LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADA

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO

PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTAS  (IXP-3507)

2004 m. birželio 21 d. Nr. 28

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Petras Papovas, komiteto pirmininkas; Klemensas Rimšelis, komiteto pirmininko pavaduotojas; Algimantas Valentinas Indriūnas, Alfonsas Pulokas, Algis Rimas, Egidijus Vareikis; Kviestieji asmenys: Rasa BuBudbergytė, Vidaus reikalų ministerija, sekretorė; Sigitas Šiupšinskas, Lietuvos savivaldybių asociacija, administracijos direktorius, Komiteto patarėjai, padėjėja

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: Komiteto patarėjas Rimas Kalkys: siūlau teikaimą projektą atmesti, nes Valstybės tarnybos įstatymas pareigūnams netaikomas. Teikiama nuostata turėtų būti įrašyta į specialųjį įstatymą, tai yra į Seimo kontrolierių įstatymą.  Jei įstatymo projekto iniciatoriai mano, kad tai galima daryti atsižvelgiant į Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimo įstatyme įrašytą pareigūno sąvoką, tai pareigūno sąvoka turėtų būti įrašyta ir į Valstybės tarnybos įstatymą, tačiau įstatymo projekto iniciatoriai to nesiūlo.

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1. 2.	Seimo Teisės departamentas Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės	Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projektą juridinės technikos reikalavimų požiūriu ir jo santykyje su galiojančiais įstatymais reikėtų pastebėti, kad šiuo įstatymo projektu siekiama užtikrinti naujos redakcijos Seimo kontrolierių įstatymo projekto (IXP-3505) 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą Seimo kontrolierių teisę grįžti į anksčiau eitas pareigas valstybės institucijose ar įstaigose. Sutinkamai su minėto projekto (IXP-3505) 5 straipsnio nuostatomis Seimo kontrolierius yra valstybės pareigūnas, tačiau baigtinis asmenų, priskiriamų valstybės pareigūnų kategorijai, sąrašas yra nustatytas Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje. Todėl svarstytina, ar logiška taip išplėsti keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, tuo labiau, kad kiti galiojantys įstatymai nenumato analogiškos teisės kitiems valstybės pareigūnams. Todėl siūlytume teikiamame įstatymo projekte vietoje sąvokos “valstybės pareigūno” vartoti sąvoką “Seimo kontrolieriaus”. Išnagrinėję pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo nario Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektą, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.	Pritarti

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1	Petras Papovas	Siūlau pakeisti ir  papildyti Valstybės tarnybos įstatymo 4, 8, 15, 16, 17, 22, 25, 30, 43 strasipsnius ir išdėstyti juos taip: 1 straipsnis. 4 straipsnio 3 dalies pakeitimas Papildyti 4 straipsnio 3 dalį nauju antru sakiniu (buvusį antrą sakinį laikyti trečiu sakiniu) ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams taikoma šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis. Šiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių atostogas reglamentuoja specialieji įstatymai, taip pat taikomas šio įstatymo 36 straipsnis. Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ir jo pavaduotojams bei policijos generaliniam komisarui taikomos šio Įstatymo VI skyriaus nuostatos.“ 2 straipsnis. 8 straipsnio 3 dalies 3 punkto pakeitimas ir papildymas 6 punktu, 5 dalies pakeitimas ir papildymas 1. Pakeisti 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: 3) antstolių kontorų – teisingumo ministras; „3) savivaldybės administracijos direktoriaus, jo pavaduotojo ir savivaldybės kontrolieriaus – savivaldybėstaryba;“ 2. Papildyti 8 straipsnio 3 dalį 6 punktu: „6) valstybės institucijų ir įstaigų vadovų – juos į pareigas priėmęs asmuo.“ 3. 8 straipsnio 5 dalies pirmame sakinyje po žodžio „tarnautojų“ išbraukti žodį „pareigybių“, po žodžio „fondų“ įrašyti žodį „pareigybių“, po žodžio „ministerijų“ įrašyti žodžius „apskričių viršininkų administracijose ir Vyriausybės atstovų tarnybose“, antrame sakinyje po žodžio „tarnautojų“ išbraukti žodį „pareigybių“, po žodžio „biudžeto“ įrašyti žodį „pareigybių“ ir šią dalį išdėstyti taip: „5. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių tvirtina: Vyriausybė – Vyriausybės kanceliarijoje,ministerijose, Vyriausybės įstaigose ir įstaigose prie ministerijų, apskričių viršininkų administracijose ir Vyriausybės atstovų tarnybose; Seimo valdyba – Seimo kanceliarijoje ir Seimui atskaitingose institucijose; Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo – Respublikos Prezidento institucijoje ir Respublikos Prezidentui atskaitingose institucijose. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir įstaigose tvirtina savivaldybės taryba.“ 3 straipsnis. 15 straipsnio 1 dalies 11 punkto papildymas Papildyti 15 straipsnio 1 dalies 11 punktą žodžiais „taip pat atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas“ ir šį punktą išdėstyti taip: „11) nedalyvauti šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytoje su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos(darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą, taip pat atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas.“ 4 straipsnis. 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto papildymas 1. 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte po žodžio „laiku“ įrašyti žodžius „išskyrus valstybės tarnautojus atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas“ ir šį punktą išdėstyti taip: „7) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje.“ 5 straipsnis. 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų pakeitimas ir papildymas 1. Išdėstyti 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą taip: „2) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis (artimais giminaičiais laikomi tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai imtinai (broliai ir seserys) ar asmuo, su valstybės tarnautoju susijęs svainystės ryšiais (svainystės ryšiais laikomas santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos), taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;“ 2. Papildyti 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą žodžiais „o taip pat atlyginimą už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigasne darbo metu, arba darbo laiku, jeigu už tą darbo laikąnemokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis“ ir šį punktą išdėstyti taip: „4) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuosiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu šio Įstatymo nustatytą darbo užmokestį, išskyrus atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose bei už darbą pagal sutartis su rinkimų arba referendumo komisijomis, už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą, už teisės aktų projektų rengimą (jei ši funkcija nenurodyta valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme), kai jis Seimo nutarimu ar Seimo valdybos sprendimu, Seimo Pirmininko potvarkiu, Respublikos Prezidento dekretu, Vyriausybės nutarimu ar Ministro Pirmininko potvarkiu paskiriamas rengti teisės aktų projektus, taip pat išskyrus autorinį atlyginimą už kūrinius, kurie yra intelektinės nuosavybės teisių objektai, taip pat atlyginimą už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu, arba tarnybos (darbo) laiku, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis.“ 6 straipsnis. 22 straipsnio, 5 dalies, 8 dalies 2 punkto ir 13 dalies papildymas ir pakeitimas 1. 22 straipsnio 5 dalies pirmame sakinyje po žodžio „vertinimą“ išbraukti žodžius “valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje“, vietoj skaičiaus „20“ įrašyti skaičių „10“ ir šią dalį išdėstyti taip: „5. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo apie būsimą valstybės tarnautojo vertinimą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ne vėliau kaip prieš 20 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša valstybės tarnautojui ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai.Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis.“ 2.Papildyti 22 straipsnio 8 dalies 2 punktą žodžiais „arba panaikinti trečią kvalifikacinę klasę“ ir šį punktą išdėstyti taip: „2) suteikti valstybės tarnautojui žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti turimą kvalifikacinę klasę;“ 3. Papildyti 22 straipsnio 9 dalį antru sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip: “9. Šio straipsnio 7 dalies 1 punkte ir 8 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti vertinimo komisijos siūlomi sprendimai valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui yra privalomi. Vertinimo komisija, siūlydama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą, gali siūlyti suteikti valstybės tarnautojui trečią kvalifikacinę klasę.” 4. Papildyti 22 straipsnio 13 dalį nauju antru sakiniu (buvusį antrą sakinį laikyti trečiu sakiniu) ir šią dalį išdėstyti taip: „13. Kai iškyla abejonių dėl įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų arba yra valstybės tarnautojo rašytinis prašymas perkelti į aukštesnes pareigas, tiesioginio valstybės tarnautojo vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu ir valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu (įsakymu) gali būti neeilinis valstybės tarnautojo vertinimas. Neeilinis valstybės tarnautojo vertinimas taip pat gali būti vykdomas kai yra valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo pasiūlymas suteikti valstybės tarnautojui trečią kvalifikacinę ar aukštesnę kvalifikacinę klasę. Neeilinis valstybės tarnautojo vertinimas gali būti ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo eilinio valstybės tarnautojo vertinimo dienos.“ 7 straipsnis. 25 straipsnio 4 dalies pripažinimas netekusia galios Pripažinti netekusia galios 25 straipsnio 4 dalį. „4. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas priedas yra skiriamas iki valstybėstarnautojo kito vertinimo. Valstybės tarnautojui, kuris vertinamas šio Įstatymo 22 straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka, priedas skiriamas iki valstybės tarnautojo kito vertinimo.“ 8 straipsnis. 30 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimas ir papildymas 1. 30 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje vietoj žodžių „Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama įstaigos vadovo, tiesioginio valstybės tarnautojo vadovo“ įrašyti žodžius „Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens“, vietoj žodžio “jie„ įrašyti žodį „jis“ ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuotarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama įstaigos vadovo, tiesioginio valstybės tarnautojo vadovo Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie jis gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą. Šiais atvejais drausminė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.“ 2. 30 straipsnio 4 dalies 1 sakinyje vietoj žodžių „tarnybinių nuobaudų skyrimo“ įrašyti žodžius „tarnybinio nusižengimo tyrimo“, antrame sakinyje vietoj žodžių „tarnybinės nuobaudos skyrimo“ įrašyti žodžius „tarnybinio nusižengimo tyrimo“ ir šią dalį išdėstyti taip: „4. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi baudžiamosios veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinės nuobaudos skyrimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.“ 9 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas 1. 43 straipsnio 1 dalies trečiame sakinyje vietoj žodžių „Karjeros valstybės“ įrašyti žodį „Valstybės“ ir ją išdėstyti taip: „1. Karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Karjeros valstybės Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Invalidui, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.“ 2. Pakeisti 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, miręs užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas valstybės tarnautojas laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Žuvusio valstybės tarnautojo šeimai (sutuoktiniui, vaikui (vaikams), įvaikiui (įvaikiams) iki 18 metų ar, jei jie nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, iki 20 metų, ir išlaikytiniams (nepriklausomai nuo amžiaus), gyvenantiems kartu su valstybės tarnautoju (išlaikytiniais laikomi nedarbingi dėl amžiaus ar invalidumo asmenys, kurie buvo valstybės tarnautojo išlaikomi), pilnamečiui vaikui (vaikams), įvaikiui (įvaikiams), tėvams (įtėviams) išmokama vienkartinė 12 mėnesių dydžio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa. Ši pašalpa išmokama neatsižvelgiant į iš Valstybinio socialinio draudimo fondo mokamą laidojimo pašalpą. Valstybės tarnautojo, mirusio užsienyje dėl priežasčių nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, palaikų pervežimo tvarką nustato Vyriausybė. Mirusiojo valstybės tarnautojo šeimai, pilnamečiui vaikui (vaikams), įvaikiui (įvaikiams), tėvams (įtėviams) išmokama 1 mėnesio dydžio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa. Šios pašalpos išmokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas laidojimo pašalpas.“ 3. 43 straipsnio 4 dalies 6 punkte po žodžio „giminaičių“ įrašyti žodžius „(tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių, seserų, senelių ir vaikaičių), sutuoktinio tėvų, vaikų (įvaikių), brolių ir seserų)“ ir šią dalį išdėstyti taip: „6) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių, seserų, senelių ir vaikaičių), sutuoktinio tėvų, vaikų (įvaikių), brolių ir seserų) mirties atveju – iki 3 darbo dienų;“ 4. Papildyti 43 straipsnį po nauja 10 dalimi, buvusias 9 ir 10 dalis laikyti atitinkamai 11 ir 12 dalimis: 10. Valstybės tarnautojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su tarnybos santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. 9. 11. Valstybės tarnautojai, kuriuos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos siunčia į užsienio komandiruotę, apdraudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimu ligos atvejui. Draudimo išlaidas apmoka valstybės tarnautoją į užsienio komandiruotę siunčianti valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga iš savo biudžeto lėšų. 10. 12. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų.“	Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti	Ši nuostata  atkartoja įstatymo 4 str. 4 dalies redakciją

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo Žmogaus teisių komitetas	6.Komiteto sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį): 1) iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui; 2) siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Teisės departamento išvadą, ir vietoje sąvokos “valstybės pareigūnas” vartoti sąvoką “Seimo kontrolierius”.	Nepritarti	Įrašas “Seimo kontrolierius” nepakeičia Seimo kontrolieriaus kaip pareigūno statuso.

7. Komiteto sprendimas: Pritarti komiteto patopbulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai

8. Priimto sprendimo argumentai:

9. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu “už“.

10. Komiteto paskirtas pranešėjas: P.Papovas

11. Komiteto narių atskiroji nuomonė:

Priedai:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas

Petras Papovas