Penkiasdešimt
antrasis posėdis
1993
m. birželio 9 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
Nutarimo "Dėl Mokslų Akademijos statuto" projekto pateikimo tęsinys |
|
4. |
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo papildymo" projekto svarstymas |
|
5. |
|
|
6. |
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo nutarimų darbo apmokėjimo klausimais dalinio pakeitimo" projekto pateikimas |
|
7. |
Žmonių saugos darbe įstatymo projekto pateikimas |
|
8. |
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo pakeitimo ir papildymo" projekto pateikimas |
|
9. |
Nutarimo "Dėl Vyriausybinių ryšių centro įsteigimo" projekto pateikimas |
|
10. |
Valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatų projektas (pateikimas) |
|
11. |
Nutarimo "Dėl savivaldybių tarybų kai kurių deputatų įgaliojimų nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnį" projekto pateikimas |
|
12. |
2sesija52p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas ir Seimo Pirmininko pavaduotojas E.Bičkauskas
PIRMININKAS. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo birželio 9 d. rytinį plenarinį posėdį.
Gerbiamiesiems Seimo nariams primenu, kad vakar mes pasitvirtinom darbotvarkę, kurią susidaro dvi dalys arba, tiksliau tariant, trys dalys. Pirmoji dalis - tai Statutas. Atitinkamos jo dalys, atitinkamoje nagrinėjimo stadijoje. Na, o antroji darbotvarkės dalis - tai pateikiami Seimui nagrinėti klausimai. Kaip sakiau, čia yra dvi dalys. Tie klausimai, kurie vakar buvo įrašyti į rezervinę mūsų darbotvarkę, bet nebuvo išnagrinėti, ir tie klausimai, kurie įrašyti iš savaitės darbotvarkės. Tai siūlymas yra toks: kai baigsim Statuto reikalus, pradėtume tais vakarykščiais klausimais. Tai yra tas, ko vakar nespėjome. O po to jau tie kiti. Tai štai toks nedidelis patikslinimas, jeigu dar kas nors iškils, tai tada dar papildomai aiškinsimės. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom registruotis, o po to pradėsim nagrinėti pirmąjį klausimą - Lietuvos Respublikos Seimo Statuto III dalies nagrinėjimo trečiąją stadiją ir balsavimą. Prašome registruotis.
Salėje - 91 Seimo narys.
A.KUBILIUS. Pone Pirmininke?
PIRMININKAS. Prašom, A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Dėl darbotvarkės. Vakar ponia Z.Šličytė kreipėsi į jus ir šiandien aš Sąjūdžio frakcijos vardu noriu tą patį kreipimąsi pakartoti, kad Seimas priimtų protokolinį nutarimą, jog šiandien būtų iškviestas finansų ministras E.Vilkelis ir paaiškintų dėl 2 mlrd. paskolos, apie kurią jau vakar buvo rašyta spaudoje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar nesusitarsime darbo tvarka, kad tikrai ministrui patogiu laiku, bet mūsų darbo laiku, jis būtų pakviestas mums atsakyti į šitą klausimą. Sutinkam? Gerai.
P.GINIOTAS. Dėl darbotvarkės.
PIRMININKAS. Prašau. Pirmiau Seimo narys A.Zimnickas. Darbotvarkė, kolegos, yra patvirtinta. Tiktai dėl patikslinimų. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, kiek man yra žinoma, iš papildomų klausimų "b" punktas įstatymo "Dėl Lietuvos kainų įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas, man atrodo, nėra iki galo paruoštas, todėl aš siūlyčiau jo dar nesvarstyti.
PIRMININKAS. Jeigu tai jūs sakote ir gerbiamosios pranešėjos vardu, galime išsiversti. Prašau. Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Mane nustebino, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių tarnautojų įstatymo projektas įrašytas į darbų programą ir taip pat pateikiamas darbotvarkėje. Mes komitete svarstėme ir atmetėme tą parengtą projektą išvis kaip netinkamą šiuo metu svarstyti. Aš nežinau, kokį projektą dabar pateiks ponas B.Merčaitis.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, ir šitas klausimas turėtų būti išbrauktas. Pranešėjas atsiima, taip. Aš nepasakiau, nes būčiau vėliau pasakęs. Tai yra be dviejų klausimų. Prašau Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nematau šiandien svarbesnio klausimo už aprašytą "Lietuvos ryte". Ir aš noriu gauti aiškų atsakymą čia, Seime, kokia yra padėtis. Ar čia yra žurnalistų šmeižtas, ar tikras faktas? Ir man net darosi nejuokinga, jeigu Lietuva, nei valgiusi, nei gėrusi, turi mokėti 80 mln. dolerių. Ir visi statutai čia yra visiškai, na, taip sakant, nereikšmingi, smulkmena prieš tai, kas yra aprašyta spaudoje. Ir aš stebiuosi tuo abejingumu.
Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs vakar taip pasakėte, kad jau vėlus laikas. Šiandien jūs į darbotvarkę neįtraukiate šio klausimo. Ir vėl nebeliks laiko. Aš tiesiog reikalauju, kad Seimas balsuotų, jog 12 val. čia būtų iškviestas finansų ministras. Ir Laisvės frakcijos, ir savo vardu tai pat, kad būtų balsuojama už tai, jog 12 val. čia būtų iškviestas į Seimą ir duotų paaiškinimus finansų ministras.
PIRMININKAS. Gerai. Ar kolegos sutinka, kad be balsavimo sutartume, jog būtų fiksuotas laikas. Aš siūliau be fiksuoto laiko, bet jeigu frakcija siūlo, kad būtų fiksuotas laikas, aš nematau čia problemos. Taip, 12 val. Tai yra alternatyvūs pasiūlymai - 12 val. arba 15 val. Tikrai. Gerai, tai 12 val. tinka? Ar reikia balsuoti? Tai Vyriausybės posėdis yra nuo 14 val. Kolega S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Sąjūdžio frakcijos vardu prašome, kad būtų transliacija.
PIRMININKAS. Jokios problemos.
A.SALAMAKINAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Pone Pirmininke, aš norėjau jūsų paklausti, ar dėl kiekvienos publikacijos mūsų laikraščiuose bus kviečiami čia žmonės ir bus diskutuojama. Galbūt reikėtų sykį išsiaiškinti ne plenarinių posėdžių salėje, kas ten buvo kalbama, o paskui jau diskutuoti. Dabar nieko nežinome ir pradėsime čia diskusijas tuščioje vietoje.
PIRMININKAS. Ne, tiesiog pakviesti paaiškinti. Čia ne problema. Nekalbame apie diskusijas ar nutarimo priėmimą.
Gerai, gerbiamieji kolegos, baikime. Sutarėm 12 val.
Ačiū. Taigi prašau, gerbiamasis Bernatoni, į tribūną. Aš nesupratau. Aš supratau, kad lyg sutarta, jog 12 val. Ne. Tai tada prašom dėl balsavimo motyvų. Dabar turime pasisakyti, už tai, kad 12 val. būtų pakviestas ministras? Prašom pasisakyti. 2 - už, 2 - prieš. P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš noriu kreiptis į Seimo narius. Ne kiekvieną publikaciją reikia svarstyti čia, Seime, tačiau kai kalbama apie 2 mlrd. dolerių kreditą ir kad 80 mln. dolerių galime atiduoti veltui, matyt, verta apie tai pamąstyti ir pasvarstyti. Todėl prašau Seimo narių nedaryti čia didelės tragedijos, pasikviesti ministrą ir paklausti, ar tai tiesa, ką rašo "Lietuvos rytas".
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš manau, kad kaip tik Seimo priedermė kontroliuoti visus Vyriausybės pareigūnus. Tai mūsų konstitucinė teisė. Vis dėlto 2 mlrd. nėra tokia maža suma. Man atrodo, kaip tik po to liktų mažiau klausimų, negu jų yra dabar. Ir todėl aš pasisakyčiau už tai. Mes neturėtume tų diskusijų paversti juokais taip, kaip vakar gerbiamasis B.Rupeika viso klausimo svarstymą dėl Lito komiteto pavertė jaučio problemomis.
PIRMININKAS. Gerai. Tai 2 - už. Dabar galima tik pasisakyti prieš ministro kvietimą 12 val. Prašom. A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš prieš 12 val., aš už ankstesnę valandą, bet būtinai jį reikia iškviesti.
PIRMININKAS. Gerai. Aišku. L.Linkevičius.
L.A.LINKEVIČIUS. Aš prieš tai, kad minsitrą kviestume fiksuotą valandą, nes mes nežinome, kur jis apskritai tuo metu bus. O kad informacija šiandien būtų pateikta Seime, aš už tai ir noriu, kad dėl to būtų balsuota.
PIRMININKAS. Gerai. Prašome tada balsuoti. Kas, gerbiamieji kolegos, už tai, kad ministras būtų kviečiamas 12 val., prašom balsuoti elektronika. Dėl valandos, gerbiamasis kolega, o ne vėl kvietimo. Prašom netriukšmauti.
Už kvietimą - 46, prieš - 18, susilaikė 5. Taigi sutarta, kad kviečiame 12 val. Prašom pranešti ministrui.
Prašom, gerbiamasis J.Bernatoni.
Seimo Statuto III dalies projekto svarstymas ir priėmimas(93.06.09)
2sesija52p svarstyti klausimai
J.BERNATONIS. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai! Noriu priminti, kad praeitą kartą mes priėmėme Seimo Statuto trečiosios dalies du straipsnius. Dabar reikėtų svarstyti 31 straipsnį. Alternatyvų nėra. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar sutinkam, ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad šio straipsnio, kuriame yra įrašomi komitetų narių pavaduotojai, tikslas yra labai aiškus - dauguma visados norėtų komitetuose išlaikyti savo daugumą. Tačiau tokia komitetų narių pavaduotojų institucija, na, yra, man atrodo, lietuviškas išradimas. Ir aš nelabai įsivaizduoju jo prasmės ir ką reiškia toksai darbo organizavimas. Aš žinau, kad Švedijoje yra Seimo narių pavaduotojai ir, matyt, buvo bandoma kažką analogiška sugalvoti, bet, man atrodo, ne visai tinkamai. Nes komiteto narys ir darbas komitete yra vienas iš pagrindinių darbų, ir komiteto nario pavaduotojas yra tas pats, kas ir šeimoje, mano manymu, vyro pavaduotojas arba žmonos pavaduotojas. Tai kažkokie naujadarai, kurie, mano manymu, yra visiškai negyvybingi ir tiktai papildomai sukelia sumaištį. Todėl aš siūlau balsuoti prieš šitą straipsnį.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau aš nematau norinčių pasisakyti. Taigi prašom balsuoti. Pranešėjas nori pasakyti porą žodžių. Prašau.
J.BERNATONIS. Aš norėčiau painformuoti gerbiamąjį Seimo narį A.Kubilių, kad Švedijoje nėra Seimo. Taip pat noriu painformuoti, kad tai nėra lietuviškas išradimas. Kadangi tai naujas dalykas Lietuvoje, galbūt galima būtų tai įvardyti kitaip, kita sąvoka. Dubleris. Tačiau mes ieškojome lietuviško ir nenorėjome vartoti tarptautinio žodžio.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi prašom kolegos balsuoti. Kas už 31 straipsnį, prašom paspausti atitinkamą mygtuką, kas prieš šitą straipsnį, taip pat prašome spausti.
Už - 40, prieš - 20, susilaikė 3. Prašom dėl 32 straipsnio.
J.BERNATONIS. 32 straipsniui yra pateikta Socialdemokratų frakcijos alternatyva, kad Biudžeto ir finansų, Gamtos apsaugos, bei Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto pirmininkais gali būti renkami tik opozicinių frakcijų atstovai. Mano manymu, taip prisirišti prie konkrečių komitetų nėra tikslinga, kadangi kas bus komitetų pirmininkai, nulemia ne tik tai, kokios frakcijos yra Seime, bet ir kokie asmenys, kokios asmenybės yra, kokie atitinkamų sričių specialistai. Todėl aš siūlyčiau šią alternatyvą atmesti.
PIRMININKAS. Visų pirma prašyčiau pasisakyti siūlymo autorių atstovą gerbiamąjį R.Dagį. O po to 1 - už, 1 - prieš.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nemanyčiau, kad mes turėtume taikyti vienokioms ar kitokioms asmenybėms Seime. Mes visi esame Seimo nariai šiuo atveju. Ir už kiekvienos politinės jėgos atstovo tame komitete yra tam tikras patarėjų būrys, tam tikra koncepcija. Kad ir koks būtų frakcijos atstovas tame komitete,vis tiek jis remsis būtent šitais pagrindiniais kriterijais. Ir šiuo atveju mes turėtume įteisinti tam tikrus principus, kuriuos mes įrašome į šitą Statutą. Manau, kad toks fiksavimas trijų komitetų paprasčiausiai palengvintų iš karto apsispręsti. Būtų mažiau ginčų dėl formavimo, dėl kaltinimų, kad dauguma uzurpuoja vieną ar kitą pusę. Juo labiau kad šitie siūlomi trys komitetai... Tradiciškai (mes nagrinėjome kitų šalių patirtį) ir šiaip pagal savo sandarą yra opoziciniai komitetai, kurie kontroliuoja finansus, kontroliuoja žmogaus teises ir gamtos apsaugą. Mums visiškai aišku, kad dauguma turėtų kontroliuoti pagrindinius komitetus, susijusius su ekonomika, su savivaldybių, sveikatos, švietimo komisija. Ten,kur daroma politika. Man atrodo, kad būtų aiškiau. O taip tai priklausytų nuo to, kas duodama arba neduodama. Po to būtų galima naudoti kaltinimus, kurie visiškai nereikalingi, o iš kitos pusės apsunkintų tą derybinį procesą ir mūsų bendrą darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega T.Lideikis. Prašom.
T.LIDEIKIS. Aš norėčiau kalbėti dėl šito straipsnio trečiojo sakinio. Aš siūlyčiau jame išbraukti vieną žodį.
PIRMININKAS. Minutėlę. Iš pradžių, gerbiamasis kolega, dėl alternatyvos. O po to jau dėl trečiojo sakinio, jeigu sutinkate. Kad mums nesipainiotų reikalai. Pirmiau išsprendžiam alternatyvos klausimą, po to išbraukimą. Gerai?
T.LIDEIKIS. Alternatyvos klausimas, man atrodo, čia keliamas bergždžiai, nes viskas turėtų būti sutelkta į tą proporcingumo principą, kuris yra įteisintas. Ir reikia jį tiktai tiksliai suformuluoti. Tai aš būtent tą ir noriu pasiūlyti, kad būtų išbrauktas žodis "bendras". Kad "komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų skaičius proporcingai atitinka frakcijos narių skaičių". Be žodžio "bendras ".
PIRMININKAS. Tai čia, gerbiamasis Lideiki, įspėju, kad atskirai dar balsuosim dėl šito dalyko. O dabar dėl alternatyvos. Prašom, Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš manyčiau, kad kiekviename dokumente ir praktikoje yra tam tikrų dalykų, kurių vieni yra aptarti tiksliai ir aiškiai, o kiti klostosi tam tikrų tradicijų pagrindu. Ir manyčiau, kad toji alternatyva iš principo gal būtų visiškai priimtina, tačiau manyčiau, kad įrašyti į Seimo statutą, kuris galios kur kas ilgesnį laiką turbūt nėra pagrindo. Tai galima atlikti pagal besiklostančias tradicijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš atiduodu žodį P.Giniotui.
P.GINIOTAS. Aš manau, kad alternatyvoje išvardyta per mažai komitetų, atitenkančių opozicijai. Nes aš dabar prognozuoju, kad bus bent penkios opozicinės frakcijos. Na, tai galima prognozuoti, kad Biudžeto ir finansų komitetas atiteks socdemams, Gamtos apsaugos, be abejo, čia arba Sąjūdžiui, arba krikdemams, Žmogaus ir piliečių teisių, be abejo, lenkams, ir dar trūksta poros komitetų, kurie atitektų opozicinėms frakcijoms. Aš siūlau įrašyti dar porą.
PIRMININKAS. Ne, įrašymas dabar negalimas. Tiktai klausimas toks: už alternatyvą ar ne? Jūs už alternatyvą, taip? Tai jūs netgi nesiūlot balsuoti? Atmesti alternatyvą? A, kaip R.Dagys, gerai.
Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar balsuojam už alternatyvos likimą. Kas už tai, kad būtų pasirinkta alternatyva, kuri yra skliaustuose, tas spaudžia mygtuką "už" , taip, kaip siūlo kolega R.Dagys.
Kas siūlo, kad šitas dalykas yra nereikalingas, kaip kad aiškino pranešėjas ir kolega A.Kunčinas, tas spaudžia mygtuką "prieš" arba susilaiko. Prašom balsuoti. Pranešu, kad pagal balsų skaičiavimus salėje 73 Seimo nariai, kad paskui nebūtų abejonių.
Taigi 13 - už alternatyvą, 35 - prieš, 16 susilaikė. Alternatyva nepriimta.
Dabar dėl žodžio "bendras " išbraukimo. Ar galim iškart balsuoti, ar dar vienas prieš, vienas už norit pasisakyti? Prašom. Dėl žodžio "bendras " išbraukimo. 1 - už, 1 - prieš.
A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš siūlau išbraukti žodžius "o bendras" ir taip pat žodį "paprastai".
PIRMININKAS. Minutėlę, tai pirma dėl "bendras".
A.KUBILIUS. Dėl "bendras" aš noriu pasakyti labai aiškiai ir kad visi suprastume, nes šitas sakinys, koks dabar yra, - "O bendras komisijos pirmininkų ir jų pavaduotojų skaičius, tenkantis frakcijai, proporcingas frakcijos narių skaičiui" - leidžia Seimo Pirmininkui ar Seimo valdybai traktuoti jį sakinį taip, kaip jiems patinka. Ir, be abejo, mes puikiai žinom, kuo visa tai pasibaigs. T.y. visi komitetų pirmininkų postai atiteks daugumai, o kitoms frakcijoms - tiktai pirmininkų pavaduotojų.
Todėl aš siūlau Seimui apsispręsti. Šito žodžio "bendras" išbraukimas tokiu atveju sudaro sąlygas ir pirmininkų postus, ir pavaduotojų postus dalinti atitinkamai pagal frakcijų narių skaičių.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima pasisakyti tik už palikimą. Gerbiamasis K.Skrebys turbūt už išbraukimą, taip? Tada vėliau prašom. Aš atskirai dar jums įjungsiu.
Kolega A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Aš pasisakau, kad šitas žodis būtų paliktas, kadangi tuomet išlieka galimybė spręsti pirmininkų ir pavaduotojų skyrimą konsenso būdu, susitariant frakcijoms įvairiais būdais, ir turbūt tai atitiks galimybę skirtingose situacijose įvairiai spręsti šį klausimą. Tuo tarpu išbraukus šį žodį susidaro situacija, kuri labai griežtai reglamentuos ir, matyt, bus kur kas sunkiau surasti konsensą. Dėl to aš pasisakau už platesnę galimybę ir siūlau palikti žodį "bendras".
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų išbraukta iš 32 straipsnio antros dalies žodžiai "o bendras" arba tiesiog "bendras", tas spaudžia mygtuką "už", taip, kaip siūlo kolegos A.Kubilius ir gerbiamasis T.Lideikis. O kas palaiko pranešėjo ir A.Kunčino mintį, kad žodis "bendras" būtų paliktas, tas spaudžia mygtuką "prieš" arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už - 25, prieš - 36, 5 susilaikė. Žodis "bendras" lieka.
Dabar dėl žodžio "paprastai". Gerbiamieji kolegos, mes truputį užmiršom, kad praėjusį kartą mes jau balsavom dėl šito žodžio išbraukimo. Gerbiamasis Lideiki, gerbiamasis Skreby, aš primenu, kad dėl šito jau balsuota. Praėjusį kartą, kai mes šį straipsnį nagrinėjom ir neužbaigėm priimti. Tai nebent jūs reikalautumėt perbalsuoti, tai čia kitas dalykas. Bet už šita jau buvo balsuota ir tas žodis paliko.
Gerai. Prašau. Tada dar kartą prašom pasisakyti 1 už, 1 prieš. Dėl žodžio "paprastai" išbraukimo. Prašom.K.Skrebys.
K.SKREBYS. Žodžio "paprastai" įrašymas į Seimo Statuto 32 straipsnį sudaro visas sąlygas, kad viena frakcija turėtų tiek visų komitetų pirmininkus, tiek ir visus pavaduotojus. Tą žodį išbraukus susidarytų tokia situacija, kad neišvengiamai komiteto pirmininkas ir pavaduotojas būtų skirtingų frakcijų atstovai. Aš manau, kad visuose komitetuose yra tokia situacija, kad komiteto nariai yra įvairių frakcijų atstovai. Konstruktyvesniam darbui garantuoti būtų labai naudinga, jeigu komiteto pirmininkas ir pavaduotojas būtų iš skirtingų frakcijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi vienas už išbraukimą. Dabar galima pasisakyti tik prieš išbraukimą. Gerbiamasis A.Kubilius, matyt, už šitą dalyką.
Gerbiamasis A.Baskas.
A.BASKAS. Jeigu Seime būtų tiktai konstruktyvi opozicija ir nebūtų destruktyvios, tuomet šitą žodį būtų galima išbraukti. O mūsų situacijoje jau praktika parodė, kad jis būtinas čia, kad negalėtų paraližuoti komitetų darbo.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų išbrauktas žodis "paprastai" iš 32 str. antrosios dalies, kaip siūlo kolega K.Skrebys ir kiti, tas spaudžia mygtuką "už". Kas prieš, t.y. kas pasisako už šito žodžio palikimą, kaip siūlo pranešėjas ir kolega A.Baskas, tas spaudžia mygtuką "prieš" arba susilaiko. Prašom balsuoti.
26 - už, 40 - prieš, 4 susilaikė. Žodis neišbraukiamas.
Ar daugiau pastabų nebuvo, gerbiamasis pranešėjau? Taigi prašom, ar reikia pasisakyti dėl viso straipsnio dėl balsavimo motyvų?
Yra. Prašom. A.Kubilius. Du - už, du - prieš.
A.KUBILIUS. Tai aš taip suprantu, kad vis dėlto lieka neaiškumas dėl šito straipsnio. Visiškai pritardamas pono A.Basko pasiūlymui drįsčiau pasiūlyti pristatančiam įrašyti labai aiškiai, kad komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojai renkami iš skirtingų frakcijų atstovų, išskyrus destruktyvias opozicijos frakcijas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, man atrodo, mes jau susitarėme, kad tokioje stadijoje nauji pasiūlymai net humoro forma neteikiami.
A.KUBILIUS. Ką reiškia humoro? Patys rimčiausi, na.
PIRMININKAS. A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš pritariu pasiūlytam variantui ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Ponas A.Kunčinas paminėjo tokį labai gerą žodį kaip konsensas. Aš dalyvavau praeitą savaitę darbo grupėje ir mėginau pasiūlyti keletą alternatyvų, tačiau visos jos buvo atmestos. Kada pasakiau, kad jas pateiksime per trečiąjį svarstymą, mums ponas J.Bernatonis pasakė, kad tai bus destrukcija. Aš todėl kviečiu savo kolegas iš dešinės pusės šiandien nesiūlyti tokių, kaip dabar pasiūlė A.Kubilius, ir iš viso neteikti pasiūlymų, nes tai yra aiškiai įvardyta, tai yra destrukcija. Ir pasisakau prieš tokios, kaip dabar yra, redakcijos straipsnį. Pasisakau prieš šį straipsnį ir kviečiu balsuoti prieš jį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Mano supratimu, konstruktyviai dirbant ir praeityje, ir ateityje galima rasti ir randama (praktika rodo) su opozicija bendrą kalbą ir bendrus sprendimus. Ir man atrodo, mes čia kategoriškai neužkirskime kelio, kaip siūlo dabar ponas P.Giniotas ir A.Kubilius, o balsuokime už tą traktuotę, kokia dabar yra pateikta šitam projekte.
PIRMININKAS. Ačiū.
Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 32 straipsnį... Prašom klausyti! Kas už 32 straipsnį, prašom paspausti mygtuką. Kas prieš, taip pat. Prašom pasiruošti balsuoti. Prašom balsuoti.
Už - 39, prieš - 11, susilaikė 3. Straipsnis priimtas. Prašom toliau.
J.BERNATONIS. Aš norėčiau informuoti gerbiamuosius Seimo narius, kad gerbiamasis Seimo narys P.Giniotas paskutiniame darbo grupės posėdyje jokių siūlymų neteikė, išskyrus bendro auklėjamojo pobūdžio kalbas. Dėl 33 straipsnio taip pat alternatyvių siūlymų nėra.
PIRMININKAS. Prašom. Dėl balsavimo motyvų. Prašom netriukšmauti! Kompiuteris užimtas, prašom nuo šoninių mikrofonų. Dėl balsavimo motyvų. Prašau, 33 straipsnis, dėl balsavimo motyvų. Prašau. Ar niekas nenori pasisakyti? Galime balsuoti? Prašom. Kas už 33 straipsnio priėmimą, prašom balsuoti. Kas prieš, taip pat.
Už - 43 ir 5 susilaikė, straipsnis priimtas.
34 straipsnis.
J.BERNATONIS. Dėl 34 straipsnio taip pat nėra jokių alternatyvių siūlymų.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Galime balsuoti? Prašom. Kas už 34 straipsnį, prašom balsuoti. Kas prieš, taip pat.
Už - 41, prieš - 5, susilaikė 2. Straipsnis priimtas.
Dabar VII skirsnis. Seimo komitetai, teisės, pareigos ir organizavimas. 35 straipsnio lyg ir yra alternatyva.
J.BERNATONIS. Yra gerbiamojo Seimo nario A.Basko pasiūlyta trečiosios šio straipsnio pastraipos alternatyva. Siūloma, kad ji būtų išdėstyta taip: "Komitetų veikla koordinuojama pagal Seimo sesijų darbų programą sudarant komitetų sesijų ir mėnesinius darbo planus". Aš manyčiau, kad čia gerbiamasis Seimo narys, nors pateikta trečiosios pastraipos alternatyva, bet turėjo omeny ketvirtą pastraipą, kur rašoma: "komitetų veiklą koordinuoja Seimo Pirmininkas ir kancleris, šie klausimai taip pat svarstomi Seimo valdyboje ir Seniūnų sueigoje". Manyčiau, kad būtų galima šią alternatyvą priimti, tačiau tai turėtų būti ne vietoj ketvirtos dalies (35 str.), o kaip tos ketvirtos dalies pratęsimas ar papildymas.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis A.Baskas sutinka? Prašom paspausti. Seimo narys A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Man nesunku sutikti, bet jeigu taip jau griežtai laikomės... tai tas 35, kur naujai pateiktas trečiajam svarstymui, tai anksčiau buvo trečioji pastraipa, todėl tai aš ir įrašiau, kad trečioji, o iš tikro dabar yra ketvirtoji. Bet jeigu griežtai laikomės to vadovavimosi mokslu, tai čia yra tokių netikslumų. Pirma, ką turi Seimo Pirmininkas ir kancleris daryti. Tai turėtų būti Statuto II dalyje.Taip pat "svarstomi", tai nieko nepasako, nes gali būti svarstomi visur. O žodis "koordinuoja" irgi nieko nepasako, kadangi koordinavimas turėtų būti paaiškintas, ką tai reiškia. Ar derinama, ar tvirtinama, ar sudaroma. Dėl manęs galite palikti. Bet man atrodo, kad šitas sakinys čia yra nevietoje. Čia yra antraeiliai dalykai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai, aš siūlyčiau kitaip. Kadangi antroji dalis priimta, dabar mes jos negriaukime. Būtų galima kiek kitaip padaryti. Komitetų veiklą pagal Seimo darbų programą ir pagal sesijos bei mėnesinius darbo planus koordinuoja tas ir tas. Jeigu taip padarytume, t.y. jeigu jūsų pastabą įrašytume į šitą vietą? Tada būtų "pririšta" prie Pirmininko.
A.BASKAS. Čia yra antraeilis dalykas, čia nesvarbus dalykas. Ar taip, ar taip. Ir taip, ir taip gerai.
PIRMININKAS. Gerai. Tai siūlau priimti. Gerbiamasis pranešėjas.
J.BERNATONIS. Siūlau priimti. Būtų galima taip pat, be abejo, išbraukti, kaip siūlė gerbiamasis Seimo narys A.Baskas, paskutinį sakinį, kad šie klausimai taip pat svarstomi Seimo valdyboje ar Seniūnų sueigoje.
PIRMININKAS. A, pabaigą tikrai galime išbraukti. Gerai, ačiū.
Ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų, dėl patikslinto 35 straipsnio? Ne. Tai prašom tada perskaityti, gerbiamasis pranešėjau, tą paskutinę dalį.
J.BERNATONIS. 35 straipsnio ketvirtoji dalis skambėtų taip: "komitetų veiklą koordinuoja pagal Seimo sesijų darbo programą sudarant komitetų sesijų ir mėnesinius darbo planus Seimo Pirmininkas ir kancleris".
PIRMININKAS. Čia lietuviškai dar reikės, matyt, šiek tiek redaguoti, bet paliksime redaktoriams, tas Statuto leidžiama. Bet svarbu, kad mintis būtų šita.
Taigi ar reikia pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Ne. Tada prašom balsuoti už patikslintą 35 straipsnį. Kas prieš, taip pat prašom balsuoti.
Už - 45, prieš - 3, susilaikė 2.
Straipsnis priimtas. Dabar 37, bet mes peršokom 36. Jis, matyt, nesutvarkytas?
J.BERNATONIS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom. 37.
J.BERNATONIS. 37 straipsnio 5 punktui yra alternatyvus gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio siūlymas, kad 5 punktas būtų suredaguotas taip: "svarstyti naujos Vyriausybės pateiktą programą", t.y. neapriboti komitetų, kad svarstytų tik atitinkamą skyrių, o kad svarstytų visą programą. Siūlau šį pasiūlymą priimti.
PIRMININKAS. Aišku. Dabar dar, man atrodo, čia vienas...
J.BERNATONIS. Taip pat yra gerbiamojo Seimo nario A.Basko siūlymas dėl 11 punkto, kuris formuluojamas taip: "Sudaro komiteto darbų programos projektą, nusakantį, kas kokius įstatymus parengs ir kada pateiks artimiausiai Seimo sesijai." Projekte yra formuluojama taip: "Sudaryti komiteto darbo planą, suderintą su sesijos darbų programa". Aš manyčiau, kad tai yra tas pats ir siūlyčiau palikti taip, kaip yra pagrindiniam projekte.
PIRMININKAS. A.Baskas, prašom, kolega. Gal sutinkat su tuo?
A.BASKAS. Sutinku su pranešėju, bet 36 straipsnyje buvo mano alternatyva.
J.BERNATONIS. Taip, kadangi ta 36 straipsnio dalis, kur jūs teikėte alternatyvą, yra šiame projekte perkelta į 38 straipsnį, kai 38 straipsnį nagrinėsim, aš su šia alternatyva supažindinsiu.
A.BASKAS. Man atrodo, kad yra perkelta viena alternatyvos dalis į 37 straipsnio 2 papunktį, bet ta dalis, kad komitetai turi visapusiškų išvadų užsakymą įstatymų projektams, nėra niekur paminėta.
J.BERNATONIS. Aš atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary Baskai, aš jau minėjau, kad jūsų teikta alternatyva buvo senajam projektui. Tai daliai, kuri šiuo metu yra perkelta į 38 straipsnį ir kai svarstysim 38 straipsnį, su šia jūsų alternatyva aš supažindinsiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Pocius. Ne? Ačiū. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasisakyti dėl šio straipsnio 2 punkto.
PIRMININKAS. Tada minutėlę, gerbiamasis J.Bernatonis išdėstys kitas alternatyvas, tada dėl 2 punkto.
J.BERNATONIS. Dar yra dėl 12 punkto gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio pateikta alternatyva, kad būtų formuluojama "sudaryti komiteto išlaidų sąmatą", o ne projektą. Siūlau šią alternatyvą priimti. Taip pat yra gerbiamojo Seimo nario A.Basko alternatyva 12 punktui "Komitetų išlaidų sumos ribose sudaro komiteto išlaidų sąmatą". Manyčiau, kad gerbiamojo Seimo nario A.Basko formuluotė yra tikslesnė, todėl 12 punktą, jį redaguojant taip, kaip yra pateikta projekte, siūlyčiau priimti tokį: "Komitetų išlaidų sumos ribose sudaryti komiteto išlaidų sąmatą."
PIRMININKAS. Ar abu siūlytojai sutinka su patikslinta? Ačiū.
J.BERNATONIS. Daugiau alternatyvų nebuvo.
PIRMININKAS. Gerai. Tai dabar, matyt, dėl kai kurių punktų išbraukimo. Gerbiamasis Kubiliau, prašom.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad 36 straipsnio 2 punktas, kuriame sakoma, kad...
PIRMININKAS. Mes kalbame apie 37.
A.KUBILIUS. 37, atsiprašau, 2 punktas, kad komitetas savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti (čia kažkaip redakcija man nebeišeina), pavedimu rengti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, laiku nustatyti naujų įstatymų ar jų pataisų poreikį. Tai pirmoji dalis, kad komitetas gali rengti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų projektus...
J.BERNATONIS. ProjEktus.
A.KUBILIUS. ProjEktus, atsiprašau. Tai visų pirma nesiderina su Konstitucijos 68 straipsniu, kuriame yra sakoma, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Mano įsitikinimu, kuo mažiau komitetai rengs įstatymų projektų, tuo bus geriau ir pačiam Seimui, ir visai Lietuvai. Nes visą programą, kaip valdyti Lietuvą, Lietuvoje turi tiktai Vyriausybė. Ir tai yra nustatyta Konstitucijoje. Ir Vyriausybė turi, įgyvendindama savo programą, rengti įstatymų projektus kaip kolektyvinis organas ir juos pateikti svarstyti Seimui. Seime rengiami projektai, t.y. Seimo narių individualių pastangų rezultatas. Ir mano manymu, šitą sakinį, bent jo pirmąją dalį, kad "savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų projektus", reikėtų išbraukti.
PIRMININKAS. Aišku. Gerbiamasis G.Paviržis šituo klausimu ar ne?
G.A.PAVIRŽIS. Ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada pranešėjas.
J.BERNATONIS. Konstitucijoje nėra draudimo keliems Seimo nariams kartu rengti projektus. Nėra nuorodos, kad tiktai kiekvienas asmeniškai individualiai turi iniciatyvos teisę, o pagal šio Statuto dalies 30 straipsnį komitetai būtent ir susideda iš Seimo narių.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Gerbiamasis Kubiliau, jūs reikalaujate balsuoti šitą dalį?
A.KUBILIUS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Gali, dovanokit, tikrai gali. Bet jeigu jūs reikalaujate balsuoti, tai balsuosime. Reikalaujate? Prašau. Taigi kas už tai, kad iš 37 straipsnio 2 dalies būtų išbrauktas sakinys, kaip siūlo kolega A.Kubilius "Savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų projektus". Prašom balsuoti.
Kas už išbraukimą, tas už, o kas prieš, kaip siūlo gerbiamasis J.Bernatonis, tas prieš arba susilaiko. Taip, prieš išbraukimą, tas prieš.
Už išbraukimą - 6, prieš - 35, susilaikė 2. Šita dalis lieka.
Ar dėl viso straipsnio nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Tada prašome pasiruošti balsuoti, kas už visą 37 straipsnį su kai kuriais pranešėjo priimtais patikslinimais. Prašome balsuoti.
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Už balsavo - 43 Seimo nariai, prieš - 2, susilaikė 5. Taigi 37 straipsnis priimtas. Eikime prie 38 straipsnio.
J.BERNATONIS. Dėl 38 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario J.Basko alternatyva. Pirmąjį sakinį siūloma formuluoti taip: "Komitetai, svarstydami savo kompetencijos klausimus, turi lygias teises ir pareigas, atsakingi už savalaikį poreikio atitinkamiems įstatymams nustatymą, jų ruošimo inicijavimą ir visapusiškų išvadų užsakymą įstatymų projektams". Manau, kad šį papildymą būtų galima priimti. Daugiau alternatyvų nebuvo pateikta.
PIRMININKAS. Ar priimtinas pasiūlymas Seimo nariui A.Baskui? Ar yra norinčių pasisakyti dėl viso straipsnio?
Tada balsuosime.
Už straipsnį balsavo 34, prieš - 2, susilaikė 1. Straipsnis priimtas. Eikime prie kito straipsnio.
J.BERNATONIS. Dėl 40 straipsnio jokių alternatyvių siūlymų nebuvo pateikta.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių pasisakyti dėl straipsnio? Prašau balsuoti.
Už - 4O, prieš - 1, susilaikė 2. Straipsnis priimtas.
J.BERNATONIS. 41 straipsnyje yra gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio siūlymas, kad 1 dalies antrasis sakinys būtų suformuluotas taip: "Siųsdami savo rekomendacijas ir pasiūlymus komitetai prireikus apie tai praneša Vyriausybei". Dabar projekte yra tokia: "Siųsdami savo rekomendacijas ir pasiūlymus komitetai apie tai praneša Seimo valdybai, o prireikus ir Vyriausybei". Kadangi čia kalbama apie rekomendacijų siuntimą valstybės institucijoms, aš manyčiau, kad Vyriausybė turėtų būti informuojama, kad galėtų kontroliuoti, kaip atitinkamos jai pavaldžios institucijos reaguoja į komitetų siūlymus, taip pat analogiškai manyčiau, kad apie tai turėtų būti informuota ir Seimo valdyba. Todėl siūlyčiau nepriimti gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio siūlymo.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Na, man atrodo, kad toks pranešėjo komentavimas nėra logiškas. Aš manyčiau taip. Kadangi komitetų priimami ir siunčiami dokumentai turi tik rekomendacinį pobūdį, jie nieko neįpareigoja. Ir nemanau, kad su tais dokumentais, kurie yra siunčiami, būtina supažindinti Seimo valdybą ir kiekvieną derinti. Dėl Vyriausybės aš sutinku, kadangi kartais reikia, kad Vyriausybė žinotų, jeigu jų padaliniai tam tikrus dokumentus gauna, kad galėtų priimti sprendimus. Man atrodo, čia toks papildomas popierizmas ir bereikalingas laiko trukdymas tiek komitetams, tiek ir Seimo valdybai, vadovybei. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs siūlote balsuoti?
G.A.PAVIRŽIS. Taip, aš siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš siūlyčiau palikti tą variantą, kuris yra pateiktame projekte, nes kada komitetas kreipiasi į ką nors ir Seimo valdyba apie tai nežino, o vėliau ta instancija, atsakydama Seimui, gali pateikti atsakymą tiesiai Seimo valdybai ir Seimo valdyba atsiduria tokioj padėty, kad nežino, apie ką kalbama. Aš visiškai sutinku su gerbiamuoju Seimo nariu G.Paviržiu, kad tai neturėtų būti derinimas ar tikslinimas, tiesiog informacija, kad toks raštas yra išsiųstas atitinkamai instancijai. Tiktai informacijos prasme. Todėl aš siūlau pasilikti prie pasiūlyto varianto.
PIRMININKAS. Siūlau balsuoti. Kas už Seimo nario G.Paviržio pasiūlymą papildyti sakinio redakciją žodžiais: "siųsdami savo rekomendacijas ir pasiūlymus komitetai prireikus apie tai praneša Vyriausybei", spaudžia mygtuką "už", kas už Seimo nario J.Bernatonio pasiūlymą palikti kaip yra, spaudžia mygtuką "prieš".
Už - 20, prieš - 22, susilaikė 2. Taigi pasiūlymas nepriimtas.
J.BERNATONIS. Daugiau siūlymų dėl šio straipsnio nebuvo.
PIRMININKAS. Tada balsuosime už viso straipsnio redakciją. Ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? 2 - už, 2 - prieš. Seimo narys... Atsiprašau. Dar kartą užsiregistruokim. Ponas K.Gaška sugadino, man atrodo, visą aparatūrą. Ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Tada balsuosime už visą straipsnį. Kas už 41 straipsnį, spaudžia mygtuką "už", kas prieš - "prieš", kas susilaikė - susilaikė.
Už balsavo 42, kartu su K.Gaška - 43, prieš - 2, susilaikė 4.
42 straipsnis.
J.BERNATONIS. Dėl 42 straipsnio alternatyvių siūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad "komitetai pagal savo kompetenciją turi teisę tikrinti" tai leidžia suprasti, kad turi teisę, bet gali ir netikrinti. Iš principo komitetai turėtų būti ta vieta, ta struktūra, per kurią Seimas atlieka vieną iš pagrindinių savo funkcijų, t.y. kontroliuoja, kaip vykdomoji valdžia vykdo savo politiką. Todėl aš siūlyčiau išbraukti žodį "teisė" ir palikti, kad "komitetai turi tikrinti, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai".
PIRMININKAS. Pranešėjas?
J.BERNATONIS. Šiame 7 skirsnyje yra išdėstytos Seimo komitetų teisės, pareigos ir organizavimas. Aš manyčiau, kad tokia formuluotė "turi tikrinti" būtų nelabai tiksli, kadangi jinai išskirtų tiktai vieną komitetų veiklos kryptį. Kituose straipsniuose taip pat yra formuluojama "turi teisę", tai yra toks buvo šio skirsnio sumanymas išdėstyti komitetų teises. Todėl siūlyčiau palikti žodį "teisė".
PIRMININKAS. Seimo nary Kunčinai, ar jūs dėl šito išbraukimo?
A.KUNČINAS. Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
A.KUNČINAS. Aš pritariu pateiktam variantui ir manyčiau, kad žodžio "teisė" išbraukimas išties truputį padarytų šitą straipsnį neaiškiu. Siūlau palikti žodį "teisė".
PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamieji, aš abejoju, ar tinka čia žodis "kompetencija". Galbūt turima omenyje pagal savo profilį, o pagal savo kompetenciją, mes suabejojam komitetų kompetencija. Galbūt pagal savo profilį būtų tiksliau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Tartilai, mes dabar kalbame ar išbraukti žodžius "turi teisę". Ar Seimo narys A.Kubilius reikalauja balsuoti? Seimo narys A.Kubilius nebereikalauja. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso straipsnio dėl balsavimo motyvų? Seimo narys A.Giedraitis. Ne? Atsiprašau. Tada balsuosime. Kas už visą pateiktą straipsnio redakciją, spaudžia mygtuką "už", kas prieš - "prieš". (Salėje šurmulys)
Už balsavo 24, prieš nėra.
J.BERNATONIS. Dėl 43 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio siūlymas, kad skliausteliuose vietoj žodžių "išskyrus teismus" įrašytume "išskyrus teisėsaugos institucijas". Aš su šiuo siūlymu nenorėčiau sutikti, kadangi kai kurie komitetai pagal jų kompetencijai priskirtus klausimus atlieka atskirų teisėsaugos institucijų parlamentinę kontrolę. Būtent todėl čia ir buvo formuluota "išskyrus teismus". Ir nenorėčiau sutikti, kad ta sąvoka būtų išplėsta kitoms teisėsaugos institucijoms ar pakeista teisėsaugos institucijomis. Todėl siūlau balsuoti taip, kaip yra pagrindiniame projekte.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis norės kalbėti? Jeigu taip, prašau paspausti mygtuką.
Prašau.
G.A.PAVIRŽIS. Aiškinime, kurį dabar pasakė pranešėjas, aš suprantu jo mintį, tačiau kalbant vien tiktai apie teismus, aš manau, kad komitetai net ir pagal savo kompetenciją vargu ar gali išreikalauti iš prokuratūras kvotos organo medžiagą, kuri yra slapta ir neturėtų būti ir Seimo nariams tam tikra prasme prieinama. Todėl jeigu teisėsaugos institucijos apima ir policijos darbą, palikti vien tiktai teismus tikrai bus neteisinga, nes man atrodo, į kvotos organų darbą komitetai taip pat negali kištis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar jūs reikalaujate balsuoti dėl savo pasiūlymo?
G.A.PAVIRŽIS. Jeigu pranešėjas nesutinka su tuo, taip, aš reikalauju.
J.BERNATONIS. Nesutinku.
PIRMININKAS. Tada balsuosime. Kas už Seimo nario G.Paviržio pasiūlymą 43 straipsnyje įrašyti žodžius "išskyrus teisėsaugos institucijas" balsuoja už, kas prieš - prieš. Už balsavo l0, prieš - 24, susilaikė 8. Taigi pasiūlymas nepriimtas.
Dabar dėl viso straipsnio redakcijos. Ar yra norinčių pasisakyti? Seimo narys G.Paviržis? Ne. Ar yra reikalaujančių balsuoti ir priimsim šitą straipsnį? Nėra. Priimta. Toliau.
J.BERNATONIS. Dėl 44 straipsnio siūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių balsuoti už šį straipsnį? Nėra. Priimta.
J.BERNATONIS. Dėl 45 straipsnio taip pat alternatyvių siūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių, siūlančių balsuoti? Priimta.
J.BERNATONIS. Dėl 46 straipsnio taip pat siūlymų nėra.
PIRMININKAS. Ar yra siūlančių balsuoti? Priimta.
J.BERNATONIS. Dėl 47 straipsnio l0 punkto yra gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio siūlymas. l0 punkte po žodžio "nedalyvaujančius" įrašyti tokius žodžius "ir pavedimų, nurodytų šio straipsnio 2 punkte, nevykdančius". Tuomet šis straipsnis skambėtų taip: "Praneša Etikos ir procedūrų komisijai apie komiteto posėdžiuose nedalyvaujančius narius ir pavedimų, nurodytų šio straipsnio 2 punkte, nevykdančius." Aš manyčiau, kad čia reikėtų truputį redaguoti gerbiamojo Seimo narių siūlymą. Jis turėtų skambėti taip: "ir nevykdančius pavedimus, nurodytus šio straipsnio 2 punkte". Jeigu tokia redakcija tenkina pasiūlymo autorių, aš siūlyčiau tai priimti.
PIRMININKAS. Priimtina?
G.A.PAVIRŽIS. Taip, priimtina.
PIRMININKAS. Ir yra, kaip aš suprantu, dėl šito paties straipsnio...
J.BERNATONIS. ... taip pat yra siūlymas papildyti jį gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio l2 punktu "nustato komitetų narių naudojimosi tarnybiniu automobiliu tvarką". Aš manyčiau, kad šį l2 punktą nėra tikslinga įtraukti būtent į 47 straipsnį, kad komiteto pirmininkas nustato naudojimosi tarnybiniu automobiliu tvarką, kadangi ta tvarka turėtų būti bendra visiems komitetams, kad komiteto pirmininkui nereikėtų jos nustatinėti. Todėl siūlau atmesti.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.PAVIRŽIS. Na, galima būtų ir sutikti. Bet čia aš turiu omeny ne tą bendrą tvarką, kuri yra nustatoma, sakykim, visiems Seimo nariams, kurią mes žinome. Čia yra kaip tiktai kalbama apie tą automobilį, kuris yra priskiriamas komitetui ir komiteto narių naudojimosi tvarka išvažiuojant su juo į užmiestį, miesto tvarka, registravimo ir t.t. Čia siauresne prasme, negu jūs kalbate, pranešėjau.
J.BERNATONIS. Aš suprantu, čia kalbama būtent apie tai. Aš norėjau pasakyti, galbūt nelabai tiksliai pasakiau, kad ta naudojimosi komitetui priskirto tarnybinio automobilio tvarka turėtų būti numatyta bendrai visiems komitetams ir nepriklausyti nuo to, kas yra jo pirmininkas. Kai jis pasikeičia, kad nenustatinėtų kiekvieną sykį naujas pirmininkas naujos tvarkos.
G.A.PAVIRŽIS. Ar jūs nemanot, kad kur nors Statute tas turi būti aptarta, ar čia bus tiesiog kaip ūkinė linija, kaip potvarkis?
J.BERNATONIS. Tai turėtų būti aptarta bendrose naudojimosi tarnybiniais automobiliais taisyklėse.
PIRMININKAS. Sutinkat?
G.A.PAVIRŽIS. Atsiimu. Ačiū.
J.BERNATONIS. Daugiau siūlymų nėra dėl šio straipsnio.
PIRMININKAS. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl šio straipsnio? Pritarta.
J.BERNATONIS. Dėl 48 straipsnio taip pat raštu alternatyvų nėra pateikta.
PIRMININKAS. Ar yra kokių pasiūlymų? Ar yra reikalaujančių balsuoti? Taigi pereikime prie 8 skirsnio.
J.BERNATONIS. Dėl 49 straipsnio taip pat alternatyvų nėra pateikta.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių pasisakyti? Ar yra reikalaujančių balsuoti?
J.BERNATONIS. Dėl 50 straipsnio taip pat nėra alternatyvų pateikta.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių pasisakyti? Ar yra reikalaujančių balsuoti? Priimta.
J.BERNATONIS. Dėl 5l straipsnio taip pat nėra alternatyvių siūlymų. Čia tiesiog yra padaryta klaida. 6 punktas turėtų vadintis 5, kadangi jis yra po 4 punkto.
PIRMININKAS. Taip, aišku. Ar yra norinčių pasisakyti? Ar yra reikalaujančių balsuoti? Priimta.
J.BERNATONIS. Dėl 52 straipsnio siūlymų nėra pateikta.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių pasisakyti? Ar yra reikalaujančių balsuoti? Pritarta.
J.BERNATONIS. Dėl 53 straipsnio taip pat nėra alternatyvių siūlymų.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių pasisakyti? Ar yra reikalaujančių balsuoti? Pritarta.
J.BERNATONIS. Dėl 57 straipsnio taip pat nėra alternatyvių siūlymų. Atsiprašau, dėl 56 straipsnio nėra alternatyvių siūlymų.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių pasisakyti? Ar yra reikalaujančių balsuoti? Pritarta.
J.BERNATONIS. Dėl 57 straipsnio, kaip jau minėjau, siūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių pasisakyti? Ar yra reikalaujančių balsuoti? Pritarta.
J.BERNATONIS. Dėl 58 straipsnio taip pat daugiau siūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių pasisakyti? Ar yra reikalaujančių balsuoti? Pritarta.
J.BERNATONIS. Dėl 59 straipsnio yra pasiūlyta Užsienio reikalų komiteto alternatyva. Jį papildyti ll punktu: "Svarstyti pasiūlymus ir teikti išvadas dėl diplomatinių atstovų skyrimo užsienio valstybėse".
PIRMININKAS. Jūsų nuomonė?
J.BERNATONIS. Galbūt galėtų autoriai pasakyti alternatyvą.
PIRMININKAS. Kas autorių vardu pasisakys? Nėra? Ponas K.Bobelis.
K.BOBELIS. Aš manau, kad yra labai svarbu, kad komitetas būtų visiškai informuojamas apie numatomus diplomatų pakeitimus, ir kad būtų supažindintas su tų diplomatų biografija, praeitimi, jų darbu, patyrimu. Tada komitetas galėtų pateikti savo pasiūlymus Užsienio reikalų ministerijai. Mes tą praktiką dabar naudojame ir aš manau, kad tai turėtų likti naujame Statute.
PIRMININKAS. Jūs prašote balsuoti? Taip, ponas Bobeli?
K.BOBELIS. Aš pritariu šiai alternatyvai. Taip. Tas buvo svarstyta komitete ir dauguma pritarė tam.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Tada balsuosime. Prašau.
L.A.LINKEVIČIUS. Aš norėčiau patvirtinti šitą nuomonę ir pakomentuoti, kad nekiltų abejonių. Nes buvo, aš kiek žinau, rengėjams ir autoriams abejonių dėl kolizijų su Konstitucija. Tai išlieka viskas, kaip ten parašyta, kad Vyriausybės teikimu tvirtina Prezidentas. Ir tai yra natūralu. Tačiau teikti ne kandidatūrą, o išvadas ir nuomonę nėra antikonstituciška ir yra normalu, kad taip neatsitiktų, jog Seimo komitetas, tarkim, apie kokią nors ambasadoriaus kandidatūrą sužinotų iš spaudos. Tai yra nenormalu ir nenatūralu. Tam reikia tokio punkto. Tik aš autoriui palikčiau teisę nebūtinai ll punktą, o galima būtų prirašyti prie 9, kadangi pagal logiką parašius kablelį tiktų.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Aš manau, kad galima būtų pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių pasisakyti dėl viso straipsnio? Ar yra reikalaujančių balsuoti? Pritarta. 60 straipsnis.
J.BERNATONIS. Dėl 60 straipsnio, manyčiau, kad jo 2 punktas, taip pat 6 punktas yra labai panašūs. Todėl siūlyčiau išbraukti.
PIRMININKAS. Tai jūsų teisė. Vadinasi, atitinkamai keisis ir numeracija.
J.BERNATONIS. Ir numeracija, taip.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių pasisakyti dėl viso straipsnio? Ar yra reikalaujančių balsuoti? Pritarta. Toliau.
J.BERNATONIS. Dėl 60.1 straipsnio pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių pasisakyti? Ar yra reikalaujančių balsuoti? Pritarta.
J.BERNATONIS. Dėl ll5 straipsnio yra alternatyva...
PIRMININKAS. Čia jau 9 skirsnis, taip?
J.BERNATONIS. Taip. Pagrindiniam projekte yra pateikta alternatyva, pasiūlyta Socialdemokratų frakcijos, kad komitetai dirba pagal savo darbo reglamentą, kuris turi būti patvirtintas pirmosios sesijos pradžioje komiteto posėdyje. Tekste yra, kad komitetai gali pasitvirtinti savo darbo tvarkos taisykles, neprieštaraujančias šiam Statutui. Todėl aš siūlyčiau alternatyviai pasirinkti, ar yra privalomas komitetams darbo reglamentas, ar jie galėtų jį tiktai pasitvirtinti tuomet, kai juos nepatenkintų šita Seimo Statuto dalis. Statuto rengėjų sumanymas buvo, kad esminius komiteto veiklos klausimus išdėstyti Seimo Statuto III dalyje, kad nereikėtų komitetams priimti atskirų reglamentų. Tačiau, jeigu komitetai mano, kad tai yra būtina, tai šiame straipsnyje ta galimybė jiems paliekama. Todėl aš siūlyčiau šią socialdemokratų alternatyvą atmesti.
PIRMININKAS. Ar kas nors iš socialdemokratų norės? Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad detalesnis mūsų darbo reglamentavimas nesukels kokios nors didesnės painiavos, o kaip tik daugiau tvarkos. Pavyzdžiui, ir dabar mes įrašom savo pavaduotojų dublerių pareigas, na, kaip mes dabar juos pavadinome - pavaduotojais. Patys komiteto nariai, kurie ten dirba, jau pripranta prie tos rutinos, bet atėjusiems naujiems būtų labai gerai, kad jie vis dėlto matytų, kokia yra tvarka. Ir ta tvarka turėtų būti reglamentuota. Aš nemanau, kad tai yra iš tikrųjų labai didelis darbas. Čia būtų pirmasis galbūt komitetų darbas patvirtinti reglamentą. Bet ateityje, jeigu nenorėtų naujai išrinkta sudėtis ką nors keisti, galėtų patvirtinti seną. Tačiau būtų aiškiau, ypač dalyvaujant ne savo tiesioginiame komitete.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Aš irgi norėčiau pasakyti savo nuomonę tuo klausimu, kad priverstinai įpareigoti visus komitetus pasitvirtinti savo reglamentus, nėra būtina. Bet aš, pavyzdžiui, esu šalininkas, kad komitetai turėtų reglamentus. Tačiau tą įrašyti į Statutą, aš manau, kad yra nebūtina. Kiekvienas komitetas gali nuspręsti, kaip jam geriau dirbti. O bendrieji principai, kvorumas, kas turi teisę reikalauti klausimo svarstymo, koks skaičius komiteto narių, man atrodo, yra nustatyti bendrame Statute. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs prieš alternatyvą, taip? Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Man teko susipažinti su keleto komitetų darbu, galbūt ne visų. Tačiau man peršasi tokia išvada, kad darbas žymiai geriau organizuojamas tuose komitetuose, kuriuose yra patvirtintas reglamentas. Ir aš manyčiau, kad bus ir tam tikras skatinimas, ir tvarka didesnė, jeigu visi komitetai privalės, ne tiktai galės, bet ir privalės turėti savo reglamentą. Dėl to aš pasisakau už tai, kad šita alternatyva būtų priimta.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis už? Jūs galite kalbėti prieš.
G.A.PAVIRŽIS. Aš už.
PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedevas. Jūs už? Ką gi, pranešėjas?
J.BERNATONIS. Aš manyčiau, kad reikėtų nuspręsti balsuojant, nes palaikau tą nuomonę, kad pakankamai Seimo komitetų darbas reglamentuojamas yra šioje dalyje. Jeigu dar yra būtina pasitvirtinti komiteto vidaus darbo taisykles, tai jis gali padaryti, nes tai ir yra suformuluota ll5 straipsnio 2 dalyje. Tačiau toks privalomas perdėm didelis komiteto darbo reglamentavimas gali kaip tik pakenkti šio darbo kūrybiškumui.
PIRMININKAS. Ką gi, reikės apsispręsti balsuojant. Kas už alternatyvų socialdemokratų pasiūlymą, spaudžia mygtuką "už", kas prieš, taip, kaip yra redakcijoje, spaudžia mygtuką "prieš". Už balsavo l3, prieš - l9, susilaikė l, taigi pasiūlymas nepriimtas. Ar yra norinčių pasisakyti dėl viso straipsnio? Ar yra reikalaujančių balsuoti? Pritarta.
J.BERNATONIS. Dėl ll6 straipsnio yra pateikta gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio alternatyva l dalies pirmą sakinį pratęsti žodžiais "paprastai trečiadieniais". Siūlau šiam papildymui pritarti.
PIRMININKAS. Ar Seimo narys G.Paviržis norės pasakyti? Ne. Ar yra norinčių pasisakyti dėl straipsnio, kaip jisai išdėstytas su Seimo nario G.Paviržio papildymu? Ar yra reikalaujančių balsuoti? Taip? Kas už ll6 straipsnį su Seimo nario G.Paviržio pasiūlymu, spaudžia "už", kas prieš - tai "prieš"? Už balsavo 23, prieš - 2, susilaikė 4. Galbūt pabandykime dar kartą užsiregistruoti. Iš viso registruoti 59 Seimo nariai. Dar kartą perbalsuokime dėl ll6 straipsnio. Kas už, spaudžia mygtuką "už", kas prieš - "prieš", kas susilaikė, susilaikė. Už - 34, prieš - l, susilaikė 3, straipsnis priimtas.
J.BERNATONIS. Dėl ll7 straipsnio siūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių pasisakyti? Ar yra reikalaujančių balsuoti? Pritarta.
J.BERNATONIS. Dėl ll9 straipsnio taip pat alternatyvių siūlymų, papildymų nebuvo.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių pasisakyti? Ar yra reikalaujančių balsuoti? Pritarta.
J.BERNATONIS. Dėl l23 straipsnio l dalies yra siūlymas gerbiamojo Seimo nario...
PIRMININKAS. Atsiprašau, dėl kurio straipsnio?
J.BERNATONIS. Dėl l20 straipsnio l dalies yra gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio siūlymas. Jį suredaguoti taip: "Komitetų sprendimai yra teisėti nepriklausomai nuo dalyvaujančių narių skaičiaus, jei apie šaukiamą posėdį iš anksto buvo paskelbta" . Aš manyčiau, kad komitetų posėdžiuose kvorumą reikėtų fiksuoti taip, kaip yra pasiūlyta, kad turi dalyvauti daugiau kaip pusė visų komiteto narių. Be to, įrašius komitetų narių pavaduotojus, manyčiau, šis siūlymas atkrenta. Kadangi tuos komitetų narius, kurie negalės dalyvauti, pavaduos atitinkamos frakcijos, komitetų narių pavaduotojai. Todėl siūlyčiau gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio alternatyvą atmesti.
PIRMININKAS. Ponas Pavirži, jeigu galima prie šoninio mikrofono. Vėl kažkas...
G.A.PAVIRŽIS. Aš bijau, kad pranešėjas nesuprato, ko čia norima. Kaip tik šiuo pasiūlymu yra siekiama, dovanokit, sudrausminti mus visus kolegas, kad posėdžiuose mes stengtumės dalyvauti. Čia esmė yra ta. Mes užrašome konkretų kvorumą, kad turi pusė dalyvauti ir priimti sprendimus. Bet būkime atviri, ne visada komiteto nariai ateina. Tuos, kurie žinos, kad sprendimas gali būti priimtas ir be jų, tikrai paskatins aktyviau dalyvauti. Aš suprantu, jeigu darbotvarkė yra numetama prieš dieną, bet jeigu bus pagal reglamentą prieš savaitę ir t.t., ir jeigu neateina, aš manau, kad čia vos ne piktybinis nelankymas ir negerbimas komiteto darbo. O toks užrašas skatins komiteto narius lankyti juos. Ačiū.
J.BERNATONIS. Galima?
PIRMININKAS. Prašau.
J.BERNATONIS. Aš supratau jūsų siūlymą, tačiau manau, kad čia ne sudrausminimo klausimas, kadangi jūsų siūlymas suteikia galimybes komitetų vadovams piktnaudžiauti, t.y. surinkti komiteto narius kurios nors politinės pakraipos kitų neinformuojant, juo labiau kad nėra labai aiškiai apibrėžta procedūra, ką reiškia apie šaukiamą posėdį iš anksto buvo paskelbta. Ir kaip bus tai įrodoma, kad tikrai komiteto narys žinojo. Todėl aš manyčiau, kad vis dėlto turi būti fiksuojama, kad komiteto posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Be to, taip pat manau, kad dalyvaujant mažesniam skaičiui, kuris nėra apibrėžtas, gali susirinkti komitete ir 2 jo nariai, nukentėtų priimamų sprendimų kokybė.
PIRMININKAS. Dar norėjo Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš visiškai pritariu tai idėjai, kurią idealistiškai pasakė kolega G.Paviržis. Kad lankomumas, drausmė ir visi kiti dalykai turi būti pirmiausia. Tačiau noriu pasakyti apie praktiką, kuri galiojo baigusioje savo darbą Aukščiausiojoje Taryboje. Iš visų komitetų tiktai vienas nuolat ir reikliai fiksavo savo arba komisijų narių dalyvavimą, lankomumą ir pagal tą lankomumą buvo mokami atlyginimai ir nešami protokolai į Mandatų ir etikos komisiją. Ir būtent ši komisija galiausiai suskilo iš vidaus, paskui iš išorės. Buvo perrinktas pirmininkas. Tik ši komisija 2/3 savos kadencijos išlaikė tuos principus.
Šiaip jau prievartos mechanizmas Seimo arba Tarybos nariams nelabai yra veiksmingas. Turiu tą pasakyti. Matyt, bandymai jėga tai padaryti vargu ar pasiteisins. Tokia buvo Tarybos praktika.
PIRMININKAS. Tai jūs prieš alternatyvą?
V.B.RUPEIKA. Taip.
PIRMININKAS. Ar ponas Seimo narys G.Paviržis reikalauja balsuoti dėl alternatyvos? Supratau.
G.A.PAVIRŽIS. Man tiesiog labai būtų įdomu pažiūrėti vis dėlto, kaip į tą alternatyvą Seimo nariai žiūri todėl, kad čia jokios politikos, kaip kalbėjo J.Bernatonis, nėra. Priešingai - čia kaip tiktai skatinama, kad žmonės, komiteto nariai dalyvautų, komiteto darbe.
PIRMININKAS. Ką gi, prašau apsispręsti balsavimu. Kas už Seimo nario G.Paviržio alternatyvą 120 straipsnio pirmojo sakinio redakciją išdėstyti taip: "Komitetų sprendimai yra teisėti nepriklausomai nuo dalyvaujančių narių skaičiaus, jei apie šaukiamą posėdį iš anksto buvo paskelbta"? Kas už, spaudžia mygtuką "už", kas prieš - "prieš". Už balsavo 16, prieš - 21, susilaikė 4. Taigi alternatyvai nepritarta. Ar yra norinčių pasisakyti dėl viso straipsnio? Ar yra reikalaujančių balsuoti? Yra reikalaujančių balsuoti, taip? Ką gi, balsuojame už visą 120 straipsnį,tokį, koks jis išdėstytas šioje redakcijoje. Kas už, spaudžia mygtuką "už", kas prieš - "prieš". Už balsavo 27, prieš - 1, susilaikė 1. Aš dar kartą paprašysiu balsavimo grupės suskaičiuoti, kiek šiuo metu yra salėje Seimo narių.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau.
V.JARMOLENKA. Aš atkreipiu pirmininkaujančio dėmesį, kad visą laiką mes ties ta riba balsuojame ir puikiai žinom, ką mes darom. Visą laiką mes toje riboje "sėdim". 20, 27, 30, 33 narių daugiausiai priėmė Statutą, pagal kurį dirbs 141 Seimo narys.
PIRMININKAS. Man gaila, Seimo nary pone V.Jarmolenka, bet man atrodo, jog jūs specialiai tai ir darote. Ačiū. Salėje yra 65 Seimo nariai. Vis dėlto aš norėčiau, kad dar kartą užsiregistruotume. Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Prašau dar kartą balsuoti už 120 straipsnį. Už - 41, prieš nėra, susilaikė 1. Straipsnis priimtas.
J.BERNATONIS. Dėl 121 straipsnio alternatyvių siūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių pasisakyti? Ar yra reikalaujančių balsuoti? Pritarta. Ką gi, atėjo pertraukos laikas. Skelbiu pertrauką iki 12 val..
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome sėsti į savo vietas. Kaip tarėmės posėdžio pradžioje, į posėdį pakviestas Lietuvos Respublikos finansų ministras, kuris, matyt, paaiškins, dėl vakar dienos "Lietuvos ryte" buvusios publikacijos apie 2 mlrd. kreditą. Kaip mes tarėmės, aš tikiuosi, jog Seimo nariai, neprieštaraus, jog bus daromas įrašas, kuris bus transliuojamas per radiją. Bet dabar vyksta žinios ir galbūt to nereikia. Įrašas bus daromas ir jis bus transliuojamas. Taip pat mane informavo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, kad šis klausimas komitetui buvo žinomas gerokai anksčiau. Komitetas šį klausimą svarstė pasikvietęs finansų ministrą. Matyt, apie tai galės informuoti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ponas K.Jaskelevičius, o dabar į tribūną kviečiu finansų ministrą poną E.Vilkelį.
E.VILKELIS. Laba diena! Trumpa informaciją dėl publikacijos "Lietuvos ryte". Kaip žinote, šiandien mūsų valstybei reikalingi atitinkami finansiniai ištekliai. Jūs labai gerai žinote biudžeto galimybes, kiek gali prisidėti biudžetas atkuriant, sakykim, savotiškai mūsų ūkį po to, kai ūkis dirbo 50 metų sovietiniu režimu. Biudžeto galimybės yra labai ribotos. Yra antra forma tam, kad darytume tam tikras finansines injekcijas ūkiui - kreditai. Kreditai yra teikiami tarptautinių kreditinių institucijų. Tai Pasaulio bankas, Europos rekonstrukcijos bankas, pagal G24 šalis. Tačiau šitie kreditai yra skirti vienam tikslui - vadinamajam mokėjimo balanso sureguliavimui. Ir šitų kreditų naudojimas yra labai reglamentuotas. Vakar aš buvau susitikęs su Pasaulio banko atstovais ir diskutavom dėl suteiktos kredito sumos (60 mln.dolerių) panaudojimo. Dalis šito kredito yra panaudota, bet iš tos sumos buvo skirta 15 mln. būtent tam, kad šitos lėšos būtų nukreiptos privačiam sektoriui. Bet privačiam sektoriui išperkant valiutą talonais ir darant investicijas valiuta, t.y. perkant atitinkamą įrangą ir visa kita, kas reikalinga privačiam sektoriui, užsienyje už valiutą. Bet šitas susitarimas su Pasaulio banku sudarytas praeitų metų pavasarį. Ir šiandien šitas poreikis visiškai nereikalingas. Kadangi mūsų verslininkai, turėdami laisvų talonų, laisvai gali mūsų komerciniuose arba valstybiniuose bankuose įsigyti valiutą, o už valiutą įsigyti įrangą, technologiją, žaliavas, medžiagas užsienyje. Kaip matote, iš užsienio kreditai yra labai reglamentuoti ir jų panaudojimas stabdo tuos veiksmus, kurių norėtų daryti mūsų ūkis, taip pat ir privatus ūkis. Dėl to Vyriausybė ieško komercinių kreditų tam, kad, pritraukus kreditines linijas į mūsų valstybę, kredituotų investicijas, taip pat ir privataus sektoriaus.
Jūs turbūt žinote, kiek šiandien mūsų komerciniai bankai reikalauja palūkanų už valiutinius kreditus. 50%,60%,70%,80% metinių palūkanų. Suprantama, kad šiandien atsikuriantis privatus sektorius tokių palūkanų ant savo pečių negali užsidėti. Štai ir yra Vyriausybės tikslas pritraukti kreditus su žemomis palūkanų normomis, kad juos įsisavintų ir valstybinis sektorius, ir privatus sektorius. Galų gale netgi tam, kad atmuštų šiandien nežmoniškus apetitus mūsų komercinių bankų, nustatančių palūkanų normas. Tai Vyriausybė ir daro įvairius žingsnius tam, kad pritrauktų šituos kreditus. Ne paslaptis, kad buvo pasirašytas gerbiamojo B.Lubio ir mano ketinimų protokolas, kai buvo siūlomas netgi 20 mlrd. dolerių kreditas. Čia ir minimumas yra 2 mlrd. dolerių kreditas. Pasirodė, kad antroji šalis yra visiškai ne ta struktūra, kuri galėtų suteikti mūsų valstybei kreditą. Patvirtinu, kad buvo pasirašytas toksai dokumentas, bet tai ketinimų protokolas, niekuo neįpareigojantis nei vieną, nei antrą pusę. Tai yra susitarimas dėl to, kad bus tolesnis dialogas ir abiem šalim priimtinom sąlygomis bus pasirašoma sutartis, kontraktas, o tiktai tada Vyriausybė, valstybė tuo dokumentu įsipareigoja antrajai šaliai. Šiuo atveju, aš sakau, kad per daug sudarytas nereikalingas ažiotažas. Buvo pasirašyti ketinimų protokolai su Prancūzijos firma "Fidžiko", kuri turėjo teikti kreditus žuvininkystės įmonei "Jūra". Irgi nepavyko. Na, ką padarysi. Kaip minėjau, anas nepavyko. Dabar irgi yra pasiūlymų dėl kreditų gavimo. Pasiūlymų būna iš įvairių šaltinių. Sakykim, čia laikraštyje rašoma, kad įpareigojo Prezidentas. Jokiu būdu neįpareigojo. Tiesiog Prezidentas man paskambino ir sako: "Yra tokia kredito linija. Prašau pasidomėti. Jeigu sudomins mus, darom ketinimų protokolą, imsime kreditą ir visa kita". Taigi šiandieną aš turiu pasiūlymą iš Seimo vieno nario, kuris man pateikė medžiagą. Atitinkama kreditinė struktūra siūlo mums kreditą. Vėl galbūt mes pasirašysime ketinimų protokolą, nagrinėsime, kokia tai yra antroji šalis. Be abejo, jeigu bus kalbama apie sutarties, kontrakto pasirašymą, tai niekada nei Vyriausybė, nei finansų ministras neturi teisės to daryti be jūsų pritarimo. Aš vakar pristatinėjau Kanados kreditinę liniją (10 mln. Kanados dolerių). Tai, kas parašyta laikraštyje, yra šiek tiek sutirštinta. Aš manau, kad jūs šitą teisingai suprantate. Ir tie, na, ne išvedžiojimai, bet samprotavimai... Gali būti taip, gali būti anaip, gali būti trečiaip - jie neturi realaus pagrindo todėl, kad tas dokumentas, aš dar kartą akcentuoju, nėra dokumentas, kuriame įsipareigoja valstybė kažkuriais savo materialiniais ar finansiniais ištekliais.
Kaip žinot, kai susipažinau su tos firmos galimybėmis ir jos išvis egzistencija (ten ir rašo spaudoje) gegužės 18 d. panaikintas tas mano ketinimų protokolas, ir viskas tuo baigėsi. Ir ateityje šitas dalykas bus... Ten rašoma, kad nesuderinus su Seimu ir visa kita. Tai aš dar kartą akcentuoju, kad tai yra tiktai ketinimų protokolas.
Tai vat tokia trumpa informacija Seimo nariams dėl to pasirašymo. Tiesa, ten akcentuojama, kad nederinta su Valiutos fondu. Yra memorandumas, o memorandume užrašyta, kad mes negalime sudarinėti sutarčių, jeigu kreditai yra iki 12 metų. Taip, jei iki 12 metų jie patenka į bendras kreditines lubas. Čia buvo pasiūlyta 20 metų. Taigi jokiu būdu mes nepažeidėm susitarimo su Tarptautiniu valiutos fondu.
Jeigu yra kokių konkrečių klausimų, prašau.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Jūsų paklausti šiuo metu užsirašė 18 Seimo narių. Aš norėčiau pasitarti ir susitarti su Seimo nariais. Galbūt skirkime klausimams ir atsakymams iki 15 min., jeigu bus. Duosime, matyti, pasisakyti ir Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkui ponui K.Jaskelevičiui.
Klausau, ponas Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Jūs dėl vedimo, sakote. Ir aš to paties norėčiau.
PIRMININKAS. Prašau, prašau.
V.JARMOLENKA. Aš noriu jums pasakyti, kad 18 Seimo narių nespės po minutę netgi paklausti poną ministrą. Antra, aš noriu jums pasakyti, kad dėl Kanados 10 mln. mes kalbam, mes turime atskirą klausimą, pateikimą, patvirtinimą ir visą procedūrą. Čia 2 mlrd.
PIRMININKAS. Dėkui, ponas Jarmolenka. Jūsų pirmojo klausimo dalis iš tikrųjų dėl vedimo tvarkos. Aš šitą puikiai matau, kad nesuspės paklausti. Todėl aš ir tariausi, kad reikia apriboti laiką. O antrojo klausimo dalis tai jau ne dėl vedimo tvarkos. Taigi jeigu pritariate, iki 20 min.
Seimo narys A.Baskas. Prašau.
A.BASKAS. Gerbiamasis ministre, yra klasikinis metodas spekuliacinių kreditų (...) per tarpininkus. Pernai daugelį kreditų, kurie buvo siūlomi Lietuvai su tarpininkais, buvo galima gauti be tarpininkų. Ar jūs nemanote, kad ir ateityje galima taip be tarpininkų, kurie uždirbtų Lietuvos sąskaita? Gerai žinoma, kad tarpininkus specialiai siūlo žmonės, kurie gautų, kad pasiūlė tarpininkus. Ačiū.
E.VILKELIS. Praeitais metais, kaip jūs žinote, aš nebuvau ministru, taigi nežinau, kokių buvo pasiūlymų. O kiek aš ministrauju, kol kas tiktai per tarpininkus ateina šitie pasiūlymai. Jeigu, duok Dieve, ateitų man pasiūlymas tiesiog iš komercinės struktūros, aš būčiau labai laimingas. Apskritai aš esu pakankami įtarus žmogus ir šituos dalykus ne taip paprastai pasirašinėju. Kada kalbama su konkrečiu banku, tai yra vienas dalykas, o šitie kreditai paprastai yra siūlomi įvairių fondų. Tai jie yra tikrai gana slidus dalykas. Bet aš dar kartą akcentuoju, kad ketinimų protokolas tai yra tiktai galimybė susipažinti su antra šalim.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone ministre, mano nuomone, galima ir būtina aiškintis, su kokia firma turime reikalą, prieš pasirašant ketinimo protokolą, o ne po to.
O klausimas toks. Vakar per "Laisvosios Europos" radiją jus nepakankamai tvirtai paneigėte, kad šitas pasirašymas neįpareigoja netesybų atveju Lietuvai mokėti apie 80 mln. dolerių. Ar jūs tikrai galite patvirtinti, kad dėl viso to, ką jūs padarėte, tikrai Lietuvos valstybei nereikės per tarptautinius teismus sumokėti 80 mln. dolerių?
E.VILKELIS. Tikrai ne, nereikės.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre, aš suprantu, kad iš tiesų ta mūsų spauda yra tokia reikalinga, jinai iškelia pačią problemą ir galbūt sukelia ažiotažą ar dar ką nors, tačiau paviešina patį reikalą. Tas buvo su Lito komiteto pareiškimu. Tas buvo dabar su šitais 2 mlrd., kur, jūs sakėte, pasirašytas, tik ketinimo protokolas. Tačiau aš noriu užduoti kitos pakraipos klausimą, kur jau yra ne ketinimo protokolas, o dėl lėšų paskirstymo savivaldybėms. Čia šiek tiek ne į temą, bet jūs pasirašėte šitą dokumentą ir žinote. Ten paskirstyti asignavimai iš valstybės biudžeto visiems rajonams ir miestams. Ir man pasirodė labai keista, kad Šilalės rajonas, kuriame dabar vyksta įvairūs patikrinimai su pono A.Albertyno komisija dėl žemės ūkio reformos, gauna keliais punktais mažiau, ir gerokai mažiau negu bet kokie kiti rajonai. Ar tai nėra susiję su tam tikra diskriminacija?
PIRMININKAS. Atleiskite, ponas ministre.
Gerbiamasis Seimo nary Vaišnorai! Aš išklausiau klausimą, bet dabar yra ne Vyriausybės valanda, o yra atsakymų į konkretų paklausimą valandėlė, jeigu galima taip pavadinti. Taigi leidžiu šiuo atveju kaip posėdžio pirmininkas ministrui pasirinkti, atsakyti ar neatsakyti.
E.VILKELIS. Galiu atsakyti. Yra rajonų paraiškos. Yra peržiūrėta šita medžiaga. Kad tai būtų susiję su kokiais nors politiniais ar kokiais kitais motyvais, tikrai to nėra ...
PIRMININKAS. Seimo narys ponas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Kiek man teko patirti civilizuotuose ir demokratiniuose kraštuose, tiek ministrai, tiek apskritai valdžios pareigūnai labai greitai ir labai atidžiai reaguoja į bet kokį masinės informacijos pranešimą. Ypač kai kalbama apie 2 mlrd. JAV dolerių ir kreditą. Pas mus, deja, tokios tradicijos nėra. Ir man keista, kad pas mus salėje yra žmonių, kurie mano, kad čia yra menkniekis, kad Seimo nariai gali to nesuprasti, kad tai nebūtina žinoti visuomenei, kad turi tuo užsiimti specialistai.
Man atrodo, jūs, kaip ministras, parodėte irgi pernelyg mažai dėmesio tokiam, pasakyčiau, gana skandalingam dalykui. Užuot paaiškinęs, jūs imate teisintis, kad čia spauda sutirštino spalvas ir pan. ir t.t. Aš manau, kad tokie dalykai neturėtų būti, ypač finansų ministro, toliau daromi.
O norėčiau dabar paklausti štai ko. Ar apskritai Finansų ministerija turi kreditų politiką, ar jūs esate suteikę kam nors prioritetą kažkokioms valstybėms, iš kokių fondų, iš kokių valstybių, iš kokių bankų jūs imate, ar jūs imate atsitiktinai? Štai va pasiūlė vienas per kokį tarpininką, pasiūlė kitas ir t.t., ir t.t.?
E.VILKELIS. Dėl reakcijos į straipsnį yra parengtas mano raštas "Lietuvos rytui". Aš manau, gal rytoj, gal poryt išspausdins mano mintis dėl šito straipsnio. Aš patvirtinu, kad toks dalykas buvo. Dar kartą akcentuoju, kad tas dalykas jau užbaigtas. Paaiškinu dėl parašymo, kur akcentuojama, kad buvau įpareigotas Prezidento. Taigi artimiausiu metu mano publikacija kaip ir paaiškinimas dėl šito straipsnio bus.
Dėl kreditų politikos. Mes šiandien gaunam iš G24 valstybių kreditus, sakykime, planingai. Gauname iš Europos rekonstrukcijos, Pasaulio, Europos Bendrijos. Tai yra planingi kreditai. Visi kiti kreditai yra iš komercinių bankų struktūrų. Nesakyčiau, kad jie yra atsitiktiniai, bet mes ieškom tokių bankų, kurie suteiktų mums kreditų. Tiktai galiu pasakyti, kad nieks labai nesiveržia pas mus į valstybę su tais kreditais. Kodėl nesiveržia, jūs irgi labai gerai suprantat.
Dėl pačios investicijų politikos. Investicijų politika - ne Finansų ministerijos klausimas. Investicijų politika užsiima Ekonomikos ministerija, ten yra ir Investicijų departamentas. Yra nustatyti mūsų valstybėje šakų prioritetai, kur turi būti teikiami ir finansiniai, ir kreditiniai ištekliai, kad būtų plėtojama viena ar kita ūkio šaka. Tai čia yra Ekonomikos ministerija. Yra parengta tokia medžiaga. Šiandien berods Vyriausybė svarsto kreditų gavimo valdymo klausimą. Bus nutarimas, tame nutarime bus reglamentuota, kuri ministerija kokias funkcijas atlieka gaunant iš užsienio kreditus ir ne tiktai iš užsienio kreditus, bet ir teikiant valstybės garantijas ūkio subjektams, kreditus ir visa kita. Taigi šitas darbas Vyriausybėje daromas.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis ministre, jūs paminėjote, jog jums pasirašius ketinimo protokolą pasirodė, kad ta firma nepatikima. Jau net ne ekspertui aišku, kad 2 mlrd. kreditas tai yra ne tokia smulki žuvis ir kad tokių kreditorių yra ne tiek daug pasaulyje, kur gali suteikti tokius didelius kreditus. Tai šitoje publikacijoje man sukėlė nerimą tai, kad mūsų Vyriausybės ekspertai tiek, mano galva, nepakankamai kvalifikuoti, kad jie leido padaryti tokią klaidą. Ir aš norėčiau paklausti, ar jūs patenkinti savo ekspertų korpusu ir ką jūs žadate padaryti ateityje, kad jūsų ekspertai tokių klaidų daugiau nebedarytų?
E.VILKELIS. 2 mlrd. pasaulyje nėra milžiniškas kreditas. Mūsų masteliais - ne. Mūsų masteliais sutinku, mūsų valstybės masteliais. Prašau?
BALSAS IŠ SALĖS. 120 mlrd. talonų.
E.VILKELIS. Aš sakau, mūsų valstybės atžvilgiu 2 mlrd. tai yra nemažas kreditas, teisingai. Bet pasaulyje 2 mlrd. kreditas nėra didelis. Sakyti, kad ekspertai klydo, neklydo... vėlgi aš aiškinu, kad dirbo ekspertai po to, kada... Čia buvo užduotas klausimas, kad reikia prieš tai išsiaiškinti, ir visa kita. Pirmiausia reikia žinoti, ką aiškintis, subjektą reikia turėti. Tai kada yra pasirašomas ketinimų protokolas, kur yra rekvizitai... Mes gi oficialiai klausėm informacijos iš mūsų ambasadų kai kuriose valstybėse. Ieškom informacijos per bankus ir visa kita, kiek patikima ta antra šalis ir visa kita. Tai va, būtent ekspertas ir dirba po to, kada pasirašomas ketinimo protokolas, ar verta pasirašyti kontraktą, sutartį. Ta kompanija jau buvo atsiuntusi, beje, kontrakto projektą, bet mums iš viso nebuvo reikalo žiūrėti netgi kontrakto projekto, nes mes sužinojome, kad antra šalis mūsų visiškai netenkina. Ir viskas. Mes parašėme raštelį: ačiū, viso gero, ir viskas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. "Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Seimo Krikščionių demokratų frakcijos paklausimas.
Spaudoje yra paskelbta informacija apie tai, kad Lietuvos Vyriausybė pasirašė ketinimų protokolą su UNITO firma dėl 2 mlrd. dolerių paskolos Lietuvos Vyriausybei.
Krikščionių demokratų frakcija, būdama susirūpinusi dėl galimų šio beprecedentinio Vyriausybės sprendimo pasekmių, matydama, kad toks žingsnis gali turėti labai reikšmingų dvejopų pasekmių, arba tai būtų didžiulė finansinė injekcija, žyminti Lietuvos naujos ekonominės politikos pradžią, atsisakant finansinės paramos iš Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko ir kitų pasaulio finansinių institucijų ir tokiu būdu išsprendžiant visas Lietuvos ekonomines problemas, arba nepamatuotas Vyriausybės žingsnis..."
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Boguši, aš norėčiau, kad jūs suformuluotumėt klausimą.
V.BOGUŠIS. Gerai. Aš frakcijos vardu formuluoju klausimus.
1. Kaip buvo rengiamas, derinamas ar priimamas sprendimas pasirašyti ketinimų protokolą kreditui gauti. Ar šis sprendimas buvo derintas su Respublikos Prezidentu, Seimo komitetais, Lietuvos banku?
2. Koks buvo atliktas...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs turite teisę užduoti vieną klausimą.
V.BOGUŠIS. Gerai. Aš apsiriboju dviem. Paskui aš galėsiu padaryti pareiškimą frakcijos vardu?
PIRMININKAS. Taip.
V.BOGUŠIS. Ačiū.
E.VILKELIS. Šitie projektai yra mūsų kasdieninis darbas. Buvo ten tekste kalba apie Valiutos fondą, Pasaulio banką ir visa kita. Aš jau minėjau, kaip mes galime naudotis anais kreditiniais ištekliais. Jie yra suvaržyti.
Dėl to, ar žinojo Prezidentas? Kaip aš minėjau, Prezidentas būtent pasiūlė pasidomėti šita kreditine linija. Aš pasidomėjau. Ir kada buvo pasirašytas ketinimų protokolas, aš jį informavau. Sakau, taip, aš kalbėjau, pasirašėm ketinimų protokolą ir dabar bus pereinama į antrąją stadiją, nagrinėsime antrąją šalį, kas jinai yra, ar verta toliau derybas vesti ir visa kita. Ir kada mes sužinojome tai, kad antra šalis niekam tikus, vėlgi buvo informuotas Prezidentas, kad antra šalis mūsų netenkina, ir mes parašėme šitą raštelį. Taigi Prezidentas tai žino. Ponas A.Šleževičius irgi tai žino. Bet tai yra darbo tvarka. Tai yra kiekvienos ministerijos darbas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamasis Ministre. Apie ketinimą gauti didžiulius kreditus sužinojome iš spaudos, kuri, anot jūsų, faktus smarkiai sutirštino. Atleiskit už ironizavimą, bet man priminė Marko Tveno pasakymą, kad žinios apie mano mirtį buvo smarkiai sutirštintos.
Taigi kreditus ketinama gauti ar neketinama? Keistokas tas sutirštinamas.
O klausimas toks. Imant tokius kreditus, turbūt buvo pagalvota apie tai, kaip juos teks grąžinti, kokius procentus mokėti. Taigi kur juos panaudoti, kad būtų naudingas jų panaudojimas, racionalus? Truputį pakomentuokit, kur buvo ketinama padėti tuos kreditus?
E.VILKELIS. Paklauskit jūs šiandien verslininkų, pramonininkų, valstybinių įmonių, kaip jie šiandien dūsta neturėdami kreditinių išteklių. Jie važinėja po visą pasaulį, tariasi su komerciniais bankais, parsiveža tas nedideles sumeles, kad padarytų rekonstrukciją. Jūs gi žinote, koks šiandien yra mūsų ūkis. Visų pirma tai besikuriantis privatus ūkis. Aš kada buvau Europos rekonstrukcijos banko metiniame susirinkime, buvo akcentuota, kad šiandien kreditiniai ištekliai pirmiausia turi būti skirti smulkiam vidutiniam verslui. Šiandien mūsų verslininkai... pasikvieskite, padiskutuokite su verslininkais, kokios jų šiandien galimybės pasinaudoti kreditiniais ištekliais. Arba tais kreditiniais ištekliais, kuriuos teikia mūsų komerciniai bankai su 80% palūkanų? Tai va tada tikrai jie neišsimokės. Ima šituos su 80% palūkanų komersantai, kurie greitai "prasuka" šitą kreditą ir dar sugeba atiduoti 80% palūkanas. Bet ar jūs įsivaizduojate, ką tai reiškia atiduoti 80% palūkanų investicijoms, kai investicija atsiperka po 5, 10 metų? Jeigu jūs abejojate, jeigu jūs mąstot, kad šiandien nereikalingi mūsų ūkiui kreditai, tai tada...
PIRMININKAS. Ir, deja, paskutinis klausimas T.Lideikio. Baigiasi laikas, dėl kurio ...
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis ministre, aš visų pirma norėčiau jums pasiūlyti išdalinti visiems Seimo nariams, kad jie galėtų ramiai miegoti, tą ketinimų protokolą ir jo atsisakymą, kad mes iš tikro žinotume, kokia situacija dėl to kredito. Ir aš norėjau jūsų paklausti iš tikro, kokia yra Vyriausybėje kreditų politika? Dabar, kiek aš žinau, net tų gerokai mažesnių kreditų, kuriuos mes gauname iš Europos Bendrijos, iš Pasaulio banko, kol kas negalime efektyviai paskirstyti. Nėra parengto mechanizmo, nėra ūkinių subjektų, kurie būtų pasirengę juos priimti. O tai yra kur kas mažesni kreditai. 2 mlrd. kreditas Lietuvai yra aiškiai per didelis, jinai su juo nesusitvarkytų. Tai yra tas pats, kad aš nutarčiau, norėdamas tapt stiprus, suvalgyti per vieną dieną maišą duonos. Pasekmės būtų lygiai tokios pačios. Tokius kreditus paėmusi Lietuva galėtų tiktai nebent toliau juos kažkam skolinti, pradėti spekuliuoti. Tačiau spekuliacija neturėtų būti valstybės, tuo labiau Vyriausybės užsiėmimas.
Vis dėlto kaip jūs juos ketinate panaudoti? Ar iš tikro jūs manote įsivelti į tokias spekuliacines machinacijas su tais didžiuliais kreditais?
E.VILKELIS. Jokiu būdu ne į spekuliacijas. Mąstoma buvo taip, kad dalį šito kredito reikėtų atiduoti į komercines struktūras, kad augintų didesnes palūkanas. Nes rizika, be abejo, dabar, teikiant kreditus, yra didelė. Valstybė garantuoja už šitą kreditą. Užtat dalis kredito būtų skirta tam. O dalis kredito, kaip ir orientuoja visas Pasaulio bankas, Europos bankas, eina per komercinius bankus, komerciniai bankai su ūkio subjektais sudaro sutartis, jie nagrinėja jų biznio planus ir visa kita bendra tvarka. Taigi nėra taip, kad Vyriausybė, paėmusi šitą kreditą, duoda kažkam. Yra ūkio subjektai, kuriems reikia kreditų, ir jie juos naudoja bendra tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui.
Ponas J.Katkus dėl vedimo tvarkos. Prašau.
P.KATILIUS. Aš norėjau jūsų, ponas Bičkauskai, paprašyti. Jūs nesekite savo pirmtakų keliais ir taip neapribokite. Pavyzdžiui, manęs visiškai nepatenkina atsakymas ...
PIRMININKAS. Jei galima, dėl vedimo tvarkos...
P.KATILIUS. Ne ne, aš pasakysiu dėl ko. Dėl to, kad nepaaiškinta, ką tai reiškia kreditai iš kreditų emisijos ir kokia atsakomybė yra. Čia yra visai kitas dalykas. (Salėje šurmulys)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, galbūt atsakymai į klausimus daug ko nepatenkino. Aš siūlysiu jums balsuoti dar kartą, ar tęsti klausimus. Jeigu mes nubalsuosime, kad reikia tęsti klausimus, tęsime. O šiuo atveju aš suteikiu žodį komiteto pirmininkui ponui K.Jaskelevičiui.
Z.ŠLIČYTĖ. Ar galima kreiptis, gerbiamasis pirmininke?
PIRMININKAS. Ministras neišėjo, jūs nesijaudinkite, Seimo nary...
Z.ŠLIČYTĖ. Dėl vedimo tvarkos galima kreiptis?
PIRMININKAS. Prašau.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau paprašyti, kad pasirašytas ketinimų protokolas būtų dabar tučtuojau padaugintas ir dabar išdalintas Seimo nariams, nes mes turėtume jį pamatyti, o ne klausytis abstrakčių samprotavimų. Mes negalime net klausimų užduoti, nematydami originalių dokumentų. Čia yra ministro komentaras dėl šitų dokumentų, bet kiekvienas Seimo narys turi savo akimis įsitikinti, kokie dokumentai pasirašyti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare Šličyte, aš visiškai pritariu jūsų pasiūlymui. Iš tikrųjų paprašysime ministrą šitai padaryti. Ir tai, deja, blogai, kad mes susitarėme, jog šituo laiku kalbėsime, ir neprašėme ...
V.JUŠKUS. Dėl vedimo tvarkos, galima?
PIRMININKAS. V.Juškus. Prašau.
V.JUŠKUS. Man atrodo, kad reikia paprašyti gal gerbiamojo ministro, kad paskaitytų mums paskaitą, kas yra ketinimų protokolas, kas yra kontrakto sudarymas...
PIRMININKAS. Tai ne dėl vedimo tvarkos.
V.JUŠKUS. ... ne posėdžio laiku. Nes matau, kad žmonės visiškai nesusigaudo, kas yra ketinimų protokolas, ir visiškai be reikalo gaištame laiką.
PIRMININKAS. Tai ne dėl vedimo tvarkos.
Žodis ponui K.Jaskelevičiui. Prašau.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš irgi naudodamasis teise noriu pirmiausia paklausti gerbiamojo ministro, ar jam neatrodytų keista, jeigu tokia kreditų paieška neužsiimtų ir jis pats, ir kiti valstybės žmonės, kurie tokią paiešką galėtų vykdyti? Tai jo ir tiesioginė pareiga, tiesioginė pareiga ir premjero, pagaliau tuo užsiimu ir aš. Jeigu tik būna kokia galimybė, aš visuomet išklausau pasiūlymą ir aš nematau visiškai nieko keisto, kad buvo tas ketinimų protokolas. Dokumento originalą aš gavau dar gerokai prieš publikaciją, aš ją perdaviau gerbiamajam E.Bičkauskui. Tas faksų kopijas dauginti kažin ar čia verta, gali kiekvienas susipažinti su tuo tekstu.
Ir dar vienas dalykas, kodėl ministras pamiršo patikslinti, kad kalbama ne apie 2 mlrd., o apie 2,5 mlrd. Tai galbūt tiesiog toks pakvietimas į Seimą, kaip maždaug gaisro gesinti, man atrodo, turėtų užgauti ir ministro orumą. Visiškai be reikalo jis čia taip nuolankiai aiškina ir teisinasi, nes tai jo pareiga. Jeigu jis nedarytų to, o sėdėtų ir lauktų, kad jam ant lėkštutės atneštų visus kreditus, tai irgi būtų keista.
Tai aš norėčiau ministro paprašyti, kad jis kitą kartą nelėktų į Seimą kaip galvą nutrūkęs ir nesiaiškintų ten, kur jam visiškai neprivalu aiškintis.
Biudžeto ir finansų komitetas šią informaciją gavo gerokai prieš tą publikaciją. Mes komiteto posėdyje išklausėm ministro informaciją. Kriminalo, atvirai pasakius, nė vienas iš komiteto narių čia neįžvelgė. Kai kurių pastabų dėl ministro buvo. Aš jas pasakysiu. Man atrodo, kad mes dedam akcentą visiškai ne ten. Aš įsivaizduoju, kad kai kuriems Seimo nariams labai norėtųsi iš bet ko šiandien padaryti didelį skandalą. Tai va ir šis atvejis taip pat apie tai byloja.
Tačiau manau, kad aiškindamiesi tuos dalykus mes vis dėlto prieisime prie nuomonės, kad kiekvienas turi užsiimti savo darbu, o nesinaudoti tam tikra teise kviesti, reikalauti to pasiaiškinimo. Aišku, būtų geriau, kad po to ketinimų ir visi kiti procedūriniai dalykai būtų perduoti bankinėms struktūroms. Kad tai nebūtų privačių ar individualių žmonių reikalas. Jūsų, kaip ministro, ar kito valstybės pareigūno reikalas surasti kontaktą. O vesti derybas, ketinimų protokolus pasirašyti tai jau turėtų būti bankinės struktūros reikalas.
Toje publikacijoje yra viena užuomina, ir gana aiški, kad šiuo atveju priklauso tam tikri tarpininkavimo... taip sakant, tie komisiniai, kuriuos tarsi pasiimtų ir viena, ir kita pusė. Aš jokiu būdu nenoriu įtarti jūsų kažkuo, bet šiuo atveju, kad šešėlis nekristų, man atrodo, ateityje geriausia surasti tokią kredito liniją, kad ja neužsiimtų privatus asmuo iš Lietuvos pusės, o visą tolesnę eigą perduotų normaliam bankui. Ir šia prasme, man atrodo, kad jūs ir pats šiek tiek neteisingai elgiatės, kada šiandien esat bankinės struktūros, kuri tas funkcijas galėtų vykdyti, sunaikinimo iniciatorius.
Tai štai tokia komiteto ir mano asmeninė pozicija. O dėl to, ką spauda sutirštino, tai aš ten nieko sutirštinto nematau. Normali publikacija. Aprašyta situacija, parašyta apie mūsų, na, vadinkim, net ir neprofesionalumą, iš tiesų apie to oro gaudymą, oro pardavėjų ieškojimą.
O kad čia 2,5 mlrd. ir kaip čia kai kas sako, kad mes "neprarysim", tai geriau imti vieną solidų kreditą su vienu patikimu partneriu, negu po 10 mln., taip sakant, iš visų valstybių po truputį. Manau, kad šiuo atveju tai irgi yra derybų reikalas, kaip tą kreditą gausim, per kokį laikotarpį ir visa kita, kaip mes tam būsim pasirengę.
Šiuo atžvilgiu aš sutinku su kolega, kuris klausė, ar mes turim kreditų politiką. Mes kreditų politikos šiandien neturim. Tai yra ir Finansų ministerijos kaltė, ir bendra mūsų Seimo kaltė, kad mes to nereikalaujam šiandien iš Finansų ministerijos, iš Vyriausybės, o mes turim tą daryti. Tuomet nepatektume į tokią, na, sakyčiau, keistą situaciją, kai turime aiškintis visiškai ne dėl to, dėl ko esame kalti. Kalti esame dėl to, kad neturime kreditų politikos, kad šiandien likviduojam banką, vienintelį, kuris gali tuo užsiimti, kad bankas, kuris kuriamas, užsiims tuo tik po pusės metų, ir noriu informuoti Seimą, kad aš šiandien kreipiausi į premjerą ir prašiau, kad tą klausimą dėl Lietuvos investicijų banko šiandien išbrauktų iš darbotvarkės ir kad dar būtų papildomi svarstymai būtent dėl to, dėl ko, man atrodo, finansų ministras šiandien irgi turi jausti tam tikrą sąžinės graužimą.
Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū ponui K.Jaskelevičiui.
Gerbiamosios Seimo narės ponios Z.Šličytės prašymu aš paprašiau, kad būtų padauginti tie dokumentai ir išdalinti visiems Seimo nariams. Galbūt tada iš tikrųjų atsirastų papildomų klausimų. O dabar aš siūlyčiau šį klausimą baigti.
S.MALKEVIČIUS. Replikos teise galima...
PIRMININKAS. Jeigu nieko prieš, tai baikim šitą klausimą. Du žmonės prie mikrofonų.
Prašau. Ponas R.Dagys.
R.J.DAGYS. Aš replikos teise norėčiau padaryti tokią pastabą. Gerbiamasis K.Jaskelevičius truputį pasikarščiavo sakydamas, kad ministrui nereikia lėkti į Seimą, kai Seimas prašo informacijos. Jis privalo tą daryti. Ir antra pastaba. Jeigu gerbiamasis K.Jaskelevičius žino tą informaciją, tai nereiškia, kad žino visi Seimo nariai. Ir ta informacija, natūralu, kad jaudina visus. Juo labiau kad kalbama apie kreditą, kuris penkis kartus viršija mūsų biudžetą. Čia ne šiaip kas, o mes patys paskiau būsime atsakingi už to kredito grąžinimą. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Ponas S.Malkevičius. Jūs repliką, ar...
S.MALKEVIČIUS. Repliką.
PIRMININKAS. Prašau.
S.MALKEVIČIUS. Aš manau, kad nėra blogai, kada ministras ieško kreditų, tai turi būti daroma. Bet toks kreditas, kuris siekia 2 mlrd. ir, sakykim, viršija penkis, gal ir daugiau kartų mūsų biudžetą, negali nejaudinti mūsų Seimo narių. Todėl aš manau, kad ministras turėtų bent jau ateity tokį didelį kreditą imdamas su Seimu suderinti.
PIRMININKAS. Ministras norėjo kažką pasakyti, taip? Prie mikrofono stovi ponas V.Bogušis. Aš turiu jūsų raštelį, kad jūs norite padaryti pareiškimą Krikščionių demokratų frakcijos vardu. Bet pagal Reglamentą pareiškimai daromi arba posėdžio pradžioje, arba pabaigoje. Radijo klausytojai bus informuoti, kad jūs iš tikrųjų norėjote padaryti tą pareiškimą ir šiandien jį padarysite, kaip aš jums pažadėjau.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, bet aš noriu šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Aš jums žodžio nesuteikiau.
V.BOGUŠIS. Ir jūs man buvote pažadėjęs, kai nutraukėte mano pasisakymą, kad suteiksite galimybę perskaityti šį pareiškimą.
PIRMININKAS. Aš jums žodžio nesuteikiau, ponas Boguši.
V.BOGUŠIS. Labai apgailestauju.
PIRMININKAS. Ką padarysi. Taigi tęsime toliau Seimo Statuto svarstymą.
B.V.RUPEIKA. Dėl vedimo tvarkos ar galima įsiterpti?
PIRMININKAS. Prašau.
B.V.RUPEIKA. Čia buvo sakyta ir posėdžio pirmininko, ir kitų Seimo narių apie ministrų skubų atvesdinimą į Seimą arba į Aukščiausiąją Tarybą. Aš noriu jums visiems priminti, kad...
PIRMININKAS. Manau, kad tai ne dėl vedimo tvarkos. Ačiū jums, ponas Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Bet kai kurie ministrai...
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Ponas V.Žiemelis, prašau dėl vedimo tvarkos.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, mes buvome susitarę, kad balsuosime, ar pratęsiame klausimus finansų ministrui, o šito nepadarėme.
PIRMININKAS. Gerai. Aš šitą priimu. Ir jeigu ponas J.Bernatonis leis, prašau užsiregistruoti visiems Seimo nariams. Ministrą sugrąžinsim, jeigu reikės.
Taigi užsiregistravo 81 Seimo narys. Prašau balsuoti, kas už tai, kad pratęstume klausimus ir atsakymus finansų ministrui. Kas už tai, balsuoja už, kas prieš, tas prieš.
Už balsavo 33, prieš - 37, susilaikė 2. Taigi šis klausimas baigiamas.
Kviečiu į tribūną poną J.Bernatonį.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima dar?
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Prašom. A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.
A.KUBILIUS. Tai aš taip supratau, kad Seimas palaimino tokią kreditų ieškojimo politiką ir visų dokumentų dėl tokių kreditų pasirašymo politiką. Tai mane labai tas stebina ir aš norėčiau pasakyti, kad Finansų ir biudžeto komitetas savo įgaliojimus turėtų perduoti "Lietuvos ryto" laikraščiui. Tai bus visai Lietuvai naudingiau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, jūs labai blogai supratot. Jeigu jūs norite pateikti klausimą Seimui, kaip priimami kreditai, kaip skirstomi ir t.t., prašom tai reikiama forma, nustatyta tvarka suformuluoti, ir mes tada šitai nagrinėsim ir pavesim "Lietuvos rytui", A.Kubiliui ar kam nors kitam šituos klausimus spręsti.
Prašom. V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šiuo atveju aš kreipiuosi į Seimo narius iš LDDP, kurie balsavo prieš tai, jog būtų tęsiamas šis labai Lietuvai svarbus klausimas. Juk 2 mlrd. dolerių (netgi patikslino ponas K.Jaskelevičius, 2,5 mlrd. dolerių) gali įklampinti Lietuvą į tokią ekonominę bedugnę, iš kurios neišlips dar ne viena karta. Aš supratau, kad LDDP visiškai tai nedomina.
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Ačiū. Užtenka dėl vedimo tvarkos, gerbiamieji kolegos. Aš siūlau, kad gerbiamasis J.Bernatonis pradėtų nagrinėti esminį klausimą. Ar sutinkam su tuo?
A.KUNČINAS. Aš manyčiau, kad kol nebus...
PIRMININKAS. A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. ... kol nebus išjungta radijo transliacija, norinčių šnekėti netruks.
PIRMININKAS. Viskas aišku, transliacijos nėra. O įrašas daromas.
Prašom, gerbiamasis Bernatoni.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 62 straipsnio alternatyvių pasiūlymų nebuvo. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Minutėlę! Aš turiu susigaudyti. Prašom. Ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Prašom. 62 straipsnis. Nėra norinčių pasisakyti? Tada prašom balsuoti. Kas už tai, kad 62 straipsnis būtų priimtas? Prašom balsuoti.
Už - 32, prieš - 1, susilaikė 3. Straipsnis priimtas.
J.BERNATONIS. Dėl 621 straipsnio. Gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis pateikė papildymą: 7 šio straipsnio punktą papildyti žodžiais "bei pavedimų nevykdymą". Siūlau šiam papildymui pritarti. Kitų siūlymų dėl šio straipsnio nėra.
PIRMININKAS. Prašom. Ar dėl 621 straipsnio balsavimo motyvų turi kas pastabų? Ne. Galim balsuoti? Prašom balsuoti už 621 straipsnį. Prašom balsuoti.
Už - 26, prieš ir susilaikiusių nėra. Prašom toliau.
J.BERNATONIS. 622 straipsnio alternatyvų raštu nėra pateikta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, matyt, kažkas su elektronika yra ne taip arba kai kurie visiškai nedalyvauja balsuojant.
Tai prašau, gerbiamasis Bernatoni, aš labai atsiprašau. Siūlau dar kartą registruotis, nes pagal balsų skaičiavimo grupės tvirtinimą salėje yra daugiau Seimo narių. Prašome regisruotis.
Taigi salėje - 62 Seimo nariai. Gerai. Taigi prašom dar sykį balsuoti dėl 621 straipsnio. Ar reikalauja kas balsuoti, ar priimam šitą? Reikia balsuoti? Prašom. 621 straipsnis, prašom balsuoti. Ir prašom visi balsuoti už arba prieš.
37 - už ir 2 susilaikė. Dabar 622. Taip? Yra pastabų?
J.BERNATONIS. Raštu nebuvo pateikta pastabų, tačiau yra siūlymas iš pirmo sakinio išbraukti žodžius "ir Seimo aparato darbuotojai".
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis T.Lideikis dėl 622 taip?
T.LIDEIKIS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. T.Lideikis, prašom.
T.LIDEIKIS. Noriu jūsų paklausti, ar mes dar galėsime grįžti prie finansų ministro ir jo klausinėjimų, nes šitie mums išdalinti dokumentai iš karto kelia labai rimtų klausimų. Ar mes galėsime dar...
PIRMININKAS. Jeigu mes priimsime atitinkamą sprendimą, tai viena. Ir antra, jeigu mums atrodys tikslinga būtent šitai daryti šiandien, kai po pusvalandžio ar kiek prasideda Vyriausybės posėdis, kur irgi reikalingas kvorumas. Aš manau, kad jeigu mums reikalinga šitai daryti, tai vis dėlto šitai darykim rytoj, kad ir ministras pasiruoštų, ir kad čia mūsų daugiau būtų, ir t.t. Taigi aš siūlau dabar šito klausimo nenagrinėti. Bet grįžti bus galima, be jokios kalbos.
Prašom. Tai iš 622 yra siūloma išbraukti kai kuriuos žodžius. Ar kolegos sutinka su tuo? Reikia balsuoti dėl to? Pranešėjas lyg ir sutinka.
J.BERNATONIS. Taip, aš pasiūliau išbraukti.
PIRMININKAS. Tai sutinkam. Gerai, ačiū. Ar reikia dėl viso straipsnio balsuoti? Ačiū, konsensu. Toliau.
J.BERNATONIS. Dėl 623 straipsnio taip pat nėra pateikta raštu siūlymų.
PIRMININKAS. Sutinkam? A, tai minutėlę, tai reikia sakyti. Minutėlę! Grįžtam prie 622. Prašom. Gerbiamasis A.Giedraitis? Ne. F.Kolosauskas?
F.KOLOSAUSKAS. Pirmoje pastraipoje taip pat išbraukti žodžius...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kolosauskai, mes grįžtame prie 622, būtent dėl tų išbraukimų "ir aparato darbuotojai". Jūs sutinkat?
F.KOLOSAUSKAS. Išbraukti.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, kitą kartą aš pasistengsiu garsiau protestuoti. Aš manau, kad mes turėtume labai gerai susimąstyti, ar verta tai daryti, nes Seimo aparato darbuotojai iš esmės pagal mūsų įstatymus atsiduria tam tikroje diskriminacijoje, nes čia neveikia nei profesinės sąjungos, nei kitos organizacijos, ginančios jų teises, ir jie tokiu atveju priklausys vien tiktai nuo tiesioginių darbdavių, komiteto arba frakcijų vadovybės. Ir vis dėlto būtų gerai, kad tie klausimai būtų sprendžiami kartu. Nes kito kelio jiems dabar nėra. Ir aš labai agituočiau jus neišmesti šių žodžių iš šito punkto. Tai tam tikra socialinė garantija būtų ir jiems.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Leiskite paprieštarauti kolgos R.Dagio mintims, kurios yra paremtos jau šiokia tokia praktika. Tiek Aukščiausiojoje Taryboje, tiek dabartinės kadencijos Seime veikia tokia Seimo aparato darbuotojų teises nagrinėjanti ir ginanti komisija. Ją sudaro 11 aparato vadovo vadovaujamų komisijos narių. Ir jie, galiu jums pateikti pavyzdį, butus dalijosi daugiau kaip pusmetį, dėl sklypų statybai taip pat ilgai nagrinėjo, tačiau nagrinėjo labai išsamiai, ir sprendimai, na, daugmaž patenkino kai kuriuos žmones.
Dabar norėčiau jums priminti, ir ponui R.Dagiui taip pat, kad jis klausytųsi manęs, jog pagal Seimo Statutą aparato darbuotojams vadovaus ne tik aparato vadovas, bet ir Seimo Pirmininkas, du pavaduotojai, kancleris, šita komisija, sudaryta nežinia iš kiek narių ir galbūt dar kažkas. Taigi kuo daugiau vadovaujančių Seimo aparato darbuotojams, tuo mažiau Seimo aparato darbo, kaip būdavo iki šiol. Tad būtent reikia atsisakyti to noro vadovauti Seimo aparatui per Seimo narius. Nes Seimo aparato darbuotojų yra per 600. Ir užsiimti jų visų buitimi, atlyginimais, darbo knygutėmis, ūkio reikalais, tai, žinote, būtų darbas dieną ir naktį, ir dažnai be rezultatų. Tačiau turbūt jus ir mus ne tam rinko į Seimą.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Taigi ar gerbiamasis R.Dagys reikalauja balsuoti už šitą dalyką? Balsuoti? Taigi kas už tai, kad iš 622 straipsnio būtų išbraukti žodžiai "ir Seimo aparato darbuotojų", taip, kaip siūlo B.Rupeika ir su kuo sutinka pranešėjas, tas spaudžia mygtuką "už". Kas nori, kad šitas dalykas liktų, kaip siūlo kolega R.Dagys, tas spaudžia mygtuką prieš. Prašom balsuoti. Už išbraukimą, kaip siūlo B.Rupeika ir pranešėjas, o jeigu prieš, kaip siūlo kolega R.Dagys, tada "prieš".
Už išbraukimą - 37, prieš - 3, susilaikė 2. Išbraukimas realizuotas. Ar dabar reikia balsuoti dėl viso straipsnio? Ne. Priimta, prašom.
J.BERNATONIS. Priimta jau.
PIRMININKAS. Vis dėlto aš turiu paklausti.
Prašau. 623.
J.BERNATONIS. Dėl 623 straipsnio nėra pateikta raštu siūlymų, tačiau buvo Seimo narių tam tikrų abejonių žodžiu.
PIRMININKAS. Jeigu jūs jas priimate, tada viskas aišku.
F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Iš pirmosios pastraipos išbraukti "ir apataro darbuotojų".
PIRMININKAS. A, tai čia tas pats.
F.KOLOSAUSKAS. Išbraukti reikia.
PIRMININKAS. Aišku. Gerai. Seimo narys A.Kunčinas. Tas pats. Seimo narys B.Rupeika. Prieštaraujat?
B.V.RUPEIKA. Kada mes jau išbraukėme iš ankstesniosios pastraipos aparato darbuotojų buitinius rūpesčius, nebetenka prasmės ir žemesnis straipsnis, kuriame išvardinti tos komisijos, reglamentuojančios aparato darbuotojų veiklą, punktai. Visiškai nebereikalingi. Kaip aš jau minėjau, labai daug grandžių vadovaus aparatui. Ir įvesti dar vieną grandį norinčių vadovauti visiškai nereikalinga. Duokime šiek tiek laisvės ir aparato vadovui, Seimo vadovams, kad jie tiktai sėkmingai tas savo priedermes atliktų.
PIRMININKAS. Ačiū.
B.V.RUPEIKA. Tad šis punktas, sakyčiau, neturi prasmės.
PIRMININKAS. Aišku. Ir R.Dagys. Prašom, kolega.
R.J.DAGYS. Aš manau, kad gerbiamasis B.Rupeika nevisiškai supranta, kas yra vadovauti aparato darbuotojams ir kas rūpintis jų buities sąlygomis. Ir aš, na, kadangi jau taip išbraukta, tai...
PIRMININKAS. Sutinkat...
R.J.DAGYS. Ką padarysi, bet čia tada priimkit kaip repliką.
PIRMININKAS. Gerai, aišku, tada sutinkam. Ar reikia balsuoti dėl šito straipsnio? Ne, ačiū. Taip, išbraukiamas. Ačiū. 62.4.
J.BERNATONIS. Dėl 62.4 straipsnio siūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Ar priimam? Nėra pastabų? Priimta. Prašom toliau. 63.
J.BERNATONIS. Dėl 63 straipsnio siūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Ar sutinkam? Ačiū. 64.
J.BERNATONIS. Taip pat jokių alternatyvų nepateikta.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. Ir paskutinis.
J.BERNATONIS. 65 straipsniui taip pat alternatyvų nebuvo pateikta.
PIRMININKAS. Sutinkam? Ačiū. Dabar, gerbiamieji kolegos, galima pasisakyti dėl balsavimo motyvų prieš balsuojant už visą Seimo Statuto trečiąją dalį. Prašom, kas nori pasisakyti? 5 - už, 5 - prieš. Daugiausia. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš manau, kad šita dalis yra parengta nuosekliai, laikantis pagrindinių principų. Čia iškilusias alternatyvas mes apsvarstėme, dėl to aš siūlau balsuoti už ir kviečiu kitus taip pat balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis N.Germanas. Prašom.
N.GERMANAS. Aš taip pat pritariu pasiūlytai nuomonei, kadangi iš tikrųjų yra labai svarbi dalis. Mes žinome, kad komitetai turėtų turėti didesnę įtaką mūsų darbe, ir aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Būtėnas.
V.BŪTĖNAS. Aš taip pat pasisakau už tai, kad būtų balsuojama už trečiąją dalį, kadangi Seimas turi dirbti produktyviai, efektyviai, o būtent šios dalies priėmimas ir leis jiems dirbti daug geriau, negu dirbo iki šiol.
PIRMININKAS.Ačiū. Seimo narys N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Aš taip pat pasisakysiu už, tačiau norėčiau pabrėžti štai ką. Mes iki šiol priimdami įstatymus neprognozuojame jų veiklos rezultatų, jų veikimo rezultatų. Todėl ruošdami kitus Statuto skyrius privalėtume tai įvertinti. T.y. garantuoti tai, kad atitinkami komitetai prognozuos, kas gi bus po to, kai tas įstatymas bus priimtas ir kas bus, jeigu jis nebus priimtas arba kas bus, jeigu tas įstatymas tinkamai neveiks. Paskui norėčiau, kad būtų priimta koncepcija dėl autorinės priežiūros. Tai reiškia, kad po to, kai įstatymas bus paleistas į gyvenimą, jo "tėvai" turi stebėti, kaip jis gyvena, ką jis veikia Lietuvoje ir laiku jį pakoreguoti. Ateityje tai reikėtų numatyti. O šiaip priimti galima, nors, deja, socialdemokratų pasiūlymų dėl komiteto mes be reikalo nepriėmėme, nes čia buvo galimybė sudaryti tam tikras Seimo tradicijas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Man atrodo, kad frakcijose pakankamai buvo prognozuojama, kaip veiks šita Statuto dalis. Taigi dėl to nereikėtų rūpintis. Bet aš labai pritariu kolegos N.Medvedevo minčiai, kad tikrai reikėtų, jog šito dokumento kūrėjai nuolat stebėtų, kaip jo laikomasi.
PIRMININKAS. 5 jau pasisakė. Dabar galima tiktai prieš pasisakyti. Gerbiamasis A.Bendinskas, matyt, ne prieš?
A.BENDINSKAS. Ne.
PIRMININKAS. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš noriu labai trumpai pasakyti, kad LDDP frakcija, parengusi šią Statuto dalį (kaip ir visą Statutą), užprogramuoja keletą dalykų. Visų pirma tą dalyką, kad kaip buvo, taip ir lieka visų pareigų paskirstymas LDDP frakcijos rankose. Ir tradicijos, kurias galima buvo bandyti šia Statuto dalimi įgyvendinti, tradicijos, kurios yra visuose normaliuose parlamentuose, t.y. bendradarbiavimo tarp daugumos ir opozicijos, yra nesukurtos. Be abejo, aš esu įsitikinęs, kad tai nepagerins Seimo darbo. Kita vertus, tai, kas čia yra parašyta Seimo komitetų veiklos kryptyse, kelia tiesiog nusistebėjimą.Mes nenorėjom ginčytis dėl to, ką LDDP frakcija nori turėti, nes visos mūsų pastangos pateikti savo pasiūlymus, savo variantus, užmegzti normalią diskusiją iš LDDP pusės yra vadinama destrukcija ir...
J.BERNATONIS. Obstrukcija.
A.KUBILIUS. Obstrukcija.
PIRMININKAS. Prašom nesufleruoti.
A.KUBILIUS. Mes leidžiame LDDP frakcijai jaustis visiška šeimininke ir netrukdom savo nevertingais obstrukciniais pasiūlymais LDDP frakcijai įgyvendinti tai, ką ji yra pažadėjusi per rinkimus. Tačiau tai, ką numato Seimo komitetai daryti, aš manau, kad net ir LDDP frakcija nesapnavo ir negalvojo daryti prieš rinkimus. Ir tokie komitetų įgaliojimai, ypač Užsienio reikalų komiteto įgaliojimai, kaip "analizuoti visuomeninių organizacijų, palaikančių ryšius su užsienio šalimis, pagrindinius politikos principus, prioritetus, kryptis, metodus bei veiklą, teikti pasiūlymus, rekomendacijas, supažindinti su jais Seimą, taip pat analizuoti ir teikti pasiūlymus dėl užsieniui skirtos masinės informacijos priemonių bei kitų valstybinių organizacijų informacinės ir propagandinės veiklos", jau ne tiktai atsiduoda tam tikru 1950 metų kvapeliu, bet, drįsčiau pasakyti, netgi ir peržengia tai, kas buvo tuo metu. Tai yra Seimas prisiima tiesioginę cenzūros funkciją ir...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, jau jūsų laikas.
A.KUBILIUS. Ką laikas?
PIRMININKAS. 3 min. kalbant dėl balsavimo motyvų.
A.KUBILIUS. Gerai, aš baigiu. Tai aš siūlau dar sykį prieš balsuojant visiems rimtai pagalvoti ir siūlyčiau balsuoti prieš, nes mane ypač stebina tai, kad Seimas Nacionalinio saugumo komiteto struktūroje numato paremti tiktai vieną sporto šaką, t.y. technines sporto šakas. Aš, kaip didelis gamtininkas...
PIRMININKAS. Aš išjungiu. Gerbiamasis Kubiliau, aš jus įspėjau, kad laikas. Jūs vis tiek šnekat. Jums dar 3 sekundės. Už ar prieš?
A.KUBILIUS. Aš prieš, nes Agrarinio komiteto kompetencijoje nenumatyta paremti...
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų pasisakyta. Jeigu kas dėl vedimo tvarkos, tai po balsavimo. Bet prieš teikdamas balsavimui šitą mūsų Statuto dalį, aš noriu reaguoti į gerbiamojo N.Medvedevo pasakymą ir priminti kitiems labai svarbią mūsų pačių jau priimtą nuostatą. Šitos Statuto dalys, kurias mes priėmėme ar priimame, nėra galutinės. Kai bus priimtos likusios Statuto dalys, kai mes jas sulyginsim ir suderinsim ir per tą laiką pasitikrinsim, kas gerai, kas blogai, tada mes galėsim dar pasitikslinti. Todėl lieka galimybės ir kritikams iš centro, ir kritikams iš dešinės pateikti konstruktyvias pastabas. Žinoma, galima pateikti ir destruktyvias, jos visos bus nagrinėjamos.
J.BERNATONIS. Galima?
PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamasis J.Bernatonis, pranešėjas, ir balsuojam.
J.BERNATONIS. Aš dar norėčiau paaiškinti dėl gerbiamojo Seimo nario N.Medvedevo siūlymo. Gerbiamasis Seimo narys turėjo omenyje, kad turi būti numatyta kiekvieno įstatymo pasekmių prognozė, kai jis įsigalios, taip pat kiekvieno įstatymo, Seimo priimamo teisinio akto autoriai turi atlikti autorinę priežiūrą. Tai turėtų atsispindėti Seimo Statuto 5 dalyje. Aš manau, kad darbo grupė į šiuos siūlymus atsižvelgs.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti už Seimo Statuto trečiąją dalį. Kas už, prašom balsuoti pakeliant rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 47.
PIRMININKAS. Kas prieš, taip pat prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė, taip pat prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 47 Seimo nariams balsavus už, vienam - prieš ir 6 susilaikius, Seimo Statuto trečioji dalis priimta.
J.BERNATONIS. Dėkoju gerbiamiesiems Seimo nariams, beveik vienbalsiai priėmusiems šią Statuto dalį.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom repliką Seimo narį A.Kunčiną.
A.KUNČINAS. Mane dažnai stebina Seimo nario A.Kubiliaus logika, kuri dažnokai skiriasi nuo mums žinomų logikos rūšių. Tačiau tai turbūt yra jo dalykas, jo asmeninė tragedija. Aš tik norėčiau pataisyti vieną jo samprotavimą, kada jis siūlo įstatymais kurti tradicijas. Paprastai pasaulio istorijoje yra priešingai - tradicijos yra įtvirtinamos įstatymais, o ne kuriamos įstatymų pagrindu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau grįžti prie klausimo dėl tos paskolos. Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad tas dokumentas, kuris yra mums išdalintas, tai yra ne ketinimų protokolas, tai yra iš tikro sutikimo laiškas. Kaip čia parašyta, neatšaukiamo sutikimo priimti 2,5 mlrd. dolerių paskolą. Pasirašytas finansų ministro E.Vilkelio. Tuo tarpu tas atšaukimas tai yra ne šitos sutarties atšaukimas, o viso labo įgaliojimų, suteiktų poniai Marijai Botje, atšaukimas. Tai čia labai neaišku. Mes pagal šituos dokumentus tebeliekam įsipareigoję priimti šitą 2,5 mlrd. paskolą ir mes jos netgi atšaukti negalim, taip išeina. Vis dėlto reikėtų, kad ponas ministras tai paaiškintų. Ir galbūt mūsų Biudžeto ir finansų komitetas išnagrinėtų šitą klausimą ir pateiktų kompetentingas išvadas Seimui.
PIRMININKAS. Pasiūlymas vertas dėmesio. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar aš siūlau pereiti prie antrosios šios dienos mūsų posėdžio dalies, t.y. prie Seimo nutarimų ir projektų pateikimo. Ar dar gerbiamasis T.Lideikis trečią kartą tuo pačiu klausimu? Prašom.
T.LIDEIKIS. Aš tik norėčiau iš jūsų atsakymą išgirsti.
PIRMININKAS. Tai aš sakau, jog pasiūlymas, kad komitetas išnagrinėtų, yra vertas dėmesio. Tik aš nematau nei komiteto pirmininko, nei pavaduotojo. Yra atstovas gerbiamasis F.Kolosauskas. Aš manau, kad jie gali šitą klausimą dar kartą panagrinėti. Netgi būtų gerai, kad panagrinėtų.
T.LIDEIKIS. Ir dar vieną prašymą.
PIRMININKAS. Prašau.
T.LIDEIKIS. Čia minima sutartyje, kad šitie pinigai bus panaudoti devyniems projektams. Ar būtų galima gauti šitų projektų kopijas? Kam juos buvo ruošiamasi skirti.
PIRMININKAS. Irgi kreipiuosi į gerbiamąjį F.Kolosauską, kad jis šituo dalyku pasirūpintų ir Seimo nariai būtų informuoti. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke...
PIRMININKAS. Prašau, Seimo narys A.Kubilius. Posėdžio pabaigoje dėl asmeninių motyvų.
A.KUBILIUS. Ne dėl asmeninių.
Nutarimo "Dėl Mokslų Akademijos statuto" projekto pateikimo tęsinys(93.06.09)
2sesija52p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Prašom netrukdyti. Taigi dėl Seimo nutarimų ir projektų pateikimo. Turim susitarti dėl darbo tvarkos. Aš žadėjau iš ryto, kad čia yra vienas klausimas, kuris buvo pradėtas, bet nebaigtas, kad mes jį pirma kitų užbaigsim, t.y. dėl Mokslų Akademijos statuto. Kadangi šitas klausimas yra pradėtas ir neužbaigtas. Visi kiti nepradėti. Tai ar galima būtų, kad pradėtume pateikimą, arba, tiksliau, pateikimo užbaigimą nuo šito klausimo? Ar sutinka kolegos? Tada aš prašau į tribūną gerbiamąjį J.Poželą. Kol jis ateis, gerbiamasis K.Skrebys. Prašom.
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis Pirmininke, kai buvo pateiktas projektas, buvo Juridinio skyriaus išvada, kad jį galima svarstyti tada, kai bus išspręsti turtiniai klausimai, kai bus pateiktas priedas prie statuto apie Akademijos turtą. Tačiau mes negavom nei naujo statuto redakcijos, nei to priedo.
PIRMININKAS. Yra pranešėjas, jis paaiškins. Prašom paklausyti.
K.SKREBYS. Pone Seimo Pirmininke!
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Skreby, dabar aš jau suteikiau žodį gerbiamajam J.Poželai. Prašom pakentėti, jaunesnis esat. Prašom.
J.POŽELA. Tas statutas jau buvo vieną kartą pateiktas. Prieštaraujama buvo ne dėl to, kad nėra priedo, o dėl to, kad 6 straipsnyje buvo įrašyti žodžiai, jog Mokslų Akademija gali turėti žemę, o tai prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 47 straipsniui. Buvo pavesta tai suredaguoti. Mokslų Akademijoje buvo svarstomas šis klausimas ir priimtas sprendimas išbraukti iš statuto 6 straipsnio pirmosios dalies žodį "žemė" ir skaityti 6 straipsnio pirmąją dalį taip: "Mokslų Akademija turi turtą, sudaro individualią<...>" ir t.t. be žemės. Todėl manau, nėra jokių prieštaravimų, kad galėtų būti svarstomas Statutas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų vis dėlto kai kurie Seimo nariai norėtų paklausti. A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Gerbiamasis akademike, pasaulyje yra du Mokslų Akademijų tipai: vienos, kurios yra daugiau ekspertų, konsultantų ir valdančių kažkokius fondus, ir kitos, kurios yra apaugusios įvairiom įstaigom, gamyklom ir pan. Šitame statute yra rašoma, kad Mokslų Akademija gali steigti įstaigas, įmones. Ar toks statutas nepakenks tam, ką mes sakom, kad turi integruotis akademinės institucijos su aukštųjų mokyklų institucijomis? Čia deklaruojama, kad turi, bet jeigu tokią teisę suteiksim, kad ji galėtų apaugti įvairiom įstaigom, ar čia nepakenks tam dalykui? Ir kur išsivysčiusiose šalyse yra tokio tipo akademijos?
J.POŽELA. Akademijos statutas praktiškai atitinka beveik visas europines akademijas ir visos europinės akademijos gali turėti savo įstaigas, savo bibliotekas ar kt. Čia niekas tam neprieštarauja. Kitas dalykas, kad pagal statutą Akademija neadministruoja jokių įstaigų, ir jeigu Lietuvoje bus kuriami mokslinio tyrimo institutai, tai jie yra savarankiški ir nebus Mokslų Akademijos administruojami. Statute tai ir numatyta. Statuto tikslas yra spręsti mokslo vystymosi Lietuvoje problemas, spręsti studijų vystymosi problemas, taip pat būti ekspertu, skatinti mokslinį įvairių mokslininkų bendradarbiavimą ir čia yra ta institucija, kuri iš principo nepretenduoja į jokį administravimą. Tačiau Akademija yra kitų institutų steigėja ir gali steigti pagal statutą.
PIRMININKAS. A.Kairys. Prašom, kolega.
A.KAIRYS. Nenoriu klausti, siūlau pradėti svarstyti šį klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Liutikas.Prašom, kolega.
V.LIUTIKAS. Aš tą patį norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. P.Vitkevičius. Prašom.
P.VITKEVIČIUS.Aš irgi nieko naujo negalėčiau pasakyti. Mes komitete svarstėm, net ir to prieštaravimo ten neradom. Konstitucijos bėda, kad ten su ta žeme absoliučiai neaišku, kas yra. Žeme galima naudotis neatlygintinai arba nuomoti. Ir ten nebuvo pasakyta, kad Akademijai nuosavybės teisė. Taigi reikia svarstyti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega T.Lideikis. Prašom.
T.LIDEIKIS. Aš tik norėčiau perskaityti iš Juridinio skyriaus išvadų vieną sakinį. Ten parašyta: "Perduotasis turtas turėtų būti įvardintas statute ar priede prie statuto ir tik po to Seimas turėtų svarstyti statuto tvirtinimo klausimą." Čia tas turto klausimas iš tikro yra gana aštrus, kadangi, kiek žinau, jau dabar kyla ginčai tarp Akademijos, įvairių institutų ir iš tikro mes turim svarstyti statutą tik tada, kai turtiniai klausimai jau bus aiškūs.
J.POŽELA. Aš manau, kad statute turtiniai klausimai keisis.
Faktiškai statute parašyta, kad turtinis klausimas sprendžiamas taip: Mokslo akademija disponuoja tuo turtu, kurį jam skyrė pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą. Tas sąrašas gali keistis. Šį mėnesį vienas, rytoj kitas. Vyriausybė gali Akademijai perduoti pastatą, gali perduoti kokiai nors organizacijai ar gamyklai, kodėl ne. Todėl statutas vis dėlto yra ilgalaikis dalykas ir statute aiškiai pasakyta, kad žemės sklypais arba kitais pastatais, turtu disponuoja Akademija pagal tą statutą, pagal Vyriausybė patvirtintą sąrašą. Tai mes pirmiausia turime patvirtinti tą faktą, kokiu turtu mes disponuojame, kad tas turtas įteisinamas Vyriausybės patvirtinamu sąrašu. O dabar kodėl Vyriausybė turi tvirtinti kažkokius objektus, kai mes dar neturime to patvirtinto statuto. Būtent, mes tą valdome, ką mums duoda Vyriausybė.
PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, aš noriu štai ką pasakyti. Šis dalykas, t.y. Mokslo akademijos statuto tvirtinimo klausimas, yra įrašytas į mūsų sesijos darbų programos pagrindinę dalį. Vadinasi, mums reikia spręsti klausimą, ar pradedame mūsų procedūras, ar nepradedame. Antras dalykas. Juridinio skyriaus išvada, aš kelintą kartą primenu, mums yra labai svarbi kaip Seimo nariams, bet tai yra konsultacinio pobūdžio išvada, o ne privaloma, kad pradėtume svarstymo procedūras. Mes jas galime pradėti ir esant tokiai išvadai. Juo labiau kad jau yra, kiek aš supratau, iš dalies atsižvelgta. O paskui prašom teikti alternatyvas, visokius pataisymus ir galima toliau šitą klausimą nagrinėti. Seimo narys J.Dagys, prašom.
R.J.DAGYS. Aš norėčiau, kad pranešėjas patikslintų, kas tie mes, kuriems mums pereina nuosavybė, nes aš kiek supratau, kad Seimo narys pateikia projektą, ir aš tokios žemės sau nematau.
J.POŽELA. Nesupratau klausimo, aš kalbu tik apie Mokslų akademiją.
PIRMININKAS. Aišku. Gerbiamieji kolegos, ar pradedame nagrinėjimo procedūras, ar dėl to reikia balsuoti? Gerbiamasis Lideiki. Reikia balsuoti? Prašau. Taigi kas už tai, kad nutarimas "Dėl Mokslų akademijos statuto" projekto priėmimo būtų pradėtas nagrinėti. Pabrėžiu, jis programoje yra. O mes turime pradėti svarstymo procedūras. Prašome balsuoti. Prašau, galima dėl balsavimo motyvų pasisakyti. Prašom. 2 - už, 2 - prieš. A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Na, kokie čia gali būti balsavimo motyvai? Reikia greitai pradėti šitą ir vienu metu įvesti bendrą tvarką. Nes, jeigu mes visą laiką vis ieškosime priežasčių kaip ką nors atidėti, kaip kur ką nors neaiškaus surasti, tai mes visada šitą darysime ir bus daina be galo. Todėl prašau be jokių išlygų pradėti svarstymo procedūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas už. T.Lideikis. Prašom, kolega.
T.LIDEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš irgi esu už tai, kad Akademijos statutas būtų kuo greičiau patvirtintas. Aš pats ilgą laiką dirbau Akademijoje. Jos rūpesčiai man, kaip sakoma, nėra svetimi. Bet man atrodo, gerbiamasis akademikas, pristatydamas tą projektą, turto klausimais kalbėjo neteisingai. Nes jeigu taip yra, kaip jis čia sakė, kad Vyriausybė duoda, atima, tai prieštarauja pačiam Akademijos autonomijos supratimui. Nes autonomija reiškia, kad Vyriausybė suteikia Akademijai turtą ir leidžia tuo turtu autonomiškai tvarkytis. Negali atiminėti kaip kada jai užsigeidžia. Todėl aš manau, kad iš tikro turtas turi būti įtvirtintas statute ir tada Akademija tvarkytųsi taip, kaip sugeba. Tai būtų iš tikro autonominė institucija. Aš vis dėlto siūlyčiau reikalauti, kad statute būtų įrašytas Akademijai perleidžiamas turtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas - už, vienas - prieš. N.Germanas.
N.GERMANAS. Aš siūlau pradėti svarstymą šio pateikto projekto. Kaip mano kolega minėjo, aš labai seniai ir glaudžiai buvau susijęs su Mokslų akademija ir žinau, kaip jai reikalingas šis statutas, kuris jau beveik pusantrų metų yra vilkinamas. Man atrodo, jeigu ten yra kokių nors problemų, jos tikrai gali būti išspręstos svarstant. Šiaip reikia priimti šitą. Pradėti svarstyti, ir kuo greičiau, tuo geriau.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar galima pasisakyti tiktai prieš. Gerbiamasis A.Kunčinas, matyt, yra už.
A.KUNČINAS. Man sąžinė neleidžia pasisakyti...
PIRMININKAS. Kolega J.Raškinis prašom.
A.J.RAŠKINIS. Esu priverstas pasisakyti prieš, nors iš esmės esu už. Tik norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Aš jau kalbėjau, kai buvo mokslo svarstymai čia, kad yra labai opus, sakyčiau, rusai sako "ščekatlyvyj", klausimas dėl šiuo metu statomo ir perdavinėjamo viešbučio. Jis buvo statomas valstybės lėšomis, buvo pasirašytas susitarimo protokolas dėl to, kad to viešbučio dalys bus paskirstytos atskiriems Mokslų akademijos institutams. Dabar jis yra perdavinėjamas į privačias rankas, pritraukiant privatų kapitalą. Kaip tik tai vyksta šiuo metu. Manau, kad nuo to, ar mes priimsime tą statutą, kai bus tas dalykas baigtas, ar nepriimsime, gali iškilti pavojus, kad bus privatizuotos valstybės lėšos. Todėl aš norėčiau truputėlį palaukti, kol tas klausimas išryškės. Aš turiu prokuratūros sprendimus ir aiškinimus dėl to dalyko ir tada būtų galima drąsiai spręsti dėl to dalyko.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Seimo nutarimo "Dėl Mokslo akademijos statuto" projektas būtų pradėtas svarstyti. Prašom balsuoti. Kas už, tas "už" spaudžiate, kas prieš, tas - "prieš". Už - 38, prieš - 5, susilaikė 7, klausimas bus toliau nagrinėjamas pagal mūsų nustatytas procedūras. Toliau...A, prašau gerbiamasis K.Skrebys. Prašom, kolega.
K.SKREBYS. Dėl vedimo tvarkos. Aš pažymiu, kad Seimo darbas kuo toliau, tuo labiau darosi netvarkingas,ir noriu, kad jūs atsakytumėte į vieną klausimėlį, ar šiandien statutas dar bus svarstomas? Nes yra šioks toks noras Seimo nariams susiplanuoti laiką.
PIRMININKAS. Manau, kadangi tiek daug padarėme, o laikas, nustatytas šiam dalykui, iš esmės baigiasi, tai būtų gerai, kad mes nenagrinėtume, o tiktai klausimų pateikimas. Kaip aš sakiau. Taip. Kad Seimas neprieštaravo mano šitai minčiai. Gerbiamasis Bernatoni, gal tikrai nepraraskime dabar laiko, nes yra daug mūsų pakviesta svečių, rimtų įstaigų darbuotojų. Gal pradėkim nuo jų.
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo papildymo" projekto svarstymas(93.06.09)
2sesija52p svarstyti klausimai
Tai, jeigu kolegos sutiktų, aš siūlyčiau dabar imti įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo papildymo" projektą ir pakviesti į tribūną gerbiamąjį Andriušką. Įmonių įstatymo papildymas.
ANDRIUŠKA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jūsų dėmesiui yra pateikiamas Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 13 str. papildymas dėl licencijuojamos veiklos įtraukiant į 17 pastraipą sakinį, kad "teikti komercines ūkines turizmo paslaugas veikla yra licencijuojama". Turizmo industrija pasaulyje paskutiniu metu plečiasi labai sparčiai. Daug kam net iš specialistų yra nuostabą keliantis faktas, kad šiuo metu turizmo industrija yra didžiausia industrijos šaka visame pasaulyje, stipriai aplenkianti kitas šakas. Jos svarbą suprasti yra gana sudėtinga todėl, kad biudžete nėra išskirtos atskiros pastraipos, įvertinančios šios industrijos indėlį į visą ekonomiką. Kontroliuoti situaciją turizmo srityje, kaip tai priimta visose civilizuotose valstybėse, galima tik priėmus turizmo paslaugas reguliuojančius įstatymus, kurie reikalautų tų paslaugų kokybės ir gintų tų paslaugų vartotojų - turistų teises. Daugelyje pasaulio šalių šios veiklos ūkio subjektai turi gauti licenciją, kurią išduoda atitinkamos valstybinės institucijos. Turizmo paslaugų licencijavimo tvarka paprastai numato aiškias sąlygas, kurioms esant išduodama licencija. Turistinės įmonės darbuotojai turi būti profesionaliai pasiruošę, įmonė turi turėti tarnybines patalpas, aprūpintas ryšių priemonėmis, įmonė turi būti moki. Licencijų išdavimo tvarka numato kelionių garantijų fondų įsteigimą. Jis naudojamas išimtiniais atvejais turistinėms firmoms nevykdant įsipareigojimų paslaugų vartotojui turistui. Šitokia licencijavimo ir kelionių garantijų fondo tvarka galioja Jungtinėse Amerikos Valstijose, Anglijoje, Airijoje, Turkijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje, Belgijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Estijoje, Latvijoje. Kol kas tos tvarkos nėra pas mus. Šis klausimas buvo svarstytas Aukščiausiosios Tarybos paskutiniame posėdyje ir, matyt, dėl to, kad tai buvo paskutinis posėdis ar dar dėl kokių kitų priežasčių, kad turizmo tarnyba buvo gana jauna ir nesugebėjo tinkamai atstovauti šio klausimo, pritrūko balsų, kad būtų priimta šita pataisa. Paskutiniu metu tarnyba labai daug aiškinosi tuo klausimu įvairiose instancijose, tarp jų pasaulio turizmo organizacijos specialioje konferencijoje, kurioje buvo svarstomi būtent valstybės dalyvavimo reguliuojant turizmo industriją visokie klausimai ir visur buvo bendra nuomonė, kad valstybės dalyvavimas reguliuojant šią industrijos šaką yra būtinas. Visiškai laisvei palikta ši veikla labai kenkia mūsų valstybės autoritetui. Aš su savimi paėmiau vos keletą pavyzdžių, kas dedasi turistinių firmų veikloje, kurios niekam neatsiskaito už savo veiklą. Šita veikla nėra licencijuojama. Pavyzdžiui, gegužės 7 d. "Lietuvos ryte" buvo aprašytas pavyzdys, kaip Kauno laikraščiuose buvo paskelbta, kad skubiai ir pigiai organizuojamos kelionės į Vokietiją. Buvo surinkti pinigai, po to tas, kas žadėjo tą kelionę organizuoti, dingo. Dingo ir markės, ir pasai. Gegužės 11 d. Vilniuje ponas Varanauskas pareiškė, kad už kelialapį į užsienį firmai "Lol" sumokėjo 35 JAV dolerius. Kriminalistai nustatė, kad tokia firma apskritai neegzistuoja. Populiarėja fiktyvios turizmo firmos. Pilietis R.Z. Vilniuje uždarajai akcinei bendrovei "Ventur" sumokėjo 850 JAV dolerių ir 10 tūkst. talonų už kelionę į Kiniją. Paskui paaiškėjo, kad tokia bendrovė neegzistuoja. Buvo išsinuomojusi patalpas tik vienai savaitei tam, kad surinktų pinigus ir dingtų. Taip pat aš turiu laišką iš Jungtinių Emyratų, atsiųstą ponui A.Brazauskui. Jame grupė turistų iš Jungtinių Emyratų tiesiog paniškai aiškina, kad jie yra areštuoti, nes neturi viešbutyje kuo užsimokėti. Firma, kuri juos ten nuvežė, dingo neįvykdžiusi savo pažadų. Už lėktuvą nėra kuo mokėti, už viešbutį nėra kuo mokėti ir labai prašo, kad Prezidentas duotų tų pinigų. Su pagarba laukiantys pagalbos 78 grupės turistai, ekipažas ir vadovas. Vyko gruodžio 22 d. Taip pat su savimi paėmiau verbalinę notą Vokietijos ambasados. Joje yra aiškinama, kad yra daugybė fiktyvių turistinių grupių, kurios išduoda fiktyvias vizas, už tai ima pinigus. Ta nota yra perduota Užsienio reikalų ministerijai. Ši veikla įgyja tiesiog, sakyčiau, tam tikro banditizmo atspalvį. Taip yra atsitikę Pranui Kareivai. Jis nutarė vykti į Rumuniją, ten jam įvyko nelaimė, buvo insulto priepuolis. Grupės vadovė pasipiktino, kad šis žmogus susirgo, nesuteikė jokios pagalbos, atsisakė net į ligoninę vesti, motyvavo, kad ji nespėja savo prekių parduoti ir jis jai gadina visą kelionės biznį. Žodžiu, kai buvo bandyta išsiaiškinti, kur tas žmogus, tai užtruko savaitę laiko, nes tas žmogus buvo be sąmonės, jis pats negalėjo susisiekti, ir niekas neturėjo jokių duomenų apie tai. Ši medžiaga yra perduota į prokuratūrą. Ir dar tokių pavyzdžių galėtume pripasakoti daug.
Šiuo metu Lietuvos Ekonomikos ministerijoje yra užsiregistravę daugiau kaip 3000 visokiausių įmonių, kurios savo veikloje yra pažymėjusios turistines paslaugas. Tačiau iš jų už tą savo veiklą atsiskaito tik 17, kurios priima turistus, ir 53, kurios išsiunčia turistus. Iš tų 3000. O dėl mokesčių, tai reikėtų ypač pabrėžti, kad nustačius tokią licencijavimo tvarką, turistų išvežimas į užsienį reikalautų garantijų fondo, reikėtų sumokėti tam tikrą sumą, kuri būtų reikalinga tokiu atveju, jeigu firma atsisakytų arba negalėtų vykdyti savo įsipareigojimų turistams. Kitas dalykas dėl finansinių ataskaitų. Firmos būtų įpareigotos labai griežtai mokėti mokesčius, nes šiuo metu tie pinigai yra slepiami, tiesiog nėra būdų kaip kontroliuoti, kokios sumos įplaukia firmai, kiek ji ten jų išleidžia. Aš labai prašyčiau palaikyti šitą mūsų pasiūlymą, nes tai padėtų mums iš tikrųjų sugadinti Respublikos turistinį vaizdą. Yra labai paprasta. Ir tokių firmų veikla labai gadina tą įspūdį. O mes esame konkurencijos pasaulyje. Ir latviai ir estai, ir kitos respublikos yra šitoje veikloje konkurentai. Mes turime labai stengtis, kad mūsų turistinis produktas būtų aukštos kokybės. Šita įstatymo pataisa yra nukreipta būtent į tai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori net ll Seimo narių paklausti. Aš prašyčiau labai operatyviai tą daryti. Seimo narys A.Raškinis. Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Ne tiek klausimas, kiek truputėlį pastaba.
PIRMININKAS. Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Dėl šito projekto Dėl valstybinių įmonių įstatymo pakeitimo, dėl licenzijavimo. Jau šiuo metu iškyla klausimų dėl kito licenzijavimo klausimo - dėl lošimo namų. Jie iškeliami į viešumą. Ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas yra paruošęs šiam įstatymui pataisą. Aš manau, kad jie galės drauge būti svarstomi su jūsų siūlomu klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Aš norėjau paklausti tokio dalyko. Mano supratimu, šituo sprendimu neišspręsite tų problemų, kurias norėtumėte išspręsti. Kodėl nebandote eiti kitu keliu? Tai yra skatinti firmas pačioms licenzijuotis, kad jų skelbimuose būtų taip, pavyzdžiui, fiksuojama, kad žmogus, kuris skaitytų tą skelbimą, žinotų, kad už tą firmą iš tikrųjų garantuoja kažkas. Nes jeigu eisite administraciniu keliu, tai, man atrodo, nuo šitų bėdų neapsaugosite ir dar bus galimybė tai iš to pasipelnyti.
PIRMININKAS. Prašom.
A.ENDRIUŠKA. Yra dar?
PIRMININKAS. Yra daugiau. Jeigu žodžiu, labai trumpai, galite iš karto atsakinėti.
A.ENDRIUŠKA. Klausimas dėl lošimo namų yra labai sudėtingas ir sudėti į vieną krūvą jų nereikėtų. Turizmas su lošimo namais turi tik tiek bendro, kad tuose lošimo namuose, matyt, lošėjai bus dalis atvykstančių turistų. Tačiau jokiu būdu aš nenorėčiau sakyti... Aš noriu pabrėžti, kad tai yra labai labai menka dalis viso turizmo industrijos. Tai yra atskiri klausimai.
PIRMININKAS. Čia technologinis klausimas. Prašom dabar į S.Burbienės klausimą atsakyti.
A.ENDRIUŠKA. Dėl savanoriško licenzijavimo aš turiu pasakyti, kad šitas savanoriškas licenzijavimas (mes jį vadinam atestavimu) egzistuoja. Ir kai buvo pirmą kartą prieš 8 mėnesius šito įstatymo pataisa nepriimta, mes priėmėm tokį sprendimą - savanoriškai atestuoti įmones. Ir jas atestuojame. Tačiau mes negalime atestuodami... Toms firmoms, kurios nori gauti pažymas, kad jos yra geros firmos, kad mūsų tarnyba pasitiki ir duoda kaip kokybės ženklą joms, tai mes jas atestuojam. Tačiau mes šitokiu būdu negalime sustabdyti tos negatyvios veiklos, mes negalime šitaip išreikalauti, kad firmos mokėtų mokesčius. Nėra jokio instrumento, jokio įstatymo, nėra tokio būdo, kad tą padarytume.
PIRMININKAS. T.Lideikis. Prašom.
T.LIDEIKIS. Na, licenzijuodami jūs įgysite daugiau teisių šitos firmos atžvilgiu. Jūs galėsite geriau kontroliuoti jos veiklą. Bet ar klientas įgys daugiau teisių šitos savo firmos atžvilgiu? Tarkim, jeigu ji blogai aptarnaus, ji liks kažkur be viešbučio ar pan., ar jis turės daugiau galimybių atgauti savo lėšas ir gauti savo kompensaciją?
A.ENDRIUŠKA. Šitas įstatymo pakeitimas būtent akcentuoja tai, ką jūs dabar sakot. Būtent šitą dalyką.
PIRMININKAS. G.Paviržis. Prašom, kolega.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, ne paslaptis, suprantama, kad eilė firmų užsiima tolima nuo turizmo sritimi - komercija. Daug jų, matyt, bus nepatenkintos tokia licenzijavimo tvarka. Ir galbūt galima būtų įstatyme numatyti laiką, kad tos firmos, gaudamos licenziją turėtų galimybę, persiregistruoti ir įvykdyti tuos reikalavimus. Kad jos galėtų įgyvendinti, kad jų iš karto nesužlugdytume. Nenumatote jūs tokio termino?
A.ENDRIUŠKA. Čia šito įstatymo papildymo projekte yra 2 punktas, kur parašyta, kad "šis įstatymas įsigalioja nuo". Tai mes manom, kad reikėtų rašyti, jog nuo 1994 m. sausio l d. būtent dėl šito, ką jūs dabar sakote. Kad būtų laiko pasiruošti visiškai su visomis firmomis, suderinti, susitarti, informuoti visus. Būtų laiku padaryta. Tai reikėtų daryti nuo 1994 m. sausio l d. Mūsų siūlymas toks.
PIRMININKAS. F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš jūs negalėtumėte atsakyti į tokį klausimą. Kada pradės veikti to įstatymo pataisa ir kokia suma pasipildys mūsų nacionalinis biudžetas?
A.ENDRIUŠKA. Šita įstatymo pataisa, kaip jau klausime sakiau, jeigu bus priimtas šis sprendimas, turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio l dienos. Biudžetas turėtų pasipildyti labai iš esmės ta prasme, kad, įsigaliojus tam įstatymui, nebus galima išvengti mokesčių mokėjimo.
PIRMININKAS. Kolega V.Bogušis. Prašom.
V.BOGUŠIS. Aš suprantu, kad toks kelias, einant į rinkos ekonomiką, tai, žinoma, savotiškai atrodo. Tačiau man patinka, kad mes bandom daryti bent mažiausią tvarką. Tai perkeltine prasme. Ir aš vis dėlto norėčiau paklausti, ar jūs visiškai esate įsitikinęs, kad per licenzijų sistemą jūs galėsite surinkti atitinkamas pajamas iš tų firmų, kurios nenori dabar mokėti? Ačiū.
A.ENDRIUŠKA. Aš jau minėjau ir dar kartą pakartosiu, kad teko susipažinti su visų šalių, kurias aš minėjau, patirtimi. Jos nuteikia optimistiškai. Dar kartą kartoju, kad visos šalys iš esmės turi vienokią ar kitokią licenzijavimo tvarką su tam tikrais niuansais, tačiau visos šios šalys turi ir garantinio fondo tvarką. Nereikėtų suprasti, kad čia šita licenzijavimo tvarka būtinai turėtų būti pavaldi turizmo tarnybai. Ir čia nėra taip. Tai turėtų būti atskira komisija, kurioje būtų iš įvairių žinybų suorganizuota, kurioj turėtų būti Finansų ministerijos atstovai, Turizmo tarnybos atstovai, Ekonomikos ministerijos atstovai, privataus biznio atstovai. Privačios kompanijos, kurios yra rimtos kompanijos, visos yra už tai, kad būtų tokia licenzijavimo tvarka. Turizmo asociacija, kuri šiuo metu yra, oficialiai kreipėsi ir į poną Prezidentą, ir į Turizmo tarnybą ir prašė, kad šita veikla būtų sutvarkyta, kad tokia licenzijavimo tvarka būtų artimiausiu metu taikoma.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, džiaugiuosi jūsų ryžtu ir energija, kuri neišblėso per tuos porą metų. Norėtųsi jus matyti ministru todėl, kad turizmo industrija Lietuvoje smuko iki barbarizmo lygio. Ir jūsų, ir kiti pavyzdžiai. Ar apimtų štai ši pataisėlė ir medžioklės turizmo Lietuvoje afrikinį variantą? Nes dabar gamta Lietuvoje, jos fauna yra šaudoma pasitelkiant Raudonąją knygą.
A.ENDRIUŠKA. Be abejo, šita tvarka turėtų tam tikrą indėlį dėl to opaus klausimo, kurį jūs dabar paminėjote. Dėl ministerijos. Yra daug šalių, kuriose yra turizmo ministerijos. Kad ir kaip keista, bet ir Danijoje, kurioje buvo turizmo taryba, ta turizmo taryba perorganizuota ir dabar yra turizmo ministerija. Klausimas yra pripažįstamas, kaip labai svarbus. Aš dar kartą pabrėžiu, kad turizmo industrija pasaulyje tapo ekonomikos šaka Nr.l. Yra sunku suvokti tokį dalyką, kad pajamos, gaunamos iš turizmo, nacionalinį produktą sukuria tokiose šalyse kaip Amerika, Vokietija, Japonija. Aš galėčiau dar daug suminėti. Tokiose šalyse 2 - 3 kartus viršija nacionalinį produktą, sukuriamą žemės ūkio, miškų pramonės, medžioklės pramonės žvejybos kartu paėmus. Šitą dalyką sunku suvokti iš karto. Tačiau patikėkite. Aš metus studijuoju tą reikalą ir esu iš prigimties mokslininkas (aš esu matematikos daktaras), tai aš labai moksliškai į tai žiūrėjau ir visai atsakingai galiu pasakyti, kad tai yra labai, labai svarbu. Ir vienas iš pagrindinių Turizmo tarnybos uždavinių yra visiems politikams ir sprendimų priėmėjams įrodyti ar bent šviesti, kokia pasaulyje yra situacija būtent turizmo srityje.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Turizmo licenzijavimas. Ar nebus ribojama firmos vidaus veikla vystyti privačią iniciatyvą ir apskritai kurtis naujoms turizmo firmoms?
A.ENDRIUŠKA. Yra labai aiški situacija dėl poįstatyminio dokumento, dėl licenzijavimo tvarkos. Yra kompetencijos reikalavimas. Vadovaujantis firmos atstovas turi turėti specišsilavinimą arba kelių metų darbo stažą. Čia dar 2 - 3 metų darbo stažas turi būti numatytas turizmo srityje. Antras reikalavimas. Kad neatsitiktų taip, jog yra tik telefonas ir neaišku, kur yra ta firma, kokia ta firma. Turi būti firmos patalpos su ryšio linijomis ir turi būti firmos mokumas - pažyma apie tai, kad firma neslepia savo pajamų ir moka mokesčius. Ir garantinis fondas, dėl kurio turėtų būti dar svarstoma, kaip tą padaryti - ar Latvijos, ar Estijos, ar kitų šalių pavyzdžiu. Čia yra įvairiai. Danijoje 5060 tūkst.dolerių. O estai ruošiasi ir dabar jau daro nuo birželio l d. 5 tūkst. dolerių. Kad turėtų uždarą sąskaitą ir banko garantiją tuo atveju, kaip buvo dėl Emyratų, kad būtų iš ko atlikti tas paslaugas, kurias firma atsisako įvykdyti. Be abejo, firmai atsisakius atlikti tokias paslaugas, jai būtų atimama licenzija užsiimti tolimesne veikla.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi jūs labai išsamiai atsakėte į klausimą dėl licenzijavimo, gal jūs galite pasakyti, kokį procentą mūsų biudžete dabar sudaro pajamos iš turizmo?
A.ENDRIUŠKA. Šitas klausimas yra labai aktualus ir labai svarbus. Tai yra statistikos apie turizmą rinkimas. Šita statistika apie turizmą Ekonomikos bendrijos techninės pagalbos lėšomis dabar yra atliekama, bet reikalauja daug pinigų. Šiandien sėdi pas mane ekspertas ir intensyviai dirbame. Šiandien aš pasakyti tokių skaičių negaliu. Šitą aš galėsiu pasakyti apie rudenį. Planuojam rugsėjo spalio mėnesį pateikti pirmąją ataskaitą apie turistų skaičių iš įvairių šalių, apie pajamas, apie praleistų dienų skaičių ir apie pajamas mūsų biudžetui iš turizmo šalių. Aš galėčiau dabar pasakyti tiktai tokius faktus, kas būtų, jeigu mūsų šalis dabar prilygtų Skandinavijos šalims arba Šiaurės Europos šalims, su kuriomis mes kažkada lygiavomės. Tai Airija, Danija, Suomija, Švedija, Norvegija. Šitose šalyse nacionalinio produkto dalis visame produkte yra apie 8% - l0%. Darbuotojų skaičius šitoje srityje svyruoja irgi nuo l0% iki l3%. Turizmo industrija yra tokia industrija, kurioje vienam nacionalinio produkto vienetui yra reikalinga tris kartus daugiau darbuotojų. Tai yra darbuotojams imli šaka. Todėl ypač sprendžiant nedarbo problemas tai yra labai aktualu. Mes turime visas sąlygas. Turizmas susideda iš pirminių ir antrinių atrakcijų. Pirminės atrakcijos yra tai, ką tauta turi - savo gamtą, savo istorinį palikimą. Antrinės atrakcijos yra tai, ką ji kuria pati. Tai viešbučiai, keliai, paslaugos, malonus aptarnavimas. Mūsų dalia - sukurti šitas antrines paslaugas. Tam taip pat reikalinga įstatyminė bazė. Tai yra infrastruktūros kūrimas, įstatyminė bazė ir produkto marketingas, Lietuvos marketingas užsienio šalyse. Dabar mes svarstome klausimą dėl įstatyminės bazės. Kaip šitą industriją pastatyti ant bėgių, kad traukinys judėtų gerai. Turistų su kuprinėm pas mus užteks. Bet valstybė turi intensyviai kištis į šitą reikalą.
PIRMININKAS. A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Ačiū.Pranešėjas į mano klausimą jau atsakė.
PIRMININKAS. E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Kad dabartiniai Seimas ir Vyriausybė siekia sugrąžinti administravimo metodus ir valstybės bei kitų klausimų valdymą administraciniais metodais, jau buvo aišku, kai svarstėme žemės ūkio klausimus. Bet kad šiandieną svarstysime turizmo klausimą ir kad vėl valstybės lygiu administruotų, kad vėl sukurtų monopoliją, jau šiandien iš bankų žinome monopolijų klausimą. Aš šito nesitikėjau. Tai čia vienas momentas. Antra. Jūs dabar labai kalbate kaip matematikas apie mokesčius. Aš norėčiau išgirsti finansininkų nuomonę apie tai. Mokesčiams dabar yra priimtas pakeitimas patentu. Ir patentai visiškai įgalina apmokestinti, kontroliuoti ir sutvarkyti. Dabar jūs kalbate apie monopolizuotą licenzijų išdavimą. Ką licenzijos pakeis? Tik valstybei, biudžetui užkraus atsakomybę. Užuot formavę fondą, organizavę tų institucijų draudimą,čia jų atsakomybė, jūs užkraunat Lietuvos valstybės biudžetui visą atsakomybę už šitą veiklą, ir, žinoma, jūs tik licenzijas išdavinėsite. O atsakys tai Lietuvos biudžetas. Ir vėl mokytojams nebus iš ko atlyginimų mokėti, nes reikės už tas bankrutuojančias įstaigėles mokėti valstybės sąskaita. Tai apie kokį licenzijavimą šiandien kalbate, jei nesprendžiate draudimo klausimo? Taigi nuo to reikia pradėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vis tiek reikės mums spręsti balsavimu. Tai vis tiek pasakykite savo nuomonę.
A.ENDRIUŠKA. Aš nelabai turiu ką pridėti prie to, ką jau sakiau. Aš galvoju, kad mes neturime kokių nors didelių institutų, kurie spręstų turizmo klausimus, arba didelių specialistų, kurių autoritetu visiškai galėjom pasitikėti. Vienintelis kelias yra žiūrėti į kitas šalis, kuriose ši industrija labiau išvystyta ir teirautis nuomonių tų organizacijų, kurios atstovauja turizmui. Tai yra Pasaulio turizmo organizacija, Pasaulio kelionių ir turizmo kooperacija ir pan. Aš tokias vieningas rekomendacijas iš jų gavau. Suminėjau valstybes, kuriose tas egzistuoja. Kad valstybei reikės mokėti iš savo kišenės, aš nelabai sutikčiau todėl, kad garantijų fondas būtent ir numatys tokį dalyką, kad nereikėtų mokėti iš kišenės, o firmos pačios turės mokėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos! Taigi mes turime apsispręsti, ar įsirašom į darbų programą Įmonių įstatymo papildymo įstatymą ir ar pradedam procedūras. Ar sutinkam? Nereikia balsuoti nei dėl vieno, nei dėl kito dalyko? Gerai. Ačiū gerbiamajam pranešėjui.
2sesija52p svarstyti klausimai
Dabar, kolegos, aš siūlyčiau, kad į tribūną ateitų gerbiamasis M.Stankevičius, kadangi čia net du klausimai yra. Tai vienu ypu du darbus padarysim. Prašom. 2 punkto "f" ir "g" klausimai. Prašom.
M.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis Seime! Pirmiau gal aš pristatysiu siūlymą pripažinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1992 m. kovo 4 d. nutarimo pakeitimą. Vyriausybė siūlo pripažinti negaliojančiu šio nutarimo l punktą. Prezidiumo nutarime šitas punktas buvo suformuluotas taip: "Pritarti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimui, kol bus priimtas Pensijų įstatymas palikti tarnauti didesnę dalį..."
Šitas punktas reglamentavo, kad prokurorams mokėtų visą atlyginimą ir visą pensiją. Vyriausybė Seimo pavedimu yra priėmusi nutarimą ir nustatė naują pensijų mokėjimo tvarką dirbantiems pensininkams. Ten yra parašyta taip, kad pensijos dydis, mokamas dirbančiam pensininkui, priklauso nuo atlyginimo dydžio, tačiau negali būti mažesnis kaip 25% pensijos. Vyriausybė siūlo tokią pačią tvarką nustatyti ir prokuratūros darbuotojams, kadangi tai iš esmės vienintelė kategorija darbuotojų, turinti šią išimtį. Ir prokuratūros darbuotojai nėra nuskriausti atlyginimų požiūriu. Vyriausybė prašo pritarti šitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ar, gerbiamieji kolegos, sutinka, kad šitas klausimas būtų nagrinėjamas, ar dar kas norėtų paklausti? Sutinkam? Ačiū. Taigi konsensu.
Dabar dėl 2 punkto.
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo nutarimų darbo apmokėjimo klausimais dalinio pakeitimo" projekto pateikimas(93.06.09)
2sesija52p svarstyti klausimai
M.STANKEVIČIUS. Antras pasiūlymas yra patikslinti Darbo apmokėjimo įstatymą. Tai dėl 2, 6 ir 7 punkto. Atlyginimų įstatymas nustatė, kad dirbantiems kenksmingose sąlygose turi būti mokama priemoka priklausomai nuo kenksmingumo laipsnio pusės nustatyto tarifinio atlygio arba atlyginimo arba visas tarifinis atlygis arba atlyginimas. Praktika dabar jau parodė, kad iškyla neaiškumų, nes Atlyginimų įstatymas jau nenustato tarifinių kategorijų. Tą sprendžia pačios įmonės. Tačiau valstybė, mūsų manymu, turėtų visais atvejais garantuoti tas išmokas, skaičiuojant jas pagal Vyriausybės patvirtintą ir indeksuotą minimalų atlyginimą. Tai suvienodintų valstybės garantijas visiems darbuotojams, tačiau kolektyvinių susitarimų įstatyme arba kolektyviniuose susitarimuose gali būti nustatyta ir kitaip, jeigu tai neblogina darbuotojų padėties. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar, gerbiamieji kolegos irgi čia sutiktų be klausinėjimo įrašyti šitą į darbų programą ir pradėti svarstymo procedūrą? Sutinkam? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Žmonių saugos darbe įstatymo projekto pateikimas(93.06.09)
2sesija52p svarstyti klausimai
Dabar aš siūlau imti punktą "d", kuris yra labai stambus savo apimtimi ir, reikia manyti, svoriu įstatymo projektas. Tai yra "Dėl žmonių saugos darbe" įstatymo projektas. Į tribūną kviečiu gerbiamąjį M.Pluktą. Prašome. Nors ir didelės apimties, aš prašyčiau, kad jūs kalbėtumėte trumpai drūtai. Ne ilgiau kaip 10 min.
M.PLUKTAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Ilgai puoselėtas ir kankintas Žmonių saugos darbe įstatymas pagaliau pateikiamas jums svarstyti. Aš turbūt neatrasiu Amerikos, jeigu pasakysiu, kad svarbiausia, be abejo, valstybės vertybė yra sveiki ir darbingi žmonės. Šis įstatymas kaip tik ir sprendžia visų mūsų būties klausimą - grįžti sveikam ir gyvam į namus. O sveikata, žinoma, dažniausiai prarandama dėl blogų darbo sąlygų ir dėl nemokėjimo tausoti savo sveikatą, savo psichologines galias.
Vien praėjusiais metais mūsų Respublikoje įvyko 20 tūkst. traumų ir 124 žmonės žuvo. Dėl nepalankių darbo sąlygų, traumų, sužalojimo darbe įvairių pensijų ir profesinių susirgimų buvo išmokėta ir Respublika neteko beveik 5 milijardų talonų. Tai neįvertinus to, kad buvo nepagaminta produkcija, neįvertinus to, kad žmonės žuvo ir jų gyvybes būtų galima įkainoti. Todėl šis įstatymas yra labai reikalingas ir pateikiamas, dar kartą kartoju, jums svarstyti.
Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į daugelio šalių patyrimą, į Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas ir, svarbiausia, atsižvelgiant į Lietuvos valstybės ypatumus ir realizavimo galimybes. Kartoju, ir į realizavimo galimybes. Projekte numatyti svarbiausi valstybinės darbų saugos politikos formavimo klausimai, taip pat bendrieji reikalavimai darbo aplinkai, gamybinei buičiai, darbo priemonėms, darbo vietoms ir kitoms su darbu susijusioms aplinkybėms. Numatytos darbuotojų ir darbdavių pareigos, jų atsakomybė, socialinės garantijos, taip pat konpensacijos už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų. Projekte yra išplėsta Lietuvos žmonių konstitucinė teisė į saugų darbą, reglamentuojami atvejai, kuomet diegiamos prevencinės priemonės siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų.
Norėčiau apibūdinti projektą kaip kompleksinį teisinį aktą, reguliuojantį darbdavio ir darbuotojų atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, žmonių paruošimą saugiam darbui, santykius tarp dirbančiųjų ir darbdavio, atsakomybę nesilaikantiems darbų saugos reikalavimų, gaminamos produkcijos sertifikavimą, darbo vietų ir gamybinės aplinkos atestavimą, nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų tyrimą, ginčų sprendimo tvarką, valstybinės darbų saugos kontrolės tvarką.
Pagrindiniai valstybinės politikos principai turi būti grindžiami žmogaus sveikatos išsaugojimo prioritetu prieš darbo ar gamybos būtinumą, taip pat trišaliu valstybės, darbdavių ir darbuotojų organizacijų bendradarbiavimu sprendžiant šiuos klausimus.
Vadovaujantis šiais principais projekte ir numatytos kai kurios priemonės. Reikėtų šiek tiek paaiškinti, kad galiojanti kompensacijų tvarka iki šiol nepasiteisino, nes darbdaviai nebuvo suinteresuoti gerinti darbo sąlygas, o dirbantieji, gaudami prie darbo atlyginimų dideles priemokas, taip pat nebuvo suinteresuoti gerinti darbo sąlygas. Profesinės sąjungos, kitos darbuotojams atstovaujančios organizacijos piestu stojosi už tai, kad būtų didinamos priemokos. Šiame įstatyme šie dalykai yra subalansuojami. Apie vieną iš tokių priemonių ką tik girdėjote, gerbiamasis M.Stankevičius pateikė. Įstatyme būtent ir užfiksuojami tie momentai.
Be to, šiame įstatyme yra vienas iš esminių ypatumų, kad kompensacijos ir lengvatos taikomos ne pagal kažkokius sąrašus ar darbus, kurie anksčiau buvo reglamentuojami, bet atsižvelgiant į faktines darbo sąlygas.
Norėčiau atkreipti dėmesį į vieno kito straipsnio ypatumus, iš kurių pirmiausia paminėčiau 33 straipsnį "Darbdavio pareiga perkelti darbuotoją į kitą darbą". Šiuo straipsniu įteisinama prievolė tiek darbdavį, tiek dirbantįjį laikytis medicininės išvados reikalavimo, draudžiančio dirbti kenksmingą darbą. Anksčiau tokios griežtos normos mūsų įstatymuose nebuvo.
Įstatymo projekto 40 straipsnyje nurodoma, kad darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 val. Šiuo metu yra daug darbo grafikų, kur dirbama po 24 val. per parą.
41 ir 47 straipsniai reglamentuoja darbą kenksmingomis sąlygomis, kur nurodoma, kad darbas turėtų būti ne ilgesnis kaip 7 val., o kai kuriais atvejais net trumpiau. Šiuo metu yra įmonių ir grafikų, kuriose dirbantieji dirba po 12 val. per pamainą.
69 straipsniu pasakoma, kad dirbant labai kenksmingomis sąlygomis, kaip jau minėjau, mokamos priemokos prie atlyginimų, trumpinama darbo diena, taip pat darbas tokiomis sąlygomis neturi viršyti 10 metų ir mokama priemoka prie pensijos. Todėl iškyla būtinybė išdirbus 10 metų tokiomis sąlygomis darbuotoją perkvalifikuoti, mokyti kitos profesijos. Ši našta uždedama darbdaviui. Todėl norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į tai svarstydami šį straipsnį, nes darbdaviui šiuo atveju užkraunama papildoma našta, o tai jau bus, ypač mažoms įmonėms, didelis sunkumas.
Norėčiau pasakyti, kad šitas įstatymas netaikomas mūsų kariuomenei. Kaip žinome, kariuomenėje darbinėje veikloje žūsta daug vaikinų. Galbūt mums reikėtų kartu su jumis pagalvoti ir pamąstyti, kad kai kuriems straipsniams, tiems, kurie susiję su darbu armijoje ar panašiose tarnybose, būtų taikomos šios įstatymo normos ir veiktų atitinkama kontrolės sistema.
Baigdamas norėčiau paprašyti ir Seimo Pirmininką, ir gerbiamąjį Seimą kiek galima greičiau "prasukti" visą svarstymo mechanizmą komitetuose, frakcijose. Gali ateiti mūsų specialistai ir pakonsultuoti. Noriu paprašyti, kad pirmasis svarstymas įvyktų po kokių dviejų trijų savaičių, nes aš ir tarp jūsų matau kompetentingų ir profesionalių narių, kurie yra su šiais klausimais susidūrę. Todėl, man atrodo, nebūtų didelių problemų šį įstatymą svarstyti gana operatyviai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori keli Seimo nariai paklausti. K.Kubertavičius. Prašome.
K.KUBERTAVIČIUS. Mažinant administracijos išlaidas įmonėse pirmiausia buvo atsisakyta saugumo technikos inžinierių. Ši grandis buvo labai susilpnėjusi. Įvykus nelaimingam atsitikimui, dar prisimenu anais tarybiniais laikais, pirmiausia atsakydavo meistras arba įmonės vyr. inžinierius. Netgi po keleto mirtinų atvejų, ypač statybinėse organizacijose (o tai dažnai pasikartodavo), vyr. inžinieriai būdavo atleidžiami iš darbo. Kaip bus dabar?
M.PLUKTAS.Aš jau minėjau, kad įstatyme yra numatyta darbdavių ir darbuotojų atsakomybė. Anksčiau, sakysime, įstatymuose nebuvo tokių nuorodų dėl darbuotojo atsakomybės. Todėl įstatymas, tuo labiau poįstatyminiai aktai ir reglamentuos šiuos procesus. Aš manau, kad panašių dalykų neturėtų būti. Tuo labiau, kad atsakomybė nebus skirstoma kelioms organizacijoms ar keliolikai žmonių, o konkrečiai atsakys darbuotojas, kuris pažeidė vieną ar kitą normatyvinio akto reikalavimą.
PIRMININKAS. S.Burbienė. Prašome.
S.BURBIENĖ. 74 straipsnyje yra aprašyta kaip pranešama apie nelaimingus atsitikimus. Tačiau čia nematau kaip pranešama apie nesunkius nelaimingus atsitikimus. Nes jeigu imsim tik atskaitomybę, tai ji nebus dažniau kaip kartą per ketvirtį ir nebus operatyvių duomenų. Ar tiesiog neaptarta, ar omeny turėta kitkas?
M.PLUKTAS. Labai geras klausimas. Šiuo metu mūsų Respublikoje jau trejus metus yra sugriuvusi valstybinė darbų saugos ir traumatizmo statistika, socialinė ir ekonominė nuostolių analizė. Todėl tai, apie ką jūs klausėte, bus reglamentuota nuostatuose. Be to, Vyriausybė dabar rengia svarbiausių veiksmų programą darbų saugai gerinti Lietuvoje. Ten numatome, kad kartu su Statistikos departamentu reikės parengti atitinkamą dokumentą dėl valstybinės statistikos šioje srityje sutvarkymo.
PIRMININKAS. F.Kolosauskas. Prašome.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kokius nuostolius biudžetui ir ekonomikai padaro šio įstatymo nebuvimas. Tai akivaizdus faktas, kad jis jau labai ir labai vėluoja. Ar jūs nemanytumėte, kad šitas įstatymas, nors jis, kaip gerbiamasis Seimo Pirmininkas paminėjo, "storas", nebūtų priimamas skubesne tvarka?
M.PLUKTAS. Visiškai pritariu šitai minčiai. Dar kartą kartoju, šis įstatymo projektas buvo išanalizuotas įvairių specialistų, aptartas su darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančiomis organizacijomis, įvertintos visos pastabos. Taigi nebūtų didelių problemų svarstant komitetuose dalyvauti mūsų specialistams, kurie pakomentuotų kai kuriuos niuansus ir prašyti šį įstatymą svarstyti skubos tvarka.
PIRMININKAS. Kolega J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamasis pranešėjau, kad įstatymas iki galo funkcionuotų, reikia, kad jį žinotų, kad jį suvoktų ir jį vykdytų. Pirmieji du momentai daug ką lemia pagal darbdavių kompetenciją ir žinias. Ar jums neatrodo, kad darbdavių mokymas atspindėtas kiek silpnokai? Manyčiau, reikėtų pagalvoti ir apie darbdavio atestavimo periodiškumą. Jeigu kitur mes dar galim tai toleruoti, tai čia dėl jų nekompetencijos ir menkų žinių žmogus gali žūti arba tapti invalidu. Baigdamas mielai pritariu, kad šį įstatymą reikia svarstyti skubesne tvarka.
PLUKTAS. Dėkoju už profesionalų klausimą. Jūsų pastabas reikės įvertinti.
PIRMININKAS. Kolega V.Liutikas. Prašome.
V.LIUTIKAS. Vilniaus technikos universiteto studentai atlieka gamybinę praktiką statybose ir transporte. Galimos avarinės situacijos, pasitaiko nelaimių, gamybinių traumų. Ar šiame įstatyme bus rašoma apie besipraktikuojančius studentus statybininkus ir mechanikus? Jei ne, ar nevertėtų šį įstatymą papildyti straipsniais, susijusiais su praktikantais?
M.PLUKTAS. Taip. Jis bus taikomas, nes tai yra darbinis procesas, tai yra darbinė aplinka. Paprastai sudaromos su dirbančiaisiais darbo sutartys, taigi jis bus taikomas.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Miškinis. Prašome.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, 9 projekto skyriuje 76 straipsnyje yra parašyta, kad darbuotojų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų įmokų dydis, mokėjimo tvarka priklausys nuo saugos darbe būklės. Tai, įsivaizduokit, ar čia nebus baisus margumynas? Galų gale ir toje pačioje įmonėje būklė gali nuolatos keistis. Ar nereikia nustatyti kažkokį nuolatinį principą? Žinoma, būklė yra svarbus dalykas ir į tai reikia kreipti dėmesį, bet, matyt, reikėtų nustatyti kažkokį kitą tikresnį atskaitos tašką.
M.PLUKTAS. Ačiū už klausimą. Apskritai galbūt dėl redakcijos pagalvoti reikėtų. Bet principas čia būtų toks: priklausomai nuo gamybos rizikos laipsnio, nuo gamybos pavojingumo bus atliekama tam tikra skaičiavimo metodika ir tas dydis iš tikrųjų bus pastovus. Jis bus pastovesnis, jis nesikeis kas mėnesį. Jis bus nustatomas maždaug metams. O traumatizmas gali keistis. Tokiu atveju darbdavys ir bus suinteresuotas mažinti gamybinį traumatizmą, nes nuo to jam gerės ekonomika. O šitą jūsų pastabą, be abejo, reikės įvertinti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Iš klausimų negirdėjau nė minties krislo, kad šito klausimo mes neturime nagrinėti. Jis yra mūsų darbų programoje, pagrindinėje dalyje. Vadinasi, mums dabar reikia spręsti du klausimus. Ar pradedame svarstymo procedūras ir ar šitai darome skubesne tvarka? Tai yra du klausimai. Ar pradedame svarstymo procedūrą? Balsuoti reikia?
Nereikia. Ačiū. O dėl skubesnės tvarkos prašome pasisakyti. Ar reikia skubesne tvarka? Kolega J.Tartilas. Prašom.
J.TARTILAS. Gerbiamieji kolegos, įstatymas buvo pradėtas rengti prieš porą metų. Žinau, kaip jo reikia gamybininkams ir kaip jie jo laukia. Nepamirškime, kad jo nefunkcionavimas tai ir kenksmingos darbo sąlygos, ir žmonių suluošinimai, o kartais mirtys. Aš pritariu, kad išeidami atostogų mes ramia sąžine paliktume visiškai priimtą tą įstatymą. Kviečiu svarstyti skubesne tvarka.
PIRMININKAS.Kolega R.Dagys. Prašome.
R.J.DAGYS. Aš, aišku, taip pat suinteresuotas skubesne tvarka, bet aš labai sunkiai įsivaizduoju, kaip jį būtų galima realizuoti mūsų sąlygomis, būtent sujungiant tuos svarstymus. Aš tada siūlyčiau tokią skubią tvarką, jog mes nustatytume, kad kiekvieną savaitę tas įstatymas būtų priiminėjamas, o visą diskusijų objektą aš siūlyčiau perkelti į mūsų komitetą ir tenai su pastabomis tiesiog pereiti. Tai būtų kur kas operatyviau. Tiesiog nukelti pagrindinį krūvį tenai, tada mes čia galėtume labai skubiai jį priimti ir be skubesnės tvarkos.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Man norėtųsi, pritariant kolegai R.Dagiui, paprašyti štai ko. Tai yra labai specifinis įstatymas. Jis susijęs su tokiais svarbiais įstatymais, kaip, sakykim, Pensijų ar darbo apmokėjimo įstatymai. Aš norėčiau kolegų paprašyti, kad komitetuose paėmę šitą įstatymą jie gerai perskaitytų tą profilinę įstatymo dalį, kuri susijusi su komitetu, kuri susijusi su finansų ir biudžeto klausimais, kuri susijusi su ekonomika, su agrariniais klausimais. O mūsų Socialinių reikalų, darbo ir sveikatos komitetas, kaip profilinis, matyt, kitą savaitę galėtų padaryti netgi ir seminarinio pobūdžio tokį išplėstinį svarstymą komitete. Aš nemanau, kad mums reikėtų balsuoti už kokią nors ypatingos skubos ar....
PIRMININKAS. Ne, ypatingos negalima. Skubesne.
J.BEINORTAS. Tiesiog siūlyčiau vieną kartą per savaitę skirti pusantros valandos ir tas klausimas pajudės.
PIRMININKAS.Ačiū. K.Uoka. Prašome.
K.UOKA. Aš pasisakau už skubesnę nagrinėjimo tvarką sudarant specialią darbo grupę.
PIRMININKAS. Ką gi, man atrodo, kad daugiau ar mažiau
aišku, jog mes iš principo sutariam. Žinoma, per jėgą toks įstatymas nebus stumiamas. Tai gal sutariame, kad tikrai skubesne tvarka, kad gerbiamojo G.Paviržio komitetas imasi šitą klausimą šefuoti ir jeigu bus kokia darbo grupė, kad suinteresuoti Seimo nariai galėtų dalyvauti ir tada kitą savaitę galėsime padaryti dar vieną mūsų nagrinėjimo procedūrą.
Taigi ačiū. Žodžiu, sutariam. Formaliai mes turim vis tiek sutarti, kad skubesne tvarka, o faktiškai, žinoma, per jėgą negrūsim. Ačiū.
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo pakeitimo ir papildymo" projekto pateikimas(93.06.09)
2sesija52p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, dabar dar liko pateikti keletą įstatymų ir nutarimų projektų. Visų pirma aš siūlyčiau pateikti keletą įstatymo ir nutarimo projektų. Ir aš siūlyčiau padaryti visų pirma šitą pateikimą, įvykdyti pateikimą dėl įstatymo "Dėl Notariato įstatymo pakeitimo". Čia ministro J.Prapiesčio vardu kalbėtų gerbiamoji E.Tiesnesienė. Prašom.
E.TIESNESIENĖ. Gerbiamieji deputatai, kaip jūs žinote, pernai priimtas Notariato įstatymas gal buvo skubotas ir nebuvo atkreipta dėmesio į tai, kad sunki dabartinė Lietuvos padėtis, labai dideli išieškojimai už komunalinius mokesčius, už kitokias skolas Lietuvos Respublikai. Todėl dabar siūlome pakeisti ir papildyti Notariato įstatymą.
26 straipsnio 14 punktas numatė, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal notaro patvirtintus dokumentus. Kaip žinote, dabar Lietuvoje daug įsiskolinimų, ir seniau buvo tokia neginčo tvarka sudarytas sąrašas Lietuvos Respublikai. Tai todėl dabar siūlome pakeisti "daro vykdomuosius įrašus", tiktai. Ir pagal tai paskui bus galima išieškoti notarui neginčo tvarka visas skolas.
Taip pat siūlome papildyti 26 straipsnį tokiu 16 punktu: "Protestuoja vekselius ir čekius", kadangi taip pat tas mechanizmas dar nebuvo, priėmus Vekselių ir čekių įstatymą, nustatytas.
Taip pat siūlome pavesti Lietuvos bankui kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija parengti ir patvirtinti čekių ir vekselių protestavimo taisykles. Tai tokie tik būtų pakeitimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jus keli Seimo nariai nori paklausti. Gerbiamasis kolega A.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamoji pranešėja, tai, kad jūs numatote suteikti notarams vekselių ir čekių protesto teisę, čia labai teisinga ir gerai. Taip, matyt, yra ir kitų pasaulio šalių įstatymuose. Tačiau ar toks palengvintas, supaprastintas vykdomųjų įrašų skolos dokumentuose padarymas nesukels tokio dalyko, kad prasidės masinis skolininkų, nepasiturinčių skolininkų, be jokios atodairos, neišsiaiškinant, mėtymas iš butų ir kitoks turto išieškojimas iš jų. Mane tai baugina.
E.TIESNESIENĖ. Tai va mes rengdami Notariato įstatymą pernai turėjome omeny, kad Europa ir visos kitos valstybės nepripažįsta tokio išieškojimo neginčo tvarka. Bet dabar mes matome, kad labai dideli įsiskolinimai, ir tiesiog nebežinome, ką Lietuvoje daryti dėl tų dalykų. Todėl manome, kad galbūt laikinai gali daryti notaras vykdomuosius įrašus ta sena tvarka. Yra sąrašai, Vyriausybė patvirtins tuos sąrašus. Galbūt tuos sąrašus tvirtinant reikės atkreipti dėmesį tik konkrečiai, už ką bus galima išieškoti neginčo tvarka, o paskui tas pats mechanizmas, aišku, bus sunkus ir daug kam skaudus, bet dabartiniu metu, matyt, Lietuvoje tikrai išeities nėra, nes labai didelės įsiskolinimų sumos.
PIRMININKAS. J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Mano klausimą paklausė gerbiamasis Seimo narys A.Miškinis, taigi aš ne...
PIRMININKAS. Ačiū. T.Lideikis. Prašom, kolega.
T.LIDEIKIS. Gerbiamoji pranešėja, žinote, aš nesu teisininkas, dėl to nelabai suprantu, kuo skirsis neginčo tvarka nuo šitų vykdomųjų įrašų? Aš suprantu, kad jūs turėsite galimybę, šiaip ar taip, išieškoti kažkokius skolinius įsipareigojimus be teismo.
E.TIESNESIENĖ. Mat anksčiau, pagal seną Notariato įstatymą, ir dabar buvo tokia tvarka, neginčo tvarka. Bet dabar mes rengiame tą įstatymą, žiūrėjome pagal tą Europą, kad padarytume tam žmogui ne taip skausmingai, kad ne už viską jis turėtų mokėti pats pagal įrašus. Bet mūsų įstatyme buvo "daro vykdomuosius įrašus pagal notaro patvirtintus dokumentus". Notaras dabar patvirtina tik skolos sutartis, kitus dokumentus, o visi komunalinių paslaugų mokesčiai, blaivyklos tos nelaimingos, daug kitų skolų, bankų sustojo. Viskas sustojo ir liko didelės skolos. Mes irgi manome, kad nereikėtų šitaip, bet šiuo metu išeities iš tos padėties nėra. Teismai nėra pasiruošę tokiam dideliam krūviui šitokių bylų. Tos bylos bus labai smulkios už visas tas komunalines paslaugas. Matyt, teismai bus užversti ir jie nesugebės šitiek išnagrinėti tokių... teismai, sako, yra nepasiruošę.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Aš suprantu šitą supaprastinimo būdą. Žinoma, teismai dabar negali. Ir ta nusistovėjusi tvarka, kad čia tardytojai, teismai ir t.t., viską tą aš suprantu. Bet mano klausimas labai paprastas. Ar jūs prognozavote, kaip tas atsilieps mūsų visuomenei ir žmonėms. Nes žmogus, žinote, nors jisai skolingas ir jis šitą supranta, bet kada jam bus pateikta tokia neeilinė išieškojimo tvarka , jis gali kartais pradėti šiauštis. Tai ar jūs prognozavote šitas visas socialines pasekmes?
E.TIESNESIENĖ. Mes rengdami įstatymą labai bijojome ir derėjomės su teismais ir su teismų skyriumi. Galvojome, kas bus, nes vis dėlto nereikėtų dabar daryti šitokio pakeitimo, jeigu žiūrėtume kaip normalioje valstybėje. Bet dabar labai sunki padėtis, žmonės nemoka, kaip žinote, mokesčių, neturi kaip. Į teismą eina pagal civilinį procesą kreiptis,irgi yra labai sunku, teismai nebespėja. Galbūt ateityje bus apygardų teismai, kažkas, teismų reforma paeis į priekį, gal tą bus galima pakeisti, atšaukti. Bet dabar ypatingi įsiskolinimai yra.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Naudodamasis savo teise norėjau paklausti, ar jūs matėte Juridinio skyriaus išvadą ir ar sutiktumėte, kad iš tikro įstatymo projekte būtų dar 4 punktas dėl pavedimo Vyriausybei? "Pavesti Vyriausybei per 10 dienų parengti ir patvirtinti dokumentų, pagal kuriuos įsiskolinimas išieškomas tik ginčo tvarka, remiantis notaro vykdomaisiais įrašais, sąrašą." Čia Juridinio skyriaus išvada? Aš tik paklausiau. Čia pranešėjos valia siūlyti ar nesiūlyti.
Tai, gerbiamieji kolegos, ar yra kokių kitų pasiūlymų kaip kad vienas - įrašyti į darbų programą ir pradėti procedūras? Sutinkame?
Prašom, gerbiamasis E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš manau, kad šis projektas yra ganėtinai žalias, ir labai abejotina idėja grįžti prie išieškojimų neginčo tvarka. Mes griauname mūsų teisinę sistemą. Siūlyčiau, kad Valstybės ir teisės komitetas tą klausimą peržiūrėtų. Aš manau, kad tokio projekto toliau leisti tikrai negalima. Garbės tai mums nedaro.
PIRMININKAS. J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Valstybės ir teisės komiteto posėdyje buvo aptartas šis projektas ir komitetas nepritarė numatomai išieškojimų tvarkai neginčo tvarka.
PIRMININKAS. Tai ką, darome pateikimo pertrauką? Sutinkame? Gerai.
E.TIESNESIENĖ. Mes, notarai, irgi nenorėtume šito, kadangi...
PIRMININKAS. Yra Vyriausybės teikimas.
E.TIESNESIENĖ. Reikalauja Vyriausybė, žmonės. Kovos baisios.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja, pateikimo pertrauka.
Nutarimo "Dėl Vyriausybinių ryšių centro įsteigimo" projekto pateikimas(93.06.09)
2sesija52p svarstyti klausimai
Dabar, pasirodo, mes dar turime vieną pranešėją iš šalies. Aš labai atsiprašau ir kolegos turbūt nepyktų, jeigu būtent jis pateiktų savo klausimą, t.y. gerbiamasis A.Basevičius. Paskutinysis klausimas mūsų sąraše - Seimo nutarimo "Dėl Vyriausybinių ryšių centro įsteigimo" projektas. Ir kadangi mūsų numatytas laikas baigiasi, gal mes dar galime keliolika minučių padirbėti, tada, ko gero, visą darbotvarkę baigtume. Sutinkame? Ačiū.
Gerbiamasis Basevičiau, prašom.
A.BASEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pristatau jums Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Vyriausybinių ryšių centro įsteigimo" projektą. Tas nutarimas yra parengtas tarpžinybinės darbo grupės, kurią sudarė Vyriausybė gegužės 14 d. savo potvarkiu ir į kurios sudėtį įėjo Seimo narys ponas A.Ivaškevičius , Prezidento, Vyriausybės aparato, Vidaus reikalų, Krašto apsaugos, Ryšių ir informatikos ministerijos, Saugumo tarnybos ir Vyriausybinių ryšių įmonės atstovai. Nutarimo projektui šių metų gegužės 26 d. Vyriausybės posėdyje pritarė Vyriausybė. Darbo grupė išnagrinėjo kelis tokios galimos struktūros variantus ir kad būtų įmonė prie Vyriausybės , kad būtų pavaldi kuriai nors iš esamų ministerijų ir kad būtų pavaldi arba būtų įkurta prie Respublikos saugumo tarnybos. Ir vis dėlto sutartinai buvo prieita galutinė išvada, kad tokį darbą turėtų organizuoti speciali ryšių tarnyba ir kad būtų įsteigtas Vyriausybinių ryšių centras prie Lietuvos Respublikos saugumo tarnybos.
Noriu priminti, kad Seimas šių metų gegužės 18 d. nutarimu valstybinę įmonę Vyriausybiniai ryšiai laikinai perdavė Saugumo tarnybai tol, kol bus priimtas Vyriausybės nutarimas. Šiame nutarime siūloma, kad Vyriausybė būtų šio centro steigėja ir taip pat tvirtintų centro nuostatus, skirtų vadovą Saugumo tarnybos generalinio direktoriaus teikimu. Centras turėtų būti juridinis asmuo ir finansuojamas tiesiogiai iš valstybės biudžeto. Pagrindinius veiklos klausimus spręstų Vyriausybė, o Saugumo tarnyba kontroliuotų darbo slaptumo režimą bei informacijos nutekėjimo galimybę tinkle.
Tokie būtų pagrindiniai motyvai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš nematau, kad kas norėtų paklausti. Ar sutinkame, kad... Gerbiamasis A.Ivaškevičius. Prašom.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš ne paklausti norėčiau, o pasisakyti.
PIRMININKAS. Prašom. Jeigu jūs komiteto vardu, prašau.
A.IVAŠKEVIČIUS. Mes buvome komitete tą svarstę ir aš buvau įtrauktas į vyriausybinės komisijos sudėtį. Mes kartu dirbome. Siūlau visiems Seimo nariams pritarti tam projektui ir priimti iš karto.
PIRMININKAS. Ne, iš karto negalima.
Gerbiamasis J.Požela. Prašom.
J.POŽELA. Man neaišku, kodėl Seimas turi svarstyti klausimą dėl Valstybinių ryšių centro įsteigimo? Ar čia negali Vyriausybė nuspręsti?
A.BASEVIČIUS. Tai čia reikėtų tiktai Seimo pritarimo ir Vyriausybei pavedama įsteigti, kadangi ši struktūra anksčiau buvo Apsaugos skyriuje.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, ar sutinkame, kad šis klausimas būtų įtrauktas į darbų programą ir pradėtas nagrinėti? Sutinkam? Ačiū, gerbiamasis Basevičiau.
Valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatų projektas (pateikimas) (93.06.09)
2sesija52p svarstyti klausimai
Dabar mums dar liko pora klausimų, ir gal galėtume užbaigti mūsų darbus.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka. Aš suteikiu žodį Seimo nariui V.Jarmolenkai.
V.JARMOLENKA. Aš suprantu, kad mes jau sėdime ir galime sėdėti iki rytdienos. Mano pasiūlymas yra toks. Liko mūsų Seimo narių pristatomieji klausimai, ketvirtadienio dienos pabaigoje paprastai klausimai, yra pristatomi. Siūlau visus šiuos klausimus perkelti į rytdienos posėdį.
PIRMININKAS. Aš siūlau kompromisinį variantą - pateikti tiktai du, t.y. gerbiamojo A.Bajoro ir gerbiamojo A.Sadkausko arba A.Salamakino teikiamą. Tai kompromisinis variantas. Sutinkam?
Prašom, gerbiamasis Bajorai, į tribūną.
A.BAJORAS. Ačiū. Aš suprantu, kad tikrai mes dirbame gal šiek tiek ir daug, tačiau šitas nutarimas, labai aktualus mūsų gamtos apsaugos fondui, yra labai aiškus, trumpas. Jis yra nagrinėtas Finansų ir biudžeto komitete. Gautos pastabos, į jas atsižvelgta mūsų komitete. Daug dienų ir savaičių mes prie jo dirbome. Aš manau, jums yra išdalintas, jūs tikrai galite persiskaityti, ten nieko neaiškaus ar ko nors paslėpto nėra. Ten tik išaiškinta, kas tai yra toks fondas, iš ko jisai susidaro ir kaip jį naudojam.
Aš daugiau neturiu ką pridurti, siūlau pritarti šiam nutarimui ir kitą kartą, kada tiktai bus laiko, aš jūsų labai netrukdysiu. Manau, kad mes labai greitai tą sutvarkysime. Ačiū. (Salėje šurmulys) Ar pritariat? Atsiprašau už tą supirmininkavimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis J.Požela. Prašom.
J.POŽELA. Siūlau pritarti tam.
PIRMININKAS. Ar,gerbiamieji kolegos, sutinkame? Ne, dar A.Kubilius. Prašom. Prašom, pranešėjau, nepabėgti.
A.KUBILIUS. Aš taip pat kaip ir akademikas J.Požela siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Malonu, tai įsirašome į programą ir pradedame procedūrą.
Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį A.Salamakiną.
Nutarimo "Dėl savivaldybių tarybų kai kurių deputatų įgaliojimų nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnį" projekto pateikimas(93.06.09)
2sesija52p svarstyti klausimai
A.SALAMAKINAS. Ponai Seimo nariai, projektas vadinasi "Dėl savivaldybių tarybų kai kurių deputatų įgaliojimų nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnį". Šio projekto esmė ta, kad kol nebuvo priimta nauja Konstitucija, policijos, krašto apsaugos sistemos, vidaus tarnybos karininkams ir kitiems pareigūnams buvo leidžiama būti savivaldybių tarybų deputatais. Šiuo metu tai draudžia Konstitucijos 141 straipsnis. Todėl Savivaldybių komitetas ir teikia šį projektą. Daugiau nieko negaliu pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar nori kas paklausti? Ar sutinkam? Gerbiamasis P.Giniotas. Prašom.
P.GINIOTAS. Aš norėjau paklausti pranešėją, ar bus skiriami tose rinkimų apylinkėse, kuriose išrinkti buvo deputatai, nauji rinkimai, ar bus pasirinktas kitoks variantas?
A.SALAMAKINAS. Vakar jūs atmetėte mūsų pateiktą projektą, kad vis dėlto iki šios kadencijos pabaigos užtektų tų deputatų, kiek yra, todėl teks skirti naujus rinkimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar sutinkame, kad šis įstatymas būtų pradėtas nagrinėti?
A, dar gerbiamasis J.Dagys. Prašau. Atsiprašau. Minutėlę.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, aš ir prie šio klausimo, ir apskritai. Mes ir vakar pateikėme,ir dabar tų pataisų yra. Ar jums neatrodo, kad mums laikas sutvarkyti tuos visus savivaldybių rinkimus ir klausimus iš esmės ir vienu kartu, nes man atrodo, mes čia tokių pataisų nagrinėsime dar ilgai.
A.SALAMAKINAS. Visiškai jums pritariu ir sutinku. Šiuo metu galiu pasakyti, kad Savivaldybių komitetas rengia visą paketą tų įstatymų, ir tikrai reikia baigti, nes čia labai ilgai mes žaisime.
PIRMININKAS. Bet nepaisydami to mes sutinkame, kad pradedame visas procedūras įsirašę į programą. Tai, gerbiamieji kolegos, vardan kompromiso čia poros klausimų nenagrinėjame.
2sesija52p svarstyti klausimai
Bet yra vienas privalomas klausimas, t.y. rytdienos darbotvarkės pasitvirtinimas. Jūs turite projektą, projektas yra iš 14 punktų ir dar čia porą reikėtų matyt, prirašyti. Bet prašom pasisakyti, kas turi kokių pageidavimų arba prieštaravimų.
A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Noriu paklausti dėl 12 punkto, numatyto įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo pakeitimo" projekto.
PIRMININKAS. Jis yra, man atrodo, Seimo nariams išdalintas.
A.KUBILIUS. Bet man atrodo, kad ne.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Jurkūnaite, dėl politinių partijų ar jis jau yra išdalintas, ar ne?
G.JURKŪNAITĖ. Aš atsiprašau, kadangi dabar dėžutėse neapžiūrėjau ką tik naujai, bijau tvirtinti kategoriškai.
PIRMININKAS. Gerai, bet čia, gerbiamieji kolegos...
G.JURKŪNAITĖ. Bet tas yra atiduotas vakar, padauginti ir išdalinti.
PIRMININKAS. Tai viskas aišku. Ir juo labiau nebūtina, visiems Seimo nariams neprivaloma, o tik komitetams ir frakcijoms.
P.Papovas.
P.PAPOVAS. Aš siūlau vietoj 4 įrašyti Vyriausybės atstovo įstatymo pirmąjį svarstymą.
PIRMININKAS. Tai lyg ir sutarėme, kad tas klausimas yra svarbus.
P.PAPOVAS. Tai kad jis šiandien tik buvo pateiktas.
PIRMININKAS. Šie klausimai eina automatiškai skubesne tvarka, jeigu Vyriausybė siūlo. Bet aš čia sutinku, kad šiek tiek yra nekorektiška, ir galima šiek tiek išties nustumti.
Prašom. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau jūsų paklausti. Ar jau derybinis procesas su politinėm organizacijom dėl Seimo Pirmininko pavaduotojo ir kanclerio yra pasibaigęs, kad mes rytoj jau už jį balsuosime, ar ne?
PIRMININKAS. Jis pasibaigęs tuo esminiu klausimu, kadangi dešinioji pusė nepriėmė mūsų siūlymo, o mes jų siūlymo.
A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš noriu paklausti, ar ponas Seimo Pirmininkas, sudarydamas darbotvarkės projektą, neužmiršo, kad privaloma tvarka turi būti įtrauktas nutarimas "Dėl Seimo nario K.Bobelio įgaliojimų nutraukimo"?
PIRMININKAS. Taip, aš ranka užsirašiau. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Tai beveik tas, ką pasakė ponas A.Kubilius. Aš tikiuosi, kad užsirašysite ne tik ranka, bet ir rašalu.
PIRMININKAS. Ten dar esama kai kurių formalių keblumų, bet įrašysime ne tik rašalu.
Tai daugiau pastabų lyg ir nėra. Sutarėme, kad vietoj 4 punkto - Vyriausybės atstovo įstatymo pirmasis svarstymas ir tas klausimas dėl Seimo nario įgaliojimo, dėl kurio yra surinkti parašai. Ar sutinkame su tokia patikslinta darbotvarke?
Dar vienas. Prašau. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis Pirmininke, vakar posėdžio gale V.Andriukaitis siūlė įtraukti į šią darbotvarkę klausimą dėl Gynybos fondo likimo. Buvo lyg ir pritarta. Čia nedidelis klausimas. Bent jau į rezervinius klausimus gal būtų galima įrašyti?
PIRMININKAS. Galime įrašyti. Fondo ataskaita. Gerai.
Ir dar P.Giniotas.
P.GINIOTAS. 3 ir 7 klausimai. Kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo...
PIRMININKAS. 3 ir 7, jūs turbūt turite galvoje?
P.GINIOTAS. Taip. Pakeitimų projekto svarstymas. Aš galiu pasakyti, kad įstatymo pakeitimus pateikė dar nežinau kuri Vyriausybė. Mes nė karto Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete nesvarstėme tų pateiktų pakeitimų. Aš manyčiau, kad prieš pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį svarstymus, tuo labiau kad numatytas ir balsavimas jau rytoj , vis dėlto reikėtų mums apsvarstyti. Aš žinau, koks painus yra Kolektyvinių ginčų įstatymas jau dabar. Ir dar ten siūloma įtvirtinti tokią nuostatą, kada iš viso žmonės nebegalės streikuoti. Vertėtų tai apsvarstyti komitete. Vis dėlto jeigu būtų tokia galimybė, galbūt pirmąjį ar antrąjį svarstymą surenkit, bet rytoj jokiu būdu nesurenkit balsavimo.
PIRMININKAS. Manau, kad pasiūlymas vertas dėmesio. Prašau. Seimo narys dar sykį.
NEPRISISTATĘS SEIMO NARYS. Gerbiamasis Pirmininke, aš irgi prisidėsiu. Gal net ir nepradėkim trečiojo svarstymo dėl šitokios priežasties. Mes praradome komiteto posėdį šiandien, kur mes norėjome kaip tik svarstyti tuos klausimus, nes iš profsąjungų dar ir kitų pasiūlymų yra pridėta prie šito. Man atrodo, mes daug neprarastume, jeigu mes nukeltume į antradienį ir būtų galima apsvarstyti šitą klausimą komitete pirmadienį.
PIRMININKAS. Aš siūlau kompromisinį variantą. Palikti 3, išbraukti 4 ir 7, 8. Čia netrukdys komitetui savo darbą padaryti. Ir galutinai užbaigtume antradienį arba dar vėliau. Ar sutinkame taip? Išbraukiame 4 punktą ir 7, 8.
P.GINIOTAS. Tai jeigu galima, dar ir Darbo sutarties įstatymo projekto pakeitimus, mes nelabai žinome, apie ką kalbama.
PIRMININKAS. Tai šitas buvo. Čia tikrai šis dalykas buvo. Visi šie dalykai buvo.
Taigi, gerbiamieji kolegos, tokie patikslinimai. Išbraukiam 4, 7 , 8, prisideda Vyriausybės atstovo, Seimo nario, Nepriklausomybės fondo ataskaita. Su tokia programa sutinkam ar reikia balsuoti? Ačiū. Prašau? Atstovas kaip tik bus. Vyriausybės atstovas. Tai bus. Pirmasis svarstymas. Tai, gerbiamieji kolegos, jeigu sutinkam, ačiū. Ir leiskite tada baigti posėdį, prieš tai palinkint tiems, kurie nevalgė, gerų pietų. (Gongas)
A.KUBILIUS. Ponas pirmininke, ar jau baigiat? Man žodį tai, sakėte, duosite pabaigoje.
PIRMININKAS. Prašau. A.Kubilius. Prašau. Dar mikrofonai neišjungti.
A.KUBILIUS. Aš norėjau pasakyti, kadangi buvo paminėtas mano vardas ir pavardė.
PIRMININKAS. A, atsiprašau. Jūsų teisė, taip. Gerbiamieji kolegos, gongą atšaukiu. Prašom. A.Kubilius. Čia aš kaltas, prisipažįstu. Prašom.
A.KUBILIUS. Tai aš labai trumpai. Norėčiau tik pasakyti vieną dalyką. Aš visiškai sutinku su ponu A.Kunčinu, kad tradicijas kuria ne įstatymai, ir mes žinome, kad įstatymai sukurdavo visai priešingas tradicijas. Aš norėčiau vieną dalyką vis dėlto padaryti, labai paprastą. Jau mes Statute esame įrašę, kad Seimas gali pavesti komitetams kai ką padaryti. Tai, ką ponas T.Lideikis šiandien kalbėjo, kad reikia pavesti Finansų ir biudžeto komitetui ištirti laišką dėl kredito, aš norėčiau, kad šis dalykas būtų užfiksuotas kaip Seimo protokolinis nutarimas, ir pavesti ne tiktai Finansų ir biudžeto komitetui, bet ir pavesti Valstybės ir teisės komitetui. Nes šiame laiške yra gale parašyta, kad remiamasi taisyklėmis ir reguliavimais, priimtais Tarptautinių komercinių rūmų Paryžiuje. Ir šis laiškas,ir tai, kas yra atšaukta... kaip ponas T.Lideikis sakė, atšaukti tik įgaliojimai poniai Marijai Botjė, kuri net nepaminėta laiške. Laiškas lieka galioti. Ir aš siūlyčiau šiandien priimti protokolinį nutarimą, kad antradienį šie du komitetai pateiktų savo išvadas, kokios pasekmės Lietuvai gresia dėl pono E.Vilkelio pasirašyto laiško.
PIRMININKAS. Aš manau, kad antradienį jie gali nespėti, turint galvoje, kad pirmadienis yra nedarbo diena. Tai gal neįsipareigokime būtinai antradieniui, bet kad, sakysime, bent jau iki ketvirtadienio tikrai būtų. Sutinkam?
A.KUBILIUS. Bet tai protokolinis nutarimas ar ne? Visi priima ar?..
PIRMININKAS. Galima šitą įrašyti į protokolą. Čia ne problema. Aš manau, kolegos neprieštaraus, kad Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat ir Valstybės ir teisės komitetas šitą dalyką panagrinėtų. Sutinkam? Gerai. Ačiū.
Taigi dar kartą gero apetito ir posėdis baigtas.