Šešioliktasis posėdis
1993
m. balandžio 6 d.
Seimo narių pareiškimai
V.Juškus. LDDP frakcijos pareiškimas
K.Skrebys. Nepriklausomybės partijos kreipimas
K.Antanavičius. Dėl Lietuvos Respublikos Seimo darbo
2sesija 16 p. Svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos
Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir jo
pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, labas rytas! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo balandžio 6 d. rytinį plenarinį posėdį. Prašome registruotis.
Salėje - 92 Seimo nariai. Kai reikės balsuoti, galimas daiktas, bus dar daugiau Seimo narių. Tada dar registruosimės.
Dabar aš norėčiau pasakyti, dėl ko mes susitarėme frakcijų rytiniuose pasitarimuose - ir vakar, ir šiandien. Primenu, kad savaitės darbotvarkę mes pasitvirtinom praėjusį ketvirtadienį. Patikslinimas, gerbiamieji kolegos, yra tiktai toks: dirbam šiandien ir rytoj. Rytoj nuo 12 val. vis dėlto pasitarimas švietimo klausimais. Pasitarimas. Bus 3 posėdžiai arba tiksliau 2,5 posėdžio - šiandien va dabartinis, po pietų ir rytoj iki 12 val. Tai toks yra patikslinimas. Manau, niekas dėl to neprieštaraus ir tokiu būdu rytoj vakarop baigsime mūsų darbus. Po to, vėl primenu, renkamės kitą savaitę, jeigu nebus kitų pasiūlymų, į plenarinį posėdį antradienį ne 10 val., o 12 val. Žinoma, komitetai gali rinktis anksčiau, čia niekas jų nevaržo - 9 val., 10 val. ar 11 val. Frakcijų atstovų pasitarimas - antradienį 11 val. Ne 9 val., ne 10 val., o 11 val. Bet čia šitą galėsim dar rytoj patikslinti. Taigi dėl savaitės darbų programos dar sykį pasitikslinom ir manau, kad sutarėm.
Dabar - dėl šios dienos darbotvarkės. Yra numatyti 12 punktų. Iš jų vienas, 11asis, yra kompleksinis, kelių punktų. Ir ginčai buvo štai dėl tokių dalykų. Dėl 10 ir 12 punktų. Bet kadangi 2 kapitaliniai klausimai yra iki šitų ginčijamų, tai aš noriu pranešti, kad visi frakcijų atstovai sutiko, jog 8 ir 9 klausimas būtų transliuojamas per radiją. Nėra kitų nuomonių? 8 ir 9, t.y. premjero A.Šleževičiaus pasisakymas ir Vilniaus tarybos klausimas. Sutinkam? Gerai. Tada dar sykį, kolegos, dabar prašysiu registruotis. Dėmesio, dėmesio! Prašysiu registruotis ir tarsimės dėl 10, 12 punktų, kadangi čia buvo nuomonių skirtumai. Kolegos, registruojamės. Salėje - 97 Seimo nariai.
Dėl 10 punkto. Socialdemokratų frakcija pasiūlė, kad tas punktas būtų būtent toks, kaip užrašyta - tiktai klausimo pateikimas. Kai kurie kolegos siūlo šito klausimo šiandien nepradėti, o jį nagrinėti vėliau. Todėl prašau pasisakyti dėl motyvų. Ar paliekame darbotvarkėje, ar išbraukiame? Prašom, 2 - už, 2 - prieš. A.Endriukaitis. Prašom. Kolegos, prašom tylos.
A.ENDRIUKAITIS. Siūlyčiau 10 klausimą atidėti ir motyvai būtų tokie: 1. Yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. sausio 20 d. potvarkiu sudaryta komisija, į kurią įeina Teisingumo ministerijos, Archyvų, Kultūros paveldo, Saugumo tarnybos, Politinių kalinių ir Generalinės prokuratūros žmonės. Tai šita komisija yra paruošusi tokius projektus, ir aš manyčiau, kad su šituo projektu galima kartu sutarus ir suderinus parengti vieną. Tai vienas dalykas. Aš nekalbu apie turinį. 2. Šitas klausimas nebuvo įtrauktas į savaitės darbotvarkę. Todėl mums susidaro tam tikras keblumas, ir mes negalėjom su teikiamo projekto nariais pasikalbėti. Todėl siūlyčiau atidėti, ir mes tarpusavyje sutarę galėtume teikti bendrą projektą.
PIRMININKAS. A.Rudys. Bet prieš tai, aš labai atsiprašau, kolega, patikslinu. Kai mes nagrinėjom ketvirtadienį savaitės darbotvarkę, apie šitą klausimą buvo kalba. Jo nebuvo preliminarinėje darbotvarkėje, tas teisybė, o apie šitai mes tikrai šnekėjom. A.Rudys. Prašau.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialdemokratų frakcija pasisako už tai, kad šiandien šitas klausimas būtų pateiktas. Jis visiškai suderintas su tais argumentais, kuriuos gerbiamasis A.Endriukaitis pasakė. Mūsų nuomone, klausimas užsistovėjo ir jį reikia išjudinti iš mirties taško. Ir todėl procedūros pradžia būtų kaip tik ta puiki proga suderinti abudu projektus, juos svarstyti, kitaip sakant, pradėti rimtą darbą. Nes archyvų būklė tiesiog kelia susirūpinimą. Siūlau Seimo nariams balsuoti už tai, kad darbotvarkėje šitas punktas būtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Aš pasisakysiu už šio klausimo įtraukimą į darbotvarkę, primindamas kolegoms iš Aukščiausiosios Tarybos, kurie sėdi čia, Seime, ir tiems, kurie tik iš publikacijų spaudoje girdėjo apie nesenus įvykius, susietus su tais archyvais, - kai ir sunkvežimiais, ir po intymios aprangos aksesuarais buvo tempiama viskas, kas tiktai domino kai ką kai kur kažkokiais tikslais. Ir kai kada netgi vicepremjeras, pakviestas tais klausimais pasiaiškinti, netyčia Seimo arba Tarybos rūmuose užmigdavo, užuot atsakingai paaiškinęs, kokiu būdu tai vyksta. Kadangi tas dingimas dar yra įmanomas, dar yra ką nešti, yra ką perparduoti įvairioms organizacijoms ir privatiems asmenims, kuo skubiau reikia čia įvesti nors vieningą tvarką. Kad tai nebūtų nei šantažo, nei politinių spekuliacijų objektas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Aš atsiprašau, turbūt netyčia paspaudžiau.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, nuomonės yra išsakytos, prašom dabar balsuoti. Kas už tai, kad 10 punktas liktų darbotvarkėje, spaudžia mygtuką “už”, o kas prieš, tas prieš arba susilaiko. Prašom.
Už - 57, prieš - 28, susilaikė 8. Klausimas darbotvarkėje lieka. Dabar prašome pasisakyti dėl 12 punkto. Nors jis yra pernelyg aiškus, bet formaliai prašom išsakyti savo nuomones. Ar jį paliekam darbotvarkėje, ar ne? Prašom. A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Aš pasisakau už šito punkto įtraukimą į šios dienos darbotvarkę, kadangi realiai tie pirmininkų pavaduotojai, kurie yra pateikti šiame projekte, dirba. Reikalinga tai įteisinti mūsų nutarimu. O pakeitus Statutą, be abejonės, vyks komitetų reorganizacija. O dabar iki reorganizacijos tie pirmininkai, pirmininkų pavaduotojai turėtų dirbti patvirtinti.
PIRMININKAS. Aišku. Seimo narys P.Vitkevičius. Prašom.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš taip pat palaikau, kad reikalingi pavaduotojai, jie, teisingai, dirba ir turi būti įforminti taip, kaip reikia. O tie, kurie priešinasi, turbūt nori, kad komitetai blogiau dirbtų. Čia tokių, matyt, yra žmonių. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Taigi 2 - už. Dabar galima pasisakyti tik prieš. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Bet aš norėčiau kalbėti dėl 11 klausimo.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis...
S.PEČELIŪNAS. Ne, atsiprašau, dėl to balsuoti nereikės. Einam iš eilės, pagal darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerbiamas Sauliau, minutėlę! Aš labai atsiprašau, mes dabar sutarėm, ir niekas tada neprieštaravo - užbaikim 12, tada grįšim prie 11. Dirbkim tvarkingai. Gerai?
S.PEČELIŪNAS. Galim šitaip. Gerai.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš turiu jau kalbėti prieš, taip?
PIRMININKAS. Taip, tiktai taip.
A.SALAMAKINAS. Tada aš kalbėsiu prieš protestuodamas, kad šis klausimas jau kelintą kartą įtraukiamas paskutiniu ir niekaip negalima prie jo prieiti ir svarstyti. Todėl aš sakau prieš, na, ir spręsti jį reikia.
PIRMININKAS. (Juokiasi) Seimo narys A.Raškinis. Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Aš supratau, kad prieš mane kalbėjęs siūlo visai išbraukti iš dienotvarkės. O iš tikrųjų šitas klausimas yra “pakabintas”, ir manau, kad jį reikia spręsti ne kaip kokį vieną, o vis dėlto kaip kompleksinį klausimą kartu su visais opozicijos klausimais, kartu su mūsų Seimo Statutu. Tokie pirmalaikiai, netikę, skuboti sprendimai nieko gero neduos, tiktai toliau, sakykim, vykdys supriešinimą tarp atskirų Seimo dalių. Siūlyčiau jo nespręsti, o spręsti sistemingai.
PIRMININKAS. Taigi dėl 12 punkto. Prašom dabar balsavimu spręsti, kas už 12 punkto buvimą darbotvarkėje, kas prieš, kas susilaiko? Prašom.
52 - už , 27 - prieš, 6 susilaikė. Klausimas darbotvarkėje lieka.
Dabar, gerbiamasis S.Pečeliūnai, grįžtam prie 11 darbotvarkės punkto. Prašom. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Ponas Pirmininke, mes šiandien per pasitarimą iš ryto patikslinom truputį 11 klausimą, t.y. jį praplėtėm. Aš norėčiau priminti, kad dar 1992 m. gruodžio 7 d. buvo įteiktas projektas. Po to patikslintas projektas buvo įteiktas š.m. kovo 30 d. O klausimas labai paprastas, tai yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos veiklos krypčių. Mes negalim sudaryti komisijos, kol nėra priimtas šitas įstatymas. Laikinoji komisija, kuri įrašyta darbotvarkėje, yra labai konkrečiam vienam klausimui išnagrinėti. Aš manau, kad posėdžio pirmininkas atsimena, ką mes iš ryto kalbėjom, ir papildys 11 klausimą būtent šio įstatymo svarstymu.
PIRMININKAS. Be jokios kalbos! Man atrodo, kad čia tikrai grynai procedūrinis dalykas, o bus vienu pranešėju daugiau ar mažiau, tai tikrai neturi principinės reikšmės, ir manau, kad čia specialiai balsuoti nereikia. Žodžiu, dar vienas pranešėjas bus.
Taigi ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar yra reikalas balsuoti už visą darbotvarkę, ar galim konsensu patvirtinti? Ar reikia balsuoti? Reikia? Na, prašau. Tai kas už tai, kad būtų patvirtinta šios dienos darbotvarkė? Prašom balsuoti.
Už - 56, prieš - 19, susilaikė 10. Darbotvarkė patvirtinta. Mes šiek tiek sutaupėm laiko. Ir, žinoma, kolega A.Sakalas sako: žinoma, pareiškimai. Tikrai taip. Yra net 4 Seimo nariai, norintys padaryti pareiškimus. Gal taip sutarkime: 2 pareiškimus - dabar, 2 - kai vėl susitaupysim laiko. Aš tada teiksiu balsavimui. O kol kas yra 2 pareiškėjai - V.Juškus ir K.Skrebys. Prašom, kolega V.Juškau, į tribūną. Atsiprašau, dabar, kad žinotume. Dar nori pareiškimus padaryti Seimo nariai E.Jarašiūnas ir K.Antanavičius.
V.JUŠKUS. Lietuvos Respublikos Seimo LDDP frakcijos pareiškimas “Dėl išprovokuotų kainų padidėjimo pagrindiniams maisto produktams. Milžiniškas žmonių pajamų ir prekių bei paslaugų kainų atitrūkimas šiandien yra ta problema, kuri slegia daugelio šeimų pečius. Ūkis patiria suirutę, prilygstančią, ko gero, tik pokario metams. Štai ta kaina, kurią visi šiandien mokame už dešiniųjų vyriausybių vykdytas karštakošiškas, neapgalvotas ir nusikalstamai lengvabūdiškas reformas žemės ūkyje, pramonėje, bankų ir finansų srityje. Štai tos problemos, kurias šiandien tenka spręsti Prezidentui, Seimui ir naujajai Vyriausybei.
LDDP, laimėjusi Seimo rinkimus, ėmėsi atsakomybės už tai, kad būtų surastas kelias iš ūkį ir žmones užgriuvusios krizės. Mes jaučiame šią atsakomybę prieš savo rinkėjus, prieš visą Lietuvą ir visais įmanomais būdais šios išeities ieškome. Suprantame nekantrumą, daugelio žmonių nekantrumą - pensinio ir darbingo amžiaus, jaunų šeimų ir studentų, kuriems šiandien tikrai yra sunku. Tačiau atsisakome suprasti tuos dešiniuosius politikus, kurie savo rankomis sukurtas problemas mėgina vos po kelių mėnesių primesti dabartinei valdžiai. Lengva buvo viską sugriauti ir sujaukti. Kur kas sudėtingiau yra šią griovimo inerciją sustabdyti, stabilizuoti ekonomiką, pasiekti, kad vėl imtų gerėti žmonių gyvenimas. Suprasdami tą sunkią padėtį, į kurią pateko pensininkai, daugelis šeimų, gaunančių mažas pajamas, norime pasakyti, kad nieko neišspręsime dešiniųjų jėgų kurstomu politizuotų piketų pagalba. Net ir pats sėkmingiausias Seimo rūmų šturmas tik atitolins opiausių socialinių problemų sprendimą. Dar blogiau, kai yra griebiamasi ekonominių provokacijų. Visiškai neatsitiktinis yra tas faktas, kad š.m. balandžio 2 d. paskelbus eilinę vadinamąją protesto akciją tiesiog išvakarėse tarsi pagal burtažodį pašoka pagrindinių maisto produktų kainos. Kai kur nežymiai, o Vilniuje - net dvigubai. Tuo labiau kad žemės ūkio produktų supirkimo kainų žemdirbiai šiuo laikotarpiu žymiai nepadidino. Šitaip yra siekiama žmonių nepasitenkinimo ir politinio nestabilumo. Tačiau esame įsitikinę, kad šito neįvyks. Neįvyks todėl, kad Vyriausybė jau įvertino šį išprovokuotą kainų padidėjimą, pasiūlė griežtai nubausti asmenis, pažeidusius įstatymus ir nustatytą kainų sudarymo tvarką. Prašytume, kad šio antisocialinio kai kurių įmonių vadovų elgesio teisinį įvertinimą duotų prokuratūros organai. Privalome pasakyti ir tai, kad nepalyginamai daugiau dėmesio kainų ir socialinėms problemoms turi skirti kainų ir konkurencijos tarnyba bei Socialinės apsaugos ministerija. Negalima iš inercijos tęsti tos politikos, kuri atvedė į bėdą ūkį ir žmones. Siūlome naujajai Vyriausybei skirti šiam reikalui ypatingą dėmesį. Esame įsitikinę, kad tai duos teigiamų poslinkių. Kviečiame visas Lietuvos politines jėgas ne pykčiui bei konfliktų žadinimui, o sutelktam darbui šiuo sunkiu mūsų valstybei laiku.” LDDP frakcija.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame į tribūną K.Skrebį frakcijos vardu. Laisvės frakcijos vardu, taip? Ne. Prašome.
K.SKREBYS. Aš norėčiau perskaityti Nepriklausomybės partijos kreipimąsi “Burkimės Lietuvai”.
“Lietuvos visuomenėje įsigalėjo abejingumas ir neviltis. Galbūt to ir buvo siekiama dirbtinai nuskurdinant žmones, priverčiant didžiumą jų rūpintis tik savo išlikimu, gyvenant tik šia diena. Visuomenė, galvojanti tik apie duonos kąsnį, yra lengvai valdoma, nes žmonės nebeturi laiko ir noro suprasti, kas iš tikrųjų vyksta šalyje. Ir esant valdžioje šiai grupuotei, nesunku juos supriešinti, suverčiant kaltę už elgetos dalią tos grupuotės priešininkams.
Nepriklausomybės partija visada pasisakė už piliečių visuomenės sukūrimą. Žmogus tik tada tampa piliečiu, kai jis aktyviai dalyvauja valstybės gyvenime. Piliečiai buriasi į partijas, organizacijas, draugijas, kurios atstovauja jų interesams, gina nuo valdžios savivalės, pasipriešina mafijos skverbimuisi į valdžią, apsaugo nuo galimos diktatūros.
Nepriklausomybės partijos taryba kviečia visus Lietuvos piliečius burtis kiekvieną kartą, kai reikia apginti kurios nors žmonių grupės ar visuomenės sluoksnio interesus. Mes kviečiame studentiją neapsiriboti proginėmis manifestacijomis, o steigti veiklias ir gausias jaunimo organizacijas, išsirenkant atstovus, kurie nuolat gintų jaunimo interesus. Kviečiame pensininkus aktyviau remti jau susikūrusias pensininkų draugijas, steigti naujas siekiant, kad valstybė sąžiningai atsiskaitytų su žmonėmis, sukūrusiais jos turtą.
Kviečiame darbininkus energingiau vienytis profesiniu pagrindu pasirenkant tas organizacijas, kurios ne žodžiais, o darbais gina darbuotojų interesus. Kviečiame burtis ūkininkus ir žemės ūkio bendrovių narius siekiant teisingų žemės ūkio produktų supirkimo kainų ir steigiant savas perdirbimo įmones, kurios turi sulaužyti nomenklatūrinį žemės ūkio produktų perdirbimo monopolį. Kviečiame žemės savininkus vienytis pagal rajonus ir apylinkes, kuriose yra vis dar negrąžinama žemė, sudarant energingų žmonių grupes, galinčias veiksmingai kovoti už piliečių konstitucines teises. Pagaliau kviečiame burtis pagal gyvenamąją vietą šeimų, atsidūrusių už skurdo ribos, organizacijas, kurios ne tik koordinuotų šalpą ir teisingas labdaros dalybas, bet ir galėtų telkti nuskurdintus žmones, paakinti Seimą ir Vyriausybę spręsti jų problemas.”
Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų dokumentas bus pridėtas prie Seimo protokolų.
2sesija 16 p. Svarstyti klausimai
Svarstome 2 darbotvarkės punktą. Kviečiame į tribūną Seimo narį P.Vitkevičių. Aš priminsiu gerbiamiesiems Seimo nariams, kad svarstome Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos”. Mes buvome nepatvirtinę 16, 20, 21 paragrafų. Ir, suprantama, viso įstatymo.
Prašome, Seimo nary P.Vitkevičiau, jūsų pasiūlymai. Ir man pranešė, kad jūs dar turite abejonių dėl 14 paragrafo. Prašom.
P.VITKEVIČIUS. Dėl 14 paragrafo aš turiu abejonių. Tas buvo priimtas, taip. Bet čia dėl juridinio asmens iškilo klausimas. Šita “Valstybės žinių” leidykla yra juridinis asmuo, bet nėra reikalo to akcentuoti, kadangi čia kito klausimo esmė. Užtenka išbraukti 14 straipsnio žodžius “kuri yra juridinis asmuo”. Tada straipsnis skambėtų taip: “Kaip priedas prie valstybės...”
PIRMININKAS. Nereikia. Visi Seimo nariai turi.
P.VITKEVIČIUS. Žino, turi. Tai va tiek tiktai, ir esmė čia nesikeičia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs pamenate abejones dėl žodžių “kuri yra juridinis asmuo”. Čia Seimo narys R.Ozolas kėlė, atrodo, abejonių. Buvo patikslinta. Pasirodė, kad vis dėlto leidykla yra juridinis asmuo, ir buvo sutarta, kad straipsniui galima pritarti. Tačiau pranešėjas mano, kad tie žodžiai “kuri yra juridinis asmuo” nereikalingi, kadangi tai ne šio įstatymo dalykas. Ar būtų galima sutarti, kad iš 14 straipsnio išbraukiame žodžius “kuri yra juridinis asmuo”? Ar reikia balsuoti dėl to? Ne. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl viso 14 straipsnio iš naujo, be šitų žodžių “kuri yra juridinis asmuo”? Nėra. Tai 14 straipsniui tada pritarta, prašome grįžti prie 16 straipsnio.
P.VITKEVIČIUS. Dėl 16 straipsnio iš esmės buvo tiktai redakcinis pasiūlymas. Čia nieko tokio nėra.
PIRMININKAS. Aš noriu priminti, kas buvo. Seimo narys R.Ozolas siūlė pirmiausia išbraukti bent trečiąją pastraipą, o dar geriau - išbraukti antrąją ir trečiąją pastraipas. Ir jeigu jis savo pasiūlymo neatsisako, tai, matyt, reikės mums balsuoti ir kalbėti dėl motyvų.
Ar Seimo narys R.Ozolas... Minutę, paspauskit. Aš jums suteiksiu žodį pirmiausia. Prašau. Seimo narys R.Ozolas. Jūsų siūlymai.
R.OZOLAS. Labai ačiū, pirmininke. Vis dėlto norėčiau, kad trečioji pastraipa būtų išbraukta, o jeigu pranešėjas nesutinka su tuo, tai tada prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Nesupratau, pakartokit.
R.OZOLAS. Tada prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamasis pranešėjau, sutinkate trečiąją pastraipą išbraukti? Nesutinkate.
P.VITKEVIČIUS. Todėl, kad reikia kartais skelbti respublikiniuose laikraščiuose, ne vien šitose “Žiniose”.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys B.Rupeika. Prašome.
B.V.RUPEIKA. Aš norėčiau tiesiog priminti dėl 14 straipsnio iškilusią argumentaciją, kurią pirmininkas pakartojo neteisingai. Nes 14 straipsnio priėmimas, paskutiniojo sakinio visas pasakymas, kaip buvo ankstesniame projekte apie tą juridinį asmenį, tai būtų buvęs kišimasis į Seimo struktūrų organizavimą, kas neprivalu daryti kitais įstatymais, išskyrus Seimo Statutą. O dėl šito 3 sakinio...
PIRMININKAS. 3 pastraipos.
B.V.RUPEIKA. Na, aš iš viso manau, kad tas teiginys yra nereikalingas,kaip sakiau aną kartą.
PIRMININKAS. Jūs siūlote taip pat išbraukti. Ar yra remiančių?
P.VITKEVIČIUS. Aš siūlau palikti, neatsisakau.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš manau, kad mes atsakymą turime būtent šio įstatymo 1 straipsnyje, kadangi šis įstatymas reguliuoja oficialų įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimą. Tai aš palaikau kolegą R.Ozolą. Man atrodo, kad pats įstatymo reguliavimo dalykas yra to paties įstatymo aiškiai apibrėžtas, o 16 straipsnio antra, trečia dalis iš tikro išeina iš šitų ribų.
PIRMININKAS. Dabar galima tik palaikyti. Prašome. Seimo narys A.Miškinis galėtų palaikyti, jeigu jis pageidauja.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto manyčiau, kad čia šitą straipsnį galima palikti, nes visuomenė turi plačiau žinoti apie skelbiamus norminius aktus, su jais susipažinti ir kad galėtų pareikšti savo poziciją ir nuomonę.
R.OZOLAS. Aš turėčiau pasakyti repliką.
PIRMININKAS. Replikos nenumatytos, kada kalbama dėl motyvų. Seimo narys E.Bičkauskas užsirašė, bet čia, matyt, per klaidą. Tai prašome pasiruošti balsuoti.
S.PEČELIŪNAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau paklausti. Jūs dabar kalbate apie straipsnį, kuris jau yra priimtas anksčiau.
PIRMININKAS. Ne, jis nebuvo. 16as nebuvo priimtas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome tada pasiruošti balsuoti. Seimo narys R.Ozolas pasiūlė ir Seimo narys A.Miškinis parėmė, Seimo narys B.Rupeika taip pat parėmė, kad reikia išbraukti trečiąją pastraipą. Atsiprašau, A.Miškinis prieš. Seimo narys B.Rupeika parėmė, o Seimo narys A.Miškinis prieš išbraukimą. Č.Juršėnas man aiškina, kad taip pat prieš išbraukimą. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad iš 16 straipsnio būtų išbraukta trečioji pastraipa, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradedamas. Kas palieka - “prieš”.
Už išbraukimą - 16, prieš - 46, susilaikė 12. Paliekama trečioji pastraipa. Ar reikia balsuoti dėl viso straipsnio? Prašome prie mikrofono, Seimo nary A.Baleženti. Prašom kol kas kalbėti tiktai dėl 16 straipsnio.
A.BALEŽENTIS. Siūlyčiau 16 straipsnio trečioje pastraipoje išbraukti žodžius “gali būti”.
PIRMININKAS. Jau jinai priimta.
A.BALEŽENTIS. Ne, ne, tai būtų trečias variantas. Kadangi buvo vienas pasiūlymas išbraukti, kitas - palikti, tai čia būtų tarpinis variantas, kuris ir sutaikytų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary A.Baleženti, aš turiu jus nutraukti, per vėlu jau. Truputį pavėlavote, reikėjo truputį anksčiau apie tai pagalvoti.
Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau jūsų paklausti. Truputį anksčiau buvo kalbėta dėl 14 straipsnio, taip ?
PIRMININKAS. Taip, buvo.
S.PEČELIŪNAS. ... pataisos. Jisai buvo jau priimtas anksčiau?
PIRMININKAS. Taip, buvo priimtas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs labai aiškiai pažeidėte procedūrą. Norint ką nors taisyti jau priimtame straipsnyje, pirmiausia jį reikia atšaukti, paskui taisyti, paskui vėl priimti visą. Prašyčiau tą procedūrą pakartoti, turim laikytis Reglamento. Nors ir visi sutinka, bet turime laikytis procedūros.
PIRMININKAS. Jeigu jūs reikalaujate, be abejo, mes laikysimės procedūros, grįšime prie 14 straipsnio vėl. Bet manau, kad veltui laiką gaišime.
Seimo narys R.Ozolas. Prašau.
R.OZOLAS. Dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau paprašyti, kad vis dėlto svarstymai būtų labai aiškiai įsiklausant į tai, kas yra sakoma. Ir šiuo atveju jūs turėjote duoti man teisę replikuoti. Tuo labiau kad aš nebaigiau šnekėti argumentuodamas ir dabar, kalbėdamas dėl vedimo tvarkos, aš sakau štai ką: šituo balsavimu mes apribojame spaudos laisvę. Aš noriu pasakyti, kad Spaudos įstatymas visiškai aiškiai leidžia kiekvienam laikraščiui skelbti bet kurį dokumentą. Kada dokumentų skelbimo subjektas yra nurodomas, o šis įstatymas nurodo būtent Seimą, kaip dokumentų skelbimo subjektą, ir šitas subjektas suteikia sau teisę leisti skelbti ar neskelbti įstatymus, tai tada jis tuo pačiu būdu riboja mūsų spaudos laisvę. Štai ką mes dabar padarėme.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary R.Ozolai, aš siūlyčiau dėl jūsų pastabos leisti ar neleisti jums repliką kalbant dėl balsavimo motyvų... prašome taisyti Reglamentą. Aš šito jums leisti negaliu. Jūs tą puikiai pats žinote. Ar jūs siūlote antrą pastraipą taip pat išbraukti, ar ne? Siūlote. Ir siūlote balsuoti? Taip.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašome, kas už. Seimo narys B.Rupeika nori kalbėti. Prašome dėl antrosios pastraipos išbraukimo.
B.V.RUPEIKA. Na, man jau teks truputėlį gudrauti, norint susieti antrąją pastraipą su trečiąja. Tačiau aš, norėdamas argumentuoti dėl antrosios, turiu pasakyti apie tokią situaciją. Visiškai įmanoma, jeigu mes priimsime štai visą šį straipsnį tokį, koks jis yra pateiktas. Jeigu laikraščio redakcija, nepriklausomo ar kokio nors kitokio, bus numačiusi labai aktualią ir reikalingą visuomenei medžiagą, ir Seimas savo nutarimu visą laikraštį užpildys įstatymu, tai taip pat bus kišimasis ir spaudos laisvės pažeidimas. Būtent tokiu atveju. Tai yra vienas iš galimų mechaninių būdų daryti įtakos laikraščio kolektyvo nuomonei. Ir todėl mes neturime teisės kištis į tai, kas jau yra aprobuota ir įstatymo, ir visuomenės demokratinio vystymosi.
PIRMININKAS. Taip, daugiau norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Seimo narys R.Ozolas siūlo antrąją pastraipą išbraukti. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už antros pastraipos išbraukimą, spaudžia mygtuką “už”, kas prieš - “prieš”.
Už išbraukimą - 26, prieš - 36, susilaikė 14. Pasiūlymas gavo balsų, paliekamas 16 straipsnis visas kaip yra. Prašome pasiruošti balsuoti už visą straipsnį. Kas nori kalbėti dėl motyvų? Dėl viso straipsnio? Seimo narys J.Dringelis. Prašome. Ne. Prašome tada balsuoti. Kas už visą 16 straipsnį tokios redakcijos, kurią jūs matote prieš akis, prašome paspausti mygtuką “už”.
Už visą straipsnį balsavimo 43 Seimo nariai, prieš - 18, susilaikė 19. Tokiu atveju straipsnis yra priimtas. Svarstome 20 straipsnį, kuris buvo taip pat nepriimtas ir buvo siūloma, aš priminsiu, antrąją pastraipą išbraukti visiškai.
P.VITKEVIČIUS. Taip. Taip ir padaryta. Antroji pastraipa išbraukta. Kadangi čia iš tikrųjų būtų spaudos laisvės varžymas.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau priminti tai, ką jūs pats visai neseniai sakėte, kad turime grįžti prie 14 ir viską atlikti pagal procedūrą.
PIRMININKAS. Pabaigoje, gerbiamasis Seimo nary S.Pečeliūnai. Be to, Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas norėtų vis dėlto nueiti su jumis ir pasiaiškinti, kodėl mums ten reikia grįžti ar nereikia grįžti. Mes pabaigoje, jeigu taip nuspręsta, grįšime.
Ar dėl 20 straipsnio yra kitokių pasiūlymų? Antroji pastraipa, primenu, yra išbraukta taip pat, kiek pamenu, Seimo nario R.Ozolo siūlymu. Ar būtų galima tada pritarti 20 straipsniui be balsavimo? Galima. 20 straipsnis yra priimtas.
Dėl 21 straipsnio ten buvo daugiausia pastabų. Dėl redakcijos, dėl lietuvių kalbos. Ką jūs ten padarėte, gerbiamasis pranešėjau?
P.VITKEVIČIUS. Ten buvo “turi būti tinkamai suredaguoti ir parengti spaudai”. Šitie žodžiai “ir parengti spaudai” išbraukti.
PIRMININKAS. Kurioje čia eilutėje?
P.VITKEVIČIUS. Čia yra nuo apačios trečioji eilutė.
PIRMININKAS. A. “Tinkamai suredaguoti” palikti, “ir parengti spaudai” - išbraukti.
P.VITKEVIČIUS. Taip, “tinkamai suredaguoti”. Čia turbūt “tinkamai” irgi reikės.., bet čia su kalbininkais, čia nesusiję su šito straipsnio esme, turinio esme.
PIRMININKAS. Tai jūs siūlote išbraukti žodžius “ir parengti spaudai”, taip?
P.VITKEVIČIUS. “Ir parengti spaudai.” O čia lietuvių kalba trupučiuką... galbūt koks kablelis, kas tai bus paredaguota. Daugiau čia nieko tokio, atrodo, nėra. Nebuvo dėl esmės praeitą kartą pasisakyta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra reikalaujančių tada balsuoti dėl šito 21 straipsnio? Ar nori kas šnekėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys B.Rupeika. Prašome.
B.V.RUPEIKA. Būtų daug patogiau, jeigu šito diskutuojamo sakinio tekstas būtų paskelbtas nuo pradžios iki galo ir žinotume, kas ten pagaliau liko.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, skaitykit.
B.V.RUPEIKA. Bet aš dar nebaigiau. Ir jeigu po to išbraukimo lieka dabartinis sakinys “redakcijai pateikiami teisės aktai (disketė ir mašinraštis)”, tai teisės aktas nėra disketė ir nėra mašinraštis. Čia lygybės ženklas negali būti dedamas. Iš viso buvo siūloma aną kartą išbraukti ir šitą dalyką, kadangi tai yra technologija. Grynai spaudos technologija. Kam įsivelti į spaustuvės dalykus, kurių mes ne visi išmanome? Ir paskui tekstą suredaguoti. Jeigu įstatymas arba tas teisės aktas yra pateikiamas neredaguotas, tai bėda tam, kas jį tokį pateikė arba jį tokį priėmė. Tačiau redagavimas gali pakeisti to įstatymo esmę, ir negali būti redaguojamas jau priimtas įstatymas. Tą turi padaryti akto priėmėjas, o ne kažkas kitas paskui. Jokiu būdu negalima įterpti redaguojant į priimtą įstatymą, nes tai gali pakeisti jo esmę. Neredaguokime jau priimtų įstatymų.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamasis pranešėjau, prašome jus.
P.VITKEVIČIUS. Aš nesutinku su gerbiamojo B.Rupeikos nuomone. Čia nėra nieko tokio, prieštaraujančio įstatymams. Pasakyta, kad redakcijai pateikiami teisės aktai, na, skliausteliuose, kad tie aktai gali būti disketės ir mašinraščio forma ir turi būti tinkamai suredaguoti. Toks pateikimas disketėmis ar mašinraščiu yra reikalingas šiuolaikiniam tų įstatymų, tos informacijos išplatinimui. Juk Teisingumo ministerijoje, kaip mes patys žinome, net informacijos centras kuriamas tam tikslui. Jeigu mes čia išbraukiame, tai čia nelabai gerai. Aš kalbėjausi su kai kuriais iš Seimo ir Juridinio skyriaus, ir su šita leidykla, ir su tais, kas išmano šituos reikalus. Jie kategoriškai prieš šitų diskečių ir mašinraščio išbraukimą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Tikrai šitame įstatyme reikia užsiimti informacijos nešėjais. Juk mums svarbu, kad informacija, o įstatymas arba kitas aktas yra būtent informacija, pasiektų vartotojus. Ir šiuo atveju, ar tai bus disketė, ar magnetinė juosta, ar dar koks nors kitoks elektroninis signalas, tai visiškai neturi jokios reikšmės. Pagaliau galima iškalti piktogramomis ant akmens ir vis tiek jis bus įstatymas, nuo to jis nepasikeis. Todėl reikia išmesti šituos dalykus ir neperkrauti įstatymo tikrai nebūdingais ir nereikalingais dalykais.
PIRMININKAS. Kaip, pranešėjau?
P.VITKEVIČIUS. Na, gerai, gal galim ir atsisakyti. Čia didelės bėdos galbūt nebus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar pranešėjas sutiko išbraukti žodžius “disketė”, “mašinraštis” ir žodžius “ir parengti spaudai”. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl viso 21 straipsnio po šių pataisų? Nėra. Galima laikyti 21 straipsnį priimtu? 21 straipsnis yra priimtas. O paskui paprastai redaguoja lietuvių kalbos specialistai, visada visus įstatymus jie dar truputį pataiso, nekeisdami esmės. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau sužinoti, ką davė Seimo Pirmininko ir Seimo nario S.Pečeliūno konsultacijos dėl 14 straipsnio. Paspauskite mygtuką, būkit malonus. Tuoj, vieną minutę. Prašau. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Mes su Seimo Pirmininku pasitarėm, galima elgtis ir taip, ir taip. Bet aš noriu priminti vieną paprastą dalyką, jeigu pirmininkas leis man kelias minutes pasisakyti, aš būčiau jam labai dėkingas. Noriu priminti vieną atvejį dėl vieno įstatymo, kai mes nesilaikėm šitos procedūros ir dabar įstatyme yra tikrai negerai įrašyta. Būtent Prezidento rinkimų įstatymą, kai pretendentas gali užsiregistruoti, paprašyti atostogų vienai dienai ir paprašyti atlyginimo dviem mėnesiams, ir bet kuris teismas bus priverstas priteisti jam atlyginimą dviem mėnesiams. Tuomet irgi buvo taisomas straipsnis, jau priėmus visus straipsnius, labai greit pasiūlius, ir todėl šitaip atsitiko.
Procedūra yra labai paprasta. Straipsnis priimtas. Tuomet, jeigu yra naujų pasiūlymų, sprendžiama, sugrįžti ar nesugrįžti prie to straipsnio. Jeigu nusprendžiama sugrįžti, tuomet turi būti pateikiamas pasiūlymas, pasisakoma dėl balsavimo motyvų ir balsuojama išbraukti, palikti, įrašyti ir t.t. Po to priimamas vėl visas straipsnis ir einama toliau pastraipsniui. Tokią procedūrą mes naudodavom Aukščiausiojoje Taryboje, ir tai nėra sugalvota šiaip sau. Tai yra sugalvota tam, kad neatsitiktų taip, kaip jau atsitiko priimant Prezidento rinkimų įstatymą. Kai greitas pasiūlymas, nepagalvojus, kaip jį teisingai suformuluoti ir įrašyti į įstatymą, paskui atsitinka labai nemalonūs dalykai, kai įstatymai būna, na, su klaidomis, jeigu taip švelniai galima išsireikšti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nors aš iš tikrųjų perėjau visas tas fazes, kurias minėjo Seimo narys S.Pečeliūnas, gal ne visur teikiau balsavimui, bet aš pažadu ateityje, jeigu Seimo narys S.Pečeliūnas nereikalaus dėl šito perbalsuoti (jis nereikalauja), ateityje būtinai pasiklausti, ar reikia balsuoti ir taip toliau, kad visos formalios procedūros būtų išlaikytos. O dabar 14 straipsnis patvirtintas, visi kiti straipsniai taip pat. Prašyčiau pasiruošti kalbėti dėl balsavimo motyvų už visą įstatymą. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų už visą įstatymą? Prašom užsirašyti. Seimo narys S.Pečeliūnas. 5 gali už, 5 - prieš. Seimo narys S.Pečeliūnas pirmasis.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš manyčiau, kad mes negalime balsuoti už visą įstatymą, kol nėra pateikta Biudžeto komisijos išvada. Dėl to mes atidėjom balsavimą už visą įstatymą praeitą kartą, deja, negalėjom to daryti, nes nebuvo ir visi straipsniai priimti, bet šiandien mes to tikrai negalime daryti, kol nėra šitos išvados. Ačiū.
P.VITKEVIČIUS. Tokia išvada yra.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Ozolas.
R.OZOLAS. Siūlau taip pat nebalsuoti už visą įstatymą. Priešingu atveju aš raginčiau jo nepriimti. Norėčiau argumentuoti štai kuo. Iš tiesų įstatymo finansinis pagrindimas mums nepateiktas. Antra, kai kurie įstatymo punktai riboja mūsų demokratinės visuomenės demokratiškos veiklos galimybes. Trečia, įstatymas yra parengtas labai prastai lingvistiškai. Ir ketvirta, šitoks dokumentas apskritai neturėtų turėti įstatymo pavidalo. Jis priimtinas kaip nutarimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Nors aš daugeliu straipsnių ir punktų pasisakiau prieš arba išsakiau pageidavimą tvarkyti tuos dalykus, vis dėlto rekomenduočiau kolegoms priimti šį įstatymą, nes geresnio kol kas neturime ir vilties nėra, kad gana greitai turėsime. Nors spaudos darbuotojai puls šį įstatymą ir tai darys visiškai pagrįstai. Tačiau yra dar ir kita bėda. Mes savo įstatymo priėmimu sustabdysime analogiškas pastangas įvairiose žinybose, ministerijose ir netgi Vyriausybėje kurti kažką analogišką. Ir tada kiekvienas skyrius ar departamentas turės savo panašią tvarką, ir lėšas bei energiją eikvos panašiems dalykams. Tad užbėkime už akių, priimdami pirmiausia Seime ir atimdami apetitą kitiems. Čia kalbama apie finansinį šio įstatymo pagrindimą. Tai nėra kažkokios ypatingos sumos, atvirkščiai, tos sumos jau yra Seimo biudžete, tik reikia, Seimo statutą panaudojus, jas protingai, normaliai paskirstyti ir netgi galima čia sutaupyti, o ne išleisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kairys, matyt, turi Biudžeto komiteto išvadą. Prašom.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, vakar mes Biudžeto ir finansų komitete svarstėme išlaidų, numatomų tam atvejui, kai leisime “Valstybės žinias” savo leidykloje, projektą. Iš turimų apskaičiavimų, kurie mums oficialiai buvo pateikti, paaiškėjo, kad už pirmąjį ketvirtį už įstatymų leidybą laikraščiams buvo sumokėta 3,6 mln. talonų. Vadinasi, galima būtų laukti, kad truputį pabrangus, per kitus tris ketvirčius mes sumokėtume dar maždaug po 4 mln., taigi dar apie 12 mln. Organizuojant leidybą savoje spaustuvėje, numatyta, kad už 7 mln. reikėtų nupirkti įrangą, kompiuterius, printerius ir t.t. Iš pradžių mums kainuotų truputį brangiau, bet toliau palaipsniui kaina mažėtų ir būtų pigiau, negu spausdinant laikraščiuose šituos dalykus. Ir mums reikėtų šiems metams papildomai maždaug 7 mln. Vadinasi, trečiajame ir ketvirtajame ketvirčiuose išlaidos jau pasidaro mažesnės, negu buvo pirmąjį ketvirtį, spausdinant laikraščiuose. Maždaug tokia padėtis. Ten visi tie dalykai buvo išnagrinėti, ir komiteto nariai pritarė.
PIRMININKAS. Siūlote priimti, taip?
A.KAIRYS. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Būtėnas. Seimo narys P.Giniotas, atsiprašau. Seimo narys V.Būtėnas vėliau.
P.GINIOTAS. Aš siūlau šio įstatymo šiandien nepriimti ne vien todėl, kad nėra Biudžeto komiteto išvados dėl lėšų... Bet norėčiau perskaityti ir Konstitucijos 44 straipsnio antrąją pastraipą, kur yra kalbama, kad “valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių”. Šis įstatymas daro būtent tai - monopolizuoja informaciją, t.y. įstatymų pateikimą mūsų žmonėms, Lietuvos gyventojams.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Būtėnas. Noriu priminti, kad Konstitucija draudžia monopolizuoti pačias priemones, bet ne tai, kur jos turi būti spausdinamos. Prašom. Seimo narys V.Būtėnas.
V.BŪTĖNAS. Rengiant šį įstatymo projektą, buvo konsultuotasi su teisininkais, su leidėjais, taip pat buvo remtasi patirtimi civilizuotose šalyse - Skandinavijos ir kitur. Noriu pasakyti, kad panaši praktika, kada leidžiamas toks leidinys, kokį mes dabar projektuojame, yra daugelyje šalių. Nieko čia naujo nėra, ir jeigu mes šį įstatymą greičiau priimsime, turėsime geresnę tribūną tam, kad mūsų priimti įstatymai pradėtų geriau veikti. Ir aš galvočiau, kad šiandien daug nemąstant reikėtų šį įstatymą priimti, kadangi jis yra apsvarstytas, aptartas ir jokių didelių prieštaravimų dabar šiame įstatyme nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, motyvai išsakyti. Kas norėjo, jau juos išsakė. Balsų skaičiavimo komisiją prašom pasiruošti skaičiuoti balsus. Balsavimas pradedamas. Kas už Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos”, prašome... Vieną minutę, balsavimas atšaukiamas. Prašom pašalinius asmenis palikti posėdžių salę ir atsisėsti į jiems skirtas vietas galerijose. Aš atsiprašau, kreipiuosi į... Seimo nary E.Jarašiūnai, būkit malonus, savo patarėją nukreipkite į jam tinkamą vietą. Kas už įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos”, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už balsavo 58.
PIRMININKAS. Už - 58. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš 26.
PIRMININKAS. Prieš - 26. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 9.
PIRMININKAS. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” 58 Seimo nariams balsavus už, 26 - prieš ir 9 susilaikius yra priimtas. Dėkojame pranešėjui.
P.VITKEVIČIUS. Dėkui.
2sesija 16 p. Svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Svarstome 3 darbotvarkės punktą - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo pakeitimo” projektą. Pranešėjas - Seimo narys K.Jaskelevičius. Trečiasis svarstymas ir balsavimas. Prašom tiktai siūlymus, jokių naujų pristatymų.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, svarstant šio įstatymo pakeitimus, iš esmės diskusija vyko dėl 3 straipsnio, t.y. dėl Lito komiteto sudėties. Dabar yra trys alternatyvos. Pirmoji alternatyva - Lito komitetas susideda iš 5 asmenų, iš 4 ir iš 3. Todėl manyčiau, kad reikėtų dėl tų alternatyvų atskirai balsuoti, kadangi požiūriai buvo išsakyti praėjusiame posėdyje. Manyčiau, kad racionaliausias variantas būtų 3 arba galbūt net ir 4 nariai. Vis dėlto finansų ministro dalyvavimas Lito komiteto darbe būtų reikalingas, kadangi finansai - tai sritis, kuri betarpiškai susijusi su pinigų cirkuliacija, ir manau, kad vienų ar kitų sprendimų priėmimas turi vykti tam tikru tokiu ir profesiniu požiūriu, siejant tai su realia situacija finansų srityje. Todėl asmeniškai aš pasisakyčiau trečiajame svarstyme už Lito komitetą iš 4 asmenų.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Dabar galima pasisakyti dėl alternatyvų. Paminėsiu, kas yra pasiūlyta, ir pasakysiu, kaip mes balsuosime, kaip siūlyčiau balsuoti. Yra paminėta, kad pirmieji siūlymai yra 3 nariai. 4 nariai, tai būtų 3 tie, kurie minėti pirmoje alternatyvoje, ir finansų ministras, ir 5 nariai - tie, kurie yra jūsų projektuose įvardinti. Balsuosime tada šitaip, gerbiamieji Seimo nariai. Prieš tai, aišku, pasisakysim vienos ar kitos alternatyvos naudai, bus du balsavimai, ne daugiau. Pirmasis - ar balsuojame už 3 žmonių alternatyvą, ar už daugiau. Jeigu bus nutarta, kad daugiau, tada pasirinksime 4 arba 5 žmonių alternatyvas. Prašom dabar kalbėti dėl šių alternatyvų. Kadangi svarbus dalykas, 5 - už, 5 - prieš. Seimo narys K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Aš manyčiau, kad mes turime gerą patyrimą, kuomet Lito komitetas buvo sudarytas iš 3 asmenų ir niekad nebuvo galima gauti tiesioginio ar tikro atsakymo, kas ten vyksta. Mano nuomone, jeigu komitete būtų daugiau narių, jie būtų daugiau atsakingi vienas prieš kitą ir tai reikštų, kad daugiau asmenų atsako už lito įvedimą. Todėl aš siūlyčiau, kad būtų balsuojama mažiausiai už 5 Lito komiteto narius.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aišku, prieš tai buvęs pasisakymas sukėlė daugeliui tiktai šypseną, nes norima lito įvedimą spręsti, na, atsiprašau už tokią išraišką, turguje. Lito įvedimas yra pakankamai slapta procedūra, ir išankstinės informacijos prašymas yra tikrai negalimas dalykas. Aš pasisakyčiau už 3 asmenis, taip, kaip buvo ir anksčiau. Aš manau, kad atsakomybė už įvedimą turi būti labai aiški. Kuo mes labiau išplėsime asmenų ratą, tuo sunkiau bus išsiaiškinti, kas gi priėmė sprendimą ir kam tenka visa atsakomybė už tai, ar bus gerai, ar bus blogai, ir iš viso kaip bus įvedus litą, ir kada, ir kaip jį įvesti. Aš pasisakyčiau už 3.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau tylos, nes čia tikrai yra svarstomas svarbus klausimas. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Vakar LDDP frakcijos posėdyje mes nagrinėjom šį klausimą ir siūlome, kad į Lito komitetą būtų įrašyti 3 asmenys, ir kviečiame visus balsuoti už 3 asmenų Lito komitetą.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys. Nors, man regis, Seimo nariui K.Jaskelevičiui aišku, kaip bus nubalsuota. Seimo narys N.Medvedevas vietoj jo. Prašom.
N.MEDVEDEVAS. Norėčiau pasakyti, kad kuo daugiau atsakingų, tuo mažiau atsakingumo. Mes visą laiką, spręsdami kažkokį klausimą, bandome sukurti kažkokį “sovietą”. Atsikratykime to pagaliau. Juo labiau kad kiekvienas iš tų trijų siūlomų asmenų gali pasikviesti bet kurį Lietuvos žmogų pasikonsultuoti. Socialdemokratų frakcija yra apsvarsčiusi šį reikalą ir nutarusi, kad mes palaikysime Lito komitetą iš 3 asmenų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Vakar Ekonomikos komitete svarstėm šitą klausimą ir nusprendėm, kad užtenka 3 asmenų. Tikėsimės, kad šitie 3 asmenys dirbs geriau, negu buvęs Lito komitetas, panašus į žinomą Krylovo pasakėčią. Jie gali pasikviesti kitus žmones, kurie jiems gali patarti, pagelbėti ir t.t.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Aš manau, kad pakankamai argumentų išsakyta už 3 žmonių Lito komitetą, ir daugiau aš tikrai nieko nepridėsiu, ir siūlau visiems balsuoti būtent už 3 žmones.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Priminsiu, kaip bus balsuojama. Bus balsuojama pirmiausia alternatyviai, ar pasisakom už 3 narių komitetą, ar už daugiau. Jeigu nutarsite, kad už daugiau, tada balsuosime už 4 ar už 5. Prašom balsuoti. Gerbiamasis Seimo nary, na, prašom prie šoninio mikrofono. Būkit malonus. Bet reikėtų vis dėlto tai daryti laiku. Aš pasakysiu, kada pradėsime balsuoti. Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man labai įdomu matyti, kaip gražiai, organizuotai pradedama kampanija ten, kur, atrodo, nebereikėtų - prieš buvusį Lito komitetą. O kalbant iš esmės, aš manau, kad finansų ministras būtų labai naudingas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime taip. Kas pasisakys už trijų narių Lito komitetą, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad komitete turi būti daugiau žmonių, kartoju, vėliau nustatysime kiek, spaudžia mygtuką “prieš”. Balsavimas pradedamas. Prašome balsuoti. Kartoju, kas už trijų žmonių Lito komitetą, spaudžia mygtuką “už”, kas už Lito komitetą iš daugiau asmenų, spaudžia mygtuką “prieš”. Ne, čia kažkokia klaida. Kartojame balsavimą. (Salėje šurmulys, juokas) Aš galėčiau tą balsavimą patvirtinti, bet aš manau, kad visi sutinkate, kad reikia jį pakartoti, taip? Gerbiamieji Seimo nariai, balsavimas kartojamas. Jeigu bus tas pats rezultatas, vadinasi, Seimo nariai, du nariai balsuoja... Prašau? Reikalauja pakartoti registraciją. Pakartojam registraciją, gal kompiuteris pasitaisys. Prašome registruotis. Protestai nepriimami balsavimo metu.
Užsiregistravo 107 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kartoju. Kas už Lito komitetą, susidedantį iš 3 narių, spaudžia mygtuką “už”, kas už Lito komitetą, susidedantį iš didesnio narių skaičiaus, spaudžia mygtuką “prieš”. Prašome balsuoti, kad nebūtų vėl, du Seimo nariai balsavo vienaip, vienas kitaip.
Už pirmąjį variantą pasisakė 77 Seimo nariai. Tokiu būdu lieka trys nariai Lito komitete.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mums reikėtų tiktai apsispręsti dėl... Vadinasi, 3 straipsnį mes jau turime...
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš noriu vieną patikslinimą.
PIRMININKAS. Prašau.
L.K.JASKELEVIČIUS. Čia, kur alternatyva yra, prie “Lietuvos Respublikos Prezidento” reikėtų dar pridėti “Lito komiteto pirmininkas”. Kaip ir pirmojoje alternatyvoje.
PIRMININKAS. Ar prieštaraujančių yra prieš tokią pataisą? Nėra. Visi sutinka, kad būtų įrašyta “Lito komiteto pirmininkas” šalia žodžio “Prezidentas”? Sutinka visi.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mums reikia balsuoti už 1.3 straipsnį. Visą jau tą alternatyvą, kurią jūs nusprendėte. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už visą 1.3 straipsnį, spaudžia mygtuką “už”.
Už - 69, prieš - 6, susilaikė 10. 1.3 straipsnis yra priimtas. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl 2.4 straipsnio 3 dalies? Prašau? Tai visi turite. “Lito komiteto įgaliojimai pasibaigia Lietuvos Respublikos Seimui priėmus atitinkamą nutarimą.” Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Na, man tikrai yra gėda, kad net vieno sakinio nesugebame suformuluoti lietuviškai. Siūlyčiau rašyti taip: “Lito komiteto įgaliojimai nutraukiami Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu.”
PIRMININKAS. Kaip pranešėjas? Sutinkate taip suredaguoti?
L.K.JASKELEVIČIUS. Na, aš manau, kad lietuviškiau pasibaigia įgaliojimai, ne nutraukiami. Bet man atrodo, kad mudu abudu tokie patys lituanistai, tą ginčą išspręs redaktoriai.
S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau, kad aš dar kartą kalbu, bet šitokių dalykų dėl jūsų formuluotės ir to, ką aš siūlau, lituanistai negali spręsti. Turime spręsti mes čia, Seime.
PIRMININKAS. Aš manau, kad mes tokiu atveju galime tik atidėti, jeigu jau kilo toks ginčas. Seime redagavimu mes neužsiiminėsime. Jeigu yra reikalaujančių atidėti, tai mes tada nebalsuosime.
L.K.JASKELEVIČIUS. Nėra pagrindo atidėti, tai grynai stilistikos reikalas. Ir balsuokime dėl esmės.
S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau, “pasibaigia” ir “nutraukiami” tai nėra vien stilistika.
PIRMININKAS. Seimo nary S.Pečeliūnai, reikalaujate nebalsuoti dėl šito, taip?
S.PEČELIŪNAS. Aš reikalauju balsuoti už mano pateiktą redakciją.
PIRMININKAS. Deja, negalime, nes jinai nebuvo pateikta laiku. Jeigu pranešėjas nepriima redakcijos, deja, mes balsuoti negalime.
S.PEČELIŪNAS. Tada prašau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerai, mielai. Prašome, gerbiamieji Seimo nariai... Dar yra du norintys kalbėti dėl motyvų. Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Ne, aš tik palaikau, kad “pasibaigia” ir “nutraukia”, t.y. ne tas pats. Teisingiau yra “pasibaigia”, ne “nutraukia”.
PIRMININKAS. Ir Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Aš taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad “pasibaigimas” ir “nutraukimas” yra ne tas pats. “Nutraukimas” turi atspalvį prieš laiką, o “pasibaigimas” natūraliau, kada baigiamas darbas yra atliktas ir dėl to.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Atsiprašau, aš jus netyčia išbraukiau.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Pranešėjas siūlo priimti 2.4 straipsnį. Seimo narys S.Pečeliūnas siūlo atmesti. Vieną minutę. Prašome. Seimo narė Z.Šličytė. Atsiprašau, kad jus nutraukiau.
Z.ŠLIČYTĖ. Todėl siūlau abu terminus panaudoti. Ir “nutrūksta”, ir “pasibaigia”. Reikia apie tai ir apie tai pakalbėti. Čia yra skirtingos mintys, ir turi būti panaudotas ir tas, ir tas terminas.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš manyčiau, kad gerbiamosios Z.Šličytės pasiūlymas yra priimtinas. Pasibaigia arba nutraukia. Galima abidvi mintis įrašyti.
PIRMININKAS. Arba nutrūksta, taip?
L.K.JASKELEVIČIUS. Arba nutrūksta.
PIRMININKAS. Taip, pranešėjas priima Seimo narės Z.Šličytės redakciją. “Lito komiteto įgaliojimai pasibaigia arba nutrūksta”, o toliau kaip tekste. Ar Seimo nariai reikalauja balsuoti? Pranešėjas jau priėmė. Prašome nekoreguoti pranešėjo. Pranešėjas priėmė pataisą. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už visą 2.4 straipsnį, spaudžia mygtuką “už”. Su ta pataisa, kurią priėmė pranešėjas.
Už balsavo 75, prieš - 3, susilaikė 12. 2.4 straipsnio 3 dalis yra priimta su ta pataisa, kurią pasiūlė Seimo narė Z.Šličytė.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nematau. Balsavimas pradedamas. Kas už Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo pakeitimo”, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už - 95.
PIRMININKAS. Už - 95. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Susilaikė 3. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo pakeitimo” 95 Seimo nariams balsavus už ir 3 susilaikius yra priimtas. Dėkojame pranešėjui.
2sesija 16 p. Svarstyti klausimai
Svarstome 4 darbotvarkės punktą. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo antrosios sesijos darbų programos” projektą. Primenu, kad tai yra tik pateikimas. Po pateikimo galima bus užduoti klausimus Seimo Pirmininkui ponui Č.Juršėnui. Prašome. Klausimą baigsime svarstyti 11.30. Ir dar du Seimo narių E.Jarašiūno ir K.Antanavičiaus pareiškimai.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo sesijos darbų programos variantus mes jau frakcijų atstovų pasitarimuose nagrinėjome, nesakyčiau, kad labai plačiai ir labai giliai, bet nagrinėjom. Pagrindinius principus aš buvau išdėstęs, todėl priminsiu tiktai vieną kitą momentą, kad mums visiems būtų aišku dėl sesijos darbų programos apimties, galimo papildymo arba atvirkščiai, trumpinimo. Sesija pagal Konstituciją turi baigtis birželio mėn. pabaigoje. Jeigu imsim Aukščiausiosios Tarybos praktiką, tai, žinoma, galima dirbti ir liepos mėn. arba net ir rugpjūtį, ir rugsėjį. Manau, kad mes galime sau taip atsargiai planuoti dirbti pusę liepos mėn., bet jokiu būdu ne daugiau. Ir po to rinktis į rudens sesiją, taip, kaip numatyta - rugsėjo 10 d.
Taigi vėl prisimenant Aukščiausiąją Tarybą, kai vidutiniškai per mėn. būdavo priimama 10 įstatymų, vadinasi, per 3 mūsų darbo mėn. (balandį, gegužę ir birželį) mes galime sau garantuotai planuoti 30, na, gal šiek tiek daugiau negu 30 įstatymų projektų. Juo labiau kad vis dėlto bus nenumatytų darbų, bus nenumatytų įstatymų projektų, nutarimų projektų ar kitų juridinių aktų projektų, ir, žinoma, mes darbo turėsime per akis, net jeigu ir surašysim pakankamai trumpą pagrindinių darbų programą.
Taigi štai šita yra pagrindinė tezė, į kurią aš labai prašau kolegų atsižvelgti ir neperpildyti šitos pagrindinės dalies. Žinoma, tarp rezervinių klausimų gali būti daugiau įstatymų projektų. Čia taip ir yra padaryta. Antra. Kaip matote, čia yra nurodyti registracijos numeriai. Siūlomam projekte beveik visi įstatymų projektai yra jau pateikti Seimui. Kai kurie turi ir Juridinio skyriaus išvadas, kai kurie yra nagrinėti komitetuose. Taigi jeigu mes stropiai pasirinksime tą pagrindinę dalį, žinoma, galėsim ir našiau, efektyviau dirbti.
Dabar kurie įstatymų projektai siūlomi į pagrindinę dalį ir kodėl. Visų pirma aš išskiriu vadinamuosius konstitucinius, institucinius įstatymus, tai yra tuos, kurie susiję su mūsų pagrindinėm valstybės institucijom. Štai Vyriausybės įstatymas, Prokuratūros įstatymas. Mes turėsime naują Seimo kontrolieriaus instituciją, žinoma, turi būti Seimo kontrolierių įstatymas. Konstitucija numato Valstybės gynimo tarybą, turim turėti atitinkamą įstatymą. Na, ir, žinoma, paties Seimo Statutas, ką jau jeigu ne šiandien, tai rytoj pradėsim oficialiai nagrinėti.
Tai štai šita grupė įstatymų, susijusių su mūsų pagrindinėm institucijom. Kita grupė įstatymų, tai žemės ūkio reikalai, agrarinės reformos reikalai. Finansiniai, konkrečiai, mokesčių reikalai ir dar kai kurie įstatymai. Štai Žemės įstatymas, Žemės naudojimo, Kooperacijos įstatymas, Mokesčių įstatymų pataisos ar papildymai. Žinoma, labai svarbūs, susiję su šita sritimi, yra Pinigų įstatymas, Labdaros įstatymas. Ir dar išskirčiau Valstybės pareigūnų pajamų deklaravimo įstatymą. Na, ir iš socialinės srities ypač svarbus yra Valstybinių pensijų įstatymas ir dar išskirčiau Vartotojų teisių gynimo įstatymą.
Tai štai kai kurie įstatymų projektai, kuriuos išskiriu. Nors, man atrodo, svarbūs ir tie, kurių aš nepaminėjau. Dar kartą pabrėžiu, gerbiamieji kolegos, kad mes turime surašyti trumpesnę programą, kad tikrai būtume realistai ir kad įvykdytume tai, ką surašom. Galėsim daugiau padaryti, tai visada iš rezervo sąrašo bet kurį įstatymo projektą galėsime perkelti į tą pagrindinę dalį.
Baigdamas labai prašyčiau tiek komitetų vadovų, tiek frakcijų vadovų arba atskirų Seimo narių daugiau siūlyti ką išbraukti iš pagrindinės dalies, negu įrašyti. Jeigu jau bus siūloma ką įrašyti, tai aš labai nuoširdžiai prašau tikrai stipriai argumentuoti. Kodėl reikia iš rezervo arba iš nepaminėtų įstatymų projektų įrašyti į pagrindinę dalį.
Tai tiek trumpai, juo labiau kad frakcijų atstovų pasitarimuose mes apie tai esam jau ne sykį kalbėję.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Tačiau jūsų veikla domisi net 23 Seimo nariai, kurie norėtų paklausti.
Č.JURŠĖNAS. Atsiprašau, čia ne mano, čia mūsų veikla.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, norėčiau paklausti, kokių jūs galbūt ar mes kartu priemonių numatom, kad štai du trečdaliai arba daugiau yra pataisos. Pataisyti 8 punkto 2 žodžius, pataisyti 17 punkto 4 papunktį ir t.t., ir t.t. Tai dabar štai svarstom muitų, šiandien svarstysim ar ryt svarstysim. Vienas taisymas buvo sausio mėn., kitas vasario mėn., dabar kovo mėn. ir kiekvieną savaitę beveik taisymai. Tai kokių priemonių imtis, ką mes daryti galime, kad štai šito nebūtų? Galbūt išmesti tuos visus taisymus ir įrašyti Reglamente, kad kas pusę metų galima įstatymą taisyti ar dar ką nors.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis K.Antanavičiau, gerbiamasis profesoriau, žinoma, toks variantas yra galimas. Tokį įsipareigojimą priimti. Bet man atrodo, yra paprastesni ir priimtinesni variantai, kad naujoji Vyriausybė, jau dabar nuolatinė Vyriausybė, labiau, įdėmiau, atsakingiau atrinktų teikiamus projektus. Ir dar kitas siūlymas, kad į įstatymų leidybą ir į tas pataisas žiūrėtų kompleksiškai. Yra toks dalykas, jis, aš manau, daugeliui žinomas kaip įstatymų sąvadas. Jeigu mes prie šitos idėjos grįšim, jinai buvo realizuojama senais laikais, tais blogais tarybiniais, bet man atrodo, pati idėja yra gera, ir jeigu mes grįšim prie įstatymų sąvado, prie įstatymų kompleksų, tai tada iš tikro išvengsim šitų taisinėjimų ir šokinėjimų nuo straipsnio prie straipsnio. Bet vis dėlto visų pirma turi apsispręsti pati Vyriausybė, atitinkamos ministerijos ir žinybos.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik primenu Seimo nariams, kad klausimams skirta 15 min. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Gerbiamasis Pirmininke, ar nesutiktumėte, kad sesijos darbų programa būtų sudaroma tokiu principu. Mes išskiriam kai kurias problemas, kurias mes turim išspręsti šioje sesijoje. Toliau. Mes sudarom grupę, ne sąrašą įstatymų, o grupę įstatymų, kurie padės atitinkamas problemas išspręsti. Pavyzdžiui, žiūrint į šį sąrašą, man susidaro įspūdis, kad mes stengsimės kažką dėl teisėtumo padaryti. Bet man atrodo, čia nepakanka tų kelių įstatymų dėl prokuratūros ir dėl pareigūnų pajamų deklaravimo. Aiškiai matyti, kad jie neišspręs. Tai ar nesutiktumėte, kad kitam svarstymui būtų pateikta programa tokiu pavidalu. Aišku, ne visi įstatymai...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, turiu pertraukti klausėją, skirtas laikas jau baigėsi. Prašom atsakyti.
Č.JURŠĖNAS. Aš supratau, čia tikrai yra rimtas siūlymas. Bet, matot, mes gyvenam tokį sunkų ir sudėtingą laiką ir kai kurios problemos iš tikro yra tokios sudėtingos ir šakotos, kad jeigu mes paimsim problemą ir surašysim tai problemai reikalingų įstatymų ar kitų juridinių aktų sąrašą, tai mums visai sesijai užteks šitos vienos problemos. Visai sesijai ir dar nespėsim. Sakysim, kodeksai, jeigu mes juos visus imam. O dalis kodeksų yra beveik paruošta. Tai jeigu mes imsime nagrinėti ir priiminėti visus kodeksus, mes absoliučiai nieko kito negalėsime daryti ir mums neužteks laiko iki liepos l d. Ir viskas. Taigi mums tenka spręsti paraleliai vienu metu daugelį įvairių klausimų ir daugelį įvairių problemų. Norom nenorom mes tas problemas turime dalinti. Bet šiaip aš suprantu tamstos klausimą ir pasiūlymą kaip reikalavimą kompleksiškai žiūrėti į įstatymų leidybą. Ta prasme aš šitą pastabą ir siūlymą priimu.
PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Aš dar kartą vis dėlto norėjau jus paklausti dėl kriterijų, kokius jūs priėmėte sudarydamas šitą sąrašą? Jūs čia minėjote tuos konstitucinius, institucinius įstatymus, socialinius, tačiau kokių įstatymų kategorijai, pavyzdžiui, priklauso įstatymas “Dėl manifestacijų”. Ar čia iš tikrųjų jūs manote, kad yra kažkokių didelių problemų dabar, kad mums reikia priimti įstatymą?
Toliau Žemės įstatymas ir Žemės naudojimo įstatymas. Ar tai negali būti vienas įstatymas? Kodėl du? Dėl valstybės vadovo apsaugos. Ar tam iš viso reikalinga priiminėti įstatymą? Gal galima Vyriausybės nutarimais išspręsti? Tuo tarpu rezervinių klausimų sąraše atsidūrė, sakykim, Sveikatos draudimo įstatymas, Valstybės tarnautojo įstatymas. Turbūt iš tikrųjų jie yra reikalingi ir pribrendę. Tai vis dėlto, ar jūs čia rėmėtės tuo, kad vieni įstatymai galbūt jau yra paruošti daugiau ar mažiau, o kiti neparuošti? Kai vis dėlto iš tikrųjų į šitą sąrašą pakliuvo tokie mažareikšmiai?
Č.JURŠĖNAS. Aš supratau. Pirmiausia sutinku su tamstos pastebėjimu, kad tam tikras prioritetas buvo teikiamas tiems, kurie jau yra ir kurie jau yra praėję tam tikras stadijas. Na, žinoma, galime įsirašyti labai svarbų ir mums reikalingą įstatymo projektą į darbų programą, o to projekto dar ir arti Seimo nėra. Ir paskui reikės nagrinėti, ir bus tam tikrų problemų. Čia aš apskritai sakau. O šiaip šiuo atžvilgiu buvo, žinoma, į šitą momentą atsižvelgiama. Dabar, sakysim, štai dėl apsaugos. Norint ten ką nors keisti, - o taip jau yra daugiau ar mažiau sutarta, - tenka keisti įstatymus. Kitaip neįmanoma. Vyriausybės sprendimu negalima šito padaryti. Reikia įstatymų lygiu. Todėl tą ir reikalinga įtraukti. Dabar dėl Žemės ir Žemės naudojimo įstatymų. Čia kaip spręs atitinkami mūsų komitetai. Jeigu tai galima padaryti vienu įstatymu, aš asmeniškai nieko prieš. Buvo atitinkamų pasiūlymų, ir šitaip padaryta pagal komitetų siūlymus. Tas pats ir dėl manifestacijų. Čia yra senas klausimas, ir jis buvo nagrinėjamas Aukščiausiojoje Taryboje, bet taip ir nebuvo išspręstas. Ir šiandien jis iš tikrųjų yra aktualus, juo labiau kad tai yra konstitucinis dalykas, ir jis turi būti reguliuojamas įstatymo lygiu.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš norėjau paklausti gerbiamojo pranešėjo. Ar čia negalima šitą darbų programą kaip nors išskirstyti daugiau laike? Sakykim, kad kas dvi savaitės, kad matytume maždaug, kaip išdėstyta. Ar čia jie bus svarstomi paeiliui? Dabar užrašytas Pensijų įstatymas net pagrindinių gale. Jeigu prisiminsim, tai mes net esame priėmę tokį nutarimą, kad jis jau šį mėnesį turėtų būti pristatomas.
Č.JURŠĖNAS. Aš su tamsta visiškai sutinku. Tiesiog šitas dalykas nebuvo išskirtas. Bet kai prieisim prie atitinkamos stadijos, jau prie programos tvirtinimo, tai šitai jūsų ir kitų pasiūlymais bus galima atitinkamai laike išdėstyti. Bent jau pamėnesiui: balandis, gegužė, birželis. Su tuo aš sutinku.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Man rūpi, kodėl programoje nėra Kilnojamų kultūros vertybių apsaugos įstatymo svarstymas numatytas? Šis įstatymas ne tik yra paruoštas, bet jau ir Aukščiausiojoje Taryboje buvo net du svarstymai. Dabar jis yra papildytas ir pataisytas. Kultūros, mokslo ir švietimo komitete apsvarstyta ir jam pritarta. Mano nuomone, tai labai svarbus įstatymas, kuris galėtų padėti apsaugoti mūsų kultūros vertybes.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš iš karto sutinku. Jeigu dar parems komitetas ar dar kas, šitą tikrai galima įrašyti. Aš nesipriešinu, bet reikia išklausyti ir kitų nuomonių.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis Pirmininke, kodėl praleisti kai kurie labai svarbūs įstatymai, kurie jau reikalingi po biudžeto priėmimo? Tarkim, Turto mokesčio įstatymas toks naujai biudžete įrašytas, o įstatymo nėra ir neįtrauktas. Toliau Valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymas pagal Konstituciją reikalingas. Na, ir, atrodo, nemačiau rezerviniuose klausimuose Kariuomenės įstatymo, apie kurį irgi dažnai kalbama. Nekalbu jau apie Branduolinės energetikos įstatymą, kadangi naudojame branduolinę energetiką, o įstatymo tokio nėra Lietuvoje.
Č.JURŠĖNAS. Gerai, čia dalykai irgi svarstytini.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Pone Seimo Pirmininke, iš pradžių toks vienas pastebėjimas, kad Lietuvos Respublikos savivaldos pagrindų įstatymo pakeitimas yra įrašytas ir pagrindinėje programoje, ir rezerviniuose klausimuose. Tai jeigu savo parašu tvirtinate, tai bent žvilgtelkite.
Č.JURŠĖNAS. Skirtingi siūlytojai buvo, aš galiu pasakyti.
K.SKREBYS. Ir dar vienas dalykas. Aš norėjau paklausti, kodėl įstatymas “Dėl alkoholio monopolio” ir Valstybės tarnautojo įstatymas... Šnekant apie alkoholio monopolį, lyg visos pusės sutaria. Kodėl jis atsidūrė rezerviniuose klausimuose? Ir dar vienas pastebėjimas, kad vis dėlto grąžinti į Seimą naftos terminalo klausimų svarstymą reiškia įšaldyti bet kokius darbus toje srityje.
Č.JURŠĖNAS. Dėl naftos terminalo. Jeigu siūlytojai atsiims, tai tada išbrauksime. Čia jokia problema. Dabar dėl alkoholio monopolio. Aš manau, jūs suprantat, kad ne dėl to, kad aš labai jį mėgstu, o dėl to, kad yra mūsų pačių jau priimtas atitinkamas Įmonių įstatymo pakeitimas, kuris suteikia atitinkamas teises Vyriausybei. Ir yra susitarta, kad pasižiūrėsim, kaip šita pataisa veikia ir tada nagrinėsime tą kapitalinį klausimą. Jeigu kolegos Seimo nariai, ne tiktai kolega K.Skrebys, atkakliai siūlys šitą dalyką nagrinėti pagrindinėje dalyje, aš asmeniškai būsiu už.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Kai kurie Konstitucijos straipsniai, kuriuos leidžiama taisyti Seimui, kelia abejonių. Terminas baigiasi spalio 25 d. Ar nenumatoma vis dėlto dabar šioje programoje svarstyti ar taisyti Konstituciją?
Č.JURŠĖNAS. Be abejo, tas yra numatoma, bet kadangi aš oficialiai ant savo stalo neturiu pataisų su reikiamu deputatų parašų skaičiumi, aš negaliu rašyti į programą. Bet kad nagrinėsim, aš nė kiek neabejoju. Bet kai bus tie parašai nors po viena konstitucine pataisa.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Klausimą Nr.l9 siūlau perduoti spręsti Vyriausybei, nes nuostatų tvirtinimas ne Seimo kompetencija. Vietoj šio klausimo jau šiandien yra įrašytas į darbotvarkę įstatymas “Dėl ypatingos reikšmės archyvų išsaugojimo įstatymo” pakeitimo.
PIRMININKAS. Jeigu čia šituos du dalykus išsispręsime iki programos patvirtinimo, be abejo, išbrauksim, ir dar kai kuriuos dalykus teks išbraukti. Bet projektas šitas buvo jau senokai sudarytas.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš noriu ne klausti, o pasiūlyti ir pagrįsti, jeigu galima.
PIRMININKAS. Deja, per svarstymą arba frakcijose.
S.MALKEVIČIUS. Na, gerai, kai bus svarstymas.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Ozolas.
R.OZOLAS. Pirmosios sesijos darbų visuma buvo valstybės valdymo institutų formavimo strategija. Aš suprantu iš pateiktosios programos, kad tai yra anksčiau priimtų įstatymų pataisų sesija, taip?
Č.JURŠĖNAS. Aš taip nesuprantu, gerbiamasis R.Ozolai.
R.OZOLAS. Kaip jūs apibūdintumėte trečiosios sesijos strategiją?
Č.JURŠĖNAS. Trečioji sesija turėtų dar nagrinėti kai kuriuos konstitucinius, institucinius klausimus. Aš esu įsitikinęs, kad mes visų iki galo neišspręsime. Taip aš pesimistiškai prognozuoju kai kuriuos dalykus. Vadinasi, mums liks šito darbo, ir, žinoma, reformų klausimai.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Aš perduodu teisę paklausti gerbiamajam A.Baleženčiui.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš taip pat norėčiau pratęsti gerbiamojo R.Ozolo klausimą. Tai labai svarbus klausimas. Mes sesijų darbotvarkę svarstome labai retai. Ar yra matomos kitų sesijų kryptys, kokia strategija, kur mes einame? Ar yra matoma, ką svarstysime kitoje sesijoje ir dar kitoje? Kad galėtume įvertinti, ar tikrai pačius svarbiausius klausimus mes dabar įtraukėm čia, šitoje sesijoje?
Č.JURŠĖNAS. Aš galiu pasakyti, kad pirmasis rodiklis yra tie įstatymai, kurių būtinybė yra įvardyta pačioje Konstitucijoje. Aš turiu kelis tokius sąrašus. Mažiausias yra 20, o kitas šiek tiek didesnis - 30 įstatymų projektų. Didžiausias yra 100 ir 110 projektų. Tai štai yra ta, sakykim, kelrodė žvaigždė, jeigu imsime Konstituciją. Na, o antrasis dalykas - reformos. Ir ekonominė reforma apskritai, ir agrarinė reforma. Tai yra aišku kaip dieną, kad mes visų šitų klausimų iki liepos l d. tikrai nesureguliuosime. Ir mes juos turėsime spręsti ir rudens sesijoje.
PIRMININKAS. Paskutinysis klausia Seimo narys J.Tartilas. Prašome.
J.TARTILAS. Ar netikslinga išskleisti, patvirtinus programą, kalendorinį ar tinklinį grafiką? Turėtume vaizdą, ar vėluojam, ar einam priekyje. Tai šiek tiek mus drausmintų. Ir drauge noriu paklausti, nereikalaudamas įtraukti į programą, į darbų apimtį, dėl Darbų saugos įstatymo. Kada numatoma? Šiais metais ar vėliau?
Č.JURŠĖNAS. Aš manau, kad šitas klausimas turėtų būti artimiausiose sesijose. O dėl pirmojo siūlymo aš irgi sutinku, tiktai mums reikia surasti priimtiną formą, kaip šitai padaryti ir kaip patogiau naudotis. O kad reikia tokio, sakykim, grafiko ar ko nors panašaus į grafiką... Be abejo, tai bus lengviau orientuotis ir visam Seimui, ir komitetams, ir frakcijoms, ir Vyriausybei, ir suinteresuotoms ministerijoms bei žinyboms.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, klausimams skirtas laikas baigėsi. Jūsų pasiūlymas?
Č.JURŠĖNAS. Pritarti pateikimui, kad galima būtų toliau dirbti.
PIRMININKAS. Įrašyti į sesijos darbų programą ir pradėti svarstymo procedūrą. Taip formuluojate?
Č.JURŠĖNAS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Ar, gerbiamieji Seimo nariai, galima būtų bendrai sutarti, kad pritariame sesijos... Vieną minutę, dar ne visi... Prašome. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš atsiprašau, kad Z.Šličytei neleidau prieš mane kalbėti, nes ji buvo užsirašiusi. Tiek to. Aš manyčiau, kad mes galėtume pritarti tam, ką jūs siūlėte, jeigu iš pagrindinių klausimų tuoj pat pateikimo metu bus išbrauktas 25 klausimas. Bet koks šio klausimo sugrąžinimas čia, Seime, vėl toliau svarstyti, jau šiandien pasidaro nebejuokingas, todėl tampa nusikaltimu.
PIRMININKAS. Pranešėjas sutinka. Seimo narys R.Ozolas. Prašome.
R.OZOLAS. Siūlyčiau pritarti tolesniam darbui, tačiau vis dėlto kai iš 32 pagrindinių klausimų tiktai 9 yra, na, darbo reikalaujantys, o visi kiti yra labai smulkios pataisos, nėra normali padėtis. Ir siūlyčiau įtraukti bent penketą šešetą labai rimtų įstatymų ir visų pirma kodeksų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik manyčiau, kad būtų galima pakviesti Seimo Pirmininką į frakcijas, paklausti, ko jūs dar nesuspėjote paklausti. Pasiūlyti, ko dar nesuspėjote pasiūlyti. Čia yra tik pateikimas. Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes čia kai kuriuos įstatymus vadiname konstituciniais be atitinkamo pagrindo. Ir manyčiau, kad prieš svarstant sesijos darbų programą, visų pirmiausia mūsų užduotis būtų priimti nutarimą ar įstatymą, kokie įstatymai yra konstituciniai, o kokie nekonstituciniai. Nes, kaip jūs žinote, konstituciniams įstatymams priimti reikalinga didesnė balsų dauguma. Ir dabar mes priėmėme kai kuriuos įstatymus, kuriuos sąlygiškai vadiname konstituciniais. Tik vadiname. Gerbiamasis Pirmininkas Č.Juršėnas kažkodėl vadina neturėdamas atitinkamo Seimo sprendimo. Taigi po to šituos įstatymus, jeigu juos pripažinsime konstituciniais, reikės, ko gero, peržiūrėti, nes bus reikalinga kitokia balsų dauguma. Tai, aš manau, turime padėti dabar kuo skubiau šitą pagrindą, aiškiai nusistatyti, kurie įstatymai konstituciniai, kurie ne. Kitaip neįmanoma yra svarstyti sesijos darbų programos. Ir iš viso mes jau dirbame galbūt sau nenaudingai ta prasme, kad teks kai kuriuos įstatymus peržiūrėti.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš tai siūlau priimti, įtraukti į darbotvarkę, bet turiu porą pastabų. Pirmoji pastaba. Visiškai neatsižvelgta į kai kurių komitetų pageidavimus. Mums iš 8 klausimų neįrašytas nė vienas, o yra labai svarbių ir skubių. Tai čia mes gal tą pataisysim. Bet aš turiu kitą rimtesnę pastabą. Jau esu sakęs ne vieną kartą. Šitaip vėžlio tempais mes dirbti negalime. Padėtis tokia. Todėl reikia įrašyti daugiau klausimų, prieš tai sutvarkius Seimo Statutą. Būtent daugumą klausimų, ypač tokių trumpesnių, mes galėtume svarstyti be pirmojo ir antrojo svarstymo - tiesiog komitetuose. Todėl paprašyčiau greitai šitai padaryti ir praplėsti klausimų ratą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume sutarti be balsavimo, kad pritariame, įrašome į sesijos darbų programą ir pradedame svarstymo procedūrą? Ar yra reikalaujančių būtinai balsuoti? Nėra. Sutariame, taip? Taip, išbraukė dėl terminalo. Pranešėjas atsiėmė šitą pasiūlymą. Tai sutarėme. Tada du pareiškimai. Seimo nario K.Antanavičiaus ir Seimo nario E.Jarašiūno. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, laimingai sutapo, kad štai baigiam pirmąjį svarstymą būsimosios sesijos darbotvarkės ir mano pareiškimui galimybė tokia kaip tiktai tuo klausimu.
“Dėl Lietuvos Respublikos Seimo darbo.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, o dabar Lietuvos Respublikos Seimas dirba jau daugiau kaip trejus metus. Suprantama, kad po nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, pradėjusios visiškai naują visiems deputatams parlamentinę veiklą, neturinčios nei patirties, nei Reglamento, nei kvalifikuotų tarnautojų, esant gyvybinei būtinybei skubiai priiminėti valstybės atkūrimo ir kasdienio gyvenimo teisinius aktus, parlamentinis darbas negalėjo būti nei tvarkingas, nei konstruktyvus. Paskubomis priimti teisiniai norminiai aktai negalėjo būti nei baigti, nei tarpusavyje suderinti. Tačiau einant ketvirtiesiems nepriklausomos valstybės gyvavimo metams, Lietuvos Respublikos Seimui nebegalima daryti nuolaidų dėl kvalifikuotų tarnautojų patirties ar laiko stokos. Seimas, būdamas aukščiausioji valstybinės valdžios institucija, turi rodyti organizuotumo, atsakingo, konstruktyvaus darbo pavyzdį visoms kitoms Respublikos instancijoms.
Laimėjusi rinkimus Lietuvos demokratinė darbo partija laikinai einančiojo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pono Č.Juršėno lūpomis pačiomis pirmosiomis Seimo darbo dienomis l992 m. gruodžio pradžioje pareiškė: “Dirbsime tvarkingai, klausimus nuodugniai nagrinėsime frakcijose ir komitetuose, plenariniuose posėdžiuose, laikydamiesi Seimo Reglamento, svarstysime tik galutinai parengtus įstatymus ir kitus norminius aktus.” Tarp kitko, ponas Seimo Pirmininkas pažadėjo, kad galbūt net vieną tiktai dieną dirbsime plenariniuose posėdžiuose, o visą kitą laiką iš esmės svarstysime klausimus. Suprantama, ponas Č.Juršėnas, jau kurį laiką būdamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotoju, ir kiti Aukščiausiosios Tarybos deputatai, perrinkti Lietuvos Respublikos Seimo nariais, matė ir piktinosi netvarkingu ir nekonstruktyviu Aukščiausiosios Tarybos darbu. Tikėjosi, kad po rinkimų baigsis tie kasdieniniai siūlymai plenariniuose posėdžiuose svarstyti komitetuose ir frakcijose neaprobuotus dokumentus. Deja, nepaisant to, kad laikinasis Seimo Pirmininkas tapo nuolatiniu, kad jis turi du patyrusius pavaduotojus, kad skubotumui pateisinamų priežasčių nebėra, Lietuvos Respublikos Seimo darbas ne tik netapo konstruktyvesnis ar tvarkingesnis, bet greičiau priešingai.
l. Anksčiau turėdavome nors savaitės darbų programą, kurios iš dalies prisilaikydavome. Dabar darbotvarkė keičiama kiekvieną rytą. Nuolatos į darbotvarkę įrašomi klausimai, kurių projektai neįteikti komitetams ir Seimo nariams.
2. Nepaisant daugkartinių žodinių, rašytinių prašymų, svarstant įstatymų pataisas Seimo nariams įteikiami tik tie keičiami žodžiai be viso keičiamo straipsnio teksto. Na, suprantama, kad Seimo nariai arba turi automatiškai balsuoti, nežinodami dėl ko, arba negali dalyvauti darbe.
3. Nepaisant daugkartinių žodinių ir rašytinių prašymų, Lietuvos Respublikos Seimo vadovybė neorganizuoja įstatyminės bazės ir norminių dokumentų sutvarkymo, leidžiamos pataisų pataisos ir papildymų papildymai, kuriuose jau ir mes, Seimo nariai, pasiklystame. O dar pridėjus tų dokumentų kalbos painumą, ne tik smegenyse, bet ir akyse tamsu darosi. O juk įstatymai ir norminiai aktai leidžiami ir miestų, ir kaimų tarnautojams, taip pat visiems Lietuvos žmonėms. Jei nepajėgiam jų išleisti taip, kad tie, kuriems skirti mūsų įstatymai, pajėgtų susigaudyti ir suprasti, tai visai jų ir nereikia. Kitaip atrodo, kad mes atsiskyrėme nuo žmonių ir pradėjome gyventi savo nirvanoje.
4. Lietuvos Respublikos Seimo darbo laikinojo Reglamento 184 straipsnyje sakoma, cituoju: “Įstatymo projektą kartu su prie jo pridėta medžiaga bei Juridinio skyriaus išvada sekretorius ne vėliau kaip per 3 dienas perduoda preliminariai nagrinėti atitinkamoms nuolatinėms komisijoms ir pateikia Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui. Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius įstatymo projektą taip pat išplatina visoms kitoms nuolatinėms komisijoms, frakcijoms, perduoda Vyriausybei ir esant reikalui aukštesniosios pakopos savivaldybėms, apie jį informuojami visi deputatai”. Na, štai kad ir šiandien mūsų gerbiamojo Pirmininko pastaba, kad, jeigu svarstysime tiktai teisinius aktus, tai galbūt nieko kito nesvarstysime. Tai yra iš tiesų, bet mes gi neturime tokių galimybių, teisiniai aktai žūtbūt reikalingi, ekonominiai aktai žūtbūt reikalingi, dar kiti aktai reikalingi, todėl manau, kad turime rimtai organizuoti darbą. “Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu preliminarines išvadas nuolatinės komisijos turi parengti ne vėliau kaip per 10 dienų”. Deja, tos įstatyminės normos (juk Seimo Reglamentas turi įstatymo galią) ignoruojamos. Tokią Seimo vadovybės elgseną kasdien toleruoja Lietuvos Respublikos Seimo daugumai priklausantieji Seimo nariai. Na, čia pavyzdžiai pateikti. Dar kartą atkreipiu dėmesį į tai, kad nedera kalbėti apie teisinės valstybės kūrimą, apie įstatymų vykdymo priedermę, jei pats Seimas to nepaiso. Siūlau pagal laikinojo Reglamento 37,38,184, 87 ir 88 straipsnio reikalavimus:
l. Kiekvienam Seime svarstomam dokumentui paskirti vedantįjį komitetą arba tam tikslui sudarytą komisiją. Be to komiteto ar komisijos teigiamų išvadų to dokumento plenariniame posėdyje nesvarstyti. Tvirtai laikytis savaitinių darbo programų, neįjungti į tas programas neparengtų ir deputatams neišdalytų dokumentų. Kiekvienam Seime svarstomam dokumentui nustatyti, kokių komitetų išvados yra privalomos. Svarstant frakcijose, išnagrinėti tas išvadas ir, esant reikalui, motyvuotai paneigti tas išvadas, dalyvaujant komitetų, pateikusių išvadas, atstovams, ir tą padaryti frakcijose, o ne plenariniuose posėdžiuose. Jeigu Seimas, Seimo dauguma ir toliau nepaisys Seimo komitetų teikiamų išvadų, tai rodys, kad, nepaisant rinkimų pasižadėjimų, specialistų nuomonė ir toliau lieka bevertė. Tokia logika reikalauja apskritai paleisti komitetus, - tegu sprendžia frakcijos ar Seimo dauguma, panaudodama vieningai dirbančią balsavimo mašiną”. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, perskaitysiu protesto akcijos už socialinį teisingumą, įvykusios Panevėžyje, Laisvės aikštėje, 1993 m. balandžio 2 d., organizuotos Panevėžio darbininkų sąjungos, rezoliuciją. Čia kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Seimą, Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Panevėžio miesto tarybą, Panevėžio miesto valdybą ir Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, Prezidentas raginami:
1. Užbaigti Seime vykstančias tarpfrakcines rietenas, imtis vykdyti socialinę ekonominę Respublikos stabilizavimo programą. Seimas turi tapti demokratijos garantija.
2. Ugdyti taikomąsias mokslo sritis, baigti formuoti tautinės mokyklos programą.
3. Panaikinti ministerijas ir departamentus, kurie neatlieka jokių realių bei efektyvių veiksmų, užimdami skirstytojų ar fiksuotojų veiklą.
4. Teikti prioritetą tautos intelekto išgelbėjimui ir jo panaudojimui, išsaugoti veiklias gamybos struktūras, remti patyrusius darbuotojus, darbininkus.
5. Iš esmės sutvarkyti muitinių darbą, kuris jau tampa Lietuvos gėda.
6. Pramonės stabilizavimui skatinti investicijas naujų darbo vietų sukūrimui.
7. Dabartinis monopolistas - merijos - mokesčiais privedė gyventojus ne tik iki skurdo ribos, bet ir iki realaus būsto praradimo.
8. Valstybinių įmonių direktorių atlyginimus tiesiogiai susieti su įmonių pelnu, gamybos apimtimi ir jos efektyvumu.
Rezoliucija priimta 1993 m. balandžio 2 d. Panevėžio m. gyventojų mitinge-proteste. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui E.Jarašiūnui. Skelbiame pertrauką iki 12.10 val. Svarstysime 5 darbotvarkės punktą dėl imigravimo kvotos.
Pertrauka
PIRMININKAS. ... po to svarstysime 5 darbotvarkės punktą - dėl imigravimo kvotos.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, gerbiamieji Seimo nariai! Šios dienos vieno Seimo nario gerbiamojo K.Skrebio pareiškimas yra per daug toks, negalėčiau pasakyti, kad įžūlus, į kurį nebūtų galima neatkreipti dėmesio. Kada iš Seimo tribūnos jau yra organizuojami atskiri būriai, būreliai, kurie turėtų ginti savo teises, manau, kad tai yra mažiausiai neetiška. Antra, ką aš norėčiau pabrėžti, tai, kad mes ligi šiolei neturime vaizdo, ką Seimas paveldėjo iš buvusios Aukščiausiosios Tarybos, todėl aš norėčiau paskelbti paklausimą gerbiamajam Ministrui Pirmininkui A.Šleževičiui ir visai Vyriausybei.
“Prašome Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir gerbiamąjį Ministrą Pirmininką pateikti išsamius duomenis apie Lietuvos ūkio būklę bei žmonių ekonominę ir socialinę padėtį, remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis 1990 m. sausio 1 d., ir to paties departamento duomenimis 1992 m. gruodžio 31 d. Taip pat pateikti Seimui dinamiką, rodančią žmonių gyvenimo lygio kitimą. Statistiniai duomenys rodo, kad gyvenimo lygis katastrofiškai smuko, buvęs premjeras įrodinėja, kad kilo. Taip pat pateikti Seimui žemės ūkio reformos, vykdytos 19901992 m., preliminarius duomenis apie darbo našumo kilimą ar smukimą, techninio lygio smukimą ar kilimą, žemės ūkio prekinės produkcijos gamybą ir jos konkurencingumą tiek Rytų, tiek Vakarų rinkose. Taip pat pateikti Seimui ekonominės reformos, vykdytos 19901992 m., efektyvumo rodiklius, kurie parodytų pramonės įmonių technikinius rodiklius, darbo našumą, efektyvumą, įmonių aprūpinimą naujais našesniais įrengimais ir naujom technologijom, verslų vystymą, jų efektyvumą ir perspektyvas. Taip pat pateikti preliminarias tendencijas, ar einame į Europą, ar tolstame nuo jos.” Seimo nariai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary A.Bendinskai, būkite malonus, šitą jūsų paklausimą oficialiai reikia užregistruoti sekretoriate ir sekretoriatas tada perduos Vyriausybei. O jeigu jūs paliksite sau, tai į jį nieks neatsakys. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai.
2sesija 16 p. Svarstyti klausimai
Svarstome 5 darbotvarkės punktą - nutarimą dėl imigravimo kvotos 1993 m. Kviečiame į tribūną pranešėją poną E.Gružą. Priminsiu, kad tai yra trečias svarstymas ir balsavimas. Yra įteikta pataisa, pasirašyta Seimo nario K.Skrebio, kuris siūlo pakeisti kvotą iki 750 žmonių - vietoj to skaičiaus, kuris parašytas dokumente. Prašome.
E.GRUŽAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš turiu dar Seimo nario J.Katkaus paklausimą ir taip pat pirmininko minėtą pataisą dėl 750 žmonių. Norėčiau tą skaičių - 750 žmonių - truputėlį pakomentuoti. Labai prašyčiau, kad imigravimo kvota būtų tarp 3750 ir 2500 įskaitant tiktai tai, kad mes jau ketvirtį gyvenome be kvotos. Su skaičiumi 750 mes labai nenorėtume sutikti, jeigu galima taip išsireikšti, dėl to, dar kartą aš pažymiu, kad pernai imigravimo kvotos nebuvo. Yra susikaupęs praėjusių metų likutis, t.y. mes, nustatę 750 žmonių kvotą, negalėtume realizuoti šeimų susijungimo teisės, - kai sutuoktiniai susijungia, kai atvyksta vaikai gyventi, kai atvyksta nedarbingi tėvai gyventi į mūsų valstybę. Argumentai mūsų pateikti. Dėl asmenų, kurie pageidavo ir pagal Lietuvos Respublikos imigracijos įstatymą turėjo teisę atvykti į mūsų Respubliką, praėjusių metų likutis yra apie 1000 asmenų. 500 asmenų sudarė santuokas ir gavo laikinąjį leidimą atvykti į Lietuvos Respubliką. Tai jau rodo, kad tiesiog bus pažeidžiamos žmogaus teisės.
Atsakyčiau į Seimo nario J.Katkaus paklausimą - labai prašau išvardinti, kokios specialybės žmonėms bus leidžiama imigruoti į Lietuvos Respubliką? Aš suprantu, kad čia yra paklausimas dėl mano pareikštų minčių, kai mes nutarimo projekte pasiūlėm Vyriausybei nustatyti paskirstymą ir tvarką, kokių specialybių pareigūnai, darbuotojai gali atvykti pas mus. Mes šiuo metu nepasiruošę to padaryti pagal specialybes, mes šiandien turime tiktai Ignalinos atominės elektrinės administracijos prašymą, krašto apsaugos ministro problemą žinome, taip pat Klaipėdos laivų statyklos problemą žinome. Pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerijoje dirba 5 specialistai, kurie jiems labai reikalingi. Ignalinos atominė elektrinė kėlė tą problemą, tačiau skaičių nenurodė. Aišku, tas skaičius neviršijo 10. Mes norėtume, kad šis klausimas būtų būtent Vyriausybės, kaip vykdomosios valdžios, reguliuojamas. Manome, kad bus nustatyti atitinkami kriterijai. Jei tų specialistų nėra mūsų valstybėje, jei neįmanoma jų pasamdyti ir artimiausiu metu paruošti, tai, jeigu ta ministerija, žinyba kreiptųsi ir gautų Vyriausybės sutikimą, būtų galima įsileisti nedidelį kiekį tų specialistų. Tačiau ponas B.Lubys, kai teikėme Vyriausybei šį klausimą, kategoriškai pareiškė nuostatą, kad būtent būtų galimybė keliasdešimt specialistų į Lietuvą įsileisti imigravimo kvotos ribose. Tai aš baigdamas gerbiamojo Seimo nario prašyčiau, kad imigravimo kvota būtų tarp mūsų pasiūlyto skaičiaus ir Vyriausybės aprobuoto, bet ne mažiau kaip 2500 žmonių.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Negalima. Yra trečias svarstymas ir balsavimas, prašome asmeniškai klausti. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar reikėtų mums apsispręsti dėl kvotos. Seimo nario K.Skrebio yra pasiūlyta pataisa - 750. Ar Seimo narys palaiko savo siūlymą, ar norėtų jį pakeisti arba atsiimti? Seimo narys K.Skrebys. Prašau.
K.SKREBYS. Aš norėčiau pakomentuoti, kodėl aš tą skaičių pasiūliau ir šiokius tokius motyvus išsakyti. 750 - tai sudaro 0,02 procento Lietuvos Respublikos gyventojų. Lygiai tokią pat kvotą procentiniu atžvilgiu nustatė Estijos Respublika. Ir aš manydamas, kad Lietuvos Respublika turėtų visokeriopai apriboti imigravimą, ir siūlau šitą skaičių. Jeigu jis yra nepriimtinas, na, ką gi, bet aš vis tiek pasisakyčiau už kiek galima mažesnį skaičių.
PIRMININKAS. Taip, bet pranešėjas siūlo 2500 kaip patį mažiausią skaičių. Ar jums priimtinas būtų toks pasiūlymas?
K.SKREBYS. Aš siūlyčiau balsuoti už mano variantą, jeigu neišeis - tada už kitą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Katkus. Galima kalbėti: 2 - už, 2 - prieš. Apie kvotą dabar kalbėkime.
J.A.KATKUS. Dėl kvotos?
PIRMININKAS. Taip. Jūs norite dėl kitų dalykų kalbėti? Tai vėliau.
J.A.KATKUS. Aš dėl kito paklausimo.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas dėl kvotos.
J.KAROSAS. Aš norėčiau palaikyti gerbiamojo pulkininko pasiūlymą nežiūrint į tai, kaip daro estai. Kadangi iš tiesų turint galvoje praėjusių metų likutį ir tą situaciją, kurioje mes esame, atrodo, kad ta, kuri siūloma, - 750 yra nepaprastai maža ir problemos neišsprendžia. Dėl to aš palaikyčiau 2500 kvotą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. Praleidžiat? Ar praleidžiat, ar atiduodat?
J.BEINORTAS. Atiduodu.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas. Prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau palaikyti gerbiamąjį kolegą J.Karosą, kadangi manau, kad 2500 nors, taip sakant, gal kiek ir padidinta ta norma, tačiau suvokiant, kad yra praeitų metų likutis, tai būtų realus problemos išsprendimas. Man atrodo, ir pats pranešėjas sutiktų su tokiu sprendimo būdu.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas. Prašome.
V.PETRAUSKAS. Aš pasisakau prieš čia pateikiamą Vyriausybės kvotą, kadangi vis dėlto nemažai jaunų gabių žmonių išvyksta už Lietuvos ribų, kadangi čia jiems nėra sudaryta sąlygų, o kadangi egzistuoja Lietuvos kolonizacijos ir dekolonizacijos problema, tai vis dėlto šita kvota, mano nuomone, yra aiškiai per didelė, ir tikrai turi būti balsuojama dėl pono K.Skrebio pasiūlymo - 750 žmonių. Tai visai patenkintų poreikius specialistams ir kt. Na, o dėl šeimų susijungimo, tai jeigu praėjusių metų norma yra 500, kaip sakoma, tai čia galima nagrinėti, mes galime šitą klausimą svarstyti atskirai, tačiau vis dėlto raginu Seimo narius pasisakyti už kuo mažesnę kvotą, būtent 750. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū gerbiamajam pirmininkui. Aš manau, mes galime rasti labai paprastą išeitį, nes praktiškai susiduriame dabar su aritmetika. Kaip padaryti, kad būtų išspręsta pernykščių likučių problema, ir kiek skirti šiems metams. Užtat yra sudedami visi skaičiai į krūvą.
Ponas K.Skrebys sakė tą procentą, kuris būtų priimtinas, ir tai sudaro 750. 1000 yra likutis iš pernai. 500 yra tokių, kurie sudarė santuokas, tik jūs neatsakėte, ar pernai, ar šiemet. Ar iš tų 500 dalis įeina į tą 1000, ar neįeina?
E.GRUŽAS. Ne.
S.PEČELIŪNAS. Neįeina. Tai yra šiemet sudaryta.
E.GRUŽAS. Pernai. 1992 metais santuoka...
S.PEČELIŪNAS. Tai turėtų į tą 1000 jau būti įskaičiuota.
E.GRUŽAS. Į tą 1000 neįskaičiuoti tie asmenys, kurie nesantuokos pagrindu, t.y. kitais pagrindais, nes Imigravimo įstatymas tik pirmos eilės giminėms, sutuoktiniams, jeigu santuoka sudaryta anksčiau. Santuokas pernai sudarė 500.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Tai aš manau, galima taip labai paprastai aritmetiškai suskaičiuoti: 1000 - likutis, 500 - naujų santuokų, kurie turi imigravimo teisę, ir tas 0,02, kaip sakėt tą procentą, kas sudaro 750. Sudėkit tuos tris skaičius ir pamatysite, ką jūs gausite. Tai būtų turbūt priimtina, niekas nebūtų nuskriaustas, santykiai būtų išlaikyti ir procentiškai, ir visaip kitaip skaičiuojant. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, dėl vedimo tvarkos. Dėl motyvų negalima kalbėti. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš ne tiek dėl vedimo. Aš vis dėlto norėčiau tik pasitikslinti, nes nuo to priklausys, kaip aš ir galbūt kiti kolegos balsuosim. Aš negirdėjau jūsų pasisakymo pradžios, todėl norėčiau pasitikslinti, kad šeimų susijungimo atveju migracija įeina į šią kvotą. Jeigu įeina, tai nėra didelė kvota, kurią jūs siūlote, ir aš, aišku, balsuosiu už siūlomą.
E.GRUŽAS. Taip, būtent mes siūlome, kad į imigravimo kvotą patektų visi asmenys, kurie atvyksta į Lietuvą. Jokių išimčių negali būti ir visi patenka, net ir šeimų susijungimo atvejais.
V.ŽIEMELIS. Tai, aišku, kvota yra visiškai normali. Aš balsuosiu už ją.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis dėl vedimo tvarkos.
A.BALEŽENTIS. Aš tik norėjau atkreipti dėmesį, kad kvota - tai visada yra apribojimas. O jeigu patenkinam visus pareiškimus, tai čia nereikia tada nei mums svarstyti, nei kalbėti.
PIRMININKAS. Seimo nary A.Baleženti, čia ne vedimo tvarka.
Gerbiamieji Seimo nariai, yra pasiūlyti iš esmės trys pasiūlymai. Vienas - 750, mažiausia kvota, ką siūlo Seimo narys K.Skrebys, jeigu jis neatsisako siūlymo. Pranešėjas sutiktų su 2500, ką remia ir Seimo narys E.Jarašiūnas. Projekte įrašyta 3750, bet pranešėjas galbūt tos kvotos ir atsisakytų, jeigu mes jo gražiai paprašytume. Ir dar Seimo narys S.Pečeliūnas siūlo kitą skaičių, kurį pasiūlė sudėti ir padauginti, bet aš to nepadariau. Tai gal jis galėtų įvardinti tą skaičių?
S.PEČELIŪNAS. 2250.
PIRMININKAS. 2250. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, didėjimo tvarka ir “varysime” dabar. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime taip... Taip, užsiregistruosime. Balsuosime taip po registracijos: kas už 750, spaus vieną mygtuką, kas už didesnį skaičių - kitą mygtuką. Toliau. Jeigu bus pasirinktas didesnis skaičius, tai, kas už 2250, spaudžia vieną mygtuką, už 2500 - antrą. Paskutinis balsavimas, jeigu bus nuspręsta už didesnį skaičių. Kas už dar didesnį skaičių, tai jau balsuosime trečiąkart - 2500 ar 3750.
Taigi prašome registruotis. Prašom registruotis, Seimo nary Gaška, paskui neteksite teisės balsuoti, o balsuoti jūs labai norite.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Pirmasis balsavimo ratas toks: kas už 750, spaudžia mygtuką “už”, kas už didesnę kvotą, spaudžia mygtuką “prieš”. Balsavimas pradedamas. Už 750 - spaudžia mygtuką “už”, už didesnę kvotą - spaudžia mygtuką “prieš”.
48 Seimo nariai prieš, 34 pasisakė už didesnę kvotą.
Kitas balsavimas. Kas už 2250, spaudžia mygtuką “už”, kas už didesnę kvotą, spaudžia mygtuką “prieš”. Balsavimas pradedamas. Už 2250 - spaudžia mygtuką “už”, už didesnę kvotą - spaudžia mygtuką “prieš”.
Taip, dviem balsais laimėjo didesnė kvota.
Paskutinis balsavimas. Kas už 2500, spaudžia mygtuką “už”, kas už 3750, spaudžia mygtuką “prieš”. (Salėje triukšmas) Prašome balsuoti. Kas už 2500, spaudžia mygtuką “už”, kas už 3750, spaudžia mygtuką “prieš”. Balsavimas pradedamas.
Už 2500 balsavo 74 Seimo nariai, už didesnę kvotą - 3 Seimo nariai. Pritarta 2500 žmonių kvotai.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia dar atskirai balsuoti dėl nutarimo 1 punkto? Yra reikalaujančių balsuoti? Nėra. Tai 1 nutarimo punktas yra priimtas su 2500 žmonių kvota.
2 punktas. Čia yra įrašyta... Matyt, datą reikia taisyti. “1993 m. kovo mėnesio”... Siūlykite naują datą, gerbiamasis pranešėjau. (Balsai salėje)
E.GRUŽAS. Gegužės 10 d.
PIRMININKAS. Pranešėjas siūlo vietoj kovo mėnesio - gegužės 10 d. Ar kitokių pasiūlymų būtų? Ar pritariate?
“Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1993 m. gegužės 10 d.”... Toliau kaip tekste. Ar reikia balsuoti? Siūlykit kitą datą.
E.GRUŽAS. Praktiškai Vyriausybei sunku patekti į darbotvarkę. (Balsai iš salės, negirdėti)
PIRMININKAS. Yra dvi datos, gerbiamieji Seimo nariai. Tai būtų balandžio 25, taip maždaug, ir gegužės 10. Prašom, balsuosime alternatyviai. Ar atsiimate, gerbiamasis pranešėjau?
E.GRUŽAS. Aš “pririštas” prie Vyriausybės valios, nes mes, pateikdami projektą Vyriausybei, buvome sutarę, kad bus mėnuo laiko. Aš tiesiog “pririštas” prie valios, negaliu interpretuoti.
PIRMININKAS. Jūs siūlote gegužės 10, taip? Seimo narys S.Pečeliūnas reikalauja balsuoti? Prašom pasiruošti balsuoti, balsuosime alternatyviai. Kas už pranešėjo variantą - gegužės 10 d., spaudžia mygtuką “už”, kas už Seimo nario S.Pečeliūno - balandžio 25 d., spaudžia mygtuką “prieš”. Balsavimas pradedamas.
Už - 46, prieš - 29. Pritarta pranešėjo variantui - gegužės 10 d. terminui.
Dėl 3 punkto nėra? Tiesa, ar dėl 2 punkto reikia balsuoti atskirai? Nereikalauja niekas. 2 punktas priimtas. Dėl 3 punkto. “Nutarimas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos.”
S.PEČELIŪNAS. Nereikia.
PIRMININKAS. Nereikia. Man atrodo, ir taip aišku. (Balsas iš salės, negirdėti) A, čia Seimo Pirmininko nutarimas. Seimo Pirmininkas sako, kad reikia tokio 3 punkto. Ar kas prieštarautų? Ar yra prieštaraujančių prieš 3 punktą?
BALSAS IŠ SALĖS. Nėra.
PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti dėl viso nutarimo. Kas už visą nutarimą “Dėl imigravimo kvotos 1993 m.”, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 67.
PIRMININKAS. Už - 67. Prieš? Seimo narys A.Baležentis balsuoja antrą kartą. Seimo nary Baleženti, jums balsų skaičiavimo komisija praneša. Balsavimas laikinai nutraukiamas, Seimo narys A.Baležentis balsuoja antrą kartą. Kas prieš? Prašom. (Salėje šurmulys) Tada kartojame balsavimą iš viso. Prašome, tada atšaukiam ir ano balsavimo rezultatus.
Kas už šį nutarimą, prašome pakelti rankas, o Seimo nario A.Baleženčio prašytume apsispręsti prieš balsavimą, kaip jis norėtų balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 61.
PIRMININKAS. 61 už. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 12.
PIRMININKAS. Prieš - 12. Susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. Susilaikė 10. Nutarimas “Dėl imigravimo kvotos 1993 m.” 61 Seimo nariui balsavus už, 12 - prieš, 10 susilaikius yra priimtas. Dėkojame pranešėjui.
E.GRUŽAS. Ačiū.
2sesija 16 p. Svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Svarstome 3 darbotvarkės punktą. Kviečiame į tribūną pranešėją Seimo narį A.Ražauską, o svarstome Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą. Išdalintas trečias variantas, bet net Seimo Pirmininkas jo dar neturi... Turi. Tai pavaduotojas jo neturi. Dabar jau turiu.
A.RAŽAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, trečiasis variantas... Kaip aš jau minėjau praėjusį kartą, nesikeičia įstatymo esmė, kad kuo greičiau būtų leista baigti privatizuoti žemės ūkio įmonėse esantį neprivatizuotą turtą. Tačiau čia skiriasi gal daugiau forma. Buvo bandyta maksimaliai suderinti kiek galima įvairius nevienareikšmius siūlymus datų atžvilgiu ir, sakykim, tų 5, 10 ir kitokių procentų, kokia verte išpirkti turtą. Buvo labai daug siūlymų, kad tai turi būti nemokamai sugrąžinta, daug buvo siūlymų dėl 10% vertės, tačiau paskutiniu laiku, va po antrojo svarstymo, daugiausia pasiūlymų buvo tokių, kad priderintume prie to, kas vyko praėjusiais metais, o ten buvo įstatyme pasakyta aiškiai, kad apmokant grynais pinigais ne mažiau kaip už 5% šio turto vertės. Todėl trečiajame variante yra visur kalbama apie 5% turto vertės. Kai kurios datos, palyginti su antruoju variantu, yra pakeistos atsižvelgiant iš esmės į Žemės ūkio ministerijos prašymą, kadangi pasirodė... Be to, jau uždelstas šiek tiek ir tas svarstymas, negu buvo tikėtasi jį priimti. Todėl tenkinant iš esmės Žemės ūkio ministerijos norą, kad liktų laiko parengti privatizavimo tvarką, pratęstas tas terminas, įrašyta vėlesnė data. O be to, kiti terminai pratęsti, kad tvarkingiau galėtų vykti tas procesas.
PIRMININKAS. Ačiū. Viskas? Toliau, gerbiamieji Seimo nariai, reikės mums balsuoti pastraipsniui. Aš ir noriu dabar atsiklausti jūsų. Balsuosime dėl 1 punkto. 1 punkte yra.... Dėl 3 straipsnio. Yra 11 ir 12 punktai. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl 11 ir 12 punktų atskirai? Nėra. Tačiau dėl balsavimo motyvų kalba Seimo narys A.Albertynas ir Seimo narė V.Briedienė.
A.ALBERTYNAS. Dėl šito straipsnio neturiu, aš vėliau.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė. Prašom dėl...
V.BRIEDIENĖ. Aš taip pat dėl kito straipsnio.
PIRMININKAS. Dėl 3 straipsnio. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Aš dėl kito straipsnio noriu pasisakyti.
PIRMININKAS. A, dėl kito. Tai dėl 1 nėra reikalaujančių balsuoti, ar yra? Vadinasi, 3 straipsnio(na, čia taip jau sužymėta) 11 ir 12 punktai yra priimti.
Dabar šio įstatymo 2 punktas. Papildė įstatymą tokiu 13 straipsniu. 13 straipsnyje yra įvardyti net 4 papunkčiai ir 2 punktai. Ar reikalaujate balsuoti atskirai už kiekvieną? Būtinai. Tada pradedame kalbėti dėl balsavimo motyvų. Pirmasis, kuris pažymėtas 1 punktu, “po 1993 m. gegužės 3 d. likęs neprivatizuotas turtas” ir toliau kaip tekste.
Ar dėl šito punkto kas norėtų kalbėti? Seimo narė V.Briedienė. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. 2 punkte... dar 2 punktas. Yra parašyta, kad...
PIRMININKAS. Ne, kol kas kalbame dėl 1 punkto. “Po 1993 m. gegužės 3 d. likęs neprivatizuotas turtas” ir t.t.
V.BRIEDIENĖ. Aišku. Aš dėl 2 punkto noriu.
PIRMININKAS. Dėl 2. Tada aš jūsų pavardę palieku kompiuteryje. Seimo narys T.Lideikis. Prašom.
T.LIDEIKIS. Aš siūlyčiau šiame punkte išbraukti paskutinę po kablelio pastraipą...
PIRMININKAS. Pradedant žodžiais “ne mažiau kaip 5%”, taip?
T.LIDEIKIS. Taip. Nes šiame įstatyme pastatomi į nevienodas sąlygas tie asmenys, kurie išvardyti 17 punktuose, ir įmonės, įsteigtos privatizavus įmonių turtą, apie kurias kalbame kitame punkte. Nes šitoms įmonėms parduodamas turtas už 5% vertę, vadinasi, pritaikant 25% nuolaidą, tuo tarpu asmenims jokios nuolaidos nėra taikomos iš viso ir dar iš jų reikalaujama, kad ne mažiau kaip 5% nupirkto turto vertės mokėtų grynais pinigais. Tai aš manau, kad čia yra labai nevienodos sąlygos ir reikėtų bent jau nereikalauti iš jų tų 5% grynų pinigų.
PIRMININKAS. Ar pranešėjas sutiktų išbraukti?
A.RAŽAUSKAS. Ne, jokiu būdu. Aš galiu paaiškinti. Nė kiek neskirtingos sąlygos su kitais. Lygiai tokios pat sąlygos, kokiomis sąlygomis praėjusiais metais ir iki pat šiol dalyvavo kiti privatizavime dalyvavę fiziniai asmenys. Jie naudojo visų rūšių leistas išmokas tam turtui įsigyti ir 5% perkamo turto vertės privalėjo dengti grynais pinigais. Dabar kam yra likę įvairių rūšių išmokų, naudoja jas taip, kaip ir prieš mėnesį arba prieš pusmetį visų rūšių turimas išmokas, taip pat 5% privalo dengti grynais pinigais. Čia galėtume tik svarstyti, ar 5% šiandien yra brangiau, ar pigiau, negu buvo prieš pusmetį. O šiaip naudoja tas pačias visų rūšių išmokas. Taigi čia bandyta padaryti, kad būtų kuo mažesnis skirtumas, palyginti su anksčiau dalyvavusiais.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš pasisakau prieš 5%. Jeigu mes pripažįstame tuos 5%, tai automatiškai sutinkame su neteisėtu G.Vagnoriaus 422 potvarkiu. Vadinasi, mes pripažįstame, kad iš mūsų žemdirbių turtas buvo atimtas neteisėtai. Mes tada neturėsime kur kreiptis - nei į Konstitucinį Teismą, nei niekur dėl šito potvarkio. Ir aš kategoriškai prieš bet kokį mokėjimą grynais pinigais. Aš tada šitaip įsivaizduoju, kaip atrodytų, kad dabar aš suorganizuočiau, iš A.Ražausko atimčiau švarką, įkainotume ir paskui reikalautume, kad jis dar 5% grynais pinigais nusipirktų tą švarką. Kaip atrodytų? Mes, dabar atsiimdami savo turtą, dar turime grynus pinigus mokėti. Čia man juokinga.
A.RAŽAUSKAS. Galiu atsakyti?
PIRMININKAS. Ne. Vieną minutę. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Kai bus balsuojama dėl tų žodžių po kablelio, jeigu jie nebus išbraukti, aš prašyčiau žodžius “ne mažiau kaip” irgi balsuoti dėl to, kad jie būtų išbraukti. Tai yra, kad pasiliktų tuomet 5%, labai aiškus skaičius.
PIRMININKAS. Jūs siūlysite išbraukti...
S.PEČELIŪNAS. Arba atsisakyti procentų, arba labai aiškiai parašyti. Nes ne mažiau, tai kiek? Gali būti 99,9.
PIRMININKAS. Siūlysite palikti 5% apmokant ir taip toliau?
S.PEČELIŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Aišku. Ir Seimo narys A.Baskas. Prašom. Dėl kito? Tada, gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Ar dar nori Seimo narys A.Ražauskas atsakyti?
A.RAŽAUSKAS. Aš galėčiau dar dėl žodžių “ne mažiau” pasakyti. Čia ginčo nebūtų dėl išbraukimo, tačiau čia yra pakartota žodis žodin tai, kas buvo pačiame įstatyme.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs sutiktumėte palikti 5% tiksliai, taip?
A.RAŽAUSKAS. Galima palikti 5% tiksliai.
PIRMININKAS. Bet pirmiausia Seimo narys T.Lideikis siūlo išbraukti “ne mažiau...” ir t.t. tą visą teksto dalį. Ar Seimo narys T.Lideikis sutiktų su Seimo nario S.Pečeliūno pasiūlymu palikti 5%? Reikalaujat balsuoti, taip? Seimo narys A.Albertynas jus paremia, taip pat reikalauja balsuoti. (Balsas iš salės, negirdėti) Taip, išbraukti visą šitą “ne mažiau kaip 5%...” ir toliau kaip tekste visą tą sakinio dalį išbraukti. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad žodžiai pirmajame punkte “ne mažiau kaip 5% nupirkto turto vertės apmokant grynais pinigais” būtų išbraukti, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Už išbraukimą - 39 Seimo nariai, prieš - 27, susilaikė 2. Žodžiai yra išbraukiami.
A.RAŽAUSKAS. Tai aš nežinau...
PIRMININKAS. Tai atsiimate? Ne mano reikalas čia, jau jūsų. Ar siūlote toliau tęsti, ar atsiimate projektą?
A.RAŽAUSKAS. Ne, neatsiimu.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia dabar balsuoti dėl viso 1 punkto? Jau kada žodžiai išbraukti, ar reikalauja kas balsuoti? Nereikalauja, taip?
NEPRISISTATĘS SEIMO NARYS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau.
NEPRISISTATĘS SEIMO NARYS. Ar galima perbalsuoti? Mes nelabai supratome. Jūs atvirkščiai formulavote viską. Frakcijos vardu galima prašyti? Jūs ne taip suformulavot.
PIRMININKAS. Frakcija gali. Gerbiamieji Seimo nariai, aš suformulavau labai aiškiai. Gerbiamieji Seimo nariai, frakcija reikalauja, galėsim perbalsuoti. Aš tik suformuluoju dar kartą labai aiškiai. Pirmiausia Seimo narys T.Lideikis pasiūlė išbraukti žodžius “ne mažiau...” ir toliau kaip tekste, tą visą sakinio dalį nuo kablelio iki taško. O kad jums būtų aišku, aš dar kartą jį perskaitysiu. “Ne mažiau kaip 5% nupirkto turto vertės apmokant grynais pinigais.” Seimo narys A.Albertynas parėmė šį pasiūlymą. (Balsai salėje, negirdėti) Pranešėjas...
A.RAŽAUSKAS. Aš lieku prie savo...
PIRMININKAS. Pranešėjas neparėmė, pranešėjas lieka prie savo. Tai dar kartą, gerbiamieji Seimo nariai, prašom neskaityti laikraščių ir balsuoti dar kartą. Kas už tai, kad būtų išbraukti žodžiai “ne mažiau kaip 5%...” ir taip toliau, kaip tekste, tas spaudžia mygtuką “už”. Kas siūlo pranešėjo variantą, spaudžia mygtuką “prieš”. Man atrodo, kad čia aiškiau negali būti. Prašom balsuoti. Už - 38, prieš - 36. Vis dėlto sakinys išbrauktas. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra reikalaujančių balsuoti dėl 1 punkto? Nėra. 1 punktas yra priimtas. 2 punkte yra 4 papunkčiai. Ar reikalaujate balsuoti papunkčiui? Būtinai. Tai dėl 1 papunkčio “įmones, įsteigtas privatizavus...” ir t.t. Kas nori kalbėti dėl motyvų? 2 - už, 2 - prieš. Prašom. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Siūlau pirmojoje pastraipoje išbraukti žodžius “pritaikant 95% nuolaidą”, kadangi tie, kurie jau yra įsigiję, jie įsigijo dešimt ir daugiau kartų brangiau. Tai vienas motyvas. Antras motyvas, mes kišam pagalius į ateities privatizaciją, kadangi žmonės galvos, palauksim, palauksim, išeis kažkoks Vyriausybės ar Seimo nutarimas, kuris leis įsigyti dešimteriopai pigiau negu kad anksčiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Daug kas nesupranta iš viso esmės. Čia yra atimto turto grąžinimas. Ir dabar tą turtą aš dar turiu išsipirkti antrą kartą. Ir kada mes balsavome, kad tie 5% išbraukiami, tai automatiškai reikia išbraukti ir šitą 95% nuolaidą, kadangi vienas su kitu susiję. Jeigu mes balsavom, išbraukėm tuos 5%, tai čia automatiškai susiję. Grandis yra. Jeigu mes pritariam, kad tie 95, tai anas nustoja galios.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Aš palaikau pono A.Basko siūlymą. Be to, norėčiau, kad visi atkreiptumėt dėmesį, kaip suformuluotas sakinys. “Įmonės, įsteigtos privatizavus žemės ūkio įmonių turtą pagal jo vertinę išraišką...” O kaipgi kitaip galima privatizuoti? Kaip? Iš viso parašyta nelietuviškai. Toliau. “Iš asmenų grupės, pasirašiusios pajus gamybiniuose technologiniuose kompleksuose, įsigyja neprivatizuoto turto dalį.” Kodėl dalį ir kokią dalį? Ne visą neprivatizuotą turtą, o tik dalį?
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare, ką jūs siūlote? Visai nepritarti?
V.BRIEDIENĖ. Ne,aš siūlau, kad jį reikia taisyti. Čia nelietuviškai parašyta.
PIRMININKAS. Taisyti negalim jau dabar. Nepateiktos pataisos.
V.BRIEDIENĖ. Tada nebalsuoti už tokį punktą.
PIRMININKAS. Galim nepritarti, pranešėjas gali atsiimti, atidėti.
V.BRIEDIENĖ. Tada nepritariu.
A.RAŽAUSKAS. Aš tik noriu pasakyti, kad čia yra spausdinimo klaida. Vietoj žodžio “iš” turi būti “ir”. Ir tos, ir tos grupės.
PIRMININKAS. Kurioj čia vietoj “ir” turi būti?
A.RAŽAUSKAS. “Įmonės, įsteigtos privatizavus žemės ūkio įmonių turtą pagal jo vertinę išraišką...” Vadinasi, yra tokios įmonės, kurios buvo įsteigtos, privatizavus turtą vertine išraiška. Ir asmenų grupės, pasirašiusios pajus gamybiniuose, įsigyja neprivatizuoto turto dalį. Žinoma, ne visą turtą, o tą dalį, kuri yra likusi neprivatizuota šiuo metu, vienur - 5%, kitur - 35% ir t.t. Pagal pirkimo - pardavimo sutartis už grynus pinigus, pritaikant 95% nuolaidą arba už 5% jo vertės.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, tai gal visą neprivatizuotą turtą? O kodėl jo dalį?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes dabar negalim kalbėti, klausimų-atsakymų mes jau nebegalim pateikinėti. Seimo narys T.Lideikis. Prašom.
T.LIDEIKIS. Aš manau, kad čia reikėtų palikti kažkokias nuolaidas, perkant šį turtą. Tiktai gal 95% yra pernelyg jau didelė suma ir labai jau griežtai apibrėžta. Turtas turbūt yra įvairus. Vienam gal galima ir mažesnę, kitam ir didesnę nuolaidą. Galbūt čia nereikia apibrėžti 95%, tiesiog pritaikant nuolaidą. Jeigu atsiras keli pirkėjai, tai galbūt bus galima parduoti tam pirkėjui, kuris siūlys daugiau.
A.RAŽAUSKAS. Čia neįmanoma, kad keli atsirastų.
S.PEČELIŪNAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Taip, minutę. Aš noriu pranešėjo nuomonės. Sutiktų 95% išbraukti, “pritaikant nuolaidą”paliekant žodžius?
A.RAŽAUSKAS. Nesutiksiu. O dėl to, kad keli pirkėjai, čia neįmanoma, kad keli pirkėjai atsirastų. Įmonės, kurios yra įsisteigusios ant to turto dalies...
PIRMININKAS. Taip. Dėl vedimo tvarkos S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo pranešėjo, ar dar yra korektūros klaidų? Nes ta klaida, kurią jūs dabar nurodėte, jeigu jos nebūtų pastebėjusi ponia V.Briedienė, jos nepataisius, sakinys nesuprantamas ir neaišku, ką norėta pasakyti, ir išeina juridinis nonsensas. Prašom, informuokit, ar nėra daugiau panašių korektūros klaidų.
A.RAŽAUSKAS. Nematau.
PIRMININKAS. Gal taip sutarsime. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes dar rasime korektūros klaidų, atidėsime šio klausimo svarstymą. Vis dėlto autorius turi perskaityti pats iki galo ir kiekvieną kablelį pats pasižiūrėti. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Aš norėčiau paaiškinti, jeigu kas nesupranta, tai likusią neprivatizuotą turto dalį. Ne kokią dalį. Ta, kuri liko neprivatizuota. Manau, kad tai turėtų visi suprasti. Ir antra, aš manyčiau, kad vis dėlto reikėtų žodžiais papildyti, jeigu jau perduodam nemokamai. O dabar čia bus visiškai neaišku, kaip perduodam. Gal supranta, kad už visą tą likusią vertę. O kai čia yra kalbama, kad vieni už vieną nusipirko, kiti - už kitą, taip, kadangi gyvenamieji namai buvo buvusios Vyriausybės nacionalizuoti, atimti ir žmonės verčiami išsipirkti už tuos turimus pajus. Kurioj žemės ūkio įmonėj buvo daugiau namų, sakykim, tie savo pajus daugiau išnaudojo, mažiau begalėjo kitą turtą išsipirkti. Ir viskas. Čia ne taip sunku suprasti. Ir dabar šitas, kuris liko, aš buvau ir sutikęs beveik. Arba grąžinti turi būti įrašyta tada, kad grąžinti nemokamai, kad būtų visiems aišku, arba taikant 95% nuolaidą. Bet jeigu jau nubalsavom taip, tai dar turi būti įrašyti žodžiai, kad grąžinti nemokamai. O dabar čia bus neaiškumų. Aš žiūriu, kiti supranta, kad už visą, kiek liko, sakykim, liko už 3 mln., už 3 mln. ir parduoti. Taigi jo niekas neišpirko ir toliau neišpirks, ir vėl tas turtas bus draskomas. Tai aš siūlyčiau papildyti tuos žodžius, kad grąžinti nemokamai.
PIRMININKAS. Papildyti nieko negalim.
Z.ADOMAITIS. Bet kadangi čia jau 1 punktą nubalsavom, išbraukti tuos žodžius, tai tada reikia įrašyti grąžinti nemokamai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu pranešėjas priima jūsų pataisą, tik tokiu atveju mes galime ...
A.RAŽAUSKAS. Nepriimu. Pirmajame punkte šnekama visai apie ką kita. O antrajame punkte šnekama apie tą turto dalį, kuri yra likusi neprivatizuota žemės ūkio bendrovėse, akcinėse bendrovėse ir t.t. Tam tikru privatizavimo laipsniu nebaigtas pajų pasirašymas arba akcijų išpirkimas ir kiti panašūs dalykai kitų rūšių įmonėse.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pereisime prie balsavimo. Aš noriu jums priminti, kas buvo pasiūlyta. Seimo narys T.Lideikis siūlė išbraukti 95%, skaičių išbraukti. Noriu paklausti, ar jis savo pasiūlymą atsiima? Atsiima. Toliau Seimo nariai A.Baskas ir A.Albertynas siūlė išbraukti žodžius “pritaikant 95% nuolaidą”. Įrašyti nieko negalim, jeigu pranešėjas nepriima jūsų pasiūlymų. Jeigu jūs neatsiimate, Seimo nary A.Baskai, Seimo nary A.Albertynai, tada mums reikia balsuoti. Pranešėjas nesutinka?
A.RAŽAUSKAS. Gali būti balsuojama ir po to, jeigu atsitiktų taip, kad nepritarta mano pasiūlymui, tada, jeigu sutiksite, žodį “pirkimo-pardavimo” taisom į “perdavimo”. (Balsas salėje, negirdėti)
PIRMININKAS. Tada bus kitas įstatymas, reikės, matyt, atskirai...
A.RAŽAUSKAS. Aš lieku prie savo siūlymo, prie savo varianto.
PIRMININKAS.Gerbiamieji Seimo nariai, pranešėjas prieš išbraukimą. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad žodžiai “pritaikant 95% nuolaidą” būtų išbraukti? Gerbiamieji Seimo nariai, paskui vėl nežinosite arba ne tą mygtuką paspausite, kurį norėjote paspausti. Taigi kartoju, kas už tai, kad žodžiai “pritaikant 95% nuolaidą” būtų išbraukti, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Už išbraukimą 17 Seimo narių, prieš - 55. Žodžiai lieka. Ir 1 punkto pirmoji pastraipa lieka nepakitusi. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia balsuoti dabar dėl viso, kadangi pataisa buvo nepriimta, ar reikia balsuoti dėl viso? Taip, taip, dėl viso 1 punkto aš turiu omenyje. Nėra reikalaujančių? 1 punktas priimtas. Prašom 2 punktą. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų dėl antrojo punkto? Seimo narys T.Lideikis. Prašom.
T.LIDEIKIS. Aš siūlyčiau dvi pataisas. Pirmiausia čia anksčiau buvo minima, kad parduodamas turtas 3 straipsnio 1 7 punktuose išvardintiems asmenims, o šitame straipsnyje yra susiaurinama iki 14 punktų. Yra išbraukiami žmonės, gyvenantys kaime, bet nesantys žemės ūkio įmonių darbuotojai. Aš manau, kad šitą neprivatizuotą turtą reikėtų leisti ir jiems pirkti. Žodžiu, vietoje 14, 17 punkto. Tai viena. O antra, aš nelabai įsivaizduoju, kaip gali organizuoti konkursus apylinkės agrarinės reformos tarnybos pagal ekonominį tikslingumą. Ekonomikos ministerija sunkiai suorganizuoja tokius konkursus gamykloms pirkti, o iš agrarinės reformos tarnybų reikalauti tokios kvalifikacijos neįmanoma. Dėl to aš tiesiog siūlyčiau parašyti išvardintiems asmenims už ne mažesnę kaip 5% turto vertę.
PIRMININKAS. Nesupratau, ką jūs siūlote.
T.LIDEIKIS. Išbraukti...
PIRMININKAS. Paskutinį sakinį?
T.LIDEIKIS. Taip, paskutinį sakinį.
PIRMININKAS. Pirmoji jūsų pataisa negali būti priimta, nebent pranešėjas sutiktų. Prašom, pranešėjau, jūsų nuomonė.
A.RAŽAUSKAS. Jeigu leisit, aš dar kartą paaiškinsiu. Šitokio turto, apie kurį šitame straipsnyje kalbama, yra likę neprivatizuota už 0,5 mlrd. Dabar dėl 14 ir 17 grupės. Analizuojant būsimą situaciją, kaip tai bus įgyvendinama, su Žemės ūkio ministerijos Privatizavimo departamentu mes jau priėjom prie beveik aiškios išvados, kad 1 straipsnyje, kur yra leista 17 grupei, ten įeina visi tie asmenys ir per tą pusantro mėnesio jie turės galimybę tą padaryti. O šituo atveju, jeigu dar paliktume ir antroj pastraipoj tą 17, tai tik išsiplečia visa ta procedūra, tačiau praktiškai tų asmenų jau yra galimybė jiems visiems dalyvauti tenai. O dėl konkurso, tai atsiras tokių atvejų, kada natūroje jis nebuvo į privatizavimą įtrauktas vertine išraiška arba kaip komplektas, yra likęs, sakykim, koks nors žolės miltų agregatas arba dar kas nors buvusio ūkio teritorijoje, ten susikūrė 4 ar 5 žemės ūkio įmonės tokios, apie kurias čia kalbama, ir atsiras, kad dvi arba trys nori pirkti. Tuo atveju tarp tų dviejų ar trijų pageidaujančių pirkti tą atskirą objektėlį apylinkės agrarinė tarnyba ir organizuoja konkursą tiems menkaverčiams objektėliams, ir tokiu būdu nuo 5% gali pakilti iki 10% ir taip toliau.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjas mus visus patikino, kad daugiau korektūros klaidų nėra. Aš prašyčiau jo garsiai, be korektūros perskaityti 2 punkto antrą žodį ir trečios eilutės paskutinį žodį.
PIRMININKAS. Neprivakiuotas...
A.RAŽAUSKAS. Čia jeigu...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai matau, kad pranešėjas neperskaitė viso įstatymo, todėl skelbiu pertrauką, pereiname prie kito punkto.
A.RAŽAUSKAS. Dėl vienos raidės neperskaityti žodžio “neprivatizuotas”...
PIRMININKAS. Ten dar yra ir daugiau problemų, apie kurias pasakysime vėliau, kai turėsime galimybę. Svarstome 7 darbotvarkės punktą. Beje, pertrauka pasibaigs tada, kai jūs pateiksite visą suredaguotą. Šiandien galėsime toliau priiminėti.
2sesija 16 p. Svarstyti klausimai
Svarstome 7 punktą. Pranešėjas - K.Jaskelevičius. Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento įstatymo pakeitimo ir papildymo.
L.K.JASKELEVIČIUS. Pateiktas trečiajam svarstymui įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento įstatymo” pakeitimas. Alternatyvių pasiūlymų šiems pakeitimams negauta. Todėl ką nors pridurti, kas jau buvo pasakyta praėjusio svarstymo metu, neturėčiau. Kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš tik norėčiau patikslinti. Mano rankose du dokumentai - projektas ir antrasis projektas. Jie abu skiriasi tiktai 17 straipsniu.
L.K.JASKELEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Viename parašyta “Valstybės kontrolieriaus pavaduotojus skiria į pareigas, atleidžia Valstybės kontrolierius”, o kitame “skiria į pareigas, dekretu atleidžia Prezidentas...” ir t.t. Kurį dokumentą jūs teikiate?
L.K.JASKELEVIČIUS. Antrąjį projektą.
PIRMININKAS. Antrąjį projektą. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime pastraipsniui. Ar yra norinčių kalbėti dėl 14 straipsnio pirmosios dalies? Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Dėl 17 straipsnio.
PIRMININKAS. Dėl 14 straipsnio pirmosios dalies yra norinčių kalbėti? Reikalaujančių balsuoti? Priimta 14 straipsnio pirmosios dalies pataisa. Dėl 17 straipsnio Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom. 2 - už, 2 - prieš.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau, kad jūs, gerbiamasis pranešėjau, labai atidžiai pažiūrėtumėt, kas čia yra parašyta ir ką tai reiškia. Tai reiškia, kad Valstybės kontrolieriaus sprendimas yra aukštesnis ir jis preziumuoja Prezidento sprendimą. Antrasis sakinys paneigia pirmąjį.
L.K.JASKELEVIČIUS. Šitaip čia nėra...
PIRMININKAS. Palaukit, gerbiamasis pranešėjau...
S.PEČELIŪNAS. Tada norėčiau pabaigti. Kad šis Prezidento dekretas turėtų galią ir t.t. Jeigu Valstybės kontrolierius nepasirašo, o Prezidentas pasirašo, vadinasi, šiuo klausimu Valstybės kontrolierius turi didesnę galią už Respublikos Prezidentą. Ar galim šitaip rašyti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš prašyčiau atsakinėti po visų pastabų, nes, matyt, jų bus dar ne viena. Seimo narys A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Valstybės kontrolės, Lietuvos banko, Konstitucinio ir Aukščiausiojo Teismo atžvilgiu Konstitucija Prezidentui tesuteikia teikimo, bet ne skyrimo teisę, kaip kad siūloma šitame 17 punkte. Skyrimo teisė Prezidentui suteikta tik vyriausybinių institucijų pareigūnų atžvilgiu. Valstybės kontrolės paskirtis - kontroliuoti valdžias, tarp jų ir Vyriausybę su Prezidentu. Todėl Prezidentui ir neteiktina teisė skirti valstybės kontrolės pareigūnus, nebent prieš tai būtų pakeista Konstitucija, leidžianti vykdomajai valdžiai uzurpuoti kitas, tai yra pažeisti vieną iš demokratijos pagrindų - valdžių pusiausvyros principą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Taip pat dėl 17 straipsnio. Siūlau išbraukti 17 straipsnio paskutinį sakinį ir priešpaskutinį sakinį.
PIRMININKAS. Siūlot išbraukti, atsiprašau, kurį sakinį?
A.ENDRIUKAITIS. Priešpaskutinį ir paskutinį 17 straipsnio sakinį.
PIRMININKAS. Skiria Prezidentas, ir viskas, taip?
A.ENDRIUKAITIS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš pritarčiau šiam įstatymo projektui ir manau, kad išbraukti nėra būtina, kadangi čia išaiškinta visa pasirašymo ir skyrimo procedūra. Todėl aš palaikyčiau šitą straipsnį, kaip jis yra išdėstytas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikės balsuoti... Seimo narys V.Petrauskas dar, taip? Dėl vedimo tvarkos?
V.PETRAUSKAS. Aš noriu atkreipti gerbiamojo pranešėjo dėmesį į 14 ir 17 straipsnius. Yra didelis prieštaravimas. Jeigu kontrolierių Prezidento teikimu skiria Seimas, tai jo pavaduotojus skiria ir atleidžia Prezidentas. Jeigu kontrolierius Prezidento teikimu yra skirtas Seimo, tai gal tada Seimas kontrolieriaus teikimu savo pavaduotojus tvirtintų ar kaip? Bet yra tikrai nelogiška. Vyriausiąjį kontrolierių skiria Seimas, o jo pavaduotojus - Prezidentas. Mano nuomone, tai tikrai nelogiškas sprendimas.
S.PEČELIŪNAS. Ar galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš prašyčiau gerbiamąjį pranešėją savo vardu paprašyti šio klausimo svarstyme pertraukos. Buvo cituota Konstitucija, buvo pasakyta daug argumentų, kur šita redakcija prieštarauja Konstitucijai. Paprašytume pertraukos, suredaguotume straipsnį pagal Konstitucijos reikalavimus ir tada teiktume balsavimui. Senoji redakcija neprieštaravo Konstitucijai, o naujoji kelia daug abejonių.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS.Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į Konstitucijos 67 straipsnio penktąją dalį ir į Konstitucijos 84 straipsnio dešimtąją dalį bei pacituoti. “Seimas steigia įstatymo numatytas Valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus.” Taigi Seimas įsteigė Valstybės kontrolės instituciją ir paskyrė arba atleis (ir vieną kartą jau atleido) jos vadovus. Tuo tarpu 84 straipsnyje Respublikos Prezidentas nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymu numatytus valstybės pareigūnus. Tai ne vadovus, o kitus valstybės pareigūnus. Nustatyta tvarka. Taigi dabar ir nustatoma ta tvarka. Ir yra koreguojamas Kontrolės įstatymas, kad Prezidentas galėtų paskirti kitus valstybės pareigūnus, Kontrolės pirmininko pavaduotojus.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad 17 straipsnyje yra numatytas Prezidento aktų kontrasignavimas, kurį atlieka Valstybės kontrolierius. Manyčiau, kad šitokia nuostata pažeidžia Konstitucijos 85 straipsnį. Kadangi Konstitucijos 85 straipsnis numato, kad Konstitucijos numatytais atvejais tam, kad Prezidento dekretai galiotų, turi būti pasirašyti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. Tuo tarpu Valstybės kontrolieriui tokia teisė nesuteikta. Siūlyčiau padaryti pertrauką, nes projekte yra per daug aiškiai ginčytinų vietų, kad mes galėtume toliau konstruktyviai dirbti. Tikiuosi, kad pats pranešėjas tai pasiūlys, ir galėtume baigti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų žodis.
L.K.JASKELEVIČIUS. Į kolegos A.Basko klausimą, man atrodo, atsakė gerbiamasis P.Papovas, nes iš tiesų Konstitucija numato pirmojo asmens skyrimo procedūrą. Dėl prieštaravimo Konstitucijai, tai net jeigu ir nenumatyta, bet Konstitucijoje tai neuždrausta. Tačiau aš manyčiau, kad 17 straipsnį, atsižvelgiant į pasiūlytas pastabas, būtų galima suredaguoti šitaip. Atsisakyti, kaip kolegos siūlė, paskutinio ir priešpaskutinio sakinio ir parašyti šitaip: “Valstybės kontrolieriaus pavaduotojus į pareigas skiria ir iš jų dekretu atleidžia Respublikos Prezidentas Valstybės kontrolieriaus teikimu”. Tai tam tikra prasme irgi būtų kontrasignavimo momentas, ir mes tada paprasčiausiai sutrumpintume.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra nauja formuluotė. Galbūt Seimo nariams būtų priimtina, kad kontrolieriaus pavaduotojus į pareigas skiria ir iš jų dekretu atleidžia Respublikos Prezidentas Valstybės kontrolieriaus teikimu. Tinka? Abiem pusėms tinka? Tinka. Ar yra reikalaujančių balsuoti?
S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Kadangi dėl šito straipsnio kilo ginčas, kiek jis yra suderintas su Konstitucija ar nesuderintas, aš vis dėlto prašyčiau redakciją gauti raštu.
A.BASKAS. Galima?
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Atkreipiu dėmesį į tai, kad Konstitucijoje parašyta: “Vyriausiąjį kontrolierių skiria Seimas.” Čia yra padaryta klaida pagal analogiją, kad vykdomosios valdžios pareigūnus skiria ne Seimas, o Prezidentas. Atkreipkite dėmesį, kodėl Konstitucijoje šita teisė nesuteikta Prezidentui tų pareigūnų atžvilgiu, kurie jį kontroliuoja. O mes, nusižengdami Konstitucijai, dabar darom tokį kazusą. Konstitucijoje tų pareigūnų atžvilgiu, kurie kontroliuoja vykdomąją valdžią, tarp jų ir Prezidentą, suteikta tik teikimo teisė. Tai yra ir Konstitucinis Teismas, ir Aukščiausiasis Teismas, ir kontrolierius. Todėl tikrai yra nelogiška (man nekelia abejonių, kad čia yra nusižengimas Konstitucijai) suteikti teisę skirti sau kontrolierius.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, po antrą kartą kalbėti tuo pačiu klausimu yra draudžiama. Taigi Seimo nariui P.Papovui žodis nesuteikiamas. Seimo narys S.Pečeliūnas pareikalavo, kad 17 straipsnis būtų išdėstytas raštu. Reikalavimas yra teisėtas, todėl po pietų baigsime svarstyti, kai bus raštu pateikta šita pataisa.
20 straipsnis. Ar yra prieštaraujančių 20 straipsniui? Nėra. 20 straipsnis priimtas. 21 straipsnis. Yra reikalaujančių balsuoti? Nėra. 21 straipsnis priimtas. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kai 17 straipsnio redakcija bus pateikta raštu, mes balsuosime po pietų. Yra teisėtas reikalavimas, kad kiekviena nauja pataisa, jeigu kažkas įrašoma ir jeigu reikalauja Seimo nariai, turi būti pateikta raštu. Tai yra numatyta Reglamente, ir aš nedrįstu jo laužyti. Išbraukti galima ir be jokių abejonių, o nauja redakcija turi būti pateikta raštu. Ir aš manau, kad Seimo narys L.K.Jaskelevičius daug nesugaiš. Sugaiš dar 5 min., kol atspausdins šitą 17 straipsnį. Daroma pertrauka iki tol, kol pranešėjas pateiks 17 straipsnio redakciją.
Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu dabar kas nors norėtumėte padaryti pareiškimą arba padiskutuoti šituo klausimu, dėl kurio mes padarėme pertrauką, mes dar turime 15 min. ir galėtume jas išnaudoti. Jeigu pageidaujate diskutuoti, prašome. Kompiuteris atviras, prašome rašytis diskusijai. Seimo narys J.Bastys. Diskusiją baigsime 13.30 val.
J.BASTYS. Jeigu tuo klausimu, tai aš norėčiau kreiptis į LDDP frakciją ir visus. Man atrodo, čia nėra jokio pagrindo spirtis ir visiškai tiktų žodžiai, kad Valstybės kontrolieriaus teikimu pavaduotojus patvirtina Seimas. Nieko čia blogo nematau ir nereikėtų čia daug ginčytis.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mes turime nelabai gerą praktiką trumpinti pertraukas. Padarykime gerą precedentą - vieną kartą per visus tris mėnesius pailginkime pietų pertrauką. Manau, kad dėl to niekas nebus prieš.
PIRMININKAS. Aš tikiuosi, kad gerbiamiesiems Seimo nariams pasiūlymas yra priimtinas. Posėdis baigtas. Kitas posėdis - 15 val.