Trisdešimt
trečiasis posėdis
1993
m. gegužės 4 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
Įstatymų "Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo" ir "Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo projektai (trečiasis svarstymas ir balsavimas) |
|
2. |
Nutarimo "Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos viršijimo savo įgaliojimus" projektas (pateikimo tęsinys) |
|
3. |
Įstatymų "Dėl Lietuvos banko įstatymo pakeitimo" ir Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos banko statuto dalinio pakeitimo ir papildymo" projektai (pateikimas) |
|
4. |
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 1992 m. gruodžio 16 d. 1993 m. sausio 20 d., vasario 4 d. ir dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 1993 m. balandžio 14 d. sprendimų" projektas (pateikimas) |
|
5. |
Nutarimo "Dėl muitinės darbo" projektas (pateikimas) |
|
6. |
Nutarimo "Dėl Ignalinos rajono Visagino gyvenvietės tiesioginio valdymo" projektas (pateikimas) |
|
7. |
Seimo narių pareiškimai
# $ Įstatymų "Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo" ir "Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo projektai (trečiasis svarstymas ir balsavimas) (93.05.04)
2sesija33p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame vakarinį gegužės 4 d. posėdį. Svarstome darbotvarkės 5 punktą. Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektas. Kviečiame į tribūną ministrą poną E.Vilkelį. Prašome į tribūną. Priminsiu, kad yra pateiktos alternatyvos atskiriems įstatymo paragrafams. Kviesčiau alternatyvų autorius būti netoli mikrofonų, kad jūs galėtumėte apginti savo alternatyvas.
E.VILKELIS. Laba diena! Šiandien yra teikiami trečiajam svarstymui fizinių ir juridinių asmenų mokesčių įstatymų pakeitimai. Po to, kai buvo pirmasis ir antrasis svarstymai, esminių pastabų negauta. Yra kai kurių, sakyčiau, neesminių pasiūlymų, kuriuos, matyt, balsavimu ir būtų galima išspręsti. Taigi aš pasiruošęs Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektą svarstyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš primenu, kad tai yra trečiasis svarstymas ir balsavimas. Vadinasi, bus galima kalbėti tik dėl motyvų. Pasisakoma iki dviejų - už ir iki dviejų - prieš dėl kiekvieno atskiro punkto. Taip pat dėl alternatyvų. O pabaigoje penki - už, penki - prieš, ir mes priiminėsime visą įstatymą.
Prašau, Seimo nary A.Rudy, dėl vedimo tvarkos.
A.RUDYS. Aš dėl šito klausimo svarstymo tvarkos. Aš prašyčiau Seimo Pirmininko ir Seimo narių susitarti dėl vieno dalyko. Tik ką šiandien į mano rankas pakliuvo Šalpos ir paramos įstatymas, kuriame vienas straipsnis vėl apie mokesčius. Tai būtų labai gerai, kad mums pavyktų išspręsti vieną principinį klausimą, jog mokesčiai tvarkomi mokesčių įstatymais. Kitaip sakant, trupučiuką perredaguotume tas nuostatas, kurios yra Šalpos ir globos įstatymo projekto 10 straipsnyje, ir perkeltume į atitinkamą įstatymą. Todėl aš prašyčiau šiandien dar nebaigti iki galo šito klausimo, o duoti šansą, kad ketvirtadienį būtų galima pabandyti, na, pasinaudoti ta galimybe, kol nepriėmėme pataisų.
PIRMININKAS. Jūs siūlote, kad mes nedarytume galutinio balsavimo, taip?
A.RUDYS. Taip. Aš siūlau galutinį klausimo sprendimo... Iš karto susitarti, kad mes atidėtume ketvirtadieniui, nes aš tikiuosi parengti Juridinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimą, kuris, na, taip sakant, išspręstų tai, kad nebūtų daug kituose įstatymuose įstatymus reglamentuojančių dalykų.
G.A.PAVIRŽIS. Galima?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš norėčiau taip pat pritarti kolegai A.Rudžiui. Iš tikrųjų būtų gerai, kad visi mokesčių klausimai būtų viename įstatyme, juo labiau kad sunku galbūt būtų dabar mums apsispręsti, kadangi ir kai kurių Seimo komitetų, ir Vyriausybės siūlymuose ne visai yra sutarimų. Buvo iš pradžių kitokių siūlymų dėl apmokestinimo sumos, kuri skiriama labdarai ir šalpai. Jeigu būtų galima atidėti ketvirtadieniui, tai būtų neblogai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų nuomonė? Ar būtų galima pastraipsniui priimti, o galutinį balsavimą padaryti ketvirtadienį?
E.VILKELIS. Jeigu mes sugebėsime iki ketvirtadienio išsiaiškinti būtent tą klausimą dėl šalpos, kadangi didelės diskusijos buvo ir Vyriausybėje. Manau, kad gali tos diskusijos užsitęsti ir Seime. Aš iš esmės nesu prieš. Be abejo, aš už tai, kad mokesčius reglamentuojančios normos būtų būtent mokesčių įstatymuose, o ne išbarstytos visuose kituose. Tai mano ši nuomonė buvo ir Vyriausybėje pasakyta. Aš pritarčiau ponų A.Rudžio ir G.Paviržio siūlymams.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Man atrodo, kad tai nėra pats geriausias pasiūlymas. Taip mes lyg ir vėl sustabdome tą įstatymą, kuris šiandien yra nepaprastai reikalingas. Taip mes vis uždelsiam ir uždelsiam. Tai galbūt (va, ir kolega G.Paviržis dabar siūlo) šiandien, jeigu spėsime, tai spėsime. Dirbtinai nestabdykim, o tą dalyką mes galime pagaliau iškelti į Mokesčių įstatymą, kada bus svarstomas Šalpos įstatymas. Jis gali būti svarstomas kartu su atskiru papildymu Mokesčių įstatymui, o ne būtinai čia stabdant šitą šiandien numatytą svarstymą.
PIRMININKAS. Galbūt mes galėtume, gerbiamieji Seimo nariai, padaryti taip. Kadangi abiem klausimams mes negalėsime skirti daugiau kaip pusantros valandos, nors skirta buvo valanda, bet mes sutaupėme šiek tiek laiko ir galėtume skirti iki pusantros valandos. Priimkime pastraipsniui pirmąjį, bet nedarykime galutinio balsavimo. Priimkime pastraipsniui antrąjį. Ir aš tikiuosi, jeigu mums pavyks priimti, nors aš dar turiu tam tikrų abejonių, tada spręsime, ką daryti toliau. Sutariam visi, taip?
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame trečiąjį įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo” svarstymą ir balsavimą. Prašom, gerbiamasis ministre.
E.VILKELIS. Siūlomi tokie pakeitimai ir papildymai Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo. 2 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip: “2) iš biudžeto finansuojamų mokymo įstaigų studentams bei moksleiviams iš stipendijų ir stipendijų fondo mokamų pašalpų bei kitų išmokų”.
PIRMININKAS. Ar gerbiamieji Seimo nariai norėtų kalbėti dėl motyvų? Ne. Ar galima laikyti, kad 2 straipsnio 2 punkto pataisa yra priimta? Priimame.
3 straipsniui yra Seimo nario A.Rudžio pataisa. Prašom, Seimo nary A.Rudy.
A.RUDYS. Aš pateiktame tekste trupučiuką bandžiau motyvuoti, kad šiuo metu yra tam tikras neatitikimas tarp Laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo, kuris šiuo metu dar galioja, ir Vyriausybės nutarimų, kuriais iš esmės jis yra likviduotas. Kad būtų išspręsta ši problema, aš pateikiau Sekretoriatui (bet dar iki čia neatėjo) pasiūlymą, kad iš viso būtų panaikintas Valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymas, nes nebereikalingas. O čia pakeitimas - vietoj žodžio “atskirai” įrašant “Vyriausybės” - suteiktų galimybę Vyriausybei pačiai nustatyti, pavyzdžiui, kaip pervedami pinigai, gauti valiuta, į talonus, kaip yra apmokestinama, nes ten šiokių tokių ypatybių yra. Ir aš manau, kad techninį darbą Vyriausybė gali daryti. Nes atskirai priimtas nutarimas reiškia, kad Seimas turėtų priimti nutarimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, kokia jūsų nuomonė?
E.VILKELIS. Redakcija priimtina, be abejo. Tai, kas liko aname įstatyme, šiandien nėra realu todėl, kad visos išmokos yra perskaičiuojamos į talonus ir apmokestinamos pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą. Ir šita redakcija, be abejo, suteiktų galimybę Vyriausybei konkretinti šituos dalykus.
PIRMININKAS. Jūs priimate pataisą?
E.VILKELIS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Protestų nėra. Reikalauja balsuoti... Seimo narys K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Norėčiau pastebėti, kad tai susiję su 3 straipsniu, o ne su 2. Kol kas...
PIRMININKAS. Apie 3 kalbame.
L.K.JASKELEVIČIUS. Taigi mes dėl 2 straipsnio nebaigėme.
PIRMININKAS. Ne, mes baigėme. Pataisai pritarėme. Viskas. Protestuojančių nematau. Pataisa yra priimta, ir vietoj žodžio “atskirai” įrašome žodį “Vyriausybė”.
E.VILKELIS. “Vyriausybės”.
PIRMININKAS. “Vyriausybės”, taip. Dabar 4 straipsnis. Gerbiamasis ministre, siūlyčiau jo neskaityti. Visi Seimo nariai turi projektą. Tai projektas Nr. 2. Aš tik norėčiau paklausti, ar yra Seimo narių, kurie norėtų pasisakyti už arba prieš? Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Nesuspėjau. Aš norėjau dėl ano klausimo pasakyti, kad jeigu sprendžiame Valiutos fondų įstatymo panaikinimą, turime iš karto nagrinėti mūsų pateiktą nutarimo projektą dėl valiutos rezervo sudarymo.
PIRMININKAS. Ne, mes dabar nenagrinėjame šito panaikinimo.
E.KUNEVIČIENĖ. Bet tai, ką ponas A.Rudys sakė.
PIRMININKAS. Tai tas bus ateityje. Dėl 4 straipsnio norime kalbėti už ar prieš? Seimo narė I.Šiaulienė dėl 4 straipsnio. Nėra Seimo narės I.Šiaulienės. Ačiū, jeigu jos nėra. Protestuojančių dėl 4 straipsnio nematau. Ar galime laikyti, kad priimta Vyriausybės siūloma redakcija? Galima. 4 straipsnis priimtas.
5 straipsniui yra Seimo nario G.Paviržio pataisa. Seimo nary G.Pavirži, prašyčiau paremti savo pataisą, o ministro prašyčiau reaguoti į ją.
G.A.PAVIRŽIS. Aš tiesiog siūlau ją priimti. Ten nėra tokia didelė suma. Ten, kaip matome, yra pataisa dėl regėjimo invalidų, I ir II kategorijos invalidų bei šeimų, auginančių 4 ir daugiau vaikų. Jiems sumažinamas apmokestinamasis mokestis nuo 0,1 MGL. O kadangi buvo kalbama dėl 30 rublių... Aš tikiuosi, kad Biudžeto ir finansų komitetas bei ministras pritaria. Čia ir iš Socialinės apsaugos ministerijos, ir Daugiavaikių šeimų bendrija tiesiog prašo, rekomenduoja... Aš manau, galėtume mes tam pritarti.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Mes, deja, šio pasiūlymo nespėjome apsvarstyti komiteto posėdyje, bet aš manyčiau, kad jeigu svarstytume, tai pritartume. Šia prasme aš pritariu, bet negaliu kalbėti komiteto vardu, kadangi posėdyje nesvarstėme.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš, kaip didžiausias oponentas, tradiciškai taip pat pritariu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui ir remiu šią pataisą.
PIRMININKAS. Žodis ministrui.
E.VILKELIS. Aš tik tiek pasakysiu, kad gerbiamasis G.Paviržis turbūt nematė 1992 m. vasario 6 d. įstatymo Nr. I2280, kur vadinamieji 30 rublių jau pakeisti į 0,1. O už papildymą, kuris yra pateiktas naujos redakcijos, be abejo... Vyriausybėje taip pat šis klausimas nesvarstytas, bet kaip finansų ministras aš paremiu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi visi parėmė, niekas neoponuoja, ar galima laikyti, kad siūloma Seimo nario G.Paviržio pataisa yra priimta?
E.VILKELIS. Galiu tik pridėti tiek, kad, sakykim, pagal mūsų skaičiavimus tai biudžetui kainuotų tik 54 mln. talonų. Kitaip tariant, šitas 0,1 liktų daugiavaikėms šeimoms.
PIRMININKAS. Protestuojančių nematau. Pataisa 5 straipsniui priimta. Prašome atkreipti dėmesį į 6 straipsnio Vyriausybės siūlomą redakciją. Ar yra remiančių? Seimo narys P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, čia, atrodo, šitas straipsnis yra iš kelių punktų. Aš siūlyčiau 4 šio straipsnio punkte į apmokestinamąsias pajamas vis dėlto neįskaityti išeitinių pašalpų ir priteistų sumų žalai atlyginti už priverstinę pravaikštą. Nes žmonių skaičius nėra didelis. O tie žmonės, kurie yra atsidūrę tokioje padėtyje, jaustų galų gale šiokią tokią valstybės paramą. Manau, kad čia galima būtų padaryti tokią jiems lengvatą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal tada eitume papunkčiui, kadangi iš tiesų čia yra 4 ilgi punktai. Tai gal mes papunkčiui tada eikime ir kalbėkime dėl kiekvieno punkto. Taip bus paprasčiau.
Dėl 6 straipsnio preambulės yra norinčių komentuoti? Nėra. 6 straipsnio preambulė priimta. Dabar 6 straipsnio 1 papunktis - “Darbo užmokestis, įskaitant įvairias priemokas”. Ar nori kas komentuoti? Reikalaujančių balsuoti nematau. 1 papunktis priimtas.
2 papunktis. “Vienkartinės premijos, priklausančios apmokestinti ir t.t.” Ar yra norinčių komentuoti? Negirdžiu. Reikalaujančių balsuoti taip pat nematau. 2 papunktis priimtas.
3 papunktis. Ar nori kas kalbėti dėl 3 papunkčio? Seimo narys P.Miškinis, atrodo, kalbėjo dėl 3 papunkčio?
P.A.MIŠKINIS. Aš dėl 4.
PIRMININKAS. Atsiprašau tada. Dėl 3 papunkčio norėtų kas nors ką nors pasakyti? Nėra. 3 papunktis priimtas.
Dėl 4 papunkčio mes girdėjome Seimo nario P.Miškinio... Ir dar kas norėtų kalbėti dėl 4 papunkčio? Seimo narė E.Kunevičienė dėl 4 papunkčio. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Turi būti išspręstas klausimas, kaip į pajamas įsiskaitys gautos pajamos natūra? Visiškai paliktas nespręstinas.
PIRMININKAS. Dėl 4 papunkčio, taip?
E.KUNEVIČIENĖ. Reikėtų turbūt, kad tai būtų 4 papunktyje.
PIRMININKAS. Aš tada paprašysiu. Pabaigoje ministras turbūt pakomentuos.
E.VILKELIS. Yra šis klausimas reglamentuotas, kokiomis kainomis ta natūra yra įvertinama ir taip priskaičiuojama prie darbo užmokesčio.
E.KUNEVIČIENĖ. Bet tai turi būti įstatyme numatyta. Jeigu įstatyme tokį dalyką...
E.VILKELIS. Matot, sąvoka “natūra”... Čia yra problema, kaip ta natūra vertinama. Tai vertinimą, sakykim, natūros yra labai paprasta reguliuoti ir Vyriausybės nutarimais, todėl, kad įstatyme tai pati norma, kad natūra kaip tokia turi būti apmokestinama. O jau jos vertinė išraiška yra mechanizmas. Tai nėra įstatymo norma, manyčiau, juo labiau kad tai yra reglamentuota vienu Vyriausybės dokumentu. Aš dabar tikrai nepamenu, bet yra reglamentuota.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Aš pritariu pono P.Miškinio siūlymui.
PIRMININKAS. Tada, gerbiamasis ministre, dėl pono P.Miškinio pasisakymo.
E.VILKELIS. Nemanyčiau, kad šitos sumos neturėtų būti įtraukiamos apskaičiuojant mokesčius. Kadangi tai vis dėlto yra išmokos, susijusios su buvusiu darbu, ir kaip išmokėjimas avansu, kiek tai susiję konkrečiai su išeitinėmis pašalpomis. Jų prilyginti socialinėms pašalpoms, kurios yra įstatymu neapmokestintos, tai tikrai nevertėtų. Nes tada galima diskutuoti iš esmės dėl sąvokos “pašalpa” išbraukimo iš apmokestinamų pajamų. Pašalpos, kurios yra įrašytos į šiandien galiojantį įstatymą, visiškai pakankamos. Ir šito pašalpų rūšių rato nereikėtų plėsti, mano manymu. Dėl priteistos sumos žalai atlyginti už priverstinę pravaikštą. Vėl tai yra su darbo santykiais susiję elementai. Tai nėra kažkokios išmokos, kurios nebūtų susijusios būtent su darbo santykiais. Šitos išmokos, manyčiau, nėra prilygintos darbo užmokesčiui, bet apmokestinamos taip pat, manyčiau, visiškai teisėtai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Aš prašyčiau Seimo nario P.Miškinio... Aš norėčiau paklausti, dėl ko jūs siūlytumėt balsuoti? Kodėl mes turėtume pritarti ar atmesti šitą papunktį?
P.A.MIŠKINIS. Nežinau, ar pritars dauguma tokiai pozicijai, bet aš siūliau todėl, kad vis dėlto žmonės, gaunantieji tokias pašalpas, išeitines pašalpas arba sumas žalai atlyginti, yra netekę darbo, patekę į sunkesnę padėtį ir jų nėra labai daug. Aš tik todėl siūliau. Bet jeigu čia...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš tik prašyčiau suformuluoti, ką aš turėčiau teikti balsuoti. Aš kol kas nematau.
P.A.MIŠKINIS. Aš neteiksiu balsuoti. Jeigu nepriima, tai...
PIRMININKAS. Ačiū. Tada dėl 4 papunkčio aš nematau prieštaraujančių. 4 papunktis priimtas. Ar reikia balsuoti dėl viso straipsnio pataisų dabar? Papunkčiai yra visi priimti. Nereikia. Tai visas straipsnis priimtas.
7 straipsnis. Ar nori kas kalbėti dėl 7 straipsnio? Seimo narė E.Kunevičienė nori kalbėti?
E.KUNEVIČIENĖ. Aš norėjau dėl 6.
PIRMININKAS. Dėl kokio?
E.KUNEVIČIENĖ. Dėl 6, dėl tos natūros.
PIRMININKAS. Taigi jau baigėme.
E.KUNEVIČIENĖ. Tada jau visai nereikia pajamų rašyti nei pinigais, nei natūra? Jeigu nešifruoja, parašyti tik pajamas?
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare, mes 6 jau priėmėme.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš suprantu. Aš ir tylėjau. Tada išbraukite.
PIRMININKAS. Dėl 7. Ar norėtų kas kalbėti dėl 7 straipsnio? Niekas nenori. 7 straipsnis yra priimtas. 8 straipsnis. Ar nori kas kalbėti dėl 8 straipsnio? Nematau norinčių. 8 straipsnis taip pat priimtas. Toliau, gerbiamasis ministre, būtų 10 straipsnis, taip?
E.VILKELIS. Taip.
PIRMININKAS. Ar nori kas nors kalbėti dėl 10 straipsnio? Niekas nenori kalbėti. Kadangi niekas neprotestuoja, 10 straipsnis priimtas. 13 straipsnis. Kas nori kalbėti? Nėra. Protestuojančių taip pat nematau. 13 straipsnis taip pat priimtas. 16 straipsnis. Niekas neprotestuoja. Vienas Seimo narys buvo užsirašęs, bet atsisakė. 16 straipsnis priimtas. 24 straipsnyje yra siūloma pataisa. Seimo narys A.Rudys 24 straipsnyje siūlo 24% pakeisti į 28%. Ar ministras priima? Minutę, gal leiskime kalbėti Seimo nariui A.Rudžiui. Atsiprašau, aš jus netyčia išbraukiau. Prašau, Seimo nary A.Rudy. Prašome į mikrofoną.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo atveju aš siūlau priartinti mokestį, kurį gauna verslu užsiimantys žmonės, priartinti prie to mokesčio, kurį moka darbo užmokestį gaunantys žmonės. Jeigu jūs pastebėsite, tai šitas pasiūlymas yra labai artimai susietas su juridinių asmenų pelno mokesčio pasiūlymu. Ir šiuo atveju pirminis yra juridinių asmenų pelno mokestis, jeigu taip logiškai būtų. Dabar prisiminkime, kad ir mūsų valdančiosios partijos rinkiminėje programoje, tiksliau, Vyriausybės programoje yra deklaruota, kad siekiama suvienodinti fizinių asmenų pajamų ir pelno mokesčio maksimalias ribas. Tai šiuo atveju aš siūlysiu, kad prie 33 būtų pritraukta juridinių asmenų pelno mokesčio maksimali riba, ir tai bus susiję su mūsų aktyvia politika investicijų srityje. Kitaip sakant, siekiant kiek galima daugiau “pastumti” pelno į mažiau apmokestinamą dalį. Tai jeigu mes ir toliau laikomės tos pačios nuostatos, kad fiziniai asmenys, užsiimantys atitinkama veikla, turėtų šiek tiek palankesnes mokestines sąlygas ir tas skirtumas yra 5 punktai, tai dėl šitų dviejų priežasčių aš ir siūlau 28% tarifą.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš dar priminsiu, kad čia yra ir kita alternatyva, kurią siūlo Biudžeto ir finansų komitetas. Vietoj 19% siūlo 12%. Bet pirma pakalbėkime apie 28 ir 24%. Ar Seimo narys K.Jaskelevičius nori kalbėti?
L.K.JASKELEVIČIUS. Taip, ir šiuo klausimu taip pat.
PIRMININKAS. Prašau abiem klausimais.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš jokiu būdu šitam siūlymui nepritarčiau. Pirma. Šitie dalykai buvo svarstomi komiteto posėdyje. Aš apgailestauju, kad kolega A.Rudys ten neišsakė pakankamai motyvų. Čia kalbama ne apie suvienodinimą, o apie mokesčių padidinimą. Beje, kolega A.Rudys siūlys tą patį svarstant ir juridinių asmenų pelno mokestį. Šiandien mes turim jausti, kad tas mokesčių presas yra tikrai didelis. Turim galvoti apie kokius nors, jeigu ne staigius, ne radikalius pakeitimus, tai bent eiti ta linkme, kad tas mokesčių presas mažėtų. Ypač tos pelno dalies, kuri skiriama investicijoms. Kadangi apie tai alternatyvą teiksite vėliau, tai bus kalbama atskirai. Aš kviesčiau nepalaikyti kolegos A.Rudžio, nes čia net ir Vyriausybės programoje nėra šitaip pasakyta, kaip kolega A.Rudys pateikė - ne “suvienodinti su juridinių asmenų mokesčių”. Reikia turėti omeny tą aplinkybę, kad vis dėlto fiziniai asmenys - tai pradedantys verslininkai, ir jiems didinti mokestį nėra jokio pagrindo.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš norėjau kalbėti tik dėl 2.
PIRMININKAS. Tada vėliau. Dėl 2 dar grįšime. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Mes norėtume išsakyti Socialdemokratų frakcijos nuomonę. Pritardami A.Rudžio siūlymui, mes esame įsitikinę, kad tai yra ekonominė priemonė, orientuojanti į investicijas. Dėl to būtinai pritariam A.Rudžio pasiūlymui, nes tai yra socialdemokratinė pozicija.
PIRMININKAS. Prašome, ministro nuomonė.
E.VILKELIS. Dėl gerbiamojo A.Rudžio išsakytos minties. Šita tendencija tikrai bus ir tai yra užfiksuota ekonomikos memorandume. Pataisos, kurios buvo padarytos praeitą savaitę, kada tikslinom fizinių asmenų mokesčių įstatymą, tai ten anksčiau buvo norma, kad fizinių asmenų pagrindinėje darbovietėje maksimali norma buvo 33%, nepagrindinėje - 35%. Mes šitą dalyką ten jau įgyvendinom. Dabar maksimalus apmokestinimo normatyvas yra 33%. Memorandume šitas dalykas yra fiksuotas, kad fizinių ir juridinių asmenų mokesčių normatyvas bus vienodas. Jis turėtų būti arba 29%, t.y. “nuleidžiant” fizinių asmenų mokesčio normatyvą iki 29%, arba padidinant juridinių asmenų mokesčio normatyvą iki 33%. Čia yra perspektyva. Aš manyčiau, kad šiandien mes ta linkme, be abejo, eisim, ir Socialdemokratų frakcijos nuomonė yra teisinga, bet šiandien šitą dalyką daryti yra per anksti. Aš už tą idėją, bet šiandien siūlyčiau palikti pateiktus 24%.
PIRMININKAS. Ar Seimo narys A.Rudys teikia balsavimui? Vieną minutę! Prašome, dabar jau galite, kompiuterį sutvarkiau.
A.RUDYS. Taip, aš teikiu. Motyvus išsakiau. Jeigu mes norime realaus investicijų skatinimo, mes turim pasinaudoti išplečiant tarifų skirtumų šakutę kaip galima plačiau. Šiuo atveju pasinaudokime. Kam reikia šito klausimo sprendimą atidėti? Aš dar kartą norėčiau pabrėžti, kad čia yra reali galimybė LDDP frakcijai įrodyti, kad ji yra socialdemokratinių nuostatų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime alternatyviai. Pakartosime registraciją. Prašome registruotis. Kad taip dažnai nereikėtų jos kartoti, į posėdžius prašome nevėluoti. Dažniausiai registruotis prašo tie, kurie pavėluoja į posėdžius. Po registracijos balsuosime alternatyviai. Kas už 28%, paspaus mygtuką “už”, kas už 24%, paspaus mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Užsiregistravo 80 Seimo narių. Prašome balsuoti. Kartoju. Kas už 28%, spaudžia mygtuką “už”. Tai teikė Seimo narys A.Rudys. Kas už tai, kas įrašyta projekte, t.y. 24%, spaudžia mygtuką “prieš”. Už - 7, prieš - 25. Palikta 24% norma. Prašau?
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Nesuspėjote? Tada balsavimą kartojame. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome netriukšmauti. Aš negaliu kiekvieną kartą kartoti. Sakau dar kartą. Yra pateikti alternatyviai jums balsuoti du skaičiai: 28% - tai, ką siūlo Seimo narys A.Rudys, ir 24%, kas įrašyta projekte. Kas už 28%, tai tas paspaus mygtuką “už”, kas už 24% - paspaus mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas kartojamas. Prašome. 12 - prieš 58. Laimėjo Vyriausybės siūloma alternatyva. Lieka 24%. Dabar svarstysime kitą alternatyvą. Vyriausybė tame pačiame straipsnyje siūlo 19%, o Biudžeto ir finansų komitetas - 12%. Vyriausybės žodis ir Biudžeto ir finansų komiteto žodis alternatyvoms motyvuoti. Prašome, gerbiamasis ministre. Aš atsisakyčiau šito siūlymo - 19%, kadangi juridinių asmenų įstatyme numatyta žymiai didesnė lengvata investicijoms. Kad suvienodintume juridinių ir fizinių asmenų galimybes investicijoms, sutinkame su Biudžeto ir finansų komiteto siūlymu.
PIRMININKAS. Alternatyvos neliko. Ar Seimo nariai galėtų pritarti visam 24 straipsniui? Žinodami, kad bus tik paprastas formalumas, reikalaujate balsuoti? Kas už tai, kad būtų pritarta 24 straipsniui su tomis alternatyvomis, kurioms jau pritarėte, prašome spausti mygtuką “už”. Balsavimo metu draudžiama būti šalia Seimo narių ir juos įtikinėti, kaip jie turi balsuoti. Seimo nary K.Jaskelevičiau, paprašykite patarėją, kad ji luktelėtų jūsų kitoje vietoje. Aš tikiuosi, kad jūs ir pats žinote, kaip jums reikia balsuoti. Už visą straipsnį pasisakė 55 Seimo nariai, prieš - 11, susilaikė 3. Straipsniui pritarta. 25 straipsnis. Atsiprašau, 24 straipsnio 2 dalis. Aš labai atsiprašau, Seimo narė E.Kunevičienė šį kartą teisi. Todėl jai be eilės suteikiamas žodis. Seimo narė E.Kunevičienė. Prašome.
E.KUNEVIČIENĖ. 24 straipsnio 2 dalyje, kur parašyta papildyti nauja 3 dalimi - “Lietuvos Respublikos Vyriausybė prioritetinėms ūkio šakoms gali nustatyti mažesnius apmokestinamojo pajamų mokesčio tarifus”, reikėtų tas ribas reglamentuoti, ką ji gali daryti. Taip, kaip buvo ir anksčiau. Pavyzdžiui, būdavo nustatyta iki 10 arba 1020%, o ne taip - rašyti deklaraciją. Mokesčiai nedeklaruojami. Jie nustatomi konkrečiais dydžiais.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų nuomonė?
E.VILKELIS. Tokia formulė, be abejo, galima.
PIRMININKAS. Taip, prašome, bet aš jos nematau. Siūlykite tą formulę. Bent perskaitykite, gal Seimo nariai iš klausos...
E.VILKELIS. “Lietuvos Respublikos Vyriausybė prioritetinėms ūkio šakoms gali nustatyti ...”
PIRMININKAS. Mažesnius, “iki” turbūt norima...
E.VILKELIS. Taip, čia reikėtų “iki”.
PIRMININKAS. Mažesnius, bet iki kiek procentų, taip?
E.VILKELIS. Taip.
PIRMININKAS. Tai kiek jūs procentų siūlytumėte? Jau nori kalbėti 10 Seimo narių.
E.VILKELIS. Iki 10%.
PIRMININKAS. Iki 10%. Gerai. Seimo narė V.Briedienė. Prašome.
V.BRIEDIENĖ. Aš siūlyčiau šitą dalį išbraukti. Mes svarstome visą įstatymą ir tokių galimybių nepalikti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš pasisakau už tai, kad tokia formuluotė būtų. Jeigu jos nebus čia, tai tada reikia likviduoti juridinių asmenų pelno mokesčio 7 straipsnio 2 dalį.
PIRMININKAS. Kokia formuluotė, atsiprašau?
A.RUDYS. “Lietuvos Respublikos Vyriausybė prioritetinėms ūkio šakoms gali nustatyti mažesnius apmokestinamojo pelno mokesčio tarifus.” Aš cituoju iš juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo paskutiniojo varianto.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs...
A.RUDYS. Tai, vadinasi, ta pati formuluotė turi būti arba abiejuose, arba nė viename.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš pritariu, kad tokia formuluotė būtų ir juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme, ir fizinių.
PIRMININKAS. Turite omeny iki, su procentais?
L.K.JASKELEVIČIUS. Ne.
PIRMININKAS. Tokia, kaip čia pateikta?
L.K.JASKELEVIČIUS. Tokia, kaip pateikta Vyriausybės. Aišku, procentus įrašyti galim, bet kodėl 10%? Gal Vyriausybė norės ir mažiau toms prioritetinėms šakoms nustatyti. Todėl šiuo atveju siūlau 10% Vyriausybės neapriboti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi Vyriausybė pasiūlymo nepriėmė, balsuoti nėra dėl ko. Dabar, jeigu jūs reikalaujate, galima balsuoti dėl viso 24 straipsnio. Ar yra reikalaujančių balsuoti? Nėra. 24 straipsnis priimtas. 25 straipsnis. Ar nori kas nors kalbėti dėl 25 straipsnio? Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Labai džiaugiuosi, gerbiamasis ministre, kad mes vėl grįžtame prie patentų. Manau, tai bus reikalinga. Tačiau būtų tokia pastaba. Ar nebūtų galima papildyti paskutinę pastraipą? “Patento išdavimo tvarką ir dydį nustato Finansų ministerija.”
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, ar norėtumėte sau tokios valdžios?
E.VILKELIS. Ne. Šito dalyko daryti nereikėtų. Ta teisė bus suteikta savivaldybėms, kadangi ta pati veikla Vilniuje ir Kėdainiuose yra visiškai skirtingi dalykai. Ta pati veikla. Sakykim, jeigu tai pačiai veiklai patentas Vilniuje bus vienas, tai Kėdainiuose gali būti kitas. Čia nereikėtų šito reglamentuoti, nereikėtų suvaržyti. Čia nebus kažkoks tvirtas mokestis visai valstybei. Kiekviena savivaldybė, atsižvelgdama į savo interesus, sakykim, jeigu kažkuri savivaldybė tos veiklos nenorės, neskatins, ji gali “uždėti” tokius patentus, kad ten iš viso tos veiklos nebus. Aš manyčiau, kad šito reglamentuoti nereikia.
PIRMININKAS. Ministras, deja, sau papildomų pareigų nepriėmė. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. “Patento išdavimo tvarką nustato finansų ministras.” Įstatymuose, man atrodo, kol kas nepavedama atskiriems ministrams...
E.VILKELIS. Vyriausybė gali.
E.KUNEVIČIENĖ. Vyriausybė?
PIRMININKAS. Ar vietoj finansų ministro siūlote Vyriausybę?
E.VILKELIS. Be abejo, Seimas finansų ministrui gal ir neturėtų. Turėtų pavesti Vyriausybei, o Vyriausybė, aišku, - finansų ministrui.
PIRMININKAS. Patentų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė, taip?
E.VILKELIS. Taip.
PIRMININKAS. Tokia pataisa. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS.Aš norėjau pasakyti dėl dydžio. Šiuo atveju įpareigoti, kad Vyriausybė ar Finansų ministerija nustatytų patentų dydį, tai iš tiesų būtų netikslinga. Galbūt kolega R.Bloškys tai pasiūlė ir siekdamas gerų tikslų. Bet praktiškai man atrodo, kad, įsigilinus į tą reikalą, situacija įvairiuose miestuose ir rajonuose iš tiesų skirtinga. Tai turėtų daryti pačios savivaldybės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, kadangi Vyriausybės atstovas ponas ministras su siūloma pataisa nesutiko, tai apie ją diskutuoti nebetenka. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl 25 straipsnio?
BALSAS IŠ SALĖS.(Negirdėti)
PIRMININKAS. Taip, Vyriausybė pataisė. Šitą pataisė. Nėra reikalaujančių? 25 straipsnis priimtas. 26 straipsnio 1 papunktis: “8 punktą pripažinti netekusį galios”. Ar yra prieštaraujančių? Nematau. 2 papunktis: “2, 6 ir 7 punktą išdėstyti taip, kaip nurodyta tekste.” 2, 6 ir 7. Pradėkime nuo 2. Ar yra dėl 2 pastabų? Nematau. Priimam. 6 punktas. Negirdžiu. Priimam. 7 punktas. Taip pat niekas neprotestuoja. 7 punktą priimam. Tada galima laikyti, kad 26 straipsnis, niekam neprotestuojant, bendru sutarimu... Gerbiamasis Č.Juršėnai, prašome netriukšmauti, priimamas 28 straipsnis. 1 dalis - išbraukti žodžius. Toliau - 2 dalis. Čia dar yra Seimo nario R.Bloškio papildymas. Seimo narys R.Bloškys norėtų pakomentuoti savo papildymą.
R.I.BLOŠKYS. Jeigu galima?
PIRMININKAS.Prašau.
R.I.BLOŠKYS. Čia būtų taip, kad mes iš karto nustatom tas kūrybines sąjungas, išvardijam jas ir uždarom skliaustelį, lyg ir daugiau jų negali atsirasti. O jeigu susiformuotų kokios nors naujos, tai vėl reikėtų įstatymo tvarka keisti. Tai ar negalima čia būtų papildyti - “ir kitų”?
PIRMININKAS. Žodžiu, skliaustuose įrašyti “ir kitų”, taip?
R.I.BLOŠKYS. Taip.
PIRMININKAS. Ar ministras tokį pasiūlymą priima?
E.VILKELIS. Be abejo, jis priimtinas. Bet, jeigu kūrybinės sąjungos bus registruotos nustatyta tvarka, ar čia jos bus įrašytos, ar nebus, joms vis tiek bus taikoma šita lengvata.
PIRMININKAS. Bet jūs tą pasiūlymą priimate?
E.VILKELIS. Priimam.
PIRMININKAS. Ačiū. Skliaustuose įrašomi žodžiai “ir kitų”. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Kiek aš supratau, ministras nesutiko įrašyti “ir kitų”.
PIRMININKAS. Sutiko.
L.K.JASKELEVIČIUS. Nesutiko. Situacija čia štai kokia. Biudžeto komitetas du kartus svarstė šitą situaciją. Gerbiamasis R.Bloškys turi logikos. Deja, mes kol kas nesugebėjome prieiti prie vieningos nuomonės dėl to, kad šiandien Teisingumo ministerija, registruodama kūrybines organizacijas, pasitenkina tuo, kad įstatuose yra parašoma “kūrybinė organizacija”. To šiek tiek mažoka. Į šitą aplinkybę savo išvadose dėmesį atkreipė ir Juridinis skyrius. Mes siūlytume dabar palikti tas tradicines kūrybines organizacijas, nes jos iš tiesų susiduria su ta problema, o tą išplėstinę traktuotę galbūt kartu su Teisingumo ministerija išspręsti taip, kad “ne kitų”, o tiesiog kūrybinės organizacijos - be jokių skliaustelių - visos kūrybinės organizacijos. Bet mes turim apibrėžti, kaip registruodamos tas kūrybines organizacijas, kokiais kriterijais turi vadovautis Teisingumo ministerija. Ne mechaniškai įrašyti žodžius “kūrybinė organizacija”, bet vis dėlto šiek tiek pažiūrėti ir esmės. Nes tai bus vėl tam tikra prasme landa siekti mažesnių mokesčių.
PIRMININKAS. Kadangi man nebeaišku, sutiko ministras, ar ne, gal duokim pasisakyti kitiems Seimo nariams dėl motyvų, o paskui vėl paklausime ministro, ar jis sutiko įrašyti, ar ne. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Man belieka tik palaikyti Biudžeto komiteto pirmininką ir pateikti vieną paprastą pavyzdį. Jeigu, sakykim, įsiregistruos Teisingumo ministerijoj gražaus švilpavimo kūrybinė draugija ir įsteigs savo molinių švilpukų fabriką ar pan., tai kaip bus tada? Visiškai palaikau, kad turi būti aiškus kūrybinės sąjungos apibrėžimas ir kad, registruodama kūrybines sąjungas, Teisingumo ministerija fiksuotų. Vadinasi, aš pasisakau už tą redakciją, kuri pateikta čia.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Kadangi dar nėra apibrėžta sąvoka “kūrybinės sąjungos” ir iki bus apibrėžta, reikia tas skliausteliuose nurodytas sąjungas taikyti. Ir kitų negalima nurodyti. O kai Teisingumo ministerija apibrėš, reglamentuos, tada bus galima viską, kas skliausteliuose, išbraukti.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Man belieka tik pritarti kalbėjusiems kolegoms. Jeigu mes prisimenam... man atrodo, Seimo nariai buvo gavę išplatintą Teisingumo ministerijos raštą kaip tik dėl to, kad kūrybines sąjungas ne visas čia galima traktuoti vienodai.Ačiū.
PIRMININKAS. Tai aš tik noriu paklausti, kuriems kolegoms jūs pritariat? Vieni siūlė įrašyti žodžius “ir kitiems”...
G.A.PAVIRŽIS. ...kalbėjusiems...
PIRMININKAS. Ir dabar jau ministro nuomonė.
E.VILKELIS. Jeigu nėra šiandien mūsų valstybėje apibrėžta sąvoka “kūrybinė sąjunga”, tai tada šiandien galima vardyti tik tai, kas yra faktas. Nes aš net nemaniau, kad pas mus valstybėje yra tokia kolizija, jog mes nežinom, kas šiandien yra kūrybinė sąjunga.
PIRMININKAS. Tai aš supratau, kad ministras nepriima pataisos, o nepriima pataisos, negalima už ją balsuoti. Ar dabar yra... (Balsai salėje, negirdėti) Negali. Yra, a, atsiprašau, jinai teikta laiku, taigi gali būti balsuojama. Ar Seimo narys R.Bloškys reikalauja balsuoti? Prašau? Paspauskit mygtuką, būkit geras. Seimo narys R.Bloškys. Prašom. Siūlote balsuoti?
R.I.BLOŠKYS. Čia yra ne vien mano nuomonė, bet taip pat yra ir mokesčių inspektorių, ir net jų vadovų nuomonė, kad jiems šitas klausimas paskui gali iškelti tam tikrų nesusipratimų. Kad nereikėtų vėl dažnai keitinėti tų įstatymų, nes čia nebūtinai švilpavimo gali būti, gali būti ir kitaip, galbūt nereikėtų šitaip.
PIRMININKAS. Tai jūs siūlot balsuoti, ar ne?
R.I.BLOŠKYS. Manau, kad galima.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tada prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime elektronika. Seimo narys R.Bloškys siūlo į skliaustus įrašyti žodžius “ir kitus”, ten pabaigoje. Prašom, tada Seimo narys V.Petrauskas dar nori kalbėti. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš norėčiau pono ministro paklausti...
PIRMININKAS. Negalima klausti.
V.PETRAUSKAS. Pasiteirauti tik. Siūlau patikslinti. 28 straipsnis, papildymas minimas, išvardijamos organizacijos. O pavyzdžiui, inžinierių sąjunga ar jau čia nekūrybinė, nepriklauso prie tų? Kaip, jūsų nuomone?
E.VILKELIS. ...visuomeninė organizacija. Visuomeninių organizacijų yra kitas statusas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visus patikslinimus ir paklausimus reikėjo daryti iki trečiojo svarstymo. Aš apgailestauju.
Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų įrašyti žodžiai “ir kitus” į skliaustus, spaudžia mygtuką “už”, kas nesutinka, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Ministras nepriėmė pataisos. Pataisa nepriimta.
6 - už, 45 - prieš.
Ar Seimo narys R.Bloškys siūlo ir antrą dalį, papildyti šį straipsnį antra dalimi - “įstatymo nenumatytais atvejais klausimą sprendžia Finansų ministerija”? Siūlote šitą? Vieną minutę, aš jums vėl įjungsiu kompiuterį. Prašom.
R.I.BLOŠKYS. Tada jau nebeturi prasmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Nereikia. Ačiū. Ar yra prieštaraujančių prieš visą 28 straipsnį? Galime jį laikyti priimtu? Galima. 28 priimtas.
29. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Čia yra vienas toks niuansas. Tiesiog vakar savo pastabas pateikė Vilniaus mokesčių inspekcija. Ji, matyt, tai pateikė ir Finansų ministerijai. Ir ji siūlė tokį šito punkto pakeitimą. Galbūt jūs su tuo dalyku ir susipažinot, bet, deja, alternatyva neišplatinta. Tad pasvarstykim. Jie siūlė taip, kad ne didžiausia lengvata teikiama, o teikiama lengvata, kurią pasirenka mokesčių mokėtojas. Nes šiaip jie atkreipė dėmesį į kai kurias kolizijas. Kai yra kelios lengvatos, kad vis dėlto būtų suteikta teisė pasirinkti pačiam mokėtojui. Ir man atrodo, kad gerbiamasis Ivanauskas galbūt jums referavo, jie tarsi ir pritarė tam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų nuomonė.
E.VILKELIS. Logiškai mąstant, visą laiką mokėtojas pasirinks, be abejo, pačią didžiausią. Čia tai yra konkretumas įvardytas. O kai ta abstrakti sąvoka “pasirenka pats”, tai supraskit, kad tada dar reikės mokesčių inspektoriui su kiekvienu žmogumi aiškintis, kokias jis turi lengvatas, skaičiuoti jam lapelyje, kiek, ir visa kita. Čia vis dėlto turėtų domėtis šitais klausimais pats mokėtojas, o Mokesčių inspekcijai tai yra palengvintas variantas. Jis žino, kokia jam gali būti taikoma didžiausia lengvata, ir tą pritaiko.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, bet mokesčių mokėtojas dėl patriotinių motyvų gali paprašyti pačios mažiausios lengvatos. Taip nebūna praktikoje?
E.VILKELIS. Dar nepasitaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai gerbiamasis ministras nepritaria...
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš atsiimu šią, aš tik norėjau atkreipti ministro dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai ar yra daugiau norinčių kalbėti dėl 29 straipsnio? Nėra. 29 priimtas.
32 straipsnis. Seimo narė E.Kunevičienė. Mes jau aptarėme procedūrą, gerbiamasis S.Pečeliūnai, jums nesant.
E.KUNEVIČIENĖ. 32 straipsnyje lieka labai nepalanki ir užsienio investitoriams, ir mūsų investitoriams pozicija, kad vėl leidžiama išieškoti arba toliau tęsiama ta praktika ne ginčo tvarka. Reikėtų šito atsisakyti.
PIRMININKAS. Šito viso straipsnio?
E.KUNEVIČIENĖ. Paskutinės dalies, kur išieškoma ne ginčo tvarka.
PIRMININKAS. Vadinasi, visos antrosios pastraipos.
E.KUNEVIČIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Pritarčiau Vyriausybės redakcijai. Čia ir taip yra ištaisymas tos labai griežtos šiandien sankcijos, kuri privertė priimti įstatymą, jeigu pamenat, prieš keletą savaičių dėl atsiskaitymų su biudžetu. Ir čia tie dalykai pakankamai sušvelninami. Todėl manyčiau, ta pastraipa yra būtina, tiesiog labai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Seimo narys K.Gaška net nežino, už ką balsuoti. Žino, taip? Aš noriu pasakyti, svarstome 32 straipsnį. Seimo narė E.Kunevičienė pasiūlė išbraukti antrąją šio straipsnio pastraipą. Beje, Biudžeto komiteto pirmininkas prieštarauja, o gerbiamojo ministro nuomonės net neklausiau, bet dabar noriu paklausti.
E.VILKELIS. Būtinai šitą normą reikėtų palikti, o jeigu jau ir siūlytume ją braukti, tai tada reikia numatyti sumokėjimo terminus, o po terminų nustatyti nkartinius dydžius išieškoti delspinigiams. Nes priešingu atveju Mokesčių inspekcijos neprivers laiku atsiskaityti su biudžetu.
PIRMININKAS. Ir dar Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Aš manyčiau, čia vis dėlto reikėtų nurodyti, kad jeigu melagingai pateikiamos žinios. Nes gali atsitikti klaidų, ir vien dėl to, sakysim, taikyti dvigubą baudą ar bus teisinga?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Antrą kartą tuo pačiu klausimu šnekėti negalima, gerbiamasis Seimo nary K.Jaskelevičiau. Aš apgailestauju, man jūsų balsą malonu išgirsti, bet negalima. Dėl motyvų jau kalbėta.
Tai kas norėtų, kad ta 32 straipsnio antroji pastraipa būtų išbraukta, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradedamas.
Už išbraukimą pasisakė 19 Seimo narių, prieš - 39. Pastraipa paliekama.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra reikalaujančių balsuoti už visą 32 straipsnį? Nėra. 32 straipsnis yra priimamas.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar prašytume pasisakyti nuo šoninių mikrofonų, kadangi kompiuterininkai prašo truputį... jie norėtų turėti registracijos sąrašus. Tai dėl 33 straipsnio, aš norėčiau jums priminti, yra Seimo nario R.Bloškio pataisa, yra Seimo nario A.Rudžio pataisa. Biudžeto ir finansų komitetas nepritaria Vyriausybės pasiūlymui, jeigu nepasikeitė nei vieno, nei kito nuomonė.
Seimo narys A.Rudys. Prašom motyvuoti savo pataisą.
A.RUDYS. Ji neprieštarauja Vyriausybės pataisai, jinai tiktai trupučiuką tikslina. Tai pirmiausia pagrindinė yra Vyriausybės siūloma koncepcija. Jeigu ji priimama, tai tada aš toliau teikiu savo pataisą.
PIRMININKAS. Vadinasi, mums reikės pirmiausia balsuoti, ar atmetame, taip, kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas šitą pataisą. Jeigu neatmetame, tai tada įrašome jūsų pataisą ir tada žiūrėsime toliau.
Seimo narys R.Bloškys. Aš atsiprašau, negaliu, prašom prie šoninio mikrofono.
R.I.BLOŠKYS. Aš palaikau tą Vyriausybės poziciją ir taip pat gerbiamojo A.Rudžio. Ir manyčiau, kad dabar balsuojant, apsisprendžiant... kviesčiau tikrai balsuoti ir palaikyti Vyriausybės... Tiktai galbūt su skirtingu procentu, kai bus antroji balsavimo dalis.
PIRMININKAS. Biudžeto komiteto pirmininkas ponas K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, tai nepaprastai opus šiandien dalykas. Komiteto posėdyje šis dividendų apmokestinimas buvo labai karštai svarstomas, buvo balsuojama. Iš tiesų yra tam tikros racijos apmokestinant dividendus, bet komiteto posėdyje buvo prieita prie nuomonės, kad šiemet šį klausimą vis dėlto kelti yra anksti. Situacija yra tokia, kad ne kažin kokie tie dividendai susidaro, ir tam, kad paremtume tuos akcininkus, šiandien taikyti dvigubą apmokestinimą... Turėkim galvoje, kad čia susidaro dvigubas apmokestinimas. Ir kiek aš atsimenu, ir Vyriausybės posėdyje šis pasiūlymas vos vos gavo reikiamą balsų daugumą.
Tai kviesčiau nepritarti šiam Vyriausybės pasiūlymui. Galbūt šiandien balsuojant iš nau jo ir Vyriausybė kitaip žiūrėtų. Tai buvo balsuojant dar esant senosios sudėties Vyriausybei, galbūt šiandien politika pasikeistų dividendų apmokestinimo požiūriu. Taigi aš kviesčiau kolegas nepritarti Vyriausybės pasiūlymui apmokestinti dividendus.
PIRMININKAS. Ir Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš gal tiktai papildyčiau, dėl ko nereikėtų apmokestinti dividendų. Palūkanos įskaitomos į išlaidas ir jos minusuojamos skaičiuojant apmokestinamąjį pelną. Vadinasi, nebūna apmokestintos. O dividendai jau skaičiuojami po to, kai pelnas apmokestintas. Ir todėl čia netolygus jų ekonominis pagrindas. Palūkanos turi likti, o dividendai - ne.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys. Seimo narys A.Rudys jau kalbėjo. Prašau. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Aš vis dėlto siūlyčiau palaikyti Vyriausybės poziciją ta prasme, kad mes turėtume būti suinteresuoti dabar šitame etape plėtoti gamybą, kad būtų investicijos pritraukiamos, o ne išdalijamos įvairių dividendų pavidalu. Tai yra mūsų visų bendras interesas. Gaunamos palūkanos už tas akcijas nėra tiek didelės daugelyje vietų, kad iš tikrųjų jos materialinei akcininkų gerovei mažai atsilieps. Mes turime net ir tam tikrų istorinių pavyzdžių. Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje, to regiono kitose šalyse buvo labai griežtai apribotas būtent šis procesas, kad beveik visos gautos pajamos grįžtų atgal į gamybą.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Rudys. Prašom. Atsiprašau, vieną minutę. Negalima daugiau kalbėti dėl motyvų. Jau du už, du prieš kalbėjo. Tai jus dar prašom, o daugiau negalima kalbėti.
A.RUDYS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į šio pasiūlymo ekonominę prasmę. Juk čia, jūs pasižiūrėkite, asmeniškai aš siūlau 10% tarifą, o ne 33, ne 28 ir ne panašius. Šičia nėra apmokestinimas pajamų, kurios buvo apmokestintos tada, kai buvo sumokėtas pelno mokestis. Čia kalbama apie išėmimo mokestį. Šiuo atveju apmokestinamas pats dividendų išėmimo iš gamybos faktas. Kita vertus, aš, pavyzdžiui, nežinau dabar nė vienos civilizuotos valstybės, kurioje dividendai nebūtų apmokestinti. Ir tai, kas dabar yra siūloma, sakykim, 10%, tai čia yra tik ekonominė priemonė, kaip galima išlaikyti didesnį kapitalo kiekį.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad akcijų nuosavybės, kaip nuosavybės teisės, realizavimas gali vykti dviem būdais. Pirmas būdas, kai paimami dividendai, kitaip sakant, proporcingai akcijoms pasiimama pelno dalis. O antras dalykas, kai proporcingai akcijoms pelno dalis paliekama gamyboje ir kyla pačių akcijų vertė. Vadinasi, kai žmogus nutaria, kad jam akcijos nebereikalingos, jis jas paprastai parduoda už didesnę kainą. Ir šiuo požiūriu, antruoju atveju, tai yra neapmokestinta, nes neišimama iš gamybos.
Aš siūlyčiau į dividendų apmokestinimą žiūrėti taip, kaip yra anglų kalboje. Anglų kalba dividendų apmokestinimas vadinamas (...) Tai yra išėmimo mokestis. O mes neturim atskiro tokio mokesčio, nereikia jo turėti. Tai aš vis dėlto siūlau Seimo nariams palaikyti šį variantą, kuriam visgi atstovauja ministras.
PIRMININKAS. Ministro nuomonė nepasikeitė?
E.VILKELIS. Ne, mano nuomonė nepasikeitė. Aš tik norėčiau dar išsklaidyti ir kai kurių Seimo narių tokį mąstymą, kad atseit mes paimsim dalį lėšų iš skurdžiai gyvenančių žmonių. Tai jūs turbūt pamenat tuos laikus, kai buvo išdalytos investicinės lėšos ir kai per miestus ir kaimus ėjo kaip skėriai įvairių investicinių kompanijų žmonės, pusvelčiui supirko šitas investicines lėšas. Jos sukauptos šiandien yra, sakykim, nedidelės grupės žmonių. Ir jeigu netgi žiūrint iš šitos pozicijos, čia ponas A.Rudys daugiau susiejo su gamyba šitą apmokestinimo klausimą. Aš susieju su socialiniu klausimu. Tai žinokit, kad iš dividendų tie, kurie “biednai” gyveno, tikrai “nenubiednės” dėl šito mokesčio. Bet šitas mokestis palies tuos žmones, tas žmonių grupes, kurie, pasinaudodami ta sunkia būkle, supirko tas lėšas, šiandien investavo, jie šiandien turi kapitalą, už tą kapitalą gaus didelius dividendus ir tie dividendai bus neapmokestinti. Taigi kartais ir spaudoje, ir kitur sakoma, kad atimama iš kiekvieno Lietuvos piliečio, iš Lietuvos piliečių investicinės lėšos, kurios buvo išdalytos, sukauptos, sukoncentruotos visai kitose rankose.
PIRMININKAS. Biudžeto komitetas. Atsiimat savo pasiūlymą?
L.K.JASKELEVIČIUS. Ne, neatsiimam savo pasiūlymo.
PIRMININKAS. Tada neargumentuokit daugiau nieko, nes jau kalbėjot.
L.K.JASKELEVIČIUS. Kolega F.Kolosauskas taip pat mūsų komiteto narys.
PIRMININKAS. Deja, negalima jau kalbėti.
F.KOLOSAUSKAS. Aš tik labai trumpą repliką.
PIRMININKAS. Negalima. Po balsavimo replikas mielai priimsim.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime tokia tvarka: pirmiausia, ar įrašome žodį “dividendai” po žodžio “palūkanos”. Paskui, jeigu bus įrašytas žodis “dividendai”, tai Seimo nariai R.Bloškys, A.Rudys siūlo (aš manau, kad čia formuluotės vienodos, tik sakinių konstrukcija kitokia) įrašyti “taikant 10% tarifą”, o toliau kaip tekste.
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius dėl vedimo tvarkos.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, klausimas pernelyg rimtas ir aš paprašyčiau leisti išdėstyti argumentus visiems, kurie nori tai pasakyti. Ir dėl to mes tikrai galim viską suglamžyti, kaip kitais kartais darom, bet tai iš tiesų pernelyg rimtas dalykas, kad mes taip skubotai balsuotume.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes neskubotai balsuojam. Tai yra trečiasis svarstymas, iki to laiko buvo galima dėstyti argumentus. Toliau. Mes šiandien sutarėm, kad nesvarstysim viso įstatymo. Prašom nebereplikuoti. Šiandien viso įstatymo nesvarstysime. Jeigu jūs įtikinsite Vyriausybę, kad jinai atsiimtų šitą pasiūlymą, tai per kitą balsavimą, kuris bus, matyt, kitą dieną...
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos dar.
PIRMININKAS. Negalima du kartus kalbėti. Reglamentas neleidžia du kartus kalbėti tam pačiam asmeniui. Samdykite kitą.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti.
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Negalima antrą kartą tam pačiam asmeniui. Prašykite ko nors kito.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš kita tema.
PIRMININKAS. Negalima. Čia mes ta pačia tema kalbame. Tuo pačiu klausimu. Kol svarstome fizinių asmenų pajamų mokestį, tol jūs negalėsite kalbėti dėl vedimo tvarkos. Taip yra parašyta Reglamente.
L.K.JASKELEVIČIUS. Repliką galima?
PIRMININKAS. Irgi negalima. Jau balsuojame. Aš apgailestauju, Seimo nary K.Jaskelevičiau. Jūs nevarykite manęs į kampą, aš negaliu būti ir jums neteisingas, ir kitiems.
Tokiu atveju Vyriausybė siūlo įrašyti žodžius “dividendai”. Ir kas už šį pasiūlymą, prašom paspausti mygtuką “už”. Aš pakartosiu dar kartą. Pirmiausia balsuosime, ar įrašom po žodžio “palūkanos” žodį “dividendai”. Jeigu jūs nuspręsite, kad įrašome, tada balsuosime, ar įrašome Seimo narių R.Bloškio ir A.Rudžio pasiūlymą, kad dividendai apmokestinami, taikant jiems 10% tarifą. Ten taip maždaug suformuluota.
Tai prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad žodis “dividendai” būtų įrašomas, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Čia yra Vyriausybės pasiūlymas dėl dividendų, jam nepritarė Biudžeto komiteto pirmininkas ponas K.Jaskelevičius.
Už tą Vyriausybės pasiūlymą balsavo 31 Seimo narys. Žodis “dividendai” įrašomas.
Dabar aš norėčiau pasiklausti Vyriausybės. Seimo nariai R.Bloškys ir A.Rudys siūlo įrašyti “dividendai apmokestinami, taikant 10% tarifą”. Ar jums būtų priimtina, ar reikės balsuoti?
E.VILKELIS. Matot, čia kalbama apie 10% normatyvą ne tiktai dividendams, bet ir visoms kitoms įplaukoms, t.y. ir už turto nuomą, už kreditų palūkanas ir visa kita.
PIRMININKAS. Ne.
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Negalima, gerbiamasis K.Jaskelevičiau.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš siūlau perbalsuoti, kadangi daug kas nesuprato.
PIRMININKAS. Gerbiamasis K.Jaskelevičiau, aš negaliu jums leisti dėl vedimo tvarkos. Na, prašykit ko nors kito. Aš negaliu nusižengti Reglamentui.
L.K.JASKELEVIČIUS. O ko dar galima prašyti?
PIRMININKAS. Kito Seimo nario. Išaiškinkite jam ką nors tokio.
F.KOLOSAUSKAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Yra toks pasiūlymas. Galima priimti dividendų apmokestinimą, bet nuo 1994 m. Šiais metais reikia palikti taip, kaip yra. Iš tų, kurie gavo dividendus, mes mokesčių jau nepaimsim. Nestatykime žmonių į nelygią situaciją. Priimkime sprendimą nuo 1994 metų. Tada kitas reikalas.
PIRMININKAS. Vieną minutę. Dabar dar projekto autoriai turi teisę pasisakyti. Seimo narys A.Rudys, Seimo narys R.Bloškys arba abu kartu.
A.RUDYS. Aš norėčiau patikslinti gerbiamąjį ministrą dėl to, kad aš siūlau parašyti tai kaip antrąją dalį to paties klausimo. Jeigu Seimas priims mano pasiūlytą variantą, kaip tik dividendams bus taikomas 10% tarifas, o visam kitam išliks 20.
E.VILKELIS. Tada sutinku.
A.RUDYS. Dar dėl laiko faktoriaus. Be abejo, būtų logiška ar nutarime, ar pačiame įstatyme kažkur atskiru punktu parašyti, kad ši nuostata taikoma tik pajamoms už 1993 metus, t.y. bus realizuojama 1994 m.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, ar sutiktumėte įrašyti į 33 straipsnį atskirą sakinį, kad dividendai apmokestinami, taikant 10% tarifą, nuo 1994 m.
E.VILKELIS. Nuo 1993 m. dividendų.
PIRMININKAS. Taip.
E.VILKELIS. Sutinku.
PIRMININKAS. Ir nėra problemos? Taip?
E.VILKELIS. Taip, taip. Čia nekalbama apie praeitų metų išmokėtus dividendus. Jau negali būti.
PIRMININKAS. Seimo nary A.Rudy, dar patikslinti norite ką nors?
A.RUDYS. Jeigu bus priimta šita nuostata, tada reikėtų panaikinti 35 straipsnio aštuntąjį punktą.
PIRMININKAS. 35? Kai prie 35 grįšim, tada ir siūlysite.
A.RUDYS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Išbraukti visada galima be jokio pateikimo, kaip žinote, Seimo nariai. Tai, gerbiamieji Seimo nariai, ar visi pritariame tam Vyriausybės patikslinimui? Biudžeto komitetas neprieštarauja, kiek aš matau, taip? Ar reikalaujat balsuoti?
L.K.JASKELEVIČIUS. Prieštarautų iš esmės, nes jau ažiotažą sukelsime dabar. Atsiminkime, kaip visi skubėjo išmokėti dividendus vasario mėnesį, kai tik sužinojo, kad šitas klausimas Vyriausybėje buvo svarstomas. Dėl to aš siūlyčiau dabar nepritarti, o apie tai kalbėti rudenį, kada iš tiesų priartės tas išėmimo laikas.
PIRMININKAS. Ministre, jūs priimate pasiūlymą? Nepriimat?
E.VILKELIS. Ne. Mano manymu, žmonės bus geriau nusiteikę sutikti, sužinoję tai pavasarį, o ne prieš pat dividendų išmokėjimą. Tada tikrai mes liksime nesuprasti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų įrašytas prie 33 straipsnio dar vienas sakinys: “Dividendai apmokestinami, taikant 10% tarifą” nuo tokių metų... Ministre, patikslinkite metus.
E.VILKELIS. “...skaičiuojant nuo 1993 metais gaunamų dividendų”, tiksliau, “už 1993 metais gaunamus dividendus”.
PIRMININKAS. Kas už šį Vyriausybės pasiūlymą, spaudžia mygtuką “už”, kas prieš, tas “prieš”.
G.A.PAVIRŽIS. Dėl balsavimo motyvų galima?
PIRMININKAS. Deja, jau paskelbiau balsavimą.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, mes juk nežinome, už ką balsuojame. Ten 10% kai dabar mes priklijuojam prie šito sakinio, ar...
PIRMININKAS. Jau nebegalima kalbėti, gerbiamasis Seimo nary G.Pavirži. Jau aš paskelbiau balsavimą. Turėjote laiko per antrąjį svarstymą, per pirmąjį svarstymą.
Už Vyriausybės pasiūlymą pasisakė 41 Seimo narys. Pasiūlymui pritarta. Dėl 33 straipsnio ar yra reikalaujančių balsuoti? Dabar galima kalbėti dėl motyvų. Galite siūlyti nepriimti viso 33 straipsnio, jeigu kas norite. Ar nori kas nors kalbėti dėl 33 straipsnio?
L.K.JASKELEVIČIUS. Galima?
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Jau mikrofonai įjungti, galite iš vietos. Dėl viso 33 straipsnio.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš dar kartą kalbu, kad 33 straipsnis nėra pagrįstas, ypač dabar, kai pas mus akcionavimas dar neužbaigtas, kada akcionavimas yra pagrindinis privatizacijos būdas. Todėl už visą šitą straipsnį prašyčiau balsuoti prieš. Jis mums biudžeto nepadidins, o žmonėms tai bus neigiamas reiškinys.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Mes turime turėti omeny ir tą aplinkybę, kad nėra vertybinių popierių biržos. Tai tie motyvai, kuriuos dėstė kolega A.Rudys, kad civilizuotoje šalyje... Tai ten ir rinka civilizuota, yra vertybinių popierių birža. Mes, manydami, kad taip sukursime civilizuotą apmokestinimo sistemą, elgiamės priešingai. Tai viena. Bet kadangi mes nubalsavome, nors sakėme, kad nebalsuosime už šį straipsnį, tai tarsi šaukštai po pietų, bet vis dėlto aš siūlyčiau perbalsuoti ir ne šiandien, o tada, kai balsuosime už visą įstatymą. Tai viena. Kita vertus, jeigu jau rašome, kad apmokestiname 1993 metų pajamas, tai geriau rašykime - nuo 1994 metų. Juk ne visi susigaudys, skaitydami tekstą, kad būtent kalbama apie 1993 metų pajamas. O jeigu rašysime nuo 1994 m. sausio 1 d., tada tai reikš 1993 m. Psichologiškai mes tuo įrašu galime žmones klaidinti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jums galiu pasiūlyti tik tokį dalyką. Mes perbalsuoti dabar negalime, bet jeigu prieš priimant visą įstatymą Vyriausybė pasiūlys naują 33 straipsnio formuluotę, mes prie jos grįšime ir galėsime tada nubalsuoti. O kad Vyriausybė pasiūlytų tokią formuluotę, kokios nori Seimo narys K.Jaskelevičius, tai jau jūsų problema. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš taip pat noriu, gerbiamieji kolegos, replikuoti. Mes balsavome, atvirai kalbant, nežinodami už ką. Mes kalbėjome, kad 10% čia tik apie dividendus. O jeigu mes palaikome Vyriausybės nuostatą, tai, dovanokit, ten rašoma ne vien tik apie dividendus - ir apie turto nuomą, kreditus. Tai ar tie 10% taikomi tik dividendams, ar visiems?
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, gal trumpai pakomentuokite.
E.VILKELIS. Atsakė gerbiamasis A.Rudys. Aš taip pat tuo domėjausi. 10% taikoma tik dividendams. Kitoms veikloms, kurios yra įrašytos 33 straipsnyje, taikomas senasis 20% normatyvas.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, ar yra reikalaujančių balsuoti? Ne, perbalsuoti negalima. Balsuoti galima už visą. Prašome, gerbiamieji Seimo nariai... Jeigu bus atmesta, tada galvosime, ką daryti. Kas už 33 straipsnį, spaudžia mygtuką “už”. Už visą 33 straipsnį. Už - 40, prieš 22, susilaikė 4. Straipsnis priimtas.
35 straipsnis. Aš noriu paklausti gerbiamąjį ministrą. Čia parašyta: “Biudžeto ir finansų komitetas šiam pasiūlymui nepritarė”. Kuriam nepritarė? Antrajam punktui?
E.VILKELIS. Šiuo atveju, kada yra nubalsuotas 33 straipsnis, tas Biudžeto ir finansų komiteto prieštaravimas netenka galios.
PIRMININKAS. Aišku. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, ar norėtų kas kalbėti dėl 35 straipsnio? Seimo narys A.Rudys norėjo kalbėti dėl 35 straipsnio? Išsisprendė. Ar galima laikyti, kad 35 straipsnį mes priimame? Priimame.
401 straipsnis. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 401 ar norėtų kas nors kalbėti? Ar pritariame tam straipsniui? Reikalaujame balsuoti? Nereikalaujame. 401 straipsnis priimtas.
41 straipsnio pirmoji dalis, pirmasis sakinys. Ar yra reikalaujančių balsuoti, norinčių kalbėti? Nėra. 41 straipsnio pataisa yra priimta.
Dabar pereisime prie įstatymo pirmojo ir antrojo priedėlių. Dėl pirmojo priedėlio kas nors nori kalbėti? Čia visa lentelė, kaip žinote. Seimo narė V.Briedienė. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Aš jau apie tai kalbėjau ir dar sykį noriu pakartoti tai, kad yra nelogiška apmokestinti pajamų dalį, mažesnę negu 1 MGL. O dabar čia siūloma apmokestinti 0,7 MGL. Aš kartoju tai, ką jau buvau siūliusi anksčiau, bet...
PIRMININKAS. Siūlote visiškai išbraukti pirmąjį. Taip?
V.BRIEDIENĖ. Taip. Apmokestinti tik nuo MGL, nuo tos sumos.
PIRMININKAS. Ministre? Atsiprašau, ministre, dar pora Seimo narių. Seimo narys A.Rudys. Prašau.
A.RUDYS. Aš norėčiau Seimo narius informuoti, kad šita lentelė laikoma virš neapmokestinamo minimumo. Kitaip tariant, nuo 1 neapmokestinamo minimumo iki 0,7 MGL yra pirmasis laiptelis jau apmokestinamų pajamų. Jeigu mes panaikinsime šitą eilutę, tai mes sugriausime visą mokesčių sistemą.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš manyčiau, kad gerbiamosios V.Briedienės pasiūlyme yra prasmės. Bet štai tas šios apmokestinimo lentelės reformavimas ir taip biudžetui duos minus 1 mlrd. įplaukų. Todėl galbūt šiandien nekelkime šio klausimo, o kai biudžeto reikalai galbūt pasitaisys antrajame pusmetyje (reikia tikėtis), iš tiesų realizuoti šią idėją, o kol kas palikti taip, kaip yra Vyriausybės pasiūlyta.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai... Ministre, jums žodis.
E.VILKELIS. Praktiškai Seimo nariui atsakė gerbiamasis A.Rudys, t.y. reikia priimti dėmesin pačią skaičiavimo metodiką, ne 1 MGL 0,7 apmokestinama, o minusavus atitinkamą neapmokestinamą sumą, tik paskui skaičiuojama. Taigi jeigu, sakykim, žmogus gauna pajamas iki 1 MGL, jis iš viso neapmokestinamas, kadangi ši dalis yra neapmokestinama. Ir tik virš jos 0,7 apmokestinama 10% normatyvu.
PIRMININKAS. Ar Seimo narę V.Briedienę patenkina paaiškinimas? Ačiū.
Dėl antrojo priedėlio. Seimo narys K.Jaskelevičius dėl antrojo priedėlio, prašome.
L.K.JASKELEVIČIUS. Man atrodo, kad apskritai, jeigu jau mes kalbame apie šiuos du dydžius - MGL ir minimalų atlyginimą, mes turime galbūt ateityje siekti, kad jie sutaptų, kadangi šiandien sunkiai susišnekame, kas tas MGL ir kas ta minimali alga. Todėl apie tuos laiptelius kalbėdami, šiandien galbūt mes to kompromiso ieškokime, bet turėkime omeny, kad mes turime atsisakyti tos įvairovės nustatant įvairius minimumus. Minimumas turi būti vienas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas. Prašom dėl antrojo priedėlio.
A.BENDINSKAS. Aš manyčiau, kad vis tiek mes turime grįžti. MGL negali būti apmokestinamas. Čia būtų amoralu. MGL. Dabar, kada...
PIRMININKAS. Seimo nary A.Bendinskai, jums išaiškino, kad tie asmenys, kurie gauna iki 1 MGL atlyginimą, yra visiškai neapmokestinami.
A.BENDINSKAS. Tai ką reiškia 0,7?
PIRMININKAS. Tai reiškia nuo to, ką gauna viršaus.
A.BENDINSKAS. Antrojo MGL? Tai taip ir reikėjo parašyti.
PIRMININKAS. Seimo nariai, parašyta viskas teisingai ir paaiškinta buvo. Gerbiamieji Seimo nariai, mes kartais...
E.VILKELIS. Aš labai atsiprašau, kiek tai susiję su antrąja lentele, tai jau čia nėra neapmokestinamo minimumo, kadangi čia antroji lentelė taikoma dirbantiems nepagrindinėje darbovietėje. Ir kiekvienas pirmas talonas, uždirbtas nepagrindinėje darbovietėje, jau yra apmokestinamas. Neapmokestinamas minimumas taikomas tik pagrindinei darbovietei.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar būtų oponuojančių antrajam priedėliui? Pritariam antrajam priedėliui. Pirmajam taip pat pritarėme. Tai, gerbiamieji Seimo nariai, mes visiems atskiriems punktams jau pritarėme, bet, kaip sutarėme, galutinį balsavimą darysime kitą kartą po konsultacijų, tai, matyt, galėtų būti ketvirtadienį.
O dabar, gerbiamieji Seimo nariai, liko 15 min. iki pertraukos. Aš norėčiau jūsų paklausti. Yra 6 Seimo nariai, kurie nori skaityti pareiškimus, ir yra Vyriausybės atstovas ponas ministras, kuris galėtų teikti įstatymą “Dėl juridinių asmenų pelno mokesčio” suprantant, kad šito įstatymo iki pertraukos mes tikrai nepriimsime. Tai ar pareiškimai, ar ministras? (Balsai salėje) Pareiškimai. Ačiū, gerbiamasis ministre. Aš nežinau, gal jūs dar nepabėkite, gerbiamasis ministre, gal po pertraukos mes... (Balsai salėje) Gerai, tada, gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pradėtas Juridinių asmenų pelno mokesčio svarstymas, spaudžia mygtuką “už”, kas už tai, kad būtų skaitomi pareiškimai, spaudžia mygtuką “prieš”. Taigi prašome, gerbiamieji Seimo nariai, rinktis, ką norėtumėt labiau girdėti, ar poną ministrą, ar pareiškimų autorius. Seimo nariai labiau norėtų matyti ministrą negu pareiškimo autorius. Todėl pradedame svarstyti kitą darbotvarkės punktą, tai būtų šeštasis darbotvarkės punktas - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektas. Tai yra taip pat trečiasis svarstymas ir balsavimas. Ir, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame balsavimą.
1 straipsnis. Ministre, jūsų trumpas komentaras ir po to...
E.VILKELIS. Čia yra tam tikras paaiškinimas, palyginus su ankstesniu, tai nėra esminė pataisa, tai yra daugiau redakcinio pobūdžio. Tam, kad būtų aiškiai traktuojama šita norma.
PIRMININKAS. Ar yra reikalaujančių balsuoti, norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio redakcinės pataisos? Nėra. 1 straipsnio redakcinė pataisa priimta.
3 straipsnis. Prašome, ar yra norinčių kalbėti dėl 3 straipsnio? Nematau. Reikalaujančių balsuoti negirdžiu. 3 straipsnis priimtas.
5 straipsnis. Atsiprašau, 3, 4 ir 6 straipsniuose išbraukti žodžius “balansinis, balansinio”. Taip? Prašom pakomentuoti.
E.VILKELIS. Ir 8 straipsnyje.
PIRMININKAS. Ir 8. Ar yra manančių kitaip? Nėra. Žodžiai “balansinis, balansinio” iš tų keturių straipsnių yra išbraukiami.
5 straipsnis. Norinčių kalbėti, reikalaujančių balsuoti negirdžiu. Atsiprašau. Seimo narys A.Rudys. Nėra? Atsiima. Tai 5 straipsnis, jeigu nėra reikalaujančių balsuoti, yra priimtas.
Dėl 7 straipsnio yra pataisa. Dvi pataisos. Yra Seimo narių A.Rudžio ir K.Jaskelevičiaus pataisos. Tai gal prašytume tada Seimo narių A.Rudžio ir K.Jaskelevičiaus savo pataisas pristatyti ir apginti. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš jau minėjau ankstesniame savo pasisakyme, kad reikėtų stengtis suvienodinti maksimalius tarifus, kurie taikomi apmokestinant juridinius ir fizinius asmenis. Tai čia yra pirmoji priežastis, kodėl aš siūlau 33% tarifą. Antra priežastis ta, kurią jau kartojau ir dar kartą pakartosiu. Kuo didesnis bus skirtumas tarp kapitalo įdėjimams nukreiptos pelno dalies apmokestinimo ir vartojimui sunaudoto pelno dalies apmokestinimo, tuo didesnis bus interesas grąžinti į gamybą, kitaip tariant, kurti naujas darbo vietas, apsaugoti senąsias ir siekti efektyvesnės gamybos. Aš matau šituos du motyvus.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš labai sveikinu Vyriausybės žingsnį, kad siekiama sumažinti iki l5% apmokestinamą pelną, kuris skiriamas kapitalinėms investicijoms. Tačiau, manyčiau, jeigu mes ryžtamės lengvatai, o turėkim galvoj, kad šiandien su investicijom padėtis yra labai tragiška, tai dar didesnė lengvata, nes šiandien investicijos - tai naujos darbo vietos. Todėl aš siūlau ne l5%, kaip siūlo Vyriausybė, o dar padidinti tą lengvatą iki l0%. Tai iš tiesų būtų rimtas paskatinimas daryti investicijas.
O dėl kolegos A.Rudžio pasiūlymo didinti mokesčius, tai, man atrodo, kad mes turime realiai žiūrėti. Aš šnekėjau apie fizinių asmenų mokesčius, tai situacija tokia pati. Jie šiandien yra nepaprastai dideli. Ir aš drįstu teikti alternatyvą, kad mes siūlomos normos 29% nekeistumėme, bet ją suredaguotume šitaip: ne daugiau kaip 29% kito apmokestinamo pelno. Ir toliau tekste siūlau: “Vyriausybei yra pavedama diferencijuoti šį tarifą priklausomai nuo rentabilumo normos arba pelno masės”. Reikalas štai koks. Kuomet mes prieš keletą metų reformavom mokesčių sistemą ir kuomet praktiškai iš labai diferencijuotos mokesčių sistemos perėjom prie bendro tarifo, mes tuo būdu sujaukėm visą mokesčių sistemą. Šiandien ūkininkavimo sąlygos yra labai nevienodos. Vaizdžiai tariant, ir iš storo, ir iš plono mes šiandien išskaitom tokį patį mokestį. Tai yra daugelio ūkinių subjektų atžvilgiu labai neteisinga ir jų veikla neskatinama. Todėl aš siūlau įrašyti ne daugiau, o Vyriausybei pavesti du ar tris mokesčių tarifus apskaičiuoti ir pasiūlyti, kad vis dėlto būtų atsižvelgiama. Noriu priminti, kad štai Estijoje ta diferenciacija yra taikoma nuo pelno masės. Kiek tenka kalbėti su verslininkais iš Estijos, jie tokia mokesčių sistema yra patenkinti. Manyčiau, kad ir mums čia reikia siekti kur kas didesnio lankstumo. Beje, LDDP, noriu priminti, kad rinkimuose deklaravo būtent mokesčių sistemos peržiūrėjimo klausimą ir manyčiau, kad štai tokiu būdu mes savo rinkiminį pažadą galėtume įvykdyti.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Aš manyčiau, kad mes turėtumėm sudaryti kuo lengvesnes sąlygas, kuo geresnes sąlygas investicinei politikai, nes šiuo metu galiojanti tvarka vis dėlto neskatina. Jeigu mes rimtai nepagalvosime, mūsų padėtis liks labai prasta. Todėl aš siūlyčiau labai rimtai pagalvoti ir pritarčiau prieš mane kalbėjusiai opozicijai.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš taip pat norėčiau pritarti pono K.Jaskelevičiaus siūlymui dėl neapmokestinamo pelno panaudojimo kapitalinėm investicijom. Vis dėlto pažiūrėkime, mes tikrai turime pradėti galvoti, kaip aprūpinti pramonę naujomis technologijomis. Jeigu mes tikrai apmokestinsim labai pelną, mes tas įmones nustumsime dar kažkuriam laikui. Todėl aš taipogi pritarčiau šitam 10%. Na, o dėl kito pasiūlymo, be abejo, galima būtų diskutuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir ministras. Prašom.
E.VILKELIS. Gal tada iš eilės.
PIRMININKAS. Taip, dėl l5 ir 20%.
E.VILKELIS. Ne, pirmiausia gerbiamasis A.Rudys pasiūlė nuo 29 iki 33%.
PIRMININKAS. Ne, gerbiamasis ministre, čia yra antroji dalis. Gal grįžkime prie pirmosios dalies. Dėl l5%, ką siūlote jūs, ir dėl l0%, ką siūlo K.Jaskelevičius.
E.VILKELIS. A, dėl l5 ir l0%. Ne, vis dėlto mes manytume, kad pusė, kada 29% yra bendras normatyvas ir l5% skiriama investicijoms, tai yra pakankamas procentas. Supraskite tokį dalyką, kad šiandien mūsų ūkis nėra netgi pajėgus iš savo vidinių finansinių resursų daryti dideles investicijas. Man atrodo, ne naujiena ir visam kitam pasauliui, kada statėsi pramonė, kada buvo daromos didelės investicijos, kad jos iš esmės rėmėsi kreditiniais ištekliais. Mums reikėtų šiandien orientuotis, kad ūkis būtų orientuotas į tą. Be to, supraskite, kad šiandien finansinis rezultatas mūsų ūkyje daugeliu atvejų yra suvartojamas, bet suvartojamas ne dėl blogos mokesčių politikos, bet dėl valstybės šiandieninės kritiškos situacijos. Tie keturi punktai tikrai nepagelbės, tikrai neduos to efekto, kurio galbūt mes šiandien norėtume. Tikrai nepagelbės, kad didesnė dalis finansinių resursų būtų skirta investicijoms. O ta lengvata, kuri yra numatyta - l5% normatyvas investicijoms mokesčio, t.y. tikrai tokia ženkli paskata ir to, mano manymu, šiandien ūkiui pakanka.
PIRMININKAS. A, dėl antros vėliau kalbėsime, dabar balsuosime pirmiausia dėl pirmos, paskui dėl antros. Gerbiamieji Seimo nariai, tokiu atveju aš teikiu jums balsavimui alternatyviai. Vyriausybė siūlo į 7 straipsnio pirmąjį papunktį įrašyti l5% apmokestinamo pelno, Seimo narys K.Jaskelevičius siūlo l0%. Tokiu būdu, kas už Vyriausybės pasiūlymą, spaudžia mygtuką “už”, kas už Seimo nario K.Jaskelevičiaus, spaudžia mygtuką “prieš”. Balsavimas pradėtas. Taip, 30 Seimo narių pasisakė už Vyriausybės pasiūlymą, 28 Seimo nariai - už Seimo nario K.Jaskelevičiaus.
Gerbiamieji Seimo nariai, perbalsuosime, bet aš labai prašyčiau klausytis, tada tikrai nereikės perbalsuoti! Dar kartą prašau atkreipti dėmesį. Balsuosime alternatyviai. Kas už Vyriausybės pasiūlymą, kad būtų palikta l5% apmokestinamo pelno, spaudžia mygtuką “už”. Aišku. Prašo perbalsuoti. Taip, komiteto vardu. Komitetas gali tai daryti. Kas už l0%, kaip siūlo Seimo narys K.Jaskelevičius, spaudžia mygtuką “prieš”. Tokiu atveju prašome, gerbiamieji Seimo nariai, o kad nebūtų ginčų, dar užsiregistruokime prieš balsavimą. Dabar registruojamės. Aš primenu, kad reikalauti perbalsuoti turi teisę frakcija ir komitetas. Užsiregistravo 9l Seimo narys. Dar kartą kartoju, kas už Vyriausybės pasiūlymą, o Vyriausybė teikė l5% apmokestinamo pelno, paspaus mygtuką “už”. Kas už Seimo nario K.Jaskelevičiaus pasiūlymą, kad vietoj l5% būtų įrašyta l0%, spaudžia mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas. Balsavimo metu vienas kito neagituojame. Palaikytas yra Seimo nario K.Jaskelevičiaus pasiūlymas. Įrašoma 10% apmokestinamo pelno.
Dėl antrojo pasiūlymo. Aš vėl priminsiu...
BALSAS IŠ SALĖS. Galima? Frakcijos vardu siūlau perbalsuoti rankų pakėlimu.
PIRMININKAS. Reikalavimas teisėtas. Pirma reikalavo komitetas, dabar frakcija, paskui gali dar kuri nors frakcija reikalauti. Aš prašyčiau tada, gerbiamieji Seimo nariai... Balsų skaičiavimo komisija, prašome pasiruošti skaičiuoti balsus. Seimo narių prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime taip: bus du balsavimai. Vienas, kas už Vyriausybės pasiūlymą, už 15%, pakelsime rankas. Kas prieš Vyriausybės pasiūlymą, tas, kas už Seimo nario K.Jaskelevičiaus, kitą kartą kelsime rankas. Taip. Prašome, kas už Vyriausybės pasiūlymą, prašome pakelti rankas. Vyriausybės pasiūlymas buvo l5%.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 3l.
PIRMININKAS. Kiek? Pakartokit.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3l.
PIRMININKAS. 3l. Dabar, kas už Seimo nario K.Jaskelevičiaus pasiūlymą, prašome taip pat kelkite rankas. Seimo nary K.Gaška, draudžiama agituoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Seimo nare gerbiamoji I.Šiauliene, prašome apsispręsti arba už vieną, arba už kitą balsuoti.
PIRMININKAS. Ji susilaiko.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš taip pat balsavo.
PIRMININKAS. Balsų skaičiavimo komisija, ką galite pasakyti?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 39.
PIRMININKAS. 39. Palaikytas buvo Seimo nario K.Jaskelevičiaus pasiūlymas. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu sutiktumėte dar porą minučių, antrąją alternatyvą išspręstume be diskusijų balsavimo keliu, tada galėtume daryti pertrauką. Antroji alternatyva buvo tokia: 33% antrajame punkte vietoj “29% kito apmokestinamojo pelno”. Seimo narys A.Rudys siūlė 33%, Vyriausybė siūlo 29%, Seimo narys K.Jaskelevičius siūlo dar mažiau, ne daugiau kaip 29%. Balsuosime vėl alternatyviai: kas už 33%, spaus vieną mygtuką, kas už mažiau, spaus kitą mygtuką. Jeigu bus nuspręsta, kad mažiau, tada balsuosime ar už 29%, ar už Seimo nario K.Jaskelevičiaus formulavimą.
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
L.K.JASKELEVIČIUS. Ar neišsakytų ministras savo požiūrio štai į tą pasiūlymą, jeigu būtų diferenciacija, vis dėlto Vyriausybė mėgintų ieškoti kriterijų, nes turbūt reikia sutikti su tuo, kad šiandien mokesčių sistema pernelyg nelanksti. Mes kalbame apie lankstumą, bet kaip tą sistemą padaryti lankstesnę, tarsi ir neieškom.
PIRMININKAS.Gerbiamasis ministre, kaip mums tą sistemą “sulankstyti”? Prašome.
E.VILKELIS. Visų pirma, aš galiu pasakyti finansinį rezultatą ankstesnio balsavimo. Biudžete numatytos pajamos sumažės ne vienu milijardu, tai yra faktas, kada jūs nubalsavote už l0% normatyvą panaudoti kapitalinėms investicijoms. O dėl 29% ir 33%, tai aš vėlgi pasisakau už tai, kad ateityje tikrai bus suvienodinti šitie fizinių ir juridinių asmenų normatyvai. Šiandien tikrai nereikėtų didinti iki 33%, kadangi ūkis yra tikrai labai finansiškai nualintas ir normatyvo padidinimas nuo 29 iki 33% dar būtų didesnis smūgis ūkiui.
Dėl diferenciacijos. Nemanyčiau, kad šiandien reikalinga diferenciacija. Šiandien pagal galiojančius mokesčių įstatymus Vyriausybė gali nustatyti prioritetinėms šakoms sumažintus mokesčių normatyvus. Šiandien galioja mažų įmonių įstatymas, kur taipogi numatytos tam tikros lengvatos smulkiam verslui ir visa kita. Jeigu šiandien yra klausimas apie storus, kaip gerbiamasis K.Jaskelevičius kalba, tai gal mes ieškokime kitokių formų, kaip tuos storus paploninti. Bet turėkite omeny, kad mes, ieškodami formų, prarasime dar daugiau biudžeto pajamų, negu esant šiandieniniams normatyvams. Galų gale yra toks išėmimo mechanizmas kaip renta ir visa kita. Nereikia sukelti painiavos šitame įstatyme. Kitaip tariant, mes grįšim prie buvusio socializme mokesčių reglamentavimo, kada beveik kiekvienai įmonei buvo nustatomas savarankiškas mokesčių normatyvas. Tai yra vakar diena, tai yra visiškai nepriimtina valstybei, kuri remiasi Vakarų šalių patirtimi.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime alternatyviai. Pirmiausia, kas už tai, kad būtų palikta 33%, paspaus mygtuką “už”, kas už mažesnį procentą, spaudžia mygtuką “prieš”. Po antrojo balsavimo nuspręsime, ar tas mažesnis procentas turi būti fiksuotas, ar, kaip pasiūlė Seimo narys K.Jaskelevičius, iki 29%. Taigi prašome pasiruošti balsuoti. Kartoju, kas už 33% kito apmokestinamojo pelno, spaudžia mygtuką “už”, kas už mažesnę normą, spaudžia mygtuką “prieš”. Balsavimas pradėtas. Už - l3, prieš - 67.
Toliau antrasis balsavimas. Kas už fiksuotus 29%, spaudžia mygtuką “už”, kas už Seimo nario K.Jaskelevičiaus formulavimą, kad ne daugiau kaip 29%, spaudžia mygtuką “prieš”.
L.K.JASKELEVIČIUS. Nebuvo diskusijos dėl motyvų.
PIRMININKAS. Išdėstykite motyvus, gerbiamasis Seimo nary. Jeigu norit, kartokite juos dar kartą.
L.K.JASKELEVIČIUS. Bet aš tik noriu paklausti ministro, kuo paaiškinti tai, kad daugelyje Vakarų, Skandinavijos šalių ir kitur visgi yra du, trys pelno mokesčių tarifai, jeigu jau jūs vadinate socializmu tuos dalykus. Tai nėra grįžimas prie vakarykščios mokesčių sistemos, kada iš tiesų buvo individualus apmokestinimas. Bet tai, kad mes šiandien unifikavom, niveliavom visiškai mokesčių mechanizmą, tai ir yra nelankstumas. Jūs pats suprantate, kad rentos mokesčio mes nesugebėsime įvesti, nes tai yra pernelyg sudėtingas mechanizmas šios suirutės sąlygomis. O apie lankstumą turim galvoti. Vyriausybė, deja, nenusiteikus apie tai galvoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs kartojate motyvus. Jūs iš pradžių paprašėte ministro savo nuomonę pasakyti, o paskui pradėjote reikšti savo nuomonę. Jūs jau vieną kartą sakėte. Prašome dešimt kartų jos nereiškinėti. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Jeigu ir yra diferencijuojami kai kuriose valstybėse pelno mokesčiai, tai jie diferencijuojami įstatyme. Nustatoma, kad pelnui esant nuo tiek iki tiek, imamas toks procentas, nuo tiek iki tiek imamas kitas procentas. Aš esu įsitikinęs, kad mes čia, dirbdami salėje, šitiek prijauksime, jeigu priiminėsime tokius sprendimus: leidžiam, neleidžiam, keičiam, nekeičiam. Šiuo atveju aš griežtai pasisakyčiau už Vyriausybės poziciją, kad turi būti fiksuotas. Vyriausybės rankos atrištos atskiroms šakoms, kurias ji pati pripažįsta prioritetinėmis.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė. Prašom, gerbiamasis ministre, jūsų nuomonė. Kaip siūlytumėte balsuoti Seimo nariams?
E.VILKELIS. Aš pasilieku prie Vyriausybės siūlymo - 29% kito neapmokestinamojo pelno.
PIRMININKAS. Taip, viskas aišku. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų palikta fiksuota norma 29%, paspaus mygtuką “už”. Kas už Seimo nario K.Jaskelevičiaus siūlymą, spaudžia mygtuką “prieš”. Balsavimas pradėtas. Pritarta Vyriausybės. 67 - už, l3 - prieš.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima laikyti, kad visam 7 straipsniui yra pritarta, kadangi atskirom dalim pritarėme. Galime. Tai svarstyme padarysime pertrauką. Prieš pertrauką skelbimas. Parlamentinės ryšių su Vokietija grupės narius prašom trumpam pasilikti salėje. Trumpi dar du pranešimai. Seimo nario J.Bernatonio informacija. Svarbi ir Seimo nario K.Antanavičiaus. Jis turi išeiti ir prašė taip pat trumpą pareiškimą padaryti.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau paskelbti, kad Seimo Statuto rengimo darbo grupės posėdis įvyks rytoj 12 val. Valstybės ir teisės komiteto posėdžių salėje, I rūmai, 46l kabinetas. Kviečiame visus suinteresuotus Seimo narius dalyvauti.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys K.Antanavičius. Prašome.
K.ANTANAVIČIUS. Čia dėl aistrų norėčiau padaryti visiems pareiškimą. Žinoma, kad nedera maišyti meilės ar nemeilės su darbu ar su kuo nors. Taigi pareiškimas.
“Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui ponui Č.Juršėnui dėl Reglamento pažeidimo.
Prašau laikyti niekiniu balsavimą dėl pritarimo po pirmojo ir antrojo svarstymo įstatymo projektui “Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko ir t.t.”, kadangi balsuojant buvo šiurkščiai pažeisti Lietuvos Respublikos Seimo Reglamento l00, l08, l09 ir 206 straipsniai. l08 straipsnis reikalauja - “balsavimui gali būti pateiktas vienas arba du alternatyvūs teiginiai ir t.t.” Neskaitysiu, laiko nėra.
“l09 straipsnis. Klausimo atidėjimas ar atmetimas balsuojamas pirmiau negu esmės klausimas ir t.t.” Taip pat manau, kad ponui A.Sakalui turėtų būti pareikšta pastaba dėl tyčinio Reglamento pažeidimo. Esu oficialiai įteikęs raštą. Taigi derėtų, matyt, nepradėti griauti teisinės valstybės bent jau čia, Seime. Jeigu jau Seimo Pirmininkas nesilaiko jokių taisyklių, tai tada Lietuvėlei gatava”. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad pirmininkui A.Sakalui būtų pareikšta pastaba, prašome pakelti rankas. (Salėje triukšmas) Apgailestauju. Ir Seimo narys V.Plečkaitis. Prašome.
V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau informuoti tuos, kurie yra užsirašę į Lietuvos Lenkijos parlamentinę grupę. Kviečiame visus Seimo narius susirinkti į Prezidiumo salę dabar šios pertraukos metu.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas. Informaciją taip pat. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau jus informuoti apie mūsų frakcijos paklausimą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui ponui A.Paulauskui.
“Demokratų partijos frakcijos paklausimas. 1993 m. balandžio 28 d. “Lietuvos aide” į klausimą apie leidimą ponui A.Klimaičiui laikinai išvykti iš Lietuvos, ar nepažeidėte įstatymo, kad leidote išvykti be tardytojo sutikimo, jūs atsakėte: “Tokio įstatymo nėra”. Prašytume atsakyti:
l. Kodėl generalinis prokuroras, t.y. jūs, Vyriausybės aparato skyriaus vadovo Kumpos prašymu pažeidėte Baudžiamojo proceso kodekso l00 straipsnį ir viršijote savo įgaliojimus?
2. Ar į Lietuvą jau grįžta telefoninė teisė?
3. Kieno nurodymu ponas Kumpa kreipėsi į jus su šiuo prašymu nurodymu?
4. Ar dar galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 5 d. nutarimo Nr.432 “Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso galiojimo užsienyje įforminimo” punktas l.4 - Lietuvos Respublikos piliečio paso galiojimas užsienyje neįforminamas, jeigu pilietis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn?
5. Ar dėl šio fakto bus iškelta byla?”
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Pertrauka iki l7 val. Po pertraukos toliau svarstysime mokesčių įstatymą.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš norėčiau informuoti dėl galimybių atidėti arba nesvarstyti kurio nors projekto. Iš tikrųjų tokia galimybė yra pirmuoju ir antruoju svarstymu. Trečiuoju svarstymu atidėti projekto svarstymą tik galima, jeigu yra Reglamento pažeidimų. Gali taip pat pats pranešėjas, jeigu jis mano, kad jam reikia dar papildomai suderinti tą įstatymą dėl kai kurių priimtų nuostatų. Taigi Seimo narys K.Antanavičius čia buvo neteisus. Manau, kad jis perskaitė vieną straipsnį, o neperskaitė kito.
Kviečiame į tribūną ministrą E.Vilkelį. Svarstysime toliau šitą įstatymą.
Svarstome 8 straipsnį. Gerbiamieji Seimo nariai, ar dėl 8 straipsnio nori kas kalbėti dėl motyvų? Aš primenu, kad 8 straipsnyje yra Seimo nario R.Bloškio pataisa - jums atskirai išdalyta. Seimo nario R.Bloškio nematau, tai turbūt ir pataisos nebus. Seimo narys V.Zimnickas, prašome. Nėra? Tai kam jis spaudo ten?
Prašome, Seimo nare I.Šiauliene.
I.ŠIAULIENĖ. Žinote, čia jau buvo diskusijų dėl kūrybinių sąjungų. Ir buvo pasakyta, kad neturime aiškios sampratos, kas yra kūrybinės sąjungos. Įstatyme yra apibrėžta, kokios yra kūrybinės sąjungos šiandien. O jeigu atsirastų kūrybinių sąjungų, kurios nepatektų į išvardytas įstatyme, vadinasi, kolizija. Manyčiau, kad reikėtų vis dėlto palikti tą pasiūlymą, papildyti šį straipsnį tokia ketvirtąja dalimi, kad įstatymo nenumatytais atvejais klausimą sprendžia Finansų ministerija.
PIRMININKAS. Aš primenu, kad Seimo narys R.Bloškys, kaip ir aname įstatyme, siūlo po “žurnalistų” įrašyti “ir kitų”.
I.ŠIAULIENĖ. Teisingumo ministerija spręs, ar yra kūrybinė sąjunga. Jeigu ta organizacija, kuri laiko save ir gauna iš Teisingumo ministerijos, kad ji yra kūrybinė organizacija, o įstatyme nefigūruoja, kadangi mes išvardijame organizacijas, kurios laikomos kūrybinėmis, tada va šitokią koliziją sprendžia Finansų ministerija.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš noriu priminti, kad mes jau diskutavome šia tema, kai svarstėme Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymą. Taigi motyvai buvo pasakyti ir kviečiu prisiminti kolegos A.Rudžio minėtą kūrybinę organizaciją švilpukų gamybai. Čia ta pati situacija. Todėl atidėkime šiek tiek tą dalyką. Iš tiesų kolizija yra, bet reikia ją spręsti taip, kad neįvyktų dar didesnių nesusipratimų.
PIRMININKAS. Ir gerbiamojo ministro nuomonė?
I.ŠIAULIENĖ. Aš manau, kad...
PIRMININKAS. Atsiprašau, negalima kalbėti du kartus dėl motyvų. Aš labai atsiprašau... Prašom, finansų ministre.
E.VILKELIS. Aš taip pat manyčiau, kad gal nereikėtų grįžti prie šitos diskusijos, kadangi jau buvo diskutuota, kai svarstėme fizinių asmenų įstatymą. Kol nėra to apibrėžimo, dabar duoti spręsti finansų ministrui, ar tai yra kūrybinė organizacija, ar ne, tai supraskit, kad finansų ministras turbūt taip pat nekompetentingas tą padaryti. Turėtų šitas dalykas būti apibrėžtas teisiškai. Kūrybinės organizacijos sąvoka.
PIRMININKAS. Tada aš noriu paklausti, ar reikalaujate balsuoti? Balsuoti. Prašome registruotis. Aš priminsiu, po registracijos balsuosime, ar 8 straipsnio 3 pastraipoje skliaustuose po žodžio “žurnalistų” įrašome “ir kitų”. Ir po to dar ar papildome straipsnį ketvirtąja dalimi, kaip teikia projekto autoriai. Tai darysime po registracijos. Galima neįrašyti? (Balsai salėje) Aš supratau, kaip man pateikta. Aš raštu turiu tą.
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.
I.ŠIAULIENĖ. Taip. Todėl, kad, kitaip sakant, buvo kolizija. Ir teisingai sakė, kad čia bus gal problemų dėl švilpukų organizacijos ir t.t. Bet kad ateityje nebūtų kolizijų ir įstatymo vėl nereikėtų taisyti, tai mes po “žurnalistų” nepapildykim “ir kitų”, tačiau papildykime ketvirtąja dalimi. O jeigu mes paliksime nepapildę, man atrodo, kaip tik kils kolizija. Maža kokia kūrybinė organizacija gali susikurti. Aš tiesiog dabar nepateiksiu tokio pavyzdžio, bet gyvenimas visada yra sudėtingesnis. O jeigu mes papildome ketvirtąja dalimi ir, kaip aiškinau, kad spręs, ar tai yra kūrybinė organizacija, ar ne, Teisingumo ministerija, tai čia Finansų ministerija niekuo neįsipareigoja.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys K.Jaskelevičius jau kalbėjo svarstant šį klausimą, todėl žodis jam nesuteikiamas.
L.K.JASKELEVIČIUS. Repliką galima?
PIRMININKAS. Repliką prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Mes balsavome dėl šito principo. O dabar jeigu mes priešingai nubalsuosime, tai dar didesnė kolizija bus.
PIRMININKAS. Ne, ne. Pranešėjas atsiėmė. Šituos žodžius “ir kiti” atsiėmė, tik siūlo ketvirtąją pastraipą įrašyti.
L.K.JASKELEVIČIUS. Na, bet ministras sakė, kad jis negali nustatyti, ar tai kūrybinė, ar ne. Čia turi būti vis dėlto kriterijų reikalas.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš manyčiau, kad dabar ministras negali atsiimti to, ką Seimas nubalsavo. Jeigu mes norime pakeisti savo nutarimą, tai turime pirma jį panaikinti, o paskui priimti naują.
PIRMININKAS. Ne, čia kitas įstatymas, gerbiamasis Petrai Giniotai.
P.GINIOTAS. Aš tai suprantu, mes priimame atitinkamą straipsnį.
PIRMININKAS. Kito įstatymo. Čia jau visiškai kito įstatymo. Ten buvo Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas, o čia juridinių. Aš tada norėčiau dar kartą kreiptis į autorius, ar jie reikalauja balsuoti. Aš neturiu kitų teisių, tik teikti balsuoti. (Balsai salėje) Prašome, gerbiamieji nariai, kas už pataisymą, kurį siūlo Seimo narys R.Bloškys ir kiti, papildyti 8 straipsnį ketvirtąja dalimi - “Įstatymo nenumatytais atvejais klausimą sprendžia Finansų ministerija”, spaudžia mygtuką “už”. Ministras yra prieš šį pasiūlymą. Biudžeto ir finansų komitetas taip pat.
Už - 11, prieš - 39. Pataisa nepriimta. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl viso 8 straipsnio? Nereikia. Straipsnis priimtas.
9 straipsnis. Yra siūloma 9 straipsnio pirmosios dalies netaisyti. Čia Seimo nario A.Rudžio ranka parašyta. Atrodo, įteikta laiku. O ministras siūlo taisyti. Ar Seimo narys A.Rudys norėtų pakomentuoti, kodėl siūlo netaisyti, o paskui suteiksime žodį ministrui ir kitiems suinteresuotiems Seimo nariams. Prašom.
A.RUDYS. Šiuo atveju straipsnio pakeitimo esmė yra ta, kad vietoj buvusios bendresnės normos ji yra susiaurinama. Ir įmonės, gaunančios realizavimo įplaukas tik už pačių pagamintą produkciją, kuriose dirba riboto darbingumo darbininkai. Man atrodo, kad tai yra tam tikras šių įmonių, kurios galėtų naudotis lengvata, susiaurinimas ta prasme, kad dalis gamybinių įmonių... Gamybinės įmonės, naudojančios riboto darbingumo jėgą, gali dalį pajamų gauti ir iš komercinės veiklos. Tai šiuo atveju, jeigu jos įdarbina žmones, kurie turi ribotą darbo jėgą, ir taip padeda spręsti kai kurias socialines problemas... Tai aš manau, kad šiuo požiūriu siaurinti nėra reikalo.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. O aš vis dėlto siūlyčiau susiaurinti ir pritarti Vyriausybės pasiūlymui, kadangi šiuo atveju mes skatiname tų struktūrų gamybinę veiklą. Nes komercija - tai visiškai kiti reikalai.
PIRMININKAS. Ir ministras.
E.VILKELIS. Aš taip pat sutinku su Seimo nario gerbiamojo K.Jaskelevičiaus nuostata. Supraskite, kad šiandien ieškodamos, taip sakant, lengvesnio talono, iš esmės įmonės kaip tik siaurina gamybos darbo vietas ir eina lengvesniu keliu. Ir į tą lengvesnį kelią ateina jau ne riboto darbingumo žmonės, o būtent sveiki žmonės. Ir tik naudodamiesi ta lengvata šitą dalyką daro. O gamyba stabdoma. Suprantat? O šita norma, kuri įrašyta šiuo atveju, kai orientuojamės būtent į jų pačių pagamintą produkciją... Vadinasi, yra tam tikras reikalavimas įmonių administracijai, kad jie nemažintų gamybinių darbo vietų, o orientuotųsi daugiau, kaip aprūpinti darbo jėgą darbo vietomis gamyboje. Yra kitų lengvatų, kuriomis naudojasi šitos riboto darbingumo įmonės, todėl čia nereikėtų, sakyčiau, “suvesti” į šitą dalyką. Bet šita abstrakti norma, kuri yra šiandien įstatyme, kaip tik yra tendencija mažinti gamybines darbo vietas šitose įmonėse.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys reikalauja balsuoti?
A.RUDYS. Atsiimu savo pasiūlymus, nors manau, kad tikrai blogai elgiamės.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Ar dėl 9 straipsnio nori kas kalbėti, reikalauja balsuoti? Dėl viso straipsnio nereikalauja? Priimta.
10 straipsnis. Ar dėl 10 straipsnio nori kas kalbėti? Ar reikalauja kas balsuoti? Nematau. 10 straipsnis priimtas.
Dabar 14 straipsnis. Ar dėl 14 straipsnio kas nors nori kalbėti, reikalauja balsuoti? Nėra. 14 straipsnis priimtas.
15 straipsnis. Ar kas nori kalbėti, reikalauja balsuoti? Ne. 15 straipsnis priimtas. Visi straipsniai priimti. Gerbiamasis ministre, jūsų žodis prieš galutinį balsavimą. Ką siūlote?
E.VILKELIS. Aš paprašyčiau, jeigu galima, šito įstatymo galutinį balsavimą atidėti kitam kartui. Vis dėlto ta norma 7 straipsnyje, dėl kurios buvo balsuota... Aš norėčiau informuoti Vyriausybę. Manau, kad galbūt galimi kokie nors pasikeitimai dėl šitų normų. Jeigu yra tokia galimybė, prašau.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis ministre, Reglamento 211 straipsnyje rašoma, kad tai yra vienintelis, beje, atvejis, kada gali būti trečiuoju svarstymu padaryta pertrauka. Ir yra neteisūs visi tie, kurie sako, kad galima trečiojo svarstymo nepradėti, kada jis paskirtas ar kaip nors. Taigi galima padaryti pertrauką, bet ne ilgesnę, kaip iki kitos artimiausios Seimo posėdžių dienos. Ir tai gali būti padaryta pranešėjo siūlymu arba reikalavimu. Pertrauka. Dėkojame ministrui.
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys K.Jaskelevičius. Bet kokiu klausimu? Dar nepradėjome naujo klausimo. Šitas klausimas baigtas, o jūs šituo klausimu negalite kalbėti.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš kaip tik šiuo klausimu. Norėčiau padėkoti gerbiamajam posėdžio pirmininkui už labai dalykišką ir korektišką šių dviejų įstatymų svarstymo organizavimą.
PIRMININKAS. Aš, žinoma, turėčiau jums pareikšti pastabą už tai, kad antrąkart kalbate dėl vedimo tvarkos, bet kadangi jūs... (Juokas salėje) Bet man kažkaip liežuvis neapsiverčia tokią pastabą jums padaryti po tokios malonios kalbos.
O dabar, gerbiamieji Seimo nariai, norėjo Seimo narys A.Stasiškis padaryti trumpą komentarą, trumpą repliką. Ir galbūt sutiksite, kad galbūt skaitome pareiškimus ir toliau vėl rimtai dirbame.
A.N.STASIŠKIS. Labai ačiū. Aš labai trumpai. Mums yra išplatintas pono P.Vitkevičiaus kreipimasis į mus, kuriame jis pristato savo paties irgi išplatintą straipsnį dėl nuosavybės sampratų. Aš nesiruošiu komentuoti tų sampratų, nors jos yra grynai bolševikinės sistemos apologetika, bet tai čia yra ne ta tema. Geriau straipsniais ginti tokias pažiūras, negu jas vykdyti prievarta, kolektyvizacija. Aš dėl vieno sakinio. Tiksliau, dėl vieno sakinio dalies. Tame kreipimesi rašoma: “Paskelbtą straipsnį išplatinau primygtinai reikalaujant Seimo nariui A.Albertynui, kuris, patyręs politinio kalinio kančias, neįgijo neapykantos ir keršto jausmo pirmam pasitaikiusiam žmogui, kaip tai atsitiko su daugeliu kitų politinių kalinių bei tremtinių ir t.t.”. Aš atsiprašau pono A.Albertyno. Jo pavardę paminėjau, kad būtų suprantamas šio sakinio turinys, bet drįstu ponui P.Vitkevičiui pareikšti, kad jis turbūt nepakankamai gerai žino, kas atstitiko su daugeliu kitų politinių kalinių ir tremtinių, todėl neturėtų teisės tokiems apibendrinimams. Tikiuosi, kad jis galbūt suras galimybę ir būdą atsiprašyti to daugelio kitų politinių kalinių ir tremtinių. Ačiū. Atitinkamą pareiškimą aš įteiksiu Sekretoriatui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar nori perskaityti tris pareiškimus Seimo nariai K.Dirgėla, A.Endriukaitis ir A.Baskas. Seimo nary K.Dirgėla, prašome. (Balsai salėje)
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Prašom, kolega.
K.DIRGĖLA. Gerbiamieji Seimo nariai, esu įgaliotas Klaipėdos kai kurių visuomeninių politinių judėjimų ir partijų perskaityti tokį pareiškimą.
“Lietuvos Prezidentui ir Seimui. Lietuvos demokratų, Krikščionių demokratų, Nepriklausomybės, Tautininkų partijų, Piliečių chartijos, Sausio 13osios brolijos, Šaulių, Politinių kalinių bei Politkalinių ir tremtinių sąjungų ir Sąjūdžio Klaipėdos miesto tarybos bendras pareiškimas dėl rengiamų tarpvalstybinių sutarčių su Lenkija ir Rusija. Klaipėda, 1993 m. balandžio 14 d.
Iš radijo ir spaudos pranešimų sužinota, kad rengiamoje sutartyje su Lenkija eliminuotas 1920 m. Želigovskio užgrobtų Lietuvos teritorijų sugrąžinimo klausimas. Dar daugiau - nieko nesakoma ir dėl Mažosios Lietuvos teritorijos už Nemuno, sovietinių okupantų pavadintos Kaliningrado sritimi, ir Prūsijos dalies, dabar dar valdomos Lenkijos, susigrąžinimo. Nors laikinas minėtų teritorijų administravimas, pavestas Potsdamo konferencijoje 1945 m. tuometinei Sovietų Sąjungai ir Lenkijai, seniai pasibaigė.
Su didele širdgėla ir susirūpinimu dėl aneksuotų gentainių skaudaus likimo kreipiamės į nepriklausomos Lietuvos Seimą ir Prezidentą, prašydami tokių sutarčių su Lenkija ir Rusija, kuriose nebūtų išspręstas klausimas dėl Lietuvai teisėtai priklausančių teritorijų sugrąžinimo, neteikti, nepasirašyti ir neratifikuoti.
1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas atkurtas 1990 m. kovo 11 d. Niekada negalima pamiršti, kad tų pačių metų lapkričio 30 d. Tilžėje Mažosios Lietuvos tautinės tarybos pasirašytas aktas - dar ne”.
Priedas - atskirų partijų, sąjungų ir judėjimų pareiškimai Prezidentui ir Seimui, parodantys jų individualų požiūrį dėl rengiamų sutarčių, ir A.Gustaičio knyga “Potsdamas ir Lietuva dega”, kaip tos problemos sprendimo pasiūlymai ir kai kurie dokumentai Prezidentui ir kiekvienam Seimo nariui.
Aš noriu parodyti jums viršelį šios knygos. Visiems Seimo nariams bus nemokamai išdalyti III rūmų 205 kabinete. Prašom apsilankyti. Leidėjai - klaipėdiečiai Sabaliauskai.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Dabar kviečiu į tribūną Seimo narį A.Endriukaitį.
A.ENDRIUKAITIS. Lietuvos Respublikos Prezidentui A.Brazauskui, Lietuvos Respublikos premjerui A.Šleževičiui, Lietuvos Respublikos Seimo nariams. Pareiškimas dėl atsakomybės už korupciją.
“Valstybės gyvenime negali būti taip, kad gerai ir dorai dirbant atskiroms struktūrų institucijoms rastųsi ir klestėtų mafija bei korupcija. Šiandieniniai kaltinimai, išsakyti Italijos premjerui dėl ryšių su mafija, kai kurių Lotynų Amerikos ir Afrikos valstybių analogiška patirtis leidžia teigti, kad pareigūnų nusikalstama veikla arba neveikla nėra atsitiktinė arba epizodinė, o sistema tiesioginiu veikimu arba netiesioginiu spaudimu visuose valdžios piramidės lygiuose. Apie korupciją Lietuvoje kalbama atvirai. Jeigu sutiksime su nuomone, kad Lietuvoje didelis nusikalstamumas, tai galima teigti, jog pažeidimai gauna apsaugą daugumoje Lietuvos valdžios institucijų. Savivaldybės nusišalinusios nuo valstybės ir piliečių interesų gynimo, teismai, įsijautę į procedūrinius ir procesinius žaidimus, dažnai tenkinasi tarpusavio uždaroje kazuistikoje. Teisėjai nekontroliuojami ir neturi jokios atsakomybės už akivaizdžias savo klaidas ir piktnaudžiavimus. Prokuratūra imituoja ir mindžikuoja. Praktiškai vienas pareigūnas be kontrolės sprendžia bylos nutraukimą. Policija visuomet randa priežasčių savo neveiklumui paaiškinti. Šių tarnybų, ministerijų ir kai kurių kitų žinybų pareigūnų dengiamasis ir imitacinis darbas reiškia mafijos ir korupcijos priežastį ir pasekmes. Respublikos Prezidento ir premjero vykdoma kadrų keitimo ir pasirinkimo politika, besiremianti senosios nomenklatūros bei vienpartiškumo arsenalu ir griežtai atmetanti opozicines jėgas, palieka garantuotas galimybes veikti nusikalstamoms grupėms ir klanams. Tuo aš noriu įvardyti pirmųjų pareigūnų atsakomybę už korupcinę sistemą Lietuvoje ir dar kartą priminti LDDP duotus priešrinkiminius pažadus apie plačią koaliciją, santarvę, tautos susivienijimą, priešų neieškojimą. Absoliutindami savo valdžią, absoliutinate ir savo atsakomybę ne vien prieš rinkėjus, bet ir prieš istoriją.” Pasirašo A.Endriukaitis.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną Seimo narį A.Baską. Prašom, kolega.
A.BASKAS. Gerbiamieji SN! Mano pareiškimai visuomet yra su abejonėmis, pasvarstymais, kadangi man daug kas yra neaišku, kad galėčiau kategoriškai teigti.
“Valdžios daromos geromis, tautai ribojant ir paskirstant jų galias. Tai nusakoma įstatymais. Seime, mano supratimu, kartojasi klasika, kai valdžia gadina save, plėsdama Konstitucijoje nustatytų galių ribas. Šia prasme Seime valdžia buvo bloginama mažiausiai trijose srityse. Pirma, su savivaldybėmis, antra, priėmus Valstybės kontrolės departamento įstatymo pataisą, kad Valstybės kontrolieriaus pavaduotoją skiria ir atleidžia Prezidentas. Konstitucija, mano supratimu, tokią teisę numato Vyriausybės pareigūno atžvilgiu šitam Prezidentui. Ar Prezidento pareigūnai teisėtai valdo, naudoja valstybės turtą, biudžetą, prižiūri Valstybės kontrolė. Todėl Konstitucijoje teisė skirti Valstybės kontrolierių suteikta Seimui. Priėmus minėtą pataisą, Prezidentas skiria kontrolierių savo skirtų pareigūnų kontrolei. Pagal Konstituciją Prezidento skirtų pareigų kontrolierius turėtų skirti, mano supratimu, Seimas ar jo skirtas Valstybės kontrolierius. Minėtą pataisą Seimas atmetė, kai ją siūlė komiteto vardu jo pirmininkas K.Jaskelevičius, ir priėmė, kai Prezidentas grąžino Seimui įstatymą pakartotinai svarstyti. Todėl, mano supratimu, Valstybės kontrolės departamento galios sumažintos, juo labiau kad kitomis minėto įstatymo pataisomis iš jų priežiūros išimta Vyriausybė ir prezidentūra.
Kitas valdžios bloginimas numatytas Seimo kontrolierių įstatymo projekte. Konstitucijoje parašyta, kad piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų, išskyrus teisėjus, piktnaudžiavimo ir biurokratizmo, tiria Seimo kontrolieriai. O minimo įstatymo projektu neleidžiama Seimo kontrolieriams tirti ne tik teisėjų, bet ir Prezidento, Ministro Pirmininko, Seimo narių , Vyriausybės ir savivaldybių tarybų, kaip kolegialių institucijų, veiklos teisėtumo. Pagal projekto 2 straipsnį Seimo kontrolierius skiria Seimas, o pagal 8 straipsnį Seimo Pirmininkas skiria Seimo kontrolierių įstaigos vadovą iš kontrolierių, kuris priima ir atleidžia iš pareigų kontrolierių padėjėjus. Kaip ir valstybės, taip ir Seimo kontrolieriai daromi priklausomi nuo pareigūnų tuo pačiu būdu, t.y. pavedant pareigūnui skirti pavaduotojus kontrolierių, kuriuos skiria Seimas. Na, čia triukas yra senas, klasikinis. Taip. Konstitucijos nuostata, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, Teismas, keičiama minimum jau į kitokią tvarką arba blogiausiu atveju į tai, kad valstybinę valdžią Lietuvoje vykdo Prezidentas ir Seimo Pirmininkas. Valdžios koncentravimas, jos kontrolės mažinimas, darant ją priklausomą nuo atskiro pareigūno, o juo labiau nuo Prezidento ar Seimo Pirmininko, griauna geros tautai valdžios pamatus, mažina jos galimybes nepiktnaudžiauti savo padėtimi, vengti pirmalaikių ir laimėti būsimus rinkimus. Minėta prasme geri įstatymai reikalingi visiems - tautai, esamai ir būsimai, ne trumpalaikėms valdžioms. Todėl siūlau Kontrolierių įstatyme atsisakyti nuostatos, kad Seimo Pirmininkas skiria Seimo kontrolierių įstaigos vadovą, o Valstybės kontrolės departamento įstatyme, - kad Prezidentas skiria Valstybės kontrolieriaus pavaduotojus. Klausimas retorinis. Kiek kartų reikia prarasti valdžią, kad būtų galima susivokti, kokia valdžia nėra trumpalaikė, kad jos koncentravimas yra apgaulingas stiprumas, lemiantis išsigimimą. Minėtos įstatymo pataisos Valstybės kontrolės departamentą daro vienų pareigūnų, o Seimo kontrolierių įstaigą - kitų pareigūnų institucijomis. Pateiktos Lietuvos banko įstatymo pataisos pastarąjį daro Prezidento banku. Vėl tuo pačiu principu yra daromos tos pataisos, kaip ir anksčiau buvusių. Konstitucijoje valstybės kontrolė, Lietuvos bankas atskaitingi ne vykdomajai valdžiai, o Seimui. Aptariamos pataisos valstybės kontrolę ir Lietuvos banką, kaip konstitucines institucijas, naikina.”
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pranešu, kad mums liko 5 klausimai. Tai yra 12, tas didžiulis klausimas, 13, 15 ir 2 papildomi klausimai. Taip pat darbotvarkės galimas patvirtinimas, ketvirtadienio darbotvarkės patvirtinimas. Primenu taip pat, kad 12 klausimu gerbiamoji Z.Šličytė, kaip klausimo pateikėja, jau kalbėjo. Tai dabar mes turime susitarti dėl darbo tvarkos. Ar toliau kiti kolegos pranešėjai pateikia kiekvienas savo projektą, ar, sakysime, išsprendžiame pirmojo projekto likimo klausimą, po to pereiname prie kito? Tai štai aš ir norėčiau, kad jūs pasiūlytumėte, kokia čia turėtų būti tvarka. Prašom. Gal taip. Yra 2 siūlymai ir prašau dėl jų pasisakyti - ar priiminėjame sprendimus paeiliui, taip, kaip surašyti pranešėjai ir klausimai, ar išklausome visus pranešėjus, kadangi yra vienas klausimas, ir po to dėl kiekvieno projekto balsuojame atskirai, bet iš eilės? Žodžiu, prašom, kaip kam atrodo patogiau, prašom pasisakyti. J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Kadangi tai yra atskiri projektai, aš siūlyčiau kiekvieną projektą apsvarstyti atskirai.
PIRMININKAS. Aš nematau kitų pasiūlymų, tai reikia suprasti, kad visi kolegos su tuo sutinka, taip ? Tada aš prašyčiau gerbiamąją kolegę Z.Šličytę į tribūną. (Balsai salėje, negirdėti) Taip, bet neužbaigtas jos klausimas. Gal kolegos jos norėtų paklausti? O jeigu laikysime, kad jau pateikimas, t.y. pats klausimo pristatymas įvyko, tai tada reikės pasisakyti dėl balsavimo motyvų ir spręsti šitą klausimą. Seimo narys P.Giniotas. Prašom, kolega.
P.GINIOTAS. Kiek pamenu, aname posėdyje, kai buvo pristatomas pateikiamas Seimo narės Z.Šličytės klausimas, jai liko atsakyti į dviejų Seimo narių klausimus, ir viskas.
PIRMININKAS. Tai viskas gerai. Tai aš ir noriu tai pasakyti, kad, jeigu gerbiamoji kolegė Z.Šličytė pati arba įgaliojusi kurį kitą savo kolegą atsakytų į tuos du klausimus, tada mes spręstume. Prašau. Gal gerbiamasis V.Žiemelis gali į tribūną? Prašom. V.Žiemelis. Tik aš neprisimenu, kas tie du, kurie norėjo paklausti.
# $ Nutarimo "Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos viršijimo savo įgaliojimus" projektas (pateikimo tęsinys) (93.05.04)
2sesija33p svarstyti klausimai
Prašau. Gerai, tada, kad būtų aiškiau, tai trys gali paklausti gerbiamąjį kolegą dėl projekto, kuris vadinasi “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų viršijimo”. Prašau. Pirma - gerbiamasis V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš, jeigu sutiktumėte, gerbiamieji Seimo nariai, galėčiau pristatyti savo projektą ir atsakyčiau kartu dar į Z.Šličytės projektui keliamus klausimus, kadangi mūsų projektai gali būti sujungti. O jeigu norite, dėl jos projekto aš atsakysiu.
PIRMININKAS. Tai lyg ir kolegos pasiūlė, kad kiekvieną projektą nagrinėjame atskirai, užbaigiame procedūrą, pereiname prie kito. Taigi, kaip sutarėm, tiktai 3 Seimo nariai gali paklausti gerbiamąjį V.Žiemelį, kuris šiuo atveju atstovauja kolegei gerbiamajai Z.Šličytei. Prašom. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš norėjau paklausti, kokios ateities jūsų teikiamam nutarimui jūs tikitės? Ir ar tikitės, kad turės kokią nors įtaką jūsų siūlomas darbas?
V.ŽIEMELIS. Tikimybė yra labai nedidelė, be abejonės, ypač kad, kaip teisingai pastebės jo prieš tai kalbėjęs Seimo narys, norima įteisinti kelių asmenų diktatūrą, tai, aišku, sudėtinga tikėtis rezultatų, tačiau mes turime dar ir dar kartą pasakyti ir pateikti pasiūlymus, kompromisinis čia yra jau pasiūlymas, galbūt supras Seimo vadovas, kad reikia ieškoti kompromisų. Ypač tikiuosi iš Seimo vadovo.
PIRMININKAS. O, vėl man užuojauta reiškiama. Dėl apsaugos buvo pareikšta, dabar vėl. Ačiū, gerbiamasis V.Žiemeli. Dabar Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau! Šiuo klausimu mes kalbamės tarsi aklas su kurčiu. Ir vargu ar susikalbėsime. Jūs teigiate, kad negalima buvo vykdyti teismo sprendimo, nes, kad teismo sprendimai turi būti vykdomi besąlygiškai, kas parašyta ir Konstitucijoje. Aš norėčiau jūsų paklausti. Jūs dažnai kalbate apie pasaulio parlamentų pavyzdžius, apie botagus, visa kita. Ar galėtumėte, kaip teisininkas, pasakyti nors vieną valstybę, kur teismo sprendimai nevykdomi, kaip kad traktuojate jūs?
V.ŽIEMELIS. Aš galiu pasakyti tik viena. Aš nežinau šiuo metu pavyzdžio, kurioje valstybėje, kurios valstybės parlamente po pusės metų darbo būtų taip grubiai iš Seimo narių atimti mandatai. Aš galiu tik tiek pasakyti.
A.SALAMAKINAS. Bet teismo sprendimai?...
PIRMININKAS. Prašome nesiginčyti!
V.ŽIEMELIS. O dėl sprendimo, gerbiamasis A.Salamakinai, aš jums galiu pasakyti štai ką. Pasiskaitykite įdėmiai sprendimą. Kiek kartų aš sakiau. Šiame sprendime nepasakyta, kad atimti iš vieno Seimo nario mandatą ir perduoti kitam. Pasiskaitykite gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausiantysis gerbiamasis K.Kubertavičius. Taip sutarėm. Buvo du užsirašę, sutarėme, kad trys paklaus gerbiamosios Z.Šličytės projekto atveju. Dėl gerbiamojo V.Žiemelio bus atskiras klausinėjimas. Prašom, gerbiamasis K.Kubertavičiau, prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Aš norėčiau poną V.Žiemelį truputį paklausti ir pasamprotauti moralės tema, kaip kad dažnai jie mus moralizuoja iš dešinės į kairę. Sakykit, prašau, tie trys asmenys, kurie papuolė į Seimą, gavo Seimo narių įgaliojimus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos klaidos, pavadinkime taip. Jie save laiko idealistais, moralios patriotinės politikos atstovais. Ar jie turėtų ir privalėtų patys grąžinti tuos įgaliojimus, kadangi yra priimtas Aukščiausiojo Teismo sprendimas? Tai ar nebūtų pasielgta teisingiausiai? Ir, sakykit, tas pats nutarimo pavadinimas, man atrodo, yra truputį nekorektiškas, nes jau iš karto įvardija Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų viršijimą. Jau pats pavadinimas išreiškia. Galbūt mes tai dar tyrinėsime. Ir siūlau tokį pavadinimą: nutarimas “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos”.
V.ŽIEMELIS. Į pirmą klausimą aš atsakyčiau gana trumpai. Seimo nariai R.Hofertienė, A.Eigirdas ir J.Janonis buvo išrinkti ir jiems įteikti mandatai, juos įteikė Vyriausioji rinkimų komisija, jie prisiekė Lietuvos Respublikai ir, be abejonės, jie savo noru negali atsižadėti tos priesaikos. Seimo narių mandatų atėmimo tvarka, tiksliau, Seimo narių mandatų nutraukimo tvarka yra aiškiai nusakyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios privalo laikytis tiek Seimo rinkimų komisija, tiek Seimas, tiek Seimo vadovybė, tiek ir jūs, Seimo nariai. Aš jums dėl teismo atsakiau. Įsiskaitykite gerai į šį teismo sprendimą.
PIRMININKAS. Taigi, ačiū, gerbiamieji kolegos, ačiū kol kas gerbiamajam Seimo nariui V.Žiemeliui. Dabar ar norėtų kas pasisakyti frakcijų ir komitetų vardu? Ar yra norinčių pasisakyti? Jeigu ne,tai tada prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Du - už, du - prieš dėl įrašymo į darbų programą. Gerbiamasis V.Petrauskai, prašom. Pabrėžiu: komitetų ir frakcijų vardu. Seimo narys M.Pronckus. Prašom.
M.PRONCKUS. Aš manyčiau, kad pavogtas arklys po pusės metų taip pat yra pavogtas. Į Seimo narius patekę apgaulės būdu Seimo nariai taip pat yra ne Seimo nariai. Todėl aš siūlau kiek galima greičiau baigti šias komedijas. Išbraukti iš visų svarstymų. Seimas turi žymiai svarbesnių klausimų, o ne juokinti žmones šitokiais dalykais.
A.N.STASIŠKIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl vedimo tvarkos - kolega A.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Aš paprašyčiau poną Pirmininką paprašyti gerbiamąjį kalbėtoją, kad jis atsiprašytų. Nė vienas iš minimų nebuvo apgaulės būdu patekęs į parlamentą. Norėčiau, kad būtų tokie išsireiškimai nevartojami.
PIRMININKAS. Aš irgi prašyčiau, kad būtų tiksliau formuluojamos mintys, kad po to nereikėtų ginčytis dėl vedimo tvarkos ir asmeninių klausimų. Tai bus visiems patogiau ir greičiau. Čia ta prasme visiškai sutinku. Taigi gerbiamasis Z.Adomaitis frakcijos ar...? Ne. Tai tada šitas netinka. Gerbiamasis A.Kubilius frakcijos vardu ? Prašom netriukšmauti. Jis pats turi apsispręsti, ką jis turi daryti. Minutėlę, gerbiamasis A.Kubiliau, paspauskite. Seimo narys A.Kubilius frakcijos vardu. Prašau.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau iš pradžių atsiliepti į tą diskusiją, kuri kilo tarp Seimo nario V.Žiemelio ir tų Seimo narių, kurie jo klausė. Man atrodo, kad mes turime sekti tai, ką mes kalbame. Ir teigti, kad teismo sprendimas privalo būti įvykdytas, tas teiginys, be abejo, yra teisingas. Tačiau teigti, kad bet kuriuo atveju teismo sprendimas ir bet kokiom priemonėm turi būti įgyvendinamas, - neturėtų būti taip kalbama. Nes teismo sprendimas vis dėlto turi būti įgyvendinamas pagal įstatymą. Ir čia problema yra ne ta, koks buvo teismo sprendimas, o kaip yra įgyvendinamas teismo sprendimas. Aš noriu visiems Seimo nariams priminti tai, kad nei Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas V.Litvinas, nei Seimo Pirmininkas, kuris, kolegos A.Basko žodžiais tariant, įgyja vis didesnę valdžią, taip ir neatsakė į klausimus, kokiais įstatymų straipsniais remiantis buvo padaryti šie sprendimai. Deja, tokia situacija darosi kuo toliau, tuo labiau aiški. Ir jeigu Seimas nesiims priemonių, kad sustabdytų tuos veiksmus, na, iš tikrųjų mes turėsime Lietuvoje nebe Seimą, o tik Seimo Pirmininką, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką ir dar porą pareigūnų.
Aš noriu pasakyti visiems, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla ir jos įgaliojimų viršijimas darosi tradicija. Šiandien Vyriausioji rinkimų komisija atgaline data ir pažeisdama visus kitus įstatymus pripažino Vilniaus rajone išrinktus tris deputatus, taip pat yra pasiruošusi paleisti Vilniaus rajono rinkimų komisiją. Jau, sako, paleido. Aš nesugebėjau dalyvauti iki galo. Taigi šita Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla, Vyriausiosios rinkimų komisijos, kuri yra sudaryta iš vadinamųjų kompetentingų teisininkų, turėtų būti ir viso Seimo, ir Seimo Pirmininko labai dėmesingai išnagrinėta.
Aš norėčiau pasakyti, kad aš pritariu ponios Z.Šličytės variantui ir pono V.Žiemelio variantui. Ir aš manyčiau, kad Seimas galėtų pakartoti tą procedūrą, kurią jisai jau naudojo šioje Seimo sesijoje, t.y. sudaryti specialią komisiją, kuri ištirtų visą Vyriausiosios rinkimų komisijos, naujosios Vyriausiosios rinkimų komisijos, veiklą.
Taip pat norėčiau priminti ir Seimo Pirmininkui, ir visiems Seimo nariams, ypač kairėje pusėje sėdintiems, kada atmesti ponios Z.Šličytės pateiktą nutarimo projektą pagal Reglamentą...
PIRMININKAS. Laikas jau.
A.KUBILIUS. Taip, aš tuoj pat baigiu. Nelabai išeina, kadangi šiame projekte yra pateiktas ir nepasitikėjimas Seimui atskaitingos organizacijos - Vyriausiosios rinkimų komisijos - pirmininku. Ir Seimas privalės šitą problemą nagrinėti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū.
T.LIDEIKIS. Galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Aš vis dėlto norėčiau gerbiamąjį Seimo Pirmininką paprašyti, kad jisai šiuo atveju įvertintų gerbiamojo M.Pronckaus pasisakymą. Tegul gerbiamasis M.Pronckus išaiškina, ką jis turėjo omeny kalbėdamas, kad Seimo nariai apgaulės būdu pateko į Seimą. O jeigu jis to paaiškinti negali, tai tegul būna toks malonus ir atsiprašo.
PIRMININKAS. Taip, mes jam duosime laiko šitai padaryti. Dabar kalbės Seimo narys A.Salamakinas. Frakcijos vardu ar savo?
A.SALAMAKINAS. Savo.
PIRMININKAS. Tai ne, atsiprašau. Seimo narys S.Malkevičius. Savo ar frakcijos vardu?
S.MALKEVIČIUS. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, ima baimė, kai pagalvoji, kad mes kuo toliau, tuo labiau lendame į konfrontacijos liūną. Ir viena iš svarbesnių priežasčių yra tai, kad mes negirdime vienas kito. Aš siūlyčiau įsiklausyti tiek dešiniesiems į kairiųjų, tiek kairiesiems į dešiniųjų argumentus.
Aš nenoriu kvestionuoti teismo sprendimo, kiekvienas likim prie savo nuomonės. Būna taip, kad teisėjas, sakykim, paskiria neteisingai kažkokią bausmę ar baudinį, su teisėju nesiginčijama. Ir teismo sprendimas turi būti vykdomas. Tačiau nespekuliuokime šita sąvoka “turi būti vykdomas teismo sprendimas”. Atkreipkime dėmesį į tai, kad teismas niekur nenurodė ir nesuteikė jokių įgaliojimų Vyriausiajai rinkimų komisijai disponuoti jau išrinktų Seimo narių mandatais. Galų gale netgi M.Lošio išaiškinime buvo pasakyta labai aiškiai ir tiesiai, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmų negalima traktuoti kaip teismo sprendimų nevykdymo. Tuo tarpu šituo buvo pasinaudota ir spekuliuojama tam, kad būtų pakeista Vyriausioji rinkimų komisija.
Aš manau, kad mes šiandien vis dėlto turėtume rasti bendrą kalbą ir išeiti iš susidariusios padėties. Kaip ten buvo, kaip nebuvo, bet Seimo nariai visi yra prisiekę. Ir niekas nesuteikė Vyriausiajai rinkimų komisijai teisės disponuoti jau esamų Seimo narių mandatais. Seimo rinkimų 81 straipsnis aiškiai nurodo, kaip ši procedūra turi būti atlikta, Seimo narių, deputatų įgaliojimų nutraukimo procedūra ir mandatų suteikimo naujiems nariams. Yra aiškiai pasakyta, kad šiuo atveju turi būti daromi pakartotiniai rinkimai. Tai yra visiškai logiška, nes disponuoti Seimo narių mandatais gali tik aukštesnė institucija, o ne jai pavaldi institucija. Būtent ta institucija, kurią Seimas renka, kurią Seimas sudaro. Todėl aišku, kad šitokius ginčus, jeigu jie iškyla, gali spręsti tik rinkėjai. Jeigu Konstitucijos 60 straipsnis ir neatskleidžia, tai jį puikiai atskleidžia pats Seimo rinkimų įstatymas. 81 straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad nauji mandatai, nutrūkus senų deputatų mandatams, gali būti suteikiami tik per pakartotinius rinkimus.
Taigi, kolegos, nesispardykim ir nedarykim jokios tolesnės konfrontacijos. Padarykim taip, kaip priklauso. Negali pas mus būti 143 Seimo nariai. Tai būtų Konstitucijos 55 straipsnio pažeidimas.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis kolega.
S.MALKEVIČIUS. Turim šitą klausimą išspręsti per rinkimus. Gerai, jeigu laikas, aš baigiu, bet aš kviečiu, kad mes šitą dalyką padiskutuotume logiškai, įsiklausydami vienas į kitą, ir rastume bendrą sprendimą. Mūsų frakcija ir mūsų Santara trimis projektais, kurie pateikti, tai ir siūlo. Išsirinkime vieną iš jų.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Petrauskas frakcijos vardu?
V.PETRAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Demokratų frakcijos. Ponios ir ponai Seimo nariai! Iš tikrųjų labai sunku kalbėti, labai sunku argumentuoti, kada didžioji Seimo frakcija nelabai nori įsiklausyti į argumentus. Iš tikrųjų kiek įmanoma nuosekliai sudėliokime visą teisinę įvykių eigą. Kiek tai įmanoma padaryti per maždaug 3,5 minutės. Jau Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ponas M.Lošys pripažino, kad galima kalbėti tik vertinant teismo sprendimus, galima kalbėti ne apie teismo sprendimų nevykdymą, bet apie Seimo rinkimų įstatymo nevykdymą. Ką sako Seimo rinkimų įstatymas?
Seimo rinkimų įstatymo 83 straipsnis jau iš pat pradžių apibrėžia, dėl ko partijos, judėjimai ir pavieniai asmenys gali kreiptis į teismą. Kokiu prašymu. Tai būtent skundai dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais. Jau ir anksčiau ne kartą sakiau, kad Demokratinės darbo partijos vadovybė, deja, ne tokio turinio skundą pateikė Aukščiausiajam Teismui. Ne tokio. Buvo prašoma ne rinkimus pripažinti negaliojančiais. Jau pats kreipimasis į teismą buvo antiįstatyminis. Mieli kolegos, pripažinkite, kad taip buvo iš tikrųjų.
Kitas dalykas. Konstitucijos 63 straipsnis pasako, kada nutrūksta Seimo nario įgaliojimai. Tačiau tie 8 motyvai nereiškia, kad jais vadovaujantis kažkam galima suteikti mandatą. Konstitucijos 55 straipsnyje aiškiai pasakyta: “Seimą sudaro tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams, remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu”. Ir ne kitaip. Ir tiek Aukščiausiojo Teismo sprendimas, tiek Konstitucijos ar Seimo rinkimų įstatymo aiškinimas nedviprasmiškai parodo, kad vienintelė konstitucinė įstatymiškai teisėta išeitis yra rinkimų rezultatų anuliavimas tam tikrose apygardose, dėl kurių kyla ginčas, ir naujų rinkimų skelbimas tose apygardose, o ne mandatų atėmimas iš vienų žmonių ir perdavimas kitiems.
Aš dar kartą prašau kolegas, kuriuos Vyriausioji rinkimų komisija pripažino Seimo nariais, neįsižeisti, aš tikrai prieš juos nieko neturiu. Bet jūs turite suprasti, kad frakcija, partija, kurios nariai esate, kuriai atstovaujate, deja, nesilaikė įstatymo raidės griežtai, kaip priklauso. Deja, taip! Deja, taip, ir tai pripažinkite.
PIRMININKAS. Laikas.
V.PETRAUSKAS. Kada kolegos bando paneigti įstatymą, paneigti Konstituciją (tuoj pat baigiu), tai yra nedarantis garbės nei partijai, nei frakcijai dalykas. Ir pagrindinis dalykas, svarbiausias, yra tai, kad kada buvo priimamos Seimo rinkimų įstatymo vadinamosios dalinės pataisos ir papildymai... Mes aiškių aiškiausiai turime suvokti, kad, deja, įstatymas atbuline data neveikia. Į šitą faktą taip pat nebuvo atsižvelgta. Tai, ką dabar siūlo opozicija, tai, ką siūlo Tėvynės Santara, ir keliamas klausimas, ar Vyriausioji rinkimų komisija neviršijo savo įgaliojimų ir ar pateisina Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovas pasitikėjimą? Štai tokia klausimo esmė.
Dar kartą noriu pakartoti, mieli kolegos, vienintelė šitoje situacijoje teisinė ir įstatyminė išeitis yra nauji rinkimai tose trijose apygardose. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu gerbiamasis A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma norėčiau užduoti retorinį klausimą. Kodėl tokia pozicija nebuvo pareikšta iš karto po Seimo rinkimų, kada buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, ką nustatė Aukščiausiasis Teismas? Jei kam kyla klausimų, kaip ir kokiu būdu, prašome kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą, o ne į Seimo narį M.Pronckų.
Kitas dalykas. Manyčiau, kad čia mes girdėjom labai įvairią vertinimų skalę, atsiliepiant apie Aukščiausiojo Teismo nutarimą. Manyčiau, keista, kad Seimo nariai, kurie labai daug kalba apie teisinę valstybę, leidžia sau abejoti Aukščiausiojo Teismo sprendimu. Kiti kalba apie tai, kad negalima kvestionuoti, tačiau įvertinimas yra labai įdomus. Mano nuomone, jeigu Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, tai reikia ieškoti būdų, kaip jį įgyvendinti, o ne kaip jį būtų galima atmesti ir jo nevykdyti. Keista taip pat girdėti kai kurių Seimo narių savą interpretaciją ir norą paaiškinti, kad toji interpretacija yra vienintelė galima. Jeigu jūs turite tokią interpretaciją, prašom sau ją pasilaikyti, bet nenorėkite jos primesti visiems Seimo nariams.
Dabar konkrečiai dėl pateikto nutarimo projekto. LDDP frakcijos vardu aš siūlyčiau visiems Seimo nariams, kurie kalba frakcijos vardu, garsiai paskelbti, kurios frakcijos vardu jie kalba. LDDP frakcijos vardu aš siūlau šį nutarimo projektą atmesti.
PIRMININKAS. Aišku. Gerbiamieji kolegos, yra du siūlymai. Vienas siūlymas yra įrašy ti į darbų programą ir pradėti svarstymo procedūrą. Kitas siūlymas yra atmesti. Prašome pasisakyti dėl balsavimo motyvų. 2 - už, 2 - prieš. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Aš siūlyčiau atmesti ir nesvarstyti. Tiesiog juokinga! Buvo Aukščiausiojo Teismo sprendimas, buvo Vyriausiosios rinkimų komisijos nutarimas ir kai kurie kolegos... tiesiog atrodo vaikiškai! Jūs paklauskite žmonių, rinkėjų, ką jie kalba, kaip jūs tenai atrodote! Tiesiog juokinga! Kimbamės į tą patį ir į tą patį ir stengiasi išaiškinti, įtikinti dešimtys kalbėtojų, kalbėdami apie tą patį, kad juoda yra balta. Manyčiau, kad neverta čia gaišti laiko nei svarstyti. Jų argumentacija, kad taip buvo, jau buvo pasakyta. Buvo duotas klausimas ir Konstitucinio Teismo pirmininkui, kada buvo ruošiamasi jį skirti. Klausimas dėl Konstitucinio Teismo vaidmens toje byloje. Jis tada aiškiai pasakė, kad Konstitucinis Teismas nekompetentingas svarstyti Aukščiausiojo Teismo sprendimą. Aukščiausiojo Teismo sprendimai tai ir yra įstatymas, kurį reikia vykdyti. Vadinasi, jeigu dabar taip yra, kad nebegalima atimti, tai taip irgi buvo pasakyta. Jeigu teisėjas kitą kartą žmogų neteisingai nuteis, paskui išaiškėtų motyvai, būtų jis reabilituotas, o kalėjimo viršininkas užsispirtų ir pasakytų: kol neatsėdės 15 metų, aš nepaleidžiu. Taip ir mūsų kai kurie kolegos. Vadinasi, jie buvo ar apgaule, ar klaidos būdu... čia neaišku, tegul būna jų sąžinės reikalas. Bet aš manau, kad reikia atmesti ir čia negali būti net svarstymo objektu.
PIRMININKAS. Vienas už atmetimą. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Kadangi šis nutarimo projektas paremtas išvirkštiniu galiojančio įstatymo interpretavimu, siūlyčiau jį atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar gali pasisakyti tik du Seimo nariai, kurie siūlys įrašyti. Gerbiamasis V.Juškus, matyt, nesiūlys įrašyti į darbų programą? Tada kalbės A.Kubilius. Prašome.
A.KUBILIUS. Aš pritarčiau pono Z.Adomaičio minčiai, kad reikia paklausti rinkėjų tikrosios valios. Tą numato ir įstatymas. Ir aš norėčiau pridėti prie pono Z.Adomaičio minties, kad yra Aukščiausiojo Teismo sprendimas, yra Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas. Tačiau niekaip neišgirstam, kad ir kiek mes prašom (aš nebežinau, ką daryti), vieno tarpinio dalyko, t.y. įstatymo ir įstatymo straipsnio, kuriuo remdamasi Vyriausioji rinkimų komisija priėmė tokį sprendimą. Aš galbūt išdrįsčiau kreiptis net ir į visą LDDP frakciją, gal ji galėtų pagalvoti, atrasti tokį įstatymo straipsnį ir mums jį kaip nors paminėti. Nes mums jau pradeda atsibosti klausinėti. Norėčiau pasakyti ponui Seimo Pirmininkui, kuris pirmininkauja šitam posėdžiui, kad jis turėtų perspėti visą Seimą dėl vienos Reglamente numatytos procedūros, t.y. dėl nepasitikėjimo...
PIRMININKAS. Tylos! Labai rimti dalykai! Prašom klausyt!
A.KUBILIUS. ...dėl nepasitikėjimo Seimui atskaitingu pareigūnu pareiškimo ir galbūt Seimo Pirmininkas gali paaiškinti, kaip tokia procedūra yra svarstoma ir ar galima atmesti tokį nutarimo projektą po pateikimo? Aš manau, kad procedūra yra visai kita ir kad šitas dalykas turi būti svarstomas pagal Reglamente numatytą procedūrą, kuri kalba apie nepasitikėjimą pareigūnais.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, matyt, pasisakys už įtraukimą tik gerbiamasis J.Katkus.
J.A.KATKUS. Matau vienintelį būdą paklausti rinkėjų - tai surengti naujus rinkimus. Kodėl bijoma šitai padaryti? Kodėl norima kitaip interpretuoti Aukščiausiojo Teismo sprendimą? Aš siūlau šituos klausimus apsvarstyti ir įtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. Du kolegos pasisakė už, du - prieš. Dabar procedūra turėtų būti tokia. Mes balsuosime, kadangi pirmasis pasiūlymas buvo už įtraukimą, tai projekto autorių siūlymas, t. y. kas už įtraukimą, kas prieš įtraukimą, ar kas susilaiko. Ir jeigu bus neįtraukta į programą, tada mes balsuosime, ar atmesti iš viso, nes neįtraukimas į programą nereiškia, kad negalima įtraukti vėliau. O jeigu bus atmesta, tai bus atmesta.
Prašome registruotis.
Salėje - 99 Seimo nariai. Kiek sako balsų skaičiavimo grupė? Prašome suskaičiuoti. Jūs man sakėte kitą skaičių.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Minutėlę, palaukite. Papildomai atėjo žmonių. Nepastebėjom kiek.
PIRMININKAS. Prašom suskaičiuoti. Čia rimti balsavimai.
A.KUNČINAS. Ar dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Jeigu tai netrukdys balsų skaičiavimui...
A.KUNČINAS. Aš manau, padės.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis A.Kunčinai.
A.KUNČINAS. Aš primenu, kad prieš balsavimą, prieš rimtą balsavimą tuo labiau, ne Seimo nariai turėtų pasitraukti iš balsavimo salės.
PIRMININKAS. Žinoma, galėtų, bet kadangi jie nepasitraukia...
A.KUNČINAS. Aš turiu omeny žmones, kurie vaikščioja šalia.
PIRMININKAS. Viskas aišku.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 92 Seimo nariai.
PIRMININKAS. 92 Seimo nariai. Prašau balsuoti rankų pakėlimu, o ne technika. Kas už tai, kad klausimas “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos viršijimo savo įgaliojimų” būtų įrašytas į Seimo sesijos darbų programą? Prašom balsuoti. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 30.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 59.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Klausimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų viršijimo, 30 balsavus už, 59 - prieš, 2 susilaikius, į darbų programą neįrašomas.
Dabar teikiu balsuoti antrą siūlymą. Kas už tai, kad šitas klausimas būtų iš viso atmestas?
A.RUDYS. Atsiprašau, dėl šito balsavimo.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Buvo pažeistas Reglamentas. Buvo iš karto grupės frakcijos kolegų spaudimas vienam iš Seimo narių, balsavimo metu, o pagal Reglamentą šitas balsavimas negalioja. Reikia pakartoti.
PIRMININKAS. Ar tikrai buvo toks spaudimas? Kas dar gali paliudyti? Na, nežaiskime, vyrai! Jeigu gerbiamasis A.Rudys man nurodys straipsnį, tai tada atšauksiu. Dabar prašome pasiruošti balsuoti. Prašome netrukdyti ir nesiblaškyti! Kas už tai, kad klausimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų viršijimo būtų atmestas? Prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 58.
PIRMININKAS. Kas prieš atmetimą? Prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 29.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Tokiu būdu klausimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų viršijimo ne tik neįrašomas į darbų programą, bet ir atmetamas pagal 188 Laikinojo statuto straipsnį. Dabar prieš pereidamas prie kitų klausimų paaiškinu, kaip turi būti sutvarkyti klausimai dėl nepasitikėjimo atitinkamais pareigūnais. Tai yra pasiūlymas atšaukti Aukščiausiosios Tarybos pareigūną (Seimo pareigūną) ar Seimui atskaitingų valstybės organų vadovą, t.y. pasitikėjimo jais klausimas turi būti nagrinėjamas, pabrėžiu, turi būti svarstomas, kai tą motyvuotu raštu (tai - vienas reikalavimas) pateikia Prezidiumas, kurio nėra, nuolatinė komisija, t.y. komitetas, frakcija ir laikinoji deputatų grupė. Prašom tai sutvarkyti atitinkama tvarka, ir tada bus pradėtas svarstyti nepasitikėjimo klausimas.
# $ Įstatymų "Dėl Lietuvos banko įstatymo pakeitimo" ir Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos banko statuto dalinio pakeitimo ir papildymo" projektai (pateikimas) (93.05.04)
2sesija33p svarstyti klausimai
Taigi dabar, gerbiamieji kolegos, mes turime tartis dėl tolesnio darbo. Iš 12 punkto dar yra 3 projektai, bet, kaip matot, yra vieno papildomo klausimo pateikėjas, t.y. Lietuvos banko valdybos pirmininkas gerbiamasis R.Visokavičius, kuris turėtų pateikti klausimą Prezidento pavedimu. Ar mes sutiktume dabar šitą pateikimą išklausyti, po to toliau nagrinėti 12 klausimą? Ar sutinkam taip sukeisti darbotvarkę? Ar reikia balsuoti dėl to? Nereikia. Ačiū. Gerbiamąjį R.Visokavičių prašome į tribūną.
R.VISOKAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos banko įstatymas buvo priimtas 1990 m. vasario 13 d., t.y. dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo, o banko statutas patvirtintas tų pačių metų rugsėjo 4 d., galiojant Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui. Tiek banko įstatymas, tiek ir statutas nustatė valdybos formavimo tvarką, pagal kurią banko valdybos pirmininką Vyriausybės teikimu skiria 7 metams, o valdybos pirmininko pavaduotojus ir narius tvirtina Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.
Įsigaliojus naujajai Lietuvos Konstitucijai, nebeliko tokios institucijos kaip Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, taip pat pakeista valstybės pareigūnų skyrimo tvarka. Dėl to būtina atitinkamai pakeisti ir Lietuvos banko įstatymą bei banko statutą. Šių įstatymų pakeitimo projektus jūs, gerbiamieji Seimo nariai, turite.
Banko įstatymo 4 straipsnio trečiosios dalies projekto nauja redakcija visiškai atitinka Konstitucijos 126 straipsnio antrosios dalies nuostatas, pagal kurias banko valdybos pirmininką skiria Seimas 5 metams Respublikos Prezidento teikimu. Valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius skirti ir atleisti projektu siūloma pavesti Respublikos Prezidentui. Tokia teisė Prezidentui suteikiama Konstitucijos 84 straipsnio 10 punktu. Čia pasakyta, kad nustatyta tvarka Prezidentas skiria ir atleidžia įstatymu nustatytus valstybės pareigūnus.
Projektu siūloma pakeisti ir revizijos viršininko skyrimo tvarką. Vietoje buvusio Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dabar siūloma pavesti revizijos skyriaus viršininką skirti Seimui. Šiandien bankas intensyviai ruošiasi įvesti nacionalinę valiutą - litą, priimti investicijas, todėl banko valdybai teks priimti ne vieną svarbų ir skubų sprendimą. Būtina kuo greičiau suformuoti ir patvirtinti naująją banko valdybą. Tiek banko įstatymo, tiek banko statuto pakeitimo projektai iš esmės atitinka Lietuvos Konstituciją. Todėl bankas prašo jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, šiuos projektus svarstyti skubos tvarka ir jiems pritarti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėtų paklausti 3 Seimo nariai. V.Plečkaitis. Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis banko valdytojau! Aš norėčiau jūsų paklausti štai ko. Buvusi Vyriausybė, pono B.Lubio Vyriausybė, atskyrė Lietuvos banką nuo komercinių bankų. Buvo lyg ir bendras bankas, komercija užsiiminėjo tiek Lietuvos bankas, tiek ir juose esančios struktūros. Dabar, kiek suprantu, taip pat vyksta kažkokios permainos šitoje srityje. Ar jūs negalėtumėte pasakyti savo koncepcijos, kokie santykiai būtų tarp Lietuvos banko ir valstybinių komercinių bankų. Kokią jūs matote jų ateitį?
R.VISOKAVIČIUS. Aš manyčiau, tą atskyrimą reikėjo padaryti kur kas anksčiau. O Lietuvoje turi veikti klasikinis variantas, t.y. centrinis emisijos bankas ir normalūs akciniai komerciniai bankai. Dviejų lygių bankų sistema. Taip rekomenduoja ir Valiutos fondas, ir kiti pasauliniai bankai.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pirmininke! Šio nutarimo 6 punkte yra pasakyta, kad banko valdyba skiria Lietuvos banko revizijos skyriaus viršininką. Bet juk banko revizijos skyrius, matyt, tikrins paties banko veiklą, darbą. Tai ar gerai bus, kad pats bankas skirs savo revizijos padalinio vadovą?
R.VISOKAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jūs manysite, kad tai, ką šiandien paskelbė gerbiamasis Seimo narys..., nors aš jau įrašiau pataisą, kad revizorių skiria Seimas. Bet jeigu skirtų Prezidentas arba valdyba, aš manau, Konstitucija nebūtų pažeista, nes 20 straipsnyje yra parašyta, kad vieną kartą per metus revizorius atsiskaito Lietuvos Seimui.
PIRMININKAS. Aš tiktai noriu pranešti gerbiamiesiems kolegoms, kad yra antrasis projektas, kurį pasirašė Prezidentas Algirdas Brazauskas, ir gerbiamasis R.Visokavičius apie antrąjį projektą kalbėjo, ten, kur yra užrašyta Seimas. Seimo narys A.Albertynas. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Gerbiamasis banko pirmininke! Aš ne visai į klausimą, bet mano klausimas, į kurį atsakymą nori sužinoti daugelis Lietuvos gyventojų. Mes pardavėm gyvulius, ir buvo sakyta, kad už juos atsiskaitys litais, ir daugelis gyventojų klausinėja, kaip bus su tais kvitais, kur buvo spec. sąskaita. Ar jie bus perskaičiuoti į litus, ar bus vėl taip nuvertinta, keis tuo santykiu, kaip ir šituos talonus?
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Albertynai, tiktai klausimas ne į temą.
R.VISOKAVIČIUS. Labai trumpai. Lito komitetas paskelbė, kad Lietuvoje šiandien veikia laikinieji pinigai, t.y. talonai, jie visi bus pakeisti. Kokiu santykiu bus pakeisti, aišku, yra paslaptis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Albertynai, prašom nereplikuoti iš vietos be leidimo. Seimo narys J.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis R.Visokavičiau, aš norėjau paklausti, ar valstybinis bankas šiuo metu teikia paskolas komerciniams bankams? Jeigu taip, kokiam laikotarpiui?
R.VISOKAVIČIUS. Valstybinis bankas kreditų neteikia, teikia komerciniai bankai. Šiuo metu Lietuvoje veikia 3 valstybiniai komerciniai bankai ir 23 akciniai komerciniai bankai. Ruošiamės kuo greičiau privatizuoti tuos tris komercinius bankus, kad jie galėtų pradėti normaliai veikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar kas norėtų pasisakyti nuo frakcijų ar komitetų, ar mes sutiktume, kad šitų klausimų nagrinėjimas būtų pradėtas? Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. LDDP frakcijos vardu prašau, kad jis būtų svarstomas skubesne tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra prieštaravimų, kad šitų klausimų nagrinėjimą mes pradėtume, kadangi jie darbų programoje tarp tų įstatymų pakeitimų yra. Ar sutinkam? Tai dabar ar sutinkam, kaip siūlo frakcija ir kaip siūlė pranešėjas, kad šituos klausimus nagrinėtume skubesne tvarka? Ar sutinkam? Taigi konsensu pradedam klausimų nagrinėjimą ir nagrinėsime skubesne tvarka. Ačiū, gerbiamasis R.Visokavičiau.
# $ Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 1992 m. gruodžio 16 d. 1993 m. sausio 20 d., vasario 4 d. ir dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 1993 m. balandžio 14 d. sprendimų" projektas (pateikimas) (93.05.04)
2sesija33p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji kolegos, turime tartis toliau. Mano siūlymas yra grįžti prie 12 punkto ir į tribūną pakviesti gerbiamąjį P.Giniotą su jo projektu. Prašom. Aš supratau iš gerbiamojo V.Žiemelio, kad pirma turėtų kolega P.Giniotas kalbėti. Prašom.
P.GINIOTAS. Ponios ir ponai Seimo nariai! Leiskite pateikti apibendrintą 22 Seimo narių nuomonę, išvadas dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 1992 m. gruodžio 16 d., 1993 m. sausio 20 d. ir vasario 4 d. bei Vyriausiosios rinkimų komisijos 1993 m. balandžio 14 d. priimtų sprendimų ir jų vykdymo.
1992 m. spalio 25 d., referendumu priėmus ir 1992 m. lapkričio 6 d. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui pasirašius ir paskelbus, įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos”.
1992 m. lapkričio 15 d. įvyko Seimo rinkimų pakartotiniai rinkimai. 1992 m. lapkričio 2122 d. Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi apygardų komisijų protokolais, Seimo rinkimų įstatymo 79 straipsnio nurodytais nustatytais terminais, t.y. per 7 dienas paskelbė galutinius rinkimų rezultatus 64ojoje Šakių, 20ojoje Baltijos ir 22ojoje Pajūrio rinkimų apygardose.
1992 m. lapkričio 25 d. naujai išrinkąs Seimas susirinko į pirmąjį posėdį ir naujai išrinkti Seimo nariai priėmė priesaiką, t.y., remiantis Konstitucijos 59 straipsnio pirmąja ir antrąja dalimis, įgijo Seimo nario įgaliojimus.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas 1992 m. gruodžio 16 d., 1993 m. sausio 20 d. ir vasario 4 d. sprendimais, nesilaikydamas Seimo rinkimų įstatymo 83 straipsnyje 3 dalyje nustatytų terminų, t.y. kad skundus nagrinėja per 5 dienas, panaikino Vyriausiosios rinkimų komisijos 1992 m. lapkričio 2122 d. nutarimus dėl 64osios Šakių rinkimų apygardos 1 rinkimų apylinkės, 20osios Baltijos rinkimų apygardos 91 rinkimų apylinkės ir 22osios Pajūrio rinkimų apygardos 15 ir 44 rinkimų apylinkių pakartotinių balsavimo rezultatų anuliavimo ir pripažino šiuos Vyriausiosios rinkimų komisijos nutarimus nepagrįstais bei neteisėtais.
Aukščiausiasis Teismas tokius sprendimus priėmė, atlikęs LDDP tarybos skunduose nurodytų pažeidimų faktų detalius tyrimus, išklausęs liudininkų parodymus, surinkęs papildomą medžiagą, ko negalėjo padaryti Vyriausioji rinkimų komisija, kuri neturi tokių įgaliojimų, be to, ji buvo varžoma Seimo rinkimų įstatymo 79 straipsnio nustatytų terminų per 7 dienas paskelbti galutinius Seimo rinkimų rezultatus.
1993 m. vasario 27 d. ankstesnės sudėties Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio pirmąja ir antrąja dalimis, kad išrinkti Seimo nariai yra priėmę priesaiką ir įgiję Seimo nario įgaliojimus ir negalima jų įgaliojimų nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, nurodė, kad tai turi padaryti Seimas. Seimas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio trečiąja dalimi, kurioje sakoma, kad pateikus Konstitucinio Teismo išvadas, ar nebuvo pažeisti Seimo rinkimų įstatymai, ir 107 straipsnio trečiąja dalimi, kurioje pasakyta, kad, remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas, ir Konstitucijos 62 ir 63 straipsniais, galėjo priimti sprendimus. Tiek naujai išrinktas Prezidentas, tiek Seimas galėjo parodyti iniciatyvą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išvadų, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
Remdamasis šiomis išvadomis, Seimas būtų galėjęs priimti sprendimą, kuris būtų nesukėlęs tiek aistrų ir supriešinimo. Tačiau Seimo dauguma pasirinko kitą kelią. Pirmiausia jos narių daugumos laikinosios Seimo komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai tirti teikimu 1993 m. kovo 23 d. priėmė nutarimą Nr.I107, kuriame pirmuoju punktu pakeitė ir išbraukė iš Vyriausiosios rinkimų komisijos 13 jos narių, kaip atsisakiusius vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą, Aukščiausiajam Teismui panaikinus neteisėtus ir nepagrįstus Vyriausiosios rinkimų komisijos nutarimus.
Antruoju šio nutarimo punktu Seimas pavedė Vyriausiajai rinkimų komisijai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimais, įvykdyti Seimo rinkimų įstatymo 79 straipsnio reikalavimą ir paskelbti galutinius rinkimų rezultatus 20ojoje Baltijos, 22ojoje Pajūrio ir 64ojoje Šakių rinkimų apygardose, iš anksto žinodamas, kad Vyriausioji rinkimų komisija negalės jokio sprendimo priimti, likus mažiau negu 12 rinkimų komisijos narių, kaip numatyta Seimo rinkimų įstatymo 12 straipsnio pirmojoje dalyje.
Be to, Vyriausioji rinkimų komisija būtų negalėjusi įvykdyti Seimo nutarimo Nr.I107 antrojo punkto, nes 1993 m. kovo 16 d. priimant Seimo įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo” iš Seimo rinkimų 79 straipsnio buvo išbraukti žodžiai “išskyrus pakartotinio balsavimo”, dėl ko Vyriausioji rinkimų komisija negalėjo skelbti galutinių Seimo rinkimų rezultatų, nes galutinius rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Vyriausioji rinkimų komisija negalėjo padaryti to, kas buvo padaryta 1992 m. lapkričio 22 d. 1993 m. kovo 16 d. forsuotai, pažeidžiant įstatymo leidybos procedūrą, buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo”. 1993 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą, pažeisdamas Laikinąjį Seimo statutą, skirdamas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką V.Litviną, sudarė Vyriausiąją rinkimų komisiją ir pavedė jai atlikti darbus ir išspręsti klausimus, kurių neatliko ir neišsprendė ankstesnė Vyriausioji rinkimų komisija. 1993 m. balandžio 14 d. naujai sudaryta Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Seimo rinkimų įstatymo 79 straipsniu, pataisytu straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. kovo 23 d. nutarimu Nr.101107, 1993 m. kovo 25 d. nutarimu Nr.113 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1992 m. gruodžio 16 d., 1993 m. sausio 20 d. ir vasario 4 d. sprendimais, priėmė sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų 20ojoje Baltijos, 22ojoje Pajūrio ir 64ojoje Šakių rinkimų apygardose. 1993 m. balandžio 14 d. Vyriausioji rinkimų komisija, priimdama sprendimą:
1. Neįvertino, kad pagal Seimo rinkimų įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo” 79 straipsnį galėjo skelbti galutinius rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų, t.y. vėliausiai 1992 m. lapkričio 22 d., o ne 1993 m. balandžio 14 d.
2. Nesilaikė tuo metu veikusios Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos”. Nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 1 ir 2 dalies, t.y. neįvertino to, kad Seimo narių įgaliojimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimo laikas. Išrinktas Seimo narys visas tautos atstovo teises įgyja po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Šiuo atveju, kai nutraukiami Seimo nario įgaliojimai taikant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 6 punktą, akcentuojant antrąją dalį, Seimo rinkimų įstatymo 81 straipsnis numato tik vieną sprendimo būdą, kad jeigu Seimo narys mirė, nebegali vykdyti Seimo nario įgaliojimų ar anksčiau laiko nutraukti jo Seimo nario įgaliojimai, vienmandatėje rinkimų apygardoje, kur jis buvo išrinktas, organizuojami nauji rinkimai.
Įvertinant tai, Vyriausioji rinkimų komisija, vykdydama Seimo 1993 m. kovo 23 d. ir kovo 25 d. nutarimus, kuriuose buvo pavesta vykdyti Seimo rinkimų įstatymo 79 straipsnį, pažeidė jame nustatytus terminus, neįvertino to, kad veikia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos”, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnį Seimo nariai yra įgiję Seimo nario įgaliojimus ir, skelbiant galutinius rinkimų rezultatus, tuo pačiu atimami ir Seimo nario įgaliojimai, kad tuo atveju privalu laikytis Seimo rinkimų įstatymo 81 straipsnio reikalavimų, siūloma Lietuvos Respublikos Seimui, įvertinant Aukščiausiojo Teismo 1992 m. gruodžio 16 d., 1993 m. sausio 20 d. ir vasario 4 d. sprendimus, nutarti:
l. Pripažinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos...
PIRMININKAS. Pone P.Giniotai, taigi šitas nutarimas yra visiems išdalytas.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Kolegos, tylos!
P.GINIOTAS. Aš kalbu apie tai... Žinau, kad viską jūs esate perskaitę, aš kalbu stenogramai ir noriu, kad tai išliktų atmintyje.
PIRMININKAS. Taigi šitie dokumentai lieka, visi projektai lieka. Prašome netrukdyti! Prašome, kolega.
P.GINIOTAS. ... Pripažinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 1993 m. balandžio 14 d. sprendimą “Dėl Seimo rinkimų rezultatų 20ojoje Baltijos, 22ojoje Pajūrio ir 64ojoje Šakių apygardose” negaliojančiu.
2. Pripažinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 1992 m. lapkričio 21 d. ir 22 d. nutarimų dalis dėl A.Endriukaičio išrinkimo Seimo nariu 64ojoje Šakių, R.Hofertienės - 20ojoje Baltijos ir S.Malkevičiaus - 22ojoje Pajūrio rinkimų apygardose negaliojančiomis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 6 punktu šių Seimo narių įgaliojimai anksčiau minėtose vienmandatėse apygardose nutraukti.
3. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal politinių partijų ir politinių organizacijų sąrašus pripažinti išrinktais A.Endriukaitį, Sąjūdžio koalicijos sąrašas eilės Nr.11, S.Malkevičių, Sąjūdžio koalicijos sąrašas Nr.12.
4. Remiantis Seimo rinkimų 81 straipsniu skelbti 1993 m. liepos 27 d. Seimo rinkimus 20ojoje Baltijos, 22ojoje Pajūrio ir 64ojoje Šakių rinkimų apygardose.
5. Remiantis šio nutarimo 1 punktu pripažinti, kad Z.Povilaičio, pripažinto išrinktu Seimo nariu Šakių 64oje, R.Žurinsko - 22ojoje Pajūrio rinkimų apygardose, J.Janonio - Sąjūdžio koalicijos sąrašas Nr. 25, A.Eigirdo - Sąjūdžio koalicijos sąrašas Nr.24 išrinkimo Seimo nariais daugiamandatėse rinkimų apygardose pagal politinių partijų ir politinių organizacijų sąrašus pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 6 punktą Seimo narių įgaliojimai nutraukiami.”
Štai tokį nutarimo projektą siūlome Seimui svarstyti ir manome, kad priėmus tokį nutarimą įmanomas mūsų bendras darbas Seime ir atsiras galimybė svarstyti svarbius, Lietuvai šiandien reikalingus klausimus ir priimti atitinkamus sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti net 11 Seimo narių. Gal kai kurie kolegos atsisakytų klausti ir po to pasakytų, kas jiems rūpi, kai kalbės dėl balsavimo motyvų. Nes, visų pirma, mums po kelių minučių reikės pratęsti posėdžio laiką. Nori paklausti Seimo narys J.Bastys.
J.BASTYS. Norėčiau paklausti, ar projekto autoriai gerai įsiskaitė į Lietuvos Respublikos Konstituciją? 63 straipsnyje kalbama tik apie tuos Seimo narius, kurie jau turi visus įgaliojimus ir rinkimai jiems pasibaigę. Ar ten praėję pusę metų, ar mažiau. Vadinasi, nutrūksta tuo atveju, jeigu rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas Rinkimų įstatymas. 74 straipsnyje nenumatoma Seimui tokių galimybių, kaip panaikinti rinkimų rezultatus. Kas skaitėte, žinote, jeigu atidžiai įsiskaitėte, kad tai susiję su šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu, priesaikos sulaužymu arba nusikaltimo padarymu. Viskas aiškiai pasakyta. Seimo rinkimų įstatymo 83 straipsnyje rašoma, kad rinkimų rezultatai gali būti panaikinti, jeigu buvo šiurkštūs pažeidimai rinkimų metu. Ar projekto autoriai mano, kad rinkimai vyksta rinkimų dieną sekmadienį, ar jie vyksta tada, kada komisija juos daro, kaip ir šiuo atveju padarė. Rezultatus padarė po kelių dienų. Ar įsiskaitėte šitą, ar suprantate, kad siūlydami tokį projektą jūs norite pažeisti Konstituciją ir Rinkimų įstatymą?
P.GINIOTAS. Atsakydamas į jūsų klausimą, noriu priminti, kad rinkimai vyksta rinkimų dieną. Vyriausiajai rinkimų komisijai pagal Seimo rinkimų įstatymo 79 straipsnį pavesta paskelbti galutinius rinkimų rezultatus per 7 dienas. Jie taip ir padarė. Aš dar noriu jums pacituoti Konstitucijos 59 straipsnį, kada Seimo narys įgyja tautos atstovo teises. Tai yra pirmame posėdyje, kai duoda priesaiką. Šitai buvo padaryta ir tai reikia įvertinti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamasis kolega, toje painioje situacijoje galimi du variantai. Pirmas variantas, kad tų trijų Seimo narių mandatai galiojo ir, kiek suprantu, tada juridiškai niekaip nepaaiškinama jų mandatų galiojimo atėmimo procedūra. Antras variantas. Jeigu jų mandatai juridiniu požiūriu negalioja, tai ar neatrodo, kad tada mūsų Seimo per pusę metų priimti sprendimai yra negaliojantys, nes balsavime dalyvavo asmenys, neturintys teisės to daryti?
P.GINIOTAS. Aš manau, kad vis dėlto priimti sprendimai, reikia vertinti tai, kad Seimo nario įgaliojimai tiems trims Seimo nariams buvo suteikti, priesaiką jie davė, ir priimti sprendimai yra galiojantys. Lygiai taip pat, kaip dabar Vyriausioji rinkimų komisija dar papildomai trims Seimo nariams suteikė įgaliojimus. Aš nemanau, kad jie nėra Seimo nariai. Šiuo atveju, aš manau, kad Seime yra 143 Seimo nariai. Šitą koliziją mums reikia išspręsti. Taip toliau tęstis negali.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas. Prašome.
A.BENDINSKAS. Aš visiškai sutikdamas su tuo, kad šitą koliziją reikia išspręsti, pirmiausia norėčiau paklausti, ar gerbiamiesiems tiems buvusiems Seimo atstovams buvo žinomi lapkričio 15 d. rezultatai? Aš visiškai esu įsitikinęs, kad jiems jie buvo žinomi. Aš turiu stenogramas, kada jie dalyvavo ir reikalavo, kad šitie rinkimų rezultatai būtų pakeisti. Todėl manau, kad šita kazuistika, kiek velnių galima pasodinti ant adatos smaigalio, būtų nutraukta. LDDP partijos vardu reikalauju nutraukti šitą tolesnę kazuistiką ir užbaigti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Seimo narys... Atsiprašau. Prašome.
P.GINIOTAS. Atsakydamas į jūsų klausimą, noriu pasakyti tiek, kad kiekvienas kandidatas į Seimo narius turi teisę fiksuoti pažeidimus, padarytus rinkimų kampanijos metu. Vykstant balsavimui. Jie tai fiksavo, turėjo atitinkamą medžiagą ir ją pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai. Antra. Atsiliepdamas į jūsų pasiūlymą kuo greičiau man užčiaupti burną, taip pat mums, čia dešinėje esantiems Seimo nariams, noriu pasakyti, kad tokios demokratijos bent nuo 1990 m. kovo 11 d. nebuvo, bet dabar, matyt, ji tokia jau bus. Tai yra faktas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Ražukas.
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Minutėlę! Tegul paklaus Seimo narys V.Ražukas.
V.RAŽUKAS. Aš dar nesu pakankamai gerai susipažinęs su Seimo narių biografijomis, tačiau šiandien išgirdau, kad toje Seimo narių grupėje, kuriai jūs čia atstovaujate, yra ir teisininkų. Tarkim, gerbiamasis Seimo narys V.Žiemelis. Mane tiesiog nustebino ir galbūt paakino paklausti, ar jūs, taip pat ir tie Seimo nariai, kuriems jūs atstovaujate, jaučia skirtumą tarp tautos mandato ir pažymėjimo, kurį išrašo Rinkimų komisija, gavus tą mandatą?
PIRMININKAS. Prašome nereplikuoti iš vietos!
P.GINIOTAS. Man tiesiog keista, kad kai aš citavau 59 straipsnį, jūs neįsigilinote. Kada Seimo narys įgyja tautos atstovo teises? Pirmame posėdyje duodamas priesaiką. Tai buvo padaryta. Aš jums dar kartą tai primenu. Nereikia čia apeliuoti į teisininkus ir kita. Jeigu matai, kad įstatyme pasakyta, kad Aukščiausiasis Teismas turi priimti sprendimą per 7 dienas, o sprendimą priima per 3 mėnesius, tai kaip tai įvertinti? Jeigu mes Konstituciniam Teismui parašėm, kad per 24 valandas turi priimti sprendimą, o jis priims per 24 dienas, ar tai bus normalu? Ar tai bus normali teisinė valstybė? Aš noriu jūsų paklausti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Kadangi pagal Reglamentą numatytas posėdžio laikas baigėsi, tačiau mes nagrinėjame svarbius klausimus, aš siūlyčiau pratęsti posėdį, kol išnagrinėsime šį klausimą ir dar vieną klausimą - muitinės darbo projekto pateikimą. Tačiau šito klausimo nagrinėjimo laiką apriboti, skiriant jam dar 5 minutes.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar sutinkate, kad posėdis būtų tęsiamas iki 19 val.? Ar reikia dėl to balsuoti? Reikia? Tada prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad posėdis būtų pratęstas pusę valandos? Prašome pakelti rankas. Aš nenoriu ištrinti pavardžių.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 41.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 23.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 9.
PIRMININKAS. Posėdis tęsiamas. Klausia J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Man susidarė įspūdis, kad visi šie projektai iš esmės yra panašūs ir nesiskiria. Aš norėčiau paklausti pranešėjo, kodėl šiuo klausimu nebuvo parengtas bendras projektas? Ar tai buvo pasirinkta 4 projektų taktika, ar tai rodo, kad Tėvynės Santaros koalicijoje yra tam tikrų nesutarimų šiuo klausimu?
P.GINIOTAS. Aš noriu pasakyti, kad šiuo klausimu Tėvynės Santaros koalicijoje nesutarimų nėra. Aišku, mes pasirinkome taktiką, nes puikiai žinome, kaip bus įvertinta ir kaip bus pritarta ar nepritarta mūsų teikiamiems projektams. Mes naudojamės galimybe pateikti Seimo nariams. Galbūt kai kurie Seimo nariai iš kairės pusės giliau įsigilins į šio klausimo esmę ir atsilieps į mūsų siūlymus.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Visi šie jūsų pateikti projektai yra vienodi. Todėl aš, nenorėdamas gaišti laiko kažko klausti, norėčiau paklausti dėl kito. Tai dėl Lazdijų ir Druskininkų rinkimų apygardos. Prieš mane prokuratūros išvada, kur nustatyta, kad sudeginta 111 rinkimų apygardos biuletenių. Ar nenorėtumėte pateikti kokio nors nutarimo dėl šitos apylinkės rinkimų rezultatų? Kad būtų įvairiau. O tai vieną plokštelę vis sukat ir sukat...
PIRMININKAS. Klausimas ne visai į temą, bet jeigu gerbiamasis P.Giniotas norės atsakyti, jo valia.
P.GINIOTAS. Aš taip pat noriu paklausti. Šiandien svarstant Vyriausiojoje rinkimų komisijoje Vilniaus rinkimų klausimą, irgi buvo pateikta prokuratūros išvada, kad daugiau kaip 100 rinkėjų parašų yra sufalsifikuoti.Tačiau Vyriausioji rinkimų komisija į tai dėmesio nekreipė ir Vilniaus rinkimų komisija buvo paleista.
PIRMININKAS. Kolega K.Skrebys.
K.SKREBYS. Užrašykite kalbėjimui.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, minutėlę, gerbiamasis P.Giniotai. Dar norėjo klausti kolegos A.Būdvytis, V.Liutikas, A.Pocius ir N.Germanas. Gal sutiktų neklausti, kad mes greičiau baigtume šitą klausimą? Tada kalbės Seimo narys K.Skrebys. Pabrėžiu, kad čia galima kalbėti tik frakcijų vardu. Kurios frakcijos vardu gerbiamasis K.Skrebys kalbės?
K.SKREBYS. Ačiū. Šiandien...
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, kurios frakcijos vardu?
K.SKREBYS. Laisvės frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Laisvės frakcijos vardu, jeigu kas negirdėjote.
K.SKREBYS. Ponui V.Žiemeliui pateikinėjant analogišką arba panašų nutarimo projektą, ponas A.Kunčinas pasakė - cituoju: “Buvo grubiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas”. Grubiai ir šiurkščiai lietuvių kalba, ko gero, yra tas pats. Tuo tarpu dabar galiojantys įstatymai ir Konstitucija labai aiškiai pasako, kad jeigu buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, tose apygardose privaloma skelbti naujus rinkimus. Ką aš ir siūlau padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų dar pasisakyti frakcijos vardu? Seimo narys A.Kunčinas. Prašome.
A.KUNČINAS. Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijos vardu siūlau šitą projektą atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar nori dar kas nors kalbėti frakcijų vardu? Gerai. Prašome. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Visos Tėvynės Santaros vardu norėčiau perskaityti vieną laišką. “Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui gerbiamajam Č.Juršėnui. Vilnius, 1993 m. gegužės 3 d.
Kviečiame jus rytoj, gegužės 5 d. 17 val. į Seimo Tėvynės Santaros narių susirinkimą (I rūmai, 314 kambarys), kuriame mes norėtume išgirsti jūsų atsakymus į daugybę klausimų dėl trijų Seimo narių mandatų problemos.
Su pagarba Sąjūdžio frakcija - A.Stasiškis, Demokratų frakcija - S.Pečeliūnas, Krikščionių demokratų frakcija - P.Katilius, Piliečių chartijos frakcija - T.Lideikis, Laisvės frakcija - B.Gajauskas.”
Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome įteikti man savo pasiūlymą. Dabar prašome pasisakyti dėl balsavimo motyvų. 2 - už, 2 - prieš. Yra siūlymas įrašyti į darbų programą ir siūlymas atmesti. Ne, ne pareiškimą. Pareiškimas man ir mes čia išsiaiškinsim atskirai. Prašome 2 už ir 2 - prieš. Seimo narys J.Bastys.
J.BASTYS. Aš norėčiau pasakyti tiek, kad šita istorija tęsiasi labai ilgai ir jos pradžia tokia: grupė frakcijų, grupė vadinamųjų partijų, norėjo įteigti visai lietuvių tautai, ne tik Seimui, kadangi prašė visada transliacijos, kad 6 (neaišku su kokiu ženklu - pliusu ar minusu) yra daugiau už 200. Kai jiems nepavyko, norėjo, kad tą darytų Prezidentas. Dabar verčia tą daryti, lyg ir tikisi, kad tą padarys mūsų Seimas. Tačiau nė vienas kol kas ant šios meškerės nepakliuvo. Todėl aš norėčiau siūlyti Seimui užbaigti šią epopėją ir sutikti su tuo, kad 6 yra (nesvarbu su kokiu ženklu) mažiau už 200 bei pripažinti, kad viskas yra padaryta teisingai ir teisybė atstatyta. Siūlau toliau to klausimo nesvarstyti.
PIRMININKAS. P.Giniotas. Prašau.
P.GINIOTAS. Aš manau, kad šis klausimas nėra taip paprastas, kaip galvoja ponas J.Bastys, ir kad prie šio klausimo verta sustoti galvojant apie bendrą mūsų darbą. Taip, ši istorija tęsiasi gana ilgai ir ji tęsis, kol mes jos neišspręsime. Aš siūlau vis dėlto mano teikiamą projektą pasvarstyti, įsigilinti į jį ir, tarkime, jeigu būtų priimtas, aš manau, kad mes galėtume kalbėti apie tolesnį mūsų bendrą darbą, spręsti tuos klausimus, kuriuos Lietuvai būtina spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas - už, vienas - prieš. Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Aš manyčiau, kad klausimas yra labai paprastas, netgi paprastesnis už paprastą. Yra Vyriausiosios rinkimų komisijos, Aukščiausiojo Teismo sprendimas, ir juos reikia vykdyti. Šituo klausimu, kaip kai kurie kolegos siūlo, sutarimo, matyt, negali būti ir aš siūlau atmesti projektą, nesvarstyti, kadangi yra paprasčiausias laiko gaišinimas, bergždžios, nevaisingos diskusijos.
PIRMININKAS. Taigi du už atmetimą. Dabar dar vienas gali pasisakyti už. Tai, matyt, gerbiamasis V.Petrauskas. Prašom. V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Kolega J.Bastys visiškai prieš porą minučių pasakė “vadinamųjų partijų”. Tai man atrodo, kad Seimo Pirmininkas turėtų padaryti pastabą. Nejaugi Lietuvoje yra tiktai viena Demokratinė darbo partija? Ir kur tada pats demokratijos siekimas?
PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti!
V.PETRAUSKAS. O dėl pačios esmės viso to reikalo. Aš norėčiau pasakyti, kad ką tik buvo paminėta Lazdijų apygarda. O vis dėlto buvo pateikti dokumentai ir dėl Skuodo, Mažeikių rinkimų apygardos, tačiau teismas visiškai atsisakė nagrinėti to pobūdžio bylą. Tai, mano nuomone, jeigu teismas nesiima to darbo, o štai kitos partijos pageidavimu jis to darbo imasi, na, tai galima svarstyti visas bylas ir priimti, taip sakant, vienokį ar kitokį sprendimą. Deja, tai nedaroma. Ir aš dar tik noriu pakartoti, kad gal Seimo Pirmininkas ponas Č.Juršėnas negirdėjo. Aš pono J.Basčio atsiprašysiu. Ponas V.Astrauskas paminėjo “vadinamųjų partijų”. Tai vis dėlto turėtų Seimo Pirmininkas sureaguoti, kad ne viena partija Lietuvoje yra ir nederėtų taip sakyti.
PIRMININKAS. Gal jis save galvoje turėjo?
V.PETRAUSKAS. Abejoju. Pono J.Basčio tikrai atsiprašau. Jam priskyriau ne jo žodžius.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, taigi du - už, du - prieš. Gerbiamasis J.Basty, dabar balsuosime.
J.BASTYS. Aš po to, kadangi pavardė buvo paminėta.
PIRMININKAS. Labai malonu, tai po to, kai nubalsuosime. Salėje yra 83 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad klausimas dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo atitinkamų dienų ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų būtų įrašytas į darbų programą, kaip siūlo kolega P.Giniotas ir kiti Seimo nariai, prašome balsuoti. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 30.
PIRMININKAS. 30. Kas prieš įrašymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 51.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Taigi, 30 balsavus už, 51 - prieš ir 2 susilaikius, klausimas į darbų programą neįrašomas. Dabar antrasis balsavimas. Kas už tai, kad šis klausimas būtų atmestas taip, kaip buvo pasiūlyta. Prašom balsuoti.
P.GINIOTAS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Jau viskas pasakyta, užtenka. Buvo du - už, du - prieš. Kas už tai, kad klausimas būtų atmestas, prašome balsuoti. Prašome netriukšmauti, ypač ne Seimo nariai! O jie patys žino. Prašom skaičiuoti balsus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 51.
PIRMININKAS. Kas prieš atmetimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 31.
PIRMININKAS. Prieš 31. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi klausimas dėl Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo yra atmestas. Dabar pa gal mūsų susitarimą (aš nežinau, ar jį dar reikia patvirtinti balsavimu) mes turėtume pereiti prie 15 punkto, juo labiau kad salėje jau senokai mūsų laukia ministras E.Vilkelis. Ar sutinkam, ar reikės balsuoti? Replika. Pirmasis - J.Bastys. Prašom.
J.BASTYS. Man buvo mestas kaltinimas, kad reikia įsiskaityti geriau į įstatymus, yra ne toks jau paprastas dalykas. Aš norėčiau pasakyti, kad man visiškai neaišku, kaip teisininkai, juristai gali aiškinti, kad visiems mums, kaip čia buvo aiškinama, kada įsigalioja, kada gauna visas teises Seimo narys po to, kai priima priesaiką, jeigu tas 63 straipsnis kaip tik ir teigia apie tokių, būtent jau turinčių tuos įgaliojimus, mandatų nutraukimą. Taigi įsiskaityti ir suprasti įstatymus reikia, ir juristams, matyt, daugiau padirbėti. Dabar dėl vadinamųjų partijų. Ne vien tiktai partijos yra. Buvo šioje koalicijoje ir judėjimų, buvo sąjungų, Piliečių chartija ir t.t. Taigi faktiškai frakcijas turėtų sudaryti iš partijų arba nepartinių frakcija. O čia buvo, aš taip manau, vadinamoji partija. Gal ji dar ne partija, o Sąjūdis jau tapo partija. Jau turime TSKP. Nemanau, kad čia kas bloga padaryta.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Giniotas. Prašom.
P.GINIOTAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, prieš ką tik įvykusį balsavimą aš jums norėjau pasiūlyti priimti tam kitą sprendimą: nebalsuoti dėl šio klausimo atmetimo, o pasilikti tam tikrą laiko rezervą, kol ta problema nėra išspręsta. Aš nemanau, kad ji išsispręs pati. Ją vis tiek reikės spręsti po mėnesio ar pusės metų, todėl būtų atsiradusi galimybė pasvarstyti mūsų siūlymą. Tačiau dabar jūs savo tokią tvirtą poziciją parodėte, kad tie sprendimai, kuriuos priėmė LDDP dauguma, yra jūsų taip pat pozicija ir jūs tuo klausimu nė kiek neabejojate priimdamas sprendimą.
PIRMININKAS. Man malonu, kad jūs labai tiksliai mane supratote. Gerbiamasis A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamoji Seimo dauguma! Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad tokie posėdžiai kaip šiandien ir tokios pozicijos, kokių jūs šiandien laikotės, spartina išankstinius Seimo rinkimus. Ar tai gerai ir kam tai gerai, spręskime kartu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėjau tiesiog paklausti, kada aš galėsiu pristatyti savo siūlomą nutarimo variantą?
PIRMININKAS. Tai aš va ir siūlau, kaip čia užsiminė, jeigu, žinoma, aš jį teisingai supratau, kolega P.Giniotas, dabar padaryti pauzę ir šiuos klausimus nagrinėti truputį vėliau, kad laikas dirbtų nežinau kieno naudai. Aš tai, žinoma, žinau, bet gal kiti nežino. Taigi dabar siūlau šių klausimų nenagrinėti, o pereiti, kaip ir buvo sakyta, prie muitinės darbo nutarimo projekto ir baigti šios dienos posėdį. Bet vėl reikės, aš manau, jį dar pratęsti. Taigi šiek tiek vėliau.
T.LIDEIKIS. Ketvirtadienį, taip?
PIRMININKAS. Jeigu sutarsime dėl darbotvarkės, tai galėsime ir ketvirtadienį. Prašau. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš atkreipiu dėmesį - gerbiamieji. Ne visi Seimo nariai, o gerbiamieji Seimo nariai todėl, kad kai kurie Seimo nariai aiškiai rodo obstrukciją. O tokios šalies, kaip Lietuva, padėčiai obstrukcija visuose parlamentuose yra nusikaltimas. Todėl aš siūlau: kol Lietuva nepradės bristi iš krizės, Seimo Statute įrašyti straipsnį, suteikiantį teisę pirmininkaujantiems nutraukti obstrukciją.
PIRMININKAS. O kas įrodys, kur obstrukcija?
A.BASKAS. Obstrukcija? Galime paimti žodyną. Jame parašyta, kad yra opozicijos įvairūs tipai. Yra konstruktyvi ir obstruktyvi. Obstruktyvi opozicija yra ta, kuri sąmoningai trukdo Seimo ar Parlamento darbui, o tas trukdymas nusakomas tuo, kad ji žino, jog ji nepasieks nieko, o tik “suvalgys” laiką. Atims.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos! Ar gal galima būtų nutraukti pasisakymus dėl ...
BALSAI IŠ SALĖS. Negalima.
PIRMININKAS. Tai tada mes turėsime dar pratęsti Seimo posėdį kuriam laikui. Seimo narys S.Malkevičius. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis kolega A.Baskai, aš labai apgailestauju ir noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad jūs labai nekorektiškai elgiatės, vadindamas mus obstrukcionieriais. Aš pavadinčiau tada jus norinčiais užčiaupti burną. Kitaip tariant, visiškai nenorinčiais išgirsti kitos pusės. O mes norime, kad vis dėlto pasvarstytumėm bent vieną variantą, kurį mes siūlome. O jūs nenorite netgi įrašyti į darbotvarkę. Tai kur gi toji demokratija? Iš tikrųjų Lietuva šiandien turi problemų, ir mes turėtume spręsti jas, ieškodami kompromiso tarp mūsų. Deja, mes norime padaryti visa šita jėga, užčiaupiant burną, neįsiklausant visiškai į kito argumentus. Todėl aš labai apgailestauju, kad mes ir toliau grimstame į konfrontacijos liūną. Nedarykime mes šito! Vis dėlto išgirskite bent vieną kartą! Bent vieną variantą pasvarstykime. Tai nereiškia, kad jūs turite priimti. Jūs visuomet galėsite atmesti. Bet išgirskite argumentus. Argumentų iš tikrųjų yra. Ir jų mes negirdime vien dėl mūsų kurtumo.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Stasiškis.
BALSAS IŠ SALĖS. Jei galima, ir kairė pusė yra.
PIRMININKAS. Minutėlę, pabaigoj.
A.N.STASIŠKIS. Aš labai trumpai. Aš norėjau pasiteirauti, ar ponas Pirmininkas jau apsisprendė, ką darysime dėl tokios gražios formuluotės: “Tie Seimo nariai, kurie apgaulės būdu pateko į parlamentą”? Jeigu jūs neapsisprendėte, tai kiek dar laiko reikia apsispręsti? Aš norėčiau priminti, kad šiuo atveju vis dėlto mes priversime viešai atsiprašyti. Taip pat aš siūlau pagalvoti ką tik dėl naujo pasakymo, kad ką darysime su tais Seimo nariais, kurie nėra gerbiami. Taip pat prašau jūsų apie tai pagalvoti.
PIRMININKAS. Aš tikiuosi, kad tiek vienos, tiek kitos formuluotės autoriai visų pirma patys paaiškins, ką jie turėjo galvoje. Ir Seimo narys V.Žiemelis. Prašom, kolega.
BALSAS IŠ SALĖS. Atsiprašau, kairė pusė vis dar...
PIRMININKAS. Minutėlę...
V.ŽIEMELIS. Norėčiau pirmininkaujančiam priminti, kad jis parinktų reikiamus žodžius. Seimo nariai ne mokiniai ir jie negali triukšmauti. Seimo nariai gali sakyti savo nuomonę. Ir matyt...
PIRMININKAS. Bet nustatyta tvarka, gerbiamasis kolega!
V.ŽIEMELIS. Tačiau tai ne triukšmavimas, o galbūt reiškia nuomonę ne tokiu būdu. Tačiau jokiu būdu ne triukšmauja. Antra vertus, dėl obstrukcijos ar destrukcijos sunku pasakyti, ką norėjo pasakyti kolega A.Baskas. Aš norėčiau pasakyti, kad obstrukciją vykdo ir pats Seimo Pirmininkas. Jeigu paskaičiuotume, kiek laiko parlamentas netenka dėl Seimo Pirmininko nereikalingų kalbų, manyčiau, kad reikėtų jam pateikti ieškinį.
PIRMININKAS. Įdomus dalykas, tikrai. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Tai, kas vyksta šiuo metu salėje, tikrai nėra numatyta ir aptarta Reglamente. Aš siūlau grįžti prie Reglamento ir dirbti pagal mūsų laikinąjį Reglamentą.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, ir Seimo narys V.Liutikas. Tada kviečiu į tribūną Seimo narį K.Kubertavičių. Prašom.
V.LIUTIKAS. Man labai gaila, kad iš pono A.Stasiškio lūpų nuskambėjo frazė “mes priversime”. Kaip tą reikia suprasti? Tai mes galime pasakyti, kad mes nebijome tos prievartos.
# $ Nutarimo "Dėl muitinės darbo" projektas (pateikimas) (93.05.04)
2sesija33p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, gerbiamasis K.Kubertavičiau. 15 darbotvarkės punktas. Nutarimo “Dėl muitinės darbo” projektas. Prašom. Čia yra klausimo pateikimas vietoj kolegos K.Antanavičiaus.
K.KUBERTAVIČIUS. Labas vakaras, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Metas vėlyvas, visi pakankamai išvargę, todėl, matyt, ilgai nekalbėsiu. Profesorius paprašė pristatyti šį nutarimą, nes pats yra išvykęs, o pati problema yra iš tikrųjų labai opi ir sudėtinga. Visa tai supranta tie, kurie važinėja į užsienį - tiek į Rytus, tiek į Vakarus. Todėl perskaitau gal nutarimą, kadangi jis yra pakankamai trumpas.
“Pavesti Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų, Valstybės ir teisės bei Ekonomikos komitetams kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe iki 1993 m. birželio 15 d. parengti muitinių darbo sutvarkymo ir pravažiavimo per Lietuvos valstybės sieną priemones, kurių realizavimas leistų išvengti piktnaudžiavimo ir laukimo eilėse.”
PIRMININKAS. Ačiū. Ar norėtų kas nors paklausti? Gal pirma dabar išklausome gerbiamąjį E.Vilkelį? Prašom. Ministras E.Vilkelis.
E.VILKELIS. Aš labai trumpai norėčiau pasakyti.
PIRMININKAS. Prašom į mikrofoną.
E.VILKELIS. Girdisi turbūt? Aš labai trumpai norėčiau pasakyti, be abejo, man tik dabar įteikė šį nutarimo projektą. Kadangi man yra pavaldi muitinė, tai aš nuo rytdienos ją jau galiu iš esmės ir paleisti, nes šias funkcijas paveda Seimas Užsienio reikalų, Valstybės teisės bei Ekonomikos komitetams. Tiktai kartu su Vyriausybe. Aš taip suprantu, kad jūsų trys komitetai perima muitinės funkcijas? Suprantu, kad situacija tikrai yra labai kritiška. Aš laukiu, kada grįš ponas K.Pėdnyčia iš užsienio komandiruotės, planuoju išvažiuojamąją kolegiją su kitų ministerijų atsakingais darbuotojais, Vidaus reikalų, Užsienio reikalų ministerija. Aš manau, kad jeigu yra noras Seimo kai kuriems nariams arba komitetams dalyvauti šiame darbe, tai prašau. Bet aš sakyčiau, kad Seimas tikrai turi svarbesnių darbų negu rūpintis piktnaudžiavimu ir eilėmis muitinėse. Na, atleiskite, bet man šis nutarimas taip truputį, švelniai tariant, nelabai įdomus.
K.KUBERTAVIČIUS. Jeigu galima?
PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau.
K.KUBERTAVIČIUS. Na, manau, ministras iš dalies yra teisus, bet iš patyrimo žinome, kad kai viskas paliekama beveik be kontrolės,tai rezultatų teigiamų nesulaukiame. Todėl, matyt, Seimas turėtų labai aktyviai dalyvauti ruošiant muitinės nuostatus, instrukcijas, sugriežtinant muitininkų atsakomybę.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas. Jūs pasisakyti ar paklausti norite?
V.PETRAUSKAS. Paklausti.
PIRMININKAS. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Gal čia būtų ir pasiūlymas. Visiškai neprieštarauju tam, ką pasakė ministras ponas E.Vilkelis, kad iš tikrųjų neišvengiama būtinybė yra dalyvauti... Neįsivaizduoju, kaip galima daryti be Vyriausybės... Aš norėčiau pranešėjo paklausti. Mano nuomone, čia derėtų įtraukti ir Nacionalinio saugumo komitetą. Be abejo, tarp šitų trijų komitetų spręsti tai problemai.
K.KUBERTAVIČIUS. Iš esmės tai teisinga. Bet manau, galbūt visas komitetas ten nereikalingas. Galbūt atstovai galėtų, tie, kurie labiausiai suinteresuoti padėtimi prie Lietuvos sienų, galėtų dalyvauti šitame darbe.
PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis. Prašom.
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis kolega, man, kaip to paties komiteto nariui, irgi labai rūpi, ar jūs tikrai galvojate, kad mes būsime pajėgūs tokį darbą padaryti vien šitų komitetų pastangomis? Bijau, kad tai yra žymiai didesnio masto uždavinys.
K.KUBERTAVIČIUS. Jūs truputį suklydot, gerbiamasis kolega. Tai darys Vyriausybė, Finansų ministerija, Muitinės departamentas ruoš tuos dalykus, bet mes tame darbe nebūsime nuošalyje ir būtent čia pažymėta data - birželio 15 d., kad paspartintume tuos darbus ir visi aktyviau dalyvautų ruošiant tas instrukcijas ir nuostatus.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis kolega, aš manyčiau, kad iš principo tokio priemonių plano sudarymas, nors jį siūlo ir profesorius, gali būti tik “dėl paukščiuko”. Ar jums nebūtų priimtinas vienas iš dviejų variantų: pirmas variantas, tarkim, rezoliucijos forma pavesti Vyriausybei pateikti muitinių pralaidumo, sakykim, atsakomybės, ataskaitos ir galbūt kitų dalykų programą. Tai būtų užduotis ir žmonės paskui atsiskaitytų prieš Seimą, prieš tuos pačius profilinius komitetus. Tai būtų vienas atvejis. Antrasis atvejis, kurį aš matau, aš galvoju, mes gi čia jau kiek trečiadienių komitetuose dirbti negalė jom todėl, kad buvo suorganizuoti vadinamieji partinio ūkinio aktyvo pasitarimai. Ir kokiais tik klausimais - ir kultūros, ir švietimo, ir toli gražu čia mes nieko nenusprendėm. Tai ar ne geriau tada pasiūlyti darbotvarkę, kokius du iš eilės trečiadienius arba gal dar ir pirmadienius prijungiant, būtent išklausyti trijų ar keturių komitetų, Vyriausybės pareigūnus ir poną K.Pėdnyčią, ir, jeigu reikia, ministrą, ir dar ką nors būtent dėl konkrečių darbų, kurie yra padaryti. Ar jūs būtinai proteguojate šitą nutarimo projektą, ar jūs pritartumėt vienam iš dviejų mano variantų?
K.KUBERTAVIČIUS. Ir pirmasis, ir antrasis jūsų pasiūlymai visiškai neprieštarauja šito nutarimo turiniui.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Aš taip pat pritarčiau prieš mane kalbėjusiam kolegai, kad Seimas nesiimtų visos tos atsakomybės ir atliktų Vyriausybės darbą. Reikia susitikti, išklausyti ir pareikalauti, galbūt išsiaiškinti visą situaciją reikėtų. Nes susitinkant su žmonėmis, net ir su tais pačiais mūsų varganais pensininkais, tenka išgirsti kaip tik, kad jiems šiandien rūpi ne vien tiktai jų materialinė padėtis, bet jie rūpinasi ir šitomis problemomis, kai jie girdi ir mato, kas vyksta tose muitinėse, ir kaip, iš ko lobsta, prisimenant šituos tragiškus įvykius Klaipėdoje, kai trys aukos taip pat yra susijusios, kiek šiandien galima preliminariai kalbėti, su muitinėmis. Ir aš, matyt, pritardamas ir gerbiamojo ministro pozicijai, dar norėčiau iškelti tokį klausimą. Šiandien pedagogai jau Vilniuje ir kai kuriose kitose vietovėse streikuoja, greitai bus atostogos - birželio viduryje ar pabaigoje. Ar nebūtų galima ir pedagogams įsidarbinti muitinėse?
K.KUBERTAVIČIUS. Paskutinė mintis tikrai gera.
PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti.
K.KUBERTAVIČIUS. Bet iš esmės tas jūsų pritarimas pono J.Beinorto minčiai taip pat neprieštarauja šio nutarimo turiniui. Galima surengti tą diskusiją, galima ją transliuoti, bet būtent šitie komitetai, kuriems Seimo nutarimu pavedama organizuoti Lietuvos muitinių, pasienio problemas, gali surengti tą diskusiją šia tema. Ir nagrinėti, ir...
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Muitinės yra valstybės veidas ir, deja, norėčiau pasakyti, kad šis Lietuvos veidas dabar yra labai negražus. Mane stebina, kai muitinėse yra tokia netvarka, muitinės direktorius važinėja po užsienius vietoj to, kad sutvarkytų savo darbą. Ir dar norėčiau pasakyti, kad muitinės, matyt, turėjo pačios pradėti daryti tvarką pas save, bet, deja, nemačiau nė vieno dokumento, kuriame būtų parašyta, kaip muitinės norėtų sutvarkyti savo darbą. Todėl aš manyčiau, kad šis nutarimas yra savalaikis, netgi pavėluotas, jis turėjo būti anksčiau ir dabar reikėtų kuo skubiausiai imtis ir padaryti tą tvarką muitinėje, jeigu ji pati negali susitvarkyti. Matyt, to darbo reikia imtis Seimui.
K.KUBERTAVIČIUS. Aš manau, mes gal šiek tiek įnešam tik tokios iniciatyvos, o finansų ministras iš tikrųjų dabar galės šiek tiek paveikti Muitinės departamentą. Yra priimti nauji muitų tarifai ir visos kitos priemonės, kurios ir Vyriausybei galbūt leis šiek tiek aktyviau veikti muitinių darbą. Bet mes savo ruožtu taip pat turime rodyti iniciatyvą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lazdijų muitininkai skundžiasi tuo, kad ten nėra pakankamai gerų sąlygų darbui - nėra paruošti privažiavimo keliai, kai kurie keliai nėra asfaltuoti, nėra buitinių sąlygų. Be abejo, iškils ir atlyginimų klausimai, ir daug kitų klausimų, susijusių su finansavimu. Todėl jeigu jau pasitelkiam komitetus, tai ten neišvengiamai turėtų būti Biudžeto ir finansų komitetas. Tai viena. Antra, jeigu mes ir toliau taip dirbsim, ar neatsiras tokia padėtis, kad visi mūsų komitetai pavirs ministerijomis, dirbančiomis ministerijų darbą? Tai gal vis dėlto reikėtų atsisakyti visų komitetų ir paprašyti būtent, kaip siūlė ministras, kad pats ministras, pati ministerija spręstų tuos klausimus ir kokiu nors nustatytu terminu painformuotų Seimą, kas yra daroma ir kokios reikia pagalbos.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, man truputį irgi neaišku, kas čia darosi - ar čia yra Seimas, ar Vyriausybės posėdis? Man tiesiog gaila pranešėjo, kuris, kitaip aš negaliu išsireikšti, kaip į gerbiamojo profesoriaus Seimo nario K.Antanavičiaus avantiūrą pakliuvo. Mes gi užsiimam vykdomosios valdžios funkcijomis. Yra ministras, yra departamento direktorius, yra Vyriausybė, yra Vyriausybės valanda. Išklausykim, ką jie numato, ką daro, ir tokiu būdu spręskim. Užsiimkim įstatymų leidybos reikalais! Dabar kiekvienas siūlo komitetą. O kuo mūsų Socialinių reikalų komitetas blogas? Ten - šiukšlynas...
PIRMININKAS. Teisingai, ir jį prie Lazdijų muitinės!
G.A.PAVIRŽIS. Aš prisidedu prie visų kalbėjusių, o visų kalbėjusių, man atrodo, yra viena nuomonė - tai nutraukti, čia jokių diskusijų neturi būti, jokių nutarimų, rezoliucijų neturi būti priimama. O jeigu reikia, išklausykim ministrą ir Vyriausybę, kas numatoma daryti artimiausiame jų posėdyje. Man atrodo, net ir ketvirtadienį. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu pranešėjas leis ir jeigu ministras dabar stropiai klausys, aš siūlau kitą variantą, naudodamasis savo teisėm. Pavesti Seimo Užsienio reikalų, Valstybės ir teisės, Ekonomikos, Biudžeto ir finansų, Nacionalinio saugumo komitetams iki birželio 15 d. surengti bendrą posėdį ir išklausyti finansų ministro ataskaitą dėl muitinių darbo ir pravažiavimo per Lietuvos valstybės sieną. Va, tokį dalyką padaryti. O ruošti instrukcijas ir kitus dalykus daryti tikrai turi Vyriausybė, o ne Seimo komitetai.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, galima pataisą?
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis G.Pavirži.
G.A.PAVIRŽIS. Dovanokit, jeigu mes žinom, kad netvarka, ir visi žinom apie tai, ir ministras tai žino, tai kodėl reikia laukti pusantro mėnesio, o negalim padaryti žymiai greičiau?
PIRMININKAS. Datą galim pakeisti. Prašau. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Nežinau, jeigu valdančioji dauguma balsuos už tokį nutarimą, tai mano akyse jie praras keletą punktų. Todėl, kad reikia paprasčiausiai išsikviesti du ministrus - krašto apsaugos ir finansų ir pasakyti, kad jie nebebus ministrai po mėnesio, jeigu nesutvarkys to reikalo. Po galais!
PIRMININKAS. Jeigu gerbiamasis K.Kubertavičius atsiims savo projektą, tada prašau. O priešingu atveju vis tiek reikės balsuoti, priimam ar nepriimam. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš visiškai pritarčiau, ponas Č.Juršėnai, jūsų pasiūlytam projektui, jeigu man neatrodytų, kad jis visai nereikalingas. Nes Seimo komitetai atlieka dvi funkcijas. Aš jau šiandien šnekėjau apie tai, viena - tai ruošti įstatymų projektus, o kita - kontroliuoti Vyriausybę. O jeigu jie nekontroliuoja Vyriausybės ir Seimas turi jiems pavesti tai daryti, tai tada yra prasti komitetai. Aš manau, kad mes iš tikrųjų galim priimti nutarimą, bet jau su tam tikrais grasinimais šitiems komitetams, kodėl jie to darbo neatlieka. Jie turi ištirti tą problemą, pateikti ataskaitą visiems Seimo nariams, toks turėtų būti darbas, o ne Seimo nariai turi važiuoti prie muitinės ir ten tvorą užtverti.
PIRMININKAS. Aišku. Tai, gerbiamasis K.Kubertavičiau, kaip jūs žiūrit į šituos pasiūlymus atsiimti projektą?
K.KUBERTAVIČIUS. Dabar jūs mane palikot tokioj dviprasmiškoj padėty. Kadangi projektas yra profesoriaus K.Antanavičiaus, o jis išvykęs... Aš jį pristačiau, aš neįgaliotas...
PIRMININKAS. Neįgaliotas, viskas aišku...
K.KUBERTAVIČIUS. ... atsiimti tą nutarimą.
P.PAPOVAS. Aš noriu padėti kolegai.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Frakcijos vardu prašau pertraukos pristatyme.
PIRMININKAS. Man atrodo, mes galim balsuoti nenagrinėti šito dalyko, bus viskas aišku. Ar sutinkam su tokiu pasiūlymu, ar reikia balsuoti? Nenagrinėti? Aišku, klausimas išspręstas. Gerbiamieji kolegos, mūsų laikas baigėsi. Ačiū, gerbiamasis K.Kubertavičiau, klausimas aiškus, labai gerai referavot. Dabar yra tokia problema. Dar yra siūlymas keliolika minučių dabar padirbėti, kad išspręstume klausimą dėl Visagino ir pasitvirtintume ketvirtadienio darbotvarkę su papildomais klausimais - dėl banko ir dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos. Ar sutinkame dar keletą minučių padirbėti? Reikia balsuoti? (Balsai salėje, negirdėti) 5 minutes padirbėkim. Dėl Visagino ir dėl darbotvarkės. Gerbiamasis A.Kunčinai, jūsų nuomonė.
A.KUNČINAS. Frakcijos vardu siūlau 7 minutes padirbėti.
# $ Nutarimo "Dėl Ignalinos rajono Visagino gyvenvietės tiesioginio valdymo" projektas (pateikimas) (93.05.04)
2sesija33p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. 7. Gerai, skaičiuojam, 7. Taigi prašau staigiai į tribūną, kas dėl Visagino? Gerbiamasis A.Salamakinas. Prašau.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taupydamas laiką aš neskaitysiu viso nutarimo projekto. Jo esmė ta, kad tris kartus buvo bandyta rinkti Visagino gyvenvietės tarybą, kuri turėtų suformuoti valdybą, ir visi trys bandymai nesėkmingi. Mano žiniomis, šiuo metu išrinktas tik vienas deputatas. Jeigu jus domina, aš galiu pasakyti, kaip vyko rinkimai. Vasario 14 d. į rinkimus atėjo 52%, kovo 7 d. - 13% ir balandžio 25 d. - 7,5% rinkėjų. Akivaizdus mažėjimas, ir manoma, kad jeigu dar kartą ten bus rengiami rinkimai, ateis gal tik 1% ar 2%. Todėl Savivaldybių komitetas siūlo pratęsti tiesioginį valdymą Visagino gyvenvietėje vieneriems metams ir rengti rinkimus, kai jie vyks visoje Respublikoje. Nemėtyti be reikalo pinigų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal sutinkame, kad tai būtų įrašyta į darbų programą ir kad pradėtume nagrinėjimą? O visi nutarimai eina automatiškai skubesne tvarka.
A.SALAMAKINAS. Pirmininke, aš labai prašyčiau, kad šitas nutarimas būtų svarstomas skubos tvarka, kadangi ten gyvenvietė likusi be valdžios.
PIRMININKAS. Tai jūs siūlot, kad jeigu kas nors neprieštarautų, šiandien balsuoti?
A.SALAMAKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Ar kuri nors frakcija tam prieštarauja? Prašom. Seimo narys M.Visakavičius. Prieštaraujat? Tai viskas aišku, tada prašom nediskutuoti. Jeigu frakcija prieštarauja, vadinasi, galima tik skubesne tvarka, o nutarimai ir taip eina skubesne tvarka, vadinasi, ketvirtadienį šitą klausimą nagrinėsim. Bet niekas neprieštarauja, kad mes jį nagrinėtume? Viskas aišku.
2sesija33p svarstyti klausimai
Taigi dabar prašom dėl darbotvarkės. Jūs turit 12 punktų darbotvarkę. Papildomi trys klausimai yra tokie: dėl Banko įstatymo ir nutarimo, dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos, ko mes neužbaigėm, ir dėl Visagino. Jeigu kas nori pasisakyti, prašom. Sutinkam su tokia darbotvarke? Minutėlę. Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, mūsų savaitės darbotvarkėje mes buvom numatę, kad svarstysim kartu antrąją, trečiąją ir ketvirtąją Statuto dalis. Svarstant trečiąją dalį, ji siejasi su ketvirtąja, ir mes sutaupytume laiko, prirašę prie trečiosios dalies ir ketvirtąją dalį. Kaip tik yra pristatyta ketvirtoji dalis.
PIRMININKAS. Aš sutikčiau, bet ar spėsim?
G.A.PAVIRŽIS. Ir mane labai domina Šalpos ir paramos įstatymas. Kiek aš pamenu, tai Seimo nariai, ypač iš dešinės pusės, visą laiką ragino, kad greičiau, greičiau. Dabar, kai mes jį pristatėme, jau dvi savaitės, kaip pamiršom, nors praktiškai visi komitetai jį svarstė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis G.Pavirži, tada prašom atsakyti man į klausimą, ką jūs siūlot išbraukti iš šitos darbotvarkės?
G.A.PAVIRŽIS. Aš manau, kad mes spėsim, jeigu gerai dirbsim, įrašę ir šitą.
PIRMININKAS. Neturėkim tokių iliuzijų. Seimo narys R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Aš norėčiau priminti, kad šiandien turėjo būti pateikimas dėl Pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo ir kitų dokumentų. Ne tiktai šiandien, bet ir praeitą ketvirtadienį. Iki šio klausimo mes nepriėjome, aš norėčiau, kad ketvirtadienio darbotvarkėje šie klausimai būtų.
PIRMININKAS. Gerai, čia galima galvoti. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš norėčiau priminti jums, kad šiandien, kai buvo antrosios Seimo Statuto dalies svarstymas, iš Tėvynės Santaros narių pusės... Paprašykit, kad jie šiek tiek tyliau šnekėtų!
PIRMININKAS. Gerbiamasis R.Dagy, gerbiamasis B.Genzeli! Prašom, gerbiamasis K.Skreby, aš jus girdžiu.
K.SKREBYS. Aš norėčiau, kad ne tik jūs girdėtumėt.
PIRMININKAS. Vyrai! Gerbiamasis K.Skreby, prašom.
K.SKREBYS. Ačiū. Aš norėčiau paprašyti tiek LDDP frakcijos, tiek ir jūsų, Seimo Pirmininke, nes prie pateikėjų yra jūsų pavardė, kad antroji Seimo Statuto dalis būtų svarstoma kitą savaitę. Juk šiandien, kai buvo antrasis svarstymas ir posėdžiui pirmininkavo ponas A.Sakalas, jis, netgi drįsčiau pasakyti, ir šiokį tokį pažadą davė. Manau, jog į jūsų prašymą bus atsižvelgta. Ir jeigu jūs tikrai manote, kad dar bus įmanomas kažkoks bendras darbas, tai, būkit tokie geri, atsižvelkit nors į tokias smulkmenas.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Čia siūlo daug papildomų klausimų. Aš siūlyčiau 3, 4 klausimus nukelti dar kitai savaitei, į kitos savaitės antradienį.
PIRMININKAS. Gerai, galėsim balsuoti. Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Aš siūlyčiau tą klausimą dėl Rinkimų komisijos įtraukti tiesiai į darbotvarkę, ne į papildomus, nes paprastai jie vis tiek iškrinta. Tas klausimas jau seniai tęsiasi ir iš tikro reikia baigti tą svarstymą, kad nekeltume čia tų aistrų ir pykčių.
PIRMININKAS. Gerai. Tai, gerbiamieji kolegos, nuomonės yra pasakytos. Ir štai pagaliau yra variantai. Jeigu mes išbraukiame 3 ir 4 punktus ir nukeliame į antradienį, tada tie papildomi klausimai natūraliai randa savo vietą. O papildomi klausimai yra tokie: dėl banko, dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos, dėl Visagino ir dėl pilietybės reikalų pateikimo. Čia, mano nuomone, yra du tikrai sunkesni klausimai. Bet jeigu mes išbrauktume 3, 4 (čia iš viso tam yra skirta valanda), tada mes tam rastume laiko, jeigu visi sutinkame, kad antradienį galime šitą nagrinėti. Ar galime sutikti, ar reikia balsuoti? Tai tada mes sutalpintume viską. Ar sutinkame, kolegos?
BALSAI IŠ SALĖS. Sutinkame.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Tai tada 3, 4 nukeliame antradieniui ir įsirašom visus šituos papildomus klausimus.
Dėl Statuto antrosios dalies, matyt, gerbiamasis J.Bernatonis nori pasisakyti. Prašom.
J.BERNATONIS. Kadangi šis projektas jau yra svarstomas lygiai mėnesį ir buvo galimybės teikti alternatyvas, ir pagal Reglamentą numatyta, kad projektas turi būti išdalytas trečiajam svarstymui prieš dvi darbo dienas. Taip ir yra atlikta, todėl siūlau ketvirtadienį po pietų jį svarstyti. Manau, kad iki to laiko Tėvynės Santara galės pateikti savo alternatyvas ir galėsime alternatyviai balsuoti.
PIRMININKAS. Jos pateiktos. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Na, ponas J.Bernatoni, jūs pasakėte, kad mėnesį mes galėjome svarstyti. Jūs pats žinote, kad buvo sudaryta darbo grupė ir jos darbas joje nelabai pavyko. Dabar mes turime tiktai savaitę pateikti savo alternatyvas. Todėl aš nemanau, kad per tą savaitę kas nors ypatingo įvyks ir kad mums būtina priimi šią savaitę Seimo Statuto antrąją dalį. Aš nemanau, kad jis ypač kuo nors skiriasi ir kad mūsų darbas staiga, priėmus šį Statutą, ims ir pagerės. Taigi aš manyčiau, kad iš tikrųjų būtų galima atidėti Statuto antrosios dalies svarstymą, kaip ir žadėjo Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Sakalas. Didelės bėdos dėl to nebus.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Siūlau Vyriausiosios rinkimų komisijos klausimo šią savaitę nesvarstyti, kadangi man susidarė įspūdis, kad teikėjams reikia dar pagalvoti. Gal dar jie sujungs į vieną, o gal supras, kad šiuo laiku obstrukcija tampa destrukcija ir kad nusikaltimų būtų mažiau.
BALSAS IŠ SALĖS. Jeigu galima, repliką.
PIRMININKAS. Minutėlę. Kol kas Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Visų pirma dėl Seimo Statuto. Aš manyčiau, gal nereikia tokių pretenzijų ir kompiliacijų iš esamų projektų, kad būtų pateiktas visas projektas. Gal užtenka apsiriboti tų straipsnių alternatyvomis, kurias jūs galite ir spėsite suformuluoti. Manau, tai bus logiška.
Ir dar būtų prašymas antrąjį klausimą dėl Privatizavimo įstatymo 8 punkto papildymo nukelti į popietinį posėdį.
PIRMININKAS. Prašom. Čia ne problema. Seimo narys T.Lideikis dar.
T.LIDEIKIS. Aš noriu pasakyti, kad tas ketvirtasis projektas iš esmės skiriasi nuo tų trijų, kurie jau buvo galų gale atmesti. Taigi čia daryti bendrą projektą nėra su kuo. Reikia apsvarstyti tą likusį ketvirtąjį ir tuo baigti.
PIRMININKAS. Aišku. Tai man atrodo, sutariame, kad išbraukiame 3 ir 4 punktus, įrašome tuos keturis papildomus klausimus, tai yra Banko įstatymas ir nutarimas, Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalai (2 projektai), Visagino reikalas ir pilietybės reikalai. Ir dabar tiktai klaustukas dėl Statuto. Ar reikia balsuoti dėl 7 punkto palikimo darbotvarkėje? (Salėje triukšmas) Prašome balsuoti, prašom registruotis. Atsiprašau. Prašom registruotis. Balsų skaičiavimo grupė vietoj. Prašom, kolegos, užimti savo vietas, ar jau dingo visi? Prašom. Gerai. Prašom registruotis, kolegos. Prašom nesiginčyti, pabalsuojame ir viskas. Prašome nesiginčyti, liko balsuoti.
Taigi salėje 53. Ar jūs perskaičiavot? Iš tikrųjų tiek? Gerai. Taigi kas už tai, kad darbotvarkės 7 punktas... Užtenka dėl motyvų kalbėti, jie jau pasakyti, prašome balsuoti. Kas už tai, kad 7 punktas būtų paliktas darbotvarkėje? Mygtukais.
Už - 31, 16 - prieš, 1 susilaikė. Palikta. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, šiandien iš darbotvarkės buvo išbrauktas vienas klausimas, kurį mus svarsty ti įpareigoja Lietuvos Respublikos įstatymai. Šiandien teko girdėti vieną labai keistą repliką, kad Aukščiausiosios Tarybos priimti įstatymai Seimui ir valstybei nebegalioja. Aš manyčiau, kad tai buvo vieno kažkurio iš Seimo narių asmeninė ir labai asmeninė nuomonė, pasakyta viešai, ir kad Seimas tokiomis nuomonėmis nesivadovauja. Aš prašyčiau į ketvirtadienio darbotvarkę įrašyti šios dienos darbotvarkės 14 klausimą, kuris buvo išbrauktas. Jūs žinote, apie ką aš kalbu.
PIRMININKAS. Taip. Prašau. Dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo.
S.PEČELIŪNAS. Tai mes privalome įstatymu nuspręsti, kad tokia komisija yra, kad būtų kas kreipiasi į teismą. O dar vieną dalyką norėčiau priminti. Kai šitą sudarysime... Jau Procedūrų ir etikos komisija, esame nusprendę, kad tokia yra... Prašyčiau visų frakcijų kuo greičiau suderinti kandidatūras, kad Seimas galėtų patvirtinti tos komisijos sudėtį. Lygiai taip pat ir dėl šitos. Nuspręsime tai, ką mus įpareigoja nuspręsti įstatymas, ir taip pat susitarsime, kas bus tos komisijos nariai. Tai čia jau, man atrodo, nereikia ginčytis dėl sudėties ir protestuoti. Bet pačią komisiją mes privalome sudaryti.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi kas už S.Pečeliūno pasiūlymą, kad šios dienos 14 punktas būtų įrašytas į ketvirtadienio darbotvarkę, dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo? Prašom balsuoti.
Už - 28, 13 - prieš, 7 susilaikė. Klausimas įrašomas.
Seimo narys K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Replika. Aš turiu pareikšti tiktai didelį apgailestavimą dėl balsavimo rezultatų, kada buvo balsuojama dėl antrosios Statuto dalies svarstymo. Šiandien opozicija buvo vadinama visaip: ir vienaip, ir kitaip. Buvo kaltinama netgi nusikaltimais. Ir kada buvo vienintelis kuklus prašymėlis, kad mes tikrai galėtume kokybiškai parengti vieną ar kitą alternatyvą, iš mūsų šita galimybė, drįstu pasakyti, buvo atimama. Belieka pasakyti tiktai tiek, kad Seimo dauguma yra linkusi torpeduoti bet kokias konstruktyvaus darbo pastangas.
PIRMININKAS. Čia per stipriai pasakyta, bet ką darysi.
Taigi kas už tai, kad būtų patvirtinta visa ketvirtadienio darbotvarkė be 3, 4 punkto ir su penkiais papildomais klausimais? Prašom balsuoti rankų pakėlimu.
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis Pirmininke, visai ignoravote mano pasiūlymus.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Kuris tamstos pasiūlymas?
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl Šalpos, paramos įstatymo ir 4 dalies Statuto... sujungti su 3.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 35.
PIRMININKAS. Už - 35. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. Taigi, 35 balsavus už, 1 prieš, 7 susilaikius, darbotvarkė patvirtinta. O tai, ką kalbėjo gerbiamasis G.Paviržis, šitas gali būti patikslinta priklausomai nuo mūsų svarstymo eigos.
Taigi, gerbiamieji kolegos, gal dar kas nors kokį pareiškimą? Ne. Ačiū. Posėdis baigtas. Rytoj frakcijų atstovų pasitarimas ne 10 val., o 9.30 val. Kai kurių kolegų pasiūlymu. Ne 10, o 9.30 val.
# 2s33popaj
$ 2s 33p Įst. "Dėl LR fiz. asm. pajamų mok. laik. įst. pakeitimo ir papildymo" pr.
# 2s33porinkim
$ 2s 33p Nut. "Dėl VRK viršijimo savo įgaliojimus" pr.
# 2s33pobank
$ 2s 33p Įst. "Dėl Lietuvos banko įstatymo pakeitimo" pr.
# 2s33poteism
$ 2s 33p Nut. "Dėl LR Aukščiausiojo Teismo 92.12.16 ir 93.01.20, 93.02.04 spr. pr.
# 2s33pomuit
$ 2s 33p Nutarimo "Dėl muitinės darbo" projektas
# 2s33poignal
$ 2s 33p Nut. "Dėl Ignalinos rajono Visagino gyvenvietės tiesioginio valdymo" pr.