Pirmasis posėdis
1993 m. vasario 17 d

	Svarstyti klausimai:
1.	1993 m. vasario 17 d. plenarinių posėdžių darbotvarkė
2.	Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūrų pristatymas

Seimo narių pareiškimai

V.Astrauskas

V.Landsbergis

1993 m. vasario 17 d. plenarinių posėdžių darbotvarkė

Neeilinė sesija (1po svarstyti klausimai)

Pirmininkauja laikinai einančio Lietuvos Respublikos Seimo  Pirmininko
pareigas laikinasis pavaduotojas A.SAKALAS

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo neeilinę sesiją. Gerbiamieji, prašau pasiruošti giedoti Lietuvos himną. (Giedamas himnas)

Gerbiamieji kolegos, prašome sėstis. Kad normaliau pradėtume mūsų darbą, aš siūlau užsiregistruoti pirmą kartą šitoje neeilinėje sesijoje. Salėje 91  Seimo narys. Mielieji kolegos, ar visi užsiregistravot? Galime pakartoti, kad būtų aiškiau. Tada dar sykį registruojamės. Lygiai 100. Kadangi šita sesija yra neeilinė, tai visos sesijos darbų programos mums tvirtinti nereikia, bet dėl darbotvarkės turime šiek tiek susitarti. Yra siūlomi - juo labiau po frakcijų atstovų pasitarimo šiandien ryte - štai tokie 4 klausimai, o iš tikrųjų 3 klausimai. Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūrų pristatymas, pranešėjas būtų gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Mindaugas Lošys. Jis, naudodamasis savo konstitucine teise, teikia 3 kandidatūras, kurias, kaip turbūt jau žinote, nagrinėjo Valstybės ir teisės komitetas. Po to padarytume ilgesnę pertrauką. Siūloma, kad kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus galėtų susitikti su frakcijomis. Per tą laiką, galimas daiktas, jeigu būtų reikalas, galėtų posėdžiauti ir kai kurie Seimo komitetai. Tada 15 val. rinktumės tik į popietinį posėdį ir jau spręstume Teismo teisėjų skyrimo klausimus.

Kolega A.Sakalas man primena, kad reikia pasakyti dar apie vieną procedūrą. Po to, kai pasisakys gerbiamasis M.Lošys, manau, kad bus tikslinga tribūnoje pamatyti gerbiamuosius teisininkus - kandidatus į teisėjus. Nors jūs juos pažįstate, bet jie patys papasakos apie save ir atsakys į Seimo narių klausimus.

Taigi nuo 15 val. toliau Teismo teisėjų skyrimo procedūra. Ir, žinoma, būtų labai gražu, kad mes šitoje sesijoje iki Prezidento priesaikos priimtume naują Vyriausybės įstatymą. Čia yra antroji stadija. Mes eilinėje sesijoje neužbaigėme antrosios stadijos, todėl gal šiandieną tęstume. Užbaigtume - neužbaigtume, čia jau matysime. Taigi Vyriausybės įstatymo projektas. Štai tokie klausimai.

Žinoma, kaip paprastai yra ir proginių sveikinimų, ir šiaip pareiškimų, bet aš siūlyčiau šitai daryti šiek tiek vėliau, t.y. po to, kai mes išnagrinėsime antrąjį klausimą. Ar sutinkam? Ar reikia dar specialiai balsuoti? Ne, ačiū. Tai tada aš kviesčiau į tribūną gerbiamąjį M.Lošį. Prašom.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūrų pristatymas(93.02.17)

Neeilinė sesija (1po svarstyti klausimai)

M.LOŠYS. Pone Prezidente, pone laikinasis Seimo Pirmininke, ponai Seimo nariai! Šiandieną mes pradedame labai svarbų mūsų valstybei etapą - Konstitucinio Teismo kūrimą. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 103 straipsniu ir Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo” 7 straipsniu, pateikiu jums 3 kandidatus į Respublikos Konstitucinį Teismą: Liudviką Sabutį, Stasį Stačioką ir Juozą Žilį. Turiu paaiškinti, kad minėtame Konstitucijos straipsnyje yra aptartos sąlygos ir reikalavimai, kurie yra keliami Konstitucinio Teismo teisėjams. Pirmiausia Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po 3 kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas. Konstitucinio Teismo pirmininką ir šio teismo teisėjus skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Ir paskutinėje pastraipoje pasakyta, kad Konstitucinio teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio, pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą. Visi mano paminėti kandidatai atitinka šiuos keliamus reikalavimus. Jūs taip pat turite išplatintus kiekvieno iš kandidatų biografinius duomenis. Visi kandidatai yra atvykę šiandien į šį posėdį, ir jeigu bus kokių nors neaiškumų, galima bus užduoti klausimus tiek man - pristatančiajam, tiek ir patiems kandidatams.

Kalbėdamas konkrečiau dėl to, ko nematyti apie šiuos asmenis iš tų sausų eilučių, apie kiekvieną iš kandidatų atskirai dar galėčiau pasakyti štai ką. Liudvikas Sabutis yra žinomas Lietuvoje teisininkas, didžiąją savo darbo dalį dirbęs prokuroru įvairiose prokuratūros pakopose. Tas stažas sudaro apie 15 metų. Taip pat buvo renkamas Aukščiausiosios Tarybos deputatu ir turi įstatymo leidybos patirtį. Kaip jūs žinote, gerbiamąjį L.Sabutį taip pat rekomenduoja ir kai kurios kitos žinybos: Teisingumo ministerija bei visuomeninė organizacija - Teisininkų draugija.

Stasys Stačiokas turi didelę mokslinio ir pedagoginio darbo patirtį. Daug metų (ir pastaruoju metu) dirba Vilniaus universiteto Teisės fakultete dėstydamas atitinkamas disciplinas. Ypač norėčiau akcentuoti tą aplinkybę, kad tai yra vienas turbūt geriausių valstybinės ir konstitucinės teisės žinovų. Tiek mūsų konstitucinės teisės, tiek ir kitų valstybių konstitucinės teisės. Tam tikrą laiko tarpą yra dirbęs Teisingumo ministerijos Teismo ekspertizės instituto direktoriumi.

Ir Juozas Žilys yra labai patyręs teisininkas ta prasme, kad beveik visą gyvenimą po to, kai baigė teisės mokslus Vilniaus universitete, dirbo Aukščiausiosios Tarybos aparate, vadovavo Juridiniam skyriui. Jis yra nepaprastai gerai susipažinęs su įstatymų leidyba, su įstatymų tobulinimu.

Manau, šie duomenys kaip tik ir leido man visus šiuos asmenis pasiūlyti jums svarstyti, ar jie yra tinkami dirbti Konstitucinio Teismo teisėjais. Taip pat turiu jus informuoti, kad minėtos kandidatūros buvo aptartos Seimo Valstybės ir teisės komitete ir toms kandidatūroms buvo pritarta. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dabar, matyt, jūsų norėtų paklausti gerbiamieji Seimo nariai. Kolega A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininke, jūs teikiat kandidatūras 3, 9 ir 6 metams. Pagal kokį kriterijų jūs parinkote šį laiką?

M.LOŠYS. Taip, aš turiu dar papildyti. Iš tikrųjų dar nepasakiau, kurį kandidatą ir kuriam laikotarpiui siūlome rinkti. Gerbiamąjį S.Stačioką - 9 metams, J.Žilį - 6 metams ir L.Sabutį - 3 metams. Šitą pasirinkimą nulėmė tai, kad pirmiausia tie asmenys yra pareiškę tokį norą, o be to, yra atsižvelgiama į jų patyrimą, į tai, kiek jie gali būti naudingi mūsų valstybei ir visuomenei, dirbdami šiame Teisme.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Aš norėjau paklausti to paties, bet jau atsakymą gavau. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū tamstai. Seimo narys K.Antanavičius. Prašom.

K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau paklausti, gerbiamasis vyriausiasis teisėjau. Mes pagal įstatymą, rodos, turime išrinkti 9. Tai šičia arba visus 3 išrinkti, ar iš tų 3 vieną išrinkti? Vadinasi, nesimato pasirinkimo galimybės. Ar jūs nemanot, kad tikslinga duoti ne 3, o pavyzdžiui, 6 kandidatūras? Ačiū.

M.LOŠYS. Taip, jūs, be abejonės, spręsite, ar juos išrinkti visus, ar tiktai kai kuriuos. Žinoma, mes ir rašte, kurį adresavome laikinai einančiam Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas gerbiamajam Č.Juršėnui, nurodėme, kad tuo atveju, jeigu Seimas atmes vieną ar kitą kandidatūrą, mes pasiliekame sau teisę pasiūlyti naujus asmenis. Man yra žinoma, kad du mūsų Aukščiausiojo Teismo teisėjai yra siūlomi nuo kitų organizacijų, bet aš šiandien apie juos dar nenorėčiau kalbėti. Todėl, kad tie teisėjai nėra suderinę nuomonės su Aukščiausiojo Teismo vadovybe, ir tai, matyt, spręsis ateityje.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininke ir gerbiamasis laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas, mano klausimas galbūt daugiau procedūrinis. Vienas dalykas yra iš tikrųjų neaiškus. Pagal Konstitucijos 103 straipsnį Konstitucinio Teismo teisėjus mes turime skirti 9 metams. Dabar, kai yra nurodyta, kad vienas yra skiriamas 3, kitas - 6, trečias - 9 metams, nebeaišku, kieno prerogatyva yra nustatyti, ir kaip po trejų metų tie teisėjai bus keičiami. Ar Seimas spręs, ar jau tie, kas siūlo nusprendžia, kaip turi būti Konstitucinio teismo teisėjai skiriami?

Ir antras dalykas - vis dėlto taip pat neaišku tai, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas pasiūlė tris kandidatus. Jeigu ir visi kiti siūlantys taip siūlys, tai mes neturėsime jokios pasirinkimo galimybės, nes iš trijų mes turime išrinkti tris.

PIRMININKAS. Pirmiausia, gerbiamasis Seimo nary, aš atsakysiu. Čia mes vadovaujamės visų pirma, kaip aš suprantu, ir gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininkas vadovavosi įstatymu “Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos”, tai yra tuo įstatymu, kuris buvo patvirtintas kartu su Konstitucija per referendumą. Šito įstatymo 7 straipsnis štai ką skelbia: “Konstitucinio Teismo teisėjai, o iš jų -  teismo pirmininkas, turi būti paskirti ne vėliau, kaip per 1 mėnesį po Respublikos Prezidento išrinkimo. Pirmą kartą skiriant (mes būtent šitą procedūrą atliekame) Konstitucinio Teismo teisėjus, trys iš jų skiriami trejiems metams, trys - šešeriems ir trys - devyneriems. Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, siūlydami skirti Konstitucinio Teismo teisėjus, nurodo, kuriuos iš jų skirti trejiems, šešeriems ir devyneriems metams.” Tą gerbiamasis M.Lošys ir padarė. O kad tie, kurie skiriami trumpesniam laikui nebūtų nuskriausti, yra dar viena pastraipa šitame 7 įstatymo straipsnyje. “Konstitucinio Teismo teisėjai, kurie bus skiriami trejiems ir šešeriems metams, po ne mažesnės kaip trejų metų pertraukos gali užimti šias pareigas dar vieną kadenciją.” Prašom, pirmininke.

M.LOŠYS. Ar dar turėčiau ką nors papildyti? Man atrodo, kad pakankamai aiškiai buvo atsakyta. Iš tikrųjų įstatymas mus taip orientuoja, todėl mes laikėmės šitų nuostatų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas. Prašom.

A.ALBERTYNAS. Gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininke! Aš noriu pratęsti, patvirtinti tą gerbiamųjų kolegų K.Antanavičiaus ir A.Kubiliaus nuomonę. Mes neturime pasirinkimo. Jeigu mes šitaip, tai čia yra tiesiog, na, senoviški komunistiniai metodai. Vadinasi, kiek pateikė, už tuos mes turime balsuoti.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Gerbiamasis Albertynai, prašome be kai kurių epitetų.

A.ALBERTYNAS. Gerai. Bet, tarkim, yra tokių kandidatų, kurie anais laikais dirbę represinėse struktūrose. Daug kas nebalsuos už tokius kandidatus. Duokite mums pasirinkimą iš didesnio skaičiaus iš karto. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar atsakinėsite, gerbiamasis pirmininke?

M.LOŠYS. Na, aš nieko daugiau negaliu pasakyti.

PIRMININKAS. Čia galima priimti kaip nuomonę.

M.LOŠYS. Žinoma, gali būti ir tokių nuomonių. Ir jeigu jūs visi nuspręsite, kad taip reikia, mes tada pateiksime dar papildomai. Iš tikrųjų mes turime tokių galimybių. Bet šiuo metu mums reikia pagal Konstituciją, kaip jūs žinote, tuos klausimus spręsti.

PIRMININKAS. Kolega Z.Adomaitis. Prašom.

Z.ADOMAITIS. Aš jau atsakymą gavau, o išsibraukti negalima.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininke! Tai, ko aš noriu paklausti, susiję ne tik su šiais gerbiamaisiais kandidatais, bet ir kitų kandidatūromis. Ar nereikėtų apie tas kandidatūras truputį kitaip paskelbti visuomenei? Aš nežinau, ar visos buvo paskelbtos.

PIRMININKAS. Visos.

V.LANDSBERGIS. Truputį kitaip paskelbti visuomenei, siūlant konkrečiai atsiliepti, jeigu kas turi abejonių. Ir galų gale dabar svarstant čia, Aukščiausiojoje Taryboje, duoti daugiau laiko svarstymui, kad galbūt galima būtų gauti ir atsiliepimų, o nebalsuoti šiandien ar taip pat ir ateityje, kai bus pateiktos kandidatūros iš karto balsavimui. Aš manau, kad yra labai svarbus dalykas rinkti aukščiausiąją teisminę instanciją Lietuvoje. Ir nepriekaištingos reputacijos kriterijus, kurį numato Konstitucija, turėtų būti rimtai traktuojamas bent ta prasme, kad būtų galimybė atsiliepti, pasitikrinti, galų gale ir kreiptis į pačius kandidatus dėl galimų buvusių praeityje užsakymų ar kitokio bendradarbiavimo su KGB institucija. Tą, matyt, turėjo galvoje ir ponas A.Albertynas. Čia turėtų būti labai aišku viskas ir labai atvirai pasakyta. Tie žmonės, kurie labai atvirai viską pasakytų, pelnytų pasitikėjimą, jeigu jie turi ką pasakyti. Ir tuo labiau jeigu jokių kontaktų su tokia institucija nebuvo po 1990 m. kovo 11 d., ką teigia mūsų 1990 m. kovo 23 d. pareiškimas. Aš labai norėčiau išgirsti jūsų nuomonę apie tai.

M.LOŠYS. Na, įstatymas ir nutarimas dėl jo įsigaliojimo nenumato kokios nors formos, kad būsimųjų kandidatų sąrašai, pavardės būtų viešai paskelbtos spaudoje ar kitose masinės informacijos priemonėse. Todėl mes ir negalėjome šitos formos, na, savo iniciatyva sugalvoti ir ja pasinaudoti. Tačiau man yra žinoma, kad vis dėlto ir “Lietuvos aide”, ir kituose laikraščiuose tos pavardės buvo paskelbtos, taip pat paskelbta ir daug kitų pavardžių.

Turiu jums pranešti, kad Aukščiausiajame Teisme mes negavome nė vieno atsiliepimo nei teigiamo, nei neigiamo apie šitas kandidatūras. Kiek aš žinau, yra tam tikros informacijos Seime. Čia gal galėtų laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas pranešti, kokia tai yra informacija. Šia prasme, na, mes lyg ir įstatymo nepažeidėme.

Ar būtų reikalingas platesnis iš tikrųjų tokių kandidatūrų aptarimas? Žinoma, jūs irgi turėtumėte nuspręsti. Mes vadovavomės tuo, kad tie žmonės, kuriuos rekomenduojame, iš tikrųjų yra žinomi mūsų valstybėje ir jie iš tikrųjų turi šitą nepriekaištingą reputaciją. Todėl manome, kad ir šiuo metu būtų galima tas kandidatūras svarstyti. Galima svarstyti.

V.LANDSBERGIS. O ar dabar transliuojama?

PIRMININKAS. Niekas nesiūlė. Ačiū. Seimo narys P.Vitkevičius.

P.VITKEVIČIUS. Aš klausimų neturiu. Vėliau pasisakysiu komiteto vardu. O dabar noriu atsakyti gerbiamajam V.Landsbergiui į tai, kad vis dėlto kai kurie atsiliepimai jau yra gaunami dėl paskelbtų kandidatūrų. Juk buvo “Tiesoje”, “Lietuvos aide” paskelbta, ir viskas gerai. Atrodo, jokio kito skelbimo nereikia.

PIRMININKAS. Taip, ir aš galiu priminti gerbiamiesiems kolegoms, kad baigiantis pratęstai pirmajai Seimo sesijai čia, iš šitos tribūnos arba iš šitos vietos, buvo pranešta apie kandidatus į teisėjus ir kandidatus į kandidatus į teisėjus. Ir po to visos šitos pavardės su minimaliomis biografijomis buvo spaudoje. Atsiliepimų gauta, bet daugiau atsiliepimų apie pretendentus į kandidatus. Tuo tarpu apie va šituos tris garbingus teisininkus yra tik vienas laiškas gautas. Jis įteiktas gerbiamajam P.Vitkevičiui. Taigi J.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Aš norėčiau paklausti pirmininkaujančių. Darbotvarkėje yra didelė pertrauka. Čia turbūt bus susitikimai būtent su pretendentais, taip? Frakcijose...

PIRMININKAS. Tikrai taip. Aš jau tą garsiai sakiau.

J.A.KATKUS. Tai tuomet mes ir galėsime paklausinėti?

PIRMININKAS. Taip, taip.

J.A.KATKUS. Gal transliaciją būtų galima paskui...

PIRMININKAS. Nebuvo pasiūlymų. (Balsai salėje) Gerbiamasis pirmininke, jeigu jūs neturite daugiau ką pridurti, tai ačiū. Prieš kviesdamas į tribūną kandidatus, iš tikrųjų kad galima būtų susitarti dėl radijo transliacijos, aš siūlau padaryti kitą dalyką. Minutėlę!

Aš siūlau padaryti, kaip čia pasakius, pauzę tokiems mūsų tradiciniams dalykams kaip gimtadieniai, jubiliejai. Taip jau supuolė, aš sakyčiau, labai gražiai supuolė, kad vakar, minint didįjį Lietuvos valstybės jubiliejų, keli Seimo nariai šventė savo gimtadienius. Visų pirma gerbiamasis Seimo narys V.A.Buinevičius šventė savo 60 metų jubiliejų. Tai aš manau, kad mes visi jį galime pasveikinti. (Plojimai) Dar kartą nuoširdžiai sveikiname. Aš taip pat norėčiau pasveikinti kitus Seimo narius, kuriems taip pat pasisekė gimti tokią dieną. Taigi sveikinu B.Genzelį, (Plojimai) V.Juškų, (Plojimai) P.Katilių (Plojimai) ir V.Mačiulį. (Plojimai)

Dar, gerbiamieji kolegos, aš noriu pasveikinti, nors vakar sveikinom, bet tas įvyko vakar, todėl manau, kad galime pasveikinti mūsų Seimo narį J.Kubilių ryšium su tuo, kad jis yra apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. (Plojimai)

Taigi ačiū, gerbiamieji kolegos. Aš manau, kad dabar per tą laiką radijo transliacija turbūt bus įjungta. O dabar dėl darbo tvarkos dar pora Seimo narių nori pasisakyti. Visų pirma Seimo narys T.Lideikis.

T.LIDEIKIS. Na, jeigu transliacija bus įjungta, tai atsisakau...

PIRMININKAS. Viskas aišku. Aš paprašiau, kad įjungtų. Kadangi, aš manau, yra bendras mūsų susitarimas, ir čia diskusijos nėra reikalingos. Dabar Seimo narys K.Antanavičius. Prašom.

K.ANTANAVIČIUS. Aš manau, kad reikėtų atidėti Konstitucinio Teismo teisėjų svarstymą, kol bus pateikti dar bent du ar trys kiti kandidatai, kad būtų pasirinkimas. Aš nemanau, kad galima balsuoti štai iš trijų - tris. Tai vienas reikalavimas tada būtų žmogui vienam surinkti arba, jeigu jis turi būti atmestas, tai tiesiog akibrokštas būtų, kad štai juo kažkas labai smarkiai nepasitiki. Manau, tokių nėra. Tai daug gražiau būtų ir pretendentams, ir renkantiems deputatams, kad būtų iš ko pasirinkti. Juk iš tiesų čia renkami patys aukščiausi teisėjai, ir štai taip - diktato forma - rinkti negalėtume. Todėl siūlau, kad būtų pareikalauta, kad būtų pateiktos dar dvi ar trys (kaip mes nuspręstume) kandidatūros, ir tada pradėtume rimtai svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Pasiūlymas yra įdomus, bet nei įstatymas dėl Konstitucinio Teismo, nei mūsų Reglamentas šitų dalykų nenumato. Ir yra Aukščiausiojo Teismo teisė siūlyti būtent taip, kaip jis pasiūlė. Seimo narys A.Baskas. Prašom.

A.BASKAS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad pasirinkimo galimybė yra numatyta pagal įstatymą, kad Konstituciniam Teismui teikiama po tris. Tai nereiškia, kad mes visiems trims turime pritarti. Kitaip sakant, pasirinkimo galimybė yra. Ir šita numatyta procedūra įstatyme yra kur kas etiškesnė, negu kaip siūloma, kad būtų pateikiami penki ar daugiau kandidatų. Jeigu mes pritarsime visiems trims, bus labai gražu, o jeigu bus pasiūlyti penki, tai mes turėsime tuomet atmesti jau... Taigi kaip įstatyme yra numatyta, yra labai gerai. Ir pasirinkimo galimybė yra. Aš už tai, kad tęstume šį svarstymą šiandien.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kolega A.Albertynas. Prašom.

A.ALBERTYNAS. Aš siūlau dėl gerbiamojo kolegos K.Antanavičiaus pasiūlymo balsuoti.

PIRMININKAS. Siūlymai, kurie yra antiprocedūriniai, negali būti teikiami. Aš labai atsiprašau. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, Konstitucija numato devynis teismo teisėjus. Ir yra trys institucijos, kurios turi paskirti po tris kandidatus. Todėl aš nematau jokios priežasties, kodėl kiekviena institucija negalėtų pasiūlyti didesnio skaičiaus kandidatų, pavyzdžiui, po devynis iš kiekvienos, o mes išrinktume po tris iš kiekvienos. Tai būtų daugiau demokratiška, negu kad pristatytų tris kandidatus ir tik iš jų turime rinktis, nors tie visi trys pristatyti kandidatai yra labai garbingi ir gerbiami žmonės. Manau, būtų daugiau demokratiška, jeigu galėtume pasirinkti iš didesnio skaičiaus.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas. Prašom.

E.JARAŠIŪNAS. Po tų pasisakymų, kurie ką tik buvo, aš drįstu paprašyti gerbiamąjį pirmininkaujantį, kad būtų dar kartą perskaitytas įstatymo straipsnis ir kad mes iš tikrųjų nediskutuotume antikonstitucinėmis ir antiįstatyminėmis temomis. Yra įstatymas ir jo laikykimės. Kitaip sakant, gal ir man būtų labai patogu matyti dešimt ar dvylika kandidatų, tačiau nedrįstu siūlyti. Labai prašyčiau, kad gerbiamasis Č.Juršėnas dar kartą perskaitytų visiems tą, ką jau sykį skaitė.

Č.JURŠĖNAS. Gerai. Dar gerbiamasis V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Aš taip pat remčiau E.Jarašiūną ir norėčiau priminti ponui K.Bobeliui, kad Konstitucijoje taip neparašyta. Pasiskaitykite Konstituciją. Teismo pirmininko valia, kiek jam siūlyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Taip pat pritariu gerbiamojo E.Jarašiūno pasiūlymui. Pritariu tam, kad šiandieną reikia svarstyt pateiktas tris kandidatūras. Tai yra kandidatai, kurie visuomenėje yra gana gerai žinomi ir savo veikla praeityje. Mes matome jų biografijas, ir niekas mums absoliučiai nedraudžia iš trijų, tarkim, šiandieną išrinkti vieną arba nė vieno. O ateityje, be abejo, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas siūlys papildomas kandidatūras. Ir, man atrodo, daugelyje pasaulio valstybių taip ir yra renkami Aukščiausiojo Teismo arba Konstitucinio Teismo teisėjai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi aš siūlau dabar išklausyti kandidatus. Mes turėsime laiko frakcijose panagrinėti. O ar tikslinga balsuoti šiandien, tai aš siūlysiu spręsti ne dabar, o po to, kai susirinksime į popietinį posėdį. Ar balsuojame šiandien, ar kurią kitą dieną. Čia pasiūlymas yra vertas dėmesio. Šitas yra mūsų valioje.

Taigi aš siūlau susitarti, gerbiamieji kolegos, dėl tokios darbo tvarkos. Kadangi čia bus pirmasis kandidatų viešas pristatymas Seimo nariams ir visuomenei, gal kol kas skirkime jiems kiekvienam pasisakyti ir atsakyti į klausimus po 20 min. Jeigu po susitikimų frakcijose bus dar reikalas su jais dar čia, būtent jiems stovint šitoje tribūnoje, pasišnekėti, tai tada 15.00 val. galėsime šitą tęsti. Ar priimtina tokia tvarka? Dabar - po 20 min., kad maždaug 11.30 val. ar apie 11.30 val. mes baigtume šitą posėdžio dalį, skelbtume tą ilgąją pertrauką, kalbėtume su kandidatais frakcijose, o po to 15.00 val. susirinkę dar sykį šituos dalykus nagrinėtume. Ar tinka taip? Tada abėcėlės tvarka kviečiu į tribūną pirmąjį kandidatą gerbiamąjį L.Sabutį. Ir dar kartą primenu, kad su L.Sabučiu kalbamės, jį klausinėjame iki 11.00 val. Paskui kitas kandidatas ir t.t. O po to, jeigu bus reikalas, dar po pietų. Prašom, gerbiamasis Sabuti.

L.SABUTIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, garbusis Pirmininke, Lietuvos žmonės! Man norėjosi pratęsti įstatymo leidėjo veiklą jau tada, kai balotiravausi kandidatu į Seimo narius, taip pat ir dabar, kai yra tokia proga. Kai buvo pasiūlyta, aš sutikau dirbti būtent tokį darbą, kuris man yra ir suprantamas, ir norimas.

Šiaip mūsų Lietuvos trumpa, sakykim, jau per paskutiniuosius penketą metų istorija parodė, jog Lietuva yra subrendusi spręsti pačius sunkiausius dalykus - ir konfliktinius, ir nekonfliktinius, ir malonius, ir nemalonius - įstatymo leidėjo pagalba, konstituciniu, parlamentiniu būdu arba keliu. Aš visada palaikiau šią mūsų nuostatą ir norėčiau palaikyti ateityje. Taip jau pasisekė, kad mes, nors ir sunkiai dirbdami, su žmonių pagalba sugebėjome priimti Konstituciją, ją gerbiame, jos dėka surengėme Prezidento rinkimus, turime suformuotą visą valstybinę valdžią ir kitas institucijas, kitas galime formuoti vadovaudamiesi Konstitucija. Manau, kad per trejus metus galime pradėti normalų valstybės gyvavimą su visomis institucijomis, tarp jų ir su Konstituciniu Teismu. Jau yra atėjęs kaip tik tas metas.

Konstitucinis Teismas pagal jūsų priimtą įstatymą vykdys labai sunkias, atsakingas ir rimtas pareigas. Tai yra aukščiausioji teisinė priežiūra, aukščiausioji konstitucinė priežiūra, aukščiausiasis vertinimas, bet jokiu būdu ne blaškymasis įvertinant bet kuriuos paminėtus sprendimus. Todėl manyčiau, kad ir šis labai svarbus momentas man yra priimtinas, kadangi čia reikės įkinkyti savo protą ir galias tik vertinant sprendimus teisiniu požiūriu. Na, o savo praktiką, teisminę praktiką (jūs turite išdalintas anketas), žinote - nuo kur ir kada pradėjau, kokį teko darbą dirbti. Teko matyti ir karšto, ir šalto, atlaikyti įvairiausius niuansus, spaudimus ir t.t., bet šiandien mes turime labai realią padėtį, turime, sakyčiau, sėkmingą padėtį ir galime sėkmingai įveikti dar ir šį etapą dėl Konstitucinio Teismo formavimo, kad jis iš tikrųjų toliau mums padėtų, būtent Konstitucinis Teismas ne tik savo forma, bet ir turiniu padėtų vykdyti tai, ką mes norime kurti - teisinę valstybę.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Sabuti. Dabar 6 Seimo nariai norėtų paklausti. Aš prašyčiau labai trumpai formuluoti klausimus, o gerbiamasis L.Sabutis, kaip prityręs kalbėtojas, tikiuosi, trumpai drūtai atsakys net į sudėtingiausius klausimus. Taigi Seimo narys G.Paviržis. Prašom.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pretendente, man jūsų kompetencija nekelia jokių abejonių, tačiau jūs, būdamas aukštu Prokuratūros pareigūnu ir vėliau dirbdamas Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriumi, be abejo, gerai susipažinęs su įstatymų leidyba, jų turiniu, negalėjote nematyti ankstesnių Vyriausybės, sakykim, antiįstatyminių normatyvinių aktų priėmimo. Juo labiau kad jums apie tai buvo pranešama ir raštu, ir iš Aukščiausiosios Tarybos tribūnos deputatai ne kartą kalbėjo, ir spaudoje rašoma. Nemažai būta atvejų, kai tokie Vyriausybės veiksmai buvo ir Generalinės prokuratūros užprotestuoti. Na, deja, neteko matyti jūsų tokios labai ryžtingos reakcijos dėl tų vyriausybinių aktų priėmimo. Ar jūs manote, kad būsite principingesnis, jeigu jus skirs Konstitucinio Teismo teisėju? Ačiū.

L.SABUTIS. Iš tiesų pagal Reglamentą ir pareigas Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus (čia, autobiografijos duomenyse, turėtų būti taip ir parašyta: jau nebebuvo Prezidiumo Sekretoriaus, o buvo Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius) funkcijos buvo darbotvarkių, komisijų pirmininkų, kitų pareigūnų pasitarimai, klausimų pateikimas Aukščiausiajai Tarybai svarstyti. Pastebėdavau, kad kai kurie sprendimai kėlė abejones. Ir iki G.Vagnoriaus, ir G.Vagnoriaus, ir po G.Vagnoriaus. Dėl savo abejonių, kaip buvo susitarta ir pagal nustatytą tvarką, (jeigu kam norėtųsi, mes dar atrastume šiandien dokumentus su mano rašytiniu prašymu) kreipdavausi į Juridinį skyrių, kreipdavausi į atitinkamas komisijas, kad pasvarstytų ir duotų tinkamą vertinimą. Vienasmeniškai aš neturėjau teisės panaikinti arba protestuoti dėl atskiro sprendimo ar potvarkio, bet siūlydavau komisijoms - tai Teisinės sistemos komisijai arba tiesiog Juridiniam skyriui. Mes gaudavome atsakymus, pranešdavome apie tai Prezidiumui . Yra tekę svarstyti keletą tokių aktų, yra tekę svarstyti ir betarpiškai kalbėti su premjerais, kurie buvo tuo metu. Vienokiu ar kitokiu atveju aš nenorėčiau sakyti, jog kai kuria prasme vienas ar kitas premjeras būtent neieškojo išeities iš susidariusios padėties. Man atrodo, kad tuomet mes neturėjome Konstitucijos, mes neturėjome tvirto įstatymo, kuris nustatytų tas Vyriausybės galias. Todėl šiuo atveju tuo periodu buvo siūloma Aukščiausiajai Tarybai tai svarstyti. Jūs žinote, buvo priimami ir nutarimai, kurie aiškiai prieštaravo Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui, buvo balsuojama, ir aš kai kuriems pritariau. Bet buvo tokių, kai aš mačiau, jog Vyriausybė, turėdama kilnų tikslą, yra priversta ieškoti kitokių sprendimų. Ir daug kartų buvo teikiama Tarybai, tačiau Taryba nepritarė, ir jie liko būtent tokie, kokius jūs šiandien turite, o kai kuriuos jūs ir patys koreguojate. Beje, pasakysiu, kad kai kurie parlamentai naudojasi tokia praktika, ir savo anksčiau priimtus įstatymus naujai išrinktas parlamentas aprobuoja, ir jie vėl turi įstatyminę galią, kol dirba tas parlamentas. Taigi įstatymų leidyba nėra stagnacinis periodas, nėra toks stagnacinis būdas, į jį reikia visada žiūrėti labai realiom akim. Tiek trumpai.

PIRMININKAS. Kolega V.Būtėnas, prašom.

V.BŪTĖNAS. Jūsų pateiktoje biografinėje pažymoje rašoma, kad dirbote LKP CK Administracinių organų skyriaus teisininku. Kiek aš žinau, tokių pareigų nebuvo. Ar jūs pats sukūrėte tokias pareigas, ar čia kas klaidą padarė?

L.SABUTIS. Aš šičia nerašiau šito žodžio, bet dirbant Administracinių organų skyriuje atskiros juridinės tarnybos nebuvo, aš vykdžiau ir teisininko, ir instruktoriaus pareigas.

PIRMININKAS. Kolega P.Vitkevičius.

P.VITKEVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, aš norėčiau paklausti dėl to atsiliepimo, dėl to raštelio, kuris yra gautas . Jis yra adresuotas Seimo Pirmininkui. Vyko ginčas dėl žemės sklypo, sodininkų grupės vardu pasirašo viena moteriškė, kuri nelabai gražiai charakterizuoja jus. Ką galėtumėte atsakyti? Aš galiu pasakyti pavardę Jankauskienė.

L.SABUTIS. Ačiū. Taip, iš tikrųjų tai yra 1012 metų senumo dalykas. Aš jokių pretenzijų nereiškiau ir nereiškiu į kaimyno sklypą. Kadangi tai yra daugiau šeimos dalykai, aš vis dėlto kaip teisininkas negalėčiau iš karto sutikti su tokiu sprendimu, kokio norėtų, kad būtų priimtas būtent sodo kaimynas. Dabar yra nagrinėjimo stadija, ir todėl aš, kol nėra išspręstas tas jo prašymas, nenorėčiau kištis, kaip kad kai kas bando daryti. Kai bus išspręstas, tada įsitikins, kas teisus.

PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis. Prašom.

Z.ADOMAITIS. Gerbiamasis pretendente, daugelis jus žino kaip profesionalų teisininką ir turbūt dėl jūsų kompetencijos mažai kam kyla abejonių. Tačiau mes taip pat žinom, kad teisėjas turi būti visiškai bešališkas ir vadovautis tiktai Konstitucija ir įstatymais. Aš nenoriu pasakyti, kad mums kyla įtarimų dėl jūsų praeities bešališkumo, tačiau ar jūs galite mus užtikrinti, kad toks ir būsite, nepasiduosite jokių politinių grupuočių spaudimui, būsite visiškai bešališkas ir vadovausitės tiktai Konstitucija ir įstatymais? Dėkoju.

L.SABUTIS. Aš galėčiau atsakyti dviem žodžiais arba dviem sakiniais. Mano gyvenimo tikslas buvo būtent ir 1990 metais, ir dabar - šituos rinkimus sutikau nekeisdamas nuostatos ir programos. Ji tokia - tiesa ir teisingumas. Kiek man pasisekdavo ją įgyvendinti gyvenime, tai yra viena, bet šiuo atveju žmogus taip pat žingsnis po žingsnio, etapas po etapo yra grūdinamas. Per tuos nuo 1989 m. čia, Aukščiausiojoje Taryboje, praleistus metus, kada buvau išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretoriumi, o po to - Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriumi, man teko patirti įvairiausius spaudimus, grasinimus ir t.t., tačiau, kai aš nesutikdavau su net priimtų įstatymų kai kuria redakcija, drįsdavau kitoje lapo pusėje, kai reikėdavo man vizuoti, pasakyti savo nuomonę. Kitaip negalėdavau pasielgti. Ir šiuo atveju, tuo labiau, ar aš būsiu Konstitucinio Teismo nariu, ar bus kiti žmonės, aš norėčiau būtent to paties palinkėti, ką jūs ir pasakėte.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Albertynas.

A.ALBERTYNAS. Gerbiamasis pretendente, aš atidžiai susipažinau su jūsų biografija. Tą komunistinį laikotarpį mes labai puikiai žinome. Jūs buvote uolus komjaunimo darbuotojas, uolus partinis darbuotojas, na, ir jūs iškopėte iki aukščiausio laipsnio - iki generalinio prokuroro. O Generalinė prokuratūra ranka rankon dirbo su Valstybės saugumo komitetu. Tai šitą mes puikiai žinome. Ir visuose teismuose - tiek politinėse bylose, tiek kriminalinėse bylose - prokuratūros darbuotojai stodavo ne ginti teisiamojo, bet kaltinti teisiamąjį. Ir aš irgi esu savo gyvenime tai patyręs. Kaip pažiūrėtų Lietuvos žmonės, kai prieš buvusį generalinį prokurorą duoda priesaiką Lietuvos Prezidentas? Kaip į šitai sureaguotų Lietuvos žmonės? Taigi asmeniškai aš balsuosiu prieš. Ne dėl to, kad jūsų kompetencija bloga, bet todėl, kad jūs buvote uolus tos komunistinės santvarkos darbuotojas.

L.SABUTIS. Aš norėčiau labai nuoširdžiai atsakyti ir jums, ir tiems, kurie galbūt abejoja dėl tam tikrų pareigų, ar reikėjo tą darbą vykdyti, ar ne. Jeigu matėte, jeigu jūs skaitėte mano autobiografijoje, tai sužinojote, kad aš paskyriau 10 metų, kad baigčiau studijas. Grįžęs iš armijos per trejus metus baigiau vidurinę vakarinę mokyklą ir dirbau, po to nuėjau dirbti ten, kur yra galimybė studijuoti teisę. Kai turėjau jau įveikęs 5 kursą, nuėjau dirbti tiesiai pagal savo specialybę. Tai yra viena. O kita, man nė kiek netrukdė gyvenime šios pareigos - nei vienur, nei kitur. Aš kaip tik sukaupiau patirtį bendraudamas su žmonėmis, o tai man padėjo visais atvejais, visur buvo įvairių pasiūlymų, bet aš tik labai paprastai atsakydavau, kad dirbti reikia ir kiekvienam reikia vykdyti tokias pareigas, kokias tą dieną arba tuo metu apibrėžia gyvenimas. O kad iš tų žmonių iškyla į labai aukštus postus, jūs patys įsitikinote, kaip balsavo Lietuva. Vienas momentas. Kitas momentas - dėl bendradarbiavimo. Kaip pirmasis Lietuvos prokuroro pavaduotojas aš kaip tik tada turėjau bendrąją priežiūrą - valstybinę, darbo, šeimos, kolūkinę teisę ir t.t. Ir man, ačiū Dievui, neteko, visiškai neteko iškelti nė vienos bylos dėl politinių ar kitokių įsitikinimų. Taip sutapo. Tačiau 1987 metais, kai aš buvau tvirtinamas Sąjungos prokuratūroje ir “palaimintas” atitinkamų pareigūnų Kremliuje, kad būčiau Lietuvos prokuroru, tada man buvo lemta ateiti į šį postą todėl, kad jau Lietuva kvėpavo pavasariu, kvėpavo visai kita nuotaika. Ir pirmą kartą, kai mes ėjome per Tverės bulvarą, buvo išrikiuota armija ir milicija - tada Maskva gynėsi nuo totorių reikalavimų, kad Krymui būtų suteikta autonomija. Judėjimas, procesas buvo prasidėjęs ir, matyt, tai didžia dalimi lėmė, jog nebebuvo tokie priekabūs Maskvos pareigūnai, kai buvau skiriamas čia, Lietuvoje, į tam tikrą postą. Bet jūs taip pat puikiai žinote, su kieno pagalba ir kieno rankomis 1989 metais, vasario mėnesį, sukakus man 50 metų buvau pašalintas iš tų pareigų. Tiesiogine to žodžio prasme. Reikėjo pasirinkti. Ir iš čia esančių žmonių kai kas atėjo į kabinetą ir pasakė man: “Reikia gelbėti padėtį”. Aš supratau, kad reikia, ir todėl pasitraukiau iš to posto. O jūs kaip norite, taip vertinkite. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.

E.KUNEVIČIENĖ. Aš tikėjau, kad LDDP kalba apie kompetentingumą ir kad ji įvertins kompetentingumą, kai reikės žmones priimti į labai svarbius valstybės postus, o ne vertins žmones pagal tai, ar jie buvo Komunistų partijoje, ar ne. Labai norėjau, kad šiandien nors vienas iš jų būtų atkreipęs dėmesį į gerbiamojo pretendento kompetentingumą. Ačiū, jie pasakė, kad priekaištų dėl kompetentingumo neturi. Dabar aš norėčiau tik paklausti gerbiamojo L.Sabučio, pasakykite Lietuvos žmonėms, ar yra nors vienas įstatymas, kuris buvo parengtas atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kurio jūs nežinotumėte ir kurio negalėtumėte objektyviai nagrinėti ir vertinti, ar nepažeidžiama Konstitucija?

L.SABUTIS. Taip, aš jau atsakinėjau prieš tai, jog įstatymas pirmiausia yra kuriamas čia, tam tikra prasme jis įgyja užbaigtą formą. Bet nė vienas įstatymas negali būti vadinamas bent jau idealiu, bet jis tik turi būti labai reiklus ir atitikti gyvenimo iškeltus uždavinius, problemas, turi atitikti Konstituciją arba kitus įstatymus. Mūsų įstatymų leidyboje dėl laiko stokos... Kad mažiau būtų ginčų ir konfliktų aš norėčiau palinkėti Seimui ne tik principines nuostatas įtvirtinti pačiuose įstatymuose, bet ir jų įgyvendinimo procedūrą. Ir dar būtų geriau, kad pateikiant įstatymą būtų paaiškinamos pasekmės, jeigu toks įstatymas veikia arba veiks ne taip, kaip nustatyta. Taip būtų galima galvoti apie tokią išbaigtą įstatymų leidybos formą.

Ačiū už tą papildymą. Manau, kad prie mūsų pateiktų įstatymų, kurie buvo priimti ir dar prie apie 100 neparuoštų projektų, be abejo, dirbs Seimas prie šitų projektų arba kitaip spręs jų likimą. Turiu pasidžiaugti, kad šis Seimas nedaug pakoregavo įstatymų ir, jeigu taip atvirai pasakius, nebuvo įstatymų, kurie būtų visiškai panaikinti. Na, o gyvenimas yra gyvenimas ir, žinoma, reikia juos koreguoti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Sabuti. Prieš suteikdamas žodį kitam pretendentui, noriu pakviesti prie mikrofono kolegą A.Patacką. Jis pasinaudos replikos teise. Ačiū. Aš manau, kad dar teks diskutuoti frakcijose, o po to, po pietų, jeigu reikės, dar sykį. Prašom. Seimo narys A.Patackas.

A.PATACKAS. Besidomintiems gerbiamojo L.Sabučio praeitimi ir kontaktais su KGB siūlyčiau paskaityti politinio kalinio, gerai visiems žinomo Liudo Dambrausko, prisiminimų knygą. Joje yra aprašytas jo kontaktas su prokuroru ir aprašyta, kokiu būdu ir dėl kokių priežasčių, reikia manyti, jis buvo pašalintas iš prokurorų, kai tik pabandė domėtis tuo metu labai dar stipraus saugumo darbo metodais ir politinių kalinių bylomis. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurios jis buvo pašalintas iš prokuroro pareigų. O apie jį galiu pasakyti tik du žodžius: tai yra teisingas ir labai darbštus žmogus.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam A.Patackui. Kviečiame į tribūną kitą pretendentą - poną S.Stačioką.

S.STAČIOKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuva tautos valia tapo konstitucinė valstybė teisiškai. Nemažiau svarbu, kad Lietuva taptų konstitucine valstybe faktiškai. Neatsitiktinai Lietuvos Respublikos naujoji Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių konstitucingumo principų - tiesioginį Konstitucijos galiojimą. Ir todėl šiandien sprendžiamas klausimas, žinoma, yra pradžia to darbo, kurį pradėjo pati lietuvių tauta. Ryžausi sutikti su labai garbingu Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasiūlymu dirbti Konstituciniame Teisme dėl keleto priežasčių, bet svarbiausia ta, kad manau, jog 34 metų mano teisinio pedagoginio darbo patirtis būtent konstitucinės teisės srityje gali būti naudinga sprendžiant kartu su kitais teisininkais Konstitucijos aiškinimo klausimus. Apie save daugiau pats nesakysiu. Tikiuosi, kad bus klausimų, kurie man padės geriau ir konkrečiau paaiškinti jums, kas aš toks esu ir ar galiu tikėtis jūsų pasitikėjimo būti patvirtintas Konstitucinio Teismo nariu. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti tik vienas Seimo narys - J.Katkus. Prašome.

J.A.KATKUS. Aš norėjau paklausti, kaip jūs vertinate prokuratūros darbą šiuo metu? Apskritai galbūt nuo Kovo 11osios ir t.t. - aiškinant nusikaltimus, kovojant su grobstymais ir visa kita?

S.STAČIOKAS. Pirmiausia aš norėčiau taip pasakyti, kad konkrečiai vertinti prokuratūros darbą galima tiktai teisininkui ir tik konkrečiai išnagrinėjus jų veiklą. Šiaip jau galima pasakyti ir taip, kad iš viso mūsų teisės institucijų darbas nėra toks, koks turėtų būti, atitinkantis realią situaciją Lietuvoje. Būtent nusikalstamumo būklės, ir ne tik nusikalstamumo. Taip pat ir savotiško teisinio nihilizmo įveikimo būklės.

Bet dar vienas dalykas. Turbūt ne vien tik teisinės institucijos turėtų būti vertinamos. Matyt, reikėtų mums visiems visiškai konkrečiai galvoti, kad mums reikia parengti labai aiškią teisinę politiką. Ir tokie žingsniai buvo daromi, bet ji iki galo neparengta. Juk paties nusikalstamumo eiga dabartiniu metu yra tiek intensyvi ir atsitiktinė, kad ta mūsų politika turi būti labai lanksti ir labai konkreti. Todėl ir prokuratūros darbas, žinoma, nėra toks, koks tikrai turėtų būti. Bet kaip tai pataisyti, aš negaliu šiandien iš karto pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pretendentui už atsakymus. Daugiau užsirašiusių, norinčių jūsų paklausti nebuvo. Taigi dėkojame.

Kviečiame į tribūną poną J.Žilį, trečiąjį pretendentą į Konstitucinio Teismo teisėjus. Norinčių paklausti prašyčiau paspausti mygtuką, tada būsite įrašyti į kompiuterį. Prašom.

J.ŽILYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš negalėčiau pasakyti kokių nors ypatingų įžangų. Dauguma buvusių Aukščiausiosios Tarybos deputatų ir nemaža dalis Seimo narių mane pažįsta. Duodamas sutikimą Aukščiausiojo Teismo pirmininkui būti kandidatu į teisėjus aš žinojau, kad jeigu taip atsitiktų, mūsų visų toje institucijoje lauks labai intensyvus ir labai sunkus darbas. Tai bus lyginamoji instancija. Jai, deja, matyt, tam tikra prasme teks dalyvauti ir politikoje. Kadangi tokioje visuomenės būklėje, kokioje ji yra dabar, suprantama, Konstitucinis Teismas spręs ne tiktai juridinius dalykus, bet turbūt turės tvirtinti ir naują politikos moralę, ir daugelį kitų dalykų.

Aš žinau, kad pasiryžau eiti į labai sunkų darbą, jeigu taip atsitiktų ir jeigu jūs pareikštumėte pasitikėjimą manim. Drįsau duoti šitą sutikimą dar ir todėl, jog manau, kad aš turiu kuklią įstatymų leidybos praktiką. Teko dalyvauti nuo pat pirmųjų žingsnių kuriant Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurią dabar mes turime. O buvo ilgas kelias į šitą Konstituciją. Aš džiaugiuosi, kad likimas man lėmė nuo pat pirmos dienos, t.y. nuo 1988 m. rugpjūčio mėnesio, kai Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume susėdo Sąjūdžio atstovai ir teisininkai, rengti naują Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Toliau aš laukčiau klausimų, į kuriuos galėčiau atsakyti.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pretendentui. Jūsų nori paklausti Seimo narys G.Paviržis. Prašom.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pretendente, Konstituciniame Teisme jo teisėjai (aš tikiuosi, jūs juo būsite) susidurs, be abejo, ir su įstatymų netobulumu, dviprasmybėm, įvairiu aiškinimu. Visi Lietuvos Respublikos įstatymai perėjo pro tamstos filtrą ir lyg esate jų bendraautoris. Ar turėsite drąsos prisipažinti tai nagrinėjant bylas, jei pasitaikytų tokių atvejų?

J.ŽILYS. Žinot, kaip galima pasakyti. Tai nelengvas klausimas ir atsakymas nelengvesnis. Jeigu į žmogų, stovintį šioje tribūnoje, žiūrėtume tolerantiškai, galima atitinkamai ir atsakymą formuluoti. Taip, per mano rankas perėjo visi jūsų čia, šitoje salėje, nubalsuoti įstatymai. Tačiau, deja, aš turiu pasakyti, kad ir Aukščiausiojoje Taryboje, ir čia, Seime, deja, kartais jūs neturėjote laiko sureaguoti į tas išvadas, kurios buvo rašomos. Kartais per didelį darbo krūvį tiesiog fiziškai nepakankamai galėjome sukoreguoti tam tikrą įstatymą. Ir nėra jokios abejonės, kad Konstitucinis Teismas, kolegialiai nagrinėdamas kiekvieną konstitucinį ginčą, priims tokį sprendimą, neatsižvelgdamas į tai, vienas ar kitas teisėjas dalyvavo kuriant tą įstatymą. Ir, be abejo, tai bus labai svarbūs sprendimai ta prasme, kad tada tie įstatymai buvo priimami remiantis Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu, o dabar yra Konstitucija, kuri, suprantama, kelia visiškai naujas įstatymų leidybos problemas. Nežinau, man norėtųsi, kad jūs suvoktumėt tai, kad šiandien pradėdami formuoti Konstitucinį Teismą įgyjate lygiavertį savo darbo partnerį. Tai bus lygiavertis partneris, su kuriuo nesiskaityti nebus galima. Ir jo situacija bus kebli todėl, kad ta institucija vertins jūsų darbą. Manau, kad tai nebus lengvas tokių derybų kelias.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pretendente, naujasis Seimas po rinkimų šioje salėje ne kartą diskutavo, kad priimdami vieną ar kitą įstatymą mes tam tikra prasme pažeidžiame naują Lietuvos Konstituciją. Man net asmeniškai teko dalyvauti tokiose diskusijose ir gana nesėkmingai. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar, jūsų nuomone, praėję du su puse mėnesio ir mūsų priimti įstatymai iš tikrųjų neatitinka Lietuvos Konstitucijos? Ar mes kiek galėjome stengėmės jos laikytis? Ačiū.

J.ŽILYS. Gerbiamasis Seimo nary, aš norėčiau delikačiai jums pasakyti, kad priešais jus stovi (galbūt su didelėm išlygom šiuo metu) Konstitucinio Teismo teisėjas, kuriam galbūt reikės dalyvauti nagrinėjant šito pobūdžio klausimus. Aš norėčiau, kad jūs mane suprastumėte ir leistumėte man į šitą klausimą šiuo metu neatsakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Tamsta pretendente, Aukščiausiojoje Taryboje, na, ir dabar Seime mano susirūpinimą kelia teisininkų bėgimas nuo politinio spaudimo į advokatūrą, kitas struktūras, komercines struktūras. Kaip apibūdintumėt tą situaciją? Nes ir jūs dabar išeinate, man atrodo, iš konkretaus teisinio darbo, palikdamas savo išaugintą Juridinį skyrių. Tai būtų viskas.

J.ŽILYS. Žinot, nuo 1990 metų pradžios, 1989 metų mano visos pastangos buvo skirtos tam, kad parlamente būtų suformuotas juristų kolektyvas, kuris galėtų ženkliai padėti žmonėms, kurie sėdi šioje salėje. Taip, tai buvo pavykę. Tai buvo aukštos klasės specialistai. Deja, ilgainiui, turint galvoje kaprizingą mūsų gyvenimo būseną, iš tiesų šitas padalinys išretėjo. Ir aš manau, norint, kad Seimas turėtų kvalifikuotų patarėjų, reikės labai rimtai apie tai susimąstyti. Paleisti tokį procesą, kuris šiuo metu prasidėjo, man atrodo, bus labai sunku. Jūs vienaip ar kitaip turėsit galvoti apie materialinį žmonių skatinimą už šitą darbą. Jūs turėsit galvoti apie tai, kaip laikyti Seime prie savęs labai kvalifikuotus patarėjus. Pagal dabartinį atlyginimų... Tiesiai tariant, tai yra atlyginimų sistema ir gana nelengvas, sunkus aparato darbas, kur aistros, iš šitos salės persiduoda ir tiems žmonėms, kurie sėdi tuose kabinetuose. Ir tuo labiau juristui, kuris pataria jums, kaip daryti. Nemanykit, kad jūs čia ginčijatės, o aparato darbuotojai, mes visi... Per mūsų nervus visa tai pereina, dėl ko jūs štai čia kiekvieną dieną ginčijatės. Ir darbo specifika, ir atlyginimas, suprantama, vaidina labai didelį vaidmenį žmogaus gyvenime. Ir jums reikės galvoti, kaip sukaupti profesionalų būrelį tame Juridiniame skyriuje.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Z.Adomaitis.

Z.ADOMAITIS. Gerbiamasis pretendente, iki šiol Vyriausioji rinkimų komisija neįvykdė Aukščiausiojo Teismo sprendimo dėl Šakiuose, Klaipėdoje ir kitose rinkimų apygardose gautų rinkimų rezultatų. Koks, jūsų nuomone, būtų Konstitucinio Teismo vaidmuo garantuojant nedelsiamą Aukščiausiojo Teismo sprendimų įvykdymą ir ar galės Konstitucinis Teismas garantuoti tų sprendimų įvykdymą? Ačiū.

J.ŽILYS. Pagal įstatymą, kurį jūs priėmėte, Konstitucinis Teismas nenagrinės šitų ginčų, kurie buvo, kadangi yra priimtas Aukščiausiojo Teismo sprendimas. Aukščiausiojo Teismo sprendimas - tai įstatymas. Tai yra ne kas kita kaip įstatymas. Kadangi tuos ginčus nagrinėja aukščiausia teisminė instancija, Konstitucinis Teismas pagal įstatymą, kurį jūs priėmėte, prie šito nagrinėjimo negali grįžti.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.

L.MILČIUS. Gerbiamasis pretendente, pirmiausia aš norėčiau prisiminti ir pasidžiaugti, kaip mums, Aukščiausiosios Tarybos deputatams, ir dabar Seime tekdavo pas jus konsultuotis, pasitarti, ir jūs tikrai su dideliu taktu, kantrybe mums padėdavote. O mano klausimas būtų toks. Kaip jūs manot, ar Konstitucinis Teismas sugrįš jau prie Seimo priimtų kai kurių nutarimų ir įstatymų, kur čia buvo abejotina, kai jie štai pažeidė ar nepažeidė Konstitucijos? Ar tai, kas Seime iki šio laiko buvo priimta, jau, sakykim, būtų praeitis, ir Konstitucinis Teismas, jei jūs ten dalyvausit, nagrinės tik tai, kas bus priimta ateity? Ačiū.

J.ŽILYS. Ne, Konstitucinis Teismas nagrinės pagal nustatytą tvarką, kas turės teisę kreiptis, ir ginčus, kurių pradžia buvo... t.y. dėl aktų, kurie buvo priimti šitoje salėje ir prieš tai. Taip nustato įstatymas.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, man ir, tikiuosi, ne tik man imponuoja jūsų patirtis ir šitas labai geranoriškas konsultavimas. Ir man pačiam teko kreiptis į jus. Bet štai jūs pasakėt tokią mintį, kad Konstitucinis Teismas turės dalyvauti vienokiuose ar kitokiuose politiniuose dalykuose. Kokį turinį jūs įdedat į šią savo mintį? Nes šiaip tas dalyvavimas kartais siejamas visiškai su kitais dalykais, negu turėtų užsiiminėti teismas, o juo labiau Konstitucinis.

J.ŽILYS. Žinot, kiekvienas juridinis ginčas... ir tiktai kaip juridinį ginčą Konstitucinis Teismas nagrinės. Bet būtų absoliučiai naivu sakyti, kad tai vien tik formalus procesas. Gerbiamasis Seimo nary, jūs puikiai žinot, kad kiekvienas juridinis ginčas yra ir politikos sfera. Aišku, Konstitucinis Teismas nagrinės tiktai juridinį ginčą, dar kartą sakau, bet, deja, politizuotoje visuomenėje neišvengiamai kiekvienas juridinis reiškinys sukelia ir politinę diskusiją. Aš ta prasme kalbėjau. O įstatyme yra nustatyta Konstitucinio Teismo garantija.Konstitucinis Teismas galės nepriimti nagrinėti bylos, jeigu argumentai yra grindžiami ne juridiniais motyvais, o tiktai politiniais. Tai tokią galimybę nesipolitizuoti jūs Konstituciniam Teismui suteikėt priimdami įstatymą. Tačiau vienaip ar kitaip realija tokia. Aš manau, kad ir ta institucija jaus tam tikrą galbūt nuolatinį... norėčiau, kad tai būtų ne itin aktyviai, bet tam tikrą politinę atmosferą aplink vis tiek jaus. Aš tą turėjau galvoje.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pretendente, dėkojame jums. Daugiau klausiančių nėra. Ačiū.

Aš norėjau gerbiamuosius Seimo narius dabar painformuoti, kad 15 val., kai bus pradėtas popietinis posėdis, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 5 straipsnį būtinai turės pateikti išvadą Valstybės ir teisės komitetas, kuris turėtų padaryti šią išvadą savo uždarajame posėdyje ir paskui pranešti ją Seimui. Be to, galbūt norės frakcijos pasakyti savo išvadas, savo pasiūlymus. Galbūt norės ir kiti Seimo nariai taip pat pasakyti, galbūt norės, aš sakau. Todėl aš prašyčiau tą laiką panaudoti, pagalvoti, kas norėtų kalbėti ir ką norėtų siūlyti, kad mes galėtume 15 val. toliau spręsti, ką daryti.

Toliau aš norėčiau dar perskaityti Reglamento 104 straipsnį dėl balsavimo tvarkos.

104 straipsnis. Skaitau: “Tik slaptu balsavimu balsuojama tada, kai renkamas Pirmininkas, sprendžiamas atšaukimo ar nepasitikėjimo kuriuo nors  Seimo pareigūnu arba Seimui atskaitingo valstybės organo vadovu klausimas. Seimui nutarus” (prašau čia tą įsidėmėti!) “gali būti slaptas balsavimas ir kitais personalijų klausimais.”

Taigi 15 val., arba pradėjus kitą posėdį, aš teiksiu balsavimui, kaip jūs norėtumėte balsuoti už kandidatus: ar atvirai, ar slaptai. Prašyčiau frakcijose pasitarti, prašyčiau visų pagalvoti, kad galėtume be didelių diskusijų balsavimu nuspręsti, kuris balsavimo būdas yra labiausiai priimtinas.

Toliau informacija. Santaros frakcija 12 val. kviečia pretendentus į 217 kambarį. Socialdemokratų frakcija taip pat kviečia pretendentus 13 val. į buvusį K.Motiekos kabinetą. Kitos frakcijos, matyt, jau yra susipažinusios su pretendentais, jų nekviečia.

Ir pareiškimas, kurį norėtų perskaityti dviejų vardu Vytautas... A, du atskiri pareiškimai. Seimo narys V.Astrauskas, paskui Seimo narys R.Bloškys. Prašom į tribūną, prašom skaityti pareiškimus, paskui darysime pertrauką.

Seimo narių pareiškimai (93.02.17)

Neeilinė sesija (1po svarstyti klausimai)

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pareiškimas. “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. sausio 15 d. nutarimo Nr.10 “Dėl kompensacijų už keleivių vežimą lengvatinėmis sąlygomis tvarkos” 8 punkto, skirto studentams ir moksleiviams”. Prie nutarimo pridėta vežėjams kompensavimo tvarka.

Jos 8 punktas numatė (cituoju): “Aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių studentai, profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleiviai, važiuodami nuo rugsėjo 1 d. iki liepos 1 d. vietinio susisiekimo, ne miesto autobusais, vietinio susisiekimo traukiniais iki 100 km atstumu, naudojasi 50% bilieto arba mėnesinio bilieto kainos nuolaida.” Citata baigta. Tolesnis sakinys (cituoju): “Studentai ir moksleiviai perka visos vertės bilietus arba mėnesinius bilietus, o mokyklos kompensuoja 50% išlaidų joms priimtina tvarka iš bendrųjų asignavimų.” Citatos pabaiga. Vadinasi, papildomų asignavimų minėtos mokyklos negauna. 1993 m. vasario 8 d. nutarimu Nr.65 leista iki 1993 m. balandžio 1 d. naudotis vietinio susisiekimo traukiniais. Taigi laikinai ir iš dalies atkuriama senoji tvarka. Tai rodo, kad minėtas Vyriausybės nutarimas nebuvo gerai parengtas, nes 1993 m. sausio 10 d. priimtas nutarimas Nr.42 “Dėl sausio 15 d. nutarimo Nr.10 “Dėl pareigūnų vežimo lengvatinėmis sąlygomis” pakeitimo”. Minėto 8 punkto antroji pastraipa (cituoju): “Aukštųjų, aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių studentai, profesinių mokyklų moksleiviai, važiuodami nuo rugsėjo 1 d. iki liepos 1 d. pas tėvus” (pabrėžiu!) “pas tėvus ir atgal vietinio susisiekimo traukiniais, tolimojo susisiekimo autobusais, kartą per ketvirtį naudojasi 50% bilieto kainos nuolaida. Studentai ir moksleiviai perka visos vertės bilietus, o mokyklos kompensuoja 50% išlaidų joms priimtina tvarka iš bendrųjų asignavimų.”

Taigi jau dabar išimtinai skriaudžiami Vilniaus ir Kauno studentai arba moksleiviai, kurių tėvai yra žemaičiai arba Respublikos pakraščiuose gyvenantys aukštaičiai ir suvalkiečiai. Studentas priverstas skolinti valstybei maždaug mėnesį pusę savo kelionės išlaidų ir gauti dėl infliacijos nuvertėjusią sumą.

Kokiu pagrindu pasirinkta 100 km distancija? Kuo pamatuotas studentų važiavimas pas tėvus kartą per ketvirtį? O jeigu šeimoje nelaimė po to, kai studentas jau išnaudojo ketvirčio limitą, tuomet nebebus galimybės grąžinti jam 50% kelionės išlaidų? Ar nutarimo kūrėjai pagalvojo, kokio masto apskaita, kokios darbo sąnaudos bus tam reikalingos? Kiek kainuos visa ši buhalterija aukštosioms ir aukštesniosioms mokykloms, neskaitant pinigų, kurie bus grąžinti studentams? Kiek laiko sugaiš studentas, kad įrodytų, jog važiavo pas tėvus? O jeigu jį išlaiko dėdė, teta ar kiti giminės? Ir kad tai tik vienas kartas per ketvirtį. Ko gero, kiekvienam reikės rašyti prašymą. Kiek reikės tam popieriaus ir vietos lentynose?

Ir pagaliau iš pokalbių, susitikimų su Finansų ministerijos darbuotojais paaiškėjo, jog neapskaičiuota, kiek po šių Vyriausybės nutarimų padidės ir apskritai ar padidės keleivių vežėjų pajamos. Juk studentas rečiau lankys tolimą savo tėviškę, važiuos tuštesni traukiniai ir autobusai, kurie ir dabar nėra perpildyti.

O kur moralinė etinė šio nutarimo aspekto pusė? Juk studentas tikrai neturtėja.

Manau, kad minėto 8 punkto antroji dalis turėtų būti iš esmės pakeista. Ryšium su tuo, kas išdėstyta, prašau Vyriausybę oficialiai atsakyti Seimui į šį mano pareikštą paklausimą, kuris paremtas mano rinkėjų studentų, gyvenančių Antakalnio apygardoje Nr.3, nusiskundimais.

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū už pareiškimą. Ir įspėjimas, kad jūs skaitėte ilgiau kaip 3 minutes.

Atsiprašau, Seimo narys R.Bloškys prašė leisti pareiškimą perskaityti 15 val. Manau, kad mes nieko negalim turėti prieš. Ir pareiškė norą skaityti pareiškimą Seimo narys V.Landsbergis.

Kviečiame į tribūną. Prašome laikytis tvarkos, pareiškimas iki 3 minučių.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamieji kolegos Lietuvos Seimo nariai! Abeji rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą ir Prezidento rinkimai nėra Lietuvos piliečių pritarimas buvusiai 1940-1990 m. SSKPLKP nusikalstamai veiklai ir politikai Lietuvoje, bet išankstinio pasitikėjimo mandatas žadamai naujai politikai. Tie pažadai buvo: saugoti ir ginti Lietuvos nepriklausomybę, tęsti pagrindinę reformų kryptį kuriant Lietuvoje demokratinę atvirą visuomenę, taigi ir išsaugant jos atvirumą Vakarų pasauliui, neleidžiant naujos izoliacijos.

Pasitikėjimo mandatas turi būti pateisintas ir patikrintas. Tam naujų prielaidų teikia konstitucinė nuostata, pagal kurią Prezidentas nebebus veikiantis LDDP narys.

Seimo opozicija tikisi, kad Prezidentas gins valstybę ir teisę, kad valstybės interesai, o ne partijos interesai bus vienintelis jo rūpesčio objektas. Seimo opozicija tikisi, kad Prezidentas ne tik netarnaus savo partijai, nors ji vienintelė jį rėmė rinkimuose, bet tikisi, kad tapęs laikinai nepriklausomas nuo LDD partijos Prezidentas norės remtis visomis įtakingomis Lietuvoje ir jos Seime politinėmis jėgomis.

Tam galimybę sudarytų speciali konsultacinė struktūra, demokratiškai atstovaujamas politinis pasitarimas pas Prezidentą. Jame būtų aptariama valstybės politika, mėginama suformuoti ne vienpartinė, o platesnio bendradarbiavimo politika.

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui.

Gerbiamieji Seimo nariai, posėdis baigtas. Kitas posėdis 15 val.