Aštuntasis
posėdis
1993
m. vasario 26 d
Seimo narių pareiškimai
V.Žiemelis. Tėvynės Santaros pareiškimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos
E.Kunevičienė perskaitė Šiaulių miesto ir rajono politinių kalinių ir tremtinių kreipimąsi
R.J.DAGYS. Pareiškimas Profesinių sąjungų susivienijimo vardu
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projektas (93.02.26)
Neeilinė sesija (8po svarstyti klausimai)
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č. JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame Seimo vasario 26 d. vakarinį posėdį. Šis posėdis, ko gero, bus paskutinis mūsų neeilinėje sesijoje. Mums liko išnagrinėti štai tokius klausimus: antrasis - tai įstatymas ir nutarimas dėl Pirmininko pavaduotojų, Vyriausybės įstatymo antrojo svarstymo užbaigimas ir preliminarus pavasario sesijos darbų plano aptarimas. Štai tokie dalykai. Prašom registruotis. (Balsai salėje, negirdėti) Gerai, išjungsim. Prašom registruotis, kolegos!
Salėje - 76 Seimo nariai. Kol pradėsime nagrinėti klausimus pagal darbotvarkę, kviečiu į tribūną kolegą V.Žiemelį. Prašom. (Balsai salėje, negirdėti) Gerbiamasis Žiemeli, prašom kalbėti.
V.ŽIEMELIS. Gerai. Aš tik norėjau pasakyti, man paprastai būna neaišku, kas reguliuoja radijo transliacijos įsijungimą? (Balsai salėje, negirdėti)
V.ŽIEMELIS. Kaip? Pats reguliuoja, taip? Na, jeigu pats, tada gerai.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis kolega, pasiūlymas yra iš tikrųjų įdomus - įtaisyti pedalą. Gal iš tikrųjų padarysim. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Tėvynės Santaros pareiškimas. 1993 m. vasario 26 d.
“Tuoj po rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą LDDP, laimėjusi daugumą, pradėjo pulti Vyriausiąją rinkimų komisiją, siekdama ją diskredituoti visuomenės akyse ir panaikinti. Matyt todėl, kad tai viena iš nedaugelio institucijų, išlikusi nepriklausoma. Tam tikslui pasitelkta ir masinės informacijos priemonės, kurios...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Žiemeli, vieną minutę. Kolegos, tylos! Prašom.
V.ŽIEMELIS. ...kurios tendencingai aiškina Seimo rinkimų įstatymą ir priimtus Aukščiausiojo Teismo sprendimus. Negana to, Vyriausiosios rinkimų ir Prezidento rinkimų komisijų pirmininkas V.Litvinas bei šių komisijų narys, atstovaujantis LDDP, viršydami tarnybinius įgaliojimus ir nusižengdami etikai, per masinės informacijos priemones atvirai darė spaudimą Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad ji priimtų sprendimą dėl rinkimų rezultatų peržiūrėjimo Baltijos rinkimų apygardoje Nr.20, Pajūrio Nr.22 ir Šakių Nr.64 LDDP kandidatų naudai.
Ypač kelia nusistebėjimą paminėtų pareigūnų vieši samprotavimai apie tai, jog turi būti atimami mandatai paminint pavardes iš jau davusiųjų priesaiką ir pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnį įgijusiųjų tautos atstovų teises. Tokie samprotavimai neturi jokio juridinio pagrindo. Jais kėsinamasi į Seimo nario asmens neliečiamybę, sukeliant nepasitikėjimą juo kaip tautos atstovu, tuo trukdant jam atlikti tiesiogines pareigas.
Tėvynės Santara pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Seimo rinkimų įstatymas nesuteikia Vyriausiajai rinkimų komisijai įgaliojimų atimti iš Seimo narių mandatus ir perduoti juos kitiems asmenims.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 5 ir 6 punktai sako, kad Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, jeigu Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, arba šiurkščiai pažeidžiamas Rinkimų įstatymas.
Konstatuojame, kad Seimas dar nepradėjo taikyti apkaltos proceso paminėtiems Tėvynės Santaros nariams. Antra. Aukščiausiasis Teismas, turėjęs tam įgaliojimus, nepripažino rinkimų negaliojančiais šiose apygardose. O tuo atveju, kai Sąjūdis ir Piliečių chartija kreipėsi, prašydami panaikinti neteisėtus Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus dėl rinkimų rezultatų Vilniaus Šalčininkų Nr.56 ir Kaišiadorių Nr. 59 rinkimų apygardose, Aukščiausiasis Teismas atsisakė nagrinėti šiuos pareiškimus.
Dėl šiurkščių Rinkimų įstatymo pažeidimų yra iškeltos baudžiamosios bylos ir atliekamas tyrimas. O dėl pažeidimų Vilniaus Trakų rinkimų apygardoje Nr. 57 Vyriausioji rinkimų komisija jau gavo Prokuratūros raštą, kuriame konstatuojama apie šiurkščius įstatymų pažeidimus ir siūloma peržiūrėti savo sprendimą.
Seimo rinkimų įstatymo 81 straipsnyje aiškiai nurodoma, kad jei Seimo nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, vienmandatėje apygardoje organizuojami nauji rinkimai. Tokia Konstitucijos ir Seimo rinkimų įstatymų numatyta veiksmų seka yra vienintelė teisėta. Todėl siūloma Lietuvos Respublikos Prezidentui ponui Algirdui Brazauskui panaudoti savo įgaliojimus tam, kad būtų nutraukti neteisėti išpuoliai prieš Vyriausiąją rinkimų komisiją ir Seimo narius, bandant kėsintis į jų asmens neliečiamybę.”
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Ar dar kas nori kokį pareiškimą padaryti? Seimo narys R.Dagys. Prašom.
J.BERNATONIS. Repliką galima?
PIRMININKAS. Prašom, kol Seimo narys R.Dagys ateis, Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Mano kolega gerbiamasis Seimo narys V.Žiemelis perskaitė didelį pareiškimą. Aš norėčiau tik atkreipti jo dėmesį, kad Konstitucijos 63 straipsnio 6 punkte yra įrašyta, jog rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas Rinkimų įstatymas. Tai, mano manymu, čia būtent Vyriausioji rinkimų komisija ir pažeidė šiurkščiai Rinkimų įstatymą. Kad pareiškimai būtų daromi atsakingai, siūlyčiau į antrosios sesijos darbotvarkę įtraukti kuo skubiau Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Konsensas, fiksuoju. Taigi Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, manęs prašė perskaityti pareiškimą Profesinių sąjungų susivienijimo vardu.
“Per praėjusius trejus metus, griaunant senas struktūras Respublikoje, neliko kam rūpintis darbo sauga. Sunaikintos valstybinės ir profsąjungų darbo saugos tarnybos, vis dar kuriama nauja šio darbo tarnyba, nepriimtas Darbo saugos įstatymas, nepatvirtintos normos ir poįstatyminiai aktai kenksmingų medžiagų koncentracijoms darbo aplinkoje, neidentifikuojamos ir nematuojamos biologiškai aktyvios medžiagos mikrobiologijos, biochemijos ir genų inžinerijos pramonėje. Ši sritis palikta tik darbdavio sąžinei. Šiuo metu beatsirandantys privatūs darbdaviai nesilaiko jokių normų ir reikalavimų. Respublikoje dirbama su naujomis importinėmis kenksmingomis medžiagomis, kurių koncentracijos ore nustatymui nėra metodikos ir patvirtintų normų, nedezinfekuojami mikroorganizmai darbo zonose.
Remdamiesi tuo reikalaujame, kad Darbo saugos įstatymas būtų svarstomas skubos tvarka. Genų inžinerijoje bei chemijos, mikrobiologijos pramonėje patvirtinti ir palaipsniui pradėti naudoti Vakarų šalių darbo saugos normas ir standartus, uždrausti diegti morališkai ir fiziškai pasenusias technologijas.
Prašome Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ministeriją, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministeriją paremti mūsų reikalavimus ir kartu kreipiamės į Lietuvos Seimą.”
O nuo savęs galiu pridėti, kad iš tikrųjų padėtis šitoje srityje yra labai tragiška. Aišku, mums šiuo metu pritaikyti pasaulyje galiojančius standartus turbūt būtų beveik neįmanoma, bet tai, kad šita svarbi sritis palikta visiškai savieigai, reikėtų vis dėlto spręsti, nes tai yra susiję su žmonių gyvybėmis darbo procese.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar Seimo narys V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Aš tik todėl...
PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Jarmolenka sako, kad V.Žiemelis kalbės replikos teise.
V.ŽIEMELIS. Ne, aš atsiprašau, mano pavardė buvo paminėta, aš tik todėl noriu pasakyti. Kadangi kolega iš LDDP frakcijos... Siūlyčiau, kad jis visų pirma įsiskaitytų į tekstą, pasižiūrėtų stenogramą ir tada kalbėtų. Ir, be abejonės, apie tai galėtų pasakyti ir Seimo Pirmininkas, kad replikos nedaromos po pareiškimo.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū.
Taigi, gerbiamieji kolegos, mes turime du su puse klausimo, gal taip reikėtų sakyti - Vyriausybės įstatymo antrojo svarstymo užbaigimas, dėl Seimo Pirmininko pavaduotojų ir pasitarti dėl sesijos darbų plano, pastaruoju klausimu nepriimant šiandien sprendimo. Tai jeigu sutinkat, dabar pereitume prie Vyriausybės įstatymo ir aš į tribūną kviesčiau K.Antanavičių.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad jau daugeliui ganėtinai nusibodo to klausimo svarstymas. Su Vyriausybės atstovais buvom susirinkę dar du kartus po antrojo svarstymo. Yra jums pateiktas projektas su Seimo nario V.Andriukaičio pastabomis, išspausdintomis prie kiekvieno straipsnio. Daugelis Seimo nario G.Paviržio pastabų yra priimta. Kurios priimtos, tos yra tekste, kurios nepriimtos, tegul gina pats. Man rodos, kad Vyriausybės nariai patys suderino su juo. Taigi man nesinorėtų ką nors kalbėti, kadangi bus trečiasis svarstymas.
Yra viena kita pastaba. Galėčiau pasakyti, kad jos yra neesminės. Imkim 2 straipsnį. Yra mūsų su Vyriausybe suderintas ir pagal veikiančią Lietuvos Konstituciją parašytas straipsnis, kad “Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Seimo nutarimais ir Prezidento dekretais, remiasi demokratijos (...) ir užtikrina savo veiklos viešumą”. Kas yra siūloma kitaip? Kad Respublikos Vyriausybė vadovaujasi visais tais ir juos vykdo? Na, juk čia kiekvienam aišku, juk ir straipsnio pavadinimas yra “Veiklos principai”, tai būtų visiškai nepriimtina įrašyti veiklos principuose, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo veikloje remiasi riboto valdymo principu. Tada reikia aiškinti, kas yra tas ribotas valdymas. “Politinio atstovavimo ministerijų, politinio lygmens pareigybėse principu.” Na, iš viso mes kalbam apie ministerijų aparato depolitizavimą, o čia politinis atstovavimas ir t.t. “Vyriausybės narių kolektyvinės ir asmeninės politinės atsakomybės principu.” Vėl išskirta kolektyvinė ir asmeninė politinė atsakomybė. Kokiu motyvu, kokiu pagrindu tas išskirta ir kas tai galėtų būti? Manau, kad įstatymuose šitokių tikrai neapibrėžtų, visiškai abstrakčių dalykų neturėtų būti. “Politinių ir vykdomųjų funkcijų atskyrimo principu.” Ką tai reikštų vėlgi Vyriausybės įstatyme atskirti politines? Ekonominė politika irgi politika, vadinasi, ekonomikos uždavinius vykdyti, politikos nevykdyti?
Toliau yra pono V.Andriukaičio pasiūlytas 3 straipsnis, kad Lietuvos Vyriausybė užtikrina savo veiklos viešumą. Tai yra vienas iš 2 straipsnio principų, į paskutinį sakinį žvilgterkit, užtikrina savo veiklos viešumą. Taigi klausimas būtų 3 straipsnyje, pažeista ar nepažeista Konstitucija. Vis aiškinama, kad vienoje, kitoje vietoje pažeista Konstitucija. 3 straipsnis: “Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai”. Tai yra konstitucinė nuostata. Ir čia dar pridėta “Lietuvos Respublikoje gali būti valstybės ministrai”. Remiantis ta nuostata, kas pasiūlyta Konstitucijos 98 straipsnyje, kad ministras vadovauja ministerijai, teigiama, kad ministras valstybės ministru negali būti. Arba kaip ministras be portfelio. Ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymu nustatytas funkcijas. Galima visaip, be abejo, tą Konstituciją interpretuoti, kadangi ji iš tiesų, matyt, turės būti iš esmės taisoma. Bet manyčiau, kaip kad iš ryto buvo tų pačių autorių interpretuojama, kad Seimo posėdžiams vadovauja pirmininkas ir jo pavaduotojas, kad čia daug pavaduotojų, na, tai dabar galima jau nebesilaikant tos raidės vadinti, kad į kitą pusę. Todėl aš neįžiūriu čia jokių konstitucinių pažeidimų, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybėje bus valstybės ministrai.
Toliau dėl ministrų pavaduotojų. Čia aš jau ne pagal straipsnius nagrinėju, nes užimtų per daug laiko analizuoti straipsnius, manau, kad tai gali padaryti kiekvienas Seimo narys ir pamatyti, kad nėra esminių skirtumų. Mes atidžiai svarstėme Ekonomikos komitete ir štai surandama, kad ministrai negali turėti pavaduotojų, esą tai pažeidžia Konstituciją. Vėlgi tame pačiame 98 straipsnyje yra parašyta: “Ministrą laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys.” O šita tezė išeina iš to, kad 91 straipsnyje yra parašyta: “Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.” Tai yra pavaduoti ministrą gali tik Vyriausybės narys. Tai yra kitas ministras. O darbui kiek pavaduotojų jis nori turėti ar nenori turėti, niekur to nėra Konstitucijoje apibrėžta ir jokio pažeidimo čia jau ir Konstitucinis Teismas, matyt, tikrai nesuras. Esu beveik tikras.
Taigi yra pavadinimo klausimas. Dėl to ir siūloma, kad būtų ne ministrų pavaduotojai, o ministerijų sekretoriai. Mes turim įprastą terminologiją, yra pavaduotojai.Tai dabar dėl kažko sugalvoti, kad reikia pavadinti sekretoriais, kancleriais, lordais ar grafais, na, visa tai galima, bet kam to reikia? Turim lietuviškus žodžius, turim lietuviškus terminus ir turim lietuvišką patirtį. Tai ar pavadinsim ministro pavaduotoją pavaduotoju, ar departamento direktorium, ar sekretorium, tai visiškai vienas ir tas pats. Klausimas, kiek jų bus. Bet čia yra kitas klausimas ir Konstitucijos pažeidimų, dar kartą norėčiau pakartoti, čia nėra.
Paimkim 5 straipsnį. “Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir įgaliojimų patvirtinimas”. Tai yra tas pats, kas įrašyta Vyriausybės įstatymo projekte, 4 straipsnyje, ir dar čia išskirta į du straipsnius - į 5 ir 6. “Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę.” Cituoju iš to, ką siūlo: “Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų po savo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą.” Čiagi atskiras daiktas, kitas straipsnis: “Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pateikia svarstyti Seimui jos programą.” Na, ir taip toliau. Nedrįstu jūsų dėmesio užimti. Yra esminis klausimas.
Dar lieka esminis klausimas dėl savivaldybių, Vyriausybės santykių su savivaldybėmis. Vėlgi kai kas čia imasi motyvuoti, kad vienaip ar kitaip bus pažeista Konstitucija. Norėčiau, kad tas, kas taip motyvuoja, skaitytų Konstituciją. Konstitucijoje yra parašyta, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai. 120 straipsnis: “Valstybė remia savivaldybes. Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai.”Tai čia jau ir yra, kad jų galias ir teises nustato įstatymas. Čia yra iš tiesų esminis dalykas, tačiau norėčiau atkreipti gerbiamųjų kolegų dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas savivaldybių veiklos niekaip nekontroliuoja. Jeigu Vyriausybė negali kontroliuoti, kaip savivaldybės vykdo įstatymus, tada kyla klausimas, kas šitą darys.
Aš dar kartą norėčiau pakartoti, kad aš esu giliai įsitikinęs, kad reikia suteikti kuo daugiau savarankiškumo. Tačiau tame 18 straipsnyje “Lietuvos Respublikos Vyriausybės santykiai su savivaldybėmis” neįžiūriu kokio nors savivaldybių teisių uzurpavimo. Juo labiau kad mes turim iš principo pertvarkyti visą savivaldos įstatymą. Tarybos ir tie vykdomieji žmonės, merai, valdybos neranda tarpusavio sutarimo, pjaunasi tarpusavyje ir iš tiesų mūsų savivaldybėse, imkim Vilnių, Kauną ir kitose, yra daug anarchijos, daug betvarkės, todėl aš ir rekomenduoju palikti. Ekonomikos komitetas taip pat rekomenduoja palikti štai tas nuostatas, kad Respublikos Vyriausybė gali kontroliuoti, kaip savivaldybės vykdo Vyriausybės nutarimus, Ministro Pirmininko potvarkius ir gali reikalauti iš savivaldybių tarybų ir jų vykdomųjų organų atleisti prieš terminą. Noriu atkreipti dėmesį: ne atleisti, o reikalauti atleisti. Jeigu nevykdo įsakymų, potvarkių ir t.t., turi teisę sustabdyti ir panaikinti savivaldybių organų sprendimus, jeigu jie neatitinka įstatymų. Na, čia galima sakyti, kad teismas tai padarys, galima tai išbraukti, bet kažkas tą turi daryti. Vyriausybės nutarimų ar Ministro Pirmininko potvarkių, manau, kad šitas turi palikti.
Tai aš tuo baigiu. Mes su Vyriausybe sutarėme iš tiesų, kad visi tie variantai dėl ministerijų galėtų būti išbraukti, ir taip buvom sutarę, kad nebus įrašyti, bet, matyt, jums išdalintuose variantuose yra surašyta. Štai 20 straipsnis,kur parašyta taip, kaip mes ir sutarėme: “Lietuvos Respublikos ministerijų sąrašą Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas atskiru įstatymu.” Tai yra šituo įstatymu mes visai nesvarstom to klausimo ir nesvarstom todėl, kad formuojasi nauja Vyriausybė, kaip sakė šiandien pretendentas, jis reorganizacijų nenori. Tai viena. Antra, mes prie Seimo, kaip jūs žinote, turim Gamtos apsaugos departamentą, Kontrolės, valstybės kontrolierių, Paveldo inspekciją, Mokslo Tarybą. Reikėtų iš esmės tuos klausimus vienoje vietoje spręsti. Todėl šičia tie klausimai nenagrinėjami ir prašyčiau jūsų pasisakymuose apie tas ministerijas, jeigu jums priimtina, kad tai būtų atskiru įstatymu, ir nekalbėti. Jeigu tai nepriimtina, tada balsuoti dėl šito, ar paliekam, ar nepaliekam. Kad nebūtų bereikalingai tuščia diskusija. Jeigu nepaliekam tų ministerijų, balsuojam, nepaliekam ir tuo klausimu diskusijos nereikalingos. Ačiū už dėmesį, prašau pritarti po antrojo svarstymo ir pateikti trečiajam svarstymui ir balsavimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Iš esmės įstatymo pagrindu yra laikomas Vyriausybės parengtas variantas, tačiau Ekonomikos komitete buvo svarstyti ir visi kiti Seimo narių pasiūlymai ir aš manau, kad įstatymas daugiau ar mažiau atitinka šios dienos reikalavimus. Tačiau aš norėčiau truputį kai kuriuos punktus papildyti.
Visų pirma 8 straipsnio 2 dalį reikėtų skaityti taip: “Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, kai pasikeičia daugiau negu pusė ministrų. Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.” Čia buvo praleistas žodis “Seimo”. Toliau, aš manyčiau, kad reikėtų mums dar padiskutuoti ir aš nenorėčiau pritarti, kad ministras taip pat privalo atsistatydinti tame pačiame straipsnyje, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Na, ministro atstatydinimo procedūrą mes puikiai žinome, tačiau kol nepareikštas nepasitikėjimas ir kol jis yra iki galo neišnagrinėtas, aš nemanau, kad Prezidentas neturi teisės jam pavesti toliau eiti pareigas.
Toliau dėl savivaldybių klausimo. Aš manau, čia pasisakys Savivaldybių komiteto atstovai. Ir pabaigai norėčiau dėl 24 straipsnio antrosios dalies. “Vyriausybės posėdžiai rengiami prireikus”. Ministrui Pirmininkui prireikus”. Skaitom toliau: “Ministrui Pirmininkui nusprendus, posėdžiai gali būti vieši arba uždari.” Paprastai posėdžiai rengiami ne Seimo plenarinių posėdžių dieną. Čia suprantamas, man atrodo, dalykas, nes kartais Vyriausybės atstovai dalyvauja mūsų posėdžiuose, todėl aš manau, kad būtų gerai vis dėlto išskirti vyriausybės posėdžių dieną, kad būtų nustatytos konkrečios datos. Seimo posėdžiai irgi turi daugiau ar mažiau nusistovėjusias dienas, mano nuomone tai reikėtų taikyti ir Vyriausybėje.
Toliau 30 straipsnis. “Vyriausybės kanceliarijai vadovauja Vyriausybės kancleris, kurį skiria ir atleidžia Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu.” Ministras Pirmininkas pagal įstatymą neturėtų vienas skirti. Turėtų skirti vis dėlto Vyriausybė. Kitas: “Vyriausybės kanceliarijos struktūrą tvirtina Ministras Pirmininkas, pritarus Vyriausybei.” Čia buvo nemažai diskusijų dėl ministrų pavaduotojų. Aš manau, kad vis dėlto Konstitucija nedraudžia jų turėti, bet aš buvau asmeniškai pateikęs alternatyvą, kad jeigu Konstitucinis Teismas arba mes nutarsim, kad vis dėlto pavaduotojai nepriklauso ministerijai, tada būtų siūlomas šitas variantas, kad įrašytume ar sekretorius, ar kanclerius. Aš 28 straipsnyje pavadinau juos kancleriais. Čia tiesiog diskusijai.
Tai tiek. Baigdamas norėčiau prašyti pritarti po antrojo svarstymo. Jeigu būtų kitų Komitetų ar atskirų Seimo narių pasiūlymų, be abejo, kartu su ta darbo grupe, kuri šiandien dirba prie šio įstatymo, būtų įrašomos alternatyvos ir įstatymas galėtų būti teikiamas trečiajam svarstymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Iš pradžių keletą žodžių dėl bendros Vyriausybės įstatymo projekto koncepcijos. Manau, kad šiame įstatyme turėtų atsispindėti Vyriausybės teisės, pareigos ir atsakomybė, taip pat kas sudaro Vyriausybę. Tų pareigūnų tos pačios teisės, pareigos ir atsakomybė. O apie kitus dalykus Vyriausybės įstatyme nereikėtų kalbėti, kaip ir apie ministerijas, nes Vyriausybę dabar (ir 3 straipsnyje taip reglamentuojama) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Todėl įstatyme reikia kalbėti apie pačią Vyriausybę, apie Ministrą Pirmininką ir ministrus. Todėl siūlau 3 straipsnio antrąją dalį “Lietuvos Respublikos Vyriausybėje gali būti valstybės ministrai” išbraukti, o apie ministrus kalbėti kitame, 19 straipsnyje, kuriame kalbama apie Lietuvos Respublikos ministerijas.
19 straipsnį siūlyčiau formuluoti taip: “Lietuvos Respublikos ministrai”. Pirmoji dalis būtų tokia: “Ministrai vadovauja jiems pavestoms valdymo sritims, kurios apibrėžiamos atskiru įstatymu.” Ši formuluotė yra paimta iš Konstitucijos 96 straipsnio. Toliau, žinoma, būtų galima palikti tai, kas buvo kalbėta apie ministerijas, kad ministrai vadovauja ministerijoms, taip pat kitoms valdymo sritims. Toliau noriu truputį pakalbėti apie 18 straipsnį, kuriame yra kalbama apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės santykius su savivaldybėmis. Jau apie tai buvo kalbėta, tačiau projekto rengėjai kažkodėl nenori priimti Savivaldybių komiteto siūlomų nuostatų. Štai ir šiandien gerbiamasis K.Antanavičius kalbėjo, kad lyg nebūtų galima prižiūrėti Vyriausybės veiklą ar kontroliuoti. Vietos savivaldos pagrindų įstatyme ir mūsų siūlomoje šio 18 straipsnio redakcijoje kaip tiktai ir yra tokia nuostata. Aš cituoju: “Ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo valstybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai”. Yra kam prižiūrėti. “Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas”. Mes turėsime priimti atskirą įstatymą ir nustatysim visus Vyriausybės atstovo įgaliojimus.
Buvo kalbėta, kad Konstitucinis Teismas neturi teisės nagrinėti. Taip, visiškai teisingai. Tačiau 124 Konstitucijos straipsnis nurodo, kad savivaldybių tarybų, jų vykdomųjų organų bei jų pareigūnų aktai ir netgi veiksmai, pažeidžiantys piliečių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme. Šitai gali daryti ir piliečiai, ir organizacijos, ir Vyriausybės atstovas. Todėl dėl tiesioginio valdymo įstatyme yra netgi formuluotė. Mes kaip tik siūlom 18 straipsnio redakcijoje suteikti teisę Vyriausybei siūlyti paleisti savivaldybių tarybas. Ši nuostata irgi yra Konstitucijoje. “Įstatymų numatytais atvejais ir tvarka savivaldybės teritorijoje Seimas gali laikinai įvesti tiesioginį valdymą.” Mes siūlome, kad Seimui siūlyti teisę turi Vyriausybė. Taigi yra pakankamai mechanizmų savivaldybių priežiūrai vykdyti ir prireikus daryti įtaką. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, norėjau diskutuoti apie aplinkos apsaugos valstybinį reguliavimą. Bet dabar man iškilo klausimas, ar šitam įstatyme bus ministerijų sąrašas, ar nebus. Jeigu jo nebus, tai tada aš nenorėčiau užimti laiko.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, trumpai drūtai pasisakykite: ar jūs už tai, ar ne už tai, ir bus aišku. Stenogramoj liks. Gerbiamasis K.Antanavičius ir V.Zimnickas ras. Prašom. Kalbėkit.
A.BALEŽENTIS. Taip, aš pasisakyčiau už tai, kad ministerijų sąrašas galėtų būti ir atskiram įstatyme. Bet tada tame įstatyme turėtų būti nustatytos jų funkcijos, kitaip sakant, kad neprapultų ta dalis ir tas įdirbis, kuris yra čia. Ir aplinkos apsaugos reguliavimo sferą aš vis dėlto siūlyčiau išskirti į atskirą sferą ir palikti taip, kaip yra dabar. Arba, jeigu tai neįmanoma, tai padaryti atskirą ministeriją.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Aš norėčiau pasisakyti dėl Vyriausybės struktūros.
PIRMININKAS. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Aš manyčiau, kad visų pirma, Vyriausybės struktūra turėtų būti efektyvi valdymo prasme, pigi, galima pasakyti (kuo mažiau išnaudotų lėšų), ir būtų kažkuo panaši į vyriausybės struktūras kaimyninėse šalyse. Šis klausimas, kurį aš uždaviau pretendentui į premjerus, dėl to, kad reikėtų galbūt sujungti Socialinių reikalų ir Sveikatos ministerijas į vieną ministeriją. Atrodo, kai buvo daroma pirma Vyriausybė - pono B.Lubio, visi lyg ir sutiko, kad reikėtų šitaip daryti, kadangi tikrai tai būtų efektyvu, nes visose aplinkinėse šalyse... Reikia pasakyti, kad pretendentas į premjerus ponas A.Šleževičius sakė, kad tik mažose šalyse šitaip. Bet ir Švedijoje, ir Norvegijoje tos dvi ministerijos yra sujungtos. Faktiškai Šiaurės valstybių zonoje nėra vienos Sveikatos apsaugos ministerijos apskritai. Išeitų, kai vyks derybos su kaimyninėmis šalimis, mūsų važiuos du ministrai pas vieną ministrą, esantį kaimyninėje šalyje. Jau tai nesmagu.
Be to, reikia pasakyti, kad ir lėšos naudojamos neefektyviai. Jeigu dabar imtume ligonines - jos tuštėja. Ligoninėse laisvų lovų vis daugiau. O tuo tarpu pensionatai yra perpildyti. Žmonės laukia eilėse, kad galėtų patekti. Jeigu visi tie pastatai ir visos lėšos būtų vienoj sistemoj, tai būtų žymiai efektyviau panaudojamos lėšos ir resursai. Ir daugelis kitų dalykų yra dubliuojama: ir vaistų įsigijimas (ir čia, ir čia), ir pinigų panaudojimas, ir ligoniai, ir invalidai reikalauja ir priežiūros, ir piniginės, ir medicininės taip pat. Taigi daugelis klausimų galėtų būti sprendžiami. Bet čia, matyt, yra dar ir kolegialių klausimų - nenorima judinti esamos padėties. Kas iš tikrųjų vis tiek neišvengiama, bent dabar formuojant Vyriausybę ilgesniam laikui. Jeigu ponas B.Lubys galėjo pasiteisinti, kad dabar formuojama Vyriausybė porai mėnesių, su tuo buvo galima sutikti. Bet šiuo metu, man atrodo, tai nelabai būtų racionalu. Vis dėlto reikia spręsti, pagal kokį principą mes kuriame Vyriausybę: ar kuriame pagal daugybę smulkių ministerijų, ar taip, kad ministerijų būtų kuo mažiau, o daugiau būtų privataus sektoriaus, daugiau būtų iniciatyvos iš vietų. Kaip ir sveikatos apsaugos sistemoje - kada gydytojai galėtų daugiau veikti privačiai. Net tokioje didelėje valstybėje kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ir tai nėra Sveikatos apsaugos ministerijos, kadangi ten beveik visa medicina yra privati. Mums reikia apie tai pagalvoti ir kurti ilgesniam laikui Vyriausybės struktūrą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolega K.Skrebys. Kolega A.Sadkauskas. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik papildysiu savo komiteto narį gerbiamąjį P.Papovą. Noriu pasakyti, kad yra didelis noras valdyti savivaldybes. Tas noras buvo ir anksčiau. Galiu atvirai pasakyti, kad ir aš ir šiandien turiu tą norą. Bet Konstitucijos 120 straipsnyje labai aiškiai parašyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Ir mes jokiu būdu negalime pažeisti Konstitucijos. O pasiūlytas rengėjų projektas, aš nežinau, bet, mano manymu, labai prieštarauja Konstitucijai. Siūlau balsuoti už Savivaldybių komiteto pasiūlytą alternatyvą. O dėl ministerijų - irgi yra parašyta, kad vienos ar kitos ministerijos steigimą siūlo Vyriausybė. Ir tik Vyriausybės teikimu Seimas gali tvirtinti ar netvirtinti. Taigi leiskim naujajai Vyriausybei tai daryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Aš manyčiau, įstatymas ne tai, kad labai gerai, bet pakankamai patenkinamai parengtas. Mes negalime nustatinėti savo patikimam premjerui ir ministrams kažkokius rėmus. Todėl manyčiau, kad be ypatingų apmąstymų šitą antrąjį svarstymą reikia užbaigti ir patvirtinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Andriukaitis. Prašom į tribūną. Ar iš vietos? Prašau. Gal taip bus geriau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš svarstant Vyriausybės įstatymą, mes , Socialdemokratų frakcija, buvome išdaliję LDDP frakcijai, Sąjūdžio Santaros koalicijai valdymo reformos koncepciją. Kodėl mes pateikėme būtent mūsų ketvirtajam Respublikos Seimui aptarti valdymo reformos principus? Atsakymas paprastas - to reikalauja nauja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Kaip žinote, Lietuvos Respublikos Konstitucija dabar įpareigoja mus priimti ne tiktai paskirus įstatymus, bet ir matyti visą sąryšį tarp tų įstatymų, kurie išplaukia iš tiesioginių Konstitucijos principų ir nuostatų. Aš norėčiau paklausti frakcijų, kurios vis dėlto gal susipažino su valdymo koncepcija, gal tai įpareigoja jas panagrinėti, kokie valdymo mechanizmai, ryšiai. Kaip turėtų būti tuomet priimami tie įstatymai, kurie sudarys ištisą sisteminę grandį. Požiūris į Vyriausybės įstatymą negali būti kitoks kaip tik sisteminis.
Taigi, kada buvo pateiktas Vyriausybės įstatymas, mes, socialdemokratai, pateikėme iš esmės antrąjį įstatymą. Mes kreipėmės į gerbiamąjį J.Žilį ir K.Lapinską, taipogi į valdymo reformos koncepcijos programos autorius: gerbiamąjį E.Maldeikį ir R.Darulį, kad jie peržiūrėtų pasiūlytąjį pirmąjį variantą, kuris buvo pateiktas gerbiamojo prelegento K.Antanavičiaus, ir pateiktų pastabas bei savo požiūrį į Vyriausybės įstatymą. Tas alternatyvus įstatymo projektas, kuris jums buvo išdalytas, ir yra parengtas dalyvaujant J.Žiliui, K.Lapinskui, E.Maldeikiui ir R.Daruliui. Aš, kaip Seimo narys, jį pateikiau.
Nenorėčiau dabar dar kartą sugrįžti prie tų visų komentarų. Ir tik galėčiau pasakyti, kad gerbiamojo prelegento komentaras dėl Vyriausybės įstatymo, dabar jis jau ne... nesinori prie jo sugrįžti. Kita vertus, tai, kaip toliau parengė Vyriausybės darbo grupė... Ji paėmė vieno įstatymo, kuris pirmiausia yra visiškai kitos struktūros ir kito santykio, orientuotas į tai, kad Konstitucija įpareigoja įgyvendinti valdymo reformą, o ne priimti Vyriausybės įstatymą kaip tokį. Tai yra sisteminis požiūris. Ir dabar, kada alternatyvos yra išdėliotos štai tokiu būdu, aš šitame įstatyme tarp straipsnių nematau jokio ryšio. Nėra sisteminio ryšio.
Kita vertus, keistai nuskamba tiesa. Mūsų pateiktam įstatyme buvo pateiktos teorinės nuostatos ne kaip alternatyva, bet kaip darbo grupės diskusija apie riboto valdymo principą, apie tuos principus, kurie šiandien turėtų pradėti veikti Vyriausybėje ir apskritai visose valdymo grandyse.
Dar viena principinė nuostata yra ta, jog Vyriausybės nutarimų teisinė prigimtis iki šiol nebuvo reglamentuota. Ir tas “potvarkių šou”, kuris iki šiol yra, neturi jokio (...) pagrindo. Tai reikėjo nustatyti. Tai yra ištisai. Tai iš tikrųjų labai sudėtingas darbas. Ir aš nesuprantu, kodėl einama pačiu lengviausiu keliu, ir mes patenkame į koliziją. Galima sutikti, galbūt taip. Priimkime paskirus įstatymėlius, po to žiūrėkime, kas iš to išeis. Bet taip buvo galima elgtis, kada veikė Laikinasis Pagrindinis Įstatymas. Bet kai jau yra Konstitucijos rėmai, kaip tada? Juk Vyriausybės įstatymas glaudžiai susietas su Valstybės tarnautojų, su Prezidento įstatymais, su administracine regionine reforma, su administraciniu valdymu, su Vyriausybės institucijomis, kurios koordinuos regioninį valdymą. Aiškiai pasakyta - su vietos savivalda. Ir dar labai svarbu - su Valstybės turto įstatymu, kuris yra aiškiai apibrėžtas Konstitucijoje. Ar Vyriausybė šiandieną gali vykdyti valstybės turto savininko funkcijas? Konstitucija kalba kitaip.
Nežinau, mes norėjome pasiūlyti, kad K.Lapinskas, J.Žilys, R.Darulis, E.Maldeikis iš tikrųjų būtų pakviesti į Ekonomikos komitetą ir pasakytų visus savo komentarus dėl to pirmojo projekto, kuris buvo pateiktas. Deja, taip neatsitiko. Kada buvo bandyta svarstyti bendrame pasitarime (teko dalyvauti, ten pirmininkavo gerbiamasis V.Zimnickas), man teko nusistebėti, kad šis įstatymas taip pat nebuvo analizuojamas. Į jį buvo pažiūrėta maždaug šitaip, kad ten... aš nenoriu prisiminti tų komentarų Seimo narių iniciatyvos teisės. Mano nuomone, išeitis šiandien yra paprasta. Šiandien Vyriausybės įstatymas galioja tiek, kiek jis neprieštarauja Konstitucijai. Ir iš tikrųjų aš sutinku su gerbiamuoju pretendentu į Ministro Pirmininko postą, kad jis teisingai sako, kad reorganizacija turi būti vykdoma priėmus generalinį planą. Kaip mes tai įvykdysime? Antra vertus, turi būti suformuota institucija, kuri visą laiką seks valdymo reformos padarinius. Tai negali būti valingas vienkartinis aktas. Todėl mano siūlymas būtų toks.
Suformuoti darbo grupę, kuri pasiūlytų Seimui svarstyti valdymo reformos koncepciją ir apsispręsti. Yra pateiktos dvi koncepcijos. Gerbiamasis J.Karosas, LDDP frakcijos lyderis, turi jas abidvi. Iš to Seimas, turėdamas prieš akis Konstituciją, apsispręstų, aprobuotų valdymo reformos koncepciją. Ta prasme aprobuotų ir valdininkų skaičių, ir valstybės tarnautojo statusą, ministerijų tarpusavio ryšius ir t.t. Problema, kurią šiandien taip labai paviršutiniškai mini, kad ministerijų nereikia reglamentuoti, yra atskira. Būtent riboto valdymo principas ir reikalauja tikslios ministerijų reglamentacijos. Nes iki šiol netgi ministerijos galėdavo leisti potvarkius su grifu “slaptai”. Pažiūrėkite, kas ten yra. Susipažinkime su ta potvarkių technologija, kuri buvo iki šiol. Aš jau nekalbu apie tą įstatymų struktūrą, kuri yra suvelta kiek tiktai galima. Todėl siūlau suformuoti darbo grupę. Kol kas Vyriausybė veikia pagal tą įstatymą, kuris galioja iki šiol, kiek jis neprieštarauja Konstitucijai. Darbo grupė pateikia ir koncepciją, pagal tai pateikia Vyriausybės įstatymą. Mes matome, kaip jis bus susijęs su naujuoju Savivaldos įstatymu, su Valstybės tarnautojų įstatymu, su Valstybės turto įstatymu. Mes kompleksiškai pamatysime, kaip mes turime įgyvendinti teisinės sistemos reformą. Nes ta tradicija priiminėti įstatymus, kurie plūduriuoja visiškai tarpusavyje nesusieti, bus panaši į žemės ūkio reformos, kur veikia ir 3 ha, ir Valstiečių ūkio įstatymas, ir dar, ir dar. Ir visi sueina į baisią teisinę koliziją. Mano nuomone, Seimas neturėtų eiti šiuo keliu. Todėl aš siūlau netgi surengti (kaip buvo surengtas seminaras dėl žemės ūkio klausimų) seminarą ir dėl valdymo sistemos reformos Lietuvoje. Apsispręsti dėl koncepcijos gairių, pagrindų, dėl sisteminio požiūrio į šį klausimą, dėl suformavimo darbo grupės, kuri pateiktų naują įstatymą, susietą ir su Konstitucija, ir su tais darbais, kuriuos reikėtų įvykdyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Snežko.
M.STAKVILEVIČIUS. Ačiū. Bet mes nekalbėsime.
PIRMININKAS. Na, ačiū, jeigu jūs nekalbėsite, ką darysi. Dabar dar M.Stakvilevičius. Čia irgi į tą sąvoką - mes?
M.STAKVILEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Viskas aišku.
M.STAKVILEVIČIUS. Mudu, mudu, nepatikslinau.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, iškart nesupratau. Tai, gerbiamieji kolegos, dabar mes turime apsispręsti dėl tolesnio mūsų darbo šituo klausimu, t.y. dėl Vyriausybės įstatymo. Jeigu aš teisingai supratau visus kalbėjusius, tai iš esmės buvo du siūlymai. Patvirtinti po antrojo svarstymo, teisingai? K.Antanavičius, V.Zimnickas ir dar kai kurie. Ir kitas siūlymas, visų pirma V.Andriukaičio, kad reikia sudaryti darbo grupę, kuri nagrinėtų ne tiktai šitą įstatymo projektą arba projektų variantus, o iš visų pirma apsispręstų dėl valdymo koncepcijos, kurioj Vyriausybės įstatymas yra tiktai dalis didelės problemos.
Taigi yra du alternatyviniai siūlymai. Aš sustoju. Kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Aš manyčiau, kad iš tikrųjų V.Andriukaičio pasiūlymą dėl tolimesnės valdymo struktūros galima būtų toliau nagrinėti. Tačiau nepamirškim, kad mums reikia Vyriausybės įstatymo. Juo labiau kad greitai bus suformuota nauja Vyriausybė. Siūlyčiau dar kartą sustoti prie esamo varianto.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, tada prašome dėl balsavimo motyvų. Galima įsijungti ir tiesiogiai. Kolega A.Baskas visų pirma. Prašau. Dėl balsavimo motyvų. Kokį variantą renkamės: ar tvirtinam, ar netvirtinam, ar tvirtinam po antrojo svarstymo ir paraleliai sudarom darbo grupę. Prašom, kolega Baskai.
A.BASKAS. Mes jau pamatėm, kad Vyriausybė gali taip pat dirbti ir esant senam įstatymui, ir pakoreguotam įstatymui. Šitas įstatymas tokiu pavidalu, kaip jisai buvo pateiktas pirmajam svarstyme, esmės nekeis. Taigi mes jį galim priimti, galim nepriimti - bus tas pats. Aš pasisakau už tai, ką čia siūlė gerbiamasis V.Andriukaitis. Žinau, kad prieš kelis metus šitais klausimais buvo konkursas. Tą konkursą kaip tik laimėjo Ekonominių tyrimų centro grupė E.Maldeikis, R.Darulis ir kiti. Ir dar siūlau prie gerbiamojo V.Andriukaičio - vien Seimo jėgomis, sudarę grupę tik iš Seimo narių, “nepavešim” šitų visų klausimų. Reikėtų rasti pinigų (gaila, kad šitam dalykui mes biudžete nenumatėm), kad mes galėtume pakviesti tas jėgas, kurios yra Lietuvoje ir padirbėti tikrai tos Konstitucijos dvasia. Visu šimtu procentų pasisakau už šitą variantą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Jakučionis. Prašom, kolega.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad šioje diskusijoje mes negirdėjome Vyriausybės nuomonės. Ir atstovų nėra. Antra, aš norėčiau remti taip pat kolegos V.Andriukaičio pasiūlymą, todėl aš siūlyčiau dabar netvirtinti po antrojo svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Antanavičius. Prieš suteikdamas jam žodį, norėčiau pasakyti, kad Vyriausybės pozicija (aš kalbėjausi su premjeru B.Lubiu) yra tokia: patvirtinti po antrojo svarstymo, o po to spręsti alternatyvas jau trečiojo svarstymo metu. K.Antanavičius. Prašau. Kaip nebūna?
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos! Aš visuotinai pritariu, kad iš tiesų mūsų įstatymų leidyba yra sutrikusi. Tai tada, gerbiamieji kolegos, sustokime ne dešimčiai dienų, o pusmečiui. Štai žemės ūkį iš ryto svarstėme.Juk turbūt visi sutiks, kad be esminės žemės ūkio koncepcijos šitų pataisų priiminėti tiesiog niekaip negalima. Štai svarstome Civilinio kodekso pataisas. Iš tiesų juk negalima priimti vieno ar kito straipsnio pataisas, o reikia visą teisinę sistemą. Štai svarstome Labdaros įstatymą. Juk iš tiesų negalime priimti vieno Labdaros įstatymo, neatsižvelgdami į mediciną, į nemokamą, į privatų gydymą ir t.t. Taigi dar sykį norėčiau konstatuoti, kad Vyriausybės įstatymas, kuris yra pateiktas, yra pateiktas reikalaujant naujajai Konstitucijai ir jos laikantis. O kad būtų parengta Lietuvos valdymo koncepcija, tai tikrai nėra abejonių, kad ji reikalinga. Bet tai yra visiškai atskiri klausimai. Jeigu imtume Lietuvos, sakysime, pramonės gelbėjimo ar dar kokią nors... Tai turime parengti žūt būt. Bet tai nereiškia, kad negalime spręsti klausimų, kurie yra mums reikalingi ir svarbūs. Todėl aš prašau ir siūlau, kad būtų pritarta po antrojo svarstymo ir būtų pateikta trečiajam svarstymui. Jeigu gerbiamieji kolegos nagrinėjo tas alternatyvas, tai labai akivaizdu, kad čia yra tiktai visiškų ambicijų klausimas. Iš kur tos ambicijos, kam jos reikalingos, man nėra suprantama, bet jokios esmės nėra nė viename pasiūlyme. Yra pakeisti keli žodžiai ir, vadinasi, dėl šito galima sakyti, kad čia nauja koncepcija. Jeigu čia yra koncepcija, tai aš esu arklys. Ačiū.
PIRMININKAS. Išsiaiškinsime. Kolega J.Karosas.
J.KAROSAS. Aš manau, kad mūsų šiuo atveju problema ta, kad ir mes daugeliu požiūrių ją patiriame, jog mes laiko esame tiesiog genami.Iš tiesų mes, taip teoriškai žiūrint, bent jau dalykus darome tarytum iš kito galo. Ir aš visiškai pritariu gerbiamojo V.Andriukaičio nuomonei, kad mes turėtume pirmiausia turėti bendrą koncepciją, o po to atskirus įstatymus, kadangi darant priešingai po to tenka viską taisyti iš naujo. Bet kadangi laikas spaudžia, aš galvoju, ar mes negalime šiandien pritarti po antrojo svarstymo ir lygiagrečiai sudaryti kažkokią darbo grupę, kuri iš tiesų susipažintų su tais projektais, kurie yra, su tos koncepcijos pagrindiniais principais ir ieškotų tų dviejų dalykų sujungimo. Kadangi ir vienas, ir kitas atvejis, man atrodo, pats savaime grynas nėra gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar kolega P.Papovas. Prašau.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės darbo įgaliojimai yra apibrėžti Konstitucijos 94 straipsnyje, taip pat Vyriausybės įstatymo projekto 17 straipsnyje. Aš manau, kad šitiems įgaliojimams vykdyti įstatymo projekte yra numatytos visos nuostatos su pateikiamais pasiūlymais, todėl šiam projektui galima pritarti. Čia diskusija vyksta dėl ministerijų ir t.t. veiklos. 17 straipsnyje ir Konstitucijoje yra šitaip pasakyta apie ministerijas: “Vyriausybė teikia Seimui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos ministerijų steigimo ir panaikinimo”. Ir Vyriausybė tik koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą. Ministerijos pačios į Vyriausybę neįeina. Į Vyriausybę įeina tik ministrai. Ir yra dar vienas punktas, kad “Vyriausybė tvirtina Lietuvos Respublikos ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų nuostatus”. Taigi ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklos nuostatai tvirtinami Vyriausybėje ir ten turi būti reglamentuota, kaip tos ministerijos ir kitos valstybinės institucijos turi dirbti. Šiame įstatyme nereikia to daryti. O kiek turi dirbti Vyriausybė, kabinetas, Ministras Pirmininkas ir ministrai, tai čia, atrodo, pakankamai parašyta. Todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Mane gerbiamojo P.Papovo pasisakymas dar kartą įtikino, kad mes turėtume labai rimtai sėsti ir dar kartą pasižiūrėti, ką mes kalbame. Visų pirma noriu atkreipti P.Papovo dėmesį, kad Vyriausybės skyriuje yra aiškiai parašyta, kad ministras vadovauja ministerijai. Antra, noriu atkreipti dėmesį į tai, kad iš principo mes dar kartą neįvertiname, jog ministerijų reglamentacija yra kaip tik Seimo kompetencijoje. Vyriausybė siūlo Seimui steigti ministerijas. Tai jeigu Seimas nemato ministerijos reglamentacijos, visų taisyklių, kaip jis tvirtins ministeriją? Atkreipkite vėl dėmesį į tą pačią Konstituciją.
Kolegos, mano galva, šitie du įstatymai konceptualiai netapatūs. Kita vertus, pateiktas projektas beveik niekuo nesiskiria nuo buvusio Vyriausybės įstatymo, kuris veikė šiuo metu. Jis tiktai papildytas. Į K.Antanavičiaus pateiktą projektą buvo perrašytos konstitucinės normos. Dar viena problema - ar reikia įstatyme pakartoti konstitucines normas, kai yra vienas prie vieno nurašytas straipsnis. Juk konstitucinės normos veikia tiesiogiai. Tuo tarpu kyla klausimas, kuo skiriasi įstatymo pateiktas projektas nuo buvusiojo Vyriausybės įstatymo? Galiu atsakyti - ministerijų skaičiumi. Pagrindinis tikslas buvo mažinti ministerijų skaičių, o po to tam tikra kosmetika. Taigi mano pasiūlymas yra racionalus. Dabar veikia Vyriausybės įstatymas, jame yra keletas sričių, kurios prieštarauja Konstitucijai ir jos gali būti sustabdytos. Jos savaime negali veikti, jeigu jos prieštaravo. Viso kito beveik neverta kartoti. Tuo tarpu siūlomas Vyriausybės įstatymo projektas, kurį pateikė minėti specialistai, yra suderintas su Konstitucijos reikalavimais valdymo reformai. Tai mes apsispręskime, ką mes dabar darome. Ar mes suderiname du beveik neįmanomus suderinti projektus, ar padarome šitokį kratinį, dėl kurio neįmanoma balsuoti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Baskas dar sykį. Ir tada balsuosime.
A.BASKAS. Aš galiu vienu sakiniu atkreipti dėmesį.
PIRMININKAS. Prašau. Du sakinius.
A.BASKAS. Šitame įstatymo projekte mes apimame tuos struktūrinius klausimus, bet visai beveik neapimti, išskyrus tuos papildymus, yra darbo klausimai. Kitaip sakant, jeigu nagrinėjant biudžetą paaiškėjo, kad jeigu mes paspausime ir sumažinsime ministerijų skaičių, sujungsime, sumažinsime darbuotojų skaičių, mes galime išspausti 100 mln. O jeigu mes pakeisime darbo stilių tame pačiame įstatyme, darbo principus, mes galime laimėti keliolika milijardų.
PIRMININKAS.Kokybinis skirtumas išties. Ačiū. Ir dar K.Jaskelevičius. Prašom. Ir tada turime vis tiek balsuoti. Laikas bėga. Prašau.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš labai atidžiai sekiau diskusiją, ir iš tiesų gerbiamojo V.Andriukaičio argumentai mane įtikino. Juk mūsų tikslas ne priimti įstatymą, o priimti tokį įstatymą, kuris teisiškai įformintų tam tikrą valdymo koncepciją, valdymo reformos kažkokį modelį. Todėl iš tiesų mes gal pristabdykime šį svarstymą ir sujunkime su reformos kažkokiomis idėjomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi yra du siūlymai: patvirtinti po antrojo svarstymo ir nepatvirtinti. Po to, kad ir kaip mes nubalsuotume, yra dar siūlymas sudaryti darbo grupę. Matyt, pavesti reikėtų... Prašau? Taip, koncepcijai parengti, kurios dalimi būtų ir Vyriausybės įstatymas. Čia pagal mane tuo turėtų užsiimti Valstybės ir teisės komitetas kartu su Ekonomikos komitetu ir kitais komitetais. Taigi kas už tai, kad Vyriausybės pateiktas ir K.Antanavičiaus referuotas Vyriausybės įstatymo projektas būtų patvirtintas po antrojo svarstymo? Kas prieš, kas turi koncepcijų ar šiaip kitų pasiūlymų, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Už patvirtinimą - 26, prieš - 18, susilaikė 4. Patvirtinta po antrojo svarstymo. Galima pakartoti. Čia jokia problema. Pakartojame. Galime ir registraciją padaryti. Kolegos, prašom tada visi į savo vietas. Registruojamės. 69. Taigi darsyk kartoju, už ką arba prieš ką turime balsuoti. Kas už tai, kad Vyriausybės teikiamas ir K.Antanavičiaus referuotas Vyriausybės įstatymo projektas būtų patvirtintas po antrojo svarstymo? Kas prieš arba iš viso turi kitų samprotavimų... Nagi jau pakankamai pasisakėme, prašom balsuoti. Dabar už - 31, prieš - 28, 7 susilaikė. Taigi po antrojo svarstymo nepatvirtintas.
BALSAS IŠ SALĖS. Kaip nepatvirtintas?
PIRMININKAS. Na, labai paprastai.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Pirmininke!
PIRMININKAS. Seimo narys V.Žiemelis. Prašau.
V.ŽIEMELIS. Aš tik norėjau pasakyti, kad, matyt, pasielgėme teisingai. Reikia palaukti, kol bus naujas Ministras Pirmininkas, kad jam nereikėtų keisti vėl priimto Vyriausybės įstatymo. Būtų logiškiau, kad mes palauktume naujo premjero.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, kadangi nepatvirtinta, tai mes, elgdamiesi pagal Reglamentą, kaip tik galime pavesti komitetui įstatymą tobulinti. O tobulinti jį galima ir sudarius komisiją. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Manau, kad Ekonomikos komitetas prie šito įstatymo daugiau nedirbs. Kurie turi valdymo koncepciją ir teorinius pagrindus, tegul tie ir rengia. Mes savo įstatymą atsiimam ir visuotinai atsiimam iš viso svarstymo.
PIRMININKAS. Aš prašyčiau Vyriausybės vardu nekalbėti.
K.ANTANAVIČIUS. Mes savo komiteto.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad Seimas turi teisę pavesti Valstybės ir teisės komisijai, kurios reguliavimo sferoje šis klausimas yra, kaip tik aptarti įstatymo tobulinimą, suformuoti darbo grupę, pasitelkti ekspertus ir specialistus, aptarti valdymo koncepcijas, kurios yra jau dvi pateiktos. Ir taip kartu su Vyriausybe toliau priimtų tą įstatymą, suderindami jį su kitais, kad po mėnesio būtų galima matyti jau valdymo reformos kontūrus, nes šis įstatymas yra labai svarbus.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, vadovaujantis Statuto 206 straipsniu yra siūloma pavesti Valstybės ir teisės komitetui kartu su Vyriausybe pateikti patikslintą arba naują variantą. M.Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Keisti dalykai. Salėje yra mažiau žmonių negu čia susumavus. Salėje yra 67.
PIRMININKAS. Jūs komiteto vardu reikalaujate perbalsuoti?
M.STAKVILEVIČIUS. Ne. Man tiesiog įdomu, kaip čia buvo.
PIRMININKAS. Dar sykį K.Antanavičius. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl įstatymo rengimo grupės sudarymo jokio pasiūlymo nebuvo. Buvo pasiūlymas sudaryti dėl valdymo koncepcijos rengimo. Prašom dėl šito ir balsuoti. O dėl įstatymo niekas diskusijos metu tokio pasiūlymo nebuvo pateikęs. Jeigu dabar ponas V.Andriukaitis pateiks, tai ir būtų atskiras svarstymas, įrašytume į darbotvarkę ir t.t. Kol kas tokio pasiūlymo nebuvo. Tai prašome grupę ir daryti koncepcijos parengimui.
PIRMININKAS. Aš priverstas priminti, kad ankstesnės diskusijos metu jau buvo pasiūlyta sudaryti darbo grupę. Dar sykį V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau papildyti, kad tokios darbo grupės net narių sąrašas, kurie buvo, yra pas gerbiamąjį V.Zimnicką. Jis man rodė tą sąrašą praeitą kartą, kadangi tai buvo antrojo svarstymo tęsinys. Aš nesuprantu, kodėl gerbiamasis V.Zimnickas nepateikė to sąrašo. Beje, ir Vyriausybės atstovai, kurie čia yra, taipogi turi darbo grupės sąrašą su pavardėmis. Jie galėtų jį pasiūlyti. Taigi tas pasiūlymas buvo ir norėčiau, kad mes būtume tikslūs.
PIRMININKAS. Jeigu gerbiamasis Seimas sutiktų, tai galima būtų priimti tokį sprendimą: pavesti Valstybės ir teisės komitetui kartu su Vyriausybe pateikti naują variantą ir darbo grupę sudaryti dalyvaujant Seimo vadovybei. Sakykim taip.
K.ANTANAVIČIUS. (...) Taigi viskas motyvuota buvo, kad nėra koncepcijos ir negalima daryti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis K.Antanavičiau, tamstai žodis dar nebuvo suteiktas. Dabar prašome prieiti prie mikrofono, bet po to, kai pasakys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš čia pasiėmiau kopiją taip abejodamas, kaip buvo dėl balsavimo. Ir kai kurių žmonių tikrai nebuvo salėje, kurie čia balsavo. Bus galima paskui pasitikslinti.
PIRMININKAS. Tai galima sąrašą parodyti. Prašau.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš siūlyčiau perbalsuoti dar kartą.
PIRMININKAS. Va tuoj pamatysime sąrašą, ir bus viskas aišku. O per tą laiką aš norėčiau pareferuoti dėl būsimosios sesijos darbų programos, kol rodo sąrašą. Prašom sekti, ar iš tikro kažkas iš nesančių balsavo. Prašome žiūrėti. Taigi, gerbiamieji, prašome sekti, o aš perskaitysiu jums kovo 10 d. galimą, siūlomą darbotvarkę. Žinoma, darbotvarkės tvirtinimas. Toliau nutarimas “Dėl Seimo antrosios sesijos darbų programos”, nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko”, nutarimas “Dėl Konstitucinio teismo teisėjų skyrimo”, Vyriausybės įstatymo projektas, nors dabar jau darosi čia problematiška, ar spėsim, įstatymas “Dėl Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo”, ką mes šiandien aprobavom, įstatymas “Dėl įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” papildymo ir pakeitimo”. Ir dar vienas iš senų laikų užsilikusio įstatymo - “Dėl Kovo 11osios akto signatarų” projektas. Štai tokia siūloma darbotvarkė kovo 10 d. Ir taip pat noriu pasakyti, kad kai kurie kolegos ir konkrečiai ne tiktai kolegos, bet ir komitetai pateikė pasiūlymus visai sesijos programai. Pasiūlymų yra tiek daug, kad jų užtektų trims sesijoms. Vadinasi, reikės sumažinti. Kol kas gi yra siūlymai tiktai išplėsti, pailginti sesijos darbų programą. Ir, žinoma,tiek, kiek dabar yra pasiūlyta klausimų, t.y. daugiau negu 50 įstatymų, nutarimų projektų, tiek mes nesugebėsim išnagrinėti iki atostogų, t.y. iki liepos 1 d. Kol kas balsavo visi, kurie buvo salėje. Ne visi? Tai minutėlę, gerbiamasis Stakvilevičiau, paskui pasakysit. Jeigu reikės, pakartosim sąrašą. Aš laukiu, kol gerbiamasis M.Stakvilevičius viską peržiūrės ir pasakys savo verdiktą. Prašom nereplikuoti iš vietos. Prašau. K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš manau, kad, jeigu nereikia įstatymo, tai nereikia jo daryti. Tai mano nuostata. Tai dabar, vadinasi, kadangi nereikia įstatymo, nereikia ir sudaryti darbo grupės. Reikia sudaryti darbo grupę dėl valdymo koncepcijos. Juk taip išsiaiškinom? Tai prašom, jeigu kam nors neatrodo, kad išsiaiškinom, pažiūrėkit į stenogramą. Juk nėra valdymo koncepcijos. Na, tai ir sudarykim darbo grupę valdymo koncepcijai parengti. Suburkim žmones, kurie žino, kokia turi būti ta koncepcija. Aš, pavyzdžiui, nežinau ir tikrai nedalyvausiu šitoj grupėje, nes neturiu kompetencijos koncepcijoms rengti. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš manau, kad šitas klausimas nėra, gerbiamasis Antanavičiau, sunkiai sprendžiamas. Valstybės ir teisės komitetas kartu su Vyriausybe turėtų sudaryti darbo grupę ir tai koncepcijai, ir Vyriausybės įstatymui parengti. Ir bus abu pasiūlymai realizuoti. Tai, gerbiamieji kolegos, ar turit kas pretenzijų, ar reikia pakartoti balsavimą rankų pakėlimu? Ne? Viskas aišku. Tai tada klausimas baigtas ir pereinam prie priešpaskutinio klausimo. Bet prieš tai aš norėčiau štai ką pasiūlyti, mieli kolegos. Gal mes kokį pusvalandį dabar padirbėkim ir tada nereikės daryti pertraukos, ir išvis viską užbaigsim himno giedojimu. Ką, reikia pertrauką padaryti? (Balsai salėje, negirdėti)
J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Aš norėčiau pirmininkaujančio pasiteirauti, ar Seimas pavedė Valstybės ir teisės komitetui sudaryti darbo grupę,ar nepavedė?
PIRMININKAS. Aš negirdėjau prieštaravimų, tai supratau, kad sutiko Seimas.
J.BERNATONIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar yra reikalaujančių, kad būtų balsuojama dėl posėdžio pratęsimo? Ne? Ačiū. Taigi dirbam toliau ir pereinam prie antrojo darbotvarkės punkto.
V.JARMOLENKA. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Prašau.
V.JARMOLENKA. Aš taip supratau, jeigu nebuvo nuspręsta dėl posėdžio pratęsimo, vadinasi, yra pertrauka, ir paskui posėdis bus tęsiamas taip, kaip reikalauja Reglamentas.
PIRMININKAS. Gerai, taigi prašau tada pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų dirbama dabar be pertraukos bent kokį pusvalandį ir išvis užbaigtas šitas posėdis?
V.JARMOLENKA. Atsiprašau labai, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom, dar sykį V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Kas šitą pasiūlymą jums teikia, jūs pats?
PIRMININKAS. Taip, o ką? Aš turiu teisę.
V.JARMOLENKA. Ačiū labai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, minutėlę. Gerai, tai ar reikia balsuoti? Gerbiamasis Jarmolenka, reikia balsuoti?
V.JARMOLENKA. Aš dar noriu paklausti. Mes dar dirbam, ar imituojam darbą?
PIRMININKAS. Taigi, kas už tai, kad posėdis...
V.JARMOLENKA. Atsiprašau, jūs man neatsakėt.
PIRMININKAS. ...pertraukos sąskaita būtų pratęstas, prašom balsuoti. Ne, ne, mašina.
BALSAS IŠ SALĖS. Negirdėti.
PIRMININKAS. Prašom, tamstos valia. 38 - už, 14 - prieš, 2 susilaikė. Posėdį pertraukos sąskaita pratęsiam. Aš labai atsiprašau.Ir kviečiu į tribūną gerbiamąją E.Kunevičienę, bus padarytas pareiškimas. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, ne pareiškimas, o kreipimasis...
PIRMININKAS. Prašau prašau, tamstos valia, prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Čia ne pareiškimas, o žmonių kreipimasis.Jūs visi jį turit, bet kad į stenogramą patektų, aš perskaitysiu. Nepykit, kad sutrukdysiu truputėlį.
“Mes, Šiaulių miesto ir rajono politkaliniai ir tremtiniai, net 50 metų ....
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kantrybės! Tuoj baigsim visą sesiją.
E.KUNEVIČIENĖ. ... žeminami. Mums išmokėtos kompensacijos šiandien visai bevertės, o sklinda piktos kalbos, jog esame panašūs į karo veteranus, kurie visą laiką naudojosi įvairiomis lengvatomis. Dėl išaiškinimo pagrįstai reikalaujame paskelbti spaudoje, per radiją ir televiziją, kokias lengvatas turime, kokiomis dabar naudojamės, kokios bus ateityje. Sutrumpinti kryžiaus kelius atsiimant žemę ir nekilnojamą turtą. Trečia, išreikalauti iš Rusijos biudžeto lėšas už darbus, kuriuos Sibiro platybėse atliko išbadėję Lietuvos žmonės. Ketvirta, už šiandieninį Lietuvos ekonominį nuosmukį nekaltinti vien buvusią Vyriausybę, patys gerai žinote, kiek prie to prisidėjo buvę komunistai - dabar LDDP atstovai. Jūs esate liaudies išrinktieji ir privalote išleisti aiškius ir teisingus įstatymus. Šiaulių miesto ir rajono politkalinių ir tremtinių susirinkimo pavedimu jų pirmininkai, Šiaulių miesto - Č.Dirkė ir Šiaulių rajono - Janavičius.” Ačiū jums.
Įstatymo “Dėl laikino pirmininkavimo Lietuvos Respublikos Seimo posėdžiams” projektas(93.02.26)
Neeilinė sesija (8po svarstyti klausimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, mes dabar turim išspręsti antrąjį klausimą. Esam tokioj, kaip čia pasakius, tikrai subtilioj situacijoj, kai baigiasi mūsų neeilinė sesija ir kai Seimo vadovybė yra nesuformuota. Ir šitą nestandartinę situaciją, kaip matote iš projektų, siūloma išspręsti tokiu laikinu pirmininkavimu. Jūs, aš manau, turit įstatymą dėl Respublikos įstatymo “Dėl laikino pirmininkavimo Lietuvos Respublikos Seimo posėdžiams” pakeitimo. Pagrindinis dalykas yra pirmas straipsnis, kurį siūloma formuluoti taip: “Laikinai, iki Seimo Statuto patvirtinimo, Seimo posėdžiams pirmininkauja Seimo Pirmininkas arba vienas iš trijų Seimo Pirmininko pavaduotojų.” Ir atitinkamai tada nutarimo projektas dėl ankstesnio Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojų pakeitimo”. Čia irgi pirmas straipsnis, kurio esmė yra štai tokia: “Laikinai, iki Seimo Statuto patvirtinimo, išrinkti Egidijų Bičkauską ir Aloyzą Sakalą Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojais.” Taigi dar turėtume kurį laiką, aš manau, iki kovo vidurio, du laikinus Seimo Pirmininko pavaduotojus. Va čia yra esmė. O tada mes apsispręstume dėl Statuto ir išsirinktume visą Seimo vadovybę. Taigi, kokie yra siūlymai? Galim balsuoti? Ar balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Ačiū. Taigi, kas už, kad būtų priimtas įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl laikino pirmininkavimo Lietuvos Respublikos Seimo posėdžiams” pakeitimo”? Prašom balsuoti rankų pakėlimu.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 32.
PIRMININKAS. Už 33. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, 33 Seimo nariams balsavus už, 3 - prieš, 11 susilaikius, įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl laikino pirmininkavimo Lietuvos Respublikos Seimo posėdžiams” pakeitimo” priimtas. Ir nutarimo projektas. Galim balsuoti?
Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojų pakeitimo” projektas(93.02.26)
Neeilinė sesija (8po svarstyti klausimai)
Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimo projektas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojų pakeitimo””? Prašom balsuoti, kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.
PIRMININKAS. 41. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. Taigi Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojų pakeitimo”41 balsavus už, 8 susilaikius, priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos, kad jūs palengvinot mano gyvenimą.
V.JARMOLENKA. Repliką.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Netrukdžiau balsavimui neteisėtam, bet noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad buvo pažeistas ne tik Reglamentas, bet ir viskas. Nebuvo net paklausta šitų žmonių sutikimo vykdyti šitas pareigas.
PIRMININKAS. Jų sutikimas yra.
V.JARMOLENKA. Jūs apie tai net neinformavot.
1993 m. kovo 10 d. darbotvarkė
Neeilinė sesija (8po svarstyti klausimai)
PIRMININKAS. Anksčiau buvo informuota. Gerbiamieji kolegos, ar mes galim preliminariai aprobuoti, t.y. nepriimti, bet aprobuoti kovo 10 d. plenarinių posėdžių darbotvarkę? Dar sykį ją perskaitau. Darbotvarkės tvirtinimas, Seimo nutarimo “Dėl Seimo antrosios sesijos darbų programos” projekto pateikimas, Seimo nutarimas “Dėl Ministro Pirmininko”, čia būtų ir balsavimas, Seimo nutarimo “Dėl Konstitucinio teismo teisėjų skyrimo” pateikimas, Vyriausybės įstatymo projektas, jeigu pavyks ką padaryti, įstatymo “Dėl Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo” projekto pirmasis svarstymas ir įstatymo “Dėl įstatymo į piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” papildymo ir pakeitimo projekto pirmasis svarstymas ir Signatarų įstatymo projekto pateikimas. Ar galim aprobuoti tokią darbotvarkę? Pabrėžiu, ne priimti, bet aprobuoti, kad būtų mums aiškumas ir kad komitetai ir frakcijos galėtų atitinkamai dirbti. Galim aprobuoti? Ačiū. Tada prašau pasiruošti himno giedojimui. (Balsai salėje, negirdėti) Šituo laikotarpiu - iki kovo 10 d. Čia gi ne atostogos, dovanokit, prašom nepainioti. Prašom vadovautis Deputato statuso įstatymu. O jeigu nespėsim, iš tikro, kovo 10 d. gal ir nebalsuosim. Čia tik siūloma taip. Taigi prašau pasiruošti himno giedojimui. (Gieda himną) Gerbiamieji kolegos, nuoširdžiai ačiū už darbą. Gero poilsio, kartu ir sėkmingo darbo frakcijose ir komitetuose. Kitas posėdis ir sesijos pradžia - kovo 10 d. 10 val. Posėdis ir sesija baigiami.