Trečiasis posėdis
1993 m. vasario 18 d

 

          

         

Lietuvos Respublikai prisiekė Konstitucinio Teismo teisėjas J.Žilys

 

   

Svarstyti klausimai:

 

1.        

1993 m. vasario 18 d. plenarinių posėdžių darbotvarkė

2.        

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų" projektas   svarstymo tęsinys1sn3povalbiudatsk1

3.        

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir vystymo banko sutarties dėl paskolos neatidėliotinoms investicijoms energetikai, pasirašytos 1992 m. gruodžio 15 d. Londone, ratifikavimo" projektas

4.        

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir vystymo banko sutarties dėl paskolos neatidėliotinoms investicijoms energetikai ratifikavimo" projektas

5.        

Įstatymo "Dėl Respublikos Prezidento vėliavos spalvų etaloninio atvaizdo" projektas

   

V.Petrauskas perskaitė Tėvynės Santaros pareiškimą dėl Konstitucinio Teismo formavimo

       

 


1993 m. vasario 18 d. plenarinių posėdžių darbotvarkė

 

Neeilinė sesija (3po svarstyti klausimai)  

   

Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko
pareigas Č. JURŠĖNAS

   

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. sausio 18 d. rytinį posėdį.

Šiandien yra visokių įvykių. Apie juos aš tuojau pasakysiu. Bet pirmiausia aš norėčiau pasveikinti mūsų vieną kolegą, kurio aš nematau, matyt, reikės du kartus sveikinti - K.Snežko, kuris yra šiandien prieš daugelį metų gimęs. Sveikinam. (Plojimai)

Na, ir šiandien darbotvarkė yra tokia. Tuoj ji bus išdalyta, jeigu dar neišdalyta. Tuoj bus išdalyta. Pagrindinis ir iš esmės vienintelis klausimas yra šių metų biudžeto projektas. Gerbiamasis finansų ministras jau yra, bet pradėsim šiek tiek vėliau. Ir, galimas daiktas, dar vienas kitas klausimas iš tos mūsų pagrindinės ir papildomos darbotvarkės, dėl kurios vakar buvo surinkti parašai. Bet aš siūlau dabar padaryti tokią, kaip čia pasakius, techninę  politinę pauzę, ir kam įdomu - imti ir pakilti į trečiąjį aukštą, kur po kelių minučių Lietuvos Respublikos Prezidentui bus įteiktas jo išrinkimo pažymėjimas. Taigi 15 min. techninė  politinė pauzė.

 

Pertrauka

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Kviečiu registruotis. Salėje - 88 Seimo nariai. Darbotvarkę, tikiuosi, jau dabar turite. Ji susideda iš 6 punktų arba, tiksliau, iš 5 punktų, jeigu neskaičiuosim paties pirmojo, t.y. darbotvarkės tvirtinimo. Šiandien, kaip jau anksčiau iki pertraukos sakiau, pagrindinis klausimas yra biudžetas. Trečiasis svarstymas ir balsavimas pastraipsniui arba paskaičiui. Ir papildomi klausimai: dėl Prezidento vėliavos etalono (mes turime šitai padaryti pagal Prezidento įstatymą) ir dvi tarptautinės sutartys, t.y. jų ratifikavimo klausimas. Tarptautines sutartis siūloma ratifikuoti posėdžio pabaigoj, t.y. 17.30. Anksčiau? Galima ir anksčiau, bet neturim pranešėjo. Taigi ar yra kokių pastabų? Ar sutinkam be balsavimo? Gerai. Ačiū.


Konstitucinio Teismo teisėjo J.Žilio priesaika

 

Neeilinė sesija (3po svarstyti klausimai)  

   

Tada aš, gerbiamieji kolegos, siūlau atlikti dar vieną labai svarbią procedūrą. Prašau pasiruošti Konstitucinio Teismo nario priesaikos priėmimui. Prieš pakviesdamas gerbiamąjį J.Žilį, aš noriu priminti Konstitucinio Teismo įstatymo 7 straipsnį, t.y. Konstitucinio Teismo teisėjo priesaiką. Priesaika priimama, laikantis tų taisyklių, kurios nustatytos Seimo narių priesaikos priėmimo procedūrai, t.y. pats (šiuo atveju ne Seimo narys) Konstitucinio Teismo narys skaito priesaiką. Taigi, gerbiamasis J.Žily, prašom. Pradedam priesaikos priėmimo ceremoniją.

J.ŽILYS. Aš, Juozas Žilys, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;

prisiekiu garbingai ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas;

prisiekiu ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę, paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Tepadeda man Dievas.

PIRMININKAS. Priesaika priimta. Ačiū. Sveikiname. (Plojimai) Po minutės tęsim posėdį.


Seimo narių pareiškimai (93.02.18)

 

Neeilinė sesija (3po svarstyti klausimai)  

   

Kol pereisime prie antrojo darbotvarkės punkto, kviečiu į tribūną Seimo narį V.Petrauską. Jisai Santaros vardu perskaitys pareiškimą. Prašom.

V.PETRAUSKAS. Lietuvos Respublikos Seimo opozicijos Tėvynės Santaros pareiškimas dėl Konstitucinio Teismo formavimo.

"1993 m. vasario 17 d. Lietuvos Seimas sprendė klausimą, kokiais principais ir kokiu būdu pradedamas formuoti Konstitucinis Teismas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas pagal savo konstitucinę prerogatyvą pateikė trijų teisininkų: L.Sabučio, S.Stačioko ir J.Žilio kandidatūras. Nė vienam iš jų nė viena Seimo frakcija nepateikė jokių priekaištų dėl juridinės kompetencijos bei praktinės patirties ir, kaip konstatavo baigiamajame žodyje Aukščiausiojo Teismo pirmininkas M.Lošys, nesuabejota ir dėl kandidatų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Tačiau LDDP frakcija - lemiančioji dauguma - turėjo savų politinių pretenzijų kandidatams, atsisakė susitikti su jais ir išsiaiškinti, o išankstinį partinį nuosprendį pareiškė dviem balsavimais, - kad sprendimas būtų slaptas ir kad juo būtų atmestos Lietuvos Sąjūdžio dalyvio L.Sabučio bei liberalo S.Stačioko kandidatūros. Už jų paskyrimą balsavo atitinkamai 52 ir 57 Seimo nariai. Bemaž viena Tėvynės Santara, veltui kvietusi LDDP daugumą parodyti jų skelbiamą kompetencijos prioritetą prieš politiką bei santarvės ketinimą nesiekti vienpartinės įtakos Konstituciniame Teisme ir nekeršyti palikusiems partijos gretas, nereikšti nepasitikėjimo Aukščiausiojo Teismo pirmininko kompetencija ir jo teikiamoms pirmoms kandidatūroms. LDDP dauguma visa tai beatodairiškai atmetė. Apgailėtina, kad abiejuose balsavimuose su LDDP blokavosi ir kai kurie socialdemokratai.

Tėvynės Santara daro šias išvadas: LDDP net Konstitucinį Teismą siekia paversti sau paklusniu instrumentu. LDDP kerštas L.Sabučiui už jo pasitraukimą 1989 m. pabaigoje - 1990 m. pradžioje iš SSKP, LKP organizacijos dar sykį patvirtina šių visų organizacijų politinį ir mąstysenos tęstinumą, kuris vėl kelia pavojų demokratijai Lietuvoje.

Tėvynės Santara siūlo išrinktam Lietuvos Prezidentui panaudoti savo įtaką, kad ši tendencija būtų pakeista ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko teiktos kandidatūros būtų dar sykį pateiktos ir paskirtos." Pasirašo opozicijos ir jos frakcijų vadovai V.Landsbergis, A.Stasiškis, P.Katilius, S.Šaltenis, K.Skrebys, S.Pečeliūnas. Dėkoju.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

 


Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų" projektas.(93.02.18)

 

Neeilinė sesija (3po svarstyti klausimai)  

   

PIRMININKAS. Prašom nereplikuoti. Pradedame svarstyti 2 darbotvarkės punktą. Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų" projektą. Primenu, kad tai trečias svarstymas ir balsavimas, todėl bus galima kalbėti tik dėl balsavimo motyvų. Suprantama, kalbės pranešėjas ministras E.Vilkelis ir Biudžeto komiteto pirmininkas Seimo narys K.Jaskelevičius. Kviečiame ministrą į tribūną. Balsuosime pastraipsniui. Pirmiausia patvirtinsime pajamas, o po to balsuosime pastraipsniui dėl išlaidų. Prašome, gerbiamasis ministre.

E.VILKELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, be abejo, procesas, kuris užtruko svarstant biudžetą, tikrai yra ilgas, bet tai yra suprantama, kadangi šiandien numatyti tiek biudžeto pajamas, tiek biudžeto išlaidas yra gana sudėtinga dėl tos ekonominės situacijos, kuri yra šiandien mūsų valstybėje. Bet aš manau, kad visi Seimo nariai, kurie labai domėjosi šituo klausimu, tikrai pakankamai susipažino su Vyriausybės pateiktu biudžeto projektu. Manau, kad šiandien jis bus patvirtintas. Tas leis Vyriausybei ir ūkio subjektams naudoti biudžeto lėšas. Į pastabas, pasiūlymus, kurie buvo pasakyti frakcijose, komitetuose atskirų Seimo narių, pagal galimybes atsižvelgta. Ir paskutinis svarstymas Vyriausybėje, kuris įvyko praeitą savaitę, padarė neesminių pataisų. Pataisa yra tiktai ta, kad privatizavus įmonę "Eglė" jai numatytas finansavimas 120 mln. talonų buvo perkeltas Paminklotvarkos departamentui, kur yra tikslinis finansavimas Vilniaus vyskupų rūmų restauravimui. O šitas restauravimas siejasi su Šventojo Tėvo sutikimo mūsų valstybėje pasiruošimo priemonėmis. Be abejo, ne visi pasiūlymai ir pageidavimai, pasakyti frakcijų, komitetų ir Seimo narių, nebuvo patenkinti, ne visi buvo arba iš dalies buvo patenkinti. Tačiau Vyriausybė, realiai vertindama ūkio vystymosi galimybes, realiai vertindama biudžeto pajamų dalį, vis dėlto siūlo čia pateikto projekto skaičius Seimui patvirtinti. Be abejo, kaip jūs pamenate, praeito Seimo posėdyje svarstant biudžeto projektą buvo pasakyta, kad asignavimai, kiek tai svarbu žemės ūkio parėmimui, bus numatyti kreditų forma, ir šitą įsipareigojimą Vyriausybė tikrai tesės. Tai tokia trumpa informacija dėl biudžeto paskutinio varianto.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Kviečiame į tribūną Seimo narį Biudžeto komiteto pirmininką K.Jaskelevičių. Prašyčiau ministro toli nenueiti, jums reikės grįžti į tribūną atgal.

L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi dabar yra tik padauginta ir dalijama suvestinė trečiajam svarstymui, kurioje yra prieštaravimų, į kuriuos buvo arba neatsižvelgta, arba nevisiškai atsižvelgta, tai aš norėčiau paprašyti, kad gerbiamasis E.Vilkelis dabar 5 dienotvarkės klausimą gal pateiktų. O per tas 15 min. bus išdalyta medžiaga ir jūs spėsit susipažinti. Tada aš tas alternatyvas pasakysiu, o tada susitarsim dėl balsavimo procedūros.

 


Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir vystymo banko sutarties dėl paskolos neatidėliotinoms investicijoms energetikai, pasirašytos 1992 m. gruodžio 15 d. Londone, ratifikavimo" projektas(93.02.18)

 

Neeilinė sesija (3po svarstyti klausimai)  

   

PIRMININKAS. Ačiū. Reikalavimas teisėtas. Kiekviena frakcija turės teisę pareikalauti pertraukos nustatyta tvarka. Jūs tą puikiai žinote. Kviečiame į tribūną ministrą E.Vilkelį. O dėl darbotvarkės 2 punkto laikinai darome pertrauką. Dabar yra svarstymas ir balsavimas dėl Lietuvos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir vystymo banko sutarties dėl paskolos neatidėliotinoms investicijoms energetikai, pasirašytos 1992 m. gruodžio 15 d. Londone, ratifikavimo" projekto. Prašom.

E.VILKELIS. Sutartis tarp Europos rekonstrukcijos ir vystymo banko ir Lietuvos Respublikos pasirašyta 1992 m. gruodžio 15 d. Londone. Paskolos lėšos bus naudojamos neatidėliotinų investicijų į energetikos sektorių projektui finansuoti. Šio projekto tikslas padėti Lietuvai užtikrinti energijos tiekimą, per trumpą laikotarpį atstatyti kai kuriuos energijos tiekimo pajėgumus ir užtikrinti energijos efektyvų panaudojimą siekiant taupyti energiją. Matyti iš sutarties pirmojo priedo, kad projektą sudaro kelios dalys, kurios galės būti keičiamos pagal banko ir Lietuvos susitarimus. Paskolos apimtis - 37,43 ekiu, kurią mes gausime 18 mln. JAV doleriais ir 42,4 mln. Vokietijos markėmis. Atitinkamai 40% ir 60%. Siekiant sumažinti paskolos riziką buvo tikslinga kombinuoti paskolos ėmimo formą, t.y. Lietuva pasirinko pusę paskolos fiksuotu kursu, pusę - plaukiojančiu kursu. Tai buvo padaryta įvertinus tai, kad Lietuva turi ribotą patirtį tarptautinėse operacijose. Paskola duodama 10 metų su 3 metų lengvatiniu periodu, kurio metu pagrindinė paskolos apimtis grąžinama nebus, bet bus skaičiuojamos ir mokamos palūkanos. Sutartis įsigalios, kai bankas oficialiai praneš mums, kad visi įrodymai yra gauti. Tai yra sutartis ratifikuota ir yra galiojanti ir privaloma skolininkui, įsteigta projekto įgyvendinimo grupė, už kurią atsakinga mūsų valstybės Energetikos ministerija, ir įmonės patvirtina savo įsipareigojimus įgyvendinant projektą. Todėl prašyčiau pritarti šios paskolos siūlymui ratifikuoti, kadangi priemonės, numatytos šioje paskoloje, yra svarbios ir skubios. Nežinau, ar Seimo nariams yra išdalyta pati sutartis. Ji yra tikrai labai nemažos apimties. Nežinau, ar jūs esat susipažinę, bet...

PIRMININKAS. Seimo nariai neprieštarauja, nesigirdi šūksnių, kad jie nesusipažinę su sutartimi. Dabar tiktai dalija, sako jums. Gal sutarkime šitaip, gerbiamasis ministre. Kadangi sutartis tik dabar dalijama... Nutarimo projektą tik dalija, taip? Sutarties nežadėjo. Nutarimo projektą dalija dabar. Tada reiktų atidėti, kol Seimo nariai susipažins. Tada ačiū gerbiamajam ministrui. Taip pat darome pertrauką svarstyme, kol Seimo nariai susipažins, kad galėtume balsuoti dėl sutarties ratifikavimo.

Ar Biudžeto komitetas mano, kad galima toliau svarstyti, ar reikia palaukti? Kadangi dar Seimo nariai nesusipažino su biudžeto pataisomis, manau, racionalu padaryti nedidelę pertrauką. Kiek Seimo nariai pageidautų pertraukos? Ar užtektų 15 min. pertraukos? Prašau? Aš turiu galvoje ir dokumentą dėl ratifikavimo, ir biudžeto pataisas. Ar užtektų 15 min. pertraukos? Negirdžiu. 3 klausimą siūlote. Vėliavos etalonas. Nežinau, ar yra pranešėjai. Jeigu būtų pranešėjai, galima būtų svarstyti. Ar Seimo narys J.Bernatonis galėtų 3 klausimą pateikti? Negalėtų, nes... 6 klausimo pranešėjo taip pat nematau. Aš nematau, gerbiamieji Seimo nariai, kito kelio, tik pertrauką. Tiktai susitarkime dėl laiko. Kokį siūlytumėte laiką padaryti pertraukai? Pertrauka iki 11 val.

 

Pertrauka

 


Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų" projektas(93.02.18)

 

Neeilinė sesija (3po svarstyti klausimai)  

   

PIRMININKAS. Kviečiu Biudžeto komiteto pirmininką K.Jaskelevičių. Aš tik norėčiau pasakyti vieną nedidelį komentarą dėl darbotvarkės. Darbotvarkėje 5 punktu įrašytas sutarties ratifikavimas. Šiandien galima bus tik pritarti po pirmojo ir antrojo svarstymo, o ratifikuoti šiandien jos nebus galima. Reglamentas neleidžia iš karto pateikti ir iš karto ratifikuoti. Tai bus galima padaryti per kitą posėdį Reglamento nustatyta tvarka. Todėl dabar svarstysime biudžetą. Prašom Seimo narį Biudžeto komiteto pirmininką K.Jaskelevičių. Jūsų žodis.

L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalinta komitetų, frakcijų ir Seimo narių pasiūlymų, į kuriuos Vyriausybė dėl įvairių priežasčių neatsižvelgė, suvestinė. Tai, matyt, ta suvestinė ir turėtų būti dabar tas dalykas, prie kurio mes turėtume dirbti ir tas pozicijas diskutuoti, išsakydami vieną ar kitą nuomonę dėl balsavimo motyvų. Tuos tekstus, kurie siūlomi įtraukti į nutarimo projektą, aš siūlau prie jų padirbėti vėliau. O dabar ta suvestinė.

Vyriausybė iš tiesų daugelį pasiūlymų, kuriuos pateikė komitetai, frakcijos ir Seimo nariai, svarstė, daugiau ar mažiau atsižvelgė. Tačiau liko nemažai tokių dalykų, kuriuos mes dabar turime spręsti bendrai.

Logiška būtų pradėti nuo "Pajamų" dalies tvirtinimo. Tačiau aš vis dėlto siūlau šiek tiek pakeisti tą tvarką, kadangi, jeigu mes darysime pakeitimus "Išlaidų" dalyje, mes "Pajamų" dalį vienaip ar kitaip taip pat turėsime paliesti. Todėl iš  "Pajamų" dalies aš siūlau pirmosios ir antrosios pozicijų, kur kol kas nėra absoliučių dydžių, nesvarstyti, o sustoti ties trečiąja pozicija, kur buvo Tėvynės Santaros pasiūlymas, kuris skamba šitaip: "Pajamose įrašyti palūkanas už Lietuvos banko disponuojamus valstybės piniginius resursus - 10 mlrd. talonų". Mūsų komiteto patarėjai ir kai kurie komiteto nariai į tą pasiūlymą įsigilino ir vis dėlto yra tos nuomonės, kad šitam pasiūlymui netikslinga pritarti, motyvuodami tuo, kad Lietuvos bankas, gaudamas palūkanas iš komercinių bankų už išduotus kreditus, dar iš esmės yra nesuformavęs savo įstatinio kapitalo. Todėl ta suma - 10 mlrd., siūloma įrašyti į "Pajamų" dalį, yra praktiškai nereali, ir tam pasiūlymui mes siūlome nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, dabar mes nagrinėjame turbūt... Prašome, gal Seimo narius supažindinkite su štai šiuo dokumentu, kurį aš turiu rankose. Prašom pažiūrėti. Štai šitą, taip?

L.K.JASKELEVIČIUS. Matot, tam, kad palengvintume darbą, mes padarėme suvestinę.

PIRMININKAS. Ir turime suvestinę?

L.K.JASKELEVIČIUS. Ir turime suvestinę.

PIRMININKAS. Ir dar turime trečią dokumentą, kurį mums įteikė, kuris, vadinasi, trečiajam svarstymui...

L.K.JASKELEVIČIUS. Trečiajam svarstymui... Tai yra būtent prieštaravimų, taip pavadinkim, suvestinė.

PIRMININKAS. Ar į suvestinę įrašytas tas trečias dokumentas, ar čia dar atskiras dokumentas?

L.K.JASKELEVIČIUS. Jis įrašytas.

PIRMININKAS. Vadinasi, trečio dokumento nereikia mums žiūrėti?

L.K.JASKELEVIČIUS. Trečio nereikia. Iš esmės mes galime...

PIRMININKAS. Dabar jūs siūlote iš įstatymo projekto, kurį dabar mes turime, "Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų", kuris prasideda: "Lietuvos Respublikos Seimas nutaria...", kol kas atidėti 1 straipsnio svarstymą. Taip aš supratau?

L.K.JASKELEVIČIUS. Pajamų dalies...

PIRMININKAS. 1 straipsnis: "Patvirtinti Lietuvos Respublikos 1993 m. valstybės biudžetą" pajamų - tiek, išlaidų - tiek ir t.t.

L.K.JASKELEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Tą siūlote atidėti?

L.K.JASKELEVIČIUS. Tą siūlau atidėti.

PIRMININKAS. 2 straipsnis. "Nustatyti fizinių asmenų pajamų mokestį..." - taip pat siūlote atidėti šitą dalį, taip?

L.K.JASKELEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. O svarstyti 3 straipsnį?

L.K.JASKELEVIČIUS. Svarstyti 3 straipsnį.

PIRMININKAS. "Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama 1993 m. valstybės biudžetą" ir t.t. Šitą straipsnį siūlote?

L.K.JASKELEVIČIUS. Ir ne šitą. Man atrodo, kad mes antraip nesusitarsime, jeigu nežinosime, kokie yra prieštaravimai, kurie liko po Vyriausybės pateikto trečio varianto trečiajam svarstymui. Dėl to mes todėl, kad palengvintume darbą, padarėme... Prieš pertrauką buvo išdalinta suvestinė trečiajam svarstymui. Ir čia yra išdėstyti visi prieštaravimai, į kuriuos Vyriausybė neatsižvelgė. Jeigu mes dabar tuos prieštaravimus vienaip ar kitaip aptarsime ir dėl jų balsuosim, tada praktiškai išsispręs visi tie dalykai, kurie va yra pateiktame biudžeto projekto variante.

PIRMININKAS. Dėl procedūros - Seimo narė E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Aš prašyčiau atkreipti dėmesį, kad Biudžeto svarstymo taisyklėse yra nustatyta trečiojo svarstymo tvarka. Atidėti pajamas, pradėti nuo išlaidų, o paskui tvirtinti pajamas - tai neteisinga ir nepriimtina. Jeigu mes biudžetą svarstome trečiajame svarstyme kaip įstatymą ir priiminėjam, tai pirmiausia turime priimti pajamas, kurios turi būti apskaičiuotos, ir mes jas priimame arba nepriimam, o po to jau nagrinėjam išlaidas. O jeigu jau mes priimsime daugiau išlaidų, negu turime pajamų, tada spręsime biudžeto deficito klausimą. O ne taip, kad šiandieną mes dabar išlaidas panagrinėkime, o paskui ieškosime pajamų tokių, kokių reikia. Pajamos yra tokios, kokios yra, ir jų kitokių būti negali. Todėl šiandieną reikia svarstyti ne tuos įstatymų straipsnius, apie kuriuos jūs kalbate, čia bus pabaigoje tas svarstoma, o reikia pradėti svarstyti kiekvieną pajamų poziciją. Ir po to, kai patvirtinsime pajamas, tada jau pereiname prie kiekvienos išlaidų pozicijos. Atsiprašau, bet yra tokia praktika.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Eigirdas. Prašau.

A.EIGIRDAS. Dėl vedimo tvarkos. Aš norėjau pasiteirauti. Kaip anksčiau būdavo, - biudžeto svarstymas buvo transliuojamas per radiją. Kodėl šiandien nėra tos transliacijos? Ir ar ji bus?

PIRMININKAS. Todėl, kad Seimo nariai nereikalavo transliuoti. Mes nepriėmėme nutarimo, o Radijo ir televizijos valdyba nusprendžia pati, ką jiems transliuoti, ką ne. Bet jeigu jūs reikalausite, teiksime balsavimui.

A.EIGIRDAS. Taip. Ar galima būtų paprašyti radijo transliacijos frakcijos vardu?

PIRMININKAS. Prašau. Bet tuomet reikia balsuoti. (Balsai salėje) Tai ar prašote frakcijos vardu, ar ne?

A.EIGIRDAS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti.

A.EIGIRDAS. Piliečių chartijos frakcijos vardu.

PIRMININKAS. RTV rodo, kad negali šiuo metu transliuoti, o motyvų aš nežinau, kodėl jie negali.

A.EIGIRDAS. Tai gal gali paaiškinti, kodėl negali?

PIRMININKAS. Tai lauksim, kol išsikviesime dabar juos, kad jie paaiškintų, kodėl negali?

A.EIGIRDAS. Pageidautume.

BALSAS IŠ SALĖS. Balsuokim...

PIRMININKAS. Gerai. Prašom pasiruošti tada. Prašome užsiregistruoti.

A.EIGIRDAS. Labai atsiprašau. Galbūt galima būtų dėl motyvų, kodėl manome, kad reikėtų...

PIRMININKAS. Prašome užsiregistruoti, neužmirškite arba paprašykite, kad kas nors jus užregistruotų. Tai prašom išdėstyti motyvus, o Seimo narys A.Rudys pasakys kitus motyvus. Prašau.

A.EIGIRDAS. Aš manau, kad tikrai Lietuvos gyventojams būtų labai svarbu žinoti, kuo gi baigėsi tas biudžeto svarstymas, kuris buvo transliuojamas per radiją. Buvo keliami klausimai ir dabar, šiandien, turi būti į juos atsakyta ir paaiškinta, kodėl neatsižvelgta į vienus ar kitus pasiūlymus. Man atrodo, kad būtų visiškai nelogiška, jeigu pradžia buvo transliuojama Lietuvos žmonėms, o dabar kažkodėl, kai jau tikrai sprendžiami šitie dalykai, yra netransliuojama. Be to, reikėtų prisiminti, kad kažkodėl buvo ir biudžeto svarstymas atidėtas po Prezidento rinkimų. Gal šitie dalykai irgi siejasi? Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys B.Genzelis.

B.GENZELIS. Aš norėčiau kreiptis į gerbiamuosius Seimo narius. Radijo ir televizijos valdyba yra parengusi įstatymo projektą, kurį dabar mes svarstome. Jie prašo, kad netrikdytume jiems darbo, kad panašiais... Mes faktiškai išmušam iš vėžių Radijo ir televizijos valdybą, kai mes staigiai nutariame. Ateityje, aš manau, kad vis dėlto Seimas pritars įstatymo projektui, kuris panaikins mūsų šitą teisę. Radijo ir televizijos valdyba pati turi teisę pasirinkti, kas jiems atrodo vertinga ir kas nevertinga. Todėl aš šį kartą siūlau, kadangi tai jau yra tąsa, kad Radijo ir televizijos valdybai ir vadovybei neprimestume savo valios. Ateityje, aš manau, mes iš savęs "atimsime" šitą teisę.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Seimo narys A.Eigirdas pasiūlė, kad radijas ir televizija transliuotų biudžeto svarstymą. Kas už šitą pasiūlymą, spaudžia mygtuką...

L.MILČIUS. Dėl balsavimo motyvų galima?

PIRMININKAS. Minutę! Kas už tą pasiūlymą, paspaus mygtuką "už", kas prieš šitą pasiūlymą, paspaus mygtuką "prieš". Žodžiu, kas spaus mygtuką "už", tai, vadinasi, pageidaus, kad būtų transliuojamas biudžeto svarstymas per radiją.

Dėl balsavimo motyvų - Seimo narys L.Milčius.

L.MILČIUS. Aš manau ir noriu priminti visiems, kad, šiaip ar taip, radijas ir televizija tai nėra Radijo ir televizijos valdybos privati nuosavybė, kur vien tik, kaip sakant, nuo jų noro ar nenoro priklauso transliuoti ar netransliuoti tokius svarbius dalykus, kaip biudžeto svarstymas. Juo labiau kad jinai taip pat finansuojama iš šio biudžeto. Žmonės iš tikrųjų turi teisę, nori ir reikia, kad jie žinotų tai, kas yra svarbiausia. Svarbiausi dabar yra visi ekonominiai klausimai ir biudžeto dalykai. Ir šituos dalykus, jų svarstymą žmonės turi girdėti, jie nori tai girdėti. Aš siūlau balsuoti, kad būtų transliuojama.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Rudys. Paskutinis.

A.RUDYS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra nusistovėjusi praktika, kad trečiojo svarstymo metu, kada paprastai yra deramasi dėl kablelio, dėl žodžio, dėl frazės, transliavimas nėra toks esminis dalykas. Aš siūlyčiau išspręsti šitą problemą, na, pusiniu būdu, būtent tokiu, kad pasisakymai dėl balsavimo motyvų už visą įstatymą būtų transliuojami. Kitaip sakant, kai ims kalbėti 5 - už, 5 - prieš, va šituos momentus reikėtų transliuoti. Ir tada kiekviena frakcija galės išdėstyti savo požiūrį dėl biudžeto projekto. Toks mano pasiūlymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar Seimo narys A.Eigirdas sutiktų su tokiu pasiūlymu, ar reikalauja balsuoti? Prašau. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Dar kartą primenu, kad paspaudę mygtuką "už", jūs išreikšite pageidavimą transliuoti, paspaudę mygtuką "prieš" manysite, kad transliacija yra nereikalinga. Balsavimas pradedamas.

Už transliaciją - 35, prieš - 47. Nebus transliuojama.

Gerbiamieji Seimo nariai... Seimo narys A.Rudys siūlo transliuoti tiktai galutinius pasisakymus - 5 - už, 5 - prieš. Kada bus svarstomas visas galutinis biudžeto variantas. Ar Seimo nariai prieštarautų prieš tokį pasiūlymą? Ne. Galima bendru susitarimu priimti tą pasiūlymą, įjungsime transliaciją, kai prasidės pasisakymai - 5 - už, 5 - prieš, prieš galutinį biudžeto tvirtinimą. Galima? Ačiū.

Seimo narė E.Kunevičienė tvirtina, kad negalima pirma patvirtinti išlaidų, o paskui pajamų. Aš norėčiau išgirsti ministro nuomonę.

E.VILKELIS. Dėl pajamų dalies didinimo Vyriausybė kategoriškai prašo, kad šita dalis nebūtų keičiama. Tai yra parašyta ir mūsų lydraštyje, kuris dabar yra pateiktas Seimui, nes tai yra, mūsų manymu, nerealu.

PIRMININKAS. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar jūs siūlote patvirtinti pajamas dabar, o po to svarstyti išlaidas, ar pirma svarstome išlaidų straipsnius, o po to - pajamas.

E.VILKELIS. Be abejo, reikia apspręsti pajamų dalį.

L.K.JASKELEVIČIUS. Aš norėčiau pakomentuoti, jeigu galima.

PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys K.Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Ir gerbiamosios E.Kunevičienės, ir pono ministro pasiūlyme logikos yra. Tačiau turint galvoje, kad, kas tą suvestinę peržvelgė, ten iš tiesų pastebėjo esminių nesutarimų ir, jeigu mes patvirtinsime pajamų dalį, tada daugelis dalykų tiesiog praktiškai atkris, net ir būtinybė diskutuoti. Arba antraip, jeigu mes vėliau peržengsime net ir numatytą deficito skaičių, - jis dabar maždaug sudaro 4,5%, - galima, mūsų manymu, jį šiek tiek padidinti - iki 6,5% (tai sudarytų apie 2 mlrd. talonų), o tai būtų tam tikras rezervas. Bet aš bijau, kad ir šito rezervo gali neužtekti, todėl aš dėlto tik manyčiau, kai ministras taip kategoriškai išsako poziciją, jis ne visiškai teisus, nes dėl to mes ir svarstom, kad ir Seimo nariai ne tik kategoriškai išsakytų savo poziciją, bet ir įsiklausytų į Vyriausybės argumentus, o taip pat ir Vyriausybė. Kada sakoma, kad pajamų dalis suskaičiuota ir jos keisti negalima, noriu priminti, kad prognozės, kurios buvo atliktos, buvo atliktos paviršutiniškai, nevaldant nei informacijos, nei situacijos. Taigi galim tą dalyką pateikti kaip preciziškai suskaičiuotą, bet jokių pagrįstų prognozių komitetui nebuvo pateikta, todėl aš vis dėlto nekeičiu savo pasiūlymo, kad mes kol kas svarstom išlaidų dalį, o vėliau - pajamų.

PIRMININKAS. Reikalaujate balsuoti?

L.K.JASKELEVIČIUS. Siūlau balsuoti, jeigu kitaip nesutarsim.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu jums dar kartą priminti pozicijas. Seimo narė E.Kunevičienė išdėstė nuomonę, kad pirmiau reikia patvirtinti pajamas, po to svarstyti ir tvirtinti išlaidas. Šitai nuomonei pritarė finansų ministras. Seimo narys Biudžeto komiteto pirmininkas K.Jaskelevičius mano, kad pirmiau reikia patvirtinti visą išlaidų sąmatą, po to grįžti prie pajamų. Motyvus jums išdėstė, gerbiamieji Seimo nariai, motyvus jums išdėstė. Aš nematau dabar kito kelio, todėl, gerbiamieji Seimo nariai, turėtumėte balsuoti, apsispręsti balsavimo keliu. Galima dar kalbėti dėl balsavimo motyvų: 2 - už, 2 - prieš. Seimo narys R.Dagys dėl balsavimo motyvų.

R.J.DAGYS. Aš vis dėlto paremčiau ministro poziciją. Koks turės būti biudžeto deficitas, mes galėsime spręsti ir po to. Tai visiškai nieko neturi bendro su pajamomis, nes deficitas, - tai nėra pajamos ir todėl pirmiausia... Čia jau ne tai, kad yra logikos, bet elementari ūkininko logika - pirmiausia suskaičiuoji pinigus, o paskui žiūri, ką išleisi, o ne atvirkščiai, - pirmiausia susirenki prekes, o paskiau ieškai, kur pinigų galėtum gauti.

PIRMININKAS. Taip, vienas parėmė ministro ir ponios E.Kunevičienės pasiūlymą.

Seimo narys V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Aš gailiuosi, kad nėra transliuojama šita principinė diskusija. Iš tikrųjų, kaip ponas R.Dagys pasakė, čia kiekvienam paprastam žmogui būtų visiškai suprantama, kur yra logika, o kur nėra logikos. Reikia žinoti, ką šalis turi, o po to spręsti, kiek ji gali išleisti. Reikia prisiplanuoti išlaidas, o paskui su tokia skolininko, infliatoriaus ir dar nežinau kokia psichologija bristi į nežinomą balą?

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima kalbėti tiktai tiems, kurie remia Seimo nario K.Jaskelevičiaus pasiūlymą. Priešingai kalbėti negalima. Tai prašome. Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Aš manau taip, kad ponas K.Jaskelevičius galvoja, kad dabar reikia ne tvirtinti pajamas ir išlaidas, o tiesiog, aš įsivaizduoju, kad suvestinę reikia aptarti ir dėl jos diskutuoti. Tai galima pradėti ir nuo pajamų, ir nuo išlaidų, o po to balsuoti ir prieiti prie Vyriausybės projekto. Aš taip suprantu pono K.Jaskelevičiaus pasiūlymą. O ne taip, kad dabar imti svarstyti išlaidas, jas patvirtinti, o paskui grįžti prie pajamų.

PIRMININKAS. Aš norėčiau Seimo nariams priminti. Dabar yra trečiasis svarstymas, diskusija nenumatyta. Galima bus tik balsuoti už kiekvieną straipsnį atskirai, galima bus kalbėti tik dėl balsavimo motyvų. Jokios plačios diskusijos! Tai bus galima pritarti arba nepritarti kuriam nors straipsniui. Dėl vedimo tvarkos - Seimo narys I.Uždavinys.

I.S.UŽDAVINYS. Aš iš viso nesuprantu, kas čia dabar darosi. Juk biudžetą turi pristatyti Vyriausybė, o ne Biudžeto komiteto pirmininkas. O Biudžeto komiteto pirmininkas turi pateikti savo pasiūlymus, bet dabar Vyriausybės biudžetą pristato komiteto pirmininkas. Tai kaip čia visa šitai suprasti?

PIRMININKAS. Prašom, paskaitykit Reglamentą, jums bus aiškiau.

Gerbiamieji Seimo nariai, tai prašome tada, jums reikia apsispręsti, kaip mes elgsimės. Ar Seimo narys K.Jaskelevičius reikalauja balsuoti?

L.K.JASKELEVIČIUS. Taip, aš reikalauju balsuoti.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti.

Kas mano, kad mes turime pirmiau patvirtinti pajamas, paskui - svarstyti išlaidas? Seimo nary Jaskelevičiau, prašom neagituoti, tai reikėjo padaryti laiku. O dabar galima tik paprašyti prieš balsavimą pertraukos, jeigu kas pageidautų. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Dėl vedimo tvarkos. Vis dėlto mums neaišku, už ką mes čia balsuosim. Reikia aiškumo.

PIRMININKAS. Aš aiškinu jums, Seimo nary Papovai.

P.PAPOVAS. Ne, mums neaišku, apie ką kalbėjo ir gerbiamasis F.Kolosauskas. Mums yra pateikti nesutarimai ir pajamų dalyje, ir išlaidų dalyje. Pirmiausia mes turim svarstyti šiuos nesutarimus ir balsuoti dėl jų. Ir dėl pajamų dalies, ir dėl išlaidų dalies.

L.K.JASKELEVIČIUS. Apie tai ir kalbama!

P.PAPOVAS. Jeigu apie tai, tai tada - taip! Kodėl tada reikia balsuoti? O čia suprantama visiškai kitaip.Visiškai kitaip, kad atskirai - pirmiausia apie išlaidas kalbėti, o po to - apie pajamas. O čia yra konsensas tam tikras, kalbame mes apie nesutarimus ir pajamų dalyje, ir išlaidų dalyje.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos - Seimo narys A.Rudys.

A.RUDYS. Aš norėčiau pasiūlyti dirbti tokia tvarka. Visgi pirmiausia mes panagrinėtume priedus, o ne patį įstatymą. Čia aš norėčiau pataisyti trupučiuką gerbiamąjį posėdžio pirmininką. Kada mes peržiūrėsim priedus, tai gali kažkiek koreguotis konkretūs skaičiai, kurie kiekviename įstatymo straipsnyje yra. Tai šitaip reiktų daryti, bet aš norėčiau visgi paremti ir Seimo nario I.Uždavinio iškeltą mintį, kad vis dėlto biudžeto projektas yra Vyriausybės pateiktas projektas. Ir tokiu atveju, jeigu Vyriausybės atstovas neatsisako šitos teisės, tai jis turėtų pristatyti projektą, o Biudžeto komiteto nuomonė, kitų komitetų nuomonė ir, na, sakytume, atskirų Seimo narių nuomonė, ji turi būti, kaip pataisos šitam projektui. Štai mano rankose yra Reglamentas, aš paprašyčiau posėdžio pirmininką pasižiūrėti į atitinkamus straipsnius, pavyzdžiui, 238 straipsnį. Biudžeto įstatymas tvirtinamas pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo numatytus rodiklius. Kartu patvirtinami asignavimai pagal biudžeto išlaidų klasifikacijos skyrius, t.y., kur yra išdėstyti priedai. Bet mes jų nesutvarkėm, mes negalime tvirtinti atskiro straipsnio.

PIRMININKAS. Taip, jūs čia teisus.

A.RUDYS. Taip. Toliau, vadinasi, yra 236 straipsnis. Ten kalbama: "... alternatyvūs pasiūlymai ir pataisos, su kuriomis nesutinka Vyriausybė, bet kurios atitinka tam tikrus reikalavimus, gali būti priimami tik tada, kai gauna pusės bendro Seimo narių skaičiaus balsų daugumą." Tai reiškia, kad visi kiti, kurie yra ne pačios Vyriausybės, jie yra teikiami kaip alternatyvūs pasiūlymai.

PIRMININKAS. Taip.

BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos galima?

BALSAS IŠ SALĖS. Tai gal, gerbiamasis pirmininke, galima būtų ir atsiprašyti?

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai...

V.V.ZIMNICKAS. Dėl vedimo tvarkos?

PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. LDDP frakcijos vardu siūlyčiau paprašyti 15 min. pertraukos svarstant šį klausimą.

PIRMININKAS. Pertrauka.

L.K.JASKELEVIČIUS. Prieš pertrauką aš noriu dar vieną dalyką pasakyti, taip sakant, kad mes per pertrauką pagalvotume.

PIRMININKAS. Vieną minutę dar. Aš turėčiau pakomentuoti šiek tiek Seimo nario I.Uždavinio pasisakymą. Prieš svarstant aš kreipiausi į abu - tiek į poną ministrą, tiek į poną K.Jaskelevičių - ir pasakiau, kad abu būtumėte prie mikrofonų. Ir vienas, ir kitas prie įjungtų mikrofonų. Aš nepasakiau tiktai, prie kurio mikrofono turėtų būti ponas ministras, - ar prie ano, ar prie šito arba ponas K.Jaskelevičius. Jie bendru sutarimu nusprendė, kad taip yra. Man visiškai vis tiek, kuris bus prie kurio mikrofono. Taigi ta prasme aš galiu atsiprašyti pono I.Uždavinio, kad galbūt ponas ministras geriau tiktų prie šito mikrofono, o ponas K.Jaskelevičius - prie kurio nors kito mikrofono. Ta prasme jūs esate visiškai teisus, o dabar - Seimo nario K.Jaskelevičiaus pasiūlymas.

L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mes, taip sakant, iš labai paprasto dalyko padarom sudėtingą procedūrą. Juk Vyriausybė dar kažkokio pateikimo ir pristatymo negalės padaryti. Mes kelis kartus svarstėm, štai turim trečiąjį variantą, į kurį buvo atsižvelgta ar neatsižvelgta, ir ta suvestinė iš esmės dabar yra tas dokumentas, dėl ko turėtų vykti balsavimas. O kitaip mes niekaip to biudžeto negalim priimti. Ir dėl to aš tiesiog nesuprantu, dėl ko mes ginčijamės. Juk iš esmės apsvarstę tai, kas yra toj suvestinėj, mes pritariam arba nepritariam atskiriems biudžeto straipsniams - tiek išlaidose, tiek ir pajamose.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš 15 min. pertrauką, kurios paprašė LDDP frakcija, norėjau pasakyti, kad 236 straipsnyje yra pasakyta, kad, apsvarstęs ir priėmęs sprendimus dėl pasiūlymų ir pataisų, Seimas turi priimti visą... Pirmiausia svarstomos pataisos ir pasiūlymai, po to - atskiri punktai. Taigi 15 min.  pertrauka.

 

Pertrauka

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Prašome rinktis į salę. Svarstome antrąjį darbotvarkės punktą "Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir atskaitymų". Šiuo klausimu nori pasisakyti Seimo narys R.Maciejkianecas.Prašom.

R.MACIEJKIANECAS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia iškilo dar kai kurių neaiškumų. Mūsų frakcija siūlytų atidėti šito klausimo svarstymą iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Ačiū. Frakcijos reikalavimas teisėtas. Biudžetas bus svarstomas kitą posėdį. O kitas posėdis bus tada, kada mes jį paskelbsime.

 


Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir vystymo banko sutarties dėl paskolos neatidėliotinoms investicijoms energetikai ratifikavimo" projektas(93.02.18)

 

Neeilinė sesija (3po svarstyti klausimai)  

   

Kadangi dar truputį yra... Trečio klausimo dar negalime svarstyti, vėliava yra atnešta, etalonas, bet dar nėra čia, šitoje salėje, todėl kviečiu ministrą poną E.Vilkelį dar kartą pakalbėti penktuoju darbotvarkės klausimu dėl sutarties ratifikavimo. Primenu, kad šiandieną gali būti pirmasis ir antrasis svarstymai, tai yra nutarimas, o balsuosime taip pat kitą posėdį. Todėl Seimo nariai, norintys kalbėti šiuo klausimu, gali užsirašyti diskusijai.

Prašome, gerbiamasis ministre.

E.VILKELIS. Kaip jau minėjau, praeitų metų pabaigoje yra pasirašyta Europos rekonstrukcijos ir vystymo banko ir Lietuvos Respublikos sutartis. Sutarties apimtis numatyta 37,43 ekiu. Lėšos numatomos finansuoti energetikos problemų sprendimą mūsų valstybėje. Tai toks trumpas pristatymas. Aš prieš tai detaliau jums šitą klausimą pateikiau. Be to, jums dabar yra išdalinta, kiek žinoma, pati sutartis. Iš sutarties matyti tiesiog šitos paskolos naudotojai (1 straipsnyje). Čia vienas Seimo narys domėjosi, kaip numatoma šitą kreditą grąžinti. Tai kada bus ratifikuota ir sutvarkyti visi dokumentai dėl šitos sutarties gavimo, bus sudaromi susitarimai su kreditų naudotojais, kad visą kreditą ir palūkanas grąžins būtent tie ūkiniai subjektai, kurie naudosis šituo kreditu. Tai tiek trumpai.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narė E.Kunevičienė. Prašome. Vieną minutę, taip, be abejo. Tada vėliau, aš jūsų neišbrauksiu iš kompiuterio.

Seimo narys A.Baskas. Paklausti norite?

A.BASKAS. Taip. Norėčiau paklausti, kada mes galėsime perskaityti tą projektą? Jis dalinamas kelinta valanda ir vis niekaip neišdalinamas. Ar galime mes svarstyti iš viso, kai nėra to projekto?

PIRMININKAS. Tai kad projektas išdalintas, kiek man žinoma. Visi yra gavę projektus.

A.BASKAS. Tai prieš kiek laiko reikia pagal Statutą išdalinti svarstomą projektą? O šiuo metu dar negavę. Prieš kiek laiko reikia išdalint, kad būtų galima susipažinti ir parengti klausimus kaip reikia?

PIRMININKAS. Tai, be abejo, pagal Reglamentą reikia išdalinti išvakarėse. Tokiu atveju galima laikyti tik pristatymu. O po pristatymo bus pirmasis, antrasis svarstymai ir balsavimas. Taip pat ir per pristatymą Seimo nariai turi teisę klausti. Seimo narys A.Baskas jau klausė.

Seimo narys V.Zimnickas. Nenori klausti? Prašom prie šoninio mikrofono, sugedo sistema.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ne tiek norėjau paklausti, bet norėjau truputį pakomentuoti šitą paskolinę sutartį. Čia yra pagal tarptautinius standartus. Numatyti visi šitie momentai, kurie numatyti pasaulinėje praktikoje. Todėl aš nemanau, kad čia reikia didelių sutarties turinio svarstymų. Tai yra normali sutartis, ir aš manau, kad mes ją galėtume priimti kaip pagrindą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar tik pristatymas, pasisakyti, deja, nebus galima. Per pirmąjį ir antrąjį svarstymą bus galima komentuoti, pasisakyti,o dabar tiktai pristatymas. Galima paklausti ministro E.Vilkelio.

Dar norėtų paklausti Seimo narys K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, kokiu būdu apskaičiuota, nustatyta, kas, kada grąžins tas pasiimtas paskolas, iš kokių lėšų? Kiek įsipareigojimas guls ant valstybės pečių ir kiek guls ant tų konkrečių firmų, energetikos gamintojų ir realizuotojų, kurie gaus tuos kreditus? Ar šitas kur nors padaryta, apskaičiuota, ar ne?

E.VILKELIS. Čia yra išvardyti subjektai, kurie ja naudosis. Su jais bus sudaromos sutartys, kad jie gaunamą kredito sumą su visom kitom pasekmėm, t.y. palūkanų dydžiu ir visa kita, turės grąžinti per valstybę, atsiskaityti su kredito davėju. Be abejo, kadangi energetikos sistema šiandien yra valstybinė sistema ir ateityje bus, be abejo, valstybinė ir jeigu čia išvardinti kredito naudotojai bus nemokūs ar pan., šita našta guls ant valstybės pečių. Bet pirmiausia valstybė pareikalaus, kad kredito naudotojai atsiskaitytų už šitą kreditą ir už palūkanas.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančių nematau. Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom klausti.

A.ENDRIUKAITIS. Ar galėčiau keletą klausimų pateikti?

PIRMININKAS. Prašom, kadangi daugiau eilėje nėra, jūs galite pateikti vieną po kito.

A.ENDRIUKAITIS. Norėčiau jūsų pasiteirauti. Kur sutartyje yra 208, ten sakoma, kad skolininkas privalo sumokėti bankui įsipareigojimo mokestį - 0,5%. Malonėkite paaiškinti, ar čia yra, be šitos palūkanų normos, papildomas mokestis?

E.VILKELIS. Taip.

A.ENDRIUKAITIS. Dabar toliau. 309, kur yra tarifas. Ten pasakyta: pakelti energijos tarifus visiems vartotojams iki tokio lygio, kad jie atspindėtų importuotų dujų ir naftos kainas. Ir toliau "b": įpareigoti kiekvieną įmonę pakeisti energijos tarifų struktūrą taip, kad būtų panaikintos kryžminės subsidijos skirtingų vartotojų kategorijoms. Kaip, jūsų nuomone, atsilieptų tiesioginėms kainoms ir tarifams, kurie yra šiuo metu?

E.VILKELIS. Jūs labai gerai suprantat, kad šiandieną prognozuoti šitą dalyką labai sudėtinga. Bet ta norma, kuri nurodyta šitoje sutartyje gaunant banko kreditus, yra vienas iš elementų, kuris turi būti įvardytas tam, kad kreditorius suteiktų mums kreditą. Šiandien prognozuoti, kiek kainuos... Jeigu artinamės, sakykime, prie pasaulinių naftos kainų, tai šite dydžiai, tarifai mūsų valstybei, be abejo, irgi nebus didesni negu kitur pasaulyje esantys tarifai. Bet, be abejo, šitą momentą lems tie santykiai, kurie susiklostys, sakykim, Rusijoje gaunant naftą, naftos produktus ir visa kita. O šita norma, aš dar kartą pabrėžiu, tai yra privalomas sutarties elementas, kad skolininkas suteiktų kreditą. Ir, sakykim, jeigu šitos normos neįvardysim, tai bus vienas iš kabliukų skolininkui, kad mes galime negarantuoti paskolos grąžinimo. Čia lieka toliau mūsų vidaus reikalas ir mes jį išspręsime.

Be abejo, tarifai didės. Aš jau šiandien kalbėjau su energetikos ministru, kiek tai susiję su elektros energijos tarifais, tai jau jie, palyginti su kitom energetikos rūšim, yra santykinai maži. Dabar kalbama apie naujų atominių galvučių įsigijimą Ignalinos atominei elektrinei. Matyt, bus kalbama ir apie elektros tarifų padidinimą.

A.ENDRIUKAITIS. Paskutinis klausimas. Čia yra numatyta preambulėje 1,7 mln. ekiu už projekto dalį "e". Ir čia įrašyta "neatlyginamos pagalbos". Ar įeina į tuos 37 mln. šita suma?

E.VILKELIS. Neįeina.

A.ENDRIUKAITIS. Neįeina, taip. Ir tuomet šalia šitos "e" dalies norėčiau pasiteirauti dėl 3 straipsnio. Ar čia yra daug kas projektuojama? Aš pacituosiu: "Medienos pristatymas kuro reikmėms kaimo vietovėse, įskaitant galimybių studijavimą pertvarkyti rajonines šildymo įmones skysto kuro prie šiuolaikinės medienos deginimo technologijos". Ar čia yra numatyti dideli pakeitimai pereiti prie šios naujos technologijos? Ačiū.

E.VILKELIS. Tuoj, minutėlę. Aš labai atsiprašau, kurioje čia dalyje?

A.ENDRIUKAITIS. Būtų dalis "e". Čia nenumeruoti lapai. Čia jau antroje pusėje. Priedai. Pirmo priedo antras lapas.

E.VILKELIS. Energetikos efektyvumas ir taupymas. Šitas?

A.ENDRIUKAITIS. Dalis "e". Institucinių galimybių vystymas. Taip, tai būtų 3 punktas. Aš klausiau, ar čia daug projektuojama prie šito pereiti?

E.VILKELIS. Yra projektuojama. Mes kalbėjome su miškų pramonės ministru, ir jie kaip tik šita problema domisi, kadangi mums tai yra vienas iš alternatyvių variantų.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau gerbiamajam ministrui klausimų nematau. O mums, gerbiamieji Seimo nariai, reikėtų balsuoti, ar mes pradedame svarstymo procedūrą. Prašome užsiregistruoti. Užsiregistravo 91 Seimo narys. Prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime elektronika. Kas už tai, kad pradėtume svarstymo procedūrą, t.y. kad būtų paskirtas pirmasis ir antrasis svarstymai, paskui balsavimas, tai spaudžia mygtuką "už". Kas mano kitaip, spaudžia mygtuką "prieš". Prašome balsuoti. Balsavimas pradėtas. Primenu, kad balsuojame jau dabar. Gerbiamieji Seimo nariai, neužmirškite balsuoti.

Už - 81 Seimo narys. Nei prieš, nei susilaikiusių nėra. Taigi pradedama svarstymo procedūra.

Gerbiamoji Seimo nare Kunevičiene, yra du variantai, kuriuos galėtumėt pasiūlyti. Kadangi tai yra nutarimas, jis ir taip svarstomas skubesne tvarka. Jeigu jūs siūlysite ypatingos skubos tvarka, tai jūs tai pasiūlykite, mes vėl balsuosime. Tada galėtume jau šiandieną po pietų priimti, bet...

E.KUNEVIČIENĖ. <...> jeigu jau numatyta skubos tvarka, tai tada ...

PIRMININKAS. Skubesne tvarka.

E.KUNEVIČIENĖ. Gerai.

PIRMININKAS. Nes būtinai reikės Užsienio reikalų komiteto išvados, o mes tos išvados... nežinau, ar šiandieną ją turime. Kol kas aš jos neturiu. Matyt, skubesnė tvarka tenkins ir poną ministrą. Tenkina, taip? Ačiū.

 


Įstatymo "Dėl Respublikos Prezidento vėliavos spalvų etaloninio atvaizdo" projektas (93.02.18)

 

Neeilinė sesija (3po svarstyti klausimai)  

   

Tada svarstome trečiąjį darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Respublikos Prezidento vėliavos etalono" projektą. Pranešėjas - Seimo narys J.Bernatonis. Kviečiame į tribūną. Priminsiu, tai yra kol kas tiktai pateikimas.

J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, remiantis Prezidento įstatymo 12 straipsniu, Respublikos Prezidento vėliava - purpurinis audeklas, kurio abiejose pusėse centre vaizduojamas Lietuvos Valstybės herbas, iš dešinės laikomas grifo, iš kairės - vienaragio. Pagal tą patį straipsnį Prezidento vėliavos spalvų etaloninį atvaizdą tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos heraldikos komisijos teikimu. Yra jums išdalintas parengtas įstatymo "Dėl Respublikos Prezidento vėliavos spalvų etaloninio atvaizdo" projektas. Mano manymu, Prezidento vėliavos spalvų etaloninis atvaizdas turėtų būti tvirtinamas ne įstatymu, o nutarimu. Todėl ir šį projektą norėtume teikti kaip Seimo nutarimą. Seimo posėdžių salėje yra projekto autoriai ir Heraldikos komisijos atstovai, kurie galėtų plačiau atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū tada, gerbiamasis pranešėjau. Ar jūs siūlote projekto autoriui dailininkui A.Každailiui taip pat trumpą žodį suteikti? Ar neprieštarauja Seimo nariai?

Kviečiame į tribūną poną A.Každailį. Gal kas nors iš jo vėliavą perimtumėt? Jis negali eiti į tribūną su vėliava. Tribūna per maža. Prašome.

A.KAŽDAILIS. Aš labai atsiprašau gerbiamųjų deputatų, bet aš turėčiau pasiimti akinius. Aš nežinau, ar reikia skaityti Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl Respublikos Prezidento vėliavos"?

PIRMININKAS. Šito skaityti tikrai nereikia. Prašome trumpai pakomentuoti vėliavą.

A.KAŽDAILIS. Tai, žinot, tos vėliavos autorius ne aš vienas buvau. Šios vėliavos autorė yra Lietuvos valstybė, nes heraldika labai sena ir tradicija labai sena. Istorinę medžiagą surinko ponas E.Rimša, mūsų nuolatinis heraldikos rėmėjas ir organizatorius, o man tiktai teko garbė realizuoti šitą seną tradiciją parenkant, mūsų Heraldikos komisijos nuomone, geriausius skydo laikytojus iš naudotų mūsų senos valstybės įvairiais laikotarpiais. Šitie laikytojai simbolizuoja... grifas galbūt vyriškąjį pradą, vienaragis - moteriškąjį. Galbūt grifas daugiau simbolizuoja jėgą, o vienaragis daugiau išmintį. O šiaip, tai yra tradiciškai paveldėti mūsų laikytojai. Buvo siekiama, kad mūsų Prezidento vėliava tikrai būtų ir puošni, ir tęstų senas valstybingumo tradicijas.

Tai aš tiek. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš atsiprašau, norėtų, matyt, jūsų paklausti. Ar pono J.Bernatonio, nežinau. Seimo narys K.Kryževičius norėtų jūsų paklausti. Prašom.

V.K.KRYŽEVIČIUS. Man atrodo, kad vienas dalykas tai yra heraldikos specialistų nuomonė, o kitas - paprastų Lietuvos žmonių nuomonė. Ir žiūrint į šitą vėliavą, žiūrint į šitas mitologines ar prieštvanines būtybes iš tikrųjų Lietuvos žmonėms turbūt kils labai daug abejonių ir tam tikrų asociacijų. Čia žiūrint į šitas būtybes, na, matyti, kad jos galbūt tiktų mūsų Lietuvos praeičiai, kai dar buvo atskiros kunigaikštystės, grafystės, hercogystės ir visa kita. Bet kada...

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, aš negirdžiu klausimo. Jūsų laikas, minutė, jau baigėsi. Gal paklauskit tada. Dabar ne pasisakymas, galima tik klaust. Prašom.

V.K.KRYŽEVIČIUS. Tai va ir norėčiau paklausti. Kodėl būtent atsirado šitos būtybės, o ne kaip buvo mūsų ankstesnė vėliava? Ir buvo jau priimta vienoje pusėje Vytis, herbas, o kitoje - Gedimino stulpai. Tai buvo visiems priimtina, visiems žinoma ir visiems lietuviams buvo brangi.

A.KAŽDAILIS. Galbūt iš tikrųjų geriau šitą klausimą paaiškintų teoretikas istorikas ponas E.Rimša. Todėl aš norėčiau, jeigu galima...

PIRMININKAS. Gerai, prašome.

E.RIMŠA. Buvo galbūt praėjusį kartą aiškinta, kaip sako deputatai, bet dar kartą pasakysiu, kad ta vėliava, kurioje vaizduojama vienoje pusėje valstybės herbas, arba heraldinė figūra raitelis, kitoje pusėje gediminaičių stulpai, tai yra Lietuvos valstybės vėliava, kurios mes dar neturime. Bet mes tikimės Heraldikos komisijoj, kad ateityje mes ir ją turėsime. Čia yra Prezidento vėliava, yra visiškai nauja institucija. Lietuvos Respublikos laikais šita institucija specialiai įstatymais patvirtintos vėliavos neturėjo. Ta valstybinė vėliava, kuri kabojo virš prezidentūros, buvo kartais vadinama taip pat ir prezidentine vėliava.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Prezidento vėliava, kaip suprantame, turi būti pakankamai puošni ir skoningai puošni. Šis vaizdas yra pakankamai priimtinas, bet ar jūs nenumatėte, kad dar galima būtų ir galbūt kutus pridėti viršuje ar dar kažkokių variantų neieškojote?

E.RIMŠA. Na, mes darėme etaloną. Praktiškai Heraldikos komisija darė etaloną, kuriame turi būti užfiksuoti bendriausieji dalykai. Atskirais atvejais, be abejo, gali būti ir kutai, bet čia jau būtų atskira, speciali, galbūt tam tikra vėliava. Mums atrodo, kad mums reikia atkurti pagrindinius principus - tuos, kurie yra čia išdėstyti. Be abejo, jinai gali turėti ir kutus.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.

L.MILČIUS. Aš paklausti nieko nenorėčiau. Aš norėčiau vėliau trumpai pasakyti tik savo nuomonę, repliką, kadangi šiandien jau pakeisti, atrodo, nieko nebus galima.

PIRMININKAS. Tik repliką bus galima. Seimo narys V.Petrauskas.

V.PETRAUSKAS. Na, praeitą kartą, kai buvo Prezidento įstatymo priėmimas, mūsų pusė labai prašė visų atsižvelgti į tai, kad vis dėlto reikalingas detalesnis, gilesnis šitų simbolių, figūrų išdėstymo aptarimas. Ir ponas V.Jarmolenka buvo kažkada pastebėjęs, kad čia, ko gero, ne grifas, galbūt tai yra grifonas. Mano nuomone, nebuvo visiškai įsigilinta į visą tos mūsų problemos esmę. Ji nėra grynai etaloninė.

PIRMININKAS. Jūsų klausimas, ponas Petrauskai?

V.PETRAUSKAS. Klausimas būtų toks - kiek projektų yra išnagrinėjusi komisija, specialistai? Kiek variantų? Ir kodėl mes jų negalėjome pamatyti visų?

E.RIMŠA. Mes diskutavom dėl trijų projektų, ir visi projektai buvo paremti istorine medžiaga, ta, kurią mes turime iš savo palikimo. Vienas projektas buvo padarytas su angelais, skydą laiko angelai, antrasis projektas buvo padarytas su kariais, o trečiasis projektas, kuris yra galbūt labiausiai priimtinas, ir buvo pateiktas. Dabar dėl to, ar grifas, ar grifonas, tai mes visi esame lotynų krašto kultūros žmonės ir mes paėmėme šitą pavadinimą iš lotynų kalbos "grifus". Į slavų kalbą jis atėjo per graikus - grifonas. Tas pats.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė Z.Šličytė.

Z.ŠLIČYTĖ. Aš norėjau jūsų paklausti. O kodėl tie gyvūnai, kodėl vienaragis yra prie arklio uodegos pastatytas, o grifas iš priekio? Kokią tai turi reikšmę? (Juokas salėje)

E.RIMŠA. Matot, gerbiamoji deputate, jeigu mes būtume pastatę vienaragį priekyje, tai jūs sakytumėte, kodėl jis nori nusmeigti mūsų žirgą.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Paukštys. Prašom.

K.P.PAUKŠTYS. Man tai norėtųsi, kad skydas su Vyčiu būtų iškeltas kiek aukščiau. Nes dabar susidaro toks įspūdis, kad Vytis bėga nuo to su ragu, ir tas priekyje, lyg į jį taikomasi, kad Vytis nukirstų.

PIRMININKAS. Ar reikia suprasti jūsų kalbą kaip klausimą, ar nebūtų galima pakelti Vytį aukščiau?

K.P.PAUKŠTYS. Taip, toks būtų klausimas. Norėtųsi, kad būtų pakeltas aukščiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, atsakykite, ar galima būtų pakelti aukščiau ką nors. (Juokas salėje)

E.RIMŠA. Čia jau galbūt daugiau dailės problemos. Be abejo, galima didinti skydą, šitas heraldines figūras šonuose arba skydininkus mažinti. Bet, per daug juos sumažinus, vėl pasidaro nei šis, nei tas. Jau čia buvo ieškota. Buvo padarytos didesnės, mažesnės ir iš tų daugelio variantų prieita prie tokių maždaug dydžių struktūros, kuri dabar yra. Mes esame bandę, kaip jūs sakote, vienus didinti, kitus mažinti.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėjau paklausti, ar Prezidentui rodėte? Ir jeigu jo atsakymas teigiamas, tada prašyčiau balsuoti.

E.RIMŠA. Laikinai einančiam Prezidento pareigas gerbiamajam Algirdui Mykolui Brazauskui rodėme projektą. Pritarė.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Abramikienė.

V.ABRAMIKIENĖ. Ačiū. Aš norėčiau pirmiausia pastabą, paskui klausimą. Žiūrint į šitą dabartinę vėliavą, labai nesunku pamatyti, kad stilistiškai disonuoja tos dvi žvėrių figūros ir pats Vytis. Tai yra absoliučiai skirtingos stilistikos. Vadinasi, mes patvirtinsime eklektišką vėliavą. Antra, jau būtų klausimas. Kas nusprendė, kad Lietuvos Prezidentui netinka vėliavoje angelai arba kariai?

E.RIMŠA. Matote, šiaip ar taip, šiuo atveju teko spręsti mums. Ne tiktai dabar, bet buvo ir Aukščiausiosios Tarybos laikais parengti visi trys variantai. Svarstėm ir vienus, ir kitus, kurie geriausiai yra tinkami. Ir tuomet buvo iš dalies pritarta mūsų jau tam siūlytam variantui su gyvūnais. Pasirinkti tokius dalykus verčia ir tam tikra tarptautinė patirtis, kuri rodo, kad skydininkai praktiškai be Monako valstybės, kuri yra vienuolių, jeigu išversime į lietuvių kalbą, kaip religinė simbolika nebenaudojami. Šiaip jau skydininkai vienuoliai, angelai dažniausiai buvo naudojami viduramžiais, labai ankstyvais laikais. Ir jie nėra nei pirmieji mūsų heraldikoj kaip skydininkai, nei paskutiniai arba kažkokie ilgiausiai buvę naudoti.

BALSAS IŠ SALĖS. Galima?

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ponui E.Rimšai. Aš norėčiau kreiptis į gerbiamuosius Seimo narius. Ką gerbiamasis J.Bernatonis dar nori pasakyti? Teisingai, jūs, kaip autorius, galite papildyti. Prašome.

J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš, pristatydamas šį nutarimo projektą, kaip tik ir pabrėžiau, kad Prezidento įstatyme jau yra patvirtinta, kokia bus Prezidento vėliava. Šiandien mes nutarimu turėtume patvirtinti Respublikos Prezidento vėliavos spalvų etaloninį atvaizdą. Tačiau pati diskusija nukrypo visiškai kita linkme.

PIRMININKAS. Ačiū. Repliką - Seimo narys L.Milčius

L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, na, iš tikrųjų šiandien diskutuoti, matyt, visiškai neverta, kadangi dauguma šią vėliavą priims ir, jeigu ji Prezidentui patinka, ją naudos. Tačiau aš noriu tik tiek pasakyti, kad aš esu giliai įsitikinęs, kad ši vėliava yra laikina. Tai bus vėliava, susijusi tik su šiuo Prezidentu, kadangi visas piešinys yra stagnacinis, varžantis bet kokį judėjimą, bet kokį valstybės kažkur veržimąsi, ėjimą. Tai - viena. Antra, šie du mitologiniai gyvūnai, jeigu nuimsime, na, virš juosmens tas dalis, jie primena daugiau du nelabuosius. Tai daugiau tinka tokiam ateistiniam, sakykim, Prezidentui ir tokiai teisinei valstybei. Taigi aš asmeniškai tikrai esu nepatenkintas. Kiek aš apie šią vėliavą pasakojau žmonėms, daug žmonių, kai ją pamatys, taip pat bus nepatenkinti. Na, bet šiandien iš tikrųjų yra tokia situacija, matyt, jinai bus priimta. Gal puošnumo atžvilgiu ji yra ir puošni, nors, mano nuomone, ji yra perkrauta. Ačiū. Aš tik tiek, norėjau savo nuomonę šiandien konstatuoti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary Milčiau. Dabar aš norėčiau pakalbėti apie procedūras. Kadangi ponas Seimo narys J.Bernatonis siūlo tai priimti ne kaip įstatymą, o kaip nutarimą, nutarimas šiuo atveju yra nenorminis dokumentas. Mes galime jį priimti, jeigu autoriai siūlo, dabar paprastu balsavimu. Ar yra prieštaraujančių? Prašome užsiregistruoti. Seimo narė V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ. Dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Vieną minutę, po registracijos. Užsiregistravo 90 Seimo narių. Dabar dėl balsavimo motyvų Seimo narė V.Aleknaitė. Prašome.

V.ALEKNAITĖ. Mes norime, kad būtų pateikti dar kiti du variantai. Tuomet būtų prasmingas balsavimas.

PIRMININKAS. Kad jų autoriai neteikia.

V.ALEKNAITĖ. Tai nėra vėlu. Kelios mūsų frakcijos jau tada abejojo dėl šitų būtybių tinkamumo mūsų vėliavai. O kitų variantų mes nematėme. Galbūt ir stilistiškai tai būtų gražiau.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Aleknaite, mes galime tiktai balsuoti, ką pateikia autoriai. Ko jie nepateikia, mes negalime balsuoti. Seimo narys Z.Adomaitis. Prašom.

Z.ADOMAITIS. Aš norėjau priminti, jog buvo jau kalbėta praeitą sykį. Yra priimtas įstatymas. Šiandien svarstom tik dėl spalvų, ir niekaip kai kuriems ponams neaišku. Tai reikėtų pasiklausti arba, jeigu nežino, paklausti kitų, o ne šiandien tą patį ir tą patį kalbėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Bernatonis dėl vedimo tvarkos.

J.BERNATONIS. Aš norėčiau kreiptis į pirmininkaujantį, kad būtų padaryta pastaba Seimo nariui L.Milčiui, nes jo pasisakyme aš įžiūriu laikinai einančio Prezidento pareigas A.Brazausko įžeidimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Bernatoni, aš paimsiu stenogramą, tiksliai pasižiūrėsiu, kaip ten yra. Iš klausos ne visi akcentai matyti. Ir jeigu tikrai rasime ką nors panašaus, tada (deja, nėra Etikos komiteto, jis turėtų tą dalyką apsvarstyti), matyt, pateiksime ponui Č.Juršėnui, kad jis galėtų padaryti pastabą ponui L.Milčiui. Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Aš norėčiau kreiptis į Seimo narius. Na, galbūt galų gale galima baigti politikuoti ir naudoti mikrofonus beprasmėm kalbom? Mes svarstom spalvas ir jeigu mes neturime jokių pretenzijų dėl tų spalvų, aš siūlau balsuoti ir tikrai baigti beprasmiškus pasisakymus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis ir Seimo narys K.Kubertavičius po to. Ir po to balsuosime.

A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau išsakyti porą minčių apskritai dėl Heraldikos komisijos darbo. Kiek jie pateikdavo anksčiau projektų, irgi labai greitai, labai skubiai tiesiog atitempdavo, ir mes balsavom. Leiskite man priminti, tegul tai buvo daryta ir anksčiau, ir kitų, tas pats buvo ir su Lietuvos valstybės herbu - labai greitai ir staigiai. Jūs pasižiūrėkite, ar mes šiandien žiūrėjom ir dar kur kitur, o juk Baltarusijos herbas yra beveik toks pat. Aš nenoriu daug čia įsileisti į kalbas, bet aš esu matęs labai daug naujų pasaulio valstybių herbų. Ten tikrai daug tautiškų motyvų atsispindi - ir Afrikos valstybių herbuose, ir kitų. Ir vien todėl šiandieniniam Prezidentui imti tą visą heraldikos sistemą, kuri buvo viduriniais amžiais, galbūt būtų ne visai pamatuota. Ir ankstesni projektai, kurie buvo čia išsakyti ir nepateikti, taip pat yra didelis priekaištas Heraldikos komisijai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs kalbėjote ne dėl balsavimo motyvų, bet aš turėčiau jus painformuoti, kad Heraldikos komisija buvo sudaryta Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio pasiūlymu. Seimo narys K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Iš tikrųjų reikėtų atkreipti kalbančiųjų dėmesį, kad yra specialistai, kurie apsprendžia ir proporcijas, ir spalvas, ir jeigu grupei žmonių kažkas nepatinka ir pan., tai tokios kalbos tikrai neturi reikiamos įtakos. Ir siūlyčiau balsuoti, kad specialistai, ruošę šią vėliavą, išmano savo darbą.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Prieš balsuodamas, aš norėčiau vis dėlto išgirsti Heraldikos komisijos atsakymą dėl gediminaičių stulpų. Kokioj valstybinėj simbolikoj, kokioj vėliavoj bus tai įteisinta? (Salėje triukšmas)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, po balsavimo galėsime paprašyti, kad tai padarytų Heraldikos komisijos atstovas, jeigu jūs nenorėtumėte jo paklausti asmeniškai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime kortelėmis. Motyvai jau išsakyti. Kas už nutarimą "Dėl Respublikos Prezidento vėliavos spalvų etaloninio atvaizdo", prašome pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 52.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 12.

PIRMININKAS. Susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 16.

PIRMININKAS. Už Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą "Dėl Respublikos Prezidento vėliavos spalvų etaloninio atvaizdo" balsavo 52, prieš - 12, susilaikė 16. Nutarimas priimtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš turėčiau jus nuliūdinti, kad mes nebeturime šiandien ką svarstyti. Todėl aš painformuosiu, kad kitas posėdis bus antradienį. O pirmadienį 10 val. - frakcijų atstovų pasitarimas prie apvalaus stalo. Posėdis baigtas.