Penkioliktasis
posėdis
1993
m. balandžio 1 d.
Aukščiausiojo Teismo teisėjų priesaika
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
|
|
5. |
|
|
6. |
|
|
7. |
|
|
8. |
Seimo narių pareiškimai
Lietuvos pensininkų sąjungos "Bočiai" respublikinės tarybos narys V.Dumšaitis padarė pareiškimą
Aukščiausiojo Teismo teisėjų priesaika (93.04.01)
2sesija 15 p. Svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas
Č.JURŠĖNAS
ir jo pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS. Pradedame balandžio l d. vakarinį posėdį. Darbotvarkėje numatyta naujų Aukščiausiojo Teismo teisėjų priesaika. Prašome Seimo Pirmininką Č.Juršėną į tribūną priimti priesaikos.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji teisėjai, gerbiamieji svečiai! Pradedame priesaikos ceremoniją. Visų pirma kviečiu ponią A.Budienę.
A.BUDIENĖ. Aš, teisėja Ona Aldona Budienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti sąžininga, humaniška ir savo elgesiu nepakenkti teisėjo vardui. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKAS. Teisėjos A.Budienės priesaika priimta. Kviečiu J.Januškienę.
J.JANUŠKIENĖ. Aš, teisėja Janina Januškienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti sąžininga, humaniška ir savo elgesiu nepakenkti teisėjo vardui. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKAS. Teisėjos J.Januškienės priesaika priimta. Kviečiu H.Jaglinskį.
H.JAGLINSKIS. Aš, teisėjas Henrikas Jaglinskis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti sąžiningas, humaniškas ir savo elgesiu nepakenkti teisėjo vardui. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKAS. Teisėjo H.Jaglinskio priesaika priimta. Kviečiu J.Jasaitį.
J.JASAITIS. Aš, teisėjas Julius Jasaitis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti sąžiningas, humaniškas ir savo elgesiu nepakenkti teisėjo vardui. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKAS. Teisėjo J.Jasaičio priesaika priimta. Kviečiu A.J.Marčiulionį.
A.J.MARČIULIONIS. Aš, teisėjas Aloyzas Juozas Marčiulionis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti sąžiningas, humaniškas ir savo elgesiu nepakenkti teisėjo vardui. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKAS. Teisėjo A.J.Marčiulionio priesaika priimta. Kviečiu B.Pupkovą.
B.PUPKOVAS. Aš, teisėjas Bronius Pupkovas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti sąžiningas, humaniškas ir savo elgesiu nepakenkti teisėjo vardui. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKAS. Teisėjo B.Pupkovo priesaika priimta. Kviečiu V.A.Vilutį.
V.A.VILUTIS. Aš, teisėjas Vytautas Antanas Vilutis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti sąžiningas, humaniškas ir savo elgesiu nepakenkti teisėjo vardui. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKAS. Teisėjo V.A.Vilučio priesaika priimta. Ir kviečiu V.Višinskį.
V.VIŠINSKIS. Aš, teisėjas Vygintas Višinskis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti sąžiningas, humaniškas ir savo elgesiu nepakenkti teisėjo vardui. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKAS. Teisėjo V.Višinskio priesaika priimta. Gerbiamieji, pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37 straipsnį teisėjų priesaikos lapai saugomi jų tarnybos bylose. Todėl šitas priesaikas aš po minutės perduosiu Aukščiausiojo Teismo pirmininkui gerbiamajam M.Lošiui.
Dabar naudojuosi proga ir nuoširdžiai sveikinu naujuosius Aukščiausiojo Teismo narius, linkiu jiems ir visiems teisėjams, taip pat gerbiamajam pirmininkui M.Lošiui sėkmingo darbo dirbant pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, pagal įstatymus vykdant teisingumą Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo vardu. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiame į tribūną Aukščiausiojo Teismo pirmininką poną M.Lošį.
M.LOŠYS. Iš visos širdies sveikinu naujuosius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, sėkmingai išlaikiusius ne tik teisėjo egzaminą, bet ir egzaminą prieš Aukščiausiąjį valdžios organą - Lietuvos Seimą. Manau, kad mes sėkmingai įgyvendinsime tą priesaiką, kurią šiandien davėme, kad iš tikrųjų teisingumas Lietuvoje įsitvirtins, kad kiekvieno piliečio ar organizacijos teisė, jeigu ji būtų pažeista, bus sėkmingai apginta teisme. Nešime teisingumo naštą ir, pritariant mūsų kitoms valdžios šakoms, vykdysime Lietuvoje teisingumą. Dar kartą sveikinu. (Plojimai)
2sesija 15 p. Svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis, pradėsime savo rutininį darbą. Po registracijos pakviesiu į tribūną Seimo narį G.Paviržį ir svarstysime darbotvarkės 9 punktą - įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pakeitimo” ir 2 nutarimus. Tai bus trečiasis svarstymas ir balsavimas.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pirmininkaujanti...
PIRMININKAS. Vieną minutę, registracija dar nebaigta. Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Prašome kalbėti Seimo narį G.Paviržį.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, gerbiamieji kolegos! Pas jus dabar yra įstatymo trečiasis projektas. Jis liko nepakitęs, toks, koks jis buvo pateiktas. Na, nežinau, ar čia gal bus alternatyva, ar nebus dėl termino. Tačiau jis toks, koks yra. O kiti du nutarimai, kur sudaryta komisija, čia yra tam tikri pakitimai, kuriuos mes bendrai susirinkę,.. kurie Seimo nariai pareiškė pastabas, na, įvertinome. Kaip matote, ten, kur komisiją siūloma sudaryti, pasikeitė pavadinimas, mes stengiamės išvengti formuluotės “darbo užmokesčio indeksavimo”, o perėjom tiesiog prie pardavimo kainos indeksavimo pavedant pačiai Vyriausybei tuos klausimus sureguliuoti. Tą matote jūs antrajame nutarime. Pasikeitė šiek tiek komisijos sudėtis, ji papildyta Vilniaus m. valdybos patarėju Nazarovu. Na, ir savivaldybė pageidavo, ir mes manome, kad čia prieštarauti dėl to nereikėtų.
Įvesta taip pat pataisa nutarime, kur sudaroma komisija: trečią punktą pateikiame tokį, kokį, na, siūlė Seimo nariai P.Giniotas ir E.Jarašiūnas. Nutarimas Nr.4 papildytas pavedimu Vyriausybei. Jis išdėstytas taip, kaip siūlė Seimo narys J.Beinortas. Aš siūlyčiau balsuoti, jeigu galima.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia mums reikėtų balsuoti dėl įstatymo, paskui - dėl dviejų nutarimų. Primenu ir norėčiau paklausti pranešėjo, kad Seimo narys siūlė išbraukti žodžius “ne dėl jų pačių kaltės”. Ar jis tą siūlymą atsiėmė, ar ne? Ir antra - jisai siūlė kitą terminą - ne lapkričio l d., o kitą.
G.A.PAVIRŽIS. Taip, “ne dėl jų pačių kaltės”, kaip aš supratau, jis sutiko.
PIRMININKAS. Sutiko palikti, taip?
G.A.PAVIRŽIS. Taip. O dėl termino aš, na, sakiau, kad gali būti alternatyva. Jis siūlė birželio l d. Kodėl aš, gerbiamieji kolegos, nenorėčiau su tuo sutikti? Na, nežinau, galbūt kolega J.Beinortas, jis irgi sutiks. Dalykas tas, kad, kaip jūs žinote, ne vienas bendrabutis, ir tą žino Seimo nariai, buvo privatizuotas ir įtrauktas pirmiausia į privatizavimo programas ir kartu privatizuoti kaip pagrindiniai fondai su gyvais žmonėmis. Ir dabar jie,.. o pagal nustatytą tvarką, kurią buvo nustačiusi Vyriausybė, šitas žinybinis gyvenamas fondas turėjo būti atskirtas prieš privatizuojant, perduotas savivaldybėms, paskui yra vėlgi tvarka nustatyta, jo privatizavimui leidimai perdaryti ir t.t. Kitaip sakant, dabar reikia atstatyti šitą padėtį, nes mes komitete esame gavę nemažai skundų. Kiek aš žinau, ir Seimo nariai yra gavę. Šitas mechanizmas - toks atstatymas vyksta tik per teismus. Tad, jeigu dabar prasidės bylinėjimasis, tai net iki to termino - iki birželio 1 d. praktiškai šito negalės būti padaryta, aš manau. Todėl lapkričio 1 d., aš manau, kad čia toks realus terminas pareiškimams paduoti, na, o vėliau jie būtų apiforminami iki gruodžio 31 d.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai, mums vis dėlto reikės apsispręsti, matyt, balsuojant alternatyviai, jeigu kas nors rems birželio 1 d. datą. Aš noriu paklausti, jeigu kas, gerbiamieji Seimo nariai, remia šitą datą, būkite malonūs, kalbėkite. O jeigu niekas neremia šitos datos, tai ir balsuoti nereikės tada. Niekas neremia šitos datos, tai, matyt, ir nereikės balsuoti. Seimo narys B.Rupeika remia? Ne. Tokiu atveju belieka viena data - ta, kurią siūlo pranešėjas - lapkričio 1 d.
Gerbiamieji Seimo nariai, jums išdalintas įstatymo projektas. Galima dabar būtų kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso projekto. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų: 5 - už, 5 - prieš? Nėra. Tada prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime kortelėmis. Seimo nary M.Stakvilevičiau, Seimo vadovybė jums skirs dviratį, kad greičiau lakstytumėte. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo papildymo. Prašome, kas už šį įstatymą...
M.STAKVILEVIČIUS. Ar galima?
PIRMININKAS. Negalima, paskelbtas balsavimas. Dėl Lietuvos Respublikos...
M.STAKVILEVIČIUS. Frakcijos vardu?
PIRMININKAS. Jokių frakcijų dabar negirdžiu! Įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo papildymo.” Prašome pakelti rankas. Kas už šį įstatymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 62.
PIRMININKAS. Už įstatymą balsavo 62 Seimo nariai. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Susilaikė 4. Įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo papildymo”, 62 Seimo nariams balsavus už ir 4 susilaikius, yra priimtas.
Prašome pranešėjo pristatyti arba pakalbėti šiek tiek apie nutarimus, jeigu dar turite ką pridėti.
G.A.PAVIRŽIS. Man sunku ką pridėti, aš siūlyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Kurį nutarimą siūlote balsuoti pradžiai?
G.A.PAVIRŽIS. Skirtumo turbūt nėra. Pradėkim turbūt paeiliui.
2sesija 15 p. Svarstyti klausimai
Ketvirtas projektas - dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl Lietuvos Respublikos nutarimo, kur reglamentuojamas Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo keitimas ir gyvenamųjų patalpų pardavimo kainos indeksavimas. Čia suderintas klausimas ir nebuvo ginčų.
PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašome. Nėra. Seimo narys J.Beinortas nori. Prašome.
J.BEINORTAS. Aš tik noriu pasakyti, kad mums pavyko suderinti ir, man atrodo, dabar dviprasmybių bus išvengta. Žinoma, abejonių gali kelti tiktai data. Tačiau aš manau, kad geriau tegul būna ta tolimesnioji data, bet jau paskutinė.
PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariui J.Beinortui. Seimo narys Z.Adomaitis. Ačiū. Seimo narys G.Vagnorius norėtų. Vieną minutę. Prašome, Seimo nary G.Vagnoriau.
G.VAGNORIUS. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad paprastai reikėtų įstatyme, nutarime nurodyti tuos konkrečius atvejus, kada bus taikoma, kada bus netaikoma. Nes šiaip tai sunku paskui nustatyti, kas yra teisus, kas turėjo teisę pratęsti, o kas neturėjo. Čia reikėtų tuos pagrindinius kriterijus nurodyti.
PIRMININKAS. Deja, jau trečiasis balsavimas, nieko turbūt nurodyti nebegalima. Galima atmesti projektą, priimti projektą. Jeigu pranešėjas nebent pats priima. Prašome.
G.A.PAVIRŽIS. Pranešėjas negali priimti, kadangi čia Seimo nario G.Vagnoriaus siūlymas jau ne pirmasis ir kai kurie Seimo nariai siūlė, ir mes motyvuotai šitą paaiškinome, kad čia negalima išvardinti, kadangi daug kriterijų yra ir gyvenimas visą laiką papildo po vieną du atvejus - visų neišvardinsim. O vis dėlto komisija, jinai gi... Nė vienas iš mūsų turbūt netikim ar galvojam, kad ji galėtų piktnaudžiauti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra reikalaujančių balsuoti papunkčiui, ar galima balsuoti už visą nutarimą? Nėra reikalaujančių.
Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo pakeitimo ir gyvenamųjų patalpų pardavimo kainos indeksavimo” prašome pakelti rankas. Ar Seimo narys balsuoja, ar jisai laiko tiktai parėmęs galvą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už balsavo 65.
PIRMININKAS. 69, taip?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 65!
PIRMININKAS. 65. Kas prieš? Prašome.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 9.
PIRMININKAS. Susilaikė 9. Nutarimas, 65 Seimo nariams balsavus už ir 9 susilaikius, yra priimtas.
BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima repliką?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys J.Beinortas.
P.GINIOTAS. P.Giniotas.
PIRMININKAS. P.Giniotas, atsiprašau.
P.GINIOTAS. Aš noriu savo kolegų vardu, tų, kurie susilaikė balsuojant už šį nutarimą, pasakyti, kad čia šiai komisijai nenustatyti jokie kriterijai. Ji elgsis taip, kaip ji sugalvos. Antra, faktiškai jos veiksmai bus neapskundžiami. Ji priims galutinį sprendimą, o mes negalėsime apskųsti, nes nėra nei kriterijų, nei galimybių apskųsti jos veiksmų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs kalbate apie 4 projektą ar apie 3 projektą? Mes balsavome dėl 4 projekto.
2sesija 15 p. Svarstyti klausimai
Prašome pristatyti trečiąjį projektą dabar. Trumpai pakomentuoti, ką jūs siūlote.
G.A.PAVIRŽIS. Šitam nutarime kaip tiktai yra tai, apie ką kalbėjo Seimo narys P.Giniotas. Bet man truputį keista, kad jis šiuo metu taip pasakė, kadangi į to paties nutarimo projektą jis anksčiau pataisą įrašė, į kurį, kaip gerbiamieji Seimo nariai girdėjo, buvo priimta 3 punkte. O dabar jau vėl, man regis, ne visai yra priimtina. Pagrindinis kriterijus yra tas, kad nustatytu laiku jie negalėjo pasinaudoti įstatymo jiems suteikta teise ir lengvata ne dėl jų pačių kaltės. O tai nustatys. Čia galbūt vienintelis kriterijus būtų sunkiau nustatomas, bet tai jis turėtų būti atmestinas. Na, ką minėjo kolega J.Beinortas, kad šeimoj buvo nesutarimai, o dabar lyg ir sutaria. Na, tai čia yra šeimos dalykai, čia nepakliūva į tą... Čia turima omeny dirbtiniai barjerai, kurie buvo sukurti ir kurie dar yra iki šiol.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Vieną minutę! Prašome, ar norėtų kas nors dėl balsavimo motyvų kalbėti? Seimo narys V.Bogušis. Prašome.
V.BOGUŠIS. Aš siūlyčiau šitam nutarimui vis dėlto pritarti, o kam kyla kolizija dėl galutinių išvadų, kaip čia yra parašyta, tai nėra problemų. Čia yra galutinės išvados pagal tam tikrą galiojantį įstatymą. Tačiau, jeigu kam kyla problemos, visiškai galima apskųsti. Jei būsite nepatenkinti, tam yra teisinės institucijos. Taigi, kad dar kartą pasikartojus, siūlyčiau pritarti šitam nutarimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių nematau. Prieštaraujančių nematau. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikalaujate balsuoti papunkčiui, ar galima balsuoti už visą nutarimą? Ar yra reikalaujančių balsuoti papunkčiui? Nėra. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos”, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už balsavo 66.
PIRMININKAS. Už - 66. Kas prieš, prašome.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Susilaikė 4. Nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos”, 66 Seimo nariams balsavus už ir 4 susilaikius, yra priimtas.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū didžiajam Seimui.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui ir visiems Seimo nariams.
2sesija 15 p. Svarstyti klausimai
O dabar svarstome darbotvarkės 3 punktą - įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo įsigaliojimo” projektą. Pranešėjas - P.Vitkevičius. Tačiau tiktai tuo atveju, jeigu jis turi ką pranešti. Kviečiame į tribūną, nes čia tik trečiasis svarstymas ir balsavimas.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai aš daug ką pranešti neturiu. Čia mes tiktai pakeitėm vieną punktelį. Šitie informaciniai pranešimai, kaip jie vadinosi, tai mes...
PIRMININKAS. Kuriame straipsnyje, būkit malonus? Kalbėkime teisine kalba.
P.VITKEVIČIUS. Koks čia? Mes jį padarėme,... čia buvo 15 straipsnio 6, 7 ir 8 skyriai. Išvardijama, kokie, kuriame skyriuje norminiai aktai publikuojami. Sename tekste buvo, kad publikuojami lygiai su visais ir informaciniai pranešimai. Dabar informaciniams pranešimams yra skirtas atskiras straipsnis. Todėl, kad informaciniai pranešimai nėra norminis aktas, kuris tiktai trukdo kodifikacijai. Todėl, pasitarę su leidyklos vedėju, su Juridiniu skyriumi, mes nutarėme šituos pranešimus į atskirą skirsnį išskirti, ir štai iš esmės tokie tiktai pakeitimai. Bet jie nekeičia jokios esmės. Viskas yra tas pats, kas buvo pagal turinį, tiktai trupučiuką pasikeitė straipsnių numeracija, padidėjo dar vienu straipsniu.
PIRMININKAS. Jūs, vadinasi, išbraukėte iš 15 straipsnio paskutinę pastraipą - 8 skyrius, informaciniam pranešimui, taip?
P.VITKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Ir įvedate atskirą straipsnį, kurį Seimo nariai turi ar neturi?
P.VITKEVIČIUS. Turi. Išdalintas šiandien, jau išnešiojamas.
PIRMININKAS. Turi. Kuris numeris yra to jūsų naujo straipsnio?
P.VITKEVIČIUS. To naujojo straipsnio 16 numeris yra: “Valstybės žinių” redakcija atskirais leidiniais leidžia “Valstybės žinių” priedą - informacinius pranešimus.”
PIRMININKAS. O 16 tampa 17, taip?
P.VITKEVIČIUS. Taip, senasis eina tolyn, vadinasi, vienu straipsniu padaugėja.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui, tada prašome Seimo narių... Galima dabar kalbėti dėl balsavimo motyvų ir balsuosime, priiminėsime pastraipsniui. Ar nori kas kalbėti dėl 1 straipsnio, dėl balsavimo motyvų? Išskyrus Z.Adomaitį, kuris nieko nenori, nes jo kompiuteris nedirba. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau kalbėti tik dėl 13 straipsnio. Gerai, aš jūsų pavardę paliksiu kompiuteryje. Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Nėra. Reikalaujančių balsuoti yra dėl 1straipsnio? 1 straipsnis priimtas. Prašome kitą - 2 straipsnį. Ar dėl 2 straipsnio yra norinčių kalbėti, ar reikalaujančių balsuoti? Ne. 2 straipsnis priimtas. Prašome 3 straipsnį. Norinčių kalbėti? Nėra. Balsuoti reikalaujančių taip pat nematau. 3 straipsnis priimtas. 4 straipsnis. Prašome, kas norėtų kalbėti, balsuoti? 4 straipsnis priimtas. 5 straipsnį prašome. Ne, nenori niekas. Balsuoti nereikalauja. Priimtas. 6 straipsnis? Taip pat niekas nenori kalbėti. Nereikalauja balsuoti. 6 straipsnis priimtas. 7 straipsnis? Priimtas. 8 straipsnis? Prašom nepirmininkauti, Seimo nary Z.Adomaiti! Ar yra reikalaujančių balsuoti? Nėra. Priimtas. 9 straipsnis? Priimtas. 10 straipsnis? Nematau reikalaujančių balsuoti ir norinčių kalbėti. Priimtas. 11 straipsnis? Nematau reikalaujančių balsuoti. Priimtas. Seimo narys V.Jarmolenka dėl 11? A, gerai. Taip, tai dabar dėl viso skirsnio norėtų kalbėti Seimo narys V.Jarmolenka. Būkite malonus.
V.JARMOLENKA. Aš turiu klausimą iš karto, ir pirma mes turėtume balsuoti visą skyrių. 1 straipsnyje yra parašyta: oficialus įstatymo ir kito teisės akto tekstas yra tas, kurį paskelbiant pasirašo pareigūnas, turintis šitą tekstą pagal įstatymą. Neradau nei tų pareigūnų, nei to įstatymo ir t.t. Gal mums bus paaiškinta, ir tada aš... Aš vis laukiau, kada atsiras tas straipsnis, kuris paaiškins, ką reiškia “pasirašo pareigūnas”, bet neradau.
PIRMININKAS. Aš paaiškinsiu, Seimo nary. Pareigūnai, kurie turi teisę pasirašinėti įstatymus, yra aprašyti Konstitucijoje.
V.JARMOLENKA. Teisingai, bet jeigu čia yra įstatymas, įstatyme irgi galėjo būti straipsnis.
PIRMININKAS. Bet ar būtina kartoti apie tai? Konstitucinė norma.
V.JARMOLENKA. Pasirodo, kad būtina. Visą laiką Seimo nariai kartoja savo... konstitucinę teisę gauti savo informaciją.
PIRMININKAS. Kodėl jūs neprotestavote dėl 1 straipsnio, kai buvo kalbama?
V.JARMOLENKA. Aš galvojau, kad bus 12 koks nors arba dar kas nors.
PIRMININKAS. Ne, nėra. Taip. A, gerbiamieji Seimo nariai, štai mane Pirmininkas painformavo, kad 4 straipsnyje yra parašyta, kas pasirašo šituos dokumentus. Jeigu jus tas tenkina, tai tada laikykime klausimą baigtu. Tenkina, Seimo nary V.Jarmolenka? Netenkina. Ką siūlote? Balsuoti už visą skirsnį. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už 1 skyrių? Kas norėtų balsuoti už visą skyrių, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje. Negirdėti) Prašau? Aš agitavau, teisingai, aš atsiimu savo žodžius. Prašau Seimo narį P.Vitkevičių agituoti prieš, t.y. balsuoti prieš. Prašome, kartojame balsavimą. Prašome dar kartą balsuoti. Pranešėjo aš neagituoju niekaip. Prašome balsuoti kaip jūs norite. Nebalsuosite visai, gerai?
P.VITKEVIČIUS. Na, galiu balsuoti, žinoma, bet čia vienąkart apsirikau, tai manau...
PIRMININKAS. Taip. Skyriui pritaria 45 Seimo nariai, nepritaria 2, susilaiko 6, skyrius yra priimtas. Dabar svarstysime antrąjį skyrių. 12 straipsnis - “Valstybės žinios” leidžiamos ir t.t. ... Kas turėtų kokių nors pastabų? Seimo nary P.Miškini, dėl kurio norėjote? Dėl 13, taip? A, tai vėliau truputį. Seimo nariui A.Baskui duosim žodį. Tuoj, vieną minutę, nes Seimo narys Z.Adomaitis čia žaidžia, matyt. Prašau. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. 12 straipsniui buvo pasiūlymas, kad “Valstybės žinios” leidžiamos spausdintu ir elektroniniu pavidalu. Toliau, kaip tekste. Buvo pasiūlyti tie žodžiai. O iš to, kaip čia parašyta, galima suprasti, kad tiktai spausdintu pavidalu bus leidžiama.
PIRMININKAS. Leidžiama, čia parašyta, o kaip leidžiama?
A.BASKAS. Pasiūlymas yra, kad leidžiamos spausdintu ir elektroniniu pavidalu.
PIRMININKAS. Na, pasiūlymas teisėtas yra. Jeigu pranešėjas nepriima, tai reikės balsuoti.
P.VITKEVIČIUS. Aš nepriimu. Aš daug kalbėjausi ir diskutavau, kalbėjau su Teisingumo ministerija. Teisingumo ministerijoj ruošiamas specialus informacijos centras, kuris vykdys. Šiuo metu Seimas dar neturi tokių galimybių, ir todėl, nors buvo gerbiamojo A.Basko pasiūlymas, taip sakant, aš, kaip pateikiantis, sutinku su tais, kurie prieštarauja tam, ir manau, kad nereikia kol kas mums to. O be to, tas 12 straipsnis neuždraudžia ir mums šitą padaryti, jeigu turėsime galimybių.
PIRMININKAS. Dabar dėl 12 straipsnio, deja, mes pataisų naujų priimti negalime, galima tik išbraukti, jeigu siūlote, visą 12 straipsnį. Bet jūs nesiūlote. Tai kitokių nuomonių negirdžiu, laikome, kad 12 straipsnis yra priimtas. Balsuoti nereikalauja niekas? Priimta. 13 straipsnis. Seimo narys P.Miškinis. Prašome.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man šiek tiek kyla abejonių dėl šio straipsnio antrosios pastraipos. Žiūrėkite, kas čia parašyta. Kitomis kalbomis “Valstybės žinios” gali būti leidžiamos skelbiant svarbiausius šiame įstatyme nurodytų valstybės institucijų teisės aktus. Juk žinome, kad lietuvių kalba “Valstybės žinios” bus leidžiamos dešimtimis tūkstančių, o galbūt ir daugiau egzempliorių. Svarbių teisės aktų bus irgi labai daug. Taigi gali susidaryti tokia padėtis, kad tomis neišaiškintomis, kitomis kalbomis, be to, kokios tai kalbos, bus leidžiama irgi daugybė egzempliorių. Tačiau, gerbiamieji, jau ir lietuvių kalba leidžiamos “Valstybės žinios” brangiai kainuos. O jeigu mes pradėsim leisti dar ir svetimomis kalbomis daugybę egzempliorių, tai tas malonumas tikrai kažin ar bus mūsų kišenei prieinamas. Be to, juk visi tie, kurie gyvena Lietuvoje, turės mokėti ir moka lietuvių kalbą. O jeigu tai bus anglų, sakysim, kalba, jeigu tai bus reikalinga vien tiktai, sakysim, užsieniui, taigi reikės galbūt keliasdešimt, kelių šimtų egzempliorių. Ir manau, kad ir be įstatymo jau pats šito leidinio leidėjas galės susitvarkyti su tais keliais šimtais egzempliorių. Galbūt to ir nereikėtų. Man štai tokia abejonė kyla. Reikėtų pagalvoti.
PIRMININKAS. Jūs siūlote antrąją pastraipą išbraukti?
P.A.MIŠKINIS. Manau, kad reikėtų išbraukti. Tai pats leidėjas susitvarkytų su tokia situacija.
PIRMININKAS. Ačiū. Už jūsų siūlymą bus balsuojama. Nebent jeigu sutiktų pranešėjas ją išbraukti pats.
P.VITKEVIČIUS. Mes nesutinkam. Kartais gali tekti atskirus tiktai aktus... sakysim, keičiantis su Latvija, su Estija, su dar kuo kai kuriais klausimais. Jie nesupras lietuviškai. Ir todėl mes laikomės savo požiūrio.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Seimo narys K.Skrebys norėtų dėl balsavimo motyvų. Būkit malonus.
K.SKREBYS. Aš norėčiau tokį komentarą. Juk niekas nedraudžia atskira brošiūrėle išleisti vieną ar kitą įstatymą arba 23 įstatymus. Ir kam šitam leidinukui reikia suteikti būtent “Valstybės žinių” statusą? Gal tikrai būtų daug paprasčiau. Ir aš palaikau pono P.Miškinio pasiūlymą.
PIRMININKAS. Taip, deja, Seimo narys P.Vitkevičius nenori sutikti su jūsų pasiūlymais. Todėl reikia balsuoti. Seimo narys V.Žiemelis turi svarbių pasiūlymų.Prašom.
V.ŽIEMELIS. Svarbių ar nesvarbių, tačiau aš norėčiau paklausti gerbiamojo P.Vitkevičiaus, kiek kainuos išvertimas į užsienio kalbą? Ar yra apskaičiuota metams, tarkime, kiek reikia prašyti iš biudžeto lėšų?
PIRMININKAS. Prašom neatsakinėti. Klausimai neužduodami.
P.VITKEVIČIUS. Vienas dalykas...
PIRMININKAS. Seimo nary P.Vitkevičiau, prašom neatsakinėti į klausimus. Trečiajam svarstyme klausimai neužduodami.
P.VITKEVIČIUS. Aišku. Atleiskit.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Seimo narys P.Miškinis pasiūlė išbraukti antrąją 13 straipsnio pastraipą. Jį parėmė Seimo narys K.Srebys. Kas už tai, kad būtų pastraipa išbraukta, paspaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradedamas.
P.VITKEVIČIUS. Kas už - “prieš”?
PIRMININKAS. Kas nori, kad pastraipa liktų, spaudžia mygtuką “prieš”.
P.VITKEVIČIUS. Gerai.
PIRMININKAS. Prašom nesumaišyti mygtukų.
Už tai, kad pastraipa būtų išbraukta, pasisakė 27 Seimo nariai. Prieš - 34. Pastraipa lieka. Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso 13 straipsnio. Kas už visą 13 straipsnį tos redakcijos, kuri jums prieš akis, spaudžia mygtuką “už”. Už balsavo 38, prieš - 13, susilaikė 6. 13 straipsnis priimtas.
Dėl 14 straipsnio yra norinčių kalbėti? Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Kažkas įjungė už mane, atleiskit.
PIRMININKAS. Prašom, išjungsiu mielai. Seimo narys Z.Adomaitis, irgi kažkas išjungė. Seimo narys R.Ozolas.
R.OZOLAS. Kadangi klausimo negalima užduoti, o aš turėčiau klausimą, ar jau šiandien...
PIRMININKAS. Galit suformuluoti klausimą teiginio pavidalu.
R.OZOLAS. Aš norėjau užduoti klausimą apie tai, ar leidykla jau šiandien yra juridinis asmuo (Seimo leidykla), ar tiktai šituo įstatymu mes jai tokį statusą suteikiame? Ir jeigu šiandien mes jį suteikiame, tai siūlyčiau besąlygiškai išbraukti žodžius “kuri yra juridinis asmuo”. Bet jeigu ir šitos operacijos nedaromos, vis tiek siūlyčiau apsieiti be šito pridėtinio sakinio. Jis nieko gero mums čia neduoda.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary R.Ozolai, aš galėčiau taip pasakyti: mes 14 straipsnį kol kas praleisime, poną A.Valį paprašysime, kad sužinotų, ar “Valstybės žinios” yra juridinis asmuo. Jeigu yra, tai mes paliksim taip, kaip yra. O jeigu nėra, tai mes išbrauksime šitą sakinį. Tinka?
R.OZOLAS. Jeigu pranešėjas sutiktų, tai aš siūlyčiau be klausimo išbraukti, ir tiek. Nuostolio nuo to nebus.
P.VITKEVIČIUS. Aš iš viso nesutinku nei vienokiu, nei kitokiu atveju. Čia nustato statusą šitos leidyklos, taip turi likti juridiškai.
R.OZOLAS. Vadinasi, suteikiamas statusas, taip?
P.VITKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš vis dėlto laikausi savo nuomonės, kad 14 straipsnį mes praleidžiame ir laukiame, kol mums patikslins, ar mūsų leidykla yra juridinis asmuo.
Dėl 15 straipsnio kas turite pastabų, prašom. Seimo narys B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Aš norėčiau sugrįžti prie 14 straipsnio...
PIRMININKAS. Negalima. Per vėlu.
B.V.RUPEIKA. Aš dar nepabaigiau sakinio, jo pabaigoje bus į 15 straipsnį orientuotas teiginys.
PIRMININKAS. Tai pradėkit nuo pabaigos.
B.V.RUPEIKA. Leidyklos statusą turėtų apibūdinti Seimo Statutas, o ne koks nors įstatymas, kuris pretenduotų į Seimo ūkinių ir finansinių reikalų apibūdinimą. Tai pirmas ir turbūt pagrindinis dalykas. Ir nereikėtų čia dėl šito diskutuoti ir atskiru įstatymu daryti įtakos Seimo buitinės ir ūkinės veiklos principams. Na, o dėl 15 straipsnio aš kol kas nieko neturiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui B.Rupeikai.
Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl 15 straipsnio, jį kritikuojančių? Nėra. 15 straipsnis priimtas. Prašom, 16 straipsnis. Tai vieną minutę, yra papildomas...
P.VITKEVIČIUS. Taip, čia yra papildomas straipsnis. Na, paimta, taip sakant, perkeltas vienas posmelis ir...
PIRMININKAS. Ar dėl 16 straipsnio yra? Seimo narys R.Ozolas. Prašom.
R.OZOLAS. Siūlau nubraukti antrą ir trečią pastraipą, kadangi tai yra tiktai veiklos suvaržymai, reglamentavimai to, kas visiškai neturi būti reglamentuojama įstatymu. Pažymėti, kad yra informaciniai pranešimai, kurių turinys gali būti nustatomas visiškai ne įstatymu.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Vitkevičius priima pasiūlymą?
P.VITKEVIČIUS. Aš nepriimu visiškai. Tada bus skelbiami visokie pareiškimai, kuriuos mes čia, Seime, skelbiam, kurie visai nereikalingi. O apskritai tai prieštaraus 17 straipsniui, kur irgi nurodyta, kur kas yra skelbiama.
PIRMININKAS. Negalima kalbėti antrą kartą. Seimo narys V.Jarmolenka gali kalbėti pirmą kartą.
V.JARMOLENKA. Aš norėčiau pasinaudoti savo teise dalyvauti diskusijoje su gerbiamuoju prelegentu ir paklausti, ką jis turi omeny, sakydamas “nereikalingi pareiškimai”? Šiandien ponas E.Bičkauskas būtent vieną iš tų “nereikalingų” pareiškimų čia paskelbė ir paprašė Seimo pritarimo. Aš labai apgailestauju, kad jūs esat komiteto pirmininkas, dar juristas ir dar profesorius. Aš labai norėčiau paaiškinimo, ką reiškia informacinis pranešimas ir ką reiškia spausdinimas “Valstybės žiniose”? Kokio rango?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary P.Vitkevičiau, kai baigsis svarstymas, prašom prieiti prie Seimo nario V.Jarmolenkos ir išaiškinsit.
V.JARMOLENKA. Protestuoju todėl, kad yra diskusija. Užsirašymas diskusijose...
PIRMININKAS. Ne, čia ne diskusija. Diskusijos nebūna per trečiąjį svarstymą. Siūloma atmesti, pritarti ar ką nors panašaus, išbraukti ką nors.
Seimo narys R.Ozolas dar kartą nori kalbėti tą patį.
R.OZOLAS. Dar vienas mano siūlymo variantas būtų toks. Besąlygiškai būtina išbraukti “svarbesnių įstatymų ir poįstatyminių aktų projektai gali būti skelbiami ir respublikiniuose laikraščiuose, per Lietuvos telegramų agentūrą ELTA”. Tokių skelbimų niekas nedraudžia, o toks leidimas jau ir būtų draudimų numatymas. Kategoriškai prieštarauju prieš tokią formuluotę.
PIRMININKAS. Tai jūs siūlote trečiąją pastraipą išbraukti...
R.OZOLAS. Trečiąją besąlygiškai, antrąją taip pat siūlau išbraukti.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Jagminas. Prašom.
B.JAGMINAS. Aš siūlyčiau 16 ir 17 straipsnius sukeisti vietomis. Būtų logiškiau, kad “Valstybės žinios” turi šiuos skyrius, “Valstybės žiniose” skelbiama. Būtų vienas po kito, būtų labai gerai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes dabar turbūt nekeitinėkim.
B.JAGMINAS. O galbūt ne. Nežinau...
PIRMININKAS. Kol kas dabar prašom nepatarinėti pranešėjui, ką jis turi daryti.
Gerbiamasis pranešėjau, dar Seimo narė V.Briedienė prašo. Dėl balsavimo motyvų. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Aš palaikau gerbiamojo R.Ozolo pasiūlymą, kad čia reikėtų išbraukti...
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji Seimo nariai, tada pradėsime balsuoti. Pirmiausia balsuosime, kas už tai, kad būtų išbraukta trečia pastraipa. Jeigu ją pavyks išbraukti arba nepavyks išbraukti, tada balsuosime dėl antros pastraipos, jeigu Seimo narys R.Ozolas neatsiims pasiūlymo.
Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos. Mes galim palikti 16 tą kol kas ramybėj, paskui vis tiek padarysim pertrauką. Kitaip aš būsiu priverstas procedūrą kitokiu būdu sustabdyti.
PIRMININKAS. Jau nebegalit.
V.JARMOLENKA. Galim.
PIRMININKAS. Jau nebegalit.
V.JARMOLENKA. Galim. Ir jūs puikiai žinot. Prašau pažiūrėti registracijos datą. Va čia yra registracijos data.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, reikėjo truputį anksčiau protestuoti.
Taip, gerai, gerbiamieji Seimo nariai, aš sutinku šį 16 straipsnį kol kas atidėti, bet tiktai iki kol bus persvarstyti visi straipsniai. Pertraukos jau, deja, nebenumatytos, kadangi pradėtas balsavimas.
Dėl 17 straipsnio turit kas pastabų? Seimo narys R.Ozolas. Prašom.
R.OZOLAS. Siūlau jį iš viso panaikinti. Nereikalingas.
PIRMININKAS. Pranešėjas?
P.VITKEVIČIUS. Nesutinku su jokiu panaikinimu. Čia išaiškinta nuosekliai, kur, kokiam skirsnyje kas dedama. Kitaip bus painiava, chaosas.
PIRMININKAS. Gerai, prašom pasiruošti balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom... Kiek aš matau, tarp Seimo narių yra pašalinių asmenų, kurie trukdo balsuoti. Konkrečiai užkalba dantį Seimo nariui M.Treiniui. O, atsiprašau. Aš labai atsiprašau Seimo narės L.Andrikienės. Aš jos tiesiog nepažinau dėl jos naujos šukuosenos. Aš net nuraudau iš gėdos, gerbiamieji Seimo nariai.
Prašom, gerbiamieji Seimo nariai. Seimo narys R.Ozolas siūlo 17 straipsnį išbraukti. Ir todėl prašyčiau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 17 straipsnis būtų išbrauktas, paspaudžia mygtuką “už”. O Seimo narė L.Andrikienė negalės balsuoti, kadangi sėdi ne savo vietoj. Jūs spausit kaimyno mygtuką? O sąrašą paskui... (Salėje juokas)
Už išbraukimą pasisakė 17, prieš - 30. Deja, Seimo nary R.Ozolai, tenka pripažinti pralaimėjimą. 17 straipsnis paliekamas. (Balsai salėje, negirdėti)
Gerai, pakartoju. Kartoju, gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą kartoju. Todėl labai prašiau, kad Seimo nariai sėdėtų savo vietose ir klausytųsi, apie ką kalbama.
Seimo narys S.Pečeliūnas turbūt ką nors turi dėl vedimo tvarkos.
S.PEČELIŪNAS. Taip, ačiū. Aš tik nespėjau surasti, kad tiksliai jums nurodyčiau straipsnį, bet aš manau, tai yra jūsų prerogatyva. Mes irgi šiandien komisijoje dėl kitų reglamentinių pažeidimų vieną dalyką aiškinomės.
Norėčiau jūsų paklausti. Jūs atsimenat mano ankstesnį klausimą, kiek visa tai kainuos? Pagal Reglamentą Finansų komitetas turi pateikti savo išvadą, kokie bus šaltiniai, reikės tą sąmatą padidinti, reikės sumažinti ir visa kita. Kol šito neturim, visa tai, kas dabar vyksta, yra mažų mažiausiai nereglamentiška. Aš siūlyčiau abiems pusėms kompromisinį variantą: nutraukti toliau svarstymą, pateikti tą išvadą ir svarstyti toliau. Nes jeigu pagal Reglamentą, tai visa tai, ką jūs dabar darėt, kol nepateikta ta išvada, yra mažų mažiausiai nereglamentiška ir neteisėta. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, be abejo, įvairūs klausimai ir pasiūlymai, reikalavimai užduodami per pirmąjį, antrąjį svarstymą. Per trečiąjį svarstymą klausimai nebeužduodami. Tačiau aš, atsižvelgdamas į jūsų jauną amžių, sutinku, pabrėžiu, sutinku, mes priimsime visą įstatymą pastraipsniui, o prieš galutinį balsavimą išklausysim informaciją, kurios jūs taip pageidaujate. Galutinio balsavimo nedarysime.
Prašome pasiruošti balsuoti. Žodžio aš jums nebesuteikiu. Prašom elgtis ramiai, skaičiuoti iki dešimties. O dabar prašome pasiruošti balsuoti. Kas už 17 straipsnio išbraukimą, spaudžia mygtuką “už”. Atsiprašau, normalus balsavimas. Seimo narys R.Ozolas... Atsiprašau, kadangi čia įvyko nesusipratimų. Seimo narys R.Ozolas siūlė 17 straipsnį išbraukti, pranešėjas siūlo 17 straipsnį palikti. Tai balsuojame normaliai. Kas už tai, kad 17 straipsnis būtų paliktas, spaudžia mygtuką “už”, kas už tai, kad būtų išbrauktas, spaudžia mygtuką “prieš”. Prašom balsuoti.
Už palikimą balsavo 37, už išbraukimą balsavo 28. 17 straipsnis lieka.
18 straipsnis. Ar turite, Seimo nariai, pretenzijų 18 straipsniui? Seimo narys R.Ozolas turi? Neturit, o kodėl jūs užsirašėte kompiutery? Tada dar kartą ištrinu. Na, kaip ne? Seimo narys R.Ozolas vėl kompiuteryje. Dar kartą ištrinu. Nėra jau. Niekas neturi pretenzijų, niekas nereikalauja balsuoti. 17 straipsnis... (Balsai salėje) B.Rupeika turi. Prašome. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. 18 straipsnis skelbia, kad “Žiniose” skelbiamiems teisės aktams rašomas eilės numeris. Tai tas pats, kas sakinio gale dedamas taškas. Tai yra šiek tiek arčiau absurdo negu kas kita. Siūlau braukti negailestingai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary P.Vitkevičiau, tai kalba, neužmirškite, jūsų frakcijos narys. Kaip jūs reaguojate į jo pasiūlymą?
P.VITKEVIČIUS. Pasižiūrėsiu dar seną 18 straipsnį.
PIRMININKAS. Ten parašyta: “Valstybės žiniose” skelbiamiems teisės aktams rašomas eilės numeris.” O ponas B.Rupeika teigia, tai yra tas pats, kas pasakyti, kad padedamas taškas. Tai yra jo teiginys.
P.VITKEVIČIUS. Ne, aš vis dėlto nesutinku, kiekvienas aktas turi eilės numerį, taip yra praktikoje ir čia nėra jokio absurdo.
PIRMININKAS. Man atrodo, kad frakcijoje turėsite apie ką kalbėti. Ar Seimo narys B.Rupeika neatsiima pasiūlymo braukti?
B.V.RUPEIKA. Ne.
PIRMININKAS. Neatsiima. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 18 straipsnis būtų paliktas, spaudžia mygtuką “už”. Dėl balsavimo motyvų norit kalbėti dar?
S.PEČELIŪNAS. Ponas pirmininke, aš iki 10 suskaičiavau.
PIRMININKAS. Gerai. Ar norite kalbėti dėl 18 straipsnio?
S.PEČELIŪNAS. Ar galiu gauti žodį?
PIRMININKAS. Galėsite, kai nubalsuosime už visą įstatymą. Seimo narys...
S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau! Kodėl jūs suvaržote mano teisę gauti žodį jo paprašius?!
PIRMININKAS. Prašome dar skaičiuoti iki 10. Seimo narys A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Atsisakau. Ačiū.
PIRMININKAS. Nesuprantu, kas čia kompiuteryje dedasi. (Triukšmas salėje) Jokio balsavimo nėra, gerbiamieji Seimo nariai. Dar nori kalbėti Seimo nariai dėl balsavimo motyvų. Seimo nariui S.Pečeliūnui suteikiamas žodis pirmiausia. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau gerbiamajam posėdžio pirmininkui pacituoti Reglamento 192 straipsnį. Iš karto atsiprašau, kad šitai turėjo daryti jis, o ne aš. “Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia valstybės lėšų, pirmajam projekto svarstymui turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei turi būti pateikti (aš pabraukiu tuos žodžius) Biudžeto komisijos ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių išlaidų šaltinių.” Dabar vyksta trečiasis svarstymas. Tokių dokumentų nė vienas iš mūsų nematė ir net apie juos negirdėjo. Šitoks klausimas tuo metu buvo pateiktas. Kiek tai kainuos?
Ponas posėdžio pirmininke, būkit malonus, nors šiandien ir balandžio 1oji, neprašyti manęs šituo klausimu skaičiuoti iki 10, nes šiuo klausimu aš tai siūlyčiau padaryti jums, nes jūs tikrai esate neteisus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, pirmiausia tam pačiam 192 straipsnyje parašyta, jeigu reikia valstybės lėšų, jūs absoliučiai teisus (kaip visuomet), “pirmajam projekto svarstymui turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai, Biudžeto ir finansų komiteto, Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių.” Iš tiesų per pirmąjį svarstymą buvo kalbama apie tas lėšas. Aš pamenu, Biudžeto ir finansų komitetas pagrindė, kodėl čia bus pigiau, negu dabar mokėti laikraščiams. Tačiau aš, atsižvelgdamas į jūsų pasiūlymą ir norėdamas gauti labai konkrečius skaičius, dar kartą sakau, kad nebalsuosime dėl viso įstatymo, kol mūsų nepatikins atitinkami pareigūnai - ir Biudžeto ir finansų komiteto, ir kiti, kaip yra su tomis lėšomis. Gal mes tada nebediskutuokime dėl šito dalyko, o tęskime toliau darbą.
Taigi Seimo narys B.Rupeika siūlo išbraukti 18 straipsnį. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Seimo narys K.Skrebys. Prašau.
K.SKREBYS. Jeigu būtina rašyti atskiru straipsniu, kad rašomas eilės numeris, tai aš tada turiu konstruktyvų pasiūlymą šios žymios dienos proga, - 181 straipsnis: “Valstybės žiniose” skelbiama teisės akto priėmimo data.”
PIRMININKAS. Deja, nebent pranešėjas priimtų jūsų pasiūlymą, tada būtų galima jį įrašyti. O jeigu jis nepriima, mes net negalime balsuoti dėl jūsų pasiūlymo. Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju profesorius P.Vitkevičius visiškai teisus. Aš norėčiau jus įtikinti, kolegos, kad šis pasiūlymas turi būti priimtas. Jums patiems bus lengviau atrasti jūsų pačių priimtus teisinius aktus. Ir ponui B.Rupeikai nėra ko baimintis, aš manau (...) nesuskaičiuos.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau pasiūlyti šitą normą galbūt padaryti kito straipsnio dalimi, ir nekils ginčų dėl nieko. Matyt, diskusiją sukėlė tai, kad tokios lyg ir, atrodytų, menkos taisyklės nustatymas turi atskirą straipsnį. O šiaip pati norma yra reikalinga, ir mes čia iš tikrųjų tuščiai ginčijamės.
PIRMININKAS. Ar pranešėjas sutiktų šitą sakinį įrašyti į kurį nors kitą tinkamesnį straipsnį.
P.VITKEVIČIUS. Kad jis nelabai čia kur “klijuojasi” ir nieko jis blogo ir atskirai nedaro.
PIRMININKAS. Na, pranešėjas niekaip nesutinka. Dar Seimo narys R.Ozolas nori kalbėti, ir balsuosime.
R.OZOLAS. Dėkoju. Aš palaikyčiau pranešėjo nuomonę, nes numeracija nėra formalus dalykas. Čia yra fundamentalus daiktas. Tačiau kartu norėčiau pasakyti, kad į tokius svarstymus, kaip specifiniai teisės dalykai, specifiniais teisės dalykais argumentuojami dar ir kiti dalykai, tai nereikėtų pamesti mums, kad jais galime uždengti kur kas svarbesnius laisvės dalykus. Taigi aš noriu, kad neturėtų prioriteto teisės skelbimas prieš bet kuriuos kitus viešo tekstų skelbimo nuostatus. Ir turi būtent šitie tekstai paklusti bendrai spaudos laisvės tvarkai. Tik tai aš ir ginu.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Balsavimo metu salėje negali būti patarėjų ir padėjėjų. Yra, yra, Seimo nary V.Jarmolenka, jūs mygtukus spaudote, vadinasi, balsuojate.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad 18 straipsnis būtų paliktas, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.
Už - 48, prieš - 12. Straipsnis paliktas.
19 straipsnį prašome. Ar yra norinčių kalbėti, reikalaujančių balsuoti dėl 19 straipsnio? Seimo narys B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Aš atsiprašau už padidėjusį aktyvumą, tačiau, kai buvo paminėti fundamentalūs Lietuvai dalykai, tylėti negaliu. Štai 19 straipsnis išvardija institutus, kurie privalo prenumeruoti šį leidinį. Tai galbūt toks straipsnis labiau tiktų Administracinių teisės pažeidimų kodeksui? Nes pasakyti valstybinei įstaigai, kad ji yra valstybės įstaiga, tai lygiai tą patį skelbia ir ši pirmoji straipsnio dalis.
Antroji straipsnio dalis kalba apie tai, kad ryšių tarnybos privalo užtikrinti, kad “Žinios” būtų pristatytos, arba, kitaip tariant, kalbama, kad ryšių tarnybos privalo dirbti. Na, tai ta tautologija - pasikartojimas yra taip pat labai netoli absurdo ribos. Aš dar turbūt nieko neužgavau, nes nepasakiau, kad tai yra absurdas, bet vis dėlto siūlyčiau panaikinti, braukti antrąją šito straipsnio dalį diskutuojant dėl pirmosios. Nes tuomet reikėtų įrašyti trečiąja pastraipa - laikytis gramatikos taisyklių, tai taip pat yra reikalinga įstatymuose.
PIRMININKAS. Ką siūlo Seimo narys J.Dringelis? Galima dabar du - už, du - prieš.
J.DRINGELIS. Atleiskite, bet iki manęs kalbėjusio kolegos samprotavimai yra greičiau sąmojingi negu gilūs. Jeigu mes norime pasiekti, kad įstatymai būtų vykdomi, tai turime pasiekti, kad visos valstybės įstaigos ir organizacijos prenumeruotų “Žinias”. Tik tada jie galės organizuoti tų įstatymų vykdymą, nuolatos turėdami juos po ranka. Tokia tvarka nustatyta visose valstybėse, ir mums nereikia išradinėti dviračio. Dėkui.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis - už. Seimo narys B.Rupeika - prieš. Seimo nary V.Dirgėla, galima už arba prieš, kaip pageidaujate. Nėra. Tada Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš atkreipiu dėmesį į tą paskutinę pastraipą - antrąją. Ten mes įpareigojame kitą valstybinę (aš manau, kad ryšių tarnybą, tai yra Ryšių ministerija iš tikrųjų), nepasakant kaip, už kokią sumą imperatyvu, ne vėliau kaip per dieną. Aš - prieš tokius įstatymus. Jeigu yra rinka, tai tegul būna rinka. Aš noriu pasakyti, kad su ponu B.Rupeika, kad ir labai keista, pirmą sykį per trejus metus absoliučiai sutinku. Jūs pagalvokite, ką mes darome. Aš siūlau nebalsuoti, siūlau padaryti... Na, gali susirgti pranešėjas tribūnoje, suprantat.
P.VITKEVIČIUS. Nesusirgsiu, ne.
V.JARMOLENKA. Aš suprantu, kad jūs nesusirgsit. Galit susirgti, aš sakau, turit teisę. Bet būtų geriau, kad šitas įvyktų. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Būtų geriau, kad būtų įrašyta, nes mes žinome, kaip buvo ir su laikraščiais, ir su kitkuo. Paštas paima ir nedaro to darbo, jeigu jam neužmoka komerciškai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visi motyvai išsakyti. Seimo narys B.Rupeika ir Seimo narys V.Jarmolenka (jų nuomonės sutapo) siūlo išbraukti antrąją pastraipą. Taigi kas už tai, kad antroji pastraipa būtų išbraukta, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. O kas mano, kad ta pastraipa turi likti, spaudžia mygtuką “prieš”.
Už išbraukimą - 28, prieš - 32. Pastraipa lieka. Pritrūko tik kelių balsų.
V.JARMOLENKA. Aš labai atsiprašau!
PIRMININKAS. Seimo nary, galima kalbėti...
V.JARMOLENKA. Arba kompiuteriai neveikia, arba kažkas... Aš norėčiau pamatyti sąrašą!
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, nueikite prie kompiuterininko, paimsite sąrašą, pasižiūrėsite.
V.JARMOLENKA. Aš dar sykį sakau, kad aš nueičiau, bet ten nėra nieko.
PIRMININKAS. Ateis. Tada paimsite. Dabar prašau pasiruošti balsuoti už visą 19 straipsnį. Prašom, kas už visą 19 straipsnį, spaudžia mygtuką “už”.
Už visą straipsnį balsavo 43, prieš - 12. Straipsnis priimtas.
20 straipsnis. Būkit malonūs, Seimo nariai, ką galvojate apie jį? Visi jam pritaria, niekas nereikalauja balsuoti. 20 straipsnis priimtas. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš nežinau, iš kur toks mano aktyvumas, tačiau matau, kad jau balsuojant artėjame prie pusiausvyros, ir dėl to tai mane skatina tolesniam parlamentiniam darbui.
20 straipsnio pirmoji dalis teigia, kad gali būti leidžiami juridinių aktų rinkiniai. Tai čia pirmoji jo dalis. Antroji dalis sako, kad neleidžiama kitiems to daryti. Man atrodo, kad pirmoji dalis pasako ir apie antrąją dalį ir jos nebereikia. Kam kartoti tai, kas ir taip yra aišku iš pirmosios dalies, kad jeigu kažkam leidžiama, tai jau kitiems nebeleidžiama. Siūlau šitą straipsnio dalį, t.y. antrąją pastraipą, išbraukti.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, daugiau siūlymų nėra, prašome pasiruošti balsuoti. (Triukšmas salėje)
P.VITKEVIČIUS. Nesutinku su jokiais braukymais. Čia sviestu košės nepagadinsi, jeigu trupučiuką šita antroji dalis paaiškina pirmąją ir ji yra reikalinga, ne beprasmė.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamieji kolegos. Pirmojoje dalyje kalbama apie oficialius, o antrojoje apie neoficialius. Tai vis dėlto yra šioks toks skirtumas, ir visas straipsnis turi likti.
PIRMININKAS. Ar Seimo narys B.Rupeika sutinka atsiimti savo pasiūlymą? Nesutinka. Prašome, mygtukas yra, paspauskite. Rankų, vyrai, nekelkite. Seimo narys V.Andriukaitis. Vieną minutę!
V.P.ANDRIUKAITIS. Norėčiau pranešėjui pasiūlyti tokią pataisą. “Kiti juridiniai ar fiziniai asmenys neoficialius teisės aktų rinkinius bei neoficialius atskirus teisės aktus”. Nes šioje redakcijoje yra visiškai aišku, kad neoficialius negali ir netgi oficialius negali. Mano manymu, oficialius aktus gali spausdinti bet koks laikraštis, kadangi yra spaudos laisvė. Jeigu kalbame apie neoficialius, tai tada reikėtų čia... Redakcija visiškai aiški.
PIRMININKAS. Pranešėjau, sutinkate priimti naują redakciją?
P.VITKEVIČIUS. Nesutinku priimti naujos redakcijos. Oficialūs ir neoficialūs vis dėlto skiriasi. Tam tikros teisinės institucijos leidžia oficialius, sakysim, Teisingumo ministerijai sankcionavus, leidus. O jeigu aš norėsiu nueiti į kažkokią UAB, tai čia bus neoficialus leidinys. Pasižiūrėkite, ir nepriklausomos Lietuvos metais 10 tomas, gerbiamojo mūsų teisininko Šalkausko parašytas - neoficialus leidinys. Ir siūlau palikti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pranešėjas nesutiko išbraukti, nesutiko nieko pakeisti. Ar Seimo narys B.Rupeika reikalauja balsuoti, žinodamas rezultatus? Reikalauja. Taigi, Seimo nariai, kas už tai, kad... (Triukšmas salėje)
R.OZOLAS. Prašom leisti kalbėti.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Dar Seimo narys R.Ozolas. Prašom.
R.OZOLAS. Aš siūlyčiau bent lingvistiškai normaliai sutvarkyti šitą pastraipą. “Valstybės žiniose” paskelbtų teisės aktų pagrindu (vietoj “pagrindu” taip pat reikėtų rasti kitą žodį) leidžiami oficialūs teisės aktų rinkiniai. Kokios čia gali būti leidžiamos? Iš kur tas leidimas? Leidžiami aktų rinkiniai, ir tiek, o tada jau galima sakyti, kas juos leidžia ir kas jų neleidžia. Juos leidžia tik Lietuvos Respublikos Seimo ir t.t., kaip parašyta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau neredaguoti. Tai daro lietuvių kalbos redaktoriai, priėmus įstatymą.
P.VITKEVIČIUS. Taip, čia yra paredaguota jau, tik aš...
PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka. Prašom neatsakinėti.
V.JARMOLENKA. Gerbiamasis profesoriau, čia mes apie 21 kalbam. Aš teisingai jus suprantu?
PIRMININKAS. Ne, apie 20. (Juokas salėje) Dar apie 20 kol kas.
V.JARMOLENKA. Tai aš rezervuoju 21ajam.
PIRMININKAS. Gerai, mielai. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Man atrodo, kad dėl to, ką sakė kolega R.Ozolas, reikėtų atsiliepti. Bet apskritai gavęs licenciją, jis vis tiek turi spausdinti, vadinkim, UAB tiktai neoficialius leidinius. Nes jau karti patirtis rodo, kai privatizavimo dokumentus išleidusi UAB įnešė ganėtiną sumaištį mūsų, vadinkim, poįstatyminiuose aktuose. Siūlyčiau... tačiau tai, ką sakė kolega R.Ozolas, vis dėlto yra labai svarbu. Čia reikia išdėstyti pakankamai aiškiai. Tai siūlote, gerbiamasis Seimo nary J.Beinortai, palikti antrąją pastraipą ar išbraukti?
J.BEINORTAS. Paredaguotą taip, kaip sakė ponas...
PIRMININKAS. Antrąją?
J.BEINORTAS. Antrąją.
PIRMININKAS. R.Ozolas kalbėjo apie pirmąją pastraipą. Jūs apie antrąją. Tai aš dabar...
J.BEINORTAS. Gali gali, bet užrašys - neoficialus egzempliorius.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi kilo ginčų dėl redakcijos, 20 straipsnis atidedamas.
Pereiname prie 21 straipsnio, o žodis - gerbiamajam Seimo nariui V.Jarmolenkai. Prašom, spustelkit mygtuką, būkit malonus.Tuoj, vieną minutę, aš tik sutvarkysiu kompiuterį. Taip, Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Gerbiamasis prelegente, aš norėčiau paklausti, ar čia būtinai reikia forminti įstatymą, turint omeny dabartinio spausdinimo arsenalo technologinį lygį? Būtinai čia reikia rašyti tuos žodžius “disketė” ir “mašinraštis”? O jeigu bus perfojuosta, atsiprašau, o jeigu dar kokia nors ten, nežinau, šumer?.. O jeigu paprastai ant lapo ar dar kokiu nors trečiu būdu, kurio jūs dar nežinot šiandien? Todėl, kad tai yra įstatymas. Atsakykit man, prašau.
PIRMININKAS. Atsakyti nereikia. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Taip, aš irgi dėl to paties straipsnio. Jame kalbama apie tai, kad įstatymo tekstas turi būti pateikiamas redakcijai ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų pasirašymo. Tačiau, ponai ir kolegos, Lietuvos gyvenime dažna praktika, kai porą išeiginių dienų papildo dar pora šventinių dienų. Ir jeigu redakcijai nebus įteiktas tekstas per tas 34 dienas, tai bus nusižengta įstatymui ir bus už tai baudžiama. Būkime realistai ir tokių smulkmenėlių neberašykime į įstatymą.
Dabar vėl dėl tų pačių diskečių. Redakcijai pateikiami teisės aktai turi būti tinkamai suredaguoti ir parengti spaudai. Suredagavimas ir parengimas spaudai tai praktiškai yra tas pats. Antra, teisės aktas jau neberedaguojamas, nes bet kokia priimto teisės akto redakcija gali pakeisti jo esmę arba traktavimo galimybes. Aš manau, kad man pritars ir teisininkai. Jeigu teisės aktą redakcija dar gali redaguoti, tai ji stovi aukščiau to instituto, kuris tą aktą priėmė. Dėl to siūlau šį sakinį iš viso eliminuoti, bent jau tą jo dalį, kuri kalba apie redagavimą ir parengimą spaudai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi 21 straipsnį kritikuoja ir kairiosios, ir dešiniosios frakcijos, aš nematau kito kelio, kaip jį atidėti.
22 straipsnį prašom. Ar yra prieštaraujančių, norinčių kalbėti dėl 22 straipsnio? Seimo narys P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Aš dėl vedimo tvarkos. Siūlyčiau laikytis darbotvarkės.
PIRMININKAS.Taip, aš ir laikausi.
P.PAPOVAS. Jau laukia vyriausiasis kontrolierius.
PIRMININKAS.Taip, už tai aš ir noriu greičiau baigti. Taip, Seimo narys P.Papovas pasiūlė baigti svarstyti. Tuoj mes 22 straipsnį priimam, 23 galbūt priimam ir tuo baigiam. Ar dėl 22 straipsnio yra pastabų? Nėra. 22 straipsnis. (Balsas salėje, negirdėti) Negirdžiu, jūs kalbat kažkam į šoną, o ne į mikrofoną. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. 23 straipsnis prieštarauja tam pačiam įstatymui, kur pasakyta, kada įsigalioja Prezidento dekretai. O čia yra išimtis. Paskaitykit šitą tekstą atidžiai. Ačiū labai.
PIRMININKAS. Man, kad aš jį galėčiau paskaityti ir įsisavinti, reikia daryti 5 minučių pertrauką. Bet aš manau, kad mes jį geriau praleiskime, paskaitysime atidžiau, kai turėsime daugiau laiko. Taigi 22 straipsnio taip pat netvirtiname.
23 straipsnis, prašom. Ar yra prieštaraujančių dėl 23 straipsnio? Nėra. 23 straipsnis yra...
J.JANONIS. Vieną minutę!
PIRMININKAS. Taip, Seimo narys J.Janonis.
J.JANONIS. Juk ponas V.Jarmolenka kalbėjo būtent apie 23 straipsnį.
PIRMININKAS. 22.
V.JARMOLENKA. 23.
J.JANONIS. Apie 23.
PIRMININKAS. Taip, dabar aš turiu komentarą. Man čia, laimei, padeda Seimo Pirmininkas. Konstitucijos 70 straipsnis: Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu...
P.VITKEVIČIUS. Nenurodyta...
PIRMININKAS. ...jeigu, prašom tylėti, gerbiamasis P.Vitkevičiau, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo data. Taigi, kaip matote, jokio prieštaravimo nėra. Įstatymas gali numatyti datą jūsų nuožiūra. Ankstesnės, žinoma, negali. Tai dabar grįžtam prie 22 straipsnio. Aš nesupratau, Seimo nary V.Jarmolenka, jūs dėl 22 straipsnio kalbat ar dėl 23?
V.JARMOLENKA. Taip, dėl 23 straipsnio...
PIRMININKAS. Aš dėl 22 norėčiau. Ar yra dėl 22 straipsnio kokių nors pastabų? Nebuvo. Tai 22 laikykime priimtu.
Dabar 23 straipsnis. Seimo narys V.Jarmolenka. Nesutinkat su Konstitucija?
V.JARMOLENKA. 23. Na, nereikia daryti vienam įstatymui vėl išimtį iš to, ką pacitavo jums gerbiamasis Č.Juršėnas. Visiškai sutinku su ponu Č.Juršėnu, kuris nuostabiai žino Konstituciją.
PIRMININKAS.Tik siūlote nedaryti išimties, taip?
V.JARMOLENKA. Na, nereikia...
PIRMININKAS. Jūsų teisė. Prašom, pasiruoškite. Ar matot, kodėl taip buvo padaryta? Todėl, kad techniškai neužtenka laiko pasiruošti.
V.JARMOLENKA. Taip, todėl, kad techniškai neužtenka laiko pasiruošti. Ir jūs šitą nepasiruošimą ir rašote į įstatymą?
PIRMININKAS. Ne, ne įstatymui neužtenka laiko paruošti, o neužtenka laiko sutvarkyti reikalus su visomis redakcijomis. Tą supraskite. Jeigu mes nuo šiandien nutraukiame arba nuo rytojaus dienos, tai bus daug įstatymų neišspausdinta.
V.JARMOLENKA. Na, kodėl?
PIRMININKAS. Yra sutartys, yra viskas. Todėl paliekamas 30 dienų laikas, kad būtų galima atitinkamai susitvarkyti su redakcijomis, atitinkamai jau čia pradėti leisti, o ten nebeleisti. Čia dėl to tas terminas yra. Seimo narys V.Jarmolenka atsiėmė pasiūlymą. 23 straipsnis yra priimtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar vieną nedidelę informaciją, po to mes galėsime toliau svarstyti kitus klausimus. Tik ką mums paaiškino dėl 14 straipsnio, ar Lietuvos Respublikos Seimo leidykla yra juridinis asmuo, ar nėra. Atsakymas yra gautas, Lietuvos Respublikos Seimo leidykla yra juridinis asmuo. Tokiu būdu dėl 14 straipsnio turbūt abejonių nebeliko. Būtų galima jį laikyti priimtu. Na, o toliau trečiajame svarstyme darom pertrauką, atsižvelgdami į visas pastabas, nesuredaguotus straipsnius ir kviečiame į tribūną...
P.VITKEVIČIUS. Dėkui.
2sesija 15 p. Svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Svarstome 12 darbotvarkės punktą - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektą. Kviečiame pranešėją Valstybės kontrolierių poną V.Kundrotą. Primenu, kad tai yra pirmasis ir antrasis svarstymas, kuriam Seimo Pirmininkas numatė 20 minučių, o Seimas patvirtino.
V.KUNDROTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra pristatytas Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento įstatymo pakeitimo” projektas. Jis pristatomas jau antrą kartą. Pristatomas projektas Nr.2, kuriame yra po pirmojo pristatymo pasikeitęs tiktai vieno straipsnio, 17 straipsnio, išdėstymas, kuris dabar skamba taip: “Valstybės kontrolieriaus pavaduotojus skiria į pareigas ir iš jų atleidžia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Kad šis Respublikos Prezidento dekretas turėtų galią, jis privalo būti pasirašytas Valstybės kontrolieriaus. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Valstybės kontrolieriui.” Visi kiti straipsniai, kurie buvo pateikti ir kurie yra keičiami, jie yra tokie patys, kaip ir pirmojo pristatymo metu. Argumentacija, kodėl tokie pakeitimai į Valstybės kontrolės departamento įstatymą yra pateikiami, buvo pateikta per pirmąjį pristatymą. Todėl, jeigu būtų klausimų, aš galėčiau į juos atsakyti.
PIRMININKAS. Deja, Reglamentas neleidžia jums atsakinėti nė į vieną klausimą. Dėkojame. Pranešėjas - K.Skrebys, t.y. nori pasisakyti Seimo narys K.Skrebys. Prašom. Poną V.Kundrotą prašom prisėsti ir klausytis, ką jam sako Seimo nariai. Seimo narys K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Aš siūlyčiau atmesti šitą įstatymo projektą ir štai dėl kokios priežasties. Šitokius pasiūlymus padaryti šias įstatymo pataisas tegalima traktuoti kaip norą turėti geras galimybes atleisti iš darbo Valstybės kontrolieriaus pavaduotojus, taipogi apygardų vyriausiuosius kontrolierius. Nes pagal dabar galiojantį Valstybės kontrolės įstatymą šiuos asmenis tvirtino Aukščiausioji Taryba. Pagal analogiją dabar turėtų būti Seimas. Lygiai tas pats šiuo momentu galioja ir dėl atleidimo. Ir šitokį įstatymo projektą tegalima vertinti, kaip dabar valdančios partijos norą lengvai pajungti savo kontrolėn Valstybės kontrolės departamentą. Be jokios abejonės, juk ir Seime užtektų balsų, kad šie asmenys būtų atleisti. Tačiau, matyt, šitą norime padaryti paslapčiomis, paslepiant nuo visuomenės. Ir tai, kad...
PIRMININKAS. Aš atsiprašysiu jūsų, labai norėčiau nuraminti kairiosios pusės dešinįjį kampą, kur kelia tokį triukšmą, kad aš negirdžiu Seimo nario K.Skrebio, o girdžiu poną V.Andriukaitį. Prašom, tęskite, Seimo nary K.Skreby.
K.SKREBYS. Ir tai, kad Seimo nariai, priklausantys Demokratinei darbo partijai, neigia, kad dabar vyksta valdymo struktūrų valymas, tai šiuos žodžius labai aiškiai paneigia šis įstatymo projektas. Ir dar aš kai ką norėčiau pasakyti grynai, kad būtų įrašyta į stenogramą. Valstybės kontrolės departamentas po Seimo ir ypač po Prezidento rinkimų, palaipsniui virsta politizuota institucija ir ji yra naudojama... (Salėje šurmulys )
PIRMININKAS. Prašom nereplikuoti!
K.SKREBYS. ... tam, kad diskredituotų atskirus politikus. Ir jeigu jūs pamenate, kai buvo balsuojama dėl slaptų liudininkų įstatymo, jeigu taip galima pasakyti, tai buvo 2 Seimo nariai, kurie susilaikė. Vienas iš jų buvau aš. Tada aš dar nenorėjau pasakyti, bet pasakysiu dabar. Aš labai nenorėčiau, kad pirmieji slapti liudininkai atsirastų ne kokioje nors byloje apie sprogdinimus, reketą ar pan., bet aš reiškiu susirūpinimą ir įspėju Lietuvos Respublikos Seimą, kad pirmieji slapti liudininkai, ko gero, atsiras bylose prieš Seimo narius, sėdinčius salės dešinėje. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS.Ačiū. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į šio įstatymo 17 straipsnį. Man atrodo, kad jis turi tam tikrą koliziją su Konstitucija būtent tokia prasme. Konstitucijoje yra išskirta vykdomoji valdžia ir įstatymų leidžiamoji. Ir tokiu aspektu, kaip pareigūnų skyrimas. Jeigu Prezidento kompetencija vykdomosios valdžios atveju yra ta, kad jis skiria, o Seimas pritaria, tai toms valdžioms, kurios yra ne vykdomosios, tarp jų ir Kontrolės departamentas, jau toks “pernešimas” būtų kaip vykdomajai valdžiai ir čia gautųsi kolizija. Kadangi šitų valdžių atžvilgiu Prezidentas neskiria pareigūnų, o tik teikia. Todėl, man atrodo, 17 straipsnį reikėtų palikti tokį, koks jis yra dabar Kontrolės departamento įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Be abejo, priėmus Lietuvos Respublikos Konstituciją, mums, Seimui, reikės daugelį įstatymų pataisyti pagal šią Konstituciją. Tačiau šiuo metu pastebim visai ką kita, kad yra pataisos teikiamos daugiausia ne dėl vieno ar kito įstatymo turinio, kad jį padarytume kokybiškai geresnį, kad labiau atitiktų dabartinėms sąlygoms ir Konstitucijai, bet dažniausiai kalbama apie tai, kaip pakeisti vieną ar kitą pareigūną, supaprastinti tą tvarką, ir kaip tai galėtų padaryti kažkur už Seimo pareigūnas ar kitas asmuo. Lygiai tokio pat turinio įstatymo projektas yra ir šis. Aš manau, kad vis dėlto 17 straipsnio pakeitimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, į tai dar kartą reikėtų atkreipti dėmesį. Ir, manyčiau, ne visiškai aš galiu sutikti su tais siūlymais šiame projekte, kuriuos teikia Vyriausiasis kontrolierius. Aš taip pat manyčiau, kad Valstybės kontrolės departamento įstatymo projektą reikia rengti atidžiau, reikia peržiūrėti visus straipsnius, nes daugelį jų reikia pataisyti jau šiandien. Ir siūlyčiau tai padaryti neskubant ir taikyti paprastą svarstymo tvarką šio įstatymo projekto svarstyme.
PIRMININKAS.Ačiū. Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Aš irgi noriu dėl 17 straipsnio. Ir palaikau gerbiamąjį A.Baską, kad tai yra prieštaravimas Konstitucijai. Jis turėtų būti toks, kad pavaduotojus Prezidento teikimu tvirtina Seimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Kviečiame į tribūną pranešėją baigiamajam žodžiui.
V.KUNDROTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu atsakyti į jūsų pastabas ir dar kartą paaiškinti tą situaciją, kodėl būtent aš šiandien tribūnoje ir kodėl teikiamas šis pakeitimas. Man, kaip Valstybės kontrolieriui, nesudaro visiškai jokių problemų savo pareigūnus skirti pagal tą įstatymą, kuris veikia dabar. Ir todėl aš atmetu visus tuos variantus, kurie mano, kad čia yra kažkokie politiniai momentai ar panašūs dalykai. Yra grynai techninis dalykas, grynai išplaukiantis iš mūsų Konstitucijos. Aš kreipiausi į Seimą ir gavau pono J.Žilio, dabar Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininko, išaiškinimą, tada jis dar buvo Juridinio skyriaus vedėjas, kad kaip tik ta tvarka, kuri numatyta mūsų Valstybės kontrolės departamento įstatyme, ir prieštarauja mūsų naujajai Konstitucijai, 67 straipsnio 5 punktui, kuriame yra pasakyta, kad “Seimas gali skirti ir atleisti iš pareigų tik įstatymo numatytus institucijų vadovus”. O kadangi ponas J.Žilys, ir aš jam pritariu, supranta vadovus kaip institucijos vadovą, o ne kitus pareigūnus, tai ir buvo man išaiškinta, kad Konstitucija nesuteikia Seimui įgaliojimų skirti į pareigas ir atleisti iš jų Valstybės kontrolieriaus pavaduotojus, skyrių ir apygardų vyriausiuosius kontrolierius. Ir, norint spręsti šį klausimą, būtina pakeisti Valstybės kontrolės departamento įstatymą. Jeigu aš nebūčiau gavęs iš Seimo tokio atsakymo, tai jau seniai būčiau pateikęs jums svarstyti pavaduotojų kandidatūras arba vyriausiųjų kontrolierių, nes dabar pas mane yra laisvų etatų. Ir visiškai tas manęs nestabdytų, kadangi jūs nuspręstumėt, pritarti ar nepritarti mano teikimui. Bet kadangi man buvo pateiktas toks išaiškinimas, kad aš neturiu teisės teikti jums tokių kandidatūrų, kad tai Konstitucijoje nenumatyta, tai teko priimti tą sprendimą ir pateikti jums šį įstatymo projektą, kuris ir leidžia pradėti dirbti. Ir būtent dėl to aš tribūnoje ir į tuos visus klausimus, man rodos, kartu atsakau ir į tuos klausimus, kurie teigia, kad čia, pateiktame projekte, kažkas prieštarauja Konstitucijai. Atvirkščiai, jis kaip tik išsprendžia Valstybės kontrolės departamento koliziją su Konstitucija, kurioje naujai sureguliuotas pareigūnų skyrimas. O Prezidento institutas įvedamas dėl to, kad Prezidento įstatyme kaip tik ir numatyta, kad Prezidentas gali skirti pareigūnus, numatytus įstatyme. Vadinasi, jeigu mes priimam šiandien už pagrindą šį įstatymą, tai Prezidentas gali, tokią teisę turi pagal įstatymą, ir jis galės skirti pareigūnus. Ne vadovus, o pareigūnus, yra pasakyta. O Seimas, dar kartą galiu pakartoti, skiria tiktai institucijų vadovus. Taip supranta dabartinis Konstitucinio Teismo pirmininkas. Ir jeigu Konstitucijoje taip yra pasakyta, tai būtent dėl to tą koliziją bandoma spręsti būtent šituo įstatymu. Ir todėl aš nesutinku praktiškai su visomis jūsų išreikštomis abejonėmis ir prieštaravimais, o teikiu šitą projektą toliau nagrinėti ir svarstyti, kadangi kaip tik yra atsižvelgta į tai, kas yra dabar naujojoje Lietuvos Konstitucijoje ir kokie yra prieštaravimai su Konstitucija mūsų departamento įstatyme. Tiek būtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Replika. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šitą klausimą ir pritaria gerbiamojo V.Kundroto mintims, kad tai turi padaryti Prezidentas savo dekretu. Tai neprieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKAS.Gerbiamieji Seimo nariai, po baigiamojo žodžio paprastai balsuojama vienaip arba kitaip. Aš skaitau Konstitucijos 67 straipsnį, kur parašyta, kad “Seimas steigia numatytas valstybės institucijas bei skiria, atleidžia jų vadovus”. Atrodytų, kad vadovus atleidžia, o pavaduotojus negali skirti arba atleisti. Tačiau, kai skaitai 84 straipsnį, tai ten nenumatyta (šito straipsnio 13 paragrafas), kad Respublikos Prezidentas teikia Valstybės kontrolieriaus ir t.t. pareigybes Seimui, tačiau irgi niekur nenumatyta, kad Respublikos Prezidentas savo dekretais tvirtina pavaduotojus. Tai yra tam tikras neaiškumas, tą neaiškumą reikės išspręsti Seimui iki trečiojo svarstymo. O dabar pranešėjas siūlo patvirtinti po antrojo svarstymo, o tą teisinę koliziją reikėtų vis dėlto išspręsti, nes nei Prezidento teisėse neįrašyta, kad jis gali skirti pavaduotojus, nei Seimo. Tai, matyt, kaip Seimas nuspręs, taip ir bus. O dabar prašyčiau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po antrojo svarstymo šitam įstatymui? Prašom, galime balsuoti? Prašom, kas už tai, kad būtų pritarta po antrojo svarstymo, spaudžia mygtuką “už”. Už tai, kad būtų pritarta po antrojo svarstymo, balsavo 41 Seimo narys. Prieš - 22, susilaikė 2. Projektui pritarta po antrojo svarstymo. Dabar darome pertrauką iki 17 val. Po pertraukos svarstome 13 arba 14 darbotvarkės punktą, 14 pradėsime. Pranešėjai - G.Vagnorius ir G.Paviržis, dėl rezoliucijos dėl susidariusių kritinių pensininkų ir t.t. Kviesčiau 17 val. visus suinteresuotus asmenis būti, kad paskui nepavėluotumėt, kai reikės balsuoti.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Pareiškimą nori padaryti S.Burbienė. Prašome.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pastaruoju metu savo pasisakymuose kai kurie Seimo nariai naudoja statistikos duomenis, vertindami pastarojo meto ekonominę būklę. Dažniausiai teigiama, kad tai oficialūs Statistikos departamento skaičiai. Tiesa, pensininkų piketo rezoliucijos vienas iš pirmųjų punktų buvo reikalavimas panaikinti Statistikos departamentą. Tačiau mūsų kolega, kuris atstovavo šioje tribūnoje jų interesams, matyt, šiam reikalavimui nepritarė. Todėl drįstu ir aš, remdamasi oficialiais statistikos duomenimis, oponuoti kolegos teiginiams.
Pirmasis kolegos teiginys. “Realus darbo užmokestis per pusmetį (nuo 1992 m. liepos mėn.) sumažėjo tris kartus.” Atsakymas. 1992 m. liepos mėn. realus darbo užmokestis sudarė 60% 1991 m. gruodžio mėn. užmokesčio. 1992 m. gruodžio mėn. - 52% 1992 metų liepos mėn. užmokesčio. O vasario mėn., lyginant su 1992 m. liepos mėn., - 58% užmokesčio.
Antrasis teiginys. “Pramonės produkcijos kritimas buvo didesnis nei realaus darbo užmokesčio.” Atsakymas. Kritimo kreivės beveik sutampa, o tendencija - visiškai. 1993 m. vasario mėn. realus darbo užmokestis sudarė 35% 1991 m. pabaigos, o pramonės produkcijos - 32%.
Trečiasis teiginys. “Pramonės kritimas prasidėjo nuo 1992 m. antrojo pusmečio.” Atsakymas. 1992 m. liepos mėn. pramonės produkcija sudarė 58% 1991 m. gruodžio mėn. lygio. 1992 m. gruodžio mėn. buvo 55% 1992 m. liepos mėn. lygio. Tas pats yra vasario mėn., lyginant su 1992 metų liepos mėn.
Ketvirtasis teiginys. “Infliacija padidėjo 1992 m. antrajame pusmetyje.” Vėliau šis teiginys buvo šiek tiek koreguotas: infliacija su rubliu gerai, su talonu - blogai. Atsakymas. 1992 m. pirmajame ketvirtyje infliacija buvo 159%, antrajame - 32%, trečiajame - 88%, ketvirtajame - 96%. 1993 m. sausio ir vasario mėn. - 20%.
Tenka priminti, kad ekonomika - viena iš inertiškiausių sistemų, o įsuktos infliacijos spiralės popieriniais žvėreliais, kaip matome, sustabdyti nepavyks.
Penktasis teiginys. “Kainos sparčiau kilo 1992 m. antrajame pusmetyje nei iki to.” Atsakymas. 1992 m. liepos mėn., palyginus su 1991 m. gruodžio mėn., kainos išaugo 4 kartus. 1992 m. gruodžio mėn., palyginus su 1992 m. liepos mėn., - 3 kartus. 1993 m. vasario mėn., lyginant su 1992 m. liepos mėn. - 3,5 karto. Taigi skaičiai byloja, jog ne visada garsiai ir užtikrintai pareikšti teiginiai yra neabejotini. Deja, ne kiekvienas tą supranta arba nenori suprasti. Prisiminkime, kaip praėjusių metų vasarą premjeras, dabartinis Seimo narys, per televiziją paskelbė, kad pramonės produkcija per 1992 m. pirmąjį pusmetį krito 2%, o statistika teigianti neteisybę. Tačiau vėliau buvo įrodyta, kad statistika buvo teisi ir pramonės produkcijos lygis krito per pusę.
Siūlau iš tokių klaidų pasimokyti, arba prie kiekvieno Seimo nario gali tekti statyti statistikos inspektorių.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Seimo nare. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo Seimo nario J.Tartilo, kuris norėtų daryti pareiškimą. Kadangi jūsų pareiškimas, gerbiamasis Seimo nary J.Tartilai, apie Vilniaus tarybą, tai gal jūs sutiktumėte paskaityti, kai svarstysime 15 klausimą. Gerai?
Dabar nori kalbėti, man atrodo, labai tinkama tema, kadangi svarstysime 14 darbotvarkės punktą, Lietuvos pensininkų sąjungos “Bočiai” respublikinės tarybos narys ponas V.Dumšaitis. Ar Seimo nariai neprieštarauja? Prašome, pone V.Dumšaiti.
V.DUMŠAITIS. Labas, gerbiamieji Seimo nariai, pone Pirmininke! Man ponas Č.Juršėnas pasiūlė. Čia jau iš mūsų daug kas kalbėjo. Aš jokių skaičių čia jums nevardysiu. Aš tiktai du skaičius turiu. Mes, “Bočiai”, truputį apgailestaujam, kad ne mes suruošėme šitą piketą, o atsirado žmonių, kurie suruošė. Ten man viskas labai patiko, be kelių negražių dalykų. Ten kepurė nulėkė kažkam. Bet aš su ponais policininkais kalbėjausi. Jie sakė, kad maždaug žino, kas čia šitą organizavo. Tai gaila, kad ne mes. Mes ėjome kitu keliu. Mes rašėm raštus, reikalaivimai mūsų panašūs, beveik vienodi. Ir ponui G.Paviržiui į Seimą, ir į ministeriją, bet jie kažkur stalčiuose. O kai atėjo žmonės, kažkaip reikalas pajudėjo. O reikalas tikrai rimtas.
Štai, pavyzdžiui, aš nieko užgauti nenoriu, bet aš noriu linksmai su jumis pasišnekėti. Pirmojo svarstymo metu aš prieinu prie pono R.Visokavičiaus ir sakau, kad tikrai čia reikalas rimtas. Na, pavyzdžiui, iš pensijos vidutinėms cigaretėms, ne pačioms brangiausioms, neužtenka. Man ponas R.Visokavičius sako: o jūs nerūkykite. Na, jeigu aš pasakyčiau, kad man, pavyzdžiui, iš pensijos kukliai pavalgyti užtenka, o butui neužtenka, tai kaip tada? Už butą nemokėti? Na, čia galima ginčytis ir ginčytis, ir čia galo nebus. Reikia kažką daryti. Čia rimta.
Dabar du skaičiai yra15 ir 20. Na, lyg visą laiką buvo 20 daugiau negu 15. O dabar mielai sutikčiau, kai čia tas pakėlimas buvo, mano pensijos 20% atiduoti už tą 15% geros algos pakėlimą ir dar pensiją pridėčiau. Ir man tai jau gal ir užtektų. Tai vėl. Svarbiausia, na, mums reikia kaip nors dirbti, vienytis reikia, nesiginčyti. Kiek dabar ginčų yra, kai mes ten pas savo pensininkus į kaimą nuvažiuojame. Sugriovė, sugriovė ir sugriovė. Gerai. Kas sugriovė? Mes tiksliai žinom, kad ūkius, kolūkius, tarybinius ūkius sukūrė viena partija. Dabar griovė. Dabar daug partijų yra. Tai aš norėčiau... Nežinau, ar čia Statistikos departamentas, ar dar kokia įstaiga... Čia jūs nuspręsite. Paprašyti jūsų visų, kad... Štai kas ten Lenino kolūkį sugriovė? Kas buvo pirmininkas? Tas ir tas. Kokiai partijai priklausė? Žinoma, jeigu ten kas truputį sumaišė kišenes, jeigu dar galima ką rasti, reikia paprašyti, kad būtų padėta į vietą. Ir svarbiausia, kad mes būtume krūvoje. Ir kvieskite jūs žmones, juk žmonės laukia šito. Aš nesakau, kad jie dabar nedirba, bet kai pamatys, kad viršuje šitaip, na... Dirbti, dirbti, dirbti reikia.
Dabar aš ponui G.Paviržiui turiu pastabą. Naujienos... Kaip ten, “Nuomonės ir naujienos”? Dviese pasišnekėjo, bet ten nei iš mūsų atstovo nebuvo, nei nebuvo kitos nuomonės. Ten buvo kita nuomonė. Tai kitą kartą jau pakvieskite, kad būtų dvi nuomonės. Žiūrovams irgi įdomu bus.
Dabar mano dovana jums! Paklausykite! Dieve mano, kokios eilės! Tremtinys poetas Vytautas Cinauskas.
Paplak dar truputį, širdie,/ Ir akys dar pabūkite šviesios,/ Palauk, dar neskubėk, mirtie,/ Išvest į nebūties pavėsį./ Pakilk iš pelenų, viltie, kibirkštimi neužgesinta,/ Prabusk, nubuožinta mintie, guita tiek metų ir slopinta,/ Nugrimzk į praeitį, tremtie, pilna žiaurumo ir patyčių,/ Bet viską saugok, atmintie, kaip saugojai paveikslą Vyčio./ Per amžius būk, gyva tauta, tvirta kaip ąžuolas Stelmužės,/ Išgirsk, atgimstanti karta, Tėvynės laisvės varpo dūžį,/ Paplak truputį dar, širdie, ir akys dar pabūkit šviesios.
Dėkui jums.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamajam ponui V.Dumšaičiui.
2sesija 15 p. Svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 14 darbotvarkės punktą. Rezoliucijų “Dėl susidariusios kritinės pensininkų ir kitų socialiai remtinų asmenų socialinės būklės ir neatidėliotinų priemonių jai pagerinti” ir “Dėl pensijų ir pašalpų indeksavimo” projektus. Kviečiame į tribūną Seimo narį F.Kolosauską, kuris praneš, kaip vyko diskusija tarp abiejų rezoliucijų autorių ir ką jie siūlo Seimui.
F.KOLOSAUSKAS. Laba diena, Seimo nariai! Jūsų sudaryta laikinoji komisija šiandien tris kartus buvo susitikusi prieš darbą ir pertraukų metu. Buvo iškviesti atstovai iš Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir Socialinių reikalų ministerijos. Mes ilgai ir nuobodžiai diskutavome, ieškojome kompromisų. Bendros rezoliucijos sudaryti nepavyko. Mums dabar reikėtų apsispręsti. Yra du rezoliucijos projektai ir vienas nutarimo projektas, kurį paruošė Lietuvos bankas, dėl mokėjimo dokumentų pateikimo įmonių tarpusavio skolų įskaitai atlikti. Tas veiksmas leistų pono G.Vagnoriaus rezoliucijos 6 punkte numatytam teiginiui rasti atitinkamų lėšų įmonių veiklai pagyvinti. Taip pat pagyvintų atlyginimų augimą ir gautų papildomų lėšų į “Sodros” biudžetą. Atitinkamai būtų galima indeksuoti pensijas ir pašalpas socialiai remtiniems žmonėms. Taip pat mums dabar reikėtų apsispręsti, prie kurios rezoliucijos mes sustojam. Dalyvauja salėje Lietuvos banko valdytojo pavaduotojas gerbiamasis K.Ratkevičius. Jis turi atsinešęs banko balansą, visus skaičius. Jeigu Seimo nariai norės, gali paklausti banko valdytojo pavaduotojo. Jis skaičiais galės pailiustruoti, kokie banke yra pinigai šiuo momentu. Tai aš prašyčiau pirmininkaujantį paklausti Seimo narių, kaip mes elgsimės toliau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau ir pranešėjo paklausti. Mano rankose yra keli dokumentai, t.y. dvi rezoliucijos. Viena trumpa - dėl pašalpų ir pensijų indeksavimo. Čia turbūt ne apie tai kalbama ar apie tai?
F.KOLOSAUSKAS. Apie tai.
PIRMININKAS. Kita rezoliucija yra dėl susidariusios kritinės pensininkų ir kitų socialiai remtinų asmenų socialinės būklės, kurią pasirašė apie 10 Seimo narių. Na, ir dar viena rezoliucija - dėl pensijų, pašalpų indeksavimo. Dar viena rezoliucija.
F.KOLOSAUSKAS. Ta, kuri G.Paviržio pasirašyta, taip?
PIRMININKAS. Laikinoji komisija pateikia.
F.KOLOSAUSKAS. Na, tai šita, šita.
PIRMININKAS. Viena yra G.Paviržio, o kita yra laikinosios komisijos.
F.KOLOSAUSKAS. Tai G.Paviržio dabar jau galima neskaityti. Reikia laikinosios komisijos ir šitą, kurią pasirašė gerbiamasis G.Vagnorius, ir čia dar kiti.
PIRMININKAS. Tai jūsų siūlomi variantai tokie: arba priimam rezoliuciją kaip pagrindą, ar kaip nors kitaip rezoliuciją, kurią pasirašė apie 10 Seimo narių, arba priimam tą kitą trumpesnę rezoliuciją ir dar nutarimą, kurį paruošė Bankas.
F.KOLOSAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Galiu tik painformuoti gerbiamuosius Seimo narius (aš klausiau Juridiniame skyriuje), kad dar nėra išvados, tačiau jie perskaitė, pasakė žodžiu, kad šis nutarimas gali būti svarstomas nustatyta tvarka Seime. Žodžiu, žodinę išvadą jie tokią davė. Tai aš dabar tiesiog norėčiau, kad Seimo nariai pasiūlytų, už kurią rezoliuciją reikėtų balsuoti, už kurį dokumentų komplektą reikėtų balsuoti. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš būtent ir norėjau dar kartą pasiūlyti variantą. Aš norėčiau pasiūlyti pirmąjį balsavimą, na, tokį fakultatyvinį ar pan. Vadinasi, ar pasirenkame toliau svarstyti, remti G.Vagnoriaus pateiktą projektą, ar kitą dviejų dokumentų komplektą. Ir pasisakytume dėl balsavimo motyvų už kiekvieną iš tų variantų, o toliau elgtumės priklausomai nuo šito pasirinkimo.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs siūlote alternatyviai pabalsuoti, o prieš tai pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Ar visiems Seimo nariams būtų priimtinas toks siūlymas? Priimtinas, taip? Tai gerai, prašome, gerbiamieji Seimo nariai - yra du dokumentų komplektai. Yra rezoliucija, kurią pasirašė apie 10 Seimo narių, ir yra kita trumpa rezoliucija, kurią pasirašė laikinoji komisija, su nutarimu. Taigi prašome, gerbiamieji Seimo nariai, kas norite kalbėti dėl balsavimo motyvų, maloniai prašome kalbėti. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Prieš pasirenkant vieną iš šitų sprendimų, aš norėčiau pastebėti, kad vis dėlto vienas iš tų teiginių, kuriame kalbama apie 50% Lietuvos valstybinio banko išduotų kreditų palūkanų atidavimą šitam fondui... Aš norėčiau, kad duomenis vis dėlto iš Banko balanso pateiktų čia esantis K.Ratkevičius. Mes tada iš karto matytume vis dėlto, koks tas šaltinis iš tiesų yra, koks jo dydis. Antra. Tai besiaiškinant šitoje grupėje, kokia yra priežastis, kad įskaitos, kurias Lietuvos bankas organizavo keletą kartų, duoda labai mažą efektą, o išdalytoje medžiagoje yra pateikti skaičiai, paaiškėjo, kad įmonės labai nenoriai dalyvauja toje įskaitoje. Todėl iškilo mintis priimti nutarimą, kuris priverstų visas valstybines ir valstybines akcines įmones pateikti bankams visus savo įsiskolinimų dokumentus. Tik tokiu atveju būtų galima atlikti įskaitą, kuri išspręstų šitą klausimą pagal tos dienos būseną.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar jūs sutiktumėte dabar išklausyti, dar prieš svarstant dėl balsavimo motyvų, Banko informaciją, o paskui tada kalbėsime už vieną arba kitą dokumentų komplektą. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Negalima suplakti dviejų klausimų. Įskaitos ir bankų problema turi būti nagrinėjama, bet turi būti nagrinėjama ne tik tam, kad mes rastume šaltinių šiandieną pensijoms kompensuoti arba indeksuoti. Tai yra metodiška problema ir daug rimtesnė. Ar mes turime teisę priimti sprendimą, kad įmonės bankams atiduotų? Įmonės gali tarpusavyje vekseliais atsiskaityti. Todėl norėčiau, kad šiandieną spręstume tą klausimą, kuris yra aktualiausias - pensijos, socialiai remtinų žmonių klausimas. Bankui reikia specialaus svarstymo.
PIRMININKAS. Aš norėčiau tik painformuoti gerbiamąją Seimo narę, kad šitas nutarimas, kuris jums išdalytas, šiandien galės būti tiktai pateiktas, o vėliau bus pirmasis, antrasis ir trečiasis svarstymai. Šiandieną apie jo priėmimą jokios kalbos negali būti. Tai aš kviesčiau tada į tribūną... Prašau. Ponas F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Kai diskutavome toje laikinojoje komisijoje, kurioje dalyvavo ir ponas G.Vagnorius, ir ponas G.Paviržis, tai lyg ir konsensu apsitarėme, kad reikia štai daryti taip, kad priverstume vis dėlto įmones dalyvauti šitoje įskaitoje, kad jos atiduotų tuos savo mokėjimo dokumentus, o tada mes rastume atsakymą į rezoliucijos 6 punktą, iš kur mums gauti lėšų. O iš principo mes suteikėm prioritetą pensininkams, mūsų seniems žmonėms remti, didinti pensijas. Jiems prioritetas. O čia, taip sakant, darbo tvarka ieškome lėšų, kaip toliau didinti tas pensijas, kad nebūtų tuščios kalbos ir deklaracija. Aš tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Banko valdytojo pavaduotojau pone K.Ratkevičiau, prašau.
K.RATKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš norėčiau galbūt labai trumpai pateikti keletą skaičių apie tai, kuo disponuoja Lietuvos bankas ir į kokius skaičius galima būtų orientuotis Seimui, jei norima perskirstyti ar nuspręsti kitaip dėl pinigų, esančių Lietuvos banke.
1992 m. balansinis Lietuvos banko pelnas sudaro 4 mlrd. 650 mln. talonų. Iš jų 2 mlrd. 100 mln. yra kursų skirtumas, t.y. apskaitomos pelno sąskaitoje sumos, kurios susidarė dėl to, kad talonas valiutos atžvilgiu, kurią mes turime, kurią mes pirkome, nuolatos nuvertėjo. Todėl yra pelno sąskaitoje apskaitomi tokie pinigai. Ir tie pinigai gali greitai mažėti, jeigu pasikeistų situacija, jeigu talonas pradėtų kilti dolerio ar kitų valiutų atžvilgiu, jeigu būtų padarytos kokios nors reformos, priimti kiti valiutiniai režimai ar pan. Todėl šita suma yra apskaitoma ir yra specialioje sąskaitoje. Mes jos naudoti jokiems tikslams neketiname ir jos nenaudosime. Dabar likęs pelnas - beveik 2 mlrd. 500 mln. yra skirstomas pagal Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, kuriuo yra nustatyta, kokia tvarka Lietuvos bankas turi paskirstyti savo pelną, t.y. 50% nuo šitos sumos arba daugiau kaip l mlrd. 200 mln. yra skiriama rezerviniam kapitalui suformuoti, o kita suma, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos banko pagrindinis kapitalas dar nėra iki šiol suformuotas, yra Lietuvos banko žinioje ir paskirstoma į specialius Lietuvos banko fondus. Aukščiausiosios Tarybos nutarime dėl Lietuvos banko pelno yra numatyta, kad 30% pelno atskaičius į rezervinį kapitalą yra sumokama į valstybės biudžetą, bet nutarimas dėl Lietuvos banko statuto ir pagrindinio kapitalo taip pat numato, kad bankų pagrindinis kapitalas nebus suformuotas, Lietuvos bankas nemoka mokesčių į valstybės biudžetą. Taigi yra tokie pinigai ir galima būtų, žinoma, galvoti apie jų kitokį padalinimą, paėmimą iš Banko ir panaudojimą kitiems valstybės reikalams. Žinoma, kad čia ne dešimtys milijardų, bet tiktai tokios sumos, kurias aš paminėjau. Jeigu susieti su tuo, kas yra numatyta vieno iš rezoliucijos projektų 5 straipsnyje, t.y. 50% palūkanų, gaunamų Lietuvos banke už valstybinius centralizuotus finansinius kreditinius išteklius, paėmimą į valstybės biudžetą, tai ir tokiu atveju, ką mes besuprastume apie tuos centralizuotus finansinius kreditinius išteklius, skaičiai yra tiktai tokie ir tiktai jais galima disponuoti. Kitokių skaičių nėra. Jeigu mes turime galvoje talonų, išleistų į apyvartą, apimtis, dabar jų jau yra virš 25 mlrd. išleista į apyvartą, tai nėra banko pajamos, t.y. kreditavimo šaltiniai. Jų ir kitų šaltinių sąskaita Lietuvos bankas yra suteikęs apie 25 mlrd. kreditų komerciniams bankams.
Norėčiau dar pasakyti, kad, nors mes esame jau gerokai anksčiau pateikę kai kuriuos pasiūlymus dėl normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių Lietuvos banko veiklą, t.y. Lietuvos bankų įstatymą, statutą, ketinam ir ateityje, žinoma, patikslinti šituos pasiūlymus. Norint spręsti Lietuvos banko pinigų perskirstymo klausimus, žinoma, pirmiausia reikia peržiūrėti ir pataisyti priimtus normatyvinius dokumentus, kuriais vadovaujasi Lietuvos bankas. Tie dokumentai, žinoma, yra pasenę, ir mes elgiamės taip, kaip yra nustatyta Aukščiausiosios Tarybos. Mūsų santykiai su valstybės biudžetu apsprendžiami per mokesčius iš pelno, o ne pajamų atskaitymu į biudžetą ar kokių nors kitokių lėšų, kitokių šaltinių paėmimu į biudžetą. Žinoma, Seimas gali spręsti įvairiai, bet tais klausimais reikėtų paruošti atitinkamus pasiūlymus ir juos svarstyti, priimti atitinkamus sprendimus.
Na, dėl to, dėl rezoliucijos projekto 6 dalies, dėl įskaitų, galiu tiktai tiek pasakyti - Lietuvos bankas nuolatos tas įskaitas darė. Praeitais ir šiais metais atliko dvi užskaitas. Noriu tiktai pakartoti, ką kartojau ne vieną kartą ir Aukščiausiojoje Taryboje, - pasikeitė sąlygos iš esmės įskaitoms atlikti. Kai buvo viena tarybinė valstybė, vienas “gosbankas”, tai ten buvo galima perdėlioti iš vienos kišenės į kitą, duoti nurodymus ir užtikrinti automatišką vykdymą nesiklausiant, niekam nieko nepasakius, o nusprendus kažkur Vyriausybėje arba Aukščiausiojoje Taryboje. Dabar sąlygos yra labai pasikeitusios, ir mes šitaip pasielgti negalim. Įskaitų atlikimas su kitomis valstybėmis neturint bendros valiutos praktiškai yra neįmanomas. Įskaitų atlikimas viduje išduodant kreditus reikalauja labai didelių kreditinių išteklių, ir, žinoma, pasekmės būtų labai negeros ta prasme, kad papildomų pinigų davimas ūkiui ir komerciniams bankams visgi infliacijos procesą dar labiau pagilintų. Tos įskaitos, kurias mes atliekam, t.y. elektroninių mašinų pagalba ieškoti tų užsidarančių ratų, kai vienos įmonės skolingos kitoms, gali duoti efektą tiktai tuo atveju, jeigu būtų dalyvaujama šitose įskaitose. Kaip mes pateikėme čia informacinėje pažymoje, noro dalyvauti šitoje įskaitoje nėra. Bankas ir komerciniai bankai praktiškai neturi kokių nors prievartos priemonių nurodyti įmonėms, kad jos pateiktų mokėjimo dokumentus, atsiskaitytų už gautą produkciją ar suteiktas paslaugas. Manytume, kad Seimo nutarimas galėtų, matyt, priversti įmones pateikti šituos dokumentus. Kreditų išduoti mes neketinam, tai reikėtų atskirai svarstyti - apie kreditų išdavimą įmonėms ir šitiems tikslams, bet, priėmus tą nutarimą, tikimės, kad tam tikras efektas dėl skolų sumažinimo, be abejo, būtų. Tokia gal būtų mano informacija.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Banko valdytojui. Seimo narys G.Paviržis. Prašome.
G.A.PAVIRŽIS. Aš norėjau palaikyti tą mintį, kurią dėstė gerbiamasis F.Kolosauskas ir Seimo narys A.Rudys, ir siūlė, kad dabar mes apsistotume prie šitos vienos rezoliucijos ir šio nutarimo svarstymo. Kadangi bendroj komisijoj mes, svarstydami ir nagrinėdami tuos dokumentus, kuriuos buvo pateikęs ir Bankas, ir Finansų ministerija, na, ta bendra komisija įsitikino, kad vis dėlto tie skaičiai, kurie parodyti Seimo nario G.Vagnoriaus rezoliucijoje, 1, 4 punktuose, jie nėra visai realūs dėl to, kad 5 ir 6 punktas, kitaip sakant, finansavimo šaltiniai nėra visai realūs. Tą mes girdėjome dabar ir iš Banko valdybos pirmininko pavaduotojo pranešimo. Na, nutarime siūlomos kai kurios šitos priemonės, kurios galbūt padėtų kaip nors likviduoti atsiskaitymų skolas tarp įmonių, be abejo, galėtų pagyvinti ir apyvartą, ir patį gamybos procesą . Todėl toks siūlymas turbūt yra priimtinas. Man tiktai kiltų abejonės, kaip mes praktiškai... Ką tai reiškia - asmeniškai atsakingi už tų dokumentų pateikimą direktoriui ir buhalteriui, kokių sankcijų galima imtis jų atžvilgiu? Man nelabai būtų aišku. Bet tai yra šių dviejų dokumentų svarstymo objektas ateityje.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome dėl balsavimo motyvų. Dar Seimo narys G.Vagnorius, kaip vienos rezoliucijos autorius. Prašome.
G.VAGNORIUS. Ar aš negalėčiau apibūdinti visų trijų dokumentų?
PIRMININKAS. Prašome, aš jums norėjau suteikti žodį, kaip vienos iš rezoliucijų autoriui.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš norėčiau pasisakyti.
PIRMININKAS. Gerai, bet po minutės, po Seimo nario G.Vagnoriaus.
BALSAS IŠ SALĖS. Ar dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Kaip mes čia dabar darom? Čia yra tas nutarimas dėl užskaitų. Tai turbūt šito nesvarstom?
PIRMININKAS. Ne ne, dabar rezoliucijas, o paskui, jeigu įrašysim į darbotvarkę, svarstysime nutarimą, bus jo pristatymas, kitaip sakant, eilės tvarka. Prašome. Dabar Seimo narys G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, be abejo, visi tie trys dokumentai yra tarpusavyje susieti. Tai pirmiausia aš norėčiau pasakyti, kad mes iš tikrųjų radom konsensą dėl vieno dokumento, kuris labai svarbus ir, manau, sudaro galimybes spręsti vėliau ir kitas problemas, t.y. pritarėm nutarimui dėl mokėjimo dokumento pateikimo įmonių tarpusavio skolų įskaitai atlikti. Ir jeigu atkreipėm dėmesį, tai rezoliucijoj 6 punktas kaip tik apie tai ir kalba. Tai šitam nutarimui mes pritarėm. Tačiau aš, pavyzdžiui, perskaitęs negaliu šito nutarimo 5 punktui pritarti, nes tas 5 punktas iš esmės reiškia, kad šitą nutarimą reikia išmesti į šiukšlių dėžę, dar nepradėjus jo realizuoti. Man atrodo, kad 5 punkte kaip tik ir parašoma nieko nedaryti, nes aš dar nežinau nė vieno atvejo, kai įskaitos yra atliekamos nesuteikiant kreditų. Ir jeigu vyresniojo amžiaus finansistai, bankininkai galėtų paneigti tai, tai aš būčiau labai laimingas. Bet, kiek aš žinau, visais laikais įskaitos buvo atliekamos suteikiant kreditus: techninius kreditus ar kokius nors kitokius. Jeigu iš tikrųjų kyla noras išspręsti tą problemą, tai, be abejo, nutarimo 5 punktą reikia išbraukti, o vietoj jo įrašyti taip, kaip reikia, t.y. išduoti techninius kreditus, po to, išduodant likučius, apiforminti kreditų sutartis. Taip paprastai yra daroma. Man atrodo, kad kai kurie bankų vadovai galbūt šituo nutarimu nori pademonstruoti, kad nieko negalima padaryti, ir pateisinti tai, kad nebuvo nieko daroma. Man atrodo, kad čia truputį yra gudraujama, ir aš norėčiau atkreipti Banko naujojo vadovo dėmesį, kad vis dėlto tokius klausimus reikėtų pristatinėti jau naujiems bankų vadovams, kurie suinteresuoti parodyti, kad galima kitaip padaryti.
Dabar dėl pačios rezoliucijos. Norėčiau pasakyti, kad pačiai pradžiai lėšų suteikia 6 punktas ir taip pat - 5 punktas. Banko valdytojo pavaduotojas pateikė netikrą situaciją. Norėčiau jums priminti, kad dabartinis Banko valdytojas ponas R.Visokavičius buvo pateikęs tokius skaičius:” Litimpex” banke yra investuota 10 mln. rublių Vyriausybės, t.y. valstybės, lėšų ir tai per pusantrų metų davė 290 mln. palūkanų. Atkreipkime dėmesį, 10 mln. davė 290 mln. palūkanų. Dabar Lietuvos banke tokių valstybės lėšų, kaip ką tik paminėjo Banko pirmininko pavaduotojas, yra 20+25 mlrd., taip? Kitaip tariant, tie 20+25 mlrd., kurie šiuo metu yra. Be abejo, praeitų metų vidurkis buvo kitoks - mažesnis, bet irgi buvo arti 20 mlrd. Jis teigė, kad davė tik 2 mlrd. palūkanų. Tada aš norėčiau paklausti, o kur dar yra kiti 20 mlrd. palūkanų? Jeigu iš tikrųjų tie 20 mlrd. davė palūkanų tik 2 mlrd., tai, vadinasi, kažkas tuos 20 mlrd. pasiėmė. Bet aš netikiu, kad ten kas nors pasiėmė tuos pinigus. Man atrodo, kad tie pinigai yra. Ir, be abejo, aš sutinku, kad tie pinigai neturi būti skiriami vien tik pravalgymui, bet vieną kitą milijardą - kiek reikia pradžiai, kol užsisuks mechanizmas, panaudoti tikrai galim ir jokių abejonių nekyla.
Dabar dėl 6 punkto. Finansų ministro atstovas yra prisipažinęs, ir mes tą žinom, kad nemokos šiuo metu sudaro apie 13 mlrd. Kitaip tariant, yra pinigai, kurių mes nepaėmėme. Bet jie yra realūs pinigai, kadangi realios prekės. Nesunku paskaičiuoti, kad, jeigu tai yra apie 13 mlrd., tai apie 30 mlrd. yra negautos įmonių lėšos. Dauginkime iš 30% socialinio draudimo ir mes pamatysime, kad apie 10 mlrd. lėšų per socialinio draudimo mokesčius yra negauta į pensinį fondą. Tai, kitaip tariant, atlikus įmonių užskaitas, socialinio draudimo fondas gautų apie 10 mlrd. talonų, o biudžetas - apie 13 mlrd. įplaukų. Tai jau nieko daugiau nedarant tuos pinigus galima pasiimti. Aišku, ne man yra patarinėti, kaip tai daryti, bet aš manau, jūs suinteresuoti ir tą padarysit.
Dabar dėl kitų punktų. Aš jau ne kartą minėjau, kad aš nesu šalininkas, kad pensininkams ir darbuotojams atlyginimai būtų padidinami vien tik paprasčiausiai paimant iš biudžeto lėšas ir išmokant didesnes pensijas arba atlyginimus, nes aš gerai žinau, kad biudžete tokių lėšų nėra. Todėl mūsų rezoliucija kalba ne vien tiktai apie pensininkus, bet ir apie darbo užmokesčio fondą, taip pat būdą, kaip įmonėms atgauti savo pinigus už parduotą produkciją, kaip sutvarkyti finansų sistemą, kaip atstatyti įmonės pajamas, finansus, kartu duodant impulsą ir pramonei, kuri šiandien smunka ne dėl kokios nors blokados, ne dėl kokių nors kitokių giluminių priežasčių, o dėl paprasčiausios priežasties, kad įmonės, neatgaudamos pinigų, neturi už ką pirkti žaliavų ir paprasčiausiai negamina. Tai, vadinasi, ir technines problemas, ir finansines bankines problemas sprendžiant taip, kaip dabar - kiekvieną mėnesį pramonės produkcija krenta po 12 ar 13%. Be reikalo krenta, nes mes galime labai drąsiai nuo antrojo ketvirčio turėti po 13, po 15% gamybos prieaugio. Tai yra įmanoma padaryti ir reikia daryti!
Kokie mano siūlymai? Be abejo, mums reikia įrašyti ir ypatingos skubos tvarka ar skubesne tvarka patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą dėl mokėjimo dokumentų pateikimo įmonių tarpusavio skolų įskaitai atlikti, be abejo, be 5 punkto arba jį reikia iš principo visiškai kitaip suredaguoti. Kartu mes, aišku, turime pateikti vieną arba kitą rezoliuciją. Čia šiuo atveju yra lyg dvi rezoliucijos: viena, kurią pateikė kai kurie laikinosios komisijos nariai dėl pensijų ir pašalpų indeksavimo, bet ji, man atrodo, yra daugiau deklaratyvi, populistinė rezoliucija. Ir jeigu mes tik tuo apsiribosim, aš bijau, kad pensininkai nieko negaus, tiktai mes visi nusiraminsime, kad viskas vyksta, o kartu ir įmonės nieko gero iš to neturės, ir darbuotojai negaus normalių atlyginimų. Todėl aš siūlyčiau visgi grįžti, antrą dokumentą priimti - mūsų rezoliuciją. Aš sutinku, kad 1 punktą iš tos alternatyvios rezoliucijos galime įrašyti į mūsų rezoliuciją vietoj mūsų 1 punkto, t.y. pradėti nuo šitų punktų. Toliau tęsti taip, kaip mūsų yra parašyta. Mes sutinkame, kad terminą galima nukelti, kadangi jau balandžio mėnuo yra prasidėjęs, galim nukelti gegužės mėnesiui, bet aš noriu ir siūlau jums priimti tą rezoliuciją ne vien tik todėl, kad padidintume pensijas, bet dėl to, kad pasinaudojus ta proga, kai iš tikrųjų yra sunki situacija ir visi ieško būdų, kaip tai išspręsti, t.y. užsukti visą mechanizmą, o tada mes turėsime lėšų ne vienam mėnesiui, turėsim lėšų ir antram, ir trečiam, ir ketvirtam ketvirčiui. Jeigu mes tiktai paskirstysime tuos likučius, gavę, suformavę iš užskaitų keletą milijardų, tai mes per vieną mėnesį išdalinsime, o kitą mėnesį jau nieko neturėsime. Tai mano siūlymas būtų visgi apjungti tas dvi rezoliucijas dėl pašalpų ir pensijų indeksavimo, priimti bendrą, o nutarimui dėl mokėjimo dokumentų pateikimo mes pritariam. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Seimo narys A.Sadkauskas dėl vedimo tvarkos.
A.SADKAUSKAS. Ar galima, gerbiamasis pirmininke, dabar dar kartą paprašyti gerbiamojo K.Ratkevičiaus, kad jis atsakytų į štai šitas pono G.Vagnoriaus kalbas? Kaip specialistas atsakytų, o tai čia pučia, pučia kažką mums, visai neaišku!
PIRMININKAS. Prašome nekalbėti “pučia”, o pakeisti tokius žodžius. Aš manau, kad ponas K.Ratkevičius dar turės progos atsakyti, bet po to, kai pakalbės Seimo nariai. Seimo narė E.Kunevičienė. Prašome.
E.KUNEVIČIENĖ. Šiandieną aš į jus kreipiuosi ir prašau antrą kartą. Tą dariau praeitais metais balandžio mėnesį ir sakiau Aukščiausiajai Tarybai - pinigai yra pavojingesni už ginklą. Iš ginklų šaudo - matai kas. Per pinigus sužlugdys visą Lietuvos ūkį - nežinosim kas. Tie, kurie praeitais metais dirbo, žino šitą, ką aš sakiau. Ir žino, ką šiandieną turime. Ne G.Vagnorius ir ne E.Kunevičienė kalta, o kalta Aukščiausioji Taryba, kad praeitais metais visiškai nekreipė dėmesio į tai, ką sakėm: finansų sistema per Lietuvos banką bus sužlugdyta. Šiandieną mes jums siūlome atkreipti dėmesį, nepretenduojam į jokius pranašus, bet jūs gelbėkite Lietuvos ūkį! Ponas K.Ratkevičius kalbėjo taip pat, kaip praeitais metais kalbėjo V.Baldišis. Lyg ir Lietuvos banke iš viso nėra valstybinių lėšų, lyg ir ten yra tik privati kišenė. 50 ar 40 mlrd. - tai jų lėšos, už kurias jie gali neimti palūkanų, gali atiduoti komerciniams bankams be palūkanų, o anie tegul plėšia po šimtą, po šimtą penkiasdešimt procentų palūkanų. Girdėjote, ką vakar komercinis bankas pasakė? Per ketvirtą ketvirtį jie dividendus gavo keturgubai nuo tos sumos, kurią turi investavę. Iš kur tie dividendai atsirado? Ne iš mūsų valstybės lėšų, ne iš mūsų santaupų visų? Lietuvos banke nieko nėra, tai yra Lietuvos žmonių santaupos. Ir šiandieną bankininkas kalba, kad yra padaryta 25 mlrd. lėšų emisija, bet tai yra ne Lietuvos pinigai, o kredito resursai. Ką gi reiškia kredito resursai? Taigi jie ir pasirodo balanse kredite. O kieno gi nuosavybė? Pono K.Ratkevičiaus, R.Visokavičiaus ar V.Baldišio? Čiagi Lietuvos žmonių nuosavybė, Lietuvos žmonių nuosavybė! Ir jūs paimkit tik 50% nuo 25 tokias palūkanas, kurios dabar yra. Atsimenat, kai biudžetą tvirtinot, aš jums sakiau, kad 10%. Nei ponas A.Rudys, nei kiti šito nemokėjo suskaičiuoti. Šiandien jums pateikti konkretūs skaičiai - 25 mlrd. talonų emisija. Tai jūs gi suprantate, - jeigu padarė emisiją, tai čia yra valstybės pinigai, o į biudžetą jie neatiduoti. Tai kieno gi jie? Tegul atsako ponas K.Ratkevičius.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas K.Ratkevičius ruošiasi atsakymams. O aš tik į pirmąją dalį norėčiau reaguoti, ponia E.Kunevičiene. Jūs sakėte, kad jus kažkas kaltina. Jūsų niekas nekaltina. O kaip pamenate, šiandien iš ryto ponas A.Bendinskas netgi sakė, ruošė rezoliuciją, kuria žada duoti atkirtį visiems, kurie jus neteisingai puola. Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Bet galbūt balandžio 1oji?
PIRMININKAS. Ne. Jis nuoširdžiai kalbėjo, man atrodo. Ponas A.Bendinskas nemoka balandžio 1ąją juokauti. Seimo narys G.Paviržis. Prašome. Jūs jau nebesiruošiate kalbėti? Seimo narys K.Antanavičius. Prašome.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto negaliu pritarti štai tokiam svarstymo būdui, kada svarstomi dokumentai, vienas, antras, trečias. Jeigu jie taip tarpusavyje susiję, tai turim priimti sprendimą, kad įrašytume į darbų programą nutarimą dėl mokėjimo dokumentų pateikimo ir pradėti jo svarstymą prieš tai, kad priimtume vieną ar kitą rezoliuciją. Dabar klausimai tik per pinigus susiję, o per pinigus mes visi, visa Lietuva susijusi. Tai arba tą svarstom, arba aną svarstom. Dar sykį norėčiau akcentuoti, kad jeigu iš tiesų negalim priimti nė vienos rezoliucijos, nepriėmę nutarimo dėl tų atsiskaitymų, tai tada ir priimkim tokį sprendimą, kad ypatingos skubos tvarka priimam šitą nutarimą dėl atsiskaitymų, ir tada sprendžiam dėl rezoliucijų.
Na, o dėl to nutarimo vėlgi galėčiau pasakyti, kad jis parengtas visiškai nekvalifikuotai ir tiktai vėlgi tam, kad būtų popieriukas. Ką reiškia įpareigoti įmonės darbuotojus, buhalterius ir t.t.? Nulis, nieko nereiškia. Jeigu Seimo nutarimas, turi būti aiškiai nustatyta, kuo jie atsako. Atskaitymai iš jų sąskaitos, atskaitymai iš jų atlyginimų ir t.t. Tai tada bus įpareigojimas. O šitas tai čia yra taip sau, kad atsirašinėtų.
Taigi aš norėčiau prašyti, kad apsispręstume, ką svarstome. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes dabar nutarimo tikrai nesvarstome, nes jis dar nepateiktas.
K.ANTANAVIČIUS. Bet visi svarsto.
PIRMININKAS. Jis yra išdalintas. Visi svarsto, tai nekartokime kitų klaidų.
Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš visiškai sutinku su gerbiamuoju K.Antanavičium, kad šita norma yra tokia šiaip, ją reikia labai konkretinti ir turbūt susieti su administraciniu kodeksu ar kuo nors kitu.
Antras dalykas. Aš visiškai pritariu gerbiamajam G.Vagnoriui, kada jis iškelia klausimą dėl 5 punkto. Tai ta prasme, kad, svarstant šitą dokumentą, bus galima apsispręsti, ar lieka tas 5 punktas, ar jo nelieka.
Dabar aš norėčiau dar kartą grįžti prie to ir pasiūlyti. Dokumentai yra pateikti iš karto du. Rezoliucija, kur pasirašė laikinoji komisija, kartu su nutarimu. Ir antras dokumentas yra gerbiamojo G.Vagnoriaus pristatyta rezoliucija. Aš prašyčiau dabar surengti pasirinktinį balsavimą, su kuriuo komplektu arba rezoliucija dirbame toliau. Jeigu mes pasirinksim dirbti su komplektu, tai tada bus galima balsuoti dėl pateikimo, dėl įtraukimo ir dėl visų kitų dalykų.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Aš norėčiau replikos teise pacituoti kai kurias profesoriaus Uosio mintis, kurias jis užrašė ilgokai prieš tą laikotarpį.
“Siekiant pašalinti prekių disproporciją kainomis, būtina jas kelti, bet kainų kėlimu gali būti tik tuo metu pašalinta disproporcija. Bet tai gali ir sužlugdyti gamybą, sukelti dirbtinę perprodukciją. Kad to neįvyktų, tenka kelti darbo užmokestį. Bet tada vėl atsiranda disproporcija, kurios priežastys, esančios gamyboje, pakėlus kainas, neišnyksta. Todėl kova tiek su ūkio disproporcija, tiek su infliacija kainomis yra neefektyvi ir tai ne ta priemonė.
Siekdama neva operatyviai reaguoti į kainų kitimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė indeksavo ir indeksuoja pajamas. Kiek tokia Vyriausybės politika yra populistinė ir patraukli masėms pagal virtuvinį mąstymą, tiek pat ji neperspektyvi ir beprasmiška moksliniu aspektu tautos ūkiui. Iš karto turime Vyriausybės paklausti, kiek laiko ir iki kol tęsis tos “soc. lenktynės” tarp kainų ir pajamų kėlimo? Kas, kada ir kaip pradės šalinti ir pašalins disproporcijos infliacijos gamyboje priežastis? Keldami kainas ir pajamas nei vieno, nei kito nepašalinsime, tad kokia tokios politikos prasmė?”
Tai buvo rašyta ganėtinai prieš tai, praeitais metais, ir matome, į kokią padėtį mes patekome dabar, kada spausdindami talonus mes galvojom labai gerai ir gražiai gyventi.
PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariui M.Pronckui. Ir banko valdytojo pavaduotojas ponas K.Ratkevičius. Trumpą informaciją, ne ilgiau kaip 3 minutes.
K.RATKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nelabai turiu ką daugiau ir pasakyti. Jeigu Seimo nariai netiki banko ataskaitomis, manau, greitai bus galimybė išklausyti Lietuvos banko ataskaitą Seimui ir Revizijos skyriaus ataskaitą. Galiu tiktai dar pailiustruoti, iš tikrųjų 1992 metų ataskaitos yra patvirtintos. Lietuvos banko pajamos - 6,6 mlrd. Jos susidėjo už trumpalaikes paskolas 640 mln., ilgalaikes - 293 mln., už kredito išteklius, suteiktus komerciniams bankams, 2,5 mlrd. ir t.t. Viskas yra išrašyta ir bus tikrinama, ir ne vieną kartą yra žiūrima ir derinama, ir sąskaitų planas, ir įvairios pozicijos, ir su užsienio ekspertais, ir su Tarptautinio valiutos fondo patarėjais, kurie nuolat lankosi Lietuvos banke.
Gerbiamajai Seimo narei E.Kunevičienei galiu pasakyti tiktai tiek, kad aš paėmiau tiktai keletą pozicijų, apie kurias galbūt daugiausia kalbama, kas sudaro Lietuvos banko balansą. Ten pinigų emisija ir kiti straipsniai. Lietuvos banko balansą sudaro daug straipsnių. Ponia E.Kunevičienė galėtų atvykti į Lietuvos banką, galėtume skirti tam laiko ir aiškintis, kokie yra balanso straipsniai, ką jie reiškia, kodėl tokios sumos, iš kur jos yra ir t.t. Čia yra skaičiai. Aš neturiu kitų skaičių ir neturiu kitų komentarų. Jeigu netikima, sunku, žinoma, įrodyti ką nors kitaip. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Banko valdytojo pavaduotojui.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš grįžtu prie Seimo nario A.Rudžio pasiūlyto varianto. Pasirenkame mes šiandien, kurį komplektą toliau svarstome. O toliau svarstymą tęsime, matyt, antradienį, kada jau bus pakeisti dokumentai, atsižvelgta į pasiūlymus ir pan.
Prašome registruotis.
G.VAGNORIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys G.Vagnorius. Prašom prieš tai užsiregistruoti.
G.VAGNORIUS. Man atrodo, kad nutarimas dėl mokėjimo dokumentų surinkimo tai nėra diskutuotinas klausimas. Mes vieningai pritarėm ir nereikia jo traukti į jokius komplektus. Mes tik nepritarėm to nutarimo 5 punktui, kuris sako, kad nieko nereikia daryti. Kitaip tariant, visas nutarimas yra geras, bet 5 punktas nubraukia visą nutarimą. Bet aš siūlyčiau to nutarimo nepriskirti nei vienam, nei kitam komplektui, kadangi dėl jo mes visi vieningai sutarėm, o tiesiog balsuoti ar už rezoliuciją, kuri yra daugiau tokio deklaratyvaus pobūdžio, ar už tą rezoliuciją, kurią mes pateikėm. Mes taip pat sutinkam savo rezoliuciją tikslinti, detalizuoti, jeigu reikia, ir sujungti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary A.Rudy, jūs girdėjote pasiūlymą. Pasiūlymas buvo toks. Seimo narys G.Vagnorius tvirtina, kad jis visiškai ne prieš tą nutarimą, kuris yra pasiūlytas. Ir vienu, ir kitu atveju tas nutarimas gali būti ir turi būti svarstomas. Jūs siūlėte pasirinkti vieną iš komplektų. Vieną arba kitą. Tačiau jūs siūlote pasirinkti vieną iš rezoliucijų dabar, nes nutarimas, atrodo, visiems yra priimtinas. Gal prie šoninio mikrofono, aš, deja, ne taip greitai galiu įjungti, kaip jūs prieisit.
A.RUDYS. Na, aš manau, kad tas komplektas yra alternatyvus šitai pateiktai G.Vagnoriaus rezoliucijai, ir dėl to prašau balsuoti tada...
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė tik dėl vedimo tvarkos, nes jūs jau kalbėjote.
E.KUNEVIČIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
E.KUNEVIČIENĖ. Šiandien turbūt yra pateikti du rezoliucijų projektai, už juos ir reikia balsuoti. O nutarimas - jis galioja ir pirmai, ir antrai. Todėl jis turi būti patvirtintas atskirai.
PIRMININKAS. Aš visiškai pritariu. Aš manau, kad jeigu Seimo nariai pritars rezoliucijai, kurią siūlė Seimo narys G.Vagnorius, paskui bus galima pridėti ir tą dokumentą. Tai nereiškia, kad jis bus eliminuojamas. Tai prašome pasiruošti balsuoti.
Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Tai turėtų būti balsuojama antru balsavimu, kad įrašytume nutarimo projektą į darbų programą.
PIRMININKAS. Taip, čia antru balsavimu bus balsuojama. Pirmiausia dabar pasirenkame rezoliucijas. Taip?
Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už rezoliuciją, kurią siūlo komisija, t.y. trumpąją rezoliuciją, spaudžia mygtuką “už”. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome nekalbėti, nes sumaišysite mygtukus paskui. Kas už ilgąją rezoliuciją, kurią siūlo Seimo narys G.Vagnorius ir daug Seimo narių, spaudžia mygtuką “prieš”. Balsavimas pradėtas, prašome balsuoti.
Taip, pridėsiu dar Seimo nario P.Miškinio, nes neveikia elektronika.
Taigi 47 - už laikinosios komisijos pateiktą rezoliuciją. 32 - už Seimo nario G.Vagnoriaus ir grupės deputatų pateiktą rezoliuciją. Tokiu būdu yra pritarta trumpajai rezoliucijai 47 balsais.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar dėl nutarimo projekto.
BALSAS IŠ SALĖS. Sąrašą...
PIRMININKAS. Prašom nueiti pasiimti sąrašą.
BALSAS IŠ SALĖS. Nėra...
PIRMININKAS. O kur kompiuterininkas? Gerai, aš paleisiu sąrašą, o mes, gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime rankomis tada.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar prašome pasiruošti balsuoti, o gal bendru sutarimu... ir nereikės balsuoti, kad nutarimą, kurį jūs turite, įrašome į sesijos darbų programą ir pradedame svarstymo procedūrą. Laikysime jį pateiktu, pastabos išgirstos. Per pirmąjį ir antrąjį svarstymą nutarimas bus koreguojamas. Ar galima sakyti, kad visi konsensu priimam tokią formuluotę, ar reikalaujate balsuoti? Priimam. Tokiu būdu, matyt, šitą nutarimą, pirmąjį, antrąjį jo svarstymą skelbsime antradienį arba kokiu kitu laiku, kada sutars pateikėjai.
2sesija 15 p. Svarstyti klausimai
Dabar svarstome 15 darbotvarkės punktą. O klausimą laikau baigtu. 15 darbotvarkės punktą. Tai Seimo komisijos padėčiai Vilniaus miesto taryboje bei valdyboje ištirti išvados. Ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Vilniaus miesto tarybos paleidimo ir kai kurių priemonių tvarkai savivaldybėse pagerinti” projektas. Pirmiausia aš norėčiau suteikti žodį ne Seimo nariui J.Karosui, o Seimo nariui J.Tartilui, kuris norėjo šiuo klausimu padaryti pareiškimą. Taip? Prašome, po pareiškimo pradėsime svarstymą, nes prasidėjus svarstymui daryti pareiškimą negalima, o pabaigoje pareiškimas neturi jokios prasmės.
J.TARTILAS. Gerbiamieji kolegos, prašė manęs perskaityti pareiškimą. Kreipimasis į Lietuvos Seimo deputatus.
“Vilniaus visuomenė sunerimusi, kad Lietuvos Respublikos Seimas ruošiasi paleisti Vilniaus miesto tarybą. Vilniaus miesto deputatai patys išaiškino piktnaudžiavimus Vilniaus miesto savivaldybėje ir apie tai informavo Lietuvos Seime sudarytą komisiją padėčiai Vilniaus miesto taryboje bei valdyboje išnagrinėti. Vilniaus miesto tarybos deputatai atleido iš pareigų susikompromitavusius tarybos ir valdybos vadovus ir išrinko naują miesto merą docentą V.Jasulaitį.
Mes, vilniečiai, mitingo dalyviai, remiame Vilniaus miesto merą V.Jasulaitį ir miesto tarybos daugumą bei ryžtingą jos veiklą ir kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimą netaikyti įstatymo “Dėl administracinių teritorinių vienetų tiesioginio valdymo” Vilniaus miesto tarybai paleisti. Tikimės, kad Seimas, vadovaudamasis dora ir teisingumu, netaikys kolektyvinės atsakomybės Vilniaus miesto tarybai ir jos nepaleis. Tikimės, kad Seimas įpareigos Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą išnagrinėti, ar atleistieji Vilniaus miesto savivaldybės vadovai nėra padarę nusikalstamų veiksmų.
Mitingo dalyvių vardu pasirašo Vilniaus darbininkų sąjunga - Kuliešius, Lietuvos pensininkų sąjunga “Bočiai” - Baltakis, Lietuvos Demokratų partija - Miškinis, Vilniaus Sąjūdis Adomaitis, Nepriklausomybės partija - Lisauskas, Sausio 13osios brolija - Bieliauskienė.” Kreipimasis priimtas 1993 m. kovo 31 d. Vilniuje.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui Seimo nariui J.Tartilui.
Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiame į tribūną pranešėją Seimo narį V.Juškų. O dėl vedimo tvarkos dar nori kalbėti Seimo narys V.Bogušis. Vieną minutę.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš Krikščionių demokratų frakcijos vardu nuolankiai prašyčiau, kad šis klausimas būtų transliuojamas per radiją. Pabandysiu argumentuoti kodėl.
Jūs, visi Seimo nariai, esat gavę didžiųjų miestų pirmininkų atitinkamą raštą. Taip pat turite Didžiųjų miestų sąjungos pirmininko A.Balučio pareiškimą. Aš manyčiau, kad šis klausimas yra opus visoms Lietuvos savivaldybėms, kartu jis yra labai svarbus Vilniaus miestelėnams. Taigi labai prašyčiau šį klausimą transliuoti per radiją. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas dėl vedimo tvarkos.
Seimo narys V.Juškus norėtų.
A.SALAMAKINAS. Seimo narys A.Salamakinas.
PIRMININKAS. Palaukit. Seimo narys A.Salamakinas. Dėl vedimo tvarkos.
A.SALAMAKINAS. Gal gerbiamasis V.Bogušis retai būna Seimo posėdžiuose, bet mes gi buvome susitarę, kad neprievartausime radijo ir televizijos, jie tegul patys sprendžia, ar transliuoti, ar ne. Ačiū.
PIRMININKAS. Tačiau Seimo narys V.Bogušis siūlo balsuoti. Taip, turbūt, ne?
Prašome, gerbiamieji Seimo nariai, pasiruošti balsuoti. Tuojau baigiasi sąrašas. Galimas ir kitas variantas, kad radijas padaro įrašą ir transliuoja. Nes jiems dažnai griūva visa programa dėl mūsų nutarimų. Tai gal taip ir sutarsime.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke...
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Mes kaip tik ir norėtume pasiūlyti šitą, kad radijas tegul pats sprendžia, kada ten transliuoti, ir nereikia čia prievartauti su tais balsavimais, kad būtinai transliuotų.
PIRMININKAS. Aš paprašysiu, kad paskambintų...
A.SALAMAKINAS. Ir daryti įrašą ar ne - tegul radijas pats sprendžia.
PIRMININKAS. Aš praprašysiu, kad paskambintų dabar radijo mazgui ir paprašytų padaryti įrašą, paskui paleistų tinkamu jiems laiku. Tinka?
J.BASTYS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bastys.
J.BASTYS. Aš balsavau, tačiau mano pavardė neišskirta baltu šriftu ir nėra jokių rezultatų. Kaip patikrinti, ar sugedo, ar kas nors?
PIRMININKAS. Aš negaliu atsakyti. Matot, nors turiu radioelektroninį išsilavinimą, tačiau neturiu po ranka atsuktuvo, negalėčiau jums atsakyti. Aš manau, kad jūsų balsas nieko ir esmės nepakeitė.
Taip, Seimo narys V.Juškus, kviečiu. O kadangi šitas klausimo svarstymas žada daug netikėtumų, o Seimo Pirmininkas mėgsta stiprius pojūčius, aš prašyčiau, kad jisai mane pakeistų.
V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, aš...
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau. Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Frakcijos vardu siūlau padaryti 5 minučių klausimo svarstymo pertrauką.
PIRMININKAS. Pranešu, kad tai jau antroji ir tuo atveju paskutinė šituo klausimu pertrauka.
Darbotvarkės svarstymas (93.04.01)
2sesija 15 p. Svarstyti klausimai
Gerbiamasis V.Juškau, aš labai atsiprašau, pauzę panaudosim kitos savaitės darbotvarkei aptarti.
Taigi, gerbiamieji kolegos, kita savaitė yra ypatinga, kadangi ikivelykinė savaitė. Todėl siūlymas... Gerbiamieji kolegos, tylos! Todėl yra siūlymas dirbti antradienį ir trečiadienį, t.y. darbo savaitę daryti iš dviejų dienų - antradienio ir trečiadienio. Trečiadienį dar ir dėl tos priežasties, kadangi mūsų, t.y. Seimo, kovo 10 d. yra priimtas sprendimas aptarti švietimo klausimus. Todėl siūlymas konkretus yra toks. Antradienį du posėdžiai, trečiadienį du posėdžiai. Vieną iš jų arba gal net pusantro posėdžio nuo 12 val. skirti išimtinai švietimo klausimams aptarti, kaip kad mūsų buvo balsuota kovo 10 d. Tai tokia būtų darbo tvarka. O ketvirtadienis, penktadienis, šeštadienis, sekmadienis ir pirmadienis - laisvos dienos. Renkamės į posėdį antradienį 12 val., kadangi po šv. Velykų. O komitetai galėtų antradienį posėdžiauti nuo 9 val. arba nuo 9.30 val.
Štai tokie yra siūlymai dėl darbo tvarkos. Ar jie yra priimtini? Tada aš referuosiu darbotvarkę.
Prašom. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Priimtini, išskyrus tai, kad komitetai posėdžiautų iš pat ryto. Na, ką jūs, po Velykų 9 val. neišeis ir atvažiuoti, ir...
PIRMININKAS. Gerai, tai aš siūlau tada nuo 10 val., kad tie, kurie nespės kai ko padaryti po švenčių, pradėtų posėdžiauti 10 val. Kas galės, kas sugebės.
O dabar dėl konkrečių klausimų. Konkretūs klausimai, jeigu jūs turite projektą, yra tie, kurių mes neišnagrinėjom šią savaitę arba anksčiau, ir kai kurie papildomi, kuriuos mes turim pradėti nagrinėti, dėl kurių tariamės frakcijose. Kadangi Vyriausybė yra patvirtinta su bloga ar gera veiklos programa, bet jau Vyriausybę turime, todėl mes jau turime prisiimti savo sesijos darbų programą. Taigi pirmasis klausimas. Toliau mes jau ilgai nagrinėjame įvairius statuto variantus, kaip sakoma, siaurose arba darbo grupėse. Antradienį aš jau jums norėčiau oficialiai, jeigu kas nors neatsitiks, pateikti statuto antrąją dalį.
Yra paruoštas Seimo kontrolierių įstatymas. Mes turime dar vieną instituciją sukurti. Dar praėjusiais metais buvo pradėtas nagrinėti įstatymas, tiesa, laikinasis, dėl valstybės gynybos tarybos. Dabar yra du variantai (ir gerbiamojo S.Pečeliūno variantas), mes šitą irgi turime nagrinėti. Po to eina klausimai, kuriuos mes pradėjome. Dėl neprivatizuoto žemės ūkio turto, muitinių įstatymai, Vilniaus tarybos reikalai, Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo įsigaliojimo pakeitimai, Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimai, Pinigų išleidimo įstatymo pakeitimas, imigravimo kvota, Investicijų banko statutas, kurį atidėjome, ir švietimo reikalai. Be to, mes jau susitarėme, kad pensininkų klausimą po šiandieninio balsavimo, po alternatyvų pasirinkimo taip pat spręsime antradienį.
Taigi štai tokia siūloma savaitės darbotvarkė. Jeigu nėra esminių prieštaravimų, aš siūlau ją aprobuoti, o pirmadienį, kaip paprastai 9.10 val., mes galėsime dar pasitikslinti. Tai yra pirmadienį 10 val. , aš atsiprašau. Prašome. Kas iš Seimo narių dar nori darbotvarkės klausimu pasisakyti? Prašom. K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Pirmiausia tai, ką mes dabar nusprendėme. Įrašyti nutarimą dėl mokėjimo...
PIRMININKAS. Taip, tai šitas jau aišku, aš, pasakydamas apie pensininkus, tai turėjau omeny.
K.ANTANAVIČIUS. Tai čia ne prie pensininkų visai turi eiti, atskiras klausimas. Čia visiškai kitas...
PIRMININKAS. Du klausimai, aišku. Pasitaisau. Prašau. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. O tie klausimai, kurie šiandien nebus apsvarstyti?
PIRMININKAS. Taip. Kurių neužbaigsime, be abejo, irgi. Ir Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Klausimas dėl laikinosios Etikos komisijos, kurio projektas čia yra.
PIRMININKAS. Taigi aš pasakiau, visi šitie dalykai, kurių mes šiandien neužbaigėm arba gal net nepradėsime dėl laiko stokos, jie automatiškai turi įeiti antradienį, trečiadienį. Ir dar čia gerbiamasis kolega A.Sakalas siūlo įstatymo projektą dėl archyvų įstatymo. Taigi ar galime aprobuoti tokią darbų programą? Nereikia balsuoti? Mes ją galėsime pasitikslinti pirmadienį 10 val.
Taigi ačiū, gerbiamieji kolegos.
2sesija 15 p. Svarstyti klausimai
Dabar tęsiame darbotvarkės 15 punkto nagrinėjimą. Dar kartą kviečiu į tribūną Seimo narį V.Juškų. Prašom.
V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos!
PIRMININKAS. Dėmesio! Gerbiamieji kolegos, prašome klausyti!
V.JUŠKUS. Aš pateikiau jau praeitą savaitę kovo 25 d., todėl šiandieną kartotis neturiu jokio noro.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, tik tai, kas, jūsų nuomone, būtina papildomai pasakyti, ir viskas.
V.JUŠKUS. Taip. Aš manau, nebus įdomu ir klausyti pakartotinai. Visa medžiaga, kurią mes gavome iš atskirų organizacijų, yra padauginta, išplatinta, jūs ją turite, todėl taip pat nematau tikslo ją skaityti arba cituoti. Todėl aš siūlyčiau šitokį variantą. Šiandieną išklausyti komisijos narių pasisakymus, suteikti žodį atstovams iš tarybos, t.y. gerbiamajam V.Bulovui ir naujai išrinktam tarybos pirmininkui V.Šapalui, ir po to gal baigiamajam žodžiui trumpai aš ateičiau dar kartą pakalbėti. Ir šiandien tuo apsiriboti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis V.Juškau. Dabar yra jau kompiuteryje įsirašę 16 Seimo narių, dar turiu kai kurių paraiškas raštu. Todėl aš prašyčiau pirmuoju pasisakyti (jisai raštelį parašė) gerbiamąjį Seimo narį A.Katkų.
J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji svečiai! Iš tikrųjų šis klausimas yra labai opus, susijęs ne vien tik su Vilniaus taryba, bet turbūt ir su visais miestais, ir visais Lietuvos žmonėmis. Mes komisijoje labai tolerantiškai, sakyčiau, gražiai ir išsamiai svarstėme šituos klausimus. Mums talkininkavo Vyriausybės ekspertai, kurie pateikė labai daug medžiagos, ir iš tikrųjų stebino tos medžiagos gausumas. Susidarė apie 200 puslapių, reikėjo viską perskaityti ir įvertinti. Bet stebina ir labai didelis pažeidimų skaičius, kuris tenai buvo. Galbūt ne visi pasitvirtina arba kai kurie galbūt išsiaiškinti dabar yra tokia geresne prasme, bet, šiaip ar taip, tų pažeidimų užtektų, aš nežinau, turbūt daugeliui bylų iškelti ir nubausti kaltininkus.
Bet mūsų tikslas turbūt ne bausti. Tai jau galės padaryti teisėsaugos organai, jeigu tam bus priežastys. Iš tikrųjų tai turbūt ne vien tik Vilniaus problema, bet ir visuose miestuose ir rajonuose yra ta pati problema. Ir tų įstatymų pažeidimų yra labai daug. Aš prisimenu vieną žinutę iš Anglijos laikraščio, kada jūreiviai išlipę pažeidė įstatymus, tai ministras atsistatydino. Aš manau, kad šiuo metu čia daug kas pakeista - ir meras pakeistas, ir atsistatydina, kiek girdėjau, tarybos pirmininkas. Čia yra dar viena problema, kad yra pats klientų aptarnavimas labai blogas. Eilės, susidarančios visuose miestuose, rodo labai blogą darbo organizavimą ir nesugebėjimą tiesiog išnaudoti tų žmonių, kurie šiandien neturi darbo, ir pakeisti tuos žmones, kad galėtų tikrai gerai ir rimtai dirbti. Čia lėšų turbūt nereikia, reikia daugiau sąžinės, organizuotumo, o tai labai daug priklauso nuo vadovų.
Vilniaus taryba iš tikrųjų yra labai susiskaldžiusi, turbūt daugiau negu mes Seime, mes kartais randame bendrą kalbą, kai yra tokie labai bendri ir nepolitizuoti klausimai, bet šiaip ar taip, vis dėlto dalykas nėra geras. Daugelį apėmęs gobšumas, apskritai vyrauja (aišku, nenoriu konkrečiai sakyti) negera atmosfera. O dabar siūloma yra paleisti tarybą. Aš parašiau savo nuomonę, parašiau ne dėl to, kad ypatingai teisinčiau, bet dėl to, kad nematau perspektyvų, kas bus po to, jeigu paleis. Sakysime, ateis vienas žmogus, kuriam bus suteikti įgaliojimai. Visi įstatymai galioja tie patys, o ką tas vienas žmogus padarys? Blogiausiu atveju galės pasirinkti įstatymų nustatyta tvarka vieną kitą žmogų ir po to viskas bus tas pats. Tol, kol nėra priimtas valstybės tarnautojo įstatymas, kad galima būtų už kokius piktnaudžiavimus atleisti žmogų arba jį nubausti, tol nieko nebus. Aš turiu šimtus pavyzdžių, kada susikompromitavę buvo atstatomi atgal tų įstatymų arba tiesiog teisėsaugos organų neoperatyvumo dėka.
Taip pat reikia priimti ir Savivaldos pagrindų įstatymą. Kas ten beateitų, negalės niekados gerai dirbti, nes nėra įstatymo, kuris leistų tą daryti. Todėl aš ir siūlau šituos įstatymus priimti kuo greičiau ir tada galbūt pagal teritorinį pasidalijimą bandyti perrinkti tą tarybą. Priešingu atveju tai bus muzikantų arba vieno dirigento persodinimas ir viskas vėl bus taip pat. Todėl aš manau, kad dabartinis paleidimas, kuris kelia pavojų, kad tai netaptų precedentu apskritai, ir tokios vienvaldės sistemos įsivyravimu pačioje valstybėje, aš manau, kad reikia balsuoti prieš paleidimą ir palaikyti tai, kad būtų nepaleista šiandien taryba. Tuo labiau kad jie jau išsirinko savo naują tarybos pirmininką ir merą, ir manau, kad ras jėgų ir jie susitvarkys. Duokime laiko jiems susitvarkyti taryboje. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip sakiau, yra 20 užsirašiusių ir dar prašoma, kad būtų suteiktas žodis Vilniaus tarybos deputatui V.Bulovui, tarybos pirmininkui V.Šapalui. Manyčiau, kad Vilniaus miesto vadovus turbūt reikėtų išklausyti pirma deputatų kalbų. Ar sutiktumėte su tuo? Tai aš tada kviesčiau gerbiamąjį V.Šapalą į tribūną. Prašau, dėl vedimo tvarkos deputatas V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Buvo pasiūlymas, kad išklausytų komisijos narius. Po to, kai pasisakys tarybos nariai.
PIRMININKAS. Galima. Tai vienas, man atrodo, komisijos narys jau pasisakė, dabar aš paskelbiau gerbiamąjį V.Šapalą, tada žodis deputatui P.Tupikui. Po gerbiamojo V.Šapalo. Prašom. Kalbės tarybos pirmininkas V.Šapalas. Man atrodo, mes jį galime pasveikinti, kadangi tiktai vieną parą ar šiek tiek daugiau einate Tarybos pirmininko pareigas, ar ne?
V.ŠAPALAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš šitos garbingos tribūnos kalbėti man šiandien iš tiesų yra nelengva. Juo labiau kad aš tikrai tarybos pirmininku esu viena diena ir viena naktis, nevisa para. Bet pabandysiu trumpai išdėstyti samprotavimus dėl Seimo komisijos pateiktos pažymos ir pasiūlymų.
Vilniaus miesto taryba susipažino su Seimo komisijos padarytomis išvadomis ir pasiūlymais apie Vilniaus miesto savivaldybės darbą. Aišku, gaila, kad mes neturėjome galimybės susėdę kartu taryboje su Seimo komisija apsvarstyti šitų išvadų, nors mums lyg ir buvo žadėta tokia galimybė. Dėl komisijos išvadų konstatuojamosios dalies, aišku, galima būtų diskutuoti. Ten yra tokių teiginių, su kuriais mes ne visai norėtume sutikti. Aišku, tai mes galėtume padaryti, susėdę už vieno bendro stalo su Seimo komisijos nariais, ir tuos klausimus galutinai išsiaiškinti. Su pasiūlymais, kurie yra pateikti Seimo komisijos išvadose, galima būtų sutikti praktiškai beveik su visais, išskyrus vieną, t.y. dėl Vilniaus miesto tarybos paleidimo. Kadangi tuose pasiūlymuose ir išvadose yra keliami tie dalykai, tos negerovės ir tie savivaldybės darbo trūkumai, kurie ir buvo praktiškai iškelti pačios tarybos deputatų. Jie buvo keliami ne dabar, o ir anksčiau. Šitie dalykai ir negerovės buvo iškelti ir Vilniaus miesto kontrolės tarnybos darbuotojų. Taigi tie klausimai buvo svarstomi, deja, taryboje mes negalėjome laiku priimti kažkokių sprendimų ir tuos trūkumus ištaisyti.
Aš manau, kad dabar Taryboje susidarė tokia padėtis, kad mes galime visus šituos trūkumus taisyti ir šituos klausimus išspręsti. Taip pat aš manau, kad daugelis tų negerovių, kurios yra atsiradę (be abejo, negerovių ir trūkumų Vilniaus savivaldybės darbe yra, mes to neneigiame), daugelis iš jų yra susijusios su įstatymais, su įstatymų trūkumais, su jų netobulumu arba tiesiog kai kurių įstatymų nebuvimu. Ir šiandien apie tai buvo kalbėta. Taip pat mes manome, kad panaikinti apskritai savivaldą Vilniaus mieste nėra rimto teisinio pagrindo, kadangi Vilniaus miesto taryba, mūsų nuomone, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taip pat kitų įstatymų. O kad yra tam tikrų nusižengimų, atskirų tarnautojų nusižengimų, tai tie tarnautojai kaip tik ir buvo atleisti iš savo užimamų pareigų. O visus kitus trūkumus, mes manome, kad mūsų taryba yra pajėgi išspręsti. Ir mes šitą pažadame padaryti artimiausiu metu. Todėl manau, kad paleisti Vilniaus miesto tarybą šiuo metu, kai ji pati ėmėsi ryžtingai tvarkyti visus tuos klausimus, nėra jokio tikslo ir nėra jokios prasmės. Aš tikiuosi, kad Seimas šiuo klausimu ras protingą sprendimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, kviečiu į tribūną Seimo narį P.Tupiką.
P.TUPIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, svečiai! Ne be reikalo šiandien buvo keliamas klausimas dėl radijo transliacijos. Praeitą savaitę, kai buvo pristatinėjamas šitas nutarimo projektas, taip sutapo, kad aš, komisijos narys, negalėjau būti, kadangi sirgau. Bandžiau pasiklausyti reportažų per radiją, pavartyti spaudą ir televizijos pagalba sužinoti, kaip čia įvyko tas pristatymas. Ir, pasakyčiau, jokios informacijos nebuvo. Todėl aš kreipiuosi į poną Č.Juršėną: kurį mes šiandien nutarimo projektą svarstome, kadangi rankose yra du nutarimo projektai? Vienas yra pavadintas “Dėl Vilniaus miesto tarybos paleidimo ir kai kurių priemonių tvarkai savivaldybėse pagerinti”. Įregistruotas šis projektas kaip antrasis. Po to yra pateiktas kitas projektas, pavadintas “Dėl Vilniaus miesto savivaldybės darbo”. Pasirašo trys Seimo nariai.
PIRMININKAS. Man atrodo, kad mes nagrinėjame vėlesnį variantą, kaip visada.
P.TUPIKAS. Tada labai malonu girdėti, kad jūs nagrinėjate būtent tą projektą, kuriam ir aš pritariu su jo korektišku pavadinimu, būtent dėl Vilniaus miesto savivaldybės darbo. Tada darbotvarkėje klausimas užrašytas nekorektiškas, nes jis vadinasi dėl Vilniaus miesto savivaldybės paleidimo. Ir jaučiasi, kad tęsinys bus ateinantį antradienį, nes ten jau užrašyta - dėl Seimo komisijos padėčiai Vilniaus miesto taryboj bei valdyboj ištirti išvadų.
Taigi po tos įžangos noriu pasakyti, kad jeigu mes nagrinėjame būtent tą paskesnį dėl Vilniaus miesto savivaldybės darbo, tai jis yra pakankamai priimtinas ta prasme, kad čia jau pasakyta, jog Vilniaus miesto valdybos darbą ir vadovavimą tarybai laikyti nepatenkinamu. Ir Vilniaus miesto savivaldybė, t.y. taryba, padarė tą darbą. Yra išrinktas naujas meras (šiandien jis dalyvauja pas mus sesijoje), išrinktas Vilniaus miesto tarybos narys. Ir mūsų Seimui palengvina darbą, kadangi tas pagrindinis kaltinimas, kuris buvo keltas, įvykdytas. O medžiaga, kuri buvo surinkta, kaltinamoji, galima pasakyti, iš tikrųjų yra didžiulė, yra įforminta. Užrašytos Juridinio skyriaus pastabos pataiso tiek vieno, tiek kito nutarimo tekstą. Ir, pasakyčiau, labai gerai pasakyta teisininkų. Nutarimų projekto punktuose esantys pavedimai ir įpareigojimai Vyriausybei nesuderinti su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 str. įtvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo kompetencija Vyriausybės atžvilgiu. Pagal šio straipsnio 9 punktą Seimas prižiūri Vyriausybės veiklą, o ne jai vadovauja. Dėl to paminėti pavedimai, įpareigojimai turi būti pakeisti atitinkamais pasiūlymais Vyriausybei. Tokiu būdu šiandien, kada yra svarstomas Vilniaus miesto, čia akcentuojama tarybos, manyčiau, daugiau turbūt tiktų savivaldybės, nes visa ta kaltinamoji medžiaga, kuri yra perduota prokuratūrai tirti, tai yra daugiausia tie nusižengimai, tie neteisingi veiksmai, kuriuos atliko Vilniaus meras.
Aš noriu ta pačia proga pasakyti, kad man teko neblogai susipažinti su Vilniaus miesto seniūnijų veikla. Man, kaip Vilniaus miesto Karoliniškių apygardos deputatui, per visą deputatinę veiklą teko nemažai susidurti su Vilniaus miesto tarybos deputatais ir praeito šaukimo sesijoje. Kaip tiktai jiems teko atvykti čia, į Aukščiausiąją Tarybą, ir apibendrinti deputatų darbo su žmonėmis seniūnijoje rezultatus. Jie nuolatos gaudavo nepaprastai daug informacijos, medžiagos, iškeltų trūkumų, kurie yra Vilniaus mieste. Todėl seniūnijų įteisinimas, kuris buvo įrašytas ir kuris buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybėje, pasiteisino. Tačiau prieš metus, mums, vilniečiams, nesuprantama kodėl, buvo išardytos ir tos seniūnijų funkcijos, kurias turėjo atlikti. Jeigu mirksi, man baigti reikia? Man atrodo, kad toks svarbus dalykas, kaip pavyzdžiui, Seimo nario, kuris tyrė ir žiūrėjo medžiagą ir pateiks tai truputėlį kondensuočiau, yra geriau, negu skaityti visą medžiagą. Porą minučių, jeigu leistumėt.
PIRMININKAS. Gerbiamasis P.Tupikai, prašau dar 2 min. Ar užteks? 2 min. ir 10 sek. Prašom.
P.TUPIKAS. Ačiū. Tai aš siūlyčiau būtent tą teigiamą veiklą, kuria užsiėmė savivaldybė ir meras dėl seniūnijų veiklos ir jų kompetencijos, palikti. Bet aš norėjau pasakyti štai ką. Yra kritikuojama, kad Savivaldos pagrindų įstatymas yra blogas. Tie, kurie esate čia antrą kadenciją, pamenate, net penketą kartų iš tos tribūnos buvo siūloma keisti Savivaldos pagrindų įstatymą. Kaip pamenate, visada atsirasdavo (na, aš pusės nenoriu rodyti, noriu pasakyti, kad ne iš Sąjūdžio) deputatų iš karto prie mikrofonų, kad tai pažeidžia demokratiją, kad įstatymo keisti negalima ir pan. Kada buvo siūloma dar prieš pusantrų metų paleisti Vilniaus miesto tarybą būtent dėl to, kad ir tarybos pirmininkas, ir savivaldybės meras nevykdo įstatymų, kad vykdytų konstitucinius reikalavimus, niekada nebuvo čia pritarta. Todėl siūlyčiau šiandien labai įsiklausyti į kalbų turinį, kada jau yra pakeisti vadovai, kurie buvo kalti dėl to, neįvesti Vilniaus mieste gubernatoriaus valdymo, nes tai būtų mūsų Vilniaus miesto žlugdymas, mūsų visų gyventojų reikmių netenkinimas. Įsiklausius nebalsuoti būtent už tai, kad būtų paleista Vilniaus miesto taryba. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis P.Tupikai. Dabar kviečiu kitą komisijos narį - gerbiamąjį Seimo narį V.Šumakarį. Prašom.
V.ŠUMAKARIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Man teko komisijoje dirbti ir tikrinti Vilniaus tarybą ir valdybą. Klausimai buvo tokie: privatizacija, sklypų dalinimas ir butų dalinimas. Aš jokiu būdu nesiruošiu perskaityti tuos aktus, nes neįmanoma perskaityti, bet dėl kiekvieno tikrinimo punkto norėjau pasakyti savo nuomonę.
Pirmiausia privatizacija. Ar įstatymai blogi, ar geri, tačiau privatizacija vyko visoje Respublikoje. Tokių dalykų, kurie yra Vilniaus mieste, na, man neteko matyti. Šiuo metu, jeigu Seimas nebūtų sudaręs komisijos ir būtų toliau vykusi privatizacija, tai galbūt po kokio mėnesio mes būtume niekur neradę nei duonos nusipirkti, nei pieno, o cukraus ir taip jau nėra. Pati taryba, valdyba ir privatizacijos komisijos nesudarė jokios koncepcijos ir aiškina taip: mes atsakėm tik už tai, gavę steigėjo dokumentus ir teisingai perrašant toliau, pateikus tuos dokumentus. Tokiu būdu, kaip jūs žinote, Vilniaus mieste tokios gatvės kaip Didžioji, Gedimino... Na, aš išrinktas Naujosios Vilnios ir Naujininkų Seimo nariu, yra vietų, kur 23 km reikia eiti nusipirkti duonos senyvo amžiaus žmonėms. Jie kreipėsi tiesiog į mane, kaip tas parduotuves atiduoti, nes išsipirkus parduotuves, toliau niekas nieko nesekė, niekas nieko nedarė. Uždaryti teatrai ir t.t.
Šitokia privatizacija Vilniaus mieste, kada kirpyklos tapo restoranais ir kada šiandien nupirktos parduotuvės uždarytos ir uždažyti langai, tai yra nusikaltimas. Toliau aš nenoriu apie tai kalbėti.
Šiandien prokuratūroje ir... Labai gaila, kad vakar prokuroras neatsakė, kuo baigsis bendrabučių, kurie parduoti už 5 mln., klausimas. Didžiuliai bendrabučiai, po 5060 vietų, parduoti už 5 mln. atskiriems asmenims, penkišeši. Šiandien iškeliami žmonės iš tų bendrabučių, o tuose bendrabučiuose rengiami viešbučiai. Tai kaip galima pavadinti tokius dalykus?
Toliau butų skirstymas. Aš daug nekalbėsiu. Visi tie, kurie norėjo, Vilniaus miesto deputatai arba Vilniaus miesto valdybos darbuotojai - visi apsirūpino butais tremtinių sąskaita. Noriu pasakyti ir tai, kad ir mano šeimoje - buvę tremtiniai. Na, kaip galima pavadinti šituos viršininkus, kurie taip darė?
Trečia. Dėl sklypų ir dėl nuomos. Jeigu ta nuoma, kurią Vyriausybė, na, Ministras Pirmininkas... kurie rašė ir įsakinėjo pataisyti šituos reikalus. Tai didžiulės sumos pinigų... buvo išnuomota visiškai ne taip. Aš nenoriu toliau kalbėti apie visus nusižengimus, o noriu kalbėti apie tai, kaip kalba ir dabar daug kas gina, dėl tarybos paleidimo.
Man, kaip žmogui, kaip dirbančiam ir buvusiam vadovui, žinoma, jokiu būdu, kaip tas sakė, ne vis tiek. Tačiau paanalizuokime šiandien Vilniaus miesto tarybos deputatų skaičių. Štai ir paskutiniai gerbiamojo A.Grumado raštai (jeigu jį galima vadinti gerbiamuoju) sako, kad paskutiniai posėdžiai, kuriuose dalyvauja apie 4850 deputatų. Deputatai yra suskirstyti į dvi “ryškias” grupes ir yra trečioji grupė. Na, aš nenoriu šiandien pavadinti iš šios tribūnos, kaip jie atrodo. Dalyvauja daugiausia posėdžiuose 48, 47, 52, kai kuriais atvejais 53. Vilniaus miesto tarybos deputatų turi būti 100. Išspręsti kokį nors klausimą, kai šitoks deputatų susiskaldymas... Tai jūs įsivaizduokite, kas ten pasidarys? Ir toliau dirba... Užtenka porai deputatų neateiti, vadinasi, posėdis neturi įvykti arba negali vykti. Taigi jau vienas atvejis.
Antras atvejis. Darbas... Buvome susitikę su labai daug žmonių, ir vienų, ir kitų. Aiškinomės, kaip tai daryti. Na, man kai kurie aiškino ir sakė taip daryti: mes susitvarkysime su tais deputatais, kurie ne mūsų pažiūrų. Politizacija vyksta visur ir tarp jų... Aš klausiu, kaip? Jie man atsako, kad šitaip bus: na, bandysim juos anuliuoti ar kaip kitaip. Įstatymo tokio nėra. Dabar pasakyti: tu neik, deputate, į posėdį, na, kaip pasakysi, tai irgi nei šis, nei tas.
Toliau. Valdyba. Valdybos visi skyriai... na, faktiškai visi jie akcinės bendrovės prezidentai, visi turtus susikrovė. Tie, kurie susikrovė daugiau ar mažiau, jau išėjo. Jų tikrai jau daug kur nėra ir praeitais metais, ir šiais metais, ir t.t. Tačiau dabar, įsivaizduokit, Vilniaus miesto meras pradės tvarkyti tuos žmones, kurie jam netinka. Pabandykit juridiškai įrodyti, kad jis yra blogas žmogus. Tada tai tęsis maždaug pusę metų, kol jam įrodysi. Norint juridiškai žmogų atleisti, reikia daug įrodyti ir surašyti daug popierių. Šita kova vyksta jau šiandien. Šiandien vyksta. Jūs patikėkit, nes aš susitikęs ir su viena, ir su kita puse, juo labiau savo ir kitose apygardose buvau (tuoj baigiu)... Padaryti šitą... Aš matau vienintelį sprendimą. Žinoma, paskutinį. Paleisti tarybą ir neišvaikyti tų žmonių, kurie galės dirbti, o tada, jeigu paleis tarybą, tai paleis ir valdybą, ir jos merą bei vicemerus. Jeigu bus priimta, kad šitas meras dirbs ir gali dirbti, pateikus darbo Vilniuje programą, tai bus viskas gerai. O jeigu mes šito nepadarysime, tai aš kitokios išeities nematau. Aš, pavyzdžiui, prašau, jeigu dar mažai kas nors susipažinote su medžiaga, mes galim dar kartą pateikti. Tai yra baisūs nusikaltimai, ir reikia labai greitai taisyti. Nes Vilniaus miestas taps šiukšlių dėže, kas dabar darosi, nekalbant apie tai, kad šiandien jau už vieno kiosko pastatymą kai kuriose vietose reikia mokėti 100 dolerių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji svečiai! Mūsų oficialus darbo laikas jau baigėsi ir mes turime spręsti, ką toliau darysime. Siūlymai yra tokie. Pratęsti laiką, tik klausimas - valandą ar pusvalandį, ir nagrinėti išimtinai 15 darbotvarkės punktą. Pirmiausia leidžiant pasisakyti dar vienam komisijos nariui, Didžiųjų miestų sąjungos pirmininkui gerbiamajam A.Balučiui, na, ir dar vienam kitam Seimo nariui. (Balsai salėje) Minutėlę! Kantrybės, gerbiamieji kolegos! Pirmiausia mes turime apsispręsti, ar balsuojame, ar be balsavimo pratęsiame valandą ar pusvalandį. Kokie kiti pasiūlymai?
Prašau. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Negaliu suprasti. Jeigu mes formaliai norime baigti šį svarstymą, galime pristatymą baigti formaliai. Jeigu antradienį dirbam, jeigu pagal Reglamentą išėjo, mes galim labai ramiai šitą klausimą toliau nuo šitos vietos tęsti sėkmingai antradienį. Suplanuosite keturis klausimus darbotvarkėje ir keturis klausimus išspręsime, ponas Č.Juršėnai.
Ir dabar dar noriu pasakyti, kad gali ir čia likti 56 ar 60. Tai kuo tie 56 ar 60 Seimo narių yra geresni už tuos 53 Vilniaus tarybos deputatus? Pono V.Šumakario argumentaciją aš jums sakau. Na, pažiūrėkit, kiek mūsų yra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Jarmolenka, gerbiamieji kolegos, tie, kurie nežinote mūsų darbo tvarkos. Mes esame geresni, kadangi mums Konstitucija leidžia be kvorumo dirbti, o Vilniaus tarybai dirbti be kvorumo negalima. Tai yra esminis skirtumas.
Taigi, gerbiamieji kolegos, aš siūlau...
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKAS. Minutėlę! Prašom netriukšmauti! Aš siūlau apsispręsti, ar tęsiam valandą, ar užtenka pusvalandžio, ir duodam bent svečiams pasisakyti.
Prašom. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš siūlau, kadangi mes šiandien geros nuotaikos, padirbėti iki 19.00 val. be pertraukos.
PIRMININKAS. Gerai. Variantas tinkamas. Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Pirmininke, siūlyti padirbėti, kaip kad prieš tai kalbėjo kolega, iki 19.00 val. reiškia nedirbti. Čia per daug rimtas klausimas, kad jį išnagrinėtume mes per valandą ar pusantros. Mes visi norime pasakyti, čia per daug rimta. Aš siūlau šio klausimo, jeigu mes nagrinėsime valandą, nenagrinėti šiandien. Atidėti antradieniui, paskirti ne mažiau kaip pusantros valandos ir spręsti rimtai.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš norėčiau pasiūlyti vis dėlto, kad svečiai pasisakytų. Kadangi atvažiavęs yra Didžiųjų miestų savivaldybių sąjungos pirmininkas iš Kauno, kad jam nereikėtų dar kartą atvažiuoti, leiskim šiandieną pasisakyti.
PIRMININKAS. Gerai. Tai jūs sutinkate su mintimi, kad dirbtume iki 19.00 val.?
A.SALAMAKINAS. Ne, aš sutinku su mintim, kad pasisakytų tik svečiai.
PIRMININKAS. 20 minučių - tai vis tiek taip ir išeis. Dar gerbiamasis N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Taip, aš pritariu ponui V.Žiemeliui. Tai yra tikrai labai rimtas atvejis, juo labiau kad yra precedentas. Aš jums noriu pasakyti, kad kituose Lietuvos miestuose padėtis panaši. Todėl... (Balsas iš salės, negirdėti) Šiauliuose yra kitos problemos. Ten sprogdina visą laiką. Norėčiau pasakyti, kad tikrai galbūt leistume pasisakyti svečiams, o pratęstume paskui antradienį tiek, kiek reikia, kad šis precedentas taptų mums pamoka. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerai. Ir pranešėjas gerbiamasis V.Juškus.
V.JUŠKUS. Siūlau šiandieną pratęsti dar tą pusvalandį, leisti pasisakyti tiek, kiek spės, pirmiausia, žinoma, svečiams, o paskui pratęsime antradienį.
PIRMININKAS. Gerai. Ar reikia balsuoti, kad mes dirbtume maždaug iki 19.00 val.? Nereikia? Ačiū. Tada kviečiu į tribūną Didžiųjų miestų sąjungos pirmininką gerbiamąjį A.Balutį. Prašyčiau ir gerbiamojo A.Balučio, ir kitų kiek įmanoma trumpinti pasisakymus. Bet, žinoma, jeigu jau yra atitinkamai pasiruošta, tai svečiui taip primygtinai nesiūlysiu trumpai kalbėti. Prašom.
A.BALUTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jau reikia ieškoti kompromiso, tai aš greitinsiu galbūt kalbėjimo tempą.
PIRMININKAS. Prašom.
A.BALUTIS. Aš jau antrąkart šioje tribūnoje. Pagal liūdną tradiciją tai ženklas, kad jau ruošiamasi paleisti kokią nors savivaldybės tarybą. Sąjungai vienodai brangios visos savivaldybės, tačiau dėl nepriklausomos Lietuvos Respublikos sostinės ypač skauda širdį. Didelis miestas, didelės ir problemos, didelė ir pareigūnams skirta našta. Tai atsispindi pažymoje.
Tačiau šalia išsamios analizės ji turi ir vieną, mano manymu, trūkumą. Tarsi paukštis vienu sparnu - visiškai neaptarti teigiami dalykai. Nejaugi jų per trejus metus nebuvo?
Susipažinę su medžiaga Didžiųjų miestų sąjungos valdybos nariai paskelbė kreipimąsi į Seimą, o Didžiųjų miestų tarybų (primenu, kad tai jungia 1,7 mln. Lietuvos gyventojų) pirmininkai - pareiškimą. Šie dokumentai Seimo nariams yra pateikti. Noriu pasakyti, kad Alytaus miesto tarybos pirmininkas ponas D.Kurtinaitis dalyvavo rengiant pareiškimą, tačiau išvyko anksčiau, negu buvo parengtas dokumentas, todėl jo parašo nėra. Šių dokumentų nemačiusiems aš galėčiau juos perskaityti, tačiau taupydamas laiką aš pakomentuosiu jų abiejų turinį.
Pagrindiniai motyvai. Jų pagrindinė esmė yra ta. Nepateisindami padarytų savivaldybėse klaidų, atkreipiame dėmesį į tai, kas neleidžia funkcionuoti savivaldai.
1. Neapibrėžtos ir neatribotos Vyriausybės ir savivaldybių funkcijos. Pvz., nė viena Vyriausybė nesilaikė Savivaldos pagrindų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatų. Cituoju: “Tais atvejais, kai su savivaldybės interesais susijusius reikalus svarsto aukštesnieji valstybės organai, jie apie tai privalo pranešti savivaldybei. Savivaldybės taryba teikia savo pasiūlymus, kuriuos privalo išnagrinėti aukštesnieji valstybės organai. Manau, kad šitas punktas labai dažnai buvo pažeidinėjamas Vilniuje, su kuo savivaldybės taryba negalėjo sutikti, ir, aiškiau pasakyčiau, iškilo bendro buto problema, kadangi kirtosi interesai.
2. Neįteisinta savivaldybės nuosavybė.
3. Įstatymų neapibrėžtos savivaldybių tarnautojų pareigos, teisės ir socialinės garantijos, juokingai maži atlyginimai, palyginti su atsakomybe. Savivaldos įstatyminės bazės nebuvimas ir priimtų įstatymų netobulumas.
Negaliu nepažymėti, kad pažymos konstatuojamojoje dalyje išdėstytų teiginių universalumas tiesiog stulbina. Jie gali būti pritaikyti bet kuriai savivaldybei. Taip, tačiau kartu labiausiai ir gąsdina, nes atsiranda precedentas. Mūsų nuomone, Vilniaus savivaldybės taryba konstitucinių pažeidimų nepadarė ir teisinio pagrindo ją paleisti nėra. Negalima taikyti kolektyvinės atsakomybės ir atskirų pareigūnų kaltę perkelti visam kolegialiam organui, negalima sutikti su tuo, kad dėl rastų pažeidimų būtų ryžtamasi naikinti pačią tik pradėjusią vystytis savivaldą. Mes nesugebėjome rasti teigiamų būsimų rezultatų, kuriuos duotų vienvaldiškas Vyriausybės įgaliotinio darbas.
Esu įsitikinęs, kad savivaldos problemas galima išspręsti tik bendromis pastangomis, todėl prašau neatsisakyti deputatų patirties, sukauptos per blokadą, pučą, per reformų įgyvendinimą. Žinokite, kad kiekvienas deputatas turi savo korespondenciją, savo priedermes prieš rinkėjus ir kiekvienas ir Vilniuje, ir bet kuriame kitame mieste tikrai padeda šiuo sunkiu laikotarpiu spręsti rinkėjų problemas. Naikinant savivaldybę rinkėjams būtų atimta galimybė tuo pasinaudoti. Kartu primenu Seimo nariams, kad rinkimų kampanijos metu teko susitikti su kandidatu į prezidentus ponu A.Brazausku, kuris tvirtai garantavo, kad savivalda jo prezidentavimo laiku nebus nepuoselėjama, taip pasakyčiau.
Manau, kad Seimas suras teisingą sprendimą, nesusijusį su Vilniaus savivaldybės tarybos paleidimu, ir manau, kad nutarimo projektas, pažymėtas 277 registracijos numeriu, yra priimtinas. Manau, kad leisdami pačiai Vilniaus savivaldybės tarybai ištaisyti, jūs padarytumėte gerą darbą.
Baigdamas noriu priminti Seimo nariams, kad nutarimo projekte, kurį pateikė komisija, pradedant 7 punktu kaip tik ir išvardytos visos tos problemos, kurias reikia spręsti ir kurias išsprendus savivaldybės galėtų pradėti normaliai funkcionuoti. Teigiu, kad karčiausia patirtis tai yra mokytis iš savo klaidų ir garbinga keltis suklupus. Tad suteikime Vilniaus miesto tarybai šį šansą.
Baigdamas noriu priminti gerbiamiesiems Seimo nariams ir Seimo vadovybei, kad Lietuva, būdama reali kandidatė tapti Europos Tarybos nare, turėtų laikytis ir Europos savivaldos chartijos. Iš tos chartijos 20 paragrafų būtina laikytis 12. Manau, kad šiuo metu mes galbūt kokius 4 ir surastume.
Todėl manau, kad rezervas savivaldai plėtotis yra, ir linkiu Seimo nariams tikrai padiskutuoti šiuo klausimu, pasinaudoti ta proga ir priimti teisingą sprendimą, leidžiantį toliau Vilniaus savivaldybei funkcionuoti, o kitoms atsikvėpti, ramiai dirbti, susikaupti, mėginti spręsti šiuo sunkiu metu iškilusias problemas.
Dėkoju jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū tamstai už trumpą ir aiškų žodį. Dabar kalbės komisijos narys - Seimo narys P.Miškinis. Ruošiasi mūsų svečias, Vilniaus tarybos deputatas gerbiamasis V.Bulovas.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš, kaip ir kiti kalbėję prieš mane Seimo nariai, buvau komisijoje, kuri tyrė šitą klausimą. Tyrėme Vilniaus savivaldybės darbą. Turiu pritarti ponui P.Tupikui, kuris čia padarė priekaištą dėl nutarimų. Aš esu Seimo narys, tos komisijos narys, bet, deja, to antrojo nutarimo, kurį mes čia turėjome gauti, aš neturiu. Tai vis dėlto jau rodo, kad komisija dirbo nepakankamai gerai arba už komisiją kažkas dirbo.
Dabar, gerbiamieji, aš norėčiau šiek tiek pasakyti apie pačią komisijos veiklą ir darbą. Darbas, žinoma, padarytas nemažas. Komisija dirbo, dirbo labai sklandžiai, dirbo gerai, bet, mano nuomone, buvo per daug pasitikėta patarėjais iš kitų organizacijų - iš Vyriausybės, iš kontrolės komiteto. Per daug pasitikėta jų išvadom. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu atkreipti dėmesį, kad aš vos keletą atvejų... gavęs išvadą, čia vienąkart nebuvau, paskui buvo surašyta man nedalyvaujant ta išvada, bet aš, pasiėmęs vieną išvadą, suradau porą tokių, kurie neatitinka tikrovės, padarytos elementariausios klaidos. Mes, komisija, nesugebėjom, žinoma, visko padaryti, bet, matyt, čia buvo labai teisingas priekaištas, kurį padarė Vilniaus savivaldybės atstovai. Mes dirbdami vis dėlto turėjome pasikviesti Vilniaus savivaldybės žmones ir kartu su jais, jiems dalyvaujant pabandyti patyrinėti tuos atvejus. Galbūt mes daugeliu atveju būtume pasižiūrėję visai kitaip.
Dabar, gerbiamieji, jeigu mes pažiūrėsime tokį klausimą, ar galima paleisti tarybą. Tai turi būti labai didžiuliai pažeidimai, Konstitucijos pažeidimai. Čia gerbiamasis A.Šumakaris, kurį aš gerbiu, pasakė, kad štai čia padaryta tokių dalykų, kurių jis niekur nematė. Gerbiamieji, su šituo aš nesutiksiu jokiu būdu. Yra pažeidimų, nemažai pažeidimų. Galbūt yra ir nusikaltimų, bet aš tų nusikaltimų, va tokių, kuriuos mes tyrėme, nemačiau. Esu teisininkas. Štai nesutikčiau su tokiais pasakymais, kad susikrovė turtus ir pan. Juk turtas... Gerbiamieji, tai reikia įrodyti. Turime laikytis nekaltumo prezumpcijos.
O dabar grįšiu prie to pasakymo, kad vyko tokių dalykų, kurių niekur nematė. Gerbiamieji, štai aš turiu rankose dokumentą, kuris... čia įvykiai, kurie vyksta prie Vilniaus, Vilniaus rajone. Gerbiamieji, pažiūrėkit, čia sąrašėlis. Kas grįžta į savivaldybę. Juk čia buvo daromas valstybinis nusikaltimas, antikonstitucinis nusikaltimas. Į savivaldybes grįžta žmonės, darę valstybinius nusikaltimus. O štai kalba Seimo nariai, kurie nieko nematę. Aš nenorėčiau skaityti pavardžių, bet štai sąrašai, štai protokolai. Aš nežinau, gerbiamieji, kur žiūri prokuratūra. Ir štai mes imamės tokius dalykus daryti, kurie yra antraeiliai, dešimtaeiliai, o nežiūrime pačių svarbiausių. Į šitą vis dėlto reikia labai rimtai pasižiūrėti.
Dabar, gerbiamieji, pažiūrėkime į pačias savivaldybes, pažiūrėkime į įstatymus. Įstatymai buvo sudėtingi. Savivaldybės ir Vyriausybės funkcijos nebuvo atribotos. Tie žmonės, kurie rengė ir savivaldybės įstatymus, ir Vyriausybės nutarimus, neturėjo tos patirties, neturėjo nepriklausomų savivaldybių darbo patirties. Ir, aišku, kad jie priėmė tokius nutarimus, kurie sukėlė nemažų nesklandumų vykdant savivaldybių darbą. Daug kas yra nesureglamentuota. Savivaldybės faktiškai yra paliktos be nuosavybės. Nereglamentuotas finansinės bazės klausimas. Nėra reglamento, nėra įstatymo, kuris reglamentuotų savivaldybių tarnautojų pareigas. Tačiau į visa tai neatsižvelgiama, ir visas tas objektyvias klaidas bandome suversti savivaldybėms. Manau, kad vis dėlto svarstant šitą klausimą šitaip daryti negalima. Nėra jokių konstitucinių, nėra rimtų pažeidimų. Juk yra nemažai tokių atvejų, kada kai kurie tikrintojai prisiėmė tiesiog kitų institucijų funkcijas. Sprendžia, kad padaryti pažeidimai. Kai tuo tarpu tuos klausimus dar nagrinės teismas, dar turi nagrinėti prokuratūra. O kontrolės komitetas jau pasako, Vyriausybė jau tvirtina ir pasako. Gerbiamieji, tai kam tada teismas? Paleiskime visą teismą, išvaikykim ir patys būkim teisininkais. Gerbiamieji, vis dėlto žiūrėkime iš teisinių pozicijų ir elkimės teisiškai. Nesielkim, kaip (...) turguje. Dovanokit, bet taip yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiu Vilniaus tarybos deputatą V.Bulovą. Ruošiasi Seimo narys N.Medvedevas.
V.BULOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš esu vienas iš tų trijų deputatų, kurie tarybos buvo įgalioti kreiptis į Seimą su prašymu, kad vis dėlto būtų rimtai išnagrinėtas šitas klausimas, o ne vienpusiškai, kaip mums atrodo, šitos komisijos dabar buvo pateiktas. Pirmiausia aš norėčiau pasakyti ir atkreipti Seimo narių dėmesį, kad pagrindinai Seimo komisijos padėčiai Vilniaus miesto taryboje tirti išvadose pateikti klausimai, kurie buvo pradėti svarstyti ir kurie buvo iškelti pačioje taryboje arba tarybos kontrolės komisijos. Ta padėtis, kuri susidarė Vilniaus miesto savivaldybėje, yra dvejopa. Iš vienos pusės, komisijoje yra suplakama taryba ir valdyba, iš kitos pusės, neskiriama taryba nuo tarybos vadovybės. Mes turime pasakyti, kad vakarykštė mūsų tarybos neeilinė sesija, kurioje išrinkome tarybos pirmininką, kaip tik ir parodė, kad taryba yra susiskaidžiusi ne partiniu principu, o pirmiausia išsiskyrus nuomonėms dėl miesto ekonomikos ir valdymo. Ir tarybos pirmininkas vakar buvo išrinktas ne 40 deputatų, o viso kvorumo (dalyvaujant 62 deputatams ir balsuojant 44). Noriu pasakyti, kad tai buvo pakankamai vieningas sprendimas. Kai pakeistas ir miesto meras, ir miesto tarybos pirmininkas, kai taryboje vyksta konsolidacija kaip tik šitiems ekonominiams ir valdymo klausimams spręsti, tarybos paleidimas, matyt, turėtų priešingą efektą ir dar daugiau dezorganizuotų miesto gyvenimą. Turiu pasakyti, kad tarybos deputatų dauguma labai griežtai įvertino buvusio tarybos pirmininko darbą. Nors jis yra atleistas jo paties prašymu, tačiau turiu pasakyti, kad didelis inkriminuojamų tarybai pažeidimų skaičius įvyko kaip tik dėl to, kad, mūsų manymu, tarybos pirmininkas nesugebėjo konsoliduoti tarybos darbo ir labai dažnai tarybos veiklą nukreipdavo smulkmeniškiems klausimams spręsti. Kartais mums atrodydavo, kad tai yra netgi kryptinga veikla. Tarybos paleidimu, mūsų manymu, dabar, šiuo momentu, galėtų pasinaudoti tos jėgos, kurios tarpsta drumstame vandenyje. Man atrodo, kad į tai taip pat reikėtų atsižvelgti. Norėčiau dar pasakyti, galbūt jau atsakant į kai kuriuos čia pateiktus papildomus kaltinimus, pavyzdžiui, ir tokį dalyką, kad seniūnijos buvo išardytos ir jų veikla buvo paralyžiuota ne tarybos deputatų, o asmenine buvusio mero ir jo kai kurių pavaduotojų iniciatyva. Ir, matyt, tai buvo padaryta ne dėl kokių nors ekonominių ar valdymo klausimų, o dėl asmeninių ambicijų. Norėčiau taip pat pasakyti, kad Vilniaus miesto taryboje ne 100 deputatų, o 89. Ir 89 deputatai yra patvirtinti Seimo. Vienam iš jų yra atimtas deputato pažymėjimas, kadangi susitepė pučo metu. Taigi mus kaltinti, kad renkasi 62 deputatai, tikrai būtų truputėlį per daug. Norėčiau patikinti Seimą, kad miesto tarybos deputatai šiandieną tikrai nėra abejingi miesto gyvenimo negerovėms ir, remdamiesi įstatymo suteiktomis teisėmis, siekė ir sieks jas pašalinti. Aš tiktai labai prašyčiau Seimo narius atkreipti dėmesį į tai, kad šiandien tie įstatymai, kuriais mes turime vadovautis savo veikloje, yra labai ir labai netobuli. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate. Dabar į tribūną kviečiu N.Medvedevą ir tuo baigsime. Prašome.
N.MEDVEDEVAS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, gerbiamieji Seimo nariai, svečiai! Pateikti duomenys apie padėtį Vilniuje, apie tuos nesklandumus, o galbūt ir nusikaltimus, yra labai įspūdingi. Sutinku. Ir aš labai nustebčiau ir būčiau tų duomenų pritrenktas, jeigu kitur būtų kitaip. Aš labai gerai prisimenu Aukščiausiosios Tarybos darbą, kai buvo ketinimas nuversti Kauno tarybą ir kitų miestų... Ir miestą po miesto. Ir jeigu taip atsitinka, vadinasi, į darbą yra įsivėlusi sisteminė klaida. Bent mokslininkai pasakys, kad būtent taip. Jeigu visur tas pats, tai yra sisteminė klaida. Kokia ta sisteminė klaida, bandysiu tuojau pasakyti vienu žodžiu. Tie įstatymai yra ne tarybos, ne kažkokios savivaldybės įstatymai. Iš tikrųjų tai yra sovieto įstatymai. Mes mieste turime ne savivaldybes, o sovietus, rajkomus, gorkomus ir visa kita. Tai, deja, toks palikimas. Ir dėl to kalta Aukščiausioji Taryba, kurioje ilgai ginčijomės dėl to, kas labiau myli Lietuvą, užuot priėmę normalius įstatymus.
Jeigu mes tikrai priimam nutarimą ir dabar tą tarybą paleidžiam, tai mes įvedam Vilniuje gubernatorinį valdymą. Patirtį mes turime tokioje sudėtingoje padėtyje. Gubernatorinio valdymo patirtį. Turėkime omenyje, kad Vilnius yra mūsų sostinė. Čia susipina atskirų ministerijų ir miesto interesai. Labai daug dar neišvogtų, neišgrobstytų materialinių objektų. Turėkime tai omenyje. Ir kada galima padaryti daugiau negerų veiksmų? Jeigu yra įtakojama vienvaldystė... Aš kol kas ministerijų niekuo neįtariu. Neduok Dieve! Bet pagundų yra. Arba kai kontroliuoja daug žmonių. Jei kontroliuoja skirtingos, sekančios viena kitą partijos. Ir jeigu viena ką nors padaro ne taip, kita jau pakelia triukšmą. Turbūt, šitos patirties mes turime vis dėlto daugiau. Kaunas sirgo šita liga. Jis ja persirgo dar nevisiškai. Dar ten daug yra bėdų, bet jau persirgo ir šiaip taip dirba. Aš manau, kad dabar Vilnius kaip tik išeina iš tos ligos. Ir dabar tokios atsigaunančios, pusgyvės tarybos paleisti aš nenorėčiau. Aš manau, kad jie per tą laikotarpį daug ko išmoko. Aš tai sakau tikrai kaip socialdemokratas, kurių pagrindas, pagrindinis principas - remtis į savivaldas. Ir jeigu čia be mūsų, socialdemokratų, yra kitų, kurie ar prijaučia socialdemokratams, ar mano, kad jie yra socialdemokratinės pakraipos, ar būsimi (galbūt dar bus iš dešinės socialdemokratų), tai turbūt reikėtų remtis vis dėlto savivaldybėmis. Ką mes turime dar padaryti. Tai kuo greičiau parengti atitinkamus savivaldybės įstatymus, naujus rinkimų įstatymus, kurie leistų ateiti į valdžią jau partijų atstovams, atsakingų partijų atstovams ir kuo greičiau taip užbaigti šitą darbą. O dabar, tikrai jūsų prašau, kad tas gubernatorystės, generalgubernatorystės įvedimas... Aš stebėjau ten, kur įvesta. Ne tik Lietuvoje - mes visi sergame ta pačia liga. Rytuose tas pats darosi. Aš stebėjau tuos rajonus, kur įvedami tie generalgubernatoriai. Ir kas iš to? Na, ir kas iš to? Dėkoju jums už dėmesį. Aš vis dėlto manau, kad paleisti nereikėtų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis N.Medvedevai. Dabar sutartas laikas baigėsi. Todėl aš pranešu, kas užsirašė dalyvauti diskusijose. Seimo nariai V.Žiemelis, A.Salamakinas, G.Paviržis, P.Papovas, K.Paukštys, V.Petrauskas, A.Eigirdas, M.Stakvilevičius, A.Sadkauskas, V.Bogušis, K.Dirgėla, Z.Adomaitis, E.Kunevičienė, K.Antanavičius. Taigi mūsų sutartas laikas baigėsi. Ačiū kantriausiems Seimo nariams, ačiū mūsų svečiams. Posėdis baigiamas. Gero savaitgalio!