Šeštasis posėdis
1993 m. vasario 25 d

 

 

 

 

Svarstyti klausimai:

 

1.        

1993 m. vasario 25 d. posėdžio darbotvarkė

2.        

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario A.Brazausko įgaliojimų nutraukimo" projektas

3.        

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko" projektas

  

Seimo narių pareiškimai

K.Skrebys. Seimo opozicijos Tėvynės Santaros pareiškimas

J.Listavičius. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių pareiškimas

A.Vaižmužis

V.Bulovas

T.Lideikis. Tėvynės Santaros pareiškimas

V.ŽIEMELIS. Ačiū. Piliečių chartijos frakcijos pareiškimas

Č.Juršėnas. LDDP frakcijos pareiškimas dėl neeilinio posėdžio surengimo 1993 m. vasario 25 d. 19.00 val.

 


1993 m. vasario 25 d. darbotvarkė

 

Neeilinė sesija (6po svarstyti klausimai)  

   

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Mielieji kolegos, tęsiame savo darbus. Žinoma, šią istorinę pirmąkart visos Lietuvos rinkto Prezidento inauguracijos dieną galėtume mes, Seimas, kokių nors kitų klausimų nespręsti. Bet ir Konstitucija, ir realus gyvenimas reikalauja iš mūsų veikimo ir dar kartą veikimo. taigi pradedame vasario 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo vakarinį posėdį. Keletas kolegų, keletas Seimo narių norėtų padaryti pareiškimus.

   Prašom į tribūną kolegą K.Skrebį. Kolegos, tylos! Paklausykim jauniausiojo Seimo nario.

   K.SKREBYS. Ponas posėdžio Pirmininke, ponios ir ponai Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Seimo opozicija sveikina Lietuvos Respublikos Prezidentą poną Algirdą Brazauską ir linki jam šventai laikytis priesaikos, kurią jis davė šioje salėje. Mes viliamės, jog Lietuvos Respublikos Prezidentas dės visas pastangas, kad būtų užkirstas kelias reiškiniams, dėl kurių reiškiamas susirūpinimas Seimo opozicijos pareiškime, kurį aš esu įpareigotas perskaityti.

   "Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Lietuvos Respublikos piliečiams. Lietuvos Seimo opozicija - Tėvynės Santaros pareiškimas dėl Lietuvos izoliacijos pavojaus.

   Po Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų žengiame į naują Lietuvos valstybingumo raidos ir istorijos etapą. Tai metas, kada juntame ypatingą pareiga padaryti šį pareiškimą. Konstatuojame ir perspėjame, kad Lietuvai, Lietuvos nepriklausomybei gali būti rezgamos toli siekiančios politinės bei politekonominės pinklės. Antai viena užsienio jėga, gerai projektuojanti savo įtakos poveikius, šiuo metu gali nejučiomis, bet sėkmingai manipuliuoti Seimo daugumos revanšo jausmais, jos tariamoms visagalybės svaiguliu arba ekonominiu dogmatizmu. Visa tai gali būti skatinama pirmiausia tuo tikslu, kad Lietuvos Seime būtų  daromi konservatyvūs ir voliuntaristiniai sovietinio pobūdžio sprendimai.

   Jie toliau kenks Lietuvos, kaip potencialaus ūkinio partnerio, vardui, atbaidys investicijas, kreditus ir pagalbos programas, prisidės prie Lietuvos vėl didėjančios izoliacijos santykiuose su Vakarais. O tai reikštų neabejotiną ir tartum savaiminį postūmį priešinga kryptimi.

   Prie tokių politinių ekonomikos klaidų, pranokstančių paprastą kompetenciją rinkoje, priskiriame ir LDDP balsais priimtą infliacinį 1993 metų biudžetą.

   Visuomenės vidaus politikos klaidos, kurių taip pat gali ir gali dar padaryti dabartinis režimas, vardan absoliučios valdžios nesivaržąs pažeidinėti įstatymus ir Konstituciją, sugadins Lietuvos prestižą kaip šalies, kuri nedeklaratyviai, o iš esmės norėjo būti demokratiška, tačiau dabar nukrypo nuo to kelio. Tai susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis į nuosavybę, spaudos informacijos laisve, parlamentinėmis ir visuomeninėmis opozicijos veikimo galimybėmis, jau pastebimomis spaudimo teisėtvarkai, diktato ir teroro apraiškomis, ketinimais atimti Seimo narių iš opozicijos mandatus, vienpartinių simpatijų pagrindu sudaryti paklusnų sau Konstitucinį Teismą.

   Provokuojantys ir kompromituojantys Lietuvą atrodo kai kurie pastarųjų dienų apdovanojimai ir specialios pensijos asmenims,buvusiems KGB bendradarbiams, arba kitaip prisidėjusiems prie valstybės praradimo. Tokiais būdais pažeistas mūsų šalies politinis ir moralinis prestižas, ko specialiai gali siekti kita šalis. Jos prasiskverbiančios tarnybos kartu su reformų žlugimu stabdys Lietuvos integravimosi į Europą procesus, atvers prioritetinius arba tariamai vienintelius kelius integracijai į Rytus.

   Todėl mes kartojame ir perspėjame: sovietinio tipo vakarykštė, provinciali politiką, nebranginanti demokratijos ir Lietuvos ryšių su Vakarų pasauliu, bus prorusiška politika. Susimąstykime ir nenuslyskime į tą pusę. Mes esame už kuo geresnius santykius su demokratine Rusija, bet ir už didelį atsargumą tuo laikotarpiu, kad demokratijai Rusijoje gresia pavojus, o jos kariuomenė ir Lietuvos dar neišvesta. Lietuvos Seimo opozicija - Tėvynės Santaros vardu B.Gajauskas, S.Pečeliūnas, T.Lideikis, P.Giniotas, P.Katilius.

   PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės Seimo narys J.Listavičius.

   J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Gerbiamieji Seimo nariai, esu įgaliotas perskaityti pareiškimą.

   "Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių pareiškimas.

   Lietuvos gyventojai per okupacijų dešimtmečius patyrė dideles kančias ir netektis. Kas trečias Lietuvos žmogus perėjo golgotos keliais. Tačiau nė vienas genocido vykdytojas dar nesulaukė įvardijimo ir atpildo. Mes, piketo prie KGB rūmų dalyviai, kiti likę gyvi politiniai kaliniai, rezistencijos dalyviai ir tremtiniai konstatuojame, kad teisingumas su Lietuvos nepriklausomybe į mūsų žemę negrįžo. KGB ir LKP nusikaltimų puslapis liko neužverstas.

   LKP turtą perėmusios LDDP nenoras perimti atsakomybės už savo pirmtakų vykdytus nusikaltimus, KGB, valdžiusiosios ir tebevaldančios nomenklatūros bandymai savo nusikaltimus išskaidyti pavieniams asmenims, desovietizacijos proceso baimė liudija, kad kolaboravimo, fizinio, dvasinio genocido vykdytojų nuotaikos nesvetimos ir Seimo daugumai. Tolerancija šiomis nuotaikomis aukščiausiose valstybės valdymo institucijose rodo, kad niekinamas dešimčių tūkstančių žuvusių kovotojų už Lietuvos laisvę, negrįžusių iš kalėjimo ir tremties, šviesus atminimas.

   Būdami Tėvynės pamiršti su nerimu svarstome galimybes esamomis sąlygomis spręsti savo varganos būties klausimus bei vykdyti bendražygių priešmirtinius prašymus ir priesakus.

   Reikalaujame iš Lietuvos  Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės:

   1. Pareikalauti iš Rusijos kompensuoti Lietuvai okupacijos padarytus žmonių netekties, vargų darbo ir turto grobimo nuostolius.

   2. Užtikrinti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo tęstinumą.

   3. Užtikrinti Lietuvos kariuomenės iš Lietuvos išvedimą pagal patvirtintus grafikus.

   4. Patraukti atsakomybėn genocido vykdytojus.

   5. Išsaugoti busimosioms kartoms Lietuvos žmonių išdavystes, kančias ir netektis liudijančius KGB archyvus.

   6. Neskirti KGB darbuotojų parankinių į valstybinės tarnybas ir dirbti su KGB archyvų dokumentais.

   7. Kuo skubiau baigti kurti valstybinį Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centrą, suderinus pagrindinius klausimus su politinių kalinių ir tremtinių bei partizanų organizacijomis.

   8.Atsižvelgti į politinių kalinių bei Politinių kalinių ir tremtinių sąjungų sprendimus kolaboravimo ir Lietuvos gyventojų genocido klausimais.

   Piketo dalyvių, politinių kalinių ir tremtinių įgalioti B.Gajauską, A.Stasiškis, J.Listavičius, A.Lukoševičius. Vasario 25 d.".

   Ačiū už dėmesį.

   PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną Seimo narį A.Vaižmužį.

   A.VAIŽMUŽIS. Gerbiamieji Seimo nariai, ne per seniausiai man teko būti Biržuose, Papilio miestelyje. Ir ten viena 80 metų senutė primygtinai reikalavo perduoti jos ten sakytus žodžius. Todėl aš ir norėčiau jos vardu perskaityti pareiškimą.

   "Lietuvos Respublikos Seimui. Pareiškimas.

   Biržų rajono, Papilio apylinkės gyventoja, 80metė močiutė V.Kalpokienė kreipėsi į mane, Albiną Vaižmužį, primygtinai reikalaudama perduoti jos žodžius, skirtus Seimo nariams. "Darykite tvarką, neteisėtai nepralobkite, neišpuikite. Matykite eilinių žmonių skriaudas ir ašaras. Sutvarkykite vagis." (Plojimai)

   PIRMININKAS. Ko ko, o man atrodo, trumpumo, lakoniškumo iš močiutės galėtų ir kiti pasimokyti.

   Seimo narys V.Bulovas.

   V.V.BULOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man gaila, aš taip trumpai nemokėsiu kalbėti. Nesiruošiau aš kalbėti, jeigu galbūt nebūtų buvę šito pareiškimo. Vakar buvo Užsienio reikalų komiteto posėdis, turbūt vienas iš nedaugelio, kai mes visi dirbom produktyviai. Ir gaila, kad pagaliau. Po posėdžio (aš neminėsiu pavardžių) keliems kolegoms pasakiau, kodėl mes negalim šito darbo stiliaus perkelti į šitą salę? Atsakymas buvo maždaug toks, kokio aš tikėjausi, kad ten, kai mes dirbom, tai yra darbas, o čia tai yra politika.

   Aš supratau, kad yra politika, galiu suprasti savo kolegas, kad aš visada... ir kad tai girdi Lietuva, tas yra gerai. Bet, gerbiamieji, Lietuva matė ir tai, ką rodė televizija. Man sėdint buvo gėda už jus. Aš suprantu, kad jūs galbūt nemėgstat A.Brazausko, bet visas tas elgesys, vėlavimas, tai, kad jūs ten neplojat, tai yra jūsų reikalas. Betgi žmonės mato. Ir galų gale necituosiu aš ir to, ką rašo lenkų spauda. Aš suprantu, kad turbūt S.Lozoraitis buvo ta viltis, ta viltis dabar galbūt žlugo.

   Meskim tą politiką į šalį. Reikia dirbti. Jeigu mes sugebam dirbti, sakykim, 15 žmonių, kodėl mes negalim 100 dirbti?

   Aš matau, kad jūs juokiatės. Suprantu, kad tas pasisakymas yra naivus, bet jūs prieš miegą pagalvokite, kad gi reikia dirbti ir mesti tą politiką į šalį. Ačiū.

   PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar registruotis. (Balsai salėje, negirdėti)

   A, atsiprašau, nutraukiu. Buvo pažadėta iš tikro. Gerbiamasis T.Lideikis. Prašom. Prašom netriukšmauti, buvo pažadėta.

   T.LIDEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu jus supažindinti su dar vienu Tėvynės Santaros frakcijų koalicijos pareiškimu.

   "Šių metų sausio 28 d. Lietuvos valstybinė Mažeikių naftos perdirbimo įmonė "Nafta" pasirašė sutartį, pagal kurią išnuomojo pusę naftos gamybinių pajėgumų Rusijos naftos koncernui "Lukoil". Tai, kad sutartis sudaryta ne dėl naftos perdirbi, o dėl naftos perdirbimo įmonės išnuomojimo Rusijos koncernui, reiškia pirmą žingsnį perduodant vieną iš strateginių pramonės šakų monopolinėm Rusijos kontrolėn. Nuomos santykiais pridengiamas Mažeikių naftos gamyklos valdymo perdavimas Rusijai, kas išplaukia iš sutarties 11.1 straipsnio. Pasirašiusi sutartį įmonė prarado galimybę be koncerno "Lukoil" sutikimo pasirinkti kitą partnerį, naftos tiekėją. O Rusijos įsipareigojimai nepertraukiami tiekti naftą nėra apibrėžti. Šios sutarties dėka panaudodama Lietuvos įmonės įrengimus ir žemesnėmis už pasaulines kainomis mokėdama už įrengimų ir gamybos aptarnavimo darbus Rusija pelnysis Lietuvos sąskaita. Tuo tarpu už Lietuvai perduodamą naftą Rusija ima pasaulines kainas.

   Trukdydami statyti naftos terminalą Klaipėdoje, pusės naftos perdirbimo įmonės išnuomojamas Rusijai yra Lietuvos priklausomybės nuo Rusijos stiprinimo politika. Visa atsakomybė už tokios politikos pasekmes tenka valdančiajai partijai - LDDP ir jos pasitikėjimą bei paramą turinčiam energetikos ministrui ponui L.Ašmantui.

   Pasirašo Piliečių chartijos frakcijos vardu T.Lideikis, Sąjūdžio frakcijos vardu E.Jarašiūnas, Krikščionių demokratų partijos frakcijos vardu P.Katilius, Laisvės frakcijos vardu B.Gajauskas, Demokratų partijos frakcijos vardu S.Pečeliūnas." Ačiū už dėmesį.

   PIRMININKAS. Ačiū. Tai, gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti registracijai. Registracija. Prašom registruotis.

   111 Seimo narių salėje. Dabar turime susitarti dėl darbotvarkės. Jeigu formaliai žiūrėsim, mes ją pasitvirtinome antradienį, bet štai jums, matyt, įteiktoje darbotvarkėje trūksta vieno klausimo. Iš ryto  nebuvo, sutinka, kad iš ryto nebuvo. Bet mes antradienį pasitvirtinom. Tai tada aš jums perskaitau, kad yra tiktai du klausimai, išplaukiantys iš Konstitucijos ir iš to įvykio, kurį mes su jumis ką tik pergyvenom. Taigi Seimo nutarimo "Dėl Seimo nario A.Brazausko, išrinkto 59 vienmandatinėje rinkimų apygardoje, įgaliojimų nutraukimo" projektas. Ir antras - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko" projektas. Va štai du klausimai, kuriuos reikėtų šiandien spręsti. O trečiasis klausimas, dėl kurio mes buvom konsensu sutarę antradienį, tai Vyriausybės įstatymo antrasis svarstymas. Siūloma šitai daryti rytoj. Kadangi aš turiu 56 Seimo narių parašais patvirtintą reikalavimą, kad neeilinė Seimo sesiją baigtųsi ne kovo 1 d., o vasario 26 d.: t.y. rytoj, ir kad mes turėtume šiek tiek ilgėlesnes atostogas, taigi siūloma, kad Vyriausybės įstatymas būtų nagrinėjamas rytoj ir kaip dar kai kurie kiti klausimai, dėl kurių mes šiek tiek vėliau susitarsim.

   Taigi ar reikia dar sykį balsuoti dėl to,  dėl ko buvo konsensu sutarta antradienį? Prašau. Seimo narys V.Jarmolenka.

   V.JARMOLENKA. Labai ačiū. Aš noriu paklausti, ar tas 56 pareiškimas dėl rytdienos posėdžio? Ir dar norėčiau paklausti, ką reiškia "atostogos Seimo nariams"?

   PIRMININKAS. Tai reiškia, kad nuo vasario 27 d. nebus rengiami plenariniai posėdžiai, o komitetai ir frakcijos turės dirbti. Taip, plenarinių posėdžių nebus. Eilinė sesija, kaip žinot, pagal Konstituciją prasideda kovo 10 d. O žiemos sesija, eilinė sesija, baigėsi prieš Kalėdas, t.y. gruodžio 23 d. Tai, kad mes dar šiandien posėdžiaujam, tai yra neeilinės sesijos tąsa. Ji buvo numatyta, kitiems deputatams su kitais parašais reikalaujant  šitą sesiją  baigiant, kaip sakau, kovo 1 d. O dabar siūloma užbaigti anksčiau. Ir rytdienos  posėdžiu baigti neeilinę sesija. Seimo narys V.Petrauskas. Prašom.

   V.PETRAUSKAS. Yra šios dienos darbotvarkės antrasis punktas dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko projekto?

   PIRMININKAS. Taip.

   V.PETRAUSKAS. Mes turime projektą dėl laikinojo pirmininkavimo.

   PIRMININKAS. Ne, čia ne šios dienos, čia aš manau, kad bus rytdienos darbotvarkės punktai. Viskas turi būti daroma iš eilės.

   V.PETRAUSKAS. O šios dienos tą projektą mes turime?


Nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario A.Brazausko įgaliojimų nutraukimo"(93.02.25)

 

Neeilinė sesija (6po svarstyti klausimai)  

   

   PIRMININKAS. O kaip jis gali būti, jeigu dar neiškelti kandidatai? Kaip iškelsite kandidatus, tada bus ir projektai. Ar dar kas turi  kokių pastabų ar pasiūlymų? Tai ar reikia dar kartą balsuoti dėl darbotvarkės? Prašom, galiu dar sykį perskaityti. Seimo nutarimo "Dėl Seimo nario A.Brazausko, išrinkto 59 vienmandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimų nutraukimo" projektas. Pranešėjas - Č.Juršėnas. Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko" pagal Reglamentą esant jūs visi. Tai ar reikia balsuoti, ar sutariam? Niekas neprieštarauja? Gerai. Prašom, jeigu dar kas norit pasisakyti, prašom. Seimo narys V.Žiemelis.

   V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, aš norėjau paklausti.  Čia mums yra išdalintas projektas dėl laikinojo pirmininkavimo.

   PIRMININKAS. Aš jau pasakiau...

   V.ŽIEMELIS. Taip, aš sutinku, bet kam  jis išdalintas?

   PIRMININKAS. Jeigu jis bus rytoj išdalintas, ją jūs pasakysit? Gal man paaiškint, ką jūs rytoj pasakysit?

   V.ŽIEMELIS. Ne, aš turiu omeny, jeigu mes rinksime Seimo Pirmininką, tai kam reikia dėl laikinojo pirmininkavimo?

   PIRMININKAS. Tai kai išrinksime pirmininką, tada pakalbėsime. Tas, kas turi teisę, nėra kam kitam, deja. Ne. Prašom nepainioti, gerbiamieji kolegos. Aš sėdžiu teisėtai šitoje vietoje, ir mes sprendžiam klausimą dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo nario A.Brazausko, išrinkti 59 vienmandatinėje rinkimų apygardoje, įgaliojimų nutraukimo". Jūs turite projektą. Jūs, gerbiamieji kolegos, turite projektą "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario A.M.Brazausko deputatinių įgaliojimų nutraukimo". Ar yra norinčių pasisakyti? Seimo narys J.Bernatonis.

   J.BERNATONIS. Aš manyčiau, kad negalima formuluoti deputatinių įgaliojimų ir antrajame punkte negalim rašyti Seimo deputatų, reikia rašyti Seimo nario rinkimus.

   PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Bernatoni, mes dar ne nutarimą aptarinėjame, bet iš principo. Ar turi kas nors abejonių dėl šito klausimo, o paskui dėl esmės. Ne? Tada atsiprašau, tada prašom, gerbiamasis Bernatoni, tęsti, mes jau pradedame nagrinėti turinį.

   J.BERNATONIS. Tai aš dar kartą pakartosiu, ką norėjau pasakyti. Pirmajame šio nutarimo punkte vietoje "deputatiniai įgaliojimai"...

   PIRMININKAS. Taip, tiesiog įgaliojimai.

   J.BERNATONIS. Seimo nario įgaliojimus, o antrajame punkte vietoje "Seimo deputato rinkimus", turėtų būti "Seimo nario rinkimus".

   PIRMININKAS. Sutinku. Ar yra dar kokių kitų pastabų? Seimo narys V.Andriukaitis.

   V.P.ANDRIUKAITIS. Ta pati pastaba ir nutarimo pavadinime.

   PIRMININKAS. Taip, Seimo nario įgaliojimų nutraukimo, aš jau sutinku. Prašau. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašau.

   S.PEČELIŪNAS. Čia pirmajame punkte yra parašyta, kad įgaliojimai nutrūksta nuo vasario 26 d. Pagal Konstituciją įgaliojimai nutrūksta, davus priesaiką. Aš manau, kad reikėtų rašyti vasario 25 d. ir papildyti nutarimą trečiuoju punktu, kad nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo. Kitaip teisiškai tos valandos sukelia tam tikrų neaiškių klausimų.

   PIRMININKAS. Čia pasiūlymas vertas dėmesio. Nutarimą įsigalioja nuo jo priėmimo. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

   A.KUBILIUS. Man kilo klausimas, ką reiškia pavesti Vyriausiajai rinkimų komisijai per tris mėnesius organizuoti rinkimus toje apygardoje?

   PIRMININKAS. Tai reiškia, kad gali būti tie rinkimai praėjus dviem mėnesiams ir 3 savaitėm, 2 mėnesiams ir vienai savaitei. Čia yra Vyriausiosios rinkimų komisijos prerogatyva ir mes...

   A.KUBILIUS. Nustatyti datą?

   PIRMININKAS. Taip, be abejo, čia vieno nario. Ne viso Seimo, prašom nepainioti. Viso Seimo, tai mūsų prerogatyva. Seimo narys V.Liutikas. Prašom.

   V.LIUTIKAS. Aš norėčiau pritarti Seimo nario S.Pečeliūno pasiūlymui.

   PIRMININKAS. Gerai. Kas dar nori pasisakyti? Ar nuo frakcijų, ar nuo komitetų? Tada aš perskaitau taip, kaip dabar spėjau suredaguoti pagal kolegų pasiūlymus. "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario A.Brazausko įgaliojimų nutraukimo". Išrinkus A.M.Brazauską  Respublikos Prezidentu, Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

   "1. Vadovaujantis Konstitucijos 83 straipsniu Seimo nario A.M.Brazausko įgaliojimus Kaišiadorių rinkimų apygardoje Nr.59 nuo 1993 m. vasario 25 d." Sutinkam su ta pataisa?

   "2. Pavesti Vyriausiajai rinkimų komisijai per tris mėnesius organizuoti Kaišiadorių rinkimų apygardoje Nr.59 Seimo nario rinkimus.

   3. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo." Sutinkam? Nėra daugiau pastabų? Ar balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Ačiū. Taigi prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario A.Brazausko įgaliojimų nutraukimo? Prašom netriukšmauti balsavimo metu.

   BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 109.

   PIRMININKAS. Kas prieš?

   BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

   PIRMININKAS. Kas susilaikė?

   BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

 

   PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 109 Seimo nariams balsavus  už, niekam nebalsavus prieš ir niekam nesusilaikius, nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario A.Brazausko įgaliojimų nutraukimo" priimtas. Seimo narys A.Kunčinas dėl darbo tvarkos. Prašau.

   A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos. LDDP frakcijos vardu siūlau prieš pradedant nagrinėti antrąjį klausimą, padaryti pusės valandos pertrauką ir per pertrauką surengti tarpfrakcinį pasitarimą.

   PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas paprašė frakcijos vardu (jis tam turi teisę) padaryti pertrauką prieš antrojo klausimo nagrinėjimą. Taigi frakcijų atstovai kviečiami į tradicinę III aukšto auditoriją pasitarti. Frakcijų atstovai, t.y. vadovai arba pavaduotojai, ar kiti suinteresuoti asmenys.

 


Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko"projektas(93.02.25)

 

Neeilinė sesija (6po svarstyti klausimai)  

   

Čia yra LDDP frakcijos iniciatyva dėl antrojo darbotvarkės punkto, t.y. "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko".

   P.GINIOTAS. Dėl vedimo tvarkos.

   PIRMININKAS. Seimo narys P.Giniotas. Prašom.

   P.GINIOTAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėjau paklausti, ar nevertėtų prieš tai aptarti siūlomas kandidatūras frakcijose, nes labai sunku frakcijų pirmininkams dėl kažko tartis, jeigu neturi jie frakcijos įgaliojimo ir nuomonės.

   PIRMININKAS. Galima ir taip: ir taip daryti. Jeigu manome, kad frakcijų pasitarimams  reikia daugiau negu pusės valandos, galime pertrauką padaryti ilgesnę, bet aš manyčiau, kad gal užteks ir to laiko. Sakysim, frakcijų atstovų pasitarimas užtruktų 10 min., po to frakcijos gali atskirai pasitarti, ir renkamės į posėdį. Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom.

   V.P.ANDRIUKAITIS. Aš labai norėčiau pritarti gerbiamojo P.Ginioto pasiūlymui ir jį sujungti su kolega A.Kunčino pasiūlymu. Jeigu frakcijų atstovų pasitarime frakcijos pristatys savo požiūrį į Seimo Pirmininko kandidatūras, kokia frakcija ką kelią, tai po to, žinodami kandidatūras, aš manau, kad mes galėtume savo frakcijose tuos kandidatus išklausyti.

   PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriukaiti, ar jūs sutinkat, kad pirma būtų frakcijų atstovų pasitarimas, po to frakcijų pasitarimas, ir dar kartą vėl frakcijų atstovų, ar jau nereikia?

   V.P.ANDRIUKAITIS. Ne, aš sutinku taip, kad frakcijų atstovų pasitarime mes išgirstam frakcijų nuomonę apie kandidatus, nes gal kiekviena frakcija pateiks savo kandidatūrą. Mes dar nežinome ką kels Tėvynės Santara, ką kels socialdemokratai ir tada, jau sužinoję kandidatus, juos išklausysime ir frakcijose...

   PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji kolegos, ar tada negalėtume taip susitarti, gal dar išklausom gerbiamąjį T.Lideikį, tada aš pasakysiu savo mintį. Prašom.

   T.LIDEIKIS. Aš taip pat norėjau paklausti, ar mes svarstysime rinkimų procedūros kažkokius klausimus, ar kandidatūras.

   PIRMININKAS. Procedūra yra apibrėžta Reglamente. Slaptas balsavimas ir čia nieko naujo nesugalvosi. Vadinasi, reikia pasitarti dėl kandidatūrų ir ir tikro yra siūlymas daryti iš dviejų dalių.

   T.LIDEIKIS. Tai mes norėtume girdėti kitas kandidatūras, kaip mes galime svarstyti jų nežinodami.

   PIRMININKAS. Frakcijų atstovų pasitarime, reikia manyti, iniciatoriai, t.y. LDDP frakcija ir pasakys. Todėl aš siūlau, kad pertrauka būtų ilgesnė, ne 30 min., o 40 min. Ar užtenka 30?

Seimo narys S.Pečeliūnas.

   S.PEČELIŪNAS. Aš kažko nesupratau. Jūs puikiai remiatės reglamentine tvarka kaip visa tai turi būti atlikta. Dabar siūloma, kaip aš suprantu, kažkokia nauja, ne reglamentine tvarka. Yra labai aiški procedūra: yra siūlomos kandidatūros čia, jos yra išklausomos, po to, jeigu reikia, yra daroma pertrauks, išklausoma frakcijose ir visur kitur. Dabar mes tarsimės, nežinodami apie ką. Yra frakcija, kodėl Lietuva negali žinoti, kas yra siūlomas į tą postą, ir žinos ką išrinks, kam tą reikia slėpti?

   PIRMININKAS. Gerbiamasis Pečeliūnai, aš čia nematau jokios problemos, galima ir taip, ir taip daryti. Reglamentas mums nė kiek netrukdo padaryti taip, kaip pasiūlyta. Dar kartą Seimo narys V.Andriukaitis.

   V.P.ANDRIUKAITIS. Pratęsdamas S.Pečeliūno mintį, noriu jam priminti, kad po to naujame posėdyje kandidatai stovės tribūnoje, transliacija vyks, bus užduodami klausimai ir bus balsavimas. Todėl dar kartą noriu pabrėžti - Seimo frakcijų atstovų pasitarime mes išgirsime nuo frakcijų siūlomus kandidatus. Ką siūlys Santara, ką siūlys socialdemokratai, ką siūlys LDDP. Tuos kandidatus pasikviesime į frakcijas ir išklausysime jų nuomonės, užduosime klausimus. Toliau kandidatai stovės tribūnoje, ir galėsime uždavinėti klausimus, kad girdėtų visa Lietuva.

   PIRMININKAS. Gerai. Dar Seimo narys T.Lideikis.

     T.LIDEIKIS. Vis dėlto kandidatūros turėtų būti siūlomos viešai. Pirmą kartą mes susidursime su tokiu atveju, kai siūlomas kandidatūras kažkur svarstyti, susirinkus atskirame kambaryje.

   PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti, galima ir taip, ir taip. Kadangi buvo pasiūlyta, jeigu reikia, galime balsuoti dėl pertraukos. Ar reikia balsuoti? Seimo narys A.Kunčinas.

   A.KUNČINAS. Aš dar kartą noriu pasakyti, pakartoti savo pasiūlymą, kuri papildė gerbiamasis P.Giniotas. Gerbiamasis V.Andriukaitis abudu pasiūlymus sujungė į vieną, ir, man atrodo, yra aiškiai ir logiškai pasakyta. Sutinkame, kad tai yra nereglamentinis dalykas, bet mes norime, kad tas procesas vyktų demokratiškai, susirinktų frakcijų atstovai, išgirstų, kokie yra vienų ar kitų frakcijų pasiūlymai, ir tuomet jau viskas vyktų pagal Reglamentą. Aš manyčiau, kad to niekas nedarys už uždarų durų ar kažkur ir manyčiau, taip daroma tik dėl to, kad tas procesas vyktų demokratiškiau ir galima būtų suderinti pozicijas.

   PIRMININKAS. Gerai. Pertrauka iki 17 val. ir 10 min. Frakcijų atstovai prašom į III aukšto kambarį.

  

             Pertrauka

  

   PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom sėstis. Gerbiamieji kolegos, siūlau iš pradžių registruotis. Yra 103 Seimo nariai. Kol pradėsime nagrinėti antrąjį darbotvarkės punktą, kviečiu į tribūną Seimo narį V.Žiemelį.

   V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji kolegos, ypač iš LDDP pusės, suprantu, kad jūs labai skubate atšvęsti, tačiau vis dėlto prašyčiau išklausyti mano pareiškimą.

   PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, leiskite Seimo nariui pasisakyti! Prašom.

   V.ŽIEMELIS. Ačiū. Piliečių chartijos frakcijos pareiškimas. 1993 m. vasario 25 d.

   "Daugiau kaip prieš metus laiko tuometinis Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius informavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą ir visuomenę apie tai, kad Vyriausybė dar 1991 m. balandžio mėn. piniginių ženklų spausdinimo kontraktui apmokėti parvedė Lietuvos bankui milijonines valiutines lėšas. Tačiau pirmieji mokėjimai užsienio kompanijai atlikti tik 1991 m. lapkričio mėn., o įsiskolinimas šiai kompanijai siekė apie 1 mln. dolerių.

   Vyriausybė , įtardama, jog banko pareigūnai padarė valstybei pavojingus pažeidimus, o gal ir nusikaltimus, pranešė apie tai generaliniam prokurorui. Po to, iškilus abejonei dėl atspausdintų litų blogos kokybės, Vyriausybė pavedė Teismo ekspertizės institutui atlikti piniginių ženklų ekspertizę. Ekspertizė atlikta dar praeitų metų vasarą, tačiau Lietuvos generalinė prokuratūra niekaip negali išreikalauti iš Lietuvos banko litų banknotų kokybės ekspertizės akto. Nors pradedant 1992 m. liepos 14 d. ne vieną kartą raštu kreipėsi į valstybinį banką, prašydama pateikti šį aktą. Todėl iki šio laiko negali išspręsti baudžiamosios bylos iškėlimo klausimo ir nustatyti kaltus asmenis.

   Reikalaujame, kad Lietuvos bankas skubiai pateiktų Generalinei prokuratūrai lito banknotų kokybės ekspertizės aktą, o pastaroji neatidėliodama spręstų baudžiamosios bylos iškėlimo klausimą ne tik dėl litų kokybės, bet ir pažeidimų, panaudojant  lėšas, skirtas piniginių ženklų spausdinimo kontraktui apmokėti.

   Piliečių chartijos vardu Tautvydas Lideikis".

   Ačiū, kolegos, už dėmesį.

   PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, pradedame nagrinėti antrąjį mūsų darbotvarkės punktą - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko" klausimą. Kas turi kokių nors pasiūlymų? Prašom.

   BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

   PIRMININKAS. Taigi registravomės. Dar kartą. Na, prašau. Galim dar kartą. Minutėlę! Prašau. Dar sykį registruojamės. 107 Seimo nariai. Prašom užsirašyti siūlymams. Seimo narys J.Žebrauskas. Prašom. Gediminas Kirkilas. Prašom.

   G.KIRKILAS. Gerbiamieji kolegos, Dar kartą noriu visus pasveikinti tokios garbingos šventės proga. Ir tikiu, kad Lietuva tikrai garbingai, civilizuotai, demokratiškai pradės kurti Prezidento instituciją.

   LDDP frakcija šiandien aptarė vieną kandidatūrą, kurią ketina pasiūlyti Seimo nariams. Taip pat dabar pasitarime tarp frakcijų mums buvo pasiūlyta nuo frakcijos iškelti du kandidatus. Mes taip pat aptarėme šį pasiūlymą. Tačiau frakcija liko prie savo nuomonės - ji siūlo Seimo Pirmininku išrinkti Česlovą Juršėną. Ačiū.

   PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius.

   L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš dešinės ir iš kairės! Iš tiesų šiandieną mes darome antrą atsakingą žingsnį. Kolega sufleruoja, aš nekartosiu to žodžio, galbūt ir nereikia klausyti, bet kai girdi, tai ausies, kuri atsukta į tą pusę, neužsikimši. Iš tikrųjų šiandien frakcijoje vyko diskusija, buvo kalbama apie tą kandidatūrą. Buvo pasakyta įvairių nuomonių. Kolegos G.Kirkilo pasiūlymas buvo lakoniškas. Aš  noriu šį bei tą pridurti ir galbūt pasakyti ir tas pastabas, savo asmenišką poziciją dėl pasiūlytos kandidatūros.

   Iš tiesų tie du mėnesiai buvo sunkūs. Buvo sunkūs savo laikinumu, buvo sunkūs tuo krūviu, kurį turėjo ir turi visi žmonės. Ir tas mėginimas balansuoti, mėginimas surasti, na, vadinamąjį vektorių, aukso vidurį, aš manau, Česlovui Juršėnui pavykdavo.

   Lankydamasis Prezidento rinkimų kampanijos metu: aš girdėjau daug priekaištų Č.Juršėno adresu. Buvo priekaištaujama, jog pernelyg daug laviruojama, kad štai dabar čia dauguma ir nereikia laviruoti. Ko jūs ten plepat. Jūsų daug, jūs užimkit "kietą" poziciją. (Baikit, kolega, sufleruoti!) Man kartais taip pat kildavo toks noras, kad iš tiesų gal pernelyg daug laviruojama, bet aš žvelgiu į tuos žmones, kurie sėdi dešinėje, kurie dabar laido replikas, kurie piktinasi dažnai nežinodami kuo piktinasi, svarbu, kad piktintųsi. Aš prisimenu, kaip buvo balsuojama prieš biudžetą. Ir aš manau, kad pasirinkta taktika, kurią kolega Č.Juršėnas pasirinko, buvo teisinga. Mes privalome. Mes privalome (kitos išeities nėra) mėginti vienas kitą (na, gal aš ne pedagogas, bet šiuo atveju noriu pasakyti) perauklėti, įteigti. (Balsai salėje) Kolegos, kodėl aš su kiekvienu iš jūsų susišneku, kada mes šnekame koridoriuje, prie kavos puodelio? O kodėl jūs užimat tokią poziciją, kada mes kalbame apie politinius dalykus? (Balsai salėje) Tai man bent yra kol kas paslaptis. Ir šiuo atžvilgiu aš remiu kolegos G.Mirkilo pasiūlymą, kad šiandien Seime galbūt ir yra kitų kandidatų, vienais ar kitais požiūriais tinkamesnių, negu Č.Juršėnas, bet galbūt niekam daugiau nepavyktų taip toliau auklėti ir kairę, ir dešinę, kaip tai išeidavo Č.Juršėnui. Aš nenoriu, kad mes Seime darbą vertintume vien iš techninių pozicijų, kad štai tai yra Reglamentas, yra darbotvarkė, ir mes turime viską tą daryti. Yra problemos, kurios šiandien slegia visą Lietuvą. Jos buvo įvardytos Prezidento inauguracinėje kalboje. Ir mes tuos dalykus turėsime spręsti. Todėl, manydamas, kad Seime nėra daugiau kandidatūrų, kurios galėtų būti šiandien Seimo Pirmininku, aš vis dėlto savo ruožtu siūlau Č.Juršėno kandidatūrą, remiu ją. Tačiau kartu noriu pasakyti kelis priekaištus, kuriuos girdėjau pertraukos metu ir kuriems taip pat pritariu, ir kurie,  man atrodo, (tie priekaištai) tam tikra prasme yra galbūt, bent man taip atrodo, paviršutiniški.

   Č.Juršėnui šiandien priekaištaujama dėl arogancijos. Aš nesiimu spręsti, ar tai tiesa, ar netiesa, bet man atrodo, kad vidumi jis nėra arogantiškas. Jis moka girdėti, bet tą girdėjimą reikia paskui perteikti tam tikru balansu. Buvo pasakyta, ir aš apie tai kartais pagalvojau, kad Č.Juršėnas tarsi yra (ir tokiam privačiame pokalbyje, ir bendroje diskusijoje) vyraujantis asmuo. Jis lyg ir užgožia kito nuomonę, ir tuo pat metu aš labai dažnai matau, kad jis mėgina suderinti vėl tas nuomones. Ir aš atsakau tiems žurnalistams, kurie yra Č.Juršėno kolegos, ir kurie tuos priekaištus pasakė. Galbūt priekaištaujama nepažįstant to asmens vidaus. Taigi būkime galbūt reiklūs Seimo Pirmininkui, jeigu juo bus Č.Juršėnas. tačiau aš dar dar noriu vieno paprašyti gerbiamojo pretendento į Seimo pirmininkus Č.Juršėno” kad jis būtų reiklesnis ir dešiniajai, ir ypač kairiajai pusei. Nes kairioji pusė šiandien yra tam tikra prasme primigusi dviem atvejais - politiniu ir dalykiniu. Tai jeigu Č.Juršėnas mano, kad jis pažadins kairiąją pusę ir sugebės perauklėti arba pamėginti perauklėti dešiniąją pusę, nors sakoma, kad kuprotą tik karstas išlygins, tai aš labai tai sveikinčiau. Ačiū už dėmesį.

   PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius. Prašom.

   A.GRICIUS. Šiandieną iš tiesų mūsų frakcijoje įvyko diskusija del Seimo Pirmininko kandidatūros. Ir aš pasakiau nuomonę, kad šitas postas yra itin svarbus mūsų valstybėje. Tai yra vienas iš trijų mūsų pagrindinių postų. Greta Ministro Pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko yra Seimo Pirmininkas. Deja, taip įvyko, kad mes tikrai pritarėm gerbiamojo Č.Juršėno kandidatūrai, įvertinę galbūt ir kai kuriuos jo trūkumus, tačiau aš norėčiau pasakyti savo asmeninę nuomonę.

   Be abejo, kaip frakcijos narys, išrinktas pagal sąrašą, aš turiu balsuoti už tai, kas yra nutarta frakcijoje. Tačiau aš noriu kreiptis į gerbiamąjį Č.Juršėną. Įvertinę šio posto atsakingumą mūsų valstybės kūrime, aš, pavyzdžiui, asmeniškai, kaip žmogus, būčiau labai dėkingas jam, jeigu jis atsiimtų savo kandidatūrą. Ačiū už dėmesį.

   PIRMININKAS. Seimo narys P.Giniotas.

   P.GINIOTAS. Ponios ir ponai, Seimo nariai! Man tik tenka apgailestauti, kad Lietuvos gyventojai, radijo klausytojai neišgirdo tų gražių kalbų, pagiriamųjų kalbų, kurios skirtos kandidatui į Seimo Pirmininko vietą ponui Č.Juršėnui. Aš prašyčiau, jeigu yra tokia galimybė, kad radijas transliuotų, nes, kiek suprantu, Seimo Pirmininko postas yra gana svarbus. Tą ne kartą minėjo LDDP atstovai.

   PIRMININKAS. Jeigu galima, aš iš karto reaguosiu. Kiek žinau, radijas įsirašinėja šitą diskusiją ir jiems tinkamu laiku transliuos. Seimo narys V.Liutikas. Prašom. Tiktai, gerbiamieji kolegos, čia supraskite mano delikačią padėtį, bet yra tam tikras neaiškumas: ar mes jau baigėm kandidatų iškėlimą,  ar pradedam kandidatų aptarimą? Tiksliau kandidato? Tai tad gerbiamasis J.Beinortas.

   J.BEINORTAS. Aš noriu atsiliepti į kolegos K.Jaskelevičiaus kalbą. Ir, žinoma, nepretenduodamas, kad pasakysiu ką nors labai svarbaus ir rimto, tiesiog noriu prašyti, kad kiekvienam darbui būtų savas darbas ir sava vieta. Aš suprantu, kad galbūt ir bus imtasi kokių nors priemonių perauklėti, galbūt bus ir atrasta tam ir vieta. Mes žinome perauklėjimo būdų - griežto režimo, paprasto režimo. Tačiau aš vis dėlto norėčiau paprašyti gerbiamąjį K.Jaskelevičių atskirti tuos du darbus. Jeigu mes kalbame apie Seimo Pirmininko kandidatūrą, tai užtektų kalbėti apie tai. Ir antra. Jau ilgai dirbdamas socialinėj sferoj, vis dėlto noriu pasakyti, kad nedera tyčiotis iš kuprotų, ir iš kitokių negalios apimtų žmonių, juo labiau, kad jūs tikrai negalite savo pavyzdžiu kuo nors jiems padėti. Ačiū.

   PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Andriukaitis.

   V.P.ANDRIUKAITIS. Aš vis dėlto norėjau paklausti pirmininkaujančio, ar yra baigtas kandidatūrų siūlymas?

   PIRMININKAS. Ne, nebaigtas.

   V.P.ANDRIUKAITIS. Tai kai bus pabaigtas kandidatūrų siūlymas, aš prašyčiau žodžio Socialdemokratų frakcijos vardu.

   PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Tai tada aš dar sykį kreipiuosi į kolegas. Ar dar kas nori pasiūlyti kokią kandidatūrą asmeniškai. frakcijos, komiteto ar kieno nors kito vardu? Nėra. Tada pagal Reglamentą aš turėčiau paklausti kandidatų arba kandidato, ar sutinka jie balotiruotis? Galiu paklausti?

   Sutinku. Dabar pagal Reglamentą priklauso man padaryti pranešimą iki pusės valandos. Bet man atrodo, kad klausimas yra pernelyg aiškus. Jūs mane pažįstate iš visų pusių ir iš darbo Aukščiausioje Taryboje ir Seime. Žinote mano biografiją, mano pliusus, minusus, šleifus ir uodegas. Taigi aš manau, kad užtenka štai šitą pasakyti. Mano nuostatas jūs girdėjote lapkričio 25 d. Nieko nauja aš negalėčiau pridurti. Taigi laikykite, kad aš savo balotiravimosi kalbą pasakiau. Jeigu kolegos norės paklausti, jie turi teisę. Dabar žodis V.Andriukaičiui.

   V.P.ANDRIUKAITIS. Aš n orėčiau kalbėti Socialdemokratų partijos vardu. Socialdemokratai visada yra įsitikinę, kad renkama mažiausiai iš dviejų. Todėl, matydami, jog nėra pasirinkimo, jie nori pasitarti. Ir Socialdemokratų frakcijos vardu mes prašome pertraukos iki kito posėdžio. Ačiū.

   PIRMININKAS. Jūsų valia. Pertrauka. Ir dabar turime susitarti ar darom dar vieną posėdį šiandien - mes turime tokią galimybę - ar renkamės rytoj 10 val.? Minutėlę. Mes turime laiko. Šito posėdžio laikas yra iki 18.30 val. Jeigu bus interesas, parašų bus, aš manau. Bet jeigu nebus, tai kitas posėdis 10 val. Žodžiu, pusės valandos pertrauka, be jokios kalbos. Prašau. A.Kubilius.

   A.KUBILIUS. Kadangi dabar paskelbta pertrauka, mes turime visi apgalvoti tai, kas čia buvo kalbėta ir kokie sprendimai mūsų laukia. Mūsų frakcija, išklausiusi kolegos K.Jaskelevičiaus, nesuprato vieno teiginio: ar LDDP frakcija yra primigusi, ar primygusi? Jeigu galėtų frakcijos pirmininkas paaiškinti mums, tai tada mūsų sprendimai irgi nuo to labai priklausytų.

   PIRMININKAS.Aš asmeniškai abejoju, ar po šito lingvistinio kazuso išaiškinimo jūsų pozicijos pasikeis. Bet tikiuosi, kad frakcijos lyderis jums paaiškins. Seimo narys B.Rupeika.

   B.V.RUPEIKA. Diskusija štai šiuo klausimu Seime turbūt yra pasiekusi gana aukštą tobulumo lygį. Tad toliau ją tęsiant arba perkeliant, toliau reikėtų kiekvienam gerai pagalvoti ar jis pralenks anksčiau kalbėjusius, ar tiktai juos vysis? Ačiū.

   PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, pertrauka. Ir jeigu nebus po pusės valandos kokio aiškumo, tai kitas posėdis - 10 val. rytoj. Jeigu sugalvos kas surinkti parašus posėdžiui, tai gali būti ir šiandien. Bet jeigu nebus, tai tada posėdis rytoj 10 val.

  

            Pertrauka

  

   PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom sėstis. Noriu jums praneši jūsų laukiamą žinią.

   LDDP frakcijos vardu reikalaujama sušaukti neeilinį Seimo posėdį š.m. vasario 25 d. 19 val.

   Kadangi dabar yra 18.30 val., tai mes turime laiko dar pasitarti kitais klausimais arba šiaip pasivaikščioti, pasišnekėti. Tai ką mes pasirinksime? Ar pasitariam dėl mūsų tolesnio darbo... Ne, mes dabar negalime nei balsuoti, nei daryt, kadangi aiškiai užrašyta, jog posėdis 19 val. Arba galim pavakarieniauti. Prašau, galim ir taip padaryti. Ne, ne, ne, mes negalime šitaip daryti, gerbiamieji. Žodžiu, yra siūlymas: arba mes pasitariam dėl darbotvarkės, dėl sesijos darbų programos ir dėl kitų dalykų neformaliai, arba mes darom pertraukos tąsą iki 19 val., kaip kad reikalaujama?

   V.JARMOLENKA. Galima dėl vedimo tvarkos?

   PIRMININKAS. Prašau, Seimo narys V.Jarmolenka.

   V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos aš noriu pasakyti, kad apgailestauju pirmiausia, kad tokią dieną mes taip ilgai posėdžiausim.

   PIRMININKAS. Man ypač suprantamas tamstos apgailestavimas.

   V.JARMOLENKA. Be abejo, aš suprantu, aš atleidžiu jums įsiterpimą į mano kalbą, bet tiek to. Man regis, kad yra dar vienas reglamentinis siūlymas - vieną sykį mes jums priminėm, kad turi būti informuoti visi Seimo nariai.

   PIRMININKAS. Tai va, galime šitą laiką išnaudoti ir pranešimui per radiją, kad jeigu kas dar nori atvykti - prašom. Bet yra pakankamai salėje narių. Kvorumas fiksuojamas. Jokia čia problema.

   L.A.LINKEVIČIUS. Ar galima?

   PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys L.Linkevičius.

   L.A.LINKEVIČIUS. Aš noriu paklausti, ar galima taip padaryti, kad jeigu tie... Čia čaš vienas iš tų, kurie pasirašė šitą dokumentą, kurį jūs citavote... Kad pradėtume ne nuo 19 val., o nuo 18.35 val., jeigu visi tie, kur pasirašė, sutinka su tuo. Ar taip galima padaryti?

   PIRMININKAS. Ne, ne. Kiti nesutinka. Ne. Darykim pertrauką iki 19 val. ramiai. Prašau. Seimo narys P.Giniotas.

   P.GINIOTAS. Aš tik norėjau paklausti, ar dabar vyksta posėdis, ar nevyksta?

   PIRMININKAS. Dabar ne posėdis, o pasitarimas. Aš juk sakiau.

   P.GINIOTAS. Na, tai ką gi, tiktai tenka apgailestauti, kad LDDP frakcija... Tokią šventės dieną tenka taip ilgai posėdžiauti. Bet aš suprantu poną Č.Juršėną, kad ta šventė būtų dviguba. Todėl aš pasiryžęs laukti ir mano kolegos taip pat, ir išspręsti šią keblią problemą...

   PIRMININKAS. Aš labai didžiai dėkingas gerbiamajam P.Giniotui, kad jis vertina šią dieną kaip šventę. Kažkaip mes anksčiau to nepastebėjom. Ačiū Dievui, kad vėliau šitas šventės pajautimas atsirado. Aš labai džiaugiuosi. Taigi... Prašau. Seimo narys V.Andriukaitis.

   V.P.ANDRIUKAITIS. Kadangi Socialdemokratai paprašė pertraukos, noriu, kad P.Giniotas būtų tikslus ir mums padėkotų. Todėl mes nuoširdžiai kviečiame visus vakarienės už pačių sąskaitas.

   PIRMININKAS. Gerai, iki 19 val. - socialdemokratų sąskaita!