Keturiasdešimt penktasis posėdis
1993
m. gegužės 27 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
Nutarimo "Dėl žemės reformos pagrindinių krypčių" projektas (pirmasis svarstymas) |
|
2. |
Nutarimo "Dėl Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos dalinio pakeitimo" projektas (svarstymo tęsinys) |
|
3. |
Seimo statuto IV dalies projektas (pirmasis svarstymas) |
|
4. |
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo" ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos" pakeitimo ir papildymo" bei "Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo" projektai (pirmasis svarstymas) |
|
5. |
Prekių ir paslaugų ženklų įstatymo projektas (pirmasis ir antrasis svarstymas) |
|
6. |
Lietuvos Respublikos rezoliucijos "Dėl užsienio prekybos apribojimų panaikinimo" projektas (svarstymas ir balsavimas) |
|
7. |
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos valiutos rezervo formavimo ir panaudojimo" projektas (pateikimo tęsinys) |
|
8. |
Rezoliucijos "Dėl Lito komiteto pareiškimo Nr.1" projektas (pateikimas) |
|
9. |
Pareiškimai
Nutarimo "Dėl žemės reformos pagrindinių krypčių" projektas (pirmasis svarstymas) (93.05.27)
2sesija45p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo gegužės 27 d. vakarinį plenarinį posėdį.
Svarstysime Seimo nutarimo “Dėl žemės reformos pagrindinių krypčių” projektą. Tai pirmasis svarstymas. Svarstymui skirta lygiai valanda. 16 val. svarstymą baigsime arba padarysime pertrauką, jeigu bus daugiau kalbėtojų, negu leis mums laikas. Noriu priminti, kad pagal susitarimą kalbos bus įrašomos ir jų transliacija vyks tarp 16 ir 18 val. tinkamu radijui laiku. Šiandien užsirašę kalbėti: K.Kuzminskas (Krikščionių demokratų frakcijos vardu), L.Milčius, A.Vaižmužis, J.Žebrauskas, A.Būdvytis (LDDP frakcijos vardu), A.Sadkauskas (Savivaldybių komiteto vardu), Z.Povilaitis ir J.Pangonis (Agrarinio komiteto vardu). Taip pat yra užsirašęs, atsiprašau, A.Rudys. (Balsai salėje. Negirdėti) Tada aš dar pratęsiu sąrašą. Gerai, aš užrašysiu, gerbiamieji Seimo nariai. Mes frakcijų atstovų pasitarime sutarėme, kad pirmojo svarstymo nebaigsim, kol visi norintys kalbėti bent po vieną kartą pasisakys. Sutariam, taip? Tai tada aš dar užrašau A.Rudį, E.Kunevičienę, P.Jakučionį, A.Albertyną, P.Vitkevičių, vieną minutę, kolega, aš neišgirdau jūsų pavardės, A.Nesteckį, Z.Adomaitį.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume sutikti, kad keturiolikai kalbėtojų leidžiame kalbėti, kadangi ta diskusija gali tęstis labai ilgai? Na, daugiau kas užsirašys... Taip, pasisakys visi keturiolika. Ar visos frakcijos sutinka, kad keturiolikai Seimo narių pasisakius spręstume, ką toliau daryti? Pritarti po pirmojo svarstymo, nepritarti? Suprantama, baigiamasis žodis ministrui arba Seimo nariui... Štai man dabar dar įteikė. Seimo narys A.Rudys, Seimo narys J.Baskas, Seimo narys P.Jakučionis. Tai du užrašiau, bet štai J.Basko ir neužrašiau, prašom sekretoriatą įteikinėti anksčiau tokius dokumentus. Vadinasi, tada penkiolika.
Taigi kviečiu Seimo narį K.Kuzminską. Krikščionių demokratų frakcijos vardu.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Prezidente, Seimo Pirmininke, Seimo nariai ir Lietuvos gyventojai!
Šiandien Seime svarstome labai aktualų klausimą, nes vis dėlto Lietuvėlė yra žemės ūkio šalis, ir nuo to, kaip mes žemę skirstysime, ateityje labai daug priklausys mūsų ekonomika ir ateitis. Žemės agrarinės refomos krypčių 1 straipsnyje “iki kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto grąžinimo pretendentams, gyvenantiems ir dirbantiems kaime, privačiam ūkiui steigti” visur yra kalbama apie tai, kas yra dirbama kaime. Aišku, tai teisinga. Tačiau nereikia užmiršti ir tų, kurie prievarta, ne savo noru iškeliavo iš to kaimo. Dauguma kaimo ūkininkų, tie, kurie prieš karą dorai dirbo žemės ūkyje, tie, kurie rizikuodami savo gyvy be važiavo į Ameriką užsidirbti pinigų, kad nusipirktų žemės, po karo buvo ištremti į Sibirą. Grįžus iš Sibiro jų vaikams, ne visi tėvai galėjo sugrįžti tą žemę dirbti, buvo priversti įsidarbin ti miestuose. Tuo pačiu mes, ūkininkų vaikai, nesitikėdami, kad kada nors atgausime žemę, pasirinkome humanitarinius mokslus, tapome pedagogais, inžinieriais, gydytojais ir šiuo metu pagal šį parengtą nutarimą mes kažkodėl faktiškai izoliuojami nuo žemės grąžinimo.
Aš manau, kad tai yra neteisinga, nes jeigu mes atkuriame teisę į žemę, tai pirmiausia atkurkime teisę į nuosavybę, ir kad jokiai komisijai mes neleistume svarstyti - grąžinti nuosavybę ar ne. Tai ne komisijos reikalas. Nuosavybė yra neliečiama žmogaus teisė, tai yra pabrėžta Konstitucijos 23 straipsnyje. Ir pirmiausia mes turime atkurti nuosavybę į žemę, jeigu mes tikrai vykdome Lietuvos tęstinumą, kaip esame paskelbę.
Taip pat šiame projekte visur skamba, kad paspartintume žemės privatizavimo darbus. Taip, būtina spartinti žemės privatizavimo darbus, tačiau reikia spartinti konkrečiai, o ne taip, kad pirmiausia sudarysime planus iki 1998 m. ir pagreitinsime. Jeigu mes spartiname žemės ūkio darbus, tai turime spartinti konkrečiai ir tai turime daryti trejų metų laikotarpiu, o ne iki 1998 m.
Šiame projekte visur skamba “grąžinama, parduodama”. Aš sakau, kad žmogaus teisė į nuosavybę yra ne grąžinama, ne parduodama, o grąžinama nuosavybė. Kas įpareigojo ir kam davė teisę mano nuosavybę man parduoti?
Todėl aš kviečiu labai rimtai ir atsakingai atkurti dorą, teisingą teisę į žemę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš primenu, kad pagal Reglamentą komitetų ir frakcijų vardu kalbantieji turi pirmumo teisę. Todėl kviečiu Seimo narį A.Sadkauską, kuris kalbės Savivaldybių komiteto vardu. Komitetų, frakcijų vardu kalbantiems Reglamentas leidžia kalbėti iki 15 min., kitiems Seimo nariams - iki 10 min.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ko vakar ir šiandien trūksta kaimui? Svarbiausia, kaimui trūksta aiškumo. Todėl ir laikau svarbiausiu, kad šiame pateiktame žemės reformos krypčių dokumente to aiškumo būtų kuo daugiau. Aišku, nepataikaujant nė vienai žmonių grupei.
Todėl mes, keli Seimo nariai, siūlome, mūsų manymu, daug aiškesnį ir konkrečiau išdėstytų punktų variantą. Svarbiausi, laukiami yra šie.
Pirmiausia reikia aiškiai pasakyti, kad žemę besąlygiškai susigrąžinti turi teisę visi pretendentai, išskyrus (cituoju, ką reikia išskirti):
1. Tai žemė, kuri užimta valstybės reikmėms. Ji yra užimta, vadinasi, gavo kompensaciją.
2. 23 ha žemė, kuri yra suteikta gyventojams ir kurią jie šiandien naudoja.
3. Namų valdas.
4. Žemė, skirta pagal Valstiečių ūkio įstatymą.
5. Žemė, pagal patvirtintus genplanus skirta miestams, miesto tipo ir kaimo gyvenvietėms. Ją taip pat reikia išskirti.
Taigi už šią išvardytą žemę pretendentas pasirenka tiktai kompensaciją ir čia neturi būti jokių kitų siūlymų, pasiūlymų ir jokių negali būti vaikščiojimų su kirviais, kuolais aplink tą žemę ir t.t. Turi būti aiškiai pasakyta.
Labai opi ir sudėtinga problema - tai yra žemė prie gyvulininkystės fermų. Gyvulininkystės tvartų, kuriuos išsipirko žmonės. Šiandien tai yra jų nuosavybė. Tuose tvartuose yra nemažai galvijų, kurie dar ir šiandien, ir rytoj maitins Lietuvos žmones. Manau, kad mūsų variante po didelių ginčų yra surastas toks sprendimas, kuris tinka tiek bendrovėms, tiek ir savininkams, ypač savininkams, gyvenantiems mieste. Aš šį straipsnį ir noriu perskaityti.
“Iki kompleksinių žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo žemės ūkio paskirties žemė sugrąžinama natūra visiems pretendentams, kurie turi nuosavybę ar teisę į ją įrodančius dokumentus, išskyrus žemę, kuri nėra (aš jau vardijau), kuri nėra užimta ir t.t”. Aš jau išvardijau, antrą kartą nevardysiu.
Ilgai ir nuobodžiai vilkinome klausimą dėl 23 ha, kurie, taip sakant, kaimo žmogaus paskutinė viltis. Mes siūlome šituos 23 ha nedelsiant parduoti ir parduoti juos lengvatinėmis sąlygomis. Daug kas čia sako - ir iš vienos pusės, ir iš kitos pusės, kad kol neparengsime projektų, kol nepatvirtinsime jų, parduoti negalima. Tai netiesa. Mes panašiai padarėme su namų valdomis. Žmonės sumokėjo pinigus ir šiandien jie jau ramesni. Šiandien jie jau dėl namų valdų nesijaudina, o dėl 23 ha jie labai jaudinasi. Aš raginu jus, Seimo nariai, ir iš kairės, ir iš dešinės, neprieštarauti tam. Todėl kad tie 23 ha žemės kaime jau susiformavę. Aišku, bus vietų, kur reikės pataisyti vieną kitą. Bet nereikia dėl vieno kito taikyti visiems visa tai. Aš labai raginčiau dar kartą būtinai parduoti lengvatinėmis sąlygomis todėl, kad kaimo žmonės to labai laukia.
Dar vienas nelabai aiškus klausimas - tai dėl žemės persikėlimo. Mūsų siūlymu žemės persikėlimas turi vykti paskutinėje vietoje ir jau po parengimo žemėtvarkos projektų. Po parengimo, suderinimo, ir tuomet. Siūlom persikėlimą daryti paskiausiai.
Diskusija vyksta ir dėl ūkininko ūkio dydžio. Ir pas mus diskusija buvo gana aštri. Paskutiniame mūsų penktame variante numatyta, kad ūkininkui žemės pardavimą reikia riboti, riboti iki l00 ha.
Yra ir dėl lengvatinių kreditų ūkininkams remti. Ten parašyta hektarai. Mes nenorime sutikti, kad ten nustatytų lengvatinius kreditus hektarais. Galbūt vienas dešimtyje hektarų kažkokius šiltnamius pastatęs bus daugiau reikalingesnis ir naudingesnis negu kitas su 50 ha. Mūsų manymu, turi būti parengtas ūkinės veiklos planas ar projektas ir apgintas Vyriausybės specialiai sudarytoj komisijoj.
Na, yra ir daugiau. Dėl gyvulininkystės fermų. Labai opus ir sudėtingas klausimas. Mes suradome, mūsų manymu, tokį variantą, kuris tinka ir bendrovei, ir savininkui turėtų tikti. Aš manau ir visi, kurie su manimi pasirašė, kad tai natūralus perėjimas iš vienos žemės valdymo formos į kitą formą, modelį, taip sakant. Jeigu likimas lems pagal šitą l.2 (aš jį gal perskaitysiu, kad visi girdėtų), jeigu likimas lems bendrovių bankrotą ar žlugimą (šiandien mes negalime pasakyti, kad tokių nebus, jų jau yra dabar ir jų bus), tai čia yra numatyta, kaip tai bus padaryta. Skaitau:
“Žemės ūkio paskirties žemė tai yra žemės ūkio naudmenys prie gyvulininkystės fermų, taip pat naudojama sėklininkystės, veislininkystės ir kitų specializuotų žemės ūkio bendrovių, grąžinama natūra pretendentams, likviduojantis žemės bendrovėms arba abipusiu pretendento ir žemės ūkio bendrovės susitarimu. Šiam laikotarpiui pretendentams nekeičiant žemės naudojimo pobūdžio, sudaromos sutartys su savininkais ir žemės ūkio bendrovėmis. Minimalią žemės nuomos kainą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Po žemės ūkio bendrovių likvidavimosi pirkti buvusių bendrovių žemę ir turtą pirmenybę turi savininkai, nuomoję bendrovei žemę, ir bendrovės nariai.” Vadinasi, mieste gyvenantis savininkas šiandien, neturėdamas pastatų vietoje, neturėdamas technikos, jis tikrai glausis būtent prie šitos bendrovės. O jeigu bendrovė tikrai galvotai dirbs, tai tas savininkas turėtų gauti neblogus dividendus ir, manau, tam perėjimui kaip tik toks variantas tik ir tinka. Kitų variantų vis dėlto nėra. Arba į vieną tada pusę, arba į kitą pusę.
Taip. Dar yra trys visai nauji punktai. Vienas - žemę naudoti ne žemės ūkio veiklai leidimą išduoda. Čia buvo parašyta - Vyriausybė. Bet mes pagalvojome ir siūlome, kad jį išduotų rajono arba būsimojo valsčiaus taryba.
Kitas punktas - žemės naudojimo priežiūrai rajonuose skirti žemėnaudos inspektorius konsultantus. Šiandien jūs matote, kiek žemės nedirbtos, ir didesnių, ir mažesnių gabalėlių. Tai toks inspektorius ir konsultantas privalo būti, sakyčiau, gal 3, 5 metus. Bet šiandien jis labai reikalingas.
Ir dar vienas - nenaudojama žemės ūkio paskirties žemė apmokestinama Vyriausybės pasiūlyta tvarka arba nedirbama žemė vieneriems metams paimama į valstybės žemės fondą sumokant savininkui kompensaciją. Štai tas inspektorius konsultantas ir turi pirmu smuiku groti, kad nestovėtų, kaip šiandien žemė stovi nedirbama.
Baigdamas noriu pasakyti, kad žemės reforma ir šitos kryptys gal būtų labiau paremtos ekonomiškai, gal būtų aiškesnės ir tvarkingesnės, jeigu nebūtų pridaryta per tuos 19911992 m. tiek daug klaidų. Taisyti yra daug sunkiau.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Agrarinio komiteto vardu kalbės J.Pangonis. Vėliau prašote. Tada Laisvės frakcijos vardu - E.Kunevičienė. Prašome.
E.KUNEVIČIENĖ. Laba diena! Malonu girdėti, kai LDDP, pamiršusi 1940 metus, bet labai gerai prisimindama 1991 m., sprendžia žemės nuosavybės, savininkų bausmės, savininkų baudų ir kitus klausimus. Mūsų frakcija, nenorėdama, kad Lietuvos žmonės dėl žemės ir toliau būtų kiršinami, priešpastatomi ir verčiami laukti, kol administraciniu būdu, kažkas juos sukiršinęs, pasirodęs geručiu, vėl išspręs jų problemas, siūlo Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą dėl agrarinės reformos paspartinimo. Todėl, kad agrarinės reformos įstatymai jau pusė metų, kai negalioja. Kaip ir privatizacija sustabdyta, jūs žinote, kad sustabdėte ir žemės ūkio klausimų sprendimą, t.y. agrarinę reformą. Tam, kad šitą paspartintume, kad žmonėms būtų ramiau gyventi, reikia ir spręsti normaliai, atsižvelgiant į trijų grupių interesus: pirma - savininkų, antra - neturinčių žemės, bet dabartiniu metu norinčių ją dirbti nedideliuose plotuose, ir trečia - norinčių dirbti didesniuose plotuose ir turinčių galimybes. Jie visi nori, kad turėtų galimybę įsigyti žemę nuosavybėn, kad galėtų statyti fermas arba kurti ir bendras įmones, t. y. rimtai turėti žemę po kojomis, o nebūti nei pakartais, nei paleistais. Todėl mes ir siūlome, mūsų nutarime pirmiausia ir sprendžiamas klausimas - nuosavybės teisės atstatymas. Reikia šitą klausimą išspręsti ir nebus jokių ginčų. Tikrai ne visi žmonės žemę atsiims, ne visi gali dirbti. Bet yra kitas klausimas, kad šiandieną, kada kalbama, kad kainą nustatys ar Žemės ūkio ministerija, ar Vyriausybė, negali pasitikėti ta kaina, kai žmogus žino, kad ne tokia yra kaina. Šiandieną ar vakar čia ministras pasakė, kad 80 tūkst.talonų už l ha, kiti sako 800 tal., o faktiškai žmonėms reikia laiko, kad jie galėtų pasitikėti rinkos kaina. Tam laiko tikrai reikia. Valstybė per tą laiką turi prisiimti garantiją, kad ji atsiskaitys su savininkais. Pirmiausia atstatoma nuosavybės teisė, antra, valstybė apsiima spręsti klausimus. Tai yra, jeigu ji perima iš savininkų ir perteikia kitiems žemę, vadinasi, ji moka savininkams nuomos mokestį iki neišspręstas pardavimo klausimas, o pati irgi sprendžia klausimą. Tai čia ir yra valstybės pareiga. Trečia, ko labai laukia žmonės, tai kiek laiko jiems reikės laukti. Ir dar vienas - ar išvis iš savininkų viskas bus nusavinta? Pagal mūsų projektą neturi būti nusavinta, bet nuosavybės teisė turi būti atstatyta ir valstybei sprendžiant. Ten, kur žmonės nenorės atsiimti žemę ir dirbti, iš tų plotų, iš tų susidariusių žemių bus sudarytas valstybės fondas, kuriuo disponuos ir jį tvarkys valstybė.
Atitinkamam laikui praėjus, kai susiformuos rinkos kaina, savininkai laisvai galės parduoti tą savo teisę. O tie, kurie nori turėti ar didesnes valdas, ar didesnius ūkius, jie ir nupirks, bet nupirks rinkos kainomis. Mes juk žinome, kad per 50 metų administracinis kainų nustatymas nieko gero nedavė. Dėl ko ta sistema ir sugriuvo faktiškai? Kad kainos buvo ne rinkos, o administracinės. O mes vėl norime administruoti žemės kainas. Tai nepasiteisins. Patikėkit, ir nebetrukdykim, nebeardykim žemės ūkio problemų sprendimo. Todėl mes siūlytume, kad kartu apsvarstytumėte. Galbūt bus priimtinas mūsų frakcijos pateiktas nutarimas dėl agrarinės reformos paspartinimo dabartinių įstatymų pagrindu. O po to, jau sprendžiant klausimus, galima įstatymus ir pataisyti. Bet nereikia vaizduoti, kad dabartiniu metu LDDP atėjo į Seimą kaip į tuščią lauką: atsisėdo ir kuria kryptis, projektus, kur jie kažką darys, kažkada tvarkys. Jūs gerai žinote, kad tvarkykime tai, ką reikia sutvarkyti. O įstatymai yra, jie galioja, tik netrukdykime jiems, nes ekonominė reforma yra sustabdyta. Todėl prašyčiau jus apsvarstyti ir mūsų pateiktą projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Seimo nare E.Kunevičiene. Aš tik norėčiau priminti formalią procedūrą. Šiandien mes pirmojo svarstymo nebaigsime. Aš prašyčiau tų, kurie turės alternatyvius projektus, juos įteikti sekretoriatui registruoti, nes po pirmojo svarstymo reikės pasirinkti vieną, kitą arba trečią, arba kurią nors dar vieną alternatyvą. Todėl prašyčiau tai laiku padaryti. Alternatyvinius projektus įteikti sekretoriatui įregistruoti.
Socialdemokratų frakcijos vardu kalbės A.Rudys ir ruošiasi LDDP frakcijos vardu A.Būdvytis, jeigu jis nenori nukelti savo kalbos vėlesniam laikui.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mieli radijo klausytojai! Aš galiu pateikti klausimą jums ir sau - kokį Lietuvos kaimą matome ateity? Kaimą, kuriame galingas, efektyvus prekinis ūkis, turintis šiuolaikinę technologiją, gaminantis pigius, pabrėžiu, pigius žemės ūkio produktus, ar kaimą iš daugybės smulkių ūkelių, kurie naudoja 2, 3, 9, l4 ha savos ir dar kažkiek nuomotos žemės, o greta plyti šimtus ir tūkstančius hektarų turinčios latifundijos, kurių savininkai gyvena miestuose, o gal net ir ne Lietuvoje, ir kuris iš esmės gamina brangius žemės ūkio produktus, ar kaimą, kuris iš viso žemės ūkio produkcijos negamina, nebent sau. Socialdemokratai pasisako už pirmąjį variantą. Mes norime, kad žemės ūkis būtų efektyvus, gamintų pigią produkciją, nes už brangią prisieis brangiai mokėti mums patiems, mūsų vaikams, net mūsų anūkams. Teks brangiai mokėti, nes valstybei prisieis ginti tą produkciją aukštais muitais, licenzijomis, kvotomis ir pan. Tai kels darbo jėgos kainą, o per ją - visos Lietuvoje gaminamos produkcijos kainą. Mažės Lietuvos gaminių konkurencingumas, mažės visų mūsų pajamos. Jei valstybė nepalaikys aukštų žemės ūkio produktų kainų, tai turės tiesiogiai ir gausiai subsidijuoti neefektyvią gamybą, aišku, per didelius mokesčius. Kitaip sakant, trukdyti vystytis gamybai, kilti visų sluoksnių gyventojų gerovei.
Dar kartą pabrėžiu - siekdami efektyvaus žemės ūkio, mes siekiame pigesnio maisto pensininkui, mažesnių mokesčių darbininkui ir tarnautojui, pigesnės darbo jėgos verslininkui ir didesnių galimybių jauniems bei ramesnės senatvės pagyvenusiems valstiečiams. Kaip šito siekti? Mes pritariame daugeliui Vyriausybės numatytų žemės ūkio reformos krypčių. Tačiau pabrėžiame, kad esminis tikslas turi būti - efektyvumas valstybės mastu. Turime atmesti visus sentimentus, politines ambicijas ir vadovautis griežta ekonomine logika, pasauline patirtimi, kuri aiškiai rodo, kad gamybos sąnaudos stambesniuose ūkiuose, firmose ir kooperatyvuose yra mažesnės. Negalima nei keliaklupsčiauti prieš ūkininką, nei bijoti savininko, nei paisyti vien bežemių interesų. Per valstybinį administravimą ir ekonominį interesą turime formuoti perspektyvų ūkį dabar, nepalikti tai vien rinkos stichijai.
Konkretūs pasiūlymai kryptims.
l. Atšaukti nuostatą, kad žemės ūkio paskirties žemę galima būtų parduoti iš karto po lito įvedimo. Ja negalima prekiauti tol, kol nebus priimtas žemės įstatymas. Šiame įstatyme būtina fiksuoti pagrindines žemės ūkio paskirties žemės disponavimo taisykles - pirkimo, pardavimo ir paskirties keitimo sąlygas.
2. Žemė - tai visos tautos, visos valstybės turtas, todėl visa visuomenė suinteresuota efektyviu jos naudojimu. Siūlome įvesti tvarką, kad žemė nebūtų parduodama iš rankų į rankas, t.y. įsteigti specialią valstybinę agentūrą, kuri vienintelė galėtų pirkti žemės ūkio paskirties žemę ir vėliau konkurso tvarka parduoti tiems ūkininkams ar tiems kooperatyvams, kurie tikrai bus pasiruošę ją efektyviai panaudoti. Baisiausia bus, jeigu žemę greit susipirks naujieji arba senieji magnatai, o valstiečiams prisieis iš jų nuomoti ar pirkti už išaugusią kainą.
3. Siūlome nustatyti maksimalų žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali priklausyti vienam asmeniui ar vienai šeimai.
4. Atšaukti draudimą juridiniams asmenims turėti nuosavą žemę, kartu užtikrinant, kad būtų užkirstas kelias per juridinius asmenis koncentruoti žemės ūkio paskirties žemę atskirų asmenų ir šeimų rankose. Įstatymiškai įteisinti ilgalaikę nuomą, nustatyti atsakomybę už žemės alinimą ir tokio alinimo įvertinimo kriterijų.
5. Nustatyti, kad žemės ūkio paskirties žemės pirkėjams ir nuomotojams būtų taikomi aukšti kvalifikaciniai reikalavimai.
6. Aiškiai apibrėžti asmeninio ūkio žemės teisinį statusą. Būtina skubi tokios žemės inventorizacija ir garantijos tiems, kurie žemės neturi, kad jie galėtų lengvatinėmis sąlygomis tuos 2 ar 3 ha nusipirkti.
7. Priimti ryžtingą ir aiškų, nors skaudų ir politiškai rizikingą žingsnį ir nutraukti žemės grąžinimą natūra ne kaime gyvenantiems paveldėtojams, jei jie neatitinka aukščiau minėtų aukštų kvalifikacinių reikalavimų ir neturi realių įrodymų, kad yra pasirengę įkurti prekinį ūkį.
7. Pagalvokime kartu ir apie kaimo, ypač pagyvenusių žmonių, socialinę apsaugą. Manau, kad jų žemė turėtų tapti tokios apsaugos garantija. Jei jie taptų kooperatyvų nariais, reikėtų garantuoti, kad kooperatyvas, į kurį pagyvenę žmonės įneša savo žemę, užtikrintų jiems socialinę pagalbą natūra. Na, sakykim, bulvėmis, grūdais, pašarais, pagalba dirbant savo likusį sklypelį, malkomis ir panašiomis problemomis.
Reikėtų parengti taip pat ir tipinę sutartį apie žemės perleidimą arba ilgalaikę nuomą, kurioje būtų nuomininkų įsipareigojimas socialiai globoti senukus iki mirties, vėliau turint pirmenybę paveldėti arba įsigyti taip nuomotą žemę. Džiaugiamės, kad Vyriausybė pritaria seniai socialdemokratų peršamoms idėjoms apie tai, kad reikia nutraukti buvusių ūkių žemėnaudos skaidymą, kad valstybinių programų sąskaita reikia remti tik perspektyvius prekinius ūkius.
Taigi Socialdemokratų frakcija iš esmės pritaria Vyriausybės numatytoms žemės ūkio reformos pagrindinėms kryptims, tik kviečiame Vyriausybę, Demokratinės darbo partijos frakciją ir visą Seimą pasisakyti už dar aiškesnį efektyvumo siekį kryptyse, už kuo spartesnį socialinės įtampos ir netikrumo kaime sušvelninimą. Atminkite - už smulkaus, neprekinio ir už latifundinio Lietuvos kaimo sukūrimą mums nedovanos ne tik ateinančios, bet netrukus ir šiandienos karta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Ar Seimo narys A.Būdvytis frakcijos vardu dabar norėtų kalbėti, ar vėliau? Dabar. LDDP frakcijos vardu Seimo narys A.Būdvytis. Ruošiasi L.Milčius.
A.BŪDVYTIS. Nors ir dažnai pasipykstame, tačiau reikia pripažinti, kad visi ieško teisybės. Kiekvienas ją tik iš kitos pusės pamato. Todėl mes kartais esame panašūs į Tadą Blindą. Jis irgi ieškojo teisybės iš vieno imdamas, kitam duodamas. Šiandien Lietuvoje yra dvi labai nuskriaustos buvusių ir dabartinių žemdirbių grupės. Savininkai iš tiesų daug prarado, nes jų žemė buvo paimta ir už tai neatlyginta. Ir šiandien jie turi moralinę teisę ieškoti, kad kas atsiskaitytų. Tačiau nė kiek ne mažiau prarado pokario žemdirbiai. Dalis jų, maždaug l/3, yra ūkininkų vaikai, perkelti iš kitur, o toje vietoje žemės gauti negali. Tai irgi savotiški bežemiai. O apie pusantro šimto tūkstančių yra tokių, kurie nieko negali paveldėti. Jų tas nekilnojamas išlikęs turtas grąžintas nebuvo. Mes nekurkime sau iliuzijų. Jeigu jūs nusipirktumėte laivą išdžiūvusioje upėje, ar daug naudos būtų? Gal iš ten būtų galima išsukti kokį nors jungiklį. Jie gavo turtą, įcementuotą, susijusį su žeme, o žemės čia neturi. Žemė Kvėdarnoje, žemė gal Šilalėje ar kur kitur. Todėl šitie žmonės dėl to turto tęstinumo įstatymo yra taip pat, o gal net, sakyčiau, daugiau nuskriausti. Ir kai sakome, kad teisybė turi būti sugrąžinta, galvokime apie abi puses. Tik šitokiu būdu surasime bendrą kalbą. Kitaip teisingumas sugrąžintas nebus. Mes nesam vokiečiai, negalime sumokėti vieniems ir kitiems. Mes neturime tos vakarinės turtingos zonos. Šiandien susitikome su tokiu Martinu Liutu ir apie tai irgi kalbėjom. Na, sako, žinoma, jums blogiau, mes galim pamėtėti iš Vakarų Vokietijos, o jūs neturite ko. Ir da bar vieniems kitus skandinti į skolas, kai visa Lietuva mokės to skolas, o kiti - to skolas, būtų baisu. Šiandien mums reikia galvoti, kas prasiplėtė, kas atsirado nauja, kokius turime rezervus, kad galėtume minimaliai nuskriausti ir vieną, ir kitą pusę. Jau praeitą kartą gerbiamasis M.Pronckus minėjo, kad buvo nemažai žemės nudrenuota. Buvo nudrenuoti 2,5 mln.ha, o pagal prieškarinę statistiką, taip pat ir pagal Vakarų Europos patirtį nudrenuoto ha vertė beveik padvigubėjo. Truputį mažiau. Vadinasi, jeigu nudrenavom 2,5 mln., sakykim, kad 1 mln. 200 tūkst. ha vertė pakilo. O drenažo išlaidos yra visų mokesčių mokėtojų ir pačių žemdirbių, nes yra ūkių, kurie drenavo savo lėšomis. Atmetus amortizaciją (melioracijos įrengimai taip pat amortizuojasi), reikėtų šiandien sutikti su tuo, kad apie 800 tūkst. ha tos žemės vertė yra padidėjusi. Tai, jeigu jau norim surasti teisybę, sakykim, jog tai galėtų būti fondas kitai nuskriaustai pusei padėti. Praeitą kartą buvo užsiminta (ypač gerbiamasis A.Albertynas tą aštriai akcentuoja ir, matyt, jis turi logiką šiuo klausimu labai stiprią), jog žmonės buvo stipriai įskolinę žemę. Apie 80% ūkininkų buvo įlindę į skolas. Gerbiamasis M.Pronckus praeitą kartą minėjo, kad tai buvo 160 mln. skolų Žemės bankui. Bet buvo ne vienas bankas. Ir Kredito bankas, ir Vilniaus bankas, ir tarpusavio vekseliai. Čia skolos įvairios. Šiandien to rasti jau neįmanoma: archyvai yra užsikasę popieriuose ir jie mums to nepadarys. Tačiau mes taip pat negalime įlįsti į žmogaus pajamas. Mes sakom: tu deklaruok, savanoriškai prisipažink. Žinoma, visų nepagausim, bet kai sučiupsim, tai bauda bus keleriopai didesnė. Tai gal ir čia taikykim deklaravimą? Imi žemę ir deklaruok, kiek tėvai turėjo skolos. Yra dvarų, kurie buvo visiškai praskolinti. Aš girdėjau atsitikimą Utenoje. Nuėjo pas žmogų, banko darbuotoją, kuris turi dokumentus, ir sako, kad aš tau gerai užmokėsiu, bet tu atiduok tuos dokumentus. Pasirodo, jo dvaras buvo visiškai praskolintas. O kieno tie pinigai? Tai tų pačių Lietuvos žmonių sudėti ir sutaupyti pinigai. Ne marsiečių, ne Maskvos, o mūsų pačių žmonių sunešti pinigai. Bolševikai skolas nurašė, ir jis dabar ateina su švariomis rankomis. Reikėtų į tai atkreipti dėmesį. Tegul gaudamas žemę pasirašo deklaraciją. Aš įsipareigoju apmokėti. Tegul prisipažįsta, o jeigu neprisipažins, tai per 10 metų archyvas suras. Iki šiol geranoriškai Lietuvoje prisipažino tik vienas žmogus. Buvęs Žemės departamento generalinis direktorius B.Dubickas sakė, kad tik vienas vienintelis žmogus pasakė, kad jo tėvai turėjo skolų. Niekas neprisipažįsta. Tai ar čia yra ne visų kitų žmonių apgaudinėjimas? O 300 mln. yra taip pat 600 tūkst. ha. Tai yra didžiulis plotas, kuris turėtų būti tiems, kurie dėjo pinigus į banką ir t.t. Na, šitų nesurasim, bet valstybė galėtų tą fondą panaudoti skriaudoms sušvelninti. Jeigu mes taip pažiūrėsim į reikalą, o ne iš vienos pusės kaip Tadas Blinda, turbūt daug kas visiškai kitaip atrodys ir čia nereikės verkšlenti, kad šita kairioji nori savininkus nuskriausti, dešinioji nori nuskriausti bežemius ir t.t. Tos kalbos mums nieko gero neduoda ir įtampa tikrai sumažės.
Na, o atskirai dėl 23 ha mums reikėtų daug kalbėti. Mes neseniai buvome susirinkę Agronomų seklyčioje Šėtoje. Aš dabar pasinaudoju kiekviena proga ir daug važinėju po Lietuvą. Bet ką pajutome Agronomų seklyčioje Šėtoje, tai buvo nepakartojama. Mes skelbėm tik laikraštyje “Tiesa”, kad susirinksim. Buvom numatę susirinkti koridoriuje, o prisirinko tiek žmonių, kad reikėjo eiti į didžiąją salę. Suvažiavo kolūkiečiai, nes tas bežemio likimas visiems labai rūpi. Ir taip lengvai mes... Kėdainiškis žemės ūkio viršininkas A.Daukša sakė, kad nėra tokios jėgos, kuri šiandien nublokštų žmogų nuo tų 23 ha. Tuo labiau kad šiandien jis gamina 30% Lietuvoje valgomos produkcijos. Mes to turime paisyti. Tačiau kaip tą žemę jam dabar grąžinti? Čia minėjo gerbiamasis A.Sadkauskas, kad įkeitimas vėliau. Įkeitimas leidžiamas, kai yra laisvos žemės. O jis jau turi tuos 3 ha. Tai jam ir įkeiskime iš jo tėviškės. Be jokių išlygų, žinoma, atsižvelgiant į žemės ūkį. O tam, kurio tėvai neturėjo to pusantro šimto tūkstančių, matyt, reikėtų labai prieinamom sąlygom tą žemę duoti. Kiek aš žinau, pasaulio kultūringose šalyse yra žemės naudotojo senatis. Suprantama, čia reikia išskirti tuos, kurie buvo išvežti į Sibirą ne savo noru, o kurie išėjo į miestą, gavo komunalinius butus iš valdžios, laimėjo daugiau. Tai reikėtų pagalvoti, ar čia irgi tam tikra senatis neturėtų pradėti veikti. Ar neturėtų pradėti. Dar ir šiandien retas miestietis sakys, kad aš atiduodu butą, o tu man namuką kaime atiduok. O jis tą namuką šiandien laiko beveik beverčiu. Dotnuvoje vienas žmogus dar buvo, šeima mirė. Nori parduoti namą ir niekas neduoda milijono už visą sodybą. Prie Kėdainių tokia sodyba kainuoja 10 mln., prie Kauno turbūt 30 mln. Taigi jis yra nuskriaustas ir apgautas. Jis ne savo noru ten pastatė. Įstatymai atgal neveikia. Jam buvo pasakyta, kad neduosim komunalinio, o statyk namą. Dabar sako, kad ne vietoje pastatei. Išdžiūvusios jūros dugne turi laivą. Kas jam iš to namo? Taigi čia reikia apie tai labai jautriai pagalvoti ir šitiems žmonėms pačiom palankiausiom sąlygom iš tų nudrenuotų santaupų, iš tų skolintų hektarų... Turim ir Klaipėdos kraštą, į kurį daug savininkų negrįžta, gal ir čia, Vilnijoje, daug dvarų, kurių dvarininkai negrįš, nes buvo stambūs dvarai. Sakyčiau, kad gal tie žmonės (taip Šėtoje buvo akcentuota) tą žemę tikrai per tiek metų užsidirbo. Tuos 23 ha. Žinoma, simbolinis mokestis turėtų būti, kad jie neatsidurtų geresnėje padėtyje už tuos, kurie išsikeičia. Mes dažnai girdime priekaištą, kad viską galime labai greitai padaryti. Reformos tęsti nereikia. Sako, per savaitę ar dvi. Aš gavau vieną tokį iš kažkur iškirptą straipsnį, kad tik atiduokit, o mes patys žinosim, ką su ta žeme daryti. Neseniai ministerijoje iš gerbiamojo Liaugaudo aš vėl išgirdau, kad “mes žinosim, ką su ja daryti. Atseit susirinksim ir pažiūrėsim. Kas ant žemės, užkrausim mokestį. Įdomu, kaip jie tai padarys Karoliniškėse, kaip Šilainiuose Kaune ir t.t., kai per namo vidurį pereis šita jo siena? Per pusę butą gal perpjaus? Iš ko jis ims nuomą? Buvusiuose kolūkiuose, dabartinėse bendrovėse, ūkiuose irgi padėtis ne geresnė. Jeigu jis paims ir žinos, ką daryti, tai jis žinos du dalykus. Retas kelsis iš miesto, turėdamas geras sąlygas. Žinos, kad reikia arba nuomoti, arba parduoti. O jeigu nuomos arba parduos, tai žinokim, jeigu visa Lietuva šiandien taip pasielgs, pakils produkcijos savikaina. Jis užkraus produkcijai ir nebūkim tokie naivūs, kad čia nieko neatsitiks, jie atsiskaitys tarpusavyje. Visi valgytojai per gastronomą sumokės šitą nuomą. Šitą nuomą sumokės mokesčių mokėtojai, jeigu žmogus paprašys iš valstybės subsidijų. Čia nėra toks paprastas reikalas, kad štai jis susimoka ir viskas užsibaigia. Turtingoje šalyje, kur nuomininkų nedaug, tai galima, o šiandien tai yra pavojinga. Neseniai išvykęs į Kanadą Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas P.Lukoševičius, čia atstovavęs tai bendruomenei, kartu su manimi pavažinėjo po Lietuvą ir nustebo. Jis pasakė, kad jeigu mes dabar su visais atsiskaitysime, tai 30 metų iš skolų neišlįsime. Taigi ta nuoma, tas visuotinis išpirkimas šiandien yra baisus dalykas. Ir lengvai nesišvaistykime tokiais pažadais. Aš taip pat girdžiu tokius pasiūlymus, kad tie 23 ha yra mažas ūkis, o jūs visi už didesnį ūkį, didesnį našumą. Šiandien parodoje matėme, kokia stambi technika. Vakarų vokiečių mašinos stambesnės už buvusios Tarybų Sąjungos. Vadinasi, reikia didelio ūkio. O kas su tais 23 ha? Tas pats klausimas iškilo ir Šėtoje, ir anksčiau. Labai paprasta. Jam suteikėme nuosavybę. Ką jis nori, tą jis tedaro. Ką mes dabar kalbam apie sąjungas? Jeigu jis užsimanys eiti į kooperatyvą, nusineš kaip įnašą. Čia bus jo turtas. Jeigu jam padarėme bevertes fermas, tai bent šitai nusineš. Jeigu jis susiras žmoną ūkininkaitę, tai nusineš kaip kraitį. Susimanys parduoti, parduos tuos 23 ha. Žmogui bus kažkokia atspirtis žiūrint į ateitį. Taigi nebekiršinkim tų žmonių. Čia gerbiamosios E.Kunevičienės nėra... Sukiršinsim dar... Jau taip sukiršinti kaime žmonės, kad aš nebežinau, ar galima daugiau sukiršinti. Mes buvom nuvažiavę į Piktupėnus. Pajutom tą nuotaiką. Vienas paprašė, jog duotume kulkosvaidį ir jie ten tvarką pasidarys. Štai prie ko priėjom. Ir daugiau vargu ar įmanoma sukiršinti. Reikia galvoti, kaip tą reikalą švelninti. Todėl manau, kad šiandien mums reikia nutarti. Tos kryptys yra neblogos, jas dar reikia tvarkyti. Todėl LDDP frakcijos vardu siūlau pratęsti svarstymą, kol tos kryptys dar patobulės ir bus priimtos.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui A.Būdvyčiui. Kalbės Seimo narys L.Milčius. Ruošiasi, jeigu liks laiko, Seimo narys A.Vaižmužis. Reglamentas iki 10 min., kadangi kalbate ne frakcijų vardu, o savo.
L.MILČIUS. Pone Prezidente, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Iš tikro gerbiamasis A.Būdvytis labai gražiai kalbėjo apie tokį įvaizdį - laivą. Man kartais atrodo, kad mūsų žemės reformos laivas plaukia jei ne visai sausoje upėje, tai labai nusekusioje. Iš tikrųjų ta upė yra nusekusi todėl, kad vienaip ar kitaip mes nieko nevertinam. Ir teisingumo, ir moralės, ir ekonomikos, vykdant reformą, kuriant įstatymus, taip pat savo diskusijose ir ginčuose. Atrodo, kad, šiaip ar taip, mes visi imam suprasti tų neatidėliotinų klausimų svarbą ir bandome rasti bendrą kalbą. Tai yra gerai. Mane šiek tiek šokiruoja iš esmės žemės reformos pagrindinių krypčių svarstymas. Žemės reformos pagrindinės kryptys buvo priimtos Aukščiausiojoje Taryboje. Mes tada turėtume nutarti, ar mes jau anų atsisakome ir darome visiškai naujas kryptis? Yra priimti Žemės reformos, Išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo, Žemės ūkio bendrovių įstatymai. Jeigu ten yra kas negerai, - o iš tikrųjų idealūs įstatymai negalėjo būti priimti, - juos galime taisyti. Man norisi žinoti, koks bus tikslas? Ar priėmę kryptis... Tai aš suprantu kaip reformos keitimo kryptis ar reformos stabdymo kryptis. O gali būti reformos tęsimo kryptys arba, kaip siūlė Laisvės frakcija, gali būti ir yra reformos spartinimas. Galima priimti tokį nutarimo projektą. Todėl mums reikia apsibrėžti, ką mes svarstome ir kokios pasekmės iš to bus toliau. Kai bus priimtos šios pagrindinės kryptys (aš manau, kad dauguma jas turbūt priims, kad ir kitokia bus opozicijos nuomonė), kas bus toliau? Ar bus panaikinti anksčiau priimti įstatymai ir kuriami nauji? Bet tai būtų absurdiška, kadangi iš tikrųjų reforma pradėta. Ji blogiau ar geriau vyksta. Nors paskutiniu metu tiek, kiek rodo gausūs laiškai, kuriuos mes, kiekvienas turbūt Seimo narys, gaunam... Čia lankosi žmonės. Ir šiandien aš noriu pasinaudoti tuo, kad yra gerbiamasis ministras R.Karazija, ir padėkoti jam už atsakymus, kadangi man jau šiandien nieko kito nebelieka... Kai gaunam laiškus, kuriuose žmonės skundžiasi ir prašo padėti susigrąžinti žemę, man telieka juos tik pasiųsti į Žemės ūkio ministeriją ir prašyti jų pagalbos. Jeigu mes darome visai naujas pagrindines reformos kryptis (tą galvojama daryti), tai man atrodo, jog jos turėtų būti daromos su tam tikru tikslu. Būtų gerai, kad tose kryptyse pirmiausia būtų kalbama ir nurodyta, koks yra tikslas. Aš labai norėčiau matyti, na, sakykim, Seimo daugumos, LDDP frakcijos, modelį, kaip jie supranta ūkį, kokį mato Lietuvos žemės ūkį ir kam visi šitie pakeitimai, įstatymo pagrindinės kryptys daromos? Kaip bus dėl vadinamųjų 23 ha, smulkaus ūkio, kaip bus dėl ūkininkų ūkių, kaip bus dėl bendrovių? Koks yra modelis Lietuvai, jeigu būtų koncepcija apsirūpinti maisto produktais tik pačiai sau? Ir koks turėtų būti mūsų žemės ūkio modelis, pagal tai atitinkamos galėtų būti kryptys, jeigu mes iš tikrųjų turim tokį žemės ūkį, kuris atlaikytų Europos rinkos konkurenciją perspektyvoje. Manau, kad prieš keičiant ir redaguojant reformą vienaip ar kitaip, nuo to reikėtų pradėti ir kalbėti. Šiandien Seime jau buvo pateiktos, patvirtintos ir pasirašytos gerbiamojo ministro R.Karazijos pagrindinės kryptys. Aš suprantu taip, kad mes dėl šio dokumento šiandien ir diskutuojame. Gerbiamojo Seimo nario A.Sadkausko ir kitų kolegų parengtas dar vienas alternatyvus variantas. Laisvės frakcija pateikė variantą. Aš manau, kad dar ir kitos frakcijos pateiks savo variantus. Matyt, reikės rasti bendrą sutarimą, reikės parengti vieną bendrą dokumentą. Aš manau, kad mūsų laukia dar didelis darbas. Kalbant apie tą pagrindinį dokumentą, apie Žemės reformos pagrindines kryptis, kurias pateikė Vyriausybė, aš šiek tiek pasakiau tokių kritinių nuostatų šiandien, kai jums skaičiau Lietuvių tautininkų sąjungos pareiškimą. Aš, aišku, jo nekartosiu. Aš galiu tik su pasitenkinimu pasakyti, kad ir su kitais kolegomis mes sutarėme, jog reikia besąlygiškai pripažinti nuosavybės teisę į turėtą, paveldėtą žemę ir tą įrodžiusiems pretendentams duoti nuosavybės dokumentus, iš pradžių gal ir laikinus, kol mes techniškai sugebėsime atiduoti visus dokumentus. Aš taip pat pritariu ir manau, kad nebus čia nė vieno besiginčijančio, kuris nesakytų, kad kaime turėtų likti nors vienas žemdirbys, kuris negalėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti, kuris niekados neturėjo savo žemės, neturi ko paveldėti, neturi ko pasiimti, neturi už ką nusipirkti, kad jis neturėtų nė 23 ha. Manyčiau, kad yra kita problema. Jeigu šiandien iš tikrųjų galima tuos 23 ha labai lengvatinėmis sąlygomis žemdirbiui suteikti, tai suteikime toje vietoje, kur nėra konflikto, kur yra laisva, neužimta žemė, kurios atsisakė. Ir kad žemdirbiams būtų tinkamas, ne tik žemdirbiams, bet ir žemės savininkams tinkamas atsilyginimas, kompensavimas už žemę - ar mišku, ar akcijom, ar pinigais realia kaina. Iš tikrųjų atsirastų dar didesnių tokių plotų ir tą problemą būtų galima išspręsti ne taip skaudžiai. Iš tikrųjų aš nesutinku, kai gyvenvietė aprėžiama tiesiog aklai ir padaroma žalioji zona. Patenkinami, sakykim, 100 žmonių, bet gal 20 savininkų labai skaudžiai nuskriaudžiami. Tai toks mechaninis “svieto lyginimas” tai iš tikrųjų taip yra ir būtų neteisingas. Aš neturiu ką atsakyti tam žmogui, kurio vienkiemis yra žaliojoje zonoje, kur jam nereikia šiandien statytis nei pastatų, nei tvarto, ir jis gali ūkininkauti, o jam atmatuojama toje vietoje tiktai 3 ha, o už kitus ar 10, ar 20 iš viso jam siūloma kompensacija. Štai kur yra tas visas absurdas, kada taip prieinama dogmatiškai. Ir pateiktose kryptyse būtų galima surasti ir daugiau tų trūkumų, ir turbūt vienas iš tų, aš buvau ir anksčiau vieną kartą kalbėjęs savo pasisakyme, kad žemės savininkai skirstomi į miestiečius ir kaimiečius, ir su pasitenkinimu galiu pasakyti, kad gerbiamojo A.Sadkausko variante jau to iš tikrųjų nėra. Delsimas 35 metus neišduoti žemės savininkams ir jų paveldėtojams nuosavybės teisės dokumentų, - taip iš tikrųjų neformuojama žemės pirkimo pardavimo rinka. Ir prievartinis savininkų žemės jungimas į bendroves, ir kliudymas laisvai žemę atsiskirti, t.y. įvedamas nebaigtos gamybos mokestis ir pasiruošimo ūkininkauti įrodymas, - tai čia yra prievarta, kertasi su mūsų Konstitucija, su žmogaus teisėmis, su mūsų įstatymais, taip daryti negalima. Paveldėtojams suvaržomos teisės dalytis paveldimos žemės sklypą. Testamentu tik tėvas, taip sakant, palikdavo vienam ar kitam vaikui žemę ir neskelbdavo. Koks dabar gi teismas ar Seimas, ar dar kažkas kažkokiu įstatymu nustatys, kuriam iš 5 ar 7 vaikų palikt? Na, ir tokių detalių yra daugiau. Aš manau, kad šiam reformos pagrindinių krypčių projektui nereikėtų šiandien pritarti. Reikėtų dar išnagrinėti gerai ir kitus variantus, surasti bendrą susitarimą ir tik tuomet pritarti. Ačiū, gerbiamieji kolegos, kad išklausėt.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam kolegai L.Milčiui. Kadangi liko 3 min., aš norėčiau kreiptis į A.Vaižmužį ir siūlyti jam, kad galbūt jis sutiktų šiandien jau nekalbėti, o kalbėti pirmuoju kitą kartą. Nes šiandieną mūsų laikas baigiasi. Dar yra vienas procedūrinis dalykas. Ne 5, o 4. Užteks jums 4 min.? Užteks, prašom. Seimo narys A.Vaižmužis.
A.VAIŽMUŽIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji posėdžio svečiai! Šiandien svarstome klausimą dėl agrarinės reformos principų, krypčių. Šį klausimą ne sykį svarstėme Agrariniame komitete, susitikimuose su kaimo, miesto, rajono žmonėmis. Pagrįstai žmonės kritikuoja Seimą, Vyriausybę, kad neryžtingi, kad neįvedame tvarkos Respublikoje, kad netobuli ir žemės ūkio klausimais įstatymai, nutarimai. Pateiktas Vyriausybės agrarinės reformos krypčių projektas nėra tobulas, tačiau, manau, priimtinas, jam iš esmės pritariu. Kol jis išvys šviesą, aišku, patobulės.
Keletas pastabų. Ryžtingiau spręskime 23 ha likimą. Pirmiausia noriu paaiškinti. Sąmoningai skiriasi šeimos, kad gautų 23 ha. Būtina Vyriausybei bei Teisingumo ministerijai įnešti aiškumo dėl šeimos, kiemo statuso. Siūlyčiau sąmoningai skiriantis šeimoms proporcingai dalykime ir 3 ha. Antra. Nedelsiant turintiems paveldėjimą į žemę, nežiūrint kurioje Lietuvos vietoje ji būtų, užskaityti 23 ha gyvenvietėse. Neturintiems žemės 23 ha skirti nuolatinėje vietoje, gal laikinai nuomos pagrindais, o radus kompromisą su žemės savininkais, leisti jiems įsigyti lengvatinėmis sąlygomis, čekiais, pinigais, o gal išdirbusiems žemės ūkyje ne mažiau kaip 15 metų - ir veltui. Siūlyčiau nelaukiant, kol bus sudaryti projektai, išspręsti 23 ha klausimą.
Dėl žemės pirkimo. Manau, susidarius sąlygoms leisti pirkti ne daugiau kaip 80 ha vienai šeimai, o žemės pirkimo kontrolę labai griežtai turi vykdyti Vyriausybė. Priešingu atveju ištiks toks pat likimas kaip su nupirktomis pirtimis, aptarnavimo kombinatais ir pan. Šie statiniai uždaryti, o žemė nebus naudojama tikslinei paskirčiai - žemės ūkio produktų gamybai.
Dėl kompensacijos už žemę. Visiškai pritariu ukmergiškei gerbiamajai Mackevičienei, kuri atsiųstame laiške rašo, cituoju žodžius: “Kol nebus kompensacijos įvairovės už žemę, Lietuvos valdininkai ilgai nežinos, kas ruošiasi ūkininkauti. Aš, rašo laiško autorė, - norėčiau, kad už žemę galėčiau baigti statyti dukrai kooperatinį butą”. Kartu laiško autorė, nors ne visiškai ta tema, kritikuoja Lito komiteto pareiškimą, kad visi pinigai teisėti. Rašo: “Mano ir reketininkų”, susimąstykime!
Šiuo metu yra pateikta nemažai reformos krypčių pasiūlymų, net alternatyvų. Reikėtų siauresniame rate projekto autoriams sueiti ir rasti bendrą sprendimą ir siūlyti Vyriausybei, Seimui jį priimti. Patikrinimai rodo, daugelio autorių laiškai teigia, kad rajonuose, agrarinėse tarnybose yra daug netvarkos, aplaidumo, atskirais atvejais ir piktnaudžiavimo. Kuo skubiau būtina išspręsti šių tarnybų ir rajonų žemės ūkio skyrių pavaldumo klausimus. Pritariu Agrariniame komitete išreikštai minčiai, kad reikia pasitikėti, bet kartu reikia ir kontroliuoti jų darbą, jiems padėti. Manau, ilgokai svarstydami šį būsimą nutarimą, rasime optimumą visiems Lietuvos žmonėms. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Dar liko 10 kalbėtojų, jų sąrašas - prieš akis. Pirmasis kitą dieną turėtų kalbėti Lenkų frakcijos vardu. Toliau pagal sąrašą turėtų kalbėti J.Žebrauskas, na, o kiti sąrašo dalyviai galės manęs pasiteirauti, kokia yra eilė. Aš norėčiau pasiūlyti jums tokį dalyką. Mes turime dabar daryti pirmojo svarstymo pertrauką , kaip ir sutarėme, tačiau aš norėčiau paprašyti, kad Seimo nariai galbūt pritartų, kad antradienį, sakykime, nuo 15 val. būtų skirta pusantros valandos tęsti diskusijai, sprendimų priėmimui, alternatyvų pasirinkimui, jeigu tai laikote ne per anksti. Jeigu matysite, kad tai per anksti, tai bus perkelta į ketvirtadienį. Ar galėtume taip pritarti? Dešinė pusė pritaria? Kad pirmadienį nuo 15 val. pusantros valandos skiriame, antradienį, atsiprašau. Antradienį pusantros valandos skiriame tiems dešimčiai kalbėtojų, kurie užsirašė. Nauji kalbėtojai nebeužsirašo ir nusprendžiame, ką daryti su visomis alternatyvomis, kurios bus pateiktos, o alternatyvų autorių aš prašyčiau, galbūt galima jiems būtų susirinkti pirmadienį ir bandyti alternatyvas panaudoti vieningam dokumentui sudaryti. Pritariame, taip? Tada darome to svarstymo pertrauką.
# $ Nutarimo "Dėl Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos dalinio pakeitimo" projektas (svarstymo tęsinys)(93.05.27)
2sesija45p svarstyti klausimai
Dabar aš norėčiau jus, gerbiamieji Seimo nariai, painformuoti, turėtume svarstyti 7 darbotvarkės punktą. Bet Seimo narys J.Bernatonis mielai sutiko dalį savo laiko užleisti darbotvarkės 13 punktui, baigti šitą Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos sudėties dalinį pakeitimą. Priimti tą nutarimą. Prieštaraujančių nebūtų? Tada buvo pasiūlymas pakviesti gerbiamąjį Seimo narį V.Juškų, kuris galbūt norėtų, galbūt kas nors norėtų jam pateikti klausimų, ir galėtume po to balsuoti, priimti šitą nutarimą. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kviečiame V.Juškų į tribūną, o kas pageidauja jam pateikti klausimų, prašom užsiregistruoti kompiuteryje. Seimo narys T.Lideikis. Prašom.
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis Seimo nary V.Juškau! Jūs prieš kurį laiką jau vadovavote vienai komisijai - tai Vilniaus savivaldybės darbui tirti. Ir aš sakyčiau, šitas darbas nebuvo labai sėkmingas, nes galų gale Seimui teko atšaukti tą nutarimą, kurį jūsų komisija priėmė. Ar jūs nejaučiat dabar truputį tokio netikrumo imdamiesi vadovauti dar žymiai rimtesnei komisijai?
V.JUŠKUS. Visų pirma turiu pasakyti kolegai, kad tai ne atšauktas nutarimas, o pristabdytas jo veikimas, o kokiomis sąlygomis - jums taip pat yra aiškiai suprantama ir žinoma, todėl jūsų to teiginio aš negaliu įvertinti kaip rimto.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis kolega! Sakykite, prašau, kokie pirmieji bus jūsų pagrindiniai žingsniai šitose naujose pareigose?
V.JUŠKUS. Visų pirma norėčiau kolegas patikinti, kad aš visiškai be jokio entuziazmo sutikau frakcijos posėdyje tą naštą paimti. Pasakyti šiandien, kokio darbo bus imtasi pirmiausia ir kas bus tikrinama? Aš manau, kad pirmiausia reikia patvirtinti reglamentą, kad mes turėtume kuo vadovautis. O po to komisija pati privalo sudaryti savo darbo planą, ten taip ir numatyta yra, ir tada bus aišku, ką ir kada tikrint.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš norėjau gerbiamojo pranešėjo paklausti, ar su pateiktu, kaip tik kurį jūs minėjote, reglamento projektu sutinkate, su visais jo teiginiais?
V.JUŠKUS. Nevisiškai. Todėl, kad, mano supratimu, žinoma, tos komisijos darbas priklausys nuo to, kaip dorai ir sąžiningai jinai pasiryžusi dirbti. Jeigu mes norime, kad šita komisija iš tiesų būtų darbinga ir dirbtų, tai, mano supratimu, reikėjo šitame reglamente jai numatyti bent jau komiteto teises. Ta prasme, kad turėtų bent jau du ar tris etatus juristų, kurie galėtų dirbti nuolatos, nes mes suprantam, kad Seimo nariai šitam darbui ne visuomet tinka - ir jų kvalifikacija, ir išsilavinimas. Ir kita priežastis ta, kad Seimo nariai ir taip pakankamai daug turi darbo ir ne visuomet gali daug dėmesio skirti turimiems klausimams. Turime pavyzdį iš Vilniaus savivaldybės tikrinimo rezultatų, todėl aš manau, čia turėtų būti būtinai bent jau du ar trys žmonės juristai, kurie galėtų tas idėjas, kurias, sakysim, iškėlė Seimo nariai, kurie galėtų jas įgyvendinti. Ir be jokios abejonės, transportas taip pat bus reikalingas, nes reikės važinėti po visą Lietuvą. Todėl aš manyčiau, kad, jeigu mes norime, kad iš tikrųjų rimtai šita komisija dirbtų, turėtų būti ne vienas tas etatas, kaip dabartiniu metu yra - sekretorės, o dar numatyti porą juristų ir skirti transportą. Be jokios abejonės, suteikti komiteto teises.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Čia kai kas kėlė abejonių dėl paties kandidato, ar jis tinkamas užimamoms pareigoms, į kurias dabar mes numatėm jį paskirti. Aš visiškai pritariu šitai kandidatūrai. Mes pusę metų šitą klausimą svarstome dėl tos Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos darbo, ir vieni, ir kiti pritariam, bet reikalinga komisija ir aš pasisakau už šitą kandidatūrą ir balsuosim už jį. Reikia kuo greičiau įtraukti į darbotvarkę reglamento patvirtinimą, kad šita komisija galėtų pradėti dirbti. Kol nepatvirtintas reglamentas, negalime iš viso pradėti darbo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Čia buvo pasisakymas, bet ne klausimas. Seimo narys A.Kubilius. Prašom paklausti.
A.KUBILIUS. Na, atsiliepdamas į pono A.Albertyno taip ir neupateiktą klausimą, aš jį norėčiau suformuluoti labai paprastai. Man atrodo, kad šita komisija taip ir nepradės dirbti, ir, be abejo, labai gaila, kad taip jau išeina. Aš norėčiau pranešėjo paklausti tokį klausimą. Kai buvo formuojama šita komisija ir kaip jinai buvo sudaroma, labai daug dėmesio buvo skiriama praeities reikalams. Na, lyg ir įvykdytiems nusikaltimams ar gandams apie įvykdytus nusikaltimus. Tačiau mes matome, kad šios dienos situacija Lietuvoje darosi nebekontroliuojama nusikaltimų atžvilgiu. Ir visi tą problemą supranta - ir Prezidentas, ir Seimas, ir svarstom Baudžiamąjį kodeksą...
PIRMININKAS. Gerbiamasis nary, jūsų laikas baigėsi.
A.KUBILIUS. Jau baigėsi, tai aš tuoj pat paklausiu, jums leidus. Aš norėčiau paklausti, kaip jūs galvojate, ar šita komisija gali turėti kokią nors įtaką kovoje su korupcija?
V.JUŠKUS. Manau, kad taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakymas buvo labai trumpas ir aiškus. Dėkojame gerbiamajam. Pranešėjas atsakė, jei nepatenkina jūsų atsakymas, prašom balsuokite prieš kandidatūrą. Ačiū gerbiamajam V.Juškui. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mums reikia apsispręsti. Minėjau, dokumentas ne norminis, mes galime jį šiandien priimti. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl trečiojo punkto? Nėra reikalaujančių balsuoti dėl trečiojo punkto? Nėra. Yra, tada prašome pasakyti balsų skaičiavimo komisijai, kadangi tai yra personalija, balsuosime rankomis. Kiek yra Seimo narių salėje?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje - 62 Seimo nariai.
PIRMININKAS. 62 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad komisijos pirmininku patvirtintume V.Juškų, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 45.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. V.Juškaus kandidatūrai pritarta 45 Seimo nariams balsavus už, 4 susilaikius.
4 punktas. Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo. Man atrodo, čia diskusijų nesukelia. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už visą nutarimą: prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 44.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Nutarimas “Dėl ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos sudėties dalinio pakeitimo” yra priimtas. Sveikiname poną V.Juškų.
Seimo statuto IV dalies projektas (pirmasis svarstymas) (93.05.27)
2sesija45p svarstyti klausimai
O dabar svarstome 7 darbotvarkės punktą. Tai yra pirmasis svarstymas. Prašome registruotis, kas pageidautų dalyvauti diskusijoje. Seimo narys G.Paviržis pirmasis. Prašome. Dėl Seimo Statuto projekto IV dalies pirmasis svarstymas.
G.A.PAVIRŽIS. Kalbant apie Statuto IV dalį, 66 straipsnyje vis dėlto, man atrodo, reikėtų paminėti, kur renkasi Seimo nariai tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos Prezidentas nekviečia nustatytu laiku Seimo susirinkti.
72 straipsnyje yra minima, kad sesijos vyksta Seimo rūmuose, tačiau 66 straipsnyje kalbama apie pirmąjį posėdį, ne apie sesiją, todėl būtina patikslinti.
68 straipsnis. Pritariu 1 punktui, nors trečioje dalyje dar nenuspręsta dėl alternatyvinių siūlymų dėl komitetų sudarymo bei jų pirmininkų tvirtinimo. Taip pat, man atrodo, būtų naudinga šį straipsnį dar papildyti tuo, kad išeidamas Seimas naujajam pasiūlytų keletą nebaigtų klausimų, kurie, jo nuomone, būtų vieni iš pirmųjų naujajam Seimui svarstyti. Suprantama, tai naujai išrinkto prerogatyva, bet jeigu mes laikomės, kad tai yra tam tikras perimamumas, tai reikėtų, man atrodo, tą įrašyti.
70 straipsnis. Aš niekaip negaliu suprasti galimybės, įrašomos Seimo Pirmininkui, laiku informuoti visus Seimo narius dėl neeilinės sesijos rengimo, ypač kai tai daroma tą pačią dieną. Man atrodo, kad toks užrašas, greičiau jo tonas, turėtų būti neįpareigojantis, nors, žinoma, ir būtinas, bet nereikia įpareigoti.
Taip pat kalbant apie darbotvarkės sudarymą... Mes, tiesa, dabar jau ją gaunam anksčiau, tas labai gerai, tačiau niekada nėra žinoma... tiksliau, jeigu visą laiką seksim, tai galima suprasti, tačiau nebūna parašyta, kokia klausimo svarstymo stadija. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienoje stadijoje svarstant ruošimasis yra netolygus, norėtųsi, kad tai būtų pažymėta.
77 straipsnyje, man atrodo, nelabai yra logikos, kadangi seniūnų sueiga sutiks su patariamojo balso teise, (...) į siūlomų klausimų įtraukimą darbotvarkėn. Mes, atrodo, anksčiau dėl to buvome apsisprendę.
80.2 straipsnis dėl posėdžių. Pasisakau už tai, kad būtų jie rengiami antradieniais ir ketvirtadieniais. Tik šio straipsnio antroje dalyje būtina griežčiau reglamentuoti laiką frakcijoms ir komitetams. Toks užrašas, koks jis yra dabar, praktiškai daro neįmanomą normalų darbą komitetuose, kartu, man regis, ir frakcijose.
81 straipsnyje, atrodo, praleisti žodžiai “Seimo narių”. Čia turbūt gramatinė klaida.
82 straipsnyje siūlyčiau palikti tiktai trečdalio Seimo narių iniciatyvą, kada galima atlikti tai, kas ten siūloma. Man atrodo, kad kiti asmenys, kurie ten įrašyti, galėtų per šį trečdalį Seimo narių įgyvendinti, ko siekiama.
84 straipsnis. Kalbėti signatarams, aš manau, galima tiktai Seimo, o ne Seimo Pirmininko pritarimu.
92 straipsnis. Be eilės kalbėti diskusijose gali... Man regis, turėtų būti įrašytas ir Prezidentas. Toks atvejis yra galimas. Tas dažnai ir pasitaiko. Na, o opozicijos lyderiai... ten paminėta daugiskaita. Mes jau, atrodo, esame nubalsavę ir struktūroje, kad turėtų būti vienas asmuo iš oponuojančių frakcijų.
99 straipsnyje ir kitur minima, kad balsuojama atvirai pakeliant kortelę. Man neaišku, kas tai yra per kortelė. Jeigu tai leidimas, tai jį labai nepatogu dažnai kaišioti, galima ir pamesti. Gal reikėtų parašyti taip, kaip praktiškai darome, pakeliant rankas, o ne “kortelėmis”.
109 straipsnyje (arba aš nesupratau jo minties, arba jis nelogiškas) sakoma, kad “klausimo atidėjimo ar atmetimo balsavimas atliekamas pirmiau nei jo esmės klausimas”. Aš niekaip negaliu suvokti, kaip neįsigilinus į jo esmę tada galima balsuoti, jį atmesti ar neatmesti. Man atrodo, greičiau turėtų būti atvirkštinis procesas. (...)
Labai gerai, kad 122 straipsnyje paliekama formuluotės antra dalis, kur kalbama apie tai, kad Seimo posėdžių protokolai skelbiami Seimo nariams susipažinti ir išdalijami komitetams ne vėliau kaip kitos posėdžio darbo dienos 14 val. Na, šita nuostata galioja ir dabartiniame Statute, deja, bent man asmeniškai to dar neteko matyti, kad taip būtų daroma. Jeigu tai sunku realizuoti, tai gal tada geriau iš viso nerašyti, nes iki šiol apsieinama be to. Jeigu parašom, tai vis dėlto turėtų būti vykdoma.
Na, ir 136 straipsnį reikėtų papildyti sakiniu ar intarpu, kad per televiziją ar radiją transliuojama tik jos vadovybei priimtinu laiku, neskriaudžiant tų radijo ir televizijos klausytojų ir žiūrovų, kurie iš anksto seka programas ir pasirenka jiems įdomiausias laidas. O dažnai dėl mūsų ambicijų kenčia, būdami priversti klausytis mažai ką bedominančias diskusijas iš mūsų Seimo posėdžių salės. Kartais jie net nežino, kada jos baigsis, ir mes tik painiojam žmonių interesus ir turbūt pažeidžiam jų teises.
139 straipsnio antroje dalyje yra tikriausiai klaidelė: vietoj “centrui” turėtų būti “centas”. Tokios pastabos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kubilius. Prašome.
A.KUBILIUS. Ačiū. Aš norėčiau savo pasisakymą pradėti nuo vieno priminimo. Visiems Seimo nariams turbūt žinoma, kad per Kauno televizijos laidą buvo rodomas reportažas iš Kauno ir į žurnalisto klausimą, kas yra ponas Č.Juršėnas, daugelis praeivių davė labai įvairius atsakymus, pradėdami nuo to, kad tai yra Prezidentas ar Ministras Pirmininkas, bet labai retas kas pataikė atsakyti, kad tai yra Lietuvos Respublikos parlamento, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas.
Aš noriu pasakyti, kad tai yra labai simptomiškas dalykas. Ir Seimas kuo toliau, tuo labiau netenka visuomenės akyse to vaidmens, kurį jis turėtų atlikti.
Apie IV dalį aš noriu pasakyti, kad šitoj daly aš matau tam tikrų problemų, kad Seimas ir toliau neatliks tų funkcijų, kurias jam privalu atlikti. Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas ir toliau televizijos reportažuose bus vadinamas ne tuo, kas jis yra.
Aš jau aną kartą sakiau, kad viena iš pagrindinių Seimo funkcijų yra kontroliuoti Vyriausybę, nors ponas J.Bernatonis su tuo nesutiko. Tačiau aš lieku prie tokios nuomonės. Galėtume mes su ponu J.Bernatoniu, aišku, tą diskusiją tęsti ir toliau arba ją pratęsti kavinėje. Kita vertus, Seimas, kontroliuodamas Vyriausybę, atlieka dar vieną funkciją, t.y. informuoja visuomenę, ir tai yra viena iš svarbesnių Seimo funkcijų. Seimo dauguma turėtų tuo susirūpinti, nes jeigu Seimas šitos funkcijos neatliks, tai tokiu atveju tikėtis visuomenės paramos savo vykdomai politikai bus labai sunku.
Aš noriu pasakyti, kad manęs šitoj daly nepatenkina vienas esminis dalykas. Aš manau, kad pakankamai gerai čia yra surašyta visa posėdžių vedimo tvarka, balsavimo procedūros ir kiti techniniai dalykai, tačiau vienas sakinys 80 straipsnyje, kad ketvirtadienio vakarinis posėdis paprastai skiriamas Vyriausybės valandai, paklausimams, taip pat Seimo pareigūnų, Seimo paskirtų institucijų vadovų atsakymams į Seimo narių klausimus, manęs tikrai nepatenkina. Nepatenkina todėl, kad šiandien yra ketvirtadienis ir šiandien mes turėsime vakarinį posėdį, o tokios procedūros mes šiandien neturime. Aš žinau, kad šitas sakinys yra perrašytas iš Aukščiausiosios Tarybos Reglamento, ir matau, kad Seimas neatlieka, kaip aš jau minėjau, tos vienos iš pagrindinių savo funkcijų, t.y. Vyriausybės kontrolės. Aš manau, kad šitame straipsnyje Vyriausybės kontrolė Seimo posėdžio metu turėtų būti kur kas konkrečiau aprašyta ir išplėsta.
Drįsčiau vėlgi pasiremti britų parlamento pavyzdžiu ir drįsčiau pasiūlyti keletą naujų dalykų. Tai, kas yra britų parlamente ir ateina iš ne taip senų laikų, tai, kad kiekvieną dieną posėdžio metu paskutinis pusvalandis skiriamas Seimo narių, na, pavadinčiau, pokalbiui su Vyriausybe. Tą dalyką galima aprašyti reglamentiškai. Manau, kad nuo to būtų nauda visiems - ir daugumai, ir opozicijai, ir Vyriausybei, ir Lietuvos piliečiams.
Taip pat norėčiau pasiūlyti dar vieną dalyką iš to paties parlamento, t.y. vadinamuosius opozicijos penktadienius. Mes galime juos daryti trečiadieniais ar penktadieniais, manau, tai nėra esminis skirtumas. Tačiau britų parlamente yra susiklosčiusi tokia tradicija, kad per metus 20 penktadienių yra skiriama opozicijai, ir opozicija nustato šitų dienų darbotvarkę, ir šitie penktadieniai yra skiriami parlamento pasikalbėjimui su Vyriausybe tomis temomis, kurias pasiūlo opozicija. Opozicija britų parlamente taip pat nėra vienintelė, tai nėra šiuo metu vien leiboristai. Leiboristai šiuo metu yra vadinami oficialiąja opozicija, tačiau iš tų 20 penktadienių jie turi tik 17, kiti 3 penktadieniai yra skiriami kitoms opozicinėms partijoms - liberalams, škotų nacionalistams ir kitiems.
Baigdamas aš norėčiau pasakyti, kad manęs... Iš visos šitos mano kalbos padaryčiau vieną išvadą. Visiškai nepatenkina manęs 136, 137 ir 138 straipsniai, kuriuose kalbama apie informacijos apie Seimo darbą pobūdį. Štai 136 straipsnio pirmas sakinys - “Lietuvos radijas ir televizija reguliariai rengia reportažus apie atvirus Seimo posėdžius”. Reguliariai - galima suprasti ir taip, kad vieną kartą per metus. Drįstu atkreipti dėmesį į tai, kad, mano pastebėjimais, nei praeitą ketvirtadienį, nei praeitą antradienį “Panoramoje” ir “Vakaro žiniose” jokios informacijos apie Seimo darbą nebuvo. Drįsčiau priminti mūsų broliškų kaimynų rusų pavyzdį, kur reportažai apie Aukščiausiosios Tarybos posėdžius yra rodomi nuolat vakarais. Todėl šita transliacijos per radiją ir televiziją problema ir tai, ką siūlė ponas G.Paviržis, manau, taip pat nėra neišsprendžiama. Seimas turėtų iš tikrųjų labai rimtai pagalvoti, galbūt priimti net atskirą dokumentą, kaip informacija iš Seimo posėdžių, iš Seimo komitetų patenka į masinės informacijos priemones.
Baigdamas noriu pasakyti, kad 138 straipsnyje sakinys “Komitetas po svarbesnių posėdžių paprastai parengia pranešimus informacijos priemonėms apie komiteto darbą bei rezultatus” taip pat yra perrašytas iš Aukščiausiosios Tarybos Reglamento, tačiau nė viename laikraštyje aš nesu matęs kokios nors informacijos - oficialios ar neoficialios - apie Seimo komitetų darbą.
Ačiū už dėmesį. Aš manau, kad į mano pastabas bus atsižvelgta.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Aš norėčiau padaryti tik pastabą dėl 72 straipsnio. Jame, man atrodo, įrašyta labai pavojinga nuostata. Ten parašyta: “Esant reikalui, Seimo valdyba gali laikinai paskirti kitą posėdžių vietą”, vadinasi, ne Seimo rūmuose. Aš nežinau, nesu girdėjęs tokių precedentų, kad kurios nors valstybės parlamentas išvažiuotų posėdžiauti kažkur kitur, atsiradus kažkokiam reikalui.
PIRMININKAS. Į gamtą, sakykim.
T.LIDEIKIS. Į gamtą, pavyzdžiui. Galų gale patys Seimo rūmai - toks pat valstybės atributas kaip vėliava, herbas ir pan. O dabar žinome, kas yra Seimo Pirmininkas, ir žinome, kaip jis myli darbo žmones. Aš bijau, kad mes galime būti kartais priversti rengti kokius nors parodomuosius posėdžius kur nors darbo kolektyvuose, rajonuose ir pan. Kad šitie tokie ydingi spektakliai, kuriuos mes rengiame kartais čia, Seime, kurie vadinasi pasitarimais švietimo, žemės ūkio klausimais, gali visą Seimą padaryti aktoriais. Todėl aš siūlyčiau, kad šita frazė būtų išbraukta.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame į tribūną pranešėją. Negalima! Reikia laiku užsirašyti.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, esu dėkingas už pareikštas pastabas ir pateiktus pasiūlymus. Be abejo, šioje IV Seimo Statuto dalyje, šiame projekte, yra dar tam tikrų netikslumų, kadangi jis buvo rengtas prieš priimant II dalį, todėl kai ką reikės tikslinti. Tai pastebėjo ir minėjo gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis, tai susiję su savaitės, dienos darbotvarkės sudarymu.
Taip pat būtų galima pritarti daugeliui pasiūlymų, kurie buvo šiandien pateikti. Jie bus darbo grupėje išanalizuoti, o tobulinant, pateikiant kitą projektą, bus į juos atsižvelgta.
Aš tik norėčiau atsakyti gerbiamajam Seimo nariui T.Lideikiui dėl galimybės rinktis Seimo posėdžiui kitoje vietoje. Čia galbūt reikėtų tikslinti formuluotę ir rašyti ne “esant reikalui”, o “Seimui negalint susirinkti Seimo rūmuose”. Tokią aplinkybę turbūt reikėtų mums taip pat numatyti.
Esu labai dėkingas gerbiamajam Seimo nariui A.Kubiliui už kvietimą į kavinę. Aš įsivaizduoju, kad vaišina kviečiantis. Taip pat darbo grupė tikisi gauti ir daugiau pastabų bei pasiūlymų, kurie padėtų patobulinti šitą Seimo Statuto dalį. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ką siūlote, gerbiamasis pranešėjau?
J.BERNATONIS. Siūlau pritarti po pirmojo svarstymo.
PIRMININKAS. Prašome registruotis, gerbiamieji Seimo nariai.
V.JARMOLENKA. Procedūrinis klausimas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Kelintą kartą girdžiu, kad egzistuoja kažkokia darbo grupė. Norėčiau, kad būtų išvardyti visi žmonės, nes ponas A.Kubilius manęs klausia, ar jis įeina į tą darbo grupę, ar ne.
PIRMININKAS. Prašom išvardyti. Ir ta proga atsakykit į pasiūlymą. Čia buvo minima, kad reikėtų įvardyti opozicijas. Buvo minėtas Anglijos pavyzdys, tiesa, ne dabar, kad Jos Didenybės Karalienės opozicija. Gal būtų tikslinga įvardyti - Jo Ekscelencijos Prezidento A.Brazausko opozicija ar kaip nors kitaip. Prašom.
J.BERNATONIS. Aš manau, kad opozicijų įvardijimo klausimą Seimas išsprendė priimdamas Statuto II dalį.
O dėl darbo grupės, tai aš norėčiau informuoti gerbiamąjį Seimo narį V.Jarmolenką, kad iš Tėvynės Santaros koalicijos buvo pasiūlyti į šią darbo grupę gerbiamieji Seimo nariai A.Kubilius ir P.Giniotas. Mes turime raštišką pateikimą. Aš nežinau, galbūt tai nebuvo apsvarstyta bendrame koalicijos posėdyje.
V.JARMOLENKA. Labai jums ačiū, bet aš prašiau išvardyti visą darbo grupę. Na, vieną sykį mes galime išgirsti tų visažinių, taip sakant, pavardes.
PIRMININKAS. Prašom išvardyti visą darbo grupę.
J.BERNATONIS. Jūsų vadinamajai didžiajai frakcijai, arba LDDP frakcijai, atstovauja gerbiamieji Seimo nariai A.Kunčinas, V.Būtėnas, tenka atstovauti ir man. Taip pat yra Socialdemokratų frakcijos atstovas - gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis, Lenkų frakcijos atstovas - gerbiamasis Seimo narys R.Maciejkianecas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pirmojo svarstymo, paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.
34 Seimo nariai pritarė po pirmojo svarstymo, 11 - prieš, 2 susilaikė. Buvo 50. Statuto IV daliai pritarta po pirmojo svarstymo.
Pertrauka iki 17 val. 17 val. svarstysime 8 darbotvarkės punktą.
Pertrauka
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo" ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos" pakeitimo ir papildymo" bei "Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo" projektai (pirmasis svarstymas)(93.05.27)
2sesija45p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Ačiū, Seimo nare E.Kunevičiene, kad leidote pradėti posėdį. Tęsiame posėdį. Svarstome 8 darbotvarkės punktą. Kviečiame į tribūną pranešėją poną R.Markauską ir prašytume labai trumpai supažindinti su pakeitimais, kurie buvo padaryti.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pradėti nuo 2 ir 3 klausimo. Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos pakeitimo ir papildymo”, taip pat dėl pasų nuostatų pakeitimo ir papildymo nebuvo gauta.
Dabar dėl Pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo. Buvo gauti du pasiūlymai iš Lietuvos Respublikos tautybių departamento, taip pat iš Seimo nario P.Papovo. Norėčiau pasakyti, kad Tautybių departamentas pasiūlė 18 straipsnio trečiosios dalies naują redakciją ir, matyt, trečiajam svarstymui mes pateiksim šią redakciją kaip alternatyvą. Todėl prašome jus susipažinti su šia redakcija ir pateikti savo nuomonę ir pasiūlymus.
Tautybių departamentas siūlo į įstatymą įrašyti naują nuostatą, kad lietuvių kalbos egzaminas nėra taikomas pensinio amžiaus žmonėms. Tai irgi nauja nuostata, matyt, reikėtų Seimui pagalvoti, ar ją priimti, ar ne. Toliau - dėl kitų punktų pasiūlymų iš esmės nebuvo. Tiesa, Seimo narys P.Papovas porą pasiūlymų pateikė dėl Pilietybės įstatymo išplėtimo, įrašant ir vaikaičius. Tai yra 17 straipsnio pirmojoje dalyje po žodžio “vaikai” įrašyti dar “vaikaičiai”. Taip pat jis atsisakė 18 straipsnio. Jeigu turite Seimo nario P.Papovo pasiūlymus, trečiosios dalies pasiūlymų, taip pat 17 straipsnio trečiosios dalies pasiūlymų. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam R.Markauskui. Aš noriu priminti, kad svarstymui yra skirta 20 min., ir po to mes spręsime, ar pratęsiame pirmąjį svarstymą, turiu omeny, ar darysime pertrauką, ar darysime pirmąjį svarstymą kitą dieną. Ačiū, gerbiamasis R.Markauskai. Pirmasis dar prieš pertrauką užsirašė Seimo narys P.Papovas. Prašau, Seimo nary P.Papovai.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pranešėjas jau kalbėjo apie mano pateiktus pasiūlymus. Aš tiktai noriu paaiškinti, kodėl aš juos siūlau. Siūlau todėl, kad Pilietybės įstatymo pirmajame straipsnyje ir pirmojoje dalyje yra parašyta, kas yra Lietuvos Respublikos piliečiai - “asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, jų vaikai ir vaikaičiai, jeigu jie neįgijo kitos valstybės pilietybės”. Atkreipiu dėmesį, kad jų vaikai ir vaikaičiai. Tuo tarpu 17 straipsnyje, kur yra nurodytos nuostatos, kaip išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę, ten jau neišlaikoma šių trijų subjektų, t.y. dviejų - vaikų ir vaikaičių. Kadangi 17 straipsnio 2 punkte yra parašyta tik vaikai, vaikams teisė į Lietuvos pilietybę yra išsaugoma, o vaikaičiams nėra.
Toliau. Skirtingai nuo pirmosios dalies, asmenims, kurie turėjo pilietybę, tai čia tėvai turimi omenyje. Skirtingai nuo to, vaikai turėjo būtinai gimti Lietuvoje arba pabėgėlių stovyklose, taip nurodyta. O 1 straipsnyje nebuvo jokių nurodymų, vadinasi, visi laikomi piliečiais - ir tėvai, ir vaikai, ir vaikaičiai. O čia jau tam tikra sąlyga, toks nevienodumas yra.
Tas nevienodumas taip pat atsispindi ir 18 straipsnyje. Čia taip pat kalbama apie tai, kad pilietybę gali įgyvendinti asmenys tiktai tada, kai jie sugrįžta į Lietuvą. Tuo tarpu kitiems asmenims nereikia sugrįžti į Lietuvą, jie gali įgyvendinti teisę į pilietybę. Žodžiu, toks nevienodumas, man atrodo, turintiems teisę į pilietybę arba į pilietybės išsaugojimą nėra geras ir aš siūlau suvienodinti. Mano pataisos tai, atrodo, ir turėtų atlikti, jeigu jos būtų priimtos.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Ponios ir ponai Seimo nariai, svarstomas klausimas yra ypatingos svarbos jau vien dėl to, kad pagal tarptautinę teisę valstybę apibūdina trys pagrindiniai elementai - teritorija, valdžia ir pilietybė. Pilietybės institutas yra vienas iš kertinių valstybę apibūdinančių institutų. Ką tai reiškia, aš galiu trumpai priminti, pasakydamas tai, kad dėl, švelniai tariant, “minkštų” Pilietybės įstatymo nuostatų ir ydingo privatizavimo proceso nuostatų, kai buvo leidžiama investicinius čekius supirkinėti už rublius, labai daug Lietuvos turto yra įsigiję asmenys, neatitinkantys Lietuvos Respublikos piliečiams keliamų reikalavimų. Kokios tai gali būti ekonominės ir politinės pasekmės ateityje, aš nenorėčiau čia daug kalbėti, tuo labiau kad šitų pasekmių visu rimtumu šiuo metu mes dar nejaučiam. Deja, taip.
1991 m. pabaigoje buvo organizuojamas referendumas, renkami parašai dėl šio teksto: “Lietuvos Respublikos piliečiu yra asmuo, turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., ir jo palikuonys.” Tai pirmoji dalis. Antroji dalis: “Lietuvos Respublikos piliečiu gali tapti: pirma, lietuvis, apsigyvenęs Lietuvos Respublikoje, ir, antra, asmenys, atvykę į Lietuvą Emigracijos įstatymo nustatyta tvarka ir nepažeidę 1949 m. Ženevos konvencijos.” Tai yra kolonistai ir kolonizatoriai būtų tam tikrą laikotarpį negavę Lietuvos Respublikos pilietybės arba įgiję asmenų be pilietybės statusą tam tikram laikotarpiui.
Dabar dėl šitų pataisų, matyt, dalis asmenų gaus dvigubą pilietybę. Mes Užsienio reikalų komitete, sakyčiau, labai rimtai svarstėm šitą problemą. Buvo pasisakyta labai konkrečiai ir aiškiai, kad mums reikėtų vengti tokio šito termino apibūdinimo, dvigubos pilietybės, kad jis yra mums nepalankus. Bet tam, kad Seimo nariai turėtų pakankamai aiškų supratimą, be abejo, yra konkretus terminų ratas ir kitų sinonimų čia nesugalvosi. Esmė yra ta, kad niekas nei iš juristų, nei iš pakankamai kompetentingų žmonių, Aukščiausiosios Tarybos deputatų ir t.t. negalėjo paneigti vieno fakto - dabar yra švelninami apribojimai, vadinasi, asmuo, turintis kitos valstybės pilietybę, negyvenantis Lietuvoje, gali tapti taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečiu.
Tai yra šitokia vienpusiška Lietuvos Respublikos Seimo įstatymo pataisa. Niekas nepaneigė pavojaus ir galimybės, kad bet kuri kita kaimyninė valstybė taip pat vienašališkai, vienpusiškai gali suteikti čia gyvenantiems, atitinkamai ir savo tautybės žmonėms, kurie, pabrėžiu, jau turi Lietuvos Respublikos pilietybę, savo valstybės pilietybę. Turiu omeny ir Rusiją, čia gali būti ir Lenkijos atvejis. Nors buvo kalbėta, kad Lietuvos Rusijos sutartis pasirašyta 10 metų, kad atmetama dvigubos pilietybės galimybė ir t.t., tačiau vis dėlto niekas nepaneigė ir neužtikrino, kad negali kita pusė inicijuoti sutarties pakeitimų, negali inicijuoti sutarties nuostatų koregavimo. Niekas šito nepaneigė. Ir, mano nuomone, vienas svarbiausių dalykų politikoje tai yra kaip šachmatų žaidime - apskaičiuoti visus galimus ėjimus. Aišku, terminologija “kas bus, jeigu...” nėra pati geriausia ir dažnai neduoda tokio atsakymo, kokio mes norime, tačiau jeigu mes visų šitų klaustukų, visų variantų neapskaičiuojame, neįvertiname, pasekmės gali būti labai ir labai skaudžios. Todėl, mano nuomone, šitos 18 straipsnio nuostatos tikrai yra ydingos ir nepriimtinos.
Komiteto posėdyje taip pat buvo pasakyta minčių apie galimybę šituos procesus reguliuoti dvišalėmis sutartimis, buvo prisiminta prieškarinės Lietuvos Respublikos istorija, kai keliose Konstitucijose buvo taikomos skirtingos nuostatos, aišku, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Pirmajame nepriklausomybės dešimtmetyje - vienaip, antrajame dešimtmetyje - kitaip, aišku, atsižvelgiant į pragmatinius valstybės interesus. Tačiau šiuo metu, šiandien nors daliai Lietuvoje gyvenančių žmonių, iš kurių ne visi yra palankiai, tolerantiškai nusiteikę mūsų valstybei, suteikti statusą, nors kiek panašų į dvigubos pilietybės statusą, mano nuomone, tikrai būtų neteisingas ir skubotas žingsnis. Aš labai prašyčiau LDDP frakciją, autorius apie šitą dalyką pagalvoti, nes tai yra iš tikrųjų vienas iš kertinių valstybės institutų, ir čia suklysti mes neturime teisės. Geriau padiskutuokime, pasvarstykime. Pateikimas padarytas, nesiūlau jo atšaukti ar atidėti, ar visiškai atsisakyti svarstymo. Žinau, kad toks siūlymas nelaimės, tačiau vis dėlto turime surasti laiko, galimybių susėsti įvairių požiūrių šalininkams už vieno stalo su labiausiai kompetentingais specialistais ir šitą klausimą apsvarstyti. Mano nuomone, kartoju, tai nėra išmintingas sprendimas šiandien dabartinėje situacijoje. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Seimo narys V.Jarmolenka. Atsisako. Seimo narys P.Papovas jau kalbėjo. Seimo narys M.Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Komitetas, atrodo, nuodugniai svarstė šitą problemą ir dalyvavo įvairių krypčių atstovai. Buvo speciali komisija, kuri to įstatymo pakeitimą rengė, ji dirbo gana ilgai. Manau, kad padaryta gana kvalifikuotai. Tiktai man nepatinka vienoje vietoje, kur parašyta, kad šitą pilietybę gali gauti tiktai lietuvių kilmės žmonės. Man atrodo, kad tie, kurie gyveno iki karo ir ne patys repatrijavo, turi būti sulyginti teisėmis kaip ir visi žmonės, kurie buvo Lietuvoje iki karo. Todėl aš palaikyčiau Tautybių departamento alternatyvą. Bet tai bus vėliau.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Aš per klaidą...
PIRMININKAS. Atsisako. Tada prašom pranešėją į tribūną teikti siūlymus. Prašom, liko tik 5 min. Tai kalbėkit telegrafiniu stiliumi.
R.MARKAUSKAS. Tada aš trumpai. Manyčiau, kad tuos pasiūlymus, kurie dabar buvo išsakyti Seimo narių, pateiksiu alternatyviam balsavimui ir balsavimu nuspręsime. Taip pat aš manyčiau, kad galbūt reikėtų surengti, kaip yra pasiūlyta, apvalųjį stalą ir aš jį pamėginsiu organizuoti. Manyčiau, jeigu viskas bus normaliai, kitą penktadienį...
PIRMININKAS. Ketvirtadienį ar penktadienį...
R.MARKAUSKAS. Ne, ne, šitą penktadienį aš jums paskelbsiu. Netinka. Gerai, tada kitą penktadienį aš organizuosiu apvalųjį stalą ir pamėginsim pasišnekėti dėl visų šitų alternatyvų.
PIRMININKAS. O dabar ką siūlote?
R.MARKAUSKAS. O dabar siūlyčiau pritarti po pirmojo svarstymo.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka dėl vedimo tvarkos.
V.JARMOLENKA. Čia tiktai dėl vedimo tvarkos išeina, bet iš tikrųjų dėl jūsų pasiūlymo. Aš norėčiau, kad jūs atkreiptumėt dėmesį, jog komitetai irgi nagrinėjo tą problemą. Galbūt ten liko kokių nors perlų, aš suprantu, kad ne grūdų, kadangi ponas M.Stakvilevičius geriau žino. Ir antra, prašau nepamiršti tų, kurie rengė pirmąjį Pilietybės įstatymą, kuris buvo priimtas, ir iš ten, iš Juridinio skyriaus paimkit tuos visus grūdus arba perlus, kaip ponas M.Stakvilevičius nori, ir tegul būna. Ten yra visa ta medžiaga, o tam apvaliajam stalui aš pritariu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nekalbėkite be leidimo, prašau. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Mieli kolegos,...
PIRMININKAS. Dabar galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašau.
V.PETRAUSKAS. Mieli kolegos, pone pirmininke! Aš suprantu, kad norima pritarti po pirmojo svarstymo galbūt dėl pačios paprasčiausios techninės priežasties - kadangi nėra daugiau kalbančių, pasisakančių, laikas telpa į numatytą darbotvarkėje ir, aišku, yra visos sąlygos pritarti po pirmojo svarstymo. Bet aš labai prašyčiau pranešėją ir poną A.Sakalą padaryti pirmojo svarstymo pertrauką. Aš prašyčiau tai padaryti.
PIRMININKAS. Savo vardu, frakcijos vardu?
V.PETRAUSKAS. Frakcijos vardu aš drįstu to prašyti...
PIRMININKAS. Frakcijos reikalavimas teisėtas. Darome pirmojo svarstymo pertrauką. Dėkojame pranešėjui.
R.MARKAUSKAS. Aš galiu vieną žodį pasakyti?
PIRMININKAS. Taip, be abejo, prašom.
R.MARKAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad aš nė iš vieno komiteto negavau kokių nors pasiūlymų ar kad kažkas apie šitą projektą būtų pasakęs, jog jis netinkamas. (Balsai salėje, negirdėti) Kiek girdėjau, Užsienio reikalų komiteto taip pat buvo pritarimas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome nesiginčyti. Pertrauka paskelbta ir dabar jau veltui nebereikia diskutuoti. Tai yra pirmoji pertrauka. Dar bus galima vienos pertraukos prašyti. Tačiau pertraukos prašėte turbūt iki kito posėdžio, aš supratau, taip? Kitaip negalima. Vadinasi, antradienį bus toliau svarstoma. Nebent Seimas nuspręstų kitaip. Taip, pagal Reglamentą iki kito posėdžio arba 15 min. galit prašyti, ar kiek.
Prekių ir paslaugų ženklų įstatymo projektas (pirmasis ir antrasis svarstymas) (93.05.27)
2sesija45p svarstyti klausimai
Dabar svarstome 9 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymo projektą. Tai yra pirmasis ir antrasis svarstymai. Pranešėją R.Naujoką trumpam kviesčiau į tribūną. Svarstymui skirta 20 min. Jeigu nespėsime, tada taip pat darysime pertrauką. Kas pageidauja kalbėti, prašome registruotis kompiuteryje.
R.NAUJOKAS.Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimui pateikiamas pirmajam ir antrajam svarstymui Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymo projektas. Antrasis. Kaip žinote, pirmasis projektas balandžio mėnesį buvo pateiktas Seimui svarstyti. Gegužės mėnesį projektas apsvarstytas Ekonomikos bei Valstybės ir teisės komitetuose ir jam pritarta. Teisinė prekių ženklų apsauga yra skirta gamintojų ir vartotojų interesams užtikrinti. Jų reikšmė ypač yra svarbi pereinant prie laisvos rinkos santykių. Tokius prekių ir paslaugų ženklų įstatymus jau priėmė Latvija ir Estija. Mūsų prekių ženklų įstatymo projektas yra harmonizuotas su kitų Baltijos valstybių įstatymais ir jis reglamentuoja prekių ir paslaugų ženklų registracijos tvarką, jų teisinę apsaugą bei panaudojimą. Tai užkirs kelią prekių kopijavimui. Jums pateiktame antrajame projekte įvertintos pastabos ir pasiūlymai, gauti svarstymo metu Seimo komitetuose bei Seimo Juridinio skyriaus 1993 m. gegužės 17 d. išvadose.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kalbėti norėtų Seimo narys V.Zimnickas, Seimo narys P.Jakučionis.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip minėjo pranešėjas, Ekonomikos komitetas šitą klausimą svarstė savo komiteto posėdyje. Iš esmės mes jam pritarėm. Didelių ir daug pastabų neturėjome. Tačiau mes prašėme vieno. Kad būtų pateikta lentelė, registruojanti, kokio dydžio būtų mokesčiai. Tai pirma. Antra. Mes komiteto vardu prašėme, kad įstatymas kiek galima būtų sutrumpintas, sutrauktas, o visa kita būtų poįstatyminių aktų normos arba vidaus instrukcijų pagrindas. Tačiau, kaip pranešėjas išaiškino, kad to sumažinti negalima, kad tai atitinka tarptautinius standartus, buvo pateikti kitų valstybių panašūs projektai, aš manau, kad reikėtų po pirmojo, antrojo svarstymo pritarti. Ir vis dėlto aš dar kartą prašyčiau ir akcentuočiau, kad būtų pateikta registravimo lentelė, kur būtų nurodyta konkreti suma už atliekamas paslaugas. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Aš turiu pastabų dėl pirmojo projekto. Po to mums buvo išdalytas projektas Nr.2, tačiau jis neregistruotas ir aš, deja, nespėjau su juo susipažinti. Keletas pastabų dėl pirmojo projekto. Mano manymu, įstatymo projektas parengtas, matyt, pagal šalies, turinčios senas laisvos prekybos ir patentų veiklos tradicijas. Kad įstatymas veiktų, atrodo, reikia didelio patentų biuro. Čia tas biuras atrodo labai jau išplėstas, su specializuotais skyriais, su specialiais leidiniais. Man kyla klausimas, ar Lietuvai tai nebus per brangu? Iš kokių lėšų šitas biuras bus išlaikomas? Jeigu iš biudžeto, tai man atrodo, kad čia reikėtų mūsų Biudžeto ir finansų komiteto išvadų dėl tokių biudžete nenumatytų išlaidų. Projekte yra daug smulkių reglamentacijų, tinkančių instrukcijai ar kokioms nors nuostatoms. Apie tai jau buvo kalbėta ir aš nemanau, kad jeigu užsienio kokiame nors įstatyme labai smulkiai reglamentuojama, kad taip būtų tiksliai reglamentuojama ir mūsų įstatymuose. Mes turime kitokią praktiką, kai visą tą smulkią veiklą išdėstome poįstatyminiuose aktuose.
Čia yra ir korektūros klaidų. Pavyzdžiui, 8, 12 straipsniuose. Mano nuomone, yra redakcinių netikslumų, neaiškių teiginių, pavyzdžiui, 20 straipsnyje. Mano nuomone, 36 straipsnį reikėtų iškelti į nutarimą dėl įsigaliojimo, nes ten kaip tik kalbama apie tokius dalykus, kurie paprastai aptariami nutarimuose dėl įsigaliojimo. Man atrodo, kad reikia atlikti šio projekto ekspertizę ir jį svarstyti paprasta tvarka, o ne skubia. Čia turbūt jau taip buvo nutarta. Ir dar būtų vienas siūlymas. Kadangi toks įstatymas dėl prekių ir paslaugų ženklų pas mus yra priimamas pirmą kartą, galbūt jį reikia pavadinti laikinuoju. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Kviečiame į tribūną pranešėją. Prašome, gerbiamasis pranešėjau pone R.Naujokai. Prašome į tribūną baigiamajam žodžiui. Taip pat prašyčiau Biudžeto komiteto pirmininko, nes buvo siūloma jūsų išvada arba nuomonė dėl šio projekto, kadangi jį priėmus, atrodo, bus reikalingos papildomos biudžetinės išlaidos. Jeigu jūs tokią nuomonę turite, tai sakykite dabar (aš prašysiu po baigiamojo žodžio), o jeigu neturite, tai ją reikės turėti kitą kartą. Prašome.
R.NAUJOKAS. Pirmiausia noriu pasakyti, kad šio įstatymo projektą padėjo parengti pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizacijos. Vadinamasis VIPO tarptautinis biuras. Jame yra įvertinti naujausi pramoninės nuosavybės teisinės apsaugos srities laimėjimai. Beje, atsižvelgta į Europos Ekonominės Bendrijos 1988 m. direktyvą dėl prekių ženklų. Taip pat yra gauti teigiami atsiliepimai iš Danijos patentų žinybos bei kitų šalių. Kaip tik atsakydamas į teiginį, kad reikia didelio patentų biuro, galiu pasakyti, kad šitas įstatymas, ta visa registracijos procedūra kaip tik yra pritaikyta šaliai su mažu biuru, reikalauja mažų sąnaudų. Nes ekspertizė yra dalinė. Labai teisingai buvo pastebėta, kad jeigu mes darytume detalią ekspertizę, tai biure reikėtų 50 žmonių vien tik užsiimti prekių ženklais pagal tas apimtis, kurios dabar yra numatomos, kurios prognozuojamos, yra apskaičiuotos. Mūsų biure dabar yra iš viso 50 žmonių, kurie užsiima išradimų registravimu, pramoninių pavyzdžių registravimu, prekių ženklų, ir dar Vyriausybės pavedimu mums yra užkrauta firmų vardų registracija.
Toliau dėl mokesčių. Tie mokesčiai yra nustatyti Vyriausybės nutarimu ir, aš manau, kad Seimas, kada priiminės mokesčių įstatymus, tai tada tie mokesčiai atsidurs tarp kitų mokesčių. Dabar yra valstybinės rinkliavos, renkamos į biudžetą. Noriu pasakyti, kad mes išsilaikome patys ir dar išlaikome tikriausiai kelias ministerijas, nes pagal laikinąsias Vyriausybės priimtas priemones vien per šį pirmąjį ketvirtį į biudžetą surinkome 75 mln. talonų, o biuro išlaikymui išleidome 4,5 mln. talonų. Toliau buvo pasakyta dėl netikslumų. Aš manau, kad mes pasižiūrėsime, gal kuriuose straipsniuose tas ir yra. Svarstyti paprasta tvarka ir atiduoti ekspertizei. Siūlyčiau šito nedaryti ir priimti, kaip ir balandžio mėnesį buvo numatyta, skubos tvarka.
PIRMININKAS. Skubesne tvarka.
R.NAUJOKAS. Atsiprašau, skubesne tvarka, kadangi baigiasi Vyriausybės nustatytas laikas buvusios TSRS liudijimų perregistravimui. Iš viso pasaulio firmų daugiau kaip 700 tūkst. firmų yra pateikusios paraiškas. Jos laukia šito įstatymo, kad mes galėtume išduoti liudijimus, galėtume atlikti ekspertizę. Dabar mes to padaryti negalime. Pagal laikinas priemones mes tiktai deponuojame paraiškas pateikdami jums padavimo datą. Tai labai paveiktų užsienio investitorius. Jie ir taip kreipiasi į mus, kiek galima paskubinti įstatymą, kiek galima greičiau sutvarkyti šitą prekių ženklinimą ir jų teisinę apsaugą.
Dėl atskiros ekspertizės. Įstatymas buvo rengtas pusantrų metų. Buvo atliktos kelios ekspertizės, buvo kelių šalių atsiliepimai, tarp jų ir Danijos patentų žinybos, su kuria mes turime bendradarbiavimo sutartį. Taip pat pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizacijos ekspertai davė savo išvadas ir pasiūlymus ir galų gale suderinta, kaip minėjau, su Europos Bendrijos direktyvomis. Kadangi mes einame į Europą, tai, aš manyčiau, kad tas atitikimas mums yra būtinas ir čia kokio nors ypatingo prastinimo tikrai negalėtume pasiekti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, tada trumpinkite. Ką jūs siūlote? Pritarti po antrojo svarstymo?
R.NAUJOKAS. Taip, aš prašau pritarti šito įstatymo projektui po antrojo svarstymo.
V.V.ZIMNICKAS. Jeigu galima, trumpą repliką.
PIRMININKAS. V.Zimnickas trumpą repliką. Prašome.
V.V.ZIMNICKAS. Aš vis dėlto prašyčiau, kad būtų pateikta lentelė, kokie mokesčiai taikomi šią dieną ir jeigu jie bus tokie pat, be abejo, tai būtų prie įstatymo. Tik tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad iki trečiojo svarstymo jūs tai galėtumėte padaryti. Pranešėjau, sutinkate?
R.NAUJOKAS. Taip, sutinku. Tuo labiau kad tai buvo nusiųsta.
PIRMININKAS. Ir prašome Biudžeto komiteto išvadą arba nuomonę. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
L.K.JASKELEVIČIUS. Mums sunku pasakyti, kadangi šio klausimo Biudžeto komitete paprasčiausiai nesvarstėme. Tačiau skubesnei tvarkai pritarčiau ir prašyčiau leisti šią išvadą ir nuomonę pareikšti trečiojo svarstymo metu.
PIRMININKAS. Prieš trečiąjį svarstymą.
L.K.JASKELEVIČIUS. Prieš trečiąjį svarstymą.
PIRMININKAS. Prieš trečiąjį svarstymą. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkate su sąlyga, kad Biudžeto komiteto išvada arba nuomonė bus pateikta prieš trečiąjį svarstymą? Prieš paskelbiant oficialų balsavimą. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima pritarti po antrojo svarstymo, ar yra kitokių nuomonių? Nėra reikalaujančių balsuoti? Po antrojo svarstymo pritarta. Dėkojame pranešėjui ponui R.Naujokui.
Lietuvos Respublikos rezoliucijos "Dėl užsienio prekybos apribojimų panaikinimo" projektas (svarstymas ir balsavimas)(93.05.27)
2sesija45p svarstyti klausimai
Svarstome 10 darbotvarkės punktą - Seimo rezoliucijos “Dėl užsienio prekybos apribojimo panaikinimo” projektą. Primenu, kad yra trečiasis svarstymas ir balsavimas. Yra pateiktas projektas, yra pateiktos Seimo nario A.Griciaus ir V.Zimnicko alternatyvios pataisos. Kai kurios yra priimtos, kai kurios ne. Į tribūną kviečiame Seimo narį G.Vagnorių. Prašome trumpai informuoti apie gautas pataisas ir ką jūs rekomenduojate.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pirmiausia noriu priminti, kodėl mes turėtume priimti panašią rezoliuciją. Pirmiausia todėl, kad yra pasirašytos tarptautinės sutartys su Skandinavijos valstybėmis, Europos Bendrija ir pagal mūsų pasirašytus protokolus prie šitų sutarčių yra įsipareigota iki 1992 m. gruodžio mėn. užtikrinti, jog nebūtų taikomi eksportui kiekybiniai ir kokybiniai apribojimai, taip pat nustatant muito mokesčius, tai ir importui nustatant muito mokesčius, nebūtų nustatoma jų daugiau, negu numatyta šituose susitarimuose.
Mes gavome pastabų. Pirmiausia labai vertingos, manau, pastabos yra pono V.Zimnicko, mes su juo truputėlį kalbėjomės. Mes galime iš karto sutikti su pirma pastaba, kad reikėtų vietoj birželio 1 d. įrašyti 1 punkte liepos 1 d. Mes tą ir padarėme. Naujoje redakcijoje yra pakeista...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, ar sutiktumėte, kad mes tas pastabas panagrinėtume priimdami papunkčiui jūsų siūlomą rezoliuciją?
G.VAGNORIUS. Visiškai sutinku.
PIRMININKAS. Tada ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame priėmimo procedūrą. Skelbiu balsavimo pradžią.
K.KUBERTAVIČIUS. Atsiprašau, dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius. Prašau.
K.KUBERTAVIČIUS. Norėčiau atkreipti pirmininko dėmesį, kad šita rezoliucija pateikta tiktai vakar, o mes žinome, kad pagal mūsų Reglamentą reikia dokumentus svarstymui pateikti prieš dvi dienas. Siūlau atidėti iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, deja, kadangi yra toks reikalavimas, aš turiu... Aš tada pavartysiu Reglamentą. Atsiprašau, ponas Valy, ateikite pas mane. Taip, teisingai. Mane painformavo, kol aš dar neatsiverčiau Reglamento, kad rezoliucijoms, kaip nenorminiams dokumentams, šita procedūra yra netaikoma. Taigi ji taikoma norminiams dokumentams.
Gerbiamieji Seimo nariai, tada pradėsime balsavimą papunkčiui. Pradedame balsavimą. Pirmiausia buvo pasiūlyta... Prieš tai registruojamės. Ačiū, kad patarėte. Buvau primiršęs, kad reikia Seimo narius skaičiuoti ir skaičiuoti.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis. Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, pradėsime balsavimo procedūrą. Buvo pasiūlyta Seimo nario A.Griciaus ir V.Zimnicko pavadinime vietoj “panaikinimo” įrašyti “liberalizavimo”. Ar pranešėjas sutinka su ta nuomone?
G.VAGNORIUS. Sutinku.
PIRMININKAS. Įrašyta “liberalizavimo”. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl preambulės jokių pastabų nebūta. Ar sutinka gerbiamieji Seimo nariai pritarti preambulei be balsavimo? Sutinkat? Sutinkame. Preambulei pritarta be balsavimo. 1 punkte pranešėjas priėmė pasiūlymą vietoj birželio 1 d. įrašyti liepos 1 d. Tas jau yra įrašyta. Tačiau yra dar pasiūlymas pabaigoje frazės vietoj žodžių “ypač brangioms medžiagoms” įrašyti žodžius “ypač svarbioms žaliavoms”. Pranešėjo nuomonė?
G.VAGNORIUS. Aš manau, kad gali būti ir kaip siūloma, t. y. “svarbioms žaliavoms”. Taip galima padaryti.
PIRMININKAS. Priimat, taip?
G.VAGNORIUS. Priimu.
PIRMININKAS. Pranešėju alternatyvų autoriai patenkinti. Ačiū. Ar galima sutarti, kad 1 punktas, kadangi yra sutarta dėl alternatyvų, yra priimtas? Palaukite, vieną minutę. Seimo narys R.Markauskas. Prašom. Ar siūlysite balsuoti?
R.MARKAUSKAS. Aš norėčiau paklausti dėl preambulės pirmosios dalies “skatinti prekių eksportą bei reeksportą”. Man užkliūva šitas žodis “reeksportas”, kadangi dėl kai kurių prekių Vyriausybė pasirašo netgi tarpvalstybines sutartis, kad nebūtų reeksportas daromas. Aš kalbu apie spalvotuosius metalus ir kai kurias kitas prekes.
G.VAGNORIUS. Na, spalvotieji metalai čia yra eliminuojami, kadangi parašyta “išskyrus spalvotuosius metalus ir ypač brangias arba svarbias medžiagas”. Čia to pavojaus nekyla. Šiaip mūsų valstybė yra suinteresuota, jog ji taptų tarpininke, t.y. reeksportuotoja arba tarpininke, banko srityje. Čia mums nieko blogo nėra. O Vyriausybė, jeigu ji yra pasirašiusi tarpvalstybines sutartis, ji įgyvendindama šitą rezoliuciją paprasčiausiai laikysis tarpvalstybinių sutarčių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi buvo pasiūlymas įrašyti “ypač svarbioms žaliavoms” vietoj “ypač brangioms medžiagoms” ir pranešėjas sutiko, ar yra reikalaujančių balsuoti dėl 1 punkto? 1 punktui pritarta.
2 punkte taip pat yra alternatyva. Jūs skaitote, matote projekte, kas parašyta, o alternatyvos autoriai ponai A.Gricius ir V.Zimnickas siūlo frazės pabaigoje “ypač brangioms medžiagoms”... Atsiprašau. Suformuluoti 2 punktą taip: “Nenustatyti importuojamoms žaliavoms ir pusfabrikačiams, kurie naudojami prekių gamyboje, muito mokesčių”. Čia būtų iš esmės visai kitas 3 punktas.
G.VAGNORIUS. Taip, mes tarėmės truputėlį prieš tai. Ponas V.Zimnickas, na, jis gal dar pasakys savo nuomonę, bet taip kategoriškai lyg ir nereikalauja šito punkto.
Aš dabar paaiškinsiu, kodėl yra svarbu įrašyti šiek tiek pagal kitą schemą, nors galbūt rezultatai ir būtų panašūs. Bet iki šiol Lietuva buvo ta valstybė, kuri neturėjo muito mokesčių, t.y. įvežimo muito mokesčių neturėjo, mes ribojome išvežimą. Tada, kai mes pereinam prie pasaulinių kainų, mes jau beveik perėjom, keičiasi judėjimo ribojimo kryptis. Mes jau pradedam visiškai laisvinti išvežimą ir skatinti įvežimą, t.y. keičiasi kryptis per muitinę. Nuo to laiko kaip tik muitinėje atsiras didesnė tvarka, kada niekas nebenorės trukdyti išvežti, o trukdys tik įvežti. Bet čia reikia nepersistengti. Mes negalime iš karto nuo vieno kraštutinumo, nuo apribojimo išvežti, peršokti prie apribojimo įvežti. Yra dėkinga situacija, kad mes dar neturime jokių įvežimo apribojimų, jokių muitų, ir, jeigu mes nepadarysime to blogo darbo ir nesukursime tos didžiulės muitų sistemos įvežamoms prekėms, tai mums nereikės vėliau po kurio laiko kankintis, kada reikės tuos apribojimus panaikinti. Štai tada sukils žemės ūkio gamintojai, sukils transportininkai, sukils kokia pramonės ūkio šaka sakydama, kad per muitus jūs turite mus saugoti. Kiekvienas nori, kad jį valstybė per muitus saugotų. Tai geriau nedaryti šito negero precedento, o pasirinkti tokį civilizuotą kelią, taip, kaip daroma dabar Europos Bendrijoje. Tie importo apribojimai yra likviduojami palengva ir paliekami tik tie, kurie yra numatomi tarptautiniuose susitarimuose, tarptautinėse sutartyse. Mes čia siūlome tą mechanizmą iš karto įteisinti, t.y. ten, kur jau pasirašom tarptautinę sutartį, ten galioja veidrodinis principas. Pavyzdžiui, į Švediją ar į Europos Bendriją mes negalime be muitų įvežti kai kurių maisto prekių ir tekstilės, tai ir mes uždedam muitus įvežamai produkcijai ir tokiu būdu kompensuojam tuos nuostolius. Tai čia ir siūlome taikyti veidrodinį principą. Jeigu tarpvalstybinėse sutartyse yra nustatyti apribojimai įvežti į Vokietiją ar į Švediją kažkokias prekes, tai mes veidrodiniu principu taikom apribojimus įvežant jų prekes į Lietuvą.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš prašyčiau dėl Haidparko ten, gale. Gerbiamasis Seimo nary E.Zingeri, būkite malonus, čia ne vieta preskonferencijoms. Būkite malonus, prieikite prie šoninio mikrofono ir atsiprašykite Seimo. Prašau. Taip, alternatyvos autorius gerbiamasis V.Zimnickas. Prašome.
V.V.ZIMNICKAS. Kai mes žinome, kad šiomis dienomis bus įvesta nauja muitų sistema, kurią yra jau paruošusi Vyriausybė (kai kurie žmonės yra ją matę), aš nemanau, ir išvis norėčiau paprieštarauti. Gal išvis tas 2 punktas yra nereikalingas šitoje rezoliucijoje. Viską lems eksportoimporto muitai bei tarpvalstybinės sutartys apie galimus įvežimus ir atskirų žaliavų ar gaminių nomenklatūra. Todėl aš manau, aš vis dėlto siūlyčiau atsisakyti to 2 punkto išvis kaip nereikalingo. Ir mūsų siūloma alternatyva čia nebebūtų tada vartojama. Ir aš prašyčiau, kad ponas G.Vagnorius taip pat 2 punktą išbrauktų.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Ponas V.Zimnickas pasakė šventą teisybę. Iš tiesų nutarimo projektas dėl eksportoimporto muito tarifų yra. Vakar turėjo būti svarstomas Vyriausybėje. Todėl gal gerbiamasis G.Vagnorius ir pats norėtų suderinti su tuo projektu šį nutarimą? Galbūt padarykime šio klausimo svarstymo pertrauką, kol bus priimtas pats nutarimas. Matysim, ar jis iš tiesų nepanaikina tų apribojimų, kuriuos jūs siūlote. Galbūt labai dalykiškai siūlote, bet šiuo atveju, na, galbūt nereikės belstis į atviras duris. Todėl jeigu jūs nesutiksite pats padaryti pertrauką, aš ją siūlau padaryti Biudžeto ir finansų komiteto vardu.
PIRMININKAS. Negalite siūlyti. Trečiojo svarstymo metu nebegalima siūlyti pertraukos. Gali pertrauką pasiūlyti tiktai pats pranešėjas arba posėdžio pirmininkas, jeigu jis mato procedūrinius motyvus, o ne kokius kitokius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos galima dar vieną repliką?
PIRMININKAS. Vieną minutę, dar aš daviau žodį Seimo nariui A.Griciui, po to dėl vedimo tvarkos. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad šitas pataisas, alternatyvas aš derinau mūsų Ekonomikos ministerijoje ir Vyriausybėje su tais, kurie kaip tiktai atlieka šiuo metu tą liberalizavimo procesą. Ir gerbiamojo G.Vagnoriaus projekte tai yra truputėlį pavojinga todėl, kad jei nenustatytume importuojamoms prekėms muito mokesčių, tai reiškia, kad kitos valstybės gali gana stipriai paveikti kai kurias mūsų silpniau išvystytas gamybos sferas. Todėl aš manyčiau, kad, pavyzdžiui, šitokią formuluotę, kurią mes siūlome alternatyvoje... Nenustatyti importuojamoms žaliavoms ir pusfabrikačiams. Tas tikrai yra visiškai priimtina, su tuo sutinka ir Ekonomikos ministerija. Tai būtų teisinga formuluotė. Ta, kurią gerbiamasis G.Vagnorius siūlo, turi tuos rifinius akmenis apačioje. Ne visai gerai būtų, nes tada galima būtų paveikti tas silpnesnes gamybos sferas. Todėl aš siūlyčiau būtent už alternatyvą balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dėl vedimo tvarkos Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Pone pirmininke, man labai norėtųsi balsuoti už šį nutarimą, kadangi čia iš tiesų yra gana dalykiškų pasiūlymų. O to pastaruoju metu retokai pasitaikydavo gerbiamojo G.Vagnoriaus projektuose ir medžiagose. Bet juk pasikeitė situacija, ir galbūt mes procedūriškai ir negalime to daryti, bet kadangi nutarimo projektas Vyriausybės čia pat, na, mes elgsimės nelogiškai, jei dabar priimsime nutarimą, kuris prieštaraus Vyriausybės nutarimui. Įvertinkime situaciją.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia yra tik rezoliucija, kuri neverčia Vyriausybės daryti taip, kaip ji nemano, kad reikia daryti. Čia yra jai paraginimas, priminimas, bet ne įpareigojimas. Deja, aš, kaip posėdžio pirmininkas, negaliu nesilaikyti Reglamento. Prašome to manęs neprašyti. Šiandien jūs prašysite, aš nusižengsiu Reglamentui, kitą kartą prašys kita frakcija, aš vėl nusižengsiu Reglamentui. Reglamentą galėsime tada ramiai padėti į atsargą. Aš dabar norėčiau išgirsti ir pranešėjo nuomonę. Tada mes spręsime, ką daryti toliau. Prašom.
G.VAGNORIUS. Tai aš noriu tik akcentuoti ir pakartoti posėdžio pirmininko žodžius, kad tai rezoliucija, kad tai neprivaloma. Antra, formuluotė tokia aptaki yra, kad Vyriausybė niekuomet, net jeigu ir laikytų, jog tai yra nutarimas, o ne rezoliucija, jo nepažeis. Tai sudaro su Rusija sutartį ir ten ką nori, tą ir rašo. Trečia. Kodėl mes siūlome? Aišku, jeigu bus nepriimta, mes paprasčiausiai būsime sureguliavę vieną pusę - eksportą. O būsime užmiršę importą. Kodėl mes šitą siūlome? Šiaip visose valstybėse importo apribojimai yra nustatomi parlamentuose, ir jokia Vyriausybė paprastai neturi teisės nusižengti tai schemai, kuri yra patvirtinta parlamente. Mes suprantame tą situaciją, mes suprantame mūsų nepasirengimą priimti tokius dokumentus, todėl mes siūlom tiktai kryptį užbrėžti, kad jeigu mes pasisakome už Lietuvos atvirą ekonomiką ir norime, kad ateityje nereikėtų vargti su šituo, mes siūlome dabar užbrėžti, kad Lietuva neužsidaro. Šią dieną nėra muitų importui. Nėra, aš sakau. Ir jeigu jau šiandien mes negriūvam, tai, be abejo, mes negriūsime ir toliau. Bet šiuo atveju mes siūlome ne prieš muitus importui. Mes suprantame, kad neišsiversime be importo muitų. Nors būtų labai gražu, jeigu dar Lietuva kokius 5 metus išgyventų be importo muitų. Mes konkurenciją išlaikytume. Mes paskatintume gamybą, mažintume kainas. Bet aš suprantu, kad norisi visuomet kažkam pagelbėti - tai žemės ūkiui, tai pramonei, tai kam. Tai suprasdami šitą, mes siūlom ir remiamės galimybe nustatyti importui muitų mokesčius, bet tik toms prekėms, kurios yra tradicinės. Tai tekstilė, maisto prekės, kai kurie metalai. Tai yra tos prekės, kurios numatytos mūsų sutartyse.
PIRMININKAS. Ir šnapsas, primenu.
G.VAGNORIUS. Šnapsas ten gali... Na, aš dar galiu pasakyti, kadangi man pačiam teko tuos dalykus daryti. Yra galimybė visuomet tą patį importo mokestį įvilkti į individualų akcizą. Pavyzdžiui, jūs paminėjote šnapsą. Tai iš esmės šnapsui yra ne importo mokestis, o pagal turinį tai yra individualus akcizas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar išgirdote motyvus už ir prieš alternatyvas. Yra pateikta pranešėjo alternatyva, kurią jūs turite. Joje rašoma: “Nenustatyti importuojamoms prekėms muitų mokesčių, išskyrus tas prekes, kurios numatytos tarptautinėse sutartyse”. Seimo nariai A.Gricius ir V.Zimnickas siūlo kitą alternatyvą. “Nenustatyti muito mokesčių importuojamoms žaliavoms ir pusfabrikačiams, kurie naudojami prekių gamyboje”. Taigi prašome apsispręsti prieš balsuodami. Ne, aš neturiu trečiosios. Iš viso išbraukti? Teisingai. Mes tada balsuosime taip: ar išbraukiame 2 punktą iš viso? Jeigu nutarsime neišbraukti, tada balsuosime, kurią alternatyvą pasirenkame.
G.VAGNORIUS. Man atrodo, yra geresnis... Jau geriau yra pono V.Zimnicko siūlymas negu visiškai išbraukti.
PIRMININKAS. Tai jūs priimate alternatyvą? Gerbiamasis pranešėjau, jūsų valia.
G.VAGNORIUS. Na, aš nejaučiu nuotaikų. Jeigu aš matyčiau, kad čia yra pavojus, jog mes nenubalsuosime, tai aš iš karto siūlyčiau pono A.Griciaus variantą.
PIRMININKAS. Na, aš tokios garantijos duoti jums negaliu. Seimas yra, žinote, Seimas. Tai dabar jūs apsispręskite, gerbiamasis G.Vagnoriau.
G.VAGNORIUS. Na, aš tiesiog siūlau ponui A.Griciui. Jeigu jis pasakys, kad jis nenusileidžia ir nori būtinai šitos formuluotės, tai aš sutiksiu.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, tikrai nebediskutuokime. Jeigu mes tikrai laiku norime šiandien priimti tą rezoliuciją, aš manau, atsisakome to 2 punkto, nes čia niekas dėl to nepasikeis, ir dirbam toliau. Priimam 3 ir einam prie 4 punkto.
PIRMININKAS. Tai jūs pats atsisakote alternatyvos?
V.V.ZIMNICKAS. Ne! Aš siūlau vis dėlto balsuoti, kad 2 punkto neliktų.
PIRMININKAS. Pats siūlote ir pats atsisakote jo?
V.V.ZIMNICKAS. 2 punkto atsisakykime visai.
PIRMININKAS. Na, bet pats pasiūlėte!
V.V.ZIMNICKAS. Siūlau 2 punkto atsisakyti.
PIRMININKAS. Vieną minutę. Čia buvo vieno autoriaus nuomonė, o dabar bus kito autoriaus nuomonė. Seimo narys A.Gricius. Prašome.
A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi aš vis tiek vakar paskyriau pusę dienos, kad išsiaiškinčiau kai kuriuos gerbiamojo G.Vagnoriaus siūlomos rezoliucijos niuansus... Ir tikrai tą pasiūlytą alternatyvą, kurią aš siūlau su ponu V.Zimnicku, aš derinau ir Vyriausybėje, ir Ekonomikos ministerijoje, tai aš siūlau, jeigu gerbiamasis G.Vagnorius sutinka, įrašyti mūsų su V.Zimnicku siūlomą redakciją, jeigu V.Zimnickas tikrai sutiktų.
G.VAGNORIUS. Aš jus remiu.
PIRMININKAS. Taip. Gal gerbiamasis V.Zimnickas atsisako siūlymo balsuoti dėl išbraukimo?
V.V.ZIMNICKAS. Vis dėlto aš laikausi savo nuomonės ir siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Tai prašome, gerbiamieji Seimo nariai, pasiruošti balsuoti. Buvo pasiūlyta... Priminsiu, kaip mes balsuosime.
V.JARMOLENKA. Atsiprašau, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Aš gerbiamojo V.Zimnicko, kaip autoriaus, pataisų išvis neturiu. Tai yra nereglamentinis balsavimas.
PIRMININKAS. Kaip sakote?
V.JARMOLENKA. Jeigu autoriai sutinka priimti ir yra konsensas, visiškai nereikia balsuoti.
PIRMININKAS. Bet Seimo narys V.Zimnickas turi teisę pasiūlyti išbraukti bet kurį straipsnį. Tą jis ir daro. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip matote, yra pasiūlyta arba 2 straipsnį palikti būtent tos formuluotės, kurią siūlo Seimo nariai A.Gricius ir V.Zimnickas (tai alternatyvai pritaria pranešėjas), arba 2 punktą išbraukti visiškai. Tai dabar mes turime kalbėti tiktai apie pritarimą arba nepritarimą 2 punktui, kadangi 2 punkto yra tik viena formuluotė. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta 2 punktui, paspaudžia mygtuką “už”. Gal prieš tai registracijos pageidautumėte? Prašome registruotis. Vieną minutę! Aš negaliu registracijos paskelbti, kol jūs spaudote mygtukus. Prašome registruotis. Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Prašome balsuoti. Kas už 2 punktą būtent tą, kurį pateikė Seimo narys A.Gricius ir V.Zimnickas ir kuriam pritaria Seimo narys pranešėjas ponas G.Vagnorius, prašome paspausti mygtuką “už”. Jeigu negaus balsų daugumos, punktas bus išbrauktas. Taigi prašome rinktis, gerbiamieji LDDP frakcijos nariai. Taip, pritarta. 35 Seimo nariai pritarė. l6 - prieš, l susilaikė. 2 punktas patvirtintas.
Dėl 3 punkto nebuvo diskusijų. Galima pritarti. Negalima, jūs antrą kartą kalbate. Samdykite ką nors kitą. Negalima! Pritarta jūsų variantui. Jeigu norite kalbėti antrą kartą dėl vedimo tvarkos, samdykite kitą Seimo narį, o jūs negalite kalbėti. Dėl 3 punkto diskusijų nebuvo. Ar Seimo nariai galėtų pritarti 3 punktui be diskusijų? Pritariame.
Dėl 4 punkto. Yra pasiūlymas vietoj žodžio “įpareigoti” įrašyti “rekomenduoti”. Pranešėjas?
G.VAGNORIUS. Aš manau, kad tikrai mes galime pritarti, nes ir pati rezoliucija rekomendacinio pobūdžio.
PIRMININKAS. “Rekomenduoti”. Pranešėjas pritaria jūsų alternatyvai, gerbiamasis V.Zimnickai. Jokių abejonių. Tiesiog yra puikus pavyzdys, kaip dešinė ir kairė puikiai sutaria šiandieną. Tai ar galima, gerbiamieji Seimo nariai, laikyti, kad 4 punktui yra pritarta? Reikalaujančių balsuoti nėra? Nėra. 4 punktui pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar prašome pasiruošti balsuoti už visą rezoliuciją. Taip, galima kalbėti dėl motyvų. Galite pasiūlyti dabar visą rezoliuciją, pritarus visiems papunkčiui, atmesti. Atsiprašau, dėl balsavimo motyvų tuoj bus kalbama. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Aš noriu sakyti štai ką. Tai daugiau replika. Kadangi tos rezoliucijos, kaip čia buvo pabrėžta daug kartų, turi tokią rekomendacinę prasmę, tai ar ne geriau tokius dalykus, taip sakant, darbo tvarka išaiškinti ir negaišti brangaus laiko. Dėl to aš asmeniškai balsuosiu prieš tokį dokumentą, kuris nedaro jokios įtakos Vyriausybės sprendimams.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius. l prieš jau yra. Taip.
L.K.JASKELEVIČIUS. Mano manymu, ponas J.Karosas pasakė šventą teisybę. Tikrai šita rezoliucija nereikalinga, todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Bus kaip vokiškame sakinyje. Taip, taip, taip, o pabaigoje - nicht, ir viskas pasibaigia. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Aš taip pat norėčiau pasisakyti prieš šią rezoliuciją. Aš suprantu, kad gerbiamasis Seimo narys ponas G.Vagnorius yra įpratęs dar nuo tų laikų, kai buvo vykdomosios valdžios galva, spręsti iškilusias problemas vykdomosios valdžios metodais. Aš manau, kad tai nėra Seimo spręstinas klausimas. Juo labiau pastebėjau, kad dažniausiai, kai Vyriausybė rengiasi priimti kažkokį sprendimą, Tėvynės Santara bando užbėgti už akių ir pasiūlyti savo tą patį variantą, kokį rengia Vyriausybė. Taigi čia yra daugiau prioriteto klausimas - kas pirmasis pasakys, kaip turi būti sutvarkyta, negu iš tiesų valstybės reikalų tvarkymas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius. Prašome.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai norėčiau pasakyti tokią mintį, kad nereikėtų elgtis taip, kaip kartais elgiasi mūsų oponentai. Jeigu mes ir toliau tęsime šitą beviltiš ką konfrontaciją, jeigu bus atmetama iš karto tai, ką siūlo priešinga pusė, mūsų judėjimas vargu ar bus produktyvus. Todėl aš siūlyčiau, nors galbūt ta rezoliucija yra ir rekomendacinio pobūdžio ir didelės įtakos neturės, tačiau tuo yra pasakoma Seimo pozicija dėl prekybos liberalizavimo klausimų. Ir aš kviesčiau frakcijos narius jai pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš pritarčiau ponui A.Griciui. Taip pat kviesčiau frakcijos narius pritarti. Vis dėlto balsavome už atskirus jos punktus ir dabar kažkokį pasiekimą... Vis dėlto nepamirškime dar vieno dalyko. Žmonės ruošė, dirbo. Na, nebūkime naivūs. Pritarkime tai rezoliucijai. Juo labiau kad Vyriausybė turi savo strategiją, turi kryptis, bet kai Seimas kartas nuo karto kažką pasako, aš manau, tai nebus įžeidimas Vyriausybei ar jos pažeminimas, ar, taip sakant, kažkokių naujų kelių jai nurodymas. Aš prašyčiau vis dėlto pritarti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ne dėl to, kad mes ką nors teigtume arba neigtume. Iš tiesų šita rezoliucija parodytų mūsų liberalų būdą ir nustatytų tam tikras ekonomikos plėtojimo kryptis dėl ryšių su užsieniu. Ir iš tiesų, kai nubalsavome dėl visų 4 punktų už, dabar visiems balsuoti prieš būtų iš vienos pusės, kaip sakė posėdžio pirmininkas, tam tikra vokiška kalbos tvarka. Pasakytume taip, o pabaigoje - ne. Aš kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš irgi pritariu balsavimui už ne tik dėl psichologinių dalykų, bet ir dėl Seimo darbo. Galų gale turime apsispręsti, kur mes dirbam. Ar Vyriausybėje, ar Seime. Aš jau ne kartą kartojau, kad mūsų Seimas nežino, kokius sprendimus priima - ar už save, ar už Vyriausybę. Ypač kai biudžetą priiminėjome. Tai šiandieną dar kartą parodykim, kad vis dėlto mes - Seimas, o ne Vyriausybė. Siūlau priimti šitą rezoliuciją.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš puikiai suprantu tą situaciją, kurioje mes esame, kai mes dar nepriėmėme daugybės sistemas formuojančių įstatymų. Mes dar nesame priėmę egzistuojančių įstatymų tam tikrų pataisų, kurios svarbios ir pritaikytų mūsų įstatyminę sistemą prie gyvenimo pakitimų. Todėl rezoliucijoms mums lieka mažokai laiko. Todėl norėčiau atkreipti dėmesį, kad rezoliucija yra viena iš pačių priimtiniausių parlamentinio darbo formų. Tai yra parlamento nuostatų parodymas, kuris, aišku, nėra privalomas Vyriausybei, tačiau išreiškia Vyriausybei tam tikrą palaikymą arba tam tikrą švelnų, na, kaip čia pasakius, nesutikimą. Tai yra labai nekonfrontacinė forma. O jeigu Seimas nepareiškinės savo požiūrio į kai kuriuos ekonominius, socialinius, bendrapolitinius, nacionalinio saugumo klausimus, tai tada iš esmės mes pažeidžiam vieną iš pagrindinių parlamentinės valstybės elementų, t.y. Vyriausybės švelnios kontrolės ir švelnaus įtakojimo. Tai yra labai teisinė forma. Aš rekomenduoju, kviečiu jus balsuoti už šitą rezoliuciją.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šią rezoliuciją, prašom pakelti rankas. Pakelkite rankas, užmirškite visokias elektronikas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, rezoliucija “Dėl užsienio prekybos apribojimo liberalizavimo” yra priimta. Dėkojame visiems, dėkojame ponui pranešėjui.
G.VAGNORIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš prašyčiau gerbiamąjį pranešėją nenueiti toli ir čia atsisėsti.
Gerbiamieji Seimo nariai, po tokios malonios minutės aš labai jūsų atsiprašau, kad aš turiu nemalonią pareigą ir labai prašyčiau, kad ateityje Seimo nariai neužkrautų nei Seimo Pirmininkui, nei man tokių nemalonių pareigų. Štai aš gavau dokumentą iš Respublikos generalinės prokuratūros, adresuotą Seimo Pirmininkui. Seimo Pirmininkas paprašė mane perskaityti ir manau, kad Seimo nariai iš šio dokumento turinio supras, apie ką kalbama.
“Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros tardymo departamente atliekamas parengtinis tardymas baudžiamojoje byloje (ten įvardytas numeris), iškeltoje dėl pareiginių įgaliojimų perviršijimo (Baudžiamojo kodekso 178 str.) pagal Respublikos valstybės kontrolės patikrinimo medžiagą, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje veikianti 61 įmonė Finansų ministerijos pareigūnų, o vienu atveju Ministro Pirmininko buvo nepagrįstai atleista nuo ekonominių sankcijų už mokesčių nemokėjimą į biudžetą.
Nustatyta, kad vienu atveju, vykdant buvusio Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus rašytinį nurodymą dėl mokesčių nesumokėjimo,buvo patikrinta “Vilbara” - bendra Lietuvos - Vokietijos įmonė, iš kurios buvo išreikalauta 463 tūkst. 211 DM pelno mokestis, bet netaikytos ekonominės sankcijos - 926 tūkst. 422 DM už pelno mokesčio nemokėjimą į biudžetą.
Tiek spaudoje, tiek televizijos žurnalistei, tiek Lietuvos Respublikos televizijai G.Vagnorius raštu ir žodžiu pareiškė, kad: “Vilbarai” sankcijos netaikytos pagrįstai, “nes jai 1991 metais galiojo ankstesnieji įstatymai, garantuojantys mokesčių lengvatas, kurias Vyriausybės įgaliota Finansų ministerija ir panaikino. Jei Vyriausybė viršijo pareigybinius įgaliojimus, tai šiais savo veiksmais ne žalą valstybei padarė, o į biudžetą išieškojo papildomai keletą šimtų tūkstančių markių.”
Šiuo metu tardymu nustatyta, kad pelno mokestis - 463 tūkst. 211 DM iš “Vilbaros” apskaičiuotas ir išieškotas nepagrįstai, - gerbiamieji Seimo nariai, prašome klausytis! kad 1991 metais sausio1991 metais gegužės 28 d. “Vilbara” neturėjo mokėti juridinių asmenų pelno mokesčio pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą, nes “Vilbara” iki jos perregistravimo 1991 metais gegužės 28 d. buvo TSRS jurisdikcijoje.
Nustatyta, kad dalį iš “Vilbaros” nepagrįstai išieškotos sumos valiuta, o būtent 21 tūkst. 730 DM, kaip premijas gavo vadovaujantys Finansų ministerijos pareigūnai.
Akivaizdu, kad tardymo eigoje nustačius šiuos faktus, tapo būtina apklausti Lietuvos Respublikos Seimo narį, Lietuvos Respublikos pilietį G.Vagnorių.
1993 metais gegužės 26 d. per sekretorę, o vėliau - telefoninio pokalbio metu su pačiu G.Vagnoriumi, jam buvo išaiškinta jo, kaip liudytojo, pareiga atvykti pas tardytoją apklausai į prokuratūrą jam patogią dieną (jis nurodė gegužės 27 d.), tačiau pilietis G.Vagnorius net paaiškinus jam įstatymą kategoriškai atsisakė atvykti į prokuratūrą apklausai, paaiškinęs, kad jis “gerai žino, kas pagal įstatymą, kas ne pagal įstatymą. Jeigu tardytojas nori jį apklausti, tai siūlo ateiti pas jį, jeigu ne, tai eikite, kur jums patinka.”
Kadangi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (čia įvardyti 4 straipsniai) kiekvienas šaukiamas liudytojas privalo atvykti ir duoti parodymus, kad gali būti kviečiamas per darbo vietą, telefonograma, kad liudytoju jis apklausiamas tardymo darymo vietoje. Prašau, gerbiamasis Seimo Pirmininke, išaiškinti tai piliečiui G.Vagnoriui ir pasirašytinai įteikti jam šaukimą atvykti liudytoju apklausai 1993 m. gegužės 27 d. 10 val. į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (kabinetas 109). Adresas: Vilnius, Smetonos 4.
Taip pat prašau G.Vagnoriui išaiškinti, kad neatvykimo atveju jis gali būti atvesdintas. Priedas - šaukimas.” Pasirašė prokuroras A.Artaška.
Gerbiamieji Seimo nariai, mes neturėtume diskutuoti dėl teisėtumo. Aš turiu šaukimą, labai prašyčiau gerbiamojo G.Vagnoriaus tiesiog pasakyti Seimui, kad jis nurodytu laiku rytoj, 10 val., nuvyktų į prokuratūros nurodytą kambarį. Manau, incidentas bus likviduotas ir manau, kad ateityje, jeigu Seimo nariai yra kviečiami paliudyti ką nors, taigi tai ne baudžiamoji byla, paliudyti kviečiami, paaiškinti, manau, kad galėtumėte nuvykti.
Gerbiamasis Seimo nary G.Vagnoriau, jūsų žodis. Prašome. Ir štai jums šaukimą įteikiu. Prašau, kad pasirašytumėte ir man jį grąžintumėte.
G.VAGNORIUS. Aš visų akivaizdoje, be abejo, šito šaukimo nepriimsiu. Ir aš norėčiau įspėti - ir nusikaltimų darymas yra baudžiamas, baudžiamas ir vengimas tirti nusikaltimus. Ir dar labiau yra baudžiamas persekiojimas politiniais tikslais, naudojant prokuratūrą. Jeigu reikės, bus ir liudytojai, kaip aukšti LDDP pareigūnai ne kartą apie tai kalba ir, man atrodo, šiandien jau yra nebe paslaptis visai Lietuvai, kad politiniai oponentai bandomi įveikti teisėtvarkos pagalba.
Dabar dėl šito konkretaus atvejo. Dar labai neseniai, prieš keletą mėnesių, aš gavau kitokį pranešimą, kuriame man buvo siūloma ateiti ir aš buvau kaltinamas, kad suteikiau lengvatą “Vilbarai”, atleisdamas nuo mokesčių ir sankcijų, ir tokiu būdu padariau žalą. Kai nepavyko šito įrodyti, man pateikiamas jau kitas kaltinimas. Priešingai, kad aš be reikalo išieškojau mokesčius. Taigi reikia turėti šiek tiek sveiko proto, ir tas prokuroras, kuris galvoja, kad jis gali rašyti tokius laiškus buvusiam Vyriausybės vadovui, labai klysta manydamas, kad jo veiksmai liks nepastebėti. Ir aš vis dėlto siūlyčiau nutraukti jums šitą veiklą. Aš nesijausiu prasčiau, būdamas kalėjime, bet aš nežinau, ar jūs dėl to turėsite lengvesnį gyvenimą. Ir jūs manęs negąsdinkite! Ir manau, kad tai garbės nedaro ne tik jūsų partijai, bet nedaro ir valstybei. Ir jeigu jūs norite griebtis šitokių metodų, manau, jūs tą galite padaryti ir mes gerai suprasime, kur reikalai pakrypo. O iš tokių dalykų daryti pigią politiką ir skaityti Seime prokuroro, kuris rašo abejotino turinio laiškelius, raštą čia, Seime, viešai, manau, yra neleistina. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ar aš turiu suprasti jūsų atsakymą, kad jūs rytoj nenuvyksite, taip?
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip, prašau. Seimo narys K.Jaskelevičius dėl vedimo tvarkos.
L.K.JASKELEVIČIUS. Ponas pirmininke, leiskite jums padaryti pastabą. Mes čia susirinkome ne klausyti šių Seimo nario G.Vagnoriaus kalbų. O jeigu jūs jam įteikėte, kad jis pasirašytų, o jis atsisakė pasirašyti, tai to pakanka.
PIRMININKAS. Taip, ir šituo baigiame.
L.K.JASKELEVIČIUS. Buvo pasakyta daug užgaulių žodžių Seimo adresu, LDDP frakcijos adresu ir todėl aš prašyčiau, kad jeigu ateityje iškils toks reikalas, čia tokios kalbos jokios prasmės neturi.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, atsakymą gavome, aišku, svarstome darbotvarkės 11 punktą.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš labai atsiprašau. Aš vis dėlto norėčiau vieną klausimą paklausti. Ten buvo minima TSRS jurisdikcija Lietuvoje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš jūsų klausimą nutraukiu, nueikite į prokuratūrą, klauskite. Aš jums nieko negaliu atsakyti.
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos valiutos rezervo formavimo ir panaudojimo" projektas (pateikimo tęsinys)(93.05.27)
2sesija45p svarstyti klausimai
Seimo nariai, nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos valiutos rezervo formavimo panaudojimo” projektas. Primenu, kad tai yra pateikimo tęsinys.
J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Vieną minutę. Pateikimo tęsinys. Tai buvo. Gerbiamasis Seimo narys G.Vagnorius jau pristatė ir galima jo dar paklausinėti. Kviečiame į tribūną Seimo narį G.Vagnorių. Dėl vedimo tvarkos - Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Kadangi gerbiamasis Seimo narys G.Vagnorius atsisakė nueiti į prokuratūrą ir duoti kaip liudininkas parodymus, todėl aš, kaip Valstybės ir teisės komiteto narys, jaučiu pareigą pasiūlyti Seimui šiandien į darbotvarkę įtraukti klausimą dėl sprendimo priėmimo leisti prokuratūrai atvesdinti gerbiamąjį Seimo narį G.Vagnorių duoti parodymus. (Salėje plojimai, šūksniai)
PIRMININKAS. Kol kas kviečiu Seimo narį G.Vagnorių. Prieš posėdžio pabaigą nuspręsime, ką darome.
Z.ŠLIČYTĖ. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narė Z.Šličytė. Prašome.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau pareikšti jums protestą dėl to, kad jūs paskelbėte tą raštą, kuris aiškiai meta įtarimo šešėlį ant Seimo nario G.Vagnoriaus. Pažeidėte etikos taisykles. Jeigu buvo gautas kvietimas į prokuratūrą, jūs turėjote įteikti kvietimą, paskelbti atvykimo laiką ir datą, bet ne skaityti raštą, kuriame išdėstyti faktai, nenustatyti nei teismo, nei kitokiu būdu ir manyčiau, kad Seimas turėtų reaguoti į tokį pirmininkaujančiojo poelgį, atitinkamai jį įvertindamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom vertinti. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš dabar noriu kreiptis į jus ir tuos, kurie save vadinote Lietuvos gyventojų atstovais. Norėčiau pasakyti, kad jūs esate ne visos Lietuvos gyventojų atstovai. Ir šiandieninį jūsų poelgį turėtų Lietuvos žmonės atitinkamai įvertinti. Nemanau, kad Lietuva šiandieną jums pritartų už tokį įžūlumą, kurio 40 metų nepamiršo.
PIRMININKAS. Taip. Dabar Seimo nariai galėtų duoti klausimą Seimo nariui G.Vagnoriui dėl Lietuvos Respublikos valiutos rezervo formavimo naudojimo projekto. Primenu, kad tai pateikimo tęsinys. Prašome, kas norėtų duoti klausimą? Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš tiesiog gal ne apie tą pateikto projekto turinį, bet apie pateikėjo būseną. Ar jis gali tęsti pristatymą, ar jam nepakenkė šis epizodas?
PIRMININKAS. Jeigu jis yra tribūnoje, tai jis gali.
G.VAGNORIUS. Per daug gerai apie save galvojate.
PIRMININKAS. Taip, kas dar norėtų paklausti?
G.VAGNORIUS. Aš siūlau grįžti prie darbo ir mes tuos klausimus kitu būdu spręsime.
PIRMININKAS. Aš taip pat siūlau grįžti prie darbo. Ar niekas nenori daugiau Seimo nario G.Vagnoriaus paklausti? Seimo narys K.Jaskelevičius. Prašome.
L.K.JASKELEVIČIUS. Siūlote, kad Lietuvos banko ir Finansų ministerijos teikimu Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą, konvertuojama valiuta gali būti superkama skelbiant iki 5 % didesnį, nei tą dieną apskaičiuota vidutine komercinių bankų valiutos pardavimo kaina, kursą. Kaip jūs nustatėte, kad turėtų būti būtent 5%? Ar tai nėra toks atsitiktinis siūlymas, kadangi dabar situacija keičiasi dėl dolerio ir konvertuojamos valiutos kurso? Tai galbūt apskritai reikėtų atsisakyti šito punkto?
G.VAGNORIUS. Keičiasi kursas, bet nuo didesnio kurso irgi 5%. Kodėl 5, o ne 10 %? Man atrodo, kad po metų iš viso nereikės jokių procentų nurodyti. Lietuvos bankas ir Finansų ministerija turės tam tikras darbo tradicijas ir visuomenė, ir Seimas galės ir pasitikėti, ir kiek jis ten aukštesnį nustatys - 1, 2 ar 3 procentus, tiek ir bus. Na, o dabar 5%, čia ir ne 5, o iki 5%. Tai yra pakankamas dydis, kad bankas turėtų galimybių dabar, kol nėra dar tų rimtų valiutos pirkimo pardavimo tradicijų, turėtų galimybių manevruoti.
L.K.JASKELEVIČIUS. O kokią tai sumą sudarys, atsiprašau?
G.VAGNORIUS. Na, skaičiuokime. Pavyzdžiui, kiek yra dabar? Nuo 500 bus 25.
L.K.JASKELEVIČIUS. Valiutos rezervo viso fondo suma kokia bus?
G.VAGNORIUS. Ne, aš kalbu apie tai, kad čia yra suteikiama teisė. Pavyzdžiui, aš priminsiu, kodėl kilo tas klausimas. Dar B.Lubio vyriausybė pateikė Seimui rezoliuciją, nutarimo projektą, kur buvo parašyta, kad superka rinkos kainomis iš banko. Bet po to buvo pasakyta, kad jeigu bankas arba įmonės laisvai neparduoda valiutos, tai prievartos tvarka nuperkama. Tai, kad nereikėtų tos prievartos, tai, man atrodo, mes visi labai puikiai suprantame, kaip padaryti, kad įmonės ar bankai parduotų tą valiutą. Reikia nustatyti šiek tiek aukštesnį procentą.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Ką siūlote? Turbūt siūlote pritarti pateikimui, įrašyti į sesijos darbų programą, pradėti svarstymo procedūrą, taip aš suprantu jus? Daugiau klausiančių nėra.
G.VAGNORIUS. Aš tą siūlau, o kaip kiti?
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Dabar galima tik kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kas siūlo pritarti arba nepritarti? Du - už, du - prieš. Seimo narė E.Kunevičienė. Prašome.
E.KUNEVIČIENĖ. Kadangi praėjusiais metais buvo sustabdytas Valiutos fondo rezervo formavimas, laikinasis valiutos fondų įstatymas ir Lietuvai labai svarbus šitas klausimas, kad valiutos rezervas nebūtų mažinamas, nebūtų pardavinėjamas, o būtų kaupiamas, tai todėl siūlyčiau šitą rezoliuciją priimti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš manyčiau, kad šio nutarimo projekto autorius šiek tiek supainiojo laiką. Tai Aukščiausiojoje Taryboje buvo toks įprotis kiekvienu atveju diktuoti, nurodinėti Vyriausybei. Man atrodo, kad šiame Seime yra toks geras bruožas, kad tai mėginama daryti tik tokiais išimtiniais atvejais, tarkim, dėl delspinigių, kai buvo priimtas Seimo sprendimas. Todėl ši rezoliucija, mano manymu, nepriimtina dėl dviejų dalykų: dėl paties jos tono, nutarimas yra, ne rezoliucija, dėl paties šio nutarimo tono, nes, taip sakant, čia yra toks gana nekorektiškas įsikišimas į Lietuvos banko ir Finansų ministerijos, Vyriausybės veiklą net neišsiaiškinus iki galo situacijos. O kita vertus, net ir dalykiniu požiūriu tai visiškai nesuderinta su pačia Vyriausybe. Tai siūlant tokius konkrečius dalykus kaip iki 5%, arba 3 punktas irgi yra labai konkretus, vis dėlto reikia pamėginti suderinti su Vyriausybe, su Finansų ministerija, su Lietuvos banku, kaip šitai atliko kolega A.Gricius, nors jis sugaišo pusdienį, bet jis įsitikino savo teisumu. Todėl aš kviesčiau gerbiamąjį G.Vagnorių atsiimti šį nutarimo projektą arba bent jau, kraštutiniu atveju, daryti pertrauką ir suderinti su Vyriausybe ir su Lietuvos banku čia siūlomus dalykus.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Mano ausyse dar tebeskamba opozicijos lyderių ir jos eilinių narių begaliniai raginimai ir nerimas, kodėl krenta talono kursas. Ir tai jau buvo dar neatėjus naujai Vyriausybei į Vyriausybės rūmus. Ir mane taip įtikino šitie raginimai, kad aš nebesuprantu, ko dabar norima, kai talono kursas kyla. Juk tai yra talono kurso kilimo pagrindas. Tad galbūt kas nors atsakytų į klausimą, kas kiek laiko yra keičiamos kai kurių Seimo narių ir susibūrusių į grupes Seimo narių pozicijos šiuo klausimu?
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petkevičius. Prašom.
V.PETKEVIČIUS. Klaida įvyko.
PIRMININKAS. Klaida įvyko. Gerbiamieji Seimo nariai, aš priminsiu, kad yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonė. Pasirašo A.Šleževičius. Jie nepritaria šitai rezoliucijai. Jūs tekstą turite, aš jo neskaitysiu. Prašom pasiruošti balsuoti. Kadangi niekas oficialiai pertraukos nereikalavo, tada prašom prieš tai registruotis. Registracija pradėta. Prašom registruotis. Po to balsuosime, ar pritariame nutarimui, ar atmetame nutarimą. Ar pritariame, atsiprašau, pateikimui, ar įrašome į sesijos darbų programą ir pradedame svarstymo procedūrą, ar atmetame nutarimą. Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Balsavimui suformuluoju klausimą taip: kas už tai, kad nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos valiutos rezervo formavimo ir panaudojimo” būtų įrašytas į sesijos darbų programą ir pradėta svarstymo procedūra, prašom, paspaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.
Už - 17, prieš, kaip dar mane informavo Seimo narys L.Alesionka, jo elektronika neveikia, - 33. Nutarimas atmestas.
Gerbiamieji Seimo nariai, prieš svarstant 12 darbotvarkės punktą, yra atvykęs ir dėl 12 punkto specialiai pakalbėti norėtų Lietuvos pensininkų sąjungos “Bočiai” pirmininkas ponas Baltakis. Norėtų keletą minučių pakalbėti dėl indėlių indeksavimo ir pinigų keitimo. Ar Seimo nariai neprieštarautų, kad suteiktume jam tribūną? Dėl indeksavimo turbūt dar nekalbėjo. Neprieštaraujat, ne? Kviečiame poną Baltakį į tribūną. Prašome ne daugiau kaip 45 minutes.
BALTAKIS. Laba diena. Dėkoju posėdžio pirmininkui ir Seimo nariams už leidimą tarti keletą žodžių. Norėčiau pasakyti štai ką. Šitos žinios apie Taupomojo banko privatizavimą ir lito įvedimą sukėlė didelį daugelio gyventojų susirūpinimą. Ryšium su tuo Pensininkų sąjungos valdyba apsvarstė šitą klausimą savo posėdyje ir nutarė kreiptis į valstybės vadovus su tokiu pareiškimu, raštu. Leiskite, aš jį perskaitysiu. Mes adresavome jį Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui, taip pat nuorašą pasiuntėme Taupomajam bankui.
“Dėl indėlių indeksavimo privatizuojant Taupomąjį banką.
Per Vilniaus radiją buvo pranešta, kad Vyriausybė numato privatizuoti valstybinius komercinius bankus, tarp jų ir Taupomąjį banką. Ši žinia sujaudino didelę dalį Lietuvos gyventojų - indėlininkų, ypač pensininkų, kurie per ilgus darbo dešimtmečius iš savo mažų atlyginimų buvo susitaupę senatvei tam tikras pinigų sumas, kurių apsaugą patikėjo Valstybiniam taupomajam bankui. Žmonės, gaudami labai mažas palūkanas, tikėjo Vyriausybės nutarimu ir pakartotiniais pareiškimais, kad įvedant nacionalinę valiutą jų indėliai, įnešti iki 1991 m. vasario 26 d., bus keičiami geresniu santykiu negu kitur laikomi pinigai.
Privatizavus Taupomąjį banką nebus galimybės atlikti reikiamus indėlių ir palūkanų perskaičiavimus ir nebus iš ko reikalauti atitinkamų kompensacijų.
Lito komiteto 1993 m. balandžio 28 d. pareiškimas, kad gyventojų ir organizacijų visi turimi pinigai nepriklausomai nuo jų laikymo vietos bus keičiami į litus vienodu santykiu, reiškia, kad ruošiamasi mažai aprūpintiems žmonėms, ypač pensininkams, suduoti dar vieną skaudų ekonominį smūgį.
Kad būtų apsaugotos pensininkų ir kitų gyventojų įneštos iki 1991 m. į Taupomąjį banką santaupos nuo visiško jų nuvertinimo ir sulyginimo su šių dienų menkaverčiais talonais, Lietuvos pensininkų sąjungos “Bočių” respublikinė taryba siūlo prieš privatizuojant Taupomąjį banką:
1. Visas gyventojų santaupas, įneštas į šį banką iki 1991 m. vasario 26 d. ir esančias asmeninėse sąskaitose 1993 m. birželio 1 d., indeksuoti pagal kainų didėjimą (koeficientas, mūsų skaičiavimais, apytikriai 134) ir atitinkamai perskaičiuoti palūkanas. (Koeficientą mes apskaičiavome pagal Statistikos departamento duomenis, paskelbtus š.m. gegužės 4 d. laikraštyje “Tiesa”.)
2. Taupomojo banko privatizavimo sąlygų projektą paskelbti spaudoje ir priimant galutinį nutarimą atsižvelgti į indėlininkų nuomonę ir pastabas.
3. Šį klausimą apsvarstyti atvirame Seimo posėdyje. Svarstymo eigą transliuoti per Lietuvos radiją ir televiziją.
Respublikinės tarybos pirmininkas Baltakis.”
Noriu truputį paaiškinti esmę. Siūlomą indėlių indeksavimą ir talonų keitimą į litus galima atlikti be papildomų biudžeto išlaidų tokiu būdu. Indeksavus indėlių likučius Taupomajame banke ir po to apskaičiavus bendrą indeksuotų ir neindeksuotų talonų sumą, palyginti su numatytų išleisti į apyvartą litų kiekiu arba suma, nustatomas talonų keitimo į litus santykis. Pagal šį santykį keičiami visi fizinių ir juridinių asmenų sąskaitose ir kitose vietose laikomi talonai su sąlyga, žinoma, jeigu Seimas nenustatys kokio nors limito, maksimalios talonų, keistinų į litus, sumos.
Antra. Norint išvengti indėlininkų antplūdžio po talonų indeksavimo į Taupomąjį banką ir papildomos infliacijos, reikėtų nustatyti, kad indeksuoti talonai negali būti išduoti indėlininkams iki jų pakeitimo į litus.
Mūsų nuomone, toks pinigų indeksavimo ir keitimo būdas būtų labai teisingas, labai paprastas, niekas nebūtų nuskriaustas, nebūtų pagrindo konfliktams tarp Vyriausybės ir atskirų gyventojų arba pinigų savininkų grupių, ko nebus galima išvengti kitais atvejais.
PIRMININKAS. Atsiprašau, jūsų laikas jau baigėsi.
BALTAKIS. Taip? Ačiū.
PIRMININKAS. Ar baigėte viską? Ačiū gerbiamajam ponui Baltakiui.
BALTAKIS. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turėtume truputį užtęsti posėdį, jeigu norime bent pateikti rezoliuciją. Aš prašau jūsų sutikimo.
Kviečiu Seimo narį A.Rudį į tribūną.
G.A.PAVIRŽIS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys G.Paviržis dėl vedimo tvarkos. Prašau.
G.A.PAVIRŽIS. Frakcijos vardu prašau posėdį pratęsti iki 19 val. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nereikia parašų pratęsimui. Reikalavimas teisėtas. Prašome, gerbiamieji Seimo nariai, pasiruošti balsuoti. Jeigu kas prieštarauja, tai... Jeigu neprieštaraujat, tai taip pratęsime, bendru sutarimu. Prašome tada pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad posėdis būtų pratęstas, spaudžia mygtuką “už”.
34 - už, prieš - 9. Posėdis pratęsiamas.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos.
Rezoliucijos "Dėl Lito komiteto pareiškimo Nr.1" projektas (pateikimas)(93.05.27)
2sesija45p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Užtenka tiek, kiek yra parašų.
Prašome, Seimo nary A.Rudy.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra du beveik analogiški, nors truputį besiskiriantys rezoliucijos projektai. Vienas, kurį pateikia LSDP frakcija (mano pasirašytas), kitas, kurį parengė Seimo narys K.Antanavičius. Šiuo atveju aš noriu priminti, kad yra du panašūs. Tikiuosi, kad bus pateiktas ir kitas projektas.
PIRMININKAS. Taip, ponas V.Zimnickas pateiks.
A.RUDYS. Norėčiau kreiptis į jus, pateikdamas projektą, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos vardu. Jeigu nekalbėtume apie tą įvadinę dalį, konstatuojamąją, tai pagrindinė, be abejo, yra paskutinė pastraipa. Lietuvos Seimas turėtų pareikšti savo poziciją dėl Lito komiteto pareiškimų kai kurių teiginių. Mums frakcijoje nagrinėjant pareiškimą iškilo kai kurių klausimų. Mūsų nuomone, Lito komitetas peržengė savo kompetencijos ribas, kada pareiškė, kad jis nustato, jog įteisinami visi piniginiai ištekliai, kurie tik yra Lietuvos fizinių ar juridinių asmenų žinioje.
Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Lito komiteto įstatymas nenumato šitokios funkcijos Lito komitetui. Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad pajamų arba turto įsigijimo teisėtumo klausimai yra, be abejo, justicijos organų kompetencija, pagaliau galbūt Seimas gali priimti įstatymą, kuris vienaip ar kitaip traktuotų vienokias arba kitokias pajamas ir jų teisėtumą. Tačiau Lito komitetas teturi nustatyti lito įvedimo sąlygas. Tai yra tvirtai parašyta įstatyme, kuris reglamentuoja Lito komiteto veiklą.
Antras klausimas, į kurį aš norėčiau atkreipti dėmesį tame pareiškime, tai yra klausimas, kaip bus pasielgta, keičiant Lietuvos pinigus, su gyventojų indėliais, turėtais Taupomajame banke iki 1991 m. vasario 26 d. Socialdemokratų frakcijos nuomone, lito įvedimo metas yra pats patogiausias momentas įvykdyti Lietuvos Vyriausybės pasižadėjimus (tos Vyriausybės, kuri buvo Lietuvoje 1991 m. pradžioje ir kaip tik įsipareigojo teikti palankesnes sąlygas toms santaupoms, kurios buvo iki vasario 26 d.), taip pat Lito komiteto (kitos, ankstesnės sudėties Lito komiteto) nutarime Nr. 3. Ten aiškiai įvardytas įsipareigojimas šitas santaupas kompensuoti, kitaip sakant, lito įvedimo metu šitas santaupas kompensuoti arba iškeisti palankesniu kursu.
Taigi manau, kad Seimas turėtų apsvarstyti pateiktą rezoliucijos projektą ir pritarti arba nepritarti Socialdemokratų frakcijos nuomonei. Aš kreipiuosi į Seimo narius siūlydamas pritarti, na, kitaip sakant, leisti toliau svarstyti šitą rezoliuciją ir paskirti jos pirmąjį svarstymą kaip galima greičiau, galbūt kitą antradienį.
Kartu norėčiau dar kartą pasakyti, ką šiandien sakiau kitu klausimu. Nereikia menkinti rezoliucijos kaip parlamentinės veiklos formos. Rezoliucija galbūt nėra privaloma, ji rodo požiūrį. Atsiminkime, kad vis dėlto Seimas atstovauja tautai, vadinasi, Seimo požiūris šiuo atveju turi sutapti su tautos požiūriu, išreikšti jį. Aš manau, kad Vyriausybei ar Lito komitetui, ar Prezidentui, nesvarbu, į ką Seimo požiūris būtų išdėstytas, reikia labai rimtai pasižiūrėti. Prisiminkime demokratinių valstybių patirtį. Nors rezoliucijos dažnai nėra privalomos vykdomajai valdžiai, tačiau vykdomoji valdžia beveik be išimties priima parlamento pareikštas pozicijas. O jeigu šitokios pozicijos nesutampa dėl vienų ar kitų priežasčių, tai faktiškai rezoliucijų nevykdo tik tada, kai yra ypač svarbios priežastys, ir, be abejo, Vyriausybė ar kita vykdomoji institucija tada paaiškina šito savo nevykdymo priežastis.
Ačiū. Aš tiek norėjau.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai.
Seimo narys V.Petrauskas. Prašome.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš norėčiau dar ir turėti galimybę pasisakyti tuo klausimu.
PIRMININKAS. Negalima per pateikimą.
V.PETRAUSKAS. Bet vėliau, kad nereikėtų papildomai į jus kreiptis.
PIRMININKAS. Prašom kitą dieną.
V.PETRAUSKAS. Norėčiau paklausti jūsų požiūrio. Kuri jums artimesnė pozicija, ar ta, kad nustatytume tam tikrą pinigų keitimo sumą, ar vis dėlto reikėtų laikytis būtent šitos datos ir pinigų, kurie buvo laikyti banke iki 1991 m. vasario 26 d.? Dėkoju.
A.RUDYS. Jūs turbūt prisimenate, kad šių metų pradžioje, kai vyko diskusija apie gyventojų indėlių indeksavimą, neatsižvelgiant ta prasme į jokias datas, Socialdemokratų frakcija, taip pat ir aš, griežtai pasisakėme prieš šitokią rezoliuciją ir, kaip jūs matote, ko gero, mes buvome teisūs, nes iki šiol ta rezoliucija neįvykdyta (aš įsivaizduoju) dėl ypač svarbių priežasčių - nėra iš ko. Tačiau mes pasisakome būtent už datos laikymąsi. Nes dėl datos buvo Vyriausybės įsipareigojimai, supraskim, valstybės įsipareigojimai. Žmonės - Lietuvos piliečiai ir ne tik piliečiai - elgiasi pagal valstybės pažadą. Šiuo požiūriu neturėtų būti jokio skirtumo, kas tuo metu buvo premjeras, kokiai politinei krypčiai jis atstovavo, - jo lūpomis kalbėjo valstybė. Ir bet koks šito pažado neįvykdymas yra mūsų valstybės diskreditavimas. Dėl to mes pasisakome už tai, kad būtų fiksuota data, turimos santaupos keičiamos palankesniu santykiu. Šiuo požiūriu absoliutinio didumo... Mes nenorime kištis į šitą reikalą. Mes saugome valstybės prestižą.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš atsiimu savo klausimą, tačiau jeigu bus šiai rezoliucijai pritarta, norėčiau pasisakyti Biudžeto ir finansų komiteto vardu.
PIRMININKAS. Svarstymo metu, gerbiamasis K.Jaskelevičiau.
Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau paklausti, ar jūs skiriate Lito komiteto funkcijas, Lietuvos banko funkciją keisti talonų ženklus į litų ženklus ir Vyriausybės funkciją indeksuoti santaupas, turtą, kapitalą, kuris priklauso daryti visiškai pagal kitus įstatymus, nesvarbu kaip tie ženklai keičiami?
A.RUDYS. Na, aš įsivaizduoju, kad skiriu. Bet mes manome, kad kaip tik šitas metas yra pats palankiausias įvykdyti aną pasižadėjimą. Štai dabar dažnai sakoma, kad reikia indeksuoti visas santaupas, visa kita žiūrėti. Gerbiamieji, mes laikykime infliaciją, kuri įvyko, stichine nelaime. Jeigu užsidegdavo bažnytkaimis (prisiminkim, seniau Lietuvoje mediniai būdavo) ir sudegdavo visas, tai valstybė negalėjo pastatyti visiems namų. Lygiai taip pat dabar valstybė, nepažeisdama savo šios dienos realios ekonominės būklės, negali indeksuoti arba kompensuoti visų santaupų. Ji neprisiėmė sau tokių įsipareigojimų. Tačiau jeigu jau kartą prisiėmė dėl tam tikros santaupų dalies, tai turi būti būtent toks principinis sprendimas, kad pažadas turi būti įvykdytas.
Kodėl mes manome, jog tai yra pats palankiausias metas? Todėl, kad nustatant santykį ir nustačius šiek tiek palankesnį, o palankumo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo Lito komiteto sprendimų... Tai yra beveik 7 mlrd. Jeigu juos keisime 1,5 karto palankiau negu visus kitus pinigus, kurių masė dabar, na, tikrai daugiau kaip 70 mlrd., tai tokiu atveju įtaka kainoms, įtaka infliacijai būtų labai nežymi. Bet, kita vertus, būtų išlaikytas valstybės žodžio tvirtumas. Be abejo, šiuo požiūriu nereikėtų papildomos biudžeto intervencijos. Bet aš tiesiog norėčiau pasakyti tokį paprastą dalyką, kad Seimas turėtų išreikšti savo poziciją. O Lito komiteto prerogatyva - priimti konkrečius sprendimus.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Į mano paklausimą iš esmės ir atsakė gerbiamasis A.Rudys. Aš atsiimu savo klausimą.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Aleknaitė. Nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, gal padarykime šitaip: po Seimo nario A.Rudžio kalbės Seimo narys V.Zimnickas, bet galbūt galima būtų pritarti paeiliui ir vienai, ir kitai rezoliucijai, kadangi tai ne pirmasis svarstymas. Gal tada per svarstymą autoriai suderintų savo rezoliucijas ir pateiktų kaip vieną. Seimo nariai, ar galima įrašyti į sesijos darbų programą pradėti būtent šitos rezoliucijos svarstymo procedūrą? Prieštaraujančių nėra? Nėra. Tada įrašome į sesijos darbų programą, pradedame svarstymo procedūrą. Primenu, kad nėra nei pirmojo, nei antrojo svarstymo. Gerbiamasis Seimo nary A.Rudy, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad rezoliucija gali būti priimta kad ir antradienį, jeigu jūs pateiksite ją galutiniam balsavimui. Seimo narį V.Zimnicką kviečiu į tribūną. Prašom. O kas pageidaus paklausti Seimo nario V.Zimnicko, taip pat prašome įsirašyti į kompiuterį.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, visų pirma aš atsiprašau, tai yra ne mano ruošta rezoliucija. Tai yra profesoriaus K.Antanavičiaus ruošta rezoliucija, tik manęs paprašė, kad aš ją pristatyčiau. Iš esmės aš galiu pasakyti taip: ji beveik niekuo nesiskiria nuo Socialdemokratų frakcijos paruoštos rezoliucijos ir aš nenoriu čia dabar ją skaityti ir komentuoti. Aš manau, kad geriausia būtų, jeigu mes kartu susėstume, parengtume bendrą rezoliuciją, juo labiau kad pritariam, jog bus svarstoma ši rezoliucija. O kas dėl Ekonomikos komiteto, taip, mes ją svarstėme ir manom, kad vis dėlto Seime turėtume apie ją pakalbėti. Tai tiek trumpai. Ir siūlyčiau, kad mes kartu susirinkę parengtume bendrą variantą.
PIRMININKAS. Niekas nenori jūsų paklausti, gerbiamasis Seimo nary. Dėkojame jums. Gerbiamieji Seimo nariai, ar pritartume, kad ir antroji rezoliucija būtų įrašyta į sesijos darbų programą ir pradėta svarstymo procedūra, o galbūt autoriams pavyktų suderinti rezoliucijas ir pateikti kaip vieną. Be to, jeigu bus nuspręsta svarstyti tą rezoliuciją antradienį, tai, kaip mane informavo ponas Prezidentas, Lito komiteto narys ponas R.Visokavičius taip pat žada pakalbėti šia tema. Tai pritariame, taip, gerbiamieji Seimo nariai?
2sesija45p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, mums reikia patvirtinti sesijos darbų programą. Jums ji išdalyta. Primenu, kad prie to, kas čia įrašyta, mums dar reikės įrašyti nutarimą dėl profsąjungų turto, kurio šiandien nebaigėme priimti. Tai viena pozicija. Ir nutarimą dėl Kooperacijos įstatymo, kadangi šiandien jo taip pat nebaigėme priimti. Ar gerbiamieji Seimo nariai sutinka su sesijos darbų programa, kuri jums išdalyta?
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau papildyti.
PIRMININKAS. Atsiprašau, savaitės. Aš jau pradėjau klysti į pabaigą. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalytas Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynimo fondo ataskaitos...
PIRMININKAS. Minutę, kalbam apie programą.
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, apie savaitės darbų programą.
PIRMININKAS. Prašau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Todėl aš noriu, kad šis klausimas būtų įrašytas kitą savaitę ir kad ta ataskaita būtų išklausyta. Noriu pasakyti, kad yra raštu išdėstyti motyvai Seimo Pirmininkui, jie jam yra įteikti. Šis fondas nebegali toliau egzistuoti dėl savo teisinės padėties. Iš visų fondo komisijos narių tik vienas narys turi Seimo nario mandatą. Fondas yra atskaitingas Seimui ir reikia spręsti, yra vertybės, yra dokumentai, reikia juos perimti. Mes jokiu būdu negalime atidėlioti, todėl prašytume šią ataskaitą įrašyti į kitos savaitės darbų programą.
PIRMININKAS. Gerai, balsuosime, jeigu Seimo nariai prieštaraus. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Laisvės frakcijos vardu aš protestuoju prieš tai, kad savaitės darbotvarkėje būtų 30 punktas, kuris vadinasi taip: “Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir potvarkių priėmimo” aplinkybių ištyrimo” projektas. Aš paprašiau ir sekretoriatas man pateikė šitą nutarimo projektą. Jame minima kažkokia LSDP frakcijos turima medžiaga, kurią ji nori Seimo rankomis perduoti Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai. Tai yra dar viena politinė provokacija. Belieka konstatuoti, kad pačius nešvariausius darbus didžioji dauguma yra linkusi atlikti kitų frakcijų rankomis. Taip, kaip tai buvo padaryta skaitant prokuroro raštą ir kaip tai yra daroma teikiant šį Seimo nutarimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes balsuosime dėl šio punkto. Seimo narys A.Bajoras. Prašom.
A.BAJORAS. Aš norėčiau paprašyti įrašyti į kitos savaitės darbų programą labai trumpą nutarimėlį, kuris pataisytų kai kurį gamtosauginių objektų finansavimą. Patikslinimą. Praktiškai tie pinigai savivaldybėms yra žinomi, taip ir padalyta, reikia tiktai tai įteisinti. Tai užtruktų labai labai trumpai.
PIRMININKAS. Jis įregistruotas?
A.BAJORAS. Aš jums tik dabar padaviau. Man atrodo, kad ten tikrai truks ne ilgiau kaip 5 minutes.
PIRMININKAS. “Dėl gamtos apsaugos objektų finansavimo patikslinimo”, taip vadinasi projektas?
A.BAJORAS. Taip.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Aš tiesiog noriu paremti siūlymą dėl 31 punkto, kad jis būtų įrašytas.
PIRMININKAS. 30 ar 31?
J.BERNATONIS. “Dėl kai kurių Vyriausybės nutarimų ir potvarkių priėmimo aplinkybių ištyrimo”. Jeigu buvo priimti Vyriausybės nutarimai ir potvarkiai neaiškiomis aplinkybėmis, tai juos būtina Seimui tirti, todėl norėčiau, kad tai būtų kitos savaitės...
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau paklausti, ar yra prieštaraujančių, kad į savaitės darbotvarkę būtų įrašyta Nepriklausomybės fondo ataskaita? Nėra prieštaraujančių. Įrašoma. Ar yra prieštaraujančių, kad būtų įrašytas Lietuvos Respublikos įstatymas, jis, tiesa, labai trumpas, “Dėl gamtos apsaugos objektų finansavimo patikslinimo”? Įrašoma. Toliau prašome pasiruošti balsuoti dėl savaitės darbotvarkės 30 punkto. Seimo narys K.Skrebys frakcijos vardu kategoriškai protestavo, pranešėjas neatsiima, o Seimo narys J.Bernatonis pasiūlė jį įrašyti. Prašom pasiruošti balsuoti. Prieš tai registruojamės. Užsiregistravo 51 Seimo narys. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 30 punktas būtų įrašytas į savaitės darbotvarkę, paspaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Už - 38, prieš - 7, susilaikiusių nėra. 30 punktas lieka savaitės darbotvarkėje.
Gerbiamieji Seimo nariai, dar liko 12 min. Seimo narys J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. LDDP frakcijos vardu siūlau pratęsti posėdį ir apsvarstyti nutarimo projektą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymo kviesti liudytoju Seimo narį G.Vagnorių.
PIRMININKAS. Prašoma kiek pratęsti, kol baigsim, taip? Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Taip, prašom. Seimo narys V.Petrauskas. (Balsai salėje, negirdėti)
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Kitos savaitės darbotvarkėje šito nutarimo projekto, kurį paminėjo ponas J.Bernatonis, nėra. Ar tai reiškia, kad šiandien jį numatoma ne tik apsvarstyti, bet ir priimti?
PIRMININKAS. Kaip Seimas nutars. Dokumentas nenorminis. Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš, sėdėdama čia, salėje, neišgirdau, kad ponas G.Vagnorius atsisako nuvykti į tardymą, ir laikau tokį skubotą šito nutarimo pateikimą kaip politinę ir teisinę provokaciją ir siūlau klausimo nesvarstyti, nes atsisakymo negirdėjau. Ponui G.Vagnoriui žinoma, kad jis kviečiamas rytoj 10 val., ir pažiūrėsime, ar jis rytoj nuvyks. O dabar jo salėje nėra, bet čia tribūnoje nebuvo išsakytas atsisakymas... (Balsai salėje, negirdėti) Nebuvo išsakytas, tikrai...
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti...
Z.ŠLIČYTĖ. Jis aiškino aplinkybes, kurios sukelia jo nepasitenkinimą, bet kategoriško atsisakymo nuvykti nebuvo. Negalima svarstyti nutarimo projekto, kol nepraėjo rytdienos data, 10 val. Atsipeikėkite, gerbiamieji LDDP frakcijos nariai! Ką jūs darote?! Rytoj 10 val. jis kviečiamas, o jūs šiandien jau liepiate atvesdinti. Kai rytoj neatvyks, tada pakalbėsite apie atvesdinimą.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Liutikas. Prašom.
Z.ŠLIČYTĖ. Reikia turėti padorumo! Užtenka čia politinių provokacijų! Aš rytoj per radiją paskelbsiu visai Lietuvai, kad jūs darote politinę provokaciją. 10 val. kviečiamas, o šiandien jau atvesdinti reikalaujate. Kai rytoj neatvyks 10 val., tada galėsite atvesdinti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Liutikas. Prašom.
V.LIUTIKAS. Aš pritarčiau kolegės Z.Šličytės pasiūlymui, jeigu kolegos G.Vagnoriaus kalboje nebūtų buvę šitų žodžių apie politines provokacijas. Juk taip galima labai toli nueiti. Vadinasi, reikia tokius dalykus stabdyti greičiau. Išeitų taip, kad jeigu aš mačiau autoavariją ir jeigu mane pakviestų kaip pilietį dalyvauti liudininku sprendžiant šitą klausimą, tai aš galėčiau apkaltinti Santarą, kad prokuroras kviečia mane politiniais sumetimais.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Pirmiausia aš norėčiau pasakyti, kad tas atsisakymo momentas buvo ryškus. Bet kad išspręstume konfliktą, siūlyčiau antrąją šio nutarimo dalį pasakyti taip: “atsisakius jam atvykti” ir toliau kaip tekste. (Balsai salėje, negirdėti)
PIRMININKAS. Prašom nereplikuoti. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji LDDP Seimo nariai! Manyčiau, jūs šį kartą aiškiai paskubėjot su savo politiniais sprendimais ir nutarimais. Aš suprasčiau, jeigu G.Vagnorius būtų pasakęs - aš neisiu arba būtų praėjęs laikas ir tas nutarimas nebūtų buvęs paruoštas. Bet šitas nutarimas buvo paruoštas. Po to, kai jis pakalbėjo, praėjo 10 min. Aš neįsivaizduoju, kad būtų buvę galima padaryti kitaip kaip prieš laiką šitą nutarimą. Aš kaip tik įžiūriu šitame priešlaikiniame nutarime ir tą politinį šantažą, arba politinį spaudimą. Manyčiau, kad šiandien turėtumėt būti bent šaltom galvom.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai...
A.VAIŠNORAS. Nesvarstyti šito nutarimo.
PIRMININKAS. Yra tokios galimybės, gerbiamieji Seimo nariai. (Balsai salėje, negirdėti) Vieną minutę, aš norėčiau paaiškinti apie galimybes. Suprantama...
BALSAS IŠ SALĖS. Galima...
PIRMININKAS. Vieną minutę, aš noriu paaiškinti apie galimybes, po to jums duosiu žodį. Galimybės yra tokios: šitas nutarimas šiandien gali būti teikiamas, gali būti neteikiamas. Gali būti šiandien jis priimamas arba tik pateiktas. Galimas ir toks variantas, kad šiandien nutarimas yra pateikiamas, jis šiandien nepriimamas, ir jeigu Seimo narys G.Vagnorius, tarkime, kaip čia žadėta, nuvyksta rytoj, nėra jokių problemų, nutarimas paprasčiausiai nebenagrinėjamas. Gali būti padaryta ir kitaip, jūsų valia. Seimo narys P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kviečiu jus, atsipeikėkit! Išdirbau daugiau kaip 30 metų, bet pirmą kartą matau tokį teisinio neraštingumo pavyzdį. Aš manau, kad čia tik formaliai galima pavadinti teisiniu neraštingumu, bet, matyt, čia yra per didelis raštingumas ir, matyt, tai reikia vertinti ne kaip ką kita, o tikrai kaip politinę provokaciją. Kaip galima žmogų prieš datą, kuri jam nustatyta, jau pasmerkti ir jam taikyti kažkokias sankcijas? Gerbiamasis J.Bernatoni, jūs teisininkas ir man vis dėlto gėda dėl jūsų, gėda, kad jūs išdavėt teisininko diplomą.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Vitkevičius. Prašom.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamasis P.Miškini, nereikia per daug nieko gėdinti. Ponas G.Vagnorius ne pirmą kartą yra kviečiamas, tie klausimai jau čia buvo. Mes čia visi aiškiai girdėjom jo atsisakymą ir kiekvienas, kas mus kvies, sakys, jums į prokuratūrą ar į teismą, mes privalom, Seimo nariai ar ne Seimo nariai, nuvykti ten ir duoti parodymus kaip piliečiai. Esam eiliniai piliečiai prieš prokuratūrą ir daugiau nieko. Ir reikia šitą klausimą bent pateikti arba šitaip, kaip gerbiamasis J.Karosas, spręsti jį. Užtenka čia žaisti politiniais motyvais ir kitokiais. Jokios čia politikos nėra, o prieš teismą ir prokuratūrą visi piliečiai, taip pat ir Seimo nariai, yra lygūs ir duoti parodymus jie privalo. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom. Paskutinė kalbėtoja. Po to J.Bernatoniui žodis.
E.KUNEVIČIENĖ. Čia kalba, kad bijo. Aš jau ne vienam kartojau, kad jeigu mes būtume bijoję, tai mes ir prieš pučą nebūtume Vyriausybėje. Taigi baimės mes neturėjom. Nebijom pučistų, todėl nenorėčiau, kad mes LDDP šiandien išsigąstume. Aš noriu jus informuoti, G.Vagnorius dabar dalyvauja tiesioginėje televizijos laidoje ir negalėjo atvykti. Parodymų duoti jis nėra atsisakęs. Prašom tai užfiksuoti, aš su juo dabar kalbėjau. Parodymų duoti jis nėra atsisakęs. Ir šitai jūs užfiksuokite.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary J.Bernatoni, dabar jūs išgirdote frakcijos ir dešiniųjų frakcijų vadovų ir atsakingų veikėjų patikinimus, kad Seimo narys G.Vagnorius rytoj 10 val. nuvyks į prokuratūrą. (Balsai salėje, negirdėti) Ne? Ne taip aš supratau? Prašom patikslinti.
K.SKREBYS. Dėl vedimo tvarkos galima ar ne?
PIRMININKAS. Negalima.
E.KUNEVIČIENĖ. Jūs fiksuokit tai, ką aš sakau. O aš visada sakau tai, ką reikia. O jūs tiktai išklausot ir užfiksuojat... Jis pasakė, kad parodymų jis neatsisako duoti. O forma čia jau jų reikalas, kaip jie susitars.
PIRMININKAS. Taip. Seimo nary J.Bernatoni, jūsų pasiūlymas.
J.BERNATONIS. Aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad prokuratūros rašte yra teigiama, jog gerbiamasis Seimo narys G.Vagnorius jau yra atsisakęs nueiti duoti parodymus atitinkamoje byloje. Taip pat buvo prokuratūros prašymas, kad Seimas išaiškintų gerbiamajam Seimo nariui G.Vagnoriui, kad jis kaip liudininkas turėtų duoti parodymus. Kai gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojas bandė tai išaiškinti, gerbiamasis Seimo narys G.Vagnorius kategoriškai iš šios tribūnos visiems mums girdint pareiškė, kad jis nesirengia duoti jokių parodymų. Ir atsisakė paimti ir pasirašyti prokuratūros šaukimą. Aš manau, kad toks elgesys Seimo nariui kaip piliečiui yra netinkamas.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
K.SKREBYS. Labai malonu, kad ponas J.Bernatonis aiškina, koks elgesys tinka ar netinka Seimo nariui, bet vis dėlto aš prašau šio klausimo svarstymo pertraukos iki kito posėdžio Laisvės frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Dar nėra pradėtas svarstymas.
K.SKREBYS. Tai kas dabar vyksta?
PIRMININKAS. Dar neįrašyta į darbotvarkę, gerbiamieji Seimo nariai!
K.SKREBYS. Tai kas tada dabar vyksta? Šitame klausime, kuris dabar svarstomas, aš prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Taip. Tą padarysime. Prašom. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau paprašyti pertraukos šitame dar nesvarstomame klausime dėl vienos paprastos priežasties - reikėtų pasižiūrėti stenogramą, ką vis dėlto pasakė Seimo narys G.Vagnorius. Aš prisimenu, kad jis nepasakė, kad jis neatvyksiąs, jis atsisakė priimti kvietimą. Tai, jeigu šnekėsime teisine kalba (aš nesu teisininkas), galbūt yra skirtingi dalykai. Dėl to aš prašyčiau prieš priimant sprendimą šituo klausimu pasitikslinti stenogramą. Čia yra tiesiog mano rekomendacija didžiajai frakcijai, kad nepažeistume tam tikrų juridinių niuansų labai jautriais momentais.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Aš dėl vedimo tvarkos. Norėčiau prašyti...
PIRMININKAS. Jūs jau kalbėjot, gerbiamasis Seimo nary.
J.BERNATONIS. Aš atsiprašau, aš kalbėjau kaip dokumento pateikėjas anksčiau, o dabar dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Ne, ne, dokumentas nebuvo pateiktas. Seimo narė Z.Šličytė kalbėjo dėl vedimo tvarkos, frakcija paprašė pertraukos. Daroma pertrauka iki antradienio. Posėdis baigtas.
E.ZINGERIS. Aš jūsų tikrai labai atsiprašau, visiškai ne dienos aktualijom...
PIRMININKAS. Taigi aš turėčiau painformuoti, kad posėdis dar nebaigtas ir Seimo narys E.Zingeris daro pareiškimą. Prašom.
E.ZINGERIS. Kolegos, aš labai trumpai. Tęsiu savo seną bylą ir pirmiausia, gerbiamasis pirmininkaujanti ir gerbiamieji Seimo nariai, tęsiu savo seną prieš mėnesį su didele nuostaba, deja, pasakytą kalbą, kurią aš perdaviau ir Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadai, ir generaliniam prokurorui A.Paulauskui apie leidinius vokiečių kalba. Būtų lyg ir nuobodoka vėl kartoti, bet kai aš kartais iš šios salės nueinu į šalia esančią biblioteką ir matau naujus didesnius laikraščius su nuoroda: “Spausdino “Aušros” spaustuvė Kaune, Vytauto 25, tiražas 10 000 egz., užsakymo numeris toks”, aš jums siūlau paprasčiausiai pasižiūrėti į žemėlapius, kuriuose Klaipėda yra Vokietijos zonoje, ir iš tikrųjų tokie žemėlapiai yra spausdinami. Tai čia yra nepaisymas ne tiktai mūsų Konstitucijos, bet ir Vokietijos Federacinės Respublikos pagrindinio įstatymo. Todėl aš manau, kad mes šitų revanšistinio pobūdžio šiukšlių neturėtume nešti į Europą, ir aš dar sykį prašau kolegų... Aš perdaviau tai prokuratūrai, gal prokuratūra galų gale ištirs šį klausimą. Galbūt aš esu neteisus, bet aš įsitikinęs, kad iš tikrųjų kalbu pamatuotai ir prašau užsiimti šita revanšistine propaganda, kuri yra dešimtimis tūkstančių varoma į Vokietiją. O spausdinama čia, Kaune. Tad visus norinčius prašom, galite susipažinti su šitom “įdomybėm”. Aš nekalbu apie kokį nors antisemitinį kvapelį ar ką nors kita, bet paprasčiausiai mane, kaip kaunietį, kurio motina buvo vokiečių nacių koncentracijos stovykloje, žeidžia tie dalykai.
Aš manau, kad jūs man pritarsite, kad galų gale būtų baigta su šia spauda, ypač kai šį kartą jau nurodomi ir adresai Vokietijoje, ir kas yra šie redaktoriai, ir mūsų spaudos organų buvimo vieta.
Aš tikiu jūsų humanitarinėm intencijom ir manau, kad tas dalykas bus galų gale ištirtas. Aš perdaviau tai gerbiamajam Prezidentui A.Brazauskui ir tikiuosi, kad ir jo Ekscelencija, ir jūs visi šį dalyką išspręsite teisingai. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariui gerbiamajam E.Zingeriui. Posėdis baigtas.