Trečiasis posėdis
1993
m. kovo 16 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
Nutarimo "Dėl žemės ūkiui skirtų lėšų paskirstymo principų" projektas (pateikimas) |
|
5. |
|
|
6. |
Nutarimo "Dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko" projektas (pateikimas) |
|
7. |
Seimo narių pareiškimai:
A.V. Andriukaitis LSDP frakcijos pareiškimas
2sesija3p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo rytinį posėdį. Vakar ir šiandien frakcijų atstovų pasitarimuose mes, sakyčiau, išsamiai nagrinėjom tiek visos savaitės, tiek šios dienos darbotvarkes. Ir daugiau ar mažiau sutarėm, išskyrus vieną kitą ginčijamą klausimą. Tai aš dabar ir siūlysiu konkrečiai tuos ginčijamus klausimus aptarti ir dėl jų apsispręsti, įtraukiam ar neįtraukiam. O prieš tai siūlau registruotis. Mieli kolegos, registracija prasidėjo.
Salėje 93 Seimo nariai. Taigi iš eilės dėl savaitės darbotvarkės. Klaustukas šįryt buvo padėtas prie 7 punkto ir mes dėl jo turėsime pasitarti. Ir prie 12 punkto, bet ne tiek dėl paties punkto, kiek dėl papildomo klausimo, kurį teikė kolega R.Maciejkianecas ir kurio projektas jums yra išdalintas. Taigi iš eilės. Prašome du - už, du - prieš dėl įstatymo “Dėl likusio neprivatizuoto žemės ūkio įmonių turto” projekto. Prašom.
Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš tik norėčiau pasiūlyti. Labas rytas pirmiausia.
PIRMININKAS. Labas rytas.
E.KUNEVIČIENĖ. Norėčiau pasiūlyti, kad nagrinėjant šitą klausimą būtų atsižvelgta, jog daugelis žmonių, dirbę anksčiau kolūkiuose, bet dėl susidariusių aplinkybių išėję iš kolūkių arba atleisti iš darbo mažinant etatus, kitokiais būdais, negavo tų vadinamųjų baltų čekių, arba išmokų. Ir jų dabartiniu metu yra labai nemažai, ir jie pretenduotų į to turto dalį, vadinamojo kooperatinio, arba kolūkinio, turto dalį. Šitam pateiktam projekte visiškai apie tai nešnekama. O kalbama, kad jį reikia atiduoti veltui, neskirstant kitiems žmonėms, kuriems dabartiniu metu tikrai reikėtų tos dalies. Todėl prašyčiau į tą pasiūlymą atsižvelgti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Kunevičiene, aš labai atsiprašau. Jeigu aš teisingai supratau, jūs pradėjot nagrinėti įstatymo projekto turinį, bet iš principo jūs nieko prieš, kad būtų savaitės darbotvarkėje?
E.KUNEVIČIENĖ. Taip. Aš atsiprašau.
PIRMININKAS. Tai vienas už. Prašau toliau. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Aš taip pat pasisakau už ir manyčiau, kad šitą klausimą būtinai reikia išspręsti, nes motyvuoju tuo, kad tas likęs turtas baigiamas ištampyti, išdraskyti, kadangi jis yra niekieno. Na, o kai svarstysime įstatymo projektą, dėl ponios E.Kunevičienės aš turiu visiškai kitokią nuomonę ir aš tada pasisakysiu. Ačiū.
PIRMININKAS.Gerai, ačiū. Dabar, gerbiamieji kolegos, galima pasisakyti tiktai dviem prieš. Taip, tiktai prieš. Tai, matyt, gerbiamasis P.Papovas už, praleidžiam, gerbiamasis A.Ražauskas irgi už, praleidžiam, gerbiamasis V.Saulis irgi turbūt už, praleidžiam. Tada prašom kolega T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Aš noriu pasakyti, kad mes šitą projektą svarstėme Ekonomikos komitete ir nutarėme, kad jisai yra blogai parengtas ir neteiktinas svarstyti.
PIRMININKAS.Gerai. Jūs siūlote neįtraukti į savaitės darbotvarkę?
T.LIDEIKIS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar kas nori pasisakyti prieš? Kolega A.Ražauskas, kaip autorius, prieš? Prašom.
A.RAŽAUSKAS. Aš ne prieš, tačiau aš noriu patikslinti kai ką, jeigu galima.
PIRMININKAS. Prašau.
A.RAŽAUSKAS. Aš sutinku ir su gerbiamosios E.Kunevičienės, ir su kai kurių kitų pasakytom mintim. Tačiau klausimas toks, ar tą maždaug 20% likusio kolūkinio turto ir toliau paliekame tokioje nežinioj, kaip jis šiandien yra? Ar pradedam svarstyti tą įstatymą? Ir galbūt bus priimtini ne tik gerbiamosios E.Kunevičienės, bet ir Ekonomikos komiteto, ir kitų Seimo narių siūlymai ir nuomonės. Tuos siūlymus galima pateikti raštu ar žodžiu. Ir aš manau, kad jų likimas turėtų būti sprendžiamas Seime svarstymo metu.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pasiūlymų autorius nekeičia savo pozicijos.
Ir dar kolega S.Pečeliūnas, matyt, prieš.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš grynai reglamentiškai. Mes dabar sužinojom, kad Ekonomikos komitetas siūlo dar neteikti Seimui svarstyti, bet susirinkti atskirai ir išanalizuoti visas pastabas ir galbūt pataisyti projektą. Tai jeigu mes žiūrim reglamentiškai, gal sutaupytume laiko čia, salėje, o atliktume už salės ribų tai, ką galima atlikti. Tai aš manyčiau, nereikėtų forsuoti dėl darbotvarkės, o taip, kaip siūlo ir Ekonomikos komitetas, susirinkti dar atskirai, surinkti visas pastabas ir apibendrintą projektą pateikti Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū.
K.ANTANAVIČIUS. Ponas Juršėnai!
PIRMININKAS. Prašau. K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Kadangi kelis kartus buvo minėtas Ekonomikos komitetas... Iš tiesų Ekonomikos komitetas tokį sprendimą priėmė, tačiau aš manau, kad ponas A.Ražauskas teikia kitą projektą, negu tas pirmas buvo.
A.RAŽAUSKAS. ... prieš žemės ūkio įmonių...
K.ANTANAVIČIUS. Na, tai va, mes apie tai ir kalbėjom. Kad jeigu bus pateiktas kitas, tai mes už. Bet tas, kuris buvo pateiktas vakar... mes prieš tokį svarstymą. O kadangi keičiamas kitas, tai mes pritariam.
PIRMININKAS. Gerai. Žodžiu, aš manau, kad vis tiek, kadangi šitas dalykas bus nagrinėjamas šiek tiek vėliau, jeigu mes jau sutarsime dėl savaitės, t.y. ne šiandien, vadinasi, bus galima pasitikslinti. Kadangi pasiūlymų autoriai neatsiima savo pasiūlymų, aš siūlau balsuoti.
T.LIDEIKIS. Ponas Pirmininke, galima?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys T.Lideikis. Antrą kartą.
T.LIDEIKIS. Jeigu autoriai sako, kad teikia kitą projektą, tai mes turėtume jį gauti. Mes dabar nežinome, ką siūlome įtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimas iš principo yra aiškus ir jums, ir kitiems. Mes paliekam, jeigu sutarsime, savaitės darbotvarkėje, o paskui, kai prieisim prie dienos, tada jau spręsim kitaip. Taigi prašau balsuoti.
Kas už tai, kad 7 klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę, prašome balsuoti. Savaitės 7.
Už - 47, prieš - 16, susilaikė 11. Klausimas į savaitės darbotvarkę įtraukiamas.
Dabar, gerbiamieji kolegos, dėl 12a punkto, t.y. dėl nutarimo projekto, kuris vadinasi “Dėl pakartotinių rinkimų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą”. Šitas projektas įregistruotas kovo 15 d. ir visiems deputatams, man atrodo, buvo įteiktas. Dėl jo buvo klaustukas. Irgi prašau du - už, du - prieš. 12a, aš dar kartą sakau, tai yra papildomai siūloma įrašyti, šįryt frakcijų atstovų pasitarime buvo kalbama. R.Maciejkianecas. Prašome.
R.MACIEJKIANECAS. Kada buvo sumuojami paskutinių rinkimų į Vilniaus rajono savivaldybę rezultatai, su Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovais buvo sutarta ten, rajone, kad rinkimai bus 25 d., bet paskui data pasikeitė ir dabartiniu metu net negalima iškelti kandidatų, praleisti terminai. Mes siūlom surengti 25 d. dar ir dėl to, kad tą pačią dieną bus Visagine ir Šalčininkuose. Būtų gerai, kad ir Vilniaus rajone būtų tuo pačiu metu.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Eigirdas. Prašom.
A.EIGIRDAS. Man, deja, motyvai ne visai aiškūs. Gal ponas R.Maciejkianecas, jeigu bus šitas klausimas svarstomas, truputį paaiškins, kodėl dabar prireikė staiga visam Seimui priimti nutarimus dėl kažkokios vienos konkrečios datos. Ir man tiktai kelia nuostabą, kad tiek laiko mes skiriam tokiems paprastiems, elementariems dalykams, kuriuos turi spręsti Vyriausioji rinkimų komisija, o dabar būtent svarstysime nutarimą dėl to, ar balandžio 17 d., ar balandžio 25 d. daryti pakartotinius rinkimus į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą. Na, tai čia tikrai labai nerimta. Man jau gaila Seimo, kai ponas R.Maciejkianecas vis verčia daryti kažkokias išimtis, kažkokius ypatingus atvejus. Ir nerimtai atrodo, trumpai šnekant. Bent jau aš iš pono R.Maciejkianeco nelabai supratau, koks čia yra pagrindas, dėl ko čia reikia būtent šitą nutarimą priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Žodžiu, jūs prieš, taip? Ačiū.
Seimo narys J.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš iš viso nelabai suprantu, kas tenai ir kaip manipuliuojama dėl tų rinkimų. Tai įstatymą keisti, tai 50%. Gal sugalvosim 10%, užteks, kad du ateis, galų gale Seime galėsim nubalsuoti. Reikėtų taip padaryti. Išsiaiškinti. Ko ten norima, ir kas ten dėl tų rinkimų galų gale negerai. Jeigu žmonės neateina ar kas nors, tai yra kažkokia priežastis. Ir tada galima svarstyti. Aš prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi du - prieš, vienas - už. Daugiau nematau norinčių pasisakyti. Sprendžiam balsavimu. Ar įtraukiam į savaitės darbotvarkę klausimą dėl pakartotinių rinkimų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą? Kas už, prašom balsuoti, kas prieš, taip pat.
54 - už, 22 - prieš ir 5 susilaikė. Klausimas yra įtrauktas į savaitės darbotvarkę.
Daugiau ginčytinų klausimų nebuvo. Prašau balsuoti, ar gal kas nori pasisakyti dėl visos darbotvarkės, ar negaišim laiko? Ačiū.
Taigi kas už tai, kad būtų patvirtinta visa savaitės darbotvarkė? Visa ta, kuri yra čia surašyta, jūs turit, įskaitant 12a punktą. Prašom balsuoti.
53 - už, 10 - prieš, 17 susilaikė. Nepakankamai balsavo žmonių? Na, prašau, galim pakartoti. Prašau. Tai dar sykį registruojamės, prašom. Prašom, papildoma registracija.
Salėje lygiai 100 Seimo narių. Taigi kas už tai, kad būtų patvirtinta šios savaitės darbotvarkė, prašome balsuoti.
Už - 52, prieš - 12 ir 21 susilaikė. Taigi darbotvarkė patvirtinta.
2sesija3p svarstyti klausimai
Dabar dėl šios dienos darbotvarkės. Čia po rytinio pasitarimo yra tokie pasikeitimai arba tokie klaustukai. 11, 12 klausimą dėl muitinių reikalų siūloma iš šios dienos darbotvarkės išbraukti ir tada papildyti rezervinius. Bet prie rezervinių dar prieisim.
Prašau. Taigi yra klaustukas dėl 13 klausimo. Kai kurie Seimo nariai aiškino, kad čia lyg Užsienio reikalų komitetas dar savo pozicijos nepareiškė. Tai turėsim pasikeisti mintimis, ar paliekam šios dienos darbotvarkėje. Iš rezervinių klausimų siūloma 14 išbraukti, perkelti į ketvirtadienį. Ir prie 17 punkto prirašyti 12a savaitės darbotvarkės punktą, t.y. dėl pakartotinių rinkimų, ką mes jau nubalsavom. Štai yra tokie patikslinimai.
Dabar prašau dėl 13 punkto. Du - už, du - prieš. Už tai, kad nagrinėtume šiandien arba nukeltume ketvirtadieniui. Prašom. 13 punktas, t.y. pareiškimo “Dėl Rusijos ketinimų kištis į Lietuvos reikalus” projektas. Seimo narys J.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Aš nieko nespaudžiau.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Tada, gerbiamieji kolegos, ištrinu, prašom registruotis iš naujo.
K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Man išties truputį keista, kad iš LDDP frakcijos pusės yra taip stipriai blokuojamas šis pareiškimas. Jame yra viso labo 4 esminiai dalykai. Pirmas, tai...
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gal nenagrinėkim esmės. Ar jūs už tai, kad būtų šiandien nagrinėjama, ar kad nebūtų nagrinėjama?
K.SKREBYS. Taip, aš už tai, kad būtų nagrinėjama šiandien ir štai dėl ko.
PIRMININKAS. Prašom.
K.SKREBYS. Jeigu mūsų Seimo didžioji frakcija sutinka, kad Rusijos kariškiai a priori gali dalyvauti Baltijos valstybėse projektuojamuose kažkokiuose kariniuose konfliktuose, jeigu LDDP frakcijai yra priimtina, kad Rusija skirsto užsienį į tolimąjį ir artimąjį ir teikia politinį turinį šioms sąvokoms, jeigu LDDP frakcija pripažįsta Rusijos amžinas teises veržtis į Baltijos jūrą ir jeigu LDDP frakcija sutinka Rusijai suteikti Jungtinių Tautų mandatą jėga palaikyti taiką ir stabilumą, tada, be jokios abejonės, šito pareiškimo svarstyti nereikia. Bet tada mes sau pasiliekam teisę apie tai šnekėti garsiai ir šnekėti Lietuvos žmonėms.
PIRMININKAS. Taigi jūs už tai, kad 13 klausimas darbotvarkėje būtų?
K.SKREBYS. Taip.
PIRMININKAS. Kolega N.Germanas. Prašom.
N.GERMANAS. Aš norėčiau pasiūlyti gerbiamiesiems kolegoms visų pirma pasiskaityti tuos dokumentus, apie kuriuos jie kalba, kadangi tų terminų (aš antrą kartą kartoju) ten nėra ir prieš kalbant būtų gerai nors pasiskaityti, pasižiūrėti, apie ką jie kalba. Antra, aš norėčiau pasakyti, kad vakar Užsienio reikalų komitetas svarstė ir nutarė šitą pareiškimą apsvarstyti trečiadienį ir tada, jeigu bus pritarta, kaip ir buvo Seimo pavesta, ketvirtadienį pateikti Seimo posėdžiui.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs už tai, kad šiandien nebūtų...
N.GERMANAS. Aš už tai, kad šiandien nesvarstytume, o paliktume tą klausimą svarstyti komitete trečiadienį.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Rusijos reakcijai po jų tarybos deputatų suvažiavimo labai reikia naujų argumentų prieš B.Jelciną ir jo komandą. Na, aš manau, imdamiesi tokios veiklos, mes duotume vieną iš tokių argumentų jiems.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rupeika, jūs už tai, kad šiandien šitas klausimas būtų nagrinėjamas, ar ne? Ne. Aišku. Tai dabar gali tiktai pasisakyti vienas Seimo narys, kuris yra už šio klausimo nagrinėjimą. Gerbiamasis A.Gricius turbūt prieš? Atsiprašau, jeigu prieš, tai žodis jums nesuteikiamas. Tada viskas aišku - du už, du prieš. Prašau. Minutėlę. Čia kažkas ne taip. Prašom paspausti. A.Gricius. Prašom.
A.GRICIUS. Aš norėčiau atkreipti Seimo dėmesį, kad tikrai Rusijos deputatų suvažiavimo metu nuskambėjo gana įtartinos kalbos, kurios tam tikra prasme yra pavojingos ir Baltijos valstybėms, ir Lietuvai. Ir susipažinus su generolo Radionovo pasisakymu, nežinau, ar visi Seimo nariai yra susipažinę, jis tikrai skamba gana keistai. Todėl aš manau, kad reaguodami į tuos įvykius, kurie vyko Rusijos deputatų suvažiavime, ir į tą konfrontaciją, kuri yra iškilusi tarp B.Jelcino ir, na, sakykim, suvažiavimo daugumos, mes turėtume išsakyti gana pamatuotą ir apgalvotą nuomonę, išreikšdami savo poziciją. Tai yra padarę ir daugelio pasaulio valstybių politiniai veikėjai. Tačiau, kaip minėjo gerbiamasis N.Germanas, mes manome, kad šitą klausimą reikia pasverti, mes rytoj jį svarstysim Užsienio reikalų komitete ir aš pasisakau, kad ketvirtadienį šis klausimas būtų svarstomas.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Griciau. Aš be reikalo tamstai suteikiau žodį. Įspėjimas, teisingai. Taigi dabar gali pasisakyti tiktai tas, kas pasisako už. Vadinasi, matyt, gerbiamasis Z.Adomaitis, gerbiamasis N.Medvedevas, gerbiamasis L.Linkevičius, gerbiamasis A.Albertynas, visi yra... Ne? Prašau, tada dovanokit. Minutėlę, minutėlę. Prašom nešūkauti. Gerbiamasis N.Medvedevas. Prašom.
N.MEDVEDEVAS. Aš manau, kad šis klausimas yra itin svarbus ir todėl nematau, dėl ko galėtume šiandien jo nesvarstyti. Tačiau priimti sprendimą, aš manyčiau, dar reikėtų palaukti. Šiandien reikėtų leisti išsakyti kuo daugiau nuomonių.
PIRMININKAS.Žodžiu, jūs pasisakot už nagrinėjimą šiandien.
N.MEDVEDEVAS. Taip, kad šiandien būtų nagrinėjama.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Taigi du kolegos pasisako už, du - prieš.
A.VAIŠNORAS. Galima repliką?
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau pasakyti vieną dalyką, kad kartais, ypač Rusijos atžvilgiu, mes priimam labai reikalingus dokumentus labai pavėluotai. Aš manau, kad vis dėlto turėtume tai daryti laiku. Jau šitas pareiškimas yra pavėluotas.
PIRMININKAS. Aišku. Taigi kas už tai, kad 13 punktas būtų paliktas darbotvarkėje taip, kaip užrašyta, tas spaudžia mygtuką “už”. Prašau, du - prieš, du - už. Reglamentas yra Reglamentas. Prašom, kolegos, nesiginčyti. Taigi kas už tai, kad 13 punktas liktų šios dienos darbotvarkėje, tas spaudžia mygtuką “už”, o kas prieš, t.y. už tai, kad būtų nagrinėjama ketvirtadienį, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Prašom pradėti balsuoti. 41 - už, 47 - prieš, 3 susilaikė. Paprašysim mūsų specialistą, kad jums pateiktų sąrašą. Taigi dabar, gerbiamieji kolegos, dėl 17a likimo. Į savaitės darbotvarkę mes įrašėme punktą dėl pakartotinių rinkimų ir čia siūloma į rezervą įrašyti prie 17 punkto klausimą “Dėl pakartotinių rinkimų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą”. Ar reikia dar kartą pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ar galim iškart balsuoti? Tai prašom iškart balsuoti. Kas už tai, kad savaitės darbotvarkėje būtų 17a punktas “Dėl pakartotinių rinkimų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą”? Atsiprašau, sustabdau. Jūs norit pasisakyti? Prašom tada. Du - už, du - prieš. Prašom paspausti. Kolega A.Eigirdas. Prašom.
A.EIGIRDAS. Na, gal būtų buvę geriau, jeigu ponas R.Maciejkianecas būtų pirmasis šį kartą šnekėjęs, bet man vis tiek neaišku, kam reikalingas šitas nutarimas. Tiesą pasakius, tai yra visiškai atskiras nutarimas ir nebūtina jį daryti 17a ar 17b. 17 klausimas yra visiškai atskiras. O tai, kad jis abejotinas, tai čia kitas dalykas. Tai yra visiškai atskiras klausimas ir kol kas aš netgi nesupratau, dėl ko jis apskritai reikalingas, kad reikėtų Seime jį svarstyti.
PIRMININKAS. Gerai, dėl formalaus dalyko aš iškart pasitaisau. Tegul bus 18 punktas be jokių “a”. O dabar kolega R.Maciejkianecas. Prašom.
R.MACIEJKIANECAS. Aš tik norėčiau paaiškinti, kad be šitų pakeitimų partijos ir judėjimai negalės iškelti kandidatų į deputatus. O kas dėl turinio, tai kada bus svarstoma, paaiškinsim.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi jau pakankamai pasisakyta. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad 18 punktu tarp rezervinių klausimų, jeigu atsiras laiko, būtų įrašytas punktas “Dėl pakartotinių rinkimų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą”? Prašom balsuoti. Už - 54, prieš - 27, 4 susilaikė. Klausimas į darbotvarkę įrašomas. Taigi dabar yra tokia patikslinta darbotvarkė: išbraukti 11, 12 punktai, iš rezervinių išbrauktas 14 punktas ir prisidėjo 18 punktas, dėl kurio mes ką tik balsavom.
Dabar prašau balsuoti už visą darbotvarkę. Kas už tai, kad šios dienos darbotvarkė su mano jau minėtais patikslinimais būtų patvirtinta, prašom balsuoti. Už - 59, prieš - 17 ir 12 susilaikė. Darbotvarkė patvirtinta.
2sesija3p svarstyti klausimai
Taigi, gerbiamieji kolegos, pradedam nagrinėti antrąjį darbotvarkės punktą - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo” projektą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį J.Bernatonį. Primenu, kad tai yra pirmasis ir antrasis nagrinėjimai, kadangi skubesne tvarka nagrinėjame. Tam skiriama 40 minučių. Prašom.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šio įstatymo projekto pateikimo metu daugiau dėmesio skyriau jo tikslingumui bei koncepcijai, kadangi daugelis pritarė jo svarstymui skubesne tvarka. Tai rodo, kad dėl projekto reikalingumo neiškilo didesnių abejonių. Todėl pradedant pirmąjį ir antrąjį svarstymą, norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į pagrindines projekto nuostatas bei principus.
Jums pateikiamas antrasis, patobulintas įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo” projektas, atsižvelgus į Seimo Juridinio skyriaus išvadas bei kai kurių Seimo narių pastabas. Trumpai apžvelgsiu pagrindines šio projekto nuostatas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 ir kitais straipsniais siūloma žodį “deputatas” pakeisti “Seimo nariu”. Taip pat remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsniu siūloma sąvoką “visuomeninis politinis judėjimas” pakeisti į “politinę organizaciją”. Juolab įstatymo 30 straipsnyje jau buvo nurodyta, kad kandidatus į Seimo narius turi teisę kelti visuomeniniai politiniai judėjimai, kurių veikiantys įstatai su nuoroda į politinį organizacijos pobūdį. Galima teigti, kad politinio pobūdžio organizacija nedaug kuo skiriasi nuo politinės organizacijos. Siūloma pataisyti, kad rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 500 rinkėjų. Tai buvo numatyta Prezidento rinkimų įstatyme ir tai padėjo išsaugoti tradiciškai susiklosčiusias rinkimų apylinkes.
Siūlomas 10 straipsnio papildymas nėra nauja norma. Ji tiesiog perkelta iš įstatymo 11 straipsnio, kuris suformuluotas kitaip. Apskritai daugelis siūlomų pakeitimų, matyt, nesukels aštresnės diskusijos, nes jie kalba daugiau apie rinkimų organizavimo nei politinius klausimus. Be to, siekiant suvienodinti visų rinkimų įstatymus, projekto autoriai siūlo nemažai praktikoje pasiteisinusių nuostatų iš Prezidento rinkimų įstatymo. Kadangi svarstant tą įstatymą, daugelis Seimo narių joms pritarė, todėl tikimės, jog ir šiandien nebus daug abejonių dėl projekte teikiamų pakeitimų.
11 straipsnyje siūloma Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo tvarka, analogiška Prezidento rinkimų komisijos formavimui. Tiesa, čia dar siūloma nauja nuostata straipsnio 8 dalyje, kad visais atvejais asmenys, paskirti į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatų, turi sudaryti daugiau kaip pusę komisijos narių. Numatyta, kaip ši nuostata įgyvendinama.
12 straipsnyje vienoje vietoje išdėstomi visi Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai. Dabartiniame įstatyme 12 straipsnyje numatyti tik įgaliojimai, išvardyti 4, 5, 7, 11 punktuose. Taip pat analogiškai Prezidento rinkimų įstatymui 12 straipsnyje nurodoma, kad Vyriausioji rinkimų komisija negali aiškinti šio įstatymo nuostatų.
13 ir 14 straipsniuose siūloma analogiška Prezidento rinkimų įstatymui apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų sudarymo tvarka. Tik apygardų komisijų sudarymas papildytas nauja norma, kad visais atvejais asmenys, paskirti į apygardų rinkimų komisijas iš teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatų, turi sudaryti ne mažiau kaip vieną trečdalį komisijos narių. Siūlomuose 131 ir 141 straipsniuose aiškiai suformuluoti apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų įgaliojimai.
15 straipsnyje “Rinkimų komisijų darbo organizavimas” taip pat siūloma keletas praktikoje pasiteisinusių nuostatų iš Prezidento rinkimų įstatymo. Tai rinkimų komisijų kvorumą pakeisti iš dviejų trečdalių į tris penktadalius, apibrėžti, kad niekas neturi teisės rengti neviešų rinkimų komisijų posėdžių, o Seimo rinkimuose tokių bandymų būta, taip pat griežtai apibrėžta, kad komisijų nariai negali dalyvauti rinkimų agitacijoje. Įstatyme buvo nurodyta, kad tik atliekant savo pareigas komisijoje. Todėl buvo daug ginčų, kada tas pareigas atlieka, o kada neatlieka, pavyzdžiui, laisvu nuo darbo komisijoje metu.
16 straipsnyje patikslintas skundų dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos, pabrėžiu, iki balsavimo pabaigos, o 15 straipsnio patikslinime nurodyta, kad pasibaigus balsavimui rinkimų komisijos gali priimti sprendimus tik dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo. 16 straipsnio patikslinimas yra būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 ir 106 straipsniais bei konstitucinio įstatymo 77 straipsniu. Pasibaigus balsavimui, Konstitucinis Teismas tiria ir vertina Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundą dėl rinkimų įstatymų pažeidimų. Dabar galiojančiame įstatyme tai priskiriama Aukščiausiajam Teismui, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
43 straipsnyje siūloma išbraukti draudimą skelbti sociologinių tyrimų rezultatus, t.y. kandidatų į Seimo narius bei kandidatų sąrašų reitingus.
52 straipsnyje siūloma išbraukti praktikoje nepasiteisinusią normą, kad balsavimo pažymėjimų dublikatai neišduodami rinkimų dieną.
Patikslintas 54 straipsnis. Seimo rinkimų įstatyme nurodyta, kad balsavimo patalpoje negalima rengti jokių kitų politinių akcijų. Tačiau politinių akcijų sąvoką apylinkių komisijos traktavo labai įvairiai. Todėl projekte siūloma patikslinti, kad balsavimo patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą.
Taip pat analogiškai Prezidento rinkimų įstatymui 55 straipsnyje patikslinta balsavimo pradžia, 56 - rinkėjo asmenybės nustatymas, 58 ir 65 straipsniuose - balsavimo paštu tvarka, o 67 straipsnyje, taip pat analogiškai Prezidento rinkimų įstatymui, patikslinta balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje ir balsavusiųjų rinkėjų apskaitos tvarka.
Projekte papildomai siūlomas straipsnis - 671 dėl balsavusiųjų paštu rinkėjų apskaitos ir balsų skaičiavimo, nes jį siūloma vykdyti apylinkių rinkimų komisijose.
Suderinus su kitais straipsniais, 68 straipsnyje siūlomi balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje protokolų pakeitimai, o 74 straipsnyje - apygardos rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolų pakeitimai. Žinoma, jie sudėtingesni nei Prezidento rinkimuose dėl galiojančios mišrios Seimo rinkimų sistemos ypatumų.
Dėl anksčiau paminėtų priežasčių siūloma papildyti įstatymą 781 straipsniu. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui, dar kartą pabrėžiu - pasibaigus balsavimui. Beje, čia suformuluota norma, jog apygardos bei Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ar negaliojančius biuletenius, surašo atitinkamą papildomą balsų skaičiavimo protokolą. T.y. nedaromi taisymai pirminiuose balsų skaičiavimo protokoluose.
Noriu atkreipti dėmesį, kad jau projekto pateikimo metu diskusiją sukėlė 781 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatyta procedūra, tačiau ji atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio penktąją dalį, Konstitucinio Teismo išvados dėl Seimo rinkimų gali prašyti tik Seimas ir Respublikos Prezidentas.
106 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta teise kreiptis į Konstitucinį Teismą Vyriausybei, vienam penktadaliui Seimo narių ar teismams šiuo atveju negalima pasiremti, nes tai taikoma tik dėl aktų, nurodytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio pirmoji dalis išdėstyta taip: “Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.”
Taip pat siūloma įstatymą papildyti 782 straipsniu, kuriame iš esmės išdėstytos Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnio nuostatos, taip pat apibrėžiama, kokius sprendimus gali priimti Seimas, gavęs Konstitucinio Teismo išvadą, kad šiurkščiai pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas, ir tai turėjo įtakos rinkimų rezultatams.
Dėkoju Seimo nariams už dėmesį. Tikimės jūsų pastabų ir konstruktyvių pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys R.Maciejkianecas.
R.MACIEJKIANECAS. Vakar dirbo mūsų komisija, vadovaujama Seimo nario K.Gaškos, ir iškilo mums keletas pasiūlymų dėl šito įstatymo keitimo. Ir dabar mes nesuspėjom praktiškai visų šitų klausimų iki galo aptarti. Tai aš prašyčiau, kad šito įstatymo svarstyme būtų padaryta pertrauka. Ir tuo metu mes galėtume suderinti su pranešėju...
PIRMININKAS. Kiek minučių?
R.MACIEJKIANECAS.Na, kiek, porą klausimų praleiskime ir vėl galima grįžti prie šito klausimo...
PIRMININKAS. Gerai, 10 minučių. Ačiū, gerbiamasis Bernatoni. Dabar yra piketo atstovai. Gerbiamieji kolegos, J.Stašaitis, Vilniaus rajono tarybos deputatas, norėtų pasisakyti piketo, esančio prie mūsų rūmų, vardu. Aš manau, kad galim sutikti šitos pertraukos sąskaita. Prašom, gerbiamasis Stašaiti.
J.STAŠAITIS. Piketo, įvykusio 1993 m. kovo 16 d. Vilniuje, prie Seimo rūmų, rezoliucija.
“Lietuvos Respublikos Seimui.
Nuo 1988 metų autonomininkų reikalavimai keitėsi. Lenkų ir rusų kalbų vartojimas greta valstybinės kalbos; SSRS įstatymų viršenybė prieš Lietuvos Respublikos įstatymus; Vilniaus apylinkių lenkų suvienijimas į vieną atskirtį su savo statutu, kalba, maršalka, vėliava ir t.t.; nauji, kuo greitesni teisėtai paleistų Vilniaus, Šalčininkų rajonų savivaldybių tarybų rinkimai; pakartotinių rinkimų nukėlimas mėnesių vėliau - į Prezidento rinkimus, ką mes laikome Konstitucijos pažeidimu. Antrasis Savivaldybių rinkimų įstatymo pataisos projektas. Žemesniųjų rinkimų komisijų paleidimai, 50% rinkėjų barjero netaikymas ir t.t. Taip pat laikome Konstitucijos pažeidimu. Seimo Lenkų frakcijos vadovaujama Lenkų sąjunga Lietuvoje dirbtinai mažino rinkėjų skaičių. Rinkimų dieną agitavo ir prievarta autobusais vežė balsuoti net neturinčius pilietybės, darė didelį spaudimą apygardų, rajonų ir Vyriausiajai rinkimų komisijai, trukdydama joms dirbti. Rezultatus galima gauti rajono rinkimų taryboje. Mes prašome, kad jai būtų palikta teisė baigti tų rinkimų etapą ir kad įgaliotinis dirbtų tol, kol bus išrinktas naujas viršininkas.
Lietuvos Respublikos įstatymai negali būti rašomi vien Vilniaus rajonui. Antikonstitucinės koordinacinės tarybos lenkų teritorinei autonomijai kurti prezidiumo narys R.Maciejkianecas, 1990 m. kovo 11 d. susilaikęs balsuojant už Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir Seime neteisingai prisiekęs ginti valstybės nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą, daug kartų Tėvynę šmeižęs Lenkijoje ir t.t., neturi moralinės ir juridinės teisės kalbėti visų tautinių mažumų ir Lietuvos piliečių vardu.
Rinkimus pralaimėjusi organizacija kartais atsistatydina, bet rinkimų įstatymai ir komisijos nekeičiami rinkimams nepasibaigus. Mes puikiai prisimename tuos laikus, kai buvo organizuojama autonomija. Ir tada lietuviams teko kentėti nuo mažumos. Dabar mes taip pat esame susirūpinę, ar lietuviams vėl neteks kentėti nuo mažumų. Signalų jau yra. Įvairiai kaltinama, labai stipriai atakuojama Vilniaus švietimo skyriaus vedėja Sabienė. Toliau tikimės dar griežtesnių priemonių prieš tautines mažumas Vilniaus krašte.
Reikalaujame, kad Seimas nekeistų įstatymų, o elgtųsi pagal Konstituciją ir balsavimai būtų organizuoti nustatyta teisine tvarka.”
Dėl sutarties su Lenkija.
PIRMININKAS.Dovanokit, gal tiesiai į mikrofoną. Prašom, gerbiamasis...
J.STAŠAITIS. Dėl sutarties su Lenkija norime pasakyti, kad reikia labai apgalvoti, viešai apsvarstyti ir tik tada pasirašyti. Ir joje aiškiai ir tiesiai pabrėžti, kad Vilniaus krašto ir Vilniaus miesto Želigovskio aneksija buvo nusikaltimas tarptautinei teisei, lygiavertis Molotovo-Ribentropo paktui. Kad šitai būtų įrašyta į sutartį.
Taip pat reikia rimtesnių apsvarstymų ir dėl kitų... Nepasirašykime lengvai šios sutarties, kaip kartais tas sutartis pasirašydavo mūsų buvę kunigaikščiai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū tamstai, prašom tekstą palikti. Ačiū. Dabar iki pertraukos pabaigos dar mes turime keletą minučių. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Listavičių. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Esu įpareigotas perskaityti genocido aukoms paminėti mitingo, įvykusio prie buvusių KGB rūmų š.m. kovo 11 d., rezoliuciją.
“Mes, buvę Lietuvos politiniai kaliniai, tremtiniai, rezistentai ir kiti Lietuvos gyventojai, genocido aukoms paminėti mitingo dalyviai, Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo dieną su susirūpinimu stebime vykdomą neokomunistų ir buvusios nomenklatūros ekonomikos reformų, išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo stabdymą ir ribojimą, sudėtų aukų ant Lietuvos nepriklausomybės aukuro užmarštį, desovietizacijos proceso ignoravimą, buvusių kolaborantų ir aktyvių genocido vykdytojų talkininkų apdovanojimą, Lietuvos žmonių dvasinį bei fizinį skurdinimą ir dezinformaciją, KGB archyvų tvarkymo ir Valstybinio Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro kūrimo vilkinimą.
Reikalaujame iš Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo daugumos ir Vyriausybės:
1. Pareikalauti iš Rusijos visiško Lietuvai padarytų okupacijos nuostolių atlyginimo.
2. Užtikrinti okupacinės kariuomenės iš Lietuvos išvedimą pagal patvirtintus grafikus.
3. Vykdyti politiką, užtikrinančią Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atstatymo ir įtvirtinimo tęstinumą.
4. Rinkti Lietuvos žmonių genocidą patvirtinančius dokumentus ir teisti jų vykdytojus.
5. Išsaugoti būsimoms kartoms Lietuvos žmonių kančių ir naikinimo liudininkus - KGB archyvus.
6. Atsiriboti nuo buvusių KGB darbuotojų, nomenklatūrininkų paslaugų ir neskirti jų į atsakingas pareigas.
7. Sudaryti sąlygas tvarkyti KGB archyvus ir kurti Valstybinį Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centrą.
8. Įsiklausyti į politinių kalinių bei Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos sprendimus buvusio kolaboravimo, rezistencijos istorinės atminties išsaugojimo klausimais.
Mitingo įgalioti - A.Stasiškis, B.Gajauskas, J.Listavičius, Žukas. Vilnius, 1993 m. kovo 11 d.” Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Listavičiau. Taigi numatytas pertraukos laikas baigėsi, vėl kviečiu į tribūną Seimo narį J.Bernatonį.
Aš labai atsiprašau, atrodo, Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
A.KUNČINAS. LDDP frakcijos vardu prašau padaryti šito klausimo nagrinėjimo 5 min. pertrauką, kad mes galėtume patikslinti kai kuriuos momentus.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom tikslinti tuos momentus. O aš per tą laiką - porą skelbimų.
P.GINIOTAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš norėjau LDDP frakcijos atstovo paklausti, ar jie daug tų tikslinimų turi, nes ir aš jų turiu labai nemažai. Gal galėčiau prisijungti ir pratęsti tą laiką?
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymas buvo 5 minutės. Negirdžiu reagavimo į šitą siūlymą. Taigi tamstos siūlymas šiuo momentu nenagrinėtinas viešai. Galite neoficialiai su gerbiamuoju A.Kunčinu ir su gerbiamuoju J.Karosu pasitarti.
Taigi skelbimas, gerbiamieji kolegos, yra toks. Prašome Seimo narius, kurie šiandien turi pasus (ne diplomatinius, bet kitus pasus), užeiti į mūsų Kadrų skyrių. Šitiems, kurie turi pasus ir kurie užeis į Kadrų skyrių, bus išduoti Socialinio draudimo pažymėjimai vietoj tų buvusių darbo knygelių. O Seimo nariai, kurie šiandien neturi pasų, turėtų rytoj arba poryt juos atsinešt ir taip pat aplankyti Kadrų skyrių. Ar skelbimų skyrius aiškus? (Balsai salėje) Tai aš matau, kad čia šitas skelbimas sukėlė tam tikrų minčių, vadinasi, kas iš tikrųjų turite pasus, per pirmąją arba pietų pertrauką tikrai prašome apsilankyti Kadrų skyriuje, o kas neturite, tai turėsite susiieškoti. Ir jeigu nespėsite šiandien ar rytoj, tai, žinoma, tada po sekmadienio - ką jau darysi.
Dar yra kelios minutės. Kad mes, gerbiamieji kolegos, neužmirštume vieno labai svarbaus dalyko, aš jį priminsiu. Vis dėlto, nepaisydami vienokių ar kitokių pastabų per radiją, televiziją ar spaudoje, mes, Seimo nariai, t.y. ir aš, bet, deja, ir kiti, tebedarome visokias klaidas viešai kalbėdami, taigi ir iš šitų tribūnų ar iš savo vietų. Dabar aš norėčiau kai kurias dažnesnes klaidas jums visiems pasakyti. Gal nors vienos kitos atsikratysime. Tai vis tiek jau bus lengviau ir mums, ir lietuvių kalbai. O šitos pastabos yra surašytos mūsų mielos pagalbininkės R.Pupkytės, t.y. Valstybinės kalbos inspektorės ir vyr.inspektorės.
Kirčiavimo klaidos. Mes dar turime 3 minutes, gerbiamieji kolegos, ir aš užimu pauzę. Sakoma sAvininkas, o reikėtų sakyti savinINkas. Šitaip sako ir tie, kurie yra dabar savininkai, ir kurie bus. Sakoma komItetai, o reikia sakyti komitEtai. PrOjektas, o reikia sakyti - projEktas, ne Objektas, o objEktas, ne dokUmentai, sakysim, pasas, o dokumEntai. Ne prOduktai - ar žemės ūkio, ar kokie kitokie, o prodUktai (aš kaip tik žiūriu į tą Seimo narį, kuris šitaip dažnai sako), ne kOmplektas, o komplEktas (irgi tas pats Seimo narys). Ne mOmentas, o momEntas (čia jau kitas Seimo narys). Ne klausimAI, kad juos kur galas griebtų! O klAusimai, klAusimai! Ne bIUdžetas, o biudžEtas, ne parAgrafas, o paragrAfas, ne departAmentas, o departamEntas, ne prOcesas, o procEsas (čia jau kitoj pusėj taip sakantys), procEsas turi būti, ne automObilis, o automobIlis, ne tarptaUtinis, o tarptautInis.
Dabar kai kurios kitos klaidos. Ne kokie tai, o kažkokie ir ne kažkoks tai, o kažkoks. Deja, labai didelė klaida ir ji vis dar pasitaiko - tai sakymas taip vadinamas arba taip vadinami vadinamasis (įvardžiuotinis). Ne eilė papildymų, o keletas arba daug papildymų. Ir, žinoma, ne liaudies ūkis randasi sunkioje padėtyje, o yra sunkioje padėtyje. Ne sekančią savaitę, o kitą savaitę. Ir ne penkis metus, o penkerius, penkerius, ketverius ir t.t. Štai tokios yra gerbiamosios R.Pupkytės pastabos. Gerbiamieji kolegos, aš čia pavardžių nei Seimo narių, nei ministrų neminėjau, bet, kaip matot, klaidų pakanka. Štai visas storas aplankas su klaidom. (Balsai salėje) Teisingai, galima bus šitai padaryt, čia gera pastaba, aš į šitai atsižvelgiu.
Taigi pertrauka baigėsi. Dabar, gerbiamieji kolegos, kadangi mes nagrinėjame skubesne tvarka, tai klausimų pranešėjui nebus, nors jis ir eina į tribūną. Aš siūlau jam dabar jau sustoti. Jis, atrodo, savo pranešimą yra baigęs. Dabar, kolegos, prašom pasisakyti. Bet pagal skubesnės įstatymų priėmimo tvarkos nuostatas mes turime susitarti, ar apribojam diskusijas, t.y. diskutuojančių skaičių, ar apribojam kalbėjimo laiką. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS.Aš norėčiau sužinoti, kodėl klausimų nėra, tarytum pagal Reglamentą mes tokią teisę turime.
PIRMININKAS. Šitas per pateikimą. Prašom klausimus formuluoti pasisakymų metu, ir paskui pranešėjas atsakys.
BALSAS IŠ SALĖS. Tai, kad neleidot klausti.
PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti ir nekalbėti iš vietos. Tai reikėjo daryti pateikimo metu. Ir jis buvo klausinėjamas.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Pateikimas juk buvo anksčiau. Gerbiamasis Landsbergi, prašom nešnekėti iš vietos. (Balsai salėje) Tai tada bus sutrumpintos diskusijos. Kolegos, kaip norit. Mes turim susitarti. Yra skubesnė visų atitinkama dauguma nubalsuota tvarka ir kaip norit - arba klausinėjam, bet tada diskusijoms mažiau laiko liks, arba neklausinėjam, o diskutuojam ir savo klausimus atitinkamai formuluojam, ir bus tas pats efektas.
Prašom. Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, praeitą vasarą mes taip pat skubėdami priėmėme Seimo rinkimų įstatymą. Padarėme daug spragų, dėl kurių šiandieną tiek daug neaiškumų ir tokių nedėkingų situacijų, kurių negalime niekaip išspręsti. Šiandien vėl yra skubinama ir bandoma kuo greičiau priimti Seimo rinkimų įstatymo papildymus ir pakeitimus. Aš prašyčiau vis dėlto bent šiandieną leisti pasakyti savo pasiūlymus ir neriboti pasisakymo diskusijose laiko.
PIRMININKAS. Prašau. Yra taip siūloma. Aš dar kartą sakau, reglamentinis reikalavimas yra labai paprastas - arba apribojame pasisakančiųjų skaičių, arba apribojame pasisakymo laiką. Tai prašom, kolegos, pasisakyti nuo šoninių mikrofonų. Gerbiamasis P.Giniotas pasiūlė nieko neriboti. Mes dar turime gerą pusvalandį. Prašom. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Siūlyčiau apriboti nagrinėjimo laiką ir, baigus nagrinėti, užbaigti diskusijas. Siūlyčiau pusę valandos ar kiek čia mes...
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, siūloma, kad kalbėtume po 5 min. iki 11.30 val. Jeigu bus dar labai norinčių pasisakyti, tai tada skirsime laiko šiek tiek po pertraukos, po kadrų klausimų. Ar sutinkam su tuo? Vytautas Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Ačiū už galimybę paklausti. Man nėra aišku, ar šitas įstatymas yra priimamas būsimiems Seimo rinkimams ir ar jau numatomi būsimi Seimo rinkimai. Ar šitas įstatymas galios atgal? Ir, pavyzdžiui, padaryti kokie nors pakeitimai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje pagal šitą įstatymą leisti tai komisijai spręsti ir apie buvusius rinkimus.
PIRMININKAS. Aš galiu atsakyti į vieną klausimą iš karto. Rinkimai tam tikroj apygardoj jau yra numatyti, t.y. Kaišiadorių rinkiminė apygarda. Galimas daiktas, bus ir kitų rinkimų, iki mes sulauksime kadencijos pabaigos. Kas dar nori pasisakyti dėl vedimo tvarkos? Prašome. Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau išgirsti atsakymą ir į antrą klausimą.
PIRMININKAS. Na, prašau, padarysim išimtį. Prašom, gerbiamasis Bernatoni.
J.BERNATONIS. Be abejo, šis įstatymas atgal negalios. Jis galios tik nuo to momento, kada tie pakeitimai įstatyme įsigalios.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Taigi siūloma, kad diskusijose būtų pasisakoma po 5 minutes, įskaitant galimų klausimų, į kuriuos jis atsakys pabaigoj apibendrindamas, suformulavimą pranešėjui ir kad diskusija tęstųsi pusę valandos su trupučiu. Jeigu dar bus labai norinčių pasisakyti, tada spręsim atskirai.
Seimo narys P.Giniotas. Prašom. Primenu - 5 min.
P.GINIOTAS. Ponios ir ponai Seimo nariai! Aš bijau, kad “netilpsiu” į 5 min., todėl Seimo narys J.Katkus leidžia pasisakyti jo laiku. Šiandieną teikiami pirmajam ir antrajam svarstymui, t.y. skubesne svarstymo tvarka, Seimo rinkimų įstatymo pakeitimai ir pataisos. Kas sąlygoja, kad valdančioji dauguma, esant tokiai sudėtingai ekonominei situacijai ,atideda į šalį ekonominių įstatymų bei nutarimų projektų svarstymą ir griebiasi svarstyti Seimo rinkimų įstatymo pakeitimus? Pirmiausia, matyt, tai, kad, padarius Seimo rinkimų įstatymo pakeitimus, po to naujais principais performavus Vyriausiąją rinkimų komisiją, pastaroji, gavusi Seimo pavedimą, galėtų priimti sprendimą - tai yra tris ginčytinus Seimo narių mandatus atiduotų LDDP atstovams. Tada atsirastų galimybė 3/5 Seimo narių dauguma pakeisti Lietuvos Respublikos kai kuriuos straipsnius. Tarkime, įtvirtinti kad ir grupinę nuosavybę, kuri savo esme ir turiniu būtų ne kas kita kaip kolektyvinė nuosavybė. Keista, kad LDDP atmeta vieną įmanomą tiek Seimo rinkimų įstatyme, tiek naujojoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą galimybę išeiti iš šios padėties - pripažinti rinkimus tose apygardose negaliojančiais ir skelbti naujus rinkimus. Kad šie Seimo rinkimų įstatymo pakeitimai reikalingi būtent tuo tikslu ir dėl to taip skubama, patvirtina LDDP frakcijos atstovų pasisakymai ir šios frakcijos atstovo P.Papovo teikiami Seimo rinkimų įstatymo pakeitimai, kurie padėtų šiai frakcijai išeiti iš keblios padėties tuo atveju, kai sudarytas per trumpas kandidatų sąrašas.
Keletas pastabų dėl teikiamų Seimo rinkimų įstatymo pakeitimų, taip pat kas būtina keisti dabar veikiančiame įstatyme. Teikiamuose pakeitimuose neatsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnį, kuriame sakoma, kad Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų ir nuolat gyvena Lietuvoje. Dabar veikiančiame Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnyje į tai neatsižvelgta. Lieka amžiaus cenzas - 21 metai. O tai akivaizdus prieštaravimas Konstitucijai. Nenumatyta projekte, kas daroma tuo atveju, kai kandidatas pažeidžia šią konstitucinę normą. Taip pat Seimo rinkimų įstatymo papildymo 11 straipsnyje kalbama, kad Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma likus ne mažiau kaip 90 dienų iki eilinių rinkimų. Tačiau šiuo atveju neatsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsnį, kuriame kalbama apie pirmalaikius Seimo rinkimus ir apie tuos atvejus, kada jie gali įvykti. Jeigu tokie atvejai numatyti Konstitucijoje, tai turi būti atsižvelgta ir Seimo rinkimų įstatyme.
Noriu pareikšti keletą pastabų dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos formavimo principų. Pirma, visuomeninė organizacija - Lietuvos teisininkų draugija siūlo 3 kandidatus į šią komisiją. Tuo ji išskiriama iš kitų visuomeninių organizacijų, kurios, mano manymu, turi tokias pat galimybes ir teises deleguoti atstovą, turintį teisinį išsilavinimą, jeigu tai yra vienas iš kriterijų formuojant šią komisiją. Antra. Tyčia ar ne “prisirišama” prie vykusių Seimo rinkimų ir jų rezultatų daugiamandatėje apygardoje, t.y. siūloma deleguoti po vieną atstovą į Vyriausiąją rinkimų komisiją tai politinei partijai ar organizacijai, kurios kandidatų sąrašas surinko įstatymu nustatytą kvotą. Ignoruojama tai, kad 71 Seimo narys išrinktas vienmandatėse apygardose, ir kai kurios politinės partijos čia išrinktų Seimo narių skaičium viršija net tą kvotą, kuri nustatyta daugiamandatėje apygardoje. Seimo rinkimų įstatymas leido sujungti kandidatų sąrašus per rinkimus. Tačiau neįpareigojo šiuo sąrašu sujungtų politinių partijų ir organizacijų kandidatus ar šias partijas 4 metus veikti kaip vientisą politinį junginį. Visos politinės partijos ir organizacijos turi vienodas teises ir šio principo privalu laikytis, o ne ignoruoti. Trečia. Parenkant Vyriausiosios rinkimų komisijos formavimo principus laikomasi nuostatos, kad bet kuris ne kairiajam blokui priklausančios partijos atstovas pažeis įstatymą, ko esą nedarys LDDP atstovas ar teisininkas, prieš dvejus metus buvęs TSKP nariui.
Siūlyčiau laikytis nekaltumo prezumpcijos ir sugriežtinti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę pareigūnams, vykdantiems šį įstatymą. Šių formavimo principų taikymas netinka ir apygardų komisijoms, o juo labiau apylinkių komisijoms. Kai kurios teisinės normos (15 straipsnio penktojoje pastraipoje ar 56 straipsnio antrojoje pastraipoje) turi būti patikslintos, numatyta šių pažeidimų nustatyta tvarka, taip pat atsakomybė Baudžiamajame administraciniame kodekse už konkrečią veiklą. Teikiamame Seimo rinkimų įstatymo papildymo 781 straipsnyje siūloma tik fiksuoti apylinkės ar apygardos komisijos klaidingai suskaičiuotų biuletenių aritmetines klaidas. Draudžiama keisti, kad ir neteisingai paskaičiavus ir dėl to priimtus sprendimus apylinkių ir apygardų komisijose. Viena institucija, į kurią galima kreiptis dėl įstatymo pažeidimo ir jo neatitikimo Konstitucijai, yra Konstitucinis Teismas, bet į jį gali kreiptis tik Seimas ar Prezidentas. Manau, nesunku įsivaizduoti tokią situaciją, kai Seimo dauguma, išrinkta pažeidžiant Seimo rinkimų įstatymą ar tvarką, kažin ar panorės kreiptis į Konstitucinį Teismą. O Prezidentas, buvęs per Seimo rinkimus laimėjusios daugumos atstovas, manau, taip pat nelabai norės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kas tada turėtų apginti mažumos teises? Iš viso prieš darant Seimo rinkimų įstatymo pakeitimus, būtina nuspręsti, pagal kokią rinkimų sistemą jie vyks. Daugumos politinių partijų ir organizacijų nuomonės nederėtų ignoruoti. Aš manau, kad jeigu norime, jog įstatymas būtų tobulas ir jame nebūtų tų daugybės spragų, - o tas atsitiko paskubomis priimant buvusį Seimo rinkimų įstatymą, - būtina daryti šio įstatymo pakeitimų projekto svarstyme pertrauką. Ačiū už dėmesį.
M.PRONCKUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS.Pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę 11 val. turėjo prasidėti kito klausimo svarstymas. Mes nesilaikome savo darbotvarkės. Be to, į šio klausimo svarstymą tam laikui yra pakviesti atskirų ministerijų žmonės. Todėl aš siūlau pradėti svarstyti tą klausimą, kuris yra numatytas darbotvarkėje.
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Pirmininke, ar jums neatrodo, kad geriausia, kaip ir mes esame įpratę daryti, sudaryti komisiją šioms pataisoms parengti. Kadangi tai labai rimti įstatymo pakeitimai. Kad nebūtų vėl taip, jog po kelių dienų vėl reikės taisyti pataisytą įstatymą.
Nutarimo "Dėl žemės ūkiui skirtų lėšų paskirstymo principų" projektas (pateikimas)(93.03.16)
2sesija3p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Naudodamasis savo teise, darau pertrauką ir kviečiu į tribūną Seimo narį M.Pronckų dėl trečiojo darbotvarkės punkto.Dėl komisijos susitarsime vėliau, kai bus pranešėjas. Jis turi apsvarstyti šitą pasiūlymą, o po to teikti. Prašome nereplikuoti iš vietos. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, taip pat kiti svečiai. Prieš pradedant svarstyti šį klausimą, norėčiau kai ką pasakyti. Įvairios pasaulio šalys, siekdamos efektyvesnių žemės ūkio ir viso agropramoninio komplekso veiklos rezultatų, yra išbandžiusios daug organizacinių ūkinių darinių ir pasirinkusios šiuo metu pačius racionaliausius. Analizė rodo, kad aukščiausi žemės ūkio gamybos rezultatai pasaulyje pasiekiami tose šalyse, kurios žemės ūkį laiko prioritetine ir strategine gamybos šaka. Toks Vyriausybės ir plačiosios visuomenės požiūris į žemės ūkį dominuoja daugumoje Skandinavijos, JAV, Vakarų Europos šalių. Puikūs įvairių maisto produktų gamybos rezultatai čia pirmiausia pasiekti dėl aktyvios valstybinės investicijų politikos, kaimo gamybinių interesų ir jo infrastruktūros paisymo, nuoseklaus industrializavimo, vieningos agropramoninio komplekso rėmimo politikos. Prie svarbiausių tokios politikos procesų priskirtina valstybės ekonominė strategija, siekianti, kad žemės ūkis būtų prioritetinė šaka, užtikrintų aukštą visų žmonių gyvenimo lygį ir pačios valstybės ekonominę nepriklausomybę nuo kitų, taip pat užtikrintų, kad į bet kokios valstybės rinką iš užsienio nesiveržtų pigesni produktai. Žengdamos šiuo keliu Vakarų valstybės, nors jų žemės ūkio lyginamasis svoris ir daug nelemia bendrame nacionaliniame produkte, tačiau jos pajėgios gausiai aprūpinti savo maisto produktais, esant mažoms jų įsigijimo išlaidoms. Valstybės įtaka agrariniams santykiams ir žemės ūkio intensyvinimui Vakaruose iš esmės ribojasi ekonominiais metodais. Reikšmingą vietą čia užima biudžetinis finansavimas. Apibendrintai ir sąlygiškai tą finansavimą galėtume suskirstyti į tokias grupes. Pirma - įvairių kompleksinių tikslinių programų finansavimas, antra - kompensacijų mokėjimas žemdirbiams, trečia - parama žemdirbiams per kitas šakas (moksliniai tyrimai, naujos technologijos, ekologinės programos ir kt.). Aš šią trumpą įžangą padariau todėl, kad visuomenėje ir apskritai kai kuriose informacijos priemonėse labai plačiai spekuliuojama šia tema. Lyg ir mūsų žemės ūkiui teikiama kokia nors ypatinga parama, pagalba ir lyg žemės ūkis kažkuo išskiriamas. Šis nutarimas, kuris yra pateiktas jūsų dėmesiui, apima dalį Seimo lėšų, numatytų skirti žemės ūkio finansavimui. Jis apima dalį lėšų todėl, kad čia sutapo ir vykdomosios valdžios, ir mūsų samprata, kad šiuo metu pavasariui reikia sudaryti tam tikrą sėjos lėšų fondą, su kuriuo žemės ūkio įmonės, ūkininkai ir visi kiti galėtų įsigyti minimaliausius reikalingus išteklius žemės ūkio sėjai ir kitiems darbams. Principai būtų tokie. Diskusijos vyko labai ilgai, intensyviai ir karštai. Buvo prieita prie tokios nuomonės. Tiesa, dalyvavo Žemės ūkio ministerijos atstovai. Šias lėšas žemės ūkio produkcijos gamintojams reikėtų skirti ta linkme, kad dengtų palūkanas už imamą kreditą, kurį gamintojai imtų materialinių vertybių pirkimui. Manoma, kad kaip tik taip lėšos nebūtų išmestos be reikalo, nes tas, kas ima kreditą, tikrai galvoja ūkininkauti ir racionaliai panaudoti paimtas lėšas. Antra. Aš jau minėjau, kad toks sėjos fondas reikalingas. Susitarta ir vykdomojoje, ir visur kitur, todėl čia kokių nors ypatingų diskusijų lyg ir neturėtų būti. Trečia. Nors skiriama suma atrodo didelė, tačiau lyginant su lėšų poreikiu, lyginant su esama finansine būkle, lyginant su ta padėtimi, kokioje mes perkam išteklius, šiuo metu žemės ūkiui yra labai maža. Ištekliai perkami maždaug 80% pasaulinės kainos lygiu. Už žemės ūkio produkciją mokama apie 1340%. Todėl įvairiais atvejais žemės ūkio produkcijos savikaina nedengia išlaidų ir gamyba yra nuostolinga. Dėl sumos aš galiu pasakyti tik vieną skaičių, nors jų galima būtų pateikti ir daugiau. 1991 m. žemės ūkis sunaudojo 1 mln. 305 tūkst. tonų trąšų. Šiam kiekiui trąšų nusipirkti dabartinėmis kainomis reikėtų 22 mlrd. talonų. Tai mes svarstom apie 11 mlrd., o čia net pusės trąšų už tą sumą negalėtų žemės ūkis įsigyti. O kur dar visos kitos išlaidos, kurios kainuoja maždaug dar apie 810 mlrd. talonų. Taigi ta suma, nors atrodo skaičius didelis, tačiau parama žemės ūkiui yra nelabai didelė, jeigu turime omenyje tą lėšų poreikį. Tai tiek. Aš siūlyčiau šitą nutarimą priimti kuo skubiausia tvarka, kadangi lėšų iš pradžių reikia daugumai žemės ūkio produkcijos gamintojų. Reikia, kad tas ratas jau pradėtų suktis.
Taip pat naudojuosi proga ir galbūt šiek tiek pažeisiu Reglamentą, bet visiems Seimo nariams noriu pasakyti tokią informaciją. Kitą pirmadienį numatomas pasitarimas ir žemės ūkio reformos bei turto grąžinimo projektų svarstymas, į kurį numatoma pakviesti visų politinių pakraipų atstovus, visuomeninių organizacijų atstovus. Prašome ir Seimo narius ruoštis ir, jeigu bus noras, dalyvauti šitame pasitarime. Taip pat ir informacijos priemonių atstovus. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolegos norėtų paklausti. Prašyčiau labai operatyviai. Seimo narys M.Treinys.
M.TREINYS. Iš esmės pritariu šito nutarimo idėjai, bet vis dėlto norėčiau pasitikslinti. 2 straipsnyje išvardytos gamintojų kategorijos. Kad lengvatiniai kreditai suteikiami valstybiniams ūkiams, žemės ūkio bendrovėms, ūkininkams, nuomininkams ir kt. Prašyčiau išvardyti, kas tai yra “ir kt.” Tai būtina išvardyti nutarime, nes gali atsirasti ūkinių subjektų, kurie pretenduos kaip tik į tą lengvatą.
Ir man neaišku, kas yra nuomininkas. Šiaip jau nuomininkas, aš suvokčiau, yra subjekto santykis su žeme. Nuomojantis žemę. Tai nuomojančiu žemę bus ir ūkininkas. Nuomoja žemę ir valstybiniai ūkiai, nuomoja žemę ir žemės ūkio bendrovės. Tai ar visiškai nereikia rašyti nuomininko, arba ką nors kita dar. Taigi norėčiau sužinoti, kas tai yra?
M.PRONCKUS. Čia turėti omenyje galbūt visi kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurie kažką kokioj nors žemėje gamina. Bet, žinoma, ta sąvoka yra tokia neapibrėžta, ir galbūt “kt.” būtų galima išbraukti. Jūs teisingai sakote, kad šiuo metu yra tik nuomininkai, savininkai ir valstybės žemėje dirbantys žmonės. Tai yra tokios trys kategorijos, su kuriomis reikėtų ir apibrėžti tą sąvoką.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bastys. Prašome.
J.BASTYS. Man nevisiškai aišku, kaip tas 11 mlrd. talonų naudojamas. Jūs sakėte, kad naudos gal palūkanoms padengti, o čia skaitome, kad skiriama 5 mlrd. talonų valstybės biudžete numatytų lėšų ir 8 mlrd. talonų valstybinio kredito lėšų. Žinome, ten buvo galvojama skirti subsidijavimui. Taigi ar visi šitie 11 mlrd. nueis tų palūkanų dengimui, ar čia kaip kitaip yra?
M.PRONCKUS. Pirmiausia čia dėl palūkanų dengimo. Priklausys nuo to, kiek atsiras norinčių tas palūkanas turbūt imti, kadangi kai kurie iš tikrųjų gali nenorėti imti, ir čia jų priversti nebus galima. Tai vienas toks neaiškus dalykas, kiek tokių atsiras. Toliau dėl biudžeto lėšų. Biudžete, man atrodo, padėtis kokia dabar yra... Iš karto biudžete gali neatsirasti 11 mlrd., kuriuos reikėtų skirti žemės ūkio produkcijos gamintojams. Šiuo metu negali atsirasti, todėl čia numatyta ir valstybės skola. Įrašytas tas skaičius - valstybės skola. Na, nauja sąvoka lyg ir. Na, aš panašiai lyg ir atsakiau.
PIRMININKAS. Kolega T.Lideikis. Prašom.
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad šito dokumento pavadinimas neatitinka turinio. Dokumentas vadinasi “Dėl žemės ūkiui skirtų lėšų paskirstymo principų”. Štai būtent principų čia ir nėra. Čia yra tiktai parašyta, kad 11 mlrd. skiriama palūkanoms, kreditavimui ir tiek. O juk pats minėjote, kad šitų lėšų iš tikrųjų nebus per daug, ir poreikis yra žymiai didesnis. Tai vis dėlto turbūt reikėtų numatyti principus, kaip jos skirstomos, kam, kiek ir kokiu principu.
M.PRONCKUS. Aš minėjau, kad čia lyg ir ne visos lėšos, kurios buvo skirtos biudžete, yra šiuo metu svarstomos. Esmė ta, kad dėl kitų lėšų paskirstymo mūsų nuomonė nesutapo, jeigu taip galima sakyti, su vykdomosios valdžios nuomone. Vykdomosios valdžios atstovai pasakė norą, kad jos būtų skiriamos per vartotoją. Tačiau vykdomajai valdžiai atstovaujančios organizacijos, konkrečiau, Ekonomikos ministerija, kol kas nepateikė jokios metodikos ir jokių skaičiavimų, kaip tą padaryti. Mes, pavyzdžiui, nesuprantame, kaip tai padaryti per vartotoją, kad atitektų žemės ūkiui. Tie, kas siūlė, turėjo pateikti. Šito nėra kol kas. Todėl čia ne visos lėšos yra svarstomos. Paskirstymas. O principas tai yra toks. Vienas iš principų yra, kad dalį lėšų dalyti ne bet kaip, bet skirti palūkanų dengimui. Tai šitas principas ir yra čia išlaikytas. Ir, žinoma, dėl pavadinimo čia galima dar diskutuoti. Aš nesu nusistatęs, kad būtinai būtų toks pavadinimas.
PIRMININKAS.Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo pasisakyme paminėjote, kad masinės informacijos priemonėse vyksta spekuliacija dėl pagalbos žemės ūkiui. Gal jūs galėtumėte įvardyti, kas ir kokiu tikslu tai daro?
M.PRONCKUS. Žinoma, aš čia nepasiėmiau konkrečiai tos medžiagos, kuri pas mane galėtų būti, bet labai dažnai, aš manau, kad ir jūs girdite, jog čia žemės ūkiui skiriami dideli pinigai, o čia žmonės... Kitiems reikalams būtų galima panaudoti ir pan., ir pan. Tai tokie pasisakymai ne vieną kartą yra girdėti, bet aš nebūtinai turiu omenyje, kad juos reikia užrašyti ir būtinai kažkaip juos vadinti.
PIRMININKAS. Kolega A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Gerbiamasis pranešėjau, siūlyčiau tikrai pavadinimą susiaurinti, kadangi čia yra ne visi, kaip jūs atkreipėte dėmesį. Pavyzdžiui, dėl sėjai skirtų lėšų paskirstymo principų. Antra, pritariu šitam principui ir siūlau, kad tai būtų greičiau padaryta. Ir trečia, ar netikslinga būtų į tikslų sąrašą kokiems įtraukti ir atsargines dalis? Ačiū už dėmesį.
M.PRONCKUS. Ar reikia taip labai nusismulkinti? Čia galima įrašyti ne tik atsargines dalis, bet ir daug kitų dalykų. Galbūt čia reikėtų kažkokią kitą kategoriją pažymėti, kad sėklai ir kitoms materialinėms vertybėms. Gal taip, būtų daugmaž aišku.
PIRMININKAS. Kolega Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs paminėjot, kad lėšų iš tikrųjų nėra per daug, ir tie 11 mlrd., kurie čia numatomi, man atrodo, iš tikrųjų bus labai menka dalis. Tad kokiais kriterijais numatoma vadovautis, jeigu, sakykim, poreikis bus 34 kartus didesnis, negu tų lėšų yra. Tai kokiais kriterijais numatoma skirstyti - ar pagal žemę, ar pagal numatomą parduoti prekinę produkciją, ar pagal kontraktus, ar pan.? Va, jeigu bus, sakykim, 50 mlrd. poreikis, o teturėsim 11 mlrd.?
M.PRONCKUS. Žemės ūkio ministerija pateikė metodiką. Ji dabar siūlo šitas lėšas, na, ne lėšas, teisingiau sakant, tai yra lėšos, skirtos palūkanų dengimui, jeigu žmonės ima kreditą. Numatoma šitą sumą pinigų skirstyti pagal rajonuose esantį žemės ūkio naudmenų plotą ir atitinkamai pagal plotą atiduoti. O kaip iš tikrųjų bus, koks bus poreikis, - čia mes nė vienas negalim kol kas atsakyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Aš dėl pačios įžangos. Pati įžanga labai klaidina žmones. Aš kartoju: siekdamas užtikrinti, kad būtų laiku ir kokybiškai atlikta pavasario sėja, kiti svarbūs laukų darbai, Lietuvos Respublikos Seimas nutaria... - už tokią sumą mes nepadarysime nei laiku, nei kokybiškai, mes nieko nepadarysime, - per maža suma užsiprašyta. Tai va šitą įžangą reikia perredaguoti, nes čia yra ubagiškos lėšos. Dabar dėl tų lengvatinių kreditų irgi reikia tiesiai šviesiai pasakyti, kokio procento lengvatinius kreditus skirsime, nes vieni supranta lengvatinį kreditą - 50%, kitas supranta - 3% palūkanų. Turi būti pasakytas procentas. Ačiū.
M.PRONCKUS. Aš neatsakau, čia pasiūlymas yra.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Jūs ką tik šnekėdamas užsiminėte apie tą metodiką, kurią turi paruošusi ar ruošia Žemės ūkio ministerija. Tai priimant nutarimą dėl Biudžeto įstatymo būtent turėta galvoje, kad bus pateikta metodika, kurioje matysis, kaip, pagal kokius kriterijus žemės ūkio ūkininkaujantiems subjektams numatoma skirti tuos 20 mlrd. Tai ar jūs manot, kad šituo savo nutarimo projektu jūs vykdote ano nutarimo reikalavimą?
M.PRONCKUS.Aš manau, kad dalinai vykdom, kadangi mes ne visas lėšas apimam. Aš dar kartą kartoju: buvo numatytas 20 mlrd. kreditas ir iš 17 mlrd. maždaug 10 mlrd. buvo numatyta žemės ūkio gamintojams. Kitaip sakant, 30 mlrd., o čia mes skirstom tiktai 13 mlrd. Žemės ūkio ministerijos metodika buvo paruošta ir jau daug kartų svarstyta, ji keitėsi, būtų galima ją atspausdinti...
A.RUDYS. Tai būtų labai gerai, jeigu mes būtume gavę ir nepirktume katės maiše.
M.PRONCKUS. Ji apima nemažą pundą apskaičiavimų ir lentelių. Na, jeigu Seimo nariai norės, bus galima pateikti.
PIRMININKAS. Kolega J.Pangonis. Prašom.
J.PANGONIS. Aš manyčiau, kad pačiam Seimui nereikia sudarinėti sėjos fondų. Tegul sudarinėja Vyriausybė, Finansų ministerija - kas kita. Ir dar norėčiau konkretų klausimą pateikti. 5 mlrd. - per kiek laiko iš valstybės biudžeto bus atiduota - sėjos laiku ar per visus metus? Ir 8 mlrd. talonų valstybinis kreditas, - iš kur bus jisai? Ir kas tai per palūkanų dengimas? Čia jūs kalbate apie palūkanų dengimą, o aš niekur nematau, kad čia būtų kur nors numatyta palūkanoms dengti.
M.PRONCKUS. 2 punktas. Nustatyti, kad iš sėjos fondo tiek tai numatoma teikti tiksliniams lengvatiniams kreditams. Kas tai yra lengvatinis kreditas?
J.PANGONIS. Tai aš ir klausiu, kas tai yra lengvatinis kreditas?
M.PRONCKUS. Lengvatinis kreditas yra tada, kada dengiamos palūkanos. O palūkanas dengia valstybė arba kas nors kitas. Tai yra lengvatinis kreditas.
PIRMININKAS. P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš viso į sėjos fondą numatyta ne 11 mlrd. talonų, o 13. Tačiau čia ne visai aišku dėl 11 mlrd. - ar kreditai, ar čia valstybės biudžeto pinigai bus skiriami? Ir 2 mlrd. - ar kreditai, ar valstybės biudžeto pinigai?
M.PRONCKUS. Pagal Žemės ūkio ministerijos metodiką priklausomai nuo žemės kokybės 2 mlrd. talonų numatoma paskirstyti kiekvienam hektarui. Tokia Žemės ūkio ministerijos metodika buvo pateikta ir svarstant lyg ir niekas ypatingų prieštaravimų šiai metodikai nereiškė.
PIRMININKAS. K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Aš turiu labai daug klausimų, bet visų neįstengsiu pateikti. Gerbiamasis prelegente, vis dėlto, kur dingsta tie 3 mlrd.? 8 ir 5 yra 13, o ten, rodos, buvo nustatyta 15 mlrd. Tai viena. Dabar, kiek bus konkrečiai palūkanoms? Kiek bus sunaudojama palūkanom padengti? Ar visus 11 mlrd., ar kokią kitą sumą? Jeigu 11 mlrd., tai, vadinasi, čia ne kreditams teikti, o palūkanoms padengti. Man, kaip ekonomistui, pavyzdžiui, tada kyla klausimas, ar reikia šitą iš viso daryti? Tai tada gal spręsti komercinių bankų klausimą - kas kredituoja, ir nebeleisti plėšikauti, lupikauti. Mes štai iš valstybės biudžeto skirsim milijardus, jie rentabilumą turi 300% ir kas iš to išeina? Tai štai. Ir dar vienas klausimas būtų. Vis dėlto ar jūs nemanot, kad visiems žemdirbiams sėjai reikia duoti subsidiją? O galvojat, kad tiktai tiems, kurie turi blogas žemes - 33 balais įvertintas. Aš manyčiau, kad esant štai tokiai būsenai... Turbūt ir jūs girdėjot, kad ir netgi Šveicarijoje duoda subsidijas, nekalbant apie kitas šalis. Na, beveik aš nežinau šalių, kuriose žemdirbiams neduoda subsidijų. Tai aš bent manyčiau, ar jūs sutiktumėte, ar ne, - norėčiau iš jūsų išgirsti, kad ne blogoms žemėms subsidijos turi būti, o turi būti visiems. Na, o kokį procentą - ir jūs dabar kalbėdamas pasakėt, kad niekas nežino. Nežinant to, negalima spręsti šito klausimo. O žinoti problemų jokių nėra. Žinom, kiek reikia sėklos, žinom, kiek reikia kuro ir reikia paskaičiuoti, kad kaina štai yra tokia - 20% jos padengiam žmonėms kaip subsidiją, 30% padengiam, - tiek, kiek turim pinigų. Tai privalom paskaičiuoti! Ar jūs nesutinkat su tuo, kad Žemės ūkio ministerija privalo pateikti paskaičiavimus?
M.PRONCKUS. Pirmiausia dėl 5 ir 8 mlrd., tai čia tie milijardai niekur nedingo. Yra 13 milijardų, tiek panašiai mes buvom lyg ir numatę. Dabar dėl kreditų. Žinoma, aš visiškai sutinku su jumis, ir jūs esat teisus. Aš pats manau, kad mes čia lyg ir duodam žemdirbiams tokią lengvatą - imti kreditą, tačiau praktiškai finansuojam kažką kitą. Aš su tuo visai sutinku. Tačiau dar kartą kartoju, kad mes čia labai ilgai diskutavom ir jūs, atrodo, buvote vienoj iš tų diskusijų. Matot, buvo prieita prie tokios nuomonės, kad kreditas, duodant kreditą yra geriausiai panaudojamos lėšos, lyg ir geriausiai. Prie tokios nuomonės buvo prieita, kadangi žmogus taupo, racionaliai naudoja ir pan. O kreditai šiais laikais yra labai brangūs. Jūs tai patys puikiai žinot. Už juos palūkanos yra milžiniškos. Tai štai, kad žemdirbys galėtų pasiimti šitą kreditą ir galėtų galvoti ir kažką daryti, jam numatyta dengti palūkanas iš tų milijardų, kuriuos mes skiriam. Tokios tiesioginės paramos iš tikrųjų lyg ir nėra. Būtų, žinoma, gal geriau, kad tas 11 mlrd. tiesiog patektų žmogui į kišenę ir jis po to galvotų - pirkti ar nepirkti. Tai čia irgi yra toks mechanizmas, kuris “ateina” per kažką tai kitą. Bet daug kartų mes svarstėme ir priėjome prie tokios nuomonės. Čia aš išsakau ne savo nuomonę, aš išsakau daugumos nuomonę, kurie dalyvavo svarstant.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, atėjo pertraukos laikas, dabar mes turime susitarti. Yra dar du Seimo nariai, kurie dar nori paklausti. Tai - kolegos V.Mačiulis ir J.Beinortas. Gal jie atsisakys, arba gal, jeigu neatsisakys... Gerbiamasis V.Mačiulis jau sutinka atsisakyti. Kolega Beinortai, būtinai norite paklausti? A, gerai. Tai tada galėsite paklausti. Ir aš matau, kad čia dar ar ne gerbiamasis K.Ratkevičius dar norės, matyt, pasisakyti? Tai gal atidėkime šiek tiek pertrauką, kad užbaigtume vieną klausimo stadiją? Gerbiamasis J.Beinortas. Prašome.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo prelegento tokio dalyko. Štai - 2 punktas, jau mes iš klausimų ir jūsų atsakymų supratome, kad jis reikalauja, tarkime, detalizavimo. Kai kurio sukonkretinimo, kai kurio detalizavimo. Ir būtent skyrimo prasme, - kam tiksliai skirti, kam neskirti, kokiems tikslams, vadinasi, kokiems nenaudoti. Man kilo minčių, irgi tokių neaiškumų, - ar mes skiriame pagal produktą, ar pagal žemės naudmenis, ar pagal ariamąją, galiausiai, ar tas produktas parduotas pagal sutartis, ar išvežamas į Latviją ir bus, kaip sakoma, kredituojamas? Bet aš norėčiau jūsų paklausti, ar ne geriau būtų kartu su šito nutarimo projektu pasvarstyti ir jau, vadinkim, sėjos fondo naudojimo tvarkos projektą, kad matytume. Tada į šitą nutarimą nereikėtų tiek daug visko “sudėti”, galima būtų daug siauriau, o ten būtų labai išsamiai. Vyriausybės pateiktas projektas, vadinasi, kuriuos kredituoti, kokia palūkanų norma, ir t.t., ir t.t. Žodžiu, ar jums neatrodo, kad tie du dokumentai galėtų būti kartu, ir tada mes, na, kaip sakant, vienas kitą labiau suprastume ir įtikintume?
M.PRONCKUS. Aš tiktai tiek norėčiau pasamprotauti, kad lyg ir nesinorėtų per daug kištis į Vyriausybės reikalus. Čia šiaip ar taip lyg ir Vyriausybės būtų reikalai. Ir iš viso tas ir sėjos fondo svarstymas būtų lyg ir daugiau Vyriausybės reikalas, o ne mūsų Seimo dalykai. Na, bet kadangi tokia padėtis, - ką čia padarysi. Todėl ar verta dar detalizuoti ir prašyti, kad Vyriausybė konkrečiai pateiktų tą fondų naudojimą mums svarstyti, ar palikti jos nuožiūrai, - tai čia yra tiktai toks klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pronckau. Ar gerbiamasis K.Ratkevičius nori paklausti? Prašom. Banko valdybos pirmininko pavaduotojas. Prašom.
K.RATKEVIČIUS. Norėčiau paklausti dėl valstybinio kredito. Kas konkrečiai turima galvoje, - ar tiesioginis Centrinio banko kreditas Vyriausybei, ar Vyriausybė numato išleisti vertybinius popierius, ar turima galvoje pasiskolinti iš užsienio ir realizuoti valiutą už talonus?
M.PRONCKUS. Svarstant įvairiose vietose, labai aukšti Vyriausybės pareigūnai aiškino mums, kad čia tikriausiai bus užsienio pinigai, užsienio kreditas, Užsienio kreditas bus panaudojamas šitiems dalykams. Aš negaliu dabar konkrečiau į šitą klausimą atsakyti, kadangi čia taip pat irgi, matyt, Vyriausybės dar reikalas svarstyti, kaip čia, iš kur tą kreditą paimti - kartu su banku, kartu su Finansų ministerija, kartu su kitomis suinteresuotomis žinybomis.
PIRMININKAS.Ačiū. Tai, gerbiamieji kolegos, mes dabar turime apsispręsti, ar įtraukiam šitą klausimą į darbotvarkę ir jeigu įtraukiam, ar nagrinėjam skubesne tvarka. Gerbiamasis M.Pronckus pasiūlė nagrinėti skubesne tvarka. Seimo narys G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
G.VAGNORIUS.Man atrodo, kad reikia pabandyti paprasčiau spręsti šitą klausimą. Jeigu mes priimdami biudžetą įrašėme ten tą sakinį nelabai vykusiai, kad Seimas turi pritarti tiems principams, tai, ko gero, reikėtų paruošti labai paprastą trumpą rezoliuciją, kuria būtų pritariama principams, kuriuos pateiktų arba bent jau apie kuriuos informuotų Žemės ūkio ministerija ar Vyriausybė. Nes šiuo atveju, jeigu mes priimsime tokį nutarimą, kuris yra pateiktas, tai jis visiškai nieko nesako. Atkreipkite dėmesį į 1 punktą: 5 mlrd. valstybės biudžete ir 8 mlrd. atseit kreditas. Bet čia yra specialistų, ir aš, pavyzdžiui, įsivaizduoju banko atstovų rūpestį, kad tai visiškai nieko nesako. Toliau - 2 punktas. Kalbama apie tai, kad reikia skirti 11 mlrd. lengvatinių kreditų. Vėl nieko nesako, kadangi vienu atveju tai gali būti 11 mlrd. palūkanoms dengti, tik klausimas kokiam laikui, - pusei metų, metams, 5 metams dengti. Ir kitas dalykas - čia gali būti ir patys kredito fondai, kredito ištekliai. Tai šiuo atveju mes suteiksime tikriausiai tiktai už 34 mlrd. kreditų per metus. Tai vienu atveju tas 11 mlrd. gali būti paverčiamas 20 mlrd., kitu atveju gali būti paverčiamas 3 mlrd. Ir galiausiai - ką tie 2 mlrd. reiškia remti žemės ūkio produkcijos gamintojus? Juos taip pat galim remti tais pačiais kreditais arba subsidijomis. Jeigu mes priimsime tokį nutarimą, tai jis yra teisiškai visiškai nekorektiškas, nieko nesakantis ir paprasčiausiai mes patys po kurio laiko susipainiosim ir supykinsim tuos žmones, kurie kažkaip kitaip tai įsivaizduoja. Todėl aš siūlyčiau, jeigu nesugebam mes paruošti rimto nutarimo, tai priimkim rezoliuciją, kurioje būtų pasakyta, kad pritariam ir pasakom kam - 5 mlrd. ten, 8 mlrd. kreditų, ir tegul Vyriausybė dirba, jinai tikrai rimčiau padarys negu čia šitas lapelis.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis Vagnoriau, jūs sutinkate, kad šitas klausimas iš principo būtų darbotvarkėje, taip? Gerai. Tai ar reikia balsuoti, kad šitas klausimas ar vienokia forma, ar kitokia forma būtų įtrauktas į mūsų darbų programą? Sutinkam, nereikia balsuoti. Gerai. Ačiū.
Dabar kitas siūlymas. Ar sutinkam su tuo, kad jis būtų nagrinėjamas skubesne tvarka? Ne, tai tada reikia balsuoti. Prašom. Kas už tai, kad klausimas būtų nagrinėjamas skubesne tvarka? Prašom balsuoti.
Už skubesnę tvarką pasisakė 53, 18 - prieš, 9 susilaikė. Taigi klausimas įtrauktas į darbų programą ir bus nagrinėjamas skubesne tvarka.
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. Kolega V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS.Gerbiamasis Pirmininke, mes labai mėgaujamės skubesne įstatymo priėmimo tvarka. Norėčiau jums priminti, - kas galbūt žino, kas nežino, - kad Lietuvos parlamentas, anos Lietuvos parlamentas, iki 1940 metų dirbęs, įstatymus priiminėjo žymiai kruopščiau už mus, vieną įstatymą svarstydavo net iki 4 mėnesių. Ir niekad nepriiminėdavo taip skubiai, kaip kad darote jūs.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Pertrauka. Įspėju, kad iki...
A, dar kolega A.Sakalas.
A.SAKALAS. Ne, aš tiktai tą norėjau pasakyti, kad, kadangi liko 20 min. pertraukos, gal galėtume priimti irgi, na, tokį įsipareigojimą skubesne tvarka išgerti kavą.
PIRMININKAS. Geras pasiūlymas! Kadangi 12 val. turi ateiti gerbiamasis Prezidentas, aš tikiuosi, kad kolegos lygiai 12 val. bus salėje. Ačiū. Pertrauka.
Pertrauka
Seimo narių pareiškimai (93.03.16)
2sesija3p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Prašome sėsti, tęsime posėdį. Kartoju prašymą sėsti, tęsime posėdį.
Žodžio pareiškimui paprašė Seimo narys V.Andriukaitis. Kviečiame į tribūną.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašome sėsti į vietas, tęsime posėdį. Pareiškimą nori perskaityti Seimo narys V.Andriukaitis. Prašome paklausyti. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Leiskite perskaityti Socialdemokratų frakcijos pareiškimą. Jis yra susijęs su mūsų valstybiniais institutais.
“Lietuvos Respublika šiandien sprendžia sudėtingus ir nevienareikšmius uždavinius. Viena vertus, kasdieniniai darbai reikalauja skubių sprendimų įgyvendinant pirmaeilius žingsnius ūkio reformose. Kita vertus, visiškas Lietuvos Respublikos atkūrimas reikalauja tokių valstybinių žingsnių, kurių mes negalėjome padaryti per paskutiniuosius kelis šimtus metų.
Vienas iš tokių - tai būtinybė priimti valstybinės svarbos sprendimą - įtvirtinti Vilniuje tuos valstybės institutus, be kurių nėra galimybės suvokti valstybės kaip visumos. Tokie institutai yra Lietuvos Seimas, Lietuvos Vyriausybės rūmai, Lietuvos Prezidentūra, Lietuvos Konstitucinis Teismas. O sprendimą apie tokių institutų steigimą privalo priimti tautos atstovybė - Lietuvos Seimas.
Sprendimas apie Lietuvos Respublikos Seimą jau yra priimtas. Dabar savo eilės laukia Vyriausybės rūmai, Prezidentūra, Konstitucinis Teismas. Yra ir dar, mūsų nuomone, svarbi visai tautai problema - tai Tautos namų įsteigimo problema. Apie ją svajojo M.K.Čiurlionis ir J.Basanavičius. Apie tokio instituto steigimą turėtų pasakyti savo nuomonę ir Lietuvos atstovybė.
Šiandien priimti Konstitucinio Teismo, Prezidento įstatymai, veikia Vyriausybės įstatymas. Tačiau iškyla visiškai aiški problema, kur, kokiuose pastatuose čia, Vilniuje, šie institutai įsikurs. Ir tai nėra Vyriausybės ar Vilniaus savivaldybės kompetencija. Sprendimą dėl Konstitucinio Teismo ir Prezidentūros steigimo turi priimti Seimas. Kartu reikėtų Seime patvirtinti sprendimą dėl Vyriausybės rūmų, o be to, ir aptarti klausimą, ar šiuose šiuometiniuose Vyriausybės rūmuose negalėtų sutilpti ir keletas ministerijų.
LSDP frakcija yra įsitikinusi, jog būtina sudaryti komisijas, kurios nuspręstų, kur turėtų įsikurti šie institutai. Be to, turėtų būti patvirtintas Seimo sprendimas ir dėl Vyriausybės rūmų. Būtina, jog Valstybės ir teisės komitetas pasakytų savo nuomonę dėl Tautos namų steigimo Vilniuje. LSDP frakcija yra pasirengusi dalyvauti šiuose darbuose.” Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Tekstą prašome palikti Sekretoriatui.
2sesija3p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 4 darbotvarkės punktą - Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo”. Aš primenu, kad praeitą savaitę Prezidentas pristatė tris Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras. Tai poną S.Šedbarą, poną K.Lapinską ir poną V.Pavilonį. Jūsų nutarimu buvo sutarta, kad šios kandidatūros bus apsvarstytos frakcijose ir komitetuose. Frakcijose ir komitetuose šios kandidatūros buvo apsvarstytos. Ar yra reikalaujančių pakviesti kiekvieną kandidatą į tribūną ir jam užduoti dar papildomų klausimų, leisti jiems pasisakyti? Ar viskas yra pasakyta frakcijose? Nereikia. Tada būtų galima turbūt patvirtinti balsų skaičiavimo biuletenį. Nežinau, kokį balsavimą jūs pasirinksite - ar atvirą, ar slaptą? Prašome, pasiūlymų negirdžiu.
Taip. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Kadangi šis klausimas jau buvo nagrinėjamas, tai, matyt, būtų geriausia tuo pačiu būdu, kaip buvo paskirtas pirmasis teisėjas, ir toliau skirti - slaptu balsavimu.
PIRMININKAS. Čia frakcijos nuomonė, taip?
A.KUNČINAS. Taip, frakcijos nuomonė.
PIRMININKAS.Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Socialdemokratų frakcija svarstė šį klausimą vakar ir sako: kadangi slaptu balsavimu buvo rinktas pirmasis teisėjas, ta pati procedūra turėtų būti išlaikyta visiems teisėjams, kurie būtų siūlomi.
PIRMININKAS. Ar kitokių nuomonių yra? Seimo narys J.Janonis.
J.JANONIS. Mūsų Santaros nuomone, nebūtinas slaptas balsavimas. Mes galim pareikšti savo nuomonę ir atviru balsavimu.
PIRMININKAS. Ar reikalaujate balsuoti?
J.JANONIS. Būtinai reikalaujame balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Prašome registruotis, gerbiamieji Seimo nariai.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome tylos. Aš norėčiau painformuoti, kaip jūs galėtumėte balsuoti. Kas siūlys slaptą balsavimą, spaudžia mygtuką “už”, kas atvirą, spaudžia mygtuką “prieš”. Prašome balsuoti. Susilaikę neskaičiuojami, primenu. Kas už slaptą balsavimą, kartoju - “už”, kas už atvirą ”prieš”, susilaikę neskaičiuojami. Prašome balsuoti.
Už slaptą balsavimą pasisako 47 Seimo nariai, prieš - 29. Tokiu būdu numatytas slaptas balsavimas. Prašyčiau Sekretoriatą pateikti biuletenį. Ar jau turime?
Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite perskaityti slapto balsavimo biuletenio projektą. Prašome atidžiai paklausyti, nes projektą reikia patvirtinti. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome dabar neagituoti vieni kitų. Taigi slapto balsavimo biuletenis “Dėl Konstitucinio Teismo teisėjų”. Toliau yra kandidato vardas ir pavardė. “Paskirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjais K.Lapinską - 6 metams, V.Pavilonį - 9 metams, S.Šedbarą - 3 metams.” Pasirašo balsų skaičiavimo grupė. Toks būtų slapto balsavimo biuletenis. Prašome tada...
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Ar nebūtų tikslingiau, kad kiekvienam kandidatui būtų atskiras biuletenis? Kadangi čia yra skiriamas kiekvienas atskirai.
PIRMININKAS. Tas čia neturi reikšmės. Aš manau, kad kiekvienas Seimo narys, kuris nepritars bet kuriai kandidatūrai, ją išbrauks, ir bus tada vis tiek skaičiuojami kiekvieno kandidato balsai atskirai. Gal jūs savo pasiūlymą sutinkate atsiimti? Malonu, ačiū.
Tai, gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų patvirtintas šitoks slapto balsavimo biuletenio projektas, prašome paspausti mygtuką “už”.
Už slapto balsavimo biuletenio pavyzdį pasisakė 66 Seimo nariai, prieš - 1, susilaikė 6. Biuletenis patvirtintas. Balsavimas bus pertraukos metu. Fojė, įprastoje vietoje.
Nutarimo "Dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko" projektas (pateikimas) (93.03.16)
2sesija3p svarstyti klausimai
Taip, gerbiamieji Seimo nariai, toliau svarstome 5 darbotvarkės punktą - Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko” projektą. Tai yra tik pateikimas. Pateikia Lietuvos Respublikos Prezidentas A.Brazauskas. Jam bus galima užduoti klausimų. Numatyta trukmė - pusė valandos. Toliau turbūt siūlysime, kad kandidatūrą apsvarstytų frakcijos ir komitetai.
Prašome, Prezidente.
A.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite perskaityti dekretą Nr.13.
“Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 13 punktu ir 126 straipsniu teikiu Lietuvos Respublikos Seimui skirti Romualdą Visokavičių Lietuvos banko valdybos pirmininku.”
R.Visokavičius gimė 1943 m. Kauno rajone. Dirbo įmonėje, gamykloje. Tarnavo trejus metus armijoje. 1967 m. įstojo į Kauno politechnikos institutą ir įsigijo inžinieriaus ekonomisto specialybę. Bankų sistemoje pradėjo dirbti nuo 1980 m. Šešerius metus buvo Tarybų Sąjungos statybos banko Lietuvos respublikinės kontoros Kauno skyriaus valdytoju, dvejus metus Lietuvos respublikinės kontoros valdytoju. 1987 m. pertvarkius Tarybų Sąjungos bankinę sistemą, R.Visokavičius paskirtas Lietuvos pramonės ir statybos banko pirmininku. 1988 m. Leningrado finansų ir ekonomikos institute apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją apie funkcinę vertės analizę bankuose. Yra paskelbęs apie 17 straipsnių, išleidęs 4 brošiūras ir monografiją. Panaikinus pramonės ir statybos banką, 1991 m. sukūrė komercinį “Litimpeks” banką, kurio pirmininku dirba iki šiol. Praėjusiais metais stažavosi Jungtinėse Amerikos Valstijose įvairiuose bankuose. Ir 1992 m. yra išrinktas Komercinių bankų asociacijos prezidentu.
Na, dėl šeimos irgi yra parašyta, jūs visi esat gavę atitinkamą informaciją. Mano nuomone, tai žmogus, turintis pakankamą kvalifikaciją, išsilavinimą ir 13 metų bankininkystės darbo patirtį įvairiose bankų sistemose.
Žinoma, visų mūsų bankininkų nelaimė, kad jie visi dirbo Tarybų Sąjungos bankininkystės sistemoje ir vienodai jos yra paveikti. Tačiau rinkdamas ir siūlydamas Seimui šitą kandidatūrą aš įvertinau jo sugebėjimus tvarkytis ir vykdyti bankininkystę savarankiškai, komercinę bankininkystę, kuri yra visiškai nauja ir nelabai įprasta mūsų bankų sistemoje, buvusioje iki šiol. Ir matome, kas susipažinęs su “Litimpex” banko veikla, kad šitas bankas yra vienas iš geriausiai funkcionuojančių šiandien pas mus, Lietuvoje. Įvertinęs visus štai tuos pliusus, teigiamus požymius, siūlau Seimui pono R.Visokavičiaus kandidatūrą valstybės banko valdybos pirmininku.
Kai kurios pagrindinės frakcijos yra susipažinusios. Vakar tai vyko. Šiek tiek skubos tvarka, nes šiandien tas klausimas yra svarbus. Aš atsiprašau Socialdemokratų ir Lenkų frakcijos, kurie negalėjo šito padaryti prieš pristatymą, nors mes vakar iki 21 val. svarstėm ir frakcijose, ir opozicijoje labai plačiai, beveik 2 valandas. Daugiausia buvo svarstyta LDDP frakcijoje. Aš manau, kad po šito pristatymo visi turės galimybės (turiu omeny ir frakcijas, ir atskirus komitetus) apsvarstyti štai šitą kandidatūrą ir nustatyta tvarka tada spręsti jau Seime dėl pono R.Visokavičiaus paskyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku. Tiek būtų informacijos.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Prezidentui. Jūsų nori paklausti 9 Seimo nariai.
A.BRAZAUSKAS. Prašau.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Prašome.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš ne paklausti, jeigu galima, pasisakyti labai trumpai.
PIRMININKAS. Kad nenumatyta pateikimo metu.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. Nematau.
E.KUNEVIČIENĖ. Nėra jo.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš norėjau paklausti pretendentą.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis Prezidente, “Lietuvos rytas” labai daug rašė apie lito problemą, neseniai buvo išleista ir knygutė “Litas prieš litą”. Ar jūs su gerbiamuoju pretendentu, gerbiamuoju R.Visokavičium esat kalbėję ir aptarę šią visą lito istoriją, tą visą problemą? Ar tuo klausimu jūs nesat diskutavę? Ar gerbiamasis pretendentas turi savo aiškią poziciją šitos istorijos atžvilgiu, lito įvedimo klausimu?
A.BRAZAUSKAS. Na, dėl pretendento pozicijos, aš manau, kad būtų geriausiai, jog jis pats atsakytų į tą klausimą. O į pirmąją klausimo dalį aš galiu atsakyti, kad taip, mes su pretendentu daug ir plačiai kalbėjome šita tema. Bet reikia įvertinti, kad pretendentas neturėjo galimybės iki šiol žinoti visų reikalų ir esamos konkrečios padėties mūsų Lietuvos banke, todėl tas pokalbis buvo tokio, sakyčiau, išankstinio svarstymo lygio. Bet supratau, kad pretendentas labai gerai įvertina tą ne tokią lengvą padėtį ir kokios turėtų būti organizacinės priemonės, ir koks turėtų būti kompleksas visų šitų organizacinių priemonių dėl mūsų nacionalinės valiutos įvedimo. Aš manau, kad šis žmogus, kaip ir priklauso Lietuvos valstybinio banko valdytojui, inicijuos ir bus pagrindinis šitos mūsų piniginės reformos vykdytojas.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš norėčiau paklausti pretendentą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Prezidente, norėčiau jūsų paklausti, ar yra jūsų bendra nuomonė su pretendentu, kaip išvengti atsiskaitymų problemos? Dabar visi skolingi visiems.
A.BRAZAUSKAS. Taip. Na, jeigu vakar vakare kas dalyvavote opozicijos susitikime, ten buvo labai plačiai apie tai kalbama. Aš manau, kad taip. Aš jau esu girdėjęs iš jo, ir man atrodo, kad tai yra visiškai įtikinantys pasiūlymai, kaip galima pagreitinti apyvartumą. Nes tai yra viena iš didžiausių bėdų pas mus ir visoje bankininkystėj, ir ne tik bankininkystėj, ir mūsų ūkinėje veikloje. Tai stabdo mūsų veiklą. Labai nerangi šita sistema, kuri buvo praktiškai nevaldoma per pastaruosius trejus metus.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamasis Prezidente, Lito komitete buvo trys asmenys. Natūralu, kad ponas R.Visokavičius, jeigu bus išrinktas, bus taip pat Lito komiteto narys. Kokia jūsų pozicija dėl Lito komiteto sudėties? Ar jūs siūlysite ją plėsti, ar palikti tokią, trijų asmenų?
A.BRAZAUSKAS. Aš manau, kad užtenka trijų asmenų.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Atsiimu.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
BALSAS IŠ SALĖS. Nėra J.Veselkos.
PIRMININKAS. Tada ačiū gerbiamajam Prezidentui.
Gerbiamieji Seimo nariai, mes dar turime šiek tiek numatyto laiko. Ar norėtumėte, kad kandidatas į banko valdytojus ateitų į tribūną ir atsakytų į jūsų klausimus?
Kviečiame kandidatą į banko valdytojus. Ar jūs norėtumėte padaryti trumpą kelių minučių ekspozė? Norėtumėte. Prašome. Banko valdytojas ponas R.Visokavičius. 12.40 mes turėtume baigti šį klausimą. Tai jeigu dar kas pageidauja paklausti, tada prašome užsirašyti. Prašome, gerbiamasis banko valdytojau. Atsiprašau, kandidate į banko valdytojus.
R.VISOKAVIČIUS. Gerbiamasis pone Prezidente, pone Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Jūs ne kartą esate svarstę Lietuvos ūkio finansų bei bankininkystės būklę, todėl esate gerai informuoti apie problemas, kurios susikaupė tose srityse per pastaruosius dvejus metus, kai Lietuva tapo nepriklausoma valstybe. Padėtis Lietuvos banke nepatenkino dalies buvusių Aukščiausiosios Tarybos deputatų ir buvusių Vyriausybių. O štai neseniai Seimo sprendimu buvo patenkintas buvusio Lietuvos banko pirmininko V.Baldišio atsistatydinimo pareiškimas. Tada man buvo pasiūlyta pretenduoti į šias pareigas.
Jau 13 metų esu bankininkas, todėl privalau būti pragmatiškas. Jeigu bus tokia Seimo narių valia, aš atsisakysiu nuo savo pareigų komerciniame banke, kuris buvo taip sunkiai kurtas. Ir kai galų gale naujajame priestate įsukome paskutinę lemputę ir būtų galima pradėti ramiai dirbti, aš ryžausi išeiti.
Vardan ko? Į šį klausimą aš bandžiau sau atsakyti. Daug kartų ir ilgai negalėjau duoti atsakymo nei ponui Prezidentui, nei kitiems žmonėms, ar sutinku iškelti savo kandidatūrą į Lietuvos banko valdybos pirmininko postą. Apsisprendžiau, kai pagaliau pats sau atsakiau į visus klausimus, kaip reikėtų sutvarkyti nacionalinį Lietuvos banką, kad jis normaliai funkcionuotų ir atliktų jam skirtas funkcijas.
Didžiausioji mūsų visų problema, kad mūsų finansininkai ir bankininkai su retomis išimtimis buvo rengti planiniam ūkiui ir juos reikia perkvalifikuoti. Visa tai nereiškia, kad mes neturime gabių žmonių. Esu stažavęsis ne vieną sykį užsienyje, turiu nemažai kontaktų su dideliais bankais Vakaruose. Jei teks vadovauti Lietuvos bankui, stengčiausi, kad ten dirbantys žmonės turėtų galimybę susipažinti, stažuotis ir kelti savo kvalifikaciją. Specialistai yra svarbiausia mūsų problema.
Kita problema - tvarka ir bankinė disciplina, kurios taip pat įmanoma pasiekti per darbą, kuris man nėra naujas, ir kurį esu dirbęs daug metų. Kiti dalykai jau priklauso ne vien nuo banko valdybos pirmininko. Tai - nacionalinio banko kompetencija, politika su pinigų įvedimu ir kitomis bankinėmis funkcijomis.
Gerbiamieji Seimo nariai! Jeigu jūs pavesite man Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas, pirmiausi mano žingsniai būtų tokie. Visų pirma susipažinčiau su padėtimi, kokioje būklėje šiuo metu yra nacionalinis bankas. Kaip jūs žinote ir iš spaudos, ir iš buvusių Vyriausybių, Finansų ministerijos paklausimų, informacijos daug nebūta. Reikėtų šią uždangą atskleisti, leisti biuletenį apie banką, kuris nuolat informuotų apie būklę ir panašiai. Susipažinus su banko situacija, reikėtų šiuo metu imtis neatidėliotinų darbų įsteigti stiprų, normalų atsiskaitymų centrą, atsiskaitymams Respublikoje ir atsiskaitymams su Vakarais ir Rytais. Sąlygos yra nevienodos, bet galimybės jau yra. Šiandien yra Respublikoje modeliai, jau yra paruošti žmonės ir kai kurie bankai (vienam iš jų ir man tenka vadovauti) jau iš visų filialų surenka informaciją, kiekvieną dieną suveda balansą per modeminį kompiuterinį ryšį. Šį metodą galima įgyvendinti visuose komerciniuose bankuose, jį sujungti su centrinio banko atsiskaitymų centru ir žinoti finansinę padėtį, kiek kokių atlikta operacijų per vieną dieną. Iš pradžių tai būtų kas antrą dieną, bet tai įmanoma padaryti.
Trečiasis mano uždavinys būtų toks. Jums, turbūt, gerbiamieji Seimo nariai, žinoma, kad yra per pusę milijardo kreditų gauta Lietuvai, juos reikia kuo greičiau pradėti naudoti. Bet naudoti efektingai, naudoti teisingai, naudoti pateikiant tuos kreditus rimtiems projektams. Tam, kad tuos projektus galima būtų išnagrinėti Lietuvos banke (nes tos sumos eis per centrinį banką, po to į komercinius bankus arba į investicinį Lietuvos banką), būtina įsteigti gerą juridinę tarnybą. Antra, būtina įsteigti inžinerinės analizės ir ekspertizės tarnybą projektams išanalizuoti, kad nepatektų į Lietuvą atsilikusi technologija, atsilikę statybiniai sprendimai, jeigu statytųsi, sakykime, viešbučiai ar panašiai ir kitos paslaugos. Tai būtų tokie pagrindiniai žingsniai. Būtinai reikia šiuo metu kuo greičiau prisijungti prie tarptautinės pasaulinės atsiskaitymų per elektroninį ryšį sistemos, kada tiesiai iš kompiuterio galima jungtis į bet kurią pasaulio dalį. Tam, aišku, prireiktų apie šešių milijonų dolerių kredito, galbūt galima būtų panaudoti dalį lėšų, kurias turi įmonės, organizacijos, kurios šiuo metu praranda labai daug savo valiutinių išlaidų dėl ilgo dokumentų ir atsiskaitymų sulaikymo. Galima būtų sukooperuoti, tai yra pasirinkti kažkurį vieną iš tų variantų.
Reikėtų sukurti (čia aš jau smulkesnius dalykus pasakoju) viduje finansinę rinką, kad kiekvieną dieną būtų galima žinoti ir efektingai panaudoti pinigus kiekviename komerciniame banke, žinoti, kokie yra likučiai. Jeigu tame banke užsilaiko, sakykime, vieną dieną, tai atnešami nuostoliai, juos reikėtų panaudoti per kitą banką, kuriam trūksta tą dieną tų pinigų, kad ši rinka būtų gyvybinga, judri ir operatyviai galima būtų permetinėti tas lėšas.
Reikėtų sukurti gerą bankinę struktūrą. Aišku, atsisakyti (tai būtina sąlyga) nuo komercinės veiklos, kad visas rūpestis būtų Lietuvos nacionalinės valiutos išsaugojimas, jos stabilumas ir kad kuo greičiau būtų pasiekta tai, kas buvo prieškario metais, kai valiuta buvo konvertuojama ir pripažinta visame pasaulyje. Būtina pasitikslinti, ar yra ir ar paruošta gera savų pinigų įvedimo metodika ir tvarka.
Tai būtų tokie mano pagrindiniai žingsniai dirbant Lietuvos nacionaliniame centriniame banke.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Aš norėčiau painformuoti gerbiamuosius Seimo narius, kad klausimams pagal Reglamentą skiriama tiek laiko, kiek kalbėjo ir pasisakęs, vadinasi, 15 minučių. Taigi mes turėtume baigti 12.45. Nori jūsų paklausti 16 Seimo narių. Prašyčiau tada labai trumpai klausti, labai trumpai atsakinėti. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pretendente, Lietuvos politinių kalinių sąjunga šiandien išplatino Seime kreipimąsi, kuriame su didele baime kalbama apie tarpvalstybinio banko steigimą, t.y. Lietuvos įjungimą į bendrą su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalimis finansų sistemą, įžiūri pavojų nepriklausomybei. Tuo tarpu antrosios pasaulinio banko misijos vadovas Ulricho Zachau praėjusį penktadienį rimtai siūlo Lietuvos vadovybei pagalvoti apie bendradarbiavimą su tokiu banku, kuris steigiamas Minske. Mano klausimas tamstai būtų toks. Ar tamstai žinoma kas nors apie tai ir kaip jūs tai vertinate? Ačiū.
R.VISOKAVIČIUS. Kol kas man tai nežinoma, bet apie tai girdėjau. Noriu pasakyti, kad bet kokių bankų atėjimas į Lietuvą yra naudingas, nes kartu su banku atkeliauja ir masė investicijų. Pinigai atkeliauja. Šiandien mes visi gerai žinome, kad užsienyje, Vakaruose kreditas išduodamas maždaug iki 8 - 10 %. O Lietuvos komerciniai ir valstybiniai komerciniai bankai valiutinius kreditus šiandien išduoda 50 60 %, o taloniniai kreditai yra 130 - 150 %. Tai jeigu greta esantis bankas kreipsis į kitą banką, užsienio banką, ar Rytų, ar Vakarų banką, ir ims lėšas, jis, aišku, nupirks tuos dolerius, nupirks tuos rublius ir jis galės pigiai parduoti savo klientui, pigiai investuoti į mūsų Lietuvos ūkį. O susijungimas turėtų būti protingas, komercinis, biznio, o ne kažkoks valstybinis, ne įėjimas į kažkokias buvusios Tarybų Sąjungos arba NVS struktūras.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis pretendente! Kokios, jūsų manymu, yra problemos, kad iki šiol Lietuva neturi nė vieno bendro su užsienio kapitalu banko arba užsienio banko ar jo filialų?
R.VISOKAVIČIUS. Galiu pasakyti tik tiek, jog man buvo žinoma, kad anksčiau Lietuvos banko nuostata buvo negriežta. Jis nerodė iniciatyvos, kad čia atvyktų kažkoks užsienio bankas ir įsikurtų. Gal buvo tas laikotarpis šiek tiek ir pateisinamas, kad jeigu ateis bankas iš Vakarų, kodėl negali ateiti ir iš Rytų dėl tos politinės situacijos. Bet aš tiktai taip spėlioju. Reikia pasakyti, kad Vakarų bankai labai atsargiai eina ir į Čekoslovakijos valstybę, t.y. į Čekijos ir Slovakijos, taip pat į Vengriją, į Lenkiją. Labai atsargiai. Nėra tikrų garantijų. Juk jiems ateinant į čia, pirmiausia reikia pastato, antra, jiems reikia darbuotojų, žmonių. Jūs patys matote, kiek šiandien Lietuvoje yra bankininkų ir aš visai normaliai jaučiausi, dirbdamas komerciniame banke. O jausdamas pareigą ir atsakomybę Lietuvai, keliu savo kandidatūrą į šias pareigas. Noriu pasakyti, kad čia yra kažkoks galbūt dalinis susilaikymas ir iš Vakarų bankų pusės.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Man teko apie jus girdėti gerus atsiliepimus iš Kauno bankininkų, kaip sugebantį gerai organizuoti bankų darbą, ir tai teikia vilčių. O paklausti noriu štai ko. Jūs turbūt esate susipažinęs su Lietuvos biudžetu 1993 metams, su numatytu deficitu, tačiau specialistai teigia, kad tikrasis deficitas yra gerokai didesnis. Gal 12 milijardų, o gali būti ir 35, ir daugiau milijardų. Kaip jūs vertinate Lietuvos biudžetą ir kaip jūs elgsitės, jeigu iš jūsų bus reikalaujama spausdinti nepadengtų pinigų 35 ar 75 mlrd.? Ačiū.
R.VISOKAVIČIUS. Aš manyčiau, kad pirmasis žingsnis būtų ieškoti kitų rezervų, nespausdinti. Emisiją daryti visada reikia saikingai, protingai ir pasitarus. Emisija daroma visame pasaulyje - Seimas, Vyriausybė ir Bankas. Taip, aš manyčiau, reikėtų dirbti ir naujajam bankui, Seimui, Vyriausybei ir Bankui. Pasitarus daryti emisiją ar nedaryti, bet emisijos yra daromos. Jos reikia vengti, bet jos yra daromos. Aš paminėsiu, kaip tai yra daroma. Jeigu reikia kažkokią naują technologiją įgyvendinti, emisija yra padaroma, išspausdinama pinigų, sudaromos darbo sąlygos žmonėms, bedarbiai įsitraukia į gamybą, ir atitinkamai per išleidžiamą produkciją ta emisija įgauna tikrą prekės vertę ir emisija kaip tokia ištirpsta. Tačiau emisijos darymas yra nesveikintinas dalykas ir jos reikėtų vengti, ieškoti biudžetui kitų rezervų. O rezervų yra. Aš manau, kad jeigu mane patvirtinsite į šias pareigas, su gerbiamuoju E.Vilkeliu pasitaręs, idėjų ir minčių turiu, aš jas galėsiu išsakyti pirmiausia jam, o vėliau ir Seimui.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis kolega, šiaip ar taip pasaulyje valstybiniai bankai daro didelę įtaką komercinių bankų procentams. Kokias jūs numatote priemones, ar čia neįmanoma nieko padaryti ir kokių jūs imtumėtės priemonių kovai su šituo lupikavimu? Ačiū.
R.VISOKAVIČIUS. Supratau. Noriu pasakyti, kad visai teisingai gerbiamasis profesorius pasakė, jog šis klausimas yra bankuose reguliuojamas. Tačiau tik Rytų šalių bankai taip elgiasi ir taiko tokius aukštus procentus klientams. Aišku, nacionalinis bankas turi daryti viską, kad šito nebūtų. Kiekvienas komercinis bankas ne pats sugalvojo ir ne iš kažkur sugalvojo tą pradinį procentą. Šiandien jo procentas yra nuo tų lėšų, kurias jis nupirko ir už kiek nupirko. Jeigu šiandien perka komercinis bankas iš taupomojo banko ar iš įmonės, ar iš kitos organizacijos už 100, už 120 %, be abejo, tam, kad komercinis bankas galėtų veikti, dirbti, jis privalo imti jau 130, 140 %. Štai man teko, dirbant “Litimpex” banke, šią žiemą suteikti didelius kreditus energetikai. Vilniaus šiluminei elektrinei suteikėme apie 100 mln. talonų, o geležinkeliui - 300 mln. talonų, ir teko jiems tą procentą mažinti iki 70%. O tam, kad išlygintume skirtumą, kai kam, kur sekasi biznis, biznio planus matydami, mes turėjome pakelti iki 180 %. Tai yra gyvenimas.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis. Prašome.
Z.ADOMAITIS. Gerbiamasis pretendente, dabar atsiskaitymai labai sutrikę, jie vėluoja po keletą mėnesių ir daugiau. Ir tai visoms įmonėms, organizacijoms, žodžiu, visiems ūkiniams objektams atneša didžiulius nuostolius.Ar jūs tikite, jeigu būsite paskirtas Lietuvos banko valdybos pirmininku, kad sugebėsite šią blogybę pašalinti, t.y. normalizuoti atsiskaitymus, ir, jei taip, tai, jūsų manymu, per kiek laiko tai Lietuvoje galima padaryti? Ačiū.
R.VISOKAVIČIUS. Aš manau, kad visos sąlygos yra. Man žinoma, kad Lietuvos banke yra stiprus geras skaičiavimo centras, yra neblogas kolektyvas, yra atsiskaitymo centras, kuriam vadovauja patyręs specialistas Smagurauskas, ir tikrai norėčiau, kad jis dirbtų toje darbo vietoje. Aš manau, sutvarkyti tikrai galima. Pasitarus su komercinių bankų vadovais, reikia įdiegti modeminį atsiskaitymą Lietuvos teritorijoje. Su Vakarais jau problemų didelių nėra, telekso, kurį turi kokie penki komerciniai bankai ir Lietuvos bankas, pagalba tiesioginius atsiskaitymus per dvi tris dienas galima atlikti su bet kuria pasaulio šalimi. Didesnės problemos yra su Rytais. Mes tuo jau domėjomės. Šiuo metu Rytuose yra visiems žinomas “Gosbankas”, į kurį patenka Lietuvos popieriai. Šiuo metu jie kraunami į maišus ir juos reikia atsivežti. Taip mes darėme ir gal iš pradžių teks taip daryti, atsivežti tuos dokumentus, kad juos galima būtų greičiau išplatinti, bet reikia pareikalauti iš visų komercinių bankų, kad turėtų teletaipo ryšį su visais bankais korespondentais. Visų buvusių Tarybų Sąjungos respublikų nacionaliniai bankai tikrai turi tą ryšį. Aišku, visa tai galima pagerinti ir aš manau, kad per du tris mėnesius galima normalizuoti ir aš galėčiau jau tuo metu informuoti ir Seimą apie atliktą darbą. Aš tikiuosi, kad tą darbą galima pagreitinti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Janonis.
J.JANONIS. Sekant nesibaigiančias diskusijas banko tema, susidaro įspūdis, kad Lietuvos bankas, vaizdžiai kalbant, dar neišaugo iš vaikiškų marškinėlių. Aš suprantu, kad šiandieną jūs negalite įvertinti banko veiklos visapusiškai, tačiau aš norėčiau išgirsti jūsų nuomonę, kaip jūs įsivaizduojate, koks Lietuvos banko įdirbis procentais, lyginant su jūsų įsivaizduojamu Lietuvos banko modeliu?
R.VISOKAVIČIUS. Norėčiau pasakyti, kad visiškai nubraukti ir pasakyti, kad nieko nepadaryta, negalima. Buvo daromi dideli darbai, daug prarasta, jeigu taip vaizdžiai pasakius, garo dėl visos tos veiklos, dėl ginčų su Vyriausybe. Aš kategoriškas dėl tų santykių, kurie buvo su Vyriausybe. Tai atnešė didžiausius nuostolius žmonėms ir visai Lietuvai, Lietuvos ūkiui, tai yra labai blogai. Turėjo būti tas trikampis, apie kurį aš minėjau: Seimas (anksčiau Aukščiausioji Taryba), Vyriausybė ir Lietuvos bankas. Jie pasitarę turėjo informuoti, informuoti visą Lietuvą ir pan.
Kokį tai sudarytų procentą? Sunku dabar pasakyti. Net šiandieną nežinau, kokiu lygiu, kokia metodika, ir ar ji pakankamai gerai parengta įvesti litus. Gal reikės skubiai organizuoti naują grupę žmonių ir tą metodiką tobulinti, dar revizuoti, pasižiūrėti, patvarkyti. Aš įsivaizduoju taip, kad ne ilgiau kaip per du mėnesius, na, maksimum per tris mėnesius Lietuva tikrai turi turėti savo ilgai lauktus nacionalinius pinigus. Man žinoma, kad neturime ir vieno lito, dviejų litų, penkių litų banknotų. Kai kuriuos banknotus (jūs gerai žinote) perspausdina. Tai l0, 20 ir 50 litų banknotai. Na, gal jų ne toks lygis kaip tų “meškų”, kurias mes turime, bet turbūt nelabai tolimas. Aišku, tuos pinigus reikės “paleisti”. Bet reikia juos “paleisti” taip, kad jie kuo greičiau susidėvėtų ir būtų išimti tie l0, 20 ir 50 litų banknotai. Tai yra sumokėti pinigai, o nauji, kiek man žinoma, yra perspausdinami.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausimas. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš gal ne tiek paklausti, kiek truputį pasisakyti, jeigu leisit, kartu su klausimu?
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare Kunevičiene, diskusijos bus ketvirtadienį. Po to, kai pretendentas aplankys frakcijas, pasikalbės su jumis. Jeigu jūs norėsite diskutuoti, tai bus leidžiama prieš balsavimą. Jeigu Seimo narė E.Kunevičienė nieko nenori klausti, ačiū pretendentui. Klausimas baigtas. Vakar buvo pateikta Seimo komitetams ir kai kurioms frakcijoms. l68 straipsnyje parašyta, kad klausimą dėl valstybės pareigūno Seimas turi pradėti ne anksčiau kaip po trijų dienų ir ne vėliau kaip po savaitės. Vadinasi, anksčiausia data yra ketvirtadienis. Toliau pradedamos diskusijos dėl kandidatūros. Joms pasibaigus, dar kartą žodis suteikiamas pretendentui ir baigiamasis žodis jį pristačiusiam pareigūnui. Po to balsavimas.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju jums visiems. Taip, Seimo narys A.Stasiškis dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Aš norėčiau pasakyti - aš ką tiktai iš lauko. Piketas yra labai gausus, ir, sakyčiau, emocingas. Žmonės yra tikrai įniršę. Aš išsiveržiau iš minios tiktai pažadėjęs, kad perduosiu prašymą, kad išeitų ponas Č.Juršėnas ir ponas Prezidentas. Kas gali - nežinau, aš vykdau tą prašymą. Taip pat žmonės prašė, kad išeitų ir opozicijos lyderis ponas V.Landsbergis.
2sesija3p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Prašymą visi girdėjo. Dabar svarstome 6 darbotvarkės punktą - Seimo nutarimo “Dėl V.Večerinsko atleidimo iš teisėjo pareigų prieš terminą” projektą. Pranešėjas - Respublikos Prezidentas A.Brazauskas. Aš primenu, kad čia yra ir pateikimas, ir balsavimas.
A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia dėl tos žmonių grupės, kuri yra prie mūsų rūmų. Tai jau pasidarė tradicija, kada yra renkami žmonės, tai yra inicijuojama kai kurių partinių ir politinių judėjimų, organizacijų. Darbininkų sąjunga šiandieną organizavo šitą žmonių susirinkimą su tam tikra tendencija. Norėčiau pasakyti, kad aš, kaip Prezidentas, neisiu į gatvę kalbėti su grupėm žmonių. Čia yra mūsų bendras reikalas, tai yra mūsų valstybės galimybių arba negalimybių klausimas. Seimas svarstė ir priėmė šių metų Respublikos biudžetą. Jums yra labai gerai žinomos mūsų finansinės galimybės. Todėl aš siūlyčiau Seimui, Seimo vadovybei nuspręsti, kas susitiks su šitais žmonėmis. Aš, kaip Prezidentas, už Vyriausybę ir už Seimą priimti sprendimų arba priimti visus šituos politinius smūgius nesirengiu. Nors aš jau esu susitikęs su daugeliu žmonių grupių ir ramiai su jais pasikalbėjęs. Buvo ir studentai, ir t.t. Žinote, inicijavimas... aš manau, čia yra mūsų visų bendras reikalas. Mes visi žinom, kiek mūsų valstybės kišenėj yra pinigų. Dar kartą peržiūrėkime tuos pinigus. Jeigu jūs manote, jog reikia surasti papildomai iš mūsų jau patvirtinto biudžeto tam tikrą pinigų sumą ir iš tikrųjų tiems vargšams padėti (aš suprantu, kad jiems reikia padėti, ir mes turime ieškoti šitų būdų), tai ieškokim kartu. Prezidentas nėra stebukladarys, kad ir koks jis būtų - ar iš kairės, ar iš dešinės išrinktas. Tai yra žmogus, kuris negali atsakyti už visų institucijų veiklą Lietuvoje. Jis dirba pagal veiklos sferą, numatytą Konstitucijoj, ką aš darysiu ir ateityje.
O dabar dėl šito klausimo. Ministras J.Prapiestis pateikė pasiūlymą ir tarpininkavimą, kad Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo teisėjas V.Večerinskas padavė pareiškimą (jį turi visi Seimo nariai, aš čia nieko naujo neperskaitysiu), kuriame prašo atleisti iš teisėjo pareigų. Savo noru atleisti. Todėl kovo 4 d. aš pasirašiau dekretą Nr.9, kuriuo teikiu Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Vytą Večerinską iš teisėjo pareigų jo paties prašymu. Daugiau šiuo klausimu aš neturėčiau ką pridurti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Prezidente, jūsų nori paklausti Seimo narys V.Petrauskas ir dar du Seimo nariai. Prašome, Seimo nary Petrauskai.
V.PETRAUSKAS. Ponas Prezidente, aš noriu jūsų paklausti, gal jums žinoma, kiek laiko V.Večerinskas dirbo savo pareigose? Kokie jo atleidimo, jo prašymo motyvai?
A.BRAZAUSKAS. Taip. Dėl motyvų. Aš domėjausi. Tokių labai konkrečių motyvų nebuvo pasakyta. O kiek jis dirbo šitose pareigose, aš jums atsakyti negaliu. Todėl, kad ta medžiaga, kurią man pateikė Teisingumo ministerija... aš manyčiau, kad tokiu atveju, kada svarstomas atleidimo klausimas, turėtų būti ministerijos atstovas, kuris galėtų plačiau referuoti ir painformuoti Seimą ir Seimo narius. Aš, žinoma, nesu toks unikalus, kad galėčiau viską žinoti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš irgi norėjau paklausti dėl motyvų, bet kadangi jau pasakyta, tai tada...
A.BRAZAUSKAS. Na, savo noru prašo. Žinoma, aš klausiau, niekas man nesugebėjo paaiškinti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS.Aš atsiprašau, matyt, klausimas bus adresuotas Seimo Pirmininkui. Gal vis dėlto būtų galima sužinoti motyvus?
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Prezidentui.
Gerbiamieji Seimo nariai, dėl atleidimo Reglamentas leidžia balsuoti iš karto. Prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime rankų pakėlimu, kadangi tai yra personalinis klausimas. Balsų skaičiavimo komisiją prašome pasiruošti. Iš pradžių prašome registruotis. Atsiprašau. Prašome registruotis. Aš čia suklydau pats. Mane truputį išmušė iš vėžių. Prašome registruotis. Po balsavimo, gerbiamasis Patackai.
A.V.PATACKAS. Bus per vėlu - tada aš nusiplaunu rankas.
PIRMININKAS. Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Respublikos Seimo nutarimas “Dėl V.Večerinsko prašymo atleisti iš teisėjo pareigų”, prašome pakelti rankas. Vieną minutę! Balsavimas nebaigtas, prašome nepertraukinėti. Po balsavimo žodis bus suteiktas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 85.
PIRMININKAS. Už - 85, kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Susilaikė 4. Seimo nutarimas “Dėl V.Večerinsko prašymo atleisti iš teisėjo pareigų” 85 Seimo nariams balsavus už ir 4 susilaikius, yra priimtas. Žodis Seimo nariui A.Patackui. Prašome.
A.V.PATACKAS. Aš ką tik atėjau iš piketo, kuris vyksta prie durų. Padėtis ten darosi vis grėsmingesnė. Žmonės veržiasi į vidų. Juos pavyko sulaikyti tiktai dar kartą papildomai prižadėjus, kad jiems pasirodys arba Prezidentas, arba Seimo Pirmininkas. Jeigu to nebus padaryta, aš bijau, kad ten padėtis gali pasidaryti nekontroliuojama.
PIRMININKAS. Ačiū. Šiuo metu ten yra išėjęs LDDP frakcijos lyderis ponas J.Karosas ir Biudžeto komiteto pirmininkas ponas K.Jaskelevičius.
A.V.PATACKAS. Aš kartoju, kad jų nepatenkina šitie asmenys. Jie reikalauja kitų asmenų.
PIRMININKAS. Aš supratau. Tiktai teikiu informaciją, gerbiamasis A.Patackai.
A.V.PATACKAS. Aš ... jau antrą kartą ir vos negavau lupti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Algirdai Patackai, prašome netrukdyti mums toliau dirbti.
BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima pasiūlymą?
PIRMININKAS. Prašau.
TAS PATS BALSAS. Išeiti prie piketuojančių į kompaniją, kaip kvietė, ponui V.Landsbergiui ir ponui G.Vagnoriui.
2sesija3p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Jie visi kvietimus girdėjo, mes neturėtume deleguoti ko nors. Kvietimus visi girdėjo. Du žmonės išėjo, gali išeiti ir kiti Seimo nariai. Seimo Pirmininkas taip pat gali priimti sprendimą, jeigu jis pageidauja.
Dabar grįžtame prie antrojo darbotvarkės punkto - Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo”. Yra užsirašę l7 kalbėtojų. Kviečiu į tribūną pirmąjį kalbėtoją Seimo narį R.Maciejkianecą, ruošiasi A.Kubilius. O dėl vedimo tvarkos nori kalbėti Seimo narys A.Kunčinas. Prašome.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau apriboti mūsų diskusijas taip, kad diskusijos vyktų iki l3.30 val., ir kalbėtojai kalbėtų ne daugiau kaip po 5 min.
PIRMININKAS. Ar jūs reikalaujate balsuoti frakcijos vardu?
A.KUNČINAS. Taip, frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Vagnorius tuo pačiu klausimu - dėl vedimo tvarkos?
G.VAGNORIUS. Taip, dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau pasiūlyti, galbūt mes galėtume po pertraukos iš pradžių nors pusę valandos skirti pensininkų problemoms? Ir manau, nereikia laukti, kol pradės šturmuoti mūsų rūmus. Mes galime pasiaiškinti ir paieškoti kokių nors sprendimų.
PIRMININKAS. Galbūt būtų priimtinas toks jūsų pasiūlymas.Mes galėtume pakviesti jų kelis atstovus. Per pertrauką jie padiskutuotų su vadovais. Po pertraukos galbūt galėtų perskaityti savo mintis iš tribūnos. Jeigu tai būtų priimtina, tai kodėl ne? Po pertraukos. O per pertrauką gali susitikti su vadovybe, kuriai pertraukos nėra. Seimo narys K.Uoka dėl vedimo tvarkos.
K.UOKA. Gerbiamasis Prezidentas iš tribūnos ką tik pasakė, kad šis piketas yra suorganizuotas Darbininkų sąjungos. Turiu pareigą paneigti šitą. Nes aš, kaip Darbininkų sąjungos garbės pirmininkas, apie tai nieko nežinau. Ką tik kalbėjau su Lietuvos darbininkų sąjungos pirmininke ponia Balsiene. Ji taip pat nieko apie tai nežino. Taip pat nežino Vilniaus miesto darbininkų sąjunga. Taigi buvo pasakyta grynų gryniausia netiesa. O tai, kad Prezidentas sakė, kad jam per mažai tiek žmonių, kad su jais susitiktų, tai būtų labai įdomu sužinoti, kiek žmonių reikia, kad ateitų, kad ponas Prezidentas susitiktų su žmonėmis.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, LDDP frakcija pasiūlė diskusiją antruoju klausimu apriboti iki l3.20 val. Tai yra teisėtas reikalavimas. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad diskusija būtų apribota, prašome paspausti mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Iki 13.20 val., kaip siūlė frakcijos nariai.
O kviečiu Seimo narį R.Maciejkianecą. Ne, jis atsisako. Tai Seimo narį A.Kubilių. Po to Seimo narys P.Papovas.
Taip, už diskusijos apribojimą iki l3.20 val. pasisakė 57 Seimo nariai, prieš - 23. Diskusija bus nutraukta l3.20 val. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Kubilių. Ruošiasi P.Papovas. Po jo T.Lideikis. Primenu Reglamentą iki 5 min.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pakalbėti dėl šio projekto esmės. Jau ponas P.Giniotas pasakė - aš visiškai su juo sutinku - ir reikia kalbėti atvirai, kodėl šitas įstatymo projektas yra parengtas ir kokios tolesnės tokių juridinių žingsnių pasekmės laukia. Be abejo, akivaizdu, kad, neišeinant kitaip išspręsti LDDP norima linkme trijų mandatų problemos, imamasi tokio pakankamai keisto juridine prasme žingsnio. Aš nenoriu aiškinti šio projekto techninių detalių, tačiau iš principo, be abejo, vidury rinkimų, vidury Seimo kadencijos Rinkimų įstatymo keitimas man darosi panašus į tokį žingsnį, į tai, kaip tai atrodytų, jeigu Rinkimų įstatymas būtų keičiamas tarp pirmojo ir antrojo rinkimų turų. Ir tokia juridinė logika, ir tokia kazuistika veda į labai įdomią ir delikačią situaciją.
Aš norėčiau kreiptis į LDDP frakciją, į dabartinę daugumą, į vadovaujančią daugumą ir norėčiau pasakyti labai vieną paprastą gyvenimišką, kaip LDDP mėgsta sakyti, sveiku protu paremtą nuostatą - reikia mokytis ne tiktai iš svetimų klaidų, bet reikia mokytis ir iš savų klaidų. Tai, ką dabar LDDP daro keisdama banko vadovybę, ką dabar daro keisdama energetikos ministrą, aš manau, turėtų būti labai gera pamoka pačiai LDDP daugumai. Ponai Seimo nariai iš LDDP frakcijos, ar neteks paskui gailėtis darant tokį žingsnį, kai Seimo kadencijos metu yra kuriama tradicija, kad galima keisti Seimo rinkimų įstatymą. Niekas, aš manau, jums negarantuoja, galbūt jūs patys sau garantuojate, kad jūs esat amžinai išrinkti. Ir jeigu pasitaikys tokia situacija, kad Tėvynės Santara ar kas nors panašaus, jūsų oponentai turės daugumą ir, remdamiesi jūsų sukurta tradicija, pradės keisti Seimo rinkimų įstatymą, tai aš nežinau, kokie gali būti iš to rezultatai. Aš jums pasiūlyčiau dar vieną dalyką. Jeigu jau pradėjote keisti Seimo rinkimų įstatymą, tai pakeiskim visą rinkimų tvarką. Jeigu jūs numatote Seimo rinkimų pakeitimus pritaikyti atgaline data, spręsdami trijų mandatų problemą, jūs galite išspręsti 70 mandatų problemą. Galite sumažinti Seimo narių skaičių iki 72. Ir Seimo dauguma nutars, kuriuos Seimo narius reikia paleisti. Viskas yra įmanoma su tokia logika. Galim pašalinti proporcinę rinkimų sistemą ir liks tiktai mažoritariniai kandidatai. Ir man teks kartu su jūsų partijos laikinuoju pirmininku eiti atostogauti. Aš jau to pasiilgau. Jeigu tokią logiką taikom, tai galvokim apie pasekmes. Ir galvokim apie tai, kad jūs nesate, aš bent taip galvoju, kad jūs nesate amžini. Ir mes taip pat galim pažadėt, kad kai mes būsim dauguma, taip pat pakeisim Seimo rinkimų įstatymą, ir tuometinė opozicija neduos jums valandos televizijoje. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narį P.Papovą. Ruošiasi T.Lideikis.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Po kolegos kalbos formaliai galima būtų pasakyti, kad teisus kolega, kalbėdamas dėl Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo, jeigu tiktai pasižiūrėtume ir šio įstatymo formulavimą, kadangi yra parašyta: “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo.” Aš manau, pagal siūlomus pakeitimus nėra Seimo rinkimų įstatymas keičiamas iš esmės. Yra tiktai iš dalies keičiamas. Ir todėl aš iš karto siūlau pakeisti įstatymo pavadinimą. “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo.” O kad reikia daryti dalinius pakeitimus ir papildymus, tai verčia mus tą daryti Konstitucija, nes Seimo rinkimų įstatymas neatitinka Konstitucijos, o rinkimai vyksta. Ir jie vyks, matyt, nuolatos. Štai ir dabar Kaišiadorių rinkiminėje apygardoje turės vykti rinkimai. Ir keičiasi Seimo nariai, kadangi kai kurie netenka mandatų, o jų vietas turi užimti pagal vienmandates, pagal proporcinę rinkimų sistemą kiti žmonės. Todėl tas procesas, nors rinkimai ir įvyko, bet iš esmės rinkimų procesas vyksta. Dėl to jis turi vykti pagal naująją Konstituciją. Tai štai tokie labai paprasti dalykai, kad Rinkimų įstatyme buvo deputatai, o dabar Seimo nariai. Tai reikia daryti kokius pakeitimus? Reikia daryti. Ir daug kitų tokių pakeitimų yra. Tai viena.
Antra. Rinkimų įstatyme reikia daryti papildymus ir pakeitimus dėl to, kad tas rinkimų maratonas parodė, koks variantas, pagal kokią rinkimų procedūrą vis dėlto mažiausiai būna skundų, pareiškimų ir demokratiškiausiai vyksta rinkimai.
Dabar aš pritariu iš esmės pateikiamo įstatymo projektui, tačiau turiu vieną pasiūlymą, kurio projekto rengėjai, na, lyg ir nepastebėjo. Štai konkrečiai 8l straipsnis, kuriame yra nurodoma, kaipgi užima nebesančių Seimo narių vietas kiti kandidatai. Antrajame punkte yra teigiama: “Daugiamandatėje rinkimų apygardoje deputatu, kitaip sakant, Seimo nariu, tampa tos politinės partijos, visuomeninio politinio judėjimo ir jungtinio sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas nebesantis deputatas, pirmas neišrinktas kandidatas”. Tačiau čia toliau nieko nekalbama apie tai, jeigu neišrinktų kandidatų sąraše nėra. Gerbiamieji, aš turiu pabrėžti, kad vis dėlto rinkėjų valia buvo parodyta už šitą politinę partiją ir politinį judėjimą. Kadangi vyksta Seimo narių kooptavimas iš to sąrašo, o tas sąrašas pasibaigė, tai logiška manyti, kad ir tą sąrašą reikia kooptuoti, nes niekas kitas negali to sąrašo keisti ir kitiems atiduoti mandato, o tiktai ta politinė jėga, dėl kurios valią išreiškė Lietuvos Respublikos piliečiai. Dega lemputė ir mano laikas baigiasi. Mano pasiūlymai yra pateikti raštu. Tiktai aš noriu atsiprašyti, kad čia truputėlį forma ne tokia, nes buvo mano pasiūlymai įstatymo forma pateikti. Čia yra mano pasiūlymai trijų straipsnių papildymo, o ne atskiras įstatymas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Kviečiame T.Lideikį į tribūną. Ruošiasi Z.Adomaitis. Jeigu jo nebus, tai V.Žiemelis.
T.LIDEIKIS. Na, aš noriu pasakyti, kad mes dar kartą susiduriam (vėl turbūt kokį trečią ar ketvirtą kartą), kai įvairūs rinkimų įstatymai taikomi prie politinės konjunktūros, prie kažkokių atsitiktinių įvykių. Taip mes jau kelis kartus keitėme Savivaldybių rinkimų įstatymą. Šiandien vėl mes svarstėme kažkokias pataisas. Dabar ėmėmės tokio didesnio darbo - pakeisti iš pagrindų Seimo rinkimų įstatymą. Na, jeigu kalbėtume apie dalykus tiesiai, tai, be abejo, šitas pakeitimas yra susijęs su Vyriausiosios rinkimų komisijos klausimu. Ir dabar Seimo dauguma siūlo Vyriausiąją rinkimų komisiją, kuri buvo sudaryta ketveriems metams pagal Seimo rinkimų įstatymą, suformuoti visiškai nauju principu. Na, visų pirma čia jau bus tokia absurdiška situacija, kai vieni Seimo nariai bus išrinkti pagal vienas taisykles, o kiti Seimo nariai bus išrinkti pagal kitas taisykles. Tai aš turiu omenyje ir artėjančius rinkimus Kaišiadorių apygardoje. Jeigu dabar kalbėtume apie Vyriausiąją rinkimų komisiją, tai Vyriausioji rinkimų komisija turi labai plačius įgaliojimus. Ir ne veltui buvo užduotas šitas klausimas, ar šitas įstatymas galios atgal, ar Vyriausioji rinkimų komisija turės teisę peržiūrėti rinkimų rezultatus, jau įvykusių rinkimų rezultatus keliose apygardose. Aš manau, kad Seimo dauguma būtent tam ir daro šitą įstatymą, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų atgaline tvarka svarstyti rinkimų rezultatus keliose apygardose. Tačiau mes šitaip galime prieiti prie visiško absurdo. Pažiūrėkime, Vyriausioji rinkimų komisija iš viso turi plačius įgaliojimus. Ji gali, pavyzdžiui, ji sudaro rinkimines apygardas, nustato jų teritorijas. Tai gal ji galės atgaline data ir pertvarkyti rinkimų apygardas. Čia mes galime prieiti prie visiškai tokių absurdiškų dalykų. Galų gale čia yra pono P.Papovo tokios siūlomos pataisos, tai čia iš viso yra atviras toks, sakyčiau, teisinis nihilizmas, kai tiesiog pritaikoma tai situacijai, kad Demokratinei darbo partijai pritrūko sąraše kandidatų. Tai siūloma šitą sąrašą papildyti. Na, tai kaip galima pildyti sąrašą žmonėmis, kurių nebuvo. Tai už ką tada žmonės balsavo? Už kokį sąrašą jie balsavo? Koks skirtumas? Taigi žmonės balsavo už sąrašą, o ne už...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia yra pranešimas, o ne tarpusavio diskusija. Prašome nereplikuoti. Pranešėjau, prašome nereaguoti.
T.LIDEIKIS. Tuo labiau mes neištaisome... Čia teigia, kad ištaisyta daug įstatymo trūkumų. Tačiau pažiūrėkite, iškilo praeituose Seimo rinkimuose daug problemų dėl pilietybės nustatymo, kad nebuvo aiškiai apibrėžta, kokie yra dokumentai, kuriais remiantis galima nustatyti rinkėjo pilietybę. Šitame įstatyme šita nuostata vėl yra neapibrėžta. Vėl parašyta, kad “ar kitu dokumentu, patvirtinančiu pilietybę.” Kas tas yra kitas dokumentas, patvirtinantis pilietybę?
Žodžiu, aš siūlyčiau Seimo daugumai vis dėlto apsigalvoti ir nedaryti tokių žingsnių, kurie uždeda, sakyčiau, labai blogą antspaudą visam mūsų Seimo darbui ir jo prestižui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Seimo narys Z.Adomaitis. Jo nėra. Seimo narys V.Žiemelis. Prašome.
BALSAS IŠ SALĖS. Ar aš galėčiau gauti žodį?
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos tiktai. Kitais klausimais ne. Jūs esate sąraše, bet jūs esate šešioliktas. Laukite eilės.
V.ŽIEMELIS. Aš kalbėsiu labai trumpai. Ir visų pirma, gerbiamieji kolegos, pateikdami tam tikrą įstatymą ar įstatymo pataisas, mes turime turėti tikslą, kodėl siūlome tas įstatymo pataisas. Šiuo atveju, mano požiūriu, tos pataisos reikalingos dėl dviejų motyvų. Visų pirma priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir aš suprasčiau, kad reikia daryti šio įstatymo pataisas, keisti tuos straipsnius, kurie jau prieštarauja arba nesiderina su Lietuvos Respublikos Konstitucija.
PIRMININKAS. Aš jūsų atsiprašysiu, gerbiamasis Žiemeli. Aš nepranešiau, kas kitas kalbėtojas. Seimo narys J.Tartilas, toliau A.Eigirdas, V.Liutikas, A.Vaišnoras. Prašom tęsti.
V.ŽIEMELIS. Keisti tuos straipsnius, kurie prieštarauja arba neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Šitą padaryti reikia. Kai kurie pasiūlymai ir yra būtent šiose pataisose. Tačiau anaiptol nereikia siūlyti tokių pataisų, kurios visiškai nereikalingos ir visiškai nesuprantamos. O būtent tokios pataisos, kurias minėjo kalbėjęs kolega T.Lideikis, kai iš esmės siūloma keisti komisijų sudarymo principus. Komisija išrinkta ketveriems metams ir, aišku, jos principų negalime keisti. Galime keisti tiktai komisijų sudėtį, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir vadovaudamiesi suteiktomis Seimui teisėmis. Tik tokią teisę suteikia Konstitucija Seimui. Be abejonės, reikia patobulinti kai kurias neaiškias šio įstatymo vietas, kurias galime išaiškinti dviprasmiškai. Tokių vietų šiame įstatyme yra. Aišku, tas vietas reikia keisti. Visų pirma 83 straipsnis. Dabar visiškai neaišku, kas gali pripažinti rinkimus negaliojančiais. Subjektą turiu omenyje. Ir kokia apskundimo tvarka. Taip pat neaiški ir Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencija, taipogi apygardų komisijų kompetencija. Turiu omenyje nutarimų, t.y. rinkimų pripažinimo negaliojančiais srityje. Tą, aišku, reikia taisyti. Tačiau kitų pataisymų nereikia. Todėl aš dar kartą siūlau atidėti šių pataisų svarstymą, sudaryti komisiją, kuri parengtų šio įstatymo pataisas, remdamasi dviem kriterijais, vadovaudamasi dviem kriterijais: daryti pataisas įstatyme tų straipsnių, kurie prieštarauja arba nesiderina su Lietuvos Respublikos Konstitucija, o kurie yra neaiškūs, tuos patobulinti. Kitų pataisų nereikia. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Seimo narys J.Tartilas. Po to A.Eigirdas, V.Liutikas. Prašome.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos aš norėčiau.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys P.Katilius. Prašome.
P.KATILIUS. Frakcijos vardu reikalauju, kad būtų daroma transliacija.
PIRMININKAS. Aš galiu jums atsakyti, kad kalbėjausi su radijo atstovais. Jie sakė, kad viskas yra įrašoma ir bus transliuojama vėliau, nes jiems labai yra problematiška tiesiogiai transliuoti. Jeigu jūs sutinkate, tai, manau, būtų priimtina. O jei ne, tai reikės balsuoti.
P.KATILIUS. Aš manyčiau, kad galėtų būti įjungta transliacija dabar.
PIRMININKAS. Aš jums paaiškinau, bet tai yra viduryje klausimo. Reikėtų iš anksto tą paderinti, o ne taip - iš karto dabar transliuokite. Prašome, gerbiamasis Tartilai.
J.TARTILAS. Gerbiamieji kolegos, ypač kolegos kairėje pusėje, kurių darbas darosi vis mažiau subtilus ir vis mažiau, taip sakant, įvyniojamas į vatą. Štai pasiūlymai - po rinkimų papildykim sąrašą. Juk iš esmės kiekvienas balsavo ne už fikciją “Sąrašas Nr.l5 ar Nr.l4”, o už gyvus žmones, esančius tame sąraše. Ir galbūt viena kita pavardė, kuria ketiname papildyti ateityje, būtų pakeitusi rinkėjų apsisprendimą. Tai iš viso - nesu juristas - kazuistinė situacija! Kaip galima teikti tokius pasiūlymus net ir neturint elementaraus juridinio supratimo?!
Kitas momentas. Mes puikiai žinome, kiek nesusipratimų sukėlė kai kurios redakcijos. Pavyzdžiui, “Šiurkštus įstatymų pažeidimas, turėjęs lemiamos įtakos rinkimų rezultatams.” Pamoka buvo neeilinė. Ir šiandien teismai neišnarplioja to kamuolio. Ką mes darom? Palikom lygiai tą pačią redakciją. Atrodo, tiek nedaug reikėtų, kai išbraukus žodį “šiurkštus”, o “pažeidimai, turėję įtaką rinkimų rezultatams”... Mes jau gauname žodžio “šiurkštus” apibendrinimą, apibūdinimą. Tuo tarpu vienas žodis ne vietoje pakeičia prasmę ir vėl naują painiavą sukelia. Tokie faktai rodo, kad neparuoštas, vėl skubotas įstatymas, jo projektas ir vėl ateityje ginčai ir, žinoma, darbas būsimajam Konstituciniam Teismui.
Aš kalbėsiu trumpai. Daug pasakė minčių teisingų, pritariu, gerbiamasis P.Giniotas ir gerbiamasis A.Kubilius. Visai solidarizuojuosi su jais ir manau, kad skubėti priimti Seimo rinkimų įstatymo pakeitimą nelogiška ir net nusikalstama.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame Seimo narį A.Eigirdą, bet jo nematau. Seimo narys V.Liutikas. Vietoje A.Eigirdo Seimo narys V.Landsbergis. 5 min. prašome.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, gerbiamieji kolegos! Labai gaila, kad nėra transliuojamas toksai beveik istorinis posėdis ir diskusija. Galbūt vis dėlto galima būtų įjungti, nors ir kokiems nors tarnautojams tai sudaro sunkumų. Čia dalykai daug svarbesni negu sunkumai radijo mazgo tarnautojams ar net transliatoriams. Jeigu galima, aš prašyčiau įjungti transliaciją.
PIRMININKAS. Liko 3 min., gerbiamasis Seimo nary. Manau, kad kol mes balsuosime, pasibaigs tas laikas, kuris leistas...
V.LANDSBERGIS. Žinoma, yra ir toks būdas užčiaupti kitaip galvojantį žmogų. Tai, ką siūlo ponas P.Papovas, ir ką, ko gero, yra nutarusi priimti Seimo dauguma, man visiškai nesuprantamas dalykas. Ir čia turbūt daug kam nesuprantamas. Jis nebus suprantamas niekur pasaulyje, kada po rinkimų į sąrašą siūloma įrašyti nebuvusius tame sąraše kandidatus taip, kaip kortom lošiant pakišti nebuvusią kortą iš rankovės žmonėms, kurie jau balsavo už tam tikrą apibrėžtą sąrašą. Šitaip nedarė net SSKP, kai kabinetuose nutardavo, už ką žmonės turės pabalsuoti, ir tą vadindavo rinkimais. Tai dabar būtų toks metodas: žmonės, balsuokite už tuščią vietą, o mes paskui jau įrašysim, kas bus mums reikalinga. Atsiranda sąraše papildomų kandidatų, kurių nebuvo. Tai yra, na, pasakyčiau, superapgavystė. Gal nereikia to daryti? Aš apeliuoju į šito sumanymo autorių savigarbą. Aš manau, kad turėtų būti kokia nors savigarba. Galbūt net ir partija galėtų turėti savigarbą. O Seimas tikrai turėtų! O Seimas tikrai turėtų! Toks fokusas, tokia klastotė Seimo vardu negalės būti priimta. Visi, kas turės asmeninės savigarbos, turės pasirašyti protestą ir atsiriboti nuo tokio Seimo nutarimo. Aš jus kviečiu neiti į tokį konfliktą!
PIRMININKAS. Ačiū. Ir baigiamajam žodžiui kviečiu Seimo narį J.Bernatonį. Laikas baigtas, deja.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pirmininke, dėkoju visiems Seimo nariams, pateikusiems pasiūlymus dėl šiandien svarstomo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projekto. Visų pirma aš manau, kad autoriai atsižvelgs į pono P.Ginioto pastabą dėl to, kad reikėtų taip pat ir šio įstatymo antrąjį straipsnį priderinti prie Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnyje išdėstytų nuostatų. Taip pat yra pateiktas įdomus Seimo nario P.Papovo siūlymas dėl įstatymo pakeitimų. Aš manau, mes, šio projekto autoriai, šį projektą taip pat aptarsime ir siūlysime dėl jo įtraukimo į pateiktą projektą. Daugiau labai konkrečių pataisų ar pasiūlymų dėl šio projekto nebuvo. Mano manymu, truputį ši diskusija nukrypo ne ta linkme.Vėl buvo sakomos propagandinės, politinės kalbos, o projektas nevertinamas teisiniu aspektu. Baigdamas savo baigiamąjį žodį norėčiau pabrėžti, kad siūlomas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektas visai atitinka šiuo metu galiojančią ir tautos valia referendumu priimtą Lietuvos Respublikos Konstituciją. Todėl siūlyčiau pritarti šiam projektui po trečiojo svarstymo...
PIRMININKAS. Antrojo.
J.BERNATONIS. Atsiprašau, po antrojo svarstymo ir paskirti trečiąjį svarstymą artimiausiame Seimo posėdyje.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar nori kas pasisakyti? 2 - už, 2 - prieš dėl balsavimo motyvų. Pasiūlymai aiškūs: pritarti po antrojo svarstymo, pasiūlyti trečiąjį svarstymą. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašome. 2 - už, 2 - prieš.
S.PEČELIŪNAS. Ne 2 už ir prieš, o 5 - už ir 5 - prieš pagal Reglamentą, ponas pirmininke. Tai čia tokia mažytė pastabėlė, o šiaip, aš manyčiau, mes negalime balsuoti ir pritarti po antrojo svarstymo tiems dokumentams, kuriuose, atsiprašau, čia jau minėjo iš tribūnos, yra parašytas visiškas juridinis nihilizmas ir visiškas absurdas. Negalima balsuoti už tokius projektus!
PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien girdėjome iš tribūnos įstatymą pateikusio pono J.Bernatonio paaiškinimą, užtikrinimą, kad jis neveiks atgal, t.y. kad jis nebus taikomas praeities situacijoms. Dabar iš to, ką čia yra kartu pateikęs ponas P.Papovas, yra labai aiškiai kalbama apie praėjusius rinkimus ir ten buvusius kandidatų sąrašus, kuriuos dabar siūloma taisyti. Tai pažiūrėkit bent patys į save, ponai iš LDDP, ką jūs dirbate!
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš tęsiant toliau pasisakymus dėl balsavimo motyvų, 110 straipsnį siūlyčiau pasiskaityti ponui S.Pečeliūnui, kuriame parašyta, kad dėl balsavimo motyvų leidžiama pasisakyti ne daugiau kaip 2 deputatams už, 2 - prieš. Kai balsuojama dėl viso klausimo, tada leidžiama pasisakyti už arba prieš 5 Seimo nariams. Taigi Seimo narys, prašome netrukdyti! Seimo narys P.Giniotas gali kalbėti tiktai už. Prašome.
P.GINIOTAS. Nėra prasmės kalbėti tada.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bastys. Galima kalbėti tik už.
J.BASTYS. Aš, žinoma, manau, kad tikrai reikalinga svarstyti toliau ir pritarti po antrojo svarstymo, tačiau norėčiau paprašyti projekto autoriaus pažiūrėti, ar nėra galimybės visgi išspręsti dėl tų apylinkių, kuriose bus pažeistos urnos? Ten pasakyta, kad balsai neskaičiuojami, biuleteniai neskaičiuojami iš tokių urnų ir lyg toliau nieko nedaroma. Bijau, kad neatsirastų nuplėštų plombų daugiau, nors iki šiol nelabai būdavo ir reikėtų turbūt ten kažką tai numatyti. Galbūt toje apylinkėje padaryti už poros savaičių vėl naujus rinkimus - tik toje apylinkėje? O šiaip pritariu ir manau, kad reikia pritarti po antrojo svarstymo.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas. Prašome, paskutinis.
V.V.ZIMNICKAS. Aš siūlyčiau pritarti po antrojo svarstymo, juo labiau kad šitas projektas šituo dar nesibaigia, bus pateiktos alternatyvos, ir trečiajame svarstyme mes balsuosime būtent kaip tik pagal alternatyvinį balsavimą. Todėl, aš manyčiau, nereikia čia ilgai veltis į diskusijas ir pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedamas balsavimas.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Procedūrinis klausimas, balsavimas pradėtas.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos, gerbiamasis pirmininke!
PIRMININKAS. Taip, prašau dėl vedimo tvarkos - Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš esu jau ne kartą išsakęs mintį dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio. Taip, dėl vedimo tvarkos. Būtent šitame straipsnyje yra pasakyta, kaip yra priiminėjami Lietuvos Respublikos konstituciniai įstatymai. Seimo rinkimų įstatymas taip pat yra konstitucinis įstatymas, ir, kol mes nesudarėme šito sąrašo, aš siūlau jį iš karto sudaryti ir balsuoti, ar šitas įstatymas yra konstitucinis, ar nekonstitucinis. Mūsų dabartinio Seimo praktika yra tokia, kad mes, nesilaikydami Konstitucijos 69 straipsnio, priimsime visus konstitucinius įstatymus ir jau bus šaukštai po pietų. Todėl reikėtų nuspręsti, kad šitas rinkimų įstatymas yra konstitucinis ir jo priėmimo procedūrą taikyti pagal numatytą Konstitucijos 69 straipsnį. Aš reikalauju balsuoti, ar šitas įstatymas yra konstitucinis, ar nekonstitucinis.
PIRMININKAS. Aš noriu perskaityti Konstitucijos 69 straipsnį, kuriame yra sakinys, gerbiamasis A.Endriukaiti, “Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas”. Tas sąrašas yra, deja, dar nenustatytas, taigi šis įstatymas dar nėra konstitucinis. Seimo narys S.Pečeliūnas.
A.ENDRIUKAITIS. Tai, gerbiamasis, jūs paminėjote mano pavardę, aš noriu pasisakyti...
PIRMININKAS. Tai asmeniniais motyvais - po balsavimo. Prašome. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad jūs cituojate Laikinąjį Seimo statutą taip, kaip jums atrodo, o ne taip, kaip yra parašyta. Pacituosiu tą vietą, kur jūs citavote, ir, aš manau, jūs rasite drąsos pasitaisyti. “Kai balsuojama dėl viso įstatymo projekto, dėl balsavimo motyvų leidžiama pasisakyti ne daugiau kaip 5 deputatams už ir 5 - prieš.” Aš noriu jūsų paklausti, ar dabar mes balsuosime tik pritarti ar nepritarti po pirmojo ir antrojo svarstymo dėl dalies įstatymo pataisų, ar už visą pataisų projektą? Ponas pirmininke, paaiškinkite, ką jūs norėjote tuo pasakyti?
PIRMININKAS. Perskaitykite 102 straipsnį. Jums išaiškės pačiam. Seimo narys A.Baležentis. Prašome.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš galėčiau balsuoti už, kadangi, atrodo, turiu pasisakyti už, taip?
PIRMININKAS. Ne, jūs nieko negalite pasakyti, jūs galite kalbėti dėl vedimo tvarkos. Prašome.
A.BALEŽENTIS. Taip, dėl vedimo tvarkos aš noriu pasakyti kadangi iškilo abejonė, ar Seimo rinkimų įstatymas yra konstitucinis, ar nekonstitucinis, o aš neabejoju, kad jis turi būti konstitucinis dėl to, kad Seimas - aukščiausia po Prezidento valdymo institucija mūsų valstybėje, tai reikėtų mums apsispręsti, kad mes privalome laikytis Konstitucijos 69 straipsnio. Ir pagal šitą straipsnį turi būti organizuota balsavimo procedūra ir visas šio įstatymo svarstymas.
PIRMININKAS. Aš turėčiau jūsų atsiprašyti, gerbiamasis Baleženti, jūs priimkite nutarimą, patvirtinkite konstitucinių įstatymų sąrašą. Kai bus patvirtintas, tada ir bus konstitucinis įstatymas. Kol jis yra nepatvirtintas, deja, prašome manęs neprievartauti! Seimo narys K.Skrebys. Seimo nary V.Landsbergi, prašome nereplikuoti! Kiti Seimo nariai - taip pat. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Ponas posėdžio pirmininke,...
V.ŽIEMELIS. Tai aš atsiprašau, aš jau stoviu, man atrodo, seniau.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Ponas posėdžio pirmininke, jūs ką tik patarėte ponui S.Pečeliūnui perskaityti Laikinojo statuto 102 straipsnį, jeigu aš neklystu. Aš atkreipiu jūsų dėmesį, kad, kada buvo pateiktas įstatymas dėl Laikinojo Seimo statuto, tenai buvo išvardinta nemaža straipsnių, kuriuos mes panaikinome. Ir aš atkreipiu dėmesį, kad mes panaikinome Laikinojo statuto 102 straipsnį.
PIRMININKAS. Taip, tada galioja Reglamento antrasis punktas, o antrajame punkte pirmininkaujantis sprendžia savo nuožiūra. Prašome pasiruošti balsuoti.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pirmininke, dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKAS. Taip, Seimo narys V.Žiemelis - dėl vedimo tvarkos.
V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau, kad jūs žiūrite tik į centrą ir į kairę, o į dešinę jūs visiškai nežiūrite.
PIRMININKAS. Mano kairė akis blogiau mato. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Man labai gaila ir labai liūdna, kad šiandien, atsiprašau, gerbiamasis Sakalai, jums nepavyksta vadovauti posėdžiui. Posėdis vyksta apgailėtinai, kadangi jūs nesilaikote elementarių Konstitucijos reikalavimų. Pateiktas pasiūlymas, ne pasiūlymas, o tiksliau prašymas, kad nebalsuotume, jog tai yra konstitucinis straipsnis, atsiprašau, konstitucinis įstatymas. Antra vertus, gal palaukime ir Konstitucinio Teismo. Jeigu jums neaišku, paprašysime Konstitucinio Teismo išvadų, o ne balsuokime. Aš siūlau perleisti pirmininkavimą ar gerbiamajam E.Bičkauskui, ar Seimo pirmininkui Č.Juršėnui. Jiems šiandien galbūt geriau seksis negu jums.
PIRMININKAS. Labai ačiū už pasiūlymus, gerbiamasis Seimo nary V.Žiemeli, aš tik noriu pasakyti, kad visi pateikimai turi būti apiforminti: pateikti raštu, įregistruoti Juridiniame skyriuje ir tada už juos balsuojama. Jeigu tas nepadaryta, labai aš apgailestauju, teks balsuoti dabar, nieko nepadarysi. Seimo narys S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos.
S.PEČELIŪNAS. Taip, ačiū. Aš galiu kalbėti tiek kartų, kiek kartų yra paminima mano pavardė...
PIRMININKAS. Ne daugiau kaip vieną kartą pagal Reglamentą.
S.PEČELIŪNAS. ...ir kiek kartų posėdžio pirmininkas nesilaiko Reglamento. Šį kartą, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu konstatuoti jūsų žodžius. Tuo atveju, kai Reglamentas yra parašytas kitaip, negu man yra priimtina, aš elgiuosi savo nuožiūra. Taip daroma šiandien visą dieną. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl dviejų dalykų. Pirmasis - pritarti po antrojo svarstymo, antrasis bus jau mano siūlymas S.Pečeliūnui už nuolatinį trukdymą įrašyti į stenogramą papeikimą. Prašome pasiruošti balsuoti rankų pakėlimu, ne, ne rankų, čia yra procedūrinis balsavimas. Prašome, kas už tai, kad būtų pritarta po antrojo svarstymo, spaudžia mygtuką “už”.
V.ŽIEMELIS. Sekundę dar palaukit.
PIRMININKAS. Viskas, balsavimas paskelbtas. Už - 56, prieš 1, susilaikė 2. Po antrojo svarstymo pritarta. Prašome, dabar aš antrąjį teikiu balsavimui. A, dar buvo pasiūlymas, kad šį trečiąjį svarstymą numatyti artimiausiame posėdyje. Toks buvo pasiūlymas, taip? Tai ar sutinkate, ar reikia balsuoti?
S.PEČELIŪNAS. Siūlau paskelbti trečiąjį svarstymą po pietų, tai bus artimiausias posėdis.
PIRMININKAS. Taip, kas už tai, kad trečiąjį svarstymą paskirti artimiausiame posėdyje, spaudžia mygtuką “už”. Už - 49, prieš 1, susilaikė 5. Svarstysime artimiausiame posėdyje, t.y. šiandien po pietų. Ir paskutinis balsavimas. Aš teikiu balsavimui: už nuolatinį S.Pečeliūno trukdymą darbui, Reglamento neskaitymą įrašyti S.Pečeliūnui įspėjimą į stenogramą. Kas už tai, prašome paspausti mygtuką “už”. Papeikimą, taip. Už - 47, prieš - 1, susilaikė 7. Taigi tokiu būdu įrašomas papeikimas Seimo nariui S.Pečeliūnui už nuolatinius ginčus, už Reglamento neskaitymą, už Reglamento neteisingų traktuočių pateikimą. Ačiū už dėmesį. Pertrauka. Posėdis baigtas. Primenu, kad balsavimas - pertraukos metu. Balsavimo pabaiga - 14.30 val. Taip, posėdis baigtas.