Trisdešimtasis
posėdis
1993
m. balandžio 29 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
|
|
5. |
|
|
6. |
|
|
7. |
Laikinojo įstatymo "Dėl Valstybės gynimo tarybos" projektas (pirmasis svarstymas) |
Seimo narių pareiškimai
P.Tupikas. 15 Lietuvos Respublikos Seimo narių - Kovo 11osios akto signatarų pareiškimas
Lietuvos politinių kalinių sąjungos III suvažiavimo įgaliotasis atstovas A.Lukoševičius
Darbotvarkė (projektas2) (93.04.29)
2sesija30p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, labas rytas! Prašau tylos, prašau užimti savo darbo vietas. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo balandžio 29 d. rytinį plenarinį posėdį.
Šios dienos rytiniame pasitarime, frakcijų atstovų pasitarime nagrinėjom šios dienos darbotvarkės antrąjį projektą. Yra siūlomi tokie pakeitimai, dėl kurių sutarta, ir yra tokie klaustukai, apie kuriuos pranešiu, dėl kurių turėsim balsuoti. Taigi, gerbiamieji kolegos, tylos! Gerbiamieji kolegos, yra išbraukiamas autorių pasiūlymu 5 punktas ir, frakcijų atstovams neprieštaraujant, įrašomas punktas dėl Investicijų banko statuto. Toliau. Klaustukas yra dėl 8, 9 straipsnių, ir aš prašysiu kolegų pasisakyti iškart, kadangi iš esmės čia yra vienas klausimas. Klaustukas yra dėl 10 punkto. Ir yra siūlymas 15 punktą nagrinėti ne pabaigoje, o anksčiau.
Štai tokie neaiškūs dalykai, dėl kurių mes dabar turim susitarti. O prieš tai prašyčiau mielus kolegas registruotis.
V.JARMOLENKA. Prieš tai prašyčiau dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pone Pirmininke, aš norėčiau jūsų paprašyti, kad jūs nesakytumėt paslaptingo žodžio “klaustukas” ar paaiškintumėt, kodėl, pavyzdžiui, yra klaustukas ties 10 klausimu. Jūs buvot posėdyje, posėdžiavot ir gal galit Seimo nariams paaiškinti, kodėl yra klaustukas? Kad yra klaustukas, tai man nieko absoliučiai nesako.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kai mes prieisim prie kiekvieno punkto, paaiškinsim arba aš, arba tie kolegos, kurie tuos klaustukus iškėlė.
V.JARMOLENKA. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Minutėlę, prašom netriukšmauti. Ką, aš turiu vėl pradėti skaičiuoti įspėjimus? Gerbiamasis kolega, jūs važinėjot po daugelį užsienio parlamentų, ir man labai liūdna, kad kažkaip iš jų nepasimokyta.
Taigi salėje yra 76 Seimo nariai.
V.JARMOLENKA. Man taip pat, ponas Č.Juršėnai. Jūs ten buvot ir nepasimokėt taipogi. Aš buvau tiktai viename parlamente.
PIRMININKAS. Ne. Gerbiamasis kolega, prašom netriukšmauti, jums reiškiamas įspėjimas už kalbėjimą be leidimo.
Gerbiamieji kolegos, salėje yra 76 Seimo nariai. Pereinam prie klaustukų.
P.TUPIKAS. Galima paklausti?
PIRMININKAS. Seimo narys P.Tupikas. Prašau.
P.TUPIKAS. Ačiū. Jūs vakar sakėte, kad kitame posėdyje, o tas kitas posėdis dabar yra, bus svarstoma, balsuojama dėl Vilniaus miesto tarybos paleidimo atšaukimo. Aš perskaičiau, gal kartais neatidžiai, bet neradau darbotvarkėje įrašyta. Ar čia teisinga yra?
PIRMININKAS. Dėl šito turi pasisakyti LDDP frakcija, kadangi čia dėl to nebuvo sutarta ir todėl darbotvarkėje šito nėra, nes kilo ginčai tarp projekto pateikėjų. Taigi 8, 9 punktai. Kolegos, dėmesio! Kai kurie Seimo nariai, konkrečiai S.Pečeliūnas, siūlė šitą klausimą nukelti. Kiti Seimo nariai, konkrečiai A.Sakalas, siūlė šitą klausimą palikti. Taigi dabar prašome pasisakyti du - už, du - prieš dėl šito klausimo įrašymo į darbotvarkę.
A.Endriukaitis. Prašom, kolega.
A.ENDRIUKAITIS. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių III suvažiavime buvo svarstoma ta tema ir buvo pareikštas toks pageidavimas, kad, nesiekiant konfrontacijos ir siekiant sutarimo, reikėtų šitą klausimą, įstatymą ir nutarimą pateikti suderintai, kartu su pateikėjais autoriais ir šitomis organizacijomis. Aš dar kartą noriu kreiptis į socialdemokratus, kurie inicijavo šitą klausimą. Kadangi jie kalba apie santarvę, apie tarpusavio supratimą, konsensą ir kita, dar kartą kreipčiausi į juos su tuo pasiūlymu, su tuo mano minėtu išdėstymu sutarti atskirai, apsvarstant tarpusavyje mažesnėje grupėje, ir priimti vieną konkretų sprendimą. Tai būtų ne žodžiai, tai būtų tikrai gražūs darbai. Todėl siūlau šitą klausimą atidėti.
PIRMININKAS. Taigi vienas prieš. A.Sakalas, kaip vienas iš klausimo teikėjų iniciatorių. Prašau.
A.SAKALAS. Aš norėčiau tik atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į tai, kad čia yra pirmasis svarstymas. Per pirmąjį svarstymą iki trečiojo svarstymo teikiamos alternatyvos. Ir aš labai nudžiugintas pono A.Endriukaičio pasiūlymu, kad būtų galima iš alternatyvų sudaryti kokį nors bendrą projektą. Mes tam mielai pritartume. Bet aš nežinau, nesuprantu, kodėl turėtume šiandien net nepradėti svarstyti. Aš manau, kad kaip tik šiandien reikėtų pasisakyti dėl šito projekto, pasakant, kuo jis blogas, kuo jis geras, ir pasakyti, tarkim, kad kuri nors kita frakcija teiks alternatyvą. O toliau alternatyvą reikėtų svarstyti bendrai ir ieškoti visiems priimtinų sprendimų. Šiandien nėra trečiasis svarstymas ar balsavimas, kad būtinai reikėtų šiandien atsisakyti šito svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi vienas - už, vienas - prieš. Dabar Seimo narys J.Listavičius. Prašom, kolega.
J.LISTAVIČIUS. Aš perduodu žodį S.Pečeliūnui.
PIRMININKAS. Prašau. S.Pečeliūnas. Prašom, kolega.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš manyčiau, prieš kalbėdami šiuo klausimu mes turėtume sutarti, kad kai jūs paminit, kad yra klaustukai, pirmiausia pasisakytų tų klaustukų autoriai. Nebūtinai prie šoninio. Mes užsirašom...
PIRMININKAS. Prašom paaiškinti savo kolegai, kuris pareikalavo kitaip.
S.PEČELIŪNAS. Niekas kitaip nereikalavo, kiek aš atsimenu. Aš irgi girdėjau, kas ką šnekėjo. Bet tiek to. Čia yra mano prašymas ir prašyčiau, kad jūs jį girdėtumėt.
O dabar dėl klausimo esmės. Jau kelinta diena vyksta pokalbiai ir su gerbiamuoju G.Ilgūnu, ir su Socialdemokratų frakcija, ir dėl principinių dalykų jokio ginčo nėra.Yra vienas klausimas, kuris reikalauja laiko, - tai sudėlioti viską techniškai labai tvarkingai, kad nė vienai pusei, pabrėžiu, nė vienai pusei, padarius pakeitimus, nekiltų jokių abejonių, kad kurioj nors vietoj apsirikta ir dėl to gali nukentėti archyvai, jų saugumas, patekimas viešumon ir visa kita, apie ką mes daugiausia ir kalbam. Vakar buvo turbūt pirmasis rimtas pokalbis ta tema su gerbiamuoju G.Ilgūnu, N.Medvedevu ir kitais, suinteresuotais ir besidominčiais šituo klausimu. Ir mūsų nuostata yra viena ir labai aiški: kol nebaigtos, na, nevadinčiau aš derybom, kol nebaigtas derinimas prie stalo kabinete visų tų techninių dalykų, neperkelti norom ar nenorom šito klausimo į posėdžių salę. Jeigu šiandien prasideda pirmasis svarstymas, kaip ponas A.Sakalas sakė, mes galim pradėti tą svarstymą, pasisakyti dėl projektų, dėl alternatyvų. Norim mes to ar nenorim, socialdemokratų teikiamame projekte yra keletas labai blogų dalykų, ir jeigu šiandien pradėsim apie tai kalbėti, tai taps viešu dalyku ir tikrai sukels reakciją ne tik šitoje salėje. Jeigu socialdemokratai šito nori (nors vakar mes buvom sutarę, kad tų dalykų jau yra atsisakoma, bet jų projekte dar yra), jeigu jie šito nori, niekas nepadės ir niekas negalės sustabdyti šitų reakcijų, nes tai taps viešu dalyku. Tai bus kaip oficiali pozicija. Ar šito reikia, aš labai abejoju. Aš prašau tų, kurie visą laiką kalba apie santarvę, ne tik kalbėti, bet ir elgtis taip, kaip kalbama: atidėti iki antradienio, per tas kelias dienas mes esam sutarę dar sėsti prie stalo ir mėginti suderinti iki antradienio, ir pateikti galbūt jau ne kelis, o vieną, su visais suderintą variantą, visus patenkinantį. Jeigu šito nepavyktų padaryti, be abejo, tada tinka šitas kelias, kuris yra numatytas.
Ir dar vienas procedūrinis dalykas...
PIRMININKAS. Išjungiu, gerbiamasis S.Pečeliūnai, laikas baigėsi.
S.PEČELIŪNAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis S.Pečeliūnai, tai kodėl pažeidžiat? Kodėl pažeidžiat? Dabar gali tiktai vienas pasisakyti už. B.Genzelis. Prašau.
B.GENZELIS. Aš norėčiau pasisakyti už, pritardamas socialdemokratams. Kodėl? Nes dabar šitie archyvai yra visiškai neaiškios būsenos ir įstatymiškai labai neaiškus jų likimas. Mano supratimu, mes būtinai turime greičiau aptarti, kad neatsitiktų taip, kad kai mes jau svarstysime, sėsime už stalo, kad jau tų archyvų nebus, kad jie išplauks kažkur į privačias rankas, kas, deja, dabar visgi atsitinka. Todėl aš visiškai pritariu Socialdemokratų frakcijai, kad reikia pradėti svarstyti.
PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti, gerbiamieji kolegos. Gerbiamasis S.Pečeliūnai, jeigu jūs dėl procedūros, tai prašom dabar iš karto. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau tiktai dėl procedūros. Jeigu mes pradedam pirmąjį svarstymą ir pradės prašyti pertraukų arba nepradės prašyti tų trumpučių, ir šiandien pirmasis svarstymas baigsis, tai vienoje vietoje ponas A.Sakalas yra neteisus: alternatyvinių projektų paskui teikti nebus galima. Tai ir šitas argumentas yra už tai, kad vis dėlto ta galimybė būtų palikta, jeigu kartais nepavyktų suderėti prie stalo, kuo aš labai abejoju. Atrodo, pokalbis vyksta konstruktyviai, dalykiškai ir tas bus įmanoma padaryti.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Prašom registruotis iš naujo.
P.GINIOTAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Tuoj. Vieną minutę. Prašom registruotis. Prašau. P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš noriu paprašyti Seimo Pirmininką, kad jis reaguotų į Seimo nario B.Genzelio pasisakymą, nes jis paminėjo tokį faktą, kad iš Saugumo rūmų dingsta neva archyviniai dokumentai. Aš noriu paklausti, ar yra tokių atvejų užfiksuota? Aš prisimenu, kad buvo minėtas vienas atvejis “Respublikoje”, bet vyko teismas ir pripažino, kad nebuvo išnešta dokumentų. Jeigu turit tokių faktų, tai prašau pateikti, o ne kalbėti apskritai apie viską ir konkrečiai apie nieką.
PIRMININKAS. Kol kas aš reaguoju tiktai tiek, kad aš negaliu sau prisiimti nei prokuroro, nei teisėjo funkcijų. Aš nežinau, kas dingo ar nedingo. Todėl aš negaliu stabdyti dėl to Seimo narių.
84 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad į šios dienos darbotvarkę būtų įtraukti 8 ir 9 punktai? Prašom balsuoti.
A.SAKALAS. Ar dėl vedimo...
PIRMININKAS. Po balsavimo, gerbiamasis A.Sakalai.
A.SAKALAS. Gerai.
PIRMININKAS. Prašom balsuoti. 8, 9 punktų įtraukimas į darbotvarkę.
Už - 42, 27 - prieš, 1 susilaikė. Man truputį neaišku. Vieną minutėlę, aš tuoj paprašysiu. Balsų skaičiavimo grupę aš prašyčiau suskaičiuoti Seimo narius.
Prašau. Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš, reaguodamas į Seimo nario S.Pečeliūno pasakymą, tikrai sutikčiau, kad šiandien nebūtų baigtas pirmasis svarstymas, kad iki antradienio kuri nors frakcija pateiktų savo alternatyvinį variantą arba suderintą bendrą variantą. Aš manau, tai yra puikus kompromisas, bet pirmąjį svarstymą šiandien jau nutarta pradėti, aš tuo labai džiaugiuosi.
PIRMININKAS. Manau, kad tai patenkins abi puses.
Gerbiamasis S.Pečeliūnai, prašom gal tada prie šoninio mikrofono, kad mes užbaigtume šį klausimą draugiškai. Jeigu šiandien nebaigiam pirmojo svarstymo. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Taip, be jokios abejonės, aš tikiuosi, kad mes šiandien nebaigsim. Bet dar vienu klausimu turim susitarti, kad per šitų projektų pirmąjį svarstymą nebūtų sekundinių, minutinių ir kitokių pertraukų. Šitai galima pagal Reglamentą daryti, bet tuo būdu bus pasiekta tai, apie ką aš kalbėjau. Labai prašau didžiosios frakcijos šituo nesinaudoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Aišku. Gerai. Dabar, kol balsus skaičiuoja, prašom pasisakyti dėl 10 punkto. Aš vėl noriu pasakyti, kad gerbiamieji S.Pečeliūnas ir K.Skrebys prieštaravo prieš šito punkto įtraukimą į darbotvarkę. Prašom, suteikiu žodį.
V.JARMOLENKA. Ar galima?
PIRMININKAS. Minutėlę. Prašau.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 97 Seimo nariai.
PIRMININKAS. 97? Tada mes turėsime balsuoti rankų pakėlimu, nes technika kažką kita rodo. Taip, minutėlę. Tada dar sykį, gerbiamieji kolegos, aš labai prašau jus dėmesingai registruotis, nes registracija rodo viena, o balsų skaičiuotojai skaičiuoja kita. Prašom registruotis.
92. Kažkas ne taip. Arba technika nedirba... Prašom, gerbiamieji, nevaikščioti po salę. 97, taip?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Buvo 97...
PIRMININKAS. Gerai. Tada balsuosim rankų pakėlimu. O kol kas pasisakom dėl 10 punkto. Prašom. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš pasisakau už šito klausimo įtraukimą į darbotvarkę, kadangi Seimo nariai, norėdami atlikti savo Seimo narių pareigas, turi dirbti ir komitetuose. Tai viena. O kita vertus, pagal mūsų priimtą įstatymą ministrai, kurie yra Seimo nariai, negali dirbti komitetuose, ir tai reikia procedūriškai atlikti.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom, kolega.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Šįkart aš labai trumpai. Mes jau anksčiau esam išdėstę argumentus, kodėl visas nutarimo projektas mums yra nepriimtinas, todėl ir yra pasisakyta, kad jo nebūtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš noriu paprašyti, kad šitas 10 klausimas nebūtų svarstomas, nes jis nėra parengtas svarstymui todėl, kad pažeidžiamas proporcinio frakcijų atstovavimo komitetuose principas.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi du - prieš, vienas - už. Dabar gali pasisakyti tik vienas už. Gerbiamasis S.Malkevičius turbūt prieš šito klausimo įtraukimą? Seimo narys N.Germanas. Prašom.
N.GERMANAS. Mano giliu įsitikinimu, šitas klausimas yra parengtas pakankamai aiškiai ir tiksliai. Antra, mes jau jį svarstėm seniai. O trečia, jeigu kas domisi proporcija, galiu paaiškinti labai aiškiai, kad proporcijos kaip tik iki šiol nebuvo išlaikytos tuose komitetuose, apie kuriuos kalbama. Aš galiu pateikti skaičius, jeigu ką labai domina, bet netrukdysiu.
PIRMININKAS. Taigi dabar rankų pakėlimu grįžtam prie 8, 9 punktų, kad būtų aišku. Dėl 8, 9 įtraukimo į darbotvarkę. Tai yra tai, ką elektronika balsavom, ji kažką ne taip rodė. Prašom. Kas už tai, kad 8, 9 klausimai būtų įrašyti į šios dienos darbotvarkę? Prašom. 8, 9.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 53.
PIRMININKAS. Kas prieš? Prašom netriukšmauti, kolegos!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 30.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. 53 Seimo nariams balsavus už, 30 - prieš, 4 susilaikius, 8, 9 punktai darbotvarkėje.
Dabar dėl 10 punkto, prašom nepainioti. Dėl Seimo komitetų sudėties. Kas už šito klausimo įrašymą į šios dienos darbotvarkę, prašom balsuoti. 10 punktas - dėl Seimo komitetų. (Balsai salėje) Prašom netriukšmauti, gerbiamieji kolegos!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 58.
PIRMININKAS. Kas prieš, gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 29.
PIRMININKAS. Kas, gerbiamieji kolegos, susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė vienas.
PIRMININKAS. Tokiu būdu, 58 Seimo nariams balsavus už, 29 prieš ir 1 susilaikius, 10 punktas įrašomas į darbotvarkę. Kolegos, tylos! Paskutinis klaustukas arba, tiksliau, siūlymas. Seimo narys S.Pečeliūnas rytiniame pasitarime siūlė 15 punktą perkelti mažiausiai į 13a punkto vietą. Ar kas su tuo sutinka, ar ne? Ar reikia pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Prašom.
P.GINIOTAS. Aš dėl 11.
PIRMININKAS. Jau viskas, klausimas išspręstas.
P.GINIOTAS. Pone Č.Juršėnai!
PIRMININKAS. Prašom netrukdyti! Pradėtas kitas klausimas - 15. Prašom dėl 15.
P.GINIOTAS. Atsiprašau, pone Č.Juršėnai, dėl 11 klausimo aš turiu teisę pasisakyti kaip Seimo narys?
PIRMININKAS. Dėl 11? Minutėlę! Po to, kai bus išspręsti frakcijų kelti klausimai.
P.GINIOTAS. 10 baigėm, einam prie 11.
PIRMININKAS. Minutėlę! S.Pečeliūnas dėl 15 punkto. Prašom. O paskui grįšime prie 11.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien per tą rytinį pasikalbėjimą... Čia nelabai tiksliai darbotvarkėje buvo išspausdinta, 15 išskirtas iš visų pateikimų atskirai - tai čia techniniai dalykai. Aš noriu priminti, kad Lietuvos įstatymai verčia mus šitą klausimą išspręsti ir tokią komisiją sudaryti. Šiandien nėra įstatymiškai nustatytos institucijos (ji nėra sudaryta), kuri galėtų kreiptis tais klausimais į teismą. Buvo pasakyti argumentai, kad yra svarbesnių klausimų. Aš manau, kad visi klausimai yra svarbūs, tačiau tai, ką numato įstatymas ir ką mes turėjome padaryti pačiom pirmom Seimo darbo dienom, na, bent dabar turime padaryti. Nustatyti, kaip ta komisija sudaroma, ir pradėti ją sudarinėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš pasisakau, kad šitas klausimas šiandien būtinai būtų svarstomas, bet tik neperkeltas iš 15 į 13a. Kaip jis yra darbotvarkėje, kad taip ir būtų paliktas. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas. Prašom, kolega.
A.KUNČINAS. Aš manyčiau, kad šis klausimas turėtų likti darbotvarkėje taip, kaip yra numatytas, būtent 15.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Giniotas. Tai yra du - prieš, dabar vienas už turi pasisakyti. Prašau dar.
P.GINIOTAS. Visų pirma aš norėjau dėl 11 klausimo...
PIRMININKAS. Grįšim, gerbiamasis P.Giniotai, grįšim prie šito klausimo.
P.GINIOTAS. Aš kalbėsiu tada, kas buvo kalbėta 27 d. vakarinio posėdžio metu. Tada posėdžiui pirmininkavo ponas Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Sakalas ir buvo nutarta pratęsti posėdį ir svarstyti vieną klausimą. Likusius klausimus (beje, ir Seimo Pirmininkas sutiko) nukelti į ketvirtadienio rytinį posėdį, tarp jų ir 13 klausimą, kuris šiandien įrašytas į darbotvarkę 13uoju.
Aš norėčiau paprašyti, nes mes, Seimo nariai, išrinkti apygardose, kurios yra toliau nuo Vilniaus, turime vis tiek skirti tam tikrą laiką, kad parvažiuotume į savo apygardą bent naktį ar vakare. Tie klausimai, kurių pranešėjais numatyti Seimo nariai būtent iš tų apygardų, galėtų vis dėlto būti svarstomi bent pirmoje dienos pusėje arba susitarti bent tiek, kad laikas nebūtų nukeltas į vėlesnį ir nebūtų svarstoma po 18.00 val.
PIRMININKAS. Tai, dovanokit, jūs pasisakote, kad 15 punktas eitų 13a, taip?
P.GINIOTAS. Taip.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Čia atvirkštinis balsavimas. Kas už tai, kad būtų... Dėl 11ojo mes grįšim, gerbiamieji kolegos. Na, gerai, gerbiamasis P.Giniotai, prašom netrukdyti, gal aš blogai ką supratau. Prašom.
P.GINIOTAS. Aš noriu priminti, kad jūs nepaminėjote, kad davėte džentelmeno žodį, bet jūs pritarėte, kad rytiniame posėdyje būtų svarstomas 13 klausimas, perkėlėte jį iš šiandienos.
PIRMININKAS. Nedaviau aš tokio žodžio. Nebuvo pasakyta, buvo pasakyta, kad žiūrėsim. Tai štai ir žiūrim. Pagal visą situaciją jis atsidūrė pakankamai aukštai.
Taigi kas už tai (prašom klausyti), kad kolegos S.Pečeliūno pasiūlymu 15 klausimas būtų nagrinėjamas anksčiau, t.y. po 13ojo, tas spaudžia mygtuką “už”, o kas už tai, kad liktų senojoj vietoj, t.y. yra prieš kolegos S.Pečeliūno siūlymą, tas spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už 26, prieš - 43, susilaikė 8. Klausimas lieka toj pačioj vietoj. Gerbiamasis P.Giniotai, prašom dėl 11 punkto. Tik aš primenu, kad frakcijų atstovų pasitarime dėl šito punkto abejonių nebuvo. Prašom. Jūs dabar frakcijos vardu kalbat?
P.GINIOTAS. Ne, aš kalbėsiu... Tas klausimas buvo svarstytas Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete ir vis dėlto, kiek aš pamenu, buvo nutarta, kad vien nutarimo dėl buvusių LTSR profesinių sąjungų turto nepakanka. Reikalingas ir bent trumputis įstatymas, kuris pasakytų, koks tas turtas yra ir kam jis priklausė, nes kitaip to turto padalyti negalima, kadangi yra savininkas - Laisvųjų profesinių sąjungų konfederacija. Ir per teismą ji tą turtą gins, kol nebus įstatymo. Tokio įstatymo projektas yra parengtas, tačiau aš nežinau, kodėl jis nepristatomas, o pristatomas nutarimas.
PIRMININKAS. Prašau. Ir Seimo narys R.Dagys, kaip vienas iš iniciatorių. Prašom, t.y. pranešėjas.
R.J.DAGYS. Aš nežinau, kokia čia klaida buvo gerbiamojo P.Ginioto, nes buvo jau vakar išdalytas projektas. Ir bent jau aš ir kiti Seimo nariai jį turim, kuriame yra ir įstatymas, ir nuostatos. Ir jis jau buvo pristatytas, iš tikrųjų toks yra išdalytas jums. Ir prieš savaitę kai kurios frakcijos jau tą gavo. Man atrodo, kad paprasčiausiai pas jus nepakliuvo. Jūs turėtumėte rasti Sekretoriate. Ir nutarimas, ir įstatymas yra viename lapuke, ir tas, ir tas.
PIRMININKAS. Taigi prašom nesiginčyti. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad 11 punktas būtų įrašytas į šios dienos darbotvarkę? Prašom balsuoti. Gerbiamieji kolegos, aš nesuprantu, vėl technika neveikia arba nebalsuoja. Gerbiamieji kolegos, prašau dar sykį suskaičiuoti Seimo narius.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis Pirmininke, kol skaičiuoja, galima?
PIRMININKAS. Prašau.
R.J.DAGYS. Pasitikslinau su gerbiamuoju P.Giniotu. Jo pasiūlymas buvo, kad būtų pataisytas darbotvarkės punktas, kad ne tik nutarimas, bet ir įstatymo pristatymas. Aš su tuo sutinku, nes yra ir tas, ir tas pateikta. Čia yra trumpesnis pavadinimas pateiktas.
PIRMININKAS. Prašau, čia ne problema. Taigi kiek Seimo narių?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje - 88 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Ar reikia dar rankų pakėlimu balsuoti dėl šito punkto, ar nereikia? Na, prašau. Gerai, balsuokim, kad būtų rami galva. Kas už tai, kad 11 punktas būtų įrašytas į darbų programą? Prašom balsuoti pakeliant rankas. Dėl profsąjungų turto. Prašom balsuoti, gerbiamieji kolegos, kad ir įstatymas, ir nutarimas dėl profsąjungų turto būtų šios dienos darbotvarkėje.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 65.
PIRMININKAS. Kas, gerbiamieji kolegos, prieš? Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 10.
PIRMININKAS. Kas susilaikė? Prašom balsuoti tuos, kurie susilaikė.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Taigi, 65 balsavus už, 10 - prieš, 3 susilaikius, 11 punktas lieka darbotvarkėje. Dabar prašom rankų pakėlimu balsuoti už visą šios dienos darbotvarkę.
V.JUŠKUS. Atsiprašau, dėl darbotvarkės.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Juškus.
V.JUŠKUS. Aš norėčiau paprašyti, jeigu būtų galima, įrašyti Vilniaus savivaldybių klausimą, tarkime, galbūt 5 punktu, kadangi vis dėlto labai ilgai tempiame ir Vilniaus savivaldybė yra tokioje neaiškioje būsenoje. Ir kadangi socialdemokratai savo projektą atsiima, tai norėčiau paprašyti įrašyti šiandien į darbotvarkę, kad galėtume balsuoti ir pritarti po antrojo svarstymo ir po pietų užbaigti su Vilniaus savivaldybe. Na, labai jau ilgai mes tempiam.
PIRMININKAS. Ar sutariam, kad ir šitas klausimas būtų?
Ačiū. Prašom balsuoti už visą darbotvarkę. Prašom, pakeliant rankas. Pasitikslinsim vėliau, po pertraukos.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 55.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė? (Salėje triukšmas) Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau. Prieš - vienas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 16.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 55 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš ir 16 susilaikius, darbotvarkė patvirtinta.
2sesija30p svarstyti klausimai
Dabar vienas patikslinimas. Gerbiamieji ministrai paprašė jų klausimus sukeisti vietomis. Aš manau, jūs neprieštarausite, kad dabar būtų nagrinėjami 3 ir 4 darbotvarkės punktai, po to 2. Sutinkam? Tada kviečiu į tribūną ministrą E.Vilkelį. O į savo vietą - gerbiamąjį A.Sakalą.
PIRMININKAS(A.SAKALAS). Aš primenu gerbiamiesiems kolegoms, kad tai yra pirmasis ir antrasis svarstymas. Todėl prašyčiau registruotis, kas norės kalbėti. O gerbiamojo ministro prašyčiau pasakyti tiktai apie pakeitimus, negrįžtant prie pristatymo procedūros. Prašom, gerbiamasis ministre.
E.VILKELIS. Laba diena. Kada buvo pristatinėjamas projektas, Seimo nariai pageidavo, kad būtų pateiktas įstatymo pakeitimas palyginamuoju principu, t.y. šiandien galiojanti redakcija ir siūloma redakcija. Šitas jūsų pageidavimas yra išpildytas. Manau, esat susipažinę su projektais, tiek teikiamu Vyriausybės, tiek su šituo, kuris yra pateiktas paskutiniame variante, t.y. su palyginamuoju variantu.
Esminių pakeitimų po to, kas buvo pristatyta praeitą kartą, nėra.
PIRMININKAS. Prašyčiau registruotis diskusijoms. Buvo užimtas kompiuteris. Dabar prašome registruotis. Gerbiamasis ministre, ačiū tada. Prašom atidžiai paklausyti, ką sakys jums Seimo nariai. Seimo narys V.Petrauskas. Prašome.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūs galite sėdėti jums patogioje vietoje, nebūtinai čia, bet, žinoma, jūs galite būti ir tribūnoje. Kaip jūs pageidaujate. Seimo narys V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Mieli kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį į palyginamąją pajamų mokesčio lentelę, kuri buvo pateikta mums kovo 8 d. registruotame projekte. Ten yra vienas, mano nuomone, vertas dėmesio dalykas, kadangi sąlyginai didinamas pajamų mokestis antraeilėse pareigose, nepagrindinėje darbovietėje gaunantiems asmenims. Jeigu darbo užmokestis yra nepagrindinėje darbovietėje nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst., aišku, tos taloninės vertės nėra didelės, tačiau pagal jas, šiaip ar taip, žmonės turėtų mokėti daugiau mokesčių, o jau nepagrindinėje darbovietėje gaunant iki 50 tūkst. talonų, sąlyginai mokama gerokai mažesnė mokesčių suma. Mano nuomone, tai nėra pats teisingiausias variantas, kadangi jau ties ta riba skirtumas, šiaip ar taip, artėja prie tūkstančio talonų. Šitas dalykas turėtų būti ištaisytas.
Be abejo, čia, šioje vietoje, gal ir netiktų kalbėti apskritai apie visą mūsų mokesčių sistemą. Vis dėlto ji nėra subalansuota, nėra apskaičiuota, kokiems mokesčiams esant žmonės tikrai mokėtų mokesčius ir biudžetas gautų daugiau pajamų, o esant dabartiniams, suinteresuoti pajamas slėpti. Galbūt būtų mažas nukrypimas į šoną, bet tai visiškai realu, kadangi kol kas nėra turto deklaracijos. Kaip sakoma, vyresnio amžiaus šeima gali turėti kelis butus, vieną nuomoti už valiutą, gauti dideles pajamas ir priklausyti prie socialiai remtinų asmenų. Toks gyvenimiškas variantas yra labai realus, tačiau kol kas išspręsti šitos problemos nėra jokių galimybių. Taip pat norėčiau atkreipti pono ministro, Finansų ministerijos dėmesį, kad ir kaip būtų, bet apmokestinti pajamas, kurios yra mažesnės už minimalų gyvenimo lygį, jokiu būdu nereikėtų. Nes praktika visada parodo, kad bandymas paimti kuo didesnius mokesčius, bandymas didinti mokesčius valstybei, biudžetui atsigręžia kaip lazda kitu galu ir bendra pajamų suma, išieškomų mokesčių suma, visada mažėja. Taigi tas principas nepasiteisina. Aš siūlyčiau šitos tvarkos lentelėje, palyginamojoje lentelėje, rimtai pagalvoti dėl pajamų apmokestinimo, kurios gaunamos nepagrindinėje darbovietėje. Ir antras dalykas, pasikartosiu, tai, kad pajamos, kurios yra mažiau gyvenimo minimumo, tikrai neturi būti apmokestinamos. Na, ir būtų prašymas ministrui, ministerijai ir Vyriausybei kuo greičiau sukurti indeksavimo sistemą. Jos nėra, ir mes girdime, kad teorinis gyvenimo minimumo lygis yra, pavyzdžiui, 4300 talonų, o oficialus, tas realus, kurį žmonės gauna, kuris tikrai skaičiuojamas, visada nuo šito lygio truputį atsilieka. Ir tam tikrame laikotarpyje būna vienoks ar kitoks skirtumas. Tačiau vis dėlto atsilikimas yra, ir šitą problemą reikėtų spręsti. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam V.Petrauskui. Aš norėčiau ministrui priminti, kad pabaigoje jam bus suteiktas baigiamasis žodis. Tuo tarpu Seimo nario G.Paviržio norėčiau paklausti (jis yra pateikęs alternatyvų dokumentą), ar tai yra alternatyva visam įstatymui, ar tai yra papildymas prie šito įstatymo, kurį teikia Vyriausybė? Gal trumpai.
G.A.PAVIRŽIS. Tai yra papildymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis ministre! Yra vienas bendras, kaip čia daug kas ir pasakė, visos mokesčių sistemos trūkumas, kad už tam tikrus dalykus iš asmenų išskaičiuojami mokesčiai ir toje pačioje vietoje kitais būdais bus grąžinama atitinkama pinigų suma arba pašalpa, arba kaip už vaistus, sakysime, bus dotuojama. Taigi, kaip sakoma, neturtingam viskas brangiau atsieina. Reikės atlikti nemažą darbą - išskaičiuoti tuos mokesčius ir dirbti kitą darbą, vėl grąžinti tiems žmonėms, kuriems reikia už tuos dalykus, kurie turi būti dotuojami. Aš noriu pasakyti, kad ir pajamų mokestis galėtų būti skaičiuojamas nuo 1,2 minimalaus atlyginimo dydžio, paliekant be pajamų mokesčio tuos asmenis, kurie gauna mažesnius atlyginimus, nes nematau jokios prasmės, kad būtų išskaičiuojami pinigai, o paskui kitais būdais būtų grąžinami. Kam to reikia? Aš manyčiau, kad tai logiška, ir reikėtų atsisakyti šitų pajamų mokesčių iš mažai uždirbančių žmonių. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Visakavičius.
M.VISAKAVIČIUS. Atsiprašau, šiandien aš neprašiau žodžio.
PIRMININKAS. Prašom, tada kur nors išmeskite agentą, kuris spaudo jūsų mygtukus. Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis ministre ir gerbiamieji Seimo nariai! Aš pritarčiau kolegų nuomonei, kad neskaičiuotume fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo atlyginimo, kuris yra žemesnis už MGL. Tai būtų viena pastaba ir pasiūlymas. Kita labai rimta problema - tai švietimo darbuotojų. Ne paslaptis, kad, turėdami didelį moralinį ir psichologinį krūvį, nemažai švietimo darbuotojų serga, ir jų pamokas tenka vesti kitiems mokytojams. Šiandien labai sun ku priprašyti, pakviesti mokytoją, kad pavaduotų kitą mokytoją todėl, kad kai tai priskaičiuojama prie bendros sumos, jam visiškai neverta tų pamokų pavaduoti, nes bendras atlyginimas pasidaro net mažesnis už tą, ką jis gautų tik už savo pamokas. Todėl aš manyčiau, kad čia reikėtų ieškoti kažkokio kompromiso, išimčių švietimui. Siūlyčiau tos sumos, gautos už pamokų pavadavimą, nesumuoti prie atlyginimo, o mokestį imti atskirai nuo tos sumos, kaip dirbančio pirmaeilėse pareigose. Ir trečia pastaba. Žinome, kad šiandien mokyklose labai trūksta kai kurių specialybių mokytojų: užsienio kalbų, darbų, jau ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų, todėl juos reikia ir tenka kviestis iš kitų įvairių mokymo įstaigų arba kitų darboviečių. Kada šie žmonės ateina dirbti į mokyklas, jiems atskaitoma pagal tą vadinamąją antraeilininkų lentelę. Jiems taip pat neverta eiti į mokyklas. Aš manau, kad šiandien švietimo yra tokia krizinė situacija, kad reikia, matyt, ieškoti kompromisų ir išimčių šiai sričiai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS.Ačiū. Baigiamajam žodžiui kviečiame į tribūną ministrą. Prašytume ta proga ir pakomentuoti Seimo nario G.Paviržio pasiūlytą pataisą jūsų įstatymui.
E.VILKELIS. Dėl Seimo narių pasisakymų. Dėl to, kad nepagrindinėje darbovietėje dirbantiems apmokestinimas turėtų būti didesnis. Turiu pasakyti, kad dirbant nepagrindinėje darbovietėje, pirmas gautas talonas jau yra apmokestinamas, kas nėra daroma dirbant pirmaeilėse pareigose. Antras dalykas, visose valstybėse ir mūsų ekonomikos memorandume yra fiksuota, kad mokesčių dydis bus visų vienodas, t.y. fizinių ir juridinių asmenų, ir fizinių, iš to skaičiaus dirbančių ir pirmaeilėse, ir antraeilėse pareigose turi būti vienodas. Todėl, kaip pastebėjot, pagal lig šiol galiojusią tvarką po tam tikros sumos dirbant nepagrindinėje darbovietėje buvo taikomi 35%, dabar yra 33%. Čia ir yra vykdomas vienas iš Memorandumo punktų, kad mokesčių dydžiai būtų vienodi. Kada bus tvirtinamas naujas juridinių asmenų pelno mokestis, taip pat turės būti vykdoma memorandumo norma ir tie mokesčiai nuo dabar galiojančių 29% bendros normos mokesčio turės padidėti iki 33%. Todėl diferenciacija šiuo atveju dėl to, kad nepagrindinėje darbovietėje dirbantiems asmenims taikytume kažkokius kitokius normatyvus, yra nepriimtina.
Dėl MGL neapmokestinimo. Aš praeitą kartą sakiau ir dabar galiu dar tiktai pakartoti - problema yra ta, kad nevykdomas darbo užmokesčio indeksavimas ir nerealiai nustatomi MGL. Bet šito nereikėtų susieti su mokesčių įstatymais. Nereikėtų. Reikia taisyti tuos trūkumus, kur jie yra. O nereikia mokesčių įstatymus pritraukti prie kažkokių... kitaip tariant, kad mokesčių įstatymai panaikintų trūkumus kituose įstatymuose, tai šito nereikėtų daryti. Tas pats ir dėl indeksavimo sistemos. Aš sutinku, dėl indeksavimo - taip, yra įstatymai, ir reikia reikalauti, kad visa tai būtų daroma, bet, sakau, netvirtinant ir netikslinant mokesčių įstatymų. Gerbiamasis V.Astrauskas paminėjo tai, kad galbūt reikėtų neapmokestinti iki MGL. Aš minėjau tai, kad įgyvendinimas šitų patai sų, kada įvedam naują normatyvą 10% nuo 0,7 iki 1,2, jau biudžetas netenka milijardo talonų, ir tas milijardas talonų patenka tiems asmenims, kurie ir gauna mažesnes pajamas, negu buvo nustatyta tvarka lig šiol. Lig šiol būdavo po MGL imamas 18% normatyvas, dabar 10%, dėl to biudžetas praranda milijardą. Aš manyčiau, kad šiandien vienu sprendimu mums išspręsti šitą dalyką tikrai neįmanoma, ir siūlomas variantas vis dėlto yra priimtinas.
Dėl mokytojų. Nenorėčiau sutikti, kad už pavadavimus, čia, tarp kitko, yra ne tiktai pedagoginėje srityje, yra ir gydymo įstaigose analogiška situacija, ir kitose kai kuriose struktūrose, mokymo įstaigose. Kada yra pavadavimas, mes orientuojamės, kaip ir visame pasaulyje orientuojasi, į pajamas per tam tikrą laikotarpį. Kada bus, sakykim, netgi pajamų deklaravimas, tai irgi fiksuosis nepriklausomai nuo to, kur gautos pajamos, bet į tą laikotarpį, per kurį jos gautos. Šiandien išskirti tuos pavadavimus atskira eilute iš skaičiuoti nuo jų atskirai mokesčius - tai labai apsunkintų buhalterių darbą, ir aš vis dėlto neatrasčiau loginio pagrindimo šitam skaičiavimui. Tas pats yra ir dėl “pritraukimo” žmonių iš šalies. Sutinku, kad šiandien galbūt trūksta užsienio kalbos specialistų, kitų pedagogų, bet vėlgi, mano manymu, neturėtume mes šitų problemų spręsti per mokesčius. Supraskite, kad tie specialistai, sakykim, užsienio kalbų, sutinku, jeigu jie dirba privačiose bendrose firmose, jų atlyginimai yra labai dideli, ir, supraskit, kad šiandien gerai mokantis kalbas žmogus tikrai nėra Lietuvoje skurdžius. Nes šiandien jų poreikis yra labai didelis. Ir jeigu jisai sutinka, aš suprantu, kad stimulo jam ateiti nėra, bet netgi tai, kad jeigu mes ir neišskaičiuosim arba išskaičiuosim pagal pirmą lentelę mokesčius, tai čia prie jo gaunamų pajamų yra lašas jūroje. Ir daryti išimtis, supraskite, kad kuo įstatyme yra daugiau išimčių, tuo įstatymas tampa, na, sakykim, menkaverčiu. Tai aš nenorėčiau pritarti šitoms mintims. Aš labai atsiprašau dėl pono G.Paviržio pasiūlymo, man neįteikė turbūt, kur aš galėčiau tai...
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis ministre, štai tas trumpas pasiūlymas.
E.VILKELIS. Aš labai atsiprašau. (Skaito tekstą)
PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Petkevičiau, nelaukite, žodžio nebus, neleidžiama nei replikuoti, nei... Baigiamasis žodis yra baigiamasis žodis.
V.PETKEVIČIUS. Aš klausimą.
PIRMININKAS. Klausti negalima. Jūs galėsite prieiti prie ministro ir paklausti asmeniškai, jis tuo labai džiaugsis.
E.VILKELIS. Nežinau, ar šitas klausimas buvo svarstytas Finansų ir biudžeto komitete. Iš viso tai gali būti diskusijos objektas, bet kada taip ekspromtu man yra pateiktas, tai aš nenorėčiau sakyti nei prieš, nei už. Jeigu galima, truputį komentarų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, aš manau, kad tai bus Biudžeto komitete apsvarstyta ir pateikta trečiajam svarstymui kaip pasiūlymas, jeigu autoriai norės įteikti. Galbūt autoriai persigalvos, jo nebeteiks. Taigi jums nereikėtų ir komentuoti.
E.VILKELIS. Taip, jisai yra svarstytinas, yra, kaip sakoma, logikos šitame parašyme, bet, be abejo, jisai turėtų būti apsvarstytas komitete.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų siūlymas dėl antrojo svarstymo? Pritarti, atidėti?
E.VILKELIS. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, tada aš norėčiau paklausti jūsų, ar yra Seimo narių, kurie siūlytų nepritarti po antrojo svarstymo? Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Negirdžiu - absoliuti tyla. Vadinasi, niekas nenori kalbėti dėl motyvų ir visi pritaria po antrojo svarstymo. Sakykime, kad bendru sutarimu pritariame įstatymui “Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo” po antrojo svarstymo. Dėkojame ministrui.
2sesija30p svarstyti klausimai
Ir kviečiame ministrą vėl į tribūną. Svarstome 4 darbotvarkės punktą - “Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo”. Vėlgi prašome tiktai labai trumpai referuoti.
E.VILKELIS. Galiu tik truputį pasikartoti. Vėlgi įvykdytas jūsų pageidavimas dėl palyginamosios lentelės. Ten yra tiktai viena klaida, kur yra trečiasis tikslinimas, kur yra pasakyta: “4 ir 6 straipsniuose išbraukti žodžius balansinis, balansinio.” Ten dar reikėtų nurodyti ir 8 straipsnį. Kadangi 8 straipsnyje yra sakoma, kad ketvirtoje pastraipoje, kur kalbama apie kūrybinių sąjungų ir įmonių bei organizacijų... balansinio pelno panaudojimą... Tai vėlgi tą žodelį “balansinio” 8 straipsnyje irgi reikėtų išbraukti. O visa kita yra pateikta taip, kaip yra pateikta praeitą kartą.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Diskusijai niekas neužsirašė kalbėti. Tada, matyt, mums reikėtų balsuoti, ar mes pritariam po antrojo svarstymo. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Ar galime sakyti, kad pritariame po antrojo svarstymo? Reikalaujančių balsuoti? Nėra. Seimo narys R.Bloškys dar norėtų kažką kalbėti. Prašome, Seimo nary R.Blošky.
R.I.BLOŠKYS. Aš jau esu kalbėjęs su gerbiamuoju ministru asmeniškai dėl patentų įvedimo. Tai čia tam tikrai grupei juridinių asmenų yra jau numatomi. Tačiau tai didelei grupei, kurie verčiasi, sakykime, mažuoju verslu įvairiose turgavietėse, tas yra vis tiek čia nenumatoma. Nejaugi mes ir toliau taip leisime, kad jų pajamos, nuolat verčiantis pirkimu - perpardavimu, ir toliau niekaip nebus apmokestinamos? Todėl aš manyčiau, kad čia dar reikėtų šitą klausimą detalizuoti. Juo labiau kad mokesčių inspekcijų darbuotojai ir net viršininkai šitam pritaria, tik čia, matyt, reikėtų nemažų Vyriausybės pastangų, kad padidintų įplaukas į biudžetą.
PIRMININKAS. Aš gerbiamųjų Seimo narių prašyčiau - dabar galima kalbėti tik dėl motyvų. Aš klausiau, ar nori kas kalbėti - niekas neatsakė.
R.I.BLOŠKYS. Taip, iš esmės aš pritariu teigiamam įvertinimui po antrojo svarstymo, bet dar prašyčiau atsižvelgti į šituos pasiūlymus.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom, teikite pasiūlymus ministrui žodžiu arba raštu, arba alternatyvą prieš trečiąjį svarstymą.
Seimo narys V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Aš dėl motyvų. Mes siūlėme, kad kūrybinės sąjungos būtų iš viso atleidžiamos nuo pelno mokesčio, bet ta pastraipa kažkodėl iškrito, jos nebėra. Yra tiktai tos įmonės, kurios priklauso kūrybinėms organizacijoms.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary V.Petkevičiau, iki trečiojo svarstymo jūs galėtumėme parašyti pataisą ir įteikti.
V.PETKEVIČIUS. Mes buvom parašę ir įteikę.
PIRMININKAS. Tai tada už ją balsuosime, jeigu yra įteikta, oficialiai užregistruota, už ją balsuosime per trečiąjį svarstymą, jeigu ponas ministras jos nepriims be balsavimo.
V.PETKEVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, tai gerbiamieji Seimo nariai, ar yra reikalaujančių balsuoti, kad būtų pritarta po antrojo svarstymo? Nėra. Taigi įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektui yra pritarta po antrojo svarstymo. Dėkojame ministrui E.Vilkeliui.
2sesija30p svarstyti klausimai
Kviečiame ministrą J.Veselką. Svarstysime įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos muitinės laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektą. Tai yra trečiasis svarstymas ir balsavimas. Galima bus kalbėti tiktai dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis ministre, prašome į tribūną. Painformuokite (pastraipsniui vėliau, kai kalbėsime), ar yra kokių nors pakeitimų, kuriuos jūs padarėte, ir kokios yra pateiktos jums alternatyvos, dėl kurių reikėtų balsuoti. Kiek aš suprantu, pabrauktos vietos yra nauji dalykai, o nepabrauktos yra iš senojo įstatymo paimtos vietos. Taip?
J.VESELKA. Visiškai teisingai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tada pradėsime balsuoti pastraipsniui... Ar nori kas kalbėti dėl 1 straipsnio? Dėl balsavimo motyvų? Gerbiamasis ministre, trumpai pakomentuokite 1 straipsnį.
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš gal trumpai norėčiau pasakyti, kad 10 straipsnyje (čia prieš 11ąjį, paskutinė, antroji pastraipa) buvo išvardyti įvairūs vertybių pavadinimai, vertybiniai popieriai, meno kūriniai. Bet mes visur vartojame vieną traktuotę - tai yra prekės ir kitos vertybės. Todėl čia tą smulkesnį išvardijimą mes išbraukiame, kad nebūtų įvairių interpretacijų, kad būtų aišku - prekė, o visa kita - tai kitos vertybės.
Dabar 1 straipsnis. Dėl 4 straipsnio pataisos mes ilgai diskutavome. Čia gerbiamasis S.Pečeliūnas kėlė daug klausimų, bet vis dėlto sutarėme, kad šita formuluotė visiškai patenkina. Kol kas daugiau išgalvoti nieko negalima.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš ne dėl to. Aš nežinau, jūs turbūt neišgirdote. Buvo prašymas prieš balsavimą atlikti registravimą. Tai tik norėčiau priminti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ministre, prašome.
J.VESELKA. Čia taip pat norėčiau dar dėl vieno pataisymo, kurį gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas siūlė. Išbraukti taip pat žodį “laikinasis”.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius. Prašome dėl motyvų.
K.ANTANAVIČIUS. “Lietuvos Respublikos muitų teritoriją riboja Lietuvos Respublikos muitų siena, kuri sutampa su Lietuvos Respublikos valstybine siena”. Na, muitų siena. Tai ką dar sugalvosime? Štai muitų teritorija, galbūt taip yra, taip... Bet muitų siena tai, na, sakyčiau, niekaip nepriimtina pavadinti, kad dar yra Lietuvoje Lietuvos teritorinė siena, muitų siena ir t.t. Tai ir apskritai žodis “siena” nėra siena. Berlyne buvo siena, o čia yra Lietuvos teritorijos ribos. Žodžiu, man visiškai nepriimtina rašyti, kad yra, be Lietuvos Respublikos teritorijos valstybinės sienos, dar ir muitų siena.
PIRMININKAS. Prašome, ministre, atsakykite ir balsuosime.
J.VESELKA. Mes diskutavome, Seimas jau diskutavo du kartus dėl to klausimo. Aš prašyčiau palikti šitą formuluotę ir balsuoti dėl alternatyvos, kurios galbūt reikia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, alternatyvų mums jokių nėra įteiktų, yra įteikta tiktai ta pataisa,kurią mes turime. Mes dėl jokių alternatyvų balsuoti negalime, o galime tik išbraukti, bet niekas nesiūlo išbraukti. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl pirmojo straipsnio pataisos? Yra. Ne, jūs nieko negalite siūlyti. Ministras nepriėmė, o raštu jūs nieko neįteikėt. Aš nieko neturiu prieš akis, ką galėčiau siūlyti ir teikti balsuoti. Negalite. Išbraukti galite siūlyti. Prašote išbraukti? Bet tokio teksto nėra. Aš projektą Nr. 3 turiu, o jūs kurį projektą skaitote? Gerbiamasis ministre, į kokį projektą jūs žiūrite? Ar Nr.3, ar Nr.4?
J.VESELKA. Aš žiūriu į projektą Nr.3 ir siūlau balsuoti, kaip sutarėm praeitą kartą. “Lietuvos Respublikos muitų teritoriją riboja Lietuvos Respublikos muitų siena...” Kadangi kalbama apie muitus, reikia apibrėžti “kuri sutampa su Lietuvos Respublikos valstybine siena”. Nes ir Konstitucijoje yra numatytas toks terminas kaip Lietuvos valstybės siena. Todėl aš negaliu kitaip siūlyti. O tai Konstitucijos 10 straipsnis pabrėžia.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, tada prašome pasiruošti balsuoti. Seimo narys K.Antanavičius siūlo išbraukti. Seimo nary K.Antanavičiau, būkite malonus, pakartokite.
K.ANTANAVIČIUS. Siūlau išbraukti žodžius “Lietuvos Respublikos muitų siena, kuri sutampa su...” Lieka: “Lietuvos Respublikos muitų teritoriją riboja Lietuvos Respublikos valstybinė siena.”
PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti. Ministras prieštarauja. S.Pečeliūnas dar nori kalbėti.
S.PEČELIŪNAS. Vieną redakcinį dalyką norėčiau pasakyti paskui, kai jau spausdinsite visą įstatymą. Nebėra “valstybinės sienos”, yra “Lietuvos Respublikos valstybės siena” ir įstatymas yra dėl “valstybės sienos”. Tai čia visose vietose reikėtų pakoreguoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, Seimo narys K.Antanavičius siūlo išbraukti kelis žodžius. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tą pataisą, kad būtų išbraukta, spaudžia mygtuką “už”. Ministras prieštarauja. Jeigu kas ministrą remia, spaudžia mygtuką “prieš”. Balsavimas pradedamas. Už - 3, prieš - 57, susilaikė 5. Palikta ministro formuluotė. Dabar reikia balsuoti už visą 4 straipsnį, kadangi buvo balsuota už pataisą. Kas už visą 4 straipsnį, prašome paspausti... Gerbiamieji Seimo nariai, didelis triukšmas, ir nežinosite, ką aš jums sakau. Kas už visą 4 straipsnį, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradedamas. Už visą straipsnį pasisako 45 Seimo nariai, prieš 3, susilaikė 8. 4 straipsnis priimtas. 10 straipsnis. Pataisos.
J.VESELKA. Pataisos yra juodu jums paryškintos.
PIRMININKAS. Aš norėčiau Seimo narių paklausti, ar nori kas kalbėti dėl pataisų, dėl motyvų? Seimo narys K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl 10 straipsnio. “Muitinė konfiskuoja juridinių ir fizinių asmenų neteisėtai bandomas gabenti prekes, valiutą, vertybinius popierius, materialines, kultūros” ir t.t. Kas yra “neteisėtai gabenamos” ir kokiu dokumentu tas apibrėžta? Buvo raštu jums pateikti tie klausimai. Jeigu čia nori šitai įrašyti, tai turi būti nurodyta, kokiu dokumentu “neteisėtai bandomas gabenti”. Kadangi šitas neatlikta ir kadangi štai turiu pono vyriausiojo muitininko K.Pėdnyčios raštu per finansų ministrą poną E.Vilkelį gautą atsakymą, kad Muitinės departamentui bei muitinių postų pareigūnų, valstybės tarnautojų pareigų sureguliuoti dėl objektyvių priežasčių neįmanoma vienu norminiu aktu. Todėl kaip ir kitose valstybėse jų veiklos turinio (...) paskirtį būtina apibrėžti keliais norminiais aktais, būtent muitinės kodeksu, muitinės įstatymu, muitinės tarnybos statutu ir t.t. Muitinės pareigūnų ir tarnautojų atsakomybės klausimai nustatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Taigi muitinės kodeksas, muitinės įstatymas yra ar nėra, muitinių tarnybos statutas? Prašom tada. Jeigu jų nėra,tai tada turi būti išbraukta antroji šito 10 straipsnio dalis, kad konfiskuoja kažkokiu pagrindu. Kokiu pagrindu ir kas gali konfiskuoti?
PIRMININKAS. Siūlote visą antrąją pastraipą išbraukti, taip?
K.ANTANAVIČIUS. Antrąją pastraipą iš 10 straipsnio.
PIRMININKAS. Iš 10 straipsnio visą išbraukti? Gerbiamasis ministre?
J.VESELKA. Aš jokiu būdu nenoriu sutikti, nes jeigu šitą pastraipą išbrauksime, tai likviduokim apskritai Laikinąjį muitų įstatymą. Todėl aš nesuprantu tokio pasiūlymo turinio. Yra labai daug, sakysime, dėl individualių prekių išvežimo apribojimų. Visų kitų prekių, kurios leidžiamos, bus tarifai nustatyti, ir šitą išbraukti... Aš, atvirai pasakius, nesuprantu turinio. Tada išbraukime visą įstatymą. Todėl aš noriu viso to, kas 10 straipsnyje yra numatyta, ir balsuokime už Vyriausybės pataisas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau dar kreiptis į Seimo narį K.Antanavičių. Ar jūs reikalaujate balsuoti? Ne. Antrą kartą kalbėti negalima, tik trumpai pasakykite, ar reikalaujate balsuoti, kad būtų išbraukta antroji pastraipa, ar ne? Tai jūs pasakytumėt, o aš perduočiau. Bet jeigu jūs pageidaujate, mielai tai padarysiu. Prašome paspausti... Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kolegos! Jeigu šičia neįrašo, pagal kokį nutarimą, įstatymą ar nurodymą muitininkai gali konfiskuoti, tai siūlau atidėti viso įstatymo svarstymą tol, kol bus šitas nustatyta. Nagi negalim įrašyti, kad muitininkai konfiskuoja, kaip tas daroma dabar, nežinodami, pagal kokį valstybės aktą jie gali konfiskuoti. Na, pasakykite, ar mes čia įstatymų leidėjai? Dar sykį... “Muitinė konfiskuoja juridinių asmenų ir fizinių asmenų”. Tai klausiu ministro, pagal kokį valstybinį aktą konfiskuoja? Pasakykite! Jeigu čia rašoma konfiskuoja, tai turi būti parašyta: “Muitinė konfiskuoja juridinių asmenų ir fizinių asmenų neteisėtai bandomas gabenti pagal tokį valstybės aktą arba Vyriausybės nutarimus, arba dar kažką”. O dabar šičia, vadinasi...
PIRMININKAS. Prašom nereplikuoti, prašom leisti baigti kalbėti.
K.ANTANAVIČIUS. Tai vienas dalykas. Jeigu nereikia mums... Ką kitas sakinys teigia? Kitas sakinys teigia... Galiu perskaityti...
J.VESELKA. Seimo nariai perskaitė.
K.ANTANAVIČIUS. Ir aš perskaičiau 10 sykių ir raštu jums parašiau, bet jūs, dar sykį noriu pakartoti, visiškai nekreipiat kaip ministras dėmesio į tai, kas yra sakoma. Vis dėlto ministras turėtų bent kiek reaguoti į pastabas, o ne, dar sykį pakartosiu, kaip užsispyręs ožys daryti tai, kas yra pasakyta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary!
K.ANTANAVIČIUS. Muitinės procedūras ir jų atlikimo tvarką...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, prašome atsiimti žodžius apie ožį. Čia ne vieta.
K.ANTANAVIČIUS. “Muitinės procedūras ir jų atlikimo tvarką nustato Lietuvos Vyriausybė ir jos įgaliotiniai.” Konfiskavimo tvarka nėra nustatoma antrąja pastraipa. Ir dar sykį norėčiau pasakyti, kad jeigu štai šitas procesas vyksta toliau, tai aš protestuodamas išeinu iš salės, protestuodamas prieš visą šitą betvarkę, kuri yra muitinėse ir kurią proteguoja mafija. Čia, matyt, ir Seimas jau į šitą paskendęs. Aš važiavau į Latviją, važiavau į Estiją. Kiekvienas laikraštis rašo apie tai...Latvijos pasienyje 12 valandų jau laukia prie muitinės postų. Ir štai mes svarstome šiukšles šitokias visokias. Įsivaizduojat...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, ar sutiktumėt atsiimti žodžius, kuriais lyginate ministrą su ožiu? Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pareikšti Seimo nariui K.Antanavičiui įspėjimą, su įrašymu į protokolą už nekorektišką elgesį. Prašyčiau jūsų pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Seimo nariui K.Antanavičiui būtų įrašytas įspėjimas, prašome paspausti mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Prašome pakartoti balsavimą, ne visi balsavo. Aš prašysiu tada rankų pakėlimu, matyt, kompiuteris nedirba. Kas už tai, kad Seimo nariui K.Antanavičiui už nekorektišką pasisakymą dėl ministro būtų įrašytas papeikimas į stenogramą, prašome pakelti rankas. Į protokolą.
E.KUNEVIČIENĖ. Pirmininke, negalima šitaip daryti.
PIRMININKAS. Balsavimas pradėtas. Seimo nare E.Kunevičiene, žodžio negavote. Prašome sėsti, ramiai palaukti ir suskaičiuoti iki šimto. Kokie balsų skaičiavimo grupės rezultatai?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nespėjam.
PIRMININKAS. Gaila, prašom greičiau suktis.
BALSAS IŠ SALĖS. Bet vis tiek aš noriu už K.Antanavičių atsiprašyti pono J.Veselkos, kadangi mudu beveik iš vieno kaimo.
J.VESELKA. Aš tai net... Kad ir nebūtų nuobaudos, ką padarysi, žmogus labai išgyvena dėl Lietuvos, dėl viso pasaulio ir Europos. Ir mes turime tai suprasti.
PIRMININKAS. Balsavimo metu nekalbama, gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamasis ministre.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 28.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 9.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 23.
PIRMININKAS. Įspėjimas neįrašomas. Tai lieka pirmininko įspėjimas žodžiu.
Gerbiamieji Seimo nariai, tada svarstome toliau. Išėjus Seimo nariui K.Antanavičiui, klausimas išspręstas. Niekas nebereikalauja balsuoti.
S.MALKEVIČIUS. Atleiskite, ar galima dėl to paties?
PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš manyčiau, kad šitą konfliktą labai nesunku yra išspręst, jeigu antroje pastraipoje mes parašytume, kad “muitinės procedūras ir atlikimo tvarką bei sąrašą draudžiamų gabenti prekių nustato Vyriausybė”. Ir viskas. Ir tada K.Antanavičius galėtų grįžti.
PIRMININKAS. Jeigu ministras priims tą jūsų pasiūlymą, tada taip. Jeigu ne... Deja, jį reikia suformuluoti iš anksto. Gerbiamasis ministre, jūsų žodis.
J.VESELKA. Aš suprantu gerbiamojo S.Malkevičiaus pasiūlymą, kadangi reikia spręst konfliktą. Bet aš nenorėčiau to papildomo žodžio įrašyti, kadangi “muitinės procedūras ir jų atlikimo tvarką nustato” ir pasako, būtent kokiu pagrindu ir bus konfiskuojamos neteisėtai bandomos pervežti prekės. Ir todėl papildomai įrašyti, kad ir sąrašą... Dar vienas dokumentas vėl atsirastų, kurį reikėtų dažnai kaitalioti. Todėl manyčiau, kad dėl konflikto... Į patį įstatymą dar įrašyti kažką, aš manau, netikslinga.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis. Ir aš norėčiau, kol jūs registruojatės, paklausti, ar yra reikalaujančių balsuoti dėl 10 straipsnio pataisų? Negirdžiu reikalaujančių. 10 straipsnio pataisos priimtos. 14 straipsnis.
J.VESELKA. 14 straipsnį pataisau, kad reglamentuoja... Pareigūnus dar pridedam, kadangi buvo tik tarnautojų. Muitinių tarnautojų statutas, kurio projektas yra jau paruoštas, bet jis dar nepatvirtintas. Todėl mes jums ir nepateikėme. Jį tvirtina finansų ministras Muitinės departamento direktoriaus teikimu. Kadangi muitinė yra dabar prie Finansų ministerijos, tai tokią tvarką siūlome įteisinti.
PIRMININKAS. Ar dėl 14 straipsnio norėtų Seimo narys J.Pangonis?
J.PANGONIS. Ar nemanote, kad reikėtų numatyti, kad įstatymas įsigalios tik tuomet, kai bus patvirtintas Muitinės tarnautojo statutas?
PIRMININKAS. Klausti negalima, gerbiamasis Seimo nary.
J.VESELKA. Įstatymas galioja, tada reikia jį stabdyti. Ir reikia... O statutas yra paruoštas. Jis turbūt per savaitę bus patvirtintas Finansų ministerijoje.
J.PANGONIS. Bet jau jisai nep...
PIRMININKAS. Prašom nediskutuoti, gerbiamasis Seimo nary.
Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš norėčiau paklausti ministro...
PIRMININKAS. Klausti negalima. Galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Siūlykite atmesti ar priimti.
F.KOLOSAUSKAS. Reikalas toks: kaip atskirti muitininką, neturintį valdinių įgaliojimų, jeigu jis nėra valdžios atstovas? Kaip tai būtų galima padaryti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, atsakyti nereikia, klausimo nebuvo. Buvo tik abejonė. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra reikalaujančių balsuoti dėl 14 straipsnio pataisų? Seimo narys P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis ministre, ar čia jums neatrodo, kad per siaurai nustatomas tas įstatymų ratas, kuris reguliuoja muitinės darbuotojų teises ir pareigas. Atrodytų, kad čia jų teises ir pareigas reguliuoja vien tik kodeksas ir muitinės taisyklės, bet juk yra ir kitų pareigų, kurias reglamentuoja, reguliuoja visi kiti įstatymai. Juk jie nėra kažkokie išskirtiniai darbuotojai, kurie išskiriami iš bendro piliečių rato. Juk čia gali iškilti ir pilietinės pareigos. Tai galbūt šiek tik išplėsti, kad reglamentuoja galiojantie ji įstatymai, o po to dar parašyti, kad muitų kodeksas, muitų taisyklės ir pan.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, ministras negali atsakinėti, nes trečiojo svarstymo metu klausimai neužduodami. Jūs siūlyti nieko negalite, galite siūlyti išbraukti ką nors, atmesti pataisą arba pritarti. Tai ką jūs siūlote?
P.A.MIŠKINIS. Čia esmės nepakeičia dalykas toks. Čia yra tiktai egzistuojantis patikslinimas, egzistuojančios padėties konstatavimas, kadangi vis dėlto visi bendrieji įstatymai reglamentuoja žmonių elgesį, veiklą, pareigas, teises. Todėl manau, kad patikslinimas nepakenktų, būtų reikalingas.
PIRMININKAS. Siūlote nepritarti tam pataisymui. Seimo narys V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Aš siūlyčiau susilaikyti ir nebalsuoti todėl, kad be muitinės statuto šitas įstatymas yra, švelniai tariant, toks “pasivaikščiojimas” per įstatymą.
PIRMININKAS. Ir, ministre, jūsų nuomonė? Pasiūlymus girdėjote.
J.VESELKA. Aš pasakyčiau tokią savo nuomonę. Vis dėlto statutas turi būti paruoštas sutinkamai su visais kitais įstatymais, kurie reglamentuoja, kaip čia pasakyti, pilietį ir pareigūną apribojančiais įstatymais. Jeigu šitas statutas neatitiks kitų reglamentuojančių įstatymų, vadinasi, teismo ar kitu atžvilgiu bus traktuojama taip, kaip reikalauja įstatymai. Todėl manyčiau dar papildyti ir kitus norminius aktus, o tada jau statutas lyg ir nėra ta stipri pusė, kuri reglamentuotų muitininkų veiklą. Todėl manyčiau, kad šito pakanka, juridiniu požiūriu pakanka, kadangi iš tikrųjų įstatymai yra aukščiau bet kokių statutų. Ir statutas turės akumuliuoti visą tą tvarką, visų tų įstatymų reikalavimus, kurie reglamentuoja kitą veiklą. Ir tas statuto projektas yra paruoštas. Ir aš taip pat nenorėčiau sutikti su gerbiamuoju Seimo nariu V.Petkevičiumi, kadangi vis dėlto statutą nenumatyta tvirtinti Seime. O finansų ministras su muitininku, kurie ir bus atsakingi už tų muitinių tarifų surinkimą ir tvarką, jie tą statutą ir patvirtins. Todėl nemanyčiau, kad reikia Seimui dirbti ten, kur iš tikrųjų reikalingas detalesnis visų kitų įstatymų reglamentavimas. Galbūt Seimui nereikėtų dirbti. Aš suprantu Seimo narių norą sureglamentuoti ir viską čia priimti todėl, kad iš tikrųjų yra netvarka muitinėje. Bet statuto Seime patvirtinimas neišspręs šito klausimo. Todėl norėčiau palikti balsuoti tą formuluotę, kuri yra pateikta Vyriausybės.
PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti.
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Jau kalbėta. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų paliktas 14 straipsnio pataisymas?
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Mano pavardė buvo kompiuteryje, jūs ją netikėtai ištrynėt.
PIRMININKAS. Ne, deja, nemačiau jos. Buvo, bet po to, po baigiamojo ministro žodžio, deja, aš negaliu ...
L.K.JASKELEVIČIUS. Tai dar nebuvo baigiamojo žodžio...
PIRMININKAS. Taip, ministras pasakė baigiamąjį žodį.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Prašome man neaiškinti, ko reikia, aš matau Reglamentą ir kas ten parašyta.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš labai prašau suteikti man žodį.
PIRMININKAS. Negaliu to padaryti, gerbiamasis...
L.K.JASKELEVIČIUS. Mano pavardė buvo kompiuteryje!
PIRMININKAS. Taip, bet po baigiamojo žodžio. Reikėjo anksčiau užsirašyti.
L.K.JASKELEVIČIUS. Baigiamasis žodis nebuvo paskelbtas.
PIRMININKAS. Aš paskelbiau. Ir prašome nesiginčyti ir nekalbėti be leidimo. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų tokia 14 straipsnio pataisa, kaip siūlo ministras, spaudžia mygtuką “už”. Už - 47, prieš - 4, susilaikė 4. Pataisa priimta. 17 straipsnis. Kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašome dėl 17 straipsnio pataisos. Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis ministre, ar 17 straipsnyje, kur rašoma, kad muitinės pareigūnų ir tarnautojų priėmimą ir atleidimą iš darbo reglamentuoja muitinės statutas, ar nereikėtų dar pridėti ir atsakomybę? Nes niekur nekalbama apie muitinės pareigūno atsakomybę. Kad tai būtų statute.
PIRMININKAS. Ministre, atsakysite pabaigoje, kad visi...
V.BRIEDIENĖ. Ne, aš siūlau papildyti.
PIRMININKAS. Taip, ministras jums atsakys. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš vis dėlto noriu grįžti prie statuto. Reikalas tas, kad teoriškai viskas teisingai. Iš tiesų gerbiamasis ministras tą situaciją papasakojo taip, bet praktika rodo visiškai ką kita. Ir aš manyčiau, kad gerbiamasis K.Antanavičius ir gerbiamasis V.Petkevičius teisūs ta prasme, kad statutu galima perbraukti bet kuriuos įstatymus. Tokia, deja, yra ta mūsų praktika. Aš pritarčiau, kad vis dėlto pirma pamėginkime padirbėti su statutu, o tada tęsime įstatymo priėmimą. Mes vis dėlto turim atsižvelgti į tą sudėtingą situaciją muitinėse ir į tai, kas darosi aplink jas. Tai nėra toks paprastas dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik norėčiau pakomentuoti, kokios yra mano galimybės, kad nereikalautumėte iš manęs to, ko aš negaliu daryti. Aš negaliu šiandien nutraukti priėmimo, negaliu skelbti pertraukos. Tai gali padaryti ministras, pranešėjas, jeigu jis atsižvelgęs į jūsų pastabas dar norėtų pagalvoti ir galėtų pasakyti: atsiprašau, aš noriu dar pagalvoti apie šitą įstatymą ir atsižvelgti į jūsų pataisas. Jeigu ministras šito nedaro, aš turiu teisę tik teikti balsuoti. Jūs galite priimti arba atmesti. Šiandien frakcijos negali reikalauti jokios pertraukos, kadangi yra prasidėjęs trečiasis balsavimas. Tai yra mano teisė. Prašome mane teisingai suprasti. Aš nenoriu kalbėti apie įstatymo tobulumus ar ne, nes šiuo atveju - ne mano kompetencija. Dar nori kalbėti Seimo narys J.Beinortas. Prašyčiau dėl balsavimo motyvų. Paskui ministro baigiamasis žodis.
J.BEINORTAS. Taip, dėl motyvų. Gerbiamasis ministre, 17 straipsnyje implikuojama specifinė atleidimo reglamentacija pagal statutą. Tačiau vis tiek muitininkas yra darbo santykiuose su savo darbdaviu, o ne karinėje tarnyboje. Jeigu mes nutylėsime tą faktą, kad jis gali būti atleidžiamas pagal darbo sutartį, tai tada gaunasi kolizija. Kodėl aš noriu pasakyti? Aš suprantu, kad jūs reglamentuosite griežčiau, negu numatyta darbo sutartyje. Darbo sutartyje yra numatyta (30, 29 straipsniai), kada, tarkim, muitininkas nusikalsta. Ten yra labai paprasta. Bet, patikėkite, jeigu jūs neparašysite, kad muitinės pareigūnų ir tarnautojų priėmimą ir atleidimą iš darbo reglamentuoja darbo sutartis ir muitinės tarnybos statutas, tai bus kolizija. Tai baigsis tuo, kad jūs atleisite žmogų, o jis paduos į teismą ir bus atstatytas į darbą, nes nebuvo pasiremta ir darbo sutarties įstatymu. Aš suprantu, kad dabar aš negaliu teikti pataisos kitaip, bet aš prašyčiau, gerbiamasis ministre, galbūt jūs atidėkite pusei valandos tą 17 straipsnį, kad būtų galima labai tiksliai suformuluoti, kad darbo santykiuose pirmiausia veikia darbo sutarties įstatymas, po to jį pagriežtinantis šiuo atveju išbandymo terminu ar kitais dalykais, t.y. muitinės statutas. Aš tai sakau todėl, kad mes to muitinės statuto dar nematėme ir jo dar nėra. Kolega V.Petkevičius apie tai kalbėjo. Patikėkite, tai tik yra įstatymo labui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, aš galėčiau jums pasiūlyti tokį dalyką, tai, žinoma, priklauso nuo jūsų. Dabar būtų galima pabaigti svarstyti paskutinę pataisą. Jeigu jūs sutiktumėte, būtų galima po pertraukos, kuri bus greitai, prieš paskutinį balsavimą pateikti galbūt ir to 17 straipsnio kitą redakciją, jeigu jūs ją priimtumėte, jeigu nepriimtina - teikiate tą pačią redakciją ir balsuojame dėl viso straipsnio. Tačiau, jeigu jūs siūlote kitaip, aš turėsiu elgtis taip, kaip siūlote jūs.
J.VESELKA. Aš siūlyčiau tokį kompromisą: siūlyčiau balsuoti už 17 straipsnį tokį, koks jis yra, o tiems, kam iš tikrųjų kyla daug klausimų dėl statuto, aš siūlyčiau, kad jūs pareikalautumėte, kad statutas būtų tvirtinamas Seime. Aš siūlau tokį variantą. Jeigu dauguma nori, kad būtų kartu su statutu... Jeigu dauguma nori, kad matytų statutą ir jį priimtų... Aš pabrėžiu, kad kaip tik, mano manymu, yra gerai, kada konkreti ministerija, t.y. finansų ministras yra visiškai atsakingas ir jis turi statute visiškai suderinti visus klausimus, kurie susiję su darbo santykiais. Bet jeigu jūsų valia kitokia, tai aš siūlyčiau... Vis dėlto mano nuostata yra tokia, kad būtų gerai, kad priimtumėte, o visi tie darbo santykiai ir visa tvarka, susijusi su darbo santykiais, turi atsispindėti statute. Jūs, gerbiamasis J.Beinortai, teisus. Manau, tai turi būti statute, o ne čia. Todėl 17 straipsnį siūlau palikti taip, kaip yra. O statute, mano manymu, reikės atsižvelgti į visus kitus įstatymus. Kitaip teismai visus atleidimus spręs pagal tuos įstatymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 17 straipsnio pataisos būtų priimtos, spaudžia mygtuką “už”. Toliau elgsimės taip: 23 straipsnį, jeigu nesukels diskusijų, priimsime, o jeigu diskusijas sukels, nukelsime po pertraukos. Jeigu 23 straipsnį priimsime, tai galutinį balsavimą darysime po pertraukos. Aš prašyčiau oponentų įtikinti gerbiamąjį ministrą kai kuriuos straipsnius dar taisyti. Jeigu jums pavyks jį įtikinti, mes tai galėsime padaryti po pertraukos. Už - 42, prieš - 3, susilaikė 14. Pataisos priimtos. 23 straipsnis. Ar nori kas nors kalbėti dėl motyvų? Nėra. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl 23 straipsnio? Nėra. 23 straipsnio pataisos priimtos. Visos pataisos yra priimtos. Dar 24 straipsnis. Atsiprašau, dar yra 24 straipsnis. Ar norėtų kas kalbėti dėl motyvų? Nėra. Ar yra reikalaujančių balsuoti? Nėra. 24 straipsnis yra priimtas. Dabar darome pertrauką. Po pertraukos balsuosime dėl viso įstatymo. Per pertrauką prašyčiau gerbiamojo ministro nepabėgti, o likti salėje. Galbūt jūsų oponentams pavyks pralaužti jūsų gynybą.
Pertrauka
PIRMININKAS. Pareiškimui yra užsirašęs L.Milčius, bet kadangi aš jo nematau, tai jis pareiškimą perskaitys prieš pietų pertrauką. Tarpininkaujant Seimo nariui J.Listavičiui, žodžio prašo Lietuvos politinių kalinių sąjungos III suvažiavimo įgaliotas atstovas A.Lukoševičius. Aš norėčiau paklausti, ar Seimo nariai neprieštarauja, kad 3 min. į mus kreiptųsi Lietuvos politinių kalinių sąjungos III suvažiavimo įgaliotas atstovas A.Lukoševičius? Kviečiame tada poną A.Lukoševičių.
A.LUKOŠEVIČIUS. Gerbiamasis viceprezidente, gerbiamieji Seimo nariai! Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą.
“Lietuvos politinių kalinių sąjungos III suvažiavimas įpareigojo sąjungos atstovus kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą buvusio SSRS valstybinio saugumo komiteto KGB LTSR padalinio archyvų išsaugojimo ir Valstybinio Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro darbo klausimais. Pagal parengtą Vyriausybės nutarimo projektą archyvų klausimu KGB archyvai numatomi skubos tvarka perduoti be aprašymo, tyrimo ir inventorizavimo Lietuvos archyvų generalinei direkcijai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. spalio 29 d. nutarimu Nr.13021 “Dėl valstybinio Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro įsteigimo” buvo įsteigtas Genocido tyrimo centras. Jis dirba jam pavestą darbą. Tačiau pagal minėtą Vyriausybės nutarimo projektą centras nušalinamas nuo savo pareigų vykdymo. Nenumatyta tvarka KGB archyvo dokumentus tvarkingai priimti ir perduoti ir užtikrinti jų išsaugojimą. Mes kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimą su Lietuvos politinių kalinių sąjungos reikalavimais.
1. Lietuvos gyventojų genocido tyrimą pavesti tęsti Valstybiniam Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centrui, jo koordinavimą ir kontrolę - minėto centro tarybai.
2. Centro nuostatus ir vadovo kandidatūrą suderinti su Lietuvos politinių kalinių sąjunga bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.
3. KGB archyvų tvarkymą, tyrimą ir priėmimą perdavimą tik visiškai inventorizavus vykdyti Lietuvos archyvų generalinės direkcijos ir Valstybinio Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro dvišalei komisijai.
4. Komisijos darbo eigą ir kokybės kontrolę pavesti atsakingų už KGB archyvų išsaugojimą institucijų vadovams.
Priešingu atveju Lietuvos politinių kalinių sąjunga bus priversta kreiptis pagalbos į visuomenę ir tarptautines organizacijas. Atstovai - P.Girdzijauskas, A.Ivanauskas, K.Lapickas, A.Lukoševičius, E.Smetonienė. Vilnius, 1993 m. balandžio 20 d.”
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Lukoševičiui. Jūsų pareiškimą pridėsime prie mūsų bylų. Gerbiamieji Seimo nariai, mane buvo informavusi Seimo narė L.Andrikienė, kad Seimo narys L.Milčius norėtų skaityti pareiškimą. Seimo narys L.Milčius atsiriboja nuo šito pareiškimo, todėl jo nebus. Dabar aš noriu trumpai informuoti, ką davė pokalbis tarp Ekonomikos komiteto pirmininko ir ministro. Yra susitarta, kad įstatymą šiandien būtų galima priimti, Ekonomikos komiteto pirmininkas siūlo iš įstatymo išbraukti 19 straipsnį, kuriame parašyta, kad muitinės tarnautojai prisiekia, motyvuodamas tuo, kad nereikia suniveliuoti priesaikos iki tokio lygio, kada priesaika darosi vos ne rutininis dalykas. Ministras su šituo pasiūlymu sutiko. Jeigu gerbiamieji Seimo nariai neprieštaraus, mes jį išbrauksime, jeigu prieštaraus, tada balsuosime. Buvo sutarta, kad kartu arba praktiškai šiandien bus priimtas papildomas prie šio įstatymo nutarimas, kurio turinys būtų maždaug toks, bet jis bus paruoštas pagal visus mūsų įstatymus. Jis bus pateiktas šiandien, bet turinys būtų maždaug toks: šis įstatymas galioja iki gegužės 30 d. ir po to jis galios tik finansų ministrui patvirtinus tarnybos muitinėje statutą. Yra gautas geras sutarimas, ir man atrodo, kad aš galėčiau kviesti gerbiamąjį ministrą į tribūną, bet prieš tai L.Milčius norėtų kalbėti asmeniniu klausimu.
L.MILČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad mes būtume tikslūs. Aš neatsiriboju nuo jokio pareiškimo, kurio aš dar nesu perskaitęs. Kai aš jį perskaitysiu, tai gal tada aš jam pritarsiu. Paprasčiausiai nesu įpareigotas jokio pareiškimo jums perskaityti, o pats neprašiau.
PIRMININKAS. Aš patikslinu, jūs atsiribojate ne nuo pareiškimo, kurio neperskaitėte, o atsiribojate nuo pareiškimo, kurį padarė L.Andrikienė man. Kad jūs norite perskaityti pareiškimą, kurio jūs neturite. Ačiū. Taigi kviečiame ministrą.Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau dabar grįžti prie 19 straipsnio, kurį Ekonomikos komiteto pirmininkas siūlo išbraukti. Visas straipsnis apie tai, kad muitinės tarnautojai prisiekia. Toliau, matyt, priesaikos tekstas, aš nežinau, kas ten yra. O ministras taip pat sutinka šitą straipsnį išbraukti. Ar yra reikalaujančių? Seimo narys V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. O jeigu tą priesaiką sušvelninti taip, kad raštiškai įsipareigoja paklusti statutui ir t.t.? Tai būtų drausmės elementas didesnis. Gal priesaikos nereikia. Bet kaip ir kiekvienas valstybinis tarnautojas, nešiojantis ginklą, uniformą ir t.t., raštiškai įsipareigoja laikytis statute nurodytų...
PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Petkevičiau, gal tai ministerija ar Ministrų Taryba tegul nustato, kaip jie tai turėtų daryti. Raštu įsipareigoja ar pasirašo, kad jie ten laikysis kažkokių tai ten ar kaip. Nusistatymų privalo laikytis visi be jokių parašų, kaip žinome. Ar gerbiamieji Seimo nariai sutinka, kad tame įstatyme būtų išbrauktas 19 straipsnis? Sutinkame. Balsuoti nereikia? Nereikia. Gerbiamieji Seimo nariai, visoms įstatymo pataisoms yra pritarta ir, kiek aš supratau, visos pusės sutinka, kad dėl jo būtų balsuojama. Tačiau mes pataisas jau priėmėme. Dabar mums reikia paprašyti, kad balsų skaičiavimo komisija užregistruotų, kiek mūsų yra, ir mes balsuosime už projektą su visais papildymais ir priimtais pakeitimais, t.y. už Lietuvos muitinės įstatymą. Po to aš priminsiu, kad mes praeitą kartą priėmėme taip pat visus pakeitimus, bet nebalsavome už visą Lietuvos muitinės muitų tarifų įstatymą su visais pakeitimais. Štai tokie du balsavimai mūsų laukia. Po to kviesime ministrą J.Prapiestį, kadangi jūs reikalavote, kad jis informuotų, ką reiškia teisėjų atleidimas “jų noru”. Prašome pranešti, kiek yra Seimo narių.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje - 74 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Prašome pakartoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 75 jau dabar yra.
PIRMININKAS. Ministrą, kaip Seimo narį, priskaičiuojate ar ne?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Priskaičiuojame.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl viso įstatymo balsavimo. Atėjęs gerbiamasis ponas A.Valys pažiūrėjo į nutarimą, dabar jūs matot vykstantį procesą, kad pagal Konstituciją tai, kas rašoma tame nutarime, turi būti įstatyme. Jis tą įrodinėja dabar, šiuo momentu. Tai aš norėčiau pasakyti, kad mes pasiekėm kompromisą, kad ne pataisos, o visas muitinės įstatymas galioja iki gegužės 30 d.,kol bus parengta..., “jei finansų ministras įstatymo nustatyta tvarka (šio įstatymo nustatyta tvarka) patvirtina tarnybos muitinėje statutą, muitų kodeksą ir muitinės taisykles”, t.y. tris dokumentus, kurių reikalauja tas įstatymas. Ar jūs, gerbiamieji kolegos, galite įsivaizduoti, kad trejus metus muitinės dirba neturėdamos nė vieno iš tų dokumentų? Ar jūs galite suprasti, kad mes čia ne šiaip sau, kad K.Antanavičius “trypia” dokumentus, bet neturi kitos išraiškos formos šitam padaryti. Kadangi neturim kitos išeities, galim kompromiso tvarka atidėti tų dokumentų parengimą iki gegužės 30 d., bet tai jau yra mūsų vos ne tokia nusikalstama veikla. Leisti dirbti muitinėms neturint jokių dokumentų, reglamentuojančių jų darbą. Siūlau nutarime įrašyti dar tokį 2 straipsnį: “iki 1993 m. liepos 1 d. Seimas ir Vyriausybė turi išspręsti praleidimo per Lietuvos Respublikos muitines klausimą.” Kas nors tai turi išspręsti, juk negalima taip sėdėti. Tada tikrai galima pritarti toms pataisoms, nes tos pataisos yra smulkios, o principiniai klausimai turi būti išspręsti. Aš už tai, kad pataisoms pritarti, bet su sąlyga, kad bus priimtas nutarimas. Ponas A.Valys savo priekaištus atsiima.
PIRMININKAS. Ne nutarimas, o papildomas to įstatymo straipsnis, kiek supratau.
K.ANTANAVIČIUS. Kaip?
PIRMININKAS. Turi būti papildomas to įstatymo straipsnis, o tą jūsų siūlomą antrą dalį reikėtų priimti atskiru nutarimu. O pirmą dalį galima įrašyti į įstatymą.
K.ANTANAVIČIUS. Į šitą įstatymą?
PIRMININKAS. Po šito įstatymo reikia įrašyti papildomą straipsnį. Seimo narys A.Baskas, po to - ministras.
A.BASKAS. Pritariu Seimo nario K.Antanavičiaus paskutiniam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Taip, o jūsų nuomonė, ministre? Pasiūlymui pritariate?
J.VESELKA. Žinoma, jeigu yra toks konstitucinis reikalavimas, aš pritariu, nes kitaip ir būti negali. Nors turinio aspektu atrodo, kad tokį dalyką, kurį įrašom, jis galėtų būti ir kitur, kokiame nors nutarime, bet, jeigu Konstitucija taip reikalauja, tada aš tam pritariu.
PIRMININKAS. Deja, ministre, jūs už tą Konstituciją balsavote ir dabar ji galioja. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima bendru sutarimu į įstatymą įrašyti papildomą punktą? Tą punktą, kurį perskaitė Seimo narys K.Antanavičius. Galima? Tada įrašome bendru sutarimu. 2 punktą perkelsime į atskirą nutarimą. Jis įstatymui netinka. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Dabar galima balsuoti už visą įstatymą - Lietuvos Respublikos muitinės įstatymą su visais papildymais ir siūlomais pakeitimais. Kas už šitą įstatymą? Prašome pakelti rankas. Ministre, jūs nebalsuojate už savo siūlomą įstatymą? Retas atvejis.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 61.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Gerbiamasis S.Pečeliūnai, jūs balsuojate prieš ar ne? Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas su visais papildymais ir pakeitimais, 61 Seimo nariui balsavus už ir 5 susilaikius, yra priimtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, mums dar reikia balsuoti už Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymą su jau priimtais jūsų pakeitimais ir papildymais. Ar galima balsuoti? Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymą su visais papildymais ir pakeitimais? Prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 68.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 9.
PIRMININKAS. Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymas su visais priimtais papildymais ir pakeitimais, 68 Seimo nariams balsavus už, 9 susilaikius, yra priimtas. Dėkojame ministrui ir linkime jam sėkmingo darbo.
J.VESELKA. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai, ačiū už tai, kad K.Antanavičiui nedavėte papeikimo.
2sesija30p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 6 darbotvarkės punktą.Yra atvykęs teisingumo ministras. Jis buvo iškviestas jūsų pageidavimu, kad suteiktų informaciją apie dviejų teisėjų - pono A.Drigoto ir ponios N.Urbonienės - prašymą atleisti iš apylinkės teismo teisėjų pareigų. Prašome, gerbiamasis ministre, pateikite tą informaciją. Seimo nariams buvo neaišku, ar čia buvo savas noras, ar savas noras su pagalba.
J.PRAPIESTIS. Laba diena, gerbiamosios Seimo narės ir Seimo nariai! Aš džiaugiuosi, kad mane prisiminėte. Aš esu prieš jus ir galiu suteikti informaciją, kuri jus domina. Dėl tų teisėjų, kurie yra atleidžiami savo noru. Noras, žinoma, yra ne vien tik jų pačių. Pradėsiu kalbėti nuo moterų.
N.Urbonienės šeima gyvena Prienuose. Kada ji buvo skiriama teisėja, jai buvo pasiūlyta, kadangi teisėja ji norėjo būti seniai, važiuoti į Zarasus, nes ten tuo metu buvo teisėjo vieta. Be abejo, kokių nors pažadų, iliuzijų, kad ji ten gaus butą, neturėjo ir ji pati. Mūsų komisija, tuo metu Teisinės sistemos komisija, kai šitas klausimas buvo svarstomas, klausė: ar jūs rimtai pagalvojote ir ar paskui jus važiuos visa šeima su sena mama, kuri dabar ypač sunkiai serga? Ji sakė: man svarbiausia - teisėjo vieta, ir aš važiuoju bet kur. Praeitais metais balandžio mėnesį ji buvo paskirta teisėja, o rugsėjo mėnesį buvo pirmasis pareiškimas “Prašome atleisti savo noru.” Tai buvo pakartota jau šių metų kovo mėnesį. Ji pareiškimus dėl atleidimo rašė kelis kartus. Paskui ne kartą sakė: “Gal dar neatleiskite”.
Aš manau, kad tokių metų žmogus turėtų turėti pastovesnę nuotaiką, labiau vertinti situaciją. Mes nutarėme, kad jeigu jau taip, tegul tada ir iš teisėjos pareigų išeina. Be abejo, ji dabar sutiktų ir sako: “Aš gal ir Prienuose dirbčiau, gal ir Kaune”. Jeigu bus tokia galimybė, jeigu mums truks žmonių, tada mes ją prisiminsime.
Dabar dėl teisėjo A.Drigoto. Man labai gaila, kad jis išeina. Aš jį prisimenu ir kaip studentą. Jis dabar dėsto fakultete. Aš jo prašiau, kad neišeitų. Jo vadovaujamas teismas dirbo gerai. Tai jaunas ir tikrai gabus teisininkas ir būtų geras teisėjas. Jis yra salėje ir galės papildyti. Bet kiek aš supratau, jaunas žmogus, šeima jauna - reikia gyvenime įsitvirtinti. Jam buvo pasiūlytas darbas ir kelis kartus didesnis atlyginimas negu teisėjo. Ir aš labai džiaugiuosi, kad jis savo materialinę padėtį taisys dirbdamas ne teisėju, nes dirbdamas teisėju neprasigyvensi. Tik sudursi galą su galu. Po tam tikro vilkinimo maniau, kad šis jaunas žmogus persigalvos ir liks dirbti teisėju. Man šiek tiek ramiau dėl to, kad jis pažadėjo: “Kai įsikursiu, grįšiu dirbti teisėju”. Aš manau, kad priimti sprendimai yra realūs.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Po klausimą iš kairės, dešinės ir centro, jeigu yra. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, man atrodo, kad jūs pasakėte tik vieną dalį motyvų, dėl ko gerbiamoji teisėja N.Urbonienė padavė pareiškimą. Tačiau taip vertinti teisėją, kada žmogų skiria su šeima ir nesuteikia tarnybinio buto... Pagal teisėjų įstatymą yra numatyta, kad turi būti suteikiamas tarnybinis butas. Ir kada teisėja N.Urbonienė šitą laikotarpį, daugiau kaip metus, gyveno kažkur palėpėje be vandens, be nieko ir niekas nepasirūpino... Manau, kad tai nenormalu. Tai viena. Traktuoti šitaip, kad ji rašo pareiškimus... O rašo todėl, kad gyvena nepakenčiamomis sąlygomis, nors ir viena, be šeimos.
Antra. Ar nebuvo kitų motyvų, dėl kurių teisėja padavė pareiškimą?
J.PRAPIESTIS. Aš dar kartą noriu pakartoti, kad iš tikrųjų mūsų teisėjai gyvena labai sunkiomis sąlygomis. Įstatymas yra įstatymas, bet kai pradedi kalbėti su vietos valdžia, sako, kad nėra galimybių. Ministerija turi kelis milijonus talonų, už kuriuos gali nupirkti arba padėti pasistatyti keletą butų.
Beje, kai priimant teisėjų įstatymą buvo formuluotės (ir jums, gerbiamasis P.Papovai, dalyvaujant Taryboje), kurios numatytų teisėjų socialines garantijas, ir kai mes kalbėjom, kad reikėtų teisėjams daugiau materialinės pagalbos, jeigu norim, kad jie iš tikrųjų būtų nepriklausomi, visos tos pataisos buvo atmestos. Sakėme, kad nėra ko išskirti teisėjų ir kitų teisininkų iš visų mūsų žmonių. Taigi tokia situacija ir ji nėra gera. Dar bus pakankamai daug sprendimų, kai teisėjai bus perkeliami iš vienų vietų į kitas. Prieš metus kitus, kai jie buvo skiriami į tą darbą, nežinau kodėl, bet jie buvo siunčiami į kitus Lietuvos rajonus, kadangi ten buvo vietų. Dabar, kai įsitikino, kad nėra realių galimybių, nes butai rajonuose faktiškai nestatomi, žmonės grįžta ten, kur turi prisiglausti. Šitie motyvai ir yra.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Ar išeinantis teisėjas negalėtų pasidalyti paslaptimi, kur yra ta vieta, kur galima kelis kartus pataisyti materialinę padėtį? Jeigu galima, tegul atsako. Ne iš tribūnos, bet man asmeniškai. Atsiprašau už nerimtą klausimą.
J.PRAPIESTIS. Aš galiu atsakyti. Teisininkus kviečia komerciniai bankai ir moka tokias sumas, kad net ir Seimo nariui jos atrodo milžiniškos. Beje, turėjau ir aš kvietimų, kai baigiau darbą Taryboje.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis ministre, iš jūsų pasakytų žodžių galima suprasti, kad padėtis nėra lengva, kad ne tik jums, bet ir Seimui reikia labai rimtai susirūpinti teisėjų padėtimi.Todėl aš ir norėčiau paklausti, kiek dabar teisėjų yra pakėlę sparnus? Kiek ruošiasi? Ar jūs turite tokių žinių?
J.PRAPIESTIS. Turiu. Ir labai džiaugiuosi, kad labai mažai kas yra pakėlęs sparnus išeiti. Nes kas kėlė - jau išėjo. Prieš metus kitus išėjo pakankamai gerų kvalifikuotų teisėjų į advokatūrą, kadangi tapo lengvesnis patekimas į tą sritį. Pabūti ten visados buvo daugumos teisininkų svajonė. Dabar iš mūsų nemažai paviliojo Aukščiausiasis Teismas. Aš nemanau, kad jie ten dirbs, tačiau vėl atsirado laiptelis patekti į advokatūrą, toks Advokatūros įstatymas. O šiaip aš džiaugiuosi, kad tokių, norinčių bėgti, nėra daug. Tačiau jeigu iš 200, dabar jau iš 260, tuoj būsiančių teisėjų per metus atsiranda 510, tai aš manau, kad yra normalu.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui.
J.PRAPIESTIS. Atvirkščiai, mes dabar turime labai daug kandidatų, iš kurių net sunku pasirinkti. Ir tam tikra prasme labai neblogai, kai neapibrėžta prokuratūros padėtis. Žinoma, neigiama prasme gerai, kadangi mes iš prokuratūros galime rasti tikrai kvalifikuotų jaunų žmonių, iš kurių bus geri teisėjai.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui už paaiškinimus.
Gerbiamieji Seimo nariai, jums išdalytas Seimo nutarimas “Dėl A.Drigoto ir N.Urbonienės prašymo atleisti iš apylinkės teismo teisėjų pareigų”. Ar galėtume balsuoti? Ar nori kas nors pasisakyti dėl balsavimo motyvų?
P.PAPOVAS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Aš norėčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų, kadangi pagal teisėjų įstatymą teisėjai yra skiriami iki gyvos galvos. Tačiau gyvenimo sąlygų nesuteikimą galima interpretuoti kaip paskatinimą teisėjui paduoti pareiškimą ir negalėti vykdyti savo funkcijų. Kadangi šiandien nėra iš Zarasų pakviestos gerbiamosios N.Urbonienės, aš siūlau atidėti klausimo svarstymą ir šiandien jos atleidimo nesvarstyti.
PIRMININKAS. O dėl teisėjo A.Drigoto jūs pastabų neturite?
P.PAPOVAS. Ne.
PIRMININKAS. Ar nori dar kas nors kalbėti dėl motyvų? Ar ministras sutiktų, kad klausimas dėl teisėjos N.Urbonienės atleidimo būtų atidėtas ir kad ji būtų pakviesta, sužinotume motyvus, o paskui atleistume arba neatleistume? Prašome, gerbiamasis ministre.
J.PRAPIESTIS. Žinoma, niekas negali geriau nuspręsti kaip Seimas. Tačiau aš galiu pasakyti, kad mes visai neseniai teisėjams net skyrėme pašalpas, kad jie galėtų sumokėti už savo kelionės išlaidas iš ten, kur gyvena, į darbo vietą. Seimas tikrai padarytų gerą darbą, kad tada, kai bus svarstomas Teismų įstatymas (naujos redakcijos), vis dėlto užfiksuotų socialines garantijas. Aš nemanau, kad dabar jos neatleidus ji gaus Zarasuose butą. Nebent ponas deputatas tuo pasirūpins, jeigu ten dar yra ryšių.
P.PAPOVAS. Pasirūpinti nereikia. Zarasuose yra 4 be patogumų butai, kurie buvo neteisėtai paskirstyti. Vienas, dar nepaskirtas butas, su patogumais. O įstatymas numato, kad teisėjai tarnybinis butas turi būti suteiktas. Todėl pagal įstatymus butas turėtų būti suteiktas.
PIRMININKAS.Gerbiamieji Seimo nariai...
J.PRAPIESTIS. Aš visiškai pritariu, tačiau šitas paskutinis motyvas rodo, kad teisėja savo darbo gerai neatliko. Jeigu ji žinojo, kad neteisėtai skirstomi butai, o įstatymas teisėjai suteikia, tai reikia atkreipti dėmesį į įstatymų pažeidimus.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nematau, kad kas nors prieštarautų prieš A.Drigoto atleidimą. Jis pats čia yra ir neprieštarauja. Gal vis dėlto sutiktume šiandien patenkinti tik vieną pareiškimą, o Seimo narį P.Papovą prašytume surinkti papildomą informaciją, per artimiausią savaitę ar 10 dienų pateikti informaciją ir spręsti, ką daryti dėl teisėjos N.Urbonienės. Žinoma, jos specialiai nekviečiant, kadangi tai iš tikrųjų yra didelės lėšos. Ar sutiktumėte su tokiu pasiūlymu? Ar siūlote atleisti šiandien abu? Ar šiandien tik vieną?
Tada reikia balsuoti. Pirmiausia dėl A.Drigoto. Prašome pasiruošti balsuoti.
Kas už tai, kad A.Drigotas būtų atleistas iš teisėjų jo paties prašymu? Balsuojame elektronika.
Atsiprašau, tada reikia registruotis. Tiesa, balsuoti elektronika negalima, kadangi tai yra personalinis klausimas. Registracija. Antras balsavimas bus procedūrinis, ar teisėjos N.Urbonienės klausimą sprendžiame šiandien, ar atidedame. Jeigu nuspręsite, kad šiandien, tada balsuosime. Vieni sako, kad šiandien, kiti, kad atidedame. Tada reikia balsuoti.
Užsiregistravo 80 Seimo narių. Kas už tai, kad A.Drigotas būtų atleistas iš Vilniaus miesto 4 apylinkės teisėjo pareigų? Prašome pakelti rankas. Balsų skaičiavimo komisiją prašome atmerkti akis. Seimo nariui G.Paviržiui nedidelė pastaba. Jis puikiai žino, kad balsavimo metu negali būti pašalinių žmonių. Tą patį aš norėčiau pasakyti ir kitiems Seimo nariams.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 74.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi mano didžiai gerbiamas Pirmininkas mane patikslino, kad yra Prezidento teikimas, aš neturiu teisės atmesti ir nesiūlyti balsuoti. Aš turiu jums siūlyti balsuoti, ar atleisti, ar ne teisėją N.Urbonienę. Jeigu jūs nuspręsite neatleisti, tai klausimas bus nukeltas kitam kartui.
Seimo narys S.Pečeliūnas nesutinka. Aš jam mielai suteiksiu žodį. Galbūt jis mane patikslins. Prašome, Seimo nary S.Pečeliūnai.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimo nario prašymas arba reikalavimas, kad būtų išklausyti motyvai, yra visiškai teisėtas. Ir kol šito nėra padaryta, mes balsuoti negalime.
PIRMININKAS. Aš norėčiau su jumis sutikti. Vis dėlto Prezidentas prašo, kad būtų atleisti abu, tačiau nerašo, kad jie būtų atleisti būtent šiandieną. Šiandien galima atleisti vieną, o sakykime, po savaitės, išklausę... Taip, bet Seimo narys P.Papovas prašo, nori suteikti papildomą informaciją, ir mes negalime neatsižvelgti į Seimo narių pageidavimus. Aš siūlyčiau atidėti, bet jeigu Seimo nariai nuspręs balsuoti už, tai čia jau jūsų...
BALSAS IŠ SALĖS. Tai galim balsuoti.
PIRMININKAS. Aš siūlyčiau pasiruošti procedūriškai balsuoti. Ar teisėjos N.Urbonienės klausimą sprendžiame šiandien, ar atidedame? Kas siūlo spręsti šiandien?
S.PEČELIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, ar galėčiau dar kartą?
PIRMININKAS. Prašau, mielai.
S.PEČELIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, jūs neturite teisės siūlyti dėl to balsuoti. Prašymas yra teisėtas ir balsuoti nėra dėl ko.
PIRMININKAS. Aš nesu taip šventai tikras kaip jūs, bet galiu su jumis sutikti. Tada paprasčiausiai išbraukiame iš nutarimo ir N.Urbonienę, ir t.t. ,visą šitą sakinio pabaigą.
Prašome pasiruošti balsuoti už visą nutarimą. Kas už visą nutarimą... balsavome tik už personalijas. Dėl A.Drigoto prašymo atleisti iš apylinkės teismo teisėjo pareigų. Kas už šitą nutarimą, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 62.
PIRMININKAS. Už - 62. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Susilaikė 2.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau. 3.
PIRMININKAS. Prašau? Susilaikė 3.
Nutarimas dėl A.Drigoto prašymo atleisti iš apylinkės teismo teisėjo pareigų yra priimtas, 62 Seimo nariams balsavus už ir 3 susilaikius.
Aš tik norėčiau apgailestauti, kad teisėjas A.Drigotas pasitraukė iš garbingo teisėjų luomo, bet ką padarysi. Trumpam žodžio norėjo LDDP frakcijos pirmininkas J.Karosas. Prašome. Kai klausimas baigtas, pareiškimą galima skaityti. Tai leidžia Reglamentas.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš praktiškai vieną sakinį, pusantro, gal bus tiksliau. Frakcija informuoja Seimo narius, kad LDDP frakciją papildė trys Seimo nariai: Z.Povilaitis, V.Ražukas ir R.Žurinskas. Ir prie to vieną mažą sakinėlį. Dėl tų mūsų visų laiškų, pareiškimų, laiškelių platinimo. Kadangi tai kainuoja pinigus, aš tiesiog moraliai kreipiuosi į visus Seimo narius, mažiau dauginkim šitų raštelių, kurie tikrai mums yra per brangūs. Ačiū.
2sesija30p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū už trumpą informaciją. Čia buvo ne pareiškimas, o informacija. O dabar svarstysime jūsų papildomai įrašytą į darbotvarkę punktą dėl Vilniaus tarybos. Kviečiame pranešėją Seimo narį V.Juškų. Aš noriu painformuoti, kadangi anas nutarimas buvo parengtas dviejų, na, sakyčiau, grupių, t.y. Socialdemokratų frakcijos ir Savivaldybių komiteto, tačiau, kadangi buvo išbraukti kai kurie nutarimai, Socialdemokratų frakcija atsiėmė šitą bendrą nutarimą. Jam buvo pritarta po antrojo balsavimo, kaip pamenate, tačiau, kadangi atsiėmė viena pusė, jis toliau negali būti svarstomas. Gali būti svarstoma tokia procedūra. Kaip pamenate, praeitą savaitę buvo pateiktas kitas nutarimas, šiandien jūs turite jį, t.y. ketvirtasis projektas, kurį teikia Savivaldybių komitetas. Ir šiandien mums reikėtų pirmiausia pritarti arba nepritarti po antrojo svarstymo, o po pietų galėtume, jeigu to pageidaus pranešėjai, neprieštarausite jūs, pritarti po trečiojo svarstymo.
Pranešėjau, prašome.
V.JUŠKUS. Visų pirma aš norėčiau atsiprašyti socialdemokratų dėl kai kurių nesklandumų praeitame svarstyme, dėl mano Reglamento nežinojimo. Aš atsiprašau. O dabar šitame nutarime norėčiau truputėlį tiktai pataisyti 1 punktą. Aš perskaitau visą punktą: “Sustabdyti Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. balandžio 15 d. nutarimo galiojimo...” - siūlau įterpti žodelį “galiojimo”. Ir 2 punkte taip, kaip svarstant buvo pasiūlyta, kad redakciją šiek tiek pakeitėm. Priėmėme redakcinį pakeitimą, kuris dabar skamba šitaip: “Iki bus priimtas Vyriausybės atstovo įstatymas ir paskirtas Vyriausybės atstovas Vilniaus miestui, pratęsti Lietuvos Respublikos Seimo komisijos padėčiai Vilniaus miesto taryboje bei valdyboje išnagrinėti įgaliojimus ir pavesti jai pateikti Seimui informaciją, kaip šalinami surasti trūkumai.” Visa kita yra taip, kaip buvo aname projekte.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar norėtų pasisakyti Seimo narys N.Medvedevas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, viskas.
R.J.DAGYS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau jūsų paklausti, ar tai reglamentiška, kad mes šitą nutarimo projektą gavom tik prieš 2 val. ir svarstyti jį antruoju svarstymu?
PIRMININKAS. Aš noriu atsakyti. Tas projektas yra nenaujas. Jis buvo praeitą savaitę, dabar paredaguotas. O paredaguoti galima, kaip sakoma, bet kada. Tai yra antrasis svarstymas. Praeitą savaitę jis buvo išdalytas kitokios redakcijos.
Seimo narys V.Jarmolenka. Dėl vedimo tvarkos.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū, ponas A.Sakalai. Aš noriu jus pataisyti, ponas posėdžio pirmininke. Todėl, kad Seimo narys V.Juškus visiškai be reikalo čia mums sakė, kad jis nežino Reglamento. Tai neįeina į jo pareigas. Turėjo posėdžio pirmininkas laikytis Reglamento. Ponas V.Juškau, aš čia jums taip pat sakau.
PIRMININKAS. Tai čia jūs pagiriate poną V.Juškų. Ponas V.Juškus dėkingas.
Dėl vedimo tvarkos neleidžiama kalbėti po du kartus tuo pačiu klausimu. Taigi prašom nestovėti prie mikrofonų. Dabar galima kalbėti tiktai tiems, kurie užsirašę kompiuteryje.
Seimo narys N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Pas mus Seime įsigaliojo negera tradicija, kada vyksta ilgas pasitarimo darbas ir pasiekiamas kažkoks kompromisas. Po to tie žmonės, kurie atstovauja savo frakcijoms, lyg ir neįgalioti jų ar kaip, ir frakcijos pakeičia faktiškai suderintus nutarimus. Ponai, jeigu mes taip dirbsime, tai mes tikrai nieko nepasieksime. Ir nesistenkime bet kuriuo būdu pasiekti pergalę. Ta pergalė vėliau virsta pralaimėjimu, supraskime tai. Aš noriu, kad ateityje šito pas mus tikrai nebūtų.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Aš visiškai pritariu gerbiamajam N.Medvedevui ta prasme, kad susitarimų turi būti laikomasi, tačiau aš nenorėčiau sutikti, kad ne frakcija nusprendžia, koks atskirų žmonių susitarimas yra priimtinas. Tai, matyt, jau frakcijos reikalas. Dabar dėl šito pasiūlyto projekto. Man atrodo, kad mūsų tas skirtumas, kuris čia buvo, lyg ir man išaiškėjo tarp socialdemokratų ir mūsų, kad jie norėjo šitą savivaldybės klausimą sujungti su visos Lietuvos savivaldybių problema. Mes galvojam, kad ta problema turėtų būti atskira, ir mes visiškai neatsisakom pačios socialdemokratų pasiūlytos idėjos. Dėl to ir siūlom pirmiausia užbaigti šitą Vilniaus savivaldybės problemą arba klausimą, po to, žinoma, neišleisti iš akių ir spręsti savivaldybių problemą, kuri yra plati ir gerokai daugiau laiko reikalaujanti visoj Lietuvoj. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šitame įstatymo projekte vis dėlto yra vienas bendras klausimas, kuris nesusijęs tiesiogiai tik su Vilniumi, bet ir su visa Respublika, t.y. kad pateiktume Seimui Lietuvos Respublikos savivaldos pagrindų įstatymo pakeitimo projektą. Vadinasi, precedentas yra, kad galime kalbėti ir apie visą Respubliką. Manyčiau, kad jeigu bus priimtas Savivaldos pagrindų įstatymo pakeitimų projektas, o tas projektas bus ir įstatymas, bus priimtas Vyriausybės atstovo įstatymas ir galbūt kiti su savivaldybe susiję įstatymai, manyčiau, kad po to būtina skelbti rinkimus. Todėl siūlau po šito Savivaldos pagrindų įstatymo pakeitimo projekto, po 3 mėn. po to įstatymo priėmimo skelbti rinkimus į visas Lietuvos Respublikos savivaldybes. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau V.Juškau, aš suprantu, kad jums sunku atsitraukti nuo malonaus pokalbio, bet jums teikiami pasiūlymai, būkit malonus, juos išgirskite, nes jums bus suteiktas baigiamasis žodis.
Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū gerbiamajam pirmininkui. Diskusijų metu iš pono J.Karoso teko išgirsti labai įdomų teiginį. Jie paveda savo frakcijos nariams kuruoti vieną ar kitą klausimą ir tuo pačiu šiandien buvo išgirsta, kad jie jais visiškai nepasitiki. Buvo išreikštas nepasitikėjimas ponu V.Juškum, kuris derino klausimą su kita frakcija LDDP frakcijos vardu, kaip aš suprantu, nes buvo įgaliotas tam klausimui. Labai įdomi praktika. Ką gi, galim tą tik įvertinti.
Bet aš ne dėl to. Mes jau anksčiau kalbėjom, anksčiau buvo 5 punktas, dabar 3, kad to 3 punkto šitame nutarime iš viso nereikėtų, kadangi yra ir protokolinis nutarimas tuo klausimu, ir sesijos darbų programa, ten irgi tas klausimas yra parašytas, datos tuo labiau nesutinka ir sesijos darbų programoje, ir čia. Nuo to, kad mes trečią kartą apie tą patį parašysim, klausimas nė kiek į priekį greičiau nepajudės. Todėl aš siūlyčiau 3 punktą pranešėjui atsiimti, nes jis visai čia nereikalingas. Na, o dėl 4 punkto irgi buvo kalbėta. Dėl medžiagos perdavimo generalinei prokuratūrai. Tai vėlgi yra visiškai tuščias sakinys. Nuo to, ar mes šitą rašysim, ar nerašysim, niekas irgi nepasikeis. Prokuratūra prireikus pati gali tos medžiagos paprašyti, komisija pati gali tą medžiagą perduoti, ar mes šitą rašysim, ar ne, o jeigu įrašysim lyg privalomąja tokia nuosaka - perduoti, tai nereiškia, kaip daug kas įsivaizduoja, kad iš tos medžiagos iš karto bus baudžiamosios bylos. Šitaip klaidinti žmonių nereikia, kad būtų tam tikras imperatyvas sudarytas 4 punktu. Aš kreipiuosi į gerbiamąjį V.Juškų, kad jis girdėtų, jog aš už tai, kad 3, taip pat ir 4 punktus būtų galima iš šito nutarimo išbraukti. Liktų trumpas nutarimas iš 3 punktų. Labai aiškus ir labai aiškiu klausimu, neveliant kitų klausimų į tą pačią problemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš trumpai norėčiau pasakyti, kad pritarčiau šitam nutarimui, bet vis dėlto dėl 3 punkto taip pat abejoju. Jisai nieko bendro neturi su Vilniaus miesto savivaldybe. Tai yra visos Respublikos problema ir šitam nutarime jo neturėtų būti. Ir 4, tai turbūt irgi galima apsieiti ir neįrašant šito. Šitą gali komisija padaryti ir turėtų padaryti, nes tai yra Seimo nario lyg ir pareiga perduoti siūlomą medžiagą. Siūlyčiau pritarti po antrojo svarstymo.
PIRMININKAS. Ir baigiamajam žodžiui - Seimo narys V.Juškus.
V.JUŠKUS. Dėl 3 punkto. Iš tiesų galima būtų priimti taip, kaip siūlo kolega S.Pečeliūnas. Tačiau aš manau, kad mes sviestu košės nepagadinsim, todėl čia tokį kaip įsipareigojimą sau aš siūlau vis dėlto palikti. Nors, žinoma, tai yra mūsų darbų programoje ir jis savaime bus. Galbūt tiktai skirsis data, o kadangi čia yra konkreti data nutarime įrašyta, todėl pagreitintų šito įstatymo atsiradimą, ir aš manau, kad jį reikia palikti.
Dėl 4 punkto, kur siūlo išbraukti, kad nebūtų perduodama generalinei prokuratūrai svarstymo medžiaga. Iš tiesų gali, žinoma, kiekvienas Seimo narys perduoti tokią medžiagą. Tačiau aš manau, kad ar bus ten baudžiamųjų bylų ar kitokių, ten yra gana įdomios medžiagos, aš manau, jeigu prokuratūra labai rimtai užsiims, tai bus ir baudžiamųjų bylų, ir ne viena, mano supratimu. O jeigu žiūrės pro pirštus, tai, žinoma, iš tiesų tada gali ir nė vienos nebūti. Aš galiu paminėti jums tiktai dar kartą tuos faktus, sakysim, kur reikia specialaus prokuratūros tyrimo, tarkime, dėl kioskų vietų skyrimo, kur šiandieniniais daviniais jau nebe 200 dolerių, o net iki 500 dolerių už vietą moka, kaip man vakar minėjo patys tarybos atstovai. Žinoma, jeigu tuo rimtai užsiims prokuratūra, aš nemanau, kad iš tų žmonių, kurie yra šitokiu būdu nusipirkę sau vietas, niekas nepaliudys, kad jie iš tiesų yra užmokėję. Taigi aš manau, kad čia galima atrasti ir baudžiamųjų bylų. Be to, butai senamiestyje, kur ne eilės tvarka ir netgi nestovintiems eilėje žmonėms suteikti. Aš manau, kad prokuratūra turėtų ką veikti ir šitoje srityje. Todėl aš manau, kad šitą punktą reikia palikti nutarime taip, kaip jis yra įrašytas.
PIRMININKAS. Jūs siūlote pritarti po antrojo svarstymo?
V.JUŠKUS. Taip, siūlau pritarti po antrojo svarstymo ir, jeigu galima, šiandien po pietų surengti trečiąjį svarstymą ir baigti šito klausimo nagrinėjimą.
PIRMININKAS. Procedūra nedraudžia, kadangi buvo skubesne tvarka. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Aš tik noriu painformuoti Seimo narius, kad reikalavimai išbraukti 3 ir 4 punktą bus balsuojami per trečiąjį svarstymą.
Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, gerbiamieji Seimo nariai?
Seimo narys R.Dagys. Prašome.
R.J.DAGYS. Aš vis dėlto siūlyčiau nepritarti šitam projektui po antrojo svarstymo, nes šitaip problema yra išsprendžiama tiktai iš dalies ir tai palieka galimybę ir toliau tokiu pačiu būdu spręsti kitas savivaldybių problemas, o mes gerai žinome, kad pats įstatymas oponuoja daugelį problemų, kylančių savivaldybėje. Yra tam tikras pavojus siaurinti savivaldos problemas, o tai, ką gerbiamasis J.Karosas sakė frakcijos vardu, kad mes grįšime prie tos problemos ateityje, deja, po tokio svarstymo, kokį mes dabar turėjome, vargu ar galima būtų pasikliauti tuo, kad mes iš tikrųjų greitai tas problemas išspręsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Siūlau pritarti po antrojo svarstymo ir taip pat labai palaikau gerbiamojo pranešėjo V.Juškaus siūlymą surengti trečiąjį svarstymą ir balsavimą šiandien popietiniame posėdyje.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Iš principo pasisakydamas dėl to, kad ankstesnės daugumos sprendimas dėl Vilniaus tarybos ir valdybos paleidimo buvo neteisingas, nekorektiškas, aš siūlau ponui pranešėjui V.Juškui priimti kaip alternatyvą trečiajam svarstymui - 1 punkte vietoj žodžio “sustabdyti” įrašyti “laikyti netekusiu galios”. Svarstant aną nutarimą taip pat kalbėjome apie šitą alternatyvą, tačiau tas dalykas balsavimui nebuvo pateiktas. Taigi aš prašau pono V.Juškaus atsižvelgti ir pirmojoje dalyje priimti kaip alternatyvą trečiajam balsavimui žodį “sustabdyti” pakeisti žodžiais “laikyti netekusiu galios”. Dėkoju.
PIRMININKAS. Prašome tą alternatyvą įforminti raštu. Įteikite, tada aš turėsiu... Gerbiamieji Seimo nariai, ne dabar, iki trečiojo svarstymo, kad aš turėčiau prieš akis ir galėčiau siūlyti balsuoti. Kitaip aš jos neturėsiu ir man bus labai sunku ką nors siūlyti. Iš klausos man siūlyti tikrai labai sunku. O rašyti dabar aš neturiu galimybės. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Siūlau pritarti, išbraukus 3 punktą iš nutarimo projekto, po antrojo svarstymo.
PIRMININKAS. Tą galėsit padaryti per trečiąjį svarstymą.
Galima tik nepritarti dabar. Nežinau, kuris iš dviejų Seimo narių - V.Šumakaris ar N.Germanas norėtų nepritarti. Nepritaria Seimo narys N.Germanas. Taip? Ačiū. Tada yra du - už, du - prieš pasisakę.
BALSAS IŠ SALĖS. Galima paklausti?
PIRMININKAS. Negalima.
V.JARMOLENKA. Dėl procedūros. Aš tikrai nežinau tolesnės procedūros. Jeigu po pietų bus trečiasis svarstymas, ar reikia mūsų Juridinio skyriaus kokios nors išvados? Aš ne juristas esu, bet antrasis punktas man labai įdomus.
PIRMININKAS. Galiu pasakyti. Juridinio skyriaus išvada teikiama kartu pateikiant projektą. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti.
V.JARMOLENKA. Aš siūlau ponui V.Juškui vis dėlto pasikonsultuoti su juristais.
PIRMININKAS. Siūlymas vertas dėmesio. Manau, kad Seimo narys V.Juškus atkreips dėmesį į jūsų pasiūlymą. Prašome. Ar yra reikalaujančių? Tiesa, buvo reikalaujančių nepritarti. Tokiu atveju prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad nutarimui būtų pritarta po antrojo svarstymo, spaudžia mygtuką “už”, kas už tai, kad nepritartume, spaudžia mygtuką “prieš”. Atsiprašau, balsavimas sustabdomas. Čia kažkas buvo. Balsavimas pradedamas. Kas už pritarimą, spaudžia mygtuką “už”, kas nenori pritarti po antrojo svarstymo, spaudžia mygtuką “prieš”. Kas suklydo, gali staiga paspausti kitą mygtuką. Už - 49, prieš - 13, susilaikė 3. Projektui pritarta po antrojo svarstymo. Trečiąjį svarstymą galėsime daryti po pietų, jeigu pageidaus pranešėjai.
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome toliau pagal darbotvarkę. Nors aš galėčiau jūsų pasiklausti. 7 punktą turėtume svarstyti. Dėl 7 punkto nereikalingi ekspertai arba pranešėjai iš kitur, čia visi Seime yra, o dėl 8 punkto yra atvykęs generalinis archyvų direktorius G.Ilgūnas. Ar jūs sutiktumėte, kad pirma svarstome 8, kadangi yra atstovas, ar ne? Nesutinkat. Gerai. Na, dalis sutinka, dalis nesutinka. Nesiginčykime, man atrodo, geriau bus, greičiau bus. Pradedame svarstyti 7 punktą. Pranešėjai - Č.Juršėnas ir S.Pečeliūnas. Nubalsavome dėl teisėjų, gerbiamasis V.Jarmolenka. Investicijų bankas... Vyriausybė atsiėmė.
Č.JURŠĖNAS. Aš galiu paaiškinti papildomai, kadangi kalbėjau ir su finansų ministru E.Vilkeliu, ir su premjeru A.Šleževičium. Jie prašo šį klausimą, tai yra dėl bankų statuto, atidėti kitai savaitei.
Laikinojo įstatymo "Dėl Valstybės gynimo tarybos" projektas (pirmasis svarstymas)(93.04.29)
2sesija30p svarstyti klausimai
Taigi, gerbiamieji kolegos, dėl įstatymo “Dėl Valstybės gynimo tarybos”. Jūs turite rankose minimum du projektus. Aš referuoju 6 projektą, kuris vadinasi “Laikinasis įstatymas dėl Valstybės gynimo tarybos”. Šis variantas, t.y. šeštasis variantas, atsirado po pasitarimo, kuriam vadovavo gerbiamasis Prezidentas A.Brazauskas, ir čia atsižvelgta į jo siūlymus. Taigi iš principo aš jus kviesčiau iš dviejų variantų pasirinkti šitą. Kas čia yra svarbiausia arba kuo jis skiriasi nuo alternatyvaus varianto? Aš paaiškinsiu savaip, o paskui gerbiamasis kolega S.Pečeliūnas galės paaiškinti pagal save, kad jūs turėtumėte nuomones iš abiejų pusių.
Esminis skirtumas yra tas, kad mano siūlomame, teikiamame variante įvedamas naujas dalykas, t.y. kad valstybės gynybos darbo tvarką nustato Valstybės gynimo tarybos darbo reglamentas, kurį dekretu tvirtina pats Prezidentas. Todėl nereikėtų per daug įstatymo smulkinti ir nedaryti iš jo instrukcijos Valstybės gynimo tarybai. Čia yra esminis dalykas. Kiti du dalykai, t.y., kas turi dalyvauti. Tie, kurie yra tarybos nariai, jie yra išvardyti Konstitucijoje. Diskusijų čia nėra. Pagal mūsų siūlomą variantą tai yra 2 straipsnis “į tarybos posėdžius kviečiami atitinkami pareigūnai”, tai yra užsienio ir vidaus reikalų ministrai, Saugumo generalinis direktorius ir Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas. Pagal kolegos S.Pečeliūno preferuojamą projektą parašyta, kad privalo dalyvauti atitinkami pareigūnai su patariamojo balso teise. Ir dar vienas svarbus skirtumas, kas gali vadovauti Gynimo tarybos posėdžiams, kai nėra Prezidento. Pagal mūsų variantą - Ministras Pirmininkas ir Seimo Pirmininkas. Pagal kolegos S.Pečeliūno - tik Ministras Pirmininkas. Pagal mane tai yra esminiai dalykai. Kodėl taip siūloma? Kodėl siūloma ne išsamesnį įstatymo projektą daryti, kur būtų viskas smulkiau surašyta, o būtent taip, kaip čia pasiūlyta. Juo labiau kad 6 projektas, 6 variantas irgi jau yra platesnis, išsamesnis negu ankstesni mano teik ti. Šitai siūloma dėl to, kad Gynimo taryba yra tikrai nauja institucija, naujas įdomus ir reikšmingas dalykas. Ji turi pradėti funkcionuoti ir bedirbdama ji galų gale išsiaiškins, ką iš tikrųjų turi daryti, kaip daryti, kokios kompetencijos ribos ir t.t. Va tada bus galima galutinai viską išspręsti. Todėl, gal tai ir nebus populiaru, bet mes esame taip ne kartą darę ir senesniais laikais, ir Aukščiausiosios Tarybos laikais ir dabar siūlome priimti laikinąjį įstatymą, o kiek vėliau, Gynimo tarybai padirbėjus, grįžti dar kartą prie šio klausimo. Aš agituoju už savąjį variantą.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Klausimų nėra. Kviečiame į tribūną kitos alternatyvos autorių Seimo narį S.Pečeliūną. Po to diskusija. Aš primenu, kad jūs skyrėte 20 min. Po pirmos 15 min. mes baigsime šiuo klausimu diskusiją arba darysime pertrauką. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau priminti ankstesnį mūsų svarstymą ir norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į datas. Nes ponas Seimo Pirmininkas nebuvo iki galo tikslus, ir aš žinau kodėl. Jeigu jūs palyginsite 6 projektą ir 2 projektą ir pažiūrėsite į datas, nes sakė, kad tie pataisymai buvo padaryti po pasitarimo pas Prezidentą ir ten jie buvo suformuluoti, tai jūs pamatysite, kad dauguma tų nuostatų jau buvo suformuluotos 23 d. Pasitarimas vyko vėliau. Aš kalbu apie savo projektą. Prašom klausyti. Tai, kas yra įrašyta į pono Č.Juršėno projektą iš projekto Nr.2, tai beveik žodis žodin perrašyta labai daug nuostatų. Yra keletas principinių skirtumų, ką ponas pranešėjas ir minėjo. Jis minėjo, kad nėra reikalingas 3 straipsnis iš 2 projekto. Mano, kad tai turėtų būti reglamento klausimai. Aš manau kitaip. Aš manau, kad tai neturėtų būti laikinasis įstatymas, nors dėl to galima ginčytis, tai nieko nei prideda, nei atima. Tačiau laikinojo įstatymo struktūra 6 projekte man kelia kai kurių abejonių, kai konstitucinė nuostata yra įrašoma į 4 straipsnį, o ne 1, kaip yra mano projekte. Yra ir daugiau tokių pastabų, bet nėra jos pačios svarbiausios. Taigi labai aiškiai matyti, kad 6 projektas atsirado tada, kai buvo įteiktas 2 projektas, yra, mokinių terminologija sakant, nusirašytas. Šitaip elgtis nėra geriausias variantas. Tuo labiau kad pagal juridinės technikos normas, sakykim, 9 straipsnis yra nutarimas. Nebūtina tokių dalykų į įstatymą rašyti, kaip yra suformuluota 6 projekte. O dėl 2 projekto 3 straipsnio aš manau, kad šitie dalykai privalomai turi būti įstatymo tekste. Yra du principiniai dalykai, apie ką čia nedrįstama kalbėti, bet tai labai aiškiai yra pasakyta Juridinio skyriaus išvadoje, nors tai nėra Juridinio skyriaus prerogatyva. Ten labai aiškiai yra pasakyta: “Norima Valstybės gynimo tarybą paversti vykdomąja institucija”, kai Konstitucija jai suteikia tik patariamąsias funkcijas. Todėl yra 6 projektas. Norima atsisakyti 3 straipsnio, kad būtų galima šitai realizuoti reglamentu, kurio mes su jumis nematysime. O aš manau, jeigu bus pasirinktas variantas, kad priima reglamentą pati Gynimo taryba, pasirašo Prezidentas, kad šitą Gynimo tarybos reglamentą vis dėlto turėtų tvirtinti Seimas. Dėl vienos paprastos priežasties, kad su šio dokumento pagalba nebūtų suteikta Gynimo tarybai vykdomosios valdžios funkcija, ką draudžia Konstitucija. Konstitucijoje aiškiai yra pasakyta, kuo užsiima Gynimo taryba. Taigi galėtume pagalvoti ir pasirinkti, ar formuluojame 3 straipsnį taip, kaip yra siūloma 2 projekte, ir tada nekyla abejonių. Reglamentą galime priimti, galime papildyti, kad dar bus ir kitas reglamentas, kurį pati Gynimo taryba nustatys ir Prezidentas pasirašys, bet tada jau nebus jokių būdų, kaip vykdomąsias funkcijas į tą reglamentą įrašyti. Nes 3 straipsnyje labai aiškiai išdėstyta. Jeigu atsisakome 3 straipsnio ir sakome, kad reglamentą priima be tų nuostatų, kas 3 straipsnyje išdėstyta, jų įstatyme nelieka, tuomet ta abejonė išlieka ir, aš manau, ji yra pagrįsta. Tada turime spręsti klausimą, kaip elgsimės su tuo reglamentu, kas jį tvirtins? Aš manau, kad turėtų tada Seimas, kad išvengtume būtent to, apie ką aš kalbėjau. Mano nuostata, aš manau, kad projektas Nr. 2 juridiškai yra parengtas profesionaliau, yra platesnis, o kartu ir išsamesnis. Galbūt jam dar daug ko trūksta, aš visiškai su tuo sutinku. Galima būtų iš 6 projekto papildyti. Tie skirtumai, kuriuos ankstesnis pranešėjas minėjo, kas vadovauja, sakykim, Gynimo tarybai, kai nėra Prezidento, ar tiktai Ministras Pirmininkas, ar gali ir Seimo Pirmininkas, šitai galima papildyti. Čia nėra principinis dalykas, nes tikrai gali atsitikti taip, kad nebus nei vieno, nei kito. Abu bus išvykę, gali taip atsitikti, nieko nepadarysi. Turės tada kažkas trečias vadovauti, jeigu tikrai reikės tokį posėdį daryti. Galime dėl to pasiaiškinti, nematau aš čia problemos. Dėl to, ar du ministrai ir komiteto pirmininkas privalo dalyvauti su patariamojo balso teise, ar gali būti kviečiami? Ministrai ministrais, bet Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas, aš manau, turėtų būti privalomai kviečiamas. Dėl labai paprastos priežasties - tam, kad turėtų visą informaciją. Jis ten nebalsuos, bet savo nuomonę galės pasakyti. Vis dėlto, jeigu pažiūrėsite, kuo komitetas užsiima ir ką turi žiūrėti, tai jam reikia tą informaciją turėti iš pirmų šaltinių. Visus kitus pareigūnus gali ką reikia pasikviesti. Šitai yra abiejuose projektuose. Todėl nenorėčiau ilgiau argumentuoti. Galima būtų dar daug argumentų prisakyti, bet ne tas svarbiausia. Aš žinau, kad jeigu yra kaip nors nuspręsta, tai gali čia kalbėti kiek nori ir visokių argumentų, tai yra bergždžias užsiėmimas. Savo argumentus aš pasakiau. Galiu dabar pakartoti labai trumpai, kad būtų visiškai aišku. 2 projektas juridiškai parengtas profesionaliau, 6 projektas yra išvestinė iš 2, kitaip sakant, yra nusirašytas. Tas nuostatas, kurių galbūt trūksta 2 projekte, paimkime iš 6, kur yra truputį plačiau išdėstyta. Galime tuos straipsnius jungti ir papildyti, nematau čia problemos. Tačiau yra principinis dalykas, dėl ko aš siūlau pritarti 2 projektui, o ne 6, tai yra 2 projekto 3 straipsnis, kuris iš tiesų yra alternatyva 6 projekto siūlymui Gynimo tarybai priimti savo reglamentą, kurio Seimas nematys, ir ta abejonė, apie kurią aš kalbėjau. Ji tvyros ore. Kad jos nebūtų ir mes pasitikėtume vieni kitais, aš siūlyčiau pritarti 2 projektui su 3 straipsniu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori kalbėti 7 Seimo nariai. Seimo narys A.Ivaškevičius. Prašom.
A.IVAŠKEVIČIUS. Man visada labiau imponuoja, kada projekto autoriai pateikia savo projektus, o ne pradeda pirmiausia kritikuoti kitus projektus.
PIRMININKAS. Čia, gerbiamieji kolegos, buvo ne pateikimas, čia buvo pirmasis svarstymas.
A.IVAŠKEVIČIUS. Na, svarstant.
PIRMININKAS. Autoriai galėjo trumpiau kalbėti. Tas yra taip. Nekartoti to, kas buvo pasakyta praeitą kartą.
A.IVAŠKEVIČIUS. Teisingai. Pagal Konstituciją, svarbiausius valstybės gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstybės gynimo taryba. Norėčiau pasakyti, kad man labiau imponuoja pateiktas projektas Nr.6 - laikinasis įstatymas. Norėčiau pagrįsti kodėl. Pirmiausia mes jau nebe pirmi metai, sakykim, ir Aukščiausioji Taryba, ir dabar Seime vargstame ir vis dar nėra priimta nacionalinio saugumo koncepcija. Net atitinkamo projekto nėra parengta. Jo viena iš sudedamųjų dalių būtų Valstybės gynimo tarybos veikla ir darbas. Kol nėra numatyta pagrindinių krypčių, priimti tokį įstatymą, kuriuo po to būtų galima remtis visą laiką, manyčiau, būtų netikslinga. Iš tikrųjų pritariu tai minčiai, kad tas įstatymas turėtų būti laikinas.
Dėl tos tarybos darbo reglamentavimo. Irgi remiuosi tuo pačiu principu. Kol nėra sukurtos visos nacionalinio saugumo koncepcijos, šis darbas turi būti reglamentuojamas, manyčiau, pačios Valstybės gynimo tarybos reglamentu. Negalima įsprausti į kažkokius įstatyminius rėmus. Juo labiau kad ponas S.Pečeliūnas mus šiek tiek ir suklaidino. 6 projekte yra parašyta, kad į posėdžius nuolat kviečiami dalyvauti pareigūnai: ministrai ir, sakykim, Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas. Todėl kviečiu kolegas pritarti projektui Nr. 6, t.y. laikinajam įstatymui dėl Valstybės gynimo tarybos.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš nemanau, kad Valstybės gynimo taryba yra patariamasis kažkoks organas. Aš įsivaizduoju, kad, įvedus ypatingąją padėtį ar karo padėtį Lietuvoje, tai bus institucija, kuri priims visus sprendimus. Jokio patariamojo balso, o priims visus sprendimus, kurie bus privalomi visiems. Aš neįsivaizduoju, kad 6 projektas neatitiktų šios logikos. Aš pasisakau už 6 projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkui. Mielieji kolegos, daug argumentų dėl 2 projekto pasakė ponas S.Pečeliūnas. Aš tikrai norėčiau atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Sunku pasakyti, kada geriau laikinasis įstatymas, kada geriau jau nuolatinis. Tačiau vis dėlto tikrai būtų metas priimti, teikti, balsuoti už įstatymus, kurie galioja ilgesnį laiką, o ne kažkokį ribotą. Tuo labiau kad visiškai nebus aišku iš 6 projekto įžangos, kada konkrečiai tas reglamentas bus. Kiek suprantu, tada neišvengiamai reglamentas turės atsidurti laikinajame įstatyme, jeigu jau jis yra laikinasis ir bus keičiamas. Konstitucinė norma 2 projekte yra įrašyta į 1 straipsnį. Visiškai logiškas ir pagrįstas sprendimas. Pasakoma, kuo Gynimo taryba užsiima. Pasakomos kompetencijos ribos, o 3 straipsnyje aiškiai išdėstyti motyvai rodo, kad tikrai ši taryba nebus vykdomosios valdžios padalinys ir nebandys pakeisti vykdomosios valdžios ar imtis tų veiksmų, kurie pagal Konstituciją neleidžiami, kurie nepriklauso. Ir antrasis projektas tuo požiūriu taip pat labai priimtinas, kadangi tikrai negalima prie 3 straipsnio prikibti ar pasakyti kokių nors kritinių pastabų. Yra išdėstyta viskas, kas telpa į Konstituciją. Būtent, kad svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynimo klausimus. Ir ne daugiau. Ir dar aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad 2 ir 6 projektai skiriasi pagal registraciją tiktai viena diena. Ir man taip kažkaip atrodytų, kad būtent šeštasis projektas pateiktas tam, kad didžiausioji Seimo frakcija pastumtų į šoną antrąjį projektą. Tai vis dėlto tikrai žiūrėkime valstybės interesų ir tikrai mažiau kreipkime dėmesio, kas teikia įstatymą. Žiūrėkime, kokią jis naudą duoda valstybei, kiek jis atitinka Konstituciją, visų mūsų interesus. Nes iš tikrųjų paskui, kai bus priimtas reglamentas, jeigu jau pagal šeštąjį projektą, tai mes būtinai norėsime jį pamatyti, ir vėl bus eilinis, taip sakant, stumdymasis, eilinis informacijos ieškojimas ir t.t. Tai man atrodo, kad tikrai dėl aiškumo pritarkime antrajam projektui, tuo labiau kad pranešėjas visiškai sutinka ir su pirmininkaujančiųjų asmenų rato išplėtimu. Sutinka, taip sakant, pakoreguoti atsižvelgiant į šeštąjį projektą dar kai kurias nuostatas. Ir antrasis projektas nepaneigia reglamento, visiškai nepaneigia. Ir aš tikrai kviesčiau kolegas, didžiosios frakcijos atstovus, LDDP frakcijos narius, pritarti antrajam projektui ir paisyti šiuo atveju valstybės gynimo interesų, grynai valstybės interesų, o ne kažkokių, taip sakant, siauresnių, kad būtent pritartume Seimo Pirmininko, savo partijos atstovo, projektui. Visiškai aš nenoriu pasakyti, kad šeštasis yra labai blogas ar netinkamas, bet kaip įstatymas tikslesnis ir labiau priimtinas yra, mano nuomone, antrasis projektas. Ir čia tuo požiūriu būkime tikrai išmintingi. Dėkoju.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Aš nenorėčiau sutikti su kolega S.Pečeliūnu, kad čia kažkas nuo kažko nusirašė. Jeigu pateiktas viena diena vėliau įstatymo projektas, tai dar... Juk mes naudojamės vienais ir tais pačiais šaltiniais, viena ir ta pačia iki mūsų buvusia praktika. Bet man atrodo, šeštasis projektas turi vieną trūkumą. Tai jis tas, kad ten užrašyta “laikinasis”. Įstatymus laikinai priiminėti labai rizikinga. O apie antrąjį projektą aš noriu pasakyti štai ką. Jis irgi gana neblogai paruoštas, tačiau jis per daug detalus. Juridiškai galioja ir viskas gerai, bet štai prirašyta tai, ko nereikėtų, kas jau yra Konstitucijoje. “Valstybės gynimo tarybos nariai atsakingi už valstybės saugumą ir nepriklausomybę.” Tai tam yra pati taryba sukuriama ir jos funkcijos. Dar sykį įrašyti į įstatymą - tai sviestas sviestuotas. “Valstybės gynimo tarybos narių pareiga dalyvauti posėdžiuose.” Na, jūs dovanokite, į tokį rimtą Seimo įstatymą rašyti pareigas. Ir Seimo nariams pareiga dalyvauti. “Valstybės gynimo tarybos nariams draudžiama perduoti savo įgaliojimus.” Tai jie iš viso negali jų perduoti. Jie yra išrinkti, patvirtinti ir t.t. “Valstybės gynimo tarybos posėdžiai protokoluojami.” Na, į tą įstatymą galime įrašyti, kad “taškas pabaigoje padedamas”. Tai man atrodo, kad čia per daug išrašyta. Taip ne įstatymas, o poįstatyminis potvarkis kažkoks padarytas. Gerbiamasis S.Pečeliūnas teneužsigauna. Ir štai paskutinis 14 straipsnis. “Valstybės gynimo tarybos posėdžio medžiagą ruošia Respublikos Prezidento aparatas.” Dovanokite! Gynimo komitetas gali susirinkti ir ekstremaliomis sąlygomis, visiškai be jokio... be informacinės žvalgybos, kariuomenės. Kodėl turi tą aparatas ruošti? Čia yra įrašyti tokie dalykai, kurie... Jeigu juos sutrumpintume, galbūt tiktų ir gerbiamojo S.Pečeliūno parašytas. Bet čia daugiau panašu į knygą, ką daryti, negu į įstatymą. Aš pritarčiau šeštajam projektui, ir galbūt reikia mums visiems pagalvoti dėl žodžio “laikinasis”.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Veselka. Nėra. Seimo narys V.Zimnickas. Nėra. Gal kartais nėra ir Seimo nario A.Bendinsko? Yra. Prašom.
A.BENDINSKAS. Deja. Aš norėčiau tiktai tokią vieną ne visai smulkmeną pabrėžti. Mes privalome pasitikėti Prezidentu. Jis yra visos tautos išrinktas, ir kelti abejonių, kad jis gali Lietuvai pakenkti ar padaryti kažką ne Lietuvos labui...Tai yra mažų mažiausiai neetiška. Ir tas pats dėl kitų pareigūnų, kurie numatyti. Todėl gerbiamojo S.Pečeliūno keliamos abejonės šiuo klausimu yra iš viso atmestinos. Ir todėl aš manau, kad reikia pritarti po pirmojo svarstymo šiam šeštajam variantui.
PIRMININKAS. Ačiū. Replikuos V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Labai glaustai dėl Seimo nario pono A.Bendinsko žodžių. Tai čia jokiu būdu nėra kažkoks nepasitikėjimas. Gynimo tarybos funkcijos ir pati taryba paminėta Konstitucijoje. Tai yra, galima sakyti, konstitucinis įstatymas. Antras dalykas, dėl ko kalbėjo Seimo narys ponas V.Petkevičius. Tai trečiojo svarstymo metu galima netgi atskirus straipsnius siūlyti išbraukti pranešėjui sutikus. Čia, taip sakant, neatmestini dalykai, bet esmė yra tikrai 3 straipsnis. Tai aš labai kviesčiau ir poną Seimo Pirmininką, ir didžiąją frakciją pagalvoti dėl 3 straipsnio antrajame projekte. Čia yra kertinis dalykas. O visos kitos pastabos gali būti bendrai derinamos ir svarstomos. Ir nėra jos atmestinos. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar liko projekto autorių baigiamieji žodžiai. Seimo Pirmininkas baigiamojo žodžio atsisakė ir kviečia taip padaryti Seimo narį S.Pečeliūną. Seimo narys S.Pečeliūnas. Atsisako. Tada ar reikia, gerbiamieji... Neatsisako? Aš klausiu. Seimo narys S.Pečeliūnas neatsisakė baigiamojo žodžio. Baigiamajam žodžiui skiriama iki 3 min.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau tik priminti vieną įdomią detalę, kai projekto paruošimo data yra 23 d., o užregistruota 26 d. Buvo įteikta Seimo Pirmininkui kiek anksčiau. Jis studijavo ir po to užregistravo. Ir buvo mūsų... Net pateikimo metu, atrodo, mes buvome sutarę, kad galime suderinti ir pateikti vieną projektą. Jokių Seimo Pirmininko pastangų aš dėl to nemačiau. Deja, jeigu jūs pamatysite palyginimą pirminio Seimo Pirmininko projekto ir šito, tai viskas yra įrašyta. Aš galėčiau išvardyti net koks straipsnis perkeliamas į kurią vietą ir kaip reaguota į ankstesnį projektą.
Tačiau norėjau pasakyti ne apie tai. Ponas A.Bendinskas iškėlė tikrai rimtą kaltinimą, kad mes norime susiaurinti Prezidento galias ir lyg nepasitikima juo. Pone A.Bendinskai, jūs visišką netiesą sakote. Jeigu paskaitysite projektą, kaip tik yra visiškas pasitikėjimas Prezidentu. Tik jo pasirašytas dokumentas įgauna galią, o ne kolektyvinio organo. Kai yra neaišku, kieno atsakomybė, kas tą padarė, o atsakomybė tektų vis tiek Prezidentui. Tai prašyčiau šitaip ir skaityti bei neklaidinti Seimo narių savo pasisakymu. Vis dėlto teisingai buvo pasakyta, kad 3 straipsnis yra labai svarbus. Jeigu tokio straipsnio įstatyme nebus, o bus įrašytas tik reglamentas ir nežinia kas jame bus įrašyta ir ar būtent taip, kaip čia yra, kelia daug abejonių tas reglamentas tikrai. Net dabar, kol jo niekas akyse dar nematė. Pati jo ruošimo ir priėmimo procedūra. Gynimo taryba yra pakankamai svarbi institucija, konstitucinė institucija. Šis įstatymas neatsirado taip sau. Konstitucija reikalauja, kad toks įstatymas būtų. Ir kai sakoma, kad neturi būti tokių straipsnių, jog tarybos nariai negali perduoti savo įgaliojimų. Aš manau, kad tai yra pakankamai svarbios nuostatos. Buvo pasakyta pono E.Bičkausko pastaba dėl 7 straipsnio. Dėl to, kad tam tikri ministrai ar Seimo komiteto pirmininkas, ar jų įgalioti atstovai... Tai čia tikrai reikėtų pakoreguoti, kad ministrai tai patys, o Seimo komiteto... Tai vietoj komiteto pirmininko gali būti įgaliotas atstovas, nes visi yra Seimo nariai ir jau visai kitas statusas, o ministrai gali būti ne Seimo nariai. Čia yra tam tikrų problemų. Tačiau bet kokiu atveju galima arba susiaurinti iki komiteto, arba iš viso atsisakyti, kad tik komiteto pirmininkas. Čia aš nematau jokių problemų. Dėl kai kurių vietų jau buvo pasakyta, kad galima dėl posėdžio pirmininkavimo sujungti tas vietas. Vis dėlto siūlyčiau ir ponui Č.Juršėnui laikytis savo pirminio žodžio. Kai buvo pateiktas pirmasis mano projektas, tuomet kalbėjome apie labai trumpą pateikimo metu pono Č.Juršėno projektą ir šitą platesnį. Jis sakė, kad platesnis apima jo pirminį ir bus galima jį sujungti. Deja, buvo pasielgta nelabai korektiškai. Norėčiau, kad toliau mes dirbtume korektiškai. Jeigu buvome susitarę suderinti projektus, pamėginkime šitai padaryti. Ponas Seimo Pirmininkas, gavęs mano projektą registravimui, buvo paklaustas, kada galėtume susėsti ir pažiūrėti. Gal ką reikėtų papildyti, kad būtų bendras projektas. Tokio laiko nepaskyrė, tačiau kitą dieną išdalijo naują savo projektą. Ačiū.
Jūsų valia spręsti, kurį pasirinkti, o mūsų valia tokį pasirinkimą vienaip ar kitaip traktuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui, prašome registruotis, po to balsuosime. Užsiregistravo 81 Seimo narys. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų laukia du balsavimai. Pirmiausia balsuosime alternatyviai dėl to, kurį projektą pasirenkame. Po to balsuosime, kad tam projektui, kurį jūs pasirinksite, būtų pritarta po pirmojo svarstymo. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, aš kviečiu balsuoti. Gal susitarkime taip, kad pagal pranešėjus. Kas pasirenka Seimo nario Č.Juršėno projektą, projektą Nr.6, tas spaudžia mygtuką “už”, o kas pasirenka Seimo nario S.Pečeliūno, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. O po to balsuosime, kad pritartume vienam arba kitam projektui. Balsavimas pradėtas. Prašome balsuoti.
Už pirmąjį projektą - 47, už antrąjį projektą - 27. Pritarta yra Seimo nario Č.Juršėno projektui Nr.6. Tik ką mane painformavo Seimo narys Č.Juršėnas, kad jis sutinka atsižvelgti į Seimo nario S.Pečeliūno kai kuriuos pasiūlymus. Nesakė, kad visus, o kai kuriuos. Ir aš manau, kad antrajam svarstymui galės būt pateiktas tobulesnis projektas. Dabar mums reikia nuspręsti, ar pritariame šiam projektui, kurį pasirinkote po pirmojo svarstymo? Ar yra reikalaujančių balsuoti? Yra. Kas už tai, kad... Dėl balsavimo motyvų reikalaujate? Prašome dėl balsavimo motyvų. Seimo narys S.Pečeliūnas. Du - už, du - prieš gali kalbėti, bet geriau, kad būtų mažiau.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau pasiūlyti tarpinį sprendimą. Tai, kas nebuvo padaryta po pateikimo, nors buvo sutarta, kad šitaip bus elgiamasi. Sudaryti gal nedidelę trijų arba penkių Seimo narių grupę parengti jungtiniam projektui.
PIRMININKAS. Aš tikiuosi, kad tai galima padaryti darbo tvarka. Paklausiau pirmojo pranešėjo. Jis neprotestuoja. Aš manau, kad jūs galite sutarti, dviese susėsti ar pasitelkti keletą ekspertų, jeigu pageidaujate.
Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Įvertinant tai, kad ponas Č.Juršėnas žada priimti kai kuriuos S.Pečeliūno pasiūlymus šeštajam projektui, aš siūlau pritarti po pirmojo svarstymo.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Man atrodo, kad čia truputėlį nesklandumas toks įvyko. Visų pirma Nacionalinio saugumo komitetas nesvarstė detaliai nei vieno, nei kito projekto. Nors gerbiamasis S.Pečeliūnas yra mūsų komiteto narys, jis jo nepateikė, ir mes tik dabar kartu susėdę prie projekto Nr. 6 galėsime sutvarkyti normaliai. Čia nėra jokių problemų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Nacionalinio saugumo komiteto nariai, aš manau, kad jūs tikrai galėsite susirinkti, apsvarstyti tuos projektus, paruošti bendrą. Galbūt tai pavyks padaryti. Na, jeigu nepavyks, tai pareikšite savo komiteto nuomonę. Pirmajam svarstymui nuomonė yra nebūtina, bet antrajam, jeigu jūs pareikšite, bus labai pageidautina. Motyvai pasakyti, du pasisakė už. Seimo narys A.Ivaškevičius norėtų kalbėti prieš? Partinė drausmė jam to daryti neleidžia. Tai prašome, gerbiamieji Seimo nariai, pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pirmojo svarstymo, spaudžia mygtuką “už”. 51 Seimo narys pritaria po pirmojo svarstymo, prieš - 11, susilaikė 12. Pritarta po pirmojo svarstymo. Toliau linkime darbuotis Nacionalinio saugumo komitete ir kitur. Prašome nebėgti. Dar norėtų perskaityti pareiškimą Seimo narys P.Tupikas.
A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, jūs mano pavardę paminėjote. Aš norėčiau patikslinti, kad partinė drausmė man viską leidžia daryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš atsiimu savo pastabą. Prašom, Seimo nary P.Tupikai.
Seimo narių pareiškimai(93.04.29)
2sesija30p svarstyti klausimai
P.TUPIKAS. “Lietuvos Respublikos Seimo narių, Kovo 11 osios Akto signatarų, pareiškimas. Po Seimo rinkimų LDDP tapus valdančiąja partija, padažnėjo nepagristų užsipuolimų prieš Seimo opozicijos atstovus. Pastaruoju metu kairiojoje spaudoje ypač eskaluojama mintis, neva Seimo nariai L.Andrikienė, S.Šaltenis, S.Pečeliūnas, V.Žiemelis, o dar anksčiau A.Račas ir E.Zingeris neteisėtai naudojosi tarnybiniais automobiliais. Teigiama, kad visi Aukščiausiosios Tarybos deputatai turėjo grąžinti tarnybinius automobilius per mėnesį pasibaigus kadencijai. Pareiškiame, kad naudojimąsi tarnybiniais automobiliais reglamentuoja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. birželio 13 d. nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų darbo sąlygų nuostatų patvirtinimo” ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų darbo sąlygų nuostatai. Pastarojo dokumento 11 skyriaus 6 punkte teigiama: “Kiekvienam nuolat dirbančiam Aukščiausiosios Tarybos deputatui priklauso atskiras automobilis be vairuotojo. Tarnybinių automobilių, kuriais disponuoja Aukščiausioji Taryba, naudojimo tvarką nustato Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas”. Jokio naujo įstatymo ar nutarimo šiuo klausimu Seimas nėra priėmęs. Todėl pareiškiame, kad minėti Seimo nariai teisėtai naudojasi minėtais tarnybiniais automobiliais. Nuolatinį spaudimą atiduoti automobilius LDDP Seimo nariams traktuojame kaip trukdymą vykdyti Seimo narių pareigas ir mūsų teisių pažeidimą. Primename, kad Aukščiausiosios Tarybos deputatai, ilgai dirbę sudėtingomis sąlygomis, pusantrų metų neturėjo galimybės naudotis atskiru tarnybiniu automobiliu. Tad ką tik išrinktiems Seimo nariams nereikėtų būti tokiems nekantriems ir ieškoti būdų, kaip įsigyti automobilius atimant juos iš seniau dirbančių kolegų. Stebimės, kad spaudos atstovai, užuot rėmęsi Lietuvos Respublikos įstatymais, pasitiki gandais ar neatsakingais kai kurių Seimo pareigūnų komentarais. Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Kovo 11osios Akto signatarai”. 15 parašų.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Liutikas taip pat nori padaryti pareiškimą.
V.LIUTIKAS. Aš tik vieną frazę. Čia visai be reikalo yra pono E.Zingerio pavardė. Ponas E.Zingeris sąžiningai atidavė mašiną ir seniai. Aš jo mašina važinėju jau 4 mėnesius. Turiu aš jam padėkoti, kad mašina labai tvarkinga.
PIRMININKAS. Replikuoti negalima. Prašom, pareiškimų - kiek norite, replikų - jokių. Seimo narys A.Kunčinas - pareiškimą.
A.KUNČINAS. Pareiškimas. “LDDP frakcijos vardu pareiškiame, kad būtų gerai, jog Seimo nariai, važinėdami mašinomis, turėtų sutvarkytus dokumentus ir nepažeidinėtų Lietuvos Respublikos įstatymų, važinėdami su nesutvarkytais mašinų dokumentais.”
PIRMININKAS. Ir Seimo Pirmininko pavaduotojo pareiškimas. “Prašytume, kad Seimo nariai, važinėdami automobiliais, jų negadintų ir nedaužytų”. Posėdis baigtas. Ačiū.