Penkiasdešimt
pirmasis (533) posėdis
2004
m. birželio 22 d.
Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS
2004 m. birželio 22 d. (antradienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Tarsimės dėl darbotvarkės. Žinoma, kol kas labai mažai, tik 37, bet, tikiuosi, atsiras daugiau, juo labiau kad pirmas klausimas yra ratifikacinis.
Taigi pirmiausia dėl darbotvarkės. Kaip matote, ji yra nežymiai pamarginta, pora klausimų išbraukta: arba nėra pranešėjų, arba komitetai prašė, tai vienas dalykas, ir įrašyta keletas klausimų, kuriuos prašo įtraukti arba Prezidentas, arba Vyriausybė ir vienu atveju Seimo komitetas. Seniūnų sueigoje buvo aptarta, lyg ir jokių ginčų nebuvo. Ar bendru sutarimu galime pritarti darbotvarkei? Nereikia balsuoti? Ačiū. Gerai, kad būtų aišku, kiek yra žmonių. Taigi kas už tai, kad būtų patvirtinta patikslinta birželio 22 d. rytinio ir vakarinio posėdžių darbotvarkė? Prašom balsuoti. Taip pat bus aišku, kiek mūsų yra salėje.
Užsiregistravo 51 Seimo narys. Taigi jau yra lengviau.
Dabar pirmasis darbotvarkės klausimas, t.y. įstatymo „Dėl Europos patentų išdavimo konvencijų, arba Europos patentų konvencijų, ratifikavimo projektas. Svarstymas ir priėmimas. Pirmiausia pranešėjas pagrindinio, t.y. Užsienio reikalų, komiteto vardu S.Dmitrijev, ruošiasi J.Palionis ir J.Sabatauskas. Kviečiu gerbiamąjį S.Dmitrijevą į tribūną, toliau pirmininkauti kviečiu kolegą Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Skardžių.
S.DMITRIJEVAS. Užsienio reikalų komitetas svarstė įstatymo „Dėl Europos patentų išdavimo konvencijos (Europos patentų konvencijos) ratifikavimo projektą. Balsavimo rezultatai: 7 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Prašau pritarti šiam įstatymui po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Dėkojame Užsienio reikalų komiteto atstovui kolegai S.Dmitrijevui. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovą kolegą J.Palionį pateikti komiteto išvadą. Prašom.
J.PALIONIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui Nr.IXP-3222 ir pasiūlė pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateikti kolegą J.Sabatauską.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį projektą, buvo gautos Teisės departamento pastabos. Iš esmės beveik visoms, išskyrus paskutinę, buvo pritarta ir komitetas siūlo iš esmės pritarti įstatymo projektui atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, taip pat siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui tik tada, kai teisės aktų nustatyta tvarka bus pateikti konvencijos priedai. Balsavimo rezultatai: 9 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje dalyvauti per svarstymo stadiją nėra norinčių. Ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, kadangi numatytas ne tik svarstymas, bet ir priėmimas, tad kviesčiau pagrindinio komiteto atstovą kolegą S.Dmitrijevą į tribūną. Pradėsime priėmimą.
S.DMITRIJEVAS. Užsienio reikalų komitetas svarstė įstatymą „Dėl Europos patento išdavimo konvencijos… ir pritarė. Balsavimo rezultatai: 7 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Prašau pritarti mūsų komiteto išvadai. Prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas. Baigėme priėmimą pastraipsniui.
Prašom, gerbiamieji kolegos, kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo priėmimo. Nėra. Prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas, kurio projektas Nr.IXP-3222, būtų priimtas, spaudžiate mygtuką „už, turintys kitą nuomonę, – „prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 80 Seimo narių, už balsavo 78, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas kolega Č.Juršėnas pateiks rezervinį pirmąjį klausimą – tai Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos pratęsimo projektą Nr.IXP-3619. Prašom, gerbiamasis Pirmininke.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mieli kolegos, aš apie šiuos dalykus jau iš šios tribūnos, juo labiau iš kitų tribūnų esu kalbėjęs, todėl nekartodamas noriu pasakyti pagrindinį dalyką. Sesiją reikia pratęsti dėl kelių priežasčių. Pirmas dalykas – tai Prezidento rinkimai ir naujojo Prezidento ar Prezidentės inauguracija. Tas yra numatyta liepos 12 d., o kadangi viskas turi vykti, arba pagrindinis darbas turi vykti, čia, Seimo salėje, dalyvaujant Tautos atstovams, t.y. Seimo nariams, vadinasi, vien dėl šio reikia pratęsti sesiją.
Antras dalykas – Konstitucijos pataisos, kurių mes turime keletą ir dėl kurių (bent dviejų) mums liko tik finalinis balsavimas, t.y. antrasis balsavimas, ir dėl jo iš esmės yra pakankamas sutarimas tarp visų frakcijų narių. Aš nesakau visų Seimo narių, bet beveik tarp visų frakcijų. Taigi mums reikėtų nubalsuoti ir kartu apsispręsti dėl labai svarbių konstitucinių pataisymų.
Trečias dalykas, susijęs su pirmuoju, – iš karto po inauguracijos, kai Prezidentas arba Prezidentė pradeda eiti pareigas, iškyla Vyriausybės klausimas. Ir kaip išaiškino 1998 m. sausio 10 d. Konstitucinis Teismas, Prezidentas arba Prezidentė turi pasitikrinti, ar Seimo dauguma, kuri šiandien yra, tebepasitiki savo premjeru, šiuo atveju koalicinės Vyriausybės vadovu A.Brazausku. Manau, daugeliui nekyla jokių abejonių, bet tvarka yra tvarka, o tam Prezidentas ar Prezidentė turi net 15 dienų. Aš siūlau imti švelnesnį variantą, t.y. ne visą 15 dienų terminą, todėl siūloma pratęsti sesiją iki liepos 20 dienos. Jeigu pasirodys, kad per trumpas tas pratęsimas, tai visada galima pailginti. Arba atvirkščiai, jeigu viskas bus išspręsta per pirmąsias dvi tris dienas, tai visada sutrumpinti galima labai lengvai. Tai štai dėl šių priežasčių siūloma sesiją pratęsti iki liepos 20 dienos. Tada nei liepą, nei rugpjūtį, tikiuosi, nereikėtų rengti neeilinių sesijų. Tikiuosi, bet garantuoti mūsų laikais nieko negalima, todėl siūlymas kol kas yra toks – pratęsti sesiją iki liepos 20 dienos.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti keturi Seimo nariai. Prašau, kolega A.N.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Pone laikinai einantis Pirmininko pareigas, jūs čia labai gražiai pakalbėjote apie visokias būtinybes ir aplinkybes, bet klausimas lieka. Kodėl priesaikos ceremonijai negali būti šaukiama neeilinė sesija, o dabar Seimo nariai galėtų šiek tiek atsipūsti po visų šitų batalijų ir pradėti normaliai atostogauti, o po to, jeigu reikės patvirtinti premjerą, taip pat gali būti suderinta arba neeilinės sesijos tąsa arba kita neeilinė sesija. Kodėl reikia tęsti, ir neaišku, iki kada, iki liepos vidurio, pabaigos ar visai be atostogų.
Č.JURŠĖNAS. Klausimas yra visiškai geras ir logiškas, bet atsakymas yra dvejopas. Pirmas dalykas, mes turime parengtų klausimų, kuriuos reikia užbaigti, o tam reikia šiek tiek laiko, tarp jų dar yra keletas vadinamųjų eurointegracinių įstatymų. Prisimenate, kaip mes čia ginčijomės dėl to, kada reikia svarstyti? Komitetai kaip tik reikalavo ilgesnio laiko, o tas ilgesnis laikas arba ilgesnis terminas kaip tik baigiasi liepos pradžioje. Taigi jau šiandien aišku, kad liepos pirmosiomis savaitėmis mes turėsime nagrinėti keletą eurointegracinių įstatymų. Antras dalykas yra susijęs tiesiog su techniškąja reikalo puse. Sušaukti neeilinę sesiją, vadinasi, reikia rinkti parašus, nusistatyti labai tikslią datą. Sesijos pratęsimas leidžia mums dirbti arba labai intensyviai, arba langsam langsam – ir taip, ir taip.
PIRMININKAS. Kolega M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Mano klausimas būtų toks pats, kaip ir gerbiamojo A.N.Stasiškio. Jūs, gerbiamasis Pirmininke, atsakėte, tiktai aš manyčiau, kad neeilinės sesijos sušaukimas galbūt iš tikrųjų lengviau spręstų tuos visus klausimus, negu tęsimas dabar dar dvidešimčiai dienų. Tų klausimų, kurie, sakote, yra neišspręsti, tai jų neišspręstų bus visą laiką, ir mūsų kadencijai pasibaigus jų bus neišspręstų. Čia jų visą laiką bus. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Šiuo atveju pirmas dalykas yra labai paprastas, mes juk nežinome, dabar aš dar smulkiau pasakysiu, ir gerbiamasis kolega Stasiški, ir gerbiamasis kolega Pronckau, mes nežinome, kada Prezidentas ar Prezidentė pateiks mums dekretą. Dekretui pateikti Konstitucija jiems duoda lygiai 15 dienų. Tai ar pirmą dieną, ar antrą, ar penktą, ar dešimtą, ar 15 dieną, bet kuriuo atveju pirmą, penktą, dešimtą ar penkioliktą Prezidentas ar Prezidentė yra dirbantys tiksliai pagal Konstituciją. O įsakyti jiems negalime. Sakysim, apskųsti jų dekretą taip pat negalime, nes penkiolika dienų. Tai kada šaukti tą neeilinę sesiją? Iš anksto surinkti parašus ir nenurodyti datos? Vėl nekorektiška. Todėl sesijos pratęsimas šiuo požiūriu yra paprasčiau, tiktai galbūt jūs teisūs, kad mes iš anksto turime susitarti, kada posėdžiaujame, kad būtų tam tikras aiškumas. Sakysim, rengdamiesi rinkimams, mes susitarėm, kad posėdžiaujam tiktai antradieniais, ir žmonėms aišku, kada galima būti čia arba būtina būti čia, kada galima arba būtina būti kur nors kitur. Taigi dėl šitų paprastų organizacinių klausimų pratęsti yra patogiau, negu šaukti neeilinę sesiją, tuo labiau nežinant, kada ją reikės šaukti.
PIRMININKAS. Kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, labai dėkingas, kad jūs truputį atskleidėte užuolaidą, kaip mes čia toliau dirbsime. Darosi aiškiau, kad po liepos 20 d. iki rugsėjo 10 d., ko gero, sesijų nebus.
Č.JURŠĖNAS. Greičiausiai.
A.MATULEVIČIUS. Taip, bet tada norėtųsi, nes jūs viską žinote, susiplanuoti grafiką ir aktyviai dirbti apygardose ir visur, gal galite pasakyti, koks aiškumas po 13 d., jeigu teisingai nubalsuotume dėl Konstitucijos antrą kartą. Nauja data Seimo rinkimų, tai ar jinai bus šiemet pakeista ir ar rinkimai bus spalio 10 d., Seimo rinkimai.
Č.JURŠĖNAS. Taip, kaip aš suprantu Konstituciją, bet tai nereiškia, kad aš teisingiausiai iš čia jūsų visų ir juo labiau iš visų konstitucionalistų suprantu, taip, kaip aš suprantu, naujasis Prezidentas ar Prezidentė turės vykdyti Konstituciją, nes Konstitucijos pataisa, jeigu mes nubalsuojame liepos 13 d., įsigalioja rugpjūčio 13 d., t.y. dar šiek tiek iki oficialios rinkimų kampanijos pradžios. Nors kai kurie rinkimų veiksmai, susiję su Seimo rinkimais, jau yra pradėti, nepradėti tie pagrindiniai, t.y. agitacinė veikla, balsavimai paštu ir taip toliau, ir taip toliau. Taigi pagal mane Prezidentas ar Prezidentė turėtų paskirti naują datą ir atšaukti galiojantį dekretą. Bet kai kurie aiškina kitaip. Taigi aš galutinai negaliu atsakyti. Aš aiškinu taip, kaip aš suprantu. Pagal mane data turėtų būti patikslinta.
PIRMININKAS. Kolega G.Kniukšta.
G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis Pirmininke, jūs iš dalies jau atsakėte į mano klausimą, bet jūs esate šachmatininkas ir matote tris ėjimus į priekį. Tai ar galite garantuoti, kad rugpjūtį vis dėlto leisite Seimo nariams dirbti savarankiškai, o ne Seimo posėdžių salėje? (Juokas) Antras klausimas. Kaip vis dėlto mes dirbsime liepos mėnesį? Ar Seimo valdyba artimiausiu metu žada priimti sprendimą – vieną ar du kartus per savaitę? Dėkoju.
Č.JURŠĖNAS. Taip, aš galiu pasakyti savo nuomonę atsakydamas į antrą klausimą – turėtume posėdžiauti tik antradienį. Mes kaip tik tada spėtume išnagrinėti tuos klausimus, kurie mums užsilikę, ir, svarbiausia, eurointegracinius. Keletas yra atsilikusių ir sunkių eurointegracinių klausimų. Visų pirma du, kurie yra Ekonomikos komiteto gestijoje. Tai čia dėl jų galime turėti keblumų, o galime ir neturėti keblumų.
Dabar dėl to, kas gali įvykti rugpjūčio mėnesį. Čia aš vėl priverstas iš tikrųjų atskleisti kai kurias kortas. Viskas priklauso, ar Vyriausybė nors kiek bus tikslinama ar ne, ar lieka absoliučiai ta pati Vyriausybė, aš turiu galvoje, ar visi ministrai lieka savo vietoj, ar nelieka. Jeigu keičiasi nors vienas ministras, jis prisaikdinamas čia, Seime. Bet tokiu atveju iš tikrųjų galima sušaukti neeilinę sesiją, dalyvauti gali ir mažiau žmonių, nes jokiame įstatyme ir jokiame statute nenustatyta, kiek Seimo narių turi dalyvauti per kurio nors pareigūno prisaikdinimo ceremoniją.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. (Balsai salėje) Prašau. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti šį Seimo nutarimą šiame posėdyje? Galime. Todėl, gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimo procedūrą. Yra du straipsniai? Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas. Dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų prašau išsakyti savo nuomones. Nėra. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad Seimo nutarimas, kurio Nr.IXP-3619, būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 90, už – 70, prieš – 2, susilaikė 15. Seimo nutarimas priimtas.
Darbotvarkės 1-2a ir 1-2b klausimai – tai projektai Nr.IXP-3561 ir Nr.IXP-3562 – 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Į tribūną kviečiu finansų ministrą A.Butkevičių. Prašau gerbiamąjį kolegą A.Klišonį dėl vedimo tvarkos.
A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėkoju, kad suteikėte žodį. Aš norėjau dėl posėdžio vedimo tvarkos. Kaip žinote, yra teikiamas Biudžeto projekto pataisymas. Pagal Biudžeto sandaros įstatymą kartu su tuo biudžetu turi būti pateikiami ir kiti du biudžetai, t.y. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, nes pinigai šiame biudžete yra numatyti Valstybinei ligonių kasai, todėl taip pat turėtų būti pakeitimas. Ir kaip bus su „Sodros biudžetu? Ar šiuo atveju tas dalykas negalioja? Kaip tokiu atveju bus, nes į Valstybinę ligonių kasą patekus pinigams, juos reikia perskaičiuoti, biudžetas didėja, vadinasi, Seimas taip pat turėtų biudžetą didinti. Jeigu nepatvirtiname Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir „Sodros biudžeto, tai kaip mes galime tvirtinti valstybės biudžetą? Suprantu, kad tai yra neapsižiūrėjimas, bet situacija yra tokia.
PIRMININKAS. Tai jūs taip manote. Manau, šiandien mes galime drąsiai priimti, tie biudžetai bus pateikti ir juos priiminėsime tada, kai bus pateikti. Suteikiu žodį finansų ministrui. Prašom paklausyti ir netriukšmauti, gerbiamieji kolegos, būkite mieli.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš galėčiau labai trumpai paaiškinti. Kiti įstatymų projektai bus pateikti vėliau dėl vienos pagrindinės priežasties. Jeigu nebus priimtos Biudžeto įstatymo pataisos, tada mes negalėsime teikti ir kitų. Viskas turi būti padaryta nuosekliai. Niekur neparašyta, kad „Sodros biudžetas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas turi būti teikiami kartu. Siūlyčiau posėdžio pirmininkui pateiktą įstatymo projektą priimti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai kartu su jumis ir darysime. 1 straipsnis. 1 straipsniui pateikta daug Seimo narių pataisų, todėl jas nagrinėsime iš eilės. Seimo nario J.Jurkaus pataisa.
A.BUTKEVIČIUS. Siūloma skirti 250 tūkst. litų Mažeikių politechnikos mokyklai. Nepritarta.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvadoje nutarta nepritarti šiam įstatymo projektui. Kolega J.Jurkus. Prašom.
J.JURKUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš sutinku su gerbiamojo ministro pasiūlymu, nes manau, kad įrašysime šią sumą į rudenį svarstomą naują 2005 metų biudžetą. Ačiū.
A.BUTKEVIČIUS. Kitas pasiūlymas yra Seimo nario J.Jučo.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Jūs atsiimate, taip? Ačiū. Jo nesvarstome. Kitas pasiūlymas, gerbiamasis ministre.
A.BUTKEVIČIUS. Seimo nario J.Jučo pasiūlymas padidinti Kultūros ministerijos asignavimus 1 mln. 198 tūkst. litų. Nepritarta, nes tikslinant biudžetą asignavimai jau padidinti 650 tūkst. litų. Manau, kad turėtų užtekti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jučai, prašom.
J.JUČAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Manau priešingai, nes pirmiausia yra spaudos atgavimo 100-osios metinės, ten yra knygnešių sienelė, ir pagal sąmatą tų 650 tūkst. litų sutvarkyti neužtenka. Laikausi savo pasiūlymo ir siūlyčiau balsuojant nustatyti mano pasiūlymo vertę. Kauniečius agituočiau balsuoti už. Ir vilniečius taip pat.
PIRMININKAS. Siūlymas yra šiek tiek ne visai konkretus. Siūlo balsuoti tik dviejų miestų atstovams, kurie susirinkę Seime. Gerbiamieji kolegos, nepaisant to, prašom išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų ir balsuosime.
Kolega J.Veselka prieš tokį kolegos J.Jučo siūlymą. Atsisako. (Balsai salėje) Prašom, gerbiamieji kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos J.Jučo siūlymui, kuriam nepritarė Vyriausybė, balsuoja už, kurie nepritaria, balsuoja prieš. Primenu, kad reikia ne mažiau kaip 71 Seimo nario balso, kad šiam siūlymui būtų pritarta. Kas už pasiūlymą, balsuoja už, kiti – prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Už – 35, prieš – 20, susilaikė 11. Nepritarta.
Dėl vedimo tvarkos, taip? Kolega P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, tiems, kurie teikė pasiūlymus, kuriems nepritarė Vyriausybė, siūlyčiau atsiimti, nes 71 Seimo nario nėra salėje ir nė vienam nebus pritarta. Todėl taupykime laiką. Tokį Statutą, kad Vyriausybė formuoja biudžetą, mes priėmėme patys, mes esame tik priedėlis.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Pulokas.
A.BUTKEVIČIUS. Siūlo skirti Vilniaus universiteto Onkologijos institutui turtui įsigyti 500 tūkst. litų. Pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju.
A.BUTKEVIČIUS. Aš galėčiau paaiškinti išsamiau, kodėl pritarta. Todėl, kad Onkologijos institutas yra perduotas Švietimo ministerijai, o ne Sveikatos apsaugos ministerijai. Abi tos ministerijos ginčijasi, kas turėtų pritarti asignavimų skyrimui. Šitie 500 tūkst. litų yra skiriami operacinių rekonstrukcijai. Šių metų pradžioje jau yra skirta 500 tūkst. litų ir, norint rekonstruoti nors pusę operacinių, reikia dar 500 tūkst. litų. Čia joks politinis sprendimas, bet ekonominis ir reikalingas sprendimas.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
A.BUTKEVIČIUS. Kitas pasiūlymas Pasvalio rajono savivaldybei skirti 200 tūkst. litų. Nepritarta.
PIRMININKAS. Žodis A.Pulokui. Prašom, gerbiamasis kolega.
A.PULOKAS. Aš irgi suprantu, kad 71 balsą surinkti sudėtinga. Iš aukščiau, matyt, geriau matyti.
PIRMININKAS. Iš jūsų žodžių galima suprasti, kad atsiimate, taip? Ačiū.
A.BUTKEVIČIUS. Kitas jo pasiūlymas yra Pasvalio rajono savivaldybei skirti 300 tūkst. litų investiciniam projektui „Pasvalio miesto poliklinikos statyba tęsti. Ta statyba jau tęsiasi nežinau kiek metų, todėl pritarta skirti 200 tūkst. litų.
PIRMININKAS. Žodis kolegai A.Pulokui.
A.PULOKAS. Sutinku.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Ačiū. Pritarta. Kolega G.Kniukšta.
A.BUTKEVIČIUS. Siūlo padidinti asignavimus Žemės ūkio rūmams 127 tūkst. litų. Tai yra ta asignavimų suma, kuri yra papildomai skiriama tam, kad nebūtų sumažinti asignavimai šiais metais, kurie buvo suplanuoti metų pradžioje, nes jie metams buvo suplanavę išlaidas ir pasitvirtinę išlaidų sąmatą. Jeigu metų viduryje mes asignavimus sumažintume, tai metų pabaigoje Žemės ūkio rūmų kreditoriniai įsiskolinimai padidėtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Vyriausybė pritaria. Kolega G.Steponavičius nepritaria, taip? Prašom prie šoninio mikrofono. Prašom balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta G.Kniukštos siūlymui, kuriam pritarė Vyriausybė?
Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Už – 51, prieš – 2, susilaikė 11. Gerbiamieji kolegos, primenu Statutą, kad Vyriausybei pritarus užtenka paprastos daugumos. Šiam siūlymui pritarta.
Kitas siūlymas – Seimo nario B.Bradausko.
A.BUTKEVIČIUS. Siūlo padidinti valstybės biudžeto asignavimus 500 tūkst. litų Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ir karių indeksuotoms valstybinėms ir invalidumo pensijoms mokėti. Pritarta.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti, gerbiamieji kolegos? Pritarta. Kolega G.Steponavičius norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl B.Bradausko siūlymo, išsakyti nuomonę už? Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, be abejo, aš siūlau pritarti, bet man keistai atrodo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pozicija. Jis siūlo 500 tūkst. litų padidinti asignavimus, kai puikiai žino, kiek milijonų trūksta tam, kad Vidaus reikalų sistemoje dirbantiems policijos darbuotojams būtų užtikrintos visos numatytos garantijos. Aš manau, kad 500 tūkst. litų neužtektų vien Kaišiadorių policijos komisariato trūkstamoms lėšoms sumokėti, nes aš galiu pasakyti, kad ten mokamas dydis realiai yra 0,96 koeficiento. Todėl, aš manau, gerbiamasis Bradauskai, turite būti nuoseklus iki galo ir siekti, kad Vidaus reikalų sistemai būtų išmokėta visa trūkstama suma.
PIRMININKAS. Žodis pataisos autoriui. Gerbiamieji kolegos, taupydami laiką, suprasdami, kad nėra prieštaraujančių… Ar ponas P.Gražulis prieštarauja šiai pataisai? Prašau kalbėti. Nuomonė prieš.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, mes prisimename sovietinę praktiką, kad medikams, policininkams nelabai mokėdavo atlyginimus arba minimalius, nes jie gaudavo iš žmonių. Šiuo metu keliuose ypač daug policininkų. Jie, manau, prisirenka maišus pinigų ir nereikia daryti didelės problemos. Galima dar sumažinti biudžetą ir kelių policininkai, gyvendami keliuose, tikrai susirinks daug lėšų. Aš nepritariu, kad policijai būtų didinami asignavimai.
PIRMININKAS. Prašau. (Triukšmas salėje) Kalba finansų ministras.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paaiškinti, kam tos lėšos yra skiriamos. Jos skiriamos valstybinėms ir invalidumo pensijoms mokėti. Tie 500 tūkst. Lt yra ta suma, kuri visiškai užtikrins, kad iki metų pabaigos būtų laiku mokamos visos mano paminėtos pensijos. Šiuo atveju jokio pinigų trūkumo nėra. Netrūksta.
PIRMININKAS. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Balsuojame. Paskui žodis replikai bus suteiktas ponui R.Šukiui. Kolegos, vyksta balsavimas. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos B.Bradausko siūlymui, kuriam pritarė Vyriausybė, balsuojate už.
Užsiregistravo 71 Seimo narys. Už – 67, prieš nėra, susilaikė 2. Pataisai pritarta. Repliką po balsavimo – kolega B.Bradauskas. Prašau.
B.BRADAUSKAS. Labai dėkoju visiems, balsavusiems už šią pataisą, ir noriu pakviesti gerbiamąjį G.Steponavičių atsiminti tai, ką jis šiandien sakė, ir tvirtinant naująjį biudžetą būtinai pasiūlyti papildomai skirti tiems žmonėms pensijoms padidinti, nes iš tikrųjų jų vidutinė pensija – 230 Lt, t.y. atkurti nors kiek tą teisybę, kuri buvo jau daugiau kaip 10 metų. Aišku, to pusės milijono nepakaks, bet pradėti mokėti šiais metais mes turime, o paskui, peržiūrint, tvirtinant naują biudžetą, reikės skirti ir daugiau. Dėkoju.
PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – kolega R.Šukys. Prašau.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų norėjau reaguoti į P.Gražulio kalbą ir norėčiau visų policijos darbuotojų atsiprašyti už tokį kolegos elgesį, nes jis, užuot pripažinęs, kad pažeidė taisykles, pila pamazgas ant pareigūnų. Pirmiausia tai yra etikos pažeidimas, kai yra tokiu būdu keršijama. Bent jau susilaikykite nuo tokių kalbų, kolega Petrai. Taigi aš norėjau atsiprašyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome repliką po balsavimo. Kita pataisa, kurią teikia kolegos V.Einoris ir V.Rinkevičius.
A.BUTKEVIČIUS. Skirti 300 tūkst. Lietuvos veterinarijos akademijai išlaidoms sporto salės šilumos ūkiui. Pritarta.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Kolega J.Veselka už visą. Gerai, mes užregistruosime ir dabar triname jūsų pavardę svarstant kiekvieną klausimą. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Kita pataisa. Seimo narys A.Rimas.
A.BUTKEVIČIUS. Skirti 147 tūkst. Lt Marijampolės apskrities viršininko administracijai Vinco Mykolaičio-Putino internatinės mokyklos mokytojų įspėjamojo laikotarpio darbo užmokesčiui ir išeitinėms pašalpoms išmokėti. Pritarti, nes šita mokykla yra likviduojama.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Seimo nariai G.Steponavičius ir A.Kašėta. Nepritarta.
A.BUTKEVIČIUS. Siūloma skirti 11 mln. 639 tūkst. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos darbo užmokesčiui. Nepritarta, nes tikslinant biudžetą jau buvo skirta 9 mln. 409 tūkst. litų.
PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius. Prašau. Pataisos autorius.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, turiu atkreipti jūsų dėmesį, kad šis siūlymas susijęs ne su kuo kitu, o su siūlymu visiškai užtikrinti įstatymų vykdymą, tai yra pagrįsti jį pinigais. Šis pasiūlymas gimė pasikonsultavus ir gavus informaciją iš pirmųjų lūpų, tai yra iš Policijos departamento, ir tai išties yra trūkstamos sumos, kad pagal įstatymus vidaus tarnybos darbuotojams būtų visiškai išmokėti ne tik atlyginimai, bet ir jiems priklausančios socialinės garantijos. Aš manau, kad to, ką Vyriausybė, iš dalies atsižvelgdama į mūsų siūlymą, numato skirti, nepakanka. Todėl mes manome, kad kasmet didėjant, tarkime, šių metų biudžete daugiau nei 100 mln. didėja, išlaidoms valdininkams, valstybės valdymo išlaidoms nerasti 11 mln. papildomų lėšų policijai, kad ji galėtų visiškai ir motyvuotai atlikti savo tiesiogines pareigas, tai yra saugoti žmones ir jų turtą, yra nesąžininga ir nenuoseklu. Aš manau, kad pritarę šiam pasiūlymui mes galėtume bent į akis pažiūrėti tiek Kaišiadorių rajono, tiek ir bet kurios kitos vietos policijos darbuotojams. Pone Bradauskai, aš siūlau jau ir šiame biudžete rasti lėšų, o ne permesti kitoms vyriausybėms šitą rūpestį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegų G.Steponavičiaus ir A.Kašėtos teikiamai pataisai, kuriai nepritaria Vyriausybė, balsuojate už, kas nepritariate pataisai – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Už – 31, prieš – 13, susilaikė 23. Nepritarta. Seimo narys A.Kašėta teikia pataisą.
A.BUTKEVIČIUS. Skirti 250 tūkst. Lt apskrities viršininko administracijai. Nepritarta.
PIRMININKAS. Prašau, pataisos autoriau, kalbėti.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, turbūt ne vienas savo rajonuose susiduriate su problema, kad tada, kai numelioruotose žemėse įsikuria gyvenvietės, po kiek laiko neprižiūrimi melioracijos įrenginiai užsikemša ir pradeda semti sodybas. Tada neįmanoma naudotis šulinių vandeniu, nes taip pat pakyla nekokybiškas vanduo. Tokia situacija susiklostė keliose Varėnos rajono gyvenvietėse. Remdamasis gyventojų prašymu, aš kreipiuosi, kad būtų skirta lėšų šitai bėdai ištaisyti. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Kolegos, prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta šiai pataisai, spaudžiate mygtuką „už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Vyriausybė nepritaria.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Už – 22, prieš – 9, susilaikė 23. Nepritarta. Seimo narys K.Glaveckas.
A.BUTKEVIČIUS. Skirti 5 mln. Lt viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai energijos taupymo ir būsto projektui įgyvendinti. Nepritarta.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis Glaveckai.
K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiabučių namų renovavimas ir šildymo renovavimas, atnaujinimas – didžiausia Lietuvos problema artimiausius dešimtmečius. Šis siūlymas pagrįstas tuo, kad tą procesą reiktų spartinti, ir tai buvo paremta didesniu biudžeto pinigų skyrimu. Labai gaila, kad mes nesuradome papildomai lėšų ir tą procesą nukeliame ateities kartoms, kartu ir žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta šitai pataisai, kuriai nepritarė Vyriausybė?
Užsiregistravo 62, už – 24, prieš – 5, susilaikė 41. Nepritarta. Kitą pataisą taip pat teikia kolega K.Glaveckas. Prašau pateikti.
A.BUTKEVIČIUS. Skirti 89 mln. 440 tūkst. Lt Socialinio draudimo fondo biudžetui pensijų sistemos reformos kaštams padengti. Nepritarta.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Kęstuti Glaveckai.
K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlymo esmė yra perkelti dabar vykdomos pensijų reformos išlaidas į būsimus mokėjimus į valstybės biudžetą ir atitinkamai į skolą. Žinant, kad valstybės fiskalinis deficitas yra vienas mažiausių iš Europos kraštų (trečias nuo galo), o pensijų dydis yra vienas iš žemiausių, būtų natūralu, kad tos biudžeto ir „Sodros lėšos, kurios dabartiniu metu yra skiriamos pensijų reformai vykdyti, būtų išmokėtos žmonėms, o visa finansinė našta būtų perkelta į artimiausius 10–15 metų, žinant, kad finansų rinkose paskolos yra pigios. Tas nepadidintų iš esmės fiskalinio deficito, kuris, kaip minėjau, yra vienas iš žemiausių ir būtų galima jį dar padidinti. Ačiū. Prašom pritarti tam siūlymui.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų. Kolega E.Masiulis dėl šios pataisos – nuomonė už. Prašom išsakyti motyvus.
E.MASIULIS. Aš kviesčiau pritarti gerbiamojo K.Glavecko siūlymui vien jau dėl to, kad pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos valstybės biudžetų istoriją siūloma valstybės skolą galbūt ir didinti, bet pasiskolintus pinigus nukreipti žmonėms. Nes iki tol, kiek mes esame matę, dalis pinigų nuėjo EBSW, dalis pinigų nuėjo dar kitoms įvairioms reikmėms, žodžiu, visiems, kam reikia, bet ne žmonėms. Šis siūlymas leistų gana sparčiai didinti dabartiniams pensininkams pensijas ir sumažinti naštą, kuri dabar krenta ant pensininkų pečių, kai mes pereiname prie savanoriško kaupiamojo draudimo. Kviesčiau pritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis, balsuosime. Kas už tai, kad būtų ši pataisa priimta, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Už pataisą balsavo 23, prieš – 7, susilaikė 21. Pataisai nepritarta. Kitą pataisą teikia Seimo nariai K.Glaveckas ir K.Rimšelis.
A.BUTKEVIČIUS. Skirti 1 mln. litų Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijai… Iš dalies pritarti. Skirti 300 tūkst. Lt atitinkamai sumažinant valstybės skolos aptarnavimo išlaidas.
PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Matau ir pataisos autorius linkčiojant galvas, kad pritaria. Dėkoju.
13 pataisa. Seimo nariai K.Glaveckas ir kolega K.Rimšelis.
A.BUTKEVIČIUS. Skirti 3,5 mln. Lt Kauno medicinos universiteto klinikų elektros ūkio renovavimo investiciniam projektui. Nepritarta. Nepateiktas investicinis projektas.
PIRMININKAS. Prašom pataisos autorius.
K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, šis siūlymas pagrįstas kritine situacija, susidariusia ligoninėje. Tai, kad tankiai prapuola elektra ir iškyla pavojus žmonių gyvybei, iš tikro yra visos Lietuvos problema, todėl mes, remdamiesi esama technine padėtimi, būtinumu ją atstatyti, renovuoti artimiausiu metu, ir teikiame šį siūlymą. Prašome pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Prašom. Kitas autorius – kolega K.Rimšelis taip pat norėtų papildyti.
K.RIMŠELIS. Gerbiamieji, labai paprastas dalykas. Iš tikrųjų visa medžiaga yra parengta ir čia kalbama tik apie lėšų dalį, kuri reikalinga kofinansuoti projektui. O lėšos visos klinikų elektros sistemos renovacijai, įskaitant ir generatorių, būtų gaunamos iš Europos Sąjungos. Jeigu mes neprisidedame… man keisčiausia, kad tokia viena iš pagrindinių šalies medicinos įstaigų Kaune neturi generatoriaus. Pavyzdžiui, savivaldybės turi avarinį generatorių, jeigu dingsta elektros energija, Santariškės, kadangi visą laiką buvo tradiciškai nomenklatūros ligoninė, turi, o Kauno klinikos neturi. Ir mes susidūrėme su problema, kuri iš tikrųjų yra labai sudėtinga. Aš vis dėlto siūlyčiau tokią kofinansavimo dalį numatyti, nes čia mes turime reikalą su žmonių gyvybėmis.
PIRMININKAS. Finansų ministerijos išvada.
A.BUTKEVIČIUS. Aš galėčiau labai trumpai atsakyti. Seimo nariai tikriausiai atsimena, kad praeitais metais generatoriui įsigyti buvome skyrę lėšų, ir dabar mes turime išaiškinti, kur tie pinigai nukeliavo. Ir ypač Seimo nariams iš Kauno reikėtų pasidomėti.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų – A.Klišonis.
A.KLIŠONIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų siūlyčiau pritarti šiai įstatymo pataisai. Manau, kad tai, ką išdėstė gerbiamieji teikėjai K.Glaveckas ir K.Rimšelis, yra gana rimti argumentai. Kauno akademinės klinikos yra (atsiprašau už pasakymą) ne kažkokia ferma, kurioje nutrūkus elektros energijai neįvyktų nelaimingi atsitikimai. Ten kiaurą parą žmonėms atliekamos operacijos. Jeigu tiems žmonėms, kuriems reikia suteikti pagalbą, negali būti pagalba suteikta todėl, kad nėra lėšų ir nutrūksta elektros energijos tiekimas, kalbėti apie tuos žmones, kurie guli reanimacijoje ir kurių gyvybinei funkcijai palaikyti taip pat reikia elektros energijos, atmetimo variantas iš viso būtų gana sunkiai argumentuojamas... Kodėl siūloma atmesti, man tikrai yra nesuprantama. Lėšų skyrimas yra būtinas, privalomas. Atminkime tai, kad sveikatos apsaugai mes skiriame tik 3,8, todėl tokie elektros „lūžinėjimai yra natūralūs, nes sveikatos apsauga yra desperacinės būklės. Aš tikrai siūlyčiau pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju, Prašom balsuoti, kolegos. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam siūlymui, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 62, už – 33, prieš – 7, susilaikė 17. Nepritarta. Seimo nariai P.Jakučionis ir A.Stasiškis teikia pataisą.
A.BUTKEVIČIUS. Skirti papildomus asignavimus – 149 tūkst. Lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondui. Iš dalies pritarti. Skirti 50 tūkst. Lt atitinkamai sumažinant valstybės skolos aptarnavimo išlaidas.
PIRMININKAS. Ar pataisos autorius tenkina? Prašom, kolega P.Jakučionis. Kalbėkite.
P.JAKUČIONIS. Labai ačiū. Na, ką darysi, gerai ir trečdalį lėšų gauti iš to kiek reikia. Tačiau, žinoma, aš manau, kad ir finansų ministras gerai žino, kad tai sričiai reikia daug daugiau lėšų, nes iš tikro labai padidėjo buvusių politinių kalinių ir tremtinių ir sergamumas, ir mirtingumas. Vien prašymų laidotuvių pašalpoms išaugo per dvejus trejus metus 10 kartų. Ačiū už nedidelę pagalbą, Tikimės, kad kitų metų biudžete bus numatyta šiek tiek daugiau lėšų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jus tenkina ir jūs nesiūlote balsuoti? Ačiū. Ar galime bendru sutarimu priimti šiai pataisą? Pataisa priimta.
Kolega P.Jakučionis, kolega A.Stasiškis siūlo dar vieną pataisą, kuriai Vyriausybė nepritarė.
A.BUTKEVIČIUS. Skirti 1 mln. Lt kaip papildomą dotaciją politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms. Nepritarta.
PIRMININKAS. Prašau pataisos autorių kolegą P.Jakučionį.
P.JAKUČIONIS. Aš kviečiu kolegas Seimo narius pritarti šiam siūlymui, nes iš tikrųjų politinės partijos Lietuvoje faktiškai iš biudžeto neremiamos, ir matome, kokios to nerėmimo pasekmės, kai turtingi žmonės gali steigti partijas ir jas remti, ir tos partijos, deja, veikia nekonstruktyviai. Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje politinės partijos yra daug mažiau remiamos nei bet kurioje Europos Sąjungos narėje, savo kolegas Seimo narius kviečiu balsuoti už šį pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamieji kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta šiai pataisai, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 65, už – 15, prieš – 4, susilaikė 41. Nepritarta.
Kolegė D.Mikutienė teikia pataisą, kuriai Vyriausybė taip pat nepritaria. Prašau, gerbiamasis ministre.
A.BUTKEVIČIUS. Papildomai skirti 600 tūkst. Lt Valstybinei ligonių kasai, kaip papildomus valstybės biudžeto asignavimus, padidinti lėšas centralizuotam vaistų išsėtinei sklerozei gydyti pirkimui. Nepritarta, nes jau teikiant šį įstatymą buvo papildomai skirta 600 tūkst. litų.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamoji Mikutiene.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, komitetas buvo priėmęs sprendimą ir prašė 1 mln. 200 tūkst. Lt pirkti vaistams išsėtinei sklerozei gydyti. Nuo išsėtinės sklerozės dabar yra gydomi 47 žmonės. Praėjusiais metais skyrus 1 mln., dar 25 žmonėms mes galėjome užtikrinti gydymą. Už mūsų prašomą sumą, t.y. kad jūs padidintumėte dar 600 tūkst., ir tai sudarytų iš viso 1 mln. 200 tūkst., mes galėtume gydyti dar 25 žmones. Iš viso žmonių, laukiančių gydymo, yra apie 150. Tokie skaičiai. Mūsų nuomone, jeigu šiais laikais mes negalime užtikrinti žmonėms gydymo, tai pagaliau yra pažeidžiamos ir jų konstitucinės teisės. Jūs puikiai žinote, kokia tai sudėtinga liga, ja daugiausia serga jauni žmonės, motinos po pirmo ar antro gimdymo. Aš labai prašyčiau jūsų atsižvelgti.
PIRMININKAS. Nuomonė už palaikant šią pataisą. Kolega A.Klišonis.
A.KLIŠONIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų stovėti eilėje prie bet ko yra gana sudėtinga ir nenormalu, tačiau stovėti eilėje prie sveikatos yra turbūt nepaprastai sunki būsena. Ir jeigu dabar nebus pritarta šiam gerbiamosios komiteto pirmininkės siūlymui, nebus skirti pinigai, tai tie 25 žmonės, kuriems galėtume bent jau palengvinti kančias ir bent iš dalies grąžinti sveikatą, taip pat stovės eilėje prie sveikatos. Ar gali būti baisesnė eilė? Čia ne eilė prie mauzoliejaus, čia eilė prie sveikatos. Siūlyčiau tas eiles mažinti.
A.BUTKEVIČIUS. Aš labai trumpai norėčiau pasakyti, kad niekas nedraudžia iš kitų programų skirti lėšų šiai ligai, jeigu medikai mano, kad pirmiausia reikia skirti lėšų šiai ligai gydyti.
PIRMININKAS. Prašau, kolegos, registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad šiai pataisai būtų pritarta, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 58, už – 34, prieš – 1, susilaikė 20. Nepritarta.
Kolega laikinasis Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas teikia pataisą. Prašau, gerbiamasis ministre.
A.BUTKEVIČIUS. Padidinti 540 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos išlaidoms, susijusioms su teisės aktų skelbimu neeiliniuose „Valstybės žinių numeriuose. Iš dalies pritarti ir skirti 400 tūkst. Lt atitinkamai sumažinant valstybės skolos aptarnavimo išlaidas.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Kolegos siūlo balsuoti. Prašau. Kas už tai, kad būtų pritarta, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 59, už – 43, prieš – 1, susilaikė 15. Seimo nario A.Sakalo pataisa.
A.BUTKEVIČIUS. Padidinti asignavimus 42 tūkst. Lt Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pritarta.
PIRMININKAS. Ar galima bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Seimo nariai K.Kuzmickas ir G.Šivickas teikia pataisą, kuriai Vyriausybė nepritaria. Prašau, gerbiamasis ministre.
A.BUTKEVIČIUS. Skiriamus asignavimus Kauno antrosios klinikinės ligoninės pastato renovacijai 350 tūkst. Lt skirti šios ligoninės filialui Prano Mažylio gimdymo namų rekonstravimui užbaigti. Nepritarta, nes asignavimų valdytojas yra Kauno antroji klinikinė ligoninė, o P.Mažylio gimdymo namai yra kaip atskiras filialas, įeinantis į jų sudėtį.
PIRMININKAS. Kolega K.Kuzmickas, pataisos autorius. Prašau.
K.KUZMICKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, norėjau pasakyti, kad Vyriausybė per pirmąjį svarstymą buvo pritarusi mūsų pateiktai pataisai dėl P.Mažylio gimdymo namų, kaip Kauno antrosios klinikinės ligoninės filialo, finansavimui. Aš sutinku, kad antroji klinikinė ligoninė yra asignavimų valdytoja, bet kitur taip pat rašoma, kad būtent asignavimų valdytojui skiriama tikslingai, pavyzdžiui, Kauno klinikų kardiochirurgijos korpuso statybai ar Marijampolės kolegijos (…) darbo fakulteto centrinių rūmų statybai arba renovacijai. Mes norėjome patikslinti papildomai neprašydami, kad būtent Kauno klinikinės ligoninės filialo renovaciniams darbams užbaigti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Prašau registruotis, balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta šiai pataisai, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai, už – 27, prieš – 1, susilaikė 21. Nepritarta.
Pataisą teikia kolega V.Baravykas.
A.BUTKEVIČIUS. Padidinti asignavimus nacionalinės veterinarijos laboratorijos patologinių, anatominių ir histologinių tyrimų bei virusologinių tyrimų skyrių renovacijai 1 mln. litų. Iš dalies pritarti ir skirti 350 tūkst. Lt atitinkamai sumažinant valstybės skolos aptarnavimo išlaidas.
PIRMININKAS. Ar pataisos autorių tenkina?
V.BARAVYKAS. Tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Seimo narys J.Jurkus teikia pataisą.
A.BUTKEVIČIUS. Skirti 300 tūkst. Lt Mažeikių ligoninės rekonstrukcijos baigiamiesiems darbams. Noriu pabrėžti, kad yra išgriautos operacinės ir norint jas užbaigti reikia 500 tūkst. Lt, mes pritariame 300 tūkst. Lt, 200 tūkst. Lt skirtų savivaldybė.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Vyriausybė pritaria. Ačiū, pritarta. Ir kita pataisa.
A.BUTKEVIČIUS. Skirti 180 tūkst. Lt Mažeikių rajono Daubiškių pagrindinės mokyklos langams pakeisti. Nepritarta.
PIRMININKAS. Ar norėtų kalbėti pataisos autorius, ar sutinka su Vyriausybės išvada?
J.JURKUS. Aš iš esmės sutikčiau, pateiksime rudenį investicinį projektą, kaip priklauso.
PIRMININKAS. Ačiū. Pataisos autorius atsiima. Kolegės Seimo narės D.Mikutienė pataisa. Prašau.
A.BUTKEVIČIUS. Papildomai skirti 27 mln. Lt Valstybinei ligonių kasai, kaip papildomus valstybės biudžeto asignavimus, padidinti išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Vyriausybė nepritarė.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamoji kolege.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tvirtinant biudžetą paslaugų apmokėjimo eilutėje buvo numatyti tik 35 mln., o kadangi Sveikatos ministerija skyrė 62, tai 27 buvo paimti iš to rezervo, kurį turėjo PSDF biudžetas, kai buvo gerai surenkamos įplaukos. Noriu pasakyti, kad iš to rezervo turėtų būti skirta visai kita suma, kaip buvo iki šiol. Turėjo būti skirta centralizuotam vaistų pirkimui, sąnarių operacijoms mokėti, (…) implantams, išsėtinei sklerozei tai, ką jūs dabar, gerbiamasis Seime, atmetėte. Vis dėlto tos lėšos turėtų būti sugrąžintos, nes kitaip nesuprantame, koks yra prioritetas, jeigu paskelbiame Vaikų sveikatos metus ir negalime užtikrinti, kad vaikams būtų kompensuojamos ortopedijos technikos priemonės. Negi mūsų vaikai nenusipelno bent jau tokios paramos? Pašyčiau jūsų pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Klišonis palaiko šią pataisą. Prašom.
A.KLIŠONIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš palaikau šį siūlymą, nes sveikatos apsaugos srityje, projekto teikėja D.Mikutienė tai pasakė, problemų yra tiek dėl ortopedijos, tiek dėl imunoprofilaktikos priemonių įgyvendinimo, yra gana didelių problemų. Siūlyčiau šiam projektui pritarti. Vis dėlto mūsų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto būklė yra gana sunki ir gydymo įstaigų medikai šiandien su baltais chalatais išeina į gatves ne todėl, kad neturėtų ligonių, o todėl, kad neturi kuo tų ligonių gydyti. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Prašom registruotis, ir balsuosime dėl šios pataisos priėmimo. Kas už tai, kad ši pataisa būtų priimta, balsuoja už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Už – 25, prieš – 2, susilaikė 25. Pataisai nepritarta.
Pataisą teikia Seimo narys J.Razma.
A.BUTKEVIČIUS. Padidinti asignavimus 2 mln. litų Valstybinei ligonių kasai kompensuoti už protezavimą. Biudžete buvo numatyta papildomai 500 tūkst. litų. Šiam siūlymui nepritarta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jurgi, ar kalbėsite dėl šios pataisos?
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, pridėtas vieno rajono mero raštas, manau, atskleidžia, kiek žmonių laukia eilėse ir nesulaukia kompensacijų už dantų protezavimą. Kreipdamasis į valdančiąją daugumą aš siūlyčiau neversti imtis to, kad mes paskelbtume akciją, jog pensinio amžiaus žmonės, nesulaukę tos pagalbos, siųstų premjerui A.Brazauskui savo išbyrėjusius dantis pabrėždami, kad tai atsitiko todėl, kad laiku nebuvo finansuojamas dantų protezavimas. Todėl siūlau paremti bent šios kuklios 2 mln. sumos skyrimą, taip žmonėms atsirastų bent šiokia tokia viltis, kad jie sulauks pagalbos dėl dantų protezavimo. Skirta suma, kuriai pritarė Vyriausybė, manau, yra tikrai per maža. Net 2 mln. yra maža suma, bet aš jau nedrįsau rašyti daugiau. Iš kur sutaupyti? Manau, nėra būtinybės didinti Vyriausybės rezervo, Vyriausybė galėtų tas lėšas naudoti taupiau.
PIRMININKAS. Finansų ministras.
A.BUTKEVIČIUS. Labai trumpai norėčiau pasakyti, kad kaip tik ši Vyriausybė šiaip programai yra skyrusi didelę asignavimų sumą metų pradžioje ir kartu tikslinant šių metų biudžetą. Ji kaip tik atsižvelgė į tuos žmones, kad jiems būtų galima padėti.
PIRMININKAS. Kolegė D.Mikutienė – nuomonė už.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man susidaro toks vaizdas, kad jūs nelabai suvokiate tos problemos dydį. Aštuoneri metai žmonės laukia eilės, ir visoje Lietuvoje tokių žmonių yra 75 tūkstančiai, t.y. beveik 100 tūkst. žmonių. Poreikis yra 16 mln. litų. Tai gal mes suvokiame, kad garbaus amžiaus žmonės gali to nesulaukti. Tai gal nemeluokime ir pasakykime, kad būtent dantų protezavimui valstybė neskirs nė kiek lėšų, tegul kaip kas nori, taip ir sprendžia savo problemas. Tai tada nemeluokime, kam mes turime įsipareigoti ir supriešinti visuomenę? Kuo kaltas vienas ar kitas, kad vienas gauna, o kitas negauna? Tai žiūrėkime vienodai. Komitetas buvo pritaręs dėl 2 mln. sumos.
A.BUTKEVIČIUS. Bet mes negalime meluoti, kad lėšų nėra skiriama.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos J.Razmos teikiamai pataisai?
Užsiregistravo 51 Seimo narys. Už – 22, prieš – 2, susilaikė 25. Pataisai nepritarta.
Kolega A.Klišonis teikia pataisą, kuriai Vyriausybė nepritarė. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS. Numatyti papildomus 20 mln. litų Valstybinei ligonių kasai kompensuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų papildomas išlaidas, atsiradusias nuo šių metų gegužės 1 d. dėl įvesto 18% pridėtinės vertės mokesčio. Vyriausybė nepritarė.
PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Klišonis.
A.KLIŠONIS. Dėkoju. Gerbiamasis finansų ministre, kai jūs pateikėte šio biudžeto projektą, aš jūsų kaip tik klausiau apie šią problemą. Pateikdamas projektą jūs minėjote, kad 5 mln. litų yra skiriama kompensuoti už sauskelnes. Bet, atsiprašau, rentgeno nuotrauka nėra sauskelnės, stomatologinės medžiagos taip pat nėra kokios nors servetėlės. Jeigu jų pridėtinės vertės mokestis vietoj 0 pasidaro 18% ir jiems neskiriami pinigai, tai atsiprašau. Sauskelnes galima pakeisti daugkartiniu vystyklu, bet kuo jūs pakeisite rentgeno nuotrauką? Praėjusiais metais jau turėjome situaciją, kai Klaipėdos miesto ligoninė dėl to, kad nebuvo finansuojamos kompiuterinėms tomogramoms, mėnesį jų nedarė. Jeigu dabar trūks pinigų, o pinigų tikrai trūks, nes užuot įvedus 0%, įvesta 18%, tai žmonės negalės atlikti rentgeno nuotraukų po traumų, po avarijų, sumušimų ir kitų dalykų? Apie ką mes kalbame?
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
A.BUTKEVIČIUS. Aš labai trumpai. Motyvų, dėl ko Vyriausybė nepritarė, nedėsčiau, nes taupiau laiką. Galiu pasakyti, dėl ko Vyriausybė nepritarė. Yra skiriama 11 mln. 900 tūkst. litų, įvedamas 5% PVM vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms padengti. Be to, 4 mln. litų 5% PVM padengti numatyta ir iš savų šaltinių.
PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius – nuomonė už. Prašom paklausyti.
G.STEPONAVIČIUS. Labai trumpai norėčiau pritarti kolegai A.Klišoniui. Jeigu mes kompensuojame padidėjusias išlaidas vienos srities, kuri susijusi su sveikatos apsaugos išlaidų padidėjimu, tai būkime nuoseklūs, kompensuokime ir kitos srities, priešingu atveju, atrodo, mes taikome dvejopus standartus. Gerbiamieji kolegos ir ministre, būkime nuoseklūs iki galo.
A.BUTKEVIČIUS. Mes kompensuojame ir asignavimai yra numatyti.
PIRMININKAS. O aš siūlau registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, balsuoja už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Už – 25, prieš – 2, susilaikė 17. Nepritarta.
Repliką po balsavimo… Niekas nenori kalbėti.
Kita pataisa Seimo nario G.Mikolaičio.
A.BUTKEVIČIUS. Nekeičiant bendros išlaidų apimties, padidinti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybos darbo užmokesčio fondą 400 tūkst. litų bei išlaidas turtui įsigyti 100 tūkst. litų. Pritarta.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Visos 1 straipsnio pataisos išnagrinėtos. Dėl viso 1 straipsnio būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu? Kolega A.Klišonis dėl 1 straipsnio priėmimo – nuomonė prieš. Prašom.
A.KLIŠONIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų matome, kad viskas eina specialiai pagal tokį principą, kad net Seimo nariai nedalyvauja, o galbūt dalyvauja daugiau nei 71, bet į bet kokias pataisas, kurias siūlo Seimo nariai, yra visiškai neatsižvelgiama. Nesvarbu, ar tai skiriama, atsiprašau, dėl valymo įrengimų, tualeto įrengimo, ar dėl sveikatos, ar dėl elektros ūkio vienos didžiųjų mūsų sveikatos priežiūros įstaigų Kauno klinikų, viskas yra vienodai. Atsiprašau, bet, apskritai pasakius, net nesinori vartoti žodžių, kokių yra. Manau, kad iš tiesų šiam straipsniui pritarti negalima. Negalima dėl to, kad jis yra sudarytas neatsižvelgiant į žmonių lūkesčius, neatsižvelgiant į tuos pakitimus, kurie atsirado Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą nuo gegužės 1 dienos. Tai pripažįsta ir pats finansų ministras ir siūlo daryti kokius nors keitimus. Tačiau, deja, tie siūlomi jo keitimai galbūt kitų metų biudžete, o kaip reikės išgyventi mūsų asignavimų valdytojams, mūsų įstaigoms, kurios negaus tų pajamų, yra tikrai sunku pasakyti. Todėl aš siūlau balsuoti prieš šį straipsnį.
PIRMININKAS. Kolega B.Bradauskas – nuomonė už.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, be abejo, opozicijos darbas kritikuoti bet ką, bet kritikuojant reikia turėti ir saiką. Reikia pažiūrėti į pirmąjį priedėlį, kurį mes svarstėme praeitą posėdį, ir jūs pamatytumėte, kiek ten yra Seimo narių pasiūlymų, kuriems yra pritarta. Vyriausybė surado papildomai per 30 mln. Seimo narių siūlymams tenkinti. Todėl aš manau, kad šimtu procentų patenkinti visų siūlymus nėra galimybių, arba siūlomi asignavimai, kur jau Vyriausybė yra skyrusi, ir dar papildomai, ir dar papildomai, kur nors galas turi būti. Todėl aš manau, kad Vyriausybė pasielgė teisingai, skirdama lėšas būtent ten, kur būtiniausia. Daugumos Seimo narių siūlymai, kurie buvo realūs, yra patenkinti. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už. Balsuojate už visą 1 straipsnį su visomis ką tik priimtomis pataisomis arba nepriimtomis.
Užsiregistravo 80 Seimo narių. Už – 63, prieš – 10, susilaikė 7. 1 straipsnis priimtas. Dėl vedimo tvarkos kolega J.Razma.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šiandien posėdyje labai atsainiai buvo atmestos visos pataisos, kuriomis buvo siūloma bent truputį didinti asignavimus sveikatos apsaugos sričiai. Priminsiu, kad šiandien medikai pirmą sykį ryžtasi ryžtingiau ginti savo teises ir teikia reikalavimus, susijusius su biudžeto pataisomis. Aš manau, kad būtų korektiška šiuo metu padaryti pertrauką iki kito posėdžio, kad protestuojantys medikai turėtų bent teorinę galimybę teikti tuos reikalavimus ir tikėtis, kad jie bus išgirsti. Todėl aš, frakcijos įgaliotas, teikiu pasiūlymą daryti pertrauką iki kito posėdžio. O dar tiksliau, iki kito posėdžio 16.00 val., kad tikrai būtų spėta pateikti tuos reikalavimus Vyriausybei ir Seimo valdančiajai daugumai.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu pagal Statuto 109 straipsnį jūs turite teisę prašyti pertraukos iki kito posėdžio, tai ilgiausia pertrauka, ne iki jokios 16 val., tiesiog iki kito posėdžio. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio! Mums reikės priimti sprendimą dėl kolegos J.Razmos siūlymo frakcijos vardu daryti šio klausimo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų daroma pertrauka iki kito posėdžio, spaudžiate mygtuką „už, kas nepritariate, kad būtų daroma pertrauka, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Už – 18, prieš – 53, susilaikė 9. Tai pakankamas balsų skaičius, kad būtų daroma pertrauka. Opozicijos prašymu reikia vieno penktadalio. Šio klausimo svarstymo pertrauka iki kito posėdžio. Iki 15 valandos. Ačiū, gerbiamasis ministre, prašom pailsėti.
Klausiu kolegos G.Šivicko, ar galime svarstyti lydimąjį nepriėmę… Negalime. Darbotvarkės 1-3 klausimas – Konstitucijos papildymo konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungoje ir Konstitucijos 150 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3149. Kolega J.Bernatonis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Kolegos, siūlau svarstyti rezervinį 2 klausimą, kurį pateiks finansų ministras A.Butkevičius. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3459. Pateikimas. Kolega G.Steponavičius nori kalbėti dėl vedimo tvarkos. Prašau luktelti, gerbiamasis ministre.
G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu paklausti, ar šis klausimas gali būti svarstomas, turiu minty, ar jis yra įtrauktas į sesijos darbų programą.
PIRMININKAS. Darbotvarkės sudarinėtojai, manau, patikrino, aš neturiu galimybės, gerbiamasis kolega, patikrinti, ar jis yra programoje, ar ne. Be aš pasikliauju Sekretoriatu. Jūs taip nemanote?
G.STEPONAVIČIUS. Aš klausiu jūsų, kaip posėdžio pirmininko, nes aš manau, jeigu jis dabar būtų pateiktas, o po to paaiškėtų, kad jis negalėjo būti darbotvarkėje, per Etikos ir procedūrų komisiją mes išsiaiškintume, kad tas veiksmas būtų neteisėtas. Aš siūlau tai išsiaiškinti ir tada judėti į priekį.
PIRMININKAS. Mes abejonių galime kelti dėl kiekvieno klausimo. Jeigu jūs turite faktų, prašau. Jūs teigiate, kad nėra įtraukta.
G.STEPONAVIČIUS. Mano reikalas iškelti abejonę, o jūsų reikalas pasitikrinti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, siūlau svarstyti šį klausimą. Prašau, gerbiamasis kolega Butkevičiau.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad kolegai G.Steponavičiui nereikia per daug jaudintis ir gaišinti laiko, nes šis įstatymo projektas yra redakcinio pobūdžio. Yra pasirašyti tarpvalstybiniai susitarimai. Anksčiau vadinosi tarptautiniai susitarimai, dabar vadinasi dvišalės sutartys ir pagal Europos Sąjungos šalių narių registracinę teisinę bazę, teisines nuostatas reikalinga tokia pataisa. Kuo greičiau mes ją priimsime, tuo Lietuvai bus geriau.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori jūsų klausti, gerbiamasis pranešėjau. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų pateikimo stadijoje. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Kolegos nepritaria. Parašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo įstatymo projektui Nr.IXP-3459.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Už – 57, prieš nėra, susilaikė 11. Pritarta po pateikimo. Pradedame svarstymą. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas nenumatytas. Pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas nagrinės šį įstatymo projektą. Siūloma svarstyti pratęstoje sesijoje. Kitų siūlymų nėra. Ačiū. Baigiame nagrinėjimą.
2-4a klausimas – Valstybinių popierių, dokumentų, blankų, banderolių … Nr.IXP-3607. Tad klausčiau gerbiamojo ministro, kuriuos jūs pateiksite? Nėra.
Rezervinis 3 klausimas, Nr.IXP-3572. Pateikimas. Kviečiu kolegą P.Papovą. (Balsas salėje) Atsakymą gausite, gerbiamasis kolega. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas teikiamas po gegužės 12 d. Seimo Pirmininko Č.Juršėno organizuoto pasitarimo Seime dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinimo ir kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įgyvendinimo. Šis įstatymo projektas parengtas siekiant suvienodinti kai kurias nuostatas tiek savininkams, tiek nuomininkams. Nors Vyriausybės nutarime yra rinkos vertė kompensuojant už nuomojamas patalpas, įsigyjant naujas patalpas, tačiau įstatyme šito žodžio nebuvo, todėl siūloma suvienodinti, kad nebūtų tam tikrų neaiškumų ir prieštaravimų. Tai viena.
Antra. Garantija išduodama iš anksto, sakysime, šiuo metu išduodama garantija nuomininkui ir savininkui, tačiau garantijos įgyvendinimas arba to nuomojamo buto išpirkimas gali vykti po dvejų metų, na, netgi iki 2009 metų. Buto įvertinimas dabartiniu metu ir po ketverių metų gali būti labai skirtingas, nes už tą kompensaciją nuomininkas turi įsigyti vėlgi kitą butą rinkos verte. Todėl numatoma, kad būtų rinkos vertės patikslinimas garantijos įgyvendinimo laikotarpiu, sakykime, po dvejų ar po ketverių metų. Ta rinkos vertė gali ir padidėti, gali, be abejo, ir sumažėti.
Ir dar siūloma šiame įstatyme ir savininkams, ir nuomininkams, kad ginčai dėl garantijų būtų nagrinėjami teismine tvarka ir kad vienodai jie būtų atleidžiami nuo žyminio mokesčio.
Yra Teisės departamento išvada. Su pirma Teisės departamento išvada galima sutikti, o dėl antros ir trečios, žinoma, galima diskutuoti svarstant šį įstatymo projektą toliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenorėjo klausti jūsų. Dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kitų siūlymų nėra. Siūloma svarstyti… Gerbiamasis Pirmininke, kada? Šioje sesijoje. Ačiū. Baigėme svarstymą.
Pagrindinės darbotvarkės 1-11 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 56 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3118. Kviečiu jį pateikti kolegą P.Papovą.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pirmininke, šis įstatymo projektas teikiamas po to, kai Seimas įgaliojo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą parengti naują įstatymo projektą, kai analogiško turinio įstatymas buvo Seime laikomas nepriimtu po Prezidento dekreto. Anksčiau buvo reglamentuota, kad švietimo įstaigų vadovus skiria tik taryba, Prezidentas siūlė, kad švietimo įstaigų vadovus, mokyklų vadovus ir kitų įstaigų vadovus skirtų tik administracijos direktorius. Dabartiniu metu yra siūlomas toks kompromisinis variantas, kad įstatymų leidėjas reglamentuoja, kad skirtų taryba, ir suteikia tarybai įgaliojimus suteikti tą teisę skirti administracijos direktoriui. Žinoma, dėl švietimo įstaigų vadovų gali būti prieštaravimų Konstitucijai, dėl išaiškinimo yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą, bet tokios priešybės, kai vienu atveju buvo tik taryba, kitu atveju – tik administracijos direktorius, yra ištaisytos.
Taip pat šiame įstatyme yra priimti kai kurie siūlymai, kuriuos siūlė laikinasis Prezidentas.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat nėra norinčių kolegų klausti jūsų, gerbiamasis Papovai. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. (Balsas salėje) Seniūnų sueiga prašė. Klausčiau kolegos V.Saulio, ar Biudžeto ir finansų komitetas svarstys šį įstatymo projektą?
V.SAULIS. Šitą?
PIRMININKAS. Darbotvarkėje pažymėtas 1-11 klausimas.
V.SAULIS. Nesvarstė.
PIRMININKAS. Nėra atsakymo, paliekame, gerbiamieji kolegos. Nematau nei pirmininko, nei pavaduotojo. Siūloma svarstyti birželio 29 dieną. Pritariame ir baigiame šio klausimo svarstymą. Ačiū.
Birželio 29 d., antradienio, plenarinių posėdžių darbotvarkę pateiks laikinasis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas kolega Č.Juršėnas. Maloniai kviečiu į tribūną.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, kitą savaitę yra dvi posėdžių dienos. Klausimai yra susiję su tais, kuriuos mes šią savaitę nagrinėjome, ir su tais, kuriuos mes nagrinėjome anksčiau, bet nespėjome baigti. Aš turiu omenyje eurointegracinius klausimus, bent keletą iš jų, kurie yra tiek antradienio, tiek ketvirtadienio darbotvarkėse.
Antras didelis klausimas yra Konstitucijos 57 straipsnio pakeitimo įstatymas, antrasis svarstymas, ir būtent mums reikia svarstyti kitą savaitę, kad liepos 13 d., kaip aš jau anksčiau referavau, mes galėtume balsuoti dėl abiejų Konstitucijos papildymų arba pakeitimų.
Taip pat yra numatyta visa serija tarptautinių sutarčių, kurias mes turėtume ratifikuoti. Iš kitų likusių klausimų dar išskirčiau Valstybės vėliavos įstatymo pakeitimus. Čia yra kai kurie svarbūs dalykai, susiję su Europos Sąjungos vėliava. Ką tik nagrinėtas Vietos savivaldos įstatymas. Jeigu mes sutartume, tai būtų galima padaryti svarstymą ir priėmimą, bet kad komitetas savo poziciją aiškiai išdėstytų, ir atitinkamai kai kurie kiti klausimai.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti kolega M.Pronckus. Prašau.
M.PRONCKUS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau dėl ketvirtadienio.
Č.JURŠĖNAS. Prašom.
M.PRONCKUS. 1-9 klausimas – Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymas. Šiandien komitetas svarstė šį įstatymą ir padarė dviejų savaičių pertrauką, taigi…
Č.JURŠĖNAS. Matot, gerbiamasis kolega Mykolai, jūs atsakote pats į savo ankstesnį klausimą, kaip mes toliau dirbsime. Taigi, kaip matot, klausimas yra po liepos 20 d., taip? Ne, aš juokauju, matyt, tiesiog reikės nukelti šiek tiek vėlesniam laikui. Supratau.
PIRMININKAS. Kolegė I.Šiaulienė. Prašau.
I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, aš prašyčiau į antradienio dienos darbotvarkę įtraukti Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio priėmimo projektą Nr.IXP-3341. Mes esame po svarstymo pritarę Seime, liktų tiktai priėmimas.
Č.JURŠĖNAS. Mes tarėmės, kad viską darysime kartu su kitais kodeksų taisymais. Jeigu tai yra tiek svarbu, kad mes jį turime atskirai priimti, tai galime priimti, bet sesijos pabaigoje mes priimsime visą didelį paketą – tiek Baudžiamąjį kodeksą, tiek Baudžiamojo proceso kodeksą. Jeigu tas yra ypač svarbu, tai galime ir atskirai priimti, bet geriau būtų taip, kaip mes esame susitarę anksčiau ir kaip jau esame ne kartą darę, – sesijos pabaigoje, šiuo atveju pratęstos sesijos pabaigoje, mes priimam visą didelį paketą. Tai ar galime taip susitarti?
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau siūlymų nebuvo, norinčių klausti taip pat. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šioms darbotvarkėms, kurias pristatė laikinasis Seimo Pirmininkas? Ačiū. Pritarta.
Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima, gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl to, ką siūlė kolegė I.Šiaulienė, ir dėl kitų dalykų. Aš manau, kad mes papildomai pasitarsime pirmadienį Seniūnų sueigoje ir galėsime galutinai susiderinti. Jeigu tikrai būtina ką nors dar įtraukti, o gali taip atsitikti, tada galėsime papildyti.
PIRMININKAS. Dėkoju, siūlymas išties geras. Baigiame šio klausimo svarstymą.
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilkaviškio vyskupijos susitarimui dėl ūkinio pastato Kaune, Ž.E.Žilibero g. 6, grąžinimo Vilkaviškio vyskupijai natūra projektas Nr.IXP-3339. Priėmimas. Kviečiu ministrą A.Monkevičių.
A.MONKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos! Buvau pristatęs Seimo nutarimo projektą dėl pritarimo Vyriausybės ir Vilkaviškio vyskupijos susitarimui dėl ūkinio pastato Kaune grąžinimo Vilkaviškio vyskupijai natūra. Pristatydamas argumentavau, kodėl yra siekiama susigrąžinti Aukštosios Fredos bažnyčią, kuri šiuo metu yra kapinių teritorijoje kaip ūkinis pastatas ir priklauso Vytauto Didžiojo universitetui. Šis Seimo nutarimo projektas suderintas. Buvo pavesta svarstyti pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Buvo gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento vienas pasiūlymas. Komitetas nutarė neatsižvelgti, nes tai buvo susiję su tekste vartojamų žodžių santrumpomis. Tokios santrumpos yra patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, todėl komitetas neatsižvelgė į pastabą. Kitų pastabų, pasiūlymų nebuvo gauta. Siūlau priimti šį nutarimą.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Dėl balsavimo motyvų priėmimo metu nėra norinčių kalbėti. Prašau registruotis. Balsuosime už visą Seimo nutarimo priėmimą. Kadangi Seimo nutarimas turi tik vieną straipsnį, todėl dėl viso ir balsuosime. Kas už – balsuojate už, kas prieš, – tas prieš.
Užsiregistravo 50, už – 44, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas priimtas.
Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3535(2*) (priėmimas)
1-8 klausimas – Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-3535 priėmimas. Kviečiu kolegą J.Jurkų – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašau.
J.JURKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nagrinėjo šį įstatymą. Įstatymo projekte atitinkamai siūloma nustatyti, kad apskrities viršininkas organizuoja melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinės priežiūros atlikimą, o savivaldybės valdo ir naudoja patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius. Komitetas atsižvelgė į Seimo Teisės departamento pastabą ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatas – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Įstatymas iš vieno straipsnio, todėl prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas?
Užsiregistravo 53, už – 48, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
1-9 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3569. Svarstymo stadija. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Komitetas, apsvarstęs Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą, bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKAS. Iki svarstymo stadijos nėra pateikta pataisų, dėl kurių turėtume priimti sprendimus. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta. (Balsai salėje)
1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo projektas Nr.IXP-3315. Priėmimas. Kviečiu kolegą E.Kaniavą, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovą. Gerbiamasis pranešėjau, prašyčiau pakomentuoti Teisės departamento išvadą.
E.KANIAVA. Būtinai. Taip, yra gauta Teisės departamento išvada. Šiandien buvo komitete svarstoma. Yra atkreipiamas dėmesys, kad Aukštojo mokslo įstatymas, apibrėždamas aukštųjų mokyklų savivaldos ir valdymo klausimus, nenumato rektorato institucijos. Turiu pasakyti, kad rektoratas, kaip rektoriaus patariamoji institucija, yra ir bus visose mūsų aukštosiose mokyklose, ir šiandien tai svarstydami mes Teisės departamento išvadai nepritarėme. Antra. Teikiamo projekto 93 punkto 2 papunktyje buvo siekiama įtvirtinti, kad akademijos lėšas sudarytų ir pajamos iš meninės veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal tokį reglamentavimą lieka neaiškus šios formuluotės santykis su Aukštojo mokslo įstatymo 56 straipsniu. Aš manyčiau, kad čia vis tiek nėra atsižvelgiama į aukštosios mokyklos specifiką. Jeigu šiandien yra toks siūlymas, kad vis dėlto Muzikos ir teatro akademija yra specifinė, žodžiai „pajamos, gaunamos iš mokslinės veiklos gali būti keičiami žodžiais „pajamos yra gaunamos iš mokslinės ir meninės veiklos. Tokia aukštosios mokyklos specifika ir mes turėtume atsižvelgti. Štai toks būtų mano komentaras dėl Teisės departamento išvadų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas.
Dėl 2 straipsnio taip pat nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimtas.
Dėl 3 straipsnio. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? 3 straipsnis priimtas.
Baigėme priėmimą pastraipsniui. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Dėl viso įstatymo kolega V.Simulik. Nuomonė už. Prašom.
V.SIMULIK. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kviečiu gerbiamuosius kolegas Seimo narius pritarti Muzikos ir teatro akademijos statutui, nes pavadinimas yra patikslintas, ir manau, jis atspindi tai, kas yra daroma šioje institucijoje, už ką atsakoma. Nematau jokių problemų, kurios kliūtų, statutas suderintas su Aukštojo mokslo įstatymu. Komiteto nuomonė yra taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Prašom, kolegos, registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Ačiū gerbiamajam pranešėjui.
Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Už – 44, prieš nėra, susilaikė 4. Seimo nutarimas priimtas.
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2591 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 21424, 24710 straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-3522. Svarstymo stadija. Kviečiu kolegą J.Sabatauską – Teisės ir teisėtvarkos komitetas atstovą – pateikti komiteto išvadą.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Komitetas, atsižvelgęs į Informacinės visuomenės plėtros komiteto nuomonę, pritarė patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nematau kolegos A.Kunčino, Jeigu leisite, supažindinsiu jus su komiteto sprendimu. Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam projektui atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas bendru sutarimu. Svarstymo stadijoje pataisų ir siūlymų, dėl kurių turėtume priimti sprendimą, nebuvo. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu pertrauką iki 12 valandos. Dėkoju.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Darbotvarkės 1-3 klausimas – Konstitucijos papildymo konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungoje ir Konstitucijos 150 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3149. Antrasis svarstymas. Kviečiu kolegą J.Bernatonį.
J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kaip pamenate, kovo pabaigoje mes pirmą kartą priėmėme šias Konstitucijos pataisas. Per tą laiką niekas nepasikeitė, nepasikeitė ir pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė, nepasikeitė ir projektas. Jeigu pasikeistų, mes negalėtume po antro balsavimo jo priimti. Todėl nelabai įsivaizduoju, ką šios procedūros metu turėtų pasakyti pranešėjas. Aš tiesiog kviečiu pritarti po svarstymo, kad galėtume antrą kartą balsuoti dėl šių pataisų priėmimo.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Diskusijoje dalyvauti užsiregistravo kolega E.Klumbys, bet jo nėra posėdžių salėje. Todėl, vadovaudamasis Statuto 105 straipsnio 3 dalimi… Ateina gerbiamasis E.Klumbys. Prašom, gerbiamasis kolega. Klausimą pradėjome svarstyti laiku, todėl norėjome priimti sprendimą be jūsų, bet jūs spėjote. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes svarstome labai svarbų dalyką. Kalbama apie Europos Sąjungos įstatymų viršenybę prieš Lietuvos įstatymus, kalbama apie mūsų suvereniteto dalies atidavimą. Šioje situacijoje pirmiausia aš norėčiau, kad atkreiptume dėmesį į mūsų valstybės Konstituciją, kuri sako, kad suverenitetas priklauso Tautai. Dabar dalis suvereniteto yra atiduodama Europos Sąjungai. Noriu pacituoti Europos Teisingumo Teismo medžiagą dėl 1964 m. bylos Kosta prieš (…). Joje sakoma, kad valstybės perleido dalį savo suvereniteto, o skliausteliuose rašo „kompetencijos. Tai štai kompetencija ir yra suverenitetas. Pas mus nuolatos teigiama, kad kompetencija nėra suverenitetas. Taigi „dalį savo kompetencijos Europos Sąjungai ir srityse, apibrėžtose Europos Bendrijos ir Europos Sąjungos sutarčių, kartu sutinka apriboti savo suverenias teises priimti teisės aktus. Bet mūsų Konstitucijoje yra sakoma, kad suverenitetas priklauso Tautai ir niekas negali jo varžyti. Dabar išeina taip ir mes puikiai žinome, kad kai bus naujasis Seimas, bus tas didysis išrinktųjų komitetas, kuris viską spręs ir kuris ribos iš esmės Seimo veiklą. Mes galime kalbėti, kad tai nieko blogo, kad viskas vyksta labai demokratiškai, deja, to nėra. Įstatymai bus priimami Briuselyje, derinami, ne priimami, o derinami čia, Lietuvoje, toliau Vyriausybei bus duodami įgaliojimai ir sprendimai priimami Briuselyje.
Dar noriu pasakyti vieną dalyką, kad mes turime atsiminti, jog iš esmės keičiasi visa sistema, ir Lietuvoje bus taip pat, kad įstatymus iš esmės priiminės vykdomoji institucija. Visada yra taip, kad įstatymus priima išrinktoji, atstovaujamoji institucija. Briuselyje įstatymus iš esmės priima Europos Komisija. Toliau yra veikiama per vyriausybes, į Lietuvą grįžta į tą vadinamąjį didįjį komitetą, šis duos rekomendacijas Vyriausybei, kuri toliau veiks Lietuvos vardu Briuselyje, teiks savo apmąstymus, pasiūlymus ir t.t. Komisijai, o Komisija priims sprendimą. Tas sprendimas yra vykdomosios valdžios, valdžios, kuri nerinkta, kuri yra skirta. Todėl aš negaliu pritarti mūsų Konstitucijos pataisai. Manau, kad ta Konstitucijos pataisa yra tikrai ydinga. Žinoma, mes ją galime priimti kitaip ir būtų teisiška,kad mes pirmiausia turėtume pakeisti mūsų Konstituciją, Konstitucijos pirmąjį skirsnį ir ten aiškiai parašyti, kad mes perleidžiame tą kompetenciją Briuseliui, Europos Sąjungai, bet mes turime atsiminti pirmojo skirsnio keitimo tvarką. Tai galima padaryti tik referendumu ir tokius pakeitimus, kurie šiandien bus daromi Seime, gali padaryti tik tauta referendume.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra užsiregistravusių kalbėti kolegų. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų po antrojo svarstymo. Kolega J.Veselka – nuomonė prieš.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mano balsas, aišku, į dangų neis, bet turiu išsakyti savo poziciją. Prisiminkime, į kokią Sąjungą Lietuvos žmonės stojo. Stojo į Sąjungą, kur bendrai dirbdamos visos valstybės priima sprendimus, naudingus tiek visai Sąjungai, tiek kiekvienai iš Sąjungą sudarančių šalių. Vadinasi, jokio teisių dalijimosi, persidalijimo ar patikėjimo neturi būti. Yra bendras protingas darbas ir priimti protingi sprendimai. Pagal suderintą Konstituciją yra net nuostata, numatanti atskiros valstybės išstojimą iš Europos Sąjungos.
Taigi siūlomos Konstitucijos pataisos, kur numatyta dalytis ar patikėti Lietuvos kompetenciją Sąjungai ir net įteisinti automatinių Sąjungos teisės normų viršenybę Lietuvos teisės aktams, yra gėdinga, besąlyginė Lietuvos kapituliacija, kai niekas šios kapituliacijos net nereikalauja. Patys entuziastingai norime besąlygiškai kapituliuoti. Kai tai matau, man atrodo, kad nepriklausomybės paskelbimas buvo gražiai užmaskuotas farsas. Ji buvo reikalinga tik tam, kad išrinktieji persidalytų privilegijas, išsidalytų valstybės turtą, nuskurdintų tautos daugumą ir visa tai atlikę vėl pasislėptų po pono sparneliu. Kitaip tariant, nepriklausomybė buvo tik būdas pakeisti pono sparnelį, t.y. iš Rytų pono į Vakarų poną.
Europos Sąjunga nėra kažkoks baisus baubas, bet Europos Sąjungoje turime būti kaip išdidi, pasitikinti savimi, savo žmonėmis, gerbianti savo praeitį ir mokanti kurti savo ateitį valstybė. Turime suvokti, kad Europos Sąjunga yra antrinis, pagalbinis dalykas, o visko pamatas ir esmė yra mūsų tėvynė Lietuva. Sąjungas galima keisti, bet tėvynės Lietuvos – ne.
Nereikia gyventi iliuzijomis apie gerą Europą. Prisiminkime, ponai, kur gimė kolonijinė sistema, kas turėjo didžiausias kolonijas? Prisiminkime, kur gimė rasizmas ir kur jis faktiškai buvo įgyvendinamas? Kur gimė fašizmas ir kur jis buvo faktiškai įgyvendinamas? Kur gimė komunizmas ir kaip jis buvo faktiškai įgyvendinamas? Visa tai tampriausiai susiję su Europa.
Gerbiamieji, todėl turime įteisinti ne mūsų pavaldumo Europoje nuostatas, o bendrą darbą, bendrą atsakomybę. Mano pataisa tą ir siūlė. Tarp kitko, žiūriu į Teisės departamento…
PIRMININKAS. Primenu, laikas.
J.VESELKA. Gerai. Baigiu. Balsuokite prieš šitą išdavystę.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A.Matulevičius. Prašau.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, galėtų būti išdavystė, kaip sako mano kolega Seimo narys J.Veselka, jeigu nebūtų tautos valios. Iš tikrųjų demokratinėje valstybėje mes galime daug pykti ir būti nepatenkinti, kai žmonės balsuoja vienaip ar kitaip, deja, kito mechanizmo nėra. Žinoma, yra vienas niuansas, kad viską diktuoja pinigas, ir šiandien televizija ir radijas daro viską, o tai dideli pinigai, ir žmonių smegenis galima savotiškai paveikti. Bet iš tikrųjų nebuvo mesti dideli pinigai, kai vyko referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą, nes nebuvo suinteresuotų pusių, turiu omeny verslo pasaulio, kuris duoda pinigus, ypač, kad kažkiek buvo skyrusi Vyriausybė. Deja, žmonės balsavo, tas referendumas įvyko, todėl šiandien mes privalome priimti tuos teisės aktus, kurių dar nesame priėmę ir kuriuos faktiškai reikėjo priimti iki gegužės 1 dienos. Ar gerai bus šioje Sąjungoje, yra kitas dalykas, ir diskutuoti reikėtų ir apie kitą niuansą. Iš tikrųjų man neaišku, kodėl buvo pasakyta, kas priėmė tokį sprendimą ir turi tokią teisę, kada susitarta iš principo dėl Europos Konstitucijos… sakė, kad Lietuva nerengs referendumo, kitos šalys rengs. Didžioji Britanija rengs referendumą dėl Konstitucijos, o Lietuva priims tik parlamente. Būtų įdomu žinoti, kas Lietuvoje priima tokius sprendimus? Aš manau, kad tai reikia labai rimtai apsvarstyti, nes iš tikrųjų Konstitucijos priėmimas, matyt, yra dar didesnis mūsų teisių delegavimas centrui ir apie tai reiktų atviriau diskutuoti.
Siūlyčiau priimti dabartinę Konstitucijos pataisą, nes mes faktiškai neturime kito kelio, bet dėl Europos Konstitucijos ratifikavimo, kai iš esmės kuriasi, matyt, nauja valstybė konfederaciniu pagrindu, apie tai reikėtų daugiau kalbėti. Man atrodo, čia yra problema ir čia euroskeptikai turėtų rimčiau padirbėti ir atkreipti visuomenės dėmesį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta po antrojo svarstymo šiam įstatymo projektui?
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Už – 66, prieš – 4, susilaikė 1. Pritarta po antrojo svarstymo. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad priėmimas planuojamas liepos 13 dieną.
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-4 klausimą svarstysime 12.30 valandą. Dabar siūlau svarstyti darbotvarkės 1-6 klausimą Nr.IXP-3072. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V.Simuliką į tribūną. Priėmimas.
V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, siūloma po svarstymo priimti Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Svarstymo metu buvo sulaukta keleto pastabų, Kanceliarijos Teisės departamento, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadų. Buvo išklausytas Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pasiūlymas ir gautas Lietuvos savivaldybių švietimo padalinių asociacijos raštas dėl šio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo. Jeigu leisite, pradėsime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui. Pradedame nuo 1 straipsnio.
V.SIMULIK. Dėl 1 straipsnio. Po diskusijų siūloma šitą straipsnį išbraukti ir kitą savaitę pasiūlyti naują jo redakciją. Šiame straipsnyje siūloma išbraukti kai kurias sąvokas, tai yra „valstybinė, „ne valstybinė ir „savivaldybių mokykla. Manome, kad reikia peržiūrėti labai rimtai atsižvelgiant į gerbiamųjų socialdemokratų, socialliberalų, liberalų siūlymus. Komitete po diskusijų koalicijoje buvo siūloma šitą straipsnį kol kas išbraukti. Kitą savaitę pasiūlysime naują redakciją ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Posėdžių sekretoriatas nėra gavęs tokios pataisos, kad reiktų išbraukti 1 straipsnį. Tokia pataisa nėra registruota. (Balsai salėje) Galimas toks sprendimas. Balsuosime dėl 1 straipsnio priėmimo. Pirmiausia išsakysime motyvus. Gerbiamasis ministre, galėsite kalbėti dėl motyvų. Prašau dėmesio, gerbiamieji kolegos. Dėl 1 straipsnio. Balsavimo motyvai už ir prieš. Dėl 1 straipsnio priėmimo. Motyvai už – kolega A.Monkevičius.
A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš tik norėčiau patikslinti. Šie pasiūlymai, šios pataisos yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos specialistų teisininkų pasiūlytos pataisos. Jų nuomone, šitų sąvokų įstatyme nereiktų apibrėžti. Čia yra teisininkų pastabų dėl jų argumentų. Šiaip jokių kitų argumentų nėra. Jeigu manysime, kad nereikia, mes galime ir neatsižvelgti į teisininkų pastabas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegė G.Purvaneckienė. Nuomonė prieš. Prašom.
G.PURVANECKIENĖ. Taip, siūlyčiau balsuoti prieš šio straipsnio priėmimą. Viena vertus, nei aš, nei… kiek mes čia su kolegomis aptarėme, nematome jokios šių sąvokų išbraukimo prasmės. Kita vertus, visos šios trys sąvokos: „valstybinė, „savivaldybių ir „nevalstybinė mokykla, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, todėl jos Švietimo įstatyme taip pat turėtų būti apibrėžtos. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Girdėjome, kolegos, nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašom, gerbiamieji kolegos, registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas manote, kad jis neturėtų būti priimtas, balsuojate prieš, na, o kiti susilaikote. Vyksta balsavimas. (Balsas salėje: paskui sutvarkysime tas redakcijas. Prieš arba susilaikykite, tas pats.)
Užsiregistravo 66 Seimo nariai, už balsavo 9, prieš – 37, susilaikė 16. 1 straipsnis nepriimtas.
V.SIMULIK. Yra siūlymas 33 straipsniui, kuris keičia 61 straipsnį. Kitiems straipsniams siūlymų nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio. Nuo 2 iki 23 straipsnių, 22 straipsnis imtinai. Pataisų šiems straipsniams nėra, siūlymų nėra. Ar galėtume, taupydami laiką, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šių straipsnių, priimti šiuos straipsnius bendru sutarimu? Dėkoju.
23 straipsnis. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
V.SIMULIK. 23 straipsnis susijęs su įstaigų vadovų skyrimu. Pagal pirminę redakciją yra siūloma, kad vadovus skiria savivaldybės administracija. Šiandien po išaiškinimo aišku, kad tokios institucijos nėra, yra savivaldybės administracijos direktorius ir dabar jau yra administracijos direktoriaus pavaduotojas. Iš tikrųjų ši mano situacija truputį sudėtinga, nes mes manėme, kad kai bus nubalsuotas Darbo kodeksas, dėl šios situacijos bus aišku, kaip elgtis toliau. Kadangi, manau, bus sudėtinga su Darbo kodeksu, tai yra du siūlymai: Seimo nario A.Monkevičiaus ir Seimo nario V.Simuliko. Ir tam pačiam straipsniui buvo išsakyti Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos savivaldybių švietimo padalinių vedėjų asociacijos siūlymai. Savivaldybių asociacija pritarė, kad vis dėlto būtų taryba arba būtų galima redakcija „įstatymų nustatyta tvarka, o komitetas vis dėlto šiandien po diskusijų apsisprendė pritarti pono A.Monkevičiaus siūlymui, kad administracija būtų pervardyta į administracijos direktorių. Tai pačiai nuostatai pritaria ir Lietuvos savivaldybių švietimo padalinių vedėjų asociacija.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kolega A.Monkevičius teikė pataisą 23 straipsniui. Kad ją pradėtume svarstyti, reikia 29 Seimo narių paramos. Ar galėtume bendru sutarimu paremti šią pataisą. Nėra? Tada prašom registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad pradėtume šią pataisą 23 straipsniui svarstyti, ją teikia kolega A.Monkevičius, balsuojate už. Reikalingas 29 Seimo narių pritarimas, kad pradėtume šio klausimo svarstymą.
Pritarė 52 Seimo nariai. Prašom, gerbiamasis pataisos autoriau, pateikti savo pataisą.
A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų reikėtų galbūt iki galo pabandyti sureguliuoti švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką. Ta tvarka šiaip jau yra iš esmės pasiteisinusi tokia, kokią reglamentuoja Švietimo įstatymas. Dabar švietimo ir mokslo ministro patvirtinta tvarka yra sudaroma konkurso komisija, į kurią įeina trys savivaldybės atstovai, aiškiai atstovaujantys savivaldybės interesams, du skirti savivaldybės ir vienas mokyklos bendruomenės atstovas, paskirtas mokyklos tarybos, ir po vieną atstovą įeina dėl procedūrinės priežiūros iš apskrities ir iš ministerijos. Taigi savivaldybės interesas, tarybos interesas, savivaldybės žmonių interesas aiškus ir atstovaujamas konkurso metu. Konkurse yra išaiškinamas geriausias kandidatas, jis laimi šį konkursą. Toliau jau jokių procedūrų nereikėtų, reikėtų automatiškai tvirtinti vadovo skyrimą ir administruoti jo veiklą. Viskas skaidru, aišku, nelieka vietos nereikalingam politizavimui, ginčams. Galiotų vienoda tvarka visoje Lietuvoje, visose savivaldybėse ir valstybinėse įstaigose. Todėl tikrai nematyti, kad tai kirstųsi su Konstitucija, tuo labiau kad Konstitucija numato galimybes steigėjui šitaip išspręsti, t.y. numato savivaldybės tarybai pavaldžiai institucijai spręsti priėmimo ir administravimo klausimą, šiuo atveju administracijos direktoriui. Anksčiau buvo parašyta „administracijai, tai mes koreguojame taip, kaip šiuo metu numatyta kituose teisės aktuose, ir vartojame sąvoką „administracijos direktorius. Iš tikrųjų tokia tvarka būtų skaidri ir aiški. Aš siūlau pritarti šiai pataisai. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom. Komitetas pritaria.
V.SIMULIK. Taip, komitetas po svarstymo pritaria šiai pozicijai, nes iš tikrųjų šiandien vadovų yra trijų keturių rangų, rūšių, nes yra įvairūs darbdaviai. Yra tokie darbdaviai: ministerijai pavaldus ministras, apskričiai pavaldus apskrities viršininkas, o savivaldybei yra arba taryba, arba… dabar sudėtinga pasakyti, kaip čia bus, kaip sutarsime tarpusavyje.
Bet kadangi skirtingi darbdaviai, tai ir vadovai yra skiriami skirtingiems terminams. Dalis vadovų skiriama neterminuotai, nes nei ministras, nei apskrities viršininkas nėra renkami. Jie neturi tokios renkamos kadencijos, nors yra skiriami parlamento arba Vyriausybės. Tada išeina, kad tie vadovai yra skiriami neterminuotai, o savivaldybių pavaldumo mokyklų skiriami kadencijos terminui. Ir išeina taip, kad kadencijos terminas yra ketveri metai, o po to yra klausimas, kaip toliau su vadovais. Manau, kad šioje vietoje politikavimas turėtų būti kuo mažesnis, nes mokykla tikrai turi dirbti savo darbą. Tai yra ugdymo institucija, todėl turi dirbti savo tiesioginį darbą, o ne politikuoti ir derinti savo pozicijas kiekvienu atveju su vietos savivaldos politinėmis jėgomis. Tada kiekviena savivaldybė būtų atskira švietimo sistema, būtų atskira ir švietimo ugdymo kokybė. Taigi, manome, dėl šio dalyko komiteto pozicija yra tokia, kad pritartume šiai…
PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausysime nuomones už ir prieš. Nuomonė prieš – kolega P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, suprantama, kad nieko nesuprantama. Atrodo, sutarimai vienoki buvo, o dabar vis dėlto siekiama savų tikslų nekreipiant dėmesio į savivaldos institucijų prašymus. Seimas lyg ir visagalis, o savivaldybės taryba yra blogesnė arba kitokia. Iš tikrųjų skyrimą kadencijai, jeigu taryba skirtų, buvo planuojama sureguliuoti Darbo kodekse, bet to nėra. Šiandien darbotvarkėje yra klausimas, bet kažkodėl, matyt, priverstinai specialiai vilkinama dėl jo svarstymo ir priėmimo. Čia yra visiškai kitas dalykas. Dabar švietimo darbuotojai, švietimo vadovai lyg ir turėtų būti kitokie negu kitų įstaigų vadovai. Vienų įstaigų vadovus skirs tarybos, terminuotai skirs, jeigu nepataisysime kodekso, o švietimo įstaigų skirs administracijos direktorius ir neterminuotai. Štai atsiranda savivaldybėje ne švietimo įstaigų, bet visų savivaldybės įstaigų skirtingi vadovai. Jeigu tokią sumaištį norime padaryti, tai, žinoma, darykime, bet vis tiek yra kreiptasi dėl išaiškinimo į Konstitucinį Teismą, dar čia neaišku su konstitucinėm nuostatom. Aš nepritariu ir kviesčiau nepritarti šiam pasiūlymui, o pritarti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko V.Simuliko pasiūlymui, kuris yra konkretesnis ir aiškesnis.
PIRMININKAS. Kolega S.Kružinauskas. Nuomonė už šią pataisą.
S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Manau, kad šiam pasiūlymui vertėtų pritarti vien dėl to, kad atsiranda atsakomybė už pareigybės aprašymą ir darbuotojo priėmimą, bet kiltų abejonė dėl šio sakinio 2 dalies, kur parašyta, kad „vadovą atviro konkurso būdu pareigoms skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius. Ar neatrodo, kad konkursą reikės rengti ir atleidžiant? Čia kyla abejonių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomonę dėl balsavimo motyvų dėl pataisos, kurią teikia kolega A.Monkevičius. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, balsuojate už, kurie nepritariate pataisai, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Už pataisą balsavo 29, prieš – 26, susilaikė 14. Pataisai nepritarta.
Kolega V.Simulik taip pat teikia pataisą 23 straipsniui. Vėl klausčiau gerbiamųjų kolegų, ar būtų 29 Seimo nariai, kurie palaikytų… (Balsai salėje) Ar bendru sutarimu galime? Ačiū. Bendru sutarimu leidžiame šią pataisą svarstyti jums. Prašome pristatyti, gerbiamasis pirmininke.
V.SIMULIK. Iš tikrųjų manau, kad ana pataisa, ko gero, būtų buvusi geresnė, bet yra taip, kaip yra. Mano siūloma pataisa atsirado iš tokios idėjos. Kadangi aš su gerbiamuoju Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku buvome aptarę, kad žiūrėsime pagal Darbo kodekso balsavimo rezultatus, ar vadovai bus terminuoti, ar ne terminuoti, tai buvo įregistruota mano pataisa, kur numatyta, kad vadovai skiriami teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. įstaigų vadovai bus skiriami ne tik įstatymų nustatyta tvarka, bet ir švietimo ministro ir Vyriausybės nutarimu reglamentuojamų dokumentų numatyta tvarka. Manome, kad tai iš tikrųjų turėtų lemti eliminavimą kai kurių politikavimo aspektų. Bet, ką gi, iš dviejų blogybių gal mažesnė bus kiek prigesinta. Taigi siūlau palaikyti šią nuostatą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Korenka dėl balsavimo motyvų už šią pataisą.
J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pirmiausia pritardamas gerbiamojo mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko V.Simuliko pataisai, truputį stebiuosi jo paties abejojimu. Iš tikrųjų čia yra ne mažesnė blogybė, o labai teisingai. Jūs pats taip suformulavote – įstatymų numatyta tvarka. Tai leistų mažiau politikuoti ir būtų teisingas sprendimas šiuo atveju švietimo įstaigų vadovų atžvilgiu. Todėl kviečiu visus palaikyti V.Simuliko pataisą.
PIRMININKAS. Kolega A.Monkevičius. Nuomonė prieš šią pataisą.
A.MONKEVIČIUS. Mano argumentai yra tokie pat. Aš manau, kad iš tikrųjų turėsime labai mišrią situaciją, kada atsiranda galimybė dar kartą, vietoj automatinio veiksmo, dar kartą nagrinėti įvairius politinius vadovų aspektus. Vadovai tą aiškiai pasakė. Savivaldybių švietimo padalinių vadovai, tie žmonės, kurie dirba, mato. Aš visiškai nesuprantu, kodėl. Ir Konstitucinio Teismo, man atrodo, pakankami išaiškinimai, ir šiandien Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadų 2 punktas apie tai byloja, kad iš tikrųjų visiškai neaišku, bus neišspręsti privalomos, nuolatinės, o ne tik prireikus konstitucinės atskaitomybės savivaldybės tarybai klausimai, kiti klausimai, susiję su vykdomosios institucijos funkcijų vykdymu, pavyzdžiui, gyventojų informavimu apie veiklą ir taip toliau. Todėl, man atrodo, iš tikrųjų paliekam vėl tokią mišrią situaciją Lietuvoje, kad vieni vadovai bus vienos kategorijos, vienaip skiriami, administruojami, kiti – kitaip. Pats Seimo komiteto pirmininkas ką tik apie tai kalbėjo, todėl tie patys argumentai dabar galioja ir čia. Manyčiau, kad priėmus pagal kitus teisės aktus mes turėsime neapibrėžtą situaciją, kuri labai jaudins tuos žmones, kurie dirba ir administruoja vadovus. Todėl siūlyčiau ieškoti kitos išeities.
PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome nuomonę dėl balsavimo motyvų. Prašau, gerbiamieji kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos V.Simuliko teikiamai pataisai 23 straipsniui, spaudžiate mygtuką „už, turintys kitą nuomonę – „prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai, už – 50, prieš – 3, susilaikė 8. Pataisai pritarta. Gerbiamieji kolegos, daugiau 23 straipsniui pataisų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 23 straipsnį, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, su ką tik priimta pataisa? Ačiū. Straipsnis priimtas.
V.SIMULIK. Kitiems straipsniams nei siūlymų, nei pataisų nėra.
PIRMININKAS. Kolega V.Landsbergis dėl viso turbūt? (Balsai salėje) Prašau, gerbiamasis kolega V.Landsbergis repliką po balsavimo.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad mes dalyvaujame tam tikroje manipuliacijoje, kada sukeitus sąvokas yra daromi negeri sprendimai. Kai sakoma, kad labiau demokratinis švietimo įstaigų vadovų skyrimo būdas yra politizacija, o kai įstatymas priimamas politizuotai, paskui sakoma, kad viskas pagal įstatymą, švaru, tai čia yra savęs arba naivių žmonių apgaudinėjimas. Reikia palikti galimybę savivaldai ir daugiau teisių savivaldai. O primesti įstatymo apynasrį ir paskui sakyti, kad mes nieko negalime padaryti, viskas jau pagal įstatymą, tai čia yra senas socialdemokratinis ir komunistinis žaidimas.
PIRMININKAS. Repliką P.Papovas, prašom, dėl to paties. Po balsavimo.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis profesoriau, jūs kaip tik nelabai turbūt supratote dabar priimtą nuostatą savivaldos naudai, yra liberali nuostata.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsikeitėme replikomis, prašau dirbti toliau.
24 straipsnis. Pataisų ir siūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu priimti 24 straipsnį? Galime. 24 straipsnis priimtas.
25 straipsnis. Pataisų ir siūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
26 straipsnis. Pataisų ir siūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
27 straipsnis. Pataisų ir siūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
28 straipsnis. Ar galime 28 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.
29 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti 29 straipsnį? Priimtas.
Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų prašau išsakyti savo nuomones. Dėkoju gerbiamajam Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui. Nėra. Prašau, gerbiamieji kolegos, registruotis. Balsuosime dėl šio įstatymo, kurio Nr.IXP-3072, priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas manot, kad neturi būti priimtas, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Už – 62, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.
1-4 klausimas – Darbo kodekso 5, 109, 146, 180, 220 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.IXP-3440. Tai Prezidento grąžintas įstatymas. Kviečiu kolegą V.Fiodorovą, Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovą, pristatyti šio komiteto išvadą. Prašom, gerbiamasis.
V.FIODOROV. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo Prezidentas siūlo savivaldybių juridinių asmenų, vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų kompetenciją suteikti ne savivaldybės tarybai, bet savivaldybės administracijos direktoriui. Todėl siūloma atsisakyti Darbo kodekso 109 straipsnio 3 dalies pakeitimo. Svarstant komitete gauta Teisės departamento išvada, kurioje pažymima, kad pataisa iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus. Komiteto sprendimas buvo pritarti Respublikos Prezidento 2004 m. birželio 9 d. dekretu Nr.100 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Darbo kodekso 5, 109, 146, 180, 220 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti grąžintam Lietuvos Respublikos Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui su Respublikos Prezidento teikiama pataisa. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Prašom Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką P.Papovą pateikti šio komiteto išvadą.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Prezidento teikiamus pasiūlymus dėl grąžinto Darbo kodekso persvarstymo Seime ir nepritarė. Motyvai yra tokie. Vis dėlto tas siūlymas, jeigu renkamieji organai skiria darbuotojus į darbą, tai jie turi skirti terminuotai, to renkamojo organo kadencijos laikotarpiui. Šiuo metu nepaisant to, kad kyla ginčas dėl švietimo įstaigų darbuotojų, ir kitų įtaigų vadovus pagal kitus įstatymus skiria tarybos, tai jos turi skirti terminuotai, t.y. kadencijos laikotarpiui. Tai yra tam tikras politizavimas ir mes šiam dalykui nepritariame. Juo labiau kad pats Darbo kodeksas nustato, kad darbo sutartys paprastai sudaromos neterminuotai (108 straipsnio 2 dalis). Be to, Darbo kodekse yra nuostata, kad neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. Galima sudaryti terminuotas sutartis tik įstatymo numatytais atvejais. Šiuo atveju dėl savivaldybių įstaigų vadovų įstatymuose nėra numatyta, kad įstaigų vadovai skiriami terminuotai. Dėl šios priežasties mes ir nepritarėme siūlomiems laikinojo Prezidento pakeitimams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kolegą V.Simuliką pateikti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą.
V.SIMULIK. Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitete mes svarstėme Darbo kodekso 5, 109, 146, 180, 220 straipsnių pakeitimą ir papildymą. Komiteto nuomonė yra nepritarti Prezidento dekretui ir pritarti Seimo jau priimtam Lietuvos Respublikos darbo kodekso įstatymui.
Argumentai būtų tokie. Jeigu tarybos skirs vadovus, tarybos pasiliks teisę, jeigu taip atsitiks, matysime, kaip (…) su Vietos savivaldos įstatymu, kad neliktų jokios galimybės, pasikeitus tarybų kadencijų nariams, manipuliuoti vadovais. Tai yra pasikeitus kiekvienai tarybos kadencijai visi vadovai yra atšaukiami ir iš naujo žiūrima, ar jie tinka, ar ne. Dažniausiai tai galėtų būti politiniai motyvai. Manome, kad tarybos, skirdamos vadovus, turi juos skirti neterminuotai, kaip dabar yra Švietimo įstatyme, ir tik jų atestacija arba kai jie neatitinka vertinimo kriterijų, kuriuos numato Švietimo ir mokslo ministerija, jų kvalifikacinių reikalavimų, tik tos dvi priežastys galėtų lemti vadovo pašalinimą iš darbo ir jo keitimą. Darbo kodekse yra numatyti kiti pagrindai, na, nelabai gražūs, alkoholio vartojimas darbo metu, kitų darbų atlikimas, pravaikštos be pateisinamos priežasties ir t.t. Tai yra kritiniai momentai, kurie Darbo kodekse yra numatyti. Po diskusijos komitete mes manome, kad čia negalėtų būti politizuojama, ir siūlome įstatymą, kurį Seimas jau kartą priėmė, priimti atmetant Prezidento veto. Už – 5, prieš – 1, susilaikė 1. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjome išvadas pagrindinių ir papildomų komitetų, kurie svarstė grąžintą įstatymo projektą. Diskusijoje dalyvauti užsirašiusių nėra. Norėčiau supažindinti su sprendimu, kurį priimsime pirmiausia. Statuto 166 straipsnis „Grąžinto įstatymo priėmimas: „Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis ir balsuosime. Atsiprašau, pirmiausia kalbėsime dėl balsavimo motyvų. Motyvai – už, motyvai – prieš. Kolega A.Matulevičius – motyvai už. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Aš noriu pasitikslinti. Aš noriu kalbėti už komiteto išvadas. Galima taip kalbėti?
PIRMININKAS. Ne, už komiteto išvadas kalbėti negalima.
A.MATULEVIČIUS. Tada prieš.
PIRMININKAS. Aš tiesiog klausiu, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų? Jūs galite kalbėti…
A.MATULEVIČIUS. Kurį?
PIRMININKAS. Tą įstatymą, kurį yra priėmęs Seimas.
A.MATULEVIČIUS. Gerai. Tinka, galiu kalbėti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Aš siūlyčiau, gerbiamieji kolegos, priimti tą įstatymą, kurį mes esame priėmę. Mano motyvai tokie, kaip ir kalbėjo pagrindiniai komitetai. Iš tikrųjų to dalyko negalima politizuoti, ir nuomonės vietose nėra teigiamos. Kai buvo norima pakeitimu… gal ir nebloga valia, bet iš tikrųjų tai kvepia politizavimu. Todėl siūlau priimti įstatymą tokį, kokį mes esame priėmę. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Gerbiamieji kolegos, prašom, keturi – už, keturi – prieš. Kolega V.Simulik – nuomonė už.
V.SIMULIK. Dėkoju, posėdžio pirmininke. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš turiu vadovautis Statutu. Keturi – už, keturi – prieš.
V.SIMULIK. Aš galiu pasakyti tuos pačius argumentus, kuriuos pasakiau dėl praeito balsavimo, kai mes tą įstatymą priėmėme. Manau, kad per 1000 įstaigos vadovų, kuriems liepos mėnesį baigiasi penkerių metų sutartis, vis dėlto yra verti to, kad mes juos įvertintume kaip dirbančius žmones. Direktorius, kurie blogai dirba, yra labai daug priemonių pašalinti iš darbo, iš pareigų, skirti jiems neeilinę atestaciją ir t.t. Palaikydamas Seimo priimtą įstatymą siūlyčiau, kad vadovų skyrimas nebūtų siejamas su jų tarybų kadencijomis, t.y. vadovai būtų skiriami taip, kaip dabar yra pagal Švietimo įstatymą, neterminuotai.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolega K.Rimšelis.
K.RIMŠELIS. Noriu pasakyti, kad galima nekalbėti ir balsuoti, nes visi jau yra įtikinti ir visi žino, ką daryti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausiu užsiregistravusių kolegų, J.Narvilienės ir J.Korenkos, ar sutiktumėte nekalbėti? Kolegos kalbės. Prašom. Statutas suteikia jiems teisę, tad būkime mieli ir paklausykime. Kolegė J.Narvilienė – nuomonė už.
J.NARVILIENĖ. Aš kalbėsiu labai trumpai. Pritariu mūsų pirmininko, mūsų komiteto nuomonei, kad keičiantis taryboms, į kurias ne visada prognozuojamai ateina apie švietimą išmanantys specialistai, jeigu taryboms yra suteikiama teisė keisti mokyklos vadovą, vadinasi, yra netvarka. Mokyklos vadovas turi kitų galimybių. Tai ir atestacija, kaip sakė pirmininkas, ir kiti dalykai. Jeigu jis nesusitvarko su savo darbu, jį pakeisti yra įvairiausių būdų. Politiniai sprendimai čia neturėtų galioti, ir aš kviečiu pritarti mūsų pasiūlymui.
PIRMININKAS. Kolega J.Korenka, taip pat kalbėsite? Prašom.
J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, drįstu trukdyti jūsų laiką, nes mes vis dėlto balsuojame už tam tikras nuostatas. Šiandien salėje pasigirdę įvairūs teiginiai, kaip gerbiamojo kolegos profesoriaus V.Landsbergio, bando supainioti visuomenę, už ką mes iš tikrųjų balsuojame. Jau ne vieno mūsų Seimo nario yra pasakyta, kad kalbama apie mokyklą, kur turi būti kuo mažiau politizavimo. Tas teiginys, kad taryba – 25 žmonės – yra didesnis politizavimas negu vienas politiškai angažuotas asmuo, dažniausiai administracijos direktorius, yra didžiausia, atsiprašau, neteisybė. Šiuo atveju tai, kad šitie 25 žmonės gali skirti tvirtinti direktorių neterminuotam laikui, yra pati tikriausia teisybė šitų vadovų atžvilgiu ir kaip tik nėra politizavimas. Kalbėkime tiesą, kolegos, ir balsuokime už šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, prašau registruotis ir balsuosime. Nuomonė už – ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Už – 78, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas be Prezidento pataisų.
Gerbiamieji kolegos, rytinės darbotvarkės klausimus išnagrinėjome, rezervinius taip pat, jeigu sutinkate, nagrinėsime vakarinio posėdžio klausimus. 2-10 – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo, Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3621. Teikia Socialinių reikalų ir darbo ministerijos sekretorius viceministras Rimantas Šadžius.
R.ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia jums Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimą, kurio prasmė yra štai kokia: nustatyti, kad nuo kitų metų sausio 1 d. asmenims, kurie atlieka būtinąją karo tarnybą, privalomąją karo tarnybą, ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą Lietuvos kariuomenėje, jų tarnybos stažas būtų įskaitomas ne tik į draudimo stažą bazinei pensijai gauti, bet ir papildomai pensijai gauti. Tai sulygintų šių asmenų padėtį su padėtimi asmenų, kurie tarnavo sovietinėje armijoje. Kaip žinote, Seimas gegužės mėnesį yra priėmęs to paties įstatymo pataisą, kuria buvo nustatyta, kad tas stažas taip pat prilyginamas stažui pagal darbo sutartį narystės pagrindais ir panašiai ir įskaitomas į stažą apskaičiuojant ne tik bazinę, bet ir papildomą pensijos dalį. Kitu du įstatymai – Valstybinių šalpos išmokų įstatymas ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas – yra tvarkomi tik techniškai, pernumeruojant tam tikrus punktus ryšium su pirmuoju įstatymu. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Kolega V.Popovas. Prašau.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iki šiol įvairiuose įstatymų projektuose arba įstatymuose mes vartojam skirtingą terminologiją: vienu atveju sakome Sovietų Sąjungos, kitu atveju sakome Europos Sąjunga arba sovietų. Tai gal Europos sovietų pradėkime vadinti? Gal suvienodinkime ir kalbėkime lietuviškai. Ačiū.
R.ŠADŽIUS. Atsakymas yra labai paprastas: jūs jau apsisprendėte dėl šios terminologijos, kai priėmėte 52 straipsnio pataisas. Šiame įstatyme nei žodis „sovietinis, nei kitoks atitikmuo nėra vartojamas.
PIRMININKAS. Norėtų paklausti kolegė G.Purvaneckienė. Prašau.
G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš ne visai suprantu būtinosios tarnybos karių draudimo papildomai pensijai. Juk tas papildomas draudimas priklauso nuo gaunamo atlyginimo. Tai yra ne darbo stažas, o socialinio draudimo stažas. Ar būtinosios tarnybos kareiviai gauna kokį atlyginimą? Kaip praktiškai atrodys tas papildomas priedas?
R.ŠADŽIUS. Praktiškai tai atrodo taip: iki šiol jie yra ir toliau bus draudžiami valstybės lėšomis, tik dabar valstybinė įmoka iš biudžeto į „Sodros biudžetą už šituos asmenis buvo lygi pusei bazinės pensijos per mėnesį kaip ir, sakykime, individualių įmonių savininkų įmoka, o yra siūloma, kad nuo sausio 1 d. ši įmoka būtų skaičiuojama kaip normali pensinio draudimo įmoka pagal nustatytą tarifą, kuris dabar yra 25,9% minimalios Vyriausybės nustatytos mėnesinės algos. Biudžeto išlaidos truputį padidės. Mes apskaičiavome, kad papildomai šitų asmenų draudimui vieneriems metams, skaičiuojant 500 Lt minimalią mėnesinę algą, reikėtų 2,8 mln. Lt. Tai nėra didelė suma.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta nesant prieštaraujančių kolegai. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
Pradedame svarstymo stadiją. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Kitų siūlymų nėra. Pritarta. Siūloma svarstyti liepos 15 dieną. Taip pat pritarta.
Gerbiamieji kolegos, rytinio posėdžio darbotvarkėje likę du klausimai. Aš jus šiek tiek suklaidinau. Norėčiau pasitaisyti – tai 1-12 ir 1-13. Jie bus nagrinėjami 13.35 val., yra skirtas laikas, todėl prašyčiau neišsivaikščioti. Bus Prezidento rinkimų įstatymo pateikimas, svarstymas ir priėmimas, todėl jūsų kolegas, kurių dabar nėra posėdžių salėje, kviečiu šiuo laiku būtinai atvykti į salę.
Vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų gamybos įstatymo 1, 2, 3, 6, 10, 12 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3607. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3608 (pateikimas)
Dabar toliau tęsiame vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimų svarstymą. 2-4a, 2-4b, tai yra Nr.IXP-3607 ir Nr.IXP-3608, įstatymų projektai, kuriuos mums pateiks finansų viceministras Vitas Vasiliauskas. Prašau, gerbiamasis viceministre.
V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų Vyriausybė siūlo du tarpusavyje susijusius teisės aktus, tai yra įstatymus. Gal aš abu kartu pateikčiau.
Visų pirma Lietuvos Respublikos vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų gamybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, taip pat ir su juo susijęs Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis šių dviejų teikiamų įstatymų projektų tikslas yra suderinti vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų gamybos įstatymo nuostatas su Europos Sąjungos teisės reikalavimais ir minėto įstatymo nuostatas suvienodinti su Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu.
Esminiai momentai, kurie yra aptariami abiejuose įstatymų projektuose. Visų pirma siekiant išvengti nuostatų kaip ribojančių įsteigimo laisvę vertinimo yra siūloma su vertybiniais popieriais susijusiame įstatyme įrašyti nuostatą, kad spausdinimu gali užsiimti ne tik Lietuvos Respublikos įmonės, bet ir užsienio valstybių ūkio subjektų filialai. Trečiųjų valstybių atžvilgiu, tai yra ne Europos Sąjungos valstybių atžvilgiu, būtų taikomas abipusiškumo principas, tai yra jeigu tokia veikla leidžiama užsiimti Lietuvos įmonėms, atitinkamai tų valstybių įmonėms taip pat būtų leidžiama užsiimti būtent šia veikla. Taip pat siekiant sumažinti susipažįstančių su įslaptintos informacijos turiniu asmenų skaičių ir mažinti įslaptintos informacijos apsaugos kaštus yra siūloma nustatyti, kad patvirtintas vertybinių popierių dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų grafinis projektas skaitmenine laikmena būtų perduodamas ne išleidžiančiai tokį dokumentą įstaigai, bet tiesiai gamintojui, kad būtų apribotas priėjimas prie gana slaptos informacijos.
Taip pat papildomai siūloma nustatyti dvi Valstybinių dokumentų technologinės apsaugos tarnybos funkcijas, tai yra organizuoti įmonės patikimumo pažymėjimų išdavimą bei, gavus Valstybės saugumo departamento sutikimą dėl leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, išduoti gamintojo darbuotojams leidimus analogiškai veiklai. Kaip minėjau, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas yra keičiamas atsižvelgiant į tam tikrus pakeitimus, kurie yra daromi pagrindiniame mano jau minėtame įstatyme. Prašytume pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori jūsų klausti dėl šių abiejų įstatymų projektų, gerbiamasis pranešėjau. Todėl klausčiau gerbiamųjų kolegų, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimą įstatymo projekto, kurio Nr.IXP-3607. Pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo nėra. Jį siūloma svarstyti liepos 15 d. Ačiū. Taip pat, gerbiamieji kolegos, tą įstatymą norėtų svarstyti ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar neprieštarautumėte? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. O įstatymo projekto Nr.IXP-3608 pagrindinis komitetas, kuris svarstys, yra Nacionalinio saugumo ir gynybos, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Taip pat siūloma svarstyti liepos 15 d. Nesant kitų siūlymų, ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Įstatymo „Dėl atsiskaitymų su biudžetu“ ir jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-3609. Įstatymo „Dėl įmonių, kurių sunki finansinė būklė, bet yra galimybių stabilizuoti ir plėtoti gamybą, atsiskaitymų su biudžetu“ ir jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-3610 (pateikimas)
2-5a ir 2-5b įstatymų projektai, kurių Nr.IXP-3609 ir Nr.IXP-3610. Juos taip pat pateiks finansų viceministras V.Vasiliauskas. Prašom. Pateikimas.
V.VASILIAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šie du įstatymai vėlgi yra tarpusavyje susiję, nes tai yra praėjusio laikotarpio įstatymai. Jie numatė įmonių atsiskaitymą vienokia ar kitokia forma, lengvatine forma su valstybės biudžetu už nesumokėtus mokesčius ir nepriemokas, kurios susidarė vienu atveju iki 1995 metų, kitu atveju – iki 1994 metų. Atsižvelgdami į tai, kad visiškai neseniai, prieš kelis mėnesius, buvo priimtas naujos redakcijos Mokesčių administravimo įstatymas, mes manome, kad ten yra gana daug instrumentų, kaip mokesčių administratoriui būti gana lanksčiam santykiuose su tam tikrų ekonominių sunkumų turinčiais mokesčių mokėtojais, ir į tai, kad šie du minėti įstatymai buvo laikino pobūdžio, siūlome pripažinti netekusiais galios šiuos du teisės aktus, kaip jau seniai nebenaudojamos pagalbos instrumentus įmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat kolegos Seimo nariai nenorėtų jūsų klausti. Dėkoju. Dar vieną pateiksite. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Abiem įstatymų projektams pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo nėra. Siūloma svarstyti liepos 15 d. Nėra kitų siūlymų. Baigiame šių klausimų svarstymą.
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3620 (pateikimas)
2-6 – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3620. Jį taip pat pateiks finansų viceministras V.Vasiliauskas. Prašom.
V.VASILIAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlomas naujos redakcijos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Įstatymo tikslas yra pagerinti ir iš esmės pakeisti turto vertinimo kokybę bei patikimumą. Yra siūlomos pagrindinės… Įstatymo redakciją būtų galima pateikti per šešias pagrindines nuostatų grupes. Visų pirma įstatyme yra įtvirtinama tokia kategorija kaip turto vertinimo standartai, kuriuose yra aiškiai pasakoma, kaip turto vertinimas turėtų būti atliekamas ir kokius pagrindinius principus turėtų atitikti tas atliekamas turto vertinimas. Šie standartai atsiranda šalia tokių standartų kaip nacionaliniai apskaitos standartai ir visi kiti, kurie yra susiję būtent su įmonių veiklos arba turto vertinimu.
Kita nuostatų grupė yra susijusi su turto vertinimo kvalifikacija. Įstatymo projekte yra labai aiškiai siūloma nustatyti, kad turto vertintoju galėtų būti tik asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą. Dabartiniu metu tie reikalavimai buvo truputį mažesni. Aukštojo išsilavinimo reikalavimas buvo keliamas tiktai vertintojui ekspertui.
Trečioji nuostatų grupė yra susijusi su turto vertintojų ir savivaldos principų įtvirtinimu, tai yra įstatyme labai aiškiai yra siūloma, kaip ir visoms kitoms laisvoms profesijoms, įtvirtinti principą, jog pagrindinė institucija arba pagrindinė forma, kuriai padedant yra vykdoma priežiūra turto vertintojų, tai būtų Lietuvos turto vertintojų asociacija, taip pat Turto vertintojų garbės teismas.
Taip pat yra įtvirtinama nuobaudų turto vertintojams sistema. Apibrėžiama, kaip tos nuobaudos skiriamos, kokios gali būti nuobaudos.
Įtvirtinamos nuostatos, susijusios su įsisteigimo laisvės – vienos iš pagrindinių Europos Sąjungos laisvių įtvirtinimu. Pasakoma, kad užsienio įmonėms, visų pirma Europos Sąjungos įmonėms bus galima verstis turto vertinimo veikla per filialus Lietuvoje.
Paskutinė nuostata. Siūloma padidinti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumą nuo dabar esančių 50 tūkst. litų iki 500 tūkst. litų. Šiuo metu iš 127 įmonių 41 įmonė jau yra apsidraudusi daugiau kaip 500 tūkst. litų sumai. Taigi, manytume, kad tai galėtų pagerinti ir žalos atlyginimą tais atvejais, kai iš tikrųjų pasirodo, kad turto vertinimas yra atliktas netiksliai arba padaroma tam tikrų klaidų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Niekas taip pat nenori jūsų klausti. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti pateikimui? Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti liepos 15 d. Nėra kitų siūlymų? Yra. Prašom. Kolega J.Budrevičius. Įjunkite mikrofoną. Sekundėlę! Nieko nespauskite. Kolega J.Budrevičius.
J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, kadangi yra kalbama apie verslo pagrindus, apie verslo sąvoką, būtų tikslinga, kad ir Verslo ir užimtumo komisija taip pat nagrinėtų šį klausimą.
PIRMININKAS. Aš manau, kolegos, neprieštarautų, jeigu Verslo ir užimtumo komisija taip pat būtų papildoma? Dėkoju. Verslo ir užimtumo komisija. Tuo baigiame šio klausimo svarstymą.
Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo projektas Nr.IXP-3626. Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3627 (pateikimas)
2-7a, 2-7b, du įstatymų projektai, kuriuos pateiks kolega viceministras V.Vasiliauskas. Jų Nr.IXP-3626 ir Nr.IXP-3627. Prašom.
V.VASILIAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlomas Mokesčio už valstybės turto naudojimo patikėjimo teise įstatymo projektas ir jį lydintis Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pagrindinis šio įstatymo tikslas yra nustatyti mokestį už valstybės turto naudojimą, kurį mokėtų valstybės įmonės. Šis įstatymas yra Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnį įgyvendinantis įstatymas.
Esminės įstatymo nuostatos yra tokios, kad šis už valstybės turto naudojimo patikėjimo teise mokestis pakeistų dabar nustatytą palūkanų už valstybės kapitalo naudojimą. Mokesčio dydis svyruotų nuo 0,1% iki 0,5%, išskyrus kelius valdančias valstybės įmones, kurioms siūloma taikyti mažesnį – 0,05% mokesčio tarifą. Mokestinis laikotarpis sutaptų su finansiniais metais. Mokestį administruotų Valstybinė mokesčių inspekcija ir jis būtų sumokamas iki finansinių metų liepos 1 d. kartu pateikiant deklaraciją. Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2005 m. sausio 1 d. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Palaitis. Prašom.
R.PALAITIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Turiu tokį klausimą. Jeigu valstybės įmonė dirba labai pelningai ir jos rentabilumas labai aukštas, tai ji vis tiek moka tik mokestį ir nieko daugiau, ar kaip yra tokiu atveju?
V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Be abejo, ji moka pelno mokestį kaip ir visi kiti ūkio subjektai, o čia mokėtų mokestį už valstybės kapitalo naudojimą arba valstybės turto naudojimą. Iš principo tai yra (…) palūkanos. Mes norėjome, kad gautume tą status quo, kuris yra dabar, ir siūlydami įstatymo projekte tarifus, kuriuos aš anksčiau minėjau, bandėme gauti tas pačias sumas, kurios dabar gaunamos už palūkanas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū. Pritarta.
Pradedame nagrinėti. Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis dėl pagrindinio ir lydinčiojo įstatymų projektų.
Papildomo nėra. Gal kas pasiūlytumėte papildomą komitetą? Nėra. Todėl pritariame šiems komitetams bendru sutarimu. Siūloma svarstyti liepos 15 dieną. Taip pat nėra prieštaraujančių. Ačiū. Tuoj baigsime visą vakarinę darbotvarkę.
Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas Nr.IXP-3628ES. Draudimo įstatymo 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3629 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8a, 2-8b klausimai – įstatymų projektai Nr.IXP-3628 ir Nr.IXP-3629. Pateikimas. Juos taip pat pateiks finansų viceministras V.Vasiliauskas. Prašom.
V.VASILIAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlomi du įstatymų projektai. Pirmiausia Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projektas, taip pat su juo susijęs Draudimo įstatymo 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Pagrindinis šio įstatymo ir jį lydinčio įstatymo projektų tikslas yra prisiderinti prie 2002 m. gruodžio 16 dieną priimtos Europos Sąjungos direktyvos, kuri reglamentuoja finansų įstaigų veiklą. Direktyvoje numatyta jos (…) į nacionalines teisės sistemas data, t.y. rugpjūčio 11 diena, atsižvelgiant į tai ir yra siūlomi šie du įstatymų projektai.
Pagrindinis tikslas, kurio yra siekiama šiais dviem įstatymais ir mano anksčiau minėta direktyva, yra nustatyti papildomus priežiūros reikalavimus kredito įstaigoms, draudimo įmonėms, finansų maklerio įmonėms, priklausančioms finansų konglomeratui, siekti, kad finansų sistema būtų stabili ir patikima, ir, be jokios abejonės, siekti, kad pirmiausia būtų apsaugotas šių įmonių teikiamų paslaugų vartotojas.
Esminiai dalykai, kurie yra siūlomi įstatymo projekte, yra šie. finansų konglomerato lygiu bus atliekama papildoma finansų konglomeratui priklausančių, prižiūrimų įmonių, (…) įstaigų, draudimo bendrovių priežiūra. Taip pat tokiai įmonių grupei priklausančios įmonės turės įvykdyti papildomus reikalavimus, t.y. tam tikrus kapitalo pakankamumo rizikos, koncentracijos ribojimo reikalavimus, aiškiau kalbant, tokios operacijos bus apribotos. Už papildomos priežiūros priemonių įgyvendinimą bus atsakingos institucijos, kurios ir šiandien vykdo finansų sektoriaus priežiūrą, t.y. Draudimo priežiūros komisija, Vertybinių popierių komisija, taip pat Lietuvos bankas, kuris vykdo kredito įstaigų priežiūrą.
Tos priežiūros institucijoms yra suteikiamos papildomos teisės, kurios galės būti realizuojamos atsižvelgiant į situaciją finansų rinkoje, kad užtikrintų tam tikrą finansų rinkos stabilumą. Prašytume pritarti šiems įstatymų projektams.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Niekas nenori jūsų klausti ir dėl šių įstatymų projektų. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū už sutikimą.
Pradedame svarstyti. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas abiem įstatymų projektams, papildomų nėra. Gal kas siūlytumėte papildomą komitetą? Nėra. Siūloma svarstyti liepos 15 dieną. Dėl siūlymų svarstyti. Taip pat sutinkate? Ačiū. Baigiame šių klausimų svarstymą.
Gerbiamieji kolegos, rytiniame posėdyje mes dar turime apsvarstyti Prezidento rinkimų įstatymo 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą bei Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario projektą. Laukiame atvykstant į salę Prezidento patarėjo Darijaus Beinoravičiaus, kuris greitai turėtų pasirodyti. Norėčiau jums priminti, kad vakarinėje darbotvarkėje, kurią mes praktiškai visą išnagrinėjome, lieka nedaug klausimų, t.y. perskirstomas biudžetas, taip pat Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko Algirdo Meškausko ataskaita ir atsakymai į Seimo narių klausimus. 15.30 val. bus klausoma ataskaita (pusvalandžiu anksčiau), todėl prašytume jus taip pat patikslinti savo darbotvarkes.
Prezidento rinkimų įstatymo 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3632 (pateikimas)
Kviečiu Prezidento patarėją D.Beinoravičių į tribūną. Svarstysime darbotvarkės 1-12 klausimą – Prezidento rinkimų įstatymo 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3632. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom.
D.BEINORAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šia trumpa mažyte pataisa laikinai einantis Respublikos Prezidento pareigas siūlo padaryti realiai jaučiamą, galbūt visiškai nemenką pataisą. Siūloma rinkimų laiką pratęsti dviem valandom, t.y. rinkimai vyktų ne iki 20 valandos, bet iki 22 valandos. Atsižvelgiant į įvairias pastabas ir į situaciją paskutinių rinkimų metu, iškilo būtinybė pratęsti rinkimų laiką, nes žmonės visada ateina į pabaigą, ypač daug rinkėjų susirenka vakarop. Žinoma, visada to laiko būna ne per daug ir jo visada neužtenka. Siūloma kompromisinė pataisa, kad rinkimų diena būtų ilgesnė bent jau dviem valandom, ir rinkėjams ji taip pat būtų patogesnė.
Būtų tiek. Labai trumpa pataisa.
PIRMININKAS. Nepaisant pataisos trumpumo, jūsų norėtų klausti net 11 Seimo narių. Prašom. Kolega J.Sabatauskas klausia pirmasis.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs paaiškinsite tai, kad vidury rinkimų, kai jau įvyko pirmasis rinkimų turas, kai yra nusistovėjusi tvarka, vyksta tie patys rinkimai, ne kiti, tie patys, tik antrasis turas, jūs keičiate rinkimų laiką? Kuo tai paaiškinti? Suprantu logiškumą dėl vasaros ir t.t., bet žaidimo taisyklės keičiamos vidury proceso, kai jis jau yra prasidėjęs. Juo labiau kad 92% rinkėjų yra gavę rinkėjų pažymėjimus. Ką jūs siūlysite? Vyriausiajai rinkimų komisijai iš naujo išnešioti rinkėjų pažymėjimus, kuriuose įrašyta ta data?
D.BEINORAVIČIUS. Galbūt ta informacija gali būti pratęsiama, skelbiama kažkaip per masinės informacijos priemones. Aš nežinau, čia yra daugiau tokie techninio pobūdžio dalykai. Manau, kad tai yra daroma tiktai rinkėjų labui. Tos taisyklės keičiamos ne iš esmės. Tiesiog yra ilginamas pats rinkimų laikas dviem valandom. Tai, žinoma, reikėtų vertinti tiesiog racionaliai ir logiškai, ar tai iš tikrųjų keičia pačią rinkimų esmę, ar tai daro įtaką rinkimų rezultatams. Tai tarnauja tiems patiems rinkėjams, todėl, be abejo, ši pataisa, ši idėja atsiranda būtent per tuos paskutiniuosius rinkimus ir dar kitus buvusius rinkimus. Tikrai yra daug rinkėjų, kurie nepatenkinti, kad rinkimai jau baigiasi aštuntą valandą. Tiesiog norima, kad žmonėms būtų geriau. Nemanau, kad čia iš esmės kažkas ypač keičiasi, kažkas atsitiks. Patiems rinkėjams tiesiog sudaromos patogesnės sąlygos. Tie, kurie informuoti, kad iki aštuonių, tegul ateina iki aštuonių, o kurie sužinos, kad gali ateiti vėliau, ateis vėliau. Nemanau, kad čia labai didelė kažkokia procedūra ar pažeidimas. Kaip tiktai yra tokia procedūra, kuri praplečia piliečių teises. Jų rinkimų diena iš esmės galėtų būti net iki 24 valandos. Bet daromas kompromisas – iki dešimtos valandos. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, leiskite pranešėjui atsakyti į klausimus. Prašau, kolega E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis pranešėjau, aš tiktai noriu pasakyti, kad jūs neatsakėte į prieš tai klaususio mano kolegos esminį dalyką: kaip jūs žiūrit į taisyklių keitimą žaidimo metu? Kas būtų, jeigu žaidžiant krepšinį mes sugalvotume pakeisti jo taisykles? Tai aš pirmiausia norėčiau paklausti ir paprašyti, kad jūs atsakytumėt į šį principinį dalyką: kaip jūs aiškinate taisyklių keitimą žaidimo metu? Tai čia dėl ankstesnio mano kolegos klausimo.
Aš norėčiau paklausti. Jūs nuolat čia kalbėjote apie rinkėjų gerovę, apie, sakysime, jų interesus ir t.t. Ar jums neatrodo, kad, vadovaujantis rinkėjų interesais, galbūt tautos, valstybės gerove, reikėtų šiuos rinkimus pratęsti, sakysim, septynias dienas, tada galbūt turėtume 80% lankomumą?
D.BEINORAVIČIUS. Ačiū už klausimą ir dar jo patikslinimą. Žinoma, dėl tokios formulės, kad tai yra žaidimo keitimas, taisyklių keitimas žaidimo metu, čia reikėtų ginčytis ir vertinti. Mano supratimu, tai nėra žaidimo taisyklių keitimas. Ar tos dvi valandos iš tikrųjų ką keičia? Jeigu vėlgi mes… (Balsas salėje) Jeigu Seimas nuspręs, kad tai yra iš tikrųjų labai didelis ir esminis pažeidimas, be abejo, tai yra Seimo valia. Mano supratimu, iš tikrųjų tai yra daroma rinkėjų labui. Tai tiesiog taip ir reikėtų vertinti, tiesiog racionaliai. Kiekvieno žaidimo taisyklės tam ir yra, kad jos būtų palankios žaidėjams ir būtų tiesiog parankios visoms šalims. Jeigu rinkėjams tai yra patogiau, tai tos taisyklės ir yra priimtinos. Jeigu žaidimo metu matyti, kad tiesiog tos žaidimo taisyklės buvo galbūt ne tokios, pagal kokias norėtume žaisti. Taigi ar iš tikrųjų ši pataisa… O dėl tų septynių dienų, tai vėlgi viskas vadovaujantis racionaliu protu. Dvi valandos, ir septynios dienos turbūt racionalus… turbūt visiškai kraštutinis pasiūlymas. Manau, visada reikėtų siekti tam tikro kompromiso, nes vieno nuomonė bus vienokia, kito – kitokia, o vidurėliui galbūt bus priimtinas tas vidurėlis. Nemanau, kad čia tom dviem valandom pailginimas koks nors didelis politizavimas. Vėlgi tai daroma tiktai rinkėjams, kad tai būtų palankesnis laikas.
PIRMININKAS. Kolega V.Popovas.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš pradžių viena pastabėlė, o po to bus klausimas. Jūs čia atstovaujate Prezidentui ar dėstote savo nuomonę? Tai čia, taip sakant, man atrodo, jūs Prezidento nuomonę turėtumėt ginti ir jai atstovauti, o savo nuomonę turbūt galima kitur išdėstyti.
Klausimas būtų toks. Jeigu Prezidento argumentai yra tokie, kad rinkėjų labui, tai ar Prezidentas pagalvojo, kad yra ne tik rinkėjai, bet ir komisijų nariai? Lietuvoje yra daugiau kaip du tūkstančiai apylinkių komisijų, kuriose, jeigu neklystu, dirba maždaug apie 20 tūkst. irgi rinkėjų, žmonių, kartu ir Lietuvos piliečių. Be to, per rinkimus dirba ir policijos pareigūnai, vykdo biuletenių apsaugą, kol biuletenius suskaičiuoja, palydi į apygardų komisijas ir t.t. Matydami vieną rinkėjų dalį, visiškai pamiršot kitą rinkėjų dalį. Tuo labiau rinkėjai, kurie nori balsuoti, turi galimybę tai atlikti paštu. Tai kur čia logika ir kodėl reikia būtent dabar pailginti dviem valandom? Dar kartą primygtinai klausiu ir laukiu atsakymo. Ačiū.
D.BEINORAVIČIUS. Labai ačiū už patikslintus klausimus. Kadangi pirmuoju klausimu manęs buvo tiesiog ir klausta, kaip aš manau, tai aš ir pasakiau, kaip aš manau. Šiaip, be abejo, pateikiu Respublikos Prezidento inicijuojamą įstatymo projektą. Na, o tiesiog dėl pratęsimo, dėl tų dviejų valandų, vėlgi tas pasiūlymas, kuris čia atsispindi dėl tų dviejų valandų, dėl pratęsimo, manytina, kad tai yra tam tikras kompromisinis siūlymas, kuris galbūt būtų priimtinas ir rinkėjams, ir ten dirbančioms toms rinkimų komisijoms.
PIRMININKAS. Kolegė G.Purvaneckienė.
G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Na, irgi noriu priminti, kad vis dėlto rinkėjo pažymėjimas yra rimtas dokumentas, be jo balsuoti nė vienas žmogus negali. Jame yra aiškiai parašyta, kad balsavimas yra nuo 7 iki 20 valandos. Nemanau, kad galima į tą visai nekreipti dėmesio, bet jūs jau dėl to atsakėt.
O mano klausimas būtų toks. Jūs sakėt, kad tai yra kompromisinis variantas. Kitokių jokių pasiūlymų mes negirdėjome. Tai man būtų įdomu, kompromisas su kuo? Sakėt, tai yra teikiamas kompromisinis variantas. Tai kompromisas tarp ko?
D.BEINORAVIČIUS. Aš galbūt pasakiau, kad tai tokio socialinio kompromiso variantas. Tai būtų kompromisas tarp piliečių, ateinančių rinkėjų, ir dirbančių komisijos narių, kurie, aišku, be abejo, galbūt suinteresuoti, kad rinkimai baigtųsi net šeštą, o rinkėjai suinteresuoti, kad kuo ilgiau tos durys nebūtų užrakintos.
PIRMININKAS. Klausia kolega J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Maniau, kad buvo išanalizuota mūsų rinkimų praktika ir Prezidentas buvo informuotas, kad tuomet, kai rinkimai vykdavo ilgiau, tuo laikotarpiu, tuo metu tarp 8 ir 10 valandos, balsuodavo labai mažai žmonių. Be to, aš noriu pabrėžti, kad visiems rinkėjams yra suteikta galimybė balsuoti įvairiomis formomis: ir paštu, ir visą dieną. Taip pat norėčiau atkreipti pranešėjo dėmesį, kad Prezidento dekretais neįmanoma dienos pratęsti, jinai kaip buvo, taip ir bus, matyt, dvylika valandų. Tačiau šis toks nekaltas pakeitimas sukėlė jau tam tikrą ažiotažą. Ir aš norėčiau pakalbėti ir paklausti jūsų, ar jūs matot tas politines pasekmes. Nes tik įregistravus šį projektą mums skambino rinkėjai ir teiravosi, ar vėl norima nukelti balsų skaičiavimą į naktį, kad sutemus būtų galima tuos balsus vienaip ar kitaip teisingai suskaičiuoti. Suprantama, mes suprantam, kad tai daroma ne tam. Be koks yra tikslas sudaryti galimybes, padarius įstatymo pakeitimą, sudaryti galimybes pusei rinkėjų, o, kaip žinom, viena pusė bus patenkinta, kita nepatenkinta rezultatais, kvestionuoti tuos rezultatus? Manau, jūs, kaip teisininkas, suprantate, kad toks pakeitimas gali sukelti ir tam tikras teisines pasekmes. Kad bus politinės, tai akivaizdu.
D.BEINORAVIČIUS. Ačiū. Tiesiog iš tikrųjų jūsų klausimas parodė įvairias puses, bet jos yra vėlgi turbūt vertybinio pobūdžio. Reikėtų įvertinti tų pasekmių dydį ir kurios iš tų pasekmių būtų priimtinesnės. Vėlgi dėl to pratęsimo dviem valandomis. Vėlgi kas yra geriau, kas būtų geriau ir naudingiau? Man atrodo, vėlgi tokia pataisa, tomis dviem valandomis pratęsimas, na, rinkėjams…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pateikimui – 10 minučių, jas jau išnaudojome klausimams. Ar užtenka, ar siūlytumėte, nes kartojame paprasčiausiai?.. (Balsai salėje) Ar sutinkate, gerbiamieji kolegos, neklausti? (Balsai salėje) Na, vieną dar. Kolega A.Kunčinas, jeigu sutinkate. Prašau. Tada reikia pratęsti laiką. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, paskutinis klausia kolega A.Kunčinas ir baigiame. Ačiū. Prašau.
A.KUNČINAS. Gerbiamasis pranešėjau, pagal jūsų atsakymus aš darau išvadą, kad jūs niekada, matyt, nesate dirbęs apylinkės komisijos nariu. Teisingai aš manau?
D.BEINORAVIČIUS. Teisingai manote.
A.KUNČINAS. Tai norėčiau pateikti tokį klausimą. Turbūt ir nebuvęs komisijos nariu suprasite, kad priėmus tokią įstatymo pataisą bus reikalingas papildomas finansavimas tiek komisijos narių, tiek, kaip minėjo, policijos darbuotojų ir kitų. Paprastai pagal mūsų įstatymus, kai pateikiamas įstatymas, kuriam reikalingos tam tikros išlaidos, finansavimo šaltiniai, turi būti pateikiamos ir atitinkamos biudžeto pataisos. Jos nėra pateiktos.
D.BEINORAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Turbūt, kad viskas gyvenime būtų, nėra nei laiko, nei galimybių, bet turbūt galima turėti savo nuomonę ir tam tikrą supratimą. Jeigu būtinas papildomas finansavimas, tai jis yra būtinas. Nemanau, kad čia turėtų būti kokia nors didelė problema, kaip ir už kitas valandas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigiame klausimus, atsakymus. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų per pateikimo stadiją. Kolega J.Korenka – nuomonė prieš.
J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Nepaisant gerbiamojo pranešėjo tokio gražaus iškalbingumo ir bandymo mums, Seimo nariams, įteigti labai linksma forma, kad projektas vos neatitinka rinkėjų lūkesčių, arba bandymas sukergti, atsiprašau už pasakymą, nesukergiamus dalykus – socialinį kompromisą tarp rinkėjų ir komisijos narių, kur vieni nenori dirbti, o kiti nori balsuoti, sakyčiau, tai yra nerimti motyvai tokiam rimtam ketinimui. Šiandien ne laikas daryti tokius pakeitimus. Mes turėtume elgtis iš tikrųjų rimtai pagal normalią moralę ir normalų racionalų mąstymą. Rinkimai prasidėję, rinkimai tęsiasi. Tegul jie pasibaigia, kitiems rinkimams galėsime pasielgti kitaip. Todėl nepritariu šiam Prezidento rinkimų įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka – nuomonė už.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto suprantu buvusį generalinį prokurorą, kad naktimis geriausia daryti darbus, kurie daromi naktimis.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom registruotis, ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo šio įstatymo projektui, balsuojate už, turintys kitą nuomonę balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 45 Seimo nariai: už – 11, prieš – 20, susilaikė 11, nepritarta po pateikimo. Ar galima bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Balsuojame alternatyviai. Balsas už bus grąžinti tobulinti, prieš – bus atmetimas, susilaikę neskaičiuojami. Prašom balsuoti. Už – tobulinti, prieš – atmesti.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai: už tobulinimą – 25, už atmetimą – 22. Seimas priėmė sprendimą tobulinti šį įstatymo projektą. Baigėme šio klausimo svarstymą.
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario paskyrimo projektas Nr.IXP-3633. Tai dėl pono Antano Marcijono. Prašau pateikti kolegą D.Beinoravičių. Pateikimas.
D.BEINORAVIČIUS. Gerbiamieji, šis klausimas turbūt kur kas malonesnis, nes reikia pristatyti Prezidento siūlomą Tarnybinės etikos komisijos narį profesorių Antaną Marcijoną. Jūs turbūt turite gyvenimo aprašymą. Norėčiau pasakyti, kad profesorius turbūt pasikuklino. Jis yra vieno puslapio, trumpas. Teisininkai puikiai pažįsta profesorių, ir ne tik teisinė visuomenė žino iš jo ilgametės veiklos ir reikšmingų darbų. Dalyvauja pats profesorius. Manau, atsakytų į jūsų užduotus klausimus.
Dėl jo tinkamumo. Kaip ir viso pasaulio priimta praktika, į tokias komisijas paprastai kviečiami iš akademinės visuomenės žmonės, turintys tam tikrą autoritetą, pripažinimą ir moksle, ir visuomenėje. Tokie būtų motyvai. Jeigu turėtumėte klausimų, pats kandidatas dalyvauja ir, manau, mielai sutiktų jums į juos atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Į klausimus Statuto numatyta tvarka atsakinės pats kandidatas. Pristatančiajam klausimai neužduodami. Kviečiu gerbiamąjį pretendentą poną A.Marcijoną. Statutas numato iki 10 minučių prisistatyti ir 15 minučių – klausimams ir atsakymams.
A.MARCIJONAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, prisistatydamas galėčiau pasakyti, kad gimiau 1938 metais, baigiau Panemunėlio vidurinę mokyklą. 1958 metais įstojau į Teisės fakultetą. 1963 metais baigiau ir likau dirbti universitete. Nuo to prasidėjo mano darbinė pedagoginė ir mokslinė veikla. Čia aš, galima sakyti, perėjau visus etapus – nuo asistento iki profesoriaus. 1972 m. apgyniau dar tada mokslų kandidato disertaciją. Nuo 1983 metų iki dabar esu Konstitucinės ir administracinės teisės katedros vedėjas.
Mano mokslinių interesų sritis iš esmės yra teisinė aplinkos apsauga. Aš buvau vienas iš pirmųjų, pradėjusių nagrinėti šią problemą. Taip pat dėsčiau ir dėstau ekologinę teisę. Kartu domėjausi ir esu parašęs mokymo priemonę – vadovėlį mokesčių teisės klausimais. Taip pat dirbau ir Seimo Teisės departamente vyr. konsultantu nuo 1990 iki 2001 metų.
Esu vedęs, turiu tris vaikus, kurie yra suaugę. Žmona taip pat dirba universitete. Tokia trumpa mano labai nesudėtinga biografija ta prasme, kad turėjau vieną pagrindinę darbovietę, kurioje dirbu ir dabar, manau, dirbsiu ir toliau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Du Seimo nariai norėtų jūsų klausti. Prašom. Kolega V.Rinkevičius.
V.RINKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kandidate, kaip jūs vertinate. Iki Prezidento rinkimų liko keturios dienos, kai jau baigsis laikinojo Prezidento, dar kurį laiką, kol dar turės progos eiti pareigas… Kaip atrodytų iš moralinės pusės, kai likus keturioms dienoms iki Prezidento rinkimų, laikinasis Prezidentas teikia kandidatūrą. Ar nebūtų galima palaukti, kol bus visai kadencijai, penkeriems metams, išrinktas naujas Prezidentas, kuris pateiktų kandidatą?
A.MARCIJONAS. Ačiū už klausimą. Man sunku vertinti Prezidento veiksmus. Aš nesisiūliau, gavau tokį pasiūlymą. Matyt, Prezidentas turi savo motyvus, ir aš negalėčiau…
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Vidžiūnas klausia. Prašom.
A.VIDŽIŪNAS. Pone pretendente, sėkmės jums būsimojoj nelengvoj tarnyboj! Jūs dar nesate paskirtas, todėl galite atsakyti kaip žmogus, kaip pilietis. Šiandien grupė Seimo narių kreipėsi į Tarnybinės etikos komisiją, kad būtų kuo greičiau pasiaiškinta, ar vienas iš pretendentų, viena pretendentė į Prezidentus neturėjo kokių nors asmeninių ryšių, konflikto vadovauti ir Ignalinos komisijai, ir asmeninės firmos pastangų gauti užsakymus Ignalinos atominei elektrinei? Labai suveltai šneku, bet mano klausimas toks. Ar jūs manytumėte, jog iki antrojo rinkimų turo dar reikėtų Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai atsakyti į šias abejones?
A.MARCIJONAS. Ačiū už klausimą. Aš nežinau, koks ten yra darbo reglamentas ir kaip greitai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gali tą padaryti. Manau, siekiant išsiaiškinti tuos dalykus, toks kreipimasis yra visiškai suprantamas. Ar tai galima padaryti, ar negalima, aš to negaliu pasakyti, nes nesu narys ir nežinau darbo apimties.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Atsakėte į Seimo narių klausimus. Gerbiamieji kolegos, norėčiau supažindinti… (Balsai salėje) Gerbiamasis Arvydai Vidžiūnai, ar galėčiau kalbėti? Dėkoju. Socialdemokratų frakcija susitinka su pretendentu 28 dieną, Naujoji sąjunga – taip pat 28 dieną, Liberalų ir centro sąjunga – 28 dieną, Liberalų demokratų – 29 dieną, Tėvynės Sąjunga – 29 dieną, Valstiečių, Naujosios demokratijos ir Mišri Seimo narių grupė nesusitinka. Tad linkime sėkmės gerbiamajam Antanui Marcijonui. Šio klausimo svarstymą tuo ir baigiu.
Gerbiamieji kolegos, rytinis posėdis baigtas. Prašom registruotis, kas norite. Primenu, vakariniame posėdyje svarstysime biudžetą.
Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Posėdis baigtas.