Trisdešimt antrasis posėdis
1993 m. gegužės 4 d.

	Svarstyti klausimai:
1.	Darbotvarkė
2.	Nutarimo "Dėl laikinosios komisijos Lietuvos Respublikos Seimo laikinojo statuto pažeidimų faktams ištirti išvadų" projektas2s32polaik (trečiasis svarstymas ir balsavimas)
3.	Nutarimo "Dėl išeitinių pašalpų išmokėjimo A.Eigirdui, R.Hofertienei ir J.Janoniui" projektas2s32poiseit (svarstymas ir balsavimas)
4.	Statuto II dalies projektas2s32postatut (antrasis svarstymas)
5.	Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Tarybą" projektas2s32poeurop (svarstymas ir balsavimas)
6.	Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento" projektas2s32poapsau (pirmasis ir antrasis svarstymas)
7.	Įstatymo "Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sudėties" projektas2s32poteism (pateikimas ir balsavimas)

Seimo narių pareiškimai

A.Eigirdo, R.Hofertienės ir J.Janonio pareiškimas

V.Petrauskas. Lietuvos demokratų partijos prezidiumo pareiškimą Lito komitetui

V.Butėnas. LDDP frakcijos narių pareiškimas

A.Vaišnoras. Tėvynės Santaros pareiškimas

R.Bloškys

A.Kunčinas. LDDP frakcijos pareiškimas

V.Landsbergis perskaitė paklausimą užsienio reikalų ministrui P.Gyliui

AB "Suvalkijos linai" linininkų piketo atstovė I.Kudirkaitė

Darbotvarkė (93.05.04)

2sesija32p svarstyti klausimai

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Labas rytas! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo gegužės 4 d. rytinį plenarinį posėdį.

Pradėdamas darbą noriu pasveikinti dalį mūsų dešiniųjų kolegų, susibūrusių į naują, tikėkimės, rimtą, solidžią partiją - Tėvynės sąjungą, Lietuvos konservatorių partiją. Ir atskirai noriu pasveikinti šitos partijos, jeigu neklystu, narę, o gal net ir vadovę, V.Aleknaitę, kuri yra prieš keletą metų, atsiprašau, prieš keliolika metų gimusi. (Plojimai) Ji gimė prieš tiek metų, kad galėjo būti išrinkta į Seimą, nes iš tikro, jeigu prieš keliolika metų, tada ji nepagrįstai išrinkta į Seimą. Pasitaisau.

Gerbiamieji kolegos, dėl darbotvarkės. Primenu, kad savaitės darbotvarkę mes pasitvirtinome praėjusį ketvirtadienį. Šios dienos darbotvarkę mes tikslinom ir iš vienos, ir iš kitos pusės vakar bei šiandien. Tų tikslinimų rezultatas yra toks: vienas išbraukimas, trys papildomi klausimai ir keli klaustukai. Taigi aš viską referuoju, o po to dėl kiekvieno to ginčytino ar papildomo klausimo, jeigu bus abejonių, atskirai tarsimės. Klaustukas yra dėl 3 klausimo, dėl pašalpų. 4 klausimas nukeliamas į ketvirtadienį dėl to nelemto privatizavimo 8 punkto. Ir tada atitinkamai į 4 punktą persikelia 7, dėl Seimo Statuto. Klaustukas yra prie 11 punkto dėl rezoliucijos “Dėl užsienio prekybos apribojimų panaikinimo”. Klaustukas yra prie 14 punkto, dėl vienos Seimo laikinosios komisijos. Tai tiek yra klaustukų ir išbraukimų. Dar yra pasiūlyta papildomų klausimų. Dėl dviejų ginčų nebuvo, jeigu aš teisingai supratau šios dienos rytinio pasitarimo dalyvių mintis. Tai dėl tiesioginio valdymo Visagino gyvenvietėje pratęsimo. Ginčų nebuvo, kad mes jį įsirašytume. Čia bus visi trys klausimai kaip klausimų pateikimas. Ginčų nebuvo taip pat dėl Prezidento dekreto į mūsų darbotvarkę įtraukti vieną klausimą, tiksliau, vieną klausimą iš dviejų dalių - dėl Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir Banko statuto pakeitimo. Čia būtų tiktai klausimo pateikimas. Irgi lyg ir ginčų nebuvo. Ir yra trečias siūlomas klausimas, kuris jau vienu metu buvo mūsų darbotvarkėje. Dėl rinkimų Vilniaus rajone ir Vyriausiosios rinkimų komisijos. Dėl šito klausimo yra klaustukas. Tai visų pirma aš norėčiau kolegų paklausti, ar sutinkam, kad būtų du papildomi pateikimai, dėl kurių ginčų nebuvo. Tai yra dėl Banko įstatymo ir statuto pakeitimo ir dėl tiesioginio valdymo Visagine pratęsimo. Ar sutinkam dėl šitų dalykų? Gerai. Tai tada iš eilės dėl klaustukų. Visų pirma, gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, registracija pradėta. Prašom spaudyti, pažiūrėsim, aš pasakysiu rezultatą, o balsų skaičiavimo grupę paprašysiu paraleliai skaičiuoti. Iš tikro... Pradedam registraciją iš naujo, juo labiau kad atėjo kolega S.Pečeliūnas. Specialiai dėl jo nauja registracija. Prašom. Kolegos, prašom registruotis.

Salėje 91 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Pasisakymai du - už, du - prieš dėl darbotvarkės 3 punkto, dėl išeitinių pašalpų nutarimo. Seimo narys J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Siūlau svarstyti šį klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas - už. Seimo narys G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Na, man nėra suprantama, kodėl tas išeitines pašalpas siūloma skirti tiktai keliems nariams. Manyčiau, tada 141 Seimo nariui. Vienodas teises turim. Mes jau ne kartą kalbėjom, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai nesuteikta teisė panaikinti mandatą, atimti mandatą. Tik rinkimai gali suteikti mandatus, ir dar kartą mes priversti įspėti, kad bet kokie bandymai nekonstituciniu būdu atimti iš Seimo narių mandatus yra nusikalstama veikla ir užtrauks įstatyme numatytą atsakomybę. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Tai jeigu aš teisingai supratau, jūs prieš šito klausimo svarstymą. O jeigu jis bus nagrinėjamas, jūs teiksite pasiūlymą dėl pašalpų likusiems Seimo nariams. Ačiū. Seimo narys A.Albertynas.

A.ALBERTYNAS. Aš siūlau būtinai svarstyti. O jau svarstant bus diskusijos, ar skirsime tas išeitines pašalpas, ar neskirsime. Aš būtinai už tai, kad svarstytume.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi du pasisakė už. Dabar tiktai vienas prieš gali pasisakyti. V.Petrauskas. Prašom.

V.PETRAUSKAS. Kolegos! Aš ypač kreipiuosi į LDDP frakciją, didžiąją frakciją. Matau, kad čia jau yra parašyta trečiojo svarstymo procedūra, - svarstymas ir balsavimas, - bet aš vis dėlto labai prašyčiau... Aišku, atsisakyti svarstyti jūs nesutiksite. Vis dėlto šitą klausimą su dvyliktu reikėtų tikrai sukeisti vietomis. Tai, man atrodo, atitiktų ir kompromisą, interesus, ir susitarimą, ir visa kita. Vis dėlto yra truputėlį nelogiška, švelniai tariant, šituos klausimus svarstyti tokia tvarka, kokia yra dabar. Aš iš esmės esu prieš šito klausimo įtraukimą. Tačiau norėčiau, kad bent šią nuolaidą Seimo Pirmininkas ir Seimo dauguma padarytų. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi du - už, du - prieš. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad trečiasis klausimas dėl išeitinių pašalpų būtų įrašytas į šios dienos darbotvarkę? Prašom balsuoti.

Už - 47, prieš - 29, susilaikė 2. Klausimas įrašomas. Dabar dėl 11 punkto. Dėl Seimo rezoliucijos “Dėl užsienio prekybos apribojimų panaikinimo”.

K.DIRGĖLA. Atsiprašau, galima?

PIRMININKAS. Prašom, du - už, du - prieš.

K.DIRGĖLA. Pone posėdžio pirmininke, galima?

PIRMININKAS. Minutėlę! Panaikinu. Prašau. Seimo narys K.Dirgėla.

K.DIRGĖLA. Pagal mūsų paskaičiavimus salėje - 94 Seimo nariai. Taigi prieš tai svarstytas klausimas “nepraėjo”.

PIRMININKAS. Tai minutėlę! Jums reikėjo šitai pasakyti laiku. Tada prašom balsuoti rankų pakėlimu. Kas už tai, kad trečiasis klausimas būtų įrašytas į darbotvarkę, prašom balsuoti rankų pakėlimu.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prašom dar nenuleisti rankų. Už - 61.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 37.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Tai čia vėl skaičiai neatitinka. 37 ar 27?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Tai atėjo vėl į salę.

PIRMININKAS. Į salę? Gerai. Taigi klausimas įrašomas. Dabar prašom pasisakyti dėl 11 punkto. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Labas rytas! Aš prašyčiau 11 punktą svarstyti, nes jis yra labai aktualus, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kai monopolijos neleidžia mažoms įmonėms konkuruoti, o taip pat skriaudžiami Lietuvos žmonės išpučiant kainas. Todėl šitas punktas yra skubiai ir skubiai svarstytinas.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Aš būsiu priešingos nuomonės todėl, kad man teko vakar dalyvauti Vyriausybės posėdyje. Yra numatyta artimiausiu metu paruošti išsamią eksporto importo programą, kuri yra jau vien tuo susieta, kad mes praeitą savaitę priėmėm naują Muitų tarifų įstatymą. Dėl šito Vyriausybė artimiausiu metu paruoš išsamią eksporto importo programą, todėl Vyriausybei užbėgti už akių, manyčiau, nėra tikslinga. To prašė ir jie. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Aš taip pat būsiu prieš, nes tada bus tiesiog laužimasis pro atviras duris. Vyriausybė ruošia nutarimus, o mes dar mažiausiai valandą geriausiu atveju gaišim dėl tokio klausimo sprendimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir Seimo narys G.Vagnorius. Prašom, kolega.

G.VAGNORIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš nelabai suprantu, kodėl mes diskutuojam. Man atrodo, Reglamentas galioja. Jeigu yra surinkti parašai, klausimas turi būti svarstomas. Aš tik norėčiau prašyti, kad būtų svarstomi abu klausimai. Kažkodėl prapuolė klausimas dėl valiutos rezervo laikinosios tvarkos. O kad to reikia, manau, jokių abejonių nekyla. 1992 metai baigėsi. Pagal pasirašytas tarptautines sutartis mes privalėjom panaikinti iki 1992 metų pabaigos visus apribojimus. Ir vien jau tai verčia kaip nors paraginti. Bet dar kartą primenu, kad parašai yra surinkti, jeigu iš tikro dar Reglamentas nėra kieno nors panaikintas. Vis dėlto man atrodo, kad be jokių diskusijų mes tuos klausimus turime įtraukti į darbotvarkę, juo labiau kad praeitą savaitę jie buvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar paaiškinu kolegoms, kad parašai buvo surinkti dėl įtraukimo į savaitės darbotvarkę. Savaitė baigėsi, parašai “nuplaukė”. Taigi... (Salėje triukšmas ir plojimai) Aš labai atsiprašau, prašom skaityti Reglamentą. Jeigu būtų parašyta įtraukti į sesijos darbų programą, tai prašom taip surinkti parašus ir niekas neprotestuos. Taigi vis tiek reikės balsuoti. O dėl valiutos rezervo mes frakcijų atstovų pasitarime sutarėm, kad šitas klausimas bus nagrinėjamas ketvirtadienį. Taip buvo sutarta. Ir jūsų pusės atstovai... Gal vėl aš juos neteisingai supratau, bet jie neprieštaravo, kad tas klausimas būtų nagrinėjamas ketvirtadienį. Taigi prašom balsuoti dėl 11 punkto. Kas už tai, kad jis būtų įrašytas į šios dienos darbotvarkę?

Už - 31, prieš - 41, susilaikė 4. Klausimas neįrašomas.

G.VAGNORIUS. Dėl vedimo tvarkos ar galima?

PIRMININKAS. Seimo narys G.Vagnorius. Prašom.

G.VAGNORIUS. Na, man nevisiškai aišku. Gal Pirmininkas galėtų paaiškinti. Man atrodo, praeitą savaitę buvo įtraukta į darbotvarkę, bet paprasčiausiai niekas net nesuteikė teisės pristatyti. Tai negi visais atvejais mes taip darysim? Jeigu nespėjam prieiti prie šito klausimo ir mes jo nesvarstom tą savaitę, nors ir įtraukta į darbotvarkę, man atrodo, elementari logika reikalauja perkelti į kitą savaitę. Kitas dalykas, jeigu būtų suteiktas žodis pristatyti ir po šito mes nutraukiam svarstymą, tai galima suprasti. Na, dabar tiesiog... Jeigu jūs nusprendėt, kad mes galim ką norim daryti, o jūs darysit savo, aš manau, kad mes taip toli nenueisim.

PIRMININKAS. Aš jums sakiau, kad yra labai paprasta išeitis. Gal aš be reikalo šitai garsiai sakau. Jeigu jūsų parašai būtų surinkti dėl įtraukimo į sesijos darbų programą, tai mirtinas dalykas, ir klausimas aiškus. Nebūtų jokių diskusijų.

Dabar dėl 14 darbotvarkės punkto. Dėl laikinosios komisijos sudarymo. Prašom du - už, du - prieš. Seimo narys A.Albertynas.

A.ALBERTYNAS. Aš būtinai prašau įtraukti į šios dienos darbotvarkę. Daug kartų jau kalbėjome. Vis atidedame ir atidedame. Vieną sykį reikia sudaryti tą komisiją ir baigti šitą klausimą svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Vitkevičius. Prašom.

P.VITKEVIČIUS. Aš atvirkščiai. Esu prieš šito klausimo įtraukimą. Ir kategoriškai prieš. Ne todėl, kad jis nereikalingas. Jis reikalingas, ir mes turėsim šitą klausimą svarstyti ir nagrinėti. Bet dabar Konstitucija numato visai kitokią tvarką. Deputatas gali būti pašalintas apkaltos tvarka. Numatytas rengti apkaltos įstatymas. Ir jis yra rengiamas. Kol šitas įstatymas neparengtas, neaišku, ar šitokia institucija, kaip tokia komisija... Ir dar tuo labiau kad gerbiamasis S.Pečeliūnas remiasi tuo senuoju įstatymu dėl įtariamųjų deputatų. Šitas įstatymas yra absoliučiai antidemokratiškas. Numatome kažkokį štampavimą. Ten galima KGB agentų prištampuoti kiek tiktai nori, o šito negali būti. Reikia keisti ir šitą įstatymą. O pirmiausia įtraukimui trukdo Konstitucija ir apkaltos įstatymo nebuvimas, nes kitaip prieštarautų. Kol nebus šitas įstatymas priimtas, tol negali šita komisija pradėti veikti. Kaip stichiškai veikė iki šiol, tai daug žalos buvo pridaryta dėl šitokios, taip sakant, nereglamentuotos tos komisijos veiklos. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Aišku. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Aš norėčiau pasisakyti už šito klausimo įtraukimą dėl to, kad problema tęsiasi jau treti ar ketvirti metai, bet niekaip negalime mes jos išspręsti. Manau, kad vyktų ne tiktai kokių nors nuostatų priėmimas, bet vyktų plati diskusija čia, Seime, ir mes galėtume tada apsispręsti, sudaryti šitą komisiją ar nesudaryti, o dabar, kai mes klausimą visiškai išmetame iš darbotvarkės, tai yra nesiskaitoma su vienos pusės nuomone.

PIRMININKAS.  Seimo narys A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Mano nuomone, šito klausimo nevertėtų įtraukti į darbotvarkę štai dėl ko. Todėl, kad jau visur - ir spaudoje, ir gyvenime yra aiški nuostata, kad turi atsakyti konkretus žmogus už konkrečią veiklą. Kaip profesorius kalbėjo, rengiamas įstatymas ir įstatymine tvarka tas turi būti padaroma, o šiaip kaip saviveiklinė komisija ji gi neturės jokio tokio juridinio pagrindo ir nieko negalės padaryti, gali įnešti tam tikrą sumaištį. Aš prieš.

PIRMININKAS. Taigi prašom, kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad 14 punktas būtų įrašytas į šios dienos darbotvarkę? Prašom balsuoti. Už - 34, prieš - 35, 7 susilaikė, klausimas neįrašomas. Sąrašą prašom ten pasiimti. Minutėlę! Dabar bus pasisakymai dėl balsavimo motyvų, jeigu sutiksite pasisakyti nuo šoninio mikrofono, tada aš sąrašą “paleisiu”. Taigi, gerbiamieji kolegos, aš negirdėjau jūsų prieštaravimų dėl dviejų klausimų įtraukimo papildomai, t.y. dėl tiesioginio valdymo Visagine ir dėl Prezidento teikiamų dviejų dokumentų, t.y. “Dėl Lietuvos banko įstatymo pakeitimo” ir “Banko statuto pakeitimo”. Tai šituos įtraukiam be papildomų ginčų. O dabar prašome pasisakyti 2 - už 2 - prieš nuo šoninių mikrofonų, per tą laiką aš sąrašą parodysiu. Dėl rinkimų Vilniaus rajone ir Vyriausiosios rinkimų komisijos. Du - už, du - prieš. Prašom. O dabar aš rodau sąrašą. Dėl rinkimų Vilniaus rajone ir Vyriausiosios rinkimų komisijos. Šitas klausimas buvo gerbiamojo kolegos J.Dringelio iniciatyva siūlytas anksčiau, jisai, kaip sakoma, iškrito, o šįryt iš naujo yra dešiniųjų kolegų pasiūlytas. Seimo narys (va kaip tik iniciatorius) kolega J.Dringelis. Prašom.

J.DRINGELIS. Gerbiamieji kolegos, su rinkimais mes jau esame turėję įvairių bėdų ir jeigu būtume susirūpinę anksčiau, tai galbūt dabar jų turėtume mažiau, todėl aš labai prašau įrašyti šitą klausimą, sustabdyti Vyriausiosios rinkimų komisijos tuos sprendimus, kad galėtų ir teismas pasakyti savo žodį, ir visi kiti, ir paskui nereikėtų atšaukinėti to, ką prisidarom. Todėl aš siūlau įrašyti ir šiandien pasvarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas už. Seimo narys R.Maciejkianecas.

R.MACIEJKIANECAS. Ką tik Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi įstatymu, pripažino 3 papildomus deputatus išrinktais. Šiandieną komisija grįžta prie šito klausimo. Dar kartą šitą klausimą svarsto ir todėl nėra jokio pagrindo svarstyti šito klausimo Seime. Čia grynai Vyriausiosios rinkimų komisijos prerogatyva.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš manau, kad atėjo laikas iš viso giliau dar sykį pažiūrėti Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą. Ir galbūt reikia dar sykį sudaryti komisiją, kuri ištirtų neteisėtus Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmus. Jūs man pasakykite dabar, kas yra padaryta Vilniaus rajone? 3 kandidatams buvo pripažinti mandatai, tie kandidatai dar sykį dalyvavo rinkimuose, jie nebuvo išrinkti, tai yra paskutinė žmonių valia, nes jie nebuvo išrinkti. Vyriausioji rinkimų komisija vis tiek remiasi dar kažkada buvusiais rinkimais. Tai kiek galima painioti žmones, kiek galima painioti visą Lietuvą? Aš už tai, kad būtų įtraukta į darbotvarkę ir būtų sudaroma komisija.

PIRMININKAS. Taigi du už, dabar tik vienas gali pasisakyti prieš. Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Aš pasisakau prieš todėl, kad, kol nėra nė teismo išvados, jeigu ten teismas spręs šitą problemą, mes negalime nepasitikėti Vyriausiąja rinkimų komisija, todėl, manau, šitas klausimas yra priešlaikinis svarstyti ir pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Gerai. Prašome pasiruošti balsuoti rankų pakėlimu. Gerbiamieji kolegos, balsų skaičiavimo grupei prašom pasiruošt. Kas už tai, kad būtų į šios dienos darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl rinkimų Vilniaus rajone ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip siūlo kolega J.Dringelis ir kiti kolegos? Prašom balsuot, kas už.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 36.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 50.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.

PIRMININKAS. Taigi klausimas neįrašomas. Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke. Aš nežinau, gal jūs atjungėte ir kitus mygtukus, jau ir mano gal atjungtas, aš prašyčiau, kad būtų perbalsuojamas prieš tai buvęs klausimas dėl komisijos KGB veiklai tirti, nes mūsų žmonių, pono A.Vaišnoro, kiek aš suprantu, ir kitų - pono J.Katkaus ir pono T.Lideikio balsai buvo neįskaičiuoti.

PIRMININKAS. Gerai.

BALSAS IŠ SALĖS. Dar norėčiau pridurti, kad balsų skaičiavimo komisijos mygtukai taip pat nedirba.

PIRMININKAS. Viskas aišku. Dėl 14 punkto, t.y. dėl specialios komisijos sudarymo. Kas  už tai, kad šitas, t.y. 14 punktas, būtų įrašytas į darbotvarkę, kaip siūlo kolega S.Pečeliūnas ir A.Kubilius, prašom balsuoti. Ne mygtukais - rankomis.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 39.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 48.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.

PIRMININKAS. Taigi neįrašomas.

Gerbiamieji kolegos, prašome balsuoti rankų pakėlimu už visą darbotvarkę be 4, 11, 14 punktų su dviem papildomais punktais dėl Visagino ir dėl banko. Kas už tokią šios dienos darbotvarkę, prašome balsuoti.

L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos labai trumpai.

PIRMININKAS. Minutėlę, aš jau paskelbiau balsavimą, gerbiamasis K.Jaskelevičiau, aš labai atsiprašau, po balsavimo. Prašom balsuot.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 57.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 36.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, 57 balsais už, prieš - 36 darbotvarkė patvirtinta. Toliau pirmininkaus gerbiamasis A.Sakalas. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys K.Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Finansų ministras E.Vilkelis prašo jo klausimus, fizinių ir juridinių asmenų mokesčių projektus, ne nuo 12, o nuo 15 val. svarstyti, kadangi pas jį nuo 12 val. yra respublikinis pasitarimas.

PIRMININKAS. Nuo trečios valandos?

L.K.JASKELEVIČIUS. Nuo trečios.

PIRMININKAS. Gerai. Tai sukeisime vietomis. Čia pasitarsime šiek tiek vėliau. Dabar antrasis darbotvarkės punktas.

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke! Aš nežinau, ar į jūsų pareigas negi neįeina paaiškinti Seimo nariams, kurie nesupranta, kad Seimas privalo laikytis įstatymų. Šitokiu atveju man visiškai neaišku, kodėl jūs tylėjote tuo metu, kai ponas P.Vitkevičius sakė, kad komisija KGB veiklai sudaryti yra nereikalinga, reikia laukti apkaltos proceso įstatymo, kai yra Seimo rinkimų įstatymo 84 straipsnis, ir, mano manymu, nėra atšauktas ir galioja. Tai kaip čia yra, Seimo Pirmininke, dabar?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos. Darbotvarkė patvirtinta. Aš manau, kad gerbiamasis P.Vitkevičius savo komiteto pasėdyje pasvarstys šitą klausimą ir pasakys, kas kam ką atitinka.

# $ Nutarimo "Dėl laikinosios komisijos Lietuvos Respublikos Seimo laikinojo statuto pažeidimų faktams ištirti išvadų" projektas (trečiasis svarstymas ir balsavimas) (93.05.04)

2sesija32p svarstyti klausimai

PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome pagal darbotvarkę antrąjį punktą - Seimo nutarimo dėl laikinosios komisijos Lietuvos Respublikos Seimo laikinojo statuto pažeidimų faktams ištirti išvadų projektą. Primenu, kad per praeitą svarstymą buvo pasirinkta alternatyva, šiandien gali būti tik pasisakoma 5 - už, 5 - prieš dėl balsavimo motyvų. Jokia kitokia procedūra šiandieną nenumatyta, todėl aš prašysiu, kai tik kompiuteris bus laisvas, prašyčiau tada užsirašyti, kas norėtų kalbėti dėl motyvų. Gerbiamieji Seimo nariai, kas norėtų kalbėti dėl motyvų? 5 - už, 5 - prieš. Kadangi niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašome, a, yra. Seimo narys P.Giniotas. Prašom.

P.GINIOTAS. Kadangi buvo paruošti du nutarimai ir vieno autorius esu aš su V.Žiemeliu ir A.Kubiliumi, tai siūlome vis dėlto balsuoti už mūsų siūlomo nutarimo projektą, nes mes vis dėlto įžvelgiame, kad buvo padaryti grubūs Laikinojo Seimo statuto pažeidimai priimant įstatymą dėl Seimo rinkimų įstatymo pakeitimų ir papildymų, ir todėl siūlome balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Mane labai neramina tie dalykai, kurie klostosi šiandien Seime, ir tai, kaip yra nagrinėjami tie pažeidimai. Aš žinau, kad nebus balsuojama už pono P.Ginioto ir kolegų paruoštą nutarimą, tačiau aš kreipiuosi asmeniškai į Seimo Pirmininką poną Č.Juršėną prašydamas jo vis dėlto labai rimtai pagalvoti, kur yra vedamas Seimas su pono Pirmininko veiksmais ir jo atsakomybe ir ko mes galime sulaukti artimiausioje ateityje. Aš galvoju, kad Seimo Pirmininkas, kuriam Laikinajame statute yra suteikti pakankami įgaliojimai ir kuris naujajame Statute ruošiasi įgyti dar didesnius įgaliojimus, na, turėtų suvokti tą atsakomybės laipsnį, ir aš tikiuosi, kad Seimo Pirmininkas kada nors apsilankys ir Sąjūdžio bei Tėvynės Santaros frakcijose ir mes galėsime apie tai padiskutuoti šiek tiek giliau. Aš manau, kad to pokalbio rezultatai galbūt bus geresni negu to pokalbio, kurį mes turėjome su Lietuvos Respublikos Prezidentu. Ačiū. Ir aš norėčiau, kad būtų balsuojama už pono P.Ginioto paruoštą nutarimą ir jo išvadas.

PIRMININKAS. Aš turėčiau tik painformuoti, kad pono P.Ginioto pasiūlyta alternatyva praeitą kartą buvo atmesta, už ją  negali būti balsuojama. Dabar galima atmesti šitą dokumentą, kuris yra pateiktas, arba pritarti jam. O Seimo Pirmininkas perdavė man, prašė perduoti Seimo nariui A.Kubiliui, kad jis maloniai priima kvietimą apsilankyti frakcijoje, o taip pat jis labai rimtai galvoja dėl tolimesnio Seimo darbo. Seimo narys V.Būtėnas.

V.BŪTĖNAS. Kviečiu balsuoti už komisijos pasiūlytą nutarimo projektą. Komisijoje buvo labai išsamiai aptarti pateikti kaltinimai, priekaištai dėl pažeidimo ir buvo konstatuota, kad tie pažeidimai yra nežymūs, jų buvo pasitaikę ir Seimo praktikoje, ir Aukščiausiosios Tarybos praktikoje, pasitaikė jų ir anksčiau. Galvojome, kad, apskritai tobulindami Seimo darbą, mes tokių pažeidimų išvengsime. O dabar dėl to anuliuoti vieną ar kitą Seimo paruoštą nutarimą ar kokį nors kitą dokumentą, manytume, kad nėra jokios prasmės. Tad kviečiu balsuoti už šį paruoštą mūsų nutarimą.

PIRMININKAS. Du - prieš, vienas - už. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Siūlyčiau nebalsuoti už šį nutarimą todėl, kad, mano nuomone, nepakankamai išnagrinėta problema. Pono P.Ginioto paruoštas buvo žymiai išsamesnis, ir aš manau, kad šiandien turėtume susilaikyti dėl šito klausimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašome pasiruošti balsuoti. Registracija prieš tai.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Dėl motyvų nebegalima šnekėti. Prašome registruotis.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS.  Seimo narys P.Giniotas dėl vedimo tvarkos. Dėl motyvų nebegalima kalbėti.

P.GINIOTAS. Aš noriu tada pasitaisyti, kadangi aš pasisakydamas lyg pritariau šitam projektui, nes nežinojau, kad atmestas mano projektas, ir prašau, kad tai būtų užfiksuota stenogramoje, nes aš prieš šį nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Gerai, stenogramoje tai bus užfiksuota, bet aš pasižymėjau, kad jūs prieš. Aš supratau iš jūsų kalbos, kad jūs esate  už savąjį projektą, bet ne už šitąjį. Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už... Pasitikslinti? Gal tada prie šoninio mikrofono, būkite malonus. Seimo narys V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pirmininkaujanti ir mieli kolegos! Aš norėčiau gerai suvokti, kas vyksta šičia, kai kalbama apie pažeidimus mūsų darbe priimant nutarimus ir įstatymus. Ar tuo atveju, kai žinome, kad yra pažeidimai, bet nubalsuosime, kad pažeidimų nėra, tai pažeidimų ir nebus?

PIRMININKAS. Čia vienas iš motyvų, kodėl reikia balsuoti už arba prieš. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už nutarimą “Dėl laikinosios komisijos Lietuvos Respublikos Seimo laikinojo statuto pažeidimų faktams ištirti išvadų”, už nutarimą, kuris pavadintas projektu Nr.3 ir kurį parengė ir pateikė Seimo nariai A.Kunčinas ir P.Papovas, prašome pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 46.

PIRMININKAS. Už - 46. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 36.

PIRMININKAS. Prieš - 36, taip? Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Susilaikė 1. Nutarimas “Dėl laikinosios komisijos Lietuvos Respublikos Seimo laikinojo statuto pažeidimų faktams ištirti išvadų”, 46 Seimo nariams balsavus už, 36 - prieš ir 1 susilaikius, yra priimtas.

# $ Nutarimo "Dėl išeitinių pašalpų išmokėjimo A.Eigirdui, R.Hofertienei ir J.Janoniui" projektas (svarstymas ir balsavimas) (93.05.04)

2sesija32p svarstyti klausimai

Svarstome 3 darbotvarkės punktą - Seimo nutarimo “Dėl išeitinių pašalpų išmokėjimo A.Eigirdui, R.Hofertienei ir J.Janoniui” projektą. Primenu, kad tai yra trečiasis svarstymas ir balsavimas. Galima vėl kalbėti tik dėl balsavimo motyvų. Aš norėčiau, kad man kompiuterį įjungtų.

Prašome, kas norėtų kalbėti dėl motyvų. Seimo narys A.Kubilius. Prašome. Prašome, Seimo nary A.Kubiliau.

A.KUBILIUS. Ačiū. Na, aš tiesiog norėčiau visų pirma paprašyti, kad po mano žodžių būtų suteiktas žodis poniai R.Hofertienei. O dabar aš vėlgi norėčiau kreiptis į Seimo Pirmininką, kuris yra šio projekto parengėjas ir pristatė jį. Tai akivaizdžiai rodo, kad jis asmeniškai atsakingas už šitokio nutarimo priėmimą. Ir akivaizdu, kad tokie nutarimai, kurie visiškai nėra suderinti nei su įstatymu, nei su Konstitucija... Atsakomybė už juos tenka tam, kas juos parengė, šiuo atveju Seimo Pirmininkui. Ir, be abejo, Seimo Pirmininkui tenka atsakomybė, kaip pareigūnui, kuris vadovauja visam Seimui. Seimui priėmus tokį nutarimą atsakomybė teks ir Seimui, ir Seimo Pirmininkui.

Aš norėčiau visų pirma Seimo Pirmininko paklausti. Dar sykį norėčiau išgirsti šiandien atsakymą, o ne taip, kaip jisai sugeba išvengti atsakymo, sakydamas, kad duos atsakymą nustatyta tvarka. Norėčiau išgirsti, kokiu įstatymu remiantis, kokiu įstatymo straipsniu remiantis yra sustabdyti Seimo narių įgaliojimai ir žadama jiems išmokėti pašalpas? Kokiu įstatymu ir kokiu įstatymo straipsniu remiantis suteikti Seimo nario įgaliojimai trims asmenims? Ir aš norėčiau, kad šis atsakymas būtų aiškus ir nedviprasmiškas. Tiek čia, Seimo salėje, tiek Sąjūdžio frakcijoje. Vengimas tiesaus ir aiškaus atsakymo rodytų, kad Seimo Pirmininkas aiškiai supranta, kiek šie nutarimai ir visa procedūra dėl Seimo narių įgaliojimų atėmimo yra neįstatymiška. Toliau Seimo Pirmininkas turėtų prisipažinti, kad padarytos klaidos yra iš tikrųjų labai rimtos. Manau, kad galėtų kilti klausimas ir dėl Seimo Pirmininko atitikimo savo pareigoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Aš tik norėčiau painformuoti, kad klausti galima per įstatymo pristatymą. Per trečiąjį svarstymą neklausinėjama. Galite paklausti Seimo Pirmininko ne per trečiąjį svarstymą. Seimo Pirmininko galite paklausti pasikvietę į frakciją arba nustatyta tvarka, kaip numatyta Reglamente.

Seimo narys P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Ponios ir ponai Seimo nariai, aš manau, kad priimti tokį nutarimą šiandien neturime teisės, nes nėra tam įstatyminio pagrindo. Ir štai kodėl. Darbo sutarties įstatymo 30 straipsnyje nenumatytas toks atvejis, kada atimami Seimo nario įgaliojimai ir kad tuo atveju taikomos išeitinės pašalpos. Aš manau, kad priimti sprendimą reikia dėl visų Seimo narių, ir tai turi būti padaryta įstatymu, o ne nutarimu. Ir dar kartą prašau Seimo Pirmininką ir posėdžio pirmininką leisti pasisakyti Seimo narei, signatarei poniai R.Hofertienei.

PIRMININKAS. Taip, aš šitą turiu galvoje. Kai tik baigsis pasisakymai dėl motyvų, aš prašysiu Seimo, kad Seimas sutiktų leisti pasisakyti Seimo narei poniai R.Hofertienei.

O dabar Seimo narys N.Germanas. Po motyvų pasakymo.

N.GERMANAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Tikrai, svarstant šį klausimą buvo pasakyta daug originalių minčių, kurios daro garbę jų autoriams. Tačiau aš nesakysiu, kad aš nesuprantu, kodėl taip sakoma. Aš labai puikiai suprantu. Ir norėčiau dar kartą pakviesti tuos kolegas, kurie taip kalba, prisiminti, nuo ko prasidėjo ta istorija. Ir kai šiandien keliamas klausimas, kodėl trys nauji Seimo nariai čia yra, tai, man atrodo, yra labai paprastas ir aiškus atsakymas. Tai yra rinkėjų valia ir niekas jos neturi teisės kvestionuoti. O jeigu mes 5 mėnesius tęsiame šią istoriją, tai tęsiame tik dėl to, kas ją pradėjo.

Todėl aš manyčiau, kad reiktų tikrai užbaigti šią istoriją, o tos naujos mūsų Seimo tradicijos, apie kurias yra paskutiniu metu labai įdomiai kalbama, kažkoks gąsdinimas, kreipimasis į pasaulio visuomenę, lyg kad tai didintų mūsų šalies autoritetą, gąsdinimas dabar jau mūsų Pirmininko, man atrodo, visiškai nedaro garbės tiems, kurie tai daro. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Tartilas.

J.TARTILAS. Gerbiamieji, noras išmokėti išeitinę kompensaciją - tai noras pastatyti galutinį tašką šioje ne itin gražioje istorijoje. Kiekvienas, kas atidžiau studijuos ateityje stenogramas, žinoma, suvoks, kad čia kažkokie nešvarūs kėslai, sandėriai slepiami. Vien pats skubėjimo faktas tą patvirtins. Manyčiau, kad galima laukti Konstitucinio Teismo sprendimo. Ir jeigu jis būtų toks, kokio nori dauguma Seimo narių kairėje pusėje, žinoma, tada būtų logiška - išmokėti išeitinę kompensaciją. Kam tas nelogiškas skubėjimas?

PIRMININKAS. Seimo narys V.Mačiulis.

V.MAČIULIS. Lietuvos žmonėms viskas aišku. Aš manau, reikėtų baigti kai kuriuos kai kurių draugų juridinius pasapnavimus, išmokėti išeitines pašalpas ir palinkėti laimingo kelio.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Katkus.

J.A.KATKUS. Manau, kad šį klausimą reikia atidėti. Ir apskritai dėl mokėjimo aš pritariu kolegoms, kurie yra už tai, ir aš pats esu už tai, kad neteisėtai šie žmonės yra pašalinami ir jokių ten pensijų. Geriau atiduokime vaikų namams tuos pinigus, o čia įkurkime teisėtumą, Seime ir visuomenėje.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Man daugiau negu keista, kada Tėvynės Santaros Seimo nariai pasisako prieš buvusius savo kolegas, kad jiems nebūtų išmokėtos kompensacijos. Neužmirškime, kad, be viso kito, šie trys Seimo nariai turi ir valgyti. Ir jeigu jie negaus šių kompensacijų, iš ko jie gyvens? Todėl aš manau, kad turėtų būti išmokėtos tos kompensacijos. Ačiū. Tiek.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Tauras.

A.P.TAURAS. Neužsiregistravęs.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš galbūt dabar pasakysiu tai, kas didesnės praktinės reikšmės  ir neturi, bet vis dėlto juridiniu aspektu yra labai svarbu. Seimo rinkimų įstatymo 83 str. “Skundus dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais Aukščiausiajam Teismui gali pateikti...” ir t.t. Deja, LDDP pateikė skundus visiškai nereikalaudama rinkimų pripažinimo negaliojančiais. Tai jau, kaip sakoma, antiįstatyminis buvo pats teisminis nagrinėjimas. Antras dalykas. Apeliacija į Konstitucijos 63 str. Aš jau anksčiau minėjau, kad tikrai nenoriu jokiu būdu užgauti tų, kuriuos Vyriausioji rinkimų komisija pripažino naujais Seimo nariais. Bet vis dėlto Konstitucijos 63 str. pasako, kad Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas Rinkimų įstatymas. Tačiau Konstitucija nesako, kad naujais Seimo nariais pripažįstama tada, kai šiurkščiai pažeidžiamas Rinkimų įstatymas. Deja, to nesakoma. Ir problemos sprendimas parodomas aiškiai tik per naujus rinkimus vienoje ar kitoje apygardoje. Tiktai tuo būdu.

Deja, šiandien sprendimai yra priimti kiti. Ir labai gaila, kad Seimo didžioji frakcija, kalbėdama apie įstatymo, Konstitucijos laikymąsi ir visa kita, ne visus savo sprendimus daro įstatymiškai tiksliai ir įstatymiškai teisingai. Ir dar sykį labai liūdna, kad niekaip nepavyksta šio klausimo netgi padalyti į kelias dalis. Pavyzdžiui, pasisakymai dabar, balsavimas - vėliau. Norima tikrai kuo greičiau šį klausimą spręsti. Ir visiškai Seimo didžioji dauguma neatsižvelgia į tą aplinkybę. Na, o kaip jūs, mielieji kolegos, bet kuris iš jūsų, pavyzdžiui, esantis sąrašo gale, įvykus tokiam atvejui būtumėte svarstomas ir visa kita, netgi apeinant darbotvarkės 12 punktą. Aš tikrai prašyčiau kiekvieno iš daugumos atstovų nors truputėlį įsivaizduoti save tų žmonių vietoje, kurie tuo labiau visiškai nebuvo paliesti teisminio proceso. Deja, į šią žmogiškąją reikalo pusę visiškai nenorima įsigilinti. Ir tai yra labai liūdna ir labai gaila. Ir aš manyčiau, kad balsavimo tikrai neturėtų būti arba klausimas turėtų būti atidėtas. Atidėtas, kol Konstitucinis Teismas padarys savo išvadą dėl dalinių vadinamųjų Seimo rinkimų pataisymų ir papildymų...

PIRMININKAS. Aš apgailestauju. Jūsų laikas baigėsi.

Gerbiamieji Seimo nariai, Nepriklausomybės Akto signatarė ponia R.Hofertienė norėtų tarti žodį. Ar Seimas neprieštarauja? Nėra prieštaraujančių. Prašom, ponia R.Hofertiene, į tribūną.

R.HOFERTIENĖ. Paprašyčiau posėdžio pirmininką duoti pastabą, kadangi siūlymas balsuoti mane įžeidė kaip Seimo narę.

PIRMININKAS. Prašome, ponia R.Hofertiene.

R.HOFERTIENĖ. Pareiškimas.

“Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl išeitinių pašalpų išmokėjimo A.Eigirdui, R.Hofertienei ir J.Janoniui” neturi būti šiandien nei svarstomas, nei dėl jo balsuojama. Nes:

1. Mes jokių pašalpų neprašėme.

2. Jei ir bus nubalsuota, jokių pašalpų neimsime. Jos mums nepriklauso, nes mes esame Seimo nariai, kol bus šis klausimas teisiškai teisingai išspręstas.”

Pasirašo Seimo narė R.Hofertienė, Seimo narys A.Eigirdas, Seimo narys J.Janonis.

Aš labai atsiprašau, tačiau aš priversta prie pareiškimo pridėti keletą žodžių, nes neskaitant nuolatinio mūsų trijų įžeidinėjimo aš šiandien pakartotinai buvau vėl įžeista kaip Seimo narė, nes buvo siūlyta balsuoti, ar man leisti pasisakyti. Noriu priminti, kad šiandien 10 val., kiek man žinoma, Šilutėje nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir bylos, susijusios su mano apygardos rezultatais. Tad jau tai parodo pripažinimą, kad aš dar tebesu Seimo narė.

Antra, primenu, jeigu kas nežino, kad buvo su mano byla susijusios iškeltos trys baudžiamosios bylos. Šios bylos buvo LDDP iniciatyva ir viena baudžiamoji byla buvo nutraukta, nes mano rinkėja, padėjusi tuose rinkimuose, fiziškai jau sudorota. Jeigu kam neaišku, galite aplankyti onkologiniame centre Vilniuje. Antra. (Salėje šurmulys) Jeigu reikėtų...

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbkime visus.

R.HOFERTIENĖ. ...kompensacijos (iš tiesų galbūt LDDP reikėtų apsvarstyti) ir mums visiems trims nariams jos reikėtų už LDDP sistemingą psichologinį terorą mūsų atžvilgiu. Dėl to tai turbūt tikrai reikėtų. Tačiau išeitinės... Mes niekur iš darbo neišeiname. Taip pat kompensacijos galbūt reikėtų ne tik už psichologinį terorą, bet už mėginimą fiziškai susidoroti su manim, kas įrodyta dokumentais, ir fizinį grasinimą mano dukrai.

Ir paskutinis sakinys. Žodį laužyti nevalia save gerbiančiam žmogui. Pasakykite, ar jau jūs sukūrėte priesaikos laužymo mechanizmą?

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, ponia R.Hofertiene. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis pirmininke, mano požiūriu, po ponios deputatės R.Hofertienės pasisakymo aišku, jog balsuoti už šį nutarimą Seimas neturi jokios teisės ir jokio pagrindo. Be to, visiškai nelogiška. Apie išeitines pašalpas galima kalbėti tiktai tuo atveju, jeigu žmogus atleistas iš darbo. Ir manau, kad jūs, kaip suprantantis Seimo Statutą, turėtumėte neteikti balsuoti šio nutarimo.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Vagnorius dėl vedimo tvarkos.

G.VAGNORIUS. Dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau siūlyti nerašyti į darbotvarkę panašių klausimų. Mes juk gerai suprantame, ir kairėje, ir dešinėje pusėje sėdintys, kad nei LDDP, nei jos Seimo dauguma, nei jos sudaryta Vyriausioji rinkimų komisija neturi konstitucinių nei kitokių teisių atimti iš kieno nors mandatus, perduoti juos kitiems. Konstitucijoje ir Rinkimų įstatyme aiškiai nurodyta, kad tik skelbiant naujus rinkimus ar naikinant rinkimų rezultatus ir skelbiant naujus gali būti pakeičiama Seimo sudėtis.

Tai dar kartą prašau (man atrodo, kad ir visiems Lietuvos žmonėms yra pakankamai aišku), nebevaidinkime šio spektaklio. Manau, kad tai yra nusikalstama veikla. Anksčiau ar vėliau vis tiek mes turėsime grįžti prie šio klausimo ir tuos iniciatorius mes turėsime įvertinti ir informuoti Lietuvos žmones, kokiais metodais naudojamasi šiuo metu.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui G.Vagnoriui. Dar norėjo Seimo Pirmininkas tarti žodį. Prašome. Reglamento numatyta, kad jis gali kalbėti be eilės.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, pradėsiu nuo atsakomybės. Juo labiau kad čia štai vienas kolega ir garbingas Seimo narys irgi dar kartą visus, matyt, ir mane, gąsdina vienokiom ir kitokiom, matyt, ne tiktai pragaro bausmėm.

Tai aš esu sakęs ir dar sykį iš šios tribūnos tiesiai pasakau, kad taip, aš nebijau prisiimti atsakomybės. Priešingu atveju aš iš viso nebūčiau ėjęs į politiką ir nebūčiau keturis kartus ėjęs į rinkimus. Taigi prašome nedvejoti dėl mano atsakomybės. Ir jeigu bus toks likimas arba teisėtas kieno nors sprendimas, tai už tą atsakomybę aš priimsiu visas, nebūtinai pragaro bausmes. Tai prašom šitai žinoti ir prisiminti. Jeigu pasirašiau, tai ir atsakau. Taigi tiek dėl atsakomybės.

Dabar dėl juridinės bazės. Juridinė bazė yra pernelyg aiški kiekvienam klausiančiam. Iš dešinės ar iš kitos pusės. Yra Aukščiausiojo Teismo sprendimai, yra Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas. Ir taškas. Ir šituo vadovaudamiesi mes dirbame. (Balsai salėje, negirdėti) Taigi prašom nesiginčyti ir prašom nešnekėti iš vietos. Taigi yra Aukščiausiojo Teismo sprendimai, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas. Tai yra mums pagrindas priimti šiuos sprendimus. Gerbiamųjų A.Eigirdo, R.Hofertienės ir J.Janonio reikalas priimti tas pašalpas ar nepriimti. Va čia tikrai jau jų sprendimo reikalas.

Taigi Seimas turi apsispręsti, ar balsuoja iš karto, ir, jeigu balsuoja, tai balsuoja kaip pasiūlyta arba kaip pasiūlė kiti Seimo nariai. Mano nuomonė  čia yra išsakyta šituo nutarimo projektu.

PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau dar pakomentuoti Seimo nario V.Žiemelio pasiūlymą. Pirmininkaujantis neturi teisės neteikti ko nors balsavimui, kas yra priimta ir aprobuota jūsų darbotvarkėje. Ir mano asmeninė pozicija čia nieko dėta. Aš turiu teikti balsavimui...

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Antrąkart negalima. Jūs jau kalbėjote tuo pačiu klausimu.

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos!

PIRMININKAS.  Negalima antrąkart kalbėti.

A.KUBILIUS. Aš šiuo klausimu nekalbėjau.

PIRMININKAS. Atsiprašau, Seimo narys tikrai nekalbėjo. Prašome, Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Na, man labai gaila, kad Seimo Pirmininkas taip ir neišdrįso pasakyti, kokiu įstatymu ir kokiu straipsniu remiantis bandoma šitaip perskirstyti mandatus. Aš suprantu, kad galima minėti ir teismo nutarimus, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nutarimus, bet yra vienas dalykas - yra įstatymas ir Konstitucija, ir Seimas turi vadovautis šitais dalykais. Ir kol šitų negalima nurodyti, tai aš nežinau, pone Seimo Pirmininke, man labai gaila.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis dėl vedimo tvarkos.

A.BALEŽENTIS. Aš norėjau paklausti gerbiamąjį Seimo Pirmininką...

PIRMININKAS. Negalima klausti. Prašome kalbėti dėl vedimo tvarkos.

A.BALEŽENTIS. O vis dėlto kaip atsakoma į klausimą, kad įstatymas atvirkščia tvarka negalioja?

PIRMININKAS. Čia jūsų nuomonė, kitų nuomonė yra kitokia.

A.BALEŽENTIS. Ne, vis tiek klausimas išlieka. Jūs galite į jį neatsakyti, bet tas klausimas visai Lietuvai išlieka...

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Baleženti, kalbėkite, prašome, dėl vedimo tvarkos. Prašome neklausinėti manęs, aš neturiu ką atsakyti. Jeigu kas nors ne pagal procedūrą, procedūra pažeidžiama, prašome, sakykite. O į jūsų klausimus nei Seimo Pirmininkas, nei aš negalime dabar atsakinėti. Yra trečiasis svarstymas ir balsavimas.

A.BALEŽENTIS. Klausimas išlieka...

PIRMININKAS. Jums žodis nebesuteikiamas.

A.BALEŽENTIS. Į jį nebuvo atsakyta.

PIRMININKAS. Ir nebus atsakyta. Prašome ramiai atsisėsti ir pasiruošti balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Jums teikiamas nutarimo projektas dėl išeitinių pašalpų išmokėjimo A.Eigirdui, R.Hofertienei, J.Janoniui. Kas už šį projektą, prašome pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 47.

PIRMININKAS. Už - 47, kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Susilaikė 2. Nutarimas dėl išeitinių pašalpų išmokėjimo A.Eigirdui, R.Hofertienei, J.Janoniui, 47 Seimo nariams balsavus už ir 2 susilaikius, yra priimtas.

K.SKREBYS. Ponas posėdžio pirmininke...

PIRMININKAS. 86 Seimo nariai buvo.

K.SKREBYS. Repliką galima?

PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys. Prašome repliką.

K.SKREBYS. Aš turiu pasakyti, kad šiame gėdingame balsavime Tėvynės Santara nedalyvavo. Ir norėčiau dar pasakyti stenogramai, kada valdančioji partija nebesugeba tvarkyti krašto ūkio, ji griebiasi politinių provokacijų. Vienos liudininkais mes ką tik buvome. Ačiū.

# $ Statuto II dalies projektas (antrasis svarstymas) (93.05.04)

2sesija32p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Dabar, kadangi 5 ir 6 punktus ministras E.Vilkelis prašė nukelti l5 val., svarstysime 7, 8, 9 ir kitus punktus iki pertraukos. Kviečiame iki pertraukos Seimo Pirmininką poną Č.Juršėną arba poną J.Bernatonį. Ponas J.Bernatonis. Tiktai pakeitimai, kokie pakeitimai yra pateikti jums per antrąjį svarstymą.

R.HOFERTIENĖ. Aš labai atsiprašau, bet aš kėliau ranką dėl balsavimo motyvų...

PIRMININKAS. Negalima, ponia R.Hofertiene, aš labai apgailestauju, bet nebegalima.

R.HOFERTIENĖ. Aš labai atsiprašau, vis dėlto pasiliksiu sau šitą teisę. Aš noriu išreikšti padėką LDDP...

PIRMININKAS. Pradėkite.

J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstant Seimo Statuto antrąją dalį “Seimo struktūra”, buvo pateikta labai daug pastabų ir pasiūlymų. Visus juos išnagrinėjo darbo grupė, sudaryta iš frakcijų atstovų drauge su...

R.HOFERTIENĖ. Poną pirmininkaujantį aš dar prašau.

J.BERNATONIS. ... projekto rengėjais. Kai kurie pasiūlymai buvo diametraliai priešingi, kiti neatitiko bendros parengto projekto koncepcijos, o kai kurie netgi prieštaravo jau Seimo patvirtintoms nuostatoms dėl Seimo struktūros. Todėl plačiau apžvelgsiu tuos Seimo narių pasiūlymus, į kuriuos ketina atsižvelgti darbo grupė, pateikdama naują projekto redakciją trečiajam svarstymui. Kitus siūlymus bus galima aptarti kaip alternatyvas.

9.2 straipsnyje Seimo narys V.Andriukaitis siūlė formuluoti taip: “Politinės partijos ir organizacijos savo politinėms programoms įgyvendinti sudaro Seimo narių frakcijas.” Kadangi darbo grupėje paaiškėjo, jog ne visos politinės partijos turėjo rinkimines programas ir, kaip teigia Santaros atstovai, tokių programų nereikalavo Rinkimų įstatymas, todėl ieškojome kompromisinės formuluotės. Ji galėtų būti maždaug tokia: “Savo politinėms pažiūroms reikšti, politinėms programoms ir tikslams įgyvendinti.”

9.3. straipsnyje Seimo narys K.Antanavičius siūlė patikslinti, kad Seime veikia Seimo valdyba. Daug diskusijų sukėlė 9.5 straipsnyje išdėstyti Seimo Pirmininko įgaliojimai. Pavyzdžiui, Seimo narys T.Lideikis teigia, jog jie per dideli. O tie, kurie juos lygino su buvusiais Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko įgaliojimais, teigia, kad Seimo Pirmininko įgaliojimai per maži.

Manytume, jog, atsižvelgiant į Juridinio skyriaus pastabą, reikėtų patikslinti 6 punktą pagal Konstitucijos 89 straipsnio reikalavimus, kada Seimo Pirmininkas laikinai eina Prezidento pareigas, o kada jį pavaduoja. Taip pat reikėtų nurodyti Seimo Pirmininko teisę pateikti Seimui skirti Seimo kontrolierių kandidatūras bei skirti Seimo kontrolierių įstaigos vadovą.

Dėl l0 straipsnio buvo pateikti labai įdomūs Seimo nario A.Basko pasiūlymai, kad reikėtų sukonkretinti Seimo Pirmininko pavaduotojų funkcijas. Tačiau teoriškai jas apibrėžti labai sunku, nes dar nesusiklostė tokio darbo praktika, juo labiau tai priklausys ir nuo konkrečių asmenų. Todėl dabar būtų tikslinga numatyti, kad jų konkrečius įgaliojimus apibrėžia Seimo valdyba.

Be abejo, l3 straipsnį reikėtų papildyti mūsų bendru su Seimo nariu A.Basku siūlymu, kad stebėtojais valdybos posėdžiuose gali dalyvauti visi Seimo nariai. Toks viešumas tik padės gerinti tarpusavio supratimo atmosferą Seime.

Galima būtų pritarti ir Juridinio skyriaus siūlymui papildyti l5 straipsnį, kad ir Seimo aparato vadovas galėtų pateikti svarstyti klausimus Seimo valdybai. O 23 straipsnyje būtina numatyti, kad posėdžių sekretoriatas, be kitų darbų, registruoja ir teikiamus įstatymo projektus.

24 straipsnyje pasiūlyta alternatyva, jog apie neeilinius seniūnų sueigos posėdžius pranešama ne prieš l2, o tik prieš 6 valandas. Nemažai Seimo narių siūlė išplėsti seniūnų sueigos įgaliojimus. Vertas dėmesio pasiūlymas, kad seniūnų sueigos posėdžiuose būtų tvirtinama savaitės ir dienos posėdžių darbotvarkė. Iš tiesų racionalu, nes dabar tam sugaištame vos ne valandą Seimo posėdžio laiko.

Plačiau norėčiau pakalbėti ir apie vadinamąjį alternatyvų projektą, parengtą Seimo narių A.Kubiliaus ir P.Ginioto.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš turėčiau jūsų atsiprašyti. Aš norėčiau perskaityti Reglamento 203 straipsnio paskutinį sakinį, kuriame parašyta: “Kai projektui pritarta pirmuoju svarstymu, alternatyvūs projektai nepriimami.” Tokiu atveju jūs apie alternatyvas galite nekalbėti, galima kalbėti tik apie pataisas jūsų esamame projekte. Prašome toliau tęsti.

J.BERNATONIS. Aš manau, kad tai bus teikiama kaip alternatyvos atskiriems straipsniams. Todėl noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, jog iš šiame vadinamajame alternatyviame projekte teikiamų l6 straipsnių l0 yra pažodžiui nurašyta nuo pagrindinio projekto. Taip pat nesilaikoma tų alternatyvų, už kurias Seimas jau balsavo ir pasirinko dėl Seimo struktūros. Šiaip jau, mano manymu, jeigu Lietuvoje būtų saugoma intelektuali nuosavybė, tai būtų vadinama ne alternatyviu projektu, o tiesiog plagiatu.

Naujos mintys yra pateiktos dvi. Tai vietoj Seimo valdybos pasiūlytas įstatymdavystės komitetas. Dėl jo labai aiškūs argumentai yra išsakyti Juridinio skyriaus. Aš pacituosiu: “Iš esmės diskutuotina 9.3 straipsnyje suformuluota nuostata įsteigti įstatymdavystės komitetą, kuris turės organizuoti ir prižiūrėti įstatymų leidybos darbą. Tai visiškai nepagrįstai suvaržys ne tik kitų Seimo komitetų, bet ir Vyriausybės prerogatyvas įstatymų leidybos srityje. Šiuo atveju tikriausiai galima kalbėti tik apie koordinacinę funkciją, tačiau ją gali atlikti jau sudarytas Valstybės ir teisės komitetas arba seniūnų sueiga.”

Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog žodis “įstatymdavystė” teisinėje literatūroje jau senokai nevartojamas. Ir antra nauja mintis, tai buvo pasiūlyta administracinė komisija, kurios įkūrimui buvo pritarta ir darbo grupėje, tačiau manome, jog tai turėtų būti reglamentuojama Statuto trečiojoje dalyje. Kadangi Reglamentas neleidžia svarstyti šio alternatyvaus projekto, manau, kad bus galima trečiojo svarstymo metu svarstyti atskirų straipsnių alternatyvas. O tam pagrindiniam tikrajam Seimo Statuto antrosios dalies projektui siūlau pritarti po antrojo svarstymo ir trečiąjį svarstymą paskirti šios savaitės ketvirtadienį.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Baskas. Prašome.

T.LIDEIKIS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis dėl vedimo tvarkos.

T.LIDEIKIS. Aš noriu atkreipti ir pirmininkaujančio dėmesį, kad prie to mikrofono jau seniai stovi ponia R.Hofertienė. Mes jai didelę pagarbą parodėm paskirdami dviejų mėnesių pašalpą, tačiau negalime parodyti pagarbos moteriai ir signatarei ir suteikti žodį. O gerbiamasis J.Bernatonis, kuris, aš manau, yra džentelmenas, buvo tiek nemandagus, kad pertraukinėjo gerbiamosios ponios R.Hofertienės kalbą.

PIRMININKAS. Aš atsakysiu jums. Kada klausimas bus baigtas svarstyti, aš kreipsiuos vėl į Seimą dėl leidimo suteikti poniai R.Hofertienei žodį. Seimo nary A.Baskai, prašome. Ponia R.Hofertiene, aš tikrai kreipsiuos į Seimą, bet gal baikime tą klausimą svarstyti.

R.HOFERTIENĖ. Jeigu mano būtų nepradėtas sakinys, aš visiškai sutikčiau...

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš negaliu kariauti su moterimis. Ponia R.Hofertiene, prašom.

J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Aš jau suteikiau žodį.

J.BERNATONIS. Tuomet asmeniniu klausimu, kadangi aš buvau...

PIRMININKAS. Kai baigs ponia R.Hofertienė kalbėti ir kai baigsime šitą klausimą, tada asmeniniu klausimu.

J.BERNATONIS. Tuomet dėl vedimo tvarkos - dėl Reglamento.

PIRMININKAS. Prašau.

J.BERNATONIS. Dėl žodžio suteikimo poniai R.Hofertienei turėtų Seimas nutarti, o ne pirmininkaujantis.

PIRMININKAS. Aš žinau, bet Seimas jau nutarė suteikti. O ponia R.Hofertienė... Ne, ne, atsiprašau, aš noriu patikslinti. Seimas leido poniai R.Hofertienei kalbėti.

J.BERNATONIS. Ji jau kalbėjo.

PIRMININKAS. Ponia R.Hofertienė sakė, kad ji nepabaigė kelių sakinių. Gal mes mažiau ginčykimės, leiskite pasakyti tuos kelis sakinius, bus kur kas greičiau.

R.HOFERTIENĖ. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Prašome, ponia R.Hofertiene.

R.HOFERTIENĖ. Labai ačiū už pagarbą man, nes vadinate ponia, bet aš dar kartą noriu priminti, kad kol teisiškai bus išspręsta, mane turėtumėte vadinti Seimo nare ir už tai atsiprašyti. Tačiau aš to nereikalausiu, nes aš esu labai dėkinga LDDP už visa tai, ką jie daro paskutiniu laikotarpiu. Buvau aprimusi ir norėjau dirbti kultūringiau, bet tai man nepavyko, aš dirbau mažiau. Aš dabar suvokiau, kad blogis grįžta į Lietuvą ir kad man reikia dešimt kartų aktyviau dirbti ir galvoti, kaip padėti klystantiems LDDP nariams atkurti teisingumą. Einant į santarvę, aš privalau būti atlaidi ir padėti jums. Dalies LDDP samprata teisingumo atžvilgiu jau keičiasi, ir aš atsiprašau tų, kurie tai teisingai supranta ir kartais, bijodami geležinės drausmės, išeina iš salės ir nedalyvauja. Ačiū jiems, jų bus daugiau. Tačiau likusiai daliai noriu priminti, kad žinote, kiek mane LDDP persekioja už pavardę. Noriu pakartoti tai, ką aš parašiau interviu “Amžiuje” ir kaip buvo pasistengta, kad parlamento kioske jo nebūtų. Aš noriu pakartoti dar kartą - susimąstykite, nes kaip mane persekioja mergautinė pavardė iš jūsų pusės, taip ateityje gali persekioti jūsų vaikus. Ir pakartosiu nesiruošiantiems suprasti - LDDP mergautinė pavardė, šiandien pamačiau, dalies tikrai yra TSKP. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū poniai R.Hofertienei. Seimo narys A.Baskas, prašome.

J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Taip, Seimo narys J.Bernatonis dėl vedimo tvarkos.

J.BERNATONIS. Aš noriu pasiteirauti pirmininkaujančio, ar man buvo suteiktas žodis šiuo svarstomu klausimu, ar ne?

PIRMININKAS. Buvo.

J.BERNATONIS. Kadangi aš buvau apkaltintas, kad buvau nemandagus su ponia R.Hofertiene, kuri kalbėjo, jai žodžio nesuteikus. Galbūt jūs galėtumėte Seimui paaiškinti?

PIRMININKAS. Taip, jums buvo suteiktas žodis. Prašome, Seimo nary A.Baskai. Prašome nereplikuoti, Seimo nary V.Landsbergi, tai irgi nepuošia jūsų veido. Prašome.

A.BASKAS. Gerbiamasis Seime, kad truputį nukristų įtampa, aš siūlau pagalvoti, kaip mums vienas kitą vadinti. Gerbiamoji Seimo narė, gerbiamasis Seimo narys, o gal, kad būtų trumpiau, pasinaudokime anglų tradicija, kai jie savo parlamento narius vadina “MP”. Ar nesutiktumėte, kad aš kreipčiausi į jus gerbiamieji “SN”, t.y. Seimo nariai. Tiktai vienas, girdėjau, prieštaravo, vadinasi, į kitus aš galėsiu kreiptis “gerbiamieji SN”. (Salėje juokas)

Pateiktas Seimo Statutas, mano supratimu, yra tradicinių parlamentų statutų rėmuose, ir jis yra geras tiems stabiliems valstybių periodams. O tokių valstybių, kurios yra šitame pereinamajame laikotarpyje, iš vienos ekonominės sistemos į kitą, jis turėtų būti papildytas projektinių organizacijų darbo metodais ir patyrimais. Kadangi tikrai čia reikia daug kur projektuoti tiesiog procesus ir įstatymų visumą, ne tik atskirų įstatymų vertinimą. Dėl to su tuo aš siūliau kai kuriuos elementus, gerbiamasis pranešėjas kai kuriuos paminėjo, o vieno nepaminėjo - tai dėl sesijos darbų programos sudarymo. Šitoje antrojoje dalyje yra kas teikia programą, yra kas padeda rengti programą, bet nėra kas sudaro, kas parengia šitą programą. Ir likusiose Statuto dalyse aš neradau ir procedūrų kol kas, kaip jinai rengiama.

Todėl pakartotinai siūlau, kad antrojoje dalyje būtų kažkuriai struktūrai priskirta sesijos darbų programos rengimo funkcija. To nepakanka, čia antrojoje dalyje nėra, kas tvirtina, kas priima sesijos darbus. Štai šito dalyko reikia.

Toliau. Kadangi per tą laiką, per tą svarstymą atėjo Juridinio skyriaus išvados dėl alternatyvinės antrosios dalies, tai šitos išvados kritikuoja ir šitos pateiktos dalies 24 straipsnio nuostatą. Juridinio skyriaus išvados sako: nuostata, kad seniūnų sueigos nutarimai darbotvarkės klausimais yra privalomi Seimui, neatitinka Konstitucijos, nes nei pats Seimas, nei jokia kita institucija negali suvaržyti Seimo prerogatyvų šioje srityje. Beje, pateiktame projekte 2024 straipsniai kaip tik tą ir daro, t.y. varžo.

Dabar yra kitas svarbus dalykas - kiek reikalinga Seimo valdyba. Pavyzdžiui, tai, kur numatyta, ką ji turi daryti, ar jinai bus, ar jinai nebus, iš esmės reikalai nepasikeičia. O l7 straipsnio 3 dalis padaro neaiškiu, ar ji nesikėsina į Seimo komitetų kompetenciją, kadangi pagal šitą straipsnį gali suprasti, kad darbo grupes įstatymams rengti gali sudaryti tik valdyba. Mano supratimu, tai yra labai svarbi komitetų kompetencijos dalis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui A.Baskui. Gerbiamieji Seimo nariai, dar trys yra užsirašę kalbėti, bet mes padarykime dabar pertrauką ir jie galės kalbėti l2 val. O dabar kviečiu į tribūną Seimo narį L.Alesionką, kuris nori pateikti informaciją, po to Seimo narį V.Landsbergį, po to Seimo narį V.Petrauską skaityti pareiškimus. Prašome.

L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, štai ir atėjo ta diena, už kurią jūs man visi dėkojate ir iš kairės, ir iš dešinės vienodai. Lygiai 11.30 val. Vilniaus kraujo centras šių rūmų šio aukšto 2l7 kabinete pasiruošęs priimti donorus. Aš kviečiu visus užmiršti trumpam šitomis valandomis visas politikas, nesutarimus, frakcijas ir partijas ir pabūti paprasčiausiai žmonėmis, kurie nori ir gali padėti kitam vargstančiam žmogui. Taigi laukiame jūsų, o kartu ir viso Seimo personalo ir prezidentūros žmonių šių rūmų 217 kabinete    pradedant 11.30 val. Ačiū tamstoms už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Landsbergis. Ruošiasi V.Petrauskas.

V.LANDSBERGIS. Atsiliepiant į ką tik pasakytą paraginimą, reikia tik apgailestauti, kad prieš tokią gražią akciją Seimo dauguma pasirūpino gadinti mūsų kraują.

O dabar čia yra mano paklausimas užsienio reikalų ministrui ponui P.Gyliui. Labai trumpas.

Mes prašome paaiškinti, ar jums žinoma apie grupės žmonių, vadovaujamų daktaro Henig, iš Vokietijos atvykimą į Lietuvą šiomis dienomis. Ar jums žinoma apie jų ketinimus tyrinėti “vokiečių valdymo įvedimą Klaipėdos krašte” ir “nustatyti teisingas ateities gaires” jų vadinamoje šiaurės rytų Vokietijoje. Ar jūsų vadovaujama ministerija davė jiems įvažiavimo vizas?

Prie to galiu pridėti, kad mūsų turimomis žiniomis šita keistų žmonių grupė iš Vokietijos bendradarbiauja su universiteto profesoriumi Grigoniu ir yra labai patenkinta tuo bendradarbiavimu. Jie taip jį tituluoja. Galbūt jūs geriau jį pažįstat ir gal ką nors galėtumėte dar dėl to pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Bus įteikta Sekretoriatui, kuris užregistruos ir perduos Užsienio reikalų ministerijai.

Seimo narys V.Petrauskas. Ruošiasi Seimo narys V.Būtėnas.

V.PETRAUSKAS.Lietuvos demokratų partijos prezidiumo pareiškimas Lito komitetui.

“1993 m. balandžio 28 d. priimtame Lito komiteto pareiškime Nr.1 dėl pasirengimo Lietuvos Respublikos nacionalinių pinigų - litų įvedimui nenumatoma kompensuoti dėl infliacijos prarastus Lietuvos žmonių pinigus Taupomajame banke. Atkreipiame Lito komiteto dėmesį į šiuos esminius dalykus.

Trečioji ir ketvirtoji Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo įsipareigojusios visus pinigus, laikytus Taupomajame banke iki 1991 m. vasario 26 d., į litus keisti palankesniu santykiu, t.y. išskirti šiuos pinigus iš visos pinigų masės. Iki 1991 m. vasario 26 d. Taupomajame banke laikyti pinigai buvo sunkiai uždirbti Lietuvos žmonių pinigai. Taupomajame banke pinigus daugiausia laikė mažai ir vidutiniškai pasiturintys Lietuvos žmonės, kuriems dabartinis Lito komiteto sprendimas būtų didelė skriauda. Mažai pasiturintys Lietuvos žmonės sunkiausiomis mūsų valstybei dienomis niekad neskubėjo atsiimti savo indėlių iš Taupomojo banko ir tuo išreiškė pasitikėjimą valstybe. Lito komiteto sprendimai pažeidžia šių žmonių interesus.

Šiandien nėra tiksliai žinoma, kokią dalį visoje Lietuvos pinigų masėje sudaro svetimų mūsų valstybei struktūrų pinigai. Sprendimas visų talonų masę keisti į litus vienodu santykiu yra tik fizinis pajamų masės sumažinimas, o pati situacija, kad Lietuvos pinigai nepadengti prekėmis, išlieka. Tai nėra pinigų reforma, o tik vienų piniginių ženklų vienetų pakeitimas kitais. Todėl ir toliau bus skatinama infliacija.

Lietuvos demokratų partijos prezidiumas pareiškia, kad šie Lito komiteto sprendimai pažeidžia teisingumo ir valstybės institucijų veiklos tęstinumo principus. 1993 m. gegužės 1 d. “

Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū jums. Seimo narys V.Būtėnas. Po to asmeniniu klausimu Seimo narys J.Bernatonis ir bus pertrauka.

V.BŪTĖNAS. Naujosios partijos nariams!

Prieš kelias dienas įvyko steigiamoji Tėvynės sąjungos konferencija. Gimė dar viena politinė partija, kurios iniciatoriais tapo net 27 Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Sveikiname kolegas ir tikimės, jog tai jau bus paskutinė partija, kurią jūs įkūrėte. Puikiai suprasdami gimdymo skausmus, siūlome didvyriškai juos išgyventi patiems, o ne tuos skausmus perkelti kitiems. Viliamės, jog bus pasimokyta iš praeities klaidų, kai politinės euforijos veikiami daugelis dabartinių naujosios partijos narių vykdė “didžiojo šuolio” ekonomikos politiką, atvedusią Lietuvą į nuosmukį, įskiepijusią žmonėms nusivylimą ir pesimizmą. Išsivaduokite iš baimės ir nesisapnuos nei liūnai, nei artimojo užsienio ar separatistų spąstai. Siūlome išeiti į realybės atviro pasaulio kelią. Jį Lietuvos žmonės pasirinko savo ir savo vaikų gerovei. Tikimės, jog Sąjunga aktyviai dalyvaus įgyvendinant krašto reformas darbais, o ne deklaracijomis, stiprins Lietuvos nepriklausomybę.

Ir dar, jei ką nors konservuosite, tai susimildami nedarykite to atgimimu. Atgimimas mėgsta gaivų, nepriplėkusį orą.

Lietuvos Demokratinės darbo partijos nariai Seime.

PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariui V.Būtėnui. (Plojimai) Seimo narys J.Bernatonis paaiškino, kad jisai asmeniniu klausimu jau pasisakė ir gavo atitinkamą atsakymą, todėl skelbiama pertrauka.

12 val. norėtų kalbėti linininkų piketo atstovė. Jeigu Seimas neprieštaraus, linininkų piketo atstovė kalbės 12 val., o dabar pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėtų padaryti pareiškimus Seimo narys K.Dirgėla, Seimo narys A.Endriukaitis, A.Baskas, A.Kunčinas, A.Vaišnoras ir R.Bloškys. Be to, dar prašo leisti padaryti pareiškimą Lietuvos linininkų vardu. Pasirašiusi linininkų piketo atstovė I.Kudirkaitė. Bet aš nematau. Yra? Kažkaip nelabai patogu daryti pareiškimą, kai Seimo salė dar tuščia. Todėl leiskime padaryti pareiškimus Seimo nariams pirmiausia. Seimo narys K.Dirgėla. Prašome į tribūną skaityti pareiškimą. Aš jos negaliu papildyti. Kada jūs? Skaitysite po pietų?

BALSAS IŠ SALĖS. (Kalba ne į mikrofoną. Negirdėti)

PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla įrašomas į sąrašo galą. Seimo narys A.Endriukaitis. Jo taip pat nėra. Įrašomas į sąrašo galą. Seimo narys A.Baskas yra? Taip pat įrašomas į sąrašo galą. O Seimo narys A.Kunčinas norėjo kalbėti frakcijos vardu, kiek aš žinau. Irgi nėra. Niekas nenori skaityti pareiškimų. Labai malonu. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom pareiškimą. Visi, kurie dabar neskaitė pareiškimų, skaitys darbo pabaigoje. Seimo narys R.Bloškys yra. Aš jo dar neklausiau. Seimo narys A.Vaišnoras. Kviečiame į tribūną.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Na, žinoma, mūsų šiuo metu gal ir mažoka, tačiau problema yra aiški. Aš norėjau paskaityti Tėvynės Santaros pareiškimą dėl naujos Vyriausiosios rinkimų komisijos 1993 m. balandžio 14 d. sprendimų ir po to sekusių Seimo vadovybės veiksmų.

“Tėvynės Santaros Seimo nariai dar kartą pakartoja savo poziciją, kad 1993 m. balandžio 14 d. naujos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl Seimo rinkimų rezultatų 20ojoje Baltijos, 22ojoje Pajūrio ir 64ojoje Šakių rinkimų apygardose prieštarauja Seimo rinkimų įstatymui bei 1992 m. spalio 25 d. tautos referendumu priimtai Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir yra neteisėtas. Po to sekė dar vienas šiurkštus Konstitucijos pažeidimas - priimta priesaika iš trijų LDDP sąrašo narių, padidinant prisiekusiųjų Seimo narių skaičių iki 143.

Seimo vadovas, remdamasis šiais sprendimais, pradėjo neprecedentinę Seimo narių, teisėtų tautos atstovų, R.Hofertienės, J.Janonio ir A.Eigirdo, diskriminacijos politiką, trukdydamas jiems vykdyti Seimo narių funkcijas. Tik žodiniu Seimo Pirmininko pavedimu jau balandžio 15 d. nuo Seimo narių darbo vietų Seimo posėdžių salėje buvo nuplėštos pavardės. Pavardės buvo ištrintos ir iš kompiuterio, tuo atimant galimybę trims Seimo nariams dalyvauti svarstyme ir balsavime. Balsavimo komisijai duotas nurodymas neskaičiuoti trijų Santaros narių balsų. Paprašius žodžio Seimo nariui A.Eigirdui, ponas Č.Juršėnas pavadino jį svečiu ir paklausė Seimo narių, ar suteikti Seimo svečiui žodį. Seimo dauguma nubalsavo prieš. Pažeisdamas Seimo laikinąjį statutą, posėdžio pirmininkas nesuteikė žodžio Seimo nariui.

Balandžio 26 d. buvo nuplėštos pavardės nuo trijų Seimo narių dėžučių, tuo atimant jiems teisę gauti darbui Seime būtinus dokumentus, gauti laiškus iš rinkėjų. Duotas vėlgi žodinis nurodymas Seimo buhalterijai neskaičiuoti nuo balandžio 14 d. atlyginimų ir apskaičiuoti galutinį atsiskaitymą. Š.m. balandžio 29 d. Seimo LDDP dauguma priėmė nutarimą “Dėl kai kurių Seimo narių komitetų sudėties dalinio pakeitimo”, kuriuo iš komitetų buvo pašalinti trys Tėvynės Santaros nariai be jų žinios ir paskirti trys iš LDDP sąrašo neteisėti Seimo nariai.

Todėl Tėvynės Santaros nariai pareiškia:

“1. Kol dėl Seimo rinkimų rezultatų 20ojoje Baltijos, 22- ojoje Pajūrio ir 64ojoje Šakių rinkimų apygardose nebus padaryti sprendimai, atitinkantys Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, Seimo Tėvynės Santara laiko teisėtai išrinktais Seimo nariais R.Hofertienę, A.Eigirdą ir J.Janonį, o tris LDDP sąrašo narius neteisėtai paskirtais.

2. Iki to laiko Seimo vadovybė privalo užtikrinti Seimo nariams R.Hofertienei, A.Eigirdui ir J.Janoniui įstatyme ir Konstitucijoje numatytas teises ir darbo sąlygas.

3. Tėvynės Santara mano, kad visi Seimo priimti sprendimai, kai buvo neleidžiama balsuoti trims Tėvynės Santaros nariams ir balsavime dalyvavo trys LDDP sąrašo atstovai, neteisėtai paskirti Seimo nariais, gali būti kvestionuojami kaip neturintys juridinės galios.

4. Seimo Tėvynės Santara visomis jai pasiekiamomis priemonėmis, pasitelkdama ir tarptautinių organizacijų pagalbą, sieks, kad šiuo klausimu būtų priimtas teisinis sprendimas,        ir mano, kad tokiais žingsniais LDDP frakcija dar kartą žlugdo mūsų pastangas siekti normalaus pozicijos ir opozicijos bendradarbiavimo Seime.”

Pasirašo Sąjūdžio frakcijos vadovas A.Stasiškis, Demokratų partijos frakcijos vadovas S.Pečeliūnas, Krikščionių demokratų frakcijos vadovas P.Katilius, Piliečių chartijos frakcijos vadovas T.Lideikis ir Laisvės frakcijos vadovas B.Gajauskas.

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariui A.Vaišnorui. Seimo narys R.Bloškys. Paskui Seimo narys A.Kunčinas ir toliau tęsime darbą pagal darbotvarkę.

R.I.BLOŠKYS. Lietuvos Respublikos Seimui.

“Klaipėdos miesto taryba pusės deputatų balsais priėmė nutarimą, kuriuo miesto valdyba įpareigojama atleisti iš užimamų pareigų Klaipėdos laikraščio redaktorių A.Stanevičių.

Toks nutarimas yra grubus mėginimas apriboti spaudos laisvę demokratiškoje visuomenėje, priversti žurnalistus būti tam tikrų politinių jėgų ruporais. Dėl to paties atmetamas siūlymas leisti privatizuoti laikraščio redakciją.

Tarybos nutarimo motyvai yra formalūs, asmeninių įsitikinimų ir ambicijų pagimdyti.

Redakcija nėra gavusi spaudos kontrolės valdybos įspėjimų dėl spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymų pažeidimų. Todėl Klaipėdos miesto tarybos nutarimą galima vertinti vien kaip siekimą susidoroti su žodžio laisve, tolerancija įvairioms pažiūroms, lojalumą Lietuvos valdžiai propaguojančio laikraščio vadovu, remiamu visos redakcijos kolektyvo.

Tikimės, kad Seimas pasmerks šiurkštų demokratijos principų pažeidimą Klaipėdoje ir savo autoritetu padės stiprinti spaudos laisvę Lietuvoje.

Šis faktas rodo, kad Vyriausybė turi paskubinti nutarimų dėl laikraščių redakcijų privatizavimo priėmimą.”

Pasirašo Seimo nariai R.Bloškys, I.Šiaulienė, R.Žurinskas, Socialdemokratų partijos narys V.Plečkaitis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Kviečiame į tribūną Seimo narį A.Kunčiną. Paskui prašysiu leidimo kalbėti linininkų piketo atstovei.

A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau supažindinti su LDDP frakcijos pareiškimu.

“Š.m. balandžio 28 d. Kovo 11osios Akto signatarų grupė padarė pareiškimą, kuriame bandoma apginti kai kuriuos Seimo narius, neteisėtai naudojančius tarnybinius automobilius. Pareiškime teigiama, kad tarnybinių automobilių, kuriais disponuoja Aukščiausioji Taryba, naudojimosi tvarką nustato Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Todėl primename, kad nuo š.m. sausio 1 d. galioja Lietuvos Respublikos Seimo ūkio skyriaus autoūkio automobilių naudojimosi taisyklės, patvirtintos Seimo Pirmininko 1992 m. gruodžio 23 d. potvarkiu Nr. 32.

Šiose taisyklėse nurodyta, kad tarnybiniai automobiliai Seimo nariams nuolat naudotis   be vairuotojo skiriami pagal Seimo narių socialinių buitinių klausimų sprendimo laikinosios grupės sprendimą. Minėtoji grupė Seimo nariams L.Andrikienei, S.Pečeliūnui, S.Šalteniui, V.Žiemeliui tarnybinių automobilių nepaskyrė, jiems neišduoti jokie dokumentai.

Todėl pareiškiame, kad Seimo nariai L.Andrikienė, S.Pečeliūnas, S.Šaltenis ir V.Žiemelis neteisėtai naudojasi tarnybiniais automobiliais, pažeidžia ne tik Seimo nario etiką, bet ir daro žalą Seimo darbui, apriboja kitiems Seimo nariams galimybes atlikti savo darbą rinkimų apygardose.

Kita vertus, šie Seimo nariai, vairuodami tarnybinius automobilius ir neturėdami tam reikiamų dokumentų, šiurkščiai pažeidžia ir Kelių eismo taisykles.

Reikalaujame, kad Seimo nariai L.Andrikienė, S.Pečeliūnas, S.Šaltenis, V.Žiemelis, neteisėtai besinaudojantys tarnybiniais automobiliais, taip pat Seimo nariai S.Malkevičius ir A.Endriukaitis, netekę savo įgaliojimų vienmandatėse apygardose, grąžintų tarnybinius automobilius, kuriuos pagal galiojančias taisykles paskirstytų Seimo narių socialinių buitinių klausimų sprendimo laikinoji grupė.”

Aš norėčiau priminti, kad dauguma šių Seimo narių yra TSKP nariai, tai yra Tėvynės sąjungos konservatorių partijos nariai, tai viena. (Salėje juokas) Ir aš, kaip eismo dalyvis, labai nerimauju, kada už vairo sėdi žmogus, neturintis reikiamų dokumentų. Jis nesaugiai jaučiasi prie vairo, kartu kelia pavojų visiems eismo dalyviams. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui.

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar aš turėčiau paklausti. Salėje yra linininkų piketo atstovė gerbiamoji I.Kudirkaitė. Ji prašo žodžio. Ar Seimo nariai prieštarautų?

BALSAS IŠ SALĖS. Ne.

PIRMININKAS. Kviečiame į tribūną gerbiamąją I.Kudirkaitę. Prašom.

I.KUDIRKAITĖ. Pirmiausia norėčiau padėkoti gerbiamiesiems Seimo nariams už tai, kad suteikėte man teisę pasisakyti jūsų posėdyje, ir norėčiau išdėstyti mūsų reikalavimus.

Valstybinės akcinės įmonės “Suvalkijos linai” įspėjamojo piketo reikalavimai Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei.

“Linininkystė Lietuvoje paskelbta prioritetine ūkio šaka, tačiau nei Seimas, nei Vyriausybė jos neremia. Linų pirminio apdirbimo fabrikai žaliavą perka vieną kartą per metus. Supirkimo laikotarpis - vienas du mėnesiai. Visuomet už supirktą žaliavą su žemdirbiais būdavo atsiskaitoma iš karto. Tam lėšų šaltinis buvo banko kreditai. Šiuo metu, pasiekus banko palūkanoms 70 ir daugiau procentų, mes ne tik negalime imti kreditų, bet ir nesugebame grąžinti senųjų, sumokėti mokesčių į biudžetą, sumokėti žemdirbiams už 1992 m. derlių.

Jeigu linininkams nepadės Seimas ir Vyriausybė, tai dar šiais metais dalis pirminio apdirbimo fabrikų bankrutuos.

Esant tokiai situacijai, valstybinės akcinės įmonės “Suvalkijos linai” darbuotojai prašo:

1. Banko kreditus, panaudotus 1991 m. žaliavai supirkti (60 mln. talonų) bei banko palūkanas (23 mln. talonų) ir delspinigius už laiku nesumokėtas palūkanas (15 mln. talonų) įskaityti į įmonės valstybinį kapitalą.

2. Mokesčius biudžetui už 1992 m. ir 1993 m. (14 mln. talonų) įskaityti į įmonės valstybinį kapitalą.

3. Suteikti lengvatinį kreditą (16 mln. talonų) atsiskaityti su žemdirbiais už 1992 m. derliaus žaliavą.

4. Pareikalauti, kad iš biudžeto būtų kuo greičiau sumokėta dotacija (5,2 mln. talonų) už butų apšildymą arba jį įskaityti į mokėjimus į biudžetą.

5. Išspręsti atsiskaitymų problemą su žemdirbiais už 1993 m. derlių. Nes tik linininkai vieninteliai perka žaliavą visiems metams. Ir jei jų neparems Vyriausybė, tai rudenį linai liks laukuose.”

Pasirašo Valstybinės akcinės įmonės “Suvalkijos linai” darbuotojai.

Gerbiamieji Seimo nariai, labai prašytume atkreipti jūsų dėmesį į mūsų čia išdėstytus reikalavimus ir kuo greičiau juos imtis ryžtingai spręsti, nes priešingu atveju sumažės jau šiuo metu žymiai sumažėję apsėti linų plotai. Žemdirbiai dėl tokios neaiškios padėties nesiryžta šiais metais sėti linų. Ir jeigu šiais metais šie klausimai nebus išspręsti, tai ne tik šiais metais, bet galbūt ilgiems dešimtmečiams Lietuvoje linai gali tapti muziejine retenybe. Ir daugybė tūkstančių žmonių, kurie dirba linų pramonėje, žemdirbiai, kurie augina linus, gali likti be darbo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, toliau svarstome Seimo Statutą.

BALSAS IŠ SALĖS. Ar galėčiau repliką?

PIRMININKAS. Ne, nereplikuojama dėl pareiškimų, jūs puikiai...

BALSAS IŠ SALĖS. Aš ne dėl pareiškimo.

PIRMININKAS. Kai “ateis” tas klausimas, tada replikuosite. Bus svarstomas klausimas. Seimo nary A.Stasiški, žodis jums nesuteiktas, prašom su manimi nesiginčyti! Toliau svarstome Lietuvos Respublikos Seimo Statuto projektą. Yra užsirašę Seimo nariai A.Kubilius, P.Giniotas. Žodis Seimo nariui A.Kubiliui. Minutę, aš įjungsiu jūsų kompiuterį. Jūs norite iš tribūnos? Prašom iš tribūnos.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo Pirmininke ir pirmininkaujantis posėdžiui! Mes kalbam apie Seimo Statutą, t.y. tą dokumentą, kuris turi būti alfa ir omega mūsų darbe, turi reguliuoti visus mūsų nesusipratimus, nesusitarimus ir bendrai turi būti ta bazė, į kurią mes remiamės organizuodami savo darbą. Aš jau anksčiau klausiau ir Seimo Pirmininko, ar iš tikrųjų mes jau esam apsisprendę, kad Seimo Statutas liks toks pat, koks buvo ir Aukščiausiosios Tarybos Reglamentas, su kai kuriom kosmetinėm pataisom,  su kai kuriom pataisom, suteikiant Seimo Pirmininkui vis didesnius įgaliojimus ir didesnę atsakomybę? Ir aš suprantu, kad, matyt, taip jau ir bus, kad Seimo Statutas liks toks, koks jis ir buvo. O apie to Reglamento ir Laikinojo statuto, kuriuo mes dabar remiamės, kokybę mes patys galim spręsti iš savo patirties, iš to, kaip mums sekasi šiandien dirbti. Aš manau, kad Seimo Statutas turėtų aiškiai apibrėžti, kaip Seimas dirba tuos darbus, kuriuos jam yra pavesta daryti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tie darbai yra labai paprasti ir juos galima įvardyti turbūt keliais žodžiais. Aš manau, kad Seimas visų pirma turi leisti įstatymus, Seimas turi kontroliuoti Vyriausybę ir galų gale Seimas, šitoj salėj susirinkę žmonės, turi kontroliuoti ir visų šitų rūmų darbą. Na, aš drįstu pasakyti, kad visuose šituose trijuose darbuose mes galim rasti pakankamai daug trūkumų, ir tie trūkumai yra apsprendžiami iš dalies ir to Laikinojo statuto, kuriuo mes iki šiol rėmėmės.

Dabar aš norėčiau daugiau skirti dėmesio, kaip mes organizuojam įstatymų leidimą ir kokius mes galime šiandien matyti trūkumus ir kaip mes, priimdami naująjį Statutą, galėtume bandyti išspręsti kai kurias problemas ir dalį tų trūkumų pašalinti. Aš nedrįstu dabar vardyti daug trūkumų įstatymų leidyboje, bet aš manau, kad daugelis iš mūsų nesam patenkinti Seimo darbu atliekant šitą funkciją, nesam patenkinti savo darbu ir nesam patenkinti tom sąlygom, kokiomis mes turim šį darbą atlikti. Aš manau, kad įstatymų leidybą mes galėtume suskirstyti į dvi dalis. Viena dalis ta, kurią mes visi labai gerai jau esam įgudę daryti, t.y. darbas čia, salėje. Bet šitas darbas bus ir liks menkavertis, jeigu mes nesuprasim, kad ir kita darbo dalis yra labai svarbi, t.y. parengiamasis darbas priimant įstatymus. Ir aš drįstu pasakyti, kad tas parengiamasis darbas iki šiol yra labai ir labai silpnai organizuojamas, ir todėl mes čia, šitoje salėje, turime išlieti daug energijos, daug nervų vieni kitiems gadinti, nes visas įstatymų leidybos darbas yra perkeltas tik į šitą salę. Todėl mes su ponu P.Giniotu, būdami darbo komisijos rengti naująjį Statutą nariais, esam pasiūlę sudaryti, įjungti į naująjį Statutą naują Seimo struktūrą, kurią mes pavadinome įstatymų leidybos komitetu. Galima šią struktūrą vadinti, be abejo, ir kitais vardais. Tačiau manau, kad esmė yra ne pavadinime, o tose funkcijose, kurias mes siūlėme suteikti šiam komitetui. Visų pirma šis komitetas turėtų būti ta struktūra, kuri įgalintų mus aiškiai padalyti darbus, rengiant įstatymų projektus. Jeigu mes ir toliau laikysimės tų tradicijų, kad Seimo darbas yra organizuojamas tiktai Seimo Pirmininko, tai, be abejo, net ir labai mylėdami Seimo Pirmininką, mes turėsim pripažinti kada nors, kad darbo padalijimas ir darbo organizavimas nėra tapatūs meilei Seimo Pirmininkui. Ir jeigu mes nesukursime struktūros, kuri galėtų aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokiu keliu turėtų eiti įstatymo projektas per Seimo komitetus, per kitas struktūras, kokių struktūrų, kokių padalinių, kokių institucijų išvados turi būti pateiktos prieš pradedant svarstyti Seimo salėje konkrečius projektus, tol mūsų darbas bus labai ir labai apgailėtinas. Mūsų pasiūlytas komitetas ir tie įgaliojimai, kuriuos mes bandėm aptarti darbo grupėje, būtent ir turėtų imtis tos funkcijos, apie kurią aš kalbėjau, t.y. mes visi čia, Seime, gaudami įstatymų projektus turėtume gauti ir šio komiteto išvadas ir nurodymus, kaip konkretus įstatymo projektas turi būti nagrinėjamas.

Šiandien, svarstydami įstatymų projektus, mes vis rečiau ir rečiau išgirstam atskirų komitetų išvadas, vis rečiau išgirstam suinteresuotų kitų institucijų, ne Seimo institucijų, pasiūlymus, jų nuomonę, jų išvadas. Seimas, užsisklendęs vien tik savo rate, vis menkiau ir menkiau atlieka tą misiją, kuriai jis yra skirtas, t.y. būti tautos atstovais. Jeigu tautos atstovai įsivaizduoja, kad jie yra viską išmanantys ir viską žinantys, tai aš manau, kad jie labai ir labai klysta.

Aš nenoriu daug aiškinti dėl šio komiteto. Darbo grupėje mes svarstėme, pono P.Ginioto pateikiamame alternatyviniame projekte yra trumpai užsiminta apie tai, tačiau žinodamas, kad šitas projektas jūsų frakcijos yra atmestas, aš nedrįstu trukdyti jūsų laiko, tiktai noriu pasakyti, kad nei šios sudėties Seimas, nei šios sudėties Seimo Pirmininkas turbūt nebus amžini, o tai, ką mes šiandien priimam ir ką mes atmetam, ar mes kuriame, ar nekuriame Seimo tradicijas, kurios yra būdingos, kurios galėtų būti panašios į demokratinių Vakarų pasaulio valstybių tradicijas, ir tokio komiteto sukūrimas tai nėra mūsų su ponu P.Giniotu nurašyta nuo lubų, mes rėmėmės Vakarų šalių patirtimi, kur tokie komitetai turbūt daugumoje parlamentų egzistuoja. Na, bet ką padarysi, aš suprantu, kad dabar dar ne tas metas jums galvoti apie tai, kad situacija gali pasikeisti. Na, ką gi, padėk jums, Dieve! Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Patikslinkit, gerbiamasis pranešėjau, ką reiškia, jūs pasakėt tokią frazę “šios sudėties Seimo Pirmininkas”. Ką jūs norėjot tuo pasakyti? Sakėt “šios sudėties Seimas ir šios sudėties Seimo Pirmininkas”.

A.KUBILIUS. Šios sudėties Seimo Pirmininkas. Ne Pirmininko sudėtis mane domina, o Seimo sudėtis.

PIRMININKAS. A, ačiū. Seimo narys P.Giniotas. Ruošiasi Seimo narys A.Salamakinas. Paskutinis pranešėjas, po to baigiamasis žodis Seimo nariui J.Bernatoniui. Vieną minutę. Prašau. Jūs užsirašęs, A.Kubilius užsirašęs. Išsitrynė, deja. Kalbėkit, prašom.

P.GINIOTAS. Ponios ir ponai Seimo nariai, aš noriu jums keletu sakinių priminti, kaip vyko Seimo Statuto projekto paruošiamasis darbas. Buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė pirminį projektą, po to po dviejų bandymų buvo mėginta dalyvauti tos grupės darbe ir Tėvynės Santaros atstovams. Tačiau galiu pasakyti, kad tas darbas buvo nevaisingas. Mes ne savo valia tapome stebėtojais toje grupėje, ir kaltinimas, kad mes nepateikėme raštu jokių pasiūlymų,  yra nieko vertas jau vien todėl, kad Tėvynės Santaros frakcijos ne kartą savo pareiškimais siūlė sutvarkyti darbą Seime. Siūlė tai padaryti, apsispręsti ir dėl patarėjų korpuso, jo formavimo, ir dėl komitetų formavimo, ir dėl opozicijos vaidmens Seimo darbe. Labai nustebino ir kitas dalykas, kad, svarstant antrąją Statuto dalį, taip ir negavę Seimo nariai viso projekto, nes gavo tiktai du lapus, trečio negavo, visą projektą gavo tik Seimo komitetų pirmininkai  ir frakcijų vadovai, balsavo ir po pirmojo svarstymo pritarė jam tą pačią dieną, net neįsigilinę į to projekto esmę. Aš atsiprašau, aš to nežinojau ir todėl, naudodamiesi Seimo laikinojo statuto nustatyta tvarka, mėginom pateikti alternatyvų projektą, tačiau paskaitę šiandien stenogramą supratome, kad jau yra balsuota ir mes neturim tokios teisės tokį projektą teikti. Tačiau vis dėlto siūlysime trečiajam svarstymui kai kurių straipsnių alternatyvas ir manytume, kad Juridinio skyriaus išvados dėl mūsų pateikto alternatyvinio projekto yra skubotos ir neturi tam pagrindo, nes, kai mes kalbam apie įstatymų leidybos komitetą, nenurodydami, kokias funkcijas jis atliks, Juridinis skyrius jau kalba, kad mes suvaržysime Vyriausybės įgaliojimus ir kita. Aš galiu pasakyti, kad būtent trečioje dalyje, jeigu būtų teikiamas alternatyvinis projektas, ir būtų kalbama apie įstatymų leidybos komiteto funkcijas. Aš norėjau ir kita pastebėti, kad šiandien mūsų bendro darbo, kiek praleidom laiko, rezultatai rodo, kad ne viskas yra gerai. Kad Seimo Pirmininkas priima dažnai vienašališkus sprendimus. Jeigu, tarkim, anksčiau tą darydavo pagal mūsų Reglamentą Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, tai priėmus Konstituciją ir nesant jo tų sprendimų negali daryti Seimo Pirmininkas. Tai turi spręsti Seimas ir nurodyti, kas turi tai spręsti. Tačiau priimtuose Seimo Pirmininko potvarkiuose bandoma tai daryti. Nesureguliuotas išvykimo į komandiruotes klausimas. Aš galiu štai ką pasakyti analizuojant, kas vyksta į komandiruotes, tai santykis tarp pozicijos ir opozicijos yra toks: 5:1,5. Jokių atstovavimo proporcijų nesilaikoma. Kokiais pavedimais vyksta į komandiruotes Seimo nariai, niekas nežino, komitetuose tai neaptariama ir nepritariama. Todėl mes siūlome, kad tuos klausimus vis dėlto turi spręsti atskira komisija, kurią sudarytų kiekvienos frakcijos atstovai. Mes ją pavadintume Seimo administracine komisija. Ji prižiūrėtų Seimo aparato darbą, svarstytų ir spręstų Seimo narių ir aparato darbuotojų darbo ir buities sąlygų problemas, svarstytų Seimo aparato vadovo kandidatūrą, pasiūlytų Seimo kanclerį, pateiktų išvadas Seimo vadovybei, rengtų Seimo aparato struktūros projektus ir pakeitimus, sudarytų Seimo ir komitetų aparato pareigybių sąrašą ir nustatytų atlyginimus, kuriuos tvirtintų Seimo vadovybė ar koks nors kitas organas. Svarsto ir priima sprendimus dėl Seimo biudžetinių lėšų panaudojimo, sudaro Seimo narių revizijos komisiją, tvirtina jos metinę ataskaitą. Aš todėl visa tai išvardijau, kad vėl nebūtų Juridinio skyriaus išvados ir spręstų iš pavadinimo, kad jau kažką suvaržo. Aš noriu dar kartą atkreipti dėmesį, kad šiuo metu teikiamame Seimo Statute Seimo Pirmininkui suteikiami, na, sakyčiau, lyginant su anos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, trigubai didesni įgaliojimai. Ir ne viskas yra teisinga, kas pasakyta, kad Konstitucijoje Seimo Pirmininkui, tarkim, 103 straipsnyje suteikiama teisė teikti trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, bet ne vien šitas straipsnis tai apsprendžia. Yra 67 Konstitucijos straipsnis, kuris nurodo, ką daro Seimas. Ir ten irgi taip pat pasakyta. Vadinasi, aš suprantu, kad Seimo Pirmininkas tai turi daryti pasitaręs su frakcijomis, su Seimu ir daugelį kandidatūrų teikdamas taip pat tai turi daryti. Ir Seimo Statute tai turi būti numatyta, kaip tai yra derinama. Ir aš prašau didžiąją daugumą į tai atsižvelgti. Aš dar kartą priminsiu ir pritariu kolegos Seimo nario A.Kubiliaus žodžiams, kad šitas Statutas yra ne vienos dienos ir reikia galvoti apie penktąjį Seimą, kuriame turbūt, ko gero, LDDP daugumos nebus.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Seimo narys A.Salamakinas. Po to - pranešėjas paskutiniam baigiamajam žodžiui.

A.SALAMAKINAS. Galvočiau, kad ši Statuto dalis parengta gana profesionaliai, ji palengvins Seimo darbą, todėl siūlau pritarti po antrojo svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis. Kviečiame į tribūną.

J.BERNATONIS. Šiandien dalyvavę diskusijose Seimo nariai palengvino mano darbą apibendrinti ir pasakyti baigiamąjį žodį. Kadangi naujų pasiūlymų neteko išgirsti, daugiau tai buvo bendro pobūdžio pamąstymai apie mūsų šiandieninę Seimo veiklą, aš nenorėčiau sutikti, kad šitas Statuto projektas tai yra Aukščiausiosios Tarybos Reglamento kopija su kosmetinėm pataisom. Tai yra iš esmės konceptualiai naujas dokumentas. Taip pat teko išgirsti, kad kai kurie Seimo nariai pametė atskirus išdalyto projekto lapus ir nežinojo, už ką balsuoja. Aš manyčiau, tai irgi yra jų problema. Siūlyčiau pritarti šiam projektui po antrojo svarstymo ir trečiąjį svarstymą paskirti šios savaitės ketvirtadienį popietiniame posėdyje.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašome registruotis, gerbiamieji Seimo nariai. Registracija pradėta, prašom registruotis. Po to bus galima kalbėti dėl balsavimo motyvų 2 - už, 2 - prieš.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys V.Jarmolenka. Prašome, dėl balsavimo motyvų. Nenori. Seimo narys J.Bernatonis dėl balsavimo motyvų. Čia kažkoks klaidingas sąrašas, matyt, aš ištrinsiu. Dar kartą, kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašome. Seimo narys A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Aš pasisakau už parengtą projektą. Manau, kad jisai yra parengtas gana neblogai. Kita vertus, Seimo Statuto nebuvimas mums labai trukdo normaliai ir konstruktyviai dirbti. Todėl aš siūlau pritarti po antrojo svarstymo ir pateikti trečiajam svarstymui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Jau mėnuo, kai nagrinėjam šį projektą. Aš siūlau pritarti po antrojo svarstymo ir paskirti trečiąjį svarstymą.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Aš nesiūlau pritarti šitam projektui po antrojo svarstymo todėl, kad daugelį racionalių minčių pasiūlė Seimo nariai šiandieną. Reikėtų į tai atsižvelgti. Tačiau jeigu LDDP frakcija mano, kad jau viskas yra šitame Statute gerai, be abejo, ji tam pritars. Bet aš noriu paprašyti, kad trečiasis svarstymas nebūtų surengtas ketvirtadienį, nes mes, Tėvynės Santaros frakcijos, vis dėlto rengiame kiekvieno straipsnio alternatyvas. Tam reikia laiko ir ne taip paprasta tai padaryti iki ketvirtadienio. Todėl prašytume, kad bent būtų nukelta kitai savaitei. Tai tikrai nuoširdžiai prašome.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik noriu paminėti, kad mes šiandien trečiojo svarstymo datos nenustatysime. Tai bus daroma, matyt, frakcijų atstovų pasitarime.

Seimo narys A.Baskas. Galima kalbėti tiktai prieš.

A.BASKAS. Aš pritarsiu šitam projektui...

PIRMININKAS. Negalite. Galite kalbėti prieš.

A.BASKAS. ... jeigu jame bus nurodyta, kas sudaro ir kaip tvirtinama, kuri struktūra tvirtina sesijos darbų programą. Dar daugiau, man atrodo, reikėtų ne tik vienos sesijos. Ir antras dalykas, aš pritarsiu šitam projektui, kai jame bus įrašyta, kad Seimui nereikia svarstyti darbotvarkių, programų ir gaišti laiko. Kad tai apsvarstytų kita Seimo struktūra, gal Seniūnų taryba, ir Seimas plenariniuose posėdžiuose tam negaištų laiko. Ačiū.

PIRMININKAS. O dabartiniam variantui nepritariate, taip?

A.BASKAS. Pasakiau sąlygas.

PIRMININKAS. Ne. Ačiū. 2 - už, 2 - prieš pasisakė. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų projektui pritarta po antrojo svarstymo, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.

Už balsavo 45 Seimo nariai, prieš - 20, susilaikė 6. Pritarta po antrojo svarstymo.

Aš norėčiau dabar gal nedidelį komentarą Seimo nariui P.Giniotui. Jo, deja, nėra. Bet... ai, jis yra. Aš norėčiau pasakyti, kad tikrai suformuluokite atskirų straipsnių alternatyvas ir dėl jų bus balsuojama per trečiąjį svarstymą. Na, aš manau, gal prašysime kad ketvirtadienį trečiojo svarstymo nebūtų . Aš tikiuosi, kad pranešėjai atsižvelgs į jūsų pasiūlymą, neforsuos šito klausimo. Ir manau, kad iki kito antradienio jau galėtume suformuluoti. Bet tai čia aš prašau Seimo komiteto, kuris teikia šitą dokumentą, pranešėjų.

# $ Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Tarybą" projektas (svarstymas ir balsavimas) (93.05.04)

2sesija32p svarstyti klausimai

O dabar svarstome darbotvarkės 8 punktą - Seimo nutarimą dėl Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Tarybą.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Žodis suteikiamas Seimo nariui A.Sakalui.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gegužės 11d. Parlamentinė Asamblėja turėtų mus rekomenduoti kaip pilnateisius narius Europos Tarybai. Gegužės l4 d. Europos Tarybos ministrų kabinetas priima formalų sprendimą, atsižvelgdamas į Parlamentinės Asamblėjos rekomendaciją. Tačiau formaliam sprendimui priimti yra būtina sąlyga, įvardyta tuose dokumentuose, kuriuos jūs turite.

Europos Statute įvardyta, kad kiekvienas naujai įstojantis narys būtinai turi ratifikuoti prisijungimą prie Europos Tarybos Statuto. Šalis laikoma prisijungusia prie Europos Tarybos tuo atveju, jeigu yra įteiktas ratifikacijos raštas.

Suprasdami, kad tarp 11 ir 14 dienos yra labai maža laiko, mes, matyt, negalėtume siųsti   to ratifikacinio rašto, tai reikia jį nuvežti su Prezidento parašu. Aš todėl kreipiuosi į Seimą prašydamas, kad Seimas ratifikuotų šitą prisijungimą prie Europos Tarybos Statuto.

Statutas jums yra išdalytas, dokumentas taip pat jums yra išdalytas. Aš nežinau, ar yra dar kokių problemų ar kitokių dalykų. Vyriausybė siūlo svarstyti šitą klausimą ypatingos skubos tvarka. Tačiau jeigu atsirastų abejonių, būtų galima nukelti šios dienos vakarui (popietei, aš turėjau galvoje) galutinį jo priėmimą.

Aš baigiau. Jeigu Seimo Pirmininkas dar norėtų...

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar norėtų kas paklausti? Kol kas aš nematau kompiuteryje pavardžių. Tai ar norėtų pasisakyti Seimo frakcijų atstovai ar Seimo komitetų atstovai? Aš matau, kad klausimas yra aiškus. Tada būtų galima paklausti, ar kuri nors frakcija prieštarauja, kad šitas klausimas būtų nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka? Nė viena frakcija neprieštarauja. Ačiū.

Gerbiamoji Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom. Ar ne? Gerai. Tai ar tada galėtume iškart balsuoti? Primenu, kad čia reikalinga pusė Seimo narių balsų. Taip, sąrašinio. Turi būti 71 balsas. Ar galime balsuoti? Balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Taigi kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Europos Tarybos Statuto”? Prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 86.

PIRMININKAS. Ačiū. 86. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Ką gi, su dideliu malonumu pranešu ir kolegoms, ir visiems, kurie klauso, kad, sutartinai 86 Seimo nariams balsavus už, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Europos Tarybos Statuto” priimtas. Ačiū.

# $ Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento" projektas (pirmasis ir antrasis svarstymas) (93.05.04)

2sesija32p svarstyti klausimai

Dabar pereiname prie darbotvarkės 9 punkto - įstatymo “Dėl Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, oficialių asmenų apsaugos departamento”. Pranešėjas - E.Bičkauskas. Prašom. Ir toliau pirmininkaus Aloyzas Sakalas.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalytas trečiasis įstatymo projekto variantas. Prašau žiūrėti šį variantą. Palyginti su ankstesniu projektu, jis turi tam tikrų pataisų. Pirma, pagal nuostatus l puslapyje, kairėje, papildytas yra 2 straipsniu pagal Juridinio skyriaus pasiūlymą, kur nurodytas pagrindinis Vadovybės apsaugos departamento uždavinys, ir atitinkamai pakeistas 2 straipsnis, buvęs nuostatuose. Taip pat pasipildė 7 straipsnis, kuriame išvardijamos Vadovybės apsaugos departamento funkcijos ir yra tam tikrų pakeitimų, tiesiog eliminuojant iš buvusių nuostatų tas funkcijas, kurios nėra specifinės Vadovybės apsaugos departamentui ir kurių iš esmės jie ir nevykdė. Čia 3 punktas šiame straipsnyje galbūt diskutuotinas, kadangi jame parašyta, kad šito Apsaugos departamento funkcijos yra garantuoti leidimų sistemą Seimo pastatuose ir patalpose. Iš tikrųjų kol kas Apsaugos departamentas garantuoja, bet, matyt, ši tvarka ateityje keisis. Tačiau vis tiek jie turėtų kontroliuoti. Taigi prieštaravimų nebus.

9 straipsnis taip pat papildytas Seimo Juridinio skyriaus pasiūlymu. Apie tai, kas gali suteikti apsaugą žmonėms ne iš vadovybės, ir kad šita asmeninė apsauga atskiru vidaus reikalų ministro nurodymu arba jo sutikimu suteikiama Seimo nariui, oficialiam svečiui ar kitam piliečiui.

Ir šiek tiek pasikeitęs l3 straipsnis. Buvo pasiūlymų pakelti departamento lygį šiek tiek aukščiau, tai vis dėlto yra ypatingas departamentas. Pirminiame variante buvo nurodyta, jog departamento direktorių skiria vidaus reikalų ministras savo įsakymu, o čia pakeista, kad jį skiria Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, tiktai vidaus reikalų ministro teikimu.

Šiek tiek pakeistas l4 straipsnis, kuriame numatytos Vadovybės apsaugos departamento teisės ir pareigos, atsižvelgta į pastabas. Pavyzdžiui, pakeistas l0 punktas, kur kalbėta apie kreditų skirstymą, kad direktorius turi teisę. Tai, matyt, buvo nelabai gerai pasakyta, todėl šitas pakeitimas yra išbrauktas. Irgi dar vienas punktas, nieko neduodantis, berods l3 senajame variante. Šiek tiek pasikeitęs l5 straipsnis apie struktūrines departamento dalis, atsisakyta atskiro svečių apsaugos padalinio. Manytume,    jog tai gali apimti vienas ir tas pats asmenų apsaugos padalinys.

Na, ir įstatymo projektas papildytas IV skirsniu. Čia yra štai kokia padėtis. Kol kas Apsaugos skyrius kaip savo padalinį turi vadinamuosius vyriausybinius ryšius, t.y. tuos ryšius, kurie garantuoja slaptą, nesiklausomą Vyriausybės, ministrų, taip pat Seimo ir kitų svarbių Respublikai žinybų pasikalbėjimą. Nors Vyriausybė berods dar praeitais metais sukūrė “popieriuje” specifinės paskirties valstybinę įmonę “Vyriausybiniai ryšiai”, bet tai yra tiktai de jure, o ne de facto. De facto ryšių padalinys tebėra kaip vienas iš Apsaugos skyriaus padalinių, nors, kartoju, Apsaugos skyrius iš esmės šiuo padaliniu neužsiima ir tai yra labai pavojinga padėtis. Kol kas šie vyriausybiniai ryšiai be šeimininko, niekas už jų veiklą iš esmės nėra atsakingas.

Tas vyriausybinis nutarimas neįgyvendintas, Vyriausybė, kiek aš žinau, ketina jį atšaukti. Mes ilgai svarstėme galimybę, kur tie “Vyriausybiniai ryšiai”, prie kokios organizacijos turėtų funkcionuoti. Pasikalbėjus su Nacionalinio saugumo tarnyba buvo prieita prie išvados, kad būtų geriausia, jog egzistuotų būtent prie jų. Tai atitiktų ir šios tarnybos darbo profilį. Tokie kol kas pataisymai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Nori kalbėti 8 Seimo nariai, paskui, jeigu  liks laiko, jeigu šiandien suspėsime, jums bus baigiamasis žodis. Jeigu ne, perkelsime kitam laikui. Negalima. Yra pirmasis svarstymas. Skaitykime Reglamentą. Svarstymo pabaiga yra  l3.l5 val.

Ir žodis suteikiamas Seimo nariui P.Miškiniui.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kiekviena normali valstybė turi rūpintis savo valstybės vadovo, valstybės galvos ir kitų svarbių asmenų ir svečių apsauga. Tiktai svarbu,  kad jinai būtų proporcinga valstybės pajamoms, nebūtų per daug išplėsta, brangiai kainuojanti.

Aš čia norėčiau pateikti keletą savo pastabų dėl kai kurių straipsnių. Štai 7 straipsnyje, man atrodo, reikėtų numatyti, kad saugomi ir buvę valstybės ir Vyriausybės vadovai. Ir antra, siūlau išbraukti 7 straipsnio l punkto paskutinę dalį. Žinoma, jeigu čia nėra pakeistas projektas iki šito momento. Čia pasakyta: “užtikrinti smurto ar kitokių kėsinimųsi į saugomus asmenis neutralizavimą”. Antra sakinio dalis. Aš manau, kad reikėtų baigti pirma dalimi: “Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų organizuoti ir vykdyti Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, buvusių valstybės ir Vyriausybės vadovų (siūlyčiau šitą įterpti) ir oficialių svečių apsaugą”. Ir taškas. Nes, žiūrėkite, čia sakoma “neutralizavimą”. Neutralizuoti - tai daryti neutralų, tokia yra prasmė, taip sakoma žodyne. Tai ar atitinka čia tada esmę? Siūlyčiau šitą dalį išmesti.

Dėl 9 straipsnio. Siūlyčiau atsisakyti trijų paskutinių žodžių šitame straipsnyje. “Atskiru vidaus reikalų ministro nurodymu arba jam sutikus Vadovybės apsaugos departamentas privalo suteikti asmeninę apsaugą Seimo nariui, oficialiam svečiui ar kitam piliečiui.” Kas čia per “kiti piliečiai “? Tai neatitiks šito įstatymo esmės.

Dabar l8 straipsnyje čia neaišku, kur žmogus galės kreiptis. Nemanau, kad čia reikėtų nušalinti teismą. Žiūrėkite, kas čia pasakyta. “Tokius skundus nagrinėja ir sprendžia Lietuvos apsaugos departamento vadovybė, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.” Gerbiamieji, kuo čia dėta prokuratūra? Tai ne sprendžiantis organas, kontrolinis, galima pasakyti, organas.  Ji neturėtų būti įtraukta. “Arba teismas”. Galbūt “ir teismas”. Siūlyčiau įrašyti “ir teismas”. O tai atrodo, kad čia teismas lyg ir alternatyva: arba Vidaus reikalų ministerija, arba Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, arba teismas. Tai, manau, nenormalu, reikėtų šito atsisakyti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui P.Miškiniui. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš suteikdamas žodį Seimo nariui V.Žiemeliui norėčiau pasiklausti jūsų, kaip mes darysime. Yra du galimi variantai pagal Reglamentą: arba leidžiame visiems užsirašiusiems pasisakyti (tokiu atveju mes, matyt, šiandien nebaigsime), arba baigiame diskusiją numatyta tvarka, tai būtų l3.l5 val. Todėl aš siūlyčiau balsuoti alternatyviai, kas už vieną variantą arba už kitą, ir paskui mes tęsime diskusiją toliau.

Taigi aš siūlyčiau balsuoti. Kas už tai, kad būtų...

(Balsas iš salės, negirdėti). Būtų galima taip daryti. Kas už tai, kad diskusija būtų baigta l3.l5 val., spaudžia mygtuką “už”, kas už tai, kad būtų leista visiems pasisakyti, spaudžia mygtuką “prieš”. Balsavimas pradėtas.

Už tai, kad diskusija būtų baigta, pasisakė 36. Toliau tęsiame diskusiją taip, kaip yra numatyta. Ir Seimo nariui V.Žiemeliui yra suteikiamas žodis. Prašome.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, taip, yra daug pateikta pasiūlymų, daug pateikta pakeitimų. Dar detaliai nesusipažinome su jais. Tačiau man krinta į akis tokios detalės.

Visų pirma aš iki galo negaliu suprasti. Šis apsaugos padalinys lyg ir įtrauktas į bendrą Vidaus reikalų ministerijos sistemą. Ar jis vadovausis šios ministerijos instrukcijomis? Yra pasakyta, kad vadovausis tiktai įstatymais ir Vyriausybės nutarimais. Tačiau neaišku, ar vadovausis VRM instrukcijomis. Taip pat būdamas bendroje VRM sistemoje, kokią jis dėvės uniformą? Tai irgi, manyčiau, reikėtų aptarti.

Tačiau, manyčiau, svarbiausia tai, jog jeigu mes priimsime šį įstatymą, mano požiūriu, nebus garantuota Prezidento ir Seimo Pirmininko Č.Juršėno derama apsauga, kadangi juos saugos padalinys, šiuo atveju apsaugos padalinys, kuriam vadovaus ir šio padalinio vadovą skirs Ministras Pirmininkas, kuris yra vienos partijos pirmininkas. Šiuo atveju LDDP. Aš rūpinuosi, kad mūsų Prezidentas, visos tautos Prezidentas būtų deramai saugomas, ir ne vienos partijos vadovų. Manyčiau, kad šis pasiūlymas visiškai neužtikrina mūsų vadovo, ypač Č.Juršėno, apsaugos.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau labai trumpai pakalbėti apie tai, kaip mes svarstome šitą įstatymą. Ir vėl man išeis taip, kad aš turėsiu kalbėti daugiau apie Statutą, o ne apie šį konkretų įstatymą. Ar gali Seimo posėdžio pirmininkas ir Seimo Pirmininkas dabar pasakyti, kokiuose komitetuose šis įstatymas jau buvo svarstytas ir kokiuose jis dar bus svarstomas? Ar gali kas nors pasakyti, galbūt pranešėjas, koks požiūris    į šį įstatymą yra dabartinės rūmų apsaugos tarnybos? Ar nebus taip, kad, priėmus šį įstatymą, visi tie vyrai, kurie yra praėję apmokymus, nesutikę su tokia nauja struktūra, iš tos tarnybos išeis? Šitų išvadų mes neturime ir mūsų svarstymas, kaip aš minėjau, yra be galo, drįsčiau pasakyti, nekvalifikuotas.

PIRMININKAS. Aš tik noriu informuoti, kad tai, ką komitetai turi svarstyti, yra pačių komitetų prerogatyva. Be to, aš žinau, kad Nacionalinio saugumo komitete tai buvo apsvarstyta. Seimo narys K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS.Gerbiamieji kolegos, svarstome departamento įstatymą. Turėjome skyrių, kalbėjome, kad yra per daug saugotojų, per didelės išlaidos. Mano supratimu, svarstymui turėtų būti aiškiai pateikta, koks tas departamentas, koks bus žmonių skaičius, kokie bus kaštai Lietuvai, ir tada galėtume svarstyti. Tai pirma.

Antra. Svarstome visai kitą dokumentą, negu buvo. Ir man, kaip ir kiekvieną kartą, niekaip nesuprantama ta įstatymų pateikimo ir priėmimo technika. Kokia prasmė neatšaukti  to skyriaus įstatymo, o jį taisyti, kai svarstome visai kitą dalyką. Departamento, Vidaus reikalų ministerijos departamento nuostatas, darbo tvarką, Prezidento, Seimo Pirmininko, oficialių svečių. Ten buvo tik Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus. Kitaip negalima suprasti, kaip tikslą, norą supainioti. Kad tas nuostatas, kurios visuotinai arba didele dalimi apsaugos skyriui buvo nepriimtinos, kad jas užmaskuotume ir paliktume. Kodėl nepasakyti, kad parengėm paimdami, jeigu reikia, iš buvusio Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus įstatymo, įrašėm, kas čia yra nauja, žiūrėkite, kiek - septyni puslapiai pataisų. Tai kam tas daroma, kokiu tikslu? Todėl aš manau, kad tolesniam svarstymui turi būti pateikti kaštai ir išlaidos tam departamentui, sulyginant su buvusiais ir dabartiniais etatais, ir pateiktas normalus projektas. O svarstyti tik šiaip, na, tiesiog yra nepriimtina. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Germanas.

N.GERMANAS. Aš manau, kad niekas neabejoja, kad toks įstatymas reikalingas. Kiek     aš žinau, čia buvo vieno kolegos iškeltas klausimas, kad dabartinio apsaugos skyriaus darbuotojai su tokiu pasiūlytu variantu iš principo sutinka. Aš manau, kad jo pagrindinis tikslas kaip tik yra išsaugoti šituos vyrus, kurie dirba tikrai profesionaliai ir yra tinkamai parengti. Mane jaudina kitas klausimas. Svarstant aš nematau Vidaus reikalų ministerijos atstovų. Tuo labiau kad šito skyriaus pavaldumas keičiasi ir jis yra perduodamas Vidaus reikalų ministerijai. Aš manau, kad tai yra visiškai teisinga. Bus kuriama vieninga sistema, tačiau tai, kad nėra vidaus reikalų ministro arba pavaduotojo, aš manau, yra neteisinga.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Katkus.

J.A.KATKUS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjas minėjo, kad yra sukurtas arba bus toks ryšių užslaptinimo arba apsaugos dalinys. Šitie žmonės apsaugos nuo tam tikrų institucijų telefoninių pokalbių klausymosi ir visa kita. Aš norėjau paklausti, ar Seimo nariai bus apsaugoti nuo telefoninių pokalbių klausymo arba susirašinėjimo, spaudos ir visa kita? Norėčiau pasakyti, kad vis dėlto reikėtų pateikti šito departamento išlaidas, jo dydį, palyginimą ir visa kita. Kitą svarstymą mes galėtume su duomenimis susipažinti ir svarstyti toliau.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Navickas.

A.NAVICKAS. Gerbiamieji kolegos, nors Nacionalinio saugumo komitetas šitą klausimą svarstė, tačiau aš norėčiau pasakyti ir savo nuomonę, taip pat pasiūlyti alternatyvinį projektą. Mes turbūt nieko naujo neišrandame, o norime į naują formą įdėti tą pačią jėgą. Aš siūlyčiau labai paprastą projektą. 1 punktas: “Įsteigti Vidaus reikalų ministerijos struktūroje Lietuvos Respublikos vadovų apsaugos departamentą, tiesiogiai pavaldų vidaus reikalų ministrui.” 2 punktas: “Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos 1991 m. rugpjūčio 27 d. įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus nuostatų patvirtinimo.” Ir viskas. Tai būtų toks projektas. Kokie argumentai? Pateikiamas projektas iš esmės skiriasi nuo Seimo nario E.Bičkausko projekto tuo, kad pirmiausia Vidaus reikalų ministerijos departamento nuostatai neturėtų būti tvirtinami Seime. Tuo labiau įstatymo forma. Nes Vidaus reikalų ministerijoje yra 45 departamentai ir jie tokio statuso neturi.

Antra. Netikslinga vėl sukurti tokį monstrą, koks buvo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyrius. Šis Vidaus reikalų ministerijos padalinys turėtų savo specifines funkcijas, tačiau jos turi būti apibrėžtos ne specialiu įstatymu, o Vidaus reikalų ministerijos kolegijos patvirtintuose departamento nuostatuose.

Trečia. Departamento veiklos teisine baze galėtų būti ne specialus įstatymas dėl nuostatų patvirtinimo, o jau veikiantys policijos, operatyvinės veiklos įstatymai ir visa kita. Tai tas jau yra. Šis naujai sukuriamas Vidaus reikalų ministerijos departamentas, atsižvelgdamas į savo uždavinius, plačiąja prasme turėtų vadovautis Vidaus reikalų ministerijos nuostatais, tipine struktūra. Noriu pritarti kai kuriems kolegoms, kad, priimant ir svarstant tokį įstatymą, reikėtų, kad dalyvautų vidaus reikalų ministras, kad būtų Prezidento padėjėjas nacionalinio saugumo klausimais ir būtų platesnė diskusija. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėčiau informuoti gerbiamąjį Seimo narį, kad jis, kaip prityręs Seimo narys, turi žinoti, kad alternatyvinį projektą galima įteikti pirmojo svarstymo metu. Dabar yra pirmasis ir kartu antrasis svarstymai, bet jis turi būti įteiktas raštu, užregistruotas mūsų sekretoriate. Žodinio projekto mes svarstyti negalime. Tačiau, jeigu šiandien nebus balsuojama dėl pritarimo po pirmojo svarstymo, tą prašyčiau padaryti iki kito posėdžio. Seimo narys G.Paviržis.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos! Senosiose Apsaugos skyriaus funkcijose yra parašyta: nuolat saugoti visus Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų esančius ir Aukščiausiajai Tarybai priklausančius pastatus ir patalpas, taip pat užtikrinti leidimų sistemą Aukščiausiosios Tarybos pastatuose ir patalpose, registruoti asmenis, norinčius įeiti į Aukščiausiąją Tarybą, išduoti leidimus, stebėti ir t.t. Dabar naujose vadovybės Apsaugos departamento funkcijose tik paliekama funkcija užtikrinti leidimų sistemą Seimo pastatuose ir patalpose. Su tuo, matyt, galima sutikti ir aš sutinku, tačiau, kai atsiverti 15 straipsnį ir paskaitai dabartinio Apsaugos departamento nuostatus, kad be jo vadovybės dar sudaromi struktūriniai padaliniai ir vienas iš jų yra pastatų apsaugos, aš manau, kad kažkur mes darom klaidą. Tai gal vietoj pastatų apsaugos tas padalinys galėtų būti leidimų režimo kontrolės ar kaip. Čia turbūt yra pavadinimo terminologijos klausimas. O gal gerbiamasis rengėjas E.Bičkauskas tiesiog į tai neatkreipė dėmesio? Apskritai aš už šio įstatymo pakeitimą, jam pritariu ir siūlau kolegoms taip pat pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariui G.Paviržiui. Prašome pranešėją. Seimo Pirmininko pavaduotojas E.Bičkauskas. Prašyčiau taip pat atsakyti į klausimus. Aš priminsiu, kad 122 Reglamento straipsnyje yra numatyta, cituoju: “Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia valstybės lėšų, pirmajam projekto svarstymui turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių.” Aš norėčiau jūsų paklausti, ar šitos išvados yra? Tiek Biudžeto komiteto, tiek Vyriausybės? Prašome.

E.BIČKAUSKAS. Gerai, aš į tai atsakysiu palaipsniui kiekvienam Seimo nariui, kuris pateikė savo pastabas. Aš manau, kad galima atsižvelgti į pono A.Miškinio pastabas. Paprasčiausia ten, kur buvo kalbama apie neutralizavimą, tai šitas punktas tiesiog perrašytas iš senųjų nuostatų. Jis man pačiam nelabai patinka ir galima pataisyti. Mano tikslas buvo kiek galima greičiau sunorminti šitos tarnybos veiklą, kuri dabar iš tikrųjų iš esmės neaišku kam pavaldi. O tai, kad ji pavaldi parlamentui, mano nuomone, visiškai neteisinga. Svarbiausia perduoti, pakeisti pavaldumą. Aš visiškai pritariu Seimo nariui K.Antanavičiui, kad reikėtų naujo įstatymo, bet, pone K.Antanavičiau, jūs žinote, kaip pas mus priiminėjami nauji įstatymai.Mes be kitos sesijos, aš manau, naujo įstatymo nepriimtume. Ir iki to momento neaišku, ką veiktų ir kuo užsiiminėtų šita tarnyba. Todėl mano tikslas yra padaryti įmanomus pakeitimus dabar, po to tuoj pat sėsti ir paruošti naują, atitinkantį šiuolaikines sąlygas įstatymą.

Kolega V.Žiemelis teiravosi, kad jam nesuprantama, ar galios VRM instrukcijos ir pan., kažkur surado, kad ten tik įstatymai ir t.t. Kolega V.Žiemelis galėtų atkreipti dėmesį, kad parašyta apie galiojančius Vidaus reikalų ministerijos sistemoje normatyvinius aktus. O tai, mano nuomone, teisine prasme apima ir tas pačias instrukcijas. Baimė dėl to, kad nebus užtikrinta Seimo Pirmininko apsauga, na, aš nežinau, jeigu Seimo Pirmininkas vadovaus šitam struktūriniam padaliniui, tai gali atsirasti baimė, kad nebus užtikrinta Ministro Pirmininko apsauga. Tai viena. Antra. Aš nemanau, kad, rengiant tą ar kitą įstatymą, reikėtų atsižvelgti į tai, kokia partija tuo metu yra valdžioje. Man atrodo, kiekvienas įstatymas yra nukreiptas į tolesnę perspektyvą. Iš tikrųjų pagal įstatymo projektą šiuo metu vadovybės Apsaugos departamentą skirs vienas iš vadovų, tiksliau, vadovas LDDP. Ką gi, gal po kitų rinkimų skirs kitos partijos vadovas. Aš nežinau.

Ponas A.Kubilius sakė, kad nežino, kokie svarstys komitetai, koks pačių darbuotojų požiūris. Apie tai aš kalbėjau pristatymo metu ir, man atrodo, reikėjo geriau klausyti. Visi komitetai gavo ir tie, kurie mano, kad tai susiję su jais, aš tikiuosi, apsvarstė. O pagrindinis komitetas - Nacionalinio saugumo komitetas - iš tikrųjų svarstė ir šiam projektui pritarė.

Ponas K.Antanavičius ir dar keletas Seimo narių minėjo, kad reikėtų pateikti, kokie šitos tarnybos kaštai, kokie etatai ir t.t. Galiu pasakyti, kad įstatymo projektą, kai tik jis buvo parengtas, pirmiausia aš nusiunčiau į Biudžeto komitetą. Atsakymo iš Biudžeto komiteto kol kas aš neturiu. Ką dar galiu pasakyti? Vargu ar tikslinga iš šios tribūnos sakyti, koks konkretus žmonių skaičius dirba šioje tarnyboje. Galiu pasakyti viena, kad, palyginus su tuo, kuris buvo, šis skaičius yra numatomas keturis kartus mažesnis. Matyt, atitinkamai keisis ir kaštai. Dėl pono J.Katkaus pastabos dėl kitų Seimo narių pasiklausymo, aš bijau, kad ne visai teisingai suprasta šitų vyriausybinių ryšių...

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pranešėjui yra sunku kalbėti, kada juokaujama, kada klausomas kažkas kitas ar pasakojami anekdotai.

E.BIČKAUSKAS. Vyriausybinių ryšių funkcija yra kita. Tai yra užtikrinimas tų pačių, na, triženklių, keturženklių telefonų. Taip pat slaptasis ryšys, o pasiklausymas ir visa kita neįeina į šitos tarnybos kompetenciją. Tai užtikrinimas, kad nepasiklausytų tam tikrų pareigūnų.

Dabar ponas A.Navickas pasiūlė alternatyvą. Aš girdėjau apie šitą alternatyvą. Deja, ji manęs taip ir nepasiekė. Kas siūloma, ką aš išklausiau? Siūloma įsteigti naują struktūrą ir panaikinti įstatymą. Tai iš esmės reiškia tai, apie ką kalbėjome - paleisti visą Apsaugos skyrių ir steigiame naują. O to aš ir nenoriu. Jūs kalbate apie galimą monstrą. Ne! Monstru iš tikrųjų galėjo tapti, bet dabar jis negali tapti, kadangi tie žmonės, kurie iš tikrųjų buvo superpolitizuoti, jau nebedirba šiame skyriuje. Galų gale tas departamentas bus tiesiogiai pavaldus vidaus reikalų ministrui. Bet išsklaidyti ir visus tuos žmones padaryti eiliniais policijos pareigūnais, kad šis departamentas, ši struktūra paskęstų didelėje Vidaus reikalų ministerijos struktūroje, na, tada aš nežinau... Galima pasielgti ir šitaip, bet tai, mano nuomone, tikrai netikslinga.

Dabar dėl vidaus reikalų ministro dalyvavimo. Tiek pirmąjį, tiek antrąjį projektus, kai   tik jie buvo parengti, ir trečiąjį projektą pirmiausia aš tuoj pat pasiunčiau vidaus reikalų ministrui. Vakar šis projektas taip pat buvo įteiktas. Ministras informuotas apie tai, kad šiandien bus pirmasis, antrasis svarstymai ir kad aš laukiu pastabų. Atvesti ar ministrą, ar atstovą už rankos aš tikrai negaliu. Lygiai tą patį galėčiau pasakyti ir apie Prezidento patarėjus. Aš manau, kad jeigu jie yra suinteresuoti, ne taip toli nuo čia yra, kiekvieną dieną mato darbotvarkę ir galėtų iš tikrųjų dalyvauti. Vedžioti už rankutės nieko nesiruošiu. Kas suinteresuoti, tie turi ir dalyvauti.

Dėl pono G.Paviržio pastabos dėl tam tikro pastatų prieštaravimo. Prieštaravimų aš nematau. Seimo pastatas yra išimtis, o pastatų apsauga tai turima omeny, pavyzdžiui, Prezidento rezidencijos ar buvimo vietos, Ministro Pirmininko rezidencijos ar buvimo vietos. Pastatų apsauga turi tam tikrą savo specifiką, todėl tai išskirta į atskirą padalinį. O jeigu ir toliau tęsim šitą temą, galiu pasakyti, kad čia apmokomi nauji Apsaugos skyriaus darbuotojai. Kur užtenka nelabai didelės kvalifikacijos. Todėl šitas padalinys atskirai ir išskirtas. Siūlau balsuoti, pritarti šiam projektui ir skirti trečiąjį svarstymą.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Dėl vedimo tvarkos P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininkas ne kartą kreipėsi į Seimo narius, sakydamas, kad baikite juokauti ir pradėkite normaliai dirbti. Aš noriu jo paprašyti, kad jis užtikrintų tą tvarką, nes po Seimo posėdžių salę vaikšto žmogus baltu chalatu, prieina prie kiekvieno Seimo nario. Aš suprantu, kad yra paskelbta akcija ir mes noriai dalyvausime, kas galime, bet to nereikia. Kartu eina korespondentas, fotografuoja. Nežinia kokiame laikraštyje tos nuotraukos bus patalpintos ir kas po jomis bus parašyta. Ar kad psichiatras atėjo ką nors išsivesti, ar kas nors kita. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Dabar jis nuo jūsų jau nutolo, nuėjo į kairę pusę, gal jūs neturėtumėte pretenzijų? Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto prieš teikdamas jums balsuoti turėčiau formaliai paklausti Biudžeto komiteto pirmininko, ar jis prieštarauja, kad šitam įstatymui būtų pritarta po antrojo svarstymo.

L.K.JASKELEVIČIUS. Aš apgailestauju, bet praėjusią savaitę mūsų komiteto posėdis dėl jums žinomų priežasčių neįvyko. Todėl šitą klausimą mes apsvarstysime tik rytdienos posėdyje. Manyčiau, kad pirmajam ir antrajam svarstymui būtų galima pritarti, o Biudžeto komiteto išvada bus pateikta prieš trečiąjį svarstymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Petkevičius.

V.PETKEVIČIUS. Man atrodo, kad reikia balsuoti po pirmojo svarstymo, kadangi šitas skyrius yra finansuojamas, lėšos seniai išskirtos, jie dirba, o mes tuo įstatymu tik sunorminsim jų darbą. Dar noriu pasakyti, kad čia gerbiamasis E.Bičkauskas nepažymėjo, kad ryšių skyrius bus perduotas saugumo tarnybai ir jokio pasiklausymo ir monstro nebus.

Dar dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis A.Navickas pateikė savo alternatyvą. Jis turi tam teisę, tačiau Nacionalinio saugumo komitete jo projektui nebuvo pritarta.

PIRMININKAS. Taip, bet mes jo ir negavome. Seimo narys V.Landsbergis. Ar dėl vedimo tvarkos, ar dėl motyvų? Seimo narys V.Petkevičius jau kalbėjo dėl balsavimo motyvų.

V.LANDSBERGIS. Aš irgi dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Jeigu jau galima.

PIRMININKAS. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu šiek tiek pakomentuoti čia nuskambėjusią terminologiją - “monstro” ir panašią. Monstras tai kažkas, kas gąsdina, kas labai baisu. Aš žinau, ką gąsdino šito Apsaugos skyriaus buvimas. Tai mafijines struktūras - Vilniaus brigadą ir panašias. Nes  kai jiems tekdavo užkabinti šio skyriaus vyrus, tai jie nukentėdavo ir jautė, kad jie - dar ne visa valdžia Vilniaus mieste.

Kaip tiktai šitos struktūros buvo ir yra labai suinteresuotos, kad Apsaugos skyriaus neliktų, kad jis būtų išsklaidytas ir panaikintas. Todėl variantas jį nevisiškai išvaikyti ir panaikinti, o perduoti kitai žinybai, yra šiek tiek geresnis negu visiškas likvidavimas. Nors aš nebūčiau už  tai, kad jį reikia perduoti tai žinybai, kuri, mano turimomis žiniomis, irgi nėra visiškai švari. Bet jeigu bus toks balsavimas, aš bent susilaikysiu.

Dabar dėl telefonų. Aš galiu tik tiek pasakyti, kad mano telefonas visą laiką veikia labai blogai. Aš labai dažnai kalbėdamas juo girdžiu pašalinius techniškus garsus, kažkokių įsijungimų ir išsijungimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kreipkitės, prašom, į ryšių tarnybą. Prašome registruotis.

A.ALBERTYNAS. Galima repliką?! Mano telefonas irgi blogai dirba...

PIRMININKAS. Vieną minutę, jums žodis nebuvo suteiktas, prašome ... Mes neturime čia aiškintis, kieno telefonas blogai veikia ar gerai. Prašome registruotis. Po to bus galima kalbėti dėl motyvų. 2 - už, 2 - prieš. Registravosi 9l Seimo narys. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Aš primenu, kad Biudžeto komitetas neprieštarauja, kad būtų šiandieną priimamas, na, po antrojo svarstymo pritariama šiam dokumentui. Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Siūlau pritarti po antrojo svarstymo.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Germanas.

N.GERMANAS. Mano lygiai toks pats siūlymas, kadangi išlaikomi tikrai kvalifikuoti ir profesionaliai parengti žmonės.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys K.Antanavičius bėga prie... Prašau.

K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau pasiūlyti balsuoti, kad padarytume pertrauką pirmajame, antrajame svarstyme. Bus Biudžeto komiteto    ir Vidaus reikalų ministerijos išvada, bus įteiktas gerbiamojo A.Navicko projektas. Tada iš tiesų galima iš esmės svarstyti ir balsuoti. Viena. Antra. Aš dar kartą noriu priminti motyvą, kad turėtų būti. Štai man ponas V.Petkevičius dabar pateikė, kad tikrai yra sumažinamos lėšos ir, kaip sakė ponas E.Bičkauskas, gal keturis kartus mažiau, tačiau mes turėtumėm tą visi deputatai žinoti, matyt, prieš balsuodami. Na, o kada čia kalba, kad yra paslaptis ir kad nedera skelbti, kiek žmonių, man rodos, nė kokios paslapties čia nebuvo ir nederėtų jos iš to daryti. Todėl siūlau balsuoti, kad padarytume pertrauką pirmajame, antrajame svarstyme dėl tų motyvų. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu atsirastų kuri nors frakcija, kuri paprašytų oficialios pertraukos, mes taip ir padarytume, nereiktų balsuoti. Nematau, kad kuri nors frakcija siūlytų. Seimo narys K.Jaskelevičius. Prašome. Gal prie šoninio mikrofono, būkite malonus. Tuoj, vieną minutę. Seimo narys K.Jaskelevičius dėl balsavimo motyvų.

L.K.JASKELEVIČIUS. Aš vis dėlto siūlyčiau nedaryti pertraukos, balsuoti po antrojo svarstymo, o tuos likusius dalykus išspręsti prieš trečiąjį svarstymą, nes mes taip neužvilkinsim svarstymo procedūros.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimas pradedamas. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pirmojo ir antrojo svarstymo, spaudžia mygtuką “už”. Po pirmojo ir antrojo svarstymo. Čia yra du svarstymai kartu. Paskelbiau, kad būtų pritarta po pirmojo ir antrojo svarstymo. Už tai, kad būtų pritarta, balsavo 61, prieš - 5, susilaikė 21. Projektui pritarta po antrojo svarstymo.

Kviečiame į tribūną...

BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius dėl vedimo tvarkos.

K.ANTANAVIČIUS. Man nesuprantamas pono A.Sakalo visuotinis Reglamento ir doros ignoravimas. Štai buvo pasiūlyta balsuoti, kad padarytume pertrauką antrajame svarstyme. Jūsų pareiga yra skelbti, kas už tai, kad būtų padaryta pertrauka antrajame svarstyme, kas už tai, kad būtų pritarta. Tik toks balsavimas yra teisėtas. Tai, ką jūs padarėte, yra visiškai neteisėta.

PIRMININKAS. Aš manau kitaip, gerbiamasis Seimo nary K.Antanavičiau.

K.ANTANAVIČIUS. Jūs neturite teisės manyti!

# $ Įstatymo "Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sudėties" projektas (pateikimas ir balsavimas) (93.05.04)

2sesija32p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Kviečiame į tribūną Aukščiausiojo Teismo pirmininką poną M.Lošį. Svarstome darbotvarkės l0 punktą Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų etatų skaičiaus”. Tai yra pateikimas. Priminsiu jums, gerbiamieji Seimo nariai, kad galima Aukščiausiojo Teismo pirmininkui duoti klausimų.

M.LOŠYS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiuo metu Aukščiausiąjį Teismą sudaro 41 teisėjas. Dėl Respublikoje vykstančių ekonominių ir socialinių santykių pokyčių bei nusikalstamumo didėjimo Aukščiausiasis Teismas gauna žymiai daugiau civilinių ir baudžiamųjų bylų negu jų gaudavo prieš 2 ar 3 metus. Tačiau teisėjų etatai Aukščiausiajam Teismui nebuvo didinami nuo 1989 metų. Dėl to labai padidėjo teisėjų darbo krūvis ir sunkesnis tapo visas darbas. Mes negalime suspėti visas bylas nagrinėti įstatymų nustatytais terminais, taip pat sunku garantuoti teisminės priežiūros funkcijas. Visa tai daro neigiamą įtaką teisminio darbo veiksmingumui, todėl laikome, kad kol Respublikoje bus įgyvendinta teismų reforma, būtina padidinti teisėjų etatus ir, remdamiesi Teismų įstatymo 6 straipsnio antruoju punktu, prašome jūsų teisėjų skaičių Aukščiausiajame Teisme padidinti iki 46.

Dar papildomai norėčiau pasakyti, kad šiuo metu ypač padaugėjo civilinių bylų. Praėjusiais metais padidėjimas buvo daugiau kaip 20%. Ypač daug bylų dabar yra dėl žemės grąžinimo. Mūsų paskaičiavimais iš tų maždaug 500 tūkstančių paduotų pareiškimų dėl žemės grąžinimo apie l00 tūkstančių yra konfliktinio pobūdžio, kur gali būti iškeltos bylos ir jas gali tekti nagrinėti teismams. Štai pagrindiniai būtų motyvai, dėl ko mes prašome padidinti teisėjų skaičių.

Taip pat noriu dar pasakyti, kad apylinkių teisėjų skaičius taip pat buvo žymiai padidintas - 50 ar 60 žmonių pastaruoju metu. Vadinasi, ten didėja darbo apimtis ir mechaniškai ta darbo apimtis didėja ir Aukščiausiajame Teisme.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Teismo pirmininkui. Jūsų nori paklausti Seimo narys P.Vitkevičius. Paklausti galima, prašom nieko nesiūlyti.

P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš čia užrašytas taip pat kaip vienas iš pateikėjų. Aš noriu tik palaikyti ir pasakyti, kad Seimo Juridinis skyrius svarstė šitą projektą, nutarė, kad projektas atitinka juridinės technikos reikalavimus, gali būti pateiktas Seimui svarstyti Statuto nustatyta tvarka. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.

G.A.PAVIRŽIS. Turiu gerbiamajam pranešėjui klausimą, ar ne geriau būtų šio įstatymo pavadinimą “Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus” pavadinti “Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sudėties”, kadangi ir jis kalba apie etatus ir galiausiai tekste kalbama apie tai, kad Aukščiausiąjį Teismą sudaro pirmininkas, pavaduotojai ir teisėjai. Čia mes ne apie skaičių, o apie sudėtį kalbame.

M.LOŠYS. Priimtina tokia pataisa.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamojo G.Paviržio pataisa priimama ir vadinsis įstatymas “Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sudėties”. Taip? Daugiau norinčių klausti nematau, bent laiku neužsirašė. Vėlu, reikėjo užsirašyti laiku. Nebuvo, gerbiamasis P.Miškini, prašom su manimi nesiginčyti. Kompiuteris nemeluoja, o aš taip pat. Labai gaila.

Tada dėkojame gerbiamajam Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.

Gerbiamieji Seimo nariai, norėtume siūlyti jums, jeigu jūs pritartumėte, nė viena frakcija neprotestuotų, kad šitas įstatymas būtų priimtas ypatingos skubos tvarka. Jeigu jūs pritarsite, mes galėtume balsuoti nors ir dabar. Tačiau jeigu matote kokių nors principinių abejonių ar ko, tai galėtumėte ir nepritarti. Ar yra bent viena frakcija, kuri abejoja ir nesiūlo ypatingos skubos tvarkos? Negirdžiu. Nėra protestuojančių frakcijų? Ar yra reikalaujančių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Nori? Tai vieną minutę. Pirmiausia mes turime nuspręsti kelis dalykus. Gerbiamasis Seimo nary V.Petrauskai,   aš siūlyčiau dabar Seimui, kad mes pritartume bendru sutarimu arba, jeigu reiktų, balsuotume dėl to, kad projektas būtų įrašytas į sesijos darbų programą ir pradėta svarstymo procedūra, o paskui dėl ypatingos skubos tvarkos atskirai. Ar dabar yra reikalaujančių balsuoti, kad būtų dokumentas įrašytas į programą ir pradėta svarstymo procedūra? Nėra. Galima laikyti bendru sutarimu, kad sutariam? Ačiū.

Dabar dėl ypatingos skubos tvarkos norėjo kalbėti Seimo narys V.Petrauskas. Vieną minutę. Seimo narys G.Paviržis dar užsirašė? Ne. Klaida. Tai Seimo narys V.Petrauskas. Prašome.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš tiktai norėčiau pasakyti, kad pirmiausia turėtų būti Biudžeto ir finansų komiteto išvada ir tiktai jai esant mes galėtume spręsti, ar pritariame ypatingos skubos tvarkai, nes padidinimas yra pakankamai žymus. Jis, neginčiju jo reikalingumo, yra pakankamai didelis.

PIRMININKAS. Biudžeto komiteto pirmininkas yra, mes jo paklausime. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš panašiai irgi norėčiau pritarti ponui V.Petrauskui. Tačiau dar vieną dalyką norėčiau. Kilo tokių idėjų, kad kai kuriuos civilinius ginčus galėtų spręsti kiti teismai, konkrečiai arbitražai. Tačiau tam reikia padaryti pataisas Arbitražo įstatyme, ypač dabar, kai atsiranda aibė ūkinių subjektų ir apkraunami ginčytinais dalykais teismai, užuot išsprendus   tą dalyką, vadinkim, žemesne tvarka. Tai aš, bijodamas, kad mes, kai turėsime ypatingos skubos tvarką šito klausimo svarstyme, neturėsime progos netgi pasakyti šito, sakyčiau, teigtinų abejonių, ir susilaikyčiau dėl pritarimo ypatingos skubos tvarkai.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto norėčiau pritarti, kad šitas įstatymas būtų nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, nes, kaip pasakė Teismo pirmininkas, ir taip iš tikrųjų yra, baudžiamųjų ir civilinių bylų skaičius didėja ir dar labiau didės. Aš tiktai manyčiau, kad Aukščiausiasis Teismas labai jau kukliai užsiprašė. Čia, matyt, reikėtų atlikti nuodugnesnius tyrimus. Kiek aš žinau, Aukščiausiasis Teismas yra labai apkrautas ir galbūt reikėtų labiau paremti, negu kad taip kukliai prašo tų dviejų žmonių.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Velikonis. Po to Seimo narys K.Jaskelevičius. Seimo narys V.Velikonis. Ne? Seimo narys K.Jaskelevičius. Prašome Biudžeto komiteto nuomonę.

L.K.JASKELEVIČIUS. Aš manyčiau, kad ši situacija šiek tiek kitokia, negu susidūrėm svarstydami įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento ir oficialių svečių apsaugos departamento” projektą. Papildomų išlaidų, ar kaip čia pasakius, klausimas buvo svarstytas biudžeto svarstymo metu ir ten tie dalykai buvo papildyti. Jeigu aš gerai atsimenu, tai buvo skirta bendra suma apie l50 mln. papildomai su tuo, kas buvo numatyta pirminiame biudžeto projekte. Todėl dabar kokiam papildomam finansavimui, aš bijau, kad galimybių kažin ar bus, nes biudžeto reikalai žinome kokie. Manyčiau, kad čia tektų apsiriboti tuo finansavimu, kuris yra šiandien, nebent būtų perskirstytos pačios išlaidos tarp paprastųjų ir nepaprastųjų. Štai toks variantas, manyčiau, įmanomas, bet reikia, kad iniciatyvą parodytų pats Aukščiausiasis Teismas savo nuožiūra.

PIRMININKAS. Ačiū už komentarą, gerbiamasis Seimo nary K.Jaskelevičiau. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas neprašė padidinti sąmatos, kurią jis turi. Vadinasi, sąmata išlieka ta pati, kurią jis gavo mums patvirtinus biudžetą. Dabar aš tiesiog norėčiau pasiklausti jūsų, yra vėl du galimi variantai. Galėtume dabar balsuoti dėl šito įstatymo arba balsuoti po pietų. Tarkime, per pietų pertrauką tie Seimo nariai, kuriems kilo kažkokių abejonių, kaip Seimo nariui J.Beinortui, galėtų pasikalbėti su Aukščiausiojo Teismo pirmininku ir kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas galėtų išsklaidyti jų abejones. Jeigu Seimo narys J.Beinortas neprieštarauja, kad dabar balsuotume dėl šito įstatymo, tai mes balsuosime. O jeigu jisai prieštarauja, tai aš siūlyčiau tai padaryti po pietų. Seimo nary J.Beinortai, jūsų žodis. Prašome.

J.BEINORTAS. Įsigilinti reikia.

PIRMININKAS. Prašau?

J.BEINORTAS. Aš neprieštarauju dėl balsavimo, bet manau, kad įsigilinti reiktų.

PIRMININKAS. Gerai tada. Gal Aukščiausiojo Teismo pirmininkas galėtų neišeiti iš karto, o Seimo narys J.Beinortas galėtų pasišnekėti?

Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi niekas neprieštarauja dėl ypatingos skubos tvarkos, tai visi sutarėme. Dabar reikia balsuoti dėl viso įstatymo. Tada jau balsuosime rankų pakėlimu. Kas už tai, kad įstatymas “Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sudėties”... Vieną minutę, dar reikia registruotis, man kolega pataria. Prašome registruotis. Užsiregistravo 70 Seimo narių. Kas už tai, kad įstatymas “Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sudėties” būtų priimtas, prašome pakelti rankas. Balsavimas prasidėjo. Prašome, gerbiamieji Seimo nariai, neužmiršti balsuoti vienaip arba kitaip ne mygtukais, o pakeldami rankas. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, pakelia ranką. Seimo nary E.Zingeri, nematyti, ar jūs balsuojate, ar jūs sveikinatės? Balsuojate. Ačiū. Dabar matyti, kad Seimo narys E.Zingeris balsuoja “už”.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 59.

PIRMININKAS. 59 pasisakė už. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.

PIRMININKAS. Prašau, pakartokite.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.

PIRMININKAS. Susilaikė 6. Įstatymas “Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sudėties” yra priimtas. Sveikiname Aukščiausiojo Teismo pirmininką. Trumpa informacija prieš pietų pertrauką. Po pietų pertraukos l5 val., atsiprašau, per kitą vakarinį posėdį, svarstysime mokesčių įstatymus pagal mūsų tvarką. O dabar skelbiame pertrauką. Posėdis yra baigtas iki l5 val.

---

# 2s32polaik

$ 2s 32p Nut. "Dël laik. kom. LRS laik. stat. paþeid. faktams iðtirti iðvadø" pr.

# 2s32postatut

$ 2s 32p Statuto II dalies projektas

# 2s32poeurop

$ 2s 32p Nut. "Dël LR ástojimo á Europos Tarybà" projektas

# 2s32poapsau

$ 2s 32p Ást. "Dël LR Prez., Seimo Pir., MP ir ofic. sv. apsaugos dep. " pr.