Septintasis posėdis
1993 m. vasario 26 d

	Svarstyti klausimai:
1.	1993 m. vasario 26 d. plenarinių posėdžių darbotvarkė
2.	Dėl Seimo Pirmininko pavaduotojų
3.	Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos  įstatymo  papildymo  ir  pakeitimo"projektas

L. Milčius perskaitė Lietuvos žemės savininkų sąjunga kreipimąsi į Seimo narius

Darbotvarkė (93.02.26)

Neeilinė sesija (7po svarstyti klausimai)

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č. JURŠĖNAS

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo vasario 26 dienos rytinį posėdį. Visų pirma leiskite pasveikinti mūsų mielą kolegę Seimo narę Gemą Jurkūnaitę gimtadienio proga. (Plojimai) Dabar kviečiu registruotis. Salėje - 85 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, dėl darbotvarkės. Kaip matot, darbotvarkė yra iš 4 punktų. Galimi dar du papildomi punktai. Vienas priklauso nuo Prezidento. Kaip žinot, pagal įstatymą šiandien gerbiamojo B.Lubio Vyriausybė įteikia, arba tiksliau, sugrąžina savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui. Jeigu tai įvyks artimiausiu metu, tada, galimas daiktas, Respublikos Prezidentas Seimui teiks naujo premjero kandidatūrą. Tas galėtų įvykti apie 11 valandą. Kadangi čia dar laiko šiek tiek lieka, tai šiandien, paskutinę neeilinę sesijos darbo dieną, galėtume dar truputėlį padirbėti ir pasišnekėti dėl sesijos, t.y. pavasario, arba antrosios, Seimo sesijos darbo plano. Štai yra tokie du papildomi dalykai. Ar yra kokių klausimų dėl darbotvarkės, ar laikykim, kad suderinta? V.Jarmolenka. Prašom.

V.JARMOLENKA. Mano klausimas labai paprastas. Mes jau gavome projektą, kur parašyta - Seimo Pirmininko pavaduotojai. Gal galėtumėt pakomentuoti šitą atsižvelgiant į Konstituciją.

PIRMININKAS. Galiu paaiškinti šitą dalyką. Jeigu kolegos sutiktų šiandien spręsti vieno pavaduotojo klausimą, nedalyvaujant kandidatui, tas kandidatas yra žinomas, ir aš jį tuoj paskelbsiu, kaip reikalauja Reglamentas, tai tada bus dėl pavaduotojo. Jeigu mes norėsime, kad viskas būtų formaliai atlikta, tada bus siūlomas klausimas dėl pavaduotojų pagal įstatymo projektą, kurio Nr.2. Taigi gal pirmiausia mes susitarkime dėl darbotvarkės. Aš suprantu, kad iš esmės pritariama, čia vėlgi tik klausimas ar vienaskaita, ar daugiskaita. Aš manau, nesiginčysime, čia jau nagrinėdami tą klausimą nuspręsime. Ar sutinkam su tokia darbotvarke? Ar reikia balsuoti? Dar gerbiamasis A.Eigirdas.Prašom.

A.EIGIRDAS. Atleiskite, aš norėjau pasitikslinti, ar pristatant projektus pagal Reglamentą pageidautina, kad būtų Juridinio skyriaus išvada.

PIRMININKAS. Taip, pageidautina, bet kategoriškai nebūtina. Seimo narys T.Lideikis.

T.LIDEIKIS. Gerbiamasis pirmininkaujanti! Šitie du projektai dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo ir dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų pakeitimo yra turbūt vieni iš svarbiausių įstatymų, kurie bus svarstomi artimiausiu metu. Tai didele dalimi nulems žemės ūkio būklę ir žemės ūkio reformos eigą, o šituos projektus mes gavome tiktai šiandien ryte. Ir aš sakyčiau, kad netgi ir pateikimą daryti, praktiškai nesusipažinus su šitais projektais, yra labai nerimta, gerbiamasis pirmininkaujanti. Aš siūlyčiau vis dėlto palikti šituos du klausimus ir pradėti svarstyti juos jau po atostogų, kai visi Seimo nariai bus gerai išanalizavę, išsiaiškinę ir turės kažkokią savo nuomonę. Čia bus grynai formalus svarstymas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš, pritardamas pono A.Eigirdo ir pono T.Lideikio pasisakymams, siūlyčiau atidėti šitų dviejų įstatymo projektų pristatymą, kol nebus gauta Juridinio skyriaus išvada. Nes vien prabėgom pasižiūrėjus į šių įstatymų projektus, matom, kad ten yra tokių ginčytinų dalykų, kaip kolektyvinė žemės nuosavybė ir pan. Ačiū.

PIRMININKAS.Kolega A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik ką neseniai gavau atsiliepimą iš Lietuvos ūkininkų sąjungos "Tėviškės žemė", vienijančios žmones, atgaunančius tėviškės žemę, bet gyvenančius toli nuo jos, pareiškimą. Pareiškimas adresuotas Lietuvos Respublikos Prezidentui gerbiamajam A.Brazauskui, Lietuvos Seimo nariams, Lietuvos žemės ūkio ministrui R.Karazijai ir jis kaip tik yra apie šituos įstatymų projektus, kurie šiandien yra pateikti ir mes juos ruošiamės svarstyti. Šitame pareiškime štai kas sakoma. Aš tik vieną sakinį perskaitysiu, kadangi pareiškimas yra ilgas, jį, be abejo, reikės padauginti, nes jis adresuotas visiems Seimo nariams, bet yra vienas sakinys, kuris susijęs su mūsų svarstomu klausimu, būtent - darbotvarke.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Baleženti.

A.BALEŽENTIS. "Mes, t.y. ūkininkai, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydami netvirtinti įstatymų su šiomis pataisomis. Mes prašome paskelbti įstatymų projektus spaudoje, jų priėmimą atidedant vienam mėnesiui." Kitaip tariant, to klausimo negalima taip forsuoti. Prieš pusę valandos iš dėžučių Seimo nariai išsiėmė projektus ir mes jau iš karto ir svarstom šiandien. Aš taip pat siūlyčiau šiandien abiejų agrarinių klausimų šiandien į darbotvarkę neįrašyti.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Pirmininke, man atrodo, svarstant kiekvieną darbotvarkės klausimą, dėl to klausimo galima pasisakyti dviems -  už, dviems - prieš.

PIRMININKAS. Tai aš dabar ir laukiu, kad būtų pasisakyta už, o tai, aš manau, padarys gerbiamasis J.Pangonis, o jūs ...

P.PAPOVAS. Buvo pasisakyta prieš trys...

PIRMININKAS. Buvo du klausimai.

P.PAPOVAS. Ne du - vienas.

PIRMININKAS. Čia yra du klausimai, 4 ir 5. Seimo narys J.Pangonis.

J.PANGONIS. Man labai keista, kad dar yra siūloma važiuoti atostogauti. Man regis, kuo greičiau reikia padaryti pataisas ir tvarkyti tai, kas padaryta, nes dar praeis šiek tiek laiko ir jau nebus ten ką daryti. Todėl siūlau daug nenagrinėti, patvirtinti darbotvarkę ir pristatyti šiandien pataisas. O visi tie, kurie Vilniuje gyvena, Kaune ir nori dirbti žemę, galės pateikti savo pasiūlymus ir mes į juos atsižvelgsime.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega F.Kolosauskas. Prašom.

F.KOLOSAUSKAS. Pritardamas gerbiamajam J.Pangoniui, siūlau tvirtinti darbotvarkę ir svarstyti tuos žemės ūkio klausimus, nes pavasaris čia pat.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar kolega J.Bastys.

J.BASTYS. Noriu pasakyti, kad ne tik pavasaris čia pat, bet iki kovo 10 d. turi būti priimti sprendimai dėl žemės vietose, ir atmatuota arba neatmatuota. <...> jau yra, kadangi iki kovo    10 d. mes tik susirinksime ir nepriimsime, taigi  ir taip jau uždelsta. Siūlau nė kiek neatidėlioti, kadangi bus 10 dienų po pristatymo, galima nagrinėti, žiūrėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar balsuosime. Siūlau dar sykį registruotis. Papildoma registracija. Salėje - 98 Seimo nariai. Dabar dėl kiekvieno darbotvarkės punkto. Ar dėl antrojo reikia balsuoti? Ačiū. Dėl trečiojo reikia balsuoti? Dabar dėl 4 ir 5? Kadangi čia buvo šnekama kaip apie vieną punktą, gal iškart vienu balsavimu ir spręskim. Kas už tai, kad 4 ir 5 punktai būtų įrašyti į darbotvarkę? Prašau dar nebalsuoti. Juk mes čia tiktai balsuosime, ar šituos klausimus pradedame nagrinėti, ar ne? Šiandien jų nagrinėjimo iš esmės nebus, taip pat aš manau, jeigu iniciatoriai sutiks, kai mes nutarsime įtraukti į darbotvarkę, tai tuos projektus iš tikro galima ir paskelbti spaudoje. Tai bus įvertintas ir gerbiamojo A.Baleženčio pasiūlymas, jeigu, žinoma, iniciatoriai sutinka. Taigi balsuojam dėl 4 ir 5 punktų kaip dėl vieno klausimo. Kas už tai, kad 4 ir 5 preliminarinės darbotvarkės punktai būtų įrašyti į šios dienos darbotvarkę? Balsuojame elektronika. Prašom balsuot. Už - 56, prieš - 31, 2 susilaikė. Klausimai į darbotvarkę įtraukti. Seimo narys A.Eigirdas. Prašom.

A.EIGIRDAS. Aš atsiprašau. Tikiuosi, mano pageidavimas, kad būtų Juridinio skyriaus išvada, lieka galioti?

PIRMININKAS. Čia ne pageidavimas, čia yra reglamentinis reikalavimas. Taigi iki pirmojo svarstymo, aš manau, kad tikrai bus. Ar reikia balsuoti už visą darbotvarkę? Kas už visą šios dienos darbotvarkę, prašom balsuoti elektronika. Už visą darbotvarkę - 54 balsai, prieš - 26, susilaikė 9. Darbotvarkė patvirtinta.

Dėl Seimo Pirmininko pavaduotojų(93.02.26)

Neeilinė sesija (7po svarstyti klausimai)

Taigi, mielieji kolegos, dabar antrasis darbotvarkės punktas. Aš sakiau, kad galima šitą punktą gramatiškai traktuoti kaip Pirmininko pavaduotojo klausimą ir kaip Pirmininko pavaduotojų klausimą. Šitaip formuluoju dėl vienos priežasties. Ar mes šiuo momentu išsirenkame vieną Pirmininko pavaduotoją, ar sprendžiam klausimą dėl laikinojo pirmininkavimo pratęsimo, ką mes esame darę gruodžio viduryje. Jeigu kas nori pasisakyti, prašom. Seimo narys E.Jarašiūnas. Prašom.

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, mes visi prisimenam diskusijas dėl Pirmininko pavaduotojų, tačiau, manau, kad visgi turėtume vadovautis įstatymu, pirmiausia Konstitucija ir aš manau, kad turėtume spręsti klausimą, rinkdami Seimo Pirmininko pavaduotoją, taip, kaip turi būti. Aš manau, kad tas konstitucines problemas, kurias gerbiamasis Seimo Pirmininkas ponas Č.Juršėnas traktuoja kaip interpretacijos problemas, vis dėlto geriau, kad mes jų neturėtume. Nenorėčiau kartoti tų argumentų, kaip suprasti Konstitucijos 66 ir 89 straipsnius, kaip juos reikėtų traktuoti kalbiniugramatiniu požiūriu, sisteminiu ar pagal kilmę. Manyčiau, kad, eidami tokiu paprastu keliu, mes išvengtume daugybės problemų, jeigu mes priimtume kitokius sprendimus, ir manau, tai būtų racionaliausias būdas išspręsti šį klausimą.

PIRMININKAS. Supratau. Seimo narys V.Andriukaitis. Prašau.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau išsakyti mūsų frakcijos požiūrį. Mes turime įgaliojimą kalbėti ir mūsų frakcijos nario A.Sakalo vardu. Mes vis dėlto nematome šiandien galimybės svarstyti klausimą iš esmės, kadangi iš tikrųjų tai, ką dėstė ponas E.Jarašiūnas, nėra įtikinami argumentai, jie yra lengvai atremiami. Tuo būdu nesinorėtų grįžti prie šios diskusijos. Mūsų nuomone, reikėtų laikinai pratęsti abiejų pavaduotojų įgaliojimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Bulovas. Prašom.

V.V.BULOVAS. Aš norėčiau, gerbiamieji Seimo nariai, pasakyti vis dėlto dėl vieno pavaduotojo. Jeigu jį rinktume, tai problemų nebūtų. Faktiškai balsavimui būtų galima pateikti abi alternatyvas: arba rinkti vieną pavaduotoją, tas tikrai iš dešinės pusės prieštaravimų nesulauktų, arba pratęsti įgaliojimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Manau, kad iš tikrųjų mums reikia apsispręsti ar šiandien renkam pavaduotoją, ar nerenkam. Jeigu nerenkam šiandien pavaduotojo, tai, be abejo, tada reikia pratęsti pavaduotojų...

PIRMININKAS. Ačiū. Supratau. Kolega V.V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Aš taipogi pritarčiau pirmiems paminėtiems siūlymams, t.y. pirmiausia mes apsispręskim ar mes renkam, ar iki tol, kol bus patvirtintas naujasis Seimo statutas, pratęsiam esamiems pavaduotojams įgaliojimus.

PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius.Prašau.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasakyti, atsiliepdamas į tai, ką dabar išgirdau, kad galima pratęsti laikiniesiems pavaduotojams įgaliojimus. Aš noriu pasakyti, kad dalykas būtų labai įdomus, nes laikinieji pavaduotojai tai buvo laikinojo pirmininko pavaduotojo laikinieji pavaduotojai. Tai dabar, kai mes tą dalyką pratęsime, aš nežinau, koks jų statusas bus tada. Antra, vis dėlto, skaitydami Konstitucijos tekstą, remkimės kažkokiu sveiku protu. Jeigu yra paminėta vienaskaita ir mes ją bandome traktuoti kaip galimą daugiskaitą, tokiu atveju mums gali iškilti labai daug problemų. Juk ir Prezidentas yra paminėtas vienaskaita, galim pradėt traktuoti, kad gali būti ir keli Prezidentai, ir Seimo Pirmininką galime taip pat traktuoti. Tai kur mes tada nueisime?

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Pangonis. Prašom.

J.PANGONIS. Aš norėčiau atsiliepti į gerbiamojo A.Kubiliaus aiškinimą ir pasakyti, kad aš suprantu taip, kad posėdžiui pirmininkauti gali tik vienas žmogus, o ne daug, ne 10 pirmininkų. Todėl aš manyčiau, iš viso mums neverta šiandieną aiškinti Konstituciją. Greičiau suformuokime Konstitucinį Teismą ir jisai mums pasakys, kas teisus, o dabar patiems bandyti įrodinėti konstitucines tiesas, manau, nėra reikalo. Todėl laikinieji pavaduotojai būtų optimalus variantas, po to mums Konstitucinis Teismas išaiškintų ar mes galime turėti tik vieną pavaduotoją, ar keletą.

PIRMININKAS. Kolega J.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš manau, kad būtų visai logiška, jeigu mes priimtume dabar tokį laikiną sprendimą, ir štai dėl kokių priežasčių. Visų pirma gali susidaryti tokia situacija, jeigu mes dabar išrinksime kuriuos nors pavaduotojus, o mūsų naujajame Statute gali būti visiškai kitaip parašyta, tada turėsime neišvengiamai vėl iš naujo spręsti Seimo Pirmininko pavaduotojų klausimus. Besvarstydami Statutą, turbūt turėsime ir Juridinio skyriaus išvadas ir galėsime konsultuotis su esamu Konstituciniu Teismu, ir tada tų ginčų bus mažiau. Todėl aš linkčiau prie to varianto, kad vis dėlto priimtume dabar sprendimą iki Seimo Statuto patvirtinimo pratęsti įgaliojimus, kad galima būtų dirbti seniesiems pavaduotojams, o po to spręsti klausimą iš esmės ir ilgesniam laikui.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, truputį žvelgiant į priekį visai nesunku numatyti, kad bus sudarytas Konstitucinis Teismas ir kad jis svarstys įvairius tokius klausimus, kaip interpretuoti vienaskaitą ir pan. Ir kai jisai svarstys šitą klausimą, ar teisingai buvo padaryta renkant ne vieną pavaduotoją, ir jeigu tai bus praeities epizodas, kai buvo išrinktas ne vienas pavaduotojas ne visai korektiškai, bet tai jau  bus praeityje, tai bus mažiau skaudi problema Konstituciniam Teismui, negu susidurti su aiškiu, nekorektišku Konstitucijos traktavimu, kurį, pvz., dabar mes padarytume. Ir arba jį koreguoti ir liepti persvarstyti ir išrinkti tik vieną pavaduotoją, arba pradėti savo veiklą nuo tam tikros Konstitucinio Teismo kompromitacijos. Nes jeigu vykdys nurodymą, Konstitucinis Teismas, žinoma, gali leisti ir 5 pavaduotojus, bet logiškai jis turėtų pasakyti, kad vienaskaita yra vienaskaita. Jis atsidurs politinėje kolizijoje. Gal mes laikinai išrinkim vieną pavaduotoją, laikinai išrinkim, nesudarykim išankstinės problemos būsimajam Konstituciniam Teismui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Landsbergi, bet manau, kad tamstos vienoje vietoje padaryta aiškiaregystė vis dėlto truputį ne vietoje, aš taip labai atsargiai leisiu sau pasakyti. Taigi dabar mes turime apsispręsti, ką toliau darom. Punktas, kaip matot, užrašytas dėl pavaduotojų, tai jeigu mes šitą punktą nagrinėjam, tada klausimas susidėtų iš dviejų projektų. Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl laikinojo pirmininkavimo Lietuvos Respublikos Seimo posėdžiams pakeitimo (čia yra antrasis projektas) ir nutarimo projektas dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojų pakeitimo. Taigi, kiek aš supratau, dauguma posėdžio dalyvių linkę nagrinėti būtent šitą variantą, kurį aš dabar išdėsčiau. Taip? Ar reikia dar balsavimu apsispręsti, kurį klausimą toliau nagrinėjam, ar reikia? Nereikia. Tada aš formuluoju klausimą tolesniam nagrinėjimui. Primenu gerbiamiesiems kolegoms, kad klausimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojų jau yra įtrauktas į neeilinės sesijos darbotvarkę grupės Seimo narių iniciatyva. Prisimenat, kai buvo papildomai surinkti parašai dėl neeilinės sesijos darbotvarkės papildymo. Taigi mums reikia apsispręsti ar toliau nagrinėjam šitą klausimą, susidedantį iš dviejų projektų, ir aš, naudodamasis savo teise, siūlau, ar nagrinėjam šitą klausimą skubesne tvarka. Tai aš dabar kviečiu dėl šito pasisakyti dėl balsavimo motyvų du - už, du - prieš. Prašom. Jeigu nėra norinčių pasisakyti, tada prašom balsuoti elektronika. Ar pradedam šitų dviejų klausimų, t.y. įstatymo ir nutarimo svarstymo procedūrą. Prašom elektronika apsispręsti. Kas už, kas prieš, kas susilaikė. Už - 50, prieš - 28 ir 5 susilaikė.

Dabar antrasis siūlymas. Kas už tai, kad įstatymas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl laikinojo pirmininkavimo Lietuvos Respublikos Seimo posėdžiams pakeitimo, būtų nagrinėjamas skubesne tvarka? Prašom balsuoti. 48 - už, 29 - prieš, 3 susilaikė. Klausimas nagrinėjamas skubesne tvarka. Ir šitoje stadijoje jis bus ir baigtas.

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo"projektas(93.02.26)

Neeilinė sesija (7po svarstyti klausimai)

Dabar, gerbiamieji kolegos, kadangi iki darbotvarkės papildymo dar turime laiko, aš kviesčiau į tribūną gerbiamąjį M.Pronckų šiek tiek anksčiau.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pirmiausia norėčiau, prieš pristatymas šiuos projektus svarstyti, pradėti nuo to, kodėl jie pateikiami.  Jų reikia, mūsų supratimu, todėl, kad iki šiol, vykdant žemės ūkio reformą, buvo vadovaujamasi daugybe įstatymų. Šiais dviem įstatymais, taip pat Aukščiausiosios Tarybos nutarimu dėl 23 ha, šiek tiek anksčiau priimtu Valstiečių ūkio įstatymu, taip pat atitinkamais nutarimais Vyriausybės, kuri, tarp kitko, nesilaikė dažnai įstatymų reikalavimų arba netgi juos keitė. Pavyzdžiui, jeigu imtume Žemės ūkio reformos įstatymo 4, 20, 21 straipsnius, kuriuose pasakyta, kad žemės ūkio reforma gali būti vykdoma tik sudarius kompleksinius žemėtvarkos planus, tai šitie įstatymo straipsniai Vyriausybės nutarimais buvo visiškai ignoruojami. Todėl Respublikoje nėra sudaryta nė vieno kompleksinio projekto imant teritoriją ir todėl per tuos dvejus metus, galima sakyti, vyko ne žemės reforma, o kaip aš vadinu - stichinis žemės grąžinimas. Taip pat turint omenyje, kad prieš žemės reformą nebuvo atlikti jokie nors kiek gilesni ekonominiai tyrimai ir pagrindimai. Įvyko tas, kas ir turėjo įvykti, kad mes atsidūrėme tokioje padėtyje, kurioje dabar esame. Žemės reforma daugelyje vietų sustojo pati, niekieno nestabdoma. Galima pasakyti populiariau - ant vieno gabalo staiga atsirado 2, 3 ir netgi daugiau savininkų. Pavyzdžiui, žemės savininkas, 23 ha sklypo savininkas, žemės ūkio bendrovės žmonės ir kai kur dar valstiečių ūkio šeimininkas. Visi šitie žmonės, papuolę ant vieno sklypo, žinoma, jie nereiškia tarpusavio simpatijų, tarp jų kyla gilus susipriešinimas. Tuos dalykus reikia kažkaip spręsti. Taip pat didesnė Lietuvos žemės dalis staiga tapo be šeimininko. Ir kol kas jo neįgijo. Žemės šeimininkai dabar yra tik ūkininkai, kurie atsiėmė žemę, o kita žemė neaišku kam priklauso. Netgi ir šiuo metu neaišku kam priklauso. Dėl to žmonės yra didelėje nežinomybėje, daugeliu atvejų jie yra supriešinti, ir jeigu artimiausiu metu Seimas ir Vyriausybė nepriims atitinkamų dokumentų, mūsų iš tikro laukia dar didesni ekonominiai nuostoliai ir, ko gero, galimi netgi socialiniai sprogimai.

Dėl Vyriausybės. Aš galiu pasakyti, kad šiandien yra derinamas turbūt septintas Vyriausybės projektas, kuris bando spręsti svarbiausius šio pavasario klausimus žemės reformos srityje. Jis galbūt bus svarstomas pirmadienį ir galbūt bus priimtas. Tačiau be Vyriausybės, reikia ir tam tikrų Seimo žingsnių - įstatymų pakeitimai ir pataisos. Todėl šiandieną mes pateikėme tam tikras pataisas šiuose dviejuose pagrindiniuose žemės reformų įstatymuose - "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų papildymo ir pakeitimo" ir "Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo".

Kas šiuose įstatymuose gali būti esmingo nesigilinant į atskirus punktus? Aš pabandyčiau sukonkretinti šitaip. Pirma. Numatomos žymiai didesnės laisvės žemės savininkams disponuojant savo nuosavybe. Čia yra nemaža straipsnių, kurie sudaro didesnes galimybes žemės savininkams. Antra. Išplečiamos žemės savininko galimybės vietoje žemės pasirinkti kitą ekvivalentinį turtą arba pinigus. Trečia. Nustatomos konkretesnės sąlygos žmonėms, kurie nori pradėti ūkininkauti. Konkretesnės ir kartu tokios, kokias jie turėtų įvykdyti norėdami pradėti ūkininkauti. Ketvirta. Įstatyme nustatomos tam tikros ekonominės sankcijos blogai ūkininkaujantiems. Penkta. Sudaromos didesnės galimybės žemės ūkio dirbantiesiems patiems pasirinkti įvairias kitas ūkininkavimo formas. Rengiant šias įstatymo pataisas buvo glaudžiai bendradarbiaujama su Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos specialistais. Šitos įstatymo pataisos gimė ne šiaip sau, bet intensyviai pastaruoju metu dirbant su žemėtvarkos specialistais. Toliau buvo nagrinėjami žmonių  ir organizacijų pasiūlymai. Aš galiu pasakyti, kad Agrarinis komitetas palyginti per trumpą laikotarpį, per kurį egzistuoja, gavo daugiau kaip 300 įvairių pasiūlymų, skundų ir pareiškimų. Didesnė jų dalis susijusi su žemės klausimais. Bandyta įsiklausyti ir išklausyti. Nagrinėjami žmonių pasisakymai susitikimuose. Mūsų komiteto nariai pastaruoju metu labai dažnai dalyvavo susitikimuose. Ir aš pats pastaruoju metu lankiausi septyniuose rajonuose, kuriuose intensyviai susitikinėjau su žemdirbiais. Galiu pasakyti, kad vienas iš svarbiausių klausimų taip pat buvo žemės klausimas, kad kiek galima greičiau paaiškėtų Seimo ir Vyriausybės pozicija žemės klausimais. Šių abiejų įstatymų projektai buvo svarstyti Agrariniame komitete. Iš esmės nebuvo prieštarauta, kad šitie projektai šiandieną būtų pateikiami svarstyti. Aš manau ir kiti šių projektų rengėjai nemano, kad tai, kas yra pateikta svarstyti, viskas yra tobula ir neginčytina. Todėl mes visų prašome įsigilinti į šiuos projektus, pateikti savo konkrečius pasiūlymus, argumentus dėl vienų ar kitų punktų. Tai, mano supratimu, bus visiems tiktai į naudą, kad projektai gimtų kiek galima geresni, priimtini visoms žmonių grupėms ir visiems Lietuvos gyventojams. Žinoma, aš neturiu jokių prieštaravimų, jeigu jūs manysit, kad reikia juos paskelbti spaudoje platesniam nagrinėjimui. Aš neturėčiau nieko prieš. Tai tiek, pateikdamas ir nesigilindamas į kiekvieną punktą atskirai, galėjau pasakyti. Manau, kad galbūt dabar nereikėtų gilintis į kiekvieną punktą ir jį atskirai svarstyti. Bent man taip atrodo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pronckau. Aš noriu tamstai ir visiems kolegoms pranešti, kad iš viso jūsų norėtų paklausti 17 Seimo narių. Primenu, kad kiekvienas klausia ne ilgiau kaip minutę. Čia ne pasisakymai, o tik klausimai, pasitikslinimai. Diskusijos prasidės tada, jeigu mes nutarsime šitą klausimą įtraukti į pavasario sesijos darbų planą ir pradėti šito klausimo svarstymo procedūras. Prašome klausti.

M.PRONCKUS. Aš pateikiu juos abu todėl, kad jie labai vienas su kitu siejasi. Jie abu sprendžia žemės reformos klausimus. O svarstyti iš tikrųjų reikėtų juos atskirai.

PIRMININKAS. Be abejo. Tai prašau. Aš manau, kad klausimus ir Seimo nariai pateiks atitinkamai, ir jūs atitinkamai paaiškinsit. Visų pirma Seimo narys J.Tartilas. Prašom.

J.TARTILAS. Gerbiamasis pranešėjau, neabejoju jūsų kompetencija žemės ūkio klausimais. Jūs, manau, žinote, kad, irstant kolūkinei santvarkai, daug gėrybių pakliuvo į buvusios nomenklatūros rankas. Kaip jūs vertinate įstatymo papildymo punktus, jog ūkininkauti gali tik turintys pastatus, turintys techniką, turintys trąšas, sėklas, netgi žemės ūkio profesiją (toks subjektyvus kriterijus). Ar tai nėra pasitarnavimas buvusiai nomenklatūrai? Tolimesnė duoklė. Ačiū.

M.PRONCKUS. Aš manyčiau, šitas klausimas susideda iš dviejų dalių. Aš girdžiu tuos pasisakymus apie buvusią nomenklatūrą, apie visa kita. Būtų labai malonu, kad būtų pateikti konkretūs įrodymai, kiek iš tikrųjų ta buvusi nomenklatūra pasiėmė, kiek kiti pasiėmė ir  pan. (Balsai iš salės) Kitaip čia yra toks tuščias politinis "varinėjimas iš vieno kampo į kitą". Pavyzdžiui, aš irgi esu buvęs nomenklatūrininkas, jeigu taip galima sakyti, tačiau aš nieko nesu pasiėmęs ir nieko nesu įsigijęs. Aš žinau labai daug žmonių, taip pat buvusių, kurie taip pat nieko nėra pasiėmę ir įsigiję. Tačiau, žinoma, tarp jų yra ir tokių, kurie iš tikrųjų yra padarę daug, kaip čia pasakius, pasinaudoję ar pan. Aš jų neteisinu. Ir dėl tokių žmonių aš visada pasisakau prieš. Tai būtų vienas atsakymas į jūsų klausimą. Kitas. Aš, žinoma, norėčiau išgirsti, kaip būtų galima ūkininkauti, kaip jūs sakote, neturint pastatų, neturint technikos, neturint materialinių vertybių, neturint žinių, neturint materialinių resursų. Man įdomu šitai. Kaip jūs galėtumėte pagrįsti, kaip toks žmogus praktiškai gali ūkininkauti? Aš neįsivaizduoju, kad jis gali, man netelpa galvoje, kad žmogus, viso šito neturėdamas, gali ūkininkauti. (Balsai iš salės)

PIRMININKAS. Prašom iš vietos nereplikuoti. Seimo narė V.Briedienė. Prašom.

V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis ponas Pronckau, aš norėčiau jūsų paklausti dėl Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo. 8 straipsnio 1 punkto pirmąją dalį jūs siūlote išdėstyti taip, kad "piliečiai, steigiantys privatų ūkį arba įsigyjantys žemę bendrai žemės ūkio veiklai žemės ūkio bendrovėse ar žemės ūkio kooperatyvuose, kurių žemėnaudos suformuotos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus yra didesnės negu sugrąžinamos privatinėn nuosavybėn žemės plotas, perka ją Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išsimokėtinai, bet ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui". Mano klausimas toks. Kai kurios žemės ūkio bendrovės iš karto turės didesnius žemės sklypus negu jų narių susigrąžinamas privatinėn nuosavybėn žemės plotas. Tuo tarpu savininkams teigiama, kad neužtenka žemės jiems grąžinti. Ir antra šio klausimo dalis. Šios žemės ūkio bendrovės galės išsipirkti žemę išsimokėtinai per 25 metus, o tikrieji žemės savininkai neturi teisės atgauti žemės, o žemės ūkio bendrovėms ji suteikiama išsimokėtinai. Kaip tai paaiškinti?

PIRMININKAS. Minutėlę. Gerbiamoji kolege, jūs viršijote nustatytą laiką. Reikia paklausti per minutę. Prašom.

M.PRONCKUS. Žinoma,dėl šio klausimo galima dar papildomai diskutuoti, tačiau iš esmės aš nemanyčiau, kad taip, kaip jūs sakote, gali įvykti. Pirmiausia bent šiuo metu labai maža dalis bendrovių turi tokias ekonomines galimybes įsigyti žemę. Antra. Pirmumo teisė turbūt bus visada suteikiama savininkui atsiimti savo sklypą, jeigu jis bus pasirengęs ūkininkauti. Aš taip įsivaizduoju. Tik paskui, jeigu savininkas nenori, tada bus suteikiama teisė kitiems. Galbūt čia reikia pridurti ką nors papildomai, aš sutinku. Bet aš įsivaizduoju, kad pirmiausia teisę įsigyti turi savininkas, o paskui, jeigu jis atsisako ar dar kas nors, tada jau turėtų būti kiti. Aš pabandyčiau galbūt atsakyti šitaip. O jeigu jūs galite, pabandykite formuluoti kažkokį kitą papildymą.

PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis. Prašom.

T.LIDEIKIS. Iš jūsų kalbos aš supratau, kad visi jūsų pasiūlymai kyla iš tokių iš principo klaidingų sąvokų. Jūs sakėte, kad kaime susidarė tokia situacija, jog žemė dabar turi daug savininkų. Iš tikrųjų tos žemės savininkas yra vienas. Tai šitame įstatyme yra užfiksuota - nuosavybės teisė nėra nutrūkusi. Klausimas tik tas, kad ne kiekvienas savininkas, atgavęs žemę, dabar gali gerai ja disponuoti. Ne kiekvienas ekonomiškai gerai gali dabar ja naudotis. Tačiau, net ir vadovaujantis tuo principu - ekonominio tikslingumo - jūs siūlote visiškai, sakyčiau, nelogiškus sprendimus. Jūs nustatote sąlygą, kad žemė būtų grąžinama atsikeliančiam iš miesto (ten tie 4 punktai)... Pavyzdžiui, turimi sėklos, trąšų, pavasario, rudens sezonui reikalingų materialinių vertybių kiekiai arba jų pirkimui finansiniai ištekliai. Jeigu mes nustatom šitokią sąlygą žmonėms, grįžtantiems į žemės ūkį, tai mes ją lygiai tokią pačią turėtume nustatyti ir dabar gyvenantiems žemės ūkyje. Ar jūs tikras, kad dauguma bendrovių ar ūkininkų, kurie dabar yra kaime, šitokią sąlygą galėtų įvykdyti?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ir jūs viršijot laiką. Labai prašyčiau taupiau kalbėti. Prašom.

M.PRONCKUS. Aš pradėsiu iš pradžių. Dėl klaidingų įsitikinimų arba dar kai ko čia taip pat yra platesnės diskusijos reikalas. Būtų galima diskutuoti, kur čia mes klystam - ar jūs, ar aš. Galbūt ir aš kai kur klystu. Aš nesakau, kad aš būtinai esu teisus. Bet šitoje situacijoje, kokia yra dabar, tai iš tikrųjų didelė dalis žemės neturi savininko, kuris galėtų šį pavasarį ją tvarkingai ir padoriai naudoti. Aš tiktai taip matau tą būklę, kad žemės savininkas yra ar buvo. Taip, jis buvo, tačiau daugumos žemės savininkų kol kas nesutvarkyti dokumentai, neturi galimybių ūkininkauti, nežino, ar jie grįš, ar negrįš į tą vietą ir t.t., ir t.t. Ir žemė staiga atsidūrė lyg ir be savininko šiuo laikotarpiu. Žinoma, jeigu visiškai nereikėtų rūpintis maistu ar dar kažkuo Lietuvos žmonėms, tai būtų galima tęsti tą laikotarpį ir 5, ir 10 metų. Tačiau, atrodo, mes negalime leisti sau tokios prabangos. Ir todėl šiuo metu žemė daugelyje vietų iš tikro yra be savininkų, kadangi, na, neturi jos.

O dabar dėl grįžtančiųjų iš miesto. Tikriausiai Vyriausybė mąsto ir, ko gero, čia jos prerogatyva yra ir tikriausiai priims tam tikrus Vyriausybinius dokumentus, kad tiems, kurie iš tikrųjų neturi galimybės ūkininkauti, nėra pasiruošę arba nenori dėl kažkokių priežasčių, jiems bus suteiktas neblogas, man atrodo, pasirinkimas - paimti vietoj žemės kitą turtą. Ir aš manyčiau, kad po šito pasiūlymo, jeigu tai bus pakankamai tokie protingi pasiūlymai, žemės savininkų kiekis gali... Pretenduojančių į žemę gali labai sumažėti. Ir todėl vėl kita situacija pasidarys. Aš panašiai šitaip kol kas atsakau. O dar kartą kartoju, kad aš neįsivaizduoju žmogaus, kuris ūkininkautų neturėdamas savo pastatų, neturėdamas technikos, neturėdamas kitų dalykų. Kaime žmonės, šiaip ar taip, kurie gyvena, visi turi bent pastatus. Jie turi bent kaimynus, kurie turi tą techniką ir su kuriais gali vienokiu arba kitokiu būdu bendradarbiauti. Jie turi galų gale patyrimą, kaip tą žemę įdirbti ir jų tam tikros sąlygos yra truputį kitokios negu grįžtančių iš miestų.

PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau dėl žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo. Ar jūs galėtumėt smulkiau pakomentuoti, ką reiškia 2.5 straipsnio (pirmajame puslapyje) kalba apie "piliečių grupės privatinėn nuosavybėn žemę gali susigrąžintos arba pirktos žemės pagrindu, bendrosios nuosavybės teise, bendram žemės ūkio kooperatyvo ir t.t. naudojimui". Aš suprantu, kad tai yra įvedama kolektyvinė nuosavybė, kuri Konstitucijoje nėra apibrėžta. Kokios tokios nuosavybės įvedimo pasekmės ir kaip jūs įsivaizduojate tą suderinti su Konstitucija?

M.PRONCKUS. Pirmiausia aš truputį kitaip interpretuočiau šitą klausimą. Pirmiausia čia išplečiamos žmonių teisės pasirinkti įvairesnes ūkininkavimo formas ir būdus. Ir man atrodo, kad joks valstybės įstatymas negalėtų drausti savo piliečiams, jeigu jie nori kitaip gyventi arba kitaip ūkininkauti, ūkininkauti taip, kaip jiems atrodo geriau. Tai aš tiktai šitaip atsakau į tą klausimą. Ir jeigu jie savo žemę bandys sujungti kažkokiomis sutartimis ir bendrai kažką daryti, aš nematau nieko blogo dėl to reikalo. O apskritai mums reikėtų, nežinau, ar Vyriausybėje, ar Seime, ar dar plačiau diskutuoti, kaip iš viso mes įsivaizduojam žemės ūkį. Koks tas ūkis turėtų būti. Kokio dydžio, kokios apimties, prekinis ar neprekinis, ką jis turėtų turėti, kokias formas naudoti jame būtų geriausiai. Štai šitą su didžiuliu apgailestavimu aš pasakau, kad per tuos 2 metus dėl šito nebuvo kaip reikiant diskutuota, ir dabar mes kartais nuo vieno kraštutinumo blaškomės prie kito ir tiesiog paviršutiniškai į tuos dalykus žiūrim. Čia reikėtų dar papildomai diskutuoti. Kaip mes įsivaizduojam mūsų ūkį, mūsų ūkininkus, apskritai žemės ūkį.

PIRMININKAS. Kolega P.Papovas.

P.PAPOVAS. Aš užsirašiau kalbėti dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Gerai. Kolega J.Katkus.

J.A.KATKUS. Nėra abejonės, kad 7 straipsniui dėl sankcijų taikymo netinkamai naudojantiems žemę...

M.PRONCKUS. Atsiprašau, kokio įstatymo?

J.A.KATKUS. Žemės reformos. 2 puslapyje yra dėl ekonominių sankcijų taikymo, jeigu netinkamai naudojama žemė. Aš manau, kad reikia pritarti šitam straipsniui, bet reikėtų galbūt apibrėžti tam tikras sąlygas vis dėlto. Jeigu tas netinkamai naudojama, sakysim, palieka žemę dirvonuoti. Vienas gali traktuoti, kad čia būtina, kitas - nebūtina ir t.t. Tokių atsitikimų gali būti daugiau. Ir kokios tos sankcijos, jeigu paliekat grynai spręsti Žemės ūkio ministerijai? Ar bus derinama, ar bus svarstoma, ar grynai bus paliekama jų kompetencijai,  ir kas tą nustatys? Ar čia nereikėtų tam tikro patikslinimo konkretesnio šitam straipsniui?

M.PRONCKUS. Ačiū. Mums reikia, žinoma, diskutuoti dėl šito klausimo. Pirmiausia sankcijos žemės savininkams, čia turimi omenyje visi savininkai, nebūtinai tiktai ūkininkai, bet visi, kurie turi kažkokį žemės plotą. Čia apie juos visus kalbama. O dabar ar čia mums reikia įstatyme smulkiau dėstyti, aš, pavyzdžiui, abejoju. Šiaip ar taip, Žemės ūkio ministerija yra tam tikra rimta valdymo grandies struktūra, kuri, bent man atrodo, galėtų kaip tiktai šiuos klausimus pakankamai detaliai ir gerai aiškinti ir savo kažkokiais sprendimais vykdyti. Dėl Seimo. Yra taip pat diskusijos objektas, ir aš galiu pasakyti, kad mums atrodo, jog galbūt ir įstatymo tvarka būtų galima per mokesčius tą daryti. Ir mes lyg ir esam pabandę ruošti žemės ūkio mokesčių įstatymo vieną pakeitimą. Jis yra juodraštyje dabar. Nežinau, kaip jūs pritarsite tam dalykui, jog tie žmonės, kurie blogai naudoja žemę, kad jie mokėtų žymiai didesnius mokesčius, negu kad dabar moka už žemę. Tai čia būtų lyg ir įstatymo leidėjo funkcija. O toliau kitas ekonomines sankcijas gal reikėtų palikti Žemės ūkio ministerijai. Aš taip manyčiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, salėje yra Lietuvos Respublikos Prezidentas ir premjeras B.Lubys. Premjeras prašo žodžio. Tai gal galime šitą klausimą pertraukti ir grįšim vėliau. Tų, kurie esate įrašyti kompiuteryje, pavardės, gerbiamieji, bus išsaugotos ta tvarka. Tai yra nuo K.Antanavičiaus tęsime gerbiamojo M.Pronckaus klausinėjimą. Taigi žodžio prašo premjeras B.Lubys.

B.LUBYS. Laba diena, gerbiamasis Seime!

"Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui A.Brazauskui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 92 straipsnio ketvirtąja dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė grąžina įgaliojimus." Ministras Pirmininkas. Parašas.

Ir keletu žodžių dėkoju jums už bendradarbiavimą. Labai ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kviečiu į tribūną Respublikos Prezidentą A.Brazauską.

A.BRAZAUSKAS. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai! Tik dabar man įteiktas dokumentas dėl premjero B.Lubio atsistatydinimo. Pagal Konstituciją aš priimu šitą atsistatydinimą ir atitinkamai pasirašiau dekretą, kurį aš norėčiau perskaityti.

"Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio septintąja dalimi ir 92 straipsniu, priimu Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko B.Lubio grąžinamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus. Pavedu Lietuvos Respublikos Vyriausybei toliau eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė." Pasirašyta vasario 26 d.

Na, ką gi, faktas įvyko. Aš tiktai galėčiau pareikšti apgailestavimą, kad pono B.Lubio vadovaujama Vyriausybė taip trumpai, tiktai nuo gruodžio vidurio, dirbo. Ir galiu pasakyti, kad ji daug padarė per tą laiką. Padarė daug ir rezultatus mes jau matome. Bet yra daug tokių sprendimų, kurių rezultatų šiandien dar akivaizdžiai galbūt nematome, bet jie yra pagrindas mūsų tolesniam ekonomikos vystymuisi, mūsų ūkio vystymuisi visose srityse, kurios buvo Vyriausybės kompetencijoje. Žinoma, tas Vyriausybės formavimo procesas visuomet yra skausmingas, bet aš pasistengsiu taip padaryti, kad jis būtų kuo mažiau skausmingas, kad galėtume greičiau Seime, kiek tai yra Seimo ir mano kompetencija, suformuoti tą Vyriausybę, kad ji galėtų dirbti. Nėra tokio noro iš esmės keisti Vyriausybės sudėtį ir ką nors tokio daryti, kokią nors nereikalingą revoliuciją Vyriausybėje. Norėtųsi, kad ji efektyviai dirbtų toliau tokiu atsakingu mūsų Lietuvai laikotarpiu ir ypač žemės ūkio srityje. Todėl baigdamas šią dalį, aš norėčiau padėkoti ir B.Lubiui už labai energingą, kvalifikuotą darbą, telkiantį visą Vyriausybę ir visas kitas valdymo institucijas bendriems reikalams. Ir tie santykiai su savivaldybėmis, kuriuos jūs pradėjote, na, sakyčiau, gerai tuos santykius reguliuoti... Pradėjote ir toliau tai bus reikalinga daryti naujajai Vyriausybei, bet čia jau kitas klausimas ir kita kalba. Todėl dar kartą dėkoju visiems Vyriausybės nariams. Jų šiandien nėra, bet aš manau, kad jūs perduosit šitą mano padėką. Prašyčiau toliau eiti pareigas, kaip čia yra parašyta šitame dekrete.

Naudodamasis savo teisėmis, aš norėčiau perskaityti kitą dekretą, kuris būtų štai toks:

"Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 8 punktu, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti A.Šleževičiaus kandidatūrą į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas." Parašas. Vasario 26 d. A.Šleževičius štai stovi prieš jus, jūsų akivaizdoje. Kaip?

PIRMININKAS. Visu ūgiu, Seimo nariai sako.

A.BRAZAUSKAS. Visu savo ūgiu. Taip. Na, jūs esate gavę jo gyvenimo aprašymą, aš nemanyčiau, kad jį dabar man reikėtų skaityti. Jūs turbūt esat jį perskaitę. Mano supratimu, tai yra tinkama kandidatūra. Žmogus, nuėjęs didelį darbo kelią. Nuo pat jaunystės ir dirbo, ir mokėsi. Na, manau, kad nelengvas teko jam tas mokslas, kadangi reikėjo kartu ir dirbti. Tačiau per tuos metus... Aš jau jį pažįstu nuo turbūt 1977 metų, kai jis tapo mėsos ir pieno pramonės ministro pavaduotoju, o prieš tai dirbo Kaune pieno kombinato vyriausiuoju inžinieriumi... Ir visas tas jo tolimesnis kelias visą laiką buvo visiems matomas, žinomas. Dauguma čia esančių su juo bendraudavo įvairiais reikalais. Ir darbo reikalais, ir galbūt kitais. Jis yra pakankamai pasiruošęs ir gamybiniu požiūriu, ir, sakyčiau, teoriniu. Jis yra apsigynęs kandidato disertaciją, parašęs nemažai straipsnių, dvi monografijas. Daktarinio lygio yra specialistas ir ne tik kaip maisto pramonės technologas, bet ir kaip ekonomistas. Ir kaip tik šitas ekonominis aspektas šiuo metu mums yra labai aktualus ir svarbus. Ir mūsų pokalbiai su juo, konsultacijos dar kartą patvirtino tą mano mintį. Seimo dauguma, LDDP frakcija, su juo susipažino. Šiandieną ryte mes su opozicijos pagrindinėmis frakcijomis turėjome susitikimą. Valandą buvo kalbamasi. Ir aš prašyčiau labai įdėmiai Seimo panagrinėti šitą kandidatūrą. Laiko turbūt bus štai per tą pertrauką iki kovo 10 d., kai vėl jūs susirinksite posėdžiauti. Komitetuose ir frakcijose panagrinėkite. Prašyčiau įtraukti į darbotvarkę iš karto kovo 10 d. klausimą dėl pono A.Šleževičiaus kandidatūros derinimo. Gal jūs man turėtumėte klausimų, tai aš pasiruošęs atsakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Prezidente, jeigu jūs būsit malonus atsakyti, net 16 Seimo narių norėtų jūsų paklausti. Aš labai prašyčiau kolegų tiktai kondensuotai klausti.

A.BRAZAUSKAS. Prašau.

PIRMININKAS. Taigi pirmasis kolega T.Lideikis. Prašom.

T.LIDEIKIS. Ponas Prezidente, be abejo, siūlyti premjerą yra jūsų prerogatyva, tačiau būtų įdomu žinoti, kodėl jūs nesiūlėte gerbiamajam Ministrui Pirmininkui B.Lubiui vėl sudaryti Vyriausybę. Mes pastebėjome, kad premjero B.Lubio ir Seimo daugumos požiūriai ne visada sutapdavo įvairiais klausimais. Ar ta buvo priežastis, ar kokia kita?

A.BRAZAUSKAS. Jokiu būdu ne. Tai nebuvo priežastis. Aš ponui B.Lubiui siūliau dirbti toliau šiose pareigose, bet ponas B.Lubys turėjo savo motyvų. Gaila, kad jūs jam neuždavėte šito klausimo, gal būtų aiškiau buvę. Man nesinorėtų už jį kalbėti. Jis atsisakė dėl savo asmeninių motyvų. Jokiu būdu ne dėl kokių tai politinių ar dalykinių priežasčių jis atsisakė toliau dirbti šitose pareigose. Tai buvo jo asmeninė nuomonė, todėl aš ir siūlau kitą kandidatą.

PIRMININKAS. Kolega A.Baskas. Prašom.

A.BASKAS. Gerbiamasis Prezidente, daugelis norėtų žinoti, kokiais būdais jūs parenkate kandidatūras. Ar jūs naudojate analitinį būdą, tai yra parenkat ekspertus, kurie išmano tą reikalą ir paklausiat jų, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti atitinkamas kandidatas, o toliau kiekvienas kandidatas - kokios teigiamos, neigiamos savybės. Ar jūs naudojat šeimyninį metodą...

A.BRAZAUSKAS. Jūs turite galvoje, kad su žmona tariuosi?

A.BASKAS. Tai yra iš esmės japonų metodas. Kai jūs klausiate kandidato pavaldinių, kandidato viršininkų nuomonės, kandidato kolegų nuomonės ir klausiat galiausiai paties kandidato nuomonės, kokias jisai mato savo teigiamas ir neigiamas savybes. Ar jūs naudojat autokratinį parinkimo metodą. Tai yra jūs žinot, ką paskirti, ir tiesiog formaliai susirinkime paklausiate, kokia nuomonė apie tą ar kitą kandidatą. Aš tik paminėjau tris metodus. Daugumai labai įdomu, kokius metodus naudojat jūs parinkdamas kandidatus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Prezidente, atsiprašau. Gerbiamasis Baskai, gerbiamieji kolegos, aš jau kelintą kartą sakau, na, būkim malonūs ir tilpkime lygiai į vieną minutę. Prašom, gerbiamasis Prezidente.

A.BRAZAUSKAS. Aš nesu toks gilus teoretikas šitų metodų taikymo srityje. Pirmiausia  visi mes esam žmonės ir visi mes turim savo sampratą apie kitą žmogų. Norim mes to ar nenorim, bet taip visuomet yra. Šiuo ir kitais atvejais taip pat aš vadovaujuos pirmiausia savo nuomone. Ir pagal pareigas man priklauso žinoti, ką siūlyti, bent turėti keletą kandidatūrų, alternatyvų, įvertinti tas kandidatūras. O daugiau čia yra toks patyrimo metodas. Tai žmogaus matymas įvairiose situacijose - ir lengvose, ir sunkiose, ir tragiškose. Žmogaus išbandymas - visas jo gyvenimas. Ir kada matai žmogų, netoli esantį, dirbantį, veikiantį, kalbantį, draugaujantį, bendraujantį, tai susidarai apie jį nuomonę. Ir štai dėl pono B.Lubio ir pono A.Šleževičiaus (man tenka per tą trumpą laiką antrą siūlyti kandidatūrą į premjerus) aš vadovaujuosi šituo metodu. Na, šeimyninio tokio metodo aš nenaudoju šitiems reikalams. Na, aš nelabai įsivaizdavau, ką jūs turite omenyje.

PIRMININKAS. Jo pavaldinius klausinėti.

A.BRAZAUSKAS. Na, aišku, aš tariuosi su tais žmonėmis, kurie pažįsta tą kandidatą, kurie su juo yra dirbę, kokia yra jų nuomonė. Aš stengiuosi kuo plačiau sužinoti kitų žmonių nuomonę apie šitą galimą kandidatūrą. Ir aš tą patį dariau ir dabar, tardamasis su įvairiais žmonėmis, su jo buvusiais bendradarbiais, su jo buvusiais krepšinio komandos nariais - koks jis žmogus, kaip jis elgiasi vienokiose, kaip jis elgiasi kitokiose situacijose. Na, žinote, čia netgi sunkiai apčiuopiamas yra reikalas. Mes gi negalime premjerui pritaikyti kokią nors primityvią testų sistemą, kai jis užpildo, "sudeda" kryželius, ar užbraukia klausimus, atsakymus - čia yra per daug sudėtingos pareigos. Tai yra per daug atsakingos pareigos. Tai turi būti labai plataus žinių spektro žmogus. Ir pilietiškai labai atsakingas. Žinoma, darbštus, sveikas, energingas ir visa tai, kas būdinga, reikalinga ir ką privalo turėti kiekvienas vadovas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Dirgėla. Prašom.

K.DIRGĖLA. Ponas Prezidente, prašau pasakyti, kokie jūsų politinės programos reikalavimai keliami pretendentams į premjerus ir kokiomis savybėmis konkrečiai pasižymi jūsų siūlomas pretendentas?

A.BRAZAUSKAS. Mano programoje nėra skyriaus apie reikalavimus premjerui, - tokio skyriaus nėra ir, matyt, būti negali. O kokie konkretūs požymiai mane kaip tik paskatino pasirinkti šitą kandidatūrą? Pirmiausia - žinojimas gamybos sferos, darbas įvairiose pareigose, bendravimas su žmonėmis, būdo ir jo charakterio bruožai. Jis - labai nekonfliktinis, labai tolerantiškas kitų atžvilgiu. Antra tai, kad jisai dabar jau yra padirbėjęs verslininkystės sferoje. Jeigu jūs atkreipėte dėmesį į jo biografiją, tai yra labai gera žmogaus išbandymo mokykla. Todėl, kad laisvos rinkos sąlygomis tie žmonės, kurie sugeba verslininkystės sferoje pasireikšti ir jiems sekasi šitas darbas, tai yra labai geras bruožas ir labai reikalingas dabartinėmis sąlygomis. Jis kaip tik yra toks žmogus, kuriam sekasi šitas darbas bendroje įmonėje, kiek aš išsiaiškinau. Ir dar, - jis yra daug važinėjęs po pasaulį, gerai supranta, ypatingai viso žemės ūkio komplekso reikalus, ir tai labai svarbu šiandien Lietuvai. Moka anglų kalbą. Stažavosi viename iš Jungtinių Valstijų universitetų. Yra apvažiavęs labai daug šalių su konkrečiom užduotim ir tokiu būdu jo, taip sakant, mąstymo horizontai vis dėlto yra pakankamai, aš sakyčiau, platūs.

PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis. Prašom.

G.A.PAVIRŽIS. Ačiū. Aš norėjau, kad liktų pavardė kompiuteryje, aš klausti norėjau pretendento.

PIRMININKAS. Gerai, kolega V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Aš taip pat planavau klausimą pateikti pretendentui, bet, jeigu galima, ir Prezidentui, tačiau palikit kompiuteryje.

PIRMININKAS.Prašom.

V.V.ZIMNICKAS. Jūs pirmaeilį Lietuvos ūkio problemų sprendimo bloką sutarėte spręsti kartu su naujuoju pretendentu?

PIRMININKAS. Pakartokite.

A.BRAZAUSKAS.Apie kokį bloką jūs kalbate?

V.V.ZIMNICKAS. Kokį jūsų pirmaeilio Lietuvos ūkio problemų bloką sutarta spręsti kartu su naujuoju pretendentu?

A.BRAZAUSKAS. Žinote, apie blokus aš neturėčiau ką pasakyti. Šiandien pats svarbiausias klausimas yra tas, kurį jūs dabar nagrinėjate - žemės paruošimas pavasario ūkio darbams. Nieko nėra svarbesnio visai Lietuvai. Ir pirmiausia, man atrodo, Seimui ir Vyriausybei, ir Prezidentui. Todėl čia yra pats svarbiausias blokas, nėra šiandien kito svarbesnio, ir mes turime vėliausiai per mėnesį išspręsti daugelį klausimų, padaryti pirmaeilių veiksmų programą, kurią jau šiandien svarsto Vyriausybė. Ponas B.Lubys labai intensyviai šitą svarsto. Ir, matyt, šiandien arba pirmadienį bus priimti sprendimai ir nutarimai. Čia yra pats svarbiausias dalykas. Ir aš įsivaizduoju, kad ponas A.Šleževičius tuo turi pirmiausiai užsiimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Paukštys.

K.P.PAUKŠTYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš irgi norėčiau užduoti klausimą pretendentui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė V.Briedienė. Prašom.

V.BRIEDIENĖ. Labai ačiū. Į mano klausimą gerbiamasis Prezidentas jau atsakė.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Prezidente, jūs turbūt nesupyksite, jeigu aš pasakysiu, kad jūs pagal biografiją ir darbus esate partinis technokratas. Aš matau tą patį ir pono A.Šleževičiaus asmeny. Tai jūs pasirinkote žmogų, na, tą, kuris, jūsų nuomone, yra tinkamas būti premjeru. Bet ar jums neatrodo, kad čia reikėtų platesnio akiračio žmogaus, nes tuos procesus, kurie dabar vyksta Lietuvoje, reikia suvokti, o ne tik pragmatiškai juos vertinti, na, ir vystyti. Daug kur, sakykim, Estijoje humanitarai arba istorikai sugeba šitą eigą visai kitaip vertinti ir, mano nuomone, grynas pragmatizmas yra pavojingas. Ar jūs nesvarstėte kitų kandidatūrų, ne technokratinių asmenybių?

A.BRAZAUSKAS. Mes jau turime kartų patyrimą, kai įvairių kitų profesijų žmonės - fizikai ir panašūs vadovavo šitai Vyriausybei, o rezultatai visiems yra akivaizdūs. Tai aš todėl ir ieškojau tokių kandidatų, kurie dirbtų tą darbą, kurį turi dirbti Vyriausybė. Vyriausybė turi visiškai konkrečiai apibrėžtas savo funkcijas, ir   ji turi jas atlikti. Ji negali išskirti kokios nors vienos mūsų gyvenimo srities ir veiklos - ar tai būtų mokslas, ar kultūra, ar žemės ūkis, ar pienininkystė, ar dar kas nors. Ir aš kaip tik tokį žmogų matau. O jūs panaudojate terminą "partinis technokratas". Aš nežinau, ką tai reiškia. Aš žinau, kokį tas žmogus turi išsilavinimą. Aš žinau, kokį jis praėjo gyvenimišką kelią. Ir aš savęs nelaikau partiniu technokratu todėl, kad aš iki darbo partijoje nuėjau labai nelengvą ir gamybininko, ir kitų pareigų kelią. Ir iš viso aš neįsivaizduoju, kokia tai yra mūsų visuomenėje kategorija, kuri vadintųsi "partiniais technokratais".

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Prezidente, norėčiau paklausti jūsų ir atkreipti dėmesį, kad žemės ūkyje šiuo metu iš tiesų yra susidariusi kritinė situacija. Žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai negauna savo lėšų, savo pajamų už realizuotą produkciją iš mėsos, pieno, daržovių, cukraus fabrikų ir kitų perdirbimo įmonių. Lėšos negautos net už praeitų metų paskutinį ketvirtį. Neturėdamos šitų lėšų, jos paprasčiausiai negali išmokėti atlyginimų. Joms atjungiama elektra, nesuteikiamos visos paslaugos. Ir turint omeny, kad štai pavasaris čia pat, degalų, kuro, tepalų, trąšų klausimai visiškai nesisprendžia. Jūs apie tai truputėlį kalbėjote, bet gal jūs galėtumėte plačiau pakomentuoti, ar naujasis pretendentas yra gilinęsis į šituos reikalus? Ar bus tokia veiksmų programa pateikta kovo 10 dieną, kai jis kalbės?

A.BRAZAUSKAS. Aš manau, kad jūs truputį sumaišėte, kam tą klausimą užduoti. Nes ponas A.Šleževičius pasiryžęs ateiti į tribūną, ir aš manau, kad jis jums atsakys į šituos klausimus. Dar geriau galėtų atsakyti turbūt ponas B.Lubys. Vyriausybė kaip tik dabar svarsto tuos reikalus ir būtų gerai, jeigu adresatas tam klausimui būtų kitas.

PIRMININKAS. Kolega L.Alesionka. Prašau.

L.ALESIONKA. Aš dėkoju Prezidentui, kad jis atsakė į klausimą, kurį kiti suformulavo. Norėčiau išlikti sąraše, kad turėčiau galimybę paklausti pretendento.

PIRMININKAS. Prašau. Kolega J.Dringelis. Prašau.

J.DRINGELIS. Aš pretendento norėsiu klausti.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolega L.Milčius.

L.MILČIUS. Ponas Prezidente, iš tikrųjų nepaprastai gerai, kai valstybės vadovas ar ministras, ar premjeras žino gerai savo dalyką ar tai maisto pramonėje, ar žemės ūkyje. Tačiau, manau, jūs sutiksite, kad šiandien daug dalykų lengviau spręstųsi, jeigu būtų tinkamai sutvarkyta finansų sistema, jeigu nebūtų konfliktų tarp, sakykim, Vyriausybės ir Banko. Juo labiau laukiamas lito įvedimas. Ar jūs manote, kad ponas A.Šleževičius yra tas žmogus, tas specialistas, kuris iš tikrųjų finansinius dalykus valstybės mastu sugebės tvarkyti? Juk finansai, kaip sakant, organizmui yra kraujas. Dirbs ir žemės ūkis, ir pramonė, jeigu atsiskaitymai, jeigu finansai bus tvarkoje. Ačiū jums už atsakymą.

A.BRAZAUSKAS. Taip, jūs sutikit turbūt su manim, kad mes tokio universalo, kuris mokėtų nuo... - nežinau nuo ko iki ko viską išmanytų ir būtų vienodai kompetentingas visose srityse, vargu ar mes rasime. Jeigu mes šiandien paskirtume, pasiūlyčiau aš finansininką, jūs man užduotumėt klausimą, o kas užsiims žemės ūkiu? Irgi būtų tas pats klausimas, ir jūs liktumėt teisus. Bet tokio žmogaus nėra. O dėl visų finansinių dalykų, tai aš prašyčiau Seimą dar kartą vis dėlto grįžti ir išspręsti finansų ir kredito sistemos vadovo klausimą. Šitaip aš galėčiau pasakyti. Čia daug kas priklauso ir nuo jūsų, mielieji Seimo nariai.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Prezidente, mano klausimas šiek tiek susijęs su Konstitucija, su prasidedančia Lietuvos konstitucine-parlamentine tradicija. Lietuvos Respublikos Konstitucija Seimo daugumai ir Seimo daugumos lyderiui garantuoja teisę užimti Ministro Pirmininko postą. Sakykite, ar jūsų teikimas reiškia, jog kandidatas į Ministrus Pirmininkas kartu bus ir naujuoju daugumos lyderiu bei jos rinkimų programos įgyvendinimo iniciatoriumi? Ačiū.

A.BRAZAUSKAS. Aš manau, kad mes kol kas tokių tvirtų tradicijų dar neturime sukūrę. Nors pas mus jau įsitvirtina demokratinės tradicijos, bet visos kitų pasaulio valstybių konstitucinės tradicijos dar nevisiškai perkeltos į mūsų gyvenimą, į mūsų buitį. Aš nemanau, kad taip bus. Šiuo atveju aš nemanau, kad taip bus. Ponas A.Šleževičius padarė tam tikrą pareiškimą, todėl tas klausimas lyg ir atkristų.

PIRMININKAS. Kolega R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis Prezidente, jūs jau rinkiminės kampanijos metu labai aiškiai dėstėte savo požiūrį daugeliu ekonominių aspektų. Tai buvo labai įžymi rinkiminės kampanijos dalis. Dabar, pristatydamas savo kandidatą į Ministrus Pirmininkus, jūs daugiau akcentavote jo išsilavinimą, moralines savybes. Bet remiantis mūsų Konstitucija jūsų kandidato į Ministrus Pirmininkus siūlymas yra pagrindinė forma, kaip jūs galite realizuoti savo ekonomines pažiūras. Tai aš norėčiau paklausti, ar žemės ūkio ir pramonės jūsų reformos koncepcija atitinka jūsų siūlomo kandidato pažiūras šiose srityse?

A.BRAZAUSKAS. Taip. Esminiai atitinka. Kiek aš su juo kalbėjausi, konsultavausi, įdomavausi jo pažiūrom įvairiais mūsų ekonominio gyvenimo klausimais, jos visiškai atitinka. Na, aš nenorėčiau sutikti, kad šita procedūra yra mano, kaip Prezidento, programos dėstymo arba pažiūrų į reformą būdas. Čia iš tikrųjų yra kandidatūros pristatymas. Ir visa tai, kas susiję su juo, man atrodo, aš išdėsčiau savo pažiūrą ir papildyti neturėčiau ko.

PIRMININKAS. Kolega M.Stakvilevičius. Prašom.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėsiu klausti pretendento, bet prieš tai noriu pasinaudoti proga, kad čia yra gerbiamasis B.Lubys ir pasakyti jam labai labai didelį ačiū kaip buvusiam kolegai ir patikslinti, kad konfliktų mūsų frakcija su juo neturėjo.

PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas. Prašom.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš noriu paklausti ir pono Prezidento, ir kartu noriu paprašyti jūsų, kad liktų galimybė paklausti ir kandidato į premjerus. Noriu jūsų paklausti. Vakarų demokratinėse valstybėse priimta plačiai visuomenėje svarstyti visas galimas kandidatūras į tokį svarbų valstybei postą. Buvo spaudoje tiktai nuogirdos, nepatvirtinti oficialiai dalykai, pono A.Šleževičiaus pavardę jau taip oficialiai sužinojom prieš keletą dienų, supratome, kad ji bus teikiama. Iš kokių kitų kandidatų jūs rinkotės būsimą premjerą ir įdomu būtų sužinoti, kokios pavardės tų žmonių, jei ne paslaptis?

A.BRAZAUSKAS. Leiskit pasilikti tai paslaptim.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai visi, kurie norėjo paklausti, paklausė. Juo labiau - artėja mūsų pertraukos laikas. Tai gal visų pirma padėkokim Respublikos Prezidentui ir susitarkim, kad 12 val. pretendentas į premjero postą galėtų čia, iš šitos tribūnos, pasisakyti ir atsakyti į mūsų klausimus. Ar su tokia darbo tvarka galim sutikti? Tai ačiū.

A.BRAZAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pertrauka iki 12 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Taigi pagal mūsų susitarimą dabar turėtume pasiklausyti pretendento į premjerus. Kviečiu gerbiamąjį A.Šleževičių į tribūną.

Prašau, galima registruotis. Prašom užsiregistruoti. Vieną minutę, gerbiamasis Šleževičiau. Prašome registruotis.

Kol kas 43 Seimo nariai.

Dabar kviečiu į tribūną pretendentą į premjerus gerbiamąjį A.Šleževičių. Ir kas norite klausti, prašome užsirašyti. Prašome, gerbiamasis Šleževičiau.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai!

PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis Šleževičiau, ar jūs dabar ekspozė darysite, ar tik atsakysite į klausimus?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš manau, į klausimus.

PIRMININKAS. Gerai. Tai pirmasis klausėjas - Seimo narys G.Paviržis. Prašom.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pretendente, iki šiol visoms Vyriausybėms nelabai sekėsi suderinti veiksmus ir santykius su savivaldybėmis ir jos, nusižengdamos Konstitucijai ir savivaldos įstatymui, dažnai reikalaudavo daugiau centralizuotos valdžios pastarųjų atžvilgiu. Ir vienas pagrindinių tokių prieštaravimų, iškylančių bendrai dirbant, yra neišspręstas turto, kuriuo turėtų disponuoti savivaldybės, priskyrimas joms. Ar jums neatrodo, kad vyriausybės, nedarydamos žygių šį turtą padalinti, elgėsi neteisingai? Ar jūs, kaip būsimasis naujos Vyriausybės vadovas, bandysite tai atlikti? Ir kaip greitai? Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Klausimas labai sudėtingas. Viena, ką jūs pasakėte, tai akivaizdu, kad reikia laikytis Konstitucijos ir Respublikos įstatymų. Kokie neteisingi veiksmai buvo padaryti buvusios Vyriausybės, aš negalėčiau dabar komentuoti, kadangi nesu pakankamai įsigilinęs į tą problemą. Kiek laiko užtruks įsigilinti? Aš manau, galėčiau geriau atsakyti į šitą klausimą, kada bus grįžtama prie svarstymo kovo 10 dieną.

PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis pretendente, prašau pasakyti, kokia numatyta jūsų veiksmų prieš kai kurias monopolines ūkio struktūras programa? Juo labiau kad jūs su kai kuriomis dirbote arba bent jau vadovavote.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Na, aš gerai suprantu, ką jūs turite omenyje. Ir dabar formuojama visuomeninė nuomonė apie monopolistinę pieno pramonės perdirbimo padėtį. Mano samprata nuo formuojamos visuomeninės nuomonės trupučiuką skiriasi. Toli gražu iki monopolistinės padėties. Teisingiau, dabartiniu metu vyksta konkurencija tarp atskirų pieno gamintojų, supirkėjų, ir tas neigiamai veikia supirkimo kainas. Valstybė turėtų labiau reguliuoti viršutinį kainos lygį, kad garantuotų normalią žemės ūkio produkcijos gamintojų egzistenciją ir išvengtų nereikalingos konkurencijos tarp atskirų supirkėjų.

PIRMININKAS. Kolega K.Paukštys.

K.P.PAUKŠTYS. Gerbiamasis pretendente, jūs, be abejo, žinote tai, kad, be visų bėdų, kurių yra šiandien Lietuvoje, yra bėdų ir kultūros reikaluose. Štai aš neseniai gavau iš Kauno(...) ir kultūros rūmų tokį prašymą, kad jie yra šiuo metu labai sunkioje būklėje. Praeitais metais dar išsilaikė iš valstybės dotacinių lėšų, o šiemet jie visiškai neturi pinigų. Didelės skolos, netgi 2 mln., beveik 3 mln. talonų vien už šildymą. Tai štai čia būtų tokia problema. Ar bus greita finansinė pagalba? Ir dar norėčiau pakeliui paklausti jūsų vieno dalyko. Kaip jūsų Vyriausybė numato kovoti su teisėtvarkos pažeidimais? Štai tiek. Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš manau, jūs labai gerai informuoti, kad ne tiktai kultūros finansinė būklė bloga, tokia pat bloga švietimo sistemos būklė, sveikatos apsaugos. O tą būklę atspindi bendra ekonominė mūsų Respublikos ūkio būklė. Tai yra pasekmė. Ir iš esmės gali būti tiktai viena galimybė sprendžiant ūkio stabilizavimo klausimą. Galima rasti lėšų finansuoti kultūrą, švietimą ar kitas ūkio šakas.

PIRMININKAS. Ir dėl nusikalstamumo.

A.ŠLEŽEVIČIUS.Dėl nusikalstamumo. Negaliu dabar pasakyti savo veiksmų programos dėl darbo teisėtvarkos srityje. Aš manau, kad tą laiką, kuris man bus dabar suteiktas, būtų galima paskirti detalesnėms problemos studijoms ir parengiant konkrečią veiksmų programą.

PIRMININKAS. Kolega L.Alesionka. Prašom.

L.ALESIONKA. Kaip gydytojas ir kaip Sveikatos pakomitečio pirmininkas aš manau, jūs suprantate, kad sveikatos apsaugos apverktina būklė šiandieną Lietuvoje ne vien dėl to, kad sužlugdyta ekonomika ir ūkis ir kad trūksta tų talonų biudžete, bet didele dalimi ir dėl to, kad buvusios Aukščiausiosios Tarybos laiku Sveikatos apsaugos ministerija neturėjo darbštaus   ir energingo lyderio. Ir aš tai galiu sakyti atsakingai. Kokiais principais jūs rinksite sveikatos apsaugos ministrą į savo Vyriausybę? Kaip jūs suprantate sveikatos apsaugos problemų išsprendimą? Ir ar tie principai garantuos, kad mes, Seimo medikai, turėsim lygiavertį energingą, darbštų partnerį, kad, sakykim, iš nulinio taško pajudins sveikatos apsaugos problemų sprendimą: ir įstatyminių, ir konkrečių realizavimo dalykų? Ačiū jums.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš manau, tokia pati problema yra ir kitose ūkio šakose kaip sveikatos apsaugos srityje. Ir aišku, kaip jūs paminėjote, būtent ministerijos vadovo, ministerijos lyderio funkcija labai svarbi. Aišku, pirmiausia kompetencija, supratimas ir konkrečios veiksmų programos parengimas turi būti raktas užimti tą poziciją. Ar yra tokia programa ir ar ji realizuojama sveikatos apsaugos srityje, šiandieną nepasirengęs atsakyti.

PIRMININKAS. Kolega J.Dringelis.

J.DRINGELIS. Gerbiamasis pretendente, jums teko dirbti šiek tiek ir ankstesnėje Vyriausybėje (ministro pavaduotoju) ir, be abejo, teko susidurti su savivaldybėmis ir kitomis mūsų valdžios struktūromis. Ir mes matome, daug kur nevykdomi įstatymai. Ką, jūsų manymu, reikėtų pirmiausia taisyti santykiuose tarp Vyriausybės ir savivaldybių, kad šitų nesusipratimų būtų kuo mažiau?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Iš dalies atsakydamas į pono G.Paviržio klausimą, šią problemą, kaip aš suprantu, truputį liečiau. Manau, kad pagrindinis klausimas tai yra besąlygiškas įstatymų laikymasis toje srityje. Įstatymai, jeigu jie suformuoti teisingai, turi sudaryti prielaidas realizuoti būtent tą normalų santykį tarp Vyriausybės ir savivaldybių.

PIRMININKAS. Kolega M.Stakvilevičius. Prašom.

M.STAKVILEVIČIUS. Norėčiau paklausti, kokį jūs įsivaizduojate funkcinį ryšį tarp Vyriausybės ir savivaldybių? Klausiu todėl, kad dar lig šiol egzistuoja tokia institucija, panaši į partorgų, kur specialusis Vyriausybės atstovas vis dar diktuoja, dažniausiai politiniais sumetimais, ką turi veikti savivaldybės.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Ar diktuoja ir kiekvieno atstovo konkrečius veiksmus man sunku komentuoti. Bet manau, pats žodis "savivaldybės" sako, kad vietose turi būti maksimali savivalda. Ir, be abejo, turi būti ryšys su centriniais Respublikos valdymo organais. Kas čia koreguotina santykiuose tarp Vyriausybės ir savivaldybių, dabartiniu metu man sunkoka atsakyti.

PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas. Prašau.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš norėčiau pono pretendento paklausti vieno dalyko. Nemaža dalis Lietuvos verslininkų kalba, kad juos smaugia mokesčiai, t.y. juos smaugia visa finansų, mokesčių sistema. Tačiau teko sutikti verslininkų, kurie labai atvirai ir labai tiesiai sako, kad jie mokesčius moka ir mokės, ir mokėtų, tačiau pagrindinė kliūtis, pagrindinį juodą darbą dirba nusikalstamos grupuotės mafija ir reketas, kurios nori atimti visa, kas lieka verslininkui. Tad pagrindinė bėda yra nusikalstamumas. Gal ne viskas yra jūsų kompetencija, tačiau, jūsų nuomone, ar šiuo metu Lietuvoje yra keistinos vidaus reikalų ministro, generalinio prokuroro kandidatūros?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš nenorėčiau šiandieną komentuoti atskirų personalijų. Viena aišku, kad kriminogeninė situacija Respublikoje yra bloga, kad teisėtvarkos organų darbo tobulinimo srityje reikia daug padaryti. O dabar spręsti, kokios būtent teisėsaugos organų pareigybės galėtų būti keičiamos, man sunku.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. Prašau.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pretendente, nuo 1991 m. Respublikoje yra vienodas ekonominis mechanizmas visiems ūkio subjektams. Tačiau žinome, ir jūs dirbęs žemės ūkyje, kad žemės ūkyje yra skirtingos ūkininkavimo sąlygos. Šiems metams numatyta biudžete subsidijos žemės ūkiui. Kaip jūs manote, ar reikia diferencijuoti pagal žemių našumą tas subsidijas?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Mano giliu įsitikinimu, aišku, turėtų žemės produktyvumas būti lemiamas faktorius tų subsidijų panaudojimui. Tokios subsidijavimo formos taikomos daugelyje pasaulio šalių. Gamintojas, turintis blogesnes sąlygas, turi būti labiau valstybės remiamas negu gamintojas, turintis natūraliai geresnes ūkininkavimo sąlygas. Viena problema, kuri labai aktuali, yra ta, kad dabartiniu metu Vyriausybė, mano supratimu, neturi pakankamai lėšų teikti subsidijas žemės ūkio produktų gamintojams. Dar viena problema, kuri mums labai greitai iškils, tai ta, kad mūsų žemės ūkio produktų gamybos efektyvumas yra labai žemas, ir mes turime parengti kompleksą priemonių įvairiose šakose didinti žemės ūkio produktų gamybos efektyvumą. Problema čia labai plati, sudėtinga. Aš manau, dabar nereiktų daug ją komentuoti. Bet pradedant nuo augalininkystės, gyvulininkystės ir visas kitas problemų spektras... turėtų būti, mano supratimu, parengta nacionalinė programa - būtent žemės ūkio pertvarkymo.

PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas. Prašom.

V.ASTRAUSKAS. Pone pretendente, jūs,  be abejo, matėte, Vyriausybės įstatymo projekte yra įvairių pasiūlymų sujungti kai kurias ministerijas. Mane domintų klausimas, ką jūs manytumėte apie tai, kad gal tikslinga, kaip yra kaimyninėse šalyse, sujungti Sveikatos apsaugos ir Socialinių reikalų ministerijas į vieną ministeriją? Ir kai aš uždaviau šitą klausimą gerbiamajam ponui B.Lubiui, jisai atsakė: galbūt tikrai, suformavus Vyriausybę ilgesniam laikui, tą reikėtų padaryti.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš manau, kad labai neigiamai veikia visus vyriausybinėse struktūrose dirbančius žmones nuolatinė reorganizacijų, jungimų, pertvarkymų šmėkla. Manau, kad pagrindinis rūpestis dabar turėtų būti stabilizuoti sukurtą struktūrą. Jeigu ji buvo sukurta, ji, matyt, buvo išmąstyta, pasiūlyta, nes po kiekvienos reorganizacijos mes paprasčiausiai prarandame žmones, pirmiausia kompetentingus žmones, kurie tarnauja vyriausybinėse struktūrose, ministerijose ir žinybose. Mano nuomone, lyginti kaimynines šalis, kurios yra kur kas mažesnės pagal teritoriją, pagal gyventojų skaičių, pagal apimtį, ir taikyti jų modelius, kad jie mums priimtini, nereikėtų.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla. Prašau.

K.DIRGĖLA. Gerbiamasis pretendente, 1991 m. palikęs žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo postą, jūs tapote Lietuvos Norvegijos bendros įmonės (...) prezidentu. Mane domintų jūsų pradinio kapitalo šaltinis šioje bendroje firmoje, tai fizinių asmenų santaupos. Ėmėte banko kreditą? Ir ar šis kelias prieinamas vienodomis sąlygomis visiems Lietuvos piliečiams, norintiems užsiimti verslu? Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Baigęs darbą Žemės ūkio ministerijoje, kartu su kolega įkūriau uždarąją akcinę bendrovę. Pradinis kapitalas buvo tiek mažas, kad jis neturi jokios įtakos. Manau, kad Respublikoje yra įkurta labai daug tokio tipo organizacijų.

PIRMININKAS. Kolega K.Kuzminskas. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Ar jūs palaikote privačią mediciną? Jei taip, tai kiek, jūsų nuomone, bus galima privatizuoti farmacijos ir gydymo įstaigų? Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Pradedant nuo antros klausimo dalies man būtų sudėtinga komentuoti kiek. Bet kad privati medicina turi būti, mano supratimu, tai tikrai taip.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pretendente, norėčiau dar kartą grįžti prie žemės ūkio problematikos. Kaip jūs žinote, žemdirbiai dabar yra sunkioje situacijoje, negauna arba labai pavėluotai gauna atsiskaitymus, lėšas už realizuotą produkciją ir dėl to negali pasiruošti, kas yra nepaprastai pavojinga, pavasario sėjai. Ir iš viso situacija bloga. Aš norėčiau tik vieno rajono pavyzdžiu pailiustruoti konkrečią situaciją , kaip tai atrodo. Pavyzdžiui, Lazdijų rajonas. Lazdijų rajone š.m. vasario 22 d. perdirbimo pramonė ir supirkimo organizacijos skolingos 50 mln. talonų žemdirbiams. Tuo tarpu žemdirbiai skolingi kitoms organizacijoms 12 mln. talonų. Kitaip sakant, jeigu jie gautų lėšas už produkciją, tai iš karto atsiskaitytų. Ir štai netgi toks konkretus dalykas. Šiuo metu šiame rajone nutrauktas elektros energijos tiekimas daugiau kaip 20 gamybinių objektų - žemės ūkio bendrovėse, remonto dirbtuvėse, grūdų sandėliuose, malūnuose - būtent dėl to, kad negali atsiskaityti už elektros energiją ir t.t. Tokia lavina žemės ūkyje. Kokių veiksmų jūs imtumėtės tapęs premjeru?

PIRMININKAS. Gerbiamasis pretendente, minutėlę, gerbiamasis Baleženti, jūs smarkiai viršijote nustatytą laiką. Aš labai prašau kolegų "tilpti" į nustatytą minutę. Prašom.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Jūs labai teisingai įvertinote žemės ūkio būklę. Dar daugiau, galima pasakyti, kad pagal atskiras žemės ūkio produktų gamybos padėtis, arba atskirus produktus, žemės ūkyje praėjusiais metais buvo pagaminta produkcijos tiek, kiek Lietuvoje buvo gaminama prieš 2030 metų. Čia, manau, yra problemos šerdis. Nepakankamai subalansuota žemės ūkio reforma ir, aišku, antra klausimo pusė tai yra normalus atsiskaitymas su žemės ūkio produkcijos gamintojais. Žemės ūkio ministerijai priėmus kai kurias priemones praėjusių metų pabaigoje siekiant pagerinti atsiskaitymą su žemės ūkio gamintojais, šiek tiek sumažėjo įsiskolinimas pagal atskiras žemės ūkio produktų rūšis. Tačiau problema lieka aktuali ir, manau, žemdirbiams kompensuoti įsiskolinimą už parduotą žemės ūkio produkciją būtina, kadangi infliacijos tempai tokie dideli, kad atsiskaitymas po dviejų, trijų, keturių mėnesių yra visiškai neadekvatus. Todėl čia pirmiausia reikia tuos klausimus išspręst. Aišku, tam labai trukdo ir nenormaliai funkcionuojanti bankų sistema. Jeigu atsiskaitymai net Respublikos viduje užtrunka keletą savaičių ar mėnesių, o tokių faktų yra, suprantama, normaliai kalbėti apie pilnakraujį veikiantį ūkinį mechanizmą yra sudėtinga.

PIRMININKAS.Kolegė V.Briedienė. Prašom.

V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis pone Šleževičiau, kaip jūs žinote, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. yra teigiama, kad Lietuvos ūkis yra grindžiamas privačios nuosavybės teise ir asmens ūkinės veiklos laisve. Koks jūsų požiūris į nuosavybės teisės pažeidimus, t.y. kokios politikos laikysis jūsų vadovaujama Vyriausybė išlikusio nekilnojamojo turto ir žemės grąžinimo klausimu? Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Na, aš manau, kad čia Vyriausybė neužims kažkokios kitos išskirtinės pozicijos. Yra priimti įstatymai, kurie turi būti vykdomi. O kalbant apie jūsų dar vieną klausimo aspektą, apie privatinę nuosavybę, tai čia taip pat mano pozicija vienareikšmė - privačiam nėra alternatyvos. Tik privatus bus efektyvus. Ir privatizacijos procesą reikia visokeriopai spartinti, kad kiekvienas mūsų Respublikoje pastatytas objektas turėtų savo šeimininką. Tik turėdamas šeimininką, jis gali būti efektyviai naudojamas ir efektyviai funkcionuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pretendente, norėjau paklausti apie biudžetą, kurį jums reikės įgyvendinti. Kai priėmėme tokį politizuotą, sakyčiau (dėl to, kad už jį praktiškai balsavo LDDP frakcija), ir giliai deficitinį biudžetą, ar jūs manote, kad dabar bus įmanoma įvesti litą ir užtikrinti jo stabilumą ir kaip tai padaryti?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš manau, ne tiktai biudžete slypi problema dėl nacionalinės valiutos įvedimo. Problema, mano supratimu, yra gerokai platesnė ir sudėtingesnė. Biudžetas, toks, koks jis priimtas, priimtas, remiantis realia ūkio būkle. Aišku, Vyriausybės uždavinys būtų ieškoti visų galimybių stabilizuoti ūkio gamybą, kuri būtų pagrindas papildomom biudžeto įplaukom. Labai svarbu, mano supratimu, yra mokesčių mokėjimo disciplinos klausimas. Būtina išreikalauti iš visų mokesčių mokėtojų reikalingą sumą, kokia yra nustatyta įstatymais.

PIRMININKAS. Kolega J.Katkus.

J.A.KATKUS. Ponas pretendente! Ar jums teko susidurti su ekonominių reformų ir ūkio problemomis valstybės lygiu? Čia ponas Prezidentas, pristatydamas jus, maždaug pasakė, kad iš tikrųjų turite didelį darbo patyrimą įvairiose srityse, taip pat ir komercijos srityje. O jūs pats kaip jaučiate, ar turite tinkamą ekonominių ir teisinių žinių bagažą, pasirengimą tam? Gal galėtumėte įvardinti konkrečias priemones, kurias taikysite ekonomikos būklei pagerinti ir reformoms atgaivinti artimiausiu metu ?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Būtų nekuklu sakyti, kad aš esu pasiruošęs visokeriopai tas problemas spręsti. Tam ir yra ministrų kabinetas, kuris turi akumuliuoti visas tas mintis ir tas problemas, kurias jūs paminėjote. Ar esu susidūręs valstybiniu lygiu su tų problemų formulavimu, sprendimu atskirose šalyse, jeigu teisingai supratau jūsų klausimą. Galiu atsakyti, kad teko atskirų ministerijų vadovų lygiu tas problemas nagrinėti, diskutuoti. Būnant Amerikoje man teko garbė susitikti su žemės ūkio departamento pirmuoju sekretoriumi. Po to buvome jį pasikvietę į Lietuvą, buvome parengę sutarties bendradarbiavimo projektą. Dėl politinių aspektų tuo metu jie atsisakė jį pasirašyti. Teko taip pat tokiuose susitikimuose dalyvauti su Vokietijos žemės ūkio ministerijos vadovais, atskirais Danijos žemės ūkio ministerijos vadovais. Daugiau, suprantama, tai lietė tą sritį, kurioje aš konkrečiai darbavausi. Kas dėl kitų sričių, teko dalyvauti vyriausybinėse delegacijose, dalyvavau derybose su kaimyninės Latvijos, Estijos, su Rusijos delegacijomis.

PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras dar?

A.VAIŠNORAS. Pone Šleževičiau, aš neišgirdau atsakymo į mano pagrindinį klausimą. Ką jūs galvojate, esant tokiam biudžeto deficitui, apie lito įvedimą ir jo stabilizavimą šiemet? Dėl nacionalinės valiutos.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Dėl nacionalinės valiutos įvedimo termino aš dabar tikrai negaliu pasakyti, tai būtų visiškai neatsakinga. Aišku viena, kad nacionalinės valiutos įvedimas turi būti tiesiogiai siejamas su konkrečia ūkio būkle.  Kad pavėluota su nacionalinės valiutos įvedimu, mano, kaip ekonomisto, nuojauta sako, kad tikrai taip. Tinkamiausias periodas praleistas. Tą rodo ir konkreti Estijos patirtis, ir Estijos ūkio būklė. O dabar man atsakyti, kada turėtų būti  įvesta nacionalinė valiuta, būtų neatsakinga.

PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Jūsų požiūris į iniciatyvą vietoj Aplinkos apsaugos departamento įkurti atitinkamą ministeriją? O jeigu dar to požiūrio nėra (tai būtų suprantama), tada gyvenamųjų namų statyba Lietuvoje? Kurioje būtinų veiksmų vietoje šis darbas atsidurtų jums rikiuojant?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Dėl departamento pavertimo ministerija. Mano supratimu, dabar mums reikėtų mažiausiai užsiimti ūkio struktūrų reorganizavimu. Daugiau reikėtų dėmesio skirti būtent tam, kad esamos struktūros daugiau dėmesio skirtų perspektyviniam ūkio vystymui. Čia ne tiktai aplinkos apsaugą liečia, bet ir visas kitas ūkio šakas.

Dėl gyvenamųjų namų statybos. Suprantama, kokioje sunkioje būklėje yra didelė mūsų Respublikos gyventojų dalis, kuri laukia eilėse butų ir tas įdirbis, kuris, mano supratimu, yra Urbanistikos statybos ministerijoje, jis turi būti visokeriopai plėtojamas. Vykstant sparčiai energetinei krizei, labai svarbu, kad mes šioje sistemoje sukurtume ir naujas medžiagas, technologijas butų ir gyvenamųjų namų statybai.  Tai labai svarbus, manau, Vyriausybės veiklos baras. Sunku būtų dabar pasakyti, kuris pirmas, kuris antras ar trečias. Kai kalbiesi su sveikatos apsaugos darbuotojais, jiems jų bėdos atrodo svarbiausios, kai su švietimo ar kultūros - jų ne mažiau svarbios. Matyt, sunku būtų išskirti tą prioritetą.

PIRMININKAS. Kolega P.Tupikas. Prašom.

P.TUPIKAS. Gerbiamasis pretendente, jūs buvote atsakingas už perdirbimo pramonę.1991 metų rudenį ir žiemą ėmė trūkti pieno ir mėsos, nors iš gyventojų gyvulius ir pieną kombinatai vengdavo pirkti. Jūs priešinotės žemės reformai, todėl valstybės rezervuaruose maistinių grūdų, už kurių aprūpinimą buvote atsakingas, liko tik mėnesiui. 1991 metų gruodžio mėnesį buvote atleistas iš Žemės ūkio ministro pavaduotojo pareigų. Kaip jūs tai vertinate dabar? Ar pajėgsite tinkamai atlikti savo pareigas? Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš manau, kad jūs disponuojate visiškai klaidinga informacija. Atleidimo motyvai, teisingai, buvo suformuluoti - už lėtus žemės ūkio reformos tempus, tačiau aš norėčiau pasakyti, kad pagal pareigų pasiskirstymą, būdamas žemės ūkio ministro pirmuoju pavaduotoju, aš visiškai neužsiiminėjau tais reikalais. Ir Vyriausybės vadovas žinojo, kokiais klausimais aš užsiiminėjau Žemės ūkio ministerijoje. Visiškai teisingai jūs paminėjote, kad aš buvau kartu ir Maisto pramonės departamento direktorius, būdamas pirmuoju pavaduotoju. Apie maistinių grūdų likučius ir mano atsakomybę už likučius, turiu pasakyti, kad pirmiausia jūs suklaidinote Seimo narius dėl konkrečių likučio atsargų. Niekada Lietuvoje nebuvo maistinių grūdų likučio vienam mėnesiui.

PIRMININKAS. Kolega V.Buinevičius. Prašom.

V.A.BUINEVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, yra paplitusi nuomonė, kad Respublika nepasiruošusi priimti užsienio siūlomos investicijos į pramonę, nors be jų mes neišsaugosime stambių įmonių. Kokius įstatymus bei jų pataisas siūlys jūsų Vyriausybė užsienio investicijų srityje, kad būtų garantuotas užsienio investicijų saugumas Lietuvoje ir atitinkamas palankumas užsienio kapitalui? Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Paliesta ypač aktuali mūsų Respublikai problema. Mano supratimu, nėra dabar gerai funkcionuojančios užsienio investicijų pritraukimo koncepcijos. Nėra parengta atskirose ūkio šakose konkrečių projektų su biznio planais, kad tas investicijas, kuomet kreditai atsiras, būtų galima panaudoti mūsų ūkio vystymui. Alternatyvos mums nėra. Jeigu mes neužtikrinsime normalios užsienio investicijų pritraukimo į mūsų Respublikos ūkį sistemos, negalėsime jų įsisavinti ir mūsų užsienio struktūrų pertvarkymas bus neįmanomas. Kartu mes negalėsime normaliai integruotis į laisvos rinkos ekonomikos šalių šeimą. Todėl pagrindinis klausimas čia yra visų pirma suformuoti konkrečią tarnybą užsienio investicijų projektams parengti ir atlikti jų ekspertizę. Mano supratimu, tie projektai pirmiausia turėtų būti rengiami konkrečiose ministerijose ir žinybose, aišku, aktyviai dalyvaujant atskirų įmonių specialistams, vadovams. Labai svarbu sukurti sistemą tarp bankų, kokie bankai atliks šitą kredito skyrimo funkciją. Taip pat turi būti suformuota aiški valstybės garantavimo, kaip jūs paminėjote, investicijų garantavimo koncepcija. Aš suprantu, kad su atskiromis valstybėmis investicijų saugumo sutartys yra pasirašytos, matyt, tą darbą reikėtų spartinti ateityje dar labiau.

PIRMININKAS. Kolega A.Tauras. Prašau.

A.P.TAURAS. Lietuva yra jūrų valstybė. Turi savo gana didelį uostą, tačiau žuvis šiuo metu yra brangi, asortimentas siauras. Dirbdamas premjeru, kaip numatote vystyti mūsų žuvies pramonę ir ar galima Lietuvos gyventojams tikėtis, kad žuvis, jos produktai atpigs ir asortimentas išsiplės?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Na, apie atpigimą, matyt, mes neturėtume turėti jokių iliuzijų, kadangi nėra jokių prielaidų šitą pasiekti. Turint omenyje energetinių išteklių kainas, o jos yra lemiančios žūklaujant visuose pasaulio regionuose, taip pat tokį didžiulį laivyną, kaip mūsų Respublikos, apie 150 tonažinių laivų, ir ypač žinant jų techninę būklę, turėti iliuzijų, kad mes galėsime pasiekti žuvies produktų atpigimo, negalime. Dar blogiau, ta šaka yra katastrofiškoje būklėje, kadangi gamyba nukritusi nuo   470 tūkst. maksimalaus žuvies produktų sugavimo iki 170 tūkst. Suprantama, situacija labai sudėtinga. Reikalingas įtemptas darbas, integruojant šią ūkio šaką su užsienio investitoriais, modernizuojant esamą laivyną. Taip pat reikia intensyvinti darbą įsisavinant naujus mūsų Respublikai žūklės rajonus. Su atskiromis šalimis yra pasirašyti susitarimai, tačiau darbų dar yra labai daug.

PIRMININKAS. Kolega J.Janonis. Prašom.

J.JANONIS. Vėl ir vėl mes grįšime prie opiausių šiandien Lietuvai klausimų - žemės ūkio. Anksčiau jūs gana aktyviai gynėte kolūkius. Prašome pasakyti, kaip šiandien elgsitės - ar bandysite atkurti naujais rūbais rengiamus kolūkius ir kolektyvinę nuosavybę, ar ginsite ją?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Jeigu jūs galėtumėte pasakyti, kokia forma ir kada gyniau kolūkinę sistemą, tai būtų man labai naudinga informacija, kadangi (aš dar kartą kartoju), dirbdamas Žemės ūkio ministerijoje, aš užsiiminėjau perdirbimo pramonės problematika. Man absoliučiai aišku ir suprantama, kad kolektyvinė ūkio sistema yra kur kas blogesnė negu šeimyninė ferma. Čia abejonių nėra ir komentarų nėra. Privatus šeimyninis ūkis, reguliuojantis   ne tiktai gamybą, bet ir suvartojimą viduje, įrodė privalumą visame pasaulyje. Ir visos šalys, turinčios tokią žemės ūkio formą, su 3 ar 5 % gyventojų, dirbančių žemės ūkyje, visiškai aprūpina ir save, ir dar, pavyzdžiui, kaip Danija, eksportuoja du trečdalius produkcijos už savo šalies ribų. Kita vertus, pratęsiant klausimą, kadangi problema labai sudėtinga ir aš suprantu, kad ji jaudina jus, taip pat jaudina ir mane, sudėtinga iš karto per vieną dieną, per vieną mėnesį ar per vienerius metus pakeisti ne mūsų sukurtą ūkio sistemą. Ji buvo prievarta primesta mums, tačiau negalime nesiskaityti su realijomis, kas padaryta, kokia infrastruktūra sukurta žemės ūkyje ir negalima nuvertinti to, kiek Lietuva gamino žemės ūkio produktų vienam gyventojui. Jūs taip pat žinote, kad 870 kg pieno vienam gyventojui, 147 kg mėsos. T.y. abu rodikliai yra labiausiai išsivysčiusių šalių penketuke. Deja, per tuos dvejus metus, aš pasakyčiau, ne iki galo apgalvotos reformos, mes, kaip minėjau, numetėme Respubliką atgal pagal atskirų produktų gamybą 2030 metų. Intensyvumo rodikliai ūkyje, sakykime, 2100 kg pieno  iš karvės, tai Respublika seniai neatsimena tokių laikų, čia yra besivystančių šalių lygis. Todėl labai konkrečiai atsakyti į šį klausimą sudėtinga.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Uoka. Prašom.

K.UOKA. Gerbiamasis pretendente! 1989 - 1990 metais jūs dirbote LKP CK agropramoninio komplekso skyriaus vedėjo pavaduotoju ir "Pieno centro" susivienijimo pirmininku. Tais metais Lietuvai buvo teigiama, kad mūsų pieno produktų Vakaruose niekas neperka. Tuo tarpu aš gerai žinau, kad pieno miltelių perdirbimo linijos, pavyzdžiui, Utenos, Marijampolės pieno kombinatuose dirbo, produktai buvo gaminami. Kur jie dingo ir kur dingo pajamos už tuos produktus?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, man labai keistai skamba klausimo formulavimas "dingo". Tokių faktų, kad galima būtų pradanginti gaminamą produkciją, aš tikrai nežinau. Jūs labai teisus, kad mūsų pieno produktų eksporto į Vakarus galimybės, ir ne tiktai pieno, bet ir kitų ūkio šakų produkcijos, yra labai ribotos. Ribotos dėl jų realių kokybinių rodiklių, kuriuos mes esam pasiekę. Jūs paminėjot kelis pieno produktus, kurie yra naudojami Vakaruose ne kaip pieno produktai maistui, o yra techniniai produktai. Tokia yra šios dienos realija. Per tą laikotarpį mes ne ką į priekį pasiyrėme. Čia reikia milžiniškų investicijų, kad pagerintume pieno, kitų maisto produktų kokybę, kad užtikrintume, kad mūsų gyventojai vartotų sveikus produktus.

PIRMININKAS. Kolega A.Raškinis. Prašom.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamasis pretendente, norėčiau paklausti tokį klausimą. Ar jūs neplanuojate sumažinti buhalterinių dokumentų laikymo termino. Tai yra labai svarbu, nes tuose dokumentuose slypi labai daug informacijos apie ekonominius nusikaltimus.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš manau, nėra pagrindo galvoti, kad juos reikia mažinti. Manau, specialistai, pirmiausia buhalterinių tarnybų, turėtų spręsti, kiek tas turi užtrukti. Mano supratimu, klausimas čia labai paprastas. Suprantama, kad buhalterinės ataskaitos turi būti laikomos gana ilgai, kad būtų galima paanalizuoti finansinius ūkinius rezultatus. Tai akivaizdu.

A.J.RAŠKINIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Baranauskas. Prašom.

J.G.BARANAUSKAS. Gerbiamasis pretendente, manau, kad ne tik man būtų įdomu išgirsti apie jūsų požiūrį į Lietuvos pramonės prioritetinį vystymą. Kokios tai turėtų būti pramonės šakos ar atskiros stambios įmonės?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Klausimas labai daugiaplanis, sudėtingas. Iš tikrųjų teisingas ūkio plėtojimo prioritetų suformavimas yra labai svarbus klausimas. Ne dėl to, kad aš "maistininkas" (studijavau ir kitas ūkio šakas), mano nuojauta sako, kad Lietuvoje - tradiciškai žemės ūkio krašte prioritetai (jeigu jūs kalbate apie pramonę) turėtų būti skiriami būtent maisto pramonės šakoms pertvarkyti. Labai svarbi pramonės šaka (gal neteisingai prioritetiškumą nustatau) yra energetika. Mes privalome, mano supratimu, kuo greičiau sukurti alternatyvines energetinių resursų tiekimo sistemas į mūsų Respubliką. Nes dabartiniu metu 9998% priklausomybė tiktai nuo vieno energetinio resurso tiekėjo ekonomiškai mums yra labai didelė, o dar daugiau politiškai didelė priklausomybė nuo Rytų kaimyno.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar R.Ozolas viršum plano.

R.OZOLAS. Tegul bus leista replikos teise.

PIRMININKAS. Prašom.

R.OZOLAS. Kadangi nebuvo paklausta šio klausimo. Aš manau, jisai svarbus. Ir apskritai jūsų kandidatūros pateikimo procedūra nėra jums labai palanki. Manau, kad nebuvo išlaikyti tie rinkiminės kampanijos metu žadėtieji visų politinių jėgų sutelkimo pažadai ir, tarkim, taip - valdžios perdavimo jums, o ne valdžios perėmimo, paėmimo žingsniai, kurie dabar yra daromi. Man nebūtų malonu būti jūsų padėtyje. Aš remsiu jūsų kandidatūrą tiek, kiek galėsiu. Kad galėčiau ramia sąžine tai daryti, noriu paklausti, kaip jūs toleruosite kitų partijų, judėjimų veikėjus, darbininkus visose vykdomosios valdžios struktūrose, ir jeigu jūs apskritai juos toleruosite, tai ką laikysite jų politinio patikimumo kriterijumi?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Labai ačiū už užuojautą. Iš tikrųjų man sudėtinga toje tribūnoje ir sudėtinga buvo ryžtis tokiam žingsniui - patekti į šitą tribūną. Labai jums dėkui.

Dėl tolerancijos. Man, kur aš bedirbau, buvo visiškai nesvarbu mano bendradarbių, kolegų politiniai įsitikinimai. Man visada buvo svarbu jų profesinis pasirengimas. Bet dabar iš šių pozicijų, aš manau, kad aukšti Vyriausybės pareigūnai, ministerijų vadovai turi visokeriopai remti Prezidento, Vyriausybės politiką. Jeigu akivaizdžiai yra priešinamasi (aš teoriškai, aš nesakau, kad yra priešinamasi, jeigu būtų priešinamasi), tai, aišku, pareigūnas, gaudamas iš valstybės atlyginimą, dirbantis priešišką valstybei darbą, yra netoleruotinas. O visi ministerijų, žinybų, atskirų tarnybų darbuotojai turi būti vertinami tiktai pagal vieną principą - kompetenciją, atitikimą užimamoms pareigoms.

R.OZOLAS. Patikslinti galima?

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Ozolai.

R.OZOLAS. Ir tarnybinio nurodymo vykdymą, taip suprasti? Tarnybinio nurodymo įvykdymas ir bus tas jo dalykinio kompetentingumo kriterijus.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Valdymo teorija... nėra kitų metodų realizuot funkciją. Jeigu nurodymas yra duodamas, jisai turi būti vykdomas. Kitaip negali funkcionuoti organizacinė ūkio valdymo sistema.

R.OZOLAS. Tą tik ir norėjau išgirsti. Dėkoju, ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, visi, kurie buvot užsirašę, paklausėt, kandidatas atsakė. Ačiū jam. Ačiū Prezidentui. Tikiuosi, kad atitinkami Seimo komitetai ir frakcijos, tos frakcijos, kurios dar nesusitiko su pretendentu, susitiks. Manau, kad preliminariai galime susitarti, jog šitą klausimą toliau nagrinėsime kovo 10 d., t.y. pirmąją pavasario sesijos darbo dieną. Ačiū.

Tai tada galime pereiti prie kito klausimo. Ir aš manyčiau, kad gal būtų tikslinga grįžti prie 4 darbotvarkės klausimo ir toliau klausinėti pranešėją, gerbiamąjį M.Pronckų. Prašom. Klausti norėjo K.Antanavičius. Aš jo nematau. Atsiprašau, labai atsiprašau. Prašom. K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis kolega, kaip jūs galvojate suderinti tas naujas nuostatas su tuo, kas įvykdyta. Pavyzdžiui, imkim tokią grąžinta žemės ūkio paskirties žemė natūra ir t.t. Nebūtinai tuose rėžiuose, kur buvo, turi būti grąžinta. Jūs žinot, kiek čia yra žmonių, norinčių, kad žūtbūt šituose rėžiuose. Dabar jau vieni yra pasiėmę, kiti pasiėmę galbūt tokius rėžiukus, kurie nė kokios žemėtvarkos neatitinka. Dabar kiti sakys - štai jūs nebeatiduodate tuose rėžiuose. Na, ir ne tiktai šitas. Taip pat yra parašyta, kad "grąžinta žemės ūkio paskirties žemė turi būti naudojama nekeičiant pagrindinės paskirties". Kaip jūs žinot, aš su tuo visiškai sutinku. Bet išeina, kad tik grąžinta. O kita? Tai ar nematot, kad reikėtų priimti specialų įstatymą dėl žemės ūkio naudojimo. Tokių pora klausimų. Dar daug jų turiu.

M.PRONCKUS. Taip, iš tikrųjų bent šiuo metu kyla labai nemažai ginčų, kad žemė žmonėms siūloma nevisiškai toj vietoj arba šiek tiek keičiasi ribos. Bet aš nematau galimybės, kaip praktiškai padaryti, kad kiekvienam žmogui būtų galima atiduoti toje pačioje vietoje. Todėl, man atrodo (mes čia su žemėtvarkininkais ilgai diskutavom šiais klausimais), kad galutinis žemės ūkio nuosavybės atstatymas žmogui galėtų būti tiktai tada, kada tam tikros teritorijos mastu yra sudaromas kompleksinis žemėtvarkos projektas. Kada jame nužymėtos visų savininkų ribos, kada tas projektas keletą kartų savininkų susirinkimuose apsvarstomas, bandomi surasti tam tikri kompromisai, ir po to visiems susitarus jau galutinai jisai yra tvirtinamas. Aš įsivaizduoju tokią eigą. O kad, kaip čia pasakius, Lietuvoje yra toks psichologinis įsitikinimas, kad būtinai tiktai savo žemę reikia atsiimti, - yra toks. Tačiau jis nėra visose pasaulio šalyse paplitęs. Aš dar kartą noriu priminti tą pokalbį, kurį aš šiek tiek minėjau, bet galbūt nevisiškai detaliai. Šiais metais mes kalbėjome su Olandijos ūkininkais. Jie kaip tiktai pasakojo mums, skaitė paskaitas apie žemės reformą Olandijoje. Reikia pasakyti, kad ir Olandijoje vyksta žemės reforma, tačiau ten yra kiti tikslai. Kaimas susitaria, pavyzdžiui, kad reikia vykdyti žemės reformą. Motyvai tam yra įvairūs. Žemės reformos dėka ten, pavyzdžiui, jie gauna (vienas arba kitas) iki pusės hektaro, plotas padidėja, sklypai patogiau išsidėto ir pan., ir pan. Ir vykdant tokią žemės reformą Olandijoje ūkininkas gali gauti žemę visiškai kitoj vietoj, negu jisai turėjo. Tai jų nejaudina. Kadangi jeigu jisai gauna kitoje vietoj, tai įvertinama pagal atitinkamus kriterijus, ir jis gauna arba kompensaciją, arba dar kažką. Štai tokie privalumai būna. Aš kalbu apie Olandiją, ką aš girdėjau. Tačiau, žinoma, Lietuvoje to kol kas nėra. Mums psichologiškai, matyt, taip pat reikėtų kažką keisti. Taigi dėl žemės grąžinimo - aš matau tiktai per kompleksinius žemėtvarkos projektus, kad šitą procesą būtų galima kažkaip sunorminti.

Toliau dėl žemės naudojimo. Aš gerbiamiesiems kolegoms galiu pasakyti, kad mes esame parengę Žemės įstatymą, kurį svarsto specialistai, Žemės ūkio ministerijos darbuotojai. Jo apimtis yra gana didelė - 27 spausdinti puslapiai. Jame daug kas bus į tam tikras normos vėžes įstatyta. Tai gal tiek.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.

L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pasakėte, kad reforma nebuvo tinkamai parengta, be mokslinio pagrindimo. Na, jūs ne visiškai teisus buvote. Aš puikiai žinau, kad kai kuriuos projektus rengė mokslinio tyrimo institutai. Pavyzdžiui, Žemės ūkio, Mechanizacijos institutai. Buvo sumokėti nemaži pinigai. Parengė dėl komplektų, dėl agroserviso tarnybų. Taip pat dalyvavo ir Agrarinės ekonomikos institutas, buvo kreiptasi į Vaisių ir daržovių mokslinio tyrimo institutą, į Žemdirbystės institutą. Tačiau iš tikrųjų kai kurių institutų darbuotojai (ne visi), gal dėl konservatyvios Žemdirbių sąjungos ar Agronomų seklyčios įtakos neprisidėjo, kaip jie turėjo prisidėti. Visiems, kas tiktai norėjo prisidėti ir norėjo tą darbą dirbti, buvo skiriami pinigai. Tai viena. Dabar jūs pateikėte pataisas. Aš noriu jūsų paklausti, ar jūs dabar jau turite kokį nors mokslinį atitinkamo instituto pagrindimą? Ar yra parengti kokie nors moksliniai darbai, ar dar kas nors tokio? Ar jūsų pagrindinis šaltinis rengiant šias pataisas yra    tik LDDP rinkiminė programa? Ačiū.

Ir dar. Prašau gerbiamojo posėdžio pirmininko vėliau man palikti pusę minutės perskaityti Žemės savininkų sąjungos kreipimąsi Seimo nariams.

PIRMININKAS. Taip. Aš turiu šitą įrašą. Prašau.

M.PRONCKUS. Pradėdamas nuo jūsų klausimo pabaigos, galiu pasakyti, kad buvo vadovautasi ir Sąjūdžio nuostatomis, ne tiktai LDDP, gerbiamasis Milčiau. O per tą trumpą laikotarpį, kurį mums tenka darbuotis čia, Seime, teko diskutuoti šiais klausimais ir su Agrarinio instituto žmonėmis, ir su Žemėtvarkos instituto žmonėmis, ir su kai kuriais kitais specialistais. Tačiau tai nereiškia, kad viskas yra pakankamai gerai išdiskutuota, - šito nesakau. Žinoma, jeigu mes turėtume pakankamai laiko, jeigu dabar nebūtų tokia būklė, kokioj mes esam atsidūrę, galima būtų ilgiau tą klausimą tęsti, svarstyti, diskutuoti, ieškoti geriausių priimtinų sprendimų. Tačiau, kiek aš įsivaizduoju, ir aš manau, mes laiko tam per daug neturime. Todėl bendromis jėgomis - ir mokslininkai, ir visuomenė, ir mes - turėtume, man atrodo, kiek galima greičiau į kai kuriuos klausimus atsakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas. Prašom.

A.BASKAS. Mano klausimas ne tiktai gerbiamajam pranešėjui M.Pronckui, bet ir visų komitetų pirmininkams, taip pat ir Seimo Pirmininkui. Ar mes negalėtume pasinaudoti ta proga, kad mes pagaliau turim pilnavertį Prezidentą, pilnavertį Seimo Pirmininką, ir pradėti dirbti, griežtai laikytis Statuto. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad pagal Statutą pateikimas turi būti ne plenariniame posėdyje, o kažkurioje tarnyboje, kuri registruoja, kuri išsiuntinėja Vyriausybei ir kitoms suinteresuotoms instancijoms. Aš suprantu, kad dabar yra diskusija dėl įstatymo...

PIRMININKAS. Čia ne diskusija, čia klausimai pranešėjui, gerbiamasis Baskai. Prašom.

M.PRONCKUS. Aš neturiu ką atsakyti. Kadangi Reglamentas gali būti priimtas ir kitoks. Neseniai mes girdėjom Seimo vadovybės pasiūlymus, kad visą tą pradinį svarstymą, na, galbūt tik pateikti, o visus kitus svarstymus teisingiau būtų daryti komitetuose su specialistais. Ir tiktai paskui grįžti galutiniam svarstymui Seime. Taip galbūt sutaupytume žymiai daugiau laiko, ir viskas greičiau vyktų. Todėl, kad Reglamentas ir kiti dalykai taip pat keičiasi priklausomai nuo situacijos.

PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas. Prašom.

V.V.ZIMNICKAS. Aš labai atsiprašau, čia per klaidą pakliuvau. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Jis, matyt, turėjo galvoje, kad ne į Seimą per klaidą pakliuvo, o į šitą sąrašą. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau atkreipti jūsų dėmesį štai į tokį faktą. Mes dabar kalbėjomės su būsimu premjeru (aš įsivaizduoju, kad tai iš tiesų būsimas) gerbiamuoju A.Šleževičium. Jisai pažymėjo, kad žemės ūkio ateitį mato per šeimyninę fermą, t.y. tam tikro dydžio, kur dirba žmonės, na, šeimyninė ranga, ar kaip čia pasakius. O jūsų šitam įstatymo pakeitime yra tam tikros užuomazgos ir netgi stiprūs teiginiai apie tai, kad bus galima atstatyti kolektyvinę nuosavybę. Jinai iki šiol buvo neefektyvi, ir aš nematau, kad jinai bus efektyvi ir toliau. Tai yra 2.2 punktuose. Kaip jūs šitą suderinsit? Kaip premjeras turės vykdyti tuos įstatymus, kuriuos mes priimsime?

M.PRONCKUS. Čia, mano supratimu, jokio prieštaravimo nėra. Tai aš irgi matau tam tikrą ateitį privačiuose ir šeimyniniuose ūkiuose. Tačiau vienas dalykas - matyti ateitį, ir kitas dalykas - matyti (...). Kada susitikau su estais praeitą savaitę, jie pasakė, kad mes kol kas turim tiktai 8 tūkst. ūkininkų, ir kad pas juos maždaug stengiamasi norminti tą būklę priklausomai nuo to, kiek turi lėšų, priklausomai nuo to, kaip pasiruoš jie ūkininkauti. Procesas vyksta palaipsniui. Tai aš buvau labai nuliūdintas, kad pas mus yra per 70 tūkst., kurie turi trise vieną arklį ir dar kai ką. Ir valstybė nieko negali padaryti. Tai yra dabartinė realybė ir yra ateitis. Kokia bus ateitis, parodys gyvenimas. Ir čia niekas iš mūsų taip griežtai negali pasakyti, kas geriau bus ateityje. Mes šituo įstatymu sudarom tiktai laisvesnes sąlygas šiuo metu disponuoti įvairiomis ūkininkavimo formomis. Tiktai laisvesnes sąlygas. O konkurencijos metu ir gyvenant viskas, manau, susikristalizuos.

PIRMININKAS.Kolega G.Paviržis. Prašom.

G.A.PAVIRŽIS. Ačiū. Aš jau pertraukos metu išsiaiškinau.

PIRMININKAS. Malonu. Tada Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis pone Pronckau, aš norėčiau paklausti. Čia įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą projekte 2 puslapyje yra išvardytos 4 sąlygos, kurios turėtų būti įvykdytos, kad žmogus, savininkas atgautų savo žemę. Aš taip suprantu.

M.PRONCKUS. Taip.

P.JAKUČIONIS. Dėl to aš norėčiau paklausti jūsų nuomonės. Ar čia visos tos 4 sąlygos turėtų būti įvykdytos, ar tiktai kai kurios iš jų? Antra. Toliau čia yra rašoma, kad "privatų ūkį pageidavusiems kurti asmenims, pripažįstamiems nepasirengusiais ūkininkauti..." ir t.t., čia "nuosavybė į žemę atstatoma pagal 16 straipsnyje nustatytą tvarką." Tai aš čia norėčiau paklausti, ar čia išliks ta teisė, kuri anksčiau buvo, kad žmonės gali per 5 metus apsispręsti, ar jie ūkininkaus, ar neūkininkaus? Ar jau čia tie 5 metai išnyksta kažkur?

M.PRONCKUS. Supratau. Mano įsitikinimu, tos surašytos 4 sąlygos yra privalomos norint ūkininkauti. Aš dar kartą kartoju, aš jau sakiau, gal jūs turit kokį nors modelį iš tikrųjų, kaip galima ūkininkauti, be šitų sąlygų įvykdymo, be technikos arba be sutarčių sudarymo su technikos turėtojais, be pastatų, be finansinių išteklių arba kitų dalykų. Man paaiškinkit. Gal turit kokį nors modelį, kaip galima ūkininkauti be šitų sąlygų. Tai vienas dalykas. Dėl paskutiniojo straipsnio, apie kurį jūs kalbat, čia siūlyčiau padiskutuoti. Mūsų viename iš pirminių variantų buvo užrašyta, kad "kol sudaromas kompleksinis projektas, tam tikros gyvenvietės, tam tikro ūkio teritorijoje tos sąlygos išlieka savininkui žemę atgauti." Dėl to, matyt, keleri metai praeis. 4, 5, o kai kur galbūt ir daugiau metų gali praeiti. Taip buvo užrašyta. Čia yra turbūt kitaip pakeista. Gal būtų galima dar kaip nors kitaip parašyti. Aš, kaip šio įstatymo ruošėjas, nesu nusiteikęs užkirsti kelią žmonėms, norintiems ir vėliau ateiti ūkininkauti, jeigu jie iš tikrųjų nori ir turės ateityje tam tikras galimybes. Kaip čia apibrėžti įstatymo punktuose, žinoma, galėtų vykti diskusija. Aš taip manyčiau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, man susidaro įspūdis apie keistą nuosavybės sampratą, pagal kurią paruošti abu dokumentai. Ar gali priklausyti nuosavybė nuo to, kur žmogus gyvena ar negyvena? Ar gali priklausyti nuosavybė nuo to, ar jis turi trąšų, ar neturi? Jeigu tai yra jo nuosavybė, tai net ir žmogui mirus lieka jo įpėdiniams, o nepriklausomai nuo to, ką jis pasistatė, nusipirko ar kaip kitaip. Kaip jūs suprantat žemės nuosavybę?

M.PRONCKUS. Ką tiktai mes gavom ir pareiškimą tam tikrą, kurį čia lyg ir kažkas žada skaityti. Bet jis yra kiekvienam Seimo nariui išdalytas, ir skaitymas, turbūt, kai ir mes patys mokam skaityti, nieko nepadėtų. Kaip aš vis dėlto dabar per tą laikotarpį suprantu kai kuriuos savininkų interesus? Ir su ponu Naujokaičiu aš susitikau, ir su daugeliu kitų savininkų susitikau ir bandžiau išklausyti jų nuomones ir pasiūlymus. Čia tokiais politizuotais žodžiais parašyta yra. Aš galėčiau atsakyti į jūsų klausimą ir į kitus panašius klausimus, kurie, ko gero, kils arba kyla jums. Tai savininkai, man atrodo, siekia tokių trijų tikslų. Žemės savininkai. Pirma, be jokių išlygų atsiimti savo žemę net nerodant jokio dėkingumo už tai, kad per buvusį laikotarpį į tą žemę įdėtas milžiniškas kapitalas ją gerinant. Kitaip tariant, įdėtos valstybės lėšos, mūsų visų lėšos, taip pat ir mano,     ją gerinant. Antra, norima, kad atgautoje žemėje dirbtų kiti, o žemės savininkai naudotųsi savo nuosavybės teise, savo turtu. Ir trečia, norima, kad į šitą atsiimtą žemę valstybė, atgavus jiems žemę, dėtų taip pat didžiulį kapitalą. Tai va iš tokių, man atrodo, trijų sąlygų išeina visi savininkų reikalavimai, visi jų skambūs žodžiai ir visos tos sentencijos. Taip pat žemės savininkai dar vieną momentą turbūt praleidžia. Jie negalvoja visiškai apie Lietuvos žmones. Žinoma, jeigu Lietuva būtų tokia turtinga, kad ji, nieko nežiūrėdama, galėtų pirkti maisto produktus užsienyje šiais metais, kitais metais ir nieko tai nereikštų jiems, tai būtų galima žaisti kokį penkmetį, dešimt metų, kol čia viskas sunormalės. Bet kada žemės savininkas pasiima tą žemę ir nežino, ką su ja darys, nežino, kiek iš jos ko gaus, ir kada jis tiktai galvoja apie savo nuosavybės teisę, tada, man atrodo, kad tie jo interesai prieštarauja daugelio žmonių interesams. Todėl aš atsakau panašiai šitaip dėl nuosavybės dalykų. Ir dar mes gaunam daug laiškų. Jeigu apie tai pradėjome kalbėti, noriu kai ką perskaityti. Čia užsieniečio laiškas. Anglijos piliečio laiškas, parašytas mūsų Užsienio reikalų ministerijai ir persiųstas mums.   Ir aš kai kurias mintis iš šio laiško paskaitysiu. "Lietuviams, nors ir gyvenantiems išeivijoje, Lietuvos ateitis rūpi ne mažiau kaip ir lietuviams, gyvenantiems Lietuvoje. Iš paskutinių žinių aiškėja, kad Lietuvos ūkininkams žemė bus išdalyta ne daugiau kaip po 15 ha. Reikia manyti, jog toks žemės smulkinimas reikštų nelaimę ne tik pačiam ūkininkui, bet ir visai Lietuvai. Ūkiai nuo 3 ha iki 15 ha žemės gal kaip nors pajėgtų išmaitinti Lietuvos gyventojus, bet valstybė iš tokių ūkių pelno neturės todėl, kad nebus ko eksportuoti. Stebėdami Vakarų tautas, jų stambius ūkius, matome jų klestėjimą. Taip pat atsimename tarpukario laikus Lietuvoje, kada žemės ūkis klestėjo ir t.t., ir t.t." Toliau kita pastraipa. "Įdomu, ar Lietuvos ekonomistai neįžvelgia būsimų mirtinų pasekmių, ar sąmoningai stengiasi nuubaginti Lietuvą, tikėdamiesi ateityje įrodyti pasauliui, kad Lietuva be Rusijos skursta, nepajėgia tinkamai aprūpinti ten esančius gyventojus, ypač kitataučių mažumų Lietuvoje, ir reikalautų prijungti Lietuvą atgal prie "matuškos" Rusijos." Ir taip toliau. Tokių sakinių yra labai daug. Pasirašo Juozas Domeika. Ir čia toks antspaudas: "Lietuvi, budėk Tėvynės sargyboje, nesileisk klaidinamas!" Viena kita tokia pastaba dėl tų visų dalykų, apie ką mes kalbėjome.

PIRMININKAS. Kolegė V.Briedienė dar papildomai? Prašom.

V.BRIEDIENĖ. Pone Pronckau, norėčiau jūsų paklausti, ar ruošiant šiuos du projektus buvo vadovaujamasi Lietuvos žmonių referendumu priimta Lietuvos Konstitucija.

M.PRONCKUS. Aš manau, kad buvo vadovaujamasi.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Norėčiau pranešėjo paklausti dėl Žemės reformos įstatymo. Čia jūs kalbėjote, bet aš iki galo gal nevisiškai supratau. Ar neprieštarauja 47 Konstitucijos straipsniui, kuriame įvardijama žemės nuosavybė piliečiams ir valstybei, kai jūs kalbate čia apie kitokias bendros nuosavybės formas?

M.PRONCKUS. Aš neįsivaizduoju, kaip gali prieštarauti, jeigu, pavyzdžiui, ar 2, ar 3, ar 4, ar 15 žmonių savo nuosavą žemę kažkokiu aktu sujungia ir bando ją bendrai naudoti. Kaip ir kam čia gali prieštarauti? Aš neįsivaizduoju. Žmogus daro su savo nuosavybe, ką jis nori, kaip nori.Ir jeigu sudaro kažkokį darinį, tai yra jo reikalas, ką jis sudaro, o ne valstybės reikalas.

PIRMININKAS. Prašom nereplikuoti iš vietos, gerbiamasis Baleženti! V.Petrauskas. Prašau.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, aš čia turiu vieną iš dviejų įstatymų dėl Žemės reformos įstatymo papildymų pakeitimo. Yra 8 punktas dėl 16 straipsnio. Tas laiškas, kurį jūs skaitėte iš Anglijos dėl ūkių, kad jie turėtų būti stambesni ir visa kita... Ir jūs, ir LDDP nuolat yra pabrėžusi, kad reikalingi kuo stambesni ūkiai. Ir štai dabar 3 punktas. "Bendras vienai šeimai tenkantis žemės ūkio naudmenų plotas, įskaitant asmeninio ūkio žemę ir privačių namų valdos žemės sklype esančius naudmenis, neturi būti didesnis kaip 3 ha." Tai, mano nuomone, čia yra aiškus prieštaravimas būtent šitai jūsų nuostatai. Tai tegul tada tas plotas, kurį galima duoti šeimyninei fermai ir individualiam ūkininkui, būna didesnis negu 3 ha.

M.PRONCKUS. Čia kalbama apie tą Aukščiausiosios Tarybos dokumentą, kuris reglamentavo 23 ha. Čia apie tai kalbama. O ne apie ką nors kita.

PIRMININKAS. Kolega V.Mačiulis. Prašom.

V.MAČIULIS. Aš norėčiau pranešėjui nepasufleruoti. Labai gerai žinau, kaip dirba komitetas, žinau, kad labai gerai žino padėtį žemės ūkyje. Ir aš iš tų klausimų ir pasisakymų jaučiu, kad yra genialių žmonių čia, šioje salėje, kurie labai gerai supranta žemės ūkio klausimus. Nekalbėsiu apie V.Petrauską ir kitus. Ar nereikėtų padaryti atvirą tokią diskusiją komitete, pakviesti žmones, kurie labai gerai supranta, ir padiskutuoti. Ne Seime, ne dabar čia, šioj salėj, bet konkrečiai kurie supranta, kurie turi pasiūlymų. Ir pasikalbėtume.

PIRMININKAS. Vertas dėmesio pasiūlymas. Nežinau, ką gerbiamasis M.Pronckus apie tai galvoja. Prašom.

M.PRONCKUS. Labai ačiū. Mes komitete priimame visus, kurie nori klausytis, nori kalbėtis. Ir, pavyzdžiui, šį pirmadienį 15 val. komitete vyks antrasis, beje, svarstymas kartu su Žemės ūkio ministerijos žmonėmis, kaip paskirstyti tas lėšas žemės ūkiui, kurias mes skyrėm Seime dabar. Kokiais principais, kokiais metodais. Jeigu norėtų kas nors dalyvauti, maloniai kviečiam.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Aš noriu pasakyti, kad man labai džiugu girdėti, kai LDDP atstovai save vadina genialiais, na, gal vieną kitą ir iš mūsų, bet ne ta problema. Tiktai trumpa replika ponui M.Pronckui. Jis sakė, kad tas žemės ūkio savininkų pareiškimas neturi būti skaitytinas, neturi būti skaitomas dėl to, kad jis yra išplatintas mums visiems, ir mes mokame skaityti. Aš tą patį noriu pasakyti, kad šitas laiškas, kurį jūs perskaitėt visą, taip pat buvo išplatintas visiems Seimo nariams, ir taip pat mes mokame skaityti. Tai gal ir nereikėjo.

PIRMININKAS.Gerai, fifty fifty. Tai K.Antanavičius norėjo kažką pasitikslinti. Prašom.

K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu, gerbiamasis kolega, patikslinti savo klausimą, atsakymas į kurį turėtų man reikšmės dėl balsavimo. Štai esmė klausimo buvo, kaip suderinti tas nuostatas, kurios jau buvo. Aš visuotinai pritarčiau, jeigu tai būtų naujas. Bet yra padaryta jau didelė dalis viso to, kas čia rašoma. Štai kad ir sąlygos dėl žemės grąžinimo. Grąžinta yra nesilaikant tų sąlygų. Kaip aš jau minėjau, yra ir sklypai. Jūs sakėt, kad nuosavybė bus įforminama atitinkamai pasvėrus viską. Bet kai kas jau turi. Tai ar bus grįžtama atgal, viskas peržiūrima? Kaip tas viskas bus suderinta? Štai tas žingsnis, kurį dabar darom, su tuo, kuris buvo.

M.PRONCKUS. Mano supratimu, tai, kas padaryta... Na, grįžti atgal lyg ir nelabai išeitų, nors buvusiame įstatyme yra parašyta, kad jeigu žemė metus nedirbama, ji gali būti paimama atgal valstybei sumokant už tai žemės savininkui atitinkamą kompensaciją. Tuo atveju čia niekas nepažeidžiama. Bet iš tikrųjų kai kur grąžinta yra nesilaikant tų sąlygų, ir čia suderinimas bus toks sudėtingas, manau. Čia daugiau galbūt kalba būtų apie tai, ką darysime. Pavyzdžiui, iš tikrųjų daugelis pareiškėjų konkrečiai kelia klausimą: naikinkit, ponai, Valstiečių ūkio įstatymą, kadangi susiduria. Pagal Valstiečių ūkio įstatymą jis atėjo ne į savininko žemę, ir staiga atsiranda savininkas, kuris nori dabar atsiimti. Konkreti grupė žmonių labai konkrečiai sako: naikinkit Valstiečių ūkio įstatymą, tuos žmones, kurie dabar gyvena, nuvarykit nuo žemės, ir mums atiduokit žemę. Tai aš nemanau, kad būtų taip galima padaryti praktiškai. Tai norai norais, bet taip neišeina praktiškai padaryti. Todėl čia taip kategoriškai kažką pasakyti aš tiesiog ir nesiryžčiau dabar.

PIRMININKAS. Dar sykį kolega K.Dirgėla.Prašom.

K.DIRGĖLA. Jeigu leisit, du klausimus.

PIRMININKAS. Vienas klausimas, ir laukit eilės.

K.DIRGĖLA. Gerai. Aš norėčiau paklausti jūsų. Minėdami ir tą Anglijos piliečio laišką, ir šiaip jau pasakydami nuomonę, kad ūkiai efektyvūs bus tiktai stambūs, jūs apeinate vieną problemą, kurią mes turime, būtent - socialinę. Žemės ūkyje stambinant... Jeigu imtume Europos, Amerikos standartus, ten dirba žemės ūkyje ne daugiau 8% visų dirbančiųjų. Mūsų atveju 30% žmonių gyvena kaime ir 17,5% dirbančiųjų būtent kaime. Kur jūs žadat padėti tas liekančias darbo rankas?

M.PRONCKUS. Visiškai teisingai, mano supratimu, jūs pastebėjot. Ši problema jau iškilusi yra, kadangi kaime jau dabar atsirado dalis žmonių (ir jų, atrodo, daugėja), kurie neturi darbo ir neturi jokios perspektyvos. Šitame įstatyme numatoma, kad tie procesai vystysis palaipsniui. Ir aš nemanau, kad reikėtų jame kažką numatyti, bet problema iš tikrųjų yra, ir ją gal atskirai reikėtų nagrinėti ir svarstyti. Ji labai skaudi ir apima labai daug žmonių.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Aš pasakysiu repliką.

PIRMININKAS. Tada dar šiek tiek vėliau. Prašom, kolega J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš teiksiu pasiūlymą.

PIRMININKAS. Gerai, tada prašom abu palaukti. Dar sykį V.Petrauskas.

V.PETRAUSKAS. Aš taip pat - repliką.

PIRMININKAS. Prašau, tada pradedam nuo P.Papovo.

P.PAPOVAS. Aš repliką noriu pasakyti dėl žemės nuosavybės pagal Konstitucijos 47 straipsnį: "Žemės, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei, jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti." Čia pabrėžta Lietuvos piliečiams, o užsieniečiams žemė negali priklausyti. O kaip tą žemę Lietuvos piliečiai nuosavybės teise turės, - ar vieną gabalą, ar po vieną gabalą žemės nuosavybės teise turės - tai čia jau piliečių reikalas.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Petrauskas. Prašom.

V.PETRAUSKAS. Kadangi buvo paminėta mano pavardė, aš noriu už komplimentą padėkoti kažkam iš kolegų kairėje. Visi esame Seimo nariai ir kartais požiūris iš šalies taip pat yra naudingas. Na, o šiaip iš savo pusės mes gi niekad nesakom, kad vienas ar kitas mūsų oponentas turi didelę partsekretoriaus darbo patirtį ar kolūkio pirmininko darbo patirtį. Tai čia, kaip sakoma, tikrai, būkime tolerantiški vieni kitiems.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dabar - J.Pangonio pasiūlymas. Prašom.

J.PANGONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes čia galime diskutuoti ir klausinėti visą dieną ir neišsiaiškinsime tikros situacijos, kokia yra kaime: su žeme ir su turtu, ir dėl kitų klausimų. Mus į tokią situaciją įstūmė ankstesni per du metus priimti sprendimai. Ir dabar manau, kad prireiks dar dešimtmečio, kol mes išsikapstysime iš tos padėties. Todėl nesiūlau čia daug diskutuoti, bet siūlau kuo greičiau paskirti šių klausimų, šių įstatymų projektų pirmąjį svarstymą, t.y. netgi kovo mėn. 10 dieną, nes žmonės laukia kokio nors sprendimo. Juk šiandien kaime yra chaotiška situacija, iš tikro žmonės nežino, kas gi bus toliau. Ir miestiečiai, kurie labai nori atsiimti žemę nežino, ar ji bus kompensuojama kitu turtu, ir kaimiečiai, kurie turi po 2 - 3 ha nežino, ar nebus atimti iš jų tie 23 ha, ir tie ūkininkai nežino, ar jie gaus paramą, ar negaus ir kaip su ta žeme bus. Todėl dar kartą siūlau kuo mažiau diskutuoti, o kuo daugiau padaryti. Ir šitos pataisos tikrai nėra paskutinės. Mes dar per 10 metų jų priimsime tiek ir tiek, kol atitaisysime tą situaciją, kuri padaryta per du metus.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai, gerbiamasis Pronckau, ką jūs siūlote? Šituos projektus įrašyti į darbų programą ir pradėti nagrinėjimo procedūrą?

M.PRONCKUS. Aš dėkoju visiems klausėjams ir noriu prašyti, kad tie projektai būtų įrašomi į programą, pradėti tuos svarstymus. Ir aš prašau dar kartą visų pateikti savo pasiūlymus, pastabas, formuluotes. Būtų labai gerai, kad tas būtų daroma raštiškai, oficialiai, kad būtų galima jūsų formuluotes svarstyti, tartis, ir viską daryti, kaip dera. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai dabar reikėtų... A, prašau. Dar Seimo narys T.Lideikis.

T.LIDEIKIS. Aš norėčiau pritarti ponui J.Pangoniui, kad iš tikrųjų kaime padėtis sudėtinga ir ją reikia spręsti, išaiškinti tą tokią susipynusią situaciją. Bet aš labai abejoju, ar šitos pataisos būtent tai padarys. Iš tikro, ar priėmus tokias pataisas situacija kaime nepasidarys dar sudėtingesnė ir dar painesnė? Jūs pagalvokite, aš nežinau, ar projekto rengėjai iš tikrųjų tiki, kad, jeigu mes priimsime šitą įstatymą ir pareikšime, kad savininkai prarado savo nuosavybės teisę,ar jie tiki, kad šitas aktas bus teisėtas? Jeigu savininkas nepasirašys, kad jis savo noru savo žemės atsisako, ar jūs galvojat, kad šitas mūsų sprendimas bus teisėtas ir kad sekantis Seimas, susirinkęs už kelių metų, nebus priverstas vėl peržiūrėti sprendimą? Aš manau, kad teisėtumas bus tolygus 1940 m. nacionalizacijos aktui.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Baležentis. Tada balsuosim, jeigu, žinoma, dar gerbiamasis M.Pronckus nenorės ko nors pasakyti. Prašom, gerbiamasis Baleženti.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, laikas bėga. Iš tiesų įstatymus, jeigu jie neatitinka gyvenimo reikalavimų, gali reikti ir koreguoti, bet darykime tai dorai, sąžiningai. Aš siūlau šitam tikslui viešai spaudoj paskelbti abiejų įstatymų projektus, gauti žmonių atsiliepimus, nuomones. Juo labiau kad daugelis dabar veikiančių įstatymų buvo aprobuoti suvažiavimuose, buvo diskutuota spaudoj, vyko pasitarimai su agrariniu judėjimu, agrarinių organizacijų atstovais. Dabar gi iki šiol viskas buvo daroma slaptai, izoliuotai nuo visuomenės. Tai pasigarsinkim, o po to spręsime, ką daryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS.Sako, nenumatyta. Diskusija dėl balsavimo man tikrai kelia didelį nerimą, tokį pat nerimą, kai pradėjome žemės ūkio reformą. Ponas J.Pangonis teisingai pasakė, suminėjo vieną, kitą, trečią motyvą štai dėl tų valstiečių ūkių, dėl 23 ha, dėl priemiestinės žemės, dėl nuosavybės. Į tuos klausimus vieno atsakymo nėra. Ir aš labai prašyčiau, kad tikrai reikėtų neskelbti štai to, kas čia yra. Bent jau politinės santarvės ir ne suerzinimo tikslan, vardan, o pridėti dalį, kaip bus suderinta tai, kas yra, su tuo, kas siūloma. Žūtbūt turi būti padaryta, žūtbūt turi būti konstatuota, kaip su tuo Valstiečių įstatymu: atimsim - neatimsim, pakeisim - nepakeisim, ar įforminsim tą nuosavybę. Kaip su tais žmonėmis, kurie jau yra atsimatavę: jie pasiliks, ar nepasiliks, ar jie per metus, kaip ponas M.Pronckus aiškino, jie pažeidė nustatytą tvarką - per metus nenaudojo, tai turi būti atimta. Tvarkoj. Tai tas turi būti daroma remiantis šituo štai įstatymu. Dabar atrodo, kad bus daroma viskas iš naujo. Na, ar mums visiems reikia čia kokio nors susierzinimo - vėl viso vienų ir kitų ir į vieną, ir į kitą pusę. Sakyčiau, kad mes turim labai atsargiai, labai rimtai dar apsvarstyti prieš skelbdami spaudoj. Ir manyčiau, kad reikia tartis ir komitete su nauja Respublikos vadovybe. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar - Seimo narys L.Milčius. Man atrodo, jau laikas spręsti. Prašom.

L.MILČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau paprašyti, kad, jeigu bus balsuojama, tikrai leistumėte man perskaityti tą kreipimąsi.

PIRMININKAS. Tai gal tegul gerbiamasis M.Pronckus atsakys į tas pastabas, kurios čia buvo išgirstos, o tada jums žodis.

M.PRONCKUS. Žinoma, aš visiškai sutinku su tomis pastabomis, kai sakoma, kad reikėtų dar svarstyti, dar diskutuoti ir ieškoti bendru visos visuomenės lygiu kokių nors sutarimų. Bet šiame laikotarpyje mes nebeturime tiek daug laiko. Aš galėčiau perskaityti 300 pareiškimų ir skundų, kurie pas mus gauti. Ir matytumėte, kaip jie kartais skirtingai traktuoja tą patį dalyką. Vieni - vienaip, kiti - kitaip. Todėl šiaip ar taip mums reikia priimti kokius nors sprendimus. Čia yra bandymas pateikti kai kuriuos dalykus. Aš nemanau, kad jie į viską atsako. Todėl aš kreipiuosi į visas puses: į vienus ir kitus - jeigu turite kokių nors protingų, gerų pasiūlymų, kurie tenkintų ir vieną, ir kitą pusę, prašom, - teikit, kartu svarstysim, bandysim spręsti vienaip arba kitaip šiuos įstatymus tvarkyti. Tačiau, man atrodo, kad mes neturime teisės tai daryti. Aš asmeniškai - tiek Agrarinis komitetas, tiek visi Seimo nariai neturime teisės delsti spręsti šiuos klausimus. Todėl aš dar kartą prašau įtraukti į darbotvarkę ir tęsti svarstymą.

PIRMININKAS.Ačiū gerbiamajam M.Pronckui. Dabar žodis - Seimo nariui L.Milčiui.

L.MILČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikro džiaugiuosi, jeigu garbus kolega M.Pronckus  yra toks, kaip aiškiaregė Vanga, ir žino, kokį aš turiu kreipimąsi, kurį aš gavau prieš 10 minučių ir tikrai negalėjau jo padauginti. O jeigu iš tikrųjų jam jau žinomas tas kreipimasis, aš labai atsiprašau. Čia Lietuvos žemės savininkų sąjunga kreipėsi į Seimo narius.

"Lietuvos žemės savininkų sąjungos prezidiumo nariai, susipažinę su įstatymu "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų", Lietuvos Respublikos Seimo papildymų ir pakeitimų projektu, konstatuoja, kad minėti įstatymo papildymai ir pakeitimai šiurkščiai prieštarauja 1991 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nuostatai dėl Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Tarptautinės žmogaus teisių chartijos žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsniui. Prašome atidėti minėto įstatymo papildymų ir pakeitimų įstatymo svarstymą Lietuvos Seime, kol jis neapsvarstytas Agrarinio komiteto posėdyje dalyvaujant 400 tūkst. savininkų bei jų žemės paveldėtojų atstovams, Lietuvos žemdirbių sąjungos prezidiumo delegatams." Ačiū. O kadangi mes jį jau pradėjome svarstyti, tai aš, aišku, labai prašau Agrarinio komiteto vardu svarstant šiuos klausimus pasikviesti Žemės savininkų sąjungos atstovus.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau.

L.MILČIUS. Ir dar, gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau, kad trukdau jūsų pietų laiką. Tačiau aš noriu pateikti trumpą informaciją visiškai nepolitiniu klausimu. Jūs turbūt prisimenate, kaip aš kalbėjau neseniai apie "Ąžuolyno" bendrijos, na, aš čia tokį laikraštuką išdalinau... Ši bendrija labai palankiai pažiūrėjo į kai kurių mūsų Seimo narių norą, kad mes Seime galėtume įsteigti savo "Ąžuolyną". Ir jie pasiūlo štai Dūkšto landšaftiniame draustinyje, ten yra piliakalnis, tai įeina į Neries regioninį parką, ten yra labai graži vieta, yra senas malūnas. Balandžio mėnesį būtų galima vėl, pasodinant senąjį parką, įsteigti Seimo parką ir jį siūlo mums, Seime, sudaryti štai nedidelį tokį organizacinį - "Ąžuolyno" bendrijos skyrių. Aš kviečiu gerbiamuosius kolegas, Seimo narius, jame dalyvauti. Čia nereikia daug žmonių, gal bus penki ar dešimt. Bet štai, kurie galės užsirašyti? Čia, pas mane, ant stalo lapai bus padėti. Aš manau, kad darbas šitam skyriui, tam "Ąžuolyne" suteiktų tikrai daug naudingų ir daug malonių mums akimirkų. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau šiek tiek užtęsti posėdį, kad nubalsuotume ir apsispręstume dėl 4 ir 5 punkto. Sutinkam? Prašau. Trečią kartą - Seimo narys A.Baležentis. Prašom, dar vieną minutę. Ketvirtą jau kartą?

A.BALEŽENTIS. Ačiū labai. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar kartą noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad dėl žemės nuosavybės atstatymo kreipėsi pusė milijono žmonių, šeimų. Dėl to mes negalime ignoruoti tokio žmonių skaičiaus. Visą šitą svarstymą aš siūlau daryti viešai - dar kartą paskelbti spaudoj, arba gerbiamąjį M.Pronckų - atsiimti teikimą ir nepateikti šiandien toliau svarstyti. Jeigu mes pateikiam, tai, vadinasi, toliau slaptai šito daryti neturim nei juridinės, nei moralinės teisės. Ačiū labai.

PIRMININKAS. Posėdis, gerbiamasis Baleženti, yra viešas. Vadinasi, sakyti, kad mes čia slaptai dirbam, na, mažiausia, yra nesusipratimas. Bet tegul bus taip. Prašau. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Aš taip pat noriu replikos teise pasinaudoti.

PIRMININKAS. Jau antra replika, gerbiamasis Papovai!

P.PAPOVAS. Galiu?

PIRMININKAS. Na, prašom, ką darysi.

P.PAPOVAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nesuprantu, kodėl čia kyla tokios didelės diskusijos? Iš esmės pataisos nekeičia pagrindinių, esminių nuostatų dėl išlikusio turto grąžinimo, o tiktai išplečia galimybes atsiimti, vadinasi, atstatyti nuosavybės teisę alternatyvia natūra. Ir reglamentuoja atstatyti nuosavybės teisę nebūtinai pasiruošus šiam pavasariui, kada žmogus, jeigu pasiruoš, galės atsiimti tą žemę kitą pavasarį. Tai esminės nuostatos nepakeistos yra. Todėl reikia tai turėti omenyje.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, formuluoju klausimą balsavimui. Pirma - dėl 4 punkto, paskui - dėl 5. Kas už tai, kad įstatymo projektas "Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo" būtų įtrauktas į pavasario sesijos darbų programą ir būtų pradėta jo nagrinėjimo procedūra? Kas už tai, prašome balsuoti. A, minutėlę! Tikrai, galime dar sykį užsiregistruoti. Aš atsiprašau, prašom registruotis. Registruojamės, kolegos. Salėje - 86 Seimo nariai.

Kas už tai, kad būtų įtrauktas į pavasario sesijos darbų programą įstatymo projektas "Dėl žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo" ir būtų jo pradėta svarstymo procedūra? Prašome balsuoti. Už - 47, prieš - 29, 3 susilaikė. Klausimas įtraukiamas į darbų programą.

Dabar - antrasis balsavimas. Kas už tai, kad įstatymo projektas dėl įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų papildymo ir pakeitimo" būtų irgi įtrauktas į sesijos darbų programą ir kad šio įstatymo projektas būtų pradėtas nagrinėti? Prašom balsuoti. Už - 43, prieš - 29, 5 susilaikė. Klausimas irgi įrašomas į darbų programą.

Dabar buvo siūlymas šituos įstatymo projektus paskelbti. Pagal Reglamentą mes šitai galime padaryti. Ar yra kokių kitų nuomonių, ar reikia balsuoti? Tai už, ar ne? Už? Tai prašau. M.Stakvilevičius. Prašau.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš manau, kad dar nereikia šito daryti, kol neįvyks pasitarimas pirmadienį, 15 val. Ten jau detalizuos Agrariniam komitete, į kurį kvietė gerbiamasis M.Pronckus.

PIRMININKAS. Gerai. Prašome nesiginčyti. K.Antanavičius. Prašom.

K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu tik pakartoti ir prašyti, kad ... tas įstatymo projektas nebūtų dar skelbiamas - kad būtų parengiama kruopščiau, aptariama, kaip kvietė ponas M.Pronckus, surinkta mūsų agrarininkų štai nuostatos - ir ne tik agrarininkų, tai yra labai atsakingas darbas, - ir skelbti, na, dar sykį galėčiau pakartoti, kaip prelegentas sakė, kad yra tiktai pirminiai pasiūlymai, nėra dar baigtas. Todėl sakyčiau, kai suspėsim šitą padaryti po to, kai bus įstatymas pateiktas jau pirmajam svarstymui. Jeigu nebus pritarta, prašyčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, aš tik primenu, kad pagal Reglamentą mes šitai galime daryti štai šitoje stadijoje, t.y. šiandien nuspręsti, kad skelbiam ir šitai galime daryti pirmojo svarstymo metu. Tai aš norėčiau visų pirma kreiptis į gerbiamąjį M.Pronckų, kaip jisai siūlo. Ar dabar skelbti, ar skelbti, kai jau mes pradėsime pirmojo svarstymo procedūrą? Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Man atrodo, kad po pirmojo svarstymo projektas priimtinas visiems.

PIRMININKAS. Gerai. Taigi, yra du siūlymai: vienas - skelbti dabar, kitas - skelbti po pirmojo svarstymo. Prašom. Seimo narys T.Lideikis.

T.LIDEIKIS. Na, man labai keista, kad patys įstatymo rengėjai ir siūlytojai abejoja savo įstatymo kokybe. Jie neabejojo siūlydami įtraukti į darbotvarkę, o abejoja dėl to, kad skelbtume spaudoj. Tai jeigu tas įstatymas yra toks blogas, kad jo negalima skelbti, - tai kodėl mes jį įtraukiame į darbotvarkę?

PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys K.Skrebys.

K.SKREBYS. Mes bandėme apeliuoti į tai, kad galbūt šiandien nepadaryt tos stadijos, kuri vadinasi - įstatymo pateikimas. Ir apeliavom kaip tik dėl to, kad, mūsų manymu, tas įstatymas nėra geras. Dabar ką tik, prieš kelias minutes, ponas M.Pronckus pasakė, kad jis gali sukelti labai didelį nepasitenkinimą. Jeigu vis dėlto didžioji frakcija ryžosi pirmą stadiją "praeiti", - įstatymas oficialiai pateiktas, nubalsuota gana ryškia balsų persvara, tai kodėl jo nepaskelbus?

PIRMININKAS. Aiški tamstos nuomonė. Dabar - Seimo narys V.Andriukaitis. Prašau.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mielieji Seimo nariai, aš jus galiu užtikrinti, kad projektas jau bus neabejotinai paskelbtas ar "Lietuvos aide", ar kitur. Ir aš iš tikrųjų noriu nuoširdžiai visus nuraminti: reikia paskelbti - kaip projektą. Agrarinio komiteto pirmininko komentaras su visais trūkumais ir t.t. gali būti paskelbtas ir jokios baimės čia nėra, nes vienaip ar kitaip jis bus paskelbtas.

PIRMININKAS. Minutėlę. Dar Seimo narys A.Sadkauskas. Prašau.

A.SADKAUSKAS. Pirmiausia, tai gerbiamasis Pirmininkas vis dėlto didesnį dėmesį skiria dešiniesiems: be eilės jie pasisako.

PIRMININKAS. Visi, kurie buvo užsirašę, visi pasisakė. Aš sąrašą išsaugojau.

A.SADKAUSKAS. Ponas K.Skrebys tik prilėkė ir iš karto pasisakė. Aš seniai stoviu.

Dabar dėl paskelbimo, man atrodo, bijoti nereikia, būtinai reikia paskelbti, nes čia iš to jau daroma politika. O kad jis bus paskelbtas, visiškai sutinku su gerbiamuoju V.Andriukaičiu. Jis jau rytoj bus "Lietuvos aide". Taigi bijoti nereikia. Tai yra vien Agrarinio komiteto. O dar kiti komitetai apsvarstė, bus naujas projektas.

PIRMININKAS.Gerai. Tai aš teikiu balsuoti. Kas už tai, kad šitie projektai su gerbiamojo M.Pronckaus komentarais būtų paskelbti spaudoje? Prašome balsuoti.

B.V.RUPEIKA. Ką tas mūsų nutarimas įpareigoja, kokį organą ar organus? Tamsta Pirmininke, man visiškai neaišku.

PIRMININKAS. 68 - už, 2 - prieš, 2 susilaikė.

BALSAS IŠ SALĖS. Sąrašą.

PIRMININKAS. Prašom neblaškyti. Seimo narys B.Rupeika.

 B.V.RUPEIKA. Aš norėčiau išsiaiškinti sau ir kitiems neaiškų dalyką. Ką mes įpareigojame šituo nutarimu? Kas paskelbs ir kas uždraudė skelbti, jeigu ką nors tas domina?

PIRMININKAS. Tai, matot, vienas dalykas yra skelbti kurio nors Seimo nario vardu ar žurnalisto, kuris gavo šitą projektą, vardu, o kitas dalykas, kai šitai skelbia Seimas. Tai dabar mes įgaliojam ir įpareigojam Seimo vardu šitai padaryti gerbiamąjį M.Pronckų. Čia yra kitas įgaliojimų lygis. Ir mes pasielgėme teisingai.

B.V.RUPEIKA.M.Pronckus neturi laikraščio arba televizijos. Tai kas yra įgaliotas tai padaryti?

PIRMININKAS. Bus padaryta per Eltą, prašom nesijaudinti. Ačiū.

Dabar dar minutėlę. Dabar Seimo narys R.Maciejkianecas yra užsirašęs. Prašom.

R.MACIEJKIANECAS. Ilgai nešnekėsiu, aš tiktai paprašysiu jus. Seimo Pirmininko prašau, kad pridėtų šitą mūsų pareiškimą dėl savivaldybės rinkimų Vilniaus rajone problemų, kad teisėtai išrinkti deputatai galėtų jau susirinkti į sesiją ir pradėtų veikti savivaldybės taryba. Tai aš prašau šitą mūsų pareiškimą dėl rinkimų įsiteisinimo Vilniaus rajone pridėti prie protokolo.

PIRMININKAS. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, prieš palinkėdamas jums gero apetito ir baigdamas rytinį posėdį aš noriu perskaityti dar vieną skelbimą. Jau visiškai nebegalima atidėlioti Tarpparlamentinės sąjungos Lietuvos grupės susirinkimo. Todėl pranešu, kad tarpparlamentinės sąjungos Lietuvos grupės nariai 14.30 val. renkasi III aukšto salėje. Ar reikia kolegoms priminti, kas yra šitos grupės nariai? Prašau.

LDDP frakcija (vardų nesakysiu, nepykit) - Adomaitis, Astrauskas, Albertynas, Bajoras, Baranauskas, Bendinskas, Bernatonis, Burbienė, Būtėnas, Germanas, Gricius, Juškus, Kairys, Kolosauskas, Kubertavičius, J.Kubilius, Kunčinas, Liutikas, Papovas, Paviržis, Pranevičius, Požela, Sadkauskas, Šiaulienė, Linkevičius. Demokratų frakcija - Petrauskas. Lenkų sąjungos - Plokšto. Sąjūdžio - Dirgėla, Jarašiūnas, Jarmolenka, A.Kubilius, Landsbergis, Uoka. Politinių kalinių, tremtinių arba Laisvės frakcija - Andrikienė, Briedienė, Gajauskas, Milčius. Chartijos frakcija - Lideikis, Račas, Žiemelis. Krikdemų frakcija - Čobotas, Raškinis, Saudargas. Socialdemokratų - Antanavičius, Dagys, Plečkaitis. Nepriklausantys frakcijoms - tai ir Juršėnas, Bobelis, Ozolas.

14.30 val. III aukšto salėje. Gero apetito! Rytinis posėdis baigtas. Popietinis prasidės 15.15 val.