Pirmasis
posėdis
1993
m. kovo 10 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
|
|
5. |
|
|
6. |
Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko" projektas (svarstymas ir balsavimas) |
|
7. |
|
|
8. |
Seimo narių pareiškimai
A.Kunčinas perskaitė LDDP prezidiumo pareiškimą
A.Rudys perskaitė Lietuvos Respublikos Seimo LSDP frakcijos pareiškimą ir nutarimą
V.Žiemelis perskaitė Kovo 11 akto signataro N.Rasimavičiaus pareiškimą
B.Gajauskas perskaitė Tėvynės Santaros Seimo frakcijų koalicijos pareiškimą
Pensininkų atstovo p. Bartašiūno pareiškimas
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome sėsti. Pradedame Seimo antrąją pavasarinę sesiją.
(Giedamas himnas)
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mums reikėtų patvirtinti balsų skaičiavimo komisiją. Į balsų skaičiavimo komisiją eilės tvarka yra siūlomi Seimo nariai A.Bendinskas, J.Bernatonis, R.Bloškys, V.Briedienė, M.Čobotas. Sudėtis atitinka Reglamento reikalavimus, kadangi balsų skaičiavimo komisijoje yra įvairių frakcijų atstovų. Ar Seimo nariai reikalautų balsuoti, ar galima sakyti, kad balsų skaičiavimo komisija yra patvirtinta?
BALSAI IŠ SALĖS. Nereikia...
PIRMININKAS. Nėra prieštaraujančių. Prašom tada balsų skaičiavimo komisiją užimti savo vietas.
Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalyta darbotvarkė, tačiau jums dabar bus greitai padalyta truputį trumpesnė ir, sakyčiau, geriau sutvarkyta darbotvarkė. Dabar ji spausdinama ir dėl techninių kliūčių negalėjo būti išdalyta. Tačiau iš esmės ji nesikeičia nuo to, ką jūs turite. Leiskite, aš jums pasakysiu, kokia šiandieną procedūra mūsų lauktų.
Pirmiausia jūs turite savo lapuose savaitės ir dienos darbotvarkes. Kadangi frakcijų pasitarime buvo nuspręsta posėdžius daryti tik šiandieną ir rytoj iškilmingąjį posėdį, jokių kitokių posėdžių nenumatyta daryti, todėl savaitės darbotvarkės tvirtinti nereikia, tvirtinsime tik šios dienos darbotvarkę. Tai jeigu atsiversite šios dienos darbotvarkę, pavadintą projektu Nr.5, ten jokių diskusijų tarp frakcijų... (Balsai salėje) Šeštą jau dalija... Aš dar kol kas turiu... Jau išdalinta darbotvarkė Nr.6. Vadinasi, šitą darbotvarkę mums reikėtų patvirtinti. Jokių diskusijų dėl daugumos punktų nebuvo. Tik buvo diskusija ir reikalavimas balsuoti dėl 14 punkto - Seimo pareiškimo dėl Rusijos ketinimų. O dėl kitų punktų jokių pastabų nebuvo. Ar Seimo nariai galėtų tada... Ar turėtų kas nors pastabų dėl kitų punktų pirmiausia?
Taip, Seimo narys A.Kubilius. Vieną minutę! Aš įjungsiu. Kompiuteris užimtas, gal prašome prie šoninio mikrofono.
A.KUBILIUS. Seimo narys Andrius Kubilius. Aš norėčiau išsiaiškinti, ką mes darysime su 10 klausimu, kuris vadinasi "Seimo komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti išvados". Pranešėjas - K.Gaška. Aš esu šios komisijos narys ir aš tokių išvadų kol kas nesu matęs. Drįstu pasakyti, kad komisijos darbas, na, reikalautų galbūt specialaus ištyrimo.
PIRMININKAS. Ar sutiktumėte tada, kai bus svarstomas šis klausimas, tai pasakyti? Aš manau, kad...
A.KUBILIUS. Bet tokiu atveju komisija buvo sudaryta tam, kad ištirtų visą kompleksą klausimų, tarp jų ir kiek iki šiol galiojantis Seimo rinkimų įstatymas yra netobulas. Tokių išvadų komisija iki šiol nėra padariusi. Todėl 11 klausimo svarstymas taip pat darosi labai problemiškas.
PIRMININKAS. Ar jūs siūlote juos abu išbraukti?
A.KUBILIUS. Aš siūlau juos išbraukti, kol nėra pateiktų komisijos išvadų.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuosime. Dar kas norėtų? Prašome.
A.EIGIRDAS. Dėl 13 darbotvarkės klausimo.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys A.Eigirdas.
A.EIGIRDAS. Na, pirmiausia, kiek teko žvilgterėt į šitą įstatymą, ten jis yra tikrai abejotinas. Be to, šį kartą vis dėlto aš reikalauju, kad pateikiant būtų Juridinio skyriaus išvada...
PIRMININKAS. Yra.
A.EIGIRDAS. Aš turiu galvoje dėl 13 punkto. Ir vis dėlto norėčiau keletą žodžių tarti dėl šito įstatymo nereikalingumo svarstyti.
PIRMININKAS. Gal prieš balsavimą, kai dėl balsavimo motyvų kalbėsime, kai teiksime jį balsuoti. Gerai?
A.EIGIRDAS. Gerai. Ir dar vienas papildomas prašymas. Turbūt Santaros frakcijų vardu prašytume, kad 14 punktas būtų kiek galima anksčiau įtrauktas į šios dienos darbotvarkę, nes mes manome, kad šitokį pareiškimą reikia priimti šiandien ir galbūt netgi prieš tvirtinant premjerą. Nes tai būtų tam tikros gairės ir užsienio politikos srityje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. LDDP frakcijos vardu siūlyčiau 14 punktą išbraukti iš šios dienos darbotvarkės, kadangi tai nėra pakankamai parengtas dokumentas. Be to, mes manome, kad į tuos ketinimus, kuriuos mes labai neaiškia forma galime tik iššifruoti, turi reaguoti kitos atitinkamos Lietuvos valstybės instancijos, o ne Seimas. Dėl to siūlome šitą klausimą išbraukti.
PIRMININKAS. Balsuosime. Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš siūlau Seimui išbraukti iš darbotvarkės 11 klausimą, t.y. Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo" projektą. Nes jis šiandieną nėra aktualus, viena. Antras dalykas, kad šitas įstatymas pradėtų veikti prieš tai, kada jau būtų paskelbti eiliniai rinkimai. Be to, kad ten yra tokių prieštaravimų tarp Konstitucijos ir pateiktų įstatymo pakeitimų. Ir nėra Juridinio skyriaus išvadų. Aš manyčiau, kad šiandieną galėtume pataupyti brangų laiką ir, jeigu būtų tokia galimybė, galėtume spręsti kitus klausimus, o ne šį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau paremti savo kolegą P.Giniotą ir siūlyčiau šitą punktą išbraukti. Ir taip pat paremti A.Kubilių. Aš irgi esu komisijos narys, kaip ir A.Kubilius, tirti Vyriausiosios rinkimų komisijos darbui ir nesu gavęs šios komisijos išvadų. Komisijos išvadų nėra, o jau rengiamas nutarimo projektas. Neatitinka, aš manyčiau, nė jokios procedūros. O siūlyčiau svarstyti Labdaros įstatymą, kurio visi tikrai laukiame ir jis yra parengtas. Aš nesuprantu, kodėl šis įstatymo projektas neįtrauktas į šios savaitės darbotvarkę.
PIRMININKAS. Šios savaitės darbotvarkė...
V.ŽIEMELIS. Šios dienos darbotvarkę, atsiprašau.
PIRMININKAS. Aš tik noriu pasakyti, kad Juridinio skyriaus išvada dėl Seimo rinkimų įstatymo projekto pakeitimo yra. Prašome būti tiksliems.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar dėl 9 pirmųjų darbotvarkės punktų nieks abejonių nekėlė. Ar galime sakyti, kad jiems pritariame? Dėl 10 punkto buvo pasiūlymas ir jau du pasisakė dėl balsavimo motyvų iš esmės, kad reiktų 10 punktą išbraukti. Dabar gali pasisakyti tie, kurie gina 10 punktą. Prašom du, kurie norėtų ginti 10 punktą.
Seimo narys J.Bastys.
J.BASTYS. Norėčiau pasakyti, kad komisija išvadas vakar padarė, paskelbus pertrauką gerbiamieji Tėvynės Santaros frakcijos nariai paliko posėdį ir išvyko, nedalyvavo jame. Taigi klausimas yra visiškai parengtas ir reikia būtinai jį svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Antanavičius dėl 10 punkto.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėjau anksčiau, jūs nepastebėjote, gerbiamasis Pirmininke.
PIRMININKAS. Nepastebėjau, buvo išjungtas kompiuteris.
K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu paklausti štai to tvarkaraščio sudarytojų ir dėl 10, ir dėl 14. Neturime jokių projektų. Tai jeigu neturime, ypač, sakysim, tokie klausimai, na, kaip komisijos išvados, tai turi jos būti pateiktos. Arba pareiškimas. Na, ką reiškia pareiškimas viso Seimo vardu? Juk pareiškimus gali daryti bet kuri frakcija. O jeigu jau Seimo vardu, tai Seimas turi turėti prieš pradedant svarstyti. Taigi aš prašau jūsų atsakyti, kodėl mes pažeidinėjame Reglamentą?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Antanavičiau, šitie abu dokumentai yra išdalyti. Jeigu jūs neturite, galbūt jūsų dėžutėje dar guli, prašome pasiimti.
Taigi prašome, gal dar kas nors, remiantis 10 punktą, norėtų pasisakyti? Seimo narys A.Albertynas. Prašom.
A.ALBERTYNAS. 10 punktas turėjo būti svarstomas pirmą darbo mėnesį, o ne po 3 mėnesių. Ir man labai keista, kad šiandien ketvirtą mėnesį dirbame, o dar teisėtai išrinkti deputatai neužėmę savo vietų Seime. Baikime cirkus krėsti. Būtina šiandien įtraukti ir svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome registruotis.
A.KUBILIUS. Jeigu būtų galima...
PIRMININKAS. Ne, negalima.
A.KUBILIUS. Buvo paminėti kaip nedalyvavę posėdyje.
PIRMININKAS. Tai bus kita kalba. Prašom, kai bus svarstomas tas klausimas, galėsite minėti. Prašome dabar registruotis ir balsuosime dėl 10 punkto.
Užsiregistravo 102 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 10 punktas būtų išbrauktas, spaudžia mygtuką "už". Kartoju: kas už tai, kad 10 punktas būtų išbrauktas, spaudžia mygtuką "už". (Triukšmas salėje) Jau buvo kalbėta, prašom balsuoti. Prašom balsuoti, dabar jau įjungta. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome tylos! Kartoju: kas už tai, kad 10 punktas būtų išbrauktas, spaudžia mygtuką "už".
Už - 34, prieš - 59. Punktas paliktas.
Dėl 11 punkto. Prašom dėl balsavimo motyvų. Kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašome. Minutę! Prašome registruotis dėl balsavimo motyvų. Seimo narys A.Kubilius. Du už, du prieš.
A.KUBILIUS. Tai aš dar kartą noriu pakartoti tą patį. Man labai gaila, kad komisijos nariai, kurie vakar dalyvavo posėdyje, pradeda šiek tiek prasilenkti su teisybe. Išvadų posėdžiui vakar komisija nepateikė. Posėdžio metu buvo bandoma kažką pradėti galvoti apie tai, kad galbūt ir reikia parengti išvadas, bet taip jų ir nepamatėme. Na, ir noriu pasakyti, kad tokiu atveju iš tikrųjų tektų paimti stenogramas ir pažiūrėti, kokiu tikslu buvo sudaryta komisija. Komisijos vienas iš tikslų ir buvo pasižiūrėti Seimo rinkimų įstatymą. To nėra padaryta. Ir dabar mes pradedame svarstyti Seimo rinkimų įstatymo pakeitimus. Tai yra tiesiog nesolidu.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš noriu pasakyti, kad vakar šitas klausimas buvo svarstytas Valstybės ir teisės komitete. Buvo išnagrinėti visi pateikti pasiūlymai, Seimo rinkimų įstatymo pakeitimai. Komitetas priėjo prie nuomonės, kad tikslinga svarstyti Seimo rinkimų įstatymo pakeitimus. Dėl to siūlau įtraukti šį klausimą į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš jau kartą kalbėjau dėl 11 darbotvarkės klausimo ir šį kartą noriu tą patį pasakyti, kad teikiami Seimo rinkimų įstatymo pakeitimai nėra šiandieną aktualūs. Kita vertus, teikiamame Seimo rinkimų įstatymo pakeitime nėra atsakyta į pagrindinį principinį klausimą - kokią rinkimų sistemą taikysime būsimuose Seimo rinkimuose.
Antra. Vyriausiosios ir kitų rinkimų komisijų formavimo principo aptarimas. Nebuvo aptarta. Ir keisčiausia, kad, tarkime, teikiamame projekte yra numatyti tokie dalykai, kurie prieštarauja Konstitucijai. Nes, tarkime, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir kitų komisijų sprendimus gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui. O Seimas gali kreiptis tik į Konstitucinį Teismą. Tuo tarpu Konstitucijoje pasakyta, kad vienas penktadalis Seimo narių gali kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tai kaip suderinti šituos dalykus? Aš norėčiau, kad būtų pateiktos pirmiausia Juridinio skyriaus išvados ir paskui būtų toks projektas pateiktas svarstyti.
PIRMININKAS. Yra išvados. Seimo narys A.Salamakinas. Galima dabar kalbėti tik už.
A.SALAMAKINAS. Aš pasisakau už ir primenu jums, kad gegužės mėnesį vyks rinkimai Kaišiadorių rinkimų apygardoje. Ir su senu Seimo rinkimų įstatymu ten veikti nėra ką. Mes žinome, kas darosi su Vyriausiąja rinkimų komisija, kokios ji dabar būsenos ir visa kita. Todėl siūlau šį klausimą svarstyti, ir šiandieną.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Prašome tylos! Gerbiamieji Seimo nariai, nežinosite, kurį mygtuką spausti. Taigi aš norėčiau jus painformuoti. (Balsai salėje) Registracija nebūtina, jau kartojote registraciją. Aš norėčiau pasiūlyti tokį dalyką. Jeigu kas už tai, kad būtų 11 punktas išbrauktas, spaudžia mygtuką "už", kas mano, kad turi būti paliktas, spaudžia mygtuką "prieš". Pradedame balsuoti.
Už - 33, prieš - 59. 11 punktas lieka darbotvarkėje.
13 punktas. Seimo narys A.Eigirdas reikalavo jį išbraukti, taip? Ar Seimo narys A.Eigirdas palaiko reikalavimą? Prašome tada motyvuoti. Du už, du prieš. Prašome. Seimo narys A.Eigirdas.
A.EIGIRDAS. Na, jau turbūt mes vieną kartą buvome susidūrę su pono R.Maciejkianeco rengiamais projektais. Jeigu neklystu, ten šeštą ar septintą variantą teko parengti, kad jis bent jau būtų panašus į įstatymo projektą. Taigi lygiai tokį patį "žalią", neparengtą projektą mes gavome ir šį kartą. O dėl 1 punkto galbūt ten netgi sunku ir suprasti, ko siekiama 1 punktu. 2 punktas yra labai keistas. Vadinasi, yra tokia nuostata, galbūt Seimo nariai dar nesusipažinę su šiuo projektu, kitaip sakant, pašalinamas reikalavimas, kad rinkimuose dalyvautų 50% rinkėjų pakartotinai balsuojant. Tai bus visiškai neleistinas dalykas, nes, aš jau ir aną kartą kalbėjau, dalis deputatų bus išrinkta pagal vienas taisykles, pagal vieną įstatymą, dabar kita dalis - jau pagal kitas taisykles. Tai bus visiškai skirtingos sąlygos, palyginti su kitais rajonais.
O dabar pasižiūrėkime praktinę šito reikalo pusę. Balandžio 25 d. Vilniaus rajone šešiolikoje apygardų vyks pakartotiniai balsavimai. Šešiolikoje, pabrėžiu. Tam, kad rajono taryba pradėtų darbą, reikia, kad būtų išrinkti du deputatai. Tikimybė yra labai didelė, kad kaip nors iš šešiolikos apygardų du deputatus išrinks, t.y. bent dviejose iš šešiolikos tikrai ateis daugiau negu 50% rinkėjų. Todėl toks vienadienis įstatymo keitimas visiškai nebūtinas.
Visiškai kita situacija yra Visagino gyvenvietėje, kur yra aiškus rinkimų ignoravimas. Ir todėl čia padaryti, kad 3 žmonės išrinktų deputatus Visagine, man atrodo, irgi visiškai absurdiška ir nebūtina. Todėl nematau jokios prasmės svarstyti, netgi pateikti šitą įstatymą, įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš nemanyčiau, kad dabar mes turėtume įsivelti į ilgas diskusijas dėl šio projekto. Juk šis projektas bus šios dienos darbotvarkėje tik pristatomas. Todėl ten galima bus diskutuoti dėl atskirų jo punktų. Aš siūlyčiau vis dėlto palikti darbotvarkėje 13 punktą ir už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, sutikčiau su prieš tai kalbėjusiu V.Zimnicku, jeigu mes iš tikrųjų turėtume laiko diskutuoti. Nejaugi mes turime tiek daug laiko diskutuoti dėl įstatymų, kurių nereikia priiminėti? Juk ši įstatymo pataisa ir reikalinga tik tam, kad nedidelė dalelė savivaldybių deputatų būtų išrinkta kitaip negu visos Lietuvos savivaldybių deputatai. Iš viso netelpa nė į vienus teisės rėmus, jeigu vienas deputatas bus išrinktas vienu kvorumu, o kitas deputatas bus išrinktas kitu kvorumu, vienas - vienoks deputatas, kitas kitoks. Tai kam gaišti laiką? Aš jau kalbėjau apie tai, kad laukia daug reikalingų įstatymų. Laukia Lietuvos žmonės visų pirma Labdaros įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Valstybės ir teisės komitetas svarstė šį klausimą ir nutarė, kad jis turi būti pateikiamas Seimui nagrinėti. Tai yra svarbūs reikalai. Visos savivaldybės Lietuvoje, ar viename jos krašte, ar kitame, turi veikti ir vilkinti nėra ko. Dabar daromos tokios kliūtys, kad neišrinktų, kad dar kažkas būtų ir panašiai. Mūsų komiteto dauguma pasisako už tai, kad jis būtų pateikiamas ir svarstomas. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Teikiu balsavimui Seimo nario A.Eigirdo pasiūlymą išbraukti 13 darbotvarkės punktą. Kas už tai, kad 13 darbotvarkės punktas būtų išbrauktas, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradedamas. Prašome neagituoti balsavimo metu vieni kitų. Seimo nario A.Eigirdo pasiūlymas nesurinko daugumos. 40 - už, 52 - prieš. 13 punktas paliekamas.
14 punktas. LDDP frakcijos vardu buvo pasiūlyta 14 punktą išbraukti. Prašome paremti šitą pasiūlymą arba palaikyti priešingą pasiūlymą. Prašome dėl balsavimo motyvų. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, svarstant darbotvarkę, buvo išsakyta minčių, kad šito dokumento projekto nėra. Iš tikrųjų jis yra išdalintas iš anksto visų dėmesiui, ir aš labai prašyčiau paremti šitą dokumentą, kadangi situacija Rusijoje, tuo labiau, kad šiandien prasidėjo jų Aukščiausiosios Tarybos posėdis, yra tikrai labai rimta. Suvažiavimas prasidėjo ir labai prašau kolegų paremti šitą dokumentą, jį svarstyti ir kuo anksčiau, kadangi tai tikrai yra tam tikros užsienio politikos gairės, mūsų pozicija. Vienas dalykas yra frakcijos vardu toks dokumentas, toks projektas ir kitas dalykas Seimo vardu. Manau, kad kolegos tikrai įsigilinsite ir paremsite šitą projektą, šitą mūsų pareiškimą, nes jis yra labai reikalingas. Aš kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Eigirdas.
A.EIGIRDAS. Man atrodo, kad šiuo atveju Seimo dauguma, atsisakydama netgi svarstyti tokį pareiškimą, tam tikra prasme parodo ir savo požiūrį į šitą problemą. Aš manau, kadangi buvo priimtas Rusijos Aukščiausiosios Tarybos sprendimas, atitinkamai turi sureaguoti ir mūsų Seimas. Todėl aš manau, kad šitas pareiškimas yra svarstytinas. Būtų labai keista, jeigu Seimas atmestų netgi svarstymą. Jį galima tobulinti, jį galima keisti, tam galima sudaryti redakcinę grupę, bet pirmiausia tas klausimas turi būti pateiktas ir gerai apsvarstytas. Ir antra, aš vis dėlto labai prašyčiau, kad šitas klausimas nebūtų priešpaskutinis darbotvarkėje, o būtų kiek galima anksčiau įrašytas į darbotvarkę. Tarp kitko, noriu pasakyti, kad mes renkame reikalingą parašų kiekį ir turėtume jau greitai surinkti, todėl neturėtų prasmės atmesti šito projekto svarstymą, kadangi vis tiek bus surinkti parašai ir mes svarstysime šitą dokumentą šiandien.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Aš esu prieš šito punkto įtraukimą ir svarstymą. Nežinau, kodėl kai kuriems kolegoms reikia nuolat dirbtinai aštrinti santykius. Vietoje dalykinių ryšių visą laiką brukama kažkokia pusiau prievarta, mistika. Mes žinome, ką Rusija galvoja. Pagalvokime, vien tiktai to punkto formulavimas: "Dėl Rusijos ketinimų kištis į Lietuvos reikalus". Žinome mes, kas ką ketina. Tai gal apsvarstykime dėl Indijos ketinimų? O gal ir (...) ką nors ketina? Ir aš dar kartą sakau - esu kategoriškai prieš šitokio punkto įtraukimą, prieš jo svarstymą ir dirbtinį santykių aštrinimą tarp Rusijos ir iš viso tarp mūsų ir bet kurios pasaulio valstybės. Jeigu jau kištųsi kas nors, būtų realu, tai gal ir reikėtų svarstyti. O jeigu tiktai dėl ketinimų, tai aš manau, kad neverta nė svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar gali vienas kalbėti prieš. Seimo narys N.Germanas.
N.GERMANAS. Aš norėčiau palaikyti A.Kunčino pasiūlymą apie išbraukimą ir noriu labai konkrečiai pasakyti. Visų pirma, kiek man žinoma, kiek man teko matyti ir skaityti, niekur nėra parašyta arba pasakyta apie ketinimus kištis konkrečiai į Lietuvos reikalus. Tai pirma. Antra. Įstatyme dėl privilegijų kariškiams tikrai neminimi ginkluoti susirėmimai Baltijos valstybėse. Tolimasis ir artimasis užsienis yra skirstomas pasaulyje labai dažnai ir kiekvienas turi savo interesų sferą. Amerika irgi taip pat sako. Čia jų vidaus reikalas, kokius jie terminus naudoja. Rusijai veržtis į Baltijos jūrą nereikia, jie turi dabar Petrogradą, Peterburgą. Ten yra Baltijos jūra. Ir dar vienas dalykas. Jungtinių Tautų mandatas - jėga. Paskaitykite pareiškimą, gerbiamieji. Ten yra aiškiai pasakyta, kad apie jokią jėgą nėra net ir žodžio. Ten minima apie Jungtinių Tautų palaikymą materialiai, jeigu reikėtų kažkokių dalykų. Žodžiu, aš kategoriškai sakau, kad tai yra tiktai dirbtinis mūsų santykių su Rusija aštrinimas, o to visiškai nereikia šiandien.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome registruotis. Seimo nariai, prašome registruotis. Dar kartą užsiregistruosime. Matau, kad jūsų yra daugiau. O po to balsuosime. Ir balsuosime taip: kas už 14 punkto išbraukimą, spaudžia mygtuką "už". Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kartoju balsavimo formuluotę. Kas už 14 punkto išbraukimą, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradedamas.
Už - 57, prieš - 39. Punktas išbrauktas. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mums reikėtų balsuoti už visą darbotvarkę, bet Seimo narys V.Žiemelis siūlė įrašyti dar Labdaros įstatymą. Tačiau jį galima būtų įrašyti tik kaip rezervinį, jeigu liks laiko arba jeigu jūs sutiksite daryti vakarinį posėdį. Nes kito laiko mes neturime.
G.A.PAVIRŽIS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Taip, prašau. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Seimo pirmininke, aš norėčiau atkreipti ir kolegos V.Žiemelio dėmesį, kad tas klausimas, kurį jis siūlo įrašyti, dovanokite, yra mūsų komiteto kompetencijoje. Mes jį ruošiame ir mes manome, kad jisai dar yra neparuoštas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kiekvienas Seimo narys turi teisę siūlyti įstatymą. Jeigu Seimo narys V.Žiemelis neatsiims pasiūlymo, reikės balsuoti. Seimo narys P.Giniotas dėl vedimo tvarkos.
P.GINIOTAS. Kadangi dar nepatvirtinta darbotvarkė,aš norėčiau kreiptis į Seimo Pirmininko pavaduotoją tokiu klausimu. Ar negalėtų Seimas kreiptis į televiziją ir radiją, kad būtų transliuojamas tokių klausimų svarstymas, kaip Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko" projekto svarstymas ir dešimtojo klausimo, t.y. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Seimo komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti išvadų" projekto svarstymas? Manau, yra aktualu Lietuvos žmonėms išgirsti nuomonę ir įvairias nuomones tuo klausimu.
PIRMININKAS. Aš galėčiau painformuoti, kad radijas žada nuo 6 klausimo transliuoti kažkiek laiko. O dėl televizijos galėsime atskirai kreiptis.
P.GINIOTAS. Aš reikalauju frakcijos vardu ir siūlau, kad būtų balsuojama, ar bus transliuojamas, ar nebus 10 klausimas, tarkime.
PIRMININKAS. Ar sutiksite, kad tai būtų balsuojama truputį vėliau, kada patvirtinsime darbotvarkę ir galbūt prieš pertrauką tai padarytume? Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, aš iš tikrųjų nepateikiau tokio pasiūlymo, kad būtų įtrauktas Labdaros įstatymo projektas, kadangi aš iš tikrųjų nesu jo ruošėjas ir aš visiškai nepretenduoju į Socialinių reikalų komiteto sferą. Tik aš jiems primenu, kad šio įstatymo visi seniai laukia ir žinau, kad jis yra jau paruoštas. Tai geriau, kad greičiau jūs jį pristatytumėt. Aš šito prašau jūsų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti už visą darbotvarkę. Kas už visą darbotvarkę, prašome paspausti mygtuką "už". Už darbotvarkę - 60, prieš - 24, susilaikė 9. Darbotvarkė patvirtinta.
Gerbiamieji Seimo nariai, prieš pradedant eilinį darbotvarkės klausimą, yra du pareiškimai. Pirmiausia Seimo narys A.Kunčinas. Radijo transliacija bus. Gerbiamasis Eigirdai, radijo transliacija bus, aš jums jau pasakiau. Taip, bus. Prašau.
A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite perskaityti Lietuvos demokratinės darbo partijos prezidiumo pareiškimą. "Šiomis dienomis Lietuvoje vėl pradėjo didėti maisto produktų kainos. Demokratinės darbo tarybos prezidiumas dėl to yra labai susirūpinęs. Kai kurios politinės jėgos visa tai bando panaudoti LDDP, ką tik išrinktam Lietuvos Respublikos Prezidentui diskredituoti. Žinodamos, kad kainų kilimas yra bendros ūkio krizės, kurią sukėlė nevykusios ekonominės reformos, padarinys, visą atsakomybę mėgina perkelti ant LDDP pečių. Politikai, nekompetentingais sprendimais, neapgalvotais įstatymais sutrikdę Respublikos ekonominį gyvenimą, imasi teisėjų vaidmens. Lietuvos demokratinė darbo partija niekada nežadėjo per kelis mėnesius sustabdyti kainų kilimo. Todėl piktdžiūgauti, kad sunkėja žmonių gyvenimas, pateikti tai kaip Lietuvos demokratinės darbo partijos piktą valią ar nesugebėjimą tvarkyti valstybės reikalus, mažų mažiausiai yra nekorektiška. Tarybos Prezidiumas siūlo LDDP frakcijai, atitinkamiems Seimo komitetams, Lietuvos Respublikos Vyriausybei nedelsiant išnagrinėti maisto produktų pabrangimo priežastis, jas paaiškinti žmonėms, imtis visų galimų priemonių kainoms stabilizuoti. Frakcijoje mes nagrinėjame šį pareiškimą ir siūlome, kad šiandien į Seimo posėdį būtų iškviestas Ministras Pirmininkas, kuris atsakytų į Seimo narių klausimus šia tematika."
J.BEINORTAS. Ar galėčiau, gerbiamasis Sakalai?
PIRMININKAS. Ne, replikos nenumatytos. Ačiū. Tada, gerbiamieji Seimo nariai, aš turėčiau pasiklausti jūsų...
J.BEINORTAS. Aš informaciją, gerbiamasis Sakalai.
PIRMININKAS. Informaciją prašome, bet ne repliką.
J.BEINORTAS. Šita informacija labai, matyt, būtų vietoje po gerbiamojo A.Kunčino padaryto pareiškimo, nes prie mūsų Seimo antrųjų rūmų yra susirinkęs didelis pensininkų būrys. Jie turi labai konkrečius reikalavimus, kurie labai siejasi su pono A.Kunčino padarytu pareiškimu. Aš galvoju, kad galbūt šitas pareiškimas nevisiškai atliepia tuos jų reikalavimus, kuriuos jie ten kelia. Galbūt jūs žinote, ponas Sakalai, ar pensininkų atstovai gaus čia progą išdėstyti savo reikalavimus, ar yra kažkokia kita bendravimo su jais forma?
PIRMININKAS. Aš galėsiu atsakyti, bet jūs mane truputį aplenkėte. Aš kaip tik norėjau pasakyti, kad yra pakviesti trys pensininkų atstovai, jie sėdi tribūnoje. Vienas iš jų norėtų padaryti pareiškimą iki 3 min.. Kaip žinote, pagal mūsų Reglamentą aš turiu Seimą pasiklausti. Taigi ar Seimas sutinka, kad pensininkų atstovas ponas Bartašiūnas padarytų pareiškimą? Prašome, ponas Bartašiūnai. Mes šito kol kas netransliuosime. Žinote, kiek laiko mes lauksime. Aš nežinau, ar ponas Bartašiūnas nori jums pareiškimą padaryti, ar nori daryti pareiškimą tautai? Prašome čia į tribūną. Ar jis nori Seimui daryti pareiškimą, ar nori daryti visai Lietuvai? Seimui. Prašome.
BARTAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, jūs negalvokite, kad mes šiandien atėjome kažko ieškodami ar kažką bloga galvodami. Mus tiesiog privertė gyvenimas. Mes visi prisimenam, kada buvo prieš rinkimus rinkiminė kampanija, tai kiekvienas deputatas, kalbėdamas iš tribūnos, sakė, kad pensininkai jau yra prie skurdo ribos. Tai aš sakyčiau, kad tai buvo netiesa, dar ne skurdo riba, dar mes galėjome gyventi. Bet šiandien mes esame tiesiog katastrofiškoje padėtyje. Vakar žmona nuėjo į parduotuvę, norėdama nusipirkti kefyro. Nuėjo ir parėjo verkdama. 35 talonai už pusę litro kefyro. Pensijos dar mes negavome, o jau kainos nuo 1 d. pakeltos. Pensijas gausime gal už trijų keturių dienų. Ir mes sėdime nevalgę. Jūs įsivaizduojate, vakare negalime užsidegti elektros, kadangi mes negalime mokėti.
Antras klausimas toks. Gauname dabar tris su puse tūkstančio. Reikia sumokėti už butą. Jeigu mes už butą nemokėtume, tai dar pusbadžiu gali gyventi. Už butą sumoki maždaug apie du su puse tūkstančio. Kas pasilieka? Mano žmona,sakykim, gavo tik 70 % pensijos. Tai mes turime arba badauti, arba nemokėti už butą.
Dabar aš jums noriu pasakyti apie save, kad jūs labiau suprastumėte. Gimęs ir augęs kaime, gerai žinau kaimo gyvenimą, dirbęs net buržuazijos laikais nuo 14 metų dvare, tai buvo Jasaičio dvaras. Mes, kadangi turėjome 4 ha žemės, dar pirkome 4 ha. Ir mums reikėjo visą skolą mokėti. 1940 metais iš mūsų visą turtą konfiskavo, atėmė visą žemę, mus iš namų išvijo, atėmė gyvulius ir viską, mes būtume gyvenę kaime ir dabar. Aš nežinau, tiesa ar netiesa, Seime kalba, neva tiems, kurie gyvena mieste, žemės negrąžins. Tai ar galima tokia neteisybė, kada mano, paauglio, kruvinom rankom uždirbta ta žemė, mokėta ir man negrąžinti į senatvę, arba suteiktų man pensiją pragyvenimui, kad aš galėčiau nebadauti, nors tiek. Dabar mes negalime net televizoriaus įsijungti, tokia katastrofiška padėtis.
Pensija žmogaus yra uždirbta ir jeigu sąžiningai, tai yra šventas dalykas, ji turi būti neliečiama. Sakykime, man dabar 66 metai, aš uždirbu dar du tūkstančius tiesiog negalėdamas, tai man atima pensiją, kad aš per daug gaunu. Tai, deputatai, pagalvokite, ar galima šitaip daryti? Siūlau taip, jeigu neviršija 10 tūkstančių ar aštuonių, pensija ir uždarbis neturi būti liečiami. Kur mus dabar varo? Nemokėti už butą, o kas bus tada? Mus gąsdina, kad atimsime, išmesime iš buto, jeigu jūs nemokate. Prašyčiau deputatus pasiskirti vieną mėnesį pusantro tūkstančio ir pabandyti išgyventi, pravalgyt. Ir pamatysite, ar mes tiesą kalbame, ar ne.
Mes čia atėjome, nes daugiau kentėti jau nebegalime. Mums žada pridėti 20 %, bet kol kas tik žada. Nueini į parduotuvę, šlapia dešra kainuoja 331 taloną. Ar mes galime nusipirkti? Anksčiau žmonės sakydavo, kad pensininkas gali gyventi duona, bulvėmis ir kefyru. Pabandykit dabar išgyventi, kai tokios kainos. Bulvės - 36 talonai. Aš manau, taip - jeigu pensininkas dar dirba, jeigu jis neviršija 10 tūkstančių, iš jo negali būti daroma jokių atskaitymų. Jis moka už butą, už viską. Yra šventas dalykas pensija. Minimumas dabar, girdėjau, yra 7 su puse tūkstančio. Tai čia pragyventi žmogui vos vos normaliai. Tai reikia ir skirti tai pensininkui. Juk mes sąžiningai pokario metais dirbom, aš vienoje įmonėje išdirbau 38 metus, nusipelnęs buvęs, o dabar reikia badauti. Mes pietų nevalgome. Jūs žinote, vakar parėjo žmona, dar nevalgė pietų. Ar jūs pagalvojate, deputatai? Jeigu nėra pinigų, tai kaimui nedidinkit. Aš pats esu kaimietis, išgyvenau daug metų ir žinau, kas tai yra kaimas. Kaime žmogus turi dabar 3 ha, mano dėdė gyvena, turi dvi karves, pieną parduoda, parduoda kiaušinius po 140 talonų, parduoda veršį užauginę. Jie dirba, bet jie turi pinigų ir sako, kad Lietuva bankrutuos. Aš sakau - kodėl? Kad kiekvieną mėnesį neša tokius pinigus. Jie dviese su žmona gyvena, 7 su puse tūkstančio pensijos gauna. Ir dar kiek pridėta, jiems nereikalinga. Jeigu jūs neturite visiems, tai nors miestui pridėkite, bent laikinai kažką. Išeitį tai reikia surasti.
Norėčiau kreiptis į jus, kad labai greitai šitą darytumėt, nes žmonės ruošiasi masiškai ateiti čia ir badauti, kadangi jie nebegali gyventi. Užeikit į parduotuves, aš nežinau, aš girdėjau, kai rinkimai buvo, Brazauskas užėjo į parduotuvę, sako - nemačiau, kad sviestas jau 500. Dabar jau 600. Jūs įsivaizduojat, mes nevalgome, mes dabar nieko nevalgome. O kokias algas ima Energetikos ministerijoje, jūs žinote ar nežinote, kokias algas ima? O mes turime už viską mokėti ir mes negalime vakare net televizoriaus įsijungti, sėdim visiškoj tamsoj. Tai jūs nors neatimkit, nors iš pensijos. Aš vakar gavau kapeikas, tai iš manęs atima pusę pensijos. Jūs suprantat ar ne? Juk žmonės tiesiog verkia. Bendradarbė skambina namo vaikams, ką jūs valgėte, sako, šaltų bulvių pasišildėm, daugiau nieko nebeturime.
Tai aš prašau, deputatai, pabandykit už pusantro tūkstančio mėnesį pragyventi, tada jūs suprasite mūsų padėtį.
Ir dar vienas dalykas. Aš nekalbėjau apie vaistus. Mes gi tokio amžiaus, daugiau ar mažiau sergam. Einame su lazdom. Neįmanoma pragyventi - nei valgyti, nei vaistų, tiesiog imti ir pasikarti, daugiau nieko mums nebelieka.
PIRMININKAS. Ačiū ponui Bartašiūnui. Jūsų žodžius išgirdo visos komisijos, išgirdo komitetai, Seimo nariai išgirdo. Taigi aš manau, kad imsis atitinkamų priemonių. Kviečiame į tribūną Konsulinio departamento direktorių poną Šidlauską.
R.HOFERTIENĖ. Repliką galima?
PIRMININKAS. Replikos nenumatytos. Prašome nereplikuoti. Kviečiu į tribūną Konsulinio departamento direktorių poną Šidlauską.
R.HOFERTIENĖ. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narė R.Hofertienė. Prašom.
R.HOFERTIENĖ. Aš labai apgailestauju, kad Pensininkų sąjungos atstovui dėstant tokią skausmingą problemą Prezidentas du trečdalius pasisakymo laiko praleido kalbėdamas su Seimo nare.
PIRMININKAS. Atsiprašau, čia pretenzijos ne man, kadangi vedu Seimo posėdį. Ir prašome vedimo tvarkos nemaišyti su... Jeigu reiškiat pretenzijas Prezidentui, jūs jam reikškite, bet nereikškite Seimo Pirmininko pavaduotojui. Seimo narys S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos.
S.PEČELIŪNAS. Taip, ačiū. Aš dėl vedimo tvarkos. Gerbiamieji Seimo nariai, manyčiau, kad kai daromi Seime pareiškimai, tie pareiškimai nėra vien mums. Ir aš manyčiau, kad mes turime nuspręsti, kad visi pareiškimai, kurie čia skaitomi, turi būti transliuojami per radiją. Aš nesakau, kad iš karto. Gal iš karto to techniškai negalima padaryti. Bet galima įrašyti ir po pusvalandžio ar po valandos juos per radiją transliuoti, nes laikraščiai visų šitų tekstų nespausdina. Žurnalistai ne visada tiksliai atspindi, išsirenka tai, kas jiems tuose pareiškimuose, sakykim, yra sensacingiausia. Mums yra svarbu, kad žmonės žinotų visą pareiškimo tekstą ir patys spręstų - priimtinas jis jiems, nepriimtinas. Ir matytų, kaip mes reaguojame į tuos pareiškimus. Aš manau, žmonės turi gauti išsamią informaciją. Tokie pareiškimai, jų paskelbimas per radiją ir būtų realizavimas tos teisės. Ačiū. Manyčiau, gal nereikia dėl to balsuoti, mes galim taip sutarti, kad laikytumės tokios tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis dėl vedimo tvarkos.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo Pirmininke, paskutinis pareiškimas buvo ryškus pavyzdys, kokius klausimus mes turime ir privalome svarstyti. Aš labai noriu atkreipti dėmesį ir paprašyti jūsų, kad mes atidžiau sudarinėtume darbotvarkes. Ne tuos klausimus, kurie reikalingi Lietuvos žmonėms, mes svarstom. Ne apie Rinkimų įstatymą mes turim ginčytis porą valandų. Štai šituos klausimus - o tokių klausimų, kuris buvo pateiktas ką tik nuskambėjusiame pareiškime, yra daugybė. Mes turim visų pirma juos svarstyti.
PIRMININKAS. Atsiprašau, bet kreipiatės ne tuo adresu. Kreipkitės į frakcijas, kurios posėdžiauja, sudarinėja darbotvarkę.
Žodis Konsulinio departamento direktoriui Šidlauskui. Prašom. Svarstome Seimo nutarimo "Dėl Konsulinės konvencijos tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos, pasirašytos 1992 m. sausio 13 d. Vilniuje, ratifikavimo" projektą. Prašome.
R.ŠIDLAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 1992 m. sausio 13 d. Vilniuje buvo pasirašyta (pasirašė Užsienio reikalų ministrai ponas A.Saudargas ir ponas (...)) Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos Konsulinė konvencija.
PIRMININKAS. Prašome arčiau mikrofono, gal palenkite mikrofonus, kad girdėtųsi. Prašau.
R.ŠIDLAUSKAS.Konsulinė konvencija tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos detaliai reglamentuoja abiejų šalių konsulinius santykius pradedant įvairiais Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos konsulinių įstaigų steigimo abiejose valstybėse, konsulinių įstaigų narių skyrimo klausimus, taip pat apibrėžia konsulinės įstaigos, jos vadovo, kitų konsulinių tarnautojų, konsulinių darbuotojų lengvatas, privilegijas, imunitetus, konsulinės įstaigos narių teises, pareigas, konsulines funkcijas. Rengiant šią Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartį ir remiantis 1963 m. Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių 73 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri suteikia valstybėms teisę sudaryti tarptautinius susitarimus, patvirtinančius ir papildančius ar išplečiančius minėtos konvencijos nuostatas, bet neleidžia jokiu būdu jų siaurinti, ir buvo pasinaudota galimybe detalizuoti konsulinio tarnautojo atliekamas funkcijas, išplėsti konsulinių pareigūnų imunitetą, jų neliečiamybę, prilyginant diplomatinių agentų neliečiamybei. Toks minėtų asmenų galimybių, teisių ir imunitetų išplėtimas jokiu būdu neprieštarauja Vienos konvencijai dėl konsulinių santykių ir, turėčiau pabrėžti, yra naudingas abiems susitariančioms šalims, padeda užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų teisių ir teisėtų interesų atstovavimą, bei gynimą Lenkijos Respublikoje. Noriu pabrėžti, kad tos Vienos konvencijos nuostatos, kurios konvencijoje yra truputėlį išplėstos, tai padaryta paritetiniu pagrindu ir tai reikia vertinti kaip naudą abiems susitariančioms šalims. Pasirašytoje Konsulinėje konvencijoje aptikus keletą neesminių redakcinio pobūdžio netikslumų (daugiau lenkiškame konvencijos variante), Lenkijos iniciatyva po papildomų derybų š.m. vasario mėnesio pradžioje Vilniuje buvo padaryti tiktai gramatiniai leksiniai pakeitimai. Todėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos konvencija pateikta Seimui ratifikuoti tik dabar.
Remiantis pasirašytos konvencijos 49 straipsniu, ši sutartis turėtų būti ratifikuota ir įsigalios praėjus 30 dienų po pasikeitimo ratifikaciniais dokumentais.
Dabar keletas klausimų, kurie galėtų kilti ir kurie kyla ratifikuojant analogišką konvenciją su Rusija.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, jūsų projektas yra pateiktas. Dabar reikėtų tiktai labai trumpą reziumė, ir Užsienio komiteto išvada. Daugiau, matyt, visos konvencijos turinio mums nebereikia dėstyti. Prašom.
R.ŠIDLAUSKAS. Noriu pasakyti, kad ta konvencija buvo derinta su Aukščiausiosios Tarybos Užsienio reikalų komisija ir buvo svarstyta Seimo Užsienio reikalų komitete. Šios konvencijos ratifikavimui buvo pritarta. Prašyčiau gerbiamųjų Seimo narių palaikyti mano prašymą ir pritarti nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ponui Šidlauskui. Dabar norėčiau paklausti, kas galėtų pasisakyti Užsienio reikalų komiteto vardu. Ačiū, gerbiamasis ponas Šidlauskai, viskas. Prašau.
Užsienio reikalų komiteto vardu Seimo narys L.Linkevičius.
L.A.LINKEVIČIUS. Aš norėčiau gerbiamuosius Seimo narius informuoti, kad mes komitete iš tikrųjų svarstėme šią konvenciją ir, kaip gerbiamasis Šidlauskas čia pasakė, jai pritarėme. Todėl komiteto vardu norėčiau siūlyti Seimui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar frakcijos norėtų kokią nors išvadą pasiūlyti? Ar galime sakyti, kad visos frakcijos pritaria šiai sutarčiai?
Gerbiamieji Seimo nariai, tada prašome pasiruošti balsuoti. Aš tik priminsiu jums balsavimo procedūrą. Pagal 219 Reglamento straipsnį nutarimai dėl tarptautinių Lietuvos Respublikos sutarčių ratifikavimo priimami daugiau kaip pusės bendro deputatų skaičiaus balsų dauguma. Vadinasi, reikės 71 balso, kaip minimum. Prašome pasiruošti balsuoti, kadangi prieštaraujančių dėl ratifikavimo nėra. O balsų skaičiavimo komisiją prašome pasiruošti skaičiuoti balsus. Taigi mes teikiame balsuoti Seimo nutarimą "Dėl Konsulinės konvencijos tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos, pasirašytos 1992 m. sausio 13 d. Vilniuje, ratifikavimo" projektą. Kas už šį nutarimo projektą, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 89.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Seimo nutarimas "Dėl Konsulinės konvencijos tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos, pasirašytos 1992 m. sausio 13 d. Vilniuje, ratifikavimo" priimtas. Ačiū pranešėjui.
Dabar kviečiame į tribūną ministro pavaduotoją poną Miškinį. Aš priminsiu, kad ponas P.Gylys yra išvykęs, todėl negali dalyvauti, atsiprašė. Svarstysime Seimo nutarimo "Dėl pasirašytų Lietuvos Respublikos tarptautinių ekonominių sutarčių ratifikavimo" projektą. Tai yra tik pateikimas. Prašome. Prašome iki 5 minučių, jeigu galima.
A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šį kartą norėčiau pateikti dvi sutartis su Šveicarijos Konfederacija. Viena sutartis - dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos, pasirašyta 1992 m. gruodžio 23 d. Vilniuje. Antroji sutartis - dėl laisvos prekybos, pasirašyta 1992 m. lapkričio 24 d. Rygoje. Norėčiau pasakyti, kad šitos sutartys tai yra mūsų dar vienas žingsnis sudarant sąlygas mūsų įmonėms plėsti abipusiai naudingus ryšius su išsivysčiusiomis Europos valstybėmis. Be šių sutarčių, Seimas jau yra ratifikavęs laisvos prekybos bei investicijų apsaugos sutartis su kitomis Efta valstybėmis: Norvegija, Švedija, Suomija. Dabartinė sutartis, galima sakyti, beveik užbaigtų mūsų santykių su Efta šalimis normalizavimą sudarant joms kuo palankiausias sąlygas. Liktų tiktai Austrija, kuri kol kas truputį svyruoja dėl laisvos prekybos sutarties. Aš norėčiau pasakyti, kad šios sutartys iš tikrųjų teiktų Lietuvai didelę naudą, nes šiuo metu Šveicarija yra gana aktyvi mūsų rinkoje. Šveicarijos kapitalo investicijos užima trečią vietą tarp užsienio investicijų. Jas aplenkia tik Jungtinių Amerikos Valstijų investicijos ir Norvegijos investicijos. Prekyba šiuo metu palyginti dar nėra didelė, tačiau šios sutarties pasirašymas sudarytų palankesnes sąlygas tai prekybai plėsti. Prašyčiau Seimo narius pritarti šių sutarčių ratifikavimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Minutę. Gal kas norėtų gerbiamojo ministro pavaduotojo paklausti? Klausimų nėra. Tada ačiū. Aš tik norėčiau Seimo narių atsiklausti. Mes dabar turėtume balsuoti dėl įrašymo į sesijos darbų programą ir dėl svarstymo procedūros. Ar gerbiamieji Seimo nariai yra pasiruošę balsuoti, galima balsuoti? Pirmiausia, ar yra prieštaraujančių? Ar reikalaujančių balsuoti yra? Nėra. Tada sakykime, kad bendru sutarimu nutarėme įrašyti šitas sutartis į sesijos darbų programą ir pradėti svarstymo procedūrą. Aš tik norėčiau pasakyti, kad svarstymo procedūrai reikės Valstybės teisės komiteto išvados. Prašome, pone Vitkevičiau, išgirsti šituos žodžius. Užsienio reikalų komiteto ir Ekonomikos komiteto išvados.
Dėl vedimo tvarkos Seimo narė R.Hofertienė. Prašome.
R.HOFERTIENĖ. Aš labai atsiprašau, bet apie 2 tūkst. pensininkų stovi lauke ir labai prašo, kad su jais susitiktų Seimo Pirmininkas arba Prezidentas. Aš jiems paaiškinau, kad Prezidentas, žinoma, negalėtų. Turbūt čia Seimo Pirmininko kompetencija. Jie prašo būtinai. Prašė perduoti piktinimąsi, kad svarstomi nereikšmingi klausimai, o gyvybiniai klausimai tikrąja žodžio prasme nubalsuojami atidėti.
PIRMININKAS. Seimo Pirmininko, deja, nėra. Jeigu jūs siūlote nutraukti posėdį ir man išeiti ten susitikti, aš tai mielai padarysiu.
B.V.RUPEIKA. Ar repliką galima?
PIRMININKAS. Bet...
B.V.RUPEIKA. Repliką galima pasakyti, pirmininke?
PIRMININKAS. Ne. Nereplikuojama dėl tokių dalykų.
B.V.RUPEIKA. Dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Taip, dėl vedimo tvarkos, prašome. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš norėčiau, kad kolegos Seimo nariai geriau studijuotų Reglamentą ir elgtųsi pagal jį. Ir siūlytų susitikinėti su pensininkais, valstiečiais ar kitokių socialinių kategorijų žmonėmis tiems pareigūnams, kurie tiesiogiai atsakingi už jų gyvenimo lygio sužlugdymą. Aš įtariu, kad kai kurie Seimo nariai porą metų yra nebuvę Lietuvoje, nes nežino, kas tuos porą metų Lietuvos žmonių gyvenimo lygį stūmė žemyn. Jeigu jie...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Rupeika, čia ne dėl vedimo tvarkos, prašome adresuoti kitu laiku ir kitu momentu.
B.V.RUPEIKA. Dėl Reglamento studijavimo. Ir jeigu jie prisimintų, kas tai darė, tai jie ne tiek daug kartų...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rupeika, dar kartą įspėju, kad aš Reglamentą išstudijavęs, tie priekaištai ne man gali būtų taikomi. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašome tiktai dėl vedimo tvarkos.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš manau, kad aš labai trumpai šnekėsiu. Už visa tai, kas šiandien vyksta su kainom, su kitais dalykais, ką mes čia girdėjom, yra vis dėlto pirmiausia atsakinga vykdomoji valdžia. Už vykdomąją valdžią atsako Prezidentas. Prezidentas yra salėje, jisai gali paskirti laiką, kada susitiks. Jo prerogatyva yra skirti arba neskirti premjerą. Tai yra jų funkcijos šituos dalykus tvarkyti. Seimo Pirmininkas galės pasišnekėti, ir tuo viskas baigsis. Aš manau, su tais žmonėmis turėtų susitikti arba Prezidentas, arba premjeras, nes tai nėra jau kažkokių ministerijų pareigūnų reikalas.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Jeigu galima, vieną minutę tiktai. Labai trumpa, mielieji Seimo nariai, jūsų atmintis. Dar tik prieš dvi savaites svarstant biudžetą aš jums sakiau, kad negalim šito biudžeto priimti, nes yra pažeistas Pajamų garantijų įstatymas. Tuoj aš pabaigsiu.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamoji Seimo nare Kunevičiene, prašome tiktai dėl vedimo tvarkos.
E.KUNEVIČIENĖ. Tai dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašome.
E.KUNEVIČIENĖ. O šiandien vėl leidžiama ginčytis - kas kaltas? O už šitą biudžetą nubalsavo vien LDDP. Ir kaltę versti dabar Vyriausybei, aš manyčiau, būtų netikslinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi pareiškimai nutraukiami.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Negalima. Viskas. Pareiškimai nutraukiami. Jokių vedimo tvarkų. Nes aš matau Seimo nariai nebesupranta, kas yra vedimo tvarka, o kas yra tiesiog "apsišaudymas" replikomis. Aš dar kartą prašau ir įspėju gerbiamuosius Seimo narius (ir tai laikau savo pareiga) - jeigu kuris nors Seimo narys, paprašęs žodžio dėl vedimo tvarkos, kalbės apie ką kita, aš siūlysiu Seimui balsuoti dėl jo pašalinimo iš salės.
Kviečiame pranešėją ketvirtuoju darbotvarkės punktu - J.Prapiestį. Svarstome Seimo nutarimo "Dėl pasirašytų Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose bei Lietuvos Respublikos ir Moldovos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose ratifikavimo" projektą. Tai yra tiktai projekto pateikimas. Prašome pranešėją - ministrą J.Prapiestį. Iki 5 minučių, ne daugiau, prašytume.
J.PRAPIESTIS. Laba diena, gerbiamosios Seimo narės, Seimo nariai!
Kokiu klausimu tenka kalbėti, Seimo Pirmininko pavaduotojas jau pasakė. Aš nekartosiu, kadangi formuluotės gana ilgos. Aš tik noriu pasakyti, kad šitie dokumentai, sutartys buvo parengti, laikantis visų įstatymų, kad buvo sudarytos valstybinės derybų komisijos. Be to, buvo Prezidento įgaliojimai šias sutartis pasirašyti. Tai yra padaryta. Noriu pasakyti, kad šių sutarčių turinys atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus. Tais klausimais, kurie iškildavo su susitariančiomis šalimis, ne visada lengvai buvo randamas kompromisas. Mes vadovavomės atitinkamais tarptautiniais dokumentais ir galim pasidžiaugti, kad mūsų šalių, mūsų valstybės įstatymai prie šių dokumentų yra arčiau negu tų valstybių, su kuriomis teko derėtis. Todėl iš principo čia galima sakyti, kad sutartys atitinka mūsų Respublikos įstatymus ir reikšmė jų yra labai didelė. Jau vien dėl to mes ne kartą girdim, jeigu kalbėtume apie baudžiamąją politiką, apie kovą su organizuotu nusikalstamumu, kad pritrūksta, jeigu taip galima sakyti, rankų už mūsų valstybės sienų artimiausiose kaimyninėse valstybėse tiek prokuratūros, tiek tardymo organams. Tai ratifikavusios šias sutartis susitariančios šalys, šiuo atveju Lietuva, Lenkija, Moldova, įsipareigoja teikti teisinę pagalbą sprendžiant šiuos klausimus. Be to, sutartys apima ir pačius tokius gyvybiškai svarbius klausimus. Tai būtent civilinės teisės klausimai, šeimos santykiai. Su Lenkija sprendžiami bendri darbo klausimai. Tą lemia pagaliau tokia artima geografinė padėtis šių dviejų valstybių - Lietuvos ir Lenkijos. Todėl reikšmingos šios sutartys ir ta prasme, kad Lietuvos valstybė, įtvirtindama savo valstybingumą, įsipareigoja savo piliečiams ir taip pat atranda konkrečius kelius, konkrečias priemones, kaip ginti savo piliečių teises, teisėtus interesus kitose valstybėse. Taip pat suteikia pažadus ir realias garantijas, kad tai bus daroma ir susitariančių valstybių piliečių atžvilgiu Lietuvoje.
Dar aš manau, kad jums bus įdomu žinoti, jog Lietuva jau yra pasirašiusi, ratifikavusi teisinės pagalbos sutartis su Latvija, Estija, Rusija ir Baltarusija. Deja, iš šių paminėtų valstybių tik Latvija ir Estija neseniai pranešė, kad ratifikavo šias sutartis. Baltarusijos ir Rusijos valdžia dėl kol kas neaiškių mums priežasčių vienaip ar kitaip delsia. Be to, Teisingumo ministerija rengia sutartis su Ukraina. Kitą savaitę atvyksta Ukrainos atstovai. Laukia sutartys su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Izraeliu. Be to, labai aktyviai prašosi sudaryti tokias sutartis Užkaukazės valstybės. Mes ieškome būdų, kaip, pavyzdžiui, su Kazachstano valstybe irgi analogiško pobūdžio sutartį pasirašyti. Tačiau tai nėra lengvas darbas. Jis reikalauja ir daug laiko, ir kalbų žinojimo, ir atitinkamų valstybių įstatymų analizės. Ir pagaliau yra labai brangu priimti delegacijas, pagaliau vykti Lietuvos delegacijai į tas valstybes. Teisingumo ministerijos sąmata ne visada pajėgi tą užtikrinti.
Na, dar galima pasakyti ir pasidžiaugti, kad tos valstybės, apie kurias mes šiandien kalbame, džiaugiasi, nes tai buvo pirmos sutartys. Joms džiugu, kad Lietuva buvo ta pirmoji valstybė, kuri, galima sakyti, parodė iniciatyvą ir tapo pirmąja, su kuria minimos valstybės pasirašė tarptautinės teisinės pagalbos sutartis. Aš manau, kad jums bus išdalyti šių sutarčių egzemplioriai. Tai gana sudėtingi ir didelės apimties dokumentai, todėl aš manau, kad išsamesnė analizė, išsamesnės diskusijos gali būti po to, kai bus daugiau susipažinusių su šiais dokumentais.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Jūsų klausti niekas nenori. Visiems viskas aišku. Taigi dėkojame.
Aš norėčiau paklausti gerbiamųjų Seimo narių, ar mes galėtume įrašyti šį nutarimą į sesijos darbų programą ir pradėti svarstymo procedūrą. Ar reikia balsuoti, ar bendrai nutarsime? Yra reikalaujančių balsuoti? Nėra.
J.PRAPIESTIS. Ir aš labai paprašyčiau, kad rastumėte laiko tą padaryti. Na, turiu galvoje protingą laiko tarpą, kad galima būtų jas pastudijuoti, kad kuo greičiau būtų ratifikuojama, kadangi ypač Lenkija ir Moldova prašo, jog tai būtų padaryta.
PIRMININKAS. Aš manau, kad realus laikas būtų kitą savaitę. Bet prieš tai bus reikalingos Valstybės teisės, Užsienio reikalų ir Socialinių reikalų komitetų išvados. Prašytume tuos komitetus padaryti atitinkamas išvadas.
Taigi dėkojame pranešėjui.
Dabar svarstome darbotvarkės 5 punktą. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 17 d. nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo įsigaliojimo" 1 straipsnio pakeitimo" projektas. Pranešėjai ministras J.Prapiestis ir Seimo narys A.Sadkauskas. Prašome.
PIRMININKAS. Prašome. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, mes buvom iš ryto susitarę, kad 11 val. darysim pertrauką iki 12 val. Ir šitą klausimą iš karto galbūt po pietų tada tam, kad galėtų kai kurie komitetai susitikti su pretendentu į premjero postą. Toks susitarimas buvo.
PIRMININKAS. Taip, aš sutinku. Gerbiamasis Pečeliūnai, gal sutiktumėte, jeigu mes lygiai 11.15 val. baigiame? Taip?
V.V.ZIMNICKAS. Aš informaciją.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Po tarpfrakcinio posėdžio aš kalbėjausi su kandidatu į premjerus ir jis pažadėjo atvykti 11.15 val. Taigi dar šį klausimą aš siūlau nagrinėti.
PIRMININKAS. 12.15 val. siūlot?
V.V.ZIMNICKAS. 11.15 val.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi 11.15 val. mes pagal bendrą susitarimą baigsime tada. Prašyčiau tada poną ministrą būti labai lakonišką.
J.PRAPIESTIS. Aš esu tribūnoje todėl, kad Savivaldybių reikalų komiteto pirmininkas suteikė man tokią pirmumo teisę. Todėl aš norėčiau pasakyti, kad šito nutarimo projektas tam tikra prasme būtų atsakymas jums į daugelio rinkėjų prašymus, kad palengvintume procedūras, kaip gali būti atliekami tam tikri notariniai veiksmai. Aš suprantu, kad tokio nutarimo priėmimas tam tikra prasme yra nevisiškai pageidautinas iš notarų pusės, kadangi jie praranda nemažą, jeigu taip galima sakyti, ir uždarbį. Tačiau kadangi per tą laiką kol kas notarai nesugebėjo užtikrinti tokios situacijos, kad žmonėms būtų lengviau juos atrasti, kad būtų taip padaroma greičiau. Teisingumo ministerija irgi yra pateikusi per Vyriausybę tokį projektą Seimui, kad reikėtų dar vieneriems metams pratęsti tokią tvarką, kokia yra. O notarai, manau, pradėdami įprasti prie savo naujų tokių, jeigu taip galima sakyti, funkcijų, prie tokios daugiau didesnės laisvės, ieškodami, norėdami išlikti, atras būdų, kaip žmonėms būtų lengviau atlikti tuos pačius būtiniausius veiksmus, dėl kurių dabar iš tikrųjų tenka jiems tolokai pavažinėti. Taigi nutarimo projektas... Aš tik nevisiškai tiksliai žinau, kurį jūs turite. Faktiškai palieka buvusią iki kovo 1 d. tvarką pagal senąjį Notariato įstatymą, t.y. suteikia teisę tam tikriems savivaldybės pareigūnams, viršaičiams atlikti kai kuriuos notarinius veiksmus. Tuos veiksmus, kuriuos nurodo 14 ir 161 senojo Notariato įstatymo straipsniai.
Ir dar aš norėčiau, kad vis dėlto nutarime būtų 2 punktas, kuriame būtų nustatyta, kad už atliekamus savivaldybėse notarinius veiksmus imama rinkliava vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 19 straipsniu į savivaldybės biudžetą, kad atskiri savivaldybės pareigūnai netaptų notarais ir neatlikinėtų savo tiesioginių pareigų, o vien tik ieškotų klientų, kurie jiems suteiktų, na, tam tikrų pajamų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš noriu pono ministro paklausti. Yra Juridinio skyriaus išvados dėl šito projekto. Kaip į jas jūs atsižvelgsite, kadangi yra kai kurios tokios formuluotės, kurios skiriasi nuo pateiktų nutarimo projekte? Jūsų nuomonė.
J.PRAPIESTIS. Mes jau susitarėme su gerbiamuoju Savivaldybių reikalų komiteto pirmininku, o pastaba iš principo yra viena - dėl galiojimo laiko. Todėl mes ir sakome, kad... Ir, beje, ministerijos pateiktame projekte buvo nurodyta, kad galiojimas pratęsiamas iki 1994 m. kovo 1 d. Žodžiu, vieneriems metams. O po to žiūrėsime. Jeigu notarai, kaip minėjau, sugebės užtikrinti lengvesnį žmonių aptarnavimą, tai galbūt ir nereikės. O jeigu ne, tada vėl Seimas turės teisę dar kartą pamokyti notarus dirbti operatyviau, efektyviau.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Aš noriu Seimo narių paprašyti ypatingos skubos tvarka nagrinėti šitą pakeitimą, kadangi, kaip suprantate iš ministro pasisakymo, tai labai susiję su pačiais žmonėmis. Dėl pakeitimų buvo klausimas. Tai čia yra jau naujas nutarimas. Gaila, kad jis neišdalytas. Jau ir atsižvelgta į Juridinio skyriaus pastabas. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Tarifai, kuriais naudojasi už savo paslaugas notarai, yra labai dideli ir jų tinklas dar nėra išvystytas. Todėl aš visai pritarčiau ir paremčiau šitą klausimą. Bet aš dar norėčiau paklausti štai ko. Ar Teisingumo ministerija dabar kišis į tarifų klausimus, ar ne?
J.PRAPIESTIS. Kišis.
P.A.MIŠKINIS. Ir ką ji numato daryti tuo klausimu?
J.PRAPIESTIS. Nes tą daryti įpareigoja Notariato įstatymas. Aš nežinau, kas konkrečiai jums atrodo, kad dabartiniu metu yra per didelis skaičius. Turiu galvoje rinkliavų dydį, kurį nustatė Teisingumo ministerija, tiksliau, ministras savo įsakymu. Dabar notarų pajamos sumažėjo 3 - 4 kartus. Kai kurie veiksmai faktiškai jiems yra netgi nuostolingi, kadangi daugiau kainuoja popierius ir spausdinimas. Be to, aš noriu pasakyti, kad labai tendencingai buvo pateikiama informacija apie notarų pajamas. Buvo painiojamos pajamos ir pelnas. Kai pateikdavo Teisingumo ministerija informaciją tiek spaudos atstovams, tiek televizijai, tai nebuvo labai noriai priimama, kadangi buvo pamirštama, kad notarai gaudavo realiai, paimdavo rinkliavų dvigubai mažiau, negu kad buvo skelbiama, nes, be rinkliavų notarams, buvo imamas mokestis valstybei už notarinius veiksmus. Žinoma, žmonės tai suprasdavo, kad viskas plaukia į notarų kišenę. Paskutiniame Vyriausybės posėdyje tokios valstybinės rinkliavos yra panaikintos. Nežinau, tas nutarimas galbūt dar nepasirašytas. Be to, niekas nenorėjo pateikti tokių faktų, kad notarai dabar nuomoja patalpas patys, o kiek mieste tai gali kainuoti, nesunku suprasti. Kai kur net reikalaujama, jeigu geresnė vieta Vilniuje, kad būtų mokama valiuta. Notarai turi samdytis savo techninius darbuotojus. Jie turi mokėti ne tik už nuomą, bet ir už šilumą ir t.t. Žodžiu, vargšai jie nėra. Bet dabar paskutinio mėnesio duomenys rodo, kad jie gavo tik 1518 (na, dauguma rajonų, rajonų vietose) tokio pelno. Tai, aš nemanau, kad tai yra per daug. Be abejo, tie, kurie prie didelių sutarčių padirbėjo, tos sumos buvo aiškiai per didelės. Tačiau informacija buvo tendencinga, neklausant vienos pusės.
PIRMININKAS. Ačiū. Liko labai nedaug laiko. Seimo narys P.Vitkevičius. Paskutinysis klausimas. Turėsime spręsti, ką darysime. Prašome.
P.VITKEVIČIUS. Aš taip pat pritariu, kad reikia, taip sakant, šitą klausimą spręsti neatidėliojant todėl, kad notarinių veiksmų šitie... Taip sakant, labai apsunkina Lietuvos žmones. Kol kas notarai nesugeba to padaryti. Į komitetą gauname laiškų iš įvairių Respublikos vietų. Prašo spręsti šį klausimą. Ir aš pritariu, kad būtų jis sprendžiamas ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar pranešėjas taip pat siūlo ypatingos skubos tvarką?
J.PRAPIESTIS. Aš taip pat sutinku, kadangi šiandien 10 diena. Tai 10 dienų dabar jau savivaldybių pareigūnai nebegali atlikinėti notarinių veiksmų. Tačiau iki tol viskas buvo kaip buvę. Taigi didelių problemų nebuvo. Tačiau, kad nesugriautume to, kas yra ir kas dar buvo pakenčiama, tą nutarimą reikėtų priimti kuo greičiau.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Aš norėčiau paklausti, ar yra frakcijų, kurios norėtų protestuoti prieš ypatingos skubos tvarką? Nėra. Ar yra frakcijų, siūlančių nepritarti projektui ir nepradėti svarstymo procedūros? Nėra. Ar Seimo nariai reikalauja balsuoti dėl šitų dalykų? Nereikalauja. Pritarta. Svarstytume šitą nutarimą ypatingos skubos tvarka. Ir, matyt, jeigu Seimo nariai jį panagrinėtų, galbūt galėtume jį šiandieną po pietų priimti. Reglamentas tą leidžia. O dabar darome pertrauką iki 12 val.
Prieš pertrauką aš turėčiau pateikti informaciją. Yra surinkti 47 parašai, o tai atitinka Reglamento 79 straipsnį. Seimo nariai reikalauja įtraukti į savaitės darbotvarkę, t.y. į šią dieną, Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimo "Dėl Rusijos ketinimų kištis į Lietuvos reikalus" projekto svarstymą. Viskas yra teisėta. Mes įrašysime į darbotvarkę ir svarstysime posėdžio pabaigoje, kai baigsime kitus klausimus. Pertrauka.
Pertrauka
Seimo narių pareiškimai(93.03.10)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Žodžio pareiškimui prašo Seimo narys J.Katkus. Kviečiame į tribūną. Seimo nario J.Katkaus nėra, jo pareiškimą išklausysime po pietų. Seimo narys A.Rudys. Prašome pareiškimui. Ir dar pareiškimą norės daryti Seimo narys V.Žiemelis. Tai prašome pasiruošti. Gerbiamieji Seimo nariai, posėdis tęsiamas, prašome tylos. Yra įjungta radijo transliacija. Seimo narys A.Rudys skaito pareiškimą. Prašome.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jums norėčiau perskaityti Lietuvos Respublikos Seimo Socialdemokratų frakcijos pareiškimą.
"Lietuvos visuomenę jaudina diena iš dienos blogėjanti kriminogeninė situacija, mokslo ir kultūros padėtis, mažėjantys valstybės asignavimai šalies potencialą formuojančioms sferoms nebepatenkina net minimalių poreikių. Seime nebuvo diskutuota šiomis ir kitomis gyvybiškai svarbiomis temomis. Seimas, spręsdamas daugybę smulkių, nesisteminių klausimų, neišreiškė savo nuostatų šių fundamentalių vertybių išsaugojimo ir išvystymo Lietuvoje politikos klausimu.
Pirmasis šio šaukimo Seimo pakankamai pavykęs bandymas nagrinėti problemą plačiau, išsamiau buvo diskusija žemės ūkio reformos klausimais. Reikia tikėtis, kad vėlesnės diskusijos bus ne mažiau vaisingos, neapsiribos bėdų įvardijimu bei pateiks sisteminius sprendimų kelius.
Socialdemokratų frakcija siūlo Seimui priimti sprendimą artimiausiu metu organizuoti specialų Seimo posėdį, paskirtą valstybės politikai teisėtvarkos srityje aptarti. Į tokį posėdį turėtų būti pakviesti ir dalyvautų teisėsaugos institucijas bei suinteresuotas visuomenės organizacijas atstovaujantys asmenys.
Kiek vėliau būtų galima organizuoti diskusijas mokslo bei švietimo ir kultūros temomis. Būtinas valstybės politikos šiais klausimais ir kitais klausimais suformavimas. Reikalingi kardinalūs sprendimai. Negalima leisti, kad nusikalstamas pasaulis stabdytų taip reikalingų reformų eigą, kad Lietuvos mokslas apsineštų vidutinybės dulkėmis, kad kultūra nustotų būti šviesos šaltiniu."
Socialdemokratų frakcija.
Ir kad šitas pareiškimas nebūtų vien tik, na, kaip sakant, paprastu pasisakymu ir nuomonės išreiškimu, mūsų frakcija siūlo priimti Seimui nutarimą, kurio turinys būtų labai paprastas: "Surengti 1993 m. kovo 30 d. Seime diskusiją teisėsaugos klausimais. Diskusijas mokslo, švietimo ir kultūros klausimais organizuoti balandžio 7 bei 28 dienomis." Tokiu būdu mes pratęstume tradiciją, kad trečiadieniais Seimo posėdžiuose būtų giliau nagrinėjami stambūs mūsų gyvenimo klausimai. Ir antras punktas būtų: "Įpareigoti Seimo Valstybės ir teisės bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetus parengti pranešimus atitinkamai teisėtvarkos, mokslo bei švietimo ir kultūros išsaugojimo ir išvystymo Lietuvoje politikos klausimais." Ačiū.
PIRMININKAS. Ar reikalaujate balsuoti? Gerbiamieji Seimo nariai, jūs girdėjote pasiūlymą, girdėjote siūlomą nutarimą. Kadangi nutarimas nenorminis, mums tiesiog galima būtų iš principo jam ir pritarti. Formalizmas leidžia tai daryti. Ar Seimo nariai pritartų tokioms diskusijoms ir numatytoms dienoms? (Balsai salėje) Pritaria. Laikome bendru sutarimu.
Kviečiame Seimo narį V.Žiemelį padaryti pareiškimą. J.Katkus turėjo ateiti laiku, kaip buvo sutarta - 12 val. Dabar jis darys po pietų pareiškimą. Prašome, Seimo nary Žiemeli. Tada Seimo narys B.Gajauskas irgi darė pareiškimą. Prašome. Aš labai prašyčiau Seimo narių, kurie nori daryti pareiškimą, - jiems paskirtas laikas, prašome paskirtu laiku būti, nes ne Seimas turi laukti pareiškėjo, o pareiškėjas turi laukti Seimo.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šį pareiškimą manęs paprašė perskaityti signataras N.Rasimavičius.
"Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai! Man teko teismuose atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos interesus. Teigiu, kad Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijos priėmė nepagrįstus sprendimus, o taip pat esminiai pažeidė materialines ir procesines teisės normas. Teismas sprendė ne rinkimų pripažinimo negaliojančiais klausimus, o Vyriausiosios rinkimų komisijos nutarimo panaikinimo klausimą, ko, paskelbus galutinius rinkimų rezultatus, Seimo rinkimų įstatymas nenumato. Priimtų sprendimų negalima įvykdyti nepažeidus Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų. Teismai net aprašomojoje sprendimų dalyje nekalba apie šiurkštų Seimo rinkimų įstatymo pažeidimą, o tai yra pažeidimą kvalifikuojantis požymis, todėl niekam nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 6 punkto reikalavimų.
Teismas pradėjo nagrinėti bylas grubiai pažeisdamas numatytus specialius terminus ir nenutraukė bylos, kada išaiškėjo, kad LDDP nekeičia reikalavimų.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 362 straipsniu, atsiprašau, CPK, tai yra pagrindas šiuos sprendimus panaikinti priežiūros tvarka. Tokie prašymai paduoti. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisingumo vykdymas apima ir sprendimų vykdymą, kas numatyta Civilinio proceso kodekso V skirsnyje - "Vykdymo procesas".
Sutinkamai su šio kodekso 373 straipsniu vykdomaisiais dokumentais yra vykdomieji raštai, išduodami remiantis sprendimais. Vykdomajame rašte nurodoma rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. (CPK 374 straipsnio 4 punktas) Tik rezoliucinė sprendimo dalis ir vykdoma. Vykdomojo rašto nėra. Esanti sprendimo rezoliucinė dalis jokių juridinių pasekmių nesukelia, nes pagal Seimo rinkimų įstatymą tokias pasekmes sukelia tik pripažinus rinkimus negaliojančiais nauji rinkimų rezultatai. Tokio reikalavimo LDDP nekėlė.
Prašymai pripažinti rinkimus galiojančiais jos naudai įstatymų nenumatyti. Ir šiandien Aukščiausiasis Teismas gali iškilusį ginčą išspręsti remiantis įstatymu, tame tarpe ir Konstitucija, o ne partiniais norais. Niekas kitas - nei Seimas, nei Prezidentas, nei kokios nors spec. komisijos - negali pasisavinti teismo funkcijų vykdant sprendimus. Teismas priėmė sprendimą, teismas privalo jį ir įvykdyti nepažeidžiant Konstitucijos ir įstatymų. Jeigu to padaryti negalima, teismas privalo tokius sprendimus panaikinti, bylas nutraukti arba priimti naujus sprendimus. Kito teisėto kelio nėra.
Žinodamas, kiek nusikaltimų praeityje buvo daroma remiantis teisiniais aktais, kiek daug teismų sprendimų reikėjo naikinti ir žmones reabilituoti todėl, kad buvo klausoma ne įstatymų, o partinių nurodymų, kviečiu Lietuvos Respublikos Seimo narius nesugrįžti į tariamo teisingumo kelią ir daugiau neiti tuo keliu.
Jus gerbiantis Kovo 11osios akto signataras N.Rasimavičius.
P.S. Aiškinimai, kad Vyriausioji rinkimų komisija nevykdo Aukščiausiojo Teismo sprendimų, civilinės teisės požiūriu yra visiška nesąmonė, skirta tik visuomenės dezinformacijai, nes sprendimo atimti mandatą nėra. O jeigu būtų, tai sprendimus vykdyti privalo pats teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis dezinformaciją draudžia ir kvalifikuoja kaip nusikalstamą veiklą. N.Rasimavičius." Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Pranešimo tekstą, būkit malonus, įteikite sekretoriatui.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Ne, replikuoti negalima.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Neapsirikite tik paskui. Prašau.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš noriu pasakyti dėl vedimo tvarkos. Būtų pageidautina, kad Seime nebūtų skaitomi pareiškimai, kurie yra antikonstitucinio pobūdžio ir kuriais daromas mėginimas daryti spaudimą teismui.
PIRMININKAS. Ačiū. Pageidavimą turi išgirsti kiekvienas Seimo narys, nes aš, kol nežinau pareiškimo turinio, negaliu spręsti, ar jis yra konstitucinis, ar ne.
V.ŽIEMELIS. Repliką galima?
PIRMININKAS. Ne. Į pareiškimus nereplikuojame. Prašome, tada svarstome 6 darbotvarkės...
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos galima. Prašome.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, be abejonės, jūs turėjote suteikti man replikos teisę, kadangi mano atžvilgiu pasakė repliką prieš tai kalbėjęs Seimo narys. Labai gaila, kad šis Seimo narys vėl klaidina Lietuvos visuomenę, kad šis pareiškimas prieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKAS. Aš taip pat nematau nieko bendro dėl vedimo tarkos. Prašome, svarstome 6 darbotvarkės punktą - Seimo nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko" projektą. Pranešėjas - Respublikos Prezidentas A.Brazauskas. Kviečiame į tribūną.
A.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau dėmesio, jeigu galima.
PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis pranešėjau! Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo nary Žiemeli ir kiti Seimo nariai, prašome dėmesio. Prašome, gerbiamasis Prezidente.
A.BRAZAUSKAS. Buvo pristatyta Adolfo Šleževičiaus kandidatūra į Ministro Pirmininko pareigas. Komitetai, frakcijos svarstė beveik dviejų savaičių laikotarpyje šią kandidatūrą, susipažino su ja. Aš supratau, kad nė vienas komitetas, nė viena frakcija kokių nors ryžtingų pareiškimų dėl šios kandidatūros nepadarė, todėl dabar kreipiuosi į Seimą ir siūlau šiandieną derinti pono A.Šleževičiaus kandidatūrą, kad po to aš galėčiau pasirašyti atitinkamą dekretą. Mano kalba tuo ir baigiasi. Jeigu jūs turite kokių nors klausimų, tai aš pasiruošęs atsakyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Prezidente, jūs jau atsakinėjote į klausimus, gal nereikia daryti antrojo klausimų rato.
A.BRAZAUSKAS. Gal dar yra kokių nors?..
PIRMININKAS. Aš norėčiau jums padėkoti ir dabar prašyti komitetų ir frakcijų atstovų išsakyti savo nuomones. Taigi prašome, komitetų ir frakcijų atstovai, dėl teikiamos kandidatūros. Seimo narys V.Juškus. Kol kas komitetų ir frakcijų vardu.
V.JUŠKUS. Atsiprašau, čia nuspaustas mygtukas buvo.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Kirkilas.
G.KIRKILAS. Gerbiamieji kolegos, LDDP frakcijos vardu mes siūlome patvirtinti A.Šleževičių Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku. Ši kandidatūra taip pat buvo ne sykį aptarinėjama mūsų frakcijoje, mes išsakėme savo nuomonę įvairiais aspektais. Mūsų frakcija mano, kad ši kandidatūra šiuo sunkiu metu tiktų į šį postą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik Seimo nariams norėčiau priminti, kad galima kalbėti tiek iš vietinių mikrofonų, tiek ateiti į centrinę tribūną. Seimo narys V.Zimnickas Ekonomikos komiteto vardu, taip?
V.V.ZIMNICKAS. Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
V.V.ZIMNICKAS. Ekonomikos komitete vakar buvo svarstyta kandidato į premjerus pono A.Šleževičiaus kandidatūra. Vieningos nuomonės komitete nebuvo pasiekta. Nubalsuota buvo: už - 5, prieš - 3 ir 2 žmonės susilaikė. Tačiau komiteto nuostata - pritarti Prezidento teikiamai pono A.Šleževičiaus kandidatūrai į Lietuvos Respublikos premjero pareigas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Savivaldybių komiteto dauguma taip pat pritarė gerbiamojo A.Šleževičiaus kandidatūrai ir siūlo už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Prašome. Socialdemokratų frakcijos vardu.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, leiskite išsakyti Socialdemokratų frakcijos poziciją pretendento atžvilgiu.
Išklausę labai simpatiško ir patrauklaus pretendento į Ministrus Pirmininkus atsakymus į mūsų klausimus, turime išsakyti ir savo frakcijos nuomonę. Mums priimtina ir labai patiko, kad tai yra pirmasis pretendentas, gerai suvokiantis būtinybę restruktūrizuoti pramonę, turintis ar net ieškantis tam tikrų idėjų bei komandos, kuri galėtų tai padaryti. O juk būtent pramonės restruktūrizacija, Socialdemokratų frakcijos nuomone, yra pirmasis premjero uždavinys ir visos Lietuvos uždavinys.
Pritariame jo siekiams išspręsti bei sutvarkyti užsienio investicijų problemas, jo mintims apie šių investicijų reikšmę. Mums labai priimtinas pretendento požiūris į situaciją žemės ūkyje ir galimus kelius išeiti iš krizės. Labai kompetentingai pretendentas įvertino vykdytą agrarinę politiką, siūlomi keliai, kaip reikėtų neatidėliotinai taisyti padėtį žemės ūkyje, 80% sutampa su socialdemokratų rinkimų programa. Čia mes galėtume juokaudami pasakyti, jog galėtume žaisti su pretendentu vienoje komandoje.
Gerbiamieji Seimo nariai girdėjo socialdemokratų pasiūlymus, kai vyko diskusija agrariniais klausimais, todėl nesikartosiu apie tuos konkrečius kelius. Galime pasakyti, kad ir kitos problemos suvokiamos labai realiai. Štai požiūris į šių metų patvirtintą Biudžeto įstatymą. Pokalbis frakcijoje parodė, kad pretendentas būtų balsavęs už Vyriausybės pateiktą biudžeto projekto variantą, tai yra labai tvirtas argumentas pamąstyti, kaip vis dėlto pasirengęs pretendentas įvertinti tuos praktinius siūlymus, kuriuos parengė gerbiamojo B.Lubio vadovaujama Vyriausybė.
Gana pragmatiškas žvilgsnis į užsienio investicijų reikalingumą. Lito įvedimo terminus pretendentas suvokia taip pat kaip ir mūsų frakcija, - sakytume, blaiviai ir aiškiai.
Tačiau frakcijos nariai išsakė ir abejonių. Pirmiausia abejojame pretendento požiūriu į Respublikos Konstitucijoje nustatytą valstybės valdymo sistemą. Mūsų frakcijos nariai kaip tik pabrėžė jos perspektyvumą - būtent valdymo reforma, kurią verčia įgyvendinti naujoji Konstitucija, yra garantas efektyvesniam ekonominių problemų sprendimui.
Buvo keista išgirsti pretendento nuomonę apie šoko terapijos Lenkijoje autoriaus - Balcerovičiaus programą, kuri yra neoliberali ir įvairių šalių socialdemokratų smarkiai kritikuojama. Suprantama, kad ir mūsų požiūris į ją ir į jos šalininkus yra, tarkim, mažiausiai rezervuotas. Nors pretendento mintį apie tai, kad ne Vakarų patarėjai ir ekspertai mums turėtų būti pagrindinė atrama, o būtent lenkų, čekų, vengrų reformų patirtis - vertiname labai teigiamai. Kai kurie pretendento atsakymai negalėjo nesukelti mūsų prieštaravimo. Tai pirmiausia klausimai apie Ministro Pirmininko ir ministrų bei politikos klausimą. Visiškai pritardami "Tiesoje" išsakytai LDDP šiuo metu pirmininko Gedimino Kirkilo pozicijai, kad ministrais pirmininkais turi būti daugumos lyderiai, mes vis dėlto niekaip negalime sutikti su ta mintim, kad gerbiamasis A.Šleževičius, tarkim, sustabdo savo narystę LDDP.
Mes pasisakome už parlamentinę Respubliką ir pasisakome jau šiandien. Ir manytumėm, kad dauguma ir gerbiamasis pretendentas turėtų taipogi vis dėlto vykdyti tą programą, nes ir daugumos programa buvo parlamentinė. Mes esame įsitikinę, jog ministro pareigos yra politinės pareigos. Tik turėdami savo politikos viziją, šie pareigūnai gali tikėtis sėkmės, nepaskęsti rutinoje. Iš čia kyla ir Vyriausybės programos kūrimo principai. Jokiu būdu negalėtume pritarti, kad Vyriausybės programa būtų kuriama ministerijose, kurios vėliau ją turėtų vykdyti. Ir tik po to iš tų ministerijų pateikti pasiūlymai sujungiami į visą vieningą Vyriausybės programą. Mūsų galva, Vyriausybės programa turi kilti iš Seime laimėjusios daugumos rinkiminės programos ir pastangų mėginti ją įgyvendinti. Ir tuo būdu nuskambėjo tam tikras vėl disonansas, kada Ministras Pirmininkas pasakė, kad jis ne su visom daugumos nuostatom galėtų sutikti.
Turėtume pabrėžti ir tai, kad šiuo metu mes Lietuvoje dedame naujos tradicijos pagrindus. Ir ta tradicija turėtų būti nenukeliama kažkur, kaip vieną kartą kalbėjo apie ją gerbiamasis Prezidentas, o pradėta realizuoti dabar. Ir todėl liūdna pastebėti precedentą, kad Ministras Pirmininkas yra vis dėlto didelėje Prezidento įtakoj, o gal net ir šešėlyje. Pretendento priklausomybė nuo Prezidento mums yra aiški, nors jis ir būtų santykinai nepriklausomas nuo kokių nors kitų politinių grupuočių. Tuo tarpu Ministras Pirmininkas turėtų būti tiesiogiai susijęs su parlamentine dauguma. Pagaliau frakcijoje buvo ir tokių nuomonių, kad Lietuvoje apskritai sunku šiandien rasti Ministrą Pirmininką tokį, kuris atitiktų aukštus politinius standartus, ir todėl kai kurie mūsų frakcijos narių reikalavimai yra tik potencialiai galimi.
Atsižvelgę į visų frakcijos narių nuomonę nusprendėme, kad kiekvienas frakcijos narys galės balsuoti pagal savo vidinį įsitikinimą. Tačiau dar kartą norime pabrėžti, kad esame nusiteikę, jei pretendentui bus pritarta, konstruktyviai su juo dirbti, analizuoti jo pateikiamą programą ir remti visur, kur bus priimtinos mūsų nuostatos ir kur tos pagalbos reikės. Todėl būsimoji Vyriausybė taip pat galės tikėtis mūsų paramos būtent su tomis pateiktomis sąlygomis. Juoba kad, kaip minėta, daugelis dalykų Vyriausybėje turės paaiškėti ateityje.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS.Seimo narys S.Malkevičius. Prašom. Kurios frakcijos ir komiteto vardu?
S.MALKEVIČIUS.Gerbiamieji kolegos, norėčiau keletą žodžių tarti, Santaros pavestas.
PIRMININKAS. Prašau.
S.MALKEVIČIUS. Daugeliui iš mūsų jau šeštą kartą tenka dalyvauti šitame procese. Ir turėčiau pasakyti savo apgailestavimą, kad mes taip dažnai keičiam Vyriausybes. Ir kad nebuvo rastas kompromisas su pono B.Lubio Vyriausybe,turėtų vis dėlto didele dalimi sau kaltę prisiimti LDDP. Nes tai buvo Vyriausybė, kuri, man rodos, tenkino ir kairiąją pusę, didele dalimi tenkino ir dešiniąją pusę. Tačiau kada ambicijos ir partiniai interesai yra statomi aukščiau noro rasti kompromisą, aišku, joks premjeras nepasiliks šiose pozicijose.
Mus tam tikra dalimi baimina ne tiek paties pretendento asmenybė, kiek tos politinės jėgos, kurių politiką Vyriausybė turės vykdyti. Svarbiausi dalykai, dėl kurių mes jaučiam tam tikrą baimę, tai yra pernelyg didelė orientacija į Rytus, nepakankamai ryžtinga politika buvusios Tarybų Sąjungos atžvilgiu, nenaudingos ekonominės sutartys, susitaikymas su Rusijos naftos monopoliu, pažiūra į nuosavybės teisę. Galų gale socialistinis biudžetas, kuris pasireiškia tuo, kad valstybė ir toliau ruošiasi kištis į ūkio subjektų veiklą, kad vėl toliau didinamas valstybės kapitalas toje srityje, kur turėtų būti mažinamas, turėtų būti kiek galima daugiau privatizuojamas. Tuo, kad palaikomos valstybės lėšų sąskaita tos struktūros, kurios jau yra pasmerktos žlugti. Kitaip tariant, pratęsiama tų struktūrų agonija.
Kalbėdami apie poną A.Šleževičių kaip apie asmenį, mes pripažįstam, kad jis yra simpatiškas, bet mes, deja, labai mažai turėjom reikalų su jo veikla ir negalėjom matyti jo aukštuose politiniuose sluoksniuose. Be to, ir susipažinimas buvo gana paviršutiniškas. Kad ir iš šios tribūnos kalbant, iš to, kiek čia buvo pasakyta. Tiesa, į labai daugelį klausimų negauta atsakymų ir pretendentas pasielgė sąžiningai, kadangi, aišku, jis negalėjo susipažinti. Bet mums to maža. Mes turime žinoti, kokių nuostatų laikysis Vyriausybė.
Vienas dalykas mane patį ir daugelį iš mūsų Santaros narių gąsdino, tai būtent požiūris į vadinamąją kolektyvinę nuosavybę. Aš prisimenu puikiai, kaip pretendentas čia daug pagyrimo žodžių pasakė kolūkinei santvarkai. Kad Lietuva buvo penktoji pagal gamybą, pagal žemės ūkio produktų gamybą, pagal mėsą ir pagal pieną, ir kad tai (na, aš taip supratau) būtų kolūkinės santvarkos privalumas. Ko daugiau mums reikėtų? Mes galėtume gyventi kaip Danija, kaip Olandija, kaip Suomija, tiktai reikia kolektyvinės žemės ūkio sistemos.
Bet ar teisybė, kodėl pretendentas nutylėjo vieną iš svarbiausių faktorių, kad ne tik žemės ūkis, bet ir visas Lietuvos ūkis buvo nuolat dotuojamas? Gal kas nors šito nelabai supranta, kokiu būdu buvo dotuojamas. Jis buvo dotuojamas per pernelyg žemas energijos resursų kainas. Naftos produktus mes gaudavom beveik pusdykiai. Tai aš manau, kad tai...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai jūsų prašyčiau įdėmiai išklausyti kiekvieno kito Seimo nario kalbą, nors jums galbūt ir kelia abejonių kai kurie teiginiai. Bet išklausykime tuos teiginius.
Prašom tęsti.
S.MALKEVIČIUS. Bet mes turim nepamiršti vieno dalyko, kad šita sistema diskreditavo save ne tik pas mus, diskreditavo visoje Tarybų Sąjungoje, tokioje valstybėje, kuri turi didžiulius dirbamos žemės plotus, o turėjo užsipirkti žemės ūkio produktų svetur. Ir kad ši sistema, aišku, neturi perspektyvų.
Na, aš manau, kad galbūt tai atsitiktinai pasakytas dalykas, tai nėra tokia pretendento pozicija, duok Dieve. Vadinasi, ryšium su tuo, ką aš pasakiau, Santaros deputatai negalės palaikyti šio pretendento kandidatūros, tačiau tai nereiškia, kad mes esam visiškai naivūs ir galvojam, kad nuo mūsų nuomonės ar nuo mūsų elgesio kas nors pasikeis. Mes suprantam, kad pretendentas bus išrinktas Ministru Pirmininku, ir tai visai nereiškia, kad mes jo nepalaikysim, jeigu LDDP sugebės Lietuvos reikalus iškelti aukščiau savo partinių reikalų, aukščiau partinių nuostatų ir jeigu Vyriausybė ras savyje jėgų būti principinga ir tvirta, spręsdama Lietuvos ateities klausimus.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai nepareiškė prieštaravimų dėl to, kad pretendentas A.Šleževičius taptų Vyriausybės vadovu. Ir komiteto dauguma jį remia.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau keletą žodžių tarti Laisvės frakcijos vardu. Na, pirmiausia mes turim padėkoti gerbiamojo B.Lubio vadovaujamai Vyriausybei už darbą sunkiomis sąlygomis. Aš negalėčiau tvirtinti, kad gerbiamasis B.Lubys turėjo galimybę savarankiškai dirbti ir jam tenka visa atsakomybė už dabartines pasekmes, tačiau bet kuriuo atveju mes turim padėkoti Vyriausybei ir palinkėti naujai būsimai Vyriausybei sėkmingai tesėti savo pažadus ir atstovauti Lietuvai.
Aišku, mes galim kalbėti apie vieną ar kitą asmenį, t.y. per asmenybės prizmę žvelgti į mus šiandien jaudinančias problemas, bet kažin, ar tai būtų pakankamai efektyvu. Man atrodo, kad šiandien jau vienas ar kitas pavienis politikas nebegali padaryti kokios nors įtakos, ir mes turim daugiau žvelgti į tą politinę jėgą, į tą vieną ar kitą partiją, kuriai atstovauja vienas ar kitas asmuo, ir vertinti kaip tik partijų, kaip tik politinių jėgų programas ir kaip jos yra tęsiamos.
Tai pirmiausia aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad man, pavyzdžiui, ir mūsų frakcijai yra visiškai nesuprantama, kokiais motyvais remiantis praėjus keliems mėnesiams keičiama Vyriausybė. Ar Vyriausybė per gerai dirbo, ar Vyriausybė per blogai dirbo? Ar keičiama vien dėl to, kad būtų nuslėpta sunki padėtis ir kaip nors nuslėpta atsakomybė, kuri, be abejo, tenka valdančiajai partijai? Man atrodo, kad šiaip demokratinėje valstybėje nebūna, kad įvykus Seimo rinkimams, padirbus Vyriausybei tris mėnesius, keičiama Vyriausybė. Jeigu tai ir vyksta, tai vyksta iš karto įvardinus krizinę situaciją, nes šiaip kitų motyvų paaiškinti nėra.
Taip, iš tikro reformos yra sustabdytos ir tas reformos sustabdymo, arba netinkamos ekonominės politikos, pasekmes mes šiandien jaučiame. Buvo kalbama, kad netinka Lietuvai šoko terapijos metodai. Aš su tuo galiu sutikti, tačiau ką mes šiandien matom? Mes matom, kad iš tikro yra dar radikalesnė šoko terapija, bet nespartinant ekonominės reformos, o paprasčiausiai dideliais tempais, sparčiai bloginant žmonių gyvenimą. Ir galbūt yra toks metodas sukurti tikrą ekonomiką prieš tai dirbtinai visus įvarius į duobę, kad paskui žmonės pradėtų dirbti. Bet aš manau, kad tas metodas Lietuvai yra netinkamas. Tai pasižiūrėkim, kas šiuo metu yra vykdoma, ir mes turim žinoti naujos Vyriausybės atsakymą, ar ji tęs tą pačią politiką, kuri šiuo metu yra daroma.
Aš siūlyčiau gerbiamiesiems Seimo nariams atsiversti statistikos žinynus, tuos duomenis, kuriuos jūs gaunat iš Statistikos departamento, ir mes visi gerai pamatysim, kokia šiuo metu yra situacija. Po Seimo rinkimų gyvenimo lygis Lietuvoje nusmuko daugiau kaip du kartus. Pramonė taip pat sumažėjo beveik perpus. Žemės ūkio supirkimo kainos įšaldytos ir nuvertintos 34 kartus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš prašyčiau jus sugrįžti prie svarstomos kandidatūros.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nuspręsiu pats, ką man kalbėti.
O ir visa tai, kas vyksta, negalim pavadinti reforma. Aš kalbu ne tam, kad parodyčiau būtinai tą kaltą žmogų, bet kad mes galėtume gauti aiškų atsakymą iš naujo premjero, ar jis tęs tą pačią politiką, ar netęs.
Dabar jūs man pasakykit, kokie motyvai lemia šiuo metu, taikiu metu, nesant karo, nesant ekonominės blokados, kad vien per gruodžio mėnesį pramonės gamyba nusmuko 22%? Antra, kaip ta pramonės gamyba gali nenusmukti ir kaip gali nenuvertėti žmonių atlyginimai ir pensijos, jeigu kiekvieną mėnesį priimami sprendimai neleisti didinti atlyginimų ir pensijų? Kitaip tariant, tai yra suprantami dalykai, ir mes galim palaikyti, pavyzdžiui, pajamų augimo ribojimą su viena sąlyga - jeigu ribojant atlyginimus, ribojant pensijas vienu metu yra ribojamas ir kainų augimas. Tačiau ką mes matom pastaruosius 45 mėnesius? Mes gerai matom, kad atlyginimai ribojami, pensijų augimas ribojamas, o kainų augimas yra neribojamas. Tai nesunku apskaičiuoti, kad kiekvieną mėnesį nuvertindami pajamas 30% mes ir pasiekėm tą situaciją, kurią turim. Ir jeigu ta politika dar bus tęsiama 23 mėnesius, tai ne tik pensininkai ateis čia prašyti pajamų nors maistui, bet absoliuti dauguma Lietuvos bus dirbtinai nuskurdinta.
Tokia politika yra nepriimtina, mes jos negalim remti, mes jos neremsim, o norim tikėti, kad nauja Vyriausybė ir Seimo dauguma pakeis, atsisakys tos nesuprantamos, keistos programos, kuri iš esmės nieko neduoda, reformom nepadeda, bet dirbtinai blogina žmonių gyvenimą.
Baigdamas norėčiau pasiūlyti Seimo daugumai arba ateity sudaryti... atsižvelgiant į tai, kaip sunku buvo dirbti ir B.Lubio vadovaujamai Vyriausybei dėl to, kad ji neturėjo savarankiškumo, dėl to, kad jai buvo diktuojama... Mums reikėtų tikriausiai pasiūlyti Seimo daugumai, kad prieš skirdama Vyriausybę, ji aiškiai pasakytų, ar ji suteiks teisę Vyriausybei tvarkyti ekonomikos reikalus, paves jai vykdyti reformą, ar, pavyzdžiui, Seimo dauguma imsis atsakomybės ir pati tuos dalykus darys.
Aš nematau nieko bloga, kad Seimo komitetas vadovautų ūkiui, jeigu taip jūs nuspręsit, bet Lietuvoj šiuo metu turėtų būti aišku, kas vykdo reformas, kas už tai atsakingas, ir, be abejo, mums būtų lengviau ir bendrauti, ir padėti tiems žmonėms dirbti gerus darbus. O Seimo opozicija ir kiekvienas, manau, iš mūsų visuomet paremsim visus rimtus darbus, paremsim ekonomikos reformą, paremsim privatizavimą, paremsim protingą politiką tiek, kiek tai naudinga Lietuvai. Be abejo, mes neturim jokios įtakos skiriant vieną ar kitą premjerą ir mums nėra galimybės balsuoti už. Mes galbūt susilaikysim. Gal kai kurie balsuos ir prieš, bet tai nereiškia, kad mes neremsim tikrų ir naudingų darbų.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Jaskelevičius.
K.ANTANAVIČIUS. Repliką galima?
PIRMININKAS. Pabaigoje repliką.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, jeigu kas dar atsimena, kada buvo svarstoma gerbiamojo B.Lubio kandidatūra, Tėvynės Santaros koalicija irgi tarė prieš. Šiandien yra dėkojama. Lygiai taip pat elgiamasi ir dabar. Tai aš manyčiau, kad čia ta situacija, kai bendras balsavimas arba bendra nuomonė, bendras susitarimas kol kas mūsų Seime yra retenybė. Jeigu LDDP siūlys pertrauką, tai Tėvynės Santara būtinai balsuos prieš.
Aišku, būtų pats geriausias variantas, jeigu būtų išsaugotas visiškas Vyriausybės tęstinumas. Tačiau gerbiamasis B.Lubys kelis kartus tai pakankamai aiškiai motyvavo, kad jis, kaip žmogus, pasirenka kitą savo gyvenimo kelią. Ir dėl to dabar mėginti pateikti kaip kažkokią Vyriausybės krizę irgi, manau, yra paprasčiausias savęs ir kitų gąsdinimas.
Ką tik kalbėjęs kolega iš šitos tribūnos pasakė, kad štai dabar per 3 4 mėnesius Lietuva įvaryta į duobę. Tai aš norėčiau priminti, kad šitas varymas į duobę tęsiasi mažiausiai dvejus metus. Ir vadovavo šitam varymui į duobę būtent tas pats žmogus, kuris šiandien mėgina savo kaltę perkelti kitiems. Tačiau manyčiau, kad žmonės pakankamai gerai susigaudo situacijoje.
Šiandien Lietuvoje visiems sunku: ir pensininkams, ir studentams, ir žemės ūkyje, ir pramonėje dirbantiems. Ir ne pensininkai šiandien susirinko čia, prie durų. Arba jeigu ir pensininkai, tik sąlyginai juos galim taip pavadinti. Susirinko tokia pat pikta minia, kokia rinkdavosi prieš pusmetį. Aš pats buvau išėjęs į tų žmonių vidurį ir 10 minučių mėginau pasakyti garsiau žodį, bet riksmas nenutilo.
PIRMININKAS. Aš vėlgi prašyčiau grįžti prie premjero kandidatūros. Ponas G.Vagnorius nesutiko, o dabar jūs galbūt sutiktumėt.
L.K.JASKELEVIČIUS. Tai ta pačia tema. Todėl nereikia gąsdinti pensininkais. Šiandien iš tiesų sunku visiems. Tai, ką aš sakiau, siejasi su premjero kandidatūra. Nebūtinai mes turime linksniuoti kažkokius premjero privalumus ar trūkumus, kuriuos sugebėjome ar nesugebėjome įžvelgti, tačiau manau, kad tas visas sunkus darbas iš tiesų guls ant premjero pečių. Kompetencijos, drįstu teigti, gerbiamajam A.Šleževičiui netrūksta. Norėčiau palinkėti, kad jam netrūktų ir ryžto, nes koordinuotai veiklai gerbiamojo B.Lubio Vyriausybėje pritrūko gal ir laiko, o galbūt pritrūko ir ryžto. Taigi šito norėtųsi palinkėti gerbiamajam A.Šleževičiui. Biudžeto komiteto daugumos narių nuomonė buvo išsiaiškinta apklausos būdu. Aš neapklausiau Tėvynės Santaros narių, kurie yra Biudžeto komitete, žinodamas jų išankstinį nusistatymą bet kurio premjero atžvilgiu, kurį siūlys LDDP, todėl dar sykį noriu pasakyti, kad, išskyrus Tėvynės Santaros komiteto narius, nuomonė yra teigiama. Aš, kaip šio komiteto pirmininkas, taip pat pritariu šiai kandidatūrai. Manau, kad komitetas ir darbo procese ieškos ir visokeriopai mėgins suderinti pozicijas su būsimąja Vyriausybe. Manyčiau, kad bus išsaugotas pagrindinis perimamumas ekonominėse žinybose, tačiau tuo, kas buvo išsakyta Socialdemokratų frakcijos vardu biudžeto atžvilgiu, nenorėčiau tikėti. Nemanau, kad premjeras taip skubotai galėjo duoti tokį biudžeto įvertinimą, tuo labiau kad tik vakar finansų ministras informavo mane, kad įplaukos, nežiūrint varganos ūkio būklės, į biudžetą vyksta patenkinamai. Todėl tas ažiotažas, kuris dar ir šiandien keliamas aplink biudžetą, jokio kito pagrindo, išskyrus tą primityvų politinį dalyką, neturi. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pirmininkui. Dėl vedimo tvarkos Seimo narė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ. Gerbiamasis pirmininkaujanti! Šiandien jau tokia mada, kad kalbama, kaip jūs sakėte, ne į temą. Tai aš norėčiau tik apgailestauti, kad prieš tai kalbėjusius alkanus žmones pavadino pikta minia. Aš noriu priminti, kad alkanas žmogus, kuo jis alkanesnis, tuo jis darosi piktesnis, ir man tenka pastebėti, jog šis pono K.Jaskelevičiaus apibūdinimas atspindi jų tikrąjį požiūrį į savo žmones, į tautą, taip pat ir tą jos dalį, kuri balsavo už jus, ponas Jaskelevičiau.
PIRMININKAS. Gerbiamoji ponia Aleknaite, čia ne dėl vedimo tvarkos. Prašome nemaišyti dviejų sąvokų, kas tai yra vedimo tvarka ir kas tai yra Seimo nario pasisakymas. Seimo narys K.Antanavičius dėl vedimo tvarkos.
K.ANTANAVIČIUS. Aš kaip tik noriu pasisakyti dėl vedimo tvarkos ir negaliu suprasti, kodėl aš štai stoviu jau 15 min., ir atėjo kolegė, na, kaip moteriai, be abejo, reikia, matyt, suteikti pirmumą. Dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau labai maloniai kreiptis į pirmininkaujantį. Dabar vyksta premjero kandidatūros aptarimas, ir jūs, kaip pirmininkaujantis, turit reaguoti, kad apie tai nekalbama. Juk bus Vyriausybės programos svarstymas ir visus tuos dalykus, kas yra ir ką daryti, svarstysime tada, kai svarstysime programą. Šiandien gi svarstom premjerą, jo geras arba blogas savybes. O jūs visiškai nereaguojat į nusikalstamą pono G.Vagnoriaus demagogiją, kada jis aiškiai sužlugdė Lietuvą, sužlugdė Lietuvos ekonomiką. Tai yra išrašyta 1990 metų pabaigoje, 1991 metų pabaigoje išrašyta, išdalinta ir Seimo nariams, kad štai šitas bus po metų kitų. Jis tą padarė ir dabar kursto Lietuvą. Tai yra nusikalstama, bet jūs nereaguojat, gerbiamasis pirmininke. Tai aš vis dėlto sakyčiau, kad jūs turite naudotis savo teise ir išsiųsti tokius demagogus iš salės. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš reaguoju ir įspėjau tiek poną G.Vagnorių, tiek ir kitus. Aš norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad aš neturiu dviejų, sakyčiau, na, plačiapečių vyrukų, kurie galėtų išvesti Seimo narį iš tribūnos, jeigu jis kalba truputį ne į temą. Seimo narys E.Bičkauskas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Aš norėsiu replikos, jeigu galima, pabaigoj.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas, jeigu tai yra komiteto arba frakcijos vardu. Jeigu savo vardu, tai vėliau tada. Frakcijos vardu ar komiteto vardu? Tada vėliau prašome. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau pritarti frakcijos vardu gerbiamojo pretendento A.Šleževičiaus kandidatūrai ir kartu pakviesti Tėvynės Santarą, jeigu jie iš tikrųjų nori gero Lietuvai, o ne tiktai sau, stengtis paremti Vyriausybę, o ne kaišioti pagalius į ratus.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Pangonis savo vardu ar frakcijos?
J.PANGONIS. Savo.
PIRMININKAS. Vėliau. Seimo narys A.Rudys? Savo, Seimo narys P.Tupikas?
P.TUPIKAS. Noriu Tėvynės Santaros vardu pareikšti...
PIRMININKAS. Jau buvo. Apgailestauju. Tik savo vardu galit pareikšti.
P.TUPIKAS. Galiu ir savo vardu.
PIRMININKAS. Tada vėliau. Tada po Seimo nario A.Albertyno. Seimo narys A.Albertynas. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pretendente į premjerus! Aš kalbėsiu tų kaimo žmonių vardu, kurie po vadinamosios žemės reformos, kai bus grąžinta žemė mieste gyvenantiems žemės savininkams (aš juos vadinu "kaimo dezertyrais"), apie 150 tūkstančių šeimų lieka be žemės, be pragyvenimo šaltinių. Ką jūs galvojate su jais daryti? Yra vienas kelias, kadangi nuomoti žemę iš tų savininkų, kurie gyvena mieste, šiais laikais grynai neapsimoka. Tai jūs, kai būsite premjeras, ar juos užtarsite, ar jais rūpinsitės, ar jūs pasakysite - jūsų reikalas, spręskite savo likimą patys.
Dabar labai čia rėkauja dėl tos žemės, dėl to, kad nėra kam maitinti, bet žinokite, kad tie 150 tūkstančių šeimų tikrai yra tie žmonės, kurie maitino Lietuvą, kurie Tarybų Lietuvoje turėjo žemę, maitino Lietuvą, ir jie buvo Lietuvai reikalingi. Nepriklausomoje Lietuvoje šitie žmonės nereikalingi. Aš daug kartų iš tribūnos esu aiškinęs - važiuokite ten, kur yra laisvų žemių, važiuokite į Smolenską, važiuokite į Sibirą, kur yra galimybė dar įsikurti. Geriau turėti kitoje valstybėje nuosavybę, negu savo valstybėje lenkti kitam nugarą.
Dabar kitas klausimas, pats svarbiausias visam Lietuvos žemės ūkiui. Kas Lietuvą valdo - ar Lietuvą valdo Prezidentas, premjeras, ar Lietuvą valdo, kaimą toliau valdo žaliavų perdirbimo pramonės, t.y. mėsos ir pieno kombinatų, direktoriai? Einama į skolą, kaimas yra nuskurdinamas, jiems toliau diktuojama. Tai jūs, kai būsite premjeras, atsakykite į vieną klausimą. Ar toliau Lietuvos kaimą valdys pieno, mėsos kombinatų direktoriai, ar valdžią paimsite jūs į savo rankas? Ir šita betvarkė toliau Lietuvoje tęstis negali. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Deja, premjeras jau atsakinėjo į klausimus, jis nieko dabar jums neatsakys, gali tik asmeniškai atsakyti. Seimo narys J.Pangonis. Prašom.
J.PANGONIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš norėčiau pasakyti, kad kandidatą į premjerus pažįstu, ir norėčiau paminėti vieną jo sąžiningumo ir kompetencijos savybę. Kaip prisimenate, gerbiamasis G.Vagnorius ir E.Grakauskas pradėjo agrarinę reformą maždaug prieš dvejus metus, ir tuomet gerbiamasis pretendentas kaip tik dirbo žemės ūkio ministro pirmuoju pavaduotoju. Kadangi jisai matė, kad ta reforma nėra tokia, kokia turėtų būti Lietuvoje, ir pasisakė kai kur prieš, tuomet G.Vagnorius pasistengė jį pašalinti iš to posto. Galima pasakyti, kad gerbiamasis pretendentas nepasidavė konjunktūrai, nesistengė gelbėti savo kėdės, bet nuėjo į verslą. Manau, kad šiandien jisai jau yra susipažinęs ne tik su valstybinėmis struktūromis, tačiau ir su verslo situacija Lietuvoje, o tai yra labai teigiamas bruožas.
Antras teigiamas bruožas, kad gerbiamasis pretendentas išėjo iš LDDP, sustabdė savo įgaliojimus. Daug kas norėtų pasakyti, kad šiandien reikėtų partiniu principu mums formuoti Vyriausybę, bet, gerbiamieji, pasižiūrėkime į situaciją Lietuvoje. Ar mes turime partijas, tikras partijas, kurios atstovauja tam tikram žmonių sluoksniui pagal interesus? Juk nėra tokių partijų, todėl manyčiau, kad mes dar nepribrendome tam, kad Vyriausybė būtų politinė ir politikai vadovautų vyriausybėms ir ekonomikai. Todėl čia irgi aš matau teigiamą jo bruožą, kad jisai tą supranta ir stengsis atstovauti Lietuvai ir daryti reformą, o ne atstovauti kažkokiai vienai grupuotei. Dabar norėčiau dar pasakyti, būčiau nekalbėjęs, tačiau mane nustebino kai kurių mūsų Seimo narių, buvusių Aukščiausiosios Tarybos narių pasisakymai. Štai gerbiamasis S.Malkevičius...
PIRMININKAS. Prašome nevardinti pavardžių, būtų geriau, nes bus asmeniniais motyvais tada kalbama.
J.PANGONIS. Gerai. Sąjūdžio atstovas kalbėjo, kad pretendentas bus prieš rinką, kad jisai prieš kapitalizmą, už socializmą. Atrodo, tie žmonės, kurie taip kalba, yra didesni kapitalizmo šalininkai už pretendentą, tačiau prisiminkime, ką jie siūlė anksčiau. Jie siūlė, kad Lietuvoje reikia važinėti dujų generatoriais, kad reikia aplink miestus auginti vandens paukščius. Štai šitaip ekonomiką pertvarkyti jie siūlė, o šiandien jie dedasi didesni rinkos šalininkai. Tas pats ir su pensininkais. Buvęs mūsų premjeras dabar sako, kad pensininkų padėtis pablogėjo po to, kai jisai išėjo ir įšaldė pensijas. Tačiau juk ekonomikos memorandume (kaip žinote, jis buvo ruoštas gerbiamojo G.Vagnoriaus Vyriausybės) aiškiai yra numatytas punktas, kad turėjo praeitą rudenį būti įšaldytos tos pensijos ir atlyginimai, tai kodėl dabar reikia viską apversti aukštyn galva? Juk tai yra didžiausia demagogija - visas savo bėdas suversti ant dar nesančio premjero pečių. Ar gali būti kas šlykščiau už tokią politiką?
PIRMININKAS. Prašom vartoti tinkamus žodžius ir prašyčiau kalbėti apie premjerą.
J.PANGONIS. Labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Atsiimkite savo žodžius, kurie nevisiškai tinka parlamentui.
J.PANGONIS. Na, galbūt ir ne visai tinkamus, tačiau tikrai čia buvo demagogijos viršūnė. (Juokas salėje) Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Gerbiamasis pirmininke, jums leidus aš išsiversiu be neparlamentinių išsireiškimų. Kaip tik dabar yra pats laikas realizuoti tiek Socialdemokratų, tiek ir LDDP rinkimines nuostatas apie parlamentinės respublikos įtvirtinimą, gal taip pasakytume. Ir parlamentinių respublikų vienas iš pagrindinių bruožų yra tas, kad premjeras yra labai tampriai susijęs su valdančiąja dauguma. Ir man vakar frakcijos posėdyje truputį keistai nuskambėjo būsimojo premjero nuostata, kad jis, na, gal ne visai vykdys ar iš dalies vykdys LDDP rinkiminius įsipareigojimus. Norėčiau, kad šitas dalykas būtų užfiksuotas kaip savotiškas kuriozas. Valdančioji partija nevykdo savo rinkiminių įsipareigojimų, mes šitą galėsime konstatuoti po programos pateikimo, jeigu tai bus, tačiau pati nuostata yra truputį keista. Na, o šiaip aš norėčiau, žinodamas rezultatą, koks jis bus, pasveikinti būsimąjį premjerą ir pasakyti, kad mes stengsimės bendradarbiauti tiek, kiek LSDP ir LDDP programos sutampa.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Tupikas.
P.TUPIKAS. Vis dėlto noriu prabilti Tėvynės Santaros vardu, jeigu jūs leisite, o jeigu neleisite, galiu savo vardu.
PIRMININKAS. Savo iki 5 min. Prašom.
P.TUPIKAS. Kada kalbėjo ponas K.Jaskelevičius, gal todėl, kad įjungtas radijas, jis paskelbė, kad Tėvynės Santara, kada buvo balsuojama Seime už poną B.Lubį, pasakė, kad visa Tėvynės Santara balsavo prieš. Jokiu būdu. Mes susilaikėme, ir susilaikymo motyvas buvo toks, kad mes žinome, jog jis privalės vykdyti LDDP programą, todėl mes susilaikėme. Ir šiandien, kada svarstoma naujojo premjero kandidatūra, vėl stengiamasi taip pat iš LDDP pusės nukreipti visą kritikos smaigalį į G.Vagnorių. Bet man atrodo, kad šiandien reikia svarstyti pono A.Šleževičiaus kandidatūrą, o ne pono G.Vagnoriaus.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dvi replikos. Seimo narė E.Kunevičienė ir Seimo narys E.Bičkauskas. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Aš šiandien galutinai supratau, kodėl nė vienas mūsų premjeras, atėjęs po G.Vagnoriaus, nenorėjo būti LDDP atstovu, o visi buvo nepartiniai. Ir neatsitiktinai ponas A.Šleževičius irgi atsisakė tos partijos, eidamas į premjerus. Šiandien jūs elgiatės negarbingai, renkant ir tvirtinant poną A.Šleževičių. Jūs šiandien nekalbat apie jį, jūs jam nepadedat eiti į darbą, o jūs kiršinat visos Lietuvos žmones, nukreipdami į kažkokią vyriausybę, kuri tikrai nieko nebuvo sužlugdžiusi. Aukščiausioji Taryba visus įstatymus priiminėjo, ponas Antanavičiau, Ekonomikos komiteto pirmininku buvote, o šiandien jūs kalbate lyg atėjęs iš gatvės. Todėl man labai gaila pono A.Šleževičiaus, kad jis nesulaukia jūsų pagalbos, nesulaukia paramos, o juk jūs už jį balsuoti rengiatės, o šiandien prieš visą Lietuvą jam trukdote eiti į Vyriausybę.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik prašyčiau gerbiamųjų Seimo narių neminėti pavardžių, nes tikrai asmeniniais klausimais nusidrieks eilutė prie mikrofonų. Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš repliką, nors asmeniškai pasisakau už pono A.Šleževičiaus kandidatūrą ir balsuosiu už jį. Ir vis dėlto nepaminėdamas pavardės neišsiversiu. Ponas K.Jaskelevičius, kalbėdamas komiteto vardu, išsireiškė, jog Tėvynės Santara nebuvo apklausinėjama dėl to, kad ji vis tiek bus prieš bet kurią kandidatūrą, kurią siūlo LDDP. Aš vis dėlto manau, kad šiuo atveju, jeigu neklystu, kandidatūrą siūlo ne LDDP, o Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas, kuris yra sustabdęs savo įgaliojimus LDDP, jeigu teisingai suprantu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš asmeniniu klausimu.
PIRMININKAS. Tada baigus. Aš jums suteiksiu žodį.
A.KUNČINAS. Repliką galimą?
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau patikslinti, kadangi čia vyksta išties labai įdomi diskusija dėl pono A.Šleževičiaus partiškumo. Nereikia iškraipyti vaizdo ir teigti, kad ponas A.Šleževičius išėjo iš LDDP. Yra tik jo sustabdyti įgaliojimai ir tai jokiu būdu nereiškia išėjimo iš partijos.
PIRMININKAS. Labai ačiū už informaciją. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis. Prašome pasiruošti balsuoti. Jums išdalintas nutarimo projektas dėl Ministro Pirmininko kandidatūros. Balsuosime pakeldami rankas. Salėje 109 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Teikiu balsavimui nutarimą dėl Ministro Pirmininko kandidatūros. Nutarimo projektą turite. Kas už šį projektą, prašome pakelti rankas. Už - 70. Kas prieš? 13. Susilaikė 23. Seimo nutarimas dėl Ministro Pirmininko kandidatūros 70 Seimo narių balsavus už, 13 - prieš, 23 susilaikius, yra priimtas. (Plojimai) Gerbiamieji Seimo nariai, aš tiktai noriu jums priminti, kad mūsų pritarimas tai dar nereiškia paskyrimo. Prezidentas gali pasielgti visiškai kitaip. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome...
S.MALKEVIČIUS. Asmeniniu klausimu.
PIRMININKAS. Atsiprašau, Seimo narys S.Malkevičius asmeniniu klausimu.
S.MALKEVIČIUS. Kadangi ponas J.Pangonis paminėjo mano pavardę, noriu pasakyti, kad jis suklydo. Aš turėjau omeny apie socializmo restauraciją ne poną A.Šleževičių, o LDDP politinę orientaciją. Tai vienas dalykas. Antra, dėl dujų generatorių aš noriu pasakyti štai ką. Jeigu mes ir toliau taip laikysimės "prisirišę" prie naftos monopolio, rusiškos naftos monopolio ir nieko nedarysime, tai tikrai mums teks patiems gaminti dujas ir jomis važinėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Vagnorius asmeniniu klausimu. Taip?
G.VAGNORIUS. Taip. Čia mūsų pavardės dažnai yra linksniuojamos, galbūt tai nėra taip jau blogai, bet blogai yra tai, kad klaidinami žmonės. Todėl aš turiu kai ką dar kartą priminti. G.Vagnoriaus vadinamoji vyriausybė niekada nėra pasirašiusi memorandumo ir nėra pritarusi tokiam projektui, kad reikia šaldyti atlyginimus ir pensijas. Aš siūlyčiau atsiversti tą memorandumą, kuris buvo mano pasirašytas, ir jūs nerasite nė vieno punkto, kur kalbama apie administracinį pajamų reguliavimą, šaldymą arba kitokį ribojimą. Reikia turėti truputėlį sveiko proto ir suprasti, kad negalima infliacijos sąlygomis neindeksuoti, tai yra įšaldyti atlyginimus ir pensijas, nestabdant kainų augimo. Čia nereikia būti nei ekonomistu, nereikia būti nei finansistu, reikia turėti truputėlį sveiko proto ir laikytis Pajamų garantijų įstatymo. Tas šaldymas, kurį jūs padarėte per tuos keletą mėnesių, žmones padarė skurdžiais, žmonės turi badauti.
Dabar dėl asmeninių motyvų. Čia aš matau, kad kai kuriems politikams, bijantiems atsakyti už savo darbus, labai patinka jau metus laiko kalbėti apie tariamai G.Vagnoriaus sužlugdytą ekonomiką. Tai aš jums pasakysiu, jeigu šiandien būtų tęsiama ta pati politika, kuri buvo tęsiama pavasarį, vasarą, tai šiandien vidutiniai atlyginimai būtų ne 9 tūkstančiai, o 24 tūkstančiai, pensijos būtų 12 tūkstančių ir nereikia kalbėti to, ko nėra. Ekonomika pradėjo smukti nuo praeitų metų vasaros pabaigos, kada buvo pakeista ne Vyriausybė, bet pakeista politika ir ta politika davė savo vaisius. Pragyvenimas nusmuko 3 kartus, pramonės gamyba sumažėjo daugiau negu per pusę. Ir jeigu jūs tęsit tą pačią neprotingą, nesuprantamą politiką, be abejo, už dviejų trijų mėnesių jūs visus Lietuvos žmones išvarysite į gatves, bet aš nežinau, ar jie tikrai nesusigaudys, kas nusmukdė jų pragyvenimą. Ir pono K.Antanavičiaus ar kai kurių deputatų demagoginiai aiškinimai vargu ar padės. Aš siūlau, jeigu jums kyla abejonių, prašau, mes galime surengti viešą diskusiją, galime pasiimti dabartinės Vyriausybės parengtą statistiką kartu su Tarptautiniu valiutos fondu, ir jums bus labai nesunku padalyti tuos rodiklius, ir pamatysite, kas padaryta su Lietuvos ekonomika, su žmonių gyvenimu per pastarąjį pusmetį. Prašau, aš jus kviečiu į televiziją, prašau, į radiją. Jeigu jūs norite pakalbėti salėse prie žmonių, mes pasirengę su jumis diskutuoti ir svarbiausia padėti įveikti tuos sunkumus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Skirtos 3 min. baigėsi. Taip, buvo paminėta J.Pangonio pavardė. Asmeniniais motyvais galima kalbėti iki 3 min. Prašome. (Triukšmas salėje) Seimo narys S.Malkevičius paminėjo.
J.PANGONIS. Aš pavardžių neminėsiu. Aš tik siūlyčiau atkreipti gerbiamajam Prezidentui dėmesį į tą žmogų, kuris ką tik kalbėjo, nes aš prisimenu, kad jis viską gali padaryti Lietuvoje, kad ji klestėtų. Būdamas premjeru, jis sakė: aš viską padarysiu labai gerai, viską įgyvendinsiu. Bet, sako, jeigu aš norėsiu, tai prieš išeidamas padarysiu taip, kad paskui Lietuva labai ilgai neatsigaus. Tai štai, atkreipkite į tą žmogų dėmesį, gerbiamasis Prezidente. Galbūt dar pakeisite savo nuomonę dėl premjero.
Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo" projektas(93.03.10)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 7 darbotvarkės punktą - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo" projektą. Tai yra tik pateikimas. Pranešėjas - Respublikos Prezidentas A.Brazauskas.
A.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite man dar vieną minutę tuo klausimu, dėl kurio tik dabar jūs priėmėte sprendimą. Aš norėčiau perskaityti dekretą, kurį aš pasirašiau tik dabar remdamasis jūsų sprendimu.
"Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 4 punktu ir 82 straipsniu, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. kovo 10 d. nutarimu "Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros," skiriu Adolfą Šleževičių Ministru Pirmininku.
Pavedu Ministrui Pirmininkui A.Šleževičiui ne vėliau kaip per 15 dienų sudaryti Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir pateikti jos sudėtį man tvirtinti.
Respublikos Prezidentas A.Brazauskas. 1993 kovo 10 d. Dekretas Nr.11."
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar jau galime pasveikinti... (Plojimai)
A.BRAZAUSKAS. Sveikinu gerbiamąjį A.Šleževičių, linkiu sėkmingo darbo, greičiau suformuoti Vyriausybę ir pateikti programą. (Plojimai)
Darbar dėl klausimo, dėl kurio mane pakvietė į tribūną. Norėčiau pranešti Seimui, kad esu pasirašęs dekretą. Remdamasis Konstitucijos 84 straipsnio 12 punktu ir 103 straipsniu bei Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" 7 straipsniu, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui Konstitucinio Teismo teisėjais skirti šiuos asmenis: K.Lapinską siūlau skirti Konstitucinio Teismo teisėju šešeriems metams, V.Pavilonį siūlau skirti Konstitucinio Teismo teisėju devyneriems metams ir S.Šedbarą siūlau skirti Konstitucinio Teismo teisėju trejiems metams. Biografiniai duomenys Seimo nariams yra turbūt žinomi. Aš manau, kad šie asmenys galėtų dirbti Konstituciniame Teisme, jeigu bus toks jūsų sprendimas. Nes jie visi turi aukštąjį juridinį išsilavinimą, turi didelę teisinės veiklos, profesinę patirtį. Štai K.Lapinskas, gimęs 1937 m., jau nuo 1960 m. dirbo įvairiose pareigose, dėstė Vilniaus universitete iki 1990 m., 19901992 m. buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu.
V.Pavilonis - gimęs 1932 m. Jo darbo biografija taip pat gan plati. Pastaruoju metu (nuo 1976 m.) - Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros docentas ir 1981 m. šios katedros vedėjas, turintis pakankamą juridinės veiklos stažą.
S.Šedbaras - tai žymiai jaunesnis asmuo, gimęs 1958 m., dirbęs prokuratūroje teisėju. Taip pat 19891992 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas. Tai yra labai gera praktika. Nuo 1992 m. sausio mėn. - Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pavaduotojas.
Štai yra šios trys kandidatūros. Prašyčiau frakcijų, komitetų išnagrinėti, susipažinti su šiomis kandidatūromis, o po to priimti Seime atitinkamą sprendimą. Ačiū dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Prezidente, jūsų dar norėtų paklausti trys Seimo nariai. Seimo narys P.Miškinis.
A.BRAZAUSKAS. Prašau.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis Prezidente, prašau pasakyti, kokiu kriterijum jūs rėmėtės, jeigu tai galėsite padaryti, siūlydamas dabar K.Lapinską skirti šešeriems metams, o sakysime, V.Pavilonį - devyneriems metams. Klausiu todėl, kad mums, teisininkams, yra žinoma, kad K.Lapinskas yra vienas iš tikrai stambių ir gerai žinomų konstitucinės teisės specialistų. Tuo tarpu V.Pavilonis yra daugiau baudžiamosios teisės specialistas, o Konstituciniame Teisme kaip tik ir reikia daugiau konstitucinės teisės žinovų, kuriais, deja, Lietuva dar pasigirti negali.
A.BRAZAUSKAS. Pirmiausia konstitucinės teisės specialistų, deja, bet Lietuvoje yra labai nedaug. Ir aš manau, ir Seimui bus didelė problema suformuoti visus devynis Seimo narius...
PIRMININKAS. Teismo narius.
A.BRAZAUSKAS. Konstitucinio Teismo narius, aš trupučiuką ne taip pasakiau. Kodėl aš taip maniau, kodėl aš taip pasiūliau? Pasiūliau įvertindamas šitų asmenų amžių. Pirmiausia gerbiamasis V.Pavilonis jau yra 61 metų, arba netoli, na, taip, sausio mėnesį suėjo 61 metai. Ir aš manau, kad devynerių metų laikotarpis - iki 70 metų amžiaus žmogus yra visiškai darbingas ir gali atlikti šitas pareigas.
Dabar jeigu kalbėtume apie gerbiamąjį K.Lapinską, tai jis yra šiek tiek jaunesnis - gimęs 1937 m. Ir, kaip jūs žinote, kad kitą kadenciją - po šešerių metų K.Lapinskas bus dar palyginti nesenas žmogus, ir aš manau, kad jis galėtų po to dar 9 metus būti šito Konstitucinio Teismo, garbingo Teismo narys. Štai toks mano yra samprotavimas.
O gerbiamasis S.Šedbaras yra labai jaunas žmogus, gimęs 1958 m., todėl aš manau, kad trejų metų laikotarpis štai šitam jaunam žmogui yra pakankamas jam pasidaryti rimtu teisininku. Man atrodo, kad toks jaunas žmogus po to galėtų būti panaudotas arba jam pareikštas pasitikėjimas kokioms nors kitoms pareigoms, nebūtinai šitam Teisme dirbti. Ir jį mes galėtume kaip teisininką, turintį nemažą patirtį, panaudoti ne tik Konstituciniame Teisme. Na, jeigu jis gerai užsirekomenduos, galbūt ir siūlyti jį kitai kadencijai. Štai tokie būtų mano samprotavimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamasis Prezidentas, atsakydamas į Seimo nario P.Miškinio klausimą, kartu atsakė ir į mano klausimą. Atsakymas mane patenkina. Dėkoju. Aš atsisakau.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Ponas Prezidente, neabejoju pasiūlytų kandidatų į Konstitucinio Teismo narius teoriniu pasirengimu. Iš tikrųjų kompetencijos visiems jiems pakanka. Tačiau prisimenant patirtį, kaip skiriami, kokie žmonės skiriami į, tarkime, Aukščiausiojo Teismo teisėjus, tai paprastai parenkami žmonės, kurie jau turi patirtį teisme. Turi patirtį teisme. O šiuo atveju praktinį patyrimą teturi vienas žmogus. Ar nesumenkins šių žmonių darbo, t.y. ar neapsunkins jų darbo bent šiokio tokio praktinio pasiruošimo neturėjimas?
A.BRAZAUSKAS. Na, aš manau, kad ne. Manau, kad ne.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Prezidentui. Gerbiamieji Seimo nariai, mums šiandien nereikia balsavimu priimti kokio nors sprendimo. Prašytume frakcijų ir komitetų apsvarstyti kandidatūras. O balsuosime mes tik kitą savaitę, viename iš kitos savaitės posėdžių. Tai gal galėtume sakyti, kad šitas darbotvarkės klausimas šiandieną baigtas?
Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo - dėl banko valdytojo V.Baldišio atleidimo. Prašytume Prezidentą taip pat grįžti į tribūną ir pateikti klausimą.
A.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš savaitę pas mane atėjo ponas V.Baldišis, atnešė štai šitą pareiškimą, rašytą jo ranka. Šitą pareiškimą aš priėmiau ir manau, kad ponas V.Baldišis pasielgė garbingai ir kad tas klausimas jau yra mums visiems gerokai, taip sakant, nežinau, ar tą žodį panaudoti, pakyrėjęs, ir mes vieną kartą turėtume jį išspręsti. Yra jo pareiškimas, žodinis papildymas buvo išdėstytas. Todėl aš kreipiuosi į jus, remdamasis atitinkamu Konstitucijos straipsniu, ir prašau jūsų spręsti pono V.Baldišio atsistatydinimą. Siūlau jo šitą atsistatydinimą patenkinti, žinoma, jums balsuojant. Štai ir viskas. Jeigu dar klausimų...
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Prezidente. Klausimai nenumatyti. Prašome kalbėti tik dėl balsavimo motyvų: 5 - už, 5 - prieš. Seimo narys G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Mes džiaugiamės, kad yra surastas sprendimas, kaip pakeisti banko vadovybę. Tačiau manau, kad nereikėtų galbūt vertinti vien tik per pirmininko V.Baldišio prizmę. Man atrodo, kad buvo netinkama politika, ir, pirmiausia keisdami banko vadovybę, mes turime ir parinkti žmones, ir pakeisti politiką. Dar kartą aš akcentuoju tas didžiausias nelaimes, kurios mus užgriuvo ir kurių mes turėtume atsisakyti. Pirma. Mes neturime lito. Lito neturime dėl to, kad litas nebuvo atspausdintas, nes jo spausdinimas buvo nukeltas ir iki šiol jo neturime, nors, pavyzdžiui, man asmeniškai nesuprantama, kodėl šiuo metu talonai nekeičiami į litus. Tai yra visiškai nesuprantamas dalykas. Jeigu mes ketiname pasekti Baltarusijos pavyzdžiu ir pasibėdoję, kad neturime pinigų, po to pereisim prie rublio ar prie kažko kito, tai, man atrodo, kad kažin ar jau žmonės šito benorės.
Antra. Šiandien pramonė stovi ne dėl to, kad per daug būtų prigaminta produkcijos, o dėl to, kad paprasčiausiai įmonės nebegamina produkcijos dėl tos priežasties, kad neatgauna savo lėšų. Antroji problema, kurią reikia nedelsiant išspręsti, t.y. vienu kartu centralizuota tvarka įskaityti įmonių tarpusavio įsiskolinimus. Tą reikėjo padaryti prieš pusę metų, liepos mėnesį, kada Aukščiausioji Taryba svarstė, nepriėmė. Bet dabartiniai masteliai yra 45 kartus padidėję.
Toliau. Jeigu liepos mėnesį, kol naudojome rublius, buvo pateisinama ir kredito, ir pinigų emisija, kitaip tariant, mes galėjome leisti svetimos valstybės ar valstybių sandraugos pinigus ir atstatyti savo pažeistus nuostolius, tai, be abejo, šiuo metu nes neturime teisės daryti jokios emisijos. Didžiausia nelaimė, ko gero, šiandien Lietuvai yra ta, kad Vyriausybė lyg ir šaldo atlyginimus tam, kad mažintų kainų augimą, bet bankuose pinigų apyvarta netvarkoma, o kainos auga dar sparčiau, t.y. nei Valiutos fondas, nei Memorandumas tokių dalykų niekuomet nebuvo numatęs ir negalėjo numatyti. Vadinasi, mes turime pasiūlyti tokį kandidatą ir pasiūlyti tokią politiką, kuri atitiktų valstybės interesus.
Na, ir baigdamas, aišku, aš negaliu čia suminėti visų dalykų, bet mes turime padaryti vieną išvadą - negali būti ekonomika naudojama politiniais tikslais. Išsprendę banko klausimą, mes turime išspręsti Energetikos ministerijos klausimą, kadangi ten yra tokia pat netvarka ir žlugdo Lietuvos ūkį. Turime pertvarkyti prokuratūrą, kad teisėtvarka atsirastų. Ir paskutinis klausimas - suteikti Vyriausybei įgaliojimus įtakoti ir savivaldybių dalykus, t.y. baigdami spręsti šitą klausimą, mes turime užbaigti dar tris kitus kertinius klausimus. Ir manau, kad Seimo opozicija parems ir dėl banko valdybos pakeitimo, ir dėl kitų mano paminėtų dalykų.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas. Prašytume kalbėti tik dėl banko valdytojo ir kalbėti dėl balsavimo motyvų, o ne dėstyti visą politiką apie būsimą Lietuvos ūkį. Prašome.
F.KOLOSAUSKAS. Prisidėdamas prie pirmininko žodžių, aš kviečiu visus Seimo narius kalbėti tik apie klausimą - patenkinti ar nepatenkinti pono V.Baldišio prašymą. Aš siūlau patenkinti ir kviečiu visus tai padaryti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Mano šis žodis turėtų būti nei už, nei prieš. Paprasčiausiai iš tos turimos informacijos... Mano turimos informacijos neužtenka, aš manau, ir daugeliui kitų Seimo narių, kad mes galėtume žinoti, ar balsuoti už, ar prieš. Tiesiog mes paprasčiausiai žinome, kad LDDP visada savo politiką kelia aukščiau už valstybinę politiką. Ir tai buvo matyti iš istorijos su ponu V.Baldišiu. Kai buvo jų politikai reikalinga, jie jo neleido atmesti, dabar jie jį, taip sakant, atleidžia. Štai dėl to norėtųsi žinoti, ar kitas narys, kuris buvo siūlomas, ar bus Lietuvos žmogus, ar bus partijos žmogus. Kokiai politikai jis tarnaus. Aš galėsiu balsuoti tik tada, kai žinosiu kitų būsimų kandidatūrų sąrašą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Man labai gaila, kad ponas V.Baldišis, kai buvo prašomas atsistatydinti 1991 m. gegužės mėn., kad nežalotų Lietuvos finansų, šito nepadarė. Kokių struktūrų, kokių jėgų spaudžiamas jis šito nepadarė, pareiškime nepareiškė. Apgailestauju, kad jis šito nepadarė, ir labai norėčiau, kad banko klausimas būtų sprendžiamas ne vien V.Baldišio atleidimu arba atstatydinimu. Čia problema yra daug rimtesnė. Tai yra kapitalo formavimo per banką, privataus kapitalo formavimas valstybės lėšų sąskaiton. Ir kol šitas klausimas nebus išspręstas, bankas neturėtų būti paliktas ramybėje. Nes per Lietuvos banką, per jo disponuojamas valstybės lėšas, kur neimamos pakankamos palūkanos iš komercinių bankų, neskaičiuojamas infliacinis procentas, nepajamuojamos į biudžetą pajamos. Paskui mes kalbame, kad neturime pensininkams iš ko mokėti pensijas, socialiai remti žmones, didinti mokytojams atlyginimus. Todėl nenorėčiau susieti vien su V.Baldišio klausimu. Aš, pavyzdžiui, susilaikysiu šiandieną, kadangi LDDP sakė, jog jiems buvo gerai V.Baldišių panaudoti G.Vagnoriui nuversti. Šiandieną valdžioje LDDP ir norėčiau, kad jie dirbtų su ponu V.Baldišiu ir padarytų finansų sistemą kaip reikiant.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš siūlyčiau pritarti gerbiamojo V.Baldišio prašymui atleisti iš pareigų. Man atrodo, kad gerbiamajam V.Baldišiui tai reikėjo padaryti žymiai anksčiau, nes vis dėlto susidariusi padėtis Lietuvos bankininkystės sistemoje, taip pat didžiuliai infliacijos tempai iš dalies gula ir ant Lietuvos banko vadovybės pečių. Aš nesuprantu, deja, tų Seimo narių, kurie partinius interesus arba grupinius interesus, svarstant banko valdytojo kandidatūrą, iškelia aukščiau valstybės ir apskritai aukščiau visų žmonių interesų. Manyčiau, kuo greičiau reikėtų šitą klausimą sutvarkyti, priimti ir paskirti naują banko valdytoją, kad naujasis premjeras galėtų gerai bendradarbiauti su Lietuvos banku. Ačiū.
PIRMININKAS. Keturi pasisakė už. Gali dar vienas kalbėti už, likusieji galės kalbėti tik prieš. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš taip pat noriu pasisakyti už. Reikėtų patenkinti pono V.Baldišio pareiškimą dėl atsistatydinimo, nes vis dėlto šią dieną paralyžiuotas atsiskaitymas tiek išorėje, tiek ir viduje. Vis dėlto mes šiandien galime realiai sakyti, kad apie 20 % pramonės nuosmukio įvyko dėl bankininkystės kaltės. Kada paskutinį kartą mes bandėme dar aiškinti situaciją, negavome iš jų realių pasiūlymų, kaip dirbti. Kitaip tariant, šitas bankas ir ypač jo vadovas nemato kelio į priekį. Todėl aš siūlyčiau dar kartą patenkinti būtent jo pareiškimą.
PIRMININKAS. Likusieji gali kalbėti tiktai prieš. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš sakyčiau, kad pasisakau prieš todėl, kad tas darbas turėjo būti atliktas prieš metus. Dabar yra labai pavėluotas ir, vadinasi, be abejo, kitos išeities mes neturime. Gerbiamasis Prezidentas neatsitiktinai parodė pareiškimą. Tai norėčiau, jog būtų precedentas, kad į bet kurias pareigas skiriamas žmogus parašytų pareiškimą. Jeigu parašytų štai panašų pareiškimą į šitokį, tai nereikėtų daugiau nei klausinėti, nei aptarti, nei nieko. Ir iš karto atmesti tą kandidatūrą. Jeigu žmogus negali parašyti pareiškimo, tai kokia gali būti kalba apie banko valdytoją arba dar ką nors. Šleivai, kreivai, na, tiesiog atrodo, pradžios mokyklos nebaigęs, ne tik kad aukštojo mokslo. Tai iš tiesų yra tiesiog nepagarba visam Seimui, deputatų korpusui. Na, o jau Prezidentui - tai apskritai. O iš tikrųjų tai ir yra rodiklis, kad tas žmogus negalėjo dirbti. Ir mūsų finansinė padėtis yra štai tokia, apverktina vien tik todėl, kad buvo toks vadovas. Aš suprantu, kad bankas nepadarė irgi daug ko. Bet štai su tokiu vadovu galbūt ir pateisinama priežastis, kad bankas negalėjo padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar Seimo narys A.Ražauskas taip pat taip norėtų kalbėti prieš?
A.RAŽAUSKAS. Ne. Aš noriu pasisakyti prieš dažnai formuluojamą arba traktuojamą to klausimo šitokį aspektą, kad LDDP pernai, iškilus V.Baldišio klausimui, jį gynė. Tai ir šiandien beveik taip kai kurie kolegos kalba. Esančių čia buvusių Aukščiausiosios Tarybos devynių deputatų, LDDP frakcijos narių vardu noriu pasakyti, kad LDDP frakcija niekada negynė V.Baldišio. LDDP frakcija gynė Lietuvos banką nuo pono G.Vagnoriaus, kad su Lietuvos banku nebūtų pasielgta taip, kaip ponai G.Vagnorius, E.Grakauskas, Vaitkevičius ir kiti pasielgė su Lietuvos žemės ūkiu. Taigi prieš tokį klausimo formulavimą.
PIRMININKAS. Aš jau moraliai pasiruošiau suteikti žodį ponui G.Vagnoriui asmeniniu klausimu. O dabar A.Rudys.
A.RUDYS. Aš irgi noriu pasisakyti prieš. Prieš tą pasakymą, kuris šiandien nuskambėjo iš šoninio mikrofono, kad litą jau seniai reikėjo įvesti. Neduok Dieve, jeigu litas būtų dabar mūsų pinigas!
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime rankų pakėlimu. Yra jums įteiktas nutarimo projektas "Dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko pareiškimo". Kas už šį nutarimo projektą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 86.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 13.
PIRMININKAS. Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko pareiškimo", 86 deputatams balsavus už ir l3 susilaikius, yra priimtas. Kviečiame į tribūną pareiškimui B.Gajauską, o po to skelbsime pertrauką. 15 val. pradėsime posėdį Seimo nario J.Katkaus pareiškimu. Prašome.
Seimo narių pareiškimai(93.03.10)
B.GAJAUSKAS. "Seimo Tėvynės Santaros frakcijų koalicijos pareiškimas "Dėl pradėtos vykdyti Lietuvos jungimosi į bendras su Rusija ekonomines, ūkines ir kitokias struktūras politikos." Vilnius, 1993 m. kovo 9 d.
Atsižvelgdama į tai, kad sovietinė imperija mėginama atkurti ne tik ginkluota jėga, bet ir kuriant įvairias ekonomines ir kitokias sąjungas, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. birželio 8 d. priėmė konstitucinį aktą "Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas", kuris tapo referendumu priimtos Lietuvos Konstitucijos sudėtine dalimi.
LDDP politinės programinės nuostatos, anksčiau formuluotos kaip ekonominis savarankiškumas, suverenitetas TSRS sudėtyje, lanksti ir diplomatiška politika su TSRS, dabar išreiškiamos lanksčios politikos su Rusija ir prisitaikymu didžiųjų kaimynų interesų lauke formuluotėmis. Tokios politinės nuostatos suteikė Rusijos imperinėms jėgoms naujų vilčių įtraukti Lietuvą į postimperines struktūras. Tuo jau savaime yra padaryta žala Lietuvos nepriklausomybei. Dabar, kai šios nuostatos pradedamos įgyvendinti konkrečiais LDDP valdžių sprendimais, Lietuvos nepriklausomybei iškyla reali grėsmė.
Tėvynės Santaros Seimo frakcijų koalicija reikalauja, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas, LDDP dauguma Seime ir jos sudaryta Vyriausybė nepriimtų nė vieno Lietuvai teikiamo pasiūlymo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai susietų Lietuvą su NVS šalių kolektyvinėmis struktūromis. Tai padaryti siekiama pirmiausia šiais būdais:
l) atkuriant pagrindinius TSRS liaudies ūkio kompleksus ir bendras su NVS šalimis pagrindinių ūkio šakų valdymo ir koordinavimo struktūras, siekiant, kad Lietuva dalyvautų asocijuoto nario ar bet kokiu kitu statusu;
2) Rusijos kapitalui skverbiantis į svarbiausias Lietuvos ūkio šakas, pirmiausia energetiką ir transportą, stengiantis perimti jų kontrolę, kuriant ekonominius susivienijimus bei perpinant juose Lietuvos ir Rusijos nuosavybes, kuriant šių šakų bendras su Rusija įmones;
3) susiejant Lietuvos ir Rusijos finansų kredito sistemas. Pavyzdžiui, įsteigiant vadinamąjį tarpvalstybinių atsiskaitymų banką atsiskaitymams tarp NVS valstybių ir taip grąžinant Lietuvą į rublio zoną. Stengiantis, kad Vakarų teikiami kreditai ir investicijos Lietuvai būtų tarpusavyje kaip nors susieti su kreditais Rusijai ir kitoms NVS šalims;
4) per bet kokį bendradarbiavimą gynybos ir karinėje srityje, taip pat legalizuojant Lietuvoje Rusijos kariškius, kurie turi būti išvesti;
5) per įsipareigojimus derinti šalių pozicijas, dalyvaujant tarptautinių organizacijų darbe ir kitaip.
Šiuos siekius atspindi visi Rusijos teikiamų sutarčių projektai. Suprantama, kad perpinta nuosavybė, bendra finansų, kredito sistema, bendras ūkio ir politikos koordinavimas neabejotinai vestų į politinę integraciją. Žinoma, integruota Rytuose Lietuva taip pat galėtų bendradarbiauti su Vakarais, bet jau kaip susaistytas su NVS regionas. LDDP sudarytos Lietuvos Vyriausybės jau pradėtą vykdyti politiką geriau tiktų vadinti ne lanksčia, bet nuožulnios plokštumos politika. Nepaisydama Lietuvos įstatymų ir ankstesnių Lietuvos pozicijų, su kuriomis buvo sutikusi Rusija, Vyriausybė yra pavedusi reorganizuoti Lietuvos karinės technikos remonto gamyklas į bendras su Rusija įmones. Vyriausybė taip pat perleido kol kas terminuotai Rusijos valstybiniam koncernui pusę Mažeikių gamyklos pajėgumų. Rusijos spaudoje paskelbta, kad yra numatyta kurti bendrą Rusijos-Lietuvos aviatransporto įmonę, perleidžiant jai Ariogalos aerouostą ir įdarbinant išvedamų kariuomenės dalinių kariškius.
Vienas iš pavojingų žingsnių yra Vyriausybės sprendimas dalyvauti derybose Surgute dėl Rusijos naftos, dujų gavybos ir pramonės šakos atkūrimo, kartu su NVS šalimis įkuriant Naftos, dujų tarybą, tikrą šakinę konfederaciją. Eilės laukia Rusijos pasiūlymai dėl anglies ir plieno konfederacijos, bankų konfederacijos ir kt."
PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Skirtas 3 min. laikas baigėsi. Ką darome?
B.GAJAUSKAS. Jau baigiu.
PIRMININKAS. Prašau.
B.GAJAUSKAS. "Saugoti Lietuvos nepriklausomybę visus ir pirmiausia Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę įpareigoja referendumu pareikšta tautos valia, priimta Konstitucija ir duota priesaika. Dabartiniu laikotarpiu LDDP gautas rinkimuose valdžios mandatas nesuteikia jokios teisės nepaisyti tautos valios pamatiniais valstybės gyvenimo klausimais. Tėvynės Santaros Seimo frakcijų koalicija perspėja valdančiąją partiją, kad atsakomybė už tokios politikos pasekmes Lietuvai teks ne tik LDDP pareigūnams valdžios piramidėje, bet ir visiems tokios politikos rėmėjams. Ši atsakomybė nebus mažesnė, jeigu žala Lietuvai, jos nepriklausomybei ir gyvybiniams interesams būtų padaryta ne tyčia, bet dėl nesupratimo ar neatsargumo. Realaus pavojaus akivaizdoje mes pareiškiame, kad remsimės tautos parama ir visomis Konstitucijos leistomis priemonėmis priešinsimės bet kokiems mėginimams išduoti Kovo ll-osios tikslus, pažeisti Konstituciją ir įtraukti Lietuvą atgal į postsovietines sąjungas. Mes laukiame, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas, remdamasis Konstitucijos jam suteiktomis galiomis, pagaliau nustatys tokią užsienio politiką, kuri atitiktų tautos išreikštą valią ir Konstitucijoje įtvirtintus nepriklausomybės reikalavimus.
Piliečių chartijos frakcija - T.Lideikis, Laisvės frakcija B.Gajauskas, Sąjūdžio frakcija - A.Stasiškis, Demokratų partijos frakcija - S.Pečeliūnas, Krikščionių demokratų partijos frakcija - P.Katilius."
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Prašau pareiškimo tekstą įteikti. Posėdis baigtas. l5.00 val. posėdį pradedame Seimo nario J.Katkaus pareiškimu.