Dvidešimt trečiasis posėdis
1993 m. balandžio 20 d.
Teismo pirmininkas J.Žilys priėmė Seimo narių - Z.Povilaičio, V.Ražuko, R.Žurinsko priesaikas
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
|
|
5. |
|
|
6. |
|
|
7. |
Seimo narių pareiškimai
A.Pocius. LDDP frakcijos pareiškimas
A.Bendinskas. LDDP frakcijos ir kelių Seimo komitetų kreipimąsis
M.Pronckus. Dėl vykdytos agrarinės reformos padarinių
T.Lideikis. Tėvynės Santaros pareiškimas dėl Seimo komitetų pirmininkų pavaduotojų skyrimo
V.Andriukaitis. LSDP frakcijos pareiškimas dėl Seimo narių mandatų atšaukimo
R.Dagys. LSDP frakcijos pareiškimas dėl Vilniaus miesto tarybos paleidimo
Seimo narių priesaikos (93.04.23)
2sesija23p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo balandžio 20 d. rytinį posėdį.
Mielieji kolegos, pirmasis darbas, kurį mes šiandien turim atlikti, tai naujųjų Seimo narių, nors ir pavėluotai, ką padarysi, taip susiklostė, naujųjų Seimo narių priesaika. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašau pasiruošti priesaikos priėmimui. Prašau į tribūną Konstitucinio Teismo pirmininką gerbiamąjį J.Žilį. O gerbiamuosius Seimo narius prašom užimti vietas čia, pirmoje eilėje. Prašom.
J.ŽILYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas pagal 1992 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikos įstatymą priima priesaiką, o kai nėra Konstitucinio Teismo pirmininko, šią priesaiką priima Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Aš noriu supažindinti jus su pagrindinėmis priesaikos priėmimo sąlygomis ir prielaidomis. Pagal Respublikos Konstitucijos 59 straipsnį Seimo nariai prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai. Seimo nariai prisiekia Seimo posėdžių salėje, Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais Konstitucinio Teismo pirmininką, padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Priesaikos tekstas nekeičiamas ir netaisomas. Priesaikos tekstą galima skaityti be paskutinio sakinio. Vardiniai priesaikos lapai, kuriuos jūs pasirašysite, perduodami man ir saugomi Seime. Tokios yra pagrindinės priesaikos priėmimo sąlygos. Dabar kviečiu priimti priesaiką Z.Povilaitį. Prašau.
Z.POVILAITIS. Aš, Zigmas Povilaitis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus. Saugoti jos žemių vientisumą. Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
J.ŽILYS. Dabar priesaikai kviečiamas Seimo narys V.Ražukas.
V.RAŽUKAS. Aš, Virginijus Ražukas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus. Saugoti jos žemių vientisumą. Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
J.ŽILYS. Priesaikai priimti kviečiamas R.Žurinskas.
R.ŽURINSKAS. Aš, Ričardas Žurinskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus. Saugoti jos žemių vientisumą. Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
J.ŽILYS.Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Seimo nario įgaliojimus įgijo: Z.Povilaitis, V.Ražukas, R.Žurinskas.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Konstitucinio Teismo pirmininkui. Sveikinu Seimo narius, įgijusius visas Tautos atstovo teises. (Plojimai)
Kad naujieji Seimo nariai apsiprastų savo darbo vietose - 3 min. techninė pauzė.
Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Pranešu, kad dabar Seime iš viso yra 140 teisėtų Seimo narių, kurie turi visas balso teises. Ir visi kvorumai, visi balsavimai, kur reikalaujama atitinkamos kvalifikuotos daugumos, skaičiuojami nuo 140. Taigi dabar prašyčiau registruotis. Prašom registruotis.
Salėje - 68 Seimo nariai. Ir fiksuojame laiką - 10.20 val.
Darbotvarkė (projektas3) (93.04.23)
2sesija23p svarstyti klausimai
Praėjusią savaitę mes buvom parengę savaitės darbotvarkę, bet jinai nebuvo patvirtinta. Jos projektus mes aptarinėjome frakcijų atstovų pasitarimuose vakar ir šiandien. Jūs, gerbiamieji kolegos, turite trečiąjį projektą su 27 klausimais. Po intensyvių tarpfrakcinių debatų yra neaiškumų arba klaustukų dėl 5 ir 16 punktų. Susitarta, kad dėl šitų punktų bus pasisakyta. Tai yra dėl balsavimo motyvų: du - už, du - prieš, ir bus balsuojama. Taigi prašom, kas nori pasisakyti dėl 5 punkto? Seimo narys B.Jagminas. Jūs už ar prieš?
B.JAGMINAS. Aš - už.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Siūlau įtraukti į savaitės darbotvarkę.
PIRMININKAS. Dabar gali pasisakyti tiktai tie, kurie yra prieš. Matyt, gerbiamasis G.Paviržis, V.Andriukaitis yra už.
G.A.PAVIRŽIS. Mes prieš... (Negirdėti) prieš tai, kad būtų neįtraukti.
PIRMININKAS. Šita formulė nepriimama. Kalba K.Skrebys. Prašau.
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau. Dėl vedimo tvarkos. Iki gerbiamojo K.Skrebio.
A.KUNČINAS. LDDP frakcijos vardu prašau padaryti 5 min. šio klausimo svarstymo pertrauką.
PIRMININKAS. Prašau. Fiksuoju - pirmoji pertrauka. Ir kad ją išnaudotume produktyviai, suteikiu žodį perskaityti pareiškimui Seimo nariui gerbiamajam A.Pociui. Prašom.
A.POCIUS. Man pavesta perskaityti LDDP frakcijos pareiškimą. “1993 m. balandžio 14 d. Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino ir paskelbė rinkimų į Seimą galutinius rezultatus trijose Respublikos apygardose. Kol buvo atstatyta tiesa, prireikė Respublikos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, Vyriausiosios rinkimų komisijos perorganizavimo ir ilgo bereikalingo nervų gadinimo. Nieko kito neįvyko - tik buvo grąžinti tie rinkimų rezultatai, kurie buvo iš pat pradžių patvirtinti rinkiminėse apylinkėse ir apygardose. Sąmoningas ir neteisėtas bandymas pakeisti šiuos rezultatus pagaliau susilaukė dėsningos pabaigos. Keisčiausia, kad dėl to sukeltas nemažas politinis triukšmas. Skambinama visais varpais, net šaukiamasi užsienio pagalbos. Bet, gerbiamieji, kur buvote tada, kai tuoj po rinkimų buvo pradėta jų rezultatų revizija. Juk tada kai kurių politikuojančių rinkiminių komisijų savivaliavimas matėsi be padidinamojo stiklo. Suinteresuotieji - tiek centre, tiek vietose - atkreipė dėmesį į tas rinkimines apygardas, kur tarp besivaržančiųjų kandidatų buvo mažiausias balsų skirtumas. Karštligiškai buvo ieškoma būdų, kaip tuos rezultatus pakeisti savo naudai. Tada nebuvo paisoma nei elementaraus teisingumo, nei rinkimų įstatymų, nei Konstitucijos. Tie, kurie šiandien reiškia įvairiausias pretenzijas, tada tylėjo. Tik apgailestauti galime, kad ilgiau kaip 4 mėn. buvo vilkinama ir įvairiausiais būdais trukdoma įteikti Seimo narių mandatus tiems kolegoms, kuriems buvo parodytas rinkėjų pasitikėjimas. Šiandien Z.Povilaitis, V.Ražukas ir R.Žurinskas užima savo vietas Seimo salėje. Tikime, kad jie greitai apsipras su mūsų aplinka ir vaisingai įsijungs į nelengvą parlamentinį darbą. Mes žmogiškai suprantame ir tą nuoskaudą, kurią dėl buvusios Vyriausiosios rinkimų komisijos neteisėtų veiksmų patyrė tie kolegos, kurie neteko mandatų. Bet koks teisėtumo pažeidimas rinkimuose visuomet skaudžiai atsiliepia ne tik atskiriems piliečiams, bet ir sukomplikuoja santykius visuomenėje. Keistai ir nesuprantamai skamba kai kurių dešiniųjų politikų nusikalbėjimai apie tai, kad trijų teisėtai išrinktųjų naujų narių atėjimas į Seimą gali nuvesti net į Konstitucijos perredagavimus. Tai galima priimti tik kaip ypatingai sudirgintos vaizduotės pasekmę. Šios ilgai užsitęsusios rinkiminės istorijos teisėtas išsprendimas teikia viltį, kad ateityje panašių istorijų nebepasikartos, o visos politinės partijos, eidamos į rinkimus, šventai laikysis teisėtumo, o kartu ir Konstitucijos.”
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kadangi dar, atrodo, pertrauka nesibaigė, tai aš siūlau šitą likusią pertraukos dalį užpildyti, sakyčiau, itin maloniu ir geru darbu. Pranešu tiems kolegoms, kurie nežino, ir kartu sveikinu vieną mūsų Seimo narį, kuriam šiandien sukako 55. Tai - V.Pranevičius. (Plojimai)
PIRMININKAS. Tai, matyt, jau bus pertrauka pasibaigusi. Seimo narys K.Skrebys dėl 5 darbotvarkės punkto.
K.SKREBYS. Ačiū jums. Aš didžiai vertinu LDDP frakcijos pirmininko pavaduotojo pono A.Kunčino analitinius sugebėjimus, tačiau turiu pasakyti, kad pertraukos Tėvynės Santara nebūtų prašiusi. Mes pasisakome prieš šio punkto įtraukimą į darbotvarkę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi prašome pasiruošti balsuoti elektronika. Kas už tai, kad 5 darbotvarkės punktas (savaitės, pabrėžiu, čia dabar kalbame apie savaitę) savaitės darbotvarkėje liktų? Prašome balsuoti. Balsavimas prasidėjo dėl 5 darbotvarkės punkto. Už - 55, 1 - prieš, 1 susilaikė. Punktas darbotvarkėje lieka.
Dabar dėl 16 darbotvarkės punkto, dėl įstatymo “Dėl ypatingos reikšmės archyvų išsaugojimo” pakeitimo. Prašome pasisakyti. Du - už, du - prieš. K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Aš prašau, kad šitas punktas būtų neįtrauktas į savaitės darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas - prieš. F.Kolosauskas. Prašom, kolega.
F.KOLOSAUSKAS. Įvertinant šio klausimo svarbumą, siūlau įtraukti į savaitės darbotvarkę šitą klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Kubertavičius. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Siūlau įtraukti į savaitės darbotvarkę šį klausimą dėl to, kad apskritai tuo klausimu labai daug diskutuojama ir reikia išspręsti tą problemą.
PIRMININKAS. Taigi du pasisakė už, vienas - prieš. Dabar gerbiamasis R.Dagys, matyt, nori prieš pasisakyti? Ne. Tai tada ačiū. Tada prašom balsuoti. Kas už tai, kad savaitės darbotvarkėn būtų įrašytas 16 punktas, dėl įstatymo “Dėl ypatingos reikšmės archyvų išsaugojimo” pakeitimo? Prašome balsuoti. Balsavimas, kolegos, prasidėjo. Už - 53, prieš - 1, susilaikė 1. Klausimas įtrauktas.
Dabar dėl visos darbotvarkės. Ar bus norinčių pasisakyti, ar galime iš karto balsuoti? Prašom balsuoti už visą darbotvarkę. Balsavimas prasidėjo. 56 Seimo nariai - už, 1 - prieš. Darbotvarkė patvirtinta. Gerbiamasis J.Pangoni, prašom netriukšmauti. Gerbiamasis J.Pangoni! V.Petkevičius tik vaikšto, o netriukšmauja. Taigi savaitės darbotvarkė patvirtinta. Dabar dėl šios dienos darbotvarkės. Irgi po...
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš labai dėkingas Tėvynės Santaros koalicijai, kuri pasitarusi viename asmenyje įvertino mano analitinius sugebėjimus. Ir norėdamas pademonstruoti savo sintetinius sugebėjimus, aš prašau 4 min. pertraukos šio klausimo svarstyme.
PIRMININKAS. Aš galiu pasakyti, kad man atrodo, jog tamstos sugebėjimai yra tokie dideli, kad ir vienas gali įvertinti. Nereikia konsiliumo. Taigi dabar kviečiu į tribūną Seimo narį A.Bendinską. Yra dar vienas pareiškimas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, gerbiamieji Seimo nariai!
Kreipimasis. “Lietuvos Seimo Sąjūdžio frakcijos pirmininkas A.Stasiškis, Lietuvos Krikščionių demokratų frakcijos pirmininkas P.Katilius, Lietuvos Respublikos Piliečių chartijos frakcijos pirmininkas S.Šaltenis, Laisvės frakcijos pirmininkas B.Gajauskas, Lietuvos demokratų partijos frakcijos pirmininkas S.Pečeliūnas savo laiške Jungtinės Karalystės parlamentui pateikė daug prasimanymų ir šmeižikiškų bei tiesos neatitinkančių teiginių.
1. Preambulėje be jokio teisinio pagrindo tvirtinama: “Siekia totalitarinio įsitvirtinimo visose valdžios, valdymo ir informacijos struktūrose, taip pažeisdama demokratijos principus ir visas Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Jos pastangos pasireiškia drastiškiausiais su Konstitucija nesuderinamais žingsniais.”
2. Tvirtinama, kad “po rinkimų iš esmės keičiamas Seimo rinkimų įstatymas. Po to pakeitus Seimo Vyriausiąją rinkimų komisiją, dabar be naujų rinkimų nekonstituciniu keliu keičiama Lietuvos Seimo sudėtis”.
3. Teigia, kad “Prezidentas nevisiškai vykdo savo Konstitucijos sergėtojo pareigas.”
Visiškai atsakingai pareiškiame, jog tvirtinimas, kad siekiama totalitarizmo ir įsitvirtinimo valdymo ir informacijos struktūrose, pažeidžiant demokratijos principus ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, yra šmeižikiškas ir iki galo prasimanytas. Seimo rinkimų įstatymas nėra iš esmės keičiamas, o tik taikomas Seimo rinkimų įstatymo Nr.83 straipsnis. “Rinkimai pripažįstami negaliojančiais, jeigu jų metu buvo suklastoti rinkimų dokumentai ar įvykdyti kiti neteisėti veiksmai, turėję esminės įtakos rinkimų rezultatams.” O pagal Konstitucijos 60 str. “rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas”. Be to, aiškus melas, kad yra nekonstituciniu keliu keičiama Lietuvos Seimo sudėtis, nes yra nevykdomas Aukščiausiojo Teismo nutarimas, kuris panaikina Vyriausiosios rinkimų komisijos dalies narių sprendimą pripažinti suklastotus Šakių apygardos Nr.64, Klaipėdos apygardos Nr.20 ir Klaipėdos apygardos Nr. 22 rezultatus. Todėl pasirašę asmenys nuo Jungtinės Karalystės parlamento nuslėpė teismo sprendimą, o jį nuslėpdami pasielgė nepadoriai ir amoraliai, klaidindami Jungtinės Karalystės parlamentą, taip pat šmeiždami Lietuvos Respublikos Seimą. Teigdami, kad Prezidentas nevisiškai vykdo savo Konstitucijos sergėtojo pareigas, siekia pakenkti ir Lietuvos Prezidentui, ir Lietuvos, kaip valstybės, tarptautiniam prestižui. Todėl savo laišku Seimo nariai A.Stasiškis, P.Katilius, S.Šaltenis, B.Gajauskas, S.Pečeliūnas pažeidė Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos 7,8,10 straipsnius ir 11 straipsnio pirmąją ir antrąją dalis. Be to, nei Laikinojo Reglamento 4 straipsnis, apibrėždamas Seimo nario teises, nei 24 straipsnis, apibrėždamas frakcijos teises, nenumato teisės, kad be Konstitucinio Teismo sprendimo būtų galimas kreipimasis į kitas tarptautines organizacijas, skleisti teisiškai neįvertintus ir nepagrįstus kaltinimus. Be to, amoralu nepagrįstais kaltinimais kreiptis į kitų valstybių viešąją nuomonę dėl tariamų Konstitucijos pažeidimų savo kolegų, Seimo narių, atžvilgiu, taip pat metant šešėlį visam Seimui, nes LDDP sąrašas turi absoliučią daugumą ir yra išrinktas žymiai didesne balsų dauguma, negu tie, kurie kreipėsi. Mesdami kaltinimą, kad Prezidentas nevisiškai vykdo savo Konstitucijos sergėtojo pareigas, įžeidžiate visos tautos demokratiškai išrinktą Prezidentą ir žeminate bei žlugdote Lietuvos Respublikos prestižą. Prašome, kad Seimas atitinkamai įvertintų aukščiau minėtų Seimo narių laišką Jungtinės Karalystės parlamentui, o Etikos komisija įvertintų tų Seimo narių moralumą.
Pasirašo LDDP frakcija, Užsienio reikalų komitetas, Žmogaus ir piliečio teisių komitetas, Valstybės ir teisės komitetas, Nacionalinio saugumo komitetas. Vilnius, 1993 m. balandžio 20 d.”
2sesija23p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Grįžtame prie šios dienos darbotvarkės. Čia yra šiek tiek sudėtingiau, kadangi šalia klaustukų yra siūlomi papildomi klausimai, dėl kurių mes tarėmės rytiniame pasitarime. 10 klausimas nesukėlė abejonių, tiktai prie 3 punkto pranešėju reikia prirašyti valstybės kontrolierių gerbiamąjį V.Kundrotą. O štai dėl 11 - klaustukas ir dėl jo mes tuoj tarsimės. Siūloma po 13, 14, po muitų reikalų įtraukti savaitės darbotvarkėje esantį klausimą “Dėl Lietuvos investicijų banko statuto”. Primenu, kad šitą juridinį aktą, šitą juridinio akto projektą mes jau pradėjome nagrinėti ir dabar turėtų būti pirmoji, antroji nagrinėjimo stadija. Tai vienas papildomas klausimas. Ir į mane oficialiai kreipėsi Tėvynės Santaros vardu seniūno pavaduotojas Seimo narys K.Skrebys su tokiu tekstu. Aš jį perskaitau jums visiems, kad irgi galėtume spręsti, ką toliau darome.
“Seimo Pirmininkui. Seimo Tėvynės Santaros nariai reikalauja į balandžio 20 d. Seimo posėdžio darbotvarkę pirmuoju klausimu įtraukti Seimo Pirmininko ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko paaiškinimus bei atsakymus į Seimo narių klausimus dėl neteisėto trijų Seimo narių įgaliojimų ir balsavimo teisės sustabdymo. Šį darbotvarkės klausimą reikalaujame transliuoti per radiją.”
Taigi čia būtų, kaip sakoma, dvigubas klausimas: įsitraukiame ar neįsitraukiame ir transliuojame ar netransliuojame. Ir kai šitą klausimą aptarinėsime, aš kai ką papildomai paaiškinsiu, kad būtų visiems suprantami reglamentiniai reikalavimai. Taigi, gerbiamieji kolegos, iš eilės. Pirmiausia dėl 11 punkto, dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo įsigaliojimo” 8 punkto papildymo.” Gerbiamasis K.Skrebys čia buvo pareiškęs savo pastabą ir prašė, kad mes apsispręstume balsuodami. Bet prieš tai prašome pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Dėl 11 punkto įtraukimo ar neįtraukimo į darbotvarkę. Seimo narys V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS.Siūlau šį klausimą įtraukti į darbotvarkę, juo labiau kad tai yra trečiasis svarstymas ir iš esmės beveik sutarta dėl visų alternatyvų. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Šio nutarimo pakeitimo valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės laukia jau daugiau kaip du mėnesius. Klausimas jau svarstytas ne vieną kartą Biudžeto ir finansų komitete ir du kartus svarstytas Seime. Iš esmės dėl visų pasiūlymų, visų alternatyvų yra sutarta. Ir reikia šiandieną priimti ir paleisti į gyvenimą šį pakeitimą, kad žmonės galėtų tvarkytis su pagrindinėm priemonėm. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji kolegos, tiktai du Seimo nariai dabar gali pasisakyti “prieš”, kadangi du “už” pasisakė. K.Skrebys. Prašau, kolega.
K.SKREBYS. Didžiai gerbiamas Seimo Pirmininke, aš pasakiau motyvus tarpfrakciniame pasitarime ir dabar aš noriu šnekėti grynai reglamentiškai. Aš leisiu sau pacituoti Reglamento 208 straipsnį. “Jeigu nuolatinė komisija trečiajam svarstymui pateikia naujai suredaguotą projektą (o būtent toks ir pateiktas, tą aš jums motyvavau ir jūs galite palyginti antrąjį ir trečiąjį projektus), jis turi būti išdalytas deputatams ir įteiktas Vyriausybei ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio.” Kadangi trečiasis projektas, arba projektas Nr.3, buvo įteiktas tiktai vakar, todėl, man atrodo, jokiu būdu negalima tvirtinti, kad jis buvo išdalytas prieš 3 darbo dienas. Todėl aš labai prašau, kad šio klausimo šios dienos darbotvarkėje nebūtų, būtent remdamasis Reglamento, arba Laikinojo Statuto, kaip mes dabar vadiname, 208 straipsniu. O tai, kad jo labai laukia... Taip, kai kas jo labai laukia. Ir drįstu pasakyti, kad kaip tik dėl to ir daromi šie žaidimai, kad trečiajam svarstymui pateikiamas visiškai naujai suredaguotas projektas.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Kolega K.Skrebys šiek tiek neteisus, kadangi tas projektas, jeigu atkreipsite dėmesį į registracijos datą, registruotas 15 d. Taigi jis buvo išdalytas praėjusią savaitę. Galbūt kolega K.Skrebys tik iš savo dėžutės išsiėmė vakar. Bet tai nekeičia esmės. Todėl siūlau tą klausimą palikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė V.Briedienė. Prašom, kolege.
V.BRIEDIENĖ. Aš Laisvės frakcijos vardu prašau neįtraukti šito klausimo šiandien į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, žinoma, iš registracijos ir iš datos lyg ir būtų aišku, bet juk galėjo taip atsitikti, kad darbuotojai iš tikro tą projektą į dėžutes įmetė, sakysime, vakar. Sakysime. Todėl aš čia mažą abejonę pasilieku. Dar kartą K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš labai atsiprašau. Didžiai gerbiamas Seimo Pirmininke, Laikinajame Seimo Statute parašyta, kad “prieš 3 darbo dienas”. Darbo dienas.
PIRMININKAS. Taip, iš tikro trūksta, jeigu formaliai žiūrėtume. Prašau.
L.K.JASKELEVIČIUS. 15 d., 16 d. ir pirmadienis. Yra kaip tik tiek dienų, kiek ir parašyta.
PIRMININKAS. Gerai, jeigu mes šitą klausimą nagrinėsime vakare, tai gal ir bus trys darbo dienos. Tai todėl aš siūlau kol kas dėl jo nebalsuoti ir nukelti šiek tiek vėlesniam laikui, kad iš tikro būtų trys darbo dienos. Tada nebus jokių problemų, ir visi formalumai bus sureguliuoti. Dabar, gerbiamieji kolegos, pereiname prie papildomų klausimų. “Dėl Lietuvos investicijų banko statuto”. Rytiniame pasitarime lyg ir pastabų nebuvo, tai gal galime konsensu sutarti, kad šitas klausimas būtų darbotvarkėje. Sutinkam? Ačiū. Dabar prašome pasisakyti dėl šito papildomo punkto, dėl kurio atitinkamame Tėvynės Santaros kreipimesi aš perskaičiau. Aš tiktai štai ką noriu pasakyti. Jeigu tai būtų kreipimasis kaip į pareigūną, šiuo atžvilgiu į mane ar ir į gerbiamąjį V.Litviną, kad mes, kaip reikalauja Reglamentas, atsakytume į Seimo narių klausimus, tai čia nereikia jokių balsavimų, jokių parašų rinkimų ar kokių nors kitų dalykų. Per nustatytą laiką, kai, sakysime, aš ar gerbiamasis V.Litvinas pasiruošime atsakyti, mes šitai galime padaryti. Galime padaryti šiandienos pabaigoje, galime padaryti ketvirtadienį. Bet kadangi reikalavimas yra būtent šiandien ir būtent pirmuoju klausimu ir dar kad būtų radijo transliacija, tai dėl šito reikia pasisakyti. Ir pirmas klausimas, kurį turime išspręsti... Taigi prašome iš tikro apsispręsti, ar iš tikro įrašome šitą klausimą šiandien pirmuoju. Mano, kaip atsakingo pareigūno, šiuo atžvilgiu atsakingo už darbotvarkę, pozicija, jog pirmuoju tikrai neverta rašyti, o dienos pabaigoje tikrai galime pasišnekėti, kai turėsime laiko, šita visiems rūpima tema. Taigi prašom, du - už, du - prieš. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Na, aš drįsčiau kreiptis į poną Seimo Pirmininką ir į LDDP frakciją, kad vis dėlto pagaliau pagalvotumėte, kas yra daroma ir kaip yra dirbama. Ponai Seimo nariai ir pone Seimo Pirmininke!
PIRMININKAS. Prašome klausyti kolegos kalbos!
A.KUBILIUS. Net ir tie įstatymai, kuriuos priima LDDP dauguma, galioja visiems. Ir Seimo narių įgaliojimų sustabdymas yra įstatyminis dalykas. Todėl aš manau, kad mums visiems būtų labai pravartu išgirsti ir pono V.Litvino, ir pono Č.Juršėno atsakymus į daugybę klausimų. Ir tą dalyką mes turėtume padaryti tuojau pat posėdžio pradžioje, kadangi kitaip dirbti neįmanoma, nes dabar Seimas turi neteisėtai 144 Seimo narius. Ir tai yra pono Seimo Pirmininko reikalas, nes jisai leido šitai padaryti ir jisai atsako už tai, kokios pasekmės iš to kyla. Ponas Seimo Pirmininkas davė vien asmeninį nurodymą sustabdyti teisę balsuoti trims Seimo nariams. Tas buvo padaryta jau praeitą ketvirtadienį. Deja, tokių galių nėra numatyta jokiuose įstatymuose, ir ponas Seimo Pirmininkas turėtų už tai atsakyti, taip pat ir ponas V.Litvinas, kurio vadovaujama Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimus, kurie nėra suderinti su jokiais nei Aukščiausiosios Tarybos, nei Seimo priimtais įstatymais, nei su Konstitucija. Manau, kad šita problema darosi gyvybiškai svarbi. Ir klausimas yra toks: ar Seimas galės dirbti, ar negalės dirbti. Tai turi būti sprendžiama tuoj pat ir transliuojant radijui.
PIRMININKAS. Aš tiktai paaiškinu du dalykus. Jau aš čia ir per preskonferenciją, ir Seimo posėdyje aiškinau, kad vis dėlto blogai, jog absoliuti dauguma čia esančių, man atrodo, baigė mokyklas tarybiniais laikais. Tarybiniais laikais buvo labai blogai mokoma, kad netgi aritmetikos neišmokta. Aš jau aiškinau, kad yra 140 Seimo narių. Net jeigu priskaičiuotume tris neteisėtus mandatus, na, vis tiek 144 niekaip neišeina. Na, bet ką padarysi. Tarybiniais laikais buvo mokytasi. Antras dalykas, kad būtų visiems aišku. Aš esu čia dešimtis kartų iš šitos vietos ir kitur aiškinęs. Tai, ką pasakysiu, man yra labai svarbu, kadangi aš turiu ir prieš savo sąžinę kai ką paaiškinti. Kai buvo ruošiama Aukščiausiojoje Taryboje Konstitucija, ne kas kitas, o aš reikalavau, kad būtų fiksuotas privalomas kvorumas, kada Seimas gali dirbti ir kiek Seimo narių esant salėje galima priiminėti bet kokius sprendimus. Deja, šitie mano pasiūlymai buvo atmesti. Matyt, buvo skaičiuojama, kad esant atitinkamai daugumai Seime be fiksuoto kvorumo bus lengva dirbti. Bet tie, kurie kūrė Konstituciją, apsiriko skaičiuodami tautos valią ir dabar tuo nefiksuotu kvorumu, kaip matot, naudojasi kiti. Taigi, gerbiamasis A.Kubiliau, gerbiamieji kiti dešiniosios opozicijos nariai, prašom negąsdinti, kad Seimas negalės dirbti. Seimas dirbo ir dirbs. Ar jūs dalyvausite, ar ne. Ar jūs vykdysite rinkėjų valią, ar ne. Aš siūlau jums vykdyt rinkėjų valią, kadangi rinkėjai jus rinko dirbti Seime, o ne streikuoti, ne skelbti naują parlamentinę rezistenciją. Taigi prašom pasisakyt. Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Aš kategoriškai prieš įtraukimą, ypač iš ryto, šito klausimo. Visų pirma užtenka šitų žaidimų prisidengiant teisės norma. Teisės normomis dangstytis nėra ko, norint išreikšt kažkokios vienos žmonių grupuotės valią. Visų tų įstatymų ir Rinkimų įstatymo pakeitimas, ir viskas visiškai atitinka Konstituciją ir čia nėra jokios kalbos, čia ginčai yra bergždi. Mums irgi žmonės skundžiasi, kad rinkimų komisija, taip sakant, čia aš turiu laišką, adresuotą gerbiamajam Seimo Pirmininkui Č.Juršėnui. Žmonės piktinasi dėl “aistringos” gerbiamojo V.Žiemelio kalbos, kurią jis pasakė per radiją dėl tų deputatų, neva, taip sakant, išvarymo. Šitame laiške sakoma, kad tauta renka žmones, Lietuvos žmonės renka, o ne rinkiminė komisija skiria juos. Ir visų pirma niekas neturi teisės nevykdyti teismo, Aukščiausiojo Teismo sprendimų. Sako, jeigu Seimo pareigūnai, net teisininkai, šitaip daro, tai ką mums, žmonėms, daryti? Dėkui už dėmesį. Prašau kategoriškai neįtraukti šito klausimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš manyčiau, kad mes vis dėlto turime laikytis ir Konstitucijos, ir Laikinojo Statuto, ir t.t. Į kiekvieną paklausimą turi būti atsakoma ne vėliau kaip po mėnesio. Todėl manyčiau, kad vykdydami ir Konstituciją, vykdydami ir laikinąjį kodeksą, mes privalėsime, gerbiamasis Č.Juršėnas privalės per mėnesį atsakyti į šitą klausimą. Be to, tenka priminti dešinei pusei, kad jie ne tiktai čia, salėje, klaidina Lietuvos žmones, bet jie taip pat klaidina net ir tarptautinę visuomenę. Jeigu paskaitysime jų kreipimąsi į Anglijos parlamentą, tai pamatysime, kad jie nuslepia nuo žmonių faktą, kad yra Aukščiausiojo Teismo sprendimas ir jisai turi būti vykdomas. Todėl nelabai patogu priminti visiems Seimo atstovams, ypač sėdintiems dešinėje, kad ir jiems privalomas Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kai jisai tampa kaip įstatymas.
PIRMININKAS. Du pasisakė - “prieš”. Dabar tiktai vienas gali pasisakyti už įtraukimą. Gerbiamasis A.Kunčinas, matyt, ne už įtraukimą? Gerbiamasis J.Bernatonis? Prieš. Taigi daugiau norinčių pasisakyti nėra? Balsuosim. B.Rupeika “prieš” - prašom.
V.B.RUPEIKA. Ne, aš esu už, bet rudens sesijoje.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad į šios dienos darbotvarkę būtų įtrauktas gerbiamojo Seimo nario K.Skrebio Tėvynės Santaros vardu pasiūlytas klausimas, prašome balsuoti. Kas už pasiūlymą - “už”, kas prieš, arba susilaiko, tai čia jūsų valia. Minutėlę, kadangi atėjo daugiau Seimo narių, dar sykį registruojamės. Prašom, kolegos, registruotis. Salėje - 104 Seimo nariai. Čia kažkas įtartina. Čia kažkas ne taip. Įtarimas, kad buvo 2 mygtukai spaudžiami. Ar gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija negalėtų suskaičiuoti, kiek salėje yra?.. Na, gerai, tai panaikiname šitą registraciją. Prašom, gerbiamieji kolegos. Prašom registruotis tiktai už save! Ir balsų skaičiavimo komisiją prašom paskaičiuot kartu. 93 ir laukiu, kad balsų skaičiavimo komisija pasakytų. O dabar kol kas perskaitau 208 Reglamento straipsnį, kaip jis iš tikrųjų turi skambėti, o ne taip, kaip skaitė jaunasis kolega. Aš nežinau, kokio senumo variantą jis skaitė. 208 straipsnio pirmoji dalis: “Jeigu nuolatinė komisija trečiajam svarstymui pateikia naujai suredaguotą projektą, jis turi būti išdalytas deputatams ir įteiktas Vyriausybei ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki posėdžio”. Aš labai prašau ir senų deputatų, ir naujų vadovautis patikslintu Reglamentu, o ne senu jo variantu.
K.SKREBYS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš galiu pasakyti, kad skaičiau tą tekstą, kurį man pateikė atspausdinę iš kompiuterinio tinklo. Jeigu Seime yra netikslūs duomenys kompiuteriuose, tai tada galbūt būtų galima...
PIRMININKAS. Labai ačiū, čia rimta pastaba.
K.SKREBYS. Dabar dar vienas dalykas. Dėl to paties 11 darbotvarkės punkto. Didžiai gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš turiu pasakyti, kad vakar iš ryto to projekto Seimo narių dėželėse dar nebuvo. Jeigu kai kas apeliuoja į registracijos datą, tai jūs puikiai prisimenate, kai mes vakar aptarinėjome savaitės ir šios dienos darbotvarkę, aš pasiūliau įtraukti 2 Tėvynės Santaros projektus, tai būtent rezoliuciją ir nutarimą.
PIRMININKAS. Jie savaitės darbotvarkėje yra.
K.SKREBYS. Ne, tai aš pabaigsiu, jeigu galima.
PIRMININKAS. Prašau.
K.SKREBYS. Jų registracijos data yra lygiai tokia pati - balandžio 15 d. Tačiau turbūt jūs pats žinote, kad vakar jie išdalyti nebuvo, buvo išdalyti tik šiandien rytą, kaip ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos darbo reglamentas irgi registruotas balandžio 15 d., o į Seimo narių dėžutes buvo įdėtas tiktai šiandien rytą. Todėl, kadangi projektas buvo išdalytas tiktai šiandien rytą, ir nepaisant to, kad galutinė Statuto redakcija yra registruota prieš dvi darbo dienas, aš labai prašau nepažeidinėti Laikinojo Statuto.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos...
K.SKREBYS. Jeigu šiandien iš ryto buvo pateikta, tai dvi darbo dienos - skaičiuokim.
PIRMININKAS. Tai čia jau sunku suskaičiuoti dvi darbo dienas, net man. Prašom.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje - 109 Seimo nariai. Dabar - 110.
PIRMININKAS. 110. Fiksuojam šitą 110 ir prašom, kadangi čia rimtas klausimas, tai rankomis. Prašome balsų skaičiavimo grupei pasiruošti skaičiuot. Kas už tai, kad į šios dienos darbotvarkę būtų įtrauktas Tėvynės Santaros vardu pasiūlytas klausimas dėl 3 Seimo narių įgaliojimų? O dėl vietos, tai čia jau paskui. Pirma reikia principą išspręsti. Kolegos, tylos!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dar kartą pakelti, nes papildomi žmonės atėjo, galim netiksliai suskaičiuot.
PIRMININKAS. Kas už kolegos K.Skrebio pasiūlyto klausimo įtraukimą? Prašom.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 28.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 58.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Tokiu būdu klausimas į darbotvarkę neįrašomas ir lieka tas sprendimas, kurį aš jums pranešiau, t.y. nustatyta tvarka, ar šį ketvirtadienį, ar kitą ketvirtadienį, kai aš atsakinėsiu į įvairius kitus Seimo narių klausimus, aš atsakysiu ir į šitą klausimą. Aš manau, kad gerbiamasis V.Litvinas irgi galės atsakyti. Tokiu būdu visa darbotvarkė yra papunkčiui patvirtinta. Aš siūlau dabar balsuoti už visą darbotvarkę, išskyrus 11 punktą. Aš tikrai turiu išsiaiškinti su savo pagalbininkais, kada iš tikrųjų 11 klausimo projektas buvo įteiktas Seimo nariams. Taigi kol kas be šito klausimo, o jeigu viskas bus tvarkoj, tada dėl jo galėsime balsuoti.
M.STAKVILEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos galima? Prieš balsuojant...
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėjau pasitikslinti, kaip balsų skaičiavimo komisija sumavo balsus? Nes, kaip suprantama, čia balsavo ir tie, kurie pagal Rinkimų komisijos nutarimą nėra tautos atstovai. Aš neturiu prieš juos nieko prieš asmeniškai, bet kažkokia tvarka Seime turėtų būti.
PIRMININKAS. Aš pranešu. Jau yra susitarta, kad šitų Seimo svečių balsai yra neskaičiuojami kaip ir kitų Seimo svečių - ar jie kilnoja rankas, ar nekilnoja. Seimo narys K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Aš labai prašau, kad, kai jūs sutikslinsite, kada tas projektas buvo pateiktas Seimo nariams, patikslinkite, kada buvo pateiktas Vyriausybei? Nes Laikinasis Statutas reikalauja irgi to paties.
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas. Prašau.
A.KUNČINAS. Aš manyčiau, jeigu mes kuriame teisinę valstybę, tai įstatymų turėtų laikytis ir aukščiausiasis valstybės organas - Seimas, kurio Statute yra parašyta, kad balsavimo metu parteryje negali būti ne Seimo narių. Dėl to aš prašau Seimo svečių laikytis įstatymų, gerbti įstatymus, išlaikyti žmogiškąjį orumą ir balsavimo metu apleisti parterį.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš prašyčiau LDDP irgi laikytis įstatymų. Ir Seimo narių įgaliojimai yra sustabdomi tiktai pagal įstatymus. Aš dar kartą kartoju, netgi jeigu tie įstatymai yra priimti ir tos pačios LDDP ir jeigu šitų įstatymų pritaikymas praktikoje sukelia tam tikrų nepatogumų tai pačiai LDDP, vis dėlto šitų įstatymų reiktų laikytis. Man labai gaila, kad LDDP šiandien nubalsavo prieš tai, kad šitas klausimas būtų svarstomas. Ką gi, palikim šitą žaizdą, tegul jinai kraujuoja toliau. Ir toliau mes galėsime “badytis” vieni su kitais. Jeigu jūs galvojate, kad Aukščiausiojo Teismo sprendimas tuo atveju, kai įstatyme Aukščiausiojo Teismo prerogatyva spręsti dėl mandatų nebeįrašyta, kad šis Aukščiausiojo Teismo sprendimas automatiškai įsigalioja, aš galiu jums pasakyti, kad tokiu atveju automatiškai turi įsigalioti ir kitų teisėtvarkos organų sprendimai. Tarp jų ir Prokuratūros. Todėl 3 jūsų pusės Seimo nariai irgi turėtų palikti salę. Ir skaičiuosime šitaip tada.
PIRMININKAS. Skaičiuos tie, kurie turi tam teisę skaičiuoti, gerbiamasis A.Kubiliau, prašom nesisielot. Seimo narys B.Genzelis.
B.GENZELIS. Aš norėčiau perskaityti 63 straipsnį, apie kurį čia visi šneka. Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai įvardijami... , bet paskui, kai panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka ir numatyta, kokiu būdu... Tada reikia 3/5, bet paskui... 6 punktas. Kodėl, gerbiamieji, nenorite įsigilinti į 6 punktą? Rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas Rinkimų įstatymas. Vadinasi, rinkiminė komisija tai nustato. Kokiu būdu jūs dabar norite, kad dalyvautų Seimo darbe asmenys, kurie nėra išrinkti?
PIRMININKAS. Nutraukiu diskusiją šituo klausimu. Prašom balsuoti dėl visos darbotvarkės.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos po to, kai balsuosim. Prašom balsuoti už visą šios dienos darbotvarkę.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 60.
PIRMININKAS. Kas prieš? Kiek? Gerbiamieji kolegos, kiek prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsų skaičiavimo komisija dar kartą prašo balsuoti. Kas prieš?
PIRMININKAS. Prašom pakelti rankas. Kas prieš šios dienos darbotvarkės patvirtinimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 25.
PIRMININKAS.Kas susilaikė? Prašom, gerbiamasis V.Jarmolenka, du kartus nebalsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šios dienos darbotvarkė, 60 balsavus už, 25 - prieš ir 5 susilaikius, patvirtinta. Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasakyti, gerbiamasis Seimo Pirmininke...
PIRMININKAS. Aš klausau tamstos!
A.KUBILIUS. ...kad, man labai gaila, bet aš drįstų pasakyti, kad jūs nevykdote savo, kaip Seimo Pirmininko, funkcijų. Jūs nesiimate priemonių, kad Seimas gyvuotų, laikantis įstatymų ir Konstitucijos. Tokio jūsų elgesio pasekmės yra labai aiškios ir suprantamos. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi mums abiems viskas aišku, juo geriau! Taigi pereinam prie darbotvarkės 2 punkto - Lietuvos Respublikos Seimo Statuto trečiosios dalies projekto. Jeigu leisite, aš pradėsiu iš vietos, kadangi...
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. LDDP frakcijos vardu prašau šio klausimo svarstyme padaryti vienos minutės pertrauką.
PIRMININKAS. Pareiškimų dar yra, dar 3 pareiškimai. Bet kas per vieną minutę spės tą pareiškimą padaryti?
A.KUNČINAS. Kaip kompromiso tada prašau 3 minučių pertraukos.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis M.Pronckus. Prašom į tribūną. Aš šitą žinau, viskas teisingai. Prašo gerbiamasis M.Pronckus. 3 minutės.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji Seimo nariai. Dėl vykdytos agrarinės reformos padarinių. Jūs kiekvienas savo dėžutėje turite kai kurių duomenų. Prašome į juos pasižiūrėti. Prie šių duomenų dar bus toks pareiškimas.
“Vykdant žemės reformą, ignoruojant įstatymo numatytą teisę laisvai pasirinkti ūkininkavimo formą, skubiai, be jokio pasirengimo šiam darbui, žemė stichiškai grąžinama buvusiems savininkams ir paveldėtojams. Privatizuojant žemės ūkio įmonių turtą, jis buvo dalijamas visiškai nesirūpinant, kad ateityje šis turtas būtų efektyviai naudojamas. Taip elgiantis:
1. Nepaprastai sumažėjo žemės ūkio produktų gamyba. Šį smukimą ryškiausiai apibūdina prekinės produkcijos apimčių mažėjimo dinamika. Iš jos (1 lentelė) matome, kad praeitais metais valstybė neteko žemės ūkio produkcijos maždaug už 700 mln. dolerių. Per šių metų pirmąjį ketvirtį šis netekimas sudaro apie 207 mln. dolerių (2 lentelė).
2. Sužlugdyta žemės ūkio vystymo perspektyva, nes:
2.1. Labai sumažėjo gyvulių skaičius (3 lentelė).
2.2. Išardžius buvusius ūkius, nesukurtos bent kiek efektyvesnės kitos ekonominės struktūros, dėl ko labai smuko organizacinė ir technologinė tvarka.
3. Daugelyje vietų išardyta ir suniokota techninė bazė ir žemės ūkį aptarnaujančios organizacijos.
4.Išeikvoti ir nepasipildė žemės ūkyje buvę degalų, trąšų, pesticidų bei kitų materialinių vertybių, reikalingų žemės ūkio produkcijos gamybai, fondai. Neatnaujinama techninė bazė.
5. Sugriautos sėklininkystės ir gyvulių veislininkystės sistemos.
6. Didelė dalis kaimo žmonių liko be darbo, normalaus pragyvenimo šaltinio, iš jų atimti buvę socialiniai patarnavimai.
Visi šie vadinamieji agrarinės reformos padariniai sudavė didžiulį smūgį ekonomikai, nuskurdino daugumą žmonių, sudarė sąlygas ilgalaikiui Lietuvos gyventojų ekonominiam genocidui.
Taip vertindamas agrarinės reformos padarinius, manau, kad ši reforma yra viena iš didžiausių ekonominių nusikaltimų Lietuvai. Šį procesą taip įvertino ir Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas nutarimą “Dėl Lietuvos žemės ūkio būklės”.
Todėl kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisiją, ragindamas ją kiek galima greičiau vykdyti šio vieno iš didžiausių ekonominių nusikaltimų tyrimą. Apie šio tyrimo rezultatus periodiškai informuoti Seimą ir visuomenę. Seimo nariams, dažnai bėgiojantiems prie mikrofono ir liejantiems krokodilo ašaras dėl žmonių nuskurdimo bei skaičiuojantiems LDDP valdymo mėnesius, noriu priminti, kad žiemą nei sėjama, nei šienaujama, nei derlius imamas, o iš paskerstų karvių, deja, nebėga pienas ir negimsta veršeliai.”
Ačiū už dėmesį.
Seimo statuto III dalies projektas (pateikimas)(93.04.20)
2sesija23p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dar yra keturi Seimo nariai, norintys perskaityti pareiškimus. Gerbiamieji kolegos, 2 darbotvarkės punktas - Seimo Statuto III dalies pateikimas. Atsižvelgdamas į tai, kad mes jau viršijome visus laiko limitus, aš labai trumpai referuosiu. Projektas Seimo nariams buvo įteiktas senokai ir todėl manau, kad visi susipažino. Aš tik akcentuosiu kai kuriuos dalykus iš eilės. Čia yra siūloma fiksuoti tai, dėl ko mes esame susitarę sesijos darbo pradžioje. Kad komitetas sudaromas ne mažiau kaip iš 7 ir ne daugiau kaip iš 15 Seimo narių. Žinoma, yra daromos tam tikros išimtys. Toliau - 32 straipsnis, kaip formuojama komitetų vadovybė. Kadangi dėl alternatyvų mes laiku nesusitarėm, tai čia yra pateikiamos alternatyvos. Prašome dėl šito pasisakyti ir spręsti. Manau, turėtų būti labai rimtos diskusijos pačiuose komitetuose ir frakcijose dėl 34 straipsnio, t.y., kiek mes turime turėti komitetų. Kaip prisimenate, palyginti su Aukščiausiąja Taryba, mes jau sumažinom komitetų skaičių. Aukščiausiojoje Taryboje komisijų turėjome daugiau. Dabar siūloma pagalvoti. Gal būtų galima kai ką sumažinti, t.y. sujungti į komitetus ar kaip nors kitaip. Nebūtinai taip, kaip aš siūlau, dėl to galima tikrai pasisakyti. Primenu, dėl komitetų darbo organizavimo, jų teisių ir t.t.
Kad neužsimirštumėte, primenu tikrai labai svarbų dalyką, kad komitetų sprendimai valstybės institucijoms yra rekomendacinio pobūdžio, o ne privalomi. Veiklos kryptys, galima sakyti, pagal susiklosčiusias tradicijas, kaip buvo Aukščiausiojoje Taryboje, atsižvelgiant į tai, kad nėra kai kurių komisijų, yra atitinkamai sutvarkyta. Pateiktos kai kurios alternatyvos, dėl ko būtų galima ginčytis.
Dabar dėl Seimo komisijų. Mes senokai ginčijomės dėl Etikos ir procedūrų komisijos. Čia yra pateikta tam tikrų pasiūlymų, t.y. 62 straipsnis su tam tikromis variacijomis ir alternatyvos, kaip tai reikėtų daryti.
Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad kaip ir anksčiau, taip ir dabar, 120 straipsnyje siūloma užfiksuoti, kad komiteto mažuma, jeigu ją sudaro bent 3 Seimo nariai, gali pareikšti atskirąją nuomonę komiteto nagrinėtu klausimu, kuri turi būti paskelbta kartu su komiteto sprendimu. Tai yra trečioji dalis, kuri reglamentuotų komitetų ir komisijų veiklą. Dabar prašome klausti. Seimo narys R.Maciejkianecas.
R.MACIEJKIANECAS. Aš prašau 3 minučių pertraukos, kad šitą klausimą būtų galima baigti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiu Seimo narį V.Andriukaitį. Jis irgi turi. Seimo narys R.Dagys irgi nenori daryti pareiškimo? Tada Seimo narys T.Lideikis. Prašome.
T.LIDEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Noriu perskaityti Tėvynės Santaros pareiškimą dėl Seimo komitetų pirmininkų pavaduotojų skyrimo. Manau, kad dabar, svarstant Statuto 3 dalį, jis bus kaip tik pačiu laiku.
“Šių metų balandžio 15 d. Seimo plenariniame posėdyje Demokratinės darbo partijos balsų dauguma buvo išrinkti dauguma Seimo komitetų pirmininkų pavaduotojų. Apgailestaujame, kad ir šis nutarimas padarytas nusižengiant Laikinajam Seimo Statutui, demokratijos taisyklėms bei paprastam žmogiškam padorumui. Visų pirma daugumoje komitetų paskirta po du pirmininkų pavaduotojus. Tuo tarpu Laikinasis Seimo Statutas numato, kad komiteto pirmininkas turi vieną pavaduotoją.
Toks Seimo pareigūnų skaičiaus didinimas yra nepagrįstas, reiškia nepamatuotą lėšų švaistymą ir biurokratijos augimą. Jis prieštarauja LDDP rinkimų pažadams - mažinti išlaidas valdžios aparatui.
Paskyrusi beveik visų komitetų pirmininkais ir pavaduotojais savo frakcijos narius, LDDP atmetė visose demokratinėse šalyse priimtą praktiką paskirstyti šias pareigybes tarp daugumos ir opozicijos atstovų proporcingai jų turimų vietų parlamente skaičiui. Tuo būdu ji sulaužė ir derybose su Tėvynės Santara pasiektą susitarimą dėl šitų paskyrimų. Paneigusi galimybę Seimo opozicijai dalyvauti organizuojant Seimo komitetų darbą, ji taip pat sulaužė savo rinkimų pažadus ginti opozicijos teises bei žengė dar vieną žingsnį į absoliučios valdžios uzurpavimą.
Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojais buvo paskirti Seimo nariai V.Petkevičius ir A.Ivaškevičius, nepaisant to, kad jie buvo viešai apkaltinti bendradarbiavimu su KGB tarnybomis ir kad teisminės instancijos šio kaltinimo nepaneigė. Šis paskyrimas reiškia ne tik šalies saugumo reikalavimų nepaisymą, bet ir arogantišką akibrokštą visiems doriems Lietuvos žmonėms.
Dar kartą konstatuojame, kad LDDP žengia pavojingu demokratijos varžymo ir teisinio nihilizmo keliu.
Tėvynės Santaros vardu T.Lideikis - Piliečių chartijos frakcija, P.Katilius - Krikščionių demokratų frakcija, B.Gajauskas - Politinių kalinių ir tremtinių laisvės frakcija, P.Miškinis Demokratų frakcija ir A.Stasiškis - Sąjūdžio frakcija.”
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Prašome A.Baską.
A.BASKAS. Gerbiamasis Pirmininke, man kelia susirūpinimą, kad Statuto nei I, nei II dalyje nėra nusakyta komitetų ir kitų Seimo struktūrų atsakomybė. Galima žiūrėti taip, kad jie lyg ir vykdo Statutą, kažkokiose srityse dirba, bet gali gauti vienokius ir kitokius rezultatus. Įvertinti, ar jie dirba gerai, ar blogai, negalima. Gal būtų galima įrašyti ir nurodyti Seimo struktūrų atsakomybę, kad būtų galima įvertinti jų darbą? Pavyzdžiui, jeigu 36 straipsnyje įrašytume taip, kad komitetai atsakingi už savalaikį reikalingų įstatymų parengimą ir priėmimą savo kompetencijos srityje. Štai vienas toks galėtų būti. Tuomet, jeigu jie laiku neparengė, laiku nepateikė, vadinasi, jau sakytume, kad jie dirba blogai. Dabar, kai tokio mechanizmo nėra, tai blogai dirbančius komitetus gali ištaisyti nauji rinkimai, o mes to nenorėtume. Reikia, kad būtų tokie mechanizmai, kad prie to neprieitume. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis. Prašome, kolega.
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis Pirmininke, per Seimo Statuto svarstymus aš jau trečią kartą kalbu apie tą patį, apie opozicijos teises, bet kažkaip neatsiranda nei tokių skirsnių, nei tokių alternatyvų. Dabar aš norėčiau pasiūlyti labai konkrečią alternatyvą šitai III daliai. Būtent, kad komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų postai paskirstomi tarp daugumos ir opozicijos proporcingai jų turimų vietų parlamente skaičiui. Taip, kaip yra priimta visose demokratinėse šalyse.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis Pirmininke, suprantu, kad valstybės lėšas reikia taupyti, bet man nevisiškai suprantamos 34 straipsnyje atsiradusios alternatyvos, kur siūloma Gamtos apsaugos komitetą sujungti su Agrariniu komitetu. Taip pat Valstybės ir teisės komitetą sujungti su Valstybės ir žmogaus teisių komitetu. Šiuo atveju, sakysime, Piliečių teisių bei tautybių reikalų komitetas praranda savo funkciją, dingsta tautybių reikalų problema, jeigu jas sujungiam. Kas tokią alternatyvą siūlo?
PIRMININKAS. Atsakau iš karto. A, dar Seimo narys V.Petkevičius. Prašome. Nors turime mažai laiko, bet prašome.
V.PETKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke, ką tik kalbėjęs Seimo narys T.Lideikis vėl užsiima provokacija ir įžeidinėjimais. Mūsų Nacionalinio saugumo komitete visiems nariams buvo pateiktos Prokuratūros išvados, kurios susijusios asmeniškai su manim, A.Ivaškevičium ir gerbiamuoju A.Bendinsku. Kad nekiltų jokių abejonių, aš dar kartą perskaitysiu. Kai Prokuratūra paprašė papildomų duomenų, išskyrus tuos, kuriuos gerbiamasis B.Gajauskas buvo pakišęs Rinkimų komisijai, ir negavo, štai ką Prokuratūra rašo:
“Į 1992 m. gruodžio 15 d. paklausimą, kokius dar dokumentus apie V.Petkevičiaus bendradarbiavimą su KGB turi paminėta AT komisija, oficialus atsakymas iki šiol negautas.
Darbo grupės vadovas Starkauskas telefoniniu pokalbiu nurodė, kad daugiau jokių duomenų apie V.Petkevičių jie neturi. Nacionalinio saugumo taryba patikrino ir taip pat nenustatė papildomų duomenų, liudijančių apie V.Petkevičiaus bendradarbiavimą su SSRS KGB.
Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu negauta jokių duomenų apie V.Petkevičiaus dalyvavimą veiksmuose, numatytuose Lietuvos Respublikos įstatyme “Dėl baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą”, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5 straipsnio 2 dalimi ir 31 straipsniu, nutarė:
atsisakyti V.Petkevičiaus atžvilgiu kelti baudžiamąją bylą BK 5 straipsnio 2 dalies pagrindu, t.y. nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Apie priimtą nutarimą pranešti suinteresuotiems asmenims.”
Antra išvada dar piktesnė. Todėl, gerbiamieji, prašau nustoti! Jeigu kalbėsim apie jūsų veiklą, tai mes taip pat turim dokumentų, kad gerbiamasis B.Gajauskas yra teistas pagal 58.8 ne kaip rezistentas, o kaip nusikaltėlis ir teroristas. Mes tada irgi pateiksime tuos dokumentus. 2 punktas, kurį mes taip pat ištyrėme, apie kitų vadinamųjų patriotų veiklą, kurie yra parašę KGB pasižadėjimus, lojalumą ir visa kita. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Petkevičiau, jūs mane truputį supainiojote. Kalbėjote, deja, ne apie Statutą. Reikėjo pasakyti, kokiu klausimu.
V.PETKEVIČIUS. Mano pavardė buvo paminėta ir...
PIRMININKAS. Tai tas daroma vėliau. Aš labai atsiprašau, čia mano klaida. Jūs pakalbėjote ne laiku. Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Kaip Nacionalinio saugumo komiteto narys, apie kuriuos čia kalbėjo ponas V.Petkevičius, turiu pareikšti protestą, kadangi mes jokios savo pozicijos nepakeitėm ir Prokuratūros atsakymai šituo klausimu visiškai nieko nekeičia. Todėl jo informacija yra neteisinga. Mes ne kartą ponui V.Petkevičiui ir kitiems kolegoms siūlėm, jeigu jie yra apšmeižti, kreiptis į teismą ir pabaigti šitą komediją. Tačiau, nepaisydami mūsų prašymų, pusę metų jie neišdrįsta kreiptis į teismą. Matyt, šitą paslaugą už juos reikės padaryti mums. O Prokuratūra, deja, kalba visai apie ką kita. Man atrodo, ponas V.Petkevičius privalėtų tą suprasti, kad yra kalbama visai apie kitką.
PIRMININKAS. Gerai. Manau, kad čia bus dar papildomų pareiškimų.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Labai jums ačiū. Ponas Seimo Pirmininke, aš norėčiau kreiptis į jus dėl to, kad tas klausimas kamuoja mūsų visuomenę ir dabar jau kamuoja Seimą, o ne tik Nacionalinio saugumo komitetą. Aš prašau inicijuoti darbą, kuris vadinasi archyvų sugrąžinimas iš Rusijos Federacijos. Aš kreipiuosi į vadovybę, Prezidentą, jeigu galima kreiptis. Surašyta 141 pavardė. Kad jų asmeninės bylos, bet kokio tipo, kur būtų Rusijos Federacijoje, būtų atsiųstos į Lietuvą. Aš tai teikiu oficialiai frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Jeigu oficialiai, tai prašome šitai padaryti raštu.
V.JARMOLENKA. Aš labai prašau, kad jūs šitai užfiksuotumėte ir stenogramose perskaitytume ir kad šitą reikalą inicijuotumėte.
PIRMININKAS. Prašome...
V.JARMOLENKA. 141 Seimo narys privalo žinoti savo buvusią biografiją iš archyvų, kurie yra svetimoje valstybėje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Jarmolenka, prašome nesiginčyti, prašome pateikti raštu ir tada inicijuosime. O stenogramose tai yra fiksuojama. Kiekvienas žodis.
Taigi grįžtame prie Seimo Statuto III dalies. Atsakau kolegoms. Manau nepyksit, kad mes šiek tiek užgriebsim pertraukos. Dovanokit, kada aš baigsiu kalbėti, tada galėsite pasisakyti dėl vedimo tvarkos.
Taigi paaiškinu kai kuriems kolegoms, kurie čia kėlė tam tikrus klausimus, kurie yra aiškūs arba nevisiškai aiškūs. Tai yra siūlymai dėl vienų ar kitų komitetų sujungimo. Apie juos buvo kalbama ir kadangi jie yra teikiami mano vardu, tai aš šituos siūlymus ir prisiimu, kad jūs nepradėtumėte kaltinti kurio nors kito Seimo nario arba juo labiau ne Seimo nario, dalyvavusio rengiant šitą Statuto dalį. Šituos siūlymus aš prisiimu sau ir dar sykį kartoju, tai yra siūlymai, kuriuos reikia nagrinėti. Galbūt ir nevisiškai tinkami siūlymai, bet jie turi paskatinti Seimo narius pagalvoti, ar mes jungiam kai kuriuos komitetus, ar nejungiam, ar paliekam tuos pačius. Tiktai dėl šito tai padaryta ir tai padaryta mano iniciatyva.
Dabar atsakau gerbiamajam A.Baskui dėl atsakomybės. Iš tikro galima būtų taip parašyti, kaip jisai siūlo, bet juk yra 29 straipsnis. Kiekvienoje eilinėje sesijoje išklausomos komitetų darbo ataskaitos. Tai štai čia ir galima tą atsakomybę išsiaiškinti ir įvertinti vieno ar kito komiteto, ar vieno ir kito komiteto pirmininko ar pavaduotojo darbą. Bet jeigu norima dar sugriežtinti kai kuriuos dalykus, tai iš tikro galima būtų kai ką papildomai formuluoti, ir jeigu gerbiamasis A.Baskas pateiks raštu, pagalvosim, kaip šitai padaryti.
Ir dėl opozicijos reikalų. Gerbiamasis T.Lideikis turėjo geriau perskaityti 32 straipsnio alternatyvas. Viena alternatyva, aš sakyčiau, tokia, kaip jis siūlo, tiktai nepaminėtas žodis opozicija. Aš perskaitau: “Komitetų pirmininkų pavaduotojus renka Seimas iš atitinkamų komitetų narių pagal frakcijų pasiūlymus paprastai taip, kad bendras išrinktų nuo kiekvienos frakcijos pirmininkų pavaduotojų skaičius arba kartu su pirmininkais proporcingai atitiktų frakcijos dydį.” Čia nėra tiktai to žodžio, bet jeigu jis dar pasiūlys savo formuluotę, prašom, nagrinėsim.
Seimo narys T.Lideikis. Prašom.
T.LIDEIKIS. Jūs blogai nugirdot. Aš sakiau: pirmininkų ir jų pavaduotojų. Be to, ne pagal frakciją, o pagal daugumos ir opozicijos. Pirmininkų ir jų pavaduotojų.
PIRMININKAS. Taigi yra “arba kartu su pirmininkais”. Čia šitas pasakyta, bet to pagrindinio žodžio nėra, aš su tuo sutinku, ir čia galima šitą variantą nagrinėti. Ačiū.
Gerbiamasis K.Kryževičius.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom, kolega.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Pone Seimo Pirmininke, tai, ką jūs išgirdote prieš tai pareiškime, apie šituos šmeižikiškus kaltinimus ponui B.Gajauskui, jūs turėjote, kaip Seimo Pirmininkas, užprotestuoti. Nes jeigu jūs neužprotestavote, jūs pripažįstate tuos pačius įstatymus, kurie galiojo sovietiniais metais. Būtent, kad B.Gajauskas buvo teistas už terorizmą, o ne už politinius nusikaltimus.
PIRMININKAS. Dovanokit...
K.V.KRYŽEVIČIUS. Krikščionių demokratų frakcijos vardu aš kategoriškai reiškiu protestą prieš šitokius pasisakymus mūsų Seime.
PIRMININKAS. Prašom, aš sutinku, kad būtų jūsų protestas pareikštas, bet aš stalininiais laikais nedalyvavau visuose tuose reikaluose ir aš tuose straipsniuose nesigaudau, nežinau, kaip jie skamba.
Taigi, gerbiamieji kolegos, aš siūlau Seimo Statuto trečiąją dalį įrašyti į darbų programą ir pradėti svarstymo procedūrą.
A.EIGIRDAS. Aš klausimą turiu.
PIRMININKAS. Dovanokit. Ar galim suteikti žodį Seimo svečiui A.Eigirdui?
BALSAS IŠ SALĖS. Ne.
PIRMININKAS. Taigi prašom balsuoti.
A.EIGIRDAS. Bent jau balsuoti reikėtų dėl šito.
PIRMININKAS. Jeigu reikalaujama balsuoti, prašom. Taigi siūlymas yra toks, kas už tai, kad būtų suteiktas žodis Seimo svečiui A.Eigirdui? Prašom.
A.KUNČINAS. Kokiu klausimu, būtų įdomu?
PIRMININKAS. Prašom.
Už - 14, prieš - 44, susilaikė 5. Tokiu būdu žodis nesuteikiamas.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau pono Č.Juršėno paklausti, kas suteikė teisę vadinti poną Seimo narį A.Eigirdą Seimo svečiu? Gal tada ir ponas Č.Juršėnas yra Seimo svečias?
PIRMININKAS. Na, čia jau šioks toks skirtumas yra, gerbiamasis A.Kubiliau.
A.KUBILIUS. Tai aš norėčiau, kad jūs labai tiksliai atsakytumėte.
PIRMININKAS. Aš jau atsakiau tris kartus.
A.KUBILIUS. Ne, dar sykį prašyčiau.
PIRMININKAS. Minutėlę! Kartoju ketvirtą kartą. Yra oficialus, teisėtas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas. Jis privalomas mums visiems. Aukščiausioji Taryba turėjo Mandatų komisiją, o Seimas neturi Mandatų komisijos, štai ir viskas.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos dar vienas klausimas.
PIRMININKAS. Du kartus negalima kalbėti dėl vedimo tvarkos.
A.KUBILIUS. Galima. Pone Č.Juršėnai...
PIRMININKAS. Prašom netrukdyti, tamstai žodis nesuteiktas.
A.KUBILIUS. Kokiu įstatymu remiantis, Vyriausioji rinkimų komisija atima Seimo nariams įgaliojimus? Prašom pacituoti.
PIRMININKAS. Prašom netrukdyti, tamstai žodis nebuvo suteiktas. Prašom balsuoti, kas už tai, kad Seimo Statuto trečioji dalis...
A.KUBILIUS. Prašom pacituoti kokiu įstatymu, nes jūs įžeidžiate Seimo narius.
PIRMININKAS. ... būtų pradėta nagrinėti. Seimo nariui A.Kubiliui, kuris be leidimo trečią kartą kalba, reiškiu įspėjimą. Prašom balsuoti.
A.KUBILIUS. Pone Č.Juršėnai, mums teks Sąjūdžio frakcijos vardu pareikšti jums nepasitikėjimą, nes jūs įžeidžiate Seimo narius ir juos vadinate Seimo svečiais.
PIRMININKAS. Prašom. Seniai šito laukiu.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Prašom balsuoti. Po balsavimo. Kas už tai, kad... Nutraukiu balsavimą. Kartoju, kas už tai, kad Seimo Statuto trečioji dalis būtų įrašyta į darbų programą ir kad mes pradėtume svarstymo procedūrą? Prašom balsuoti.
Taigi už - 56, prieš - 7, susilaikė 5. Į darbų programą įrašom, nagrinėjimo procedūrą pradedam. Prieš paskelbiant pertrauką, žodis Seimo nariui gerbiamajam A.Stasiškiui. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Aš norėjau poną posėdžio pirmininką pasiteirauti, ar yra skaičiuojami balsai tų kitos rūšies Seimo narių, paskirtų LDDP Seimo narių. Jeigu jie yra skaičiuojami, tai mes reiškiame protestą ir visi balsavimai bus neteisėti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Stasiški, kai jūsų nebuvo, aš čia paaiškinau. Dabar galiu paaiškinti tamstai esant. Seime dabar oficialiai yra 140 narių. Iš šitų 140 narių 3 tiktai šiandien gavo tautos atstovo įgaliojimus. Štai ir viskas. O trijų Seimo narių, kurie neteisėtai užėmė savo vietas ir tebesėdi Seimo salės parteryje, balsai, be abejo, neskaičiuojami. Klausimas aiškus. Pertrauka iki 12 val. Atsiprašau, dovanokit. Pertrauką atšaukiu. Seimo narys L.Milčius. Minutėlę! Jam suteiktas žodis.
L.MILČIUS. “Lietuvos Respublikos Seimui. Pareiškimas. Kadangi baigiantis š.m. balandžio 15 d. Seimo posėdžiui Seimo Pirmininkas gerbiamasis Č.Juršėnas neleido man pasakyti replikos apie priimtą nutarimą “Dėl Vilniaus miesto tarybos paleidimo ir kai kurių priemonių tvarkai savivaldybėse pagerinti” bei visos tos dienos Seimo posėdžių įvertinimui, tai darau šiandien šiuo pareiškimu. Manau, kad balandžio 15 d. Seimo posėdžio, tiek rytinio, tiek ir popietinio, stenogramas kiekvienas Seimo narys turėtų gerai išstudijuoti. Ypač to prašau Respublikos Prezidentą A.Brazauską bei Konstitucinio Teismo narius. Ir padaryti politinį įvertinimą.
Esu įsitikinęs, jog šis posėdis geriausiai atskleidė tikrąją valdančiosios partijos ir jos vykdytojų politinių, teisinių bei moralinių nuostatų esmę.”
Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš taip pat prašau, kad jūs ir šį kartą paprašytumėte LDDP frakcijos narius paklausyti kito Seimo nario, darančio pareiškimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis L.Milčius yra absoliučiai teisus. Gerbiamieji kolegos, prašom klausytis. Tylos, prašom. Pertrauka nepaskelbta. Aš ją atšaukiau. Prašom, gerbiamasis L.Milčiau.
L.MILČIUS. “Aš sveikinu vadinamąją Demokratinę darbo partiją ir jos frakciją, priėmus minėtąjį nutarimą ir nusimetus paskutinius demokratijos kaukės likučius. Jeigu kas nors ir turėjo kokią kruopelytę iliuzijų, kad ši partija ir jos tikslai yra kitokie negu buvusios Lietuvos komunistų partijos, nuo šiol turėtų praregėti, jeigu nevisiškai aklas.
Balandžio 15 d. posėdžio eiga, kaip daugelį kartų bei dienų atgal parodė, kad Demokratinė darbo partija ir demokratija neturi nieko bendra, kad jai nesvarbu Laikinasis Seimo Statutas, nepriklausomos Lietuvos valstybės įstatymai, jos piliečių referendume priimta Konstitucija, žmonių santarvė. Tikriesiems diktatūros įtvirtinimo kėslams, autoritarizmui, savo nekompetencijai užslėpti pasitelkiami buldozeriniai įstatymų, nutarimų priėmimo metodai. Nesilaikoma elementaraus padorumo, visagališkumo jausmas užgožė protą. Nuošalyje paliko patys skaudžiausi žmonių interesai, jų bėdos, nepakeliamos kainos, daugiau nei vargani atlyginimai, rinkiminiai pažadai.
Kaimo žmonės, be kelių pigių propagandinių nutarimų, vis neatgauna ir, matyt, jau greitai neatgaus paties svarbiausio - teisės ir realios galimybės dirbti savo žemę. Noras kuo pilniau įsitvirtinti valdžioje, susigrobti ekonominę, politinę, finansinę galią savanaudiškiems tikslams tapo Demokratinės darbo partijos ir jos valdančiosios grietinėlės alfa ir omega.
Aš dar kartą kviečiu visus Seimo narius pergalvoti balandžio 15 d. posėdžių eigą ir jame priimtus nutarimus. Ypač kviečiu kairiuosius Seimo narius, iš kurių, mano džiaugsmui, atrodo, dar yra ir savarankiškai mąstančių bei sugebančių prisipažinti nors ir siaurame rate, kad, atrodo, šį kartą persūdėme. Istorija ir žmonės neatleis tokių posėdžių organizatoriams, jų vykdytojams ar pasyviems stebėtojams. Kalnų ir valstybių griūtys dažniausiai prasideda nuo menkniekio, o šiuo atveju pradėta nuo pamatų - žmogiškumo, įstatymų ir Konstitucijos nepaisymo.
Dar kartą sveikinu Demokratinės darbo partijos dogmatikus. Jūs eilinį kartą parodėte savo tikrąjį veidą. Manau, kad šį kartą labai daug kas suprato ir perprato tikruosius jūsų bruožus ir spalvą.”
Ačiū tiems, kurie išklausė.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar Seimo narys V.Andriukaitis prieš pertrauką.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Leiskite perskaityti trumpą Socialdemokratų frakcijos pareiškimą dėl Seimo narių mandatų atšaukimo.
“1993 m. balandžio 14 d. Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų 20ojoje Baltijos, 22ojoje Pajūrio ir 64ojoje Šakių rinkimų apygardose. Manome, kad Vyriausioji rinkimų komisija privalėjo ir įvykdė Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo sprendimą. Kadangi sprendimas jau priimtas, netoleruojame raginimų elgtis neteisiškai ir jo nevykdyti ar imtis kitokių neteisėtų veiksmų. Mes suprantame, kad kiekvienas gali abejoti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo teisėtumu. Šiuo atveju abejojantieji gali kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Norime padėkoti Seimo nariams gerbiamajai R.Hofertienei, gerbiamajam A.Eigirdui ir J.Janonui už bendrą pusės metų darbą ir jų įnašą priimant įstatymus. Sveikiname naujus Seimo narius Ražuką, Povilaitį ir Žurinską.
O Seimo Pirmininkui privalome pareikšti pastabą dėl to, kad š.m. balandžio 15 d. pačioje posėdžio pradžioje nebuvo oficialiai paskelbtas šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas. Pats Pirmininkas nepadėkojo buvusiems Seimo nariams už jų darbą, neišreiškė apgailestavimo, kad jie neteko mandatų. Seimo Pirmininkas yra viso Seimo, o ne kurios nors jo dalies Pirmininkas ir jo pareiga suprasti Seimo narių savijautą.” Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi pagaliau skelbiu pertrauką. Pertrauka iki 12.05 val.
2sesija23p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Prašome užimti savo darbo vietas. Pradedame nagrinėti trečiąjį darbotvarkės klausimą. Pranešėju užrašytas gerbiamasis Prezidentas A.Brazauskas. Bet, pasitarus su juo, siūloma, kad šitą klausimą referuotų Valstybės kontrolierius gerbiamasis V.Kundrotas. Prašom, gerbiamasis V.Kundrotai. Manau, neprieštarausite. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis V.Kundrotas jau tribūnoje. Šiek tiek vėliau. Gerai? Gerbiamasis A.Baleženti, lukterkite minutėlę. Prašome, gerbiamieji kolegos, tylos! Mes turime mūsų Seimo ir mūsų Lietuvos istorijoje pirmąjį precedentą, kai Lietuvos Respublikos vadovas, t.y. Prezidentas naudojasi savo konstitucine teise nepasirašyti Seimo priimto įstatymo. Prašau dėmesingai išklausyti Prezidento įgaliotąjį pareigūną gerbiamąjį V.Kundrotą. Prašom.
V.KUNDROTAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Turiu jus informuoti, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas priėmė Dekretą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės departamento įstatymo pakeitimo” ir grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti”, kuriame konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės departamento įstatymas, kurį jūs svarstėte ir priiminėjote ir kuris buvo iš dalies priimtas (vienas straipsnis buvo atmestas), yra pakeistas tik iš dalies. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės departamento įstatyme liko nepakeistos nuostatos, neatitinkančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės departamento įstatymas nepapildytas normomis, kurias įtvirtino Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tai konstatuodamas, Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 str. pirmąja dalimi, grąžina Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės departamento įstatymo pakeitimo”. Ir teikia šias to įstatymo pataisas ir papildymus:
1. Pakeisti įstatymo nuostatas ir terminus, neatitinkančius Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Tokios, kaip Aukščiausioji Taryba, Aukščiausiosios Tarybos reikalų valdyba, Ministrų Tarybos reikalų valdyba ir pan.
2. Pakeisti įstatymo 17 str. normą, kad Valstybės kontrolieriaus pavaduotojus skiria Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba valstybės kontrolieriaus teikimu, kaip prieštaraujančią Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurios 67 str. nesuteikia Seimui tokių įgaliojimų. Be to, papildyti įstatymą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 134 straipsnio nuostata, kad valstybės kontrolierius teikia Seimui išvadą apie metinę biudžeto įvykdymo apyskaitą. Ir papildyti įstatymo 9 straipsnio antrąją dalį nuostata, kad Valstybės kontrolės departamento kompetencijai nepriskiriama ir Respublikos Prezidento veikla.
Aš norėčiau truputį plačiau pakomentuoti ir pasakyti, kad iš esmės tas įstatymas, kurį Seimas balandžio 6 d. priėmė, yra Prezidento nepasirašytas dėl to, kad liko nepakeista Valstybės kontrolės departamento 17 straipsnio norma dėl Valstybės kontrolės departamento valstybės kontrolieriaus pavaduotojų, kaip prieštaraujanti Konstitucijai. Apie tai kalbėjau ir aš, ir ponas K.Jaskelevičius, kai pateikinėjo, - kad šita norma prieštarauja Konstitucijai. Tačiau, kaip jūs prisimenate, balsuojant šitas straipsnio pakeitimas nebuvo priimtas. O visi kiti Prezidento išdėstyti reikalavimai yra daugiau techninio pobūdžio. Kadangi mūsų naujojoje Konstitucijoje yra daugiau tokių dalykų, kuriuos reikėjo suderinti su Valstybės kontrolės departamento įstatymu, todėl aš, kaip valstybės kontrolierius, atsižvelgdamas į Prezidento Dekrete išdėstytas pastabas ir nesutikimus, parengiau naują šito įstatymo pakeitimo redakciją. Jinai jums yra pateikta. Šitas įstatymo projektas, kuris vadinasi “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento įstatymo papildymo ir pakeitimo” yra suderintas su Lietuvos Respublikos Prezidentu ir yra pateikiamas jums svarstyti. Komentuodamas šitą projektą, aš galiu pasakyti, kad į šį projektą jau yra įtrauktos visos konstitucinės normos, iš Konstitucijos jos yra perkeltos į įstatymą. Ir jeigu šis pateikiamas projektas bus priimtas, tada Valstybės kontrolės departamento įstatyme būtų normos, kurios yra konstitucinės. Naujai yra išdėstomas 1 straipsnis. Gal aš neskaitysiu, nes projektas turbūt yra išdalytas?
PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai turi. Prašom.
V.KUNDROTAS. Aš tik pakomentuosiu. Taigi į 1 straipsnį bus įtraukiama nauja konstitucinė norma. Taip pat 2, 3, 4, 5, 9, 13, 14, 15 straipsniuose yra techninių pataisymų - pakeisti pavadinimai. Be to, toks pat pakeitimas yra ir 9 straipsnyje, aš sakiau. 4 straipsnyje yra pakeitimas dėl to, kad valstybės kontrolierius pateikia Seimui išvadą apie metinę biudžeto įvykdymo apyskaitą. Tai irgi yra konstitucinė norma. Jinai, be abejo, turėtų būti įstatyme. 14 straipsnio pirmoji dalis jau buvo priimta ir prieš tai svarstant. Tai yra irgi ta pati konstitucinė norma, kad valstybės kontrolierių Respublikos Prezidento teikimu 5 metams skiria Lietuvos Respublikos Seimas. Ir tik yra papildymas, kad valstybės kontrolierius, pradėdamas eiti pareigas, prisiekia. Tai irgi yra Konstitucijoje. Dabar mes tą straipsnį dar vienu sakiniu papildome. Dėl 17 straipsnio, sukėlusio prieš tai diskusijas. Vėl yra teikiama ta pati redakcija, už kurią buvo balsuojama, kuri yra išdėstyta taip, kad “valstybės kontrolieriaus pavaduotojus skiria į pareigas ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas valstybės kontrolieriaus teikimu”. Dar kartą pakartodamas savo argumentaciją, pasakysiu, kad ta norma, kuri buvo anksčiau įstatyme, prieštaravo 67 Konstitucijos Teismui (?), kuris nesuteikia Seimui tokių įgaliojimų, o seniau kontrolieriaus pavaduotojus skirdavo Aukščiausioji Taryba valstybės kontrolieriaus teikimu. O Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme yra norma, numatanti, kad įstatyme numatytus pareigūnus skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas. Todėl dabartinė straipsnio redakcija visiškai, mano nuomone, atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstituciją, ir Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą. Todėl jinai yra pakartotinai įtraukta ir jums svarstyti. Dėl kitų - 20, 21 straipsnių redakcijos yra paliktos tokios pat, kokios buvo jūsų priimtame seniau įstatyme, kuris buvo pateiktas Prezidentui pasirašyti, ir čia jokių pakeitimų nėra. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos norėtų paklausti. Prašom. Seimo narys A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Ar nemanote, kad tam, kad neliktų abejonių, reikėtų paprašyti, kad Konstitucijos žinovai pateiktų išvadą, ar teikiama Kontrolės departamento įstatymo 17 straipsnio pataisa neprieštarauja Konstitucijai? Kadangi Konstitucija Prezidentui suteikia skyrimo teisę Vyriausybės pareigūnų atžvilgiu. Pagal Konstitucijoje nusakytus valdžių padalijimo principus, taip pat pagal Konstitucijos 84 straipsnio 13 pastraipą Kontrolės departamento ir Lietuvos banko pareigūnų atžvilgiu Prezidentui, regis, gali būti suteikiama ne skyrimo, bet teikimo teisė. Ačiū.
V.KUNDROTAS. Aš pakartosiu tą pačią argumentaciją, kurią aš pasakiau ir anąkart pateikdamas. Aš turiu čia oficialų (dar tada) Juridinio skyriaus vedėjo pono J.Žilio išaiškinimą, kad tokia redakcija, kokią aš teikiu, yra konstitucinė. Kitokių galimybių dabartinė Konstitucija nesuteikia. Ir aš nemanau, kad reikėtų atskirai kreiptis į Konstitucinį Teismą aiškinantis šitą normą. Pirmiausia dėl to, kad tai yra ir Prezidento nuostata, jinai yra oficialiai įtvirtinta Dekrete. O be to, kaip aš jums ir minėjau, dabartinis Konstitucinio Teismo pirmininkas tokią nuostatą yra pasakęs dar tada, būdamas ne Konstitucinio Teismo pirmininku, bet Seimo Juridinio skyriaus vedėju. Todėl nemanyčiau, kad reikėtų atskiro kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKAS. K.Antanavičius. Prašom, kolega.
K.ANTANAVIČIUS. Aš manau, kad čia yra mūsų darbo rodiklis, kai mes vieną keičiam, o kito nepakeičiam. Todėl siūlau šitai svarstyti skubesne tvarka ir visiškai pritariu, kad būtų priimta tai, kas yra pateikta štai tame pilname pataisyme. Ačiū.
PIRMININKAS. T.Lideikis. Prašom, kolega.
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš jūsų norėjau paklausti, kaip, jūsų nuomone, turėtų būti kontroliuojama Lietuvos banko veikla? Nes valstybės kontrolė jo nekontroliuoja, nekontroliuoja jo Vyriausybė, ir Seimas, atrodo, irgi nepajėgus kontroliuoti, bent jau Aukščiausioji Taryba nesugebėdavo. Ir ten išeidavo labai liūdnos istorijos. Kaip turėtų būti prižiūrima Banko veikla?
V.KUNDROTAS. Mano nuomone, Lietuvos bankas yra autonominė institucija. Dabartiniai įstatymai, dabartinis Lietuvos Respublikos banko įstatymas yra įtvirtinęs tokią tvarką, kad ūkinę finansinę Banko veiklą tikrina pati Banko revizinė komisija, kurios vadovą seniau tvirtindavo Aukščiausioji Taryba. Ir ta revizinė komisija turėtų pateikti ir turėdavo pateikti Aukščiausiajai Tarybai savo ataskaitą apie Banko veiklą. Deja, kiek aš prisimenu, tokių dalykų bent jau neteko girdėti, kad jinai būtų pateikusi. Bet kadangi įstatymas sureguliavo Banko kontrolę štai tokia tvarka, tai jeigu mes norėtume ir pavesti Valstybės kontrolei šitą klausimą, tektų pataisyti ir Lietuvos banko įstatymą dėl jo ūkinės finansinės veiklos tikrinimo visų procedūrų. Bet, kiek man yra žinoma, visuomet centrinis Bankas turi tam tikrą autonomiją, netgi ir Valstybės kontrolės aspektu, kadangi yra susiklosčiusi tokia valdžių ir apskritai valstybinių institucijų pasidalinimo valdžia tradicija. Viena vertus, aš nebūčiau, žinoma, prieš, kad jeigu įstatymo leidėjai manytų, kad Valstybės kontrolei reikėtų užsiimti Banko ūkinės finansinės veiklos kontrole, tai būtų man visiškai priimtinas dalykas. Kita vertus, čia yra traktuota kaip veikla, o veikla, - jūs žinot, monitarinė politika ir panašūs Banko dalykai, aišku, Valstybės kontrolei neturėtų priklausyti. Bet ūkinė finansinė veikla, ką mes ir tikrinome praeitais metais (bet prokuratūros pavedimu), tai tą būtų galima sureguliuoti. Vėlgi ta problema buvo išspręsta taip, kad Seimui yra suteikta teisė paskirti Valstybės kontrolės departamentui bet kurios institucijos kontrolę, jeigu to reikia. Be to, tokią teisę turėjo ir Lietuvos Respublikos prokuratūra. Ir jeigu yra rimtų reikalų, tai jūsų arba prokuratūros sprendimu, mes tikrinam bet kurią Lietuvos instituciją. Taigi ta problema yra sprendžiama.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau vis dėlto patikslinti. Jūs savo pranešime pasakėt, kad, svarstant 17 klausimą dėl Seimo kontrolieriaus pavaduotojų, tvarka, kurią priėmė Seimas, prieštarauja Konstitucijai. Aš asmeniškai nerandu jokio prieštaravimo Konstitucijai. Čia mes galėtume ginčytis, kas turėtų teikti, nes konkrečiai nė vienai šitai institucijai mūsų Konstitucija nėra... Aš taip pat galėčiau pacituoti ir Seimui skirtą prerogatyvą teikti...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis R.Dagy, reikia klausti.
R.J.DAGYS. Aš klausimą suformuluosiu.
PIRMININKAS. Prašau.
R.J.DAGYS. Numatyta prerogatyva steigti įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skirti, atleisti jų vadovus. Tokia teisė yra paskirta. Norėčiau paklausti, kur, kokiam straipsniui prieštarauja anksčiau priimta formuluotė? Labai tiksliai.
V.KUNDROTAS. Taip, aš galiu dar kartą pakartoti, labai tiksliai sakydamas tai, kad šita tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 5 punktui, kuriame yra nurodyta, kad Seimas gali skirti ir atleisti iš pareigų tik įstatymo numatytų institucijų vadovus. Problema yra ta, kaip tą sąvoką “vadovus” traktuoti. Jeigu mes traktuojam taip, kaip Prezidentas ir ponas J.Žilys traktavo, vadovus ta siaurąja prasme - vienas vadovas, kaip vadovas, tada taip mes ją ir suprantame. O jeigu jūs traktuojate plačiąja prasme - vadovus: pavaduotojus, dar kažkokius pareigūnus, tada prieštaravimo lyg ir nebūtų. Bet, aš kartoju, Prezidentas ir aš taip suprantu, ir ponas J.Žilys taip man išaiškino savo raštiškuose atsiliepimuose į mūsų užklausimus, kad vadovas - tai vienas vadovas. Nes jeigu Seimas užsiims ir pavaduotojų, ir kitų pareigūnų skyrimu, - jūs patys suprantate - nebus ir įstatymų leidybos, ir kitų svarbių Lietuvai klausimų. Taip aš suprantu siaurąja prasme. Čia ir yra tas prieštaravimas.
PIRMININKAS. Pranešėjui neprieštaraujant, aš norėčiau pacituoti dar vieną Konstitucijos straipsnį. Prašom atkreipti dėmesį, kokios formuluotės, kokie terminai yra tame, jau gerbiamojo V.Kundroto perskaitytame 67 straipsnio 5 punkte, ir kokia formulė yra 84 straipsnio 10 punkte. Pakartosiu, prašom klausyti. “Seimas steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria, atleidžia jų vadovus.” Ką gerbiamasis V.Kundrotas aiškino. Tuo tarpu Prezidentas - 84 straipsnio 10 dalis: “nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų numatytus valstybės pareigūnus”. Matot, yra skirtumas: ten - vadovai, čia - pareigūnai. Tai kas yra pareigūnas? Pareigūnas ir vadovas yra galų gale. O kas yra vadovas? Jis irgi pareigūnas. Tai dabar išties nuo mūsų traktavimo, o galutinai, žinoma, nuo Konstitucinio Teismo priklauso, ar čia bus teisingai padaryta, ar ne. Bet man atrodo, kad ta interpretacija, kurią siūlo didžiai gerbiamas Prezidentas ir taip pat gerbiamas V.Kundrotas, yra priimtina.
PIRMININKAS. K.Dirgėla. Nėra. V.Petrauskas.
K.DIRGĖLA. Yra, yra.
PIRMININKAS. Atsiprašau, prašom dar sykį paspausti. Prašom, bet kol kas V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Ponas pranešėjau, aš norėčiau truputėlį praplėsti anksčiau pateiktą pono T.Lideikio dėl 9 straipsnio, kad Kontrolės departamento kompetencijai nepriskiriama nei Seimo, nei Prezidento, nei Vyriausybės, nei Banko veikla. Dėl Banko jūs atsakėte. Bet vis dėlto dabartinėje situacijoje - ar galės, pavyzdžiui, jūsų departamentas prokuratūros teikimu visu rimtumu užsiimti šitų keturių institucijų veiklos tyrimu, kadangi galima, derinant su šiuo įstatymu, kalbėti apie tai, kad jūsų institucijai nepriklauso šitos struktūros, ir jūs esate bejėgiai. Kaip iš tikrųjų bus?
V.KUNDROTAS. Galėčiau jums paaiškinti. Kadangi 9 straipsnyje yra ir pirmoji dalis, kurioje yra parašyta, kad Valstybės kontrolės departamentas tikrins Seimo aparato, Vyriausybės aparato veiklą. Būtent aparato. Aparatas tai yra ūkinė finansinė veikla, ten yra biudžeto lėšų ir valstybinio turto naudojimas.Čia yra mūsų planiniai objektai, mes juos kiekvienais metais tikrinam ir tikrinsim. Kaip naudoja lėšas ir valstybinį turtą štai šitos institucijos. O Vyriausybės veikla, Seimo veikla tai yra, suprantat, kad išleidžia nutarimus, priima visokius sprendimus ir panašiai. Tą veiklą, kurios mes ir neturim įgaliojimų tikrinti, ir turim omenyje. Tai yra teismo priežiūros, Seimo, Prezidento ir panašiai veikla, kuri nėra susijusi su finansais. O visą kitą veiklą, kuri yra susijusi su finansais, su biudžeto lėšom ir su valstybiniu turtu, mes kiekvienais metais privalom ir tikrinsim, ir čia nebus jokių problemų, kadangi tai mums įstatymas leidžia.
PIRMININKAS. Tai dabar atsiprašau, K.Dirgėla. Prašom, kolega.
K.DIRGĖLA. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų pataisose numatyta, kad ataskaitą apie Biudžeto įstatymo įvykdymą duosit tiktai šių metų gale. Ar neatrodo, kad esant didelei ekonominio gyvenimo dinamikai, kontrolės įsikišimas reikalingas ir per visus metus?
V.KUNDROTAS. Matot, čia yra norma, kuri išdėstyta dabar Konstitucijoje, ir dabar mes 4 straipsnyje ją įrašome - dėl metinio biudžeto įvykdymo apyskaitos įvertinimo. Tai yra viena iš svarbiausių valstybės kontrolės funkcijų visame pasaulyje. Jinai yra dabar mūsų Konstitucijoje, ir šitą funkciją mes vykdysime ir šiais metais. Su Biudžeto komitetu tas klausimas jau yra aptartas. Tai yra biudžeto apyskaitos įvertinimas. Yra vienkartinis atsiskaitymas kiekvienais metais už visą metinį biudžeto vykdymą Lietuvoje. Tai yra vienkartinis aktas ir tas aktas bus teikiamas Seimui, jūs svarstysite ir priimsite tam tikrus sprendimus. O biudžeto vykdymo kontrolė bus atliekama ištisus metus. Bus paskirstyti objektai, bus atliekama biudžeto naudojimo kontrolė atskirose institucijose: ministerijose, žinybose, fonduose - kur tik bus biudžeto lėšos, kontrolieriai dirbs ištisus metus. Ir to metinio darbo rezultatai pateks į tą apyskaitą. Be tos apyskaitos, kurią mes, gavę iš Finansų ministerijos arba iš Vyriausybės, įvertinsime atskirai, įvertinimo į tą ataskaitą pateks ir visi darbo rezultatai, kuriuos mes turėsime sukaupę per metus. Todėl nors yra įrašytas vienkartinis biudžeto apyskaitos įvertinimas, bet darbas bus vykdomas ištisus metus.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Bulovas. Prašom.
V.V.BULOVAS. Taip, aš bandau iš dviejų klausimų padaryti vieną. Seime, kai kuriuose komitetuose yra toks aplankas apie muitines. Pagal pateiktą projektą dabar jūs prižiūrėsit valstybės turto naudojimą. Faktiškai tai, ką muitinės konfiskuoja, turėtų būti lyg ir valstybės turtas. Vienas aktas dėl muitinės tikrinimo mane labai nustebino. Ten buvo kalbama apie smulkius, smulkius pažeidimus muitinėje: ten durys, kėdės - tokios smulkmenos. O muitinės dirba tikrai prastai. Ar jūs jas galit tikrinti? Ir antras klausimukas toks. Analizuodamas jūsų medžiagą, aš pastebėjau, kad daug įdomių, gal ne bylų, bet medžiagų yra perduodama prokuratūrai ir toliau tos grafos apie įvykdymą lieka tuščios. Ar jūsų departamentas toliau numato tą kontroliuoti, ar ne? Pagal esamą įstatymą jūs lyg ir nusiplaunat rankas: perduodat aktą ir tuo baigiasi. Ar nemanot, kad įstatymą reikėtų ir šitoje vietoje pakoreguoti?
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamieji kolegos. Gerbiamajam V.Bulovui aš per anksti įjungiau mikrofoną, todėl jam tiek daug minučių užrašyta. Prašom nepykti, čia mano kaltė. Prašom, gerbiamasis V.Kundrotai.
V.KUNDROTAS. Dėl muitinių veiklos. Tai yra mūsų objektas ir mes turėtume... Kiek jau man žinoma, buvo tikrinta daug muitinių ūkinė, finansinė veikla ir pažeidimai kitais jų darbo aspektais. Dėl konfiskuoto turto. Be abejo, konfiskavus jis tampa valstybiniu turtu. Ir čia yra labai daug pažeidimų. Tai mums yra žinoma ir yra numatyti dar šiais metais atitinkami muitinių tikrinimai. O pažeidimas, labiausiai paplitęs, aš galiu pasakyti, būtent dėl konfiskuoto turto. Įkainojamas jis yra visiškai ne tos vertės dažniausiai, negu jisai faktiškai kainuoja, kai jis yra konfiskuojamas. Po to ar pareigūnai, ar kažkokie aplink juos besisukantys žmonės nusiperka šitas vertybes už labai mažą kainą. Būtent ir Lazdijų muitinėje yra tikrinti šitie dalykai, yra perduota prokuratūrai medžiaga. Taigi, žinoma, mes į tą klausimą žiūrėjome ir žiūrėsime. Tai yra mūsų kompetencija. Papildomų įgaliojimų mums nereikia. Dėl prokuratūros irgi yra buvusi tam tikra problema, bet su generaliniu prokuroru mes buvome susitikę neseniai, ir dabar jis yra parašęs visoms savo teritorinėms prokuratūroms, kad būtų teikiama operatyviai informacija tiek dėl mūsų užklausimo, tiek savarankiškai prokuratūra teiktų informaciją apie mūsų perduotų medžiagų vyksmą, kokie yra rezultatai. Čia, aišku, tam tikras aplaidumas buvo ir departamento. Kai kurios medžiagos buvo galbūt ir primirštos, perduotos prokuratūrai ir gulėjo. Bet dabar mes tam tikrą ir peržiūrą savo medžiagų darome, kadangi taikome judėjimo rezultatų elektroninę apskaitą. Grįžtame į 1991 m. - 1992 m. ir kaip tik surandame tokių bylų, kurios dėl to, kad išėjo darbuotojai, pasikeitė ar kad nebuvo vadovo dar tais laikais ar pan., buvo tokio darbo broko ir tą reikia pripažinti. Bet aš jums ir sakiau, kad jos yra taisomos. Ir čia kažkokių įstatyminių pataisų, mano manymu, nereikėtų, kadangi mes darbo tvarka... Ir Prokuratūros įstatyme, ir mūsų įstatyme pakankamai yra įgaliojimų, kad tuos klausimus išspręstume.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš jau sakiau, kad šitas Prezidento dekretas ir šitas klausimo nagrinėjimas, kurį mes pradėjome, yra kol kas neprecedentinis, kadangi tai pirmasis atvejis pagal Konstituciją. Jokios procedūros mes neturime, kadangi Aukščiausiojoje Taryboje tokių dalykų nebuvo. Vadinasi, mes gal susitarkim pagal senąją procedūrą, o kai paskui Statute bus šitie dalykai surašyti, tai atitinkamai elgsimės. Primenu aš Konstituciją... Štai dar vienas Seimo narys nori pasiūlyti. Primenu Konstituciją. 71 straipsnis. “Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per 10 dienų po įteikimo arba pasirašo, arba oficialiai skelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti.” Vadinasi, mes dabar turime pradėti oficialiai svarstymo procedūrą ir buvo pasiūlymas daryti tai skubesne tvarka. Dabar dar Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Čia turėtume trupučiuką pagalvoti, kad vis dėlto nesuklystume antrąjį kartą. Aš galvočiau, kad galbūt reikia įpareigoti profilinį komitetą, šiuo atveju Valstybės ir teisės komitetą, kad jis būtinai apsvarstytų ir duotų išvadą. Galbūt šiandien vadinkim tai pristatymu, o paskui pradėsime pirmąjį svarstymą nuo šito komiteto išvados. Aš nežinau, ar šiuo atveju mes turėtume prašyti Juridinio skyriaus išvados. Galbūt šito ir nereikėtų. O nutarimų... Jūs pats suprantant, kad yra dviejų ėjimų, vadinkim. Tiktai šiuo atveju aš siūlyčiau, kad tai būtų trijų ėjimų. Šitas ėjimas pirmasis, o toliau dar du ėjimai.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Atsiimu savo pageidavimą.
PIRMININKAS. Gerai. Tada dar pranešėjas.
V.KUNDROTAS. Kiek mane informavo, tai tiek Biudžeto ir finansų komitetas, tiek Valstybės ir teisės komitetas pritarė šitam projektui, kai buvo teikiama seniau. Ir 17 straipsnis buvo tarp jų.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, tada aš siūlau, kad mes štai taip padarytume. Vis tiek šiandien mes šito dalyko toliau nenagrinėsim (ne anksčiau kaip ketvirtadienį), vadinasi, bus dar laiko viename ar kitame komitete šitą dalyką aptarti. Aš siūlau, kad mes pagal seną tvarką įrašytume į darbų programą, pradėtume nagrinėjimo procedūrą. Ir aš manau, kad čia toks aiškus dalykas, kaip Prezidento teikimas, kad čia jau nebūtina pasisakyti dėl balsavimo motyvų, o iš karto balsuojam arba konsensu sutariam. Ir antras balsavimas, ar nagrinėjam skubesne tvarka. Tai dėl pirmojo dalyko sutinkam konsensu? Nereikia balsuoti? Aišku. Taigi įsirašėm į darbų programą ir oficialiai pradedame nagrinėjimo procedūrą. O dabar buvo pasiūlymas gerbiamojo K.Antanavičiaus (ir aš jį remiu), kad būtų nagrinėjama skubesne tvarka. Ar yra reikalas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Ne. Tai prašom balsuoti. Kas už tai, kad... Pirma registruojamės. Prašom registruotis, kolegos.
Salėje - 94 Seimo nariai. 12.45 val. Taigi kas už tai, kad darbotvarkės 3 punktas, Prezidento dekretas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento įstatymo pakeitimo” grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti” būtų nagrinėjamas skubesne tvarka? Prašom balsuoti.
Už 66, prieš - 12, susilaikė 5. Nagrinėsim skubesne tvarka. Bet kol gerbiamasis V.Kundrotas dar tribūnoje, aš, naudodamasis savo teise, dar vieną dalyką noriu pasakyti. Man atrodo, kad gerbiamasis V.Kundrotas galėtų pateikti kam nors iš Seimo narių arba kuriam nors Seimo komitetui ir Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Valstybės kontrolės departamento statuto patvirtinimo, pakeitimo ir papildymo” projektą, kad būtų pasiūlyta suderinti du šitos žinybos veiklą apimančius įstatymus ir jų atitinkamus straipsnius. Aš turiu galvoje Valstybės kontrolės departamento įstatymą, jeigu mes jį tokį priimsim, ir tada atitinkamai Valstybės kontrolės departamento statuto įstatymą. Tai aš manau, kad gerbiamasis V.Kundrotas su tuo mano pasiūlymu sutinka.
V.KUNDROTAS. Taip.
PIRMININKAS. Tai ačiū. Dabar pereinam prie finansinių reikalų. Kol mes juos pradėsim nagrinėti, aš noriu perskaityti vieną pareiškimą, kad visi Seimo nariai ir visuomenė žinotų, kadangi to reikalauja Seimo Statutas.
“Seimo Pirmininkui. Seimo nario S.Šaltenio pareiškimas. Pranešu jums, kad, kaip laikinai ėjęs Piliečių chartijos frakcijos pirmininko pareigas, atsistatydinau. Piliečių chartijos frakcijos pirmininku yra išrinktas T.Lideikis.” Sveikinu gerbiamąjį T.Lideikį.
Ir dar Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, norėjau jūsų paklausti dėl gerbiamojo Respublikos Prezidento A.Brazausko teikimo, kuris buvo padarytas Lietuvos Respublikos Seimui, “Dėl Vilniaus miesto tarybos paleidimo”. Iki šiol šitas teikimas yra neperskaitytas, neįtrauktas į šios dienos darbotvarkę. Norėčiau paklausti, koks bus šito teikimo likimas? Ar mes negalėtume jo išgirsti?
2sesija23p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Aš galiu iš karto pasakyti. Kiek aš žinau, šitas teikimas yra viešai skelbtas visai Lietuvai, o Seimo nariams jis yra išdalytas, ir visi Seimo nariai turi. Taigi dar sykį kartoti jo nereikia. Bet aš primenu, kad ten yra kreipimasis ne tiktai į Seimą, bet ir į kitus. Ir iš kitų aš laukiu atitinkamų veiksmų. Tai kai bus tie veiksmai, tada Seimas, mano manymu, galės šitą klausimą nagrinėti.
Kviečiu gerbiamąjį E.Vilkelį į tribūną.
E.VILKELIS. Laba diena.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis ministre, trumpai pasakyti, ar buvo pasiūlyta pataisymų, pakeitimų, nes čia naujo pranešimo jums nereikia daryti.
E.VILKELIS. Aš dar negavau vienos medžiagos dėl pakeitimo į bendrojo akcizo mokestį. O kitur tai lyg ir čia nėra esminių prieštaravimų, kurie buvo pasakyti praeitą kartą, kada aš pristatinėjau tuos projektus. Čia, be abejo, nekalbama apie fizinių ir juridinių asmenų, kadangi aš tada pristatinėjau tiktai dėl terminų pratęsimo,vadinasi “Dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatų 1993 m. individualioms (personalinėms) įmonėms ir ūkinėms bendrijoms, gaminančioms žemės ūkio produkciją”, “Dėl pelno mokesčio lengvatų žemės ūkio įmonėms 1993 metais” ir “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl apyvartos mokesčio pakeitimo į bendrojo akcizo mokestį” galiojimo pratęsimo”. O dėl atsiskaitymų su biudžetu, tai dabar yra papildytas šitas įstatymas keliais punktais. Matyt, jį reikėtų svarstyti atskirai, o ne bendrai su tais, kuriuos aš dabar paminėjau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai kas norėtų paklausti? Siūlymas yra toks: iš tikro dėl trijų čia esančių klausimų mes galėtume turbūt be didelių debatų balsuoti ir pereiti prie tolesnės nagrinėjimo stadijos, o štai tą klausimą, kuris yra sudėtingesnis, atskirai nagrinėtume.
Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Aš norėčiau pasisakyti už tai, kad bendras akcizo mokestis nebūtų taikomas vaistams, kadangi vaistai vis dėlto yra daugiau mažiau valstybės dotuojami. Ir nėra tokios prasmės paimti akcizo mokestį, o paskui dotuoti. Tai galbūt iš karto galima būtų įrašyti į tą pakeitimą šitokį punktą dėl vaistų neapmokestinimo bendruoju akcizu.
E.VILKELIS. Aš nenorėčiau, kad vis dėlto nebūtų daroma painiava dėl šitų reikalų. Mes galime ir daug kitų klausimų atrasti, kur iš biudžeto naudojamos lėšos. Sakykim, ir biudžetinių įstaigų statybai, ir kitoms reikmėms tenkinti, o paskui jos vėl patenka į biudžetą. Aš suprantu, kad, sakykim, vaistų gamyba yra rimta problema, bet jeigu mes šiandien pradėsim daryti išimtis, tai supraskite, kad tų išimčių šiandien galima atrasti labai ir labai daug. Ir juo labiau kad šitas klausimas yra dabar pateikiamas ekspromtu. Aš manau, kad neturėtų Seimas šito klausimo svarstyti.
PIRMININKAS. K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Šie du įstatymų projektai, tai pat nutarimas “Dėl apyvartos mokesčio pakeitimo į bendrojo akcizo mokestį galiojimo pratęsimo” buvo aptarti Biudžeto ir finansų komitete, ir manau, kad tai, kad tiktai formalus jiems tenka dalykas - pratęsimas. Tai siūlau pasinaudoti tuo, ką siūlė ir gerbiamasis Č.Juršėnas, kad tiesiog pritartume jiems po pirmojo, antrojo svarstymo ir įtrauktume į ketvirtadienio darbotvarkę. Kadangi iš tiesų tas pratęsimas, ypač bendrojo akcizo mokesčio, yra labai aktualus.
PIRMININKAS. Ir A.Kubilius. Prašom, kolega.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, aš taip susipažinęs su pono buvusio ministro pirmininko B.Lubio aiškinamuoju raštu. Na, susidaro vaizdas, kad tas pridėtosios vertės mokestis gali čia taip ir niekad nebūti taikomas, nes jau 1991 m. Vyriausybė siūlė taikyti. Ir dabar nutarime yra siūloma pratęsti nutarimo “Dėl apyvartos mokesčio pakeitimo į bendrojo akcizo mokestį” galiojimo laiką, kol bus įvestas pridėtosios vertės mokestis. Ar jūs nemanytumėte, kad būtų tikslinga, jog Seimas įsipareigotų vis dėlto priimti tą įstatymą kada nors?
E.VILKELIS. Čia Seimo reikalas. Galiu tiktai painformuoti, kad šito naujojo įstatymo projektas pateiktas Vyriausybei. Artimiausiu metu jis bus svarstomas Vyriausybėje. O po to, be abejo, jūs jau čia spręskit, ar greitai, ar ne. Be abejo, reikėtų kuo greičiau priimti tą įstatymą, bet tai nereiškia, kad jį reikia skubinti priimti ir priimti nekokybišką.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, jeigu sutinkate su mano siūlymu, kuriam, kiek aš suprantu, pritaria ir ministras, tai mes dėl tų trijų balsuojam. Žinoma, dėl kiekvieno atskirai. Ir po to padiskutuojam dėl darbotvarkės 5 punkto “Dėl mokesčio sumokėjimo į biudžetą terminų atidėjimo”. Taip, gerbiamasis ministre?
E.VILKELIS. Taip, ir dar yra fizinių ir juridinių asmenų pelno mokesčio pakeitimas.
PIRMININKAS. Tai čia šitas vėliau. Čia šiek tiek vėliau. Tai jeigu, gerbiamieji kolegos, sutinkat, tada aš siūlau balsuoti už tai, kad nutarimui “Dėl apyvartos mokesčio pakeitimo į bendrojo akcizo mokestį galiojimo pratęsimo” būtų pritarta po antrojo svarstymo. Ar sutinkat, ar reikia balsuoti? Nereikia balsuoti. Konsensu.
Tada toliau. Ar gerbiamieji kolegos pritaria tam, kad įstatymui “Dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatų 1993 m. individualioms (personalinėms) įmonėms ir ūkinėms bendrijoms, gaminančioms žemės ūkio produkciją” projektui būtų pritarta po antrojo svarstymo? Ar reikia balsuoti? Pritariam? Konsensu. Ir trečias dalykas. Ar gerbiamieji kolegos sutinka su tuo, kad įstatymo “Dėl pelno mokesčio lengvatų žemės ūkio įmonių 1993 m.” projektui būtų pritarta po antrojo svarstymo? Sutinkam? Taigi dėl trijų projektų konsensas.
O dabar, gerbiamasis ministre, prašom pasirinkti, ar jūs pateikiat pirmiau tuos du įstatymus... Man atrodo, taip būtų geriau, kadangi tai lengvesnis darbas. Ar einam iš eilės ir sustojam prie 5 punkto? Gal geriau pateikite.
E.VILKELIS. Man tai tas pats. Ir tas, ir tas.
PIRMININKAS. Man technologiškai lengviau 8 ir 9. Tai prašom pateikti šituos klausimus, ir gal vienu kartu. Prašom.
E.VILKELIS. Gerai. Fizinių asmenų...
2sesija23p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Įstatymo “Dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo” ir įstatymo “Dėl juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektai. Prašom, ministre.
E.VILKELIS. Vyriausybės 1993 m. kovo 5 d. rašte Nr.9 3177 gana detaliai išvardyti momentai ir nurodytos priežastys, dėl ko yra teikiami Fizinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimai ir papildymai. Aš manau, kad Seimo nariai yra su visais detaliai susipažinę. Ir su mūsų rašto formuluotėmis,ir su pačiais pakeitimais. Jeigu reikalinga kažkokia papildoma informacija, aš ją galiu pateikti. Bet aš manau, kad tie, kurie domėjosi šituo klausimu... Šitas klausimas buvo svarstytas Biudžeto ir finansų komitete. Iš esmės Vyriausybės pateiktam projektui yra pritarta. Kai kurioms normoms šitame komitete lyg ir nepritarta, bet aš manyčiau, kad gal tiesiog dėl darbo tvarkos, jeigu mes galėtume tiesiog kiekvieną pakeitimą, kuris kelia abejonę Seimo nariams, aš galėčiau išdiskutuoti, ir būtų tokia tvarka greičiau šitie dalykai priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, šitoje stadijoje tiktai klausimai, po to jau diskutuosim. Taigi prašom. V.Briedienė. Prašom klausti.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis ministre, ar tikslinga apmokestinti pašalpas, nes mes viena ranka duodam, o kita atimam? Ir ar jums neatrodo, kad nelogiška apmokestinti pajamas, mažesnes negu minimalus gyvenimo lygis? Ačiū.
E.VILKELIS. Yra tam tikros rūšys pašalpų, kurios yra neapmokestinamos. Tai yra ir dabar galiojančiame įstatyme. O dabar mes norime netgi, sakykim, 2 straipsnio 2 punktą būtent papildyti viena pašalpų forma, kurios mokamos iš stipendijų fondo. Tai čia tiktai papildomas sąrašas pašalpų, kurios yra neapmokestinamos. Jeigu jūs turite omenyje konkrečiai 2 straipsnio 2 punktą.
V.BRIEDIENĖ. (Negirdėti)
E.VILKELIS. Aš sakau, šiuo metu, sakykim, pagal galiojančius įmonių įstatymus gali įmonės įvairiomis formomis išmokėti dirbantiesiems netgi, sakykim, darbo užmokestį. Tai jeigu mes nereglamentuosim, kokios konkrečiai pašalpos nėra apmokestinamos, sakykim, mirties atveju, sakykim, studentams ir visa kita... Šitas sąrašas vis dėlto turėtų būti labai nedidelis. Iš viso įstatyme daryti išimtis jau yra nelabai gerai. Ir kai yra padarytos Fizinių asmenų pelno mokesčio įstatyme išimtys toms pašalpoms, kurios yra tikrai tais atvejais, kai suteikiama žmogui materialinė parama kritiniais atvejais, tai tos, be abejo, neturėtų būti. O šiaip sąvokos “pašalpa” nereikėtų išplėsti į tą sąrašą, kuris patenka į neapmokestinamas.
Dėl minimalaus gyvenimo lygio dabar yra siūloma šitame projekte truputį kita apmokestinimo tvarka. Jeigu jūs pamenate, anksčiau buvo iki 1,2 MGL apmokestinama 18%, dabar šita diferenciacija yra įkelta ir prasideda nuo 0,7. Ir dabar, sakykim, man yra pateikti skaičiavimai, kad netgi priėmus šitą sprendimą biudžetas neteks tam tikros dalies pajamų, kalbant apie fizinius asmenis. Čia maždaug skaičiuota šiems metams, atsižvelgiant į dabar galiojantį minimalų pragyvenimo lygį ir kt. Praktiškai biudžetas neteks apie 1 mlrd. pajamų būtent iš fizinių asmenų, jeigu bus patvirtintas šitas naujas priedėlis, kai mes nusileidžiam nuo 1,2 iki 0,7, kai nusileidžiam nuo 18%, kurie iki šiol galiojo, iki 10%. Tai čia jau ir yra parama būtent tiems dirbantiesiems, kurie gauna santykinai mažesnes pajamas. O pats mechanizmas, kaip žinote, minimalus, vadinasi, neapmokestinamas ir visa kita tvarka išlieka. Tiktai papildomai įvedamas sumažintas mažos pajamų dalies apmokestinimas. Nuo 18 iki 10%.
PIRMININKAS. V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Aš irgi norėčiau prisidėti prie kolegės V.Briedienės pasiūlymo, kad pajamų mokesčių nereikėtų imti bent iki 1,2 minimalaus gyvenimo lygio atlyginimą gaunančių žmonių. O man tai kyla klausimas, kodėl taip jau čia ilgai nesigirdi nieko dėl turto apmokestinimo, nes daugelis iš mūsų rinkėjų kelia klausimą, kodėl dabar nuperkami namai, išdaužomi langai, tie namai stovi, niekas jų nenaudoja, niekas mokesčių nemoka. Visose civilizuotose šalyse, bent daugumoj, kiek man teko girdėti, jeigu net patobulina, kažką prideda, pastato kažkokį priestatą, ir jau moka didesnį turto mokestį. Tai kodėl mes negalime šito dalyko padaryti, tuo labiau kad čia dabar svarstoma visa mokesčių sistema? Tai dėl turto mokesčio vis dėlto reikėtų, taip sakant, arba nuspręsti jį įvesti, arba aiškiai pasakyti, kad jis nebus įvedamas.
E.VILKELIS. Dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Buvo paruoštas įstatymo projektas, buvo svarstytas Vyriausybėje ir jisai buvo atmestas todėl, kad pirmajame variante buvo numatyta apmokestinti nekilnojamojo turto mokesčiu būtent visą nekilnojamąjį turtą. Šiandien Vyriausybė nusprendė, kad tai yra neteisinga. Dabar ruošiamas įstatymo projektas, kuriame bus kalbama būtent apie privatizuotų gamybinių patalpų panaudojimo efektyvumą ir t.t. Ir tie mokesčiai būtent skatins, kad neatsitiktų taip, kad, sakykim, užkalami gamyklų langai ir t.t. O šitame projekte buvo numatytas visas nekilnojamasis turtas, tai, vadinasi, ir gyvenamosios patalpos, ir sodo nameliai, ir garažai, ir kt. Ten procentas nebuvo didelis - 0,5%, bet Vyriausybė šitą projektą atmetė ir nepateikė Seimui svarstyti. Dabar ruošiamas naujas variantas. Būtent toks, kad per nekilnojamojo turto mokesčius būtų skatinamas efektyvus nekilnojamojo turto panaudojimas. Bet tai jau nebus taikoma butams, garažams ir pan. Tai tiek dėl... Vyriausybė, aš dar kartą akcentuoju, Vyriausybė šitą projektą atmetė.
Dėl minimalaus neapmokestinimo padidinimo. Aš suprantu, kad tai gal būtų šiandien ir logiška, bet jūs supraskite, ką aš paminėjau, - tai, koks yra daromas pakeitimas dabar, jau iš biudžeto atima maždaug apie 1 mlrd. talonų. Jeigu mes pereitume, aš dabar neturiu tokio skaičiavimo, bet jeigu mes nustatytume, kad apmokestinimas prasideda tiktai, vadinasi, na, nežinau nuo kokio procento jūs siūlote - nuo 10%, ar nuo... Turbūt nuo 10%, kad iki 1,2 apmokestinimas 10%. Tai žinokite, kad šitai dar atitinkamai pareikalaus, kitaip tariant, atims pajamas iš biudžeto.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis. Prašom, kolega.
G.A.PAVIRŽIS. Reikia pritarti, kai jūs rašot, kad pastaruoju metu plinta praktika, kai neįsiregistravusios įmonės, asmenys atlieka vienkartines komercines operacijas, perka dideles prekių partijas. Jas pardavę, nemoka jokių mokesčių ir, suprantama, valstybė praranda tam tikrą dalį pajamų. Tačiau man kelia abejonių, ar tai bus sugebėta padaryti? Sakykim, kaip tas pajamos bus galima kontroliuoti? Ir dar yra toks klausimas. Kaip žinom, Respublikos Vyriausybė balandžio 9 d. priėmė nutarimą “Dėl pensijų mokėjimo dirbantiems pensininkams”. Ar šio nutarimo nuostatos ir paskaičiavimai įtraukti į šitą teikiamą įstatymą, ar ne? Ačiū.
E.VILKELIS. Tą nutarimo projektą, kaip ir visą darbo apmokėjimo sistemą, tvarko Socialinio aprūpinimo ministerija. Taigi aš nedrįsčiau kategoriškai teigti ir, atvirai pasakius, aš abejočiau, kad būtų, atsižvelgta į šitą projektą. Projektas nėra dokumentas ir jis dar gali ilgai būti, iš viso norma gali netapti, jeigu Seimas nepatvirtins kurios nors normos. Manyčiau, kad Socialinio aprūpinimo ministerija turėjo daryti skaičiavimus, atsižvelgdama į tai, kas šiandien yra įstatymais reglamentuota. Aš nelabai supratau, ar klausėte dėl patento įvedimo, ar dėl to, kad perparduodama?
G.A.PAVIRŽIS. Ten, kur įmonių neįregistravę asmenys atlieka dideles pirkimo-pardavimo operacijas, na, ar jie numatomi apmokestinti? Kokiu būdu jūs nustatysit sumas, - ar jie deklaruos? Čia, įstatymo projekte, jūs tiesiog minite, kad tai bus 20%, ir viskas.
E.VILKELIS. Taip. Supraskite, kad šiandien mes tokią informaciją turim. Tokią informaciją turi mokesčių inspekcijos, kai pavieniai asmenys vienkartiniais užpirkimais šitą dalyką daro neužsiregistravę veiklos. Bet būtent įstatymas nereglamentuoja šito dalyko apmokestinimo. Ir todėl šita norma yra papildomai siūloma į įstatymą.
PIRMININKAS. P.Giniotas. Prašom.
P.GINIOTAS. Gerbiamasis ministre, jūsų teikiamuose įstatymo pakeitimuose kalbama apie minimalų pragyvenimo lygį ir pagal jį nustatomą minimalų dydį, iš kurio neatskaičiuojamas mokestis. Tačiau ar žinote, kad nuo 1992 m. birželio mėn. minimalus gyvenimo lygis nėra indeksuojamas, kaip tai numato minimalių pajamų garantijų įstatymas, o yra paprasčiausiai perskaičiuojamas? Ir, be abejo, atsiras toks reikalavimas, gal Seimo narių grupės, kad Vyriausybė, priimdama sprendimą, minimalaus pragyvenimo lygio ne perskaičiuotų, o indeksuotų, kaip tai numatyta įstatyme. Yra išeitis - arba keisti aną įstatymą, arba elgtis pagal tą įstatymą. Ir sakykite, ar jūs, teikdami šituos pasiūlymus ir pakeitimus, įvertinote, kad tai gali būti padaryta? Tada, na, tas dydis, minimalaus pragyvenimo lygis, labai didelis, padidės. Arba įmanomas ir kitas variantas, kad gal reikės ir jūsų pakeitimuose taikyti, kad ne 2 MGL reikės įvardinti, o, tarkime, 1 MGL.
E.VILKELIS. Mano manymu, Seimas turi teisę reikalauti iš Vyriausybės, kad būtų visi priimti įstatymai vykdomi. Čia kalbama apie konkretų įstatymą, Fizinių asmenų mokesčių įstatymą, ir kaip kriterijus apmokestinimo dydžiams nustatyti, yra tas MGL. Jeigu Seimas... Ir aš pats suprantu, kad, sakykim, šiandien nustatytas minimalus gyvenimo lygis nėra realus, bet tai turėtų Seimas, jau pritaikydamas būtent ano įstatymo normas, reikalauti iš Vyriausybės, kad realiai atsispindėtų MGL.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Vietoj manęs - Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs galėtumėte paaiškinti, kokiais motyvais vadovaudamiesi... Darant šias pataisas gavosi taip, kad nepaisant to, kad imate mokesčius iš fizinių asmenų, gaunančių mažiau negu minimalus pragyvenimo lygis, dar jūs padidinate jiems mokesčius, lyginant su dideles pajamas gaunančiais asmenimis.
E.VILKELIS. Jūs turbūt nelabai žinote patį mokesčių skaičiavimo mechanizmą. Iš gaunamo atlyginimo minusuojama suma, kuri yra nustatyta. Ir tiktai virš tos minusuotos sumos skaičiuojamos sumos 0,7, 1,2 ir pan. yra apmokestinamos šitais procentais. MGL yra minusuojamas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Dabar mes turime su jumis spręsti, ar įrašom šituos įstatymo projektus į darbų programą. Manau, kad čia siūlyti skubesnę tvarką turbūt nelabai būtų korektiška, gerbiamasis ministre, ar... Ne, va tas pataisas, tai taip. Tai tada aš ir siūlau...
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš būtent Biudžeto ir finansų komiteto vardu norėčiau pasiūlyti skubesnę tvarką.
E.VILKELIS. Aš irgi pritarčiau, jeigu tai yra įmanoma.
PIRMININKAS. Na, jeigu jūs siūlysite, - jūsų teisė. Aš teiksiu balsavimui. Man atrodo, kad čia vis dėlto įstatymai sudėtingesni ir savo apimtimi didesni, tai todėl bus ne taip paprasta mums skubesne tvarka tai daryti. Bet, jeigu komitetas siūlo, čia yra jo teisė. Ministras Vyriausybės vardu pritaria, tai man nieko kito nebelieka, kaip tiktai pasiūlyti. Gerbiamasis K.Antanavičiau, prie mikrofono.
K.ANTANAVIČIUS. Čia daugiau gal dėl tvarkos, ne vedimo tvarkos, o tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis K.Antanavičiau.
K.ANTANAVIČIUS. Kiek kalbam, kad pateikti tokias pataisas... Čia gana sudėtingos pataisos, daug jų, turėtų būti pateiktos taip: kas buvo, kas keičiama ir tada būtų galima kalbėti apie skubesnę tvarką. O jeigu nepateikia, tai deputatai turi nuodugniai tą nagrinėti ir negalima tada kalbėti apie skubesnę tvarką. Taigi jeigu ponas ministras pasižada pateikti palyginamąja tvarka, tai tada galima būtų ir nagrinėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pastaba teisinga ir, jeigu ministras sutinka, tai bus tikslinga padaryti.
E.VILKELIS. Sutinku.
PIRMININKAS. Ir dar kolega J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau oponuoti kolegai K.Jaskelevičiui dėl skubesnės tvarkos. Ir štai dėl kokių motyvų. Štai šitas įstatymas yra toks, kuris praktiškai palies kiekvieną suaugusį Lietuvos gyventoją. Todėl geras tonas netgi reikalautų, pritarus šitam įstatymui po pirmojo svarstymo, jį publikuoti. Ir čia nėra ko bijoti atsiliepimų iš vienos ar iš kitos pusės. Mes turim karčią patirtį, šiandien pripažįstam, kad tai, ką mes deklaruojam MGL, jokiu būdu nėra galimybė pragyventi. Tai, ką mes vadinam skurdo riba, tai irgi kol kas yra, vadinkim, ministro T.Medaiskio teoretizavimas, o praktiškų jokių dokumentais arba skaičiavimais paremtų dalykų Vyriausybė mums nepateikė. Todėl aš prašyčiau atsisakyti minties nuo jo skubesnio svarstymo ir priėmimo. Nieko neatsitiks. Mes vis dėlto realiai suprantame, kad šitas mokesčių pataisymas galėtų geriausiai pradėti veikti nuo birželio mėn. Todėl nieko neatsitiks, jeigu detaliai pasvarstysim, atsižvelgiant ir į pono K.Antanavičiaus siūlymą - gerai jį sulyginti, ir atsižvelgiant į pirmadienį premjero ir ministro T.Medaiskio padarytus siūlymus dėl MGL.
L.K.JASKELEVIČIUS. Dar kartą galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Prašau. Antrą kartą K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Noriu pasakyti, kad mokesčių sistemos reformavimas yra nepaprastai aktualus dalykas. Šiandien mes susilaukėm daug priekaištų dėl vienų ar kitų netobulų dalykų mokesčių įstatymuose. Todėl tie sulyginimai, apie kuriuos kalbėjo Seimo narys K.Antanavičius, jie Biudžeto ir finansų komitete yra parengti. Praktiškai belieka tiktai padauginti ir išdalinti. Tai galima bus atlikti ir rytoj. Ir vis dėlto aš siūlyčiau, kad būtų taikoma skubesnė tvarka nagrinėjant šiuos pakeitimus. Skelbti spaudoje, manyčiau, irgi nėra jokio ypatingo reikalo, nes vienaip ar kitaip tai tiktai užtęs procedūrą, o kadangi tai liečia būtent žmonių interesus ta prasme, kad sumažėja mokesčiai, na, tai kokia prasmė dar tartis, taip sakant, kaip anksčiau mėgdavo su “liaudimi” ir klausti, - va aš jums sumažinsiu mokesčius, ar jūs ne prieš? Manyčiau, kad to nereikia daryti.
PIRMININKAS. O gal dabartinė liaudis bus prieš, gerbiamasis K.Jaskelevičiau, ką jūs galvojate?
Seimo narys P.Giniotas. Prašom.
P.GINIOTAS. Aš prašau, kad tokius įstatymus dėl mokesčių svarstytume paprasta tvarka. Nes šiandien, pažiūrėjęs į tą liūdną statistiką, aš galiu pasakyti, kad Seime iki šiol dar paprasta tvarka nebuvo svarstytas nė vienas įstatymas.
PIRMININKAS. Na, gerbiamasis P.Giniotai, na, ką...
P.GINIOTAS. Pirmasis įstatymas, kuris bus svarstomas paprasta tvarka, tai yra Seimo Statutas.
PIRMININKAS. O Konstitucinio Teismo įstatymas? Prašom atsiprašyti dabar.
P.GINIOTAS. Bet ir tai buvo taip “suspausta”...
PIRMININKAS. Ach, taip?
P.GINIOTAS. “Suspausta” taip, kad tai buvo faktiškai skubesnis svarstymas. Ir aš noriu į kitką atkreipti dėmesį. Į minimalaus pragyvenimo lygio paskaičiavimą. Aš dar kartą akcentuoju, kad minimalus pragyvenimo lygis šiandien yra paskaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kiek Vyriausybė turi lėšų, o neindeksuojama pagal infliacijos koeficientą, kaip numato minimalių pajamų garantijų įstatymas. Arba aną įstatymą pakeiskite, arba keiskite kitus įstatymus, kuriuose nustatyti atitinkami dydžiai.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Negalėčiau sutikti su kolegos K.Jaskelevičiaus teiginiais, kad štai mažinam įstatymus, mažinam mokesčius ir todėl nebereikia svarstyti. Pirmiausia gyventojai nori, kad sumažintume ne keliais procentais, o keliolika procentų. Pirma. Antra. Kad sumažinti iš tiesų... Spręsti, kad nebūtų mokami mokesčiai nuo tų pajamų, kurios yra mažesnės negu realus minimalus pragyvenimo lygis, t.y. iki 6 tūkst., iš viso neimti mokesčių. Tai būtų žymiai, man rodos, paprasčiau, naudingiau visai Lietuvai. Nereikėtų tiek buhalterijas apkrauti, nereikėtų tiek daug subsidijų išmokėti ir t.t. Na, ir trečias dalykas - dėl minimalaus gyvenimo lygio. Mes turim vėlgi, jeigu jau liečiam tą klausimą, svarstyti. Todėl dalykų, kurie žmonėms rūpi ir kurie svarstytini, rimtai svarstytini, čia yra daug, tačiau tai yra pataisos. Na, mes vis tikimės, kad pagaliau bus mokesčių sistema sukurta ir šitos pataisos ne ilgam laikui. Todėl aš manau, kad čia iš tiesų negalima pakeisti per dvi savaites tų mokesčių, jie pasikeis po tam tikro laiko. Taigi ar skubesne, ar ne skubesne tvarka svarstyti, man visiškai neaišku ir neturiu jokio pasiūlymo. Tačiau šita kalba noriu atkreipti kolegų deputatų dėmesį, kad čia nėra paprastas, automatiškas dalykas, kad štai sumažinu keliais procentais mokesčius ir viskas jau išspręsta. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Aš irgi dėl balsavimo motyvų. Manau, kad neturėtume šio įstatymo svarstyti skubesne tvarka. Nes tai yra dokumentas, paliečiantis daugelio žmonių interesus. Paremčiau gerbiamojo Seimo nario K.Antanavičiaus teiginius, kad iš tikrųjų galbūt reikėtų mums peržiūrėti apmokestinimo minimumą socialinės rūpybos prasme. Nes mes kartais darome dvigubus tokius perskaičiavimus, kurie visiškai nėra būtini. Ir taip pat norėčiau pastebėti, kad mūsų gerbiamas Biudžeto komisijos pirmininkas ne pirmą kartą pateikė įstatymus, jo manymu, visiškai visiems aiškus, bet jie dažniausiai Seimo nebūdavo priimami arba tai būna tiktai dalies Biudžeto komiteto nuomonė. Manau, kad mūsų Socialinių reikalų komitetui nebus taip lengva apsispręsti dėl tokios įvedamos tvarkos. Todėl siūlau paprastą nagrinėjimo tvarką.
PIRMININKAS. Aišku. Ir K.Jaskelevičius. Tada kelis kartus balsuosime.
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis K.Jaskelevičiau.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš norėčiau, kad ponas K.Antanavičius ir ponas R.Dagys žvilgterėtų į lydraštį, kuris yra prie šio įstatymo projekto. Vyriausybė Seimui pateikė kovo 5 d. Jeigu ponui K.Antanavičiui būtų labai įdomi ta mokesčių sistema, tai buvo galima padaryti per 1,5 mėn. labai nesunkiai. Bet, kai imamasi tai aiškinti, ir kaltė yra ir paties pono K.Antanavičiaus, tai nereikia to dalyko stabdyti ir tokius argumentus pateikti, kad čia kažkas nori kažką labai greitai priimti. Tas įstatymas seniai guli ir dėl to siūlau svarstyti skubesne tvarka.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi, man atrodo, bent pusė klausimo yra aiški. Aš manau, kad visi sutinkam, kad įstatymas “Dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo” būtų įrašytas į darbų programą ir pradėtas nagrinėti. Konsensu sutariam. Taip pat, manau, aišku, kad ir įstatymas “Dėl juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo” taip pat būtų įrašytas į darbų programą ir pradėtas nagrinėti. Sutinkam? O dabar prašau jau registruotis ir tada balsuosim dėl skubesnės tvarkos. Prašom registruotis. Kas nenorite, galite nesiregistruoti. Čia kiekvieno Seimo nario valia, bet paskui prašom netriukšmauti. Gerbiamasis P.Giniotai, prašom nekalbėti iš vietos be leidimo! Gerai. Gerbiamasis S.Malkevičiau, kitą kartą raštu man parašykit, tamstai leisiu specialiai kalbėti iš vietos be leidimo.
Įregistruota 88. Kas už tai, kad įstatymas “Dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo” būtų nagrinėjamas skubesne tvarka, kaip siūlė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas bei ministras, prašom balsuoti.
Taigi 45 - už, 31 - prieš, 5 susilaikė. Pritarta.
Dabar prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad įstatymas “Dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo” būtų nagrinėjamas skubesne tvarka, prašom balsuoti.
49 - už, prieš - 29, 5 susilaikė. Taigi abu įstatymai bus nagrinėjami skubesne tvarka.
Gerbiamieji kolegos, čia buvo keliama įdomi mintis dėl skelbimo arba neskelbimo visuomenei. Tai po pirmojo svarstymo mes galime tai padaryti, po pirmo ir antro. Bet mes galim ir dabar tai padaryti, jeigu komitetas arba ministras padarys savo iniciatyva. (Balsai iš salės) Nėra ką... Na, tai aš ir sakau, kad mes čia Seimo nutarimo negalime priimti, bet jeigu ministras arba Seimo komiteto pirmininkas norėtų ar interviu forma, ar kokia kita forma šitai visuomenei paaiškinti ir supažindinti avansu, aš manau, tai nebūtų blogai. Taigi ačiū.
2sesija23p svarstyti klausimai
Grįžtam, gerbiamieji kolegos, prie 5 darbotvarkės punkto. Dar pertrauka neskelbiama. Šis klausimas, kaip tarėmės, yra sudėtingesnis, todėl dabar prašau ministrą gal dar dviem žodžiais pasakyti, kas čia ypač svarbu, o jeigu jis nemato reikalo pasisakyti, tada kviesiu kalbėti gerbiamąjį V.Petrauską. Prašom, ministre.
E.VILKELIS. Aš trumpai referuosiu. Kai praeitą kartą buvo pristatinėjamas šitas įstatymo projektas, jis buvo kur kas trumpesnis. Bet po to dar Vyriausybėje buvo svarstyti panašūs klausimai, kas buvo pateikta praeitą kartą. Taip pat buvo iniciatyva iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, todėl šitas įstatymas dabar yra papildytas kai kuriomis esminėmis normomis. Aš manau, kad Seimo nariai yra susipažinę su projektu, todėl detaliau gal ir nereikia jo pristatinėti.
Šis įstatymas, aišku, nėra populiarus, bet šiandieninė situacija, kuri susiklostė ūkyje dėl sutrikusių atsiskaitymų, dėl sunkios ekonominės-finansinės būklės ir iš dalies netgi dėl esančių įstatymų nelankstumo... Sakykim, jeigu tie įstatymų projektai, kurie yra dabar pateikti, kalba apie tai, kad sankcijos bus taikomos tik nuslėptų pajamų pelno dydžiui su tam tikra dviguba sankcija, tai lig šiol galiojusiame ir dabar dar galiojančiame įstatyme šitos normos buvo tikrai labai didelės, kai buvo į biudžetą išieškoma visa vadinamoji nuslėptų pajamų dalis ir dar dviguba ekonominė sankcija. Aišku, esant tokioms sankcijoms ir tokiai tvarkai, tikrai kai kurios įmonės atsiduria prie bankroto ribos, bet šiek tiek dirbtinai, nes šitos sankcijos vis dėlto buvo per didelės.
Taigi remdamiesi tuo, kas pasakyta, mes siūlytume tokį įstatymo variantą. Tiesa, yra pateikta Juridinių asmenų mokesčio įstatymo pakeitimuose norma, bet aš manau, reikėtų mums apsispręsti, kad mes ten norėjome pakeisti 16 straipsnį, kur buvo numatyta: “esant būtinumui Finansų ministerija gali atidėti pelno įmokų ir ekonominių sankcijų mokėjimo į valstybės biudžetą, o miesto ir rajonų valdybos į savivaldybės biudžetus terminus”... Manyčiau, kad ši redakcija, kuri yra dabar pateiktame įstatyme, geresnė tuo, kad numato ir mechanizmą, kaip bus elgiamasi po to, jeigu jos neįvykdys būtent tų savo įsipareigojimų, nukėlus terminą nesumokės į biudžetą tam tikrų sumų.
Taigi siūlyčiau nagrinėti šį įstatymo projektą, kuris yra pateiktas, kaip dėl atsiskaitymų su biudžetu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar gali ministras truputėlį pailsėti. Jūs galit prisėsti. Dabar kolegos pasisakys. V.Zimnickas. Prašom. Atsiprašau. V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Ponios ir ponai! Pradėjome svarstyti vieną po kito tikrai labai svarbius įstatymus, reguliuojančius valstybės biudžetą, finansinę sistemą. Labiausiai įstringa tai, kad, šiaip ar taip, mes neturime subalansuotos mokesčių sistemos, kadangi kai kuriuos terminus pratęsėm, kai ką ketinam atidėti. O vis dėlto pats svarbiausias dalykas tai būtų sukurti sistemą, kuri skatintų neslėpti pajamų. Suprantama, kad vien mokesčių didinimo kelias šito neleis padaryti. Tam tikra mokesčių dydžio riba duoda priešingą efektą. Pajamų į valstybės biudžetą kiekis mažėja, kadangi tiek asmenys, tiek įstaigos, organizacijos, firmos, bendrovės ir t.t. pajamas slepia. Ką jau kalbėti apie tai, kad atsiranda Lietuvoje žmonių, kurie pareiškia, kad iš viso nemokės jokių mokesčių - ar jie būtų dideli, ar maži.
Kitas labai svarbus dalykas, mano nuomone, kad šiame projekte “Dėl mokesčių sumokėjimo į biudžetą terminų atidėjimo”... Šiame projekte, dar pono B.Lubio Vyriausybės pasirašytame, kalbama apie tai, kad siekiama sureguliuoti, na, kažkiek palengvinti finansinę būklę tų įmonių, kurių atsiskaitymai su NVS šalimis įstrigę. Ką tai rodo?
Ponai ir ponios Seimo nariai, Vyriausybės atstovai, juk esmė yra ta, kad nepaprastai daug Lietuvos kapitalo yra ne Lietuvos piliečių rankose. Mes nežinome, kiek Lietuvoje investuota ir investuojama nešvarių pinigų, kiek investuojama sovietinės kompartijos ir KGB pinigų. Mes šitų skaičių nežinome. Dėl, švelniai tariant, netobulo Pilietybės įstatymo labai daug Lietuvos turto yra įsigiję ne Lietuvos, o Rusijos piliečiai. Labai abejotina, ar sugebės Vyriausybės sudaryta komisija objektyviai įvertinti visą šitą padėtį. Aš jokiu būdu nekalbu apie tai, kad jau iš anksto nepasitikiu Vyriausybės komisija ir keliu kažkokius galimus nusižengimus. Anaiptol.
Beje, norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į vieną faktą. Visiškai neseniai viename iš Lietuvos dienraščių buvo informacija, kad į Respublikos Prezidentą neva kreipėsi viena Lietuvos firma, prašydama atleisti ją nuo mokesčių. Paneigimo nebuvo. Ir dabar kaip netiesioginis tokios informacijos įrodymas štai yra šito įstatymo projektas.
Kas vis dėlto objektyviausiai nustatys, ar tikrai viena ar kita įmonė verta atleidimo nuo pareigos mokėti mokesčius į biudžetą? Vyriausybės komisija gali gauti labai klaidinančią informaciją, fiktyvią informaciją, tuo labiau kad netgi ir LDDP suvažiavime, kiek iš spaudos teko skaityti, buvo minčių, kad nepavyksta išvengti ir nepageidautinų žmonių atėjimo į struktūras, valstybines įstaigas, organizacijas ir t.t. Ar tikrai bus visiškai švariom rankom, visiškai sąžiningai ir dorai dirbama šitoje komisijoje? Ar tikrai komisija galės garantuoti, kad visi pateikti dokumentai bus visiškai teisingi, kad visos firmos, kurios kreipsis, kreipsis pagrįstai, ir pan.? Garantijų dėl viso šito nėra.
Norėdamas sugrįžti prie tos minties, kad neturime mes Lietuvos Respublikos mokesčių sistemos, norėčiau kreiptis ir į Vyriausybę, ir į Seimo narius vis dėlto neskubėti šito įstatymo nepriimti. Principas “viskas arba nieko” apskritai nėra geras principas, bet šiuo atveju, manyčiau, kad jis galėtų būti taikomas. Jeigu nėra įstatymo ir šitoj dabartinėj sunkioj ekonominėj situacijoj mes negalime parengti įstatymo, kad visos įmonės atleidžiamos nuo mokesčių ir t.t., tai išskirti, suteikti pirmenybę kažkurioms iš jų būtų labai neteisingas sprendimas, kadangi tikrai būtų daugybė piktnaudžiavimų, daugybė nesąžiningumo. Ir tuo labiau, aš čia atkreipiau dėmesį į Vyriausybės buvusio premjero lydimąjį raštą, kalbama aiškiai apie NVS šalis. Pavyzdžiui, čia nepasakyta, kad tik Lietuvos ūkio subjektai. Vadinasi, ir bendros Lietuvos ir Rusijos įmonės gali būti atleidžiamos nuo mokėjimų į biudžetą. Tai šitoje sunkioje ekonominėje valstybės situacijoje būtų, mano nuomone, labai pavojingas dalykas.
Vis dėlto aš labai prašyčiau ir Seimo narių suprasti tą situaciją, ypač Seimo daugumos, ir Vyriausybės atstovų įvertinti tas aplinkybes ir neskubėti priimti šį įstatymą, neskubėti dėl šito projekto. Čia, aišku, galiu pasakyti lengvai pasakomą mintį, bet sunkiai įgyvendinamą - reikia subalansuotos, tobulos finansų, mokesčių sistemos. Lietuvoje mes jos neturime. Aišku, čia ir Biudžeto ir finansų komiteto, ir Vyriausybės, ir atitinkamos ministerijos uždavinys. Tačiau, mano nuomone, šito įstatymo priėmimas šiandien būtų didelė klaida ir didelė spraga mūsų įstatymų leidyboje.
Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar mes turime šiek tiek susitarti dėl savo darbo tvarkos, sakykim taip, patikslintos tolesnės darbo tvarkos. Yra kompiuteryje dar 5 Seimo narių pavardės. Jeigu kolegos kalbėtų tik po 3 minutes ir mes sutiktume šiek tiek užimti pertraukos laiko, tai mes bent užbaigtume šitą klausimo stadiją. Ar mes dabar iš karto skelbiame pertrauką, o diskusijas tęsiame po pietų taip, kaip numatyta darbų programoje? (Balsai iš salės) Po pietų? Gerbiamasis ministre, jūs ir esate užrašytas po pietų, 15 val. Aš čia nieko negaliu padėti.
Jeigu Seimo nariai manęs dabar paklausytų ir neskubėtų pietauti, tai tada mes galėtume baigti diskusijas. Bet aš nematau entuziazmo, todėl aš tik noriu dėl vieno dalyko susitarti. Trys klausimai, kuriuos mes patvirtinome skubesne tvarka ir po antrojo svarstymo, t.y. 4, 6, 7, kiek aš supratau, nekelia abejonių nei kurioj nors pusėj, nei centre. Tai gal mes dėl jų galėsime po pietų balsuoti? Dėl 4, 6, 7. Galėsime tai padaryti? (Balsai iš salės) Gerai. Tai tada aš užsirašiau tuos, kurie čia yra kompiuteryje, ir pasisakymai - iš karto po pietų.
O dabar, kol bus paskelbta pertrauka, dar kolegos R.Dagio pasisakymas, t.y. pareiškimas. Prašom. Pertrauka oficialiai nepaskelbta.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai...
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis R.Dagy! Bet kas labai skuba, tai vis tiek aš jiems, nemandagiems, siūlau gero apetito.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš perskaitysiu pareiškimą, kuris gana trumpas, taigi neišalksim per daug.
PIRMININKAS. Prašom.
R.J.DAGYS. Seimo Socialdemokratų frakcijos pareiškimas dėl Vilniaus miesto tarybos paleidimo.
“1993 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą “Dėl Vilniaus miesto tarybos paleidimo ir kai kurių priemonių tvarkai savivaldybėje pagerinti”.
Pagal Laikinąjį Seimo Statutą šis nutarimas iš tikrųjų priimtas be 1 jo punkto, kadangi Seimo narys gerbiamasis K.Bobelis, balsuojant dėl šio punkto, dalyvavo ir susilaikė. Todėl Seimo Socialdemokratų frakcija negali toleruoti tokio Seimo Pirmininko elgesio, kai nekreipė dėmesio į teisėtas pastabas ir užfiksavo, kad šis nutarimo punktas priimtas.
Tačiau taip pat negalime toleruoti ir raginimų nevykdyti Seimo nutarimų ar bandyti daryti tam spaudimą įvairiais nepriimtinais būdais. Vienintelis priimtinas būdas yra imtis tik teisėtų priemonių - kreiptis į Seimą, Konstitucinį Teismą, kad nutarimas būtų atšauktas.”
Norėčiau priminti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad pagal mūsų Konstituciją visi straipsniai, prieštaraujantys mūsų Konstitucijai, iš Reglamento yra išbraukti ir kvorumas fiksuojamas taip, kaip parašyta Konstitucijoje “nuo Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje”. Todėl visos fiksavimo tvarkos - prieš ar po - yra nekonstitucinės. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. O gal dar kas nori kokį pareiškimą padaryti iki pietų? Ne? Gerai. (Salėje triukšmas) Tada dar sykį jau visiems gero apetito. Pietų pertrauka iki 15.00 val.