Trisdešimt
ketvirtasis posėdis
1993
m. gegužės 6 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
Įstatymo "Dėl Lietuvos banko įstatymo pakeitimo" projektas (pirmasis ir antrasis svarstymas) |
|
3. |
Nutarimo "Dėl Lietuvos banko statuto dalinio pakeitimo ir papildymo" projektas (pirmasis ir antrasis svarstymas) |
|
4. |
Nutarimo "Dėl Ignalinos rajono Visagino gyvenvietės tiesioginio valdymo" projektas (pirmasis ir antrasis svarstymas) |
|
5. |
Nutarimo "Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos savo įgaliojimų perviršijimo ir rinkimų rezultatų 20ojoje Baltijos, 22ojoje Pajūrio ir 64ojoje Šakių rinkimų apygardose" projektas (pateikimas) |
|
6. |
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo paklausimo Konstituciniam Teismui" projektas (pateikimas) |
|
7. |
Nutarimo "Dėl Seimo laikinosios užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veiklos tyrimo komisijos" projektas (pateikimas) |
|
8. |
Įstatymo "Dėl buvusių LTSR valstybinių profsąjungų turto" ir nutarimo dėl jo įsigaliojimo projektai (antrasis svarstymas) |
Seimo narių pareiškimai
K.Antanavičius. “Dėl muitinės darbo”
Posėdžio protokolas
2sesija34p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, labas rytas. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo gegužės 6 d. rytinį plenarinį posėdį. Primenu, kad praėjusį antradienį šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkę mes patvirtinome, bet per frakcijų atstovų, prezidentūros ir Vyriausybės atstovų pasitarimus kai kas yra patikslinta. Ir daugelis dalykų patikslinta bendru sutarimu. Todėl aš prašyčiau šitą mūsų sutarimą patvirtinti, o ten, kur bus neaiškumų, kaip paprastai, žinoma, reikės balsuoti. Taigi išbraukiamas darbotvarkės 10 punktas, jis perkeliamas į antradienį dėl to garsiojo 8 punkto. Taip pat išbraukiamas 11 punktas dėl Statuto antrosios dalies, o 11 klausimo sąskaita išplečiamas 12. Prie 3 dalies prisideda 4 dalis, kadangi jos abi yra vienoje svarstymo stadijoje ir būtų galima tai kartu daryti. Ir pirmosios dalies pateikimas. Tai štai toks 12 klausimo išplėtimas, kadangi kompromiso vardan atsisakoma šiandien priiminėti Statuto antrąją dalį. Taip pat galiu priminti, kad alternatyvos iš tikro yra suformuluotos raštu ir įteiktos Seimo nariams.
Dabar yra keli rezerviniai klausimai. Gerbiamojo ministro E.Vilkelio teikiami įstatymų pakeitimai galėtų būti balsuojami arba dar galėtų būti kai kas patikslinta tarp 6 ir 7 punktų maždaug 12.20 val. Aš labai prašau atkreipti į tai dėmesį tuos kolegas, kuriems rūpi mokesčių įstatymų reikalai. Taigi abu įstatymai trečiojoje stadijoje maždaug 12.20 val.
Toliau. Yra įstatymo dėl amnestijos projektas. Teikia Prezidentas, bet jo pavedimu kalbėtų ministras J.Prapiestis. Šį klausimą siūloma pradėti nuo 17 val., taip pat dar yra papildomas klausimas, kurį teiktų teisingumo ministras, tai įstatymas dėl įvaikinimo tvarkos ir dėl dvigubų pavardžių keitimo.
Tai štai yra tokie pataisymai ir papildymai, dėl kurių frakcijų atstovų pasitarime buvo sutarta ir prieštaravimų nebuvo. Klaustukas yra vienintelis, ir aš jaučiu, kad dėl šito klausimo prie mikrofono yra kolega Seimo narys P.Giniotas, t.y. dėl 6 punkto. Tai gal tada, gerbiamasis P.Giniotai, jūs pasakykite, aš tiktai primenu, kad šie klausimai yra balsuoti. Dabar balsavimas bus atvirkštinis, jeigu jūs teiksite taip, kaip buvo sakyta frakcijų atstovų pasitarime, 6 punktą atidėti. Prašome, gerbiamasis P.Giniotai.
P.GINIOTAS. Aš vis dėlto manau, ir mūsų Tėvynės Santaros frakcijos mano, kad šis klausimas, kuris teikiamas 6 punktu, yra labai opus. Ir jeigu jis jau pakeliamas iki tokio lygio, kad prasideda diskusijos Seime, paskui jį bus sunku argumentuotai atmesti arba kitu būdu kaip nors spręsti šią problemą. Aš prašyčiau, jeigu gali LDDP frakcija, mes galėtume susitikti ir išsakyti tas problemas, kokias sukels šių įstatymų pakeitimai, būtent Pilietybės įstatymo pakeitimai. Mums reikia padiskutuoti ne čia, Seimo posėdžių salėje, bet už jos ribų, ir tik tada išeiti į šią salę ir teikti tuos pakeitimus.
A.SAKALAS. Ar dėl procedūros galima?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nematau čia didelės problemos, galima pateikti šiuos įstatymus, kuriuos minėjo Seimo narys P.Giniotas, po to gali bet kuri frakcija paprašyti padaryti pertrauką ir, manau, tą pertrauką galima išnaudoti visiems naujiems patikslinimams, svarstymams ir taip toliau. Todėl aš nemanau, kad reikėtų braukti iš darbotvarkės. Galima paprasčiausiai pateikti, po to paprašyti pertraukos pateikiant klausimą.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys R.Markauskas, kaip pateikėjas.
R.MARKAUSKAS. Aš norėčiau priminti, kad darbo grupėje, kuri buvo sudaryta Seimo Pirmininko potvarkiu, dalyvavo ne tiktai LDDP frakcijos nariai, bet ir Santaros frakcijos nariai. Būtent E.Jarašiūnas. Ta grupė buvo sudaryta iš įvairių teisininkų, ir šie pakeitimai yra priimti būtent visos grupės sprendimu. Vienbalsiai yra priimti. Taigi reikėtų šituos pateikti, o tada jūs svarstykite.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom dabar registruotis. Prašom registruotis. Aš labai atsiprašau, gerbiamieji kolegos, žinoma, pirmiausia į vyrą kreipiuosi, į gerbiamąjį V.Mačiulį, po to jau į damą, prašydamas tylos. Taigi salėje yra 104 Seimo nariai. Aš dar kartą kreipiuosi į kolegą P.Giniotą (aš jo dabar nematau), ar jis reikalauja balsuoti, ar nereikalauja balsuoti, atsižvelgdamas į kolegos A.Sakalo siūlymą. Ar reikia balsuoti dėl išbraukimo, ar nereikia? Gerbiamasis P.Giniotai, prašom.
P.GINIOTAS. Aš siūlyčiau vis dėlto balsuoti, na, bet ponas A.Sakalas pasiūlė mums prašyti pertraukos. Na, pertraukos galime prašyti iki kito posėdžio. Bet ar tai išspręs šitą problemą? Aš galiu keliais žodžiais priminti. Suteikdamas dvigubą pilietybę į Klaipėdos kraštą grįžta žmonės, atsiima nuosavybę ir...
PIRMININKAS. Nenagrinėkime turinio, gerbiamasis P.Giniotai.
P.GINIOTAS. ...į Vilniaus kraštą grįžta. Pasvarstykime tai už šitos salės ribų.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Prašom balsuoti, kas už tai, kad 6 darbotvarkės... Prašau. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš neturiu įgaliojimų kalbėti komiteto vardu, tačiau noriu informuoti, kad vakar Užsienio reikalų komiteto posėdyje buvo pasakyta tikrai neigiama nuostata įrašyti šį klausimą į darbotvarkę. Ir aš prašyčiau į tai atsižvelgti, tuo labiau kad informaciją teikiu, kaip sakoma, ne iš piršto laužtą, o teisingą. Aš prašau šiandien geranoriškai Seimo Pirmininką ir LDDP frakciją atidėti šį klausimą ir šiandien jo neįrašyti. Galbūt sutarkime be balsavimo. Sutarkime šiuo klausimu. Aš ir pranešėją poną R.Markauską tikrai nuoširdžiai prašau atsižvelgti į tas pastabas, tuo labiau kad ir mes, ir jūs siekiame valstybės interesų ir visa kita. Padarykime šitą.
PIRMININKAS. Gerai. Kadangi reikalaujama balsuoti, tai aš...
BALSAS IŠ SALĖS. Galima dar?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Aš noriu taip pat patvirtinti tą mūsų vakarykštį svarstymą Užsienio reikalų komitete, kadangi čia vis dėlto yra susiję su lietuvių kilmės žmonėmis, gyvenančiais įvairio se pasaulio valstybėse, kad mes tikrai vieningai priėjome prie tos nuomonės, kad reikėtų dar papildomos informacijos. Pavyzdžiui, mūsų komitetui būtų gerai, kad ateitų iš Valstybės ir teisės komiteto žmonės, kurie pateiktų papildomą informaciją, ir reikėtų rimčiau pasiruošti. Pradėti svarstymą, neįsigilinus į tą klausimą, nėra taip paprasta. Reikėtų padėti pasiruošti.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pakankamai pasisakyta. Aš dabar kreipiuosi į besiderančius įvairių frakcijų atstovus, t.y. į gerbiamąjį P.Giniotą ir gerbiamąjį R.Markauską. Ar atidedame šį klausimą, ar vis dėlto balsuojame? Minutėlę, aš kreipiuosi į P.Giniotą ir R.Markauską. Gerbiamasis R.Markauskai, prašom nuo mikrofono čia prieiti ir pasakyti.
R.MARKAUSKAS. Na, jeigu taip labai norite, tai prašome tada kitą savaitę.
PIRMININKAS. Aišku. Malonu. Darbas prasidėjo šiandien nuo kompromisų, manykim, kad čia yra naujos dvasios pasireiškimas. Taigi, kadangi dėl kitų dalykų nebuvo prieštaraujama, vadinasi, nėra reikalo dar atskirai tvirtinti darbotvarkę. Todėl aš prašau gerbiamąjį R.Visokavičių į tribūną. Pereiname prie 2 ir 3 darbotvarkės punktų. Gerbiamasis K.Antanavičiau, jūs trukdote pranešėjui!
# $ Įstatymo "Dėl Lietuvos banko įstatymo pakeitimo" projektas (pirmasis ir antrasis svarstymas) (93.05.06)
2sesija34p svarstyti klausimai
Gerbiamasis R.Visokavičiau, jūs nepageidaujate į tribūną? Prašom. Dabar prašyčiau gerbiamąjį A.Sakalą prie pulto.
R.VISOKAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektą pristačiau, turbūt kartoti iš naujo nereikia. Susipažinau su Juridinio skyriaus išvadomis, jos yra įvertintos. Kažkokių pakeitimų, kitokių nuomonių negavau. Įvertiname tai, kad revizorių skirtų arba Prezidentas, arba Seimas. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip nuspręsite, taip ir bus. Man tinka bet kuris iš variantų.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Ačiū gerbiamajam banko valdytojui. Tada prašome į tribūną arba iš vietos. Diskusijai užsirašė trys Seimo nariai. Seimo narys V.Buinevičius. Prašom. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, parlamentams atskaitingų institucijų formavimas yra neabejotinai Seimo prerogatyva. Tuo tarpu mūsų nagrinėjamame projekte yra numatytas kitas variantas. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad jeigu mes einame į Europą, mes turėtume taip pat laikytis Europarlamento priimtos parlamentinės kontrolės konvencijos, kurioje numatyta, kad visų parlamentinės kontrolės institucijų vadovai, vadovybės turi būti tvirtinamos parlamentų. Tokios institucijos Lietuvoje yra ne tik Lietuvos bankas, bet taip pat Valstybės kontrolės departamentas, Aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros paveldo inspekcija, todėl mes su šiuo klausimu susidursime dar ne kartą.
Manau, kad vyksta juridinė kolizija. Bankas yra nepriklausoma nuo vykdomosios valdžios institucija ir natūraliai atskaitinga Seimui. Dėl to Konstitucijoje numatytas Seimo vadovo skyrimas, atsiprašau, Lietuvos banko vadovo tvirtinimas Seime. Jeigu mes priimsime sprendimą, kad tvirtina banko vadovą Seimas, o jo pavaduotojus Prezidentas, tai čia išeis juridinė kolizija.
Kodėl? Todėl, kad, sakykime, kažkas atsitinka banko pirmininkui. Jisai suserga ar išvažiuoja į ilgalaikę komandiruotę. Vadinasi, Seimo patvirtintas vadovas išvyksta, jo nėra, į jo vietą ateina Prezidento patvirtintas asmuo. Vadinasi, šia prasme pažeidžiama parlamentinės kontrolės prerogatyva. Juridinės technikos požiūriu šis įstatymo projektas, kaip rašo Juridinis skyrius, yra tvarkingas. Bet vakar frakcijoje mes konsultavomės su Juridinio skyriaus specialistu, kuris išdėstė savo nuomonę, kad einama negeru keliu, pavedant tvirtinti pavaduotojus ne tai valdžios institucijai, kuri tvirtina patį vadovą.
Tuo būdu priėmus, sakykim, poziciją, kad pirmininko pavaduotojus tvirtina Prezidentas, faktiškai išplečiama Konstitucija. Mes jau esame atlikę šį veiksmą su Valstybės kontrolės departamentu. Man atrodo, kad reikėtų persigalvoti. Aš prisimenu vakarykštį Seimo nario A.Basko pareiškimą. Jis, sakyčiau, labai gerai, tobulai išreiškė susiklosčiusią situaciją. Nelabai ką yra pridurti.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad iškyla politinės problemos. Socialdemokratų partija savo rinkiminėje programoje įrašė, kad ji pasisako už parlamentinę respubliką. Kiek žinau, Lietuvos demokratinė darbo partija taip pat savo rinkiminėje programoje yra įrašiusi šią nuostatą. Todėl aš manau, kad mums negalima eiti tuo keliu, kad plėstume Konstitucijoje numatytas Prezidento teises parlamentinės kontrolės institucijų sąskaita.
Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad dabar, kada vienos valdančios partijos dauguma yra Seime ir jos atstovas yra Prezidentas, didesnių kolizijų gali ir neiškilti. Tačiau pagalvokime - paskiriami Seimo rinkimai arba Prezidento rinkimai, nesvarbu šiuo atveju, ir dauguma susiformuoja vienos pakraipos, o Prezidentas yra kitos politinės pakraipos atstovas. Tai mes iš karto turime didžiulį konfliktą. Įsivaizduokim, Prezidentas negali teikti Seimui Lietuvos banko arba kitų jam atskaitingų institucijų vadovų, nesuderinęs su tuo metu Seime esančia dauguma, taip? Nes priešingu atveju bus nepatvirtinta. Tuo tarpu jau kitame etape Prezidentas gali reikalauti atitinkamai iš naujai paskirto Seimo daugumai atstovaujančio Lietuvos banko arba kitos atskaitingos institucijos vadovo, kad jis pateiktų jam tvirtinti jo žmones. Vadinasi, mes pažeidžiame vieną pagrindinių principų, kad šios institucijos veiktų kaip komanda, kad jų vadovybė būtų komanda ir vykdytų daugiau ar mažiau vienodą politiką.
Dabar aš norėčiau pereiti prie apibendrinimo. Mes giname Lietuvos banko vadovo, Aplinkos apsaugos departamento vadovo (nes gali iškilti ir šitas), Kontrolės departamento vadovo, Kultūros paveldo inspekcijos viršininko ir visų kitų Seime tvirtinamų institucijų vadovų teisę patiems pasirinkti savo pavaduotojus. Mūsų pasiūlymas - tiesiog įrašyti, kad Banko valdybos pirmininko pavaduotojus tvirtina pats pirmininkas. Čia mūsų pirmas pasiūlymas. Jeigu dėl kažkokių priežasčių jis yra visiškai nepriimtinas, tai tada mes prašytume palaikyti poziciją, kad pavaduotojus banko valdybos pirmininko teiki mu tvirtina Seimas. Bet mes kategoriškai pasisakome prieš pavaduotojų tvirtinimo teisės suteikimą Prezidentui. Aš labai tikiuosi, kad greitai galbūt pavyks grįžti ir prie Kontrolės departamento vadovo pavaduotojų klausimo ir išspręsti taip, kaip reikia ne šios dienos politinei situacijai, bet kaip reikia Lietuvos parlamentinės respublikos įtvirtinimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Seimo nary A.Baskai, prašome į tribūną.
A.BASKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Lietuvos banko pirmininke. Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad Lietuvos banko pirmininką skiria Seimas, kad ši institucija atskaitinga Seimui. Jeigu bus pasielgta taip, kaip pasiūlyta antrajame projekte, t.y. jeigu pareigūnus skirs vykdomosios valdžios pareigūnas, tuomet atsiranda kolizija, kad ta institucija (šiuo atveju Lietuvos bankas) tampa atskaitinga tam asmeniui.
Kodėl yra toks valdžių išdėstymas, išskirstymas, apribojimas visose valstybėse, kurios sparčiai vystosi, tarp jų ir Lietuvos Konstitucijoje? Čia kai kas supranta tą Konstitucijos sakinį, kad Prezidentas turi teisę skirti įstatymu nustatytus pareigūnus (jie išplečia, kad visus pareigūnus), tuo tarpu Konstitucijoje parašyta, kad ne visus, o tik tam tikrus. Būtent tuos pareigūnus, kurie yra Vyriausybės institucijų pareigūnai. O tuo tarpu bankas yra ne Vyriausybės. Tokių institucijų, vystantis valstybei, atsiras ir daugiau. Atsiras valstybės iždas, atsiras... Aš manau, kad ir konkurencijos tarnyba bus atskirta iš Vyriausybės sudėties. Atsiras vertybinių popierių departamentas, ar kaip jį kitaip pavadinsim. Tų institucijų daugės. Va toks yra vykdomųjų valdžių paskirstymas, aš nekalbu apie kitas valdžias. Tai yra Vyriausybės paketas ir paketas, kuris yra atskaitingas valdžių institucijų šitam... Todėl šituo požiūriu negalima priimti to punkto, kad nevyriausybinių institucijų pareigūnus skiria vyriausybinės institucijos pareigūnas, nepriklausomai koks. Ir nepriklausomai, ar ten vyriausybė su prezidentu, ar be prezidento, čia yra neesminis dalykas. Esmė yra ta, kad yra du vykdomųjų valdžių paketai. Taip padaryta tam, kad būtų kontrolė, kad mažiau būtų galima piktnaudžiauti turima valdžia ir pan. Kitaip tariant, kad valdžia būtų geresnė.
O dabar šiuo atveju mes, taip sakant, padarėme tokią koliziją su valstybės departamentu, o konkrečiai banko atžvilgiu, tai... Visose išsivysčiusiose valstybėse (aš neturiu tų, kuriose autokratija arba hierarchinis valdymas, kur nėra demokratijos ir prielaidų sparčiai vystytis) tie dėsniai turi būti išlaikyti. O konkrečiai banko atžvilgiu... Tarp vyriausybės su prezidentu ar be prezidento ir banko visuomet turi būti tam tikri nesutarimai, kadangi jų paskirtys yra skirtingos. Vyriausybės institucijos daugiau orientuotos į šią dieną, o bankas, valstybės bankas, šiuo atveju Lietuvos bankas (pas mus valstybės bankas pavadintas Lietuvos banku), jo jau paskirtis yra daugiau rytdiena. Jūs paimkite savo asmeninį gyvenimą, juk kertąsis interesai - šios dienos ir rytdienos - kai kuriais atžvilgiais. Ne visais atžvilgiais. Tai todėl va čia yra tas padarytas išskyrimas, kad būtų suderinta, kas atstovauja daugiau ateičiai, rytdienai ir kas atstovauja šiai dienai.
Panašus skirtumas yra tarp komercinio banko ir valstybės banko. Ten daugiau galima rasti skirtumų ir kitokių dalykų. Todėl siūlau, kad bankas būtų stipresnis, nutarime parašyti, kad Lietuvos banko pirmininko pavaduotojus pasirenka pats pirmininkas, valdybą... Va čia yra diskusinis... Taip sakant, kad jis būtų stiprus bankas, valstybės bankas, o ne Vyriausybės tarnas, tai pirmininkas pats skiria savo pavaduotojus.
O dabar dėl valdybos. Čia reikėtų pagalvoti šioje konkrečioje Lietuvos situacijoje, kaip yra geriau. Aš lyg ir kreipiu į tą atvejį, kad valdybos pirm...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, turėčiau jus pertraukti. Seimo nary V.Andriukaiti, Seimo nary J.Bernatoni, tiesiog nepagarbiai stovite ir šnekate, kai oratorius dėsto savo mintis. Prašome gerbti ir kitus.
Prašom.
A.BASKAS. O banko taryba, manau, šioje situacijoje, kai pas mus bankininkystė nėra... ypač kai valstybės banko specialistų yra labai mažai Lietuvoje ir tradicijų neturi, gal reikėtų palikti, kad skiria banko pirmininko teikimu Seimas. Todėl prašau Sekretoriatą priimti siūlymus kaip pateikto projekto alternatyvas, to, kas buvo suformuluota. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Norėčiau priminti jums... Gerbiamasis pranešėjau, prašyčiau alternatyvą įteikti Sekretoriatui, nes galimas toks atvejis, kad šiandien po pietų, jeigu bus pritarta po antrojo svarstymo, po pietų bus trečiasis svarstymas. Reikėtų iki trečiojo svarstymo pradžios tas alternatyvas turėti, kad galėtume balsuoti dėl jų.
Biudžeto ir finansų komiteto vardu Seimo narys K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, čia buvo pasakyti kolegos A.Rudžio ir kolegos A.Basko motyvai. Aišku, yra tam tikra prasmė ir vienoje argumentacijoje, ir kitoje argumentacijoje. Tačiau Biudžeto ir finansų komiteto daugumos narių nuomone (čia apklausos būdu ši nuomonė buvo išsiaiškinta), vis dėlto mes remtume Prezidento pasiūlytą variantą. Jį formuluojam taip, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu. Čia kažin kokios argumentacijos nereikia, man atrodo, šiam variantui. Tai supaprastina pačią vadinamosios banko komandos formavimo procedūrą. Tokių negatyvių aspektų galima įžiūrėti visuose trijuose variantuose. Mano manymu, mažiausiai to neigiamo aspekto būtent čia ir esama. Jeigu mes formuojame banko, kaip dabar įprasta sakyti, komandą, tai leiskime ją formuoti banko pirmininkui, tačiau suteikiant tam tikras teises ir Prezidentui. Nemanyčiau, kad Prezidentas ir jo patarėjai nesugebės įsigilinti į vieno ar kito kompetenciją ir kad Seimas tą dalyką padarys geriau. Seimui, man atrodo, ir taip bus daug darbo sprendžiant ir daugelio įstatymų, ir pataisų, ir naujų įstatymų priėmimo klausimus, o šiuo atveju personalijų klausimas, manyčiau, gali būti atiduotas kitoms institucijoms. Todėl komiteto vardu prašau paremti Prezidento pasiūlytą variantą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ponui K.Jaskelevičiui. Kviečiame į tribūną pasakyti baigiamąjį žodį banko valdytoją, jeigu turite ką nors pridurti ar ką siūlote. Pabaigoje turėtumėte siūlyti pritarti po antrojo svarstymo, atidėti ar ką nors kita. Prašom.
R.VISOKAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, ačiū už baigiamąjį žodį. Aš labai nuoširdžiai prašyčiau pagreitinti šį sprendimą, nes tikrai negaliu dirbti, trūksta balsų, trūksta sprendimų priimti į banką žmonių ir reikia kuo greičiau... Padėkite! O kuris iš tų variantų - ar man leisite, patikėsite, ar kaip yra pasirašyta gerbiamojo Prezidento, tinka man bet kuris variantas. Leiskite pradėti dirbti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam valdytojui.
Gerbiamieji Seimo nariai, mums dabar reikėtų balsuoti dėl pritarimo po antrojo svarstymo. Galima kalbėti dėl balsavimo motyvų, jeigu kas pageidauja. Seimo narys A.Rudys. Du - už, du - prieš, suprantama. Prašom.
A.RUDYS. Be abejo, tvarkyti Banko įstatymą ir Banko statutą būtina. Ir mes negalime dėl vieno punkto trukdyti viso to įstatymo kitų dalių priėmimo. Tačiau aš vis dėlto prašyčiau, kad šiandien trečiojo svarstymo nebūtų. Aš pasisakau už pritarimą po antrojo svarstymo, tačiau būkime protingi, nepaskirkime “ant karštųjų” šiandien trečiojo svarstymo.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Lietuvos banko įstatymas buvo sudarytas labai specifinėmis sąlygomis ir ne viskas jame yra, kas reikalinga centriniam bankui. Todėl šiandieną to įstatymo ir Bankininkystės įstatymo mes dar negalime nei priimti, nei sudaryti kaip reikiant. Reikia leisti Lietuvos banko pirmininkui ir bankui dirbti. Bet aš siūlyčiau priimti Prezidento variantą, nes Prezidentas atstovauja visai Lietuvai. Nors ir banko pirmininkas atstovauja visai Lietuvai, bet tai yra vis tiek labiau galbūt paveikiamas žmogus, gal LDDP ar kieno kito. O Prezidentas turi būti vis tiek nepriklausomas ir atstovauti visai Lietuvai. Jis turi turėti įtakos tokiam svarbiam barui, kaip Lietuvos bankas. Nes tai yra centrinis bankas, ir pinigų emisija turi būti daroma per šitą banką. Jeigu Prezidentą nušalinsime nuo šitos srities, tai mes tada išvis kokios atsakomybės iš jo lauksime? Aš siūlyčiau balsuoti už Prezidento variantą.
PIRMININKAS. Dabar nebalsuosime už jokį variantą. Dabar balsuosime, pritarti po antrojo svarstymo ar ne. Siūlote pritarti?
E.KUNEVIČIENĖ. Pritarti Prezidento pateiktam variantui.
PIRMININKAS. Ačiū. Galima dabar kalbėti tik prieš. Gerbiamieji Seimo nariai, čia matote kompiuteryje įrašytas jūsų pavardes, bet galima kalbėti tik prieš, ir prašome tai daryti arba nekalbėti visiškai. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Aš negaliu kalbėti prieš, bet...
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Andriukaitis. Galima kalbėti tik prieš. Seimo nary V.Andriukaiti, kalbate prieš?
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, aš kalbu prieš.
PIRMININKAS. Prašau. Motyvuokit.
V.P.ANDRIUKAITIS. Pirmas motyvas yra Konstitucija. Vis dėlto...
PIRMININKAS. Atsiprašau, aš tik noriu patikslinti. Čia kalbama dėl pritarimo arba nepritarimo po antrojo svarstymo.
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip taip, dėl pritarimo ir dėl atidėjimo. Mano pozicija ta, kad reikia klausimą atidėti, kadangi ir Juridinio skyriaus specialistai iškėlė visiškai aiškias konstitucines politines problemas, kurios yra, nes juridinė technika čia yra neutrali.
Kita vertus, mes turime dar kartą atsakyti į klausimą, kur galimos šitos parlamentinio modelio kolizijos ir parlamentui atskaitingų institucijų formavimo principai, kad jie nebūtų pažeisti. Čia aiškiai pažeidžiama, kaip ir Valstybės kontrolės departamento formavimo situacijoje, todėl mes siūlome atidėti ir dar kartą išanalizuoti visas tas alternatyvas, kurios buvo pasakytos tribūnoje.
Kita vertus, trečiąjį svarstymą tada daryti antradienį, kai alternatyvos bus normaliai suformuluotos raštu ir bus galima motyvuotai balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas. Galima kalbėti prieš.
V.V.ZIMNICKAS. Nenoriu.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bastys.
J.BASTYS. Aš manyčiau, kad vis dėlto reikėtų sutikti su gerbiamųjų A.Basko ir A.Rudžio siūlymais. Ir dar turiu tokį argumentą. Man atrodo, jeigu banko valdytoją, šiaip ar taip, skiria ar tvirtina Seimas, tai žiūrėkime, kokios pavaduotojų pareigos. Pavaduotojai atskiru atveju - ligos, banko valdytojo išvykimo ar kitokiais atvejais - tampa valdytojais. Ir čia pasidarys kolizija. Banko valdytoju, kad ir laikinai einančiu pareigas, taps Seimo netvirtintas, nesvarstytas žmogus. Todėl manyčiau, kad logikos yra daugiau šituose pasiūlymuose. Ir nesakyčiau, kad reikėtų nepritarti po antrojo svarstymo, bet su ta pataisa, kad būtent valdytojo teikimu ir pavaduotojus patvirtintų Seimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik norėčiau priminti gerbiamiesiems Seimo nariams. Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau paklausyti informacijos. Kiekviena frakcija turi teisę prieš prasidedant trečiajam svarstymui, balsavimui iki gongo dūžio pareikalauti, kad būtų padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Vadinasi, jeigu šiandien po pietų prasidės trečiasis svarstymas ir balsavimas, frakcija gali prieš tai įteikti raštu arba žodžiu pareikalauti pertraukos iki kito posėdžio, tada klausimas bus svarstomas ne anksčiau kaip antradienį. O dabar prašome registruotis, balsuosime. O paskui vėl kviesime į tribūną banko valdytoją trumpai pakomentuoti antrąjį dokumentą - statutą. Jeigu turėsite ką pridėti... Jeigu ne, tai pasakysite, kad viskas aišku.
Užsiregistravo 102 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Buvo pasiūlyta pritarti po antrojo svarstymo. Buvo pasakyti motyvai tų, kurie siūlė pritarti, kitų, kurie siūlė nepritarti. Prašome, Seimo nariai, pasiruošti balsuoti ir balsuoti. Kas už pritarimą, paspaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Gerbiamasis A.Gaška, galima tik pačiam balsuoti, įpareigoti kitą balsuoti negalima.
Pritarė po antrojo svarstymo 75 Seimo nariai, prieš - 7, susilaikė 9. Po antrojo svarstymo pritarta.
# $ Nutarimo "Dėl Lietuvos banko statuto dalinio pakeitimo ir papildymo" projektas (pirmasis ir antrasis svarstymas) (93.05.06)
2sesija34p svarstyti klausimai
Svarstome 3 darbotvarkės punktą ir kviečiame į tribūną banko valdytoją poną R.Visokavičių. Primenu, kad tai yra pirmasis ir antrasis svarstymas. Primenu, kad tai yra statutas, kurio... Prašom, gerbiamasis R.Visokavičiau.
R.VISOKAVIČIUS. Pridurti nieko neturiu, aš jau pristačiau ir prašau svarstyti toliau.
PIRMININKAS. Kompiuteryje nematau nė vienos pavardės, kas norėtų kalbėti. Tada pradėsime balsuoti ir bus galima kalbėti dėl balsavimo. Du - už, du - prieš dėl balsavimo motyvų apie statutą. Seimo narys V.Buinevičius. Prašome. (Balsai salėje) Kaip jo pavardė atsiranda kompiuteryje, aš nežinau. Valdančioji frakcija, prašom išvaikyti piktąsias dvasias iš Seimo, kurios čia gadina mums darbą.
Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš siūlyčiau pritarti pateiktam variantui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta nutarimo “Dėl Lietuvos banko statuto dalinio pakeiti mo ir papildymo” projektui po antrojo svarstymo, tas spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.
Už - 78, prieš - 1, susilaikė 5. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos banko statuto dalinio pakeitimo ir papildymo” projektui pritarta po antrojo svarstymo. Dėkojame banko valdytojui ponui R.Visokavičiui. Dėkojame Seimo nariams.
# $ Nutarimo "Dėl Ignalinos rajono Visagino gyvenvietės tiesioginio valdymo" projektas (pirmasis ir antrasis svarstymas) (93.05.06)
2sesija34p svarstyti klausimai
Svarstome 4 darbotvarkės punktą - Seimo nutarimą “Dėl Ignalinos rajono Visagino gyvenvietės tiesioginio valdymo”. Kviečiame į tribūną pranešėją A.Sadkauską, jeigu jūs turite ką nors papildomai... Prašau tada ne pranešėjas A.Sadkauskas.
A.SALAMAKINAS. Papildomai nieko negauta, todėl siūlome pritarti po antrojo svarstymo.
PIRMININKAS. Tai dar minutę, dar diskusija galėtų būti. Seimo nariai, prašome... Pranešėjas pasakė, kad jokių papildomų pasiūlymų negauta, jis neturi ką pridurti, o Seimo nariai gali kalbėti dabar tie, kurie užsirašys kompiuteryje. Seimo nary G.Pavirži, jums startas.
G.A.PAVIRŽIS. Aš siūlau pritarti po pirmojo ir antrojo svarstymo.
PIRMININKAS. Dabar dar ne dėl balsavimo motyvų. Dabar kalbame apie patį nutarimą.
G.A.PAVIRŽIS. Atsiprašau, aš neturiu pastabų.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Maciejkianecas.
R.MACIEJKIANECAS. Ar ten vis dėlto buvo padaryta analizė, kodėl neįvyko šitie rinkimai? Ar ne ta pati padėtis, kaip ir kitose vietovėse, kur šitos komisijos praktiškai trukdo dirbti? O taip neaiškindami priežasčių mes vėl pratęsiame administracinį valdymą, ir nieko gero tai neduoda.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Aš siūlau pritarti mūsų komiteto teikiamam projektui. O dėl pono R.Maciejkianeco abejonių, tai, man atrodo, jis pats dalyvavo dar rudenį, kai Visagino gyvenvietės įvairių organizacijų atstovai kaip tik prognozavo šitokią rinkimų eigą ir panašius rezultatus.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau tiesiog paklausti Savivaldybių komiteto, kuris parengė...
PIRMININKAS. Prašom neklausti, nes tai pirmasis ir antrasis svarstymai, klausimai neužduodami. Galite nueiti prie jų ir paklausti. O dabar prašome pritarti, t.y. siūlyti, kritikuoti. Prašome, tai jūsų teisė.
A.KUBILIUS. Na, tai aš siūlyčiau pasielgti taip pat, kaip ir Vilniaus rajone - paskirti deputatus, ir viskas. Vyriausioji rinkimų komisija tą jau moka daryti. Kodėl Visaginui daroma išimtis?
PIRMININKAS. Prašome, apiforminkite pasiūlymą, užregistruokite, už jį balsuosime.
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS.Taip. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš siūlyčiau užfiksuoti, kad Seimo nariai pateikia antikonstitucinius pasiūlymus.
PIRMININKAS. Aš nesu Konstitucinis Teismas. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš esu ir Savivaldybių komiteto narys, ir atstovauju Visagino gyvenvietės rinkėjams. Man, žinoma, kalbėti yra sudėtinga, kadangi aš esu demokratas, pasisakau už demokratišką valdymą, už savivaldą, tačiau šiuo atveju turiu realiai kalbėti. Vyko du kartus pakartotiniai rinkimai, vieną kartą pakartotinis balsavimas ir kiekvienu atveju visą laiką ateidavo balsuoti vis mažiau ir mažiau rinkėjų. Paskutiniame balsavime dalyvavo tik 7% rinkėjų, todėl toliau eksperimentuoti ir toliau vykdyti rinkimus yra beprasmiška. Kitos išeities nėra, o tik pratęsti tiesioginį valdymą, kadangi valdžia šitokiai gyvenvietei su atomine elektrine, be abejo, reikalinga. Kalbėti apie tai, kodėl neįvyksta rinkimai, irgi yra labai sudėtinga, kadangi rinkimai vyko į Seimą ir aš ten dalyvavau rinkimuose, ir dalyvavo daugiau negu 50% rinkėjų ir Prezidento rinkimuose. Bet į vietos savivaldą yra taip todėl, kad ten politinės partijos ir judėjimai, žinoma, dirba labai menkai, be abejo, tam tikros yra sąlygos vyriausybinio valdymo rezultatas. Žodžiu, ir vietinė rinkimų komisija neaktyviai dirba. Žodžiu, nebuvo tokio suinteresuotumo ir rinkimų komisijos, kad rinkimai įvyktų ir kad būtų išrinkta demokratinė valdžia. Tačiau pakeisti padėties, be abejo, labai greitai neįmanoma. Todėl pritariu, kad būtų pratęstas tiesioginis valdymas.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui P.Papovui. Toliau yra užsirašęs kažkuris anoniminis Seimo narys, bet aš jam negaliu nesuteikti žodžio. Prašome. Nenori prisipažinti. Seimo narys R.Dagys. Prašome.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau išdėstyti kai kuriuos šios problemos aspektus, išdėstyti Socialdemokratų partijos Visagino skyriaus nuomonę. Be abejo, aktyvumas žmonių, balsuojant dėl savivaldybių, yra visada truputį menkesnis negu balsuojant dėl aukščiausiųjų organų. Tačiau ten yra kai kurių ir vietinių problemų. Viena didelė problema yra ta, kad iš esmės, nors Visagino gyvenvietėje yra beveik dauguma dirbančiųjų toje pačioje elektrinėje, bet elektrinės gaunamos pajamos iš jos papuola tiesiai į Ignalinos rajono biudžetą, ir iš esmės yra perpaskirstomos. Šiuo atveju valdymo struktūra nėra labai palanki sprendžiant tokios didelės gyvenvietės problemas, todėl dauguma žmonių nemato realių svertų, kaip jie savo balsavimu įtakotų tą valdymą ir savo gerbūvį. Tai mums reikėtų ateityje labai smarkiai padiskutuoti šiuo klausimu. Iš tikrųjų mes to intereso niekuomet ir neparodysime tiems žmonėms, nes viskas matoma per realią įtaką, kurios nesimato. Antras dalykas. Čia yra ne tik Ignalinoje, bet ir Vilniuje. Manau, kad jeigu mes dabar vykdytume pagal senąjį įstatymą, vadinasi, daugelio savivaldybių rinkimų rezultatas būtų ne ką geresnis, nes išrinkti yra savivaldos problemos. Ir kada mes kalbame, jog reikia susireguliuoti savivaldos įstatymus, kad žmonės matytų realius būdus įtakoti to regiono politiką, tai yra mūsų svarbiausia būtinybė. O tai, ką mes iki šiol darome paleidinėjimo visokiais aspektais, įgaliotinių skyrimu, tai čia yra tiktai skylių lopymas. Ir aš labai agituoju visus ir prašau, kad mes vis dėlto kuo greičiau priimtume ir nagrinėtume Savivaldos pagrindų įstatymą ir kartu su juo susijusius visus kitus būtinus įstatyminius pakeitimus. O šiaip, aišku, turbūt vykdyti papildomus rinkimus Visagino gyvenvietėje didelės prasmės nėra, nes rezultatas yra toks. Žmonės paprasčiausiai nemato interesų, kaip galėtų jie pakeisti esamą susidariusią padėtį savo pačių rankomis. Ir tai yra mūsų neveiklumo rezultatas. O dabar nieko kito nelieka, kaip skirti įgaliotinį Visagino miestui.
PIRMININKAS. Replikai Seimo narys N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Aš turiu nemažai pažįstamų ir bičiulių Visagine. Ir kai aš jų paklausiau dėl tų rinkimų ir dėl viso kito, tai jie man atsakė “ot dobra dobra ne iščut”. Vadinasi, šis variantas juos šiuo metu labiau patenkina negu kiti. Todėl remčiau poną J.Dagį ir siūlyčiau pritarti tam sprendimui.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas baigiamajam žodžiui. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Ponai Seimo nariai, norėčiau atsakyti į tuos klausimus, kurie čia buvo pateikti. Kodėl nevyksta rinkimai? Na, mes manome, kad per prievartą žmonių varyti nereikia. Rinkimai ten buvo organizuoti tris kartus. Ir jeigu nesusirenka žmonės į rinkimus, manome, kad juos, kaip ir gerbiamasis N.Medvedevas sakė, patenkina šiuo metu esama padėtis. O rinkimus planuojame surengti, - galbūt susirinks, - kai bus rinkimai į vietines tarybas rengiami visoje Respublikoje. Na, o dėl pono A.Kubiliaus pasakymo, kad paskirtume, tai, aišku, antikonstitucinė nuostata, ir nereikia čia jos svarstyti. O dėl Savivaldos pagrindų įstatymo. Šiuo metu Savivaldybių reikalų komitete jau buvo pirmasis svarstymas. Mes intensyviai dirbame prie naujo Savivaldos pagrindų įstatymo ir artimiausiu metu pateiksime jį Seimui. Aš tiek. Prašyčiau pritarti po antrojo svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Seimo narys R.Ozolas replikuos. Nors priminsiu gerbiamiesiems Seimo nariams, kad replikuojama tiktai prieš baigiamąjį žodį. Baigiamasis žodis tam ir yra, kad po jo nebūtų replikų. Prašome šitą užsirašyti ant kaktų.
R.OZOLAS. Mano replika susijusi su Seimo nario A.Salamakino kalba. Norėčiau įspėti visus, kad padėtis Visagine yra ypač nenormali. Ir jeigu mes laikysimės tokios pseudodemokratinės nuostatos, kokia čia buvo postuluota, mes labai greitai galėsime patirti tokių katastrofų, kurių aš nelinkėčiau net savo mintyse mums. Manau, kad kartu su tiesioginio valdymo pratęsimu, mes turėtume prašyti Vyriausybės nedelsiant sušaukti aukščiausio lygio pasitarimą dėl padėties Visagine.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Salamakinas taip pat replikuoti norėtų turbūt? Prašom. Nereikia. Prašom tada. Ar nori kas kalbėti dėl motyvų, gerbiamieji Seimo nariai, nes tuoj balsuosime? Seimo narys P.Papovas. Dėl motyvų kalbėkite.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, išgirdau čia visokių dalykų dėl Visagino gyvenvietės, todėl norėčiau... Turbūt vis tiek aš geriausiai žinau, kokia ten yra padėtis. Nėra ten katastrofiškos padėties. Žinoma, yra nesureguliuotų dalykų, nėra priimtas Branduolinės energetikos įstatymas, nėra socialinių garantijų Visagino gyvenvietėje ir 30 km zonoje, dėl ko aš kalbu ir dirbu su Vyriausybe. Yra ruošiamas Branduolinės energetikos įstatymas, tačiau labai vangiai jis ruošiamas. Kol kas nieko ten gero neparuošta. Vyriausybė kol kas svarsto, kaip galima būtų dabar išspręsti tuos socialinius reikalus, tuos didžiulius skirtumus, kai atominės elektrinės dirbantieji gauna apie 4050 tūkst. talonų, o biudžetinių įstaigų tiktai 57 tūkst. talonų. Atrodo, kad padidinus tarifą už elektros energiją, atsiras galimybė ir Vyriausybei taikyti 1,3 koeficiento priedą prie dabartinių atlyginimų valstybinių įstaigų darbuotojams. Tuomet socialinė tam tikra infrastruktūra, matyt, pagerės. O politiniu atžvilgiu, mano manymu, nėra problemų. Žinoma, aš buvau ir anksčiau, kai buvau Aukščiausiosios Tarybos deputatas, už tai, kad būtų kuo greičiau paskirti rinkimai į savivaldybę, tačiau rinkimai parodė kitaip. Ir aš nenoriu čia detalizuoti, dėl ko šitaip neaktyviai žmonės ten ateina balsuoti. Ten yra ir mano tam tikros teisės, sakykim, ir aktyvumas irgi ribojamas kol kas. Yra ten didelių dalykų, bet tuos klausimus, man atrodo, Vyriausybė išspręs.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Pasisakiusių prieš, norinčių nepritarti po antrojo svarstymo nebuvo. Ar galima būtų pasiklausti jūsų, ar visi Seimo nariai pritaria, kad bendru sutarimu būtų galima pritarti po antrojo svarstymo projektui “Dėl Ignalinos rajono Visagino gyvenvietės tiesioginio valdymo”. Jeigu nepritariat, balsuosime, bet jeigu nėra reikalaujančių balsuoti, galima laikyti, kad sutarėme, pritarėme projektui po antrojo svarstymo. Ir po pietų, matyt, galėtume paskirti trečiąjį svarstymą. Jeigu Seimo nariai neprieštaraus. Klausimas baigtas.
# $ Nutarimo "Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos savo įgaliojimų perviršijimo ir rinkimų rezultatų 20ojoje Baltijos, 22ojoje Pajūrio ir 64ojoje Šakių rinkimų apygardose" projektas (pateikimas) (93.05.06)
2sesija34p svarstyti klausimai
Svarstome 5 darbotvarkės punktą. Seimo nutarimų “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos savo įgaliojimų viršijimo, rinkimų rezultatų 20ojoje Baltijos, 22ojoje Pajūrio ir 64ojoje Šakių rinkimų apygardose” ir “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo paklausimo Konstituciniam Teismui” projektai. Primenu, kad tai yra pateikimai. Pateikėjui suteikiamas žodis iki 5 minučių, toliau galima klausti iki 15 minučių. Du dokumentai, vadinasi, mes galėtume už kiekvieną atskirai balsuoti po to. Apie 4045 min. abiem klausimams. Seimo narys V.Žiemelis kviečiamas į tribūną. O Seimo narių prašytume užsirašyti klausimams.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums išdalytas paminėtas nutarimo projektas. Aš norėčiau jį trumpai, kiek leidžia laikas, pakomentuoti. Vyriausioji rinkimų komisija, priimdama šių metų balandžio 14 d. nutarimą ir atimdama iš teisėtų Seimo narių mandatus, aiškiai viršijo savo įgaliojimus, pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62,63,105 straipsnius bei Seimo rinkimų įstatymo 79 ir 81 straipsnius. Norėčiau Seimo nariams dar kartą šiuos straipsnius perskaityti ir priminti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnyje aiškiai pasakyta, kada nutrūksta Seimo narių mandatai. O šiuo atveju Seimo nariai A.Eigirdas, R.Hofertienė ir J.Janonis yra tikrieji Seimo nariai. Jiems buvo išduoti mandatai, jie davė priesaiką Lietuvos Respublikai. Jų mandatai, jų įgaliojimai gali būti nutraukiami tiktai remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsniu. Jame išdėstyti 8 pagrindai, kada nutrūksta mandatai. Aš dar kartą norėčiau priminti šiuos pagrindus.
1. Jei pasibaigia įgaliojimų laikas. (Jų įgaliojimų laikas nepasibaigė.)
2. Jei jie miršta. (Jie visi trys yra gyvi.)
3. Jei atsistatydina. (Nė vienas iš jų neatsistatydino.)
4. Jei teismas pripažįsta neveiksniu. (Nė vieno iš jų nepripažino neveiksniu.)
5. Jei Seimas panaikina jų mandatą apkaltos proceso tvarka. (Jų mandatas apkaltos proceso tvarka nepanaikintas.)
6. Jei rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas Rinkimų įstatymas. (Rinkimai nebuvo pripažinti negaliojančiais.)
Mes siūlome šitą variantą kaip kompromisinį. Ir tai būtų, mano požiūriu, tikras kompromisas. Išspręstume šią konfliktinę situaciją, bet labai gaila, kad Vyriausioji rinkimų komisija to nepadaro. O dėl šiurkštaus įstatymo pažeidimo... Parodykite man tokią formuluotę. Net ir teismo sprendime apie tai nekalbama. Teismo sprendime, kuriuo remiasi LDDP pusė, visiškai nekalbama apie tai. O ten yra aiškiai pasakyta, kad rinkimai tiktai atskirose apylinkėse pripažįstami negaliojančiais. Tai yra pakeičiamas sprendimas tiktai atskirose apylinkėse.
Toliau Vyriausioji rinkimų komisija vadovaujasi Seimo rinkimų įstatymo 79 straipsniu. Norėčiau dar kartą priminti ir Seimo rinkimų 79 straipsnį, kuriuo remiasi Vyriausioji rinkimų komisija. Toks yra šis straipsnis: “Galutinius rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.” O kada įvyko rinkimai, visi žinome. Nuo rinkimų dienos praėjo ne 7 dienos, o daugiau kaip 5 mėnesiai. Tai kaipgi galėjo Vyriausioji rinkimų komisija, kurioje, kad ir kaip keista, yra ir teisininkų, vadovautis štai tokiu Seimo rinkimų įstatymo straipsniu? Aš norėčiau daugiau pakalbėti apie paskutinįjį šio nutarimo punktą, nes pirmieji punktai sutampa su jau siūlytais punktais kituose, gerbiamosios Z.Šličytės ir Seimo nario P.Ginioto pristatytuose projektuose. Mes siūlome pripažinti Vyriausiosios rinkimų komisijos paminėtą sprendimą negaliojančiu, pripažinti rinkimus šiose apygardose negaliojančiais ir skelbti rinkimus iš naujo. 5 punktu, aš manau, neabejotinai reikia pavesti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui spręsti dėl baudžiamosios bylos iškėlimo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko V.Litvino ir Vyriausiosios rinkimų komisijos narių pareigybinių įgaliojimų viršijimo. Mano požiūriu, nusikaltimo sudėtis tikrai yra. Kaip aš jau išdėsčiau, Vyriausioji rinkimų komisija viršijo savo įgaliojimus. Ir jeigu jūs atsiversite Baudžiamojo kodekso komentarus, ten yra aiškiai parašyta, kada yra nusikaltimo sudėtis - jeigu koks nors organas priima sprendimą ne savo kompetencijos ribose ir viršija savo įgaliojimus. Jūs dabar galite šypsotis, ši kairioji pusė, tačiau anksčiau ar vėliau ateis laikas ir, be abejonės, mes turėsime grįžti prie šio klausimo. Šis Seimas neamžinas. Nepamirškite šito. Jo kadencija anksčiau ar vėliau baigsis, o gal ir pirma laiko.
PIRMININKAS. Prašom kalbėti apie projektą.
V.ŽIEMELIS. Todėl aš įžvelgiu, ir aiškiai matyti, kad V.Litvino veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis - pareigybinių įgaliojimų viršijimas.
Jau nuo pat pirmųjų Vyriausiosios rinkimų komisijos dienų sprendžiant šį klausimą buvo daromas spaudimas Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams tiek per radiją, tiek V.Litvino pasisakymu, tiek LDDP atstovai savo pasisakymuose darė spaudimą Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams per radiją, per televiziją, spaudoje, kad Vyriausioji rinkimų komisija priimtų sprendimą, viršijantį jos įgaliojimus. Aš manau, kad bus sudėtinga, aišku, galimybių mažai, kad jūs paremsite siūlomą mano nutarimą, bet aš tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau panašaus pobūdžio nutarimas vis dėlto bus priimtas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Jūsų nori paklausti l0 Seimo narių. Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis Seimo nary V.Žiemeli, apie tai, ką jūs dabar kalbėjote ir kokį projektą pateikėte, tai yra tiktai rezultatas. Kur yra šaknys? Jeigu teisėti Seimo nariai gavo mandatus, bet tie, kurie buvo patekę ne tokiu keliu, jie jų netenka. Tai dar kartą klausiu, kur yra šaknys? Mano giliu įsitikinimu jos buvo... Tai, ką jūs dabar siūlote, kad vyktų rinkimai tose apylinkėse, apygardose, tai turės spręsti Vyriausioji rinkimų komisija. Aš ir noriu paklausti jūsų, kodėl buvusi Vyriausioji rinkimų komisija nelaukė Aukščiausiojo Teismo sprendimo ir, kuri turėjo teisę neteikti nei vieniems, nei kitiems mandatų, ji taip nepasielgė. Kodėl?
V.ŽIEMELIS. Čia klausimas retorinis ir labai tiktų šis klausimas tuo metu buvusios komisijos pirmininkui V.Litvinui. Kodėl jis, visų pirma, būdamas šios komisijos pirmininku tai padarė?
R.I.BLOŠKYS. Labai atsiprašau, bet...
PIRMININKAS. Negalima antrą kartą. Prašome, Seimo nary R.Blošky, nereplikuoti.
V.ŽIEMELIS. Bet jis, kaip pirmininkas, turėjo tam tikrus įgaliojimus ir galėjo daryti poveikį komisijai.
PIRMININKAS. Ir prašom atsiprašyti už Reglamento laužymą, Seimo nary R.Blošky, kad jūs...
R.I.BLOŠKYS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš priminsiu, kad prašyčiau visų Seimo narių atidžiai sekti laikrodį, kuris yra jūsų televizijos ekranuose. Klausimui skirta minutė. Po minutės aš išjungsiu jūsų mikrofoną be atskiro įspėjimo. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš, kaip ir jūs, ir visi mes suprantame, dabar ginčas eina ne apie tai, kaip ten - ar teisingai, ar neteisingai teismas priėmė sprendimą, bet apie tai, kaip ir kas turi vykdyti tą sprendimą? Ir ar teisingai pasielgė Vyriausioji rinkimų komisija, pasiimdama savo šiuos įgaliojimus, kurių jai nesuteikė nei Konstitucija, nei įstatymas? Aš norėčiau, kad jūs pakomentuotumėte Seimo rinkimų įstatymo 8l straipsnį, kuris atskleistų turbūt patį principą: “Mandatai negali būti suteikiami apeinant pakartotinius rinkimus”.
V.ŽIEMELIS. Taip, iš tiesų, aš galėčiau dar, aš manau, ir kairioji pusė turi Seimo rinkimų įstatymą, tačiau jį gal ir užmiršo. Aš norėčiau jiems taipogi paskaityti 8l straipsnį. “Jeigu deputatas mirė, nebegali vykdyti deputato įgaliojimų ar anksčiau laiko nutraukti jo deputatiniai įgaliojimai, tai pirma - šioje apygardoje vykdomi nauji rinkimai”. Čia aiškiau negali būti pasakyta. Jeigu jūs man rasite kitą straipsnį, kad pagrįstumėte Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus, aš būčiau jums dėkingas. Bet dar nė vienas iš oponentų man nepasakė tokio straipsnio ar esančio Konstitucijoje, ar Seimo rinkimų įstatyme.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bastys. Prašom.
J.BASTYS. Jūs siūlote netgi baudžiamojon atsakomybėn traukti Rinkimų komisijos pirmininką ir kitus narius, kurie priėmė teisėtą sprendimą, bet patys siūlot tokį dalyką, kad Seimas anuliuotų rinkimų rezultatus ir iš naujo skelbtų rinkimus. Pasakykite, kokiame Konstitucijos ar Seimo rinkimų įstatymo straipsnyje tokia teisė suteikta Seimui?
V.ŽIEMELIS. Aš perskaičiau tiktai Seimo rinkimų įstatymo straipsnį. Jūs tikriausiai jį išgirdote. Perskaitau: “Jeigu pirma laiko būna nutraukiami deputato mandatai...”, o pirma laiko deputato mandatus, Seimo nario mandatus gali nutraukti pats Seimas, pasiremdamas Konstitucija, pasiremdamas Konstitucijos tam tikru straipsniu, kurį aš jums perskaičiau anksčiau. Ir aš jo nenorėčiau daugiau skaityti. O dėl baudžiamosios atsakomybės - aš įsitikinęs ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko V.Litvino veiksmuose aš įžvelgiu baudžiamojo nusikaltimo požymius. Aišku, ar prokuroras iškels bylą, ar neiškels, jis turi atlikti tyrimą ir tiktai po to, savaime suprantama, paskutinį žodį tars teismas, o ne aš. Aišku.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Vitkevičius. Prašom.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, kuo tas tų tarnybinių įgaliojimų viršijimas reiškiasi? Ar tuo, kad gerbiamasis V.Litvinas, laikydamasis įstatymų, pagaliau ir įvykdė teismo sprendimą? O gerbiamasis V.Duoba, kaip pavaduotojas, stengėsi visokiais būdais, taip sakant, priimti neteisingus sprendimus, pagarsino duomenis Seimui, kad Seimo nariai neva yra KGB agentai, neturėdamas tam teisės. Tai yra valstybinė paslaptis šiuo metu, ir šitokie žmonės neturi kreiptis į teismą kaip komisijų pirmininkai. Ar čia nėra piktnaudžiavimai ir nusikaltimo sudėtis?
V.ŽIEMELIS. Aš, gerbiamasis Valstybės ir teisės komiteto pirmininke... Pasakykite jūs, aš nežinau, ar jūs skaitėte Aukščiausiojo Teismo sprendimą? Aš pakomentavau, kaip skamba šis Aukščiausiojo Teismo sprendimas. Ir ten nepasakyta Aukščiausiojo Teismo sprendime, kad iš vieno nario atimami mandatai ir perduodami kitam Seimo nariui mandatai. Ten tiktai kalbama apie sprendimų pakeitimus tam tikrų apylinkių atžvilgiu. Ir norėčiau, kad jūs gerai pasiskaitytumėte ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko gerbiamojo M.Lošio paaiškinimus, parašytus š.m. kovo 28 d. O dėl valstybinės paslapties...
PIRMININKAS. Čia neliečia klausimas šitas. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš norėčiau gerbiamajam V.Žiemeliui priminti viena, kad eidami prisiekti A.Endriukaitis, R.Hofertienė, S.Malkevičius žinojo, kad lapkričio l5 d. rinkimuose buvo išrinkti Z.Povilaitis, R.Žurinskas, V.Rožukas. O paskui įvairių veiksmų ar kaip, mes galim dar tarptautinį žodį surasti, pasėkoje buvo rinkimų rezultatai koreguoti ir Vyriausiosios rinkimų komisijos daugumos buvo pripažinti R.Hofertienė, S.Malkevičius ir A.Endriukaitis. Bet Aukščiausiasis Teismas šitą veiksmą ir šitas visas procedūras, na, gal tiesiog machinacijas, atmetė ir pasmerkė. Tai aš noriu gerbiamajam V.Žiemeliui užduoti klausimą: kaip R.Hofertienė, S.Malkevičius, A.Endriukaitis, žinodami, kad jie neišrinkti...
PIRMININKAS. Apgailestauju, minutė baigėsi. Prašome užsirašyti į eilę iš naujo. Seimo narys J.Bernatonis. Prašome.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs, pristatydamas, pateikdamas šį projektą, nemažai kalbėjote kaip apie išvadą tai, kad šitas Seimas yra ne amžinas, kad bus penktasis Seimas, kad galbūt penktasis Seimas bus renkamas anksčiau, negu numatytas šio Seimo įgaliojimų laikas. Tai aš jau girdžiu ne iš pirmo Tėvynės Santaros koalicijos Seimo nario. Kadangi jūs pristatyme tai minėjote, ar netikslinga būtų ir į šį projektą įtraukti šiuos samprotavimus?
V.ŽIEMELIS. Norėčiau, Seimo nary, jus patikslinti. Bus antrieji Seimo rinkimai, kadangi tai - pirmasis Seimas. Ir antrieji bus Seimo rinkimai. O kada jie vyks, aišku, niekas negali prognozuoti. Jeigu taip blogai dirbs Seimas, tai visko gali būti, kad įvyks ir anksčiau, jeigu bus padaryti pakeitimai Konstitucijoje. O, kaip žinote, pakeitimus Konstitucijoje galima daryti referendumu, t.y. žmonių valia. Jeigu jie padarys Konstitucijoje pakeitimus ir numatys, jog galimi ir priešlaikiniai rinkimai referendumu, - tai yra tautos valia.
A.BENDINSKAS. Jūs neatsakėte į mano klausimą.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary.
A.BENDINSKAS. Aš visiškai ne to klausiau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs, na, jo yra prerogatyva. Jis gali sakyti: aš neatsakinėsiu į jūsų klausimą, gali jums paaiškinti...
A.BENDINSKAS. Galbūt nesuprato, aš klausiau...
PIRMININKAS. Vieną minutę, aš leisiu jums dar. Gali, pavyzdžiui, Seimo narys, atsakinėdamas į klausimus, paaiškinti jums, Seimo nary J.Bernatoni, kad bus antrieji rinkimai, bus dar ir tretieji rinkimai, ir ketvirtieji, tai yra jo teisė. Prašome, Seimo nary V.Žiemeli.
V.ŽIEMELIS. Aš galiu, jeigu nori, dar ir papildomai. Jūsų, mano požiūriu, pagrindinis klausimas - ar nereikėtų įrašyti į šį nutarimo projektą nuostatos dėl priešlaikinių rinkimų. Aš manyčiau, tai visiškai nesusiję su šiuo klausimu ir visiškai netinka. Priešlaikiniai rinkimai - viso Seimo priešlaikiniai rinkimai.
A.BENDINSKAS. Tai kam tuomet...
PIRMININKAS. Prašom naujam klausimui užsirašyti. Čia ne diskusija. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Praeitą antradienį mes svarstėme du projektus, dabar pristatėte jūs savo projektą, dar laukia T.Lideikio projektas ta pačia tema. Ar jums neatrodo, kad reikia baigti vieną kartą šitą “fanaberiją”, ir aš atsakymo neprašau, bet tik prašau: baikite, netrukdykite laiko!
PIRMININKAS. Atsakymo neprašo, gerbiamasis Seimo nary.
V.ŽIEMELIS. Tada aš atsakysiu, jeigu jau klausia, tai atsakysiu.
PIRMININKAS. Prašom, jūsų teisė.
V.ŽIEMELIS. Mano požiūriu, ne tik mano, bet tai yra parašyta įstatyme, jeigu jūs visi skaitėte siūlomą kolegos gerbiamojo T.Lideikio projektą. Šis projektas privalomai turi būti priimtas Seime. Jūs negalite jo nepriimti pagal įstatymą. Pasiskaitykite gerai.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Perduodu teisę Seimo narei R.Hofertienei.
PIRMININKAS. Negalima. Seimo narys A.Kairys. Prašome.
A.KAIRYS. Gerbiamasis pranešėjau, dabar atrodo, kad ir Tėvynės Santara jau sutinka, kad trys jų deputatai tapo Seimo nariais tik todėl, kad Vyriausioji rinkimų komisija atvirai suklastojo rinkimų rezultatus. Ar negalėtumėte nurodyti Konstitucijos straipsnio, pagal kurį dėl rinkimų klastojimo į Seimą patekę žmonės turėtų tokias pat teises, kaip ir teisėtai išrinkti? Ačiū.
V.ŽIEMELIS. Aš niekada nepasakiau ir dar nė vienas, mano požiūriu, iš Tėvynės Santaros Seimo deputatas nepasakė, kad šie Seimo nariai pateko į Seimą neteisėtai. Mes siūlome jums kompromisą, išeitį.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Liutikas.
V.ŽIEMELIS. Ir įstatyme leidžiama tik ta vienintelė išeitis, kaip išspręsti šitą besitęsiantį ilgai ginčą. O jie ne klastojimu pateko į Seimą. Tai tikrai. Jiems mandatus išdavė Vyriausioji rinkimų komisija.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Liutikas. Prašome. Po to Seimo narys A.Bendinskas.
V.LIUTIKAS. Gerbiamasis pone V.Žiemeli, ar jūs asmeniškai sutinkate su Aukščiausiojo Teismo sprendimu dėl to, kad žinomų apygardų kai kuriose apylinkėse buvo rinkimų rezultatai suklastoti?
V.ŽIEMELIS. Man atrodo, dabar mes nesprendžiame dėl teismo sprendimų.(Plojimai, juokas) Ne, jūs galite ploti, čia yra jūsų reikalas, bet šiuo atveju mes nesprendžiame dėl teismo sprendimų teisėtumo, kadangi tai ne Seimo reikalas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas, prašome.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis V.Žiemeli, atsakykite, prašau, kaip Seimo deputatai arba nariai A.Endriukaitis, R.Hofertienė, S.Malkevičius ėjo prisiekti žinodami, kad jie neišrinkti?
PIRMININKAS. Prašome nereplikuoti.
V.ŽIEMELIS. Aš jau į tuos klausimus atsakinėjau, ir Seimo narys A.Bendinskas tuos pačius klausimus klausia, kurie visiškai nesusiję su šiuo projektu. Jie ėjo prisiekti, aišku visiems, jie ėjo prisiekti gavę Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotus mandatus. Jie negalėjo kitaip pasielgti. Ir jie darė viską teisingai - ir teisėtai, ir pagrįstai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Dėkojame ponui V.Žiemeliui.
R.HOFERTIENĖ. Kadangi mano pavardė buvo daug kartų minima, aš labai prašyčiau vieną klausimą...
PIRMININKAS. Atsiprašau, aš labai atsiprašau...
R.HOFERTIENĖ. ...jei neleisite - jūsų valia. Aš matau.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, ponia R.Hofertiene, aš turėsiu atsiklausti Seimo. Prašome poną V.Žiemelį dabar atsisėsti. O mes tuoj išspręsime, po to jūs galėsite kalbėti, matyt, vėliau, po to, kai mes priimsime sprendimą, jeigu Seimas, žinoma, sutiks. O dabar aš prašyčiau gerbiamųjų Seimo narių - mūsų laukia tokie balsavimai, ir galima bus kalbėti dėl motyvų. Pirmiausia, ar įrašome į sesijos darbų programą - reikia balsuoti. Ir nepriklausomai nuo to, ar jūs įrašote į sesijos darbų programą. Jeigu įrašote - viskas tvarkoj, jeigu neįrašote - reikės balsuoti, ar projektą atmetame, ar paliekame. Jeigu nuspręsite, kad projektas atmetamas, jis galės būti pakartotinai teikiamas po 6 mėnesių. Jeigu nuspręsite, kad projektas neatmetamas, jis galės būti pateiktas, sakykime, surinkus atitinkamą skaičių parašų arba per eilinį svarstymą jis galės būti vėl iš naujo pateiktas. Taigi galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Pirmiausia siūlysiu balsuoti, ar įrašome į sesijos darbų programą, ar neįrašome. Ir gali kalbėti 2 Seimo nariai už ir 2 Seimo nariai - prieš. Prašome, kas nori užsirašyti diskusijai šiuo klausimu? Prašome, ne diskusijai, o pasisakymams - 2 - už, 2 - prieš. Prašome kalbėti. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau priminti ir LDDP frakcijai, ir Seimo Pirmininkui ponui Č.Juršėnui mūsų vakarykštį pokalbį, iš kurio išaiškėjo vienas paprastas dalykas, kad mes visi esame tokioje padėtyje, kai Seimo Pirmininkas imasi labai didelės atsakomybės. Ir ta situacija, kuri susiklostė, pats Seimo Pirmininkas, pats ir paaiškino, kad tai yra faktiškai užburtas ratas. Seimas, vadovaujant Seimo Pirmininkui, Seimo dauguma priėmė nutarimą, kuriame buvo visiškai neteisėtas sprendimas remtis 79 rinkimų straipsniu. Rinkimų komisija rėmėsi Seimo nutarimu ir rėmėsi tuo pačiu visiškai neteisingai taikomu 79 straipsniu, o Seimo Pirmininkas pasirėmė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu. Seimo Pirmininkas taip ir nesugebėjo nurodyti jokio įstatymo ir jokio įstatymo straipsnio, kuriuo remiantis tai buvo padaryta.
Aš žinau, kad jūs dabar atmesite šitą nutarimą, toks yra jūsų apsisprendimas, ką padarysi. Tačiau galvokime apie ateitį. Ir kur eina Seimas, šitaip vedamas talentingo Seimo Pirmininko? Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bastys.
J.BASTYS. Pateikime išgirdome tiek teisinio nihilizmo ir cinizmo pavyzdžių, kad, man atrodo, garbės Seimui nedarys, jeigu toliau svarstysime tą klausimą. Siūlau nutraukti klausimo svarstymą.
PIRMININKAS. Siūlot įrašyti, taip? A, neįrašyti. Seimo narys S.Malkevičius. Dar gali - l už, l - prieš.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mes pastebime, kad nevyksta mums rasti bendros kalbos, ir tai nėra gerai ne tik Seimui, bet ir visai Lietuvai. Ir jeigu mums toliau nebus leista kalbėti, reikšti savo mintis, o tai yra daroma vien tiktai todėl, kad nenorima įrašyti į darbotvarkę klausimo, kuris yra vis dėlto svarbus, nes mes gana aiškiai parodėme, kad buvo neteisėtai, neteisingai realizuojamas teismo sprendimas. Jau mes nekalbame apie tai, ką teismas nusprendė. Tebūnie, likime prie savo nuomonės. Bet neteisingai buvo realizuotas. Ir dabar mes patekome į gilią koliziją. Seime iš esmės atsirado l43 deputatai. Todėl mes ir siūlome sprendimą, kaip išeiti iš tos kolizijos, sprendimą, kuris remiasi Konstitucija ir įstatymu. Todėl aš labai prašyčiau balsuoti už įrašymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Salamakinas. Gali kalbėti tiktai prieš, jeigu pageidaujate.
A.SALAMAKINAS. Aš kalbėsiu prieš, tiktai man gaila, kad negalima išsyk atmesti ir sekančio pateikėjo pono T.Lideikio projekto, vis dėlto sutaupytume laiko. Tai todėl...
PIRMININKAS. Šitas malonumas jūsų laukia vėliau, gerbiamasis Seimo nary.
A.SALAMAKINAS. Aš prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tada prašome pasiruošti balsuoti. Prieš tai - registracija. A, gerai, kol užsiregistruosime, Seimo Pirmininkas prašo žodžio. Tai numatyta Reglamentu, jis gali kalbėti kiek nori kartų.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi aš buvau paminėtas, turiu kai ką patikslinti. Taip, mes vakar turėjome susitikimą. Susitikimas buvo labai ilgas, labai įdomus ir neužmirštamas - be jokios kalbos. Bet aš noriu kai ką priminti.
Buvo štai pasakyta ir tada pasakyta, neteisėti kai kurie Seimo sprendimai, kurie iššaukia visą grandinę kitų neteisėtų sprendimų. Tai aš gerbiamiesiems kolegoms tada pasakiau ir dabar pasakau visiems. Tai yra labai paprastas kelias, kurį Konstitucija, šita Konstitucija, kurią mes visi pasitvirtinome referendumu, o prieš tai jos projektą čia patvirtinome Aukščiausiojoje Taryboje, šita Konstitucija leidžia kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tų, vadinkim, neteisingų Seimo sprendimų, kurie iššaukia šitokią pražūtingą ir baisią grandinę. Kiek aš žinau, dėl tų sprendimų į Konstitucinį Teismą nesikreipta. Gal aš klystu, gal aš nežinau, kiek yra kreipimųsi į Konstitucinį Teismą. Buvo sakyta, kad aš neminėjau atitinkamų įstatymų straipsnių. Aš pasakiau, kad viskas padaryta pagal įstatymus, kuriais rėmėsi Aukščiausiasis Teismas ir Vyriausioji rinkimų komisija. Ten yra paminėtas tas straipsnis - 79. Tai kodėl aš turiu kokius kitokius minėti, kurie patinka gerbiamajam A.Kubiliui ar kuriam kitam?
Ir paskutinis dalykas, kuris ką tik nuskambėjo čia iš šitos tribūnos, atsakant į vieną iš Seimo narių klausimų gerbiamajam V.Žiemeliui dėl Aukščiausiojo Teismo sprendimų.
Pasirodo, jau jis nekvestionuojamas. Čia, žinoma, yra naujas dalykas ir labai įdomus, prašome šitai įsidėmėti. Jeigu nekvestionuojamas Aukščiausiojo Teismo sprendimas, tai prašome įsiskaityti į gerbiamojo M.Lošio rašto (žinomo visiems rašto) 4 punktą. “Teismo sprendimai šiuo atveju - tai prielaida Vyriausiajai rinkimų komisijai atlikti atitinkamus veiksmus, nes jos paskelbti galutiniai rinkimų rezultatai neatitiko faktinių.” Tai va, Vyriausioji rinkimų komisija ir įvykdė tai, ką ji turėjo padaryti. Todėl ir reikia mums priimti atitinkamus sprendimus, kaip čia yra pasiūlyta, ir balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime taip: kas už įrašymą į sesijos darbų programą dokumento “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų perviršijimo ir rinkimų rezultatų...”, dokumento, kurį pateikė Seimo narys V.Žiemelis, tas paspaus mygtuką “už”, kas prieš įrašymą - paspaus mygtuką “prieš”. Užsiregistravo 101 Seimo narys. Prašome balsuoti.
Už įrašymą - 39, prieš - 52, susilaikė 4. Projektas neįrašomas į sesijos darbų programą. Dabar bus galima kalbėti dėl motyvų prieš balsuojant, ar mes projektą atmetame, na, ar jo neatmetame. Taip bus suformuluotas balsavimas. (Balsai salėje) Kas nori kalbėti, prašome užsirašyti. Du - už, du - prieš. Aš ištrinu senąjį įrašą, prašome iš naujo užsirašyti.
Seimo narys N.Germanas.
N.GERMANAS. Man labai patiko, kai vienas iš kolegų pasakė, kad reikia galvoti apie ateitį. Iš tikrųjų Vyriausiosios rinkimų komisijos dauguma priėmė neteisėtą nutarimą. Man atrodo, niekas neatsakė į klausimą, o kas gi sąlygojo visą šitą penkių mėnesių grandinę. Man atrodo, tikrai atėjo laikas padėti tašką šitoje istorijoje, ir aš pasisakau už tai, kad šito klausimo neįtrauktume. Atmesti.
PIRMININKAS. Siūlote atmesti.
N.GERMANAS. Taip.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika. Dar galima siūlyti ir pritarti. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Aš galėčiau pritarti siūlymui šį klausimą įrašyti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Neįrašyti. Jau neįrašytas.
B.V.RUPEIKA. Atmesti.
PIRMININKAS. Atmesti ar palikti.
B.V.RUPEIKA. Galėčiau siūlyti neatmesti šito projekto tuo atveju, jeigu Seimas būtų tuščių turgaus lygio kalbų ir diskusijų vieta. Tačiau Lietuvos Seimo visiškai kita užduotis. Ekonominės krizės fone mes neturime teisės padaryti kelių žmonių tarpusavio problemą visos Lietuvos problema. Pranešėjas, stovėdamas tribūnoje, aiškiai pats matė, kad jis diskutuoja ir konfliktuoja pats su savimi, primesdamas šitą problemą visiems kitiems. Ji Lietuvos visuomenei yra visiškai aiški, ir nebereikia daugiau aiškinti. Balsuokime, ir tada bus aišku.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis gali tik siūlyti palikti, jeigu jis yra nusiteikęs.
Z.ADOMAITIS. Negali.
PIRMININKAS. Negali. Seimo narys A.Kubilius. Atsiprašau, A.Kubilių netyčia ištryniau. Gal būkit malonus, prie šoninio mikrofono. Netyčia. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Na, netyčia išsitrina, netyčia balsai ir mandatai atimami. Tai tas dalykas jau darosi visiškai tradicinis. Čia nėra ką...
PIRMININKAS. Noriu pasakyti, kad balsai atimami tyčia, o aš tikrai netyčia ištryniau.
A.KUBILIUS. A, tyčia atimami? Na, aš suprantu, kad tyčia atimami, taip. Taip reikia, ir tyčia daroma šitaip, bet įstatymai čia nieko bendro neturi su šita problema, aišku. Tai tas dalykas darosi visiškai akivaizdus. Ponas Seimo Pirmininkas aiškina, kad mes galime apskųsti Seimo nutarimą, bet tas neduoda jokios naudos. Ponas Seimo Pirmininke, jūs puikiai žinote, kaip jūs “susukote” šitą procedūrą. Aš jūsų talentu žaviuosi ir manau, kad dar ilgai Lietuvos kartos žavėsis. Apskundėme mes jūsų šitą nutarimą, kuriame jūs nurodėte visiškai nepagrįstai 79 straipsnį. Taip pat sėkmingai galėjote nurodyti ir Seimo rinkimų įstatymo 1 straipsnį. Mes nieko nepasieksime. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo mes negalime apskųsti, nes skųsti galima trys dienos po rinkimų, po to, kai paskelbiami oficialūs rezultatai. Jūs norite, kad mes pripažintume, jog šitas Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmas, kuris buvo atliktas balandžio vidury, buvo teisėtas ir kad tai buvo oficialūs rezultatai. Jūs šito siekiate, aš tą puikiai suprantu. Ir jūsų talentą (aš dar sykį kartoju) įvertins atitinkamai...
BALSAS IŠ SALĖS. Istorija.
A.KUBILIUS. ...ir šiandien, ir istorija. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, galėtumėt pasiūlyti, na, kokį nors nutarimą...
A.KUBILIUS. Aš galėčiau pasiūlyti ponui Seimo Pirmininkui taip pat netyčia pamesti savo mandatą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Galėtumėt pasiūlyti, vertindamas Seimo Pirmininko nuopelnus, na, kokį nors nutarimą dėl ordino arba dėl kokios premijos maždaug 1000 talonų. (Salėje triukšmas)
Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėjau pasakyti, kad iš tiesų atmesti, na, sunaikinti, atimti - tai tampa lyg ir mūsų Seimo tradicija, tiksliau sakant, lyg ir daugumos tradicija, kada dirbama ne teigiama kryptimi, o vienais neiginiais. Manyčiau, kad jeigu yra konfliktas ir norime mes jį taikiai ir civilizuotai išspręsti, turėtume iš tiesų iki galo šitą klausimą svarstyti, o nenaudoti kirvio arba giljotinos. Aš siūlau įrašyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Giniotas. Repliką...
P.GINIOTAS. Kadangi aš mėginau užsirašyti vienas iš pirmųjų, tačiau nepasisekė, mano pavardė ten dešimta ar...
PIRMININKAS. Tada apgailestauju, negaliu suteikti jums žodžio.
P.GINIOTAS. Aš norėjau replikos vis dėlto...
PIRMININKAS. Deja, negalima. Po balsavimo motyvų replikos nebeduodamos.
P.GINIOTAS. Aš laukiau, kada baigsite svarstyti tą klausimą. Replikai turiu teisę.
PIRMININKAS. Seimo nary P.Giniotai, po balsavimo galėsite kalbėti dėl vedimo tvarkos.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi dalis kompiuterių neveikia, o klausimas iš tiesų yra labai svarbus, aš siūlysiu balsuoti rankų pakėlimu. Taigi buvo pasiūlymas. Vienas - atmesti šitą projektą. Aš pasakysiu teisines pasekmes, jeigu jūs taip nubalsuosite. Jeigu nubalsuosite atmesti šitą projektą, šitas projektas galės būti teikiamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Arba šitas, arba panašus. Jeigu jūs nutarsite neatmesti šito projekto, tas projektas galės būti teikiamas bet kurią posėdžių dieną pakartotinai. Taigi prašome pasiruošti. Kas už tai, kad projektas būtų atmestas, prašome pakelti rankas. Prašome balsų skaičiavimo komisiją suskaičiuoti tiksliai balsus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 58.
PIRMININKAS. Kas prieš atmetimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 37.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Susilaikė 4.
K.SKREBYS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Aš nebaigiau dar, gerbiamasis K.Skreby. Prašome truputį gal prisiminti elgesio taisykles.
Taigi Seimo nariai, 58 balsavus už, 37 - prieš, 4 susilaikius, atmetė šį projektą. Jis galės būti teikiamas po 6 mėnesių.
Dabar dėl vedimo tvarkos. Ar Seimo nariai sutiktų, kad dėl vedimo tvarkos kalbėtume 12.00 val.? Ar būtinai prieš pertrauką nori kalbėti dėl vedimo tvarkos? (Salėje triukšmas)
K.SKREBYS. Aš prieš pertrauką būtinai turiu pasakyti.
PIRMININKAS. Taip. Prašau, Seimo nary K.Skreby, prieš pertrauką...
K.SKREBYS. Laisvės frakcijos vardu...
PIRMININKAS. Prašau.
K.SKREBYS. Laisvės frakcijos vardu aš prašau perbalsuoti, nes suskaičiavus balsus, kurie balsavo už tai, kad šis nutarimas nebūtų atmestas, nebuvo priskaičiuoti trijų Seimo narių balsai, būtent (Salėje triukšmas) Seimo narės R.Hofertienės, Seimo nario J.Janonio ir Seimo nario A.Eigirdo. Aš prašau frakcijos vardu perbalsuoti.
PIRMININKAS. Aš noriu paklausti balsų skaičiavimo komisijos, ar jie abejoja savo balsų skaičiavimo rezultatais.
K.SKREBYS. Frakcijos vardu...
PIRMININKAS. Neabejoja. Tokiu atveju jūsų reikalavimas atmetamas, kadangi balsavimas buvo ne kompiuteriu, o balsų skaičiavimo komisija... Balsų skaičiavimo komisija neabejoja rezultatais. Jeigu jūs abejojate balsų skaičiavimu, prašome teikti nepasitikėjimą nustatyta tvarka.
Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Prašau suteikti man žodį dėl vedimo tvarkos prieš suteikiant žodį Seimo nariui T.Lideikiui. Ačiū.
PIRMININKAS. Bet Seimo narys T.Lideikis neprašo žodžio dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje) A, gerai. Prašau, Seimo nary A.Kunčinai.
A.KUNČINAS. Aš turbūt dvidešimtąjį kartą prašau posėdžio pirmininko, kad balsavimo metu šioje salėje nebūtų žmonių, kurie, matyt, patarinėja tiems Seimo nariams, kurie patys nežino, kaip balsuoti. Siūlyčiau tai, kad... Šiuo metu salėje sėdi taip pat visiškai ne Seimo nariai, pašaliniai žmonės, kurie, manyčiau, tikrai trukdo balsavimui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary A.Kunčinai! Aš, replikuodamas į jūsų pasakymą, turėčiau paprašyti, kad jūsų frakcija įpareigotų Seimo Pirmininką Č.Juršėną man skirti porą “kvadratinių” vyrukų, kad aš galėčiau paprašyti išmesti ne Seimo narius. Aš tokių...
A.KUNČINAS. Ne, ne. Aš noriu paprašyti konkrečiai žmogų, kuris sėdi paskutinėje eilė je, kad paliktų balsavimo patalpą.
PIRMININKAS. Deja, aš nematau, kas čia sėdi. (Balsai salėje) Jau paliko.
A.KUNČINAS. Tada aš savo kreipimąsi adresuoju ne posėdžio pirmininkui, o Seimo nariams. Kreipiuosi į jų sąžinę, jeigu dar jie turi. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Na, aš, Seimo nary A.Kunčinai, nesiūlyčiau taip formuluoti, ar jie “dar turi sąžinę”, siūlyčiau atsiimti tuos žodžius. Atsiimate. Ačiū.
Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS.Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėjau jūsų paklausti, kodėl jūs pakeitėte kompiuterinį balsavimą balsavimu rankomis ir kaip nustatėte, kad kompiuteriai neveikia? Būtent kaip jūs tą nustatėte, kad neveikia kompiuteriai?
PIRMININKAS. Mano paties kompiuteris neveikia ir pono Č.Juršėno taip pat. Ačiū.
Seimo narys K.Antanavičius dar pareiškimą.
P.GINIOTAS. Ponas A.Sakalai, kiek aš galiu laukti? 10 minučių stoviu prie mikrofono. Jūs nematote manęs? A.Kunčiną, kaip visada, pamatote.
PIRMININKAS. Vieną minutę! Po pareiškimo dar galėsite kalbėti.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji pirmininkai! Aš buvau prašęs prieš posėdžio pradžią.
Gerbiamieji pirmininkai, gerbiamieji kolegos! (Kalba angliškai) Pasakiau taip: kur, gerbiamasis kolega Bilai, esi? Aš esu pasirengęs prisidėti prie tavęs, tapti tavo komandos nariu, šturmuoti tas prakeiktas mūsų sienas, tas mūsų užkardas ir imtis ką nors galų gale daryti.
Aš galiu pasakyti, kad Bilas štai yra pavėlavęs trejus metus. Aš tą kovą paskelbiau dar esant gerbiamam ar negerbiamam ponui A.Sakalauskui premjeru, t.y. maždaug 1989 metų viduryje, kada buvome apdergę šitą visą pasienį ir dabar dar tebedergiam. Ir nieko. Deja, ponas Bilas yra vis dėlto naivus, nesupranta lietuviško atsparumo ir užsispyrimo. Jeigu turime netvarką, tai ta netvarka turi išbūti šimtmečius, kad taptų visam pasauliui pavyzdys ir kad reikėtų ateiti galbūt kokiam nors Amerikos korpuso daliniui, kuris galėtų panaikinti.
Tai štai pareiškimas.
“Svarstydami Lietuvos Respublikos muitinių įstatymo pataisas, nusprendėme, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi imtis iniciatyvos gėdingiausiems Lietuvos gyvenimo - važiavimo per muitines ir pasienio postus, visiems pasipiktinimą keliančio laukimo eilėse ir piktnaudžiavimo, tvarkos muitinių tarnybose bei sutarčių su kaimyninėmis, ypač Baltijos, valstybėmis klausimams spręsti.
Deja, Lietuvos Respublikos Seimas skubotai balsavo nesvarstyti nutarimo dėl muitinės darbo. Tokiu sprendimu Lietuvos Respublikos Seimas pademonstravo savo abejingumą Lietuvos valstybės ir žmonių gyvybiniams klausimams arba suinteresuotumą, kad muitinių darbo klausimai taip ir liktų nespręsti.
Vadinasi, visą atsakomybę už pragaištingą muitinių veiklą prisiėmė kiekvienas Lietuvos Respublikos Seimo narys, balsavęs už tokį sprendimą.
Lietuvos Respublikos Seimo narys K.Antanavičius.”
PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariui K.Antanavičiui. Aš norėčiau prieš suteikdamas žodį Seimo nariui P.Giniotui pasakyti, kodėl aš jam žodžio nesuteikiau, nors jis laukė, kaip sakė, 10 minučių. Aš mačiau Seimo narį P.Giniotą. Be to, jis perleido savo žodį kitiems. Aš supratau, kad Seimo narys P.Giniotas atsisako savo žodžio. Prašau, Seimo nary P.Giniotai. Kalbėkite.
P.GINIOTAS. Aš noriu grįžti keletą minučių atgal, kada ponas Č.Juršėnas pacitavo kaip advokatas tuos Konstitucijos ir Rinkimų įstatymo straipsnius, kurie jam reikalingi, ir būtent padarė tai, ką visada jis daro. Kad stenogramoje liktų jo tiesa.
Aš noriu priminti, kad kreiptis į Konstitucinį Teismą turi teisę Seimas ir Prezidentas. Žinot, kas sudaro Seimo daugumą ir kieno atstovas yra Prezidentas. Todėl nekalbėkime, ar gali kreiptis mažuma į Konstitucinį Teismą. (Balsai salėje) Viena galimybė yra numatyta dabar pakeistame Seimo rinkimų įstatymo 24 straipsnyje, 24 dalyje. “Per 24 valandas pretendentas arba politinė partija, iškėlusi kandidatą, gali kreiptis į Konstitucinį Teismą.” Mes taip ir padarėme. Ir pono T.Lideikio projektas būtent tai ir siūlo. Aš noriu paklausti, kada bus leista ponui T.Lideikiui pristatyti šį nutarimo projektą?
PIRMININKAS. Atsakau - lygiai 12 val. Pertrauka iki 12.00 val.
BALSAS IŠ SALĖS. O jūs manęs nepastebėjote, ponas A.Sakalai?
Pertrauka
# $ Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo paklausimo Konstituciniam Teismui" projektas (pateikimas) (93.05.06)
2sesija34p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį, prašome sėstis. Svečius prašome atsisėsti į jums skirtas ložes. Kviečiu į tribūną Seimo narį T.Lideikį. Toliau svarstom 5 darbotvarkės punktą. Bus pateiktas dokumento “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo paklausimo Konstituciniam Teismui” projektas. Gal dar, gerbiamasis Seimo nary, minutę luktelkime, jeigu sutiktumėte. Nors aš neprieštaraučiau, jeigu pradėtumėte ir dabar, bet galbūt norite, kad dar kokie 15 Seimo narių ateitų, aš jiems signalą įjungiau. Seimo narius, esančius rūmuose, kviečiu į salę. Pradedame registraciją, kurią perduosime buhalterijai. Prašome, registracija pradėta. Čia ne gąsdinimas, buhalterija gali registraciją tiesiog atminimui pasidėti, niekas čia nieko negąsdina. Registracija pradėta. Užsiregistravo 51 Seimo narys, posėdis teisėtas. Prašome Seimo narį T.Lideikį pateikti dokumentą.
T.LIDEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Šita istorija iš tikro jau tęsiasi ilgai, kelintas mėnuo. Ir šiandien čia skambėjo tokios nuomonės, kad reikia vieną kartą baigti, šitas klausimas yra visiškai aiškus, ką mes čia aiškinamės, čia 3 Seimo narių tarpusavio ginčas, ir jis nevertas to didelio Seimo dėmesio. Tačiau tai akivaizdžiai yra ne taip. Visų pirma šitas klausimas Seimo dėmesio yra vertas. Prisiminkime, kiek mes dėl jo jau čia ginčijamės ir kiek keitėme įstatymų, ir šitas klausimas toli gražu nėra paprastas ir taip lengvai sprendžiamas. Aš noriu pasakyti, kad kuo mes daugiau leidžiame laiko šiam klausimui svarstyti, tuo situacija darosi ne paprastesnė, o dar painesnė.
Leiskite man pabandyti pagrįsti šitą teiginį. Aš jums norėčiau tiesiog priminti juridinę šito klausimo istoriją. Šita istorija prasidėjo rinkimų metu, tuo metu galiojo neseniai priimtas Seimo rinkimų įstatymas, kuris, kaip dabar išaiškėjo, buvo ganėtinai netobulas. Iš tikrųjų jame buvo palikta tokių dviprasmiškų vietų, kurios galėjo būti įvairiai interpretuojamos. Tačiau tas įstatymas galiojo tiktai pirmąjį rinkimų turą. Per pirmąjį rinkimų turą buvo priimta jau naujoji Lietuvos Konstitucija. Ir antrojo rinkimų turo metu jau galiojo ne tik Seimo rinkimų įstatymas, bet ir naujoji Lietuvos Konstitucija. Ir šitas Seimo rinkimų įstatymas vėlgi su Konstitucija nebuvo deramai suderintas. Per antrąjį rinkimų turą iškilus konfliktams dėl šitų rinkimų rezultatų keliose apygardose, iš karto išryškėjo ir Seimo rinkimų įstatymo netobulumai, ir kai kurie neatitikimai Konstitucijai. Jūs puikiai žinote, kad tai pasibaigė gana rimtu konfliktu dėl rinkimų rezultatų keliose apygardose.
Šitas visas konfliktas pateko į Aukščiausiąjį Teismą. Aukščiausiasis Teismas svarstė ir priėmė, sakyčiau, tokį saliamonišką sprendimą. Jis pripažino, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai buvo neteisingi, tačiau Aukščiausiasis Teismas nepateikė išvados, kokios juridinės pasekmės iš to kyla. Faktiškai jis lyg ir permetė kamuolį atgal Vyriausiajai rinkimų komisijai. Na, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą jūs žinote, tačiau toliau ėjo kiti teisiniai žingsniai. Mūsų Seime jau buvo priimtas naujasis Seimo rinkimų įstatymas, tie pataisymai, kurie buvo padaryti senajame Seimo rinkimų įstatyme, buvo tiek rimti, kad jį galima vadinti naujuoju Seimo rinkimų įstatymu. Todėl mes, svarstydami šitą juridinę situaciją, jau turime du Seimo rinkimų įstatymus - vieną, kuris galiojo tuo metu, kai vyko rinkimai, kitą, kuris galioja dabar. Po to vėlgi mes padarėme tokį rimtą žingsnį, išvaikėme rinkimų komisiją ir sudarėme naują. Šita rinkimų komisija turi spręsti dalykus, kurie įvyko gerokai anksčiau.
Aš norėčiau jums netgi pacituoti, kaip naujajame Rinkimų įstatyme sprendžiami įvairūs konfliktai dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo. Jame yra aiškiai parašyta, kad visus tokius konfliktus sprendžia Konstitucinis Teismas, ir šito įstatymo 78 straipsnio antrojoje dalyje yra rašoma, kad jeigu Konstitucinis Teismas priima išvadą, kad šiurkščiai pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas ar suklastoti rinkimų dokumentai ir tai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų: pirma, pripažinti rinkimus vienmandatėje ar daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais, antra, nustatyti tikruosius galutinius rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų pateiktus balsų skaičiavimo protokolus.
Toliau. Seimas, pripažinęs rinkimų rezultatus negaliojančiais ar nustatęs tikruosius galutinius rinkimų rezultatus, kartu priima nutarimą dėl neteisėtai išrinktų Seimo narių įgaliojimų nutraukimo ir teisėtai išrinktų Seimo narių. Tačiau mūsų Seimas būtent šitą sprendimą, antrąjį variantą, kai jis pakeitė rinkimų rezultatus ir pakeitė mandatų savininkus, padarė nepasiklausęs Konstitucinio Teismo. Nors netgi mūsų pačių priimtas Seimo rinkimų įstatymas šito reikalavo.
Taigi aš noriu pasakyti, kad šita juridinė situacija yra tiek paini, kad aš manau, jog jos išsprendimas be Konstitucinio Teismo yra neįmanomas ir bet kuriuo atveju bus neteisėtas. Iš tiesų mes juk Konstitucinį Teismą, aš manau, sukūrėme ne kaip kokią valstybės rūmo puošmeną, o kaip veikiantį organą. Ir šitas klausimas dėl tų rinkimų rezultatų, man atrodo, kaip tik kuo geriausiai atitinka būtent šito Konstitucinio Teismo darbo profilį ir yra žinybingas jam. Tuo labiau kad vėlgi pagal to mūsų naujai priimto įstatymo 78 straipsnį yra rašoma, kad politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Rinkimų įstatymo pažeidimo ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rezultatai, gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui. Tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo. Taigi čia yra numatoma, kad automatiškai, jeigu tiktai Seimas kreipiasi dėl Rinkimų įstatymo pažeidimo, jisai turi kreiptis į Konstitucinį Teismą ir Konstitucinis Teismas turi duoti galutinę išvadą, kaip yra su tais rinkimais.
Mano siūloma rezoliucija ir siūlo mums tai padaryti. Aš manau, kad mes tokiu būdu iš tikro išspręsime šitą konfliktą juridiškai teisėtu būdu ir baigsime jau kelis mėnesius trunkančią istoriją ir tą įtampą Seime, kuri dėl jos atsiranda. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Prieš suteikdamas Seimo nariams žodį klausimams, aš norėčiau jus tik painformuoti. Iš Konstitucijos perskaityti, kad teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą turi Vyriausybė ir ne mažiau kaip vienas penktadalis Seimo narių, taip pat teismai. Gali taip pat kreiptis ir Seimas. Aš paaiškinsiu, koks yra skirtumas, jeigu kreipiasi visas Seimas ar penktadalis Seimo. Jeigu Seimas kreipiasi į Konstitucinį Teismą savo nutarimu, tada Seimo nutarimas ištirti, ar aktas atitinka Konstituciją, sustabdo šio akto galiojimą. Jeigu kreipiasi penktadalis Seimo narių, tada aktas yra nesustabdomas ir teismo sprendimas gali sustabdyti to akto galiojimą. O dabar jūsų klausimas...
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos, pone pirmininke?
PIRMININKAS. Po pono G.Paviržio prašome.
A.KUBILIUS. Ne, jūs tiesiog klaidingai informavote Seimo narius. Konstituciją ne taip traktuojate.
PIRMININKAS. Minutę, aš tada suteiksiu jums žodį, bet po pono G.Paviržio.
A.KUBILIUS. Bet kad jūs ne taip...
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti, Seimo nary!
G.A.PAVIRŽIS. Aš norėjau gerbiamąjį pranešėją paklausti, tačiau jis tiek daug kalbėjo ir mažai ką naujo pasakė. Man klausimų daugiau nėra. Aš esu jau apsisprendęs. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.
A.KUBILIUS. Pone pirmininke, jūs, mano manymu, ir turbūt tai iš tikrųjų yra tiesa, ką aš norėjau pasakyti. Jūs ne taip informavote Seimo narius, nes prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, o dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių - Respublikos Prezidentas.
PIRMININKAS. Taip, gali.
A.KUBILIUS. Penktadalis Seimo narių negali kreiptis dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo, nes kalbama apie išvadas. Išvadų gali prašyti tiktai Seimas arba dėl rinkimų papildomai Prezidentas. Ne dėl kokių nors Seimo ar Vyriausybės priimtų aktų, o dėl išvadų,o tai yra 106 straipsnio priešpaskutinis sakinys.
PIRMININKAS. Taip, aš perskaitysiu: “Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, o dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių - ir Respublikos Prezidentas”. Galbūt nesiginčykim dabar, galbūt jūs esate ir teisus, galbūt aš esu teisus, gal mes tai palikime teisininkams kol kas spręsti. O dabar Seimo narys A.Pocius. Prašom.
A.POCIUS. Šioje užsitęsusioje diskusijoje pastebiu, kad dažnai pagrindinis dėmesys sukoncentruojamas į antraeilius juridinius aspektus, o ne į pagrindinį, tai yra į pačią pradžią. Kokie buvo rinkimų rezultatai, kas gavo daugiau balsų, o kas mažiau? Juk tai viską nulemia, o mandato įteikimas ar priesaikos davimas yra tik papildomos juridinės procedūros. Jos netenka prasmės, jei neatsižvelgiam į pagrindinį teisinį ir, pasakyčiau, moralinį faktą, kas laimėjo daugumą balsų rinkimuose. Taigi mano klausimas - vis dėlto kaip jūs manote, kas laimėjo pagal balsus pergalę rinkimuose?
T.LIDEIKIS. Aš manau, kad Aukščiausiojo Teismo sprendimas šiuo klausimu buvo galutinis ir teisingas. Ir čia nekalbama apie tai, aš neturiu teisės abejoti Aukščiausiojo Teismo sprendimu. Tačiau kalbama, kokios yra juridinės pasekmės iš šito Aukščiausiojo Teismo sprendimo. Ir būtent tai faktiškai mes turime paprašyti padaryti Konstitucinį Teismą. Mes nesame tiek kompetentingi šitoje painioje situacijoje ir galų gale pagal Seimo rinkimų įstatymą netgi mums tai ir nepavesta daryti. Tai kreipkimės į Konstitucinį Teismą, kuriam ir pavesta tai padaryti. Aš savo projekte nevertinu jokių juridinių argumentų šitoje byloje, aš tik tai siūlau kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis šiuos argumentus įvertintų.
PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariui T.Lideikiui. Aš noriu dar painformuoti, kad, pasikonsultavęs su teisininkais, kurie čia salėje buvo, aš priėjau prie išvados, kad aš buvau neteisus. Seimo narys A.Kubilius buvo teisus. Kreiptis į Konstitucinį Teismą šiuo rinkimų klausimu turi teisę Seimas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Pone pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti, ar patraukti baudžiamojon atsakomybėn tie piliečiai, kurie falsifikavo rinkimų rezultatus?
T.LIDEIKIS. Žinote, aš nežinau, aš ne prokuroras, čia reikėtų kitur klausti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Nesteckis.
A.NESTECKIS. Šitame eiliniame pateikime nieko naujo nematau, todėl klausimų neturiu.
PIRMININKAS. Tai kitą kartą išsibraukite iš kompiuterio. Seimo narys J.Bastys.
J.BASTYS. Aš norėčiau paklausti dėl Šakių atvejo. Jeigu 6 parašų trūkumas buvo priežastis panaikinti praktiškai rinkėjų valią, tai mes dabar turbūt manytume kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą, kad Seimas priėmė pirmiau savo nutarimą vienu ar kitu klausimu, o tiktai po to galvoja apie Konstituciją. Manau, kad priimti nutarimai visi yra teisingi, juo labiau kad ne Seimas sprendžia šituos klausimus, o Vyriausioji rinkimų komisija. Taigi kreiptis į Konstitucinį Teismą yra visiška nesąmonė, žinant, kad nėra ko iš jo sužinoti. Manyčiau, kad jūs turite paaiškinti, kodėl mes turime kreiptis?
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis J.Basty, aš nežinau, kaip jūs, bet aš, pavyzdžiui, savo juridinę kompetenciją vertinu kaip kur kas menkesnę negu Konstitucinio Teismo ir manau, kad jis tai galėtų geriau padaryti ir nustatyti, kaip iš tikrųjų yra šitoje juridinėje situacijoje.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas. Prašome.
A.BENDINSKAS. Dabar gerbiamasis T.Lideikis per 9 minutes įrodinėjo vis tą patį, ką mes jau visus 5 mėnesius girdėjome ir iš spaudos žinome. Aš norėčiau pasakyti, kad Aukščiausiojo Teismo sprendimo negali pakeisti net Konstitucinis Teismas, jums turbūt tas yra labai gerai žinoma. Ir jeigu jūs nieko naujo prie to, ką dabar čia išdėstėt ir kas visiems puikiausiai žinoma, neturit ką pridėti, tai tada nutraukim šitą visą pasikalbėjimą.
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis A.Bendinskai, aš noriu jums priminti, kad pagal šitą Seimo rinkimų įstatymą, kurį mes priėmėm ir kuris dabar galioja, visus galutinius sprendimus dėl skundų turi padaryti Konstitucinis Teismas.
A.BENDINSKAS. Bet pakeist sprendimų negali.
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti, Seimo nary A.Bendinskai. Seimo narys E.Bičkauskas, Pirmininko pavaduotojas.
E.BIČKAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kiek man žinoma, dalis opozicijos parašė kreipimąsi, prašymą nagrinėti šią problemą Konstituciniame Teisme. Ar Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti ir, jeigu nebus priimtas šis Seimo nutarimas, ar Konstitucinis Teismas iš viso nagrinės šį klausimą? Ačiū.
T.LIDEIKIS. Aš nežinau apie atsakymą iš Konstitucinio Teismo, bet aš manau, kad paprasčiausiai jam nėra jokio pagrindo nepriimti to kreipimosi. Nebent patalpų stoka. Jis turi priimti. Bet tai buvo kreipimasis ne dėl Rinkimų įstatymo pažeidimo, bet dėl Seimo rinkimų įstatymo atitikimo Konstitucijai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau, kad posėdžio pirmininkas paliktų man teisę pasisakyti.
PIRMININKAS. Negalima, yra tik pateikimas.
A.KUBILIUS. Tai pateikimas irgi leidžia pasisakyti. Gerai. Klausimą norėčiau užduoti labai paprastą. Jūs kalbėjote apie Seimo rinkimų įstatymo 78.2 straipsnį, tai yra pataisytą Seimo rinkimų įstatymą. Jūs citavote, kad Seimas, remdamasis Konstitucinio Teismo išvada, gali padaryti vienokį arba kitokį sprendimą. Jūs minėjote, kad Seimas padarė sprendimą dėl trijų mandatų, nepasirėmęs Konstituciniu Teismu. Klausimas toks. Ar jūs kartais nesuklydote sakydamas, kad Seimas padarė sprendimą? Aš neprisimenu jokio Seimo sprendimo, išskyrus Seimo Pirmininko savavališkus ir niekur neregistruotus sprendimus.
T.LIDEIKIS. Aš manau, kad tie sprendimai, kurie buvo padaryti Seimo Pirmininko be Seimo nutarimo, be abejo, taip pat yra pažeidimas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu projekto reikalingumą ir šitam projektui pritariu. Balsuosiu už tai, kad jam Seime būtų pritarta, nes suprantu problemą ir jos svarbą. Tačiau aš norėčiau pasakyti štai ką. Mes jau svarstome ne pirmą tokį projektą Konstituciniam Teismui. Iš tiesų reikalingas autoritetingo organo sprendimas tokiu dviprasmišku klausimu. Tie pasisakymai, kuriuos išsakė kai kurie LDDP nariai, manau, nėra teisėtumo įrodymas arba ne. Aš norėjau tik jūsų paklausti. Ar jūs dar turite iliuzijų, kad kairioji dauguma gali pritarti jūsų projektui ir kodėl šita kairioji dauguma šito nenori? Gal tai jai bus nenaudinga?
T.LIDEIKIS. Kadangi šitame projekte pačios bylos aplinkybės nėra niekaip vertinamos, šitas projektas, sakyčiau, yra kompromisinis ir neutralus, aš visiškai tikiu, kad abiejose pusėse yra daug žmonių, kurie galėtų jam pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome nepykti ant manęs. Kada pasibaigia minutė, aš išjungiu jūsų kompiuterį, nes taip numatyta Reglamente. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Labai malonu, kad pranešėjas sutinka, kad priimtas Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra teisingas. Kadangi klausimai jau pradeda kartotis, siūlyčiau nutraukti klausinėjimą.
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis A.Kunčinai, jūs tiesiog neteisingai pasakėte. Aš negaliu vertinti Aukščiausiojo Teismo sprendimų. Aš nesu nei teisininkas, nei juo labiau aukštesnis už Aukščiausiąjį Teismą. Aš tiesiog laikau Aukščiausiojo Teismo sprendimus įvykusiu faktu, ir viskas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi liko dar 4 norintys paklausti, o laikas mums leidžia dar 2 min. klausinėti, tai leiskime dar laikytis Reglamento. Seimo narys K.Jaskelevičius. Prašome.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamasis T.Lideiki, tarp mūsų yra dar vienas Seimo narys, kuris neteisėtai atstovauja rinkėjams. Tai - vienmandatės Lazdijų Druskininkų apygardos Seimo narys. Štai prokuratūros išvada.
Ekspertai nustatė, kad tame lauže buvo sudeginta ne mažiau kaip 111 Lazdijų Druskininkų rinkimų apygardos pakartotinio balsavimo biuletenių. Kaip jūs vertintumėte šį faktą ir rinkimų komisijos elgesį, kuri labai neryžtingai imasi šito vertinimo, tuo labiau kad tai iš esmės iškreipė pačių rinkimų rezultatus.
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis K.Jaskelevičiau, aš manau, kad mes neturėtume tokiu būdu įžeidinėti vienas kito ir vadinti neteisėtai ar teisėtai išrinktais Seimo nariais. Visi Seimo nariai, kurie prisiekė, turi vienodas teises ir yra teisėti Seimo nariai.
L.K.JASKELEVIČIUS. Tai gal galėtume...
PIRMININKAS.Negalima, gerbiamasis Seimo nary K.Jaskelevičiau, ginčytis.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos. Ir po to - paskutinis klausimas.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau, kad ponas K.Jaskelevičius neužmirštų paminėti ir kitų pavardžių, minėdamas pono A.Baleženčio pavardę. Visą laiką turėtų minėti ir kitas pavardes, būtent pono R.Maciejkianeco, dėl kurio rinkimų apygardos prokuratūros išvados taip pat yra, taip pat turėtų paminėti ir pono A.Brazausko pavardę, dėl kurio rinkimų taip pat yra užvesta baudžiamoji byla, taip pat pono Z.Semenovičiaus Vilniaus Šalčininkų apygardos, kur byla taip pat yra užvesta.
PIRMININKAS. Ačiū. Užvesta byla dar nereiškia, kad yra įrodytas nusikaltimas. Seimo narys J.Katkus. (Balsai salėje, negirdėti) A.Baleženčio taip pat nereikia minėti. Aš laikausi nuomonės, kad nereikia minėti nė vieno Seimo nario, jeigu nėra įrodyta teismo kas nors.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys J.Katkus pirmiausia šneka, o paskui bus galima kalbėti dėl vedimo tvarkos.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis pranešėjau, gyvenimo logika diktuoja tokias išvadas. Jeigu yra dvi besiginčijančios pusės ir jos abi jaučiasi teisios, vadinasi, reikia kažkokios trečios pusės, kuri galėtų nuspręsti. Bet štai viena pusė lyg ir bijo ar nenori klausti tos trečios pusės, kad ji pasakytų savo išvadą, tuo labiau kad ten turbūt kompetentingi žmonės ir kol kas reikia tikėti, kad nebus šališki šiuo atveju. Taigi...
PIRMININKAS. Laikas baigėsi.
J.A.KATKUS. Kaip jums atrodo, kodėl jie bijo?
T.LIDEIKIS. Na, matot, aš nežinau, jeigu ta pusė atmes šitą siūlymą kreiptis į trečiąją šalį, aš tai laikysiu kaip abejonę savo teisėtumu.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš norėjau paklausti...
PIRMININKAS. Negalima...
E.BIČKAUSKAS. ... bet kadangi negaliu antrą kartą užsirašyti, aš atsistojau prie mikrofono.
PIRMININKAS. Jau baigėsi 15 minučių, nebegaliu duoti jums žodžio klausimui. Seimo narys G.Paviržis dėl vedimo tvarkos.
G.A.PAVIRŽIS. Aš norėjau truputį apginti kolegą K.Jaskelevičių, kadangi kalbėdamas jis neminėjo pavardės, bet jeigu iš dešinės pusės jau konkretizavo tą asmenį, tai ką padarysi.
T.LIDEIKIS. Jis minėjo apygardą.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius nėra darželinukas ir jis galėtų pats apsiginti, jeigu matytų, kad reikia. Dėkojame Seimo nariui T.Lideikiui. Gerbiamieji Seimo nariai, tada prašom... Bus dėl balsavimo motyvų. Aš norėčiau jus pirmiausia informuoti, ką mes dabar darysime. Darysime taip, kaip praeitą kartą: ar įrašome į sesijos darbų programą, ar neįrašome. Jeigu nuspręs...
A.KUBILIUS. Ponas posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Aš prašau nepertraukinėti, ponas A.Kubiliau. Aš dar nebaigiau kalbėti. Kai jūs kalbat, aš jūsų nepertraukinėju, nebent šnekėtumėt ką nors ne taip. Taigi aš norėčiau jus informuoti, kokia bus procedūra. Balsuosime, ar įrašome į sesijos darbų programą, ar neįrašome. Jeigu nuspręsite, kad įrašome, tai bus pradėta svarstymo procedūra, nuspręsite, kad neįrašome, spręsime antrąjį klausimą, ar projektą atmetame, ar paliekame. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Jūs man nesuteikėte žodžio, kai aš prašiau pasisakymui. Aš noriu pacituoti jums 189 straipsnio “Diskusija dėl įstatymo projekto įrašymo į sesijos darbų programą” 4 punktą, kad “gali pasisakyti iki 5 minučių kitų komisijų, frakcijų ir deputatų grupių, kurių nuomonė skiriasi nuo išsakytųjų atstovo argumentų”. Išsakymas. Yra toks punktas. Aš prašau Sąjūdžio frakcijos vardu 5 minučių.
PIRMININKAS. Taip. Jeigu jūs būtumėt sakęs, kad norit kalbėti frakcijos vardu, aš būčiau jums suteikęs. Jūs sakėt, kad norit savo, Andriaus Kubiliaus, vardu.
A.KUBILIUS. Nespėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Apgailestauju, jūsų bėda, kad nespėjot pasakyti. Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Minutę. Dabar frakcijos vardu turi teisę kalbėti Seimo narys A.Kubilius iki 5 minučių. Ar jūs norėtumėte tribūnoje pasirodyti, ar iš vietos kalbėtumėte? Tribūnoje. Prašom.
A.KUBILIUS. Ponai Seimo nariai, aš manau, kad yra keli dokumentai, kurie yra pagrindas mūsų veiklai, ir jų laikytis mes privalome besąlygiškai. Visų pirma aš noriu pacituoti jums keletą Konstitucijos straipsnių. Tai yra Konstitucijos 105 straipsnio punktas, kad “Konstitucinis Teismas teikia išvadas: 1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai; 4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai”. Taip pat norėčiau pacituoti jums 107 straipsnio paskutinį sakinį. “Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis”, t.y. būtent tomis išvadomis, kurias aš ką tik citavau, “Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus”, t.y. tuos klausimus, kuriuos aš ką tik citavau, “galutinai sprendžia Seimas”. Konstitucija galioja nuo pirmojo Seimo rinkimų turo. Šitie straipsniai, aš manau, irgi nėra kvestionuojami nei Seimo Pirmininko, nei LDDP daugumos, nei kitų asmenų, kurie įpareigoti organizuoti Seimo darbą. Ir šitoje vietoje aš norėčiau paklausti ir Seimo Pirmininko, ir LDDP daugumos, kokiu būdu jie sugebėjo šituos straipsnius užmiršti? Aš neatsimenu Seimo sprendimo dėl trijų Seimo narių mandatų nutraukimo, aš neatsimenu Seimo sprendimo dėl trijų naujų narių paskyrimo. Taigi galime konstatuoti aiškiai ir tiksliai, kad Seimas pažeidė Konstitucijos 105 ir 107 straipsnius. Tai turėtų būti visiems akivaizdu. Aš taip pat norėčiau pasakyti, kad tokie Seimo veiksmai veda į tai, kad visos mūsų gerbiamojo Lietuvos Respublikos Prezidento pastangos kovoti ir sustabdyti nusikalstamumą Lietuvoje tampa visiškai bereikšmės, nes nusikalstamumas - tai tokie veiksmai, kuriais nesilaikoma galiojančių įstatymų. Ir ką gali padaryti vargšas Lietuvos Respublikos Prezidentas, kovodamas su nusikalstamumu, kai visų pirma Seimas nesilaiko įstatymų? Aš taip pat norėčiau priminti ir tai, kad tas nutarimo projektas, kurį pateikė kolega T.Lideikis, negali būti Seimo atmestas, nes to neleidžia nei Konstitucija, nei Seimo rinkimų įstatymas. Seimo rinkimų įstatymas aiškiai sako, kad jeigu kandidatas arba politinė partija, iškėlusi kandidatą į rinkimus, dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmų kreipiasi į Seimą, Seimas turi kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galutinių išvadų. Taigi šiandien mes galim apsvarstyti nutarimo tekstą, jį paredaguoti ir turime jį priimti neprieštaraudami ir atiduoti Konstituciniam Teismui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, vieną minutę, norėčiau jūsų paklausti. Patikslinti, ar jūsų nuomonė kuo nors skiriasi nuo Seimo nario T.Lideikio nuomonės?
A.KUBILIUS. Mano nuomonė skiriasi nuo tų, kurie prieštaravo T.Lideikiui.
PIRMININKAS. Nuo Seimo nario T.Lideikio nesiskiria, taip aš supratau?
A.KUBILIUS. Taip.
PIRMININKAS. Tada aš jums įrašysiu žodinę pastabą už tai, kad jūs pažeidėt Reglamentą. 189 Reglamento straipsnyje, gerbiamieji kolegos, yra parašyta... Gerbiamasis A.Kubiliau, klausykite, čia apie jus kalbama. Jūs perskaitėte dalį Reglamento, o jame parašyta, kad diskusija vyksta tokia tvarka: pasisakyti gali iš kitų komisijų, frakcijų ar deputatų grupių, kai jų nuomonė skiriasi nuo pasakytų. Kadangi jūsų nuomonė nesiskiria nuo Seimo nario T.Lideikio nuomonės, aš jums žodinę pastabą kol kas, o jeigu dar kartosite savo klaidas, tai paprašysiu, kad Seimas balsuotų dėl įrašymo į stenogramą.
T.LIDEIKIS. Dėl vedimo tvarkos galima, gerbiamasis pirmininke?
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys T.Lideikis dėl vedimo tvarkos.
T.LIDEIKIS. Man atrodo, ten buvo dar tai, kad galima pateikti naujus argumentus. Tai čia, man atrodo, buvo pateikti nauji argumentai.
PIRMININKAS. Ne, jeigu skiriasi nuomonė. Jeigu nesiskiria nuomonė, jeigu pritaria... Aš jo specialiai paklausiau, sakė, nesiskiria. Gerbiamieji Seimo nariai, bus galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Beje, jeigu Seimo narys A.Kubilius būtų pasakęs, kad mano nuomonė tik iš dalies sutampa su Seimo nario T.Lideikio nuomone, aš neturėčiau nieko prieš. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar bus galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. O balsuosime, ar įrašome į sesijos darbų programą, ar neįrašome. Kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašom, 2 - už, 2 - prieš. Seimo narys V.Juškus.
V.JUŠKUS. Prieš apsispręsdamas galbūt ir galėčiau pritarti, tačiau nemačiau dar vieno projekto, gal jis kuo nors skirtųsi. Todėl aš manau, kad šitam projektui nelabai galiu pritarti ir kolegas kviečiu nepritarti. O dešinioji pusė, aš manau, turi galimybę pateikti dar keletą tokių pat projektų.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas, kadangi jo mygtukas neveikia. Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Aš prisipažinsiu, kad nors ir teisininkas, bet nespėjau pasiruošti šio klausimo svarstymui ir turėsiu tam tikrų abejonių balsuojant už šitą nutarimą. Reikalas štai koks, kad aš negalėjau ir paklausti, ir išsiaiškinti. Aš už tai, kad būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Galų gale reikia padėti tašką. Bet galbūt čia yra paslėptas giluminis momentas, t.y. kad toks Seimo nutarimo priėmimas sustabdo ankstesnius nutarimus. Minutėlę. Todėl aš ir sakau, kad norėjau paklausti. Jeigu tam tikra Seimo narių grupė, 1/5 ar kaip kitaip, gali kreiptis į Konstitucinį...
PIRMININKAS. Negali.
E.BIČKAUSKAS. Negali.
PIRMININKAS. Šiuo atveju negali.
E.BIČKAUSKAS. Ačiū. Tokiu atveju aš balsuosiu už šį nutarimą.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Aš manyčiau, kad čia aibė pateiktų nutarimų projektų nedaug kuo skiriasi vienas nuo kito. Ir šis projektas, manau, turi ne ką kita kaip tik paprasčiausią obstrukciją, laiko gaišinimą ir kliudymą produktyviai dirbti. Todėl aš siūlau projektą atmesti, į darbotvarkę neįrašyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar galima kalbėti tik už. Du pasisakė prieš, vienas - už. Seimo narys J.Bernatonis, manau, kad jis kalbės už. Ne. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš kalbėsiu už tai, kad būtų įtrauktas šis projektas į darbotvarkę vien tik todėl, kad aš norėčiau, jog mes pradėtume išgirsti vieni kitus. Užtenka mums visą laiką užgniaužti galimybę kalbėti. Nes, kolegos, mes pateikiam projektą, jeigu jis jums netinka, jūs koreguokit jį, padarykit jį geresnį. Bet leiskit vis dėlto ir mažumai pasakyti savo nuomonę. Klausimas tikrai yra sudėtingas, komplikuotas, tą pripažino ir teisininkai, ir galų gale jūs patys matot visa tai. Tegul sprendžia tie, kam tas priklauso. Todėl aš siūlau pritarti šiam pono T.Lideikio pasiūlymui ir įrašyti jį į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nariai, prašom registruotis. Seimo narys K.Skrebys dėl vedimo tvarkos.
K.SKREBYS. Taip. Laisvės frakcijos vardu aš prašau, kad dėl šio nutarimo projekto įtraukimo į sesijos darbotvarkę būtų balsuojama vardiniu balsavimu.
PIRMININKAS. Nenumatyta Reglamente, procedūrinis klausimas. Prašykit ko nors kito. Prašom, perskaitykit Reglamentą, matysite, kuriais klausimais galima prašyti vardinio balsavimo. Aš negaliu jums leisti šito dalyko. Užsiregistravo 90 Seimo narių. Jūs galėsite paprašyti sąrašo, jeigu pageidausite. Sąrašą pasiimsite, bus tas pats vardinis balsavimas. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad projektas būtų įrašytas į sesijos darbų programą, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas prasidėjo. Už įrašymą balsavo 40, prieš - 47, susilaikiusių nėra. Taigi projektas neįrašomas į sesijos darbų programą. Ar Seimo nariai pageidauja gauti sąrašą, ar nori pamatyti? Laiko tik daugiau bus. Norite? Jūsų valia. Tada kalbėsime prie šoninio mikrofono, dabar matote sąrašą. Gerbiamieji Seimo nariai, galima kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar atmetamas projektas, ar neatmetamas. Prašome, kas nori kalbėti už arba prieš, prie šoninio mikrofono, kadangi kompiuteris užimtas. Seimo narys V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Visa tai, ką kalbėjo ponas A.Kubilius, būtų galbūt svarstytina, jeigu nebūtų jau įvykęs Aukščiausiojo Teismo posėdis. Konstitucinio Teismo pirmininkas ponas J.Žilys pareiškė, kad Aukščiausiojo Teismo sprendimo peržiūrėjimas nėra Konstitucinio Teismo prerogatyva, nes Aukščiausiojo Teismo sprendimas turi įstatymo galią. Todėl neverta šito klausimo...
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Man tiesiog jau darosi gaila būti šito Seimo nariu, nes Seimas visiškai nenori elgtis taip, kaip nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucija nustato labai paprastus dalykus, kad visi aktai, kurie prieštarauja Konstitucijai, negalioja, ir visi sprendimai, kurie buvo padaryti dėl trijų mandatų ir kuriuos Č.Juršėnas taip talentingai pravedė nepriimdamas jokio Seimo nutarimo, kurį galima būtų apskųsti Konstituciniam Teismui, na, kaip sodininkų draugija ar kaip aš siūliau - akcinė bendrovė. Tai yra tiesiog talentas. Tačiau 107 straipsnio paskutinės pastraipos ponas Č.Juršėnas niekada necitavo ir aš už jį turiu cituoti ir cituoti, kad visi atsimintų, jog “remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio trečioje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas”. Aš drįstu dar kartą paprašyti pono Seimo Pirmininko nurodyti tokį Seimo nutarimą, kuriame buvo atimti trys mandatai, nutraukti trijų Seimo narių įgaliojimai, ir nurodyti tokį Seimo nutarimą, kuriame buvo atiduoti mandatai kitiems atstovams. Kol tokių nutarimų nėra, deja, viskas, ką Seimo Pirmininkas taip talentingai padarė, yra niekinys nuo pat šitų veiksmų pradžios. Aš labai užjaučiu Seimo Pirmininką, kad jam teks atsiprašyti ir Seimo, ir šitų trijų atstovų, na, bet ką darysi, gyveni ir mokaisi. Ne viską moka ir ponas Seimo Pirmininkas. Aš džiaugiuosi, kad aš jam galiu patarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš, kaip eilinis pilietis, vis dėlto pritariu Aukščiausiojo Teismo išvadai dėl tų trijų mandatų ir manau, kad ši išvada teisinga. Ten vis dėlto pirminis komisijos sprendimas buvo neteisingas. Vis dėlto kaip teisininkas ir Seimo narys manau, kad jau vėlesni mūsų sprendimai ir šių mandatų paėmimas buvo padarytas pažeidžiant tam tikras juridines procedūras. Kadangi vis dėlto mes einame į teisinę valstybę, aš nežinau, ar tie pažeidimai esminiai, bandome sukurti teisinę valstybę, manau, kad kaip tik šitam disputui, visiems mūsų ginčams galą turėtų padaryti Konstitucinis Teismas. Ar tokį sprendimą, ar tokį sprendimą. Galų gale mes jį ir rinkome sau kaip teisėją. Todėl aš už tai, kad šis klausimas būtų nevisiškai atmestas. Kitaip ginčai tęsis ir toliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Du pasisakė, kad nebūtų atmestas, vienas pasisakė, kad būtų atmestas. Taigi dar vienas gali pasisakyti motyvuodamas, kodėl jis siūlo, kad nutarimas būtų atmestas. Prašom, kas norėtų? Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Kadangi čia vienas Seimo narys prakalbo apie padorumą, aš norėčiau pasidžiaugti, kad trys Seimo nariai - Z.Povilaitis, R.Žurinskas ir V.Ražukas - išlaikė šitą padorumą, nors jie galėjo veržtis į šitą posėdžių salę jau tada, kai teismas priėmė sprendimą dėl teisingo mandatų padalijimo. Norėčiau pakalbėti apie antipadorumą, kai jau po visų procedūrų niekaip negali buvę Seimo nariai palikti šitos salės. Todėl aš pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Pabaigai Seimo Pirmininko komentaras. Po to balsuosime.
L.K.JASKELEVIČIUS. Repliką galima?
PIRMININKAS. Ne.
L.K.JASKELEVIČIUS. Trumpą.
PIRMININKAS. Pačią trumpiausią, bet negalima. Pirmininkas jau tribūnoje.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš vakar specialiai nuėjau į gerbiamųjų kolegų iš dešinės posėdį, kad būtų galima kai kuriuos dalykus išsiaiškinti. Atrodo, aišku, bet vis tiek kiekvienas lieka prie savo minties. Tai aš dar sykį noriu visiems paaiškinti vieną ir pagrindinį pamatinį dalyką. Mandatus duoda, mandatus panaikina Vyriausioji rinkimų komisija. Vadovaudamasi savo sprendimais, panaikina, anuliuoja ar ką nors kita daro Vyriausioji rinkimų komisija. Jinai, vadovaudamasi Aukščiausiojo Teismo sprendimais, priėmė jums žinomą sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų 20ojoje, 22ojoje ir 64ojoje apygardoje. Nurodytas pagrindas, kuo remiantis tai padaryta, ir paskui išskaičiuota, kokie galutiniai rinkimų rezultatai, kas kam atsitiko, kas, taip sakant, iškrito, kas įeina į Seimą. Tokioje situacijoje Seimo Pirmininkas neturi jokių kitų teisių, kaip tiktai vadovautis šituo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu. Taip pat ir Seimo aparatas neturi kitos teisės, kaip tiktai vadovautis šituo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu. Todėl atitinkami veiksmai buvo atlikti gerbiamųjų A.Eigirdo, R.Hofertienės ir J.Janonio atžvilgiu. Aš manau, kad ir toliau visi tie veiksmai, kurie yra reikalingi pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, bus atlikti. Taip pat kaip ir veiksmai, kurie turi būti padaryti Seimo arba Seimo aparato dėl teisėtai čia sėdinčių Seimo narių gerbiamųjų Z.Povilaičio, V.Ražuko ir R.Žurinsko. Taigi prašom šitą turėti galvoje. Galutinis sprendimas yra Vyriausiosios rinkimų komisijos. Ji mandatus sutvarko, skirsto ir t.t. Tai šiuo atžvilgiu mes nieko negalime padaryti. Dabar kur yra mūsų galimybės, sakysime, ir Seimo Pirmininko, ir kolegos E.Bičkausko, ir kito, ir trečio. Žinoma, vadovautis Konstitucija. Bet kažkodėl kolegos neskaito atitinkamų straipsnių, kurie jiems, matyt, kažkodėl nepatinka. Aš skaitau visus straipsnius. Nors ne aš rašiau šią Konstituciją, o man susidaro toks įspūdis, kad ji buvo rašoma tam atvejui, kad Seime bus atitinkama dauguma. Bet kai dabar yra kita dauguma, tai suprantama, kad ji pasinaudoja talentingai surašyta Konstitucija. O joje yra atitinkamas straipsnis. 105 straipsnis yra dėl įstatymų ir kitų dalykų. Dvi dalys. Antroji dalis yra, kad Konstitucinis Teismas teikia išvadas. Toliau 106 straipsnis. Tai, kas gali kreiptis dėl 105 straipsnio pirmosios dalies ir t.t. Čia yra va tas penktadalis, apie kurį kalbama. Ir kas gali kreiptis dėl išvados. Taigi: “Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas”. Į formuluotę prašom įsigilinti. Gali Seimas. Jis gali ir neprašyti. Štai kaip buvo gudriai užrašyta Konstitucijoje, už kurią mes visi nubalsavome. Reikėjo kitaip formuluoti. Gali kreiptis, gali ir nesikreipti. Tai čia yra Seimo valia. Dovanokit! Tas pats ir Rinkimų įstatyme, kurį, sakyčiau, talentingai perskaitė vienas Seimo narys. Atitinkamame straipsnyje nėra žodžių “turi kreiptis”. Čia jau kiti talentingai surašė, pripažįstu. Kiti, bet irgi surašė talentingai. Žodžio “turi” nėra. Vadinasi, nori Seimas - kreipiasi, nori - ne. Ir nuomonė jau yra pasakyta. Ir paskui yra dar viena formali aplinkybė. Norint kreiptis su paklausimu dėl atitinkamos išvados, reikia vadovautis mūsų vieningai, gana vieningai priimtu, atsižvelgiant į dešiniųjų pastabas, Konstitucinio Teismo įstatymo penktuoju skyriumi. Konkrečiai 75, 76 ir kai kuriais kitais straipsniais, kuriuose yra aiškiai nustatyta, koks turi būti dokumentas, kurį Seimas priima ir siunčia į Konstitucinį Teismą. Taigi ir dėl formalių aplinkybių, ir iš esmės aš pritariu tam siūlymui, kad šis nutarimo projektas turi būti atmestas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau jus painformuoti, kad jūs veltui laukiate prie mikrofonų. Po kalbų dėl balsavimo motyvų replikos nenumatytos. Jos numatytos tiktai per diskusiją. Dabar ne diskusija. Prašom pasiruošti balsuoti. Rezultatai buvo parodyti. Užtat balsuosime rankų pakėlimu, o ne kompiuteriais.
K.UOKA. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Negalima jokių replikų. Balsavimas. Pradžia.
K.UOKA. Atsiprašau, ar galima repliką?
PIRMININKAS. Negalima. Pasakiau jau, gerbiamasis Seimo nary K.Uoka, ir prašome nesiginčyti. Prašom pasakyti, kiek yra užregistruota. Prašome paskaičiuoti, kiek yra užregistruota. Balsavimas yra pradėtas. Jokių replikų. Replikuoti galima diskusijos metu. Dabar ne diskusija. Pasakysiu.
K.UOKA. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Negalima. Balsavimas paskelbtas. Galėčiau jums perskaityti sankcijas, kurios taikomos Seimo nariams už ginčus su pirmininkaujančiu, bet aš manau, kad jūs patys jas žinote. Skaičiuojama, kiek yra salėje žmonių.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 95 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti. Balsuojama bus taip. Pagal Reglamentą reikia mums balsuoti, ar mes atmetame šį projektą... Tada jis galės būti pristatytas ne anksčiau kaip po pusės metų. Arba jeigu nutarsime, kad neatmetamas projektas, jis galės būti teikiamas bet kuriuo kitu momentu. Kad ir rytoj arba poryt, kai bus Seimo posėdis. Taigi viską aš išaiškinau. Prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime rankų pakėlimu, kadangi dalis kompiuterių ne visai tiksliai dirba. Kas už tai, kad būtų atmetamas projektas, prašome pakelti rankas. (Triukšmas salėje) Teisingai formuluojame, taip numatyta Reglamente. Prašome. Paskaitykite Reglamentą, taip yra parašyta. Prašome. Seimo nariai taip pat yra ne maži vaikai ir žino, kad jeigu jie balsuos kitaip ar susilaikys, tai bus neatmesta. Tai tas buvo. Dėl įrašymo į darbotvarkę yra atmestas jau.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 50.
PIRMININKAS. Kas prieš ?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 40.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. 50 Seimo narių balsavus už, 40 - prieš, 1 susilaikius, projektas atmestas.
Svarstome darbotvarkės 7 punktą. Kviečiame pranešėją poną S.Pečeliūną.
S.MALKEVIČIUS. Aš asmeniniu klausimu ir repliką.
PIRMININKAS. Gerai, prašom. Tada Seimo nario S.Pečeliūno prašyčiau truputį luktelėti. Seimo narys S.Malkevičius asmeniniu klausimu.
S.MALKEVIČIUS. Kadangi buvo paminėta mano pavardė, aš norėčiau nusistebėti, kad pas mus, Seime, yra narių, kurie sugeba pasiklysti tarp trijų pušų. Noriu pasakyti ponui A.Bendinskui, kad aš ir mano kolegos, kurie davėme priesaiką, jau turėjome Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą. Ir negalėjo būti jokių diskusijų arba svarstymų, ar jis teisėtas, ar ne, ar mes davėme priesaiką visai sąmoningai ir teisėtai. Ir mane stebina taipogi, kad drąsos turima eiti prie mikrofono ir kalbėti apie klausimus, į kuriuos nėra įsigilinęs, kalbėti apie teismo sprendimą, kurio neskaitė, ir kalbėti apie Konstituciją ir Seimo rinkimų įstatymą, kurio taipogi neskaitė.
Dabar mano replika būtų tokia. Apgailestauju, kad mes kuo toliau, tuo giliau klimpstame į pasipriešinimą ir konfrontaciją. Ir Seimas tampa jau tikrai ne išrinktu Seimu, kuriame būtų demokratiškai paisoma mažumos teisių, o tiesiog tampa LDDP paprasčiausia konferencija arba susirinkimu. Ačiū už dėmesį.
# $ Nutarimo "Dėl Seimo laikinosios užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veiklos tyrimo komisijos" projektas (pateikimas) (93.05.06)
2sesija34p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Kviečiu į tribūną Seimo narį S.Pečeliūną. Primenu, kad tai yra pateikimas. Prašyčiau pranešėjo, gal jis galėtų per 5 min. pateikti, nors Reglamentas leidžia iki 10 min. Toliau - 15 min. klausimams. Čia jau Reglamento tvirta norma. Prašome, gerbiamasis pranešėjau.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš norėčiau pirmiausia du dalykus pasakyti. Pirma. Noriu apgailestauti, kad tik šiandien tuo klausimu mes kalbame, taip pat pacituoti jums Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo” 1 straipsnį. Jame yra parašyta, kad “yra sudaroma atitinkamos tarybos speciali deputatų komisija”. Įstatymas numato, kad ar Aukščiausioji Taryba, ar Seimas privalo sudaryti tokią komisiją. Ir tą reikėjo padaryti labai labai seniai. Mes labai labai vėluojam. Todėl aš nemanau, kad tuo klausimu reikėtų mums ginčytis. Klausimas, kaip ponas Seimo Pirmininkas dažnai mums sako, yra grynai rutininis. Norime mes to ar nenorime, mes privalome šitai padaryti nepriklausomai nuo to, ar kam tai patinka, ar nepatinka. Ir aš manau, jūs turite naują nutarimo projektą, kurį aš esu pavadinęs projektu “a”, kuris yra jungtinis iš visų tų įvairių autorių projektų, kurių visą šūsnį, visą pluoštą jūs esate gavę. Yra pakankamai trumpas. Dėl kai kurių vietų reikėtų mums susitarti. Sakykim, dėl 1 punkto. Kelių narių, kelių Seimo narių tą komisiją sudarom? Ar 7, ar 9? Buvo įvairių siūlymų. Čia mūsų susitarimo dalykas. Aš manyčiau, kad vis dėlto reikėtų 9. Tai mano yra nuomonė. Aišku, Seimas gali nutarti kitaip. Aš manyčiau, kad turėtų būti 9 Seimo nariai tam, kad būtų įvertintos visos nuomonės, kiek yra Seime. Ir mažuma, ir dauguma, ir tarpinės visos nuomonės. Dėl 2 punkto, be abejo, dabar jau ta data nebetinka, kuri ten yra įrašyta, nes jau šiandien yra nebe 5 diena, o 6 diena. Aš siūlyčiau (vėlgi reikėtų jūsų nuomonės), ar 10 dieną, ar 11 dieną, kad pakankamai artimą datą įrašytume, kad neatsitiktų taip, kaip šiuo metu yra dėl Etikos ir procedūrų komisijos. Seimas priėmė sprendimą, kad tokia komisija turi būti sudaryta, ir liko ją tiesiog sudaryti. Bet pažiūrėkit į kalendorių, kiek praėjo dienų nuo to, kai Seimas priėmė nutarimą. Ir niekas tuo klausimu nesitarė, nepateikė mums net pirmųjų kandidatūrų, kad mes galėtume pasakyti, ar tinka tie žmonės, ar netinka. Nesitarė frakcijos tarpusavyje, lyg ir užmiršo tą klausimą. Aš manau, kad reikėtų prisiminti ir įvykdyti Seimo nutarimą. Tai dėl dienos aš prašyčiau, kad būtų pakankamai artima. Aišku, 5 diena nebetinka, bet kokia nors artimesnė. Kiek įmanoma greičiau. Gal kitas antradienis. Ir 3 punkte rašoma apie tai, kad buvo daug problemų, jog ta komisija vis dėlto nebuvo priėmusi savo reglamento, kaip ji veikia. Čia ponas profesorius B.Genzelis gali patvirtinti. Tai buvo vienas iš trukdymų normaliai dirbti. Pakankamai greitą terminą, kad toks reglamentas būtų Seimui pateiktas ir Seimas jį priimtų taip, kaip yra numatyta. Tai toks trumpas yra nutarimas, aš manau, visi punktai yra pakankamai aiškūs, nenoriu daugiau tuo klausimu kalbėti. Norėčiau paprašyti jūsų pritarimo, kad būtų 9 komisijos nariai. Noriu paprašyti jūsų pritarimo, kad būtų gegužės 10 d. ar 11 d., 2 punkte, kai mes jau sudarysime tą komisiją. Ir tada reikia tikrai per tą laiką tartis, intensyviai tartis ir nekeisti 3 punkto - gegužės 30 d. palikti. Vėl kad ta komisija intensyviai dirbtų. Ir dar vieno dalyko norėčiau paprašyti. Norėčiau paprašyti, kad šitas nutarimas būtų svarstomas ir priimamas ypatingos skubos tvarka dėl vienos paprastos priežasties. Mes jau tikrai nepadoriai vėluojame dėl šio klausimo. Šitą klausimą turėjome spręsti, jei ne pirmąją savaitę, tai pirmąjį Seimo darbo mėnesį. Dabar jau praėjo pakankamai daug laiko, o klausimas dar nėra išspręstas, komisija nėra sudaryta. Jeigu pritartumėte ypatingos skubos tvarkai, aš manau, šiandien galėtume mes tą nutarimą priimti, o antradienį galbūt jau frakcijos būtų suderinusios ir galėtume patvirtinti komisijos sudėtį. Gegužės 30 d. jau kalbėtume apie konkretų dokumentą, tos komisijos reglamentą, kad ji galėtų normaliai dirbti ir niekam nekiltų abejonių, kad komisija vykdo vienokį ar kitokį užsakymą. Reglamentas yra reglamentas. Kaip ten surašysime, kaip ji dirba, taip turės ta komisija ir dirbti. Ir mūsų valia, Seimo valia bus patikrinti tą reglamentą, kad jis tikrai garantuotų komisijos netampymą, galime taip sakyti, dėl vienokių ar kitokių motyvų. Tai tiek trumpai norėjau kalbėti ir prašau jūsų pritarimo ypatingos skubos tvarkai.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui ponui S.Pečeliūnui. Galima 15 min. klausimams. Seimo narys G.Paviržis. Prašome.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, 3 punkte yra parašytas toks be jokio adresato pavedimas: “Visoms frakcijoms sutarus, pateikti Seimui tvirtinti komisijos teisių ir veiklos reglamentą”. Ar nevertėtų tamstai čia įrašyti tai komisijai pavedimą. Ir ar nevertėtų šalia to paties punkto įvertinti senosios anos Aukščiausiosios Tarybos sudarytos analogiškos komisijos veiklą, kadangi daug įvairių buvo minčių spaudoje ir t.t.?
S.PEČELIŪNAS. Aš visiškai sutinku su jūsų pasiūlymu, nes tą ir norėjau parašyti. Jeigu neparašiau visiškai tiksliai, tai, be abejo, niekas kitas, išskyrus tą komisiją, to reglamento turbūt neruoš. Ji pati turėtų tą reglamentą ruošti ir visi turi jai padėti jį paruošti. Tai čia su jumis aš nenorėčiau ginčytis, nes jūs esate teisus. Ir jeigu reikia pataisyti tekstą, kad būtų tikslesnis, tą ir padarykime. Dėl antros jūsų klausimo dalies, ar turime mes vertinti aną komisiją, kaip ji dirbo. Tai yra visai kitas klausimas. Aš vadovaujuosi tais dokumentais, kuriuos jums citavau. Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie numato, kad tokia komisija turi būti sudaryta. Tai sudarykime tokią komisiją. Jeigu jūs manote, kad reikia buvusios komisijos veiklą ar ką nors kita nagrinėti ir vertinti, tai šitą reikia daryti atskirai. Atskirti tuos du dalykus. Jeigu mes suvelsime, mes tiesiog pasiklysime ir neišspręsime nė vieno klausimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra norinčių klausti 12 Seimo narių. Todėl aš prašyčiau labai telegrafiškai klausti. Jeigu galima, ir telegrafiškai atsakinėti. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, pagal kokį įstatymą sudaryta komisija tirs užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veiklą?
S.PEČELIŪNAS. Aš manau, jūs turite nutarimo projektą. Ten yra parašytas ir įstatymo pavadinimas, ir “Žinių” numeris, kuriame jis yra paskelbtas. Prašome susirasti tas “Žinias”, tą įstatymą, perskaityti jo straipsnius ir tada klausti. Aš jau citavau to įstatymo 1 straipsnio nuostatą. Jeigu norite, aš galiu perskaityti dar kartą: “Po rinkimų iškilusiems viešumon Aukščiausiosios Tarybos ar vietinės tarybos deputatų sąmoningo bendradarbiavimo su SSRS ar kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, saugumo, žvalgybos, kontržvalgybos faktams patikrinti ir ištirti sudaroma atitinkamos tarybos speciali deputatų komisija, kuri prireikus pasitelkia prokuratūros, vidaus reikalų ir nacionalinio saugumo tarnybų pareigūnus”. Manau, kad šitas įstatymo straipsnis, kurį aš pacitavau, atsako į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Aš gerbiamojo pateikėjo norėčiau paklausti, kaip jis gali paaiškinti, kad šitokios komisijos sudarymas dabar neprieštarauja Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktui, kuris numato, kad Seimas panaikina Seimo nario mandatą apkaltos proceso tvarka? O kad būtų įgyvendinta tokia apkaltos tvarka ir, taip sakant, atimtas Seimo nario mandatas, būtina priimti apkaltos proceso įstatymą, kuris dabar yra rengiamas. Nors Seimo rinkimų įstatymo, kurį gerbiamasis pranešėjas minėjo, 84 straipsnio antroji dalis ir nustato, kad gali būti nutraukti Seimo nario, sąmoningai bendradarbiavusio su užsienio specialiomis tarnybomis, įgaliojimai. Bet vėl šie įgaliojimai pagal minėtą Konstitucijos nuostatą gali būti nutraukiami tik apkaltos...
PIRMININKAS. Laikas baigėsi, deja. Gerbiamasis pranešėjau.
S.PEČELIŪNAS. Aš klausimą supratau. Aš norėčiau atsakyti. Nors klausimas buvo gan ilgas, bet esmė jo labai trumpa. Gerbiamasis klausėjas nori mane įtikinti, kad kol nėra priimtas apkaltos įstatymas, nėra būdų, kaip šitai atlikti. Aš manau, kad jūs esate neteisus, nes štai kai ši komisija suformuluoja savo klausimą, pateikia teismui ir teismas įrodo, tai yra tam tikras apkaltos mechanizmas. Jau dabar įstatymuose numatyta, kaip šiuo konkrečiu klausimu apkaltos mechanizmas veikia. Ir aš nemanau, kad dėl to konkretaus klausimo mes turime laukti dar kažkokio papildomo įstatymo. Bet kokiu atveju priėmus kitą įstatymą, kurį jūs minėjote, šitie dalykai turės būti irgi įrašyti. Aš nemanau, kad jūs suformuluosite kokį nors kitą mechanizmą. Išvengti teismo sprendimo vis tiek bus neįmanoma. Kiekvienu klausimu. Aš nemanau, kad dėl jūsų pateikto klausimo mes turėtume atsisakyti to nutarimo, kurį aš teikiu ir kurio priėmimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Aš nenorėčiau sutikti, kad jūs Lietuvos įstatymus, priimtus Aukščiausiosios Tarybos, traktuojate kaip negaliojančius Lietuvoje įstatymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Liutikas. Atsiprašau. Palaukite vieną minutę. Yra kompiuterinė klaida.
V.LIUTIKAS. Gerbiamasis pone S.Pečeliūnai, ar sutiktumėte projektą papildyti punktu, kuriame būtų apspręstas principas, pagal kurį sudaroma komisija? Tarkim, proporcingai frakcijų skaitlingumui ar kaip nors kitaip?
S.PEČELIŪNAS. Aš manyčiau, kad šitas principas yra įrašytas. Šitas principas yra įrašytas 2 nutarimo punkte. Kad komisija turėtų būti sudaroma visoms frakcijoms sutarus. Tai nėra komisija, kur yra kažkoks svarbus vienos ar kitos pusės atstovavimas. Tai komisija, kurioje turi būti Seimo paskirti žmonės, kuriais visi pasitiki. Nepriklausomai nuo jų politinių pažiūrų. Tokia yra mano nuostata. Gal kiti galvoja kitaip, bet mano nuostata yra tokia, kad turi būti žmonės, kurie tirs šituos dalykus ir kuriais visi pasitiki. Nes jeigu bus bent vienas, kuriuo kažkas dėl vienokio ar kitokio motyvo nepasitiki, vadinasi, bus galima kelti klausimą dėl nepasitikėjimo visa komisija. Tai jau yra pavojinga.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti, ar jūs sutiktumėte su mano teiginiu, kad svarstant šitą nutarimą tiek profesorius P.Vitkevičius, tiek jūs padarėte nedidelę klaidą, kai kalbėjote apie tai, kad šita komisija Seimo nario įgaliojimus galės nutraukti tik apkaltos proceso tvarka? Aš noriu pasakyti, kad 84 straipsnio 1 dalis aiškiai sako, kad kiekvienas kandidatas į Seimo deputatus turi viešai paskelbti ir savo rinkiminiuose plakatuose, ir kitur ar jis bendradarbiavo su tam tikromis tarnybomis. Jeigu jis šito nepadarė ir tai įrodo jūsų siūloma komisija, tai komisija įrodo, kad kandidatas į Seimo narius grubiai pažeidė Seimo rinkimų įstatymą. Tai reiškia, kad jo įgaliojimai nutrūksta ne pagal Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktą, o pagal 63 straipsnio 6 punktą. Ar jūs sutinkate su mano tokia logika?
S.PEČELIŪNAS. Taip, aš su jūsų logika sutinku. Norėčiau patikslinti tai, ką sakiau. Gal ne visai tiksliai išsireiškiau. Šitas įstatymas, kurį aš minėjau, Konstitucija ir šita komisija tai ir yra tuo klausimu apkaltos mechanizmas. Nereikia jokių papildomų įstatymų ir visa kita. Visas mechanizmas yra. Jeigu komisija įrodo ir Seimo narys sutinka su tuo, ką įrodo komisija, tuomet teismo nereikia. Yra konstatuojamas faktas. Tokią procedūrą numato įstatymas. Jeigu nesutinka, tuomet komisija kreipiasi į teismą, ir jeigu teismas komisijos išvadą patvirtina, tuomet tai vėl yra apkaltos įrodymas. Jeigu atmeta, tai atmeta. Vadinasi, apkaltos nėra. Po to jau nėra dėl ko ginčytis. Aš manau, kad tiek įstatymas, tiek visi tie mechanizmai - ir Konstitucija, ir kiti jau yra pakankamai tiksliai suformuluoti. Kai mes sakome, kad tai ir yra apkaltos procesas, tai taip ir yra šiuo konkrečiu klausimu.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika.
V.B.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, jūs plačiai apibūdinote kriterijus, kuriais remiantis būtų formuojama komisija, kiek supratau, iš Seimo narių. Kaip vertintumėte galimybes įvairių ekspertų, talkininkų, sekretorių, tų juodųjų darbininkų, kurie iki šiol tebedirba, tačiau jų politinis angažavimasis yra pakankamai ryškus? Kokie tai turėtų būti žmonės ir kieno įtakoje ten dirbdami jie turėtų būti?
S.PEČELIŪNAS. Ačiū už jūsų klausimą. Man visiškai nesvarbu, kokių politinių pažiūrų bus tie Seimo nariai, kurie bus paskirti į šią komisiją, ir visiškai nesvarbu, kokių politinių pažiūrų bus tie pagalbininkai juodadarbiai. Man svarbu tik viena, kad nei vieni, nei kiti neturėtų nei praeityje, nei dabartyje, nei ateityje jokių ryšių su jokių valstybių jokiomis specialiomis tarnybomis. Tai yra pagrindinis dalykas. Jeigu jūs manote, kad turėtų būti ir Seimo nariai, ir tie pagalbininkai atitinkamų politinių pažiūrų, tai čia yra jūsų nuomonė ir, aišku, Seimas, derindamas tuos visus darbuotojus ir visa kita, rašydamas ir priimdamas tą reglamentą, šitai galės atitinkamai suformuluoti. Tai yra mūsų valioje. Galima formuluoti taip, kaip yra policijos ar krašto apsaugos darbuotojams, kad jie negali priklausyti jokiai partijai ir t.t. Bet tai, man atrodo, juokingai atrodys. Mes negalime varžyti žmogaus politinių nuostatų. Tai nieko bendra su sprendžiamu klausimu neturi.
V.B.RUPEIKA. Taip yra iki šiol.
PIRMININKAS. Prašome nereplikuoti!
S.PEČELIŪNAS. Tai yra jūsų vertinimas. Grynai jūsų asmeninis, ir aš nenorėčiau, kad jūs savo vertinimą stenogramoje mėgintumėte primesti man ir kitiems.
PIRMININKAS. Prašome nereaguoti į repliką. Seimo narys A.Kunčinas.
BALSAS IŠ SALĖS. Ponas A.Kunčinas leido ponui K.Kubertavičiui kalbėti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius. Prašome.
K.KUBERTAVIČIUS. Man pats nutarimas ir jo būtinumas šiandien priimti kelia abejones. Ir tas Aukščiausiosios Tarybos įstatymas, kur yra tas straipsnis, reikalaujantis įsteigti tokią komisiją, aš manau, jau yra šiek tiek pasenęs. Gyvenimas keičiasi labai spėriai, ir mes žinome, kad šiandieną tos komisijos sukūrimas praktiškai dubliuos Genocido tyrimo centro, dėl kurio mes tiek daug diskutuojame, darbą arba įstatymą dėl ypatingos reikšmės archyvų išsaugojimo, kurį ruošiamės priimti, ir galiausiai tai, ką minėjo profesorius P.Vitkevičius, apkaltos procesui...
PIRMININKAS. Atsiprašau, baigėsi laikas. Prašome atsakyti, jeigu ką nors supratote.
S.PEČELIŪNAS. Aš klausimą supratau. Aš nenorėčiau su jūsų nuomone sutikti, kai jūs sakote, kad šituos klausimus galės tyrinėti Genocido tyrimo centras ar kas nors kitas. Šita komisija nagrinės Seimo narių ir deputatų reikalus. Jūs žinote, kad Seimo nariai turi tam tikrą neliečiamybę, ir joks Genocido tyrimo centras negalės šito daryti ir tos medžiagos teismui ar kažkam pateikti. Yra tik vienintelė įstatymo numatyta institucija, - tai speciali Seimo komisija, kuri gali šitai daryti, jeigu randa tą medžiagą. Niekas kitas negali. Ir šiandien mes, kaip valstybė, esame pakankamai keistoje padėtyje. Jūs žinote visą istoriją, kai įstatymas numato, kas gali kreiptis į teismą vienu ar kitu klausimu. Bet ta institucija nesudaryta ir šiandien niekas negali tų klausimų spręsti. Kitaip sakant, uždaras ratas. Galimybė lyg ir yra, bet ja pasinaudoti niekada negali, nes Seimas nevykdo įstatymo - nesudaro tos komisijos. Kai tą komisiją sudarysime, tada daug problemų išsispręs savaime, nes kiekvienas, kuriam kils kokių nors abejonių, galės kreiptis į tą komisiją, ji išnagrinės ir pasakys, ar reikia kreiptis į teismą, ar nereikia. Dabar, kol šitas procesas nevyksta, kiekvienas gali kalbėti, ką nori. Ir kiekvienas kalbantis savotiškai yra teisus, nesvarbu, ką jis kalba, ar - už, ar - prieš. Nes nėra institucijos, kuri galėtų kompetentingai ištirti ir atsakyti.
PIRMININKAS. Paskutinis klausimas. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu problemos svarbą. Tik, matyt, sprendimas turėjo būti padarytas seniau, o pati tokių tyrimų pradžia turėjo būti atlikta prieš rinkimus į Seimą. Tada mums nebūtų buvę jokios problemos dabar čia svarstyti ir vienas kitam prieštarauti. Aš galvoju, kad labai stiprus pasipriešinimas yra iš kairės, iš LDDP frakcijos pusės, matyt, dėl tam tikrų svarbių priežasčių. Tačiau siekiant bendro mūsų tikslo ir bendro gero darbo Seime, manyčiau, kad už šitą jūsų siūlomą variantą tikrai nebus balsuota už. Aš manyčiau, kad LDDP turėtų pagalvoti. Gal priimdami šitokį mūsų nutarimą dėl tos komisijos formavimo padarytume tą pačią pradžią santarvės akto link, kurią siūlo socialdemokratai.
PIRMININKAS. Laikas. Prašome atsakyti.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Čia buvo daugiau nuomonė negu klausimas. Aš norėčiau pasakyti tik vieną dalyką. Jeigu Seimas balsuoja prieš tokio nutarimo priėmimą, t.y. prieš komisijos sudarymą, tuo pačiu metu jis turėtų priimti nutarimą, kad nuo to momento nustoja galios Lietuvos Respublikos įstatymas, kurį aš citavau. Kito kelio aš nematau. Nes nesudaryti komisijos, kol šitas įstatymas veikia, mes negalim. Jeigu mes jos nesudarom, mes automatiškai pasakom, kad šitas įstatymas ar atitinkamas jo straipsnis netenka galios. Tai tik šitaip galim formuluoti klausimą.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos.
S.PEČELIŪNAS. Aš nemanyčiau, kad reikėtų šito įstatymo atsisakyti, nes tada tikrai tų kalbų ir kitokių dalykų atsiras dar daugiau ir mes pateksim į dar didesnę košę. Atsiprašau už tokį žodį, bet taip tikrai bus. Manyčiau, tą komisiją sudaryti reikia, kad ji, vadovaudamasi įstatymais, galėtų atsakyti į visus klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Seimo narys A.Vaišnoras dėl vedimo tvarkos.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, kad mes, dirbdami Seime, neturėtume labai formalizuoti mūsų santykių tarp salės ir Seimo vadovybės. Tai, kad jūs man nutraukėte tik vieną žodį, aš nesu labai nepatenkintas, tačiau, kai iš kairės pusės kalbėjo profesorius P.Vitkevičius, tai jūs jam turbūt nutraukėte apie 50 žodžių. Tai sukelia tam tikrą įtampą tarp Seimo ir Seimo vadovybės. Manyčiau, kad į tai reikėtų atsižvelgti ir jums gal reikėtų pasekti pono Č.Juršėno pavyzdžiu. Jis leidžia išsisakyti kiekvienam iki galo, o paskui padaro sprendimą, kokio jam reikia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Reglamentas rašomas tam, kad posėdžio pirmininkas ir Seimo nariai jo laikytųsi. Jeigu jūs manote kitaip, prašome, tada priimkite nutarimą, kad posėdžio pirmininkas gali traktuoti Reglamentą, kaip nori. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary S.Pečeliūnai. Klausimai turbūt jau baigėsi. Seimo narys P.Papovas dėl vedimo tvarkos.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi klausimas aktualus, įstatymą dėl Seimo narių veiklos, ar bendradarbiavo su užsienio tarnybomis, vykdyti reikia, tačiau, kadangi buvo daug užsirašiusių, siūlau pateikime padaryti pertrauką ir pateikėjui labai rimtai pagalvoti dėl apkaltos proceso tvarkos įstatymo nustatyto rengimo. Kitaip nebus galima įgyvendinti Aukščiausiosios Tarybos priimto įstatymo dėl bendradarbiavimo su užsienio tarnybomis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary P.Papovai, kieno vardu prašote pertraukos - ar frakcijos, ar Savivaldybių komiteto?
P.PAPOVAS. Frakcijos.
PIRMININKAS. LDDP frakcijos vardu prašoma pertraukos iki kito posėdžio. Iki kito posėdžio daroma pertrauka.
# $ Įstatymo "Dėl buvusių LTSR valstybinių profsąjungų turto" ir nutarimo dėl jo įsigaliojimo projektai (antrasis svarstymas) (93.05.06)
2sesija34p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 8 darbotvarkės punktą - “Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profsąjungų turto.” Pranešėjas R.Dagys. Prašome informuoti apie tai, ką davė jūsų pirmadienio pasitarimas, kurį jūs kvietėte, ir kokias korektyvas padarėte savo naujame variante. Seimo narių prašyčiau rašytis diskusijoms. Pirmuoju jau užsirašė Seimo narys G.Paviržis.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jūsų ir buvo prašyta, kad būtų geriau išdiskutuotos problemos ir išsiaiškintos pozicijos, šią savaitę, pirmadienį, 11 val., Socialinių reikalų komitete buvo sukviestas pasitarimas, kuriame dalyvavo įvairių profesinių sąjungų atstovai, Vyriausybės atstovai ir tie Seimo nariai, kurie domisi tuo klausimu. Deja, pageidaujančių surengti tokį pasitarimą salėje buvo daugiau negu jame dalyvaujančių. Aš manau, kad daugeliu punktų buvo pasiektas sutarimas. Dabar jums pateikiamas kompromisinis variantas, kuriame atsižvelgta ne tik į profesinių sąjungų ir ten dalyvavusių Vyriausybės atstovų poziciją, bet ir pateiktos Juridinio skyriaus išvados bei Vyriausybės išvados. Įstatymo dalyje yra pakeista 2 straipsnio formuluotė, priimta Vyriausybės formuluotė. Dabar kalbama ne apie tai, kam turtas priklauso, bet kad turtas buvo sukurtas. Taip atstatomos tam tikros abejonės, kad turtiniai ginčai gali tęstis. Nutarimo dalyje išbrauktas 1 punktas. Papildyti 2 ir 3 punktai tais punktais, kuriuose kalbama, kad kažkokio turto dalis, priklausanti tik tam arba kitam subjektui, neatsidurtų abiejose pozicijose. Kituose punktuose reglamentuojama, kaip tai bus sutvarkyta. Yra taip pat papildyta punktais, kad būtų įtrauktas pirminių šakinių profesinių sąjungų organizacijų turtas. Taip pat yra pateiktos kai kurių straipsnių alternatyvos. Aš norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į 4 straipsnio alternatyvą. Siūloma, kad taryba būtų tvirtinama Seime. Beje, pakeistas tarybos narių skaičius. Dabar tarybą sudaro 7 žmonės, o ne 5, kadangi profesinės sąjungos pasitarusios nusprendė, kad taip bus geriau atstovaujami visų profsąjungų interesai. Alternatyvą yra siūloma tvirtinti Seime. Aš asmeniškai tai alternatyvai taip pat galėčiau pritarti. Tai yra gerbiamojo M.Visakavičiaus alternatyva. Dėl 5 straipsnio profesinės sąjungos pasiūlė grįžti prie senesnės formuluotės, kai proporcingumo principas įrašomas ne privalomai, bet siūloma. Mano manymu, kadangi aš priėmiau gerbiamojo J.Katkaus pasiūlymą griežtai tai reglamentuoti, aš laikausi to susitarimo ir siūlau palaikyti seną formuluotę. Bet čia Seimo valia, kaip balsuoti. Dar yra pateikta viena alternatyva 9 straipsniui. Tai gerbiamojo G.Paviržio alternatyva, kad nereikia sudaryti kokios nors atskiros komisijos, kuri spręstų kurorto ir poilsio namų klausimą, o kad tai būtų pavesta tai pačiai komisijai, kuri jau dirbo, kad ji toliau tęstų tą darbą. Aš manau, kad tokiai alternatyvai būtų galima pritarti. Štai tokie pagrindiniai pakeitimai be kitų redakcinių, į kuriuos yra atsižvelgta, ir buvo daugmaž bent jau absoliučios daugumos, kuri dalyvavo diskusijoje, priimta.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui.
P.GINIOTAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašome. Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Kadangi mes praeitą kartą negalėjome išsakyti ir viešai posėdžių salėje teikti pasiūlymus ir neatsižvelgta į tai, ką mes sakėme, t.y. neatsižvelgta į pirminių organizacijų buvusį turtą, kurio vertė 1990 m. sausio 1 d. buvo 43 mln. rublių. Galim įsivaizduoti, koks tas turtas yra dabar. Neatsižvelgta ir į daugelį kitų dalykų. Nėra jokių to turto padalijimo principų. Sąjūdžio frakcijos vardu siūlome šio klausimo svarstyme padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerai. Po pietų svarstysime toliau.
P.GINIOTAS. Iki kitos dienos posėdžio.
PIRMININKAS. Ne, to Reglamente nėra numatyta. Galite prašyti iki kito posėdžio. Po pietų svarstysime toliau. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar turime sutaupytų 10 puikių minučių. Seimo narys A.Stasiškis norėtų perskaityti pareiškimą.
K.UOKA. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Seimo narys K.Uoka.
K.UOKA. Aš norėčiau pažymėti stenogramai, kad balsuojant dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl trijų mandatų, aš balsavau “už”, tačiau aparatūra parodė “prieš”, ir norėčiau, kad stenogramoje būtų pakeista.
PIRMININKAS. Turite omeny, kai buvo balsuojama “įrašyti į sesijos darbų programą”, taip? Gerai, pasakėte, stenogramoje bus pažymėta. Seimo narys A.Stasiškis.
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal būtų galima dar dėl profsąjungų turto, dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Jau viskas!
BALSAS IŠ SALĖS. Ar galėtume suteikti žodį atėjusiems svečiams?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūsų frakcija paprašė pertraukos. Aš niekam negaliu suteikti žodžio.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš nespėjau prieiti. Po pietų?
PIRMININKAS. Po pietų, jeigu bus tokia Seimo valia, be abejo, suteiksime.
BALSAS IŠ SALĖS. Bet jūs prisiminsite?
PIRMININKAS. Taip, aš prisiminsiu. Jeigu neprisiminsiu, man priminkite. Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Tėvynės Santaros vardu perskaitysiu pareiškimą.
“Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Jungtinėse Amerikos Valstijose S.Lozoraičio skubus ir nemotyvuotas atleidimas yra politinis aktas, kurio neįmanoma paaiškinti remiantis valstybės stiprinimo nuostatomis. Šis žingsnis yra absurdiškas ir žalingas valstybės interesams net pragmatinės politikos atžvilgiu. Neįtikinamai ir nerimtai atrodo aiškinimai, kad iš ambasadoriaus tikėtasi daugiau, nes taip galima pasakyti apie bet kurį, net patį aukščiausią pareigūną. Užuominos dėl darbuotojų sudėties patvirtina, kad norėta ten ką nors įdarbinti su partine protekcija. Labiausiai nesuvokiamas atrodytų politinis kerštas buvusiam konkurentui rinkimų kovoje. Tuo labiau konkurentui, gavusiam įtikinamą rinkėjų paramą.
Ambasadorius S.Lozoraitis 50 metų buvo valstybiškai pripažintas neokupuotas lietuvis, neatsisakęs ir nepraradęs Lietuvos pilietybės. Atstovavęs Lietuvos valstybei, simbolizavęs kovą už nepriklausomybę. Todėl jo atleidimas tegali būti įvertinamas kaip neapykanta pasipriešinimui prieš okupaciją, kaip nepriklausomybės idėjos pažeminimas, naudingas Lietuvos nepriklausomybės priešams. Todėl būtina išsiaiškinti, kas inicijavo ir subrandino tokį sumanymą.
Tėvynės Santara prašo Lietuvos Respublikos Prezidentą būti savarankišku, persvarstyti ir pakeisti savo sprendimą. Taip pat kviečia Seimo daugumą - LDDP frakciją - kreiptis į Prezidentą su analogišku prašymu.” Prie to norėčiau pridurti vieną sakinį. Šituo aktu suduotas smūgis ne tik Lietuvos reputacijai, bet ir Lietuvos Prezidento reputacijai. Manau, kad LDDP frakcijai tai turėtų rūpėti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis A.Stasiški. Posėdis baigtas. Vakarinis posėdis - 15 val.
# 2s34pobank
$ 2s 34p Ást. "Dël Lietuvos banko ástatymo pakeitimo" projektas
# 2s34postat
$ 2s 34p Nut. "Dël Lietuvos banko statuto dalinio pakeitimo ir papildymo" projektas
# 2s34pogyv
$ 2s 34p Nut. "Dël Ignalinos rajono Visagino gyvenvietës tiesioginio valdymo" pr.
# 2s34porink
$ 2s 34p Nut. "Dël VRK savo ág. Pervirð. ir rinkimø rezultatø 20, 22,64 rin. apyg. " pr.
# 2s34popakl
$ 2s 34p Nut. "Dël LRS paklausimo Konstituciniam Teismui" projektas
# 2s34pospec
$ 2s 34p Nut. "Dël Seimo laik. uþsienio valstybiø spec. tarn. veiklos tyrimo kom." pr.
# 2s34poprofs
$ 2s 34p Ást. "Dël buv. LTSR valstybiniø prof. turto" ir nutarimo dël jo ásigal. pr.