Antrasis posėdis
1993 m. vasario 17 d

	Svarstyti klausimai:
1.	Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo" projektas
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projektas tęsinys1sn2povyristpr1
3.	Nutarimo “Dėl Konstitucinio teismo teisėjų paskyrimo”projektas

Seimo narių pareiškimai

Seimo narys R.Bloškys perskaitė Klaipėdos m. prokuroro J.Liaučiaus pareiškimą

 Seimo narys P.Giniotas perskaitė pareiškimą

E.Kunevičienė perskaitė Šilutės ir Šilalės rajonų pedagogų pareiškimus

Nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo" projektas (93.02.17)

Neeilinė sesija (2po svarstyti klausimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome sėsti į vietas. Pradedame vasario 17 d. vakarinį neeilinės sesijos posėdį.

Aš trumpai jums pasakysiu siūlomą procedūrą. Pirmiausia turėtų pasisakyti Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas arba atstovas dėl Konstitucinio Teismo teisėjų. Po to - kiti komitetai, frakcijos, atskiri Seimo nariai, o po to apsispręsime, ar balsuosime atviru būdu, ar slaptu būdu, ir balsuosime. Visam klausimui skirta iki l,5 val. pagal jūsų patvirtintą darbotvarkę. Taigi kviečiame Valstybės ir teisės komiteto pirmininką Seimo narį Pranciškų Vitkevičių. Reglamentas - iki 10 min.

P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes komitete svarstėm...

PIRMININKAS. Aš norėčiau jus pertraukti, gerbiamasis komiteto pirmininke, prašau pašalinius palikti salę dėl to, kad nesilaikote tvarkos ir trukdote dirbti. Ponas Morkūnai, būkit malonus, išeikit iš salės. Prašome.

P.VITKEVIČIUS. Mes komitete vasario 8 d. uždarame posėdyje, dalyvaujant 9 komiteto nariams, svarstėme šitą klausimą. Posėdis iš tikrųjų buvo uždaras. Vieni mūsų komiteto nariai, nebuvo nei patarėjų, nei sekretoriaus. Aš pats užrašiau tuos rezultatus. Remdamiesi Konstitucinio Teismo 5 straipsniu, mes priėjome išvados, kad kandidatai atitinka tuos reikalavimus, kurie jiems keliami. Visi turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir daug ilgesnį negu 10 metų teisinio, pedagoginio ar mokslinio darbo stažą. Na, didelių balsavimų pas mus nebuvo - už vieną kandidatą visi komiteto nariai balsavo vienbalsiai, už kitus - dauguma balsų, ir priėjom išvados, kad šitie pretendentai į kandidatus tinka ir gali būti pasiūlyti Seimui skirti Konstitucinio Teismo nariais. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Valstybės ir teisės komiteto pirmininkui Seimo nariui P.Vitkevičiui. Ar norėtų kitų komitetų nariai arba pirmininkai komitetų vardu kalbėti? Nematau. Tada frakcijų vardu. Kas norėtų frakcijų vardu, prašome. Seimo narys R.Dagys. Prašome į tribūną.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialdemokratų frakcija irgi svarstė šitas kandidatūras. Mūsų išvada būtų tokia. Mes visi, aišku, aptarėme kandidatūras kiekvieną atskirai, bet norėtume, kad, renkant tokią svarbią valstybinę instituciją, kaip Konstitucinis Teismas, mūsų apsisprendimas nebūtų sąlygojamas kokios nors išorinės jėgos arba spaudimo, ar pan., kad mes patys priimtume vidinį sprendimą ir kad ateityje nekiltų jokių abejonių dėl būsimųjų Konstitucinio Teismo sprendimų. O kad tokių įvairių konfliktinių situacijų gali būti, man atrodo, visiems aišku. Todėl frakcijos vardu mes siūlome šį balsavimą padaryti slaptu, kuriame kiekvienas galėtų išreikšti savo poziciją ir savo vidinį apsisprendimą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitų frakcijų vardu kas norėtų kalbėti? Seimo narys V.Petrauskas. Ne? Seimo narys P.Miškinis. Prašome į tribūną. Čia būtų Demokratų frakcijos vardu, taip? Prašom.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš esu teisininkas, jau daug metų išdirbęs įvairiuose teisiniuose darbuose. Man teko susitikti su visais kandidatais nuo pat, galima sakyti, studijų laikų. Teko matyti jų augimą, jų brendimą, stebėti kai kurių iš jų ir mokslinę veiklą. Nebuvau aš nė vieno iš jų nei artimu bičiuliu, nei artimu draugu, bet stebėjau, kaip specialistas, iš šalies. Galiu pasakyti tik tai, kad tai išties yra labai aukšto lygio specialistai. Aš kalbėsiu ne apie kiekvieną atskirai, kadangi aš vertinu visus maždaug vienodai. Ir jeigu laikysim, kad jie pretenduoja į Konstitucinio Teismo teisėjus, tai kaip valstybinės teisės žinovai, kaip konstitucinės teisės žinovai, jie yra vieni iš aukščiausio lygio specialistų. Todėl aš manyčiau, kad Seimas turėtų pritarti šių asmenų kandidatūroms. Aš, kaip specialistas, turintis ir mokslinius laipsnius, rekomenduočiau balsuoti už šiuos žmones. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariui P.Miškiniui. E.Jarašiūnas frakcijos vardu. Čia kuri būtų frakcija? Sąjūdžio frakcijos vardu. Prašome.

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad pirmiausia mes turime įsisąmoninti, kad Konstitucinio Teismo narius mes ne renkame, o skiriame. Yra tam tikras teisinis niuansas. Antra, kad Konstitucinis Teismas tai yra teisinė instancija, kuri sprendžia aktų ar veiksmų atitikimą Konstitucijai, t.y. teisinė, bet ne politinė instancija.

Atsižvelgiant į tai, turim suvokti, kad yra tiktai du kriterijai, kuriais vadovaujantis, mes galime spręsti apie vieno ar kito asmens tinkamumą ar netinkamumą. Tai visų pirma kompetencija, tam tikras stažas. Visi pateikti kandidatai yra patyrę teisininkai, nepriekaištingos reputacijos, nėra pareikšta jokių priekaištų dėl jų asmeninio elgesio. Pagaliau spręsdami pritarti ar nepritarti, mes tam tikra prasme pritariam Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasirinkimui. Kaip ten bebūtų, iš visų kandidatų jis, matyt, atrinko pačius geriausius.

Išdėstydamas frakcijos poziciją ir remdamasis tais motyvais, aš manau, kad šitoms kandidatūroms vertėtų pritarti. O dėl balsavimo būdo aš vis dėlto manau, kad, kaip ir visur, turėtume būti atviri, kad aiškiai matytųsi. Drįsčiau siūlyti, kad atviras balsavimo būdas šiuo konkrečiu atveju yra tikslingesnis. Mes renkame ne savo vadovą. Slaptas balsavimas yra reikalingas, kai renki savo tiesioginį vadovą. Kai formuojamos kitos institucijos, aš manau, ir mūsų rinkėjai turi žinoti, kaip mes balsuojame. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui E.Jarašiūnui. Kitos frakcijos? Seimo narys P.Katilius - Krikščionių demokratų frakcijos vardu. Prašom.

P.KATILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Santaroje visi kandidatai buvo. Kalbantis ir ten, ir kituose pokalbiuose išryškėjo, kad šie žmonės yra verti dirbti šiame atsakingame darbe, kur svarbiausia yra pasitikėjimas. Dėl šių žmonių kompetencijos priekaištų iš niekur nebuvo. Turėdami omeny, kad čia tvirtiname tuos narius, kuriuos pristatyti yra Aukščiausiojo Teismo pirmininko prerogatyva, nepasitikėjimas arba balsavimas prieš jau būtų paremtas kitais motyvais, galbūt politiniais. Dėl to šito nereikėtų daryti. Reikėtų pritarti šitoms kandidatūroms. Ir nemanau, kad reikia slapto balsavimo. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui P.Katiliui. Kitų frakcijų vardu kas norėtų kalbėti? Dar Seimo narys V.Žiemelis. Kurios frakcijos? Piliečių chartijos vardu. Prašome.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, visus siūlomus kandidatus į Konstitucinį teismą mes gerai pažįstame. Turiu omeny pirmiausia teisininkus. Gerbiamasis S.Stačiokas yra kone visų čia esančių teisininkų buvęs dėstytojas. Aš bent apie jį galiu atsiliepti tiktai teigiamai, kaip apie specialistą, kaip apie dėstytoją ir kaip apie žmogų. Tai yra žmogus, tikrai tinkantis šiam darbui. Gerbiamąjį A.Žilį jau pažįsta ne tik teisininkai, o visi, dirbę ir Aukščiausiojoje Taryboje, ir dabar Seime. Ir aš manau, kad šiam žmogui taipogi sunku rasti kokių nors priekaištų kaip specialistui, kaip žmogui. Taip pat visi gerai pažįstate gerbiamąjį L.Sabutį. Aš jį pažįstų daugiau už kitus. Ne vienerius metus man teko dirbti su juo Respublikos prokuratūroje. Buvau jo pavaldinys. Už jo principingumą karts nuo karto pykteldavau, turiu atvirai pasakyti, tačiau aš esu jam dėkingas už jo principingumą. Ir ypač akivaizdžiai pasireiškė jo principingumas 1988 m., kada mes įkūrėme Respublikos prokuratūroje iniciatyvinę Sąjūdžio grupę. Šios grupės įsteigimas buvo įžūlus reiškinys prokuratūroje, centralizuotoje prokuratūroje. Atvyko netgi generalinio prokuroro pavaduotojas aiškintis situacijos. Ir mes žinome, kad L.Sabučiui buvo duotas įpareigojimas atleisti mus iš darbo. Tačiau jis to nepadarė ir už tai pats buvo atleistas iš pareigų. Praktiškai 2/3 prokuratūros darbuotojų buvo pasirašę pareiškimą, siūlydami neatleisti L.Sabučio. Šį pareiškimą mes adresavome Centro Komiteto pirmajam sekretoriui, kadangi pagal tuometinę tvarką Respublikos prokuroro atleidimo klausimas buvo derinamas su Centro Komitetu. Labai gaila, bet Centro Komitetas nesureagavo į daugumos prokuratūros darbuotojų prašymą. Aš manyčiau, kad toks žmogus,kuris tuo metu ypač sudėtingoje situacijoje taip principingai pasielgė, vertas mūsų pasitikėjimo. Manau, nė vienas iš jūsų negalite pasakyti, kad šiam žmogui trūksta kompetencijos. Ir jeigu šiandien LDDP frakcija balsuotų prieš šį žmogų, aš suprasčiau, kad yra balsuojama tiktai politiniais motyvais.

PIRMININKAS. Ačiū. LDDP frakcijos vardu Seimo narys A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Šiandien frakcijos posėdyje mes galutinai aptarėme pasiūlytus kandidatus. Turbūt visi pretendentai į Konstitucinio teismo teisėjus yra puikiai žinomi ne tiktai mums, bet ir daugumai Lietuvos žmonių, kadangi jie buvo pakankamai matomi tiek savo tiesioginėse pareigose, tiek dalyvaudami politiniame gyvenime. Na, turbūt, kaip čia buvo kalbėta, yra keli tokie pagrindiniai aspektai, pagal kuriuos mes vertinome pretendentus. Vienas iš jų kompetencija. Čia buvo daug pasakyta apie jų kompetenciją. Mes suprantame, kad ne visi pretendentai visose srityse yra pakankamai kompetentingi. Kai kurie turbūt specializavosi tam tikrose teisės srityse. Taip pat kilo kai kurių samprotavimų dėl pernelyg didelio politizuoto veikimo, išreiškiant vieną ar kitą politinę nuostatą, pasiduodant vienų ar kitų politinių jėgų veikimui. Matyt, tai kelia tam tikrą nepasitikėjimą kai kuriais kandidatais.

Dėl to aš noriu pasakyti, kad mūsų frakcijos nuomonė yra pakankamai aiški. Mes nekvietėme specialiai kalbėtis pretendentų ir savo nuomonę išreikšime balsavimu.

PIRMININKAS. Minutę, kokį balsavimo būdą siūlote?

A.KUNČINAS. Na, mes apie tai kalbėjome. Principinio skirtumo nematome, tačiau, jeigu konkrečiai, aš pasisakau už slaptą balsavimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar daugiau frakcijų, norinčių kalbėti, būtų? Nematau. Tada prašome užsirašyti ir galime diskutuoti. Prašome į tribūną. Seimo narys V.Landsbergis. Kas pageidauja dar kalbėti, prašome užsirašyti.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu dar pasakyti tokią išvadą iš bendro Tėvynės Santaros posėdžio, kuriame kalbėjome su kandidatais ir su Aukščiausiojo Teismo pirmininku ponu M.Lošiu. Pokalbis buvo labai konstruktyvus ir atviras. To reikia visais tokiais atvejais. Gavome išsamius atsakymus apie bet kuriuos, anksčiau asmenims dirbant teisinėse instancijose, buvusius ar nebuvusius politinius pavedimus arba reikalavimus iš KGB instancijų. Gavome labai atvirus ir išsamius atsakymus. Neturime jiems pagrindo reikšti kokį nors nepasitikėjimą. Ir taip pat pritariame Aukščiausiojo Teismo pirmininko siūlymui, reikšdami ir jam pasitikėjimą dėl šitų siūlymų. Manau, būtų gerai, jeigu pradėtume Konstitucinio teismo formavimą, kaip dažnai buvo siūloma, santarvės dvasia. Na, ir dėl balsavimo taip pat mūsų nuomonė yra vienareikšmiška - mes už atvirą balsavimą, mes neturime ko slėpti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašome tada Seimo narį L.Linkevičių. Reglamentas - iki 5 min.

L.A.LINKEVIČIUS. Aš daugiau noriu kalbėti ne tiek apie rėmimą vienos ar kitos kandidatūros, kiek apie motyvus, kodėl reikėtų slapto balsavimo. Mūsų frakcijos vardu kalbėjęs gerbiamasis A.Kunčinas pasakė, kad frakcija turi konkrečią ir aiškią savo nuomonę. Įvertindamas tai, kad kiekvienas klausimas, ypač kai sprendžiamas personalijos klausimas, konkretaus žmogaus klausimas, yra labai subtilus, dar kartą grįžtu prie frakcijos nuomonės. Ji yra konkreti ir aiški, ir galbūt, sušvelninant šitą reglamentaciją, padėtų mums, kai kuriems ir mūsų frakcijos, ir kitų frakcijų nariams, sprendžiant apie savo nuostatą kiekvienos kandidatūros atžvilgiu, jeigu būtų slaptas balsavimas. Nes tai yra kur kas sąžiningiau. Aš visiškai netapatinčiau šito, kaip čia buvo kalbėta anksčiau, kad norima kažką slėpti arba neslėpti nuo Lietuvos žmonių. Tai yra visai ne ta traktuotė, o tik tai, kad kiekvienas galėtų balsuoti taip, kaip liepia jo sąžinė, jo nusiteikimas ir galbūt nebūtinai paklūsti savo frakcijos nuomonei. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš suteikdamas žodį Seimo nariui K.Antanavičiui, norėčiau paprašyti, ar sutiktumėte, kad diskusiją baigtume ne vėliau kaip 16 val., kad liktų laiko dar procedūriniams klausimams. Jeigu jūs nuspręstumėte balsuoti atvirai, tai galėtume balsuoti. Jeigu nuspręstumėte slaptai balsuoti, tai reikėtų biuletenį patvirtinti. Ar sutinkate, kad diskusiją baigiam 16 val.? Ne vėliau. Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Seimo narys K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, sveikinu po didelių įvykių ir šventėm praėjus. Ir manau, kad po visų rinkimų - ir Seimo, ir Prezidento, mes visi esame nusiteikę dirbti labai rimtai ir labai atsakingai. Todėl man asmeniškai yra nepriimtinas štai toks tarpusavio būdas - Konstitucinio teismo teisėjų rinkimas per vieną dieną, iš trijų - tris. Tai yra ilgalaikis sprendimas, nušalinti tų teisėjų mes jau su jumis negalėsime. Ir kitas Seimas negalės. Todėl manau, kad mūsų sprendimai turi būti labai atidžiai, visapusiškai pasverti.

Todėl prašau gerbiamąjį pirmininkaujantį pažymėti, kad aš, prieš pradedant balsuoti dėl kandidatūrų, siūlau du balsavimus dėl procedūros. Pirmasis balsavimas - ar mes sutinkame balsuoti, rinkti, skirti iš trijų tris? Kad dėl to būtų balsuojama, kad galėtų Seimo nariai apsispręsti, ar jie sutinka. Dar sykį noriu pakartoti, tai bus akibrokštas, tai bus panaudota vienų ar kitų, kad štai vėl grįžo ta balsavimo tvarka, kuri ir buvo. Balsavimas šiuo atveju iš trijų tris, tai ne kas kita, kaip Aukščiausiojo Teismo diktatas Seimui. Tokio diktato šiuo atveju neturėtų būti, nes ir kai kurie Aukščiausiojo Teismo sprendimai turės būti analizuojami štai šito Konstitucinio teismo. Kaip mes gražiai neseniai išrinkome kitos komisijos narius, kada po tris pasiūlė ir iš tų pasiūlytųjų rinkome po vieną. Na, jeigu reikia priminti, tai buvo Prezidento rinkimų komisija. Kodėl gi čia kitaip? Negi mes neturime žmonių Lietuvoj? Teisininkų neturime?

Toliau antrasis balsavimas - ar slaptai, ar neslaptai balsuoti. Manau, kad tokius dalykus galima balsuoti tik slaptai, kadangi vėlgi tai yra teismai, reikės mums su kiekvienu iš tų teisėjų turėti nemažai reikalų dėl vieno ar kito įstatymo ne tokio traktavimo. Neabejoju, kad kiekvienas iš mūsų į juos turėsime kreiptis, ir ta nuosėda, kuri bus, kad vienas ar kitas balsavo prieš, liks, ir teisėjui bus sudarytos tokios prielaidos, kad jis negali objektyviai nagrinėti konstitucinio klausimo, o gali spręsti subjektyviai. Niuansai visada turi įtakos.

Ir paskutinysis dalykas. Iš esmės kalbėdamas, norėčiau jūsų klausti, gerbiamieji kolegos, ar dera rinkti Konstitucinio teismo teisėju vieną ar kitą žmogų , kuris keitinėja savo nuomones ir nuostatas nepriklausomai nuo to ar teisiškai teisinga, ar ne, bet nuo įvairių, taip sakant, ponių noro ar nenoro, kaip būtų balsuojama šičia, Aukščiausioje Taryboje, ar kitur. Ne vieną sykį man teko girdėti taip, taip reikėtų, o ranka keliama priešingai. Manau, kad kur, kur, bet Konstitucinio teismo teisėjais tokie žmonės negali būti, neturi būti. Čia reikia tvirtybės reikia atsakomybės sau, savo sąžinei. Todėl dar ir dar kartą prašyčiau jus labai rimtai susimąstyti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė Z.Šličytė.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto norėčiau paprašyti jūsų atsiversti Lietuvos Respublikos Konstituciją. 103 straipsnis nurodo, kad Konstitucinį teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami 9 metams ir tik vienai kadencijai. Ir po 3 kandidatus toliau kalbama - į Konstitucinio teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. O teisėjais juos skiria Seimas. Na, man yra labai keista klausyti šitų diskusijų, kai yra perkeliama čia, į Seimo salę, vos ne visuotinių slaptų, lygių rinkimų teisės principai, kada čia visiškai nerenkama, mes pareiškiame savo nuostatą, ar pritariame Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasiūlytoms kandidatūroms. Tai viena. Manyčiau, tas pritarimas neturėtų būti paverstas kažkokiu slaptu balsavimu. Tuo labiau kad mūsų balsavimą turi kontroliuoti ir mūsų rinkėjai. Suprasčiau, kai renkamas Seimo pareigūnas, taip ir yra daroma. Su juo yra susiklostę tam tikri mūsų santykiai, galbūt mums nesmagu balsuoti atviru balsavimu. Čia yra renkami pareigūnai - ne Seimo tarnai, o Konstitucijos, priimtos visos Lietuvos piliečių, sakyčiau, saugotojai, kurie kontroliuos, kaip laikosi Konstitucijos pareigūnai, įstaigos, organizacijos. Todėl mūsų rinkėjai turi žinoti apie tai, dėl kokių asmenų, kaip mes balsavome.

Antra. Norėčiau papriekaištauti Seimo nariui K.Antanavičiui todėl, kad jis čia pasakė kažkokius anoniminius kaltinimus kažkuriam iš kandidatų, nenurodydamas jokio konkretaus fakto. Būtų malonu išgirsti konkrečius kaltinimus dėl tam tikrų asmenų. O metami kaltinimai visiškai nenurodant konkretaus tų kaltinimų turinio.

Todėl aš kviečiu, gerbiamieji Seimo nariai, atvirai, nuoširdžiai, taip, kaip ir skiriant kitus pareigūnus, kurie yra skiriami, o nerenkami, šiandien balsuoti už Aukščiausiojo Teismo pirmininko rekomenduotus 3 kandidatus. Mes tikrai puikiai žinome, kad jie yra kvalifikuoti teisininkai. O ir Lietuvos valdančioji - LDDP frakcija - visą laiką atkreipia dėmesį, kad reikia kompetentingų, savo dalyką išmanančių žmonių. Niekas jiems netrukdo balsuoti prieš, bet tegul ir pasako, kodėl balsuoja prieš, ir tai daro neslėpdami nuo Lietuvos gyventojų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik turėčiau informuoti jus, iš tikrųjų čia yra ne rinkimai, o skyrimas, tačiau teisėju bus paskirtas tas asmuo, kuris slaptu ar atviru balsavimo būdu gaus daugiau kaip pusės balsavusių pritarimą. Taigi jeigu bus balsuojama atviru balsavimu, balsuosite už kiekvieną kandidatūrą atskirai, jeigu bus balsuojama slaptu balsavimu, biuletenyje pažymėsite tą kandidatą, kuriam pritariate. Seimo narys J.Tartilas. Prašom.

J.TARTILAS. Gerbiamieji, teisingai pastebėjo posėdžio pirmininkas, jog mes nerenkam, o pritariam arba nepritariam. Taigi - ne rinkimai. Ir keistai atrodo tas akibrokštas, kai reikalaujama kelių kandidatūrų. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas - autoritetinga figūra pateikė 3 kandidatūras, ir viskas norma. Tai atitinka 103 straipsnį, bei 84 straipsnio dvyliktąją dalį (cituoju): “Teikia Seimui 3 Konstitucinio teismo teisėjų kandidatūras”. Teikia 3, o ne kažkokias alternatyvas ar keletą žmonių.

Antra. Konstitucinis teismas spręs kazuistines situacijas, kurios yra ir mūsų Seime. Seimo darbe jau pakankamai jų turime. Bet taipogi nepamirškime, kad tai yra aukščiausioji teisinė institucija, ir man atrodo, kad mūsų rinkėjams, Lietuvos žmonėms, labai įdomu ir net būtina žinoti kiekvieno mūsų poziciją - už ką mes pasisakome, ar turime savo poziciją, ar jos neturime. Taigi aš kategoriškai pasisakau už atvirą balsavimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik norėčiau dar kartą pacituoti 103 Konstitucijos straipsnį, kur sakoma, kad Seimas skiria, nepritaria, nerenka, bet skiria. Siūlo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kiti pareigūnai gali siūlyti, o Seimas skiria arba neskiria. Seimo narys K.Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Man toks įspūdis, kad mes, skaitydami vieną ar kitą teisinę normą interpretuojame ją taip, kaip mums patinka. Juk šiuo atveju mes balsuosime už du ar tris, ar už vieną pasiūlytą kandidatą, bet tai nereiškia, kad apskritai už visus tris. Kelioms kandidatūroms bus pritarta, tiek ir bus. O jeigu bus iš trijų pritarta dviem, vadinasi, liks viena. Ir aš nesuprantu, kodėl mes tokį paprastą dalyką taip imame painioti. Dėl Seimo tarnų ar ne tarnų - man atrodo, kad mūsų frakcijos pozicijoje tai buvo pamėginta apibrėžti, kad kai kam iš tų kandidatų šitas tarnavimas šiandien ir yra, vadinkim, tas slenkstis, kurio jie nesugebėjo peržengti. Taip pakrypo gyvenimas, kad jie buvo tarnais.

Dėl pasitarimo su rinkėjais, tai man atrodo, kad mes vėl čia esam nenuoseklūs. Gal pagaliau tarkimės su savo sąžine, ne su rinkėjais. Šiuo atveju tas pasitarimas su rinkėjais kvepia labai, labai sena situacija. O ar slaptai, ar atvirai - tai aš įsitikinęs, kad jeigu LDDP frakcija būtų pasiūliusi atvirai, tai, kaip negaila, dešinioji pusė būtų siūliusi priešingai. Dėl to nedarykime iš to problemos, o spręskime tą balsavimo būdą irgi balsavimu, ir taip diskusiją baikime.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys T.Lideikis.

T.LIDEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai. Aš visų pirmą norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad mes renkame pareigūnus į instituciją, kuri pagal savo svorį ir įtaką visuomenėje yra turbūt tolygi tiek Seimui, tiek Prezidentui. Ir galbūt jai ateityje reikės spręsti konfliktus, iškylančius tarp įvairių valstybės institucijų. Ir skiriame pareigūnus net 9 metams. Todėl aš manau, kad svarstymas turėtų būti labai nuodugnus ir išsamus, kad mes iš tikro neapsiriktume. Ir dėl to mane čia labai stebina LDDP frakcijos pozicija, kai kalbama tokiom frazėm - kai kurie kandidatai, kai kurie jų veiklos momentai ir panašiai. Tai kalbėkime konkrečiai. Jeigu yra priekaištų kažkuriems kandidatams, tai pasakykime juos aiškiai, tegul išgirsta visi žmonės ir supranta frakcijos nuomonę. Tuo tarpu aš LDDP frakcijos atstovo pono A.Kunčino kalboje girdėjau tiktai miglotas užuominas, kad kai kuriems kandidatams prikišamas jų pernelyg politizuotas gyvenimas, dalyvavimas politikoje. Na, čia turbūt iš tų trijų du kandidatai yra dalyvavę politikoje - tai ponas L.Sabutis ir ponas S.Stačiokas. Aš sakyčiau, kad pono L.Sabučio dalyvavimas politikoje turbūt buvo kaip tik tokio teigiamo angažuotumo pavyzdys, kaip tik parodantis, kad teisės organų pareigūnas negali būti visiškai abejingas. Jeigu mes prisiminsime 1988 m. Rugpjūčio rugsėjo įvykius, tuomet, kai ponas L.Sabutis buvo generalinis prokuroras, tai būtent jo principinga pozicija neleido grubiais metodais sunaikinti tuo metu prasidėjusio Sąjūdžio, sustabdyti demokratinius procesus Lietuvoje. Aš manyčiau, kad toks dalyvavimas politikoje yra pliusas. Dabar, jeigu kalbėtume apie gerbiamąjį poną S.Stačioką, jis, dalyvaudamas Liberalų sąjungos veikloje, irgi aktyviai rengė daugelį Konstitucijos projektų. Bet, aš manau, kad šita veikla irgi gali būti įvertinta tiktai teigiamai, nes jis iš tikro daug prisidėjo rengiant, kuriant naujos Lietuvos valstybės pamatus. Jeigu LDDP frakcijoje yra kitaip manančių žmonių, tai aš juos kviesčiau išeiti ir atvirai pasakyti savo nuomonę, o ne slapstytis po kažkokiom frazėm “kai kurie, kai kuris.” Ačiū už dėmesį.

P.PAPOVAS. Ačiū. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau taip pat jus pakviesti ir paprašyti - mes ne renkam, o skiriam Konstitucinio teismo narius. Tai vienas niuansas. Antras dalykas, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad mūsų Seimas slaptai ir atvirai balsuoja skirtingai. Mes turime jau tokį patyrimą. Tai galbūt dėl to reiktų balsuoti atvirai. Ir trečias dalykas, aš norėčiau paklausti LDDP frakcijos nuomonės. Vis dėlto man neaišku. Jie, neišklausę pretendentų, kažkur posėdžiavo, susidarė kažkokią savo nuomonę, kurią slepia nuo mūsų ir kurią nori patikėti tik slaptam balsavimui. Galbūt mes taip pat jų nuomonę priimtume. Iš viso aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad reikia viešumo. Nėra ko bijoti. Mes, opozicija, čia, Seime, esame mažuma. Praėjusieji rinkimai taip pat parodė, kad jūs remiatės Lietuvos žmonėmis, tai viešai ir kalbėkim. Kodėl mums reikia grįžti į tuos laikus, kai bijodavome pasakyti žodį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, mūsų diskusija įgauna tuštoką pobūdį. Iš tikrųjų yra pasakytos frakcijų pozicijos, yra pasakytas frakcijų požiūris, kokiu balsavimu mums balsuoti. Ir frakcijos žodis čia yra lemiamas. Mums yra gerai žinomos visos kandidatūros. Dvi iš jų, o ypač viena, iš tikrųjų buvo labai užsiangažavusi politikoje. Tai manyčiau, nėra teigiamas bruožas. Juristai, ir ypač teisininkai, teisėjai, o tuo labiau Konstitucinio teismo teisėjai, turėtų būti kaip galima toliau nuo politikos, o laikytis įstatymo raidės ir dvasios.

Nemanau, kad čia slaptas balsavimas kažką nori nuslėpti. Juk kai žmonės slaptu balsavimu renka valstybės Prezidentą, tai jie nieko nenuslepia, ir šitas balsavimas yra pats teisingiausias balsavimas. Tie argumentai, kurie pateikiami iš vienos pusės, kad slaptas balsavimas yra tarytum menkesnis balsavimas, visiškai nesuderinami su demokratijos dvasia. Juk pagrindiniai dalykai, pagrindiniai žmonės į aukščiausias vietas renkami būtent slaptu balsavimu. Galima, žinoma, apgailestauti, kad gerbiamasis Teismo pirmininkas vis dėlto pasirinko patį paprasčiausią variantą, nors tam turi teisę, pateikdamas tik 3 kandidatūras. Tačiau, žinoma, tai nereiškia, kad mes būtinai turime išrinkti tuos tris asmenis. Jeigu bus neišrinkti tie visi trys asmenys, o vienas arba du, tai bus siūloma, aš suprantu, Aukščiausiojo Teismo teisėjais kiti asmenys. Tiktai, žinoma, bus vilkinama procedūra ir tęsiamas laikas. Žinoma, pritarčiau gerbiamajam K.Antanavičiui, kad iš tikrųjų būtų žymiai demokratiškiau, jeigu Aukščiausiojo Teismo pirmininkas būtų iš karto pasiūlęs 9 kandidatūras. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik norėčiau priminti, kad diskusiją jūsų valia baigsime 16 valandą. Pabaigoje dar norės kalbėti Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ponas M.Lošys. Taigi prašome daugiau nebeužsirašinėti. Seimo narys K.Paukštys.

K.P.PAUKŠTYS. Tai, kad balsavimas nebūtų slaptas, Tėvynės Santaros nariai nusprendė, žinoma, neatsiklausę LDDP frakcijos, jinai turi savo nuomonę ir už ją aiškiai pasisako - už atvirą balsavimą. Manau, kad tikriausiai atsitiks taip, kad mes balsuosime, koks turėtų būti balsavimas. Taigi ir siūlyčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau daugiau kalbėti galbūt apie kandidatus negu apie procedūrą, kažkaip mes labai daug kalbame apie procedūrą. Norėčiau pasakyti, kad aiškiai girdime ir iš LDDP frakcijos, ir iš dalies Socialdemokratų frakcijos kaltinimus, matyt, ponui L.Sabučiui, kad jis tam tikrą buvo laiką politiškai angažuotas. Tačiau noriu pasakyti, kad tai lėmė jo atitinkama padėtis nuo 1990 metų, kai jis buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Na, taip jau susiklostė pono L.Sabučio likimas, kad jis buvo Sąjūdžio deputatas. Tačiau norėčiau pasakyti, kad jeigu mes šitaip svarstom, kad buvimas deputatu yra nuodėmė, tai reiktų tokiu atveju visiems teisininkams, kurie šiuo metu yra Seimo salėje, irgi pagalvoti, kad tai gali pakenkti jų likimui.

Taip pat norėčiau pridurti ir dėl procedūrinių svarstymų, ir atsiliepti į pono K.Antanavičiaus pasisakymą. Aš iš ryto irgi klausiau, kiek turi būti kandidatų, pasiūlytų Aukščiausiojo Teismo pirmininko. Tačiau ir ponas Č.Juršėnas, ir kolegos iš mūsų frakcijos, remdamiesi Konstitucija ir Konstitucinio teismo įstatymu, aiškiai įrodė, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir neturi teisės siūlyti daugiau kandidatų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys N.Germanas.

N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad mes prisimintume, apie ką mes kalbame. Mes visų pirma kalbame apie Konstitucinį teismą, apie kurį jau kalbėjome, ko gero, porą metų. Todėl aš manyčiau, kad visų pirma, aišku, mes turėtume kalbėti apie tuos tris pretendentus, kuriuos mes šiandien svarstome. Manyčiau, dėl kompetencijos gal mes ir neturime kokių nors pretenzijų, bet tam tikrų abejonių dėl kai kurių, aš manau, kad kiekvienas iš mūsų turi teisę turėti. Todėl aš manyčiau, kad vis dėlto slaptas balsavimas, nors aš pasiryžęs balsuoti ir atvirai, yra pats teisingiausias ir ne tiktai teisingiausias, bet ir labiausiai priimtinas. Aš visiškai sutinku su kolegos V.Plečkaičio nuomone. Mes turime pareikšti savo nuomonę taip, kad mūsų nesaistytų kažkokie kitokie reikalavimai. Tai čia, man atrodo, mes užmirštame ir kitą dalyką. Tai, ką pasiūlė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, irgi yra tiktai viena nuomonė. Ir tų nuomonių dar bus įvairių. Ir man atrodo, jeigu mes pasisakysime už vieną, tai jokiu būdu nereiškia, kad mes atmetame kitus ar trečius. Tai aš siūlau balsuoti slaptu balsavimu ir, man atrodo, laikas jau priimti sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Man truputėlį nesuprantama, kodėl mes daug tokių dalykų suplakame. Lyg ir čia yra vienalytis kažkoks LDDP organizmas ir kad jisai kažkaip nebūtinai taip galvoja, kaip, sakysime, kitos frakcijos. Tai, man atrodo, mes be reikalo į šituos reikalus veliamės. Tai vienas dalykas. Antras dalykas - irgi nesuprantu, kodėl dabar visi cituoja Konstituciją ir kaip tik nori, taip ją išvarto. Trečia. Aš visai pritariu šitam trijų kandidatūrų kvorumui, ir, man atrodo, balsuodami žmonės pasisakys. Ir nereikėtų daryti čia ypatingų išvadų. Dauguma šiandien visi buvę. Lietuvoje visi kažkuo, kažkada, kažkur ir kažkiek yra buvę. Ir jeigu dabar mes pradėsime čia visokius rankioti, tai ne visai teisingai. Aš manyčiau, kad šitie visi trys asmenys, pristatyti Aukščiausiojo Teismo, Lietuvai yra gerai žinomi. Ne tik Lietuvai, bet ir Seimui. Ir todėl balsavimas parodys, kuris iš jų turi didesnį, o kuris mažesnį pasitikėjimą. Todėl manyčiau, kad balsavimas privalo būti slaptas ir jis parodys.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Ivaškevičius.

A.IVAŠKEVIČIUS. Aš norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į tam tikrą eiliškumą. Įvyko Prezidento rinkimai. Prezidentas negalės būti Prezidentu, kol jis neprisieks bent vienam Konstitucinio teismo teisėjui. Daugiau Konstitucinio teismo teisėjų negu tris, išskyrus tuos, kuriuos pasiūlė Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, mes negalėsime turėti be Prezidento ir be Seimo Pirmininko, kurie - tiek Prezidentas, tiek Seimo Pirmininkas - laikinai eina savo pareigas. Todėl šitas eiliškumas tam tikra prasme mus ir sąlygoja. Ir tos diskusijos, kurios vyksta, ir mūsų kolegos iš dešinės, man primena tokį norą nors truputėlį pratemti laiką, kaip būna sporto rungtynėse, kad tik ilgiau jos užtruktų. Dėl slapto ir atviro balsavimo. Tai prisiminkime, kad slaptą balsavimą pasiūlė ne LDDP, o socialdemokratai, todėl nereikia, kaip sako liaudis, visų šunų karti ant LDDP. Sakykime, čia yra ne rinkimai, o skyrimas. Ir mes iš trijų kandidatūrų galime visas tris paskirti, o galime ir nė vienos. Ir pradėsime vėl viską iš naujo. Todėl kalbant apie viešumą ir Konstitucijoje, ir netgi, sakysime, Konstitucinio teismo įstatyme būtų buvę užrašyta, kad Konstitucinio teismo teisėjai būtų renkami visuotiniu slaptu ar kokiu nors balsavimu. Bet taip nėra. Vadinasi, šiandien mes turime teisę paskirti bent vieną, sakykime, arba net visus tris kandidatus į Konstitucinį teismą. Todėl aš irgi pritariu tai nuomonei, kad reikėtų balsuoti slaptu balsavimu, nes, sakykime, net tų pačių žmonių, kurie kandidatuoja į Konstitucinio teismo teisėjus, mes, sakykime, net subjektyviai nevaržysime balsuodami.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys. J.Katkus.

J.A.KATKUS. Ta diskusija labai įdomi pasidarė. Iš kairiųjų virto dešiniaisiais, arba atvirkščiai. Vienu žodžiu, procedūra yra žinoma. Jeigu yra teikiama, vadinasi, vieną kandidatūrą patvirtina, o jeigu jos nepatvirtina, tai teikia kitą. Čia yra seniai nusistovėję. Juk taip buvo renkami ir laikinai einančio Seimo Pirmininko pareigas laikinieji pavaduotojai. Taip pat iš vieno buvo teikiama atviram balsavimui. Lygiai taip pat bus tada, kai bus teikiama, kai Jo Ekscelencija Prezidentas teiks ar tris, ar vieną pirmininką. Man atrodo, po vieną, ir tada taip pat svarstytume. Tai kodėl šiandien reikia plakti ir maišyti. Taigi aš siūlau gal ir užbaigti tas diskusijas ir pereiti prie konkrečių balsavimų.

PIRMININKAS. Ar yra bent vienas dar pritariantis, kad baigtume diskusijas? Tada, vadinasi, balsuosime už tai, kad baigtume diskusijas, o po to pagal Reglamentą dar vienas užsirašęs gali pasisakyti. Prašome registruotis. Yra dviejų Seimo narių reikalavimas baigti diskusijas. Jeigu jūs nutarsite nebaigti, tai tęsime iki 16 val. Du Seimo nariai reikalauja baigti. Reglamente taip parašyta. Aš turiu teikti balsavimui. Registravosi 116 Seimo narių. Taigi yra dviejų Seimo narių reikalavimas baigti diskusijas. Kas už tai, kad diskusija būtų baigta, spaudžia mygtuką “už”, kas už tai, kad diskusija būtų tęsiama iki 16 val., spaudžia mygtuką “prieš”. Už tai, kad diskusija būtų baigta, pasisakė 78 Seimo nariai, o už tai, kad būtų tęsiama - 22 Seimo nariai. Tai diskusija baigiama. Pagal Reglamentą dar žodis Seimo nariui R.Dagiui, o po to Aukščiausiojo Teismo pirmininkui baigiamasis žodis. Prašome į tribūną, aš negaliu įjungti jūsų mikrofono.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, taip jau sutapo,kad aš pradėjau ir man tenka baigti. Čia buvo tokių pasisakymų, kad lyg ir mes dangstomės kažkokiais slapto balsavimo principais. Manau, kad mes pirmiausia turėtume atmesti bet kokius, nesieti šito balsavimo su pasitikėjimu ar nepasitikėjimu Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Mes paprasčiausiai jo teikimu, jo siūlymais skirsime dalį Konstitucinio teismo teisėjų. Antrasis aspektas, kuris labai svarbus, kam mes įkūrėme Konstitucinį teismą. Įkūrėme nepriklausomą juridinę instituciją, maksimaliai depolitizuotą, kuri galėtų nešališkai spręsti mūsų Seimo priimtų įstatymų pagrįstumą, kurie, be abejo, yra politizuoti, kadangi priimami politinių jėgų atstovų. Todėl šita institucija turi būti maksimaliai depolitizuota. Manau, būtent šis aspektas, ne kompetencijos ar koks kitas aspektas, o tam tikras teisėjų užsiangažavimas politine prasme... Aš nemanau, kad tai yra blogai. Kiekvienas žmogus gali būti politiškai užangažuotas. Bet tokiu atveju, žengęs tuo keliu, jis turi pasirinkti ir arba toliau išlikti teisininku grynąja prasme, arba jis turėtų vis dėlto būti politiku. Ir šiuo atveju nemanydamas, kad tai yra blogai, jog gerbiamasis L.Sabutis pasirinko politiko kelią, aš manau, kad tai yra teigiama. Bet šiuo atveju jo kandidatūrai aš nenorėčiau pritarti. Būtent jo dalyvavimas toje anksčiau vykusioje parlamentinėje rezistencijoje, mano manymu, kaip politiko tai man visiškai suprantamas, bet kaip teisininko ir juristo, aš manau, kad tai buvo žingsnis vis dėlto ne visai teisingas. Tai yra kompromisas su jo, kaip juristo, tam tikrais principais, kuriais jis turėtų vadovautis. Tai čia mano asmeninė nuomonė. Aš žinau, kad kolegos turi ir kitokių nuomonių. Manau, kad kaip mes renkame Prezidentą ir kitas institucijas, taip turėtume vadovautis savo sąžine, kad ateityje mes galėtume maksimaliai pasitikėti šita institucija.

PIRMININKAS. Kviečiamas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

A.VAIŠNORAS. Repliką galima?

PIRMININKAS. Taip. Replika, kol ateis Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

A.VAIŠNORAS. Aš dabar pasisakiusį kolegą norėčiau truputį pakomentuoti. Tai išeitų, taip aš suprantu.

PIRMININKAS. Tik repliką prašome.

A.VAIŠNORAS. Replika labai trumpa. Kad jis nepritaria ir kad ponas A.Brazauskas, kaip LDDP pirmasis sekretorius arba pirmininkas, būtų mūsų Prezidentu. Kažkada buvo žmogus politinėje kažkokioje organizacijoje. Tapęs Konstitucinio teismo teisėju, pagal įstatymą jis atsisako visų politinių organizacijų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ponas M.Lošys.

M.LOŠYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Atidžiai išklausiau jūsų diskusiją dėl pateiktų Konstitucinio teismo teisėjų kandidatūrų. Pirmiausia norėjau pabrėžti, kad išties aš neišgirdau iš jūsų lūpų kokių nors rimtų priekaištų dėl dalykinių, moralinių pateiktų kandidatūrų savybių. To, kas iš tikrųjų sutelpa į sąvoką “nepriekaištinga reputacija”. Vadinasi, galima padaryti neabejotiną išvadą, kad iš tikrųjų šie žmonės yra nepriekaištingos reputacijos ir visiškai atitinka tuos reikalavimus, kurie yra keliami renkant į tokias atsakingas pareigas. Mano nuomone, vis dėlto daugiau pasisakymų vyksta apie politinius dalykus. Ir, žinoma, galbūt mums ne visada patinka tai, kaip žmogus elgėsi vienoje ar kitoje mūsų labai sudėtingo gyvenimo atkarpoje. Tačiau ir vėl mes negalėtume pasakyti, kad šie žmonės, kurie yra jums pristatyti, neturėjo gyvenime savo tvirtų pozicijų, neturėjo įsitikinimo ir nežino, kokiam darbui jie rengiasi. Iš tiesų mes šiandien pradedame kurti pirmą kartą Lietuvos istorijoje Konstitucinį teismą. Todėl šiandien dauguma tų diskusijų yra labai dar abstrakčios, nes mes tokio teismo niekada neturėjome ir nežinome, kaip jis funkcionuoja, kaip jis iš tikrųjų turėtų dirbti. Todėl tie žmonės, eidami dirbti į tokį darbą, nepaprastai daug kuo rizikuoja. Rizikuoja tuo, kad nėra sukauptos kokios nors patirties. Ir rizikuoja dar ta prasme, kad nėra ir pakankamų garantijų. Štai praeis treji metai ir dalis tų teisėjų galbūt turės užleisti pozicijas kitiems. O kas jų laukia? Ar yra numatyta įstatymais, kur jie galės dirbti? Ar jie turės teisę sugrįžti į savo ankstesnį darbą. Ir daug kitų dalykų iškyla. Tačiau vis tiek tie žmonės yra pasiryžę tam darbui. Ir dar mes turėtume šiandien atsiminti vieną dalyką, kad Konstitucinis teismas, kaip ir visi teismai mūsų valstybėje, anksčiau ar vėliau turi tapti nepriklausomais. Ir turbūt šiandien parenkant, paskiriant šias kandidatūras, mes turėtume atkreipti dėmesį į dvi aplinkybes, ar galime šitais žmonėmis pasitikėti, ar jie iš tikrųjų bus tie, kurie sugebės dirbti nepriklausomai, nešališkai, objektyviai ir galbūt iš tikrųjų vykdyti tam tikrą priežiūros funkciją, kad ir mūsų Seimas, ir kitos institucijos nenukryptų nuo pagrindinio įstatymo Konstitucijos. Nenukryptų nuo kitų įstatymų. Aš esu įsitikinęs, kad visos šios kandidatūros buvo parengtos griežtai pagal įstatymo reglamentavimus. Čia yra suderintas ir aukštas teorinis pasirengimas, ir didelis praktinis patyrimas. Jeigu jūs bandysite iš tų asmenų ką nors išskirti, tai jau pačioje to teismo formavimo pradžioje galite padaryti tam tikrą žalą. Aš manau, kad ir kitos institucijos, ir Prezidentas, ir Seimo Pirmininkas atitinkamai irgi pasiūlys žmonių su tokiomis moralinėmis, dvasinėmis ir dalykinėmis savybėmis. Todėl dar kartą kviečiu jus pritarti toms kandidatūroms, kad mes iš tikrųjų žengtume tą pirmąjį labai sunkų, atsakingą žingsnį į Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo formavimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mūsų laukia tik balsavimas. Priminsiu, kad Seimo narys K.Antanavičius pasiūlė nebalsuoti šiandieną, todėl mes turėsime nuspręsti, ar mes balsuojame šiandien, ar nebalsuojame. Nesvarbu, kaip nuspręsime, tada spręsime balsavimu kitą problemą - ar slaptai balsuosime, ar atvirai. Ir jeigu nutarsime balsuoti slaptai, tada reikės tvirtinti dar biuletenį. Tai pirmiausia siūlysiu balsuoti, ar sutinkame, kad šiandien būtų skiriami Konstitucinio teismo teisėjai. Kas už tai, kad šiandien jie būtų skiriami, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad jų skyrimą reikia nukelti kitam laikui, spaudžia mygtuką “prieš”. Taigi kas už tai, kad šiandien skiriami, spaudžia mygtuką “už”, kas kitam laikui siūlo, spaudžia mygtuką “prieš”. Balsavimas pradedamas, prašome balsuoti. Už balsavo 108, prieš - 2, susilaikė 4. Taigi skirsime teisėjus šiandieną. Kitas balsavimas, gerbiamieji Seimo nariai. Ar slaptai balsuosime, ar atviru balsavimo būdu? Kas už tai, kad balsuotume slaptai?

A.PATACKAS. Dėl balsavimo motyvų galima?

PIRMININKAS. Ne, jau kalbėta, negalima. Na, prašome, bet jau kalbėjo dėl balsavimo motyvų. Seimo narys A.Patackas.

A.PATACKAS. Dar kartą prašau prieš priimant sprendimą prisiminti, kad Konstitucinis teismas yra pats aukščiausias teisingumo sargas. Tikrai mes dar tokio neturėjome. O teisingumas ir atvirumas, šitie žodžiai, stovi greta. Teisingumas ir slaptumas nesiderina. Kad mes iš pat pradžių nepadarytume šito disonanso, tikrai siūlyčiau pagalvoti apie tai, kad neturime ko slėpti. Savo pažiūrų slėpti nereikia.

PIRMININKAS. Ačiū. 2 - už, 2 - prieš. Seimo narys A.Raškinis. Prašome. Tik 2 - už, 2 - prieš.

A.J.RAŠKINIS. Dėl slapto ar atviro balsavimo. Aš labai džiaugiuosi, kad įvyko šita nuostabi diskusija visos Lietuvos žmonių akivaizdoje. Manau, kad mūsų kairioji pusė aiškiai parodė, kad ji yra tikra senos geros Markso-Engelso Lenino-Stalino partijos tradicijų paveldėtoja.(Plojimai) Ir norėčiau pasakyti, kodėl taip aiškiai matosi. Pirmas dalykas. Buvo pasakytas štai koks motyvas. Slaptas balsavimas yra teisingas balsavimas dėl to, kad mes kai ką turime prieš kandidatą. Vadinasi, tai yra tipiškas veidmainio credo. Aš viešai esu vienoks, slaptai esu kitoks, ir šitas aiškiai pasakoma, o tai yra kaip motyvas tam, kad būtų slaptas balsavimas. Antras dalykas buvo...

PIRMININKAS. Vieną minutę, noriu jus pertraukti, gerbiamasis Seimo nary, ar sutiktumėte atsiimti žodį veidmainis?

A.J.RAŠKINIS. Apibrėžimas: kas viešai daro vienaip, o slaptai kitaip, tas yra veidmainis.

PIRMININKAS. Tęskite toliau.

A.J.RAŠKINIS. Antras dalykas. Buvo pasakyta, kadangi bus Konstitucinio teismo sprendžiama ir mes galėsime turėti reikalų su Konstituciniu teismu, tai dėl to reikia daryti slaptai. Ar iš šito motyvo neišeina, kad žmogus, kuris taip pasakė, turi iš anksto nusistatymą pažeidinėti Konstituciją. Kitokiu atveju nėra reikalingas slaptas balsavimas žmogui, kuris nenori pažeidinėti Konstitucijos. Ir galų gale trečias dalykas. Žmogus, kuris dalyvavo politinėje veikloje, Sąjūdyje, yra nepriimtinas. Tokia mintis buvo pasakyta. Atsiprašau, tai jau totalitarinio mąstymo ženklas. Tiktai šliaužiantis totalitarizmas gali pateikti tokius motyvus. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima tiktai dar dviems Seimo nariams pasisakyti už slaptą balsavimą. Seimo narys A.Linkevičius.

L.A.LINKEVIČIUS. Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į tai, kad net teismo sprendimą paskelbdami teisėjai išeina pasitarti slaptai tam, kad būtų teisingumas užtikrintas, o ne priešingai. O šiaip labai noriu padėkoti kai kuriems atstovams, kolegoms iš dešinės pusės, kad gerai įsisavina mūsų buvusių klasikų mokslus ir labai gerai atmintinai žino visas pavardes. Labai ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ir paskutinis Seimo narys K.Snežko.

K.SNEŽKO. Aš norėčiau, kad personaliai atsiprašytų manęs tas ponas, kuris mane apkaltino, kad aš esu veidmainis.

PIRMININKAS. Jūsų pavardės nepasakė.

K.SNEŽKO. Karolis Snežko. (Juokas ir plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Daugiau diskusijų nėra. Prašome registruotis. Užsiregistravo 123 Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Aš prašau tylos! Aš norėčiau suformuluoti, kaip bus balsuojama, kad visi galėtumėte girdėti ir nedarytumėte klaidų. Siūloma balsuoti arba slaptai, arba atvirai. Kas mano, kad reikia balsuoti slaptai, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad reikia balsuoti atvirai, spaudžia mygtuką “prieš”. Balsavimas pradedamas. Kodėl taip, o ne atvirkščiai? Paaiškinsiu, kodėl taip, o ne atvirkščiai. Aš tikiu, kad visi deputatai puikiai moka skaityti, kas yra parašyta prie jų mygtukų. Taigi prašome dar kartą. Kas už slaptą balsavimą, spaudžia mygtuką “už”, kas už atvirą spaudžia mygtuką “prieš”. Balsavimas pradėtas. Už slaptą balsavimą - 67 Seimo nariai, už atvirą - 49, susilaikė 2. Bus slaptas balsavimas. Gerai. Rankų pakėlimu pageidaujate? Prašom. Galima rankų pakėlimu. Ar balsų skaičiavimo komisija dirba? Kas už? Ar frakcijos vardu reikalaujate? Frakcijos. Prašome, tada visiškai teisėtas reikalavimas. Taigi kas už slaptą balsavimą, prašome pakelti rankas. Prašome skaičiuoti. balsavimo metu agitacija draudžiama, komentarai taip pat. Tai trukdo Seimo nariams apsispręsti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 73.

PIRMININKAS. 73 pasisako už slaptą balsavimą. Kas už atvirą balsavimą, kelia kitas rankas. (Juokas)

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 52.

PIRMININKAS. 52. Tokiu būdu... Nereikia, čia alternatyvinis balsavimas. Taigi 73 - už slaptą balsavimą, 52 - už atvirą balsavimą. Balsavimas bus slaptas.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, bus trečias balsavimas, biuletenio patvirtinimas. Biuletenio pavyzdys kol kas dar neišdalintas, kol jūs nepatvirtinsite. Aš perskaitysiu turinį. Manau, turinys bus kiekvienam suprantamas. Slapto balsavimo biuletenis, dėl Konstitucinio teismo teisėjų paskyrimo. Toliau - kandidato vardas ir pavardė. Įvardinti kandidatai: L.Sabutis - trims metams, S.Stačiokas - devyneriems metams, J.Žilys - šešeriems metams. (Plojimai. Juokas) Aš tikiuosi, kad gerbiamieji Seimo nariai nesuprato, kad trims metams į kalėjimą juos siunčiame. Pasirašo balsų skaičiavimo grupė. Prašome pasiruošti balsuoti, kas už šitą biuletenį. Elektronika balsuosime. Kas už šito biuletenio pavyzdį, spaudžia mygtuką “už”, balsavimas pradedamas.

Už biuletenį pasisako 102, prieš - 8, susilaikė 11. Biuletenio pavyzdys patvirtintas. Skelbiama pertrauka iki 17 val. Po 10 min. bus biuleteniai paruošti, fojė bus, galėsite balsuoti.

Pertrauka

PIRMININKAS. Prašome sėsti į vietas. Kol kas skaičiuojami rezultatai, tai negalime jų pranešti. Juos dar reikės vėliau tvirtinti atviru balsavimu. Turėtume dabar svarstyti 3 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projektą. Pranešėjai: premjeras B.Lubys, Seimo nariai V.Zimnickas ir K.Antanavičius. Tai yra antrojo svarstymo tęsinys, tačiau aš nematau nė vieno pranešėjo. Jeigu mes 5 min. nesulauksime pranešėjo, laikysime posėdį baigtu. Patvirtinę, žinoma, rezultatus.

Norite pareiškimą dabar skaityti? Prašome. Seimo narys R.Bloškys norėtų perskaityti pareiškimą.

R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite perskaityti Klaipėdos miesto prokuroro pareiškimą.

“Gerbiamasis Seime!

Kreipiuosi į jus dėl to, kad 1993 m. vasario 3 d. Seimo narys P.Giniotas Seimui paskelbė neatitinkančias tikrovės žinias apie teisėtumo pažeidimus Klaipėdos miesto prokuratūroje ir apie mane asmeniškai. Manau, kad Seimui turėtų būtų svarbu sužinoti tikrąsias P.Ginioto pareiškimo priežastis ir tikslus. Tai susiję su Seimo rinkimų įstatymo pažeidimais 20 Baltijos rinkimų apygardoje. Aukščiausiasis Teismas jau priėmė dėl to savo sprendimą, o Klaipėdos miesto prokuratūroje buvo tiriama baudžiamoji byla. Ją tiriant buvo nustatyta, kad 38 Lietuvos Respublikos piliečiai, policijos pasų tarnybai surašant neteisingą pažymą, buvo pažymėti kaip pilietybės neturintys. Pažeidžiant nustatytas procedūras apygardos rinkimų komisija dėl to priėmė nepagrįstą nutarimą anuliuoti rinkimų rezultatus vienoje iš apylinkių. Tam pritarė Vyriausioji rinkimų komisija, kuri konstatavo, kad rinkimus laimėjo ne LDDP atstovė I.Šiaulienė, o R.Hofertienė. Sužinojus, kad du asmenys kalti dėl įvykusių pažeidimų bus perduoti teismui, buvom apkaltinti kaip “LDDP tarnai”. Kai pagal tardytojo nutarimą policija atvesdino tardymui pagrindinę liudininkę, Klaipėdos Sąjūdžio veikėją B.Žukauskienę, apie teisėtumo pažeidimus agresyviai prabilo kai kurie miesto tarybos Trečiosios frakcijos deputatai. Kiek vėliau iš Seimo nario P.Ginioto interpeliacijos apie tai sužinojo ir Seimas. Spaudimas miesto prokuratūrai nesiliovė. Sąjūdžio Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas Varkalis nematydamas reikalo ką nors slėpti pareikalavo iš manęs nutraukti šią bylą grasindamas iškviesti tarptautines organizacijas. Tai buvo pasakyta viešai, miesto rinkimų komisijos posėdyje. Vasario 5 d. miesto tarybos sesijoje man pareikalavus, kad partijos, judėjimai ir pareigūnai griežtai laikytųsi Prezidento rinkimų įstatymo, tas pats Seimo narys pareiškė, kad tai esąs stalinizmas.

Šie faktai - akivaizdus ir neteisėtas kišimasis į prokuratūros veiklą siekiant sau palankių sprendimų. Tai draudžia įstatymas, bet, deja, atsakomybės už tai nėra.

Gerbiamieji Seimo nariai, turiu pareikšti, kad prokuratūros sistema dabar pergyvena sudėtingą laikotarpį. Dėl vis platesnį mąstą įgaunančio organizuoto nusikalstamumo darbas prokuratūroje tampa pavojingu. Tuo pat metu nėra tvirtų įstatymų, prokuratūros veiklos pagrindų, menki atlyginimai trukdo pasitelkti veiklių teisininkų. Kaip matėme ir iš mano paminėto pavyzdžio, nėra įstatymo įgaliojančio tvirtai atremti neteisėtą kišimąsi ir politinį spaudimą.

Valstybei reikalinga savarankiška, stipri prokuratūra ir Seimo valioje, kad tokia susiformuotų. Jeigu to nebus, bus dar daugiau tokių, kurie įvairiais būdais gins grupinius, politinius ir ekonominius interesus. Bet gali nebelikti tų, kurie galėtų apginti ir įgyvendinti priimtus įstatymus.”

Klaipėdos miesto vyriausiasis prokuroras, vyresnysis justicijos patarėjas I.Laucius.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Prašom trumpai tada. Seimo narys P.Giniotas. Taip pat iki 3 minučių.

P.GINIOTAS. Atsiliepdamas į gerbiamojo Seimo nario R.Bloškio ką tik padarytą pareiškimą galiu tik tiek pasakyti, kad Klaipėdos miesto vyriausiasis prokuroras, matyt, neišgirdo mano pareiškimo ir nėra susipažinęs su pareiškimo turiniu. Kadangi šis pareiškimas buvo interpretuojamas visai kitaip, pamėginsiu jį dar kartą perskaityti jums, gerbiamieji Seimo nariai.

“Prokuratūros tardytojas R.Milkus neteisėtai sulaikė B.Žukauskienę. Sulaikymo motyvu nurodė, kad ji vengianti atvykti į prokuratūrą kaip liudytoja. Iškilus šiam skandalui atsirado šio tardytojo nutarimas priimtas sausio 26 d., kad ji neatvyks sausio 28 d. Suprantama, kad tardytojas neišsiuntęs raginimo negali žinoti, ar liudininkas atvyks, ar ne. Po to pašto dėžutėje B.Žukauskienė surado voką su šaukimu, vienok šaukimo data ir pašto štampas ant voko akivaizdžiai rodo bandymą teisėti neteisėtus veiksmus. Tardytojas aiškiai viršijo savo įgaliojimus, pažeidė Lietuvos Konstitucijos 20, 24 ir kitus straipsnius. Jo veikla turi nusikaltimo požymius. Ar bus jam iškelta byla?

Sureguliuoti konfliktą ėmėsi miesto tarybos pirmininkas V.Čepas. Nes miesto prokuroro, o tuo metu vyko sesija, surasti nepavyko. Prieš tai jį matė miesto deputatai Soraka, Vileniškis, Lupeikis visiškai svirduliuojantį gatvėje. Buvo priėję, o kodėl svirduliavo ir net nesugebėjo atpažinti, deputatams nekėlė jokių abejonių. Sesija buvo transliuojama per radiją. Tas pats prokuroras Laucius vasario 1 d. komisijos pirmininkų pasitarime perdavė Klaipėdos miesto Prezidento rinkimų komisijai raštą, kuriuo siūloma nušalinti nuo apylinkės pirmininko pareigų neteisėtai prokuratūros sulaikytą B.Žukauskienę. B.Žukauskienės jokia kaltė nenustatyta, byla prieš ją nutraukta. Tokiais savo veiksmais prokuroras grubiai pažeidė Rinkimų įstatymą, viršijo prokuratūros įgaliojimus, kišasi į rinkimų organizavimo eigą. Prokuratūra nereaguoja į Migracijos komisijos pirmininkės Taplankienės aplaidumą, dėl ko iki šiol nėra pažymėjimų dėl apsisprendimo priimti Lietuvos pilietybę apskaitos Klaipėdoje. Tai paskelbta laikraštyje “Lietuvos aidas”, vasario 2 d., Nr.20, straipsnyje “Stebuklai pasų poskyryje”. Ar bus jai iškelta byla? Nustatyta, kad grubiai pažeidžiant Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnį, kuriuo draudžiama pareigūnui daryti poveikį rinkėjų valiai, pareigūnai Klubokas ir Narmuntas telegrama nurodė, kaip jūroje esantieji rinkėjai turi balsuoti. Ar bus jiems iškelta byla? Ar pačio Klaipėdos prokuroro Lauciaus veiksmai teisėti?” Štai tokio turinio buvo padarytas pareiškimas ir į tuos klausimus privalėjo atsakyti gerbiamasis Klaipėdos miesto vyriausias prokuroras.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projektas (93.02.17)

Neeilinė sesija (2po svarstyti klausimai)

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Svarstome 3 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projektą. Pranešėjai - premjeras B.Lubys, Seimo nariai - V.Zimnickas ir K.Antanavičius. Prašome pranešėjus į tribūną. Nėra pranešėjų? 20 min. pertrauka.

Č.JURŠĖNAS.Taigi yra K.Antanavičius.

PIRMININKAS. Aš kviečiu. Tai prašome tada. Dėl Vyriausybės įstatymo projekto. Prašome į tribūną. Kol kas nėra rezultatų dar. Primenu, kad antrasis svarstymas, galima užsirašyti diskusijai.

K.ANTANAVIČIUS. Manau, kad pranešėjas turėtų būti Ministras Pirmininkas. Jis atvažiuoja. Taigi dėl Vyriausybės įstatymo. Turbūt senokai yra jums išdalytas Vyriausybės įstatymo projektas, kuris buvo pertvarkytas atsižvelgiant į jūsų pastabas. Be abejo, ne visas. Buvo svarstytas kartu su Vyriausybės Juridiniu skyriumi. Ponas Kumpa ir ponas Stačionis čia dalyvauja. Ir gautos pastabos pono G.Paviržio, kurioms pritarėm. Bet jos bus įrašytos pabaigus antrąjį svarstymą. Čia yra tiktai žodžiai papildomi. Ir buvo gautas pono V.Andriukaičio alternatyvus projektas. Tas projektas buvo nagrinėtas Ekonomikos komitete ir nebuvo prieita vieningos nuomonės, ar štai imti ir keisti visa įstatymą, tą projektą, kurį jums pateikė, ar nekeisti. Na, likom prie nuomonės pateikti įstatymą taip, kaip to reikalauja ir siūlo Vyriausybė. Norėčiau perskaityti pono Ministro Pirmininko B.Lubio raštą Ekonomikos komitetui.

“Į Lietuvos Respublikos Seimo nario V.Andriukaičio parengtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projekto variantą iš esmės atsižvelgta patikslinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą nurodyto įstatymo projektą. Kartu esame tos nuomonės, kad Lietuvos Respublikos ministerijų pagrindines funkcijas turi apibrėžti ministerijų nuostatai tvirtinami Vyriausybės, o ministerijų darbuotojų statusą - Valstybės tarnautojų įstatymas. Be to, manome, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtyje gali būti ir ministrai be portfelio, nes tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.”” Ekonomikos komiteto dauguma visuotinai pritaria šioms nuostatoms ir dar sykį naudodamasis proga galėčiau tiktai pareikšti, kad manyčiau, kad yra ydinga mūsų praktika įstatymus daryti kaip instrukcijas. Galėtume pasižiūrėti į kitų pasaulio šalių, na, o jeigu tai neprieinama, tai estų įstatymai yra 310 kartų trumpesni ir mažesni. Štai tokio įstatymų leidimo bėda yra ne ta, kad per daug įrašome, bet tai yra jau valdymo koncepcijos klausimas. Štai mes čia, Seime, pasiimame viską, ir mes esame sprendimų “dievai”, kiti jau niekas nebegali spręsti. Mes visą instrukciją į įstatymą surašome. Manau, kad tokia nuostata yra visiškai nepriimtina, visiškai klaidinga todėl, kad mes čia, jūs matot patys, dažnai sprendžiam, priimam įstatymus gana paskubomis, nepakankamai diskutavę, ir todėl mes turėtume iš tiesų susitelkti tik prie pagrindinių nuostatų. Reikėtų prašyti ir Vyriausybę, kad mažiau rašytų instrukcijų, o paskirtų žmones, kurie savo atsakomybe ryžtingai spręstų klausimus ir be instrukcijų. Tas mūsų valdininkų ir mūsų visų noras viską surašyti į instrukciją, viską reglamentuoti, kad žmogui nebetektų sprendimo teisės, manau, yra tas veiksnys, kuris neša dideles bėdas, nebepaliekam erdvės sprendimams, nebepaliekam erdvės atsakomybei. Aš matau, kad gerbiamasis premjeras yra jau, aš nebedrįstu daugiau užimti jūsų laiko. Liko keletas klausimų, kuriuos reikia diskutuoti, t.y. dėl savivaldybių. Manau, kad turėtume atšaukti tą nutarimą, įstatymą, pataisas dėl to, kad savivaldybės gali atleidinėti, t.y. sumažinti, nes tas įstatymas sumažina savivaldybių teises. Šio įstatymo projekte yra įdėta tai, kas dabar veikia. Bet manau, kad šito nereikėtų. Manau, kad turėtume atitinkamai suprasti, kad ministrai turi turėti pavaduotojus ir kad nėra jokio reikalo apriboti štai šituo įstatymu, kad ministrai neturi pavaduotojų, kad juos reikia pavadinti kažkaip kitaip. Na, be abejo, jeigu mūsų ekonomika jau būtų rinkos ekonomika, jeigu valstybės institucijos tikrai spręstų tikai tuos globalinio reguliavimo klausimus, valstybės politikos klausimus, tarp jų ir ekonominius, tada galima būtų apsieiti su vienu premjeru, vienu ministru ir t.t.

Na, dar sykį galiu tiktai apgailestaudamas pasakyti, kad tokie dalykai Konstitucijoje įrašyti, kaip, pavyzdžiui, premjeras negali turėti pavaduotojų arba negali būti ministro be portfelio. Na, tai pavadinkim užsienio departamento ministru, ar Baltijos jūros šalių ministru, pavyzdžiui. Na, ir bus toks pats ministras, taigi čia rašyti - be portfelio ar su portfeliu, man rodos, jokios prasmės nėra.

Taigi siūlau pritarti po antrojo svarstymo ir skubiai pradėti trečiąjį svarstymą.

Dar noriu paminėti vieną dalyką, kuris man visada yra pats svarbiausias - kokiu būdu sumažinti valdymo darbuotojų skaičių. Be abejo, galima sutikti, kad ministerijų skaičius neapsprendžia, kiek tų darbuotojų bus. Bet sumažinti per pusę jų skaičių tai žūt būt reikalinga. Na, ir norėčiau aš išgirsti Seimo narių nuomones, aš nemanau, kad reikia man argumentuoti. Ne dėl to, kad biudžeto kaštus sumažinti - tegul gauna jie tą visą atlyginimą, kiek ten numatyta, tegul gauna dvigubas algas, tačiau reikia jų sumažinti, kad jie dirbti pradėtų, todėl, kad jie pradėtu branginti savo darbo vietą, kad matytų, kad iš tiesų mažinam, kad jie netrukdytų kitiems dirbti, kad nesiuntinėtų vienas nuo kito ir t.t., ir t.t. Taigi norėčiau, kad štai priimant įstatymą nutarime, matyt, būtų įrašyta, kad darbuotojų skaičius, bet ne tiktai Vyriausybėje, o ir savivaldybėse, na, nesiplėstų, turi būti iš tiesų sumažintas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame į tribūną premjerą poną B.Lubį. jeigu turėtumėt ką nors pridurti? Projektą visi turi, man atrodo. Nėra? Prašome pakelti rankas, kas neturite projekto.Turit. Kuris projektas? Gerbiamasis premjere, būkite malonus, pasakykite iš pradžių, kurį projektą svarstome. Seimo nariai turi jų kelis ir nežino, į kurį reikėtų žiūrėti.

B.LUBYS. Pirmiausia labas vakaras. Man labai gaila, bet mes neišplatinom pataisyto projekto ir priimtų pastabų, kadangi manėme, kad šiandieną dar bus diskusijos. Ir aš maniau, kad bus diskusijos, sakomos nuomonės, ką reikėtų pataisyti. Čia kai kalbėjo gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius... Paskui mes projektą sukomponuojam, išplatinam jums trečiajam svarstymui ir jau tada, jeigu reikia, balsuojam pagal punktus ir priimam. Blogai ar gerai, bet mes taip manom.

PIRMININKAS. Tai tada, premjere, viskas?

B.LUBYS. Viskas.

PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamasis premjere. Labai trumpai ir drūtai.

Seimo narys K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš labai norėčiau atkreipti ir premjero dėmesį, kad mes per daug popieriaus naudojam. Štai kolegos deputatai kelia triukšmą, kad neturi. Jūsų klausimas, niekas nedaugins papildomai ir neturi dauginti. Reikėtų kažkaip įvesti popieriaus apskaitą. Aš labai rimtai sakau. Tonos popieriaus naudojamos visai be reikalo. O kad jūs nepasiimat, tai jūsų reikalas.

PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis. Prašome, pradedame diskusiją.

T.LIDEIKIS. Aš manau, kad mes jau labai seniai svarstėme tą Vyriausybės įstatymą ir gerokai visi primiršom, apie ką kalbama. Aš iš viso siūlyčiau sudaryti darbo grupę, kuri parengtų trečiajam svarstymui šitą įstatymo projektą su alternatyvom, kad mums būtų iš tikro lengva ir aišku paskui balsuoti, nes taip nepasiruošus iškart salėje svarstyti yra sudėtinga. Sudarykime darbo grupę, jinai parengs alternatyvas ir tada svarstykim. Frakcijų atstovavimo principu, be abejo.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis premjere. Savivaldybių komitetas svarstė Vyriausybės įstatymo projektą, tik gaila, kad nebuvo pasakyta, ar mūsų pasiūlymai yra priimti, ar ne. Mes konkrečiai siūlėme dėl 18 straipsnio, kuriame apibrėžiamas Vyriausybės santykis su savivaldybėmis. Anksčiau pateiktame projekte buvo beveik viskas nurašyta nuo senų įstatymo projektų, t.y. nuo senų įstatymų. Tuo tarpu dabartiniu metu Vyriausybės įstatymas turi būti suderintas su Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl Savivaldybių komitetas ir siūlė pakeisti 18 straipsnį ir suderinti jį su 120 ir 123 Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniais. Tai viena.

Antra. Savivaldybių komitetas siūlė šiokią tokią pataisą dėl ministrų be portfelio. Remiantis taip pat Konstitucija arba jeigu jau labai sudėtinga išaiškinti kai kuriuos Konstitucijos straipsnius šiuo požiūriu, tai Savivaldybių komitetas siūlė ministro be portfelio pareigybes savivaldybėms įvesti tokiu būdu, t.y. siūlyti papildomai Savivaldybių ministeriją, jeigu jau čia būtų kokių nors nesutarimų dėl Konstitucijos straipsnių.

Na, o kiti mūsų pasiūlymai, atrodo, jau šiek tiek anksčiau buvo priimti, todėl dabar svarstant tiek būtų papildomų pastabų. Savivaldybių komitetas siūlo po antrojo svarstymo Vyriausybės įstatymui pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis dėl vedimo tvarkos.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš ne dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau pasisakyti...

PIRMININKAS. Reikėjo užsirašyti laiku. Apgailestauju.

Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Ačiū. Aš norėčiau pasakyti, kad mane truputį nustebino profesoriaus K.Antanavičiaus pasisakymas, ypač dėl Vyriausybės aparato sumažinimo. Aš pritarčiau tokiam dalykui, tačiau kai pasakoma sumažinti du kartus, man kyla noras pasakyti, kad reikia sumažinti galbūt tris kartus. Aš manau, kad jeigu tokie dalykai būtų svarstomi nutarime dėl įstatymo įsigaliojimo, jie turėtų būti pagrįsti ne kažkokiais bendrais samprotavimais, kad reikia sumažinti (o galbūt reikia padidinti aparat)ą, bet kompetentingų organų ar struktūrų išvadom. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.

Z.ADOMAITIS. Aš siūlyčiau pritarti Vyriausybės įstatymui po antrojo svarstymo ir kiek galima greičiau priimti šį įstatymą, kuris, mano nuomone, yra labai svarbus. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Katkus.

J.A.KATKUS. Atsisakau žodžio.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau pateikti apskritai Seimo vadovybei pretenzijų dėl priimamų projektų. Tie projektai būna be datos, nenumeruoti. Štai, pavyzdžiui, aš turiu Vyriausybės įstatymo projektą. Vieno data yra gruodžio 8, o kitą pasirašo tiktai laikinai einantis Respublikos Prezidento pareigas. Nei kas pateikia, nei kaip. Tai būtų labai nepamatuota. Jeigu mes, netgi nežinodami, kurį projektą turime svarstyti, netgi nežinodami, kokius papildymus... Beje, šitie du projektai gan skiriasi vienas nuo kito. Ir dabar štai mechaniškai pasakyti, kad va mes priimam ir po antrojo svarstymo pritariam,tai būtų nepamatuota. Aš manyčiau, kad šitą formalizmą reikia padaryti (visai geranoriškai tai sakau) dėl turinio geresnio supratimo ir papildymo. Todėl, kaip čia buvo sakyta, paremčiau, kad po antrojo svarstymo nepritartume, sudarytume darbo grupę ir kad tikrai mes galėtume turėti tokį projektą, kuris apimtų ir pasiūlymus, ir būtų visiems žinomas ir suprantamas.

PIRMININKAS. Ačiū. Repliką pasakys Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasakyti savo poziciją. Dalyvavau Ekonomikos komiteto surengtame posėdyje, jam pirmininkavo gerbiamasis V.Zimnickas. Buvo Ekonomikos komiteto nariai, buvo Vyriausybės atstovų, ir dalyvavau ir aš. Mes tuomet priėjome išvadą (kažkodėl šiandien jinai nesakoma) būtent tokią, kad norint iš tikrųjų parengti šį įstatymą, reikėtų į tą įstatymą įtraukti Valstybės ir teisės komitetą, kadangi šis įstatymas priklauso konstituciniams įstatymams, jis, be to, glaudžiai susijęs su valdymo reformos koncepcija, su požiūriu į valdymo reorganizavimą. Ta koncepcija taipogi yra Seimo išdalinta frakcijoms. Ir tame kontekste iš tikrųjų reikėtų diskutuoti dėl daugelio dalykų. Visų pirma netgi ne dėl straipsnių, bet dėl paties įstatymo struktūros. Jau nekalbu apie tai, kad yra konstitucinių prieštaravimų, o kaip jūs žinote, pateikiant antrajam svarstymui tie konstituciniai prieštaravimai turėtų būti arba pakomentuoti, arba jų turėtų būti išvengiama. Tuo tarpu visi žinome, kad jeigu įstatymas prieštarauja Konstitucijai, jis negali būti net teikiamas svarstyti.

Tas pastabas pirmojo svarstymo metu esu pasakęs oficialiai, esu įteikęs tas alternatyvas. Tačiau mane nustebino tai, kad Ekonomikos komiteto nariai tų alternatyvų net nesvarstė, jie tai pasakė savo posėdyje, kam pritarė gerbiamasis V.Zimnickas ir gerbiamoji V.Briedienė.

Taigi aš norėčiau dabar dar kartą paklausti, kodėl neįvyko toks posėdis, kuriame būtų svarstytos ne tik straipsnių alternatyvos, bet paties įstatymo struktūra, atitikimas Konstitucijai, valdymo reformai. Tik paskui būtų galima kalbėti ar tas įstatymas iš tikrųjų tokiu pavidalu gali būti pristatomas antrajam svarstymui.

Mano įsitikinimu, norint išeiti iš kolizinės padėties reikėtų šiandien vis dėlto būtinai įtraukti Valstybės ir teisės komitetą, nes tai yra jo reguliavimo sritis. Nežinau, kodėl tas įstatymas atsidūrė Ekonomikos komitete, gal tiktai Ekonomikos komiteto pirmininko K.Antanavičiaus iniciatyva, kaip jis ir buvo jį pateikęs. Tačiau, mano galva, tai yra Valstybės ir teisės komiteto kompetencija. Kartu pačiu pritarčiau, kad būtų išplėsta darbo grupė, įtraukti papildomi nariai, būtų išsiaiškintos visos konstitucinės kolizijos ir tiktai tada bendras naujas projektas būtų pateikiamas Seimui svarstyti. Skuba šiuo požiūriu iš tikrųjų yra, manau, labai blogas ženklas. Juo labiau kad tokiai pozicijai pritarė tuo metu pirmininkavęs posėdžiui gerbiamasis V.Zimnickas.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėčiau kreiptis į Valstybės ir teisės komiteto pirmininką. Norėčiau išklausyti jūsų nuomonę. O paskui pakviesime Seimo narį V.Zimnicką kaip autorių.

P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tas kelintas jau projektas... Aš irgi manyčiau, kad reikia dabar tas pataisas, kurios čia siūlomos, įrašyti ir bendrai dirbti. Man regis, kad dar per greitai čia viskas daroma. Mes buvome pradėję svarstyti pastabas, atsirado naujų. Ir kol kas mes gerai nežinom, koks tas projektas dabar po tų pataisų. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam komiteto pirmininkui.

Seimo narys V.Zimnickas. Jūs pasiūlymą turbūt girdėjote. Prašome, ką jūs siūlytumėte Seimui daryti dabar?

V.V.ZIMNICKAS. Taip, iš esmės išsirutuliojo dvi nuostatos, dvi nuomonės, kad vis dėlto įstatymas yra ne iki galo parengtas ir jį reikėtų dar tobulinti ir sudaryti komisiją. Bet aš noriu pasakyti štai ką. Buvo pono V.Andriukaičio, kitų pasiūlymų. Mes juos svarstėme komiteto posėdyje ir juo labiau Vyriausybė juos įtraukė. Ir dabar dar gauta pasiūlymų. Aš manau, jie taipogi bus įtraukti kaip alternatyvūs. O kad čia yra konstitucinių pažeidimų, aš tikrai nemanau, nes nuo pat pirmos dienos, kada buvo pradėtas rengti šis įstatymas, aš pats dirbau ir mes dirbom su Konstitucija, kitaip tariant, atsižvelgėm į visus konstitucinius straipsnius. Todėl aš manyčiau, kad jį užtempti ir dar toliau diskutuoti dėl jo... Galbūt priimam tai, kad bus įvertintos alternatyvos, ir per trečiąjį svarstymą mes turėsime visą tą alternatyvinį variantą, ir būtų galima balsuoti. Mano būtų tokia nuostata.

PIRMININKAS. Aš norėčiau atsiklausti gerbiamojo autoriaus. Jūs girdėjote Valstybės ir teisės komiteto siūlymą, kad jie norėtų vis dėlto peržiūrėti tą įstatymą ir pateikti savo išvadą. Jų išvados neturime. Ar sutiktumėte palaukti?

V.V.ZIMNICKAS. Taip, iš esmės tegu pateikia savo išvadas, mes tam neprieštarausime. Iki kito svarstymo kada bus numatytas darbotvarkėje, aš manau, Valstybės ir teisės komitetas pateiks savo išvadas.

PIRMININKAS. Siūlote po antrojo svarstymo pritarti?

V.V.ZIMNICKAS. Aš siūlau po antrojo svarstymo pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų. Tai trys pateikėjai. Prašom. Seimo narys K.Antanavičius. Prašom.

K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau kreiptis vis dėlto į posėdžio pirmininką ir į kitus kolegas deputatus. Na, svarstykime įstatymą. Yra pateiktas Vyriausybės įstatymas. Kas turi pastabų, pateikite pastabas. Kas turite kritikos, kad yra konstitucinių pažeidimų, pateikite, kad yra konstitucinių pažeidimų. Štai neparengtas įstatymas. Na, tai jeigu neparengtas, pasakykite, kur neparengtas, tai pasakykite kritiką, juk Vyriausybės Juridinis skyrius pateikė. Mes svarstėme tris kartus, pritarėm, ir dabar štai, galėčiau pasakyti, pamiršę, kas ten buvo svarstoma, pradeda šnekėti, kad dar reikalinga grupė. Na, tai pateikite, dėl ko reikalinga ta grupė. Pateikite alternatyvas. Pono V.A.Endriukaičio pastabos yra iš principo... Taip, kita koncepcija, kad įstatymas turi būti kartu ir instrukcija, ir tarnybinė instrukcija,ir kokios funkcijos veikia. Mano supratimu, tai yra juokingos, daugiau negu juokingos pastabos, nes štai parašyta: Ekonomikos ministerija turi vykdyti strateginio planavimo funkcijas. O kitas? Tai jeigu jau rašom, tai ir kitas. Finansų ministerija turi parengti biudžetą. O kitas? Na, tai jeigu užsiimam šitokiu dalyku, tai surašykime visas funkcijas, visas ir t.t.

Taigi aš ėmęsis šitos iniciatyvos negaliu suprasti, ko siekia medicinos daktaras, kuris aiškina, kad štai ekonomistai šičia nieko nesupranta, o tiktai medicinos daktarai supranta. Tai nieko negaliu suprasti, kuris yra valdymo šulas. Pasirodo, ir chirurgas, ir valdymo šulas, ir istorikas, ir t.t. Taigi sakyčiau, tikrai svarstykime bent kiek normaliau įstatymą. Kas turi pastabų, tegu pasako, o jeigu pastabų nėra, tai prašau balsuoti, kad būtų pritarta po antrojo svarstymo.

PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, galima kalbėti tik dėl balsavimo motyvų. Aš priminsiu, kad kalbėti antrą kartą tuo pačiu klausimu neleidžia Reglamentas. Seimo narys V.Andriukaitis galės kalbėti tik dėl balsavimo motyvų. Yra siūloma pritarti projektui. Taip siūlo autoriai. Galima nepritarti. Jeigu jūs nutarsite nepritarti, tai vėl mums reikės balsuoti, ar grąžinti projektą komisijai, arba padaryti projekto svarstymo pertrauką. Ir dar vienas variantas - ar atmesti projektą. Taip numato Reglamento 206 straipsnis.

Seimo narys P.Giniotas dėl balsavimo motyvų.

P.GINIOTAS. Tikrai daugeliui Seimo narių bus keblu balsuoti, nes nežinome, už kokį projektą balsuosime. O jeigu imsime pagrindu tą projektą, kurį teikia laikinai einantis Prezidento pareigas (pavardė nenurodyta), tai šitame projekte yra akivaizdus prieštaravimas Konstitucijai. Aš cituoju: “Ministras taip pat privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė visų Seimo narių”. 101 straipsnyje, kur kalbama apie Vyriausybės atsistatydinimą, Konstitucijoje to nepasakyta. Vyriausybės ar ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Tik tiek. Vadinasi, yra akivaizdus prieštaravimas, ir aš nežinau, kaip mes tokį projektą galime svarstyti ar jam pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ačiū už suteiktą žodį. Norėčiau prieš sakydamas motyvą vis dėlto atkreipti posėdžio pirmininko dėmesį, kad pranešėjas K.Antanavičius turėtų suprasti, jog Seimo nariai neskirstomi pagal profesijas. Manau, kad tokia pastaba Seimo nariui K.Antanavičiui turėjo būti padaryta.

Dabar kalbėdamas dėl motyvų noriu atkreipti dėmesį, jog šio įstatymo analizėje visiškai nėra Juridinio skyriaus išvadų. Noriu pasakyti, jog pristatydamas alternatyvas jas pateikiau tik savo vardu, tačiau alternatyvas rengė ir mane konsultavo tie specialistai, kurių šitas alternatyvas ir esu pristatęs. Tiek valdymo specialistai, tiek teisininkai, tiek Konstitucijos specialistai. Tai norėčiau pakartoti gerbiamajam profesoriui K.Antanavičiui, kad jis žinotų, jog kalbu ne vien savo vardu. Ir norėčiau dar kartą atkreipti Seimo dėmesį, jog šis klausimas iš tikrųjų yra neparengtas ir teikiamas skubos tvarka, panašiai kaip ir Privatizacijos įstatymas.

Todėl siūlyčiau padaryti pertrauką, suformuoti darbo grupę, perduoti šitą įstatymą būtinai Valstybės ir teisės komitetui, kad tai būtų įvertinta Konstitucijos, ir valdymo reformos koncepcijos aspektu. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys Baskas.

A.BASKAS. Aš nesiūlau atidėti dėl tokių motyvų. Kai kurios emocijos čia kyla todėl, kad mes nekreipėme dėmesio , kad pagal naują Konstituciją Vyriausybė yra jau nevienpusiškai nuo mūsų priklausoma. Pavyzdžiui, Konstitucijos 67 straipsnyje sakoma: “Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Seimas”. “Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas.” Ir jeigu Vyriausybė nesiūlo, mes neturime teisės. Čia tos emocijos ir populizmas dėl aparato mažinimo... Jeigu pažiūrėsit į biudžetą, mes Vyriausybės aparato mažinimu galime sutaupyti 100-200 mln. talonų, o jeigu mes priimsime kitus straipsnius, kurie privers geriau dirbti Vyriausybę, sutaupysime 10 mlrd.

Kitas dalykas, kalbos, kad nusižengiama Konstitucijai. Man atrodo, didžiausias ginčas čia yra ar gali Vyriausybė turėti ministrus be portfelių, ar ne. Konstitucijoje vienoje vietoje yra parašyta, kad ministras vadovauja ministerijai, o kitoje vietoje, kad Vyriausybė koordinuoja ministerijų veiklą. Kas gali koordinuoti? Iš karto aišku, kad reikalingas ministras be portfelio. Toliau kitoje vietoje Konstitucijoje parašyta, kad ministras vykdo jam pavestas funkcijas. Ir šita galimybė turėti ministrus be portfelių leidžia realizuoti vadinamąjį matricinį valdymą. Jeigu šito dalyko nėra, mes tik galime daryti hierarchinį valdymą. Ir daugelį uždavinių mes šitokiu valdymu negalime išspręsti. Todėl aš siūlau šitą projektą svarstyti toliau.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau atkreipti tų kolegų dėmesį, kurie kalbėjo, kad galima turėti ministrus be portfelių, neva tai nepažeidžia Konstitucijos. Nepamirškite, kad šioje salėje jau sėdi vienas būsimojo Konstitucinio teismo narys. Ir, manau, jiems reikės spręsti šitą problemą. Taip pat norėčiau replikuoti ką tik kalbėjusiam LDDP frakcijos nariui, kad dauguma LDDP narių priešrinkiminėje kampanijoje kalbėjo apie tai, kad jie mažins valdymo išlaidas. Reikėtų prisiminti priešrinkiminius pažadus.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Diskusija pasibaigė. 2 - už, 2 - prieš. Ponas V.Žiemelis jau trečiasis buvo, taigi aš irgi nusižengiau Reglamentui. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo nario T.Lideikio buvo pasiūlyta, kad būtų sudaryta darbo grupė. Tai vienas pasiūlymas. Kuri toliau tobulintų tą įstatymą. Aš noriu pasakyti, kas buvo siūlyta. Buvo iškilusių abejonių ar šitas įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Suprantama, aš to patikrinti dabar negaliu, reikia konsultuotis su teisininkais. Na, ir trečiasis pasiūlymas buvo pritarti po antrojo svarstymo. Apie darbo grupę pranešėjai nekalbėjo. Pritarti po antroj svarstymo ir tuo baigėsi.

Dabar aš siūlyčiau taip padaryti: pirmiausia mes balsuosime ar pritariam po antrojo svarstymo, ar nepritariam. Jeigu nuspręsite, kad nepritariam, tada siūlysim sudaryti darbo grupę tobulinti įstatymą. Kolega Č.Juršėnas man sako, kad netgi jeigu pritarsime po antrojo svarstymo, darbo grupę sudaryti vis tiek reikėtų. Pateikti balsavimui alternatyvas. Vienu ar kitu atveju darbo grupę sudaryti reikėtų. Tai gal mes galime iš karto sutarti be balsavimo, kad darbo grupę bet kuriuo atveju sudarome. Yra prieštaraujančių? Tada užsiregistruokime ir balsuosime. Prašome registruotis. Pirmiausia balsuosime ar sudarome darbo grupę, ar ne. Jeigu sudarome arba nesudarome darbo grupę, vis tiek balsuosime, ar pritariame po antrojo svarstymo, ar ne.

K.ANTANAVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Prašau balsuoti taip, kaip priklauso pagal Reglamentą. Pirmiausia pritariam ar nepritariam, o po to, kaip jūs ir sakėte - ar sudarom, ar nesudarom darbo grupę.

PIRMININKAS. Nematau principinio skirtumo. Jeigu jums atrodo, kad yra, galima ir taip balsuoti. Užsiregistravo 104 Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų.

P.GINIOTAS. Aš noriu, kad jūs patikslintumėte. Aš klausiau jūsų, už kokį projektą balsuosime? Ar už tą projektą, kurį pasirašė laikinai einantis Respublikos Prezidento pareigas, bet pavardė nenurodyta, ar už tą projektą, kurį kažkada teikė ponas K.Antanavičius?

Nutarimo “Dėl Konstitucinio teismo teisėjų paskyrimo” projektas (93.02.17)

Neeilinė sesija (2po svarstyti klausimai)

PIRMININKAS. Aš turiu rankose projektą, kurį pasirašė ponas V.Zimnickas, ponas K.Antanavičius ir laikinai einantis Prezidento pareigas be pavardės. Aš turiu tą projektą. Ne tą turiu? Tai prašome paaiškinti, kurį projektą reikia turėti. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome iš vietų nekalbėti ir tarpusavyje nediskutuoti. Prašom nekalbėti iš vietos. Neleista kalbėti, prašome nekalbėti. Tik ką įteiktas projektas, kuris niekieno nepasirašytas, niekieno nevizuotas. Tokiu atveju aš neturiu ką teikti balsavimui. Balsuosime už 20 minučių, kada išsiaiškinsime. Aš darau pertrauką iki 18 valandos. Dabar perskaitysiu slapto balsavimo rezultatus. Po to mes padarysime tokią konsultaciją ir pažiūrėsime, apie kokį projektą kalbama ir ką su juo daryti. Aš manau, kad projekto rengėjai turėtų būti rūpestingesni ir pateikti projektą su atitinkamais parašais. Gerbiamieji Seimo nariai, skaitau slapto balsavimo rezultatus. Balsuota dėl Konstitucinio teismo teisėjų skyrimo. Vilnius, 1993 m. vasario 17 d. Išduoti 127 biuleteniai, rasti 127 biuleteniai. Už L.Sabutį balsavo: už 52, prieš - 75. Už S.Stačioką: už 57, prieš 70. Už J.Žilį: už - 125, prieš - 2. Pasirašo balsavimo grupės nariai.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Reikia patvirtinti slapto balsavimo rezultatus, o paskui priimsime nutarimą. Taigi prašome patvirtinti balsavimo rezultatus. Kas už tai, kad rezultatai būtų patvirtinti, prašome pakelti rankas. Reglamente yra parašyta balsavimo rezultatų tvirtinimas. Prašome.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 97.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.

PIRMININKAS. Balsavimo rezultatai patvirtinti. Gerbiamieji Seimo nariai, pagal Reglamentą paskirtais laikomi tie teisėjai, kurie surinko daugiau kaip pusę balsavusiųjų narių skaičiaus. Kadangi daugiau kaip pusę surinko ponas J.Žilys, tokiu būdu jis yra patvirtinamas Konstitucinio teismo teisėju. Tačiau reikia priimti nutarimą. Nutarimo projektas jums išdalintas. Jame yra trys pavardės. Reikia išbraukti dvi pavardes. Nutarimas skambėtų taip: “Dėl Konstitucinio teismo teisėjų paskyrimo”. Viena pastaba projektą rengusiems Valstybės ir teisės komiteto atstovams - prašome projektus rengti teisiškai tvarkingus. Jūs praleidote žodžius “Lietuvos Respublikos Seimas nutaria”. Tekstas būtų toks: “Skirti Konstitucinio teismo teisėju J.Žilį”. Dėl balsavimo motyvų T.Lideikis.

T.LIDEIKIS. Aš norėčiau išreikšti Tėvynės Santaros nuomonę, kad mes dabar akivaizdžiai matome, kaip norima formuoti Konstitucinį teismą, remiantis vienos partijos nuomone. Faktiškai šitos dvi kandidatūros buvo atmestos, remiantis grynai politiniais motyvais. Jokių kitokių motyvų mes negirdėjome. Tai yra labai liūdnas precedentas, kai Aukščiausiajam Teismui faktiškai išreikštas nepasitikėjimas vien tik dėl to, kad jis bandė paskirti kandidatūras, kurios priimtinos visoms pusėms.

PIRMININKAS. Seimo nary Lideiki, jūs kalbate ne apie tai, ką aš prašiau. Dėl balsavimo motyvų, pritariate projektui, nepritariate projektui? Jūs darote pareiškimą. Pareiškimams laikas bus truputį vėliau. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne? Prašome pasiruošti balsuoti.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis Sakalai, aš norėčiau mažą pastabą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš dėl nutarimo projekto. Po to, kai dabar jūs pataisėte preambulinę dalį ir iš tos, vadinkim, nutariamosios dalies iš trijų eilučių dvi išbraukiame, tai man lieka neaišku. Mes nenurodome Konstitucinio teismo nario J.Žilio kadencijos laiko. Aš manyčiau, kad nutarime tai turėtų atsispindėti. Galbūt gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininkas pasakytų savo sprendimą.

PIRMININKAS. Aš labai dėkingas Seimo nariui J.Beinortui. Aš kaip tik norėjau klausti Aukščiausiojo Teismo pirmininką ar jis palieka tą patį kadencijos laiką, ar siūlo kitą?

M.LOŠYS. Aš prašyčiau Seimą šiuo atveju priimti dar papildomą nutarimą ir vietoj rekomenduoto 6 metų termino gerbiamajam J.Žiliui nustatyti 9 metų kadenciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, tada perskaitysiu nutarimą. “Lietuvos Respublikos Seimas nutaria skirti Konstitucinio teismo teisėju devyneriems metams J.Žilį.” Būtų priimtina? Tokiu atveju, jeigu Seimas neprieštarauja, dėl metų balsuojame iš naujo atviru balsavimu. Uždaras buvo dėl pavardės. Prašom, reikalaukit uždaro, jeigu norite. Ar yra reikalaujančių, kad dėl metų balsuotume uždaru balsavimu? Prašau, mielai. Tada balsuosime, kaip balsuojame dėl metų, o paskui balsuosime toliau.

P.GINIOTAS. Ponas pirmininke, patvirtintame mūsų biuletenyje, už kurį mes balsavome, buvo pasakyta, kad J.Žilys renkamas 6 metams. Buvo slaptas balsavimas, ir aš manau, tai jau įvykęs

balsavimas, ir norint pakeisti jo sprendimą, reikia atšaukti buvusį balsavimą ir panaikinti jo rezultatus.

PIRMININKAS. Aš manau, kad diskusija gerokai užsitęs, jeigu mes dabar svarstysime dėl metų skaičiaus. Aš nematau šiandien kitos išeities, kaip palikti taip, kaip buvo. Ar S.Pečeliūnas norėtų kitą išeitį siūlyti?

S.PEČELIŪNAS. Aš manau, kad šitą klausimą turit nuspręsti ne jūs, o Teismo pirmininkas. Jis pateikė naują terminą ir turi arba atsiimti, arba reikalauti panaikinti balsavimo rezultatus ir balsuoti iš naujo. Siūlymas buvo aiškus, balsavimas irgi buvo aiškus. Ir ne jūsų valioj yra metus (...), o Aukščiausiojo Teismo pirmininko.

PIRMININKAS. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

M.LOŠYS. Pasikeitus situacijai, iš tikrųjų aš norėčiau, kad Seimas iš naujo šitą kadencijos klausimą apsvarstytų ir priimtų kitą sprendimą. Kokiu būdu - ar slaptu, ar atviru, tai jūs nuspręsite.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra toks variantas: mes galime iš tiesų atšaukti rezultatus, panaikinti tuos rezultatus, jeigu jūs taip nuspręsite, galima nuspręsti atviru arba uždaru balsavimu balsuoti dėl termino. Seimo narys K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Tai gal panaikinkim ir Prezidento rinkimus? Iš tiesų, jeigu yra balsavimo rezultatai, yra balsuota, tai ponas M.Lošys turi teisę pateikti naują įstatymo projektą, kad ponui J.Žiliui būtų suteikta kadencija ne 6 metams, o 9 metams. Vėl kitą dieną svarstysime ir visa procedūra turi eiti iš naujo. Yra slapto balsavimo rezultatai ir, matyt, bent teisininkams turi būti suprantama, kad jų niekas negali pakeisti.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, keisdami balsavimo rezultatus, mes laužome pagrindinius teisės ir demokratijos principus. Kartą nubalsavus, jau pakeisti negalima. Ponas M.Lošys gali pristatyti naują kandidatą 9 metų terminui. Bet čia būtų tikrai nedemokratiškas, neteisinis poelgis. Sprendimas, kartą padarytas, turi būti vykdomas.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš iš tiesų manau, kad mes nieko negbealime keisti. Joks variantas dabar yra nepriimtinas. Teikiu nutarimo projektą dėl Konstitucinio teismo teisėjų paskyrimo. Lietuvos Respublikos Seimas nutaria skirti Konstitucinio teismo teisėju J.Žilį. Taip, kaip tekste, o 6 metų terminą jūs jau nubalsavote anksčiau. Prašome pasiruošti balsuoti. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Man atrodo, mes dar kartą išgirdom pono Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasakytus žodžius. Jis neatsiėmė 9 metų siūlymo, o teikia jį iš naujo. Ne jūsų valioje yra atmesti jo siūlymą, o reikia kažkokiu būdu spręsti tą klausimą.

PIRMININKAS. Siūlykite būdą. Aš manau, kad gerbiamojo Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasiūlymą mes įvertinsime, paruošime atitinkamą dokumentą ir kitą posėdį galėsime svarstyti dėl metų pakeitimo. O dabar patvirtiname tai, kas yra, o jeigu Aukščiausiojo Teismo pirmininkas pasiūlys kitą, raštu pateiks, mes taip padarysime. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už nutarimą dėl Konstitucinio teismo teisėjo paskyrimo? Tekstą skaitau. “Lietuvos Respublikos Seimas nutaria skirti Konstitucinio teismo teisėju J.Žilį.” Prašome pakelti rankas. 6 metams. Taip, kaip buvo anksčiau jūsų nutarta.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 72.

PIRMININKAS. Prašome pakartoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 72.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 32.

PIRMININKAS. Nutarimas dėl Konstitucinio teismo teisėjų paskyrimo 72 Seimo nariams balsavus už ir susilaikius 32 Seimo nariams, yra priimtas. Sveikiname pirmąjį Konstitucinio teismo teisėją. (Plojimai)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projektas (93.02.17)

Neeilinė sesija (2po svarstyti klausimai)

Kviečiu į tribūną premjerą B.Lubį. Arba gal vietoje nuo mikrofono. Jūs turite pasiūlymą dėl Vyriausybės įstatymo. Prašome.

B.LUBYS. Aš labai atsiprašau gerbiamąjį Seimą ir pirmininkaujantį. Žinoma, šiandien reikėjo pateikti jungtinį variantą su alternatyvom. Bet gal jūs galėtumėte atidėti tą sprendimą balsuojant pritarti ar nepritarti po antrojo svarstymo, mes per dvi dienas pateiksime jums iki galo parengtą ir pasirašytą. Gal jūs neprieštarautumėte? Aš labai atsiprašau už tą mūsų kanceliarijos netvarką.

PIRMININKAS. Ar Seimo nariai prieštarautų premjero pasiūlymui? Neprieštarauja. Kai tiktai Vyriausybė pateiks, mes tuojau pat svarstysime jau parengtą dokumentą. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Dar pareiškimas. Seimo narė E.Kunevičienė. prašome.

E.KUNEVIČIENĖ. Laba diena, mieli Seimo nariai! Šiandien aš norėčiau perskaityti mokytojų pareiškimą, kurį pasirašė per 450 pedagogų.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau Seimo narių. Prašyčiau neišsiskirstyti, nes negirdėsite svarbios informacijos. Prašome, gerbiamoji Kunevičiene.

E.KUNEVIČIENĖ. “Mes, Šilutės rajono bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai ir darbuotojai, kreipiamės į Lietuvos Vyriausybę ir Seimą. Švietimo koncepcija yra pasmerkta, jei valstybė nebus paremta finansiškai. Mokyklų reformą įgyvendins mokytojas, bet to jis nepadarys, neturėdamas pakankamai lėšų pragyvenimui ir nereguliariai gaudamas net varganą atlyginimą. Lietuvos valstybė neatgims, jei neatgims jos piliečiai. Mokytojų vieta pilietinėje visuomenėje ypatinga ir į jo balsą reikia įsiklausyti, nes jam patikėta mūsų šalies ateitis. Seimas ir Vyriausybė turėtų žinoti, kad biudžetas sudaromas ne tik iš vargingiausių piliečių mokesčių ir privalėtų rasti kitus valstybės finansų šaltinius. Vyriausybė šalia švietimo koncepcijos turi pateikti Seimui ir švietimo finansavimo programą. Urvinis žmogus gali generuoti tik urvo lygio idėjas. Dabar mokytojo atlyginimas siekia tik apie pusę Respublikos atlyginimo vidurkio. Net 1919 metais, kai Lietuva buvo apsupta karo fronto, jos Vyriausybė surado būdų aprūpinti mokytojus geru atlyginimu ir darbu.

Protestuodami prieš skurdą ir beviltišką padėtį, kurioje atsidūrė mokytojas ir kiti mokyklos darbuotojai, 1993 m. sausio 29 dieną nuo 9 iki 10 val. skelbiame įspėjamąjį streiką ir pasiliekame teisę skelbti nuolatinį streiką, jeigu padėtis iš esmės nepagerės. Reikalaujame, kad mokytojo atlyginimas už 18 pamokų etatą būtų ne mažesnis negu vidutinis Respublikos dirbančiųjų atlyginimas.” Šį kreipimąsi rajono mokytojai patvirtino parašais, kurie bus perduoti Seimo deputatei E.Kunevičienei. “O aš jus supažindinu. Ačiū už dėmesį. Taip pat yra ir Šilalės rajono mokytojų pareiškimas. Čia trumpesnis, bet tokio pat pobūdžio. Aš pridedu abu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš pranešdamas jums, kad rytoj 10 val. tęsiama sesija ir bus taip pat posėdis, noriu pasakyti, kad gautas 57 Seimo narių pasirašytas dokumentas, kuriame reikalaujama įrašyti į neeilinę sesijos darbotvarkę šiuos papildomus klausimus.

Leiskite, aš juos perskaitysiu. 1. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl konvertuojamos valiutos rezervo projektas. 2. Įstatymo dėl 1990 m. kovo 11 d. priimto Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarų projektas. 3. Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Prezidento vėliavos etalono projektas. 4. Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojų projektas. 5. Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir vystymo banko sutarties dėl paskolos neatidėliotinoms investicijoms energetikai, pasirašytos 1992 m. gruodžio 9 d. Londone, ratifikavimo projektas.6.Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl Konsulinės konvencijos tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos, pasirašytos 1992 m. sausio 13 d. Vilniuje, ratifikavimo projektas.

Tokiu būdu, kadangi yra 57 parašai, šie klausimai bus įrašyti į šią neeilinę sesiją. Rytoj 9.10 val. - frakcijų atstovų pasitarimas dėl konkrečios darbotvarkės rytojaus dienai, o 10 val. - plenarinis posėdis. Šios dienos plenarinis posėdis baigtas.