Tryliktasis posėdis
1993 m. kovo 31  d.

	Svarstyti klausimai:
1.	Vyriausybės programos projektas (svarstymas ir balsavimas)
2.	Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos" projektas  (svarstymas ir balsavimas)
3.	Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo papildymo" projektas. Nutarimų "Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos parduodant gyvenamąsias patalpas 1989 metų kainomis, taikant joms darbo užmokesčio indeksą" ir "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo" pakeitimo ir papildymo" projektai  (svarstymas ir balsavimas)

Vyriausybės programos projektas (svarstymas ir balsavimas) (93.03.31)

2sesija 13 p. Svarstyti klausimai

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo kovo 31 d. rytinį plenarinį posėdį.

Dėl darbo tvarkos. Primenu, kad vakar vakare mes patvirtinome šios dienos darbotvarkę. Vadinasi, šiandien galime tiktai, jeigu yra koks ypatingas reikalas, kuo nors papildyti. Vienas toks reikalas yra. Vakar buvo Piliečių chartijos frakcijos pareiškimas. Matyt, mums reikės sukurti dar vieną komisiją. Tai šitai padarysime posėdžio pabaigoje.

Pirmasis ir pagrindinis klausimas - Vyriausybės programos projektas. Baigiamasis aptarimas ir balsavimas. Aptarimas, įskaitant ir užsienio politikos aptarimą, taip pat ir kitas programos sudėtines dalis.

Pirmą į tribūną kviečiu Seimo narį L.Linkevičių. Prašome kolegas užsirašyti. Ar frakcijų, ar savo vardu.

L.A.LINKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš nekalbėsiu komiteto vardu, nes mes, nors intensyviai buvo nagrinėjami įvairūs programos variantai, bendrą nuomonę nespėjom prieiti. Planavom posėdį šiandieną, bet kadangi plenarinis iš ryto, tai todėl kalbėsime frakcijų vardu, kalbėsime individualiai. Tačiau aš kartu noriu pasidžiaugti, kad pats programos variantų svarstymas, diskusija su ministru gerbiamuoju P.Gyliu vyko tikrai abipusiško supratimo atmosferoje. Noriu pasakyti, kad mūsų pastabos dėl programos projektų tiek vienos pusės, tiek kitos pusės, tiek centro, jeigu taip galima įvardinti mūsų pasiskirstymą komitete, buvo gana panašios. Aš kalbu apie tą pirmąjį variantą, kurį visi kolegos gavote, visus skyrius, taip pat ir užsienio politiką. Todėl aš noriu atkreipti dėmesį į tas pastabas, kurias pateikėme ir į kurias Užsienio reikalų ministerija atsižvelgė, pritardamas tai politinei linijai.

Jeigu atkreipėte dėmesį, į keletą puslapių surašyti programą arba tokio pavadinimo dokumentą yra labai sudėtinga. Aš sutinku su tais kolegom, kurie kalbėjo dėl ankstesnių dalių, kad tikrai sunku viską surašyti. Galbūt taip pat sunku surašyti ir kaip tą padaryti. Aš su gerbiamuoju A.Rudžiu stebiu ir prisimenu, kada jis daug kartų klausė “kaip?”, kalbėdamas apie kitas programos dalis. Jis teisus. Iš tikrųjų sunku viską surašyti į porą puslapių. Tačiau bendrą koncepciją, bendrą kryptį, bendrą orientaciją kaip visuomet galima įžiūrėti.

Jeigu jūs pastebėjote, užsienio politikoje yra pabrėžiamas daugiakryptiškumas. Mes išsiaiškinome, kad tai vis dėlto yra gana pragmatiškas požiūris į tokį svarbų politikos barą, kad turi būti tiek Rytų, tiek Vakarų orientacija subalansuota, grindžiama ir kai kuriomis nuostatomis, kurias jūs galite matyti programoje, pabrėžiant jos konceptualumą ir pragmatiškumą, ekonominį pradą. Dabar, deja, manau, kad kolegos deputatai neturi paties naujausio Užsienio reikalų ministerijos parengto varianto, kuriame yra šiek tiek suderinta ir su ekonomine dalimi, kalbant apie užsienio investicijas, apie jų skatinimą.

Galiu nuo savęs pridurti, ko nėra programoje, kad praktiniai žingsniai jau yra daromi ir yra kuriama tokia darbo grupė, kuri artimiausiu metu žada parengti keleto esminių ekonominių įstatymų pataisų projektus ir pateikti juos Seimui, būtent tų įstatymų, nuo kurių tiesiogiai priklauso užsienio investitorių dalyvavimas mūsų ekonominiame gyvenime. Tai yra ne propaganda, ne žodžių žaismas, o konkretus darbas. Todėl ta eilutė, kuri atsiranda šioje programoje dėl užsienio investicijų skatinimo ir sąlygų gerinimo, yra ne tuščia, o jau daroma. Tai lyg ir atsakymas į tą banalų klausimą “kaip?”.

Yra išskirti prioritetai. Santykių su artimiausiais kaimynais prioritetai. Programoje yra atkreiptas dėmesys, kad Lietuva ypač suinteresuota sureguliuoti santykius su Lenkija, su Latvija ir Estija, be jokios abejonės, su Baltarusija. Ne apskritai sureguliuoti santykius, bet pasirašyti konkrečias bendradarbiavimo sutartis, kurių projektai yra intensyviai rengiami.

Aptariama ir tolesnė Lietuvos integracija į Europos saugumo procesą. Per visas žinomas     ir autoritetingas organizacijas užtikrinant ir kolektyvinio saugumo galimybę, kalbant apie Jungtinių Tautų Organizaciją, Europos Saugumo ir bendradarbiavimo konferenciją. Taip pat kaip asocijuota delegacija, dalyvaujant Šiaurės Atlanto Asamblėjos veikloje, Bendradarbiavimo tarybos veikloje, Parlamentinės Asamblėjos veikloje. Visa tai yra pabrėžta ne tik kaip frazė, bet irgi kaip konkretus darbas ir turimas konkretus įdirbis. Čia būtų galima netgi įžiūrėti tam tikrą užsienio politikos perimamumą, kas yra nepaprastai svarbu bet kuriai valstybei. Mes puikiai suvokiame, kad turėdami įvairių ginčų ir įvairių koncepcijų viduje mes vis dėlto turime išlaikyti pagrindinius, esminius momentus užsienio politikos orientacijoje.

Atskirai yra pabrėžtas Baltijos regiono bendradarbiavimo klausimas, Baltijos Valstybių Tarybos, Baltijos Asamblėjos. Tai taip pat nėra tuščia frazė ir jau dirbama šia linkme. Bendradarbiauja taip pat ir Užsienio reikalų ministerija, ir bandoma iš Baltijos Asamblėjos taip pat sukurti darbingą organą, panašų galbūt savo struktūra į Šiaurės Tarybą, kurioje tiek parlamentinė dalis, tiek ir vyriausybinė dalis lygiai turi įtakos šiam bendradarbiavimo procesui. Šiaurės Taryba yra tam tikras parlamentų ir vyriausybių bendradarbiavimo organas. O Baltijos Asamblėjoje to nebuvo. Tai galbūt būsima šio organo rekonstrukcija padėtų mums suteikti tokio “naujo kvėpavimo” ir galbūt iš esmės rekonstruoti šią turimą, deja, nelabai veiklią instituciją. Ir galbūt tuo metu... nes Baltijos Asamblėja tam ir buvo įkurta, kad glaudžiau būtų bendraujama su Šiaurės Taryba ir su Šiaurės šalimis... galbūt tuo metu šis bendradarbiavimas taip pat nebus deklaratyvus, nebus simbolinis, o bus prasmingas tiek ekonominiu, tiek politiniu, tiek moksliniu, tiek kultūriniu požiūriu. Visom prasmėm. Potencialas čia yra.

Bendraudamas su kolegom ir tarptautiniuose forumuose, ne kartą girdėjau, kad jie yra pasirengę atverti mums duris visais aspektais. Aš nekalbėsiu dabar apie ekonomiką. Tačiau kalbant apie užsienio politiką mums svarbūs visi ryšiai, visose srityse. Jie pajėgūs ir pasiruošę mums padėti, tačiau mes turime sugebėti suformuluoti, ko mums reikia. Beje, čia ir būdavo pagrindinė kliūtis, dėl ko nevykdavo konkretus bendradarbiavimas. Manyčiau, kad jeigu tos struktūros, kurias aš minėjau, ir taip pat, kur programoje atkreiptas dėmesys... Europos Tarybos visas institucijas, nes mes nuo gegužės mėnesio būsime jau Europos Taryboje tikrieji nariai... tas pilnakraujiškas įsiliejimas į visas struktūras padės mums atskleisti tą potencialą. Ir po šitomis skambiomis iškabomis, tarptautinių organizacijų pavadinimais jau slypės konkretus turinys. Šitam mes esam lyg ir pasiruošę. Dar kartą kartoju, įdirbis yra.

Kalbėdamas jau konkrečiai dabar dėl to, dėl ko stoviu tribūnoje, noriu asmeniškai paraginti kolegas paremti pačią koncepciją, pačią užsienio politikos orientaciją, suprantant, kad tai, be abejo, nėra detalus dokumentas, kaip visa tai bus daroma. Tačiau krypčiai siūlyčiau pritarti ir balsuoti už Vyriausybės programą. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašau į tribūną Seimo narį R.Maciejkianecą. Ruošiasi V.Astrauskas.

R.MACIEJKIANECAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerai apgalvota užsienio politika turi lemiamą įtaką valstybės vystymuisi. Iš Vyriausybės programos, kur mes gavome pirmąjį variantą, nematyti aiškios užsienio politikos. Pasakymas, kad strategija šitoje srityje galėtų turėti keletą krypčių, nedaug pasako. Čia paminėta keletas valstybių ir tarptautinių organizacijų, su kuriomis mes norėtume turėti glaudžius ryšius, tarp jų JAV, Kanada, Japonija, Prancūzija, Vokietija ir kt. Tik klausimas, ar jiems reikalinga Lietuva. Tuo pačiu metu nėra pabrėžta reikšmė artimiausių kaimynų, kurie jau turi   tam tikrą perėjimo iš vadinamojo socializmo į laisvosios rinkos ekonominę sistemą patirtį, kurie turi panašias ekonomines ir gamtines sąlygas. Nepasakyta apie tai ir tarp pirmiausia spręstinų klausimų. Esant sunkiai ekonominei būklei, reikėtų istoriją palikti istorikams ir pradėti spręsti klausimus, nuo kurių priklauso valstybės ir liaudies egzistencija. Formavimas tokios politikos, kuri nekeltų nepasitenkinimo jokioms politinėms partijoms arba visuomeniniams sluoksniams, nėra geriausias būdas. Apsisprendimas yra būtinas.

Antra problema, kurią mes norėtume pabrėžti, tai regionų plėtojimo programos. Prioritetas, kaip matome (programoje pasakyta), bus teikiamas Rytų Lietuvai ir pajūrio rajonui. Kaip rodo praktika, iš šitų deklaracijų nieko gero neišėjo. Nuo šito tiktai sočiai gyveno grupė žmonių, kurie susibūrė vadinamojoj Rytų Lietuvos, o vėliau Regioninių problemų komisijoj. Turi būti vyriausybinė programa, kurios pagrindu turėtų būti numatytas vystymas, pavyzdžiui, Vilniaus regione, kad šitas regionas gerai ir sočiai maitintų Vilniaus (...). Tai žemės ūkio struktūra ir vietinių žemės ūkio produktų perdirbimo punktai, tai sodininkystės, daržininkystės vystymasis. Negali būti pamiršta ir medicina, kurios lygis yra žemiausias Respublikoje. Tai ir ryšiai, tai ir kelių sistema ir t.t. Ir daug kitų socialinių problemų.

Valstybė dabartiniu metu turbūt neturės tam tikrų lėšų, kad mokėtų specialistams, kurie kartu su savivaldybėmis parengtų tokią biznio programą. Tai mums būtina. Turint tokią šiuolaikinio lygio programą, būtų galima ieškoti net paramos ir tarptautiniuose fonduose. Bet prieš tai reikėtų mums kuo greičiau stabilizuoti neigiamus ūkio procesus Vilniaus rajone, kur gamyba turbūt niekad nebuvo taip kritiška, kaip per paskutinius metus. Ariamos žemės suniokojimas, jos davimas bet kam ir bet kada dar ilgai turės įtakos Vilniaus miesto gyventojų aprūpinimui maisto produktais. Pats laikas, kad Vyriausybė apsispręstų dėl žemės grąžinimo priemiesčio zonoje, kartu pradėtų spręsti dešimčių tūkstančių žmonių likimą, vadinamųjų darbininkų - valstiečių, kurie gyvena kaime, o iki šiol dirbo mieste. Net paviršutinė apžvalga dar kartą sako, kad šitam regionui tikrai reikalinga rimta vystymosi programa.

Formuojant žemės ūkio politiką, taip pat turi būti atsižvelgta į šito rajono savybes, kur nėra galimybių plėsti didelius valstiečių ūkius.

Apie savivaldybes programoj pasakyta nedaug, tiktai numatyta tam tikro įstatymo priėmimas. Bet kelia abejonę, kad kartu rengiamas ir įstatymas dėl Vyriausybės atstovų savivaldybėse. Įstatymai, ekonominiai stimulai turi skatinti žmonių savarankiškumą, iniciatyvą, pasakyčiau, net vietinį patriotizmą. Šių procesų stabdymas visą šitą atsakomybę ir suteikia tada centrui, kuris negalės spręsti vietinės reikšmės problemų.

Programoje turbūt pirmą kartą pamirštama ir neskirta jokio dėmesio tautinių mažumų klausimams spręsti. Apie tai, apie paramą jiems, apie jų švietimo, kultūros problemas nėra nė vieno sakinio. Tam yra atitinkami įstatymai, apie tai yra sakoma Konstitucijoje, ir realizavimas įstatyminių nuostatų turėtų atsispindėti ir šitoje programoje.

Šioje programoje, kaip jau šnekėjo anksčiau kolegos Seimo nariai, visgi yra trūkumų. Bet mūsų frakcija, turėdama nuostatą, kad valstybėje turi būti kuo greičiau suformuota vykdomoji valdžia, balsuos už šią programą, nors tikimės, kad Vyriausybė, vykdydama šią programą, padarys paskui tam tikrų korekcijų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narį V.Astrauską. Ruošiasi gerbiamasis V.Plečkaitis.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis Prezidente, Seimo Pirmininke, Seimo, Vyriausybės nariai! Norėčiau pasisakyti keliais aspektais dėl pateiktų krypčių.

Mano nuomone, pateiktos Vyriausybės veiklos kryptys, pagrindinės kryptys apskritai yra priimtinos. Tiktai norėčiau akcentuoti, jog turbūt reikėtų labiau kreipti dėmesį į tai, kad žmonės uždirbtų, nes tai turi reikšmės ne tiktai dėl pinigų gavimo, didesnės ar mažesnės sumos, bet ir psichologiškai. Jeigu žmogus negali uždirbti, tai jis yra, aišku, ir nelabai darbingas.

Iš tikrųjų šiuo metu, kaip čia jau buvo pasakyta, yra tokia situacija, kad nelabai apsimoka dirbti, ypač tiems, kurie dirba nelabai kvalifikuotą darbą. Šičia, mano supratimu, vakar sudaryta komisija turėtų teigiamai išspręsti klausimą dėl uždarbio padidinimo. Nes ar normali dabar padėtis, kai pašalpą gauna pusė, o gal net daugiau dirbančių gyventojų?

Todėl aš ir norėčiau pasisakyti dėl buvusios Vyriausybės priimtų nutarimų. Vienas nutarimas - dėl medicininės ir farmacinės veiklos pripažinimo prioriteto. Ir čia yra punktas, kuris jau buvo aptartas. “Bendrasis akcizas netaikomas prekybai vaistais, medicinos technika bei kitomis medicininės paskirties priemonėmis 1992 metų ketvirtajame ketvirtyje.” Vadinasi, šitas punktas iš viso nebeveikia šiemet. Tuo tarpu kitame nutarime, vasario 13 d., šitas punktas naikinamas nuo kovo 15 d. Bet jis faktiškai ir negaliojo. Vėliau, kai pradėta svarstyti, kad farmacijos pramonei neparanku mokėti bendrą didelį akcizą, kadangi ir taip brangiai kainuoja išvežami į buvusias Tarybų Sąjungos respublikas vaistai, tai jie ne tik negauna pelno, bet dar ir turi nuostolių.

Iškėlus tą klausimą vėl buvo pratęstas to nutarimo galiojimo laikas iki balandžio mėnesio ar net birželio. Vadinasi, faktiškai negaliojantis nutarimas naikinamas ir tęsiamas. Ir tokių nutarimų galima rasti labai daug, kurie yra keičiami. Net buvusioji Vyriausybė sugebėjo ne vieną nutarimą priimti ir per tuos du mėnesius pakeisti. Yra net keliolika priimamų pataisų, pavyzdžiui, vasario 13 d. nutarimų visa krūva, per 10 nutarimų atskirų punktų yra keičiama. Tai, aišku, yra nestabilu. Nes jeigu nutarimas tiek trumpai galioja, vadinasi, yra neaptartas.

Štai jeigu paimsim nutarimus dėl lengvatų taikymo transporto priemonėse. Tai čia buvo net kelios pataisos. Viena buvo dėl Seimo narių, toliau buvo dėl studentų. Galų gale studentai vis dėlto sukėlė piketą, ir teko Prezidentui panaikinti iš viso. Tai jeigu priimami neapgalvoti nutarimai, tokie nutarimai kaip tiktai ir sukelia tokį žmonių nepasitikėjimą ir pyktį. Manyčiau, kad reikėtų nutarimus... Čia turbūt yra ne pačių Vyriausybės narių klausimas, bet apskritai viso personalo, kad nutarimai būtų rengiami rimčiau. Kad ir toks nutarimas, priimtas dėl komunalinių patarnavimų laikantiems šunis ir kates. Na, tai čia, žinote, tiesiog sukėlė juoką ir žmonių pasipiktinimą. Moteriškė sako: aš jums va ką duosiu (ir parodė trijų pirštų kombinaciją) už savo šuniuką.

Na, tai čia reikėtų vis dėlto pagalvoti, kokias pasekmes gali sukelti nutarimai visuomenei ir kokie gali būti naudingi. Manyčiau, kad nutarimai visi, kad ir kokie jie būtų, apie tai, kad bloginama socialinė padėtis, jie visi yra blogi, ir jų nereikėtų priiminėti bent šiuo metu, nes jie tiktai sukelia sąmyšį ir nepasitenkinimą. O dėl prioriteto vaistams, man atrodo, kad reikėtų būtinai Vyriausybei iš karto dabar su Sveikatos ministerija priimti atitinkamą nutarimą, kad mūsų farmacinei pramonei, kuri iš tikrųjų yra prioritetinė, pakankamai stipri, turinti gerus kadrus, būtų suteikta galimybė dirbti ir uždirbti. Ir bus tada savų vaistų, jie gali atsivežti ne visai užbaigtas vaistų produkcijas ir baigti gaminti tuos vaistus čia, Lietuvoje. Tai reikėtų visokeriopai skatinti, nes, manyčiau, tų visokių skylių glostymas kažkokiais paviršutiniškais metodais yra nepagrįstas. Reikia iš esmės keisti savo požiūrį į tam tikras farmacines įstaigas. Bet ir kitos įstaigos, kurios taip pat yra prioritetinės, turėtų būti visokeriopai palaikomos.

Manyčiau, kad šitas dalykas, jį realizavus, duos naudos, žmonės uždirbs, uždirbę žmonės pirks, prekės negulės, vyks cirkuliacija. Kaip organizmas, jeigu jis suserga, jis nebegali gerai varinėti kraujo, taip ir čia, jeigu pinigai necirkuliuoja, kas iš tų pinigų. Manyčiau, kad gal reikėtų net Seimui ar Vyriausybei atidaryti bent iš pradžių tose dviejose vietose bankų skyrius ir mokėti atlyginimą į banką, kad mažiau pinigų cirkuliuotų. Štai man teko ilgą laiką dirbti Klivlendo klinikoj, ji turi paštą, turi banką, eini pinigų pasiimti, kada tau reikia, o ne kada jie yra uždirbti. Jie automatiškai eina į banką, ir procentai eina iš karto. Dabar tų grynų pinigų šitokia masė, ir manyčiau, kad didelėse organizacijose, kur yra daugiau žmonių ir didesnės pinigų sumos, reikėtų kuo greičiau, man atrodo, steigti bankų skyrius ir pinigus mokėti ne grynais, o galėtų pasiimti kiekvienas iš banko. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės V.Plečkaitis, ruošiasi A.Vaižmužis.

V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamosios ponios ir ponai Seimo nariai! Norėčiau kalbėti užsienio politikos klausimu, išsakydamas ne tik savo,   bet ir Lietuvos socialdemokratų partijos nuomonę.

Užsienio politika yra neišvengiama ir glaudžiai susijusi su šalies vidaus politika, privalanti tarnauti žmonių saugumui bei užtikrinti gerovę. Jau 4 mėnesiai Lietuvos užsienio politikai vadovauja vienas iš LDDP lyderių užsienio reikalų ministras P.Gylys. Per gana trumpą laikotarpį išryškėjo tam tikros užsienio politikos tendencijos, iš dalies atsispindinčios ir šeštosios Vyriausybės užsienio politikos programoj. Teigiamu dabartinio užsienio reikalų ministro darbo bruožu laikytume jo paties ir Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų gana tamprų, bent jau tampresnį ryšį su Seimo Užsienio reikalų komitetu, ieškojimu sąlyčio taškų, deja, kol kas nelabai sėkmingai su kitomis politinėmis jėgomis Seime. Tačiau šiuo pranešimu norėtume labiau atkreipti dėmesį į, mūsų manymu, nepageidautinas tendencijas dabartinėje užsienio politikoje, nepakankamą dėmesį kaimyninėms, ypač Baltijos valstybėms, per menką bendradarbiavimą užsienio politikos srityje su kitomis žinybomis, visų pirma su Krašto apsaugos ministerija, Muitinių departamentu, Ekonomikos ministerija ir kitomis. Kelia didelį nerimą, kad Lietuva vis labiau tolsta nuo Baltijos valstybių, t.y. nuo Latvijos ir Estijos. Atsiriboja muitinėmis ir pasienio užkardomis, deja, iki šiol nepasirašytos ir net nėra parengtų draugystės ir bendradarbiavimo sutarčių projektų su mūsų artimiausiais kaimynais - Latvija ir Estija. Nors tokie projektai jau parengti ir svarstomi su Lenkija ir Vokietija. Žinoma, tai ne priekaištas, kad jie svarstomi su Lenkija ir Vokietija, tačiau labai keista, kad tai nepadaryta pirmiausia su Latvija ir Estija. Kaipgi mes tapsime Europos bendruomenės nare, jeigu nesugebame tapti rimtu partneriu savo artimiausiems kaimynams? Neidami didesnės integracijos linkme su Baltijos valstybėmis, mes užkertame kelią glaudesniam bendradarbiavimui ir su Skandinavijos valstybėmis, pasmerkiame save izoliacijai arba orientacijai tik viena, t.y. Rytų kryptimi.

Mūsų manymu, yra nepakankamai glaudūs ir draugiški ryšiai ir su Lenkijos Respublika. Tai rodo ne tik kilometrinės eilės prie Lazdijų muitinės, visu pajėgumu nedirbantis Kalvarijos muitinės postas, bet ir gana neigiamas, netgi, sakyčiau, labai neigiamas Lietuvos ir lietuvių vertinimas kaimyninėje valstybėje. Žinoma, ne viskas priklauso tik nuo Lietuvos valstybės. Bet derėtų kur kas geriau koordinuoti įvairių žinybų veiklą, rodyti daugiau iniciatyvos, kad tarp Lietuvos ir Lenkijos užsimegztų tikrai nuoširdūs santykiai, iš kurių abiejų valstybių gyventojai turėtų visokeriopos naudos.

Kritiškai vertindami karčią istorinę patirtį tarp mūsų valstybių, vis dėlto savo santykius su Lenkija turėtume grįsti šiandienos bei rytdienos ekonominiais ir politiniais interesais. Matyt, čia verta prisiminti žinomo pasaulyje politiko, buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretoriaus Zbignevo Bžezinskio žodžius, pasakytus š.m. vasario mėn. “Respublikos” korespondentei. Cituoju: “Labai svarbu panaikinti bet kokį Lietuvos ir Lenkijos antagonizmą, nes tai pavojinga abiejų valstybių, bet ypač Lietuvos, nepriklausomybei. Lietuvos ir Lenkijos ginčai duoda viltį Maskvai atkurti dominavimą.” Citatos pabaiga. Apie tai turėtų galvoti ne tik Užsienio reikalų ministerija, bet ir turėtų susimąstyti kai kurie mūsų “tautinės” užsienio politikos propaguotojai, ne visada pakankamai vertindami istorijos reikšmę arba, tiksliau, ją per daug sureikšmindami dabarčiai ir ateičiai.

Dar vienas mūsų kaimynas, apie kurį,deja, nė vienu žodžiu neužsimenama užsienio politikos programoje, tai Karaliaučiaus sritis. Juk kiekvienam akivaizdu, kad Lietuvos saugumas nebus užtikrintas, išvedus Rusijos kariuomenę tik iš Lietuvos. Kol šioje srityje bus koncentruotos didžiulės Rusijos karinės pajėgos, nesaugiai jausis ne tik Lietuva, bet viso Baltijos regiono šalys. Lietuvos užsienio politika turėtų būti gerokai aktyvesnė, ypač tarptautiniuose forumuose dedant kuo didesnes pastangas ir siekiant, kad Karaliaučiaus sritis būtų demilitarizuota zona.

Norėtume atkreipti dėmesį dar ir į tai, jog mūsų kaimyninėse valstybėse gyvena mūsų tautiečiai, kurie, deja, ne visada turi galimybes realizuoti tautines, kultūrines bei religines teises. Tenka apgailestauti, jog mūsų tautiečiams užsienyje iki šiol nebuvo skiriama ir, deja, dabar taip pat neskiriama pakankamai dėmesio. Iki šiol neatidaryti, nežinia dėl kokių priežasčių, konsulatai, nors tai ir yra numatyta, Seinuose (Lenkijos Respublika) ir Karaliaučiuje (Kaliningrado sritis). Todėl, manyčiau, turėtų būti teigiamai vertinamas vyriausybinės regioninės komisijos, kuriai vadovauja gerbiamasis R.Ozolas, darbas, kurios dėka puoselėjami tampresni ekonominiai, kultūriniai ryšiai su mūsų tautiečiais Lenkijoje, Karaliaučiaus srityje, Baltarusijoje ir Lenkijoje.

Pastaruoju metu užsienio politikoje dažnokai deklaruojamas neutralumo principas, tarsi panacėja, galinti užtikrinti mūsų valstybės saugumą. Tai, beje, buvo akcentuojama ir Vyriausybės programoje. Deja, karti istorinė patirtis, ypač prieškarinė, rodo, jog neutralios politikos deklaravimas automatiškai neprisideda nei prie tos valstybės saugumo, nei prie tikrai neutralios valstybės statuso įtvirtinimo. Savo geopolitine padėtimi Lietuva negali lygintis nei su Šveicarija, nei su Švedija, netgi su Suomija. Beje, verta turėti omenyje, kaip ne kartą yra pabrėžęs profesorius Nekrašas, jog neutralumas labai brangiai kainuoja. Pavyzdžiui, neutrali Švedija savo gynybai skiria 22,5 karto daugiau biudžeto lėšų negu Norvegija ir Danija, priklausanti NATO blokui. Vis labiau skurstanti Lietuva, kai daugelis žmonių neturi už ką sviesto nusipirkti, negali sau leisti skirti 8 ar 10% biudžeto lėšų, kaip tai daro kai kurios neutralios valstybės, savo gynybai. Dabar skiriami 4% jau yra per daug, nes nei tie keli kreiseriai, nei keliolika naikintuvų, o tuo labiau užsienyje perkami mersedesai bei įvairūs džipai neišgelbės Lietuvos nuo tikros agresijos.

Lietuva privalėtų ieškoti tokių saugumo garantijų, kurios neturėtų skurdinti Lietuvos žmonių ir iš tikrųjų garantuotų jų saugumą. Matyt, suartėjimas su NATO, geri draugiški santykiai su kaimyninėmis valstybėmis ir ypač efektyvi ekonominė politika gali būti patikimas Lietuvos valstybės ir jos žmonių saugumo garantas.

Užsienio politika - tai taip pat ir mūsų piliečių užsienyje, jų teisių, interesų gynimas bei garantijos. Todėl labai svarbu, kaip mūsų tauta ir valstybė atstovaujama užsienyje, kaip ten mūsų firmos, verslo žmonės gauna patarimus ir pagalbą, kokias jie turi galimybes atlikti savo pilietines pareigas, gyvendami laikinai užsienyje. Ar pakankamai aktyvi mūsų Užsienio ministerijos valdininkija, siekdama bevizinio išvažiavimo, pavyzdžiui, į Vokietiją ar į kitas Eurobendrijos šalis? Ar daug parodyta dėmesio, siekiant sudaryti sutartis apie mūsų piliečių legalų įsidarbinimą išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse? Ar yra galvojančių apie ten dirbančių žmonių garantijas? Deja, ir šioje srityje Užsienio reikalų ministerija veikia greičiau pasyviai negu aktyviai. Nė vienos tokios sutarties su Vakarų Europos valstybe kol kas nėra. Todėl tiek daug lietuvių priversti darbo ieškoti užsieniuose nelegaliai ir pažeidinėti tų šalių įstatymus. Tai greičiau ne tų žmonių, bet mūsų vyriausybinių žinybų problema.

Labai svarbu, kad mūsų valstybė užsienyje būtų atstovaujama žmonių, turinčių gilų demokratijos suvokimą, neatstovaujantys kokiai nors vienai politinei jėgai, turinčių politinį išprusimą ir daugelį kitų bruožų, leidžiančių jiems kuo geriau suvokti tą šalį, kurioje jie gina arba bent jau turėtų ginti Lietuvos valstybės ir jos piliečių interesus. Deja, pradėta vykdyti vadinamoji ekonomizuota politika kelia abejones, ar visada parenkami užsienyje ambasadoriais tie žmonės, kurie geriausiai galėtų ginti Lietuvos interesus, jai atstovauti.

Baigiant norėtųsi, kad į šias išsakytas pastabas atsižvelgtų tiek premjeras, tiek užsienio žinybos vadovas, kad mūsų užsienio politika nevestų toliau šalį link izoliacijos ir didėjančio skurdo, o atvirkščiai - padėtų nuo to skurdo greičiau išsivaduoti, pritraukti didesnes užsienio investicijas, skatintų naujų darbo vietų kūrimą, garantuotų Lietuvos piliečiams jų teises ir laisves ten, kur jie yra, t.y. ir Lietuvoje, ir užsienyje. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, patikslinu norinčių kalbėti Seimo narių sąrašą. Aš vieną pavardę paskelbiau iš kito darbotvarkės punkto. Atsiprašau gerbiamojo A.Vaižmužio. Taigi norėtų kalbėti Seimo nariai V.Petrauskas, A.Saudargas, K.Bobelis, A.Sakalas, J.Karosas. Seimo salėje yra originali situacija - nė vieno šito kalbėtojo aš nematau. Ne, vienas yra, bet vis tiek nenori kalbėti, taigi jo nėra. Tokiu būdu, gerbiamieji kolegos, mes tą pauzę, kol atsiras vienas ar kitas kalbėtojas, galime taip užpildyti. Jums yra pateikti du nutarimo projektai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos. Abu jie vadinasi būtent taip, tiktai jų turinys yra skirtingas. Tas projektas, kurį aš teikiu, yra analogiškas mūsų jau buvusiam gruodžio mėnesio nutarimui, kitas yra kiek kitaip padarytas, t.y. K.Antanavičiaus. Todėl aš, baigdamas tam tikra prasme savo priverstinę kalbą, noriu priminti, kad mes, baigdami Vyriausybės programos aptarimą, turime vadovautis Konstitucijos 67 straipsnio septintuoju punktu, kuris skamba taip: “Seimas svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti.” Taigi pritarti ar nepritarti. Atitinkamai mano teikiamas projektas taip ir suformuluotas - pritarti Ministro Pirmininko Adolfo Šleževičiaus pateiktai Vyriausybės programai. Ir antrasis punktas - įpareigoti Valstybės ir teisės komitetą per savaitę apibendrinti pastabas bei pasiūlymus, kuriuos pareiškė Seimo nariai ar dar pareikš, svarstydami Vyriausybės programą, ir pateikti juos Vyriausybei. Būtent toks. Todėl aš, kaip sakiau, išnaudodamas šitą pauzę, ir siūlau iš šitų dviejų variantų pasirinkti mano teikiamąjį. O dabar kviečiu į tribūną Seimo narį A.Saudargą. Prašom.

A.SAUDARGAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pasakyti pastabų Krikščionių demokratų frakcijos vardu apie septintąją Vyriausybės programos skiltį  dėl užsienio politikos. Noriu pastebėti dėl formalių dalykų. Nežinau, čia buvo pareikšta apie tą pauzę. Buvau išėjęs paklausyti spaudos konferencijos...

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis A.Saudargai, jūs alibi turite, jūsų niekas nekaltina. Prašom.

A.SAUDARGAS. Aš turiu visai kitą tekstą, negu yra pateikta su gerbiamojo A.Šleževičiaus parašu ta Vyriausybės programa, ir kalbėsiu būtent apie šitą tekstą. Dar naujesnis? Skiriasi nuo šito? Aš turiu su ministro parašu. Aš manau, kad čia yra tas pats, bent jau tikiuosi. Aš kalbėsiu apie tą, kuris buvo pateiktas Užsienio reikalų komitetui. Noriu pastebėti tuos dalykus, kad būtų aišku, apie ką kalbama, nes pateikta Vyriausybės programoj septintoji skiltis gerokai skiriasi. Galbūt reikia tiktai pasidžiaugti, kad intensyviai dirba Užsienio reikalų ministerija, nes šitas tekstas jau ketvirtasis, pateiktas svarstymo metu.

Taip pat noriu prisijungti prie anksčiau kalbėjusių Seimo narių, kurie sakė, kad reikėtų žvelgti į šitą programą kaip į ketinimų programą, o ne į programą, kur būtų aiškiai surašyti Vyriausybės būsimi žingsniai. Tokiu požiūriu tiktai ir galiu kalbėti, nes jeigu kalbėčiau kaip apie konkrečią programą, tai, be abejo, čia daug ko stigtų.

Štai šito teksto ketvirtoji skiltis, kurioje yra parašyta, kad svarbiausias Vyriausybės užsienio politikos uždavinys yra padaryti ją konceptualesne, pragmatiškesne ir tam reikia nustatyti interesus bei galimybes, atsižvelgti į geopolitinę padėtį ir t.t. Yra kaip tik išdėstyti ketinimai, ką Vyriausybė turėtų padaryti, rengdama programą, tai nėra programos teiginiai. Be abejo, mes tokios analizės ir tokių koncepcijų lauktume ateityje iš Vyriausybės.

Dabar norėčiau dar pabrėžti, kad matau deklaruotą užsienio politikos tęstinumą. Čia  jau buvo apie tai kalbėta. Reikėtų pritarti tokiai nuostatai, nes užsienio politikos tęstinumas, keičiantis politinėms partijoms ar jėgoms,   yra natūralus daugelio valstybių stabilios eigos bruožas, todėl reikia tiktai pasveikinti tokią nuostatą. Norėtųsi žinoti žymiai aiškiau apie santykius su buvusia užsienio politika, kur bus niuansai, kaip buvo pasakyta iš šitos tribūnos, suteikiant jiems konkretų turinį? Kur būtų skirtumai, skirtingos situacijos interpretacijos? Šito pateiktuose dokumentuose pasigendu, tokios aiškios analizės skirtumų. Todėl norėčiau kaip tik ir pateikti pasiūlymų ar klausimo forma, ką norėtume būtent ateityje sužinoti ir, manau, netolimoje ateityje iš Vyriausybės būtent žiūrint į tą sakinį, kur Vyriausybė ketina užsienio politiką daryti konceptualesnę, kokias koncepcijas norėtume ateityje išgirsti, vadinasi, kad su tokiomis viltimis galėtume šitą dokumentą akceptuoti. Tai pirmiausia norėčiau sužinoti, koks yra Vyriausybės požiūris į geopolitinę dipolinę integraciją į Rytus ir į Vakarus nuo mūsų? Tiksli, aiški Vyriausybės orientacija į integracinius procesus. Apie šitą nieko nėra pasakyta. Turiu pakomentuoti šitą dalyką, nes buvusioje Vyriausybės programoje, kuri, kaip žinote, priimta 1991 m. birželio mėn., dar prieš pučą, apie šitą gal mažiau yra pasakyta, tačiau apie tai buvo kalbėta iš šitos tribūnos jau tuojau po pučo,  1991 m. rugsėjo mėn. pabaigoje - spalio mėn. pradžioje, vykstant diskusijai dėl užsienio politikos. Šičia, Aukščiausiojoje Taryboje, buvo kalbėta apie 2 integracijos centrus. Vienas integracijos centras - Nepriklausomų Valstybių Sandrauga, dabar taip įvardinam, tada dar buvo Sovietų Sąjunga. Kitas - Europos bendrija. Šitie 2 integracijos centrai iš esmės yra skirtingi. Aš paminėsiu tiktai keletą bruožų. Pirma. Nepriklausomų Valstybių Sandraugos integracija šiuo metu yra nestabili, jos būsena yra nestabili. Jos eiga yra iš unitarinės valstybės į tam tikrą federacinę ar konfederacinę struktūrą, kuri dar nėra nusistovėjusi. Todėl dar nėra stabilumo joje. Kita vertus, Europos bendrija - ten yra priešingai. Iš visai nepriklausančių, net konfrontavusių Antrajame pasauliniame kare valstybių pokario metais ten vyko federalizacija. Vadinasi, kūrėsi tam tikros konfederacinio ir netgi ikifederacinio pobūdžio turinčios struktūros. Bet integracijos kryptis yra visiškai skirtinga. Nepriklausomų Valstybių Sandrauga ekonominio išvystymo prasme yra žemo lygio, trečio pasaulio valstybių lygio ekonominis išvystymas. Vakarų Europos, Europos bendrijos valstybės ir integracija pasaulinėje skalėje yra labai aukšto ekonominio išvystymo lygio. Nepriklausomų Valstybių Sandrauga yra postimperinė integracija, yra palikta postimperinė integracija, kaip postimperinė liekana. Europos bendrijoje yra integracija pokarinė, savanoriška, naujai kuriama. Tai yra esminiai skirtingi procesai. Mes šitų dviejų procesų sankryžoje esam ir jeigu netgi Užsienio komitete buvo pasakyta, kad programa rašoma penkeriems metams, tai bent jau tokioj perspektyvoj mes turėtume labai aiškiai pasisakyti potencialiai Europos bendrijos narystės požiūriu. Ar sieksime, nes tai narystei, jeigu mes siekiame, Europos bendrijos narystei, tegul tas būna už 10 ar 20 metų, ruoštis reikia jau dabar. Yra kalbama apie asociatyvinę sutartį, tačiau tai yra tik etapas. Reikia labai aiškiai šitą pasakyti.

Pakomentuokime šių dienų įvykius Europos valstybėse. Visi laukė didelio socialdemokratų pralaimėjimo Prancūzijoje. Tai mūsų diplomatiniai atstovai tame krašte iš anksto galėjo išanalizuoti tą padėtį, pranešti mums dėl galimų vyriausybinių pasikeitimų ir kaip mūsų Vyriausybė į tuos įvykius galėtų reaguoti.

Kitas pavyzdys, kaip tą daro mūsų kaimynai latviai ir estai. Aš jums papasakosiu. Šiuo metu, kaip tik vyksta labai didelis rinkiminis propagandinis veikimas Švedijoje. Ir yra prognozuojama, kad naujuoju Švedijos ministru pirmininku bus socialdemokratas Karlsonas. Latviai ir estai, numatydami Vyriausybių pasikeitimą, jau dabar pakvietė potencialų ministrą pirmininką į Latviją ir Estiją, kad užmegztų artimus ryšius su juo, padarytų kontaktus, o kuomet jis perims valstybės valdymą, jau jie turėtų tiesioginį kontaktą ir ryšį dėl savo reikalų sprendimo. Tas pats yra Amerikoje, kurioje po 12 metų pasikeitė respublikonų valdžia į demokratų, bet mes iki šiandien negavome jokio pranešimo, kaip naujoji Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė reaguos į Lietuvos užsienio politiką ir mūsų santykius. Tie diplomatinės tarnybos ryšiai turėjo būti išspręsti. Čia labai reikia suteikti kreditą mūsų atstovui Švedijoje ponui R.Kolonaičiui, kuris tikrai atsiuntė labai gerą analizę ir sugestijas, kaip mes turėtume savo politiką dabar planuoti Švedijos atžvilgiu.

Kita sritis, į kurią reikėtų atkreipti daugiau dėmesio, tai stipresnis įsijungimas į tarptautines organizacijas. Mes esame daugelio pasaulinių organizacijų nariai jau keleri metai, bet būti nariu, tai nereiškia, kad esi tos organizacijos tikrai pajėgus narys. Reikia įsijungti į tų organizacijų vidinės struktūros veiklą, į jų komisijas. Mūsų atstovai turėtų būti įtraukti į tas komisijas, kurios galėtų aktyviai dalyvauti ir atstovauti mūsų interesams, ir taip pat mūsų byla būtų daug geriau pristatyta. Iki šiol tas visiškai nevykdoma. Kaip pavyzdį pasakysiu, kad įstojome į Jungtinių Tautų Organizaciją 1991 m. rugsėjo mėn. 17 d., ir tik praeitame posėdyje priėmė nutarimą, į kurią tarpregioninę grupę Lietuva turėtų įstoti, kad turėtų savo atstovus Jungtinių Tautų Organizacijos įvairiose komisijose. O kuo vėliau įstojame į tas komisijas, tuo labiau mes prarandame savo vyresniškumą (seniority) ir neturime tokios didelės įtakos tų komisijų sprendimams dėl mūsų įvairių reikalų pristatymo į dienotvarkes.

Trečiasis dalykas, kurį norėčiau pabrėžti. Čia reikia labai džiaugtis, kad naujojoje programoje kaip tik yra pabrėžta, jog reikalinga kiek galima greičiau sutvarkyti Lietuvos, Estijos ir Latvijos santykius, taip pat suderinti ir išplėsti ryšius bei pasirašyti sutartis su Lenkija, Baltarusija ir Vokietija. Yra tikrai liūdna, kad per dvejus su puse metų ar trejus metus mes iki šiol neturime nė vienos draugystės, bendradarbiavimo sutarties nei su Latvija, nei su Estija. Ir latviai, ir estai tuo reikalu jau net mums yra skundęsi. Tai šį reikalą bent su tais kaimynais reikėtų pirmiausia sutvarkyti. Ir tikrai labai džiaugiuosi, kad čia mūsų naujojoje programoje tam klausimui yra duotas prioritetas.

Gegužės mėn. 14 d. mes įstosime į Europos bendriją. Tai suteiks mums naujų galimybių lengviau propaguoti mūsų interesus. Čia irgi reikėtų atkreipti dėmesį ir paruošti planą, kaip mes, tapę Europos bendrijos nariais, galėtume taip pat įsitraukti į Europos bendrijos įvairias komisijas, kuriose būtų mūsų nuolatiniai atstovai. Ne atstovai pačioje Taryboje, bet taip pat darbo komisijose, kurios galėtų tada Lietuvos reikalus geriau propaguoti ir pristatyti.

Taip pat labai svarbu, kad Užsienio reikalų ministerija, galbūt Seimo vadovybė ar Užsienio reikalų komitetas pradėtų daugiau koordinuoti įvairių mūsų delegatų vykimą į užsienį. Šiandien visiškai nežinome... Tiktai žinome, kad tas ir tas išvyko, bet visiškai nežinome, kam jis atstovauja, kokiu reikalu. Kuomet jis grįžta iš tos diplomatinės komandiruotės, net neperskaito jokio ataskaitinio pranešimo ar atsiskaitymo, kas tame ar kitame posėdyje bei konferencijoje buvo nuveikta. Tą reikalą reikėtų irgi daug geriau koordinuoti, kad žinotume, kas vyksta, kokiu reikalu, kokioje srityje jis atstovaus Lietuvos interesams, ir kad grįžęs padarytų atitinkamą pranešimą.

Taip pat džiaugiuosi, kad užsienio reikalų programoje yra pabrėžta labai didelė reikšmė dėl rusų kariuomenės išvedimo, taip pat bandymas pasiekti susitarimą su Rusija, kuris kaip tik šiuo momentu yra vienas iš svarbiausių mūsų uždavinių. Ir čia reikia sveikinti, kad jie į tai atkreipė rimtą dėmesį. Tikiuosi, kad naujoji delegacija labai aktyviai šiuo klausimu pasisakys.

Dėl tų įvairių koncepcijų, kurias minėjo ponas A.Saudargas. Savaime aišku, kad mes pagrindinai norime integruotis, įsitraukti į Vakarų valstybių organizacijas, į Vakarų valstybių demokratinės santvarkos bendradarbiavimą. O dėl Rytų valstybių... Nemanau, kad mums reikia įsitraukti į tų buvusių valstybių sandraugas, kaip ponas A.Saudargas minėjo. Tačiau mums reikėtų tiktai tiesiogiai turėti individualius ryšius dėl ekonominio ir politinio bendradarbiavimo su Rusijos Federacija, Ukraina, Kazachstanu, Baltarusija, nes tai yra labai svarbu mums ekonomiškai ir politiškai. Ir tas gali padėti mums sutvarkyti mūsų politinę ekonominę krizę.

Bendrojoje išvadoje pristatyta programa yra gana gerai apgalvota. Rimtai žiūrima į užsienio politikos išplėtimą. Aš siūlyčiau Seimui ją paremti ir priimti. O visados eventualiai Seimas turės teisę pateikti naujus pasiūlymus ir pageidavimus. Ir aš manau, kad šitoji programa, jeigu ji bus vykdoma taip, kaip kad buvo bent Užsienio reikalų komitete diskutuojama, tikrai bus naudinga Lietuvos užsienio atstovavimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Socialdemokratų frakcijos vadovą A.Sakalą. Replikai ruošiasi Seimo narys V.Jarmolenka.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau išdėstyti Socialdemokratų frakcijos poziciją dėl Vyriausybės programos. Bendrą poziciją, o ne poziciją atskirais klausimais.

Lietuvos Socialdemokratų frakcijos atstovai aktyviai dalyvavo svarstant LDDP, valdančios daugumos, Vyriausybės programą. Pateikė daug pastabų ir pasiūlymų atskiroms Vyriausybės programos dalims. Kaip ir dera opozicinei partijai, mes, Lietuvos socialdemokratai, būdami kairiąja Lietuvos politine jėga, vertiname LDDP Vyriausybės programą savo rinkimų programos kriterijų fone. Manome, kad tai konstruktyvus būdas pademonstruoti, kuo skiriasi mūsų, Lietuvos socialdemokratų partijos, atstovaujama socialdemokratinė alternatyva. Manau, kad daugelis diskusiją stebėjusių žmonių galėjo įsitikinti konstruktyvaus socialdemokratų oponavimo pagrindiniais kriterijais. Štai keli iš jų.

1.Šios dienos krizės situacijoje efektyviausias žmonių, gyvenančių iš savo darbo jėgos pardavimo, interesų gynimas - tai ilgalaikė, griežta, antiinfliacinių priemonių įgyvendinimo politika. Juk infliacija, nekalbame apie hiperinfliaciją, labiausiai nuskurdina nepasiturinčius žmones ir gerai pasitarnauja turtingiems. Čia pravartu prisiminti, jog šiandien Vyriausybėje pakankamai daug “turtingų žmonių”, jeigu tikėtume spaudoje pateikiamais interviu. Tik antiinfliacinė politika - vienintelis vaistas ir nuo negausių santaupų nuvertėjimo.

2. Mes jau dabar pasisakome prieš pinigų išmetimą į balą, į neefektyvias įmones, kuriose šie varganai sukaupti biudžeto pinigai prapuola be atsako, be galimo pelno. O juk tai katastrofiška prabanga tokio skurdaus biudžeto fone. Todėl mes aktyviai reikalaujame pramonės šakų pertvarkymo programos. Efektyvi įmonė - tai efektyvi darbo vieta, tai įplaukų į biudžetą garantija. Kito kelio mes nematome.

 3. Darbingoji tautos dalis, kurianti šiandien nacionalinį produktą, reikalauja užimtumo didinimo efektą turinčios investicijų politikos gamyboje ir aptarnavimo sferoje. Štai kodėl mes nedarbo mažinimą matome svarbiausia socialinės politikos užduotimi. Ir čia vėl reikalingas griežtas kursas: ne pirkimas ir pardavimas Gariūnuose, bet darbo jėgos pavertimas pakankamai gerai apmokama preke. Tai pagrindinis vaistas nuo ekonominio nuosmukio.

4. Lėšų taupymas, menkų resursų naudojimo racionalizavimas, nepopulistiniai, sunkūs iš pirmo žvilgsnio sprendimai būtent samdomųjų žmonių labui, mūsų vaikų ateities labui.

Šiais kriterijais vadovaudamiesi mes negalėjome remti jau patvirtinto infliacinio biudžeto, suprasdami, jog toks biudžetas sumažins ir bet kokios Vyriausybės programos efektyvumą. Šiais kriterijais remdamiesi mes vertiname ir Vyriausybės programą. Mes dėl laiko stokos nekalbėsime apie tuos atviros ir asocijuotos visuomenės ugdymui būtinus teisinius kriterijus, be kurių mes, socialdemokratai, neįsivaizduojame valstybės ir visuomenės reikmėms sukaupto kapitalo valdymo, mokesčių kontrolės, piliečių teisių gynimo ir kitų dalykų. Tik pastebėsime, kad iš Vyriausybės programos mums nėra aišku, ar suvokiamas yra riboto valdymo valdžios institucijoms principas, be kurio negalima tikėtis ir programoje deklaruojamos valdymo reformos efektyvumo. Mums nėra aišku, kaip galima vykdyti socialinę politiką be tikslinių socialinių prieškrizinių programų ir visuomenės bendradarbiavimo jose, be pasitikėjimo tomis organizacijomis, kurios gali šiandien pagelbėti skurde atsiduriantiems žmonėms. Čia tik keli bendrieji bruožai.

O dabar keletas konkretesnių pastabų. Štai, pavyzdžiui, Vyriausybės programos ekonominėje dalyje infliaciją skatinančių priemonių daugiau negu antiinfliacinių. Vakar LSDP frakcijos požiūris į ekonominę programos dalį buvo išdėstytas smulkiau, todėl mes, kaip kairioji partija, pasisakytume už daug griežtesnį antiinfliacinį kursą. Mums nesuprantama ir tai, jog užimtumo politikai programoje paskirta viso labo tik pusė puslapio. Ir ši problema pateikta visai nesusieta su bendru programos kontekstu. Šviesios atminties švedų socialdemokratas U.Palmė, vadovavęs švedų socdemų vyriausybei, į klausimą, kodėl jo vyriausybėje nėra užimtumo ministro, atsakė: “Mano vyriausybėje visi ministrai yra užimtumo ministrai”. Būtų daug maloniau, kad ir pas mus šios gilios ekonominės recesijos situacijoje galiotų tokia pozicija bei programinis aiškumas. Vyriausybės pozicija neaiški ir teisinės politikos bei teisėsaugos srityje. Juk programa numatyta visai Vyriausybės darbo kadencijai. Tai ir turėtų kelti uždavinį visapusiškai įgyvendinti Konstitucijos keliamus teisinės reformos reikalavimus. Socialdemokratai pasiūlė praplėsti reikalavimų sąrašą. Nesikartojant dėl atskirų programos dalių būtina aptarti pagrindinį politinės atsakomybės, tvirtinant Vyriausybės programą, aspektą. Dėl šios tezės paryškinimo tenka priminti, kad Vyriausybės programos kelrode žvaigžde yra LDDP rinkimų programa. Reikia pasakyti, jog dalis rinkiminės LDDP programos nuostatų perkelta į Vyriausybės programą. Tik tenka apgailestauti, kad perkelta tokių pačių nuostatų pavidalu. Štai keletas. “Privatizavimą organiškai susieti su gamybos efektyvumu, profesionaliu ir kvalifikuotu specialistų dalyvavimu gamybos valdyme, kainų stabilizavimu, infliacijos lėtinimu, konkurencinės aplinkos susikūrimu.” Kita citata. “Tam reikalinga speciali Lietuvos žemės ūkio vystymo programa, kurios dabartinė valdžia per pustrečių metų nepajėgė parengti.” Pravartu būtų sužinoti - o jau nuo rinkimų pradžios prabėgo 6 mėn., - per kiek laiko LDDP Vyriausybė parengs šią programą. Juk yra taip: “Artimiausiu metu bus parengta nacionalinė žemės ūkio veiklos programa.” Nesinorėtų vardyti daugiau tokių įsipareigojimų. Tenka tik priminti, kad šios Vyriausybės sudėtyje yra jau nebe pirmus mėnesius dirbantys šį darbą ministrai. Yra tokių, kurie ir keliose Vyriausybėse yra dirbę. Tai kaip vis dėlto panaikinti įspūdį, jog ši programa rašyta skubotai ir dar su įdomiu lydraščiu? “Programoje numatytos pagrindinės Vyriausybės darbo kryptys, kurios bus sukonkretintos parengiant išsamų jos realizavimo planą.” Tai gal bent to plano terminai būtų žinomi? Tarkime, dvi savaitės ar kuris nors kitas terminas. Juk Konstitucijoje nėra numatyta tvirtinti kryptis, kurių planai po kiek laiko dar tik bus parengti. Negi nuo lapkričio 25 d. LDDP, turėdama tokį mokslinį potencialą, didžiausią Lietuvoje partijos narių skaičių, didžiausią valdymo patirtį, iki pat paskutiniųjų dienų netikėjo, jog teks parengti konkrečią Vyriausybės programą? Analizuojant LDDP rinkimų programą, pasigendama rimtų jos pozicijų atspindėjimo Vyriausybės programoje. Štai viena: “Sukurti patikimą socialinių garantijų sistemą jaunoms šeimoms, pensininkams, invalidams, grąžinti žmonių santaupų, turėtų iki 1990 m., perkamąjį pajėgumą.” Vyriausybės programoje turėtų būti perkamojo pajėgumo grąžinimas smulkiai aprašytas. Tarkime, bent jau 1994 m. Dar viena vieta: “Pajamoms, skiriamoms asmeniniam vartojimui, priklausomai nuo jų dydžio, turi būti taikomi ryškesni progresyviniai mokesčiai.” Kita citata. “Mes siūlome 10 - 15% privatizuojamų įmonių akcijų skirti specialiam socialinės apsaugos fondui sudaryti. Dividendai, gauti iš šių akcijų, būtų skirti socialinei pagalbai.” Žinoma, LSDP yra prieš iš privatizavimo proceso gaunamų lėšų suvalgymą. Geriau jau jas skirti užimtumui. Yra ir labai kategoriška pozicija. Vėl pacituosiu. “Žemę reikėtų atiduoti tik žmonėms, gyvenantiems kaime ir galintiems ją įdirbti, o miestiečiams už ją deramai kompensuoti valstybinių įmonių akcijomis.” Pasakyta nedviprasmiškai ir tai yra ir mūsų programinė nuostata. Deja, Vyriausybės programoje nuo tokios aiškios pozicijos jau atsitraukta, nes ką reikėtų daryti žmogui, gyvenančiam kaime ir negalinčiam žemės dirbti arba gyvenančiam mieste, bet galinčiam žemę dirbti? Todėl politinė atsakomybė už rinkimų programą bei jos detalų išdėstymą Vyriausybės programoje yra tiesiog būtina. Gal tik kiek keistai atrodo, kad LDDP frakcijos nariai plenariniame posėdyje išsakė labai daug kritinių pastabų savo Vyriausybės programai. Gal geriau reikėjo visa tai smulkiai suderinti su savo Vyriausybe frakcijoje, o plenariniame posėdyje išklausyti opozicinių jėgų kritiką ir pasiūlymus ir argumentuotai ginti savo Vyriausybės poziciją? LSDP frakcija, pateikusi daug pasiūlymų ekonomikos, teisės, sveikatos, socialinės, finansų politikos srityse, tikisi, jog valdančioji dauguma atsižvelgs į tas pastabas, tačiau LSDP, kaip kairioji partija, turinti savo socialdemokratinę alternatyvą, negali pritarti tokiai siūlomai Vyriausybės programai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį V.Jarmolenką. Replikos teise pasinaudoti ruošiasi J.Karosas.

V.JARMOLENKA. Gerbiamieji kolegos, pirmininkaujanti, Seimo ir Vyriausybės nariai   ir ypač užsienio reikalų ministre, gerbiamasis P.Gyly! Aš kalbėsiu dėl Vyriausybės pateikto 7 skirsnio - “Užsienio politika”. Jūsų parašas yra išdalintame lapelyje. Komitetas iš tikrųjų negalėjo pasvarstyti šio naujo projekto, todėl apgailestaujam, ir kiekvienas savo apgailestavimą, be abejo, gali dar toliau sakyti, bet, deja, taip įvyko. Lygiai taip pat, kaip ponas A.Sakalas, galiu pastebėti, kad tai yra tiktai tezės, ir nežinia, kas ten iš tikrųjų yra. Bet galbūt dėl to, kad ta kalba nėra mano gimtoji, aš “užsikabinau” už vieno žodžio toje vietoje, kur kažkada pas mus, ponas N.Germanai, buvo kitas žodis. Aš cituoju jums 2 sakinį jūsų lapelyje, ponas P.Gyly: “Lietuvos užsienio politikos pagrindinis bruožas - jos nepriklausomumas bei daugiakryptiškumas.” Komiteto nariai puikiai supranta, kodėl aš atkreipiu dėmesį į šitą žodį - “nepriklausomumas.” Bandėm mes su ponu K.Bobeliu versti į anglų kalbą, - nelabai mums išėjo, bandžiau aš versti į savo gimtąją kalbą, man išėjo “neprinadležnost”. Ponas Baskai, atsiprašau labai, kad aš ne valstybine kalba kalbu. Tai toks neapibrėžtumas yra kaip banga arba dalelė, t.y. elektrono savybė, ir, kitaip sakant, aš įžvelgiu čia šitą nepriklausomumą nei į Rytus, nei į Vakarus, nei Rytams, nei Vakarams. Arba, kitaip sakant, Lietuva vykdys nepriklausomą politiką. Argi tai yra pagrindinis mūsų bruožas? Aš taip suprantu, kad tai yra kiekvienos nepriklausomos valstybės bruožas. Aš norėčiau, kad galbūt man būtų paaiškinta arba kaip nors, na, nežinau, man va čia trūksta, taip sakant, materialumo šiuo atveju. Nepriėjome mes prie bendros nuomonės dėl daugelio punktų, kai svarstėm komitete, ir aš matau, kad iš tikrųjų tos gairės yra parašytos su perspektyva į ateitį. Tikiuosi, kad mes sulauksime vis dėlto tikros programos iš Vyriausybės. Jeigu Užsienio komiteto nariai kada nors matė kitos valstybės užsienio politikos koncepcijas, tai ten yra pakankamai dideli ir tokie platūs apibendrinimai, kaip vykdyti ir siekti to ar kito tikslo. Ačiū jums už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam kolegai. Kviečiu LDDP frakcijos pirmininką J.Karosą.

J.KAROSAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Pirmiausia aš norėčiau nuoširdžiai padėkoti Socialdemokratų partijos pirmininkui, frakcijos pirmininkui už draugiškus pamokymus bei patarimus giminingai socialdemokratiškai orientuotai frakcijai ir partijai. Ir pridurti, kad mes priimam juos visus labai nuoširdžiai, bet mėginsim vadovautis savo galva. Jau antra savaitė, kai mūsų Seime yra svarstoma Vyriausybės programa. Ir vieni kolegos, kaip čia patyrėm, siūlo programai pritarti, kiti kolegos siūlo jai nepritarti ir t.t. Norėtųsi keliais žodžiais pasakyti mūsų frakcijos poziciją svarstomu klausimu. Turėdamas omenyje, kad šitas svarstymas jau tęsiasi senokai, kad jis pirmiausia vyko komitetuose, kuriuose, kaip žinote, yra ir mūsų frakcijos nariai. Ten buvo išsakyta daug argumentų ir pastabų. Taip pat ir Seime mūsų žmonės kalbėjo pakankamai argumentuotai, pasakė savo nuomonę. Čia aš apsiribosiu keliom tokiom bendresnėm pastabom, kurios, man atrodo, sudarytų pagrindą mūsų pozicijai paremti arba ją pasakyti.

Pirmas dalykas. Mums atrodo, kad svarstant Vyriausybės programą, čia aš pabrėžiu žodį programą, yra aptariama Vyriausybės politikos orientacijos esminė kryptis bei pagrindiniai principai, o ne konkrečių veiksmų sąvadas ar planas. Antra. Kaip rodo diskusija, neretai pamirštama konstitucinė Seimo funkcija. Būtent jis turi pritarti ar nepritarti Vyriausybės siūlomos veiklos orientacijai bei pareikšti pastabas, siūlymus Vyriausybės veiklai koreguoti. Suprantama, kad Vyriausybė į tas pastabas gali daugiau ar mažiau atsižvelgti ir t.t. O tuo tarpu mūsuose vietoj to neretai buvo tiesiog redaguojamas svarstomos Vyriausybės programos tekstas, o vienas Seimo narys taip įsismagino, kad vakar pateikė net visą programos skyrių, parengtą Vyriausybės programai. Aš manau, kad šita bėda yra mūsų sena bėda, kad mes šiuo atveju kažkiek lyg ir sumaišom Vyriausybės ir Seimo funkcijas ir kartu Lietuvos visuomenei siūlom variantą, kad Seimas būtų visų vykdomos valdžios reikalų sprendėjas ir to varianto pasekmes mes neretai patiriam. Ir per tai nukenčia, žinoma, mūsų, kaip įstatymus leidžiančios institucijos, veiklos efektyvumas. Taigi svarstant programą išryškėja nuolatinė Seimo bėda, būtent pastangos perimti vykdomosios valdžios funkcijas. Ir tai, žinoma, yra, man atrodo, neabejotinas mūsų veiklos trūkumas.

Kaip vertintina svarstoma programa LDDP frakcijos, kaip socialdemokratiškai orientuotos frakcijos, požiūriu? Sunku prieštarauti Vyriausybės programos bendrai loginei schemai bei kertinei veiklos orientacijai, kuri, kaip čia buvo pabrėžta ir gerbiamojo A.Sakalo, iš esmės atitinka ekonomines ir socialines nuostatas, kurias LDDP kėlė eidama į rinkimus. Pirmas dalykas yra tai, kad programoje aptariama, ką mes šiandien Lietuvoje turim, arba mėginama aptarti, ką mes šiandien Lietuvoje turim. Aš manyčiau, kad tas aptarimas gal galėtų būti ir stipresnis, jis galėtų būti pasakytas labai aiškiai visiems Lietuvos žmonėms, o po to bandoma numatyti tam tikrus ateities žingsnius atsižvelgiant į šitą esamą Lietuvos būklę. Suprantama, kad tie numatomi žingsniai nėra labai apibrėžti, kadangi nėra labai apibrėžti ir tie ekonominiai bei socialiniai parametrai, kuriais mes šiandien objektyviai disponuojam, kuriuos mes šiandien turim. Vienas momentas, kuris, man atrodo, būtų reikšmingas, šituos socialinius ekonominius parametrus akcentuojant ir stiprinant, yra tas, kad čia galėtų būti mėginama kiek konkrečiau apibrėžti būtent vieną labai svarbią problemą arba ją specialiai pabrėžti. Būtent užsienio investicijų pritraukimo Lietuvon klausimą arba problemą, kadangi be tokių investicijų į naujus ūkinės veiklos objektus bei naujas technologijas Lietuva, kaip man atrodo, nepajėgs išlipti iš tos duobės, į kurią tiek dėl objektyvių priežasčių, tiek ir dėl buvusių valdžių kaltės yra įkritusi. Esminis dalykas sprendžiant šią problemą - žemės pardavimas užsienio investitoriams, kurie nori Lietuvoje kurti gamybos objektus, o kartu ir naujas darbo vietas. Jeigu mes šito nepadarysim bijodami tariamo Lietuvos išpardavimo, po kelerių metų į mus plikus ir basus nelabai kreips dėmesį kiek solidesni užsienio investitoriai. Manau, kad Vyriausybė turėtų nieko nelaukiant skatinti Seimą atlikti būtinas juridines korektyvas aukščiau minėtai problemai išspręsti. Turint omenyje, kad: 1. Vyriausybės programa atitinka LDDP pagrindines ekonomines bei socialines nuostatas ir, vadinasi, mūsų rinkėjų nuomonę. 2. Tarpuvaldis Lietuvoje, kai iš esmės yra dvi Vyriausybės, Lietuvos gyventojams yra pakankamai nepalankus ir net pavojingas. Ir geriau, kad jis ilgiau neužsitęstų. 3. Dabartinė Vyriausybė prisiima sunkią naštą, todėl Seimas neturėtų jai sunkinti tos naštos ar bent jau netrukdyti. Ir būtent netrukdyti Vyriausybei pačiai atsakyti už savo veiksmus. Todėl LDDP frakcija siūlo pritarti svarstomai programai ir gerbiamojo Č.Juršėno siūlomam nutarimo projektui. Siūlau visus Seimo narius šitą dalyką palaikyti. Neabejoju, kad Vyriausybė dėmesingai įvertins visų Seimo narių padarytas pastabas bei konstruktyvius pasiūlymus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi Seimo nariai, kurie buvo užsirašę, pasisakė. Todėl dabar mes turime susitarti dėl tolesnės darbo tvarkos. Ar dabar duodam pasisakyti gerbiamajam premjerui, o po to darom pertrauką ir priimam nutarimą? Ar dabar pertrauką, o po pertraukos pasisakys premjeras? Dabar? Tai prašom, tada apsispręskim balsavimu. Ir kadangi mes dar šiandien nesiregistravom, prašom registruotis.

Salėje - 98 Seimo nariai. Prašome alternatyviai pasirinkti. Pirmas siūlymas yra šiek tiek užtęsti pertrauką ir leisti dabar pasisakyti premjerui, kitas siūlymas - daryti pertrauką ir premjerui leisti pasisakyti 12 val. Taigi prašom alternatyviai balsuoti. Pirmas siūlymas - užtęsti posėdį pertraukos sąskaita ir suteikti žodį premjerui iš karto. Kitas siūlymas - daryti pertrauką ir premjerui pasisakyti 12 val. Prašom alternatyviai. Už pirmąjį variantą - už, už antrąjį variantą - prieš.

Už pirmąjį variantą - 23, už antrąjį - 59. Taigi skelbiama pertrauka iki 12 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsime posėdį. Kviečiu į tribūną premjerą A.Šleževičių. Prašom.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamasis Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai!

Pirmiausia aš norėčiau Vyriausybės vardu padėkoti Seimo nariams, komitetams, frakcijoms už detalų Vyriausybės programos išnagrinėjimą ir, sakyčiau, geranorišką, iš esmės teigiamą jos vertinimą, pateiktus pasiūlymus jai tobulinti. Rengiant šią programą Vyriausybė, be abejo, rėmėsi premjero pono B.Lubio vadovaujamos Vyriausybės parengta programa, kuri dėl Vyriausybės trumpo darbo laikotarpio, matyt, nebuvo visiškai įgyvendinta. Iš jos paimta tai, kas atitiko mūsų požiūrį į šios dienos problemas, tačiau iš esmės tai buvo kūrybinis procesas, nesuvaržytas ankstesnės Vyriausybės nuostatų. Vyriausybė visiškai pritaria pono G.Vagnoriaus išsakytai minčiai, kad Vyriausybei per keletą dienų paruošti konkrečią veiklos programą yra praktiškai neįmanoma. Iš tiesų mes tuo įsitikinome. Esame dėkingi, kad tai supranta ir daugelis čia pasisakiusių Seimo narių. Jau rengiama kelinta programa, sugaištama daug laiko, tačiau iki šiol niekur neapibrėžta, kokia iš esmės ta Vyriausybės programa turėtų būti. Vyriausybei iš tiesų, mūsų nuomone, pakaktų parengti savo ekonominės politikos planą ar priemones bent pirmiesiems metams, nurodant, kokias problemas ir kada per tuos metus išspręs Vyriausybė. Tada ir Seimas galėtų konkrečiau kontroliuoti, ką Vyriausybė padarė. Tada ir svarstymas būtų trumpesnis ir dalykiškesnis, būtų išvengta tokių abstrakčių teiginių.

Nenorėčiau baigiamajame žodyje minėti visas išsakytas konstruktyvias mintis, tik pažymėsiu, kad ypač daug vertingų minčių išsakė Ekonomikos komiteto pirmininkas profesorius K.Antanavičius, Biudžeto komiteto pirmininkas ponas K.Jaskelevičius, Agrarinio komiteto pirmininkas ponas M.Pronckus, Seimo nariai A.Rudys, A.Sakalas, J.Pangonis, A.Saudargas, K.Bobelis ir kt. Jomis Vyriausybė, be abejo, pasinaudos tobulindama Vyriausybės programos galutinę redakciją. Taip pat norėčiau pareikšti nuoširdžius padėkos žodžius buvusiems premjerams, kurie sutiko precenduoti mūsų programą. Pirmiausia ponui G.Vagnoriui, ponui A.Abišalai, ponui B.Lubiui. Aš norėčiau ir ateityje juos kviesti konstruktyviam dialogui, kad būtų galima perimti tas mintis ir tuos užmanymus, kurie savo metu juos vykdė.

Didžiausią vietą programoje užima ekonominė politika. Todėl natūralu, kad čia buvo išsakyta daugiausia pastabų bei pasiūlymų. Visų pirma nesinorėtų sutikti su išsakytomis mintimis, kad esamą padėtį tikslingiau būtų vertinti trumpesniais laikotarpiais, vos ne pagal atskirų vyriausybių darbo laikotarpį. Mes nenorėjome detalizuoti, kokie ūkio vystymosi rodikliai buvo po kiekvienos vyriausybės, o stengėmės įvertinti tą bendrą ūkio situaciją ir ūkio nuopolį, kuriame mes esame, ir kiek svarbu šiandien spręsti ne tiek tolimos, kiek artimos strategijos, tiksliau, taktikos ūkio stabilizavimo problemas. Pagrindinė ūkio pertvarkymo strategija apskritai nereikalauja jokių korektyvų ir yra visiškai perimtina iš buvusių vyriausybinių programų. Tai - rinkos ekonomikos kūrimas, privatizacija, konstruktyvi socialinė apsauga, sugebanti mažinti socialinę įtampą. Tačiau lieka klausimų klausimas, - konstruktyvus strategijos įgyvendinimas, keliai, būdai, metodai, kaip šitų tiksų yra siekiama bei galimų variantų prognozavimas ir vertinimas.

Diskutuodami apie Vyriausybės programą, Seimo nariai, ypač iš opozicijos, daug dėmesio skyrė trejus metus vykdytų reformų ir ekonominės būklės analizės įvertinimų kritikai. Tai, manau, visiškai nereikalinga diskusija. Lietuvos žmonės jau išsprendė šį ginčą, pareikšdami savo valią Seimo ir Prezidento rinkimuose. Ir ne dėl per didelės meilės vadinamiesiems komunistams, o dėl visiškos nevilties, į kurią jie pateko realizuojant nevykusiai sumanytą ir vykdomą reformą. Viso to pasekmė jums išdėstyta ir Vyriausybės programoje. Tai ir tris kartus sumažėjusios realiosios pajamos. Tai ir 55% nusmukusi pramonės produkcijos gamyba, tai ir tušti, išdraskyti statiniai žemės ūkyje, ir aš manau,  kad 100% yra teisus tėvas Stanislovas iš Dotnuvos sakydamas, kad tik milijardieriai galėtų sugalvoti ir leisti sau tokias reformas. Milijardieriai, be abejo, turi galimybę tapti milijonieriais vykdydami tokias reformas, o mes šiandien pergyvename skaudžias savo nemokšiškumo pasekmes. Todėl, kad, ir kaip šiandien gražiai kalba vieni iš vykdytos agrarinės reformos ideologų bei autorių, šiandieninių Seimo narių, apie jos privalumus, Vyriausybė negalėjo savo programoje nenumatyti tam tikrų jos korektyvų. Mes dar kartą kategoriškai pasisakome už visišką reformų tęstinumą. Visiškai neabejojame privataus ūkio privalumais prieš visuomeninį. Tačiau Vyriausybė, prisiimdama atsakomybę  už ūkio būklę ir žmonių gyvenimo lygį, negali neįvertinti susidariusios situacijos, taip pat ir žemės ūkyje. Tai ir neabejotinai reikalaujančios korektyvos dėl 800 tūkst. ha žemės trūkumo, tai ir būtinumas parengti žemėtvarkos projektus. Mes turime pereiti nuo žemės grąžinimo prie žemės reformos. Deja, iki šiol buvo vykdoma tiktai žemės grąžinimo politika. Ir mes turime atsakyti sau į svarbiausius klausimus - kaip mes naudosime žemę, su kuo dirbsime žemę, kokius rezultatus mes pasieksime ir kokiais būdais. Ir čia reikia sutikti, kad iš esmės programoje mes nespėjome detaliai išanalizuoti tų klausimų, ir mes dar kartą kartojame, kad tai buvo tiktai konceptualus mūsų požiūris į šias problemas.

Programos rengimas, jos svarstymas, be to, ir pastarosiomis dienomis vykstantys piketai prie Seimo rūmų ir kitose vietose rodo sunkią didelės dalies mūsų šalies žmonių padėtį, ypač pensininkų. Pensininkų, o ir kitų socialiai remtinų žmonių padėtis, - tai atspindys tos realios ūkio būklės, kuri susiklostė per pastaruosius trejus metus. Nors pono B.Lubio Vyriausybė jau tris kartus padidino pensijas ir biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus, tuo sušvelnindama kainų ir atlyginimų bei pensijų indekso didėjimo skirtumo sumažėjimą, tačiau mes suprantame, kad per šiuos 3 mėnesius pensijų padidėjimas 36% nėra pakankamas. Todėl dabar Vyriausybė ir Seimas privalės atsakyti į principinį klausimą, - ar mes ir toliau vykdysime nesubalansuotą pajamų ir išlaidų politiką, tuo skatindami hiperinfliaciją, o jos tempus per pastaruosius metus jūs žinote, - tai 6 500 kartų, ar sieksime ekonominėmis priemonėmis stabilizuoti ūkio būklę ir pagal realias galimybes vykdyti socialinio rėmimo programas. Kas buvo įmanoma vykdyti būnant rublio zonoje (...), emisija visiškai neįmanoma ir, manau, dauguma Seimo narių pritars, kad nepriimtina vykdant savų, kad ir laikinų, pinigų emisinius procesus. Savo ruožtu Vyriausybė įsipareigoja dar kartą detaliai išnagrinėti visus socialinės politikos aspektus ir pateikti artimiausiu metu savo pasiūlymus tuo klausimu. Norėčiau paprašyti Seimo narius, o kartu ir įvairių visuomeninių organizacijų atstovus susilaikyti nuo skubių ir neapgalvotų pareiškimų šiais klausimais. Biudžetui aiškiai nepakeliami tokie pasiūlymai, kurie buvo nagrinėjami praėjusią savaitę ir šią savaitę, apie numatomus arba siūlomus pensijų, atlyginimų pakėlimus. Pagal įvairius vertinimus buvo pateikti skirtingi variantai - tai reikalaujantys papildomai 220 ar 300 mlrd. talonų pasiūlymai. Tokia yra pasiūlymų vertė. Ir, suprantama, kai biudžeto įplaukos, arba pajamų dalis, sudaro 117 mlrd., akivaizdu, ką mes turime nagrinėti, ir gaištamas laikas, manau, tokiems nekonstruktyviems pasiūlymams nagrinėti. Beje, mes turime suprasti ir tai, kad yra ir konstitucinė nuostata. Kadangi biudžetas yra patvirtintas Seimo, tai Seimas turi spręsti, kokių gali būti pakeitimų formuojant biudžetą.

Vyriausybė labai gerai supranta Seimo narių ir visų Lietuvos žmonių norą pasiekti esminių pokyčių ekonomikoje ir gyvenimo lygio stabilizavimą nedelsiant. Tačiau mes turime būti realūs. Ekonomika yra gerokai inertinė sistema ir čia stebuklų padaryti neįmanoma. Vyriausybė, gerai suprasdama padėties ūkyje sudėtingumą, negali neatsakingai pažadėti nedelsiant pataisyti susidariusią padėtį. Tam prireiks ir laiko, ir didelių materialinių sąnaudų, nors tokia mūsų principinė nuostata, išreikšta programoje, ir buvo kritikuota kai kurių Seimo narių. Remdamiesi Vyriausybės programos svarstymo metu pareikštomis pastabomis ir pasiūlymais mes manome, kad per 34 artimiausius mėnesius parengsime konkretų veiksmų planą su konkrečiais vykdytojais ir terminais programos konceptualioms nuostatoms realizuoti. Kad šį tikslą pasiektume, mes norėtume prašyti Seimo narių bent pusmečio ramiam darbui, vengiant nekonstruktyvios kritikos ir nerealių, neargumentuotų pasiūlymų. Rengdami konkretų veiksmų planą mes norėtume glaudžiai bendradarbiauti su visais Seimo komitetais bei frakcijomis.

Keletą žodžių norėčiau pareikšti dėl savo narystės LDDP. Kaip jūs žinote, aš buvau sustabdęs savo veiklą LDDP taryboje. Kai kurių Seimo narių pasisakymai bei spaudoje pareikštos mintys, komentarai, taip pat man metami kaltinimai, kad aš, atsisakydamas arba stabdydamas savo veiklą LDDP taryboje, vengiu atsakomybės ar atsisakau principinių LDDP nuostatų... Tačiau šios mintys, taip pat mano trumpas bendradarbiavimo laikotarpis su gausiausia Seimo frakcija, ta patirtis subrandino man mintį dėl savo veiklos LDDP atkūrimo. Kartu aš asmeniškai prisiimu atsakomybę už LDDP programos rinkimų nuostatų realizavimą.

Baigdamas dar kartą norėčiau padėkoti visiems Seimo nariams, pareiškusiems mintis, pastabas, pasiūlymus, ir pakviesti visus Seimo narius, komitetus bei frakcijas konstruktyviai bendradarbiauti. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū.

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos" projektas (svarstymas ir balsavimas) (93.03.31)

2sesija 13 p. Svarstyti klausimai

Gerbiamieji kolegos, yra du nutarimo projektai. Vieną aš jau iki pertraukos jums papildomai aiškinau ir antrąjį dabar galėtų paaiškinti papildomai K.Antanavičius. Prašom antrąjį alternatyvinį variantą.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji Vyriausybės nariai, gerbiamieji kolegos! Tikrai visi mes turbūt suprantam, kad Vyriausybei reikia leisti dirbti, kad Vyriausybė turi būti kuo skubiau suformuota, ji jau suformuota, t.y. duoti įgaliojimai dirbti, kad ji galėtų visa jėga veikti. Tačiau turbūt visi suprantame ir kita, kad jeigu svarstome Vyriausybės veiklos programą, tai svarstome, kad ji iš tiesų būtų ta programa, kur galėtume kiekvienas rinkėjams atsakyti, ką mes tvirtinam, kam mes pritariam ir kam mes nepritariam. Pagal šitą pateiktą programą, deja, labai neaišku, kas bus daroma, kaip bus daroma. Skatinama. Daug kas skatinama, kaip skatinama, pakaks lėšų, nepakaks lėšų, iš kokių lėšų, kokie santykiai tarp Vyriausybės ir savivaldybių. Na, visiškai nesprendžiami bedarbystės klausimai, finansinės sistemos sutvarkymo, mokesčių pertvarkymo. Parašoma, kad bus sistema. Tačiau aš neturiu galimybės čia pakartoti viso to, kas buvo pasakyta trijuose Ekonomikos komiteto posėdžiuose. Išvados pateiktos ir Ministrui Pirmininkui gerbiamajam A.Šleževičiui, ir Seimo Pirmininkui.

Taigi pasiūliau kitą nutarimo projektą, manydamas, kad tam, kuris yra pateiktas pono Č.Juršėno, pritarti negalima dėl štai kokių priežasčių.

Pirma, Vyriausybė pati, Ministras Pirmininkas A.Šleževičius pasirašė: “Siunčiame svarstymui Vyriausybės programą ir prašome jai pritarti. Programoje numatytos pagrindinės Vyriausybės darbo kryptys, kurios bus sukonkretintos, parengiant išsamų jos realizavimo planą.” Taigi teikiamos mums Vyriausybės pagrindinės darbo kryptys. Pavadinimas, po to rašoma programa. Konstitucijoje, kuria remiasi ir pirmojo projekto autorius, ir kai kurie kiti, aiškiai sakoma, kad 67 straipsnis... štai 7 punktas: “Seimas svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti”. Taigi iš čia kai kas daro išvadas, kad mes daugiau nieko ir negalim. Pakelti rankas visuotinai ir pritarti, nors dvasioj nenorim pritarti, arba nepritarti. Tačiau manau, kad mes turime galbūt leisti Vyriausybei dirbti. Kadangi Konstitucijoj taip įrašyta, manau, čia yra Konstitucijos defektas, turėtų būti paliktas koridorius, per 23 dienas nė viena Vyriausybė niekada nepadarys programos. Turėtų būti paliktas koridorius - 3 mėnesiai ar kiek, kad ta patvirtinta Vyriausybė galėtų tą programą pateikti.

Taigi todėl ir siūlau. Na, kadangi formaliai, matyt, mano projektas “nepraeitų” vis tiek, pirmąją nutarimo projekto pastraipą “Pritarti Ministro Pirmininko A.Šleževičiaus pateiktai Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai”... Ten mano buvo įrašyta “pagrindinėms darbo kryptims”. Na, dėl to, kad suprantu, jog šitas nebus priimta, pakeičiu: “pritarti darbo programai”. Tai yra pirma patvirtinam tai, kad reikia pritarti, ir galima Vyriausybę tvirtinti. Tačiau atsižvelgiant ir į paskutinius gerbiamojo premjero žodžius, kad jie pateiks, išanalizuos ir pateiks programą detalesnę, išsamesnę, ir į štai tą raštą, kuris yra kartu su programa, siūlau ir prašau jūsų įrašyti 2 punktą - “Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1993 m. balandžio  5 d. pateikti pataisytas ir papildytas, atsižvelgiant į Seimo komitetų ir Seimo narių pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo kryptis.” Štai šitas, kurios yra. Ir “įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki 1993 m. birželio 1 d. parengti išsamią”, t.y. išsamią... dar sykį, kad programai pritariame, bet reikalaujame parengti išsamią programą. Jeigu šito nedarysim, tai mes tiesiog esame visiškai bejėgiai. Sunku suprasti, kam mes iš viso turime svarstyti tas programas. Tada tegul dauguma pasiskiria savo Vyriausybę ir be jokio svarstymo patvirtina tai, ką jie pateikia. Nėra jokios prasmės svarstyti.

Kai kas iš kolegų sako, kad mes turim arba pritarti, arba nepritarti ir daugiau nieko neparašyti. Tai tada paskaitykim iš to paties straipsnio bet kurį kitą punktą. 67 Konstitucijos straipsnis. “Seimas tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas.” Tvirtindami valstybės biudžetą mes nutarime įrašom dar kiek punktų? Nerašom, tvirtiname arba netvirtiname. Kiek dar prirašome? Štai nėra jokio motyvo, kad mes čia negalime dar duoti kokių nors įpareigojimų Vyriausybei programos atžvilgiu.

Toliau, sakysim, “ratifikuoja ir denonsuoja tarptautines sutartis”. Vėl ratifikuojam, bet kartu nutarime įrašom, ką turi dar padaryti. Toliau - “sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją”. Vėlgi duodam visokius įpareigojimus. Taigi čia jokio Konstitucijos pažeidimo nebūtų. Todėl labai rimtai prašau, kad būtų įrašyti štai tie punktai.

Na, visiškai jau nepriimtina yra pirmojo projekto 2 punktas “Įpareigoti Seimo Valstybės ir teisės komitetą per savaitę apibendrinti pastabas bei pasiūlymus, kuriuos pareiškė Seimo nariai, svarstydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, ir pateikti juos Vyriausybei”. Aš neklausiau Ekonomikos komiteto, bet aš ryžtuosi sakyti, mes Ekonomikos komiteto vardu nepatikim tai komisijai apibendrinti, nes jie nesupranta ekonomikos. Lygiai kaip pavestų mums apibendrinti Teisinės sistemos arba Švietimo, mokslo ir kultūros komitetų išvadas. Tai yra visiškai nerimta, kad Vyriausybei net nepavedama pačiai apibendrinti ir priimti dėmesin, ir atsižvelgti, ir t.t. Šitos nuostatos yra tiesiog mūsų Seimo pareigos nevykdymas. Štai svarstėm, visi pasakėm nuomones. Mūsų komitetas pareiškė, kad agrarinė dalis yra neparengta, ir dėl kitų dalių buvo pastabų.

Taigi dar sykį atkakliai prašau rimtai pasižiūrėti į Vyriausybės programos svarstymo rezultatus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis K.Antanavičiau. Ir kadangi yra sutarimas dėl 1 punkto, dėl 2 punkto, aš siūlau kompromisą, ir tada gal mes galėsim gražiai susitarti. Vietoj mano siūlomo 2 punkto įrašyti perredaguotą gerbiamojo K.Antanavičiaus punktą, kuris skambėtų taip: “Įpareigoti Vyriausybę iki balandžio 15 d. apibendrinti pastabas bei pasiūlymus, kuriuos pareiškė Seimo nariai, svarstydami Vyriausybės programą, ir, atsižvelgiant į juos, pateikti Seimui Vyriausybės veiklos koregavimo kryptis”.   3 punktas liktų: įsigalioja nuo priėmimo. Nes tai pačiai Vyriausybei dukart programos mes negalim tvirtinti, nepareikšdami jai nepasitikėjimo.

Seimo narys A.Rudys.

A.RUDYS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad Socialdemokratų frakcijos vardu buvau pasiūlęs punktą, kuriame Vyriausybė būtų kviečiama iki birželio 25 d. pateikti Seimui Lietuvos pramonės struktūros pertvarkymo programą. Tai ar galima paprašyti šito?

PIRMININKAS. Galėsim balsuoti.

Taigi, gerbiamieji kolegos, registruojamės ir dėl kiekvieno punkto pasisakom, ir balsuojam. Prašom registruotis.

Taigi salėje 110 Seimo narių. Prašau dėl 1 punkto. Ar dėl jo reikia pasisakyti, ar vis dėlto sutariam? Ar reikia pasisakyti dėl pritarimo, nepritarimo? Dėl balsavimo motyvų. Nereikia? Pritariam? Dar kartą klausiu, kad paskui nebūtų ginčų. Pritariam, gerai.

Dabar dėl 2 punkto. Kaip sakiau, aš atsisakau savojo 2 punkto ir gerbiamojo K.Antanavičiaus pasiūlymo pagrindu dar kartą perskaitau tą punktą. Ir jeigu gerbiamasis K.Antanavičius sutinka, tada būtų galima pasisakyti ir balsuoti. “Įpareigoti” arba gal geriau švelniau “pavesti Vyriausybei iki balandžio 15 d. apibendrinti pastabas bei pasiūlymus, kuriuos pareiškė Seimo nariai, svarstydami Vyriausybės programą, ir, atsižvelgiant į juos, pateikti Seimui Vyriausybės veiklos koregavimo kryptis.” Sutinkam? Prašau tada, 2 - už, 2 - prieš. Prašom pasisakyti. Prašom. Seimo narys E.Jarašiūnas.

A, prašom, tai pirma premjeras. Prašom iš vietinio mikrofono, gerbiamasis premjere.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš labai norėčiau paprašyti gerbiamųjų Seimo narių. Tie terminai dėl programos patikslinimo yra aiškiai nerealūs. Mes dabar tris paskutines savaites praleidom būtent tos programos rengimui. Tas suteikimas dviejų savaičių papildomo laiko limito nieko neduoda, ir vėl mes pateiksim aiškiai jūsų kritikuotiną programos koncepciją.

PIRMININKAS. Ar mėnesio užteks?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš manau, tikrai mažai. Mes tarėmės kabinete, kad 3 mėnesiai būtų laiko tarpas, reikalingas sutikslinti visus konceptualiai pareikštus mūsų pasiūlymus, principines nuostatas ir tik tada būtų galima normaliai šitą darbą atlikti. Nes dabar vėl dviejų savaičių kursinio darbo lygio tikslinimas būtų nerimta.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis E.Jarašiūnas.

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke...

PIRMININKAS. Taip.

E.JARAŠIŪNAS. Jūs pasiūlėt 2 punktą. Aš manau, kad šis punktas neturi jokios prasmės. Nes kokios gi bus šito sprendimo teisinės pasekmės? Jokių. Vyriausybė galės pateikti tą pakoregavimą ir galės nepateikti. Siūlymas vienokios ar kitokios 2 punkto redakcijos yra visiškai teisiniu požiūriu beprasmis. Tai ar verta mums nutarimą apkrauti ta medžiaga, kuri neturi jokio turinio?

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau. Seimo narys A.Rudys.

A.RUDYS. Aš norėčiau palaikyti Seimo narį E.Jarašiūną, turėdamas minty, kad Konstitucija reikalauja tik pritarti arba nepritarti. O tokiu atveju aš atsiimu ir mūsų frakcijos pasiūlymą, manydamas, kad jeigu jau mes nutarsim, kad tai tikrai reikalingas dalykas, mes pabandysim jį įforminti kaip rezoliuciją arba kitą nutarimą.     Ir aš pasisakau už nutarimą, kuriame būtų du punktai. 1 - pritariame arba nepritariame, ir 2 - įsigalioja nuo jo priėmimo momento.

PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Labai gaila, jog kolegos Seimo nariai negirdi, kad štai pavyzdžiai... Tai turbūt ir ponas A.Rudys, kai biudžetą tvirtinom, nebuvo tokios nuostatos, kad arba patvirtinam biudžetą, arba nepatvirtinam. Todėl dar pritardamas pono Č.Juršėno kompromisiniam pasiūlymui ir pono Ministro Pirmininko sakymui, kad dėl balandžio 15 d. iš tiesų yra per greiti terminai, sakyčiau, kad reikėtų pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1993 m. birželio    15 d., kad mes galėtume dar apsvarstyti ir t.t., kaip ponas Č.Juršėnas siūlė. Kad tai neturi jokios teisinės juridinės galios. Na, jeigu Seimo nutarimai nebeturi galios, Seimo svarstymas pavesti, tai tada skirstykimės, ponai.

A.RUDYS. Tai kitame nutarime...

K.ANTANAVIČIUS. Tai kitame nutarime, tai pasiūlykit kitą nutarimą. Gerai, priimkim du nutarimus šiandien. Vieną - pritarti, o kitą - ką turi padaryti Vyriausybė. O jeigu jau, kaip pasakė ponas E.Jarašiūnas, Vyriausybė norės - pateiks, norės - nepateiks, norės - darys, norės - nedarys, na, tai ko mes čia dabar turim vargti? Kodėl mes čia turim spręsti, ką nors daryti, vaidinti dirbančius? Dėl Lietuvos žmonių apgaudinėjimo, ar ką? Aš nebesuprantu jau tada.

Taigi aš atkakliai prašau, kad būtų tas 2 punktas įrašytas. Ačiū.

PIRMININKAS. Balsuosim dėl to.

Kol kas dar B.Genzelis. Prašom.

B.GENZELIS. Aš siūlyčiau 2 punktą taip suredaguoti: įpareigoti Seimo komitetus. Vietoj Valstybės ir teisės komiteto - Seimo komitetus, o paskui palikti taip, kaip tekste.

PIRMININKAS. Ne, šito nereikia. Aš jau atsiėmiau šitą pasiūlymą.

Seimo narys V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Aš taip pat manau, kad vis dėlto Vyriausybę šiandieną priversti, kad ji per tris mėnesius realiai padarytų ir vėl naujai pateiktų, ir vėl mes iš naujo svarstytume, tikrai nėra prasmės. Mes turėsime pakankamai daug Vyriausybės valandų posėdžiuose. Aš manau, kad jie bus parengę atitinkamus pakeitimus, ir tada galėsime tiesiog panagrinėti. Todėl siūlau išvis antrojo punkto kol kas nerašyti.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Uoka. Tada V.Andriukaitis.

K.UOKA. Gerbiamieji Seimo nariai, visa Vyriausybės programos svarstymo ir tvirtinimo istorija rodo, kad vis dėlto šita Vyriausybė nesiruošia būti ilgalaikė ir pastovi. (Triukšmas salėje) Partijai, kuri turi tokią didelę daugumą Seime, savo pakraipos Prezidentą, šitaip nederamai, skubotai tvirtinti programą tikrai nedera. Šis svarstymas, ko gero, galėtų būti įrodymu, kad valdžia vis dėlto turima laikinai. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai aš nesupratau, ar gerbiamasis K.Uoka už antrąjį punktą ir nutarimą, ar prieš?

K.UOKA. Aš susilaikysiu, nes, man atrodo, netinkama pati procedūra.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū tamstai. Dabar V.Andriukaitis, ir balsuojam.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš tikrųjų norėčiau dar kartą sugrįžti prie klausimo, kurį iškėlė E.Jarašiūnas. Motyvas - tvirtinant biudžetą priimamas nutarimas turėtų būti papildytas tuo, kad biudžetą tvirtinant priimamas Biudžeto įstatymas ir su įstatymu nutarimas. Tuo tarpu čia mes jokio įstatymo nepriimame. Čia iš tikrųjų atliekame konstitucinę funkciją - pritariame arba nepritariame Vyriausybei tokiai, kokia yra pateikta. Vadinasi, nutarimas iš tikrųjų teisiniu požiūriu susideda iš vieno punkto.

Kita vertus, niekas Seimui neuždraudžia, kaip gerbiamasis profesorius sako, rūpinantis Lietuvos žmonėmis ir dirbant žmonių labui, reguliariai svarstyti visus Vyriausybės klausimus, jos nutarimus, priimti rezoliucijas, diskutuoti dėl premjero, teikti interpeliacijas ir pan., koreguoti programą. Ta parlamentinės respublikos praktika, už kurią čia didžioji dauguma pasisako, kaip tik leidžia netgi Vyriausybės darbo metu keisti ir ministrus, ir apskritai daryti įtaką vykdomajai valdžiai visais parlamentiniais būdais. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš prašyčiau gerbiamųjų kolegų, kurie dabar stovi prie mikrofono, labai trumpai pasakyti savo žodį dėl balsavimo motyvų, ir tada spręsim.

K.Antanavičius antrąkart. Prašom. Prašom, gerbiamasis K.Antanavičiau.

K.ANTANAVIČIUS. Jeigu jau įrodinėjama, kad kitaip negalim - pritarti ar nepritarti, - tai kviečiu visus kolegas balsuoti, kad nepritartume, atidėtume programos svarstymą dviems savaitėms ar mėnesiui, kad programa būtų parengta. Niekalui pritarti galutinai negalime. Todėl prašau tada kolegas nepritarti šiai Vyriausybės programai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Turbūt visi žinome, kad Konstitucija atriboja įstatymus leidžiančiąją ir vykdančiąją valdžias. Antrasis punktas. Sakyčiau, būtų priimtinas toks kompromisinis variantas, bet vietoj “pavesti” reikėtų įrašyti “siūlyti”, o tą bendru sutarimu 3 mėnesių terminą, kurio prašo Vyriausybė, palikti. Aš manau, ji, geranoriškai padariusi tas pataisas, pateiks tiesiog savo vykdymo planą, kad mes turėtume tą planą. Tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Taigi teikiu tada elektroniniam balsavimui štai tokį dalyką. Antrasis punktas dar kartą pakoreguojamas: “Pasiūlyti Vyriausybei iki birželio 15 d.” ir t.t. Prašom balsuoti.

Už - 50, 36 - prieš, 12 susilaikė. Punktas priimtas. Trečiasis punktas - “Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.” Manau, nereikia specialiai balsuoti. Taigi dabar prašom pasiruošti balsuoti už visą nutarimą, jeigu kas nenori pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Prašau. Tada dar dėl balsavimo motyvų. Prašom. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Po viso to, ką mes čia išklausėme, man truputį gėda pačiam asmeniškai, kad gerbiamasis premjeras nesusivokia ir pats nepaprašo pertraukos visoms pastaboms įvertinti ir pateikti pataisytą programos projektą. Be galo yra skubama pritarti bet kam ir bet kaip.

PIRMININKAS. Ačiū.

S.PEČELIŪNAS. Todėl rekomenduoju balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Vienas prieš. Seimo narys B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Trečia savaitė mes stebime didžiules pastangas bet kokia kaina stabdyti naujos Vyriausybės atėjimą į Vyriausybę. Tad, matyt, šį kovo mėnesį vis dėlto mes pasistengsime, kad ta Vyriausybė ateitų dirbti, o ne tik čia pasėdėti.

PIRMININKAS. Tai jūs siūlote tvirtinti? Seimo narys V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Seimo Pirmininke, buvo išsakyta nuomonė, kad dėl antrojo punkto nereikia balsuoti.

PIRMININKAS. Dėl jo jau balsuota, aš labai atsiprašau.

V.JARMOLENKA. Dėl jo balsuota. Ką reiškia - dar pildyti programą? Konstitucija apie    tai nesako. Dėl to ta forma yra nepriimtina. Aš prieštarauju ir prieš procedūrą, kurią jūs balsavot, ir t.t.

PIRMININKAS. O dėl viso nutarimo?

V.JARMOLENKA. Na, tai iš 110 žmonių 12 išvis nebalsavo. 98 balsais balsavimas įvyko, nealternatyvus netgi. 50 pasisakė už. Dviejų balsų skirtumu mes darome tą, ką jūs padarėte.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, atskiri punktai balsuojant įgauna galią tada, kai skaičiuojama nuo balsuojančių. Jūs tai puikiai žinote. Seimo narys V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Aš tikrai pritarčiau pono Beno pasiūlymui, kad vis dėlto leiskime Vyriausybei pradėti dirbti. Prašau visus balsuoti būtent už tą paskutinį suderintą projektą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis.

J.DRINGELIS. Aš palaikau tuos, kurie sako, kad reikia kuo greičiau duoti Vyriausybei dirbti, ir kiek galėdamas noriu paagituoti savo kolegas Seimo narius, kad taip ir pasielgtume. Norėčiau tik vieno paprašyti visų kolegų. Turim jau šeštą Vyriausybę. Iki šiol buvusioms mes kiek galėdami trukdėm dirbti, ypač daug buvo trukdoma gerbiamojo G.Vagnoriaus Vyriausybei. Prisiminkime, kaip mes neleidome jam atleisti darbuotojų, kurie nevykdė įstatymų, privatizavo turtą savo naudai ir t.t. Dabar už visa tai reikalaujame jo atsakomybės. Norėčiau, kad šita Vyriausybė nepatirtų tokių sunkumų ir kad jaustų nuolatinę Seimo ir visų keturių, t.y. dar trijų likusių be jos, valdžių paramą ir galėtų sėkmingai dirbti, ir atsakytų tik už tai, už ką ji privalo atsakyti, t.y. už savo darbą. Dėkui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Ivaškevičius.

A.IVAŠKEVIČIUS. Aš klausau kai kurių kolegų pasisakymų, ir susidaro toks įspūdis,   kiek mes betaisytume tą programą, jiems ji vis tiek bus nepriimtina, kadangi yra išankstinė nuostata. Reaguodamas į tai, taip pat norėčiau pasakyti, gal ir aš turiu išankstinę nuostatą, kad reikia priimti programą ir siūlyti Vyriausybei, kad ji dirbtų, o ne trukdyti jai. Todėl aš balsuosiu už pritarimą programai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Aš puikiai suprantu, kad daugumos Vyriausybė ir dauguma remia jos programą. Tačiau visuose pasisakymuose buvo nurodyta, kad yra tiek daug nerimtų momentų, jog, na, negalima taip nerimtai tvirtinti nerimtos programos. Aš suprantu, kad dauguma mėgsta jumorą ir kartais skubotai tokius dalykus priiminėja. Tai gal tada nukelkime balsavimą rytdienai ir turėtume balandžio 1 d. programą.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Mieli kolegos Seimo nariai, ponai Vyriausybės nariai! Vyriausybės programos rengimas tokiu nelengvu metu yra tikrai labai ir labai sunkus uždavinys, juo labiau kad pozicijoj, daugumoj mes girdime mintis, jog iš tikrųjų reikia netrukdyti, leisti Vyriausybei kuo greičiau pradėti darbą. Bet jau pats programos parengimas, pati programa yra didelė dalis sėkmingo ar nesėkmingo būsimo darbo. Mano nuomone, kuo geriau bus parengta ta programa, tuo bus sėkmingesnis ir geresnis Vyriausybės darbas. Pati Vyriausybė turėtų būti suinteresuota geresniu jos parengimu. Kokia nelengva situacija, rodo tie faktai, kad mes gavome alternatyvų Sveikatos apsaugos skyriaus siūlymą jau pateikus visą programą. Buvo gerokai pakoreguotas užsienio politikos skyrius. Tai rodo tikrai nelengvą situaciją. Aš siūlau   taip skubiai būtinai šiandien šito nedaryti. Netvirtinti.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Niekada niekas negali parengti visiškai tobulos programos. Visi norime, kad ji būtų tobula, bet to neįmanoma gyvenime pasiekti. Tris savaites svarstėme šią programą, visi pasisakėme, yra daug padarytų pataisymų. Aš manau, Seimas visada turės teisę pateikti savo papildomus pareiškimus, prašymus ir pageidavimus. Kiekvieną valandą ar minutę, kurią mes čia praleidžiame, tai tik pratęsiame mūsų tautos ekonominę kančią. Todėl aš siūlyčiau negaišinti laiko, patvirtinti šią programą ir leisti Vyriausybei pradėti realiai ir praktiškai dirbti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 4 pasisakė prieš, 4 už. Dabar gali 1 pasisakyti už, 1 prieš. Seimo narys A.Sadkauskas.

A.SADKAUSKAS. Savivaldybių komitetas turėjo taip pat nemažai pretenzijų dėl programos. Bet mes, pasitarę su Vyriausybe ir jos nariais, suradome bendrą kalbą komiteto posėdyje ir netrukdome laiko, kadangi žinome, jog už lango pavasaris ir reikia galų gale Vyriausybei pradėti dirbti. Aš siūlau tai padaryti ir kitiems.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar vienas gali pasisakyti prieš. Kolega A.Rudys. Prašom.

A.RUDYS. Aš atsiprašau, noriu pasisakyti truputį dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau.

A.RUDYS. Aš prisipažįstu suklydęs ir netyčia paspaudęs ne tą mygtuką. Dėl to aš prašau, na, kaip frakcijos pirmininko pavaduotojas, perbalsuoti ankstesnį sprendimą dėl antrojo punkto.

PIRMININKAS. Tai jau per vėlu, dovanokit. Atsiprašau, mes dabar jau pradėjome šitą. Per vėlu. (Triukšmas salėje)

A.RUDYS. Aš prašau, o jūs priimkite sprendimą.

PIRMININKAS. Dabar dar 1 prieš gali pasisakyti. Gerbiamasis A.Bendinskas ir M.Stakvilevičius turbūt už. Tada dar vienas. Minutėlę! Tuoj sugrįšim prie šito. Seimo narys J.Tartilas, po to gerbiamasis premjeras.

J.TARTILAS. Gerbiamieji, mane stebina kai kurių išsireiškimai, kad, girdi, trukdom pradėti Vyriausybei dirbti. Man atrodo, normalios programos parengimas tai ir yra darbas, tai yra startas. Tačiau, deja, įdirbis yra labai vidutiniškas. Pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar premjeras, ir tada tarsimės dėl antrojo punkto perbalsavimo. Premjeras A.Šleževičius. Prašom.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Labai norėtume Vyriausybės vardu jūsų prašyti, kad antrasis punktas būtų išbrauktas. Arba pritariama iš esmės programai, arba mes toliau leidžiam laiką tos programos tikslinimui ir koregavimui, o šis kūrybinis procesas galimas iki begalybės. Mes nuolatos ir nuolatos ir patys rasime silpnų vietų, be abejo, dar geriau tas silpnas vietas rasite jūs.

PIRMININKAS. Gerai. Taigi teikiu pakartotiniam balsavimui antrąjį punktą. Galiu perskaityti. Registracija buvo. (Triukšmas salėje) Prašom netriukšmauti! Registracija daroma Pirmininko sprendimu. Prašom netriukšmauti. “Pasiūlyti Vyriausybei iki birželio 15 d. apibendrinti pastabas bei pasiūlymus, kuriuos pareiškė Seimo nariai, svarstydami Vyriausybės programą, ir, atsižvelgiant į juos, pateikti Seimui Vyriausybės veiklos koregavimo kryptis.” Prašom registruotis. Tik prašom registruotis už save, kadangi sąrašas kompiuteryje lieka.

117 Seimo narių. Prašom balsuoti, kas už antrąjį punktą, tas “už”, kas prieš, tas “prieš” arba susilaiko. Už - 12, 95 - prieš, 7 susilaikė. Lieka du punktai.

Taigi prašau dabar pasiruošti balsuoti už nutarimą, kuris susideda iš dviejų dalių: “1. Pritarti premjero A.Šleževičiaus pateiktai Vyriausybės programai. 2. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.” Balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Minutėlę! Gerbiamasis A.Eigirdai, kieno vardu jūs šitai siūlote? Savo? Nebuvo frakcijos siūlymo, balsavimas pradėtas. Prašom.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 73.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 23.

PIRMININKAS. Prieš - 23. Kas, gerbiamieji kolegos, susilaikot?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaiko 6. (Juokas salėje) Labai atsiprašau.

PIRMININKAS. Prašom pakartoti. Kas susilaiko?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Patiksliname. Atsiprašome už mūsų klaidą. Susilaikė 21.

PIRMININKAS. Tokiu būdu, gerbiamieji kolegos, 73 Seimo nariams balsavus už, 23 - prieš, ir 21 susilaikius, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos” yra priimtas. (Plojimai)

Dabar skelbiama 5 minučių techninė pauzė, po jos - Vyriausybės prisaikdinimas.

PIRMININKAS. Pertrauka baigėsi. Prašome sėsti. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome sėsti. Techninė pertrauka baigėsi. Gerbiamieji broliškųjų frakcijų, LDDP ir Santaros, lyderiai, prašome sėsti į savo vietas.

Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką Č.Juršėną priimti priesaikos, kurią duos ministrai. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame šitą iškilmingą ceremoniją. Kviečiu duoti priesaiką premjerą A.Šleževičių.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš, Adolfas Šleževičius, jums liudijant, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą. Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

Č.JURŠĖNAS. Premjero A.Šleževičiaus priesaika priimta. Kviečiu ekonomikos ministrą J.Veselką. Prašom.

J.VESELKA. Priesaika, plojimai.

Č.JURŠĖNAS. Ministro J.Veselkos priesaika priimta. Kviečiu energetikos ministrą A.Stasiukyną.

A.V.STASIUKYNAS. Priesaika, plojimai.

Č.JURŠĖNAS. Ministro A.Stasiukyno priesaika priimta. Kviečiu finansų ministrą E.Vilkelį.

E.VILKELIS. Priesaika, plojimai.

Č.JURŠĖNAS. Ministro E.Vilkelio priesaika priimta. Kviečiu krašto apsaugos ministrą A.Butkevičių.

A.BUTKEVIČIUS. Priesaika (be paskutinio sakinio), plojimai.

Č.JURŠĖNAS. Ministro A.Butkevičiaus priesaika priimta. Kviečiu D.Trinkūną - kultūros ir švietimo ministrą.

D.TRINKŪNAS. Priesaika, plojimai.

Č.JURŠĖNAS. Ministro D.Trinkūno priesaika priimta. Kviečiu G.Kovalčiką - miškų ūkio ministrą.

G.KOVALČIKAS. Priesaika, plojimai.

Č.JURŠĖNAS. Ministro G.Kovalčiko priesaika priimta. Dabar kviesčiau A.Sinevičių - pramonės ir prekybos ministrą, bet jo aš nematau. Taigi priesaika bus priimta vėliau. Kviečiu G.Žintelį - ryšių ir informatikos ministrą.

G.ŽINTELIS. Priesaika, plojimai.

Č.JURŠĖNAS. Ministro G.Žintelio priesaika priimta. Kviečiu socialinės apsaugos ministrą T.Medaiskį. Prašom.

T.MEDAISKIS. Priesaika, plojimai.

Č.JURŠĖNAS. Ministro T.Medaiskio priesaika priimta. Kviečiu A.Vapšį - statybos ir urbanistikos ministrą.

A.VAPŠYS. Priesaika, plojimai.

Č.JURŠĖNAS. Ministro A.Vapšio priesaika priimta. Kviečiu J.Prapiestį - teisingumo ministrą.

J.PRAPIESTIS. Priesaika, plojimai.

Č.JURŠĖNAS. Ministro J.Prapiesčio priesaika priimta. Kviečiu J.Biržiškį - susisiekimo ministrą.

J.BIRŽIŠKIS. Priesaika, plojimai.

Č.JURŠĖNAS. Ministro J.Biržiškio priesaika priimta. Kviečiu J.Brėdikį - sveikatos apsaugos ministrą.

J.BRĖDIKIS. Priesaika, plojimai.

Č.JURŠĖNAS. Ministro J.Brėdikio priesaika priimta. Kviečiu P.Gylį - užsienio reikalų ministrą.

P.GYLYS. Priesaika, plojimai.

Č.JURŠĖNAS. Ministro P.Gylio priesaika priimta. Kviečiu R.Vaitekūną - vidaus reikalų ministrą.

R.VAITEKŪNAS. Priesaika, plojimai.

Č.JURŠĖNAS. Ministro R.Vaitekūno priesaika priimta. Kviečiu R.Karaziją - žemės ūkio ministrą.

R.KARAZIJA. Priesaika, plojimai.

Č.JURŠĖNAS. Ministro R.Karazijos priesaika priimta.

Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės nariai, svečiai! Premjeras A.Šleževičius, visa Vyriausybė prisiekė ir nuo dabar pradeda eiti savo pareigas. Linkiu visokeriopos kloties, tikrai konstruktyvaus, reikšmingo darbo Lietuvos labui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu į tribūną penktosios Vyriausybės premjerą poną B.Lubį.

B.LUBYS. Laba diena, gerbiamasis Seime! “Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 101 straipsnio 4 punktu mano vadovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsistatydina.” Parašas.

Leiskite padėkoti tiems, kurie prisidėjo darbais arba kritika, ir palinkėti ponui A.Šleževičiui bei visai Vyriausybei dirbti Lietuvos labui. (Plojimai)

PIRMININKAS. Seimo vardu dėkojame penktosios Vyriausybės premjerui ponui B.Lubiui už padarytą didelį darbą ir linkime jam sėkmės tolesniame jo gyvenime. Dabar kviečiame į tribūną premjerą poną A.Šleževičių.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Pirmiausia Vyriausybės vardu norėtume nuoširdžiai padėkoti Seimui   už pareikštas konstruktyvias mintis svarstant programą ir dėl programos priėmimo, patvirtinimo. Tai sudarė prielaidas mums prisiekti      ir nuo šiandienos imtis visos atsakomybės už mūsų Vyriausybės veiklą. Pasinaudodamas proga aš taip pat norėčiau nuoširdžiai padėkoti premjerui ponui B.Lubiui, su kuriuo teko ilgą laiką bendradarbiauti ir dabar rengiant programą dirbti kartu viename Vyriausybės pastate, už parodytą tikrai tą didelį geranoriškumą ir konstruktyvią pagalbą tiek rengiant programą, tiek formuojant jos veiklos metmenis. Dar kartą dėkoju visiems Seimo nariams ir viliamės, kad mes, visi Vyriausybės nariai, galėsime produktyviai ir našiai dirbti Lietuvos valstybės vardan.

PIRMININKAS. Ačiū ponui premjerui. Kviečiame į tribūną Respublikos Prezidentą poną A.Brazauską.

A.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji! Priimdamas B.Lubio Vyriausybės atsistatydinimą, pirmiausia aš nuoširdžiai dėkoju B.Lubiui ir Vyriausybei, kuri dirbo kartu su juo. Nors jūsų darbo laikotarpis buvo neilgas, bet jis buvo labai reikšmingas mūsų valstybės vystymuisi, mūsų valstybės ekonomikos reikalams. Kiek jūs sugebėjote per tą labai trumpą laiką, jūs atlikote didelį darbą stabilizuodami kai kuriuos labai neigiamus mūsų ekonomikos vystymosi reiškinius, taip pat formuodami ir atitinkamą vadovų, aš turiu omenyje ministerijų darbuotojus, personalą. Ką gi, tokia mūsų Konstitucija, jos reikalavimai yra griežti ir visiems vienodi. Todėl nuoširdžiai dėkoju už jūsų darbą ir noriu palinkėti B.Lubiui sėkmingo darbo toliau, tose pareigose, kurios jums atrodė priimtinesnės. Galbūt jūs manote, kad jūs ten nuveiksite daugiau. Aš norėčiau jums to ir palinkėti.

O A.Šleževičių ir visus Vyriausybės narius sveikinu ir noriu palinkėti sėkmingo darbo. Žinoma, linkėti jums sėkmingo darbo mes norime visi todėl, kad nuo jūsų darbo, nuo jūsų pažiūros į darbą ir jūsų priimamų sprendimų optimalumo labai daug kas priklausys visų mūsų žmonių gyvenime. Aš tikiuosi, kad jūs bendradarbiausite, kaip jūs kalbėjote šiandieną, kai buvo svarstomi paskutiniai jūsų programos straipsniai, kad tas bendradarbiavimas su Seimu, su jo komitetais, frakcijomis, Prezidentu bus ir duos tiktai naudą. Aš manau, kad visi savyje surasime dvasinių, moralinių jėgų, kad mes sugebėtume (nors kai kada nuomonės kai kuriais klausimais galbūt ne visada sutampa, ir tai yra visiškai natūralu), kad mes visi matytume tuos svarbiausius, tuos būtiniausius mūsų gyvenimo, sakyčiau, reikalus, kurie turėtų būti sprendžiami pirmiausia. Kuo mažiau ginčų, kuo daugiau objektyvios nuomonės, savo tvirtos nuomonės, argumentuoto pareiškimo. Tai bus geras pagrindas mūsų kūrybiniam bendradarbiavimui. Taip pat norėčiau palinkėti, kad šita šeštoji atstačiusios nepriklausomybę mūsų valstybės Vyriausybė dirbtų ilgai. Tai mano tiesiog  ir asmeninis, ir Prezidento būtų jums palinkėjimas. Trumpalaikėms Vyriausybėms, nors jos  ir turi daug sumanymų ir programų, trumpas laikas visuomet trukdo įgyvendinti savo koncepcijas, savo programos pagrindinius teiginius, prioritetus, netgi nustatant prioritetus. Taigi toks yra mano palinkėjimas. Ir aš tikiuosi, kad dabar, kai Respublikoje po rinkimų maratono ir estafetės, kuri šiandieną baigėsi ir artimiausiu metu nelaukiama (aš linkėčiau, kad nereikėtų mums vėl šito daryti), šita Vyriausybė galėtų rimtai, tvirtai, užtikrintai, matydama tolimą perspektyvą, dirbti. Todėl iš visos širdies patys geriausi jums linkėjimai. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Prezidente. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite Seimo vardu palinkėti naujajai Vyriausybei darnaus ir sėkmingo darbo. O kad ji galėtų realiai pradėti eiti savo pareigas, padarykime 1 min. pertrauką.

Pertrauka

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo papildymo" projektas. Nutarimų "Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos parduodant gyvenamąsias patalpas 1989 metų kainomis, taikant joms darbo užmokesčio indeksą" ir "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo" pakeitimo ir papildymo" projektai (svarstymas ir balsavimas) (93.03.31)

2sesija 13 p. Svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą. Svarstome 2 darbotvarkės punktą. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo”, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos parduodant gyvenamąsias patalpas 1989 m. kainomis, taikant jiems darbo užmokesčio indeksą” ir nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo” papildymo” projektai. Kviečiame  į tribūną Seimo narį G.Paviržį. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pranešėjui rodyti ne nugaras, o veidus. Gerbiamasis Seimo nary B.Genzeli, jūs rodote pranešėjui nepagarbą, kai atsukate jam nugarą. Tą patį daro Seimo narys V.Petkevičius. Būkite malonūs, sėskite į vietas. Seimo nary K.Bobeli, jūs taip pat nepagarbiai atsukote nugarą pranešėjui. Prašome sėstis į vietas. Prašome, gerbiamasis pranešėjau.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Vakar mes svarstėme šiuos nutarimo projektus. Šiandien jūs matote, kad yra išplatintas įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio papildymo.” Čia, suprantama, ir mano kaltė yra. Aš manau, įvertinsite tai. Bet vis dėlto gerbiamiesiems kolegoms siūlyčiau kaip nors priimti, jeigu galima, skubesne tvarka ar kitaip. Mes šiuos klausimus apsvarstėme. Iš esmės niekas nesikeičia. Dabar yra išdalyta. Norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į įstatymo projektą Nr.3, nutarimą Nr.4, tas, kur ne komisija, o senuoju liko tas, kur komisija. Dabar galėtume pradėti svarstyti. Aš noriu atkreipti gerbiamųjų kolegų dėmesį, kad čia yra Seimo narių P.Ginioto ir E.Jarašiūno pasiūlymas bei kai kurių kitų Seimo narių, kurie vakar svarstant buvo pareiškę pastabas. Aš turiu pasakyti, gerbiamieji kolegos, kad kai kurie pasiūlymai... Kaip kambariai su bendra virtuve, dėl jų privatizavimo. Taip pat komitete yra daug kitokių pasiūlymų. Atitinkami siūlymai yra ir Komunalinio ūkio ir paslaugų departamente bei Vyriausybės aparate keisti daugiau įstatymo straipsnių. Mes tuos pasiūlymus apibendrinsime ir labai greitai, aš manau, balandžio mėnesį mes pabandysime Seimui pateikti. Bet jie reikalauja didesnio apmąstymo ir įvertinimo, todėl dabar taip ekspromtu aš nedrįsčiau. Tuo labiau kad tos nuostatos jau buvo įvertintos anksčiau ir rengėjų, ruošusių įstatymo projektus, ir Vyriausybės, ir Aukščiausiosios Tarybos deputatų. Ir kiekvienas šis sprendimas turi savo logiką. Todėl priimant kokį nors kitokį pasiūlymą labai norėtųsi dar kartą panagrinėti kruopščiau, įvertinti ir tada juos pateikti tamstų teismui. Buvo pareikšta minčių dėl aukštųjų mokyklų bendrabučių, kad negalima galbūt jų privatizuoti. Su tokiu siūlymu kreipėsi ir kai kurie rektoriai.     Aš manau, kad galbūt ir ne šito įstatymo dalykas. Mes siūlome lengvatines sąlygas privatizuoti, o tie, kurie nori sulaikyti privatizaciją... Labai norėtųsi, kad komitetai, jeigu išnagrinėjus atsirastų tam motyvų, bandytų įrodinėti, kad to reikia. Man regis, mūsų komitetui nepatogu šituo užsiimti. Buvo pasiūlymų, kad kuo mažiau žmonės kreiptųsi į sudarytą komisiją, o galėtų per savivaldybes, per nuomotojus, tų gyvenamųjų namų šeimininkus. Mes tokį pasiūlymą įvertinome ir, kaip jūs matote, tame nutarimo projekte, kuriuo sudaroma komisija, šitai yra. Taip pat čia pateikta Seimo narių P.Ginioto ir E.Jarašiūno 3 punkto alternatyva. Man ji priimtina. Galima būtų ją priimti visą. Čia iš esmės tas pats, bet čia daugiau akcentuota besikreipiančiojo teisė. Jeigu Seimas manytų, kad tai galima, ji galėtų būti priimta. Taip pat buvo išplatintos ir Juridinio skyriaus pastabos dėl to, kad ten neaiškūs kriterijai. Iš tiesų mes praleidome tokius žodžius, ir jie dabar, kaip matote, atsirado ir įstatyme, ir nutarime. Mes čia pabrėžiame, nors pranešime mes apie tai kalbėjome visą laiką ir tą patį Seimo nariai kalbėjo, bet tiesiog nebuvo sakinio. Tai kaip tik susiję su tais žmonėmis, kurie ne dėl savo kaltės negalėjo privatizuoti butų arba buvo įvairių trukdymų. Kitaip sakant, ten, kur jie nebuvo kalti. Aš daugiau neturiu ko pridėti, gerbiamieji kolegos. Jeigu nebūtų klausimų, galima pereiti prie balsavimo.

PIRMININKAS. Noriu gerbiamajam pranešėjui pasakyti, kad, matyt, mes jau esame diskutavę dėl šių projektų vakar.

G.A.PAVIRŽIS. Aš siūlyčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Aš siūlyčiau pasakyti, kokia galėtų būti procedūra. Kiek aš supratau, jūs priimate pataisą, kurią pasiūlė ponas P.Giniotas...

G.A.PAVIRŽIS. Taip.

PIRMININKAS. Dėl nutarimo 3 punkto, dėl komisijos, matyt, alternatyviai balsuoti nereikėtų. Jums priimtina ta pataisa?

G.A.PAVIRŽIS. Taip, priimtina.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai laikykime, kad ta pataisa priimta. Bet kad mes galėtume priimti ir nutarimą, ir įstatymą, pirmiausia turime pritarti arba bent neprieštarauti, kadangi vakar buvo kalbama apie nutarimą, o šiandien kalbama apie įstatymą. Tai galima tik kalbėti tada, jeigu nė viena frakcija neprieštaraus prieš ypatingos skubos tvarką. Jeigu nė viena frakcija neprieštarauja, tada galima toliau svarstyti, o jeigu prieštarauja, tai galima tiktai pradėti pristatymą ir visą kitą tvarką tęsti toliau.

G.A.PAVIRŽIS. Prieš frakcijoms priimant galutinį sprendimą, gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau priminti, kad vakar vakare per masinės informacijos priemones buvo pranešta, kad tas įstatymas yra pataisytas.

PIRMININKAS. Taip, bet procedūra yra procedūra, prašome manęs neversti pažeidinėti. Jeigu frakcijos neprieštarauja... Aš protestų negirdžiu. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Krikščionių demokratų partijos frakcija manytų, kad nereikia taikyti ypatingai skubios tvarkos todėl, kad čia yra nors ir ne itin esminiai, tačiau vis tiek diskutuotini dalykai.

PIRMININKAS. Turite omeny patį įstatymą ar nutarimus?

J.BEINORTAS. Jie yra susiję. Iš esmės tai yra įstatymo dalykai, tačiau viskas kartu.

PIRMININKAS. Tokiu atveju mes galime kalbėti tiktai apie pateikimą, o jeigu pranešėjas siūlytų skubesnę tvarką, tada mes balsuotume dėl skubesnės tvarkos.

G.A.PAVIRŽIS. Taip, aš norėčiau skubesnę tvarką siūlyti.

PIRMININKAS. Tai pirmiausia mes turime apsispręsti, ar mes tą įstatymą įrašome į sesijos darbų programą ir pradedame svarstymo procedūrą. Būtų vienas balsavimas. O kitas - ar pritariame skubesnei tvarkai. Prašome registruotis. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis. Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta...

M.STAKVILEVIČIUS. Gal galima dėl vedimo tvarkos?

PIRMININKAS. Jau negalima, aš jau paskelbiau balsavimą. Kas už tai, kad pateikimui būtų pritarta, įrašyta į sesijos darbų programą ir pradėta svarstymo procedūra, spaudžia mygtuką “už”. Prašome balsuoti. Už 74, susilaikė 2. Įstatymo pateikimui pritarta ir į sesijos darbų programą įrašyta. Pradedama svarstymo procedūra. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėčiau paprašyti gerbiamojo J.Beinorto ir frakcijos, kad vis dėlto sutiktų svarstyti ypač skubia tvarka. Juk čia vėl nerimaus daug žmonių - bus taip ar nebus. O taip atsitiko ne dėl jų kaltės. Aš norėčiau paprašyti dar kartą, gal kartais sutiktumėte?

PIRMININKAS. Apeliuojama į Krikščionių demokratų frakciją. Prašoma frakcijos nuomonės. Ar keičiate savo nuomonę? Nekeičia savo nuomonės. Nekeičia, tai viskas aišku. Prašau? Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis M.Stakvilevičiau ir gerbiamieji kolegos, aš jau sakiau, kad tai nėra principiniai nesutarimai su šituo siūlymu, tačiau yra pakankamai svarbūs, ir mes juos norėtume išdėstyti. Jeigu dabar mes priimsime trečiojo svarstymo ir balsavimo tvarką, tai nebus galima išdėstyti reglamentiškai. Mes juos išdėstysime.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary J.Beinortai, ar jūs sutiktumėte, sakykime, iki popietinio posėdžio parengti tai, ką jūs norite parengti? Tada būtų galima balsuoti 15 val. skubesne tvarka. Ar manytumėte, kad tai būtų per anksti?

J.BEINORTAS. O kodėl to negalima būtų padaryti rytoj? Per šiandieną tikrai parengtume.

PIRMININKAS. Galima. Sutinku, kad galima. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar reikėtų balsuoti dėl skubesnės tvarkos, bet, jeigu nėra nė vieno prieštaraujančio, tai mes nebalsuotume. Laikytume, kad sutarėme bendru sutarimu. Ar yra prieštaraujančių dėl skubesnės tvarkos? Prašau?

A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Aš vis dėlto dar kartą pakviesčiau visus Seimo narius spręsti šį klausimą šiandien. Kadangi baigiasi terminas, o būtų logiška, kad mes šį sprendimą priimtume nepasibaigus terminui. Kita vertus, čia kai kurie kolegos siūlė balandžio 1 d. patvirtinti Vyriausybės programą. Aš manyčiau, kad šis dokumentas taip pat atrodytų gražiau patvirtintas kovo 31 d., o ne balandžio 1 d.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau gerbiamajam Seimo nariui A.Kunčinui, gerbiamajam Seimo nariui J.Bernatoniui ir kitiems Seimo nariams per pietų pertrauką už stalo pasikalbėti. Galbūt sutartumėte ir šiandien. Tai priklauso nuo jūsų. O dabar, gerbiamieji Seimo nariai, aš jūsų klausiu, ar yra prieštaraujančių prieš skubesnę tvarką? Nėra. Laikykime, kad pritarėme bendru sutarimu. Seimo narys E.Jarašiūnas.

E.JARAŠIŪNAS. Aš tik noriu priminti, kad terminas jau pasibaigė. Suvokim, kad teisiškai mes atsiduriame vienodoje situacijoje, ar sprendimą priimsime šiandien, ar rytoj.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Taigi skubesnei tvarkai pritariame.

A.EIGIRDAS. Ar repliką galima?

PIRMININKAS. Seimo narys A.Eigirdas.

A.EIGIRDAS. Galbūt atsižvelgiant į pono A.Kunčino pastabą, reikėtų rimtai pasvarstyti, kad Seimo daugumos priimami nutarimai ir įstatymai rytoj neatrodytų juokingi.Gal plenarinio posėdžio rytoj nerenkime?

PIRMININKAS. Galima. Gerbiamasis A.Eigirdai, jūs siūlote balsuoti, kad nebūtų plenarinio posėdžio? Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Aš norėjau stenogramai patikslinti, kad tarp Seimo nario J.Bernatonio ir Seimo nario A.Kunčino jokių nesutarimų nėra ir mums kartu pietaujant nereikia tartis.

PIRMININKAS. Atleiskite, aš ne tą norėjau pasakyti. Norėjau pasakyti, kad tarp Seimo nario A.Kunčino ir Seimo nario J.Beinorto. Aš labai atsiprašau, jeigu aš jūsų pavardes supainiojau, nors jūs esate absoliučiai nepanašūs.

Seimo narys P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Aš tik norėjau pasiūlyti rytoj svarstyti vieną klausimą, t.y. Seimo narių atlyginimo klausimą. Jis labai tiktų tą dieną svarstyti.

PIRMININKAS. Labai gerai, prašome. Rytoj bus frakcijų atstovų pasitarimas, pasiūlykite, įrašykite į programą. Pasiūlykite dokumentą, na, kokį norite, - sakykim, 2 kartus sumažinti Seimo narių atlyginimus ar kitokį, ir mielai tai pasvarstysime rytoj. O dabar darome pietų pertrauką iki 15 val. Po 15 val. - teisėtvarkos klausimai. Posėdis baigtas.