Septynioliktasis
posėdis
1993
m. balandžio 6 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko A.Šleževičiaus pasisakymas ir atsakymai į klausimus |
|
2. |
|
|
3. |
Seimo narių pareiškimai
Z. Šličytė. Paklausimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei
A.Sakalas. LSDP frakcijos pareiškimas ryšium su Europos profsąjungų veikla
V.Žiemelis. Piliečių chartijos ir Sąjūdžio frakcijų pareiškimas
B.Gajauskas. Laisvės frakcijos pareiškimas
A.Rudys. LSDP tarybos rezoliucija dėl LDDP Vyriausybės programos
Seimo narių pareiškimai (93.04.06)
2sesija 17 p. Svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir jo pavaduotojas A. Sakalas
PIRMININKAS (A.SAKALAS).
Pareiškimą padarys Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš pateikiu oficialų paklausimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir norėčiau, kad į šitą paklausimą atkreiptų dėmesį tie Seimo nariai, kurie yra išrinkti vienmandatėse apygardose.
“Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui gerbiamajam A.Šleževičiui ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui gerbiamajam R.Karazijai. Paklausimas.
Lietuvos Respublikos Seimas 1992 m. gruodžio 8 d. priėmė nutarimą “Dėl atsiskaitymų sureguliavimo tarp produkcijos gamintojų ir perdirbėjų”. Nutarimu nustatyta, kad žemės ūkio produkciją superkančios ir perdirbančios įmonės privalo likviduoti įsiskolinimus žemės ūkio produkcijos gamintojams iki 1992 m. gruodžio 15 d. ir sumokėti 0,4% delspinigių už kiekvieną dieną. Nelikvidavus įsiskolinimo, nuo 1992 m. gruodžio 15 d. taikyti dvigubą delspinigių normą - 0,8% už kiekvieną uždelstą dieną. Tauragės valstybinis mėsos kombinatas 1993 m. kovo 16 d. raštu Nr.1050 informavo mane, kad vykdyti nurodytą nutarimą Nr.114 nėra juridinio pagrindo. Visiškai nesuprantamas argumentas. Be to, atsisakymas vykdyti šitą nutarimą motyvuojamas tuo, kad 1992 m. spalio 1 d. Rusijos Respublikos pirkėjai Tauragės valstybiniam mėsos kombinatui buvo skolingi 310 mln. rublių, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos bankas neišsprendė šių rublių pakeitimo į talonus klausimo. Todėl prašyčiau atsakyti į tokius klausimus:
1. Kas padaryta, kad Tauragės valstybinis mėsos kombinatas atsiskaitytų su žemės ūkio produkcijos gamintojais pagal Lietuvos Respublikos Seimo 1992 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr.114?
2. Ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos bankas jau išsprendė rublių pakeitimo į talonus klausimą? Ką padarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kad Rusijos Respublikos pirkėjai laiku atsiskaitytų už pagal valstybinį užsakymą patiektą produkciją?” Ačiū.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Ačiū. Dabar padarys pareiškimą Seimo narys A.Sakalas. Prašome.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite perskaityti Lietuvos Socialdemokratų frakcijos pareiškimą ryšium su Europos profesinių sąjungų veiksmų diena.
“Mes, Lietuvos socialdemokratai, būdami kairiąja Lietuvos politine jėga, atiduodami prioritetą bendranacionaliniams interesams, pasisakydami už visų visuomenės sluoksnių ir grupių poreikių derinimą, siekdami harmoningo balanso tarp ekonomikos plėtojimo efektyvumo ir plačiųjų visuomenės sluoksnių socialinių garantijų, su dideliu susirūpinimu ir nerimu konstatuojame, kad Lietuvoje valdžia vis labiau koncentruojama kapitalo, turtingųjų rankose. Vykdant socialines ekonomines reformas, paisoma tik pačių turtingiausiųjų interesų, sudaromos sąlygos saujelės turtuolių klestėjimui. Keičiantis valdžioms, mainantis vyriausybėms, ši tendencija nekinta, o tik stiprėja ir tvirtėja. Juo labiau apmaudu, kai politinės jėgos žodžiais ir deklaracijomis populistiniais sumetimais gindamos plačiųjų sluoksnių interesus, siekdamos teisingumo ir socialinės darnos, realiais veiksmais atstovauja tiems patiems turtingųjų interesams. Tam padeda ir tai, kad Vyriausybė disponuoja valstybiniu turtu ir jį dalina. Esame tvirtai už tai, kad valstybinis turtas būtų atskirtas ir perduotas valstybės iždui, kurį kontroliuotų Seimas ir Valstybės kontrolės departamentas. Klestinti korupcija kompromituoja Lietuvos valstybę, diskredituoja plačių reformų idėją, sukelia socialinę įtampą, didina visuomenės nestabilumą, gresiantį peraugti į socialinį sprogimą. Tenka padaryti išvadą, kad šiuo metu Lietuvoje kapitalas ir valdžia vienijasi ir veikia išvien.
Mes, pasisakydami už griežtas antiinfliacines priemones, nes infliacija nuskurdina plačius visuomenės sluoksnius, visus nepasiturinčius ir pasitarnauja tik turtingiesiems turtėti, už aktyvią ir efektyvią užimtumo politiką, nes tik produktyvus darbas yra valstybės klestėjimo pagrindas, už efektyvų kapitalo investavimą ir ūkio perstruktūravimą, lėšų taupymą, už plačias tikslines antikrizines socialines programas ir visuomenės aktyvų bendradarbiavimą jose, už valdymo reformavimą, teisėsaugos ir teisėtvarkos stiprinimą, už korupcijos pažabojimą, valdininkų kontrolę, už plačią visuomenės savivaldą, siūlome buvusiai ir dabar vykdomai politikai socialdemokratinę alternatyvą. Mes solidarizuojamės su visomis Lietuvos profesinėmis sąjungomis, remiame ir pritariame jų siekiams. Be solidarios, organizuotos darbo jėgos nebus deramos atsvaros kapitalo interesams. Tik stiprios, gerai organizuotos profesinės sąjungos gali užtikrinti darną darbo rinkoje. Pritariame ir remiame profesinių sąjungų reikalavimus, įsipareigojame juos įgyvendinti. Socialdemokratų frakcija.” Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, gerbiamieji kolegos, prieš pereidami prie numatyto darbotvarkėje punkto, premjero A.Šleževičiaus žodžio, dar turime atlikti vieną procedūrą. Prašome, gerbiamasis A.Sakalai.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamieji Seimo nariai, kaip žinote, dėl svarbių priežasčių liko neprisiekęs vienas ministras. Jis šiuo metu yra salėje. Viskas priesaikai paruošta. Kviečiu Seimo Pirmininką į tribūną, o gerbiamąjį ministrą po to, kai Seimo Pirmininkas ateis, prašytume pasiruošti priesaikai.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame priesaikos ceremoniją. Kviečiu ministrą A.A.Sinevičių. Prašome.
A.A.SINEVIČIUS. Aš, Albertas Ambraziejus Sinevičius, jums liudijant prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą. Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
Č.JURŠĖNAS. Ministro A.A.Sinevičiaus priesaika priimta. Linkiu jam ir dar kartą visai, dabar jau visai Vyriausybei konstruktyvaus darbo.
2sesija 17 p. Svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip ir numatyta darbotvarkėje, ponas Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas A.Šleževičius maloniai sutiko atvykti į Seimą ir pakalbėti svarbiais klausimais, taip pat atsakyti į jūsų klausimus. Numatyta valanda. Manau, po to, kai ponas premjeras pakalbės, iki 16 val. bus galima dar užduoti daug klausimų. Prašome, gerbiamasis premjere.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis Prezidente, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Lygiai prieš savaitę prisiekė Vyriausybė. Buvo savaitė įtempto darbo. Buvo surengti du Vyriausybės posėdžiai, įvyko seniai planuotas susitikimas su Rusijos premjeru ponu V.Černomyrdinu, kuris dėl įvairių priežasčių, nepriklausančių nuo mūsų, buvo daug kartų atidėliotas. Svarbiausia šios savaitės tema, kuri buvo nagrinėjama Vyriausybės posėdžiuose - situacija rinkoje, maisto produktų kainų augimas ir visi šių reiškinių nulemti procesai. Maisto produktų kainų augimą lemia žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos. Pirmiausia pieno ir mėsos. Dabar dėl labai sumažėjusių gyvulininkystės produktų supirkimo tempų realių resursų darosi vis mažiau. Pasibaigęs pirmasis ketvirtis patvirtina tą ypač sunkią žemės ūkio būklę. Pieno paruošos. Pirmajame ketvirtyje pieno buvo supirkta 73% praeitų metų atitinkamo laikotarpio lygio, o gyvulių ir paukščių - tik 58% analogiško praėjusių metų periodo. Be abejo, jeigu dar įvertintume, kad ir praėjusiais metais paruošos su geriausiais metais mažėjo beveik per pusę, suprantama, kokia įtempta padėtis susidarė aprūpinant Respublikos gyventojus maisto produktais. Tai tiesioginė koreliacija su procesais, vykstančiais dėl maisto produktų kainų kilimo. Dabar vykstantis nuolatinis dialogas tarp žemdirbių ir perdirbėjų tapo įtemptas, ir dėl to visų pagrindinių gyvulininkystės produktų supirkimo kainos yra didesnės net negu atitinkamų produktų pasaulinės kainos. Aišku, jeigu mes vertinsime tiktai šiuos produktus, jų realią kokybę, kokią mes turime, ir galimybes gauti realizacinę kainą realizuojant mūsų produkciją už mūsų sienų. Dabar kiaulienos nustatytos kainos, suderintos žemdirbių ir perdirbėjų, yra 300 talonų. Jeigu įvertintume išeigą 60% mėsos ir kaulų, ir jeigu įvertintume gamybos kaštų struktūrą ir prekybinį antkainį, kuris neišvengiamai turi būti nustatomas, tai reali kiaulienos parduotuvėje kaina būtų 1,6 dolerio. Analogiška situacija yra jautienos ir pieno gamyboje. Todėl praėjusią savaitę mes kvietėme visus žemės ūkio produkcijos gamintojus, kad būtų surastas kompromisas ir būtų formuojama reali rinkos kaina pagal realius mūsų Respublikoje susiklosčiusius kaštus. Deja, kol kas dialogas vyksta labai sunkiai. Žemdirbiai ir toliau yra skatinami siekti didesnių produktų supirkimo kainų. Tai, be abejo, pirmiausia veikia maisto produktų kainų lygį. Kaip žinote, praėjusią savaitę mes svarstėme labai dinamiškus maisto produktų kainų kilimo faktus Vilniaus mėsos kombinate. Tarnybos, kurios tikrino padėtį, surado grubių pažeidimų. Nesilaikant Respublikoje veikiančių įstatymų, buvo formuojamas kainų lygis ir atskiri mėsos produktai brango du ir daugiau kartų. Mūsų kabinetas nusprendė ir pasiūlė steigėjui - Žemės ūkio ministerijai rekomenduoti atleisti kombinato direktorių poną Masaitį iš užimamų pareigų. Be abejo, čia ne atsakymas į vykstantį realų kainų kėlimą, o yra konkretus įvertinimas pareigūno, kuris viršijo savo tarnybinius įgaliojimus ir aiškiai nusižengė Respublikoje veikiantiems įstatymams. Tačiau situacija rinkoje, gyvulininkystės produktų supirkimo srityje yra tokia, kad ir toks didelis supirkimo kainų lygis, iš vienos pusės, netenkina žemės ūkio produkcijos gamintojų, o iš kitos pusės, tai yra nepakankamas, kad užtikrintų normalius išteklius ir normaliai aprūpintų Respublikos gyventojus mėsos produktais. Todėl Respublika dabar yra neprecedentinėje situacijoje, kai Vyriausybė priima sprendimus ir leidžia importuoti bekonieną į Lietuvą. To, be abejo, dar niekada nėra buvę per visą Lietuvos istoriją. Ir čia būtų tam tikra prasme priemonė, kad aprūpintume rinką mėsos produktais. Iš kitos pusės, tai būtų atsakas, kad normalizuotume vis dėlto realų supirkimo kainų lygį. Tiktai taip, tiktai ekonominiais metodais, mes manome, kad galima būtų kaip nors veikti procesus, vykstančius šioje srityje. Viena iš svarbių priemonių, kad telktume turimus išteklius geresniam Respublikos žmonių aprūpinimui mėsos ir pieno produktais. Žemės ūkio ministerija parengė ir, manau, toliau tobulins priemones, kad visi dabar turimi Respublikoje grūdų ištekliai būtų atiduodami žemės ūkio produkcijos gamintojams tiktai sukontraktavus produkciją, užtikrinant priešpriešinį produkcijos pateikimą perdirbėjams. Labai skubiai spręstinas klausimas, kuris iškyla dabar mums, yra Seimo nutarimo “Dėl kreditinių išteklių ir subsidijų skyrimo žemės ūkio produkcijos gamintojams pavasario sėjos darbams atlikti” vykdymas. Kaip žinote, dabar Vyriausybė turėtų 13 mlrd. talonų tam tikslui surasti. Dabar iš biudžeto jau yra skirta. Faktiškai tie ištekliai jau yra paskirstyti rajonams, ir ūkiniai subjektai turi galimybę tuos lengvatinius kreditus gauti - 5 mlrd. talonų sumą. 0,5 mlrd. kreditas yra suteiktas būtent šiomis dienomis. Anksčiau minėjau, kad yra sutarta, jog iš Pasaulinio banko bus gaunamas 15 mln. dolerių kreditas dyzelinio kuro ir kitų energetinių išteklių įsigijimui, kad užtikrintume pavasario sėjos darbus. Be to, mes su Finansų ministerija ir Lietuvos banku taip pat priėmėm priemones, kad paimtų Vyriausybė papildomą kreditą iš Lietuvos banko. Jis taip pat turėtų būti nukreiptas žemdirbiams, kad užtikrintų normaliai arba kaip galima normaliau pavasario sėjos darbus. Nes dabar nėra svarbesnio klausimo mūsų dienotvarkėje. Aš minėjau, kad nors supirkimo kainos dėl įvairių anksčiau minėtų faktorių auga labai drastiškai ir sparčiai, tačiau Vyriausybė nemato alternatyvos kainų liberalizacijai. Pasirinkimo mums nėra. Ir bet kokios priemonės, jeigu mes bandytume kainas reguliuoti kokiais direktyviniais metodais, jos, aišku, nieko gero mums neduotų, tik atitolintų problemą. Ir kainų liberalizavimui pirmadienį svarstęs kabinetas iš principo pritaria. Tam klausimui trečiadienį mes papildomai dar paskirsime kiek laiko, kad kai kurias detales aptartume. Iš esmės mes priversti liberalizuoti ir naftos produktų kainas. Iš dalies dauguma jų buvo liberalizuotos, bet iš esmės dabar beveik laisvomis kainomis ir prekiaujama, nustatant tik akcizo dydį. Dienotvarkėje taip pat nepopuliarus, deja, tačiau, mūsų supratimu, būtinas subsidijų atėmimas dviem duonos rūšims, kurioms buvo taikomas. 100 mln. talonų kas mėnesį mums kainuoja, ir iš esmės yra baigti visi rezervai, kad būtų galima toliau subsidijuoti. Tuo labiau kad čia vyksta labai neigiami ir jums žinomi reiškiniai. Ir dėl 45 kartų kainų skirtumų dideli mūsų ištekliai iškeliauja į kaimynines šalis. Ir Latvija nuo balandžio 1 d. buvo priversta taip pat uždrausti mūsų maisto produktų importą į Latviją, nes kito būdo normalizuoti tuos santykius jie nematė. Taip vakar pareiškė susitikime Latvijos ambasadorius ponas A.Sarkanis.
Šildymo sezonui artėjant į pabaigą, mes dabar svarstėm ir greitai turime priimti sprendimus dėl šiluminės energijos kainų sureguliavimo pramonės įmonėms ir gyventojams. Dabar susiklostė aiškiai nenormali padėtis. Ir jos, aišku, negalima buvo spręsti žiemą, kai kaina gigakalorijos šilumos pramonės įmonėms buvo 8800 talonų, o gyventojams - 300 talonų. 40 kartų kainos skirtumas yra, aišku, nepakeliama našta pramonės įmonėms. Kainų sureguliavimą šioje srityje mes, aišku, privalome spręsti su kompensacinio mechanizmo sukūrimu, kad būtų galima maksimaliai kompensuoti tuos papildomus kaštus gyventojams, mokant už komunalines paslaugas.
Taip Vyriausybė, liberalizuodama kainas, palieka labai ribotą grupę paslaugų ir produktų, kuriuose paliekamas bet koks valstybės kišimasis į kainų reguliavimo ir formavimo principus. Paliekamas dar kol kas netiesioginis kainų reguliavimas, numatant kai kurioms produktų rūšims, ypač maisto produktams, ribotus prekybinius antkainius ir taip pat ribojant perdirbimo pramonės įmonių rentabilumą. Čia mes tik patikslinome, kad rentabilumas būtų nustatomas tiktai viduje realizuojamai produkcijai, kad mes neribotume įmonių siekimo eksportuoti didesne kaina ir atitinkamai gauti pelno. Kol kas ministerijų, žinybų yra kontroliuojamos ir reguliuojamos, nustatomos transporto ir ryšių paslaugų kainos ir dar kitų netiesioginio reguliavimo priemonių.
Mes taip pat matome, kad atsiranda būtinumas panagrinėti ir parengti priemones dėl progresyvinio apmokestinimo fiziniams ir juridiniams asmenims. Nes dabar labai didelė diferenciacija yra atlyginimų srityje tarp atskirų ūkio šakų. Ji, aišku, labai neigiamai veikia bendrą ūkio būklę ir sukelia kitus neigiamus reiškinius. Vyriausybė artimiausiu metu turėtų dėl tų klausimų diskutuoti, parengti ir sukonkretinus pateikti jūsų svarstymui, kadangi čia, be abejo, yra Seimo prerogatyva.
Dėl ūkio būklės labai aktualus ir teisingas yra Seimo narės Z.Šličytės paklausimas dėl atsiskaitymų. Iš tikrųjų atsiskaitymai visiškai buvo paraližavę ūkį. Dabar bankas kartu su Vyriausybe nagrinėjo tuos klausimus. Bankas priima radikalias priemones atsiskaitymams sutvarkyti. Reikia pasakyti, kad padėtis, nors ne tokiais tempais, kaip norima, tačiau iš esmės gerėja. Ir šiandien, pavyzdžiui, atsiskaitymų įsiskolinimas žemės ūkio produkcijos gamintojams už supirktą produkciją mėsos pramonėje nesiekia 1 mlrd., o teisingiau, yra 911 mln., t.y. 45 kartus mažiau, negu buvo pasiekta maksimali riba. Atsiskaitymų trukmė sutrumpėjo iki 8,8 dienos. Tačiau ir čia dar mes turime daug ką padaryti, kad vis dėlto žemdirbys nebūtų skriaudžiamas dėl uždelstų atsiskaitymų ir atitinkamai dėl infliacijos prarastų pajamų.
Aš, pasinaudodamas proga, norėčiau taip pat painformuoti Seimo narius apie susitikime su ponu V.Černomyrdinu svarstytus klausimus, kokie susitarimai yra ir kokius mes toliau numatome bendrus veiksmus, realizuojant to pasitarimo rezultatus. Na, visų pirma pagrindinis klausimas, kuris buvo nagrinėtas ir ankstesnių vyriausybių, yra laisvo ekonominio susitarimo pasirašymas. Seniai tas susitarimas yra parengtas, visi straipsniai yra seniai parafuoti, išskyrus vieną, dėl kurio ir Sankt Peterburge mes diskutavom gana ilgai. Tai yra nesutarimas dėl formuluotės apie produkcijos reeksportą, pirmiausia, aišku, reeksportą iš Lietuvos į trečiąsias šalis. Rusija reikalavo gana griežtos formuluotės, kad, nustačius neteisėtą reeksportą iš mūsų šalies, ji pasilieka sau teisę nutraukti ekonominio susitarimo vykdymą. Mes susitikime pasiekėme, kad ta formuluotė būtų maksimaliai sušvelninta, t.y. kad būtų galima ją taikyti maksimaliai tik tai prekių grupei, dėl kurios pažeidimas būtų nustatytas. Ir toks principinis susitarimas pasiektas. Grupė Pramonės ir prekybos ministerijos ir Energetikos ministerijos specialistų jau išvažiavo į Maskvą. Greitai prie jų prisidės ministrai, ir aš manau, kad toks susitarimas turėtų būti pasirašytas. Taip pat labai aktualus ir svarbus klausimas, kuris buvo nagrinėjamas susitikime su Rusijos premjeru, taip pat su susivienijimo “Lentrangaz” vadovais, yra mūsų įsiskolinimai už tiekiamas dujas. Įsiskolinimai pasiekė gana didelę sumą - 40 mln. dolerių, arba 25 mlrd. talonų. Ir įsiskolinimai kol kas nemažėja. Beveik visą pirmą ketvirtį ta įsiskolinimų suma lieka ta pati. Mes dabar tik pradėjom mokėti už dujas, patiektas sausio mėnesį. Ir čia taip pat matome tam tikrų rezervų, kaip tą skolą greičiau sumokėti, kadangi grasinimai tęsiasi, kad mums gali būti nutrauktas dujų tiekimas. Mums yra įsiskolinę Rusijos ūkiniai subjektai. Pirmiausia Kaliningradas už eksportuotą elektros energiją - maždaug 3 mlrd. talonų, taip pat Rusija už mūsų transporto tranzitą per Lietuvą - apie 18 mlrd. talonų ir Baltarusija, kuri turėtų atlikti pavedimus minėtam susivienijimui maždaug 9 mlrd. talonų suma. Tuo būdu mums pavyktų kiek kompensuoti tą įsiskolinimą ir atitinkamai užtikrinti normalų aprūpinimą dujomis, kuris kiekvieną dieną, ypač sumažėjus apšildymui, turėtų sumažėti beveik dvigubai. Taip pat mes su ponu V.Černomyrdinu tarėmės dėl galimo Lietuvos dalyvavimo įsavinant ir eksploatuojant naftos versloves Sibire. Iš principo susitarta, kad tą būtų galima daryti dvišalio susitarimo pagrindu. Taip pat ponas A.Stasiukynas, būdamas ketvirtadienį ir penktadienį Maskvoje, tuos klausimus detalizuos ir taip mes galėsime pradėti konkrečius žygius, kad būtų galima turėti ir pradėti eksploatuoti kooperuotu pagrindu arba kitomis formomis naftos versloves Rusijoje. Taip pat šis klausimas, aišku, tiesiogiai sietinas su Rusijos įsiskolinimais Tiumenės srityje dėl vykdomų mūsų statybinių organizacijų pajėgomis kelių ir kitų statybinių darbų. Buvo taip pat susitikime formuluotas klausimas dėl besąlygiško Rusijos armijos išvedimo iš mūsų šalies teritorijos. Ir ponas V.Černomyrdinas patvirtino, kad čia jis neturi ir nesiekia jokių politinių tikslų. Tas pristabdymas, kaip jis komentavo, siejamas tiktai su sunkumais, su kuriais jie susiduria socialiai aprūpindami išvykstančius Rusijos armijos dalinius. Be to, jis dar neturėjęs ir konkrečių susitikimų su ponu P.Gračiovu. Tai susidarė įspūdis, kad čia daugiau pono P.Gračiovo asmeninė pozicija ir nuostata.
Baigdamas aš norėčiau dar atsakyti į paklausimą, kuris man buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo opozicijos Tėvynės Santaros pirmininko pono V.Landsbergio, kuriame yra du klausimai. Jeigu aš ne viską detaliai atsakysiu, čia esantis ponas A.Sinevičius pakomentuos šį atsakymą detaliau. Yra suformuluoti du klausimai.
“Ar Lietuva siuntė į Maskvą telegramą, kad sutinka būti asocijuotu Surguto susitarimo nariu? Jeigu siuntė, tai kas ją pasirašė ir su kokiais įgaliojimais?”
Kadangi man adresuotas paklausimas, tai oficialiai turiu pareikšti, kad jokių telegramų ir jokių susirašinėjimų dėl mūsų Lietuvos atstovų dalyvavimo Maskvos pasitarime nebuvo, kaip ir nebuvo jokio oficialaus Maskvos, Rusijos organizacijų kvietimo dalyvauti tokiame susitikime.
“Antrajame Surguto susitarimo rate Maskvoje buvo demonstruojama ant posėdžių stalo Lietuvos vėliava. Ar dalyvavo Lietuvos atstovas? Jei dalyvavo, tai kas ir su kokiais įgaliojimais? O jeigu nedalyvavo, tai kas leido naudotis Lietuvos vėliava?”
Aišku, kad mūsų atstovų jokių nebuvo ir jokių įgaliojimų niekas nėra gavęs. Surguto ta tema, matyt, jau išsemta, nes daug kartų mes, Vyriausybės nariai, aiškinome, kad tas dalyvavimas stebėtojų teisėmis pono A.Sinevičiaus, kuris buvo, jis buvo teisėtas. Tolesni mūsų veiksmai ir pastangos yra nukreiptos, kad būtų užtikrintas normalus mūsų ekonominis bendradarbiavimas dvišalių susitarimų pagrindu. Ir apie tai aš jus informavau. O kokių bus pasiekta rezultatų tų derybų metu, apie tai, aš manau, turėsiu galimybę jus detaliai informuoti kitų mūsų susitikimų metu. Tai tiek aš norėjau informuoti jus, mano supratimu, aktualiausiais klausimais. Jeigu būtų kokių klausimų, aš pasirengęs į juos atsakyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, turiu informuoti, kad šešiasdešimt Seimo narių nori jūsų paklausti. Jie užsirašė į kompiuterį. Ir dar du Seimo nariai klausimams užsirašė iš anksto, norėdami taip pat jus paklausti. Tai Seimo nariai P.Raškinis ir A.Patackas. Numatyta pagal darbotvarkę, kad 16 val. turėtume baigti atsakymus į klausimus. Nebent Seimas nutartų kitaip. Todėl Seimo nario A.Kunčino pirmasis klausimas. Prašyčiau tiktai klausiančiųjų neklausti ilgiau kaip minutę. Aš išjungsiu jūsų mikrofoną, jeigu ilgiau klausite. O premjerą jau prašytume atsakinėti ne ilgiau kaip 3 min. Bet aš jūsų neišjungsiu, suprantama. Prašom.
A.KUNČINAS. Visus miestų gyventojus, ypač vilniečius, jaudina vis didėjančios maisto produktų kainos. Manyčiau, kad šis kainų padidėjimas, kuris aiškiai buvo nesuderintas su Vyriausybe, galėjo būti provokacija. O jei ir nebuvo, tai šis kainų padidėjimas buvo panaudotas politiniams tikslams. Kiek žinoma, mėsos kombinatų darbuotojų atlyginimai yra tikrai nemaži. Pastaruoju metu žymiai sumažėjo gamybos apimtys. Norėčiau paklausti, ar didėjančios kainos nėra susijusios su tuo, kad išlaikomas tas pats darbuotojų skaičius, mokant jiems tokius pačius didelius atlyginimus?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Na, problemą aš bandžiau atskleisti savo informacijoje. Iš tikrųjų problema didžiulė. O išskirtina problema, kuri buvo Vilniaus mėsos kombinate, atitinkamai gavo savo įvertinimą mūsų parengtame Vyriausybės nutarime. Aiškūs buvo pažeidimai. Aiškiai neįvertinant realios situacijos buvo formuojamas kainos lygis, ir čia akivaizdūs nusižengimai. Atlyginimai, nors jie yra, aišku, ir dideli perdirbimo įmonėse, neturi jokios esminės įtakos kainos formavimui, kadangi 85% gamybos struktūroje gatavų produktų kainoje yra žaliava. Todėl žaliava yra lemiantis faktorius. Nors labai pabrango energetika, nors kiti iš esmės gamybos kaštai pabrango, tačiau struktūra lieka. 1,52% bendroje savikainoje sudaro atlyginimas. Nors minėjau, aišku, kad mes matome didelę problemą, jog atskiros ūkio šakos labai nevienodai apmokamos. Mes nematome kitos išeities, o tik detaliai išnagrinėti klausimą ir taikyti diferencijuotą apmokestinimą skirtingus atlyginimus gaunantiems darbuotojams.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Kaip manote, gerbiamasis premjere, kokiame etape mes dabar esame kuriant rinkos ekonomiką ir ar privalo ir gali valstybė atlikti kainų bei kitų procesų reguliavimą ne vien ekonominiais, bet ir administraciniais metodais šiame etape?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Na, aš manau, kad tos priemonės, kurių ėmėsi ankstesnės vyriausybės, formuojant rinkos ekonomiką, liberalizuojant kainas, jos lėmė, kad dabartiniu metu, kaip minėjau, praktiškai visos kainos arba daugelis kainų yra laisvos. Ir čia alternatyvos tam procesui nėra. Jeigu mes bandysime administracinėmis priemonėmis reguliuoti, mes jokio teigiamo rezultato čia nepasieksime. Tačiau atskirose ūkio šakose, energetikoje, transporte, ryšiuose ir kai kuriose kitose turėtų būti tam tikras tiesioginis kainų reguliavimas, o kitose, kaip minėjau, įvairiomis formomis netiesioginis kainų reguliavimas turėtų kol kas išlikti. Tačiau dabar daugiau kaip 80% kainų yra formuojama rinkos. Bet mes čia turime imtis kitų priemonių, kad nebūtų iššaukta tokio aukšto kainų augimo, kuris dabar yra žemės ūkyje. Žemdirbiai nuolatos kaltino perdirbimo pramonę, kad yra monopolistinė, šiuo atveju jaučiamas akivaizdus žemės ūkio produkcijos gamintojų monopolizmas. Kad eliminuotume šitą neigiamą monopolistinę padėtį... Aišku, situacija rinkoje su resursais taip pat daro įtaką. Mes, kaip minėjau, priversti organizuoti pigesnės produkcijos įvežimą į Lietuvą. Tai labai prastas reiškinys žemės ūkio produkcijos gamintojui, tai labai neigiamas reiškinys. Lietuva tampa žemės ūkio produkcijos importuotoja, aišku, daug ką pasako šis faktas. Bet būtent ekonominėmis priemonėmis, kaip matome, turėtų būti reguliuojami tie procesai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Gerbiamasis premjere! Esu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto Mokslo pakomitečio pirmininkas. Mane pasiekė žinios iš mokslo sričių, kad yra ruošiamasi panaikinti Mokslo, studijų ir technologijų departamentą. Kita vertus, sužinojau, kad yra priimtas Vyriausybės potvarkis Nr. 247P “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir etatų”, pagal kurį Vyriausybėje įvedamos 5 pareigybės mokslo sričiai. Taip dubliuojamos minėtos tarnybos funkcijos, ir galima iš tikrųjų galvoti, jog yra tam tikras pasirengimas jos naikinimui. Ši tarnyba yra tvirtinta Aukščiausiojoje Taryboje ir todėl būtų galima galvoti, kad be Seimo sutikimo jos panaikinti negalima. Dabar klausimai. Ar tikrai yra ruošiamasi naikinti Mokslo, studijų ir technologijų departamentą? Ir jeigu taip, tai, kaip jūs manote, ar etiška yra ruoštis tokiems dalykams nepasitarus, už Mokslo pakomitečio nugaros?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš minėjau susitikimuose su frakcijomis ir komitetais, svarstant mūsų programą ir tada, kai buvo nagrinėjama mano, kaip kandidato į premjerus, personalija. Aš minėjau apie būtinumą rekonstruoti valdymo organizacines struktūras būtent šitoje ūkio šakoje. Mes tą klausimą detaliai aptarėme su Mokslo Akademija, su Mokslo taryba, su kitomis suinteresuotomis organizacijomis, kurios betarpiai atsako už tuos klausimus. Jie pasiūlė... Mokslininkai, aš manau, geriausiai tuos klausimus žino. Dalyvaujant Mokslų Akademijos prezidentui ponui B.Juodkai (jis dabar pas mus sutiko dirbti patarėju Vyriausybės aparate), jie būtent pasiūlė tokį sprendimą, aš manau, labai patrauklų ir priimtiną - mokslas, jo strategija aptariama ir formuojama komisijoje prie Vyriausybės. Tos komisijos pirmininkas ponas B.Juodka yra kartu ir Vyriausybės patarėjas. Ir tos funkcijos, aš manyčiau, priešingai, būtų nedubliuojamos, nes tarp dabar esančių Mokslų Akademijos ir Mokslo tarybos veikia dar viena struktūra, t.y. Mokslo ir studijų departamentas, kuris būtent ir yra ta tarpinė grandis, kuri, mokslininkų nuomone, yra nereikalinga ir naikintina.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Bloškys.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Negalima. Į antrą klausimą premjeras atsakys jums pabaigoj.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis premjere...
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, į antrą klausimą atsakysite pabaigoje, po vieną klausimą...
A.ŠLEŽEVIČIUS. Ne, aš manau, į tą klausimą pradžioj atsakiau. Kalbant, pristatant aš visą laiką sakiau, kad būtina šitą daryti, būtina tobulinti, ir tą patį dabar patvirtinau.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Bloškys. Prašom.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis premjere, sparčiai kyla kainos, dalinai žmonės tai supranta - einame į rinką. Tačiau gyventojai klausia: jeigu sunkiai gyvename, tai veržkimės diržus visi. Kokia jūsų nuomonė, kad valstybinių, valstybinių akcinių įmonių darbuotojams būtų nustatytas atlyginimo minimumas ir maksimumas, kaip buvo pasielgta Estijoje įvedant savo valiutą? Ačiū.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš manau, kad labai būtų problematiška nustatyti minimumus maksimumus. Manau, kad (mes tarėmės Kabinete) realesnis būtų variantas taikyti progresyvinį pajamų apmokestinimą, t.y. atlygio apmokestinimą. Tai yra labiau civilizuotas, labiau valdomas būdas išvengti labai didelių atlyginimų atskirose ūkio šakose ir konkrečiai privačiose struktūrose.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis premjere, jūs pažymėjote, kad Latvijos vyriausybė ėmėsi priemonių nuo balandžio 1 d. sustabdyti maisto produktų išvežimo srautą iš Lietuvos. Kodėl mūsų Vyriausybė nesiima tokių pat priemonių, juk Ekonomikos ministerija pateikė Vyriausybei siūlymą sumažinti maisto produktų išvežimo vienam asmeniui normas?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs puikiai suprantate, kad normas sumažinant neišsprendžiame problemos. Aš keletą kartų sakiau čia ir dar kartą kartoju, kad mes privalome išlyginti kainas ir tą sumą subsidijų, kuri buvo naudojama subsidijuoti žemą duonos kainos lygį ir ta duona naudojama gyvulių šėrimui Latvijoje. Aišku, jokiais draudimais ir normatyvais čia mes nieko nepasieksime. Todėl mes per labai trumpą laiką turime parengti kompensacinį mechanizmą, kad tas lėšas panaudotume gyventojų pajamų didinimui. Tik tokiu būdu mes galime kovoti su šita didele negerove.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis premjere, susitikimuose su rinkėjais susidariau įspūdį, jog daugelis Lietuvos žmonių suvokia, kad šiandien mes skiname pono G.Vagnoriaus politikos vaisius. Taip pat dauguma žmonių tiki, kad jūsų Vyriausybė, protingai tvarkydama ekonomiką, išves Lietuvą iš krizės. Tačiau daugelį domina konkreti perspektyva. Kaimyninėse valstybėse buvo populiarios konkrečios, apibrėžtos laiku krizės įveikimo programos. Kaip jūs žiūrite į tokias programas ir ar nerengia Vyriausybė, sakykim, 1000 dienų krizės įveikimo programos ar pan.?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Tik toks būdas mums gali būti aiškiu kelrodžiu, kaip išeiti iš tos aklavietės, į kurią mes patekome. Mes esame labai gilioje ekonominėje depresijoje ir tik radikalios priemonės gali mums pagelbėti stabilizuoti ūkį arba pasiekti kokį nors esminį persilaužimą. Mes būtent tuo tikslu (čia sutapo... frakcijos kvietimu atvyko ponas Balcerovičius, bet mes iš jo komandos buvom pakvietę ir kitus jo kabineto narius) formuojam komandą labai energingai, aktyviai, kad mes galėtume, pasitelkę Tarptautinio valiutos fondo specialistus (toks susitarimas yra pasiektas), Pasaulio banko ekspertus, kitų šalių galimus ekspertus, artimiausiu metu parengti konkrečią veiksmų programą, konkrečių veiksmų planą, kaip mes ir sakėme svarstant Vyriausybės programą. Mes turime detalizuoti laiką, mes turime detalizuoti konkrečius vykdytojus, nes bendri programos teiginiai, aišku, dar neduoda mums pagrindo matyti, kaip mes tą krizę turime įveikti. O klausimų visose srityse tiek daug, tarp jų ir šiandieną paliestoje temoje dėl maisto produktų kainų disproporcijos. Aišku, jos nesusiformavo nei per Vyriausybės darbo savaitę, o susiformavo per ilgą laiką. Suprantama, kad reikalingas tam tikras laikas tas disproporcijas likviduoti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis premjere, visiems žinoma, kad Lietuvos Respublika, pasirašiusi Tarptautinio valiutos fondo sutartį, įsipareigojo paleisti kainas ir įšaldyti atlyginimus. Visa šita davė pradžią toms laisvoms kainoms. Todėl aš manau... Ar jūs negalėtume paaiškinti Lietuvos žmonėms, kaip dabar modeliuojamas kainų kilimas ateityje ir kompensacijų mechanizmas? Nes paskutiniu metu kilstelėjęs tas... Daugelis žmonių jį vertina kaip ekonominę diversiją. Todėl jūs būkit malonus ir jeigu yra toks kompensavimo, kainų skirtumo ir ypač pensijų, atlyginimų kompensavimo mechanizmas, tai labai malonu. O jeigu ne, tai ką jūs numatote daryti?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Iš tikrųjų Tarptautinis valiutos fondas memorandume, pasirašytame pono A.Abišalos Vyriausybės, nustatė gana griežtas atlygio kėlimo ribojimo sąlygas. Tos sąlygos buvo vykdomos, todėl mes patekome per 34 mėnesius, mano supratimu, į “gilias žirkles”. Kainų augimas ženkliai lenkia atlygio augimą, tai žymiai padidino socialinę įtampą ir atskirų žmonių grupių socialinę padėtį. Mes su Tarptautiniu valiutos fondu diskutavome apie galimybę modifikuoti, transformuoti memorandume keliamus reikalavimus. Toks pasitarimas su misijos vadovu, kuris viešėjo prieš savaitę, yra pasiektas. Mes susitarėme, kad dar šį mėnesį susitinkame ir tiksliname, koordinuojame veiksmus, ką mes turėtume padaryti. Bet dėl kito klausimo, ar mes turime resursų padidinti pensijas, išmokėti socialiai remtiniems žmonėms pašalpas, biudžetinių įstaigų darbuotojams - atlyginimus, tai jūs puikiai žinote, kokia situacija yra su Respublikos šių metų biudžetu - deficitas 5 mlrd. talonų. Todėl čia buvo imtasi priemonių, kad sumažintume tą neigiamą įtaką, t.y. subsidijas, numatytas biudžete žemės ūkiui, mes skiriam žemės ūkiui, tačiau keliant pirmiausia atlyginimus ir pensijas didinant, o tuo pačiu per aukštesnes supirkimo kainas žemdirbiai gauna numatytą subsidijų kiekį. Be to, manau, nėra kitos išeities, kaip Vyriausybei imti papildomus kreditus ir vykdyti biudžetinių įstaigų darbuotojų, socialiai remtinų grupių pašalpų išmokėjimą, indeksuojant arba maksimaliai indeksuojant su vykstančiu kainų augimu ir atitinkamais kainų indeksais.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas. Po to dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Gerbiamasis premjere, man praeitą savaitę teko su didele komisija būti Šilalės rajone. Tikrinome, kaip prisilaikoma įstatymų, vykdant žemės reformą ir žemės ūkio turto privatizavimą. Komisijos nuomonė vieninga: Šilalė gyvena pagal atskiros respublikos įstatymus, ji nesivadovauja mūsų įstatymais ir poįstatyminiais aktais, todėl iškyla viena problema - ar Šilalės rajonui suteikiamas Šilalės respublikos statusas, ar bandome Šilalę prijungti prie Lietuvos? Tai jūs už kurį variantą? Ar už tai, kad Šilalei suteiktume atskiros respublikos statusą, ar vis dėlto bandyti prijungti prie Lietuvos? Jeigu jūs už tai, kad prijungtume prie Lietuvos, visas tas sunkumas kris ant jūsų pečių. Ačiū.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Ponas A.Albertynai! Aš apie nepriklausomos Šilalės respublikos paskelbimą pirmą kartą išgirdau ir, aišku, aš prieš tą variantą. Todėl... Kokios priežastys tai lemia, aišku, reikia panagrinėti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Eigirdas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.EIGIRDAS. Ponas posėdžio pirmininke, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad laikas, skirtas klausimams, baigėsi. Tuo tarpu kažkokių keistų aplinkybių dėka klausimus galėjo pateikti tik LDDP frakcijos nariai. Aš noriu pasakyti, kad visi Seimo nariai paspaudė mygtukus, bet technika, matyt, buvo... (Triukšmas salėje) Atleiskite, aš turiu rimtą pagrindą įtarti, kad sąrašas galbūt jau buvo padarytas, kad mažiausiai 15 LDDP narių galėtų paklausti, kadangi yra transliacija per radiją ir norima, kad tik iš vienos pusės būtų klausimai. Aš manau, suinteresuotumas akivaizdus.
PIRMININKAS. Ne, aš tokių machinacijų...
A.EIGIRDAS. Todėl aš norėčiau, kad būtų pratęstas laikas atsakymams į klausimus, kad ir opozicijos nariai galėtų paklausti gerbiamojo premjero.
PIRMININKAS. Aš noriu pasakyti, kad jokiom machinacijom aš neužsiėmiau, o kad mūsų Seime yra lygesnių narių visų lygiųjų tarpe, tai yra jūsų problema. Jau 3 minutes sugaišinote, į vieną klausimą būtų galima atsakyti.
Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis premjere, norėčiau trumpai supažindinti, kaip kainų politika buvo formuojama ikikarinėje Lietuvoje. 1940 m. gegužės mėn. “Lietuvos žiniose” išspausdintame kainų tvarkytojo Juodeikos įsakyme rašoma (cituoju): “Pasirėmus Kainų priežiūros įstatymu Nr.2 nustatau: jautienos mėsą pardavinėti ne brangiau kaip: krūtininę - 1,3 lito, šonkaulius - 1,1 lito, nugarinę - 3,3 lito už kilogramą. Nusižengus šiam įstatymui, baudžiama Kainų priežiūros įstatymo 9 straipsniu.” 9 straipsnyje rašoma, kad bauda - 15 tūkst. litų. Jūs kalbėjote apie priemones, kaip padaryti tvarką. Ar nereikėtų vis dėlto pasiremti prieškarinės valdžios įstatymais ir bandyti daryti tokią tvarką?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Iš pirmo požiūrio labai patrauklus siūlymas, bet jis neturi jokios perspektyvos. Mano supratimu, jeigu mes imsimės toliau direktyviai reguliuoti kainas, mes paprasčiausiai su laiku... Su laiku jau nebespėjam, mes negalime pasilikti balta dėme Europos žemėlapyje. Latviai, estai, nekalbant apie kaimynus lenkus, čekus ir slovakus, seniai tą ligą pergyveno. Mes ją turime išgyventi. Aišku, labai skausmingas procesas. Labai skaudžiai atsiliepiantis, tačiau tik toks kelias, mano supratimu ir mūsų Kabineto narių nuomone, turi mus išvesti į normalios laisvos rinkos sąlygas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bastys, o kol jis kalbės, aš norėčiau priminti gerbiamajam Seimo nariui A.Eigirdui, kad Seimo narys A.Raškinis taip pat klausė. Kiek man žinoma, jis ne iš LDDP frakcijos. Prašome, tai nekaltinkit manęs, Seimo nariai, kad aš čia... Aš nieko kompiuteriui tikrai padaryti negaliu. Seimo narys J.Bastys.
J.BASTYS. Kadangi sprendžiamas klausimas, kaip įvežti pigesnės kiaulienos į Lietuvą, tai mano klausimas ir būtų toks - kiek gi ji kainuos? Visi žinome, kas pabūnam užsienyje, kad, pavyzdžiui, Švedijoje - nuo 30 iki 154 kronų už vieną kilogramą mėsos, atitinkamai nuo 5 iki 25 dolerių. Vokietijoje, Prancūzijoje, žinoma, kažkiek pigiau. Bet taip pat žinome, kad Europoje 1,201,40 dolerio kainuoja gyvo svorio kilogramas. Klausimas ir būtų toks: už kokią kainą žadam šitą mėsą gauti ir kiek kainuos jos transportavimas ir prekybinis antkainis? Už kiek bus parduodama ši mėsa? Kodėl klausiu? Vien todėl, kad kartais tai gali būti blogas poveikis mūsų kiaulių augintojams ir ateityje negausim tokiom sąlygom, tai kaip čia bus su žemės ūkiu? Kokia ta kaina?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Supratau klausimą. Iš tikrųjų poveikis kiaulių augintojams prastas. Ir čia mes tokiu būdu turime daryti poveikį prastai ūkininkaujantiems kiaulių augintojams. Mes negalime nustatyti kainų pagal prasčiausiai arba daugiausia pašarų naudojančius kiaulių augintojus. Tai akivaizdu, tai ekonominė logika, ir čia nieko daugiau. Dabar apie kainų lygį. Jeigu mes kelis kartus atliksime labai paprastą aritmetinį veiksmą, tai aš jums pasakysiu, iš ko dabartiniu metu formuojama kaina, kada aš sakau, kad už mūsų produkciją galima gauti realiai. Yra 300 talonų, kiaulienos išeiga - 60%, žaliavos gamybos struktūros kaštai yra 85%, antkainis - 20%. Tai yra 1,5 dolerio už mėsos kilogramą parduotuvėje. Žemės ūkio produkcijos perdirbėjai rengia kiaulienos įvežimo kontraktus iki 1 dolerio už kilogramą. Tai yra nesulyginami dalykai: kaina parduotuvėje ir didmeninė kaina. Jūs žinote, kad Vakaruose maisto produktų kaina parduotuvėje yra 34 kartus didesnė, negu tai realiai kainuoja, dėl įvairių tarpinių prekybinių organizacijų dalyvavimo tame procese. Vadinamasis paskirstymo mechanizmas yra gana brangus ir kaina parduotuvėje, kada mes ją bandome versti į gyvo svorio kainą, yra visai kas kita ir čia yra susiklaidinimas. Kalbant apie gyvo svorio kainą, iš tikrųjų Europos Bendrija, turėdama gerokai didesnį potencialą negu Lietuvos, turi galimybę subsidijuoti žemės ūkio produkcijos gamintojus. Ir subsidijuoja. Tradiciškai tos subsidijos mažėja, jų lyginamasis svoris mažėja gerokai, bet taip yra išvystytose šalyse, kad būtų galima išlaikyti normalią rinkos konkurenciją.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Patackas, kuris prašė leisti paklausti būtent dešimtas.
A.V.PATACKAS. Aš vis dėlto norėčiau patikslinimo. Kainos, bent Vilniuje, buvo padidintos pažeidžiant konkurencijos įstatymą. Buvo atleistas direktorius, 3% atskaityti į valstybės biudžetą, bet ar pačios kainos sumažėjo, ar nesumažėjo? Jos buvo grąžintos į buvusį lygį? Bent Kaune šito nesijaučia. Suprantu, kad atleistas direktorius, tai yra gerai, bet direktoriaus nevalgysi.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Visiškai teisingai. Kol kas mes nesame prie tų šalių, kur išvystyti tie procesai. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad Vyriausybė neformuoja kainų lygio. Mes tos idėjos atsisakėme iš principo. Kainos formuojamos iš realaus kainų lygio, kuris formuojamas iš supirkimo kainų lygio. Mes matom tik vieną minėtą priešnuodį - tai perdirbėjų ir gamintojų dialogas formuojant priimtiną abiem pusėms kainos lygį. Ir kita priemonė - tai pigesnės produkcijos įvežimas į Lietuvą, kas, be abejo, teigiamai veiks maisto produktų vartotojų kišenę, bet neigiamai veiks žemės ūkio produktų gamintojus.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis premjere, jūs atkūrėte savo narystę LDDP, todėl šio ryto LDDP pareiškimas dėl kainų kilimo negali būti jums svetimas. Aš norėčiau jūsų paklausti. Dar norėčiau pasakyti ir tai, kad mums visiems, turbūt ir jūs nepaneigsite, ir ne kiekvienas gamybininkas pasakys, kad pagrindinė priežastis, dėl ko pas mus buvo sužlugdyta gamyba, tai yra bankų neveiklumas ir energetika. Tuo tarpu dešinieji yra kaltinami ir šiandien dėl to, kad kainos kyla. Aš norėčiau, kad jūs, kaip Ministras Pirmininkas, paaiškintumėte, kokios buvo padarytos esminės klaidos prieš jus buvusių Vyriausybių, dėl kurių šiandien kyla kainos ir yra tokia kainų dinamika? Ir ką jūs būtumėte daręs, jeigu jūs būtumėte buvęs tų Vyriausybių Ministrų Pirmininkų vietoje, kad šito nebūtų?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Įžiūrėti Vyriausybių klaidų dėl kainų augimo iš principo čia negalima. Tai yra normalus procesas, einant iš komandinės sistemos į laisvos rinkos ekonomiką. Tačiau kainos lygis ir ekonomikos būklė visų šalių, kurios eina tuo keliu, deja, yra nevienodas. Ir mūsų situacija (mes turime vertinti objektyviai) šiuo metu yra blogiausia iš visų trijų Baltijos šalių. Tai vienareikšmiškai pagal visus pagrindinius ekonominius rodiklius. Tiek makroekonomikoje, tiek atskirų produktų gamybos srityje. Pagal apimtis, vertinę išraišką, kokiais norite skerspjūviais galime pateikti tuos duomenis. Viena iš lemiamų, mano supratimu, jeigu jūs klausiate mano nuomonės asmeniškai, klaidų, rekonstruojant ūkį, tai yra rekonstravimo idėja, nematant, nežinant galutinio tikslo, kurio mes siekiam. Neturėdami tokios koncepcijos, mes, kaip šalis, sumaniusi tokią rekonstrukciją, labai daug ir akivaizdžiai praradome. Estijoje dabartiniu metu funkcionuoja... jie blogi ar geri, mes tuo klausimu diskutavome. Mano nuomonė čia kategoriška, kad visuomeninis ūkis yra mažiau efektyvus už privatų. Estijoje kol kas jie funkcionuoja, ir dabartiniu metu sudarytos komisijos dalyvaujant ūkio atstovams, Ūkininkų sąjungos atstovams, savivaldybių (ar kitaip jie vadina) atstovams transformuoti su mažiausiais nuostoliais sukurtus gamybinius pajėgumus, taip pat ir žemės ūkyje. Jeigu mes dabartiniu metu turime žemės ūkyje pusę visų kapitalinių įdėjimų ir turime pusę tuščių pastatų, vadinasi, kažkas... o ne tiktai kažkas, buvo kur kas daugiau sumanyta ne taip, kaip buvo galima normaliai realizuoti. Aišku, privatizuoti reikėjo, be abejonės. Transformuoti ūkį reikėjo, bet tai buvo galima padaryti su kur kas mažesniais nuostoliais. Tai mano, kaip specialisto, nuomonė, ko jūs ir prašėte.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas dėl vedimo tvarkos.
A.KUNČINAS. Pagal darbotvarkę numatytas laikas baigėsi, bet kadangi dalį laiko užėmė ministro priesaika, vienos Seimo narės pareiškimas ir vieno Seimo nario abejonės kompiuterio politinėmis pažiūromis, tai siūlyčiau pratęsti laiką iki 16.15 val.
PIRMININKAS. Nematau problemų. Laikas turėtų baigtis 16.10 val., jeigu sutinkate, laiką pratęsime iki 16.15 val. O paskui, jeigu reikalausite dar tęsti, tada balsuosime.
Seimo narė V.Briedienė. Prašome.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis premjere, mano klausimas iš kitos srities. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvai yra įsiskolinę rangovinėms statybinėms organizacijoms, kurios savo ruožtu nebeturi lėšų atsiskaityti su pramonės įmonėmis ir biudžetu. Dabar priimtas nutarimas dėl skolų tarpusavio užskaitų.
Klausimas toks. Ar dalyvaus tarpusavio užskaitoje gyvenamųjų namų statybos kooperatyvai ir juos kredituojantys Lietuvos valstybiniai bankai, t.y. Valstybinis komercinis bankas, Žemės ūkio bankas? Nes šiuo atveju skolininkas yra biudžetas, t. y. valstybė. Ačiū.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Tai labai aktualus klausimas, susijęs su 14,5 tūkst. žmonių, kurie laukia kooperatinių butų. Kooperatinių butų statybai užbaigti reikia daugiau negu 13 mlrd. talonų. Vakar Vyriausybės posėdyje mes tą klausimą detaliai svarstėme. Deja, biudžete numatytos lėšos yra nepakankamos visiškai atlikti kooperatinių butų statybos programą per vienerius metus. Šios problemos sprendimas iš dalies persikelia į kitus metus. Tačiau apie pusę kooperatinių namų, kaip vakar Kabineto posėdyje informavo ministras ponas A.Vapšys, bus galima pabaigti, pirmiausia skiriant lengvatinius kreditus kooperatyvams, kurie turi didžiausią užbaigtumo laipsnį, kad nebūtų įšaldytos lėšos nebaigtoje statyboje.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kryževičius.
V.K.KRYŽEVIČIUS. Apie derybų eigą su Rusijos premjeru jūs šiek tiek minėjote. Gal buvo dar kokių nors priežasčių, dėl kurių Rusijos premjeras išreiškė pasitenkinimą derybų eiga? Gal dėl to, kad Rusija, kaip jūs sakėte, galėjo grasinti Lietuvai dėl skolų, o Lietuva, deja, tuo pačiu atsakyti negalėjo? O gal buvo dar kokių nors kitokių priežasčių?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Reikėtų, aišku, paklausti poną V.Černomyrdiną, kodėl jam iš esmės patiko ir man labai patiko susitikimo konstruktyvumas. Kaip minėjau, buvo aptarta daug klausimų. Deja, dujotiekio čiaupo sklendė ne mūsų teritorijoje, o dujos teka į mūsų pusę. Todėl ką šiuo atveju gali atlikti Rusija, mes, deja, neturim svertų, kad padarytume priešingus ėjimus. Įsiskolinimai, kaip minėjau, gerokai susiję su kitais mūsų ekonominiais veiksmais.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Gerbiamasis premjere, čia buvo įvairiai kalbama apie maisto produktų perdirbimo pramonių monopolizmą. Vieni sakė, kad yra, kiti - kad nėra. Kaip jūs paaiškinsite tokį faktą, kada cukriniai runkeliai iš žemdirbių superkami už 34, t.y. vienas trečdalis pasaulinės kainos, o cukrus pardavinėjamas 1,5 karto brangiau negu pasaulinės kainos? Arba, pavyzdžiui, vietinis faktas, kada pienas superkamas po 20 talonų, o jį normalizavus, t.y. nugriebus, 2,5 riebumo pienas pardavinėjamas po 55 talonus, t.y. daugiau negu 2 kartus brangiau. Nejaugi tiek brangiai gali kainuoti nugriebimas? Jūs kalbėjote, kad kai kuri žemės ūkio superkama produkcija yra brangesnė negu pasaulinėmis kainomis, tai pasakykite nors vieną produkcijos rūšį. Ar mėsa, ar kiaušiniai, ar cukriniai runkeliai superkami iš žemdirbių brangiau negu pasaulinėmis kainomis? Ir jeigu jūs sakote...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, bet jūsų laikas baigėsi.
A.ŠLEŽEVIČIUS.Aš manau, kad ta tema nepabaigiama. Jeigu mes imame lyginti nesulyginamus dalykus, tai mes ta tema galime diskutuoti labai ilgai. Aš jums pasakiau ir pakomentavau, koks dabar yra realus žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų lygis, kokia kaina tie mūsų produktai gali būti realizuojami, ir mes visiškai neturėtume prisidėti prie tų pasaulinių kainų, kuriose yra subsidijos, kuriose yra prekybiniai antkainiai. Mes turėtume vertinti sulyginamus dalykus.
Gaminant cukrų mūsų išlaidos iš tikrųjų yra didelės dėl labai prastos technologijos visame cikle, pradedant nuo auginimo, baigiant perdirbimu. Dėl to mes iš hektaro gauname tik 22,5 tonos cukraus, o Europoje yra 910 tonų. Aišku, taip ūkininkaudami pagal savo išlaidas mes negalime konkuruoti su Vakarais. Kita vertus, cukrinių runkelių cukrus yra stipriai subsidijuojamas Vakarų, o teisingiau, Europos Bendrijos šalyse. Jeigu kalbėsim apie cukranendrių cukrų, tai čia yra kita padėtis. Tačiau cukrinių runkelių supirkimo kainą reikia peržiūrėti ir mes su Žemės ūkio ministerija tarėmės, kad dabar žemdirbiams turėtų būti pasakoma, ir ne talonais, o ekvivalentų valiuta, kuri yra stabilesnė, kokią supirkimo kainą galima garantuoti žemdirbiui rudenį. Tas pats dėl grūdų, tas pats dėl kitų žemės ūkio produktų. Mums reikia apsispręsti dabar, nes tai lems, kokia bus pasėlių struktūra, ar mes galėsime stabilizuoti tą pasėlių struktūrą, ar mes dar labiau nenuskurdinsime mūsų ir taip vargano maisto stalo.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis premjeras šiandieną tvirtina, kad Vyriausybė neturi lėšų pensijų indeksavimui arba didesnių atlyginimų mokėjimui biudžetinių įstaigų darbuotojams. Tuo tarpu kai kurie naujos Vyriausybės nutarimai, mano nuomone, rodo, kad Vyriausybės išlaidoms tų pinigų lyg ir per daug.
Konkrečiai. Kovo 31 d. priimtas nutarimas, kuris leidžia ministerijoms, departamentams ir kitoms tarnyboms iki 5% paprastųjų išlaidų panaudoti reprezentaciniams tikslams. Noriu paklausti gerbiamojo premjero, ar negalima tokių išlaidų atsisakyti ir jas skirti geresniems, nei reprezentaciniai, tikslams?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Be abejo, galima. Tačiau iki šiol nenumačius tų išlaidų straipsnio, tos išlaidos vis tiek buvo daromos. Tik kabinetas manė, kad reikia priimti civilizuotesnį sprendimą ir kad tos išlaidos, kurios yra daromos priimant įvairius svečius, o jų, atvykstančių į mūsų šalį, vis gausėja, būtų normaliai įteisintos, kaip ir visose civilizuotose šalyse. Tai yra ne išlaidų padidinimas, o tų išlaidų panaudojimo sunorminimas. Tai vienintelis tikslas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, mane domina tvarkos ir teisėsaugos klausimai Respublikoje. Pirmojoje klausimo dalyje aš norėčiau sužinoti jūsų nuomonę apie tai, kad mūsų Vyriausybė ir Vyriausybės pareigūnai nereaguoja į žurnalistų pateiktus faktus spaudoje apie kyšių ėmimą, apie korupcijos elementus, atsirandančius valdžios struktūrose. Tarsi parašė ir viskas. Demokratinėse valstybėse paprastai tokie žmonės arba atsistatydina, arba paduoda spaudą į teismą. Pas mus lyg ir nieko nevyktų. O klausimas būtų toks. Ar ruošiasi Vyriausybė imtis kokių nors priemonių prieš tuos piketus, kurie numatomi, jau atšilus orui, pavyzdžiui, Demokratų partijos suvažiavime gerbiamasis V.Landsbergis pakvietė piketuoti televizijos pastatą. Kokių priemonių tvarkai palaikyti ruošiasi imtis Vyriausybė?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Na, aš manau, atskirų pareigūnų korupcijos ar kitokie faktai turėtų būti nagrinėjami, be abejo, ne Vyriausybės narių. Tai ne Kabineto uždavinys. Yra teisėtvarkos organai, kurie tuos klausimus turi spręsti ir jais užsiiminėti. O dėl piketų aš galiu pasakyti tik tiek, kad dalies jų, matyt, galima būtų ir atsisakyti. Nes galima surasti labai daug priežasčių pakviesti žmones į piketus, ir ta sunki būklė, sunki gyventojų padėtis leidžia tą daryti. Tačiau vis dėlto turime suprasti, kad piketais mes problemų neišspręsime. Mes tiktai didinsime socialinę įtampą, tiktai nukreipsime savo jėgas nuo pagrindinio uždavinio sprendimo, tiktai toliau velsimės į nereikalingas diskusijas. Ir, manau, čia turėtume aiškiai pasakyti - Vyriausybė mano (mes Kabinete taip susitarėme), kad mes paskelbsime ūkio būklės detalų įvertinimą. Nuo ko mes dabar pradedame. Mes dabar pradedame nuo neprecedentinio atvejo, kaip aš jau minėjau, jeigu į Lietuvą reikia pradėti įvežinėti kiaulieną. Neseniai situacija buvo priešinga, blogas tas eksportas ar geras, bet jis užtikrino darbo vietas, užtikrino mūsų eksporto išteklius. Deja, visą šitą praradom. Todėl aš galvoju, kad žmonės patys turi vertinti, o mūsų uždavinys, aišku, visokeriopai propaguoti ir aiškinti, kokios priemonės numatomos Vyriausybės, kokios priimamos, kokios prognozuojamos, kad palengvintų tą sunkią gyventojų dalią. Mes tam turime sutelkti savo pastangas, o ne piketams. Tokia mano nuomonė.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis premjere, visi mes jaučiam ir žinome, kad šitas maisto produktų kainų pakilimas nėra paskutinis ir jos dar kažkiek kils. Todėl labai norėčiau sužinoti, kokie numatyti kompensavimo mechanizmai socialiai remtinoms grupėms, t.y. pensininkams, daugiavaikėms šeimoms, invalidams ir t.t.? Ačiū.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Kompensavimas vienas - reikia turėti pajamų, iš ko kompensuoti. Mechanizmą kur kas lengviau parengti, jeigu yra pajamos. Kol kas, deja, biudžeto padėtis jums gerai žinoma, tačiau, nepaisant to, mes, kaip minėjau, privalome dar ir dar kartą grįžti prie tų klausimų. Mes turime surasti galimybių kompensuoti tą kainų augimą. Aš noriu paminėti, kad iš esmės sunkiausią kainų didinimo smūgį mes jau pergyvenome, kadangi energetika, praktiškai visi ištekliai yra importuojami į mūsų šalį pasaulinėmis kainomis arba labai artimomis pasaulinėms kainoms. Bet neišvengiamai tam tikras energetinių išteklių pabrangimas dar bus. Bet jis ne toks ženklus, koks buvo šimtais, tūkstančiais kartų per praėjusį laikotarpį. Ir dėl branduolinio kuro įsigijimo už valiutą (o vien ketvirčiui reikia apie 26 mln. dolerių), ir dėl kitų faktorių elektros energijos ir kai kurių kitų resursų pabrangimas taip pat neturėtų būti ženklus, tačiau šiuo atveju šiluminės energijos kainų sureguliavimas būtent pramonės įmonių naudai, sukuriant kompensacinį mechanizmą gyventojams ir didinant komunalinių paslaugų kainas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos - Seimo narys V.Plečkaitis, nes klausimams skirtas laikas baigėsi.
V.P.PLEČKAITIS. Norėčiau padėkoti, žinoma, ta pačia proga premjerui už atsakymus, tačiau galvoju, kad šitas mygtukų principas, kuris dabar naudojamas, ir nustatoma tvarka, kas ir kada gali paklausti, nėra tinkamas. Matyt, mums reikia nuspręsti. Tokių dalykų dar bus, ir premjeras, ir kiti ministrai atsakinės į deputatų klausimus. Šiaip jau pasaulio praktikoje daugiausia klausimus užduoda iš tikrųjų opozicija, o ne pozicija, kaip šiandien susiklostė, tačiau, matyt, reikia numatyti pirmininkaujantiems, kad visos frakcijos turėtų vienodą galimybę per tam tikrą laiką paklausti premjerą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Eigirdas dėl vedimo tvarkos.
A.EIGIRDAS. Jeigu neklystu, jūs siūlėte, kad po to dar bus balsuojama galbūt pratęsti dar l5 minučių.
PIRMININKAS. Jeigu jūs siūlysite.
A.EIGIRDAS. Tai toks siūlymas buvo.
PIRMININKAS. Ne, aš sakiau, kad bus pratęsta valandai laiko, t.y. l6.l5 val. turim baigti. Jeigu jūs siūlote, prašom.
A.EIGIRDAS. Ne, jūs savo nuožiūra pratęsėt l5 min., bet buvo pasiūlymas po to balsuoti. Jūs taip suformulavot.
PIRMININKAS. Prašom, prašom.
A.EIGIRDAS. Ir vis dėlto aš norėčiau pasakyti, kad jeigu l5 pirmųjų yra iš vienos frakcijos, tai, kaip ponas N.Medvedevas vakar ar prieš kelias dienas paminėjo, kitu atveju tai yra sisteminė klaida. Todėl aš, aišku, ne poną pirmininkaujantį įtariu, o kad galimybė techniškai šitą padaryti yra, jokių abejonių nėra.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Ponai Seimo opozicijos nariai, jeigu reikia, aš pasiruošęs bet kada, bet kuriuo paros laiku susitikti su jumis valandą, dvi, tris, keturias ir į visus klausimus, jus dominančius, atsakyti.
A.EIGIRDAS. Dėkui premjerui ir siūlau dar bent l5 min. pratęsti klausimus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra pasiūlyta iki pertraukos pratęsti klausimus. Prašome registruotis, po to balsuosime. Prašome registruotis, gerbiamieji Seimo nariai, paskui balsuosime. Užsiregistravo l04 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti, gerbiamieji Seimo nariai. Kas už tai, kad atsakymai į klausimus būtų pratęsti iki pertraukos, t.y. apytikriai dar apie l0 min., paspaudžia mygtuką “už”. Už - 62, prieš - 30. Tokiu būdu prašome toliau klausinėti poną premjerą. Seimo narys A.Pocius. Prašom.
A.POCIUS. Per ankstesnius susitikimus su jumis, gerbiamasis premjere, jūs užsiminėte, kad reikėtų gaminti daugiau pigių produktų. Tai yra tikrai aktualu dabartinėmis sąlygomis. Ar nereikia apie tai galvoti ir importuojant produktus, kad ne pačius brangiausius, o pigesnius produktus importuotume į Lietuvą?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Tiktai taip. Kiauliena už 98 centus, pigiau paprasčiausiai jos nėra. Todėl tiktai toks tikslas ir veda mus priimant sprendimus.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Juškus.
V.JUŠKUS. Prašau pasakyti, ar numatyta, o jeigu numatyta, nuo kada, vienintelė nacionalinė valiuta, kuri kursuotų Lietuvoje taip, kaip yra, sakysime, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, pavyzdžiui?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Gaila, kad mes dar jos neturime.
V.JUŠKUS. Aš turiu omeny tuos, kuriuos ir turim.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš įsivaizduoju. Gaila, kad neturim kol kas. Man tiktai apgailestauti tenka. Pirmiausia jums reikia išspręsti procedūrinius klausimus, tai yra Lito komiteto suformavimas...
PIRMININKAS. Suformavom, ponas premjere.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Supratau. Tai belieka mums aktyviai pasidarbuoti. Be abejo, esant tokiai būklei, reikia visokeriopai paanalizuoti, tačiau aktyviai mes tais klausimais konsultuojamės su ekspertais, su specialistais, ir, be abejo, tai būtų labai svari priemonė infliaciniams procesams žaboti.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis. Prašome.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis premjere, daug kalbama apie paliktą nedirbamą žemę. Matyt, šitas faktorius buvo viena iš svarbiausių priežasčių, apribojant žemės savininkų galimybę netrukdomai atgauti žemę. Šiuo metu yra kelios žemdirbių kategorijos: bendrovėse dirbantieji ūkininkai, ūkininkus būtų galima skirstyti į gyvenusius vietoje ir atvykusius iš miesto. Ar jūsų Vyriausybė turi duomenų apie tai, kuri iš šitų žemdirbių kategorijų paliko nenaudojamą žemę? Ar negalima būtų to viešai paskelbti, kad šituo spekuliuoti negalėtų nė viena, sakysim, pusė? Kas vis dėlto kaltas dėl neapdirbtos žemės?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Kaltų, aišku, nepavyks surasti, kadangi tokia suirutė žemės ūkyje, ir jeigu nepavyksta surasti, kas pradėjo tokią reformą, tai kas realizuoja ją netinkamai vietose, turbūt dar sunkesnis uždavinys. Aišku, mums reikia inventorizuoti ūkio būklę, taip pat ir tai, kiek mes turime neapartų dirvų. Tačiau mes turime imtis visų priemonių ne tik paskaičiuoti, bet ir suarti, kad jos duotų derlių.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Ponas Ministre Pirmininke, Rusija visad vėliau reiškia pretenzijas į didelį skaičių gamyklų Lietuvos teritorijoje, į buvusį karinėms žinyboms priklausantį turtą. Galima skaičiuoti tuos stambios pramonės objektus dešimtimis. Buvo parengti anksčiau susitarimai su Rusija, kad tas turtas neišvengiamai ir neginčijamai yra Lietuvos ir tik Lietuvos. Mes girdėjome anos Vyriausybės kalbas, kad bus kuriamos neva bendros įmonės, ir labai domina, ar jūsų vadovaujama Vyriausybė ketina kurti tokias bendras įmones ir dalį turto ar net visą perduoti Rusijai vos ne už ačiū, ar tvirtai laikysitės nuostatos, kad tai yra Lietuvos ir tik Lietuvos turtas ir negali būti derybų objektas? Dėkoju.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Atsakant į paskutinę klausimo dalį, be jokios abejonės - nesąlygiškai, kategoriškai tai mūsų turtas. Tačiau pono Č.Stankevičiaus pasirašyti dokumentai, jo vadovaujamos delegacijos dokumentai dėl kai kurių karinių gamyklų, gamyklose esančio turto, šie klausimai mūsų šaliai lieka atviri. Kuria prasme? Jų prilyginimas karinėms dalims duoda pretekstą Rusijai nagrinėti klausimą dėl aktyvaus tos turto dalies išvežimo. Tai mums labai nerimą keliantis faktas. Tokia formuluotė susitarimuose yra neapibrėžta. Tai čia tai, ką mes turime.
Dėl bendrų įmonių steigimo. Aš manau, svarbiausia mums pasiekti, kad potencialas, kuris yra, būtų panaudojamas, kad žmonės, kurie užimti tose gamyklose, turėtų darbą, ir bendrų įmonių ir su Vakarų partneriais, ir su Rytų partneriais steigimas yra būtent priemonė tam potencialui tinkamiau panaudoti. Toks kategoriškas nusistatymas, kad tuose objektuose negalima nagrinėti klausimo dėl bendrų įmonių kūrimo su Rusija, aš manau, neturi realaus pagrindo. Kokiais principais, kokiu santykiu mes turime 800 ar 700 bendrų įmonių su Rusija ir kažkodėl mes nematome problemos. Jos daug davė mūsų ūkiui įvežant resursus ir vystant mūsų ekonomiką.
PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis. Prašome. Aš negaliu skriausti kitų Seimo narių, kurie taip pat nori paklausti. Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis premjere, aš perleidžiu žodį V.Landsbergiui.
PIRMININKAS. Vieną minutę, man reikėtų jūsų numerio. Prašome.
V.LANDSBERGIS. Aš noriu vis dėlto, kad būtų labai aišku, apie ką mes kalbame, kai kalbame apie galimas bendras įmones. Ar tokios bendros įmonės, kur jos bebūtų kuriamos su Rusijos kapitalu, reiškia naujo Rusijos kapitalo atėjimą, ar reiškia, kad mes pripažįstam dalį tų įmonių arba jų įrangos, kaip jau esamą čia Rusijos turtą? Čia turi būti labai aiškiai atsakyta.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Šiuo klausimu, be abejo, turi būti visiškai aišku. Visas tų įmonių turtas yra mūsų turtas. Tiktai įvežtas kapitalas gali būti įstatiniu kapitalu tokių įmonių kūrimui. Tačiau mes labai pabrėžtinai nagrinėjame vieną klausimo aspektą, būtent, kai klausimas susijęs su bendrų įmonių steigimu su Rusija, ar kitokie mūsų santykiai, tarp jų ir Vyriausybės veiksmai, dirbant su Rusijos partneriais. Pavyzdžiui, Estija, kuri dabar turi kur kas geresnę ekonominę situaciją, tuos klausimus nagrinėja ir sprendžia kur kas pragmatiškiau. Pavyzdžiui, Estija neatlyginamai atidavė savo trąšų gamyklą Kochtla Jarvėje steigiant bendrą įmonę su Rusijos koncernu “Lentransgaz”, kadangi tiktai iš jų jie gali gauti dujas. O dujos toje gamyboje 80% savikainos, ir jie nemato didelės problemos, kadangi užimami žmonės, kuriama produkcija, produkcija eksportinė. Tiesa, technologinis tos gamyklos lygis ne toks, kaip mūsų Jonavos “Azoto”. Jie visiškai nemato problemos ir sukūrė bendras įmones magistralinių dujų tinklų eksploatavimui. Akcionuojant kapitalą, jie gauna energetinius išteklius, ir, manau, kad tai visiškai civilizuotas kelias. Mes susitarėme, kad jų specialistai atvažiuos su savo konkrečiais pasiūlymais. Mes nematom kitų būdų, kaip sparčiau arba neturint dabar alternatyvos apsirūpinti energetiniais ištekliais. Visi galimi būdai, mūsų supratimu, Vyriausybės turi būti išnagrinėti ir tik ekonominė nauda turi nulemti, kuris partneris mums yra labiau priimtinas. Nes tos įmonės, kurios kurtos iš Vakarų, iš esmės nieko ženklaus investicijų požiūriu dar kol kas nedavė Lietuvai. Iš esmės tai yra komercinės įmonės, todėl mums reikia visokiomis priemonėmis skatinti tą procesą. Atsakant į jūsų klausimą, principinė nuostata aiški, kad turtas turi būti mūsų dalis, papildomai įvežtas turtas tiktai gali būti įstatinio kapitalo dalimi, formuojant bendras įmones.
PIRMININKAS. Paskutinis klausimas - K.Paukštys. Prašom.
K.P.PAUKŠTYS. Gerbiamasis premjere, puikiai žinodamas tai, kad šiandien nemaža dalis Lietuvos gyventojų negali sočiai pavalgyti, vis dėlto aš norėčiau jums užduoti klausimą apie kultūrą ir švietimą. Jūs puikiai žinote, kad Kauno darbo ir kultūros rūmai liko visai nefinansuojami. Ten yra respublikinio lygio meniniai kolektyvai ir žmonės liko visai be pinigų. Ir, kiek man administracija aiškino, jie neturi netgi to minimumo, kad išmokėtų kolektyvams. Ne kartą kreiptasi į premjerą, t.y. į jus, kreiptasi į Prezidentą, į finansų ministrą, į kultūros ir švietimo ministrą, ir jokio atsako. Tai gal jūs galėtumėte konkrečiai atsakyti, kad šitie rūmai nebus finansuojami. Tada žmonės žinotų, ką daryti - užkaltų duris, langus ir nevaizduotų. Ačiū.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, jūsų paklausimas, prašymas yra persiųstas Finansų ministerijai, kadangi tiktai Finansų ministerija gali realiai nuspręsti apie galimybes finansuoti vieną ar kitą problemą. Tiktai aš pasakysiu, kad šie klausimai yra formuojami biudžeto sudarymo metu, deja, formuojant biudžetą, tos išlaidos nenumatytos dėl jums suprantamų priežasčių. Tačiau mes dar ir dar kartą apsvarstysime tą jūsų klausimą, labai įdėmiai išnagrinėsime ir jums atsakysime. Atsakant dėl Jonavos “Azoto”, matyt, ne perdavimas, o ekonominės naudos principais tie klausimai turi būti. Jeigu dalis akcijų už resursus bus perduodama užsienio partneriui, tai čia yra normalus ekonominis sandėris.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam premjerui už atsakymą ir pranešimą. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš pertrauką dar Seimo nario V.Žiemelio pareiškimas. Prašome, Seimo nary V.Žiemeli. Ačiū, gerbiamasis premjere. Prašome diskusijas toliau tęsti frakcijose, pasikviesti premjerą. O po pertraukos baigsime svarstyti 7 darbotvarkės punktą, po to - Vilniaus miesto savivaldybė. Prašome. Seimo narys V.Žiemelis. Pareiškimas.
V.ŽIEMELIS. Piliečių chartijos ir Sąjūdžio frakcijos pareiškimas. 1993 m. balandžio 5 d.
“Tėvynės Santaros nariai apgailestauja, jog Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas, neįsiklausydamas į opozicijos argumentuotą kritiką ir pasiūlymus, vis prasčiau vadovauja Seimui, ir daugumos sprendimų priėmimas, remiantis mechanine LDDP dauguma, gali atvesti prie labai sunkių visai Lietuvai ir pačiam Seimui pasekmių. Tokiu metodu buvo priimtas įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo”, taip pat kovo 23 d. nutarimas Nr.I107 ir kovo 25 d. nutarimas Nr.I113 Vyriausiosios rinkimų komisijos klausimu.
Pirmojo nutarimo antruoju punktu Seimas pavedė Vyriausiajai rinkimų komisijai įvykdyti Seimo rinkimų įstatymo 79 straipsnio reikalavimą ir paskelbti galutinius rinkimų rezultatus 21 Baltijos, 22 Pajūrio ir 64 Šakių rinkimų apygardose. O antrojo nutarimo trečiuoju punktu - atlikti darbus ir išspręsti klausimus, kurių neatliko ir neišsprendė Vyriausioji rinkimų komisija.
Konstitucijos 67 straipsnio l3 punkte aiškiai pasakyta, jog Seimas sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį, tačiau nesuteikia Seimui teisės ką nors pavesti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Priimdamas paminėtus nutarimus, Seimas akivaizdžiai viršijo savo kompetenciją, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Pažymėtina, jog Seimas, įpareigodamas Vyriausiąją rinkimų komisiją vykdyti Seimo rinkimų įstatymo 79 straipsnį, pats save kompromituoja. Ši teisinė norma nurodo paskelbti galutinius rinkimų rezultatus per 7 dienas po rinkimų, o šiuo atveju po rinkimų praėjo daugiau kaip 4 mėnesiai.
LDDP dauguma nedrįsta remtis jų pačių priimto naujojo Seimo rinkimų įstatymo 78 straipsniu, kuris kaip tik nurodo, ką reikia daryti tuo atveju, jeigu kyla ginčai dėl paskelbtų galutinių rezultatų. Nedrįsta ne todėl, kad jis kartu su kitomis pataisomis priimtas pažeidžiant Konstituciją ir pateiktas prašymas Konstituciniam Teismui, o todėl, kad šis straipsnis reikalauja Konstitucinio Teismo išvadų dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų ir jame jau nebeminimas Konstitucinis Teismas.
Į Konstitucinį Teismą Seimas turėtų kreiptis ne dėl trijų apygardų, o dėl 7, paminėtų Santaros deputatų pateiktose išvadose. Tai, be abejo, būtų labai ir labai sunku LDDP daugumai. Be to, Seimas nusižengė Konstitucijai, nutarimo Nr.Il07 pirmuoju punktu išbraukdamas iš Vyriausiosios rinkimų komisijos l3 narių už tai, jog jie neva nevykdė Seimo rinkimų įstatymo.
Pagrindinis mūsų valstybės įstatymas nesuteikia Seimui teisės teisti komisijos narių, paskiriant jiems nuobaudą - išbraukimą iš Vyriausiosios rinkimų komisijos. Todėl dar kartą norime kreiptis į Seimo Pirmininką Č.Juršėną ir į LDDP frakciją, kuriai jis atstovauja, siūlydami, kad ponas Č.Juršėnas inicijuotų šių nutarimų panaikinimą, kadangi pats Seimo Pirmininkas ignoravo opozicijos reikalavimą pateikti Juridinio skyriaus išvadas dėl šių nutarimų.
Piliečių chartijos frakcija, Sąjūdžio frakcija.”
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Vienas patikslinimas - Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas iš frakcijos yra išėjęs. Pertrauka iki l7 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Į tribūną kviečiu Seimo narį B.Gajauską, kuris nori perskaityti pareiškimą. Seimo narius, esančius šiuose rūmuose, kviečiu rinktis į plenarinių posėdžių salę.
B.GAJAUSKAS. “Dėl nesiliaujančių bandymų teisėtvarkos organus panaudoti politiniams tikslams. Valdančioji LDDP turi absoliučią daugumą Seime ir pakankamai kitų valdžios galių neatidėliotinoms socialinėms, taip pat teisėtvarkos problemoms iš esmės spręsti. Sprogdinimai, neteisėti pasipelnymai valstybės, kitų žmonių sąskaita milijoninėmis sumomis tampa kasdieniniais reiškiniais. Būtina ir įmanoma įveikti atskirų grupių siautėjimą ekonomikoje. Tačiau praeitais metais į teismus nepateko bent kiek rimtesnės bylos, į kurias paprastai yra įsipainiojusios partinės mafijinės struktūros. Stebina kitkas. Kai kurie Seimo daugumos atstovai teisėtvarkos ir kontrolės organus siekia net Seimo posėdžių metu panaudoti neleistiniems politiniams tikslams, opozicijos atstovų puolimui. Užuot tinkamai įvertinus valstybės sąskaita pasipelniusių įmonininkų veiklą ir pareikalavus sugrąžinti neteisėtai panaudotas valiutines lėšas, politinio diskreditavimo tikslais bandoma apkaltinti buvusį dešiniosios Vyriausybės vadovą ar finansų ministrę, kurie priėmė sprendimus susigrąžinti iš likviduotų “Vnešekonombanko” Respublikos lėšas. Specialiai sudarytoms komisijoms nesuradus pažeidimų, kai kurių valstybės veikėjų ir jiems pavaldžių masinės informacijos priemonių pagalba nebūti nusižengimai kuriami valdžios kabinetuose. Vyriausybės įpareigojimas mokesčių inspekcijai išieškoti iš “Vilbaros” papildomus mokesčius, nuo kurių ji įstatymais formaliai buvo atleista, pavertė atleidimu nuo ekonominių sankcijų ar net mokesčių. Politinė organizacija paprastai siekia pozityvios veiklos, geresnių nei oponuojanti partija sumanymų ir darbų. Nesisekant įrodyti savo pranašumą ar tiesą planuoti smurtą - tai nusikalstamo pasaulio, o ne politinės veiklos metodai. Politinis smurtas ar grasinimai jį įvykdyti taip pat, kaip ir padaromų nusikaltimų slėpimas, neliks be dėmesio. Paminami ne tik demokratijos principai, bet ir paprastas žmogiškumas, kai be jokio teisinio pagrindo yra grubiai puolama moteris, buvusi finansų ministrė, kuri sąžiningu darbu daug prisidėjo, kad Lietuvos žmonės sunkiais 1991 m. ar 1992 m. pavasarį normaliau gyventų. Kaltinimai žarstomi ne už tikrus, bet už išgalvotus pažeidimus ir nebūtus dalykus, kurie prasimanomi siekiant atitraukti žmonių dėmesį nuo valdančiosios partijos veiklos nesėkmių. Per pusmetį pragyvenimas nelauktai nusmuko daugiau negu 3 kartus. Kol dar nevėlu, kviečiame dabartinę valdžią grįžti prie rimtų ekonomikos darbų. Raginame nutraukti neįtinkančių politinių oponentų persekiojimą ir bandymus teisėtvarkos organus panaudoti politiniams tikslams.” Politinių kalinių ir tremtinių laisvės frakcija, 1993 m. balandžio 6 d. B.Gajauskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome įteikti pareiškimą, kuris bus pridėtas prie protokolo. Socialdemokratų partijos vardu pareiškimą perskaitys Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, esu įpareigotas perskaityti Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos rezoliuciją “Dėl LDDP Vyriausybės programos.” “Lietuvos socialdemokratų partija yra tikroji socialistų internacionalo narė. Vienas iš pagrindinių pasaulinės socialdemokratijos tikslų visada buvo ir yra neturtingiausiųjų, parduodančių savo darbo galią žmonių gyvenimo lygio kėlimas. Toks yra Lietuvos socialdemokratų uždavinys. Viena iš būtiniausių sąlygų tam uždaviniui spręsti yra glaudus įvairių visuomenės grupių ir sluoksnių bendradarbiavimas. Norint, kad gyvenimo lygis Lietuvoje imtų kilti, reikia visų gyventojų sluoksnių ir grupių, valdžios ir visuomenės bendrų pastangų bei griežtų antiinfliacinės politikos priemonių. Tokį darbą sėkmingai koordinuoti gali tik Vyriausybė. Deja, 1993 m. kovo 31 d. priimta LDDP Vyriausybės programa tokios koordinacijos galimybės bei antiinfliacinės politikos nenumato. O juk Vyriausybė, gavusi visų sluoksnių ir grupių, politinių jėgų, profesinių sąjungų bei darbdavių organizacijų pritarimą, būtų žymiai tvirtesnė reformų įgyvendinimo kelyje. Lietuvos socialdemokratai susirūpinę ir tuo, kad Seime patvirtintas infliacinis biudžetas dar labiau nuskurdins nepasiturinčius žmones. Tuo tarpu tokį biudžetą realizuojanti LDDP Vyriausybė skelbiasi vykdanti socialdemokratinės krypties reformą. Manome, kad prisidengimas socialdemokratine politika, neišplaukiančia iš patvirtintos Vyriausybės programos, tik kompromituoja socialdemokratijos idėjas. LSDP supranta, kad pradedančiai dirbti Vyriausybei negalima kelti ultimatyvių reikalavimų. Todėl mes esame pasiryžę koordinuoti konstruktyvius įvairių visuomenės grupių veiksmus. Kviečiame Lietuvos politines jėgas, profesines ir visuomenines organizacijas pritarti šiems reikalavimams:
1. Vyriausybė iki š.m. liepos 1 d. turėtų paruošti ir paskelbti chronologinę savo veiksmų visose iš jos programos išplaukiančiose srityse seką bei pateikti pramonės struktūros reformos programą.
2. Vyriausybė savo veiksmus turėtų derinti su visomis Lietuvos Seimo politinėmis jėgomis, su profesinėmis sąjungomis bei darbdavių organizacijomis, visuomeninėmis asociacijomis.
3. Kas trys mėnesiai Vyriausybė turėtų supažindinti visuomenę su ūkinės veiklos rezultatais ir pagrindinėmis problemomis, atsirandančių neatitikimų programai analize, siūlomais veiksmų patikslinimais.
Kadangi LDDP Vyriausybės programa yra paremta LSDP kritikuotomis nuostatomis, praėjus pageidautosios ramybės pusei metų ir nesant konkrečios veiksmų sekos bei pakankamai ryškių teigiamų poslinkių, Vyriausybės veiklą privalėsime įvertinti, tardamiesi su profesinėmis sąjungomis, kitomis visuomeninėmis organizacijomis bei imtis konstruktyvių teisiškai pagrįstų veiksmų, vedant Lietuvą iš krizės.” Pasirašo LSDP pirmininkas A.Sakalas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
A.SADKAUSKAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašome. Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Kol bus įjungtas radijas, turbūt rimto darbo nepradėsime.
PIRMININKAS. Jau įjungtas.
A.SADKAUSKAS. Aš noriu paprašyti posėdžio pirmininko, ar nebūtų galima tų pareiškimų skaityti pasibaigus posėdžiui? Pasibaigus posėdžiui arba jį pratęsus? Kada vyksta darbas, kada mes turime daug klausimų ir klausyti šitus visus vadinamus pliurpalus, pareiškimus tai tikrai nusibodo.
2sesija 17 p. Svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Aš norėčiau pasakyti, gerbiamasis Seimo nary, kad pareiškimus taip pat daro ir LDDP frakcija. Todėl siūlyčiau nelaikyti pareiškimų pliurpalais. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 7 darbotvarkės punktą. Į tribūną kviečiame Seimo narį K.Jaskelevičių. Baigsime svarstyti 7 darbotvarkės punktą. Aš priminsiu, kad buvo sutarta dėl trijų pakeitimų. Nebuvo sutarta dėl 17 straipsnio pakeitimo. Pranešėjas siūlo 17 straipsnį išdėstyti taip, kaip numatyta projekte Nr.3. Seimo narys S.Pečeliūnas - dėl vedimo tvarkos.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Dėkoju, kad buvo atspausdinta nauja redakcija. Dabar visi labai aiškiai galėjo pažiūrėti, ar suderinti 14 ir 17 straipsniai. Tai, atrodo, yra padaryta. Tačiau tiek 14, tiek 17 straipsniai nėra suderinti su įstatymo pradžioje esančiu straipsniu, kad valstybės kontrolė, šita institucija, yra steigiama Aukščiausiosios Tarybos, dabar - Seimo. Kodėl aš tai sakau? Reikėtų taisyti tada ir tą straipsnį dėl labai paprastos priežasties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 5 punktas sako: “Seimas steigia įstatymu numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus.” Pagal tą straipsnį valstybės kontrolė yra Seimo įsteigta institucija. Vadinasi, jos vadovus turėtų skirti ir atleisti mažų mažiausiai Seimo Pirmininkas. 84 straipsnio 10 punkte rašoma, kad “Prezidentas nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymu numatytus valstybės pareigūnus.” Taigi, jeigu mes nepataisome ano straipsnio, šitie du straipsniai prieštarauja Konstitucijai. Aš siūlyčiau arba taisyti aną straipsnį, apie kurį kalbėjau, kad būtų kitas institucijos steigėjas, ir tada veiktų ir 14, ir 17 straipsniai, arba taisyti ir 14, ir 17 straipsnius - vietoj “Respublikos Prezidento” rašyti “Seimo Pirmininkas”. Tuo atveju, aš manau, kad gerbiamasis pranešėjas sutiktų, kad klausimas yra rimtas ir jį reikia vienaip ar kitaip spręsti. O palikti šitaip, kaip yra dabar, negalima. Nei vieno, nei kito viso projekto dabar neturime. Manyčiau, kad klausimą galėsime svarstyti tik tuomet, kai bus arba vienas, arba kitas projektai. Nepriimkime įstatymo, kurio 1 straipsnis prieštarauja 14, 17 straipsniams. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nuomonė? Aš tik priminsiu gerbiamiesiems Seimo nariams, kad, jeigu 17 straipsnio redakcija nebus patvirtinta tokia, kokia yra, tai galioja senoji redakcija, kad Valstybės kontrolieriaus pavaduotojus tvirtina Seimas Valstybės kontrolieriaus teikimu. Tada lieka senoji redakcija. Norėtų kalbėti pranešėjas. Prašome. Paskui 2 - už, 2 - prieš ir balsuosime.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš norėčiau paprašyti posėdžio pirmininko, jeigu žodis suteikiamas dėl vedimo tvarkos, tai turi būti kalbama apie vedimo tvarką.
PIRMININKAS. Aš visiškai su jumis sutinku. Vieną minutę, gerbiamasis pranešėjau. Aš labai norėčiau kreiptis į Seimo narius, kad jie kalbėtų apie tai, ką jie siūlo kalbėti. Jeigu dėl vedimo tvarkos, prašome man reikšti pretenzijas
BALSAS IŠ SALĖS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Palaukite vieną minutę. Jeigu jūs norite kalbėti dėl balsavimo motyvų, kalbėkite dėl balsavimo motyvų. Nedarykite priešingai.
P.PAPOVAS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos - Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Kadangi yra kalbama, kad numatytos pataisos nesuderintos su Konstitucija, todėl norėčiau atkreipti posėdžio pirmininko dėmesį, kad atkreiptų Seimo narių dėmesį, kad Juridinio skyriaus išvada yra teigiama.
PIRMININKAS. Taip, deja, Juridinis skyrius nepatvirtino, kad šito įstatymo negalima teikti, kad jis yra su kuo nors nesuderintas. Seimo narys B.Genzelis.
B.GENZELIS. Aš taip pat norėčiau paprieštarauti ponui S.Pečeliūnui, kuris, matyt, iki galo neperskaitė Konstitucijos. Konstitucijos 84 straipsnis - “Prezidentas”. Čia yra 13 paragrafas, ką daro Prezidentas: teikia Seimui Valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais.” Taip užrašyta 13 skirsnyje. Tokiu būdu atitinka. Dabar imkime 10 skirsnį, kokias teises turi Prezidentas? “Nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymu numatytus valstybės pareigūnus.” Vadinasi, čia mes ir priimam įstatymą, kuris papildomai numato, kad šituos pareigūnus teikia Prezidentas pagal 84 straipsnio 10 paragrafą. Dėl to pono S.Pečeliūno samprotavimams aš nematau jokio pagrindo.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas. Prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų arba dėl vedimo tvarkos.
A.BASKAS. Dėl balsavimo motyvų. Pasiūlymas, kaip išeiti iš šitos situacijos. Yra tokia galimybė išeiti. Taip, kaip dabar suformuluotas 17 straipsnis, išlieka kolizija su Konstitucija ta prasme, kad šitas formulavimas įpareigoja Prezidentą skirti pareigūną, kuris turėtų jį kontroliuoti. Kad šito išvengtume, siūlau šitą straipsnį išbraukti. Tokiu atveju liktų tokia formuluotė: Valstybės kontrolieriaus pavaduotojus skiria Seimas kontrolieriaus teikimu. Tuomet mes išvengtume kolizijos ir turėtume tą pačią formuluotę, kuri dabar yra, ir man atrodo, kad ji yra labai gera - Valstybės kontrolieriaus pavaduotojus skiria Seimas Valstybės kontrolieriaus teikimu. Jeigu mes 17 straipsnį išbrauksime, tada liks šita formuluotė, kuri ir dabar yra tame įstatyme.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasakyti, kad jeigu mes balsuosime už 17 straipsnį ir jis nebus patvirtintas, jis automatiškai bus išbrauktas. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėjau pasitikslinti dėl procedūros. Parašyta, kad šitą dokumentą pateikia Biudžeto ir finansų komitetas. Tai dėl 17 straipsnio aš norėčiau paklausti komiteto pirmininko ar tikrai Biudžeto komitete buvo svarstytas žodis “Prezidentas”?
L.K.JASKELEVIČIUS. Biudžeto komitete buvo svarstyta, man atrodo, kad ir jūs buvote tame posėdyje. Vėliau buvo pateikta kita redakcija, o dabar grįžtama prie pirmosios redakcijos.
A.RUDYS. Aš atsimenu, kad komitete mes svarstėme, kad būtent pats Valstybės kontrolierius ir paskiria šituos pareigūnus. Taip, buvo apsvarstyta Biudžeto komitete ir buvo pritarta būtent šitai redakcijai. Todėl aš manau, kad čia yra nevisiškai korektiškai pateikta medžiaga.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Kalbėdamas dėl balsavimo motyvų aš noriu atkreipti kai kurių Seimo narių dėmesį į tai, kad Valstybės kontrolės įstatyme nėra numatyta, kad Valstybės kontrolierius kontroliuoja Prezidentą, nes Prezidentas yra valstybės vadovas. Todėl valstybės vadovui skirti kontrolieriaus pavaduotojus leidžia Konstitucijos 84 straipsnio 10 dalis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Prieš tai registruosimės. Aš priminsiu, kad balsuosime dėl 17 straipsnio. Jeigu mes pritarsime tai 17 straipsnio redakcijai, kuri yra dabar, tada kontrolieriaus pavaduotojus į pareigas skirs Prezidentas Valstybės kontrolieriaus teikimu. Jeigu nepritarsime, tą patį darys Seimas Valstybės kontrolieriaus teikimu. Dėl vedimo tvarkos - A.Rudys. Dėl balsavimo motyvų kalbėti jau nebegalima.
A.RUDYS. Ne dėl balsavimo motyvų. Tokiu atveju, jeigu aš negavau tvirto atsakymo, aš norėčiau patikrinti komiteto protokoluose, ar tikrai buvo svarstytas, ar tikrai buvo išspręstas klausimas, kad Valstybės kontrolieriaus pavaduotojus skiria ir dekretu atleidžia Respublikos Prezidentas. Aš norėčiau tada sustabdyti svarstymo procedūrą, kad būtų pateikti atitinkami dokumentai.
PIRMININKAS. Procedūros sustabdyti neįmanoma. Dabar jau yra balsavimas.
A.RUDYS. Atsiprašau, tai tada aš prašau, kad pirmininkas savo garbės žodžiu patvirtintų, kad tikrai komitete yra apsvarstyta ir protokoluota Prezidento institucija.
PIRMININKAS. Aš manau, kad to garbės žodžio užteks. Prašome, pirmininke.
L.K.JASKELEVIČIUS. Komitete šis įstatymo projektas buvo aptartas. Dar kartą noriu paminėti, kad jūs taip pat dalyvavote tame aptarime. Prezidento variantas ten irgi buvo minimas. Dėl to aš nesuprantu jūsų noro patikrinti protokolus. Jūs juos patikrinti galite, bet tai nereiškia, kad šiandien, nepateikus alternatyvos, galima reikalauti sustabdyti visą svarstymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nematau kito kelio. Procedūros nenumatytos, pertraukos taip pat nenumatytos. Yra balsavimas. Gerbiamasis Seimo nary A.Rudy, kalbėti jums taip pat negalima. Tik dėl vedimo tvarkos prašome.
BALSAS IŠ SALĖS. Ar pertrauką galime daryti?
PIRMININKAS. Negalima. Balsavimo viduryje pertraukos skelbti negalima. Gerbiamieji Seimo nariai, 3 straipsniai priimti. 4 straipsnis yra nepriimtas ir pertraukos prašyti negalima. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Dėl procedūros.
PIRMININKAS. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl 17 straipsnio balsavimas nepradėtas. Buvo paprašyta pertraukos šito įstatymo svarstyme, ir ji buvo padaryta. Balsavimas dėl 17 straipsnio dar nėra pradėtas. Tuo būdu gerbiamasis A.Rudys, jeigu jis nori, frakcijos vardu turi teisę paprašyti pertraukos, tai bus antroji pertrauka, arba pertraukos iki kito posėdžio, kad galėtų susipažinti su dokumentais. Jeigu jis tai nori padaryti, aš jam perleidžiu mikrofoną.
PIRMININKAS. Deja, aš galiu pasakyti, kad pertraukos galima prašyti, kol nepradėta balsuoti dėl viso dokumento. Kai dėl viso dokumento pradėta balsuoti, kiek aš suprantu Reglamentą, pertraukos nenumatytos. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Prieš tai registruosimės. Prašome registruotis. Užsiregistravo 92 Seimo nariai.Gerbiamieji Seimo nariai, aš priminsiu, kad, jeigu jūs balsuosite už šią formuluotę, tai Valstybės kontrolieriaus pavaduotojus skirs Prezidentas Valstybės kontrolieriaus teikimu. Jeigu jūs jai nepritarsite, tada Valstybės kontrolieriaus pavaduotojus skirs Seimas Valstybės kontrolieriaus teikimu. Taigi prašome, gerbiamieji Seimo nariai, balsuoti, kas už 17 straipsnį tos redakcijos, kurią jūs matote, prašome spausti mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.
Už šią formuluotę pasisakė 39 Seimo nariai, prieš - 47. Formuluotė atmesta. Lieka senoji formuluotė. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo. Kas už visą įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento įstatymo pakeitimo” be 17 straipsnio, kurį Seimas atmetė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už - 55.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 27.
PIRMININKAS. Įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento įstatymo pakeitimo” be 17 straipsnio yra priimtas.
2sesija 17 p. Svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, toliau svarstome 9 darbotvarkės punktą. Seimo komisijos padėčiai Vilniaus miesto taryboje bei valdyboje ištirti išvados ir Seimo nutarimo “Dėl Vilniaus miesto tarybos paleidimo ir kai kurių priemonių tvarkai savivaldybėse pagerinti” projektas. Primenu, kad tai yra pirmojo svarstymo tęsinys. Ir nežinia, ar mes jį šiandien baigsime. Į tribūną kviečiame Seimo narį V.Žiemelį. Ruošiasi Seimo narys A.Salamakinas. Prašome, gerbiamasis Seimo nary V.Žiemeli. Reglamentas - iki 10 min. Prašome.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji kolegos, šiandien svarstomas klausimas yra vis dėlto itin aktualus ir svarbus. Sudarytoji Seimo komisija pateikė labai, sakyčiau, netgi griežtą nutarimo projektą, kuriuo siūlo paleisti mūsų Respublikos sostinės Vilniaus gyventojų išrinktą tarybą. Tai yra tarybą, kurią išrinko apie penktadalis Lietuvos Respublikos gyventojų. Tai yra labai rimta. Ir aš susipažinau su šios komisijos išvadomis. Ir norėčiau pateikti vis dėlto keletą pastabų dėl pateiktų kaltinimų tarybai. Šioje išvadoje aš nematau rimtų kaltinimų konkrečiai tarybai. Šiuo atveju kaltinama ne taryba, o jos valdyba. Štai kokie kaltinimai. Aš norėčiau vis dėlto pacituoti. “Taryba neturi miesto teritorinio valdymo koncepcijos. Dėl jos kaltės iki minimumo sumenkintas seniūnijos vaidmuo.” Aš norėčiau lygiai tą patį kaltinimą pateikti ir Lietuvos Respublikos Seimui. Lietuvos Respublikos Seimas neturi Respublikos teritorinio valdymo koncepcijos. Taip pat ir miestas. Ir nežinia, kada jisai turės, o jau turėtų turėti. Kitas kaltinimas. “Trečdalis tarybos deputatų, pasinaudodami savo mandatais, gavo tarnybas valdybos aparate.” Tas pats kaltinimas ir Seimo daugumai. Nemaža dalis Seimo narių, pasinaudodami irgi Seimo mandatais, gavo vietas Vyriausybėje. Ir kiti kaltinimai tarybai. Kad blogai dirbo miesto valdyba, aš tuo neabejoju. Miesto valdyba dirbo blogai, ir tai žino visi Vilniaus gyventojai. Todėl taryba ir ėmėsi priemonių, kad būtų paleista, tiksliau, atleista miesto valdyba. Šiuo atveju miesto valdyba atleista, paskirtas naujas Vilniaus miesto meras. Išrinktas ir naujas tarybos pirmininkas. Naujai išrinkti pareigūnai jau pradėjo savo veiklą ir jau turi tam tikrų poslinkių, gerų poslinkių savo darbe. Pradėjo dirbti iš tikrųjų dėl globalinių klausimų, strateginių klausimų. Pavyzdžiui, kaip pasiruošti žiemai. Tuo klausimu iš tikrųjų niekas nedirbo. Jau dabar pradėjo nagrinėti klausimą, kaip pasiruošti žiemai. Ir kas sako iš salės, kad nereikia... Reikia. Jau dabar reikia galvoti, o ne tada, kai jau čia pat žiema.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau nereplikuoti. Aš prašyčiau kairiosios nereplikuoti, jeigu kalba dešiniosios pusės atstovas. Aš tikiuosi, tada bus galima prašyti dešiniosios pusės, kad jie nereplikuotų, kai kalbės jūsų atstovas. Priešingai, aš tokios galimybės neturėsiu. Prašome tęsti. Jums 1 min. pridedama.
V.ŽIEMELIS. Ir, be abejonės, pradėjo spręsti labai svarbų klausimą, kaip padaryti seniūnijas tikromis, mažomis merijomis. O tą padaryti, be abejonės, reikia, nes seniūnijos iki šio laiko neturėjo savo statuso. Dėl to kaltas ir Lietuvos Respublikos Seimas. Nėra kalbos, nes Seimas visų pirma turėjo pataisyti galiojančius savivaldybės įstatymų pagrindus taip, kad seniūnijos būtų įteisintos jau įstatyme. Kitaip jos ir negali būti įteisintos. Visų pirma tą turi padaryti Seimas. Tai yra labai rimtas klausimas. Todėl, mano požiūriu, jeigu taip atsitiktų, kad Seimas nuspręstų paleisti penktadalio Lietuvos gyventojų išrinktą Vilniaus miesto tarybą, tokiu atveju Seimui galima pateikti žymiai daugiau kaltinimų. Turėtų pasileisti ir Lietuvos Respublikos Seimas. O tie miesto valdybos pareigūnai, kurie blogai dirbo, kuriems galime pateikti kaltinimus ir reikia pateikti kaltinimus, turi atsakyti. Nepasitenkinkime, kad surašyta pažyma, miesto valdybos pareigūnai atleisti iš darbo ir viskas, kaip ir anais gerais laikais. Atleidom iš pareigų, ir tai yra didžiausia nuobauda. Ne, jeigu pareigūnas nusižengė įstatymui, jeigu jis padarė nusikaltimą, jis turi atsakyti pagal įstatymą. Ir, be abejonės, šiuo patikrinimu, aš manyčiau, niekaip negalime pabaigti darbo. Medžiagą būtina perduoti prokuratūros organams, kad šie pabaigtų jūsų pradėtą tyrimą ir nubaustų, tiksliau, patrauktų kaltus asmenis reikiamon atsakomybėn iki baudžiamosios atsakomybės. O paleisti išrinktą organą, išrinktą penktadalio Lietuvos gyventojų renkamąjį, atstovaujamąjį organą, be abejonės, tai būtų... Aš nenorėčiau pavadinti. Neturiu net ir pavadinimo šiam Seimo veiksmui, jeigu kartais taip atsitiktų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Kviečiame į tribūną Seimo narį A.Salamakiną. Ruošiasi frakcijos vardu kalbėti Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom, jums pirmenybė. Aš primenu, kad komitetai ir frakcijos turi pirmumo teisę. Jeigu kuris nors Seimo narys užsirašęs kalbėti frakcijos arba komiteto vardu, jis kalba pirmiau. Aš turbūt dar perskaitysiu sąrašą: A.Salamakinas, V.Andriukaitis, prašo meras V.Jasulaitis kalbėti, Seimo nariai R.Dagys, P.Papovas, K.Paukštys, V.Petrauskas, A.Eigirdas, A.Sadkauskas, V.Bogušis, K.Dirgėla, Z.Adomaitis, E.Kunevičienė, J.Tartilas. Seimo narys A.Salamakinas. Jums - iki 10 min.
A.SALAMAKINAS. Ačiū. Gerbiamasis Seime, Savivaldybių komitete šis klausimas buvo svarstomas. Posėdyje dalyvavo 8 komiteto nariai. Jeigu pagal frakcijas - 5 LDDP ir 3 Santaros frakcijos nariai. Už laikinosios komisijos siūlymą paleisti Vilniaus miesto savivaldybę balsuota vienbalsiai. Taigi, gerbiamieji, čia negalima kalbėti, kad kažkas buvo daroma partiniu principu. Kaip matome, trijų savaičių laikotarpyje komitetas pritaria antros savivaldybės paleidimui. Gali susidaryti nuomonė, kad komitetas pradėjo kovą prieš savivaldybes. Turiu nuraminti tuos, kurie taip galvoja. Mes tos nuostatos nesilaikome. Atvirkščiai. Mes pasiryžę glaudžiai bendradarbiauti su savivaldybėmis. Tad kodėl komitetas pritaria Vilniaus miesto savivaldybės paleidimui? Komitetas vadovavosi savivaldybės pagrindų įstatymu. Koks jis yra, - blogas ar geras, čia - kitas klausimas. Įstatymui turime paklusti visi. Mums kelia nusistebėjimą kai kurių Santaros ir Socialdemokratų frakcijos narių pasisakymai, kad paleisti negalima, reikia pasigailėti, nors su komisijos išvadomis ir sutinkama. Jei pripažįstame, kad grubūs įstatymų pažeidimai padaryti, ištaisyti jų nebeįmanoma, ar galima palikti savivaldybę nenubaustą? Mus, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas neįpareigoja spręsti personaliai, kas kaltas, kas ne. Tai teisėtvarkos tarnybų reikalas. Mes turime spręsti visos savivaldybės veiklą ir, jei pripažįstame jos darbą nepatenkinamą, turime vadovautis įstatymu. Pasigailėjimas tolygus uždegti žalią šviesą kitoms savivaldybėms nepaklusti įstatymams ir Vyriausybės nutarimams. Norėčiau priminti praeitą trečiadienį surengtą socialdemokratų iniciatyva pasitarimą teisėtvarkos klausimais. Kas bendro tarp šių bendrų svarstymų? Susipažinkime su Valstybės kontrolės departamento aktu dėl Vilniaus Šiaurės miestelio turto inventorizacijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.706 Vilniaus miesto savivaldybė įpareigojama perimti iš Rusijos kariuomenės Šiaurės miestelį. Išeidama rusų armija miestelį perdavė ganėtinai tvarkingą. Ką daro savivaldybė, kad išsaugotų perimtą turtą? Iki šiol neatlikta inventorizacija, miestelį pavesta saugoti uždarai akcinei bendrovei “Sauga”, tačiau jokios atsakomybės už saugomus objektus sutartyje nenumatyta. Toliau - dar gražiau. Nors inventorizacija neatlikta, leidžiama tiek valstybinėms, tiek privačioms įmonėms išvežti iš teritorijos materialines vertybes - baldus, statybines medžiagas, metalą, kabelius, įrengimus, praktiškai viską, ką įmanoma išvežti. Tokių leidimų savivaldybė išduoda daugiau kaip 100. Aš abejoju, ar leidimai buvo išduodami už ačiū. Manau, kad Seimo nariai balsavimu parodys, kas tik kalbomis kovoja su nusikalstamumu, o kas - darbais. Palikti savivaldybę dirbti toliau - reiškia surišti rankas teisėtvarkos darbuotojams aiškinant tiesioginius nusikaltėlius. Nevardinsiu toliau tų pažeidimų. Jūs, ponai Seimo nariai, kas norėjote, galėjote su jais susipažinti. Norisi tik paklausti, ar ir čia blogas savivaldos įstatymas, kad daromi tokie nusikaltimai? Kitaip jų pavadinti negaliu. Galbūt nuo tokių, kaip Vilniaus miesto valdovai, ir prasideda tos negerovės, kurias žmonės vadina itališku žodžiu. Nejaugi blogi įstatymai, kad neteisingai skirstomi butai, neteisingai vykdoma privatizacija, neteisingai nuomojamos patalpos? Laikinoji komisija nustatė daugiau kaip 50 pažeidimų ir aš neradau nė vieno iš jų, kuris būtų padarytas dėl blogo įstatymo. Pagrindinė blogybė ta, kad Vilniaus miesto vadovai sumaišė savivaldą su savivale.Tampa aišku, kad, kokie įstatymai bebūtų, šitiems Vilniaus vadovams savivalė vis tiek mielesnė.
Teigiama, kad savivaldybė nepažeidė Konstitucijos. Susidaro vaizdas, kad kiekvienas Konstituciją prisitaiko pagal save. Išeina, jei Vilnius nepaskelbė savo autonomijos, neįstojo į Nepriklausomų valstybių sąjungą, tai Konstitucija nepažeista. Vėjais paleisti valstybės turtą, apgaudinėti žmones, kurie juos rinko, - tai ne Konstitucijos pažeidimai? Praeitame svarstyme iš šios tribūnos naujai išrinkti Vilniaus vadovai, nors naujais jų pavadinti negalima, jie ir anksčiau dirbo tame pačiame kolektyve, tik dabar persėdo į tas kitas kėdes, dievagojosi, kad dabar pradėsime dirbti gerai. Norisi paklausti, gerbiamieji, kur buvote anksčiau? Kodėl, kol netrenkė perkūnas, žegnotis nereikėjo? Palikus juos dirbti, neaišku, kada perkūnas trenks vėl. Sunku suprasti, kokias funkcijas atlieka didžiųjų miestų savivaldybių asociacija. Nejaugi jie nematė, kas darosi didžiausioje Respublikos savivaldybėje? Nereikėtų asociacijos vadovui ponui Balučiui gąsdinti Seimo narius, kad nuo mūsų nusisuks Vakarai, jei Vilniaus miestui įvesime administracinį valdymą. Gąsdinimo laikai praėjo. Ieškokime kokio nors įtikinamesnio dalyko paveikti Seimo narius. Europos bendrija dėl Vilniaus vadovo blokados Lietuvai tikrai neskelbs. Nereikėtų Vilniaus trečiasąjūdininkams taip dažnai prie Seimo rūmų kviesti etatinių piketuotojų, nes jie greitai pavargs. Tuo labiau su tokiais kvietimais, kurie pasirodė praeitą pirmadienį mieste. Cituoju: “Kviečiame prie Seimo rūmų ginti Jasulaitį nuo Grumado, Štaro korupcijos.” Kam apgaudinėti žmones? Ką bendro turi buvę miesto vadovai Štaras, Grumadas ir Seimas? Tarsi po savivaldybės paleidimo jie liks dirbti. Šis piketas parodė, kiek vilniečių palaiko savo miesto valdžią, nors ir melagingai buvo kviečiami.
Norėčiau paaiškinti, kaip bus vykdomas valdymas, kai Seimas priims sprendimą paleisti Vilniaus miesto savivaldybę. Paleidus savivaldybę, galimi du sprendimo būdai. Arba trijų mėnesių laikotarpyje rengti naujus rinkimus, arba metams įvesti tiesioginį valdymą. Šis laikas gali būti ir trumpesnis. Savivaldybių komitetas mano, kad netikslinga rengti skubius rinkimus. Motyvai tokie: šiuo metu dirbama prie naujo savivaldybės įstatymo, ruošiamas naujas administracinis Respublikos padalinimas, kiti įstatymai, kurie susiję su savivalda. Įvedus administracinį valdymą, savo įgaliojimus praranda miesto tarybos deputatai, miesto meras ir jo pavaduotojai. Vyriausybė skiria įgaliotinį, kuris vykdo valdymą mieste. Tiems darbuotojams, kurie sąžiningai atliko savo darbą, atleidimai negresia. Tokia pat padėtis ir miesto deputatams. Naujuose rinkimuose jie galės balotiruotis ir iš naujo pasitikrinti savo reitingą. Įvedus administracinį valdymą, kontrolė ir atsakomybė už darbą savivaldybėje Vilniaus mieste teks Vyriausybei. Ar nukentės savivalda Respublikoje įvedus Vilniuje administracinį valdymą? Manau, kad ne. Atvirkščiai. Ji turėtų pagerėti. Iki šiol visi buvę premjerai apie savivaldą Respublikoje daugiausia spręsdavo pagal Vilniaus miestą. Matant netvarką Vilniuje, ir kitos savivaldybės buvo vadinamos kunigaikštystėmis. Nuo to savivalda būdavo paralyžiuojama. Todėl Savivaldybių komitetui abejonių nebuvo, ir mes vienbalsiai pritariame savivaldybės paleidimui. Baigdamas noriu pasakyti, kad komitetas (jums išplatinta, yra padalinta) priėmė tokį projektą, pasiūlymą, jis nedaug kuo skiriasi nuo pono V.Juškaus komisijos projekto, bet tiktai mes numatome rinkimus pagreitinti ir surengti vasario mėnesį, o daugiau panašiai viskas tas pats. Ir Savivaldybių komitetui siūloma paruošti naują savivaldos pagrindų įstatymą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui A.Salamakinui. Norėčiau painformuoti prieš suteikiant žodį eiliniam oratoriui, kad tarp mūsų šioje salėje yra Rusijos Federacijos Aukščiausiosios Tarybos Gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas, istorijos mokslų kandidatas ponas Sergejus Vladimirovičius Stepašinas. Pasveikinkime jį ir palinkėkime jam sėkmės. (Plojimai)
Kviečiu į tribūną Seimo narį V.Andriukaitį, kuris kalbės frakcijos vardu. Po to ruošiasi meras V.Jasulaitis. Aš prieš tai norėčiau atsiklausti, ar Seimo nariai neprieštarautų, kad kalbėtų Vilniaus miesto meras? Neprieštarauja. Tai gerai, prašome, o po jo - Vilniaus miesto meras.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų mane šiaip gana neigiamai nuteikė kai kurios gerbiamojo A.Salamakino išsakytos pozicijos, lyg ir yra tam tikros tendencijos. Vadinasi, vieni - geri, kiti - blogi, štai “gerbiami trečiasąjūdininkai” ir t.t., ir t.t. Ar iš tikrųjų mes taip sprendžiame šią savivaldos problemą? Norėčiau gerbiamajam A.Salamakinui priminti, kad savivaldybių paleidimo problema per paskutiniuosius trejus metus šioje salėje buvo svarstoma ne vieną kartą. Ir socialdemokratai visą laiką išliko pozicijose - nepaleisti savivaldybės. Netgi vienu labai sunkiu klausimu, kai buvo sprendžiamas Vilniaus rajono savivaldybės likimas - ar įvesti, ar neįvesti tiesioginį valdymą, socialdemokratai gynė pagrindinę socialdemokratų, kaip savivaldybininkų, poziciją: neįvesti tiesioginio valdymo, bet skelbti naujų rinkimų datą. Nes kiekvienas tiesioginio valdymo įvedimas yra iš tikrųjų be galo sunki procedūra. Sutinku, galima pasakyti, jog Vilniaus taryba ir valdyba dirba blogai. Iš tikrųjų galima pasakyti, kad apskritai šiandien daugelis valdymo grandžių Lietuvoje dirba blogai. Gal jūs pamėginsite tai paneigti? Aš galiu pasakyti, kad tiek Alytuje, tiek Kaune, tiek Vilniuje, tiek visur iš tikrųjų yra be galo daug problemų, kurias išspręsti yra labai sunku dėl įvairiausių priežasčių. Nenorėčiau manyti, kad komisijos pateiktos išvados yra, tarkime, tendencingos. Jos yra tokios. Problema kyla kita. Ar mes iš tikrųjų dėl tų išvadų įvedame tiesioginį valdymą? Ar to pakanka? Socialdemokratų frakcijos vardu nesiplėsdamas galiu atsakyti aiškiai. Štai galimas ir toks sprendimas. Konstitucijos 123 str. teigia, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas. Todėl mes, socialdemokratai, pasiūlytume šitokią alternatyvą. Iki šiol prie Vilniaus savivaldybės tokio Vyriausybės atstovo nebuvo. Buvo, bet visai kitais pagrindais. Galima būtų dabar įvesti priimant labai trumpą, 5 dalių, laikinojo Vyriausybės atstovo įstatymą, kuriame būtų labai aiškiai reglamentuota, ką, tarkime, Vyriausybės atstovas kontrasignuoja ir suderina su Vilniaus savivaldybės taryba arba su meru. Tai būtų daug efektyvesnis sprendimas, kadangi aš nemanau, kad vyriausybės, vyriausybės, pabrėžiu, kokios jos bebūtų, neturi savų egoistinių interesų. Mane vienos paskutiniųjų vyriausybių sprendimas nustebino: išeidamos vyriausybės vis dėlto dar sugeba pasidalinti kai kuriuos pastatus. Tuos faktus Savivaldybių komitetas žino? Ir man atrodo, kad Savivaldybių komitetas žino, kad kai kuriuos nutarimus kai kurie Seimo komitetai vis dėlto siūlo atšaukti. Tai nėra paslaptis. Vadinasi, aš nežinau tokios vyriausybės, kuri neturėtų savo interesų sostinėje. Kita vertus, visiškai atvira problema yra dėl sostinės valdymo apskritai. Tarkime, Utenos savivaldybės teritorijoje gyvena apie 50 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu vienoje Žirmūnų seniūnijoje gyvena tiek pat, kiek vienoje savivaldybėje. Ar nereikėtų svarstyti tokio klausimo, kad Vilniaus, kaip sostinės, administravimo projektą reikėtų pakeisti iš esmės, nes Vilniaus atskiri regionai apima tokį gyventojų skaičių, kaip ištisų rajonų savivaldybės. Ir seniūnijos yra per smulkios spręsti savivaldos problemas šituose Vilniaus rajonuose. Čia irgi atviras klausimas. Aš norėčiau dar paklausti. Yra Europos savivaldybių chartija. Joje yra labai daug punktų. Savivaldybių komitetas turbūt svarstė, kad vis dėlto chartijos rekomendacijos daugiausia remiasi tuo, kad, jeigu jau skelbiamas paleidimas, tai siūlo automatiškai skelbti naujų rinkimų datą. Ir maksimaliai apeidinėti tiesioginius valdymus. Atsisakyti ta prasme tiesioginių valdymų. Todėl, pavyzdžiui, jūsų siūlymas skelbti naujus rinkimus yra labai svarstytinas. Nes iš tikrųjų čia visiškai nesvarbu, koks tas savivaldos įstatymas - tobulas ar netobulas. Problema yra kita - kad gyventojai neliktų be savivaldos. Nes gyventojai turi teisę savo valią pareikšti ateity per naujus rinkimus. Jeigu, tarkime, mes bijome, kad rinkimai neįvyks, prašome, galime nustatinėti mažesnį procentą balsų. Tai daroma parlamentuose, netgi rinkimų eigoje keičiama balsų procentinė procedūra. Tai nėra neigiama praktika. Bet įvesti sostinėje tiesioginį valdymą, mano galva, iš tikrųjų yra rizikinga. Tai yra Socialdemokratų frakcijos nuomonė. Mes vis dėlto siūlytume kitokį sprendimą: išplėsti Vyriausybės įgaliotinio teises Vilniuje, derinti Vyriausybės ir savivaldos interesus, priimti Vyriausybės atstovo laikinąjį įstatymą, kad jis iš tikrųjų galėtų kontrasignuoti, tarkime, tame įstatyme reglamentuotus sprendimus. Ir pritarti gerbiamojo V.Juškaus siūlomame projekte nuostatai, kad trūkumus reikėtų ištaisyti. Aš dėl trūkumų tikrai neabejoju, kaip aš beveik garantuotas, kad tų trūkumų yra visose savivaldybėse, visose grandyse. Čia nepriklauso nuo politinių įsitikinimų ir politinės orientacijos. Be galo sunki ekonominė padėtis, kad trūkumų nebūtų. O, tarkime, manyti, kad štai korupcijos problemos sprendimas gali būti kiek nors palengvintas įvedant tiesioginį valdymą, deja, ne visai tai realu. Todėl socialdemokratai siūlytų šitokį sprendimą: nepaleisti... sustiprinti Vyriausybės įgaliotojo atstovo teises, priimti laikinąjį įstatymą, kadangi gilesniam reikės daugiau laiko, kad iš tikrųjų būtų galima susitarti, kokius sprendimus kontrasignuoja, o jau jeigu vis dėlto būtų sprendžiama paleisti, tai jau geriau skelbti naujų rinkimų datą, netgi nekreipiant dėmesio, koks yra savivaldos įstatymas. Po to bus galima, taip sakant, jau prisitaikyti prie naujo savivaldos įstatymo. Bet įvesti tiesioginį valdymą, mūsų galva, rizikinga. Tai daug kam prieštarauja. Ir ypač todėl, kad iš tikrųjų tai yra sostinės problema ir sostinės gyventojų apsisprendimo problema. Jie negali būti palikti be savivaldos. Ir tokią poziciją socialdemokratai gina jau keleri metai. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Aš tik paprašyčiau gerbiamojo Seimo nario pateikti apiformintą alternatyvą, kad ją būtų galima toliau nagrinėti kituose svarstymuose. Kviečiame į tribūną Vilniaus miesto merą poną V.Jasulaitį. Ruošiasi Seimo narys P.Papovas.
V.JASULAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Seimo komisija padėčiai Vilniaus miesto taryboje ir valdyboje ištirti išanalizavo tarybos ir valdybos darbą, pateikė savo išvadas ir pasiūlymus. Mero pareigose aš esu tris savaites. Per šį laikotarpį aš taip pat sukaupiau labai daug informacijos, ir šios informacijos analizė patvirtina daugelį Seimo komisijos išvadų. Esu taip pat susipažinęs su Vilniaus miesto tarybos deputatų išvadomis, kurias jie padarė dar prieš komisijos darbą, svarstydami personalinę Vilniaus miesto valdybos vadovo atsakomybę. Todėl nedviprasmiškai galiu pareikšti, kad tiek Vilniaus miesto tarybos deputatų, tiek Seimo komisijos išvadas vertinu teigiamai. Taip pat pritariu Vilniaus miesto tarybos deputatų priimtiems sprendimams, kuriais buvo pareikštas nepasitikėjimas tarybos ir valdybos vadovybe.
Seimo komisijos pateiktuose kaltinimuose nurodomi Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės potvarkių bei nutarimų pažeidimai. Jie privalo būti pašalinti tarybos sprendimais ir mero potvarkiais. Šiuo metu šis darbas jau vykdomas. Vilniaus miesto valdybos Juridiniam skyriui jau pavesta iki gegužės 1 dienos parengti visus reikalingus mero potvarkius, kuriais būtų pašalinti Seimo komisijos pateiktoje medžiagoje ir išvadose minimi įstatymų, potvarkių ir nutarimų pažeidimai. Užtikrinu Seimą, kad šį darbą Vilniaus miesto valdyba įvykdys. Svarbus Seimo komisijos kaltinimas tas, kuris konstatuoja, kad Vilniaus miesto taryba iki šiol iš esmės nesprendė miesto ūkio ir jo infrastruktūros vystymo strateginių uždavinių. Šiuos uždavinius nebuvo aiškiai suformulavusi ir Vilniaus miesto valdyba. Aš, kaip inžinierius ir mokslininkas, suprantu, kad tokio didelio miesto, tuo labiau Lietuvos Respublikos sostinės, organizmo, kiekvienos jo ląstelės vystymas be aiškios strategijos yra neįmanomas. Tačiau, jei nėra aiškiai suformuluoti strateginiai uždaviniai ir kryptys, sunku suformuluoti ir teisingus taktinius veiksmus šių uždavinių vykdymui. Štai kodėl Vilniuje buvo daug netvarkos, kurią nauji Vilniaus miesto vadovai pradėjo šalinti. Šiuo metu rengiama Vilniaus miesto ūkio vystymo programa. Ji bus parengta su tam tikra laiko perspektyva. Tačiau ir šiandien mes parengėme Vilniaus miesto vystymo uždavinius svarbiausiose miesto gyvenimo srityse. Jau apsvarstyta Vilniaus miesto plėtros ir užsienio kapitalo investavimo miesto ūkyje perspektyva. Detaliai išanalizuotas miesto finansavimas. Valdyba savo potvarkiu jau pritarė miesto biudžetui. Pradėta rengti lėšų, gaunamų iš vietinių rinkliavų, skirstymo metodika, kurios iki šiol nebuvo. Privatizavimo procesas privalo vykti ne dėl pačio privatizavimo, bet tam, kad duotų naudą miestui ir vilniečiams. Iš esmės intensyvinamas darbas, susijęs su nuosavybės teisės atstatymu. Šiandien įvyko pasitarimas, kuriame buvo aptartos energetinės Vilniaus miesto problemos. Jame dalyvavo tiek Vyriausybės,tiek ministerijų atstovai, gamybininkai, mokslininkai. Tai viena iš svarbiausių problemų, kurios sprendimas leis numatyti gaires, kaip ruošti miestą kitų metų žiemai, taip pat ateičiai. Visiškai subrandinta Vilniaus miesto teritorinio valdymo koncepcija, kuri artimiausiu metu bus įgyvendinta. Seniūnijos privalo tapti pilnatesiu savo teritorijos šeimininku. Būtina taip pat pakeisti šio teritorinio vieneto finansavimo metodiką. Numatytos kai kurios priemonės, kaip spręsti Vilniaus miesto socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos, susisiekimo, komunalinio ūkio ir miesto tvarkymo, statybos plėtros, kultūrinių poreikių problemas. Šiame trumpame pranešime negalima visų problemų detaliai išnagrinėti, taip pat pateikti jų sprendimo kelius. Tačiau Vilniaus miesto valdyba šį darbą vykdo. Aš nenoriu paneigti viso to darbo, kurį vykdė valdyba iki šiol. Tai būtų nedora. Šį kasdieninį darbą ir šiandien valdyba vykdo. Priešingu atveju nevaldomu taptų Vilniaus miesto sudėtingas ir daugialypis gyvenimas. Tačiau aš noriu pabrėžti, kad mes pasiryžę iš esmės pertvarkyti kai kurias miesto gyvenimo sritis, negailėsime jėgų dirbti miestui ir vilniečiams. Mes prašome vieno. Mūsų noro ir veiksmų realizavimui reikalingas laikas. Ar jis mums bus duotas, tai yra Seimo valia. Jei jūs tikite mano žodžiais ir pasitikite mumis, prašau Seimo nepaleisti Vilniaus miesto tarybos ir naujai formuojamos valdybos. Norėčiau pasakyti keletą pastabų, kurios buvo prieš tai kalbėjusių oratorių žodžiuose. Nekovojame mes, miesto vadovai, dėl kėdžių. Aš buvau, dirbau iki šiol Vilniaus technikos universitete Kelių katedros vedėju. Miesto tarybos pirmininkas dirbo visiškai ne šitose pareigose, ir mes dėl šitų kėdžių nekovojame. Mes atėjome tam, kad būtume naudingi miestui ir vilniečiams. Jei mus paleis, mes, aišku, grįšime prie savo darbo. Ir dar. Buvo kalbama, kad neinventorizuojamas turtas Šiaurės miestelyje. Mes tą inventorizaciją jau pradėjome ir praktiškai baigiame tą inventorizaciją. Man atrodo, kad mes, jei mums leis, šitas problemas pabandysime Vilniaus mieste išspręsti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam merui, kviečiame į tribūną Seimo narį P.Papovą. Ruošiasi Seimo narys K.Paukštys.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš esu jau ne pirmas iš Savivaldybių komiteto, kuris kalba šiuo klausimu, - dėl Vilniaus miesto savivaldybės paleidimo. Žinoma, sostinės tarybos paleidimo klausimas yra labai atsakingas klausimas, į kurį Seimas turės atsakyti. Ar pasinaudos Seimas konstitucine teise, aš cituoju: “įstatymo numatytais atvejais ir tvarka savivaldybės teritorijoje Seimas gali laikinai įvesti tiesioginį valdymą”. Taigi, kaip įvesti tiesioginį valdymą, paleisti savivaldybės tarybą ir sustabdyti valdybos organų veiklą, reglamentuoja Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 28 str., pagal kurį Seimas buvo sudaręs komisiją padėčiai Vilniaus miesto taryboje išanalizuoti. Galima būtų dabartiniu metu ginčytis ir diskutuoti, ar sudaryta Seimo komisija pateikia motyvuotas išvadas dėl savivaldybės paleidimo. Kadangi Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 28 straipsnio antrame punkte yra pasakyta: “Savivaldybės taryba paleidžiama motyvuotu Seimo sprendimu, kuris priimamas remiantis specialiai sudarytos komisijos išvada”. Aš noriu pateikti tiktai keletą motyvuotų komisijos išvadų. Tai visų pirma butų skirstymo nuostatų pažeidimai. Butų skirstymo nuostatai turi įstatymo lygmenį, taip pat atsilaisvinusių patalpų nuomos nuostatų arba normų pažeidimas, nuomos mokesčių už komunalines paslaugas pažeidimas ir t.t. Taigi ta nuostata, kuri yra Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 28 str. antroje dalyje, - kai savivaldybės organai šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus arba piliečių konstitucines teises, tai šie pažeidimai atitinka. Nes čia yra pažeidžiami ir įstatymai, ir, sakykime, Vyriausybės nutarimai, kartu taip pat ir konstitucinės teisės, nes jeigu gauna ne tas butą, kuris turėjo gauti, tai kaip tiktai yra žmogaus konstitucinės teisės šiurkštus pažeidimas. O jeigu gauna butą tas žmogus, kuris neturi teisės, tai čia irgi yra konstitucinės žmogaus teisės pažeidimas. Taigi tie pažeidimai yra akivaizdūs ir visiškai atitinka 28 str. reikalavimus. Aš taip pat noriu pasakyti, kad turiu patirtį buvusioje Aukščiausiojoje Taryboje - tuo metu buvau irgi paskirtas panašios specialios komisijos nariu, mes svarstėme pažeidimus keliose savivaldybėse. Ir čia jau buvo kalbėta Kauno miesto... Bet turiu pasakyti, kad Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė savo sprendimą panaikinti valdybos potvarkius ir kitus nutarimus. Konkrečiai savo sprendimu. Dabartiniu metu tik juristai kažką tai daro, o jokio savivaldybės tarybos sprendimo panaikinti mero potvarkius nėra. Ir šiandieną kalbame apie tai, kad štai dabartiniu metu formuojama nauja valdyba ir t.t., yra naujas meras, ir tikėti, kad tai bus padaryta, kai 2 merai buvo pakeisti dėl to, kad jie abu pažeidinėjo įstatymus, negalima. Jie buvo atleisti iš darbo, tačiau taryba nieko nedarė naikindama, sakykim, jų potvarkius arba nutarimus. O tiktai atleisdavo merus. Tai, žodžiu, tikėti yra labai ir labai sudėtinga. Nors klausimas, žinoma, labai sudėtingas, reikia diskutuoti, bet mes labai rimtai svarstėme Savivaldybių komitete ir vis dėlto vieningai priėjome prie išvados - vieningai nutarėme pritarti. Tie, kurie dalyvavo posėdyje, ne, ne LDDP frakcija, dalyvavo ir kiti atstovai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pranešėjo neklausinėti, o Seimo narių - nereplikuoti.
P.PAPOVAS. Taip, dalyvavo ir kiti atstovai. Pritariame tokiam siūlymui. Žinoma, galima diskutuoti dėl rinkimų, savivaldybės tarybos rinkimų termino - ar po trijų mėnesių, ar, kaip čia siūloma, vasario mėnesį. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame į tribūną Seimo narį P.Paukštį, ruošiasi Seimo narys R.Dagys. Aš turėčiau jus painformuoti, aš čia buvau praleidęs beskaitydamas, kad po Seimo nario A.Sadkausko užsirašęs yra “Laboros” atstovas L.Kerasierius. Jeigu Seimas neprieštaraus, suteiksime jam žodį. Jeigu Seimas neprieštaraus. Seimo narys P.Paukštys. Prašom.
K.P.PAUKŠTYS. Gerbiamieji kolegos, mano supratimu, Vilniaus tarybos paleisti nereikėtų. Reikia duoti tarybai šansą savo darbą sutvarkyti taip, kad būtų galima ramiai sulaukti eilinių rinkimų. Šiandien išklausęs mero pasisakymą aš tikiu, kad ten tokio ryžto ir noro yra ir, mano supratimu, Tarybos mes neturėtume teisės paleisti. Vis dėlto už ją balsavo tūkstančiai vilniečių ir nereikia galvoti, kad toje Taryboje visi dirbo blogai. Tai įrodo ir tas faktas, kad jie visiškai neseniai sugebėjo pakeisti savo pačią vyriausiąją valdžią.
Dabar tie siūlymai per tris mėnesius rengti naujus rinkimus, įvesti administracinį valdymą, rinkimus surengti vasario mėnesį, mano manymu, visiškai netinka. Jeigu jau mes taip pradėsime sugalvoję paleisti vieną ar kitą instituciją, tai tada galbūt reikėtų paleisti policiją, paleisti prokuratūrą, paleisti teismus, įmonių vadovus, kolūkių pirmininkus ir t.t., ir t.t. Bet mes kažkodėl tokių dalykų nedarome. Mano supratimu, reikia Tarybos darbą įvertinti. Tie žmonės, kurie dirba gerai, tegul dirba, o tie, kurie yra, atsiprašau už pasakymą, prisidirbę, reikia juos įvertinti tinkamai. Dabar pas mus nusistovėjo tokia praktika - tik paleisti. O tai yra labai blogai. Nes jeigu mes tik paleisime, argi atėję kiti dirbs gerai? Bandykime būti šeimininkai. Jeigu pintinėje sugenda vienas obuolys, visos pintinės neišmetame.
Ir dar siūlyčiau. Nesielkime, kaip kadaise elgdavosi bolševikai: mišką kerta - skiedros lekia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui K.Paukščiui. Seimo narys R.Dagys. Ruošiasi Seimo narys V.Petrauskas.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šitas nagrinėjamas klausimas negali būti atsietas nuo bendro proceso, kuris vyksta Lietuvoje. Ir valdymo krizė apima visas grandis. Diskusija dėl korupcijos ir dėl kitų tai gerai mums įrodė. Iš tikrųjų jeigu mes prieisime prie šio klausimo tiktai atsietai nuo bendro konteksto, tai galime priimti turbūt ne visai pamatuotus sprendimus, jie gali skaudžiai atsiliepti ateičiai. Manau, kad turėtume nustatyti sau klausimą, ką mes norime padaryti. Ar mes norime padaryti, kad galiotų įstatymai ir savivaldybės jų nepažeidinėtų? Tai yra visiškai logiška išeitis. Būtent tai, ką siūlė kolega Vytenis, pagal 123 Konstitucijos straipsnį per Vyriausybės atstovo funkcijas. Juo labiau įstatymų atstatymo tvarka... kad jie galiotų, tai irgi turbūt jau turime praktiką ir, kaip Kauno savivaldybės parodė, ji gerai realizuojama. Taigi čia būtų galima išspręsti tą problemą. Mes, socialdemokratai, Vilniaus skyriuje irgi smarkiai aptarinėjom tą problemą. Mūsų žmonių nėra nei merijoje, nei toje vadinamojoje vadovybėje. Mes nesame suinteresuota pusė, bet analizė parodė, kad dauguma dabar esančių problemų slypi ten, kad į įstatymo netobulumą... jis pats padaro daug tų problemų. Tai ir valdžių neatskyrimas, ir kompetencijų nepakankamas apibrėžtumas. Todėl reikėtų skubiai priimti savivaldybių įstatymą ir turbūt kuo skubiau rengti visus savivaldybių rinkimus. Tai išspręstų daugelį problemų. Jeigu mes kalbėtume, ką padaryti.
Bet kita vertus, pažiūrėkime, kokia dar gali būti dabar vykdomo proceso interpretacija. Turbūt niekam ne paslaptis, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra išskirtinis padalinys. Ir čia natūraliai susiduria ir susidurs ateityje tiek Vyriausybės, tiek savivaldybių interesai. Ir visada tarp jų bus tam tikrų nesutarimų. Tai visiškai natūralu, tiktai svarbu, kad tie nesutarimai būtų sprendžiami civilizuotai. Todėl būtų galima pažiūrėti į šitą problemą kaip į savivaldybės ir Vyriausybės tam tikro ginčo problemą. Ir kas galėtų pasakyti čia šiuo atveju, kad ir Vyriausybės pozicija, ir ankstesnių Vyriausybių pozicijos buvo tokios nepriekaištingos? Turbūt Savivaldybių komiteto nariai pakankamai žino savivaldybės nusiskundimų, kad su jais Vyriausybė irgi nesiskaitė ir ignoravo jų interesus. Tada mes kalbėkime ir apie šitą problemą.
Kitas aspektas. Vyriausybės programoje irgi parašyta, kad mes norime priartinti socialinę rūpybą kuo arčiau prie žmogaus. Kaip mes šitai padarysim, jeigu mes išvaikysim visas savivaldybes? Nes aš beveik neabejoju, kad, išsprendus Vilniaus savivaldybės problemas, su kitom savivaldybėm jokių problemų nebus. Pačią didžiausią paleidus, kitos eis savo ruožtu. Ir ką tada, viską vėl centralizuosim, visą socialinę rūpybą, savo tokios sukurtos sistemos rankose, visiškai neperleisdami funkcijų savivaldybėms, visuomeninėms organizacijoms ir pan.? Kaip mes ją priartinsim prie žmogaus šituo sudėtingu klausimu?
Todėl mėginkime spręsti iš esmės. Ir šiuo atveju iš tikrųjų, jeigu toks sprendimas būtų priimtas... man susidaro toks įspūdis, kad vėl pradeda dominuoti seni komandiniai centralizmo įpročiai tiek ekonomikoje, tiek valstybės valdyme. Aš suprantu, vienas dalykas deklaruoti, kad mes esam socialdemokratinės orientacijos partija, o tai reiškia, kad mes esam savivaldybininkai, kitas - tą realizuoti praktiškai. Susiduriame su daugeliu problemų. Bet realizuokime savo nuostatas.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Į tribūną kviečiame Seimo narį V.Petrauską. Bet prieš tai Seimo narys J.Dringelis, Savivaldybių komiteto atstovas, norėjo padaryt patikslinimą.
Prašome. Seimo narys J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Malonūs kolegos! Čia net du Savivaldybių komiteto nariai, t.y. ponas A.Salamakinas ir ponas P.Papovas, sakė, kad mes vieningai Savivaldybių komitete balsavome dėl Vilniaus miesto tarybos paleidimo. Turiu patikslinti, kad tokio balsavimo nebuvo. Mes vieningai balsavom, kai Vyriausybė kreipėsi dėl Vilniaus miesto tarybos paleidimo, kad reikia šitą dalyką pagal įstatymą spręsti, t.y. kad būtų sudaryta speciali komisija, kuri ištirtų tarybos veiklą ir pateiktų savo išvadą. Dėl šito iš tiesų balsavome vieningai. O dėl šito projekto, kuris dabar pateiktas Savivaldybių komiteto vardu, ir dėl kitų dalykų dar nebalsavome. Todėl esame visiškai laisvi. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū už patikslinimą gerbiamajam Seimo nariui. Į tribūną kviečiame Seimo narį V.Petrauską. Ruošiasi Seimo narys A.Eigirdas. Ne, dabar Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Ponios ir ponai, gerbiamieji svečiai! Svarstomas klausimas tikrai yra labai skaudus. Svarstome Vilniaus miesto savivaldybės darbą. Lietuvos Respublikos sostinės, didžiausią gyventojų skaičių turinčio miesto problemas. Aišku, kad pačiame didžiausiame Lietuvos mieste šitos problemos buvo, yra ir, ko gero, bus pačios didžiausios ir rimčiausios, palyginti su kitais miestais.
Štai mes anksčiau esame gavę Seimo komisijos padėčiai Vilniaus miesto taryboje bei valdyboje nagrinėti išvadas. Visiškai neseniai gavome Savivaldybių komiteto pirmininko pateiktą alternatyvų nutarimo projektą. Pagrindinis teiginys abiejuose šituose projektuose yra tas pats - tarybos, valdybos paleidimas. Na, o štai jau komisijos išvados yra labai išplėstos, labai didelės. Tai ir pavesti prokuratūrai darbą, ir įpareigoti Vyriausybės kompetencijai priklausančių klausimų sprendimą, ir visa kita. Kaip sakoma: bandoma prie šito sprendimo dėl paleidimo, kad atrodytų solidžiau, prijungti kuo daugiau klausimų ir parodyti kaip tokį jau labai solidų Seimo nutarimą.
Kas kliūva nagrinėjant šitą klausimą ir girdint kolegų pasisakymus? Čia labai aktyviai peršamas kolektyvinės atsakomybės principas. Prisiminkime, kada dešiniosios opozicinės jėgos sakydavo, kad reikia Kompartiją prilyginti nacistinei partijai ir jai reikalingas antras Niurnbergo procesas teisingumo, teisybės vardan, kaip mes girdėdavome iš LKP ir LDDP atstovų, ir iš dar tuo metu nesančio Prezidento, neužimančio Prezidento kėdės, partijos lyderio pasisakymus, kad kolektyvinės atsakomybės principas yra negalimas, yra draudžiamas, yra nusikalstamas, koks tiktai norite.
Ir štai dabar, nors nė viename nutarimo punkte, nė viename projekto punkte nenurodoma, kad visi valdybos nariai pažeidinėjo įstatymus ar visi miesto tarybos deputatai pažeidinėjo įstatymus, - ne, šitoje situacijoje jiems galima ir reikia taikyti kolektyvinės atsakomybės principą. Kaip sakoma, pagal situaciją.
Tai, mano nuomone, yra labai pavojinga tendencija ir nuostata. Jeigu jau laikomės vieno principo, jeigu jau, kolegos, didžiausioji frakcija laikotės vieno principo, tai būkite nuoseklūs darydami visus sprendimus iki galo.
Yra jau anksčiau mūsų gautos komisijos išvados, pasiūlymai. Pavyzdžiui, 1 punktas. Vilniaus miesto taryba iki šiol nesprendžia miesto ūkio ir infrastruktūros vystymo strateginių klausimų. Nėra nustačiusi, kaip to reikalauja įstatymas, savivaldybės ekonominės ir socialinės raidos krypčių. Užsiima smulkmenišku administravimu, nagrinėja klausimus, kurie gali, o kai kurie turi būti sprendžiami vykdomosios valdžios. Tai nepaprastai talpus, universalus kaltinimas bet kokio miesto tiek tarybai, tiek valdybai. Labai talpus, apimantis viską, ir į šitą turinį galima sudėti visus kaltinimus, vienus ar kitus. Konkrečius ar mažiau konkrečius, ar abstrakčius kaltinimus. Tai, mano nuomone, tikrai nedaro garbės.
Tuo labiau aš norėčiau, kad Seimo nariai, Seimo dauguma atkreiptų dėmesį ir į Lietuvos Respublikos didžiųjų miestų sąjungos kreipimąsi, kuriame labai aiškiai pasakyta, kad vis dėlto daug netobulumų yra Savivaldos pagrindų įstatyme, ir juos reikia taisyti. Aš pats galiu pasakyti, kad šitokia praktika, šitokia tendencija, savivaldybių valdybų paleidimas... Aš jau nekartosiu to, kas pasakyta, kad tikrai didžiausias Lietuvos miestas, jo žmonės, jo gyventojai neteks tų žmonių, kuriuos jie rinko ir apie kuriuos tikrai niekur nepasakyta, kad visi absoliučiai kažkuo nusikaltę ir padarę pažeidimus. Tačiau, kas, mano nuomone, labai svarbu, savivaldybių valdybų, tarybų paleidimas neskatins administracinės teritorinės Lietuvos reformos. Problema yra. Yra tikri, tariami pažeidimai. Labai gaila, kad praeitą kartą, svarstant Seimo posėdyje šį klausimą, mūsų Demokratų partijos frakcijos atstovas P.Miškinis, taip pat šios komisijos narys, kalbėjo gan apytuštėje Seimo auditorijoje, ir buvo aiškiai pasakyta, kad dalis pažeidimų yra ne pažeidimai, o neatitinkantys tikrovės teiginiai. Taip pat labai svarbu, kad spalvos kai kuriose išvadų vietose yra sutirštintos. Tai taip pat nedaro komisijos daugumai garbės. Nes iš tikrųjų esant trūkumams... Prisidedu prie visų kolegų, kurie minėjo, kad trūkumų yra visų savivaldybių ir visų valdybų darbe. Lygiai taip pat galima pasakyti, kad buvo trūkumų ir Aukščiausiosios Tarybos, ir Seimo darbe. Neklysta tik tas, kas nedirba.
Tai, be abejo, einant šituo lengviausiu keliu, atstovaujamų, renkamų institucijų paleidimas, atrodo, pats lengviausias problemos sprendimo būdas. Yra klaidų, klaidelių, didesnių ar mažesnių, ėmei ir paleidai valdybą, tarybą. Ir baigta. Paskyrė atstovą, įgaliotinį, suteikė, kaip čia jau nutarimo projekte, jam etatus, dokumentų perdavimą, ir baigta. Na, ir savaime suprantama, kad atėjęs įgaliotinis į tokį kaip Vilniaus miestą, aišku, turės irgi savų interesų ir stengsis šitoje kėdėje išbūti kuo ilgiau. O mano ir frakcijos nuomone, negali vykti nauji savivaldybių rinkimai neparengus, nereformavus Lietuvos administracinio teritorinio suskirstymo. Ir savaime suprantama, kad šitas kelias, tarybų, valdybų paleidimo kelias, neskatins šitos reformos. Darbas bus palaidotas, bus pasmerktas sužlugdymui ir remiantis tuo pretekstu, kad nėra šios reformos, aišku, rinkimai gali būti stumiami kuo toliau.
Deja, tai nėra išeitis. Ir šitos Tarybos paleidimas taip pat nėra išeitis. Tai yra pati blogiausia išeitis, kokia tiktai gali būti. Mes girdėjome, kad miesto meras, miesto valdyba, nauja taryba pasirengusi tuos klausimus spręsti, pasirengusi trūkumus taisyti. Kada pradžia padaryta, mes privalome leisti šitą darbą tęsti. Ir jeigu Seimo dauguma nutars, galime priimti ir tokį sprendimą, koks siūlomas projekte, koks siūlomas nutarimuose. Tačiau, kartoju, tai būtų pati blogiausia išeitis, pats blogiausias problemos sprendimas.
Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Kviečiu Seimo narį A.Eigirdą.
B.V.RUPEIKA. Dėl tvarkos.
PIRMININKAS. Ir norėčiau... Minutę, girdžiu. Aš matau Seimo narį B.Rupeiką. Norėčiau atsiklausti. Paskui turėtų kalbėti Seimo narys A.Sadkauskas, o po jo - “Laboros” atstovas L.Kerasierius. Jeigu Seimo narys A.Sadkauskas neužpyktų ir Seimo nariai pritartų, tai mes svečiui duotume pirmenybę, kadangi, matyt, 18.30 val. darysime klausimo svarstymo pertrauką. Ir šiandien jokių galimybių baigti šį klausimą mes tikrai neturime. Tai prašome pagalvoti, o kai aš paskui jus kviesiu, tai pasakysite, kad neprieštaraujate arba prieštaraujate.
Seimo narys B.Rupeika. Dėl vedimo tvarkos.
B.V.RUPEIKA. Tamsta posėdžio pirmininke, patenkinkite mano ir frakcijos narių smalsumą pasakydamas, ar nėra užsirašęs kalbėti tas Seimo narys, kuris pusantrų metų vadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir prieš metus maždaug...
PIRMININKAS. Nėra. Iš karto atsakau.
B.V.RUPEIKA. ... sugebėdavo įtikinti Sąjūdžio frakciją ir kai kurias kitas frakcijas būtinumu tuoj pat paleisti ne tik Vilniaus savivaldybę, bet ir visas kitas.
PIRMININKAS. Dar neužsirašęs, bet po jūsų paskatinimo gali užsirašyti.
Seimo narys A.Eigirdas. Prašom.
A.EIGIRDAS. Jeigu būtų galima, tai aš norėčiau priminti ponui B.Rupeikai, kadangi jis irgi buvo Aukščiausiosios Tarybos deputatas, kad nors ir buvo Vyriausybės teikimai... Gal nuo to ir pradėsiu. Nors ir buvo Vyriausybės teikimai dėl savivaldybių įstatymų pažeidimų, bet Aukščiausioji Taryba pasirinko kitą kelią. Ponas B.Rupeika, jeigu jūs girdite, dėkui.
PIRMININKAS. Prašome neatsakinėti ponui B.Rupeikai. Prašome dėstyti turbūt iš esmės.
A.EIGIRDAS. Tai, matyt...
PIRMININKAS. Nes jūs savo laiko sąskaita.
A.EIGIRDAS. Aukščiausioji Taryba pasirinko kitą kelią. O ji pasirinko kuo skubesnės administracinės reformos ir naujų savivaldybės įstatymų kūrimo bei įgyvendinimo kelią. Štai tas kelias, kuris buvo pasirinktas. Ir kažkodėl paskutiniu metu jau dabartinis Seimas šito kelio atsisako.
Dabar pradėsiu galbūt nuo to, kad mūsų atkurtos valstybės istorijoje turėjome tokį atvejį, kai buvo įvestas tiesioginis valdymas Vilniaus, Šalčininkų rajonuose ir Visagino gyvenvietėje. Kadangi dauguma Seimo narių nebuvo Aukščiausiosios Tarybos deputatai, noriu priminti, kad apie tų rajonų tarybų paleidimą ir tiesioginio valdymo įvedimą buvo daug diskutuojama, daug svarstoma. Ir vis dėlto noriu priminti tuos pažeidimus, kuriuos padarė konkrečiai Šalčininkų rajono taryba. Čia bent 3 puslapiuose įvairūs pažeidimai. Na, pavyzdžiui, 1990 m. gegužės 15 d. buvo priimtas nutarimas “Dėl rajono tarybos pirmaeilių uždavinių dabartinėje politinėje situacijoje, susidariusioje Lietuvoje”.
“Vadovaujantis absoliučios rinkėjų daugumos valia, Šalčininkų rajono gyventojų valia, nustatyti, kad rajono teritorijoje neveikia Lietuvos TSR Konstitucija, o tik tie Lietuvs TSR Konstitucijos normatyviniai aktai ir straipsniai, kurie neprieštarauja TSRS Konstitucijai”. Toliau tame pačiame nutarime: “Naudoti kaip oficialų pavadinimą - Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Šalčininkų lenkų nacionalinis teritorinis rajonas.” 1990 m. gruožio 15 d. jungtinėje sesijoje buvo priimtas nutarimas “Dėl Krašto apsaugos departamento veiklos sustabdymo rajono teritorijoje”. Taip pat gegužės 21 d. “Dėl Krašto apsaugos departamento ir muitinių veiklos sustabdymo rajone ir kreipimosi į SSSR Aukščiausiąją Tarybą”. Taip pat 1991 m. balandžio 9 d. “Dėl įgaliojimų atstovauti Šalčininkų rajono rinkėjų interesams Vilniaus lenkų nacionalinio teritorinio krašto sudarymo klausimu IV SSSR liaudies deputatų suvažiavime suteikimo SSSR deputatams Tichonovičiui ir Brodavskiui”, “Dėl 1974 m. gimimo jaunuolių registravimo Šalčininkų rajono karinio komisariato šaukiamajame punkte”, t.y. SSSR kariuomenėje. Ir daugelis įvairių kitų nutarimų. Atleiskit, tai į temą, ir pasakysiu kodėl. Todėl, kad šitie visi priimti Šalčininkų rajono tarybos nutarimai viršijo rajono tarybos kompetenciją. Atleiskite, jeigu būtų galima, aš norėčiau kalbėti, o jūs paskui replikuosite iš vietos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome nereplikuoti. Trukdote darbą.
A.EIGIRDAS. Ir tai yra principinis skirtumas, kai kalbama apie tai, kas buvo priimta, ir tai, kas išvadose yra. Tai nepalyginami dalykai. Daugiausia čia kalbama apie valdybos, na, kaip čia pasakyti... Vienas dalykas, tai jų kompetencija buvo priimti sprendimus, tik kitas klausimas, kad tie sprendimai buvo neteisingi, prieštaraujantys įstatymams ir t.t. Bet čia yra baudžiamas dalykas. O jeigu taikysim kolektyvinę atsakomybę, šiuo atveju tarybai, nėra kitos išeities, kai kažkokia rajono taryba arba miesto taryba viršija savo kompetenciją ir imasi Seimo arba Aukščiausiosios Tarybos funkcijų. Tada kitos išeities iš tikrųjų nėra. Lieka tiktai tokią tarybą paleisti, nes dažniausiai tai būna kolektyvinis sprendimas.
Antras momentas. Aš čia jau ir paminėjau, kad tai, kas čia išdėstyta, iš tikrųjų tose išvadose susiję su valdybos priimamais sprendimais. Arba netgi atskirų pareigūnų, kurie turi būti baudžiami už tuos nusižengimus.
Labai įdomūs pastebėjimai: užsiima smulkmenišku administravimu, nagrinėja klausimus, kurie gali, o kai kurie turi būti sprendžiami vykdomosios valdžios. Žinote, panašų kaltinimą kai kada galima ir Seimui pateikti, kad kišasi į Vyriausybės reikalus smulkmeniškai ir pan.
Dabar norėčiau kalbėti apie kitą dalyką. Kodėl dabar keliamas klausimas dėl Vilniaus tarybos ir valdybos paleidimo?
Noriu priminti šiek tiek istorijos ir pasakyti, kad 1990 m. į Aukščiausiąją Tarybą daugumą vietų laimėjo Sąjūdžio remti atstovai, o daugelyje rajonų tarybų rinkimuose Sąjūdis, galima sakyti, pralaimėjo. Ir tik nedaugelyje rajonų ir miestų savivaldybių Sąjūdis laimėjo. Ir dabar šios dienos “Tiesoje” turbūt atsakyta, kodėl gi taip šturmuojamas ir siūlomas šitas klausimas. Taigi LDDP Vilniaus miesto konferencija, įvykusi balandžio 17 d. ... Atsiprašau, čia įvyks suvažiavimas, atsiprašau, ne tą vietą perskaičiau. Bet apie LDDP Vilniaus miesto konferenciją rašoma, kad konferencijoje priimta rezoliucija, kurioje siūloma paleisti Vilniaus miesto tarybą, o trim pastraipom aukščiau pasakyta kodėl.
Todėl, kad LDDP neturi šitoje taryboje savo atstovų. Ar tai nėra, deja, politinė priežastis ir kad meru išrinktas Nepriklausomybės partijos atstovas? Jūs prisimenate, kiek buvo triukšmo, tarp kitko, ir Europoje, dėl kelių rajonų tarybų paleidimo. Žinoma, ten buvo bandoma sakyti, kad čia tautinių mažumų pažeidimas. Nors vėlgi, aš paminėjau, kokius nutarimus jie buvo priėmę ir už ką jie buvo paleisti.
Bijau, kad toks, sakyčiau, susidorojimas su šia konkrečia taryba gali būti taip pat inspiruotas kaip politinis. Todėl labai trumpai siūlyčiau keletą konkrečių pasiūlymų. Pirmiausia vis dėlto kuo skubiau grįžti prie to pradėto darbo, kurį ir ankstesnės vyriausybės ypač ragino, kad kuo skubiau reikia labai rimtai išnagrinėti Respublikos administracinį paskirstymą, naujus savivaldybės įstatymus, nes Savivaldybės įstatymas (na, jau čia kalbėta ne vieno oratoriaus) yra iš tikrųjų prastas. Pradėkime nuo šito, nes mes vien tik tuo ir užsiiminėsime, kad vaikysim tarybas, kadangi čia įstatymo pagrindinė bėda.
Antras klausimas. Štai kalbėtojai minėjo Savivaldybių 28 straipsnį. Bet užmirštama, kad ten yra du punktai, kaip gali elgtis Aukščiausioji Taryba arba Seimas. Pirmas atvejis yra, kai paleidžiama taryba ir rengiami nauji rinkimai, o tik antras atvejis, kad įvedamas tiesioginis valdymas. Tai klausimas toks - ar vis dėlto Vilniaus miestas nebegali išrinkti normalios tarybos, kad reikia tiesioginį valdymą įvesti? Negi mes taip nepasitikime savo žmonėmis?
Trečias siūlymas. Jis yra labai konkretus. Labai keista dabar paleisti tarybą, kai išrinktas naujas meras, kai išrinktas naujas tarybos pirmininkas. Todėl labai konkretus siūlymas Seimui. Reikėtų, kad šita sudaryta komisija arba Seimas pavestų, kad po poros mėnesių (man atrodo, Seimas gali nutarti, po kurio laiko) vėlgi būtų patikrinta, ar Vilniaus miesto taryba ištaisė tuos trūkumus ir tuos neteisingai priimtus įstatymus, ir tik tada spręsti ir vėl grįžti prie šito klausimo. Man atrodo, tai būtų vienintelė normali, civilizuota išeitis. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Seimo narys A.Kunčinas. Replikuoti negalima, tik dėl vedimo tvarkos prašom.
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos. Kadangi baigiasi mūsų darbo laikas pagal Reglamentą, todėl aš siūlyčiau pratęsti posėdį iki 19 val. 15 min. O šito klausimo nagrinėjimą nutraukti, kartu primenant, kad kalbėjęs Seimo narys pasidalijo savo labai įdomia istorine patirtimi, nors mums būtų kur kas įdomiau išgirsti apie tai, kaip buvo vykdomas tiesioginis valdymas Šalčininkų rajone.
O atsakant į klausimus, matyt, cituoti reikia teisingai. Ir jeigu buvo siūloma paleisti Vilniaus miesto tarybą, tai ne dėl to, kad ten nėra LDDP narių, o dėl to, kad ji blogai dirba, ir prašom logikos taisyklių laikytis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome nesikeisti replikomis. Prašome...
M.STAKVILEVIČIUS. Ar galima...
PIRMININKAS. Prašome skaičiuoti iki 10 kol kas. O aš norėčiau jūsų paklausti. Ar yra prieštaraujančių, kad mes iki 19.15 pratęstume posėdį be pertraukos? (Triukšmas salėje)
M.STAKVILEVIČIUS. Ar galima pasiūlyti?
PIRMININKAS. Tada dėl vedimo tvarkos Seimo narė Z.Šličytė ir paskui Seimo narys M.Stakvilevičius.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis pirmininke, aš turiu prašymą. Kadangi yra aišku, kodėl buvo paleista, pavyzdžiui, Šalčininkų rajono taryba (buvo toks sprendimas priimtas todėl, kad ji užsiiminėjo tiesiog antivalstybine veikla, o daugelis Seimo narių neatskiria netgi tarybos ir valdybos kompetencijos), aš prašyčiau atminčiai įteikti kiekvienam Seimo nariui Seimo nario A.Eigirdo kalbos stenogramą. Kad kitą svarstymą kiekvienas turėtų Seimo nario A.Eigirdo pasisakymo stenogramą, tada galės palyginti, kokie pažeidimai yra inkriminuojami Vilniaus tarybai ir kokie buvo Šalčininkų rajono tarybai, kuri buvo paleista Aukščiausiosios Tarybos sprendimu. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare, taupydami popierių, mes galėtume kreiptis į Seimo narius ir paprašyti, kad nueitų į biblioteką, kas neturi stenogramos (manau, kad visi Seimo nariai turi), ir pasiskaitytų patys tas stenogramas.
Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėčiau trupučiuką kitokį pasiūlymą. Šita taryba dirbo trejus metus be trupučio. Per trejus metus išryškėjo, kad ji labai daug nuodėmių padariusi, labai daug nepadariusi ir t.t. Ar nereikėtų jai imti pavyzdžio iš buvusios Aukščiausiosios Tarybos, kuri po dvejų metų su truputėliu, suprasdama, kad ji jau nepajėgi savo darbą padaryti, imti ir paleisti, ir paskelbti naujus rinkimus. Ar neišspręstume šitos problemos taip, ilgiau nediskutavę?
PIRMININKAS. Prašom, pasiūlykite nutarimo projektą, kurį mes svarstysime nustatyta tvarka. Seimo narys V.Juškus. Prašom.
J.A.KATKUS. Aš iš tikrųjų galvojau...
PIRMININKAS. Atsiprašau, J.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš manau, kad tas kaltinimas, kad anksčiau buvo reikalaujama paleisti tarybas, yra visiškai nesusijęs su šituo dabartiniu. Dėl to, kad ankstesnės tarybos nevykdė Vyriausybės įsakymo, paliepimo, kad būtų paleistos valdybos. Štai dėl to buvo reikalaujama. Aš manau, kad iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti pono M.Stakvilevičiaus pasiūlymu ir palikti tvarkytis pačiai savivaldybei.
M.STAKVILEVIČIUS. Dovanokit, aš ne taip sakiau.
PIRMININKAS. Seimo nary M.Stakvilevičiau, antrąkart tuo pačiu klausimu nekalbama. Būkit malonus, prisėskite, pagalvokite apie gyvenimą. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš galiu kalbėti dėl to, kad minėjo mano pavardę kai kas kai kur ir galiu kalbėti dėl dalyko esmės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary B.Rupeika, asmeniniu klausimu lukterkit, kai mes nuspręsime, ką toliau daryti...
B.V.RUPEIKA. Taip, bet aš turiu esminį pasiūlymą štai šitam dalykui.
PIRMININKAS. Vieną minutę! Asmeniniu klausimu prašom vėliau.
B.V.RUPEIKA. Čia ne asmeninis klausimas.
PIRMININKAS. Aš jums žodžio nedaviau.
B.V.RUPEIKA. O pasiūlymas šiam klausimo sprendimui. Kadangi yra nelengva įtikinti kolegas...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary B.Rupeika, aš jums žodžio nedaviau, būkit malonus, palaukite, kol aš jums jį suteiksiu.
B.V.RUPEIKA. O gaila.
PIRMININKAS. Prašom, nevadovaukit nuo šoninio mikrofono.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau jūsų pasiklausti. Pirmiausia yra prieštaraujančių dėl posėdžio pratęsimo, todėl prašome pasiruošti balsuoti. Buvo pasiūlymas posėdį pratęsti iki 19.15 be pertraukos. Prašome registruotis.
Užsiregistravo 100 Seimo narių. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad posėdis būtų pratęstas iki 19.15, prašome paspausti mygtuką “už”.
BALSAS IŠ SALĖS. Jeigu galima...
PIRMININKAS. Dar negalima.
Už posėdžio pratęsimą - 31 Seimo narys, prieš - 56. Tai, kiek aš suprantu, posėdis yra baigiamas. Posėdis baigtas. Kitas posėdis rytoj 10 val.
A.KUNČINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prieš balsuojant paprašiau patikslinti. Jūs man žodžio nesuteikėte. Galbūt balsuojantys nesuprato, ką aš siūliau. Aš siūliau, o jūs nepatikslinote, kad posėdį pratęstume, tačiau šito klausimo nagrinėjimą baigtume.
PIRMININKAS. Prašau pakartoti.
A.KUNČINAS. Aš siūlau baigti šio klausimo nagrinėjimą, kadangi tai numatyta pagal darbotvarkę, ir, pratęsus posėdį, nagrinėti kitus klausimus iki 19.15.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, aš visiškai puikiai išaiškinau, kad padarysime pertrauką šito klausimo nagrinėjime, nagrinėsime kitus klausimus. Aš labai apgailestauju, kad Seimo nariai nebalsavo už posėdžio pratęsimą.
A.KUNČINAS. Aš prašau frakcijos vardu perbalsuoti.
PIRMININKAS. Frakcija reikalauja perbalsuoti. Galima tai daryti. Prašome, gerbiamieji Seimo nariai. Frakcijos reikalavimas yra teisėtas. (Triukšmas salėje) Prašome netriukšmauti. Tie, kurie nori triukšmauti, gali išeiti iš salės.
S.MALKEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Ponas pirmininke, jūs paskelbėte, kad posėdis baigtas.
PIRMININKAS. Nebuvo gongo. Kol gongo nėra, dar posėdis nebaigtas. Frakcija pareikalavo perbalsuoti, galime tai padaryti. Prašome, gerbiamieji Seimo nariai, pasiruošti balsuoti. Aš priminsiu, kad šiame svarstyme dėl savivaldybių daroma pertrauka kiekvienu atveju. Buvo pasiūlyta, kad svarstytume toliau kitus du klausimus, pratęsus posėdį. Jeigu Seimo nariai nutars posėdį pratęsti, svarstysime kitus du klausimus.
A.EIGIRDAS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Prašau. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys A.Eigirdas.
A.EIGIRDAS. Ponas posėdžio pirmininke, kadangi jūs paskelbėte, kad posėdis baigtas, dalis Seimo narių išėjo. Ir tam, kad jie žinotų, jog pratęstas posėdis, reikia pranešti per radiją ar skirti laiko juos surinkti. Kodėl šitaip nesielgiama?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, nė vienas Seimo narys neturi teisės išeiti, kol aš nesudaviau į gongą.
A.EIGIRDAS. Jūs šito instrumento niekada nenaudojate.
PIRMININKAS. Visada naudoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome balsuoti. Kas už tai, kad posėdis būtų pratęstas? Prašom. Balsavimas pradėtas. (Triukšmas salėje) Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, balsuoti. Registracija daroma pirmininko nuožiūra.
Taigi už pratęsimą - 38, prieš - 39. (Juokas salėje) Vieną minutę! Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi aš pridedu savo balsą, 38, 39, 1 susilaikius, vadinasi, vis tiek reikia baigti posėdį. (Gongas)
pavaduotojas A.SAKALAS