Penkiasdešimt
šeštasis (538) posėdis
2004
m. liepos 1 d.
Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č.JURŠĖNAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai A.SKARDŽIUS ir G.STEPONAVIČIUS
2004 m. liepos 1 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, prašyčiau tylos ir susikaupimo, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. liepos 1 d. rytinį plenarinį posėdį. Pirmiausia siūlau susitarti dėl darbotvarkės. Jūs turite gerokai išmargintą darbotvarkę. Kai kurie klausimai yra išbraukiami, nes visų pirma nėra arba Vyriausybės išvados, arba komitetų išvadų, todėl negalime pagal mūsų nustatytą tvarką nagrinėti. Ir antra, atsirado nemažai papildomų klausimų, kuriuos teikia komitetai, Vyriausybė arba Prezidentas, todėl yra papildymų tiek rytiniame, tiek vakariniame posėdyje. Taip pat yra nemažai Seimo narių projektų pagal jų registracijos eilę. Seniūnų sueigoje klausimai buvo aptarti ir aprobuoti, bet aš matau, kad yra dar kai kurių, matyt, siūlymų. Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius. Prašom.
A.SKARDŽIUS. Pone Pirmininke, kadangi keletas klausimų yra išbraukta iš darbotvarkės, ar galėčiau pasiūlyti seniai komiteto apsvarstytą ir jau seniai parengtą ir išvadą turintį Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo mokėjimo įstatymo 2 straipsnio įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3365(2)? Kad baigtume iki sesijos pabaigos.
PIRMININKAS. Gerai. Minutėlę. Priminkite dar kartą numerį – 3365?
A.SKARDŽIUS. Taip, antrasis variantas, komiteto patobulintas.
PIRMININKAS. Ačiū. Aišku. Nematau daugiau siūlymų, tai pirmiausia noriu paklausti, ar dėl tų pagrindinių pataisymų, kai kurių išbraukimų ir gausių papildymų nėra abejonių, galime bendru sutarimu? Ačiū.
Dabar dėl to dalyko, kurį pasiūlė kolega A.Skardžius, galime įtraukti į darbotvarkę? Galime. Gerai. Ar galime bendru sutarimu tokiai darbotvarkei pritarti? Ačiū.
Atsisveikinimas su Seimo nariais, išrinktais į Europos Parlamentą
Mielieji kolegos, dabar prašyčiau susikaupti, nes dar kartą tokia, sakykime, graudulinga ir džiaugsminga ceremonija. Mielieji kolegos, mes su jumis turėtume atsisveikinti dar su dviem mūsų Seimo nariais, kurie dabar jau yra europarlamentarai ir artimiausiu metu išvyksta dirbti į Strasbūrą. Jums neprieštaraujant pagrindinę savo kalbos dalį arba pagrindines dviejų kalbų dalis aš pasakysiu iš centrinės tribūnos.
Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, iš karto noriu pranešti, kad laikysiuosi senjoriteto principo, t.y. pradėsiu kalbą nuo to, kuris yra vyresnis. Senjoriteto principas parlamentarizme yra svarbus, beje, jis įtvirtintas ir mūsų Konstitucijoje, ir mūsų praktikoje.
Gerbiamasis kolega ir bendražygi Aloyzai Sakalai! Nuoširdžiai sveikinu su nauju svarbiu etapu Tavo garbingoje pilietinėje ir politinėje biografijoje – būsimu darbu Europos Parlamente. Lietuvos žmonės šį mandatą Tau patikėjo, atsižvelgdami į Tavo biografiją ir nuopelnus valstybei bei visuomenei. Mokykla, Sibiro lageriai, produktyvi mokslinė veikla, Sąjūdis, parašas po Kovo 11-osios Aktu, nenutrūkstamas darbas Seime, – visa tai aukščiausios prabos Tavo rekomendacijos tiek Lietuvoje, tiek Europoje, kurios ateitį turėsi galimybę ir garbę kurti. Tu buvai vienas iš Lietuvos socialdemokratų partijos atkūrėjų, kairiosios ideologijos mūsų valstybėje įtvirtintojų, kairiųjų jėgų susivienijimo šalininkas, LSDP pirmininkas, o dabar garbės pirmininkas. Visus partijos pavedimus derindamas su valstybės interesais, Tu atlikdavai sąžiningai ir kūrybiškai. Dėkodamas už nuopelnus Lietuvai ir Seimui, LSDP, linkiu Tau sėkmingo darbo Europos Sąjungos ir Lietuvos labui, sveikatos, energijos ir laimės.
Čia toks oficialus tekstas. Bet negaliu nepasakyti keleto bendresnių žodžių, kurie susiję būtent su kolega profesoriumi A.Sakalu. Rinkimuose, kaip žinote, į Europarlamentą dalyvavo net 12 partijų arba, tiksliau, nes dvi susijungė į vieną sąrašą, 11 sąrašų. Ir štai net 8 sąrašų priešakyje yra 13 signatarų. 7 buvo išrinkti, tiesa, vienam, tiksliau, vienai signatarei atsisakius, liko 6.
Tai štai skaičiai, t.y. 13 signatarų ir beveik pusė išrinktų į Europarlamentą, rodo, kad tie žmonės, kurie pradėjo valstybės atkūrimo darbą turėdami tautos mandatą, tautos pasitikėjimą, darbą padarė, garbingai padarė ir dabar kitomis aplinkybėmis, kitoje situacijoje, kitose sostinėse turės toliau tęsti. Aš tuo tikrai kaip signataras, kaip A.Sakalo bendražygis nuo pačios pirmos dienos, tos, kuri čia yra įkirsta mūsų rūmuose, nuo kovo 11-osios, labai džiaugiuosi. Noriu palinkėti A.Sakalui būtent kaip kairiosios minties ne šiaip sau atstovui, o propaguotojui, vedliui, tokiu išlikti ir Europoje. Europa daug kur yra socialdemokratinė, ir jeigu Europa yra klestinti, tai čia yra ir nemažas europinės socialdemokratijos nuopelnas.
Taigi, gerbiamasis profesoriau, gerbiamasis ir mielasis kolega Aloyzai, kuo geriausios sėkmės Tau naujuose baruose ir aš net nenoriu linkėti, žinau, kad vis tiek neužmirši Lietuvos, neužmirši mūsų, galvodamas apie Europą, dirbsi Lietuvos labui. (Plojimai)
Mielieji kolegos, noriu taip pat jums su liūdesiu pranešti, kad netenkame, t.y. Seimas netenka ir trečio profesoriaus – R.Pavilionio. Taigi kreipimasis ir į jį.
Gerbiamasis kolega Rolandai Pavilioni, nuoširdžiai sveikinu Jus, Lietuvos žmonių valia tapus unikalaus žmonijos istorijoje forumo – Europos Parlamento nariu. Kelią į jį atvėrė Jūsų intelektas, veikla moksle, Vilniaus universitete, Seime ir šalies politiniame gyvenime. Džiaugiuosi, kad beveik visą šio Seimo kadenciją turėjau galimybę su Jumis bendrauti, kai ko pasimokyti, diskutuoti, tegul nuomonės ir ne visada sutapdavo. Kitaip politikoje būti ir negali. Svarbu, kad tai būtų nuoširdus tiesos ieškojimas. Lydėdamas jus į Briuselį ir Strasbūrą, kur vyks Europos Parlamento posėdžiai, linkiu jums kuo geriausios sėkmės kuriant ateities Europą, kurioje ir Lietuvos teisėti siekiai, interesai būtų apginti. Tikiu, kad būdamas Prancūzijos kultūros žinovas bei gerbėjas Jūs sėkmingai tiesite ir šios srities tiltus tarp Lietuvos ir Vakarų. Taigi čia oficialus sveikinimas. Bet irgi noriu pasakyti dar keletą žodžių atskirai.
Tie keli žodžiai susiję su dviem svarbiomis aplinkybėmis. Kolega R.Pavilionis yra ne vienos knygos ir gausybės straipsnių autorius. Viena iš knygų, kurią aš su įdomumu studijavau ir manau, kad daugelis ją studijavo, yra knyga „Prieš absurdą. Studijuodamas šią knygą radau atramą arba, tiksliau, profesoriaus atsirėmimą į kitą žymų žmogų, į amerikietį H.D.Toro, į jo knygą „Voldenas, arba gyvenimas miške, į šito amerikiečio straipsnį apie pilietinio nepaklusnumo pareigą.
Noriu pacituoti R.Pavilionio žodžius: „Individas turi būti laisvas, nepriklausomas nuo bet kokių politinių, ekonominių ir socialinių aplinkybių. Kiekvieno piliečio pareiga – nepaklusti absurdui, o to absurdo visame pasaulyje yra labai daug, Lietuvoje jo taip pat netrūksta. Laisvas žmogus negali, neprivalo susitaikyti su absurdu, kuris vyksta aplink jį.
Aš manau, kad mes su jumis tai matėme. Ar kiekvieną kartą tas nepaklusnumas absurdui buvo pagrįstas, mes kartais ginčydavomės, ar ta kova su absurdu buvo sėkminga, taip pat, matyt, kartu aiškindavomės ir turėdavome įvairių nuomonių. Bet man šiuo momentu svarbu pabrėžti, kad žmogus turi poziciją, tą poziciją gynė, ir aš esu įsitikinęs, kad jis su absurdu kovos tame didesniame teatre arba didesnėje arenoje, kas yra Europos Parlamentas, nes iš tikrųjų ir ten visko pakanka, ir ten yra ir teigiamų, gražių dalykų, ir yra, arba bent jau buvo, absurdiškų dalykų. Manykime, kad po naujų Europos Parlamento rinkimų gal visko bus mažiau. Bet tik manykim. Manau, visko bus, ir R.Pavilioniui darbo būtent šia kryptimi, kaip jisai pats rašė, užteks.
Ir paskutinis dalykas. Mielieji kolegos, po poros dienų bus gražus gerbiamojo R.Pavilionio jubiliejus. Labai gaila, kad aš pats negalėsiu dalyvauti, nes būsiu išvykęs, todėl noriu ne tik įteikti sveikinimą, gėles, bet ir asmeninę dovaną. (Plojimai)
R.Pavilionis, su kuriuo, taip jau išėjo, paskutiniuoju Seimo nariu ir dabar jau Europos Parlamento nariu atsisveikiname, norėtų tarti žodį. Užleidžiu tribūną.
R.PAVILIONIS. Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau, kad trukdau numatytą darbotvarkę, bet negaliu nepasakyti kelių žodžių. Pirmiausia aš noriu nuoširdžiai padėkoti Lietuvos žmonėms, kurie patikėjo manimi ir išrinko į Europos Parlamentą. Aš labai nuoširdžiai noriu padėkoti jums ir tarp mūsų visų lygių didžiausią padėką noriu pasakyti Č.Juršėnui, žmogui, kurį, jeigu man būtų leista pakeisti šachmatų figūrų pavadinimus arba papildyti tas figūras, pavadinčiau žmogiškumo ir tolerancijos riteriu. Jūs tikrai nusipelnėte tokio vardo, Česlovai, ir aš jums už tai nuoširdžiai dėkoju. Dėkodamas noriu padovanoti… Per penkerius metus suspėjau parašyti ir kitą knygą, ji vadinasi „Prieš absurdą 2. (Plojimai)
Aš norėčiau padėkoti visiems jums, tai sakau nuoširdžiai, nes su visais dirbau, sulaukiau kritikos, už kurią taip pat dėkoju, manau, kad dažnu atveju ji buvo pelnyta. Dažnu atveju privertė mane pagalvoti apie savo argumentus ir tas buvo visapusiškai naudinga. Noriu padėkoti tiems žmonėms, su kuriais aš atėjau į Seimą, tai frakcijai, kuri buvo kartu su manimi. Po to mūsų požiūriai į kai kurias mūsų gyvenimo, politikos problemas išsiskyrė, ne su visais frakcijos nariais, bet su kai kuriais. Aš supratau, geriausia tvirtinti savo principus jau esant kitoje aplinkoje. Tą aplinką aš radau tarp liberalų demokratų. Tai yra žmonės, kurie mane priėmė, ir priėmė ne dėl to, kad turėjo kokio nors išskaičiavimo, o dėl to, kad kaip tik tuo metu mums visiems rūpėjo viena labai svarbi problema – ar pavyks mums, politikams, Seime išsaugoti padorumą, ištikimybę teisės, žmogiškumo principams. Manau, kad, deja, apgailestaudamas galiu tą pasakyti, šito šįkart nepavyko padaryti. Nepavyko galbūt dėl įvairių priežasčių, nebūtinai susijusių tik su tuo, kad tie žmonės, kurie manė, kad mes elgiamės neteisingai, visada buvo neteisūs. Ne, manau, kad yra daug jų argumentų, kaip ir yra daug mūsų argumentų, kurie skatina mus visus galvoti apie ateitį ieškant sutarimo. Ieškant sutarimo principiniais mūsų gyvenimo klausimais. Aš nuo pat pradžių, nuo pirmos minutės čia, Seime, svarbiausiais laikiau tokius klausimus: pagarbą asmeniui, pagarbą žmogui, pagarbą kito nuomonei, teisę reikšti kitą nuomonę, diskutuoti čia, Seime. Man atrodo, vieno iš pagrindinių dalykų aš labai pasigedau – rimtos, kvalifikuotos diskusijos, ypač tais klausimais, kurie susiję su Lietuvos perspektyva, su jos nauja būsena pasaulyje. Tuomet, kai kėliau referendumo idėją, supratau, kad nėra palaikymo Seime, nors labai tikėjau, kad Konstitucijoje įrašyti žodžiai apie būtinumą skelbti referendumą svarbiausiais valstybės gyvenimo klausimais nėra tik tuščia frazė. Bet šito nebuvo.
Labai džiaugiausi, kai socialdemokratams parėmus mes kartu priėmėme, žinoma, pritarus ir socialliberalams, Švietimo ir mokslo ilgalaikio finansavimo įstatymą. Tai buvo iš tikrųjų didžiulė pergalė – 116 parlamentarų balsavo už šį įstatymą ir tai galėjo būti pirmas labai rimtas žingsnis mūsų darbe. Deja, praėjo metai ir tas įstatymas atsidūrė Konstituciniame Teisme. Nors ir keista, mūsų pačių Vyriausybė kreipėsi į Konstitucinį Teismą, o mūsų pačių Konstitucinis Teismas nustatė, kad toks įstatymas, kuris reikštų mokslo ir švietimo padėties ilgalaikį stabilizavimą, prieštarauja Konstitucijai. Tai buvo nelabai sėkmingi veiksmai ir dabar, jau priėmus naują dokumentą, pasirašius memorandumą dėl paramos mokslui ir švietimui, aš tikiu, kad šie įsipareigojimai bus vykdomi ir tą, matyt, darys kitas Seimas.
Aš tikiu, nuoširdžiai noriu palinkėti, kad jūs būtumėte to Seimo nariai ir galėtumėte toliau daryti visus labai svarbius darbus.
Labai džiaugiuosi, kad mums pavyko priimti Aukštojo mokslo įstatymą, atvėrusį duris daugeliui jaunų žmonių, kurie kitaip nebūtų patekę į aukštąsias mokyklas. Pavyko priimti Mokslo ir studijų įstatymą, kuris institutus leido integruoti į aukštąsias mokyklas, bent iš dalies. Ir pagaliau priimti, šiek tiek pataisius, Švietimo įstatymą. Gal dar ne tokį, kokio norėjome, bet vis tiek labai svarbų mūsų gyvenimui.
Paskutinis dalykas, kurį norėčiau pasakyti. Aš numatau savo perspektyvą Europos Parlamente būtent švietimo, mokslo ir kultūros srityje, pirmiausia siedamas tą perspektyvą su Lietuvos interesais. Manau, kad iš ten atėję rimtesni signalai ir Lietuvai bus labai svarbūs. Todėl labai svarbu mums visiems šiandien rūpintis švietimu ir mokslu. Tai tikrai yra pagrindų pagrindas. Labai svarbu mums visiems išsaugoti tai, ką mes labai dažnai vadiname Vakarų vertybėmis, bet iš tikrųjų tai yra žmogiškosios vertybės.
Ir kaip nereikia šiandien skaldyti mūsų visų ir vadinti vienus rytiečiais, o kitus vakariečiais. Tai yra labai pavojinga ir labai neteisinga pozicija, nes pasaulis šiandien žiūri ir save supranta visai kitaip. Šis provincialumas, kuris dar išlikęs mūsų mąstyme, yra labai pavojingas, kai jis tampa politikų įrankiu. Todėl aš labai linkiu kuo greičiau juo atsikratyti.
Didžiausias mano noras, kad kitame Seime išliktų gana platus spektras žmonių, kurie mąsto savitai, kurie turi savo požiūrį, kad, neduok Dieve, čia neatsirastų vienpusės daugumos, kuri sutartų su kita valdžia, ir tokiu būdu demokratijai liktų labai mažai erdvės. Svarbu, kad būtų išsaugota demokratinė įvairovė Seime. Aš esu tuo tikras, nes, matydamas jus šiandien čia, ir socialdemokratus, ir socialliberalus, ir liberaldemokratus, ir konservatorius, ir visus kitus kolegas, manau, yra vilties tikėti, kad taip ir bus. Dar kartą jums nuoširdžiai dėkoju. Tikrai neatsisveikinu su jumis. O tuos, kurie gali, kviečiu ateiti šiandien į Mokslų akademiją 16 val., ten turėsiu galimybę paskaityti paskaitą, neturinčią nieko bendro su politika, ir kartu pakelti vyno taurę už tai, kad mes visi kartu. Labai jums ačiū. Dar kartą dėkoju, ypač Česlovui Juršėnui. (Plojimai)
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, imamės mūsų tradicinių darbų. (Balsai salėje) Prašom. Dar I.Šiaulienė.
I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, aš labai atsiprašau, kai buvo tvirtinama darbotvarkė, tarp pasiūlymų dėl darbotvarkės praleidau tą laiką ir nepaprašiau frakcijos vardu, kad būtų išbrauktas darbotvarkės 1-14 klausimas – dėl Sveikatos sistemos įstatymo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų? (Balsas salėje: nėra) Kolegė D.Mikutienė.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mes jau gana ilgai laukėme, kad šitas projektas būtų įrašytas į darbotvarkę, nes reikia suderinti ir su Civiliniu kodeksu, ir su Biudžeto sandaros įstatymu.
PIRMININKAS. Gerai. Kadangi įvairios nuomonės, teks balsuoti. Tik aš noriu paklausti, ar I.Šiaulienė norėtų motyvuoti? Prašom.
I.ŠIAULIENĖ. Kaip tik todėl ministro prašymu, kad ne viskas yra suderinta, kaip pridera, ir yra išbraukiama iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Ar reikalaujate balsuoti? Gerai. Mielieji kolegos, tik prašom nesusipainioti. Čia klausimas, kuris buvo siūlomas įrašyti papildomai. Taigi balsavimas yra toks. Kas mano, kad tas klausimas turi likti darbotvarkėje, t.y. turi būti įrašytas į darbotvarkę, balsuoja už. Kas mano, kad jį reikia išbraukti, tai balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Žodžiu, už tai, kad būtų įtraukta į darbotvarkę, kaip siūlo kolegė D.Mikutienė, mygtukas „už… (Balsai salėje) Atsiprašau, jis yra papildomai įrašytas. Seimas šito netvirtino. Matote, juodu šriftu. Taigi balsavimas toks. Kas už tai, kad būtų įrašyta, tai mygtukas „už, kaip siūlo kolegė D.Mikutienė. Aš personifikuoju, kad nesusipainiotumėte. O kas už tai, kad projektas būtų išbrauktas, kaip siūlo I.Šiaulienė, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.
Už – 34, prieš – 24, 30 susilaikė, išbraukiama. Ar dabar jau galime imtis pirmojo klausimo, ar dar yra kokių minčių? Gerai. Jeigu atsiras, prašom laiku pasakyti.
Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3602(4*)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1 klausimas – Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-3602(4) ES. Pranešėjas – Ekonomikos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, vardu kolega P.Vilkas. Prašyčiau į tribūną. Kaip supratau, gerbiamasis pranešėjau, čia iki 50 straipsnio pataisų nėra?
P.VILKAS. Taip.
PIRMININKAS. Dabar aš turiu paminėti, kad yra viena pataisa, kuri pateikta ne laiku, tai kolegos R.Sinkevičiaus pataisa pateikta vakar po pietų. Mes jos negalime svarstyti, ir komitetas, atrodo, jos nesvarstė.
P.VILKAS. Taip, nesvarstė.
PIRMININKAS. Tai negalime svarstyti. Aš čia referuoju, todėl einame paskirsniui. Pirmasis skirsnis. Pataisų nėra. Galime priimti? Priimta. Antrasis skirsnis. Pataisų nėra. Galime priimti? Priimta. Trečiasis skirsnis. Taip pat pataisų nėra. Galime priimti? Ačiū. Ketvirtasis skirsnis. Pataisų nėra. Priimta. Penktasis skirsnis. Čia ta pataisa, kuri ne laiku pateikta. Galime priimti? Ačiū. Šeštasis skirsnis. Pataisų nėra. Priimta. Septintasis skirsnis. Irgi pataisų nėra. Priimta. Aštuntasis skirsnis. Pataisų nėra. Priimta. Devintasis skirsnis. Pataisų nėra. Priimta. Dešimtasis skirsnis. Taip pat pataisų nėra. Priimta. Ir vienuoliktasis skirsnis. Yra kolegos V.Rinkevičiaus pataisa. Šiuo atveju reikia 29 balsų. Aš prašyčiau, kad kolega V.Rinkevičius tartų žodį. Pirmiausia mes balsuosime, ar svarstome. Bet jis tegul referuoja reikalo esmę. Kolega V.Rinkevičius.
V.RINKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Aš manau, kad mes gyvename civilizuotoje valstybėje, įstojome į Europos Sąjungą, gerbiame žmogaus teises ir gerbiame žmogaus turtą. Tai yra įtvirtinta ir mūsų Konstitucijoje. Todėl aš siūlau 50 straipsnio 3 dalį papildyti kai kuriomis nuostatomis. Pirma, apie tai, jeigu žemės savininko ar naudotojo teritorijoje vykdomi kokie nors darbai, o per ją eina elektros linijos ar joje jos yra, kad apie tai būtų informuotas. Bent informuotas. Ne gauti jo leidimą, bet apie tai jis turėtų žinoti, kad jo nuosavybei priklausančioje teritorijoje kažkas vyksta. Kaip minėjau, gyvename civilizuotoje valstybėje, Europos Sąjungoje. O šiandien dažnai tuo piktnaudžiaujama ir nesilaikoma tų taisyklių.
Antras dalykas dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu buvo padaryta nuostolių, čia buvo kalbama, yra kolegos P.Vilko pasiūlymas, yra Civiliniame kodekse ir kitur apie tai kalbama, tai ir šiame įstatyme, manau, turi būti įtvirtinta, nes labai tuo piktnaudžiaujama. Turime tą pripažinti, dėl to gauname nemažai nusiskundimų. Tuo labiau kad šiandien tai yra dviejų privačių subjektų klausimas. Kai energetika buvo valstybinė, galbūt buvo galima galvoti, kad visuomenės interesas ir t.t. Tačiau šiandien tai yra du privatūs subjektai, nes tinklai jau tapo privatūs, tai kodėl dviejų privačių subjektų santykiuose vienam yra absoliuti pirmenybė – teisė daryti ką nori kito subjekto teritorijoje. Aš niekaip to negaliu suprasti. Kai kurių mūsų kolegų aiškinimai… Kaip tai suderinama su Lietuvos Konstitucija? Todėl aš siūlau pritarti. Na, nebent pagal tą principą, kuris šiandien Lietuvoje labai populiarus, kad yra runkeliai ir elitas, tai, aišku, gal ši runkelių žemė ir nesvarbu pagal kai kurių mūsų kolegų nuostatas…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
V.RINKEVIČIUS. Manau, į tai turėtų būti atsižvelgta. Tuo labiau kad elektros linijų apsaugos taisyklėse yra parašyta, kad dirbdami energetikai turi įspėti žemės naudotoją arba savininką, tačiau to nesilaikoma ir piktnaudžiaujama. Siūlau tą įtvirtinti įstatyme.
PIRMININKAS. Kolega, primenu, ketvirti metai baigėsi. Kalbate dvi minutes. Dabar pranešėjo nuomonė.
P.VILKAS. Ekonomikos komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Motyvuodami nepritarė dėl to. Kadangi čia pasiūlymas yra iš dviejų dalių. Tai, kas susiję su pirma dalimi, parašyta „prieš tai informavę žemės savininką ar naudotoją nekliudomai prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti į jiems priklausančio eksploatuojančio energetikos objekto…, man yra visiškai nelogiška, nes prieš įvykstant avarijai, prieš tai informuoti savininką, man atrodo, neįmanoma, ne tik neleistina. Jei įvyko, reikia staigiai visa tai daryti. Ar ligoninėje nutrūko elektros tiekimas. Man atrodo, čia yra iš viso nediskutuojama. Kai dėl antrosios dalies, „atlyginant žemės savininkui ir naudotojui jo turtui dėl to padarytus nuostolius, mes prieš tai svarstymo metu priėmėme tokią pataisą, kur buvo parašyta, kad eksploatuojant reikia atlyginti nuostolius. Bet aš noriu jums pasakyti ir paaiškinti, kad šita nuostata aiškiai nurodyta Energetikos įstatyme, kur dėl veiklos privalo atlyginti nuostolius, jeigu patiria žemės savininkas. Man atrodo, tai yra perteklinė nuostata ir todėl (…) šitam pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš dabar tik noriu paklausti, ar kolega R.Sinkevičius dėl šito dalyko, ar dėl kito? (Balsai salėje) Luktelkite, dabar mes turime balsuoti. Ar yra 29 Seimo nariai, kad galėtume svarstyti kolegos V.Rinkevičiaus pataisą? Prašom balsuoti. Ar yra remiantys 29 Seimo nariai? Dabar mes nebalsuojame dėl pačios pataisos.
10. Nenagrinėjame. Gal užbaigiame šitą skirsnį? Vienuoliktasis skirsnis, tai yra du straipsniai. 49 straipsniui nebuvo pastabų, 50 straipsniui buvo, bet nenagrinėjame. Ar kas reikalauja balsuoti dėl šito straipsnio, ar galime priimti, kaip yra pagrindiniame tekste? Galim priimti. Tada visas vienuoliktasis skirsnis priimtas.
Dvyliktasis skirsnis yra be pastabų. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs nepabėkite, nes kolega R.Sinkevičius, matyt, dėl savo pataisos. Prašom.
R.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Jūs taip greitai priėmėte viską skirsniais, kad mano prieštaravimas penktojo skirsnio priėmimui nesulaukė jūsų dėmesio. Aš tikrai turiu prieštaravimą dėl 15 straipsnio 2 dalies priėmimo ir noriu išsakyti savo motyvus, todėl prašau suteikti tokią konstitucinę galimybę.
PIRMININKAS. Minutėlę. Dėl kurio straipsnio?
R.SINKEVIČIUS. Dėl penktojo skirsnio 15 straipsnio.
PIRMININKAS. Prašau. Tokiu atveju jūs tą teisę turite. Ar norite iš čia, ar iš savo darbo vietos? Prašau. Grįžtame prie penktojo skirsnio 15 straipsnio. Prašom. Kolega R.Sinkevičius.
R.SINKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama nuostata, kad elektros vartotojas gali prisijungti prie perdavimo tinklų ne kaip kitaip, tik per skirstomuosius tinklus. Tiesiogiai negali padaryti tokio prisijungimo. Aš manau, kad tokiu straipsniu mes įteisiname skirstomųjų tinklų monopoliją ir dar labiau ją sustipriname. Nors visas Elektros energetikos įstatymas ir restruktūrizacija buvo nukreipta į tai, kad būtų sudarytos konkurencinės sąlygos, įvesti rinkos tam tikri elementai šitoje srityje. Aš manau, kad elektros energijos vartotojai turi turėti tam tikra tvarka galimybę tiesiogiai prisijungti prie perdavimo tinklų. Kažkodėl įstatymas to dalyko nenumato. Aš negaliu pritarti tokiai redakcijai ir manau, kad šis straipsnis redaguotinas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar S.Lapėnas irgi prieš šitą straipsnį? Prašau. S.Lapėnas.
S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų argumentai atrodo labai patrauklūs ir labai priimtini, tačiau pagalvokime apie paprastą dalyką, ką reikštų tokių tariamai konkurencinių sąlygų pagerinimas? Iš esmės vartotojams, ypač stambiems vartotojams, nusprendus atsijungti nuo vienos ar kitos sistemos ir prisijungti tiesiogiai prie perdavimo linijų, grėstų, kad visiems kitiems vartotojams, taip pat ir gyventojams, labai pakiltų tarifai. Jeigu norime padaryti tokią sumaištį, teisingu keliu mes einame. Tačiau aš vis dėlto siūlyčiau laikytis reglamento, laikytis Seimo statuto. Buvo daug laiko, kad būtų galima pateikti analogiškas pastabas ir jas detaliai išnagrinėti komiteto posėdyje. Šiandien mes matome precedentą, kai posėdžio pradžioje matėme, kad nėra galimybės priimti svarstyti šias pastabas, vis dėlto suteikiamas žodis, kažkodėl pradedama diskusija. Ačiū.
PIRMININKAS. Bet kuriuo atveju mes dėl pataisos nebalsuosime. Čia ir bus tvarkos išlaikymas. Bet jeigu kolega R.Sinkevičius reikalauja dėl šito straipsnio balsuoti?.. Ar nereikalauja? Reikalauja. Tada dar pranešėjas nori tarti žodį, ar jau užtenka, kas buvo pasakyta?
P.VILKAS. Man atrodo, čia išsakytos nuomonės, ir aš pritarčiau, kad reikia balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Mielieji kolegos, atskirai balsuojame, ar priimame penktojo skirsnio 15 straipsnį. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašom. Balsavimas pradėtas. Kas už tai, kad būtų priimtas 15 straipsnis, pagal pagrindinę redakciją?
Už – 66, prieš – 2, susilaikė 10. Straipsnis priimtas.
Mielieji kolegos, noriu taip pat priminti, kad kaip dabar paprastai su Europos Sąjunga, ir šio įstatymo pabaigoje yra išvardijami įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Aš manau, kad niekas tam neprieštarauja. Taigi dabar prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom. Įjungta. Prašom paspausti mygtuką. (Balsai salėje) V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikrųjų aš dabar pagalvojęs apie Šilumos įstatymą imu galvoti apie Elektros energetikos įstatymą. Ir dabar kaip elektros ir kaip šilumos vartotojas tiesiog nežinau, ką Seimui reikėtų daryti. Mano nuomone, didžiajai daliai tų Seimo narių, kurie vartoja elektros energiją, taip pat šilumos energiją, tiesiog nusišalinti nuo balsavimo. Priešingu atveju mes galime vėl patekti į keblias situacijas. Todėl tiesiog norėčiau perspėti Seimo narius, kad labai gerai pamąstytume apie viešus ir privačius interesus. Bet aš šį kartą vis tiek balsuosiu už.
PIRMININKAS. Dėkoju. V.Rinkevičius, kita nuomonė.
V.RINKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Pritardamas kolegos Vytenio mintims aš siūlau kolegoms, kurie vartoja elektros energiją, nusišalinti nuo šio balsavimo, kadangi tai bus aiškus interesų konfliktas. Bet kartu noriu pasakyti, kad laikausi tos nuostatos dėl 50 straipsnio, dėl atskirų ūkio subjektų, pavyzdžiui, vartotojo ir elektros tinklų savininko nelygių teisių, kai vienam savininkui, vienam ūkio subjektui suteikiamos didelės privilegijos kito atžvilgiu. Aš manau, kad apie tai jis informuotas. Demagogija, kad ligoninės, ligoninės turi autonominį, tai visiškai netrukdo, kad bent būtų informuota. Šiandien tikrai daug Lietuvoje savivaliaujama. Energetikai… šitų žemių naudotojų, ypač žemdirbių, atžvilgiu daromi nuostoliai ir už tai niekas nekompensuoja, nes žmonės paprasčiausiai neturi galimybių skirti tam laiko, norint pasiekti, reikia labai daug laiko. Turi būti nors elementarios teisės ir jam paliekamos. Todėl aš ir susilaikau balsuodamas už šį projektą.
PIRMININKAS. A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, dėl tų interesų nesijaudinkite. Po rugsėjo 19 d. ar po spalio 10 d. tie interesai gali ir baigtis. Tai čia su humoru. O jeigu kalbėtume iš esmės dėl šio įstatymo, tai įstatymas yra fundamentalus, jis iš tikrųjų pakankamai sudėtingas, nevienareikšmis, susijęs su labai daug verslo subjektų, taip pat labai daug smulkių vartotojų, t.y. iš esmės su gyventojais ir visais mumis. Bet yra viena problema. Jis iš tikrųjų reikalingas, jis derintas su įvairiomis organizacijomis, iki galo ne viskas preciziškai suderinta. Gal ne visai vykusios pataisos padarytos čia, Seime, bet iš dalies tam tikri kompromisai pasiekti. Tobulų įstatymų, kiek aš atsimenu, per šiuos kelerius metus, atrodo, mes nelabai ir priėmėme, gal tik nelabai reikšmingus, o visi įstatymai, kurie yra sudėtingi, ypač verslo, įstatymai niekada nėra iki galo idealiai geri visoms pusėms. Aš manau, kad reikėtų šį kartą jį priimti. Gyvenimas parodys, gal šis Seimas jau nespės, o kitas Seimas truputį pataisys, bet geriau turėti įstatymą, negu neturėti jo. Taigi siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Gricius.
A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau tik pasitikslinti, nes B.Bradauskas pareiškė, kad neturi teisės balsuoti tie, kurie turi tam tikrų interesų. Aš noriu atvirai Seimui prisipažinti: aš turiu Skirstomųjų tinklų akcijų už tėvelio turėtą turtą. Ar tai tiesiogiai susiję su manimi? Prašyčiau pirmininką atsakyti į klausimą, ar aš galiu balsuoti, ar ne?
PIRMININKAS. Aš manau, kad galima ramiai balsuoti, nes šis įstatymas bendresnius dalykus nagrinėja. Jeigu kas bus blogai, jeigu vienas balsas lems, tada gali būti problemų, bet manau, kad dabar lems ne vienas balsas. Mielieji kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas? Registruojamės ir balsuojame.
Užsiregistravo 97 Seimo nariai, už – 79 ir 13 susilaikė. Įstatymas priimtas. Dėkoju, kolegos. Primenu, kad priėmėme užsilikusį su Europos Sąjunga susijusį įstatymą. Taigi padarėme dvigubai gerą darbą.
Valstybės registrų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3578(2*) (svarstymas)
Antras darbotvarkės punktas – Valstybės registrų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto vardu –A.Kunčiną, Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininką. Ruošiasi E.Vareikis. Projekto Nr.IXP-3578(2). Prašom, kolega.
A.KUNČINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės registrų įstatymas yra vienas iš, sakyčiau, aktualiausių informacinės visuomenės plėtros etapo įstatymų ir tikrai buvo labai laiku pateiktas. Kai komitetui buvo pavesta jį svarstyti, iš pradžių buvo surengti klausymai, kuriuose dalyvavo daug suinteresuotų institucijų atstovų. Birželio 23 d. įvyko šio projekto svarstymas komiteto posėdyje. Buvo pateikta pasiūlymų. Teisės departamentas pateikė 12, visiems komitetas pritarė. Kitokių siūlymų nebuvo. Taip pat savo išvadą pateikė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Buvo iš esmės pritarta įstatymo projektui ir pasiūlyta atsižvelgti į Teisės departamento pastabas. Kai buvo užregistruotas patobulintas variantas, siūlymus pateikė Seimo nariai G.Babravičius, V.Orechov ir aš pats. Šiandien ryte buvo susirinkęs komitetas ir svarstė šiuos siūlymus. Susiklostė tokia situacija, kad iš esmės siūlymai susiję su labai aktualiomis problemomis, tačiau nė viena pateikta formuluotė netenkino komiteto. Mes sutarėme, kad, matyt, dar rinksimės, tarsimės, galbūt per priėmimą pateiksime bendrą variantą, todėl Seimo nariai G.Babravičius, V.Orechov ir aš šiuos siūlymus atsiėmėme, kad čia nereikėtų svarstyti, ir bandysime ieškoti kompromisinio varianto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vadinasi, tam tikras sutarimas yra fiksuojamas. O dabar E.Vareikis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Papildomas komitetas. Prašom.
E.VAREIKIS. Papildomas komitetas svarstė projektą birželio 21 dieną. Mūsų sprendimas buvo toks, kad mes iš esmės pritarėme įstatymo projektui, tačiau siūlome atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Centrinės hipotekos įstaigos pastabas. Bendru sutarimu projektui buvo pritarta. Tiek papildomo komiteto informacijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje nori kalbėti kolega G.Babravičius. Kviečiu į tribūną.
G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės registrų įstatymas, kurį dabar svarstome, pradėtas rengti įgyvendinant valstybės integralios registrų sistemos strategiją, kurią Vyriausybė patvirtino 2002 m., t.y. prieš dvejus metus. Strategijoje kalbama apie informacijos platinimą, informacijos distribucijos verslą, informacijos teikimo iš registrų perdavimą privačioms įmonėms. Pacituosiu tik kelis punktus. „Centrinę duomenų bazę administruoti, registro techninę programinę įrangą prižiūrėti ir duomenis teikti naudotojams gali valstybinės institucijos, valstybės arba privati įmonė. Registruose sukauptus duomenis teikti naudotojams gali visų nuosavybės formų įmonės, atitinkančios nustatytuosius reikalavimus, o centrinę duomenų bazę administruojanti institucija, nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos, privalo suteikti joms šias galimybes. Na, ir skatinti visuomenės informavimo veiklą, su registrais susijusių paslaugų teikimą.
Pirmininkas, pristatydamas dabartinę stadiją, minėjo, kad registrai yra visų elektroninės valdžios procesų pamatų pamatas, t.y. projektų ir procesų pamatas. Tai yra visų naujųjų viešųjų paslaugų ir viešojo administravimo pamatų pamatas. Priėmus šią Vyriausybės strategiją, buvo sudaryta darbo grupė. Ta darbo grupė 2002 m. pabaigoje, t.y. prieš pusantrų metų, pradėjo savo darbą. Iš pradžių, gal kad ką tik buvo perskaičiusi Vyriausybės patvirtintą strategiją, savo pateiktame įstatyme, pirmajame produkte, darbo grupė įtvirtino informacijos skirstytojo institutą ir numatė galimybę perleisti informacijos teikimą tretiesiems asmenims, privačioms įmonėms, taip pat buvo numatyta galimybė gauti informaciją duomenų bazės kopijos pavidalu. Tačiau, kaip dažnai atsitinka, patekęs į ministerijų glėbį, šis įstatymas mutavo ir keitėsi.
Po Teisingumo ministerijos, kuri yra ir Registrų centro steigėja, pastabų, pataisų šis įstatymas gana smarkiai pasikeitė. Jis buvo pakeistas iš esmės. Buvo išbrauktas informacijos platintojo statusas, išbraukta galimybė gauti duomenis duomenų bazės kopijos pavidalu. Iš esmės buvo grįžta į dabartinio galiojančio įstatymo dvasią.
Na, teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Seimą pasiekusiame naujajame projekte numatytos kai kurios naujos nuostatos, kad registrai turi būti integruojami ir draudžiamas duomenų registravimo dubliavimas skirtinguose registruose. Tačiau esant kitoms lygioms aplinkybėms, jeigu būtume priėmę įstatymą taip, kaip jis atkeliavo iš Vyriausybės, iš esmės jokių principinių pasikeitimų nebūtų buvę. Tos abstrakčios dabar galiojančio įstatymo formuluotės, kurios buvo, tiksliau sakant, yra dabar galiojančiame įstatyme ir kurios buvo pateiktos projekte, palieka principinę galimybę pagrindinius registrus valdančiam Registrų centrui kaip nori, gal savanaudiškai, gal visuomeniškai, interpretuoti įstatymų nuostatas. Iš esmės pagal dabartinį įstatymą, nepakeitus nieko iš principo, liktų strategiškai galioti tas pats principas – draudžiama viskas, kas nenumatyta įstatyme.
Prieš dvejus metus buvo pradėtas šis darbas. Jis mus pasiekė tik prieš kelias savaites. Nesutikčiau su gerbiamojo pirmininko nuomone, kad jis laiku mus pasiekė. Įstatymas iš tikrųjų didelis, iš tikrųjų sudėtingas, iš tikrųjų svarbus, o laiko deficitas, kuris dabar yra prieš sesijos pabaigą, na, sakykime, verčia mus skubėti ir galbūt kartais ne visada rasti optimalius spendimus. Mūsų Informacinės visuomenės plėtros komitetas tradiciškai, skirtingai nuo ministerijų darbo stiliaus, yra atviras įvairiems siūlymams ir tiek, kiek spėjome per šį trumpą laiką, išklausėme pačias įvairiausias nuomones ir, kaip pirmininkas minėjo, pateikėme įvairius siūlymus. Kad neliktų iš esmės taip, kaip yra, ir kad dabartinis monopolistas, didmenininkas – Registrų centras negalėtų realizuoti seniai mums visiems žinomo principo steigti kooperatyvus prie gamyklos ir turėti nepagrįstai didelį pelną, kartu stabdydamas privačių platintojų veiklą, siūlau priėmimo stadijoje atidžiai žiūrėti į šitą įstatymą ir įvairias nuostatas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar norėtų kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galim? Ačiū. Labai ačiū, gerbiamasis G.Babravičiau. Malonu, kad jūs pasitikite savo pirmininku ir kolegomis.
Dabar kviesčiau į tribūną kolegą A.Sabatauską. Darbotvarkės kompleksinis 3 klausimas ir aš siūlau, jeigu jam tinka, iškart kalbėti ir dėl pagrindinio, ir dėl abiejų lydinčiųjų įstatymų.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 53 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą bei jį lydinčius įstatymus, tai Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso bei Baudžiamojo proceso kodekso įstatymų projektus. Komitetas gavo nemažai išvadų iš Teisės departamento, Europos Teisės departamento, Teisės instituto, Žmogaus teisių centro, taip pat išvadą iš Respublikos Vyriausybės, Žmogaus teisių komiteto ir Šeimos ir vaiko reikalų komisijos siūlymus.
Komitetas atsižvelgė į daugelį pastabų, bet siūlo atmesti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektą, nes jo nuostatos nėra aiškios, galiojančio įstatymo keitimas nėra tikslingas, o projektui keliami uždaviniai spręstini kitais būdais. Galiojančio įstatymo 53 straipsnis skirtas įtvirtinti vaiko procesinių teisių ypatumams, o jo 1 dalyje nustatyta, kad procesinės normos įtvirtintos specialiuosiuose įstatymuose. Tačiau projekte visi atvejai, kai vaiko klausinėjama, įvardijami kaip apklausos, tiksliai neįvardijant atvejų, kai vaikas gali būti apklausiamas, ratas išplečiamas bei nustatomas imperatyvus dalyvaujančių asmenų apklausoje ratas išplečiamas… Siekiant užtikrinti vaiko teisių apsaugą, elgesio su vaiku atvejai turi būti reglamentuoti teisės aktuose, tai procesiniais įstatymais, Švietimo įstatyme, valstybinių vaiko teisių apsaugos institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, o neabstrakčiai paminėti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Jei projektu buvo siekiama reaguoti į esamus vaiko teisių pažeidimus, tai dėl šio tikslo vaiko teisių apsaugos kontrolierius galėtų realizuoti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 13 straipsnyje nustatytas teises, nekeičiant įstatymo.
Atsižvelgtina į Vyriausybės nutarime išdėstytą pavedimą. Vyriausybė nutarė pavesti ministerijoms kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis peržiūrėti jų kompetencijai priskirtinus teisės aktus ir įvertinti, ar juose yra įtvirtinta atitinkamų institucijų pareiga informuoti vaiko tėvus ir kitus atstovus apie vaiko klausinėjimą siekiant išsiaiškinti, ar vaikas padarė tam tikrą nusižengimą, o prireikus priimti atitinkamus teisės aktus ir jų pakeitimus arba pateikti suderintus pasiūlymus Lietuvos Vyriausybei.
Taip pat komitetas siūlo atmesti Civilinio kodekso 3.85 bei 3.233 straipsnių pakeitimo projektą, nes šie pakeitimai yra pertekliniai. Reikalavimas gauti teismo leidimą sandoriams dėl teisės naudotis gyvenamąja patalpa nėra aktualus ir pagrįstas bei sudarytų sąlygas tam tikrais atvejais pažeisti kitos sutarties šalies interesus. Be to, Civilinio kodekso 3.86 straipsnio 2 dalyje numatytas gyvenamojo būsto garantijas vaikams teismas gali nustatyti (…), t.y. teise naudotis šeimos turtu, o šio straipsnio 3 dalyje teismui suteikiama galimybė perkelti nuomininko teises. Civilinio kodekso 3.36 straipsnio 1 ir 3 dalyse reglamentuota teisė naudotis šeimos gyvenamosiomis patalpomis tvarka. Reikalavimas gauti teismo leidimą sugyventiniams, tėvui, motinai, vienam, auginančiam nepilnametį vaiką, perleidžiant nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, yra būtinas ir pagal galiojančio kodekso redakciją sistemiškai taikant yra išaiškintas Civilinio kodekso Trečiosios knygos komentare. Todėl to įtvirtinti šiuose straipsniuose nėra tikslinga. Bendru sutarimu komitetas patvirtino šiuos sprendimus dėl šių dviejų projektų atmetimo.
Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 bei 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1813 straipsniu įstatymo projekto. Komitetas, atsižvelgęs į pastabas, siūlo patobulintą įstatymo projekto variantą ir bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo variantui. Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 bei 2591 bei 21424 … komitetas taip pat siūlo projektą, atsiprašau, čia turbūt kitas projektas…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes vis tiek pirmiausia turėsime apsispręsti dėl pirmųjų dviejų klausimų, o trečiuoju klausimu dar turės kalbėti kiti, tai tada jūs galėtumėte prisėsti, o mums reikia iškart apsispręsti dėl 3a ir 3b klausimų. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pirmąjį klausimą, t.y. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 53 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, atmesti, t.y. pritarti pagrindinio komiteto nuomonei? Galim? Pritarta. Kartu lydintysis – Civilinio kodekso 3.85 ir 3.233 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Ar pritariam pagrindinio komiteto nuomonei atmesti? Pritariam bendru sutarimu. Klausimai išspręsti. Dabar 3c klausimu aš prašyčiau papildomo komiteto, Žmogaus teisių komiteto, vardu tarti žodį patį pirmininką G.Dalinkevičių. Ruošiasi I.Degutienė.
G.DALINKEVIČIUS. Dėkui, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė šį projektą ir nutarė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. I.Degutienė – Šeimos ir vaiko reikalų komisija, taip? Prašom.
I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šeimos ir vaiko reikalų komisija apsvarstė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1813 straipsniu įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė šiam projektui su Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose pateiktomis pastabomis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nematau, kad kas norėtų kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galim. Pritarta. Ačiū.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 2591 straipsnių papildymo ir Kodekso papildymo 21424 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3576 (svarstymas)
Imamės dar kito klausimo, tai kompleksinis 4 klausimas, ATPK ir BK pakeitimai. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu J.Sabatauskas. Matyt, dėl abiejų iš karto.
J.SABATAUSKAS. Taip. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 2591 straipsnių papildymo ir kodekso papildymo 21424 straipsniu įstatymo projektui komitetas, atsižvelgęs į Teisės departamento, Teisės instituto, Teisingumo ministerijos pastabas bei Žmogaus teisių komiteto išvadą, siūlo projektą atmesti ir siūlo Žmogaus teisių komitetui problemą, susijusią su religinių, ezoterinių ar dvasinių grupių veikla, spręsti ne tokiu būdu kaip pateikta šiame projekte, o visų pirma tobulinti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą. Bendru sutarimu komitete pritarta išvadai dėl Baudžiamojo kodekso 148 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Komitetas, atsižvelgęs į Aukščiausiojo Teismo, Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Teisės instituto, Teisės departamento bei Žmogaus teisių komiteto pastabas, pritarė patobulintam įstatymo projektui 7 balsais už, 2 susilaikius. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes vėl turime susitarti. Nematau, kad kas norėtų kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto išvadai ir atmesti siūlomą APTK pakeitimų projektą? Sutinkame? Atmesta.
Baudžiamojo kodekso 148 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3577(2*) (svarstymas)
Dabar dėl antrojo papildomo komiteto vardu turi kalbėti Žmogaus teisių komiteto pirmininkas G.Dalinkevičius. Prašom dėl Baudžiamojo kodekso 148 straipsnio.
G.DALINKEVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį projektą. Komiteto sprendimas pagal Seimo statuto 158 straipsnį tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos siūlymą. Kaip supratau, į šiuos mūsų siūlymus buvo atsižvelgta.
PIRMININKAS. Ačiū. Nematau, kad kas norėtų kalbėti. Ar dėl balsavimo motyvų nori kas kalbėti? Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Pritarta.
Darbotvarkės 5 punktas – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1321 straipsniu įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-3579. Svarstymo stadija. Vėl J.Sabatauskas pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas vakar svarstė Baudžiamojo proceso kodekso 120, 121, 126 straipsnių pakeitimo bei 1321 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Buvo gauta daug pastabų.
Komitetas, atsižvelgęs į daugelį pastabų, siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Komiteto daugumos balsų nuomone, siekiamus šio projekto tikslus iš dalies užtikrina kitos dabartiniame Baudžiamojo proceso kodekse numatytos kardomosios priemonės. Įstatymo projekte siūlomame Baudžiamojo proceso kodekso 1321 straipsnyje nepakankamai plačiai ir aiškiai reglamentuojamos naujos kardomosios priemonės, įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo turinys. Šios kardomosios priemonės taikomi apribojimai turėtų būti apibrėžti tiksliau.
Be to, neaiškus kardomosios priemonės įpareigoti gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo santykis su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Trečiosios knygos 3.43, 3.65, 3.71 straipsniuose numatyta teismo taikoma laikinąja apsaugos priemone – įpareigojimu, esant galimybei, sutuoktiniams gyventi skyrium, bei Civilinio kodekso Trečiosios knygos 2 dalies 5 skyriuje reglamentuojama sutuoktinių gyvenimo skyrium… tai yra separacija. Svarstytinas tikslingumas numatyti naujos kardomosios priemonės įgyvendinimo mechanizmą, kuriuo būtų sprendžiama problema, kai įpareigojimas gyventi skyriumi būtų taikomas mažas pajamas gaunantiems asmenims, ir esant tikimybei, kai tokie asmenys negalės pasirūpinti laikina gyvenama patalpa.
Už šią komiteto išvadą buvo šeši komiteto nariai, 3 susilaikė. Ačiū.
Jeigu būtų galima, aš savo…
PIRMININKAS. Prašom. Tuo pačiu kartu, kad nereikėtų…
J.SABATAUSKAS. Aš esu paskirtas komiteto pranešėju, bet aš buvau vienas iš tų komiteto narių, kurie turėjo kitokią nuomonę. Mano manymu, numatyta nauja kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi asmenį, kuris yra įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo padarymu, konkrečiai kalbant, smurtavimu prieš savo šeimos narius… jeigu jau yra kaltinamas nusikaltimo darymu, vadinasi, ir žalos padarymu jiems, ir jeigu būtų nepritarta šio įstatymo projektui, išeitų, kad, kaip ir dabar, nukentėjusieji, dažniausiai motinos su vaikais, turėtų eiti į gatvę, o tas smurtautojas liktų tame bute. Tokiam atvejui aš negaliu pritarti. Aš asmeniškai siūlyčiau Seimui nepritarti šiai komiteto išvadai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dvigubas kolegos J.Sabatausko vaidmuo. Mielieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti. Klausimas yra toks, ar kolega J.Sabatauskas reikalauja balsuoti, nes komiteto nuomonė yra aiški: pritarti po svarstymo. Ar reikalaujate balsuoti, ar ne? Ar galima apsieiti be balsavimo? (Balsai salėje) Prašom. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas nenori. Komiteto išvada – grąžinti tobulinti iniciatoriams.
Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta pagrindinio komiteto išvadai – grąžinti iniciatoriams tobulinti, balsuoja už, kas mano kitaip, kaip dėstė savo nuomonę J.Sabatauskas, tas balsuoja kitaip. Ar aišku? Už komiteto nuomonę – grąžinti – mygtukas „už, kita nuomonė – kitas mygtukas.
37 – už, 1 – prieš, 5 susilaikė, pritarta pagrindinio komiteto nuomonei. Grąžinama.
Dabar, mielieji kolegos, kadangi mūsų gyvenimas dinamiškai keičiasi ir ką tiktai posėdžio pradžioje mes atsisveikinome su dviem mūsų Seimo nariais, iš to tenka daryti kai kurias praktines išvadas. Konkrečiai reikia pakeisti komitetų, komisijų ir delegacijų sudėtį. Dauguma tų sprendimų numatyta priimti pirmadienį, bet dėl vieno dalyko mes turime sprendimą priimti šiandien, t.y. dėl vienos delegacijos. Tas klausimas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę. Ar gerbiamieji kolegos Seimo nariai nemalonėtų sutikti, kad Seimo nutarimo projektas „Dėl Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje pakeitimo būtų įtrauktas ir svarstomas, ir priimamas šiandien? Niekas neprieštarauja? Ačiū.
Dabar prašau kelioms minutėms pirmininkauti gerbiamąjį kolegą Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Skardžių. Jeigu jis man suteiktų žodį, tada aš eičiau į tribūną su kai kuriais papildomais klausimais ir su kitos savaitės darbotvarke.
Savaitės (nuo 2004-07-05) – 2004 m. liepos 8 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas
PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Laba diena, gerbiamieji kolegos! Kviečiu į tribūną laikinąjį Seimo Pirmininką poną Č.Juršėną pateikti kitos savaitės darbotvarkę ir darbotvarkės papildymus.
Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, dėl kitos savaitės. Aš jau buvau avansu jums sakęs, kad kita savaitė pagal posėdžius yra dėstoma taip. Pirmadienį yra posėdis nuo 14 valandos, ketvirtadienį – du posėdžiai taip, kaip paprastai būna. Pirmadienio posėdis tai yra neeilinis posėdis. Dėl jo sprendimą yra priėmusi Seimo valdyba. Jeigu iškils dar kokių nors siūlymų, mes dar pirmadienį iš ryto galėsime papildyti, kaip tik laiko pakaks.
Pagrindinis dalykas – Seimo narių prisaikdinimas. Mano žiniomis, turėtų būti prisaikdinti jau visi trys naujieji Seimo nariai. Sprendimus dėl jų, t.y. dėl kai kurių, Vyriausioji rinkimų komisija galutinai priims šiandien arba rytoj, todėl pirmadienį galės būti įvykdyta ši garbinga ceremonija. Prezidento teikimu turim pasakyti savo nuomonę dėl galimo Apeliacinio teismo teisėjo. Kaip jau anksčiau minėjau, turime patikslinti savo komitetų, komisijų ir delegacijų sudėtį. Štai tokios darbotvarkės, kurioms pritarė ir Seniūnų sueiga, ir Seimo valdyba.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keli Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke. Prašau. Klausia kolega V.Fiodorov.
V.FIODOROV. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, ar dar būtų galima į pavasario darbų programą įtraukti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektą Nr.IXP-3036, kad bent pateikimas būtų šioje pavasario sesijoje?
Č.JURŠĖNAS. Aš manau, tai svarstytina, Seniūnų sueigai pateiksime, tai gali būti ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Kolega A.Kunčinas. Prašau.
A.KUNČINAS. Gerbiamasis Pirmininke, kai Seime buvo svarstoma žurnalistų etikos inspektoriaus ataskaita, buvo priimtas nutarimas, kuriuo Seimas buvo įpareigotas parengti etikos inspektoriaus reglamentą. Šiuo metu jis parengtas, užregistruotas, gal būtų galima įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę?
Č.JURŠĖNAS. Dėl šito iš tikrųjų buvo tartasi ir juo labiau jeigu čia yra Seimo pavedimas, tada reikia be diskusijų į liepos 8 d. įrašyti.
PIRMININKAS. Kolega P.Papovas. Klauskite, nekalbėkite telefonu.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, komitetas yra apsvarstęs ir pateikęs, įregistravęs išvadą dėl valstybinės…
PIRMININKAS. Prašiau išjungti telefoną.
P.PAPOVAS. …dėl valstybinės vėliavos. Projektas Nr.IXP-3511.
Č.JURŠĖNAS. Gerai. (Balsai salėje) Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau. Klausia kolega M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš dėl pirmadienio 1-8a, 1-8b klausimų – dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo. Esmė yra ta, kad šis įstatymas yra Konstituciniame Teisme, ir šiandien Kaimo reikalų komitetas dar kartą pasikeitė nuomonėmis, svarstė tą klausimą ir priėmė nutarimą, kad kol Konstitucinis Teismas nepasakys savo nuomonės, tol siūloma šio įstatymo nesvarstyti Seime. Kam čia be reikalo tas skubėjimas, aš nežinau.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, čia klausimas formuluojamas taip – kada Konstitucinis Teismas svarstys? Jeigu Konstitucinis Teismas svarstys tos ilgos eilės nustatyta tvarka, mes būsime „pakabinti labai ilgai. Štai dėl to ir siūloma, kad komitetas apsispręstų ir kai kuriuos dalykus mes galėtume sureguliuoti dabar. Dėl to ir siūloma įtraukti. Bet jeigu komitetas neapsvarstys, žinoma, nesvarbu, kad valdyba tai patvirtino, mes negalėsime svarstyti. Aš siūlau palikti, juo labiau kad tai valdybos sprendimas. Bet klaustuką aš padėjau.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Atsakėte į Seimo narių klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Ačiū. Darbotvarkė patvirtinta.
Č.JURŠĖNAS. Dabar yra nutarimas, kaip minėjau, dėl Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje. Problema ta, kad delegacijos narys ir delegacijos vadovas A.Sakalas netenka Seimo nario įgaliojimų ir išvyksta dirbi į Europos Parlamentą, o jo vadovaujama delegacija jau šį šeštadienį ar sekmadienį turi vykti posėdžiauti. Štai dėl šios priežasties siūloma šiandien tą klausimą išspręsti, o ne pirmadienį, kaip buvo numatyta. Ši vieta priklauso didžiajai frakcijai. Didžioji frakcija siūlo, kad vietoj kolegos A.Sakalo būtų įrašyta S.Burbienė ir jai pavesta vadovauti šiai delegacijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų nėra, gerbiamasis Pirmininke. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šio Seimo nutarimo pateikimui? Ačiū. Pritarta. Pradedame priėmimo procedūrą.
1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas.
Dėl 2 straipsnio. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu priimame 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu priimame 3 straipsnį? 3 straipsnis priimtas.
Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis, balsuosime dėl viso Seimo nutarimo priėmimo. Vyksta balsavimas.
Č.JURŠĖNAS. Delegacijos patikslinimas.
PIRMININKAS. Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Už – 53, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Seimo nutarimas priimtas.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Dabar aš noriu tik pateikti ir apsiriboti pateikimo procedūra. Pateikti nutarimą „Dėl Valstybinės Didžiojo Vilniaus Seimo (Lietuvių suvažiavimo) 100-mečio sukakties, Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio 85-ųjų metinių ir Lietuvos Respublikos nepriklausomos valstybės atkūrimo 15-ųjų metinių paminėjimo komisijos sudarymo. Išties kiti metai šiuo požiūriu yra labai reikšmingi. 100 metų Didžiajam Vilniaus Seimui, Steigiamasis Seimas, arba vadinkim taip – modernaus lietuviškojo parlamentarizmo pradžia, turės jau 85 metus, o mūsų antrą kartą atkurtai nepriklausomai valstybei kitų metų kovo 11 d. bus 15 metų.
Iš tikrųjų tai reikšmingos metinės ir jos neturės apsiriboti vien tik paminėjimais Seime ar kur nors kitur, bet ir tam tikrais kitais renginiais, leidyba ir dar kai kuo. Vadinasi, visa tai reikalauja išankstinio pasirengimo. Todėl Seimo valdyba, kuri svarstė šį klausimą, pasiūlė iš anksto sudaryti atitinkamą komisiją. Šios komisijos projektas jums pateikiamas. Bet kad kolegos ar komitetai dar galėtų pateikti savo pastabų, siūlau šiandien apsiriboti pateikimu, o nutarimą priimtume kitą savaitę.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti, gerbiamasis Pirmininke. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šio Seimo nutarimo pateikimui? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindiniu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ar būtų daugiau siūlymų? Nėra. Siūloma svarstyti liepos 8 dieną. Ačiū. Baigiame šio klausimo nagrinėjimą. Posėdžiui pirmininkauti kviečiu laikinąjį Seimo Pirmininką Č.Juršėną.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Dabar darbotvarkės 6 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio 5 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3550. Svarstymas. Pranešėjas – pagrindinio Ekonomikos komiteto atstovas P.Vilkas.
P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio 5 dalies pakeitimo įstatymo projektą, priėmė sprendimą atmesti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą. Motyvai.
Pirmas. Pagal įstatymo 9 straipsnį valdyba nėra privalomas įmonės valdymo organas, todėl įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi pasirinkimo galimybę įmonės įstatuose numatyti valdybos reikalingumą.
Antras. Tuo atveju, jeigu valdyba sudaroma, jos nariai turi įgyvendinti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos strateginius tikslus, o ne reikšti savo asmeninę nuomonę.
Trečias. Priešingai nei teigiama įstatymo aiškinamajame rašte, už priimtus kolektyvinius valdybos sprendimus nėra numatyta nei baudžiamoji, nei administracinė atsakomybė.
Balsavimo rezultatai: už – 12, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, čia ta pati procedūra. Nematau, kad kas norėtų kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto pozicijai atmesti? Galime? Ačiū. Atmesta.
Septintas darbotvarkės punktas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas B.Bradauskas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, ar kas kitas. Kolega G.Šivickas? Tada kviečiu kolegą G.Šivicką ir pranešu, kad pagal registraciją projektas Nr.IXP-2154.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą. Atsižvelgdamas į Seimo Teisės departamento, taip pat ir į Vyriausybės nuomonę, kuri nepritarė šiam projektui, teikia tokią išvadą – įstatymo projektą atmesti. Siekiant užtikrinti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą, tiek kasmet skiriamą keliams finansuoti akcizų pajamų, gautų už realizuotą benziną ir dyzelinius degalus, dalį, kaip pagrindinį kelių finansavimo šaltinį, tiek ir paties akcizo dydį ir toliau turėtų reglamentuoti įstatymas, o ne kiekvienais metais apimtį nustatyti Vyriausybė. Komitetas pritarė atmesti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, niekas nenori kalbėti. Ar galime bendru sutarimu atmesti? Prašom. Kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti. Kolegos, pagrindinis komitetas siūlo atmesti, kolegos reikalauja, kad būtų balsuojama. Taigi, kas už tai, kad būtų pritarta pagrindinio komiteto nuomonei atmesti šį projektą. Prašom registruotis ir balsuoti.
Už – 28, prieš 1, 11 susilaikė. Nepakanka, tada grąžiname tobulinti. Nors iš tikrųjų tai reikėtų skirti kitą komitetą. Čia buvo Biudžeto ir finansų komitetas, tada Ekonomikos komitetas. Atiduodame Ekonomikos komitetui. Gerai.
1-8 darbotvarkės punktas. Vėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas ir vėl, matyt, kolega G.Šivickas. Prašom.
G.ŠIVICKAS. Komitetas apsvarstė ir atkreipė dėmesį į Seimo Teisės departamento pastabas, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir Vyriausybės, kuri nepritarė šiam įstatymo projektui, taip pat nebeliko prasmės svarstyti S.Kružinausko pataisą. Taigi komitetas siūlo atmesti projektą, kadangi jį priėmus būtų pažeistas lygybės prieš įstatymą principas. Skirtingose padėtyse atsidurtų įmonės, kurioms transporto priemonės priklauso nuosavybės teise, ir įmonės, neturinčios nuosavybės teisės į jiems priklausančias transporto priemones. Tai sudarytų palankias sąlygas korupcijai. Be to, sumažėtų lėšų surinkimas į biudžetą. Komitetas atmeta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Vėl noriu kolegų paklausti, ar nori kas kalbėti? Nematau. Ar galime bendru sutarimu, ar irgi reikia balsuoti? Reikia balsuoti. Gerai. Taigi, kolegos, dėmesio. Vėl balsuojame, ar pritariame pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto išvadai atmesti. Prašom balsuoti. Reikia kvalifikuotos balsų daugumos. Prašom balsuoti.
Už – 41, susilaikė – 9. Atmesta. Ačiū.
Dabar darbotvarkės 9 punktas – Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-3128(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio, t.y. Kaimo reikalų, komiteto vardu – V.Velikonis. Ruošiasi G.Dalinkevičius.
V.VELIKONIS. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu svarstyti Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3198. Kalti be kaltės, taip būtų galima apibūdinti asmeninio ūkio žemės naudotojus, kurių sklypų suteikimo dokumentai neišlikę arba buvo parengti nesilaikant teisės aktuose numatytos tvarkos. Tūkstančiai asmeninio ūkio žemės naudotojų atsidūrė lyg pelkėje ant kelmo. Dėl šio įstatymo projekto komitetas gavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Vyriausybės, Vyriausybės ir papildomo Žmogaus teisių komiteto išvadas bei Lietuvos žemės savininkų pasiūlymus. Komitetas patobulino įstatymo projektą, atsižvelgdamas į pastabas ir siūlymus, taip.
Pirma. Žemės savininkams ir pretendentams atkurti nuosavybės teises į žemę natūra suteikiamas prioritetas prieš asmeninio ūkio žemės naudotojus.
Antra. Nustatoma, kad apskrities viršininkas nenustato asmeninio ūkio žemės naudojimo fakto, o tik sprendimu patvirtina žemės ūkio… suteikimą į naudojamos žemės plotą.
Ir trečia. Šis apskrities viršininko sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, t.y. kilus ginčui, būtent teismas spręs šį klausimą.
Birželio 29 d. komitetas pritarė išvadai ir patobulintam Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1.
Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, jog teikiamo įstatymo projektu būtų sudaryta galimybė užbaigti žemės reformą probleminėse teritorijose, kur žemė naudojama asmeniniam ūkiui, neturint tinkamai įformintų dokumentų. Bendras vien Vilniaus ir Kauno, Tauragės apskrityse žemės asmeniniam ūkiui gavusių asmenų skaičius, kuriems dėl savivaldos institucijų arba žemės reformą vykdančių darbuotojų kaltės asmeninių ūkių žemės suteikimo dokumentai buvo netinkamai įforminti arba jie neišliko, yra apie 3700. Nustačius žemės plotus, kurie naudojami, neturint tam teisinio pagrindo, šią žemę natūra galės susigrąžinti pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą. Komiteto patobulintam įstatymo projektui pritarė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris formuoja vienodą teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Be to, jis pateikė ir savo siūlymus, į kuriuos komitetas atsižvelgė. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo. Nuo mūsų priklauso, kad asmeninių ūkių žemės naudotojų problema būtų išspręsta ir žemės reforma kuo greičiau baigta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dabar turėtų kalbėti G.Dalinkevičius papildomo Žmogaus teisių komiteto vardu. Prašom.
G.DALINKEVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Situacija tokia, kad gerbiamasis kolega V.Velikonis iš tiesų labai taikliai apibūdino šią problemą. Aš tikrai džiaugiuosi, kad pagrindinis komitetas, iš esmės atsižvelgdamas ir į mūsų komiteto pastabas, ir į įvairias gautas, ieškojo vis dėlto drąsaus būdo, kaip padėti žmonėms, kurie šiandien išties negali ta mūsų įprasta teismine tvarka nustatyti savo turėjimo, savo dokumentų gavimo, savo nuosavybės fakto įtvirtinimo. Taigi aš dėkingas, norėčiau pasakyti, gerbiamajai Seimo kontrolierei poniai Rimantei Šalaševičiūtei, kuri inicijavo ir ieškojo atsakymų. Kviesčiau Seimą vis dėlto pritarti šiam sprendimui, nes aš manau, kad ypač dėl dabar patobulinto varianto, apie kurį ką tik girdėjau teikiantį pagrindinį komitetą, mes rastume atsakymą ir padėtume tiems žmonėms, kurie iš tikrųjų de facto naudoja, turi realią teisę turėti tai kaip nuosavybę. Ir iš tikrųjų nesugriautume, o tiktai leistume pasidaryti jiems tai, kas priklauso, ir nesugriautume tos teisinių ir norminių aktų sumos. Teismas galėtų įsikišti tada, kada būtų ginčytini tie sprendimai, o ne priversti juos būtent tik teismine tvarka nustatinėti savo teises. Aš tą dabar pasakiau, atsiprašau, kaip išvadas, kurios kilo iš galutinio varianto, o mūsų, kaip papildomo komiteto, svarstymas buvo su pasiūlymais, mes pritarėm bendru sutarimu šiam tobulinimui. Šiandien jau yra patobulintas variantas, tai noriu tik pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Tokiu atveju iš tikrųjų galime bendru sutarimu. Gerai. Mielieji kolegos, kadangi ir papildomas komitetas teigiamą galutinę išvadą pateikia, ar galime bendru sutarimu pritarti, ar nori kas kalbėti? Ne. Pritarta. Ačiū.
Darbotvarkės kompleksinis 10a ir 10b klausimas. Įstatymo „Dėl atsiskaitymų su biudžetu ir jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-3609 ir įstatymo „Dėl įmonių, kurių sunki finansinė būklė, bet yra galimybių stabilizuoti ir plėtoti gamybą, atsiskaitymų su biudžetu ir jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-3610. Abiem atvejais pagrindinio komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, vardu – komiteto pirmininko pavaduotojas G.Šivickas. Prašyčiau į tribūną. Matyt, abu projektus iš karto? Prašom.
G.ŠIVICKAS. Tiek projektas Nr.IXP-3609, tiek Nr.IXP-3610 yra faktiškai dabar neveikiantys, nes iš esmės dabar tas nuostatas reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas, todėl tikslinga likviduoti juos teisinėje bazėje, t.y. pripažinti netekusiais galios. Abiem projektams komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Pastabų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime abiem projektams iškart pritarti po svarstymo, ar reikia dėl kiekvieno kalbėti? Abiem galime pritarti? Balsuoti reikia? Gerai. Pirmiausia balsuojam „Dėl įstatymo atsiskaitymų su biudžetu projekto. Ar pritariame po svarstymo? Prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuojame. Kolegos, prašom balsuoti. Gerbiamasis Gediminai!
Už – 41, susilaikė 1. Ačiū.
Dabar dėl antrojo reikia balsuoti, ar čia galime bendru sutarimu? Galima bendru sutarimu. Ačiū. Bendru sutarimu.
Darbotvarkės 11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2002 ir 2003 m. darbo ataskaitų projektas. B.Bradauskas ar vėl kolega G.Šivickas, kuris dabar eina į tribūną? Kolega G.Šivickas. Prašau. Yra. V.Saulis. Prašom, kolega.
V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Noriu jūsų dėmesiui pateikti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2002 ir 2003 m. darbo ataskaitų projektą. Jis susideda tiktai iš vienos straipsnio. Mes komitete nuodugniai išnagrinėjome šios komisijos 2002 ir 2003 metų darbo ataskaitas ir siūlome tokiam nutarimui iš vieno straipsnio pritarti – Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2002 ir 2003 m. darbo ataskaitoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jeigu niekas nieko nenori pridurti, o čia iš esmės tik kalbama apie pritarimą, vienas straipsnis, net nėra antro straipsnio dėl nutarimo įsigaliojimo, natūralia tvarka, taip sakant, tai aš siūlau iškart ir priimti. Galim sutikti? Taigi, mieli kolegos, pritariam po pateikimo. Niekas neprieštarauja? Tada siūlau priimti. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū. Balsuojam. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2002 ir 2003 m. darbo ataskaitų, prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuojam.
Užsiregistravo 48, už – 46, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
Mes pamažu vejamės grafiką, dabar kompleksinis 12 klausimas. Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 56 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3618(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovas V.Pulokas. Ruošiasi J.Palionis ar kas kitas Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Prašom.
V.PULOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas nagrinėjo įstatymo projektą Nr.IXP-3618. Išnagrinėjęs visus Teisės departamento, Seimo narių pasiūlymus ir pageidavimus, papildomų komitetų išvadas ir atsižvelgęs į tai komitetas patobulino projektą. Kai kuriuos pasiūlymus yra pateikęs Seimo narys A.Monkevičius, bet jis yra išvykęs. Todėl siūlyčiau, kai pateiks išvadas papildomi komitetai, padaryti svarstymo pertrauką.
PIRMININKAS. Galime su tuo sutikti? Ačiū. (Balsai salėje) Galim išklausyti, kad būtų greičiau, teisingai. O kas Biudžeto ir finansų komiteto vardu kalbės. V.Saulis? Yra pats J.Palionis. Prašom. J.Palionis – Biudžeto ir finansų komiteto vardu.
J.PALIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir pasiūlymus ir pagal Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus. Tų pasiūlymų yra… Juos visus paskaityti?
PIRMININKAS. Ne.
J.PALIONIS. Pagrindinis komitetas atsižvelgė į juos ir patobulino įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir V.Simulik. O.Babonienė – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu.
O.BABONIENĖ. Ačiū. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Vietos savivaldos įstatymą ir nutarė siūlyti Seimui svarstyti atsižvelgiant į komiteto nuomonę. Buvo atskiroji nuomonė, kaip mums žinoma, pagrindinis komitetas į tai atsižvelgė.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar yra siūlymas daryti pertrauką. Gal per tą pertrauką paprašykim ir Vyriausybės išvados, kad jinai duotų? (Balsai salėje) Vieni sako, kad reikia, kiti sako, kad nereikia. (Balsai salėje) Lydinčiajam reikės? Tvarka. Darome pertrauką.
Švietimo įstatymo 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3655 (pateikimas)
Dabar Švietimo įstatymo 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Čia tas pats, ar kiek kitaip? Prašau. P.Papovas. Čia tik pateikimas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Leiskite pateikti du lydinčiuosius įstatymo projektus. Kadangi B.Bradausko nėra dėl įstatymo 69 straipsnio, įstatymo projektas teikiamas tam, kad būtų sureguliuotos Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, Konstitucinio Teismo nuostatos ir Švietimo įstatymo nuostatos dėl mokymo finansavimo. Dabar pagal Švietimo įstatymą mokymo lėšos yra skiriamos iš valstybės dotacijos savivaldybėms, bet pagal Konstitucinio Teismo sprendimą tokios lėšos gali būti skiriamos tik valstybės perduotai funkcijai. Siekdami, kad moksleivio krepšeliu naudotųsi savivaldybės, skirdamos iš savo pajamų lėšas mokymui, mes siūlome tai įteisinti įstatymu, tai ir daroma.
Teisės departamento išvados yra techninio pobūdžio ir, matyt, svarstant bus galima pritarti. Prašyčiau, kad dėl šio įstatymo projekto pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomi tie, kurie yra dabar numatyti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Nematau, kas norėtų klausti. Ar galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Ar galime sutikti su tuo patikslintu siūlymu, kad pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomi būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Gerai. Dėl papildomų komitetų sutarėme. Siūloma nagrinėti liepos 8 dieną. Ar spėsime?
Dėl trečio Vyriausybės išvados reikės prašyti?
P.PAPOVAS. Ne.
PIRMININKAS. Gerai. Galų gale jie savarankiškai galės paprašyti. Gerai. Prašom antrąjį.
P.PAPOVAS. Gerbiamojo kolegos B.Bradausko pateiktas įstatymo projektas yra Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5 straipsnio pakeitimas. Jis labai panašiai siūlo, kad lėšos būtų skiriamos savivaldybių mokymo reikmėm. Jis čia siūlo, kad būtų skiriama speciali tikslinė dotacija. Teisės departamentas nepadarė pastabos, ar tai prieštarautų Konstitucijai, ar neprieštarautų, taigi galima svarstyti. Matyt, Biudžeto ir finansų komitetas kartu su Vyriausybe, su Finansų ministerija, išspręs tą problemą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Siūloma, kad pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstysime liepos 8 dieną. Sutinkame? Ačiū.
Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3571 (svarstymas)
Ir paskutinis klausimas prieš pertrauką (mes beveik pasivijome grafiką) – Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-3571. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną P.Papovą, pagrindinio – Valstybės valdymo ir savivaldybių – komiteto atstovą, komiteto pirmininką. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnis yra ir prieš tai pateiktame svarstyti įstatymo projekte Nr.IXP-3618, tai ta nuostata yra įrašyta į kito projekto 17 straipsnį, todėl šis įstatymas, jeigu tai bus priimta, nereikalingas. Dėl tos priežasties siūloma atmesti.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar yra kitų nuomonių? Ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto išvadai? Pritarta. Ačiū.
Viskas baigta. Pertrauka. 12 valandą toliau posėdžiaujame, ir klausimas dėl Apeliacinio teismo teisėjo. Pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Tęsiame Seimo posėdį po pertraukos. Svarstome darbotvarkės 15 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Kazį Kailiūną Lietuvos apeliacinio teismo teisėju projektą, registracijos Nr.IXP-3643. Pateikimo stadija. Į tribūną kviečiu Respublikos Prezidento patarėją Darijų Beinoravičių.
D.BEINORAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, laikinai einantis Respublikos Prezidento pareigas Artūras Paulauskas, atsižvelgdamas į Teismų tarybos pritarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Kazio Kailiūno skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėju.
Gal gyvenimo aprašymą jūs jau skaitėte, o formalus dalykas yra Teismų tarybos teikimas. Reitinguojant 7 teisėjus K.Kailiūnas užėmė pirmąją vietą, todėl Teismų taryba ir teikia Prezidentui svarstyti K.Kailiūno kandidatūrą. Atsižvelgdamas į Teismų tarybos aukštą reitingą ir apskritai šio teisėjo darbo įvertinimą, Prezidentas apsisprendė šią kandidatūrą teikti Respublikos Seimui.
Dar yra Aukščiausiojo Teismo pirmininko išvada, adresuota Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Neskaitydamas visos išvados, paskaitysiu paskutinįjį sakinį, kuris galbūt viską ir pasakys. Štai išvados paskutinysis sakinys sako, kad K.Kailiūnas turi visas būtinas profesines ir dalykines savybes, kurių reikia užimti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas, todėl yra tinkamas šioms pareigoms. Tai tiek būtų. Dalyvauja pats kandidatas. Jeigu būtų klausimų, manau, mielai atsakytų į visus klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Klausimai teikiančiajam nėra užduodami, nes tokios galimybės Statutas nenumato, todėl dabar kviečiu poną K.Kailiūną, kandidatą užimti Apeliacinio teismo teisėjo pareigas. Kviečiu jūs į tribūną. Gerbiamasis pretendente, galėtumėte trumpai prisistatyti, jeigu Seimo nariams kils klausimų, atsakyti į juos.
K.KAILIŪNAS. Laba diena, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Esu gimęs 1956 metais. Baigiau Vilniaus 16-ąją vidurinę mokyklą, 1979 metais – Vilniaus universitetą. Teisėjo darbo stažas – 13 metų. Paskutinieji 5 metai – Vilniaus apygardos teisme. Vedęs, du vaikai: vienas – berniukas, kita –mergaitė. Žmona Ramunė Kailiūnienė dirba viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos Statistikos skyriaus specialiste. Tokie būtų trumpi duomenys.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pretendente, ypač už tuos papildymus, kurių nebuvo jūsų išplatintoje biografijos pažymoje. Taip jau susiklostė, kad neišprovokavote jūsų klausti. Dėkoju už prisistatymą. Ačiū. Dabar norėčiau konstatuoti, kad pateikimo stadijos metu mes pradėjome svarstyti kandidatūrą. Šiandien galėtume sutarti, kad frakcijos pasiūlytų laiką, kada nori susitikti su kandidatu. Taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų paskirtas pagrindiniu nagrinėti, nes taip jau yra, kad teisėjų kandidatūros visada yra svarstomos šiame komitete. Aš manau, kad kitą savaitę mes galėtume grįžti prie šio klausimo svarstymo ir apsisprendimo plenariniame posėdyje. Siūloma svarstyti liepos 8 dieną. Kolegos, ar galime sutarti dėl tokios tvarkos? Ačiū. Norėčiau informuoti pretendentą ir Prezidento patarėją, kad jums bus pranešta apie laiką, kada susitiktų frakcijos ir kada bus surengtas komiteto posėdis ir jūs būsite pakviesti. Ką gi, šio klausimo svarstymas baigtas.
Eilės tvarka 16 klausimas – įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo projektas Nr.IXP-3640. Tai yra tarpvyriausybinis susitarimas, kuris teikiamas Prezidento dekretu. Kuruojanti – Finansų ministerija. Jos viceministrą Vitą Vasiliauską prašau pristatyti įstatymo projektą. Pateikimo stadija. Prašau.
V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ši dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos sutartis yra parengta pagal tipinį ICD modelį. Mes tokių sutarčių šiuo metu turime apie 33. Sutartis yra pasirašyta Vilniuje balandžio 2 dieną. Iš esmės sutartis nustato kelių mokesčių rūšių apmokestinimo teisių pasidalijimą tarp valstybių, tai pelno mokestis, pajamų mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, taip pat nustato tam tikrų pajamų apmokestinimą, tai yra kapitalo, būtent darbo pajamų, pajamų iš individualios veiklos ir kitų pajamų. Esminis sutarties momentas yra tas, kad įsigaliojus sutarčiai būtų panaikinamas galimas atsirasti dvigubas apmokestinimas, ar tai būtų Azerbaidžane, ar tai būtų Lietuvos Respublikoje. Sutartis įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos, nuo metų, einančių po sutarčių ratifikavimo raštų pasikeitimo, būtent sausio 1 dienos. Jeigu tai įvyktų šiemet, sutartis galėtų būti taikoma jau nuo 2005 m. sausio 1 dienos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už pristatymą. Niekas nenori jūsų paklausti per pateikimo stadiją. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų per pateikimo stadiją? Nematau. Kolegos, klausiu, ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, pritarta bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Biudžeto ir finansų komitetą, papildomu – Užsienio reikalų komitetą, preliminarią svarstymo datą numatyti dar šiais metais, liepos 13 dieną. Ar galime bendru sutarimu sutarti dėl tokios svarstymo procedūros? Nėra prieštaravimų. Apsispręsta bendru sutarimu.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo projektas Nr.IXP-3014 (pateikimas)
Dabar norėčiau pasitarti su jumis, kolegos, nes dar nėra atvykęs pranešėjas dėl 17 klausimo. Matau yra kultūros ministrė Roma Žakaitienė. Jos kuruojamas ir Vyriausybės teikiamas darbotvarkės 20 klausimas. Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo projektas Nr.IXP-3014. Jeigu Seimas neprieštarautų, dabar galėtume išklausyti ministrės. Pateikimo stadija. Gerbiamoji ministre, prašom į tribūną.
R.ŽAKAITIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, praeitų metų balandžio mėnesį buvo sudaryta darbo grupė, kuri pradėjo rengti Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymą. Ši grupė apsisprendė siūlyti Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymą. Šiandien Valstybinės kultūros paveldo komisijos veikla yra reglamentuojama dviem norminiais aktais: Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ir Nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos įstatymais.
Jeigu tai būtų atskiras įstatymas, būtų reglamentuota vienam norminiam akte, jame būtų aiškūs sudarymo principai, funkcijos, kurios iš esmės nesikeičia, nors jos bus sujungtos į atskirą savarankišką įstatymą. Šiame įstatyme keičiamas pavadinimas, ji bus ne Valstybinės kultūros paveldo komisija, o Valstybinė kultūros… Atsiprašau, ne Valstybinė paminklosaugos komisija, bet bus Valstybinė kultūros paveldo komisija, nes bus suderinta su Nekilnojamųjų kultūros paveldo įstatymu ir, kaip ir dabar, ji bus atskaitinga Seimui. Ji formuoja kultūros vertybių apsaugos politiką kaip patariamoji institucija ir yra Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertinė kultūros vertybių apsaugos valstybinės politikos klausimais institucija. Tas viskas ir išlieka. Yra pateikta tam tikrų Teisės departamento siūlymų. Iš esmės komitetas linkęs labai rimtai atsižvelgti į tuos siūlymus, nes daugelis jų yra techniniai. Siūlyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju, ponia ministre. Niekas nenori jūsų klausti šią ankstyvą popietę. Klausiu, ar mes po pateikimo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galėtume pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu. Dėl svarstymo procedūros. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, numatyta svarstyti kitoje sesijoje. Reiktų suprasti, kad dar šį rudenį ir dar šios kadencijos Seimui. Ar galime dėl to sutarti? Nėra prieštaravimų. Bendru sutarimu dėl to apsispręsta.
Žiūriu, kad dar nesulaukėme pranešėjo, bet darbotvarkėje yra 19 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3559. Pateikimo stadija. Pranešėjas – A.Kunčinas. Gerbiamasis pranešėjau, prašau jums žodis.
A.KUNČINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šita pataisa yra siūloma siekiant atkurti per 8 metus nusistovėjusią ir praktiškai pasiteisinusią Lietuvos radijo ir televizijos komisijos formavimo tvarką ir laiduoti komisijos darbo tęstinumą ir stabilumą. Noriu priminti, kad iš 12 komisijos narių 8 skiria visuomeninės organizacijos, kurios vienokiu ar kitokiu būdu yra susijusios su radijo ir televizijos programomis. Šios komisijos formavimo principas yra kompromisinio pobūdžio, jis buvo suformuluotas ir įgyvendintas bendrų politinių jėgų transliuotojų sutarimu, realizuojant 1996 m. priimtą Visuomenės informavimo įstatymą. Kada įsigaliojo nauja komisijos formavimo tvarka, buvo įtraukta organizacija, kuri tiesiogiai nėra susijusi su radijo ir televizijos programomis, ir šitas pataisymas buvo priimtas gana skubiai, plačiau neaptarus to Seimo frakcijose ir komitetuose. Todėl aš siūlau, kad būtų grąžinta ta tvarka, kuri egzistavo iki šito įstatymo pakeitimo, tai yra iki šių metų gegužės mėnesio, ir į Radijo ir televizijos komisiją būtų grąžintas Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos atstovas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, aš tik norėjau paklausti kaip posėdžio pirmininkas, ar neatsitiks taip, kad atstovas jau yra paskirtas ir reikės kažką atleisti, ir vėl bus perstumdymų.
A.KUNČINAS. Kiek aš žinau, dar nėra paskirtas. Čia problema dar yra ta, kad, kaip rodo Konstitucinio Teismo sprendimas dėl prokuroro Kazio Pėdnyčios, kai buvo priimtas įstatymo pakeitimas, tai jį galima apskųsti Konstituciniam Teismui. Aš pasitikslinsiu, šiuo metu negaliu atsakyti, bet, kiek aš žinau, nėra paskirtas.
PIRMININKAS. Ką gi, vis tiek ne dabar priimame galutinį sprendimą, yra pateikimo stadija. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Niekas nenori jūsų klausti. Dėl Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 4 dalies pakeitimo nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar mes galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu. Tradiciškai kuruojantis yra Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Šoninis mikrofonas. Prašom.
A.KUNČINAS. Mes komitete visuomet svarstome Radijo ir televizijos komisijos ataskaitą. Šita komisija susijusi su dažnių skyrimu ir licencijų išdavimu, tai daugiau mūsų komiteto. Bet, kaip nuspręs Seimas…
PIRMININKAS. Gal mes galėtume pasiūlyti jus papildomu, nes Visuomenės informavimo įstatymo kuravimas, bent iki šiol, priskirtas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Gerai. Tai dar skiriam papildomą Informacinės visuomenės plėtros, juo labiau kad pats esate pirmininkas ir teikėjas, gal netgi geriau, kad ne jūsų vadovaujamas komitetas svarstytų. Galime dėl to sutarti? Ačiū. Dabar svarstymo data. Yra siūloma svarstyti kitoje sesijoje. Bet, kolegos, gal galime sutarti, kad iki pratęstos sesijos pabaigos, nes jeigu tai nedidelis pakeitimas ir dar nėra dėl personalijų paskyrimo nuvažiavęs traukinys, mes galėtume, tarkime, suspėti pratęstoje sesijoje grįžti prie šio klausimo. Gerai? Nėra prieštaraujančių. Sutarta bendru sutarimu.
Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas. Grįžtame prie 18 (žingsnelis atgal) darbotvarkės klausimo – Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-3650. Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas. Yra atvykęs ūkio ministras Petras Čėsna. Kviečiu jus, gerbiamasis ministre, į tribūną pateikti jūsų ministerijos kuruojamą įstatymo projektą.
P.ČĖSNA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Seimui Ūkio ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektą. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams teikimą suderinant su Europos Sąjungos teisės įtvirtintais valstybės pagalbos teikimo principais. Pagal šiuo metu galiojantį Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymą valstybės pagalbos teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymas, kurį Lietuvos Respublikos Seimas pripažino netekusiu galios nuo šių metų gegužės 1 dienos. Įstatymo projekte keičiama tik 5 straipsnio 2 dalis panaikinant nuorodą į dabar jau nebegaliojantį Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymą. Visos kitos įstatymo nuostatos išlieka nepakeistos. Kviečiu gerbiamuosius Seimo narius priimti šį įstatymo pakeitimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamasis ministre, vargu ar šiandien priimsime, bet pritarti po pateikimo yra dideli šansai. Dėkoju jums už atvykimą ir teikimą. Kolegos, ačiū. Klausčiau, nesant norinčių klausti ministro ir kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl kuruojančių komitetų siūloma pagrindiniu skirti Ekonomikos komitetą bei preliminarią svarstymo datą numatyti kitą sesiją. Ar galime dėl to sutarti? Nėra prieštaraujančių, apsispręsta dėl to bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, mes iki Vyriausybės valandos dar turėtume apsvarstyti du Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus, bet nėra atvykusių pranešėjų, todėl aš siūlyčiau padaryti pertrauką. Jūs siūlote?.. Matote, jeigu tai būtų klausimai iš darbotvarkės pabaigos, mes galėtume… (Balsai salėje) Aš turiu omenyje Seimo narių projektus, nes po to mes vėl turėsime daryti pertrauką. Bet gal pabandykime tada, nes čia yra keletas… Palaukite, kolegos. Aš suformuluosiu, nekelkite klausimo. Manau, kad mes galime tada svarstyti nutarimus, susijusius su Seimui atskaitingų institucijų metinėmis ataskaitomis, ir pradedame nuo Seimo nutarimo „Dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2003 metų veiklos ataskaitos. Kviečiu G.Dalinkevičių, kuruojančio Žmogaus teisių komiteto pirmininką, pateikti nutarimo projektą.
G.DALINKEVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke, norėčiau pateikti gerbiamiesiems kolegoms Seimo nariams Žmogaus teisių komiteto posėdžio protokolo išrašą: „Pritarti Lygių galimybių kontrolieriaus veiklos ataskaitai ir teikti Seimui svarstyti Seimo nutarimą „Dėl Lygių galimybių… Atsiprašau, nuo Vaiko teisių pradėjome, taip? Atsiprašau, pritarti ir teikti Seimui svarstyti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2003 metų veiklos ataskaitos projektą. Projektas turi šešis straipsnius. Norėčiau jį pateikti ir kitoms procedūroms.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori jūsų klausti pateikimo metu. Kolegos, ar galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu. Kolegos, ar neprieštarautų Seimas, jeigu mes šį klausimą svarstytume ir baigtume priimti šiandien? Nėra prieštaravimų, dėl to apsispręsta. Dėkoju, kolegos, už supratimą. Taigi ar galime pritarti po svarstymo? Nėra prieštaravimų, pritarta.
Pereiname prie priėmimo stadijos. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Ar galime 2 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Ar 3 straipsnį galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Ar galime 4 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Ar galime 5 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Ar galime 6 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. 6 straipsnis priimtas.
Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso Seimo nutarimo nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo, registracijos Nr.IXP-3605, priėmimo.
Užsiregistravus 27 Seimo nariams 27 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas Nr.IXP-3605 priimtas.
Eilės tvarka – Seimo nutarimo „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2003 metų veiklos ataskaitos projektas Nr.IXP-3606. Gerbiamasis Dalinkevičiau, prašom pateikti.
G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas svarstė veiklos ataskaitą ir nutarė bendru sutarimu pritarti Lygių galimybių kontrolieriaus 2003 metų veiklos ataskaitai ir pateikti Seimui svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Lygių galimybių Seimo kontrolieriaus tarnybos 2003 metų veiklos ataskaitos projektą. Projektas turi du straipsnius. Prašau jį svarstyti ir priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori jūsų klausti. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Ar galime, niekam neprieštaraujant, šiandien ir priimti šį nutarimo projektą? Nėra prieštaravimų. Priimta. Dėl to apsispręsta. Taigi ar po svarstymo galime pritarti? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Pereiname prie priėmimo stadijos pastraipsniui.
1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta. 2 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas ir 2 straipsnis. Kolegos, priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso Seimo nutarimo nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo, registracijos Nr.IXP-3606, priėmimo.
Užsiregistravus 41 Seimo nariui, balsavimo rezultatai: 39 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Seimo nutarimas, registracijos Nr.IXP-3606, priimtas.
Eilės tvarka – Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2003 metų veiklos ataskaitos projektas, registracijos Nr.IXP-3654. Pateikimo stadija. Gerbiamasis komiteto pirmininke, prašom trumpai pateikti.
G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2003 metų veiklos ataskaitą ir bendru sutarimu jai pritarė ir teikia Seimui svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2003 metų veiklos ataskaitos projektą. Projektas turi du straipsnius. Norėčiau pasakyti, kad ypač šios dienos visame politinių peripetijų fone 2 straipsnis bylotų, kad Seimas paveda Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikti siūlymus ir dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje, ir dėl lobistinės veiklos įstatymų tobulinimo, nes iš tiesų šie įstatymai šiandien yra labai svarbūs preventyviai siekiant ir svarstymo metu siekiant rasti tuos svarbius veiksnius, kurie leistų mums matyti mūsų tarnybinių procesų skaidrumą. Taigi leiskite pateikti ir prašyti kitų procedūrų.
PIRMININKAS. Dėkui. Nėra norinčių kalbėti per pateikimo stadiją ir klausti jūsų dėl balsavimo motyvų. Ar galime pritarti po pateikimo? Nėra prieštaravimų, pritarta. Ar neprieštarautų Seimas, kad mes šiandien pereitume prie kitų stadijų ir priimtume? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
Dėl svarstymo stadijos. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta.
Pereiname prie priėmimo stadijos. 1 straipsnis. Ar galime 1 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. 2 straipsnis? Dėl 2 straipsnio yra gauta redakcinio pobūdžio Teisės departamento pastaba. Kokia jūsų nuomonė, pranešėjau?
G.DALINKEVIČIUS. Aš manau, kad su ja dera sutikti, jinai tikrai nekeičia esmės.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi dėl 2 straipsnio, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą? Ar galime 2 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dėl viso nutarimo projekto, kolegos, nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo, projekto Nr.IXP-3654, priėmimo.
Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 30 Seimo narių, už – 30, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas, projekto Nr.IXP-3654, priimtas.
Gerbiamieji kolegos, svarstome dar vieną Seimui atskaitingos institucijos metinę ataskaitą ir su tuo susijusį Seimo nutarimo „Dėl Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2003 metų lėšų, gautų iš valstybės biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitos projektą Nr.IXP-3639. Kuruoja Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Kviečiu į tribūną komiteto narę O.Babonienę pristatyti nutarimo projektą. Prašom.
O.BABONIENĖ. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė nutarimą „Dėl spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2003 m. lėšų, gautų iš valstybės biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitos ir siūlo jam pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori jūsų paklausti. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra per pateikimo stadiją. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Ar galėtume jums neprieštaraujant ir priimti nutarimo projektą? Nėra prieštaravimų. Apsispręsta dėl to bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, pereiname prie svarstymo stadijos. Aš žinau, kad nėra daugiau pastabų ir pasiūlymų, taigi, gerbiamoji pranešėja, nėra prasmės jus daugiau laikyti tribūnoje. Klausčiau, ar mes po svarstymo galėtume pritarti nutarimo projektui bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu.
Pereiname prie priėmimo stadijos. Keturi straipsniai. 1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Ar galime priimti 2 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Ar galime priimti 3 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 4 straipsnis. Tiksliau, čia reikėtų redaguoti, nes čia du straipsniai buvo pavadinti trečiaisiais, todėl dėl 4 straipsnio manome, kad tiesiog redakcinė klaida. Dėl 4 straipsnio? Ar galime priimti 4 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimtas ir 4 straipsnis. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas.
Dėl viso Seimo nutarimo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, tada prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo, projekto registracijos Nr.IXP-3639, priėmimo.
Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 28 Seimo nariai, už – 28, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas, projekto registracijos Nr.IXP-3639, priimtas.
Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3649 (pateikimas)
Atvyko rytinio posėdžio darbotvarkės 17 klausimo pranešėjas. Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3649. Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas. Kuruojanti ministerija – Žemės ūkio. Gerbiamąjį ministrą Jeronimą Kraujelį prašau glaustai pristatyti teikiamą projektą.
J.KRAUJELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Teikiamas įstatymo projektas yra parengtas siekiant galiojantį įstatymą patikslinti ir suderinti su penkiolika Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių sėklininkystę. Šio įstatymo projekte įtvirtinamos šios naujos nuostatos.
Pirma, sertifikuojama augalų dauginamosios medžiagos veislė turi būti įtraukta ne tik į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, kaip buvo iki šiol galiojančiame įstatyme, bet ir į Daržovių rūšių veislių bendrąjį katalogą ir Žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį katalogą. Augalų dauginamoji medžiaga, kuri nėra įtraukta į anksčiau minėtą sąrašą, ar katalogas nuo Lietuvos narystės Europos Sąjungoje nebus sertifikuojamas.
Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad išbraukus augalų dauginamosios medžiagos veislę iš Žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrojo katalogo ar Daržovių rūšių veislių bendrojo katalogo jos dauginamoji medžiaga gali būti sertifikuojama ir teikiama Lietuvos rinkai iki 2003 m. birželio 30 d., po augalo veislės išbraukimo iš minėtų sąrašų.
Kita nuostata. Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės ūkio ministras nustato reikalavimus veislėms, kurios neatitinka išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimų. To nebuvo ankstesniame įstatyme.
Trečia. Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 punkte nurodomi reikalavimai augalų veislėms, kurioms bus suteiktas augalų genetinių išteklių statusas.
Ketvirta. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, iš trečiųjų šalių bus galima įvežti tą dauginamąją medžiagą, kuri Europos Tarybos sprendimu yra pripažinta lygiaverte kaip ir išauginta Bendrijoje. Ši nuostata yra įtvirtinta įstatymo projekto 10 straipsnio 1 punkte.
Įstatymo projekte išvardytos pagrindinės nuostatos atitinka visus Europos Sąjungos teisės aktus. Įstatymo projektą rengė darbo grupė, sudaryta iš sėklininkystės specialistų. Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas yra suderintas su pagrindinėmis ministerijomis ir žinybomis.
Prašome pritarti įstatymo projektui po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – A.Poplavski. Prašom.
A.POPLAVSKI. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau trumpai paklausti jūsų, ar pateiktas projektas apima genetiškai modifikuotų augalų sėklininkystę ir jų klasifikaciją?
J.KRAUJELIS. Dėl genetiškai modifikuotų augalų ir apskritai organizmų yra kitas teisės aktas, kuris tai reglamentuoja. Įstatymo projekte yra nuoroda. Kuriame straipsnyje, tuojau galėčiau pasakyti. Yra 10 straipsnyje, kad genetiškai modifikuotų augalų veislių dauginamosios medžiagos pakuočių etiketėse turi būti užrašas GMO – Genetiškai modifikuotas organizmas. Tačiau visas kitas sprendžia kiti teisės aktai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, už pateikimą ir atsakymą į klausimą. Dėl balsavimo motyvų už pateikimo stadijoje – V.Einoris.
V.EINORIS. Kadangi dėl šio įstatymo projekto reikia suderinti visus mūsų teisinius reikalus su Europos Sąjungos teisės aktais, siūlau pritarti bendru sutarimu po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Prieštaravimų nėra, pritarta bendru sutarimu.
Kolegos, pritarus po pateikimo bendru sutarimu, pagrindiniu komitetu siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Svarstymo data galėtų būti kitos sesijos pradžia, turbūt rugsėjis. Ar galime dėl tokios datos apsispręsti? Prieštaravimų nėra, pritarta bendru sutarimu.
Kolegos, aš, dabar žvelgdamas į laikrodį, noriu pasakyti, kad yra likęs dar vienas klausimas, bet jau yra atvykęs ministras. Gal siūlyčiau padaryti 10 minučių pertrauką ir išklausyti ministrą prieš pat Vyriausybės valandą. Posėdį tęsime 12.50 valandą. Kolegos, po 12 minučių susirinkime.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame Seimo rytinį plenarinį posėdį. Iki Vyriausybės valandos mums liko apsvarstyti Vyriausybės teikiamą Seimo statuto pakeitimo projektą. Šio įstatymo projekto pateikimo stadija. Registracijos Nr.IXP-3642. Kviečiu į tribūną teisingumą ministrą Vytautą Markevičių pateikti statuto projektą.
V.MARKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamas iš esmės redakcinio pobūdžio pakeitimas dėl Europos teisės departamento statuso pasikeitimo. Kadangi nuo liepos 1 dienos, t.y. nuo šiandien, Europos teisės departamento statusas jau yra įstaiga ne prie Vyriausybės, o prie Teisingumo ministerijos, dėl šios priežasties siūlome pakeisti Seimo statuto trijų straipsnių pavadinimus. Siūlome Europos teisės departamentui palikti tas pačias funkcijas. Pirmoji funkcija, kai yra teikiamas įstatymo projektas, jis turėtų būti siunčiamas Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos, kuris ne vėliau kaip per 10 dienų nuo gavimo datos parengia išvadas, ar tas projektas atitinka Europos Sąjungos teisę. Tai yra Statuto 136 straipsnio pakeitimas.
Antrasis pakeitimas yra Statuto 141 straipsnio. Čia dar buvo išlikęs labai senas Europos teisės departamento pirmtako pavadinimas – Europos teisės biuras prie Vyriausybės. Vietoj jo įrašome „Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos. Šio pakeitimo esmė yra ta, kad po posėdžio pirmininkas supažindina su Seimo kanceliarijos Teisės departamento, taip pat, jeigu yra gauta, su Seimo komitetų, Vyriausybės ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvadomis ir teikia pasiūlymus balsuoti.
Ir paskutinis pakeitimas Statuto 158 straipsnio 6 dalyje, kai svarstant įstatymo projektą jis pakeičiamas taip, kad jo nuostatos gali neatitikti Europos Sąjungos teisės, tada pagrindinis komitetas gali prašyti Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pateikti naują išvadą. Aš pacitavau tas Statuto dalis, kurios keičiamos. Bet esmė, dar kartą kartoju, yra labai paprasta. Tiktai pavadinimo, dar užsilikusio Europos teisės biuro ir Europos teisės departamento prie Vyriausybės keitimas į Europos teisės departamentą prie Teisingumo ministerijos, nes visi kiti teisės aktai ir organizaciniai dalykai jau šiandien yra atlikti. Prašyčiau po pateikimo pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Jūsų nori paklausti R.Šukys. Prašom, kolega.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis ministre, šis klausimas dėl Europos teisės departamento statuso, jo funkcijų ir priklausomybės ar prie Vyriausybės, ar prie Teisingumo ministerijos, buvo teisinės sistemos reformos arba teisėkūros metmenų, kurie dar nėra svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete (jie kažkokiu būdu pas mus iš tiesų, reikia pripažinti, yra užstrigę), klausimas. Norėjau pasitikslinti. Gal jūs galėtumėte patikslinti, kokiu pagrindu, būtent kur yra numatyta ir kokiu pagrindu yra jūsų teiginys, kad nuo liepos 1 dienos Europos Teisės departamentas yra prie Teisingumo ministerijos. Aš tik tiek norėjau pasitikslinti. Kad dabar būtina keisti Seimo statutą, nes tai jau yra faktas. Aš tik tiek norėjau žinoti. Ačiū.
V.MARKEVIČIUS. Tai yra paskelbta „Valstybės žiniose ir yra priimti atitinkami teisės aktai, t.y. Vyriausybė gali steigti įstaigas prie Vyriausybės. Šiam dalykui Seimo pritarimo ar kitų organų pritarimo nereikia. Vyriausybė tą sprendimą priėmė. Galiu pasakyti, kad buvo prognozuojama ir planuojama tą daryti nuo gegužės 1 dienos, t.y. nuo įstojimo dienos. Pagal Vyriausybės reglamentą daugelis dalykų yra Teisingumo ministerijos žinioje, kas anksčiau buvo Europos teisės departamento žinioje. O Europos teisės departamento papildoma funkcija, kurios iki šiol neturėjo, yra atstovavimas Europos Sąjungos teisminėse institucijose, turiu omeny, Teisingumo Teisme ir Pirmosios instancijos teisme.
PIRMININKAS. Kolega R.Šukys nori patikslinti klausimą.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau patikslinti klausimą. Klausimo esmė yra tokia. Šis klausimas buvo diskutuotas ir buvo tam tikrų ginčų sprendžiant teisėkūros reformos metmenų klausimą. Tai yra principinis klausimas, kuris komitete dar nėra sulaukęs pritarimo, Seimo pritarimo. Kur turėtų būti Europos Teisės departamentas ir kokios turėtų būti jo funkcijos, nėra apsisprendimo. Jūs paminėjote pagrindą, kad Vyriausybė tą klausimą, nesulaukusi tų metmenų, kuriuos teikė ta pati Teisingumo ministerija, jūsų vadovaujama, t.y. Respublikos Prezidentas, ten nėra išspręstas tas klausimas, dėl jo vyksta diskusijos, jūs jau pateikėte, kad yra išspręstas klausimas, neatsižvelgdami į Seimo nuomonę. Aš ir noriu paklausti. Kokiu pagrindu, kodėl Vyriausybė, neatsižvelgdama į Seimo nuomonę, į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę, šitą klausimą, kaip jūs sakėte, Vyriausybės nutarimu išsprendė. Klausimo esmė yra tiesmuka ir aiški. Prašom tiesiai atsakyti.
V.MARKEVIČIUS. Gerbiamasis komiteto pirmininko pavaduotojau, teisėkūros metmenys yra pateikti daugiau kaip prieš pusantrų metų. Galiu pasakyti, jog nepaisant to, kad parlamentas teisėkūros tobulinimo metmenims nėra pritaręs, bet Vyriausybė vis tiek daugmaž eina tuo keliu. Ir šiandien, ne šiandien, o jau daugiau kaip metai atlieka teisės aktų projektų monitoringą ir kitus dalykus, tai yra mes negalime laukti pusantrų metų, kol… Šiandien devyni komitetai yra pritarę, bet kažkodėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas iki šiol sprendimo nepriima. Tai yra keistas reiškinys. Vieną dalyką jums priminsiu, kad toje diskusijoje, apie ką jūs kalbate, kalbama apie variantus, ar išvadas dėl įstatymų projektų teikia pati Teisingumo ministerija. Tą galėtų daryti pagal dabartinį statusą, nes jos pavaldumui priklauso Europos teisės departamentas, ir galų gale Teisingumo ministerija ir ministras konkrečiai atstovauja Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje, kuri vyksta ar Briuselyje, ar Liuksemburge, ar kurioje kitoje vietoje. Šiandien dėl tos priežasties yra tokia situacija, kad mes atstovaujame valstybei Europos institucijose, susijusiose su teisine erdve ir su Bendrijos teisynu. Mes negalėjome ilgiau laukti, kad tas departamentas negalėtų aktyviai dalyvauti tame procese, tai yra ir trečiojo ramsčio procese. Tokios priežastys tai lėmė. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, už pristatymą ir atsakymus į klausimus. Dėkoju. Pateikimo metu dėl balsavimo motyvų – R.Šukys, motyvai prieš.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mes išgirdome ministro atsakymus. Buvo pasakyta, kad Seimo nuomonė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė visiškai nesvarbi Vyriausybei ir asmeniškai ministrui, kurį aš paskutinį kartą komiteto posėdyje esu matęs, ko gero, tiktai prieš 3 metus. Galime ir apsispręsti vadovaudamiesi tais motyvais. Iš tiesų Seimas ir Seimo statutas nieko nereiškia. Beje, yra Seimo statuto tobulinimo darbo grupė, tos pataisos nebuvo siūlytos, jos nebuvo svarstytos. Teisingumo ministerijai pasirodė, kad reikia taip spręsti šį klausimą. Ir teikiamos Seimui pataisos, prieš tai išsprendus iš esmės klausimą Vyriausybėje, tokiu būdu parodant Seimui tikrąją jo vietą.
Aš siūlau balsuoti prieš, jokiu būdu negalima pritarti. Klausimas yra tikrai labai diskutuotinas. Aš dabar nenorėčiau dėstyti tų argumentų arba motyvų, kurių yra labai daug, kodėl Europos teisės departamento turėtų būti kitas statusas. Aš manau, kad tai Seimo kompetencija, ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto kompetencija išnagrinėti atsižvelgiant į visą Teisėkūros metmenų projektą, į visą teisėkūros procedūrą. Ir tai, kad ministerija nederina šitų klausimų ir nemato reikalo derinti ne tik su Seimo komitetu, bet ir su visu Seimu, aš manau, kad tai nepriimtinas klausimų sprendimo būdas, todėl siūlau balsuoti šiandien prieš.
PIRMININKAS. Dėkui. P.Gražulis, kita nuomonė.
P.GRAŽULIS. Dėkui. Aš tik norėčiau apgailestauti, kad ponui R.Šukiui prireikė atsėdėti beveik 4 metus Seime, kad suprastų, kad iš tikrųjų Vyriausybei Seimas nieko nereiškia ir kad Seimas yra tik priedėlis prie Vyriausybės. Ką gi, aš paremsiu poną R.Šukį ir balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Pone Gražuli, jūs elgiatės nekorektiškai, registruodamasis kalbėti kitaip. Jūs žinote, kad tik po vieną pateikimo metu dėl balsavimo motyvų gali būti kalbama. Kad ir kaip būtų, niekas daugiau dėl balsavimo motyvų už kalbėti nenorėjo. Todėl prašau balsuojant išreikšti savo nuomonę, ar pritariame įstatymo projektui, tiksliau, Seimo statuto pakeitimams, po pateikimo.
Užsiregistravo 40 Seimo narių. Už – 21, prieš – 15, susilaikė 3. Po pateikimo yra pritarta. Kuruojantis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tačiau noriu priminti Seimo nariams, kad yra gerokai daugiau šiuo metu svarstomo Seimo statuto pataisų, kurios nagrinėjamos specialioje sudarytoje darbo grupėje. Manau, kad ši darbo grupė galėtų pasvarstyti ir šitą siūlymą. Taigi nežinau, ar realu kalbėti apie liepos 13 d., kada šie siūlymai galėtų būti svarstomi plenariniame posėdyje. Galbūt aš galėčiau siūlyti rudens sesijos pradžią, kaip mes elgiamės su kai kuriais klausimais, kurie reikalauja detalesnio svarstymo? Ar galime dėl to sutarti? Ačiū. Sutarta bendru sutarimu. Jeigu pavyktų anksčiau, jie galėtų būti svarstomi anksčiau.
Taigi truputį atsilikdami nuo numatyto laiko pereiname prie Vyriausybės valandos. Didžioji dalis Vyriausybės dalyvauja. Atvyko Ministras Pirmininkas. Prieš pereinant prie Seimo narių klausimų ir atsakymų į juos, noriu informuoti, kad esame gavę iš Vyriausybės informaciją, kad Vyriausybės valandoje dėl pateisinamų priežasčių nedalyvauja 4 ministrai. Malonu, kad į kadencijos pabaigą pereinama prie tokios pagarbos Seimui gesto. Ar reikėtų informuoti, kurie ministrai nedalyvauja? Keturi ministrai išvykę, serga arba turi kitų rimtų priežasčių.
Vyriausybės valanda pradedama Statuto numatyta tvarka pradedant opozicinėmis frakcijomis. A.Klišonis, opozicinė Liberalų ir centro frakcija. Prašau.
A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš klausimą norėčiau užduoti finansų ministrui gerbiamajam A.Butkevičiui. Gerbiamasis ministre, tradicinis mano jums klausimas. Ir Sveikatos apsaugos ministrui dėl 18% PVM, kuris yra. Kiek man žinoma, prekių grupės jau yra pervestos į 18% pridėtinės vertės mokestį, į 5% pridėtinės vertės mokestį… Tačiau mėnesį laiko gydymo įstaigos pirko priemones, reagentus tyrimams su 18% pridėtinės vertės mokesčiu. Ar bus kompensuota, ar numatoma, svarstoma Finansų ministerijoje, kuri surenka šį mokestį? Ar bus kompensuotos šitos gydymo įstaigų netektys dėl Finansų ministerijos kai kurių pareigūnų neapsižiūrėjimo ir neįtraukimo vietoj 5% į 18% grupių apmokestinimą?
A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Jūs žinote, kad PVM atskaita daroma po mėnesio laiko, ir kada organizacijos teiks Mokesčių inspekcijai finansinės atskaitomybės dokumentus, įrašys, kad tą mėnesį PVM buvo 18%, bus galima įtraukti į atskaitą ir bus užskaityta ir sugrąžinti pinigai. Aš čia nematau jokios problemos.
PIRMININKAS. Prašom, patikslinkite.
A.KLIŠONIS. Gerbiamasis ministre, aš noriu patikslinti tą priemonę, kad absoliuti dauguma sveikatos apsaugos sistemos viešųjų įstaigų negauna pinigų kitokiu būdu kaip tik iš ligonių kasų ir jos PVM atskaityti negali.
A.BUTKEVIČIUS. Jos anksčiau nebuvo PVM mokėtojos, todėl negaudavo. Kai tapo PVM mokėtojomis, joms taikoma tokia pati tvarka kaip ir kitiems ūkio subjektams. Čia finansų specialistų klausimas. Jeigu jie visiškai sutvarkys dokumentaciją ir pristatys… Tuo metu, kai jie nebuvo PVM mokėtojai, jie negalėjo gauti jokių PVM arba kitokių išmokų.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A.Vazbys. Ruošiasi J.Budrevičius.
A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų vidaus reikalų ministrui. Pabandyčiau formuluoti iš dviejų dalių. Pirmoji dalis būtų susijusi su opozicinių frakcijų, tai yra Tėvynės sąjungos ir Liberalų frakcijos siūlymu jums po Prezidento rinkimų performuojant Vyriausybę nepretenduoti į ministro pareigas. Aš norėčiau paklausti, kaip, ministre, jums sekasi svarstyti šį pasiūlymą?
O antroji dalis dėl labai konkretaus įvykio. Praeitą savaitgalį Klaipėdoje per futbolo rungtynes yra žuvęs jaunuolis, kaip įtariama, ne be policininkų pagalbos. Kaip jūs žinote, šiuo metu stadionuose keliami plakatai su užrašu „Lietuvos policininkai – žmogžudžiai. Matyt, visuomenė nelabai tiki versija, kad jaunuolis tiesiog paspringo. Ministre, aš noriu jūsų klausti, ar jūs neketinate pats asmeniškai kontroliuoti tarnybinį patikrinimą, susijusį su šituo incidentu, tiesiog užtikrinti, kad jis būtų atliktas preciziškai, kruopščiai ir sąžiningai? Ačiū.
PIRMININKAS. Atsiprašau, ministre. Minutėlę, gerbiamasis premjere. Minutėlę, noriu atsiprašyti. Salėje – didelis triukšmas. Kolegos, gerbkime ir save ir Vyriausybę. Antras dalykas, primenu Seimo nariams, kad galima užduoti vieną klausimą. Premjere, prašau.
A.M.BRAZAUSKAS. Aš atsakau į pirmą klausimą. Vyriausybės formavimas ar neformavimas – tai yra premjero prerogatyva, ne atskiro ministro. Todėl šitą klausimą jūs turite adresuoti man. Aš jums galiu pasakyti, kad aš nepasirengęs keisti Vyriausybės sudėties dėl to, kad dabar yra išrinktas ir priims priesaiką naujasis Prezidentas. Mūsų nuomone, Vyriausybė turi išlikti stabili, tokia, kokia yra iki šiol.
V.V.BULOVAS. Aš į antrąjį klausimą galėčiau atsakyti taip. Pagal galiojančius įstatymus į ikiteisminį tyrimą niekas negali kištis. Galima, ir tikrai aš stebėsiu, kaip jis vyksta. Kištis aš negaliu, stebėti – taip. Ir jeigu bus priimti netinkami sprendimai, tai, matyt, bus galima daryti. Jeigu tai bus policijos pažeidimai, tada mūsų Generalinė inspekcija galės daryti vidinius tikrinimus, bet tik po to, kai ikiteisminis tyrimas bus baigtas.
PIRMININKAS. Jūs uždavėte ir taip du klausimus. Gerai, mygtelėkite savo mygtuką.
A.VAZBYS. Labai trumpas patikslinimas. Ministre, aš teiravausi apie tarnybinį patikrinimą, o ne ikiteisminį tyrimą, nes dažnai būna, kad policija tarnybinio patikrinimo metu, kai tai yra susiję su jos atstovais, nebūna visada objektyvi.
V.V.BULOVAS. Norėčiau atsakyti taip: tarnybinius tikrinimus, kai pažeidimus padaro policijos pareigūnai, atlieka Vidaus reikalų ministerijos Generalinė inspekcija. Ne pati policija, bet mūsų tarnyba.
PIRMININKAS. Dėkoju. Eilės tvarka dabar klausia J.Budrevičius. Ruošiasi V.Žalnerauskas.
J.BUDREVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Taip pat noriu kreiptis į vidaus reikalų ministrą gerbiamąjį V.Bulovą. Noriu paklausti bendresnio pobūdžio klausimą. Norėčiau sužinoti jūsų nuomonę, kaip jūs vertinate bendrą šalies kriminogeninę situaciją, nes plėšikavimai vienkiemiuose tęsiasi, užpuolami vieniši senukai, iš jų atimamos varganos paskutinės lėšos. Padėtis nesikeičia. Girti policininkai kas antrą dieną sukelia avarijas. Einant gatve jau reikia saugotis, kad nenutrenktų girti policininkai. Kaip jūs manote, ar policijos generalinis komisaras susitvarko su jam pavestomis pareigomis? Naujai išrinktas Prezidentas užsiminė, kad teisėsaugos institucijose galimi pasikeitimai. Kaip jūs manote, ar tai bus taikoma ir policijos generaliniam komisarui?
V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Dėl kriminogeninės situacijos mūsų analizė rodo, kad ji yra daugiau ar mažiau stabili. Kad ji yra nepatenkinama – taip, su tuo reikia sutikti. Yra objektyvių priežasčių, yra organizacinių priežasčių. Manau, kad situacija turi gerėti, nes vien šiais metais yra numatyta daug priemonių, yra šiek tiek padidintas policijos finansavimas, yra labiau įtraukiama visuomenė, prie bendruomenių yra policijos rėmėjai. Situacija turėtų šiek tiek gerėti.
Dėl girtų policininkų. Man atrodo, kad tai nėra koks nors naujas reiškinys. Ne paslaptis, kad būdavo tokių faktų ir anksčiau, tik dabar tie visi faktai patenka į viešumą. Jie patenka į viešumą. Tikrai nėra nuolaidžiaujama. Mano nuomone, dabar yra toks pereinamasis laikotarpis, kai po generalinio komisaro įsakymo, kurį pasirašė visi pareigūnai, daugelis dar, sakykim, neįsisąmonino, kad jiems, būtent policininkams, yra sugriežtinta atsakomybė. Po mėnesio, po kito, kai pamatys, kad jų kolegos yra atleidžiami iš darbo, situacija policijoje tikrai pasikeis.
Dėl galimų pasikeitimų ir generalinio komisaro man sunku komentuoti, nes generalinį komisarą skiria ne vidaus reikalų ministras. Man būtų sunku tai komentuoti lygiai taip pat, kaip ir išrinkto Prezidento kalbą. Galbūt po priesaikos Prezidentas detalizuos, ką turėjo omeny. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia V.Žalnerauskas. Ruošiasi A.Baura.
V.ŽALNERAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Atrodo, vidaus reikalų ministras tapo labai madingas, tai gal nesupyks, jeigu ir aš paklausiu. Aš iš karto atsiprašau, kad Seimo posėdis yra viešas. Mano klausimas susijęs su žmogaus teisėmis, todėl aš neminėsiu konkrečių pavardžių. Mane domina ministro nuostata. Klausimas būtų toks. Statutiniai pareigūnai dažnai kalbasi su žiniasklaida. Pastaruoju metu vis ryškėja tendencija, kada žiniasklaidoje aiškinama, kad norminiai teisės aktai yra nelabai geri ir todėl reikia vadovautis ne tuo, kas parašyta teisės aktuose, bet tiesiog taip, kaip pareigūnams atrodo geriau.
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
V.ŽALNERAUSKAS. Mano klausimas būtų toks: kaip jūs, kaip ministras, vertinate tokius statutinių pareigūnų veiksmus?
V.V.BULOVAS. Kaip ministras tokius veiksmus vertinu neigiamai. Mano nuomone, pareigūnai negali per visuomenės informavimo priemones, per žiniasklaidą komentuoti. Tam yra kiti statutuose numatyti būdai. Jie gali rašyti pažymas, prašymus, kitus tarnybinius dokumentus su siūlymais. Turiu pasakyti, kad paprastai į tuos pateiktus siūlymus tikrai rimtai reaguojama, žiūrima, vertinama, ir visais atvejais pareigūnas gauna atsakymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Baura.
A.BAURA. Mano klausimas žemės ūkio ministrui ponui J.Kraujeliui. Pone ministre, Lietuvai paprašius ir Europos Komisijai sutikus pratęsti pasėlių deklaravimo terminus iki liepos 1 dienos, norėtųsi išgristi jūsų vertinimą, ar tai, jūsų nuomone, pasiteisino? Gal galėtumėte įvardyti, koks šiandien yra deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas ir kiek už tą plotą būtų galima gauti tiesioginių išmokų? Ačiū.
J.KRAUJELIS. Ačiū už aktualų klausimą. Vakar baigėsi tikrasis deklaravimo terminas, kuris buvo pratęstas. Dėl pratęsimo pasekmių, kad daugiau deklaruota, tai neginčijama, tačiau svarbiausia yra, ar spėsime laiku atlikti patikrą, kol užars ar neužars, ir kaip tai įvertins atvažiavę tikrintojai. Tai pamatysime. Turiu informuoti, kad, be vakar dienos, yra 214 tūkstančių deklaruotojų. Pasirodo tokios žinios, kad paėmus įbraižytų plotų žemėlapį tokių yra kur kas daugiau ir ketvirtadalis ar penktadalis žemėlapiuose nepasirodė. Išsiaiškinę suprantame, kad savininkai, kurie žemės nedirba, yra pasiėmę žemėlapius ir žemėlapius yra pasiėmę tie, kurie dirba. Bet svarbiausia mums yra plotas, kad paimtume visus mums skirtus pinigus tiesioginėms išmokoms už naudmenas ir pasėlius, formuluoju taip. Skaičiuojant buvo nurodyta 2 mln. 286 tūkst. hektarų plotas. Šiandien apytikriai turime 2 mln. 355 tūkst. hektarų. Vadinasi, pinigai, kurie yra skirti tiesioginėms išmokoms už naudmenas ir pasėlių plotus… Plotas yra surinktas. Kitas klausimas, dabar vykdant patikrą reikės atlikti dar dešimtadalį, ar viskas atitiks. Aišku, tam tikrą procentą, matyt, reikės brokuoti ir palikti ginčui. Taigi maždaug apie pusės milijardo litų išmokų plotas šiandien deklaruotas. Deklaravimas dar nesibaigė, gali tęstis iki liepos 26 d., tačiau už kiekvieną dieną po vieną procentą tam deklaravusiam pavėluotai yra mažinama. Tai yra reglamentinė nuostata, kurios keisti negalima. Tai tokie šios dienos rezultatai. Dabartiniu metu svarbiausias uždavinys yra vykdyti patikras. Tam Vyriausybė, permėtydama iš atskirų programų, dar surado apie porą milijonų litų ir čia turėsim pasitelkti žemėtvarkos specialistus, konsultavimo tarnybos specialistus, kurie vis dėlto padėtų Nacionalinės mokėjimų agentūros darbuotojams atlikti patikras vietose. Patikros pradėtos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R.Palaitis. Ruošiasi P.Jakučionis.
R.PALAITIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas gerbiamai socialinių reikalų ministrei V.Blinkevičiūtei ir vidaus reikalų ministrui V.Bulovui, abiem. Klausimo esmė tokia. Pas mane dažnai ateina rinkėjai ir skundžiasi žmonių vaikymu, biurokratija. Ir neseniai man pačiam teko visus kelius nueiti. Reikėjo „Sodroje susitvarkyti tam tikrus reikalus. Tai iš „Sodros mane nuvarė į Migracijos departamentą pristatyti pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą. Nuėjau. Ten sako, tvarka, duosim pažymą, bet sumokėkit du litus. Na, du litai lyg ir nedaug, išsitraukiau iš kišenės, duodu, ne, sako, nueikit į banką, sumokėkit, tada grįžkit, gausit pažymą, tada nueisit į „Sodrą ir tada visi reikalai bus sutvarkyti. Įsivaizduojate, kiek žmonės yra vaikomi! Šiais kompiuterizacijos laikais, kai Migracijos departamente iš tikrųjų yra duomenų bazės apie deklaruotas gyvenamąsias vietas, kai yra galimybė per internetą tuos duomenis turėti „Sodros skyriuose, jūs taip vaikot žmones. Jūs taip gražiai neseniai praūžusioje Prezidento rinkimų kampanijoje sakėt, kad rūpinsitės žmonėm, tai štai būtų puiki proga pademonstruoti, kaip jūs pasirūpinsite tais žmonėm. Ačiū už atsakymą, gerą, tikiuosi.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums pirmiausia už iš tikrųjų gerą klausimą. Konkrečiai aš pasidomėsiu. Čia kur buvo ? Palangos „Sodroje ar Vilniaus „Sodroje tokie dalykai atsitiko? Prašau? (Balsai salėje) Jeigu visur yra tas pats, žinoma, mes galime dirbti kartu su Migracijos departamentu, pataisyti savo duomenų bazę, ryšius ir aš visą laiką sutinku, kad žmonės dėl to būtų nevaikomi. Bet, žinoma, būtų gerai, kad žmogus būtų deklaravęs tą gyvenamąją vietą, turėtų kokį nors tai patvirtinantį dokumentą, nes taip gali atsitikti ne tiktai „Sodroje, bet ir bet kur kitur tvarkant reikalus. O šiuo konkrečiu atveju, aš manau, mes galėsime dirbti kartu su Migracijos departamentu ir stengtis kiek galima mažiau vaikyti žmones. Bet kartu noriu pasakyti, kad nusiskundimų dėl „Sodros darbuotojų darbo ir požiūrio į žmogų mes gaunam kiekvieną kartą vis mažiau ir mažiau. Vadinasi, reikalai vis tiek tvarkosi. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia…
V.V.BULOVAS. Ar galėčiau papildyti dar truputį?
PIRMININKAS. Taip, ministre, prašau.
V.V.BULOVAS. Tikrai mūsų planuose buvo numatyta, kad Migracijos departamentas ir kitos tarnybos galėtų išduoti pažymas kur kas greičiau, tarp kitko, ir pinigai buvo skirti, tačiau visas procesas užkliuvo todėl, kad konkurso rezultatai yra apskųsti ir vyksta begaliniai teisminiai procesai. Ir visa reorganizacija, sakykim taip, – stovim ir laukiam sprendimo.
PIRMININKAS. Gerai, klausia P.Jakučionis. Ruošiasi V.Saulis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Norėčiau paklausti gerbiamąjį premjerą. Klausimas toks, visiems dabar labai aktualus. Keturios tradicinės partijos buvo apkaltintos korupcija viešai, o faktai ir argumentai arba įrodymai viešai nepateikti. Kaip jūs, kaip Vyriausybės vadovas, vertinate tokią neaiškią ir ilgai besitęsiančią situaciją? Ar Vyriausybė gali imtis kokių nors priemonių, kad kuo greičiau būtų viešai paskelbti taip pat faktai, argumentai, įrodymai arba įkalčiai, kas, žinoma, turbūt turėjo būti padaryta kartu su viešu apkaltinimu.
A.M.BRAZAUSKAS. Na, iš eilės atsakinėjant į jūsų klausimą, tai pirmiausia ne partijos buvo apkaltintos. Ir aš labai prašyčiau taip nekalbėti, nes partijos nebuvo apkaltintos. Jeigu yra apkaltinti, tai yra atskiri asmenys, priklausantys vienai, kitai, trečiai ar ketvirtai partijai. Antras dalykas, jūs, be abejo, puikiausiai žinot, kad Vyriausybei nėra pavaldi nė viena ši struktūra, nė viena institucija, nei prokuratūra, nei Specialiųjų tyrimų tarnyba, todėl atsakyti į antrąją jūsų klausimo dalį aš visiškai negaliu. Mes negalime… aš galbūt išreiškiau savo nuomonę jų atžvilgiu, sakyčiau, daugiau emocingai. Bet man atrodo, tai visiškai nekeičia padėties, nes šios institucijos, ypač STT, sutrumpintai kalbant, valstybėje turi turėti (kiekviena institucija) kažkam atsakomybę. Mes Lietuvoje sukūrėme tokią demokratinę sistemą, kad yra institucijų, kurios niekam neatsako: nei visuomenei, nei Seimui, nei Prezidentui, jau nekalbant apie Vyriausybę.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Saulis.
V.SAULIS. Mano klausimas gal būtų ir finansų ministrui, ir ūkio ministrui. Gerą postūmį atsiimant kompensacijas už žemę davė priimti sprendimai atlyginti valstybinių įmonių akcijomis. Iš pradžių gal žmonės nelabai suprato, bet po atitinkamų išaiškinimų jie suprato, kad tai buvo ir kol kas yra pats geriausias būdas greičiausiai atsiimti pinigus. Ir kiek aš savo apygardoje suagitavau žmonių, nė vienas iš esmės nepralošė. Tačiau tų įmonių skaičius mažėja. Laivininkystės jau nebėra, „Telekomo lyg ir su šiuo etapu baigiasi, Vakarų skirstomieji tinklai irgi jau kažkur į pabaigą. Kokie bus priimti sprendimai? Ar bus pasiūlyta žmonėms taikyti šį būdą ir toliau? Ačiū.
P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad jūs teisus sakydamas, kad tikrai tie dalykai yra pažangūs. Žmonės suprato. Kas labai skuba ir labai reikėjo pinigų, galėjo atsiimti akcijomis ir niekas nuo to nenukentėjo, tačiau reikia pasižiūrėti. Dabar dar yra „Telekomo akcijų, yra dar kitų akcijų, kai tas procesas eis į pabaigą, tada, manau, Vyriausybė apsispręs, kaip toliau elgtis. Manau, kad galbūt ir būtų tikslinga paieškoti dar akcijų kompensavimui.
A.BUTKEVIČIUS. Jeigu galima, aš trumpai papildysiu.
PIRMININKAS. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS. Vis dėlto mes galvojame apie kompensavimą lėšomis iš biudžeto. Šiais metais kompensacijoms už žemę yra numatyta 75 mln. litų. To, ko nebuvo ankstesniais metais. Ir aš manau, kad gerėjant ekonominei situacijai mes, planuodami ateinančių metų biudžetą, kitais metais šią sumą padidinsim. Tai leidžia gerėjanti valstybės finansinė padėtis. O tie 75 mln. litų artimiausiu metu jau bus pradėti mokėti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia D.Velička. Ruošiasi A.Matulevičius.
D.VELIČKA. Ačiū. Norėčiau paklausti finansų ministro. Dabar mažojo Lietuvos žvejybos laivyno situacija yra tokia: kad jis yra per didelis, kad jis yra nepakankamai efektyvus, kad yra sunkiai valdomas ir taip toliau. Daugybė priekaištų, kartais ir visai nepagrįstų, jam yra reiškiama. Todėl dalis šių laivų turi būti supjaustyta, dalis šių laivų komandų turi keisti verslą, konversijos būdu turi pereiti į kitokias formas. Žodžiu, žvejybos laivynas turės mažėti. Europos Sąjungoje numatytos didžiulės lėšos kompensacijoms sumokėti už žvejybos laivo supjaustymą. Sakykite, ar biudžete… ir ar apskritai tokia galimybė Lietuvoje bus įgyvendinama ir kada, nes dalis žvejybos laivų dabar tiesiog yra nežinioje, jie nežino, ar rekonstruoti ir tobulinti savo laivus, ir toliau žvejoti jūroje, ar iš tikrųjų juos reikia statyti ant kranto, gauti kompensaciją ir baigti žvejybos verslą Baltijos jūroje. Ačiū už atsakymą.
A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Supjaustymo darbai gali prasidėti tada, kai mes gausime visą akreditaciją iš Briuselio. Šį pirmadienį mes jau gavom žodinį pasakymą arba atsakymą, kad visa Finansų ministerijos pateikta medžiaga Briuseliui dėl akreditacijos suteikimo Finansų ministerijai juos tenkina, įvertinta teigiamai. Tame atsakyme buvo pasakyta taip, kad raštu jūs gausite patvirtinimą per šešias savaites. Įsivaizduokite, kaip Briuselyje dirba tarnautojai. Pastabų nėra, bet kažkodėl pasako, kad per šešias savaites gausite visą akreditaciją. Gavus visą akreditaciją bus galima naudoti tas lėšas, kurios yra numatytos ir laivams supjaustyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Matulevičius. Ruošiasi P.Gražulis.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis premjere, aš visiškai suprantu, kad pagal mūsų įstatymus ir Konstituciją Vyriausybė tiesiogiai nepavaldi STT ir apskritai tiesiogiai pati lyg ir nekovoja su korupcija. Bet šiandien kilęs ažiotažas dėl galimų korupcinių apraiškų aukščiausiuose valdžios sluoksniuose… Iš tikrųjų vis tiek, man atrodo, labai svarbi Vyriausybės pozicija, ir asmeniškai jūsų kaip premjero, ar mes remsime tą teisėtvarkos kovą, ar bandysime ją užtušuoti.
Mano klausimas būtų konkretesnis. Buvo rašyta spaudoje, bet tas dalykas man aiškesnis nepasidarė, dėl to, kad „Rubikonui ne konkurso tvarka Vyriausybė paskyrė nuomai 99 metams sklypą prestižinėje Vilniaus vietoje, kur statoma garsioji dabar jau žinoma „Simens arena. Gal tai ir nieko, jeigu viskas gerai, jeigu ten nėra kokių nors apraiškų, jeigu visi ramūs, bet yra vienas neramus dalykas, kad tas sklypas jau įkeistas bankui. Kaip galima įkeitinėti valstybinį turtą, gauti kreditus? Negana to, jie jau atleisti nuo mokesčių.
PIRMININKAS. Minutė laiko, kolega!
A.MATULEVIČIUS. Aš baigsiu. Žinau, kad jums tai nemalonus klausimas, pone Steponavičiau. Leiskite man baigti.
PIRMININKAS. Man asmeniškai labai tinkantis, bet jūs nepiktnaudžiaukite.
A.MATULEVIČIUS. Leiskite man baigti, neužčiaupkite manęs, aš galiu ir be mikrofono paklausti. Man norėtųsi žinoti, ar bus tiriamas šis atvejis nelaukiant STT įsikišimo? Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Informuoju. Pirmas dalykas, jokiam „Rubikonui jokia Vyriausybė neskyrė sklypo. Sklypas yra skirtas ir atiduotas savivaldybei ir mes pagal įstatymus jokiai institucijai, tuo labiau privačiai, sklypų neskirstome. Yra bendri įstatymai, kuriuos, matyt, parlamentarai turėtų žinoti. Antras dalykas, ar įkeistas, ar neįkeistas. Tai yra gandai. Mes tokių faktų nežinome. Aš nemanau, kad bankas gali priimti kaip užstatą svetimą sklypą. Jeigu toks bankas yra, tada jis turi bankrutuoti.
A.MATULEVIČIUS. Ūkio bankas.
A.M.BRAZAUSKAS. Tada turi bankrutuoti ir Ūkio bankas, jeigu jis iš tikrųjų padarė tokį aktą, kaip dabar jūs pasakojate. Mes ilgai svarstėme šį klausimą. Jis nėra paprastas, jis yra labai sudėtingas. Mes ilgai svarstėme šį klausimą, aš paprašiau mūsų teisingumo ministro, jis specialiai išnagrinėjo šį klausimą pasitelkęs prokuratūrą, kitas institucijas, ir mes du ar tris kartus atmetėme, nesvarstėme. Ir galų gale, kai teisiškai viskas buvo išnagrinėta, kas ten gali pretenduoti, ar ten yra savininkai, jeigu yra, ar jie turi teisę į tą sklypą ir daugelį kitų teisinių aspektų, mes prieš tris ar keturias savaites priėmėme tokį sprendimą ir skyrėme šį sklypą savivaldybei, o ne „Rubikonui. Todėl nereikėtų klaidinti visuomenės. Aš labai apgailestauju, kad ir žiniasklaida klaidina visuomenę. Taip yra. Mes vakar padarėme oficialų pareiškimą, jūs galite su juo susipažinti. Jis yra paskelbtas visose agentūrose ir ten yra išdėstyti visi teisiniai motyvai ir aspektai visu šiuo reikalu. Vyriausybė dirba pagal įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Gražulis. Ruošiasi K.Rimšelis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis premjere, taip, Vyriausybė skyrė savivaldybei, o savivaldybė be konkurso paskyrė tą sklypą „Rubikonui. Bet kažkodėl „Rubikonas gali 60 ha žemės susigrąžinti, ir tai natūralu, o vargšas paprastas žmogelis rengia piketus, eina su plakatais ir, deja, tos savo žemelės nesusigrąžina dar ir šiandien. Ar tai nėra korupcija?
Kitas dalykas, gerbiamasis premjere, kai buvo paimti keturiose politinėse partijose dokumentai, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą, prasidėjo didžiulis riksmas, kad demokratijos pabaiga, kad Lietuvą puola rusai, kad jau kitą dieną nėra rezultatų. Tuo tarpu kai prieš daugelį metų Vokietijoje krikščionių demokratų būstinėje buvo atlikta krata, paimti dokumentai, po penkerių metų tyrimo Vokietijos krikščionys demokratai nubausti 2 mln. markių bauda, jie pralošė rinkimus ir dabar ten valdžioje socialdemokratai. Niekas nešaukia, kad nėra demokratijos, niekas nekviečia neeilinių Bundestago posėdžių.
Taip pat galima kalbėti ir apie Italiją. Dar šiandien premjero Silvijaus Berluskonio byla nebaigta ir niekas nešaukia, kad Italiją puola rusai, ir niekas nebando versti vieno ar kito prokuroro. O mes, užuot pasveikinę, kad pradėjo tyrimą, kad rado pilietinės drąsos, šiandien bandome daryti spaudimą tiesiogiai teisėtvarkos institucijoms. Tai kodėl mes kalbame, kad kovojame su korupcija?
PIRMININKAS. Pone Gražuli, minutė laiko!
P.GRAŽULIS. Sveikiname tik tada, kai STT pagauna policininką su 50 litų.
A.M.BRAZAUSKAS. Nežinau, kur čia yra jūsų klausimas, nes buvo labai daug kalbėta apie Vokietijos krikščionis demokratus ir neaišku kokią Italijos partiją. Tai vienas dalykas. Mes turime kovoti su korupcija. Ir Vyriausybė kovoja, ir tiek, kiek nuo mūsų priklauso, mes viską darysime, bet turi būti dirbama pagal metodus, tvarką, procesus, baudžiamąjį procesą, o neturima daryti spektaklių. Aš prieš spektaklius. Jeigu iš tikrųjų yra nusikaltęs vienas ar kitas, nesvarbu, ar tai mūsų, socialdemokratų, partija, ar krikščionių demokratų, ar kitų partijų atstovas, jis kaip pilietis turi atsakyti pagal mūsų įstatymus. Aš – už. Bet visa tai reikia daryti civilizuotai, kvalifikuotai, netempti 5 metų. Nedaryti iš to spektaklio, o paskui ieškoti įrodymų, kad tai yra iš tikrųjų korupcija.
P.GRAŽULIS. Aš noriu patikslinti. Gerbiamasis premjere, Vokietijoje tyrimas vyko penkerius metus.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau!
A.M.BRAZAUSKAS. Gerai, pas mus tegul bus dešimt metų, bet nepradėkime spektaklio. Nors ir dvidešimt metų.
PIRMININKAS. Pone Gražuli, jūs klausimo nesuformulavote. Klausia K.Rimšelis.
K.RIMŠELIS. Ačiū, pirmininke. Aš norėjau paklausti teisingumo ministro, tik nežinau, kaip jo paprašyti, kad jis labai trumpai atsakytų, o ne išsiplėstų kokioms dviem valandoms. Noriu paklausti tokio dalyko, susijusio su tuo skandalu. Visų pirma buvo prokuroras, STT vadovas… Seimo plenariniame posėdyje pasakė, kad yra kažkokie penki įtariamieji, po to tradiciškai Seimo užkulisiuose buvo kalbama apie pavardes, kurių buvo daugiau. Ir po to Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete prokuroras atmetė vieną pavardę. Buvo kalbama apie šešias, ir pasako, kad vienas nieko dėtas. Aš noriu paklausti teisingumo ministro, ar prokuroras neišviešino neskelbtinos informacijos, palikdamas kitus penkis? Aš kalbu apie tokią mistifikacinę kalambūrų tradiciją, kuri prasidėjo Lietuvoje. Jeigu yra užkulisiuose šeši, vieną atmetė, penkių neįvardijo, nepaviešino, kokia jūsų nuomonė?
V.MARKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Aišku, man jį sudėtinga suprasti. Aritmetinį veiksmą supratau, kad iš šešių atėmus vieną iš tikrųjų yra penki. Tiek lyg ir aišku. Bet mano žiniomis, tų kitų penkių pavardžių generalinis prokuroras kol kas nepaviešino. Paviešino neaišku kas per žiniasklaidos priemones. Daugiau neturiu ką pasakyti.
PIRMININKAS. Dėkui. Kitas klausiantysis – J.Razma. Ruošiasi V.Popovas.
J.RAZMA. Norėčiau kreiptis į kultūros ministrę ir grįžti į praeitus metus, kai Kultūros ministerija, dar prieš perduodama akcinės bendrovės „Spauda, kuriai vadovauja, rodos, socialdemokratas Evaldas Menčikovas, akcijas Valstybės turto fondui, leido tai „Spaudai parduoti nemažą dalį spaustuvės patalpų, rodos, per 20 tūkst. kvadratinių metrų. Kadangi pačiai bendrovei buvo leista pasirinkti pardavimo būdą, ji, aišku, pasirinko tiesiogines derybas ir patalpas sandorio išvakarėse pardavė tik prieš dieną įsteigtai „Sisteminio modernizavimo grupei (toks įmonės pavadinimas), kuri buvo įregistruota pačios „Spaudos įmonės adresu.
Noriu klausti, kodėl buvo taip skubiai, žinant, kad akcijos tuoj bus perduotos Turto fondui, duotas leidimas šiam sandoriui? Kokios ten galėjo būti derybos, jeigu įmonė įsteigta tik prieš dieną? Kodėl jūsų ministerijos pareigūnai, konkrečiai ponas Vytautas Kančys, to klausimo nesutinka paaiškinti žurnalistams? Ką jūs galite pasakyti apie perduotas teises į didžiulį sklypą prie Spaudos rūmų ir taip toliau? Ar tokiais atvejais iš tikrųjų…
PIRMININKAS. Minutė laiko.
J.RAZMA. …nėra tie tikrieji korupcijos reiškiniai, kurie, atrodo, jūsų yra toleruojami?
R.ŽAKAITIENĖ. Labai dėkui. Gal pradėsiu nuo to, kad korupcijos reiškiniai nėra toleruojami. Kadangi klausimas iš tikrųjų yra labai detalus ir dabar man prisiminti, kas buvo prieš metus… Žinau, kad mes rengėme dokumentus atiduoti Turto fondui. Tikrai negaliu patvirtinti arba paneigti, kad kažkokie veiksmai dieną iki perdavimo Turto fondui buvo padaryti. Manyčiau, kad taip negalėjo būti. Bet mes įsipareigojame jums labai greitai, kitos savaitės pradžioje, duoti atsakymą raštu. Kultūros ministerijos tiek atstovė spaudai, tiek Turto valdymo skyriaus vyresnysis specialistas Vytautas Kančys yra davę labai išsamų paaiškinimą. Jeigu jis nebuvo perteikiamas, tai irgi yra ne mūsų kaltė. Bet mes jums raštu labai detaliai atsakysime į kiekvieną klausimą dėl to, kas buvo parduota, kaip parduota. Visi dokumentai tvarkingai buvo rengiami Turto fondui. Turto fondas visą privatizavimo eigą kontroliuoja. Korupcija Kultūros ministerijoje tikrai nėra toleruojama.
PIRMININKAS. Ačiū. Noriu visiems, ketinantiems klausti, priminti Statuto nuostatą, kad klausimams – iki minutės laiko. Kadencijos pabaigoje nereikėtų piktnaudžiauti tuo, kas jau seniai tapo norma. Kolegos, eilės tvarka klausia V.Popovas, ruošiasi A.Poplavski.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Per ketverius metus niekada neįveikiau vienos minutės barjero ir dabar pasistengsiu tą padaryti.
Mano klausimas būtų teisingumo ministrui. Iš tikrųjų dabar tai, kas vyksta, apie pavardžių paviešinimą, nepaviešinimą, apie kitus dalykus, spauda kažkodėl žino, Gynybos tarybos posėdyje buvo įvardytos penkios ar šešios pavardės. Jūs, kaip teisingumo ministras, žinodamas mūsų įstatymų spragas, ar nemanote, kad reikėtų pateikti kokias nors pataisas Seimui, kad galų gale būtų aišku, pavyzdžiui, kas dabar spaudai paviešino. Seime nei gerbiamasis generalinis prokuroras, nei STT vadovas nepasakė pavardžių, bet visi apie jas kalba. Tai gal jūs galėtumėte pasakyti, ką reikėtų daryti, kad to nebūtų? Ačiū.
V.MARKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Šis klausimas lengvesnis, nes šiuos dalykus šiandien reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, ir jis ikiteisminį tyrimą organizuojančiai institucijai, šiuo atveju prokuratūrai, suteikia teisę, ar paskelbti tam tikrą informaciją, kuri susijusi su tyrimu, ar ne.
Šiandien prokuratūra pasirinko tokį variantą, kad kol kas tos informacijos nereikia viešinti. Aš manau, kad tai yra jų teisė. Bet aš norėčiau sutikti ir su premjero nuomone ir nuostata, kad vis dėlto šiandienė teisėsaugos organų struktūra nėra pati idealiausia, sakykim, tuo požiūriu, kad Vyriausybė, būdama atsakinga už visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, neturi galimybės daryti įtaką tiems procesams. Mes turime unikalią teisinę sistemą ta prasme, kad specialiosios tarnybos, šiuo atveju Valstybės saugumo departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, analogai arba panašūs analogai paprastai yra Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sritis. Šiandien mes su ministru Virgilijumi Bulovu dirbdami Briuselyje ar Liuksemburge, nesvarbu, tai yra Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje, susiduriame su problema, kad neturime išsamios informacijos, pavyzdžiui, apie priemones kovoti su terorizmu.
Antras dalykas, ką norėjau pasakyti. Paprastai daugumoje Europos Sąjungos valstybių, mes esame bendroje teisinėje erdvėje, prokuratūra yra teisingumo ministerijų sudėtinė dalis ir paprastai arba pats teisingumo ministras yra generalinis prokuroras, arba jo pavaduotojas. Tokiu būdu vykdomoji valdžia arba valstybė turi galimybę aktyviau dalyvauti ir atstovauti valstybės interesams baudžiamajame procese arba esant baudžiamajam persekiojimui, tai ne kažkokia visiškai savarankiška institucija, kuri nėra reglamentuota, atskaitinga.
Dėl teisės aktų jūs klausėte, kuriuos būtų galima pakeisti. Mano nuomone, šį kartą kaip tiktai reikėtų atvirkščiai žiūrėti, kaip paprastai priimta, vadybinis principas, pirmiausia – funkcijos, o po to struktūriniai dariniai. Bet aš manau, kad parlamentas turėtų apsispręsti, jeigu galvotų keisti, apie struktūrinius pakeitimus, pagal bendrus standartus, kurie šiandien egzistuoja mūsų bendroje Europos Sąjungos teisinėje erdvėje. Aišku, tai nėra imperatyvas ir kiekviena šalis tuos dalykus gali pasirinkti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia A.Poplavski. Ruošiasi J.Veselka.
A.POPLAVSKI. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau dar šiek tiek grįžti prie klausimo, kurį pateikė mano kolega A.Matulevičius. Noriu paklausti jūsų kaip mūsų valstybės premjero, ar iš tikrųjų jūs nematote jokių pažeidimų dėl sklypo, nes valstybė nemažą sklypą Vilniaus centre tiktai prieš tris savaites perdavė miesto savivaldybės žinion, o pastatas jau iškilęs? Faktiškai kalbama apie mūsų valstybės turtą, o ne apie asmeninį mūsų gerbiamojo mero turtą. Ar jūs šiuo atveju nematote priežasčių išsakyti savo išsamesnę nuomonę šiuo klausimu?
A.M.BRAZAUSKAS. Na, matote, jeigu aš dirbčiau kitoje institucijoje, aš išsakyčiau savo nuomonę. Bet šiuo atveju šį klausimą reikėtų užduoti kitiems. Aš manau, jūs, kaip Seimo narys, turite teisę šį klausimą užduoti kitiems, tegul atsako į tuos klausimus. Aš galiu atsakyti į tuos klausimus pagal savo kompetenciją, kiek tai yra Vyriausybės kompetencija. Kokie buvo sprendimai, susitarimai miesto tarybos lygiu, tai jie tokie buvo. Aš manau, kad jūs turite teisę paprašyti bendros ataskaitos šiuo klausimu. Taip, kyla tie rūmai, aš irgi matau, aš su jumis sutinku, aš neabejoju, kad kyla. Ir dar ten kils daugiau rūmų. Aš labai gerai žinau. Bus pasilinksminimų parkas, bus vandens parkas, ir bus 200 mln. investicijų. Aš manau, kad jos turbūt nieko blogo, išskyrus gera, neatneš miestui. Na, bet teisinių reikalavimų visi turi laikytis. Aš irgi su jumis visiškai sutinku. (Balsai salėje) Taip.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia J.Veselka. Ruošiasi A.Melianas.
J.VESELKA. Dėl spektaklio. Gerbiamasis premjere, ne STT surengė spektaklį, nes STT pasirengė kvalifikuotai: atėjo, paėmė dokumentus ir išėjo. Spektaklį surengė politikai: pradėjo Gynybos tarybos posėdį, visi pradėjo smerkti tuos pareigūnus, sušaukė Seimo posėdį.
Bet klausimas žemės ūkio ministrui. Ministre, kas darosi su pieno sektoriumi? Štai jūs išleidote įsakymą, kad mobiliųjų supirkimo punktų neturi būti. Melavo žmonėms, kad to reikalauja Europos Sąjunga. Europos Sąjunga to nereikalauja. Dabar įvedėte naują tvarką. Štai du kaimynai, vienas turi pieno šaldiklį pienui, kitas turi buitinį, pieną atšaldo vienodai. Nuo liepos 1 d. pas tą, kuris turi šaldiklį tik pienui, atvažiuoja, superka pieną, pas tą, kuris turi kitokį šaldiklį, bet taip pat atšaldo, nebevažiuoja. Kokie čia yra „navatnumai, jūs man galite paaiškinti?
J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Šiandien mes su Žemės ūkio rūmų atstovais, ponas Bronius Markauskas buvo, tą klausimą dar kartą aptarėme. Dėl to nelemto 2001 metų įsakymo, kuris buvo pasirašytas. Tą įsakymą nuspręsta panaikinti, nes ten žemės ūkio ministro ir ministerijos parašo visiškai nereikia. Yra tvarka, kuri nustato, kad geras pienas turi būti superkamas. Geras pienas, geros kokybės, kokios priemonės ir t.t., aišku. Europos Sąjungos veterinarijos tarnybos ir visos kokybės… tarp reglamento 1300 puslapių iš tikrųjų yra pasiklydusios. Mobilusis – vienas klausimas, kitas… Dabar po ilgų diskusijų, ir ponas Kazimieras Lukauskas tris mėnesius sėdėjo Briuselyje, čia yra kompetencija Maisto ir veterinarijos tarnybos, kuri pagal mūsų įstatymus, pagal Vyriausybės nustatytą tvarką yra vienintelė kompetentinga institucija tiems klausimams spręsti – geras pienas ar netinkamas pienas. Viskas.
Dėl kooperatyvų Molėtuose ir kitur, tai, aišku, savivalės pas mus dar yra. Veterinarijos tarnyba… Pirmadienį grįžta K.Lukauskas, bet šiandien kalbėjom su Darium Remeika ir jie tuos pataisymus turi padaryti. Geras pienas turi būti superkamas.
J.VESELKA. Tai vis dėlto nuo liepos 2 ar 3 dienos bus superkamas normalus geras pienas, ar bus dar visokių kabliukų.
J.KRAUJELIS. Pagal mūsų kompetenciją geras pienas turi būti superkamas ir nuo liepos 1 d., ne tik nuo 2 dienos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Melianas. Ruošiasi O.Babonienė.
A.MELIANAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas teisingumo ministrui ir Lietuvos Respublikos premjerui. Man yra visiškai akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos jėgos struktūros dalyvauja politiniuose žaidimuose. Mes visi puikiai suprantame, kad tai yra labai pavojingas precedentas ir kur jis veda. Norėjau paklausti teisingumo ministrą, ar yra galvojama apie tam tikrą teisinių sąlygų subalansavimą veikti tokioms institucijoms ir net galimybių užkirtimą jas naudoti politiniuose žaidimuose, ypač kai, bent kaip man atrodo, naudoja tiems politiniams žaidimams net ne valdančioji partija. Norėčiau jūsų paklausti, ar Teisingumo ministerija, o gal visa Vyriausybė rengia įstatymų pataisymus ir kitus dalykus, kurie ateityje užkirstų kelią tokiems dalykams? Ačiū.
V.MARKEVIČIUS. Dėkoju. Teisingumo ministerija nerengia jokių teisės aktų pakeitimų, nes, mano supratimu, šio parlamento anksčiau priimtas Baudžiamojo proceso kodeksas nėra blogas, tik, manau, jis turi būti protingai ir teisingai vykdomas bei įgyvendinamas. Manau, kad prokuratūra yra ta institucija, kuri organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, šį dalyką turi užtikrinti. Kaip žinote, Generalinė prokuratūra yra atskaitinga Seimui ir, aš jokiu būdu nesiūlau, yra galimybė parlamentui pareikalauti iš Generalinės prokuratūros ar kitų pareigūnų, kad jie tiksliai, teisingai ir protingai vykdytų tuos teisės aktus.
A.M.BRAZAUSKAS. Aš mažai ką papildomai galiu pasakyti šiuo klausimu. Vis dėlto tos institucijos jokio teisinio ryšio su Vyriausybe neturi. Manyčiau, kad Seimo tam tikri komitetai turėtų gerai pagalvoti ir padaryti išvadas iš tos praktikos, kuri susiklostė Lietuvoje. Aš visai palaikau teisingumo ministrą. Yra įstatymai, yra Baudžiamojo proceso kodeksas ir reikia jo laikytis. Reikia laikytis, o ar jie laikosi ar nesilaiko turi būti kontrolė. Štai šioje vietoje mes esame labai silpni. Manau, ir Seimas, ir kitos institucijos šioje vietoje esame silpni. Vienas siūlo, kitas skiria, kam tas pareigūnas ar institucija atsiskaito, neaišku, nenumatyta. Prikūrėm labai daug įstatymų, o kas kontroliuoja jų vykdymą? Atskiros institucijos, kaip jūs matote, ir aš su jumis sutinku, tą patį Baudžiamojo proceso kodeksą traktuoja savaip, daro po keletą kratų pas tą patį įtariamą asmenį be jokios kontrolės, be jokios atsakomybės. Štai čia yra mūsų bėda. Institucijos yra, jos valstybėje turi būti, bet jos turi kitaip dirbti ir jas turi kontroliuoti, kad jos dirbtų taip, kaip joms priklauso.
PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Klausia O.Babonienė. Prašom.
O.BABONIENĖ. Ačiū. Mano klausimas finansų ministrui. Bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai džiaugiasi, kad šiuo metu atlyginimą gauna laiku. Saugelyje savivaldybių ir darželių pedagogai atlyginimą gauna tada, kada ir turi gauti. Gavome prašymą iš Trakų savivaldybės darželio. Vėluoja atlyginimai ir nemokami delspinigiai. Kaip užtikrinti, kad ir Trakų savivaldybės darželių pedagogai laiku gautų atlyginimą?
A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Tai yra savivaldybės funkcija ir mes negalime daryti įtakos, nes Konstitucija numato, kokias funkcijas atlieka savivaldybė. Ji savarankiškai turi finansuoti savo atliekamas funkcijas ir žmonėms laiku išmokėti atlyginimus. Tai yra savivaldybių tarybos kompetencijos klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. klausia A.Kašėta.
A.KAŠĖTA. Klausimas gerbiamajam vidaus reikalų ministrui. Pirmiausia replika, kad į prieš du mėnesius parašytą raštą neatsakyta. Man tada sunku įsivaizduoti, kaip jūsų ministerija atsako paprastiems gyventojams. Problema tokia. Vidaus tarnybos statutas įtvirtino nuostatą, kad pareigūnai gali būti vežami į tarnybos vietą tarnybiniu transportu. Vežimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras arba įgalioti centrinių įstaigų vadovai. Praeitų metų gruodžio 16 d. jūsų įsakymu patvirtinta pareigūnų vežimo tvarka į tarnybos vietą tarnybiniu transportu ir nustatyta, kad „pareigūnai gali būti vežami į tarnybos vietą tarnybiniu transportu, jeigu jų gyvenamoji vieta yra kitos savivaldybės teritorijoje nei tarnybos vieta. Noriu jūsų paklausti. Aš iškėliau problemą, kad nėra galimybės į tarnybos vietą tarnybiniu transporto vežti tos pačios savivaldybės teritorijoje gyvenančių pareigūnų, nors atstumas iki tarnybos vietos kartais būna kur kas didesnis nei vykstant iš kitos savivaldybės. Būtent Sienos apsaugos tarnybos darbuotojai Varėnos rajone susiduria su tuo, kad iš Druskininkų savivaldybės atveža keliolika kilometrų iki pasienio kontrolės…
PIRMININKAS. Minutė laiko.
A.KAŠĖTA. …o iš kito rajono galo negali atvežti, nors yra 50 kilometrų.
V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Galiu atsakyti, kad rengiant šį įstatymą buvo nagrinėti įvairūs variantai. Visus variantus tikrai buvo sunku numatyti. Esmė buvo ta, kad savivaldybės teritorijoje yra galimybės beveik visur naudotis tos savivaldybės maršrutiniu transportu. Tie, kurie gyvena už savivaldybės ribos… Buvo atlikti tam tikri tyrimai, iš kur važiuoja žmonės, ir, jeigu stambi gyvenvietė yra už savivaldybės ribos, tai tas variantas atsispindėjo įsakyme. Gal tai nėra idealu, bet, mūsų nuomone, tai gana logiška. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Dar vienas klausimas. G.Mikolaitis. Prašom.
G.MIKOLAITIS. Ačiū. Noriu paklausti žemės ūkio ministrą. Perskirstant biudžetą dalis lėšų yra skirta nukentėjusiems nuo šalnų už produkciją, technikai. Kada bus paskirstyta ir pradėta mokėti?
J.KRAUJELIS. Patvirtinta 23 mln. sąmata ir kitas klausimas, kuris susijęs su jūsų minėtais dalykais, vakar pateiktas Finansų ministerijai. Manau, sieksime, kad kitą trečiadienį sąmata būtų dar kartą papildomai peržiūrėta.
A.BUTKEVIČIUS. Galiu pridėti, kad Finansų ministerija šiandien rytą jau suderino.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra dar viena minutė iki Vyriausybės valandos pabaigos. Paskutinis klausimas – K.Glaveckas. Ar kolega K.Glaveckas pageidauja klausti? (Balsai salėje) Pagal Statutą eilės tvarka ir frakcijų proporcijas.
K.GLAVECKAS. Klausimas gerbiamajam premjerui. Iš tikrųjų infliacija norim ar nenorim pas mus po truputį kyla ir kils. Keičiasi prognozės, kad ji bus aukštesnė. Valstybės instrumentai, kuriais disponuoja Vyriausybė, yra labai riboti. Yra vienas įdomus dalykas Lietuvos banko įstatyme, kad viena pagrindinių Lietuvos banko funkcijų yra infliacijos kontrolė. Sakykite, esant Valiutų valdybai, dabar bankas daro įtaką infliaciniams procesas arba kaip ruošiasi daryti įtaką? Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Aš nežinau, čia gal klausimas Reinoldijui Šarkinui. Valstybės banko mes lyg ir nevaldome ir nesirengiame jo valdyti. Tiek, kiek į jo funkcijas įeina pagal įstatymus, galima būtų paklausti pono R.Šarkino. Mes dirbame savo darbą. Jūs teisingai pasakėte, kad infliacijos procesus labai sunku paveikti administracine tvarka, Vyriausybei ar kokiais nors įstatymais. Bet tas triukšmelis, kuris buvo kilęs nuo gegužės 1 d., kol kas nedavė jokio ypatingo rezultato. Mes turime labai mažą infliaciją, tik pusantro procento, nepaisant degalų, naftos gana ryškaus pabrangimo. Iš tikrųjų, pasirodo, tas triukšmas nelabai ko vertas. Bet dėl perspektyvos aš nemanyčiau, kad mes turėtume vienas kitą labai smarkiai gąsdinti. Aš nematau jokio pagrindo savęs gąsdinimui.
PIRMININKAS. Kolegos, laikas, skirtas Vyriausybės valandai, tikrai yra išnaudotas. Ačiū premjere, gerbiamieji ministrai, ministrės. Noriu paskelbti šios dienos rytinio plenarinio posėdžio pabaigą.