Penkiasdešimt ketvirtasis (536) posėdis
2004 m. birželio 29 d.

Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.ANDRIUKAITIS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis Konstitucinio Teismo pirmininke, visi mielieji susirinkusieji! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. birželio 29 d. posėdį. Posėdis, kaip matote, šiandien su šurmuliu, truputį pavėluotas, bet viskas paaiškintina rimtomis priežastimis, apie kurias aš noriu dabar ir pasakyti.

Pirmas dalykas, turime išrinktą Prezidentą. Noriu garsiai iš šios aukštos vietos pasveikinti išrinktąjį Prezidentą Valdą Adamkų su išrinkimu Respublikos Prezidentu. (Plojimai)

2004 m. birželio 29 d. (antradienio) darbotvarkė

Ir šiandien mes turėsime spręsti kai kuriuos kitus klausimus, bet siūlau pirma susitarti dėl darbotvarkės. Pirmiausia bus Seimo narės, čia parašyta Seimo narių, bet Seimo narės, atsižvelgiant į Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus taip atsitiko, taigi tik vienas papildymas, Seimo narės prisaikdinimas. Po to mes turėtume gražiai atsisveikinti su Seimo nariais, kurie išvyksta dirbti į Europos Parlamentą. Ir iš eilės eina visi klausimai taip, kaip buvo patvirtinta praėjusią savaitę.

Papildomi dalykai yra vakariniame posėdyje. Prašoma išbraukti darbotvarkės 2-1 klausimą – dėl Archyvų įstatymo, čia nėra vieno komiteto išvados. Ir atsiranda papildomų rezervinių klausimų, susijusių su galimais Seimo personalinės sudėties pasikeitimais. 1-19 klausimą ministras Virgilijus Bulovas prašo nukelti į vakarinį posėdį, nes tuo metu, kai numatyta, jis bus pasieniečių iškilmėse. Tai yra tokie papildomi dalykai, kurie jums visiems pažymėti ir viskas matoma. Nepažymėtas yra svarbus dalykas iš praėjusios savaitės. Kaip prisimenate, mes buvome pavedę Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui išnagrinėti vieną aktualų klausimą. Komitetas savo išvadą padarė, ta išvada jums išdalinta. Aš siūlau, kad tą išvadą pats komiteto pirmininkas 12.00 val. visiems garsiai paaiškintų. I.Šiaulienė. Prašau.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Socialdemokratų frakcija prašo išbraukti iš darbotvarkės projektą Nr.IXP-3618, darbotvarkės 1-16 klausimą – Vietos savivaldos įstatymą. Kadangi yra ir kitų išbrauktų klausimų, siūlytume, jog į Seimo posėdžio darbotvarkę būtų įtrauktas Seimo nutarimas dėl Arvydo Kregždės skyrimo Seimo kancleriu.

PIRMININKAS. Dabar iš eilės. Gerbiamieji kolegos, negirdėjau jokių pastabų dėl siūlomų klausimų. Matyt, kolega J.Razma. Prašom. Yra tas, kas surašyta, ir tas, kas žodžiu pasakyta. Kolegos A.Sadecko informacija ir I.Šiaulienės siūlymai. Prašom. J.Razma. Mikrofonas įjungtas. Arčiau mikrofono, gal šiek tiek aukščiau.

J.RAZMA. Prisiminęs ankstesnę patirtį, kai numatytų atmesti projektų nepavyksta atmesti dėl to, kad mažai Seimo narių, aš siūlau 1-16 – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisą įrašyti kur nors prie Konstitucijos pataisų balsavimo, anksčiau, kai dar salėje yra kiek daugiau Seimo narių, nes dirbtinai reiks skirti dar trečią komitetą, mes neproduktyviai gaištam laiką, nes prieš pirmą valandą, aš prognozuoju, nebus 36 Seimo narių.

PIRMININKAS. Palaukite, jūs turite galvoje Vyriausiąją rinkimų komisiją?

J.RAZMA. Taip. 1-16, jau antrą kartą pagrindinis komitetas siūlo atmesti, aš bijau, kad vėl nepavyks ir toliau bus gaištamas laikas.

PIRMININKAS. Mielieji bičiuliai, tada aš siūlau taip. Kadangi čia yra tik vietos perkėlimas, galbūt iš karto po svečio kalbos? Tinka. (Balsai salėje) Galime ir po priesaikos, jeigu visi sutinka, tai galima iš karto po priesaikos ir po atsisveikinimo su buvusiais Seimo nariais. Tinka? Dabar dėl išbraukimų ir papildymų nėra jokių klausimų? Galime patvirtinti patikslintą darbotvarkę? (Balsai salėje) Dėl Seimo kanclerio aš siūlau 12.00 val., po kolegos A.Sadecko informacijos. Sutinkame? Ačiū.

Seimo narės priesaika

Mielieji kolegos, dabar imamės retesnio ir ypatingo klausimo. Mielieji kolegos, prašyčiau susitelkti, laukia labai svarbi ceremonija. Pirmiausia aš noriu perskaityti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės įgaliojimų pripažinimo Gražinai Šmigelskienei. Sprendimas priimtas birželio 22 d., jo Nr.187.

„Lietuvos Respublikos Seime atsiradus laisvai Seimo nario vietai, Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 97 straipsnio 2 punktu, nusprendžia:

1. Pripažinti Gražiną Šmigelskienę nuo 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo nare, išrinkta daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal A.Brazausko Socialdemokratinės koalicijos sąrašą. G.Šmigelskienė yra pirmoji Seimo nario mandato negavusi kandidatė A.Brazausko Socialdemokratinės koalicijos sąraše.

2. Įteikti G.Šmigelskienei Seimo narės pažymėjimą birželio 28 dieną.“

Pasirašo komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Noriu papildomai pranešti, kad iš tikrųjų gerbiamajai Gražinai pažymėjimas yra įteiktas numatytą dieną. Todėl dabar, mielieji kolegos, gerbiamasis komiteto pirmininke, pavardės nesakysiu. Mielieji kolegos, prašyčiau susitelkti, žodis suteikiamas Konstitucinio Teismo pirmininkui Egidijui Kūriui. Prašom, pirmininke.

E.KŪRIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, prieš priimdamas Seimo narės priesaiką, turiu informuoti apie konstitucinį reguliavimą, susijusį su šia procedūra. Pirmiausia pacituosiu Konstitucijos 59 straipsnį, kuriame, be kitų dalykų, yra nustatyta: „Išrinktas Seimo narys visas tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą“.

Taip pat yra kai kurios svarbios Seimo statuto nuostatos. 2 straipsnyje įtvirtinta ta pati nuostata kaip ir Konstitucijoje, taip pat nustatyta, kad „neprisiekęs Seimo narys neturi šio Statuto antrajame skirsnyje nustatytų teisių, nesinaudoja Statuto trečiajame skirsnyje numatytu veiklos aprūpinimu bei garantijomis ir negauna Seimo nario atlyginimo“.

Seimo statuto 4 straipsnis skelbia (skaitau šiek tiek trumpindamas tekstą): „Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jeigu jo nėra arba jis laikinai negali eiti šių pareigų, – laikinai einantis jo pareigas Konstitucinio Teismo teisėjas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaiką, Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, galima išbraukti tik paskutinįjį priesaikos sakinį. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Seimo narys neprisiekė“.

Šias nuostatas būtina pagarsinti prieš priimant priesaiką. Dabar kviečiu poną Gražiną Šmigelskienę prisiekti.

G.ŠMIGELSKIENĖ. Aš, Gražina Šmigelskienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!

PIRMININKAS. Prašyčiau vieną minutę palūkėti. (Plojimai) Pirmiausia noriu padėkoti Konstitucinio Teismo pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau dar minutėlę pabūti susikaupus. Noriu pasveikinti naują Seimo narę, palinkėti jai kuo geriausios sėkmės, nors šito šaukimo Seimui ne tiek daug mėnesių liko dirbti, bet darbų mums dar pakanka, įskaitant net Konstitucijos pataisas, taigi kiekvienas balsas, galima sakyti, yra aukso vertės, gerbiamoji Gražina, kiekvienas balsas. Taigi sveikinu jus, įsijungusią į štai šią gausią, įdomią žmonių šeimą, ir linkiu kuo geriausios sėkmės. Tegul šios gėlės reiškia mūsų ir mano asmeniškai simpatijas jums, o štai šis ženklas papildomai reiškia, kad jūs esate Seimo narė, jeigu kas nepatikės. (Plojimai)

Prašom. Minutėlę, žodį frakcijos vardu nori tarti J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Gražina, mes labai džiaugiamės, kad į mūsų būrį jūs įsiliejate, juo labiau kad prie parlamento pagrindinių paradinių durų visi daug kartų matėme Gražinos skulptūrą. Tai gana simboliška, tai reiškia, kad Seimas pasipildo aktyviu nariu, juo labiau kad tai moteris, tuo labai džiaugiuosi. Tai ženklas kitam Seimui, kad jame būtų daugiau tokių moterų, kokia yra Gražina Šmigelskienė.

Atsisveikinimas su buvusiais Seimo nariais, išrinktais į Europos Parlamentą

PIRMININKAS. Sveikinimai dar tęsiami. Prašom „neišsimagnetinti“, nes dar bus atitinkamų kalbų.

Mielieji kolegos, sveikinimai tęsiami. Prašyčiau ir senuosius Seimo narius ir naująją Seimo narę dar prisėsti, nes bus dar viena svarbi ceremonija. Mielieji kolegos, iš 13 europarlamentarų, kuriuos išrinko tauta, keturi yra Seimo nariai ar yra jau buvę Seimo nariai, ar neteks Seimo nario mandato artimiausiomis dienomis. Yra atitinkami Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, bet naujų Seimo narių mes negalime prisaikdinti, nes tie žmonės, kurie turėjo tapti Seimo nariais, nesutinka eiti į Seimą ir bus papildomi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai. Todėl galimas tolesnis naujųjų Seimo narių prisaikdinimas liepos 5 dieną. Aš tą noriu pasakyti girdint kuo didesnei Seimo narių daliai, kad visi pasirengtume, jog liepos 5 d., matyt, po pietų bus papildomas nenumatytas, neilgas Seimo posėdis.

O dabar dėl išeinančiųjų. Mielieji kolegos ir gerbiamasis kolega Gintarai Didžiokai, noriu perskaityti tamstai padėkos žodį ir sveikinimą. „Gerbiamasis kolega Gintarai Didžiokai, nuoširdžiai sveikinu jus, išrinktą Europos Parlamento nariu. Seimo vardu linkiu, kad jūsų biografijoje tai būtų ne tik naujas, bet ir sėkmingas etapas, per kurį įbrėžtumėte naudingą Lietuvai ženklą. Išsiplėtusioje Europos Sąjungoje tebūnie jūsų darbai svarus indėlis brandinant demokratinę politiką ir atspindintys mūsų Tėvynės, jos visuomenės interesus. Sveikatos ir ištvermės“. Pasirašo laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas. Kviečiu čia arčiau. Taigi dar kartą ačiū už nuveiktus darbus ir sėkmės. (Plojimai)

Gerbiamieji kolegos, dar viena ceremonija, kuri buvo numatyta. Mes turėtume atsisveikinti su vienu ilgamečiu Seimo nariu ir palinkėti jam sėkmės. Taigi aš noriu perskaityti vėlgi oficialų tekstą, o po to pridėti ir porą žodžių. „Gerbiamasis kolega Vytautai Landsbergi, nuoširdžiai sveikinu jus, atveriantį naują savo biografijos ir Lietuvos istorijos puslapį, jus išrinkus Europos Parlamento nariu. Būdamas lemtingiausių valstybės kūrimo ir jos gynimo įvykių sūkuryje nuo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Kovo 11-osios, Sausio 13-osios, Konstitucijos projekto rengimo iki tarptautinio Lietuvos Respublikos pripažinimo jūs palikote ryškų pėdsaką parlamentarizmo raidoje. Daugelį jūsų veiksmų, atsispindinčių ryškios politinės karjeros kreivėje, prilyginčiau įdomiausioms šachmatų partijoms, kaip tinka bei nutinka valstybininkams. Dėkoju už jūsų atkaklumą, iniciatyvas ir kritiką nacionaliniame parlamente, tiek pozicijoje, tiek opozicijoje, nes tai padėjo ir padeda formuoti mūsų bendrą politinę kultūrą. Tegul jus lydi būdinga jums ištvermė, gera savijauta ir sėkmė toliau dirbant tėvynės labui. Tegul europiečio ir patrioto titulai išlieka jums kaip tapačios vertybės demokratinėje Europos Sąjungoje.“ Pasirašo laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas.

Kaip senas kolega, taip pat kaip ilgametis Seimo narys noriu pasakyti, kad, žinoma, išeinant Vytautui Landsbergiui kai ko šiame Seime neliks: neliks partnerio, neliks oponento, su kuriuo buvo įdomu ginčytis. Kartais būdavo karšta, kartais nelinksma – visko buvo, bet toks yra parlamentarizmas, toks yra valstybės viešas gyvenimas, toks yra mūsų tautos atstovų likimas. Mes kiekvienas turime savo pozicijas, kiekvienas kaip sugebam jas ginam, kritikuojam kitus, aiškinam kitiems, norime įrodyti savo teisybę. V.Landsbergis savo didelį darbą čia, Lietuvoje, atliko. Laukia kitas darbas, kuris irgi skiriamas Lietuvai, bet ir išsiplėtusiai Europai. Taigi ačiū už tai, kas buvo padaryta, kas buvo gero padaryta, ir didžiausios sėkmės naujuose baruose! Kviesčiau arčiau. (Plojimai) Žodį tars A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji bendražygiai! Noriu Tėvynės sąjungos frakcijos vardu padėkoti V.Landsbergiui už tai, kad buvome, esame ir būsime kartu, už tai, kad V.Landsbergis 14 metų buvo čia, šioje salėje, kartu su visa Lietuva. Augo, brendo, rūpinosi taip, kaip tuo gali rūpintis tiktai V.Landsbergis. Dabar kiti darbai ir kiti rūpesčiai, bet mes visi vis tiek būsime kartu. Dar sykį noriu pasakyti labai ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Vytautai Landsbergi, ar nemalonėtumėte iš šitos tribūnos kai ką pasakyti? Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke, mielieji kolegos! Maniau, kad čia bus daug paprasčiau, taip kaip išregistravimas, kuris įvyko birželio 23 dieną. Bet vis dėlto jūs nutarėte surengti tam tikrą atsisveikinimo ceremoniją. Tai mane šiek tiek jaudina, nors aš paprastai stengdavausi nesijaudinti nuo tada, kai atėjau čia 1990 m. kovo 10 dieną. Tada mes pradėjome Kovo 11-osios parengiamuosius darbus ir po to be pertraukos dirbau šioje įstaigoje, kurią žmonės pačiu sunkiausiu ir atsakingiausiu laikotarpiu pavadino „Lietuvos širdimi“.

Niekada nesiūliau ir nedariau sprendimų, kurie neatitiktų mano visiško įsitikinimo, kad tai yra Lietuvos valstybės labui. Kartais tai nebūdavo lengvi arba lengvai pasiekiami sprendimai. Kartais reikėdavo ir ryžtingumo, ir politinės valios. Ir aš tai darydavau.

Šiandien dėkoju parlamento Pirmininkui, kuris įvertino mano indėlį į Lietuvos parlamentarizmą, ir linkiu jums toliau puoselėti būtent demokratinį Lietuvos parlamentarizmą, neleisti, kad šis parlamentas taptų valdomu rytietiško tipo parlamentu, tokiu, kuris nebeatstovauja tautos įvairovei ir visų žmonių valiai, o yra pavaldus kokiai nors vykdomajai valdžiai. Labai prašau jūsų stovėti šio principo sargyboje, kad niekam neateitų į galvą pašalinti paskutinį mūsų kovų priminimą su užrašu „Lietuvos širdis“. Dėkoju jums. (Plojimai)

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalies 5 punkto papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3544 (svarstymas)

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar, kaip susitarėm, imamės to klausimo, kurį buvo paprašyta pirmiausia išspręsti. Pagal darbotvarkę buvo 17 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalies 5 punkto papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3544. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto vardu pranešėjas yra Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Prašyčiau į tribūną. Kol žiūrime popierius, imkime ir užsiregistruokime. Prašome tik registruotis.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Taigi pagrindinio komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, išvada. Prašom, gerbiamasis kolega.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymas buvo teiktas prieš artėjančius rinkimus ir, be abejo, jis yra susijęs su gana jautria aktualija, ypač nelietuvių, t.y. tautinių mažumų atstovams. Žvelgiant į šio įstatymo raidę ir dvasią galima pasakyti, kad jo pagrindinės nuostatos, pagrindinė idėja prieštarauja kitiems galiojantiems įstatymams, tai yra Valstybinės kalbos įstatymui, taip pat tai atsiliepia tam, kad iš dalies šio įstatymo teikimas buvo prieš pat rinkimus, todėl jo įgyvendinimas nebūtų turėjęs įtakos kalbant apie dabar įvykusius rinkimus. Todėl bendru sutarimu pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, taip pat atsižvelgdamas į papildomų komitetų išvadas, siūlo projektą atmesti.

PIRMININKAS. Ačiū. Šiuo atveju pagal Statutą mes turime balsuoti. Niekas nenori kalbėti. Prašome balsuoti, ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai, t.y. ar pritariame atmetimui. Prašome registruotis ir balsuoti.

Už – 66, prieš – 6, susilaikė 7, projektas atmestas. Klausimas išspręstas.

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3569* (priėmimas)

Dabar iš eilės yra darbotvarkės 2 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-3569. Priėmimo stadija. Pranešėjas – Valstybės valdymo savivaldybių komiteto pirmininkas P.Papovas. Prašom, kolega.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo šiam įstatymo projektui jokių pastabų negauta. Kadangi įstatyme yra tik vienas straipsnis, siūloma jį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar nori kas kalbėti? Matau. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, tikrai yra nesuprantamas ir nepateisinamas šio įstatymo projekto priėmimas. Pažiūrėkite, ką mes darome. Mes pratęsiame laiką iki 2005 metų pabaigos, kad egzistuotų valdininkų registras, ir niekaip nesugebame jo reorganizuoti į valstybės tarnautojų registrą. Aš suprantu, kad esant dabartinei valdančiajai daugumai valstybės tarnautojai labiau primena valdininkus, nes yra atgaivinti visokie priedai, priemokos, premijos, tryliktieji atlyginimai ir visa kita, ir tai nė kiek neparemta geresne tų tarnautojų tarnyba. Aš nekalbu apie visus tarnautojus, bet daugiausia apie tuos, kurie yra paskirti politinio ir asmeninio pasitikėjimo pagrindu. Tai yra lyg dar papildomas įteisinimas tos sistemos – užtęstas valdininkų registro egzistavimas. Mes, kaip Seimas, atrodome apgailėtinai, kad vis dėlto nebuvo išreikalauta iš Vyriausybės įkurti tą valstybės tarnautojų registrą.

Kur kas sudėtingesni registrai įkuriami, kai yra daugiau duomenų. Dabar keliolikos tūkstančių valstybės tarnautojų kažkodėl negalima susisteminti. Matyt, nenorima skaidrios sistemos, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymą būtų sprendžiami ir karjeros klausimai, ir konkursai, ir t.t. Kažkam labai patogu, kad ta sistema yra nesutvarkyta. Tada, matyt, pagal partinius sąrašus galima formuoti valstybės tarnautojų, tiksliau, valdininkų, struktūrą, todėl aš balsuoju prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – V.Andriukaitis. Prašom, kolega.

V.P.ANDIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, būčiau nekalbėjęs dėl nuomonės už, bet šiek noriu padėti savo kolegei Gražinai Šmigelskienei, nes tai yra gera proga pademonstruoti, kaip kalbama balsuojant už, kaip kalbama prieš, kaip reikia naudotis šia mūsų nauja technika. Ta intencija padedu J.Razmai. Noriu pasakyti, kad J.Razmos argumentai yra grynai techninio pobūdžio. Jis puikiai supranta, kad jeigu darbai nepadaryti, tai reikia juos padaryti, bet jis man suteikė progą pademonstruoti G.Šmigelskienei, kad galima balsuoti dėl motyvų už ir prieš. Tai štai dabar aš balsuoju už įstatymą ir parodžiau, kaip reikia daryti. Dėkoju J.Razmai, nes būčiau neturėjęs progos tai padaryti. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū už patronažą. Taigi, mielieji kolegos, prašom susikaupti. Dabar balsuosime. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą. Registruojamės ir balsuojame.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai: už – 49, prieš – 10, 20 susilaikė, įstatymas priimtas.

Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3602(3*)ES (svarstymas)

Imamės kito darbotvarkės klausimo – Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, registracijos Nr.IXP-3602(3) ES. Svarstymas. Pagrindinio komiteto, t.y. Ekonomikos komiteto, vardu – pranešėjas kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pagrindinis tikslas – perkelti į įstatymą naujai priimtų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas. Įstatymo projekte siekiama, įvertinant Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, spartinti liberalizavimo procesą rinkoje; gerinti sąlygas konkurencijai, užtikrinant patikimumą ir garantuojant vartotojų teises elektros energetikos sektoriuje; užtikrinti ir skatinti elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir vartojimo efektyvumą; skatinti elektros energijos vidaus rinkos plėtrą; užtikrinti kainodaros aiškumą ir skaidrumą; siekti, kad monopolistinių paslaugų kainodara būtų reglamentuota taip, kad pelningumas visiškai nepriklausytų nuo elektros energijos kiekio, o priklausytų nuo paslaugų kokybės; aiškiai reglamentuoti vartotojų teisių apsaugą, reglamentuoti ilgalaikį elektros energetikos sektoriaus planavimą, sukuriant tinkamas sąlygas investicijoms į elektros energetikos sektorių.

Svarstymo eigoje Ekonomikos komitetas, vertindamas ir analizuodamas pateiktus kai kurių asocijuotų struktūrų, vartotojų, energetikos įmonių, vyriausybinių institucijų atstovų pasiūlymus, siekė užtikrinti įstatymo pagrindinių principų bei tikslų įgyvendinimo galimybes ir užtikrinti įstatymų teisinį nepažeidžiamumą.

Komitetas pritarė daugumai Seimo Teisės departamento pastabų. Dėl išsiskyrusių nuomonių vertinant sąvokos „jungtinės sistemos“ apibrėžimą bei dėl leidimų išdavimo tvarkos buvo surastas bendras susitarimas. Šiandien taip pat buvo pritarta Seimo Teisės departamento pastabai 47 straipsnyje nurodyti konkretų terminą, kada gali būti nutrauktas energijos perdavimus tiems vartotojams, kurie nesutinka įleisti perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus į vartotojų teritorijas. Buvo surastas sprendimas įrašyti, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorius iš anksto įspėja, nurodydamas nutraukimo terminą. Taip buvo rastas sutarimas. Ekonomikos komitetas šiandien apsvarstė ir priėmė bendrą sprendimą.

Analizuojant Nacionalinės elektros tinklų valdytojų asociacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prie Teisingumo ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pasiūlymus buvo išaiškinta dėl jų sutikimo su svarstomo įstatymo principinėmis nuostatomis ir apsispręsta abipusiu sutarimu dėl jų panaudojimo tobulinant įstatymo projektą. Dėl to Ekonomikos komitetas pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui.

Ekonomikos komitetas atkreipė dėmesį, kad svarstant svarbius liaudies ūkiui įstatymus būtina skirti pakankamai laiko vartotojams ir kitoms suinteresuotom struktūroms susipažinti su įstatymo projektu. To visiškai nepakako ir šiam įstatymo projektui analizuoti. Dėl šios priežasties nebuvo galutinai apsispręsta dėl kai kurių šio įstatymo nuostatų. Mes tikimės patikslinti ir suderinti šias formuluotes ir surasti sprendimą, tenkinantį suinteresuotas puses, iki priėmimo. Siūlau pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projekto variantui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, dabar jūs labai toli nenueikite, nes po kolegos V.Rinkevičiaus kalbos mes su jumis grįšime prie pataisų, nors, man atrodo, čia daugiau ar mažiau viskas aišku. Dabar žodis kolegai V.Rinkevičiui. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėjau kalbėti dėl šio projekto vienu aspektu – dėl žemės savininkų teisių ir jų žemės naudojimo pagal šį Elektros energetikos įstatymą. Ne tik pagal šį įstatymą, apskritai Lietuvoje žemdirbiai, žemės naudotojai turi nemažai problemų dėl elektros energijos linijų, nes nėra labai aiškiai, labai tiksliai apibrėžtos visų teisės. Pagal šį įstatymą tai irgi nėra labai aiškiai pasakoma, lieka labai daug dviprasmybių, todėl aš nepritariu šiam projektui. Norėčiau, kad tai būtų apibrėžta visiškai tiksliai ir aiškiai ir būtų atlyginami nuostoliai visiems žemės savininkams, naudotojams, kurie dirba žemę ir kurių ten yra žemės ir pasėliai.

Būna įvairių avarijų, įvairių dalykų. Dažniausiai elektros tinklų savininkai, prižiūrėtojai, darbuotojai, piktnaudžiauja tuo ir nepaiso žemės savininkų teisių, daro jiems nuostolius, o po to išieškoti ir rasti teisybę iš esmės neįmanoma. Aš suprantu, kai energetikos įmonės buvo valstybės, galbūt buvo viešasis interesas, tačiau dabar, kai elektros tinklai yra privatizuojami, jie tampa privatūs, aš nesuprantu, kodėl vieniems privatiems asmenims, privačioms įmonėms suteikiamos didelės teisės, privilegijos, palyginti su kitais asmenimis. Čia turi būti paritetas, lygios vienos ir kitos pusės teisės. Tačiau šiame įstatyme šito visiškai nematyti.

Ir apie elektros linijų stulpus, kurie yra aukštos įtampos ir daug kur užima nemažą teritoriją. Skaičiuojant vieno stulpo, tai gal nėra daug: aras, du, trys arai. Tačiau jeigu paimtume visą liniją, visą tinklą, tai susidaro dideli plotai. Žemės mokestį už tą žemę, kadangi ji priklauso žemės savininkui, žemės naudotojo teritorijai, žemės naudotojas arba žemės savininkas moka mokesčius valstybei, tai yra žemės mokestį, nors tuo naudotis jis neturi teisės ir negali pagal šitą įstatymą, pagal visas kitas taisykles. Kodėl yra tokia diskriminacija? Ir šiame įstatyme absoliučiai nieko nekalbama, kodėl taip yra.

Taip pat ir dėl servitutų, ir kitų dalykų. Nėra aiškiai parašyta, kas ir kaip turės į tai atsakyti, todėl aš manau, kad turi būti labai aiškiai nustatyta tvarka, kaip žemės savininkams bus kompensuojama ir kas kompensuos visus padarytus nuostolius, taip pat kas mokės žemės mokestį už žemę po aukštos įtampos linijų stulpais, kad nebūtų pažeidžiamos žemės savininkų, naudotojų teisės. Todėl šio projekto 49, 50 straipsnių nuostatoms aš nepritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar kartą kviečiu į tribūną pranešėją kolegą P.Vilką ir iš eilės dėl pataisų. Čia yra ir jo paties, ir kitos, bet aš siūlau padėti nuo pataisos, kurią teikia Seimo narė S.Burbienė ir Seimo narys J.Valčiukas. Komitetas iš esmės pritarė, ar čia mes turime balsuoti, ar reikia ką diskutuoti. Pritariame? Gerai. Ačiū. Šis klausimas išspręstas. Dabar yra paties kolegos P.Vilko siūlymai. Komitetas čia kiek pertvarkė, bet yra vienas formalumas. Ar yra 10 Seimo narių, pritariančių kolegos P.Vilko siūlymams? Yra. Nereikia balsuoti. Ačiū. Tada aš prašyčiau referuoti komiteto sprendimą ir dėl jūsų siūlymo, ir dėl Teisės departamento pastabos.

P.VILKAS. Dėl Teisės departamento aš komentavau.

PIRMININKAS. Prašom dar sykį pasakyti.

P.VILKAS. Mano siūlymas. Aš kaip tik ir atsiliepsiu į gerbiamojo kolegos V.Rinkevičiaus pastabas ir atkreipsiu dėmesį. V.Rinkevičius mane girdi? Galėtų paklausyti. Pasiūlymo esmė. Sutikčiau su tuo, kad įstatyme nebuvo numatyta, kaip atlyginti nuostolius tiems žemės savininkams ir kitiems naudotojams, kur jau yra aukštos įtampos linijos. Buvo parašyta, kad naujų perdavimo ir skirstomųjų tinklų tiesimo ir elektros įrenginių įrengimo nuostolius. Aš kaip tik ir siūlau įrašyti į straipsnį (galite atidžiai paklausyti): nuostoliai, kuriuos dėl naujų perdavimo ir skirstomųjų tinklų tiesimo ir kitų elektros įrenginių įrengimo bei elektros energetikos įmonių veiklos, aptarnaujant šiuos tinklus ir įrenginius, patiria žemės savininkas ar jos naudotojas, turi būti atlyginti įstatymo nustatyta tvarka. Man atrodo, čia kaip tik tai pateikiama, kad būtų atlyginta tiems, kuriems tinklai jau nuvesti. Siūlau pritarti mano pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, mes tada turime iš eilės susitarti: yra modifikuotas gerbiamojo P.Vilko siūlymas, kurį komitetas aprobavo balsų dauguma. Ar, kolegos, kurie užsirašė, dėl šitos pataisos, ar dėl viso? Dėl šitos? Tada kolega S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį… Ekonomikos komitete dirbam kartu su P.Vilku… vis dėlto ne visam gerbiamojo kolegos pasiūlymui pritarė Ekonomikos komitetas. Tas paskutinis pavartotas teiginys, kad tai apimtų jau ir įrengtus tinklus, nėra visiškai teisingas, nes iš esmės komitetas pritarė tik naujiems tinklams ir naujiems įrenginiams. Todėl manau, kad reiktų laikytis to sprendimo, kurį priėmė Ekonomikos komitetas, ir būtent pritarti jam. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar A.Matulevičius dėl šito dalyko? Tada atskirai. Prašom, pranešėjau, ir jeigu kolega S.Lapėnas reikalaus, balsuosime. Prašom. Ar dar turite ką pridurti, gerbiamasis pranešėjau?

P.VILKAS. Mano manymu, tai, ką kolega S.Lapėnas pasakė, buvo palikta dėl naujų perdavimo tinklų ir paskui dėl eksploatuojamų. Man atrodo, čia nėra prieštaravimo. (Balsai salėje) Man atrodo, buvo Teisės departamento atstovas ir mums išaiškino tą visą situaciją, ką reiškia šitas užrašymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerai, aš prašyčiau nesiginčyti, nes dar lieka priėmimas, ir jeigu kas nepatiks, kolegos galės teikti savo siūlymus. Mano klausimas toks, ar mes pritariame kolegos P.Vilko siūlymui, kurį modifikavo komitetas? Pritariame? Ar reikia balsuoti? Nereikia. Ačiū. Tada yra komiteto pritarimas Teisės departamento vienai pastabai. Reikia dėl to balsuoti? Ne. Pritarta. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo, ar pritariame po svarstymo. Kolega A.Matulevičius – pirmasis.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai fundamentalus įstatymas, jis labai ilgai rengtas, be viso kito, jis yra eurointegracinis įstatymas. Aš žinau, kad rengiant šitą įstatymą dalyvavo labai daug institucijų, buvo daug derinimų su verslo struktūromis, su Vyriausybės institucijomis. Žinoma, negalima sakyti, kad šis įstatymas yra tobulas, jame yra tam tikrų niuansų, dėl kurių būtų galima ginčytis, bet man atrodo, kad su šituo variantu, kuris dabar pateiktas ir kurį mes svarstome, būtų galima sutikti. Jeigu dar kils kažkokių nesklandumų, galima truputį patvarkyti iki priėmimo. Vienas dalykas, kurio nepasisekė, mano supratimu, įtraukti į šitą įstatymą, tai dėl alternatyvių elektros energijos šaltinių, tai yra elektros energijos gamybos alternatyviais būdais, nes Europos Sąjungoje iš tikrųjų yra dideli reikalavimai. O Lietuvoje (mane pasiekė tokie signalai) „Lietuvos energija“ veda visiškai kitokią politiką ir žlugdo šitą verslo sritį. Matyt, tai ne vien šito įstatymo objektas, gal ir kitų įstatymų objektas. Iš principo aš siūlyčiau pritarti po svarstymo šiam įstatymui ir balsuoti už.

PIRMININKAS. V.Rinkevičius, kita nuomonė.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Iš esmės aš nesu prieš šį įstatymo projektą, tačiau lieku prie savo nuomonės dėl žemės naudotojų ir žemės savininkų teisių. Jeigu mes kalbame apie integraciją į Europą (čia eurointegracinis įstatymas), tai Europoje pirmiausia yra gerbiamos žmogaus teisės, savininko teisės, o šiuo įstatymu šitos teisės nėra gerbiamos. Aišku, jeigu bus priimtas, reikės inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų, ar tai nėra antikonstitucinis, ar visi šitie savininkų teisių varžymai ir ribojimai atitinka mūsų Konstituciją. Be abejo, jeigu jis bus priimtas, reikės šitą daryti. Dėl P.Vilko nuomonės dėl šios pataisos, taip, jai būtų galima pritarti, tačiau tai nevisiškai išsprendžia visas problemas. Čia kalbama apie nuostolius, atsiradusius aptarnaujant tinklus, tačiau nekalbama apie pačią žemę, žemės mokestį ir kitus dalykus, apie didžiųjų elektros linijų žemės plotą, kur vienu stulpu užima nemažą teritoriją, turi būti atiduota būtent tų tinklų savininkams ar naudotojams, kad būtų jų, o ne savininko žemė. Ir antras dalykas, jūs patys žinote, dėl visų šitų stulpų žemdirbiai, žemės ūkių naudotojai kai kur patiria labai daug nepatogumų. Aišku, čia ne šios dienos darbas, važiuojant per tos pačios Europos Sąjungos laukus ten tų stulpų nėra, galbūt po 30 metų ir pas mus nebus, reikės juos paslėpti po žeme. Tačiau šiandien dar ta problema yra ir reikia įvertinti žemės naudotojų ir savininkų teises. Todėl aš negaliu pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Iš kolegos kalbos reikia suprasti, kad reikalausite balsuoti, taip? Gerai. Mielieji kolegos, prašome susikaupti. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui su tomis pastabomis, kurioms buvo ką tik pritarta. Prašome balsuoti.

Užsiregistravo 76, 66 – už, 1 – prieš, 8 susilaikė. Po svarstymo pritarta.

Konstitucijos 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3305(3*) (antrasis svarstymas)

Mielieji kolegos, einame toliau. Dabar yra 4 darbotvarkės punktas – Konstitucijos 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, antrasis svarstymas. Pranešėjas Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – J.Bernatonis. Prašom į tribūną. Projekto registracijos Nr.IX-3305(3).

J.BERNATONIS. Dėkoju. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kaip žinote, Konstitucijos 57 straipsnis sprendžia tą problemą, kuri yra susidariusi pagal Konstitucijos normas, kai nuolat trumpėja Seimo kadencija. Šiuo straipsniu numatoma, kad eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrąjį sekmadienį, o eiliniai Seimo rinkimai, einantys po pirmalaikių Seimo rinkimų, taip pat rengiami šio straipsnio 1 dalyje nurodytu laiku. Jokių pataisų, jokių naujų siūlymų nėra. Jeigu jų būtų, negalėtume šio straipsnio ir priimti. Siūlome pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Klumbys norėjo tarti žodį. Kviečiu į tribūną. E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad Seimas yra renkamas ketveriems metams. 67 straipsnio 1 dalies 1 punktas sako, kad Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia įgaliojimų laikas, t.y. ketveri metai. Galiu pasakyti, kad šios nuostatos nebuvo laikytasi nei 1996 metais, nei 2000 metais, dėl to mes šiandien ir turime tokią situaciją, kai yra kalbama, kad Seimo rinkimai atsikelia vis anksčiau, ir viskas būtų buvę gerai, jei būtų griežtai laikomasi Konstitucijos.

Kalbant apie įstatymo projektą, Konstitucijos pakeitimo projektą, galėčiau pasakyti, kad viskas būtų gerai, jeigu Konstitucijoje nebūtų numatyta neeilinių Seimo rinkimų galimybė. Jiems įvykus, tarkime, kovo 19 dieną, turėsime labai paradoksalią situaciją – kiekgi truks tų Seimo narių, kai jie bus išrinkti kovo 19 dieną, kadencija? Ar tai bus treji su puse metų, ar tai bus ketveri su puse metų? Ir vienu, ir kitu atveju tai prieštarauja Konstitucijai. Kiek aš žinau, Konstitucinis Teismas, kurį mes čia taip išaukštiname, visada labai griežtai ir labai tiksliai kalba apie tai, kas parašyta Konstitucijoje, ir aš dar kartą sakau: Konstitucijoje parašyta, kad Seimo nario kadencija – ketveri metai. Ne ketveri metai ir du mėnesiai, ne ketveri metai ir trys mėnesiai. Ir taip toliau.

Taigi darydami šį pakeitimą mes ne pirmą kartą su Konstitucija elgiamės kaip su paprastų popierėlių rinkiniu. Aš to negaliu daryti ir negaliu balsuoti už šį Konstitucijos pakeitimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau niekas kalbėti nenori, todėl siūlau balsuoti. Kas už tai… Prašom. Jeigu pageidaujama, prašom. A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Aš nesu prieš šią pataisą, nes logikos iš tikrųjų yra, ir reikia numatyti šią datą anksčiau, negu dabar įrašyta Konstitucijoje, bet yra vienas neaiškus dalykas. Reikia, kad Seimo vadovybė galų gale išsiaiškintų, o jeigu negalima kitaip, kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, kad būtų aišku, kada gi bus šie rinkimai. Dabar Prezidento įsaku paskelbta rugsėjo 19 diena. Jeigu mes liepos 13 d. priimsime šią pataisą, ji įsigalios rugpjūčio 13 dieną, ir iš esmės jau tuo metu turi būti pradėti ikirinkiminiai veiksmai. Gerbiamajam Seimo Pirmininkui Č.Juršėnui aš uždaviau šį klausimą ir jo nuomonę supratau. Aš labai gerbiu jo nuomonę, bet man tikrai norėtųsi teisinio aiškumo, ar šiemet rinkimai bus rugsėjo 19 d., ar spalio 10 dieną. Aš suprantu, kad dabar niekas į tai neatsakys, bet prieš balsuojant dėl šios pataisos liepos 13 d. tai reikėtų aiškiai žinoti.

Antra vertus, visiems tai labai svarbu. Šiaip aš siūlau šiai pataisai pritarti galbūt su viena pastaba. Iš tikrųjų kodėl kyla tam tikrų niuansų, kai mes taisome Konstituciją atskirais punktais? Taip pažeidžiama visuma. Gaila, kad šis Seimas nesugebėjo imti ir pataisyti arba išleisti naujos Konstitucijos redakcijos. Gyvenimas eina į priekį ir mes matome, kiek daug yra neaiškumų, ir per Prezidento apkaltą dalis dalykų išaiškėjo. Tikiuosi, kad tai padarys naujasis Seimas. O dabar siūlau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi šiuo atveju vienas – už, vienas – prieš, prieš nematau. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po antrojo svarstymo, prašome balsuoti.

Už – 70, prieš – 2, susilaikė 2, pritarta po svarstymo.

Prieš pereidamas prie kito klausimo, noriu pranešti, kad mes turime simpatiškų svečių delegaciją. Tai Plungės Senamiesčio ir Adolfo Jucio mokyklų moksleivės ir moksleiviai. Sveikiname. (Plojimai)

Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3426(3*) (svarstymas)

Mielieji kolegos, 5 darbotvarkės punktas. Mes laukiame svečio ir nagrinėsime tiek arba iki tokio momento, kai atsiras mūsų svečias – Europos Sąjungos komisaras. O dabar 5 darbotvarkės punktas – Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Projekto Nr.IX-3426(3). Keli pranešėjai. Pirmasis – V.Karbauskis, pagrindinio Ekonomikos komiteto vardu. Prašom, pirmininke. Ruošiasi A.Sadeckas.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Viešųjų pirkimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Buvo padaryta svarstymo pertrauka, gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė šiam projektui. Komitetas šiandien ryte savo posėdyje apsvarstė A.Sadecko pateiktą siūlymą ir jam taip pat pritarė. Komiteto galutinė išvada – pritarti komiteto patobulintam variantui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu – pirmininko pavaduotojas kolega A.Kašėta. Prašom. Ruošiasi R.Šukys ar kas nors kitas iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą, pateikė pasiūlymus. Jiems buvo pritarta, kaip supratom, pagrindinio komiteto, todėl siūlau pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir V.Popovas – papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Prašom.

V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį įstatymo projektą, iš esmės jam pritarė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti atsižvelgiant į mūsų pastabas. Kaip aš girdėjau iš pagrindinio komiteto pranešėjo, buvo atsižvelgta, todėl siūlome pritarti Seimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu dar kartą pagrindinį pranešėją į tribūną. Tarsimės dėl pataisų, dėl kurių yra tam tikri nesutarimai. Kiek supratau, dėl kolegos A.Sadecko siūlymo yra sutarta.

V.KARBAUSKIS. Taip, pritarta komitete.

PIRMININKAS. Tai niekas neprieštarauja? Išspręsta. Tokiu atveju kolegos J.Jučo siūlymai, ar jis pats norėtų tarti žodį?

J.JUČAS. Labai ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau tarti žodį. Mano pasiūlymas yra susijęs su kultūros ir meno dalykais, kur ne visada tai darant pagal Viešųjų pirkimų įstatymą galima gauti tam tikrą gerą kokybę ir ne visada galima tiksliai pasakyti, kas yra geriau. Pasiūlymas yra konkretus, aptartas su keliais menininkais, kurie šiuo klausimu pasisakė teigiamai, ir aš prašyčiau Seimo mano pasiūlymui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininke, jūsų nuomonė.

V.KARBAUSKIS. Komitetas nepritarė šiam siūlymui. Argumentacija trumpa – pasiūlymas neatitinka įstatymo projekto tikslų ir Europos Sąjungos nuostatų. Iš tikrųjų idėja galbūt ir gera, bet siūlymo redakcija nėra pagrindžianti pačią idėją.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi kolega siūlo, matyt, reikalaus balsuoti, taip?

J.JUČAS. Taip.

PIRMININKAS. Prašau susikaupti ir balsuosime dėl kolegos J.Jučo pataisos, kuriai pagrindinis komitetas nepritarė. Prašome balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario J.Jučo pataisai, kas manote kaip komitetas, balsuojate kitaip.

Už – 20, prieš – 8, susilaikė 21. Nepritarta.

Mielieji kolegos, ar reikalauja kas balsuoti, kad pritartume po svarstymo, ar dar kas nori dėl balsavimo motyvų kalbėti? Nėra norinčių. Tada galime pritarti bendru sutarimu? Negalima. Prašome balsuoti. Ar pritariam po svarstymo ir kai kurių priimtų pasiūlymų Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, prašome balsuoti, ar pritariam po svarstymo.

Už – 37, prieš – 4, susilaikė 9. Pritarta.

Kelių transporto kodekso 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1778(2*) (svarstymas)

Svečio nematau, todėl imamės darbotvarkės 6 klausimo – Kelių transporto kodekso 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-1778(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – pagrindinio Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas V.Greičiūnas. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Ekonomikos komitetas svarstė Kelių transporto kodekso 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir jam pritarė. Jūs turite visą medžiagą, todėl negaišindamas nekomentuoju. Pritarė balsuodami: už – 9, susilaikė 2.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Niekas nenori kalbėti. Pastabų nėra. Pasiūlymų nėra. Ar nori kas dėl balsavimo motyvų žodį tarti? Ne. Galime bendru sutarimu? Bendru sutarimu pritarta. Ačiū.

Įstatymo dėl 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos IV priedo „Taršos iš laivų prevencija“ pakeitimų ratifikavimo projektas Nr.IXP-3574* (svarstymas)

Galime tada dar toliau eiti. Teisingai, vieno klausimo yra siūlymas nenagrinėti. Tai gal aš tada pakviesčiau Užsienio reikalų komiteto atstovą kolegą J.Čekuolį tarti žodį dėl 14 klausimo – įstatymo dėl 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros.

J.ČEKUOLIS. Visai teisingai. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į šį įstatymo „Dėl 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos IV priedo „Taršos iš laivų prevencija“ pakeitimų ratifikavimo“ projektą Nr.IXP-3574. Priedas yra susijęs su taršos iš laivų prevencijos klausimais. Mūsų komitetas jį nagrinėjo. Tai yra svarbi konvencija. Bet konvencijos taisyklės, 9b, jeigu konkrečiai kalbėtume apie jos tekstą, kol kas dar realiai nebus įmanoma įgyvendinti Lietuvoje. Ta taisyklė reikalauja naudoti elektroninius laivybos jūrlapius šį klausimą sprendžiant. Šiuo metu yra baigti įvairūs Klaipėdos uosto akvatorijos barometriniai matavimai, vykdomi Būtingės terminalo, tačiau dar neatlikti ekonominės teritorinės zonos matavimai. Be šių matavimų neįmanoma sudaryti elektroninių laivybos jūrlapių. Taigi mūsų, kaip pagrindinio komiteto, siūlymas yra atidėti šio klausimo svarstymą tol, kol Lietuvos Respublika bus visiškai pasirengusi įgyvendinti tarptautinės konvencijos nuostatas.

Europos Sąjungos komisaro Frederiko (Fritso) Bolkesteino kalba ir atsakymai į Seimo narių klausimus

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai galime sutikti, kad klausimas būtų nukeltas kitiems posėdžiams? Ačiū. Mes sulaukėme svečio. Tai Europos Sąjungos komisaras Frederik (Frits) Bolkestein. Prašome pasveikinti, kolegos. (Plojimai) Pagal mūsų susitarimą svečias ne tik pasakys kalbą, bet ir sutinka atsakyti į Seimo narių klausimus. Taigi gerbiamąjį Europos Sąjungos komisarą kviečiu į tribūną. Prašom. Bitte schön.

F.BOLKESTEIN. Gerbiamasis Pirmininke, ponios ir ponai! Norėčiau pradėti sakydamas, kad iš tiesų labai džiaugiuosi, kad man teko garbė apsilankyti Lietuvoje būtent šiandien. Aš lankausi pas jus jau antrą kartą. Pirmą kartą lankiausi, kai vadovavau Liberalų internacionalui. Dabar antras kartas, aš esu komisijos narys. Ir dabar pirmą kartą po gegužės 1-osios pas jus lankosi Europos Komisijos narys. Be galo džiaugiuosi, kad man teko ši didelė garbė apsilankyti Lietuvoje tokiu svarbiu Europos integracijos istorijos momentu.

Jūsų šalis kartu su dar devyniomis šalimis ką tik prisijungė prie šiuo metu didžiausios pasaulyje vidaus rinkos, apimančios 28 valstybes. Jeigu įskaičiuosime EFTA (Europos laisvosios prekybos asociacijos) nares, šioje erdvėje gyvena daugiau negu 450 mln. narių. Jau pasirengusios ir kitos kandidatės: Bulgarija, Rumunija – Rytų Balkanuose bei, atėjus laikui, Vakarų Balkanų valstybės. Pirmiausia Kroatija. Iki šių metų pabaigos Europos Sąjunga turės nuspręsti, ar pradėti derybas dėl narystės su Turkija.

Ponios ir ponai, iki komunistinės sistemos griūties Europa buvo padalyta pusiau. Europos šalis skyrė sienos ir barjerai, kaip antai Berlyno siena, taip pat ir tarpusavio įtarimai bei karo grėsmė. Tačiau dabar to padalijimo kaip nebūta. Ir pirmą sykį istorijoje Europos tautos susivienijo į taikų sambūrį, paremtą bendromis vertybėmis: laisve, demokratija ir pagarba žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms.

Ekonomikos pažangą ir toliau skatins stipri mūsų bendra valiuta – euras. Savo patikimumą euras jau įrodė tarptautinėse finansinėse rinkose. Stabilumo ir augimo paktas išlieka tas tvirtas pagrindas, kuris garantuoja valstybės finansų patikimumą, valstybės narės privalo laikytis jo taisyklių. Tačiau apgailestauju, kad buvo pakeistos procedūros, susijusios su biudžeto deficitu. Mes matome paskutinio Konstitucijos teksto pakeitimus.

Šiandien galima pasakyti, kad visiems europiečiams neabejotinai rūpi ekonomikos augimas. Senosioms valstybėms narėms būtina suaktyvinti silpnėjančios ekonomikos augimą, kad galėtų išlaikyti dabartinį gyvenimo lygį ir toliau finansuoti socialinės apsaugos, pensijų, sveikatos priežiūros bei švietimo sistemas. Jeigu senbuvės nori pasiekti dar daugiau ir per ateinančius dvidešimt metų iš tiesų panaikinti gyvenimo lygio atotrūkį tarp jų ir Jungtinių Amerikos Valstijų, jos turės užtikrinti vidutiniškai 1,7% didesnį negu Jungtinių Valstijų metinį ekonomikos augimą.

Valstybės narės naujokės, kita vertus, nori išlaikyti tuos stulbinamus pastarųjų metų augimo tempus, kad galėtų kuo greičiau pakelti gyvenimo lygį ir pasivyti Europos vidurkį. Mūsų noro gyventi geriau įgyvendinimas priklausys nuo to, kaip mums pavyks pasitikti dvigubą konkurencijos iššūkį. Vakaruose įspūdinga ekonomikos galiūne išlieka Jungtinės Amerikos Valstijos, o Rytuose vis didesnį spaudimą mums daro valstybės, kurių ekonomika reikalauja mažai sąnaudų, t.y. Indija, Kinija, taip pat Rusija, jos jau nebesitenkina tiekdamos pasauliui tekstilės gaminius, gobeleną ir žaislus, bet palaipsniui imasi didesnę pridėtinę vertę kuriančios veiklos, taip pat ir paslaugų sektoriuje.

Taigi, ponios ir ponai, vidaus rinka yra raktas į sėkmę. Jeigu ta rinka ir didelė, to dar negana. Būtina, kad ji funkcionuotų efektyviai. Ji turi suvienyti visus Europos Sąjungos prekių ir paslaugų gamintojus bei vartotojus, kad jie galėtų veikti netrukdomi, be kliūčių ir vadovaudamiesi laisvos konkurencijos principais. Lisabonoje valstybės narės įsipareigojo iki 2010 metų sukurti konkurencingiausią rinką pasaulyje.

Koks yra mano požiūris į mūsų galimybes pasiekti šį tikslą? Ar tai yra įmanoma? Neseniai parašiau į laikraštį „Financial Times“ straipsnį, kuriame raginu senąsias valstybes nares, ypač Prancūziją ir Vokietiją, leisti pačiai rinkai pasirinkti, kurios įmonės Europoje yra geriausios. Mes gi rengiame čempionatus, kad išsiaiškintume, kuri futbolo komanda yra geriausia. Tokio pat požiūrio turėtume laikytis vertindami ir įmones. Be abejonės, yra sričių, kuriose biurokratai yra labai naudingi ir reikalingi, bet jiems nesiseka numatyti situaciją rinkoje ir nuspręsti, kokios įmonės yra geriausios. Dažnai yra pasirenkamos nesėkmingiausios įmonės.

Per daug svarbių dokumentų Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procese yra blokuojami. Užuot skelbus skambias deklaracijas, ministrams derėtų priimti sprendimus, būtinus siekiant sukurti sąlygas klestinčiai vidaus rinkai. Reikia dar daug nuveikti siekiant Europos Sąjungoje sukurti verslui ir investicijoms patrauklią aplinką su įmonėms palankiais mokesčiais. Nors kai kurie Europos Sąjungos vadovai, atrodo, grįžta prie senų idėjų, aš nesu pesimistas. Manau, kad naujųjų valstybių narių įsiliejimas suteiks naują postūmį debatams Briuselyje.

Jūs Lietuvoje jau tapote permainų valdymo ekspertais. Nuo 1989 metų jūsų valstybėje įvyko daug permainų, jūs atlikote daug įvairių pakeitimų. Tikiu, kad jūsų indėlis padės išjudinti vykstančias diskusijas ir atgaivinti mūsų ekonominių reformų programą.

Ponios ir ponai, futbolo rungtynėms reikia teisėjo, kuris užtikrintų, kad visi žaidėjai laikytųsi taisyklių. Manau, man tenka analogiška pareiga Europos Sąjungoje, tai yra užtikrinti, kad taisyklių laikytųsi visos valstybės narės: mažos ir didelės, naujokės ir senbuvės. Negalima leisti, kad pastangos, kurias jūs Lietuvoje įdėjote rengdamiesi narystei, kurios pareikalavo didelės kainos bei pasiaukojimo, būtų sumenkintos, jeigu senosios valstybės narės nebūtų pasiryžusios ekonominėms reformoms. Taigi tiek norėjau pasakyti.

Ponios ir ponai, gerbiamasis Pirmininke, jeigu turite klausimų, tai pasistengsiu kuo geriau į juos atsakyti. Dėkoju už jūsų dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju. Jus iš tikrųjų nori paklausti net aštuoni Seimo nariai. Mes turime tai padaryti per tą laiką, kuris skiriamas mūsų aukštojo svečio vizitui Seime, konkrečiai posėdžių salėje. Prašyčiau glaustai klausti. Tikiuosi, kad svečias taip pat glaustai atsakys į mūsų Seimo narių klausimus. Pirmasis – J.Veselka. Prašom, kolega. Viena minutė.

J.VESELKA. Ačiū. Gerbiamasis komisare, Lietuva atsilieka nuo senbuvių pagal savo socialinį ekonominį išsivystymą apie 30–40 metų. Geriausi specialistai dėl didelio atlyginimų skirtumo emigruoja į senąsias Europos Sąjungos valstybes. Girdėti reikalavimų, kad Europos Sąjunga reikalaus suvienodinti mokesčius, taikomus atskirai kiekvienoje valstybėje. Kaip manote paspartinti ir kokiomis priemonėmis būtent naujų Europos Sąjungos narių socialinį ekonominį vystymąsi, kad nebūtų įšaldytas amžiams mūsų atilikimas ir kad mes per trumpiausią laikotarpį galėtume susilyginti su senbuvėmis? Kitaip naujos šalys taps destabilizacijos faktorium Europos Sąjungoje. Ar apie tai galvojama?

F.BOLKESTEIN. Pirmiausia leiskite jums labai padėkoti už klausimą. Atsakymas mano štai koks. Iš tikrųjų Europos Komisija vykdo politiką, pagal kurią ekonominis augimas Lietuvoje bei kitose valstybėse narėse yra skatinamas. Žinoma, ekonominis augimas turi būti kiek įmanoma spartesnis. Aš norėčiau, tiesą sakant, žavėtis jūsų Vyriausybe, jūsų žmonėmis. Jūs sugebėjote pasiekti 7, 8 net 9% augimą, o šiaip senųjų valstybių narių augimas yra tik 1%. Mes iš tikrųjų žavimės tuo, ką jūs darote šioje srityje. Viena iš priežasčių, dėl kurių investuotojai linkę atvykti į jūsų šalį ir investuoti, yra palyginti nedidelis pelno mokestis. Aš tik sakau, viena iš priežasčių, aš neminiu visų priežasčių. Jokiu būdu neketinu, patikėkite, neketinu sakyti jūsų šaliai ar jūsų Vyriausybei, koks pelno mokesčio tarifas turėtų būti taikomas jūsų šalyje. Dabar jūs taikote 15% pelno mokestį, ir jūsų Vyriausybė, pagaliau jūsų parlamentas turi teisę spręsti dėl tarifo. Aš tik galiu pasiūlyti savo kolegoms Europos Komisijoje pasiūlyti minimalų lygį. Tas minimalus lygis galėtų būti įdiegtas visoje Europos Sąjungoje. Bet iš tikrųjų kiekviena valstybė narė gali pati spręsti šį klausimą: 12,5% Airijoje, 15% Lietuvoje, 19% Slovakijoje. Taigi iš tikrųjų patys parlamentai ir vyriausybės gali nuspręsti, koks pelno mokestis tinka tai šaliai. Pasiūlymai, kurie gali būti teikiamai Europos Komisijai, kad ji galėtų pasiūlyti valstybėms, kokios galėtų būti pelno mokesčio normos, turbūt reikštų, kad turėtų būti parengtas koks nors pasiūlymų tekstas, bet tokiu būdu būtų mažiau konkurencijos. Europos Komisija nori, kad būtų kuo daugiau konkurencijos ir biudžeto srityje, ir (…) srityje, apskritai konkurencija yra geras dalykas. Taigi aš manau, jog tokiu būdu ir atsakiau į jūsų klausimą. Manau, jūs neturėtumėte labai rūpintis ir būti susijaudinę dėl to, kad Komisija galėtų kaip nors paveikti jūsų pelno mokesčio dydį.

PIRMININKAS. G.Steponavičius. Prašom, kolega.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Man malonu, pone komisare, jus pasveikinti šiandien čia, Seime. Mes, liberalių partijų atstovai, pažįstame jus kaip nuoseklų laisvos prekybos šalininką, kaip principingą kovotoją už Europos Sąjungos konkurencingumo stiprinimą. Mokesčių klausimas yra vienas iš svarbiausių dalykų, ir tolesnis jų harmonizavimas, atrodo, galėtų pristabdyti Europos Sąjungos dinamiškesnę plėtrą. Bet šalia to, ko nereikia daryti Europos Sąjungai, yra dalykų, ką reikia pačioje Europos Sąjungoje keisti. Jūs pats užsiminėte, kalbėdamas apie teisėjo vaidmenį aikštelėje prižiūrint taisykles. Gerbiamasis komisare, sakykite, ar jūs matote tam tikrą pažangą Komisijoje dirbant ta linkme, kad reguliavimo Europos Sąjungoje būtų mažiau? Nes kartais gali susidaryti įspūdis, kad teisėjas vietoj arbitro funkcijų pats tampa žaidėju, ir tada žalą pajaučia visi ūkio subjektai, asmenys ir kiti.

F.BOLKESTEIN. Gerbiamasis pirmininke, ponios ir ponai, iš tikrųjų tai labai rimtas klausimas. Aš pats, jau anksčiau esu minėjęs, atstovauju liberalioms idėjoms, tačiau aš manau, jog liberalioji filosofija ir liberali politika apskritai yra suvokiama ir kitų. Mums reikia konkurencijos, kurioje dalyvautų vienodas sąlygas turintys partneriai. Kitaip sakant, reikia, kad futbolo aikštė būtų lygi. Reikia labai atsargiai įsiterpti į kokios šalies ūkio gyvenimą. Savaime suprantama, visos valstybės privalo užtikrinti, kad būtų sukurtos verslui tinkamos sąlygos. Turi būti tinkama fizinė, materialinė infrastruktūra, intelektinė infrastruktūra, švietimo infrastruktūra, pagaliau teisingumo sistema visose mūsų valstybėse narėse turi būti sąžininga. Neturėtų būti korupcijos, ir tai yra nepaprastai svarbūs dalykai tam, kad ūkis galėtų tinkamai veikti. Bet apskritai kištis į ūkio veikimą, pavyzdžiui, renkant pačius geriausius, nereikėtų. Tuo labiau kad dažniausiai išrenkami ne geriausi, bet blogiausi. Ir aš manau, galiu tik pakartoti, kad Vyriausybė turi būti jokiu būdu ne žaidėja futbolo aikštėje, bet tik teisėja. Ir teismų sistemoje neturėtų būti korupcijos, nes tai iškraipo šalies ekonominį gyvenimą.

PIRMININKAS. V.Saulis. Prašom, kolega.

V.SAULIS. Gerbiamasis komisare, yra teigiama, kad laisvosios rinkos funkcionavimas didžiausią poveikį daro neturtingiausiems regionams arba šalims, todėl šiems regionams reikalinga papildoma finansinė parama. Koks būtų jūsų požiūris į sanglaudos politiką ir struktūrinių fondų ateitį dabar jau išsiplėtusioje Europoje? Ačiū.

F.BOLKESTEIN. Regioniniai fondai egzistuoja tam, kad būtų galima sumažinti skirtumus tarp neturtingiausių regionų ir labiausiai išsivysčiusių regionų atskirose šalyse. Tiesą sakant, didelės pinigų sumos jau buvo suteiktos toms šalims, ir ne tik iš regioninių fondų, taip pat ir apskritai iš visų struktūrinių fondų. Bendra suma būtų daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Per ateinančius 3 metus bus išmokėta maždaug 1,5 milijardo. Viskas priklauso nuo pačios šalies. Savaime suprantama, sąlyga yra aiški, pinigus reikia leisti išmintingai. Tačiau siekiama pagerinti situaciją labiausiai atsilikusiuose šalies regionuose. Ir aš tikiuosi, jog jūsų šalyje vyks lygiai tas pats. Mano patirtis rodo, jog geriausia regioninė politika yra per ryšius, ryšių plėtotė visoje Europoje. Mes pastebėjome, kad ten, kur ryšiai puikiai veikia, kur gerai veikia švietimo įstaigos, regioninė raida vyksta greitai. Aš tikiuosi, jog jūsų šalyje vyksta taip pat. Bendras ekonomikos lygis taip pat reiškia, kad ir patys vargingiausi regionai gali kiek praturtėti. Ir aš labai norėčiau palinkėti jūsų Vyriausybei sugebėti pagerinti žmonių gyvenimą būtent tuose vargingiausiuose valstybės rajonuose padedant Komisijai.

PIRMININKAS. Prašom.

M.BASTYS. Dėkoju, Pirmininke. Dar kartą pakartosiu, jeigu galima.

F.BOLKESTEIN. Taip, man dabar išvertė į anglų kalbą jūsų klausimą, todėl aš suprantu, kad galėčiau jį perfrazuoti taip: koks nacionalinių parlamentų vaidmuo taikant subsidiarumo principą. Na, ką gi pasakyti? Aš manau, kad subsidiarumas yra nepaprastai svarbus mums visiems Europos Konstitucijos aspektas. O tai reiškia, kad mes visi puikiai žinome, jog kiekviena institucija, kad ir kokia ji būtų, kad ir žemiausio lygmens, turi užtikrinti, kad kiekviena priemonė, vykdoma Europos Sąjungoje, nepažeistų valstybėje vykdomų priemonių ir institucijų sprendimų. Mano supratimu, subsidiarumo doktrina yra daugiau taikoma teoriškai negu praktiškai. Gana dažnai atsitinka, kad yra pateikiamas siūlymas dėl kokios nors priemonės ir tada galima padaryti išvadą, kad valstybių narių lygmeniu būtų galima įvykdyti tą priemonę, tam nebūtina Europos Sąjunga. Taigi doktrina yra daugiau teorinė negu praktinė dėl mano… Visas naujumas yra tas, kad jeigu 1/3 valstybių narių, šiuo atveju būtų 9 valstybės ir viena, taigi 1/3 parlamento, mano, kad Europos Komisija viršija savo įgaliojimus, peržengia suteiktas ribas, taigi jeigu parlamentų nuomonė tokia, tada tie parlamentai kolektyviai arba po vieną kreipiasi į Europos Komisiją, bet vis tiek visus kartu sudėjus turi būti 1/3. Šis siūlymas turi būti peržiūrimas.

Apskritai aš manau, kad ši mintis yra tikrai gera. Aš manau, kad visi parlamentai (ir jūsų parlamentas taip pat) būtinai turi naudotis šiomis galimybėmis ir, svarbiausia, turi būtinai stebėti, kas vyksta Briuselyje, ir tarti savo žodį, jeigu Briuselyje vyksta kas nors, kas neturėtų vykti Na, jūsų klausimas yra turbūt, kokią įtaką tai gali padaryti Europos politikai. Gerą įtaką. Europos Komisija ir Europos Sąjunga apskritai galėtų sutelkti savo dėmesį į pagrindinę savo veiklą, tik tą pagrindinę veiklą, kurią privalo vykdyti Europos Sąjunga ir kurios jokiu būdu negalima vykdyti Europos Sąjungos atskirose valstybėse narėse. Taigi aš manau, jog tas faktas, kad 1/3 valstybių narių parlamentų gali sustabdyti procesą, yra geras dalykas.

PIRMININKAS. Laikas eina į pabaigą, aš prašyčiau labai trumpai klausti. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis komisare, ne tik Lietuvos valstybė, bet ir kitos valstybės kandidatės gyveno okupacijos lakais, socialistinį laikotarpį, kai rinka buvo absoliučiai reguliuojama. Atgavę nepriklausomybę, mes padėjome labai stipriai garbinti ir net melstis laukiniam liberalizmui. Deja, kas atsitiko. Per 15 metų mes patekome į savųjų vergiją, ir šiandien kaimo žemdirbys, smulkusis žemdirbys, kai egzistuoja laukinio liberalizmo sąlygos, kai sudarytos sąlygos stipresniam apiplėšti smulkesnį, silpnesnį, negauna nė 10 europietiškų centų už litrą pieno. Vis dėlto ar tas laukinis liberalizmas yra priimtinas? Lietuvos kaime yra skurstančių, apie 40% gyvena ant skurdo ribos. Aš manau, tokia situacija ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių kandidačių. Tai kelia didžiulį susirūpinimą.

Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad yra tokių organizacijų, kurios tapo tvirtesnės…

PIRMININKAS. Laikas.

P.GRAŽULIS. …už šalis kandidates ir jos jau padarė įtaką Seimui, ir priėmė įstatymus. Ar nemanote, kad reikėtų labiau centralizuoti valdymą ir padėti įvesti tvarką valstybėms kandidatėms, kurios nesugeba to padaryti, o jas valdo oligarchai liberalai?

F.BOLKESTEIN. Na, Europos Sąjunga yra tarptautinė organizacija. Taip, yra ir daugiau. Yra Maisto ir žemės ūkio organizacija, yra Europos plėtros bendradarbiavimo organizacija, yra Tarptautinė darbo organizacija – yra daug tarptautinių organizacijų. Europos Sąjunga yra viena iš tų organizacijų. Jau anksčiau aš sakiau, kad Europos Sąjunga vykdo gana plačią bendrą žemės ūkio politiką, taigi 45% viso Europos Sąjungos biudžeto yra skiriama būtent bendrajai žemės ūkio politikai. Iš 100 mlrd. eurų (kasmet toks yra Europos Sąjungos biudžetas), paskaičiuokite, 45% jau iš karto tenka žemės ūkiui. Komisija stengiasi skatinti žemės ūkio plėtrą. Aš tikiuosi, kad jūsų šalyje yra tas pat. Žinau, kad Lenkija, pavyzdžiui, yra šalis, kurios žemės ūkis sudaro labai svarbią viso ūkio dalį, po truputėlį, atsižvelgdama į ūkio plėtrą apskritai kitose Vidurio Europos šalyse… Taigi tos šalys taip pat po truputėlį plėtos visą savo ūkį ir bendra ūkio plėtra suteiks galimybių geriau užsidirbti valstybių gyventojams.

Na, žinote, aš jums pasakysiu, kai jau kyla banga, kai ateina potvynis, jis pakelia didelius ir mažus laivelius. Europos Sąjunga yra didelis laivas. Jūs paminėjote pieno kainą. Atleiskite, bet aš nedaug ką žinau apie pieną, aš tik geriu pieną, bet daugiau nelabai. Taigi aš, jeigu leisite, jūsų žemės ūkio ministrui paliksiu spręsti šį klausimą. Bet apskritai žemės ūkio fondas yra didelis, yra žmonių, kurie mano, kad net per didelis. Yra šalių, kurios nori keisti, reformuoti žemės ūkio bendrąją politiką. Svarbu, kad ūkininkai pasinaudotų, jūsų ūkininkai, savo naryste Europos Sąjungoje, ir, aš manau, jie neabejotinai tai padarys.

Na, ir, ko gero, tai paskutinis klausimas, į kurį aš atsakiau. Dabar leiskite man kai ką pasakyti. Ponios ir ponai, man nepaprastai didelė garbė, kad galiu čia su jumis būti. Aš jau daugiau kaip 20 metų dirbu Olandijos parlamente. Aš penkerius metus esu buvęs vyriausybėje, 15 metų parlamente, taigi viską kartu sudėjus daug metų. Turiu pasakyti, kad esu įsitikinęs, jog visi pasaulio parlamentai, jūsų parlamentas taip pat, beje, aš ir pradėjau parlamente kaip politikas, turi labai daug darbo, bet tai nuostabus darbas. Linkiu jums didžiausios sėkmės, sėkmės ir klestėjimo. Leiskite man taip pat pasakyti, kad man labai malonu, kad aš galiu čia atstovauti Europos Komisijai ir galiu su jūsų parlamento nariais kiek padiskutuoti. Dėkoju. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju. (Plojimai) Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dabar dirbti tokia tvarka. Mes iš rytinio posėdžio dalies turime du klausimus, kur nėra jokių pataisų, tai galbūt mes juos užbaigiam, pertrauką darome šiek tiek vėliau ir po to dirbsime pagal patikslintą grafiką, kurį… (Balsai salėje) Gerai, pertrauka bus šiek tiek vėliau, aš manau, kokia 10 minučių jinai nusistums, ne ilgiau.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1822(3*) (svarstymas)

Taigi dabar kviečiu 7 klausimo pranešėją B.Bradauską. Nematau. (Balsai salėje) V.Saulis – Biudžeto ir finansų komiteto, pagrindinio komiteto, vardu. Ruošiasi J.Budrevičius. Labai gražu. Prašyčiau, kolegos, trumpai drūtai, nes kiek supratau, čia nėra pastabų.

V.SAULIS. Tikrai, gerbiamieji kolegos, labai trumpai. Projekto, kuris atėjo iš Vyriausybės, pagrindinė mintis buvo ta, kad nuo transporto priemonių savininkų ir valdytojų kasmetinio mokesčio būtų atleistos Krašto apsaugos ministerijoje naudojamos transporto priemonės. Po svarstymo Biudžeto ir finansų komitete šiam pasiūlymui buvo nepritarta, nes šiuo metu rengiama nauja šio įstatymo projekto redakcija, bus svarstomi visi gauti pasiūlymai ir tada bus apsispręsta. Komitete buvo išnagrinėti ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymai.

Buvo pritarta, kad į 7 straipsnio 4 dalį būtų įrašyta: „ir savivaldybių priešgaisrinės tarnybos transporto priemonės“, nes iki šiol buvo tam tikra diskriminacija. Automobiliai, kurie priklausė Priešgaisrinės apsaugos departamentui, šio mokesčio nemokėjo, o savivaldybių automobiliai, kurie tarnavo tai pačiai funkcijai, buvo apmokestinti. Šiam Savivaldybių asociacijos pasiūlymui buvo pritarta. Taip pat buvo pritarta Savivaldybių asociacijos pasiūlymui nuo šio mokesčio atleisti moksleivių, vaikų pavėžėjimui pritaikytas transporto priemones, autobusus, priklausančius savivaldybių įstaigoms ir akcinėms bendrovėms, kuriose savivaldybė turi ne daugiau kaip 50%. Toks buvo pasiūlymas. Komitetas šį pasiūlymą truputį performulavo ir suformulavo taip, kad „už specialiai moksleivių, vaikų pavėžėjimui pritaikytas transporto priemones, autobusus, priklausančius savivaldybių ir švietimo įstaigoms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms“. Komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam, bet, kaip jau minėjau, komiteto patobulintam projekto variantui ir šiam pasiūlymui buvo pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kalbės J.Budrevičius papildomo –Ekonomikos komiteto vardu. Ruošiasi A.Sadeckas irgi papildomo komiteto vardu.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Ekonomikos komitetas svarstė įstatymo projektą dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6, 7, 9 straipsnių pakeitimo ir pasiūlė įstatymo projektą atmesti. Tačiau atmesti tą projekto redakciją, kuri buvo pateikta Seime: už – 12, prieš nebuvo, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega A.Sadeckas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Prašom, papildomas komitetas.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Komitetas kaip papildomas apsvarstė įstatymo projektą ir siūlė pagrindiniam komitetui tobulinti jį siaurinant įstatymo projekto numatytas transporto priemonių grupes, kurioms netaikomas mokestis už naudojimąsi keliais.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar pagrindinio komiteto atstovas dar ateitų į tribūną, ar, man atrodo, mes galime iš karto pritarti, ar reikalauja kas balsuoti? Gerai, jeigu niekas neprieštarauja… (Balsai salėje) Mes pritarėm tam, ką pateikė pagrindinis, t.y. Biudžeto ir finansų komitetas. Jeigu reikia, jis gali ateiti į tribūną ir dar kartą pasakyti. V.Saulis. Prašom. Juliau, aišku, nereikia?

J.VESELKA. Reikia, tegul paaiškina.

PIRMININKAS. Prašom, dar kartą.

V.SAULIS. Paaiškinsiu labai trumpai. Mes nepritarėm Vyriausybės pasiūlymui atleisti nuo mokesčio Krašto apsaugos ministerijos transporto priemones, tačiau pritarėme Savivaldybių asociacijos dviem pasiūlymams. Atleisti nuo šio mokesčio savivaldybių priešgaisrinės apsaugos (…) atraminių punktų visas mašinas ir geltonuosius autobusiukus, kurie nemokamai vežioja vaikus. Šitiems pritariam.

PIRMININKAS. Vadinasi, nereikia balsuoti? Ačiū, pritariam po svarstymo. Malonu.

Karo padėties įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3558* (svarstymas)

Ir paskutinis klausimas prieš pertrauką. Karo padėties įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto vardu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Prašom, kolega, į tribūną. Projekto registracijos Nr.IXP-3558.

A.SADECKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū, niekas nenori kalbėti. Ar nori kas dėl balsavimo motyvų? Nepageidauja. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta. Kolegos, dabar bus pertrauka iki 12.10 val. Ir noriu pranešti, kad yra du papildomi klausimai, t.y. dėl kanclerio ir dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto trumpo pranešimo, kiek aš supratau. Taip pat iškrito keli klausimai, mes susitarėme dėl 14 klausimo, kad nukeliame. 15 klausimas yra nukeltas, t.y. 16 klausimas nukeltas, 17 –išnagrinėtas, 19 – bus po pietų. Jeigu mes turėsime pakankamai laiko, tada nagrinėsime mūsų vidinius klausimus, t.y. dėl komitetų, komisijų ir delegacijų. Jums turės būti išdalyti papildomi projektai ir gal kai kuriuos iškart galėsime nuspręsti, bent jau tai, kad naujoji Seimo narė iškart galėtų pradėti dirbti atitinkamame Seimo komitete. Štai tokia tvarka. Aš tiktai prašyčiau kolegų 12.10 val. susirinkti į salę, nes mūsų laukia keli ratifikavimai ir reikalinga kvalifikuota balsų dauguma. Taigi pertrauka iki 12.10 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų posėdį. Primenu, kad dabar, antroje posėdžio dalyje, yra kai kurių papildomų klausimų, o pagrindiniai klausimai yra susiję su kvalifikuota dauguma, kurios, aš, deja, dar nematau. Todėl po tų papildomų klausimų eis rezerviniai klausimai ir pirmasis – N.Steiblienės. Kai matysime, kad salėje yra gana daug, kad galėtume ratifikuoti, tada imsimės 10, 11, 12 ir 13 klausimų. Taigi kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką tarti trumpą žodį. Prašom.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešimas

A.SADECKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Per Seimo nenumatytą plenarinį posėdį komitetui buvo pavesta per dvi darbo dienas išsiaiškinti, ar buvo informacija… ar Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų veiksmai buvo atlikti siekiant paveikti politinius procesus, politinę padėtį, rinkimų rezultatus. Komitetas apsvarstė klausimą ir protokoliniu sprendimu konstatavo, jog komitetas negavo duomenų, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų veiksmai buvo atlikti siekiant paveikti politinius procesus, politinę padėtį ir rinkimų rezultatus, tačiau ir negali šios prielaidos paneigti. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 4.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar noriu, gerbiamieji kolegos, pranešti, kad yra trijų Seimo narių parašais pateiktas toks protokolinio nutarimo projektas: kreiptis į generalinį prokurorą prašant užtikrinti kuo spartesnį, objektyvų tyrimą bylose, kuriose pagal jo pateiktą informaciją Seimo nariai yra įtariami padarę nusikaltimus. Ar visi gavo šitą tekstą? (Balsai salėje) Prašom. Kolega A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Dėl vedimo tvarkos!

PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Aš labai patenkintas ir šiek tiek nustebintas greitu komiteto pirmininko atsiskaitymu. Jeigu jam viskas aišku, kad niekas neaišku, tai gal buvo galima leisti Seimo nariams paklausti, pasiteirauti kai kurių detalių, kai kurių svarstymo dalykų, kuriuos galėtų patikslinti ar papildomai pranešti. Kodėl nebuvo leista klausti?

PIRMININKAS. Toks buvo susitarimas. Ačiū. Dabar klausimas yra toks. Gal padarome tam tikrą pauzę ir kai kolegos įsigilins į šį siūlomo nutarimo tekstą, tada apsispręsime, ar priimame protokolinį nutarimą. Kolega H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš taip pat dėl vedimo tvarkos. Pastaruoju metu man kažkaip keista, kai politikai pradeda rodyti savo valdžią ir ima teisėsaugos institucijoms nurodinėti, ką jie turi daryti. Kviesčiau visus politikus šiek tiek susilaikyti nuo vertinimų, protokolų, protokolinių įrašų ir t.t. Man regis, teisėsaugos organai žino, ką reikia daryti, ir jie padarys viską iki galo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi aš matau, kad iš tikrųjų yra skirtingos nuomonės, todėl siūlau šiek tiek susipažinti, pamąstyti, o dabar nespręsime. Ar priimtinas šis dalykas, kad truputį vėliau? Dar kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Norėjau, gerbiamieji kolegos, reaguoti į kolegos H.Žukausko pasakymą. Iš tiesų tai, kas įvyko ir yra įvardyti Seimo nariai, bet neįvardytos pavardės, nepateikti jokie įrodymai, manau, suteikia Seimui teisę reikalauti atlikti tam tikrus veiksmus, kas juos turi atlikti ir atlikti operatyviai. Neužmirškime, kad liepos 12 dieną Seime bus priimama Prezidento priesaika. Aš esu įsitikinęs, kad iki to laiko turi būti įvardytos pavardės ir pateikti įrodymai. Aš neįsivaizduoju situacijos, kaip Prezidentas prisieks, kai ant viso Seimo kris įtarimų šešėliai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom nesiginčyti. Aš siūlau šiek tiek ataušti, ir tada susitarsime, ar reikia tokio protokolinio nutarimo, ar ne. Dabar kviečiu pirmininkauti V.Andriukaitį.

Seimo nutarimo „Dėl A.Kregždės skyrimo Seimo kancleriu“ projektas Nr.IXP-3644 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 12 punktas – dėl Seimo kanclerio.

PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Klausimas yra paskelbtas. Kviečiu pranešėją, laikinai einantį Seimo Pirmininko pareigas Č.Juršėną, į tribūną. Prašom, pranešėjau, jums žodis.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau trumpai referuoti, nes klausimas yra ir aiškus, ir lyg ir neaiškus. Jis yra aiškus, nes žmogus, tai yra Arvydas Kregždė, šias pareigas faktiškai eina ketverius metus. Jis yra kancleris, o ne kas kitas. Neaiškus todėl, kad mes, Seimas, dėl vienų ar kitų priežasčių nesugebėjome apsispręsti dėl šitos ar kitos kandidatūros per beveik ketverius metus. Todėl man ir nepatogu prieš jus stovėti.

Kita vertus, mes vieną sykį turime apsispręsti ir priimti sprendimą. Kadangi pagal galiojančius įstatymus siūlymo teisė priklauso šiuo atveju man, kaip einančiam Seimo Pirmininko pareigas, aš ir pateikiau atitinkamą potvarkį, aiškinamąjį raštą ir nutarimo projektą.

Charakterizuodamas A.Kregždę galiu pasakyti, kad jis dirbo prie trijų Seimų, arba prie trijų Seimų įvairių daugumų, ir sugebėjo atlikti sudėtingas kanceliarijos vadovo arba dabar einančio šias pareigas žmogaus priedermes su visa atsakomybe ir atsidavimu. Tai, ką mes padarėme, ką padarėme kartu su Seimo aparatu, su kanceliarija, yra ir jo nuopelnas. Tai yra ir įstojimas į NATO, ir į Europos Sąjungą, ir referendumų bei galingų tarptautinių konferencijų organizavimas. Čia buvo Lietuvos reikalas, buvo Seimo reikalas, bet tai kartais buvo juodas, kruopštus ir ne visada pastebimas arba įvertinamas Seimo kanceliarijos ir jos vadovo darbas.

Štai taip aš charakterizuočiau tuos dešimt metų, kai atitinkamas pareigas eina A.Kregždė. Pabrėžiu, kad jis dirbo su įvairiomis daugumomis, ir su viena, ir su antra, ir su trečia, ir su ketvirta dauguma. Sugebėjo dirbti ir nesusipykti nei su vienais, nei su kitais, ir išspręsti tas konkrečias problemas, kurios buvo iškilusios Seimui, kaip institucijai, ir atskiriems Seimo nariams, kaip tautos atstovams arba žmonėms.

Žinoma, per tą laiką buvo ir vienokių ar kitokių problemų, buvo pastabų, sakysime, ir iš Valstybės kontrolės, bet kuri institucija nepadaro klaidų. Tos klaidos buvo taisomos. Ir jeigu, pabrėžiu, mes išsprendėme pagrindinius klausimus, kurie priklausė spręsti Seimui, tai yra, žinoma, Seimo darbas, bet ir Seimo kanceliarijos, ir jos vadovo klausimas. Todėl aš siūlau skirti jį taip, kaip priklauso pagal Seimo statutą, numatytai kadencijai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš, žinodamas, jog Č.Juršėnas visada sutinka atsakyti į klausimus, noriu pasakyti, kad pagal Statutą jam kaip pranešėjui šiuo atveju klausimai neužduodami. Šiuo atveju…

Č.JURŠĖNAS. Pasišnekėkime.

PIRMININKAS. Kolegos, prašom paklausyti. Po to turėtų kalbėti kandidatas iki dešimties minučių (kandidatas yra pakviestas) ir po to klausimai užduodami kandidatui. Bet gal padarykime statutinę išimtį. Gal kas norėtų paklausti Č.Juršėno? Ar kas norėtų paklausti Č.Juršėno? Ar čia užsirašiusieji norės paklausti A.Kregždės? Č.Juršėno? Aš stenogramai sakau, kad mes elgiamės ne pagal Statutą. Taigi, kolegos, tuomet pirmasis Č.Juršėno nori klausti A.Matulevičius. (Triukšmas salėje)

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, ramybės, ramybės ir dar kartą ramybės. Gerbiamasis Juršėnai, aš sveikinu jūsų apsisprendimą, nes tas politinis žaidimas, užsitęsęs beveik ketverius metus, nedarė garbės mūsų Seimui. Aš A.Kregždę pažįstu jau seniai. Aš sveikinu šį apsisprendimą ir manau, kad tai yra tinkama kandidatūra. Jis įrodė tai savo darbu, be to, jis nėra politiškai per daug angažuotas kuriai nors vienai jėgai.

Aš noriu jūsų paklausti. Jūs esate drąsus žmogus, ir jeigu jau priėmėte šį sprendimą (mes žinome, kas čia nenorėjo to sprendimo priimti, bet situacija keičiasi), gal jūs žengsite ir kitą žingsnį, ir šiandien, kaip laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas, siūlysite, kad skubos tvarka mes išspręstume šią problemą dabar ir visam laikui? Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Jeigu niekas nesipriešins, šitą galima padaryti, čia jokia problema. Bet gal kurios nors frakcijos norės susitikti. (Balsai salėje) Gerai. Prašom.

PIRMININKAS. Kolegos, ar dar yra norinčių paklausti būtent Č.Juršėno? J.Veselka labai nori paklausti Č.Juršėno. Prašom, kolega Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, aš buvau beveik šimtu procentu pritaręs kandidatūrai, bet kai jūs pasakėte, kad jis mus nuvedė į NATO ir į Europos Sąjungą, aš ėmiau abejoti. Klausimas paprastas. Kas dar pretendavo į šią vietą?

Č.JURŠĖNAS. Šiuo metu – nė vienas kandidatas. Prieš tai buvo nagrinėti keli kandidatai, bet nebuvo pagrindinių frakcijų sutarimo, ir tos kitos kandidatūros nebuvo teikiamos. (Balsas salėje) Negaliu sakyti, nes ne aš teikiau, todėl negaliu sakyti.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, gal mes padėkokime laikinai einančiam Seimo Pirmininko pareigas Č.Juršėnui.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiame laikinai einantį Seimo kanclerio pareigas A.Kregždę į tribūną. Prašom, gerbiamasis kancleri, į tribūną. Jums suteikta teisė iki dešimties minučių. Jeigu jūs norite trumpiau, galite trumpiau, o Seimo nariai turės galimybę jūsų klausinėti. Prašom.

A.KREGŽDĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai… kai kas ketverius metus, kai kas aštuonerius, kai kas dešimt metų, todėl aš jums, jaučiu, mažai ką galiu pasakyti apie save, jūs mane matėte ir žinote mūsų Seimo kanceliarijos darbą. Aš savotiškai didžiuojuosi Seimo kanceliarija kaip kolegomis, kaip darbuotojais. Aš vienas, aišku, negalėčiau visko nuveikti, tačiau yra, pirma, komitetų vyresnieji patarėjai, komitetų patarėjai, tai (…). Yra Seimo kanceliarijos direktoratas, yra Seimo kanceliarijos skyrių vedėjai, departamentų direktoriai. Seimo kanceliarijos vadovas, dirbdamas ir vadovaudamas Seimo kanceliarijai, kaip tik remiasi jais ir susiklausymas… Noriu pasakyti, kad tie kolegos, su kuriais man tenka dirbti, yra kvalifikuoti, ir daug kas, išėję iš Seimo, pavydžiai žiūri į Seimo kanceliariją, į Seimo kanceliarijos darbuotojus. Galėčiau tiek pasakyti apie savo darbą. Mano gamybinė veikla ir autobiografija išdalinta jums. Aš laukiu jūsų teismo, jūsų sprendimo.

PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamasis kancleri. Gerbiamieji kolegos, prašome klausti. Ar nori kas klausti? Nenori klausti. Gerbiamieji kolegos, fiksuojame, kad klausimų nėra. (Triukšmas salėje) Vieną klausimą nori užduoti J.Korenka. Prašau.

J.KORENKA. Gerbiamasis kancleri, iš tikrųjų man abejonės nekelia jūsų kandidatūra, nes žinau jus, jūsų darbą, veiklą, rūpinimąsi Seimo nariais. Gerbiamasis kancleri, jeigu šiandien jūs būsite priimtinas visiems mano kolegoms, aš noriu jūsų paklausti, rūpindamasis ne savimi ir dabartiniais kolegomis, bet ateinančios kadencijos. Jeigu jūs būsite patvirtintas, kokių žygių imsitės dėl viešbučio? Žinote, kokie ten baldai, kokios sąlygos. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau tik tiek…

A.KREGŽDĖ. Gerbiamasis Seimo nary, noriu informuoti, kad mes šių metų biudžete ir kitų metų biudžete esam numatę tam tikrą atnaujinimą, tačiau biudžetas buvo peržiūrėtas ir suma yra nelabai didelė. Tikimės, kad minimaliai, ką bus galima, tikrai padarysime.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kancleri, dėkoju, nes šis klausimas yra Seimo nariams, Seimui, Vyriausybei ir biudžetui. Labai ačiū jums. Kolegos, daugiau klausimų nėra. Aš norėčiau patikslinti. Yra tokia informacija – viena frakcija norėjo susitikti su kancleriu. (Balsai salėje) Ar galiu aš paklausti Liberalų ir centro frakcijos, ar jūs tikrai norite susitikti atskirai, nes, kiek aš žinau, kitos frakcijos galėtų pritarti ypatingai skubai ir balsuoti šiandien? Aš noriu paklausti Liberalų ir centro frakcijos atstovų. Prašome per šoninį mikrofoną. (Balsas salėje: balsuojame, nėra problemų.) Prašau per šoninį. (Balsas salėje: galime balsuoti dabar.)

Kolegos, yra sutarimas. Pirmiausia turėtume pritarti ypatingai skubai. Ar pritariame bendru sutarimu ypatingai skubai? Ačiū. Kolegos, ar galime priimti šį teikiamą Seimo nutarimą? Jis yra iš dviejų straipsnių. Seimo nutarimas „Dėl Arvydo Kregždės skyrimo Seimo kancleriu“. 1 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Priimta. Dėl viso nutarimo norinčių kalbėti yra? Nėra. Kolegos, balsuojame. Registruojamės ir balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Arvydo Kregždės skyrimo Seimo kancleriu“. (Plojimai)

Kolegos, iškilmingai skelbiu rezultatą. Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Laikinasis Seimo kancleris atsikratė dviejų raidžių. Seimo kancleriu skelbiu A.Kregždę ir suteikiu žodį laikinajam Seimo Pirmininkui Č.Juršėnui. Prieš tai skelbiu, kad nutarimas priimtas.

Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, ačiū už vienbalsį sprendimą, labai malonu. Aš tikrai jūsų visų vardu nuoširdžiai sveikinu dar kartą dabar jau kanclerį ir linkiu jam sėkmingai darbuotis ir šioje, ir kitose kadencijose.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taip jau atsitiko, kad mes net netikėjome, kad šiandien bus sprendimas. Gėlių paruošta labai daug, gerbiamasis kancleri, šie visi vazonai yra jūsų. Visos gėlės yra jūsų ir visas Seimas yra jūsų. Mes dar kartą sveikiname jus, nuoširdžiai linkime stiprybės ir reiškiame didelę padėką už tokį nuoširdų ir kilnų darbą.

A.KREGŽDĖ. Labai ačiū. Aš nuoširdžiai dėkoju ir tikiu, kad jūsų balsavimas, jūsų pasitikėjimas manimi tikrai pateisins jūsų viltis. Labai ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, repliką po balsavimo per šoninį mikrofoną – V.Einoris. Gerbiamieji kolegos, vieną minutę. Dėmesio, visi Seimo nariai! Būkite geri, dar pasilikite, nes reikia ratifikuoti vieną tarptautinį teisės aktą. Dabar yra 82 žmonės, net 83, sako Č.Juršėnas. Neišsiskirstykite, ponas Skarbaliau ir kiti, mums reikia balsuoti. Repliką -V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, manau, galima pasidžiaugti, kad ne viena kadencija išaugino žmogų, kuris vienodai teisingas visiems. Argi šiandien mes būtume balsavę taip vieningai, jeigu jis nebūtų vienodai visiems teisingas? Aš pasakysiu taip, retai taip būna, aš manau, kad kiekvienam iš mūsų galima paimti pavyzdį, kad mes būtume tokie kaip gerbiamasis A.Kregždė.

Įstatymo dėl Jungtinių Tautų 1980 metų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų ratifikavimo projektas Nr.IXP-3582* (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Dėmesio, gerbiamieji kolegos! Labai ačiū už gerus žodžius, visi supratome. Dabar kol dar esame visi kartu, aš siūlau iš karto pradėti svarstymą ir balsavimą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų 1980 metų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų ratifikavimo“ projekto. Kolegos, svarstymas. Svarstymo metu turėtų kalbėti Užsienio reikalų komiteto vardu S.Dmitrijevas. Prašom į tribūną, labai trumpai, nes jūs puikiai suprantate, kad jūsų rankose kvorumas. Prašau, gerbiamasis pranešėjau.

S.DMITRIJEVAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Užsienio reikalų komitetas svarstė. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Prašau pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kolegos, norinčių kalbėti diskusijose iš anksto užsirašiusių nebuvo. Galima pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritariame. Galime pradėti ratifikavimo procedūrą? Kolegos, norinčių kalbėti yra? Nėra. Nematau. Kolegos, registruojamės ir balsuojame dėl įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų 1980 metų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų ratifikavimo“. Balsavimas pradėtas. Kolegos, kaip minėjau, po svarstymo pritarėme bendru sutarimu, dabar vyksta priėmimas.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 83 Seimo nariai. Už – 83, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas „Dėl Jungtinių Tautų 1980 metų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų ratifikavimo“ priimtas.

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta (prekyba jomis) ir kitais sunkiais nusikaltimais ratifikavimo projektas Nr.IXP-3575* (svarstymas ir priėmimas)

Kitas, kolegos, taip pat reikalaujantis kvorumo įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta (prekyba jomis) ir kitais sunkiais nusikaltimais ratifikavimo“ projektas. Prašom. Kviečiu S.Dmitrijevą. Svarstymas, kolegos. Prašom, pranešėjau.

S.DMITRIJEVAS. Užsienio reikalų komitetas irgi pritarė vienbalsiai. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 5 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Prašau pritarti.

PIRMININKAS. Komiteto išvada – pritarti, kolegos. Norinčių kalbėti nėra, ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritarta, kolegos.

Pradedame priėmimą. Norinčių kalbėti nematau. Kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių priemonių, psichotropinių medžiagų apyvarta ir kitais sunkiais nusikaltimais ratifikavimo“ priėmimo. Po šio įstatymo bus dar viena konvencija, kolegos.

Užsiregistravo 78. 78 balsavus už, nei vienam nebalsavus prieš, nei vienam nesusilaikius, įstatymas priimtas.

Įstatymo dėl Jungtinių Tautų Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 20 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims Fakultatyvinio protokolo ratifikavimo projektas Nr.IXP-3530(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, kviečiu į tribūną vėl S.Dmitrijevą dėl įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 20 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims Fakultatyvinio protokolo ratifikavimo“ projekto. Prašom, pranešėjau, pateikti Užsienio reikalų komiteto nuomonę. Svarstymas.

S.DMITRIJEVAS. Ačiū, pirmininke. Užsienio reikalų komitetas svarstė, vienbalsiai pritarė. Komiteto sprendimas – pritarti įstatymo projektui. Prašom pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Pradedame priėmimo procedūrą. Norinčių kalbėti nematau kolegos. Registruojamės, balsuojame dėl šio įstatymo projekto, kurio Nr.IXP-3530, bus trumpiau.

Gerbiamieji kolegos, 79 užsiregistravus, 77 – už, 2 susilaikius, nė vienam nebalsavus prieš, įstatymas „Dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 20 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims Fakultatyvinio protokolo ratifikavimo“ priimtas.

Įstatymo dėl Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo ratifikavimo projektas Nr.IXP-3573* (svarstymas ir priėmimas)

Dabar vėl kviečiu S.Dmitrijevą, svarstysime įstatymo „Dėl susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo ratifikavimo“ projektą. Prašome pateikti Užsienio reikalų komiteto nuomonę.

S.DMITRIJEVAS. Užsienio reikalų komitetas svarstė. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 6 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Prašom balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritarta.

Kolegos, pradedame priėmimą. Prašome balsuoti dėl įstatymo „Dėl susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo ratifikavimo“ projekto. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 83 užsiregistravus, 82 balsavus už, nei vienam nebalsavus prieš, nei vienam nesusilaikius, įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau jūsų atsiklausti. Mes čia turime keletą rezervinių klausimų. Aš žinau, kad N.Steiblienė norėtų pateikti rezervinį… (Balsai salėje) Kolegos, Helsinkio konvencija atidėta dėl pagrindinio komiteto nepadarytų darbų. Šiaip, aišku, būtų gerai buvę ją irgi priimti.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos pavaduotojo patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-3634 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kviečiu į tribūną N.Steiblienę pateikti Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojo patvirtinimo“ projektą.

N.STEIBLIENĖ. Laba diena, kolegos. Norėčiau jums pateikti Seimo nutarimo projektą ir patvirtinti Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoju R.Sinkevičių. Primenu, kad šią kandidatūrą mūsų komisijai pasiūlė Seniūnų sueiga ir mes paklusome šiam siūlymui. Viskas.

Gerbiamoji pranešėja, jūsų niekas nenori paklausti. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po pateikimo? Ar galime, kolegos, pradėti svarstymą? Ar galime priimti šį nutarimą ypatingos skubos tvarka? Ačiū. Tuomet, kolegos, registruojamės ir balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcinės komisijos pavaduotojo patvirtinimo“. Priėmimas.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravus 74, 71 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, 2 susilaikius, Seimo nutarimas „Dėl Seimo Antikorupcinės komisijos pirmininko pavaduotojo patvirtinimo“ priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 7, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr.IXP-3645(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Leiskite pakviesti Č.Juršėną pateikti dar kelis nutarimus, šiuo atveju Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 7, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo“ projektą.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mieli kolegos, štai tie nutarimai, kurie susiję su tais veiksmais, kurie buvo iš pat ryto, tai yra atsisveikinome su kai kuriais buvusiais Seimo nariais, dabar jau europarlamentarais, kita vertus, į savo gretas priėmėme simpatišką ir šaunią Seimo narę. Ryšium su tuo reikia patikslinti komitetų sudėtį, komisijų sudėtį ir delegacijų sudėtį. Todėl taip, kaip čia dabar man vadovaus Vytenis, iš eilės visus klausimus ir nagrinėsime.

Pirmasis yra dėl komitetų sudėties pakeitimo. Trys straipsniai, t.y. pagal du straipsnius iš Užsienio reikalų komiteto ir iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išbraukiami europarlamentarai V.Landsbergis ir G.Didžiokas, o kolegė G.Šmigelskienė įrašoma, jai sutikus, štai ji tai patvirtina, į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Primenu, kad šiame komitete yra laisva vieta ir pagal proporcingo frakcijų atstovavimo principą ši vieta priklauso didžiajai frakcijai, t.y. Socialdemokratinės koalicijos frakcijai. Todėl aš ir siūlau tokį nutarimo projektą. Jeigu kolegos neprieštarautų, siūlau šiandien ne tik atlikti pateikimą, bet ir priimti šį nutarimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūsų paklausti niekas nenori, bet vieną sekundėlę. Gerbiamieji kolegos, kaip matote, mes galime priimti šį Seimo nutarimo papildymą, bet aš iš karto norėčiau pagarsinti vieną pareiškimą, kad visi formalumai būtų atlikti.

„Lietuvos Respublikos Seimo Socialdemokratinės koalicijos frakcijai Seimo narės G.Šmigelskienės pareiškimas. Prašau priimti mane į Lietuvos Respublikos Seimo Socialdemokratinės koalicijos frakciją“. Jos parašas ir I.Šiaulienės sutikimas, kad patvirtinama. Taigi įvykdėme procedūrą, sveikiname frakcijos narę. O dabar, kadangi norinčių paklausti nėra, siūlyčiau pritarti po pateikimo bendru sutarimu. Pritarta. Dėl svarstymo. Pritariame po svarstymo, kolegos.

Tuomet dėl priėmimo. Ar galime pradėti priėmimą? Pradedame. 1 straipsnis, kolegos? Priimta. 2 straipsnis? Priimta. 3 straipsnis? Priimta. 4 straipsnis? Priimta. Pastraipsniui viskas priimta. Kolegos, norinčių kalbėti dėl viso nutarimo nematau. Diskusija baigiama. Balsuojame, kolegos, dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties partvirtinimo“ 7, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo. Priėmimas.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 64 Seimo nariai. Už – 63, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 7, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo priimtas. Sveikiname naują Seimo narę jau kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tikrąją narę.

Seimo nutarimo „Dėl kai kurių Seimo nutarimų dėl Seimo komisijų sudarymo pakeitimo“ projektas Nr.IXP-3646 (pateikimas)

Dabar kviesčiau Č.Juršėną pateikti nutarimo projektą „Dėl kai kurių Seimo nutarimų dėl Seimo komisijų sudarymo pakeitimo“. Tačiau norėčiau pasakyti, kad šiuo atveju pranešėjas mums turėtų pasakyti, ar čia bus tik pateikimas? Trūksta pavardžių.

Č.JURŠĖNAS. Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, čia tiktai pateikimas, nes nėra pasiūlymų, plius dar ten reikėtų patikslinti proporcijas, tai lauksime, kai atsiras nauji Seimo nariai, tada galėsime galutiniai priimti sprendimą. O tie nauji Seimo nariai turėtų atsirasti liepos 5 dieną. Taigi liepos 5 d., kaip sutarėm, mes turėsime daryti neeilinį Seimo posėdį, prisaikdinsime naujus Seimo narius ir bus galima iškart apsispręsti dar kartą dėl komitetų ir komisijų. Bet kad darbas būtų pradėtas, aš siūlau pritarti po pateikimo šiam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų klausti niekas nenori. Taigi bendru sutarimu pritariam po pateikimo. Lauksime naujų pavardžių ir tuomet galėsime svarstyti ir priimti.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-3647(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Dabar vėl kviesčiau Č.Juršėną pateikti Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje“ 1 straipsnio pakeitimo projektą. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Čia klausimas jau yra aiškesnis. Aš siūlau šiandien atlikti pateikimo procedūrą ir priimti, nes viskas sukasi apie vieną frakciją. Buvusį Seimo narį V.Landsbergį išbraukiam iš delegacijos sudėties, ir Konservatorių frakcija siūlo, kad į šitą delegaciją būtų įrašytas A.Vazbys. Štai ir visas nutarimas. Todėl aš siūlau ne tik pritarti pateikimui, bet ir priimti nutarimą.

PIRMININKAS. Kolegos, pateikimui bendru sutarimu pritariame, nes norinčių klausti nėra. Kadangi siūloma ypatinga skuba, iš karto galime svarstyti. Norinčių kalbėti nematau. Tuomet pastraipsniui, 1 straipsnis? Priimta. 2 straipsnis? Priimta. Dėl viso nutarimo norinčių kalbėti nėra. Balsuojam, kolegos!

Balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje“ 1 straipsnio pakeitimo.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Už – 59, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje“ 1 straipsnio pakeitimo priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-3648(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Vėl kviečiu į tribūną Č.Juršėną pateikti Seimui nutarimą dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje“ 1 straipsnio pakeitimo.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, malonūs kolegos! Čia analogiškas nutarimas, nes jisai yra susijęs su vienos frakcijos Seimo narių pasikeitimu. Tapus europarlamentaru V.Landsbergį turim išbraukti iš delegacijos sudėties, o Konservatorių frakcija siūlo įrašyti E.Vareikį. Taigi siūlau šiandien ir pateikti šitą nutarimo projektą, t.y. pritarti pateikimui ir šiandien jį priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Mielieji kolegos, norinčių klausti nėra. Pritariam po svarstymo. Tuomet iš karto imamės priėmimo. 1 straipsnis. Priimta. 2 straipsnis. Priimta. Dėl viso nutarimo prašome balsuoti, kolegos, nes norinčių kalbėti nematau.

Balsavimas dėl Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje“ 1 straipsnio pakeitimo. Balsavimas pradėtas.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Už – 48, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje“ 1 straipsnio pakeitimo priimtas.

Taigi, kolegos, visus rezervinius klausimus išnagrinėjome. Vienas, kaip matote, yra paliktas ateičiai, nes bus pateiktos ir įrašytos naujos pavardės, bus prisaikdinti nauji Seimo nariai.

Įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3511(2*) (svarstymas)

Dabar, kolegos, imamės darbotvarkės 18a, 18b, 18c kompleksinio klausimo – įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu į tribūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą A.Rimą pateikti šio pagrindinio komiteto išvadą.

A.RIMAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ pakeitimo įstatymo projektą. Seimo kanceliarijos Teisės departamento gegužės 14 d. visoms išvadoms, pastaboms ir pasiūlymams, kurių buvo 12, pritarta. Europos reikalų komiteto pastaboms pritarta. Seimo Teisės departamento buvo gauta antra išvada. Ji apsvarstyta komiteto posėdyje kartu su Europos teisės departamento išvada ir nuspręsta pritarti Seimo Teisės departamento išvadai, iš dalies pritarti Europos teisės departamento išvadai, pakeičiant įstatymo projekte 2 straipsnio 12 dalies, 14 straipsnio 1 ir 5 dalių tekstą, įrašant į jas šiuo žodžius „užsienio valstybės fizinis bei juridinis asmuo, užsienio juridinio asmens filialas ir atstovybė“. Pritarti patobulintam įstatymo projektui. Gautos Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, kurios apsvarstytos šios dienos komiteto posėdyje. Atsižvelgta į Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjos D.Komparskienės pirmą pastabą ir atsižvelgta į komiteto išvados sprendimo 1 puntą, jam pritarta, 2 iš dalies. Pritarti komiteto 2 punktui, papildyti keičiamo įstatymo 5 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „Fiziniai ir juridiniai asmenys taip pat gali savo nuožiūra, išskyrus šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus atvejus, naudoti, t.y. kelti, pastatyti Lietuvos valstybės vėliavą ir/arba vėliavėles, laikydamiesi vėliavų naudojimo principų, ir tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba šioms vėliavoms“. Nepritarti išvados 3 punktui. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Dabar kviečiu Europos reikalų komiteto vardu V.Saulį. Toliau norėčiau, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kas nors pristatytų išvadas.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Europos reikalų komitetas buvo kaip papildomas komitetas, svarstantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ pakeitimą. Svarstymui buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados. Gal aš tiktai paminėsiu tas, kurioms buvo nepritarta arba pritarta iš dalies. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 išvadai pritarta iš dalies. Siūloma redaguoti 1 straipsnio 1 dalį. Mes nepritariame penktai pastabai, nes projekto 2 straipsnio 10 ir 11 dalyse apibrėžiamos stalo ir automobilio vėliavėlių sąvokos. Iš konteksto aišku, kad tai gali būti bet kurios valstybės, įskaitant ir Lietuvos Respublikos, minimizuotos vėliavėlės. Kitoms visoms Seimo Teisės departamento pastaboms Europos reikalų komitetas pritarė. Komiteto išvada – pritarti įstatymo projektui, atsižvelgiant į minėtas Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu šiam įstatymo projektui pritarta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau, už perskaitytą Europos reikalų komiteto išvadą. Dabar kviečiu E.Klumbį pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Kaip suprantu, bus pagrindinio komiteto ir papildomo komiteto nuomonių išsiskyrimas. Gerbiamasis Klumby, jums žodis.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ pakeitimo įstatymo projektą, nusprendė: pirma, siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas, kurios apsvarstytos Teisės ir teisėtvarkos komitete ir kurioms komitetas pritarė; antra, siūlome projekto 5 straipsnį papildyti norma, analogiška galiojančio įstatymo 3 straipsnio 10 punkto antrajai pastraipai: Lietuvos Respublikos privatūs asmenys, valstybės ir savivaldybių įmonės bei organizacijos gali savo nuožiūra iškelti Lietuvos valstybės vėliavą; trečia, siūloma pakeisti projekto 5 straipsnio 2 dalį nustatant, kad prie kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, taip pat gyvenamųjų namų valstybės vėliava privalomai būtų keliama tik Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją, kaip tai reglamentuota galiojančio įstatymo 3 straipsnio 2 punkte. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, visi komitetai savo išvadas pateikė. Dabar turėsime apsispręsti tik dėl vienos išvados, nes nuomonės skiriasi. Pagrindinis komitetas nepritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomam papildymui, todėl dabar kviečiu į tribūną A.Rimą pateikti išvadą, nes mes turėsime apsispręsti balsuodami. Kviečiu A.Rimą. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio, nes klausimas valstybiškai yra gana svarbus. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlė išbraukti 5 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad prie kitų valstybės, savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių, organizacijų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, taip pat gyvenamųjų namų valstybės vėliava privalomai būtų keliama tik Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją, kaip tai reglamentuota galiojančio įstatymo 3 straipsnio 2 punkte. Pagrindinis komitetas tam nepritarė. Kolegos, prašom. Pagrindinis komitetas. Jūsų motyvai. Toliau, kas remia Teisės ir teisėtvarkos komitetą, motyvai už, motyvai prieš ir balsuosime. Prašom pagrindinio komiteto nuomonę, kodėl nepritarėte.

A.RIMAS. Komitetas nepritarė todėl, kad čia išvardytos ne visos šventės, kurių metu yra keliama, o numatyta tik dviem atvejais. Valstybės diena, Mindaugo karūnavimo diena, čia yra nenumatyta, todėl mes manome, kad nereikia pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kas palaikote Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą? Norinčių kalbėti nematau. Kas palaikote pagrindinio komiteto?.. Gal, kolegos, iš karto apsispręskime balsuodami. Aš žiūriu į P.Papovą. Gerai. Kolegos, kas pritariate pagrindinio komiteto išvadai, nuomonei, balsuojate už, kas pritariate Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei, balsuojate prieš. (Balsai salėje) Na, gerai, nealternatyviai. Pirmiausia balsuojame, ar pritariate pagrindinio komiteto pozicijai. Kas už pagrindinio komiteto nuomonę, prašom balsuoti.

34 balsavus už, 1 – prieš, 7 susilaikius pritarta pagrindinio komiteto nuomonei ir nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui. Taigi, kolegos, daugiau balsuoti neturime. Ar galime šiuo atveju pritarti po svarstymu bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū. Priėmimo datą numatysime Seniūnų sueigoje.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188² straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3512(2*) (svarstymas)

Kolegos, dabar kviečiu dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188² straipsnio. Gal tuomet prašyčiau… Ar G.Steponavičius yra salėje? Prašyčiau E.Klumbį pateikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188² straipsnio pakeitimo projektą. Tai yra lydintysis teisės aktas. E.Klumbį kviečiu į tribūną. Jūs pranešėjas esate. Prašom. Dėl vedimo tvarkos – J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, jūs suformulavote dėl tos vėliavos, taip, tai yra be alternatyvaus balsavimo, tai yra kas už pagrindinio komiteto, kas…

PIRMININKAS. Taip.

J.VESELKA. Ir paskui iš karto pasakėte, kas nepritariate Teisės. Ar nereikėjo paskui…

PIRMININKAS. Ne.

J.VESELKA. Nereikėjo?

PIRMININKAS. Ne. Kolegos, dabar du lydintieji teisės aktai. Aš dabar matau E.Klumbį, bet jis nenori eiti į tribūną. Dėl Administracinių teisės… Taip pat galvoju, kas pateiktų… A.Sakalo. Jūs būsite vietoj G.Steponavičiaus? Tada gerai. Gerai. Sutariame. Prašom, Egidijau Klumby. Administracinių teisės… Gerbiamasis kolega, į tribūną – komiteto išvada. (Balsas salėje) Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188² straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, dėl Lietuvos valstybės vėliavos lydinčiojo teisės akto. Prašom, pranešėjau.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnio pakeitimo ir Administracinių teisės pažeidimo kodekso papildymo 214-24, 247-10 straipsniais įstatymo projektą ir nusprendė: pirma, pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei komiteto siūlymą straipsnio 1 dalies sankciją išdėstyti taip: užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 30 iki 50 litų, o pareigūnams – baudą nuo 50 iki 100 litų. Bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Jūs perskaitėte 188 2 dalies… (Negirdėti) Kolegos, ne ten skaitėte. Gerbiamieji kolegos, labai atsiprašau. Nesusipratimas, ne tą tekstą padavė. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188² straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Išvada yra pritarti. Kolegos, tai yra techninė klaida, ne tas teisės aktas įdėtas. Komitetas pritarė. Siekiant juridinės technikos nuoseklumo, iš projekto 1 straipsnio pavadinimo ir t.t., kodekso 188² straipsnio pavadinimo išbraukti žodį „valstybinės“, po žodžio „vėliavos“ įrašyti žodį „Europos Sąjungos“ ir t.t. ir išdėstyti taip. Tokia yra komiteto nuomonė. Ar galime pritarti tai nuomonei bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.

Baudžiamojo kodekso 128 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3513(2*) (svarstymas)

Kolegos, dabar kitas lydintysis aktas – Baudžiamojo kodekso 128 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Baudžiamojo kodekso 128 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3513(2). Taip pat yra pateiktas patobulintas komiteto variantas. Iš esmės tai yra analogiškai kaip ir su Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, po žodžio „valstybės“ įrašoma „Europos Sąjungos“. Ten, kur kalbama apie atsakomybę už užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos simbolių išniekinimą. Todėl siūlyčiau pritarti komiteto patobulintam variantui.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Kolegos, diskutuoti užsirašiusių nėra. Ar galime ir šiam projektui pritarti po svarstymo taip, kaip patobulino Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Ne, matau, kad sutarimo nėra. Prašome. J.Veselka dėl Baudžiamojo kodekso 128 straipsnio pakeitimo turi savo nuomonę. Jis nenori pritarti. Prašau, J.Veselka…

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš dar įsivaizduoju, kad nacionalinę vėliavą kažkas sudraskė ar ką, ir net iki dvejų metų galit nuteisti. Bet, atsiprašau, jeigu kažkokios užsienio valstybės herbą numes į purvą, už tai teisti žmogų iki dvejų metų, tai aš nebežinau, ponai, ką jūs čia norite padaryti! Tuos herbus, tas vėliavas dabar reikės kilnoti vos ne kiekvieną dieną ir net galima iki dvejų metų į kalėjimą sodinti. Nesąmonė! Aš balsuoju prieš ir siūlau balsuoti kitiems. Už blogesnius… Sugavo „žulikus“ ir tai visa valstybė sukilo, kad jų „nekibintų“. O čia už kažkokio herbo, sakysim, vokiečių ar kieno nors herbo numetimą dveji metai kalėjimo. Nesąmonė!

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, motyvai prieš buvo išsakyti. Motyvai už – R.Šukys.

R.ŠUKYS. Iš tiesų, gerbiamieji kolegos, kalbama apie simbolių išniekinimą. Tai yra tyčinė veika. Ir čia nekalbama, kad netyčia, kaip pasakė gerbiamasis J.Veselka. Kalbama būtent apie sąmoningą, tyčinę veiką, kada yra suvokiama, kas daroma, to siekiama ir yra atliekamas tam tikras veiksmas. Neužmirškime, kad sutartys yra ratifikuotos, yra tautos referendumo sprendimas dėl stojimo į Europos Sąjungą. Todėl kalbėti apie tai, kad Europos Sąjungos organizacijos simboliai dėl kažko yra tokie, kuriuos leistina niekinti arba galima elgtis su jais nepagarbiai, aš manau, tikrai mažiausiai neatsakinga. Todėl reikėtų vis dėlto balsuoti ir pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Kolegos, bendro sutarimo nėra. Vienas – už, vienas – prieš kalbėjo. Prašome apsispręsti. Kas pritariate Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintam Baudžiamojo kodekso 128 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Čia Seimo apsisprendimas po svarstymo.

39 balsavus už, vienam prieš, 7 susilaikius, įstatymo projektui Nr.IXP-3513 po svarstymo pritarta. Ačiū, kolegos.

Dabar imamės… repliką po balsavimo – J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, R.Šukys aiškino, kad čia Europos Sąjunga… na, gerai, jūs mylit tą Europos Sąjungą, bet čia yra aiškiai parašyta: „už išniekintą oficialiai iškabintą užsienio valstybės herbą ar vėliavą.“ Bet kurios užsienio valstybės… Sakysim, kinai užkariaus mongolus ir paims koks nors… žmonės supyks, ir šimtas žmonių ims ir sudegins Kinijos vėliavą. Ir visus Lietuvos teisėsauga nuteis dvejiems metams... Dar tokios nesąmonės nė vienas Seimas nepriėmė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, replika po balsavimo išsakyta. Replika po balsavimo – R.Šukys.

R.ŠUKYS. Noriu reaguoti į išsakytą repliką. Gerbiamasis Veselka, reikėtų atidžiai skaityti projektą. Šio projekto pakeitimo esmė – tik įrašomi žodžiai „Europos Sąjungos“. Atsakomybė už užsienio valstybės herbo ir vėliavos išniekinimą buvo ir anksčiau, ir tebėra. Taigi dabar išvedžioti, kad Mongolija, kažkas užkariaus… tai yra, na, skaitykim projektus, mes šių dalykų nekeičiam. Jie buvo ir yra.

Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario“ projektas Nr.IXP-3633 (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Dėkojame, kolegos. Dabar kviesčiau svarstyti ir priimti Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario“ projektą. Taigi, kolegos, frakcijų kalbos. Tai kviečiame kalbėtojus. Kolegos, norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ar galime pradėti priėmimą? Galime pradėti priėmimą? Pradedame, kolegos. Seimo nutarimo priėmimas. Seimo nutarimas „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario“. 1 straipsnis. Priimta bendru sutarimu. 2 straipsnis – bendru sutarimu. Ačiū. Dėl viso. Dėl viso norėtumėt kalbėti, ar galime balsuoti iš karto? Balsuojame iš karto, kolegos. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario“ priėmimo.

Gerbiamieji kolegos, 44 balsavus už, vienam susilaikius, nė vienam nebalsavus prieš, Seimo nutarimas „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario“ priimtas.

Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3589 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, imamės 20 darbotvarkės klausimo. Tai Nr.IXP-3589 numeriu užregistruotas projektas. Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projekto pateikimas. Jį pateikti turėtų A.Sakalas. Bet aš norėčiau paklausti… Jį pateiks B.Bradauskas. Prašau, kviečiu į tribūną B.Bradauską.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, problema yra susidariusi jau labai seniai, bet iki šiol jos sprendimas buvo vis atidėliojamas. Tai būtent tie žmonės, kurie tarnavo vidaus reikalų sistemoje ir išėjo į pensiją ne dėl jų kaltės, kaip kai kas čia bando pasakyti, kad jie nepanoro tarnauti laisvai Lietuvai ar panašiai, bet tiesiog jų paslaugų buvo atsisakyta, jie buvo priversti išeiti, jų pensijos yra apverktinos, palyginti su dabar tą patį darbą dirbančių žmonių pensijomis. Tas anksčiau išėjusių (iki 1992–1995, ten yra kelios gradacijos) pensijų vidurkis yra 230 litų. Tai, suprantate, kai ateina buvę generolai, buvę pulkininkai, kurie iš tikrųjų kovojo su tuo pačiu, su kuo kovoja ir dabar, ir, tarp kitko, noriu pridurti, sėkmingiau kovojo, jų pensijos 200 litų, o sekretorė, išėjusi į pensiją dabar, gauna 1200–1000 litų, manau, tokiai neteisybei mes negalime leisti toliau tęstis. Yra du projektai. Yra Vyriausybės projektas ir gerbiamojo A.Sakalo, kuriam aš irgi pritariu. Aš manyčiau, kad šiems dviem projektams mes turėtume po pateikimo pritarti, o paskui Socialinių reikalų komitetas ir Biudžeto komitetas, jeigu pavesite tiems komitetams, galėtų iš tų dviejų projektų padaryti vieną projektą. Mes jau preliminariai esame apsitarę. Tarp kitko, aš pasiūliau ir biudžete yra numatytos lėšos, pusė milijono, kad galėtume šias šiek tiek padidintas pensijas pradėti mokėti jau šiais metais. Todėl aš labai prašau gerbiamuosius kolegas pritarti po pateikimo ir pavesti Socialinių reikalų komitetui ir Biudžeto komitetui šiuos du projektus sujungti į vieną ir pateikti jums naują variantą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų nori klausti keli Seimo nariai. Pirmiausia klausia J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, yra esminis skirtumas tarp A.Sakalo ir Virgilijaus Bulovo.

B.BRADAUSKAS. Taip.

J.VESELKA. V.Bulovo yra tas mažas padidinti iki 20%, o A.Sakalo yra, kad būtų padidintos iki vidutinės mėnesinės algos. Jūs sakote, sujungti. Tai dabar kaip bus sujungta? Sujungta bus V.Bulovo naudai ar vis dėlto teisingumo naudai? Kodėl aš noriu tai pasakyti? Jūs turbūt puikiai žinote, 1990 m. kovo 21 d. buvo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko kreipimasis. Aš neskaitysiu viso, bet skamba taip: „Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba užtikrina, kad bus išsaugotos socialinės vidaus reikalų darbuotojų garantijos, pensijos mokamos nepaisant to, kurioje valstybėje tarnauta“. Ir A.Sakalo kaip tik yra tas, kuris šį principą… kuris buvo pažadėtas vidaus tarnybos žmonėms, kovojantiems su nusikalstamumu. Tai vis dėlto į kurią pusę jūs linkstate, ar A.Sakalo bus išsaugota, ar V.Bulovo, nesuprantama.

B.BRADAUSKAS. Mano asmeninė nuomonė yra už A.Sakalą. Aš 100% pritarčiau, bet aš manau, kad ir sujungiant kokie 90%… 1,77, šis indeksavimas bent jau tikrai turėtų išlikti. Mes jau paskaičiavome ir finansinius išteklius, ir galimybes, todėl, aš manau, jeigu bus ne 100%, tai 90% A.Sakalo projekto naudai.

PIRMININKAS. Klausia A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs jau pateikėte pasiūlymą, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo spalio 1 dienos. Ar tų pinigų, kurie yra numatyti biudžete, užtektų A.Sakalo pateiktam variantui, nes, jų skaičiavimu, reikėtų apie 4 mln. norint įgyvendinti šį įstatymą? Ministerijos pateiktas variantas, aišku, reikalauja daugiau pinigų. Kaip su tais pinigais? Ar tikrai užtektų, jeigu mes svarstydami apsispręstume pritarti jūsų pasiūlymui?

B.BRADAUSKAS. Nuo spalio 1 d. tikrai neužteks, ir aš galėsiu atsiimti tą pasiūlymą, nes kai aš pateikiau, buvo vieni skaičiavimai, paskui jie buvo patikslinti. Pasirodo, kad norint įgyvendinti mano pasiūlymą maždaug vienam mėnesiui reikia tos sumos. Mes buvome susitikę su Pensininkų tarybos nariais ir jie visiškai neprieštarauja, kad būtų galima pradėti mokėti nuo gruodžio 1 d. arba nuo lapkričio 1 d. Jiems svarbu, kad būtų priimta ir kad jie žinotų, kad kažkas atėjęs vėl nepanaikins ir vėl nepaliks jų situacijos tokios, kokia buvo iki šios dienos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinysis, kuris nori jūsų paklausti, yra P.Jakučionis. Sveikiname Povilą su vardadieniu.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, iš tikro iš pateiktos medžiagos yra gana aišku, kad kai kurie vidaus reikalų tarnyboje dirbę žmonės gauna labai mažas valstybines pensijas. Tačiau ar jūs nagrinėjote, ar jie gauna „Sodros“ pensijas ir kokio maždaug dydžio? Ar čia tie 200–300 litų yra suminės pensijos, ar tai yra „Sodros“ pensijos? Gal jos yra gerokai didesnės?

B.BRADAUSKAS. „Sodros“ pensijos yra kaip ir visų darbuotojų. Ir dabar Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų… Išėję į pensiją, jie gauna vieną pensiją, o kai jiems sueina tam tikras amžius, 62,5 metų, jie gauna dar ir „Sodros“ pensiją. Bet turint omeny, kad tie du, sakykime, dabar ten yra trys ar netgi keturi sluoksniai, kurių yra visiškai nevienodos sąlygos… Tie, kurie dabar išeina, jie gauna iki pusantro tūkstančio litų pensijas ir plius „Sodros“ pensiją, o tie 200 ir plius „Sodros“, kam sueina tie metai. Aišku, yra daugiau tokių, kuriems sueina amžius ir tą „Sodros“ pensiją jie gali gauti, bet visiškai nieko nesiskiria, ar kalėjime saugoti nusikaltėlį dabar, ar jie saugojo anksčiau, ar jie su banditizmu kovojo anksčiau, ar dabar. Todėl nepateisinamas ir neaiškus motyvas, kodėl taip buvo padaryta. Ir ne tik tai laukia mūsų pataisų. Našlių pensijos laukia pataisų, kai vienas gauna, kitas negauna. Aišku, šiandien biudžetas negali leisti sau iš karto visko išspręsti. Aš manau, viską reikia daryti palaipsniui ir atkurti teisingumą.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Jūs pristatėte šį projektą, atsakėte į klausimus. Ar galime bendru sutarimu, kolegos, pritarti? Galime. Pritariame bendru sutarimu po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti, suprantama, šioje pratęstoje sesijoje iki liepos 20 dienos.

Kolegos, negalime pateikti kito panašaus projekto, nes nėra ministerijos atstovo. Šiaip būtų galima pateikti abu iš karto ir būtume išsprendę klausimą, bet nėra ministerijos atstovo. Salėje matau dviejų garbingų komitetų pirmininkus, tai A.Sadecką ir G.Dalinkevičių. Ar jūs nesutiktumėte, kad aš jus dabar pakviesčiau dėl darbotvarkės klausimo, susijusio su Karo prievolės įstatymo 17, 19, 23, 26, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto svarstymu? Ir mes tuomet skelbtume pietų pertrauką, nes J.Oleko taip pat nematau ir iš Sveikatos apsaugos ministerijos taip pat nieko nėra. Ar galėtume atsiklausti komitetų pirmininkų? Sutinkate? Tai prašom A.Sadecką, pagrindinio komiteto pirmininką, pateikti šio komiteto išvadą.

Karo prievolės įstatymo 17, 19, 23, 26 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3419(2*) (svarstymas)

A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komitetas kaip pagrindinis apsvarstė Karo prievolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui. Tai susiję su tarnybos laiku, buvo siūlyta 12 mėnesių, pono A.Griciaus – 6 mėnesiai. Komitetas mano, kad būtų galima nagrinėti klausimą dėl 9 mėnesių tarnybos, ir ryšium su tuo iš karto antras klausimas, t.y. siūlyti Seimui prašyti Vyriausybės išvados dėl šio patobulinto projekto.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Dabar kviesčiau papildomo komiteto – Žmogaus teisių komiteto pirmininką G.Dalinkevičių pateikti komiteto nuomonę.

G.DALINKEVIČIUS. Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė šį projektą. Mes neturėjome tokio pasiūlymo, kurį dabar išgirdau iš pagrindinio komiteto. Projekte mes turėjome aiškią nuostatą dėl 6 mėnesių. Mūsų komiteto darbe dalyvavęs kariuomenės vadas Jonas Algirdas Kronkaitis motyvuotai išsakė ir įrodė, kad 6 mėnesių tikrai nepakanka, todėl mes pasiūlėme pagrindiniam komitetui šį projektą atmesti.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Šiuo atveju abu komitetai iš esmės beveik vieningi. Pagrindinis komitetas tobulina ir siūlo kreiptis į Vyriausybę išvados po svarstymo, o papildomas komitetas, ko gero, prisijungia prie šios išvados. Ar galime bendru sutarimu taip ir nuspręsti, kad po svarstymo pritariame pagrindinio komiteto patobulintam variantui, bet taip pat prašome Vyriausybės išvados iki priėmimo? Sutariame? Bendru sutarimu. Ačiū, kolegos, išsprendėme.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų nematau, Vidaus reikalų ministerijos atstovų taip pat nematau. Kolegos, numatytas laikas baigiasi. Taigi, kolegos, rytinį posėdį baigiame. Pertrauka iki 15 val.