Trisdešimt
septintasis posėdis
1993
m. vasario 2 d.
Seimo narių pareiškimai
N.Ambrazaitytė. Tėvynės santaros pareiškimas
R.Dagys. LSDP frakcijos pareiškimas
Seimo narių pareiškimai (93.02.02)
1sesija37p svarstyti klausimai
Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo vasario 2 d. vakarinį posėdį. Pagal darbotvarkę turėtume nagrinėti 10 punktą, bet vienas Seimo narys, tiksliau, Seimo narė norėtų padaryti pareiškimą. Kviečiu gerbiamąją kolegę N.Ambrazaitytę į tribūną.
N.AMBRAZAITYTĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Tėvynės Santaros pareiškimas.
"Tėvynės Santaros Seimo nariai Laikinojo Seimo Statuto tvarka pateikė ir įregistravo šiuos paklausimus krašto apsaugos ministrui A.Butkevičiui: dėl pilietybės suteikimo Rusijos kariuomenės karininkams ir SKAT'o (sausio 19 dieną), dėl neteisėto Rusijos kariuomenės įvedimo į Lietuvą (sausio 26 d.), dėl žiaurumų Lietuvos kariuomenėje (sausio 27 d.). Sausio 28 d. krašto apsaugos ministras Seime atsakinėjo į Tėvynės Santaros Seimo narių paklausimus. Pirmininkaujantis A.Sakalas, pažeisdamas Laikinojo Seimo Statuto 252 straipsnį, visus tris paklausimus sujungė į vieną ir nesilaikė nustatytos nagrinėjimo tvarkos, nesuteikė teisės paklausimo pateikėjams pasisakyti, po diskusijos neleido pasisakyti numatytam Seimo narių skaičiui. A.Sakalas klaidingai informavo Seimą, kad įregistruotas tik vienas paklausimas. Todėl buvo pažeistas Laikinasis Seimo Statutas. Į ne visus klausimus buvo atsakyta.
Atkreipiame dėmesį, kad protestuojančiam prieš šiurkštų Reglamento pažeidimą Seimo nariui A.Endriukaičiui pirmininkaujantis panaudojo balsavimo mašiną ir skyrė įspėjimą. Tėvynės Santara pareiškė protestą prieš tokį posėdžio vedimą. Nepagrįstai paskirtas įspėjimas turi būti panaikintas. Reikalaujame per artimiausią Vyriausybės valandą Seime atsakyti į visus Tėvynės Santaros Seimo. narių paklausimus krašto apsaugos ministrui. Pasirašo Piliečių chartijos, Sąjūdžio, Krikščionių demokratų, Laisvės ir Demokratų frakcijų pirmininkai. Ačiū už dėmesį.
Konstitucinio Teismo įstatymo projektas (trečiasis svarstymas ir balsavimas) (93.02.02)
1sesija37p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, pereiname prie 10 darbotvarkės klausimo. Bet kadangi čia reikės labai daug balsuoti, turime iš karto užsiregistruoti. Registracija prasidėjo. Salėje 78 Seimo nariai.
Kviečiu į tribūną pranešėją K.Lapinską. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo
projekto trečiasis svarstymas ir balsavimas pastraipsniui. Prašome, gerbiamasis pranešėjau.
K.LAPINSKAS. Gerbiamieji Seimo pirmininkai, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo projekto trečiajam svarstymui yra parengta jūsų pasiūlymų ir pastabų suvestinė ir jinai jums yra išdalyta. Tai ties atskirais punktais aš galėsiu pateikti trumpus paaiškinimus. Yra rengėjų grupės nuomonė taip pat pareikšta dėl kiekvieno siūlymo. Aš trumpai galėsiu pakomentuoti, jeigu bus reikalas, kad lengviau būtų apsispręsti dėl balsavimo. Tačiau prieš pradėdamas aptarinėti štai šitas jūsų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kurie gauti raštu, taip pat pirmojo ir antrojo svarstymo metu pasakyti čia, iš Seimo tribūnos, noriu keletą žodžių pasakyti dėl keliuose pasiūlymuose, pateiktuose raštu, pasakyto samprotavimo apie tai, kad štai šiame Konstitucinio teismo įstatyme reikėtų rasti galimybę ir numatyti kažkokį mechanizmą, kaip užtikrinti piliečiams teisę kreiptis į Konstitucinį teismą. Tai iš tiesų labai svarbus klausimas. Šį klausimą kelia Seimo Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas, pradėdamas tiesiog savo pastabas ir pasiūlymus ta mintimi, kad šiame įstatyme reikėtų numatyti piliečio kreipimosi į Konstitucinį teismą dėl pažeistų jo konstitucinių teisių mechanizmą. Panašų pasiūlymą kalbėdamas Seime pasakė Seimo narys gerbiamasis J.Maciejkianecas, irgi išreikšdamas susirūpinimą, kad dabar piliečiai
neturi galimybės (pagal galiojančius įstatymus, nenumatyta galimybė) kreiptis į Konstitucinį teismą dėl jų pažeistų teisių gynimo. Tai klausimas iš tiesų labai svarbus, bet pagal mūsų Konstitucinio teismo koncepciją, kuri yra užfiksuota Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tokia galimybė iš tiesų nėra numatyta. Piliečiai tiesioginio kreipimosi teisės į Konstitucinį teismą neturi. Tačiau Konstitucija yra nustačiusi taisyklę, įtvirtinusi principą, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis ir apskritai kiekvienas asmuo, esantis mūsų valstybėje, dėl pažeistų jo žmogaus arba piliečio konstitucinių teisių ir laisvių gali kreiptis į
bendruosius teismus. Šita teisė yra nevaržoma, ir kiekvienas pilietis, kiekvienas asmuo, esantis mūsų valstybėje, remiantis štai šia Konstitucine
nuostata, gali kreiptis į bet kurį Lietuvos Respublikos bendrąjį teismą su ieškiniu, su pareiškimu, jeigu bus pažeistos jo konstitucinės teisės arba laisvės. Ir jeigu štai tokiu atveju bendrajame teisme nagrinėjant piliečio pareiškimą iškiltų klausimas, kad galbūt koks įstatymas arba poįstatyminis aktas pažeidžia piliečio teises, tai šiuo atveju į Konstitucinį teismą galėtų kreiptis jau atitinkamas bendrasis teismas. Pradedant apylinkės teismu, apygardos teismu arba apeliaciniu teismu ir t.t. Vadinasi, tam tikras mechanizmas piliečiui su savo prašymu, su savo pareiškimu patekti i Konstitucinį teismą yra numatytas. Jis nėra tiesioginis, kelias einas per bendruosius kompetencijos teismus, bet vis dėlto Konstitucija tokį mechanizmą irgi yra numačiusi. Be to, norėčiau pridurti, kad kiek tai svarbu žmogaus ir piliečio teisių gynybai, piliečio ir žmogaus laisvių apsaugai, tai yra numatomas dar kitas mechanizmas mūsų valstybės Konstitucijoje žmogaus teisėms ir laisvėms tirti - tai vadinamasis Seimo kontrolierių institutas. Seimo kontrolieriai arba Vakarų valstybėse vadinami ombudsmenais. Seimo kontrolieriai kaip tik bus tie valstybės pareigūnai, steigiami prie Seimo, jie bus visiškai Seimo žinioje, priklausys Seimui, Seimo bus kontroliuojami ir Seimo vardu jie turės teisę nagrinėti piliečių skundus, piliečių pareiškimus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo savo tarnybine padėtimi, dėl biurokratizmo, na, ir dėl kitų piliečio teisių ir laisvių pažeidimo kitais atvejais. Tai štai tokie yra numatyti mūsų Konstitucijoje žmogaus ir piliečio teisių gynimo būdai. Konstitucijos rengėjai, pagaliau ir Aukščiausioji Taryba buvusi mano, kad ši žmogaus ir piliečio teisių apsauga yra gana patikima, yra gana tvirta. Žinoma, ji turės dar būti patikrinta praktikoje. Dabar konkrečiai, jums leidus, pereikime prie Konstitucinio teismo įstatymo projekto. Pateiktose pastabose pirmoji pastaba čia yra dėl 4 straipsnio. Siūloma 4 straipsnio antrojoje dalyje...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš siūlau iš eilės. Jeigu dėl 1 straipsnio, kaip aš matau iš pastabų apibendrinimo, ginčų nėra, tai gal galime konsensu priimti? Ar turime balsuoti? Priimame. Gerai. 2 straipsnis irgi pastabų...
K.LAPINSKAS. Pastabų nėra, pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Sutinkam? Gerai. 3 straipsnis.
K.LAPINSKAS. Irgi nėra pastabų.
PIRMININKAS. Sutinkam. Ir dabar 4 straipsni s. Prašome konkrečiai sakyti.
K.LAPINSKAS. Dėl 4 straipsnio antrosios dalies, kurioje yra paskutinis sakinys: "Pasibaigus įgaliojimo laikui, teisėjai savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji teisėjai". Tai gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis siūlo šitą sakinį pratęsti žodžiais "bet ne ilgiau kaip ... Ir įrašyti tam tikrą terminą. Tačiau vis dėlto šito termino įrašymas, rengėjų nuomone, gali padaryti taip, kad galų gale Konstitucinis teismas taps nedarbingu. Nes jeigu mes tam tikru terminu apribosime teisėjų įgaliojimų pratęsimą ir jeigu Seimas dėl kokių nors priežasčių nepaskirs naujų teismo narių, tai beveik paraližuos teismą. Štai kodėl mes nenorėtume pritarti šitam siūlymui, o palikti taip, kaip yra. Kol bus paskirti nauji teisėjai, senieji teisėjai eina teisėjų pareigas, nes, priešingai, turėtų sustoti dirbęs Konstitucinis teismas. O šito turbūt nereikėtų norėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Primenu gerbiamiesiems kolegoms, kad trečiojoje stadijoje pasisako tik pataisų autoriai ir paskui dėl balsavimo motyvų. Ar gerbiamasis G.Paviržis tebesilaiko savo nuomonės, ar siūlo balsuoti? Taip. Gerai. Tada dėl 4 straipsnio pirmosios pataisos diskutuoti nėra reikalo. Dabar antroji pataisa. Gerbiamojo P.Miškinio.
K.LAPINSKAS. Antroji pataisa apskritai dėl viso straipsnio. Buvo pasakyta mintis, kad čia užfiksuota Konstitucinio teismo teisėjų Skyrimo tvarka, vadinama rotaelja, nepriimtina, nes neužtikrina teisėjų nepriklausomybės. Pagaliau ji sukelia tam tikrą sumaištį, nestabilumą. Rengėjai iš esmės pritaria tokiai nuomonei. Tačiau, deja, šita 4 straipsnio
nuostata yra pakartota iš Konstitucijos. Todėl norint tobulinti Konstitucinio teismo formavimo tvarką, iš pradžių reikėtų padaryti Konstitucinę pataisą - pakeisti Konstitucijos 103 straipsnį.
PIRMININKAS. Tai man atrodo, kad čia mums irgi neverta debatuoti. Klausimas nesvarstytinas, kadangi Konstitucijos per šią minutę mes nespėsime pakeisti. Dabar dar 4 straipsnio antrojoje dalyje irgi nekonstitucinis siūlymas dėl to bendro sutarimo.
K.LAPINSKAS. Siūloma įrašyti antrojoje dalyje, kad "teismo teisėjus bendru sutarimu skiria Seimas". "Bendru sutarimu" - įrašyti tokius žodžius, kurių nėra. Aš turiu priminti,
kad ši nuostata irgi yra iš Konstitucijos 103 straipsnio, todėl įrašymas šitokių žodžių jau reikštų konstitucinės nuostatos tam tikrą sugriežtinimą, tam tikrą interpretavimą. Todėl rengėjai irgi mano, kad toks siūlymas nepriimtinas.
PIRMININKAS. Nepriimtinas. Bet vis dėlto leiskime pasisakyti siūlymo autoriui gerbiamajam Seimo nariui J.Katkui.
J.A.KATKUS. Aš manau, kad neprieštarauja Konstitucijos 103 straipsniui. Ten yra nurodyta, kad skiria Seimas. O kaip skiria, jau gali Seimas ir pats nuspręsti. Ten nenurodyta kaip. 1r todėl aš manau, kad galima būtų sutarimo tvarka, kad tikrai būtų nešališka teisėjų sudėtis, galima šitą įrašyti. Konsensą galėtume pasiekti: O kada bus vienos pusės nubalsuota, tai jūs pats suprantate, kad nebus nešališka nors kažin kaip norėtumėte.
PIRMININKAS. Gerai. Pasiūlymai aiškūs. Ar yra reikalas čia debatuoti trečiojoje įstatymo priėmimo stadijoje. Kadangi kolega reikalauja balsuoti, aš čia teiksiu balsavimui,. o kol kas užsiregistruokime, nes atėjo daugiau Seimo narių. Salėje jau 88 Seimo nariai. Taigi teikiu balsavimui gerbiamojo J.Katkaus pataisą, kuriai prieštarauja pranešėjas. Prašome balsuoti. Kas už Seimo nario J.Katkaus pataisą pridėti žodžius "bendru sutarimu skiria Seimas", tas spaudžia mygtuką "už", o kas prieš, kaip siūlo pranešėjas, tas "prieš" arba susilaiko.
Už - 28, prieš - 50, susilaikė 3. Pataisa nepriimta. Tai 4 straipsnis lyg ir viskas.
K.LAPINSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Ar dabar reikia dėl 4 straipsnio balsuoti? Dėl motyvų? Prašom. Dėl motyvų gali pasisakyti 2 - už, 2 - prieš. Už 4 straipsnį. Nes visos formuluotės, kurios buvo teiktos, jau yra išnagrinėtos. Vadinasi, gali pasisakyti 2 - už, 2 - prieš. Prašom. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nežinau, gal ir pažeisiu truputį tvarką, bet aš norėčiau atkreipti dėmesį štai į kokį dalyką. Juk kalbama apie teisėjus, labai atsakingus pareigūnus, ir čia mes nenumatėm tolesnės jų padėties. Ką jie turės daryti, kai baigsis tas laikotarpis? Todėl aš norėčiau vis dėlto rengėjui pasiūlyti, kad, pasibaigus įgaliojimo laikui, Konstitucinio teismo teisėjas turi teisę sugrįžti į ankstesnes iki išrinkimo arba į lygiareikšmes pareigas. Šitą reikėtų pažymėti.
K.LAPINSKAS. Ačiū. Šita nuostata yra 16 straipsnyje.
PIRMININKAS. Gerai. Tai klausimas aiškus. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad 4 šio įstatymo straipsnis perbraukia visą šitą įstatymą, perbraukia Konstitucinio teismo prasmę ir tikslą. Konstitucinis teismas turi nustatyti,
pagrindinis jo tikslas yra nustatyti, ar pažeidžiama Konstitucija, ar ne. Ir štai, kaip rodo mūsų darbo patyrimas, dažniausiai vyksta diskusija ir abejonė, ar pažeidžiama Konstitucija, ar ne, tarp dešiniosios ir kairiosios pusės mūsų parlamente, mūsų Seime. O jeigu bus sudarytas Konstitucinis teismas, galiu atkreipti jūsų dėmesį, kad tris kandidatus siūlo Prezidentas, tris kandidatus siūlo Seimo Pirmininkas ir tris kandidatus - Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Jūs gerai suprantat, iš kurios pusės ateis Aukščiausiojo Teismo nariai. Ir tokiu būdu toks Konstitucinis teismas negalės kaip tik objektyviai įvertinti šitos diskusijos tarp kairės ir dešinės. Ir negalės objektyviai įvertinti, ar laikomasi Konstitucijos. Taigi aš manau, kad mes negalim balsuoti už šitą Konstitucinio teismo įstatymą, nes toks Konstitucinis teismas... Jeigu mes priimam 4 straipsnį, jisai viską perbraukia. Todėl aš siūlau svarstyti straipsnius toliau, o 4 straipsnio šiandien netvirtinti, o surengti diskusiją ir spręsti klausimą taip, kad iš tiesų Konstitucinis teismas atliktų savo funkcijas.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, bet aš priverstas reaguoti, kad ateityje daugiau tokių dalykų nebūtų. Na, prisiminkim, gerbiamieji kolegos, mes jau dirbam daugiau negu du mėnesiai ir trečioj įstatymo stadijoj teikiamas toks pasiūlymas. Juo labiau kad ir pateikimas, ir pirmoji, ir antroji stadijos vyko taip, kaip priklauso - pakankamai ilgai, pakankamai išsamiai. Žodžiu, trečioj stadijoj tokie nauji dalykai negali būti iš principo siūlomi, ir aš labai prašyčiau kolegų šito nedaryti. Jeigu jūs, naudodamiesi savo teise tai darysit, tai man nieko kito nebeliks, kaip tiktai iš karto teikti balsavimui šitą dalyką. Nors tai yra nepriimtinas ir antireglamentinis, ir antikonstitucinis veiksmas. Jūs siūlot čia iš esmės pakeisti tai, kas surašyta Konstitucijoje. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš už gerbiamojo pranešėjo formuluotę ir noriu ją patvirtinti tokiu teiginiu: kada smegenų kairysis ir dešinysis pusrutuliai dirba viena kryptimi, tai ,gaunasi geri rezultatai, o jeigu dirba skirtingom kryptim - išeina prastai.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi buvo vienas arba pusantro pasisakymo prieš šitą straipsnį. Gerbiamasis J.Katkus. Prašom. Ar jūs už ar prieš šitą straipsnį?
J.A.KATKUS. Dėl ko?
PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio. Jūs gi užsirašėt!
J.A.KATKUS. Aš prieš.
PIRMININKAS. Prieš. Gerai. Tai dabar tiktai už galima pasisakyti. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Aš pasisakau už šitą straipsnį, bet vis dėlto kviesčiau visus Seimo narius atsiversti Konstitucijos 102 straipsnį ir sulyginti su 4 straipsniu, ir viskas bus aišku. Kitaip negalim dirbti, aš manau, jeigu šitaip mes svarstom įstatymus.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis V.Petrauskas pasisakys už? Tiktai dėl to dabar galima pasisakyti.
V.PETRAUSKAS. Man atrodo, kad...
PIRMININKAS. Dovanokit, tamsta, dėl ko dabar norit kalbėti? Vis dėlto susitarkim, kad darbo tvarka būtų!
V.PETRAUSKAS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Balsavimo motyvai pasibaigė. Jūs galite pasisakyti tik už. O aš įtariu, kaip sako čia vienas Seimo narys, kad jūs pasisakysit prieš.
V.PETRAUSKAS. Ne, aš kitaip pasisakysiu.
PIRMININKAS. Prašau. Pasiaiškinkim.
V.PETRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, atkreipkite dėmesį į pono J.Katkaus pataisą bendru susitarimu. Tai reikia balsuoti šitą dalyką. Nes gi buvo lyg ir susitarta...
PIRMININKAS. Taigi šitas jau nubalsuota, atmesta, ir viskas. Taigi reikia sekti Seimo posėdį, gerbiamasis jaunasis kolega.
BALSAS IŠ SALĖS. Už tai nereikia žodžio duoti.
PIRMININKAS. Taigi, kadangi buvo pasisakymai už ir prieš, teikiu elektroniniam balsavimui. Kas už 4 straipsnį, tas spaudžia mygtuką "už", kas prieš, tas - "prieš", kas susilaiko, taip pat skaičiuojama. Prašom. Už 4 straipsnį.
Už - 49, prieš - 18, susilaikė 11. Straipsnis priimtas. Prašom. 5 straipsnis. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Atsiprašau, ponas pirmininkaujanti, jūs nepastebėjote, aš norėjau tarti repliką, ar buvo galima pagal Reglamentą?
PIRMININKAS. Ne.
A.VAIŠNORAS. Tada atsiprašau.
PIRMININKAS. Prašau. 5 straipsnis. Ar buvo siūlymai taisyti ką?
K.LAPINSKAS. Dėl 2 skyriaus pavadinimo.
PIRMININKAS. Tai minutėlę, mes dar dėl 5 straipsnio nesutarėm.
K.LAPINSKAS. Ai, dėl 5 yra alternatyvi
redakcija pateikta. 5 straipsnis yra naujas - dėl kandidatų į Konstitucinio teismo teisėjus kėlimo tvarkos ir numatytos šiokios tokios minimalios svarstymo Seime procedūros. Rengėjai siūlo nustatyti, kad kandidatų į Konstitucinio teismo teisėjus pavardės iki svarstymo Seime būtų skelbiamos spaudoje, nenurodant čia jokių terminų, bet nori įtvirtinti patį viešumo principą. Ir toliau, kad Seimui teikiamas teisėjų kandidatūras svarsto Seimo Valstybės ir teisės komitetas uždarame posėdyje, o po to savo išvadą praneša Seimui, kuomet Seimas svarstys atitinkamos kandidatūros paskyrimo klausimą. Štai tokius du labai svarbius principus labai glaustai siūloma įrašyti į 5 straipsnį. Pirmoji straipsnio dalis yra iš Konstitucijos,
todėl jinai nediskutuotina, nes tai yra konstitucinės normos pakartojimas. O alternatyvos šiam straipsniui, alternatyvos toms dviems dalims esmė yra tokia, kad nustatomas 7 dienų terminas kandidatūroms pateikti. Seimui teikiamas teisėjų kandidatūras ne anksčiau, kaip po 7 dienų nuo kandidatų paskelbimo spaudoje svarsto Seimo Valstybės ir teisės komitetas savo nustatyta tvarka, o po to išvadą praneša Seimui. Mes darbo grupėje irgi svarstėme šitą alternatyvų siūlymą. Bet manome, kad taip sugriežtinti ir taip jau labai nustatyti reglamentuotą tą tikslią tvarką kažin ar šiame įstatyme yra prasmė. Nes jeigu bus reikalinga Seimui tai padaryti, Seimas galėtų padaryti ir Seimo statute, kur numatys Konstitucinio teismo teisėjų skyrimo procedūrą. Be to, mes turėjom žinių, keliančių tam tikrą nerimą, kad iš pateiktų kandidatūrų į Konstitucinio teismo teisėjus jau šiandien apie pusė žmoni ų atsisakė nuo šio darbo. Todėl dar tas atrankos ir skyrimo procedūras griežtinti mes bijome, kad gali būti apsunkintas ir Konstitucinio teismo apskritai formavimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau patikslinti, kadangi alternatyva yra susijusi tiktai su 3 dalimi. Tai viena. Antra. Ne visai norėčiau sutikti su pranešėjo motyvavimu. Kadangi šiuo atveju svarstymo tvarką nustato Valstybės ir teisės komitetas. Tai yra, sakyčiau, lankstesnė formulė, negu nustatyti tiktai uždarą posėdį ir jokį kitą. Ir manau, kad tikslingas bent minimalus 7 dieną terminas, tiktai po kurio galima pradėti tą svarstymą, t.y. turi būti tam tikras atokvėpis. Negali būti, kad šiandien paskelbei spaudoj, o rytoj svarstai ir poryt priimi. Manau, kad alternatyva siūlo kelią su tam tikrom garantijom, tačiau kartu palieka pakankamai lanksčias veikimo formas Valstybės ir teisės komitetui.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, aišku, autorius ir pranešėjas pasisako už pagrindinę dalį
taip, kaip suformuluota 5 straipsnyje. Gerbiamasis E.Jarašiūnas, kaip matyt, alternatyvos autorius, agituoja už šitą alternatyvą. Tai siūlau alternatyviai balsuoti. Kas už pranešėjo siūlymą, spaudžia mygtuką "už", kas už gerbiamojo E.Jarašiūno alternatyvą, kuri čia taip ir išspausdinta projekto tekste, tas spaudžia mygtuką "prieš". Susilaikę nebus skaičiuojami. Prašom. Už pranešėjo variantą - už, o už alternatyvą - prieš.
Taigi už pirmąją alternatyvą - 46, už antrąją 35. Lieka pagrindinis tekstas. Dabar dėl viso straipsnio. Ar bus reikalas dar pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ar galim iš karto balsuoti? Gerai. Taigi, kas už 5 straipsnį, prašom balsuoti.
Už - 52, prieš - 12, 11 susilaikė. 5 straipsnis priimtas.
Prašom. II skyrius. 6 straipsnis.
K.LAPINSKAS. Dėl II skyriaus pavadinimo. Buvo pasiūlymas prie dabartinio pavadinimo įrašyti žodžius "Konstitucinio teismo teisėjų statutas" priduriant "ir jo pareigūnai". Rengėjams sukėlė abejones šitas siūlymas, nes apie pareigūnus čia kalbama tik apie Teismo pirmininką. Yra trumpas dar straipsnelis dėl pavaduotojo. Bet pirmininko pavaduotojo klausimas irgi dar yra diskutuotinas, mes prie to prieisime. Todėl nepritariu šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis G.Paviržis reikalauja balsuoti? Prašom paspausti. Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Pastaba redakcinio pobūdžio. Jeigu grupė mano, kad nereikia, tai aš atsisakau.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū.
K.LAPINSKAS. Dėkui.
PIRMININKAS. Prašau.
K.LAPINSKAS. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Atsiprašau, 6 straipsnio 1 daly vietoj ten verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose, įmonėse įrašyti kitą. Ar čia taip svarbu, ar čia irgi redakcinis dalykas, gerbiamasis G.Pavirži?
G.A.PAVIRŽIS. Mes nemanėm, kad tai esminė pastaba būtų.
K.LAPINSKAS. Čia išvardinta, kaip matote, "dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginį ar kūrybinį darbą." Kadangi čia yra parašyta, kad negali jis užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, o dirbti, tada šitas vienas žodis kitą atstoja...
PIRMININKAS. Čia būtų geriau.
G.A.PAVIRŽIS. Visus išvardintus nereikia vardinti.
PIRMININKAS. Kaip, pranešėjau?
K.LAPINSKAS. Na, šitokia formuluotė
konstitucinėse normose yra vartojama, kai kur apibrėžiant apribojimus, tarkim, ir Seimo nariams, ir Vyriausybės nariams. Vartojamos atitinkamos formuluotės.
PIRMININKAS. Išskaičiavimas?
K.LAPINSKAS. Taip, išskaičiavimas.
G.A.PAVIRŽIS. Jeigu šitaip, tai tada norėčiau paklausti, kaip tamsta atsakytumėt, jeigu jis dirbtų valstybiniam darbe? Tai šitas užrašymas, kaip jūs rašot, palieka jam galimybę dirbti valstybinėse įstaigose, kadangi čia kalbam tik apie verslą, komerciją ir kitas privačias įstaigas ar įmones.
PIRMININKAS. Ne, prieš tai yra. Negali dirbti, užimti jokių kitų renkamų ir skiriamų pareigų. Tai čia ir yra valstybinės.
K.LAPINSKAS. Atsiprašau. Tai būtent Konstitucinis teismas yra valstybės institucija. Todėl Konstitucinio teismo teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų. Vadinasi, kitose valstybinėse institucijose, nes jis pats dirbs valstybinėje institucijoje. Ir toliau jau dirbti verslo, komercijos ir kitose privačiose struktūrose. Mes manome, kad valstybinės
institucijos čia įeina į tą sferą.
PIRMININKAS. Nereikia balsuoti? Gerai: Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Norėjau pasitikslinti, ką reiškia žodis "kūrybiniam"?
K.LAPINSKAS. Kūrybinis darbas - tai rašytojo, kompozitoriaus darbas.
A.BALEŽENTIS. O, pavyzdžiui, mokslinis
darbas, jeigu rašo disertaciją arba dar atlieka panašų darbą?
K.LAPINSKAS. Mokslinis - taip pat, jeigu jis nekliudo pagrindiniam darbui. Jis, teisėjas, gali rašyti mokslinį darbą, disertaciją, ją ginti, bet, suprantama, negali užimti etatinių pareigų.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis pranešėjau, aš prašyčiau į klausimus irgi neatsakinėti. Šitai reikėjo padaryti kitu laiku. Tam buvo pakankamai laiko. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš atsiprašau, pažeisiu Reglamentą.
PIRMININKAS. Tai tada aš tamstą išbraukiu, jeigu norit pažeisti Reglamentą. Taigi jisai pasakė, kad pažeis, tai kam reikia daryti nemalonumą žmogui. Na, prašom paspausti. Dar sykį Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš vis dėlto noriu grįžti prie to, ką kalbėjom. Jeigu mes kalbam pirmoje sakinio pradžioj apie tai, kad negali
teisėjas būti renkamas arba skiriamas, o kodėl jis negali būti priimamas? Juk yra visokių kategorijų. A, tai čia jau kitas dalykas.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys A.Vaišnoras. Tada iš karto atsakykit, pranešėjau, visi pasisakys jau, čia, matyt, labai svarbus dalykas. Prašom. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš apsigalvojau, nepažeisiu Reglamento. Ar gali teisėjas būti žurnalistu, kūrybinis 'tai darbas ar ne?
PIRMININKAS. Leiskit, aš atsakysiu. Žinoma, jis negali būti žurnalistas, jeigu tai suprantama, kaip etatinis darbas, bet jeigu jis rašys straipsnį į laikraštį ir už tai gaus honorarą, tai nebus šito įstatymo pažeidimas.
K.LAPINSKAS. Tai bus kūrybinis darbas. Prilyginama kūrybiniam darbui.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Snežko.
Ne. Viskas aišku. Ačiū. Taigi ar gerbiamasis G.Paviržis atkakliai reikalauja balsuoti savo siūlymą? Gerai, tvarkoj. Tai tada jis geravališkai atsiima. Pereinam prie 7 straipsnio. Tai yra, atsiprašau, ar dėl 6 straipsnio reikia balsuoti elektronika? Nereikia. Sutariam. Gerai. 7 straipsnis. Prašom.
K.LAPINSKAS. 7 straipsnyje Seimo narys V.Petrauskas siūlo įrašyti, kad Konstitucinio teismo teisėjo priesaiką priima Seimo Pirmininkas ir Respublikos Prezidentas. Tačiau darbo grupė mano, kad tai būtų jau per daug tų iškilmių, nes priesaika bus duodama Seime, todėl geriau turbūt, jei Seimo vadovas atliks šitą priesaikos priėmimo funkciją.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar pasisakys pataisos autorius. Prašom. V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Aš atsiimu savo ta siūlymą, tiktai tiek norėčiau pažymėti, kad čia, aišku, dabar būtų kolizija su Konstitucija,
kadangi nėra išrinkto Prezidento ir jam negalėtų prisiekti. Kita vertus, ateity tai galbūt, manyčiau, kad būtų tikslinga. Vis dėlto teismas...
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dabar dėl 7 yra dar siūlymas. Prašom.
K.LAPINSKAS. Iš priesaikos teksto siūloma išbraukti žodžius: "ir niekam daugiau". Tai paskutinės priesaikos eilutės, kur Konstitucinio teismo teisėjas prisiekia laikytis Konstitucijos, paklusdamas tik Lietuvos Respublikos
Konstitucijai ir niekam daugiau. Šita fraze iš esmės norima pabrėžti Konstitucinio teismo teisėjo nepriklausomumą - kad jam tik Konstitucija yra aukščiausias įstatymas. Vienintelis jį įpareigojantis dokumentas - valstybės įstatymas, ir niekam daugiau jis nei pavaldus, nei klusnus. Todėl manome, kad tie žodžiai galėtų likti.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis, pataisos autorius. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Na, man regis, tai tikrai šitie žodžiai nereikalingi. Mes čia kaip sviestą sviestuotą pateikiam. Lietuvos Konstitucijos 104 straipsnis teigia, kad Konstitucinio teismo teisėjai, eidami pareigas, yra nepriklausomi nuo jokių valstybinių institucijų, asmens ar organizacijos. Toliau yra kalbama, kad jam ir politinė veikla ir kt. taip pat sustabdyta, negalioja. Čia viskas pasakyta. Be to, jeigu jau šitaip mes kalbam ir gerbiamasis pranešėjas šitaip aiškina, tada aš siūlyčiau jam atsiversti savo 17 straipsnį, kuriame tada jis sau prieštarauja. Ten, 2 dalyje, parašyta taip, kad Konstitucinis teismas klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų. O kadangi Konstitucija yra pagrindini s įstatymas, vadinasi, be to, dar kažko klauso. Ir čia klauso, ir čia klauso. Aš siūlau išbraukti.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau pritarti kolegai G.Paviržiui, kad tas akcentavimas daugiau gali kelti tam tikrų dviprasmiškumų. Pagaliau gi turim ši įstatymą, pagal kurį dirbs Konstitucinis teismas. Iš esmės tokia nuostata yra verta dėmesio, bet, kad neturėtume komplikacijų, aš siūlyčiau visgi jos atsisakyti.
PIRMININKAS. Gerai. Galėsim balsuoti. Dar 1 - už, 1 - prieš. Ar jūs sutinkat? Tada nereikia. Viskas aišku.
K.LAPINSKAS. Sutinku. Kad negaišti laiko. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerai. Teisingai. Ar dabar reikia dėl viso 7 straipsnio balsuoti? Nereikia. Ačiū.
K.LAPINSKAS. 8 straipsnis. Čia siūloma alternatyvi redakcija. Šita alternatyvi redakcija pateikta 8 straipsnio pabaigoje. Tai čia atkartojama konstitucinė norma, kad Konstitucinio teismo teisėjas turi tokią pat neliečiamybės teisę kaip ir Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Tai, kas pateikta a straipsnyje, iš esmės irgi atitinka šiai konstitucinei nuostatai, tačiau šitas konstitucinis principas yra detalizuojamas, ir čia pagrindinė problema, kiek mums teko darbo grupėje įsitikinti diskutuojant su gerbiamuoju Seimo nariu ponu E.Jarašiūnu, yra ta, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose Seimo nario teisinį statusą, tokių detalių taisyklių nėra. Bet tai galima suderinti kitu
būdu. Štai tebūnie tame įstatyme tos detalizuojančios normos, Konstitucinio teismo teisėjo neliečiamybės, ir šitas normas vėl analogiškai reikia pakartoti Seimo Statute, nes kiek aš
žinau, jūs turite jį priimti, netrukus svarstyti. Ten yra atskira dalis - Seimo nario statusas. Tai štai ten kaip tik šitoms normoms atsirastų vietos, aš manau. Ir būtų visiškai suderintas tas statusas.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad šitame straipsnyje reikėtų išbraukti patį pirmąjį sakinį "Konstitucinio teismo teisėjo asmuo neliečiamas". Visi tie principai yra išdėstyti. Tokio termino, tokio sakinio net nėra Prezidento įstatyme. Manau, kad mes jau per daug akcentuojame tą neliečiamumą. Nes juk vis tiek tam tikra prasme jis yra liečiamas. Jis atsako už nusikaltimus ir pan. Todėl tas didžiulis, toks stiprus akcentas nereikalingas. Siūlyčiau išbraukti pirmą sakinį.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau argumentuoti būtent alternatyvos tikslingumą tuo, jog pati Konstitucija nustato, kad šio straipsnio turinys yra Seimo nario statuso įstatyme. Dabar siūlomas variantas yra platesnis, detalesnis. Šiuo konkrečiu momentu tam tikra prasme kirstųsi su Seimo nario neliečiamybe. Pagaliau svarstydami statuto klausimus gal mes pasirinksime kitokį variantą. Kodėl mes turime derintis prie šito teksto? Tokiu atveju vėl susidursime su problema, kad ir šį įstatymą reikia keisti. Man atrodo, jeigu Konstitucija <...> nustato Seimo nario neliečiamybę, tai gal taip ir palikime. Kadangi neliečiamybės turinys iš esmės turi būti arba visiškai tapatus, arba toks, koks yra nustatytas Seimo nario. Tai vargu ar reikia užsiimti pakartotiniu aprašymu, susidurti su papildomom problemom. Jeigu mes priimtume pagrindinę redakciją, tai aš manau, kad tuo pačiu metu turėtume daryti pakeitimus ir Seimo Nario statuso įstatyme, nes kitaip galimos įvairios traktuotės.
PIRMININKAS. Geras pasiūlymas. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Aš taip pat norėčiau pritarti gerbiamojo E.Jarašiūno pasiūlytai alternatyvai ir norėčiau atkreipti dėmesį, kad iš tiesų Konstitucinio teismo teisėjo neliečiamybė, susidaro įspūdis, yra didesnė negu Prezidento. Tai įstatymuose šito neturėtų būti.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Vietoj manęs iš mano suolo norėtų gerbiamasis P.Papovas.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys
P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Aš vis dėlto siūlyčiau kompromisinį pateiktos alternatyvos variantą. Vietoj "Konstitucinio teismo teisėjo asmuo neliečiamas" įrašyti alternatyvą, kuri siūloma, ir toliau taip, kaip pateikėjo išdėstytas tekstas.
PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau.
K.LAPINSKAS. Dėl 8 straipsnio pirmosios dalies. "Konstitucinio teismo teisėjo asmuo yra neliečiamas." Tai noriu priminti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje yra štai kokia nuostata: "Žmogaus asmuo neliečiamas". Šita teisė, neliečiamybė, garantuojama kiekvienam žmogui, todėl nereikia čia įžvelgti kažkokios ypatingos privilegijos teisėjui. Iš esmės tai ta pati žmogaus laisvę garantuojanti nuostata yra 21 straipsnyje, pritaikyta Konstitucinio teismo teisėjui.
Dėl antrosios dalies. Antroji dalis irgi atkartoja 62 Konstitucijos straipsnį. Štai 62 straipsnyje kalbama: "Seimo nario asmuo yra neliečiamas". Štai ta pati pirmoji dalis, kur Konstitucinio teismo teisėjo asmuo neliečiamas. Antroje dalyje Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Čia vėl atkartojama: negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Tačiau klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės gali kilti, ir reikia numatyti, kieno teikimu baudžiamosios atsakomybės klausimas bus sprendžiamas. Tai čia vėl parašyta, kad pagal generalinio prokuroro teikimą. Tokia nuostata yra ir Deputato statuso įstatyme, kuris tebegalioja ir taikomas Seimo nariams.
Tai štai tos dvi dalys visiškai, kaip matome, atitinka konstitucines nuostatas, konstitucinį reguliavimą.
Dabar trečioji dalis. "Konstitucinio teismo teisėjas, sulaikytas ar pristatytas į teisėsaugos įstaigas be asmens dokumentų, turi būti nedelsiant paleidžiamas, kai nustatoma jo asmenybė." Iš esmės tos pačios tvarkos turi būti laikomasi dėl kiekvieno piliečio. Bet nėra pakankamų garantijų, kad iš tiesų taip visados daroma. Tai vis dėlto norima, kad bent jau teisėjas, kai bus nustatyta jo asmenybė, nedelsiant būtų paleidžiamas. Nes galime įsivaizduoti, jeigu teisėją palaikys kelias dienas suimtą, tai gali sustoti ir teismo darbas. Teisme yra nustatytas labai griežtas kvorumas, nesant kvorumo teismas bus nedarbingas. Vėl galime prieiti prie to, kad bus paraližuota štai šita valstybės institucija. Todėl šita nuostata jokių lengvatų, jokių privilegijų nesuteikia. Bet toj
situacijoj, kuri yra gyvenimiška, numatyta, kad štai taip turi pasielgti teisėsaugos darbuotojai.
Na, ir kita dalis, dėl buto neliečiamybės. Čia vėl konstitucinės kiekvieno žmogaus teisės. Tačiau tai siejama irgi su baudžiamosios bylos iškėlimu teisėjui. Tik tuo atveju, kai jam nustatyta tvarka iškelta baudžiamoji byla,
galima daryti kratą jo bute, transporto priemonėse ir t.t.
Tai štai aš manau, kad visa tai, kas čia parašyta, nėra jokios privilegijos, palyginti ar su Seimo nario statusu, ar net ir apskritai su žmogaus teisėmis. Todėl mūsų grupė mano, kad šitos nuostatos tiktai padėtų Konstituciniam teismui ir Konstitucinio teismo teisėjui... realiai garantuoti jo neliečiamybę.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, yra pateiktos dvi projekto autorių alternatyvos. Tokia išplėstinė 8 straipsnio alternatyva ir gerbiamojo E.Jarašiūno ir kitų siūloma alternatyva, trumpai drūtai, "pririšti" teisėją prie Seimo nario neliečiamybės prasme. Taigi kas už pranešėjo ir autorių variantą, tas spaudžia mygtuką "už", kas už alternatyvą, tas spaudžia mygtuką "prieš". Susilaikę neskaičiuojami.
Už pirmąją alternatyvą - 48, už antrąją - 24. Lieka, kaip projekto autoriai siūlo. Ar reikia balsuoti už visą 8 straipsnį dar kartą? Nėra reikalo. Ačiū.
9 straipsnis. Pataisų, atrodo, nėra.
K.LAPINSKAS. Dėl 9.
PIRMININKAS. Na, tai teisingai, balsavome alternatyviai, pasirinkome pirmąją alternatyvą. 1r aš dar kartą paklausiau, ar reikia balsuoti. Jeigu taip, tai prašom. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš galbūt ko nors nesupratau, bet buvo du siūlymai. Vienas buvo pirmąjį sakini išbraukti, kitas...
PIRMININKAS. Šito nesiūlė.
S.PEČELIŪNAS. Kitas buvo vietoj jo įrašyti pono E.Jarašiūno alternatyvą. Tai turėjo būti du balsavimai.
PIRMININKAS. Aš supratau, kad kai nubalsuojame atmesti antrąją alternatyvą, tada to kito pasiūlymo nėra. Bet jeigu... Prašau. Ir juo labiau raštu nebuvo tokio. Taigi formaliai nenagrinėtinas. Ar jūs siūlote išbraukti pirmąjį straipsnį? Nesismulkinkime. Taigi 8 straipsnis priimtas.9 straipsni s. Ar buvo pastabų?
K.LAPINSKAS. 9 straipsnyje rengėjai siūlo išbraukti priešpaskutinę dalį.
PIRMININKAS. Ar kas nors prieštarauja? Ar reikia balsuoti dėl 9 straipsnio? Ne. Ačiū. 10 straipsni s.
K.LAPINSKAS. Dėl 10 straipsnio siūlymų negauta.
PIRMININKAS. Ar reikalauja kas balsuoti? Ačiū. Dabar dėl 11 straipsnio buvo pastabų.
K.LAPINSKAS. 11 straipsnyje dėl 4 punkto. Kur yra nurodytas 5 mėnesių terminas. Yra du siūlymai. Vienas siūlymas, kad 5 mėnesių terminas...kai teisėjas serga ilgiau kaip 5 mėnesius, šitas terminas yra per mažas. Reikėtų nustatyti didesnį terminą. Taip siūlo Seimo nariai V.Petrauskas ir Seimo narys P.Miškinis. Tačiau gautas ir kitas pasiūlymas, kad šitas terminas yra per didelis. Ir siūloma šį terminą suvienodinti su darbo įstatymuose nustatytu 4 mėnesių terminu.
Tai štai yra du tokie prieštaringi siūlymai. Pagal vieną tai yra per daug 5 mėnesiai, pagal kitą - per mažai. Bet mes, rengėjai, manome, kad vis dėlto reikėtų palikti tuos 5 mėnesius, t.y. truputį daugiau negu pagal darbo įstatymus. Pagal darbo įstatymus, kai sergama 4 mėnesius iš eilės, tai yra pagrindas atleisti iš pareigų. Na, atsižvelgdami čia į tą savotišką specifiką ir šiek tiek daugiau turėdami humanizmo šį sunkų darbą dirbsiantiems žmonėms,
siūlome įrašyti 5 mėnesių terminą.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys A.Miškinis. Pasiūlymo autorius.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai aš manyčiau, kad tas konkretus terminas turėtų būti išbrauktas ir palikta formuluotė: arba jis serga nepagydoma, ar kita ilgalaike liga, kliudančia jam eiti savo pareigas. Galų gale pats teismas galėtų nuspręsti vadovaudamasis ir darbo įstatymais, ir konkrečia padėtim. Juk ir pats pranešėjas sakė, kad štai jau iš dabar pasiūlytų daugelis atsisakė. Vis dėlto turime įvertinti dabartinę padėtį, kad suformuoti Konstitucinį teismą nebus lengva. Tuo labiau, jeigu bus dar taip dirbtinai daromos kliūtys. Juk gero teisininko, patyrusio teisininko, kada jam nuolatos bus daromi įvairiausi trukdymai ir pan., nesurasit. Aš todėl ir prašau atsižvelgti į tokius dalykus ir palikti teismui pačiam galų gale spręsti tuos klausimus.
PIRMININKAS. Tai jūs siūlote išbraukti mėnesius iš viso?
P.A.MIŠKINIS. Taip, aš siūlyčiau išbraukti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Aš siūlyčiau ir toliau išbraukti. "Jei jis serga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudančia jam eiti pareigas." Pavyzdžiui, susirgęs cukriniu diabetu žmogus niekada nenustos leistis vaistus, bet jis gali
dirbti bet kokį darbą, ir pasaulyje tie žmonės nėra varžomi. Jų veiksmai ir veikimas yra paliekamas. Dabar manoma, kad tas vaistų susileidimas yra tam tikras gyvenimo būdas. Ir jis privalo su tuo taikytis. Manyčiau, kad čia nereikia iš viso apie tai rašyti. Nes tikrai sergančių cukriniu diabetu tarp pagyvenusių žmonių yra ne taip jau mažai, jie gali eiti šias pareigas.
PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš norėčiau ponui V.Astrauskui atsakyti...
PIRMININKAS. Nereikia atsakyti, prašome sakyti savo nuomonę. Būkit geras.
V.PETRAUSKAS. Visiškai ne blogąja prasme. Visiškai sutinku su pono P.Miškinio siūlymu palikti "jeigu suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudančia jam eiti savo pareigas". Jeigu, pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar kitos ligos, kurios nekliudo eiti pareigų, tai nėra kliūtis žmogui būti Konstitucinio teismo teisėju. Tai man atrodo, kad pasiūlymas išbraukti iš pradžių iki "jei suserga..." visiškai tinkamas, o antrąją dalį reikėtų palikti. Aš siūlyčiau balsuoti už tai.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys L.Linkevičius. Ne. Ačiū. Taigi dabar prašome, pranešėjau, pasirinkti. Jeigu jūs priimat, tada bus paprasčiau. Prašom.
K.LAPINSKAS. Vis dėlto norėčiau paaiškinti truputėlį tą situaciją. Pradžioje, pirmuose variantuose pas mus buvo 4 punktas, labai trumpas. "Teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai jis negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės. Buvo atkartota šita konstitucinė formulė. Tačiau mes, teisininkai, tarpusavyje po to pradėjome diskutuoti, ką tai reiškia, kada jau teisėjas dėl sveikatos būklės negalės eiti pareigų. Ir todėl noromis nenoromis teko pažvelgti į darbo įstatymus, kur numatyti štai kokie kriterijai. Kai serga ilgiau negu tam tikrą laiko tarpą, pagal darbo įstatymus ilgiau kaip 4 mėnesius iš eilės, tai mes tą terminą truputėlį padidinom. Ir antras atvejis, kai suserga nepagydoma liga, kuri trukdo jam eiti pareigas. Šiuo atveju pateiktas cukrinio diabeto pavyzdys. Mes nemanome, kad tai yra liga, kuri kliudo teisėjui eiti savo pareigas. Galbūt šiek tiek. Bet jeigu jis galės dalyvauti posėdžiuose,
galės atlikti kitą darbą, tai vargu ar Konstitucinis teismas svarstys štai tokio teisėjo sveikatos būklę.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš supratau pranešėją. Tai prašau. Dar jūs norite pridėti?
K.LAPINSKAS. Matot, čia svarbiausia
problema yra štai kokia. Teismas visados
susijęs su kvorumu. Iš 9 teisėjų esant tik 6 teismas galės spręsti bylas ir priimti nutarimus. Tai supraskime, kad ilgesnė rimta liga paraližuos teismo darbą.
PIRMININKAS. Tai jeigu aš teisingai supratau, gerbiamasis pranešėjau, jūs laikotės, kad turi būti 4 papunktis toks, kaip jūsų pateikta. Tai čia bus viena alternatyva. Žodžiu, be jokių išbraukimų.
K.LAPINSKAS. Bet toj paskutinėje dalyje dar ten yra papildomi paaiškinimai ir tam tikros sąlygos, kada bus galima atleisti teisėją. Dar procedūros.
PIRMININKAS. Aišku, gerai, yra procedūros. Teisingai, to straipsnio pabaigoje. Gerai. Dabar alternatyvos. Žodžiu, siūloma išbraukti žodžius nuo "t.y." ar nuo pačios pradžios? "Negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės, t.y. jeigu suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudančia eiti savo pareigas." Teisingai aš perskaičiau?
K.LAPINSKAS. Kiek supratau, vieni siūlė išbraukti 5 mėnesius. Šitą terminą.
PIRMININKAS. Šitą vėliau. Mes iš principo, ar išbraukiame, ar ne. Tada jau dėl mėnesių. Tai aš siūlau pirma balsuoti už šitą išbraukimą, o paskui dėl mėnesių, jeigu bus neišbraukta. Žodžiu, kas pasisako už išbraukimą, tas balsuoja už, o kas remia pranešėją, tas balsuoja prieš. Čia yra alternatyviai. Prašom. Užtenka. Dar paskui dėl viso straipsnio galėsite balsuoti. Ir tada dėl balsavimo motyvų.
Taigi dar sykį kartoju, kas už išbraukimą žodžių, t.y. "per vienerius metus teisėjas serga ilgiau kaip penkis mėnesius arba", kas už toki išbraukimą, spaudžia mygtuką "už". Kas už tai, kad liktų taip, kaip pranešėjas siūlo, spaudžia mygtuką "prieš" arba susilaiko. Prašom. Taigi už išbraukimą - 38, prieš - 37, 2 susilaikė. Išbraukimas lieka. Na, ką padarysi. Reikalaujate perbalsuoti? Tai aš dar sykį formuluoju kad nebūtų keblumų. Čia yra balsuojama pagal Reglamento 210 straipsnį. Kad nebūtų keblumų. Registracijos? Prašau. Dar sykį registruojamės. Neišbraukiame, ne.
V.V.BULOVAS. Gal galima dėl vedimo tvarkos? Gal darykime kaip anksčiau - pranešėjo variantas - už, o pataisos - prieš. Tada bus vienodumas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Bulovai, jūs esate iš dalies teisus, žinoma, taip patogiau, deja, Reglamentas yra toks. Jūs verčiate mane pažeidinėti Reglamentą. O to aš nenorėčiau daryti be reikalo. Taigi salėje jau 96, ir aš dar sykį kartoju formuluotę. Pagal 210 Reglamento straipsnį reikia pirma balsuoti išbraukimus.
Vadinasi, kas siūlo išbraukti tuos žodžius, t.y. "per vienerius metus teisėjas serga ilgiau kaip penkis mėnesius arba", tas spaudžia mygtuką "už", o kas pasisako už formuluotę taip, kaip teikia pranešėjas ir autoriai, tas spaudžia mygtuką "prieš" arba susilaiko. Prašom. Taigi už išbraukimą - 41, prieš - 47, susilaikė 1. Straipsnio dalis lieka tokia, kokia buvo. Dabar mes jau turime tartis, ką darome su tais penkiais mėnesiais. Pasiūlymai yra prieštaringi. Vienas, kad daugiau, kitas, kad mažiau. Taigi aš siūlau balsuoti alternatyviai. Pirmasis siūlymas yra, kad terminas per mažas. Taigi kas siūlo, kad būtų daugiau, tas spaudžia mygtuką "už", o kas siūlo, kad būtų mažiau, tas spaudžia mygtuką "prieš".
G.A.PAVIRŽIS. Dėl balsavimo motyvų galima?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Prieš balsuojant bus labai įdomu pažiūrėti, kas gerbia įstatymus. Įstatyme keturi mėnesiai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pavirži, jeigu mes čia įstatymu keičiame kitą įstatymą, tai viskas bus savo vietoje. Bet iš tikro čia gerbiamieji kolegos siūlo paprastesni variantą, aš su tuo sutinku. Balsuokime taip. Kas už tai, kad liktų šitas terminas? O kas prieš arba susilaiko, tai jeigu pralaimės autorius, tada balsuosime alternatyviai daugiau ar mažiau. Gerai? Iki penkių, tai reikia arba prieš, arba susilaikyti. Žodžiu, kas už tai, kaip yra parašyta projekte penki mėnesiai, tas spaudžia mygtuką ,už". O kas nori arba didinti, arba trumpinti, tas
spaudžia mygtuką "prieš" arba susilaiko. Ar supratot? Gerai. Arba kaip norit. Jeigu už projekto autorių, tai už. Čia jau taip, kaip pageidavot. Prašom. Prašom netriukšmauti, balsuojame. Taigi 38 už projekto autorių, 45 - prieš , 3 susilaikė. Vadinasi, dabar reikės rinktis alternatyvas. Seimo narys V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, mes čia savo frakcijoje pasitarėme. Formuluotė, kad būtų tiksliau, pagal visus įstatymus turėtų būti penki ar koks kitas skaičius iš eilės. Tai reikėtų įrašyti žodžius “iš eilės". Man taip atrodo. Kaip pranešėjas? Čia yra grynai įstatyminė formuluotė. Kaip kodeksuose. Čia nenauja pataisa, aš tiktai noriu patikslinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Lapinskai,prašome reaguoti prieš balsuojant. Gal pirma dar Seimo narys J.Beinortas, prašau.
K.LAPINSKAS. Tai priklausys, koks terminas bus.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Lapinskai, palaukit, dar Seimo narys J.Beinortas pasakys ir tada apsispręsime.
J.BEINORTAS. Aš noriu dar kartą kolegų dėmesį atkreipti į tai, apie ką jau kalbėjo mūsų komiteto pirmininkas ponas G.Paviržis. Normalus žmogus, kuris paklūsta visiems įstatymams, turi teisę, kad per metus jo darbdavys, jam sergant keturis mėnesius iš eilės arba 120 kalendorinių dienų per metus, gali būti nuo tų pareigų atleistas. Čia nieko nepadarysi. Šiuo atveju mes esame darbdavys ir samdome, atvirai kalbant, dirbančiuosius. Todėl aš pasisakyčiau, kad nebūtų jokios išimties jokiai kategorijai žmonių, nes darbo įstatymai yra parašyti visai Lietuvai. Aš siūlyčiau pranešėjui priimti pagal darbo įstatymo raidę keturis mėnesius ir, tarkime, nutylėti tuos 120 kalendorinių dienų, nes jos šiuo atveju, kaip negamybinio profilio profesijai, galbūt ir nelabai svarbios. Tačiau didinti, gink Dieve, šito nereikia. Nes mes patys paskui turėsime taisyti.
PIRMININKAS. Dar Seimo narys N.Medvedevas ir tada apsispręsime.
N.MEDVEDEVAS. Čia gali būti dar ir tokia situacija, ir mes jos nenumatėm. Neduok Dieve, žinoma, bet gali atsitikti taip, kad staiga sužinome, kad tas teisėjas yra pasmerktas ir negalės dirbti iš viso jau po to. Medicininė komisija nustatė, kad jisai tikrai jau nepakils ir negalės atlikti savo pareigų. Tai ką, mes lauksime keturis mėnesius? Čia turi būti...
PIRMININKAS. Čia toks įstatymas. Gerai. Prašome, gerbiamasis Lapinskai.
K.LAPINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai. Dėl darbo įstatymų, dėl čia minėtos darbo sutarties. Gal kai ką nustebinsiu pasakydamas, kad teismams ir teisėjams darbo sutarties įstatymas yra netaikomas. Tai yra ypatinga valstybės tarnyba, kuri dirba ne pagal Darbo sutarties įstatymą. Taip visi mano kolegos aiškina, ir aš, deja, taip pat turiu tai pasakyti čia, kitaip aš būsiu nesuprastas savo kolegų teisininkų. Todėl nuolatos daryti paraleles su Darbo sutarties įstatymu čia ne vieta.
Antra, dėl keturių mėnesių sirgimo iš eilės. Kaip teisininkas su nemažu darbo stažu, aš galiu pasakyti praktikoje taikomą labai paprastą žmogišką gudrybę. Kaip išvengiama šitos keturių mėnesių ligos. 100 dienų prasirgęs žmogus grįžta į darbą, pabūna dieną dantis sukandęs ir kitą dieną vėl gula i lovą ir vėl serga 100 dienų. Ir taip gali pragulėti visus metus toks teisėjas, kvorumo nebus, Konstitucinis teismas negalės dirbti ir mes neturėsime įstatyminio pagrindo tokiu atveju jį
pakeisti darbingu žmogumi. Todėl galvokime, ar šiuo atveju mes turime galvoti pirmiausia apie humaniškumą ir tuo ligoniu rūpintis, ar galvoti apie tai, kad kuriame valstybės instituciją, kuri turės būti darbinga. Kuri turės dirbti, esant kvorumui ne mažiau kaip iš 6 nuolatos dirbančių teisėjų, sveikų, tvirtų žmonių, atlaikant ir politinį spaudimą, atlaikant ir kitus teksiančius darbo krūvius.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau,
tada aš tamstą norėčiau paklausti. Kadangi penki mėnesiai pralaimėjo, sakysime, laikinai, bet pralaimėjo, tai kurį jūs variantą renkatės keturis ar šešis mėnesius? Kad būtų aiškesni Seimo nariams pasirinkimo variantai. Prašome nesufleruoti. Jis pats turi pasakyti.
K.LAPINSKAS. Šiuo atveju teks rinktis tarp keturių ir šešių. Kadangi penki atmest:. PIRMININKAS. Bet jūs už kurį skaičių?
K.LAPINSKAS. Keturi mėnesiai per metus.
PIRMININKAS. Keturi. Aišku. Tai dabar
mes vėl balsuojame alternatyviai. Kadangi penki mėnesiai pralaimėjo, dabar artimiausi mėnesiai yra keturi ir šeši. Kas už keturis,
spaudžia mygtuką "už", kas už šešis, mygtuką "prieš". Susilaikę šįsyk neskaičiuojami. Aišku? Prašome, gerbiamieji kolegos, kas už keturis, spaudžia mygtuką "už", kas už šešis, spaudžia mygtuką "prieš". Taigi pirmasis variantas - 8O balsų, antrasis variantas - 11. Taigi keturi mėnesiai, arba Seimo nario G.Paviržio siūlymas. Ar reikia dabar balsuoti už visą straipsnį? Sutinkam? Priimta. Su keturių mėnesių pauze. 12 straipsnis. Atrodo, nebuvo pastabų.
K.LAPINSKAS. Nebuvo.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti? Ačiū. Prašau. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai!
Čia yra kalbama apie drausminę atsakomybę. Pažiūrėkit, pirmasis sakinys: "Konstitucinio teismo teisėjas negali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn." Toliau, pažiūrėkit, kaip tiktai numatyta drausminė atsakomybė. Tiktai šiek tiek kitokia jos rūšis. Todėl manau, kad pirmojo sakinio nereikėtų. Reikėtų tiesiog jį išbraukti ir viskas. Juk ir daugelio pasaulio konstitucinių teismų praktikoje, ir dokumentuose įrašyta, kad teisėjas gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn. Pavyzdžiui, baudos skyrimas, juk tai yra drausminė atsakomybė. Ir už drausminius pažeidimus. Todėl manau, kad nereikėtų dvigubai - iš pradžių neleidžiama traukti, o jau paskui jis yra traukiamas.
PIRMININKAS. Prašome, pranešėjau, pasakyti savo poziciją ir balsuosime. Toks siūlymas galimas.
K.LAPINSKAS. Šiuo atveju vis dėlto aš nenoriu sutikti su tuo, kad šitos materialinės sankcijos, sakykim, atlyginimo sumažinimas yra drausminės atsakomybės rūšis. Tai yra materialinė sankcija už neatliktą darbą arba už netinkamai atliktą darbą. Faktiškai mažiau padarei, nedalyvavai posėdžiuose, taip kaip ir Seimo nariams yra taikoma. Tai yra materialinė sankcija. Teisininkai šiuo atveju kalba apie materialinės atsakomybės rūšį.
PIRMININKAS. Kolega E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš manau, kad galbūt problemą išspręstume atsisakę pirmojo sakinio. Liktų materialinės sankcijos ir neliktų to ginčo, t.y. ar drausminis, ar materialinis baudimas. Pirmojo sakinio atsisakyti ir ...
K.LAPINSKAS. Taip. Bet aš vis dėlto štai ko bijau. Mūsų Teismų įstatyme yra numatyta, kad teisėjams, bendrųjų teismų teisėjams taikoma drausminė atsakomybė ir yra numatytos drausminės nuobaudos: įspėjimas, papeikimas, tos įprastinės drausminės nuobaudos. Yra teisėjų garbės teismas, kuris nagrinėja tokius drausmės pažeidimus. Tai jeigu nebus šito įrašo, tada gali kilti klausimas, kad ta teisėjų drausminė atsakomybė galbūt turėtų būti taikoma ir Konstitucinio teismo teisėjams. Tačiau tarp rengėjų buvo labai griežta nuostata, kad nebūtų teisme administravimo. Kad net Konstitucinio teismo pirmininkas nebūtų toks griežtas administratorius, o atliktų tiktai būtinas administracines funkcijas, neturėdamas jokios didesnės administracinės valdžios. Tai čia dėl aiškumo, kad ateityje nekiltų štai tokių problemų dėl Konstitucinio teismo teisėjų drausminės atsakomybės, mes įrašėme tą sakinį. Ir kartu kaip kompensaciją tam tikrą materialinę sankciją, jeigu jis blogai dirbs.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Aš manau, nereikia dabar ginčytis. Balsuokim, ar tą pirmąjį sakinį išbraukti, ar palikti, nes ir be pirmojo sakinio aišku, kad vienintelė bausmė, jeigu taip galima pasakyti, tai yra tas 50% sumažinimas. Ir pirmasis sakinys tada visiškai nereikalingas.
PIRMININKAS. Gerai. Toks siūlymas yra teisėtas ir balsavimas bus vėlgi atvirkštinis. Kas už tai, kad būtų išbrauktas sakinys, kaip siūlo kai kurie Seimo nariai, tas spaudžia mygtuką "už", o tas, kas už šito sakinio palikimą, kaip siūlo pranešėjas, tas spaudžia mygtuką "prieš" arba susilaiko. Prašom, balsavimas prasidėjo. Už išbraukimą - 39, už palikimą - 41 ir 3 susilaikė. Laikykim, kad 40 buvo. Taigi lieka. Ar
reikia balsuoti už visą 12 straipsnį? Ačiū. 13 straipsnis. Atrodo, buvo kai kurios pastabos.
K.LAPINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 13 ir 14 straipsni ai yra tarpusavyje susiję, todėl pastabas, pareikštas dėl 13 ir 14 straipsnio, reikėtų nagrinėti kartu. Tai aš šiek tiek tada...
PIRMININKAS. Mes ir Reglamente turim numatytą tokią teisę pradėti nuo esminio, vadinasi, reikėtų pradėti nuo 14 straipsni o.
K.LAPINSKAS. Taip. Siūloma iš 14 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodžius "atlieka
Reglamente jam nustatytas funkcijas ir". Šiuo atveju lyg ir kompromisas būtų pasiektas. Aš čia norėčiau tiktai pasakyti, kad pagrindinė problema yra ta, kad kėlė abejonę, ar Konstituciniame teisme greta pirmininko reikalingas dar vienas pareigūnas - pirmininko pavaduotojas. Mūsų darbo grupėje buvo daug diskutuojama ir ginčijamasi, ir kai kurie kolegos sako, kad užtenka vien tiktai teismo pirmininko, o pavaduotojo nebereikia. Jeigu prireiks, tai kuris nors kitas teisėjas galės jį pavaduoti. Tačiau dėl tokio siūlymo vis dėlto yra abejonių, ar galima jį priimti. Nes suprantame, kad Konstitucinis teismas kaip įstaiga turės savo finansus, turės kažkokį turtą. Įstaigos vadovas yra atsakingas už tų lėšų tvarkymą. Ir jeigu tas lėšas pradės tvarkyti bet kuris Konstitucinio teismo teisėjas tuo atveju, kai nebus pirmininko, tai vargu ar galima laikyti, kad bus tvarka šitoje įstaigoje. Todėl po tų diskusijų mes jau lyg ir vėl priėjome prie nuomonės, kad atsisakyti nuo teismo pirmininko pavaduotojo gal ir netikslinga. Ir kaip tam tikrą kompromisą, kad būtų mažiau administravimo, pirmininko pavaduotojui numatoma palikti tiktai greta teisėjo pareigų, kad jis pavaduoja pirmininką, kai šis išvykęs arba dėl kitų priežasčių negali eiti savo pareigų. Šitokį pasiūlymą teikė Seimo narys E.Jarašiūnas, kad išbrauktume tuos žodžius "atlieka Reglamento jam nustatytas funkcijas “. Tokiu būdu administravimas būtų iki minimumo sumažintas. Jeigu pritartumėte šitam siūlymui, tai tada kitų teikiamų siūlymų ir nereikėtų svarstyti.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys P.Giniotas. Prašom.
P.GINIOTAS. Ponios ir ponai Seimo nariai! Aš suprantu, esu nedėkingoje situacijoje, nes esu dešinėje pusėje, ir iki šiolei visi pasiūlymai iš dešinės pusės buvo atmesti. Tačiau vis dėlto tikiuosi, kad galbūt bus atsižvelgta. Kalbama apie naują pareigybę, t.y. Konstitucini o teismo pirmininko pavaduotojo pareigybę, kuri nenumatyta Konstitucijos 103 straipsnyje. Kalbama tik apie Konstitucinio
teismo pirmininką, kuris skiriamas iš Konstitucinio teismo teisėjų. Tai numatyta Konstitucijoje. Aš siūlyčiau šią problemą išspręsti taip, kaip išspręsta 97 Konstitucijos straipsnyje dėl Ministro Pirmininko pavaduotojo. O ten išspręsta taip: kai nėra Ministro Pirmininko, jį pavaduoja vienas iš ministrų. Tokį pat variantą siūlome taikyti ir Konstituciniame teisme. Kai Konstitucinio teismo pirmininkas negali eiti savo pareigų, Konstitucini o teismo pirmininko pareigas laikinai eina didžiausią teisininko stažą turintis Konstitucinio teismo teisėjas. Tokia siūloma pataisa 14 straipsniui.
Toliau. Manytume, kad 16 straipsnyje, kuriame kalbama apie atlyginimą, galėtų būti
tokia pataisa: teisėjui, laikinai einančiam Konstitucinio teismo pirmininko pareigas, mokamas Konstitucinio teismo pirmininko dydžio atlyginimas. Išsispręstų visa problema ir nebūtų prieštaravimų Konstitucijai. Aš manyčiau, kad tai yra vertas dėmesio pasiūlymas, galbūt susilauksime ir pritarimo.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mes dabar jau pradėjome argumentuoti balsavimą dėl 13 straipsnio 5 punkto išbraukimo.
PIRMININKAS. Dėl 14. Gerbiamasis Pečeliūnai! Pirma 14.
S.PEČELIŪNAS. Ponas Pirmininke, prašome netrukdyti.
PIRMININKAS. Bet, atsiprašau, mes pirmiau kalbame apie 14 straipsnį.
S.PEČELIŪNAS. Dėl 13 straipsnio mes dar
nebalsavome. Yra pataisa. Siūloma išbraukti 13 straipsnio 5 punktą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pečeliūnai! Prašome klausyti to, kuris veda posėdį. Mes susitarėme, kad pagal Reglamentą, jeigu yra straipsnis, kuris apibrėžia kitų straipsnių buvimą, tai jis gali būti nagrinėjamas pirmiau, pažeidžiant eilę. Mes dabar tą 14 straipsnį ir nagrinėjam. O po to prieisime prie 13, kai apsispręsime, ką daryti su 14, kadangi čia principiniai dalykai.
Prašom dėl l4 straipsnio.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Bet aš manau, kad tie du dalykai, kaip jūs ir sakėte, yra tarpusavy susiję.
PIRMININKAS. Na, prašau.
S.PEČELIŪNAS. Ir labai apgailestauju dėl tokio jūsų elgesio.
PIRMININKAS. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Pirma. Dėl 14 straipsnio. Jeigu yra priimama (čia reikėtų girdėti pranešėjo nuomonę ta formuluotė ir ta procedūra dėl ėjimo pareigų, kai pirmininkas yra
išvykęs... Taip, kaip Konstitucijoje yra formuluota kitiems pareigūnams, o Konstitucijoje Konstitucinio teismo pavaduotojo nėra, bet visi puikiai įsivaizduojame, kad taip gali būti, kai reikia pirmininkauti posėdžiui, o pirmininko nėra, nors kvorumas yra. Viskas yra suprantama. Todėl yra siūloma labai aiški alternatyva 14 straipsnyje, kaip tą problemą išspręsti, neieškant naujų pareigybių, kurios nenumatytos Konstitucijoje. Tik tam atvejui. Jeigu pranešėjas šitą priima, tada automatiškai reikėtų išbraukti iš 13 straipsnio 5 punktą. Tačiau, aš manyčiau, kad tas 5 punktas, kuriame parašyta, kad Teismo pirmininkas organizuoja pirmininko pavaduotojo rinkimus, o čia nėra aptarta, kas jį ten siūlo ir t.t., tai vėlgi visa rinkimo tvarka turi būti kažkur atskirai aprašyta. Kokiu būdu Konstitucinis teismas, tiksliau, jo pirmininkas organizuoja tą pavaduotojo rinkimą? Kas siūlo pavaduotojus? Ar tik pirmininkas, ar kiekvienas Teismo narys? Kiek jų gali siūlyti? Ir visa kita. Todėl reikia visą tą tvarką aprašyti. Dar vieno straipsnio trūksta.
Todėl aš siūlyčiau pranešėjui priimti tą redakciją, kuri neprieštarauja Konstitucijai ir išsprendžia problemą, ir atsisakyti 13 straipsnio 5 punkto. Ačiū.
PIRMININKAS. Yra 3 straipsnis, kuriame numatytas Konstitucinio teismo Reglamentas. Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Aš noriu atsiliepti kolegai
iš dešinės P.Giniotui, sėdėdamas iš kairės, ir palaikyti jo pareikštus samprotavimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Aš paskui dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dovanokit, po šito straipsnio ar?...
A.ENDRIUKAITIS. Po to.
PIRMININKAS. Gerai. Tai aš palieku tamsta.
Seimo narys R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Aš taip pat norėčiau paremti kolegos P.Ginioto pasiūlymą, tik nepritaikant normos, kad būtinai tai turėtų būti didesnį teisininko darbo stažą turintis Konstitucinio teismo teisėjas. Apskritai bet kuris kitas Konstitucinio teismo narys galėtų būti jo pavaduotoju, jeigu Teismo pirmininkas negalėtų vykdyti savo funkcijų.
PIRMININKAS. Tada prašyčiau gerbiamąjį pranešėją apsispręsti. Ar jūs priimate kokį nors pasiūlymą, ar pradedate balsavimą nuo to didžiausiojo, t.y. gerbiamojo P.Ginioto pasiūlymo ?
K.LAPINSKAS. Žinote, vis dėlto mūsų darbo grupėje mes buvome apsisprendę palaikyti kolegos E.Jarašiūno pasiūlymą. Jis yra pažymėtas pasiūlymuose 13 eilės numeriu. Tai taip pat susiję su 14 straipsniu. Iš 2 dalies išbraukiant 5 žodžius "atlieka Reglamento jam nustatytas funkcijas" ir paliekant vis dėlto pirmininko pavaduotojo pareigas taip, kaip yra. Štai toks buvo mūsų darbo grupės sprendimas. Aš nesu įgaliotas dabar jį keisti.
PIRMININKAS. Gerai. Tada gal balsuokime alternatyviai. Gerbiamojo P.Ginioto ir kai kurių kitų Seimo narių pasiūlymas yra globališkesnis, tai jį teikiame pirmąja alternatyva. O gerbiamojo E.Jarašiūno pasiūlymas kurį remia ir darbo grupė, ir pranešėjas, būtų kita alternatyva. Kurią pasirinksim, tada žiūrėsim, ką toliau darom. Tinka taip, gerbiamieji kolegos? Tai yra už gerbiamųjų Seimo narių P.Ginioto ir kitų pasiūlymą, kuris yra platesnis, balsuojama paspaudžiant mygtuką "už", o gerbiamojo E.Jarašiūno ir darbo grupės paspaudžiant mygtuką "prieš". Susilaikę neskaičiuojami. (Balsai salėje) Tai, gerbiamasis pranešėjau, gal perskaitykite, nors kiekvienam lapelis yra išdalytas. Prašom turėti.
K.LAPINSKAS. Pastabose 12 punktas yra Seimo nario P.Ginioto pasiūlymas. Teikiama 14 straipsnio nauja redakcija: "Kai nėra Konstitucinio teismo pirmininko arba kai jis negali eiti savo pareigų, Konstitucinio teismo pirmininko pareigas laikinai eina didžiausią teisininko stažą turintis Konstitucinio teismo teisėjas". Šis straipsnis pavadintas "Pirmininko pavadavimas". Tačiau šiuo atveju, jeigu būtų pasirinktas šitas variantas, gal dėl to pavaduotojo rinkimo procedūros, kaip siūlė gerbiamasis Seimo narys R.Dagys, truputėlį prie kito varianto galėtume grįžt, jeigu būtų pritarta šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Taigi dar sykį, kas už P.Ginioto pasiūlymą, spaudžia mygtuką "už", kas už E.Jarašiūno ir pranešėjo pasiūlymą, spaudžia mygtuką "prieš". Susilaikę neskaičiuojami.
Už pirmąjį variantą - 54, už antrąjį - 24. Taigi nugalėjo pirmasis variantas. Dabar prašom,
gerbiamasis pranešėjau, suderinti visą straipsnį, ir atitinkamai tada turime grįžti prie 13. Tada iš 13 matyt, belieka išbraukti 5, ir viskas.
K.LAPINSKAS. Taip. Iš 13 straipsnio 5 punktą. Šiuo atveju iš tiesų, jeigu nebelieka etatinio pirmininko pavaduotojo, tai reikia iš 13 straipsnio 5 punktą išbraukti.
PIRMININKAS. Gerai. Ar reikia už visą straipsnį balsuoti, kai išbraukiame 5 dalį? Ne? Priimta.
Dabar prašom tikslinti 14 straipsnį, kaip jis atrodo.
K.LAPINSKAS. 14 straipsnis. Siūlomas pavadinimas - "Konstitucinio teismo pirmininko pavadavimas .
PIRMININKAS. Nereikia balsuoti? Ačiū.
K.LAPINSKAS. Priimtas. "Kai nėra Konstitucinio teismo pirmininko arba kai jis negali eiti savo pareigų, Konstitucinio teismo pirmininko pareigas laikinai eina didžiausią teisininko stažą turintis Konstitucinio teismo teisėjas." Gal vietoj šito stažo numatyti didžiausio stažo... kad Konstitucinio teismo pirmininko pareigas eina Konstitucinio teismo teisėjų išrinkta s kita s teisėjas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Čia tikrai neišeitų taip. Čia, gerbiamasis pranešėjau, jau iš tikrųjų nubalsuota. Dabar jau reikia...
K.LAPINSKAS. Bet prieš balsavimą aš siūliau, kad jeigu būtų pasirinktas tas variantas, pabaigą šiek tiek tvarkyti. Tuo labiau kad Seimo narys R.Dagys taip pat siūlė keisti pabaigą.
PIRMININKAS. Taip, mes pasirinkome alternatyvą, o tą alternatyvą iš tikrųjų galime tobulinti. (Balsai salėje) Tam yra numatytas Teismo Reglamentas pagal 3 straipsnį, kurį mes priėmėme. Čia ne problema. Prašom formuluoti savo siūlymą.
K.LAPINSKAS. Pirmininko pareigas eina Konstitucinio teismo teisėjų išrinktas kitas teisėjas.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Giniotas. Gerbiamasis Žiemeli, prašom nereplikuoti iš vietos! Kalba pasiūlymo autorius Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš vis dėlto maniau, kad balsavo už mano siūlomą pataisą tokią, kokią aš siūliau. Tai viena. O antra, jeigu pasiūlymas atsirado dabar ekspromtu, tai vis dėlto yra Reglamentas, dabar Seimo Statutas, ir jo derėtų laikytis. '
Aš manau, kad mano pataisa tada įgauna visai kitokią prasmę, kad vėl atsiranda rinkimai, vėl atsiranda tas, kas buvo sumanyta ir anksčiau.
K.LAPINSKAS. Gerai. Tuokart norėjau priminti jūsų apeliaciją į Vyriausybės įstatymą. Pažiūrėkime, kaip yra skiriamas Premjeras. Pritaikykime čia šį principą. Balsai salėje) Pavaduotojas skiriamas pirmininko teikimu.
V.ŽIEMELIS. Atsiprašau...
PIRMININKAS. Na, jeigu kalbama apie reglamentą... Na, tiesa, tegul gerbiamasis Žiemelis pirma pasisakys.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs nutraukite pranešėją. Šiuo atveju nepateiktas jo pasiūlymas raštu iš anksto. Nubalsuota, jau viskas. Keičia iš esmės... Jeigu būtų redakcini s pasiūlymas, tai taip.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Mes balsavome už alternatyvas, o ne už konkretų straipsnį. Pasirinkus alternatyvą, redaguoti galima, juo labiau kad tie pasiūlymai buvo jo pateikti. Prašom pasižiūrėti stenogramą.
J.PANGONIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis. Prašom .
J.PANGONIS. Aš norėčiau pasiūlyti padaryti reglamentinę pertrauką ir per ją susitarti visoms pusėms.
P.PAPOVAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Aš kitą variantą siūlau. Siūlau šitą straipsnį praleisti, svarstyti kitus straipsnius , o prie šito grįžti vėliau.
PIRMININKAS. Gerai. Man atrodo, kad paprasčiausias variantas yra paskelbti eilinę pertrauką. Jeigu pavyks susitarti - gerai, o jeigu ne - ta i liks taip, kaip balsuota alternatyviai. Ačiū. Pertrauka iki 17 val.
A.KUNČINAS. Per pertrauką 308 kambaryje įvyks LDDP frakcijos valdybos posėdis.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Aš labai prašyčiau visus sėstis į savo darbo vietas, o kol kas į tribūną kviečiu Seimo narį R.Dagį. Jis žadėjo padaryti labai trumpą pareiškimą.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia tiesiog gal ne pareiškimas, o, greičiau, priminimas.
"LSDP frakcijos pareiškimas. Jau prabėgo daugiau kaip dvi savaitės nuo tos dienos, kai LSDP frakcija oficialiai įteikė 1993 m. Seimo darbų programos projektą Seimo vadovybei. Prašėme ji išdalyti visoms Seimo frakcijoms. Iki šiol mes negauname jokių atsiliepimų į šį projektą nei iš Seimo vadovybės, nei iš kitų frakcijų. Dar kartą oficialiai kreipiamės į Seimo vadovybę bei frakcijas ir prašome kuo skubiau surengti šio Seimo darbų projekto aptarimą.
1sesija37p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, gerbiamieji kolegos, nagrinėsim 11 darbotvarkės punktą. Kviečiu į tribūna ministrą E.Vilkelį. Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos sutarties su Japonijos eksporto ir importo banku dėl paskolos parengimo"projektas.
E.VILKELIS. Praeitų metų pabaigoje šitas klausimas pristatytas Seimui, yra pateikta medžiaga. Pateikta medžiaga ir pagrindiniai parametrai, kaip atrodytų šita Japonijos eksporto importo banko paskola. Šiai dienai Vyriausybė ruošiasi šitos paskolos sutarties pasirašymui, ir buvo jau tam tikrų susitikimų su Japonijos atstovais. Yra daugmaž preliminariai aptarti gavimo terminai, dydžiai, šiek tiek analizuotos galimos investicijos, konsultuotasi su Pasaulio banku dėl šito kredito panaudojimo. Žodžiu, Vyriausybė yra pakankamai pasiruošusi, ir mes laukiame Seimo pritarimo. Tas yra numatyta Konstitucijoje dėl šitos paskolos įforminimo. Ir Vyriausybė toliau tęs jau tą konkretų darbą, kuris susijęs su šitos paskolos įforminimu, sutarties gavimu ir jos panaudojimu. Tai tiek aš trumpai norėčiau nes kada pristatinėjo ponas V.Gricius, tai jis detaliau jums turbūt pristatė. Aš šiandien buvau su juo susitikęs. Jis man minėjo, kaip šitas klausimas buvo pristatinėjamas. Gal yra kokių nors klausimų?
PIRMININKAS. Gerbiamasis P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Čia mes turime dokumentus, ir aš čia praeitą kartą klausiau dėl teisinio aspekto, dėl teismų, dėl įstatymo pasirinkimo, dėl teismų pasirinkimo. Ar šitie klausimai buvo pertvarkyti? Nes čia buvo padaryta didžiulė painiava. Nes, sakysim, jeigu mes pasirinktume Anglijos teismą, tai čia mums reikės samdyti labai brangiai kainuojančius advokatus, kadangi Lietuvoje niekas anglų teisės nežino.
E.VILKELIS. Mane informavo gerbiamasis V.Gricius, kad yra būtent susitarta, jog nereikės nei Anglijoje, nei Prancūzijoje, nei niekur. Būtent ta formuluotė, kuri buvo pasiūlyta praeitą kartą Seime. Yra toks susitarimas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šios sutarties projektą yra nagrinėjęs Ekonomikos komitetas. Asmeniškai aš buvau pasikvietęs žmones ir iš Vyriausybės, ir iš buvusios Ekonominių santykių ministerijos. Tai neprieštarauja mūsų valstybės interesams, todėl siūlyčiau ilgai nediskutuoti ir patvirtinti šitą projektą. Lai pradeda dirbti.
PIRMININKAS. Ar kiti gerbiamieji kolegos turėtų dar ką pridurti? Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Taip, aš norėčiau labai trumpai dar paklausti. Čia dokumentuose yra kalbama apie Teisingumo ministerijos teisinę išvadą. Ar tokia yra? Ar mes galim ją pamatyti?
E.VILKELIS. Šito dokumento man ponas Gricius tikrai neatnešė. Jis viską, kas buvo, perdavė. Aš negaliu atsakyti į šitą klausimą.
S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau, bet tuomet negalime balsuoti. Tai yra labai svarbu.
E.VILKELIS. Aš sutinku, bet tiktai šiandien perėmiau šitą medžiagą iš pono V.Griciaus. Aš sakiau, kad viską, kas susiję su šita sutartimi, man pateiktų. Jis man atnešė dokumentus, bet šito dokumento jis man neperdavė.
PIRMININKAS. Bet, gerbiamieji kolegos, aš manau, kadangi yra premjero parašas ir jis teikia, tai jis atsako už šituos reikalus, o ne kas nors kitas. Taigi, gerbiamieji kolegos, komitetas siūlo balsuoti. Yra siūlymų nebalsuoti dėl šito klausimo. Tai čia mes ir turime balsavimu nuspręsti, ar sprendžiam šiandien šitą dalyką, ar kitu laiku. Kolega siūlo šiandien nespręsti. Jeigu jis atsiima savo... Ne. Viskas aišku. Tada gerai. Prašom registruotis ir balsuosim. Salėje 94 Seimo nariai. Taigi dabar elektronika nusprendžiam, ar šiandien balsuojam, ar vėliau. Dar Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aišku, mes galime elektronika nuspręsti vienaip ar kitaip. Bet štai aš turiu pluoštą dokumentų, kurie buvo išdalyti. Čia labai aiškiai parašyta priede "c". "Skolininko šalies Teisingumo ministerijos teisinė išvada." Kai nėra tokio dokumento, mes negalime balsuoti. Tai nėra techninis klausimas.
PIRMININKAS. Aš sutinku. Tai yra ir techninis, ir politinis klausimas. Jeigu premjeras Vyriausybės vardu teikia, jeigu finansų ministras teikia, tai yra lemiantis dalykas, ir mes galime šituo pasikliauti, galime nepasikliauti. Taigi teikiu balsavimui. Kas už tai, kad balsuotume šiandien, nors ir neturime vieno dokumento, tas spaudžia mygtuką " už '', o kas nenori šiandien 17alsuoti, o Vėliau, tas spaudžia "prieš" arba susilaiko. Prašom. Taigi už šiandieninį balsavimą pasisako 47 Seimo nariai, prieš - 26, susilaikė 1.
Taigi teikiu balsavimui nutarimo projektą "Dėl Lietuvos Respublikos sutarties su Japonijos eksporto ir importo banku dėl paskolos parengimo".Balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Kas už šito nutarimo priėmimą, prašom balsuoti. Rankų pakėlimu.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 45.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 22.
PIRMININKAS. Taigi 46 Seimo nariams
balsavus už, 3 balsavus prieš, 22 susilaikius,
Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos sutarties su Japonijos eksporto ir importo banku dėl paskolos parengimo" priimtas. Ačiū.
1sesija37p svarstyti klausimai
Kitas klausimas. Tiktai primenu kolegoms, kad darbotvarkėje yra padaryta korektūros klaida. Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos muitinės laikinojo įstatymo pakeitimo" ir nutarimo dėl jo įsigaliojimo projektų yra trečiasis svarstymas. Prisimenate, mes turėjome pirmąjį, antrąjį tiktai su sąlyga, jeigu Vyriausybė pataisys atitinkamą savo dokumentą. Ji šitai padarė. Todėl mes turim teisę pradėti trečiąjį svarstymą ir balsavimą. Prašom, ministre.
E.VILKELIS. Informuoju apie tai, kad Vyriausybės šeštadienio posėdyje buvo svarstomas šitas klausimas dėl to, kad būtų išbraukta iš Vyriausybės nutarimo Nr. 25 ta norma, kad Muitinės departamentas pereina į Finansų ministerijos pavaldumą. Šita sąlyga įvykdyta. Dabar jums vyriausiasis muitininkas gerbiamasis K.Pėdnyčia išdalijo naują variantą, naują redakciją. Tai turiu pasakyti, kad mūsų teiktas, Vyriausybės teiktas variantas buvo derintas su muitine, aš turiu dokumentus. Čia yra pono K.Pėdnyčios raštas. Ir buvo pateikta viena pastaba dėl Finansų ministerijos paruošto projekto. Bet dabar jis kažkodėl sugalvojo pateikti antrąjį variantą. Kadangi pirmasis variantas yra peržiūrėtas Vyriausybėje, aš manyčiau, jog mums reikėtų toliau svarstyti pirmąjį variantą. Nors antrasis šiandien pateiktas variantas iš esmės nieko nekeičia,
daugiau redakcinio pobūdžio šitie patikslinimai, bet ryšium su tuo, kad būtent pirmasis variantas yra derintas su muitinės vadovybe ir pateiktas Vyriausybės, prašyčiau svarstyti
pirmąjį Variantą.
PIRMININKAS. Gerai. Tai kadangi yra trečioji stadija, tai dabar mes galim tiktai pastraipsniui. Ar čia gerbiamieji kolegos A.Ivaškevičius ir S.Pečeliūnas dar nori paklausti, nors šitoje stadijoje nenumatyta klausinėti. Bet kadangi tai labai rimti Seimo nariai, tai prašom. Seimo narys A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Mus šiek tiek supainiojo. Darbotvarkėje įrašyta, kad pirmasis ir antrasis svarstymai. Mes...
PIRMININKAS. Trečiasis.
A.IVAŠKEVIČIUS. Tai va, trečiasis. Aš manau, galbūt jeigu bus tam tikra prasme nereglamentuoti alternatyvūs pasiūlymai, mes galėtume už juos balsuoti, jeigu jūs nieko prieš. Įvertinant ir tai, ką siūlė, sakykim, visiškai neseniai šiandien ir Muitinės departamentas, kai kurias formuluotes.
PIRMININKAS. Aš bijau, kad tai mums bus sunku daryti, bet praktiškai žiūrėsim. Dabar Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Taip, mes vakar kalbėjom šiuo klausimu komitete. Ir labai nustebino tai, kad Vyriausybės projekto Muitinės departamentas nebuvo matęs. Jie pamatė tik vakar, ir aptarėm tą vieną vietą, kuri jiems kėlė tam tikrų abejonių. Todėl jie pateikė savo pasiūlymus, kaip reikėtų pataisyti. Galiu tiktai apgailestauti, kad muitinės pasiūlymai dėl kai kurių straipsnių kitokių redakcijų nėra išdalyti visiems deputatams. Aš manyčiau, padarykim trumpą pertraukėlę, išdalykim. Pamatysim, kad ten nėra esminių skirtumų turbūt, išskyrus 1 straipsnį. Muitinės departamento prašymas labai paprastas yra, kad būtų labai aiškiai suformuluota. Kad būtų taip, kaip buvo parašyta Vyriausybės nutarime, jog departamentas prie ministerijos, o ne ministerijos struktūrini s padalinys. Vienintelis yra skirtumas. Nes jeigu struktūrinis padalinys, gali taip atsitikti, kad jis taps, sakykim, kažkurio skyriaus lygio ir t.t. Šitai būtų pavojinga ir nenaudinga. Jeigu departamentas ministerijos sudėtyje, bet kaip atskiras padalinys, o jo vadovas turi ryšį su ministru ir su pavaduotojais, tuo lygiu. O ne su visomis žemesnėmis struktūromis. Niekas jam nenurodo. Tas būtų priimtina. Tai va čia ir yra principinis skirtumas vienos redakcijos nuo kitos. Kad būtų teisingai ir visiems vienodai suprantamai užrašyta. Aš vis dėlto prašyčiau neforsuoti, padaryti bent pusvalandžio pertraukėlę, jeigu ministras turi laiko, luktelti. Padauginkime tuos porą lapų, išdalinkime. Vis dėlto departamento likimą sprendžiam, ir jų nuomonę reikėtų įvertinti. Bent jau ją visiems žinoti.
PIRMININKAS. Aš galiu tiktai tiek gerbiamiesiems kolegoms pasakyti, kad departamentas neturi įstatymų leidybos iniciatyvos teisės, kurią turi Vyriausybė. Vyriausybė teisėtai šita savo teise pasinaudojo. O mes, balsuodami už ar prieš Vyriausybės pasiūlymą, ir prieisim prie muitinės pasiūlymo. Aš čia nematau problemos. Dar Seimo narys A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš kaip tik ir noriu grįžti prie šio klausimo. Jeigu departamentas neturi tos įstatymų leidybos teisės, tai, sakykim, Seimo nariai arba Seimo komitetai šią teisę turi. Ir mes iš tikrųjų komitete svarstėm šitą departamento pasiūlymą, ir situacija yra pakankamai paprasta. Reikia tik pakeisti 1 ir 12 straipsnių redakcijas, ir problema visiškai išsprendžiama. Kadangi 12 straipsnyje yra
nusakoma departamento struktūra. Kai mes užrašysim tiesiog "Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos", visa problema bus išspręsta. Čia yra iš tikrųjų juridinės priklausomybės esmė. Sakykim, kai rašoma Vyriausybės projekte "Lietuvos Respublikos muitinė yra atskaitinga Lietuvos Respublikos finansų ministerijai",
turim turėti omenyje, kad muitinė yra ne vien tiktai kaip juridinis kažkoks asmuo, nes muitinės struktūra yra tokia, kad yra departamentas, yra muitinės ir jų postai. Tai taip išeitų, kad tam tikros muitinės pasienyje sakykim, jos būtų lyg ir tiesiogiai priklausomos ir atskaitingos Finansų ministerijai arba, sakykim, mokesčių inspekcijoms tuose regionuose. Ir čia yra tam tikrų neaiškumų dėl priklausomybės. Dėl to iš tikrųjų, mano manymu, labai racionalus pasiūlymas yra 1 straipsni redaguoti taip, kaip siūlo Muitinės departamentas, ir 12 straipsnyje tiesiog pridurti kelis žodžius: "Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos". O toliau ten redakciniai tokie momentai, dėl kurių galima iškart balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai, dar Seimo narys V.Bulovas.
V.V.BULOVAS. Aš turbūt pirmą sykį per šituos du mėnesius sutrikau ir nelabai suprantu, apie ką mes kalbam. Aš turiu vieną projektą, pranešėjas minėjo kitą. Bet aš jo asmeniška i neradau. Perverčiau visus popierius. Tai gal tada išsiaiškinkim vis dėlto, apie kokius mes variantus kalbame. Vieną aš turiu rankoje - sausio 19 d. Tai tą dokumentą aš turiu.
PIRMININKAS. Tą mes ir nagrinėjam.
V.V.BULOVAS. Tai kokį pranešėjas minėjo departamento?
PIRMININKAS. Aš dar kartą paminiu, kad departamentas neturi įstatymų leidybos iniciatyvos teisės. Taip, o komitetas, be abejo, komitetas, kaip Seimo narių grupė, turėjo atitinkamai pateikti ir turėjo galimybę išplatinti, jeigu jau tada apie tai kalbėsim. Prašom ministre, pasakyti savo nuomonę, ir galvosim, ką daryti.
E.VILKELIS. Aš sutinku netgi su kai kuriomis... Aš nežinau, ar yra Seimui išdalyta.
Lyg ir K.Pėdnyčia užnešė man, paliko šitą raštą. Ir jis sakėsi nešąs į Seimą. Tai aš jūsų klausiau, ar jūs gavot pono K.Pėdnyčios variantą, ar ne? Aš tiktai dar kartą norėčiau
grįžti prie šito klausimo. Kada buvo paruoštas Finansų ministerijos projektas, jis buvo pristatytas į muitinę. Ir va yra raštas Finansų
ministerijai. Gruodžio 21 d. pastabos dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos muitinių laikinojo įstatymo pakeitimo". Ir yra pasakyta, kad Muitinės departamentas siūlo išdėstyti pirmą straipsnį, pasirašytą gerbiamojo Pėdnyčios. Šiandien gi jisai jau surašo - čia kaip ta pasaka be pabaigos bus... Mes visiškai neignoravome pono Pėdnyčios, nesusidarykite tokios nuomonės, buvo suderinta, o tai, kad, sakykim, kai kurios normos, kurios yra šitam paskutiniam variante, jos gal irgi priimtinos, tiktai būtų labai nuostabu, kad tos normos būtų gruodžio 21 d., o ne vasario 2 d. atsakyme. Todėl aš vis dėlto norėčiau, kad nesiblaškytumėm ir svarstytumėm tą nutarimą, kuris yra pristatytas Vyriausybės, o jeigu ten reikalingi kažkokie papildymai, pakeitimai, žiūrėkite svarstymo tvarka.
PIRMININKAS. Prašom. Trečią kartą Seimo narys A.Ivaškevičius, ir balsuojam. A.IVAŠKEVIČIUS. Aš dar kartą grįžtu prie
savo pasiūlymo. Matyt, reikėtų vis dėlto, jeigu Seimo nariai neturi rankose šitų pakeitimą, galbūt iš tikrųjų padauginti. Nes čia yra principo dalykas.
PIRMININKAS. Aš tada jus klausiu, ar Seimo komitetas teikia šita ir siūlo atmesti Vyriausybės projektą, ar taip suprasti reikia?
A.IVAŠKEVIČIUS. Taip. Sakykim, Seimo komitetas siūlo, kad svarstytume tuos pasiūlymus, kurie buvo pateikti Muitinės departamento. Juos teikiam kaip savo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Priminkit data. Kada ten pasirašyta Muitinės departamento?
A.IVAŠKEVIČIUS. Šios dienos.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamieji, nes, negalima taip.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Man atrodo, viskas aišku.
Ministras pasakė, kad pateiktus pasiūlymus kurie priimtini, priims ir reikia svarstyti pastraipsniui. Pradėkim svarstymo procedūrą, o ne aiškinkim.
PIRMININKAS. Tai tegu Seimo nariai nereikalauja, kad dar būtų ne laiku pateikti dokumentai išplatinti, o jeigu...
P.PAPOVAS. O jūs vadovaujate posėdžiui ir tvarkykitės!
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Dėl vedimo tvarkos. Kadangi darbotvarkėje yra padaryta klaida, o tai yra ne mano klaida, ne komiteto, o posėdžio
pirmininko, ir ta klaida suklaidino visus: ir komitetą, ir Seimo narius. Todėl mes prašom
rasti kompromisą dėl to, kad būtų ištaisyta ta klaida, kuri parašyta darbotvarkėje, ir kad alternatyvūs pasiūlymai būtų žinomi visiems ne iš klausos. Kol mes ginčijamės, jau būtų padauginę tuos porą straipsnių ir visiems išdalinę. Aš nematau problemos ir nežinau, kodėl nuo Seimo narių reikėtų slėpti Muitinės departamento nuomonę. Galima bus ją atmesti, bet žinoti ją reikia visiems.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, kas ją slepia? Ar ne Nacionalinio saugumo komitetas? Aš tai neturiu tokių siūlymų! Prisipažinkit, reikėjo išdalyti, ir būtų buvę viskas tvarkoje. Dabar iš tikro be reikalo ginčijamės. Gerbiamasis ministre, išties gal būtų teisingiau, kadangi dar vienas ministras laukia. Labai greitai paprašysiu mūsų darbuotojų, kad padaugintų šitą tekstą. Gerbiamasis A.Ivaškevičiau, imkitės šito darbo kartu su mūsų pagalbininkėm, ir po pusvalandžio tada grįšime. Gerbiamasis ministre, lukterkite truputėlį. Ačiū. Ir tada mes taip išspręsime šitą koliziją.
1sesija37p svarstyti klausimai
Dabar pagal darbotvarkę mes turėtumėm imtis privatizavimo komplekso. Prašom, gerbiamasis ministre ir Seimo nary Veselka, į tribūną.
J.VESELKA. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Duok Dieve, kad būtų jau paskutinis šitas mūsų svarstymas, nes iš tikrųjų įstrigome ten, kur praktiškai nėra ko įstrigti, o ginčijamės dėl detalių, kurios to privatizavimo tik esmę gali sugadinti. Todėl aš labai tikiuosi, kad šiandien užbaigsime mes jį, galėsime nuraminti visuomenę, nes kuo ilgiau čia mes "tampomės" neišspręsdami to, kas įdėta į šitą naują schemą, tuo blogiau. O ji iš tikrųjų yra pakankamai racionali. Aš norėčiau dar paaiškinti: 30% akcijų - su balsavimo teise, o 39% siūlome atiduoti investicinėm akcinėm bendrovėm, pasilikdami 11 % sau. Kada prasidės, sakysime,
akcininkų susirinkimai ir reikės priimti sprendimus, mes pasiliekam sau tokią teisę. Jeigu kolektyvai iš tikrųjų siūlo racionalesnį kapitalo valdymo variantą, mes tada su 11 % akcijų paremiam 30 ir išeina 41 % akcijų, vadinasi, priimami protingesni sprendimai. Jeigu, atvirkščiai, siūlo investicinės akcinės bendrovės, mes taip pat galime dalyvauti su tais 11% ir paremti vienąsyk, o jeigu jie priima bendrai, tada mes eliminuojam su 11 % akcijų. Todėl šita schema yra iš tikrųjų bent šitoje situacijoje pakankamai racionali ir leidžia nusverti vieną ar kitą pusę būtent racionalumo požiūriu, todėl prašyčiau, kad nebedarytumėm pakeitimų dar kartą ją revizuojančių, o ten, kur reikia, ar formuluotę, ar kokį žodį įterpti, ar dar ką nors - čia kitas dalykas. Nes, jeigu dar kartą mes
grįšime, vėl viską griausime, tada Vyriausybei turbūt nieko kito nebeliks, kaip atsiimti įstatymą, nes tie, kurie griauna, matyt, turi naują projektą, labai efektyvų projektą. Iš tikrųjų, tada tą naują projektą ir apsimoka svarstyti. Tokią aš nuostatą išdėstau norėdamas geranoriškumo, nes kitaip "springstame" ten, kur nereikia. Dabar norėčiau visgi, kad pirma pradėtumėm svarstyti... Jau visi straipsniai svarstyti buvo. Dabar pateikta yra tai, kas buvo nutarta, ir siūlau priimti jį visą, išskyrus redakcines pataisas, nes čia yra kai kur neįrašytos tos žemės ūkio bendrovės.
PIRMININKAS. Vadinasi, mes dabar turime susitarti, t.y. turime galutinai balsuoti, nebent dar ką nors reikės patikslinti dėl įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo papildymo ir pakeitimo", kurio viršuje užrašyta projektas Nr.2. Taip?
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kokie čia yra tie redakciniai pasiūlymai?
J.VESELKA. Yra, taip. 12 straipsnio trečioje dalyje po žodžių "akcinėms bendrovėms siūloma taip pat įrašyti "žemės ūkio bendrovėms". Tame pačiame straipsnyje po žodžių “uždaroms akcinėms bendrovėms" taip pat įrašyti "žemės ūkio bendrovėms .
PIRMININKAS. Tai dėl šito balsavom tada, taip...
T.VESELKA. Ne, dėl to balsuota, tik buvo praleista, kad įrašyti į sistemą. Ir 14 straipsnio antroje dalyje prie žodžių "uždarajai" akcinei bendrovei" taip pat įrašyti ir "žemės ūkio "
bendrovei .
PIRMININKAS. Gerai.
J.VESELKA. Ir 16 straipsnyje po žodžių "uždarosios akcinės bendrovės" taip pat įterpti ir "žemės ūkio bendrovės .
PIRMININKAS. Taip, tai čia dėl šitų dalykų mes buvome sutarę. O visa kita lieka dabar taip, kaip jau atspausdinta?
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Seimo narys K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš nesuprantu vieno dalyko. Posėdyje, kuris vyko praėjusį ketvirtadienį, buvo nubalsuota dėl 11 straipsnio ketvirtosios dalies kuriai alternatyvą teikė Seimo narys K.Snežko. Mes atsinešėme stenogramas, stenogramoje
balsavimo rezultatai yra, tačiau dabar pateiktame ištisiniame tų pataisų tekste tos alternatyvos nėra. Tai ar ji sąmoningai išmesta, ar ji netyčia išmesta? Man susidarė įspūdis, kad vis
dėlto gerbiamasis J.Veselka ją sąmoningai išmetė iš to teksto.
J.VESELKA. Gerbiamasis Jaskelevičiau, taip, aš esu kenkėjas, kuris sąmoningai kenkia Privatizavimo įstatymui. Prisipažįstu šitą. Jeigu jūs tą norėjote pareikšti visam Seimui, prisipažįstu - esu kenkėjas.
PIRMININKAS. Dėl kokio dalyko kalbama, kokia ten ta pataisa? Prašau, gerbiamasis Jaskelevičiau, pasakyti, ir tada mes aiškinsimės.
L.K.JASKELEVIČIUS. 11 straipsnio ketvirtoji dalis.
PIRMININKAS. Prašom perskaityti.
L.K.JASKELEVIČIUS. Alternatyva taip skambėjo: 11 straipsnio ketvirtąją dalį papildyti sakiniu "dirbantiesiems leidžiama privatizacijai panaudoti įmonės likutinį pelną .
J.VESELKA. Šiandien dirbantiesiems niekas nedraudžia panaudoti likutinį pelną privatizacijai, jeigu jie tą pelną turi realų, o ne fiktyvų. O čia yra tendencija ta, kad prašo leisti jiems panaudoti fiktyvų pelną. Su šituo aš niekaip negaliu sutikti.
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos. Už šitą pasiūlymą buvo nubalsuota, galiu pasakyti rezultatą. Diskusijos, man atrodo, čia visiškai nereikalingos. Kreipiuosi į gerbiamąjį pirmininkaujantį.
PIRMININKAS. Prašom perskaityti stenogramą, tada aš galiu su tuo sutikti, jeigu tikrai taip, nes ne aš pirmininkavau. Prašom. Ar turite stenogramą? Prašom perskaityti stenogramą, ar yra stenogramoje?
L.K.JASKELEVIČIUS. Stenogramą galiu jums atnešti ir parodyti. Stenogramoje yra rezultatai paskelbti, o mes turime tik stenogramos ištraukas, ne visą stenogramą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministras tvirtina, kad jo užrašuose šito nėra, tai dabar aš prašysiu ir dėl šito klausimo padaryti pertrauką. Priešingu atveju aš neteiksiu balsuoti,
nes dabar ir vienas teisus, ir kitas teisus.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Minutėlę, kitą įstatymą
nagrinėsime. Seimo narys K.Snežko.
K.J.SNEŽKO. Aš autorius tos pataisos. Aš dar prisimenu, kad buvo ketvirtadienĮ, prašiau,
kad mums atneštų stenogramą Nr.424, sausio 28 d., 17 val.40 min., 5 puslapis - ten yra viskas parašyta. Aš labai esu nustebintas gerbiamojo ministro pozicija ir pareiškiu protestą.
PIRMININKAS. Čia stenogramoje taip parašyta: jeigu kas pritars Vyriausybės pasiūlymui nerašinėti papildomai nieko, tai spaudžia mygtuką "už", o kas pritaria Seimo
nario K.Snežko pasiūlymui, kuris yra išdėstytas jums, spaudžia mygtuką "prieš". Balsavimas pradėtas . Už Vyriausybės pasiūlymą - 27, prieš - 35. Tokiu atveju Seimo nario K.Snežko pasiūlymui pritarta. Jeigu ministro popieriuose šito nėra, tai aš siūlau šitą dalyką tada atstatyti. Tai tiktai toks dalykas gali būti. Sutariam, taip?
BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima dar?
PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Matot, šita pataisa nelabai
aiški. Kažką mes čia iš tikro priėmėm. Nes pagal privatizavimo įstatymą yra numatyta, kad privatizavimui žmonės naudoja pinigus, esančius savo investicinėse sąskaitose, - tiek vienkartines išmokas, tiek ir pinigus kvotos ribose. Tai čia dabar, jeigu leidžiama naudoti likutinį pelną ir kreditus, tai juos kažkaip turbūt reikia pervesti žmonėms į investicines sąskaitas. Tik tokiu būdu, nes čia gi privatizuojamas valstybės turtas parduodant individualiems asmenims, o ne įmonė parduoda pačiai įmonei.
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis pirmininke, dėl vedimo tvarkos
PIRMININKAS. Dar sykį Seimo narys K.Snežko.
K.J.SNEŽKO. Dar kartą noriu pareikšti protestą. Prašau elgtis pagal Reglamentą buvo prabalsuota ir negrįšime prie to klausimo! Gerbiamasis ministras praeitą kartą, ketvirtadienį, kada buvo svarstoma, jis pamiršo, kad užpraeitą kartą buvo tas pasiūlymas pateiktas. Ačiū Dievui, kad aš išmokau teisingai juridiškai įforminti ir užregistravau savo alternatyvą. Prabalsavom. Vėl kažkokios diskusijos prasideda. Kodėl? Protestuoju!
PIRMININKAS. Protestą aš priimu. Bet aš noriu paaiškinti laba i paprastą dalyką. Kai mes nagrinėjome milijoną pataisų, tai iš tikro pasimesti gali ir pasimeta deputatai, pasimeta ir Seimo vadovybė kartais; ir pasimeta ministrai. Todėl aš manau, kad čia mes šitą problemą labai paprastai galime ištaisyti. Jeigu ministras tikrai šitai primiršo, tai mes tą dalyką atstatom ir balsuojam už visą įstatymą. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Taip, aš irgi siūlyčiau vis dėlto atstatyti ir tada balsuoti už visą įstatymą.
PIRMININKAS. Taigi prie 11 straipsnio, arba prie mūsų įstatymo 8 straipsnio pabaigos, turi būti primontuota ta dalis, kurią minėjo Seimo nariai K.Snežko, K.Jaskelevičius ir V.Zimnickas. Teisingai? Tai taip mes tą ministro užmaršumą pataisysime ir nebus problemų, o aš dar kartą sakau - visiems pasitaiko užmiršti. Seimo narys J.Dagys.
R.J.DAGYS. Man gaila, kad gerbiamasis ministras pasitraukė iš tribūnos.
PIRMININKAS. Tai prašau ateiti į tribūną. Aš labai atsiprašau. Prašom.
R.J.DAGYS. Man labai malonu buvo, kad gerbiamasis ministras priėmė tą tokį kompromisinį pasiūlymą dėl 11 %. Aš manau, kad tai sprendžia mūsų problemą, bet aš norėčiau paklausti gerbiamojo ministro, ar būtų ne geriau, ar jis nemano, kad Vyriausybė galėtų vis dėlto pasilikti daugiau procentų sau turint omenyje, kad laukia ir antras, ir trečias privatizavimo etapai. Tada jau būtų privatizuojama už pinigus. Galbūt taip pasielgti būtų tikslingiau, nes mes apie tai diskutavome, jūs sakėt, kad kaip tik pasiaiškinsit dėl šitos pozicijos. Ir dar, kad nereikėtų du kartus klaust. Aš norėčiau paklausti dėl tos jūsų formuluotės - 45 dienų termino, nustatyto tūkstančiui darbuotojų akcijų pasirašyti. Ar turima omenyje įmonėse darbuotojams pasirašyti skirtas terminas, ar tai visas procesas?
J.VESELKA. Tuoj atsakysiu i abu klausimus. Pirmas - dėl 3 tūkstančiu. Čia turima galvoje būtent įmonės darbuotojai, kad pratęstume ten, kur didesnis įmonių skaičius. Čia yra bangos siūlymas, jis yra priimtinas. Mes nagrinėjome mintį dėl šito didesnio nuošimčio. Jeigu priimtume didesnį nuošimtį nei 11, tada mums reikia iš naujo viską koreguoti. Ten, kur iki 110%, reikia rašyti 100, jeigu, sakysime, ir mažiau išsiperka akcijų. O kada vyko privatizavimas, buvo labai daug nepatenkintų, kad net 110% šiek tiek viršija, kadangi čia vyksta varžytinės kuo brangiau parduoti. Ir jeigu mes tik norime sau daugiau pasilikti, iškart tada turime tuos procentus - 110 mažinti iki 100, o dėl to didėtų nepasitenkinimas. Todėl tie 11 % mums leidžia, taip sakant, priimti, pritarti vieniems ar kitiems racionalesniems sprendimams. Todėl, jeigu nustatysime didesnį procentą, mums reikėtų tą visą įstatymą vėl iš naujo svarstyti, vėl tuos procentus koreguoti, vėl užsitęstų viskas, o tikrai tos lemiamos įtakos jis nedalytų. Jeigu mes būtumėm nuo pat pradžių va šito kompromiso ieškoję ir suradę, tai iš tikrųjų būtų labai sveikas kompromisas, leidžiantis balansuot ir tarp inves
ticijų, ir tarp kolektyvų, paliekantis valstybei didesnes galimybes reguliuoti tą patį racionalumą ir kartu leidžiantis didesnę dalį kapitalo privatizuoti už valstybines skolas ir t.t. Bet, matot, kad mes truputį per vėlai priėjome prie to kompromiso. Tai va šito sustabdymo esminė reikšmė ta, kad mes iš tikrųjų suradome labai gerą kompromisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tai tada susitarkime ir vis dėlto baikime vieną darbą. Vadinasi, mes turime įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo papildymo ir pakeitimo" su pataisom, kurias mes dabar padarėme, t.y. prisiminę vieną dalyką - papildydami šito įstatymo 8 straipsnį arba 11 taisomą straipsnį, taip pat patikslindami žodžiais "ir žemės ūkio bendrovėms" trijuose punktuose, ir tada mes galime balsuoti už visą įstatymą. Galime balsuoti? Balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo papildymo ir pakeitimo"? Su tais patikslinimais, kuriuos mes padarėme, kai ką prisimindami ir kai ką pataisydami. Prašom balsuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 79.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 11.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos,
79 Seimo nariams balsavus už, 1 1 susilaikius, įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo
papildymo ir pakeitimo" priimtas. (Gongas)
Sveikinu ministrą, sveikinu Biudžeto ir finansų komitetą ir visus Seimo narius taip vieningai balsavusius.
1sesija37p svarstyti klausimai
Dabar nutarimo projektas dėl įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo papildymo ir pakeitimo" įsigaliojimo. Prašom.
J.VESELKA. Aš trumpai norėčiau pabrėžti tiktai jo esme. Mes norime toms įmonėms, kurios buvo įtrauktos į programas ir kurioms privatizavimas buvo sustabdytas, leisti nuo sustabdymo laiko naudotis tais pačiais 50 nuošimčių, kuriais naudosis ir po to, kai vyks jų privatizavimas. Todėl čia atitinka visai esmę, tik leidžiama toms įmonėms, kurios dėl Seimo sustabdymo ir kai kury nuostatų, atšaldant neteisingą akcentavimą leisti naudotis tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis naudosis ir po to. Todėl čia iš principo tiktai įteisinam tai, ką mes ir priėmėm priimdami Pirminio privati
zavimo įstatymo pataisas. Tik noriu, kad 1.4. pastraipoje ne vasario 5, kadangi mes manėme, kad prieš dvi savaites priimsite visas pataisas, o iki vasario 15 dienos, kad būtų leista kolektyvams pareikšti šitą norą. Tai tokia yra šito nutarimo esmė.
PIRMININKAS. Tai dovanokit, apie kurį mes nutarimo projektą kalbame? O dėl šito,
kur priėmėm, nebus nutarimo? A, šitas yra. Čia vienas. Tada atsiprašau.
Tada, gerbiamieji kolegos, mes dar turime padaryti vieną tokį formalų dalyką, iki pradėsime šitą nagrinėti. Gerbiamieji kolegos, prisiminkime, ką mes vakar nuveikėme. Mes vakar pataisėme įstatymą, kurį jau buvome prieš tai priėmę, o manėme, kad tas įstatymas dar nepasirašytas ir neįsigaliojo. Pasirodo, jis jau buvo Prezidento pasirašytas ir įsigaliojo. Vadinasi, mes formaliai pataisėme ne projektą, kuris nebuvo dar iki galo priimtas, o jau pataisytą įstatymą. Tai todėl mes formaliai turime balsuoti dėl įstatymo "Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyjant privatizuojamų įmonių akcijas" pakeitimo. Ten tie 50 %. Va čia mes turime formaliai nubalsuoti, gerbiamieji kolegos, tada mes galime nagrinėti nutarimo projektą. Ar sutinkam, kad mes nubalsuojam dėl šito dalyko? Taigi prašome pasiruošti balsuoti dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyjant privatizuojamų įmonių akcijas" pakeitimo", ten dėl tų 50 %. Vienas punktas - pakeisti, jau šitą priimti, o antras - pripažinti netekusiu galios įstatymo, priimto sausio 28 d., 2 straipsnį. Va čia tai formaliai mes turime padaryti. Taigi prašome balsuoti. Kas už tokio įstatymo priėmimą? Taigi mes jau už jį balsavome.
J.VESELKA. Praeitą kartą čia...
PIRMININKAS. Tiktai ne ta forma.
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Taip, ir buvo juo labiau vienu balsu balsuota.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 80.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.
PIRMININKAS. Taigi 1;0 Seimo narių
balsavus už, vienam prieš, 5 susilaikius, įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyjant privatizuojamų įmonių akcijas" pakeitimo" priimtas. (Gongas) O dabar mes galime formaliai nagrinėti nutarimo projektą. Prašom.
R. J. DAGYS. Ar galima?
PIRMININKAS. Seimo narys J.Dagys.
R.J.DAGYS. Aš norėčiau paklausti autoriaus, gerbiamojo ministro. Ar jūs savo kalboje sakėte vasario 15? Projekte yra vasario 5.
PIRMININKAS. Taip, vasario 5, projekte tikrai taip.
R.J.DAGYS. Ar būtų galima palikti vasario 1S? Vis dėlto per mažai laiko priimti formaliai...
J.VESELKA. Tai mes ir siūlome 15 palikti.
R.J.DAGYS. Tai čia reikia pataisyti.
PIRMININKAS. Taip. Gerai. Ar balsuojam
pastraipsniui?
T.LIDEIKIS. Galima paklausti?
PIRMININKAS. Dar Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Aš norėjau paklausti gerbiamojo ministro. Kaip čia bus daroma su tom kur jau akcijų pasirašymas paskelbtas? Faktiškai reikės akcijų pasirašymą stabdyti, dalį akcijų "išimti" iš viešo pasirašymo ir skelbt per naują, ar ne?
J.VESELKA. Ne, ten kur yra jau įvykęs faktas, taip, nebereiks, bet ten, kur yra dar rezervas, leisti naudotis tuo rezervu. Jau stabdyti papildomai nieko čia nereikės.
R.J.DAGYS. Ir dar vieną klausimą norėčiau paklausti. Dėl 2 punkto.
PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Žemės ūkio produkciją perdirbančiose, aptarnaujančiose įmonėse. Čia tokia labai miglota formuluotė. Dar dėl perdirbančių, ir tai galima ginčytis, pavyzdžiui, ar saldainių fabrikas yra žemės ūkio produkciją perdirbanti įmonė, ar ne. O dėl aptarnaujančių, tai čia galima tada į tą kategoriją... čia gali būti ir kaimo valgykla, ir kaimo parduotuvė, ir pan. Ar nebus taip? Ar nereikėtų čia tiesiog sudaryti sąrašą įmonių, kaip kadaise buvo sudaryta, tų įmonių, kurios yra žemės ūkio produkciją perdirbančios?
J.VESELKA. Yra tas terminas apibrėžtas, ką reiškia žemės ūkio produkciją perdirbančios įmonės. Ir čia mes apskaičiavome, kad su aptarnaujančiom šiandien susidarys apie 6 mlrd. įstatinio kapitalo. Mes ta jau apskaičiavome.
V.JUŠKUS. Ar galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Seimo narys V.Juškus.
V.JUŠKUS. Aš siūlyčiau gerbiamajam ministrui padaryti galbūt pataisą ne iki 15, o iki 25. Kol pasirašys laikinai einantis pareigas Prezidentas, tai vėl mes sutrumpinsim tą laiką. Ar negalime iki 25, ne iki vasario 15?
PIRMININKAS. Jeigu galima, čia aš įsiterpsiu. Manau, kad Prezidentas pasirašys rytoj, jeigu mes spėsime laiku priimti, bus viskas parengta. Rytoj pasirašys. Man atrodo, užtenka 15.
Seimo narys J.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis ministre, aš norėjau paklausti vieną dalyką. Jeigu yra trečias etapas praėjęs, ir dabar nusipirko 150%, o
už savaitės ketvirtas etapas, tai kaip - patenka į šito įstatymo veikimo sferą ar ne?
J.VESELKA. Jeigu bus vykdomas ketvirtas etapas, vadinasi, tas privatizavimas neįvykęs tokiu laipsniu, kokiu reikėjo. Vadinasi, tas gali patekt.
J.A.KATKUS. Gali ar pateks?
J.VESELKA. Jeigu tik yra rezervai, kur dar galima leisti darbuotojams tą įsigyti, viskas tasoe... Bet kur nebėra, užbaigtas privatizavimas - viskas. Nebėra, viskas.
J.A.KATKUS. O rezervų jau negali būti, nes ten 150% jau išpirkta?
J.VESELKA. Jau viskas, jeigu 150%. Aš nežinau, kaip 150 gali būti. Tai viskas, užbaigtas privatizavimo procesas.
J.A.KATKUS. Supratau.
J.VESELKA. Ir iš naujo galima? Tai iš naujo, sakau, kur galima, ten galima. Taip, taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai ar dabar galima pastraipsniui balsuoti? Aš pirmiausia siūlyčiau kad vis dėlto būtų teisingiau... Įstatymai, kaip žinot, turi savo įsigaliojimo tvarką. Tai pirmiausia siūlyčiau pavadinimą pakeisti. Ne dėl pakeitimo įsigaliojimo, o dėl taikymo tvarkos. Tai bus korektiškiau. Ar sutinkam? Gerai. Dabar 1 punktas yra iš keturių papunkčių. Ar reikia čia už kiekvieną balsuot, ar ne? Pataisa yra tik ta, kad 1.4. vietoje 5 - 15 dieną. Sutinkam? Tai 1 punktas priimtas.
Dėl 2 punkto 50 % nereikia balsuoti? 3 punktas. Pavedimas Vyriausybei per 20 dienų. Sutinkam? Ar Vyriausybė spės per 20 dienų?
J.VESELKA. Patys prisipažįstam...
PIRMININKAS. Gerai. Ir 4 automatiškai kadangi laikyt nustojusiu galios.
Taigi tada prašau balsuoti už visą nutarimo projektą "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyjant privatizuojamų įmonių akcijas" pakeitimo" taikymo tvarkos". Prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 83.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė? '
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos,
nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyjant privatizuojamų įmonių akcijas" pakeitimo" taikymo tvarkos" 83 balsavus už, 3 susilaikius, priimtas. (Gongas) Ačiū ir ministrui, ir visiems. Prašom. Dar ministras.
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai. Tikrai džiaugiuosi matydamas, kad Seimas, kas yra susiję su Lietuvos ekonomika, su žmonių interesais, nepaisydamas tos įtemptos tarpusavio varžytinių kovos dėl Prezidento, visgi sugeba atskirti ir Prezidento rungtynes, demokratiją. Ir iš tikrųjų ten, kur svarbu visiems Lietuvos žmonėms, nežiūri vienas į kitą: kairė, dešinė, centras, o priima bendrą sprendimą, naudingą tiek, kiek buvo galima rasti naudos visiems Lietuvos žmonėms. Todėl dar kartą ačiū. Manau, kad jeigu Seimas toliau aštriai diskutuodamas, aštriai gindamas kiekvieną savo poziciją, ieškos tų kompromisų, kuriuos mes suradome dėl Pirminio privatizavimo įstatymo, tada Lietuva iš tikrųjų išsiris iš duobės. Noriu pabrėžti: kas bus, kas nebus, bet Lietuva ir lietuviai tikrai nepražus. Labai ačiū už tai, kad suradom sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. (Plojimai)
V.V.ZIMNICKAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Ekonomikos komiteto
vardu norėčiau padėkoti visam Seimui, taipogi Vyriausybei už priimtą didelį bloką įstatymų pakeitimų, susijusių su privatizacija. Ačiū ir linkiu toliau taip pat dirbti draugiškai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar belieka kuriuo nors klausimu susipykti, nes įtartinai viskas gražu.
1sesija37p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, mes šamų susipykti iš tikro turime. Kurį dabar klausimą imsim? Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisiją, nutarimą dėl žemės ūkio būklės ar kalbos nutarimą, ar gal vis dėlto pakviesime ministrą E.Vilkelį, kuris laukia, kad užbaigtume muitinių reikalus? Juo labiau kad ir antras dokumentas yra išplatintas.
Gerai. Tada kviečiu ministrą į tribūną. Prašom, ministre. Tai gal konkrečiai imam vieną straipsnį, imam kitą ir galime priimti.
E.VILKELIS. Taip, tai 1 straipsnis yra alternatyviai siūlomas dabar jau, sakysime, Vyriausybės ir Nacionalinio saugumo komiteto. Aš manyčiau, kad formuluotė, kuri įrašyta į Vyriausybės variantą, yra konkretesnė. 1 straipsnyje nusakomas struktūros statusas. Šiuo atveju pateiktam variante tai yra abstrakti formulė: “valstybės kontrolės institucija, vykdanti valstybės muitų politiką". Bet 1 straipsnis... Kodėl aš akcentuoju? Būtent 1 straipsnis ir nusako vienos ar kitos struktūros statusą. Todėl Vyriausybės siūlomas variantas, kad tai yra įstaiga, atskaitinga Finansų ministerijai, mano manymu, būtų priimtinesnė.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom dėl balsavimo motyvų. Seimo narys A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš vis dėlto palaikau mūsų teikiamą alternatyvą. Nes 12 straipsnyje matyti ir ta struktūra. Ir, sakykime, jinai nėra tokia abstrakti kaip vien tiktai likęs vienas 1 straipsnis. Nes aš dar kartą kartoju: muitinė susideda ne tiktai iš Muitinių departamento, bet ir iš muitinių postų.
E.VILKELIS. Aš sutinku, kad 12 straipsnis būtų, sakykim, siūlomas gerbiamojo K.Pėdnyčios, bet kalbama apie straipsnį. Dabar dar aš pacituosiu gerbiamojo K.Pėdnyčios raštą, kur jisai siūlė pirmam variante 1 straipsnį išdėstyti šitaip: "Muitinė yra iš valstybės biudžeto finansuojama valstybės kontrolės įstaiga prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir vykdanti valstybės muitų politiką". Per mėnesį jau jisai pateikė naują formulę. Čia va yra pono K.Pėdnyčios pateiktas variantas.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš suprantu, bet tai yra kartojimas jo ankstesnės formuluotės. Čia nėra kartojimas.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys A.Račas. Seimo narys J.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš norėjau paklausti vieno dalyko.
PIRMININKAS. Klausinėti dabar nereikėtų, gerbiamasis...
J.A.KATKUS. Tai pasakysiu...
PIRMININKAS. Prašom sakyti savo poziciją.
J.A.KATKUS. Tai pasakysiu dėl motyvų. Aš neapsisprendžiu, ar Finansų ministerija imdama savo globon visą muitų sistemą, imasi ir atsakomybės, kad pašalintų tuos visus trūkumus, kuriuos mes žinome, apie kuriuos legendos eina ne tiktai Lietuvoje, bet ir užsienyje? Ar imasi šitos atsakomybės?
E.VILKELIS. Be abejo.
PIRMININKAS. Aišku .Seimo narys J.Janonis.
J.JANONIS. Man tas apibrėžimas "atskaitinga Finansų ministerijai" nevisiškai priimtinas. Jis toks labai plaukiojantis. Aš sutikčiau su tuo pirmuoju muitinės pasiūlymu, būtent prie Finansų ministerijos. Jeigu būtų galima tokią pataisą įrašyti, tai aš tikrai sutikčiau su ja.
PIRMININKAS. Tai čia šitas yra 12 straipsnyje. Man atrodo, kai prieisime prie 12 straipsnio, tada galėsim galutinai apsispręsti.
Gerbiamieji kolegos, mes turime Vyriausybės siūlymą: "Muitinė yra valstybės kontrolės institucija, atskaitinga Finansų ministerijai ir vykdanti valstybės muitų politiką. Ši institucija finansuojama iš valstybės biudžeto." Ir yra Seimo Nacionalinio saugumo komiteto teikiamas pačios muitinės parengtas variantas. 1 straipsnis skamba taip: "Muitinė yra iš valstybės biudžeto finansuojama valstybės kontrolės institucija, vykdanti valstybės muitų politiką". Aš siūlau alternatyviai balsuoti ir tada bus aišku. Sutinkam? Gerai.
Kas už Vyriausybės variantą, spaudžia mygtuką "už", kas už alternatyvinį variantą, muitinės siūlomą ir Seimo komiteto remiamą variantą, tas spaudžia mygtuką "prieš", susilaikę neskaičiuojami. Prašom.
Už pirmąjį variantą - 46, už antrąjį - 31 ir 1 susilaikęs neskaičiuojamas. Taigi lieka Vyriausybės variantas.
Ar dabar už šitą straipsnį reikia balsuoti? Gerai. Ačiū. 2 straipsnis. Man atrodo, kad čia nėra ko balsuoti, kadangi Laikinasis Pagrindinis Įstatymas keičiamas Konstitucija. Ar reikia balsuoti? Gerai. Ačiū. 3 straipsnis. Čia po žodžio "juridiniams" įrašyti dar "asmenims". Nereikia? Prašom, ministre, paaiškinti dėl 3 straipsnio, arba dėl Muitinių įstatymo 5 straipsnio. Čia va tas priedas.
E.VILKELIS. Mes siūlome įrašyti žodelį "asmenims", taip?
PIRMININKAS. Taip, taip, būtent šitas.
E.VILKELIS. Čia tik sukonkretinama, tai nėra kažkoks esminis dalykas.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti? Ačiū. Priimta.
Dabar 6 straipsnis šiek tiek sudėtingesnis. Ar čia dabar, kai balsavom už 1 straipsnį reikia dėl jo balsuoti ir diskutuoti? Čia skundų sprendimo tvarka. Tai priimta. 5 straipsnis. Vietoje žodžių "jas realizuoja" įrašyti žodžius "perduoda jas realizuoti". Man atrodo, kad čia irgi tiktai redakcija.
E.VILKELIS. Čia jau yra esmė.
PIRMININKAS. Esmė. Prašom.
E.VILKELIS. Čia jau yra esmė.
PIRMININKAS. Kiti realizuos.
E.VILKELIS. Taip.
PIRMININKAS. Ar sutinkam su ta pataisa? Sutinkam. Gerai. Dabar va štai tas 12 straipsnis, bet prašome turėti galvoje, kad 1 straipsnis yra kitas. Reikia. Prašau. Tai tada prašome pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Yra du variantai. Yra Vyriausybės ir yra alternatyvinis. Prašome pasisakyti.
E.VILKELIS. Čia, kada yra paliktas Vyriausybės variantas, galimas toks kompromisinis variantas: įvardint, kad yra struktūros, muitinės ir jų postai. Bet, be abejo, neįvardinti, kad Muitinių departamentas prie Lietuvos finansų ministerijos, kadangi tas jau įrašyta 1 straipsnyje.
PIRMININKAS. Taip.
E.VILKELIS. Tai tada galima, sakykim, Vyriausybės pateiktą projektą papildyti žodeliais "muitinės ir jų postai .
PIRMININKAS. "Muitinės ir jų postai". Seimo narys K.Gaška. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS. Ačiū. Ponas ministras labai vaizdžiai čia bandė paaiškinti, kad žodis atskaitinga" reiškia, kad yra departamentas
prie ministerijos. E.VILKELIS. Taip.
S. PEČELIŪNAS. Aš taip nesuprantu. Užtat aš manyčiau, kad 12 straipsnyje turėtų būti parašyta taip, kaip siūloma alternatyvoje: Muitinių departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tada išsprendžiam tą konfliktą, dėl ko mes čia kalbėjome. Esmė nesikeičia, bet labai aišku, kad tai nėra kaip koks mažytis padalinėlis, kurį gali valdyti kas tik nori. Valdymas ir visi ryšiai bus per jus,
per jūsų pavaduotojus su to departamento vadovu arba vyriausiuoju muitininku, o ne koks nors ten kito skyriaus vedėjas bus tam pačiam lygyje. Tas mus labiausiai jaudina, kad nesumenkintume vis dėlto labai svarbios institucijos. Gerai, kad jūs turėtumėt įtaką, bet kad niekas iš pašalės negalėtų jos paveikti, net ir jūsų ministerijos viduje. Tai aš užtat prašyčiau 12 straipsnyje rašyti taip, kaip siūloma Muitinių departamento. Ir departamentas prie Finansų ministerijos, ir muitinė, ir jų postai. Visą tą struktūrą aiškiai išdėstyti.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš palaikyčiau šią nuomonę, kurią pasakė gerbiamasis S.Pečeliūnas.
PIRMININKAS. Seimo narys A. Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš taip pat palaikau S.Pečeliūno nuomonę.
PIRMININKAS. Kadangi visi sutaria, tai tada aš atsisakau savo protesto. Bet tik noriu paaiškinti, kad atskaitinga tai ir reiškia, kad ne ministerijos struktūrinis vidini s padalinys. Negi ministerijos skyrius yra atskaitingas ministerijai? Tai yra ministerijos dalis. O kai yra prie ministerijos, tada , be abejo, yra atskaitinga.
Viskas, gerbiamieji, jau visi pasisakė. Ačiū. Taigi dabar nėra dėl ko balsuoti. Jeigu ministras priima šitą variantą, tai nėra ką balsuoti. Sutinka visi, ar reikia dabar balsuoti? Kadangi priimam alternatyvą. Sutinkam? Ačiū.
7 straipsnis, arba 13 straipsnis, dėl vadovo skyrimo. Sutinkam? Gerai. Ačiū. 8 straipsnis,
arba 16 įstatymo straipsnis. Tai čia suprantama, kadangi savarankiško departamento neliko. Sutinkam? 9 straipsnis. Priėmimą į darbą reglamentuoja specialios taisyklės. Sutinkam?
A.IVAŠKEVIČIUS. Nesutinkam.
PIRMININKAS. Prašau, kas nesutinka. Seimo narys A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Čia vis dėlto būtų geriau, jeigu tai būtų Muitinių statutas. Kaip priimta pasaulyje.
PIRMININKAS. Vietoje "specialiosios taisyklės" - "statutas"?
A.IVAŠKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Ministre, jūsų nuomonė? Prašom.
E.VILKELIS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Taip, tai čia yra jūsų variantas. O alternatyviniam yra parašyta: "Muitinės pareigūnų ir tarnautojų priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo reglamentuoja tarnybos muitinėje ir statutas .
E.VILKELIS. Aš tai nematau čia esminio skirtumo.
PIRMININKAS. Tai ar sutinkam, kad vietoje "specialiosios taisyklės" būtų "statutas"
E.VILKELIS. Prašau.
PIRMININKAS. Sutinkam? Nereikia balsuoti? Ačiū.
Dabar 10 punktas. Vėl čia vietoje Lietuvos Respublikos departamento tiesiog Muitinių departamentas. Sutinkam? Ir 11 dėl bendradarbiavimo su kitom struktūrom. Sutinkam? Gerai.
Tai lyg ir viskas, gerbiamieji kolegos. Galime balsuoti dėl viso įstatymo? Tai prašom, ar dar nori kas pasisakyti? Ne. Ar galime balsuoti? Gerai. Balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos muitinės laikinojo įstatymo pakeitimo"? Kas už? Prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 88.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra susilaikiusių.
PIRMININKAS. Tada ir aš savo balsą pridedu, kad gerbiamasis N.Medvedevas čia neįtarinėtų manęs.
89 Seimo nariams balsavus už, niekam nebalsavus prieš ir niekam nesusilaikius, įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos muitinės laikinojo įstatymo pakeitimo" vienbalsiai priimtas.
E.VILKELIS. Ačiū.
Įstatymo "Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso" projektas (pateikimas)(93.02.02)
1sesija37p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama sis ministre. Ačiū, kolegos. Iš tikrųjų įtartinai gerai mes šiandien dirbame. Tai dabar, kad nesusipyktume, aš siūlau vieną lengvesnį klausimą, 15ąjį - įstatymo "Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso" projektą. Pranešėjas - Seimo narys B.Genzelis. Prašom. O jau tada imsime kontroversinius projektus.
B.GENZELIS. Gerbiamieji kolegos, senosios Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įgaliojimo laikotarpis baigėsi, kai pasibaigė Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimai. Dėl to yra gausybė problemų, ir šita komisija toliau negali funkcionuoti. Šis klausimas buvo apsvarstytas mūsų komitete ir komiteto nariai vienbalsiai priėmė šį įstatymo projektą. Vėliau, kai jį peržiūrėjo teisininkai, trečiąjį punktą pasiūlė patikslinti, kadangi kai kam kilo įtarimas, kad mūsų siūlomas punktas negali apimti visų institucijų, t.y. galima interpretuoti taip; kad jis neliestų privačių firmų ir pan. Dėl to antrajame projekte yra tik patikslintas trečiasis punktas. Dabar, kai jau buvo išplatintas šis projektas, Lenkų frakcija papildomai pasiūlė išbraukti iš projekto trečiąjį punktą ir projektą papildyti tokiu punktu: "Pavesti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui iki kovo 30 d. pa teikti Seimui tvirtinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos veiklos nuostatus." Tokie yra pasiūlymai.
Mūsų komitetas siūlytų svarstyti skubos tvarka, kad rytoj mes galėtume priimti.
PIRMININKAS. Prašom, kas nori paklausti ar pasisakyti. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau paklausti ir keletą minčių pasakyti dėl įstatymo (projektas Nr.2) ketvirtojo punkto. Čia yra numatyta, kad šitos komisijos sudėtį tvirtina ir keičia Seimo Pirmininkas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu. Kur, kokiu dokumentu yra tokios funkcijos suteiktos Seimo Pirmininkui ir komitetui?
PIRMININKAS. Tai šituo įstatymu ir suteiksime.
B.GENZELIS. Šituo įstatymu, nes anksčiau Prezidiumas tai darė. Dabar galima arba šitą tvarką numatyti, arba Seimas tvirtina. Kito kelio aš nematau. Nes anksčiau šitos funkcijos buvo pavestos Prezidiumui.
S.PEČELIŪNAS. Aš manyčiau, kad būtų tikslinga vis dėlto pavesti Seimui. Aišku, komi' tetas turi savo teikimą padaryti, be jokios abejonės, bet turėtų turbūt daryti Seimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys R.Maciejkianecas. Prašom.
R.MACIEJKIANECAS. Mūsų frakcija negalėtų sutikti su skubesne šito dokumento priėmimo tvarka, jeigu nebus atsižvelgta į mūsų pasiūlymą dėl trečiojo punkto. Trečiasis punktas tai yra praktiškai šitos komisijos nuostatos, dėl kurių mes siūlome komitetui parengti tam tikrą atskirą dokumentą, kuriame būtų aiškiai atsižvelgta į esamą Respublikoje padėtį ir Tautinių mažumų įstatymą. Sitam punkte kaip tik apie tai nieko nesakoma. Jeigu autorius sutiktų laikinai išbraukti šitą trečiąjį punktą, įstatymą galima būtų priimti, bet be trečiojo punkto. O komitetas galėtų greičiau parengti šitos komisijos veiklos nuostatus. Mes negalime sutikti su pagreitinta priėmimo tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau dabar nenagrinėti paties įstatymo turinio. Mes tik turime apsispręsti, ar imamės jį nagrinėti, ir jeigu imamės nagrinėti, tai ar nagrinėjame skubos ar skubesne tvarka. O turinio nenagrinėkime. Čia ne ta stadija. Prašom. Seimo narys M.Stakvilevičius.
K.SNEŽKO. Aš siūlau nagrinėti šitą įstatymą ne skubos tvarka, o normalia. Tuo labiau kad trečiasis punktas labai pavojingas. Aš jus galiu truputį informuoti. Jeigu tos komisijos sprendimai privalomi, tai, pavyzdžiui, kai kurioms įmonėms jie gali padaryti milžiniškus nuostolius. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom nesiginčyti.
K.SNEŽKO. Reikia išnagrinėti tą klausimą.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji kolegos. Vietoj M.Stakvilevičiaus kalbėjo Seimo narys K.Snežko.
Dabar Seimo narys J.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Aš norėčiau palaikyti gerbiamojo pranešėjo poziciją ir nemanau, kad trečiasis punktas būtų kažkuo pavojingas. Kadangi šiandien nesvarstom, aš norėsiu vėliau pasisakyti, kada svarstysim.
PIRMININKAS. Gerai. Bus dar progų. Seimo narys A.Baležentis. Prašau.
A.BALEŽENTIS. Aš siūlau įtraukti ir svarstyti šį klausimą.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Seimo narys J.Tartilas. Prašom.
J.TARTILAS. Vis dėlto aš pritariu pranešėjui ir prašyčiau nagrinėti skubesne tvarka. PIRMININKAS. Gerai. Ačiū.
J.TARTILAS. Dar, jeigu galima, repliką.
Gerbiamieji, man kelia susirūpinimą tai, kad čia neliečia privačių įmonių, kurios dažniausiai ir pažeidžia su savo tariamais naujadarais. Nuvažiuoji į Nidą, atrodo, kad jau suvokietėjęs
kraštas. Na, juk reikia kažkokiu būdu surasti priemones tvarkyti ir šį procesą ir ginti valstybinę kalbą.
PIRMININKAS. Ačiū.
B.GENZELIS. Gerbiamasis Tartilai, čia kaip tik antrajame projekte teisininkai (ponas J.Žilys ir kiti) išaiškino, kad tai apima visas...
PIRMININKAS. Visoms įmonėms.
B.GENZELIS. Visas įmones apima. Pirmajame projekte, kuris buvo mūsų komitete priimtas, buvo galima interpretuoti, kad gali neprivačios. O šitas susijęs. Gerbiamieji, aš dar norėčiau vis dėlto...
PIRMININKAS. Minutėlę! Dar vienas Seimo narys, ir tada jūs baigsite, pranešėjau. Dar kolega L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Kas be ko, įstatymas yra reikalingas. Siūlau jį įtraukti, kad būtų nagrinėjamas ir skubesne tvarka. Tik prašau komiteto, kai jį dar svarstys, kad mus informuotų, kad mes, kai kurie suinteresuoti asmenys,
galėtume dalyvauti jų komiteto posėdyje, kai bus svarstoma.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Tada, gerbiamasis pranešėjau, pasakykite savo žodį ir balsuosime.
E.JARAŠIŪNAS. Ar dar...
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Genzeli, dar Seimo narys E.Jarašiūnas. Prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Ar gerbiamasis pranešėjas vis dėlto nesutiktų šitą įstatymą padaryti tikrai įstatymu? Tokiu atveju antrasis punktas virstų 1 straipsniu, po to, kokius priima.. Kitaip tariant, pakeisti struktūrą iš esmės, kad tai atrodytų kaip įstatymas. Nes šiuo atveju tai yra nei nutarimas, nei įstatymas.
PIRMININKAS. Gerai. Iš pradžių nutarimas ir buvo. Todėl, kai buvo pavadintas įstatymu, šiek tiek ir pasikeitė.
Prašom, gerbiamasis B.Genzeli, ir tada balsuosime.
B.GENZELIS. Na, aš galvočiau, kadangi šitą įstatymo projektą žiūrėjo mūsų teisininkai, t.y. mūsų Juridinis skyrius... Ne, aš neprieštarauju, kad šitą struktūrą galima pakeisti.
E.JARAŠIŪNAS. Ponas Genzeli, jie nepajėgė atsispirti jūsų autoritetui. Atsiprašau. PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas.
B.GENZELIS. Ne, aš neprieštarauju, kad
galima būtų dar kartą peržiūrėti struktūrą ir pan. svarstymo keliu. O dėl trečiojo, kur kyla diskusijos, gerbiamieji, šitas punktas susijęs tik su lietuvių kalbos norminimu, bet jokiu būdu nesusijęs su kitomis kalbomis. (Balsai .salėje) Juk yra Lietuvių kalbos valstybinė komisija.
Norminam lietuvių kalbą. Juk čia nekalbama, kaip norminti lenkų ar kitas kalbas. Na, galbūt nesistenkime įžvelgti ten to, ko nėra. Galbūt svarstant paskui galima bus patikslinti šituos.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar reikia balsuoti dėl to, kad šitas klausimas būtų įtrauktas į darbų programą? Nereikia? Gerai. Dabar buvo siūlymas nagrinėti skubesne tvarka. Ar sutinkam? Ne, ne skubos tvarka, o skubesne. Tai čia gali kuri nors frakcija ir nesutikti. Ar reikia balsuoti dėl to, kad būtų nagrinėjama skubesne tvarka? Gerbiamasis R.Maciejkianecas reikalauja balsuoti?
R.MACIEJKIANECAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom tada pasiruošti balsuoti elektronika. Kas už tai, kad, kaip siūlo pranešėjas ir, kaip aš supratau, mažiausiai dvi frakcijos, šitas klausimas būtų nagrinėjamas skubesne tvarka? Ir komitetas. Taigi prašom balsuoti elektronika. Dėl skubesnės tvarkos.
Taigi dėl skubesnės tvarkos pasisakė 55 Seimo nariai. 56 dar, pasirodo. Prieš 17, 3 susilaikė. Bus nagrinėjama skubesne tvarka. Ačiū.
Kadangi mes artėjame prie darbo pabaigos, o turime dar mažiausiai 4 ar 5 klausimus, tai aš norėčiau (kolegos šiandien labai malonūs ir sukalbami) į jus kreiptis dar dėl vieno įstatymo projekto pateikimo. Jums, man atrodo... Minutėlę! Dėl pateikimo. O nagrinėsime ir priimsime nežinia kada. Bet dėl pateikimo. Jums yra įteiktas įstatymo projektas "Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros darbuotojų;, valstybinių arbitrų bei Valstybės kontrolės departamento darbuotojų tarnybinių atlyginimų". Mes šitą problemą turime išspręsti vienaip ar kitaip, todėl aš prašau jūsų sutikimo, kad šitas klausimas būtų įtrauktas į darbų programą. Ar sutinkam? Gerai. Ačiū.
1sesija37p svarstyti klausimai
Dabar yra toks klausimas. Mes turime vieną vienintelį klausimą, kurio iki galo neišnagrinėjome - tai nutarimas "Dėl ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos sudarymo". Štai čia yra projekto teikėjas Seimo narys V.Bulovas. Jis tvirtina, kad šį sykį, kaip bebūtų keista, visi sutaria.
V.V.BULOVAS. Ne, atsiprašau...
PIRMININKAS. Nevisiškai? Tai prašom tada į tribūną. Seimo narys V.Bulovas. Prašau.
V. V. BULOVAS. Gerbiamieji kolegos, labai sunkiai stumiasi šitos komisijos sudarymas. Prieš keliolika minučių atrodė, kad viskas sutarta, o dabar dar kolega iš dešinės paprašė truputį pertraukėlės, kad galėtų pasitarti.
Viena frakcija jų pusėje dar neturi galutinio sprendimo. Aš siūlyčiau tada atidėti rytdienai. Gal jie tada susitars per šį vakarą.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Bet prieš tai gal išklausom Seimo narį P.Giniotą. Prašom.
P.GINIOTAS. Aš norėčiau tik pritarti tam, ką sakė gerbiamasis V.Bulovas. Taip, iškilo trintis su viena frakcija. Ji turi susirinkti ir nuspręsti, priimti sprendimą. Aš manyčiau, jeigu atidėtume iki rytojaus to klausimo svarstymą, nieko neatsitiks.
PIRMININKAS. Gerai. Sutariam. Tada mums liko iš esmės du klausimai. Gal mes vis dėlto galėtume dar šiek tiek padirbėti ir kai ką nuveikti. Vienas klausimas - pataisytas nutarimas "Dėl Lietuvos žemės ūkio būklės". Ar mes jį nagrinėjame šiandien, ar nukeliame rytdienai, juo labiau kad čia yra alternatyvos. Tai yra vienas variantas. Kitas variantas. Čia yra gerbiamasis K.Lapinskas. Mes galėtume priimti keletą Konstitucinio teismo įstatymo straipsnių. (Balsai salėje) Žemės ūkį? Gerai. Bet jeigu žemės ūkį, tada mums reikės apie 10 min., ne daugiau, pratęsti posėdį.
Seimo narys J.Katkus. Prašau.
J.A.KATKUS. Aš manau, šiandien taip neblogai dirbome ir gal nesierzinkime dėl to žemės ūkio.
PIRMININKAS. Matot, yra du siūlymai. Siūlymas pratęsti posėdį 10 min., maždaug iki 18.40, ne ilgiau. Ir pabandyti šiek tiek aptarti penktąjį nutarimo "Dėl Lietuvos žemės ūkio būklės" variantą. Kadangi nuomonės yra priešingos, aš siūlysiu balsuoti. Man atrodo,
kad neverta dabar šnekėti.
Gerbiamasis Seimo nary Vaišnorai, prašom.
A.VAIŠNORAS. Aš labai trumpai. Aš kaip tik apie žemės ūkį. Kadangi jūs žinote, kad žąsys išgelbėjo Romą, tai tas jų veiksmas susijęs su žemės ūkiu. Manyčiau, kad šį kartą žemės ūkis gali būti mums, na, nelabai pageidautinas klausimas, kurio mes galime šiandien neišspręsti, ko gero.
PIRMININKAS. Aš sutinku, bet gal šiek tiek panagrinėtume. Aš nesiūlau jį iš karto išspręsti.
Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš vis dėlto džiaugiuosi, kad mes šiandien sutilpom į Reglamentu duotą laiką, išnagrinėjome turbūt visus klausimus, gal ne visus iki galo, nes, ką padarysi, kitaip ir nebūna. Manyčiau, kad reikėtų bent vieną darbo dieną baigti laiku ir rytoj susirinkti į posėdį, nes mes pratęsėme savo darbus dėl biudžeto. Biudžeto niekas neteikia. Tai bent
dirbkime, kol biudžeto nėra ir nėra to gaisro, normaliai.
PIRMININKAS. Kadangi buvo siūlymai, aš siūlau balsuoti. Buvo pasiūlymas pratęsti darbą 10 min. ir nagrinėti žemės ūkio nutarimą. Taigi kas už šitą pasiūlymą, prašom balsuoti. 10 minučių, ne ilgiau.
Už pratęsimą - 42 Seimo nariai, prieš - 34 4 susilaikė. Taigi 10 min. dirbam.
Nutarimo "Dėl Lietuvos žemės ūkio būklės" projektas (trečiasis svarstymas ir balsavimas)(93.02.02)
1sesija37p svarstyti klausimai
Prašau į tribūną gerbiamąjį Seimo narį M.Pronckų.
Gal mes, gerbiamasis M.Pronckau, bent išspręstume tą alternatyvą dėl 1 punkto ir tai būtų pažanga?
M.PRONCKUS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
M.PRONCKUS. Komisija siūlo lyg ir suderintą projektą. Mūsų nuomonės išsiskyrė tiktai dėl 1 punkto. Todėl yra gerbiamojo M.Treinio siūloma alternatyva. Taip pat socialdemokratai
(gerbiamasis N.Medvedevas neseniai priėjo) siūlo dar vieną alternatyvą - trečiąją. Pakeisti mes čia nieko negalėjom, prašom pasiklausyti iš klausos.
PIRMININKAS. Prašom tylos, gerbiamieji kolegos. Prašau.
M.PRONCKUS. Gana trumpai. "Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkis 19911992 metais patyrė milžiniškų nuostolių.'',
PIRMININKAS. Tas pats, tik nenurodant kas kaltas.
M.PRONCKUS. Taip. Yra trys alternatyvos. Na, aš siūlau šitais klausimais galbūt nediskutuoti. Mes, man atrodo, neįtikinsim vienas kito.
PIRMININKAS. Reikia balsuoti.
M.PRONCKUS. Ir reikia balsavimo tvarka nuspręsti, kuriai iš tų trijų alternatyvų mes pritariam.
PIRMININKAS. Aš siūlau pradėti nuo švelnesnių. Kadangi švelnesnės yra gerbiamojo M.Treinio ir socialdemokratų;, tai pirma pasirinkim vieną iš šitų, o po to jau su projekto siūloma alternatyva. Ar tinka taip?
M.PRONCKUS. Tinka. Bet jeigu gerbiamieji Seimo nariai bandys dar kartą argumentuoti, tai čia mes galim įsivelti į ilgas argumentacijas.
PIRMININKAS. Aš siūlyčiau šito nedaryti.
M.PRONCKUS. Aš taip pat galiu argumentuoti.
PIRMININKAS. Gal tiktai pasiūlymų autorių išklausom. Kadangi vienos alternatyvos autorius gerbiamasis M.Treinys, prašom.
M.TREINYS. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto čia yra nutarimas, kuris vadinasi: “Dėl
Lietuvos žemės ūkio būklės". Siūlomam projekte visiškai neįvertinama ta būklė. Parašyta: "Pripažinti, kad vykdyta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kaimo politika atnešė Lietuvai milžiniškus nuostolius." Atnešė Lietuvai. Kaimo įvertinimo jokio. Kas yra kaimo politika? Dar būtų galima valandą ginčytis. Visiškai nepasakyta, dėl ko tai viskas padaryta. Dėl to ir siūlom alternatyvą, kurioje būtų pasakyta, kad "pripažįstame, kad dėl sudėtingos ekonominės situacijos Lietuvoje ir apie ją, sausros padarinių, agrarinės reformos vykdymo klaidų, įvairių institucijų darbuotojų pareigų nevykdymo Lietuvos žemės ūkis 1992 metais patyrė didelių nuostolių (sakau didelių, nes žodis "milžiniškas", na, nežinau, kas yra daugiau didelis ar milžiniškas), o daugelio ūkinių darinių perspektyva yra neaiški." Taigi mes konstatuojame tą situaciją ir po to siūlome; ką daryti, kaip racionalizuoti pačią reformą ir kaip pagerinti naujų ūkinių darinių funkcionavimą. Siūloma alternatyva kaip tiktai ir nusako tą situaciją. Ir aš prašyčiau, kad mes balsuotume už ją.
PIRMININKAS. Gerai. Dar Seimo narys A.Albertynas. Ir N.Medvedevas kaip pasiūlymo autorius. Seimo narys A.Albertynas. Prašau.
A.ALBERTYNAS. Aš pasisakau už projekte pasiūlytą įvertinimą, kadangi alternatyvos iškreipia faktiškai susidariusią padėtį ir nori nukreipti visą tą susidariusią padėtį į "krūmus". Reikia atsakyti, kaip yra iš tikrųjų, taip reikia ir įvertinti, ir balsuoti už projektą.
PIRMININKAS. Gerai. Ir Seimo narys N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Aš manau, tikrai išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių, būtų didžiulis darbas. Todėl aš ir siūlau trumpai ir drūtai pasakyti apie tai, kas bus suprantama visiems Lietuvos žmonėms, - kad iš tikro patirti didžiuliai nuostoliai. O kas ir kada - aiškinsis ta komisija, kuri yra sukurta. Jinai pasakys išvadas.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, aš siūlau balsuoti. Galim vienaip ir kitaip, bet gal vis dėlto pradėkim iš kito galo balsuoti.
A.VAIŠNORAS. Ar galima repliką?
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Norėjau pasiūlyti už šitą punktą balsuoti ne šiandien, bet lytoj, kada bus sudaryta Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija, galbūt jinai imsis įvertinti tą, ką rašom 1 punkte.
PIRMININKAS. Per vieną dieną? Gerai. Gerbiamieji kolegos, minutėlę, aš siūlau...
S.PEČELIŪNAS. Labai trumpai.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Aišku, mes balsuosime už vieną ar už kitą, bet jeigu bus priimtas autorių siūlomas variantas, tada nutarimo pavadinimas visiškai netinka, reikia jį performuluoti pagal 1 punktą.
PIRMININKAS. Gerai. Šitą galima priimti. Ir man atrodo, kad jeigu nubalsuosim už projekto variantą, jį dar galima kai kur tobulinti. Gerai. Taigi yra 2 variantai, kaip balsuoti. Galime iš karto pradėti nuo projekto varianto ar kokio kitokio. Aš siūlau pradėti iš kito galo. Minutėlę. Aš siūlau, kad pranešėjas pasakytų. Ar taip, kaip aš sakau, ar kaip kai kurie Seimo nariai, konkrečiai A.Albertynas, ar nuo tokio siūlymo?
M.PRONCKUS. Aš siūlau laikytis visiškos demokratijos. Už kokią Seimo nariai nori pirmiausia balsuoti, tokią tegul ir pasirenka.
PIRMININKAS. Tai aš dar kartą sakau, kad mano pasiūlymas remiasi Reglamentu. Kadangi dėl pataisų pirmiausia balsuojama. Taigi aš siūlau alternatyviai pasirinkti, ar
socialdemokratų variantas, ar M.Treinio variantas, ir po to jau dėl to varianto balsuosime. Gerbiamasis Albertynai, prašome netriukšmauti, balsuosim taip, kaip pasakyta, ir viskas. Daugiau jokių pasisakymų
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Aš jaučiu, kad man reikės tamstai dar vieną įspėjimą duoti. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad vis dėlto atsiklaustume lituanistų, ar teisingai mes vartojame žodį. Kaip tik ponas B.Genzelis pateikė nutarimo projektą. Ar žodį "milžiniška" galima čia vartoti?
PIRMININKAS. Taigi ne apie tai kalbama. Mes dabar iš principo kalbam, o paskui redaguosim.
V.ŽIEMELIS. Todėl aš iš principo sakau atsiklauskim lituanistų, ar galim balsuoti už tokią formuluote.
PIRMININKAS. Viskas. Gerbiamieji, aš dar kartą teikiu balsuoti. Ačiū, prašom netrukdyti. Dabar balsuojam už socialdemokratų ir M.Treinio siūlymus alternatyviai. ir Seimo narys A.Albertynas paskutinį kartą, išimties tvarka.
A.ALBERTYNAS. Išimties tvarka šitaip yra. Visada pirmiausia balsuojame už tai, kas yra pateikta projekte, o už alternatyvas vėliau balsuojama.
PIRMININKAS. Ne, atsiprašau, pirmiau už pataisas balsuojama. Prašom pasiskaityti atitinkamą Reglamento straipsnį. Taigi dabar balsuojame alternatyviai. Kas už Seimo nario M.Treinio variantą, balsuoja - už, kas už Seimo nario N.Medvedevo variantą, balsuoja - prieš. Ir paskui tą, kuris nugalės, konfrontuosim su projekto autorių variantu. Prašom balsuoti. Už M.Treinio variantą - už, už kolegos N.Medvedevo variantą - prieš. Taigi už M.Treinio variantą - 28, už socialdemokratų - 34. Dabar balsuosim jau pagal projekto autorių variantą. Kas už projekto autorių variantą vėlgi alternatyviai, nes iš trijų reikia visada dvi turėti), tas spaudžia mygtuką "už", o kas už socialdemokratų variantą, tas spaudžia mygtuką
"prieš", susilaikę neskaičiuojami. Aišku, gerbiamasis Albertynai? Prašom. Pakartoju. Dabar iš dviejų alternatyvų pasirinkom vieną, bet kadangi buvo ta pagrindinė, tai dabar alternatyviai balsuojam. Kas už projekto autorių alternatyvą, tas spaudžia mygtuką "už", čia tikrai pagal Reglamentą, kas už socialdemokratų variantą, tas spaudžia mygtuką "prieš". O paskui jau redaguosim, kai apsispręsim tą ar kitą priimti. Prašom balsuoti.
Atšaukiu balsavimą. Gerbiamasis Medvedevai,
prašom perskaityti savo variantą. "1991 - 1992 metais Lietuvos žemės ūkis patyrė didžiulių nuostolių", taip? Gerai. Minutėlę! Prašom netriukšmauti! Balsuojam. Kas už projekto autorių siūlymą, tas spaudžia mygtuką "už", kas už socialdemokratų siūlymą, spaudžia mygtuką "prieš", susilaikę neskaičiuojami. Prašom.
Už - 47, prieš - 39, susilaikiusių nebuvo. Taigi priimtas projekto autorių variantas. O dabar mes jį galime ir privalome redaguoti, kaip priklauso pagal Reglamentą. Nors mūsų laikas baigiasi, aš noriu fiksuoti porą savo siūlymų. Galima būtų vietoj "kaimo politika" daryti "agrarinė", tai būtų teisingiau. Ir iš tikro tartis dėl žodžio "milžiniški nuostoliai" ar "didžiuliai", ar kokie kiti. Aš siūlyčiau šitą panagrinėti.
Gerbiamieji kolegos, gaila, mes nespėjom pasitvirtinti rytdienos darbotvarkės. Bet lieka tas, ko mes neišnagrinėjom vakar ir šiandien,
įskaitant tuos klausimus, kuriuos mes dabar papildomai įsirašėm į darbų programą. Svarbiausias klausimas - Konstitucinio teismo įstatymas. Ačiū už labai našų darbą visoms pusėms ir centrui taip pat. Posėdis baigtas.