Keturiasdešimt trečiasis posėdis
1993 m. gegužės 25 d.

Aukščiausiojo Teismo teisėjų priesaika

Svarstyti klausimai:

Lietuvos Respublikos kooperacijos įstatymo projekto svarstymas ir priėmimas2s43pokoop

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybių profesinių sąjungų turto "įgyvendinimo" projekto svarstymas2s43povalstprof1

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ,,Dėl Seimo laikinosios užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veiklos tyrimo komisijos" projekto svarstymas2s43pospectarn

Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto" projekto priėmimas2s43povalstprof

Lietuvos Respublikos šalpos ir paramos įstatymo projekto svarstymo tęsinys2s43poparam

Lietuvos Respublikos Seimo Statuto III dalies projekto svarstymo tęsinys2s43postatut

Lietuvos Respublikos nutarimo "Dėl Seimo laikinosios užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veiklos tyrimo komisijos" projekto svarstymas2s43povalst

1993m. gegužės 27d. darbotvarkė2s43podarb

Sveikinimas Eritrėjos valstybei2s43poeritr

Lietuvos Respublikos nutarimo "Dėl Radijo ir televizijos statuto pakeitimo ir papildymo" projekto pateikimas2s43poradtel

Seimo narių pareiškimai

A.Katkus perskaitė Lietuvos Sąjūdžio tarybos kreipimąsi į Respublikos Prezidentą, Vyriausiąją rinkimų komisiją ir Aukščiausiąjį Teismą

A.Endriukaitis

A. Kunčinas

Aukščiausiojo Teismo teisėjų priesaika (93.05.25)

2sesija43p svarstyti klausimai

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS

PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame gegužės 25 dienos vakarinį posėdį.

T.LIDEIKIS. Gerbiamasis pirmininke, galima?

PIRMININKAS. Taip. Seimo narys T.Lideikis.

T.LIDEIKIS. Jūs prisimenate, aš praeitą savaitę jau buvau kėlęs klausimą dėl užsienio reikalų ministro P.Gylio atsakymo į mano paklausimą.

PIRMININKAS. Taip, aš prisimenu. Turite galvoje dėl Seimo nario K.Bobelio, taip?

T.LIDEIKIS. Taip. Ir aš jau kelintą dieną negaliu išgauti atsakymo. Šį rytą ministras prižadėjo, kad atsakymas tikrai bus tuoj pat, už valandos kitos. Štai jau popietė, ir aš jo negaunu. Gal jūs galėtumėt paveikti savo galia ir pareikalauti, kad galbūt pats ministras atvyktų ir paaiškintų, koks gi yra tas atsakymas, jeigu jis negali atsiųsti rašto?

PIRMININKAS. Gerai, aš jam paskambinsiu arba prašysiu tai padaryti Seimo Pirmininką, kuris dar didesnę galią turi. Aš manau, kad ministras turėtų atvykti arba bent įteikti tą dokumentą, kurį yra gavęs.

O dabar, gerbiamieji Seimo nariai, mes turėtume priimti naujai išrinktų teisėjų priesaiką, kurią priims Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas. Prašome pasiruošti priesaikai.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos! Mes su jumis šįryt priėmėme Seimo nutarimą dėl trijų Aukščiausiojo Teismo teisėjų paskyrimo. Taigi dabar kviečiu gerbiamąją Zitą Smirnovienę duoti priesaikos. Prašom.

Z.SMIRNOVIENĖ. Aš, teisėja Zita Smirnovienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti sąžininga, humaniška ir savo elgesiu nepakenkti teisėjo vardui. Tepadeda man Dievas.

Č.JURŠĖNAS. Zitos Smirnovienės priesaika priimta. (Plojimai) Kviečiu Antaną Simniškį. Prašom.

A.SIMNIŠKIS. Aš, teisėjas Antanas Simniškis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti sąžiningas, humaniškas ir savo elgesiu nepakenkti teisėjo vardui. Tepadeda man Dievas.

Č.JURŠĖNAS. Antano Simniškio priesaika priimta. (Plojimai) Kviečiu teisėją Juozapą Surblį.

J.SURBLYS. Aš, teisėjas Juozapas Surblys, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti sąžiningas, humaniškas ir savo elgesiu nepakenkti teisėjo vardui. Tepadeda man Dievas.

Č.JURŠĖNAS. Juozapo Surblio priesaika priimta. (Plojimai) Nuoširdžiai sveikinu Zitą Smirnovienę, Antaną Simniškį, Juozapą Surblį, priėmusius priesaiką ir galinčius pradėti dirbti šitoje labai garbingoje aukščiausioje teismų institucijoje. Taip pat sveikinu Aukščiausiojo Teismo pirmininką Mindaugą Lošį, kurio kolektyvas dabar didesnis ir, vadinasi, galės daugiau nuveikti. Sėkmės jums. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam teismo pirmininkui, linkime sėkmės teisėjams.

O dabar žodžio pareiškimui prašo J.Katkus. Prašom. Po to svarstysime pagal darbotvarkę numatytus punktus, t.y. Kooperacijos įstatymo projektą.

J.A.KATKUS. ,,Lietuvos Sąjūdžio Seimo tarybos kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo narius, Aukščiausiąjį Teismą ir Vyriausiąją rinkimų komisiją.

Lietuvos Respublikos Seimo narys K.Bobelis yra neteisėtai išrinktas į Seimą, nes nuo rinkėjų nuslėpė, kad jis yra JAV pilietis. Kol nebus panaikinta JAV pilietybė, K.Bobelis yra susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsniui.

Kreipiamės į Lietuvos Respublikos Prezidentą poną A.Brazauską, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką poną V.Litviną, Aukščiausiojo Teismo pirmininką poną M.Lošį ir Seimo narius reikalaudami ištirti 56 Konstitucijos straipsnio pažeidimą ir nubausti kaltininkus. Apgailestaujam, kad Aukščiausiasis Teismas nesugebėjo apginti Lietuvos Respublikos įstatymo. Kol vyks tyrimas, prašome sustabdyti Seimo nario ir Užsienio reikalų komiteto pirmininko K.Bobelio įgaliojimus.

Seimo narys Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas A.Katkus. 1993 m. gegužės 25 d."

Ačiū už dėmesį.

Lietuvos Respublikos kooperacijos įstatymo projekto svarstymas ir priėmimas(93.05.25)

2sesija43p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Ačiū. Svarstome 8 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos kooperacijos įstatymo projektą. Primenu, kad tai yra antrasis svarstymas. Žinoma, vardinį balsavimą padarysime vėliau, iki pertraukos. Tai prašome neišsivaikščioti, gerbiamieji žmonės! (Balsas iš salės, negirdėti) Kas norėtų užsirašyti diskusijai dėl Kooperacijos įstatymo projekto, prašome tai padaryti. Tai yra antrasis svarstymas.

Seimo narys A.Rudys. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Po Seimo nario A.Rudžio. Seimo narys V.Žiemelis, kol A.Rudys susiras reikalingus popierius.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pirmininke. Buvo nutarta, kad po pertraukos vyksta vardinis balsavimas iš karto. Žmonės turi žinoti. Arba paskelbkite konkrečią valandą, arba konkretų laiką, kada vyks balsavimas, - mes turime žinoti.

PIRMININKAS. Gerai, po pertraukos, kada liks iki posėdžio pabaigos apie 15 min., paskui bus vardinis balsavimas.

V.ŽIEMELIS. Po pertraukos ar dabar?

PIRMININKAS. Ne, per šitą posėdį, maždaug po valandos ir 20 min., prieš pertrauką bus paskelbtas vardinis balsavimas. Taigi prašom žinoti.

Seimo narys A.Rudys. Prašom.

A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai gerai, kad mes turime Kooperacijos įstatymo projektą. Socialdemokratai visada jį palaikė ir netgi, galima sakyti, inicijavo užregistruodami jį dar Aukščiausiojoje Taryboje. Mes palaikome šį įstatymą apskritai. Tačiau išdalytose alternatyvose mes pamatėme, kad keliamas labai aštrus klausimas dėl 13 straipsnio ,,Kooperatinės bendrovės nario pajus" 3 punkto, kuris skamba taip: ,,Įnašais negali būti turtas, į kurį kooperatinės bendrovės nariui yra apribotos disponavimo teisės, taip pat žemė".

Šitas klausimas yra be galo svarbus ir aktualus. Kodėl? Todėl, kad priimdami šitą įstatymą mes pasirenkame vieną iš dviejų, sakytume, tipų žmonių elgesio ir vėliau žmonių socialinės padėties ir statuso klausimu. Jeigu bus priimtas įstatymas toks, kaip yra dabar parašytas, kad ir žemė galės tapti pajinio įnašo dalimi arba tiesiog pajiniu įnašu, tai tokiu atveju mes suponuotumėm, kad galėtų susidaryti kooperatyvai, į kuriuos, ypač senesni žmonės, galėtų, įnešę savo žemę, tikėtis tam tikro socialinio aprūpinimo, socialinės paramos ir taip pat dalies šito kooperatyvo pelno. Tai labai svarbu, nes šituo keliu vyktų lėtas, sakytume, vyresnio amžiaus žmonių nuvarymas nuo  žemės, tačiau, galima pasakyti, labai neskausminga forma, nors tas užtruktų ilgai. Kai kurių alternatyvų autoriai siūlo, kad žemė negali būti pajiniu įnašu. Tai mes tada pasiektume, kad šitas Kooperacijos įstatymas prisidėtų prie to, jog būtų Lietuvoje įtvirtinama labai smulki žemėnauda, kitaip sakant, pratęstų mūsų neefektyvaus ūkio funkcionavimą, jį šiek tiek suaktyvintų. Tačiau žemės koncentracija Lietuvoje tokiu atveju vyktų daugiausia per bankrotą, nes pats Kooperacijos įstatymas neapsaugos ūkių nuo ankstesnio ar vėlesnio bankroto. Kaip žinome, tai su antstoliais, su varžytinėm - labai skausmingas tiek turtine prasme, tiek psichologine prasme procesas.

Dėl to aš siūlyčiau šitą įstatymą svarstyti toliau normaliai, tvarkingai, tačiau taip organizuoti jo procedūrą, kad mes galėtumėm prieit prie šito straipsnio tik po to, kada bus patvirtintas, atmestas ar priimtas koks nors sprendimas apie visą žemės ūkio reformos korekciją. Kitaip sakant, kad Kooperacijos įstatymas neužlįstų anksčiau už Seimo nutarimą dėl agrarinės reformos krypčių. Toks būtų mano kreipimasis ir prašymas.

PIRMININKAS. Aš norėčiau patikslinti. Ar jūs manote, kad būtų galima  antrąjį svarstymą sėkmingai užbaigti, tačiau nedaryti trečiojo svarstymo, kol nebus (...) žemės ūkio reformos kryptys?

A.RUDYS. Taip, kad nesusidarytų įspūdis, jog čia norim trukdyti. Tai netgi plačiau. Galim pradėti ir trečiąjį svarstymą, tiktai nenueiti toliau nuo šito straipsnio.

PIRMININKAS. Nedaryti galutinio balsavimo?

A.RUDYS. Nenueiti toliau nuo šito mano paminėto straipsnio.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Zimnickas. Prašom.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo nariai! Visų pirma Ekonomikos komitetas labai įdėmiai svarstė šį įstatymo projektą, turėjo kai kurių pasiūlymų, pastabų. Taipogi buvo svarstomas alternatyvus projektas, kurį pateikė Universiteto mokslininkų grupė. Aš manau, dabar paskutiniame naujajame variante yra daugmaž atsižvelgta į visus tuos kai kurių komitetų, atskirų Seimo narių siūlymus, pakeitimus. Todėl šiandieną šis įstatymas daugmaž atitinka tarptautinės kooperacijos normas. Ir aš manau, kad būtų tikslinga pritarti, jog įstatyme neturėtų būti šitų akcininkystės elementų, t.y. kooperatinėse bendrovėse kapitalas negali būti formuojamas  leidžiant akcijas. Bendrovę turi valdyti nariai, o ne kapitalas. Aš manau, tai yra vienas iš esminių kooperatinių bendrovių skirtumų nuo akcinių bendrovių.

Taipogi vadovaujantis Tarptautinio kooperacijos aljanso nuostatomis kooperatinės bendrovės nario atsakomybė bendrovėje turi būti ribota, t.y. narys turi atsakyti tik savo įnašu arba kitaip, jeigu tai yra numatyta kooperatiniuose įstatuose.

Aš manau, netikslinga pritarti, kad pavadinimas būtų kitoks,  negu parašyta Kooperatinių bendrovių įstatyme. Jeigu mes pakeistume pavadinimą, tai iš esmės mes priartintume prie Žemės ūkio bendrovių įstatymo. Šitoks pavadinimas, kuris yra siūlomas šiandieniniame projekte, yra priimtas ir kai kuriose kitose pasaulio valstybėse.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau gerbiamąjį kalbėtoją ir tikrai labai atsiprašau. LDDP yra gausiausia frakcija, bet tai nereiškia, kad ji turėtų garsiausiai ir gausiausiai kalbėti, kada kalba tiek jų, tiek kitų frakcijų nariai.

Prašom.

V.V.ZIMNICKAS. Na, matyt, ne visiems šitas įstatymas yra aktualus ir ne visus domina. Aš manau, kad pagrindines mintis pasakiau, ir todėl šiandien siūlyčiau Seimui pritarti po antrojo svarstymo ir kad artimiausiu metu būtų šito įstatymo trečiasis svarstymas ir priėmimas. Vis dėlto tai yra Lietuvai reikalingas, aktualus klausimas, be kurio, be abejo, šios dienos kooperatininkai negali normaliai dirbti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai. Įstatymas išties yra reikalingas, tačiau neturėtume per daug skubėti jį svarstydami ir priimdami. Visų pirma nėra tiksliai nustatyta naujųjų įmonių vieta Lietuvos įmonių sistemoje, nes šituo įstatymu kuriamos įmonės. Be to, čia jame yra nemažai tokių vietų, kurios gana padrikos. Kai kurie straipsniai dubliuojasi, pasikartoja. Pavyzdžiui, paimkime 4 straipsnį. 3.2 antrasis sakinys, aišku, čia netinka, jis turi būti perkeltas į 1 straipsnį arba net į preambulę. Jis aiškiai nutolęs nuo savo pagrindinės minties.

Norėčiau šiek tiek pareikšti abejonių ir dėl kooperatyvų narių mažiausio amžiaus, nes 8 straipsnyje pasakyta, kad bendrovės nariais gali būti Lietuvos Respublikos gyventojai nuo 16 metų. Tačiau, gerbiamieji, juk tai yra civilinė apyvarta, civilinis gyvenimas ir materialinė apyvarta, o asmuo nuo 16 iki 18 metų yra neveiksnus. Todėl čia reikėtų rimtai pagalvoti, galbūt numatyti narystę žmogui sulaukus pilnametystės.

Nelabai gerai sureguliuotas ir bendrovės, kooperatyvo nario materialinės atsakomybės klausimas. Čia ji yra ribota. Nežinau, nuo ko norima apsaugoti, bet čia numatyta iki dvigubo įnašo pajaus... Manau, kad į civilinę apyvartą, į dviejų subjektų santykius tikrai nereikėtų kištis, o visa tai palikti šalių sutarčiai.

Šiaip įstatymas yra reikalingas, svarstytinas, remtinas, ir tiktai nereikia skubėti. Reikia dar gerai apgalvoti ir komitetuose dar gerai apsvarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom.

E.KUNEVIČIENĖ.  Mūsų frakcija suderino projektą ir autoriai žadėjo į redakcines pastabas atsižvelgti. Aš pritarčiau, kad antrasis svarstymas dabartiniu metu įvyktų.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tai labai reikalingas įstatymas, ir atsiprašau iš anksto, jeigu aš taip... kadangi remiuosi aš ankstesne redakcija to įstatymo projekto, kuris buvo anksčiau išdalytas. Jeigu jau buvo pataisų, tada atsiprašau.

Kooperatyvai savo narius susieja tarpusavyje ir padaro atsparesnius kitoms ekonominėms jėgoms, dažnai prieš juos nusiteikusioms jei ne agresyviai, tai konkurenciškai. Besikuriantiems ūkininkams, ypač smulkesniems, neatidėliotinai reikalingos paslaugos, taip pat palankios sąlygos užaugintai produkcijai realizuoti. Beveik visas žemės ūkio produkcijos perdirbimas sukoncentruotas valstybinėse įmonėse, ir dabar nėra konkurencijos kainų politikoje, gaminama tradicinė produkcija, pirkėjai neturi pasirinkimo ir dar nepajėgiam pagaminti užsienio rinkai paklausių produktų. Tai verčia kuo sparčiau priimti Kooperacijos įstatymą ir leisti žmonėms laisvai veikti savo nuožiūra ir sutelktai spręsti gyvenimo problemas.

Man imponuoja tai, jog įstatymo projekte yra numatyta dividendą nuo įmokėto pajaus riboti, o kooperatyvo narius skatinti priklausomai nuo jų indėlio į kooperatyvo veiklą. Tokia nuostata pašalina galimybes vienam kooperatyvo nariui praturtėti kito nario sąskaita ir sudaro sąlygas atgauti kooperatyvo  realius poreikius viršijantį pelną.

Aš nepritarčiau tai nuomonei, kad kooperatyvo nariai už kooperatyvo pasižadėjimus atsako visi savo turtu, neapsiribojant įmokėtu pajumi. Čia irgi buvo tokių minčių. Na, ir pasisakau už kooperacijos turto vientisumą.

 Abejonių kelia šiek tiek tai, kad žemė gali būti pajus. Manau, dėl šitų priežasčių, kadangi labiau pasiturintys žmonės, turintys žemės, galėtų jungtis į bendroves. Antra, žemė neturi realios ir pastovios kainos, ir būtų sunku nustatyti tą vertinę išraišką. Na, ir, suprantama, kada vyksta statybos ir žemė yra skiriama ir keliams, ir statiniams, ir kitiems tikslams, būtų labai sunku jiems išstojant iš kooperatyvų vėl tą pajų susigrąžinti.

Dabar apie atskiras įstatymo dalis. Galbūt reikėtų atsisakyti numeracijos, kaip yra įstatymuose priimama, paliekant atskiras straipsnio dalis be numerių.

Punkte 3.6 reikėtų papildyti nuostatą, kad juridinių asmenų nurodytas būtų taip pat ir jų atstovas. Dabar šito nėra.  6  straipsnyje, manau, reikėtų papildyti, kad dar yra ir valstybinis mokestis. Ten yra apie vieną mokestį kalbama, bet jis susideda iš įstatų registravimo ir registracijos mokesčio, kas yra dabar bendrovių įstatyme, bendrijų ir kitur. Ir kas jį nustato? Vyriausybė ar Finansų ministerija?

Labai abejotina yra 13 straipsnio 6 punkto nuostata, teigianti, kad išieškojimas iš kooperatinių bendrovių nario prievolių, nesusijusių su kooperatinės bendrovės veikla, negali būti daromas iš jo pajaus. Iš pažiūros lyg ir teisinga būtų, tačiau man kyla abejonių, kaip bus, jeigu tas asmuo taps nariu, padaręs, tarkim, nusikaltimą. Man atrodo, reikia čia išaiškinti.

Kalbant apie valdymo struktūrą ir iš projekto nuostatų nėra aišku, keliems kooperatyvo nariams esant sudaroma valdyba arba paliekamas vienas valdytojas. Čia vėlgi truputį pjaunasi su akcinių bendrovių įstatymu. Abejotina nuostata, leidžianti atsistatydinti valdybos nariams bei pirmininkui bet kuriuo metu padavus pareiškimą, o perdavimas ar perėmimas šitų dokumentų - apie tai nekalbama. Nors tai, tiesa, tie patys kooperatyvo nariai, bet gali iškilti nesusipratimų atėjus dirbti naujai valdybai, man taip atrodo.

Dabar apie bendrovės likvidavimo tvarką. Bendrieji principai reikalaudavo, kad būtų skelbiama spaudoje ne kartą, su tam tikrais laiko tarpais, intervalais. Na, jeigu čia bus didesnis kooperatyvas, daugiau žmonių, man atrodo, kad reiktų tai irgi daryti. Taip padaryta, žinoma, kad kuo daugiau asmenų žinotų apie tokios  bendrovės, kooperatyvo likvidavimą. Dabar lyg ir pakanka teiginio, jog paskelbia spaudoje, ir viskas. Na, aš manau, kad čia reikia apsvarstyti. Gal ir pakaktų to, tačiau unifikuojant įstatymus, kas pas mus yra stengiamasi daryti, aš manau, būtų galima pataisyti, ir to įstatymo būtų geresnė kokybė.

Tiek mano pastabų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys M.Treinys.

M.TREINYS. Gerbiamieji kolegos! Antrasis projekto variantas yra labiau išgrynintas, daugelis buvusių diskutuotinų momentų čia jau yra išspręsti, ir manyčiau, kad daug jų neliko. Viena kita pastaba. 5 straipsnyje pagal šį įstatymą gali būti steigiamos tiek pelną gaunančios, tiek ir jo negaunančios kooperatinės įmonės. Manyčiau, čia reikėtų kalbėti apie pelno siekiančias ir pelno nesiekiančias įmones, nes gali būti siekianti pelno, bet jo negaunanti, nuostolinga įmonė, o čia iš esmės turbūt yra tos, kurios siekia ar nesiekia.

Toliau reikėtų truputį pakalbėti apie 11 straipsnio ketvirtąjį punktą, kur parašyta ,,kooperatinės bendrovės narys atsako tik įnešto pajaus dydžiu. Įstatuose gali būti nustatyta ir didesnė, bet ne daugiau kaip dvigubo įnešto pajaus dydžio atsakomybė." Ar nevertėtų vis dėlto šitą atsakomybę tam tikriems kooperatyvams padidinti? Sakysime, kredito ir draudimo, kada neribojamas  įnašas, gali būti, pavyzdžiui, nedaug savo kapitalo turintis kooperatyvas, kuris užsiima plačia apyvarta ir galimas bankrotas, ir būtent tie pajininkai labai mažai nukentėtų. Taigi tokiam didesniam turtiniam apdraustumui ir kitų skolintojų didesnėms garantijoms galėtų būti padidinama ta garantija nurodant ne dvigubo, bet, sakysime, galbūt iki 5 pajų dydžio atsakomybę. Taip yra nepriklausomos Lietuvos kooperacijos įstatyme įrašyta, yra ir kitur įrašyta, taigi tam tikrai kooperatyvų grupei. Gamybinio pobūdžio kooperatyvams tai galėtų būti ir neįrašyta.

Šiek tiek panašus dalykas būtų ir 12 straipsnyje, kur kalbama apie atskaitymus į rezervinį fondą. Čia viskas pavedama įstatams, tačiau vėlgi kai kuriems, galbūt, finansiniams kooperatyvams galėtų būti numatomas ir tam tikras rezervinio kapitalo minimumas. Ar tai sudarytų, sakysim, 50%, ar 100% pajinio kapitalo dydžio, tai irgi būtų stabilesni ir garantuotesni šie subjektai.

Dabar dėl 13 straipsnio. Čia, matyt, bus diskutuota įrodant ir taip, ir ne, kad įnašu žemė gali būti ir įnašu žemė negali būti. Kitaip tariant, žemę mes galime įskaityti į pajų arba neįskaityti į pajų. Aš palaikyčiau Vyriausybės siūlymą, kad žemė negalėtų būti įnešama kaip pajus, nors čia gerbiamasis A.Rudys pasakė, kad tai būtų galbūt neskausmingas žemės praradimo procesas, ypač jeigu kalbame apie pensininkus, tačiau tas procesas gali būti ir skausmingas ir gali nukentėti ne tik pensininkai. Kol yra didelis kapitalo, turto judrumas, tol, matyt, bus gana ryškus jo persiskirstymas. Taigi blogai funkcionuojant kooperatyvui ir mažėjant kapitalui kartu mažės ir įneštos žemės dalis, ir jinai pereis į kažkieno kito rankas. Galbūt ateityje ta pataisa ir būtų daroma, tačiau šitų mūsų ūkinių reformų laikotarpiu siūlyčiau priimti taip, kaip yra siūloma Vyriausybės projekto variante.

Dar vienas dalykas. 20 straipsnyje, kur kalbama apie likvidavimo reikalus, parašyta, kad narių tarpusavio ginčai ir ginčai su likvidatoriais sprendžiami narių arba įgaliotinių susirinkime arba teisme. Taigi nelabai aišku, ar čia gali būti pasirenkamas įgaliotinių susirinkimas arba teismas, arba pradedam nuo teismo, kada mūsų nepatenkina, grįžtame į įgaliotinių susirinkimą. Galbūt taip reikėtų, kad sprendžiama įgaliotinių susirinkime, o klausimo neišsprendus - toliau pagal tą subordinaciją jau teisme sprendžiami klausimai.

Apskritai Kooperacijos įstatymas yra gerokai pavėluotas. Jeigu mes būtume galėję tai padaryti anksčiau, matyt, mums ir kai kurie reformos klausimai būtų lengviau sprendęsi, bet galbūt geriau  vėliau negu niekad. Suprantama, mums reikės priimti ir Įmonių įstatymo pataisą, kad mes galėtume įteisinti kooperatyvus kaip savarankišką įmonių rūšį. Taigi  šiandien mes turėtume turbūt pritarti po antrojo svarstymo ir įvertinus mūsų tas pastabas galėtume vėliau priiminėti pastraipsniui.

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Turiu keletą pastabų dėl 11 straipsnio. Mano nuomone, 11 straipsnio 1.2 punktą reikėtų formuluoti taip: ,,Priklausomai nuo įmokėto pajaus dydžio ir narių skaičiaus balsuojant turėti balsų skaičių nuo vieno iki penkių". Kodėl aš taip siūlau? Man atrodo, kad čia prieš mane kalbėjęs vienas Seimo narys pasakė, kad kooperatyvą valdo ne kapitalas, o žmonės, tačiau per didelė demokratija ar liaudiškumas kooperatyvams gali turėti ir žalos. Vis dėlto tas žmogus, kuris, vaizdžiai kalbant, atnešė į kokį nors grūdų kooperatyvo sandėlį katiną, o kitas - grūdų valymo mašinas, tai jeigu jie vienodai balsų turės, tai nebus teisinga.

11 straipsnio 3 punktas. Siūlau pabaigoje pakeisti žodžius ,,jis turi teisę susipažinti" į žodžius ,, jis turi būti supažindintas". Čia yra dėl naujai įstojančio kooperatyvo nario supažindinimo su anksčiau buvusiais kooperatyvo įsipareigojimais. Turi teisę susipažinti, vadinasi, jis gali ir nežinoti tos teisės arba nesusipažinti ir paskui dėl to nukentėti. Aš manau, kad čia nieko tokio, būtų daug tiksliau, jei parašytume, kad jis turi būti supažindintas su kooperatyvo įsipareigojimais jam įstojant į kooperatyvą.

Taip pat punkte 1.8 siūlau išbraukti žodžius ,,kurios užsiima skirtinga veikla toje pačioje teritorijoje". Aš abejoju, ar reikia riboti kooperatyvo nario teises būti kituose kooperatyvuose. Man atrodo, kad jeigu net ir tos pačios krypties kooperatyvas gal kurio nors gamintojo ar ūkininko netenkins savo galingumu, tai jis galėtų dalyvauti ir kituose kooperatyvuose, jeigu tokie yra,  nors ir toje pačioje teritorijoje.

Taip pat aš abejoju, ar nebuvo klaidos 16 straipsnio 4 punkte, kuriame kalbama, kad narių susirinkimas, sukviestas pirmą kartą, gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių. Bet jeigu nesusirenka, tai sukviečiamas  pakartotinai susirinkimas ir vėl taip pat rašoma, kad vėl gali būti priimti nutarimai tiktai esant pusei narių. Man atrodo, kad antrą kartą galėtų būti jau ne narių pusė, o pusė susirinkusių, tų, kurie atvyko į susirinkimą. Tai čia mano tokia abejonė ir pasiūlymas projekto autoriams.

Iš viso siūlau po antrojo svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui, sutinku su visais pasisakiusiais, kad jis labai svarbus ir labai reikalingas, ir linkiu, kad kuo greičiau būtų priimtas šis įstatymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Albertynas. Po to baigiamasis žodis ministrei F.Jasevičienei.

A.ALBERTYNAS. Šitas įstatymas vėluoja trejus metus. Apie vartotojų kooperaciją buvo pradėta kalbėti 1990 metų pabaigoje, bet su vartotojų kooperacija norėjo pasielgti taip, kaip pasielgė su kolūkiais, kaip pasielgė su profsąjungom. Taip buvo norėta susidoroti ir su vartotojų kooperacija. Ir kad Kooperacijos įstatymas nepriimtas laiku, pralaimėjo visa Lietuva, Lietuvos gyventojai. Taigi nors ir pavėluotai, bet reikia kuo greičiau jį priimti. Svarbiausias klausimas yra dėl žemės. Ar žemė gali būti pajiniu įnašu į kooperatyvą, ar negali. Išdiskutuokime šitą klausimą pirmiausia ir jeigu svarstydami žemės reformos pagrindines kryptis mes priimsime tokį nutarimą, kad gali eiti žmogus į kooperatyvą su žeme, tada šitą nuostatą priimkime.

Aš pritariu antrajam svarstymui ir lauksime trečiojo svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir baigiamasis žodis. Ministre, galite iš vietos, jeigu pageidaujate. Ekonomikos ministro pavaduotoja ponia F.Jasevičienė.

F.JASEVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai! Pirmiausia labai nuoširdžiai dėkoju už tikrai vertingas pastabas ir už tą, sakyčiau, darbinį bendradarbiavimą.

PIRMININKAS. Aš turiu atsiprašyti gerbiamosios ministrės ir kreiptis į gerbiamuosius Seimo narius V.Petkevičių, K.Snežko ir kitus, kurie tiesiog nepagarbiai atsuko ministrei nugaras, nors ministrė ir yra jų pačių rinkta. Prašom.

F.JASEVIČIENĖ. Nerinko manęs. Labai ačiū už tas pastabas, kurias pareiškėte dabar svarstydami, o ypatingai darbo tvarka, kai buvom susitikę su kai kuriais Seimo nariais bei jų patarėjais ir įvertinom tuos vertingus pasiūlymus. Manyčiau, kad į šiandien pareikštas Seimo narių pastabas irgi būtų galima atsižvelgti, išskyrus tas pastabas, kurios buvo prieštaraujančios, t.y. vieni Seimo nariai siūlė vienokio pobūdžio pasiūlymus, o kiti siūlė kitokio. Čia būtų du klausimai.

Pirmiausia dėl žemės kaip pajaus. Manytume, kad mes, rengėjai, vis dėlto liktume prie savo nuomonės, ir dabar žemė kaip pajus neturėtų būti, tuo labiau kad mes domėjomės daugelio pasaulio šalių  patirtimi  ir, kiek mums teko išnagrinėti ir konsultuotis, žemė kaip pajus kooperatyve yra tik Izraelyje, daugiau to nėra nė vienoje pasaulio šalyje. Iš tiesų ūkininkams žemė yra labai svarbus turtas ir, bankrutavus kooperatyvui, kooperatyvo narys netektų ir žemės. Manyčiau, kad dabar nevertėtų diskutuoti tuo klausimu, o palaukti Žemės įstatymo. Jeigu ten bus nutarta, kad žemė tikrai gali būti kaip pajus, t.y. jau bus išspręstas ir žemės nuosavybės klausimas, manyčiau, galima būtų papildyti ir šitą įstatymą arba vadovautis priimtu Žemės įstatymu, jeigu bus priimta tokia nuostata. O dabar siūlyčiau proceso netrukdyti, svarstyti tą įstatymą toliau, nes iš tiesų jisai labai reikalingas ir gana ilgai svarstomas.

Dėl balsavimo. Čia irgi buvo prieštaringos nuomonės, kad vienas subjektas - vienas balsas. Tai yra esminis, sakyčiau, kooperacijos principas, kad valdo ne kapitalas, ne pagal kapitalą valdoma kooperatinė bendrovė, o pagal subjektą, ir dėl to, remiantis pagrindiniu Tarptautinio aljanso principu, autoriai ir siūlė būtent tokią nuostatą. Čia vėlgi Seimo narių nuomonės išsiskyrė.

Ir baigdama norėčiau pasakyti, kad jūs turbūt pastebėjote, jog mūsų pozicijos gerokai suartėjo su pono Ramanausko rengtu variantu. Taigi labai prašyčiau pritarti po antrojo svarstymo ir kuo greičiau atlikti trečiojo svarstymo procedūrą. Ačiū.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybių profesinių sąjungų turto "įgyvendinimo" projekto svarstymas(93.05.25)

2sesija43p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai ministrei. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės. Tam, kad galėtume pritarti, pirmiausia reikia užsiregistruoti. Gerbiamieji Seimo nariai, kol jūs registruojatės, aš norėčiau paklausti jūsų. Aš negirdėjau nė vieno kalbėtojo šiandien, kuris siūlytų nepritarti. Visi siūlė pritarti - su pastabom, su korektyvom, su pataisymais, bet visi siūlė pritarti. Aš norėčiau jūsų dėmesį atkreipti į tai. Tai ar po registracijos jūs sutiktumėt, kad mes pritariame po antrojo svarstymo bendru sutarimu ir nereikalaujate balsuoti? Jeigu ne, tai mes tada pasisakysime dėl motyvų, balsuosime ir t.t. Pritariame, taip? Užsiregistravo 90 Seimo narių. Aš dar kartą klausiu, ar pritariame, kad būtų pritarta šitam įstatymui po antrojo svarstymo? Nėra prieštaraujančių? Nėra. Ačiū. Įstatymui pritarta po antrojo svarstymo bendru sutarimu. Taigi, kaip matote, gerbiamoji ministro pavaduotoja, jūsų darbas nenuėjo veltui, Seimas nebeturėjo ką daugiau daryti, tiktai pritarti jūsų darbui. Ačiū.

Svarstome 9 darbotvarkės punktą, t.y. nutarimą dėl profsąjungų turto. Kviečiame į tribūną pranešėją. Primenu, kad tai yra trečiasis svarstymas ir balsavimas. Pirmasis punktas.

R.J.DAGYS. Pirmajam punktui alternatyvų nėra ir negauta pasiūlymų raštu.

PIRMININKAS. Norinčių kalbėti dėl motyvų du - už, du - prieš. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Pirmasis punktas, kuriuo yra teigiama, kad Seimas pripažįsta, jog nurodytas turtas buvo inventorizuotas, išeina iš visų teisinio supratimo galimybių. Kaip ponas P.Vitkevičius sakė, galėtume parašyti, kad Dievas suinventorizavo, matyt, profsąjungų turtą. Ponas K.Uoka pasakė, kaip yra su profsąjungų turto inventorizacija. Todėl šito punkto įrašymas leistų mums visiems aiškiai suprasti, kad Seimas prisiima Dievo funkcijas, t.y. pripažįsta tai, ko niekad nebuvo, ir šitokie Seimo pripažinimai parodo, kad Seimas gali pripažinti bet ką, ir niekas neturi teisės su tuo ginčytis. Aš siūlau šitą punktą išbraukti ir daugiau tokių punktų pateikėjams nerašyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Dirgėla. Prašom.

K.DIRGĖLA. Aš taip pat esu prieš šitą pirmąjį punktą. Manau, kad ir pranešėjas neturi atitinkamų dokumentų šiam teiginiui pagrįsti, ir siūlyčiau Seimo narius balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.

G.A.PAVIRŽIS. Aš noriu priminti gerbiamiesiems kolegoms dar kartą, nes man atrodo, ne visi atkreipė dėmesį, kad net dviejų Respublikos Vyriausybių sudarytos komisijos tą darbą atliko. Deja, iki galo nebuvo privesta ir visa medžiaga nepateikta Aukščiausiajai Tarybai. Tai dabar gerbiamasis pranešėjas R.Dagys padarė, ir visa medžiaga, kuri inventorizuota, yra pas jį. Kam įdomu, gali susipažinti.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis, bet galima kalbėti tik už, jeigu nenorite pažeisti Reglamentą.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Norėdami tvirtinti, kad profsąjungų turtas yra inventorizuotas, turėtume turėti vis dėlto aiškius įrodymus. Tokiais įrodymais galėtų būti komisijų patikrinti dokumentai arba bent jau pristatyti į atskirus komitetus, kurie būtų su tuo susipažinę. Dabar mes  perkame katę maiše. Apie tai, kad turtas inventorizuotas, vis dėlto tvirtina ne kažkokia eilinė įstaiga, bet įstatymų leidimo įstaiga - Seimas ir tvirtina, kai dauguma jos narių nėra susipažinę su tokiu faktu. Tai, manau, būtų labai neteisinga ir mes patys save pažemintume, todėl aš pasisakau prieš tokią redakciją, prieš tokį punktą.

PIRMININKAS. Pažeidėte Reglamentą, gerbiamasis Seimo nary P.Miškini. Pranešėją prašome.

R.J.DAGYS. Visa medžiaga, kuri buvo, visoms frakcijoms ir komitetams buvo išdalyta. Paskutiniame svarstyme buvo pateikta dar viena medžiaga, gauta iš Vyriausybės. Man atrodo, visi Seimo nariai, kurie norėjo susipažinti su ta medžiaga, galėjo susipažinti, o tai, kad gerbiamasis K.Uoka neperdavė dokumentų, būdamas kontrolieriumi, ir nepaliko savo organizacijai, tai aš manau, tuo turėtų susidomėti prokuratūra.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta pirmajam punktui, spaudžia mygtuką ,,už". Balsavimas pradėtas. Už - 55, prieš - 20, susilaikė 2. Pirmajam punktui pritarta.

R.J.DAGYS. Antrasis punktas susideda iš 8 papunkčių. Papunktyje yra viena alternatyva. Aš nežinau, ar mes balsuosime už kiekvieną punktą atskirai, ar už visą šitą dalį, pirmiausia apsispręsdami dėl alternatyvų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia ten yra išvardyti 7 punktai, tai aš nežinau, ar Seimo nariai reikalauja balsuoti už kiekvieną atskirą papunktį, ar už visą galima balsuoti? Negirdžiu.

R.J.DAGYS. Aš siūlyčiau balsuoti už visą ir atskirai už alternatyvą.

PIRMININKAS. Vieną minutę, aš norėčiau paklausti opozicinių frakcijų, ką jos siūlo. Prie mikrofono, būkite malonus, labai negirdėti. Paeiliui gal balsuoti, ar už visą galima balsuoti?  Arba taip balsuoti, kaip siūlė Seimo narys R.Dagys. Prašome. Seimo narys P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Tik tiek galiu pasakyti, kad opozicinių Seimo frakcijų balsas į dangų neina, kiek mes suprantam, todėl, manau, neverta to laiko gaišti. Vis tiek bus nubalsuota daugumos. Jie imasi atsakomybę už savo turto dalijimą, paskirstymą, tai balsuokim  ir negaiškim laiko.

PIRMININKAS. Gerai, mielai. Prieš tai Seimo nariai dar norėtų registruotis, kadangi papildomai atėjo Seimo narių. Prašom registruotis. Prašom, kokios dar pataisos antrajam punktui?

R.J.DAGYS. Čia truputį pakeistas trečiasis punktas. Parašyta ne ,,hidrologijos režimo stotis", bet ,,stoties objektai", tokia pataisa yra. Toliau dėl alternatyvos spręsime atskirai.

PIRMININKAS. Dėl kurio?

R.J.DAGYS. 8 punkto alternatyvą prieš tai turime išspręsti.

PIRMININKAS. Tai pirmiausia reikia ją išspręsti. Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Seimo narys M.Visakavičius pateikė alternatyvą, mes ją įrašome į tą punktą ar ne. Prašome perskaityti.

R.J.DAGYS. ,,Pastatai su dviem garažais ir sandėliu Druskininkuose, Veisiejų 9a. " Čia pateikta gerbiamojo M.Visakavičiaus alternatyva.

Pateikėjai sutinka su tokiu pataisymu.

PIRMININKAS. Tada galima balsuoti, jeigu jūs sutinkate.

R.J.DAGYS. Taip.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos ir dėl balsavimo.

PIRMININKAS. Prašau.

V.JARMOLENKA. Aš galiu sutikti su tuo, kad kažkur kažkokie garažai nepadalyti, bet mes jau dalijom Donelaičio 27 ar 47, aš nepamenu, pone B.Genzeli, jūs gi puikiai prisimenate šitą pastatą.

Aš norėčiau, kad mes dabar Seime nepriimtume to nutarimo, kur yra tikslūs parašymai: garažas 9a ir dar kažkas. Jeigu Seimas nusileis iki adreso, iki vieno arba kito garažo, žinokite, mes paskui dalysime iki ,,cvieko".

PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis.

T.LIDEIKIS. Aš norėčiau pasakyti, kad čia yra tokios labai neaiškios formuluotės. 5 punktas, pavyzdžiui, Kauno darbo ir kultūros rūmų turto dalis. Tai kokia gi ta dalis? Dalis gali būti viena šimtoji ir 99 šimtosios. Lygiai taip pat yra apie sanatorijas 7 punkte. Lietuvos profesinių sąjungų sanatorijų, poilsio namų nuosavybės dalis. Ką tai reiškia - dalis?

PIRMININKAS. Taip, prašom, jūsų atsakymas.

R.J.DAGYS. Atsakymas yra toks, ką ne vieną kartą esu kartojęs. Pripažįstama dalis, bet jos galutinį pasiskirstymą matysite atskiruose punktuose, bus išskirta atskiru nutarimo punktu, kadangi mes pereiname, rašome į šitą pusę. Tai buvo tokia juridinės technikos forma, dėl jos kol kas prieštaravimų nebuvo.

Taip pat norėčiau gerbiamajam V.Jarmolenkai atsakyti. Aš labai prašyčiau tada opozicinių frakcijų vieną kartą apsispręsti. Vieną kartą jų pasiūlymu kaip tik ir buvo priimta tokia norma, kad buvo įrašyti tikslūs adresai. Dabar vėl jie pakeitė nuomonę. Ačiū už pastovumą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Aš noriu perskaityti laikinojo Statuto 212 straipsnio 3 dalį, kur pasakyta: ,,Po įstatymo priėmimo toliau svarstomas ir tą pačią dieną gali būti priimtas nutarimas dėl įstatymo įsigaliojimo tvarkos ir, jei reikia, priimamas įstatymas arba nutarimas panaikinus kitą"  ir t.t. Įstatymas kol kas nepriimtas. Aš šitą jums primenu.

PIRMININKAS. Ačiū, kad primenate. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Aš norėčiau gerbiamajam pranešėjui priminti, kad jis, kiek man žinoma, taip pat atstovauja opozicinei  frakcijai. (Salėje nuostaba)

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi nė vienas Seimo narys nereikalavo balsuoti papunkčiui, todėl aš prašau, kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų už antrąjį punktą, už antrąjį paragrafą, prašome tai padaryti. Po to balsavimas. Du - už, du - prieš. Seimo narys A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Aš manau, kad jau iki pietų pertraukos mes buvome apsisprendę balsuoti ir priimti. Nereikia laiko trukdyti ir laikyti čia pranešėją. Balsuoti ir eiti toliau.

PIRMININKAS. Pranešėjas stiprus vyras - atlaikys. Seimo narys N.Germanas.

N.GERMANAS. Aš suprantu, kad galima ginčytis labai ilgai, o pranešėjas tikrai stiprus vyras - atlaikys, bet manau, neverta gaišti laiko, reikia balsuoti dėl šio punkto.

PIRMININKAS. Dar Seimo narys K.Dirgėla. Prašom.

K.DIRGĖLA. Siūlau balsuoti prieš, nes mes negalime atskirti. Kaip jau minėjau įstatymo priėmimo metu, nėra aiškiai atskirtos sudedamosios dalys: ar iš mokesčių čia suformuotas turtas yra, ar iš valstybės.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už visą 2 punktą.

V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Jūs negalite kalbėti, jau kalbėjote vieną kartą. Pats gerai žinote Reglamentą.

V.JARMOLENKA. Aš kalbu dėl kito punkto vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Ne, nesvarbu, gerbiamasis Seimo nary. Aš jums noriu paaiškinti Reglamentą. Dėl vedimo tvarkos, prašome, paskaitykite Reglamentą, galima kalbėti tik vieną kartą per darbotvarkės visą punktą. Darbotvarkėje yra profsąjungų įstatymas ir nutarimas. Jūs vieną kartą pakalbėjot, labai ačiū, atsižvelgė į jūsų pastabą.

V.JARMOLENKA. Labai gerai, labai gerai, bet tada ne dėl vedimo tvarkos, bet dėl adresų. Aš prašau balsuoti, kad tie trys garažai, kurie yra Druskininkuose (punktas 9b), būtų irgi įrašyti į šitą punktą. Kas prieš, aš nežinau. Jeigu ponas M.Visakavičius nežino, kad ten yra 9b, tai aš nekaltas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš primenu, kad pataisas galima pasiūlyti tiktai išvakarėse. Prašome, balsuojame. Kas už, spaudžia mygtuką ,,už". Kas už 2 punktą. Primenu, kad 2 punktas yra su Seimo nario M.Visakavičiaus pataisa, kurią priėmė pranešėjas. Už - 53, prieš - 26, susilaikė 2. 2 punktui pritarta.

3 punktas. Prašau.

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Jūs negalite jau.

A.KUBILIUS. O kas gali tada?

PIRMININKAS. Negalite, sakau jums. Seimo nary A.Kubiliau, prašom nepažeidinėti Reglamento ir nekalbėti po tris kartus dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Aš nekalbėjau dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Seimo nary R.Dagy, prašom tęsti.

A.KUBILIUS. Ponas pirmininke, aš dar nekalbėjau šituo klausimu dėl  vedimo tvarkos, jeigu jūs esate ne tik Seimo pirmininkas...

PIRMININKAS. Seimo nary R.Dagy, prašome arba kalbėti, arba palikti tribūną.

R.J.DAGYS. 3 punktas yra analogiškas, tiktai išdėstyta profsąjungų dalis, kas pereina joms. Punktas yra iš 13 dalių. Alternatyvų dėl 3 punkto niekas nepateikė, todėl siūlau balsuoti už jį. Tik turbūt reikėtų apsispręsti dėl 11 punkto, kuriame yra siūloma pirminių organizacijų turto neįtraukti į šio nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Ką jūs siūlote? Man įdomu žinoti, siūlote išbraukti ar  ne?

R.J.DAGYS. Man būtų priimtina, jeigu antram pateikėjui irgi priimtina. Gerai, priimtina. Pirminis.

PIRMININKAS. Paliekat 11 punktą, ar siūlote išbraukti?

R.J.DAGYS. Išbraukiam žodį ,,pirminį".

PIRMININKAS. Žodį ,,pirminį" išbraukiate, taip? Gerbiamasis Seimo nary R.Dagy, aš klausiu jūsų, o girdžiu atsakymus iš Seimo nario V.Jarmolenkos. Čia kaip žinote...

R.J.DAGYS. Išbraukiam ,,pirminį".

PIRMININKAS. 11 punkte, taip?

R.J.DAGYS. Taip.

PIRMININKAS. ,,Pirminių ir" - tuos du žodžius išbraukiame. Ar yra reikalaujančių balsuoti papunkčiui? Kalbame dėl motyvų dėl viso nutarimo. Seimo narys G.Vagnorius. Prašome.

G.VAGNORIUS. Čia 3 punkto šeštoje dalyje yra pažymima ,,Lietuvos profesinių sąjungų, sanatorijų, poilsio namų nuosavybės dalis". Ką mes čia perleidžiame LDDP, mums būtų labai įdomu žinoti? Kiek tų sanatorijų, už kokią vertę ir kam konkrečiai tas turtas yra perleidžiamas ar kitokiu būdu pasisavinamas? Nes šiaip priimti 6 punktą, kad ,,Lietuvos profesinių sąjungų sanatorijų, poilsio namų nuosavybės dalis", tokį bendrą, yra, man atrodo, ir nerimta, ir neteisėta.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Seimo nary, ne perleidžiat, o paima LDDP, ir tikrai taip. Šitą sakykit tiesiai ir šviesiai. Siūlau balsuoti už 3 punktą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis. Prašom, Seimo nary.

G.A.PAVIRŽIS. Aš siūlau balsuoti už visą šitą punktą, nes tą, ką minėjo prieš tai kalbėjęs kolega mano bendravardis, tą jau ne vieną kartą minėjo gerbiamasis R.Dagys, kodėl būtent rašoma ši dalis.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti.

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Jūs negalite, kartoju jau trečią kartą. Jūs turite puikias ausis...

A.KUBILIUS. Pone Seimo posėdžio pirmininke...

PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti.

A.KUBILIUS. ... įrašykite nors į asmens kortelę, kad jūs nemokate vesti posėdžių.

PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti. Jis pastabą gavo, bet jam pastaba kaip nuo žąsies vanduo. (Juokas) Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą 3 punktą, prašome paspausti mygtuką ,,už".

A.KUBILIUS. Pone posėdžio pirmininke, visų pirma turi būti priimtas įstatymas, po to priimami nutarimai dėl jo įsigaliojimo.

PIRMININKAS. Kiaušinis niekada vištos nemokė. (Juokas) Už balsavo 51 Seimo narys, prieš - 21, susilaikė 1. 3 punktui pritarta.

4 punktas.

R.J.DAGYS. 4 punkte reikės apsispręsti dėl  kelių alternatyvų. Pirmoje jo dalyje pirmoji alternatyva yra pasiūlyta gerbiamojo K.Dirgėlos, kad reikėtų praplėsti, ne iš septynių sudaryti profesinių sąjungų fondo tarybą, bet iš devynių. Pateikėjams tas priimtina.

PIRMININKAS. Vadinasi, jūs siūlote vietoj ,,septyni" rašyti žodį ,,devyni"? Taip?

R.J.DAGYS. Jeigu niekas neprieštarauja, tai iš 9. Toliau siūloma alternatyva, kad šita taryba būtų tvirtinama Seime. Pateikėjams tas yra priimtina, jeigu niekas nereikalaus balsuoti priešingai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš  norėčiau, kad jūs tvirtai įsikaltumėte į galvą, jeigu jūs priimate, tai gali Seimas pasiūlyti tik išbraukti.

R.J.DAGYS. Gerai. Priimu.

PIRMININKAS. O ko nors kito tai jis negali jums pasiūlyti. Taip. Daugiau nieko?

R.J.DAGYS. Taip pat yra priimama alternatyva: ,,atnaujinant jos sudėtį perrenkama kiekvienais metais". Taip pat priimtina ta alternatyva.

PIRMININKAS. Kuriame čia punkte?

R.J.DAGYS. Tame pačiame sakiny.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, tada prašome norinčius kalbėti du - už, du - prieš. Seimo narys P.Papovas, po to Seimo narys A.Kubilius.

P.PAPOVAS. Jeigu pranešėjui būtų priimtina, siūlyčiau 4 punkte 1 sakinio pabaigą pratęsti tokia teze: ,,turto perdavime dalyvaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybės  atstovams", kad galima būtų įtraukti ir Vyriausybės atstovus į turto perdavimą.

PIRMININKAS. Taip, pranešėjau, jūsų?

R.J.DAGYS. Priimtina.

PIRMININKAS. Jūsų pasiūlymas priimtas. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš nelabai suprantu, kodėl man dabar žodį suteikėte...

PIRMININKAS. Jūs kalbėsite dėl motyvų.

A.KUBILIUS. ...bet aš noriu panaudoti vienam dalykui. Aš labai noriu atsiprašyti, kad priverčiau Sakalą pasivadinti višta. (Juokas)

PIRMININKAS. Jeigu aš sudėjau tokį puikų kiaušinį kaip jūs, tai aš esu tuo labai patenkintas. (Juokas, plojimai) Seimo narys M.Visakavičius.

M.VISAKAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš savaitę buvo išplatinta mano siūloma alternatyva, ir aš bandysiu argumentuoti. Jau bemaž dveji metai vyksta dalybos, ir dabar jau profsąjungų turto interesai tampa grupės asmenų interesais. Kad tas turtas būtų bent jau bandomas objektyviai padalyti, aš ir siūlau, kad į tą fondo tarybą įeitų neutralūs žmonės. Nes aš prognozuoju, jeigu 7 centrai pradės dalyti turtą, tai jis lakstys kaip nuo pešamos žąsies plunksnos. Galbūt ta taryba įsitikins, kad profsąjungų turtas yra nedalomas, jis negali būti išdalytas tarp grupės profsąjungų, kurios (ne visos), turiu pasakyti, yra sukurtos gana fiktyviai. Ji galėtų tas dalybas padaryti kur kas efektyviau. Todėl aš siūlau balsuoti už mano pasiūlytą alternatyvą.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Šiandien posėdis gana keistai vyksta, turbūt ir nutarimas panašus yra. Aš siūlau atidžiai įsiskaityti, kas rašoma 4 punkte. ,,Sudaryti iš 7 profesinių sąjungų atstovų fondo veikiančioms ir besikuriančioms profesinėms sąjungoms remti tarybą". Vadinasi, sudaryti organą, kuris galės papirkinėti, valdyti profesines sąjungas. Taip reikia suprasti? Aš, tiesa, nelabai ir suprantu. Jeigu LDDP atstovas aiškiai prisipažino, kad tas nutarimas skirtas LDDP pasisavinti sanatorijas, poilsio namus, tai man nelabai suprantama, kam iš viso reikalinga šita taryba. Negi LDDP skils į 7 dalis?

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome tada apsispręsti. Yra dvi alternatyvos. Vieną minutę, jūs dar turėsite teisę kalbėti. Viena - ,,sudaryti iš 9 profesinių sąjungų atstovų fondo veikiančioms ir besikuriančioms profesinėms sąjungoms remti tarybą", o Seimo narys M.Visakavičius siūlo, jūs turite alternatyvą, perskaitysiu: ,,Sudaryti (...) turto fondo tarybą iš Vyriausybės, profsąjungų, Aukščiausiojo Teismo, Prokuratūros, Valstybinio arbitražo pasiūlytų atstovų". Pagrindinis yra skirtumas. Pranešėjo komentaras, ir balsuosime.

R.J.DAGYS. Dabar pateiktas gerbiamojo P.Papovo papildymas, man atrodo, iš dalies išsprendžia šias problemas. Siūlyčiau gerbiamajam M.Visakavičiui palikti prie P.Papovo redakcijos. Man nepriimtina tokia redakcija.

PIRMININKAS. Kaip Seimo narys M.Visakavičius? Jūsų lemiamas žodis. Siūlote balsuoti ar atsiimate pasiūlymą?

M.VISAKAVIČIUS. Taip, aš siūlau balsuoti, neatsiimu.

PIRMININKAS. Gerai. Prašome, tada balsuosime alternatyviai. Kas už pranešėjo siūlymą, spaus mygtuką ,,už", kas už Seimo nario M.Visakavičiaus siūlymą, - mygtuką ,,prieš", o susilaikę bus neskaičiuojami. Balsavimą pradedame. Kas už pranešėjo alternatyvą, spaudžia mygtuką ,,už", už Seimo nario M.Visakavičiaus, mygtuką ,,prieš", susilaikę neskaičiuojami. Taip, už pranešėjo alternatyvą - 20, už Seimo nario M.Visakavičiaus - 39. Priimta Seimo nario M.Visakavičiaus alternatyva ir prašome pasiruošti balsuoti už visą 4 punktą. Kas už visą 4 punktą? Gal niekas nereikalauja balsuoti, mes priimsime be balsavimo. Negirdžiu reikalavimo balsuoti. Reikia. Prašom tada, kas už visą 4 punktą.

R.J.DAGYS. Atsiprašau, tokiu atveju siūlau...

PIRMININKAS. Atsiprašau, tada sustabdau balsavimą.

R.J.DAGYS. Dabartinę redakciją taip, kaip nubalsavo Seimas, man atrodo, reikėtų redaguoti. Siūlyčiau tada nebalsuoti, nes iš devynių neaišku, kokiu santykiu atstovauja profsąjungos, kiek ten tų...

PIRMININKAS. Gerai, siūlote atidėti. Nediskutuokite, siūlote atidėti. Mes 4 punktą atidedame.

5 punktas. Prašome. Ar visą dabar reikia redaguoti? 5 punktą galima taip?

R.J.DAGYS. Ten yra vienintelė alternatyva. Siūloma įrašyti žodį ,,siūloma". Skirstyti turtą ir paramą veikiančioms ir besikuriančioms profesinėms sąjungoms vadovaujantis proporcingumu esamam mokančio nario mokestį narių skaičiui siūloma papildyti žodžiu ,,siūloma".

PIRMININKAS. Pritariat?

R.J.DAGYS. Ne, nepritariam.

PIRMININKAS. Kas pateikėjas? Gal jį atsiims?

R.J.DAGYS. Pateikėjas buvo profesinės sąjungos ir, dabar nebeatsimenu, kažkas iš Seimo narių.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla.

K.DIRGĖLA. Pati mintis yra gal ir toleruotina, kad būtent nuo mokestį mokančių narių, nes gali susidaryti ir butaforinės profsąjungos, kad vien tik paveldėtų turtą. Bet kaip šitas dalykas bus kontroliuojamas? Ar pranešėjas bent įsivaizduoja?

PIRMININKAS. Daugiau kalbančių nėra. Tai vis dėlto dėl alternatyvos reikia balsuoti. Ar įrašom žodį ,,siūloma", ar ne? Dar  Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Mano nuomonė tokia pati. Reikalas tas, kad šiuo metu mes neturime rimtos apskaitos. Ir bus čia insinuacijų...

PIRMININKAS. Prašau pakartoti.

J.BEINORTAS. Bus insinuacijų, kai kiekviena profsąjunga rodys įsivaizduojamą savo narių skaičių. Aš tikrai sakau, pažiūrėkime iš šalies, kaip tai atrodys.

PIRMININKAS. Tai ką siūlote?

J.BEINORTAS. Man regis, tai, ką siūlė mano kolega K.Dirgėla. Būtent atsisakyti to vertinimo pagal deklaravimą mokančių nario mokestį.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

R.J.DAGYS. Atsisakyti, vadovautis kokiu nors mokesčio principu pagal nario mokestį, būtų nepriimtina. Arba Seimo nariai turi apsispręsti, kad iš viso šitą punktą išbrauktų.

PIRMININKAS. 5 straipsnį, taip?

R.J.DAGYS. Taip, 5 straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 5 straipsniui, kaip siūlo pranešėjas, būtų pritarta, paspaus mygtuką ,,už". Kas  5 straipsniui nepritaria, spaudžia mygtuką ,,prieš". Už - 40, prieš - 23, susilaikė 3. 5 straipsniui pritarta. Kadangi baigėsi laikas, svarstyme daroma pertrauka.

R.J.DAGYS. Ačiū. Aš tik norėčiau pasakyti gerbiamajam J.Bernatoniui, kad aš tribūnoje atstovauju ne opozicinei frakcijai, o mūsų komitetui. Ačiū.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ,,Dėl Seimo laikinosios užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veiklos tyrimo komisijos" projekto svarstymas(93.05.25)

2sesija43p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Dabar svarstome 10 darbotvarkės punktą. Seimo nutarimo ,,Dėl Seimo laikinosios užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veiklos tyrimo komisijos" projektas. Užsirašė kalbėti Seimo narys N.Medvedevas, tačiau aš jo nematau. Yra? Prašome. Seimo narys N.Medvedevas. Prašome į tribūną. Kitus Seimo narius kviečiu užsirašyti diskusijai. Diskutuosime, kaip ir numatyta, 20 min. Po to bus vardinis balsavimas dėl profsąjungų turto įstatymo.

N.MEDVEDEVAS. Deja, Nacionalinio saugumo komitetas savo aiškios nuomonės dėl šito klausimo nepasakė. Tačiau bendra nuomonė būtų tokia, kad šita komisija tikrai reikalinga. Turėtų būti toksai nutarimas, kad koordinuoti ją privalėtų Nacionalinio saugumo komitetas, o tų žmonių pasirinkimas turėtų vykti maždaug taip, kaip mes dabar pradėjome rinkti žmones į Etikos ir procedūrų komisiją. Reglamentas privalėtų būti ruošiamas maždaug taip, kaip mes dabar ruošiame visus dokumentus dėl KGB archyvų. Tai yra sunkus, kruopštus, lėtas darbas, tačiau toks darbas, kuriuo mes išvengiame nesutarimų, nepasitikėjimo ir, manau, kad pasieksime, kad ir šitas Genocido tyrimo centras, ir šita mūsų komisija dirbs Lietuvos naudai, o ne Lietuvos žmonių supriešinimui. Jeigu šitie klausimai būtų išspręsti, maždaug šitaip. Todėl manyčiau, kad dabar yra pirmasis svarstymas, taip?

PIRMININKAS. Taip.

N.MEDVEDEVAS. Tai to pirmojo svarstymo metu, aš manau, kad ponas S.Pečeliūnas... Nematau, ar jis yra salėje...

PIRMININKAS. Nėra, bet jis tikriausiai girdi.

N.MEDVEDEVAS. Kad jis sutiks. Mes su juo susitarėme, kad įstatymas po visų pataisymų turėtų būti būtent toksai. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū.  Seimo narys A.Albertynas.

A.ALBERTYNAS. Aš matau šitos komisijos glaudų ryšį su Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija. Kai dėl padarytų ekonominių nusikaltimų  Lietuvoje, tai kelia didelį įtarimą, kad čia yra įsikišę užsienio žvalgybų agentai, kuriuos reikia komisijai užfiksuoti. Ir šitos dvi komisijos turi bendrai bendradarbiauti.  Aš galvočiau, kad vienos ir kitos komisijos nariai turėtų persipinti tarp vienos ir kitos komisijos. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys  A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Aš norėčiau alternatyviai pasiūlyti, kad šita komisija KGB  ir užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veiklai tirti reikalinga, bet ji būtinai turi turėti teisinį pagrindą, juridinį pagrindą. Kitaip mes galim įsileisti į tokias džiungles, kurios  egzistavo KGB veiklai tirti komisijoje vadovaujant gerbiamajam B.Gajauskui. Todėl yra siūlymas, kurį aš perskaitysiu. ,,Remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymu ,,Dėl deputatų sąmoningo bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis mandatų patikrinimo" ir Seimo rinkimų įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

1. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktu priimti Apkaltos proceso įstatymą ir nutarimą jam įgyvendinti, kuriais  Seimas galėtų panaikinti Seimo nario mandatą.

2. Priėmus Apkaltos įstatymą ir sukūrus įstatyminę bazę sudaryti Seimo laikinąją užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veiklos tyrimo komisiją iš 9 13 asmenų.

3. Komisija, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktu ir Apkaltos įstatymu bei nutarimu dėl jo įgyvendinimo, paruošia savo veiklos reglamentą.

4. Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos."

Taip  mes, sukurdami įstatyminę bazę, išvengtume bet kokių nukrypimų ar į vieną, ar į kitą pusę.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Kai šis klausimas buvo aptariamas Valstybės ir teisės komiteto posėdyje, daug mūsų komiteto narių pritarė gerbiamojo Seimo nario R.Ozolo siūlymui, kad problemos, susijusios su Seimo nariais, įtariamais bendradarbiavimu su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis, turėtų būti svarstomos Etikos ir procedūrų komisijoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad dabar galiojantis Seimo rinkimų įstatymas ir galiojantis Aukščiausiosios Tarybos priimtas įstatymas ,,Dėl Aukščiausiosios Tarybos deputatų sąmoningo bendradarbiavimo su KGB mandatų patikrinimo", mano manymu, aiškiai reglamentuoja ir įpareigoja, kas turi būti daroma. Negalima kalbėti, kaip ponas A.Albertynas kalbėjo apie Apkaltos procesą, nes Seimo rinkimų įstatymas... Atsiprašau, gal ponas A.Bendinskas  kalbėjo. Aš supainiojau. Nes Seimo rinkimų įstatymo 84 straipsnis aiškiai nurodo, ką turėjo atlikti kandidatai į Seimo narius. Jeigu jie to neatliko ir Seimo sudaryta komisija įrodė, kad jie bendradarbiavo su KGB, o apie tai viešai nepareiškė prieš rinkimus, vadinasi, tie Seimo nariai grubiai pažeidė Seimo rinkimų įstatymą. Todėl jų įgaliojimai nutraukiami ne pagal apkaltos procesą,  Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktą, bet nutraukiami pagal Konstitucijos 63 straipsnio 6 punktą dėl grubaus Seimo  rinkimų įstatymo pažeidimo. Todėl aš pritariu pono S.Pečeliūno parengtam projektui ir  siūlau už jį balsuoti po pirmojo svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Z.Adomaitis.

Z.ADOMAITIS. Ačiū.  Šitokia komisija reikalinga, būtina, tačiau manyčiau, jau čia buvo minėta, kad prieš pradedant komisijai darbą turėtų būti priimtas  ir nustatytas komisijos darbo reglamentas, kad šita komisija tarnautų ne kokių nors politinių  grupuočių sąskaitų suvedinėjimui, kaip jau buvo  minėta ir kaip buvo anksčiau, o kad tarnautų Lietuvos žmonių sutaikymui, ramybei, o ne supriešinimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys X. Nežinau pavardės. Mano kompiuteryje nėra. Gal kas atsilieptų?

A.ENDRIUKAITIS. Čia mano yra neįrašyta pavardė.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis. Prašome.

A.ENDRIUKAITIS. Aš turiu nutarimo projektą, kurį parengė S.Pečeliūnas. Jame yra įvardyti tie klausimai ir tie nuogąstavimai, apie kuriuos prieš tai kalbėjo Seimo nariai. Tai dėl paties skaičiaus. Gali būti 9, gali būti daugiau. Čia esmės turbūt nepakeistų. Dėl pačių žmonių parinkimo, suderinimo turbūt taip pat susitarti vis dėlto būtų galima. Dėl paties reglamento,  dėl tos tvarkos, pagal kurią ji turėtų dirbti, taip pat yra šito nutarimo 3 straipsnyje įvardyta, kad ,,pateikia Seimui tvirtinti komisijos teisių ir veiklos reglamentą." Todėl tas darbas būtų pagal nustatytą tvarką. Toliau čia buvo pasakyta mintis, kad kai kurie darbai persipina su Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos darbais. Tai čia labai įdomus klausimas, ir aš manau, kad jeigu iškiltų koks bendras dalykas, tai šita komisija taip pat galėtų ir su ana, minėta, bendrauti. Dėl Etikos komisijos. Tai šioje vietoje nesinorėtų sutikti, kadangi tai yra specifinis klausimas. Etikos komisijos darbo baras yra kitoks, o šitos yra taip pat kitoks ir ilgesnis procesas. Turėtų būti daugiau uždaras. Todėl būtų  per  didelis krūvis, jei suteiktume šitą ilgalaikį darbą atlikti Etikos komisijai. Ne ta specifika. Taip pat norėčiau priminti, kad analogiškos komisijos specialiųjų tarnybų veiklai tirti yra ir Vokietijoje, yra netgi Norvegijoje.  Atsižvelgdamas į tai, kad pas mus veikia kiti įstatymai, reikalaujantys, kad tokia komisija būtų, aš siūlau pritarti S.Pečeliūno nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys R.Ozolas.

R.OZOLAS. Dėkingas. Tiesą pasakius, nežinau, kas mane įrašė kalbėti, tačiau, jeigu žodis suteiktas,  aš pasakysiu. Manau, kad bendradarbiavimas su slaptosiomis tarnybomis visų pirma yra dorovinė problema. Ir tik nuo to prasideda visos kitos su tuo dalyku susijusios procedūros. Todėl pirminis sprendimas priderėtų Etikos ir procedūrų komisijai, toliau nukreipiant visa su konkretaus žmogaus problema susijusios problematikos sprendimams. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Mano nuomone, tokia komisija yra ir seniai buvo reikalinga. Ji būtų padėjusi mums dirbti, turint mažiau įtampos ir įtarimo. Siūlau jos sudarymui pritarti. Pono N.Medvedevo pasiūlymas, jeigu aš gerai išgirdau,  arba nuomonė, kad Nacionalinio saugumo komitetas norėtų kuruoti arba koordinuoti šitos komisijos veiklą, man atrodo, nepagrįstas. Nebent dėl vieno labai specialaus aspekto, kurio aš čia nenorėčiau minėti.Tokia komisija apskritai turėtų būti kuo labiau nepriklausoma, sudaryta iš kuo labiau gerbiamų ir nešališkų žmonių.  Jeigu jau būtų nutarta, kad kas nors iš esamų komitetų turi kuruoti, tai galbūt tam tiktų Valstybės ir teisės komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė.

V.BRIEDIENĖ. Nors aš neprašiau žodžio, bet siūlau pritarti tokios komisijos sudarymui.

PIRMININKAS.  Seimo narys A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Visų pirma aš noriu pasakyti, kad gerbiamasis Seimo narys J.Bernatonis kalbėjo apie mūsų Valstybės ir teisės komiteto nuostatą šiuo klausimu.  Gerbiamasis R.Ozolas taip pat apie tai kalbėjo, kad visų pirma tai yra moralės dalykas. Kai kalbama apie nusikalstamumą, tuomet, matyt, turi spręsti kitos instancijos. Todėl aš siūlyčiau: jeigu kas nors labai nori sudaryti tokią komisiją, manyčiau, jog jai veiklos sfera yra pakankamai plati.  Visų pirma reikia išsiaiškinti, ką iki šiol veikė komisija, kuri buvo  sukurta KGB veiklai tirti. Aš per tą ir tą svarstymą klausiau, ar nebūtų tikslinga išklausyti tos komisijos ataskaitą? Manyčiau,  sukūrus šią komisiją, jos pirmasis uždavinys būtų išsiaiškinti ankstesnės komisijos  KGB veiklai tirti veiklą, išsiaiškinti, ką ji veikė, kiek žmonių buvo apjuodinta ir koks pagrindas buvo tam apjuodinimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad bendravimas su kitų valstybių tarnybomis vis dėlto  ne etinė ir ekonominė problema. Todėl manyčiau, kad  ne Etikos ir procedūrų komitetas ir ne Ekonominių nusikaltimų komisija tą turėtų nagrinėti. Tai labai subtilus klausimas, susijęs ir su žmonių interesais,  teisėmis ir garbe. Manyčiau, kad komisija turėtų būti sudaryta labai kruopščiai, neskubant, iš labai autoritetingų specialistų. Aišku, kad ji turėtų dirbti visiškai savarankiškai ir niekieno nekuruojama. Nepritarčiau pasiūlymams, kad turėtų kuruoti saugumo instancijos. Tai Seimui  pavaldi Seimo komisija. Todėl dar kartą pabrėžiu, kad turi būti sudaryta iš labai garbingų, turinčių didelį pasitikėjimą žmonių.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Ivaškevičius.

A.IVAŠKEVIČIUS. Aš perduodu mikrofoną savo kolegai A.Griciui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad pirmiausia  ji neturėtų apsiriboti vien tik Seimo narių tyrimu. Pirmiausia, kaip ir buvo minėta, turėtų būti Apkaltos įstatymas,  kad būtų kuo mažiau saviveiklos. Aš visiškai pritarčiau gerbiamojo R.Ozolo pasiūlymui, kad to tikrai užtektų Etikos ir procedūrų komitetui. Tačiau pratęsiu mintį ir noriu pasakyti, kad gerbiamojo S.Pečeliūno siūloma komisija platesniu aspektu yra būtina Lietuvai. Kai lankiausi užsienyje, ne kartą teko išgirsti, kad Lietuva vienaip ar kitaip lieka užsienio specialiųjų tarnybų interesų objektu. Aš kalbu ne tik apie Rusiją. Mumis domisi ir kitos valstybės. Be to, po nepriklausomybės paskelbimo, po Kovo ll-osios Lietuvoje vyko įdomių ir keistų dalykų. Pritariu pono S.Pečeliūno minčiai ir aš galvoju - tą komisiją reikia sukurti, tačiau kad ji užsiimtų kur kas platesniu aspektu ir būtent Seimo lygiu. Negalima pavesti atskiram komitetui ar pan. Ji turėtų turėti tam tikrą darbo reglamentą, tam tikrus įgaliojimus ir išsiaiškintų, ką veikė prieš tai buvusi komisija, paimtų iš jos reikiamą medžiagą ir tęstų tą pradėtą darbą. Bet kad ji žiūrėtų kur kas platesniu aspektu į Lietuvos nacionalinio saugumo klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys B.Genzelis. Bet jums liko 1 min.

B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritarčiau gerbiamojo P.Miškinio pasiūlymui dėl tokios komisijos būtinumo ir tam, ką jis sakė. Kita vertus, aš manyčiau, kad mes vis dėlto turime įvertinti ankstesnės komisijos darbą. Mes prisimename, kad Aukščiausioji Taryba kelis kartus (aš toje komisijoje dirbau ir žinau, kas ten buvo) planavo išklausyti komisijos pirmininką, bet tuo metu komisijos pirmininkas išėjo į parlamentinę ,,rezistenciją" ir Aukščiausioji Taryba negalėjo jo išklausyti. Aš galvoju, kad nekartotume praeitos komisijos klaidų, kad naujoji komisija galėtų efektyviai dirbti, prieš ją sudarant būtina išklausyti pono B.Gajausko ataskaitą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, laikas, skirtas svarstymui, baigėsi, baigėsi ir pasisakančiųjų sąrašas, tačiau dar nepasisakė projekto autoriai. Tai gal mes sutarsime šitaip: kadangi esate nusprendę, kad reikia balsuoti prieš pertrauką, dabar balsuosime, o po pertraukos, jeigu dar atsiras laiko, tada toliau tęsime. Atsiras pranešėjai - ponas S.Pečeliūnas ir ponas N.Medvedevas žadėjo kalbėti ta tema. Tada nuspręsime, ką darome po pirmojo svarstymo. O dabar klausimo svarstyme darome pertrauką. Prašau balsų skaičiavimo komisiją išdalyti vardinio balsavimo biuletenius ir balsuosime dėl profsąjungų turto įstatymo. (Balsai salėje, negirdėti) Motyvai buvo išsakyti.

BALSAS IŠ SALĖS. Dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Gerai, prašome, kol dalijate. Tada pertraukos sąskaita. Prašau, prašau, prašau. Prašau, dėl balsavimo motyvų. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ.  Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai susiję ne tik  su turtu, bet ir su to turto nuosavybės priskyrimu. Kai buvo dalijami investiciniai čekiai, investicinės sąskaitos, visas turtas jau buvo apskaičiuotas ir investicinių sąskaitų suma apima jį. Dabartiniu metu tas naujas padalijimas tai yra vėl naujas Lietuvos žmonių nuosavybės nusavinimas. Todėl aš, pavyzdžiui, kviesčiau mūsų koalicijos žmones nebalsuoti už šitą nutarimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašome, gerbiamasis Seimo nary.

A.KUBILIUS. Šis įstatymas yra vienas iš įdomesnių šio Seimo priimamų dokumentų, šio Seimo daugumos priimamų dokumentų. Ir aš norėčiau akcentuoti keletą dalykų. Visų pirma nė viena dabartinė profsąjunga, naujoji profsąjunga nėra prisipažinusi, kad ji perima buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų teises ir jų visus nuopelnus Lietuvos gyvenimui. Todėl jų pretenzijos į tų profsąjungų taip vadinamąjį sukauptą turtą yra daugiau negu abejotinos. Antra, aš norėčiau pasakyti taip pat vieną labai paprastą dalyką. Kai Seimas pradeda dalyti turtą, toks procesas sukelia labai didelių abejonių. Ir abejonės yra susietos su labai paprastu dalyku - kad tarp Seimo narių yra tokių, kurie labai suinteresuoti tokio turto dalijimu. Todėl aš manau, kad priėmęs šį įstatymą Seimas neturės kitos išeities kaip nedelsiant priimti Seimo narių pajamų ir turto deklaraciją, nes tai yra vienintelė galimybė Seimui netapti dar vienu korupcijos židiniu. Ačiū už dėmesį ir aš siūlau balsuoti prieš, nes Seimas nėra pasiruošęs tokiems darbams, kokius jis dabar atlieka.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Uoka.

K.UOKA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar kartą noriu priminti, kad balsuotame projekte, už kurį dabar balsuosime vardiniu balsavimu, tvirtinama gryna netiesa, kad yra atlikta profsąjungų turto inventorizacija. Dar kartą primenu, kad ji nėra atlikta. Jeigu jūs netikit K.Uoka, tai galbūt patikėsite Seimo nare S.Burbiene, kuri taip pat buvo tos komisijos narė, ir jos parašas ten taip pat yra. Tikrai neatlikta inventorizacija, kaip mes galim balsuoti, kad ji atlikta? Visi dokumentai tą rodo. Balsuokime prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Norėjau labai trumpai pakalbėti tiktai apie patį principą, kad kiekvienas naujas kažkoks dalijimas, skirstymas, atidavimas sukelia iš tiesų, kaip ir bet kurio įstatymo pataisa sukelia, tam tikrą nestabilią padėtį. Šiuo atveju akivaizdu, kad šitas įstatymas tai yra dalijimo įstatymas ir kas laikys pagrindines vadžias šito dalijimo veiksme, tai reiškia turės kažkokią pirmenybę prieš visus kitus. Aš siūlyčiau nebalsuoti už šitą įstatymą arba balsuoti prieš jį vien tiktai dėl tokio neteisingo ir ydingo principo.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys N.Germanas.

N.GERMANAS. Visų pirma aš norėčiau iš karto pasakyti, kad aš siūlau balsuoti už šį nutarimą...

PIRMININKAS. Įstatymą.

N.GERMANAS. Taip, įstatymą. Ir noriu pasakyti kodėl. Taip, aš esu suinteresuotas šito įstatymo priėmimu todėl, kad užtenka turtą laikyti be šeimininko ir toliau jį griauti ir naikinti. Vien tiktai profsąjungų turto išdalijimas - kas iki šiol buvo - atnešė tiesiog didžiausią žalą ne bet kam, o Lietuvos žmonėms. Tai pasakytina ir apie sanatorijas, tai atsitiko ir su sportu, kuris yra visiškai sugriautas. Ir kuo toliau šitas turtas bus be šeimininko, tuo toliau jis neš naudą, tiktai neaišku kam. Aš siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš irgi pasisakysiu už šį įstatymą, nors esu pateikėjas, bet išdėstysiu tuos argumentus. Visų pirma, kad profesinių sąjungų turto dar niekas nėra niekaip nacionalizavęs, jeigu mes neišspręsim šio klausimo dabar, tai praktiškai juridiškai  tiktai uždelsim problemą ir dar turėsime grįžti  artimiausioje ateityje prie to. Nes jos kaip konferederacija gali kaip perėmėjas reikalauti jo, ir mes turėsime tą problemą spręsti, nes ... O kad G.Vagnorius,.. kad G.Vagnoriaus Vyriausybė dalijo protestuojant prokuratūrai jų turtą, leido disponuoti juo ir tikrai supainiojo valstybės ir profsąjungų turto problemą, su  juo taip  elgėsi,  tai  čia jau yra tos Vyriausybės sąžinės reikalas. O kad gerbiamasis kontrolierius disponuoja kažkokiais dokumentais, kurių neperdavė savo žinyboje, dabar jis juos demonstruoja, tai buvusio kontrolieriaus turbūt sąžinės reikalas. Bet iš esmės tai neturi nieko bendro su sprendžiamu klausimu, ir siūlau balsuoti, ir spręsti šitą problemą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, pakankamai buvo išsakyta argumentų, kas susiję su šito turto paskirstymu, kai mes priiminėjom atskirus įstatymo punktus. Todėl aš nemanau, kad reikia dar toliau argumentuoti, įkalbinėti, kad šis įstatymas - reikalingas dalykas ir kad mes privalom dėl jo balsuoti. Ir aš tiesiog daug nebešnekėdamas sakau - būkim iki galo tolerantiški ir tikrai balsuokim už šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš pasisakė 4, už - 3. Seimo narys J.Katkus gali kalbėti ir taip, ir kitaip. Jūsų nuožiūra.

J.A.KATKUS. Pirmiausia noriu pasakyti, kad naujos profsąjungos - tai nėra turto perėmėjas. Galbūt čia galima patikėti vienu  pasisakymu, kad paėmėjas galbūt yra. Tai čia yra kitas dalykas. Bet jeigu  inventorizacija neatlikta ir nėra įrodyta, niekas nepasakė, kad tikrai atlikta, aš siūlau balsuoti prieš. Ir iš viso galbūt nereikėtų.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima kalbėti tiktai už. Seimo narys G.Paviržis.

G.A.PAVIRŽIS. Aš, žinoma, pasisakau už šį įstatymą ir pirmiausia vien todėl, kad mes vis grįžtam kažkodėl prie inventorizacijos, pamiršdami, kad mūsų dabartinė Vyriausybė, kuri siūlė tai išnagrinėti, nagrinėjo mūsų paruoštą projektą. Ji kaip tiktai pirmu punktu mums ir pasiūlė įrašyti ir jos priimta, kad yra inventorizuotas turtas, ir sustabdyti ano nutarimo galiojimą. O mums, neišsprendus šio klausimo galutinai, sunku grįžti ir prie kurortų ir sanatorijų darbo gerinimo. Mes turime, gerbiamieji kolegos, suprasti ir tai, kad dažnai mes čia argumentuojam, kad dalijam sanatorijas, kurortus ir t.t. Priešingai, mes jų nedalijam, o norim sudaryti tą rimtą komisiją, tiksliau, leidžiam tai pačiai komisijai, kuri yra sudaryta, kad ji galėtų toliau dirbti ir pateikti Seimui normalų sprendimą. Dėl inventorizavimo jau minėjau vieną kartą ir nenoriu toliau šnekėti - Vyriausybė turėjo išspręsti, dar 1991 m. pateikti Aukščiausiajai Tarybai galutinį sprendimą. Jeigu mes dabar jo neišsprendžiam, galutinai dar toliau painiosim reikalą, ir išeis taip, kaip su žeme, dėl kurios mes dabar negalim išsrėbti to, ką buvo padarę svetimi, o dabar mes patys tai gadinsim.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys M.Stakvilevičius, jeigu kalbės už.

M.STAKVILEVIČIUS. Kalbėsiu jau po to, kai praktiškai jau visi Seimo nariai pažymėjo, kaip jie balsuoja. Bet norėčiau tik vieną argumentą pasakyti - apie restituciją. Kai mes grąžiname visai ne tuos namus, kurie buvo atimti, ne tas žemes, kurios buvo atimtos, ir gauna visai ne tie žmonės, kurie ten gyvena, bet jų vaikai arba net anūkai, ar kas, tai tada viskas yra gerai. O kai grąžiname tiems žmonėms, kurie turėjo savo turtą įdėję profsąjungų pavidalu, tada jau nuodėmė. Todėl siūlau  balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi kalbėtojai pasisakė. Prašom, užpildykite balsavimo biuletenius. Balsuojame dėl buvusio valstybinių profsąjungų turto. Kas už, palieka neužbrauktą, tuos atsakymus, kurie nepatinka, užbraukiat. O dabar du Seimo nariai norėtų pakalbėti. Vieną minutę, replika. Aš turiu galvoje, kad yra du pareiškimai - Seimo nario A.Endriukaičio ir LDDP frakcijos. O be to, asmeniniu klausimu norėjo kalbėti  Seimo narė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Aš gal iš čia.

PIRMININKAS. Prašom.

S.BURBIENĖ. Aš norėjau pasakyti, ponas K.Uoka minėjo, kad ir aš dalyvavau tame inventorizavime. Tai noriu pasakyti, kad aš su buvusia pono K.Uokos kolege Vilkevičiene dalyvavau konkrečiame inventorizavimo tuo metu buvusios kurortų valdymo tarybos patikrinime, o ne inventorizavime. Ir noriu pasakyti, kad per 10 dienų ar gal net ir daugiau komisija, vadovaujama ponios Vilkevičienės, ten nerado jokių nukrypimų. Ir, suvedus visus antrojo patikrinimo duomenis, skirtumas buvo 0,8% nuo pirminių duomenų, kurie buvo suvesti pirmą kartą svarstant. Ir ne čia buvo visa bėda. Bėda buvo tai, kad niekaip negalima buvo to turto jau tada gražiai nusavinti. Todėl jis paskui buvo tyliai tyliai dalijamas. Ir čia yra pagrindas, o ne tai, kad ten kažko kažkas nepadarė.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom į tribūną.

A.ENDRIUKAITIS. ,,Lietuvos Respublikos Seimo LDDP frakcijos nariams. Pareiškimas. M.Garšvienė prie Seimo rūmų badauja jau 22 dieną. Jos sveikatos būklė yra bloga. Prašau LDDP paskirti savo 23 atstovus, nueiti pas M.Garšvienę, pasikalbėti su ja ir paprašyti nutraukti bado akciją.  Pasirašo A.Endriukaitis."

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame LDDP frakcijos atstovą Seimo narį A.Kunčiną frakcijos vardu taip pat pareiškimą perskaityti. Prašom.

A.KUNČINAS. ,,Lietuvos Respublikos Seimo nariams. Dešiniųjų frakcijų atstovai bei kai kurios jų vadovaujamos masinės informacijos priemonės nenutraukia propagandinės kampanijos prieš Seimo narį daktarą K.Bobelį. Mėgina ginčyti jo išrinkimo į Seimą teisėtumą, nepaisydami Aukščiausiojo Teismo sprendimo, toliau spekuliuoja K.Bobelio pilietybės klausimu. Gaila, tačiau Aukščiausiojo Teismo sprendimų kvestionavimas dešiniajai opozicijai jau tapo įprasta praktika. Lietuvos visuomenė puikiai informuota apie K.Bobelio veiklą būnant jam priverstinėje emigracijoje, apie jo darbą Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete, dalyvavimą tarptautinėse konferencijose bei forumuose ginant Lietuvos bylą. Jis visuomet, netgi būdamas Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiu, atstovavo Lietuvai. Ir dabar jau ne vien moraliai, bet ir teisiškai yra Lietuvos pilietis.

Reikėtų priminti oponentams, kad atsisakymas nuo JAV pilietybės nėra susijęs su Lietuvos Konstitucijos ir įstatymų reikalavimais Seimo nariui. Nuolat keliamas klausimas, ar K.Bobelis dar laikytinas JAV piliečiu, ar  ne, netenka jokios prasmės, nes pagal Lietuvos Konstitucijos 56 straipsnį Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei. Raštišką atsisakymą nuo JAV pilietybės ir priesaikos K.Bobelis yra įteikęs JAV ambasados pareigūnams ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Be to, primename, kad K.Bobelis Lietuvos pilietybę buvo praradęs ne savo, o okupantų dėka. Todėl manome, kad dešiniajai opozicijai, taip dažnai apeliuojančiai į sąžinę bei padorumą, būtų pats metas baigti savo propagandinius išpuolius prieš teisėtą Lietuvos Respublikos Seimo narį daktarą K.Bobelį.,, Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Pertrauka iki 17 val. Po pertraukos - pagal darbotvarkę.

Pertrauka

# $ Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto" projekto priėmimas(93.05.25)

2sesija43p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome sėsti. Operatorius prašome... Net nežinau, ko paprašyti operatoriaus. Ačiū, kad supratote be žodžių.

Skelbiu vardinio balsavimo rezultatus. Balsuota dėl įstatymo ,,Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto,,. Atleiskite, neįvardinsiu vardais, jeigu neužpyksite, tik pavardes minėsiu. Gerai?

Adomaitis - už, Albertynas - už, Alesionka - už, Ambrazaitytė - prieš, Andrikienė - prieš, Andriukaitis - už, Astrauskas - už, Bajoras - už, Baranauskas - už, Beinortas - prieš, Bendinskas - už, Bernatonis - už, Bloškys - už, Bobelis - už, Bogušis - prieš, Briedienė - prieš, Bubnys - už, Būdvytis - už, J.Bulavas - už, Burbienė - už, Būtėnas - už, Čobotas - prieš, Dagys - už, Dirgėla - prieš, A.Endriukaitis - prieš, Gajauskas - prieš, Genzelis - už, Germanas - už, Giedraitis - už, Ginioto sugadintas biuletenis, Gricius - už, Ivaškevičius - už, Jagminas - už, Jakučionis - prieš, Jaskelevičius - už, Jurkūnaitė - už, Juršėnas - už, Kairys - už, Kanapeckas - už, Katkus - prieš, Kolosauskas - už, Kryževičius - prieš, A.Kubilius - prieš, J.Kubilius - už, Kunčinas - už, Kunevičienė - prieš, Kuzminskas - prieš, Landsbergis - prieš, Lapė - prieš, Lideikis - prieš, Linkevičius - už, Listavičius - prieš, Liutikas - už, Lozuraitis - už, Maceikianecas - už, Mačiulis - už, Malkevičius - prieš, Markauskas - už, Medvedevas - už, Miškinis - prieš, Nekrošius - už, Ozolo sugadintas biuletenis, Patackas - prieš, Paukštys - prieš, Paviržis - už, Petkevičius - už, Petrauskas - prieš, Pocius - už, Povilaitis - už, Požėla - už, Pranevičius - už, Pronckus - už, Račas - prieš, Raškinis - prieš, Ražukas - už, Rupeika - už, Sakalas - už, Saudargas - prieš, Saulis - už, Semenovič - už, Snežko - už, Stakvilevičius - už, Šiaulienė - už, Šličytė - prieš, Šumakaris - už, Tartilas - prieš, Tauras - už, Treinys - prieš, Tupikas - prieš, Uoka - prieš, Uždavinys - prieš, Vaišnoras - prieš, Vaižmužis - už, Visakavičius - už, Zimnickas - už, Zingeris - prieš, Žebrauskas - už, Žiemelis - prieš, Žurinskas susilaikė.

Iš viso už balsavo 60, prieš - 36, 1 susilaikė. Įstatymas ,,Dėl buvusio LTSR valstybinio profesinių sąjungų turto,, yra priimtas.

Lietuvos Respublikos šalpos ir paramos įstatymo projekto svarstymo tęsinys (93.05.25)

2sesija43p svarstyti klausimai

Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 11 darbotvarkės punktą - Respublikos šalpos ir paramos įstatymo projektą. Primenu, kad tai yra antrasis svarstymas. Diskusijose užsirašė kalbėti V.Petrauskas ir G.Paviržis.

Prašome V.Petrauską į tribūną. Nėra. Nieko neprašė. Tokiu atveju praranda teisę kalbėti. Vieną minutę! Kviečiame į tribūną G.Paviržį. Prašome.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Na, kad tai labai svarbus įstatymas, žinoma, aš tvirtinti negalėčiau, nes man neaišku iki šiol, koks bus jo kertinių straipsnių likimas. Tačiau kad jis yra visuomenės laukiamas ir iš jo nemažai tikimasi, tai yra faktas. Tą mes dažnai matome ir girdime.

Kartu palaikydamas pagrindines šio įstatymo nuostatas, aš norėčiau pasiūlyti kai kurias pataisas ir papildymus. Pirmiausia tai yra tos vertingos pastabos, kurios gautos iš Juridinio skyriaus. Čia buvo kai kurios nuostatos pateiktos ir alternatyvose: dėl politinių partijų, kad jos negali būti pripažintos šelpėjais ir rėmėjais. Na, taip ir projekte buvo pateikta. Man neaišku, kodėl vis dėlto dar yra pateikiamos alternatyvos. Po tam tikrų diskusijų iki 20% sumažėjo ir surinktų lėšų labdaros būdu dirbančių organizacijų veiklai vystyti. Na, anksčiau buvo numatyta 30. Aš manyčiau, kad tai taip pat nėra mažai.

Man nesuprantama, kodėl negalime šelpti ir remti besistatančių gyvenamuosius namus. Kainoms pakilus, daugelis besistatančių kooperatinius butus neišgali jų išsimokėti. Tęsiasi jau kelinti metai šitie žmonių vargai. Mes iki šiol taip pat tiksliai negalime pasakyti, ar šitų žmonių problema bus išspręsta, mat šių metų biudžete numatytų lėšų nėra daug, juo labiau kad atsisakyta mokėti išaugusių pernykščių bankinių palūkanų. Kartais Seimo nutarimai taip pat nebūna vykdomi ir nieko kartais nereiškia. Gaila. Tačiau tai jau... Dovanokit, truputį nuo temos nukrypau. Atsiprašau.

Kita vertus, knygelėje ,,Labdaros statusas" A.Filipsas mini, kad apie butų statybą, kaip asociacijas... Ten teigiama, kad joms gali būti suteiktas labdarijos statusas. Visų pirma tai taikytina vargingai gyvenantiems asmenims, senyvo amžiaus žmonėms, invalidams. Ne dėl savo kaltės tiems žmonėms, kurie įstrigo besistatydami šituos kooperatinius namus, išaugus kainoms, atlikus pirminius įnašus dar tuo metu tvirtais rubliais... ir išpardavę daug ką šie žmonės jau... Nesugeba jiems padėti net ir mūsų vargana valstybė, tai neužkirskim galimybės paremti juos tiems, kurie galėtų padėti ne tik žodžiais, bet ir darbais, aš turiu omeny verslo žmones. Suprantama, kalbu apie tuos, kurie statosi seniai. Tačiau tai galėtų būti taikytina taip pat statant ir prieglaudos, nakvynės namus bei socialiai remtiniems žmonėms, mūsų piliečiams.

Labai nesinorėtų pritarti nuostatai, kad šelpiami nuteisti asmenys, kurie šiuo metu yra įkalinimo vietose. Tiesa, naujoje redakcijoje šito jau nėra. Jų pačių valia pasirinktas kelias nesilaikyti bendražmogiškų nuostatų, įstatymų, todėl norėtųsi, kad to būtų atsisakyta. Nors, tiesa, kaip jau minėjau, projekte to ir nėra. Tačiau visai kas kita, jeigu mes remsime tokių asmenų šeimas, kurios yra laisvėje, kurios dažnai kenčia dėl to, kad jų vienas maitintojas yra kalėjime, bet dažnai dar kenčia, žinom, ir moraliai. Todėl padėkime jiems. Ir siūlyčiau, kad mes papildytume tokia nuostata ir...

Kitas dalykas - paremti asmenis, grįžusius iš įkalinimo vietų, ko taip pat nėra. Taip pat norėtųsi pasisakyti, kad būtų galima paremti ir tą dažnai nepelningą spaudą, aš turiu omeny kultūros tematiką ir t.t.

Turbūt kertiniu straipsniu įstatymo projekte vis dėlto laikytinas 10. Ir nors darbo grupė siūlė neapmokestinti dvigubų faktiškai padarytų ir dokumentiškai patvirtintų išlaidų labdarai ir rėmimui (na, dabar šalpai ir rėmimui), tuo siekiant suinteresuoti šelpėjus ir rėmėjus... Man puikiai suprantama ta kolegų, kai kurių Seimo narių baimė dėl galimo biudžetinių lėšų sumažėjimo, ypač tokioms socialinėms sferoms, kurioms biznio žmonės galbūt ir mažokai skiria dėmesio. Todėl siūlyčiau bent jau palikti Vyriausybės variantą.

Ir dar viena pastaba, ko nėra įstatymo projekte, nors darbo grupė dėl to diskutavo ir komitete apie tai buvo kalbama, tai gaunamų labdaros siuntų - naudotų ir pasenusių vaistų, maisto, drabužių, avalynės ir kitų – sanitarinė-higieninė būklė. Tai nėra paprasta problema ir pastaba. Lietuvoje mes jau turime pavyzdžių, deja, patvirtinančių šią mano abejonę ir pavojingumo  visuomenei laipsnį. Suprantu, kad labdarai barjerų turi būti kuo mažiau, tiksliau, galbūt iš viso jų neturėtų būti. Tačiau, antra vertus, manau, kad didesnėms partijoms, kurios yra skiriamos, reikėtų vis dėlto gauti higienos centrų ar sanitarijos gydytojų išvadas. Palaikau, žinoma, ir tą mintį, kai kurių kolegų pasakytą, kad būtų šelpiami pavieniai asmenys, kuriems yra atidarytos bankuose sąskaitos dėl jų ligos, specialiai gydymo tikslams.

Tokios būtų pastabos. Ačiū, kolegos, už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Be abejo, mes jau šiandien pradedame kalbėti, kokias žmonių grupes reikėtų remti, kokiems reikalinga šita pašalpa, tačiau mes užmirštame viena, kad dar šiandieną įstatymas nepriimtas, ir dabar oponuoti tiems žmonėms, iš kurių mes tikimės pagalbos, be abejo, dar anksti. Aš manau, kad šiandieną mes baigsime šio įstatymo antrąjį svarstymą. Manau, kad mes jam pritarsime ir kitą kartą jau balsuosime dėl konkretaus šito įstatymo įsigaliojimo.

Ekonomikos komitetas dar kartą išnagrinėjo šį įstatymą. Iš esmės didesnių pastabų dėl jo neturi. Tos pastabos, kurios buvo pasakytos per pateikimą ir pirmąjį svarstymą, įrašytos į atitinkamus straipsnius. Tačiau aš norėčiau apsistoti vis dėlto dar prie vieno, t.y. prie 10 straipsnio, kur yra siūlymas dėl pelno pajamų mokesčio neapmokestinimo šelpėjų ir rėmėjų faktiškai padarytos... Norėčiau papildyti, kad būtų vis dėlto taikomas koeficientas, t.y. nors 1,5. Mes, Ekonomikos komitetas, siūlome kaip alternatyvą ir prašytume, kad būtų įtraukta alternatyva - koeficientas 1,5. Mes suprantame, kad šiandien biudžetas yra vargingas, kad jam trūksta lėšų, tačiau, gerbiamieji ponai, nepamirškime, kad tą šalpą mes gausime būtent iš tų kitų, nepagrindinių pramonės įmonių, galbūt mes gausime iš atskirų rėmėjų, uždarųjų akcinių bendrovių, privačių asmenų. Aš manau, kad jie, jeigu yra suinteresuoti, kitaip tariant, jie atras tų lėšų, kad būtų paskirstytos į šitą šalpos, rėmimo įstatymo fondą.

Aš manau, kad šiandien nėra tos srities, sakykim, tai kultūra, menas, o ypač ir Lietuvos sportas, kuris jau tikrai... Mes turėjome kažkada labai garsų ir šiandien mes tikrai norėtume jį atgaivinti. Mes manome, kad be šalpos, be šito įstatymo tikrai kažkurį laiką dar jis nebus pilnavertis. Be abejo, laikui bėgant galbūt reikia mąstyti ir apie perėjimą į profesionalią rinką, į profesionalų statusą. Tačiau šiandieną aš manau, kad šitas įstatymas yra ypač reikalingas ir jo vartotojams, ir tiems, iš kurių mes tikimės gauti būtent šitą šalpą.

Todėl aš dar kartą baigdamas noriu paprašyti jūsų pritarti po antrojo svarstymo. Ir aš manau, kad kitą posėdį jau jį priimsime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę ir poziciją ir dar paminėti kai kuriuos klausimus, kurie nebuvo aptarti komiteto posėdyje.

Įstatymo projektas buvo svarstytas bendrame Biudžeto ir finansų bei Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, taip pat atskirai Biudžeto ir finansų komitete. Noriu priminti tiems, kurie dalyvavo, abiejų komitetų nariams, jog mes įsipareigojome dar šiek tiek pasikonsultuoti su Lietuvių kalbos komisija dėl paties įstatymo pavadinimo. Aš tai padariau, ir tas raštas, kuris buvo įteiktas darbo grupei, kuriame buvo siūloma įstatymą pavadinti Šalpos ir paramos įstatymu... Vėliau patys to laiško autoriai, Lietuvių kalbos komisija, sutiko, jog tai per daug griozdiškas pavadinimas. Kai mes išsiaiškinome tokią bendresnę ekonominę koncepciją, kad gali būti įvairios labdaros formos, jie sutiko, kad tas įstatymas (dabar net ir pataria) būtų pavadintas Labdaros įstatymu. O štai rėmimas ir šalpa yra tos labdaros formos. Taigi aš siūlau per trečiąjį svarstymą šitą įstatymą vadinti Labdaros įstatymu, nes šiaip vadinamuoju stilistiniu požiūriu tai yra visiškai priimtina.

Komiteto posėdyje buvo pasakytos nuomonės dėl rėmimo objekto. Greta, tarkim, sveikatos, mokslo, kultūros, religijos, sporto organizacijų ir programų rėmimo buvo pasiūlyta, kad į tą sąvoką būtų įtraukti ir leidiniai. Mačiau pateiktą alternatyvą, atrodo, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto. Manyčiau, kad tas papildymas yra esminis, nes daugelis tų leidinių šiandien yra labai keblioje padėtyje ir praktiškai tai yra tos pačios organizacijos sudėtinė dalis, nors kartais tai yra įforminama kaip atskirą kažkokį statusą turinti redakcija ar vienetas.

Nekalbėsiu apie tuos punktus, svarstant pirmąjį projekto variantą, į kuriuos buvo atsižvelgta rengiant antrąjį variantą, tačiau norėčiau pasisakyti apie neapmokestinamųjų pajamų dydį. Komitete šis klausimas buvo svarstytas keletą kartų, ir mes esame tos nuomonės, kad jokio koeficiento taikyti nereikėtų. Mes tai norėtume pagrįsti keliais motyvais.

Visų pirma labdara tai yra auka. Ieškoti kokio nors aukos apsimokėjimo, turint galvoje, kad koeficientas ar 1,5, ar 2 yra skatinimas, o kiekvienas skatinimas yra tarsi apsimokėjimas, tai keičia iš esmės labdaros, kaip tokios, esmę. Todėl turėdami galvoje labdaros esmę mes neturėtume šito daryti. Aš nenoriu čia sutikti su kolega, kuris sako, kad labai nukentės biudžeto pajamos. Ne šitai šiandien svarbiausia.

Biudžeto pajamos šiuo atveju gali ir nenukentėti, bet vis dėlto mes turėkim omeny dar ir tą aplinkybę, ir tai yra antrasis argumentas, kad iš esmės mes susidursim su nauju socialiniu ekonominiu reiškiniu. Ir kartais tas skatinimas gali būti iš tiesų toks pakankamai spekuliatyvus. Jokiu būdu nenorėdamas įtarti tų verslininkų, tų įmonių, kurios užsiims labdara, vis dėlto siūlyčiau šiandien to koeficiento netaikyti. Nes apsimokamumo principas iš esmės netinka labdarai.

Tai štai šitie dalykai, kuriuos aš norėjau pateikti nuo Biudžeto ir finansų komiteto. Ir dar vieną pasiūlymą norėčiau pateikti. Prie remtinų objektų priskirti ir ūkininkus. To komitete mes nesvarstėm, aš pabandžiau tai padaryti apklausos būdu. Dalis komiteto narių tam pritarė, dalis nepritarė. Aš suprantu, kad, sakykim, normaliomis sąlygomis tai pelno siekiantis vienetas, ūkiskaitinis vienetas, kuris turi balansuoti savo pajamas ir išlaidas ir tikėtis kažkokios paramos ar pašalpos jis neturėtų. Bet šiuo atveju, jeigu mes akcentuojam šiandien būtinumą, kad ūkininkas kurtųsi, kad iš tiesų tie pokyčiai vyktų kaime pakankamai sparčiai, mes negalim nematyti daugelio ūkininkų varganos padėties. Dėl to aš labai prašau, kad šį pasiūlymą paremtų ir Agrarinis komitetas, ir kiti komitetai. Štai prieš keletą metų Jonavos azotinių trąšų susivienijimas, dabar neatsimenu, kaip jis vadinasi, gal pamenat, tai buvo televizijos laidose demonstruojama, rėmė ūkininką trąšomis. Na, gerai, gal tai buvo padaryta šiek tiek reklamos tikslais, bet šiandien, turint omeny tai, kad ūkininkas negali įsigyti būtiniausių padargų, būtiniausių dalykų, ši parama jam nepaprastai reikalinga. Todėl mes nežiūrėkim šiandien į tą ūkiskaitinį principą, nes šiandien retas ūkininkas padengia savo išlaidas pajamomis. Tiesiog yra daug žmonių, kurie dirba iš tam tikro fanatizmo, iš tam tikro aukojimosi, ir išbraukti tą objektą po trejų metų mes visada galėsim, bet numatyti kaip remtiną objektą dabar, šiandien 23 metus tikrai, mano manymu, yra labai svarbu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Nekrošius. Galima iš vietos, jeigu pageidaujat.

J.NEKROŠIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad įstatymas sėkmingai bus priimtas, nes gerbiamieji Seimo nariai tarp savęs diskutuoja ir nelabai gilinasi.

Bendros pastabos dėl įstatymo. Aš norėčiau atkreipti rengėjų dėmesį, kad reikalingas nuoseklus redagavimas, ir jeigu lyginsime kai kuriuos straipsnius, tai visos tiesos tos pačios, bet sąvokos kartais maišomos. Sakykim, 5 ir 2 straipsniuose yra nelogiškumo, bet tai yra redakcinio darbo rezultatas. Man atrodo, esmės nekeičia, bet reikėtų tai sutvarkyti.

Dabar konkrečiai dėl 2 straipsnio antrosios dalies. Reikėtų redaguoti turbūt taip, ir tai yra esminis redagavimas, kad šelptume labdaros draugijas ir organizacijas. Kodėl labdaros draugijas ir organizacijas? Jeigu mes parašysim ,,organizacijas", tai čia įeina ir bus įvardyta, sakykim, ir Černobylio problema, ir politinių kalinių, ir įvairūs kareivių motinų sambūriai. Todėl mums nereikės kituose punktuose vardyti tas atskiras organizacijas, o reikia apibendrintai įvardyti.

4 straipsnyje, mano nuomone, reikėtų 3 punkte padaryti tokias esmines redakcines pastabas. Nereikia žodžio ,,specialiai", o rašyti taip: ,,šalpos ir paramos tikslais įsteigtos labdaros organizacijos ir fondai". Tuo tarpu skliausteliuose ,,labdaros organizacijos" reikėtų nubraukti.

Na, atkreipčiau dėmesį ir į 9 straipsnio paskutinę dalį, kur rašoma ,,specialiai įsteigtos ir registruotos labdaros organizacijos". Čia tiktų ,,šalpos bei paramos organizacijos", jeigu mes paliksime prie tų sąvokų. Ir, žinoma, toliau reikėtų tai, kas yra skliausteliuose, išbraukti, t.y. patalpų nuomą, komunalines paslaugas, nes visko neišvardysim, ką reikės padaryti. Tiktai paskutinio sakinio dalyje reikėtų įrašyti jungtuką ,,ir", kur rašoma: ,,neprieštarauja šelpėjas ir nustato konkretų aukos panaudojimo būdą". Tai yra svarbus dalykas.

Dėl 10 straipsnio. Kai aš  turiu šiokią tokią patirtį labdaros srityje, žinoma, ir paskaičiavus aš pasisakau, kad vis dėlto būtų įrašytas koeficientas 1,5. Tai būtų šiokia tokia moralinė paskata mūsų verslininkams ir kitiems asmenims.

Ir dėl pastabos dėl 11 straipsnio. Man regis, kad čia pavedimų Valstybės kontrolės departamentui nereikėtų rašyti, nes jis ir taip turi teisę kontroliuoti ir savo darbą daryti, nes jeigu kiekviename įstatyme mes prisiminsime Kontrolės departamentą, tai lyg ir darbo planą mes jam sudarysim.

Dėl 12 straipsnio. Jo pirmosios dalies reikėtų visai atsisakyti, nes ir dabar niekas niekam nedraudžia laisvai skelbti spaudoje, per radiją ir televiziją šalpos ir paramos rezultatus ir apie tai pasakoti. Čia yra tiesiog Spaudos įstatyme tai reglamentuojama. Tuo tarpu paskutinę dalį reikėtų perkelti į 9 straipsnio pabaigą, nes ten kaip tik sutampa ir šelpėjo, ir rėmėjo teisės, ir čia tiktų įrašyti, kad ,,informacija apie šelpėjus ir rėmėjus masinės informacijos priemonėms bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama tik šelpėjui ar rėmėjui sutikus." Čia yra esminis dalykas, nes šelpėjas ar koks nors rėmėjas nesutinka, kad apie jį būtų skelbiama. Todėl čia sutrumpėtų turbūt įstatymas, ir tas punktas, mano nuomone, yra nereikalingas.

Žinoma, aš pasisakau prieš tokias naujoves, kaip remti ūkininkus, verslininkus, smulkius verslininkus ir t.t. Patikėkit, aš pirmą kartą susiduriu su tokia klausimo traktuote, kad mes ir per šalpą ir labdarą remsime ūkininkus. Vis dėlto tai pelno siekiantis objektas, ir turbūt čia jau ne labdaros, o valstybės, mūsų visos visuomenės reikalas.

Aš pritariu šitam įstatymui ir kviečiu balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik norėčiau jūsų paklausti. Laikas, kurį jūs paskyrėte tam klausimui, jau baigėsi. Galima tik tokia išeitis: arba mes atidedame, bet to jūs turbūt nenorite, arba prašyčiau trumpiau kalbėti. Jeigu trumpiau kalbėtume, gal per kokias 10 min. visi likusieji kalbėtojai galėtų išsakyti savo pozicijas. Tai kaip, gerbiamieji kolegos?

BALSAS IŠ SALĖS. Trumpiau kalbėti.

PIRMININKAS. Trumpiau kalbėti. Seimo narys K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, kolegos! Aš pritariu šio įstatymo priėmimui, taip pat  norėčiau pasiūlyti kai kuriuos papildymus. Iš pradžių norėčiau prie 2 straipsnio 1 punkto būtinai pridėti žuvusių ar sužalotų vaikų sovietinėje armijoje tėvus. Lietuvos kareivių motinų sąjunga kreipėsi į šį Seimą prieš keletą mėnesių, bet ji nebuvo išgirsta. Aš norėčiau perskaityti tiktai paskutinį jų kreipimosi sakinį. ,,Norėtųsi, kad Seimo nariai, Prezidentas, Vyriausybė į visus mus žiūrėtų vienodai, kaip kad motina žiūri į išeinantį ar išėjusį savo sūnų.  Nes visi jie, kad ir kur bebūtų žuvę, - jos vaikai. O vaikais, žuvusiais, netekusiais sveikatos karinėje tarnyboje ar tapusiais invalidais bei jų motinomis, kaip ir visame civilizuotame pasaulyje, rūpinasi tėvynė. O dabar paliekame Seimui savo gedulingą puokštę, kuri primintų jums mūsų, motinų, netektį ir mūsų, motinų, dvasinę ir materialinę kančią. Ir tikimės, kad kol ji nuvys, mus gelbstintis įstatymas bus priimtas."

Aš pritarčiau, kad šiame įstatyme neturėtų būti paramos ūkininkams ar verslininkams, nes tai neatitiktų Labdaros įstatymo esmės.  Taip pat siūlyčiau, kad 8 straipsnis būtų peržiūrėtas. Jame sakoma: ,,Šalpos ir paramos laisvė. Šelpėjai ir rėmėjai laisvai pasirenka šalpos ar paramos gavėjus bei būdus". Jeigu tai yra individualūs, privatūs rėmėjai, nesusiję su įstatymu, ir tą šalpą skiria savo individualia valia, tai jie, savaime aišku, turi teisę paskirti, kam nori. Bet jeigu jie tą šalpą skiria per įstatymų kontroliuojamą instituciją, tai tos įstatymo kontroliuojamos institucijos atitinkami pareigūnai turėtų nustatyti tą šalpą, kam ir kokiu būdu ji būtų teikiama. Nes kitaip gali būti, kad tie, kurie labiau agresyvūs, aktyvesni, galėtų kreiptis į tuos didesnius šelpėjus ar rėmėjus, ir jie, nesuprasdami tikrosios šalpos esmės tam tikrų asmenų atžvilgiu, gali tą šalpą visados kreipti tik į vieną pusę.

Tokios būtų mano pastabos. Ir prašyčiau šį įstatymą kaip galima greičiau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad šį įstatymą aš laikau svarbiu jau vien dėl moralinio jo aspekto. Gal jis ir nepadės labai daug tiems vargstantiems ir negalią turintiems, bet bent sudarys sąlygas kitiems žmonėms ar įmonėms daryti gerus darbus. Aš taip pat pritarčiau čia jau nuskambėjusiam siūlymui, kad šis įstatymas turėtų būti pavadintas Labdaros įstatymu. Mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje taip pat šis klausimas buvo svarstomas dalyvaujant Lietuvių kalbos komisijos nariams, ir jie pritarė, kad čia geriau tiktų Labdaros įstatymo pavadinimas.

Apgailestauju, kad redakcinė komisija iki šiol neatsižvelgė į mano siūlymą į 2 ir 5 straipsnius įrašyti žodžius ,,šelpti ir laikyti šelptinomis  politinių kalinių ir tremtinių organizacijas". Tuo labiau kad ir dabar ponas G.Paviržis siūlo remti kriminalinių kalinių šeimas. Tai kodėl neremti politinių kalinių arba jų šeimų? Aš čia įžiūriu ir visi politiniai kaliniai ir tremtiniai įžiūri tam tikrą nusistatymą ar priešiškumą dėl politinių kalinių ir tremtinių politinių pažiūrų.  Man rodos, kad tokiame įstatyme kaip Labdaros neturėtų būti kokių nors politinių intencijų.

Taip pat noriu pasakyti, kad palaikau ir pritariu ponios V.Briedienės pasiūlymams ir pataisoms dėl šio įstatymo projekto 4, 5 straipsnių ir dėl 10 straipsnio, kuriame siūloma išlaidas papildyti žodžiais ,,padaugintos iš 1,5 koeficiento", kas jau čia taip pat buvo sakoma. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Rudys. Prašom.

A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau kalbėti...

PIRMININKAS. Į mikrofoną prašom kalbėti...

A.RUDYS. Šis įstatymas reglamentuoja pirmiausia labdaros technologiją. Tačiau be šitos technologijos taip pat ir finansinius klausimus, todėl šio įstatymo priėmimas gali sukurti daugiau problemų, negu išspręsti, nes jame lieka spragų, kurios leidžia įvairiai interpretuoti vieną ar kitą teiginį. Po pirmojo svarstymo nepavyko iš esmės pagerinti šia prasme įstatymo.

Įstatymo projekte ir toliau pasilieka neapibrėžta, kas yra ,,visuomeninė labdaringa organizacija" (žiūrėkit 2 straipsnio pirmąją dalį) ir tiesiog paprastai - ,,labdaros organizacija" (3 straipsnis). Arba ,,specialiai pašalpos ir paramos tikslais įsteigtos organizacijos" (4 straipsnis). Kas tai yra ,,fondai"(2 straipsnis)? Koks paminėtų institutų teisinis reguliavimas ir ar jis yra pakankamas, žinant, kad visa tai susiję su apmokestinimo klausimais?

Neaišku, kas pagal įstatymą yra ,,socialiai remtini asmenys" (vėlgi 2 straipsnio pirmoji dalis). Juk jiems neapmokestinamų lėšų sąskaita bus kuriamos darbo vietos. Ar neatsitiks taip, kad tai bus neatskiriama nuo paprasčiausių investicijų? Ne mažiau slidi yra ir labdaringų organizacijų pagrindinės veiklos sąvoka. Jos nedetalizavus, nepaaiškinus gali atsitikti taip, kad bet kuri ūkinė organizacija, užsiregistravusi kaip labdaros organizacija, galės skirti vieną procentą savo įplaukų ir mes ją laikysim labdaringa organizacija. Todėl tam, kad šie klausimai būtų griežčiau sunorminti, reikėtų vis dėlto kažkokiu dokumentu pavesti Vyriausybei vėliau poįstatyminiu aktu griežčiau apibrėžti šitas sąvokas, jeigu kitaip neišeina.

Kaip atskirti tuos žmones, kurių gaunamos pajamos negali užtikrinti pragyvenimo minimumo? Šitas teiginys išvis negali būti formalizuotas kokiu nors būdu. Taip pat, pavyzdžiui, kai yra remiamas sportas ir kultūra, sakykit man, prašau, ar striptizas yra kultūros elementas? Jį galima remti? Jį reikia remti?

Toliau, pavyzdžiui, toks sportinis bridžas. Tai yra sporto rūšis? Lėšos bus pervestos šitam sportui? Pagal įstatymą, ko gero, bus. Toliau, pavyzdžiui, jeigu, sakykim, firma ,,Madam" arba ,,Esmeralda" kažkokiai sporto komandai paaukos, tai ant savo iškabos galės dėti tos sporto komandos reklamą, taip? Aš labai norėčiau, kad įstatyme šitie dalykai būtų vienaip ar kitaip reglamentuoti. Tokių klausimų yra daug.

Manyčiau, teisingiausia būtų, kad, pirma, arba čia įstatyme juos patikslintume, arba pavestume Vyriausybei poįstatyminiame akte reglamentuoti tokius iškylančius dalykus, klausimus, arba galbūt, jeigu kitaip neišeina, įrašyti 13 straipsnį, kuriame būtų numatyta įsigaliojimo tvarka. Kad šitas įstatymas įsigalioja tik po to, kai bus išspręsti teisiškai suderinti tie niuansai, apie kuriuos aš jums dabar kalbėjau. Iki tol įstatymas įsigalioti negali, nes nežinant, kas yra labdaringa organizacija ar fondas, negalima jam perduoti neapmokestinamai lėšų.

Manau, kad dar vienas dalykas svarbus. Aš siūlyčiau tame pačiame 13 straipsnyje, tarkim, įrašyti, kad įstatymas galioja dvejus metus. Kodėl? Todėl, kad, matot, mes kuriame dvejopas sistemas - mes kuriame amerikietiškai europietišką. Vadinasi, vieni įstatymai pas mus orientuoti į Europą,  t.y. ten, kur valstybė prisiima sau įvairių socialinių funkcijų garantijas, visuomenės funkcijų garantijas. O Jungtinėse Amerikos Valstijose istoriškai susiklostę dalykai, kurių valstybė visiškai nefinansuoja, ir ten yra palikta labdarai. Tai ten natūralu, kad tiems reikalams skiriamos lėšos veikia panašiai pagal šitą struktūrą, kaip yra dabar mūsų nagrinėjamame įstatyme. Todėl aš manau, kad jeigu būtų 23 metų bandomasis laikotarpis, mes jo metu pamatytume geras ir blogas puses.

Visiškai atskiras klausimas yra mokestinės lengvatos. Iki šiol buvo bandoma laikytis nuostatos, kad įstatymais reglamentuotų mokesčių klausimai turi būti sprendžiami specialiuose mokesčių įstatymuose, neleidžiant apmokestinimo klausimų išbarstyti įvairiuose dokumentuose. Deja, to nepavyko išlaikyti. Mes turime mažų įmonių įstatymą, kuriame mokestiniai reikalai, turim kai kuriuos kitus ir šitai daro sudėtingą, praktiškai nekontroliuojamą mokesčių sistemą. Jeigu mes dar labdaros reikalams skiriamus dalykus vėl nukreipinėjam į kitus įstatymus, yra negerai. Dėl to aš noriu pateikti Seimui (aš buvau tą padaręs), bet dar noriu pateikti truputėlį patikslintą Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimą, siekdamas, kad 10 straipsnis būtų gerokai sumažintas.

Visiškai beprasmiška yra kalba apie koeficientą 1,5 ar 2. Kodėl? Todėl, kad per skubų darbą mes priėmėm juridinių asmenų mokesčio pataisą, kuri 5 straipsnyje užfiksavo : ,,lėšos, skirtos šalpai ir rėmimui". Kas atsitiko? Atsitiko taip, kad dabar visos lėšos, kurias juridinis asmuo skirs šitam, eina į savikainą, mažina apmokestinamą pelną, jis gali ir neribotai, ne 25%, pone Vinkau, kaip jūs čia siūlot, bet tiek, kiek skirs, gali būti ir 95%. Vadinasi, iš to kyla, kad paskui, dar likus kažkokiam mažyčiam apmokestinamam pelnui, mes dar pusantro karto šitą sumą minusuojam. Galiu jums garantuoti, kad pelno mokesčio objekto nelieka. Štai kas atsitinka, kai ,,ura" bandoma spręsti klausimus. Kitaip tariant, mes padarėm tai, ko neturi nė viena pasaulio šalis, mes esam unikalūs - mes šalpą ir labdarą iš pelno perkėlėm į savikainą, tai yra gamybos išlaidos dabar. Dėl to aš nežinau, ką reikia daryti.

Bet aš vis dėlto siūlau jokiu būdu ketvirtadienį šio įstatymo nepriiminėti trečiuoju svarstymu, kadangi mums reikia dar gerokai pasižiūrėti mechanizmą, ką mes esam padarę. Ir reikėtų priimti Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo dalinį pakeitimą, kuriame mes perkeltume 10 straipsnio nuostatas į šitą įstatymą ir kartu sutvarkytume tą dalyką, ką mes  geros valios raginami padarėme anksčiau, tiesiog nepagalvoję. Dėl pavadinimo visiškai pritariu ,,Labdarai", tai yra labai gražus lietuviškas žodis, turintis gilią prasmę. Žodis ,,labas" tai yra geras, geradarystė, ir šalpa ir rėmimas tiesiog dvi formos.

Turbūt viskas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS.  Ačiū. Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu kalbėjusiems, kad Šalpos ir paramos įstatymas yra labai svarbus, ir manau, kad jo priėmimas sudarys sąlygas atsirasti tokiam stimului, verslininkų stimului paremti  vargstančius, paramos reikalingus žmones. Ir visiškai pritariu tiems, kurie siūlo šį įstatymą pavadinti Labdaros įstatymu, nes tiek šalpos, tiek paramos terminai yra labai panašūs. Jeigu pasižiūrėsim į Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, tai ten pasakyta, kad ,,parama" - tai parėmimas, pagalba tiek pinigais, tiek materialinėmis vertybėmis, ir kad ,,šalpa" - taip pat parama, sušelpimas.

Toliau manau, kad reikėtų šiek tiek patikslinti 3 straipsnį. Čia kalbama apie šalpos ir paramos pripažinimą. Taip vadinasi šitas straipsnis. Tačiau šitas įstatymas neapima visos galimos labdaros. Įstatymo rengėjų valia šitas projektas apima tiktai tą šalpą ir tą labdarą, kuri tam tikra prasme valstybės bus kompensuojama. Todėl manyčiau, kad  straipsnis ir turėtų būti vadinamas ,,Valstybės skatinama labdara".

Norėčiau šiek tiek suabejoti dėl 3 straipsnio ketvirtosios dalies pagrįstumo. Kažin ar čia visiškai teisingai yra pasielgta, skatinant vien tiktai tarpininkų dalyvavimą labdaroje, neskatinant materialinių vertybių perdavimo fiziniams asmenims tiesiogiai. Manau, kad tai prieštarauja 6 straipsnio 1 punktui, kur pasakyta, kad šelpėjai ir rėmėjai šelpia ir remia, pirma, perduodami pinigus ir materialines vertybes šelpimo ir rėmimo objektams, antra, 8 straipsnio pirmajai daliai, kur sakoma, kad šelpėjai ir rėmėjai laisvai pasirenka šalpos ir paramos gavėjus bei būdus. Žinoma, aš neteikiu ir nesiūlau, kad tas perdavimas nebūtų registruojamas. Tai reikėtų sutvarkyti. Bet žinau, kad yra subjektų, yra organizacijų, kurios nelabai pasitiki kolektyvinėmis organizacijomis.

4 straipsnio 1, 2, 3 ,4 punktus siūlyčiau pakeisti vienu sakiniu, čia buvo panašus ir V.Briedienės siūlymas, kad ,,šelpėjais ir rėmėjais gali būti visi Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, visuomeninės organizacijos, jeigu tai atitinka šio įstatymo 2 straipsnio nurodytus tikslus." Ir manau, kad visiškai be jokio pagrindo yra išskirtos politinės partijos iš šelpėjų ir rėmėjų sąrašo. Kas gi blogo, jeigu, sakysim, materialiai sustiprėjusi politinė organizacija imtų kažką šelpti? Nemanau, kad tai būtų nusikaltimas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Baigiamasis žodis ministrui arba jo kolegai. Prašom. Gal iš vietos norėtumėte, ar norit į tribūną? Kaip pageidaujat. Prašau.

A.VINKUS. Pirmiausia nuoširdus ačiū už labai korektiškus pasisakymus, pastabas ir kritiką. Mes ne kartą diskutavom su ponu A.Rudžiu, ir aš pastebėjau, kad po pasitarimo su tamstos ir padėjėju, ir su kitais, šiandien jūsų pasisakymas daugiau mažiau yra mus palaikantis. Tai, ką jūs pasakėte, kad bandomasis laikotarpis gali būti dėl dvejų trejų metų, mūsų darbo grupės nuomone, yra priimtinas. Apie ką kalbėjo paskutinis pranešėjas - dėl tiesioginio fizinių asmenų skatinimo asmeniškai, tai mes sakėm, kad kol mūsų ekonomika yra tokioje duobėje, nebus galima ta apskaita ir t.t., mes prašome porą, trejetą metų to nedaryti. Po to bus galima daryti ne tik tą, o ir kitų gyvenimas iškeltų pakeitimų. Toliau. Ponas Rudy, tikrai labai atsiprašau, aš apie striptizą ar ką nenoriu komentuoti, bet aš tik žinau, kad bridžas tai ne proferansas. Čia tų šakų galima įvairių prirašyti, bet mes galime ir, aišku, pasistengsim dar rytoj su tamsta pareguliuoti tuos klausimus. Dėl skatinimo mes ir toliau laikomės tos nuomonės ir prašome Seimo narių, jeigu galima, kad koeficientas būtų 1,5. Šiandien, taip kintant kainoms, esant nežinomybei dėl kainų lygio kilimo ir vėl kritimo, mes žinom, kad turėdami tam tikrą sumą pinigų už ją negalėsim įsigyti jokios produkcijos, bet mes galime iš vieno ar kito sponsoriaus, iš vienos ar kitos įmonės gauti ne tik pinigų, bet ir materialinių dalykų, mums būtinų vertybių, kurių rytoj kaina galbūt bus dvigubai, trigubai didesnė ar atvirkščiai. Tai yra mūsų pozicija.

Ko aš prašau posėdžio pirmininko, jeigu būtų galima. Aš atstovauju Vyriausybei, aš jai paklūstu kaip ministro pavaduotojas, o priimdamas jūsų pastabas turiu pasitarti su darbo grupe ir suderinti su Vyriausybe. Šiandien matom, kad principinių pakitimų nėra. Jeigu būtų galima prašyti savo ir darbo grupės vardu, tiesiog pavesti pono G.Paviržio komisijai ar ponui J.Nekrošiui, ar kam, kad rytoj surinktų mus ir darbo grupę, gal ir iš komitetų, kur šiandien pasisakė po vieną ar kitą atstovą. Mes susėstume trims valandoms ar dviem ir tai, ką jūs šiandien pasakėt, tikrai kolegialiai ir rodant Seimo nariams iniciatyvą mes užbaigtume.

Didžiai gerbiamam P.Jakučioniui aš norėčiau pasakyti. Labai prašau, būčiau neramus išėjęs iš salės, jeigu liktų nuostata, kad įtariama, kad kažkas ne taip su politiniais kaliniais, tremtiniais. Didžiausia jiems pagarba, tačiau mes laikėmės tos nuomonės, kad šiame labdaros įstatyme negalima daryti tokių nuolaidų politinėms organizacijoms ar panašiai, kad įvairių referendumų išvakarėse, įvairių rinkimų išvakarėse nebūtų spekuliuojama politinių partijų tikslais, skatinamos aistros. Niekas nedraudžia  politiniams kaliniams ar kam kitam užsiimti labdara, bet kad nebūtų skatinama. Jeigu mes (didžiausia pagarba tremtiniams, politiniams kaliniams), bet jeigu mes šiandien juos įrašysim, tuoj pat norės ir Sausio 13osios brolija, ir Kalinių draugija, ir t.t., ir t.t. Bus grandinė.

O  iš principo mes, darbo grupė, labai prašytume, kad rytoj mus sukviestų, sakykim, kad ir ponas J.Nekrošius pas save į kabinetą su kolegomis ir per 23 val. užbaigtume, ką jūs šiandien sakėte.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Gerbiamasis G.Pavirži, ar galėtumėte atsakyti į ministro pasiūlymą rytoj sukviesti darbinę grupę.

G.A.PAVIRŽIS. Rytoj mūsų komiteto posėdis. Bet po pietų, aš manau...

PIRMININKAS. Skirkit valandą.

G.A.PAVIRŽIS. Taip, tą galima padaryti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys.

G.A.PAVIRŽIS. Jeigu ministro pavaduotojas girdi mus, jeigu jam priimtina, tai rytoj nuo 14 val. mes tamstos paslaugoms. Sukvieskite darbo grupę ir mūsų komitetas...

PIRMININKAS. 15 val. siūloma.

G.A.PAVIRŽIS. 15 val.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys.

A.RUDYS. Aš kaip tik norėčiau pasiūlyti. Pirmiausia, kad nebūtų šito klausimo ketvirtadienio darbotvarkėje.

PIRMININKAS. Nebus.

A.RUDYS. Nebus, taip?  Kad būtų galimybė pateikti alternatyvas.

PIRMININKAS. Bet rytoj 15 val. jums priimtina taip pat.

Ačiū. Atrodo, visos pusės suderino. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš manau, kad 14 val. ar 15 val. ne taip svarbu. Bet atkreipiu dėmesį į vieną labai naują dalyką. Gerbiamasis A.Rudys akcentavo, kad vis dėlto su šito įstatymo priėmimu kartu turėtų būti ir Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimas. Todėl aš manau, jeigu mes ryžtamės inicijuoti ar vienokiu, ar kitokiu koeficientu keisti nuostatas, kurios išdėstytos Biudžeto įstatyme, tai, man regis, kad ne tiek svarbu, kaip mūsų komitetas svarstys ir mūsų komitetas žiūrės, bet ne mažiau svarbu, kaip Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat ir Finansų ministerija žiūrės. Lygiagrečiai turi būti rengiamas ir anas įstatymų pakeitimas, o tai yra ne mažiau svarbu. Jeigu imsim balsuoti, vėl prieisim prie tų pačių problemų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes šiandien turėtume tiktai pritarti arba nepritarti po antrojo svarstymo, o jeigu ketvirtadienį mes nedarome trečiojo svarstymo, tai iki antradienio, aš manau, yra puikus laikas pateikti visoms pataisoms. O kaip aš pastebėjau, Seimo narys K.Jaskelevičius, Biudžeto komiteto pirmininkas, tiesiog pavirto į klaustuką beklausydamas jūsų pastabų. Aš manau, jis atsižvelgs į šitą. Gal sutikime, jeigu kitokių pasiūlymų nėra, kad pritariame po antrojo svarstymo, ir kitą svarstymą paskirsime ne anksčiau kaip antradienį. Ne anksčiau. Vėliau, jeigu pranešėjai sutiks, kad reikia dar vėliau, tai dar kelsime.

Taip, Seimo narys V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Aš nematau argumentuotų motyvų. Jūs vis dėlto supraskite, kad pagrindiniai pasiūlymai jau buvo pateikti. Iš esmės nebuvo tokių, taip sakant, kad tą įstatymą reikėtų versti aukštyn kojom. O vėl atidėti, kai mes atidedam kai kuriuos įstatymus vien dėl to, kad neatitinka vienas žodis ar, sakykim, pavėlavę valandą pristatom, na, gal baikim tą praktiką. Vis dėlto aš siūlau jo nebeatidėti ir svarstyti ketvirtadienį, kad ir antrajame posėdyje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, tai mes  šiandien, tikiuosi, pritarsim po antrojo svarstymo, o trečią svarstymą nukelsime į antradienį. Aš nematau  čia nieko blogo. Jeigu dar klausimas truputį pagulės, tai jisai tiktai pagerės nuo to. Visi tą puikiai žinome. Tai, gerbiamieji Seimo nariai, ar galime susitarti, kad pritariame po antrojo svarstymo. Ar yra reikalaujančių balsuoti? Nėra. Pritariame. Tada dėkojame pranešėjams, po antrojo svarstymo pritarta, o trečiąjį svarstymą paskirsime turbūt antradienį, bet gali Seimas, aišku, nutarti ir kitaip.

Ačiū. Dabar toliau. Mano šefas mane nuvijo. Ačiū.

# $ Lietuvos Respublikos Seimo Statuto III dalies projekto svarstymo tęsinys(93.05.25)

2sesija43p svarstyti klausimai

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Truputį ne taip kolega pasakė, bet ką su juo padarysi. Šiandien jis labai daug ir gražiai padirbėjo.

Gerbiamieji kolegos, iš esmės mums liko du klausimai arba, tiksliau, trys klausimai, kadangi vienas iš dviejų dalių. Dabar grįžtam prie Seimo Statuto tolesnių dalių nagrinėjimo. Kviečiu į tribūną pranešėją J.Bernatonį. Iš pradžių Seimo Statuto III dalis, pirmosios stadijos tęsinys. Ją turėtume dabar užbaigti.

J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip pamenate, pirmojo svarstymo metu buvo pasakyta nemažai pastabų, pasiūlymų dėl Seimo Statuto III dalies, kuri apibrėžia Seimo komitetų ir komisijų veiklą. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, jog dabar yra pateiktas antras projekto variantas gegužės 18 d., tačiau ir jame, atsižvelgusi į pasiūlymus ir pastabas tiek Seimo narių, tiek Vyriausybės ir apibendrinusi juos, darbo grupė, manau, padarys tam tikrus pakeitimus. Aš norėčiau tiktai akcentuoti keletą dalykų. Sakykim, 29 straipsnio 2 dalyje reikėtų jau išbraukti žodžius ,,keičiama komitetų sistema", nes 2 dalyje mes nutarėme, kad komitetų sąrašas tvirtinamas Statutu. Šiame projekte yra ir daugiau tokių netikslumų dėl to, kad jis yra rengtas dar prieš priimant Seimo Statuto II dalį. Taip pat 30 straipsnyje siūlytume įgyvendinti dar vieną mintį, Seimo narių siūlymą, kad Seimo komitetuose būtų ne tik jų nariai, bet ir tų narių pavaduotojai, t.y. pritaikyti kitų Europos valstybių parlamentų praktiką. Tokie pavaduotojai įgytų komitetų narių teises tuomet, kai komiteto narys, atitinkamos frakcijos, nedalyvauja komiteto posėdyje. Mūsų manymu, tai bus labai svarbu, jeigu bus pritarta, kad viena iš svarstymo procedūrų vyktų komiteto posėdyje. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad 32 straipsnyje palikta tik viena alternatyva, kaip yra renkami ir tvirtinami komitetų pirmininkai bei pavaduotojai. Taip pat atsižvelgiant į Vyriausybės siūlymus, be abejo, reikės taisyti ir 37 straipsnį: ,,Pagrindiniai Seimo komitetų įgaliojimai jų kompetenciją atitinkančiais klausimais", kadangi 5 punkte buvo formuluojama, kad reikia svarstyti pristatytos naujos Vyriausybės sudėtį ir jos pateiktos programos atitinkamus skyrius. Kaip teisingai pastebėjo Vyriausybė, tai neatitinka mūsų Konstitucijos nuostatų, ir Seimo komitetams derėtų svarstyti tik atitinkamus Vyriausybės programos skyrius, o Vyriausybės sudėtį  dekretu tvirtina Prezidentas. Taip pat, manyčiau, kad būtų galima atsisakyti ir 8 skirsnio, nors svarstant komitetuose kai kurie komitetai pateikė patikslinimus savo veiklos krypčių, tačiau, mano manymu, čia yra atkartojami tie patys pagrindiniai įgaliojimai vykdant kompetencijos klausimus. Todėl, manyčiau, kad reikėtų apibrėžti, kaip paskirstomi, paskiriami kompetencijos klausimai atskiriems komitetams, ir net kartoti, kad komitetai tais savo kompetencijos klausimais, tik įvardijant kokiais, rengia įstatymų projektus, svarsto įstatymų projektus ir pan., kadangi pagrindiniai Seimo komitetų įgaliojimai jų kompetenciją atitinkančiais klausimais yra jau išdėstyti 37 straipsnyje. Tikiuosi, kad tai darbo grupei irgi pavyktų padaryti. Beje, yra pateiktos truputį kitos alternatyvos ir dėl komitetų, kokie galėtų būti, t.y. išvardyti tie komitetai, kurie dabar yra Seime, bei pateiktos dvi alternatyvos, kad Gamtos apsaugos komitetas galėtų būti prijungiamas prie Agrarinio arba prie Savivaldybių komiteto. Kitos buvusios alternatyvos po diskusijų komitetuose dėl Valstybės ir teisės bei Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetų sujungimo atsisakyta. Tai tiek būtų trumpai apie tai, kaip vyksta darbas tobulinant šį projektą. Noriu dar kartą visų frakcijų atstovus pakviesti dalyvauti darbo grupės, rengiančios Seimo Statuto projektus, darbe. Ši darbo grupė stengsis atsižvelgti į visus Seimo narių anksčiau pateiktus  ir būsimus siūlymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kadangi čia yra pirmoji stadija, tai dabar tik pasisakymai. Nebent jums prieš balsavimą reikės reaguoti į kai kuriuos kolegų siūlymus. Prašome. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau trumpai paanalizuoti, kas yra III dalyje. Visų pirma iš viso Statuto svarstymo ir jo rengimo man kyla vienas klausimas. Aš suprantu, kad Seimo Statutą mes rengėme ir svarstome tam, kad pagerintume Seimo darbą. Tačiau ar mes kiek nors pabandėme analizuoti savo darbą? Aš drįstu pasakyti, kad nebandėme. Todėl ir toliau žadame daryti tas pačias klaidas, kurias darė Aukščiausioji Taryba. Savo darbo analizė, aš manau, yra būtina. Drįstu priminti kolegoms Seimo nariams, kad tokią analizę atlieka net ir tokie turintys šimtametes tradicijas parlamentai kaip Britų parlamentas, Kanados ar net tokios egzotiškos šalies kaip Naujoji Zelandija parlamentas. Tai yra daroma nuolatos. Tos analizės yra daromos nuolatinių seimo ar parlamento sudarytų komisijų. Mes to nepadarėme, ir todėl mūsų svarstymai yra neparengti. Tai aiškiai matyti iš Seimo Statuto III  dalies, kurioje yra bandoma apibrėžti komitetų vietą Seime, jų vaidmenį, teises ir įgaliojimus. Tai, kas yra paskutiniame projekte, iš tikrųjų yra be galo įdomu. Kaip pavyzdį aš norėčiau paminėti 59 straipsnį, kuriame yra išvardytos Užsienio reikalų komiteto veiklos  kryptys. Aš nežinau, ar rengėjai patys tai sugalvojo, ar jie atsižvelgė į Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus, tačiau  2 punktas, kad Užsienio reikalų komitetas analizuos visuomeninių, tarp jų ir visuomeninių organizacijų, turinčių ryšių su užsienio  šalimis, pagrindines politikos kryptis, metodus bei veiklą, teiks pasiūlymus, rekomendacijas. Aš tiesiog nerandu žodžių, kaip pavadinti tokį Seimo komiteto darbą. Dar gražesnis yra 3 punktas. ,,Analizuoti ir teikti pasiūlymus dėl užsieniui skirtos masinės informacijos priemonių bei kitų valstybinių ir visuomeninių organizacijų informacinės ir propagandinės veiklos." Tai aš tai suprantu kaip lengvai paslėptą norą įvesti tam tikrą cenzūrą dėl ryšių su užsieniu. Tas pats yra ir dėl kitų komitetų. Yra labai įdomių dalykų. Sakysim, Nacionalinio saugumo komitetas ruošiasi teikti pasiūlymus ir rekomendacijas techninėms sporto šakoms vystyti. Savivaldybių komitetas teiks pasiūlymus dėl savivaldybių tarybų paleidimo, jų rinkimų organizavimo. Tokie dalykai, mano manymu, rodo tik viena, kad Seimo komitetai neįsivaizduoja, ką jie turėtų dirbti ir kokia jų vieta yra visoje Seimo struktūroje. Šitoks nesupratimas, drįstu pasakyti, kyla iš to, kad mes niekada nebandėme analizuoti savo darbo, nebandėme pasižiūrėti ir paanalizuoti literatūros, kuri yra pakankamai gausi ir kurioje bandoma konkrečiai analizuoti užsienio patirtį, parlamentų darbą,  komitetų darbą ir filosofiškai pažiūrėti į parlamento  vaidmenį visame valstybės gyvenime. Nepabandę šito padaryti mes, be abejo, vaikščiosim klystkeliais ir visą laiką  bandysim išrasti dviratį. Aš nedrįstu trukdyti kolegų  ir suprantu, kad mano pasisakymas neturės jokios įtakos  -  šitas Statutas bus priimtas. Darbas, aš esu įsitikinęs, dėl to visiškai nepagerės. Seimo Pirmininkas su jam suteikiamais vis didesniais įgaliojimais nebandys jo pagerinti, tačiau aš vis dėlto drįsčiau dar kartą pasiūlyti keletą ryžtingesnių permainų Seimo darbe. Visų pirma aš norėčiau užduoti retorinį klausimą. Kas yra parlamentas ir koks jo vaidmuo mūsų šalies gyvenime? Aš drįsčiau pasakyti, kad pagrindinis parlamento vaidmuo turėtų būti suprastas iš to, kad parlamentą sudaro tautos atstovai, kurių pagrindinis tikslas yra kontroliuoti jų suformuotos Vyriausybės veiklą. Net ir įstatymų rengimas, kuris yra įrašytas į visų komitetų pareigą, aš drįsčiau pasakyti, nėra pagrindinė funkcija, ir netgi manyčiau, kad tai iš dalies prieštarauja Konstitucijai, kadangi Konstitucijos 68 straipsnyje yra parašyta, jog įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Įstatymų leidybos, rengimo teisė... Seimo komitetas, parengęs įstatymą,  neturi jokios teisės jį pristatyti. Į bet kurią Vakarų valstybę pasižiūrėję mes aiškiai matome, kad įstatymų kilmė yra dvejopa. Vieni įstatymai atsiranda  Vyriausybėje.  Tai yra pagrindinis šaltinis. Kiti įstatymai,  maža dalis, vadinamieji privatūs projektai, yra Seimo narių, parlamento narių parengti projektai. Tas dalykas, mano manymu, pas mus Konstitucijoje taip pat yra įrašytas. Drįstu pasakyti, kad komitetai iš tikrųjų neturėtų rengti įstatymų, nes Seimas, kaip politinė struktūra, neturi savo programos, kaip valdyti šalį. Tokią programą turi vienintelė struktūra - Vyriausybė. Tam, kad įgyvendintų savo programą, Vyriausybė ir rengia įstatymų projektus. Seimas turėtų kontroliuoti Vyriausybę. Kontroliuoti visomis prasmėmis. Ir kokius rengia įstatymus, ir kaip Vyriausybė valdo jai patikėtas gyvenimo sritis. Šitoje vietoje aš drįsčiau pasakyti, kad mūsų komitetai nėra pasirengę tokiam darbui. Įstatymų svarstymas, kaip mes žinome, yra  pakankamai padrikas. Dabar tik ką svarstėme Labdaros įstatymą. Matome, kad neaišku, kas prieš šitą posėdį Seime svarstė. Staiga, likus vienai dienai iki trečiojo svarstymo, pradedamas organizuoti kažkoks Seimo narių susibėgimas, kuriame bus derinamas įstatymo projektas. Aš manau, kad tai yra viena iš silpniausių Seimo darbo vietų. Noriu pasakyti, kad įstatymų analizei mes turėtume sukurti naują  komitetų sistemą. Tokią sistemą, kuri yra vadinamuosiuose britų modelio parlamentuose. Aš nežinau, kaip išversti iš anglų kalbos. Jie yra vadinami ,,standing committee" ir sudaromi kiekvienam įstatymo projektui iš naujų narių, o jų visa veikla yra skirta tam, kad Vyriausybės ar privačių narių pateiktas įstatymo projektas būtų kiek galima kruopščiau išanalizuotas. Vyriausybės kontrolei vykdyti galbūt ir tiktų mūsų komitetai, tačiau jie turėtų būti labiau specializuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Kubiliau, tamstai liko 1 min.

A.KUBILIUS. Taip, aš baigiu. Jie turėtų būti labiau specializuoti ir pritaikyti prie  Vyriausybėje egzistuojančių ministerijų. Nes dabar aš nežinau, kas kontroliuoja Ryšių ministeriją, kas kontroliuoja Transporto ministeriją ir apskritai aš nežinau, kaip Seimas kontroliuoja Vyriausybės veiklą. Mes nematome Seimo komitetų ataskaitų apie tai, kaip atitinkamos ministerijos valdo tam tikras valstybės gyvenimo sferas. Toks Seimo nusišalinimas nuo Vyriausybės kontrolės, be abejo, yra negeras dalykas. Aš suprantu, kad Seimo daugumai kontroliuoti savo suformuotą Vyriausybę nepriklauso, ir tą dalyką turėtų daryti opozicija. Tačiau opozicijai tam reikia tam tikrų sąlygų. Sąlygų, kurias mes visą laiką atsisakome sudaryti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, laikas viršytas.

A.KUBILIUS. Pasakysiu dar du sakinius.

PIRMININKAS. Prašau.

A.KUBILIUS. Drįstu pacituoti amerikiečių autoriaus B.Kriko žodžius, pasakytus 1964 m. ,,Vyriausybė turi valdyti, bet stipriai Vyriausybei reikia stiprios opozicijos." Stipriai opozicijai reikia tam tikrų sąlygų. Ir tas sąlygas turėtų garantuoti pati valstybė, nes  yra jos interesai - turėti stiprią opoziciją.  Baigdamas noriu pacituoti A.Sakalo žodžius, kurį aš gerbiu beveik taip pat, kaip ir Seimo Pirmininką.

PIRMININKAS. Viskas aišku.

A.KUBILIUS. Tie žodžiai buvo labai geri ir taiklūs. ,,Jeigu klausimas pagulės, tai jis dėl to tik pagerės." Aš drįstu pasiūlyti, nors visai suprantu, kad visa ši mano ilga kalba neduos jokių rezultatų, bet aš drįstu pasiūlyti, kad Seimo Statutą mes galėtume tam tikram laikui atidėti. Ir tai pasiūlyti aš noriu  tik dėl vienos priežasties. Tam, kad Seimas sudarytų specialią komisiją, kuri išanalizuotų, kas buvo blogai Aukščiausiosios Tarybos darbe, kas yra dabar blogai, kad pabandytų pasisemti tos patirties, kuri guli toje Europoje, į kurią mes bėgame ir niekaip nepribėgame. Manau, kad tada Seimo Statute mes rastume būdų, kaip pagerinti Seimo darbą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš tikiuosi, kad jūs savo konkrečius pasiūlymus pateiksite raštu ir būtent darbo grupei. O  Statutą mums reikia priimti. Mes neturime kitos išeities. Kitus kolegas prašyčiau kalbėti trumpiau, nes jeigu kalbėsime ilgiau, tai teks siūlyti pratęsti posėdį. N.Germanas.

N.GERMANAS. Kaip aš suprantu ir skirtingai nuo tų, kurie sako, kad  kažko nesupranta, aš noriu pasakyti, kad mes priimam ir Statutą svarstom tam, kad mūsų darbas būtų geriau organizuotas. Todėl pirmąją pastabą norėčiau padaryti Seimo Pirmininkui už tai, kad vis dėlto kiekvienas kalbantis turi griežtai laikytis Reglamento, kuris jau yra priimtas, ir taip  mes tik geriau organizuotume savo darbą. Dabar aš neturiu teisės kalbėti už Statuto III dalies pateikėjus, bet noriu padėkoti už tas originalias mintis, kurias pasakė prieš mane kalbėjęs. Tikrai yra labai malonu mūsų Seime turėti tokių plataus profilio specialistų, kurie domisi visais klausimais.  Juo labiau tokių, kurie domisi ir Užsienio reikalų komitetu, kuris apsvarstė savo kryptis, ir staiga mes girdime pasiūlymus. Ačiū už juos. Dabar labai konkrečiai. Aš pritariu tam, ką pasakė kolega J.Bernatonis apie pavaduotojų įsteigimą. Tai iš tikrųjų pagerintų komitetų darbą, kadangi mes dažnai susiduriame su ta situacija, kai trūksta žmonių. Grįžtu prie pateikto projekto. 30 straipsniui aš norėčiau  pasiūlyti, kad  komitetai sudaromi iš Seime esančių frakcijų narių, o po ,,frakcijų" parašyti žodžius ,,narių proporcingo atstovavimo principu", o toliau netęsti, kadangi toliau yra tik paaiškinama. Tai sakau todėl, kad, man atrodo, mes jau kalbėjom ir aš dar kartą pakartosiu, kad priimant Statutą mums svarbiausia įteisinti frakcijų narių, kitaip sakant, išrinktų Seimo narių proporcingą  atstovavimo principą visuose komitetuose, taip sakant, darbo organizavimo principuose. Ir, man atrodo, įrašę žodį ,,narių" galėtume sutrumpinti 30 straipsnio  pirmąjį sakinį.

PIRMININKAS. Kolega N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Socialdemokratų frakcijos vardu. Mes turime daug pastabų ir pasiūlymų. Kai kurie iš jų yra konceptualūs. Pavyzdžiui, teisė ministrui būti komiteto nariu. Po to norėtume padiskutuoti dėl teisės opozicinėms frakcijoms kontroliuoti daugumą ir ypač Vyriausybę. Ir kaip tai padaryti. Tačiau tai  užimtų daug laiko. Mes savo pastabas atiduosime ponui J.Bernatoniui. Jeigu jo komiteto posėdyje tai nebus įvertinta, tai mes antrojo svarstymo metu dar kartą pasakysime savo nuomonę. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū.  Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Jūs turbūt nenustebsite, jeigu aš pasakysiu, kad pritariu A.Kubiliaus kad ir kiek per ilgai kalbai. Tačiau ta kalba buvo iš esmės. Aš matau, kad mes su šituo Statutu, kurį dabar svarstome, su III dalimi, su II dalimi, kuri buvo priimta, iš tiesų nepriimsime ko nors principingai naujo.  Tuo, ką matėme II dalyje,  įteisinta didesnė diktatūra. Manau, kad šitai  konstruktyvesniam darbui nepadės, kol nebus padaryta visa Aukščiausiosios Tarybos darbo  ir Reglamento, pagal kurį ji dirbo, analizė. Žinodamas, kad šitos mūsų kalbos bus, sakykim, tuščios ta prasme, kad į jas niekas neatsižvelgs,  suprasdamas, kad šita III dalis iš esmės bus priimta ir be mūsų pritarimo, aš norėčiau tik pateikti keletą principinių pastabų, kurios galbūt daugiau susiję su Gamtos apsaugos komitetu dėl to, kad aš jame daugumos valia darbuojuosi. Šiandien girdėjom kalbant ir poną J.Bernatonį, kad svarstė įvairūs komitetai, sakykim, Gamtos apsaugos komiteto vietą. Tai iš tiesų labai įdomus dalykas, kadangi Gamtos apsaugos komitetas apie tai informuotas nebuvo ir netgi aš nežinau, ar jie svarstė patį komitetą kaip  tokį, ar jie svarstė paties komiteto narius, ar kryptis, ar jie galvojo, kur tą komitetą įterpti. Mano manymu, jis yra kai kam rakštis. Aš matau, kad Agrariniam komitetui Gamtos apsaugos komitetas iš tiesų gali būti rakštis dėl to, kad gamtosauginiai klausimai kartais agrariniams prieštarauja. Norėdami turėti mažiau priešininkų savo veiklai, jie galėtų ir priglausti po savo sparneliu. Arba Savivaldybių komitetas, kuris taip pat norėtų šalia savęs turėti Gamtos apsaugos komitetą arba padaryti jį pavaldų. Manyčiau, kad Gamtos apsaugos komiteto, kaip yra parašyta 34 straipsnyje, negalima įtraukti nė į vieną iš jų. Ir apskritai nė prie vieno komiteto dėl to, kad tai iš tiesų būtų necivilizuotas veiksmas, nes nė viename civilizuotos šalies parlamente  gamtos apsaugos klausimai nėra šalia kažko. Dažniausiai Vakarų Europos ir kitose ekonomiškai išvystytose šalyse gamtos apsaugos klausimai yra vieni iš svarbiausių bei  dažnai nulemia vienos ar kitos ūkinės veiklos kryptį. Taigi aš gerbiamiesiems pristatytojams ir tiems ponams, kurie svarstė Gamtos apsaugos komiteto likimą, siūlyčiau  daugiau šito nedaryti ir šitas alternatyvas išbraukti. Gamtos apsauga kaip  tokia, jūs patys suprantate, buvo apleista per visus 50 metų. Kaip ir daug  mūsų visuomenėje kas apleista. Tačiau gamtos apsauga iš esmės buvo tik deklaruojama. Jūs šitą labai puikiai žinote. Norėdami atstatyti bent jau šiokį tokį prioritetą arba stabilizuoti gamtos naikinimą, mes turim turėti specializuotą komitetą gamtos apsaugos klausimais. Taip pat norėčiau porą minčių pasakyti apie tai, ką komitetai turėtų veikti.Iš tiesų nėra jų principinė ir pagrindinė darbo kryptis leisti įstatymus. Mes savo Gamtos apsaugos komiteto darbe esame ir buvome susidūrę anksčiau su tokia vykdomosios valdžios nuomone. Jūs čia, Seime arba Gamtos apsaugos komitete, dirbate ir jūsų reikalas yra vienas - leisti įstatymus. Iš tiesų kai  vykdomoji valdžia tampa nebekontroliuojama arba nepriklauso visiškai nuo įstatymų leidžiamosios valdžios, susidaro pavojus, kad tie įstatymai arba gali būti nevykdomi, arba jie ne tokie priimami, kokie iš tiesų reikalingi valstybei, o tik tokie, kokie reikalingi vykdomajai valdžiai. Iškyla ir kitas klausimas apie tai, kaip veikia tie įstatymai, pakliuvę  visiškai į kitas rankas, negu buvo galvota juos leidžiant. Aš manau, kad  komitetai neturi nusišalinti nuo įstatymų, kuriuos jie šiuo metu galbūt rengia (iš tikrųjų jie neturėtų rengti), nuo įstatymų kontrolės, kuriuos priima Seimas. Ir  tai turėtų jausti bet kurios valdžios vykdomosios instancijos. Jeigu apskritai kalbėtume apie tą  III dalį, tai aš nenorėčiau teikti  daugiau pastabų todėl, kad čia būtų smulkios pastabos. Pasakiau savo pagrindines mintis, kurias norėjau pasakyti. Tačiau  siūlyčiau dar kartą gerai pagalvoti, ar mums reikia tokio Statuto, kuris  iš esmės nieko naujo mūsų darbui neduos, ir ar mes neturėtume eiti į kitą kokybę, į aukštesnę kokybę, kad iš tiesų galėtume dirbti produktyviau, konstruktyviau ir,  kaip sakydavo anais laikais, planingiau. Šiuo metu šito aš nematau, ir mes visi to labai pasigendame. Nuo to kenčia ne tik mūsų  parlamento darbas, nuo to kenčia ir vykdomosios valdžios veikla, nuo to galiausiai kenčia visuomenė. Aš manau, kad kaip tik dėl to ir jau anksčiau, ir šiandien, jūs turbūt puikiai informuoti ir gerai  žinote, vyksta darbininkų piketas prie M.Mažvydo bibliotekos durų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis.

G.A.PAVIRŽIS. Kadangi darbotvarkėje yra parašyta, jog ir Statuto IV dalies pirmasis svarstymas, aš matau, kad kolegos  truputį apie tai kalba. Aš norėčiau truputį konkrečiau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pavirži, jeigu galima, apie  IV dalį vėliau. Mums lieka labai mažai laiko.

G.A.PAVIRŽIS. Tada galbūt aš iš viso nekalbėsiu. Bet aš maniau, kad mes galėjom ketvirtą pasivyti. Su ketvirtu trečią ir svarstyti kartu. Čia kaip tik buvo ta intencija, kad mes paskubintume, bet aš žiūriu, kad tamsta, posėdžio pirmininke, šito nepageidaujate.

PIRMININKAS. Aš turiu ieškoti vidurio.

G.A.PAVIRŽIS. Aš, žinoma, galiu atsisakyti.

PIRMININKAS. Kolega J.Tartilas. Prašome be leidimo nereplikuoti iš vietos! Kolegai V.Jarmolenkai įspėjimas!

J.TARTILAS. Gerbiamieji kolegos, taupau visų laiką ir kalbėsiu trumpai.

PIRMININKAS. Prašome, kolega Tartilai.

J.TARTILAS. 30 straipsnyje kalbant apie komitetų formavimą reikėtų pasakyti keletą minčių, kad atsižvelgiama į Seimo narių  kompetenciją, profesinį pasiruošimą, turimą specialybę. Tuo būdu mes išvengsime nesveikų aistrų, kai į prestižinius komitetus, dažniausiai stengiamasi patekti į Užsienio reikalų komitetą, o paskui, kai į tą komitetą nepakliūna, būna įvairūs vertinimai ir t.t. 32 straipsnis turbūt išspręstų tą negerą situaciją, kai opozicija ne itin laikėsi duoto žodžio, ir susitarimas dėl komitetų pirmininkų bei jų pavaduotojų buvo neišlaikytas. 32 straipsnis gal būtų ir tinkamas, tačiau žodeliai ,,paprastai komitetų pirmininkai ir jų pavaduotojai renkami iš atskirų frakcijų" kažin ar vėl neduoda platesnio interpretavimo galimybių. Tų žodelių aš siūlyčiau atsisakyti. Mielai pritariu kolegai A.Vaišnorui, kad Gamtos apsaugos komitetas turėtų egzistuoti kaip savarankiškas, nepriskirtinas posūnio sąlygomis nei prie Agrarinio, nei prie Savivaldybių komitetų. Reikėtų suabejoti  8 skyriaus reikalingumu. Skyriaus, kuris numato komitetų veiklos kryptis. Kažin ar galima taip numatyti? Pavyzdžiui, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Nurodytos keturios kryptys ir visos labai skurdžios. Baigiant - ,,rūpinasi parama kultūrai tarnaujantiems asmenims, organizacijoms, judėjimams". Na, dovanokite už tokią formuluotę. Man atrodo, kad atsisakius 8 skyriaus komitetų veiklą visiškai nusako 115 straipsnis, teigiantis, jog komitetai dirba pagal komitetų patvirtintus planus, kurie derinami su sesijos darbų programa. Tai ir yra puikiausias atsakymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, diskusijos baigtos. Ar pranešėjas dar nori ką nors pasakyti, ar apsieisime ir galėtume iš karto balsuoti? Prašau. Prieš tai V.Jarmolenka dėl vedimo tvarkos.

V.JARMOLENKA. Ačiū jums labai. Ponas Juršėnai, labai jūsų prašau  pateikti balsavimui jūsų įspėjimą man. Antra. Jūs galite neklausyti komiteto pirmininko, jūs galite neklausyti nieko, bet jūs galite taip pat man paskambinti savo skambučiu, o neduoti man įspėjimo. Jeigu jūs man įrašėte įspėjimą  į stenogramą, prašau kelių balsavimų. Ir nurodyti priežastį, dėl ko mane įspėjote.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarmolenka, aš tamstą kol kas įspėjau žodžiu. O jeigu reikės įrašant į protokolą, šitai bus padaryta, kai ateis laikas. Dabar žodis J.Bernatoniui.

J.BERNATONIS. Šiandien svarstyme buvo iškelta daug svarbių problemų. Be abejo, pritariu tiems, kurie akcentavo, kad Statutas yra priimamas tam, kad pagerintų Seimo darbą. Malonu, kad tai supranta ir viena, ir kita Seimo pusė. Tačiau gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus kalboje buvo vienas konceptualus dalykas, su kuriuo negaliu sutikti, kadangi jis akcentavo, kad pagrindinis Seimo veiklos tikslas yra Vyriausybės kontrolė. Aš manyčiau, kad Seimo veiklos prioritetai yra truputį kitokie, ir noriu dar kartą atkreipti Seimo narių dėmesį, kad Konstitucijos 67 straipsnyje, kur vardijami Seimo įgaliojimai, pirma - svarsto ir priima Konstitucijos pataisas, antra - leidžia įstatymus, trečia - priima nutarimus dėl referendumų ir t.t. Ir tik 9 punkte kalbama apie parlamentinę  kontrolę. Aš noriu pabrėžti, kad parlamentinė kontrolė yra labai svarbus dalykas, tačiau, mano manymu, vis dėlto pagrindinis mūsų veiklos prioritetas - įstatymų leidyba. Dėl tokio, sakyčiau, savotiško pateikimo, kaip buvo svarstoma Gamtos apsaugos komiteto vieta, tai manyčiau, kad nė vienas komitetas neturėtų dėl to įsižeisti, kad kiti komitetai nagrinėja Statuto atitinkamos dalies projektą ir siūlo, kaip tą komitetų suskirstymą patobulinti. Aš pats nenorėčiau teigti, kad būtinai Gamtos apsaugos komitetas turėtų būti kažkur prijungtas ir galbūt nebus prijungtas. Čia teikiama tik alternatyva. Tačiau pažiūrėkime, juk yra tokie daugiašakiai komitetai kaip švietimo, kultūros, mokslo? Tai gal reikia tuomet  atskiro švietimo, atskiro kultūros, atskiro mokslo? Arba, sakykim, Sveikatos apsaugos, socialinių reikalų ir darbo. Apie tai reikia pagalvoti ir mums reikia pasirinkti tą variantą, kuris yra racionalus. Be abejo, ekologijai turi būti skiriamas labai didelis dėmesys, bet aš nemanau, kad mažesnis dėmesys turi būti skiriamas švietimui, kultūrai, mokslui ar kitoms sritims. Taip pat dar kartą noriu pabrėžti, kad darbo grupė apibendrins ir pasistengs įvertinti visus visų Seimo narių pasiūlymus, kurie atitiks projekto koncepciją. Ir siūlau pritarti 3 dalies ,,Seimo komitetai ir komisijos" projektui po pirmojo svarstymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra reikalas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Galime pritarti po pirmojo svarstymo?

A.VAIŠNORAS. Aš, jeigu galima, norėjau tik vieną pastabą.

PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Dėl pono J.Bernatonio. Iš tiesų, galbūt ir yra visi specialistai visose srityse, tarp jų ir gamtosaugos srityje. Tai yra ne tik gamtosaugos. Gamtos apsaugos komitetas  yra skirtas ne gamtai saugoti. Ponas pranešėjas turbūt šitai supranta. Tai pirmiausia yra racionalus gamtos išteklių naudojimas ir gamtinės aplinkos apsauga. Tai nėra švietimas atskirai, tai nėra kultūra atskirai ar dar kas nors. Tai yra bendra kultūra. Į gamtos apsaugą įeina taip pat ir žmogaus bendroji kultūra. Ir aš manau, kad išskirti arba prijungti gamtos apsaugą prie kokio nors kito komiteto, žinoma, tai padaryti galima, bet padaryti galima daug ką. Jeigu čia tai bus padaryta, tai mes, gamtosaugininkai, traktuosime nelabai gerai.

Sveikinimo Eritrėjos valstybei pritarimas(93.05.25)

2sesija43p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar sutinkate, kad būtų patvirtinta po pirmojo svarstymo, ar reikia balsuoti? Prašau. Prašom balsuoti.  Atšaukiu. Prašom registruotis. Turime užbaigti kai ką ir tada baigsime viską. Salėje - 76 deputatai. Kas už tai, kad Statuto trečiajai daliai būtų pritarta po pirmojo svarstymo? Prašom balsuoti. Už - 44, prieš - 12, susilaikė 6. Pritarta. Gerbiamieji kolegos, oficialus mūsų darbo laikas baigėsi, ar mes nesutiktume taip draugiškai, kolegiškai  dar kokias 15 min. padirbėti ir užbaigti štai tokius klausimus? Statuto jau toliau nenagrinėti, bet pritarti sveikinimui Eritrėjos valstybei, pasitvirtinti darbotvarkę ir baigti klausimą dėl spec. komisijos arba netgi sukeitus eiles. Ir dar gerbiamasis B.Genzelis sako ir dėl Radijo statuto.

B.GENZELIS. Gerbiamieji, buvo į darbotvarkę įtraukta ir visgi reikėtų šiandien ...

PIRMININKAS. Taip, bet tam reikia, kad mes bent 15 min. užtęstume posėdį, ar sutinkam? Nereikia balsuoti? Gerai.

A.VAIŠNORAS. Aš norėjau dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašau.

A.VAIŠNORAS. Aš norėjau pasakyti vieną motyvą, dėl kurio pono B.Genzelio klausimas galėtų būti atidėtas. Mes nematėm, pavyzdžiui, nė vienas iš mūsų neturime šito projekto, kuris bus pristatytas.

PIRMININKAS. Pateikimo stadijoje nebūtina visiems turėti, svarbu, kad komitetai ir frakcijos turėtų. Gerbiamasis Pečeliūnai, gal greitai į tribūną dėl spec. komisijos?

J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos, galima?

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis. Prašau.

J.BERNATONIS. Aš noriu atkreipti pirmininkaujančio dėmesį, kad Statutui skirtas laikas nebuvo išnaudotas, jis buvo pradėtas svarstyti pavėluotai, o tam klausimui, kurį dabar pristato gerbiamasis S.Pečeliūnas, laikas buvo išnaudotas, todėl aš vis dėlto prašyčiau, kad būtų svarstoma dabar ketvirtoji Statuto dalis.

PIRMININKAS. Nespėsim! Gerbiamasis Bernatoni, nereikalaukit! Baikim šitą klausimą, tada - kitą.

Lietuvos Respublikos nutarimo "Dėl Seimo laikinosios užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veiklos tyrimo komisijos" projekto svarstymas(93.05.25)

2sesija43p svarstyti klausimai

S.PEČELIŪNAS. Aš sutinku, kad gal kas norėtų ir kitus klausimus svarstyti, na, ką padarysi, šiandien aš girdėjau visas nuomones ir, kaip supratau, principinio prieštaravimo nėra. Buvo išreikštos nuomonės  dėl narių skaičiaus, įvairūs buvo skaičiai paminėti - ir 9, ir 11, ir 13, aš manau, dėl to galime susitarti, čia nėra problemos. Ir dar du skaičiai. Praktiškai nutarimo projekte lieka trys skaičiai, dėl kurių reikia susitarti: tai komisijos narių skaičius ir antrojo punkto data, kada mes sugebame tą komisiją sudaryti, ir trečiojo punkto data, kada komisija pateikia savo reglamento projektą  Seimui. Tai jūs žinote, kad tos datos jau keitėsi daug sykių priklausomai nuo to, kurią dieną mes svarstome šį projektą Seime, ir, jeigu mes ketvirtadienį, sakykim, jau po trečiojo svarstymo priimsime, tai bus galima ir tikslias datas tada įrašyti. Dabar aš net bijau kokias nors siūlyti, nes niekas negali pasakyti, kada bus trečiasis svarstymas, o nuo to priklauso, kiek mes duosime laiko tam procesui. Tai šiandieninis mano siūlymas būtų kol kas palikti 9, jeigu kas siūlys kitus skaičius, tai, be abejo, mes dėl jų galime susitarti. Antrajame punkte rašyti birželio 8 d. dėl to,  kad mes ketvirtadienį galėtume jau šį nutarimą balsuoti, ir trečiajame punkte - birželio 22 dieną. Tai yra kas dvi savaitės: dvi savaitės sudaryti komisiją ir po to dvi savaitės - paruošti reglamentą ir pateikti Seimui. Ir siūlyčiau pritarti po pirmojo ir antrojo svarstymo ir paskirti trečiąjį svarstymą šį ketvirtadienį. Nemanau, kad tai yra daug laiko užimanti procedūra, nes nutarimas tikrai yra tiktai toks procedūrinis, kaip Seimo Pirmininkas dažnai mėgsta konstatuoti, o po to jau prasidėtų rimtas darbas formuojant komisiją, ruošiant reglamentą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar prašom dėl balsavimo motyvų. Du už, du - prieš. Dėl patvirtinimo po pirmojo svarstymo. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Aš dar kartą noriu atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, jog Valstybės ir teisės komiteto siūlymas buvo pavesti šiuos klausimus nagrinėti Etikos ir procedūrų komisijai. Taigi šios komisijos sudaryti visiškai nereikėtų.

PIRMININKAS. Aišku. N.Medvedevas. Prašom.

N.MEDVEDEVAS. O aš vis dėlto siūlyčiau pritarti, tačiau norėčiau, kad būtų įvertinti tokie reikalai. Šitos komisijos tikslas išaiškinti KGB agentus, ne nubausti juos, o galutinai... Ir Konstitucijoje, ir Rinkimų įstatyme būtent ta nuostata yra dėl to, kad garantuotų Lietuvos nacionalinį saugumą. Turėkite tai omenyje, būtent tam yra skirtas - garantuoti. Aš manau, kad čia daugelis nepritars tam, kad šefuotų arba koordinuotų Nacionalinio saugumo komitetas, tačiau aš manau, kad šitame komitete atsiras keletas žmonių, kurie turi pasitikėjimą ir kairiosios, ir dešiniosios pusės, ir centro žmonių. Ir reikia vis dėlto, kad Nacionalinio saugumo komitetas nebūtų atitrūkęs nuo šitų reikalų, nes tai tikrai ne vienos dienos darbas. Tai pirmas reikalas. Antras reikalas. Tikrai, kad reikėtų, kad šitame reglamente būtų būtinai aprašyta, koks tikslas tos komisijos, ką jie daro ir kaip jie tai daro. Būtinai? Aš nesakau, kad tai apkaltos tas įstatymas ar kas, bet būtinai įvardyta viskas, ir kad šita komisija būtų ir formuojama, ir dirbtų bendro mūsų sutarimo būdu. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi vienas - už, vienas - prieš. A.Ivaškevičius. Prašom.

A.IVAŠKEVIČIUS. Aš siūlau nepritarti šiam projektui, kadangi jis mūsų Nacionalinio saugumo komitete nėra kaip reikiant apsvarstytas ir mes jau iš esmės nesam pritarę. Mes, aš manau, paruošime alternatyvų projektą, kuriame bus labiau atsižvelgta, sakykim, ir į gerbiamojo R.Ozolo pasiūlymus, ir į gerbiamojo A.Bendinsko, kad ,,neišrast" dviračio. Ir netgi į gerbiamojo N.Medvedevo pasiūlymus. Ir man kažkaip savotiškai keista, kad jisai siūlo pritarti, nors jis sako visai kitokią mintį, kitokį būdą, sakykim, komisijos suformavimui. Aš siūlau  nepritarti.

PIRMININKAS. Taigi dabar galima tiktai pritarti. Matyt, gerbiamieji V.Petkevičius, A.Bendinskas, B.Genzelis turbūt yra vienos nuomonės. Gerbiamasis J.Tartilas, prašom. Minutėlę, atsiprašau. Gerbiamasis J.Tartilas. Prašau. Nesiginčykime dabar. Prašome nuo šoninio mikrofono, gerbiamasis B.Genzeli.

B.GENZELIS. Aš nenoriu kartoti motyvų, dėl kurių reikia pritarti, aš jau anksčiau išdėsčiau, bet aš siūlau pritarti tokios komisijos sudarymui ir tiems principams,  apie kuriuos čia buvo kalbama.

PIRMININKAS. Gerai. Taigi du - už, du - prieš. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad laikinajai spec.komisijai būtų pritarta, kaip siūlo pranešėjas ir kai kurie Seimo nariai, tas spaudžia mygtuką ,,už", o kas prieš arba susilaiko, spaudžia kitus mygtukus. Prašom balsuoti. Už - 43, kur pliusuoti tamstos balsą?

L.MILČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, prašau pripliusuoti taip pat ir mano balsą.

PIRMININKAS. 45, prieš 14, susilaikė 6. Po pirmojo svarstymo pritarta.

L.MILČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš prašau taip pat...

PIRMININKAS. Gerbiamasis L.Milčius. Prašau.

L.MILČIUS. Mygtukas mano pulte nedirba. Prašau mano balsą pripliusuoti prie  ,,už".

# 1993m. gegužės 27d. darbotvarkė(93.05.25)

2sesija43p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Tai aš sakiau, pridėjau jau: 46. Taigi, gerbiamieji kolegos, aš dabar siūlau kol kas patvirtinti darbotvarkę ir po to, jeigu dar liks šiek tiek laiko, tada dar du klausimai yra. Atsiprašau, yra Eritrėja ir yra Statutas. Taigi ar turi kas pastabų dėl ketvirtadienio darbotvarkės? Prašom. A.Rudys.

A.RUDYS. Aš norėjau pasitikslinti, ar bus Šalpos ir paramos įstatymo projektas?

PIRMININKAS. Jeigu kolegos mano, kad šiek tiek per anksti, tai aš tada siūlyčiau 6 punktą išbraukti, o vietoje jo įrašyti Mokslų akademijos statuto klausimą.

A.RUDYS. Taip. Aš bent prašyčiau išbraukti.

PIRMININKAS. Gerai. J.Požėla. Prašom.

J.POŽĖLA. Aš kaip tik ir norėjau pasiūlyti išbraukti 6 punktą ir įrašyti Mokslų akademijos statutą.

PIRMININKAS. Gerai. Aš asmeniškai sutinku. Kaip kiti Seimo nariai? J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad nėra ketvirtadienį numatytas Seimo Statuto ketvirtosios dalies pirmasis svarstymas. Jis šiandien neįvyko, prašau perkelti į ketvirtadienį.

PIRMININKAS. Rezerviniu klausimu?

J.BERNATONIS. Jis buvo...

PIRMININKAS. J.Baranauskas. Prašom.

J.G.BARANAUSKAS. Aš norėjau patikslinti,  ar šiandien mes svarstysime Radijo ir televizijos statutą? Jeigu nesvarstytume, jį reikėtų įtraukti į ketvirtadienio darbotvarkę.

PIRMININKAS. Mes dar turime kelias minutes, gal spėsime. Taigi, gerbiamieji kolegos, S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau tiktai pasitikslinti dėl 8 klausimo.

Čia parašyta ,,trečiasis svarstymas ir balsavimas". Mes sutarėme, kad negalime balsuoti, kol nebaigsime visų derinimo procedūrų. Ponas N.Medvedevas minėjo, kad yra tas  darbas imlus, reikalaujantis kantrybės, ir nei pagreitinti, nei sulėtinti neįmanoma. Jūs pastebėjote, kad tas kruopštus darbas duoda rezultatų. Skubinimas gali paveikti priešingai. Norėčiau tiktai pasitikslinti, ar tai nėra pirmasis ir antrasis svarstymas, o iš karto trečiasis svarstymas ir balsavimas dėl 8 klausimo? Dėl 9, taip. Bet mes sutarėme, kad 9 nuo 8 neatsiejamas ir bus balsuojama už abu vienu metu. Aš norėčiau pasitikslinti, kad balsavimų ketvirtadienį dar nereikėtų numatyti.

PIRMININKAS. Tai labai gerai, tada kaip tik galėtume įrašyti Statutą vietoj šio klausimo. Prašau, ar su šiom pastabom, kad vietoj Šalpos ir paramos įstatymo projekto būtų nagrinėjamas Mokslų akademijos statutas, o vietoj 8, 9, jeigu iš tikro jie ne iki galo  būtų suderinti, Seimo Statuto IV dalis, sutinkame su šituo? Reikia balsuoti? Ačiū.

Dabar, gerbiamieji kolegos, mes turime dar vieną nedidelį klausimą, kaip man atrodo, ir kitą šiek tiek didesnį. Gal galėtume tikrai juos sureguliuoti, ir viskas būtų gražu. Štai yra toks sveikinimo tekstas:

,,Eritrėjos Prezidentui gerbiamajam ponui (ar kaip kitaip) Issaia’i Afeworki’ui.

Lietuvos Respublikos Seimas nuoširdžiai sveikina Eritrėją, įsijungusią į nepriklausomų pasaulio valstybių bendriją. Tikime, jog šis žingsnis, patvirtintas visuotiniu referendumu, atvers naują prasmingesnį puslapį jūsų valstybės gyvenime ir praūžusio karo aukos nebus beprasmės."

Ar iš principo pritartume tokiam tekstui, kurį dar galėtų Užsienio reikalų komitetas paredaguoti? Prašau. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš siūlyčiau vietoj pono parašyti ,,Jo ekscelencijai" ir tiksliai pavardę.

PIRMININKAS. Čia iš angliško teksto paimtas vardas ir pavardė. Jeigu ten vardai ir pavardės.

Prašau, gerbiamasis A.Kubiliau.

A.KUBILIUS. Tai čia ponas V.Jarmolenka mums sufleruoja, kad negalima sakyti ,,nuoširdžiai", aš tam pritarčiau. Bet kita problema, aš taip nelabai iš teksto supratau, ar mes pripažįstame, ar mes žadame pripažinti?

PIRMININKAS. Ne, kol kas mes tik sveikiname. O pripažinimas šiek tiek vėliau. Žodžiu, dalimis darykime šitą gerą darbą.

V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Vadinasi, nuoširdžiai mes nesveikiname, paprasčiausiai sveikiname, taip? Aš norėčiau tada to nuoširdumo neturėti, jeigu mes nepripažįstame.

PIRMININKAS. Prašau, galėsime dėl šito žodžio tada balsuoti, jeigu kas protestuoja.

V.JARMOLENKA. ,,Serdečno pozdravliajem vas." Na, tai baikit jūs vieną sykį su štampais.

PIRMININKAS. Nesiginčykime dėl smulkmenų. Galima tada paredaguoti. Čia padedu klaustuką. Iš principo pritariam tokiam pasveikinimui? Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, dabar mums liko tik vienas klausimas. Radijo ir televizijos statuto pakeitimo ir papildymo pateikimas. Ar galime šitai padaryti? Reikia. Ar reikia balsuoti dėl šito klausimo? Reikia balsuoti? Kas už tai, kad dar šiandien būtų pateiktas nutarimo projektas ,,Dėl Lietuvos radijo ir televizijos statuto pakeitimo ir papildymo"? Kas už, prašom balsuoti. Kad šiandien dar išklausome pateikimą.

Už pateikimą - 44, prieš - 12, susilaikė 1.

Prašom, gerbiamasis Genzeli. Gerbiamasis Seimo nary, prašom į tribūną. Prašom.

Lietuvos Respublikos nutarimo "Dėl Radijo ir televizijos statuto pakeitimo ir papildymo" projekto pateikimas(93.05.25)

2sesija43p svarstyti klausimai

B.GENZELIS. Gerbiamieji kolegos, mūsų laikinasis Radijo ir televizijos statutas buvo patvirtintas 1990 m. gegužės 10 d. Dabar Radijo ir televizijos valdyba, kaip reikalauja statutas, yra pateikusi naują statuto variantą. Statutui yra pritarta komitete, tik mūsų komitete nesutarta dėl vieno 4 straipsnio. Kitiems straipsniams visi dalyvavę komiteto posėdyje pritaria. Aš dėl to siūlyčiau šiandien laikyti  pateikimu, o dėl 4 punkto, tai gal mūsų kolegos pateiks alternatyvą. Visais kitais klausimais sutarta. O vėliau papunkčiui pateiks svarstyti Radijo ir televizijos valdybos pirmininkas gerbiamasis G.Ilgūnas.

PIRMININKAS. Prašau. Dabar dar jūsų norėtų paklausti A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Klausimas toks. Aš manau, kad reikėtų pritarti, todėl, kad nelaukia. Tie klausimai nesprendžiami šiandien, kad šito pakeitimo reikia. Ir man klausimų nėra.

B.GENZELIS.  Valdybos pirmininkas taip pat dalyvauja čia.

PIRMININKAS. Prašom. G.Paviržis.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, čia, 7 punkte, kalbama apie tai, kad Seimo paskirta Lietuvos radijo ir televizijos valdyba yra steigėja, Lietuvos Respublikos Seimo įgaliota. Bet nieko nekalbama, kokiais principais  ta valdyba parenkama ir koks jos dydis, ir t.t. Aš suprantu, kad šiuo metu ji yra paskirta, bet ateityje, jeigu mes tvirtiname statutą, šie kriterijai, parametrai turėtų būti, man regis.

B.GENZELIS.  Galimas daiktas, čia anksčiau buvo. Dabar mes tvirtiname pagal susitarimą. Buvo 10 vienos pusės, 5 kitos pusės - 15 narių dabar buvo. Paskutiniai, kaip žinote, gerbiamieji kolegos, yra patvirtinti pas mus. Tai dabar čia visiškai galimas daiktas, kad galima tokį paragrafą... Bet galimas ir kitas daiktas, kad valdyba pati paskui sudaro reglamentą ir pagal reglamentą numatyta. Bet čia, kai bus svarstoma.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom, kolega.

A.VAIŠNORAS. Na, aš jau pirma sakiau, kad mes neturime to paties statuto, ir išdalytas jis buvo komitetams... apskritai mes nematėme. Gamtos apsaugos komiteto vardu aš galiu protestuoti dėl to, tačiau tiek to. Posėdžio pirmininkas sakė, kad nebūtina mums viską žinoti, tai nėra ko ir klausti.

B.GENZELIS. Gerbiamieji, aš noriu atsakyti, kad nežinau, kodėl nepateikia Seimo administracija. Mūsų komitetas prieš savaitę gerbiamajam A.Valiui ir Juridiniam skyriui įteikė. Kodėl neišplatino Seimo komitetų pirmininkams, aš nežinau. Ne pateikimas, kaip tik yra svarstymas. Pateikimas gali būti, bet komitetai tą visi yra gavę.

S.PEČELIŪNAS. Ponas Pirmininke...

PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę. B.Rupeika. Jam suteiktas žodis. Tada S.Pečeliūnas.

B.V.RUPEIKA. Ačiū. Kodėl gi ne aš?

PIRMININKAS. Taip. B.Rupeika. Prašom kalbėti.

B.V.RUPEIKA.  Tamsta pranešėjau, neturėdamas tikslaus statuto teksto, norėčiau pasiteirauti jūsų apibūdinimo. Kokiu būdu dabar statute bus sprendžiamas dvilypumo, kalbant apie televizijos ir radijo kanalus, klausimas? Dvilypumas yra toks, kad statute kanalais yra vadinama beorė erdvė, neapibūdinant techninių kanalo ribų. Na, o Ryšių įstatyme, kuriuo pasinaudojant buvo privatizuota pora televizijos kanalų, sudarytos konkrečios sutartys ilgam laikui ir turbūt radijo kanalui, tai yra siųstuvas, dirbantis tam tikro dažnumo zonoje. Tad kas yra kanalas ir kas jį galutinai reglamentuos, kada bus kalbama apie kanalų skirstymą Lietuvos erdvėje ar Lietuvos zonoje?

B.GENZELIS.  Tai reglamentuos valdyba. Bet jeigu jums reikalingas išsamesnis atsakymas, tai čia yra gerbiamasis G.Ilgūnas, jis detaliai gali atsakyti. Aš tik noriu pasakyti, kad anksčiau Vyriausybė pažeidė kanalų skirstymo principą. Kai kuriuos kanalus skirstė be valdybos žinios. Arba ne... (Salėje šurmulys)

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau labai konkretaus dalyko ir ne pono B.Genzelio, o pono Seimo Pirmininko paklausti. Pagal Reglamentą projektas prieš pateikimą turi būti išdalytas komitetams ir frakcijoms. Šiandien iš ryto aš klausiau, ar šitai yra padaryta, nes mes nebuvome jo matę. Be abejo, ponas B.Genzelis dabar trauko pečiais, jis atidavęs sekretoriatui anksti, kaip aš suprantu, 18 dieną, tai yra ne jo kaltė. Bet šį projektą bent mūsų frakcija gavo tik šiandien po pietų, po to, kai šiandien iš ryto aš šito paprašiau. Vadinasi, pagal procedūrą joks komitetas šito dokumento, išskyrus gal tik pono B.Genzelio komitetą, nes jie inicijuoja, jie turėjo... bet nei Užsienio, nei kiti, nei frakcijos neturėjo, negalėjo svarstyti. Ir šiandien  jokios nuomonės apie tai negali pasakyti. Na, tai pateikimas yra toks savotiškas dalykas, kai neatliktos tam tikros procedūros. Tai viena. Ir aš manyčiau, kad reikėtų nutraukti šitą pateikimą arba padaryti pertrauką, kol visi susipažins iki ketvirtadienio ar antradienio, nutarkime kaip. Balsuoti už pritarimą nėra kaip dėl paprastų procedūrinių trūkumų.

O pono B.Genzelio aš norėčiau paklausti, kaip yra dėl 50 MHz kanalo dabar? Kieno tai yra dabar nuosavybė? Kas juo naudojasi?

B.GENZELIS. Gerbiamasis G.Ilgūnas į tai atsakys.

PIRMININKAS. Ir A.Kubilius. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo profesoriaus, kokios pagrindinės priežastys lėmė tai, kad Radijo ir televizijos statutas yra keičiamas?

B.GENZELIS.  Yra paprastas dalykas, kad paseno. Ir yra antras dalykas, mūsų Radijo ir televizijos valdyba turi bendrauti su tarptautinėmis radijo ir televizijos kompanijomis ir ten reikalingos tam tikros pataisos, kad jos atitiktų tarptautinius standartus. Tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi klausimai. Dabar gal į kai kuriuos galėtų atsakyti gerbiamasis G.Ilgūnas, o paskui aš irgi kai ką paaiškinsiu ir spręsime, ką toliau darome.

Prašome, gerbiamasis G.Ilgūnai. Aš manau, kolegos neprieštaraus, kad jis kai ką paaiškintų. Prašom.

S.G.ILGŪNAS.  Stengsiuosi labai greitai. Pirmiausia dėl kanalų skirstymo čia buvo klausimas. Kanalus valdo Ryšių ir informatikos ministerija, tačiau šiuo metu yra Vyriausybės nutarimu patvirtintas principas, kaip tai yra daroma. Yra sudaryta speciali komisija, jos pirmininkas yra Ryšių ir informatikos viceministras A.Basevičius. Šita komisija konkurso tvarka tai sprendžia, o aprobavimui pateikia Radijo ir televizijos valdyba vis dėlto. Vadinasi, jeigu Radijo ir televizijos valdyba pritaria, tai gerai, jeigu nepritaria, tai grįžtame prie to atgal.

Dabar tas pats atsakymas ir ponui S.Pečeliūnui  dėl 50 MHz. Visus ryšius, ryšių priemones valdo Ryšių ir informatikos ministerija.

Dabar kodėl reikia keisti statutą? Statutą reikia keisti todėl, kad dabar galiojantis statutas yra priimtas 1990 m. gegužės mėn., tada, kada mūsų politinė, ekonominė, teisinė situacija buvo visiškai kitokia. Mes tada keitėme, priėmėme tą statutą, atitinkantį tą situaciją. Paskui buvo rengiamas ir parengtas Radijo ir televizijos įstatymas. Šio įstatymo projektas buvo įteiktas parlamentui, Aukščiausiajai Tarybai. Pirmasis jo svarstymas vyko tuo metu Aukščiausiosios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje. Jam buvo nepritarta. Buvo pasiūlyta jį tikslinti, ir perduotas komisijai antras variantas, tačiau tada Aukščiausiosios Tarybos kadencija baigėsi ir toliau šis įstatymas nebuvo nagrinėtas. Dabar, po Seimo išrinkimo, buvo manoma grįžti prie šio įstatymo ir teikti jį Seimui, tačiau įstatymo priėmimas būtų ilga procedūra, iškilo naujų niuansų. Todėl, kad tai būtų greičiau, nutarta siūlyti jums priimti pataisytą statutą. Tai daug paprasčiau ir greičiau. O kodėl jį reikia svarstyti ir priimti, aš manau, kad jau būsiu atsakęs.

PIRMININKAS. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, aš dabar kai ką paaiškinu. Mums šitoje stadijoje nereikia nagrinėti turinio. Tam bus pirmoji, antroji stadijos. Tam bus komitetų posėdžiai. Šitoje stadijoje mes turime apsispręsti, ar įrašome į darbų programą ir ar pradedame pačią procedūrą. Štai dėl ko mums reikia apsispręsti, t.y. dėl paties klausimo svarbumo. Primenu, kad pagal mūsų patvirtintą sesijos darbų programą šitas klausimas yra įrašytas į tokią grafą: klausimai, kurie gali būti nagrinėjami papildomai. Vadinasi, mums balsavimas yra toks (arba be balsavimo): įrašome į darbų programą, į pagrindinę dalį, ar neįrašome. Aš manau, kad niekas nesipriešins. Bet jeigu bus priešinamasi, žinoma, balsuosime. Ir po to, jeigu įrašome, pradedame nagrinėjimo procedūras ar ne. Siūlymų skubesne tvarka nebuvo, vadinasi, tiesiog ar pradedame procedūras. O per tas procedūras, ypač per pirmąjį svarstymą, ir bus galima viską giliai išdiskutuoti.

Dar sykį S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Ponas pranešėjas pasakė visus kanalus ir viską, kas valdo, bet mano buvo labai konkretus klausimus. Aš manau, kad ponas atitinkamos valdybos pirmininkas elementariai nežino, kad yra kanalas, kuriuo naudojasi ir kurį valdo rusų kariuomenės kariškiai. Tai jeigu jūs, būdamas tokiame poste, šito nežinote, tai iš viso to, ką jūs čia kalbėjote ir kokius pateikėte argumentus... ir netgi pasakėte, kad komitetas Aukščiausiojoje Taryboje buvo nepritaręs tam projektui, ir sakėte, kad užtat dabar jį teikiate, ir radote būdą, kaip greičiau tai padaryti. Tai man kelia abejonių.

Aš siūlyčiau neskubėti. Aš žinau, kas vyksta Radijo ir televizijos valdyboje, žinau, kad ten kai kas yra priimama  vadovaujantis ne dabar galiojančiu, o šiuo projektu, užbėgant įvykiams už akių. Nereikėtų šitaip elgtis. Juo labiau kad projektą, kaip aš sakiau, frakcijos ir komitetai gavo tik šiandien po pietų. Tokių dalykų nereikėtų daryti. Aš siūlyčiau... čia va mes padiskutavome, pasiklausinėjome... o balsavimą tais klausimais, kuriuos suformulavo ponas Seimo Pirmininkas, perkelti pačiu nuolaidžiausiu būdu bent jau į ketvirtadienį, jeigu ne vėliau. Ačiū.

PIRMININKAS. B.Rupeika. Prašom. Ir tada dar gerbiamasis G.Ilgūnas.

B.V.RUPEIKA.  Aš norėčiau, kad Televizijos ir radijo valdybos pirmininkas patikslintų savo požiūrį arba nuomonę dėl to, ar nebūtų reikalinga suformuluoti alternatyviam balsavimui klausimą, ar reikalinga dviejų pakopų sprendimo sistema dėl kanalų skirstymo. Pirmoji pakopa tai yra ryšininkų komisija, kuri atmes įvairius kitus pasiūlymus ir pateiks valdybai vieną arba pusantro geriausiu atveju. Kokia būtų pranešėjo nuomonė šiuo klausimu? Ar nereikėtų vieno, bet gero?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ne šitoje stadijoje šitas klausimas turi būti nagrinėjamas. Jeigu gerbiamasis G.Ilgūnas spės, tai prašom.

Dabar V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Labai ačiū, ponas Pirmininke. Mano klausimas jums. Todėl, kad jūs prieštaraujate logikai ir pirmiausia savo logikai. Jūs klausiate, ar mes pradėsime procedūrą. Jūs ją pradėjote, pradėjote neteisėtai. Ir dabar visų klausia, ar visi jam pritars, kad jis suklydo. Aš protestuoju ir norėčiau, kad pasitaisytumėte. Ar mes tęsime tą procedūrą, kurią jūs savavališkai pradėjote. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Aš pradėjau nesavavališkai. Klausimas buvo darbotvarkėje.

Gerbiamasis V.Petrauskas. Prašom.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone Seimo Pirmininke, iš tikrųjų jūs keliate klausimą dėl įrašymo į darbotvarkę...

PIRMININKAS. Į darbų programą, prašome nepainioti. Dienos darbotvarkė - čia kitas dalykas.

V.PETRAUSKAS. Atsiprašau, į darbų programą. Bet vis tiek labai norėtųsi balsuojant prieš akis turėti tą tekstą. Deja,keitimo variantų, kas siūloma, nėra. Ir tikrai labai sunku balsuoti. Man atrodo, jūs tikrai šitą turėtumėte suprasti ir šiandien tas balsavimas neturėtų vykti. Kai kas iš ketvirtadienio darbotvarkės išbraukta, galima tikrai to laiko surasti, tuo labiau kad ir klausimai nesikartotų pateikėjams, ir t.t. Tai man atrodo, kad čia elementaru ir paprasta. Ir galima surasti sprendimą be balsavimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis G.Ilgūnas. Labai trumpai, ir spręsime, ką toliau darome.

S.G.ILGŪNAS.  Taip. Seimo nariui S.Pečeliūnui. Aš sakiau, kad visas ryšių priemones valdo Ryšių ir informatikos ministerija. Toliau kaltinimas tuo, kad Radijo ir televizijos valdyba dirba jau vadovaudamasi statuto projektu, kuris jums pateikiamas, yra šmeižtas. Prašau atsiprašyti poną S.Pečeliūną.

Dabar toliau dėl pono B.Rupeikos šito principo. Aš manau, kad jis yra teisingas. Ryšių ir informatikos ministerija sprendžia iš esmės techninius klausimus. Gilinasi į techninę šio dalyko problematiką. Ir tai yra daroma konkurso tvarka, nes kitu atveju valdyba yra daugiau politinių, humanitarinių, etinių klausimų sprendimui, o ne techninių kanalų klausimų sprendimui. Taigi aš manau, kad tas principas yra dabar teisingas, kad savo išvadas ryšių ir informatikos sudaryta komisija pateikia valdybai, o toliau valdyba pateikia savo sprendimą. Anksčiau šito nebuvo laikomasi, tai,  mano nuomone, buvo blogai. Tačiau dabar dėl Ryšių ir informatikos ministerijos problemų nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašome pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Ar įrašome šitą klausimą į darbų programą?

S.PEČELIŪNAS. Ar galima nuo šoninio?

PIRMININKAS. Prašom. S.Pečeliūnas. Paskui gerbiamasis V.Petrauskas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš pirmiausia, kadangi ponas G.Ilgūnas čia tokius labai įdomius žodžius pasakė mano adresu, norėčiau vis dėlto paprašyti pakankamai aukšto valstybės valdžios pareigūno, netgi dviejuose postuose, galvoti šnekant iš Seimo tribūnos. Bus galima pateikti to organo nutarimus, konkrečiai nurodant dabar galiojančio statuto straipsnius ir nurodant projekto straipsnius, kuriais praktiškai buvo remiamasi. Ponas G.Ilgūnas turbūt puikiai žino, kad aš šiaip sau niekad nešneku. Buvo mėginta (Salėje juokas)... Aš noriu priminti ponams Seimo nariams, kuriems labai juokinga, vadinamąją trečiojo maišo istoriją, kai buvo mėginta pripaišyti irgi įvairių dalykų. Kada aš sakiau: ponai, nedarykite tokių cirkų. Po to labai aiškiai buvo ir pono J.Jurgelio, ir kitų pripažinta, kad jie buvo neteisūs. Kaip ir šiuo būdu, kai aš kalbėjau apie vieną kanalą, kurio nevaldo jokia ministerija ar kas, kaip jūs sakėte, o tai yra kariškių dispozicijoje, ir jūs to nežinote, būdamas tokiose pareigose, tai nėra gerai.

Kai aš kalbėjau dėl kitų reglamentinių dalykų,  prašiau poną Seimo Pirmininką vis dėlto balsavimą perkelti į ketvirtadienį. Mes galime tą klausimą įrašyti į darbotvarkę, manau, niekas neprieštaraus, nes tai bus tik balsavimas. Vėlgi yra ta situacija, kai mano noras yra tik vienas - susitarti, susiderinti, išvengti bet kokių nemalonių žodžių vienas kito atžvilgiu. Ponas G.Ilgūnas šito nenori. Jis nori daryti spaudimą Seimui, būdamas dviejose atsakingose pareigose. Nereikėtų šitaip elgtis. Nuo to, ar mes šiandien pritarsim įrašyti į sesijos darbų programą iš to rezervinio bloko, ar ketvirtadienį, ponas G.Ilgūnas puikiai žino, kad niekas nepasikeis, kad toks sprendimas, jeigu jis norės, bus padarytas. Tačiau kai naudojamasi išankstiniu žinojimu ir tam tikru jau neetišku elgesiu, nereikėtų šituo piktnaudžiauti. Nuo to, kad šiandien ar ketvirtadienį, niekas nepasikeis. Aš galbūt dabar kartojuosi, tačiau Reglamentas yra Reglamentas, Seimo nariai, patinka jie ar nepatinka, yra Seimo nariai, kad ir kokius nemalonius, bet teisingus faktus jie pasako. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Petrauskas. Prašom.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš vis dėlto norėčiau kreiptis ne tiek į Seimo narius, kiek į Seimo Pirmininką. Iš tikrųjų mes neturime dokumento, neturime projekto, nežinome, ar tai susiję su finansais ar jų perskirstymu, ar tai susiję su biudžetu ir pan. Vis dėlto, pone Seimo Pirmininke, aš tikrai kreipiuosi į jus. Na, yra daugumos sprendimas, jis galės būti ketvirtadienį ar kitą antradienį priimtas, ir vis dėlto elkimės korektiškai tuo požiūriu. Šiandien tikrai nepateikime, kadangi negaliu balsuoti, nepaisant jau, kaip sakoma, politinių  ar kitokių motyvų, nes neturiu šito dokumento. Tikrai prašyčiau į tai atsižvelgti ir priimti sprendimą kitu metu, kito posėdžio kitom dienom. Dėkui.

PIRMININKAS. V.Būtėnas. Prašom.

V.BŪTĖNAS. Didžioji opozicija Seime labai daug dėmesio skiria televizijai ir radijui. Ir man labai keista, kad šiandieną vietoj to, kad ji būtų suinteresuota kaip galima greičiau išsiaiškinti padėtį televizijoje ir patvirtinti naują statutą, kažkodėl nori tą klausimą nustumti. Aš pasisakau, kad kaip galima greičiau būtų įrašytas šis klausimas į darbų programą ir svarstomas. Tada mažiau bus ginčų ir mažiau bus tų nereikalingų diskusijų, kurios vyksta už Seimo sienų.

PIRMININKAS. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Jeigu aš teisingai supratau, tai dingo tas projekto egzempliorius, kuris buvo įteiktas Demokratų frakcijai. Tai čia galimi du variantai: arba kažkas išėmė iš jų dėžutės, arba pačioje frakcijoje nėra tvarkos ir pametė. Tai aš siūlyčiau pakeisti užraktą arba kad frakcijos vadovai pasiimdami pasirašytų, jog projektą gavo. Kadangi kitos frakcijos ir komitetai yra gavę, aš siūlau svarstyti.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Prašom nereplikuoti iš vietos. Ačiū. Du pasisakė už, du - prieš. Prieš teikdamas balsuoti primenu, kad sudarydami sesijos programą mes apie 10 projektų įrašėme, kurių net gyvų nėra, t.y. jokio teksto nėra, o mes įrašėme. O čia tekstas yra pateiktas, tiktai kai kurie skaitė, kai kurie neskaitė.

V.PETRAUSKAS. Galima repliką? Labai atsiprašau.

PIRMININKAS. Viskas, ačiū. Jau jūs kalbėjote. Kas už tai, kad būtų įrašyta į darbų programą?

V.PETRAUSKAS. Pone Seimo Pirmininke!

PIRMININKAS. Po to, po balsavimo. Dėl įrašymo į darbų programą.

Už - 44, prieš - 8, 2 susilaikė. Dabar prašom. V.Petrauskas.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Vis dėlto turiu apgailestauti, kad neatsižvelgėte į prašymą ir nenukėlėte šito balsavimo. O ponui J.Bernatoniui norėčiau pasakyti, kad mūsų frakcijos pirmininkas aiškiai pasakė, kad projektą mūsų frakcija gavo tik šiandien po pietų, ir tai yra per trumpas laikas įsigilinti į šį dokumentą. Niekur jis frakcijoje nedingo. Reikia vis dėlto skirti tuos dalykus ir objektyviai informuoti kolegas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Aš manau, kad gerbiamasis kolega J.Bernatonis kitąkart tiksliau formuluos savo svarbias pastabas.

Taigi dabar prašome pasisakyti dėl antrojo balsavimo. Ar pradedame nagrinėjimo procedūrą. Prašom, du - už, du - prieš. M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. Siūlau pradėti, kai tiktai bus galima.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Būtų labai malonu, kad projekto autoriai prieš pradedant visas procedūras pateiktų šalia abu tekstus, kad mes matytume, kaip buvo anksčiau, kaip yra formuluojama dabar. Aš manau, visi Seimo nariai tada pamatys, na, taip dabar vaizdžiai pasakysiu, kodėl šitas projektas teikiamas ir kur šuo pakastas. Kaip ponas pranešėjas pasakė: ,,Įstatymą priimti yra sudėtinga ir ilga, radome kitą būdą, kaip nepriimant įstatymo pasiekti norimą rezultatą", tik nepasakė, kas to rezultato nori. Man atrodo, sudėjus tuos du projektus šalia (dabartinį projektą ir esamą statutą, kuris galioja), labai aiškiai matysis, kas ko ir kodėl nori. Užtat aš manyčiau, kol mes tokio dokumento prieš akis neturime, neskubėkime spręsti, kada mes pradedame tas visas procedūras. Į sesijos darbų programą įrašėme, nors  prašymas buvo kitas. Jeigu jis būtų įvykdytas, aš manau, mes abu balsavimus be komplikacijų būtume galėję atlikti, nes tai iki ketvirtadienio galima buvo padaryti, ko aš dabar prašau. Todėl aš prašyčiau bent jau šitą balsavimą perkelti kitai dienai, kol bus pateiktas būtent toks dokumentas.

PIRMININKAS. Prašymas yra konstruktyvus, tikrai būtų gerai turėti greta ir senąjį dokumentą. J.Bernatonis. Prašau.

J.BERNATONIS. Aš noriu pritarti gerbiamajam Seimo nariui S.Pečeliūnui, jog iš tiesų būtų gerai, jeigu būtų pateikiamas ir toks, koks buvo statutas, ir tai, kas norima taisyti. Tai mums būtų lengviau svarstyti. Bet aš manau, kad tai nėra vėlu padaryti ir po pirmojo svarstymo procedūros, juo labiau kad galbūt atsiras ir tam tikrų, sakykim, alternatyvų. Todėl aš siūlau šį pateikimą priimti ir į ketvirtadienio darbotvarkę  įrašyti pirmąjį svarstymą.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Germanas.

N.GERMANAS. Aš esu prieš tai, kad nesvarstytume šito klausimo. Kadangi prieš reikėjo pasisakyti.

PIRMININKAS. Ne, tai du - už, o dabar kaip tik vienas prieš turi pasisakyti. Tai kuris pasisakys? Gerbiamasis A.Rudys? (Balsai salėje) Gerbiamasis Bendinskai, prieš?

A.BENDINSKAS. Na, žinoma, prieš.

PIRMININKAS. Prieš. Tada viskas. Du - už, du - prieš, prašome balsuoti. Kas už tai, kad šito klausimo nagrinėjimą pradėtume (aš manau, kad reikia pradėti kitą savaitę, bet ne ketvirtadienį), prašom balsuoti. 

40 - už, 8 - prieš. Taigi svarstymo procedūras pradėsime.

Gerbiamieji kolegos, praktiškai visus klausimus šiandien išnagrinėjome ir aš sakyčiau, neblogai pradėjome antrąjį mūsų Seimo darbo pusmetį. Ar kas nori padaryti dar kokį pareiškimą? Ne.

BALSAS IŠ SALĖS. Lyja!

PIRMININKAS. Lyja! Tai čia itin geras pareiškimas. Malonu. Ką reiškia vis dėlto piketas, iškart lyja. Taigi ačiū, gerbiamieji kolegos, posėdis baigiamas. 

---