Trisdešimt septintasis posėdis
1993 m. gegužės 11 d.

	Svarstyti klausimai:
1.	Laikinojo įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 213 straipsnio pakeitimo" projektas2s37posant (trečiasis svarstymas ir balsavimas)
2.	Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos Ekonominės Bendrijos memorandumo ir paskolos sutarties ratifikavimo" projektas2s37pomemor (pateikimas)
3.	Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas2s37popeln (trečiasis svarstymas ir balsavimas)
4.	Įstatymų "Dėl ypatingos reikšmės archyvų išsaugojimo" pakeitimo" (pirmojo svarstymo tęsinys) ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Valstybinio Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro įsteigimo ir Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl ypatingos reikšmės archyvų išsaugojimo" įsigaliojimo tvarkos pakeitimo" projektai2s37poarch (pirmojo svarstymo tęsinys)
5.	Nutarimas "Dėl Seimo etikos ir procedūrų komisijos"2s37poetik
6.	Šalpos ir paramos įstatymo projektas (pirmasis svarstymas)
7.	Nutarimo "Dėl Seimo laikinosios užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veiklos tyrimo komisijos" projektas2s37pospec (pateikimas)
8.	Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo" ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įsigaliojimo tvarkos" pakeitimo ir papildymo" bei "Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo" projektai2s37popiliet (pateikimas)
9.	Darbotvarkė

Seimo narių pareiškimai

L.Milčius. Lietuvių tautininkų sąjungos pareiškimas (dėl Čečėnijos)

A.ENDRIUKAITIS

# $ Laikinojo įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 213 straipsnio pakeitimo" projektas (trečiasis svarstymas ir balsavimas) (93.05.11)

2sesija37 p svarstyti klausimai

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedam eilinį, bet kartu ir neeilinį, nes 100ąjį, Lietuvos Respublikos Seimo posėdį. (Plojimai) O dabar - dėl tolesnės mūsų darbo tvarkos. Kaip žinot, 7 punktas yra nukeltas ir 12 punktas yra nukeltas. Atitinkamai buvo įrašyti du punktai, kuriuos siūlė Vyriausybė. Vieną išnagrinėjom, antrąjį reikėtų svarstyti kartu su ministro E.Vilkelio teikiamu 8 punktu. Bet gerbiamasis ministras dabar yra Vyriausybės rūmuose ir jis čia galėtų būti 15.30 val. arba šiek tiek vėliau. Vadinasi, dabar mes turėtume nagrinėti vieną iš tų klausimų, kurie yra pradėti - arba toliau tęsti Statuto antros dalies priėmimo procedūrą, o mes apie tai kalbėjomės, kad, kai atsiras pauzė, galim šitą daryti, arba toliau nagrinėti, kadangi nutarėm iki pietų skubesne tvarka svarstyti laikinąjį įstatymą dėl Santuokos ir šeimos kodekso 213 straipsnio arba dar kurį nors kitą klausimą. Mano siūlymas yra, kad mes vis dėlto imtumės baigti spręsti šitą laikinąjį įstatymą dėl Santuokos ir šeimos kodekso 213 straipsnio. Sutinkam? Taigi prašom pirmiausia registruotis. Gerbiamieji kolegos, registracija. Salėje - 98 Seimo nariai. Dviejų trūksta, kad 100ajame posėdyje būtų 100 Seimo narių. Gal atsiras. (Balsai salėje, negirdėti) Gerai, teisingai, galime pakartotinai registruotis, kad būtinai būtų 100. Prašom. Daugiau negerai, tada vėl reikės iš naujo registruotis. Taip. Na, ką darysi, balsų skaičiavimo komisija sakė suskaičiuos tiek, tiek reikia. Tai bus 100. Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar turėtume iš tikro sutarti, ar būtent šitą klausimą nagrinėjam ir, galimas daiktas, baigiam, ar kurį kitą. Ar reikia balsuoti? Nereikia balsuoti?

BALSAI SALĖJE. Ne.

PIRMININKAS. Gerai, tvarkoj. Tada prašom, kas dėl balsavimo motyvų? Kadangi čia yra trečioji stadija, pasikeitimai yra tokie. Aš kalbėjau su gerbiamuoju J.Prapiesčiu ir jis sutiko su tuo, kaip čia viskas yra pateikiama. Atkrenta tas straipsnis, kuris buvo dėl dvigubų pavardžių, kad čia nebūtų keblumų. Antras dalykas, įstatymas yra laikinasis. Ir trečias dalykas, kad šitas įstatymas galioja, kol nebus priimtos ir neįsigalios naujos redakcijos Santuokos ir šeimos kodekso normos, reguliuojančios įvaikinimo klausimus. Taigi čia laikinas dalykas, kad tikrai mes palengvintume šitos problemos sprendimą. Prašom, 5 - už, 5 - prieš dėl balsavimo motyvų.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje su sėdinčiais ne savo vietose - 91 Seimo narys.

PIRMININKAS. Aišku. Gerai. Prašom. A.Ivaškevičius.

A.IVAŠKEVIČIUS. Buvo labai daug kalbėta, todėl aš pasakysiu, kad už.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Aš manau, kad įnešus nurodytas pataisas mes galim priimti šį laikinąjį įstatymą ir laikinai vadovautis, tuo labiau kad tai paskubins ir naujo kodekso paruošimą.

PIRMININKAS. P.Giniotas. Prašom, kolega.

P.GINIOTAS. Aš noriu vis dėlto į šį klausimą pažiūrėti rimčiau. Nes toks Seimo darbas, koks jis dabar, atrodo gana juokingai. Štai, tarkim, atvyko, aš tikrai sakau, problema atsirado ne iš ko. Turbūt atvyko užsieniečių šeima arba dvi šeimos, susidūrė su kažkokia problema ir Seimas imasi ją spręsti. Epizodiškai išspręsti būtent tą problemą. Aš manau, kad buvo seniai pavesta pataisyti, parengti įstatymo projektą "Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso pataisų ir papildymų". Darbo, kam buvo pavesta, neatliko. Tai iš esmės ar mes galim vis dėlto grįžti prie rimto, normalaus darbo, ar taip ir spręsim problemėles? Man visada atrodo, kad už šitų tokių laikinų problemų sprendimo yra kažkas kita. Ir kai televizija parodė anais metais, anąkart dar Aukščiausiajai Tarybai esant, kai vaikai buvo išvežami į užsienį ir tarpininkavo Aukščiausiosios Tarybos deputatai, man atrodo, kad už to slėpėsi dar kažkas, - ir doleriai, ir dar galbūt kitkas.

PIRMININKAS. R.Markauskas. Prašom, kolega.

R.MARKAUSKAS. Aš norėčiau Seimo nariams pasakyti, kad šis laikinojo įstatymo priėmimas yra aktualus vienu aspektu, kadangi šiuo metu vaikui gresia mirtis. Ir mes turime padaryti viską, kad vaikas išgyventų. Toliau, aš norėčiau tiktai antrąją dalį... Vadinasi, šis laikinasis įstatymas galioja, kol nebus priimtas ir neįsigalios... Galbūt, kol bus priimtas ir įsigalios naujos redakcijos...

PIRMININKAS. Prašau, čia redakcinė pastaba.

R.MARKAUSKAS. Čia redakcinė pastaba. Ir manyčiau, kad šiuo metu yra labai aktualu, o tai galbūt pagreitins ministro J.Prapiesčio naujo Santuokos ir šeimos kodekso pateikimą.

PIRMININKAS. Jis pažadėjo pateikti per artimiausią savaitę, o gal ir greičiau. Gerbiamasis P.Vitkevičius. Prašom.

P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šitas klausimas yra labai aktualus ir negalima atidėlioti jį spręsti. Čia jau mes šitą klausimą sprendėm penktadienį, kai gerbiamieji mūsų tėvynainiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų atėjo ir pas mane, pas gerbiamąjį G.Paviržį, pas gerbiamąjį K.Antanavičių, pas Krikščionių demokratų partijos pirmininką P.Katilių. Mes buvom surašę aktą, ėjom pas gerbiamąjį Č.Juršėną, vadinasi, išimties tvarka net be įstatymo surizikuoti ir atiduoti šitiems žmonėms, kurie mums padeda, kurie vykdo labdaringą darbą Lietuvai. Tiesa, kai aš paskui pasakiau vienam gerbiamam socialdemokratui, kad šitaip mes elgiamės, tai jis pasakė: jūs esat teisininkas, kaip galit šitaip daryti? Sakau, žmogus yra aukščiau teisės normų. Dėl jo, dėl jo interesų teisė yra kuriama ir kartais mes turim būti žmonėmis, o ne automatais, taikydami šitas teisės normas. Mes čia svarstėm, įstrigo šitas klausimas, apklausėm komitetų narius, 13 komitetų narių pasisakė už tai, kad šitas klausimas dėl įvaikinimo būtų sprendžiamas nedelsiant. Ir iš tų narių tik 6 LDDP nariai pasisakė už, vienas - Lenkų frakcijos atstovas ir vienas - iš opozicijos. O kiti opozicionieriai buvo prieš šį klausimą nepaisant, kad vaikui konkrečiai gresia mirtis. Šitaip klausimo spręsti nedera ir nereikia. Todėl aš kuo skubiau prašau šitą laikinąjį įstatymą priimti, pritarti jam, o paskui mes čia nieko nerizikuojam, mes imsim ir pakeisim. Jis vadinasi laikinasis, greitai pakeisim ir užtikrinsim garantuotai, kad vaikai kokiai nors vergovei nebus parduodami, kaip čia kažkas galvoja. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. K.Antanavičius.Prašom.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad, be abejo, visi balsuos už tą pataisą, bet tai yra... Aš visuotinai pritarčiau kolegų iš dešinės nuomonei, kad tai yra rodiklis apie mūsų visiškai netinkamą darbą šičia, Seime. Tai rodo, kad niekas nekontroliuoja, niekas nežiūri, kas kokius kodeksus rengia, kas parengia, kas neparengia. Aš labai dar noriu pakartoti tai, ką man teko kartoti prieš dvejus metus. Veikiantis Šeimos ir santuokos kodeksas yra perrašytas, išverstas į lietuvių kalbą iš 1958 m. TSRS Šeimos ir santuokos kodekso, t.y. mes iki šiol naudojamės stalininėmis normomis. Ir kai kurie deputatai dar drįsta ginti tas nuostatas, kad reikia vaikų neleisti įvaikinti dėl to, kad yra toks įstatymas. Tai gal visus Stalino įstatymus vykdykim? Argi kam nors neaišku, kad stalininė sistema buvo uždraudusi visus kontaktus ir tik dėl to buvo neleidžiama tų vaikų, kurie turi defektus, įvaikinti, kad jų tėvai paskui neatsišauktų. Užsienyje niekas nedaro paslapties, kaip pas mus, dėl įvaikinimo paslapties. Ten vaikas žinos, kad jo tėvai yra čia, ir jis gali juos pasikviesti. Vadinasi, Sovietų Sąjungai, komunistiniam režimui, buvo ypatingai pavojinga, negi ir mums tai pavojinga? O jeigu kai kas šneka, pradės šnekėti, kad mes savo vaikų negalim duoti į užsienį, tai, Dieve duok, mūsų pareiga būtų kiekvienam savo apygardoj surinkti tuos vaikučius, kurie yra auginami baisiose sąlygose, baisiose alkoholi kų šeimose, bet vaikai yra sveiki, ir surasti jiems globėjus, ir parduoti.Juk galų gale pasaulis yra pasikeitęs, juk pasaulis yra vieningas. Taip, ir parduoti, kadangi aš jau pardaviau ir aš dar sykį parduosiu, parduosiu ir parduosiu tuos vaikus, kiek tik reikės. Ir man visai nė motais, ar jūs šnekėsit, kad aš gaunu dolerius, ar nešnekėsit, svarbu, kad prieš Dievą, prieš save ir prieš tuos vaikus aš esu švarus. Todėl aš prašau Seimo Pirmininką, kad nedelsiant būtų pakeisti visi stalininiai įstatymai, kurie dar galioja. Ačiū.

PIRMININKAS. K.Antanavičius, ir tas, mano galimybes pervertina. Gerbiamasis V.Juškau, jūs galit kalbėti tik prieš.

V.JUŠKUS. Aš negaliu kalbėti prieš, nes...

PIRMININKAS. Tada gerbiamasis L.Linkevičius, jis irgi prieš. Gerbiamasis G.Paviržis taip pat tik prieš gali kalbėti. Ne. A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Šita įstatymo pateikimo ir priėmimo skuba sukelia labai blogą precedentą. Visų pirma labdara, jeigu ją kas nori daryti, ar tai vaikas įvaikintas, ar neįvaikintas,  ar tai žinomas, ar nežinomas - tą gali atlikti. Ir šiuo atveju tą vaiką gali kas nori paimti ir vežti į Vokietiją ar į Prancūziją, ar kur, ir padėti, ir gydyti. Mes atrodome labai nesolidžiai, kai tokį svarbų klausimą taip staigiai be jokio apsvarstymo sprendžiame. Ir susidaro įspūdis, kad yra kažkoks spaudimas, kad kažkam iš to yra nauda. Ir jeigu mes šitą straipsnio pakeitimą taip padarysime, tai bus blogas precedentas ir dar vienas priedas prie viso to, iš šalies žiūrint, ne visai solidaus mūsų sprendimo būdo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega A.Vaišnoras. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nesu prieš tokį įstatymą, ir tuo labiau laikiną jį įstatymą, ir turbūt prieš jį nepasisakysiu, bet noriu pasakyti tą patį, ką sakė mano kolegos - prieš patį principą, kuriuo mes sprendžiame vieną ar kitą problemą. Aš įsivaizduoju, kad iš tiesų tai yra "užsakytas" įstatymas, jis galbūt ir humaniškas šiuo metu, tačiau principas turėtų būti išlaikytas ir įstatymai turėtų būti priimami ištisiniai, o ne dalimis. Šiuo atveju labai maža dalimi. Iš tiesų galima sakyti, kad gelbėti vaikus galima ir be įstatymo, ir aš manau, kad jeigu yra problema, ją bus galima paskui išspręsti, kai bus priimtas Santuokos ir šeimos kodeksas. Galvoju, kad jeigu jau yra toks precedentas, mes turėtume, žinoma, balsuoti už šitą įstatymą, bet aš dar sykį pasisakau prieš tokią mūsų Seime įvestą praktiką, kai bandoma dalimis kažką revizuoti, taisyti, o paskui, atėjus laikui, priimti visą įstatymą, bet jis gaunasi nei šioks, nei toks. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ir gerbiamasis J.Nekrošius. Prašom.

J.NEKROŠIUS. Aš visgi noriu pasakyti, kad mes turime suvokti, kad valstybė visų pirma turi pati viską padaryti, kad pasirūpintų savo vaikais. Tai yra pirmoji sąlyga. Ir niekas neišgelbės tų našlaičių, jeigu imtume plačiąja prasme, kaip tik pati Lietuva. Aš turiu čia šiandien pasakyti, kad jei Lietuvoje maždaug yra per 8000 našlaičių, tai vis dėlto mes tikrai gelbėjamės patys, nes daugiau nei 60% našlaičių yra šeimose - tai pas gimines, pas kaimynus, pas gerus žmones. Žodžiu, kad čia nesusidarytų toks iškreiptas vaizdas - štai paima vaikus ir čia jau išgelbsti Lietuvą. Yra įvairių faktų, įvairių atvejų, todėl mes tai suvokiame. Bet tai yra ne visuotinis sprendimas. Ir aš vis dėlto pasilieku lyg ir tarp prieš, ir tarp ne, kadangi visų pirma mes taip turime dirbti ir įstatymus sureguliuoti, kad Lietuva pati pasirūpintų savo vaikais.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Po balsavimo - repliką.

PIRMININKAS. Gerai.

Taigi aš tik noriu priminti porą dokumentų, kad čia nebūtų tų, kurie nežino reikalo esmės, suprasta, jog iš tikrųjų taip viens du, nei iš šio, nei iš to, kažkas atvažiavo, paspaudė ir padarė. Dokumentai, kaip sakoma, plaukiojo. Dokumentai buvo rengiami arba blogai rengiami iš tikrųjų nuo 1990 metų. Aš imsiu tik paskutinę stadiją. 1992 m. gruodį buvo duotas mano nurodymas, kad greičiau šitie dalykai būtų pateikti. 1993 m. vasario mėn. aš gavau atsakymą, kad štai pateiksim pasiūlymus kovo mėnesį. Kovo mėnesį pasiūlymų nebuvo. Tada gimė gerbiamųjų Z.Vitkevičiaus, M.Stakvilevičiaus, K.Bobelio ir mūsų Priimamojo vedėjo R.Valentukevičiaus pasirašytas raštas, kaip konkrečiai spręsti parengiant būtent šitokį tarpinį įstatymą. Va tada po šito šitų keturių garbingų vyrų rašto ir gimė tas tarpinis variantas, t.y. toks įstatymo projektas (dabar dar šiek tiek pataisytas), už kurį aš siūlau balsuoti. Va tokia yra reikalo esmė. O ne todėl, kad staiga štai iš dangaus nukrito, kažkas paspaudė, kažkas kažką padarė.

Taigi pradedame balsavimo procedūrą.

P.GINIOTAS. Aš noriu repliką...

PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos laikinasis įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 213 straipsnio pakeitimo" su maža redakcine pataisa, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 63.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 63 Seimo nariams balsavus už ir tik 1 prieš, o 11 susilaikius, Lietuvos Respublikos laikinasis įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 213 straipsnio pakeitimo" priimtas.

Dabar žodis K.Antanavičiui.

P.GINIOTAS. Ir aš taip pat norėčiau.

K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau kreiptis į gerbiamąjį Pirmininką ir prašyti, jog būtų balsuojama, ar kad ponas A.Endriukaitis atsiprašytų visų Seimo narių už giliausią įžeidimą, koks tik gali būti žmogui, t.y. ponas A.Endriukaitis primeta savo supratimą, kad tik pinigai jam egzistuoja. Štai širdis neegzistuoja, vaiko gailestis neegzistuoja. Ir dėl to tai nėra motyvai priimti kokią reikia pataisą ir priimti ne dieną, o nakčia. Todėl, kad vieną žmogų išgelbėsim. O jums tik pinigas! Tai jūs savo bjaurasties mums neprimeskite! Ir aš prašau, reikalauju! Tai yra ne asmeninis įžeidimas, o tai yra (plojimai) viso Seimo narių korpuso įžeidimas. Prašau atsiprašyti!

P.GINIOTAS. Aš taip pat repliką.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Giniotas. Prašom.

P.GINIOTAS. Aš norėjau Seimo Pirmininkui priminti. Štai mano rankose įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo" projektas, kuriame kalbama būtent apie įvaikinimą. Tai yra pakeitimai tų stalininių normų, kurias minėjo Seimo narys K.Antanavičius. Kodėl šitas projektas buvo užmirštas?! Čia visa tvarka nustatyta ir už ją būtų kiekvienas mūsų Seimo narys balsavęs. Kodėl nebuvo tai svarstoma?

PIRMININKAS. Aš asmeniškai labai abejoju. Jeigu tai būtų vėl pateikusi ne ta pusė, nežinia, ar kita pusė būtų balsavusi.

Seimo narys L.Milčius. Prašom į tribūną, kolega L.Milčiau.

Kolegos, tylos! Gerbiamojo L.Milčiaus pareiškimas.

L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man, kaip Seimo nariui ir Lietuvių tautininkų sąjungos valdybos nariui, leiskite perskaityti jums adresuotą pareiškimą.

"Tragiško likimo yra negausi, bet narsi ir išdidi čečėnų tauta, ilgus amžius išbuvusi Rusijos imperijos vergovėje.

1944 m. vasario 23 d. Stalino ir Berijos įsakymu čečėnai buvo ištremti iš savo tėvynės į Sibirą ir Kazachstaną. Tik po 13 metų, 1957 m., jiems buvo leista grįžti į savo žemę Šiaurės Kaukaze.

1990 m. lapkričio 27 d. čečėnų tautos suvažiavimas priėmė suvereniteto deklaraciją. Nepriklausomybės idėją ėmėsi įgyvendinti Nacionalinio kongreso vykdomasis komitetas. Rugpjūčio pučas Rusijoje dar labiau paspartino čečėnų išsivadavimą. 1991 m. spalio 27 d. generolas Dž.Dudajevas buvo išrinktas Čečėnijos Respublikos prezidentu ir lapkričio 1 d. paskelbė įsaką apie Čečėnijos Respublikos valstybinį suverenitetą.

Prabėgo pusantrų metų. Čečėnijos Respublika atkakliai, įveikdama didžiulį pasipriešinimą, stiprina savo valstybingumą, bet iki šiol ji vis dar nepripažinta kaip nepriklausoma valstybė tarptautiniu mastu. Galima suprasti, kodėl Rusija nepripažįsta Čečėnijos nepriklausomybės. Bet kodėl to nedaro Lietuvos Respublika - ir nesuprantama, ir nepateisinama. Mes visi prisimename, kaip laukėme tarptautinio diplomatinio pripažinimo po Kovo 11osios, kaip džiaugėmės, kada mažoji Islandija paskelbė pripažįstanti Lietuvos Respubliką mūsų valstybe. Toliau tylėti nevalia. Kiekviena tauta turi teisę į laisvę, į apsisprendimą gyventi nepriklausomoje valstybėje.

Lietuvių tautininkų sąjunga kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą ir prašo priimti nutarimą dėl Čečėnijos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo."

Pasirašo Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas R.Smetona.

Ačiū, gerbiamieji kolegos, kad išklausėte.

PIRMININKAS. Ačiū.

J.BERNATONIS. Dėl  vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Prašom, Seimo nary J.Bernatoni.

J.BERNATONIS. Aš norėčiau dėl vedimo tvarkos pakalbėti tokiu klausimu. Čia yra išdalytas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio skyriaus tarybos pareiškimas. Negana to, kad čia prirašyta daug nesąmonių ir netiesos, bet aš norėčiau atkreipti dėmesį, jog iškraipoma valstybinė kalba. Turėtų būti ne "buvūsio" kandidato, bet "buvusio" kandidato. Ir prašyčiau Seimo Sekretoriato, kad iškraipyta kalba parašytų pareiškimų nedaugintų ir nedalytų Seimo nariams.

# $ Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos Ekonominės Bendrijos memorandumo ir paskolos sutarties ratifikavimo" projektas (pateikimas) (93.05.11)

2sesija37 p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Aš bijau, kad tada iš viso pareiškimų nebus. (Salėje juokas)

Gerbiamieji kolegos, siūlau dabar, kadangi jau yra ministras E.Vilkelis, nagrinėti tą mūsų papildomai įrašytą į darbotvarkę klausimą, kuris vadinasi "Nutarimo projektas "Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos Ekonominės Bendrijos memorandumo ir paskolos sutarties ratifikavimo". Prašom, gerbiamasis ministre.

E.VILKELIS. Laba diena. Aš trumpai priminsiu šitos sutarties istoriją. Klausimas dėl paskolos gavimo iš G24 valstybių buvo pradėtas nagrinėti 1991 m. spalio mėn., paskui, be abejo, sutvarkyti visi formalumai atitinkamuose ministrų kabinetuose ir visa kita. Ir nutarta iš viso Baltijos valstybėms skirti 600 mln. JAV dolerių paskolą šių šalių mokėjimo balanso deficitui padengti. Tą sprendimą parėmė 24 labiausiai išsivysčiusios valstybės, be abejo, su prielaida, kad bus pasirašyti memorandumai tarp Baltijos valstybių vyriausybių ir Tarptautinio valiutos fondo. Kaip žinote, Lietuva memorandumą pasirašė 1992 m. spalio 21 d. Po memorandumo pasirašymo Europos Bendrija pasiūlė iš savo kreditinių resursų skirti 220 mln. ekiu, iš jų 100 mln. ekiu Lietuvos valstybei.

1992 m. spalio 30 d. Europos Parlamentas skubios procedūros tvarka apsvarstė ir pareiškė teigiamą nuomonę dėl 220 mln. ekiu skyrimo Baltijos valstybėms būtent mokėjimo balanso deficitui padengti. 1992 m. lapkričio 23 d. Europos Bendrijos finansų ministrai priėmė tokį sprendimą dėl suteikimo, ir 1993 m. kovo 22 d. Briuselyje buvo pasirašytas memorandumas ir paskolos sutartis dėl 100 mln. ekiu suteikimo Lietuvai.

Tik tada, kai sutartis bus ratifikuota Seime, Europos Bendrija gali pradėti derybas dėl lėšų surinkimo ir tiksliai žinoti paskolos sąlygas. Lietuvos Vyriausybė ir Lietuvos bankas praneš Europos Bendrijai, kokiomis palūkanomis - fiksuotomis ar plaukiojančiomis - bus imama paskola. Fiksuotų palūkanų norma šiuo metu yra 7,187,19%, o plaukiojančių - (...) 0,115% iki (...) 0,125%.

Tai toks trumpas pristatymas šitos sutarties, kuri yra pasirašyta. Paskui (dar kartoju), kada ji bus ratifikuota Seime, bus deramasi su Europos Bendrija dėl kitų konkrečių sąlygų.

Vienąkart aš norėčiau kreiptis į Seimą ir pasakyti, kad rengiamos jau ir kitos sutartys pagal G24 šalių paskolos sutartis su Švedija, Japonija. Prašyčiau Seimo suteikti Vyriausy  bei teisę derėtis ir pasirašyti sutartis su kitomis valstybėmis vienu nutarimu, nes visi juridiniai formalumai atima labai daug laiko. Aš manyčiau, kad Seimo sprendimas suteikti Vyriausybei būtent šitą teisę... Kaip aš minėjau, Lietuvai yra skirta 285 mln. JAV dolerių, kurie ateis, išskyrus šitą 100 mln. ekiu, tai apie 120 mln. dolerių iš kitų valstybių. Jeigu Seimas bendru nutarimu tai Vyriausybei leistų, dalykas būtų kur kas supaprastintas, turint omenyje, kad visos sutartys, remiantis Konstitucija ir Tarptautinių sutarčių įstatymu, vis tiek bus ratifikuotos Seime.

Tai tiek trumpai dėl šios sutarties. Prašyčiau, kad šitas klausimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, kadangi mes ir taip atsiliekame gaudami kreditus iš Europos Bendrijos ir iš kitų G24 valstybių. Kai kurios kitos valstybės šituos klausimus jau susitvarkė anksčiau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, keli Seimo nariai norėtų jūsų paklausti.

E.VILKELIS. Prašau.

PIRMININKAS. P.Jakučionis. Prašom, kolega.

P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis ministre, memorandume yra keletas datų ir kai kurios jau visai baigėsi, kaip kad ir paskutinė data - birželio 30 d. šio memorandumo veiklos. Ar jūs negalite pasakyti priežasčių, dėl kurių taip vėluojame pasirašyti šitą sutartį ir patvirtinti tą memorandumą?

E.VILKELIS. Čia buvo keblumų truputį verčiant šitą... Dar netgi pasirašius buvo tikslinami kai kurie momentai, paskui sutarties vertimas, paskui aš buvau išvykęs į Europos rekonstrukcijos banko metinį susirinkimą. Ir va šitie terminai truputį užsitęsė. Vyriausybėje jis svarstytas gana vėlokai, netgi, atvirai pasakius, protokoliškai Finansų ministerija gavo pastabą dėl to, kad truputį užvilkino. Atvirai pasakius, gal aš taip pat prisiimu kaltę dėl to, kad truputį užsitęsė šito klausimo sprendimas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Ponas ministre, gal jūs galėtumėt trumpai pakomentuoti paskolos grąžinimo sąlygas ir kaip Lietuva... kaip jūs, kaip ministras, įsivaizduojate tos paskolos grąžinimą?

E.VILKELIS. Aš manyčiau, visų paskolų grąžinimas priklausys nuo to, kur tos paskolos bus panaudotos. T.y. jeigu valstybė turės konkrečią investicijų politiką, jeigu bus sudaromos paskolų sutartys su subjektais, kurie pateiks tikrai realius biznio planus, ir tuose konkrečiuose susitarimuose, kada bus teikiamos paskolos konkretiems subjektams... būtent nuo to, kaip valstybė sugebės pasirinkti realius subjektus, kurie realiai garantuos paskolos grąžinimą, nuo to ir priklausys paskolos grąžinimo realumas. Čia yra kitas etapas.

Dabar Ekonomikos ministerijoje ir Vyriausybėje iš esmės rengiama tvarka, kaip bus suteikiamos paskolos įvairiems ūkio subjektams. Būtent per tą mechanizmą (ten bus ir konkursai, ir visa kita) ir bus garantuotas paskolų grąžinimas, tarp jų ir šitos paskolos. Kadangi čia yra tik viena iš paskolų, kaip žinote, yra jau su Europos rekonstrukcijos banku sudaryta paskola ir gautos sumos, yra sudaryta sutartis ir gaunamos paskolos su Pasaulio banku, bus sudarytos sutartys ir su G24 kitomis valstybėm, konkrečiai Japonija, Švedija ir kitomis. Taigi čia šitas mechanizmas bus Vyriausybės atitinkamai parengtas. Ir nuo to, kiek tas mechanizmas bus veiksnus, bus realiai garantuotas paskolų grąžinimas.

PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis ministre, prašau pasakyti, kur konkrečiai bus panaudotos šitos lėšos, ir kas spręs, kur bus panaudotos šitos lėšos, ir kas atsakys, jeigu nebus jos laiku grąžintos?

E.VILKELIS. Be abejo, jeigu nebus laiku grąžintos, atsakys valstybė. Kaip aš minėjau pristatydamas, konkrečios lėšų surinkimo ir panaudojimo galimybės bus po to, kada bus ratifikuota šita sutartis, ir tada bus papildomai kalbama su Europos Bendrija, kadangi jie irgi vis dėlto orientuos, kadangi paskola yra tikslinės paskirties, t.y. mokėjimo balansui. Taigi čia nėra visiškai laisvi kreditai, kad, sakykim, mes gausim šitą milijoną ekiu ir ką norėsim, tą su jais darysim. Ir iš pasaulio bankų, ir iš Europos rekonstrukcijos banko, ir čia gaunamos, ir iš kitų 24 valstybių gaunamos paskolos yra konkrečiai tikslinės paskirties, visa suma - 285 mln. JAV dolerių irgi būtent tikslinės paskirties - mokėjimo balanso deficitui padengti.

PIRMININKAS. K.Antanavičius. Prašom.

K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau, gerbiamasis ministre, paklausti, ar palūkanų dydis nurodytas kur nors? Ir kur?

E.VILKELIS. Aš pranešdamas kalbėjau apie tai, kad dėl palūkanų vėlgi bus tariamasi konkrečiai. Ir mes dalį, matyt, 50% imsim su plaukiojančiom palūkanom, dalį - tvirtom. Minėjau, kad fiksuotų palūkanų norma šiuo metu yra 7,18 7,19%...

K.ANTANAVIČIUS. Aš atsiprašau, ne tas klausimas. Kur parašyta? Ką jūs minėjot, aš viską girdėjau.

E.VILKELIS. Aš dar kartą orientuoju, kad šitie dalykai bus jau kitame etape. Supraskim, Europos Bendrija šitų pinigų neturi. Jinai šituos pinigus sukaups. Ir priklausomai nuo to, kaip jai pavyks sukaupti, kadangi jinai ima paskolas iš kitų kreditinių struktūrų, ir kokiu procentu jinai gaus iš kreditinių struktūrų paskolas, taip bus ir suteikta mums. Kada buvo pasirašoma tokia sutartis, jie minėjo, kad šitas normatyvas bus apie 7 su trupučiu.

PIRMININKAS. Galima frakcijų vardu, jeigu jūs nesutinkate. Tai visi klausimai, ar dar kas nori paklausti? Tada prašom, gerbiamieji kolegos, apsispręsti, kas nori frakcijų ar komitetų vardu pasisakyti. Yra Vyriausybės siūlymas, pasirašytas gerbiamojo A.Šleževičiaus, ir ministras pakartojo, kad klausimą siūloma nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Todėl reikalinga jūsų, gerbiamieji kolegos, pozicija dėl šio esminio ir procedūrinio dalyko. Prašom. K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Dėl esminio ir procedūrinio dalyko. Ekonomikos komitetas mane įpareigojo kalbėti ir norėčiau pareikšti esmines pastabas, kad visus įsipareigojimus šioje sutartyje mes prisiimame. Štai skolintojas turės tą padaryti, skolintojas turės taip padaryti, skolininkas turės atlyginti. Štai palūkanos. Tas palūkanų procentas bei palūkanų išmokėjimo terminas bus tokie pat, kaip nustatyta atitinkamuose skolinimosi sutarčių straipsniuose. Kas tai yra? Tai mes jau turime Lietuvos banko pamoką, ir imti ir ratifikuoti dokumentą, kuriame nėra jokio apibrėžtumo, kaip atiduoti... Man rodos, jau atėjo laikas ir su tokiomis užsienio organizacijomis kaip Europos bendrija, Europos bankas, Tarptautinis valiutos fondas būti partneriais, o ne ėriukais arba veršiukais, kuriems pasako, kad jūs štai šitą turite pasirašyti, ir mes, visiškai nediskutuodami, visiškai aklai pasirašome. Mes turime ratifikuoti šią sutartį ypatingos skubos tvarka. Tai norėčiau paklausti, ar mes galime šiandien ratifikuoti sutartį, kurią pasirašo Lietuvos bankas, atliekantis skolininko agento vaidmenį, nuo šiol vadinamas agentu ir atstovaujamas valdytojo pavaduotojo pono K.Ratkevičiaus? Ar mes turime tą ratifikuoti vien dėl šio klausimo, ar neturime?

Toliau. Komisija konsultavo pinigų komitetą apie paskolos sąlygas. Kas ten parašyta? Aš suprantu, kad mes ratifikuojame anglišką originalą ir lydraštyje yra pridėta, bet mes angliško nematėme, o lietuvišką gavome tik vakar. Taigi manau, kad turėtų kas nors bent jau perskaityti prieš teikiant Seimui tuos dokumentus. Paimkime kad ir 2 straipsnį: "Paskolos grynosios įplaukos turi prilygti e,d numatytų finansinių operacijų grynosioms įplaukoms mažiau nei bendra komisinių išlaidų, susijusių su tokiu sandėriu, ir tokiomis finansinėmis operacijomis ir paskolos paruošimo sąnaudų suma". Na, niekas negali nei suprasti, nei atrasti tos prasmės.

Dar sykį norėčiau pasakyti, kad vis dėlto mes jau turime suprasti, kad pasirašome, ratifikuojame valstybinės reikšmės sutartis ir dar, ir dar sykį priminti liūdną lito spausdinimo sutarčių likimą, kai niekas nebuvo mūsų aprašyta. Todėl ir siūlau Ekonomikos komiteto vardu svarstyti šios sutarties ratifikavimą normalia tvarka. Jeigu tai buvo skubiai reikalinga, buvo laiko pateikti prieš mėnesį ar prieš pusantro, nes šis pasirašytas, kaip čia ir sakoma, kažkurią kovo mėnesio dieną. Ačiū.

PIRMININKAS. Kovo 22 d. K.Jaskelevičius. Prašom.

L.K.JASKELEVIČIUS. Taip atsitiko, kad manęs komitetas neįpareigojo, bet aš išdrįsiu  vis tiek kalbėti kaip komiteto pirmininkas. Manau, kad jeigu Vyriausybė kreipėsi dėl šios sutarties ratifikavimo, ji iš tiesų reikalinga. Tačiau tie argumentai, kuriuos minėjo kolega K.Antanavičius, irgi yra rimti, kadangi net ir gerbiamasis ministras, komentuodamas net apytikriai negalėjo palūkanų pasakyti, pagaliau pas mus galbūt net mažoka ir patirties. Vis dėlto kas yra tos plaukiojančios palūkanos? Nors tokius principinius dalykus turėtume išsiaiškinti nors keliuose komitetuose. Todėl aš taip pat pasisakau prieš ypatingos skubos nagrinėjimą ir siūlyčiau skubesnę tvarką. Kad mes nors viename komiteto posėdyje galėtume gauti šiek tiek išsamesnius paaiškinimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.

E.KUNEVIČIENĖ. Aš tik norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad už valstybės paskolas atsakinga lieka ne Vyriausybė, Vyriausybė yra tik techninis tų paskolų vykdytojas. O liekam atsakingi mes. Todėl net vienas toks punktas, kai pasirašyta sutartis pono K.Ratkevičiaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo, kuris dabar jau atleistas iš darbo, ir mes ratifikuojame jo parašą. O kas grąžins? Todėl vis dėlto čia jau yra ne... Tai tuo atveju jis turėjo būti pakeistas kitu parašu, kitais žmonėmis, ir jokiu būdu negalime tvirtinti sutarties, kurią pasirašė žmogus, kuris jau nebedirba. Esame gerai pasimokę iš Lito sutarties. Kaip buvo su litų spausdinimo sutartimis, kurias pasirašė vieni, o kas darėsi paskui? Tai čia yra panašus atvejis. Ir paskui, kad mes nebūtume atsakingi, nes čia yra daugiau milijonų, negu litų spausdinimas.

PIRMININKAS. Kolega R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš turbūt neabejočiau tuo, ką teikia Vyriausybė. Kad reikia mums priimti šias sąlygas. Galbūt kito kelio mes ir neturime. Tačiau aš nepritarčiau skubesnei, o pritarčiau paprastai tvarkai, nes iš tikrųjų, pasirašę tokį dokumentą, mes prisiimame atsakomybę ir dėl jo vykdymo. O čia daugelis punktų yra susiję su daugeliu mūsų sričių, ir manau, kad tai yra visų komitetų svarstymo objektas, nes pritarę tokiai sutarčiai mes turėsime koreguoti ir socialinę, ir ekonominę, ir finansinę politiką, ir pagal tai mes turėsime elgtis. Ir tai bus tam tikros sąlygos, kaip mes turėsime elgtis, kiek laisvės turėsime savo sprendimuose. Todėl, jeigu ir pritarsime šiam dokumentui, mes turėtume aiškiai žinoti, kam mes pritariame, kad po to neitų įvairūs populistiniai ir kitokie žingsniai realizuojant mūsų politiką. Aš manau, kad mes turėtume tai svarstyti normalia tvarka. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Zimnickas. Prašom, kolega.

V.V.ZIMNICKAS. Kolegos išsakė pagrindinius argumentus dėl sutarties ir jos atskirų punktų. Aš taip pat manau, kad mes skubesne tvarka ar ypatingos skubos tvarka svarstyti negalime, nes neišnagrinėjo komitetai, o Finan  sų ir biudžeto ir Ekonomikos komitetai turi pateikti savo išvadas ir tik tada galime toliau svarstyti tą sutartį. Todėl aš manau, kad reikia svarstyti normalia tvarka - tokia, kokia mes esame Seime pripratę.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada dar sykį prašyčiau gerbiamąjį ministrą į tribūną ir tarsimės, ką toliau darysime. Gal paaiškinsite kai kuriuos dalykus? Prašom.

E.VILKELIS. Taip, aš iš karto atsiprašau už labai santykinai nekokybišką vertimą. Na, kol kas neturime specialistų. Matyt, reikia tada ateityje teikti Seimui ir anglų kalba. Be abejo, originalas yra originalas. Vertimas kartais neatitinka to, kas yra angliškame variante, bet mes šiandien neturime tokių korektorių, kurie galėtų tai atitinkamai koreguoti.

Dėl to, kad jis būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, tai, man atrodo, jums žinoma, kodėl taip yra pateikta. Kaip aš suprantu, šiandien yra tiktai šio įstatymo pristatymas, ir aš manau, kad komitetuose Seimo nariai turės galimybę iki pirmojo ir antrojo svarstymo detaliai susipažinti, išnagrinėti šią sutartį, kviesti į komitetus mūsų ministerijos darbuotojus, mes paaiškinsime. Kas dėl pono K.Jaskelevičiaus pasakymo, kad Finansų ministerija negali pasakyti palūkanų normų, tai trečią kartą sakau, kad ta norma sudaro apie 7 %. Tai tvirta norma.

Tokie trumpi atsakymai į Seimo narių pareikštas pastabas. Dėl pono K.Ratkevičiaus parašo. Šiuo atveju sutartį pasirašo Vyriausybė ir Ekonominė bendrija. Banko parašas čia yra, bankas čia atlieka tik agento vaidmenį. Taigi sutartis ir atsakomybė yra Vyriausybės, o bankas yra tiktai skolininko agentas. Nemanyčiau, kad šiandien reikėtų pripažinti pono K.Ratkevičiaus parašą negaliojančiu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tada mes turime spręsti paprastesnį uždavinį. Kadangi, matyt, skubia tvarka mums jau nebeišeina (protestuos ne viena frakcija), o pasiūlyta skubesnė tvarka, taigi mums reikia šį klausimą įsirašyti į darbų programą, pradėti nagrinėjimo procedūras ir pritarti ar nepritarti skubesnei tvarkai. Tai ar dėl įrašymo į darbų programą yra abejonių, kad pradedame procedūras? Nėra abejonių?

P.GINIOTAS. Yra.

PIRMININKAS. Iš viso nepradedame jokių procedūrų? Tai dėl skubesnės mes atskirai kalbėsime. P.Giniotas. Prašom.

P.GINIOTAS. Aš Sąjūdžio frakcijos vardu prašyčiau padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio. Nes mums labai neaišku, kaip mes tuos kreditus grąžinsime. Šitame teikiamame projekte apie tai iš viso nekalbama. Ir kam mes panaudosime tuos kreditus, mums labai norėtųsi tai žinoti.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, mes su jumis tik nutarėme, kad šį dalyką įsirašome į darbų programą. Tai sutariame. Atsiprašau, jau buvo pasakyta, kad fiksuojame, įrašėme į darbų programą, o nagrinėjimo procedūrą pradėsime po pertraukos. Ir dėl skubesnės tvarkos tada irgi kalbėsime. Taigi ačiū, gerbiamasis ministre, už šį klausimą.

# $ Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas (trečiasis svarstymas ir balsavimas) (93.05.11)

2sesija37 p svarstyti klausimai

Dabar turime pereiti prie kito, tai yra 8 darbotvarkės klausimo. Dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo. Ar mes galime iš karto balsuoti dėl viso įstatymo? Gerbiamasis ministre, jūs turite ką iš pradžių pasakyti, ar pradėsime nuo papildymų?

E.VILKELIS. Praeitą kartą Vyriausybės vardu prašiau, kad balsavimas būtų atidėtas. Motyvas buvo tas, kad Vyriausybė buvo siūliu  si normatyvą 15, kiek tai susiję su investicijoms naudojama pelno dalimi. Seimas buvo nubalsavęs 10 %. Todėl pasitarę Vyriausybėje mes siūlome šiuo atveju keisti kito neapmokestinamo pelno normatyvą. Kadangi pasirašytame ekonominės politikos memorandume 27 punkte yra užrašyta, kad iki 1993 metų vidurio bus imtasi šių priemonių (trečioji dalis): "Sulyginti įmonių pelno mokesčio normą su gyventojų pajamų mokesčio maksimumu". Todėl, atsižvelgiant į memorandumą ir tai, kad investicijoms numatyta sumažinti apmokestinimo normatyvą iki 10%, siūlome vietoj 29 % apmokestinamo pelno nustatyti 33 % normatyvą.

Be to, praeito svarstymo metu buvo pasiūlyta, kad mokesčius reglamentuojančios normos nebūtų išskaidytos į kitus įstatymus. Konkrečiai čia turimas omeny, atrodo, Šelpimo ir rėmimo įstatymas, kuris yra pateiktas Seimui. Todėl Vyriausybė dabar pateikia naują 6 straipsnio redakciją, kuri, deja, padauginta Seimo nariams nevisiškai teisingai. Gerbiamojo A.Rudžio pateiktame variante dvi paskutinės pastraipos turėjo būti pateiktos ir Vyriausybės, bet čia, matyt, dėl mano darbuotojų neatidumo jos buvo neatšviestos. Mano pateiktame variante pridėtos dvi paskutinės pastraipos, kurios yra nurodytos pono A.Rudžio, taigi pasiūlymą galime svarstyti.

PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamoji E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Aš prašyčiau šiandien galutinai nespręsti dėl viso įstatymo priėmimo, kadangi ministras pateikė mokesčių pakeitimą, bet mes negavome Vyriausybės sprendimo. Finansų ministras tik atstovauja, o sprendimas turi būti visos Vyriausybės. Dėl 33%,pavyzdžiui, jeigu jie siūlo. Antra, jeigu kalbėsime apie 6 straipsnio pakeitimą, tai mūsų pasiūlymas bu vo keisti ne tik 6 , bet ir 5. Todėl reikia svarstyti tuos pakeitimus jau su alternatyvomis. Ir tų straipsnių pakeitimus, o ne visą įstatymą. Todėl reikia grįžti prie straipsnių pakeitimų ir nagrinėti konkrečius straipsnius.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys. Prašom.

A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man malonu girdėti, kad Vyriausybė savo posėdyje nutarė palaikyti tą variantą, kurį Socialdemokratų frakcijos vardu aš siūliau anksčiau. Tai yra sumažinus mokestį, uždedamą kapitalinėm investicijom einančiai pelno daliai, padidinti mokestį tai pelno daliai, kuri yra skirta vartojimui. Be abejo, mes šį Vyriausybės pasiūlymą palaikome.

Dabar dėl tos nuostatos, kad būtent mokesčių įstatymuose turi koncentruotis mokesčius apsprendžiančios teisinės normos. Aš visiškai palaikau Vyriausybės poziciją, kad Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnį reikia suredaguoti atsižvelgiant į tą įstatymo projektą, kurį mes pradėsime jau šiandien svarstyti. Tai yra Šalpos ir paramos įstatymą.

Jeigu kas atidžiai seka, aš taip pat esu pateikęs variantą. Mano nuomone, reikėtų palaikyti šiek tiek mažesnį, ne 25, bet 15 % bendrą rėmimui ir šalpai skiriamą lengvatinio pelno dalį. Motyvas tas, kad šitokių aukštų normų neleidžia sau net išsivysčiusios šalys. Pavyzdžiui, Olandijoje norma yra tokia: nuo 500 guldenų (tai yra apatinė riba) iki 6% apmokestinamo pelno. Taigi net tokioje išsivysčiusioje ir turtingoje valstybėje kaip Nyderlandai šita norma    yra bent keturis kartus mažesnė, negu mūsų siūloma. Taigi aš esu įforminęs. Jeigu, sakykime, būtų galima, tai ir dėl mano pasiūlyto varianto prašome balsuoti. O su ministro pasiūlymu, net jeigu mano pasiūlytas variantas būtų atmestas, perkelti dvi nuostatas į Vyriausybės teiktą įstatymą aš visiškai sutinku ir manau, kad tai yra būtina, nes tokiu atveju teisinė įstatymo struktūra reikalauja šito.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius. Prašom, kolega.

L.K.JASKELEVIČIUS. Pirmiausia noriu priminti, kad pelno mokesčio padidinimas nuo 29 % iki 33 % yra labai rimtas žingsnis. Antra vertus, interpretavimas tos citatos iš memorandumo irgi gali būti kitoks. Tai nereiškia, kad mes būtinai turime pelno normą, apmokestinimo tarifą pakelti iki gyventojų mokesčių normos, o tik sulyginti jas. Galbūt turime gyventojų mokestį nuleisti nuo 33% iki 29 %? Kita vertus, aš manyčiau, kad mes galime galvoti apie pelno padidinimą, bet tik kartu su mokesčio diferencijavimu priklausomai nuo rentabilumo normos arba pelno masės. Apie tai mes kalbėjome praėjusio posėdžio metu. Motyvuodamas tuo, kad tas nubalsuota, aš siūlau šiandien pakartotinai to klausimo nespręsti balsuojant, bet kadangi  tai yra iš tiesų aktualu, galbūt kartu rengti tą diferencijuotą apmokestinimo sistemą ir daugiau negu 33 % procentus nustatyti lubas ten, kur, sakykime, tikrai yra aukštas rentabilumas. Šiandien yra tokių ūkinių struktūrų, kur rentabilumas yra 120%. Jos moka lygiai tiek pat - 29 %, kiek tie ūkio subjektai, kur rentabilumas yra 4%. Tai va šį dalyką mes turime irgi turėti galvoje kalbėdami apie tarifą.

# $ Šalpos ir paramos įstatymo projektas (pirmasis svarstymas) (93.05.11)

2sesija37 p svarstyti klausimai

Dėl Šalpos įstatymo projekto. Man atrodo, kad praėjusį kartą, jeigu dar turite, Seimo nariai, buvo išdalytas ponios E.Kunevičienės pasiūlymas nesvarstant tų principinių dalykų, kurie bus svarstomi kartu su Šalpos ir rėmimo įstatymu, tos dvi šelpimo ir rėmimo normos. Bet tik dabar Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme reiktų įrašyti principines normas. Cituoju iš to projekto, kurį išplatino gerbiamoji E.Kunevičienė: "Papildyti 5 straipsnį 8 punktu, kuris vadinasi "Išlaidos šalpai ir paramai neviršijant 6 straipsnyje nustatyto dydžio". Tai vienas papildymas, kuris nustatys principą, ir antras papildymas: "pakeisti 6 straipsnį..." Toks tekstas: " Nustatant atmokestinį pelną, atimamos išlaidos šalpai ir paramai neviršijant 20 % apmokestinamojo pelno". Vadinasi, mes nustatome lubas, bet jokiu būdu neįteisiname tų konkrečių dydžių, kuriuos leisime naudoti rėmimui arba šalpai. Tai tokie mano pasiūlymai.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Antanavičius. Prašom, kolega.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mes Ekonomikos komitete vakar gana plačiai diskutavome dėl šio 6 straipsnio. Mes pritariame koncepcijai, kad viskas turėtų atsispindėti mokesčių įstatyme, dėl mokesčių ir tos pozicijos. Tačiau šiandien mes negalime priimti tų pataisų todėl, kad diskusija dėl šios nuostatos dėl neapmokestinamo pelno ir pajamų šalpai yra labai būtina, svarbi. Parodė ir šios dienos pasisakymai. Kolega A.Rudys aiškina, kad išsivysčiusiose šalyse yra leidžiama tik iki 6 %. Na, Olandijoje, turtingose šalyse...

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Rudy, prašom nereplikuoti iš vietos!

K.ANTANAVIČIUS. Tai yra pavyzdžiai apverčiami aukštyn galva. Šalpa turtingoje šalyje gal iš viso nereikalinga todėl, kad ten nėra tų vargšų, kuriems reikėtų tos šalpos. Vienas dalykas. Antras. Tų šelpiančiųjų yra žymiai žymiai daugiau. Trečias dalykas. Ten yra tradicijos šelpti. Šalpa ten yra, ko gero, didesnė reklama už pačią tikrąją reklamą. Pas mus tas viskas yra embrioninės būsenos. Todėl mes Ekonomikos komitete, atsižvelgdami į Seimo narių pasiūlymus, nusprendėme, kad (čia įrašyti) "nustatant apmokestinamąjį pelną, iš 4 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno atimama iš pusantro karto padauginta suma, kuri panaudota labdarai arba šalpai". Taip yra įmonės skatinamos. Buvo pasiūlymas du kartus. Mes manome, tam, kad mūsų šelpėjai turėtų kokį nors interesą, kad nepakanka vien tų išlaidų, to pelno dalies, kurią atiduoda šelpimui neapmokestinti, dar galime neapmokestinti pusę tokios dalies, kaip jie skiria. Taigi tada bus iš tiesų skatinimas. O noras, kad mes štai nepriimsime šitokio, turėsime didesnes įplaukas, manyčiau, yra be jokio pagrindo. Todėl, kad tas šelpėjas iš tiesų norėdamas būti humaniškas, gerai pasirodyti, tikrai daugiau paaukos, negu mes per valstybės iždą galėsime surinkti ir atiduoti kokiai nors labdarai. Ačiū už dėmesį.

Todėl siūlau, kad arba ponas ministras turi atsiimti tą 6 straipsnio siūlymą įtraukti šiandien į pataisas, arba tada pataisos turi būti svarstomos per visas procedūras. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. G.Paviržis. Prašom.

G.A.PAVIRŽIS. Aš norėčiau prisidėti prie to, ką dabar pasakė Seimo narys profesorius K.Antanavičius. Galiu pasakyti, kad mes, darbo grupė, rengdami šį įstatymą, buvome iš tikrųjų apsistoję ties dvigubu neapmokestinimu išlaidų, kur skiriama labdarai ir sponsorystei. Mums taip pat suprantama ta baimė, kuri kausto ir kolegos A.Rudžio mintis ir pasisakymus. Tam tikra baimė yra. Bet, man regis, mes turėtume truputį rizikuoti ir palaikyti bent pusantro šitų išlaidų apmokestinimo ir nors kiek sudominti verslininkus, pramonininkus šitais labdaros tikslais. Tačiau aš dabar žiūriu, kad mes tą įstatymą vėliau svarstysime, o dabar mes apsistojome iš esmės ties šituo 6 punktu. Man dabar tiesiog sunku sakyti, ar mes jį dabar svarstome, ar mes jį atidėkime prie labdaros įstatymo, jeigu mes imame iš viso Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą svarstyti. Tai gal svarstykime tada be šito straipsnio. Taip, kaip siūlė kolega K.Jaskelevičius. O vėliau mes įkomponuosime priėmę aną įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir kolega V.Zimnickas. Tada galvosime, ką daryti.

V.V.ZIMNICKAS. Mano mintys panašios kaip pono G.Paviržio. Vis dėlto aš manau, kad pirmiausia mes turėtume apsvarstyti pelno mokestį pagal Sponsorystės įstatymą ir tiktai tada daryti pakeitimus Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 punkte, nes pasvarstę ir priėmę sprendimą šitame Sponsorystės įstatyme, mes turėsime galutinį variantą. Siūlomas vienoks ar kitoks koeficientas. Aš irgi pasisakyčiau už pusantro karto neapmokestinamą pelną. Aš manau, po to galima būtų grįžti ir svarstyti 6 straipsnį. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, dabar prašom siūlyti. Aš tiktai taip formuluočiau. Ar įmanoma išbraukti ginčijamą dalyką, kad priimtume visą įstatymą? Ar be šito ginčijamo straipsnio įstatymas jums neįdomus?

E.VILKELIS. Iš principo, be abejo, labai gerai, kada viename įstatyme, t.y. Mokesčių įstatyme yra aptarti visi galimi mokesčių reglamentavimai, tarp jų ir panaudojimas...

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, minutėlę. Kolegos, tylos! Tikrai dabar čia yra subtilus dalykas, išklausykime ministrą ir tada spręskime. Gerbiamoji E.Kunevičiene, aš labai atsiprašau. Prašome išklausyti ir tada spręsime. Ar vienas variantas, ar kitas? Ar iš tikro išbraukiame tą ginčijamą klausimą, ar ką nors kitą padarome, ar šiandien sprendžiame, ar dar sykį atidedame? Prašome, ministre.

E.VILKELIS. Tai dar kartą kartoju, kad būtų labai gerai, kad visi mokesčių klausimus reglamentuojantys elementai būtų viename įstatyme. Be abejo, iš šiandieninės diskusijos aš suprantu, kad šio 6 straipsnio redakciją pridėti prie svarstomų juridinių asmenų mokesčių pakeitimų yra tikrai neracionalu, todėl, kad šį klausimą, matyt, reikės spręsti svarstant patį Šalpos ir paramos įstatymą. Juo labiau turint omenyje, kad Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo yra rengiamas naujas projektas, nauja įstatymo redakcija. Manyčiau, kad šiandien gal vis dėlto reikėtų atidėti 6 straipsnio redakcijos nagrinėjimą ir jį nagrinėti kartu su Šalpos ir paramos įstatymu. Tas supaprastintų įstatymo pakeitimo priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar sutinkame su tokiu ministro siūlymu ir ar galime balsuoti už visą įstatymą? Prašom, gerbiamoji E.Kunevičiene.

E.KUNEVIČIENĖ. Aš siūlyčiau nesutikti todėl, kad reikia keisti ne tik 6 straipsnį, bet ir 5 straipsnį. Jeigu dabartiniu metu mes orientuosimės tik į 6 straipsnį ir lauksime, kol priimsime Sponsorystės įstatymą, tai ten tas, kur Ekonomikos komisijos pateiktas variantas, yra antikonstitucinis variantas. Todėl, kad pelno mes neturime teisės spręsti. Pelnas čia yra pagal įmonių įstatymą. Mes pelnui galime tik lengvatas suteikti, mes galime reguliuoti tik išlaidas. Todėl pirmiausia turime atspindėti 5 straipsnyje - išlaidose. Užtat mes su ponu K.Jaskelevičium, su Biudžeto komitetu svarstėme, kad būtų ir konstituciškai, ir sąlygos sudarytos neužbėgant už akių Sponsorystės įstatymo svarstymui. Visos sąlygos paliktos. O kiek ten bus priimta procentų, ar 15, ar 10, ar diferencijuotai, viskas tinka.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos...

BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Aš siūlau padaryti ekstra pranešimą, gal lengviau iš viso bus mums dirbti per šitą jubiliejinį posėdį. Miela kolegė L.Andrikienė man ką tik perdavė štai vieną eilutę. "Lietuvą priėmė (jau) į Europos Tarybą vienbalsiai". (Plojimai) Tai gal dabar būsime švelnesni ir sukalbamesni ir vis dėlto ministro projektą priimsime? Ne, vis tiek tas pats. Prašau. K.Jaskelevičius. Prašom.

L.K.JASKELEVIČIUS. Man atrodo, labai teisingai ministras pasielgė, kad atsiėmė 6 straipsnio pasiūlymą. Bet štai ką sakė gerbiamoji E.Kunevičienė dėl 5 straipsnio papildymo, tai yra toks gana formalus dalykas, bet svarbus.  5 straipsnis nustato, kas atimama iš apmokestinamojo pelno. Čia yra išvardyti 7 punktai, sakykim, privalomo draudimo įmokos, palūkanos už kreditus, o ponios E.Kunevičienės pasiūlymas yra dėl šio straipsnio papildymo 8 punktu, kuris vadinasi " Išlaidos paramai ir šalpai". Vadinasi, mes tokią principinę normą įrašome, o kokio ji bus dydžio, nustatysime tame labdaros ar šalpos įstatyme. Va tokį įrašą siūlau padaryti dabar. Manau, kad ministras tam irgi neprieštaraus.

PIRMININKAS. Prašom, ministre, jūsų nuomonė.

E.VILKELIS. Galima tokia redakcija.

PIRMININKAS. Galima?

E.VILKELIS. Taip.

PIRMININKAS. Jau geriau. Ir gal gerbiamasis V.Zimnickas. Prašom, kolega.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad pagal naują Juridinių asmenų įstatymą mes visiškai norime pasmaugti įmones, kurios šiandien ir taip vos gyvena. Suprantate, jeigu mes padarėme jiems gerą injekciją, t.y. pelno mokestį investicijoms sumažinome iki 10 %, tai dabar norime pajamų mokesčio pridėti iki   33 %. Suprantate, biudžetas nuo to per daug lėšų nepririnks. Tačiau mes smaugiame įmones. Duokime jiems šiek tiek laisvės. Bus geresni laikai, galbūt mes galėsime pakelti šią mokesčių lentelę. O šiandien, aš manau, kad tikrai netikslinga didinti mokesčius įmonėms. Juo labiau, kiek man yra žinoma, šiandien biudžetas nėra toks skurdus ir numatytos įplaukos įplaukia į biudžetą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Zimnickai, man atrodo, jeigu klausimas yra nubalsuotas, negrįžkime prie šitų dalykų, o ieškokime tarpinio varianto. Jeigu ministras sutinka, kad prie 5 straipsnio, jeigu aš teisingai supratau, būtų dar 8 dalis "išlaidos paramai ir šalpai", tada mes dar galime balsuoti už visą įstatymą. Tai ir balsuokime, ir būsime padarę, na, ne visą darbą, bet padarę. K.Antanavičius. Prašom.

K.ANTANAVIČIUS. Išlaidos paramai ir šalpai implikuoja, kad jos bus tiktai vienkartinis priskaičiavimas. Jau tai yra sprendimas. Nei pusantro, nei vienas kablelis du, nei du nebegali būti. Taigi toks formulavimas būtų labai priimtinas, aš labai norėčiau, bet tada reikia tą formulavimą dar plėsti. Išlaidų, sakysime, na, nežinau, kaip pavadinti. Išlaidos, padaugintos iš kažkiek, ar dar kažkokios.

E.VILKELIS. Tai, gerbiamasis K.Antanavičiau, šita norma bus įdėta į Šalpos įstatymą, kadangi mes čia įdedame tik pavadinimą. O jau dydžiai bus Šalpos įstatyme.

K.ANTANAVIČIUS. Na, bet jeigu parašyta "išlaidos", tai reiškia tiktai tos tikrosios išlaidos.

E.VILKELIS. Ne, ne, išlaidos, kurias reglamentuos kiti įstatymai. Be abejo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, sutikime, tuo labiau kad yra proga labdaros ir šalpos arba, kaip jis dabar vadinasi, Šalpos ir paramos įstatymą priimti kitą savaitę. Gerbiamieji kolegos, dar kartą aš jūsų klausiu. Prašau dėmesio! Jeigu su šita minimalia pataisa ir minus tas straipsnis, kuris sukelia tikrai rimtas diskusijas, įstatymas yra priimtinas, ar galime už tokį balsuoti dabar, ar reikia pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Nereikia. Tai ačiū, gerbiamasis ministre. A, ministras vis dėlto žodį nori tarti.

E.VILKELIS. ...buvo mano pasiūlymas, be abejo, iš Vyriausybės neatėjo šita informacija, nes Vyriausybėje svarstėme šį klausimą dėl normatyvo 29% pakeitimo į 33 %. Aš rėmiausi Vyriausybės pasirašytu memorandumu, kodėl mes siūlome tą sąlygą, jeigu investicijoms taikomas 10% normatyvas, kitam pelnui turėtų būti taikomas 33 % normatyvas.

L.K.JASKELEVIČIUS.  Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. K.Jaskelevičius. Prašom.

L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, ar jūs nesutiktumėte prie šio klausimo grįžti, tarkime, po kelių mėnesių, kartu aptarus ir diferencijavimo kriterijų sistemą, kad mes padarytume tuos dalykus susietus, o ne tiktai mechaninį padidinimą. Manau, kad tie argumentai, kuriuos pasakė kolega V.Zimnickas, verti šiek tiek dėmesio.

PIRMININKAS. Ir dar gerbiamoji E.Kunevičienė. Prašom, ir balsuojame.

E.KUNEVIČIENĖ. Aš tikrai prašau pritarti pono K.Jaskelevičiaus nuomonei, todėl kad ne tik vartojimo mokestis, dar mes turime ir pridėtosios vertės. Kada priimsime šitą mokestį, tai mes žiūrėsime, kokiu lygiu reikia pelno mokesčio įstatymo.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis ministre.

E.VILKELIS. Gerai, sutinku.

PIRMININKAS. Su tom minimaliom pataisom, prie to 5 straipsnio 8 dalis ir minus tas 6 straipsnis. Ar galime dabar balsuoti? Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas " Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo"? Prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 64.

PIRMININKAS. Kas prieš? Prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė? Kolegos, prašom.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 64 Seimo nariams balsavus už, 14 susilaikius, Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo" priimtas. Ačiū, ministre.

# $ Įstatymų "Dėl ypatingos reikšmės archyvų išsaugojimo" pakeitimo" (pirmojo svarstymo tęsinys) ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Valstybinio Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro įsteigimo ir Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl ypatingos reikšmės archyvų išsaugojimo" įsigaliojimo tvarkos pakeitimo" projektai (pirmojo svarstymo tęsinys) (93.05.11)

2sesija37 p svarstyti klausimai

Dabar aš siūlyčiau tokį variantą. Mums liko kelios minutės, gal gerbiamieji G.Ilgūnas ir S.Pečeliūnas galėtų trumpai drūtai pasakyti, kas pasikeitė per tą laiką, kol mes turėjome pertrauką šitų klausimų nagrinėjime, tada darome pertrauką, po pertraukos pasisakome ir baigiame pirmąjį svarstymą. Ar galime taip per vieną dvi minutes? Prašom, gerbiamasis G.Ilgūnai. Paskui S.Pečeliūnas.

S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, po ilgų derinimų yra parengtas projektas, kuris jums yra išdalytas . Rengė jį V.Andriukaitis, B.Gajauskas, G.Ilgūnas, J.Listavičius, N.Medvedevas ir S.Pečeliūnas. Siūlyčiau visiems šio įstatymo projektui pritarti po pirmojo svarstymo. O nutarimą reikėtų dar redaguoti visiems suėjus, ir iki antrojo svarstymo pradžios siūlyčiau pateikti naują redakciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom į tribūną, gerbiamasis kolega S.Pečeliūnai. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau padėkoti gerbiamiems Seimo nariams, kurie vis dėlto išgirdo mano prašymą ne paleisti balsavimo mašiną, o susėsti prie stalo, suderinti visas nuomones ir rasti visiems priimtiną sprendimą. Tai dėl šito galiu tik padėkoti, kad toks darbas vyksta ir vyksta intensyviai. Tai jūs matote prieš savo akis jau trečią projektą, po kurio yra ne viena, ne dvi, o pakankamai daug pavardžių. Reikėtų šiandien pakankamai nuodugniai apsvarstyti tuos dalykus, kas galbūt yra mūsų neįvertinta naujausiame projekte. Gal mes ką nors pamiršome ar praleidome, nes tai yra tik keli Seimo nariai, o Seime narių yra daugiau. Gal mes tikrai ką nors pražiopsojome, atvirai pasakius. Todėl vakar mūsų paskutinis pokalbis buvo toks, kad šiandien iš esmės pabaigtume pirmąjį svarstymą, bet balsavimo pritarti po pirmojo svarstymo nedaryti dėl vienos paprastos priežasties. Jeigu iškiltų kokių nors esminių principinių nesutarimų, ką gali žinoti, tai tada reglamentiškai tiktai liktų teikti vienas būdas - alternatyvų projektą, nes šito kaip alternatyvaus teikti neišeina. Du straipsniai tik įstatyme yra. O tai galima daryti tik pirmojo svarstymo metu. Mes, atrodo, šitaip ir sutarėme, kad viską pasakome, kas ką galvoja, visus už ir prieš, gal tikrai ką nors dar praleidom, tai bendrom jėgom mėginsim tą įrašyti kito posėdžio metu. Tai būtų turbūt antradienį. Mes turėtume savaitę dar ir nutarimą paderinti. Jo naujas tekstas jau yra rengiamas, bet dar nespėjom jums išdalyti, ir jis, atrodo, jau yra solidžiai derinamas. Galiu taip pasakyti - be jokių politikų, kitų dalykų, tiesiog techniški dalykai, kuriuos reikia suderinti, apie ką šnekėjau. Vyksta tas darbas. Norėčiau, kad mes šiandien taip ir sutartume. Jeigu gerbiamasis Seimo Pirmininkas girdi, pasakyti visas nuomones, bet balsuoti už pritarimą kitą antradienį. Taip, kaip mes esam pasielgę su Fizinių asmenų pelno mokesčio įstatymu. Viską apsvarstę, viską padarę, bet visą balsavimą atidėję. Net šiandien jo neturim, to balsavimo, ir žinom kodėl. Ne todėl, kad norim skubėti, todėl, kad norim parengti tikrai profesionaliai ir nepolitizuotai. Tai tokia būtų mano nuomonė, jeigu Seimas tam pritartų, galėtume po pertraukos tą išsamų svarstymą tęsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išties mes turim pagal mūsų darbų grafiką, nors truputį atsiliekam, bet turim 25 min. debatams. Aš siūlau šitai po pertraukos ir padaryti. Jeigu mes galėsim trumpiau debatuoti, tai juo geriau, po to priimsim vieną iš sprendimų, kurie čia buvo pasiūlyti - ar pritarti po pirmojo svarstymo, ar dar truputį palūkėti, kaip siūlo kolega S.Pečeliūnas. Aš čia nematau problemos, galima ir taip, ir taip, bet siūlau padebatuoti. Kol kas yra užsirašęs tiktai vienas Seimo narys kolega V.Plečkaitis. A, prašau.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, kadangi mano pagalbininkų nėra, ieškosim. Jeigu rasim tuos sąrašus, o priešingu atveju prašysiu papildomai užsirašyti. Gerai, ačiū. Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 17 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Dabar yra 9 ir l0 darbotvarkės punktai. Į tribūną kviečiu Seimo narį gerbiamąjį V.Plečkaitį. Kadangi aš sąrašo nerandu, prašyčiau kolegų užsirašyti diskusijoms šituo klausimu. Diskutuosime 25 min. Taigi prašyčiau trumpai drūtai kalbėti. Gerbiamasis V.Petkevičiau, aš šitą klausimą atsiėmiau. Kitą savaitę.

V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, kiek aš suprantu, tai mes kalbame dėl KGB archyvų perdavimo.

PIRMININKAS. Taip.

V.P.PLEČKAITIS. Tai šituo klausimu norėčiau pasakyti keletą žodžių. Mane šiek tiek nustebino tas ginčas, jo trukmė ir tokia įtampa, kuri vyksta dėl KGB archyvų, ypač Seime, todėl, kad pernelyg daug dėmesio skiriama šiam klausimui, pernelyg jisai sureikšminamas ir pernelyg kai kurie politiniai veikėjai tikisi sau politinių dividendų iš šito klausimo sprendimo. Aš neseniai turėjau progą susitikti su vienu vokiečiu profesoriumi politologu, kuris privačiame pokalbyje informavo, kad prieš susijungiant Rytų ir Vakarų Vokietijai viena iš svarbiausių "Stasi" archyvo dalių buvo išvežta į kitą valstybę. Ir ta kita valstybė turi visas galimybes daryti įtaką tokios valstybės kaip Vokietija politikai per atskiras bylas, per atskirus politinius veikėjus. Ir man šiek tiek keista, kad tiek daug naivumo yra šituose svarstymuose, kai galvojama, kad pagrindinės bylos, kurios susiję su pagrindiniais svetimos valstybės agentais arba su pagrindinėmis politinėmis figūromis, yra paliktos Vilniuje. Jų tikrai nėra. Yra tie dokumentai, kurie reikalingi mums tarpusavyje pasipešti, vienus paklupdyti, kitus iškelti. Ir, matyt, tikrai gal nustokime taip naiviai galvoti apie tas pasaulinio masto žvalgybas, kurios tikrai rimtai ir profesionaliai dirba, ir nelyginkime arba bent pagalvokime apie savo žvalgybos paskirtį ir jos funkcijas Lietuvoje.

Mano supratimu, bet koks valstybinės reikšmės archyvas negali būti kokios nors, kad ir labai gerbtinos, visuomeninės organizacijos žinioje. Kiek žinau, civilizuotame pasaulyje taip ir nėra. Aš norėčiau priminti buvusio tremtinio ir politinio kalinio, jau anksčiau minėto gerbiamojo L.Dambrausko pasakytus žodžius: "Jokia auka negali būti savo skriaudėjui objektyviu teisėju". Iš tikrųjų - tai elementari tiesa. Nors ir labai gerbtini politiniai kaliniai ir tremtiniai, bet jie vieni neturi moralinės teisės spręsti, kam turi priklausyti tie archyvai, kuriuose slypi bylos   ne tik dėl jų, bet ir dėl visų mūsų, visų Lietuvos žmonių.

Aš pritarčiau pasiūlymui, kad KGB archyvus reikėtų perduoti oficialiai valstybinei institucijai - Lietuvos archyvų generalinei direkcijai, įpareigojant ją užtikrinti tinkamą archyvų apsaugą ir apskaitą. Tai visos Lietuvos nuosavybė, ir šita nuosavybe turėtų rūpintis ne kokia nors išskirtinė visuomeninė organizacija, bet visi Lietuvos piliečiai. Priėjimą prie šio archyvo būtina griežtai reglamentuoti, kad net ir mokslininkai negalėtų jo panaudoti piktam, kad negalėtų manipuliuoti žmonių likimais, daryti tam tikrą spaudimą gyvenantiems dabar ir gyvensiantiems po to jų vaikams, anūkams, kad nebūtų nuoskaudų ir moralinio pobūdžio kaltinimų.

Siūlau pritarti Socialdemokratų frakcijos ir Vyriausybės įgalioto Lietuvos archyvų generalinio direktoriaus parengtam projektui, prie kurio prisidėjo gerbiamieji V.Andriukaitis, B.Gajauskas, G.Ilgūnas, J.Listavičius, N.Medvedevas ir S.Pečeliūnas. Kuo skubiau ir nevilkindami šitą klausimą išspręskime. Iš tikrųjų Seimas tu ri pakankamai daug svarbių klausimų. Ypač ekonomikos srityje. Pradėkime spręsti iš esmės tuos klausimus, kurių laukia Lietuvos žmonės pirmiausia. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės Seimo narys J.Listavičius. Prašom. Galima ir iš vietos kalbėti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai. Iš pradžių norėjosi replikuoti dėl praėjusio svarstymo pirmojo pranešėjo nepolitizuotų pacitavimų, pagraudenimų ir net pagąsdinimų. Tačiau po nuomonių derinimo ir net konsenso ieškojimo, matyt, to nereikia daryti. Todėl dėl klausimo esmės. Pateiktas patvirtintas įstatymo "Dėl ypatingos reikšmės archyvų išsaugojimo" pakeitimo" trečiasis projektas. Jį dar reikėtų tikslinti bei konkretizuoti. Galvoju, kad per daug  šiame projekte akcentuojama laikinoji grupė KGB veiklai tirti ir paliekamas nuošalyje Genocido tyrimo centras. Neaiškus Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos bei Lietuvos politinių kalinių sąjungos atstovų statusas KGB archyvų priėmimo ir perdavimo darbe. Manau, kad tai turėtų būti Genocido tyrimo centro tarybos ar tiesiog centro darbuotojai. Tuomet jie ir teises turėtų, ir pareigos būtų jų aiškios. Reikėtų užakcentuoti pačiame įstatyme dokumentų aprašymą ir inventorizavimą jų priėmimo bei perdavimo momentu.

Projekte nurodyta, cituoju: "Tyrimo tvarką nustato specialus reglamentas." Tačiau neaišku, kam tas reglamentas ir kokią tvarką nustato. Taigi turimą projektą patikslinus ir šiek tiek konkretizavus, galima bus priimti. Ir čia buvo kalbama, kad šitas Gyventojų genocido tyrimo centras yra visuomeninis. Iš tikrųjų dar mes to klausimo išsamiai neišdiskutavom. Tačiau jau 1992 m. lapkričio 29 d. nutarime aiškiai nurodyta, kad jis yra valstybinis Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centras, todėl, vienu žodžiu, stengiantis jį padaryti visuomeniniu, o tada jau ten galės būti kas nori - tas dirba ar nedirba... Bet čia tolesnio svarstymo reikalas, todėl šiandien, matyt, į nutarimo projektą dar gal ir ankstoka gilintis. O dėl paties įstatymo projekto trumpai tiek. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolega M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Aš manyčiau, kad čia mes suplakame du skirtingus klausimus. Būtent KGB archyvų perdavimas ir genocido reikalai. Jeigu kalbėtume apie genocidą, tai aš gerbiamiesiems kolegoms Seimo nariams norėčiau vis dėlto priminti kai kuriuos Lietuvos istorijos reiškinius.

Pavyzdžiui, imkime žydų masinį naikinimą. Ar tai buvo genocidas, ar ne? Jeigu taip, tai mums reikia prašyti SS archyvų iš Vokietijos ir t.t., jei norime ištirti šitą reiškinį visiškai. Jeigu imsime pokario žudynes... Aš, pavyzdžiui, kiekvieną, kuris pakėlė ranką prieš beginklį žmogų, laikau banditu. Nesvarbu, kurioje pusėje jis buvo. Kas šitą reiškinį tirs išsamiai? Štai, pavyzdžiui, 1940 m. aš buvau tiktai ketverių metų. Kas mane atidavė Rusijai? Kokia politinė jėga, kokie žmonės? Kokie žmonės visą Lietuvos tautą pasmerkė šitokiam genocidui? Ar reikalingas tyrimas tiems reikalams, ar ne? Galop žiūrėtume dar toliau į istoriją. O kaip vertinsime mes Smetonos laikų šaudymą dėl politinių įsitikinimų, suvalkiečių sukilimą ir t.t.? Šių dienų istorija. Mes čia neseniai kalbėjome apie labai apverktiną vaikų ir visų kitų mūsų gyventojų ekonominę būklę. Bet juk šito nebuvo prieš keletą metų. Kas pasmerkė visą Lietuvą šitam ekonominiam genocidui?

Aš primenu tuos faktus gerbiamiesiems Seimo nariams ir norėjau pasakyti, arba mes svarstome tik KGB archyvų perdavimą. O jeigu svarstome genocido reikalus, tai į šiuos reikalus reikia žiūrėti žymiai plačiau ir visai kitaip svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės B.Gajauskas. Prašom.

B.GAJAUSKAS. Ponios ir ponai Seimo nariai! Šis klausimas tikrai labai svarbus. Jis platus ir ne taip lengvai galima jį išspręsti vienu prisėdimu, kaip kai kas galvoja. Problema labai jautri ir tikrai apima šimtus ir tūkstančius žmonių, o galbūt ir daugiau. Jeigu kalbėtume apie laiką, tai ne tik genocidas apima kokią nors dalį žmonių, bet visą istorinį periodą nuo 1940 m. iki 1950 m. Nepaisant, kokia buvo okupacija - viena arba kita. Taip, galbūt 1991 m.

Dabar aš norėčiau pasakyti apie archyvus ir apie tą visą šurmulį, kuris buvo specialiai sukeltas nuo pat KGB žlugimo. Tai mes skaitydavome laikraščiuose visokį melą, išsigalvojimą. Ko mes ten nedarėme. Aišku, kad tai buvo iš blogos valios daug kas daroma, o daug kas daroma ir iš nežinojimo, informacijos neturėjimo.

Ir čia jau buvo minėta, kad agentų bylų nėra, kad mes jų neturime. Iš tiesų taip ir yra. Tik man gana keista, kad čia minėtas L.Dambrauskas rašo savo laiške ar pareiškime: "Saugumo agentų bylos keliavo per žmones. Tuo ir man asmeniškai teko įsitikinti." Tai kas čia yra? Bloga valia sutirštinti tą įspūdį tokį blogą, kad čia kažkas nešiojo, vežiojo tas agentų bylas. Tokiu atveju čia jau reikia kažkaip sumenkinti visa tai. Iš tiesų tų bylų mes patys nematėme. 1990 m. gruodžio mėn. paskutines išvežė į Omską. Mes turime dokumentus, kiek bylų išvežta, kur išvežta, kas išvežė. Čia dabar kalbama apie tai, kad žmonės matė jas. Na, jeigu žmogui atsiuntė iš Maskvos tokią bylą, tai čia yra jau kitas reikalas. Bet čia tų bylų nebuvo. Mes jų nematėme.

Pono G.Ilgūno buvo pasakyta irgi įvairių minčių apie tai, kad ten ir blogas, ir senas pastatas, ir elektros instaliacija sena. Be abejo, mes geriau žinome, negu jis ir negu tie žmonės, kurie koridoriumi praėjo ir kažką pamatė. Ir ne tą pamatė, tai paskui prikūrė. Tikrai tas pastatas senas ir remontas turbūt nedarytas dvidešimt metų. Tikrai labai blogas. Bet nereikia kaltinti tos darbo grupės, kad pastatas yra blogas, kad ten nesutvarkyta instaliacija. Kagėbistai, bėgdami  iš to pastato, archyvų saugyklų mums nepastatė ir remonto nepadarė. Remontą padarė tik kamerose, ir to nespėjo. Kameros buvo remontuojamos, dažomos, ruošiamos iki pat pučo. Pusę tų kamerų jie suremontavo. Turbūt buvo galvojama, kad tos kameros pasitarnaus mums laikyti.

Štai tokia padėtis. Šitos mūsų aptartos įstatymo projekto pataisos, aš manau, kad yra pradinis darbas. Reikėtų tikslinti, reikėtų aiškintis viską. Aš manau, kad čia galima tai padaryti, bet nešokant iš karto. Ir žingsnis po žingsnio turime visa tai apsvarstyti ir suderinti. O kad tai yra labai svarbu, tai nereiškia, kad čia yra kelių ar keliasdešimties žmonių problema. Čia yra šimtų tūkstančių žmonių problema. Ir taip nurašyti žmones visiškai į nieką, - tai yra nusikaltimas turbūt tautai. Daugelis žmonių tai pajuto, ką reiškia koncentracijos stovyklos, ką reiškia trėmimai žmonių. Ir dabar žmonės ieško savo žuvusiųjų, kurių negali surasti. Kieno tai yra nusikaltimai? Tai yra okupantų nusikaltimai ir tos partijos, kuri bendradarbiavo su KGB, su okupantais. Tai jų yra nusikaltimai. Be abejo, kad ta partija labai nenori šiandien prisiminti tų nusikaltimų, nori nutylėti, kad lyg ir jų nebuvo, kad čia menka, nori sumenkinti viską. Aišku, čia viskas suprantama. Atsakomybės nenorima prisiimti už tuos didelius nusikaltimus.

Štai į temą. Tai yra labai svarbi tema. Jums, aišku, galbūt tai nebus svarbu, bet tautai tai yra svarbu. Tai yra nepasityčiojimo objektas iš tos okupacijos padarinių, kuriuos mes jausime il gai ir dar ilgai. Aišku, kad reikia tirti. Ir aš, aišku, siūlau, kad mes atidžiai, kruopščiai nagrinėtume tą temą ir prieitume bendrą susitarimą dėl KGB archyvų. O KGB archyvus turi tyrinėti Genocido tyrimo centras, nes jeigu jis jų neturės, tai ir neturės objekto tyrinėjimams. Tai čia yra vienas iš svarbiausių tokių reiškinių. Na, ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū tamstai. Dabar kviečiu į tribūną N.Medvedevą. Ruošiasi E.Kunevičienė.

B.V.RUPEIKA. O dėl vedimo tvarkos negalima?

PIRMININKAS. Jeigu gerbiamasis N.Medvedevas palūkės, tada dėl vedimo tvarkos B.Rupeika. Prašom.

B.V.RUPEIKA. Aš noriu paklausti Seimo Pirmininko, vadovaujančio šitam posėdžiui, ar atsiprašė Seimo narių ir Lietuvos visuomenės tas Seimo narys arba Seimo deputatas, kuris, išgirdęs vieną pavardę - pavardę Giedraitis, suraitė visą pareiškimą, lyg tai esąs tas Giedraitis, kurio rankos kruvinos ir pan., ir pan. Ir po to ramia sąžine nuėjo, ramiai sėdėjo, nes tai nebuvo tas Giedraitis, o šešėlį metė, na, rimtai dirbančiam Vyriausybėje žmogui. Ir aš pagalvojau tokiu atveju, jeigu jis neatsiprašė, kad bet koks KGB archyvų faktų iškraipymas, kad ir, kaip sakoma, netgi nekaltas, kokią jis iššauktų neteisybę, skriaudą vienam ar kitam asmeniui arba jų šeimoms, jeigu tai būtų ne rankose tų, kurie nemoka jais netgi pasinaudoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Čia truputį ne į temą, gerbiamasis B.Rupeika, juo labiau kad aš negaliu iš tikrųjų atsakyti į šitą klausimą - ar buvo atsiprašyta. Prašom. N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Jeigu kažkur pasaulyje skamba gedulo varpas, vadinasi, jisai skamba kiekvienam iš mūsų. Įsijungdamas į tą darbą rengiant tą įstatymą, aš turėjau būtent tai omenyje. Įvyko didžiulis XX a. ir visos žmonijos istorijoje nusikaltimas - nužudyti milijonai, dešimtys, o galbūt ir šimtai milijonų žmonių. Ir tiesioginis kaltininkas taip ir neįvardytas. Ir aš tikiuosi, ir  aš svajoju, ir noriu, kad Lietuva pradėtų tai ir kad atliktų tai subtiliai, kruopščiai, įvardijant pagrindinį kaltininką - bolševizmą. Kada buvo susitikimas su politiniais kaliniais ir tremtiniais, aš buvau pasakęs, aš pasistengsiu padaryti viską, ką tiktai įmanoma, kad kaktomušos dėl to nebūtų, kad Lietuvos vėl nekrėstų drugys. Bet kad mes įvardytume viską savo vardu. Todėl pradžioje buvo sukurtas šitas, galbūt netobulas dokumentas, kuris pavadinamas "postulatai" ar "principai". Bet aš manau, kad tiriant tokius kraujuojančius ligi šiolei klausimus mes privalėtume pradžioje sutarti dėl principų, dėl postulatų, kurių laikysimės. Ir kada mes juos pradėjome rašyti, tai mes supratome, kad mes kalbame daugiausia apie tą patį, tiktai skirtingom kalbom. Ir aš norėčiau, kad ruošdami bet kuriuos dokumentus štai apie tokius įvykius, kaip užsienio žvalgybų veikla, KGB veiksmai, nacių veiksmų tyrimas, mes elgtumės lygiai taip pat. Todėl aš jūsų prašau - turbūt reikėtų pritarti tiems metmenims to įstatymo, kuris yra paruoštas, bet galbūt vis dėlto vieną posėdį dar palaukti. Mes ieškome bendros kalbos ir, ačiū Dievui, mes ją randame. Socialdemokratai turi ir kitų pasiūlymų, kurie dar galbūt ne visai suprasti, bet kurie praplečia dar tos komisijos veiklos galimybes. Apie juos pasakys V.Andriukaitis. Pritarsite, nepritarsite - čia jūsų reikalas. Bet aš noriu, kad mes tą klausimą spręstume be kaktomušos. Turbūt tie žmonės, kurie žuvo, buvo sunaikinti, jeigu jie galėtų prisikelti, tai jie pasakytų: "Broliai lietuviai, būkite budrūs ir būkite atsargūs, saugokite vienas kitą. Mūsų tiek nedaug pasaulyje." Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės Seimo narė E.Kunevičienė. Prašome.

E.KUNEVIČIENĖ. Malonu išgirsti vyresnio amžiaus socialdemokratą po to, kai kalbėjo jaunasis, kuris vėl užmiršo teises ir pareigas ir vėl teigė, kad politiniai kaliniai ir tremtiniai, kaip ir per buvusius 50 metų, neturi jokių teisių: nei į žodį, nei į archyvus, nei niekur kitur. Kad tai yra visuomeninė organizacija ir tegul laukia labdaros, kol LDDP arba socdemai ją jiems suteiks. Tai labai ačiū ponui N.Medvedevui, kad jis šitą klausimą išsprendė solidžiai ir pasiūlė mums tikrąjį kelią. Tikrai mums nereikia, nereikia nei keršto ir nereikia, kad mes dabartiniu metu gaištume laiką sąskaitų suvedinėjimui už pereitą laikotarpį, kai kiekviena minutė yra brangi. Bet, neduok Dieve, jeigu dar ir rytoj reikės girdėti tokias bylas, kokios dabar kurpiamos Šilalėje, kur tremtiniai padainavo, matai, netinkamas dainas ir jau juos fotografuoja kaip kriminalinius nusikaltėlius. O mes gi žinome, kad 19701980 metais Tarybų Sąjungoje nebuvo politinių kalinių. Buvo tik kriminaliniai nusikaltėliai. Tai, neduok Dieve, kad vėl tas pats prasidėtų. Ir todėl šitą klausimą reikia spręsti labai ir labai rimtai. Ir čia izoliuoti, niveliuoti politinių kalinių ir tremtinių teises, - aš tam nepritarčiau. Ačiū jums už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mums liko 5 min. ir 3 kalbėtojai - gerbiamieji P.Vitkevičius, A.Kubilius ir V.Andriukaitis. Gal galima būtų taupiau? Prašome. Gerbiamasis P.Vitkevičius.

P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šitas įstatymas, du įstatymai - dėl ypatingos reikšmės archyvų išsaugojimo ir dėl Valstybinio gyventojų genocido tyrimo centro priimti 1992 m. spalio 29 d. Vadinasi, jau ponas V.Landsbergis pasirašė juos tada, kai jau baigė savo kadenciją, t.y. vieni iš įstatymų, supriešinančių Lietuvos žmones. Vieni iš tokių įstatymų. Vadinasi, desovietizacijos buvo rengiami, nostrifikacijos - ir tas vienas iš tų. Ir nereikia čia skirstyti Lietuvos žmonių į kažkokias grupes. Aš irgi puikiausiai galėjau būti tremtinys ir būčiau buvęs, jeigu aš nebūčiau išėjęs į armiją. Mano dvi tetos buvo tremtinės. Tai nejaugi, jeigu aš būčiau tremtinys, galėčiau būti aukščiau už čia sėdinčius kolegas? Mano teisės tokios kaip ir visų kitų. Ir nereikia čia iškelti. Visi mes esame vienodi, iš tos pačios..., o iš dangaus nukeltų čia nėra. Tarp tų rezistentų ir visokių kitų yra tie, kurie taip pat žudė žmones, kaip čia sakė M.Pronckus, ir nėra ko. Ir paimti kažkokiai vienai grupei į savo rankas kažką - kategoriškai priešinga. Reikia visiems žmonėms vienodais pagrindais, objektyviai ir apskritai užmiršti kiršinimą ir eiti prie santarvės, kad dirbtume Lietuvai, o neieškoti priešų čia. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš labai nustebęs esu, kad mes nesvarstome įstatymo. LDDP frakcija bando dėstyti mums istorijos pamokas. Aš labai dėkoju, aš jaunas ir nepatyriau to genocido, kurį LDDP atstovai patyrė. Bet aš norėčiau pereiti prie konkretesnių įstatymo dalykų.

Aš norėčiau pasakyti, kad šitame įstatymo projekte, kuris čia yra pateiktas, man yra keletas dalykų neaiškių. Visų pirma, kas perduoda archyvus? Vadinasi, yra parašyta, kas dalyvauja perduodant. Bet kas perduoda archyvus, - neaišku visiškai ir neaišku, kas priima.

Antra. Man lieka neaišku, ką reiškia šių archyvų paskutinis sakinys: "Šių archyvų aprašymo tvarką ir t.t. nustato specialus reglamentas". Du dalykai. Kas yra "šių archyvų"? Ar tai archyvai, kurie yra tiktai KGB pastate, ar ir tie archyvai, kuriuos mes galbūt kada nors atgausime iš Rusijos?

Ir trečia. Visiškai neaišku, ką reiškia "specialusis reglamentas". Nes jisai, be abejo, gali visus gražius susitarimus, kurie jau pasiekti ir projekto rengėjų, ir kartais čia skambėjo salėje, šitas "specialusis reglamentas" gali visus tuos susitarimus paversti į nieką. Todėl aš siūlyčiau labai trumpai, galbūt galima būtų Seimo Pirmininkui inicijuoti protokolinį nutarimą, kuriuo Seimas pritartų postulatams, parengtiems pono N.Medvedevo ir suderintiems ponų S.Pečeliūno ir B.Gajausko. Aš manau, kad toks kelias padėtų labai aiškiai ir konstruktyviai šitą problemą spręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar trumpai - Seimo narys E.Zingeris. Po to kalbės V.Andriukaitis.

E.ZINGERIS. Didžiai gerbiami kolegos,   čia nuskambėjo toks motyvas prieš keliolika minučių dėl genocido, kad reikėtų pasitikrinti gestapo archyvuose, ar vyko žydų tautos genocidas. Aš norėčiau pasakyti, kad aš galiu suteikti tokią pažymą. Jisai vyko. 94% žuvo. Prieš tai dar, 1941 m.birželio l4 d., buvo išvežta vienas iš didžiausių procentų Lietuvos tautybių tarpe, būtent žydų, į Sibirą. Ir dar, vadinasi, likusieji gyvi iš tų visų kelių procentų pokario metais buvo įvairiais būdais represuojami. Tai tiek dėl žydų tautos genocido. Ačiū jums labai.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam E.Zingeriui. Dabar kviečiu į tribūną V.Andriukaitį. Paskutinysis kalbėtojas.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip paskutinis diskusijoje ir kaip vienas iš šio projekto autorių, norėčiau dabar tik apibendrinti tai, ką mes čia dabar visi kalbėjome ir diskutavome. Visiškai akivaizdu, kad visi pasisakiusieji, na, daugiau turbūt kalbėjo apie priekaištus vieni kitiems negu apie problemą iš esmės. Aišku, kad šitoje situacijoje, kai nėra pasitikėjimo vienų kitais, visuomet išsakomi skirtingi priekaištai ir po to reaguojama į juos. Tačiau mes kėlėme sau klausimą, į kurį šiandien pagaliau galime atsakyti - dėl ko mes sutarėme. Pirmasis klausimas buvo sutartas, kad Lietuvos archyvų sistema yra vieninga. Nes spalio 29 d. įstatymas būtent suskaldė vieningą archyvų sistemą. Dėl to, kaip matote, yra ir tuose punktuose, kuriuos pateikė N.Medvedevas, S.Pečeliūnas ir B.Gajauskas, irgi yra su tuo sutinkama, kad archyvų sistema yra vieninga. Tai yra pirmasis žingsnis, kurį mes padarėme ir ištaisome tą klaidą, kuri yra padaryta spalio 29 d. Žinoma, ji padaryta, visiškai aišku, kad tame pačiame kontekste - nepasitikėta tais, kas ateis, skubėta ir padaryta. Dėl to protestavo daugelis mokslininkų, ir dėl visos šitos problemos jau vienaip ar kitaip čia pasiektas sutarimas.

Antra. Teisingai pastebėjo A.Kubilius, kad neaišku, kas kam perduoda. Iš tikrųjų TSRS KGB turėjo perduoti Lietuvos institucijoms, inventorizuoti ir t.t., visa tai atlikti. Beje, kaip žinote, tas neįvyko. Buvo perimta ir tai, kas dabar yra, vakar posėdyje mes vėl sutarėme, kad tai, kas yra, tai nėra archyvas. Jį pirmiausia reikia padaryti archyvu. Su tuo sutiko ponas B.Gajauskas, kad tai yra ar tona, ar dvi tonos bylų ir t.t., bet tai nėra archyvas. Vadinasi, reikia problemą išspręsti, kaip tai "įarchyvinti". Nes tik "įarchyvinta" medžiaga "pasiduoda" tyrimams. Tai yra antroji problema, dėl kurios vakar diskutavome ir sutarėme.

Dabar man norėtųsi, kad vis dėlto frakcijos suderintų savo pozicijas su tais, kurie deleguoti deryboms. Čia nuskambėjo vėl A.Kubiliaus nusistebėjimas dėl įstatymo paskutiniojo sakinio. Noriu pasakyti, kad šis sakinys kaip tik ir parašytas po vakarykščių debatų dėl to, kad būtų pasitikėta iki galo. B.Gajauskas iškėlė klausimą, kaip bus? Ar Genocido tyrimo centras galės naudotis "įarchyvinta" medžiaga? Nes bijomasi, kad kaip tik pateks Generalinės archyvų direkcijos žinion, jis užsidaro ir Genocido tyrimo centras neprieina prie šito tyrinėjimo. Taigi atsakykime iš karto, kad ne, tyrinėjimas nustatomas aiškiu specialiu reglamentu, kurį parengiam bendrai. Tai šita pozicija irgi vakar buvo suderinta. Gal A.Kubilius galėtų pasitikslinti, ką kolegos iš jų koalicijos nutarė, su kuo sutarė ir kaip toliau tą dalyką interpretuoti, kad negaištume laiko.

Toliau visiškai aišku, kad genocido problema yra žymiai platesnė ir čia tenka kalbėti, ir sutikti su visais. Todėl mes net ir siūlėme papildyti - dėl ypatingos Lietuvos genocidui reikšmės archyvų išsaugojimo. Nes visi archyvai yra ypatingi. Visi iki vieno - ar XV a. Statutas, ar šis archyvas - jie visi yra ypatingi, tai yra mūsų istorija. Bet Lietuvos genocidas, Lietuvos gyventojų genocidas "remiasi" į tą įstatymą, kurį mes priėmėme dėl Lietuvos gyventojų genocido. Lietuvos gyventojai - čia ir lietuviai, ir lenkai, ir rusai, ir žydai, ir baltarusiai - visi, kurie gyveno ir patyrė genocidą. Ir genocido veiksnių iš tikrųjų labai daug. Pradedant nacistais, baigiant bolševikais. Pradedant nuo savų kolaborantų, baigiant, kaip sakyti, elementariom niekšybėm, kurių gausu kiekvienoj tautoj. Vadinasi, šita problema reikalauja labai plataus visapusiško tyrimo. Dėl to kalbant apie tai, kaip turėtų šitą genocidą tyrinėti, yra įstatymas priimtas - senatis netaikoma. Ir, mano galva, reikėtų pasiremti kitų tautų patirtimi, kaip jos tiria genocidą. Dėl to per skubėjimą buvo akcentuojamas Lietuvos genocido centro valstybinis pobūdis. Mūsų nuomone, Lietuvos genocido centras turi žymiai platesnius įgaliojimus ir daug daugiau funkcijų. Dėl to mes siūlytume naudotis ta patirtimi, kurią turi Vizentalio centras, kurią turi Žydų genocido tyrimo centras, ir būtent šitomis taisyklėmis reglamentuoti Lietuvos genocido tyrimo centro darbą, nes jis turės žymiai daugiau funkcijų, negu kartais gali turėti valstybinės institucijos. Bet apie tai nutarime. Todėl aš siūlau įstatymui vis dėlto pritarti, vadinasi, na, tarkime, jeigu toliau nepasitikima, galima pritarti ir kitą antradienį. O nutarimo tekstą dar reikia tobulinti ir išdiskutuoti visus Lietuvos genocido tyrimo centro tyrinėjimo aspektus. Ir įtraukti, žinoma, kuo daugiau jėgų, kad tas centras būtų veiklus ir efektyvus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar pranešėjai - gerbiamieji G.Ilgūnas ir S.Pečeliūnas galėtų po minutę, bet ne ilgiau pasakyti po baigiamąjį žodį ir tada spręsime, ką darom: balsuojam - nebalsuojam? Prašome, gerbiamasis S.Ilgūnai. Taip, laikas baigėsi. Jūs teisus, gerbiamasis V.Andriukaiti.

S.G.ILGŪNAS. Taip, ačiū. Dėl įstatymų vakar buvo prieitas kompromisas ir siūlau šiandien pritarti įstatymui po pirmojo svarstymo. O dėl nutarimo siūlyčiau taip - šiandien įpareigoti iki antrojo svarstymo Socialdemokratų frakcijos, Vyriausybės ir kitų Seimo politinių jėgų atstovus pateikti suderintą nutarimo dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ir Genocido tyrimo centro įkūrimo vieningą projektą arba jo alternatyvas. Atidėlioti dar ilgesniam laikui, manyčiau, būtų netikslinga. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis S.Pečeliūnai, prašome į tribūną. Jūsų siūlymai? Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš visiškai nesuprantu pono G.Ilgūno užsispyrimo. Jeigu mes susitarėm, tai susitarėm, kad visa kalbėjimo procedūra, jeigu taip galima pasakyti, baigta ir antradienį lieka tiktai pakelti rankas. Jeigu mums iki antradienio pavyksta viską suderinti   ir nekyla abejonių dėl atskiro projekto teikimo, tai tik pakeliam rankas, ir baigta. Ir gal dėl kokio žodžio bus kokia alternatyva, tai yra smulkmenos. Tą bus galima padaryti. Bet mes norime vis dėlto be šturmavimo dirbti šitą darbą. Jeigu baigiam išsikalbėti, viską išsakėm ir norim pasitikėti vieni kitais, ir turėti pasitikėjimo garantą, kad niekas tuo nepiktnaudžiautų, reiškia palikti tą galimybę opozicijai, jeigu bus atsisakyta nuo suderinimo, paruošti savo atskirą projektą, niekas to nenori daryti. Mes norime suderinti. Apie tai visą laiką iš tos tribūnos kalbu. Labai prašau Seimo šiandien pritarimo po pirmojo svarstymo nebalsuoti, o tai atlikti kitą antradienį be jokių kalbėjimų. Ačiū.

PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Taigi dabar tada yra toks, man atrodo, gana aiškus siūlymas ir, matyt, konsensas. Darom dar vieną pertrauką ir be debatų antradienį balsuojame po pirmojo svarstymo. Sutinkame su tuo? Sutinkam. Ačiū.

BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Aš norėčiau, kad stenogramoje būtų įrašytas mūsų principinis pritarimas tiems postulatams, kurie čia yra išdėstyti. Tiktai stenogramoje.

# $ Nutarimas "Dėl Seimo etikos ir procedūrų komisijos" (93.05.11)

2sesija37 p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Ar kas nors tam prieštarauja? Taigi čia apie tai jau buvo pasakyta. Man atrodo, kad čia niekas neprieštarauja tam. Gerai, ačiū. Taigi 11 punktas. Kolegos, dėmesio! Čia jums nėra įteiktas joks projektas. Mes galėtumėm per keletą tų minučių pasitarti vis dėlto, ką reiškia mūsų įstatymo atitinkamas įrašas. Aš skaitau įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos" 1 punktą. Kolegos, dėmesio! "Seimo Etikos ir procedūrų komisija sudaroma frakcijų sutarimu." Tai ką reiškia šitas sutarimas? Ar pagrindas yra frakcinis atstovavimas, ar pagrindas yra paritetas ir kiekvienai kandidatūrai likusios frakcijos turi pritarti, ar vis dėlto mes padebatuojam, o paskui pasirenkam alternatyvas arba net keičiam šitą priimtą įstatymą. Taigi aš prašyčiau kolegų ir iš vienos, ir iš kitos pusės, ir iš centro pasisakyti dėl principo. Mano siūlymas - vis dėlto, kad būtų proporcingas atstovavimas, o frakcijos sutars dėl konkrečių kandidatūrų.

Taigi prašom pasisakyti. Prašom, kolegos, paspausti ir pasisakyti. B.Rupeika. Prašom.

B.V.RUPEIKA. Pasisakau, kartodamas Seimo Pirmininko žodžius, palaikau proporcingo atstovavimo principą, nes toks jau praktiškai ir buvo išbandytas praėjusioje Mandatų ir etikos komisijoje, ir ji dirbo pakankamai sėkmingai, kol nesusidurdavo su Vyriausybėje dirbančių deputatų ambicijomis. O visa kita Seimo arba Tarybos viduje būdavo išsprendžiama taikiu būdu, vadovaujant vienam iš mūsų dabartinių Seimo narių, labai kultūringai ir etiškai.

PIRMININKAS. J.Bernatonis. Prašom. Oi, atsiprašau. Kol kas S.Pečeliūnas, tada tamstai žodį suteiksiu. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pradžioje aš galiu tik apgailestauti, kad visi debatuojantys nepaėmė ir nepaklausė vieno paprasto dalyko: o kaipgi galvoja projekto autorius, kuris stenogramai visa tai susakė, ką jis norėjo šitais žodžiais užrašyti ir dėl ko Seimas balsavo? Taigi tie žodžiai "sudaroma frakcijų sutarimu" pirminiame projekte, dėl kurio buvo balsuota, skambėjo truputį kitaip, tačiau ne visai lietuviškai, ir kalbininkai pataisė. Buvo parašyta "visoms frakcijoms sutarus" arba "susitarus", t.y. kiekviena frakcija dar prieš to klausimo atėjimą į Seimą, kai yra derinama, turi veto teisę dėl kiekvieno nario. Visos frakcijos turi, ko aš prašiau visą laiką, pasakyti, ką jos nori matyti iš savo frakcijos toje komisijoje, o gal nieko nenori matyti, kad pasitiki kitos frakcijos žmogumi, tai visai kitas klausimas. Pagrindinis dalykas, ko yra siekiama, kad visais nariais šitoje komisijoje būtų pasitikima dėl jų etikos ir kitų dalykų, kad niekam nekiltų abejonių, jog tos komisijos narys gali čia, Seimo salėje, ar kitur pasielgti neetiškai arba nereaguoti į neetišką poelgį. Tai pagrindinis principas. Užtai aš prašyčiau Seimo Pirmininką, kad jis taip traktuotų ir paaiškintų Seimui, jog visos frakcijos jau labai seniai (gaila, mes datos neįrašėm) turėjo pasiūlyti savo kandidatūras, jų atstovai susėsti prie stalo, paklausti, ar nė viena frakcija neprieštarauja, ir tuomet tą sąrašą pateikti iš tribūnos. Tai būtų techninis klausimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Aš taip pat pritariu proporcingam frakcijų atstovavimo principui sudarant Etikos ir procedūrų komisiją. Tai įstatymui neprieštarauja, kaip replikuoja gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas. Tačiau kadangi šiandien nėra parengtas ir pateiktas Seimo nariams projektas šiuo klausimu, aš siūlyčiau šio klausimo nenagrinėti ir pereiti prie kito darbotvarkės klausimo.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Aš noriu pritarti pateiktam pasiūlymui, kad ši Etikos ir procedūrų komisija būtų sudaroma proporcingai atstovaujant frakcijoms. Siūlyčiau konkrečiai pasakyti datą, kada frakcijos turėtų pateikti savo atstovus, ir derinti frakcijų atstovų pasitarime konkrečias kandidatūras. Kitaip tariant, nuo kalbų pereiti prie darbų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Aš nelabai suprantu LDDP frakcijos atstovų dabar pasakytos nuomonės, kad komisija sudaroma proporcingai atstovaujant. Niekas dėl to nesiginčija, aš nemanau, kad Tėvynės Santara šitoje komisijoje sugebės paimti daugumą. To tikrai nebus ir taip neturėtų būti. Tačiau principas, kad komisija turi būti sudaroma frakcijų sutarimu, tai reiškia visiškai ką kita. Tai niekas čia nekvestionuoja proporcingo atstovavimo, bet yra keliamas klausimas dėl sutarimo kandidatų, kuriuos siūlo įvairios frakcijos. Kad kitos frakcijos pritartų šitiems kandidatams. Nes, be abejo, Etikos komisija turės pakankamai didelius įgaliojimus, tie įgaliojimai yra numatyti pirmojoje Statuto dalyje. Jinai turės galimybę išvaryti Seimo narius iš salės. Tai norėtųsi, kad šitą procedūrą atliktų tokie žmonės, kurie turės visų Seimo narių pasitikėjimą. Ir todėl tą procedūrą, kaip tas visuotinis frakcijų sutarimas dėl komisijos narių, reiktų aptarti. Vienas iš variantų yra pasiūlytas Seimo Statuto trečiojoje dalyje, bet aš drįsčiau pasakyti, kad tas variantas nėra panašus į frakcijų sutarimą, kadangi po dviejų kandidatūrų pasiūlymų vis tiek frakcija gali parinkti tai, ką ji nori. Jeigu mes norim, kad Etikos komisija pati tarpusavyje susimuštų, o paskui gesintų Seimo narių muštynes, tai, be abejo, mes to galim pasiekti. Bet Etikos komisijos tikslai, aš suprantu, yra šiek tiek kitokie.

PIRMININKAS. Ačiū. Tik aš patikslinu. Man atrodo, Etikos ir procedūrų komisijai nebus suteikta teisė ką nors išvaryti iš salės. Seimas šitą spręs, komisija teiks.

A.KUBILIUS. Na, kaip, Seimo Pirmininkas išvarys Etikos komisijos teikimu...

PIRMININKAS. Nubalsavus Seimui. Prašom nepainioti, gerbiamasis A.Kubiliau, ir kitų nepainioti.

P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Galiu ir nepritarti proporcingam atstovavimui šitoje komisijoje, tačiau yra kita problema. Jeigu ims pagrindu mažiausią frakciją, t.y. Lenkų frakciją ir jos narių skaičių, tai šita komisija, jeigu tuo vadovausimės, susidarys gana iš didelio skaičiaus narių. Tai viena. Matyt, mums reikia susirinkti. Aš manau, kad Seimo Pirmininkas nesiims vadovauti, o mes tai padarysime galbūt frakcijų susitikime. Aš visiškai pritarčiau tokiam siūlymui, kai, tarkim, dešinioji frakcija siūlys kandidatus iš LDDP frakcijos, tada bus aišku, kurios frakcijos kandidatai yra priimtiniausi kitai frakcijai. Būtų neblogas ir toks siūlymas. Ir noriu įspėti Seimo daugumą, kad būtent Etikos ir procedūrų komisija yra nepaprasta komisija. Ir čia toks sprendimo būdas, kas buvo daroma su komitetų formavimu, netiks. Bet kokiu atveju, jeigu bus įkertama tvirta geležinė... tokiu principu vadovaujamasi, kad balsuojam, mūsų balsų dauguma ir štai mes sudarom tą komisiją... manau, šiuo atveju netiks. Vis dėlto Tėvynės Santaros frakcijų nariai iš principo reikalausim, kad tai būtų sutarimo pagrindu formuojama komisija.

PIRMININKAS. Įdomus pasiūlymas, kad kiekviena frakcija pasiūlo iš priešingos. Visiškai įdomu. (Juokiasi)

Seimo narys J.Katkus. Prašom. Visai nieko pasiūlymas.

J.A.KATKUS. (...) viltį, kad mes iš tikrųjų bent jau Etikos komisiją sudarytume iš tokių žmonių, kurie turi visų pasitikėjimą ir galės teisingai, oriai, gražiai spręsti tuos visus klausimus ir ginčus, kurie iškyla mums. Ir aš kviečiu visas puses šiuo atveju atmesti įvairius nepasitenkinimus ir išrinkti gerą, rimtą, orią ir garbingą komisiją, kuri galėtų spręsti ir tą Seimo darbą pasukti geresne linkme. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys L.Linkevičius.Prašom. Paskutinis.

L.A.LINKEVIČIUS. Aš pirmiausia noriu fiksuoti tą momentą, dėl ko niekas, atrodo, nesiginčija, kad būtų proporcinis atstovavimo principas. O antra, logika tiesiog reikalauja, kad būtent ši komisija, būtų gerai, kad ir kitos, bet būtent ši būtų sudaryta tarpusavio sutarimu. Vadinasi, ta mintis, kur kolega P.Giniotas sakė, yra originali, bet yra labai logiška ir ją būtų galima pamėginti. Fiksuoti reikia patį tarpusavio sutarimo principą. Šito mechanizmo nebūtina nutarime fiksuoti, bet pabandyti tą variantą įgyvendinti praktikoje. Aš tam pritarčiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai, gerbiamieji kolegos, leiskit reziumuoti man, kaip klausimo pateikėjui.

Dar V.Jarmolenka. Prašom.

V.JARMOLENKA. Aš noriu duoti klausimą, gal man kas nors paaiškins. Kuo skiriasi daugumos etika nuo mažumos etikos? Kodėl mes norim nustatyti proporcingumą? Kodėl mes pamirštam paritetinį pasitikėjimo principą? Kodėl Jungtinėse Tautose atstovavimas mažų Fidžio salų ir didelės buvusios imperijos arba mažos, dabartinės kokios nors mažytės salytės atstovavimas negali būti paritetinis? Man atrodo, mes čia ateinam į tą patį. Yra daugumos ar mažumos etika? Aš šito nesuprantu. Yra ar daugumos, ar mažumos procedūra? Aš šito irgi nesuprantu. Ir pas mus yra filosofų, yra žmonių, kurie galėtų šituo klausimu padiskutuoti ir atsakyti man. Jeigu yra, aš balsuosiu už jūsų pasiūlymą. Nenoriu aš socialistinės etikos tikrai. Aš noriu suprasti šitą, kodėl yra proporcinė, kodėl nėra paritetinė, kodėl nėra pasitikėjimo. Todėl, kad vienas žmogus gali būti orus ir laikytis savo politinių pažiūrų. Bet jeigu mes Statutą patvirtinam ir Statutas nusako bet kokią procedūrą, kodėl dar gali būti procedūra traktuojama daugumos ar mažumos? Aš baigiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu pasakyti tik tiek, kad Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Generalinė Asamblėja - tai ne parlamentas. Nereikėtų šito painioti. Nesiginčykim dėl šitų dalykų. Žodžiu, čia analogija ne vietoj. O siūlymas yra konkretus ir toks... Prašom klausyti, gerbiamieji kolegos! Čia vienas man labai tinkantis pasiūlymas, kad čia būtų susitarta be manęs. Tai ryt ir poryt tikrai yra tokia galimybė susitarti be manęs. Ir aš siūlau, kad trečiadienį ir ketvirtadienį du konkretūs Seimo nariai, jeigu jūs pritarsit mano siūlymui, t.y. J.Bernatonis ir S.Pečeliūnas, sušauktų frakcijų pasitarimą, kuriam nežinau, kuris iš jų vadovautų, gal abu iš karto, ir pabandytų rasti kokį nors sutarimą, kurį būtų galima pateikti kito antradienio posėdžiui. Tai aš siūlau, ar jūs dabar sutarsit, ar šiek tiek vėliau, kad trečiadienį arba ketvirtadienį įvyktų pasitarimas. Ir tada bus galima jau šiek tiek sukonkretinti darbą.

Jeigu jūs jau sutarėt, tai prašom paskelbti. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Kviečiame 12 val. į 308 kabinetą po vieną visų frakcijų atstovą su pasiūlymais.

PIRMININKAS. Rytoj?

J.BERNATONIS. Taip, rytoj, 12 val.

PIRMININKAS. Fiksuojam: trečiadienį 12 val. 308 kabinete visų frakcijų atstovai. Ačiū.

Pereinam prie 13 darbotvarkės punkto, t.y. nagrinėsim Šalpos ir paramos įstatymo projektą. Pirmoji stadija. Pranešėjas gerbiamasis A.Vinkus. Prašom į tribūną, jeigu turit dar kai ką pasakyti po įvykusio įstatymo pateikimo. Prašom.

A.VINKUS. Po praeito pristatymo jums, gerbiamieji Seimo nariai, buvo svarstyta Plano ir biudžeto komitete kartu su Kultūros ir švietimo komitetu ir buvo pareikštos kai kurios redakcinės pastabos, į jas atsižvelgta. Mes kartu su vienu iš pagrindinių įstatymo rengėjų ponu (...) buvome tuose komiteto posėdžiuose. Vienas toks principingesnis yra dėl šalpos ir paramos kontrolės, 11 straipsnyje. Jis yra papildytas ir skamba taip, kad "šalpos ir paramos būdu perduodamų ir gaunamų lėšų teisėtumą kontroliuoja valstybinės mokesčių inspekcijos, kiek tai susiję su mokesčių lengvatų (...)". Taip buvo parašyta, tačiau pridedam "ginčus dėl šalpos ar paramos pripažinimo nagrinėja teismas. Šalpos ar paramos davėjai, nustatę konkrečius šalpos ar paramos panaudojimo tikslus ir būdus, turi teisę gauti informaciją ir patys kontroliuoti, kaip labdaros organizacijos ar fondai vykdo nustatytas sąlygas." Ir papildomai suformuluotas labai trumpas, 34 sakinių 12 straipsnis "Šalpos ir paramos skelbimas". "Specialiai įsteigtos ir įregistruotos labdaros organizacijos ar fondai turi teisę laisvai skelbti masinės informacijos priemonėmis šelpimo ir rėmimo tikslus bei objektus. Informacija apie šelpėjus ir rėmėjus masinės informacijos priemonėms bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, nenurodytiems šio įstatymo 9 straipsnyje, teikiama tik šelpėjui ar rėmėjui sutikus." Viskas.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti arba pasisakyti, bet aš manyčiau, kadangi čia yra pirmoji įstatymo stadija, gal laikykimės tvarkos, tik pasisakymai. O jeigu per pasisakymus bus suformuluoti klausimai, tada gerbiamasis A.Vinkus pabaigoje galės pasakyti.

A.VINKUS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Taigi prašom, gerbiamoji E.Kunevičiene.

E.KUNEVIČIENĖ. Galima iš vietos?

PIRMININKAS. Prašom.

E.KUNEVIČIENĖ. Labai trumpai. Norėčiau, kad įstatyme nebūtų diskriminacijos norintiems aukoti arba šelpti. Dėl to reikia išbraukti tą poziciją, kur yra numatyta, kad nešelpiamos arba neteikiama parama politinėms partijoms ir organizacijoms.

Ir antras mano pasiūlymas būtų dėl mokesčių lengvatų. Reikia suvienodinti lengvatų apribojimų dydį. Jeigu bus skirtingi, tai vėl bus skatinama piktnaudžiauti viena ar kita pozicija, nes čia bus labai sunku atskirti, kur pašalpa, kur parama. Reikia, kad būtų vienodas procentas ir kad žmonėms netrukdytų dirbti.

PIRMININKAS. Ačiū tamstai. V.Briedienė. Prašom.

V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pasakyti pastabų Ekonomikos komiteto vardu. Mes svarstėm šį įstatymą Ekonomikos komitete ir nusprendėm pasiūlyti tokius pataisymus. Iš 2 straipsnio siūlome išbraukti žodžius... čia yra klausimas... "Šalpa yra vykdoma siekiant šelpti, teikti pagalbą arba nemokamas paslaugas". Siūlome išbraukti žodžius "nuteistiems asmenims, esantiems įkalinimo įstaigose". Ir iš 2 punkto siūlome išbraukti žodžius "šelpti reabilitacijos ir pataisos darbų įstaigas, kurios teikia paramą šio straipsnio pirmosios dalies pirmame punkte nurodytiems asmenims". Nes šiuo atveju būtų šelpiami ne tik nuteistieji asmenys, padarę nusikaltimus, bet ir pataisos darbų įstaigos. Ir bausmė nebetenka savo prasmės. Be to, mes turim ir be šios kategorijos žmonių pakankamai invalidų, ligonių, vienišų, nedarbingų žmonių, kuriuos turime šelpti.

2 straipsnyje siūlome paskutinį sakinį patikslinti, sukonkretinti, nes teiginys "remti kitą socialiai naudingą veiklą" turi labai plačias pritaikymo galimybes. 4 straipsnį siūlytume sutrumpinti: 1, 2, 3, 4, 5 punktus pakeisti sakiniu: "Šelpėjais ir rėmėjais gali būti visi Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, visuomeninės organizacijos, jeigu tai neprieštarauja Respublikos įstatymams ir jų įstatams, išskyrus politines partijas."

5 straipsnyje siūlome papildyti šelpimo objektus, papildant po pirmosios pastraipos žodžių... Pirma pastraipa baigiasi "labdaros organizacijos ir fondai", "taip pat ligoniai, kurių gydymui Sveikatos apsaugos ministerijos pritarimu atidaromos individualios sąskaitos". 5 straipsnio paskutinį sakinį siūlome papildyti... Paskutinis sakinys skamba taip: "Šelpimo ir rėmimo objektu šio įstatymo prasme negali būti politinės partijos ir pelno siekiančios organizacijos." Ekonomikos komitetas siūlo papildyti "išskyrus paminėtąsias šiame straipsnyje".

9 straipsnis yra nekonkretus, reikėtų tikslinti redakciją. Čia tiesiog redakcinis klausimas. 10 straipsnis kaip tik yra apie šalpos ir paramos skatinimą, apie ką jau buvo kalbėta šiandien svarstant Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą. Ekonomikos komitetas siūlo antrąjį sakinį "pelno, pajamų mokesčiu neapmokestinamos šelpėjų ir rėmėjų faktiškai padarytos ir dokumentais patvirtintos išlaidos" papildyti "koeficientu 1,5".

Ir 11 straipsnį siūlome po pirmojo sakinio "Šalpos ir paramos būdu perduodamų ir gaunamų lėšų teisėtumą kontroliuoja valstybinės mokesčių inspekcijos, kiek tai susiję su mokesčių lengvatų taikymu" papildyti sakiniu "Gautų lėšų panaudojimą gali kontroliuoti Valstybės kontrolės departamentas".

Čia buvo Ekonomikos komiteto pastabos. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Nekrošius. Prašom.

J.NEKROŠIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš pateiksiu raštu konkrečias pastabas, bet norėčiau šiek tiek apie šito rengiamo ir svarstomo įstatymo kontekstą. Nes mes visi Seimo nariai turėjom būti suinteresuoti, kad šitas įstatymas iš tiesų būtų efektyvus mūsų visuomenėje. Todėl jis gimsta, turėdamas savo ištakas, šaknis. Labdara susijusi su lietuvių tautos atgimimu. Reikšminga, kad labdara, tautos savisauga sutampa su lemtingais tautos istoriniais momentais. Ji suaktyvėdavo, kai iškildavo sunkumai, nepritekliai, nelaimės. Tai buvo XIX amžiuje, ta pati jėga išliko ir XX amžiaus pradžioje, kai skambėjo Prisikėlimo varpas ir brėško Aušra. Labdaros organizacijos sparčiai kūrėsi po 1918 metų. Joje labai aktyviai dalyvavo inteligentija. Nepaprastai gražios rėmimo, šalpos labdaros tradicijos, iš kurių mums reikia pasimokyti, susiformavo mūsų emigracijoje. Ši tradicija gyvuoja ir iki šių dienų.

Negali nesižavėti, kad šimtai žurnalų, laikraščių, knygų, enciklopedijų Amerikoje buvo išleista ir leidžiama tik labdaros dėka. Lietuvybės gyvybingumas svetimose šalyse - labdaros fenomenas.

Deja, gimtinėje neretai įsigali ištiestos rankos kompleksas, nemokėjimas imti ir nemokėjimas duoti.

Labdaros judėjimas turi ir pas mus labai iškilių asmenybių ir jį svarstant mums reikia prisiminti. Štai Šiauliuose gegužės pradžioje atidengtas paminklas Motinai. Paminklo prototipas - moteris, aktorė Stanislava Venclauskienė, Lietuvos nepriklausomybės metais priglaudusi ir išugdžiusi 118 našlaičių. Kaimynystė, krikšto tėvelio ir motinėlės tradicija, pagarba senoliams, močiučių ir senelių kultas, užuojauta, gailestingumas, pasiaukojimas, krikščioniška moralė, lietuviškos šeimos tradicijos, parapijų namai, šeimynų patirtis - tai yra šio įstatymo šaknys. Jis turėtų padėti jums kaip tik ir išleisti naujus gėrio, taurumo daigus.

Šiandien ir mes čia tame fone turime savęs kai ko paklausti, ar mes viską darome žmogui.

Apie labdarą ir rėmimą dabar irgi daug kalbama. Tai iš tiesų vilties garantas, instinktyvus siekimas gelbėtis. Labdara gyvuoja, stiprėja, įgyja pilietines teises. Tiesa, kaip visose srityse, taip ir čia yra blogybių, savanaudiškumo. Tačiau sutikim, jeigu, pavyzdžiui, dabar mūsų visuomenėje nebūtų labdaros, labdaringos veiklos, mes atrodytume gerokai skurdesni ir vargingesni.

Įstatymas turi sudaryti erdvę kokybiškesnei veiklai, atpalaiduoti gerąsias žmonių galias, paskatinti telkti atskiras visuomenės grupes, patiems imtis darbo, o ne gatvėse nuolat reikalauti: duokite, duokite. Ir čia šiuo įstatymu mes iš tiesų išeinam į ryšius su pasaulio bendrija,      su labai turtinga labdaros ir šelpimo patirtimi. Čia kaip tik bus raktas mums užmegzti dalykiškiems, konkretiems ryšiams su labai daug tarptautinių nevalstybinių organizacijų. Aš apie alternatyvinius pasiūlymus nekalbėsiu, kadangi jie yra užfiksuoti raštiškai. Tiktai aš noriu dar visų dėmesį atkreipti ir paprašyti galbūt visiems dar pagalvoti dėl tam tikrų sąvokų.

Aš visgi siūlau ir manau, kad vietoj Šalpos reikėtų rašyti Labdaros įstatymas. Pasižiūrėjau didžiajame lietuvių kalbos žodyne - "labdara" turi labai daug aspektų, tiesiog visas puslapis prirašytas, ką ta sąvoka reiškia. Tai ir materialinės pagalbos teikimas neturtingiems, šelpimas, geras darbas, labdaringa draugija, labdaringas koncertas. Ladbaringas - tai gera darantis. Labdarys - kas užsiima labdara. Tuo tarpu šalpa... Yra tik keletas sąvokų: šelpimas, pagelbėjimas, rėmimas, materialinė parama. O dar sudėtingiau yra su parama, kadangi iš tiesų mes neturime tradicijų, ir, sakykim, parama neatspindi to, apie ką mes galvojame. Sakykim, tarptautiniai žodžiai "sponsorystė", "sponsoriavimas" arba "mecenatavimas" turi kitus niuansus, ir lietuvių kalboje tiesiog sunku į žodį "parama" įrašyti visas šitas sąvokas. Sakykim, parama - tai pagalba, parėmimas, pvz.: "Gera galva - rankom parama" arba "Prašė paramos pas kryžiuočius". Ir viskas, baigėsi tos sąvokos šifravimas. Tačiau, man atrodo, čia ne bėda. Darbas tą sąvoką išplės, ir ji turbūt taps populiari.

Taigi aš asmeniškai esu už labdaros sąvoką  ir reikia truputį pakeisti redakciją. O alternatyvius pasiūlymus aš įteiksiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Jakučionis. Aš prašyčiau kolegas trumpiau kalbėti, daugiau pasisakys. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pakalbėti apie vieną organizaciją, kurios niekaip nenorima įrašyti į šelptinų organizacijų sąrašą pagal šio įstatymo projektą. Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai nusivylę, kad Šalpos ir paramos įstatymo projekto    2 ir 5 straipsniuose tarp išvardytų šelptinų organizacijų neatsirado vietos Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, o atsirado vietos kriminaliniams nusikaltėliams šelpti. Nors sąjunga pagal savo įstatus (ir faktiškai net daugiau nei parašyta įstatuose) atlieka socialinės globos ir rūpybos, kultūros puoselėjimo funkcijas, visiškai atitinkančias šio įstatymo projekto 2 ir 5 straipsnių raidę ir dvasią: lanko, slaugo, teikia įvairius patarnavimus ligoniams, invalidams, vienišiems seneliams - sąjungos nariams ir jų šeimoms. Teikia materialinę pagalbą socialiai remtiniems asmenims - sąjungos nariams iš savo lėšų - nario mokesčio ir iš aukų, rūpinasi labdaros gavimu Lietuvoje ir užsienyje ir jos įteikimu labiausiai vargstantiems. Čia yra daug išlaidų transportui, sandėliavimui, ryšiams. Palaiko ryšius su tautiečiais, gyvenančiais buvusios tremties ar įkalinimo vietose, padeda jiems išlaikyti lietuvybę ir grįžti į Tėvynę, organizuoja ir padeda išlaikyti meno kolektyvus, ypač chorus (vieno mes čia neseniai klausėmės visi susižavėję), rengia koncertus, minėjimus, šventes. Rengia ekspedicijas į buvusios tremties ir kalinimo vietas, organizuoja palaikų pervežimą į Tėvynę.

Noriu pabrėžti, kad šios priemonės labai brangiai kainuoja. Štai paskutiniajame mūsų Vyriausybės posėdyje signataro Malinausko palaikams perkelti iš Altajaus buvo skirta 1 mln. 750 tūkst. talonų.

Dešimtis ir šimtus palaikų politiniai kaliniai ir tremtiniai per savo organizacijas ir asmeniškai perkėlė iš tolimųjų Sibiro vietų į Lietuvą.

Perlaidoja pasipriešinimo dalyvių palaikus Lietuvoje, stato paminklus jų žuvimo ir laidojimo vietose ir Lietuvoje, ir tolimajame Sibire. Sibire taip pat yra nemažai mūsų organizacijos pastangomis ir lėšomis pastatyta paminklų.

Prisideda prie muziejų veiklos, renka ir skelbia pasipriešinimo kovų dokumentinę medžiagą ir atsiminimus. Šiems darbams nuveikti reikia tiek daug pasišventimo ir darbo, taip pat nemažai ir lėšų, kelionių, transporto, ryšių, patalpų eksploatacijos ir kitoms išlaidoms padengti.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje yra per 130 tūkst. narių. Iš jų apie 80% yra pasenę žmonės, ligoniai, invalidai, netekę sveikatos tremtyje ir lageriuose. Jie užsitarnavo teisę į paramą negalioje ir senatvėje.

Lenkijoje ir kitose Rytų Europos šalyse buvusiems politiniams kaliniams yra suteiktas karo veteranų ir karo invalidų statusas. O Lietuvoje, atsiprašant, šnipštas.

Primygtinai siūlau įstatymo sumanytojams įstatymo 2 ir 5 straipsniuose į šelptinų ir šelpimu užsiimančių organizacijų tarpą įrašyti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių ir Lietuvos politinių kalinių sąjungas. Visi suprantame, kad šios organizacijos nėra tapačios politinėms partijoms, apie kurias šiame įstatymo projekte kalbama.

Atitinkamus įstatymo pakeitimus esu pateikęs įstatymo projekto rengėjams ir tikiuosi, kad šie pakeitimai bus įrašyti į įstatymą arba bent bus pateikti kaip alternatyvos. Šiaip įstatymui pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Vitkevičius.

P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes komitete svarstėme šį įstatymo projektą. Iš esmės nutarėme dauguma balsų pritarti jam su sąlyga, kad būtų kai kurie pakeitimai. Vienas iš tokių pakeitimų, papildymų buvo tas, kad reikėtų nustatyti garantijas, mechanizmą, kad šalpos būdu gautos lėšos ir kitos vertybės būtų tinkamai panaudojamos, kad nebūtų leidžiama šalpos ar paramos būdu gautų lėšų panaudoti ne tiems tikslams, kuriems tos lėšos skirtos.

Apskritai aš čia daug nekalbėsiu. Daug tų pastabų, kurias čia numatėme, jau buvo pareikšta. Aš noriu atkreipti dėmesį į teisinės terminologijos trūkumus. Čia parašyta: "šelpimo ir rėmimo objektai". Na, kas tai per "šelpimo ir rėmimo objektai"? Šelpimo ir rėmimo objektais jokiu būdu negalima vadinti nei fizinių asmenų, kuriems teikiama parama ar šalpa, nei juridinių asmenų. Jie yra subjektai, jie yra žmonės. Kaipgi objektai? Objektai iš esmės yra daiktai. Sovietiniame teisės moksle buvo valdymo objektas, subjektas, valdymo objektas, valdymo subjektas. Čia yra tas perkėlimas, kuris mums netinka. Na, bet aš, gerbiamieji Seimo nariai, toliau netrukdysiu laiko. Aš pastabas komiteto vardu įteikiau gerbiamajam šito klausimo pateikėjui ir, manau, kad atsižvelgs. Raštu pateikiau. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Aš norėčiau atkreipti pono A.Vinkaus ir Seimo narių dėmesį į tai, kad būtų numatyta parama tiems žmonėms, kurie grįžta iš kalėjimo. Tai yra jauni žmonės, kurie grįžę negali rasti darbo, dažnai jų atsisako šeimos. Kalėjime praėję tokią, pasakyčiau, nusikaltėlių ruošimo mokyklą, jie atsiduria gatvėje ir yra priversti toliau daryti nusikaltimus. Aš turiu omenyje tuos žmones, kurie suklysta pirmą kartą ir pakliūva į kalėjimą neilgam laikotarpiui. Todėl ta parama galėtų būti ne vien tik finansinė, bet, sakysim, darbo suradimas tiems žmonėms, jų globa ir tuo pačiu finansinė parama.

Todėl aš prašyčiau tą numatyti teikiamame projekte. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, mes suprantame žmonių prašymą, kad šis įstatymas būtų kuo greičiau priimtas, tačiau negalime neatsižvelgti ir į tas pastabas, kurias pateikė rengėjams. Iš esmės įstatymo projektas  yra pakankamai profesionaliai parengtas. Ekonomikos komitetas pasakė tas nuostatas ir siūlymus, kurie buvo priimti, todėl aš didesnių pastabų neturiu. Tik noriu pabrėžti, kad 10 straipsnio priešpaskutinėje pastraipoje, matyt, reikėtų įrašyti tokius žodžius: "šelpimo ir paramos tikslu įvežamos į Lietuvos Respubliką arba išvežamos iš jos materialinės vertybės neapmokestinamos muito mokesčiu." Čia turėtų būti ne vien šelpimo, bet ir paramos tikslu įvežamos į Respubliką materialinės vertybės. Todėl aš prašyčiau rengėjus į tai atkreipti dėmesį.

Didesnių pastabų nematau ir siūlyčiau Seimui pritarti po pirmojo svarstymo, kad mes kuo greičiau šį įstatymą priimtume ir kad žmonės realiai pradėtų juo naudotis.

Be to, prašyčiau Seimo narių, kad vis dėlto mes pakeltume iki 1,5 pelno pajamų neapmokestinimo koeficientą. Vien iš to, aš manau, biudžetas "nesuplonės", o žmonės, kurie užsiims šalpa, tikrai pajus tai... Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Rudys. Prašom. Aš dar kartą apeliuoju į gerbiamuosius kolegas - kalbėkime trumpiau. Norėtų dar pasisakyti gerbiamieji G.Paviržis, R.Ozolas, A.Raškinis, A.Tauras, o laikas, mūsų numatytas šitam klausimui, jau baigėsi.

Prašom.

A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasakyti, kad šį kartą aš kalbu be frakcijos leidimo, tai yra mano asmeninis pasisakymas.

Norėčiau pabrėžti, kad labai gerai, jog tokio tipo įstatymo projektas yra pateiktas Seimui ir pagaliau pasiekė šitą stadiją. Tačiau kartu norėčiau pasakyti, kad viltys, kurios susietos su šio įstatymo projektu, yra, mano akimis žiūrint, nevisiškai realios. Juk kaip atrodo žmonėms, kad, va, priimsim šitą įstatymą ir kaip gerai pasidarys visiems senukams, visiems vaikams vaikų namuose, visoms religinėms organizacijoms ir Politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, ir t.t. Bet aš norėčiau pabrėžti tokį dalyką - Lietuvos piniginiai ištekliai yra riboti. Šiuo atveju mes užsiimame perskirstymu. Pagal šitą įstatymą visuomenė padidina dalį piniginių išteklių, skiriamų atskiriems žmonėms, atskiroms vieno ar kito tipo įstaigoms, organizacijoms, tačiau bendras lygis, kurį visuomenė gali skirti šitiems reikalams, iš esmės nepadidėja.

Aš truputį prieštaraučiau vienam iš kalbėjusių oratorių ir pasakyčiau, kad vis dėlto galimybė remti, šelpti atsiranda tik turtingesnėje visuomenėje. Šiuo metu mūsų situacija yra tokia, kad vis dėlto kažkokį skurdo lygį mes užtikriname - ar tai būtų senelių namai, ar vaikų namai, ar kiti galimi šalpos objektai.

Antra. Tai yra mūsų mentaliteto klausimas. Įsiklausykime į tą pasiūlymą, kuris čia yra nuskambėjęs, kad jeigu tu paaukojai 200 tūkst., tai tau nurašykime 400 tūkst. Ar ne? Na, sumažinkime iki 300 tūkst. Tai man kyla klausimas, gerbiamieji, kokia čia labdara, kieno sąskaita šita labdara? Juk tokio įstatymo tikslas yra ne priversti remti, ne priversti šelpti, o tiesiog padėkoti už tai, kad vyksta, ir suteikti teisines formas aukojamam daiktui, aukojamai pinigų sumai nukeliauti būtent tiems, kuriems skirta. Ir aš pabrėžčiau, jog pirmiausia turėtų būti reiškinys, o paskui valstybės požiūris į šitą reiškinį.

Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad nespręs šitas įstatymas tokiu laipsniu, kokio bandoma tikėtis.

Vienas iš įstatymo tikslų yra konkretus labdaros objekto, gavėjo ir subjekto, t.y. davėjo apibrėžimas ir santykio tarp jų nustatymas. Tačiau, pirma, iš projekto medžiagos neaišku, kas yra labdaros organizacijos ir fondai. 4.3 punktas apibrėžia jas nepakankamai, tik per nuorodą į pagrindinės veiklos pobūdį, kuris, deja, ir lieka neapibrėžtas.

Antra. Tarp gavėjų taip pat yra neapibrėžtumo. Kas yra invalidus aptarnaujančios įmonės? Ar tik invalidus aptarnaujančios, ar ir invalidus, ar pirmiausia invalidus, ar tarp kitko invalidus? Kuri iš jų yra aptarnaujanti invalidus įmonė? Todėl, kad visos jos, kaip ir bet kuri parduotuvė, aptarnauja invalidus. Manau, čia didžiausios juridinės skylės, didžiausios galimybės. Ir aš manau, kad atsiras struktūrų, kurios jomis pasinaudos su žymiomis ekonominėmis pasekmėmis.

Neaišku, ką reiškia 5 straipsnyje numatytas rėmimo objektas. Individualus projektas, pvz., teniso kortas. Teniso kortas yra individualus projektas, tačiau tai yra sportinis, vadinasi, jis pakliūva į rėmimą, bet jis gali duoti pelną. Vadinasi, neaišku, kaip? Aš atsiprašau, limitas yra 10 min. ...

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Rudy...

A.RUDYS. Ne, aš negaliu neišsakyti iki galo...

PIRMININKAS. Tokiu klausimu reikia sąžinės turėti.

A.RUDYS. Čia yra pirmasis svarstymas ir aš turiu teisę 10 min. kalbėti šituo klausimu.

PIRMININKAS. Vadinasi, kiti nekalbės. Prašom. Tik toks pasirinkimas.

A.RUDYS. Yra kitų vidinių prieštaravimų. Pavyzdžiui, objektu negali būti pelno siekiančios organizacijos, tuo tarpu aukščiau parašyta, kad sporto komandos gali būti. O juk mes puikiai žinome, kad krepšinis, tenisas ar kai kurios kitos sporto šakos gali duoti pelną. Šalpos reikalingi asmenys įvardijami, socialiai remtini asmenys, o kur yra apibrėžimas? Čia vėlgi atsiveria įvairiausias traktavimas.

Atskirai norėčiau pakalbėti dėl mokesčių.

Pirma. Aš dar kartą esu giliai įsitikinęs - visi mokesčių klausimai turi būti specializuotuose įstatymuose, išskyrus tuos, kuriuos reglamentuoja Vyriausybė. Pavyzdžiui, valstybinės rinkliavos ir muitų atžvilgiu teisinga, kad yra šitame įstatyme.

Antras dalykas. Dar kartą noriu pabrėžti, jokiu būdu negalima atleidinėti daugiau, negu yra paaukota. Aš norėčiau pasakyti, kad šitokiu būdu yra pridaryta daug bėdų tose valstybėse, kurios turi tokio pobūdžio įstatymus. Aš pastaruoju metu dažnokai būnu specialiuose mokesčių pareigūnams skirtuose kursuose Kopenhagoje, ir ten, instruktoriai pabrėžia - tik neikit populizmo keliu, nepridarykite skylių. Aišku, jie taiko ne parlamentarui, jie taiko projektų rengėjams, bet aš šitą viešai pasakau parlamentarams. Tikiuosi, atkreipsite dėmesį. Čia jau prasidės nebe labdara, o tikslinis nukreipimas. Pavyzdžiui, dešimčiai vaikų yra teikiama parama, o šešiasdešimties vaikų dėl to, būtent dėl to, pablogėja padėtis. Čia per mokesčių mechanizmą arba mes turėsime, jeigu bus didesni mastai, įjungti infliacinį mechanizmą, nes valstybės biudžetas negaus atitinkamos kompensacijos ir negalės paremti visų šitokios šalpos reikalaujančių žmonių institucijų organizacijų lygį, arba, aš sakau, tiktai pabloginsim. 25%, kurie numatyti bendroje sumoje, mano akimis, per daug. Aš šiandien jau šnekėjau. Siūlau 15%, atsižvelgiant į mūsų visos visuomenės nuostatą.

Na, ir pagaliau apibendrindamas, patenkindamas Pirmininko norus, aš pasisakau už šio įstatymo tolesnį svarstymą. Antrajam svarstymui pateiksiu, galbūt net būsiu įgaliotas ir frakcijos vardu, konkrečias pataisas. Šiandien mes patvirtinkim po pirmojo svarstymo ir pradėkime įstatymo procedūrą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Labai trumpai. Aš truputį šiek tiek netgi pasipiktinęs kolegos A.Rudžio kalba, kada jis pasakė, jog sportininkai pelnosi. Aš atsiprašau, jūs situacijos visiškai nežinote. Galbūt krepšininkai, ir tie nesipelno dabar. Sportininkams yra sunkiausia gyventi, ir aš tą puikiai žinau. Nereikia klaidinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar turime pasitarti. Dar norėjo pasisakyti 4 Seimo nariai. Gal jie sutiktų jau nebepasisakyti, o savo pastabas raštu pateikti? Tai kolegos G.Paviržis, R.Ozolas, A.Raškinis, A.Tauras. Ar būtinai norite pasisakyti, ar sutinkat raštu savo pastabas pateikti? Sutinkat. Ne, gerbiamasis R.Ozolas nesutinka. Tai gal jam vieninteliam leiskim tris minutes pasisakyti. Padarom išim  tį. Ačiū. Retai kalba. Seimo narys R.Ozolas - tris minutes. Prašom.

R.OZOLAS. Gal sugebėsiu dar trumpiau pasakyti. Man atrodo, kad daugelio problemų sprendimas šiame įstatyme būtų galimas, jeigu 5 straipsnyje būtų ryškiau nurodyta ir šelpimo, ir rėmimo sąlygos. Turiu galvoje labai griežtą bet kurio finansavimo vykdymą tiktai pagal programą. Jokių personalinių ar organizacijai, ar asmeniui nereglamentuotų davimų būti negali, turi būti pagamintas produktas, o ne duota išgyvenimo galimybė. Nereikia mums pusiau gyvų, pusiau negyvų. Jeigu mes kalbame apie žmogaus gyvybę, tai mes tada galime jo išmaitinimo programą arba gyvybės palaikymo programą padaryti ir tada jinai tikrai bus daroma ne kam nors pasivogti ką nors, o žmonėms prasimaitinti. Kontrolė bus aiški, tiesi ir šviesi. Lygiai taip pat su organizacijom. Jau čia aš nemanyčiau, kad galima būtų kam nors kitam, kaip tiktai labai griežtai reglamentuotai programai vykdyti. Labai norėtųsi, kad būtų aiškiai fiksuota, kad kita valstybė negali duoti jokios šalpos ar parėmimo niekam kitam kaip tiktai mūsų valstybei, jokiai organizacijai. Šitame įstatyme nėra šito pažymėta ir piktnaudžiavimai dėl to yra galimi. Tai yra du principiniai dalykai, kuriuos aš laikiau būtinu pasakyti šitame pirmajame svarstyme, o antrajame turi būti labai konkrečiai ir labai preciziškai priimta. Poną A.Rudį palaikau dėl to, kad netikslumų čia būti negali, nes priešingu atveju vietoj šalpos išeis, na, švelniai tariant, vagių rėmimo įstatymas. Šito Lietuvoje nebegali būti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jeigu aš visus pasisakiusius teisingai supratau, niekas neprieštaravo, kad būtų patvirtinta po pirmojo svarstymo. Ar reikia balsuoti? Ačiū. Taigi po pirmojo svarstymo įstatymo projektą dėl šalpos ir paramos patvirtinam.

Dabar turime susitarti dėl tolesnės mūsų darbo tvarkos. Pagal mūsų pasitvirtintą darbotvarkę, gal kas pastebėjote, o gal ne, mes turime dirbti iki 19 valandos. Gal ne visi pastebėjote. Ten buvo taip parašyta, niekas neprotestavo, vadinasi, aš priimu, kad buvo taip sutarta, bet jeigu kas protestuoja, tai tada aš siūlysiu vis dėlto pusvalandį užtęsti mūsų posėdį, kad mes išnagrinėtume ir 14, ir 15 klausimus. Išklausytume dar vieną pareiškimą gerbiamojo kolegos A.Endriukaičio ir pasitvirtintumėm kitos savaitės darbotvarkę. Štai tokia mums perspektyva, ir aš manau, kad mes per pusvalandį galime susitvarkyti. Ar sutinkam, ar reikia balsuoti dėl to?

A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarko galima?

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas. Prašau.

A.KUNČINAS. Aš, pritardamas jūsų pasiūlymui, truputį abejoju dėl pareiškimų. Jeigu tai yra pareiškimas Seimo nario ar frakcijos, aš pritarčiau, tačiau, jeigu tai kažkokio asmens pareiškimas, gal mes negaišinkime Seimo narių.

PIRMININKAS. Ne, kiek aš supratau, čia šiek tiek platesnis pareiškimas, kuris turi rūpėti visiems. Taigi laikykim, kad mums 4 klausimai šitam pusvalandžiui.

A.KUNČINAS. Siūlyčiau, kad kiekvieną dieną posėdžio pradžioje nustatytumėm pareiškimų kvotą.

PIRMININKAS. Šiandien nedaug buvo, gerbiamasis A.Kunčinai.

A.KUNČINAS. Proporcingai frakcijų dydžiui.

PIRMININKAS. Va, čia kitas dalykas.

A.VAIŠNORAS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašau.

A.VAIŠNORAS. Siūlyčiau nutraukti Pirmininko ir pono A.Kunčino diskusijas ir tęsti darbą.

PIRMININKAS. Taigi tada aš laikau, kad sutariam, ir kviečiu į tribūną Seimo narį S.Pečeliūną.

# $ Nutarimo "Dėl Seimo laikinosios užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veiklos tyrimo komisijos" projektas (pateikimas) (93.05.11)

2sesija37 p svarstyti klausimai

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Šiuo klausimu jau buvo paimtos dvi reglamentinės pertraukos. Vieną iš jų buvo paėmusi LDDP frakcija, antrą - Socialdemokratų frakcija. Taigi tokių pertraukų daugiau šitame klausime nebegali būti, nors vyksta tik klausimo pateikimas.

Nuo pat pateikimo pradžios iki šios dienos praėjo šiek tiek laiko, todėl 2 ir 3 punktuose reikėtų pakoreguoti datas, nes tos, kurios buvo įrašytos, jau aiškiai nebetinka. Todėl aš siūlyčiau 2 punkte, čia vėlgi turėtume sutarti, turbūt rašyti gegužės 18 d., t.y. kitą antradienį. Per savaitę, aš manau, vėlgi taip, kaip dėl procedūrų komisijų, taip ir šiuo klausimu, galėtų frakcijos susėsti, padiskutuoti, pasitarti, kokie žmonės ten tiktų, ir antradienį jau mums pasakyti, sutariam, kad tokie žmonės būtų, galbūt po dienos ar po kiek, ir pirmininką, gal tą pačią dieną jau sutartų. Aš manau, kad ir šituo klausimu galima susitarti nedarant iš to politikos. Ir 3 punkte tada, aišku, gegužės 30 d. turbūt irgi netinkama diena. Aš siūlyčiau birželio 1 d. Atstumas nuo komisijos patvirtinimo iki reglamento Seimui pateikimo nėra didelis ir tai yra daroma sąmoningai. Tam, kad komisija tikrai dirbtų prie šito dokumento, nes jo anksčiau buvusiai komisijai labai trūko ir dėl to buvo visokių nesusipratimų. Profesorius B.Genzelis galėtų patvirtinti mano žodžius, kad reglamento nebuvimas anai komisijai tikrai trukdė dirbti. Užtat laiko tarpas mažas. Žinant tai, kad anoj komisijoj jau buvo toks dokumentas rengiamas, reikėtų pasinaudoti ta patirtim. Pasiimti jau paruošto dokumento projektą, pažiūrėti, kas ten yra gerai, blogai, pakoreguoti jį ir pateikti Seimui tokį, koks yra. Ar papildytą, ar pataisytą, jau čia komisijos reikalas, kaip jiems atrodys reikia. Tačiau nesudaryti tokios komisijos, kaip buvo šnekama, mes šiandien neturime jokių galimybių. Galimybė yra tik viena, t.y. panaikinti galiojantį įstatymą. Nemanau, kad šitaip reikėtų daryti. Taigi aš prašyčiau 1 punkte susitarti dėl 9 komisijos narių. Frakcijoms susitarti, nes jų nemažai yra, būtų turbūt patogiau. Čia anksčiau buvo kalbėta apie pariteto principą, aš manau, kad tariantis galima šitą išlaikyti. Čia nėra problemos, nes susitarimas, tai nereiškia kažkieno norų ignoravimo, tai yra kaip tik atvirkščias dalykas, kad niekieno norai nebūtų ignoruojami, o būtų suderinamos nuomonės. Taigi siūlyčiau 1 punkte 9 narius, 2 punkte - gegužės 18 d., 3 punkte - birželio 1 d. Mes sutarėm jau anksčiau per pradinę stadiją, kad būtų patikslinta 3 punkte, kad ši komisija iki birželio 1 d. jau tą reglamentą parengia. Tai dėl to yra sutarta, aš tik primenu. Siūlyčiau šitą nutarimą svarstyti ypatingos skubos tvarka, jeigu nė viena frakcija neprieštarauja, nes mes labai atsiliekam, aš tą minėjau praeitą kartą. Įstatymas numato, kad iš karto, kai Seimas susirenka po savaitės ar kiek, turi šitą darbą atlikti. Praėjo jau labai daug laiko, mes  tik šiandien apie tai pradedame konkrečiai kalbėti. Jeigu šiandien tokį nutarimą priimtume, antradienį galėtume turėti komisijos sudėtį, o gal ir pirmininką, birželio 1 d. - reglamentą, ir tokia komisija galėtų labai normaliai dirbti. Būtų visų pasitikėjimas ir komisijos nariais, ir jos darbu, ir baigtųsi tos nereikalingos kalbos ir kaltinimai vieni kitų, o tai tikrai garbės mums visiems nedaro.

Tai aš tiek trumpai. Prašau ypatingos skubos tvarkos. Gal net šiandien mes galėtume tokį nutarimą priimti ir pradėtume sudarinėti tą komisiją ir rengti reglamentą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Bendinskas. Prašom.

A.BENDINSKAS. Čia paklausimas. Jeigu gerai supratau, gerbiamasis S.Pečeliūnas sakė, kad reikia apibrėžti, kokie žmonės tiktų. Man rodos, kad bandymas suskirstyti tikrai demokratiniuose rinkimuose išrinktus teisėtus Seimo narius, juos skirstyti į tinkamus ir netinkamus mažų mažiausiai yra neetiška. Beje, primenu gerbiamajam S.Pečeliūnui, kad tai prieštarauja Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsniui.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš galėčiau ponui A.Bendinskui atsakyti, kad aš jokiu būdu neskirstau taip, kaip jisai traktuoja. Ponas A.Bendinskai, prašom nesiginčyti. Jūs pasakėt savo nuomonę, aš norėčiau pasakyti savo nuomonę šituo klausimu. Mes žinome, kad mūsų charakteriai yra skirtingi. Vien šitai jau leidžia mums patiems save suskirstyti, kad į tą komisiją karštakošių skirti nereikia, nes klausimai yra ne karštom galvom, o kurie ramiai išstudijuotų visą medžiagą. Teisininkų ten reikia. Aš manau, jūs patys suvokiat, kokių žmonių reikia į tokią komisiją ir kad ne kiekvienas iš mūsų tenai tinka. Tai tik ta prasme aš šitą sakiau. Nereikia iš to mano pasakymo padaryti kažkokios politikos, kuri pjaunasi su žmogaus teisėmis ir kertasi su tokiais dalykais, dėl ko aš nenorėčiau net ginčytis. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Vitkevičius. Prašom.

P.VITKEVIČIUS. Gerbiamasis pateikėjau šio klausimo! Aš šiandien "Respublikai" pateikiau klausimą, kiek Lietuvoje yra KGB agentų?

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Šitas klausimas nėra skirtas nei man, nei "Respublikai". Šitą klausimą jūs atitinkamai įforminęs pateikite Nacionalinio saugumo tarnybai.

P.VITKEVIČIUS. Tai ar nereikia...

S.PEČELIŪNAS. Ponui J.Jurgeliui. Jisai, jeigu galės, jums atsakys, bet jokiu būdu ne "Respublika" ir ne aš. Ačiū.

P.VITKEVIČIUS. Ar Saugumo tarnybai nereikia pateikti ir kitų klausimų? Aš dar kartą pažymiu ir sakau, kad aš kalbėjau su Konstitucinio Teismo nariais, kai jie dar nebuvo Konstitucinio Teismo nariai, ir beveik esu 95% tikras, jeigu tokia komisija pradės veikti pagal tą gruodžio įtariamųjų deputatų įstatymą, ji prieštaraus Konstitucijai, todėl, kad nėra apkaltos proceso įstatymo. Dėkui.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau trumpai atsakyti, kad tame įstatyme nekalbama apie apkaltos procesus ar dar kažką. Čia labai aiškiai pasakyta, ne ištardžius, bet apklausus įtariamąjį arba kuriam mestas kaltinimas deputatą. Išsiaiškina tą medžiagą, kurią turi, ir toliau visos tos procedūros. Jeigu jūs matot, kad tame įstatyme kas nors prieštarauja Konstitucijai ar kitiems Lietuvos įstatymams, siūlykite tą įstatymą taisyti. Pasakymas, kad nebuvo Konstitucinio Teismo, kad jūs šnekėjote su kuriuo nors Konstitucinio Teismo nariu, nieko nereiškia iš esmės tuo klausimu, apie kurį mes dabar kalbam.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar mes turime apsispręsti. Ačiū, gerbiamasis S.Pečeliūnai, jūs jau pasiūlėt.

Dabar aš prašyčiau frakcijų ir komitetų atstovų pasisakyti, ar įrašom šitą klausimą į darbų programą, pradedame nagrinėjimo procedūrą ir ar nagrinėjam kokia skubesne ar normalia tvarka. Gerbiamasis S.Pečeliūnas pasiūlė net ypatingos skubos tvarką. Tai aš prašyčiau frakcijų atstovų pareikšti savo nuomonę šitais klausimais. Prašom. Kaip darom? Ar įrašom į darbų programą, yra vienas punktas, ar pradedam nagrinėjimo ir svarstymo procedūras - antras punktas ir trečias punktas - kokia skuba šitą darom. Gerbiamasis A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Man truputį keista ir, manyčiau, trūksta logikos kai kuriems pasisakymams, kurių šiandien buvo tiek daug. Kad negalima taip skubėti, kad reikia ramiai išnagrinėti visą situaciją ir tuo labiau kad siūloma sudaryti komisiją, kuri dirbs neturėdama juridinės įstatyminės bazės. Dėl to aš manau, kad šita komisija negali pradėti dirbti, kol nėra bent apkaltos procedūros priimta. Manyčiau, kad čia apie jokį skubėjimą tikrai negali būti kalbama, kol nėra priimta pakankamai juridinės bazės.

PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis. Prašom.

T.LIDEIKIS. Visų pirma reikia prisiminti, kad Rinkimų įstatyme jau yra šitie klausimai paminėti dėl specialių tarnybų dėl KGB ir mums - šiaip ar taip - ta komisija yra reikalinga. Aš norėčiau priminti, kad mes, pavyzdžiui, sudarėme Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisiją irgi neturėdami jos reglamento. Dabar svarstome tos komisijos darbo reglamentą ir čia yra visiškai natūralu, niekas dėl to nesiginčijo. Aš manau, kad mes taip pat turėtume daryti su šita komisija. Iš tikro jinai yra reikalinga ir reikia šitą klausimą spręsti kuo greičiau.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Man keista girdėti. Šitie klausimai yra visą laiką opūs. Dabar keista girdėti, kai siūlomas būdas, kaip juos išspręsti, nes jie visą laiką gadina mūsų gyvenimą, ne tiktai kurios nors vienos frakcijos, bet, sakyčiau, viso Seimo...

Tokios komisijos buvimas ir jos darbas, manau, padėtų mūsų atmosferą kažkiek praskaidrinti ir išaiškinti tuos dalykus teigiamai ar neigiamai, bet duoti atsakymus. Todėl jos buvimo ar nebuvimo, reikalingumo ar nereikalingumo dalykai, man atrodo, yra iš viso neginčytini. Aš manyčiau, kad galima būtų išspręsti šitą klausimą, jeigu ne ypatingos skubos tvarka, tai bent skubesne tvarka. Aš, aišku, pasisakau, kad būtų įtraukta į darbų programą, ir pasisakyčiau dėl skubesnės tvarkos.

PIRMININKAS. Skubesnė tvarka savaime visiems nutarimams. Tai jeigu čia dėl skubos nesutariam, tai savaime viskas skubesne tvarka.

S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš vis dėlto neišgirdau argumentų, prieštaravimų dėl ypatingos skubos. Gal tas pats žodis "ypatinga" kai ką gąsdina. Tačiau jeigu jūs įdėmiai perskaitėte nutarimą, tai čia nėra jokių pavardžių. Tai yra tiktai principai, kad bus iš 9 narių. Jeigu sakė, kad nėra kažkokių įstatymų, tai gegužės 18 d. mes jau turėsim sutartus žmones, jeigu sutarsim, be abejo, kas bus toje komisijoje. Birželio      1 d. mes turėsim trečiąjį dokumentą, kurį Seimas turėtų patvirtinti. Aš manau, ne kas kitas, o Seimas. Ir tada bus trys dokumentai, kuriais vadovaudamasi šita komisija galės dirbti. Tai Seimo rinkimų įstatymas, specialus įstatymas gruodžio mėn., apie kurį čia buvo kalbėta (ilgas pavadinimas, aš nenoriu skaityti), ir tos komisijos reglamentas. Štai trys įstatymai. Čia buvo kalbėta apie apkaltos įstatymą, kurio, sakykim, trūksta. Tai, mielieji ponai, jeigu yra pakankamai daug įstatymų, kuo ta komisija gali vadovautis,   ir jūs sakote, kad dar vieno trūksta, tai šitai bus akstinas kuo greičiau tą įstatymą paruošti ir priimti, nes kiekvienu konkrečiu atveju, jeigu toks iškiltų, komisija per vieną dieną medžiagos neišnagrinės ir atsakymo jums nepateiks dėl vieno ar kito klausimo. Per tą laiką, kol ji nagrinės, galėsim tokį įstatymą paruošti, priimti ir išspręsti tą problemą. Pasakymas, kad kažko nėra ir nedarom nieko, yra nenoras spręsti problemą, apie kurios egzistavimą visi puikiai suvokiam. Ačiū.

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau, kad diskusija vyktų ne apie apkaltos procesą, nes apkaltos procesas nieko bendra neturi su šitos komisijos sudarymu. Man atrodo, kad Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas profesorius P.Vitkevičius galėtų išaiškinti, kad 84 Seimo rinkimų įstatymo straipsnis reikalauja, jog prieš rinkimus kandidatas į Seimo deputatus viešai paskelbtų apie savo bendradarbiavimą. Jeigu jis to nepadarė ir šita komisija nustato, kad jis bendradarbiavo su KGB, tai ne apkaltos proceso tvarka jis netenka mandato, o jis netenka dėl to, kad jis šiurkščiai pažeidė Seimo rinkimų įstatymą. Ir čia apkaltos procesas nieko bendra neturi.

PIRMININKAS. B.Genzelis. Prašom. Paskutinis.

B.GENZELIS. Aš pritarčiau šitos komisijos sudarymui ir aš galvoju, kad tokią komisiją tikslinga sudaryti. Bet aš taip pat galvoju, jog lygiagrečiai reikia padaryti kai kurias korektyvas įstatymuose. Reglamentą rengti ir neapsiriboti vien tiktai šitos komisijos sudarymu. Aš taip pat gerbiamiesiems Seimo nariams norėčiau priminti buvusios Aukščiausiosios Tarybos patirtį. Tokią, sakyčiau, blogą patirtį. Senoji Aukščiausioji Taryba bandė kelis kartus paprašyti gerbiamojo B.Gajausko, kad jis pateiktų ataskaitą. Pusę metų buvo išsisukinėjama nuo to. Kad šita patirtis vienareikšmiškai nebūtų pritaikyta dabar. Tada vis dėlto komisijos tam tikri nariai grubiausiai pažeidinėjo įstatymus ir sukompromitavo komisijos darbą. Dėl to aš noriu dar kartą paprašyti, kad mes turime viską juridiškai įforminti, kad nebūtų tokios patirties, kurią pateikė mums ponas B.Gajauskas.

PIRMININKAS. Leiskite, gerbiamieji... Minutėlę! Nesiginčykim. Gerbiamieji kolegos, yra du aiškūs klausimai. Įrašom į darbų programą? Nėra ginčų? Tvarka, konsensu. Pradedam nagrinėjimo procedūrą? Tvarka. Kadangi prieštaraujama ypatingai skubai, tai visiems nutarimams savaime taikoma skubesnė tvarka. Vadinasi, klausimas išspręstas, aiškus, ačiū. 15 punktas. Gerbiamasis R.Markauskas. Prašom.

A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS.  LDDP prieštaravo. Prašom.

A.KUNČINAS. Aš dar norėčiau pasiūlyti, kad visuomet reikia mokytis ne tiktai iš savo klaidų, bet ir iš svetimo klaidų. Ir todėl būtų gerai, kad prieš tai, kai bus toliau svarstomas klausimas, būtų išklausyta tos komisijos KGB veiklai tirti informacija apie darbą, apie jos klaidas ir trūkumus. (Triukšmas salėje) Aš pasakiau "buvusios".

# $ Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo" ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įsigaliojimo tvarkos" pakeitimo ir papildymo" bei "Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo" projektai (pateikimas) (93.05.11)

2sesija37 p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti iš vietos, gerbiamasis kolega S.Pečeliūnai. Darbotvarkės 15 punktas. Dėl pilietybės reikalų. Pranešėjas - Seimo narys R.Markauskas. Prašom.

R.MARKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Jums pateikiami trys dokumentai: Lietuvos pilietybės įstatymo pakeitimas ir papildymas, nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo", taip pat "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įsigaliojimo tvarkos" pakeitimo ir papildymo". Iš pradžių norėčiau jus supažindinti su Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimu ir papildymu. 12 straipsnyje mes įrašome naują dalį, kurioje yra konkrečiai apie lietuvių kalbos ir Konstitucijos egzaminų pažymėjimo išdavimą ir tvarką. Toliau. 28 straipsnio trečiojoje dalyje mes išbraukiame vieną dalį. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad toliau iš esmės yra techniniai dalykai, kuriuose aiškiau nustatome reikalingus pateikti dokumentus, ką reikalinga daryti, norint gauti Lietuvos Respublikos pilietybę. Taip pat norėčiau jums pasakyti, kad 10... Pažymėtą 10 numeriu iš 28 straipsnio išbraukiame. Čia     aš jums teikiu projektą Nr.4. Išbraukiame ir, vadinasi, 28 straipsnio keturioliktąją dalį. Pripažinti netekusiu galios, kadangi yra pripažintas 30 straipsnis taip pat netekusiu galios. Kadangi Prezidentas turi prerogatyvą teikti pilietybę ir Konstitucijoje neminima apie Seimo galimybes kažkiek reguliuoti pilietybės suteikimą. Toliau norėčiau pridėti, kad naujai redaguojamas 31 straipsnis, kuriame teigiama apie prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimas... Vadinasi, visa tvarka, kuri reikalinga gauti Lietuvos Respublikos pilietybę. 33 straipsnyje keičiamas Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas į Prezidento dekretus. Taip pat pagal naujai priimtą mūsų įstatymą aktai yra skelbiami "Valstybės žiniose". Tai tiek turbūt.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti pora Seimo narių. G.Paviržis. Prašom, kolega.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs žinote, man atrodo, šių metų pradžioje irgi buvo pateiktas toks įstatymų projektas, kuris vadinasi maždaug taip: "Dėl sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų 4 straipsnyje numatytų asmenų teisės įsigyti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo tvarkos". Jūs pamenat. Ten buvo kaip tik kalbama, kad dėl Lietuvos ir Rusijos valstybių tarpvalstybinės sutarties, kurioje tam tikrai... Ar čia naujame šitame Pilietybės įstatyme šitos nuostatos atsispindi ir ar tie piliečiai galės įgyti ta nustatyta tvarka, ar ne?

R.MARKAUSKAS. Atsispindi kai kurios nuostatos. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad tuo laiku nebuvo lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzamino. Šitie egzaminai šiuo metu yra nustatyti, pasirašyti kultūros ir švietimo bei teisingumo ministrų. Taip pat norėčiau paminėti jums, kodėl daromi šitie pakeitimai. Kai šituos pakeitimus pateikė P.Papovas, buvo didelių problemų, todėl Seimo Pirmininko potvarkiu buvo sudaryta 7 asmenų darbo grupė šitoms problemoms spręsti. Mes, darbo grupė, išplėtėme šitą problemų ratą, kadangi ne tik dėl Rusijos sutarties iškilo klausimų, bet ir grynai einamųjų klausimų. Ir mes, taip sakant, atsižvelgėme iš esmės į visas problemas, kurios buvo iškilusios ir dėl pilietybės suteikimo. Iš esmės šiuo metu šitie įstatymo pakeitimai išsprendžia visas problemas, kurios yra dėl pilietybės suteikimo.

PIRMININKAS. P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, šiame 4 projekte (o gal aš nerandu?), atrodo, neliko pilietybės suteikimo reglamentavimo Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų darbuotojams, kurie tarnavo atitinkamai anksčiau tose struktūrose.

R.MARKAUSKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad šitai yra nutarime. Ir aš jį dar pristatysiu, nes dar nepristačiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis R.Markauskai, tai jūs dabar dar porą dokumentų turit pristatyti?

R.MARKAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Aš galvojau, kad jūs viską iš karto.

R.MARKAUSKAS. Ne, aš dar porą. Aš norėjau, kad paeiliui būtų.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis S.Pečeliūnai, tada klauskit. Tada kitą dokumentą. Tada prie kito dokumento prisidėsit. Prašom, gerbiamasis R.Markauskai, kitą dokumentą pristatyti, o tada viską spręsim kompleksiškai.

R.MARKAUSKAS. Dar aš norėčiau jums pateikti nutarimo projektą dėl Pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos. Kuo jis skiriasi nuo priimtojo? Pirmiausia aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad naujai išdėstomas 3 punktas, kuriame aiškiai nusakome, kokie asmenys yra laikomi nuolat gyvenantys Lietuvoje. Mes esame pasinaudoję užsienio šalių patirtimi. Kadangi kai kurie asmenys gyvena keliose valstybėse, yra sunku nustatyti, kokios valstybės gyventojai jie yra. Ir 3 punkte būtent ir išdėstoma tvarka, pagal kurią mes galime tai įvykdyti. Toliau norėčiau paminėti nutarimo antrąją dalį, kurioje po žodžių "vidaus reikalų kariuomenės" teikiama įrašyti žodžius "išskyrus asmenis, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1991 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.398, buvo priimti tarnauti į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemą". Tai yra asmenys, kuriems, perimant Lietuvos Respublikos žinion įkalinimo įstaigas, buvo pažadėta, kad turės Lietuvos Respublikos pilietybę. Tačiau išėjo šitas nutarimas, o jo penktojoje dalyje yra teigiama: "Išaiškinti, kad asmenys, tarnaujantys po 1940 m. birželio 15 d. neteisėtai Lietuvoje esančiose Sovietų Sąjungos ginkluotose pajėgose, vidaus reikalų kariuomenės saugumo ir kitose teisėsaugos bei represinio pobūdžio struktūrose, negali būti laikomi nuolat gyvenantys ar dirbantys Lietuvoje." Pagal šito nutarimo penktąją dalį šiems asmenims buvo atimtos apsisprendimo dėl pilietybės kortelės. Vyriausybės nutarimu jie buvo priimti tarnauti į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemą. Tai yra asmenys, kurie ir dabar tarnauja kalėjimų ir kolonijų įstaigų apsaugoje. Deja, kiek žinoma, tokių asmenų yra ir Krašto apsaugos ministerijos struktūrose. Tačiau mes negavome jokių pasiūlymų iš Krašto apsaugos ministerijos, ir todėl į šį nutarimą neįeina jokie teikimai dėl Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų.

PIRMININKAS.  Ačiū. S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau! Aš dėkoju pirmiausia Seimo Pirmininkui, kad jis leido man klausti dėl kito dokumento, apie kurį anksčiau mes kalbėjome. Dėl 18 straipsnio 3 punkto, kuriame yra siūloma išbraukti "kurie su gimimu kitoje valstybėje neįgijo šios valstybės pilietybės". Aš noriu jūsų paklausti, kaip šitas išbraukimas yra suderintas su dvigubos pilietybės suteikimu Lietuvos Respublikos įstatymų atžvilgiu. Yra tokia tvarka, kad dviguba pilietybė anksčiau buvo Prezidiumo, o dabar Prezidento galioje yra. Leisti įgyti Lietuvos pilietybę ne Lietuvos piliečiui. Jeigu šitą išbraukiam, tai tokių atvejų, matyt, atsiras daugiau. Kaip tai yra išspręsta visoje įstatymų, sakykim, storoje byloje?

R.MARKAUSKAS. Tai aš norėčiau pasakyti jums, kad ir veikiantis įstatymas nedraudžia turėti antrą pilietybę. Lietuvių kilmės asmenys turi teisę atstatyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Ir ta teisė buvo suteikta vaikams, kurie buvo gimę tuose perkėlimo lageriuose. Tai mes dabar išplečiam tą ratą ir suteikiam tą teisę gauti visiems vaikams, kurie yra gimę kitose valstybėse. Bet jeigu yra valstybė, kurioje yra draudžiama dviguba pilietybė, tai, savaime aišku, kad jis negalės turėti Lietuvos Respublikos pilietybės.

PIRMININKAS. A.Vaišnoras. Prašom, kolega.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau jūsų paklausti štai dėl tos dalies, kurią jūs minėjot. Dėl įkalinimo įstaigų. Galbūt man nekiltų kokių abejonių, bet buvo pavartotas žodis "pažadėjo". Tai kažkokios išankstinės garantijos, ir mes dabar turėtume jas realizuoti. Ar tai iš tiesų toks principinis ir principingas požiūris į įstatymus, šiuo atveju į Pilietybės įstatymą? Man reikėtų turbūt gerai pagalvoti, kaip už jį balsuoti. Kas pažadėjo, mes nežinom. Sakykim, jūs nepasakėt, o mes turim už tai dabar lyg ir atsakyti. Čia ne tik Seimo prerogatyva. Tai yra Seimo prerogatyva svarstyti įstatymą, bet pasekmės bus jaučiamos ir visoje Lietuvoje. Ir mes galim sulaukti tam tikrų protestų iš visuomenės. Šitą reikia taip pat įvertinti.

R.MARKAUSKAS. Aš norėčiau jums pasakyti, kad Lietuvos Respublikos nutarimas išėjo 1991 m. rugsėjo 30 d. (Nr.398) dėl asmenų, kurie buvo priimti tarnauti į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemą. O nutarimas, apie kurį aš kalbu, buvo priimtas gruodžio 10 d. Praėjus trims mėnesiams. Vadinasi, tie visi perėję asmenys turėjo korteles dėl pilietybės gavimo, o dabar iš jų šios kortelės buvo atimtos dėl to nutarimo priėmimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Trečiasis dokumentas, ir tada spręsim, ką darom.

R.MARKAUSKAS. Trečiasis dokumentas yra labai paprastas. Ten yra daugiausia techniniai reikalai dėl piliečio paso nuostatų pakeitimo. Keičiamos kai kurios sąvokos, išmetamos kai kurios dalys iš veikiančio nutarimo. Konkrečiau. Reikalingos ne 2, o 3 nuotraukos. Aš dabar nenorėčiau jums komentuoti, nes jūs visi turbūt turite šitą nutarimą. Norėčiau pasakyti, kad čia yra grynai techniniai reikalavimai.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Paviržis nori paklausti.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, man suprantami tokie reikalavimai, kad pilietis privalo saugoti pasą, bet man vis dėlto nelabai aišku, kodėl būtent žmogus... Jis juk tyčia nepameta. Jeigu jis pameta... Ar čia būtina reikalauti, kad jis, užsienio valstybėje būdamas, būtinai sumokėtų išlaidas už skelbimą laikraščiuose. Argi visi ten skaito tuos skelbimus? Juo labiau kad kitame straipsnyje jūs jau rašote, kad jeigu negrąžinami pasai, taip pat jeigu išduoti nepagrįstai ar neteisėtai laikomi, tai laikomi tiesiog negaliojančiais. Jau nereikalaujama nei skelbti, nei ką. Kam tas žmonių prievartavimas? Nebuvo ankstesniais laikais, o padarom dabar.

R.MARKAUSKAS. Šita nuostata įrašoma todėl, kad šiuo metu yra tendencija, kai daug asmenų turi po du, tris ar keturis pasus ir jais legaliai naudojasi važiuodami į vieną valstybę su vienu pasu, į kitą valstybę - su kitu. Vadinasi, turime dar problemą, kad daug asmenų negrąžina to buvusio sovietinio paso, kadangi jis suteikia tam tikrų galimybių NVS šalyse daryti tam tikrus biznio ar dar kažkokius sandėrius. Kad šitą dalyką kažkiek sumažintume, mes ir padarom, kad būtent tai privaloma. O iš esmės pareiškimas yra, kad jie pasą pametė. Tai pas mus yra tokia nuostata, jog skelbiame, kad pasas yra negaliojantis, asmuo sumoka už tą skelbimą ir tada jam išduodamas naujas pasas. Tada muitinės tarnyboms lengviau kontroliuoti asmenis, kurie vyksta su vienais ar kitais pasais. Tie pasai būtų įrašomi į kompiuterius.

PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu tik technišką klausimą duoti jums. Ar tai reiškia, kad mes dabar turėsime vėl keisti naujus lietuviškus pasus į naujesnius?

R.MARKAUSKAS. Ne. Tie pasai, kurie dabar išduoti, yra galiojantys.

PIRMININKAS. Gerbiamasis E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis kolega R.Markauskai, aš norėčiau jūsų paklausti štai tokio dalyko. Kai nesu juristas, man taip gana sudėtinga įsivaizduoti. Jeigu mano mama būtų likusi Vokietijos teritorijoje po to, kai ji buvo vokiečių koncentracijos stovykloje (o dabar jinai yra Laisvės alėjos gyventoja, vadinasi, Lietuvos pilietė), ir po 40 metų nenorėtų grįžti į Sovietų Sąjungą, nes dauguma buvo represuoti, o dabar norėtų grįžti į Lietuvą, tai ar ji galėtų būdama, sakykim, ne pagrindinės Lietuvos tautos atstovė tą padaryti, ar ne?

R.MARKAUSKAS. Čia aiškiai šnekama apie lietuvių kilmės asmenis.

E.ZINGERIS. Ačiū. Vadinasi, mano mama negalėtų...

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar mes turim apsispręsti. Čia bus sudėtingesnė procedūra, kadangi šito klausimo nėra mūsų darbų programoje. Taigi pirmasis klausimas yra toks: ar visus tris dokumentų projektus įrašom į darbų programą? Sutinkam? Įrašom. Ačiū. Antrasis klausimas. Ar pradedam šitų projektų nagrinėjimo procedūrą, normalią procedūrą? Pradedam. Ačiū. Niekas nesiūlė skubesnės tvarkos. Vadinasi, susitariam, kad įrašom į darbų programą ir pradedam svarstymo procedūras. Ačiū, gerbiamasis R.Markauskai.

Darbotvarkė (93.05.11)

2sesija37 p svarstyti klausimai

Dabar mums liko du klausimai. Kitos savaitės darbotvarkė, kadangi susitarėm, jog ketvirtadienį nedirbam. Kitos savaitės darbotvarkė jums įteikta ir joje yra 19 punktų. Tie visi 19 punktų yra įvairiose nagrinėjimo stadijose, išskyrus 4 punktą. Tai yra Seimo nutarimo "Dėl agrarinės reformos principų" projektas. Bet primenu, kad šitas nutarimo projektas jau yra įrašytas į patvirtintą Seimo antrosios sesijos darbų programą. Taigi galima sakyti, kad visi klausimai yra vienoj ar kitoj nagrinėjimo stadijoj. Ir aš prašyčiau kolegas patvirtinti. Jeigu iškyla kokių klausimų, prašom pasisakyti. S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau dėl vieno dalyko paklausti, o dėl kito tiktai techninę tokią pastabą padaryti.

PIRMININKAS. Prašau.

S.PEČELIŪNAS. Dėl 4 punkto. Kada mes turėsim bent kokį nors projektą? Būtų vis dėlto gražu jį turėti.

PIRMININKAS. Reikėtų paklausti gerbiamąjį M.Pronckų.

S.PEČELIŪNAS. Ir antras dalykas, kad nereikėtų iš naujo. Dėl 7 ir 8, kiek aš žinau, yra bent jau du pranešėjai tai mažiausiai.

PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamasis M.Pronckau, paspauskit mygtuką, reikės atsakyti. Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Siūlau pritarti darbotvarkei.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Aš taip pat norėjau paklausti dėl agrarinės reformos principų. Labai svarbus klausimas ir reikalingas projektas būtinai.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, agrarinės reformos principų projektas yra išdalytas kiekvienam komitetui praėjusią savaitę, ketvirtadienį. Ir mes savo raštu prašėm, kad komitetai pradėtų jį nagrinėti. Taigi projektas jau nagrinėjamas. Rytoj Vyriausybė paskutinį kartą, lyg ir paskutinį kartą, jį svarsto dar kartą ir po to bus skubiai pateiktas visiems Seimo nariams. Taigi dokumentas yra.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai ar galim balsuoti dėl visos savaitės darbotvarkės? Čia įrašymas 4 punktu nereiškia, kad jis bus antradienį. Dėl šito tarsimės atskirai. Čia savaitės darbotvarkė. Ar sutinkam, kad tokia darbotvarkė būtų patvirtinta? Ačiū, gerbiamieji kolegos, man malonu, kad šiandien mes taip gana sutartinai dirbam. Dabar žodis Seimo nariui A.Endriukaičiui. Prašom. Prašom dar nesiskirstyti.

A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia buvo išreikšti nuogąstavimai, kad aš turėsiu asmeninį, aš ne asmeninį, aš turiu labai rimtą pareiškimą. Tai visai nesusiję su manim. Tiktai tą nuogąstavimą išsakysiu, kad ir kiek čia buvo replikuota ar sakyta. Aš laikausi vieno Kamerūno genties vado pamokymo savo pavaldiniams. Sako, kad, jeigu tau šuo įkanda, tai tu jam neatsilygink tuo pačiu. O dabar aš rimtai. (Salėje juokas)

BALSAS IŠ SALĖS. Tai kas čia kandžiojasi?

PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Gerbiamasis A.Endriukaiti, tada aš irgi pasakysiu. Pagal Amerikos žurnalistikos teoriją yra sakoma, kad, jeigu šuo įkando žmogui, tai čia jokia sensacija, o jeigu žmogus įkando šuniui, tai čia - sensacija. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Dabar norėčiau aš labai rimtai. Badauja M.Garšvienė. Ji yra gimusi 1930 m., medicinos sesuo, jos vyras yra gydytojas. Mes truputį esam su ja kalbėję, aš turėsiu į jus tokį prašymą. Jos, II grupės invalidės, sveikata nekokia. Nepagalvokit tikrai, kad kas nors inspiruoja tą jos elgesį, kaip ponas B.Genzelis sako. Tikrai aš neinspiruoju, aš perskaitysiu S.Lozoraičio laišką.

PIRMININKAS. Paklausykim, gerbiamieji kolegos, posėdis baigiasi!

A.ENDRIUKAITIS. Ir norėčiau labai konstruktyviai, rimtai į jus kreiptis su pasiūlymu. Aš jos nepažįstu, aš nežinau jos, aš negaliu nieko pasakyti apie ją kaip asmenį. S.Lozoraitis yra šiandien atsiuntęs laišką.

"Didžiai gerbiama, brangi Garšviene! Aš sužinojau apie tamstos nepaprastai drąsų nutarimą išreikšti man savo solidarumą bado streiku. Šis tamstos didelis jausmas Lietuvos reikalams mane giliai sujaudino ir dar kartą įtikino, kad mūsų ateitis bus šviesi. Galvodamas apie mūsų tautos bei valstybės ateitį, aš šiandien tamstos labai prašau sustabdyti pradėtą bado streiką. Šiuo momentu mums reikia visų jėgų, visų geros valios dorų žmonių, kurie padėtų stiprinti mūsų Tėvynės laisvę, demokratiją, pasitikėjimą savimi. Aš tamstos karštai, nuoširdžiai prašau nesilpninti savo jėgų ir siekti savo tikslų kitais būdais. Aš šį savo prašymą galėsiu, jeigu reikia, pakartoti žodžiu.

Laukdamas greito atsakymo, apkabinu tamstą, kaip taurią Lietuvos moterį."

Pasirašo S.Lozoraitis.

Aš paprašyčiau po šito posėdžio, po vieną žmogų iš frakcijų ir aš dalyvaučiau, nueitume pas ją, pasikalbėtume ir, na, aš norėčiau bendro tokio sprendimo. Tai pirmininkaujančio ir prašyčiau tą procedūrą atlikti.

PIRMININKAS. Tai aš manau, kad kolegos tam pritars ir čia atsiras pakankamai norinčių ir iš tikro geriau būtų, kad žmonės nebadautų net ir dėl kilnių tikslų.

Taigi, gerbiamieji kolegos, šiandien posėdį, t.y. jubiliejinį 100ąjį posėdį, aš noriu užbaigti prieš tai pasakydamas, kad rytoj ir poryt ne laisvos dienos, o komitetų ir frakcijų darbo dienos. Įvairių komisijų, dėl kurių šiandien susitarėm, darbo dienos. Ir aš jums labai nuoširdžiai linkiu gero, konstruktyvaus darbo. Aš jums jokiu būdu nemaišysiu, netrukdysiu netgi savo buvimu. Taigi labai ačiū. Gero jums darbo. Posėdis baigiamas, kitas posėdis - antradienį 10 val.

---

# 2s37posant

$ 2s 37p Laik. ást. "Dël LR sant. ir ðeimos kod. 213 str. pakeitimo" pr.

# 2s37poarch

$ 2s 37p Ást. "Dël ypatingos reikðmës archyvø iðsaugojimo" pakeitimo" pr.

# 2s37poetik