Penktasis
posėdis
1993
m. vasario 23 d
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
J.Janonis perskaitė Tėvynės Santaros narių pareiškimą
V. Zimnickas. Vilniaus rajono gyventojų laiškas
Neeilinė sesija (5po svarstyti klausimai)
Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č. JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiam vasario 23 d. posėdžius ir pradedam popietinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, kadangi mums liko dar nemažai padaryti, bet iki pietų lyg ir neblogai padirbėjom, tai aš siūlau ir taktiniais sumetimais, ir praktiniais sumetimais išspręsti 3 klausimą, t.y. ratifikuoti Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir vystymo banko sutarties “Dėl paskolos neatidėliotinoms investicijoms energetikai” projektą. Ratifikavimo nutarimo projektą. Prašau, Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS.Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis Pirmininke, aš vis dėlto siūlyčiau užbaigti tuos biudžeto klausimus, kurie yra likę. Jų iš tiesų ten nedaug. Jeigu sklandžiai dirbtume, tai gero pusvalandžio užtektų ir tada - prie tos sutarties.
PIRMININKAS. Aš su tamsta sutinku, bet, kaip man aiškino ministras, nėra dar “suvesti” galai su galais. Reikia šiek tiek laiko. Tai aš todėl ir siūlau įsiterpti su šituo klausimu, kad paskui galėtume ramiai be pertraukos baigti tą klausimą.
L.K.JASKELEVIČIUS. Na, mes radome tokį variantą, kad tuos galus galėsime kitaip išspręsti. Gal užbaikim biudžetą?
PIRMININKAS. Prašau. Aš nematau skirtumo. Gerbiamasis ministre, prašom į tribūną. Vis tiek - ar šitas klausimas, ar kitas klausimas, o tada, kai jūs būsite tribūnoje, galutinai susitarsime. Gerbiamasis ministre, pirmiausia prašau reaguoti į K.Jaskelevičiaus pasakymą, kad mes dabar galime toliau priiminėti įstatymą. O man atrodė, kad mes nelabai galime, kadangi dar kai kurie skaičiai “nesuvesti”.
E.VILKELIS. Matot, netgi ir po to, kai mes apsvarstysime ratifikavimo sutartį, vis tiek dar tų skaičių nebus. Jie turėtų būti maždaug už poros valandų. Ir dabar aš galėčiau, jeigu svarstom biudžeto projekto klausimus, aš tada galiu pasiūlyti variantus, prie kurių mes galime tęsti šito klausimo svarstymą.
PIRMININKAS. Tai prašau, tada gal taip ir darykime. Taigi 2 darbotvarkės punktas. Pranešėjas - ministras E.Vilkelis. Prašom.
E.VILKELIS. Dabar ryšium su tuo, kad iki pietiniame posėdyje buvo patikslinti biudžeto kai kurie rodikliai tiek pajamų, tiek išlaidų dalyje, techniškai mums reikia maždaug poros valandų tam, kad paskirstytume tas sumas praktiškai tik tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų. Todėl yra galimi tokie variantai. Galime mes pradėti įstatymo svarstymą nuo 3 straipsnio. 1, 2 straipsnius palikime po to, kada bus jau pateikti jums galutiniai skaičiai. Arba galima netgi ir patvirtinti 1, 2 straipsnių redakciją ir pavesti Biudžeto ir finansų komitetui pateiktus Finansų ministerijos skaičius patikslinti, ar jie atitinka šiandieninio posėdžio pasiūlytiems skaičiams, ir tokį variantą priimti.
PIRMININKAS. K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš manau, kad gerbiamojo ministro pasiūlymas priimtinas todėl, kad mes iš esmės nubalsavom tarsi už dėmenis ir dar vieną kartą balsuosime už sumą. Tai grynai toks formalus reikalas dėmenis nubalsuoti, o sumą mes kartu su ministerija galutinai patikrinam, suderinam prieš duodami pasirašyti Prezidentui. Aš siūlau pritarti ministro pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ar gerbiamieji kolegos sutiktų su tokiu variantu? Kolega P.Giniotas, jeigu aš teisingai girdėjau, siūlo vis dėlto balsuoti? A, kiek balsų? Tai tada prašau, suregistruosim tuoj. Prašome registruotis. Kolegos, prašome paskubėti į savo vietas ir tada registruotis. Salėje - 106 Seimo nariai. Taigi ar reikia 1 straipsnį balsuoti su negalutiniais skaičiais, ar pritariam? Gerai. 2 straipsniui pritariam irgi tuo pačiu pagrindu. Prašau. Dabar 3 straipsnis, tas, kurį vienaip ar kitaip reikia nagrinėti, juo labiau, matau, kad čia yra siūlomas papildymas. Tai tada jūs dėl 3 straipsnio pasakykite ir dėl balsavimo motyvų.
E.VILKELIS. 3 straipsnis - “Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama 1993 m. valstybės biudžetą ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo frakcijų bei komitetų pasiūlymus, gautas viršplanines pajamas pagal galimybes skiria žemės ūkiui, socialinėms reikmėms bei kitiems poreikiams.” Ir čia yra papildymas, vadinasi ”papildomų lėšų skyrimas vyriausiems asignavimų valdytojams turi būti suderintas su Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetu.”
Vyriausybė šitai redakcijai neprieštarauja.
PIRMININKAS. Gerai, ar gerbiamasis G.Vagnorius dėl šito punkto? Ne. Seimo narys A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Čia yra elementarus įstatymo pažeidimas, nes kol kas komitetai veikia pagal Reglamentą. Na, o dabar - pagal Laikinąjį Seimo Statutą, o ten aiškiai pasakyta, kad jie jokių sprendimų, išskyrus rekomendacinius visam Seimui, nepriima. Dėl to taip balsavę mes turėsime aiškų įstatymo pažeidimą.
E.VILKELIS. Bet aš manyčiau, kad dabar, kai yra, sakykim, tai santykinai, ekstremalios sąlygos formuojant biudžetą ir kad nebūtų, sakykim, bereikalingų galbūt priekaištų vykdant biudžetą...
A.RUDYS. Tai tada pakeiskime Biudžetinės sandaros įstatymą, kuriame šitas dalykas yra visiškai aiškiai ir tiksliai, aš tik dabar neprisimenu, man atrodo, 28 straipsnis...
PIRMININKAS. Yra ir Reglamente tas užrašyta. Prašau, K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Tuose dokumentuose, kuriuos mini ponas A.Rudys, nepasakyta, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas negali vienokia ar kitokia forma dalyvauti štai tame papildomų lėšų paskirstyme. Todėl manau, kad tai gali būti ir rekomendacijos, ir bendras darbas, o nuo to, man atrodo, tas suderinamumas tik pagerėtų. Ir aš čia nematau jokio įstatymo pažeidimo.
PIRMININKAS. Matot, aš čia, deja, turiu reaguoti. Yra Reglamentas 240 straipsnis: “Per metus prireikus lėšų, kurių negalima skirti iš Vyriausybės rezervinio fondo ar papildomų lėšų, susidarančių biudžeto vykdymo metu, Vyriausybė pateikia Aukščiausiajai Tarybai įstatymo “Dėl papildomų asignavimų” projektą. Jame nurodoma trūkstamų lėšų paskirtis ir kiekis bei jų finansavimo šaltiniai.” Ir jeigu šita nuostata čia gali būti interpretuojama vienaip arba kitaip, tai prašau. Bet čia gali būti interpretuojama ir taip, kaip kolega A.Rudys siūlo.
L.K.JASKELEVIČIUS. Na, bet kolega A.Rudys kažkodėl tylėjo, kai taip buvo elgtasi vykdant pernykštį biudžetą. Ir mes pasitarę, kad nors šiek tiek tą procesą sektume ar ką, štai ir siūlome šį papildymą. Nemanau, kad tai prieštarautų Reglamentui.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Mes šiandieną svarstom įstatymą ir įstatyme negalim numatyti kitų įstatymų pažeidimų. O jeigu ir nori Biudžeto komitetas dalyvauti Vyriausybės priimamuose sprendimuose, tai galima numatyti nutarime arba rezoliucijoje.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Ne.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš norėčiau pasakyti, kad būtina tiesiog, kad Seimas ar Seimo Biudžeto ir finansų komitetas dalyvautų skirstant papildomai biudžete surinktas lėšas. Juk prisiminkime, kaip buvo anksčiau. Mes sakėm, kad kontroliuojam. Tačiau iš tikrųjų mes jokios kontrolės pinigų skirstyme neturėjome. Ir G.Vagnoriaus Vyriausybė, ir net A.Abišalos Vyriausybė ką norėjo, tą ir darė su papildomai į biudžetą surinktais pinigais. Ir mes praktiškai - nei tuometinė Biudžeto komisija, nei Aukščiausioji Taryba jokios įtakos tam neturėjom. Mums belikdavo tik konstatuoti, kad va blogai daro: skirsto į kairę, į dešinę pinigus. Todėl, kad nebūtų šiemet taip, priimkime kažkokį, galbūt ir šį punktą.
PIRMININKAS. Prašau, kokie dar siūlymai? Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Tai štai aš ir norėčiau patikslinti, kad būtent Aukščiausiojoje Taryboje ir buvo griežtai laikomasi tos Biudžetinės sandaros įstatymo nustatytos nuostatos, kad papildomai biudžeto vykdymo metu gautas lėšas arba sutaupytus asignavimus Vyriausybė savo nutarimais gali skirstyti nenumatytiems poreikiams. Tai štai šita nuostata ir turi būti pati pirminė.
Dar norėčiau priminti istoriškai, aišku, jeigu mes apskritai teisėj pripažįstam nors šiokį tokį precedentą. Kada buvo pasiūlymas, kad Vyriausybė šitą veiksmą galėtų atlikti kontrasignavus valstybės kontrolieriui, tai būtent teisininkai, Aukščiausiosios Tarybos nariai pasipriešino motyvuodami, kad šita funkcija jam nenumatyta ir kad ji prieštarauja Biudžetinės sandaros įstatymui. Tai aš norėčiau, kad tiesiog būtų laikomasi šitos linijos. Jeigu norima suteikti kam nors tokią teisę, reikia keisti Biudžetinės sandaros įstatymo tam tikrą straipsnį.
PIRMININKAS. Prašau, dar kartą Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš manyčiau, kad būtų galima sutikti su gerbiamosios E.Kunevičienės pasiūlymu šią mintį perkelti į nutarimą, o ne traukti į įstatymą. Ir vis dėlto iš tiesų gerbiamojo J.Pangonio motyvai verti dėmesio. Tai jokiu būdu ne koks nors nepasitikėjimas dabartine Vyriausybe ar Finansų ministerija, bet mes galim suderinti tuos skirstymus ir veiksmus.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys P.Giniotas. Ačiū. Tai štai šitas formalus sprendimas, man atrodo, būtų priimtinas ir mums iškart lengviau būtų. Nukeliam šitą į nutarimo pusę, o paskui žiūrėsim. Taigi tada 3 straipsnis liktų toks, koks buvo. Ar reikia dėl jo balsuoti? Ačiū, priimta. 4 straipsnis.
E.VILKELIS. Dabar pirmam priešpietiniam posėdžio susitikime mūsų gerbiamasis A.Rudys pasakė tokią idėją, kad gal kai kurios normos iš nutarimo turėtų pereiti į įstatymą. Nutarimo 1 punktas... Aš labai atsiprašau, kad jau dabar norėsiu šiek tiek šokinėti nuo vieno prie kito įstatymo...
PIRMININKAS. Prašau. Kaip nors susireguliuosim. Prašom.
E.VILKELIS. Bet jeigu 3 straipsnyje mes kalbam apie galimybę skirstyti galimas viršplanines pajamas, tai aš norėčiau, kad į įstatymą patektų ir norma, ką daryti tais atvejais, kada vis dėlto nėra vykdoma pajamų dalis. Ir dabar nutarimo 1 punkte yra numatyta tokia formulė: “suteikti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai teisę 1993 m. nevykdant nustatytų valstybės biudžeto pajamų planų mažinti valstybės biudžeto išlaidas vyriausiems asignavimų valdytojams”. Šita norma, jeigu jinai taptų įstatymo punktu, suteiktų šiek tiek, sakykim, gal ir svarumo. Ir dar Finansų ministerija norėtų šitą punktą patikslinti ne bendra formule, kad reikia mažinti valstybės biudžeto išlaidas vyriausiems asignavimų valdytojams, bet mažinti vyriausiems asignavimų valdytojams, paliekant tam tikrus prioritetus. Kaip aš mėgstu sakyti taip liaudiškai, valgytojus visą laiką bandau ginti. Tai jeigu, sakykim, bus biudžetas nevykdomas proporcingai ir jeigu mes asignavimus turėsim “atidengti” vyriausiems asignavimų valdytojams, proporcingai juos sumažinus, tai gali taip atsitikti, kad švietimo, kultūros, socialinėms reikmėms tenkinti biudžetiniai asignavimai... neužteks jų atidaryti kreditams todėl, kad mes juos atidarysim, sakykim, investicijoms ar kitoms reikmėms, kas nėra, sakykim, pirmumo teise. Gal aš per daug susukau pačią tą formuluotę, bet tokia galimybė irgi įmanoma. Ir manyčiau, kad tokią formuluotę perkelti į įstatymo 4 straipsnį būtų labai reikalinga.
PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom dėl šito siūlymo.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Į įstatymą šita formuluotė visiškai netinka todėl, kad tai neįstatyminė redakcija. Finansų ministerijai negali Seimas nieko pavesti ir patikėti. Yra Vyriausybė. O Finansų ministerija - tik dalis Vyriausybės. Vienas dalykas. Antras dalykas, neįmanoma numatyti biudžeto nevykdymo. Biudžetas turi būti vykdomas, o jeigu bus nevykdomas ir truks lėšų, tai čia jau Finansų ministerija, Vyriausybė turės ieškoti tų lėšų padengimo trūkumų šaltinių. Ar imti kreditus, ar leisti obligacijas, ar prašyti didinti mokesčius. Čia jau visai kiti rūpesčiai. O iš anksto į įstatymą įrašyti, kad gali būti nevykdomas biudžetas, dar tokio precedento niekad nebuvo.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Vagnorius. Prašom. Ne. Seimo narys P.Vitkevičius. Ačiū. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš čia pritarčiau gerbiamajai E.Kunevičienei, kadangi mes iš tiesų tarsi leidžiam nevykdyti to biudžeto. Bet tuo pat metu aš suprantu ir gerbiamojo ministro nerimą, kad jis pirmiausia, kaip jis vadina, turi galvoti apie “valgytojus”. Tai gal suraskim tokią formuluotę, kad būtent tam tikru nevykdymo atveju biudžetinių įstaigų finansavimas būtų prioritetinis. Gal kažkaip šitaip suredaguokim, nes šiuo atveju jūs tai ir turėjot galvoje. Bet įrašymas išėjo toks, kad tarsi leidžiama nevykdyti. Kiek bus, tiek bus.
E.VILKELIS. Sutinku.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos...
R.ŠARKINAS. Jeigu galima paaiškinti...
PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamasis R.Šarkinas. Prašom.
R.ŠARKINAS. Noriu paaiškinti, kad tokia nuostata yra, pavyzdžiui, Vokietijos įstatymuose. Ir Tarptautinio valiutos fondo ekspertai irgi siūlė pas mus priimti tokią įstatyminę normą, kuri suteiktų šitas teises Finansų ministerijai.
PIRMININKAS. Prašau. Tai, gerbiamieji kolegos, mes turim iš principo sutarti, ar paliekam nutarimo 1 punktą nutarime, ar jį perkeliam į įstatymą. Va dėl šito turime apsispręsti.
E.VILKELIS. Jeigu netinka formuluotė įstatyme, kad tai Finansų ministerija, tai kada yra įstatymo 3 straipsnyje, kad Vyriausybė vykdydama biudžetą viršplanines... praktiškai tai irgi Vyriausybė per Finansų ministeriją vykdo. Tai tada galima įrašyti į nutarimo 1 punkto pirmą eilutę: suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisę tokiais metais ir t.t. Aš sutinku, kad turbūt ministerija yra per žema struktūra, kad figūruotų įstatymo formuluotėse.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Na, man atrodo, kad nekorektiška bus iš karto planuoti nevykdymą. Bet, man rodos, kad 4 atskiro straipsnio nereikia. Tiesiog jeigu Vyriausybė mano, kad reikia aptarti tuo atveju, kaip kad ji turi teisę gautas viršplanines pajamas skirstyti, tai galbūt jos valioj palikti ir vadinamąją kreditavimo pradžią. Aš suprantu, kad gali štai staiga pirmame, antrame ketvirtyje nebūti dar tiek pinigų, ir kai kurie kreditavimai gali reikalauti prioriteto. Tai mes tada įrašykim tam 3 straipsny, kad Vyriausybė turi teisę skirstyti viršplanines pajamas ir taikyti prioritetinį skirstymą, kai tų kreditų dar nepakanka. Už biudžeto nevykdymą gi mes čia kviesimės ir atsiskaityti. Aš bent taip manau. Todėl nereikia atskiro punkto. Tam pačiam 3 straipsnyje turi tilpti ir šitos, ir šitos galios.
E.VILKELIS. Galima tokia versija.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Aš manau, kad jeigu bus priimta šitokia nuostata, tai ją geriausia įstatymu įtvirtinti, o ne nutarimu. Aš pasisakyčiau už tai, kad ji atsispindėtų įstatyme.
PIRMININKAS. Ir dar Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš irgi manyčiau, kad būtų galima perkelti į įstatymą, bet pabaigą suredaguoti šitaip, kad “nevykdant nustatytų valstybės biudžeto pajamų planų, nustatyti prioritetinį vyriausiojo asignavimų valdytojų finansavimą”.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuožiūra, taip reikia suprasti.
E.VILKELIS. Taip. Kada bus parašyta įstatyme, mes galėsim parodyti eilutę, kad būtent Vyriausybei suteikta tokia teisė. Šiandien tokios teisės mes neturim.
L.K.JASKELEVIČIUS. Vienaip ar kitaip, reikia skaitytis su ta realia padėtimi, kuri yra šiandien finansų sistemoje. Ir ta teisė tikrai galbūt normalioje situacijoje būtų kiek ir per lengva. Bet mes turim įvertinti tą realią situaciją.
PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš prašyčiau šitą klausimą atidėti. Jeigu jau norim į įstatymą įtraukti, reikia, kad būtų tinkamai suredaguota, ir tada jau balsuoti.
PIRMININKAS.Gerai. Tai kol kas palikime nutarime, o paskui, jeigu reikės, grįšim. Tai 4 punktas.
E.VILKELIS. Dėl 4 punkto Vyriausybė pastabų neturi. Ir kitokių pasiūlymų berods aš nemačiau.
PIRMININKAS. Gerai. Tai ar dėl 4 reikia balsuoti? Priimam? Ačiū. 5 punktas.
E.VILKELIS. Dėl 5 įstatymo punkto irgi aš neturiu pastabų ir nematau, kad būtų kas nors pasakyta.
PIRMININKAS. Tai priimam? Ačiū. Tai visi 5 punktai, jeigu mes nesutariam vėliau grįžti ir dar įtraukti kai kuriuos punktus.
E.VILKELIS. Gerai, aš manau, kad ten buvo pasiūlytas pono K.Jaskelevičiaus variantas toks gana platus.
PIRMININKAS. Bet, gerbiamasis ministre, mes negalim balsuoti dėl viso įstatymo, jeigu nesutariam dėl to papildomo dalyko. Jeigu mes įsitikinę, kad jį reikia įtraukti į įstatymą, tai tada negalim priimti įstatymo. Netgi atsižvelgdami į tai, kad ten 1, 2 punkto tie visi skaičiai iki galo nėra aiškūs.
Dar Seimo narys A.Rudys. Prašau.
A.RUDYS. Aš labai prašau Seimo susitarti dėl to, kad būtų galima balsuoti už įstatymą po to, kai pereisim pastraipsniui nutarimą. O dar geriau būtų, kad iš karto vienu balsavimu kažkokiu būdu patvirtintume abudu dokumentus. Bet kuriuo atveju aš dabar prašyčiau eiti prie nutarimo.
PIRMININKAS. Galim ir taip padaryti. Kaip kiti Seimo nariai? Taigi laikykim įstatymą pastraipsniui priimtu. Dabar kalbėkim apie nutarimo projektą. Prašom, ministre.
E.VILKELIS. Tai nutarimo projekto 1 punktas ir skelbia, kad reikia suteikti Respublikos finansų ministerijai teisę 1993 m. nevykdant nustatytų valstybės biudžeto pajamų planų mažinti valstybės biudžeto išlaidas vyriausiems asignavimų valdytojams. Kad prieš tai...
PIRMININKAS. O gal Vyriausybės nustatytus prioritetus? Galima tokią formulę?
E.VILKELIS. Tai gerbiamasis K.Jaskelevičius ir gerbiamasis... Ne?
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis Jaskelevičiau...
E.VILKELIS. Ir gerbiamasis J.Beinortas siūlė šitą dalį prijungti prie įstatymo 3 punkto. Taip turbūt supratau? Taip. Tai jeigu iš esmės tam pritarta, tada mums nėra reikalo svarstyti nutarimo 1 punkto.
PIRMININKAS. Tai prašau. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Mes nesusitarėm dėl redakcijos. O ji gali būti dvejopa. Arba mes čia išvardinam šakas, kam teikiam prioritetus, tai sveikatos apsauga, švietimas, kultūra, mokslo įstaigos, arba tiesiog užrašom prioritetinį finansavimą. Pasirenkam du variantus ir gal...
E.VILKELIS. Bet iš pradžių mes turim nuspręsti, ar šita norma bus įstatymo, ar nutarimo.
L.K.JASKELEVIČIUS. Tai aš siūlyčiau, kad ir įstatyme ji gali būti.
E.VILKELIS. Tai jeigu jinai įstatyme, tada iš karto... Jeigu mes dabar perėjom prie nutarimo svarstymo, mes šitą klausimą... išvis tada 1 punkto nesvarstom. O įstatymo redakciją patikslinsim.
PIRMININKAS. Gerai, dar vėliau. Tai sutinkam, kad vis dėlto į įstatymą? Gerai. Tai išbrauksim. Tada 2 nutarimo punktas, arba iš tikrųjų dabar 1 punktas.
E.VILKELIS. Taip, dabar 1. Pastabų neturiu. Ir kiek aš turiu medžiagos, nieks nesiūlo naujos redakcijos.
PIRMININKAS. Sutinkam su 2 punktu dėl savivaldybių, ministerijų ir t.t.? Ne. Prašau. 3 punktas.
E.VILKELIS. 3 punktas yra alternatyviai pateiktas Vyriausybės. “Suteikti Ekonomikos ministerijai kartu su Finansų ministerija teisę perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus kapitalo investicijoms, atsižvelgiant į jų faktišką panaudojimą.” Ir yra alternatyviai pateikta Biudžeto komiteto, jeigu teisingai suprantu, taip, Biudžeto komiteto, “suteikti teisę Ekonomikos ministerijai kartu su Finansų ministerija perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus kapitalo investicijoms, atsižvelgiant į jų faktišką panaudojimą ir įvertinant statybų pabrangimą. Paskirstymas turi būti suderintas su Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetu.” Mes, Vyriausybė, čia irgi nieko blogo neįžiūrim. Bet jeigu tai kažkiek kertasi su kitais įstatymais, tai... A, nutarimas gali būti? Tai mes čia nieko blogo neįžiūrim.
PIRMININKAS. Galima laikyti tai vienkartiniu pavedimu. Prašau, Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš vėl pakartoju nors stenogramai tai, kad kažkada kažkam buvo sakyta, jog tai yra antiįstatyminis reikalavimas. Ir visai nesvarbu, ar jis nutarime, ar jis įstatyme. Ta prasme jis vis tiek uždeda tokias funkcijas, kurių pagal laikinąjį Statutą komitetas vykdyti negali.
Antras dalykas, nereikia vardinti Ekonomikos ministerijos ir Finansų ministerijos, o tada tiesiog kad būtų Vyriausybė. Ji pati pasiskirstys, kurios ministerijos turi šitą ...
PIRMININKAS. Gerai, Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš norėčiau pasiūlyti išeitį. Aš manau, kad jeigu Vyriausybė pasiūlys įstatymo pataisą, mes tą pataisą galėtume priimti, o kadangi tai nebūtinai šiandien padaryti, aš siūlyčiau atsisakyti šito punkto. Vis dėlto su įstatymu neturėtų kirstis. Paskutinį sakinį turiu galvoje. Su įstatymu neturėtų kirstis. O paskui padarysite pataisą ir, manau, per keliolika dienų priimsim tą pataisą. Pusė mėnesio, man atrodo, jums čia nieko iš esmės nepakeis. Tada būtume tikri, kad mūsų priimtas nutarimas neprieštarauja įstatymui. Jeigu šito Vyriausybė vis dėlto neatsisako, tai aš kreipčiausi į Pirmininką ir prašyčiau, kad Pirmininkas pasikonsultuotų su teisininkais, padaręs tam tikrą pertraukėlę, pasikonsultuotų su teisininkais ir pažiūrėtų, ar iš tikrųjų čia nėra prieštaravimų. Nes abejonių visi mes turime.
E.VILKELIS. Vyriausybės teikiamam variante šitos formulės nėra. Šita formulė yra siūloma Seimo Finansų ir biudžeto komiteto. Vyriausybė tik neprieštarauja. Bet jeigu tai yra prieštaravimas įstatymams, tai Vyriausybė jokiu būdu nepalaiko šitos formuluotės.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš noriu vis dėlto Seimo narių dėmesį atkreipti į tai, kad tai, kas yra siūloma kaip Biudžeto komiteto siūlymai, nėra Biudžeto komiteto siūlymai, o yra atskirų jo narių siūlymai, kurie priklauso LDDP frakcijai. Nes posėdžio tuo klausimu nebuvo, kiek žinau. Ir tokių suformuluotų siūlymų nebuvo.
Kita noriu pasakyti. Aš nenoriu, kad būtų laužomas įstatymas, kurio mes griežtai laikėmės anoj Aukščiausiojoj Taryboj. Ir nenoriu pritarti tiems siūlymams pakeisti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlau tik be reikalo neminėti Aukščiausiosios Tarybos. Ten visko buvo.
K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš apgailestauju, kad ponas P.Giniotas kalba apie Biudžeto komitetą, kurio posėdyje nė vieną kartą nebuvo. Tačiau dar sykį kviečiu prisiminti gerbiamojo J.Pangonio pasakytus motyvus ir kaip tai suderinti irgi su įstatymų laikymusi. Bet aš beveik ir sutikčiau, kad iš nutarimo gal šitai iš tiesų galima išbraukti, bet įstatyme palikti tą mintį. Bet išbraukus paskutinį sakinį palikti “ir įvertinant statybų pabrangimą”.
PIRMININKAS. Tai gal taip kompromisiškai ir bus gerai, gerbiamasis ministre?
E.VILKELIS. Taip. Ir kažkieno buvo siūlytas variantas suteikti tiesiog neįvardinant ministerijos, bet tiesiog suteikti teisę Vyriausybei perskirstyti biudžeto asignavimus.
PIRMININKAS. Gerai.
E.VILKELIS. Tada dėl 4 punkto nėra, man atrodo, kokių nors alternatyvių variantų.
PIRMININKAS. Taip, sutinkam su 4?
E.VILKELIS. Prašau?
PIRMININKAS. Prašom minutėlę. Seimo narys M.Pronckus. Prašom.
M.PRONCKUS. Gerbiamasis J.Bastys yra pateikęs alternatyvių variantų.
PIRMININKAS. Mes kalbam apie 4 punktą.
M.PRONCKUS. Tada aš atsiprašau.
PIRMININKAS. Tai dėl 4 sutarėm? Ačiū.
E.VILKELIS. Dėl 5 punkto taip pat pastabų nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 6 punktas.
E.VILKELIS. Irgi nėra pastabų.
PIRMININKAS. Priimta. 7.
E.VILKELIS. Nematau pastabų.
PIRMININKAS. O čia tie 200 mln. lieka?
E.VILKELIS. Nematau nieko, kad kas nors...
PIRMININKAS. Nebuvo. Viskas aišku, gerai. Tai dabar čia yra kaip papildomi punktai 8, 14 ir dar vienas variantas - 8, 10 ir 15. Tai prašau, gal paeiliui tada.
E.VILKELIS. Čia yra du alternatyvūs variantai, kurie priimtini. Tiktai gal reikėtų pasirinkti redakciją. Aš suprantu, kad tai yra Biudžeto komiteto siūlymas 8 punktą taip suformuluoti: “Nustatyti, kad biudžeto lėšos, skirtos ūkininkų rėmimui, gali būti pradėtos naudoti tik Seime aptarus šių lėšų paskirstymo principus ir kriterijus.” Yra gerbiamojo Seimo nario J.Basčio pasiūlymas nustatyti, kad “biudžeto lėšos, skirtos žemės ūkiui” (ten buvo skirtos ūkininkų rėmimui, čia - žemės ūkiui) “gali būti pradėtos naudoti tik Seimui aptarus šių lėšų paskirstymo principus ir kriterijus”. Skirtumas yra tas, kad vienoj formulėj yra “skirtos ūkininkų rėmimui”, kitoj - “žemės ūkiui”.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš labai norėčiau atsiprašyti, kad nesuspėjau dėl 7 punkto pasakyti. Nereikėtų naudoti...
PIRMININKAS. Tai gal sugrįžkim vis dėlto.
E.KUNEVIČIENĖ. Jeigu leistumėt. Nereikėtų bankui naudoti tų 200 mln., taip reikalingų gyvenamųjų namų statybai ir kitoms investicijoms, kadangi bankui paliktos visos palūkanos. Kaip matėm, šiandien nebuvo nurodyta jokių pajamų į biudžetą. Tai ten lėšų iki valios yra įstatiniam fondui suformuoti.
PIRMININKAS. Tai kaip, gerbiamasis ministre, dėl 7 punkto, ar jis yra būtinas?
E.VILKELIS. Manyčiau, kad galima sutikti su gerbiamosios E.Kunevičienės siūlymu.
PIRMININKAS. Sutinkam. Tai tada 7 išbraukiam. Dabar prašau dar sykį apsispręsti dėl 8 punkto. K.Jaskelevičius. Ar mums iš viso šitas punktas reikalingas. Čia vėl Seimas prisiima dideles funkcijas. Ar jis nereikalingas? Prašom pasisakyti.
L.K.JASKELEVIČIUS. Tai aš ir norėjau paklausti ir gerbiamojo J.Basčio, ir gerbiamojo M.Pronckaus kaip Agrarinio komiteto pirmininko, ar praktiškai mes tai galėsime padaryti? Nes jeigu taip parašom, vadinasi, nei kreditavimas, nei finansavimas negalės būti pradėtas, kol mes va tų principų neaptarsim, neišdiskutuosim. Dar kažin ar Vyriausybė juos pateiks tokio pavidalo, ar nereiks mums patiems ko nors daryti. Va apie šitai pagalvokim.
J.BASTYS. Manyčiau, kad būtina apsvarstyti šituos dalykus, kadangi ten gali kardinaliai viskas keistis nuo panaudojimo būdo. Taip kad būtina yra Seime, ne kur nors, o Seime aptarti, kaip naudosim tas lėšas, kadangi čia klausimas ne tik žemės ūkio, čia klausimas ir miesto gyventojų, ir darbininkų, ir inteligentijos - visų klausimas. Labai svarbus.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis. Minutėlę. Prašau.
Z.ADOMAITIS. Aš manau, kad lėšos... taip ir formuluotė turi būti: “skirti žemės ūkiui” arba “žemės ūkio produkcijos gamintojams”, neišskiriant nei ūkininkų, nei kooperatyvų, nei bendrovių. Taip pat aš manyčiau, kad turi Seimas kontroliuoti, kaip bus panaudojamos ir skirstomos lėšos, kadangi mes iš patyrimo žinom, kad daug kartų buvo gerų ir gražių projektų remti žemės ūkį, o paskui tos lėšos dingdavo nežinia kur. Todėl aš irgi siūlau, kad būtų įrašyta ir kad Seimas kontroliuotų, kad negalėtų Vyriausybė panaudoti savo nuožiūra. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Žinant tai, kad mes negalėsim būti tokie turtingi, kad turėtume galimybę užsiimti labdara ir remti nežinodami, ką remiam, norėtųsi išgirsti ministro nuomonę, ar būtų labiau priimtina, kad turėtų būti remiami žemės ūkio produkcijos gamintojai arba kokie nors fiziniai ar juridiniai asmenys, ūkininkai, arba dar kas nors. Kaip priimtiniau ministrui atrodytų?
E.VILKELIS. Matot, sąvoka “žemės ūkiui” yra labai daug apimanti, ir aš manyčiau, kad jeigu šiandien valstybė nėra nusistačiusi tvarkos, kaip ji numato sąvoką “žemės ūkis” plačiąja ta žodžio prasme... siūloma Biudžeto komiteto formuluotė “ūkininkų” yra sukonkretinta. Ir kada kalbama apie sąvoką “žemės ūkis”, ir jeigu paimsim biudžeto išskleistinį planą, kokios yra numatytos konkrečios priemonės finansuoti žemės ūkį, tai praktiškai su šita formuluote mes negalėsime netgi finansuoti konkrečių priemonių. Gal mums tada reikėtų vis dėlto šitą abstrakciją “žemės ūkis” šiek tiek sukonkretinti.
J.BASTYS. Tai toks tikslas ir yra, kad mes sukonkretintume. Kadangi dabar, jeigu jūs pasižiūrėtumėt, ten labai neaišku, kaip bus panaudotos tos lėšos. Labai neaišku. To sukonkretinimo ir reikia.
E.VILKELIS. Bet gal tada reikėtų bent jau nurodyti terminus, nes žinokit, kad patvirtinus biudžetą įstatymu, biudžeto lėšų vartotojas iš karto atsiras prie mūsų durų. Tai arba terminus kažkokius glaustus reikėtų numatyti šitos formuluotės...
J.BASTYS. Aš sutinku, terminus galima.
PIRMININKAS. Gerbiamasis J.Bastys trečią kartą kalba be leidimo. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš galiu prisipažinti, kad esu šito pasiūlymo, kurį LDDP frakcija taip aktyviai palaiko, autorius. Aš turėjau vieną dalyką minty, kad dabar Lietuvos žemės ūkis, visos jo organizacinės formos yra kryžkelėje. Ir dabar reikalinga mažų mažiausiai nors nedidelė, bet apgalvota Vyriausybės žemės ūkio prioritetų programa. Nors trupučiuką numatyti vis dėlto, kur kokia specializacija bus skatinama ir kiti dalykai, kurių aš, kaip ne žemės ūkio specialistas, negaliu patarti. Dėl to manau, kad negalima pradėti kapitalinius įdėjimus į žemės ūkį iš valstybės biudžeto arba kitų valstybinių išteklių kaip smėlį per pirštus leisti, nežinant, kur jie nukris. Gali neužilgo pasirodyti, kad prisieis laužyti tai, kas pastatyta, užarti nutiestus kelius ir panašius dalykus. Dėl to mano idėja ir buvo ta, kad pirmiausia tegul Vyriausybė apsisprendžia dėl tolesnės žemės ūkio vystymo plačiąja prasme programos. Tegul pateikia Seimui. Seimas aprobuoja nors pačiais pagrindiniais bendrais bruožais, ir paleiskim tada finansavimą kapitaliniams įdėjimams. Todėl aš pasisakyčiau už šitos formuluotės palikimą.
E.VILKELIS. Aš visiškai sutinku su šita formuluote. Bet dabar, jeigu mes paimsim patį biudžetą ir jeigu jūs patvirtinsite jį, tai netgi yra atskiri ūkiniai subjektai, kuriems numatyti būtent kapitaliniai įdėjimai, sakykim, dabar sąraše yra apie 15 pavadinimų. Tai mes šiuo įrašu sustabdom netgi finansavimą to, kas yra numatyta konkretiems biudžeto subjektams.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš visiškai pritariu gerbiamojo A.Rudžio pozicijai, kad negalima mėtyti arba dalinti pinigų visiems po lygiai, kaip buvo daroma pernai ūkininkų rėmimo programoje, kada l ha buvo duodama po l000 talonų ir neaišku, kas kartais gaudavo. Manyčiau, kad tokios nuostatos specialiai priimti nebūtina, nes Žemės ūkio ministerijoj dabar yra svarstoma Lietuvos nacionalinė žemės ūkio programa, ir manau, kad tikrai nebus pinigai skirstomi taip, kaip anksčiau buvo nežinia kam. Kartais viloms įvairioms, prie vilų keliams nutiesti iki ežerų ir pan. Žinau, kad dabartinė Žemės ūkio ministerijos vadovybė ir Vyriausybė į tai pažiūrės reikliau ir skirs pinigus ten, kur jie greičiau grįš, kitaip tariant, efektyvumo linkme. Todėl nemanyčiau, kad čia šita speciali užrašyta nuostata ką nors išspręs.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš noriu papildyti, kad reikėtų nustatyti biudžeto lėšas ir kreditus. Kadangi čia toliau milijardinės kreditų sumos, o jos lieka visiškai pakibusios, todėl turi būti aptarta ir pritarta ne tiktai biudžeto lėšoms, bet ir kreditams. Tuo pačiu vis dėlto apsistoju prie ūkininkų rėmimo, o ne žemės ūkio. Žemės ūkis tai ne subjektas.
PIRMININKAS.Seimo narys J.Bastys. Prašom.
J.BASTYS. Aš, jeigu galima, norėčiau iš karto visais trim, kadangi...
PIRMININKAS. Prašom pasisakyti. Prašom.
J.BASTYS. Taigi dėl aštuntojo lieku prie savo tvirtai, kadangi ten reikia peržiūrėti ir tikrai reikia, įtikinėti laiko tam nėra. (...) minėtus kreditus labai susirūpino dabar visi žemdirbiai, kadangi gerbiamasis ministras pasakė, kad čia ne valstybės kreditas bus naudojamas, o tiktai kreditavimas. Tai atleiskit, su gerbiamuoju premjeru ne taip buvo sutarta ir buvo pažadėta, kad būtent bus subsidijavimui naudojamas ir ieškoma galimybių gauti valstybės kreditą. Taigi reikėtų dešimtąjį punktą būtinai palikti. Na, dėl šito paskutinio sakinio aš nežinau, jeigu jis pažeidžia įstatymą, tai jį galima ir išbraukti, jeigu tikrai taip yra. O šiaip visą punktą būtinai siūlyčiau palikti ir reikalaučiau balsavimo šiuo klausimu. Dėl penkioliktojo. Norėčiau pasakyti, kodėl atsiranda šis punktas. Todėl, kad dar praėjusiais metais laikoma prioritetine šaka linininkystė yra prie žlugimo ribos. Iki šios dienos perdirbimo įmonės 80% neatsiskaičiusios su žemdirbiais (...) Ir ne dėl savo kaltės, ir gal ne dėl bendros padėties, kadangi visur taip yra, bet linų perdirbimo įmonės turi supirkti visą žaliavą metams per vieną mėnesį. Tam ima valstybės kreditą. Senais laikais paimti buvo l - 2 %, tie 2% jau pernai virto 60%, praterminuoti virto 80100% ir dabar taip išeina, kad praktiškai visos linų perdirbimo įmonės, gal išskyrus Jurbarko fabriką, turi bankrutuoti. Todėl nedelsiant reikėtų gelbėti tą šaką, kuri mus rengia. Aš manyčiau, kad tai liečia tūkstančių žmonių interesus ir būtinai reikėtų tą penkioliktąjį punktą įrašyti.
Kokiu būdu tai galėtų Vyriausybė padaryti? Galima duoti Vyriausybei pasirinkimą, bet padaryt reikia, ir labai skubiai. Kadangi žemdirbiai linų jau nesės pavasarį, jeigu jie už pernykščius metus dar nėra gavę pinigų. Ir niekas nieko nedaro Vyriausybėms besikeičiant. Todėl siūlyčiau dėl šitų punktų spręsti balsavimo keliu, jeigu jūs tam neprieštarausite.
PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Faktiškai biudžete numatytos ašaros žemės ūkio gamybai, ūkininkams remti. Todėl šiandieną tiek kalbėti, kaip čia įforminti, kaip čia Seimui dar kartą svarstyti tuos klausimus, aš manyčiau, netikslinga ir laiką gaišti. Nes ta suma, kuri yra numatyta, ji jau yra apsvarstyta, apšnekėta visuose komitetuose, visuose posėdžiuose. Ir mes žinom, kad žemės ūkiui remti reikia per 20 mlrd., o mes kalbam apie 5. Daug svarbesnis klausimas yra tų kreditų, kur užrašyta, kad iš kreditų bus subsidijos duodamos. Šitaip niekad nedaroma, kad iš kreditų subsidijos. Todėl siūlyčiau dabar to aštuntojo punkto nepriimti, o pereiti svarstyti kreditų klausimą.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad net ir šiandien čia pasireiškia toks reiškinys, kada bijomasi žodžio “ūkininkai”. Ir vienam variante parašytus žodžius “lėšos, skirtos ūkininkų rėmimui” jau norima pakeisti pavadinimu “žemės ūkis”. Aš prašyčiau gerbiamąjį Seimą kaip tik atvirkščiai - nuimti tuos visus skliaustelius nuo ūkininko ir ten, kur yra nacionalinė žemės ūkio (ūkininkų vystymo) programa, tuos skliaustelius nuimti, o vietoj skliaustelių padėti brūkšnį, kad atskleistų, kur būtent bus investuotos.
Antra, ką norėčiau pasakyti. Seimas, man atrodo, neleistinai nori labai detaliai reglamentuoti, skirstyti, nustatyti kriterijus ir t.t. To nebuvo netgi planinės ekonomikos sąlygomis. Jeigu mes einam į rinką, tai patys ūkininkai, Ūkininkų sąjunga nuspręs, kur labiausiai verta panaudoti tuos pinigus. Dėl to aš siūlau, kad šitų punktų nereikia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mes dėl šito dalyko jau 10 Seimo narių kalbam. Prašyčiau labai trumpai po minutę ir tiek, kiek dabar yra prie mikrofonų stovinčių. Tai yra 5 Seimo nariai. Kolega M.Treinys, prašom.
M.TREINYS. Norėčiau paremti gerbiamąjį ministrą, kad vis dėlto žemės ūkio ir ūkininkų rėmimas yra visiškai skirtingi dalykai, ir jeigu mes imsime žemės ūkio rėmimo klausimus, <...> įstrigsime labai ilgam. Todėl galėtume kalbėti tiktai apie ūkininkų rėmimo reglamentavimo klausimus, jeigu taip reikia.
Ir dar viena mintis, kad praėjusiais metais, skiriant paramą ūkininkams, nebuvo vien iš biudžeto remta, o iš specialiųjų labdaros fondų, kur sąlyga ir numatė to hektaro rėmimą, bet tai nebuvo biudžeto lėšos.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Žebrauskas, prašau.
J.ŽEBRAUSKAS. Praeitais metais kaip tik buvo remiami ne ūkininkai, o savininkai, atsiėmę žemę. Jeigu ūkininkavo nuomos pagrindais pasiėmęs žemę, jis nebuvo remiamas. Todėl šiais metais reikėtų remti žemės ūkio produkcijos gamintoją, nepriklausomai koks jis būtų savininkas.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Sakoma, kad juos atpažinsite iš jų darbų. Praeitą šeštadienį Ūkininkų sąjungos suvažiavime buvo perskaitytas laikinai einančio Prezidento pareigas A.Brazausko laiškas, kuriame buvo reiškiamas susirūpinimas ūkininkais. Kalbėję Seimo atstovai gerbiamasis J.Žebrauskas ir A.Vaižmužis taip pat išsakė susirūpinimą ūkininkais. Šiandien ūkininkų sampratą siūloma visiškai išbraukti ir užmiršti. O kada bus svarstomas lėšų paskirstymas Seime, tai aš suprantu, kieno interesai bus ginami. Tokiu būdu perspektyva atkurti stiprų Lietuvos ūkininką visiškai išnyksta. Aš esu prieš šitokio aštuntojo punkto nutarime formavimą.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys Z.Adomaitis. Po to - M. Pronckus.
Z.ADOMAITIS. Na, man tiesiog gaila, kad iš tikrųjų politika maišoma su ekonomika. Vėl pradedam užsiiminėti kažkokiu populizmu, vėl kalbame apie ūkininkus. Keli profesoriai, susėdę viršuj, nori skirti milijardines lėšas nežinia kam ir nežinia kur. Mano nuomone (aš tai kartą jau išsakiau ir dar kartą pareiškiu), turi būti remiamas žemės ūkis, bet koks žemės ūkio produkcijos gamintojas, nesvarbu, ar tai ūkininkas, ar kooperatyvo narys, ar bendrovės narys. Mums reikia ne kažkokią vieną grupę, vieną luomą remti, bet visus žemės ūkio produkcijos gamintojus, kad būtų gaminama kuo daugiau žemės ūkio produkcijos.
Pernai su ūkininkais buvo tiesiog kuriozai. Buvo remiama nuo hektaro. Pas mus konkrečiai rajone yra netgi toks pavyzdys: vienas turi pasiėmęs 50 ha rekultyvuoto durpyno, nieko ten nedirbo, 50 m2 paruošė neva spanguolynui ir už 50 ha gavo dotaciją. Tai kokios čia nesąmonės? Turi būti skirstoma nuo pagamintos produkcijos. Mums nesvarbu, koks katinas bus - rudas, juodas ar raudonas. Svarbu, kad jis gerai peles gaudytų. Taip, mano nuomone. Ačiū.
PIRMININKAS. Kinijoj tas patikrinta. M.Pronckus. Prašau.
M.PRONCKUS. Pirmiausia čia turbūt reikėtų vardinti “žemės ūkio produkcijos gamintojai”, o ne “žemės ūkis”. Antra, Žemės ūkio ministerija rengia keletą šitų lėšų paskirstymo variantų, jie dirba labai intensyviai. Trečia, skiriant tokias milijardines lėšas, kada mums jų trūksta, aš manau, būtų nusikaltimas Seimui nežinoti, kaip jos bus naudojamos. Čia mes turime susitarti, kokiom kryptim mes jas naudosime. Todėl aš siūlau abu punktus palikti, pakeičiant tiktai “žemės ūkio produkcijos gamintojai” vietoj “žemės ūkiui”.
PIRMININKAS. Ir antrąkart - Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis ministre! Norėjau atkreipti jūsų dėmesį. Praeitą penktadienį vykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime nuskambėjo teiginys, kad užsienio ūkininkų sąjungos ir užsienio organizacijos ūkininkams per praėjusius metus padėjo labiau negu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos biudžetas. Man atrodo, verta suklusti ir kaip tik šiandien į temą ta mintis.
PIRMININKAS. Gerai. Ir dar M.Pronckus. Prašom.
M.PRONCKUS. Aš norėčiau visiems, kurie taip maišo čia politiką, pasakyti, kad nereikėjo taip nusmukdyti Lietuvos ūkį, kad dabar reikia rinkti kapeikas. Ką jūs dabar, draugai, šnekate, juk mes neturime iš ko remti. Kokioj padėty esam? Iš ko mes remsim? Todėl dabar tas lėšas, kurias turime, kapeikas, atsiprašant, kaip tik reikia labai tikslingai panaudoti, kad jos nueitų ten, kur iš tikrųjų duos naudą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dabar po visų šitų politinių ir nepolitinių diskusijų aiškiai apsispręsti: ar mes pasikliaunam Vyriausybe ir nerašom punkto, ar mes vis dėlto patys, t.y. Seimas in corpore ar Seimo Agrarinis komitetas, būtinai norime pažiūrėti, kaip Vyriausybė skirstys tas lėšas, kreditus ir t.t. Taigi, aš ir noriu jūsų paklausti, taip pat ir K.Jaskelevičiaus. Ar Seimas būtinai nori ir šituo darbu užsiimti ir dirbti už Vyriausybę? Na, jeigu Seimas nori, tai jo valia kaip ir Aukščiausiojoj Taryboj. Prašom. K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš manyčiau, kad gerbiamojo M.Pronckaus pasiūlymas yra remtinas. Ir iš tiesų galbūt Biudžeto komiteto variante yra pernelyg susiaurinta sfera. Todėl, jeigu įrašytume vietoj “ūkininkų” “žemės ūkio produkcijos gamintojai”, tai aprėptų iš esmės tai, apie ką mes ir kalbam: ir linų augintojus, ir mėsos augintojus. Tačiau šiuo atveju, man atrodo, mes turime nusistatyti ir terminą. Jeigu redaguotume taip: “skirtos žemės ūkio produkcijos gamintojų rėmimui gali būti pradėtos naudoti tik Seime aptarus šių lėšų paskirstymo principus ir kriterijus.”Ir čia pat nustatom...
PIRMININKAS. Iki balandžio 1 dienos.
L.K.JASKELEVIČIUS. Ne. Iki kovo 10 dienos.
PIRMININKAS. Įdomu, iki kovo 10 dienos kada aptarsim?
L.K.JASKELEVIČIUS. Na, iki kovo 15 d., bet jokiu būdu ne vėliau.
PIRMININKAS. Prašau, Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau tiesiog atsiprašyti Seimo Pirmininko, jeigu aš įnešiu šiek tiek, na, neorganizuotumo į tolesnę diskusiją, bet aš manau, kad jis bus konstruktyvus.
PIRMININKAS. Ar daugiau, ar mažiau, jo ir taip užtenka.
A.RUDYS. Aš pasiūlyčiau, kad trupučiuką perredagavus aštuntąjį punktą, jo reikėtų atskirai nepriiminėti, o priimti kaip dešimtojo punkto tęsinį, atsižvelgiant į visas čia išreikštas pastabas. Todėl, kad čia nėra grynai biudžeto, bet...
PIRMININKAS.Gerbiamasis Jaskelevičiau, gerbiamasis Pronckau, prašom klausyti. Man atrodo, pasiūlymas vertas dėmesio. Prašom. Jeigu dešimtąjį punktą pratęsiam arba į dešimtąjį punktą įrašom antrąją pastraipą.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš manau, kad juos tikrai galima sujungti ir tada pasieksime norimą rezultatą. Ir kreditą, ir biudžetą.
PIRMININKAS. Gerai. Tai tada kol kas devintąjį žiūrime. O prie aštuntojo grįšime, kai dešimtąjį nagrinėsime. Prašome, ministre.
E.VILKELIS. Devintasis punktas yra pateiktas be alternatyvos : “Rekomenduoti Respublikos Vyriausybei atidėti 1993 m. valstybinio socialinio draudimo biudžeto tvirtinimą, kol Seimo Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas pateiks savo išvadas.” Vyriausybė nieko prieš.
PIRMININKAS. Bet čia vėl reikia terminą nustatyti, gerbiamasis...
E.VILKELIS. Be abejo, terminas būtų labai reikalingas.
PIRMININKAS. Nes taip galima tas išvadas teikti iki kitos sesijos.
E.VILKELIS. Suprantama, teisingai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Ar to negalėtume atlikti, sakykime, iki kovo 15 d.?
E.VILKELIS. Aš manau, kad terminas priimtinas. Šiandien mes turime vasario 23 d.
PIRMININKAS. Gerai. Tai įrašom iki kovo 20 d. ...
E.VILKELIS. 15 d.
PIRMININKAS. Na, nespės.
G.A.PAVIRŽIS. Spėsim iki kovo 15 d.
PIRMININKAS. Na, prašom. Gerai. Primenu, kad aš siūliau 20 d. Gerai. Tada devintąjį straipsnį priimam? Gerai. Ačiū. Dabar dešimtąjį prašome redaguoti kartu su antrąja pastraipa, t.y. buvusiu aštuntuoju punktu. Prašom.
E.VILKELIS. Čia yra pateikti alternatyvūs Biudžeto ir finansų komiteto variantai: “Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, atsižvelgiant į itin sunkią ekonominę žemės ūkio būklę, 1993 m. pirmajame ketvirtyje paimti 20 mlrd. talonų valstybinį kreditą ir jį naudoti žemės ūkio gamintojams subsidijuoti, ūkininkams remti bei melioracijos poreikiams.”Ir yra gerbiamojo J.Basčio pasiūlymas: “Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, atsižvelgiant į itin sunkią ekonominę žemės ūkio būklę, paimti 20 mlrd. talonų valstybinį kreditą ir jį naudoti žemės ūkio gamintojams subsidijuoti. Subsidijavimą vykdyti kompensuojant materialinių ir energetinių išteklių sąnaudas proporcingai parduodamai pagal kontraktus žemės ūkio produkcijai. Subsidijų normos atskiroms žemės ūkio produkcijos rūšims turi būti suderintos su Seimo Agrariniu komitetu.” Ir dabar yra pasiūlymas dar prie šito dešimtojo punkto prijungti svarstytą aštuntąjį punktą maždaug tokios redakcijos. “Nustatyti, kad lėšos, skirtos žemės ūkio produkcijos gamintojams, gali būti pradėtos naudoti tik Seime aptarus šių lėšų paskirstymo principus ir kriterijus”. Neįvardijant, kad tai biudžeto ir kredito, o abstrakčiai nustatyti, kad lėšos, skirtos žemės ūkio produkcijos gamintojams.
PIRMININKAS.Kolege Kunevičiene, prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš šiandieną jau jums nusibodau.
PIRMININKAS. Nieko. Prašom, dirbsim iki galo kantriai. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Čia yra du momentai tokie. Pirmasis. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę paimti valstybinį kreditą. O gal reikėtų pradėti iš pradžių, jeigu tokių lėšų yra Lietuvos banke, įpareigoti Lietuvos banką suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei kreditą. Todėl, kad iš kur ta Vyriausybė paims? Ar čia iš užsienio turima omenyje kreditą imti, ar iš Lietuvos banko?
E.VILKELIS. Čia galimas ir užsienio kreditų panaudojimas. Aš tiktai Vyriausybės vardu prašyčiau Finansų ir biudžeto komiteto siūlomo termino, kad tai būtų atlikta 1993 m. pirmajame ketvirtyje, tikrai nekonkretint. Tai galima palikti Vyriausybei. Ir, be abejo, visos sumos - 2 mlrd. pirmajame ketvirtyje mes ir neturėsime - negalėsime sukaupt, ir žemės ūkis jos paprasčiausiai nespės panaudoti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS.Aš siūlau tokią kompromisinę redakciją - sujungiant 8 ir 9 punktus. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, atsižvelgiant į itin sunkią žemės ūkio būklę, paimti 20 mlrd. valstybinį kreditą ir jį naudoti žemės ūkio gamintojams subsidijuoti. Nustatyti, kad šios biudžeto lėšos, skirtos žemės ūkio produkcijos gamintojams remti, gali būti pradėtos naudoti tik iki kovo 15 dienos Seime aptarus šių lėšų paskirstymo principus ir kriterijus.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien yra iš tiesų istorinis posėdis ir istorinis sprendimas. Jeigu mes šiandien išbraukiam žodžius “ūkininkams remti”, vadinasi, Lietuvos Respublikos Seimas, mes visi su jumis priimam nuosprendį ūkininkų kūrimuisi. Tai, aišku, Seimo valia, bet, prieš išbraukdami šituos du žodžius “ūkininkams remti”, mes labai apsigalvokim, pasižiūrėkim į savo rinkėjus, į savo sąžinę, į Lietuvos ateitį. Aš labai jūsų visų prašau, kad išliktų žodžiai “ūkininkams remti”. Be šito mūsų Lietuva nesupras.
PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti. Jūs minėjote, kad kreditas, kuris čia bus panaudotas, greičiausiai bus gautas iš užsienio. Kiek aš suprantu, paprastai tas, kuris teikia kreditus, apibrėžia ir sąlygas, kur tas kreditas bus naudojamas ir kokiom sąlygom. Jeigu mes čia užrašom, kad šitas kreditas skirtas žemės ūkio gamintojams remti, o gamintojai pas mus kol kas yra daugiausia bendrovės, tai kokia šalis ar koks fondas sutiks remti kolektyvinę nuosavybę žemės ūkyje?
E.VILKELIS. Supraskit, kad kreditą gaunant valstybei - garantas bus valstybė. Antras dalykas, yra vadinamieji laisvieji kreditai. Yra tiksliniai kreditai, kurie įpareigoja kredituoti būtent tą sritį. O yra vadinamieji laisvieji kreditai. Po šito, sakykim, priimto šiandien Seime sprendimo Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija ir visi kiti turi ieškot vadinamųjų laisvųjų kreditų. Ne išimtis, ką minėjo ir gerbiamoji E.Kunevičienė, kad bus remiamasi ir vidaus kreditais, banko kreditais. Nes priklausomai nuo to, kaip greitai mums pavyks gauti užsienio kreditą, šitas klausimas bus sprendžiamas. Dabar jūs turbūt jau girdėjote, kad Žemės ūkio ministerija pasirašė su Valstijomis sutartį dėl 25 mln. dolerių kredito. Kadangi aš jos neanalizavau, ją svarstė Žemės ūkio ministerija, aš negaliu būti kategoriškas, bet, galimas daiktas, kad mes galėsime derėtis. Sakykim, 10 mln. dolerių būtų nukreipta mūsų ūkiui remti. O kiekvieno šiandien gaunamo kredito garantas yra valstybė. Kiekvieno kredito. Jūs kada ratifikuosit... mačiau šiandien į darbotvarkę įtrauktas yra klausimas... tai garantas yra valstybė. Jeigu valstybė šiandien atiduos ūkininkui, kitam žemdirbiui, o žemdirbys, ūkininkas nesugebės atiduoti šito kredito (tie kreditai yra ilgalaikiai, iki 30 metų, mes ne rytoj, ne poryt reikalaujame grąžinti kreditą), galės grąžint vaikaičiai po 30 metų. O jeigu nebegrąžins, be abejo, garantas yra valstybė, ir tada valstybės biudžete bus numatomos atitinkamos lėšos šitiems kreditams padengti. Ką padarysi.
PIRMININKAS. Kolega M.Treinys. Prašom.
M.TREINYS. Sąvoka subsidijuoti yra vis dėlto siauresnė negu remti, nes rėmimo programos gali būti ir atskirų tikslinių programų finansavimas. Todėl šalinti sąvoką “remti” būtų visiškai netikslinga. Manyčiau, čia buvo gerai - žemės ūkio gamintojams subsidijuoti, ūkininkams remti. Nes ūkininkų rėmimo programoje gali būti remti ir, sakysime, produkcijos perdirbimo, technikos įgijimo, jos bendro naudojimo ir kitus klausimus. Taigi čia, man rodos, negalima pakeisti vieno kitu, o reikalingi - ir, ir.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar kolegė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Dėl subsidijavimo. Kiek teko bendrauti ir su Tarptautiniu valiutos fondu, ir su kitomis finansinėmis organizacijomis, subsidijoms niekas kreditų neteikia. Ir šitą reikia žinoti. Antras dalykas. Jeigu jūs rengiatės iš kreditų subsidijuoti, vadinasi, jūs negalite tikėtis, kad bus grąžinama. Grąžinami tik kreditai, o ne subsidijos. Todėl tas punktas yra suredaguotas neteisingai. Jeigu mes kredituosime ūkininkus, ūkines bendroves iš paimtų kreditų, tada tikrai valstybė yra garantas. O jeigu, kaip čia yra užrašyta, subsidijuojant... aš susidūriau dabar aplankiusi - labai daug ūkinių bendrovių prie bankroto ribos, bet jos taip laukia. Sako, kad dar kokį pusmetį, gavę iš valstybės subsidijas, pasidalysime. Jeigu subsidijos numatytos tiems tikslams, tai man gaila jūsų anūkų, kuriems reikės paskui tuos kreditus grąžinti.
PIRMININKAS.Kolega Z.Adomaitis. Prašom.
Z.ADOMAITIS. Aš taip pat pritarčiau ministro pasiūlymui ir formuluotei, kad kreditą imti ne pirmajame ketvirtyje, bet per visus metus.
Ir dar turiu apgailestauti dėl kai kurių mūsų kolegų iš dešinės tokio politikavimo, kad tiesiog nežinau, kaip apibūdint. Mes prisimenam tuos laikus - bolševikinius laikus - kada kokie nors komjaunuoliai ar dar kokie nors įstoję į partiją gaudavo įvairias privilegijas. Dabar lygiai taip pat mūsų kolegos dešinėje negali užmiršti tų laikų ir būtinai nori sudaryti kažkam šiltnamio sąlygas. Kažkam, kokiems nors gamintojams skirti prioritetus. Ir dar didžiausias noras skirstyti. Kodėl toks noras imti ir skirstyti ūkininkams? Kiek tie ūkininkai gamina produkcijos? Kol kas tik dalį procento. Man atrodo, lėšas reikia panaudoti, kad Lietuva turėtų žemės ūkio produkcijos, produktų užtektinai visiems: tiek miestui, tiek kaimo žmonėms, tiek eksportui. O nemesti pinigus kaip į balą, nežinia kam. Ir iš viso reikia... mes žinome, kaip buvo skirstoma per labdarą gaunama technika. Čia iš viso yra darbo ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai. Kaip... pernai... parama. Kodėl vieni gavo šimtus tūkstančių, o kiti iš viso negavo? Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, laikas baigti diskusijas, nes atėjo pertraukos metas. Dar po vieną nuo kiekvieno mikrofono, ir tada siūlysiu daryti pertrauką, suredaguoti per pertrauką, kitaip neišeis. Kolega J.Janonis. Prašom.
J.JANONIS. Jeigu mes galvojame apie Lietuvos žemės ūkio ateitį, o ne tik apie šią dieną, tai mes privalome neužmiršti žodžio “ūkininkai”. Ir dar vienas. Prašau atleisti - jau kelis kartus šioje salėje nuskambėjo man taip rėžiantis ausį pasakymas - žemės ūkio gamintojai. Na, pridėkite dar tą žodelį produkcijos gamintojai, tada bus suprantama. Labai rėžia ausį tokie pasakymai.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega A.Ražauskas. Prašom.
A.RAŽAUSKAS. Aš manyčiau, tokio esminio skirtumo gal ir nėra - remti ar subsidijuoti. Žodžiu, vienaip ar kitaip padėti gamintojui. O dar tiksliau būtų - netrukdyti žemės ūkio produkcijos gamintojui.
Tačiau norėčiau kolegoms iš dešinės pusės kai ką paskaityti. 1991 m. balandžio 16 d. nutarimą, pasirašytą Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio, kurio 2 punkte yra pasakyta: “iki 1991 m. birželio 1 d. nustatyti žemės ūkio bendrovėms taikomas lengvatas”. Tai gal čia ne visai apie lengvatas šnekama. Šitas nutarimo straipsnis nebuvo įgyvendintas ir nebuvo bandomas įgyvendinti. Jeigu šiandieninė Vyriausybė bent iš dalies bandys sugrįžti galvodama, kad reikia taikyti lengvatas ar subsidijas, ar rėmimą visiems produkcijos gamintojams, turbūt bus į naudą ne tiktai patiems gamintojams, bet bent jau visiems čia esantiems, kurie balsavo už tą nutarimą.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Norėčiau procedūrinį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Prašau.
A.RUDYS. Šita diskusija parodė, kad klausimas yra be galo aštrus ir be galo svarbus. Man atrodo, jis visiškai tiesiogiai su Biudžetu nėra susijęs, nes kalbama apie kitą finansavimo šaltinį. Dėl to aš siūlyčiau atidėti šito klausimo svarstymą ir netgi šiandien sudaryti mažą grupelę parengti nutarimo projektui, kurį artimiausiuose posėdžiuose būtų galima priimti. Tai dabar pašalintų įtampą ir būtų galima techniškai geriau jį parengti, geriau suredaguoti.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys J.Bastys.
J.BASTYS. Taip, man atrodo, kad čia yra daug nesusipratimo. Paskutinis pasiūlymas, kaip sakant, - beskalbiant vystyklus ir kūdikį visai išmest. Aš suprantu dešiniųjų argumentus tiktai kaip reklamą. Bet juk iš tikrųjų jūs turėjote galvoje ūkininkams remti panaudoti keletą milijardų. Tiktai apie tą kalbėti. O šiuo mūsų nutarimu tris kartus daugiau bus ūkininkams to rėmimo.
Ir aš visiškai nesuprantu gerbiamosios E.Kunevičienės, kurios mintys dažnai man patinka, bet pasakymas, kad čia bendrovėms, kurios likviduojasi ir subirusios, bus skiriami pinigai, - tai ar čia nesupratimas, ar čia tiktai politika. Juk čia ir kalbama tik tiems, kurie gamina. Pardavė, subsidiją gavo. Ir ne jokį rėmimą čia reiktų 10 punkte, tik subsidijas. O tam priedėlyje, kur atkėlėme 8 punktą, - ten būtų ir rėmimo lėšos. Taigi nemaišykim šito dalyko ir užmirškim, ypač žemdirbių atstovai. Kada aš prabalsavau už jūsų 5 mlrd., girdėjau jūsų repliką - štai dar vienas žemės ūkio gerbėjas atsirado! Tai ką, jūs norit, kad vėl Seimas priimtų tokius nutarimus, kad paskui galėtume ieškoti, kokie vykdytojai juos sugadino. Užmirškim šitą. Darykim sutartinai ir gerai žemės ūkiui. Suvokim - ne politika yra, o gamintoją šiandieną reikia remti. Jeigu jūs norite padaryti 100 tūkst. ar 5 tūkst. kilometrų kelio, tai liksime be duonos, jeigu šito neaptarsime. Kadangi tas, kuris miršta badu, ne kelią tiesia, o augina bulvę ar ką nors. Taigi ir paremkime tuos, kurie gamina. Jūs žinote - kas buvo, tai buvo. Dabar ūkininkai - pagrindiniai gamintojai. Šįmet 200 tūkstančių pradeda ūkininkauti. Jeigu juos vadinsite ūkininkais tik kaip savininkus, jie dar neturės žemės, kada ten bus tik nuomai atiduota. Taigi, rodos, buvo pasakyta - visus gamintojus. O gamintojai ūkininkai gamins 75%. Taigi iš tų 30 su viršum mlrd., kurie iš viso susidaro su šituo kreditu, tą liūto dalį ir gaus tie ūkininkai. Supraskim tą, ir man atrodo, sutartinai prabalsuokime.
PIRMININKAS. Man atrodo, gerbiamasis Jaskelevičiau, gal tikrai apibendrinkim, ir siūlau per pertrauką parengti šito punkto redakciją, o ne dabar balsuoti. Ar tinka šitaip? Dėl atskiro nutarimo paskui po pertraukos. Aš siūlau pasitarti ir ministrui, ir K.Jaskelevičiui, ir gerbiamajai E.Kunevičienei, ir gal gerbiamajam A.Baleženčiui. Prašom. Per pertrauką pasitarkit. Jeigu reikia A.Albertyną dar paimkite, ir bus tvarka. Aš siūlau per pertrauką pasitarti dėl šito punkto, kad, tikrai apgalvoję, paskui galėtume rimtai balsuot. O ne taip, kaip dabar - karštosiomis: kieno daugiau, tas laimės. Gerbiamasis A.Baležentis vis tiek dar nori kalbėti dešimtą kartą. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gamybos subsidijavimas lygiais pagrindais. Čia mūsų nuomonė sutampa su gerbiamojo J.Basčio nuomone. Tačiau turi būti taip pat finansuojamas ir steigiamas - startas. Jeigu ūkininkas nepradės dirbti, iš viso nebus jokios produkcijos. Čia taip pat reikia lėšų. Ačiū.
PIRMININKAS. Pertrauka iki 17 val. ir 15 min. Labai prašau K.Jaskelevičių, ministrą ir kitus mano paminėtus tikrai suredaguoti tą punktą, kad galima būtų balsuoti po pertraukos.
Pertrauka
Seimo narių pareiškimai (93.02.23)
Neeilinė sesija (5po svarstyti klausimai)
PIRMININKAS. Seimo narys J.Janonis padarys pareiškimą. Prašom.
J.JANONIS. Tėvynės Santaros narių pareiškimas. “1993 m. sausio 20 dienos penkių Seimo narių, Nacionalinio saugumo komiteto narių pareiškime buvo nurodyta, kad 3 komiteto nariai - LDDP atstovai viešai įtariami bendradarbiavimu su SSRS KGB ir, kol tai nebus teisiškai įvertinta, pareiškimo autoriai susilaiko nuo dalyvavimo komiteto darbe. Pozicija šiuo klausimu buvo pareikšta dar 1992 m. gruodžio 14 d. pareiškime. 1993 m. sausio 21 d. kreipėmės į komiteto pirmininką dėl netinkamų komiteto darbo metodų: pusiau įslaptintų komiteto posėdžių rengimas, posėdžių protokolų įslaptinimas nepateikiant jų visiems komiteto nariams. Atsakymų iki šiol negavome. 1993 m. sausio 26 d. ponas V.Petkevičius Seime perskaitė pareiškimą, kuriame perskaitė ir Generalinės prokuratūros išvadas, kuriose sakoma: “Patikrinimu nustatyta, kad Aukščiausiosios Tarybos laikinoji komisija KGB veiklai Lietuvoje ištirti medžiagos apie kandidatų į Seimo deputatus bendradarbiavimą su KGB perduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai neturėjo teisėto pagrindo”. Generalinės prokuratūros išvadose nėra nagrinėjamas, paneigiamas ar patvirtinamas juridinę reikšmę turintis jūsų bendradarbiavimo su KGB faktas. Prokuratūra tik konstatuoja, kad ne tas ieškovas kreipėsi į teismą, ir išvados pabaigoje nurodo, kas ir kokia tvarka: kiekvienas asmeniškai pareiškimu turi kreiptis į teismą ar prokuratūrą. Lietuvos Seimas, nors apie tai daug kartų buvo kalbėta, iki šiol vilkina ir nėra suformavęs ir patvirtinęs Seimo komisijos KGB veiklai Lietuvoje ištirti. Todėl nėra kas galėtų šiuo klausimu kreiptis į šitą teismą. Tai galite padaryti tik jūs patys. Ponai Seimo nariai V.Petkevičiau, A.Ivaškevičiau ir A.Bendinskai, nuo atskiros Vyriausiosios rinkimų komisijos narių nuomonės pareiškimo praėjo 4 mėn., o nuo atsakymo iš Generalinės prokuratūros gavimo - 1 mėn., tačiau nėra žinoma, kad jūs būtumėt kreipęsi į šitokį teismą. Pareiškiame, kad, kol jūs tai padarysite, mes liekame komitete stebėtojais. Jums kreipusis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, dėl jūsų bendradarbiavimo su SSRS KGB patvirtinimo arba paneigimo, galėsime ieškoti galimybių dirbti komitete”. 1993 m. vasario 23 d. Pasirašė: B.Gajauskas, J.Janonis, A.Patackas, S.Pečeliūnas, A.N.Stasiškis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narį V.Zimnicką į tribūną.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandieną Vilniaus rajono gyventojai buvo atvykę prie Seimo ir įteikė ponui A.Brazauskui bei mums, Lietuvos Seimui, tokio turinio laišką: “Mes, piketo prie Lietuvos Seimo dalyviai, reiškiame ryžtingą protestą dėl grubių Rinkimų įstatymo pažeidimų, Lietuvos piliečių teisių apribojimų.
Vilniaus rajono rinkimų komisija, iš esmės sudaryta iš Vilniaus rajono savivaldybės įgaliotinio aparato darbuotojų, kurie piktybiškai trukdė pasiruošimui rinkimams bei jų vykdymui, po rinkimų be jokio pagrindo atsisakė patvirtinti rinkimų rezultatus šešiose rinkimų apygardose. Kandidatuojantys ten asmenys gavo aiškią balsų daugumą ir nebuvo jokio pagrindo nepripažinti rinkėjų valios. Su dideliu susirūpinimu konstatuojame, kad Vilniaus rajone sistemingai ir aiškiai ribojamos piliečių teisės. Ryšium su tuo kreipiamės į Lietuvos Respublikos Prezidentą bei Seimą imtis priemonių, garantuojančių vietiniams gyventojams piliečių konstitucines teises, ir prašome patvirtinti rinkimų rezultatus įvykusiuose rinkimuose. Taip pat reikalaujame patraukti atsakomybėn asmenis, ribojančius Lietuvos piliečių teises.”
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal dar kas norite kokį pareiškimą perskaityti? Ne. Tada kviečiu ministrą E.Vilkelį. Prašom, ministre.
Neeilinė sesija (5po svarstyti klausimai)
E.VILKELIS. Tai mes prieš pertrauką išsiskirstėme nutardami, kad reikia suredaguoti 10 ir 8 punktų sujungimą.
PIRMININKAS. Bendrą punktą.
J.VILKELIS. Taip, bendrą punktą. Tai gal gerbiamasis K.Jaskelevičius...
L.K.JASKELEVIČIUS. Taip, iš tiesų per pertrauką įvyko kairės ir dešinės konsiliumas ir, manyčiau, kad ta redakcija dabar turėtų patenkinti Seimą.
PIRMININKAS. Prašom skaityti.
L.K.JASKELEVIČIUS. Skaitau bendrą 8 ir 10 punktą.
“Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, atsižvelgiant į itin sunkią ekonominę žemės ūkio būklę, paimti 20 mlrd. talonų valstybinį kreditą ir jį naudoti ūkininkams bei kitiems žemės ūkio produkcijos gamintojams remti. Nustatyti, kad visos biudžeto ir iš kreditų gautos lėšos, skiriamos žemės ūkio produkcijos gamintojams remti ir subsidijuoti, gali būti pradėtos naudoti tik aptarus Seime (iki 1993 m. kovo 15 d.) jų paskirstymo ir panaudojimo principus bei kriterijus.”
PIRMININKAS. Ar priimtina kolegoms? Reikia balsuoti? Gerai, galėsim balsuoti. Registruojamės. Salėje 97 Seimo nariai. Taigi prašome pasiruošti balsuoti elektronika. Dar pasisakyti? Prašom, du - už, du - prieš. Prašom. Seimo narys J.Bastys.
J.BASTYS. Aš tik dėl vieno žodžio. Ten, matyt, per klaidą įsivėlė žodis - iš tų 20 mlrd. remti. Ne “remti”, o turi būti žodis “subsidijuoti”, kadangi tiksliai susitarta, kad tas valstybės paimtas kreditas turėtų būti panaudotas tik subsidijavimui...
PIRMININKAS. Prašome, gerbiamasis Jaskelevičiau, žymėtis. Seimo narys A.Albertynas. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Ten tokia redakcija: “ūkininkams ir kitiems žemės ūkio produkcijos gamintojams”. Atrodo, kad ūkininkai sudaro pagrindą Lietuvoje, pagrindiniai žemės ūkio produkcijos gamintojai, o visi kiti atseit tiktai remia. Taigi tik šitą “žemės ūkio produkcijos gamintojams” redakciją, ir nieko daugiau.
L.K.JASKELEVIČIUS. Galima repliką?
PIRMININKAS. Taip. Gal palaukite, kol visi pasisakys, ir tada replikuokit. Ir dar Seimo narys Z.Adomaitis. Prašom.
Z.ADOMAITIS. Aš irgi pritariu pono A.Albertyno nuomonei. Neturi būti čia taip, kaip buvo kalbėta ir anksčiau, kad ūkininkai - mūsų ateitis. Kaip mūsų žmonės, kai kurie kolegos iš dešinės, niekaip negali užmiršti, kad ir komunizmas buvo šviesi mūsų ateitis? Tiktai kada atėjo?! Dabar irgi tas pats. Ūkininkai - mūsų šviesi ateitis turi būti. Galų gale mes galėtume sutikti ir su šitokia redakcija. Tegul būna ūkininkams ir kitiems, jeigu čia politika svarbiausia, bet turi būti tada pažymėta, kad subsidijos ar kreditai, žodžiu, parama teikiama priklausomai nuo pagamintos žemės ūkio produkcijos kiekio.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašome nereplikuoti iš vietos. Gerbiamas Kubiliau, prašom.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau, kad LDDP frakcija kalbėtų kiek galima atviriau, ypač svarstant biudžetą. Ir tie atidėjimai iki kovo 15 d., manau, nieko naujo neatneš. Ir kovo 15 d. mes, matyt, balsuojant LDDP daugumai, nutarsime tai, ką yra kalbėjęs tuo metu dar kandidatas į Respublikos Prezidentus ponas A.Brazauskas. Aš turiu čia pono A.Brazausko interviu “Mažajai Lietuvai” š.m. sausio 29 d. Ir ten kalbėdamas apie žemės ūkį ponas A.Brazauskas pasakė tiesiai ir atvirai: “Negalima skęstančiajam duoti pinigų, kad jis juos nusineštų kartu su savimi. Maitinti reikia tik gyvybingas ūkininkavimo struktūras, bendroves”. Taigi aš iš tikrųjų manau, kad šitoks finansavimas ir toks jo aptarimas, toks nutarimas reiškia, kad mes bandysim ir toliau maitinti negyvybingas ūkininkavimo formas, bendroves, o ūkininkai kaip negavo, taip ir negaus toliau nieko. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes vėl sugrįžom į ten, iš kur išėjom prieš pertrauką. Diskusija vėl sukasi ratu. Aš siūlyčiau pritarti gana tokiai kompromisinei redakcijai, padarytai per pertrauką, ir balsuoti už ją.
PIRMININKAS. Dar Seimo narys P.Papovas. Po to K.Jaskelevičius.
P.PAPOVAS. Aš replika pasinaudosiu vis dėlto neiškentęs. Man atrodo, laikas būtų Seimo nariams skirti, kas yra bendrovė, kas yra ūkininkas, kas yra žemės ūkio produkcijos gamintojas ir kas yra žemės ūkio produkcijos gamintojo subsidijavimas už produkcijos realizavimą, pardavimą, o ne apskritai kaip subjektui, bendrovei, ūkininkui ir t.t. Čia yra numatomos lėšos subsidijuoti už parduotą produkciją kiekvieno žemės ūkio produkcijos gamintojo - ir 23 ha, ir bendrovės, ir ūkininko. Taigi reikia truputį susimąstyti, o paskui kalbėti.
PIRMININKAS. Ir K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš prašyčiau palikti sutartą redakciją, kadangi mes išsiaiškinom, kad kuo daugiau kartų pakartosim “ūkininkas”, tuo jis taps stipresnis. Kadangi pasisakėm už ir prieš, tada balsuokime.
PIRMININKAS. Ir dar ministras. Prašom.
E.VILKELIS. Dabar dar čia yra gerbiamojo A.Basčio pasiūlymas dėl 20 mlrd. subsidijavimo. Tai mes šiandien gal konkrečiai skaičiavimų tokių neturime, ir šitas įvardijimas būtent, kad 20 mlrd. bus nukreipti subsidijavimui, yra nepagrįstas šią dieną. Ir ta formuluotė, kuri buvo pateikta pirmame variante gerbiamojo K.Jaskelevičiaus, subsidijuoti ir remti būtų priimtinesnė, logiškenė šią dieną.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi, gerbiamasis K.Jaskelevičiau, gal dėl šventos ramybės dar kartą perskaitykit visą šitą straipsnį, ir balsuojam.
L.K.JASKELEVIČIUS. Pradžios gal neskaitysiu, nes ją turbūt jau įsidėmėjot.
PIRMININKAS. Prašau.
L.K.JASKELEVIČIUS. “(...) Valstybinį kreditą ir jį naudoti ūkininkams ir kitiems žemės ūkio produkcijos gamintojams remti ir subsidijuoti.”
PIRMININKAS. Viskas tvarkoj. Gerai, kam netinka, tas balsuoja prieš. Taigi prašome pasiruošti balsuoti elektronika. Kas už K.Jaskelevičiaus pasiūlytą suderintą 10 ir 8 punktą? Kam nepatinka, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašome balsuoti. Prašom neagituoti balsavimo metu.
Už - 76, prieš - 9, susilaikė 3. Taigi punktas priimtas. Prašom toliau.
E.VILKELIS. Toliau 11 punktas, siūlomas Biudžeto ir finansų komiteto. Kadangi alternatyvos nėra, Vyriausybė neprieštarauja tokiai redakcijai.
PIRMININKAS. Sutinkame, kolegos? Gerai. Ačiū. 12 punktas.
E.VILKELIS. 12 punktas taip pat neturi alternatyvos ir Vyriausybei tinka.
PIRMININKAS. Sutinkame. Ačiū. 13 punktas. Seimo narys A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Aš norėčiau paprašyti balsavimo dėl šito straipsnio. Aš norėčiau pabrėžti, kad šitas straipsnis, vienas dalykas, absoliučiai prieštarauja Tarptautinio valiutos fondo ir Vyriausybės memorandumui ir, be abejo, bankų įstatymui, man sufleruoja. Aš pripažįstu. Bet tai nieko dar - su įstatymais mes elgiamės kaip norim. Bet aš noriu atkreipti dėmesį į kitą dalyką. Čia yra viena priemonė, kuri panašiai tokia buvo įvykdyta 1930 m. Tarybų Sąjungoje, kada buvo atsisakyta nepo ir pereita prie, na, aš nežinau, kaip, na, trumpai tariant, prie...
PIRMININKAS. Komandinės ekonomikos.
A.RUDYS. Išvystyto socializmo ekonomikos reformos. Čia yra viena iš pirmųjų priemonių. Bijau, kad antroji bus įvairių mokesčių sujungimas į apyvartos mokestį ir dviejų kainų - mažmeninės ir didmeninės - nustatymas. Gerbiamieji, šičia yra kardinalus, šitam nežymiam punkte yra visiškas atsisakymas tų ekonominių reformų svarbios dalies, t.y. savarankiškos bankų sistemos suformavimo.
PIRMININKAS. Gerai. Kadangi yra pasisakymų prieš, tai siūlau balsuoti. Kas už 12 punktą...
J.BEINORTAS. Ar galėčiau dėl balsavimo motyvų pasisakyti?
PIRMININKAS.Prašom. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Jeigu mes atsisakytume 12 punkto, tada mes atsidurtume aklavietėje, nes kada mes balsavome dėl biudžeto eilutės, kiekgi pinigų turėsime valstybės paramai gyvenamųjų namų statybai, mes tada susitarėm, kad ten palikom tiktai pusę, o kitą pusę gausim būtent iš šitos eilutės, iš to, kad pakaks šitų palūkanų plėšti tiek, kiek kainuoja pati, vadinkim, bankų apyvarta - 8%. Todėl aš labai norėčiau, kad vis dėlto tas 12 punktas išliktų toks, koks čia yra.
PIRMININKAS. Gerbiamoji E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Čia atgaline data bandomas spręsti Lietuvos banko klausimas, visiškai neatsižvelgiant į tai, ką anksčiau kalbėjome. Nei apie jo panaudotus resursus, nei apie jo pajamas, o dabar dirbtinai mes jau sakom, kad mes paimam iš jo pelną arba neleidžiam. Juk tos palūkanos jau visos priskaičiuotos ir atsiskaityti reikia. Reikia tik tarpusavio atsiskaitymus suvesti Lietuvos banko ir komercinių bankų, o ne atleisti kažką nuo palūkanų mokėjimo. Nebeįmanoma to padaryti. Jos gi buvo skaičiuojamos ir jos buvo imamos praeitais metais. O čia 1993 m. sausio 1 d. Tai kokiu būdu dabar grąžins toms įmonėms arba žmonėms, kai komerciniai bankai surinko jau tas palūkanas po 80%, po 150%. Apima visus bankus, ir todėl šitas punktas yra nekorektiškas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Seimo narys K.Jaskelevičius dabar.
L.K.JASKELEVIČIUS. Man atrodo, jog čia kalbėsiu, kad Seimo nario baimės dėl kažkokių 1930 m. yra visiškai nepagrįstos, nes tas pats narys visko bijo. Jis bijo ir infliacijos, bijo ir, taip sakant, komandinės ekonomikos. O dėl to, kad prieštarauja įstatymams, tai jokių prieštaravimų įstatymams nėra. Būtent Banko statute yra numatyta, kad tokie dalykai atskirais atvejais gali būti taikomi ir šiuo atveju tai apima tik tris bankus, apima bankus, kuriuose yra valstybinis kapitalas. Jeigu mes, taip sakant, prieš šitą punktą protestuojame, tada mes neišsprendžiam problemos, apie kurią kalbėjom svarstydami įstatymą.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Taigi kas už 12 nutarimo straipsnį, tas spaudžia mygtuką “už”, kas prieš, tas - “prieš” arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už - 55, prieš - 34, 3 susilaikė. Straipsnis priimtas. Prašome 13 straipsnį.
E.VILKELIS. Dėl 13 straipsnio alternatyvos nėra.
PIRMININKAS. Sutinkame. Ačiū. 14 straipsnis.
E.VILKELIS. 14 straipsnis. Aš nežinau, ar jisai iš viso reikalingas, kai šiandien buvo padidintas finansavimas savivaldybėms, ir dabar, aišku, mes dar paskirstymo savivaldybėms neturim.
PIRMININKAS. 5 mln. nelabai...
E.VILKELIS. Taip, čia man atrodo, kad Seime dėl 5 mln. tikslinio finansavimo tiesiog...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jaskelevičiau, prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Jeigu taip galima būtų numatyti lėšų paskirstyme, kad vis dėlto būtų tas tikslinis adresas, o reikalas dėl privažiavimo sutvarkymo prieš Šeštokų geležinkelio stoties. Iš tiesų tie vartai į Europą, apie kuriuos mes čia dažnai kalbam, būtų šiek tiek panašūs į juos. Tai aš beveik sutikčiau, kad galim išbraukti iš šio nutarimo.
PIRMININKAS. Ministras įsipareigoja.
E.VILKELIS. Savivaldybė prašė šitų pinigų šitam reikalui. Ji bendram katile gavo, o jeigu ji, bendram katile gavusi, panaudos kitoms reikmėms, o ne tam, kam ji prašė, tai tada... Čiagi savivaldybės yra pageidavimas.
PIRMININKAS. Gerai. Tai išbraukiame. Dabar papildomas kolegos J.Basčio siūlymas dėl 15 straipsnio. Prašome, ministre.
E.VILKELIS. Dėl 15 straipsnio. Aš nežinau, ar mes netilptume į 10 straipsnio redakciją, kai yra paruoštas tas sujungtas 8 su 10 straipsnis.
J.BASTYS. Čia konkrečiai dėl pramonės jau, o ne dėl žemės ūkio.
E.VILKELIS. Aš suprantu, bet...
J.BASTYS. Ir čia nėra išlaidos, o tiktai atradimas galimybės kredituoti. Būtinai tą reikia padaryti. Kredituoti lengvatinėmis sąlygomis. Čia ne išlaidos.
E.VILKELIS. Sutinku, bet tai visiškai nesusieta su biudžetu. Visiškai nesusieta.
J.BASTYS. Vis tiek su biudžetu kažkiek susieta, kadangi, galimas daiktas, jog čia reikės naudoti, laikinai naudoti irgi valstybės paskolą. Taip pat kaip tą 20 mlrd. ten. Tai čia 200 mln., man atrodo, ne tokia jau baisi problema.
E.VILKELIS. Manyčiau, kad diskutuotinas klausimas, bet aš manyčiau, kad šitam nutarime šito punkto galėtų ir nebūti.
PIRMININKAS. Tikrai galime atskiru punktu. Seimo narys L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Aš taip pat norėjau pasakyti, kad iš tikrųjų mes imsim įpareigoti Vyriausybę tokiais dalykais... Tikrai negalima.
PIRMININKAS. Gerai. Ir Seimo narys K.Jaskelevičius. Prašom, kolega.
L.K.JASKELEVIČIUS. Manyčiau, kad gerbiamasis ministras yra teisus. Iš tiesų, priėmus 8 ir 10 punktus, tas 15 punktas irgi vienaip ar kitaip į tai patenka. O kokią sumą? Iš kur dabar mes galim pasakyti, ar tikrai tiek. Sugalvojom 200, o gal 250. Todėl siūlau jo neįtraukti.
PIRMININKAS. Tai jeigu gerbiamasis J.Bastys sutinka jį kol kas atsiimti... Aš taip formuluoju: ne iš viso atsiimti, o kol kas atsiimti.
J.BASTYS. Kad ir vienas likčiau balsuoti, šito niekada neatsiimsiu, kadangi nužudyti linininkystės Seimas negali. O tas delsimas, nieko nedarymas ir bus. Juk jau nedaroma pusę metų. Jūs suprantat? Žmonės pinigų negavo, fabrikai produkcijos turi, jiems pinigų tų ir nereikia. Reikia, kad kredituotų, kad galėtų apmokėti už žaliavą, kurią turi nusipirkti visiems metams. Vyriausybė neturi kada užsiimti šituo reikalu. Ir va taip nustumiam, nustumiam visi ir mūsų Biudžeto komitetas. Jeigu mes to nepadarysim, padarysim nusikaltimą Lietuvai, kurį atkurti kainuos milijardus. Technika fabrikų visa bus išgrobstyta. Jie gi šiandien ir ryt bankrutuoja. Ir taip ramiai mes galime žiūrėti. Negalim taip.
L.K.JASKELEVIČIUS. Tai iki 15 d. tą reikėtų ir padaryti.
J.BASTYS. Šiandien tą reikia padaryti. Fabrikų darbininkai 5 mėnesius algų negavo. Ar jūs žinot? Ar buvot nors kuris pas juos? Ir dar atidėkim pusei mėnesio, dar ką... Jūs, Seimo nariai, pusę mėnesio pabuvę be algų su neblogais atlyginimais, ar išgyventumėt? O ten 5 mėnesius negavę darbininkai, o 67 mėnesius jau bus negavę žemdirbiai už parduotą produkciją. Ir dar atidėkim! O kas bus kitaip po 15 d.? Nieko kitaip nebus. Tiktai tie žmonės bus dar labiau nuvarginti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Aš, atsiliepdamas į ką tik pasakytą karštą kalbą, turiu patvirtinti, kad, pavyzdžiui, Panevėžio linų fabrikas visą žiemą stovi. Stovi todėl, kad jis dėl energijos kainų mano, jog nerealu yra dirbti su tokiais kaštais žiemą, nes jam kiekvieną dieną vis didesni nuostoliai. Savo ruožtu jisai yra įsiskolinęs ir negali padengti įsiskolinimų linų augintojams. Tik aš vieną dalyką galvoju, kad ponas K.Jaskelevičius gerai pradėjo, bet neužakcentavo. Jeigu mes šitą 15 punkto mintį įrašytume į tą 8 ar 10 punktą, ar ten pagal įstatymą apimtų tada linų fabrikus? Jeigu apimtų, tai viskas gerai. Bet jeigu apims, jeigu formaliai pasižiūrės Vyriausybė, kad čia jau nebėra tiesioginis žemės ūkio produktų gamintojas, tai tada mes tikrai vėluosime sprendimais. Aš norėčiau, kad atsakytų Biudžeto komiteto pirmininkas, kaip įsivaizduoja praktišką mechanizmą. Jeigu tas mechanizmas veikia - tvarkoj, o jeigu ne, tai reikia pono J.Basčio priimti.
PIRMININKAS. K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Mano nuomone, linai yra žemės ūkio produkcija. Todėl šiuo atveju tai apima. O kada diskusija bus, pagaliau žemdirbiai tą problemą prisimins ir gerbiamasis J.Bastys pirmiausia, todėl čia ta problema išsisprendžia.
PIRMININKAS. Tai vis dėlto neįtraukiame, taip? Ar balsuojame dėl įtraukimo?
NEPRISISTATĘS SEIMO NARYS. Balsuojam.
PIRMININKAS. Gerai. Vyriausybė priešinasi. Taigi, kas už tai, kad būtų papildomas 15 punktas įtrauktas, kaip siūlė kolega J.Bastys, tas balsuoja už, kas už tai, kaip kolega K.Jaskelevičius siūlė spręsti šitai vėliau naudojantis kitais nutarimo punktais, tas spaudžia mygtuką “prieš” arba “susilaikė”. Prašom. Už - 40, prieš - 28, 19 susilaikė. Punktas nepriimamas. Dabar kas mums dar liko? Man atrodo, ar ne kolegos A.Basko dar buvo siūlymai? Prašome iš vietos nereplikuoti! Prie šoninio mikrofono dėl milijonų. Prašom.
E.VILKELIS. Tai dabar visi nutarimo projekto punktai svarstyti ir balsuoti.
A.BASKAS. Čia dar..
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Dėl nutarimo projekto aš buvau pateikęs pataisas, tiktai, žinoma, ne per sekretoriatą, o Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui - į rankas ir finansų ministro pavaduotojui R.Šarkinui - į rankas. Tas pasiūlymas buvo įteiktas sausio 17 d., ir jis susijęs su viena iš vilčių, dėl kurios aš atėjau į Seimą. Tikėjausi, kad valstybinis biudžetas bus kitoks, negu kad jisai būdavo iki dabar sudaromas. Pernai, užpernai, prieš dešimt metų. Iš esmės jisai yra išlaidinis biudžetas. O kada nors mes turėsime pereiti prie programinio. Bet tai bus vėliau. O pradžioje - prie pasekminio. Na, ir žinodamas, kad išlaidiniame biudžete daugeliu atvejų leidžiamas neefektyvus lėšų naudojimas, apsunkinta ir neįmanoma asignavimų naudojimo ir tikslingumo kontrolė, Seimo Valstybės ir teisės komitetas sausio mėnesį svarstant biudžetą siūlė skirti Vyriausybei laiko paruošti pasekminį biudžetą, bet Seimas tam nepritarė. Vyriausybė susidariusia biudžeto svarstyme pertrauka nepasinaudojo pereiti prie pasekminio biudžeto ir tebelieka, tebeteikia išlaidinį. Mane įtikino, kad dabar jau negalima kažko iš esmės pakeisti. Žinoma, buvo labai sunku biudžeto svarstymo metu pergyventi, kai milijardas, “permetamas” į vieną vietą, į kitą, remiantis tai piketu, tai kažkokiu kitu motyvu. Tuo tarpu, kai biudžeto bet kokios sumos, žymiai mažesnės, turėtų būti skiriamos susiejant tai su makroekonominiais faktoriais ir veiksniais, ko ir reikalauja iš mūsų Tarptautinis valiutos fondas. Tuos reikalavimus - užšaldyti atlyginimus Vyriausybei labai lengva įvykdyti, ir jinai įvykdė. O tie reikalavimai - pereiti prie racionalios ekonomikos, prie taupumo, taip ir neįvykdomi.
Ieškodamas kompromiso, matydamas, kad jau šį biudžetą mes turėsime pradėti kaip pasekminį, aš ir pateikiau tuos pasiūlymus. O tie pasiūlymai buvo tokie. Pirma. Įpareigoti Vyriausybę, dabar jau data yra kita - iki birželio 1 d. įvertinti asignavimo valdytojų pasirengimą efektyviai naudoti išskirtas biudžeto sumas. Antra. Suteikti teisę Ministrui Pirmininkui ir vyriausiajam kontrolieriui nuo birželio 1 d. įšaldyti biudžeto sumas, kurių valdytojai nepasiruoš iki nurodytos datos efektyviai naudoti biudžetinius asignavimus. Ir trečia, suteikti Vyriausybei teisę perskaityti valstybės bei biudžeto įšaldytas sumas svarbiausioms ūkio sritims, kurios pasiruošusios efektyviai naudoti biudžetinius asignavimus. Aš labai prašau nors vieną laiptelį padaryti prie efektyvaus biudžeto ir priimti šituos siūlymus. Aš pamačiau, kad neįmanoma šiais metais to pasiekti, bet padarykime nors vieną laiptelį.
E.VILKELIS. Ačiū.
PIRMININKAS.Gerbiamasis Jaskelevičiau, prašom. Ar jūs gavote tuos pasiūlymus?
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš norėčiau paaiškinti. Tikrai, gerbiamasis A.Baskas šiuos pasiūlymus buvo įteikęs, šie pasiūlymai yra iš tiesų rimti, nors, deja, kiek bendro pobūdžio. Mes tarėmės su Finansų ministerijos darbuotojais ir priėjome prie tokios nuomonės, kad ir šiandien ir premjeras, ir valstybės kontrolierius turi tokią teisę. O dėl teiginio, kad įvertintume pasirengimą efektyviam, racionaliam asignavimų naudojimui, šiandien padėtis yra tokia, kad iš tiesų tų lėšų visiems trūksta. Ir nebent pats kontrolės procesas turi atskleisti, ar efektyviai, ar neefektyviai tos lėšos naudojamos. Todėl aš gerbiamajam A.Baskui tą dalyką paaiškinau, jis nenorėjo sutikti, tai, mano manymu, jis savo pasiūlymus turėjo pateikti Seimui. Kadangi jis to nepadarė, diskusija apie tai, manyčiau, neturėtų vykti.
PIRMININKAS. Gal iš tikro tokią išvadą pasidarykim, kad gerbiamasis A.Baskas pateikė įdomių pasiūlymų, bet dabar truputį jau per vėlu. Gal jisai nepyktų, jeigu mes kitą kartą nagrinėsime šituos pasiūlymus. Gerai. Tada mums, gerbiamasis ministre, liko du dalykai, kurių mes iki galo nesutvarkėm, t.y. nutarimo pirmasis punktas. Ar jis įrašomas į įstatymą ir lieka pirmuoju punktu ir dėl trečiojo punkto? Ar čia įstatymo trečiojo punkto papildymai?
E.VILKELIS. Įstatymo. Tai mes praktiškai buvome sutarę, kad iš nutarimo pirmojo punkto perkeliame į įstatymo trečiojo punkto redakciją. Ir dabar 3 straipsnis skambėtų taip:”Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama...
PIRMININKAS. Prašom. Dėmesio! Gerbiamieji kolegos, prašom klausyti!
E.VILKELIS. ... 1993 m. valstybės biudžetą ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo frakcijų bei komitetų pasiūlymus, gaunamas viršplanines pajamas pagal galimybes skiria žemės ūkiui, socialinėms reikmėms bei kitiems poreikiams. O laikinai nevykdant nustatytų valstybės biudžeto pajamų planų nemažinti valstybės biudžeto išlaidų vyriausiems asignavimo vykdytojams pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus.” Čia va būtent ir yra ta formulė, apie ką mes ir diskutavome. Aš manyčiau, kad čia nėra reikalo išvardyti, kad tai liečia sveikatą, kultūrą, švietimą, mokslą ir visa kita, kadangi tai ir yra, kaip aš sakau, valgytojai, ir mes nori nenori turėsime pirmiausia jiems atidaryti finansavimą.
PIRMININKAS. Prašom. Ar sutinkam su tokiu papildymu? Seimo narys K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš siūlyčiau sutikti su gerbiamojo ministro pasiūlyta formuluote ir perkelti iš nutarimo į įstatymą ir būtent taip, kaip buvo perskaityta.
PIRMININKAS. Gerai. Sutinkam? Nereikia balsuoti? Ačiū. Tai ar, gerbiamasis ministre, gerbiamasis Šarkinai, ar dar negalima sužinoti tų skaičių?
E.VILKELIS. Ne, sako, dar neturime tų skaičių. Bet aš manau, kaip buvo susitarta prieš pradedant svarstyti įstatymo projektą, aš manau, kad ta formulė turėtų likti ir dabar galima būtų balsuoti jau už ...
PIRMININKAS. O skaičiai būtų patikslinti po to? Ar galima su tuo sutikti?
E.VILKELIS. Su Biudžeto komitetu - kaip mes ir buvome sutarę.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamoji balsų skaičiavimo grupe, prašom pasiruošti dvigubam balsavimui. Pirmiausia - dėl įstatymo, o po to dėl nutarimo.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, galima dėl procedūros?
PIRMININKAS. Prašau, Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš norėčiau priminti tiktai, kad mes per praėjusį posėdį buvome nusprendę, o Seimas neatšaukė sprendimo, kad prieš balsuojant bus pasisakoma 5 - už, 5 - prieš, o tuo laiku bus įjungta radijo transliacija. Jeigu radijas keičia sprendimą, prašyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Taip. Su radiju yra susitarta ir jeigu yra norinčių pasisakyti, kol kas yra tiktai 2 norintys pasisakyti. Yra daugiau. Prašau. Aš įjungsiu kompiuterį. Kas dėl balsavimo motyvų, t.y. 5 - už, 5 - prieš? Prašom.
Tai gal tada kviečiame tuos pasisakančius. Gerbiamasis A.Rudys yra. Ir dar A.Kunčinas yra, atsiprašau, J.Karosas. Taip, J.Karosas yra užsirašęs. Ačiū, gerbiamasis ministre, radijas yra pasiruošęs įrašyti. Nežinau, ar bus tiesioginė transliacija, kadangi mes nežinojome valandos, bet kad bus visuomenei šitos kalbos transliuotos, tai tikrai taip. Taigi dėl balsavimo motyvų - Seimo narys P.Giniotas. Prašom. Įrašas bus daromas. Aš labai atsiprašau, taigi reikia vis dėlto vertinti Lietuvos radijo ir televizijos darbą. Kada mums atrodo, kad mums tinkama, tai nereiškia, kad jiems tinkama. Prašom. Gerai. P.Giniotas. prašom.
P.GINIOTAS. Ponios ir ponai,Seimo nariai, noriu jums ir Lietuvos žmonėms priminti, kad po to, kai LDDP ir Lenkų frakcijos bendra balsų dauguma nutarė padidinti fizinių asmenų pajamų mokesčių įplaukas 3 mlrd. 228 mln. talonų, juridinių asmenų - 1 mlrd. talonų, pridėtinės vertės mokesčio įplaukas - 2 mlrd. talonų, bendroje sumoje - 6 mlrd. 228 mln. talonų, kuriuos įvardiju kaip paslėptą infliaciją ir pridėjus numatomą biudžete pajamų ir išlaidų deficitą - 5 mlrd. 245 mln. talonų, nekalbant apie tą pinigų emisiją, kuri numatyta įvairiais nutarimais ir pavedimais, galime tvirtinti, kad po nepriklausomybės paskelbimo Lietuva dar tokio infliacinio biudžeto neturėjo. Apie pasekmes galime kalbėti jau šiandieną. Reikia manyti, jeigu tai ne paslėpta infliacija, kad numatydami padidintas įplaukas iš fizinių bei juridinių asmenų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio biudžete, šios frakcijos iš anksto, viešai to nesakydamos, matyt, artimiausiu metu mėgins pakeisti fizinių asmenų ar juridinių asmenų mokesčių įstatymus ir padidinti juos. Galbūt padidins ir pridėtinės vertės mokestį. Balsų tokiems pakeitimams bet kada pakaks. Ką tai reikš Lietuvos žmonėms, manau, aiškinti nereikia. Antra, patvirtindami infliacinį biudžetą sugriauname pagrindus stabiliai nacionalinei valiutai įvesti. Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvos žmonėms teks dar vienerius biudžetinius metus suktis infliacinėje karuselėje. Visa tai, kas numatyta žemdirbiams, švietimui, sveikatai, taps tik gražiais pažadais ir neduos realios paramos. Be abejo, infliaciniai procesai neskatins užsienio investitorių, verslininkų. Pastovus gyventojų santaupų nuvertėjimas, darbo užmokesčio neatitikimas kainų didėjimui, užprogramuotas gyvenimo lygio kritimas, - visa tai aštrins ir destabilizuos politinę padėtį Lietuvoje. Žinant, kokie politiniai procesai ir valdžių persigrupavimai vyks Rusijoje, kitose NVS šalyse, kelia nerimą, ar mes, būdami patys tokioje sąmoningai užprogramuotoje kritinėje situacijoje, būsime pajėgūs atsispirti išorinėms jėgoms ir atstovėti savo tikrąjį valstybingumą. Įvertinant tai, kas pasakyta ir tai, kad atmesti visi Tėvynės Santaros siūlymai dėl Lietuvos Respublikos biudžeto, aš ir mano kolegos negalėsime pritarti tokiam Lietuvos Respublikos 1993 metų valstybės biudžeto ir atsiskaitymo į savivaldybių biudžetus normatyvų ir dotacijų įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tie pajamų padidinimo skaičiai ir išlaidų straipsniai, kuriuos mes šiandien aptarėme, iš tiesų neišsprendžia visų tų problemų, kurios šiandien iškilo Lietuvos ekonomikai ir ūkiui. Ir noriu pasakyti, kad tie siūlyti padidinimai fizinių asmenų mokesčių įplaukų sąskaita, tai jokiu būdu ne mokesčių padidinimas, o tiesiog yra realios situacijos įvertinimas, reali prognozė, kad atlyginimai turi didėti ir jie didės. Mūsų priimtasis variantas yra kuklus, o tai, ką sako kolega P.Giniotas, deja, neatitinka tikrovės. Noriu dar pasakyti ir kitą aplinkybę. Jeigu jau kreipėmės į Lietuvos žmones, tai Lietuvos žmonės turi žinoti, kad dešinioji Seimo pusė, Tėvynės Santaros koalicija, visais būdais priešinosi pajamų padidinimui nepaisant, ar tai būtų juridinių asmenų pelno mokesčio įplaukos, ar pridėtinės vertės mokestis. Siūlė nerealius pajamų šaltinius. O kada kalba ėjo apie vienokius ar kitokius išlaidų padidinimus tokiose šakose kaip švietimas, kultūra, sveikatos apsauga, gyvenamųjų namų statyba, ši diskusija vyko nekonstruktyviai, taip sakant, jau tarsi įsitvirtina liūdna tradicija daryti vis kitaip, negu siūlo tie žmonės, kurie šiandien ėmėsi atsakomybės už Lietuvos ūkio likimą ir, manau, kad žmonių viltis pateisins.
Norėčiau dar galbūt tokį retorinį klausimą iškelti. Jeigu šiandien mes sakom, vadinam šį biudžetą infliaciniu, tai kas privedė prie šios infliacijos? Ar ne tie kolegos, kurie šiandien įnirtingai priešinasi, kitaip sakant, patys galbūt dažnai nesuvokdami kam. Bet tam, kad kažkokiu būdu tą dalyką įrodytų, jie naudoja net ir profesine prasme nekorektiškus teiginius ir argumentus. Šis biudžetas infliacijos nei sulėtins, nei paspartins. Tai visiškai kitas mechanizmas ir nėra ko baimintis dėl užsienio investitorių ir kt. Dėl to dėkoju kolegoms, kurie tikrai šiandien aktyviai ir konstruktyviai dirbo aptardami, svarstydami biudžetą, ir kai balsuosime už visą įstatymą ir nutarimą, kviečiu balsuoti visus už.
PIRMININKAS. Ačiū. 1 - už, 1 - prieš. Ir primenu kolegoms, kad pasisakymai dėl balsavimo motyvų neturi viršyti 3 min. Seimo narys A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Teikiamame tvirtinti 1993 metų valstybės biudžeto įstatymo projekte deklaruojama 5 mlrd. talonų arba bemaž 5% deficitas. Žinoma, kad Vyriausybėje valstybės biudžeto pajamos planuotos įvertinus prognozuotą infliaciją. Išlaidos, bent jau asignavimai darbo užmokesčiui, o tam numatoma skirti apie 14 % valstybės biudžeto pajamų, paskaičiuotos biudžetinių metų pradžios lygiui. Dėl šios priežasties valstybės biudžeto deficitas realiai turėtų būti ne 5, o apie 13 mlrd. talonų. Prie šito pridėkime dar šiandien mūsų atliktą sprendimą, na, sakyčiau, sukurtos oro pajamos - dar daugiau kaip 6 mlrd. Tai manome, kad infliacijos spiralę dar stipriau įsuktų bei mūsų problemas užkrautų ateities kartoms įpareigojimas Vyriausybę paimti 20 mlrd. talonų, kitaip sakant, maždaug 50 mln. JAV dolerių valstybinį kreditą subsidijoms žemės ūkiui mokėti. Gerai būtų sužinoti, iš kokių šaltinių tikimasi paimti? Ar nebus taip, kad vieninteliu realiu šaltiniu bus infliacinė, Lietuvos ūkio stabilizavimo ir lito įvedimo prielaidą žlugdanti emisija? Šiame kontekste keistai atrodo laikinai einančio Prezidento pareigas A.Brazausko pažadai litą įvesti per 34 mėnesius. Mūsų skaičiavimais, šio biudžeto įstatymo ir nutarimo nuostatų realizavimas pareikalaus apie 40 mlrd. nesančių talonų. Socialdemokratų frakcija rėmė Vyriausybės pateiktą biudžeto projektą ir būtų už jį balsavusi. Dabar gi, nuosekliai pasisakydami prieš infliacijos eskalavimą, nebalsuosime už dabartinį Seimo pakeistą įstatymo projektą, vedantį prie dar didesnio Lietuvos žmonių piniginių santaupų nuvertėjimo, pinigų perkamosios galios smukimo ir gyvenimo lygio smukimo. Nuo savęs dabar norėčiau pridurti. Aš konstatavau, kad kai kurios įstatymo ir nutarimo nuostatos... prieštarauja galiojantiems įstatymams. Ir taip pat matau atsitraukimą nuo ekonominės reformos politikos, grįžimą prie socialistinės ekonomikos. Dėl to ir aš pats kviečiu Seimo narius nebalsuoti už šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Manau, kad pirmiausia mes turėtume padėkoti Finansų ministerijos darbuotojams už didžiulį atliktą darbą ir, be abejo, ne jų kaltė, kad yra toks mažas biudžetas ir nėra ko skirstyti. Jie atlieka tai, kas reikia. Tai manau, kad mes visi galim padėkoti.
Dabar apie mūsų ekonominę situaciją ir apie biudžeto dydį. Nesunku yra palyginti dabartinį biudžetą, pavyzdžiui, su 1992 metų ar 1991 metų. Ir mes pamatysim, kad dabar palyginamosiom kainom biudžetas yra du kartus mažesnis. T.y. visas finansavimas, kuris bus vykdomas Lietuvos Respublikoje šiuo metu, yra du kartus mažesnis. Tai reiškia, kad problema yra ne ta, kaip paskirstyti tuos niekingai mažus skaičius, bet kaip padidinti pajamas. Ir aš dar prie šito grįšiu truputį vėliau.
O dabar noriu akcentuoti, jog labai lengva apskaičiuoti, kad biudžeto deficitas šiuo atveju sudaro 30%. Pagal šitą rodiklį mes pralenkiam Rusiją. Noriu atkreipti dėmesį, kad iki šiol Lietuvoje po 1990 metų nė karto nebuvo biudžeto deficito. Tai yra pirmas atvejis. Ir, be abejo, jeigu leistinas yra 5% deficitas, tai 30% yra neleistinas ir praktiškai nėra kito kelio - arba imti paskolą iš Rusijos, arba daryti emisiją ir tokiu būdu pakelti mokesčius. Nes emisija, infliacija pirmiausia skurdina mažai uždirbančius. Tai yra paslėpta mokesčių forma, ir mes nuskurdinsim tuos, kurie gyvena iš atlyginimų arba pensijų. Tai yra paprasčiausia žmonių apgavystė.
Toliau mes siūlėm, kad Lietuvos bankas, kuris šiuo metu turi apie 25 mlrd. piniginių išteklių, atsisakytų biudžeto funkcijų ir visas pajamas už valstybės pinigines lėšas atiduotų Finansų ministerijai. Šiandien Lietuvos banko metinės pajamos turi sudaryti apie 20 mlrd. talonų. Kas kontroliuoja tuos pinigus, kiek tų pinigų yra gauta? Ar yra tie milijardai? Ir šiandien niekas negali pasakyti. Tai, manau, tuos pinigus reikia paimti į biudžetą.
Dar vienas dalykas. Jeigu mes tų dalykų nesutvarkom, tai kalbėti apie lito įvedimą esant 30% deficitui, žinant, kad Lietuvos banke neapskaitomi yra 10 mlrd. talonų, yra tuščias reikalas, savęs apgaudinėjimas arba net ir idėjos kompromitavimas. Ir man atrodo, kad taip mes galime būti įvaryti atgal į Sovietų Sąjungą ar naują...
Dar viena mintis. Šiuo metu yra nepateisinamai vykdoma pajamų šaldymo politika. Pajamos yra šaldomos tam, kad būtų sustabdyta infliacija. Tai viena ranka yra nemokami atlyginimai, bet kita vienu metu vykdoma tokia politika, kad pakeltų kainas. Ir susidaro tokia situacija, kad pajamos šaldomos pusę metų, bet kainos kyla dar sparčiau. Ir išėjo taip, kad žmonių gyvenimas per pusmetį nusmuko tris kartus, ir atsakomybė už tai tenka ne reformoms, ne dešiniosioms jėgoms, o tiems, kurie realiai valdo ekonomiką.
Baigdamas turiu pasakyti tokią išvadą. Mes nepritariam šitam biudžetui. Aš galėčiau pasakyti, kad tai atspindi ūkio tvarkymo politiką, kuri neatitinka jokių standartų. Tai yra absoliutus nesugebėjimas parengti valstybės plano ir vykdyti tinkamą politiką. Ir mes, be abejo, tokiam negalime pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis. Prašom.
Z.ADOMAITIS. Dėl infliacinio biudžeto, kaip čia buvo sakyta. Tai norėčiau paklausti, kas kaltas, kas sugriovė Lietuvos pramonę, sužlugdė žemės ūkį. Kolegos turėtų suprasti, kad pinigai tai yra ekonomikos veidrodis. Ir jeigu smunka gamyba, aišku, beveik automatiškai didėja ir infliacija, t.y. krinta pinigų vertė. Ir kaip ta vertė gali nekristi, jeigu pramonės gamyba, palyginti su praėjusiais metais, sudaro mažiau kaip 1/3. Apie žemės ūkio gamybą jau čia nėra ko ir šnekėti, nėra nei statistikos, nei nieko. Kada skerdžiama pagrindinė banda, tai apie gamybą sunku ir kalbėti. Tėvynės Santara, kaip ji dabar čia pasivadino, anksčiau vadinosi “KUDL,a”... Tai va, ta “KUDL,a” ir valdė valstybę daugiau kaip dvejus metus. Taigi per tuos metus ir buvo viskas sugriauta - enomika, sužlugdytas žemės ūkis. Ponai, sugriovę Lietuvos ūkį, dabar įnirtingai priešinasi prieš bet ką. Ir dėl skurdinimo, kaip čia gerbiamasis kolega G.Vagnorius šnekėjo, tai kažin kada ta infliacija buvo ir kada žmonių santaupos, sutaupytos per visą gyvenimą, pavirto puse dabartinio vidutinio mėnesinio atlyginimo arba vienu mėnesiniu atlyginimu. Visos santaupos žmonių tada ir buvo nuvertėjusios. Dabar nežinau, ką galima skurdinti. Nėra ko skurdinti, kadangi beveik visi liko skurdžiais.
Ir dar aš... Atsiprašau, kad kalbu ne taip sklandžiai, nes aš reiškiu mintis, kurios kilo man dabar. O čia kai kurie kolegos, mačiau, turėjo atsinešę iš anksto išsispausdinę, pasirašę kalbas. Nesvarbu, kaip būtų biudžetas svarstytas, vis tiek jie, matyt, tų savo kalbų nebūtų galėję pakeisti, kadangi išspausdinta, parengta viskas.
Aš tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Adomaiti, jūs už ar prieš?
Z.ADOMAITIS. Aš, aišku, už.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Seimo narys B.Jagminas. Prašom.
B.JAGMINAS. Malonu kalbėti, kai yra daug pinigų, kuriuos būtų galima padalinti. Ne taip paprasta padalinti, kai jų trūksta. Ir jau yra šnekėta, kad šis mūsų biudžetas yra, teisybę sakant, vargo biudžetas, kaip nors išgyventi. Tas ieškojimas kaip nors padidinti, kokių nors pajamų gauti, kad būtų galima surinkti kuo daugiau pinigų, man rodos, yra reikalingas. Ir vis dėlto mes čia šiek tiek pamėginom surasti. Tai vieną, tai kitą dalyką. Suradom, kad gali būti pajamų mokesčio įplaukos didesnės, asmenų pelno mokesčio įplaukos didesnės. Suprantama, reikės surinkti tą mokestį. Aš, būdamas Tauragėje, pasidomėjau finansų skyriuje, kaip ten renkamas mokestis. Pasirodo, kad labai sunku yra surinkti mokestį iš tų žmonių, kurie jį turėtų mokėti. Ir čia yra labai svarbu, kad ministerija sugebėtų per tuos finansų skyrius, esančius rajonuose, tuos pinigus surinkti. Čia pajamos ir įplaukos turėtų būti kur kas didesnės.
Na, dabar ką gi, reikia sumažinti valdymo išlaidas. Mes tą ir padarėm sumažindami kelių ministerijų valdymo išlaidas, kad turėtume kaip padidint išlaidas.
Dabar dėl padidinimo, tai čia rūpesčių turim daug. Aš suprantu, kad reikia žemės ūkiui. Man rodos, kad mes pasistengėm, padarėm nemažai, kad asignuotume žemės ūkiui tuos milijardus, kurių reikia. Ir suprantama, kad tai yra labai mažai. Čia kai kas siūlė išskirti žodį “ūkininkai”. Na, išskyrėm “ūkininkai ir kiti žemės ūkio produkciją gamintantys žmonės”. Jeigu reikia, galima pasakyti, kad neskriausim tų ūkininkų, tegul tie tūkstančiai ūkininkų, kurie šį pavasarį imsis žemės darbų, gyvuoja ir mūsų frakcija nebūtinai nusiteikusi juos kažkaip žlugdyti. Tegul jie kuo daugiau duoda žemės ūkio produkcijos, jie gaus ir atitinkamas pajamas, ir subsidijas. Bus labai gerai.
O dabar kiti dalykai: švietimas, kultūra, mokslas, studijos. Suprantama, čia didelis dalykas. Aš iš Tauragės, pavyzdžiui, atvežiau kelių vidurinių mokyklų mokytojų pasirašytus raštus, kad jiems kaip nors pakeltų atlyginimą, ką nors padarytų. Jie paskui pasidžiaugė, kad jiems pakėlėm vis dėlto 30% tuos atlyginimus. Ir jeigu dabar dar sugebėsim kiek nors pakelti, tai vėl bus neblogai. To paties reikalauja ir medikai, to paties reikalauja kultūros darbuotojai, kurie visiškai yra pasimetę, nebežino, ką daryti. Aš manau, kad į tai šiek tiek, kiek buvo įmanoma atsižvelgti, mes atsižvelgėme priimdami šitą biudžetą. Aš pritariu jam. Būtų gerai, kad jis būtų didesnis, bet kol neįmanoma padaryti jo didesnio, darykim tokį, kokį galim. Aš už jį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Seimo narys P.Gylys vietoj J.Karoso. Prašom.
P.GYLYS. Čia nuskambėjo keletas pareiškimų, kurie, matyt, nelabai atitiktų bet kokią ekonominę teoriją. Visų pirma stebina tai, kad vienai pusei niekaip nesinori didinti pajamas ir labai dosniai norisi dalinti išlaidas. Šitas paradoksas, manau, prieštarauja ir sveikai nuovokai, ne tik ekonominei teorijai. Jeigu nusprendžiam būti dosnūs, tai ieškokim tų šaltinių. Norėtųsi pabrėžti, jog mes turime įsisąmoninti, kad gyvename panašiai į pokarinę būklę ekonomikoje, ir tas praūžęs karas nusinešė maždaug pusę nacionalinio turto, produkto. Metinio nacionalinio turto.
Tai aš ponui G.Vagnoriui ir noriu paaiškinti: jeigu yra pyragas perpus sumažėjęs, tai ir išdalinti mes galime perpus. Dėl to jis realiom kainom iš tikrųjų perpus mažesnis. Pyragas mažas. Kas dėl to pyrago sumažėjimo kaltas, tesiaiškina ekonomikos istorikai.
Taip pat norėtųsi sureaguoti į pono A.Rudžio pasisakymą, kai jis kalba apie infliacinį biudžetą. Kai mes taip sunkiai surenkam pajamas, galbūt iš tikrųjų jos yra net patemptos kiek į viršų, tai ką gi darysi, atsiranda iš tikrųjų plyšys. Norėtųsi tada išgirsti realią alternatyvą. Norisi išgirsti, kaip suformuoti biudžetą esant šitai ekonominei padėčiai?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rudy, prašome nereplikuoti iš vietos.
P.GYLYS. Mano manymu, ta apeliacija į infliacinį biudžetą iškrinta iš konteksto. Turim tikrai infliacinę spiralę ir būdami toj infliacinėj spiralėj, kurią sąlygoja daugelis veiksnių, mes negalim kažkaip stebuklingai išeiti iš tos situacijos, staigiai. Pasakykit tą stebuklingą vaistą, ir bet kas, manau, visi čia esantys balsuos už tokio vaisto taikymą Lietuvos ekonomikai ir Lietuvos biudžetui. Manau, kad truputį politiškai, ideologiškai socialdemokratams, kurie yra socialistų internacionalo dalyviai, nederėtų neigti socializmo. Socializmo nereikia painioti su tarybine sistema. Vakarų sistemoje tai yra socialdemokratijos vienas bazinių žodžių. Jeigu mūsų socialdemokratai laikosi socialdemokratinės ideologijos, tai tas žodis neturi jų baidyti. Be abejo, visi, kas gerai žino, ką tai reiškia...
PIRMININKAS. Jau laikas.
P.GYLYS. Taip, aš pabaigiu paskutinį sakinį.
PIRMININKAS. Prašau.
P.GYLYS. Jie gerai supranta, jog tarybinė sistema - tai toli nuo socialdemokratijos idealų.
PIRMININKAS. Tai jūs už biudžetą ar prieš?
P.GYLYS. Už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Jau turbūt Lietuvos žmonės pamatė, kiek mūsų parlamente yra žmonių, norinčių kalbėti apie biudžetą, ir kiek toliau politikuoti, nors rinkimai jau ir baigėsi. Todėl norėčiau kalbėti konkrečiais skaičiais.
Tėvynės Santara buvo kaltinama, kad nori daryti išlaidas nepasiūlydama pajamų. Tai netiesa. Tėvynės Santara pateikė subalansuotus savo pasiūlymus. Ir pajamas, ir išlaidas. Ir pritarė Vyriausybės pateiktam projektui, nes Vyriausybė atsako už biudžeto vykdymą ir atsako už pajamas, o Seimas, jeigu nori daryti daugiau išlaidų, turi reikalauti iš Vyriausybės surasti pajamų arba priimti naujus mokesčių įstatymus. Bet kadangi mūsų Seimo dauguma yra žadėjusi mažinti mokesčius, neišdrįstų šiandien padidinti mokesčius, priimti naujus įstatymus, o tiktai paslėpta forma nutarė padaryti infliaciją.
Dabar įsivaizduokit, kas bus, jeigu bus patvirtintas tas įstatymas! Kas gali įvykti kitais metais ir kaip dėl pažadų įvesti litą, už kurį aš irgi pasisakiau, kad reikia skubiai įvesti? Kada buvo įvestas talonas, dolerio vertė buvo 260 talonų, dabar - 460, pagal pateiktą biudžeto projektą jau ta vertė turi būti 700 talonų. Tai įsivaizduokit, koks lieka jūsų darbo užmokestis ir pensijos. Jeigu dar šiais metais buvo 9 arba 19 dolerių, tai bus 4,5 arba 6 doleriai.
Todėl Tėvynės Santara pritarti tokiam projektui negali, nes čia paslėpta jūsų visų nuskurdinimo priemonė.
PIRMININKAS. Prašom nereplikuoti iš vietos. Taigi keturi - už, keturi - prieš. Dabar gali pasisakyti vienas už, vienas prieš.
Seimo narys T.Lideikis. Prašom.
T.LIDEIKIS. Aš perleidžiu žodį profesoriui V.Landsbergiui.
PIRMININKAS. Prašom. Jūsų teisė. Seimo narys V.Landsbergis. Prašom. Prašom netriukšmauti, prašom klausyti.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, svarstydami šitą LDDP biudžetą, mes išgirdome, kad Vyriausybė yra planavusi infliaciją iki 60%, LDDP numato galimą 200%. Ponas P.Gylys ką tik pasakė, kad iš tikrųjų pyragas yra mažesnis. Todėl išdalinti realiai galima tik mažesnį. Bet LDDP dalina nerealiai. Daro sumas, kurių iš tikrųjų nebus, jos bus vertos perpus mažiau arba ir dar mažiau.
Kas iš to realaus biudžeto išeina? Kaip jisai sudaromas? Yra numatytas mokesčių didinimas ir didžiulė infliacija, kuri, žinoma, turės vidinių politinių pasekmių, bet kas man labai rūpi, turės ir tarptautinių politinių pasekmių.
Mes rizikuojame tuo, kad nuo mūsų ne tik nusigręš investitoriai. Gali nebūti realizuojamos arba sustabdytos pagalbos programos ir susitarimai su tarptautiniais bankais. Tai reikštų Vakarų nusigręžimą nuo šitos susipainiojusios Lietuvos. Ir tada tariamai pasitvirtintų tezė, kurią mes ne kartą esame girdėję, kad visas Lietuvos išsigelbėjimas yra Rytuose. Kas yra suinteresuotas tokios tezės įtvirtinimu ir įtvirtinimu, pasakyčiau, žmonių sąmonėje? Man visiškai aišku, kad tuo tikrai suinteresuotos Rusijos imperialistinės jėgos. (Plojimai, šurmulys) Ar jūs tą norėtumėt paneigti, ponai politikai?
PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti!
V.LANDSBERGIS. Jūs neturite būti trumparegiai ir neturit apsimesti, kad esat trumparegiai. Tuo tikrai suinteresuotos Rusijos imperialistinės jėgos. Gali būti, kad jūs nesąmoningai padarysit jiems paslaugą, bet jūs padarysit šitą paslaugą, ir aš jus kviečiu nedaryti. Nebalsuokit šiandien už tokį biudžetą. Susirinkit dar kartą, tarkimės tarpusavyje. Neforsuokite savo mechanine dauguma didžiulės klaidos.
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Minutėlę. Pabaigoj. Dabar dar pasisako Seimo narys A.Ivaškevičius ir...
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Paskutinis dėl balsavimo motyvų, o tada dėl vedimo tvarkos.
Prašom. Seimo narys A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš kartais galvoju, kad man didelė laimė yra šnekėti po tokių labai didelių politikų, kaip ponas V.Landsbergis. Aš dabar galvoju, kokios užsienio valstybės nusigręš nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, kurių biudžetas irgi yra deficitinis, kaip ir mūsų. Tai ne LDDP biudžetas, kaip čia buvo paminėta, o yra Lietuvos Respublikos biudžetas, apie kurį mes dabar ir šnekam.
Antras dalykas. Aš šiandien noriu pasižiūrėti į kalendorių ir matau vasario 23 d., o mes šnekam apie 1993 m. biudžetą, vyksta teoriniai ginčai, na, kaip žmonės pasakytų, ginčai dėl nenušautos meškos kailio. Kada mes šnekam apie pajamas (va mūsų kolegos iš dešinės pusės apie tai labai mėgsta šnekėti), prisiminkim tokius kelis dalykus. Žiūriu televiziją, ir ponas Stašaitis, toks žymus verslininkas, pareiškia: aš nemokėsiu jokių mokesčių. Ir po šiai dienai vaikšto, šiurkščiai tariant, laisvas. Tai yra precedentas visiems kitiems.
Teko šnekėti su gamybininkais. Kai kurios įmonės nuo liepos mėnesio nemoka mokesčių, ir mes dar šnekam, kad nebus, sakykim, pajamų 1993 m., neturėsim iš ko dengti išlaidas biudžete. Jeigu taip pasižiūrėtume, apytikriais skaičiavimais, 1/3, sakykim, mokesčių, kurie dabar sumokami, yra neišieškomi iš tų potencialių mokėtojų. Jeigu mes bent nedidelę dalį to, ką galėtų sumokėti potencialūs mokesčių mokėtojai išieškotume, nebūtų nei tų tokių politinių rietenų, nei, atsiprašant, tokių negražių diskusijų. Ir prikaišiojimų dėl porinkiminių kampanijų.
Todėl aš prašau visų Seimo narių - balsuokime šiandien už šį biudžetą, nors jis yra ir nelabai tobulas, bet reikalingas Lietuvos Respublikai.
PIRMININKAS. Taigi penki Seimo nariai pasisakė už, penki - prieš. Dėl darbo tvarkos norėjo kalbėti K.Uoka ir gerbiamasis K.Jaskelevičius. Ar gerbiamasis K.Uoka jau atsisako savo noro kalbėti? Prašom.
K.UOKA. Gerbiamieji Seimo nariai, čia buvo pasiūlymas pavadinti šį biudžetą skurdo biudžetu, bet aš tai siūlyčiau vadinti lito laidotuvių biudžetu. Nes šitokį biudžetą vykdant, įvestas litas tikrai nebus rimta valiuta.
PIRMININKAS. Prašom. Ir K.Jaskelevičius. Prašau.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš noriu kreiptis į Seimo Pirmininką ir paprašyti, kad Seimo nariui V.Landsbergiui būtų padaryta pastaba už tai, kad jis klaidina Lietuvos žmones, klaidina, gąsdina.
O klaidina štai kaip. Čia buvo svarstomas Lietuvos Respublikos biudžetas, o ne kažkoks kitas biudžetas, LDDP ar Tėvynės Santaros, ar pan. Prašau šią pastabą padaryti.
PIRMININKAS. Lietuvos žmonės pakankamai protingi ir patys supranta. (Juokas, plojimai)
G.Vagnorius. Prašom.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu asmeniniu klausimu. Ir ponas P.Gylys, ir dar vienas kalbėtojas minėjo mane asmeniškai ir uždavė du klausimus, į kuriuos aš labai aiškiai norėčiau atsakyti.
PIRMININKAS. Prašom netrukdyti. Dėl asmeninių motyvų irgi prieš balsavimą galima.
G.VAGNORIUS. Buvo vienas klausimas - kas sugriovė Lietuvos ekonomiką? Tai, gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau atsiversti neseniai jums išdalintą Lietuvos statistikos suvestinę, kurioje parašyta apie tai, kaip po Seimo rinkimų LDDP sekėsi tvarkyti ekonomiką. Ir aš paminėsiu tik vieną skaičių. Gruodžio mėnesį, vien gruodžio mėnesį pramonės gamyba sumažėjo 22%, t.y. kur kas daugiau negu per 1991 m. ir 1992 m. pirmą pusmetį, vien per vieną mėnesį. Praeitą mėnesį sustojo, per vieną mėnesį, 13% įmonių ir šiuo metu 40% įmonių stovi dėl to, kad pradėta įgyvendinti nerimta finansų politika. Ir po Seimo rinkimų gyvenimo lygis nusmuko 2,1 karto. Ir jeigu kalbam apie griovimą, tai tiek, kiek jūs sugriovėt per keletą mėnesių nuo rudens ir žiemą, aš manau, kad mes visi matom.
Dabar atsakysiu į antrą klausimą. Ką reikia daryti, kad biudžetas būtų normalus ir išlaidos būtų tokios, kokios reikia? Tai, be abejo, reikia ne pajamas formaliai didinti, bet atsisakyti dabartinės absurdiškos politikos, t.y. nustoti šaldyti pajamas, jeigu neketinam mažinti kainų. Jeigu mes norim sumažinti infliaciją, tai, be abejo, reikia vykdyti tokią politiką, kokią jau ne kartą mes sakėm. O šiuo atveju yra tokia situacija - pusę metų šaldomos pajamos, žmonės negauna atlyginimų, nemoka mokesčių į biudžetą, jie nebeturi už ką pirkti prekių, neperka, nemoka prekių mokesčių. Vadinasi, biudžetas šiuo metu negauna pusės įplaukų. Jeigu mes norime, kad biudžetas gautų įplaukas, sutvarkykim pajamas, sutvarkykim Lietuvos banke atsiskaitymą. Įmonės tada gaus pinigus, galės gaminti, o šiandien mes visi matome,kad įmonės stovi ne dėl žaliavų stokos, o dėl to, kad negauna pinigų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vagnoriau, jūsų laikas baigėsi.
G.VAGNORIUS. Baigdamas dar kartą kartoju - išspręsime problemą tik tada, kai atsisakysime nerimtos dabartinės pajamų politikos, sutvarkysime įplaukas, sutvarkysime atlyginimus, sutvarkysime Lietuvos banko atsiskaitymus, ir jūs pamatysite, kad situacija bus visai kitokia.
PIRMININKAS. Ačiū. Replikos teise M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Aš replikos teise norėjau...
PIRMININKAS. Minutėlę, prašom kantrybės!
M.PRONCKUS. ... pasakyti pirmininkaujančiam, kad gerbiamasis G.Vagnorius kalbėjo ne dėl asmeninių klausimų, o kalbėjo visai ką kita ir naudodamasis šituo, aš taip pat noriu pasakyti, kad gerbiamasis G.Vagnorius dvejus metus vykdė tokią politiką, kuria tikėjosi, jog išspausdinus “vagnorkas” ir eksportuojant jas vietoj tualetinio popieriaus, bus galima praturtėti. Bet šitaip neįvyko.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsavimui, o Lietuvos žmonėms noriu priminti, kad po Seimo rinkimų, t.y. visą lapkritį ir pusę gruodžio, Vyriausybei vadovavo A.Abišala, kuris niekad LDDP nepriklausė. Taigi prašom balsuoti. Dėl balsavimo motyvų jau pasisakyta.
P.GINIOTAS. Dėl balsavimo motyvų. Aš noriu dėl vedimo tvarkos ir būdo.
PIRMININKAS. Balsavimas pradėtas. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas...
P.GINIOTAS. Dėl balsavimo būdo!
PIRMININKAS. Minutėlę, dėl balsavimo būdo gerbiamasis P.Giniotas turi teisę. Prašau. Prašom netriukšmauti, dėl balsavimo būdo P.Giniotas turi teisę kalbėti. Prašau.
P.GINIOTAS. Sąjūdžio frakcijos vardu prašau, kad būtų vardinis balsavimas.
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir vystymo banko sutarties dėl paskolos neatidėliotinoms investicijoms energetikai ratifikavimo" projektas(93.02.23)
Neeilinė sesija (5po svarstyti klausimai)
PIRMININKAS. Prašom dalinti korteles. O per tą laiką, kol jūs pasiruošit vardiniam balsavimui, aš kviečiu ministrą dar vienu darbotvarkės klausimu, t.y. dėl sutarties ratifikavimo. Prašom. Tai yra trečiasis darbotvarkės punktas dėl Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir vystymo banko sutarties dėl paskolos neatidėliotinoms investicijoms energetikai ratifikavimo.
E.VILKELIS. Šitas klausimas buvo pristatytas...
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis ministre, dar vienas dalykas, prašom viską tvarkingai daryti. Čia bus balsuojama dėl įstatymo. Nutarimas yra kitas dalykas, dėl įstatymo vardiniu būdu. O pavadinimas “Dėl 1993 metų biudžeto”. Prašom, ministre, dėl sutarties.
E.VILKELIS. Praeitą savaitę buvo pateikta Seimui ratifikuoti Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir vystymo banko sutartį dėl paskolos neatidėliotinoms investicijoms energetikai, kuri yra pasirašyta praeitų metų gruodžio 15 d. Londone. Kadangi praeitą kartą buvo pavėluotai išdalinta sutartis, šiandien Seimo nariai, be abejo, yra visiškai susipažinę su šitos sutarties turiniu ir prašyčiau, jeigu yra tokia galimybė, šitą sutartį ratifikuoti. Tai leistų Vyriausybei toliau tartis dėl šitos paskolos gavimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kiek žinau, Užsienio reikalų komitetas šitą klausimą nagrinėjo. Gerbiamasis K.Bobelis gal galėtų pasakyti? Prašom. Seimo narys Užsienio reikalų komiteto pirmininkas K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Šių metų vasario 22 d. vykusiame posėdyje Užsienio reikalų komitetas svarstė paskolos sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir vystymo banko. Užsienio reikalų komitetas išklausė kolegės L.Andrikienės sutarties įvertinimą, užsienio reikalų ministro pono P.Gylio pastabas, taip pat Finansų ministerijos valstybės skolos valdymo skyriaus viršininkės ponios Kirienės atsakymus ir paaiškinimus bei įvairius komiteto narių pasisakymus. Užsienio reikalų komitetas priėjo išvados, kad ši paskolos sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir vystymo banko, kai kalbama apie Lietuvos Vyriausybės užsienio politiką, yra vertinama teigiamai ir rekomenduoja šią sutartį Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti, jeigu sutarties ekonominiai siūlymai yra naudingi ir patvirtinti Seimo Ekonomikos komiteto.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai ar galime, gerbiamieji, priimti nutarimą dėl ratifikavimo? Nori pasisakyti kai kurie? Prašom paspausti. Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Aš trumpą pastabą norėčiau dėl šitos paskolos sutarties. Tai yra labai preciziška sutartis, labai tiksli, kelianti labai didelius reikalavimus. Pavyzdžiui, Europos rekonstrukcijos ir vystymo bankas gali įdarbinti konsultantus, kurie stebės šitos paskolos sutarties vykdymą, taip pat bus nustatyti padidinti tarifai už dujas, už naftos produktus pasaulinių kainų lygiu. Jie taip pat numatė, kad ta skola, jų skola (čia įdomiai parašyta “Paskola” didžiąja raide), neturės jokio prioriteto kitos skolos prieš šitą paskolą, vadinasi, atsiskaitymas bus pirmaeilis. Taip pat įgyvendinimas iki 1994 metų sausio 31 dienos irgi bus vykdomas labai skubiai.
Todėl man iškyla vienas toks klausimas, kaip mes šitą sutartį realizuosime, per kokių pareigūnų, per kokių darbuotojų rankas tai bus vykdoma? Atsižvelgiant į dabartinius kadrus, atsižvelgiant į korumpuotus elementus ir į nebaudžiamumą, man kyla tam tikra abejonė, ar mes per 8 metus kiekvienais metais, pradedant nuo 1996 metų, sumokėsime 2,8 mln. Vakarų Vokietijos markių ir 1,2 mln. dolerių. Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į preambulėje nurodytą vieną momentą, kad šitas projektas yra skatinimas ne tiktai privačios verslininkystės, bet ir daugpartinės demokratijos. Aš pabrėžiu ir pakartoju - daugpartinės demokratijos. Šiuo metu, deja, Lietuvoje mes šito proceso nematome. Mes daugiau turbūt susiduriame su vienpartinės demokratijos elementais ir todėl ją įgyvendinant šitą turėtume atsiminti. Ir visoms frakcijoms tą reikėtų žinoti. Jeigu mes to nesilaikysime, atitinkamai paskolos sutartis gali būti Europos ir rekonstrukcijos vystymo banko sulaikyta. Siūlyčiau, nepaisant visų tų savo nuogąstavimų, vis dėlto tą sutartį ratifikuoti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Taigi gerbiamoji balsų skaičiavimo grupė ar gali užimti savo pozicijas, surinkusi biuletenius, ir ar gali suskaičiuoti balsus dėl sutarties ratifikavimo? T.y. dėl atitinkamo nutarimo? Aš labai atsiprašau. Ratifikavimas juo labiau reikalauja kvalifikuotos daugumos, tai yra turi būti ne mažiau kaip 71 balsas ir būtinai pakeliant rankas. Tai balsų skaičiavimo grupę aš labai prašyčiau. Gerbiamieji kolegos, į savo darbo vietas, balsuojame dėl ratifikavimo, po to jūs galėsite skaičiuoti balsus, o po to padarysime trumpą pertrauką.
Ar galime pradėti balsuoti? Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Basty, prašom. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir vystymo banko sutarties dėl paskolos neatidėliotinoms investicijoms energetikai ratifikavimo”? Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 111.
PIRMININKAS. Už - 112. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė vienas.
PIRMININKAS. Taigi 112 Seimo narių balsavus už ir 1 susilaikius, nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir vystymo banko sutarties dėl paskolos neatidėliotinoms investicijoms energetikai ratifikavimo” priimtas. T.y. sutartis ratifikuojama. Ačiū.
Neeilinė sesija (5po svarstyti klausimai)
Dabar, gerbiamieji kolegos, mes galėtume padaryti trumpą pertrauką, bet galėtume jos ir nedaryti. Paprašykime balsų skaičiavimo grupę, kadangi čia ne slaptas balsavimas, tegul jinai čia pat skaičiuoja, o mes galime šiek tiek pasitarti dėl tolesnio mūsų darbo. Mes negalime nutarimo priimti, kol nepriimtas įstatymas. Na, nebus visiškai gerai. Gerbiamieji, nedarykime šitaip. Paskui vėl kabinėsitės prie manęs. Taigi aš siūlau dėl tolesnės mūsų darbo tvarkos susitarti. Jeigu balsavimas dėl biudžeto įstatymo bus teigiamas, liks dar balsuoti dėl nutarimo ir šios dienos darbotvarkė bus baigta. Ketvirtadienį mes turėtume rinktis į du posėdžius. T.y. į iškilmingą specialų posėdį, kaip numato įstatymai, skirtą Prezidento priesaikai. Priesaika turi būti čia, Seimo salėje. Ir į eilinį posėdį dėl mūsų eilinių reikalų. Taigi primenu, kad visos inauguracijos ir priesaikos davimo ir priėmimo ceremonijos prasideda pusiaudienį. T.y. 12 val. Prasideda nuo Gedimino kalno, paskui Prezidento vėliava pašventinama Arkikatedroje ir čia ceremonijos prasideda 13.30 val. Maždaug taip yra apskaičiuotas laikas. Todėl gerbiamieji Seimo nariai yra kviečiami į posėdį ne 10 val., kaip mes anksčiau tarėmės, o 13.30 val. Ketvirtadienį, žinoma, o rytoj yra komitetų frakcijų posėdžiai. Kodėl ne 10 val.? Kadangi salė bus šiek tiek transformuota ir ruošiama inauguracijai, ruošiama priimti priesaiką. Toks yra sutarimas, tokia yra numatyta Valstybinės komisijos ceremonijos tvarka, ir, aš labai atsiprašau, kitaip neišeina.
Taigi 13.30 čia bus priesaikos davimas ir priėmimas. Po to, po priesaikos priėmimo, maždaug 16 val. ar šiek tiek vėliau galės prasidėti eilinis Seimo posėdis. Jame turėtume nagrinėti du tokius klausimus: Vyriausybės įstatymas ir, t.y. ne du, o tris klausimus: Vyriausybės įstatymas, antrasis klausimas - Algirdo Brazausko, kaip Seimo nario, mandato panaikinimas ir Seimo vadovybės formavimas. Seimo narys V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, aš norėčiau paklausti, kas nutarė - ar Seimas, ar vadovybė, ar Pirmininkas?
PIRMININKAS. Valstybinė komisija, kuriai vadovauti garbė tenka man.
V.ŽIEMELIS. Kada jinai sudaryta, jeigu ne paslaptis?
PIRMININKAS. Ji buvo sudaryta prieš kelias dienas laikinai einančio Seimo Pirmininko pareigas potvarkiu. Potvarkių leidimo tvarką nustatė Seimas atskiru įstatymu.
V.ŽIEMELIS. Atsiprašau, gerbiamasis pirmininkaujanti, gal būtų visiems priimtiniau, jeigu mes būtume visi nutarę, kad elgiamės taip, o ne kitaip, o ne vienasmeniškai. Vis dėlto jeigu numatyti posėdžiai ketvirtadienį nuo 10 val. kaip visada...
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu kas mano, kad reikia rinktis ketvirtadienį 10 val., tai mes dabar galėsime, pasikeitę mintimis, balsuoti. Aš manau, kad bus teisingiau ir pačiam Seimui, ir Prezidentui, kad viskas vyks pagal tą ceremoniją, kurią labai ilgai diskutavusi nustatė Valstybinė komisija. Jeigu kas mano kitaip, prašom dar pasisakyti ir tada balsuosime. Mano siūlymas ir komisijos siūlymas yra toks. Čia iškilmingą posėdį daryti 13.30 val. ir, kaip sakiau, dėl techniškų kliūčių patogiau šitai daryti 13.30 val., o ne kažkokį posėdį dar organizuoti anksčiau. O eilinį posėdį daryti 16 val. Ar reikia balsuoti? Ačiū. Jeigu reikia, prašom. Taigi yra siūlymas, kad posėdis prasidėtų ne tuo laiku, kaip paprastai, t.y. 10 val., o 13.30 val. Alternatyvinis variantas, kad vis dėlto posėdis prasidėtų 10 val. Kas už komisijos ir mano siūlymą, kad posėdis prasidėtų 13.30 val., t.y. tam iškilmingam momentui,tas balsuoja už, kas pasisako už kitą laiką, sakykim, ir už 10 val., tas balsuoja prieš. Prašom. Balsuosime elektronika. 54 - už, 14 - prieš, susilaikė 12. Ketvirtadienį posėdis prasidės 13.30 val. Prašom. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau tik vieną klausimą, kadangi čia išaiškėjo, kad yra priimami kai kurie nutarimai, kurių Seimas nežino ir negirdėjęs. Tai gal ketvirtadienį mums keletas klausimų iškristų iš darbotvarkės? Gal, pavyzdžiui, jau yra paskirtas ir Seimo Pirmininkas?
PIRMININKAS. Galimas daiktas, galimas daiktas. Kaip rašo vienas buvęs deputatas, čia kažkur, neaiškioj vietoj, visi sprendimai priimami. Gal jis jau priimtas, tas sprendimas, aš nežinau. Galimas daiktas. Nė aš nežinau. Tai įdomiausia, gerbiamasis Landsbergi, ir aš nežinau. Prašom, kas dar nori ką pasakyti. Ar jau suskaičiavot? Tada mes galėtume kitą procedūrą daryti. Ar skaičiai yra aiškūs?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Rezultatą iš esmės galėtume skelbti.
PIRMININKAS. Gerai, skelbkit. Gal rezultatą paskelbkim, tada bus šiek tiek geriau.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 68 - už, 37 - prieš, 4 susilaikė, 2 biuleteniai sugadinti.
PIRMININKAS. Skelbsim, skelbsim, gerbiamieji. Prašome pakartoti skaičius.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 68 - už.
PIRMININKAS. Taip.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 37 - prieš.
PIRMININKAS. Taip.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4. Ir du sugadinti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra dar vienas prašymas dėl ketvirtadienio posėdžių. (Balsai iš salės) Tuoj bus, skaičiuosim viską, kaip priklauso pagal Reglamentą. Aš tik pranešiau jums, kad nepergyventumėt - biudžetas patvirtintas. Taigi dėl ketvirtadienio posėdžių. Būtų labai gražu, kad kiekvienas Seimo narys sutvarkytų savo darbo vietą. (Balsas iš salės) Jeigu kam reikia šluoti, jeigu jis toks netvarkingas, tai jo valia. Prašom, būtų visai gražu.
M.STAKVILEVIČIUS. Ar paklausti galima?
PIRMININKAS. Gerai. M.Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Ar tinkamai pasiruošta vis dėlto? Ar nereikės čia medikų greitosios pagalbos, kad procesijos metu kam nors infarkto nebūtų?
PIRMININKAS. Jeigu man bus problemų, aš pats paprašysiu pagalbos. Vieną minutę. Seimo narys A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Aš norėjau tik informaciją.
PIRMININKAS. Prašom, panaudokit momentą.
A.KUNČINAS. Panaudodamas momentą, noriu informuoti LDDP frakcijos narius, kad frakcijos posėdis įvyks rytoj 9 val. buvusio Prezidiumo posėdžių salėje. Rytoj 9 val. Buvusio Prezidiumo posėdžių salėje, į kurią mes karts nuo karto esame įleidžiami.
PIRMININKAS. Dar, gerbiamieji kolegos, dar truputėlį kantrybės. Baigiamas rašyti protokolas. Aš jį perskaitysiu, ir tada balsuosime dėl nutarimo.
Biuletenius vis dėlioja. Mes galime formaliai pasitvirtinti ketvirtadienio darbotvarkę ir sutaupyti ketvirtadienio laiką. Sutinkam? Tai dar sykį kartoju. Dėl posėdžio pradžios mes jau sutarėm - 13.30 val. - inauguracija. Ir tie klausimai, kuriuos turėtume nagrinėti. Vyriausybės įstatymas, antrasis svarstymas. Toliau, Seimo nutarimo “Dėl Seimo nario Algirdo Brazausko įgaliojimų nutraukimo” projektas. Žinoma, po priesaikos. Ir Seimo nutarimas “Dėl Seimo Pirmininko ir pavaduotojų”, jeigu sutarsime tą pačią dieną rinkti. Ar yra kitų siūlymų? Ar reikia balsuoti? Seimo narys V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Aš norėjau paklausti, kiek laiko truks inauguracija?
PIRMININKAS. Mano skaičiavimais - gerą valandą.
V.ŽIEMELIS. Tai turėkime omeny, kad pusantros, taip?
PIRMININKAS. Na, suapvalinus - taip. Prašau, kitų siūlymų nėra? Ar reikia balsuoti? Ačiū. Tada sakykim, kad ketvirtadienio darbotvarkę patvirtinom. Ir primenu, kad mums dar šitoj neeilinėj sesijoj priklauso viena darbo diena, t.y. kovo l oji, arba pirmadienis. Po to mes turėsime savaitę atostogų iki kovo 10 osios, kai pagal Konstituciją turės prasidėti eilinė, t.y. jau antroji, arba pavasario Lietuvos Respublikos Seimo sesija. Dar prašom kantrybės, dar biuleteniai dėliojami. (Balsas iš salės) Prašom pasisakyti, jeigu kas mano, kad galime dirbti penktadienį ir anksčiau užbaigti. Seimo narys V.Zimnickas.Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Aš manau, žmonėms atvykti tiktai tam, kad pirmadienį užbaigtume sesiją, žinant dabartinius oro kaprizus, nėra naudinga. Manyčiau, kad galima padaryti neeilinį posėdį penktadienį ir užbaigti sesiją.
PIRMININKAS. Galima šitai nagrinėti. Bet Seimo didžiajai frakcijai, kuri buvo iniciatorė sušaukti šitą posėdį, reikės iš naujo surinkti parašus, kad sesija būtų užbaigta anksčiau, negu buvo ankstesniais parašais patvirtinta. Tai, jeigu gerbiamieji LDDP kolegos mano, kad viską galima užbaigti anksčiau, prašom. Bet reikia parašus surinkti.
M.STAKVILEVIČIUS. Ar galima pasiūlymą?
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Mes galim posėdžiauti ir pirmadienį, ir penktadienį. Penktadienį dirbti, o pirmadienį ateiti trys žmonės, ir baigti.
PIRMININKAS. O su kuo aš giedosiu himną?
M.STAKVILEVIČIUS. Nežinau.
PIRMININKAS. Gerai. Galim taip padaryti. Jau yra vienas entuziastas. Pagal Reglamentą galima užbaigti ir keliems, bet kad būtų kam giedoti himną. Gerbiamieji kolegos, ar rutuliojasi bendras sutarimas, kad baigtume darbą penktadienį ir kad atitinkamai nereikėtų rinktis pirmadienį? (Balsas iš salės) Aš tą patį sakau. Rytoj frakcijos posėdis ir rytoj galima bus taip padaryti. Taip.
Neeilinė sesija (5po svarstyti klausimai)
Skaitau Lietuvos Respublikos Seimo narių vardinio balsavimo sąrašą. Buvo balsuota dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų įstatymo. Gerbiamieji kolegos gal nepyks, skaitysiu tiktai pavardes. Taigi Z.Adomaitis - už, A.Albertynas - už, V.Aleknaitė nedalyvavo, L.Alesionka - už, N.Ambrazaitytė - prieš, L.Andrikienė, V.Andriukaitis, K.Antanavičius nedalyvavo, V.Arbačiauskas, V.Astrauskas, A.Bajoras - už, A.Baležentis nedalyvavo, J.Baranauskas - už, A.Baskas nedalyvavo, J.Bastys - už, J.Beinortas - prieš, A.Bendinskas, J.Bernatonis - už, E.Bičkauskas nedalyvavo, R.Bloškys, K.Bobelis - už, V.Bogušis nedalyvavo, V.Briedienė susilaikė, V.Bubnys, A.Būdvytis nedalyvavo, V.Buinevičius, J.Bulavas,V.Bulovas, S.Burbienė, V.Būtėnas - už, M.Čobotas nedalyvavo, R.Dagys, K.Dirgėla, J.Dringelis - prieš, A.Eigirdas nedalyvavo, A.Endriukaitis, B.Gajauskas - prieš, K.Gaška, B.Genzelis, N.Germanas, A.Giedraitis, P.Gylys - už, P.Giniotas - prieš, A.Greimas, A.Gricius - už, R.Hofertienė - prieš, A.Ivaškevičius, B.Jagminas - už, P.Jakučionis, J.Janonis, E.Jarašiūnas, V.Jarmolenka - prieš, K.Jaskelevičius, G.Jurkūnaitė, Č.Juršėnas, V.Juškus, A.Kairys, V.Kanapeckas, J.Karosas - už, P.Katilius, J.Katkus - prieš, G.Kirkilas, F.Kolosauskas - už, K.Kryževičius nedalyvavo, K.Kubertavičius - už, A.Kubilius - prieš, J.Kubilius, A.Kunčinas - už, E.Kunevičienė, K.Kuzminskas, V.Landsbergis - prieš, V.Lapė nedalyvavo, T.Lideikis - prieš, L.Linkevičius - už, J.Listavičius - prieš, V.Liutikas, A.Lozuraitis - už, R.Maciejkianecas nedalyvavo, V.Mačiulis - už, S.Malkevičius nedalyvavo, R.Markauskas - už, N.Medvedevas - biuletenis negalioja, L.Milčius - prieš, G.Mincevičius, P.Miškinis nedalyvavo, A.Navickas, J.Nekrošius, A.Nesteckis - už, R.Ozolas, J.Pangonis nedalyvavo, P.Papovas - už, A.Patackas, K.Paukštys nedalyvavo, G.Paviržis - už, S.Pečeliūnas susilaikė, V.Petkevičius - už, V.Petrauskas - prieš, V.Plečkaitis, A.Plokšto nedalyvavo, A.Pocius, J.Požela, V.Pranevičius, M.Pronckus - už, A.Račas - prieš, E.Raišuotis - už, A.Raškinis nedalyvavo, A.Ražauskas - už, A.Rudys - prieš,B.Rupeika, A.Sadkauskas - už, A.Sakalas - prieš, A.Salamakinas - už, A.Saudargas - prieš, V.Saulis - už, Z.Semenovičius - biuletenis negalioja, K.Skrebys - prieš, K.Snežko nedalyvavo, M.Stakvilevičius - už, A.Stasiškis prieš, S.Šaltenis nedalyvavo, I.Šiaulienė - už, Z.Šličytė - prieš, V.Šumakaris - už, J.Tartilas susilaikė, A.Tauras - už, M.Treinys susilaikė, P.Tupikas, K.Uoka, I.Uždavinys, G.Vagnorius, A.Vaišnoras - prieš, A.Vaižmužis - už, V.Velikonis, J.Veselka nedalyvavo, M.Visakavičius, P.Vitkevičius, V.Zimnickas - už, E.Zingeris - prieš, J.Žebrauskas - už, V.Žiemelis - prieš. Taigi 68 už, 37 prieš, 4 susilaikė. Biudžeto įstatymas priimtas.
Dabar prašome pasiruošti balsuoti dėl nutarimo. Ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ačiū. Balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Taigi kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų ir dotacijų”? Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 62.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė - 17.
PIRMININKAS. Taigi 62 Seimo nariams balsavus už, 17 susilaikius, Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų ir dotacijų” priimtas. Sveikinu finansų ministrą E.Vilkelį ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką K.Jaskelevičių. (Plojimai)
Dabar dėl tolesnės darbo tvarkos. Trečiadienį 10 val. frakcijų atstovų pasitarimas tradicinėje vietoje, nepriklausomai nuo LDDP frakcijos pasitarimo. Ketvirtadienį taip pat 10 val. frakcijų atstovų pasitarimas tradicinėje vietoje, o posėdis prasideda ketvirtadienį 13.30 val. Šios dienos posėdis baigtas. Ačiū.