Dešimtasis posėdis
1993
m. kovo 25 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
Nutarimo "Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos" projektas (balsavimas) |
|
5. |
|
|
6. |
Komisijos padėčiai Vilniaus miesto taryboje bei valdyboje ištirti išvados (svarstymas) |
|
7. |
|
|
8. |
|
|
9. |
|
|
10. |
Seimo narių pareiškimai:
A.SAUDARGAS - Užsienio reikalų komiteto narių pareiškimas
Seimo narių pareiškimai (93.03.25)
2sesija10p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir pavaduotojas E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedam Lietuvos Respublikos Seimo kovo 25 d. vakarinį posėdį. Visų pirma kviečiu registruotis. Registracija, kolegos, prasidėjo. Salėje - 76 Seimo nariai. Tikiuosi, vėliau bus daugiau. Dabar pareiškimą padarys Seimo narys A.Saudargas. Prašom.
A.SAUDARGAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Noriu jums perskaityti Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto narių pareiškimą.
“Šių metų sausio 27 d. Užsienio reikalų komitetas pritarė laikinai ėjusio Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas A.Brazausko pasiūlymui papildyti derybų su Rusija delegacijos sudėtį naujais nariais. Prie tokios nuomonės Užsienio reikalų komitetas priėjo po ilgos ir išsamios diskusijos, išklausęs derybų su Rusija delegacijos ataskaitą bei Užsienio reikalų ministerijos nuomonę. Užsienio reikalų komiteto pareiškime yra siekis “išnaudoti turimą Lietuvos delegacijos patyrimą”, pabrėžiant “ypatingą Lietuvos-Rusijos derybų delegacijos tąsos svarbą.” Konstatuota, kad “derybų delegacijos papildymas neturėtų turėti įtakos pagrindinėms Lietuvos politinėms bei teisinėms nuostatoms derybose”. 13 posėdyje dalyvavusių komiteto narių balsavo už šį pareiškimą. Komiteto pirmininkas daktaras K.Bobelis apibendrino, jog Užsienio reikalų komitetas šituo parodo pasitikėjimą derybų delegacija. Taip buvo pasiekta visų Seimo politinių jėgų santarvė komitete. Deja, šių metų kovo 24 d. Užsienio reikalų komiteto posėdyje užsienio reikalų ministras P.Gylys pateikė visiškai naują delegacijos narių sąrašą jau nebe Prezidento, bet Užsienio reikalų ministerijos vardu. Naujai delegacijos sudėčiai pritarė 5 komiteto nariai, LDDP atstovai, taip pat K.Bobelis bei V.Plečkaitis, taip neteisėtai revizuodami vieningą ankstesnį komiteto sprendimą. Konstatuojame, jog šiais veiksmais Užsienio reikalų komitetas buvo panaudotas pridengti politinį vykdomosios valdžios sprendimą ir kad prie to prisidėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininko K.Bobelio neprincipingumas. Nereikalingas to posėdžio procedūros tikslas tebuvo vienas - išskaidyti ir sumažinti Prezidento A.Brazausko atsakomybę keičiant Lietuvos delegaciją ir politiką. Mes laikomės ankstesnių komiteto sutarimu pasiektų pozicijų, atsiribojame nuo skaldytojų veiksmų ir naujo sprendimo, apgailestaujame, kad pasitikėjimas vėl pažeistas.” Ačiū. Pasirašo komiteto nariai A.Saudargas, E.Zingeris, V.Petrauskas, V.Landsbergis, V.Jarmolenka. Taip pat yra kitų narių nuomonė, kurių parašai bus vėliau.
2sesija10p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos! Dienotvarkės 12 punktas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos projektas, tiksliau, jo atitinkama dalis - “Teisinė politika ir teisėsauga. Krašto apsauga. Užsienio politika.” Pranešu, kad kol kas kalbėti raštu pareiškė pageidavimą tik Seimo narys V.Petrauskas. Kiti, tikiuosi, va dabar įsirašo į kompiuterį ir taip pat kalbės. Kviečiu gerbiamąjį V.Petrauską į tribūną.
V.PETRAUSKAS. Pone Seimo Pirmininke, mielieji kolegos Seimo nariai, Vyriausybės atstovai! Svarstome Vyriausybės programą. Aišku, kad teoriškai šeštasis Lietuvos Respublikos premjeras projektuoja šią programą ne dviems mėnesiams, ne trims, ne keturiems, o ilgesniam laikui, bent jau Seimo ir Respublikos Prezidento kadencijai, t.y. ketveriems ar penkeriems metams. Prieš keletą dienų pateikdamas savo klausimą dėl kai kurių programos punktų (nacionalinio saugumo, užsienio reikalų) pozicijų detalizavimo, norėjau pastebėti, kad, jeigu mes šiandien matytume detalesnę Vyriausybės programą, aišku, mes galėtume ją vienu ar kitu požiūriu analizuoti, vertinti, pasakyti savo pastabas. Dabar ponas premjeras pasakė, kad į dalį pasiūlymų, kurie atrodė priimtini, jis atsižvelgė, į dalį - ne. Aišku, kriterijus yra labai subjektyvus ir dabar yra labai sunku vertinti, pavyzdžiui, kurie konkretūs pasiūlymai buvo atmesti, kurie konkretūs pasiūlymai, Vyriausybės narių, pono premjero nuomone, buvo nelabai priimtini. Kartoju, Seimas jau turi labai mažą poveikį vykdomajai valdžiai. Ir vidaus, ir užsienio politiką vykdo Vyriausybė ir Prezidentas. Dėl to kokia yra šita programa, kaip ji pateikta, tokia bus ir Vyriausybės veikla pakankamai ilgam periodui į priekį. Nors ir esu Užsienio reikalų komiteto narys, labai norėčiau šiandien pasakyti keletą pastabų dėl Lietuvos teisėsaugos situacijos, kadangi čia problemų yra labai daug. Vienu metu pasakiau mintį, kad pokalbiuose su verslininkais, su dalimi vidutinių ir smulkių verslininkų, teko išgirsti labai rimtą argumentą iš jų. Jie sakė, kad tokia mokesčių politika, kokia yra - ne pagrindinė kliūtis, ne pats didžiausias sunkumas. Pati didžiausia kliūtis yra reketas, yra mafijos veiksmai. Mes žinome, kaip yra Vakaruose saugomi pareigūnai, politikai, kurie įnirtingai, netgi savo gyvybės kaina, kovoja su mafija. Lietuvoje, deja, nėra nė vienas pareigūnas taip saugomas, kaip Vakaruose, nė vienas teisėjas, nė vienas prokuroras, nė vienas netgi pats aukščiausiasis pareigūnas. Galima daryti išvadą, kad Lietuvoje nė vienas šitų institucijų atstovas nekelia mafijai didesnės grėsmės. Ir kaip padaryti, kad mūsų politika, mūsų teisėsaugos politika taptų tikrai rimta, tikrai stipri. Tai yra ir Seimo, ir Vyriausybės, ir Prezidento labai aktualus uždavinys, kadangi nusikalstamos struktūros skverbiasi į Lietuvos ekonomiką. Be abejo, kas valdys ekonomiką, tas anksčiau ar vėliau pasistengs valdyti ir politiką. Pavyzdžių pasaulyje yra, ir būtų labai liūdna, jeigu Lietuva šiuo požiūriu atsidurtų kai kurių besivystančių valstybių lygyje, kuriose vyksta karas su nusikaltėlių pasauliu visai rimtai.
Užsienio politikos srityje labai norėtųsi, kad būtų atsižvelgta į tai, jog svarbiausias mūsų dalykas - būtent dvišaliai tarpvalstybiniai susitarimai ekonomikos, prekybos, kultūros srityse. Reikėtų vengti mūsų valstybei daugiašalių tarpvalstybinių susitarimų, kurių interpretacija paskui, šiaip ar taip, būna įvairi, ir opozicijos nuomonė dažnai būna iš principo atmetama, su tais vertinimais nesutinkama, o tai nedaro mūsų darbo ir svarstymų konstruktyvių. Jeigu mes dėl vidaus politikos galime ginčytis, galime nesutarti, galime kalbėti, kad štai Vyriausybė yra suformuota, patvirtinta pozicijos daugumos, kad galima balsavimu Seime mechanine dauguma taip pat priimti vieną ar kitą sprendimą ir nesutikti su opozicijos nuomone, tai užsienio politika yra tokia sritis, kuri nėra vien pozicijos ar vien opozicijos vykdoma užsienio politika - turėtų būti bendras sutarimas. Tautos, valstybės interesai - aukščiau visko, pirmiau visko. Ir čia mes turėtume tarpusavyje komitetuose išsiaiškinti, išsiginčyti, tačiau esminiais klausimais (kad ir tokiais, kaip derybos su Rusija) prieiti prie bendros, vienos nuomonės. Užsienio reikalų komitete tokių pavyzdžių buvo, tačiau, deja, opozicijos atstovų niekaip negali patenkinti tolesnė įvykių raida, kadangi, kartoju, tai yra visų mūsų, visos valstybės, visų jos žmonių labai svarbūs principiniai reikalai. Ir labai norėtųsi, kad užsienio politika būtų kuo mažiau ekonomizuojama (galiu netgi taip pasakyti), kadangi, šiaip ar taip, yra politika. Politika su ekonomika yra nepaprastai smarkiai susiję dalykai ir negalima nė vieno iš jų iškelti aukščiau. Jie eina lygiagrečiai, vienas šalia kito. Kada yra normalūs tarpvalstybiniai santykiai politikos lygmenyse, tai, be abejo, visos prielaidos yra ir ekonominiams susitarimams. Tai tiek norėjau pasakyti šituo klausimu. Dėkoju Seimo nariams ir Vyriausybės nariams už dėmesį.
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Gerbiamieji Seimo nariai, šio klausimo svarstymui laiko yra iki 18 val. Šiuo metu užsirašė kalbėti 12 Seimo narių. Pagal Reglamentą galima kalbėti iki 10 min. Bet aš manau, kad bus norinčių kalbėti ir daugiau. Galbūt galima susitarti ir griežtai nefiksuojant vis dėlto riboti savo pasisakymus iki 7 minučių, jeigu nėra prieštaravimų. Na, o kam reikės ilgiau, tai ką padarysi - klausimas iš tikrųjų per daug rimtas. Kviečiu į tribūną Seimo narį poną A.Baską.
A.BASKAS. Gerbiamieji Seimo ir Vyriausybės nariai! Pagrindinės programos dalys yra trys: tikslai, jų siekimo priemonių visumos ir trečioji - programos vykdomų pasekmių gavimo datos. Pateiktos Vyriausybės medžiagos, pavadintos programa, skirsnyje “Teisinė politika ir teisėsauga” tikslus galima suprasti kaip laikymąsi įstatymų, jų suderinimą, leidimo tvarką, rūpinimąsi reforma, aktyvią politiką nusikalstamumo kontrolės srityje ir pan. Bet programos tikslai nusakytini taip, kad būtų įmanoma pamatuoti jų įvykdymo laipsnį, kitaip - tai ne tikslai. Be to, argi teisinės politikos ir teisėsaugos vienas iš pagrindinių tikslų neturėtų būti asmens nuosavybės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas? Pateiktoje medžiagoje težadama spręsti su tuo susijusias problemas. Bet jei pretenduojama į programą, tai nurodytina, kokį saugumo laipsnį žadama pasiekti, koks numatomas išaiškintų nusikaltimų procentas ir pan.
Vyriausybės programa turėtų atsakyti į klausimą, kas darytina, kad Lietuvoje vyrautų teisė, o ne kapitalas ar kitos jėgos, neatstovaujančios tautos. Atkreiptinas dėmesys, kad neteisinė valstybė potencialiai ar faktiškai nėra nepriklausoma kaip vidiniai, taip ir išoriškai.
Iš pateiktos medžiagos nesimato, kad ši Vyriausybė sumažins šešėlinių struktūrų galią, garantuos valstybės, o taip pat ir jos piliečių didesnį saugumą negu dabartinis. Dauguma Lietuvos gyventojų kenčia kaip ir gyvenimo lygio, taip ir teisėtumo nuolatinį blogėjimą.
Kad reikalai pradėtų gerėti, Seimas turėtų peržiūrėti valstybės biudžetą ir kartu su Vyriausybe parengti teisėsaugos sistemos ir jos institucijų reformos programą. O iki tol Vyriausybė turėtų pateikti dvi programas. Vieną - kokiomis priemonėmis ir kiek ji atitinkamais terminais pagerins asmens nuosavybės saugumą turimais resursais. Ir antrą programą - kokie rezultatai būtų pasiekti, gavus prašytą triskart didesnę biudžetinę sumą, negu kad skirta šiais metais. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną pasisakyti Seimo narį poną A.Ivaškevičių.
A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, prieš mane kalbėjusieji iš dalies taip pat keliais žodžiais paminėjo ir teisėsaugos problemas. Mūsų Nacionalinio saugumo komitete šios problemos yra jau kelis kartus nagrinėtos, mes svarstėme ir nusikalstamumo lygį Lietuvoje. Jis iš tikrųjų yra labai aukštas.
Apskritai, jeigu pažiūrėtume į Vyriausybės pateiktą programą ir jos 5 punktą - “Teisinė politika ir teisėsauga”, iš esmės galima pritarti toms nuostatoms, kurios yra čia pažymėtos. Svarbiausia - tai aktyvi politika nusikalstamumo kontrolės srityje. Mes čia visiškai palaikome Vyriausybę ir faktiškai pritariame jos numatytai programai.
Trumpai norėtųsi apžvelgt ir krašto apsaugos problemas. Čia yra labai daug tokių, sakykim, numatytų krypčių apie dalyvavimą tarptautinėse organizacijose ir judėjimuose, kurie užtikrintų taiką ir stabilumą įvairiuose regionuose, tarpvalstybiniai susitarimai, tarptautinio saugumo procesai, kuriuose Lietuva taip pat ruošiasi dalyvauti. Šiek tiek yra galbūt neapibrėžti ir, sakyčiau, reikėtų patikslinti mūsų Vyriausybės, tiksliau, gynybos ministerijos dalyvavimą santykiuose su mūsų kaimynėmis Baltijos valstybėmis, sakykim, Latvija ir Estija. Aš manyčiau, kad šia problema apsiriboti vien tik gynybos ministerijos lygyje, spręsti šias problemas, sakykim, stichinių nelaimių ir katastrofų atvejais arba net ir karinių konfliktų metu neužtenka vien tik, sakykim, mūsų Krašto apsaugos ministerijos ir tų valstybių gynybos ministerijų.
Toliau. Vis dėlto neapibrėžtas yra civilinių išteklių panaudojimas, ypač taikos metu, o nekalbant apie karo metus, kurie atsispindėtų nacionalinio saugumo koncepcijoje.
Įstatymų sąraše, papildomai pateiktame prie programos, taip pat pasigendama vieno, mūsų manymu, konstitucinio įstatymo, t.y. Kariuomenės įstatymo, apie ką ne kartą buvo kalbėta ir iš šios tribūnos, ir mūsų Seimo posėdžiuose.
Dabar norėčiau apsistoti ties viena tokia galbūt konkretesne problema. Lietuva tiek tarptautinių ekspertų, tiek mūsų ekspertų vertinimais tampa vis mažiau, sakykim taip, saugia šalim, durim ar langu į Europą, nes mūsų sienų apsauga yra nepakankama. Per mūsų sienas patenka, sakykim taip, nepageidautinos asmenybės Europoje, kontrabanda, ginklai, radioaktyvios medžiagos. Mes tokių faktų turime pakankamai. Vienu žodžiu, vyksta silpnai reguliuojama migracija per mūsų valstybę. Ir dalis tos nusikalstamos terpės gali nusėsti ir mūsų valstybėje. Todėl manyčiau, kad Vyriausybė turėtų atkreipti dėmesį savo programoje kaip tik į sienos apsaugą tiek, sakykim, fizine prasme, tiek juridine, t.y. ir dokumentų parengimu, įvairių įstatymų parengimu. Ir sugriežtinti sienos apsaugą, kad per Lietuvą nekeliautų įvairios nusikalstamos asmenybės ir taip pat liautųsi įvairi kontrabanda ar kiti nusikaltimai.
Baigdamas norėčiau šiek tiek ne į temą. Norėčiau Šiauliuose rinktų Seimo narių vardu kreiptis į Ministrą Pirmininką ir pasakyti, kad aplinkos apsaugos dalyje, kur kalbama apie vandens valymo įrengimų statybą, Šiaulių miesto vandens valymo įrengimai visiškai nepaminėti. Norėčiau trumpai pasakyti, kad Šiauliuose ekologinė situacija yra katastrofiška. Tokia pat padėtis yra ir valymo įrengimų statyboje. Jeigu nebus suteiktas prioritetas šių valymo įrengimų statybai, tai laukia dar blogesnė padėtis. Todėl kreipiuosi į premjerą, kad būtų atitinkamai padarytos korektyvos Vyriausybės programoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiu į tribūną Seimo narį poną J.Bernatonį.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis Prezidente, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Valstybės ir teisės komiteto pasitarime drauge su Lietuvos Respublikos teisingumo ministru ponu J.Prapiesčiu aptarėme Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, daugiausia dėmesio skyrėme jos V daliai - “Teisinė politika ir teisėsauga”. Pirmiausia konstatavome, jog pateiktas būtinų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms įgyvendinti įstatymų projektų sąrašas nėra pakankamas ir galėtų būti papildytas. Kaip informavo ministras, didžioji dalis nurodytų projektų jau pradėti rengti, o kai kurie bus parengti ir pateikti Seimui svarstyti artimiausiu metu. Žinoma, Vyriausybės teisinės politikos vykdymas nemaža dalimi priklausys nuo to, kaip Vyriausybei pavyks suderinti su Seimu įstatymų rengimo ir svarstymo prioritetus, t.y. kuriuos įstatymus ir kodeksus būtina pradėti Seime svarstyti artimiausiu metu.
Daugelis mūsų komiteto narių išsakė nuomonę, jog būtina kuo greičiau parengti ir svarstyti Lietuvos Respublikos teisės šaltinių įstatymą, peticijų, politinių partijų ir politinių organizacijų, savivaldos pagrindų, mokesčių ir rinkliavų, nuosavybės saugos bei kai kuriuos kitus įstatymus. O taip pat būtina artimiausiu metu svarstyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei kitų išvardytų kodeksų pakeitimus, papildymus. Sveikintina, jog programoje išsakyta, kad įstatymai, jų pakeitimai bei papildymai turi būti rengiami ir priimami kompleksiškai, pagal suderintą bendrą Seimo ir Vyriausybės programą. Kaip tik apie tokios programos parengimą ir kalbėjome Valstybės ir teisės komitete. Manau, į tai būtina atsižvelgti jau svarstant mūsų antrosios sesijos darbų programą.
Vyriausybės programoje nemažai dėmesio skiriama ir rengiamų projektų kokybei, jų suderinamumui su galiojančiais įstatymais, bendra teisinių aktų sistema. Mūsų pasitarime buvo pritarta kompiuterizuoto teisinės informacijos centro įkūrimui prie Teisingumo ministerijos. Iš tiesų šiuo metu gerokai stinga teisinės informacijos visiems teisės subjektams. Tokio centro veikla galėtų sėkmingai užpildyti susidariusias teisinės informacijos spragas.
Diskusijose nemažai kalbėjome apie teismų reformą. Beje, šis klausimas Vyriausybės programoje nėra perdėm konkretizuotas. Šios reformos eiga, žinoma, priklausys nuo to, kiek bus tam skiriama lėšų iš biudžeto pagal šiuo metu biudžete numatytas išlaidas. Ir jeigu nebus surasta kitų papildomų lėšų šiems tikslams, teisėsaugos sistemos ir jos institucijų reforma nevyks taip sparčiai, kaip mums norėtųsi. Komitete buvo pasitarta dėl Vyriausybės programoje pasakytos nuomonės, jog yra būtina pertvarkyti prokuratūros, tardymo ir bausmių vykdymo institucijas. Šiuo klausimu numatėme artimiausiu metu surengti Seimo Valstybės ir teisės komitete diskusiją drauge su atitinkamų žinybų vadovais bei mokslininkais. Pasitarime dalyvavę Seimo nariai iš esmės pritarė šiandien svarstomoms Vyriausybės programos dalims. Taip pat ir tie Valstybės ir teisės komiteto nariai, kurie pasitarime nedalyvavo, bet su kuriais man teko kalbėti, Vyriausybės programai pritaria. Todėl šiandien aš galiu pareikšti mūsų komiteto nuomonę. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau pasisakyti Seimo narį poną V.Andriukaitį.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji Vyriausybe! Norėčiau išdėstyti Socialdemokratų frakcijos požiūrį į šias svarstomas Vyriausybės programos dalis, juo labiau kad visą programą turėsime galimybę įvertinti atskirai plačiu žvilgsniu. Prieš tai, žinoma, ta pati yra problema visam Seimui, kuri turbūt galėtų būti sprendžiama Vyriausybės įstatymo rėmuose, kad vis dėlto programos turėtų turėti kontūrus, kriterijus ir reikalavimus.
Dabar vertinant programą vieniems ar kitiems Seimo nariams iškils iš tikrųjų neaiškumas, kaip ją apibūdinti. Gerbiamasis A.Baskas jau kalbėjo sisteminiu požiūriu ir nurodė tos sistemos trūkumus, kurie atsispindi šioje programoje. Mes gi pabandėme palyginti visas 5 programas, pradedant Ministrės Pirmininkės K.Prunskienės ir baigiant dabar pateikta programa. Ir štai ką mes matome. Mes iš tikrųjų matome vieną bendrą bruožą, kad visose programose numatoma rengti, ruošti, skatinti, siekti, įsipareigoti, dalyvauti. Labai malonu, kad K.Prunskienės Vyriausybė pateikė, jog ji labai aktyviai dalyvaus kovoje su nusikalstamumu. Štai dabar vėl ta pati frazė - iš tikrųjų aktyviai dalyvauti kovoje su nusikalstamumu. Kas gi galėtų tam prieštarauti arba tuo suabejoti? Turbūt nė vienas Seimo narys negalėtų iš tikrųjų suabejoti. Tokios bendros deklaratyvios tezės jau iš tikrųjų kelia mums klausimą, ar taip turėtų atrodyti Vyriausybės programa. Juo labiau, kaip čia minėjo gerbiamasis V.Petrauskas, ši Vyriausybė pretenduoja jau ne dviems mėnesiams, bet, duok Dieve, visai kadencijai.
Tai, mūsų nuomone, yra ta pati liga ir dar galbūt tas pats stilius. Juk vis dėlto Vyriausybės programos turbūt rašomos ministerijose. Ministerijų tarnautojai, ministerijų aparato vadovai, poskyrių viršininkai jau turi tam tikrą klišę, pagal kurią jie puikiai surašo naujiems ministrams programą ir pakoregavus kai ką galima išeiti į tribūną ir pristatyti programą.
Daug yra bendrų sakinių programose. Ir vis dėlto kyla klausimas dėl programos kriterijų. Mes manome, kad tai yra esminis dalykas, kai Vyriausybė vis dėlto turėtų priklausyti tai politinei jėgai, kuri turi šiandien aiškią daugumą. Aš manau, kad pagrindinis principas turėjo būti rinkimų programa, rinkimų programos pozicijos, tos rinkimų programos, kuri gavo mandatą valdyti. Toliau - kaip ji detalizuojasi vykdomojoje valdžioje - lėšos, terminai, metodai ir pirmaeiliai veiksmai.
Deja, mes dabar galime tik kelti šitokį reikalavimą naujai Vyriausybei, nes jis nėra reglamentuotas. Galima eiti ir tuo keliu, kuriuo ėjo jau ankstesnės Vyriausybės, pasinaudodamos būtent tokiomis formuluotėmis.
Kita vertus, malonu, jog analizuojant teisinės dalies “Teisės ir teisėsaugos” skyrių, tenka pasakyti, jog pridėtas įstatymų sąrašas. Jis jau šiek tiek konkretizuoja, kad Vyriausybė numato, įsipareigoja tam tikru būdu deklaruoti, kokie įstatymai turėtų būti rengiami. Mes sutinkame su gerbiamuoju J.Bernatoniu, kad tas įstatymų sąrašas turi būti praplėstas. Mes pateiksime Vyriausybei mūsų Seimo darbų programos projektą, kuriame mes numatome visą naujų įstatymų apimtį, nes vis dėlto tai galėtų būti 4 metų darbas. O juk įstatymų rengimas - tai lėšos, pinigai, darbo grupės, pajėgos. Ir mums atrodo, kad ta informacija turėtų būti žinoma daug stipriau.
Kalbant apie pačią siauresniąją dalį, apie programos tas dalis, apie kurias dabar diskutuojama, tenka pastebėti, jog valdymo reformos dalis visiškai nesuadaptuota su teisinės sistemos dalimi. Mano galva ir frakcijos nuomone, tai yra bendra problema. Valdymo reformos pirmiausia teisiniai pagrindai turėtų būti iš tikrųjų aptarti. Turėtų būti aiškiai išdėstyta, kokie valdymo reformos teisiniai principai šiam Vyriausybės kabinetui yra priimtini. Ar Vyriausybės kabinetas įgyvendins riboto valdymo principą visose struktūrose? Ar jis iš tikrųjų įgyvendins, kad ministerijos tarnaus žmonėms, kaip to reikalauja Konstitucija? Ar Vyriausybės kabinetas iš tikrųjų įgyvendins principą, kad valdymo reforma bus ilgalaikė ir kad jai įgyvendinti bus sukurta kažkokia institucija. Mums neaišku, kodėl negali būti šiandien įkurta dar viena ministerija - valdymo reorganizavimo ministerija, o ji galėtų būti. Vyriausybė, man atrodo, “nesurišta” tuo požiūriu. Šiandien nėra jokios institucijos, kuri imtųsi šito darbo, nes, mano manymu, Teisingumo ministerijai, ko gero, tas darbas būtų per didelis, per mažai jėgų. Todėl toks padalinys, tokia struktūra, kuri turėtų atsirasti ir turėtų kaupti valdymo reformos duomenų banką ir įgyvendinti tą administravimą, yra būtina. Juo labiau kad programoje skundžiamasi, jog nėra kontakto tarp savivaldybių ir Vyriausybės ir iš viso nėra regioninės valdymo struktūros. Vadinasi, niekas nekliudo Vyriausybei įsteigti tokį padalinį, kuris galėtų pradėti vykdyti valdymo reformą Lietuvoje.
Kita vertus, visiškai nesuprantama tuomet, jeigu norima įgyvendinti valdymo reformą, kodėl nieko nekalbama apie administracinį kodeksą ir apie tai, kaip ten turi būti ginamas žmogus nuo administracijos ir kokiais teisiniais principais turi šiandien pradėti dirbti tarnautojai, kad jie iš tikrųjų žinotų, jog klientas, interesantas ginamas nuo jų.
Vertinant “Teisinės politikos ir teisėsaugos” skyrių siaurąja prasme, reikia pažymėti, kad Vyriausybė aiškiai įsivaizduoja savo dalyvavimą įstatymų leidybos parengiamajame darbe. Pridėtas įstatymų projektų sąrašas, aišku, turėtų būti praplėstas ir turėtų būti išeities taškas, leidžiantis šį svarbų valstybinį darbą vykdyti kryptingai, šalinti nepageidautiną stichiškumą. Manyčiau, kad nepakanka apsiriboti tik Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Civilinio kodekso pakeitimų ir papildymų parengimu. Tai minimalūs uždaviniai, kurie jau turėjo būti įgyvendinti realizuojant Teismų įstatymo nuostatas, numatančias naujos teismų sistemos įvedimą.
Programa numatyta visai Vyriausybės darbo kadencijai turėtų kelti uždavinį parengti visų pagrindinių teisės šakų kodeksus. Ir jeigu mums būtų pateikta visų teisės šakų bent schema ir terminai, būtų tai didelė paspirtis toliau derinant Seimo ir Vyriausybės teisinį darbą.
Sveikintini ir Vyriausybės ketinimai gerai sureglamentuoti teisinių aktų rengimo, skelbimo ir įsigaliojimo tvarką, nes iki šiol daugelio Vyriausybės potvarkių ir nutarimų teisinė prigimtis, manau, turėtų būti diskutuojama, turėtų būti keliamas klausimas, kokią tai sukelia įtaką dabar. Žinoma, kokį ši Vyriausybė perėmė teisinio nihilizmo bagažą ir kaip ji žada kuo greičiau nuo tų neteisėtų potvarkių apsivalyti.
Deja, deklaratyviai skamba įsipareigojimas rūpintis, kad būtų spartinama teisėsaugos sistema ir jos institucijų reforma. Tai parodo, kad Vyriausybė neturi aiškios koncepcijos, kaip ši reforma bus vykdoma. Todėl, mūsų nuomone, sunku tikėtis kokių nors realių veiksmų bent jau artimiausiu metu.
Migloti yra pažadai vykdyti aktyvią politiką nusikalstamumo kontrolės srityje. K.Prunskienės Vyriausybėje buvo įsipareigota parengti kovos su nusikalstamumu programą. Deja, mano nuomone, ta programa, jeigu buvo pradėta rengti, tai Vyriausybės, perimančios buvusių Vyriausybių darbą, turėtų inventorizuoti ir pateikti, tarkim, apžvalgą, kiek ta programa jau yra parengta, o gal ji iš viso nėra pradėta? Taigi mes vis dėlto norėtume akcentuoti tokį prašymą, kad vis dėlto būtų pateikta tų darbų, kuriuos buvusios Vyriausybės jau pradėjo, inventorizacija, kad mums būtų gerokai aiškiau, kokioje vietoje, kokioje situacijoje mes esame. Juo labiau kad Ministras Pirmininkas deklaruoja vyriausybių teigiamų darbų perimamumą. Tai tokia inventorizacija būtų labai logiška. Mes matytume, kiek ta, tarkim, kovos su nusikalstamumu programa jau yra padaryta, parengta ir pan.
Dar viena sritis. Labai mažai kalbama apie kovą su korupcija. Programoje iš viso jokių konkrečių veiksmų nenurodyta šiam dideliam blogiui įsigalint. Korupcijos problema šiandien yra milžiniška, juo labiau kad mes puikiai žinome, kad korupcija gali klestėti legaliais pavidalais. Todėl labai prašytume, kad būtų detaliai pateikta antikorupcinių priemonių sistema. Juo labiau kad tai nėra jokia naujiena ir patyrimą galima pasisemti iš kitų šalių. Tuomet būtų galima iš tikrųjų matyti, kokias pirmaeiles antikorupcines priemones numato šis Vyriausybės kabinetas.
Labai norėtume pasakyti, kad Socialdemokratų frakcija turi savo programoje pirmaeilių antikorupcinių priemonių sistemą ir galėtų su mielu noru pasidalinti su Vyriausybės atstovais ir išdėstyti, kaip mes matome, kokias pirmaeiles priemones matome sprendžiant šitą sunkią problemą. Taigi, jeigu bus galimybė susitikti ir padiskutuoti, mes su mielu noru išdėstytume daugelį pasiūlymų ta tema. Manyčiau, kad tai galėtų būti tokio vaisingo bendradarbiavimo tiltu tarp įvairių frakcijų ir Vyriausybės. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, nors ir viršijote Reglamentą. Gerbiamieji Seimo nariai, būkite malonūs, jeigu galima, vis dėlto gerbkite savo pasisakančius kolegas ir daugiau rimties salėje. Kviečiu į tribūną Seimo narį T.Lideikį.
T.LIDEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs turbūt puikiai prisimenate, kiek kontroversijų sukėlė prieš 3 savaites įvykęs ministro A.Sinevičiaus vizitas į Surgutą, kur jis dalyvavo steigiamajame Naftos ir dujų tarybos suvažiavime. Naftos ir dujų taryba, kuri pagal Rusijos vadovų sumanymą turėtų būti viršvalstybinis organas, kuris turėtų užsiimti Rusijos naftos ir dujų verslovių atgaivinimu. Tuo metu Tėvynės Santara paskelbė kreipimąsi ir į Seimą, ir į Prezidentą, kuriame buvo sakoma, kad dalyvavimas šitokioje Naftos ir dujų taryboje prieštarauja Lietuvos Konstitucijos nuostatoms, kur yra parašyta, kad Lietuva niekada nesijungs į jokias postsovietines politines ar ekonomines sąjungas. Jūs prisimenate, kad tuomet ministras A.Sinevičius neigė, kad jis pasirašė bet kokį susitarimą ir kad Lietuva tapo šitos Naftos ir dujų tarybos dalyve. Tačiau štai vakar dienos Interfakso pranešime sakoma, cituoju: “Buvusios TSRS energetikos ministrai š.m. kovo 30 d. renkasi Maskvoje, kad išrinktų Naftos ir dujų tarybos vykdomuosius organus ir priimtų Rusijos naftos ir dujų komplekso stabilizavimo programą. Ministrai Maskvoje sukurs pastoviai veikiantį tarybos sekretoriatą ir susitars apie konkrečias formas, kaip bus stabilizuojamas Rusijos naftos ir dujų kompleksas.” Toliau: “Tarpvalstybinė taryba, kuri buvo sudaryta NVS šalių, Lietuvos, Gruzijos ir Moldovos ministrų pasitarime Surgute š.m. kovo 1 d., sujungė 12 iš 15 buvusių TSRS respublikų. Į Tarybą atsisakė įeiti Turkmėnija, Latvija ir Estija.” Taigi dabar klausimas. Gaila kad aš nebematau užsienio reikalų ministro. Aš norėčiau paklausti pono premjero...
PIRMININKAS. Yra ministras.
T.LIDEIKIS. Yra užsienio reikalų ministras? Tai ar ministras A.Sinevičius sakė neteisybę prieš kiek laiko apie tai, kad jis nepasirašė jokių susitarimų, ar Lietuva iš tikrųjų nėra šitos Naftos ir dujų tarybos narė ir ar iš tikrųjų mūsų atstovai kovo 30 d. šitame pasitarime nedalyvaus? Aš manau, kad atsakymas į šitą klausimą turbūt liudys daug daugiau apie numatomą Lietuvos užsienio politiką, negu tai, kas parašyta Vyriausybės programoje. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau į tribūną Seimo narį poną J.Tartilą.
J.TARTILAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kuo turėtų sutapti kairės ir dešinės Seimo dalių pozicija? Manau, mūsų Tėvynės valstybingumo išsaugojimo, krašto apsaugos plotmėje. Labai norisi tikėti, kad taip ir yra. Nors kai kurie momentai kelia susirūpinimą. Pavyzdžiui, žinome, kad numatoma skirti naują delegacijos derybų su Rusija dėl kariuomenės išvedimo narių sudėtį. Pažįstu neblogai dar iš Technologijos universiteto laikų savo kolegą, numatomą delegacijos vadovą V.Bulovą ir gerbdamas jį kaip žmogų nuoširdžiai suabejoju, ar tai yra tas asmuo, kuris, neturėdamas diplomatinės ir derybinės patirties, gali kautis su diplomatiniais demagogais iš Rusijos kariškių pusės.
Dar momentai. Suįžūlėjo gretimos valstybės kareivijos atstovai tiek, kad jie mūsų valstybėje bando daryti tvarką, kaip antai, reguliuoja eismą. Šiuo metu, kai mes neturime rimtos nuostatos dėl gretimos valstybės kariuomenės mūsų Tėvynėje, kai krašto apsaugos ministras ponas A.Butkevičius, paklausus, o ką gi tamsta darytum, jeigu vietoj 700 įvestųjų, į ką buvo reaguota pavėluotai net 10 dienų, šiąnakt įvestų 7 tūkst. kareivių, nesugebėjo nieko kito atsakyti, kad, girdi, tie kareiviai esą neginkluoti. Naivu, kai sandėliai lūžta nuo ginklų pertekliaus. Į klausimą, ar ministras skambintų Prezidentui, premjerui, Seimo Pirmininkui, užsienio reikalų ministrui, buvo atsakyta, kad tokios schemos nesą.
Paskaičius Vyriausybės programą krašto apsaugos srityje, taip pat atrodo, jog padirbėta labai nerimtai. Štai, pavyzdžiui, cituoju: “Visiškai organizuotai ir nedelsiant išvesti gretimos šalies kariuomenę”. Abejoju dėl tos išsireiškimo formos “visiškai organizuotai, nedelsiant”. Ir sąvoka “nedelsiant”... Yra sutartys. Tai gal pasiekime, kad bent tų sutarčių būtų laikomasi.
Pasinaudodamas proga, kad čia salėje yra Prezidentas, premjeras, aš vis dėlto prašyčiau, kad kaip anais laikais, socialistinės statybos metu, atiduodant objektą buvo rašoma, kad iki statybos pabaigos liko tiek ir tiek dienų, kad bent kas savaitę skelbtume, kiek dienų liko iki okupacinės kariuomenės išvedimo iš mūsų Tėvynės ir kiek jų, tų kareivių, mūsų Tėvynėje dar neišvesta. Manyčiau, tai šiek tiek drausmintų ir vieną, ir antrą pusę.
Esu įsitikinęs, kad skyrelis “Krašto apsauga” Vyriausybės programoje parengtas daugiau negu silpnai. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš nemanau, jog tokie pasakymai, kaip “demagogai”, net jeigu tai ir susiję su kaimyninių valstybių diplomatais, tinkami šiai tribūnai.
Ponas A.Ivaškevičius dėl vedimo tvarkos? Prašau.
A.IVAŠKEVIČIUS. Pone posėdžio pirmininke, aš manyčiau, kad oratorius turėtų kalbėti apie Vyriausybės programą, o ne apie kažką. Galbūt kitą kartą ir pasiūlys apdovanoti geriausius dalinius, kurie anksčiau nei numatyta išeis. Aš siūlau dar kartą kalbėti apie programą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną poną R.Ozolą.
R.OZOLAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji ministrai, noriu pasakyti, kad man visiškai nepatinka pasiūlytoji Vyriausybės programos svarstymo tvarka, kada paskiriama keletas dalelių aptarinėti, tarsi jos galėtų būti savarankiško svarstymo objektai. Yra valstybės politika, kurią vykdo Vyriausybė, ir dera šitaip žiūrėti į visą programą. Tiktai tada galima suvokti jos prasmę, o ne atskirus teiginius. Manau, kad apskritai ši programa kol kas yra principų deklaravimo arba bandymų deklaruoti principus, o ne darbų programa. Ir ta linkme, manysime, Vyriausybė ras galimybių labai rimtai ją patvarkyti.
Kol kas ir dalyse, kurios yra pateiktos šiandieniniam svarstymui (tai būdinga ir visoms kitoms dalims), veikia institucijos, o ne valstybė. Tai yra jau gana grėsmingas programos požymis. Tačiau pasiūlytoji tvarka yra šiandienos tvarka. Aš pasakysiu porą pastabų apie kiekvieną iš pateiktų svarstyti dalių.
Manau, kad teisėtvarkos klausimus aptarianti dalis yra dar labai neapibrėžta. Būtų galima cituoti daugybę sakinių, kaip antai, “Organizuos įstatymų ir kodeksų projektų rengimą.” Tai yra absoliučiai beprasmiškas sakinys, neturintis jokios programinės prasmės. Deja, po tokiais aptakiais “das man” - niekatrosios giminės teiginiais paslepiama beveik viskas. Ir dėl to aš sakyčiau, jeigu būtų šiame skyriuje akcentuota bent tai, kokias priemones Vyriausybė siūlytų kartu su Seimu įveikti įstatymų tvarkymo stichijai, įstatymų pertvarkymo stichijai, kuri dabar praktiškai suryja mums visą darbingą laiką ir ne tik kad neteikia jokių atspirties taškų, tačiau ir diskvalifikuoja patį įstatymų leidimo darbą, jeigu būtų toliau pakankamai aiškiai pasakyta, kokių vis dėlto įstatymų kūrimo prioritetą Vyriausybė teikia, jau irgi būtų gerai. Šiuo atveju neapibrėžtumas irgi visiškai akivaizdus. Tiek apie įstatymų leidybą.
Įstatymų vykdymo srityje net nekalbama apie tai, kad įstatymų vykdymo kontrolė Vyriausybės galų gale bus perimama. Aš nekalbu apie tai, kad turėtų atsispindėti čia, kaip ji turėtų būti perimama. Lūžis, kada nuo abstrakčių kalbų apie įstatymų vykdymo būtinumą turi būti pereita prie darbų, čia, šitoje programoje, turi būti fiksuotas absoliučiai aiškiai, koks veiksmas Vyriausybės numatomas kaip šitas lūžio taškas. Toks taškas yra galimas fiksuoti. Aš manau, kad apskritai šitas skyrelis turėtų būti galų gale labai aiškiai įvardintas kaip mūsų įstatymų humanizacijos pradžia. Kol kas šie įstatymai, tai, kas programuojama, yra valstybės interesų gynimo, o ne žmogaus interesų gynimo programa.
Mes, atsimenu, ponas Prapiesti, esame šnekėję dar tada, kai aš buvau vicepremjeras, ir kalbėjome tada tokioj serijoje pokalbių. Visi pripažino, kad tai yra fundamentalus mūsų atsikūrusios valstybės klausimas. Bet kad būtų kas nors jau tenlink padaryta, kol kas pasakyti šito negalima.
Aš, savaime suprantama, neatsisakau kaltės, kad ir aš nesugebėjau, būdamas vicepremjeru, padaryti to, ką tikrai reikėjo padaryti, bet lygiai taip pat nenorėčiau, kad būtų tęsiama šita tradicija - kiekvienai Vyriausybei atsisakinėti atsakomybės už nuėjusių vyriausybių nepadarytus darbus. Todėl labai aiškiai sakau, ką privalo daryti ši Vyriausybė, kad ji neturėtų galimybės atsisakyti tų priedermių.
Manau, kad Krašto apsaugos skyrius taip pat parengtas nepakankamai. Jame viskas nukelta iš esmės į specialiuosius planus arba specialiąsias programas. Ir tos programos praktiškai gali būti ir nepadarytos, gerbiamieji, ir tąsyk mes visi būsime, tūnosime po tais bendraisiais principais, o jeigu ateina ypatinga situacija, mes nė vienas pasirodysime nežiną, ką veikti ir ką daryti.
Aš išskirčiau dvi labai aiškias šio skyriaus dalis. Pirma, tų neišvengiamai Lietuvos valstybingumui apginti reikalingų priemonių minimumą, kurį turi garantuoti ši Vyriausybė, ne kokia nors kita, o būtent ši Vyriausybė. Ir žingsnių visuma, kurie turi būti padaryti Lietuvai išeinant į Europos kolektyvinio saugumo situaciją.
Man ypač norėtųsi akcentuoti praktinių Lietuvos sugebėjimų apginti savo valstybę šiandien akcentavimą šitoje programoje. Iki šiol to nebuvo nė vienoje. Ši Vyriausybė privalo šitai padaryti atsižvelgdama dar ir į besiklostančią aplink Lietuvą situaciją. Paskutinis skyrelis. Užsienio politika. Manyčiau, kad ji kol kas nesvarstytina, nes programos šiuo klausimu nematau, nėra. Aš pacituosiu tik vieną sakinį. Ne, praktiškai du. “Svarbiausias Vyriausybės uždavinys užsienio politikoje padaryti ją konceptualesnę bei pragmatiškesnę. Reikia suvokti realius mūsų valstybės poreikius bei galimybes, atsižvelgti į istoriškai susiklosčiusius Lietuvos ryšius su kitomis valstybėmis, su ryšių perspektyvumu, mūsų geopolitinę padėtį.”
Tai yra sakinys iš straipsnio, kuris gali būti spausdinamas bet kur, bet geriausia, kad iš viso nebūtų spausdinamas. Programoje jo neturėtų būti. Aš manau, kad ši programa, programa šiame skyriuje, turėtų atsakyti į tokius principinius mūsų klausimus, kaip Lietuvos integravimas į Šiaurės ir Baltijos regioną. Net neužsiminta yra apie Vidurio Europą ir jos koncepciją, tuo tarpu kai tai mums gyvybiška. Neužsimenama apie specifinį ir tikrai Lietuvai gyvybišką santykį su Vokietija. Nėra visiškai nieko pasakyta apie Lenkiją kaip geriausią mūsų kaimynę arba kaimynę, kuri turėtų tapti geriausia mūsų kaimyne. Ir aš manau, kad tai iš tiesų labai rimta problema. Nieko nepasakyta apie Karaliaučių, galų gale daugybę tokių praktinių mūsų kasdieninės užsienio politikos gyvenimo klausimų, kurie tampa labai rimta konceptualine yda, kai susideda viskas į vieną vietą.
Aš matau, kad Vyriausybė turi visas galimybes padaryti tuos patvarkymus ir pataisymus, kurie čia paminėti ir nepaminėti. Į nepaminėtuosius aš dedu ypač dideles viltis, nes Vyriausybė yra pasirengusi dirbti rimtai.
PIRMININKAS. Atsakydamas į pono R.Ozolo pastabą dėl to, kad Vyriausybės programa svarstoma dalimis, noriu priminti, jog tai buvo priimta vienos iš frakcijų pasiūlymu. Ir noriu taip pat pasakyti, kad numatyta ir diskusija, apimanti po atskirų svarstymų visos programos bendrą svarstymą.
Žodžio prašo Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas ponas A.Brazauskas. Aš manau, Seimo nariai sutiks išklausyti. Prašau.
A.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš trupučiuką kita tema. Aš manau, jūs neužpyksite, jeigu aš atimsiu penketą minučių jūsų brangaus laiko. Norėjau informuoti Seimo narius ir Vyriausybę, čia esančią. Šiandieną aš susitikau su buvusia delegacija deryboms su Rusija. Mūsų buvo gan ilgas pokalbis, geranoriškas. Mes išklausėme vienas kitą. Aš padėkojau delegacijai už tą didelį darbą, kurį ji atliko ypač sunkiu Lietuvai laiku, kurį mes visi su jumis pergyvenome.
Tačiau delegacija turėjo visiškai konkretų uždavinį, tikslą. Ir reikia pasakyti, daug kas buvo padaryta, daug nuveikta, galbūt ir nevardinsiu. Bet visi mes puikiai šitai žinome. Aišku, kad pasiliko daug reikalų ir sričių, kur mūsų valstybė nėra susitarusi su Rusija, ir ateityje laukia šitas darbas.
Na, bet aš paaiškinau delegacijai, kad reikia suprasti, yra tam tikras valdžių pasikeitimas, vyko rinkimai, Prezidento rinkimai. Tai yra natūralu, kad ta delegacija keičiasi, kad jinai kitos sudėties. Buvo akcentuojama mūsų šitam pokalbyje, kad reikalingas perimamumas. Čia kai kurie delegacijos nariai yra salėje, gali patvirtinti, kad taip ir buvo. Labai reikalingas tas perimamumas, tas įdirbis, kuris buvo padarytas buvusios delegacijos, jis turi būti perduotas geranoriškai (ir aš neabejoju, kad tai bus padaryta) naujai delegacijai.
Buvo akcentuota ir pono Č.Stankevičiaus, ir kitų, kur yra svarbiausi, sudėtingiausi reikalai, kokių principų buvo laikomasi ir vadovaujamasi jais dirbant su Rusijos delegacija.
Paskui aš susitikau su naująja delegacija, pasirašiau dekretą. Yra paskirta 10 žmonių į šitą delegaciją, kurios pirmininku... Na, čia buvo rekomendacija ir Užsienio reikalų komiteto, kuris vakar svarstė sudėtį. Šiandieną aš atlikau štai tokį veiksmą - pasirašiau dekretą, ir ta delegacija yra paskirta.
Na, šiek tiek nustebino vienas faktas, kad buvo pasiūlyta E.Jarašiūnui taip pat būti šitoje delegacijoje. Jis atsisakė. Aš nenoriu čia nieko prikaišioti, nieko sakyti, bet man atrodo, kad turėtų būti žmonių iš opozicijos. Dar geriau, jeigu tai būtų tie, kurie jau turi šitų derybų patyrimą, aktyviai dalyvavo praeitos delegacijos sudėtyje. Aš manau, kad bus apsvarstytas tas pasiūlymas. Jis yra viešas. Aš tą patį pasakiau šiandieną, tuoj pat po susitikimo, spaudos konferencijos metu. Aš ir dabar noriu šitą patį pakartoti. Ir aš manau, kad būtų visiškai gerai, jeigu būtų dar vienu arba dviem delegacija papildyta, ir dešiniųjų, ir centro. Čia mūsų bendras reikalas.
Nėra Lietuvos meilės monopolio, visi mes mylime savo kraštą. Ir aš manau, kad jeigu mes vienas kitą suprasime ir ateityje, tai bus mažiau nereikalingų emocijų, nereikalingų kalbų, jaudinimosi. Jis yra visiškai nereikalingas.
Mes tvirtai laikysimės tų principų, kuriais buvo ir iki šiol yra grindžiami visi kontaktai ir derybos su Rusija. Ir tai nėra jokios abejonės. Bet įvertinant ir tą atsakomybę, kuri dabar uždėta ant Respublikos naujosios vadovybės pečių... Žinoma, tokiu atveju vadovybė ir turi teisę pasirinkti delegacijos sudėtį. Aš manau, kad ginčytis niekas dėl to neturėtų ir negalėtų.
Todėl baigdamas šitą dalį, aš tiesiog norėčiau paprašyti, kad opozicija pasiūlytų kandidatūras, galėtume apsvarstyti, kartu pasitarti ir susitarti. Čia nereglamentuotas tos delegacijos žmonių skaičius. Jis gali būti ir padidintas. Buvusi delegacija buvo paskirta tiktai pono A.Abišalos potvarkiu. Šį kartą pasitarėme su Vyriausybe, priėjom prie išvados, kad reikia tą lygį ir atsakomybę trupučiuką pakelti. Juo labiau kad delegacijos sudėtyje yra asmenų iš tų organizacijų ir institucijų, kurios nėra pavaldžios Vyriausybei. Man atrodo, kad negali būti Vyriausybės aktu formuojama tokia delegacija. Turėtų būti arba Prezidento... Mūsų įstatymuose nenumatytas toks atvejis. Tai aš manau, kad tokiu atveju Prezidento dekretas yra tas dokumentas, kuris būtų pakankamas tokiai delegacijai formuoti.
Ir antra, aš norėčiau vis dėlto paprašyti opozicijos (šiandieną aš girdėjau apie Surgutą) vieną kartą užmiršti šitą Surguto reikalą. Užmiršti. Neteisinga informacija, niekas nevažiuos į šitą pasitarimą, ir nereikia šito klausimo pūsti be reikalo. Mes turime ieškoti kitų formų, kaip apsirūpinti organiniu kuru, kaip apsirūpinti nafta ir dujomis. Ir yra tokių būdų. Aš manau, kad naujoji Vyriausybė, kada ji pradės jau funkcionuoti ir veikti, turės teisę priimti sprendimus, ji priims tam tikrus sprendimus. Kokiu būdu ir kaip? Na, aišku, dvišalėmis sutartimis, aš tik šitaip įsivaizduoju. Arba susitarimais. Šitas labai opus mums, mūsų ekonomikai klausimas turi būti sprendžiamas.
Tokios būtų mano pastabos. Labai atsiprašau, kad aš čia įsiterpiau į tą diskusiją dėl Vyriausybės programos.
PIRMININKAS. Ačiū Jo Ekscelencijai Respublikos Prezidentui. Nenumatyti jokie klausimai - atsakymai. Nebent atskirai, ponas Prezidente.
Kviečiu į tribūną Seimo narį N.Medvedevą.
N.MEDVEDEVAS. Gerbiamasis Prezidente, posėdžio pirmininke, Seimo nariai, ministrai! Socialdemokratų frakcija įdėmiai analizavo tos programos skyrius. Aš šnekėsiu apie krašto apsaugą. Norėčiau pasakyti, kad pas mus susidarė gana liūdna tradicija. Jau turime kelintą ministrų kabinetą, deja, neturime nė vienos normalios programos. Suprantu, galbūt šiai Vyriausybei dar neužteko laiko parengti tokią programą, tačiau tikrai pritariu tai nuomonei, kad tai yra daugiausia ketinimų deklaracijos.
Ką gi reikėtų padaryti, kad šito nebūtų? Čia yra išvardintos visos problemos. Sutinku, kad, neturint nacionalinio saugumo ir karinės doktrinos koncepcijos, šitas skyrius “Krašto apsauga” visiškai netenka prasmės. Be šito negalime pradėti. Toliau. Būtinai reikia išskirti problemas. Čia jos surašytos visos iš karto. Būtinai turi būti išskirtos pagrindinės. Tiesa, būnant SSRS sudėtyje, mus pratino, kad viską reikia labai kruopščiai planuoti, ir žinome, kas iš to išeina. Per daug kruopščiai to padaryti nereikia, bet atskirti problemas ir numatyti, kaip, per kiek laiko jas išspręsti, yra būtina. Mes dabar galėtume turbūt priimti šitą programą, bet priimti tiktai kaip ketinimų deklaraciją. Numatyti laiką, kada mums ši Vyriausybė parengs atitinkamą tikrą programą, ir tada jau kaip reikiant ją svarstyti. Žinoma, negalima palikti Vyriausybę iš viso be jokios programos. Todėl ir priimkime šitą programą kaip ketinimų deklaraciją. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiu Seimo narį poną A.Saudargą.
A.SAUDARGAS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, gerbiamieji Seimo nariai, aš tik norėjau paprašyti rezervuoti man galimybę pasisakyti antradienio posėdyje, kadangi Užsienio reikalų komitete vakar buvo mėginta svarstyti užsienio politikos programos skirsnį, tačiau mums buvo pažadėta papildoma medžiaga. Buvo pažadėjęs komiteto pirmininkas tai pasakyti posėdyje ir paprašyti perkelti svarstymą į kitą dieną. Galbūt gerbiamasis pavaduotojas L.Linkevičius tai pasakys, todėl aš šiandien nepasisakau, norėdamas prieš tai apsvarstyti Užsienio reikalų komitete kartu su kolegomis.
Pasinaudodamas proga, kad esu tribūnoje, norėčiau padaryti dvi pastabas. Vienos pastabos turinys būtų klausimas, kurį aš norėčiau pateikti Respublikos Prezidentui. Kadangi išgirdau labai svarbų dalyką jo pasisakyme, tai noriu pateikti kaip retorinį klausimą (galbūt aš sulauksiu atsakymo), ar Respublikos Prezidentas įtrauks į derybų delegaciją bet kurį opozicijos deleguotą asmenį. Toks yra mano klausimas ir, antra, noriu padaryti vieną pastabą. Praėjusios Vyriausybės valandos metu diskusija sustojo ties mano pavarde, ir aš norėjau paklausti ar tiesiog pasiūlyti klausimo formą. Dabar pasinaudoju proga ir siūlau gerbiamajam premjerui, kad išvengtų iš tiesų nepasitikėjimo tokiais svarbiais, mano nuomone, dalykais, kaip Surguto pasitarimas, ateityje Vyriausybei iš anksto pranešti, laikytis viešumo principo, kas važiuoja, kokiu tikslu. Tokiais trimis dalykais, kaip šitas, pavadinkime jį jautriu, tegul ne svarbiu, bet jautriu, kad iš anksto būtų pranešta, kas vyksta, kokiu tikslu ir su kokiais įgaliojimais. Aš manau, kad tada jokių nesusipratimų ir spekuliacijų dėl to nebus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau į tribūną Seimo narį poną R.Markauską.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamasis Prezidente, kolegos Seimo nariai, Vyriausybės nariai! Norėčiau pradėti nuo to, kad, matyt, šita programa sudaryta kaip ir buvusios programos. Aš norėčiau matyti šitą programą, kad pirmiausia ji būtų išdėstyta pagal prioritetines kryptis. Pradėsiu nuo užsienio programos dalies. Matyt, pirmiausia kalba turėtų būti apie tai, kad reikia pasirašyti visas sutartis dėl sienų, kadangi mes žinome, kad griežta sienų kontrolė yra viena iš svarbiausių sąlygų, priimant Lietuvą į Europos Tarybą. Galima konstatuoti, kad šiuo metu sienos Lietuvoje normaliai nėra kontroliuojamos. Aš truputį susipažinau su krašto apsaugos sistema ir galiu tai patvirtinti. Galbūt vienintelė siena, kuri kontroliuojama, yra Lietuvos - Lenkijos. Visos kitos sienos yra atviros. Ir mes žinome, kaip į tai žiūri užsienio valstybės.
Dar gražiau - nėra pasirašyta sutarčių tarp Baltarusijos ir Lietuvos, Latvijos ir Lietuvos, Kaliningrado, Rusijos ir Lietuvos. Ir mūsų kareiviai vaikšto nežinodami, kur ta siena yra. Aš manyčiau, kad pats svarbiausias klausimas šiuo metu yra būtent pasirašyti šitas sutartis. Kol nebus šitų sutarčių, nėra normalios Lietuvos valstybės. Toliau. Čia parašyta “gerinti pasienio tarnybų darbą”. Aš manyčiau, kad reikėtų ne gerinti, o reorganizuoti pasienio tarnybų darbą. Reorganizuoti iš viso pasienio tarnybą, kad jie atliktų savo funkcijas taip, kaip pridera. Deja, šiuo metu šito Lietuvoje nėra.
Kalbant apie krašto apsaugą, manyčiau, kad šita dalis yra parengta labai silpnai. Pradėti šitą dalį reikėjo turbūt nuo to, kad turėtų būti nacionalinio saugumo koncepcija, valstybės gynybos doktrina, o tada jau galime kalbėti apie krašto apsaugą. Kol neturime šitų pagrindinių dalykų, mes net nežinome, kokia mums reikalinga kariuomenė, ką mes ruošiamės daryti - pulti, gintis ar dar kažką. Čia pradedama visai ne nuo to.
Kalbant apie teisėsaugos sistemą, skaitau: “viena svarbiausių šios reformos krypčių - ne tik parengti įstatymus, bet ir sudaryti sąlygas naujai teisėsaugos sistemai funkcionuoti.” O jeigu nebus sudarytos sąlygos? Reikia konstatuoti, reorganizuoti teisėsaugos sistemą ir galbūt netgi nurodyti kažkokį terminą - per metus, dvejus, kad mes konkrečiai žinotume, kada ji bus reorganizuota, kada ta teisėsaugos sistema pradės normaliai funkcionuoti, apgins mūsų žmones ir mes gyvensime saugioje valstybėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau į tribūną Seimo narį poną L.Linkevičių.
L.A.LINKEVIČIUS. Aš taip pat norėčiau patvirtinti tai, ką pasakė ponas A.Saudargas. Iš tiesų būtų toks mūsų Užsienio reikalų komiteto pageidavimas, juo labiau kad, kaip informavo gerbiamasis ministras ponas P.Gylys, yra daugiau medžiagos, negu ta, kurią jūs perskaitėte, gerbiamieji kolegos, Vyriausybės pateiktoje programoje. Ši dalis, aš konkrečiai kalbu apie užsienio politiką, gal iš tiesų reikalauja, kad būtų labiau susisteminta, ir tai ministras ir pats suvokia ir supranta, ir tos medžiagos mes taip pat žadame gauti. Pirmadienį yra užplanuota apsvarstyti mūsų komiteto posėdyje, todėl irgi noriu, kaip ir kolega A.Saudargas, paprašyti, kad būtų sudaryta galimybė antradienio diskusijoje šiuo klausimu taip pat kalbėti. Dar galiu tik paminėti, kad jau iš anksto, kadangi teko kuluaruose kalbėtis su kolegomis, kurie galbūt pasigedo kai kurių fragmentų, būtinų užsienio politikos srityje, kurie, be abejo, čia turi būti įrašyti, kadangi praktiškai jau įgyvendinami. Aš turiu omenyje Baltijos saugumo koncepciją, Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Tarybos darbą ir kokie būtų planai ir kiti dalykai. Tačiau aš nenoriu šiandien dabar smulkiai apie tai kalbėti, o paprašyti, kad mes sutelktume visą savo dėmesį diskusijai antradieniui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narį poną R.Dagį.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Socialdemokratų frakcija apsvarstė užsienio politikos dalį ir norėtų išsakyti kai kuriuos savo pastebėjimus tiek Vyriausybei, tiek Seimui. Turbūt visi sutinkam, kad pagrindinis Lietuvos užsienio politikos tikslas buvo ir yra nepriklausomybės išsaugojimas, įtvirtinimas ir jos įgyvendinimas, kurie priklausys tiek nuo to, kaip greitai bus išvesta Rusijos kariuomenė bei išspręstos politinės problemos su kaimynais, tiek ir nuo ekonominės reformos sėkmės. Aišku, nagrinėti užsienio politiką atskirai nuo ekonomikos turbūt būtų gana sudėtinga. Nes daugelį ryšių ir daugelį politikos aspektų lemia būtent ekonominės problemos. Bet kadangi pasirinktas toks svarstymo būdas, pamėginsime paanalizuoti būtent šią dalį, kuri liečia tik užsieno politiką.
Palaikydami santykius su didžiosiomis Vakarų valstybėmis, Šiaurės regiono valstybėmis, mes turėtume vadovautis ta pagrindine savo nepriklausomybės išsaugojimo ir savo politikos tęstinumo nuostata. Nes be šito tai gali būti panaudota įvairiom interpretacijom dėl Lietuvos kurso keitimosi ar panašiai, tiek viduje, tiek ir išorėje, o tai jau susiję ir su tam tikra Lietuvos nacionalinio saugumo problematika.
Kalbant apie programą apskritai, turbūt galima būtų pasakyti tai, kad vis dėlto ji, kaip ir kitos dalys, yra deklaratyvaus pobūdžio. Ją perskaičius, nesimato pagrindinių prioritetų, į ką vis dėlto mes orientuojamės, į kokius regionus mes orientuojamės. Be abejo, Lietuva yra daugelio politinių veikimų ir tendencijų sandūroje tiek iš Vokietijos, tiek iš Lenkijos, tiek iš Šiaurės šalių, tiek Amerikos, ir būtų gerai vis dėlto, kad Vyriausybė pasakytų aiškų savo požiūrį, kokia kryptimi ji numato prioritetus šitose srityse. Nes be šitos aiškios politikos turbūt būtų sunku numatyti ir ekonominę, ir kitas. Būtų gerai, kad vis dėlto šita Vyriausybė įsipareigotų (tai jau matosi iš kalbos) vykdyti viešą politiką, viešumo principą įrašytų kaip vieną iš savo politikos realizavimo aspektų ir įtvirtintų savo programoje.
Mūsų manymu, reikėtų konkrečiau pasižiūrėti ir detalizuoti mūsų Baltijos regiono problemas ir santykius, ypatingai su Estija ir Latvija, bendros rinkos kūrimą. Socialdemokratai pasisakytų už artimesnius, glaudesnius santykius būtent su Estija, Latvija ir kartu su Šiaurės šalių regionu, kadangi šita integracija būtų mažiau pavojinga išsaugant mūsų nepriklausomybę vienos ar kitos valstybės atžvilgiu.
Būtina turbūt aiškiau išsakyti savo požiūrį į tokį labai svarbų mums regioną, kaip Kaliningrado sritį ir kokios mes vis dėlto laikysimės politikos šiuo klausimu. Tai iš tikrųjų labai svarbus regionas, ir nuo to, kokie ten procesai vyks ir kokia politika dominuos, kokios valstybės dominuos, labai priklausys ir mūsų Lietuvos tiek vidinė, tiek išorinė situacija.
Galima būtų dar ir kai kurių kitų pastabų pasakyti dėl tokių bendrų frazių, kaip būtina plėtoti, stiprinti, vienyti, bet šiuo atveju, neturint konkretaus turinio ir kokiom formom tai realizuoti, turbūt būtų sunku ką nors apie tai pasakyti. Reikėtų prašyti iš mūsų Vyriausybės detalesnio konkretizavimo.
Taip pat praleistas labai svarbus aspektas (manau, susijęs ir su nacionalinio saugumo koncepcija), t.y. mūsų požiūris į NATO šalis, į jo bloką, kaip mūsų nepriklausomybės garantą, kokiais aspektais mes turėtume bendradarbiauti ir kokios politikos laikytis.
Mūsų manymu, reikėtų, normalizuojant ir harmonizuojant mūsų dvišalius santykius su Rusija, atnaujinti 1920 m. liepos 12 d. Taikos sutartį ir turbūt detalizuoti 1991 m. liepos 29 d. Lietuvos ir Rusijos sutartį, nes iš tikrųjų joje yra pakankamai daug keblių vietų, kurios, priklausomai nuo politinės konjunktūros pasikeitimų, gali būti panaudotos ne mūsų naudai. Juo labiau kai mes dabar matome gana dinamišką ir besikeičiančią situaciją mūsų Rytų kaimynų vidaus politikoje.
Taigi norėčiau dar kartą paprašyti Vyriausybės, kad jinai pateiktų detalesnę savo užsienio veiklos programą, kad galima būtų ją sulyginti tiek su rinkimine partijos programa, tiek mums su savo rinkimine programa ir galutinai apsispręsti, ar užsienio politika mums yra priimtina. Tai turbūt turės įtakos sprendžiant visą Vyriausybės programą ir kaip mes už ją balsuosime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau į tribūną Seimo narį poną M.Stakvilevičių.
M.STAKVILEVIČIUS. Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas svarstė visą Vyriausybės projektą. Bendros pastabos tokios. Jis yra gana lakoniškas, nelabai kuo skiriasi nuo buvusių Vyriausybių programų. Kažko naujo nėra, bet reikia kažką turėti, kad būtų galima tą programą patvirtinti ir kad nauja Vyriausybė galėtų veikti. O šito labai reikia.
O dabar atskirais skyriais. Dėl teisinės politikos. Mūsų juristai vertina, kad parašyta labai kvalifikuotai, gerai ir didelių priekaištų teorijos požiūriu nebūtų. Tačiau visiškai nėra nurodyta, kaip bus realizuoti tie įstatymai arba tos priemonės, kurios numatytos atskirais aktais. Mes dabar žinome, kad tų įstatymų yra daug ir gal net per daug. Net ne visus tuos įstatymus žino žmonės ir netgi pareigūnai. Tačiau visa tragedija yra ta, kad dabar yra vykdomosios valdžios krizė, kad gali įvairios instancijos nepaklusti įstatymams, nepaklusti Konstitucijai ir daryti taip, kaip nori. Man atrodo, kad čia, Seime, svarstant kai kurias problemas dėl rinkimų, šitai buvo puikiausiai pailiustruota netgi mūsų pačiame aukščiausiajame valdžios organe.
Toliau. Truputį norėtųsi šį tą pasakyti dėl krašto apsaugos, dėl kariuomenės. Dabar vyksta naujas šaukimas. Mes žinome, kad kariuomenėje yra maždaug kas ketvirtas papildomai tikrintinas ar jis gali tarnauti, todėl gal nereikia vaikytis tokio didelio kareivių skaičiaus, o turėti mažesnę kariuomenę, bet kur kas mobilesnę ir geriau parengtą. Mūsų nuomone, reikia pagrindinį akcentą dėti ne tokiai ėmimo į kariuomenę sistemai, bet formuoti profesionalią kariuomenę. Tarkime, kad jinai būtų bent dvigubai ar trigubai mažesnė, bet galėtų atlaikyti kur kas didesnį spaudimą ar atlikti didesnius, labiau kvalifikuotus darbus. Kas iš to, jeigu dabar kareivis gauna iššauti penkis ar šešis šovinius per pusę metų, kada jis praktiškai nesitreniruoja taip, kaip reikėtų treniruotis profesionaliam kareiviui, o jo išlaikymas kainuoja 24 tūkst. talonų per mėnesį. Sakykime, vienas profesionalas už 50 tūkstančių kur kas geriau atliks darbą negu du kareiviai. Todėl reikėtų labai greitai pertvarkyti šitą kariuomenę, tuo labiau kad tada nebus ir tų nestatutinių santykių, apie kurių buvimą mes gauname signalus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, artėja pertraukos metas. Užsirašiusiųjų skaičius baigiasi. Ar norėtų po šios dienos darbo ir pasisakymų tarti kokį nors žodį Ministras Pirmininkas ar teisingumo ministras, ar vidaus reikalų ministras, ar užsienio reikalų ministras? Žodžiu, šiandien ne. Ačiū Seimo nariams, tada pertrauka iki 17 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų posėdį. Kol mes susitarsime dėl tolesnės darbo tvarkos, du pareiškimai. Kviečiu Seimo narį V.Petrauską.
A.IVAŠKEVIČIUS. Ar galėčiau paklausti?
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Petrauskai. Seimo narys A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti. Kas oficialiai dalija va padaugintas tam tikras laikraščių iškarpas, Seimo Sekretoriatas? Kas dalija? Nes man kyla noras kartais atsinešti gerą detektyvą, paprašyti, kad Sekretoriatas jį padaugintų ir išdalytų Seimo nariams, kad, kai bus nuobodu, turėtų ką pasiskaityti.
PIRMININKAS. Gera idėja, bet tik gaila popieriaus. O šiaip viskas daroma Seimo narių prašymu pavizavus ar parašius. Čia yra tokia taisyklė. O norint nustatyti, kas konkrečiai, reikėtų klausti.
Prašom. V.Petrauskas. O kol jis kalbės, prašom registruotis. Prašom, gerbiamasis Petrauskai.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė ryšiams su Čečėnijos Aukščiausiąja Taryba palaikyti.
“Mes, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, sudarome grupę informacijos ir bendradarbiavimo ryšiams su Čečėnijos Aukščiausiąja Taryba palaikyti.”
Yra 13 Seimo narių parašų. Prie grupės gali prisidėti ir kiti Seimo nariai. Vilnius, 1993 m. kovo 18 d. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat kviečiu padaryti pareiškimą Seimo narį gerbiamąjį A.Stasiškį.
BALSAS IŠ SALĖS. Pakartokite...
PIRMININKAS. Kai reikės balsuoti, prieš pat balsavimą bus padaryta.
Prašom, gerbiamasis Stasiški.
A.N.STASIŠKIS. Tėvynės Santaros vardu man yra pavesta perskaityti pareiškimą.
“LDDP laimėjus rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą, atgijo senosios nomenklatūrinės jėgos, kurios nori diktuoti savo valią ne tik Seimui, Vyriausybei, bet ir teismams bei kitoms valstybinėms institucijoms. O institucijos, nepasiduodančios diktatui, likviduojamos, reorganizuojamos ar kitaip “nukenksminamos”. Tačiau įtvirtinti partinius siekius LDDP dažnai trukdo tautos priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurią šios partijos kontroliuojamas Seimas jau ne kartą pažeidė.
LDDP supranta, kad Lietuvos žmonės ilgai nesitaikstys su Konstitucijos bei kitų įsipareigojimų pažeidimais ir anksčiau ar vėliau pareikalaus iš LDDP ataskaitos. Tai suprasdama LDDP dauguma Seime siekia atimti iš Tėvynės Santaros tris Seimo narių mandatus tam, kad turėtų reikiamą balsų skaičių ir galėtų savo interesais pakeisti tautos priimtą Konstituciją.
Siekdama šio tikslo LDDP dauguma pirmiausia sunaikino jai nepaklusnią Vyriausiąją rinkimų komisiją, kuri pripažino ir davė visų Seimo narių mandatus. Šiuo nepasitikėjimo veiksmu Seimo dauguma pareiškė nepasitikėjimą ir pačiu Seimu.
Jei LDDP nesustos ir toliau vykdys veiksmus, būdingus totalitariniam režimui, jei vers būsimą neteisėtu būdu sudarytą Vyriausiąją rinkimų komisiją vykdyti valdančiosios partijos nurodymus, atimant iš Tėvynės Santaros frakcijos tris Seimo narių mandatus nekonstituciniu būdu, įspėjame, kad tuo atveju kreipsimės į tarptautines organizacijas, ginančias piliečių teises, siūlydami įvertinti visus LDDP nekonstitucinius ir neįstatyminius veiksmus ir imsimės visų aiškinamųjų priemonių, kad priverstume LDDP laikytis tautos priimtos Konstitucijos.”
Piliečių chartijos vardu pasirašė T.Lideikis, Krikščionių demokratų frakcijos vardu - P.Katilius, Sąjūdžio frakcijos vardu - A.Stasiškis, Laisvės frakcijos - B.Gajauskas, Demokratų partijos frakcijos vardu - S.Pečeliūnas. Ačiū už dėmesį.
2sesija10p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Taigi dabar grįžtam prie kai kurių klausimų, kuriuos mes buvom bebaigią iki pietų ir turėtume dabar užbaigti. Mums liko balsuoti dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo aparato reorganizavimo”. Pranešu, kad buvo pateiktos pastabos, ir dabar aš noriu pasakyti savo poziciją dėl šių pastabų.
Pirma. Buvo pastaba, kad 1 straipsnyje yra neaiškus terminas “Seimo vadovybė”. Man atrodo, aš ir tada aiškinau, ir juo labiau kai mes pasirinkome alternatyvas, iš esmės aišku, kad yra tam tikra Seimo vadovybė - didesnė ar mažesnė, bet ji yra. Taigi aš siūlau palikti tą pačią formulę.
Dabar 1 straipsnio antroje eilutėje prašau pakeisti skaičių 29 į 31, t.y. šiek tiek pailginti terminą, iki kovo 31 d. patvirtinti. Toliau. Dėl šio punkto buvo pasiūlytas vienas patikslinimas raštu. Gerbiamasis kolega V.Juškus siūlo įrašyti tiksliai, kokia dalimi arba kokiu procentu sumažinti darbuotojų skaičių. Jis siūlo sumažinti darbuotojų skaičių 30%. Pasitariau ir su aparato vadovu, ir su kitais kolegomis. Manome, kad iš principo tai per didelis skaičius. Kita vertus, gal nereikėtų taip savęs jau suvaržyti konkrečiu skaičiumi. Jeigu gerbiamasis V.Juškus nereikalaus kategoriškai balsuoti dėl šito savo siūlymo, tai aš prašyčiau palikti taip, kaip yra parašyta 1 punkto pabaigoje - “laikantis nuostatos mažinti darbuotojų skaičių”. Ar, gerbiamasis Juškau, sutinkate? Gerai. Ačiū.
Dabar dėl 3 punkto buvo esminė pastaba. “Nutarimas įsigalioja nuo to momento, kai patvirtinamas Seimo Statutas.” Aš prašau palikti taip, kaip yra, kadangi iki Statuto priėmimo dar gali praeiti daug laiko, ir mūsų šitas nutarimas iš tikrųjų pakibs ore. Taigi va su minimalia pataisa.
Dabar dėl kitų siūlymų, kurie, mano supratimu ir mano kolegų supratimu, yra verti dėmesio ir gali būti realizuojami vykdant šitą patį nutarimą, t.y. atestacinės komisijos sudarymas atsižvelgiant į frakcijų siūlymus ir konkursinė tvarka laisvoms arba naujoms vietoms užimti. Mums atrodo, kad čia šitą dalyką būtų galima taikyti, bet tai yra Seimo vadovybės arba gal net ir Seimo Pirmininko kompetencija, ir tai nebūtina rašyti į šitą nutarimo projektą.
Taigi štai tokios pastabos ir tokie atsakymai.
Dabar aš kviečiu dar kartą registruotis ir prašysiu balsuoti pastraipsniui. Prašom registruotis.
Salėje 78 Seimo nariai. Taigi dabar du - už, du - prieš dėl 1 punkto. Prašom. P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Gaila, kad jūs užmiršote mano siūlymą. Aš siūliau balsuoti, kad šio nutarimo nepriimtume šiandieną, atidėtume jo priėmimą, ir sakiau motyvus. Todėl, kad turi būti priimta laikina Statuto sudėtinė dalis, kuri nusakytų, kokias funkcijas atlieka būtent šitos pareigybės. Mes gi pirmiau sukuriam struktūrą, o paskui nurodysime tų pareigybių funkcijas. Aš nesuprantu, kaip visai tai bus daroma.
PIRMININKAS. Ačiū. Žodžiu, jūs prieš.
Seimo narys E.Jarašiūnas. Aš reaguosiu, dabar kol kas tegul gerbiamasis E.Jarašiūnas pasisakys.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau pritarti gerbiamajam P.Giniotui. Palaikyčiau, kad pirmiausia būtų balsuojama visgi dėl to, kad atidėtume priėmimą. O jeigu kalbėsim dėl 1, na, nežinau, sutikit, kol nėra tos vadovybės... Kaip mes atrodysime duodami pavedimus to, ko nėra. Neaiškus galutinis tos vadovybės statusas ir sudėtis. Ar iš tikrųjų mes ne per daug skubam? Tokiu atveju mes... Kad ir koks būtų aiškumas, tačiau kol nėra teisinio sprendimo, manyčiau, nereikėtų šito daryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš siūlau balsuoti už, nes argumentų buvo daug pasakyta. Jie mane visiškai įtikina, kad reikia balsuoti už šitą nutarimą.
PIRMININKAS. Taigi aš ir noriu tą patį pasakyti. Mes šitą klausimą, gerbiamieji kolegos, atidėliojome nuo lapkričio pabaigos. Mano pirmajame dokumente arba vienam pirmųjų, kurį jūs nagrinėjote, šitie dalykai buvo išdėstyti. Mes tada nukėlėme geresniems laikams. Man atrodo, kad jau daugiau kilnoti neišeina, juo labiau kad pertraukų daryti taip pat neišeina, jų pakankamai daryta. Mums lieka tik balsavimu spręsti - priimti ar nepriimti.
Prašau. Replikos teise gerbiamasis E.Jarašiūnas. Prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš visai sutikčiau su jūsų šitais sakymais kad atidėlioti neišeina, bet teisiškai turime išspręsti statutinius dalykus, o paskui priimti nutarimus ir daryti pavedimus organams, kurie yra numatyti Statute.
PIRMININKAS. Kai kurie dalykai mūsų laikinųjų įstatymų ir nutarimų yra sureguliuoti ir vadovybė yra suformuota. Pirmininkas, kuris yra nuolatinis, ir du laikinieji pavaduotojai. Taigi mes turime tam tikrą vadovybę, ir šita vadovybė gali kai kuriuos dalykus spręsti.
Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 1 punktą, prašom balsuoti. (Balsas iš salės, negirdėti) Tai šitas dalykas yra nepriimtinas, kadangi pertrauka... Ne, negalima. Pertraukos panaudotos. Balsuodami prieš nutarimą, jūs pareikšite savo nusistatymą. Nereglamentinis dalykas.
31 už, 13 prieš, 2 susilaikė. 1 punktui pritarta. Prašom dėl 2 punkto. Du - už, du - prieš. (Balsai salėje) Prašom nereplikuoti be leidimo, tai irgi prieš Reglamentą, gerbiamasis Giniotai.
Prašom, A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kam tokie žodžiai, patvirtinus ir t.t. Ponas Č.Juršėnas yra Seimo Pirmininkas, du laikinieji pavaduotojai - tai nėra vadovybė, tai yra laikinoji vadovybė. Antra. Aš taip ir nespėjau jums pasiūlyti, kad vis dėlto Seimas galėtų būti supažindintas su tuo, ką jūs nutarsite dėl Seimo aparato.
PIRMININKAS. Supažindinsim.
A.KUBILIUS. Na, bet aš jau iš ryto sakiau, kad jūs paprastus Seimo narius visiškai “išjungiate” iš šitos problemos sprendimo. Lyg mums nerūpi, ką mes turėsime. Vadovybė nutars, kad visas Seimo aparatas dirba tik vadovybei, ir tuo baigsis visa jūsų aparato restruktūrizacija. Na, tai ačiū už tokius nutarimus, ponas Juršėnai. Aš labai džiaugiuosi, kad pagaliau aišku, kas viską pasiima sau ir kuo tai baigsis.
PIRMININKAS. T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Aš norėčiau paklausti, su kuo tada turės teismas bylinėtis, kai į jį kreipsis atleidžiami aparato nariai dėl neteisėto atleidimo? Su kokia čia dabar anonimine vadovybe?
PIRMININKAS. Įstatymų nustatyta tvarka. Prašom nesijaudinti. Seimo narys A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Kadangi aš esu paprastas Seimo narys ir bijau, kad manęs kas nors “neišjungtų”, aš irgi siūlau, kaip ponas A.Kubilius, balsuoti už šį punktą.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Lozuraitis. Prašau.
Taigi, gerbiamieji kolegos, aš dabar reaguoju į pastabas. Kelintą kartą aš jau girdžiu mano požiūrį iš kairės pusės, o iš tikrųjų iš dešinės pusės gąsdinimus, kad kažkas bus. Kažkas bus ir jau pagal šitą “kažkas bus” daromos išvados, ir pasaulio pabaiga. Žodžiu, baubai kuriami ir paskui su tais baubais bandoma kovoti. Kartais sėkmingai, kartais nesėkmingai.
Taigi nieko tikrai baisaus nebus, bus daroma taip, kaip numatyta - mažinti darbuotojų skaičių. (Salėje triukšmas) Mažinti darbuotojų skaičių. O pati schema bus Seimo nariams referuota.
T.LIDEIKIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Na, minutėlę, gerbiamasis Lideiki. Palaukite, kai aš baigsiu kalbėti, tada jūs paprašysite, kaip Reglamentas nurodo ir kaip paprastas mandagumas reikalauja.
Taigi kadangi numatyta tartis su Seimo frakcijomis, tai frakcijos šituos pasiūlymus ir sprendimus matys. Čia nebus jokio slaptumo ir jokių baubų.
Dabar dėl vedimo tvarkos Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Man atrodo, nedera posėdžio pirmininkui primesti žodžių, kurių niekas nesakė. Kad “kažkas bus”, tai jūs sakote, o čia iš opozicijos aš tikrai negirdėjau.
PIRMININKAS. Gerai. Paimsime stenogramą ir tada pacituosime.
Taigi prašome balsuoti dėl 2 punkto. Kas už 2 punktą, prašom balsuoti. Kas prieš, taip pat prašom balsuoti.
37 už, 19 prieš, 3 susilaikė. 2 punktas taip pat priimtas. 3 punktas. “Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.” Ar reikia balsuoti? Prašom balsuoti. Kas už 3 punkto priėmimą?
Už - 32, prieš - 17, 3 susilaikė. 3 punktas taip pat priimtas. Ar reikia pasisakyti dėl balsavimo motyvų balsuojant už visą nutarimo projektą? Prašau. P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
P.GINIOTAS. Noriu Sąjūdžio frakcijos vardu paprašyti, kad už šį nutarimą būtų balsuojama vardiniu būdu.
2sesija10p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Prašom. Gerai. Taigi prašom pasiruošti balsų skaičiavimo grupę vardiniu būdu balsuoti už nutarimo projektą. O šitą pauzę aš siūlau užpildyti kitos savaitės darbotarkės aptarimu.
Man atrodo, kolegos jau turi projektą. Ar visi turite? Mano manymu, buvo visiems Seimo nariams iki pietų įteikta. Ar turite? Prašom, kas norite pasisakyti, kadangi aš referavau visą darbotvarkę. Prašom. Aš tik pabrėžiu, kad dirbame antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį. Esminis klausimas yra tas, ar Vyriausybės programą tvirtiname trečiadienį, ar ketvirtadienį. O kiti klausimai priklausys nuo šitų. Kokios nuomonės? Mano siūlymas yra, kad Vyriausybės programą patvirtintume trečiadienį iki pietų, o po to darytume pasitarimą dėl nusikalstamumo ir teisėtvarkos. M.Stakvilevičius, prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Pritariu, jog taip reikia daryti, kad jau ketvirtadienį galėtume, jeigu kas nors, atstatydinti tą Vyriausybę.
PIRMININKAS. Ne, taip greitai negalėsime atstatydinti. Yra tam tikros procedūros, gerbiamasis Stakvilevičiau, ketvirtadienį nespėsim, jeigu net norėsim. Prašau. Dėl Seimo aparato reorganizavimo. Seimo narys M.Treinys.
M.TREINYS. Aš dėl antrojo. Dėl likusio neprivatizuoto žemės ūkio įmonių turto. Praėjusį kartą mes buvom susitarę, kad bus du pranešėjai. Dabar yra vienas.
PIRMININKAS.Ir gerbiamasis M.Treinys. Yra kontraprojektas. Seimo narys V.Juškus.
V.JUŠKUS. Aš pasisakau už tai, kad Vyriausybės programą priimtume trečiadienį, kad kaip galima greičiau ji pradėtų dirbti.
PIRMININKAS. Gerai. Kas dar nori pasisakyti? Seimo narys A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Kadangi šiandien, matyt, mes nespėsime, nes yra pakeitimų viename nutarime, kuris šiandien buvo rezervinis, dėl Seimo komitetų pirmininkų pavaduotojų. Todėl siūlyčiau, kad šis klausimas būtų įrašytas į kitos savaitės dienotvarkę. Dėl Seimo komiteto pirmininkų pavaduotojų paskyrimo. Iš šios dienos nukelti į kitą savaitę.
PIRMININKAS. Kolegė Z.Šličytė. Prašome.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau, kad Vyriausybės programos priėmimas nebūtų forsuojamas. Vis dėlto iš šiandien jau pasakytų pastabų dėl trijų skyrių matyti, kad Vyriausybės programa labai nekonkreti, nenumatytos nei prioritetinės veiklos kryptys, nei daugybė kitų dalykų. Aš manyčiau, jeigu antradienį diskutuosime dėl Vyriausybės programos, tai kada turės laiko Vyriausybė, atsižvelgusi į Seimo narių pasiūlymus, savo tos programos kai kuriuos skyrius arba kai kurias nuostatas papildyti ir pakeisti. Todėl trečiadienį balsuoti už Vyriausybės programą, tai yra tiesiog lengvabūdiškai elgtis.
Gerbiamieji Seimo nariai, na, užtenka mums šitaip skubėti. Tai daro be galo blogą įspūdį žmonėms už Seimo sienų, mūsų rinkėjams. Vis dėlto bent jau norisi tikėti, kad šita Vyriausybė yra skiriama ne trims mėnesiams ir dirbs galbūt ir visus ketverius metus. Todėl aš norėčiau aiškiai matyti... Ir visi Seimo nariai, pagaliau visi Lietuvos žmonės, visi mūsų rinkėjai nori matyti, ką Vyriausybė padarys jų labui, Valstybės tvirtinimui per ketverius metus konkrečiai. Aš siūlyčiau Vyriausybės programos tvirtinimą nukelti net į dar kitą savaitę, kad po svarstymo Vyriausybė turėtų galimybę tris dienas padirbėti, apsvarstyti, išanalizuoti Seimo stenogramas, pateiktus pasiūlymus ir pastabas, o po to pateiktų mums savo išvadas, apibendrinimus, ir tik tada balsuotume. Jokiu būdu dėl Vyriausybės programos nebalsuoti kitą savaitę.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Šios dienos darbotvarkėje 16 ir 17 klausimai yra rezerviniai. Jų, matyt, šiandien nespėsim pateikti. Todėl siūlau juos įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę.
PIRMININKAS. 16 ir 17, taip? Aišku. Jeigu nespėsim šiandien, aišku. Seimo narys L.Linkevičius.
L.A.LINKEVIČIUS. Aš norėčiau pritarti kolegės Z.Šličytės susirūpinimui dėl to, kad nėra tobulai parengtas Vyriausybės programos projektas. Galbūt tai yra iš tikrųjų tiesa, tačiau noriu priminti kolegoms, kad mes esame saistomi Konstitucijos 92 straipsnio, kuriame parašyta, kad Vyriausybė, ši naujoji Vyriausybė, galės pradėti dirbti ir turės visą atsakomybę už savo darbą tik tada, kai mes pritarsime tai programai. Todėl sakyčiau, kad mes turim planuoti trečiadieniui. Matysime iš svarstymo vyksmo, tačiau turime suvokti, kad esame susaistyti laiko ir turime skubėti patys. Tam, kad Vyriausybė pradėtų dirbti, siūlau vis dėlto planuoti trečiadienį.
PIRMININKAS. Kolega V.Liutikas. Prašom.
V.LIUTIKAS. Aš taip pat noriu pritarti, kad šitą dalyką reikia forsuoti. Mes visi gerai suprantame, kad čia nėra tobula programa, o yra tik gerų ketinimų sąrašas. O visą tų ketinimų įvykdymo technologiją Vyriausybė turės rengti turbūt ne mėnesį ir ne du. Tuo tarpu pavasario darbai, reikalas kuo greičiau pradėti teikti pagalbą žemės ūkiui, reikalauja leisti greičiau Vyriausybei pradėti veikti. Aš pritariu nuomonei tų, kurie siūlo skubiau svarstyti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal mes patvirtinkim šitą darbų programą, kas yra padaryta papildomai, kad būtų aišku ir nesiginčytume, o paskui vis tiek dar tikslinsim pirmadienį ir antradienį iš ryto. Dėl 2 punkto yra du pranešėjai, kadangi yra pateikti alternatyvūs projektai. Taip pat siūloma įrašyti kelis klausimus, kurie, ko gero, tikrai iškris iš šios dienos darbotvarkės todėl, kad net ilgiau šiandien dirbdami nespėsime išnagrinėti visų klausimų, ypač rezervinių. Tai gal su tokia išlyga, kad 11 ir 12 punktai, kurių nespėsime išnagrinėti šiandien, būtų kitos savaitės darbotvarkėje. Aš siūlyčiau gal dar šiandien mums galutinai nespręsti, ar trečiadienį tvirtinam Vyriausybės programą, ar ketvirtadienį. Vis tiek aišku, kad mes trečiadienį dirbam. Ar vienu, ar kitu atveju. Dabar dėl programos tvirtinimo. Man atrodo, kad nebūtų dviprasmybių interpretuojant atitinkamus Konstitucijos straipsnius, Vyriausybės programa yra tokia, kokia yra. Mes ją galime tvirtinti arba netvirtinti. Jeigu sukritikavę mes jos nepatvirtinsim, tai tada, kaip sakoma, žaidimai prasidės iš naujo. Mums dabar yra 30 dienų programai patvirtinti. Nepatvirtinus - vėl prasideda 30 dienų skaičiavimas. Nepatvirtinam antrą kartą - žinot, kas gresia Seimui? Prašom. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau vis dėlto šiek tiek pereiti prie ramios šios problemos svarstymo aplinkos. Kad reikia skubėti, skubėti, skubėti, tai buvo trejų metų praktika. Ar Tėvynė pavojuje, ar dar kas nors ir t.t. Antra vertus, noriu pasakyti, kad sveikatos apsaugos dalis, sveikatos apsaugos ministro J.Brėdikio žodžiais (jis pats pateikė), turi labai daug klaidų. Svarstant mes laukiame klaidų ištaisymo ir naujos redakcijos, nes ten yra netgi ir beprasmybių parašyta. Su tuo sutiko ministras. Ir gerbiamasis G.Paviržis yra čia. Aš nežinau, kada mes gausime tą dalį, kuri turi būti ištaisyta. Ji tokia, kokia pateikta dabar, negali būti svarstoma. Su tuo sutiko pats sveikatos apsaugos ministras. Dėl to mes galvojame, kad gal iki antradienio gausime naują redakciją, kad pažiūrėtume, kaip yra. Aš pasakau komiteto oficialią nuomonę. Gal gerbiamasis G.Paviržis mane parems. Yra dalių, kurias dar reikia perredaguoti ir pateikti iš naujo, o jūs klausiate dėl programos patvirtinimo.
PIRMININKAS. Taigi pasidalinome mintimis. Dar kartą sakau, nespręskim šiandien, kada balsuosim. Gerbiamasis R.Markauskas. Prašom.
R.MARKAUSKAS. Aš norėčiau pasiūlyti. Šiandien buvo nagrinėjama Vyriausybės programa ir daug pasakytų minčių tinka visoms programos dalims. Taigi Vyriausybei būtų penktadienis, šeštadienis, sekmadienis. Visas dienas ji puikiausiai gali dirbti ir programą peržiūrėti, o antradienį mums pateiktų tos programos kažkokią naują interpretaciją ar naują variantą. Taip pat šita programa bus nagrinėjama komitetuose ir toliau bus duodami pasiūlymai Vyriausybei. Puikiausiai trečiadienį, na, blogiausiu atveju ketvirtadienį mes galėtume tą kažkiek pakeistą programą tvirtinti.
L.MILČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš taip pat norėjau...
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Iš tikrųjų aš nesuprantu, kodėl Vyriausybė šitaip skubinama nekokybiškai dirbti, kai pateikiama programa, kuri neatitinka daugelio reikalavimų, kurios atskiri skyriai iš tikrųjų nėra tinkamai paruošti. Šiandien yra visai kita situacija. Nevažinėja jokie tankai, jokio skubėjimo nereikia. Nekompromituokime mes nei savęs, nei Vyriausybės, jeigu jai nesuteikiam galimybės po tinkamo jos programos išnagrinėjimo čia, Seime, padaryti labai ramiai pataisas, pateikti antrą kartą ir vėliau ją priimti. Ne ateinančią savaitę, bet dar kitą. Tai būtų tikrai normalus darbas, vertas pagarbos ir sau, ir Vyriausybei. Aš tikrai kategoriškai pasisakau prieš tokį programos priėmimo forsavimą. Tai būtų mūsų labai blogas darbas.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmiausia, kolegos, kalba tie, kurie stovi prie mikrofono, o po to balsuojam arba taip, arba taip. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, aš atkreipiu jūsų dėmesį, kad paskaitytume, ką Vyriausybė mums programos lydraštyje parašė. Aš perskaitysiu tik vieną sakinį. “Programoje numatytos pagrindinės Vyriausybės darbo kryptys, kurios bus sukonkretintos parengiant išsamų jos realizavimo planą.” Gerbiamieji kolegos, duokime galimybę pradėti tai Vyriausybei dirbti. Galime nustatyti tam tikrą laiką. Kada ji tą visą programą detalizuos, galėsime vėl grįžti prie to ir komitetuose, ir Seime. Bet taip pat, gerbiamieji kolegos ir Pirmininke, aš noriu pritarti kolegai V.Andriukaičiui todėl, kad ministras pats šiandien kreipėsi. Jis rodė man naujos redakcijos juodraštį. Komitete buvo pasakyta pastabų. Norėtųsi, kad ta programa būtų svarstoma jau pataisyta. Kita vertus, pirmadienį ir antradienį Sveikatos apsaugos ministerija kartu su medikais ruošia didelį kongresą, ir būtų gerai tai atidėti trečiadieniui.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Petrauskas, o po to Seimo narys B.Genzelis.
V.PETRAUSKAS. Aš labai atsiprašau, bet gal Seimo Pirmininkas neišgirdo, ką ponas G.Paviržis minėjo. Aš norėjau tą patį patikslinti. Antradienį, kaip sakė sveikatos apsaugos ministras, yra europinio masto renginys, ir jis nori, kad ta dalis būtų svarstoma ne antradienį, o trečiadienį. O jeigu trečiadienį, tai kaip suderinti su priėmimu? Tai pasvarstykime. Dėkoju.
PIRMININKAS. Aš pasakiau, kad šiandien nebalsuojam. Seimo narys B.Genzelis.
B.GENZELIS. Gerbiamieji kolegos, man nevisiškai aišku, kodėl mes norim atidėti programos svarstymą. Dabar Lietuvoje tokia situacija, kai nėra Vyriausybės. Viena nefunkcionuoja, kita... Dabar organizuojam piketus ir čia vis svarstom, kad reikia padidinti pensijas. Aš už tai. Bet kas tai gali padaryti? Mes keliam reikalavimus nesamai Vyriausybei. Norim įpareigoti Vyriausybę padidinti pensijas, bet visiškai nežinodami nei Vyriausybės programos, nei nieko. Vyriausybė turi veikti. Jeigu mes norime Lietuvoje turėti šiokią tokią stabilią situaciją, tai mes turime kuo greičiau patvirtinti programą ir leisti Vyriausybei veikti. Aš niekaip negaliu suprasti tų kolegų, kurie sąmoningai nori destabilizuoti Lietuvos padėtį, dėl to suranda visokių kliūčių kaip atidėti programos tvirtinimą.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys K.Kubertavičius. Gerbiamieji kolegos, aš pasakiau aiškiai, kad tie, kurie stovėjo, kurie nauji, žodžio negaus. Nepykit, vyrai, susitarėm. Reikia vieną kartą baigti ir balsuoti.
K.KUBERTAVIČIUS. Norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad iš tikrųjų mes kartais patys sau prieštaraujam: neleidžiam Vyriausybei pradėti dirbti ir iš karto reikalaujam iš jos kokių nors rezultatų. Aš noriu pasakyti, kad Ekonomikos komitete mes svarstėme šią Vyriausybės programą. Dalyvavo ministrai J.Veselka, E.Vilkelis, A.Sinevičius, A.Stasiukynas. Esame priėję prie bendros išvados, kad ši programa yra daug konkretesnė, labiau subalansuota, dalykiškesnė už visų vyriausybių, buvusių po 1990 m., programas. Yra taisytinų vietų daug, bet iš esmės ši programa yra daug geresnė. Ir tos taisytinos vietos bus per šiandieną, penktadienį, šeštadienį ir pirmadienį pataisytos. Ir mums bus pateikta nauja redakcija. Viskas.
PIRMININKAS. Ačiū.
L.MILČIUS. Pone Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos, tikrai ne dėl programos.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Milčiau.
L.MILČIUS. Aš noriu iš jūsų gauti atsakymą, kad jūs pasakytumėte, kokį piketą organizavo ar Seimo vadovybė, ar jos nariai? Gerbiamasis B.Genzelis pasakė “mes organizuojame piketus”. Aš nežinau, todėl labai noriu iš jūsų gauti oficialų atsakymą.
PIRMININKAS. Tai gerbiamasis B.Genzelis tegul tamstai ir atsako. Aš tai neorganizavau.
L.MILČIUS. “Mes iš LDDP frakcijos” buvo pasakyta visiems ir garsiai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Milčiau, primenu, kad aš LDDP frakcijai nepriklausau. Prašom skaityti dokumentus. Labai gaila, bet yra taip, kaip yra. Taigi prašome pasiruošti balsuoti. Aš dar kartą formuluoju, kad mes šiandien nenusprendžiam, kada balsuosime dėl visos Vyriausybės programos. Mes šiandien pasidalinome mintimis ir susitarėme, kad klausimas sudėtingas. Jį nagrinėsime pirmadienį 10 val., antradienį 9.10 val. Žinoma, galų gale ir trečiadienį. Bet aišku, kad trečiadienį dar bus ir Vyriausybės programa nagrinėjama, ir teisėtvarkos klausimai. Prašau balsuoti už savaitės darbotvarkę tokią, kokią jūs turite, papildytą tais klausimais, kurių neišnagrinėsime šiandien. Va tiek. Ir vienu pranešėju prie 2 punkto. Prašome dar kartą registruotis. 89 Seimo nariai. Taigi, kas už darbotvarkę su tais mano paminėtais papildymais, bet pabrėžiu, kad paskui nebūtų painiavos neapsisprendžiant, kada balsuosim už Vyriausybės programą arba prieš, prašome balsuoti. Už - 55, prieš - 7, susilaikė 16. Programa patvirtinta. Darbotvarkė patvirtinta, atsiprašau, o ne programa. Darbų programa patvirtinta. Tai irgi dar šiokia tokia pauzelė, jeigu kas nenori padaryti pareiškimo.
Seimo struktūros alternatyvūs pasiūlymai(93.03.25)
2sesija10p svarstyti klausimai
Noriu supažindinti, o balsuosim vėliau, kai gausite visi su naujais pasiūlymais dėl Seimo vadovybės formavimo principų. Čia tie klausimai, kuriuos priminė gerbiamasis P.Giniotas. Seimo Pirmininko pavaduotojai. Vienas variantas - renkami iš Seimo Pirmininko pasiūlytų kandidatūrų, taip, kaip yra dabartiniame mūsų Statute. Renkami pagal procedūrą, analogišką Seimo Pirmininko rinkimams - siūlo visi nariai. Trečias variantas - paprastai renkami iš skirtingų frakcijų atstovų. Ketvirtas variantas - paprastai Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai turi būti iš skirtingų frakcijų atstovų. 2 punktas - komitetų pirmininkai. Komitetų pirmininkus renka Seimas pagal atitinkamų komitetų pasiūlymus. Antras variantas - komitetų pirmininkus išsirenka pats komitetas. Trečias variantas - komitetų pirmininkus renka Seimas iš atitinkamų komiteto narių pagal frakcijų pasiūlymus. Ketvirtas variantas - komiteto pirmininkus renka Seimas iš atitinkamų komitetų narių pagal frakcijų pasiūlymus paprastai taip, kad bendras išrinktų nuo kiekvienos frakcijos pirmininkų skaičius proporcingai atitiktų frakcijos dydį. 3 punktas - komiteto pirmininkų pavaduotojai. Pirmininkų pavaduotojus renka Seimas pagal atitinkamų komitetų siūlymus. Antras variantas - komitetų pirmininkų pavaduotojus išsirenka pats komitetas. Trečias variantas - pirmininkų pavaduotojus renka Seimas iš atitinkamų komitetų narių pagal frakcijų pasiūlymus. Ketvirtasis variantas - vicepirmininkus renka Seimas iš atitinkamų komitetų narių pagal frakcijų pasiūlymus paprastai taip, kad bendras išrinktų nuo kiekvienos frakcijos pirmininkų pavaduotojų skaičius arba kartu su pirmininkais proporcingai atitiktų frakcijos dydį. Ir nepriklausomas alternatyvus papildymas 3 dalies visiems punktams. Paprastai komitetų pirmininkai ir jų pavaduotojai renkami iš skirtingų frakcijų atstovų. Kaip matote, visas siūlymų spektras. Ir dar 4 punktas - laikinųjų komisijų, išskyrus Etikos ir procedūrų komisiją, pirmininkai ir pavaduotojai. Jų rinkimo tvarka tokia pati, kaip komitetų vadovybės. Antrasis variantas - jų rinkimui taikoma atskira procedūra. Galima pasirinkti vieną iš pateiktų variantų. Ir dar - Seimo Statute numatoma nustatyti, kad komiteto pirmininku ir pavaduotoju negali būti Seimo valdybos narys, kito komiteto ar komisijos pirmininkas ar pavaduotojas. Ir antra bendra pozicija - komiteto pirmininkas ir pavaduotojas perrenkami, kai performuojamas komitetas arba kitu metu, pagal atskirą procedūrą. Čia šitie pasiūlymai jums, gerbiamieji Seimo nariai, dabar bus įteikti. Jeigu spėsite susipažinti šiandien, manau, kad mes pratęsime posėdį, mes taip sėkmingai šiandien dirbame, galėsime irgi balsuoti. O jeigu nenorėsim, tai antradienį.
T.LIDEIKIS. Ar galima?
PIRMININKAS. Gerai. Prašau. Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Aš manyčiau, jeigu mes vėl tokius svarbius klausimus norim spręsti iš karto balsavimu, tai čia didelės diskusijos nereikia daryti. Aš manau, kad Demokratinės darbo partijos frakcija jau kažkokią nuomonę turi ir tegul ji pasako, kaip bus. Nereikia čia vaidinti kažkokios diskusijos. Tačiau, jeigu norim tą klausimą spręsti demokratiškai, atsižvelgiant į visų nuomonę, turbūt reikėtų vėl surengti kažkokias frakcijų konsultacijas ir šitą klausimą išspręsti derybų keliu ir kompleksiškai.
PIRMININKAS. Aš sutinku su tamstos pasiūlymu, bet prieš tai buvo siūlymas balsuoti šiandien, jeigu aš teisingai supratau gerbiamojo P.Ginioto siūlymą. Jeigu jūs siūlote būtent taip, tai aš mielai sutinku. Seimo narys V.Andriukaitis. Po to aš skaitau balsavimo rezultatus.
V.P.ANDRIUKAITIS. Socialdemokratų frakcijos vardu norėtume paprašyti dėl šito klausimo pertraukos, kad būtų galima iš tikrųjų dar derinti, nes klausimas labai opus, jautrus ir reikia diskusijų. Manau, kad tai galėtume padaryti pirmadienį. Aš vis dėlto priklausau Statuto rengimo grupei, ir ta diskusija dar nebuvo baigta. Manyčiau, kad mes galėtume dar pratęsti.
PIRMININKAS. Sutinku. Dar Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Norėčiau repliką.
PIRMININKAS. Prašau.
A.KUNČINAS. Kada kalba vienos frakcijos atstovas, tai siūlyčiau, kad jis kalbėtų apie savo frakciją, ką jie galvoja, ką ruošiasi daryti, o nekalbėtų įvairių spėliojimų apie tai, ką galvoja ar ruošiasi daryti kita frakcija. Kalbėkime visi savo vardu, o ne kitų.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, Seimo narių vardinio balsavimo “Dėl Seimo aparato reorganizavimo” sąrašas. Z.Adomaitis - už, A.Albertynas nedalyvavo, V.Aleknaitė - prieš, L.Alesionka - už, N.Ambrazaitytė - prieš, L.Andrikienė, V.Andriukaitis, K.Antanavičius nedalyvavo, V.Arbačiauskas, V.Astrauskas, A.Bajoras - už, A.Baležentis, J.Baranauskas nedalyvavo, A.Baskas - už, J.Bastys, J.Beinortas, A.Bendinskas nedalyvavo, J.Bernatonis, E.Bičkauskas, R.Bloškys, K.Bobelis - už, V.Bogušis - prieš, V.Briedienė susilaikė, V.Bubnys nedalyvavo, A.Būdvytis, V.Buinevičius, J.Bulavas - už, V.Bulovas nedalyvavo, S.Burbienė, V.Būtėnas - už, M.Čobotas susilaikė, R.Dagys susilaikė, K.Dirgėla, J.Dringelis - prieš, A.Eigirdas, A.Endriukaitis, B.Gajauskas, K.Gaška nedalyvavo, B.Genzelis, N.Germanas, A.Giedraitis - už, P.Gylys nedalyvavo, P.Giniotas - prieš, A.Greimas, A.Gricius nedalyvavo, R.Hofertienė - prieš, A.Ivaškevičius - už, B.Jagminas nedalyvavo, P.Jakučionis, J.Janonis, E.Jarašiūnas - prieš, V.Jarmolenka nedalyvavo, K.Jaskelevičius, G.Jurkūnaitė, Č.Juršėnas, V.Juškus, A.Kairys - už, V.Kanapeckas nedalyvavo, J.Karosas - už, P.Katilius - prieš, J.Katkus - nedalyvavo, G.Kirkilas - už, F.Kolosauskas - nedalyvavo, K.Kryževičius - prieš, K.Kubertavičius - už, A.Kubilius - prieš, J.Kubilius nedalyvavo, A.Kunčinas - už, E.Kunevičienė nedalyvavo, K.Kuzminskas - prieš, V.Landsbergis, V.Lapė nedalyvavo, T.Lideikis - prieš, L.Linkevičius - už, J.Listavičius - prieš, V.Liutikas, A.Lozuraitis - už, R.Maciejkianecas, V.Mačiulis, S.Malkevičius nedalyvavo, R.Markauskas - už, N.Medvedevas susilaikė, L.Milčius - prieš, G.Mincevičius nedalyvavo, P.Miškinis - prieš, A.Navickas, J.Nekrošius, A.Nesteckis, R.Ozolas, J.Pangonis, P.Papovas, A.Patackas, K.Paukštys nedalyvavo, G.Paviržis - už, S.Pečeliūnas nedalyvavo, V.Petkevičius - už, V.Petrauskas - prieš, V.Plečkaitis, A.Plokšto nedalyvavo, A.Pocius, J.Požėla - už, V.Pranevičius nedalyvavo, M.Pronckus - už, A.Račas nedalyvavo, E.Raišuotis - už, A.Raškinis, A.Ražauskas, A.Rudys, B.Rupeika, A.Sadkauskas, A.Sakalas, A.Salamakinas, A.Saudargas nedalyvavo, V.Saulis - už, Z.Semenovičius, K.Skrebys, K.Snežko nedalyvavo, M.Stakvilevičius - už, A.Stasiškis - prieš, S.Šaltenis - prieš, I.Šiaulienė - už, Z.Šličytė - prieš, V.Šumakaris - už, J.Tartilas - prieš, A.Tauras - už, M.Treinys - prieš, P.Tupikas, K.Uoka, I.Uždavinys, G.Vagnorius, A.Vaišnoras, A.Vaižmužis nedalyvavo, V.Velikonis - už, J.Veselka nedalyvavo, M.Visakavičius, P.Vitkevičius - už, V.Zimnickas, E.Zingeris nedalyvavo, J.Žebrauskas - už, V.Žiemelis - prieš. Tokiu būdu 47 Seimo nariai balsavo už, 25 - prieš, susilaikė 4. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo aparato reorganizavimo” priimtas.
Nutarimo "Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos" projektas (balsavimas)(93.03.25)
2sesija10p svarstyti klausimai
Dabar dėl darbotvarkės 13 punkto į tribūną kviečiu Seimo narį J.Bernatonį.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, trečiajam svarstymui ir balsavimui pateiktas pagal jūsų pastabas pataisytas projektas. Nelabai ką turėčiau pridurti. Noriu jus informuoti, kad yra pasiūlytas nuo Sąjūdžio koalicijos atstovas į Vyriausiąją rinkimų komisiją. Tai ponas V.Duoba. Siūlyčiau balsuoti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome dėl balsavimo motyvų, dėl 1 punkto. Seimo narys A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Galbūt ir nelabai galėčiau, bet norėčiau pasakyti, kad V.Duoba buvo ir anoje komisijoje ir turėjo ne vieną priekaištą. Ar negalėtų Sąjūdžio koalicija pasiūlyti neutralesnio kandidato?
PIRMININKAS. Čia jų teisė. Ką čia beatsakysi. Daugiau nėra norinčių pasisakyti? Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už 1 punktą, prašome paspausti. 44 - už, 9 - prieš, susilaikė 4. 1 punktas priimtas. Dabar, kad būtų priimtas 2 punktas, pagal įstatymo reikalavimus mes turime burtų keliu išskirti iš pasiūlytų kandidatų po tris kandidatus. Mes jau turim šiokią tokią šitų burtų traukimo praktiką. Jinai yra tokia: 2 balsų skaičiavimo komisijos nariai turi sudėstyti į vokus tas kandidatūras. Prie gerbiamojo J.Bernatonio gal kas nors dar ateis? Prašome. Primenu gerbiamiesiems kolegoms, kad Teisininkų draugija pasiūlė E.Būdvytį, S.Stažį, J.Vasiliauską, G.Fišą, T.Birmontienę, V.Gineiką, N.Kruopienę ir A.Želnį, t.y. jie pasiūlė 8. Daugiau negu 6, bet čia jų teisė. O Teisingumo ministerija pasiūlė J.Galginaitį, A.Katkų, E.Mikučiauską, A.Normantą, B.Švarlį, V.Vilutytę. Turim išrinkti irgi 3. Prašom dabar sudėlioti į vokus. Viena grupė atskirai turi būti, kita grupė atskirai, nes trauks kiti dabar. Prašom balsų skaičiavimo narius. Vienas liko, gerai, kadangi vienas labai rimtas. Prašome, gerbiamoji V.Briediene. Prašome, kad visi matytų.Toks įstatymas. Burtai.
J.BERNATONIS. Gerbiamoji N.Kruopienė.
PIRMININKAS. N.Kruopienė, taip? Gerai. Dar dvi pavardės.
J.BERNATONIS. A.Želnys ir G.Fišas.
PIRMININKAS. Taigi nuo Teisininkų draugijos - N.Kruopienė, G.Fišas, A.Želnys. Dabar prašome pateikti, gerbiamasis Čobotai. Prašome tęsti savo darbą, gerbiamasis Čobotai.
V.PETRAUSKAS. Galima paklausti?
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš noriu pasitikslinti. Čia yra Teisingumo ministerijos 2 sąrašai. Tai čia tas, kuris vėlesnis, kovo 23 d.?
PIRMININKAS. Taip, be abejo.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju.
PIRMININKAS. Prašome gerbiamojo Seimo nario. Dabar iš Teisingumo ministerijos pasiūlytų kandidatų. Ačiū, gerbiamoji Briediene.
J.BERNATONIS. B.Švarlys, J.Galginaitis, A.Normantas.
PIRMININKAS. Taigi nuo Teisingumo ministerijos J.Galginaitis, A.Normantas, B.Švarlys. Tokiu būdu prašome užpildyti šitą sąrašą, ir mums trūksta dar tik vienos eilutės.
J.BERNATONIS. LDDP frakcijos vardu aš siūliau pirmininku V.Litviną.
PIRMININKAS. Ar yra kitų siūlymų? Nėra kitų pasiūlymų. Ar nori kas nors pasisakyti dėl gerbiamojo V.Litvino kandidatūros? Tada prašome perskaityti visą sąrašą, ir balsuosime už 2 punktą.
J.BERNATONIS. Sudaryti Vyriausiąją rinkimų komisiją: V.Litvinas - komisijos pirmininkas, J.Galginaitis - Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teikimu, B.Švarlys - Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teikimu, A.Normantas - Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teikimu, N.Kruopienė - Lietuvos teisininkų draugijos teikimu, G.Fišas - Lietuvos teisininkų draugijos teikimu, A.Želnys - Lietuvos teisininkų draugijos teikimu, V.Duoba - nuo Sąjūdžio koalicijos, Z.Vaigauskas - nuo Lietuvos demokratinės darbo partijos, R.Miškinytė - nuo Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir Lietuvos demokratų partijos, A.Žilinskas - nuo Lietuvos socialdemokratų partijos, S.Svetlikovskis - nuo Lietuvos lenkų sąjungos. Be abejo, visi komisijos nariai bus surašyti abėcėlės tvarka.
PIRMININKAS. Pirma balsuojame dėl pirmininko, o po to Seimo narys J.Bernatonis perskaitys viską. Kas už tai, kad komisijos pirmininku būtų patvirtintas V.Litvinas? Prašome balsuoti. Ir elektronika, ir rankų pakėlimu. Taip bus geriau. Patikrinsime elektronika.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 44.
PIRMININKAS. Pagal elektroniką 46. Vis tiek neblogai. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 9.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. Skaičiuojam pagal tai, kaip buvo balsuota rankomis. 44 - už, 9 - prieš, susilaikė 7. V.Litvinas tampa Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku. (Plojimai) Manau, kad mums už visą 2 punktą nereikia balsuoti, kadangi visi kiti pateko burtų keliu arba pagal paskyrimą. Dabar dėl 3 punkto. Ar nori kas pasisakyti?
S.PEČELIŪNAS. Ar galėčiau paklausti, kokie yra paskutiniai registracijos duomenys.
PIRMININKAS. Paskutiniai registracijos duomenys, mano žiniomis, buvo 92. Dalis nedalyvavo balsavime, ką padarysi. Balsai skaičiuojami tų, kurie balsuoja. Prašome, gerbiamasis Bernatoni, perskaitykite 2 punktą, t.y. visas komisijos narių pavardes.
J.BERNATONIS. Sudaryti Vyriausiąją rinkimų komisiją. Komisijos pirmininkas - V.Litvinas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teikimu - J.Galginaitis, B.Švarlys, A.Normantas. Lietuvos Respublikos teisininkų draugijos teikimu - N.Kruopienė, G.Fišas, A.Želnys. Iš Sąjūdžio kaolicijos - V.Duoba. Iš Lietuvos demokratinės darbo partijos - Z.Vaigauskas. Iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir Lietuvos demokratų partijos - R.Miškinytė. Iš Lietuvos socialdemokratų partijos - A.Žilinskas. Iš Lietuvos lenkų sąjungos - S.Svetlikovskis.
PIRMININKAS. Taigi dėl šventos ramybės prašome vis dėlto balsuoti už visą 2 punktą. Elektronika. Prašom, balsuojam už 2 punktą. Prašom klausti.
S.PEČELIŪNAS. Galėčiau paklausti, taip?
PIRMININKAS. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Labai jūs įdomiai pakomentavote, kad balsų dauguma skaičiuojama nuo tų, kurie balsavo. Gali iškilti tokia įdomi situacija, kai bus pilna salė, ir jūs pasiūlysit ką nors visiškai netinkamo, visi atsisakys už tai balsuot, pabalsuos du už, visi kiti atsisakys balsuoti. Tai ką, sprendimas bus priimtas, jūsų galva?
PIRMININKAS. Kas man rūpi. Reikia dalyvauti balsuojant.
S.PEČELIŪNAS. Man atrodo, nedalyvavimas balsuojant ir dalyvavimas salėje tai yra savotiškas dalyvavimas sprendžiant klausimą.
PIRMININKAS. Tai būtent savotiškas. Jūs teisus. Savotiškas ir Konstitucijoje nenumatytas.
43 - už, 4 - prieš, 7 susilaikė.
Dabar dėl 3 punkto. Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų?
J.BERNATONIS. Dėl 3 punkto siūloma viena redakcinė pataisa. “Ši Vyriausioji rinkimų komisija turi taip pat atlikti darbus ir išspręsti klausimus, kurių neatliko ir neišsprendė ankstesnės sudėties Vyriausioji rinkimų komisija.” Vietoj žodžio “nepadarė” - “neatliko”.
T.LIDEIKIS. Ar galiu paklausti?
PIRMININKAS. Prašau.
T.LIDEIKIS. Man dabar neaišku, koks yra šitos naujos Rinkimų komisijos įgaliojimų laikas. Ar šita nauja Rinkimų komisija rengs kitus Seimo rinkimus?
Negirdžiu atsakymo.
PIRMININKAS. Įgaliojimų laikas konstitucinis.
T.LIDEIKIS. Bet tai koks tas laikas?
PIRMININKAS. Suprantama, visai kadencijai.
V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Žiemelis nori kažką pasakyti. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Aš noriu replikuoti. Aš noriu jus pataisyti, gerbiamasis Seimo Pirmininke, kad jūs karts nuo karto pasiskaitytumėte Konstituciją. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 2 dalis. “Įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje.” Supratote?
PIRMININKAS. Tai kai vyks nutarimo priėmimo procedūra, tada ir balsuosime. Čiagi kol kas mes priimam atskiras dalis, o čia jau ne pagal dalyvavimą. Prašom.
Taigi, gerbiamasis Bernatoni, ar lauksime kitų pasisakymų?
Prašau. Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų keistai skamba, kad naujoji Rinkimų komisija turi atlikti neatliktus buvusios Rinkimų komisijos darbus. Aš tikrai įtikinančiai prašyčiau šituos žodžius išbraukti iš teksto, nes tai yra neįmanoma, kad dabar, šituo momentu sukurta komisija dirbtų už praeitį. Tai yra neįmanoma. Perduodama darbą, senoji Rinkimų komisija turi visus darbus atlikti, visiškai atsiskaityti už finansinę veiklą. Na, kaip visur įprasta. O jeigu gerbiamasis šito projekto pranešėjas, autoriai mano, kad naujoji Rinkimų komisija turi atimti Seimo nario mandatus iš trijų Seimo narių, tai taip ir įrašykime: “Įpareigojame naująją komisiją atimti Seimo nario mandatus iš Seimo narių R.Hofertienės, A.Endriukaičio ir S.Malkevičiaus”. Tada nežaiskime, kaip sako, užrištomis akimis, būkime garbingi. Parodykime savo nemokšiškumą, kad visa Lietuva matytų, koks yra Seimo teisinis lygis.
PIRMININKAS. Taigi vienas prieš.
Prašom. Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Aš, žinoma, už. Ir teisingai čia yra viskas. Ir nereikia čia kartoti tų visų pasakų apie Seimo nekompetentingumą. Teismo sprendimas vykdomas. Ir Konstitucijoje numatyta, kad gali būti keičiama sudėtis. O svarbiausia, tą pakeisti turi pati Rinkimų komisija. Aš manau, kad viskas atitinka įstatymus, ir nereikia skleisti... kažkokią nekompetenciją kam primesti ar dar kažką. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Taigi vienas už, vienas prieš.
Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Kolega P.Vitkevičius pasakė viską, ką aš norėjau pasakyti. Ačiū. Nekartosiu.
PIRMININKAS. Taigi du už. Dabar dar vienas gali pasisakyti prieš.
K.DIRGĖLA. Galima, aš pasakysiu?
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla. Taip, dėl punkto. A, gerai, tada dar vienas gali pasisakyti.
K.DIRGĖLA. Aš jums duosiu vieną pavyzdį pamąstymui. Sakykim, vyksta... Jums toks prieinamesnis pavyzdėlis. Vyksta sportinės varžybos. Jos vyko pagal vienas taisykles. Teisėjai nustatė rezultatą. Paskui jūs pakeičiat žaidimo taisykles ir to praėjusio žaidimo rezultatus pakeičiat. Tai tas pats išeina ir čia, kolizija tokia. Jeigu yra vieni Seimo rinkimų įstatymai ir pagal kažkokius principus suformuota Vyriausioji rinkimų komisija, jūs patys įvėlėt painiavą, darydami pakeitimus, nustatydami Vyriausiosios rinkimų komisijos formavimo principus. Ir ji jau pagal tą naująjį įstatymą atgal nebegali spręsti.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Linkevičius.
L.A.LINKEVIČIUS. Jau daug kartų buvo kalbėta, bet dar kartą noriu pakartoti. Jeigu senoji Seimo rinkimų komisija kvestionuoja Aukščiausiojo Teismo sprendimus, tai jos priversti, kaip tai padaryti, matyt, neįmanoma. Ir todėl šis punktas yra būtinas. Šiaip jo gal ir nereikėtų.
PIRMININKAS. Taigi du už, du prieš. Ir dar V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, visiškai atleistina Seimo nariui L.Alesionkai, kad jis nežino pagrindinio teisinio principo, jog įstatymai negalioja atgal. Labai gaila, kad mūsų profesorius šitą principą užmiršo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo Seimo narės...
J.KAROSAS. Repliką galima?
PIRMININKAS. Kantrybės! Prašau. Seimo narys J.Karosas. Replikos teise.
J.KAROSAS. Dėl to teisėjavimo ir varžybų. Tai yra dar vienas variantas, kurio kolega nepaminėjo. Yra keičiamas teisėjas tokiais atvejais, jeigu jis sukčiauja.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.KUNČINAS. Repliką galima?
PIRMININKAS. Ir dar replikos teise Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau dėl to paties principo, kada yra daromos išvados pagal analogiją. Dar Platonas savo raštuose yra pabrėžęs, kad tie, kurie vadovaujasi analogijomis, dažnai klysta, ypač kai analogijos yra netinkamos.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Z.Šličytė siūlo 3 punkto 2 dalį išbraukti. Aš teisingai supratau? Gerai. Tai dėl šito mes turime atskirai balsuoti.
Kas už gerbiamosios Z.Šličytės pasiūlymą išbraukti 3 punkto 2 dalį, tas spaudžia mygtuką “už”.
J.BERNATONIS. Aš atsiprašau, bet negalima išbraukti 3 punkto 2 dalies, nes tada ir 1 išsibraukia. Tai arba visą 3 punktą, arba...
PIRMININKAS. Jeigu gerbiamoji Z.Šličytė sutiks, tai tada balsuojam... Dėl viso punkto? Gerai.
Taigi kas už 3 punktą, kaip siūlo Seimo narys J.Bernatonis, tas spaudžia mygtuką “už”, kas prieš šitą punktą, kaip siūlo gerbiamoji Z.Šličytė ir kai kurie kiti Seimo nariai, tas balsuoja prieš arba susilaiko.
43 - už, 31 - prieš, susilaikiusių nėra. Priimta.
4 punktas. Įsigalioja nuo priėmimo. Ar reikia balsuoti? Nereikia.
Taigi prašom pasiruošti balsuoti dėl viso nutarimo. Ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų?
A.N.STASIŠKIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Kadangi šiuo nutarimu mes atverčiam naują puslapį Konstitucijos teisėje, todėl prašysiu Sąjūdžio frakcijos vardu vardinio balsavimo.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Gerai. Skelbiamas vardinis balsavimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo. Prašome paruošti lapelius, o kol kas dar Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Piliečių chartijos vardu taip pat remiame Sąjūdžio frakcijos pasiūlymą balsuoti vardiniu balsavimu, tačiau Tėvynės Santaros nariai už neteisinį dokumentą atsisako balsuoti.
PIRMININKAS. Jūsų valia.
V.ŽIEMELIS. O vardinio balsavimo reikalaujame tik tam, kad tai liktų istorijoje. O mes gerbiame Konstitucinį Teismą ir laukiame, kol jis padarys sprendimą. Todėl negalime balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Prašom parašyti dėl VRK sudarymo.
A.KUNČINAS. Jeigu galima. LDDP frakcijos vardu taip pat pritarčiau dėl vardinio balsavimo ir siūlyčiau tuos Seimo narius, kurie mano, kad yra išrinkti neteisėtai, padėti savo mandatus.
PIRMININKAS. Be leidimo kalbėjo Seimo narys A.Kunčinas.
Taigi prašom užpildyti korteles.
B.V.RUPEIKA. Seimo Pirmininką prašytume apriboti vienos dienos vardinius balsavimus, nes gali neužtekti energijos, kokiu skaičiumi, 10, 5 ar 3.
S.PEČELIŪNAS. Ponas posėdžio pirmininke, ar...
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į laikrodį. Vieną ar kitą, kur jums patogiau, ir prisimintumėt, ką mes buvome nutarę veikti 18 val.
2sesija10p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Taip, aš galiu perskaityti, kad būtų aišku ir kolegos pasiruoštų. Mes vėl nagrinėsim pensininkų reikalus. Kalbėti turėtų Seimo nariai, įspėju, V.Kanapeckas, A.Albertynas, L.Milčius, A.Pocius. Prašau. Čia toks sukeitimas galimas. Vietoj kolegos L.Milčiaus - kolegė E.Kunevičienė. Turėtų pasisakyti ministras T.Medaiskis ir rezoliucijų autoriai - G.Vagnorius, G.Paviržis. Taigi prašom pasiruošti.
Ar jau kortelės surinktos? Tada, gerbiamieji kolegos, mes iš tikro taupydami laiką turėtume pereiti prie pasisakymų. Ar yra gerbiamasis V.Kanapeckas?
Prašau. Seimo narys A.Kairys.
A.KAIRYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Iš tikrųjų pensininkų ir ne tik pensininkų padėtis yra labai sunki materialiniu požiūriu, ir natūralu, kad tai visiems mums kelia didelį rūpestį. Visgi tuos klausimus spręsti nėra taip paprasta. Ir iš tikrųjų tai daugiau Vyriausybės pareiga. Bet, žinoma, ir Seimas gali parodyti tokią iniciatyvą, tuo labiau kai pensininkų organizacijos pas mus tiesiogiai kreipiasi. Aš manau, kad iš šitų pasiūlytų projektų sprendimo variantas, pasiūlytas G.Paviržio, yra tinkamesnis. Jis yra realistiškas. Jame numatoma pavesti Vyriausybei peržiūrėti galimus variantus, kiek mes galim didinti pensijas ir kokiais terminais. Man atrodo, kad gerbiamojo G.Vagnoriaus pasiūlytas variantas turi avantiūrizmo požymių, nes numato pernelyg didelį didinimą, kuris tikriausiai yra visiškai nerealus. Aš irgi esu susidūręs gyvenime su tokiom nuostatom, kai pensijos buvo didinamos, o darbuotojų atlyginimai buvo mažesni už pensijas. Todėl, matyt, kartu su Vyriausybe mes turim apsvarstyti. Bet manau, kad reikėtų palaikyti gerbiamojo G.Paviržio parengtą rezoliuciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar turėtų kalbėti Seimo narys A.Albertynas.
T.LIDEIKIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys L.Alesionka. Minutėlę. Dabar dėl vedimo tvarkos gerbiamasis T.Lideikis. Prašom.
T.LIDEIKIS. Mes praeitą kartą, kai svarstėm šitą klausimą, buvom paprašę įjungti transliaciją. Aš manau, kad žmonėms dabar būtų įdomu išgirsti šitos diskusijos tęsinį per radiją. Ir frakcijos vardu prašyčiau transliacijos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Lideiki, man atrodo, mes irgi susitarėm, kad radijo darbuotojai yra sąmoningi ir patys pasiims ir įsirašys šitą dalyką. Priklausomai nuo savo programų. Nebūtina tiesioginė transliacija, kadangi tai griauna programas.
T.LIDEIKIS. Man atrodo, mes iš tikro tarėmės. Kažin ar mes manom, kad radijo darbuotojai geriau negu Seimas išmano, ką reikia transliuoti ir ką ne.
PIRMININKAS. Mes jau vieną kartą balsavome dėl tiesioginės transliacijos ir susitarėm, kad bus įrašas, o ne tiesioginė transliacija.
Seimo narys L.Alesionka. Prašom.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos. Pensininkai, kurie laukia iš mūsų sprendimo, laukia ne spektaklio, kurį kai kas norim suvaidinti, kad mes jais rūpinamės, bet laukia iš tikrųjų realios pagalbos, tiek realios, kiek gali šiandien Lietuva sau leisti. Ir todėl aš siūlau šį klausimą svarstyti antradienį kartu su Vyriausybės programa. Kitokiu atveju, dovanokit, bet tai bus tiktai spektaklis tam, kad tuos žmones trukdytume ir juos apgautume. Padarykim rimtai šitą darbą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Aš norėčiau kalbėti ne lozungais. Lozungų mes prisiklausėm per 50 metų. Ir šiandien noriu pasakyti, kad galbūt nenukreipinėkim dėmesio vieni nuo kitų, o spręskim kartu mes, Seimas. Atsakomybė už gyvenimą, už pensininkus yra viso Seimo: ir dešiniųjų, ir kairiųjų. Todėl norėčiau pasakyti, kad rezoliucija, kuri buvo pasiūlyta, tai ne demagogija. Ir yra apskaičiavimai. Aš ją žiūrėjau. Ir dabartiniu metu, reikia pripažinti, tie žmonės, kurie buvo priversti per paskutinį pusmetį dėl tikrai netinkamos vadinamosios ekonominės reformos korekcijos, kuri buvo įvykdyta paleidus kainas ir įšaldžius atlyginimus ir pensijas, neįvedus savų tikrų pinigų, kur nebūtų infliacijos... O gruodžio mėnesį dar buvo padaryta didžiulė infliacija, talonų emisija. Ir dabar dar kalbėti, kad tie žmonės atėjo į kažkokią komediją... Jie gi jau per paskutinį pusmetį sunaudojo visas savo paskutines santaupėles, kurias turėjo. Ir jie nėjo, kol dar turėjo kokią kapeiką santaupų. Šiandien jie atėjo mūsų nebe prašyti, o reikalauti. O reikalauja jie pagal normalų įstatymą, ir mes turim tai garantuoti. O kiek galim, čia yra kitas klausimas. Ir tas padidinimas, kur numatytas rezoliucijoje, yra realus. Reikėtų didinti du kartus.
Jūs gerai žinote, minimumas - 7,5 tūkst. - nerealus minimumas. Tai yra minimalus minimumas. O ten siūloma tiktai 50% iš pradžių padidinti, o paskui palaipsniui. Ir mes žinom, kad nepadidinsi neišsprendus darbo užmokesčio klausimo. Jeigu mes šiandien sprendžiam dirbtinai arba formaliai pensijų klausimą, nepalietę darbo užmokesčio, tai jo neišspręsim. Kadangi socialinio draudimo biudžetas nesurinks tiek lėšų. Čia juk socialinio draudimo biudžetas. Todėl ir pasakyta, kad papildomai dar reikės, iš karto tų lėšų nebus. Todėl mes ir siūlėm, kad panaudotume palūkanas už valstybines lėšas. Aš manau, kad naujoji banko valdyba vis tiek jas suskaičiuos. Man sako, iš kur tu paėmei tuos skaičius? Taigi aš žinau bankų sudarytą balansą. Čia yra realūs pasiūlymai. Ir mes, kur siūlom 50%, tai jūs paskaičiuokit, juk išeina pagal patį minimalų gyvenimo lygį. Ne tą, kurį dar turėtume patvirtinti.
Todėl šiandien aš kviečiu jus nebeatsisakinėti priimti tos rezoliucijos. Ji susieta su gyvenimu, su darbo užmokesčiu. Ir neatsikalbinėti, nes rezoliucija - tai ne įstatymas, o tik Seimo prašymas Vyriausybei skubiai spręsti tą klausimą. Nes 10% ar 15%, ar 20% padidinimas, po to, kai 9 mėn. faktiškai pensijos buvo užšaldytos, o jūs juk žinot, kiek kartų paleido kainas. Jūs žinot, kas užšaldė. Ir visi žmonės žino. Kai tik jūsų buvo nuversta G.Vagnoriaus Vyriausybė, tai nauja atėjusi ir užšaldė. Jūs pamenat, G.Vagnorius, atėjęs į Aukščiausiąją Tarybą, sakė: nedarykit šito, nedarykit. Bet kas tada klausė? Kadangi svarbiausia buvo nuversti G.Vagnoriaus Vyriausybę. O šiandien jūs dar klausiat, kas tai padarė. Žinot visi gerai. Todėl šiandien aš nieko neprašant, nediskutuojant, labai ramiai prašau priimti šitą rezoliuciją. Ir nebestumdyti, kad čia vieni nekompetentingi ar kiti nekompetentingi. Ir dešinieji, ir kairieji, visi žinot esamą padėtį. O dabar, kada jūs apeliuojat milijardais, 40 arba 50 mlrd., tai argi jūs realiai šitą paskaičiavot? Tai tada pasakykit, nuo kokio minimumo jūs paskaičiavot ir kokiam laikotarpiui? Jeigu jūs darysit tą infliaciją, kurią dabar darot spręsdami žemės ūkio problemas arba biudžeto deficito padengimą, kur vakar sakė, kad nėra biudžeto deficito - yra, ir jeigu iš skolos jūs darysit subsidijas, tai čia biudžeto deficitas. Čia jokių problemų nėra. Todėl jeigu jūs į šitą atsižvelgėt, tai tuo atveju jūs labai teisingai skaičiuojat, su perspektyva. Kad metams tikriausiai reikės tiek, bet ir reikės, ne kur dėsimės. Reikės. Jeigu darysit ir toliau infliaciją. O jeigu jos nedarysit, jeigu sustabdysit, tiek nebereikės. Nereikės tiek daug. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Pocių. Prašom.
A.POCIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Čia problema tikrai aktuali, ir dėl to niekas kažkokių dviejų nuomonių neturi. Mes prisimenam, kad per pirmą susitikimą su pensininkų atstovais, vienas, kalbėdamas iš šitos tribūnos, pasakė, kad reikėtų pasvarstyti tokią galimybę, kad galbūt ta pagalba, tas padidinimas gali būti truputį diferencijuotas. Nes tikrai ne visi ir pensininkai yra vienodose sąlygose. Pavyzdžiui, yra pensininkų, kurie turi kitą dar papildomą uždarbį, sakykim, jiems skiriama 23 ha žemės, kurie kaime gyvena. Jie turi tą papildomą uždarbį. Galbūt jiems gali būti taikomas vienoks padidinimo tarifas, o tiems miesteliuose gyvenantiems, kurie neturi jokių kitokių galimybių prisidurti, jiems turi būti taikomas kitoks padidinimo tarifas. Taip pat buvo kalbėta, kad yra invalidai, yra vyresnio amžiaus, 70 ar 80 metų, todėl aš nežinau, man atrodo, kad reikėtų (čia, žinoma, tos mintys yra pasvarstymui) galbūt protingai pamąstyti ir nuspręsti, kuriems ir kokiu procentu tos pensijos turi būti padidintos. Nes žinant, kad mūsų galimybės yra labai ribotos, tas biudžetas tikrai yra labai sunkiai sudaromas, reikia ieškoti iš visur tų resursų ir tų galimybių, kad galėtume protingiausiai, realiausiai spręsti tą problemą. Taip pat man norėtųsi atkreipti dėmesį, kad jeigu jau Vyriausybė žino apie tokį staigų kainų pakilimą, tai turėtų ir tas pensijų padidinimas kažkaip sutapti, kad nebūtų to atitrūkimo ir kad nekiltų visuomenėje tokia bereikalinga įtampa. Juk Vyriausybė šituos dalykus mato, žino, planuoja, todėl tą suderinti būtina. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministrą T.Medaiskį. Prašom.
Ir, gerbiamieji kolegos, gal sutarkim, kad šiek tiek užtęsiam posėdį. Tai dabar liko pasisakyti ministrui ir pranešėjams. Žinoma, mes galim padaryti pertrauką, bet aš siūlyčiau užtęsti, juo labiau kad man atrodo, dar atėjo Valstybės kontrolierius V.Kundrotas. Mes galėtume vieno klausimo pateikimą padaryti. Tas užimtų kelias minutes. Gal vis dėlto pratęskim šiek tiek posėdį. Ir dar savivaldybė laukia.
T.MEDAISKIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pensijų klausimas, be abejo, yra labai skaudus ir nesidalinkim mes į stovyklas, kas nori pensininkams padėti, o kas nenori. Pensininkams nori, aš manau, padėti visi. Tiktai galbūt mes skirtingai suprantame, kaip elgtis su mūsų valstybėje esančiomis lėšomis ir ką daryti tokiu atveju. Aš gal apsiribosiu šį kartą labiau faktų pateikimu. Dėl tos mūsų programos dalies aš, matyt, čia dar kalbėsiu. Jinai yra pateikta ir bus svarstoma antradienį. Bet aš apsiribosiu, sakykim, tokių esminių faktų pateikimu, kurie, man atrodo, yra svarbūs. Pensija buvo didinama, jeigu jau mes kalbėsime, nuo praeitų metų vidurio...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Žiemeli!
T.MEDAISKIS. Buvo didinama lapkričio mėn., kai atsirado valstybės priemoka prie pensijos. Toliau pensija 20% buvo didinama sausio mėn., 20% buvo didinama kovo mėn. ir dar 20% jinai bus didinama nuo balandžio mėn. Tam lėšos buvo surastos valstybės biudžete iš paskutiniųjų. Stengėmės rasti pinigus, tuos pinigus, kurie yra realūs pinigai, kuriuos tikrai galima panaudoti nesudarant kolizijų finansinėje sistemoje.
Taigi šiemet balandžio mėn. vidutinė pensija turėtų sudaryti apie 5 tūkst. talonų. Gal truputį mažiau, kai kam truputį daugiau. Deja, pensijų lygis yra smarkiai suniveliuotas. Dėl to, kad mažas pensijas tenka tempti aukštyn, o didelėms jau nebeužtenka jėgų. Tokiu būdu 5 tūkst. talonų šiuo metu yra truputį mažiau kaip pusė. Dabar 12 tūkst. yra vidutinis Lietuvos uždarbis, smarkiai pašokęs praeitą mėn. Pamokestinis būtų apie 10 tūkst., 5 tūkst. su tam tikru atsilikimu būtų pusė pamokestinio vidutinio Lietuvos uždarbio. Mes ir ateityje kiek galėdami stengsimės išlaikyti, na, bent jau šitą proporciją. Bent jau pusę Lietuvos vidutinio uždarbio kad pensininkas turėtų. Aš suprantu, kad tai yra labai mažai. Ir daugeliui, ypač jeigu jo komunalinės sąlygos yra tokios, kad reikia daugiau už jas mokėti, iš tikrųjų yra labai sunku išgyventi. Tačiau šitos galimybės yra realios. Taip pat į valstybinio socialinio draudimo biudžeto pajamas yra įrašytas pensijų didinimas po 20% kas ketvirtį. Jeigu mes neturėsime nepaprastai didelio nedarbo ir nesumažės socialinio draudimo įmokų mokėtojų ir tuo pačiu gavėjų skaičius, tai mes šitą 20% kiekvieną ketvirtį vargais negalais galėsime ištekti. Tai štai pagrindiniai faktai yra tokie.
Dabar aš norėčiau pasakyti dar vieną dalyką, kuris, man atrodo, yra konstruktyvus, ir tą mes jau darome. Pasistengsime padaryti taip, kad mažą uždarbį gaunantis pensininkas gautų praktiškai visą pensiją, o didelį uždarbį gaunantis pensininkas gautų mažiau pensijos, negu jis gauna net ir dabar. Tai yra diferencijuoti, kad žmogus galėtų kur nors įsiterpti ir puse etato kokio nors darbelio imtis, ir jam ta pensija nenukentėtų. Jisai galėtų tuo užsiimti. Šitoks nutarimas, jeigu jūs skaitysite paskutinį tą mūsų nutarimą, kur 20% didinamos pensijos, ten Socialinės apsaugos ministerija yra įpareigota dėl dirbančių pensininkų parengti naują tvarką. Tai šitokį dalyką mes padarysime.
Kitas dalykas. Aš vis dėlto negalėčiau sutikti su tuo, kad kaimo pensininkui reikėtų mokėti mažesnę pensiją negu miesto pensininkui. Kaimo pensininkas turi tokių išlaidų, kurių neturi miesto pensininkas ir atvirkščiai. Kaimo pensininkui kitą kartą reikia mokėti už žemės išdirbimą, už pasodybinio sklypo kažkokį išdirbimą. Jam reikia su transportu nuvažiuoti kitą kartą į rajono centrą ir pan., kokių išlaidų miesto pensininkas neturi. Dėl to aš manyčiau, kad nereikėtų šituo pagrindu daryti diferencijavimą.
Dabar dėl tų dalykų, kurie siūlomi rezoliucijoje. Na, tai vėl mes bandykime skaičiuoti, jeigu suimprovizuoti man pasiseks tą skaičiavimą. Dabar, kai pensija bus 5 tūkst. talonų, tai pensijų sistema mums kainuos (900 tūkst. pensininkų dauginkit iš visų rūšių pensijų) 4 mlrd. per mėnesį. Jeigu mes norime didinti 40%, tai mums reikia, na, sakykim, 1,5 mlrd. per mėnesį dar iš kažkur paimti. Jeigu yra iš kur paimti, tai reikia tuos pinigus paimti ir pensininkams atiduoti. Beje, dar prašom 50%, tai 1,5 mlrd., paskui prie tos sumos dar 50%, tai bus dar daugiau. Mes čia suskaičiavom, kad iki metų pabaigos reikia kažkur 29, na, tie skaičiai apytikriai, sakykim, 25 mlrd. reikėtų iki metų pabaigos. Jeigu yra iš kur paimti tuos pinigus, tai juos reikia pensininkams atiduoti. Bet jeigu jų nėra iš kur paimti, tai dirbtiniais būdais, emisijos būdu nieko gero nebus. Nuo tokių dalykų, jeigu nėra realių pajamų valstybėje, kad ji tokias pensijas mokėtų, tai tada mes padarysime tiktai tariamą, dirbtinį pensijų mokėjimą. Dėl to kainos pakils dar daugiau ir pirmieji nuo šitokių dalykų nukentės patys pensininkai. Tokiu būdu reikia galvoti, ar mes turime šituos, sakykim, na, papildomus 2 mlrd. per mėn., ar neturime.
Rezoliucijoje yra tam tikras pasiūlymas, aš norėčiau gauti dėl to pasiūlymo finansininkų, specialistų išvadas. Aš nesiimu apie jį spręsti. Man asmeniškai jis yra kiek abejotinas, bet čia ne mano kompetencija pasakyti galutinį žodį dėl to 5 punkto. Aš tiktai norėjau informuoti, kiek tai kainuoja. Mes turime labai ankstyvą pensijos amžių, mes turime labai brangią pensijų sistemą, ir bandymas padėti pensininkams yra nepaprastai didelis krūvis valstybės biudžetui arba socialinio draudimo biudžetui.
Taigi šį kartą aš stengiausi apsiriboti tiktai informacija, o sprendimas priklausys nuo jūsų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį G.Vagnorių. Ir manau, kad mes, kolegos, jau be balsavimo sutarėm, kad šiek tiek posėdį užtęsiam. Ačiū. Prašom.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Aš labai atidžiai išklausiau visus pasisakymus ir aš negalėčiau tvirtinti, jog mes, svarstydami šitą klausimą, pasižymėjome ypač gera kompetencija. Pirmiausia turiu atkreipti dėmesį į pačią elementariausią klaidą, kurią daro ir antra, ir dabar, atrodo, trečia Vyriausybė. Man pasirodė, kad kai kurie mūsų Vyriausybės nariai, taip pat kai kurie Seimo nariai neskiria indeksavimo nuo didinimo. Ir tai, man atrodo, pati didžiausia bėda, kuri mums visiems per pusmetį kainavo tris kartus nuvertintu gyvenimu. Pensijos arba atlyginimai yra didinami infliacijos sąlygomis arba laikoma, kad jie yra didinami tuo atveju, jeigu indeksuojama didesniu koeficientu negu infliacijos koeficientas. Ir aš prašyčiau ministrų labai atidžiai kalbėti apie indeksavimą ir didinimą. Kol kas mes nekalbam apie didinimą, kadangi Vyriausybė, šiurkščiai pažeisdama Socialinių pajamų garantijų įstatymą ir indeksuodama minimalų gyvenimo lygį, indeksavo ne pagal vartojimo kainų koeficientą. To neleidžia Socialinių pajamų garantijų įstatymas. Galima neindeksuoti, bet jeigu yra indeksuojama, turim indeksuoti tiek, kiek Statistikos departamentas skelbia vartojimo kainų indeksą. O kaip įvyko, mes matėm. Kainos pakilo 5 kartus, o indeksuota buvo 20%.
Jeigu aš kalbėčiau šiandien, šiuo metu, apie pensijų ir atlyginimų didinimą, realų didinimą, tai, be abejo, aš būčiau avantiūristas. Bet šiandien aš galiu pavadinti avantiūristais tuos žmones, kurie, kai kainos kilo kas mėnesį po 30% arba per 7 mėn. padidėjo 5 kartus, jie neindeksavo. Ir šiuo atveju mes nesiūlom didinti, mes siūlom tiek indeksuoti, ir aišku, net ne tiek, kiek realiai išaugo kainos, o bent nors palaipsniui atstatant tas proporcijas. Ar galima tai padaryti? Aš norėčiau paklausti tų žmonių, kurie šiandien kalbėjo ir įtikinėjo, kad mes užsiimam politikoje populizmu. Tai kodėl galima buvo 1,5 metų ar 2 metus indeksuoti pagal kainas ir pensijas, ir atlyginimus, o štai nuo rudens ir žiemą niekaip nebeišeina? Kas Lietuvoje, blokada yra kokia nors, karas yra Lietuvoje? Man atrodo, nieko nėra, paprasčiausiai nenoras ar nesugebėjimas atlikti savo pareigas. Įsivaizduokit, kad 1990 m. pensijos buvo 100 rublių. Jeigu mes, tarkim, iki 1992 m. būtume neindeksavę arba indeksavę tiek, kiek dabar indeksuojam, vadinasi, tas 100 rublių būtų padidėjęs iki 130 rublių. Kai kainos išaugo per tą laikotarpį apie 60 kartų. Ir aš jau minėjau, kad šiandien 3800 talonų pensija, tai yra 750 rublių praeitų metų birželio mėn. kainomis. O praeitų metų birželio mėn. pensijos buvo apie 3 tūkst. Kitaip tariant, jos yra 4 kartus mažesnės.
Tą patį galime pasakyti ir apie atlyginimą. Aišku, aš sutinku su ministru, kai jis sako, kad šiandien pensijų lygis atitinka atlyginimų lygį, tai yra per pusę mažesnis. Tikrai ta proporcija yra gera. Bet darbo užmokestis taip pat yra nuvertintas 3,5 karto. Ir darbo užmokesčio indeksavimas iki darbo jėgos rinkos kainų visiškai nereiškia, kad mes didinam darbo užmokestį. Priešingai, jeigu mes neindeksuojam, mes realiai mažinam. Ir infliacijos sąlygomis neindeksuojami atlyginimai ir pensijos, jau visiems seniai yra žinoma, kad tai yra paprasčiausias atlyginimų ir pensijų mažinimas.
Rudenį, tarkim, buvo neindeksuojamos ir pensijos, ir atlyginimai. Kai kas galėtų pasakyti - o kur valstybė dėjo tuos pinigus, kurie susitaupė dėl to, kad buvo neindeksuojama? Paprasčiausiai ji negavo tų pinigų. Ir negalėjo gauti, kadangi kaip tik nuvertinimas darbo jėgos kainos ir pakirto pramonėje bet kokius finansinius stimulus palaikyti gamybą. Ir jeigu kas domitės statistika, jūs labai gerai matot, kad kiekvieną mėnesį, proporcingai įšaldymo laipsniui, mažėja pramonės gamyba. Išskyrus rugpjūčio mėn., kada buvo indeksuota, ir tada pramonės gamyba padidėjo 5%. Ir jeigu šiandien čia, salėje, tarp Seimo narių yra įmonių vadovų, tai aš jų galėčiau paklausti, kas bus, jeigu jie gamins produkciją ir jeigu negamins? Ar yra skirtumas, pavyzdžiui, tam pačiam įmonės vadovui. Man atrodo, nedidelis. Taip pat, kaip ir įmonės kolektyvui. Vadinasi, paprasčiausiai yra paralyžiuota finansų, pinigų sistema, atimti iš valstybinių įmonių finansiniai stimulai palaikyti gamybą, ir mes tą rezultatą matom. Blogiausia, kad tas nuosmukis tęsiasi ir dabar. Kiekvieną mėn. papildomai po 13%, 15% ar 20% mažėja pramonės gamyba. Be jokių priežasčių.
Dabar kažkas sakė, kad įmonės neturi kuo išmokėti atlyginimus, nupirkti žaliavų. Aš su tuo sutinku. Bet, gerbiamieji, kurie kalbėjot, jau mums laikas skirti finansus nuo grynųjų pinigų. Grynųjų pinigų tikrai neturi šiandien įmonės, kadangi Lietuvos banke įmonių tarpusavio įsiskolinimai priartėjo prie 100 mlrd. talonų. Sutvarkykim ten tuos atsiskaitymus ir bus iš kur, ir turėsim tų grynųjų pinigų. Bet tai yra kitos problemos. Taigi mes nieko ypatingo nesiūlom, mes siūlom tai, kas yra realu. Aš tuoj pat baigsiu.
Gerbiamasis A.Rudys uždavė klausimą, kodėl kyla kainos. Aš norėčiau jam taip pat atsakyti. O kodėl kilo kainos ir kiek kilo kainos kaimyninėse valstybėse iki rublio įvedimo? Ir kas dabar vyksta Latvijoje ir Estijoje? Ar kyla ten kainos? Man atrodo, kad mes galim atsakyti labai paprastai. Tol, kol mes buvom rublio zonoj, visose rublio zonos valstybėse vienodai kilo kainos ir oficiali statistika spalio 1 d. duomenimis rodo, kad visur vienodai pakilo kainos, tik Estijoj truputėlį mažiau, kadangi ji anksčiau įvedė savo pinigus. Ir kai tik valstybės įvedė savo pinigus, tai vienose valstybėse kilo kainos, o kitose nebekilo. Ir, pavyzdžiui, jeigu Latvija ir Estija gali valdyti infliaciją ir sumažinti ją iki 3%, o pastaruoju metu iki 1,5%, įvedus savus pinigus, vadinasi, ir Lietuva tą patį galėjo padaryti. Taigi čia yra visai kiti dalykai.
Dabar dėl pačios rezoliucijos. Ar
reali ta rezoliucija? Man šiek tiek yra nepatogu, būnant opozicijoje, mokyti
valdžią. Atrodo, didesnio džiaugsmo neturėtų būti, kaip pasijuokti. Tai jeigu
jiems į rankas duodama schema, kaip normaliai reikia atstatyti pažeistas
proporcijas, atstatyti finansus, jie įrodinėja, kad tai neįmanoma padaryti. Be
abejo, ne socialinės apsaugos ministras tai turi daryti. Bet jeigu mes
galvosime, tik kaip paskirstyti finansinius likučius, kurių nėra, tai nieko
negausime. Bet mes juk nesiūlome skirstyti likučių, mes siūlome visai kitą dalyką.
Mes siūlome atstatyti darbo užmokesčio fondą, o kartu gauti ir didesnius
socialinio draudimo mokesčius, ir tokiu būdu skirstyti pensinį fondą didesnį,
negu šiandien yra. Be abejo, aš šiandien gerai žinau, kad Vyriausybė priėmė
sprendimą indeksuoti pensijas, neturėdama pinigų, t.y. paimdama skolą iš banko.
Aš gerai suprantu, jeigu tokiu būdu bus skirstomos didesnės indeksuotos
pensijos, tai pinigų valstybėje nebus. Bet jeigu mes atstatysime darbo jėgos
kainą ir indeksuosime darbo užmokesčio fondą, atsižvelgdami į infliacijos
koeficientus, ir jeigu vienu metu mes įgyvendinsime 6 punkto rezoliucijas ir
suvesime įmonių tarpusavio įsiskolinimus ir sustabdysime tą infliaciją tomis
priemonėmis, kokiomis stabdo ir Estija, ir Latvija, aš nematau jokių finansinių
problemų. Ir dar kartą kartoju - klysta tie, kurie mano, kad mes siūlome
populistinius sprendimus. Priešingai, aš pasakyčiau, galimybės yra gerokai
didesnės. Tik tai reikia daryti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį G.Paviržį. Prašom.
M.Visakavičius, kol ateis į tribūną G.Paviržis.
M.VISAKAVIČIUS. Aš noriu atsakyti į pono G.Vagnoriaus klausimą, kodėl galima buvo indeksuoti iki pernai metų vidurio. Gerbiamasis Gediminai Vagnoriau, tau ateinant į valdžią, radai dirbančias gamyklas ir pilnus aruodus kaime. Bet per tuos pusantrų metų išindeksavai Lietuvą į kairę ir dešinę, ir už tamstos rezoliuciją, šitą siūlomą schemą aš sutikčiau balsuoti tokiu atveju, jeigu ją prieš tai patikrintų psichiatrai.
PIRMININKAS. Prašom taip nekalbėti. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, gerbiamieji Seimo nariai! Tikrai čia mums... (Balsai salėje, negirdėti)
PIRMININKAS. Aš pasakiau, kad prašom taip nekalbėti. (Balsai salėje, negirdėti) Prašom netriukšmauti iš vietos.
S.ŠALTENIS. Ponas Juršėnai, vis dėlto čia atvejis yra toks, sutikit, gan retas.
PIRMININKAS. Aš pasakiau, kad taip negalima kalbėti. Man atrodo, tai yra aišku.
S.ŠALTENIS. Jūs turėtumėt rimčiau reaguoti, nes jeigu čia pradėsim su psichiatrinėm ir tujinimaisis...
PIRMININKAS. Apie psichiatrinę iš pradžių čia buvo pasakyta, iš šitos pusės savo laiku. Prašom. (Balsai salėje, negirdėti) Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji Seimo nariai...
V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau, dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis Juršėnai...
PIRMININKAS. Prašom nenutraukti kalbančiojo. Dėl vedimo tvarkos negalima kalbėti.
V.ŽIEMELIS. Ne, ne, palaukit.
PIRMININKAS. Prašom, Seimo narys G.Paviržis.
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis pirmininkaujanti, mes prašome suteikti žodį dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKAS. Po G.Paviržio kalbos. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Jokių po Paviržio! Prašau žodžio.
PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti. Po G.Paviržio kalbos.
V.ŽIEMELIS. Man atrodo, veiksmas padarytas...
PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti. Po gerbiamojo G.Paviržio kalbos. Prašom išklausyti pranešėją, o tada...
Z.ŠLIČYTĖ. Dėl vedimo tvarkos galima kreiptis?
PIRMININKAS. Tik po G.Paviržio kalbos. Jam buvo suteiktas žodis, reikia gerbti kalbantįjį.
Z.ŠLIČYTĖ. Dar nekalba, galima kreiptis? Gerbiamasis Seimo Pirmininke, po tokio įžeidimo, kai buvo Seimo nariui G.Vagnoriui pasiūlyta pasitikrinti pas psichiatrą, Tėvynės Santaros deputatai neliks salėje, jeigu iš salės nebus pašalintas Seimo narys M.Visakavičius.
PIRMININKAS. Prašom atnešti stenogramą ir patikrinsim, kas ten buvo pasakyta. Tada tiktai balsuosim. Aš tikrai nelabai girdėjau, todėl aš ir pasakiau, kad psichiatrinės nereikia minėti. Prašom, Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jau čia ne vieną kartą iš tribūnos buvo sakyta ir dar kartą pakartojome, kad mes visi norime padėti pensininkams. Ne vien tik pensininkams, bet ir kitiems socialiniams sluoksniams, kadangi kalbėdami apie vienus, mes negalime pamiršti kitų. Aš jau šitai taip pat ne kartą minėjau. Vidutinė šeima, kuri augina 2 vaikus, sąlyginai gaudama vidutinį atlyginimą, yra nė kiek ne geresnėse, o gal ir blogesnėse sąlygose, negu du pensininkai, gyvenantys tokiose komunalinėse sąlygose ir gaunantys vidutinę pensiją. Man labai keista, kada šiandien prieš tai kalbėjęs oratorius įtikinėjo, kad galima šitą viską gauti, ir paminėjo, kad čia galbūt ne socialinės apsaugos ministro kompetencija. Tačiau kas paskaičiuoja tą sumą, kas gali tiksliau paskaičiuoti, kiek jos reikia? Iš tikrųjų, jeigu šito klausimo iniciatoriai buvo dešinioji pusė, tai, aš manau, jai reikėjo pasirūpinti ir ekspertais, ekonominėm tarnybom, kurie posėdyje taip pat dalyvautų ir galėtų konkrečiai atsakyti į tuos klausimus. Vakar komiteto posėdyje mes pasistengėme, kad tokie arbitrai būtų. Dalyvavo ir socialinės apsaugos ministras, buvo ir Finansų ministerijos atstovas gerbiamasis A.Kugelevičius. Jisai visiems išsamiai atsakė į šituos klausimus. Atsakė apie esamas, turimas galimybes ir jis labai neigiamai vertino šitą rezoliuciją kaip populistinę.
Komiteto nariai pripažino, svarstydami šią rezoliuciją, kad ji nėra reali, ir buvo rastas konsensas laikyti, kad tai, kas yra įrašyta programoje socialinės politikos dalyje, reikia toliau svarstyti ir laikytis jų pagrindinių nuostatų konkretizuojant skaičius. Taip pat buvo pasiūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir ministrui T.Medaiskiui pagalvoti apie atitinkamo skurstantiems žmonėms fondo sudarymą, kad galima būtų juos remti įvairiais galimais būdais. Naujoji Vyriausybė su Lietuvos banko vadovybe galėtų apie tai pagalvoti, galbūt pasinaudojant ir tais pasiūlymais, kurie yra parašyti rezoliucijoje.
Taip pat manome, kad yra tikslinga pagal pasaulinio banko ir pasaulinio valiutos fondo rekomendacijas nustatyti pas mus ir skurdo ribą ir įteisinti ją Respublikos Vyriausybės nutarimu. Kaip žinote, greitai svarstysime Pensijų įstatymą. Ministras ir daugelis pasisakančiųjų minėjo, kad yra daug betvarkės mokant pensijas, susilyginusios pensijos ir kiti dalykai, kuriuos bus galima atitaisyti. Programoje, kaip žinote, nėra, o dabar tikimės, kad atsiras tai, kas buvo paminėta ministro pranešime, kad bus stengiamasi išlaikyti proporciją, kad vidutinė pensija atitiktų pusę vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Ir kada čia tribūnoje kalba pensininkai ir kritikuoja, aš vis dėlto noriu pasakyti, kad mes gauname daug ir kitokio charakterio pareiškimų, kuriuose suprantama apie sunkią Lietuvos ekonominę padėtį ir tokie piketuojančių veiksmai kartais ten tiesiog kritikuojami. Aš juos taip pat galėčiau perskaityti. Bet ne čia esmė.
Padėtis iš tikrųjų yra sunki, ir aš manau, kad, jeigu mes grįšime prie šitų klausimų svarstant socialinės politikos dalį, būtinai dalyvaujant ir ekonomikos ministrui, ir finansų ministrui, jie galėtų paliudyti apie šių siūlymų realumą. Tada Seimas galėtų priimti sprendimą Vyriausybės programos lygiu. Dabar gi, svarstydami šitą rezoliuciją, nesuprantame, kad mes darome antikonstitucinį veiksmą. Mes visi priėmėme Konstituciją, kurioje atskirtos mūsų valdžios. Kokią galią turės šita mūsų rezoliucija, jeigu mes absoliučiai neturime šiuo klausimu Vyriausybės nuomonės? Mes galime gerbti buvusio premjero, buvusios ministrės žinias, kompetenciją tais laikais, jeigu ji buvo, bet kokia dabar reali padėtis, kas tam aruode dabar yra ir kiek, dovanokite, tai jau šitos Vyriausybės reikalas, o ne anos. Aš siūlau grįžti, jeigu grįžtame iš viso šiuo metu, prie socialinės politikos dalies svarstymo antradienį, dalyvaujant kitiems kompetentingiems ministrams, kurie galėtų išsamiai atsakyti mums, kad Seimas galėtų apsispręsti balsuodamas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, tai ar mes pasirenkame vieną iš rezoliucijų, ar dar nukeliame šitą klausimą antradieniui?
G.A.PAVIRŽIS. Aš minėjau, ką mūsų komitetas vakar svarstydamas priėmė. Komitete mes sutarėme, kad šitą klausimą sprendžiame toliau nagrinėdami socialinės politikos dalį, su tam tikrais pasiūlymais dėl fondo sudarymo skurstantiems, dėl skurdo ribos, dėl ko ministras neprieštaravo ir žadėjo svarstant atsakyti į šituos klausimus. Aš manau, kad mes galėsime dar prie šito klausimo grįžti. Nes dabar balsuoti, aš manau, nelogiška, kadangi tai, ką aš pasakiau, tai aš remiuosi, dovanokite, Finansų ministerijos specialistų žodžiais. Bet aš negaliu atmesti ir ekonomistų, ir buvusios finansų ministrės. Tuo tarpu dabar kitų ekspertų nėra, taigi aš manau, kad tikslingiausia būtų palaukti ir antradienį svarstydami išspręstume konkrečiai.
PIRMININKAS. Tai yra siūlymas dar vieną pertrauką padaryti iki antradienio. Ar sutinkame su tuo, ar reikia dėl to balsuoti? Sutinkame? Ačiū. Klausimas laikinai baigiamas. Dabar, gerbiamieji kolegos, yra vienas procedūrinis ir du esminiai klausimai. Kol aš juos suformuluosiu, žodis Seimo nariui A.Ražauskui. Prašome. Seimo narys A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Porą sakinių replikos teise. Aš nekalbėsiu dėl to, ką čia kai kurie pasisakantys kalbėjo, kas privedė prie šiandieninės būklės prieš 9 mėnesius, kokios spalvos Vyriausybė. Dešinėje pusėje beveik nieko nėra, tačiau noriu vis dėlto priminti, kad lygiai prieš metus kaimo žmonės, atėję į šitą aikštę, įspėjo ir pasakė, kad prie šito prieisime. Kai kurie pensininkai, šiandien iš tribūnos šnekėdami, lyg ir šitų dalykų būtų negirdėję. Tačiau aš norėčiau paprašyti kolegų Seimo narių ir vienoje, ir kitoje pusėje, kad susilaikytume nuo siūlymų diferencijuoti pensijas taip, kad kaimo pensininkams pensijas galima mokėti mažesnes negu miesto pensininkams. Reikėtų nustoti ne kieno nors kito, o savo labui galvoti, kad 1/4 Lietuvos žmonių, gyvenančių kaime, ir šį kartą išgelbės 3/4 Lietuvos žmonių, gyvenančių mieste. Deja, noriu pasakyti, kad patikėtume, jog taip tikrai neatsitiks, ir apie tai daugiau, gerbiamieji kolegos, prieš tai pasisakę, gal būtų mums patiems geriau, kad taip nešnekėtume.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerai. Taigi, gerbiamieji kolegos, aš siūlau...
V.ŠUMAKARIS.Dar šiuo klausimu galima?
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Tą rezoliuciją, kuri yra parašyta gerbiamojo G.Vagnoriaus, aš siūlau atiduoti Ekonomikos komitetui pasvarstyti, bet paskelbti ją visur, o pirmąjį punktą net ir visuose laikraščiuose. Ir tada bus aiškus atsakymas.
Komisijos padėčiai Vilniaus miesto taryboje bei valdyboje ištirti Išvados (svarstymas)(93.03.25)
2sesija10p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gal ir Ekonomikos komitetas imsis nagrinėti. Taigi mums liko pateikimo procedūros dviem darbotvarkės punktais, t.y. “Dėl Seimo komisijos padėčiai Vilniaus miesto Taryboj bei valdyboj ištirti” išvadų ir dėl įstatymo “Dėl Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo” projekto. Aš siūlau dirbti, dabar čia jau trečiasis arba procedūrinis klausimas, tol, kol atliksime šitą pateikimo procedūrą vienu ir kitu klausimu. Sutinkame? Gerai. Tada kviečiu į tribūną Seimo narį V.Juškų. Darbotvarkės 14 punktas.
V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, šių metų vasario 3 d. buvo sudaryta komisija iš 7 Seimo narių. Mes šitą komisiją papildėme dar 7 nariais iš darbo grupės, tai yra 3 atstovais iš Vyriausybės, prokuratūros, Valstybės kontrolės departamento, dviem Lietuvos Respublikos Seimo Savivaldybių komiteto specialistais, Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos direktoriaus pavaduotoju. Nutarta patikrinti šiuos klausimus: Vilniaus miesto Tarybos veiklos analizė, prokuratūros organų reagavimo medžiaga, Valstybės kontrolės departamento tikrinimo medžiaga, Valstybinio turto privatizavimo įstatymo vykdymas, įvairių komunalinių paslaugų kainų ir tarifų nustatymo klausimai, biudžeto papildymo ir nebiudžetinių lėšų panaudojimo klausimai, gyvenamųjų namų ir negyvenamųjų patalpų, žemės sklypų individualiai statybai skirstymo klausimai, seniūnijų valdymo organų veiklos organizavimo klausimai. Tą pačią dieną komisija buvo pristatyta Vilniaus miesto tarybos ir valdybos pareigūnams, supažindinta su tikrinimo programa. Atskirų frakcijų Seimo nariai išreiškė pageidavimą susitikti su komisija. Tai buvo padaryta šių metų kovo 2 d. Kovo 15 d. komisijos ir darbo grupės bendrame posėdyje buvo aptartos išvados ir pasiūlymai, kurie jums pateikiami. Jūsų dėmesiui pateikiama 19911992 m. tarybos bei valdybos aktų patikrinimo sutrumpinta medžiaga. Kadangi medžiagos iš viso yra apie 200 lapų, mes paprašėme komisijos narių (kadangi yra iš įvairių frakcijų), kad būtų aptarta, ir kiekvienas Seimo narys šitokią galimybę turėjo pasiteirauti ir smulkiai sužinoti apie kiekvieną medžiagą, kuri buvo tikrinama smulkiai. Todėl jūs turite gavę, beje, Seimo komisijos padėčiai Vilniaus miesto taryboje bei valdyboje ištirti išvadas bei pasiūlymus. Gavote praeitą savaitę, todėl aš tiktai sutrumpintai atskirus epizodus pabandysiu jums perskaityti.
Vilniaus miesto taryba iki šiol nesprendžia miesto ūkio ir infrastruktūros vystymo strateginių klausimų, kaip to reikalauja įstatymas. Nereaguoja į įgaliotų organų ir pareigūnų, prokuratūros, Valstybės kontrolės departamento pasiūlymus ištaisyti įstatymo pažeidimus, nekontroliuoja valdybos, mero priimtų aktų teisėtumo, nors šiems aktams yra protestuojama prokuratūroje. Taryba neturi miesto teritorinio valdymo koncepcijos. Taryba nuo jos suformavimo pradžios (1990 m. balandžio mėn.) iki šiol nėra priėmusi nė vieno programinio dokumento, nustatančio šio miesto socialinio ir ekonominio vystymo pagrindines kryptis. Per 1991 - 1992 m. taryba nėra išklausiusi valdybos ar jos struktūrinių padalinių vadovų ataskaitų, neatlikta jų veiklos analizė. Trečdalis tarybos deputatų, pasinaudodami savo mandatais, gavo tarnybas valdybos aparate. Jas užimdami kai kurie iš jų neteisėtai gavo butus (Gražulis, Urniežius), kiti, pasinaudodami tarnybine padėtimi, skatino neteisėtą butų skyrimą. Buvusio miesto mero Bernatonio padėjėja Baranauskienė savo rezoliucijomis tarpininkavo neteisėtai skirti butus Žemaitytei, Kuncai, Raugalienei, buvęs tarybos pirmininko pavaduotojas Čiupaila - Suvezdytei, Patalpų skirstymo kontrolės komisijos pirmininkas deputatas Rutkauskas - Kalitytei, Stankevičiui, Urniežiui, B.Žemaitytei (kadangi čia dvi Žemaitytės figūruoja, o ji pati yra šios komisijos narė). Ir daug kitokio pobūdžio pažeidimų skirstant gyvenamąjį plotą. Nustatyti atvejai, kai prisidengus tremtinių vardu butai faktiškai skiriami saviems darbuotojams. Štai pas reabilituotąją Ramelytę, gimusią 1912 m. ir gyvenusią atskirame bute, prisiglaudžia, tarkime, Čerškų šeima. Čerškus - miesto valdybos padalinio vadovas. Pilietė Ramelytė 1991 m. kovo 28 d. potvarkiu Nr.475, kurį pasirašė mero pavaduotojas Kamaitis, įrašoma į įskaitą butui gauti reabilituotų asmenų 139 numeriu. Potvarkio priedėlyje numatoma, jog Ramelytės šeima yra 5 asmenų, o kitoje grafoje - kad bute gyvena dvi šeimos. Faktiškai reikėtų vertinti taip: viena šeima - Ramelytė, turinti butą, o kita šeima - Čerškai, neturintys buto. Nesuteikus buto prieš ją esantiems įskaitoje reabilituotiems asmenims, 1991 m. rugsėjo 13 d. mero potvarkiu Nr. 1493 Ramelytei skiriamas 4 kambarių butas Ukmergės g. 29912. Tačiau Ramelytė šio buto 1991 m. rugsėjo 16 d. raštišku pareiškimu atsisako, motyvuodama, kad toli bažnyčia, Rasų kapinės, kuriose ji lankosi. Vilniaus miesto valdyba, atsižvelgdama į Ramelytės pageidavimus, spalio mėnesio 31 d. potvarkiu Nr.1846 panaikina savo sprendimą ir čia pat suteikia žymiai didesnį keturių kambarių butą miesto centre Smetonos g. 86. Pažymėtina, kad paskirtame Ramelytei bute Smetonos gatvėje iki tol gyveno trys šeimos, kurioms miesto vadovai suteikė tris atskirus butus, kad šį butą patuštintų, kaip paaiškėjo, saviems žmonėms. O butas, kurio Ramelytė atsisakė, irgi nebuvo paskirtas reabilituotiems asmenims. Jį valdyba 1991 m. lapkričio 14 d. potvarkiu Nr.194 paskyrė Lietuvos muitinės vyriausiojo muitininko pavaduotojo Valicko keturių asmenų šeimai. Nagrinėjant skundus, išaiškinama ir kitokio pobūdžio pažeidimų. Antai Pylimo g. 6010 keturių kambarių su daliniais patogumais (nėra centrinio šildymo) bute gyvena trys šeimos. Paskutinė šeima išsikėlė 1991 m. sausio 17 d. Liko gyventi vienas žmogus Zavadičius, iki šiol gyvenęs čia su mama, seserimi, jos vyru ir dukra. Jie užėmė du kambarius 49,5 m2. Miesto valdyba privalėjo pasirūpinti ir iškeldinti iš šio didžiulio ir puikaus buto Zavadičių, blogiausiu atveju netgi skiriant jam vieno kambario butą. Tačiau valdybos 1991 m. balandžio 18 d. potvarkiu Nr.597 minėto buto du kambariai perrašomi Zavadičiui, kaip pagrindiniam buto nuomininkui. Potvarkį pasirašo mero pavaduotojas Kamaitis. Zavadičius 1991 m. liepos 4 d. šiame bute priregistruoja savo žmoną Kalandą su sūnumi. Žmona priregistruojama čia, o palieka savo dviejų kambarių butą Dūkštų g.1659 kitam sūnui. Palieka aną butą vienam sūnui, pati su kitu sūnumi prisiregistruoja pas Zavadičių. Kad ir buvo perspėtas patalpų skirstymo vedėjas Kazlauskas apie neteisėtą buto skyrimą, butas buvo... Atsakė tikrinimo darbuotojams, kad jiems yra žinoma ir klaida bus ištaisyta. Tačiau 1992 m. balandžio mėnesį, beveik tuo pačiu metu, kai Kazlauskas raštu įtikino, kad dėl šio buto viskas yra normalu, visas butas (visas 114) buvo paskirtas minėtam asmeniui. Deja, dėl butų yra ne vienas ir ne du tokie atvejai. Aš čia jums tokius charakteringesnius pateikiau.
Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos. Vilniaus miesto savivaldybė neįvykdė Vyriausybės 1992 m. gegužės 28 d. potvarkio Nr. 518 ir nepanaikino neteisėtų mero potvarkių dėl negyvenamųjų patalpų nuomos. Savivaldybė ir toliau nuomojo patalpas nekonkurso tvarka. Vien tik nuo 1992 m. sausio 31 d. iki 1992 m. rugsėjo 22 d. nekonkurso tvarka buvo išnuomota per 4,5 tūkst. m2 ploto patalpų. Vidutinė 1 m2 kaina per mėnesį patalpų, išnuomotų Vilniuje nekonkurso būdu, - 50 talonų, o konkurso būdu - 468 talonai. Taip papildomai apie 2 mln. talonų būtų gavusi savivaldybė tik už paminėtą laikotarpį. Patikrinus kai kurių negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių vykdymą, nustatyta, kad savivaldybė nekontroliuoja, kaip vykdomos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. Pavyzdžiui, valstybinė įmonė “Praktika” nuomoja patalpas iš savivaldybės (Aušros Vartų 68) ir, neturėdama pastarosios leidimo, subnuomoja dalį patalpų uždarajai akcinei bendrovei “Grupė R”. Ir tokių atvejų pakankamai daug.
Dėl žemės sklypų nuomos. Vilniaus miesto valdyba, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimą Nr.89 “Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijos narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos” ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 9 d. nutarimą Nr.150 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr.89 dalinio pakeitimo nuostatų”, nekonkurso tvarka išnuomojo žemės sklypus juridiniams asmenims, jų komerciniams, ūkiniams ir nekomerciniams objektams statyti, gyvenamųjų namų statybų kooperatyvams 205, 206 ir t.t. Pažymėtina, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui Nr.205, sudarytam iš miesto valdybos darbuotojų, praėjus vos trims mėnesiams po jo įregistravimo, išnuomojo pažeisdama Vyriausybės nutarimus ir nekonkurso tvarka žemės sklypus Pilaitės mikrorajone ir be jokio juridinio pagrindo perdavė tame sklype esančius visiškai pastatytus, tik nebaigtus įrengti du penkiaaukščius daugiabučius namus. Taip pat Vilniaus miesto valdyba potvarkiais išnuomoja žemės sklypus įvairioms įmonėms, apie kurias nėra jokio įregistravimo duomenų nei Lietuvos Respublikos įmonių rejestre, nei miesto valdyboje (asociacija “Litaura”, sporto klubas “Panerys”, individuali įmonė “Kiškio pyragas”). Nepatenkinamai vykdomi Vyriausybės nutarimai dėl žemės sklypų nuomos aukcionais. Per 1992 m. Vilniaus miesto valdyba organizavo tik 15 žemės sklypų nuomos pardavimo aukcionų, kuriuose buvo išnuomoti, parduoti 7 žemės sklypai (7,3 ha).
Dėl nebiudžetinio fondo miesto infrastruktūros vystymo. Vilniaus miesto valdyba 1991 m. gegužės 9 d. potvarkiu Nr.689 priėmė sprendimą ne savo, o miesto tarybos kompetencijos klausimu ir iki 1993 m. iš įmonių, įstaigų ir organizacijų ėmė nustatyta tvarka neteisines rinkliavas komunalinių objektų infrastruktūrai vystyti iki 30% objekto sąmatinės vertės. Vien 1992 m. iš 32 juridinių asmenų buvo surinkta per 8 mln. talonų.
Dėl gyvenamojo ploto paėmimo. Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi Vyriausybės 1991 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr.184, pagal kurį miestų ir rajonų valdyboms buvo suteikta teisė 1991 metais paimti iš valstybinių įmonių ir organizacijų lėšų statomų gyvenamųjų namų iki 20% bendro naudingo ploto, išnuomodama sklypus 1992 m., neteisėtai reikalavo iš įmonių ne tik valstybinių, bet ir personalinių, taip pat gyvenamųjų namų statybų kooperatyvų jai skirti iki 20% gyvenamojo ploto.
Vyriausybės nutarimų ir potvarkių vykdymas. Vilniaus miesto taryba neužtikrino, kad būtų įvykdytas Vyriausybės 1992 m. gruodžio 22 d. potvarkis Nr. 125 “Dėl šilto vandens tiekimo savaitgaliais arba kitu laiku pagal grafiką”. Taip pat nevykdė 1992 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr.974 “Dėl savivaldybių 1992 m. biudžetinių likučių panaudojimo išlaidoms už energetinius resursus padengti”. Ir tik pagal Vyriausybės 1993 m. sausio 15 d. potvarkį Nr.30 nustačius, kad toks likutis yra 460 mln. talonų, Vilniaus miesto taryba tam skyrė - 250 mln. talonų. Be to, 1993 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 24 Vyriausybė pakartotinai įpareigoja Vilniaus miesto valdybą perduoti pastatą Lietuvos telegramų agentūrai, tačiau iki šiol pastatas neperduotas, nes valdyba pateikė svarstyti šį Vyriausybės nutarimą miesto tarybai. Iki šiol nevykdomas Vyriausybės 1992 m. gegužės 18 d. nutarimas Nr.361, pagal kurį Vilniaus miesto valdyba buvo įpareigota perimti į balansą žinybinį butų fondą Vilniuje (Bukčių g.5), priklausiusį firmai “Neringa”, nepagrįstai susiejant tokį perėmimą su pavedimu Energetikos ministerijai. Vilniaus miesto valdyba nepakankamai kontroliuoja seniūnijas, nėra nustačiusi vieningos mokesčių už komunalines paslaugas nustatymo ir perskaičiavimo metodikos. Todėl seniūnijos ir seniūnijų valstybinės įmonės tai daro savarankiškai, atsižvelgdamos tik į savo įmonės interesus. Gyventojai nežino, kaip apskaičiuojami mokesčiai. Faktinis karšto vandens sunaudojimo kiekis vienam gyventojui gruodžio mėnesį Antakalnio, Karoliniškių, Lazdynų, Naujininkų, Naujosios Vilnios, Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijose, lyginant su laikotarpiu, kai karštas vanduo buvo nuolatos, išaugo 2 kartus, Justiniškių, Pašilaičių, Verkių, Senamiesčio, Šeškinės seniūnijose - 3 kartus. Sausio mėnesį Justiniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Šeškinės, Vilkpėdės ir Viršuliškių seniūnijose karšto vandens sąnaudos 3 kartus didesnes ir t.t. Būtų logiška, jei karšto vandens sunaudojimas visose seniūnijose būtų padidėjęs maždaug vienodai, tačiau taip nėra. Ir skirtinguose mikrorajonuose jo sunaudojimo padidėjimas skiriasi nuo 1,5 iki 15 kartų. Žvėryno seniūnijoje padidėjo 0,2 karto, o Pašilaičių - 3. Tačiau nepaisydamos miesto valdybos patvirtinto 45,58 talono už 1 m3 tarifo, kai kurių seniūnijų valstybinės įmonės nustatė didesnį mokestį už faktiškai sunaudotus karšto vandens kiekius. Karoliniškių seniūnijoje mokestis už karštą vandenį vienam gyventojui gruodžio mėnesį padidintas 3,5 talono, Naujininkų - 14,1, Naujosios Vilnios - 7,8, Pilaitės - 5,2. O tos pačios seniūnijos kooperatinių namų gyventojai moka kitokio dydžio mokestį negu valstybinių ar privatizuotų butų gyventojai. Žirmūnų seniūnijos gyventojai gruodžio mėnesį už karštą vandenį mokėjo 49 talonus, o, pavyzdžiui, kooperatinio namo Žirmūnų g.19 gyventojai - 60 talonų. Žirmūnų g. 82 - 6 talonus.
Vilniaus miesto taryba 1992 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr.136 “Dėl bendros Lietuvos ir Prancūzijos vandens tiekimo įmonės steigimo”, prieštaraujantį Užsienio investicijoms draudžiamų ir ribojamų veiklos sričių įstatymo 7 straipsniui ir Vyriausybės 1991 m. vasario 22 d. nutarimui Nr. 75.
Vilniaus miesto taryba nėra paruošusi ir pateikusi Lietuvos Respublikos Vyriausybei Vilniaus miesto administracinių ribų pakeitimo projekto, nors ne kartą buvo raginta tą padaryti (paskutinį kartą 1992 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr.617970). Dėl to, kad Vilniaus miesto taryba nevykdė savo tiesioginių pareigų, miesto faktiškai užimama teritorija skiriasi nuo administracinių ribų net 2268,9 ha. Iki šiol nesudarytas Vilniaus miesto biologinių valymo įrengimų statybos vykdymo planas. Vilniaus miesto savivaldybės vadovai neužtikrino, kad delspinigiai, priskaičiuoti už nesavalaikį piniginių lėšų, gautų už butų privatizavimą, pervedimą į specialius fondus, būtų nustatyta tvarka išieškoti iš atsakingų miesto finansus tvarkančių pareigūnų. Dėl miesto tarybos ir valdybos neveiklumo savivaldybė patyrė 5,41 mln. nuostolių.
Vilniaus miesto taryba pakankamai daug įstatymų, sakyčiau, pažeidinėjo ir nevykdė. Nevykdė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 7 straipsnio. Nėra išklausyta nė viena valdybos padalinių ataskaita. Nevykdė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 4 straipsnio. Nekontroliavo jos sudarytos valdybos veiklos ir potvarkių teisėtumo. Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso 43 straipsnio 1 punkto - 1991 m. spalio 30 d. sprendimais ir atitinkamais valdybos potvarkiais dėl valdybos reorganizacijos. Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas. Neteisėtas Štaro bei vicemerų atleidimas. Jums turbūt žinoma, kad vicemerai ir meras Štaras teismo tvarka atstatydinti. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 3 straipsnis, seniūnijų įstatymas,be Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 15 straipsnis, kai nevykdomi Vyriausybės reikalavimai perduoti pastatus į nurodytų žinybų balansą. Nevykdė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimų įsteigti nepilnamečių ir administracines komisijas. Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 77 straipsnio ir Lietuvos Respublikos vietos liaudies deputatų rinkimų įstatymo 11 straipsnio dėl deputatų, užėmusių pareigas valdymo aparate, įgaliojimų netekimo. Lietuvos Respublikos užsienio investicijoms draudžiamų ir ribojamų veiklos sričių įstatymo 7 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. sausio 22 d. Nr. 75 pažeidimai steigiant bendrą Lietuvos-Prancūzijos vandens tiekimo įmonę. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 7 straipsnis. Ir taip toliau. Jums yra pateiktos išvados.
Aš privalau paskelbti ir atskirą nuomonę. Jūs, beje, ją turite visi. Darbo grupę, kaip aš minėjau, sudarė 7 asmenys. Visa darbo grupė šimtu procentų pasisakė už Vilniaus miesto tarybos paleidimą. Komisijos nariai R.Maciejkianecas, V.Plečkaitis, V.Šumakaris, V.Juškus pasisako už paleidimą. Gerbiamieji J.Katkus, P.Miškinis ir P.Tupikas turi dar atskirą nuomonę. Jūs jų atskirą nuomonę turit. Aš privalau paskelbti ir turimus dokumentus, kurie iki šiol yra patekę pas mus. Kreipiamasi į Respublikos Prezidentą ir Seimą prašant nepaleisti. Miesto meras gerbiamasis V.Jasulaitis (aš manau, kad yra išdalyta jo programa, kaip ruošiasi vykdyti) taip pat prašo nepaleisti. Kreipėsi įpareigoti žmonės, miesto tarybos deputatai Barauskienė, Bulovas, Šapalas taip pat prašydami nepaleisti. Ir yra dar vienas Lietuvos Respublikos didžiųjų miestų sąjungos pirmininko Balučio kreipinys. Turinys visų beveik vienas ir tas pats - prašo nepaleisti.
Aš pabandžiau šiek tiek sutrumpintai pateikti tą medžiagą, kuri yra. Balsavimui mes pateiksime tik kitą savaitę. Jeigu turite klausimų, prašau.
K.SKREBYS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau, Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Laisvės frakcijos vardu prašau padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Taip pat Laisvės frakcijos vardu prašau didžiai gerbiamąjį Seimo Pirmininką poną Č.Juršėną patikrinti stenogramoje tai, ką pasakė ponas M.Visakavičius, ir informuoju tiek Seimo Pirmininką, tiek salėje esančius Seimo narius, kad tol, kol ponas M.Visakavičius šioje salėje neatsiprašys Seimo nario G.Vagnoriaus, Tėvynės Santaros nariai posėdžiuose nedalyvaus.
PIRMININKAS. Nurodymas patikrinti stenogramą jau duotas. Taigi dėl šito klausimo vertėtų daryti pertrauką.
K.SKREBYS. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Skreby! Kad paskui frakcija nepyktų, aš noriu susitarti su visais. Čia yra žmonės, kurie piketavo ir yra jų atstovas. Tai gal bent išklausome gerbiamąjį L.Kerosiejų ir tada šitą klausimą baigsim. Pertrauka šito klausimo nagrinėjime. Sutinkat? Ne, aš klausiu tą, kuris reikalauja pertraukos. Pertraukos teisė yra jo teisė.
K.SKREBYS. Aš manau, kad būtų gerai, kad ir mūsų pusės Seimo nariai turėtų galimybę išklausyti didžiai gerbiamojo svečio. Ir aš manau, kad, jeigu svečias žino, kas čia įvyko šitoje salėje, jis tikrai mums dovanos šitą dalyką. Ačiū jums labai.
PIRMININKAS. Prašom.
BALSAS IŠ SALĖS. Šiuo svarstomu klausimu aš taip pat norėčiau, kad kas nors pasisakytų vėliau ir iš Vilniaus miesto tarybos ar valdybos. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau. Galima bus šitai padaryti.
P.A.MIŠKINIS. Aš nežinau, jeigu bus daroma pertrauka...
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys P.Miškinis. Tai pertrauka daroma automatiškai. Aš tik kėliau tokį klausimą. Kadangi yra atėję piketuotojų atstovai, tai, kad nereikėtų šito klausimo nukelti gerbiant mūsų svečius, tai ir buvo pasiūlymas suteikti žodį L.Kerosiejui, o po to daryti pertrauką iki kito posėdžio. Štai toks dalykas. Taip, prašom, gerbiamasis Miškini.
P.A.MIŠKINIS. Aš norėčiau pasakyti keletą patikslinimų dėl šitos išvados ir pasiūlymų. Kadangi išvada ir pasiūlymai buvo rengti jau keletą...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Miškini, aš labai atsiprašau, bet šito aš jums negaliu leisti kalbėti, kadangi skelbiama pertrauka. Jeigu jūs kalbate, tai tuomet pirmiau turi kalbėti L.Kerosiejus, o po to jau deputatai.
P.A.MIŠKINIS. Na, gerai.
2sesija10p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Arba taip, arba taip. Turim vienodai elgtis. Taigi šituo klausimu skelbiama pertrauka, o dabar į tribūną kviečiu dėl paskutiniojo klausimo, tai yra klausimo pateikimas, Seimo narį K.Jaskelevičių. Prašau.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Minutėlę! Žodis suteiktas gerbiamajam K.Jaskelevičiui. Prašom kalbėti. Po jo pasisakymo.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pateikiamos pataisos dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento įstatymo pakeitimo. Esmė čia štai kokia. Atsirado prieštaravimas tarp šio įstatymo ir konstitucinės normos, kadangi įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad Valstybės kontrolierius skiriamas 7 metams, o Konstitucijoje yra numatyta 5 metai. Tai vienas straipsnis. Dar 17, 20 ir 21 straipsnių siūlomos pataisos, susijusios su Valstybės kontrolieriaus pavaduotojų, vyriausiųjų kontrolierių ir apygardos kontrolierių skyrimo procedūra. Yra siūloma šią procedūrą supaprastinti, kadangi pagal galiojantį įstatymą visos šios pareigybės tvirtinamos Seime. Tai tam tikra prasme pačiam kontrolieriui labai “suriša” rankas, užtęsia tą vadovaujančio aparato formavimą. Ir turint galvoje vis dėlto sudėtingą tų dalykų pateikimą Seime, tai gali, kaip rodo praktika, užsitęsti pusmetį, o kartais net ir ilgiau. Todėl siūloma supaprastinti: ir pavaduotojus, ir vyriausiuosius kontrolierius, ir apygardos kontrolierius skirti pačiam Valstybės kontrolieriui.
Dėl pavaduotojų skyrimo yra pateikta alternatyva, kad pavaduotojus skiria Prezidentas savo dekretu, Valstybės kontrolieriui pateikus kandidatūrą. Tai va tokios yra alternatyvos. Su tuo sutinka Valstybės ir teisės komitetas, aš derinau tą klausimą. Šį projektą apsvarstė Biudžeto ir finansų komitetas ir mano pasiūlyti nagrinėjimui skubesnę tvarką, nes iš tiesų tie dalykai užsitęsė, valstybės kontrolės aparatas negali būti suformuotas, performuotas. Todėl prašau pritarti šiam projektui ir taip pat skubesnei svarstymo tvarkai.
PIRMININKAS. Norėčiau paklausti, ar galime su tuo sutikti ir balsuoti? Galim sutikti. Tai kas už tai, kad šitas klausimas būtų įtrauktas į darbų programą ir nagrinėjamas? Prašom balsuoti.
Už - 30, prieš nėra. Kas už tai, kad šitas klausimas būtų nagrinėjamas skubesne tvarka, prašom balsuoti. Prašom balsuoti, kad būtų skaičiai. Dar kažkuris kitas nori įspėjimo.
29 - už skubesnę tvarką. Tai gal tuo pačiu, gerbiamasis Jaskelevičiau, jūs dar vieną klausimą pristatytumėt, ir mes pradėtume judėjimą pirmyn. Aš turiu omeny 16 - nutarimas dėl valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo įsigaliojimo 8 punkto papildymo.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerai, po 3 minučių.
2sesija10p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Prašau. Tuomet kviečiu G.Paviržį dėl 18 klausimo. Taip pat pateikimas. Mes pajudėsime pirmyn, naudodamiesi situacija. Prašom, 18 punktas - butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarka parduodant gyvenamąsias patalpas ir nutarimo dėl butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo papildymo projektai. Prašom. Pateikimas.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, čia išdalinti 2 nutarimų projektai. Jie teikiami dėl to, kad dar daugelis mūsų gyventojų ne dėl savo kaltės negalėjo laiku privatizuoti butų ir dabar, š.m. kovo 31 d. baigiantis terminui, kaip žinote, pagal senąjį įstatymą jie negalės savo butų privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, o turės vadovautis apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu, pagal kurį numatyta indeksacija pagal statybos kainų indeksą. Čia, kaip matote, projektuose yra parašyta - darbo užmokesčio indeksas. Na, suprantama, jūs žinote, kad gyvenamųjų namų statybos pabrangimo koeficientas per metus išaugo 135, o kainos - 67 kartus.
Kodėl taip atsitinka? Čia, žinoma, neturimi galvoje tie asmenys, kurie tai darė sąmoningai. Ir tai bus labai aišku. O situacijų buvo įvairių. Pavyzdžiui, nesuteikta pilietybė, o žmogus negalėjo rašyti pareiškimo, nors pagal sutartį, sakykim, su Rusija, kuri buvo sudaryta, jis tą pilietybę galėjo turėti. Bet vėlgi, žinot, dėl mūsų kaltės jis jos negalėjo įgyti. Buvo sulaikyta, sakykim, privatizacija ir savivaldybėse aiškintasi dėl šeimininkų, tikėtasi, kad gal bus naudojama kitu tikslu. Taip pat mes turim nemažai pareiškimų su kariškių namais, kur gyvena mūsų piliečiai, tarnautojai, tačiau jie negalėjo privatizuoti, kadangi tai buvo rezervuoti namai, rezervuotos patalpos. Dabar jie atiduoti, orderius turi, bet privatizavimo terminas praėjęs. Daug kreipdavosi asmenų, kurie gyveno bendrame bute. Vieni norėjo, kiti negalėjo... Tokie atskiri atvejai. Miršta senutė, kurią, sakykim, karšino šeima. Savivaldybė suteikia kambarį tame pačiame bute, bet vėlgi negali privatizuoti - praėjo terminas. Na, pasitaikė įvairių variantų. Net Vilniaus savivaldybė pateikė 14 įvairių tokių atvejų, kurie pasitaiko ir Vilniaus savivaldybėje, na, be abejo, ir visoje Lietuvoje. To paties prašo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ir Vilniaus miesto valdyba. Mes čia tokį variantą pasiūlėme: sudaryti komisiją prie Vyriausybės, kuri, sakykim, na, Vyriausybė per dvi savaites nustatytų tvarką gyventojų prašymams, dokumentų įforminimui. Ir tokiu būdu juos peržiūrėjusi, duotų atitinkamus leidimus, ir savivaldybės tai apiformintų.
Buvo čia tokia mintis, kad dabar ir privatizavimo tarnybos savivaldybėse dirba iki, sakykim, kovo 31 d. Tačiau mes neminim savo dokumentuose, kadangi tos pačios tarnybos vis tiek turės atlikti tuos privatizavimo veiksmus ateityje, prisilaikydamos jau naujų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis nuostatų. Taigi čia bus tik indeksavimo klausimas. Todėl naujų komisijų nereikės sudaryti.
Aš turiu, gerbiamieji kolegos, pasakyti dar tai, kad dar nėra Juridinio skyriaus išvadų. Aš turiu būti sąžiningas, kai jie žiūrėjo, na, taip... Čia nėra naujovė, čia yra analogija, ir jau kelis kartus panašios komisijos buvo sudarytos. Būtų galima įstatyme pratęsti terminą, tačiau jau čia ir nepatogu - 2 kartus buvo pratęsta. Be to, čia daugelis, kurie nenorėjo, tai jie patys lieka kalti. Tačiau mūsų Juridinis skyrius čia nemato tokio nusižengimo, bet galvoja, kad gal bus kita kokia nors geresnė išeitis. Jeigu taip būtų, tai tada, jeigu leis Seimas, aš pateiksiu į antrąjį variantą. Dar galėtume grįžti, jeigu būtų patobulintas variantas. Juridinis skyrius taip rekomendavo.
PIRMININKAS. Prašau.
G.A.PAVIRŽIS. Jeigu būtų klausimų, atsakyčiau.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Telšių 40 apygardoje yra apie 30 atvejų, kai žmonės, gyvenę bendrabučiuose, begyvendami ten pasistatė kooperatinius namus ir specialiai uždelsė išsikelti į tuos kooperatinius butus, norėdami privatizuoti bendrabučiuose kambarius, kuriuose jie gyveno. Ir faktiškai taip ir daroma. Jie iš karto tampa dviejų gyvenamųjų patalpų savininkais: pasistato kooperatinį butą ir privatizuoja bendrabučio kambarį. O, tarkime, gretimame kambaryje gyvena trys merginos, kurios gali privatizuoti tik tą kambarį, kuriame jos gyvena. Ar šitas projektas padės likviduoti šitą tokią nenormalią padėtį, kai vienas gali biznio tikslais tapti dviejų gyvenamųjų patalpų savininku, o kitas visiškai nieko negauna?
G.A.PAVIRŽIS. Čia yra 2 šiek tiek skirtingi dalykai. Mes čia šituo nutarimu bandome spręsti tuos klausimus, kurie juridiškai yra galimi ir žmogus turi teisę, bet ne nuo jo priklausančių aplinkybių jis to negalėjo savo laiku atlikti, nors jis ir kreipėsi, paduodavo pareiškimus. Kitaip sakant, ne dėl jo kaltės. Jūs tą variantą, apie kurį sakėte... Čia jau yra piktnaudžiavimo faktai. Ir reikėtų čia... Jūs į mane jau vieną sykį kreipėtės tuo klausimu, bet aš manau, kad čia yra, na, piktnaudžiavimo faktai nuslėpti gaunant kooperatinius butus ir privatizuojant bendrabučio kambarį. Jeigu jie jau tą padarė, tai čia jau teismine tvarka galima būtų ir atšaukti. O atskirą atvejį reikėtų turbūt panagrinėti. Gal Lietuvoje ir daugiau tokių faktų pasitaiko.
PIRMININKAS. A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Ar nesutiktumėt, kad reikėtų nutarime išvardyti, kokiais atvejais, o ne palikti komisijos nuožiūrai?
G.A.PAVIRŽIS. Na, jeigu jūs matote, tai čia 3 punkte yra parašyta, kad Vyriausybė nustato tokią įforminimų tvarką. Išvardinti?... Suprantat, aš pasakiau tiek, kiek aš gaunu. Išgalvoti gyvenimiškų situacijų galima labai daug ir visų neišvardysi. Užtai mes čia siūlome ir vieną mūsų Seimo narį, na, ir Vyriausybės atstovus, kurie jau vietoj tada spręs.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Nors aš palaikau savo kolegų poziciją, bet turėjau likti salėje ir pasinaudodamas ta proga...
PIRMININKAS. Prašom, kolega, prašom.
P.A.MIŠKINIS. ...paklausiu. Sakykit, jūs čia dabar svarstote projektą Nr.2, taip?
G.A.PAVIRŽIS. Taip.
P.A.MIŠKINIS. Tokiu atveju, ar jums neatrodo, kad Seimas imasi valdymo funkcijų, nes iš esamos redakcijos matome, kad įstatymo galiojimo terminas gali būti pratęstas asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos Seimo sukurta komisija ir t.t. pripažįsta teisę paduoti pareiškimus. Juk, jeigu Seimo komisija imsis spręsti valdymo funkcijas, tai prieštaraus valdžios pasidalijimo principams. Tai yra priešinga teisinės valstybės principams.
G.A.PAVIRŽIS. Tamsta teisingai pastebėjote, bet aš dar kartą atkreipiu tamstos dėmesį, kad pati Vyriausybė tokią iniciatyvą parodė. Aš turiu dokumentus, čia aš turiu, kur matoma tokia galimybė spręsti. Suprantama, tai nėra geras dalykas. Ir, kaip matote, čia parašyta - Seimo komisija, tai mums reikėtų pataisyti. Čia reikėtų... Man regis, kad mes rašėme valstybinė komisija. Taip, čia yra ne Seimo komisija. Mes siūlome valstybinę komisiją, o ne Seimo komisiją. Ir ji kaip tik ir dirbs prie Vyriausybės. O čia Seimo atstovas gerbiamasis V.Kanapeckas bus kaip komisijos narys, kad nebūtų, sakykim, minčių apie kokį nors piktnaudžiavimą, jeigu taip...
P.A.MIŠKINIS. Tai jūs dar turite kažkokį variantą, kuris Seimo nariams neišdalintas?
G.A.PAVIRŽIS. O kokį jūs, dovanokit, turite?
P.A.MIŠKINIS. Projektą Nr.2.
G.A.PAVIRŽIS. Tai aš ir turiu projektą Nr.2. Čia yra parašyta: “sudaryti valstybinę komisiją gyventojų pareiškimams nagrinėti”.
PIRMININKAS. Prašom. J.Bastys.
J.BASTYS. Mano klausimas panašus į gerbiamojo V.Liutiko klausimą, bet aš privalau jį užduoti, kadangi kiekvienąkart parvažiavęs į Šakius gaunu daugybę nusiskundimų iš gyventojų, kuriuose nurodoma daugybė konkrečių atvejų, kai privatizacija naudojasi atskiros šeimos, ypač valdininkų šeimos. Privatizuoja butą žmona, vyrui skiriamas naujas iš pastatytų ir įmonių bei įstaigų išpirktų. Kaip žinot, yra dabar tokia forma. Ar nebūtų kokių nors galimybių šiame įstatymo pakeitime tokiems atvejams užkirsti kelią? Aš visus šituos nusiskundimus įteikiau Valstybės kontrolieriui, bet sako, kad kažko padaryti negalima, kadangi įstatymai leidžia padaryti tokias, na, švelniai tariant, kiaulystes. Ar negalima būtų čia ką nors dar papildomai pridėti?
G.A.PAVIRŽIS. Tai kad įstatyme viskas yra numatyta. Čia yra nusižengimai, jeigu taip yra daroma. O čia, aš jums dar kartą sakau, viskas yra įstatymo rėmuose, tik komisija svarsto tas situacijas, kai įstatymu buvo leista, bet žmogus nepasinaudojo. O jeigu tokios yra problemos, tai reikėtų mums turbūt atskirai kalbėti. Žinoma, čia mes šito neišspręsim, nesprendžiam tų dalykų. Čia yra tik leidimai, leidžiama privatizuoti tuos butus.
PIRMININKAS. A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Beveik galėčiau atsisakyti, bet pakartosiu tai, ką sakė gerbiamasis J.Bastys ir gerbiamasis V.Liutikas. Tik suprantu, kad kitu momentu, kitoj vietoj ta problema, tačiau tokių atvejų, kaip čia minėjo gerbiamasis J.Bastys ir V.Liutikas, yra labai daug ir kokiu tai būdu...
G.A.PAVIRŽIS. Tai čia turbūt, gerbiamieji kolegos, reikia kitu dokumentu spręsti - pažiūrėti problemą ir kaip ją nagrinėti.
PIRMININKAS. N.Medvedevas. Prašom.
N.MEDVEDEVAS. Kaune buvo tokių atvejų, kai gamyklos buvo privatizuojamos kartu su bendrabučiais ir, deja, kartu su juose gyvenusiais žmonėmis. 106 šeimos privatizuotos, taip sakant. Tai ar va šitas... Mes bandėme atstatyti tą teisybę, kreipėmės ir į Vyriausybę, ir į privatizacijos komisiją, bet atsako negavome, o dabar lyg tas laikas ir praėjo. Ar tas įstatymas padeda mums dabar pratęsti?..
G.A.PAVIRŽIS. Taip, šitas tuo atveju kaip tik ir padės. Toks atvejis, kaip jūs minite...
N.MEDVEDEVAS. Deprivatizuoti tas 106 šeimas?
G.A.PAVIRŽIS. Ir Vilniuje taip yra. Bet čia esmė yra ta, gerbiamasis kolega, kad buvo padaryta klaida privatizuojant. Į privatizavimo sąrašus negalima buvo įtraukti bendrabučių, o jie pagal galiojantį įstatymą ir taisykles turėjo būti perduoti savivaldybei, o ji - leisti privatizuoti. Dabar kelias toks: arba savo noru privatizavusi įmonė turi tą klaidą atitaisyti, arba reikia tą teisminiu keliu atstatyti, nes jie negalėjo privatizuoti, nes buvo terminas. (Balsas iš salės. Negirdėti) Šitą komisiją mes siūlome šiems metams, kad tokius va... Jūs teisus, va tokią situaciją galima bus nagrinėti.
PIRMININKAS. A.Giedraitis. Prašom. Ne? Ačiū.
Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar turime susitarti dėl pateikimo užbaigimo, t.y. siūlymas įrašyti į darbų programą. Ar sutinkam su tuo? Prašom balsuoti. 26 - už, 1 - prieš. Įrašome į darbų programą.
Dabar skaitau vardinio balsavimą sąrašą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos.
Z.Adomaitis, A.Alberynas, V.Aleknaitė nedalyvavo, L.Alesionka - už, N.Ambrazaitytė, L.Andrikienė nedalyvavo, V.Andriukaitis - už, K.Antanavičius nedalyvavo, V.Arbačiauskas, V.Astrauskas, A.Bajoras - už, A.Baležentis, J.Baranauskas nedalyvavo, A.Baskas, J.Bastys - už, J.Beinortas nedalyvavo, A.Bendinskas, J.Bernatonis - už, E.Bičkauskas susilaikė, R.Bloškys nedalyvavo, K.Bobelis - už, V.Bogušis, V.Briedienė, V.Bubnys nedalyvavo, A.Būdvytis, V.Buinevičius, J.Bulavas - už, V.Bulovas nedalyvavo, S.Burbienė, V.Būtėnas - už, M.Čobotas nedalyvavo, R.Dagys - už, K.Dirgėla, J.Dringelis, A.Eigirdas, A.Endriukaitis, B.Gajauskas nedalyvavo, K.Gaška, B.Genzelis, N.Germanas, A.Giedraitis - už, P.Gylys, P.Giniotas, A.Greimas, A.Gricius, R.Hofertienė nedalyvavo, A.Ivaškevičius - už, B.Jagminas, P.Jakučionis, J.Janonis, E.Jarašiūnas, V.Jarmolenka nedalyvavo, K.Jaskelevičius, G.Jurkūnaitė, Č.Juršėnas, V.Juškus, A.Kairys - už, V.Kanapeckas nedalyvavo, J.Karosas - už, P.Katilius, J.Katkus nedalyvavo, G.Kirkilas, F.Kolosauskas - už, K.Kryževičius nedalyvavo, K.Kubertavičius - už, A.Kubilius, J.Kubilius nedalyvavo, A.Kunčinas - už, E.Kunevičienė, K.Kuzminskas, V.Landsbergis, V.Lapė, T.Lideikis nedalyvavo, L.Linkevičius - už, J.Listavičiu nedalyvavo, V.Liutikas, A.Lozuraitis - už, R.Maciejkianecas, V.Mačiulis, S.Malkevičius nedalyvavo, R.Markauskas, N.Medvedevas - už, L.Milčius, G.Mincevičius, P.Miškinis, A.Navickas, J.Nekrošius nedalyvavo, A.Nesteckis - už, R.Ozolas, J.Pangonis, P.Papovas, A.Patackas, K.Paukštys nedalyvavo, G.Paviržis - už, S.Pečeliūnas nedalyvavo, V.Petkevičius - už, V.Petrauskas, V.Plečkaitis, A.Plokšto nedalyvavo, A.Pocius, J.Požėla, V.Pranevičius, M.Pronckus - už, A.Račas nedalyvavo, E.Raišuotis - už, A.Raškinis nedalyvavo, A.Ražauskas, A.Rudys, B.Rupeika - už, A.Sadkauskas, A.Sakalas, A.Salamakinas, A.Saudargas nedalyvavo, V.Saulis, Z.Semenovičius - už, K.Skrebys, K.Snežko nedalyvavo, M.Stakvilevičius - už, A.Stasiškis nedalyvavo, S.Šaltenis, I.Šiaulienė, Z.Šličytė nedalyvavo, V.Šumakaris - už, J.Tartilas nedalyvavo, A.Tauras - už, M.Treinys, P.Tupikas, K.Uoka, I.Uždavinys, G.Vagnorius, A.Vaišnoras, A.Vaižmužis nedalyvavo, V.Velikonis - už, J.Veselka nedalyvavo, M.Visakavičius, P.Vitkevičius - už, V.Zimnickas, E.Zingeris nedalyvavo, J.Žebrauskas - už, V.Žiemelis nedalyvavo. Balsavo 56. Vienas susilaikė. Nutarimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos priimtas.
2sesija10p svarstyti klausimai
Ir dar vieną sprendimą šiandien mes galime priimti, naudodamiesi gera situacija. Tai K.Jaskelevičiaus 16 klausimas. Nutarimo “Dėl nutarimo “Dėl Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo įsigaliojimo” 8 punkto papildymo” projektas. Prašome, gerbiamasis Jaskelevičiau.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra išdalintas šio nutarimo antrasis projektas, kuris parengtas atsižvelgus į Juridinio skyriaus išvadas. Šio projekto papildymo esmė yra tokia. Šiandien valstybinėse įmonėse ir valstybinėse akcinėse įmonėse yra susikaupę nepaprastai daug nereikalingų, nenaudojamų įrengimų, inventoriaus ir kitų pagrindinių priemonių, kurios gali būti panaudojamos kitur. Galiojo nemaža suvaržymų ir apribojimų, kurie draudė įmonėms šiuos įrengimus parduoti arba net ir nurašyti. Todėl siūloma tokia pataisa, nutarimo “Dėl turto pirminio privatizavimo įstatymo įsigaliojimo” papildymas, kad pagrindinės priemonės, išskyrus pasyviąją jų dalį, t.y. pastatus ir įrenginius, kurių likutinė vertė neviršija 20 tūkst. talonų, gali būti parduodamos arba nurašomos direktorių valdybos sprendimu. Jeigu pagrindinių priemonių likutinė vertė yra didesnė, jos parduodamos aukcionuose, o juose nepardavus likviduojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Parduodant pagrindines priemones numatomas toks apribojimas, kad negali būti sumažintas valstybinis ar valstybinis akcinės įmonės įstatinis kapitalas. Realizavus pagrindines priemones didesne kaina negu jų likutinė vertė, lėšų skirtumas paskirstomas proporcingai valstybiniam ir valstybiniam akciniam kapitalui pagal nominalų jų dydį. Padidinamas ne pelnas, o būtent įstatinis kapitalas. Tuo būdu mėginame išvengti galimo piktnaudžiavimo, kad įmonės parduos kai kuriuos įrengimus, norėdamos pasididinti savo pelną. Viskas vyktų įstatinio kapitalo sąskaita.
Šio nutarimo projektas buvo apsvarstytas Biudžeto ir finansų komitete, jam pritarta, šio nutarimo projekto iniciatorius yra Vyriausybė. Yra parengtas atitinkamas Vyriausybės nutarimo projektas, reglamentuojantis šią tvarką. Jis irgi komitete buvo išnagrinėtas, mes jam pritarėme. Todėl aš prašau šį nutarimo projektą įrašyti į darbų programą ir svarstyti įprasta tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra klausimų? Nematau. Ar sutinkam? Prašom tada balsuoti, kad įrašytume į darbų programą.
29 Seimo nariams balsavus už, klausimas dėl nutarimo “Dėl nutarimo “Dėl valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo įsigaliojimo” 8 punkto papildymo” įrašytas į darbotvarkę, išspręstas.
L.K.JASKELEVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Jaskelevičiau, galiu tiktai pasidžiaugti, kad šiandien mes labai našiai padirbėjome, priėmėme labai daug įstatymų ir nutarimų, pasistūmėjome spręsdami kitus klausimus.
B.V.RUPEIKA. Ar aš galiu pasakyti su jūsų mintimis susijusią repliką?
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Mums našiai bedirbant, vis dėlto kai kurie Seimo nariai savo deputato statuso suteiktas galimybes panaudoja nevisiškai gerais tikslais. Jie ima tiesiogiai vadovauti Lietuvos radijui ir dirbti Lietuvos radijo korespondentais. Išplėšdami iš rankų mikrofonus čia esantiems Vyriausybės studijos nariams, jie daro įvairias užuominas, mintis ir pareiškimus nesiskaitydami su priimtais tokio žurnalistinio veikimo principais ir etika. Tai labai liūdna, bet kontroliuokime save tvirčiau, kad ir vėlus metas, ir nesibraukime ten, kur ir be mūsų yra pakankamai specialistų ir pakankama drausmė.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet aš vis dėlto leisiu sau pasakyti, kad mes turime būti tikrai atsargesni sakydami visokias replikas ir epitetus, kas atsitiko gerbiamajam M.Visakavičiui.
Taigi, gerbiamieji kolegos, ar dar kas nori kokį pareiškimą padaryti? (Balsai salėje, negirdėti) Ne, negalime, mes turime spręsti šios dienos klausimus, negalime antradienio palengvinti.
Taigi, gerbiamieji kolegos, posėdis yra baigiamas. Linkiu jums gero savaitgalio. Frakcijų atstovų pasitarimas - pirmadienį 10 val. Kitas Seimo posėdis - antradienį 10 val.