Trisdešimt
penktasis posėdis
1993
m. vasario 1 d.
M. Stakvilevičiaus kalba
Seimo narių pareiškimai
J.Tartilas. LDP frakcijos pareiškimas
R.Maceikianecas. Pareiškimas ir trys deputatų paklausimus (laikinai einančiam Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č.Juršėnui, Ministrui Pirmininkui B.Lubiui ir generaliniam prokurorui A.Paulauskui)
A.Bajoras perskaitė grupės Seimo narių pareiškimą
A.Kunčinas. LDDP frakcijos pareiškimas
A.Dagys. Grupės Seimo narių pareiškimas
B.Šidlauskienė perskaitė kovotojų už Lietuvos laisvę šeimų narių pareiškimą
# M. Stakvilevičiaus kalba (93.02.01)
1sesija35p svarstyti klausimai
Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č. JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Prašome sėstis, kolegos. Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo vasario 1 d. plenarinį posėdį. Tai jau 47 plenarinis posėdis. (Gongas) Visų pirma kviečiu į tribūną Seimo narį Mindaugą Stakvilevičių.
M.STAKVILEVIČIUS. Mes čia, gerbiamieji, posėdžiaujame, kai ką gražiai sveikiname, po to vėl pykstamės. Aš norėčiau, kad mes išmoktume sveikinti ir tuos, kurių niekada nesame sveikinę. Kadangi savo žodžius sunku surasti, tai aš norėčiau pasinaudoti Vinco MykolaičioPutino žodžiais apie tai, ką aš norėčiau, kad mes kartu pasveikintume.
Apgavikas, vasaros vardu žieduotu prisidengęs, šaltas, plikas, sniego pusny susirangęs, kaip be apmaudo minėti tavo vardą apgaulingą? Tu - Vasaris. Spaudžia speigas, siaučia pūgos, dieną naktį sninga, sninga. Kurgi paukščiai? Kurgi gėlės? Kur dienovidžiai ir žaros, šiltadienės vasarėlės? (Balsai salėje) Ne, ne dėl to, suprantate. Nueina mūsų gyvenimas, mes tarytum ir nematom, įsirėžiam į savo ambicijas ir neapykantas, ir į fanatizmą. O kad eina metai, kad mes visiškai ne tokie, kokie buvome prieš ketverius metus? Net ir savo nuotraukas pasižiūrėję, tarytum ir nematome. Tai gal pastebėkime kiekvienas savo mėnesį, kiekvienas savo metus, peržiūrėkime ir pasveikinkime tą laiką, kurį aš norėjau vasario mėnesiu kaip nors pasveikinti.
O jaudulys štai iš kur. Vakar 12.20 val. man paskambino. Šitų skambučių neseniai buvo. Pasakė, kad tau, Stakvilevičiau, yra priimtas mirties nuosprendis, mes jį nedelsiant įvykdysime. Tai va bus šitai ar nebus, tuščiai šneka ar netuščiai šneka, ir kas čia bus tam pakviestas? Kažkaip norisi, kad mes vis dėlto žmogiškesni pabūtume ir bendrautume neužmiršę laiko ir gražumo.
PIRMININKAS. Ačiū už tokį, kaip čia pasakius, šakotą pasisakymą. O aš norėčiau savo ir, manau, visų jūsų vardu pasveikinti vieną kolegą, tiesa, aš jo lyg ir salėje nematau, Romualdą Bloškį, šios dienos jo gimtadienio proga. (Plojimai) Ką gi, teks dar atskirai pasveikinti.
1993 m. vasario 1 d. plenarinio posėdžio darbotvarkės aptarimas (93.02.01)
1sesija35p svarstyti klausimai
Taigi dėl tolesnio darbo. Dar yra du pareiškimai. Juos galima bus perskaityti artimiausiu metu, tikiuosi, kai susitarsime dėl darbotvarkės. Dėl šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkės mes tarėmės frakcijų atstovų pasitarime, lyg ir kokių esminių prieštaravimų nebuvo. Gal galima būtų be diskusijų pasitvirtinti: 5 pagrindiniai klausimai arba, tiksliau, 4 be darbotvarkės tvirtinimo ir 3 - rezerviniai. Ar yra reikalas balsuoti? Sutinkam. Gerai. Ačiū.
Seimo narių pareiškimai(93.02.01)
1sesija35p svarstyti klausimai
Tai tada, kadangi sutaupėm laiką, pranešėjas antruoju klausimu jau čia, salėje, yra. Bet aš jį prašyčiau truputėlį tada palaukti ir prašyčiau jūsų, kolegos, sutikimo, kad pareiškimą čia mums perskaitytų kovotojų už Lietuvos laisvę šeimos narių atstovė - gerbiamoji Birutė Šidlauskienė. Neprieštaraujate? Prašom.
B.ŠIDLAUSKIENĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuva nusėta rezistencinėse kovose žuvusiųjų kapais. Dešimtmečių partizaninės kovos fenomenas prieš šimteriopai galingesnį priešą stebina pasaulį. Ta kova buvo įmanoma tik partizanų motinų, seserų, žmonų ir visų kitų, mylėjusių Tėvynę, dėka.
Partizanų lavonai buvo mėtomi miestų ir miestelių aikštėse, spjaudomi, spardomi, išgulėdavo dienomis ir savaitėmis neužkasti. O be jų kovos nebūtų dabarties. Kiekvienas kovotojas už Lietuvos laisvę turi turėti savo vardą ir vietą atminties lauke. Ligšiol neturime Lietuvos partizanų žygių ir aukų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę įamžinimo statuso.
Žuvusiųjų partizanų garbei Lietuvos kalneliai ir miškai, pakalnės ir miestelių aikštės pasipuošė kryžiais. Juos pastatė žuvusiųjų artimieji kartu su vietiniais gyventojais, o Valstybė jų didvyrišką pasiaukojimą visai pamiršo.
Mes, kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę motinos, žmonos, seserys ir vaikai, šiandien tariame: praėjome savo tėvų ir svetimoje žemėje Golgotos kelius, bet Tėvynės meilė neleido mums palūžti. Negalėjome atiduoti paskutinės pagarbos savo broliams, tėvams, vaikams, bet jų šviesų atminimą išsaugojom savo vaikams ir anūkams. Okupacijos laikais negailėjome jėgų ir energijos nepriklausomybės kovose. Visas likusias savo jėgas atiduosime nepriklausomybės įtvirtinimui, kad nebūtų gėda prieš pasaulį ir istoriją. Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 19401956 metais kovotojų šeimos ir jų artimieji turi turėti tokį pat statusą ir sulaukti tokio pat valstybės dėmesio kaip ir Sausio 13osios aukų šeimos, kaip sovietinėje armijoje žuvusiųjų ir suluošintųjų kareivių motinos.
Rezistencinio pasipriešinimo kova ir jos dalyviai turi būti įamžinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar, kadangi mes išties dirbame pagal grafiką, tada ir dar vienas pareiškimas - kolega J.Tartilas. Prašom.
J.TARTILAS. Ačiū. Demokratų partijos frakcijos pareiškimas.
“1993 m. sausio 14 d. Rusijos Prezidento spaudos sekretoriaus Viačeslavo Kostikovo pareiškime išdėstyta Rusijos Prezidento pozicija dėl Latvijos Respublikos neva daromų grubių žmogaus teisių pažeidimų etninių rusų, gyvenančių Latvijoje, atžvilgiu. Kaltinama dėl diskriminacinės rasizmu persunktos valstybinės politikos vykdymo. Visa tai yra nepateisinamas, niekuo nepagrįstas kišimasis į Latvijos Respublikos vidaus reikalus. Bandymas grasinti ir diktuoti jos vidaus ir užsienio politikos kryptis pažeidžia suverenios Latvijos Respublikos teises ir daug kuo primena 1940 metų SSRS veiksmus Baltijos valstybių atžvilgiu.
Demokratų partijos frakcija atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienos nepriklausomos valstybės piliečių teisinę padėtį nustato tik jos įstatymai, ir kitos valstybės jokiais pretekstais negali į tai kištis. Asmenų, neturinčių valstybinės pilietybės, problemos gali būti sprendžiamos tik suinteresuotų valstybių tarpvalstybinių derybų būdu, o ne spaudimo ir bauginimo metodais, kaip tai daro Rusija.
Demokratų partijos frakcija smerkia Rusijos valstybės kišimąsi į Latvijos Respublikos vidaus reikalus ir kviečia visų demokratinių pasaulio valstybių parlamentus, demokratines pasaulio ir Rusijos organizacijas paraginti Rusijos valstybę gerbti Latvijos valstybės suverenumą, laikytis tarptautinės teisės normomis pagrįstos tarpvalstybinės politikos.” Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, pereiname prie darbotvarkės 2 punkto. Bet iki aš pakviesiu pranešėją gerbiamąjį K.Lapinską, aš prašyčiau visus kolegas registruotis. Salėje - 88 Seimo nariai. Ar yra abejonės dėl ... Gerai, tada prašau, kartojam registraciją. Prašom. Iš naujo registruojamės. Prašom. Šiek tiek daugiau - 92 Seimo nariai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo projekto svarstymas (93.02.01)
1sesija35p svarstyti klausimai
Taigi dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį K.Lapinską. Konstitucinio Teismo įstatymo antrasis svarstymas. Dirbame pagal Laikinojo statuto 205 straipsnį, t.y. gerbiamasis pranešėjas turėtų referuoti apie gautas pataisas, pastabas ir apie įstatymo rengėjų poziciją. Prašom.
K.LAPINSKAS. Gerbiamieji pirmininkai, gerbiamieji Seimo nariai, šiai dienai pateiktas jums Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo penktasis variantas, t.y. jame realizuoti tie pasiūlymai ir pastabos, kurie buvo pareikšti pirmojo svarstymo metu, taip pat kuriuos darbo grupė gavo dar ir prieš pirmąjį šio įstatymo projekto svarstymą.
Trumpai norėčiau supažindinti jus su tuo, kas yra padaryta projekte, kokie pagrindiniai pakeitimai ir kokios problemos dar yra likę šiai dienai. Turiu pasidžiaugti, kad sausio 28 d. mūsų darbo grupė labai darbingai ir kūrybingai dirbo prie šio projekto visą dieną, iki vėlyvaus vakaro. Ir tas pasitenkinimas dar susijęs ir su tuo, kad mūsų darbo grupėje buvo atstovaujamos dvi didžiausios parlamento frakcijos - tai iš Demokratinės darbo partijos frakcijos mūsų darbe dalyvavo Seimo narys Albinas Lozuraitis, o iš Sąjūdžio koalicijos dalyvavo Egidijus Jarašiūnas. Todėl daugelį kilusių ginčų ir daugelį pasiūlymų mes labai dalykiškai aptarėme, apsvarstėme ir todėl yra padaryta nemažai pakeitimų šiame projekte.
Na, pirmas dalykas, turėčiau pasakyti, kad atsisakyta buvusių kai kurių teorinių apibrėžimų, tarkime, dėl 1 straipsnio, 16 straipsnio, į ką buvo atkreiptas dėmesys pirmojo svarstymo metu, dabar šitų straipsnių nebeliko. Taip pat atsižvelgta ir į tą siūlymą ir pageidavimą, kad šiame projekte reikėtų apibrėžti būsimųjų Konstitucinio Teismo narių parinkimo tam tikrą procedūrą, jų skyrimo tam tikrą tvarką. Realizuojant šį pasiūlymą atsirado naujas straipsnis, kurio nebuvo - 5 straipsnis pagal dabartinę numeraciją, kur yra kaip tik aptariama tai, kad kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus kandidatūros, tų asmenų kandidatūros turi būti skelbiamos spaudoje visuomenės žiniai. Po to šios kandidatūros turėtų būti svarstomos Seimo Valstybės ir teisės komitete. Tiesa, dėl svarstymo procedūros nuomonės nesutapo. Dauguma mūsų grupės narių mano, kad toks svarstymas turėtų būti uždaras, vykti prie uždarų durų. Kai kurie mūsų grupėje dalyvavę Seimo nariai siūlė, kad toks svarstymas būtų viešas.
Todėl dabar šiame 5 straipsnyje, greta to pagrindinio formulavimo, kurį aš minėjau, kad svarstymas turėtų vykti uždaras, yra alternatyvus siūlymas, kad toks svarstymas turi būti viešas ir paties Valstybės ir teisės komiteto nustatyta tvarka turėtų būti vykdomas.
Šiek tiek patikslintas straipsnis dėl Konstitucinio teismo teisėjo priesaikos davimo. Priesaikos davimas yra numatytas laikantis tos pačios procedūros, kuri buvo taikoma priimant Seimo narių priesaiką. Ir kartu yra numatyta tai, ko nebuvo, kad tie teisėjai, kurie atsisakytų duoti priesaiką arba tokią priesaiką duotų su išlygomis, lygtinai, tokių teisėjų paskyrimas turėtų būti anuliuotas Seime priimant atitinkamą nutarimą.
Taip pat mes reagavome į pasiūlymus ir pastabas dėl teisėjų socialinio aprūpinimo, dėl kai kurių socialinių garantijų. Buvo pastabų ir dėl išeitinės pašalpos, ar ne per didelė yra numatyta. Šituos klausimus reikėtų turbūt spręsti balsavimu. Palikta tam tikrų alternatyvų. Tačiau mes realizavome tokią nuostatą, kuri čia buvo taip pat pateikta, kad išeitinė pašalpa teisėjui neturėtų būti mokama tais atvejais, kai teisėjas bus atleistas iš pareigų apkaltos proceso tvarka, t.y. jeigu Seimas impičmento tvarka teisėją atleis iš pareigų, jam apskritai jokia išeitinė pašalpa neturėtų būti mokama.
Taip pat yra patikslinimų ir dėl pensijų skyrimo, nustatomas minimalus amžius, kiek reikia išdirbti teisėju, kad būtų skiriama pensija. Be to, yra numatyta sumažinti šitų skiriamų pensijų dydį. Iš pradžių buvo numatyta, kad teisėjo pensija turėtų sudaryti 70% Konstituciniame teisme gauto atlyginimo. Tačiau dabar taip pat šita suma jau sumažinta ir palikti du alternatyvūs variantai - 60% arba 50%. Čia jau Seimo valia. Kaip Seimo nariai nuspręs, tokį skaičių galutinai ir paliksime turbūt. Norėčiau tik atkreipti dėmesį, kad nustatydami Konstitucinio teismo teisėjų pensijų dydį mes prisiminėme tarpukario Lietuvos Respublikos teisėjų gautas pensijas. Buvo mokamos 75% dydžio pensijos. Ir tai iš pradžių buvo numatytas šiek tiek mažesnis dydis. Bet galų gale čia balsavimu turbūt reikės išspręsti šitą klausimą.
Yra padaryta pataisų 22 straipsnyje, aiškinant priimamų aktų formas, tiksliau, jas apibrėžiant, kokiais atvejais yra priimami nutarimai. Kada priimami sprendimai sprendžiant bylas. Taip pat yra suderinti 29 straipsnis, 63 straipsnis su konstitucinėmis normomis, nes ten iš tiesų šiek tiek lyg ir buvo bandoma išeiti už tų įgaliojimo ribų, kurias Konstituciniam teismui apibrėžia Konstitucija. Tai tos abejonės taip pat buvo išspręstos Konstitucijos naudai, kad neliktų jokio šešėlio dėl abejonių, ar šitas įstatymas atitinka Konstituciją.
Atsirado ir kai kurių naujų nuostatų. Tarkime, apibrėžėme tokią sąvoką, kas yra proceso dalyviai, nes ši sąvoka tame įstatyme gana dažnai vartojama. Kad ateityje nekiltų abejonių, nesusipratimų, nesutarimų, įrašėme nedidelį straipsnį, kuris paaiškina štai šią gana svarbią tame įstatyme sąvoką. Perskaičiuoti taip pat ir baudų dydžiai, kurie bus... Baudos, kaip žinome, yra numatytos, kad Konstitucinis teismas galėtų jas skirti proceso dalyviams, byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat ir kitiems posėdžių salėje esantiems asmenims, jeigu jie pažeistų nustatytą tvarką, kliudytų dirbti Konstituciniam teismui, t.y. numatomos vadinamosios procesinės poveikio priemonės. Tačiau baudos buvo numatytos kol kas absoliučiais dydžiais (talonais). Tai pereita prie to baudų skaičiavimo naujo įvardinimo, naudojant vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.
Atsisakyta projekte taip pat 54 straipsnio, kuriame buvo kalbama apie teisėjų atskirąją nuomonę. Teisėjų atskiroji nuomonė yra naudojama kituose teismo procesuose, civiliniame procese ir baudžiamajame procese. Tačiau mes vis dėlto po didelių diskusijų išsiaiškinome, kad Konstituciniam teismui turbūt svarbesnis yra pasitarimo slaptumo principas negu teisėjo atskirosios nuomonės fiksavimo principas. Svarbiausia, kad Konstitucinis teismas priimtų sprendimus ir kad šitie sprendimai išreikštų daugumos teisėjų valią. Tuo tarpu tie teisėjai, kurie liks mažumoje, nesutiks su Konstitucinio teismo teisėjų daugumos nuomone, prie savo nuomonės, suprantama, galės pasilikti kaip ir kiekvienas asmuo, kiekvienas pilietis. Tačiau mes manome, kad nereikia fiksuoti tai kaip teisės pareikšti atskirą nuomonę, nes pareiškiant atskirą nuomonę ir numatant tokią galimybę pareikšti atskirą nuomonę, nebebūtų išlaikomas nutarimo priėmimo slaptumo principas. O nesant nutarimo priėmimo slaptumo principo galimos tam tikros atakos politiniais motyvais prieš teisėjus, kurie bus nepalankūs, galbūt nepriimtini vienoms ar kitoms politinėms jėgoms. Ir galų gale tai gali atsiliepti visam Konstitucinio teismo nepriklausomumo principui. Todėl buvo nuspręsta atsisakyti šito straipsnio ir pirmiausia iškelti ir fiksuoti vadinamąjį teisėjų nepriklausomumą ir Teismo nepriklausomybės principą, taip pat ir nutarimų priėmimo slaptumo principą.
Paliktos penkių straipsnių alternatyvos, t.y. numatytas tam tikras tekstas kaip pagrindinis ir paskui teikiamas dar kitas straipsnių arba tų straipsnių dalių formulavimas. Iš viso, kaip minėjau, yra penkių straipsnių alternatyvos. Tai šias alternatyvas, matyt, reikės spręsti taip pat trečiojo svarstymo metu balsuojant. Tada turbūt bus galima apie jas plačiau pakalbėti. O šiandieną aš nenorėčiau gaišinti jūsų laiko.
Dar keletas probleminių klausimų. Kai kurie Seimo nariai kalbėjo apie tai, kad 8 straipsnyje, kur kalbama apie teisėjo neliečiamybę, šita neliečiamybė pernelyg plačiai traktuojama. Todėl štai čia ir yra alternatyvus formulavimas, kuris atitinka konstitucinį formulavimą. Bet vis dėlto tai, kas yra siūloma pirmame variante, platesnis teisėjo neliečiamybės apibrėžimas, konstitucinėms normoms irgi neprieštarauja, tačiau yra detalesnis, palyginti su Seimo narių neliečiamybės principo dabartine išraiška.
Taip pat mes svarstėme gana įdomią čia pirmojo svarstymo metu Seimo nario P.Miškinio pasakytą pastabą dėl to, kad... Buvęs 5 straipsnis dabar yra 4 straipsnis, kuriame kalbama apie teisėjų skyrimą, numatyta vadinamoji rotacinė teisėjų skyrimo ir jų keitimo tvarka. Buvo pareikšta kritikos štai dėl šitokios tvarkos, abejojant ar šita tvarka, teisėjų gana dažno keitimo tvarka, vadinamoji rotacija, negali atsiliepti teismo nepriklausomybei. Mes taip pat šią abejonę suprantame ir iš esmės jai pritariame. Manome, kad iš tiesų gal būtų geriau, kad teismo nariai būtų skiriami iki pensinio amžiaus, nurodant, kokia yra paskutinė amžiaus, iki kurio teisėjai turėtų dirbti... ir atsisakyti šito vadinamojo rotacijos principo. Tačiau dabar darbo grupė negalėjo to padaryti ir atsižvelgti štai į šį gana įdomų ir, sakyčiau, motyvuotą pasiūlymą vien todėl, kad tokia vadinamoji Konstitucinio teismo teisėjų rotacija yra įtvirtinta Konstitucijoje. Konstituciją keisti galite tik jūs, gerbiamieji Seimo nariai. Ir jeigu ateityje jūs šito imsitės, tai, manau, iš tiesų tada bus galimybė ir plačiau apie tai pakalbėti.
Bet aš esu taip pat įsitikinęs, kad štai tokia konstitucinė pataisa iš tiesų galėtų garantuoti didesnę Konstitucinio teismo nepriklausomybę, o kartu ir Konstitucinio teismo teisėjų nepriklausomybę. Be to, dar yra ir kitas štai šito siūlymo momentas (dar teigiamas dalykas), kad atsisakius vadinamojo rotacijos principo ir valstybei tokia Teismo teisėjų skyrimo tvarka, matyt, kainuotų daug pigiau, nes nebereikėtų mokėti išeitinių pašalpų. Nereikėtų galbūt ir per anksti skirti pensijų teisėjams. Jeigu numatytume pensinį amžių didesnį, negu dabar yra (60 metų), pakeldami šitą amžiaus ribą iki 65 metų arba 68, kaip yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kur teisėjai dirba iki 68 metų, tai, žinoma, valstybei daug pigiau kainuotų tokio teismo išlaikymas.
Dar kitas įdomus siūlymas buvo dėl to, kad reikėtų atsisakyti 11 straipsnyje (buvusiame 10 straipsnyje) 5 mėnesių nedarbingumo termino, nes... Dabar yra numatyta, kad jeigu teisėjas per vienerius metus daugiau kaip 5 mėnesius serga, tai tokiu atveju teisėjas galėtų būti atleidžiamas iš pareigų dėl to, kad dėl sveikatos jis nebegali eiti savo pareigų. Buvo atkreiptas dėmesys, kad štai šitokia nuostata yra nehumaniška, nes sergantį žmogų reikėtų štai tokiu atveju atleisti iš užimamų pareigų, atleisti iš Konstitucinio teismo teisėjo pareigų.
Žinoma, humaniškumo principas iš tiesų būtų šiek tiek pažeidžiamas, bet čia yra labai svarbi kita problema. Konstitucinis teismas iš viso turės 9 teisėjus ir dirbs kolegialiai, ne mažiau kaip du trečdaliai teisėjų. Ir štai jeigu keletas teisėjų tuo pačiu metu sirgs, tai jau reikš, kad Teismas nebegali posėdžiauti, negali svarstyti bylų ir priimti nutarimų. Todėl ir šitas 5 mėnesių terminas, kurį mes siejame su teisėjo galimybe atlikti savo pareigas, taip pat yra parinktas palyginti didesnis negu darbo įstatymuose numatytas sirgimas. Pagal darbo įstatymus numatyta, kad darbuotojas gali būti atleidžiamas, kai jis serga daugiau kaip 4 mėnesius. Tiesa, ten numatyta 4 mėnesiai sirgimo iš eilės. Tai šiuo atveju mes tą terminą taip pat padidinome, net iki 5 mėnesių, bet norime skaičiuoti, kad tai būtų per visus metus. Nes galime iš tiesų suprasti, jeigu teisėjas štai pusę metų negalės dirbti, iš tokio teisėjo Teismui irgi jau naudos nebus. Tai bus tik Teismo apsunkinimas, nes iš tiesų galimi tokie atvejai, kad tam tikru laikotarpiu Teismas apskritai negalės posėdžiauti, nes pritruks kvorumo. Todėl mes taip pat manėme, kad šį siūlymą kažin ar galima priimti, nes tai jau grėstų Konstitucinio teismo darbingumui, galimybei normaliai funkcionuoti.
Buvo taip pat siūloma Konstitucinio teismo pirmininko pavaduotoją rinkti Seime, t.y. suvienodinti Konstitucinio teismo pirmininko ir jo pavaduotojų rinkimus, nes dabar pagal Konstituciją numatyta, kad Konstitucinio teismo pirmininką renka Seimas, tuo tarpu pirmininko pavaduotoją (įstatymo projekte numatoma) turėtų rinkti pats Konstitucinis teismas, t.y. Konstitucinio teismo teisėjai. Suvienodinti štai šitą rinkimų tvarką kažin ar tikslinga, nes pirmas dalykas, tai Konstitucijoje kalbama tik apie vieną Konstitucinio teismo pareigūną - apie pirmininką. Apie jo pavaduotoją išvis ten neužsimenama. Todėl mes manome, kad šitą dalyką reikėtų palikti pačiam Konstituciniam teismui spręsti jau savo nuožiūra. Be to, yra numatyta ir kita kadencijos trukmė. Konstitucinio teismo pirmininkas, pavaduotojas turėtų būti renkamas 3 metams.
Žinoma,tokių ginčytinų arba diskutuotinų klausimų yra ir daugiau. Aš gal tik paminėčiau pabaigoje tai, kad buvo atsižvelgta į Seimo narės G.Jurkūnaitės pasiūlymą 28 straipsnyje sumažinti numatytus tam tikrus terminus. Kaip gerbiamoji Seimo narė apskaičiavo, pagal tą ankstesnįjį projektą tam tikrais atvejais, kol Teismo nutarimai būtų priimami, praeitų iki 9 mėnesių. Todėl dabartiniu metu padaryta tam tikrų pataisymų ir numatyta, kad bet kokiu atveju byla, esanti Teisme, turi būti išnagrinėta ir nutarimas priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Tai jau yra maksimalus terminas. Nereiškia, kad kiekviena byla bus taip ilgai nagrinėjama, tačiau tam tikrais atvejais gali prireikti štai tokios trukmės. Šiuo atveju mes tą pageidavimą ir pasiūlymą, kaip įsivaizduojame, taip pat realizavome sumažindami šį terminą nuo 9 iki 6 mėnesių.
Buvo įdomus pasiūlymas dėl to, kad reikėtų Konstitucinio teismo būstinę iškelti galbūt iš Vilniaus, Konstitucinį teismą įkurdinti Trakuose, Klaipėdoje ar kituose miestuose, kaip padaryta Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Tačiau šiandieną, žinoma, esant didelėms ekonominėms problemoms ir kitiems sunkumams, manome, kad toks pasiūlymas reikštų Konstitucinio teismo išlaikymo ir įkurdinimo pabranginimą, nes tai būtų susiję, žinoma, su butų statyba ir suteikimu būsimiems Konstitucinio teismo teisėjams, o kartu ir su šito Konstitucinio teismo darbo aparato apgyvendinimu, nes be šitokio darbo aparato jis irgi negalės funkcionuoti.
Štai gal tiek minčių ir tiek apie mūsų grupėje atliktą darbą tobulinant šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Dabar, gerbiamieji kolegos, pagal 205 straipsnį reikėtų pereiti prie diskusijų, visų pirma išklausant komitetų, jeigu jie pageidaus, nuomonę ir Vyriausybės nuomonę. O tuo tarpu pranešėją klausinėti nėra numatyta. Ar yra labai jau norinčių klausti? (Balsai salėje) Ne, nes nenumatyta pagal Reglamentą. Bet jeigu pranešėjas sutinka, laiką jis sutaupė, tai gal tada... Prašom, gerbiamasis pranešėjau, į tribūną, aš įjungsiu...
Seimo narys V.Žiemelis. Prašom. Ar jūs norite pasisakyti?
V.ŽIEMELIS. Ne, aš noriu paklausti. Jeigu reiks, pasisakysiu.
PIRMININKAS. Prašau.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pranešėjau, mano požiūriu, viena rimta problema šiame įstatyme yra neišspręsta - tai Konstitucinio teismo atnaujinimo tvarka. Nebus aišku, kaip jį atnaujinti. Mano požiūriu, galbūt buvo galima įrašyti, kad atnaujinimą pradeda tie patys pareigūnai, kurie ir siūlo kandidatus į Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Tai šiuo atveju Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Nes kas gi spręs, kuris teisėjas toliau nebedirbs pirmąją kadenciją, paskui antrąją kadenciją, nes jie visi paskirti 9 metams.
K.LAPINSKAS. Gerbiamasis Seimo nary, šitas klausimas yra sprendžiamas įstatyme, kuris buvo priimtas kartu su Konstitucija. “Dėl Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos” 7 straipsnyje labai aiškiai yra suformuluota, kad lygiomis dalimis šitie aukščiausieji valstybės pareigūnai, t.y. Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, teikia teisėjų kandidatūras į Konstitucinį teismą. Ir kad po to kas 3 metai atnaujinamas vienu trečdaliu Konstitucinis teismas. Taip pat lygiomis dalimis.
Be to, dabar pataisytame projekte 4 straipsnyje antrojoje dalyje šitas klausimas, mūsų požiūriu, irgi yra jau aiškiau suformuluotas, ir dabar yra parašyta, kad “Konstitucinio teismo teisėjus, taip pat ir atnaujinant teismo sudėtį, skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.”
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS.Dėkoju. Aš norėčiau pranešėjo paklausti dėl 76 straipsnio nuostatos. Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios Respublikos Prezidento rinkimų komisijos sprendimus arba jų atsisakymą nagrinėti skundus dėl Rinkimų įstatymo pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ir t.t. renkant Seimo narius ar Respublikos Prezidentą. Ar šita nuostata bus taikoma, pavyzdžiui, dabar šiai kolizijai spręsti? Pagal galiojančius įstatymus nėra mechanizmo,kuris priverstų Vyriausiąją rinkimų komisiją pakeisti galutinius Seimo rinkimų rezultatus. Galima tiktai skelbti rinkimus negaliojančiais tam tikrose apygardose ir rengti naujus. Ar jūs galite patvirtinti, kad būtent šita nuostata yra taikoma šiems rinkimams, ar visa tai yra tik ateities sprendimams tikrinti ir tirti?
K.LAPINSKAS. Taip, ši nuostata dabartiniams rinkimams negalės būti taikoma, nes šiems rinkimams mes dar neturėsime Konstitucinio teismo. Dar nebus išrinktas, aš manau, visas Konstitucinis teismas, nes bent vieną trečdalį Konstitucinio teismo teisėjų turi skirti Respublikos Prezidentas.
V.PETRAUSKAS. O dėl praėjusių Seimo rinkimų?
K.LAPINSKAS. Dėl Seimo taipogi. Šitas Seimas buvo rinktas pagal Rinkimų įstatymą, kuris galioja ir šiandien. Šitas įstatymas Seimo rinkimų dieną Konstitucijai neprieštaravo, pagaliau jis ir šiandien galioja, tas Seimo rinkimų įstatymas, kuris, kaip žinote, nustato rinkimų įstatymo pažeidimų atvejus.
PIRMININKAS. Ačiū.Jeigu neklystu, kolega J.Beinortas. Prašom. Seimo narys J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Aš norėjau pasisakyti.
PIRMININKAS. Prašau, tada aš jus palieku. Seimo narys P.Vitkevičius prašom.
P.VITKEVIČIUS. Na, gal ir aš geriau pasisakysiu.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū tada, gerbiamasis pranešėjau. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš nesu teisininkas ir nelaukite, kad aš kritikuočiau esminę šito įstatymo sąrangą. Tačiau negaliu praeiti pro šalį, neužkliudęs 15 straipsnio, kuriame parašyta taip:”Konstitucinio teismo teisėjų socialinis ir buitinis aprūpinimas.” Noriu pasakyti keletą pastabų, kurios, man regis...
PIRMININKAS. Dabar jau 16.
J.BEINORTAS. Atsiprašau. Dabar 16. Vis dėlto, man regis, mes negalėtume taip vienašališkai pažiūrėti į tuos specifinius įstatymus, kurių kiekvienas yra rašomas taikant kokios nors vienos žinybos, sakykim, interesų kampą. Tuo tarpu kada juos visus sudedi greta, matyti didžiuliai disonansai ir tarpusavio nesubalansuotumas. Todėl, mano nuomone, jie turėtų būti visų kritiškai peržiūrėti.
Pirmiausia dėl atlyginimo. Aš nenoriu kvestijonuoti, ar čia yra daug ar nedaug, tačiau noriu pastebėti tokį dalyką, kad kada Konstitucinio teismo pirmininkui prilyginam atlyginimą, lygų premjero atlyginimui, o jo pavaduotojui sakom 10% nuo pirmininko atlyginimo, tai išeina taip, kad visi Konstitucinio teismo teisėjai sutelpa tarp premjero ir ministro. Teismo pirmininkas tolygus premjerui, o visi pavaduotojai, kadangi pavaduotojas gauna 10% mažiau, Seimo nariai 20% mažiau, vadinasi, visi gauna daugiau negu ministras. Nes skirtumas tarp premjero ir jo ministro šiuo metu yra praktiškai 20% algos. Kadangi koeficientai yra 18 ir 15 MGL. O tarp Konstitucinio teismo pirmininko ir jo pavaduotojų yra tiktai 10 %. Aš nenoriu čia konkrečiais skaičiais dabar sakyti, kadangi jie keičiasi, be to, tai nėra svarbiausias dalykas. Svarbu yra proporcija.
Man regis, visi šitie atlyginimai gimsta iš vadinamosios hierarhinės lentelės, kuri turi būti ir bus numatyta valstybės tarnautojų įstatyme. T.y. rangų lentelė, ir šitame įstatyme visiškai nederėtų ką nors apkalbėti, o derėtų susieti tai su valstybės tarnautojo įstatymu. O kol jo, sakykim, nėra, galėtų būti nutarimu prilyginta tam ir tam.
Antra. Dėl pensijų. Šiuo metu mes turime precedentą, kada 70% atlyginimo dydžio pensijos faktiškai yra paliktos tik tam tikrų kategorijų mokslininkams. Aš išgirdau prelegentą kalbant, kad turėtume leisti Konstitucinio teismo teisėjui dirbti iki 65 metų. Aš irgi su tuo sutinku. Tačiau iš šito įstatymo 16 straipsnio nesimato, kaip bus tada traktuojama - ar 63 metų teisėjas, dirbantis Konstituciniame teisme, laikomas dirbančiu pensininku, ar tiktai potencialiu pensininku? Kokia tada bus diferenciacija? Ar jis gaus algą ir 70% nuo paskutinės algos, ar nuo dabartinės? Žodžiu, šitas dalykas turėtų būti vėlgi šitame įstatyme nenagrinėjamas, o turėtų būti nurodoma į valstybinį pensijų įstatymą. Jo projektą mes jau turime, ir aš neabejoju, kad pavasario sesijoje jį svarstysime ir priimsime. Taigi derėtų šitame įstatyme, kad jis nesukeltų didesnių ginčų ir kad nepridarytume sunkiai pataisomų klaidų, tai išbraukti.
Dar norėčiau pasisakyti dėl tezės, kur pasakyta, kad Konstitucinio teismo teisėjui, neturinčiam Vilniuje gyvenamojo ploto, Vyriausybė jį suteikia Vilniuje. Man visiškai nesvarbu, ar Konstitucinis teismas bazuosis Trakuose, ar Vilniuje, bet kuriuo atveju valstybės tarnautojas, kuriam privalu atlikti nurodytoje vietoje darbą, gali pasinaudoti tarnybiniu butu. Tačiau šitas tarnybinis butas turi jau mūsų įstatymais numatyta tvarka tam tikrus apribojimus, kuriuos, gink Dieve, negalima painioti su to buto suteikimu. Todėl aš vis dėlto galvoju, kad teisėjas, kaip ir visi žmonės, yra valdomas tų įstatymų, kurie yra priimti dėl pensijų, dėl butų, galiausiai dėl darbo sąlygų pasikeitimo, taip pat dėl atlyginimo. Todėl aš bevelyčiau 16 straipsnyje padaryti tiktai tokią vieną nuorodą, kad Konstitucinio teismo teisėjų darbo, socialinius ir buitinius klausimus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Juos galima toliau išvardinti, galima jų ir neišvardinti, tačiau būtent į juos reikėtų apeliuoti, kad būtų galima Konstitucinio teismo teisėjus, jų socialines garantijas nagrinėti kartu su kitų visuomenės pareigūnų ir kitų visuomenės grupių narių sąlygomis. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas P.Vitkevičius. Prašom.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės ir teisės komitete šiandien svarstėme jau penktąjį šio Konstitucinio teismo įstatymo variantą. Autoriai atsižvelgė į daugelį pastabų, kurios buvo pateiktos anksčiau ir paskutinis variantas gerokai skiriasi nuo to, kuris buvo pateiktas svarstyti iš pradžių. Dabar jis atrodo neblogai.
Aš noriu gerbiamųjų Seimo narių dėmesį atkreipti į vieną tokią pastabą. Ar verta detalizuoti šito teismo procesą? Kai kurių valstybių Konstitucinio teismo įstatymuose nėra detalesnių proceso taisyklių. Bet, man regis, čia yra specifinis dalykas, atsižvelgiama į tą specifiką, ir aš manau, kad tos detalizuotos proceso taisyklės čia yra reikalingos.
Ką dar čia norėtųsi pasakyti? Kai kur yra alternatyvos, jos bus toliau svarstomos, todėl dabar dėl jų nėra ko ginčytis. Svarstant bus balsuojama už tą ar kitą alternatyvą. Man truputį neaiškus 53 šito įstatymo projekto straipsnis. Pavyzdžiui, pirmojoje šito straipsnio dalyje sakoma, kad nutarimas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per mėnesį, baigus nagrinėti bylą. Aš suprantu, kad čia jau paskelbiamas motyvuotas priimtas nutarimas. O 53 straipsnio trečiojoje dalyje sakoma: “prireikus Konstitucinis teismas gali užsirašyti tik rezoliucinę nutarimo dalį, kuri pridedama prie posėdžio protokolo, o motyvuoto nutarimo surašymą ir paskelbimą atidėti iki dviejų savaičių”. Tai kaip dabar? Dviejų savaičių terminas ar mėnesių terminas? Man regis, kad čia yra prieštaravimas.
59 straipsnis. Ten sakoma, kad Konstitucinio teismo nutarimas ar jo rezoliucinė dalis ne vėliau kaip per dvi dienas nuo jo priėmimo išsiunčiamas ir teisėjams, ir bylos dalyviams. Kyla klausimas, ar nepaskelbtas Konstitucinio teismo nutarimas gali būti siuntinėjamas? Bet juk jeigu nesurašysi jo, tai nebus jo ir priimto. Tai ar nėra tarp jų prieštaravimų? Reikėtų patikslinti.
Apskritai komiteto nariai pritaria šitam projektui ir mano, kad jis gali būti svarstomas toliau ir, ko gero, šiandien antrasis svarstymas gali būti baigtas. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys E.Jarašiūnas. Prašom. Galite į tribūną, prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad projektas, kurį mes svarstome, gali eiti toliau, jo kokybė yra pakankama, nors yra kai kurių problemų išlikę, ir į porą norėčiau atkreipti dėmesį. Dėl 14 straipsnio, atsiprašau, čia darbo grupės, kadangi pati mintis kilo bediskutuojant koridoriuje su ponu Valiu.
PIRMININKAS. Čia įsiterpsiu, gerbiamasis oratoriau. Dar jūs turite teisę teikti pasiūlymus. Tik svarbu, kad iki rytoj ryto juos raštu suformuluotumėt.
E.JARAŠIŪNAS. Dėl Konstitucinio teismo pirmininko pavaduotojo pareigybės. Ši pareigybė nėra numatyta Konstitucijoje ir suvokiame, kad nesant pirmininko, jam susirgus ar išvykus, kad nesutriktų tie procesai, kažkas turi vadovauti. Šiuo atveju darbo grupė siūlo greta Konstitucinio teismo pirmininko numatyti jo pavaduotojo pareigas, kuris atlieka Reglamento jam nustatytas funkcijas ir pavaduoja pirmininką, kai šis išvykęs ar dėl kitų priežasčių negali eiti savo pareigų. Jeigu prisimenam, ir mūsų Vyriausybėje nėra numatyta vicepremjero pareigų. Kaip išeitis tokiam variantui būtų vis dėlto numatyti, kad, nesant Konstitucinio teismo pirmininko arba kai jis negali eiti savo pareigų, Konstitucinio teismo pirmininko pareigas laikinai eina didžiausią teisininko stažą turintis Konstitucinio teismo teisėjas. Tokiu atveju mes sutaupytume tam tikras lėšas. Būtų aišku, kam pagal teisinį darbo stažą, ištikus tokiai bėdai, priklauso eiti tas pareigas ir aš manau, kad už tą laiką jis turėtų gauti pirmininko atlyginimą. Drįstu siūlyti tokį variantą, ir jeigu gerbiamasis ponas K.Lapinskas nepriimtų, būtų galima pabandyti balsuoti alternatyviai. Tai nekeičia paties įstatymo koncepcijos, tačiau, manau, reikėtų vis dėlto tokias galimybes apsvarstyti.
Ir dar norėčiau atkreipti dėmesį į 19 straipsnį. Išreikšdami Valstybės ir teisės komiteto požiūrį, vis dėlto siūlytume, kad sprendimas būtų priimamas balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 4 balsai. Pagal dabartinį variantą, sakykim, yra nustatytas kvorumas 2/3. Dalyvauja byloje 6 teisėjai ir jeigu 3 pasisako už ir tarp jų yra teismo pirmininkas, yra priimamas sprendimas. Padiskutavę komitete, vis dėlto manome, kad 3 ir 3 yra didelis teisinis ginčas. Ir kad būtų aiškiau, pagaliau suvokiant, kad Konstitucinio teismo sprendimas turi turėti tam tikrą svorį, ir jeigu jau teisiškai yra iškilusi problema, tai norėtųsi vis dėlto, kad tas svoris būtų kažkiek didesnis. Balsų dauguma, tačiau ne mažiau kaip 4 teisėjai, manyčiau, kad šis skaičius šiek tiek solidesnis. Kita vertus, tai nėra toks baisus skaičius, kuris sukliudytų Konstitucinio teismo darbą.
Galima kalbėti ir apie kitas problemas, tačiau aš geriau pasisakysiu, kuomet bus svarstomi konkretūs straipsniai arba diskutuojama dėl alternatyvų. Tikiuosi, kad ponas K.Lapinskas dar sukvies darbo grupę dėl tų iškilusių problemų, gal pavyks kai ką pataisyti. O dėl kitko rytoj reikėtų pateikti raštu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės Seimo narys V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos! Aš esu pateikęs ponui K.Lapinskui keletą pasiūlymų. Į dalį jų atsižvelgta, manau, kad dabar pranešėjas galbūt irgi pasižymi tas mintis, kurias kolegos išsako.
Na, iš eilės. Pirmiausia labiausiai rūpimas klausimas yra Konstitucinio teismo nešališkumas ir klausimas, kaip išvengti galimo subjektyvumo. Tokia institucija yra pirma mūsų Valstybės istorijoje, ir, suprantama, daug ką ji darys pirmą kartą. Ir labai svarbu, kaip jau buvo minėta pateikimo metu, ar esame mes patys tam tikra prasme apsaugoti nuo Konstitucinio teismo klaidų. Galima teigti, kad šito nėra pasakyta. Tai yra aukščiausia teisminė institucija, kurios sprendimai neapskundžiami ir nekeičiami. Pavyzdžiui, toks variantas. O jeigu per 6 mėnesius neišnagrinėja Konstitucinis teismas problemos, nepateikia sprendimo ar išvados? Kaip tada, jeigu iš tikrųjų problema yra sudėtinga?
Taigi pradžia tokia ir dabar norėčiau pradėti nuo 79 straipsnio. Atsisakymas nagrinėti paklausimą Konstituciniame teisme. Dėkoju pranešėjui, kad atsižvelgta. Daugelyje vietų keliuose straipsniuose buvo tokia nuostata, kad paklausimas grindžiamas neteisiniais motyvais. 79 straipsnyje išliko. Tačiau yra ir ketvirtasis punktas, nėra veiksmo ir sprendimo, kurio atitikimą Konstitucijai reikėtų tikrinti. Man atrodo, antrąjį punktą, t.y. paklausimą, grindžiamą neteisiniais motyvais, reikėtų išbraukti.Nes pakankamai aiškiai ketvirtasis punktas atsako. Kada nesvarsto Konstitucinis teismas problemos? Kai nėra veiksmo ir sprendimo, kurio atitikimą Konstitucijai reikėtų tikrinti. Nes neteisinis motyvas yra per daug plati sąvoka ir galima, tuo remiantis, priimti nelabai tinkamus sprendimus.
7 straipsnyje - priesaiką priima Seimo Pirmininkas. Aišku, iš pradžių taip, bet tikiuosi, kad ateityje bus pataisyta - priims Seimo Pirmininkas ir valstybės Prezidentas.
11 straipsnis. Aš tikrai prašyčiau kolegų ir pono K.Lapinsko atsižvelgti. Kaip gydytojas galiu pasakyti, na, pavyzdžiui, neduok Dieve, žmogui nelaimė, šlaunikaulio lūžis. Taigi tokia trauma yra daugiau negu penkiems mėnesiams. O paskui žmogus tikrai būtų ir darbingas, ir galintis eiti pareigas. Čia reikėtų tuos dalykus tikrai išskirti aiškiau.
17 straipsnis. Apie bandymus daryti poveikį Konstituciniam teismui. Irgi yra truputėlį abstraktu. Kas tai - žodinis, kreipimasis, nuomonė ar jau tikrai spaudimas su piketais, demonstracijom ir t.t. ? Irgi yra gana abstraktu ir reikėtų detalizuoti.
33 straipsnis. Šiek tiek pasikeitė nuostata “Konstituciniam teismui pateikti įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios”. Pirmoji pastraipa. Ir antroji pastraipa yra tai, kaip teismas priima sprendimą, kuo vadovaudamasis.
Aš jau minėjau iš pradžių. Tikrai yra tokia institucija mūsų valstybėje, kokios dar nebuvo. Labai norėtųsi, kad įstatyme būtų kuo mažiau dviprasmybių. Aš netgi siūlyčiau, pavyzdžiui, 33 straipsnio pirmąją pastraipą pašalinti. Tada liktų - “teismas įvertina (...) pagal įsitikinimą, visapusiškų ir išsamių objektyvių aplinkybių išnagrinėjimą ir t.t., vadovaudamasis įstatymu.” Nes ką reiškia “neturi iš anksto nustatytos galios”? Gal labai rimtas įrodymas ir į jį nebus kreipta dėmesio. O gal labai smulkus įrodymas gali turėti tam tikrą poveikį.
Lygiai taip pat ir 36 - “eksperto išvada Konstituciniam Teismui neprivaloma.” Mano nuomone, taip pat to sakinio neturėtų būti. Jeigu kviečiamas ekspertas, jo išvada yra reikalinga. Gal iš tikrųjų žmonės dirbtų, duotų argumentuotą, vienareikšmę išvadą. Ir ji štai neprivaloma, o lemia kiti motyvai. Čia gal tikrai verta apsvarstyti, kaip pasielgti.
Na, ir norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į 38 ir 43 straipsnius. Vienas dalykas, kada galima už tvarkos pažeidimą teisme skirti baudą ir nedelsiant. Kitas dalykas (43), kai teismo posėdžio pirmininkas turi teisę pašalinti iš salės kiekvieną, kas pažeidžia tvarką arba neklauso jo reikalavimų. Tai kur riba? Kur baudą skirti, o kur šalinti iš salės? Tikrai iš šių dviejų straipsnių - 38 ir 43 - nėra pakankamai aišku. Na, ir 38 straipsnio 4 dalis - teismo užgauliojimas. Tai galbūt tvarkos ardymas? Ką reiškia užgauliojimas? Tikrai reikėtų truputėlį detalizuoti arba apskritai, jeigu pažeidžia teismo tvarką. Bet tada vėl problema - kur bausti pinigine bauda, kur šalinti iš salės.
Atkreipčiau dėmesį į 42 straipsnį: “Teismo posėdžiuose turi teisę dalyvauti Prezidentas, Seimo Pirmininkas, pavaduotojas, Ministras Pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas” ir toliau teisinių institucijų pareigūnai. Na, nenorėčiau čia, kaip sakant, nesupraskite, kad jau kalbu apie mūsų funkcijų išplėtimą ar pan. Bet man atrodo, kad Vyriausybės nariai ir Seimo nariai taip pat turėtų turėti teisę dalyvauti posėdyje. Aišku, be žodžio teisės, kada tiktai suteikiama pasisakyti, be sprendimų, bet teisę dalyvauti būtų gerai, kad mes turėtume. Nereikėtų atriboti, pastatyti Seimo Pirmininką, pavaduotojus žymiai aukščiau negu eilinius Seimo narius.
Vėl sugrįžtu prie tos minties, kad institucija nauja. Ir 50 straipsnis: “Posėdį galima stenografuoti, tačiau stenograma prie protokolo nepridedama.” Aš labai norėčiau ir pageidaučiau, kad pranešėjas atsižvelgtų, jog tokioj situacijoj, kada pradės darbą daug nežinomybės, daug klaustukų, kad vis dėlto stenogramos būtų pridėtos prie protokolo. Tai galima šiuo atveju, o paskui jau matysime, kaip eis darbas.
4 projekte buvo nuostata, kad atskiri Konstitucinio Teismo teisėjai gali pasakyti savo atskirą nuomonę. Gal blogai žiūrėjau, gal neakylai, tačiau jau 5 projekte joks teisėjas neturi teisės, bent jau nekalbama apie savo atskirą nuomonę. Mano nuomone, nėra gerai. Turėtų būti šita nuostata dėl atskiros nuomonės sugrąžinta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs kalbate beveik 8 min.
V.PETRAUSKAS. Tiek pastabų. Dėkoju visiems už dėmesį. Atsiprašau už sugaištą laiką.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, Seimo nariai pasisakė savo ar komitetų vardu. Aš manau, būtų tikslinga dar sykį pasiklausyti pranešėjo, ir tada balsuosime. K.Lapinskas. Prašom.
K.LAPINSKAS. Norėčiau pradėti nuo to, ką pamiršau. O pamiršau pasakyti, kokias mes esame gavę pastabas, pasiūlymus. Eilės tvarka, kaip darbo grupė yra gavusi pasiūlymus ir pastabas dėl mūsų projekto, turiu paminėti Savivaldybių komitetą. Tai pirmasis Seimo komitetas, kuris pateikė raštu savo išvadas ir pastabas, pasiūlymus dėl projekto. Taip pat turime raštu pateiktas išvadas ir siūlymus Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto. Valstybės ir teisės komitetas taip pat vienas iš pirmųjų raštu pateikė gana daug pastabų. Jos truputėlį prasilenkė - kai kurios jau buvo realizuotos darbo eigoje. Taip pat darbo grupė gavo gerbiamojo Seimo nario Valdo Petrausko surašytas įdomias mintis, pasiūlymų dėl šio projekto. Kai kurios iš jų šiandieną dar buvo pakartotos, bet čia, beje, ir naujų yra pasiūlymų. Taip pat dar buvo gautos rašytinės pastabos, pasiūlymai ir iš Vilniaus universiteto Teisės fakulteto katedros vedėjo Pavilonio. Ir pagaliau iš Valstybės ir teisės komiteto patarėjų taip pat mes esame gavę pasiūlymų, pastabų. Daugelis iš jų yra realizuotos dirbant prie šio projekto ir rengiant 5 variantą.
Dabar šiek tiek pabandysiu atsakyti į vieną kitą pastabą, kuri buvo pasakyta šiandieną svarstymo metu. Žinoma, gerbiamojo Seimo nario J.Beinorto pastabos dėl teisėjų socialinių garantijų, socialinio aprūpinimo yra labai svarbios. Šitie dalykai opūs. Čia iš tiesų galima diskutuoti, ar gerai, kai tai yra numatoma atskiruose įstatymuose, ar nereikėtų galbūt laikytis tos patirties, kuri neretai ir buvo naudojama jau mūsų Aukščiausiosios Tarybos darbe, kai daugelis tokių dalykų būdavo paliekami aptarti specialiuose įstatymų aktuose. Tarkime, dėl pensijų, dėl atlyginimų, dėl socialinių garantijų, dėl aprūpinimo butais. Tokia patirtis buvo žinoma Aukščiausiojoje Taryboje ir jau net Seimas irgi atskirais atvejais ja naudojosi. Bet, antra vertus, rengėjai į šitą įstatymą žiūrėjo kaip į specialios paskirties, specialų įstatymą. Tokia speciali institucija pirmą kartą steigiama Lietuvoje. Iš tiesų daugiau jokių panašaus pobūdžio įstaigų, kito tokio teismo Lietuva tikrai daugiau neturės. Tai vienintelė teisinė institucija, vienintelis štai tokios paskirties teismas. Todėl, atsižvelgdami į daugelio kitų valstybių analogiškus įstatymus, kuriuose yra numatytos šito teismo teisėjų tam tikros socialinės ir buitinės garantijos (mes ėmėme tai kaip savotišką orientyrą), ir bandėme kompleksiškai išspręsti visus šito teismo narių svarbiausius socialinius ir buitinius klausimus štai čia, šitame įstatyme. Bet ateityje, matyt, dar prie to klausimo teks grįžti.
Dėl dabar pareikštų pastabų apie tai, kad Konstitucijoje nėra numatyta pirmininko pavaduotojo. Iš tiesų Konstitucinis Teismas turės 9 teisėjus, ir vienas iš jų bus skiriamas Konstitucinio Teismo pirmininku. Apie jokius pavaduotojus Konstitucijoje nekalbama. Suprantama, šiuo atveju visiškai teisėtas yra klausimo kėlimas, ar reikia tokio pavaduotojo, ar galima ir be jo apsieiti. Tai vėlgi yra diskusinis klausimas. Rengiant šį įstatymą, jo projektą mums daugiau rūpėjo Konstitucinio Teismo poreikis. Norėjome, kad pačiam Konstituciniam Teismui būtų lengviau dirbti. Nes ir Konstitucinio Teismo pirmininko pavaduotojo atlyginimas ne tokia jau ypatingai didelė našta būtų valstybės biudžetui. Tai būtų tik l0% daugiau, negu gauna eilinis teisėjas. Žinoma, dėl to čia irgi galima diskutuoti.
Ypač opus, sakyčiau, klausimas dėl balsavimo, dėl kvorumo ir balsavimo. Dėl kvorumo, beje, tokių pastabų mes ir negavome. Sutinka, matyt, visi, kurie skaitė šį projektą, su tuo, kad kvorumas gali būti apibrėžtas 2/3 visų Konstitucinio Teismo teisėjų. Vadinasi, 2/3 reiškia, kad minimalus Seimo narių skaičius, kad Seimas galėtų spręsti bylas, yra 6 teisėjai. Bet štai esant 6 teisėjams, matyt, nereti bus atvejai, kai bus balsuojama - trys ir trys. Šitie balsai pasidalys per pusę. Tokiu atveju projekte buvo numatyta, kad lemiamu yra Teismo pirmininko balsas, kad tą svarstyklių lėkštę į kažkurią pusę persvertų. Jeigu įvestume šitą normą, kad nutarimui priimti reikia ne mažiau 4 teisėjų balsų, tai reikštų, kad esant kvorumui - 6 teisėjams - reikalaujama, kad 4 balsuotų už tam tikrą nutarimą ir 2 būtų kitokios nuomonės. Tai iš esmės reikštų, kad tam tikras sprendimas jau priimamas dviguba balsų dauguma, negu yra kitokios nuomonės likę teisėjai. Tai vėl kažkaip ta aritmetika išeina gana keista. Gana sunku net ir paaiškinti, kodėl štai būtent tokią labai griežtą taisyklę reikėtų įvesti, kad kai kuriems sprendimams priimti reikia dvigubai daugiau balsų, negu yra kitokios nuomonės - 2 prieš 4. Be to, vis dėlto net ir priėmę tokią taisyklę, mes neišspręstume iš esmės tų balsavimo atvejų, kai balsai pasiskirsto po lygiai. Galimi atvejai, kai bus 8 teisėjai, ir iš jų vėl balsai pasiskirstys po lygiai - 4 už vienokį sprendimą, 4 - prieš. Vėlgi susidaro vadinamoji jėgų lygsvara, pusiausvyra. Ir vėl mums reikia ieškoti sprendimo, ir tas sprendimas vėl būtų toks, kad, matyt, tokiais atvejais sprendžiamojo balso teisę reikėtų suteikti Teismo pirmininkui. Vadinasi, esant balsų lygybei, kai balsai pasiskirsto po lygiai, kai dalyvauja 6 teisėjai, būtų ypatingai griežta taisyklė, kad reikia 4 balsų. Jeigu dalyvaus 8 teisėjai, 4 balsams pasiskirsčius po lygiai - 4 ir 4, jau galiotų kita taisyklė. Tai vėl čia tokios savotiškos problemos, gal jos yra ir aritmetinio pobūdžio, bet nėra vėlgi bendro kokio nors principo, kuris visais atvejais būtų taikomas visiems vienodai.
Na, ir dabar dėl kitų čia pasakytų gerbiamojo Seimo nario V.Petrausko pastabų. Iš tiesų darbo grupėje jas reikės dar kartą aptarti. Šiandieną aš net ir negalėčiau pasakyti galutinės nuomonės, nes siūlymai yra įdomūs ir diskutuotini, ir reikia platesnio mūsų kolegų teisininkų pasitarimo, apsvarstymo. Tarkime, ir tas siūlymas, kad sirgimas 5 mėnesius yra sąlyga tam, kad Konstitucinio Teismo teisėjas būtų atleistas. Apie tai aš pats jau irgi buvau kalbėjęs. Šiuo atveju mums daugiau rūpi, kad būtų sudarytos sąlygos Teismui dirbti, kad nebūtų tokių situacijų, kai Teismas liks paralyžiuotas, ir nebus kam spręsti bylų. Tai pagrindinis noras. Ir, žinot, jeigu teisėjas sirgs 5 mėnesius dėl kokio labai rimto susirgimo arba, tarkime, įvykus kokiai nelaimei, lūžiams ir panašiai, suprantama, kad Teismas pats turės į tai atsižvelgti. Nes nėra numatyta, kad būtinai šitokiais atvejais teisėjas turi būti atleidžiamas. Pirmiausia turės būti Konstitucinio Teismo sprendimas. Konstitucinis Teismas tokiu atveju siūlys Seimui štai šį radikalų sprendimą - atleisti tokį teisėją iš pareigų. Ir tai, matyt, tik tokiais atvejais, kai iš tiesų bus nuspręsta, kad Konstitucinis Teismas nebegali toliau dirbti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, kiek supratau ir iš pranešėjo, ir iš pasisakiusiųjų Seimo narių, mes dabar jau turime iškart balsuoti, kadangi jau kitų siūlymų, kitokių minčių, ką daryti su šituo projektu, nebuvo. Vadinasi, pagal laikinojo Statuto 206 straipsnį aš siūlau pritarti šitam įstatymo prjektui po antrojo svarstymo. Sutinkam? Ar reikia balsuoti? Gerai. Sutinkam.
Tada dar yra kitas technologinis siūlymas. Kadangi mes rengiamės dirbti rytoj ir poryt, tai, žinoma, patogiau būtų pradėti balsuoti pastraipsniui trečiadienį. Bet kad pagreitintume procesą, mes galėtume šitai daryti, t.y. pradėti balsuoti pastraipsniui rytoj po pietų: arba nuo trečios, arba nuo penktos valandos. Reglamentas mums šitaip leidžia. Kadangi pagal 206 straipsnį, jeigu nėra esminių pataisų, trečiąjį svarstymą galima skirti kitą posėdžių dieną. Ar sutiktumėte pradėti šitą įstatymą priiminėti rytoj po pietų? Sutinkat? Nereikia balsuoti? Žinoma, pataisos, aš tikiuosi, bus išdalytos, įteiktos, ir čia nesiginčysime, prieš kiek valandų bus pateiktos. Taigi tada sutarėm, kad trečiajį svarstymą rengiam rytoj po pietų. Ačiū. Ačiū pranešėjui, ačiū kalbėjusiems ir siūliusiems kolegoms. Ir prašau pranešėjo iš karto kibti į darbą, kadangi pastraipsniui priiminėsime rytoj po pietų.
1sesija35p svarstyti klausimai
Dabar kviečiu į tribūną pranešėją trečiuoju darbotvarkės klausimu ministrą A.Vapšį. Prašome, ministre.
A.VAPŠYS. Po pirmojo svarstymo mes jokių didelių pastabų negavome. Todėl paredagavom įstatymo projektą, remdamiesi Seimo Juridinės tarnybos išvadom, jį padauginome ir išdalijome. Daugiau nieko.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada kolegų norėčiau paklausti, ar turite kokių pasiūlymų, ar galima iškart balsuoti? Seimo narys A.Bajoras. Prašom.
A.BAJORAS. Gamtos apsaugos komiteto vardu norėčiau pasiūlyti toj 2 straipsnio pastraipoj, kur kalbama, “kad žemės sklypus parduoda aukštesniosios pakopos savivaldybės Lietuvos Respublikos Vyriausybei sutikus”. Norėčiau, kad būtų pataisyta, pridurta: “Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Aplinkos apsaugos departamentui sutikus”. Kadangi departamentas nėra pavaldus Vyriausybei, yra pavaldus tiesiogiai Seimui, tai mes, gamtosaugininkai, bijom, kad šitų sklypų pardavimas ir nuoma neišslystų iš gamtos apsaugos darbuotojų akiračio. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Aš pasisakyti norėjau.
PIRMININKAS. Prašome. Tada, gerbiamasis ministre, toli nenueikite, gal reikės reaguoti. Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Visiškai palaikydamas pastabas, kurios anksčiau buvo pateiktos Juridinio skyriaus, norėčiau kai ką ir papildyti. Žemės sklypus parduoda arba nuomoja aukštesniosios pakopos savivaldybės Užsienio reikalų ministerijos teikimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybei sutikus. O lėšos už tai panaudojamos jau Vyriausybės nustatyta tvarka. O ta tvarka tankiai nėra savivaldybės naudai. Man kyla klausimas, ar tai gerai. Dažnai šie sklypai bus prestižiniuose rajonuose, prie paruoštų inžinerinių komunikacijų, o tai yra įdėtas kapitalas. Savivaldybės neturėtų prarasti galimybių už gautas lėšas plėtoti inžinerinių komunikacijų tinklą, kitose vietose pasipildytų šiems tikslams, o kartais ir gyvenamajai statybai būtinas lėšas. Todėl manau, reikėtų iš karto įstatyme apibrėžti, kad lėšos lieka savivaldybėj, juo labiau kad tai daugiausiai taikytina tik sostinėje, kuri šiuo požiūriu labiausiai yra nuskriausta.
Be to, per pateikimą neteko paklausti, ar sklypų skyrimas yra susietas su 1990 metų Vilniaus miesto tarybos priimtu nutarimu, kuriuo buvo numatyta atlaisvinti eilę gyvenamųjų namų Čiurlionio ir aplinkinėse gatvėse iškeliant iš jų gyventojus bei atiduodant užsienio atstovybėms tuos sklypus su gyventojais. Jeigu taip, tai šio įstatymo projekte, manau, turėtų tai atsispindėti ir atitinkamai galima būtų vertinti. Tuokart buvo kilęs nemažas vilniečių, kaip prisimena tada dauguma, nepasitenkinimas, dėl kurio kažkuriam laikui buvo sulaikyta ta miesto tarybos sprendimo realizacija. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai, gerbiamasis ministre, ar dabar reaguotumėte? Prašom.
A.VAPŠYS. Dėl tos tvarkos, iš kur čia lėšos gautos. Naudojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Jūs žinote, kad už visą žemę lėšos buvo numatytos skirti į specialius fondus naujai gyvenamajai statybai ir į rėmimo fondus. Ir dabar ruošiamas naujas nutarimas, kuris būtent tuos procentus ir nustato, kad vietos savivaldybei arba šituo atveju Vilniaus miestui palikti atitinkamai 70%, o į bendrą fondą 30%. Tai mes galvojom, kad tuo nutarimu ir bus šita vieta patikslinta. Ir gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis, matyt, negirdėjo. Aš praeitą sykį sakiau, kad čia sklypai yra konkrečiai skirtose vietose. Visi jie yra įvertinti atskirai, ir jų kaina yra pradinė aukcionui skelbti. Ji yra labai didelė ir neaišku, ar sprendžia ir visas įdėtas tenai tų aikštelių paruošimui lėšas, tuo labiau kad ją galima kelis kartus atpirkt...
PIRMININKAS. Ačiū. Tai, gerbiamieji kolegos, nematau norinčių daugiau pasisakyti.
A.VAPŠYS. Dėl gamtos tai mes neprieštaraujame, jeigu bus įrašyta. Nors čia projekte visos vietos pažymėtos ir galėtų pažiūrėti gamtos...
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Ar dar kas nors frakcijų ar komitetų vardu norėtų, ar pritariame po antrojo svarstymo? Ačiū. Ar reikalinga balsuoti, ar konsensu sutariam? Nereikia balsuoti? Ačiū. Tai tada aš siūlyčiau, kadangi čia iš esmės pastabų nedaug, gal gerbiamasis ministras įtrauktų tas pastabas, ir galima būtų rytoj balsuoti jau iš esmės po trečiojo svarstymo. Ar sutinkam? Gerai, ačiū. Tada tikrai aš sveikinu visus kolegas, kad šiandien mes taip konstruktyviai ir našiai dirbome ir sutaupėm šiek tiek laiko.
1sesija35p svarstyti klausimai
Gal galėtume per tą sutaupytą laiką apsispręsti ir dėl įstatymo projekto “Dėl Civilinio proceso kodekso 372 straipsnio papildymo”. Kiek prisimenu, čia pastabų nebuvo. Iš esmės štai yra tas vienas sakinys. Konsultavausi su Valstybės ir teisės komitetu. Irgi pastabų nėra. Gal galime pritarti irgi po antrojo svarstymo? Ar reikia laukti specialiai ministro J.Prapiesčio? Galime pritarti po antrojo svarstymo? Ačiū. Sutarėm. Tada irgi aš manau, kad jeigu spėsime, irgi rytoj galėsime balsuoti po trečiojo svarstymo. Sutinkam? Labai ačiū.
# $ Seimo narių pareiškimai (93.02.01)
1sesija35p svarstyti klausimai
Kadangi dar turime šiek tiek laiko, o turime dar vieną pareiškimą, tai prašau į tribūną Seimo narį R.Maciejkianecą.
R.MACIEJKIANECAS. Gerbiamieji Seimo nariai. Mūsų pareiškimas labai trumpas. Mes grupės Seimo narių vardu norime pareikšti nepasitenkinimą dėl pasiruošimo vasario 14 dienos rinkimams Vilniaus rajone. Prie šito mūsų trumpo vieno žodžio pareiškimo pridedam tris deputatinius paklausimus. Vienas paklausimas skirtas gerbiamajam Č.Juršėnui dėl Vyriausiosios komisijos ir jos pirmininko V.Litvino neveiklumo. Antras mūsų paklausimas adresuotas gerbiamajam premjerui B.Lubiui dėl jo aparato veiklos rajone, kuris nesuteikė galimybės vykdyti tikrai demokratinius rinkimus. Ir trečias paklausimas adresuotas prokurorui A.Paulauskui, kuris nesiima priemonių, kad būtų panaikinti sprendimai, prieštaraujantys Lietuvos Respublikos įstatymams. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tai, ką galėjome mes padaryti iki pertraukos, padarėme. Aš manau, kad jūs neprieštarausite, jog šiek tiek anksčiau pradėtume pertrauką ir susirinktume 17 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, renkamės į salę. Prašom tuos, kurie esate salėje, sėstis į savo darbo vietas. Tęsiame posėdį. Kol pradėsime nagrinėti darbotvarkėje numatytus klausimus, prašyčiau išklausyti porą pareiškimų. Seimo narys A.Bajoras, prašom.
A.BAJORAS. Seimo narių grupės pareiškimas. “Mes, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, stebime televizijoje ir spaudoje užsitęsusį ginčą dėl žemės sklypų valstiečių ūkiams teikti skyrimo Trakų rajone Kadriškių kaime. Kai kurie iš mūsų 1992 m. lapkričio 8 d. dalyvavome televizijos laidoje “Vienas pasaulis”, kur griežtai pareiškėme savo nuomonę. Deja, ir po šios laidos nė viena oficiali žinyba nereagavo. Tik pilietis E.Grakauskas, buvęs Aukščiausiosios Tarybos deputatas, gindamas savo teises, spaudoje ir per televiziją kaltina laidos “Vienas pasaulis” vedėją ir jos dalyvius nekompetentingumu ir reikalauja bausmės. Todėl norime pareikšti, kad Trakų raj. valdybos žemės skirstymo komisija paskyrė žemę valstiečio ūkiams steigti pilietei Grakauskienei (žinote, kas ji), pilietei Šarkienei ir piliečiui Narbutui Trakų rajono Kadriškių kaime, nesilaikydama nustatytos žemės sklypų skyrimo tvarkos. Ši teritorija Lietuvos Ministrų Tarybos 1981 m. spalio 16 d. nutarimu (tokiu ir tokiu numeriu) patvirtinta Vilniaus m. generalinio plano projektinėse ribose. Todėl vadovaujantis Lietuvos Ministrų Tarybos 1970 m. liepos 30 d. nutarimu “Dėl Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Palangos, Druskininkų priemiesčių statymo kontrolės ribų patvirtinimo” sklypų skyrimas pilietei Grakauskienei, Šarkienei ir Narbutui turėjo būti derinamas su Vilniaus m. vyriausiuoju architektu. Nederinta. Patvirtintose miesto generalinio plano ribose esanti teritorija yra ne žemės ūkio paskirties žemė ir sklypai ilgalaikei žemės ūkio veiklai negali būti skiriami. Trakų rajono žemės skirstymo komisija, skirdama žemės sklypus specializuotiems ūkiams steigti Kadriškių kaime, pagal Valstiečių ūkio įstatymą neatsižvelgė į Vilniaus miesto plėtros interesus ir suteikė sklypus parkų kūrimui skirtoje teritorijoje, dėl gamtinių ypatumų netinkančioje valstiečių specializuotiems ūkiams. Manome, kad piliečio E.Grakausko pastangos save pavaizduoti politinio šantažo auka ir teisingiausiu savininkų teisių gynėju, neapmulkins visuomenės. Ar tokie savininkai turi klestėti Lietuvoje? Ar gali paprastas Vilniaus miesto pilietis svajoti gauti už dyką iš valstybės hektarais matuojamą sklypą Vilniaus miesto generalinio plano ribose Vokės upės slėnyje poilsiui numatytoje teritorijoje šalia užtvankos privatizuojant technikos paminklą kanalą, kuriuo praeityje, praeitame šimtmetyje, Vokės upės vanduo buvo tiekiamas į Grigiškių akveduką. Manome, kad žemė paimta naudojantis tarnybine padėtimi ir todėl turi būti grąžinta valstybei. Smerkiame susitaikėlišką Aplinkos apsaugos vadovų ir kitų organizacijų pareigūnų politiką, kuriems ne įstatymai, bet sava kėdė yra brangiau visko. Reikalaujame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Aplinkos apsaugos departamentas ir Vilniaus miesto savivaldybė, taip pat ir Trakų rajono savivaldybė oficialiai iki vasario 11 d. pareikštų savo požiūrį į panašaus pobūdžio ūkininkavimą ir išsiaiškintų piliečių Grakauskienės ir Narbuto valstybinių žemės nuosavybės aktų išdavimo teisingumą. Šarkienė savo sklypo atsisakė. Reikalaujame nubausti kaltus asmenis ir pareigūnus, dėl kurių veiksmų ar neveikos buvo padaryta žala gamtai ir piliečiams”. Pasirašė Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas A.Bajoras ir to komiteto nariai A.Vaišnoras, A.Greimas, A.Kubilius, B.Rupeika, taip pat Seimo nariai V.Petkevičius, Z.Adomaitis, V.Bubnys. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Kunčiną.
A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite perskaityti jums LDDP frakcijos pareiškimą.
“Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcija konstatuoja, kad telegramaiškvietimas, kurį Seimo narys V.Landsbergis pasirašė kaip opozicijos lyderis, pasiųstas 1993 m. sausio 26 d. Čečėnijos Respublikos Prezidentui Dž.Dudajevui, nebuvo suderintas nei su laikinai einančiu Prezidento pareigas A.Brazausku, nei su laikinai einančiu Seimo Pirmininko pareigas Č.Juršėnu, nei su Ministru Pirmininku B.Lubiu. Pažymime, kad ir Čečėnijos Respublikos Prezidentas Dž.Dudajevas taip pat neįspėjo mūsų Vyriausybės apie savo numatomą vizitą. Toks abiejų pusių elgesys galėjo sukelti neprognozuojamas pasekmes ir padarė žalą tarptautiniam Lietuvos Respublikos prestižui bei sukėlė didelį nerimą visuomenėje. LDDP frakcija prašo Lietuvos Respublikos Seimą įvertinti tokį neatsakingą Seimo nario V.Landsbergio poelgį ir užkirsti kelią panašiems precedentams”. Frakcijos vardu - A.Kunčinas.
1sesija35p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Pereiname prie 4 darbotvarkės punkto. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyjant privatizuojamų įmonių akcijas” pakeitimo įsigaliojimo” projektas, arba, atsiprašau, prie 5 punkto... Gal įstatymą užbaikime pirmiau. Gerai, tada atsiprašau, sukeiskim vietom. Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pakeitimo” ir nutarimo dėl jo įsigaliojimo projektai. Pranešėjas ministras J.Veselka. Prašom priminti, kurie straipsniai mūsų liko nepriimti.
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai! Mes praeitą kartą įstatymą dėl pirmenybės įsigyti kolektyvams akcijas priėmėme, bet ten buvo viena tokia pataisa, kad žemės ūkio perdirbančioms įmonėms palikti 51% akcijų būtent žemės ūkio perdirbėjams, žemės ūkio produktų gamintojams. Bet nežinau, diskutavau aš dar su daugeliu žmonių. Šiandien atsirado galimybė visgi perbalsuoti, kad paliktume tų įmonių kolektyvams ir taip pat žemdirbiams po 50 nuošimčių akcijų. Todėl aš norėčiau, kad gerbiamasis Seimas priimtų Vyriausybės prašymą - būtent žemės ūkio produktus perdirbančioms įmonėms, kolektyvams leistų lengvatinėmis sąlygomis taip pat išsipirkti tuos 50 nuošimčių akcijų kaip ir kitiems. Aš jau argumentus tada dėsčiau ir dar galiu patvirtinti, kadangi balsavimo teisę turi 30 nuošimčių, tai todėl, jei žemdirbiams paliekame 50 nuošimčių, jie taip pat gali įsigyti kontrolinius 30 nuošimčių. Jau 3l nuošimtis leidžia turėti kontrolinį akcijų paketą. Tai darome, kad visiems - ir miesto, ir kaimo gyventojams privatizavime sudarytume vienodas galimybes (tam yra ekonominės prielaidos). Todėl visgi prašyčiau dėl šito įstatymo pirmenybės tą pataisą priimti tokią, kad akcijų paketas, kurį pirmenybės teise gali įsigyti žemės ūkio produkcijos gamintojai, sudarytų ne 51, o 50 nuošimčių. Prašyčiau dėl šito perbalsuoti.
PIRMININKAS. Tai čia, dovanokite, kuris straipsnis? 2 straipsnis?
J.VESELKA. Taip, 2 straipsnio papildymas, kurį pateikė gerbiamasis M.Pronckus.
PIRMININKAS. Gerai. Iš pradžių registruojamės. Prašome registruotis, kolegos. Salėje - 79 Seimo nariai. Man atrodo, kad lyg ir daugiau. Gal dar sykį registruojamės? Kolegos, dėmesio! Dar sykį registruojamės. Registracija prasidėjo. Salėje - 89 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, prašome 2 - už, 2 - prieš, ar iškart galime balsuoti? Galime balsuoti? Taigi tada dar sykį prašome perskaityti tą siūlomą variantą. Prašau tada: 2 - už, 2 - prieš. Prašom. Seimo narys J.Pangonis.
J.PANGONIS. Ačiū. Ekonomikos ministrui Seimo nariui J.Veselkai vis dėlto drįsčiau prieštarauti, kad reikia pakeisti tą sprendimą. Manyčiau, kad mes turime eiti tuo keliu, kuriuo visa Vakarų Europa, visas pasaulis yra nuėjęs. Visuomet gamintojas turi tam tikrą įtaką perdirbamajai pramonei. Ir, aišku, galbūt čia nebus stebuklas ar išganymas, kad mes tą padarysim, tačiau vis dėlto perdirbėjas bent pasidalins su žemdirbiu valiuta ir kitais pinigais, o ne taip, kaip dabar viską sau žeria. Pavyzdžiui, Alytaus sviesto gamykla už parduotus pieno miltelius ir kitą produkciją moka darbuotojams premijas valiuta, o žemdirbiui negali atsiskaityti už kokį mėnesį ar du. Štai čia aš vis dėlto matau tam tikrą galbūt priemonę, kad to nebus ateityje. Todėl siūlyčiau balsuoti ir palikti taip, kaip buvo.
PIRMININKAS. Gerai. Vienas - prieš. Seimo narys V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau palaikyti Vyriausybės variantą ir palikti 50% vien dėl to, kad dalis įmonės akcijų, kuri bus privatizuota pirminiame etape, 30% bus su balso teise, o 20% - tiktai privilegijuotos. Jau tai pasako, kad ūkininkai, žemės ūkio bendrovės jau įgyja didesnį akcijų paketą. Todėl aš manau, kad mes neprieštaraujam įstatymui.
PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Na, aš nelabai suprantu to siūlymo. Aš jau ankstesniam svarstyme sakiau, kad ta privilegija žemės ūkio gamintojams nėra reikalinga, kadangi jau buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, kuris tą privilegiją suteikė. Bet aš dabar nelabai suprantu, ką tas 1% pakeis? Gi vis tiek, kai akcijos galų gale bus įsigytos, jos paskui bus pardavinėjamos. Tą l% galės nusipirkti ar dirbantieji, ar gamintojai ir pan. Motyvas man nelabai aiškus. Gal gerbiamasis ministras galėtų paaiškinti, ką tas 1% daug pakeis?
PIRMININKAS. Gerai. Bet jūs prieš ar už?
T.LIDEIKIS. Na, kadangi aš nesuprantu motyvų...
PIRMININKAS. A, susilaikote. Gerai. Tada Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, na, aš manyčiau, kad mūsų anksčiau priimtą sprendimą, kad žemdirbiai turėtų 51% akcijų, reikėtų palikti. Aš suprantu, kad per neilgą laiko tarpą tas vienas ar kitas procentas “persimes” į vieną ar kitą pusę. Ir šiandien, kada maisto perdirbimo pramonė yra toks monopolistas, manyčiau, kad reiktų daugiau teisių palikti žemdirbiams. Aš rinkiminėj kampanijoj visą laiką sakiau, kad agituosiu ir darysiu viską, kad žemdirbiai turėtų didesnes teises santykiuose su maisto perdirbimo pramone. Aš esu prieš.
PIRMININKAS. Taigi 2 - prieš, dabar gali dar tik vienas pasisakyti už. Prašau. Seimo narys R.Dagys. Pozicija aiški. Gerai. Ir Seimo narys A.Ražauskas. Prašau.
A.RAŽAUSKAS. Aš palaikau ekonomikos ministrą gerbiamąjį J.Veselką dėl to, kad tas 1% visų pirma nieko nenulems, bet yra begalė kitų priežasčių. Šiandien žemdirbiai nepajėgūs, dar kol kas negali išsipirkti žemės ūkio įmonėse buvusio turto ir t.t., ir t.t. Čia būtų galima daug vardinti. O be to, 50 ar 51% - ne tiek svarbu, svarbu, kiek realiai galės išsipirkti, kadangi šiuo metu kaimo žmonės pinigų neturi. Kokias Vyriausybė priims lengvatines sąlygas ir kitas priemones - šitai nulems. O tas 1% nieko nelems. Todėl agituoju palaikyti ministrą.
PIRMININKAS. Gerai, gal, gerbiamasis ministre, dar šiek tiek reaguokit į Seimo nario T.Lideikio pasakymą. Arba, minutėlę, dar Seimo narys V.Žiemelis. Gerbiamasis Žiemeli, jūs dėl to pačio? Betgi buvo 2 - už, 2 - prieš. Limitas išnaudotas.
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Įspėju, jeigu kalbėsite ne dėl vedimo tvarkos, bus tamstai įspėjimas. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Aš jau iš karto priimu įspėjimą.
PIRMININKAS. Gerai, tada prašom kalbėti.
V.ŽIEMELIS. Man labai gaila, kad tokie žmonės, kaip Seimo narys A.Ražauskas (aš labai puikiai prisimenu, kada jis gindavo žemdirbių interesus), šiandien visiškai nenori ginti jų interesų. Būtent, kad žemdirbiai įsigytų kontrolinį akcijų paketą ir galėtų diktuoti, galėtų gauti už savo produkciją tiek, kiek jie nori. O ponui J.Pangoniui aš turiu pasakyti, kad jis užmiršo, kad Seimas yra priėmęs nutarimą, pagal kurį už pristatytą produkciją mėsos ir pieno kombinatai turi atsiskaityti arba mokėti delspinigius, jeigu neatsiskaito laiku.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Žiemeli, kaip ir prognozavot, tamstai įspėjimas, kadangi ne dėl darbo tvarkos kalbėjot, o dėl esmės. Prašau, ministre, porą žodžių.
J.VESELKA. Aš tai nustebęs gerbiamojo V.Žiemelio pastabomis. Kaip tiktai gerbiamasis A.Ražauskas labai gerai viską suprato. Kadangi mes žemdirbiui duodame 50 nuošimčių, o kolektyvams lengvatinėmis sąlygomis, t.y. su balsavimo teise - tik 30, tai todėl 50 visiškai patenkina žemdirbių interesus. Ir mes čia nepolitikuokime. Aš sutikčiau su T.Lideikio pastaba dėl to menko 1%, bet aš tik todėl pasisakau, kad visgi perdirbančios pramonės kolektyvai, kuriems mes duodame 50% (mieste stovintis pieno kombinatas ir šalia grąžtų,sakysim, gamykla), kad jų žmonės nebūtų dirbtinai išskaidyti - vieni gamina žemės ūkio produkciją, o kiti - ne. Tai tik tos lygybės sąlygų vardan aš noriu, kad iš tikrųjų jie visi turėtų po 50 nuošimčių akcijų. O kontrolinis paketas žemdirbiams vis tiek atiteks, jeigu jie turės pinigų.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi aš siūlau balsuoti. Balsuosim elektronika. Tiktai prašyčiau ministrą dar sykį tiksliai perskaityti jūsų pataisos esmę, ir tada aš teikiu balsavimui.
J.VESELKA. Akcijų paketas, kurį pirmenybės teise gali įsigyti žemės ūkio produkcijos gamintojai, sudarytų ne daugiau kaip 50 nuošimčių.
PIRMININKAS. A, ne 51, o 50?
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Taigi už Vyriausybės pateiktą pataisą prašome balsuoti. Viskas, jau visi motyvai išsakyti. Prašom balsuoti. Kas už Vyriausybės pataisą, tas - už, kas prieš - tas prieš. Susilaikę irgi skaičiuojami. Balsavimas prasideda. Prašome garsiai nešnekėti, gerbiamasis Albertynai! Taigi už - 49, prieš - 23, susilaikė 4. Pataisa priimta. Prašome toliau.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš ketvirtą kartą fiksuoju, kad pirmininkaujantis nevisiškai prižiūri tvarką salėje, ir kai kurie Seimo nariai, kurie mano labai išmaną žemės ūkio reikalus, vis dėlto naudojasi ne Seimo narių, esančių salėje, konsultacijomis.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, jūs esate teisus. Iš tikro balsavimo metu pašaliniai asmenys, išskyrus mano kolegę N.Oželytę, turi išeiti. Gerbiamoji N.Oželytė galėtų pabūti. Ji netrukdo. Prašau. Tai prašom, kita pastaba. Gerbiamasis ministre, toliau.
J.VESELKA. Tai su pirmenybės teikimu - viskas.
PIRMININKAS. A, dar du straipsniai nebalsuoti. Prašom toliau tada. Dar gerbiamasis R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau kai kurių Seimo narių vardu perskaityti tokį pareiškimą, gal labiau kreipimąsi į mūsų ministrą.
Priimant įstatymą dėl darbuotojų pirmenybės įsigyti privatizuojamųjų įmonių akcijas, į jo pakeitimus, mūsų manymu, nebuvo pakankamai atsižvelgta - į siūlymus išplėsti privatizavimo būdų įvairovę bei skatinti darbo kolektyvų iniciatyvą privatizavimo procese. Užmiršta, kad tai buvo vienas iš motyvų pradedant nagrinėti šį įstatymą. Todėl prašome grįžti prie šio įstatymo 3 straipsnio svarstymo ir iki pirminio privatizavimo pabaigos suteikti darbo kolektyvams teisę, jiems prašant ir Vyriausybei sutikus, įsigyti kontrolinių akcijų paketą. Ir dar norėčiau pridėti, kad tokia nuostata, man atrodo, Vyriausybei šitame sudėtingame privatizavimo procese suteiktų didesnio manevro laisvę ir išplėstų jos galimybes. Jeigu Vyriausybė nemanys, kad tikslinga tokį procesą vystyti, tai ji gali visada šito atsisakyti. Bet, manau, nepakenks tokia galimybė, nes procesas nėra vienareikšmis. Jeigu mes nenorime kartoti tokio pat proceso, koks buvo žemės ūkyje, mes turėtume pasinaudoti patirtimi. Kartu norėčiau paprašyti, jeigu tokia nuostata būtų priimtina arba nepriimtina, kad nutarimo projekte, kuris bus pateiktas, būtų numatyta, kad naują įstatymą galima būtų taikyti ne tik tiems, kurie jau pradėjo akcijų pasirašymą, bet ir tiems, kurie tai jau daro, kad būtų galima procesą koreguoti, nes dabar pagal Reglamentą jau kitaip pataisyti neįmanoma, jeigu tiktai pats pateikėjas su tuo sutinka.
PIRMININKAS. Gerai. K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš pritarčiau gerbiamojo R.Dagio pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Tai man tada belieka tiktai gerbiamąjį ministrą paklausti. Jeigu jau pataisėm vieną straipsnį priimtame įstatyme, tai galime pataisyti ir kitą.
J.VESELKA. Aš labai gerai socialdemokratus suprantu ir labai gerai suprasčiau juos, jeigu nuo pat pradžių socialdemokratai būtų tokią nuostatą palaikę - apskritai privatizavimą užbaigti per savaitę, priėmus aktą, išdalinti kolektyvams įmones, paskelbti privatinę jų nuosavybę. Aš tada visą šitą palaikyčiau. Bet kadangi mes nuėjom visiškai kitu keliu, todėl jūs puikiai žinote, kad tik Vyriausybei reikia nustatyti, kokį kontrolinį akcijų paketą leisti kolektyvui įsigyti lengvatinėmis sąlygomis, t.y. pagal nominalą. Juk visada tada pradės tik tie, kurie dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių šiandien turi gamyklą, kurios vertė yra didesnė. Jie iš karto užplūs ir vers mus iš karto jiems palikti kontrolinių akcijų paketą. Mes atsispirti negalėsime. Ir todėl vieni, kurie atsitiktinai dirba geresnėse įmonėse, jie iš karto du, tris kartus tampa privilegijuotesni už kitus. Ne dėl to, kad jie geriau ar blogiau dirba, šitoj sistemoj visi vienodai dirba. Pavyzdžiui, per tuos pusę metų, kai mes paleidome kainas, niekas kolektyvams nedraudė geriau dirbti, bet geresnių rezultatų nėra. Todėl aš esu kategoriškai prieš. Pirmiausia todėl, kad kolektyvams nieks netrukdo geriau dirbti, todėl nenoriu, kad jie taptų privilegijuotesni. O valstybė iš tikrųjų turi turėti ir net pasilikti daugiau to kapitalo, nes dabar mes daug ką užrašom į valstybės skolą. Kuo ją dengsime, jeigu mes toliau vis lįsime į skolą, kolektyvams leisdami labai pigiai, pigiai atsipirkti. Naudos iš to nebus. Todėl aš kategoriškai prašau nustatyti 50%, kaip yra priimta nutarime ir daugiau prie šito negrįžti, nes tai tik iššaukia bereikalingas diskusijas, bereikalingus ginčus, neduodančius jokios racionalios ekonominės naudos. O pačiai Vyriausybei sunkėja darbas todėl, kad atsiranda spaudimas iš tų, kurie iš tikrųjų mato galimybę žymiai geresnėmis sąlygomis gauti akcijas negu visi kiti. Todėl aš dar kartą kategoriškai sakau - Vyriausybė yra kategoriškai prieš tai, nes čia yra Vyriausybės įpareigojimas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Šumakaris. Prašau.
V.ŠUMAKARIS. Gerbiamasis ministre, jūs nesupratote. Tos gamyklos, kurios visus etapus praėjo, ką joms daryti? Mes už tai ir siūlome šitom sąlygom, kurios dabar yra, jas toliau privatizuoti.
J.VESELKA. Tada ne tas pasiūlymas yra...
V.ŠUMAKARIS. Aš tada nesuprantu, kaip jūs to nesupratote.
J.VESELKA. Ne, tai ne čia jūs siūlote.
V.ŠUMAKARIS. Tai aš nežinau, kur siūlyti. Bet ką jos darys? Visos gamyklos praėjo tris etapus, suprantate.
J.VESELKA. Pirminio privatizavimo įstatymo pataisose bus tas atsakymas. Čia gerbiamasis R.Dagys turėjo visai kitą mintį, kad ir tos, kurios neįtrauktos, kad jos mūsų sprendimu dabar turėtų tą teisę. Čia buvo visai kitas pasiūlymas.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dabar dėl šito nebalsuoti, kadangi mes tikrai susipainiosime ir padaryti šitai po pertraukos, pasiaiškinus kai kuriuos dalykus.
Taigi aš siūlau pereiti prie to įstatymo, kurio dviejų straipsnių mes dar nenubalsavome. Prašome siūlyti variantus.
J.VESELKA. Aš siūlau, jeigu reikia, papildomai balsuoti, bet kaip Vyriausybė pasiūlė - 50 nuošimčių, ir viskas.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš manyčiau, kad jei ministras tris kartus pakartojo “kategoriškai prieš”, tai jokiu būdu dar nereiškia, kad diskusija baigta. Problema iš tiesų nepaprastai aštri. Tai, kad kolektyvas atkakliai kelia tą klausimą, tai jokiu būdu ne koks nors jų įnoris. Iš tiesų yra įjungti socialiniai saugikliai ir mes į tai turime reaguoti. Dėl to gerbiamojo R.Dagio pasiūlymas yra labai savalaikis ir mes jo negalime šitaip imti ir suglamžyti. Dėl to arba balsuojam, arba diskutuojam.
PIRMININKAS. Aš siūlau šito nedaryti dabar salėje, kadangi čia tikrai klausimas yra ginčytinas. Tai geriau padarykim šito klausimo nagrinėjimo pertrauką, pabandykit susitarti, pateikti alternatyvas ir viskas. Nes priešingu atveju čia mes visiškai susipainiosim, kai pradėsim vėl taisyti ką tiktai priimtus įstatymus.
Seimo narys A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Svarstant šitą įstatymo projektą ir kitus aiškėja buvusios Aukščiausiosios Tarybos Reglamento, dabartinio Seimo Statuto, trūkumas. Kaip parašyta Statute, tai prapuola atsakomybė už priimtą įstatymą. Bet va tas procesas, kuris dabar vyksta, rodo, kad įstatymas gali būti priimtas be atsakomybės, kitaip sakant, be autoriaus. Atsiranda kolektyvinė atsakomybė. Kad to nebūtų, dabar naujam Statute reikėtų įrašyti tokį dalyką, kad pirmajame, antrajame svarstyme gali būti svarstomi alternatyviniai, bet jeigu apsistojam prie vieno, tai paskui tas, kuris pristato, kuris šito įstatymo autorius, gauna veto teisę ir trečiajam svarstyme be jo pritarimo joks įstatymo pakeitimas neturėtų būti priimtas. Tuomet atsiras atsakomybė už įstatymus ir įstatymai... Dabar mes galim visą koncepciją sugriauti trečiajam svarstyme priėmę kokį nors pakeitimą, su kuriuo nesutinka tas, kas imasi atsakomybės už įstatymą.
Todėl aš siūlyčiau šitame svarstyme nepriimti nė vienos pataisos. Taip, kaip buvo Baudžiamojo kodekso, kai gerbiamasis J.Prapiestis pristatė, taip ir kitų įstatymų trečiajam svarstyme nė vienos pataisos nepriimti be autoriaus sutikimo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Juršėnai, aš norėčiau jūsų paklausti, gal aš suklydau, gerbiamasis K.Jaskelevičius, atrodo, jau virš normos kalbėjo, atsiprašau, t.y. buvo kalbėję 2 už, 2 prieš, o gerbiamasis K.Jaskelevičius papildomai kalbėjo.
PIRMININKAS. Ne, aš nebuvau paskelbęs, kad mes kalbam dėl balsavimo motyvų. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Gerai. Aš todėl norėčiau jūsų paprašyti, kad nutrauktumėt tuos kalbėtojus, kurie kalba ne į temą. Šiuo atveju kolega J.Bastys kalbėjo apie būsimąjį Statutą.
PIRMININKAS. Čia ne J.Bastys, o A.Baskas.
V.ŽIEMELIS. Atleiskit, atsiprašau.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Gerbiamieji, aš siūlyčiau nesvarstyti tokių pataisų iš klausos. Tegul gerbiamasis R.Dagys pateikia raštu tuos pasiūlymus, ir tada mes galėsime nagrinėti, nes jeigu mes taip pradėsim jau priimtus įstatymus ... iš naujo, na, mes vėl pridarysim kvailysčių.
PIRMININKAS. Gerai. Dar Seimo narys J.Pangonis, ir spręsim. Ir dar Seimo narys R.Dagys. Prašau. Seimo narys J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš manyčiau, kad ta pataisa nieko iš esmės nekeičia, tik praplečia privatizavimo ribas. Ir todėl gerbiamasis ministras turėtų sutikti su tuo. Juk net yra pasakyta “tik Vyriausybei sutikus”. Iš esmės jūs, jeigu kolektyvas jums kažką teigiamo pateiks ir matysit, kad jisai gali imtis tos atsakomybės, tai tada sutiksit, o jeigu matysit, kad viskas tiktai kažkoks nerimtas dalykas, jūs nesutiksit, ir viskas tuo baigiasi. Todėl manyčiau, išplėskime tas ribas. Nes mes jau matėme, ką padarėm su žemės ūkiu, kada norėjom labai greitai padaryti ir viską pagal vieną kurpalį. Todėl išėjo sugriovimas ir neliko to turto. Ar nebus taip ir su pramone?
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Dagy, prašom tiksliai pakartoti savo siūlymą. Kokio įstatymo nutarimo, dėl kokio straipsnio, ką jūs siūlot?
R.J.DAGYS. Aš pritarčiau gerbiamojo posėdžio pirmininko siūlymui, kad mes iš karto panagrinėję kitus klausimus galėtume tiksliai dar kartą su gerbiamuoju ministru suformuluoti ir pateikti alternatyvą balsuoti ten, kur mes matome reikalą. Ir dar norėčiau pasakyti, galbūt aš negerai akcentavau, - tai ne tiktai mano vieno Seimo nario pareiškimas, ten yra 8 Seimo narių parašai. Tai ne vien tiktai mano vieno siūlymas.
PIRMININKAS. Visa tai gražu, bet jau per vėlu. Taigi aš tikrai siūlau dabar šito klausimo neužbaigti ir kad nebūtų per daug ginčų, kad mes iš tikro galėtume surasti kokį nors racionalų sprendimą, aš siūlau padaryti šito siūlymo nagrinėjimo, t.y. gerbiamojo R.Dagio ir jo kelių kolegų siūlomo nagrinėjimo, pertrauką, kad paskui ramiai galėtume rasti sprendimą. Ar iš karto balsuojam, ar dar ką nors siūlom?
O dabar prašome, ministre, tada kitus dalykus.
J.VESELKA. Tai dabar logiškai turbūt nusikelti turi ir nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl darbuotojų pirmenybės...”
PIRMININKAS. Be abejo.
J.VESELKA. Tai tada einame prie kito įstatymo. Tai dėl Pirminio privatizavimo įstatymo pataisų.
PIRMININKAS. Prašau. Ten lyg ir du straipsniai buvo dar ne iki galo sutvarkyti. Prašom.
J.VESELKA. Na, tai iš esmės 9 straipsnis buvo sutvarkytas, kadangi gavau stenogramą, kur aiškiai pasakyta, kad tų vadinamųjų baltų čekių, baltų kolūkiečių išmokų mes neįtraukėme į to Pirminio privatizavimo įstatymą, o palikome taip, kada bus išspręstas apskritai tų baltųjų išmokų klausimas Seime... Tai todėl prie 9 straipsnio, mano galva, nėra ko grįžti.
PIRMININKAS. Tai ta 9 straipsnio ketvirta dalis lieka įtraukta ar nelieka?
J.VESELKA. 9 straipsnio, čia, kur žemės ūkio produkcijos gamintojai, taip?
PIRMININKAS. Taip.
J.VESELKA. Čia ji išbraukta. Kadangi tikslinė žemės ūkio kompensacija, žemės ūkio išmokos... nenubalsavome, todėl už visa kita taip, bendra tvarka jie turi teisę dalyvauti. Todėl tai išbraukiama.
PIRMININKAS. Taigi sutinkam tada su tuo, kad 9 straipsnis, koks tenai jis buvo, toks lieka.
Prašom. Seimo narys J.Bastys.
J.BASTYS. Aš tikriausiai atėjau užsidirbti kokio nors įspėjimo.
PIRMININKAS. Prašau.
J.BASTYS. Bet noriu pasakyti, jog visas Seimas pamiršo, kad žemės ūkio išmokos tai nėra baltosios išmokos, tai nėra ūkio išmokos, ir žemės ūkio išmokos turėtų dalyvauti visur. Tai yra už darbo stažą duotos išmokos, jos visiškai tos pačios kaip ir tie 10 tūkst. Šito neužmirškit.
J.VESELKA. Gerbiamasis Basty, sutikime, kad jie buvo skirti žemės ūkio turto privatizavimui.
J.BASTYS. Atleiskit, ne. Tiktai šitos baltosios išmokos, tai buvo ...
J.VESELKA. Tai aš apie tas ir šneku.
J.BASTYS. O žemės ūkio išmokos yra papildomos, visai kitos. Ir jos yra žaliose knygutėse, pilnateisės.
J.VESELKA. Gerbiamasis Basty, mes todėl taip ir nubalsavom, išskyrus tas kompensacijas, kurios buvo tiktai būtent žemės, o visos kitos eina į privatizavimą.
J.BASTYS. ... žemės ūkio, t.y. įmonių turto.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Basty, prašom nekalbėti be leidimo. Iš tikro tamstai pribrendo įspėjimas. Tai kaip sutariam? Žodžiu, nereikia balsuoti dėl šito dalyko?
J.VESELKA. Nereikia.
PIRMININKAS. Nereikia.
J.VESELKA. Kadangi visa kita, kur yra tos pačios pirminiam privatizavime, jos automatiškai dalyvauja pagal šitą įstatymą. Taip, teisingai.
PIRMININKAS. Gerai. Tai sutarėm. Tada mums belieka, atrodo, 20 straipsnis. Taip?
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Prašom tada formuluoti.
J.VESELKA. 20 straipsnis. Mes tada įstrigome būtent dėl pirmosios dalies, kur buvo dar siūloma apskritai ir projektavimokonstravimo, ir kitus institutus vykdyti uždarus aukcionus, taip ir gerbiamasis V.Astrauskas, kaip vienas iš autorių, sutiko. Prašyčiau, kad ir kiti paremtų būtent su tokia formuluote. Didesnės farmacijos (kaip yra Vyriausybės), medicinos aptarnavimo, veterinarijos įstaigos ir įmonės, taip pat projektavimokonstravimo biurų ir institutų atitinkamo profilio įmonės, t.y. farmacijos, medicinos aptarnavimo ir veterinarijos, būtų privatizuojamos skelbiant uždarą akcijų pasirašymą. Taip pat jeigu jos priklauso institutui, bet yra tas pats profilis, jose taip pat vykdomas uždaras akcijų pasirašymas, o ne apskritai visiems institutams, kur jau čia, aišku, vyko kova už geresnes patalpas, kad paskui išnuomotų, darytų iš to biznį. Ne iš profesijos, o iš nuomos. Todėl prašyčiau už šitą formuluotę ir balsuoti.
PIRMININKAS. Prašom dar sykį perskaityti. Ir 2 - už, 2 - prieš.
J.VESELKA. Didesnės farmacijos, medicinos aptarnavimo, veterinarijos įstaigos ir įmonės, taip pat projektavimo - konstravimo biurų ir institutų atitinkamo profilio įmonės... Galima skliausteliuose dar paaiškinti (tai farmacijos, medicinos aptarnavimo, veterinarijos)... gali būti privatizuojamos skelbiant uždarą akcijų pasirašymą.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė. Prašom.
J.VESELKA. Dėl 20 straipsnio.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis ministre, o ar jūs nesutiktumėte papildyti tai, ką jūs pasakėt, dar vienu sakiniu? Kad vienas fizinis arba juridinis asmuo Lietuvos Respublikoje gali įsigyti tik vieną vaistinę ar vaistų sandėlį arba įsigyti tik vienos vaistinės ar vieno vaistų sandėlio kontrolinį akcijų paketą. Vienas dalykas yra tas, kad tai leistų išsipirkti vaistines tos vaistinės darbuotojams, sustabdytų monopolizaciją, kad tie, kas kaupia labai daug investicinių čekių ir pinigų, supirktų daugumą vaistinių ir vaistų sandėlių tapdami monopolistais. Kai investicinės lėšos yra sukauptos vienose rankose, tai sudaro prielaidas klestėti monopolijoms. Todėl reikėtų pirminio privatizavimo etape, kai turtas yra dalomas, numatyti tam tikrus apribojimus.
J.VESELKA. Aš manyčiau, kadangi čia yra apibrėžtas uždaras akcijų pasirašymas, vadinasi, jisai gali tiktai įsigyti dirbdamas toje įmonėje. Uždaras akcijų pasirašymas.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Aš pritariu, kad Vyriausybė padarė kompromisą, palyginti su tuo, kas buvo praeitą savaitę, kai jinai buvo neįtraukusi į šitą straipsnį institutų ir projektavimo organizacijų. O dabar įtraukė jų padalinius, kurie užsiima gamyba ir veikla. Todėl aš pritariu tokiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Manyčiau, kad gerbiamasis A.Baskas nepakankamai atidžiai įsiskaitė. Čia nėra kompromisas, čia apskritai neįeina institutai kaip tokie, todėl manyčiau čia taip smulkiai vardinti, kad tai pensionatai, eksperimentinės bazės, dirbtuvės, nėra prasmės, nes tai gali būti apibrėžta vienu terminu “įmonės”. Todėl manyčiau, kad ana formuluotė, kurią mes svarstėme praėjusį kartą, yra labiau vykusi ir noriu ją dar sykį perskaityti. “Didesnės farmacijos, medicinos aptarnavimo, veterinarijos... projektavimo ir mokslo tyrimo institutai ir jų įmonės gali būti privatizuojami skelbiant uždarą akcijų pasirašymą.”
PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Aš tai galėčiau sutikti su dabartiniu variantu, kurį pateikė ministras, taip pat ir kolega K.Jaskelevičius. Tačiau man atrodo, kad reikėtų gal išplėsti bent tą galimybę, kadangi čia, tame punkte, yra parašyta: gali būti privatizuojamas. Vadinasi, nori, gali būti privatizuojamas, nenori, gali neprivatizuoti. (...) mokslo tyrimo institutams, bet taip pat ir universitetams, kurių ateity turbūt bus ir privačių, akademijoms: Veterinarijos, Žemės ūkio, Medicinos, sakysim. Jeigu jos nenori privatizuotis visos, tai galėtų privatizuoti įmones, esančias prie tų įstaigų, mokslinių įstaigų. Mano pateiktame variante, kurį šiandien išdalinau, yra šitaip formuluota. Tai manyčiau, kad tas būtų platesnio masto ir duotų didesnes galimybes mokslo reikalams gauti kokių nors papildomų lėšų turint kartu privatinį elementą savo (...).
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti. Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Na, aš turiu apgailestaudamas konstatuoti, kad mūsų privatizavimo įstatymas tapo kažkokios politinės kovos objektu, kai mes svarstydami straipsnius žiūrime ne į kokias nors racijas, privatizavimo, ekonomines, o į kažkokius savo rinkėjų ar kitų privačius interesus. Vieni reikalauja privilegijų žemės ūkio darbuotojams, kiti reikalauja gamyklų darbuotojams, dar treti medikams, ketvirti - mokslininkams. Tokiu būdu griauname visą privatizavimo sistemą. Aš norėčiau pasisakyti prieš visas privilegijas, taip pat ir tas, kurios galbūt yra esančiame įstatyme įtrauktos.
O dėl šito siūlymo, tai aš noriu pasakyti, kad tas gerbiamojo V.Astrausko pasiūlymas, pataisos, kurias mes turime išdalintas, skamba kiek kitaip, negu formulavo gerbiamasis ministras. Pagal gerbiamojo V.Astrausko pataisas ten nėra tos frazės “to paties profilio įmonėms”. Pagal šitą pasiūlymą, pavyzdžiui, kokių nors klinikų dirbtuves ar garažą irgi reikia privatizuoti uždarų akcijų pasirašymu. Tai visiškai nelogiška. Gerbiamojo K.Jaskelevičiaus pasiūlymą dėl institutų bus galima vėliau pakomentuoti, čia jau atskiras pasiūlymas. Kitaip sakant, nebeaišku, ką mes svarstome. Yra V.Astrausko pasiūlymas, yra K.Jaskelevičiaus pasiūlymas, yra ministro formuluotė. Kurią mes dabar svarstome?
PIRMININKAS. Ministro. Prašau. Seimo narys M.Čobotas.
M.ČOBOTAS. Ponas pirmininke, norėčiau jums pareikšti protestą.
PIRMININKAS. Prašom, priimu.
M.ČOBOTAS. Jūs mane diskriminuojat.
PIRMININKAS. Negali būti.
M.ČOBOTAS. Ekrane mano pavardė buvo pirma, paskui išbraukėt, į galą perkėlėt. Tai čia humoro forma, žinoma, atleiskite.
Aš remiu profesoriaus V.Astrausko pasiūlymą ir norėčiau, kad būtų dėl jo balsuojama. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Ir Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Aš visiškai sutikčiau su Vyriausybės pasiūlymu, tiksliau, su Vyriausybės pozicija aš sutinku, tačiau su šia formuluote, kuri dabar pateikta... Tai aiškiai kompromisinė forma suvedžioti kairiajai Seimo daliai. O nenorėčiau, kad tai pasirodytų kaip Seimo nekompetencija. Juk šio profilio institutai ir kitos įstaigos įeina į pirmąją jūsų formuluotę, pateiktą pirmame variante. Tai didesnės farmacijos, medicinos aptarnavimo, veterinarijos įstaigos. Mes galime į tą diapazoną laisvai įterpti ir institutus. Ir kam čia dar vardinti, detalizuoti. Taigi čia lieka pirmasis jūsų variantas ir aš visiškai sutinku su juo. Tiktai formuluotę palikime tą pirmąją.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dabar, gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti. Yra trys... Prašau. Seimo narys V.Petrauskas pirmiausia, jeigu dėl vedimo tvarkos, nes jau dėl esmės pasisakyta pakankamai. Ir bus įspėjimas, iš karto sakau.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju.
PIRMININKAS. Prašau.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju ir jo nusipelnysiu, ko gero, nes noriu kalbėti dėl esmės.
Mieli kolegos, aš labai prašyčiau atkreipti dėmesį dėl privatizavimo, o kaip yra su universitetais, institutais ir visa kita. Tai mes galime pakirsti Lietuvos mokslo šaknis, jeigu mes lengvai privatizuosime tokių objektų padalinius, laboratorijas ir visa kita. Tai kas laukia rytoj? Aš nežinau, labai jūsų prašau į tai atsižvelgti. Čia, man atrodo, neturėtų būti jokių ideologinių motyvų. Valstybės interesai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Taigi be ideologijos reiškiu įspėjimą ir ačiū už padėką už įspėjimą.
Seimo narys R.Dagys, kuris taip pat susilauks įspėjimo. Prašom.
R.J.DAGYS. Nežinau, ar susilauksiu įspėjimo, nes aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Pažiūrėsim. Prašom.
R.J.DAGYS. Kadangi buvo pateikta Socialdemokratų frakcijos tam tikra formuluotė, kur dėl to, ką siūlo Vyriausybė, buvo suformuluota, kad mokslo tyrimo įmonės ir jų įsteigtos įmonės. Išdalinta ta formuluotė, ir aš nežinau, aš norėčiau paklausti gerbiamojo ministro, ar ta formuluotė patenka, jūsų manymu, į jūsų pasiūlytą, ar ne?
J.VESELKA. Tikrai patenka. Mes ir sakom: įmonės tų institutų ir projektinių... Įmonės, atitinkamo profilio. Todėl patenka jūsų pasiūlymas.
R.J.DAGYS. Ir institutai taip pat?
J.VESELKA. Institutai ne, bet jų įmonės, jeigu užsiima ta specifine veikla, tai patenka.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, turim apsispręsti. Aš kreipiuosi į ministrą, taip pat į kitus du Seimo narius - K.Jaskelevičių ir V.Astrauską. Ir prašom kiekvienas dabar... Būtų geriau, kad nuo šoninio mikrofono. Aš nenoriu jungti kompiuterio, nes čia dar ir kitų pavardžių atsiras. Pasakykit, ar liekat prie savo pasiūlymų ir reikalausit balsuoti, ar balsuosim už Vyriausybės pasiūlymą ir tada bus aišku, ar lieka, ar nelieka?
Prašom. K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, tas pasiūlymas, atvirai pasakius, tai yra ne mano, o K.Antanavičiaus, kuris buvo pateiktas anksčiau. Mes jį šiek tiek gal perredagavom. Noriu pasakyti, kad šiandien mes buvom susirinkę, du komitetai, kur nagrinėjom konkrečią problemą susirinkus trijų institutų atstovams. Iš tiesų problema yra ir tas pavojus, kad mokslas bus privatizuotas ir jo neliks. Tai prašau atkreipti dėmesį, kad formuluotėje yra parašyta “gali būti privatizuojami”. Tai todėl tas steigėjui suteikia galimybę neleisti to, ko, jų manymu, nereikia leisti į privatizavimo biuletenius. Tai todėl aš nelabai suprantu, dėl ko mes ginčijamės. Buvo pasiūlyta K.Antanavičiaus alternatyva, mes ją praėjusį posėdį du kartus priėmėm balsuodami, o dabar vėl grįžtam, tarsi čia atsirado kažkokių naujų pasiūlymų. Gerbiamojo V.Astrausko pasiūlymas... Kiek aš supratau, jis net pasiruošęs jį atsiimti. Jis yra ekspromtu pateiktas, tai todėl gal diskutuokim dėl to, kur apsistojom praėjusį kartą.
PIRMININKAS. Gerbiamojo V.Astrausko pasiūlymas yra įformintas teisingai, data - vasario 1 d.. Tai, žinoma, jisai gali ir atsiimti, čia jo valia. Ir tada bus mums lengviau rinktis variantą, ar Vyriausybės, ar gerbiamojo K.Jaskelevičiaus, t.y. K.Antanavičiaus - K.Jaskelevičiaus, pasitaisau.
Prašom. Seimo narys V.Astrauskas.
T.LIDEIKIS. Galima?
PIRMININKAS. Minutėlę, tegul Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Aš norėčiau sutikti su pakeitimu mano pasiūlytame projekte dėl to, kad būtų įrašytos kartu ir mokslinės įstaigos. Mano pasiūlytame variante kalbama tiktai apie padalinius, kurie yra prie mokslinių įstaigų, o ne apie pačių mokslinių įstaigų privatizavimą. Bet aš neprieštaraučiau, kad būtų, kaip yra pasiūlęs kolega L.Jaskelevičius, prireikus privatizuojamos ir mokslinės įstaigos. Bet manyčiau, kad reikėtų duoti visoms mokslinėm ir mokymo įstaigom tokią galimybę. Kodėl vien tik institutams? Dabar institucijos, pavadintos institutais, yra tiktai Mokslų Akademijoje, o kiti tai yra centrai, tai ir steigiami universitetai, tai ir akademijos dabar steigiamos ir pakeistos. Arba įrašyti mokslo ir mokymo įstaigom leisti privatizuoti, kad nereikėtų vardinti. Ir dar, man atrodo, kodėl sako, kad čia gali kas nors būti ne taip, gali būti prievarta privatizuojama, tai yra parašyti du žodžiai “gali būti”. Jie viską sprendžia. Nori - gali, nenori - gali neprivatizuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Astrauskai, aš jūsų dar sykį klausiu, ar jūs sutinkat, kad jūsų pataisa įeitų į gerbiamųjų K.Antanavičiaus, L.Jaskelevičiaus pataisą?
V.ASTRAUSKAS. Taip, sutinku.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, čia dabar mes jau pradedam painioti sąvokas.Neužmirškime, kad privatizuoti institutus galima ir pagal galiojantį įstatymą. Nėra niekur draudžiama. Tačiau nė vienas institutas iki šiol nebuvo privatizuojamas, nes buvo suprantama, kad tokia įprasta privatizavimo tvarka institutams yra nepriimtina. Ir šitose pataisose kalbama tik apie tai, kad institutai privatizuojami darant uždarą akcijų pasirašymą. Tai čia, man atrodo, ne išsigelbėjimas. Aš šiandien irgi dalyvavau tame posėdyje, apie kurį minėjo gerbiamasis L.Jaskelevičius, ir galiu pasakyti tik viena, kad jame iš tikro nebuvo prieita prie vieningos nuomonės, kaip reikia institutus privatizuoti. Juo labiau kad tie institutai yra labai skirtingi. Sakykim, yra Lietuvių kalbos institutas, yra toks institutas, pavyzdžiui, kaip Kauno RMTI, su neblogomis gamybinėmis patalpomis, kurias galbūt galima privatizuoti atskirai. Taip pat yra projektavimo institutai, kur iš esmės yra tik pastatai gerose vietose ir darbo kolektyvas. Dėl to institutų privatizavimą reikėtų svarstyti atskirai. Tuo labiau kad šitame posėdyje, kur mes šiandien svarstėm mokslo tyrimo institutus, nebuvo nė vieno nei Mokslo komiteto atstovo, nei Mokslo Tarybos atstovo, nei Mokslų Akademijos atstovų. Ir spręsti mokslo likimą be šitų žmonių yra tiesiog neleistina. Įsivaizduokit, jie sužinos iš laikraščių, kad mes institutams staiga nustatėm kažkokią privatizavimo tvarką. Negalima šitaip. Aš siūlyčiau klausimą apie mokslo tyrimo institutų privatizavimą kol kas palikti ir svarstyti atskirai ir rimtai.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys B.Genzelis. Prašom.
B.GENZELIS. Aš pritarčiau gerbiamojo T.Lideikio pasiūlymui, nes Mokslo komitetas nesvarstė šito. Ir dar aš siūlyčiau pagalvoti apie viso to pasekmes. Sakysime, dabar mokslo įstaiga galvoja tik apie šią dieną, ji turi klinikas, eksperimentines dirbtuves, duodančias jai tam tikras pajamas, bet ji neturi iš ko mokėti atlyginimų. Dabar staigiai nubalsuoja, privatizuoja, užsidirba pinigus ir mes nežinome, kokios bus viso to pasekmės, kokia ateis kita vadovybė. O klinikos jau bus privatizuotos, bus Chemijos, sakysim, fakultete visos dirbtuvės privatizuotos ir pan. Aš jau nekalbu, kad tai net prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui. Todėl aš niekaip negaliu pritarti šitiems pasiūlymams, ypač gerbiamajam V.Astrauskui, todėl remiu Vyriausybės pasiūlymus, kur neiškyla šitos kolizijos, kurios čia iškilo.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Du paskutiniai ir spręsim balsavimu arba iš viso šitą straipsnį išbraukiam ir priimam likusį įstatymą, kuris jau visas aprobuotas. Kitaip mes čia niekaip nebaigsim. Prašom, Seimo narys K.Dirgėla ir Seimo narys L.Jaskelevičius, ir spręsim. Prašom.
K.DIRGĖLA. Aš truputį pasikartosiu.
PIRMININKAS. Tai gal nevertėtų kartotis, gerbiamasis kolega. Prašau.
K.DIRGĖLA. Ne, čia, Seime, ta nuomonė nebuvo išsakyta.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis kolega.
K.DIRGĖLA. Aš pasikartosiu ta prasme, kad ta nuomonė jau buvo išsakyta mano komiteto posėdyje kaip tik šiandien. Truputį iškreipiama šito reiškinio esmė. Vadinkim visus reiškinius savais vardais. Jeigu kalbame apie privatizavimą, vadinasi, reikia išsipirkti tą vertę. Tuo tarpu šiandien kaip tik buvo institutų atstovai, jie praktiškai net neatsako į tokį klausimą, kokią dalį tos įmonės galėtų išsipirkti jų kolektyvai. Kai kurios įstaigos neišsipirktų net 10% pagal tikrąją vertę. Tačiau kalbama apie lengvatas. Jie dabar prašo, kad jiems būtų suteikta teisė išsipirkti išsimokėtinai per 5 metus. Praktiškai kalbėkim, kad duodam veltui ir dar kreditus mokėsim išlaikyti šitoms įstaigoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys L.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kada kalbama apie institutus, čia visiškai nekalbama apie Lietuvių kalbos institutą ar panašius vadinamuosius akademinius institutus. O kalbama apie tuos, kuriuos anksčiau vadinom šakiniais institutais, kurių daugelis yra privatizuoti. Įvyko privatizavimas pagal privataus 10% <...> kaupimo įstatymą, ir praktiškai daugelis iš jų, be kita ko, yra dar susmulkinti, atsidūrė aklavietėje, ir tik tokiu būdu mes galim suteikti galimybę tų institutų kolektyvams išgyventi. Šios dienos pasitarimas tai dar sykį parodė. Dėl to nekalbėkim apie tuos akademinius institutus, o kalbėkim apie šituos. Ir Kauno “Lyra”, ir “Komprojektas”, ir daugelis kitų institutų šiandien yra tam tikroje nežinomybėje. Ir jeigu mes parašom “gali būti”, tai mes nenukertam, bet ir sudarom galimybę.
PIRMININKAS. Gerai, prašom, ministre. Ir tada sprendžiam, ar balsuojam alternatyvom. Dabar yra aišku - ministro siūlymas, K.Antanavičiaus, L.Jaskelevičiaus siūlymas, ir trečiasis variantas - šitą klausimą atidėti ir priimti visą įstatymą. Gerbiamasis Lideiki, aš nenorėčiau tamstai suteikti žodžio jau kelintą kartą. Ministras J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Noriu pasakyti, kad man ypatingai malonu, kai neekonomistai geriau supranta už ekonomistus. Tai iš tikrųjų man labai patinka, ir aš tikrai dėl to džiaugiuosi. Bet juk aiškiai matyti, kad tas argumentas kaip nors jiems išsilaikyti, mes matome, kaip jie išsilaiko. Tai yra jie nori veltui įgyti labai gerose vietose patalpas nuomai. Reikia mąstyti valstybiškai ir aš esu kategoriškai prieš. Juk mes čia turim omenyje ne akademijas, ne tai, ką jūs turite omenyje, juk visai kitaip yra suformuluota įstatyme. O įstatyme mes formuluojam taip, kad tik tos specifinės paskirties dalyvauja uždaruose aukcionuose. Visi kiti, taip pat ir institutai, turi teisę išsipirkti 50%. Realiai pažiūrėkim, kaip ekonomistai, juk ten šimtai žmonių vaikščioja be darbo, ir 50% jie gali nusipirkti visus projektavimo konstravimo darbus, ką norės, galės tose patalpose daryti. O ten, kur biznis, tai tegu biznio principai ir veikia. O dėl likusių 50% tegu iš tikrųjų varžosi, kas norės biznį daryti. Ir mes visgi norim, kad ekonomiškai į tai būtų pažiūrėta. Kartais mes suveliam pageidavimus ir politiką į ekonominius principus.
Todėl dar kartą norėčiau, kad palaikytumėt Vyriausybės formuluotę. Taip pat ir ten, kur mes darom išimtį. Visi kiti tegul perkasi 50%, tarp kitko, į universitetų, akademijų veiklą mes neturim teisės kištis. Ten yra statutas, ir jie veikia pagal šitą statutą. Todėl dar kartą prašau (argumentų galiu surasti kiek norit), kad būtų priimta Vyriausybės formuluotė. Už ją ir siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi aš siūlau alternatyviai balsuoti.
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, aš reikalo labui rizikuoju...
PIRMININKAS. Gerai, prašau. Bus trečias įspėjimas šiandien.
T.LIDEIKIS. Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį į šito pasiūlymo absurdiškumą. Uždaras akcijų pasirašymas tame institute. Iš tikro pažiūrėkit, yra toks institutas, kaip Kauno radijo matavimų tyrimo institutas. Jame dirba elektronikai, mechanikai, chemikai, fizikai, visų specialybių žmonės. Dabar įsivaizduokit uždarą akcijų pasirašymą, pavyzdžiui, vaistinėje. Na, čia suprantama - ateina farmacininkai ir pasirašo. O kas dalyvauja uždarame akcijų pasirašyme šitokioje įmonėje? Taigi praktiškai bet kas, čia netgi aukštasis mokslas negalės būti cenzu, kad galėtų dalyvauti. Tokį uždarą akcijų pasirašymą bus beveik neįmanoma organizuoti. Aš, nors esu inžinierius mechanikas, ateisiu, reikalausiu šitoje gamykloje, kad aš esu specialistas.Kitas vėl ateis. Šitas institutų privatizavimas leidžiamas ir dabar. Tiktai jis vykdomas bendrais pagrindais, ne uždaru akcijų pasirašymu. Ir mes balsuojam dėl to uždaro akcijų pasirašymo, kurio realizuoti praktiškai neįmanoma. Taigi mes darom tiesiog juokingus dalykus.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji kolegos, tai aš siūlau...
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš labai trumpai repliką.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jaskelevičiau, ketvirtas kartas. Jeigu kalbėsit, tamstai irgi bus įspėjimas. Ar norit kalbėti?
L.K.JASKELEVIČIUS. Labai trumpą.
PIRMININKAS. Prašau, tada iškart reiškiu įspėjimą, prašom kalbėti.
L.K.JASKELEVIČIUS. Bet aš noriu priminti, kad tas pats institutas jau privatizuotas pagal 10% įstatymą. Tai kodėl logiškai dabar netęsti jo, tuo labiau kad jis susmulkintas į 17 padalinių? Tada reikia konkrečiai žinoti situaciją ir apie ją kalbėti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, aš noriu pasiūlyti technologinį sprendimą. Kadangi klausimas iš tikro sudėtingas, ir galim vienaip ar kitaip spręsdami susipainioti, tai aš štai ką noriu pasiūlyti: ar jūs nesutiktumėt, kad šitas klausimas būtų išbrauktas dabar iš įstatymo pataisų, ar jūs reikalaujat, kad būtų balsuojama dabar?
J.VESELKA. Aš reikalauju, kad būtų balsuojama, kadangi labai mažai yra siūlančių kitaip, negu siūlo Vyriausybė. Aš siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Tai balsuojam šiandien? Prašau. Alternatyvinis balsavimas. Kas už Vyriausybės pasiūlymą, spaudžia mygtuką “už”, kas už gerbiamųjų kolegų K.Antanavičiaus, L.Jaskelevičiaus pasiūlymą, pritariant kolegai V.Astrauskui, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Galim balsuoti? Už Vyriausybės pasiūlymą - “už”, už trijų Seimo narių siūlymą - “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas alternatyvinis. Balsavimas prasidėjo. Prašom netriukšmauti, kolegos. Už Vyriausybės siūlymą - 56, už alternatyvinį - 14. Priimtas Vyriausybės siūlymas. Taigi prašom balsų skaičiavimo grupę pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo, taip?
J.VESELKA. Ne, minutę, dar yra.
PIRMININKAS. Prašom referuoti.
J.VESELKA. 20 straipsnį siūlome išdėstyti taip: “Skelbiant konkursus gali būti privatizuojami objektai, kurių nepavyko privatizuoti už nominalią akcijų vertę, o stambios įmonės, jeigu per pirmąjį akcijų pasirašymo etapą pasirašyta mažiau kaip 20% numatytų išleisti akcijų. Parduodant konkurso būdu privatizuotus objektus kontrakte kartu su įsipareigojimais turi būti numatytos šių įsipareigojimų įvykdymo garantijos ir atsakomybė už šių įsipareigojimų neįvykdymą.”
Aš noriu paaiškinti. Dabar yra labai nemažai objektų, kurie ir po trijų akcijų pasirašymo etapų praktiškai yra neprivatizuojami. Nepasirašo akcijų. Todėl jų tolesnis kelias yra arba laukti, kol jie visiškai subankrutuos ir vis tiek juos teks kaip bankrotus leisti kažkam įsigyti, arba iš tikrųjų, įvykus visiems trims akcijų pasirašymo etapams ir pamačius, kad jų niekas neprivatizuoja, leisti rengti konkursus ir privatizuoti konkurso keliu. Konkurso sąlygas reikėtų labai griežtai apibrėžti, visą šitą tvarką griežtai reguliuoti, kad iš tikrųjų neleistume prieiti jiems prie bankroto ribos, o leistume jiems privatizuoti konkurso keliu. Aš žinau, kad iš karto kai kas pasisakys prieš, kadangi jau yra tokia praktika, kai sąmoningai, sakysim, susitarusios grupės bando įvairiais būdais sustabdyti viešą akcijų pasirašymą arba numušti akcijų vertę. Todėl gali būti bandymų balsuoti prieš tuo aspektu, kad tie konkursai bus atskirų grupių bandymas įsigyti tuos objektus. Tai aš norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų mes šito dalyko vienaip ar kitaip nesustabdysime, kadangi jie vis tiek turės eiti per bankrotus, bet čia turėtų veikti institucijos, kurios saugo įstatymų vykdymą, demaskuoja įvairias machinacijas. Todėl prašyčiau, kad nemaišytume tų institucijų neveiklumo, kurios turėtų užkirsti kelią bet kurioms negeroms tendencijoms privatizavimo procese su paties privatizavimo eiga.
Todėl aš prašyčiau vis dėlto pritarti Vyriausybės formuluotei, išskyrus galbūt galima būtų diskutuoti, ar ir stambiom įmonėm taikyti tą pačią sistemą, kada po trečiojo arba net po ketvirtojo akcijų pasirašymo nepavyksta privatizuoti. T.y., kad visiems objektams, stambiems ir smulkiems, jeigu po trijų akcijų pasirašymo etapų nepavyksta jų privatizuoti, leisti Vyriausybei taikyti konkurso sistemą. Nes jeigu mes neleisim, tuomet bus bankrotas. Tai geriau konkursas, kuris leistų išvengti bankroto. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau. Taigi, gerbiamieji kolegos, du - už, du - prieš. V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pirmininkaujanti ir gerbiamasis ministre, aš labai jūsų prašau nebalsuoti šiandien už visą įstatymą, nes iš tiesų mes dabar tiek turėjom įvairiausių pataisų, ir sunku pasakyti, už ką balsuojame. Nei jūs, nei mes negalime pasakyti, kad neapsiriksime. Būtų geriausia, kad šiandien jūs surašytumėt, suredaguotumėt visas pataisas, pateiktumėt rytoj jau priimtus straipsnius iš ryto, ir mes balsuotume rytoj. Tai nieko nekeis, ta viena diena tikrai nieko nekeis, tiktai galbūt išvengsime klaidos. O jus sveikinu atsilaikius prieš kairiųjų spaudimą.
PIRMININKAS. Prašom be politinių pareiškimų. Ir mes dabar peršokom per etapus. Mes kalbam apie 20 straipsnio pataisas. Kai jas priimsim, tada bus galima daryti apibendrinančius pareiškimus dėl viso įstatymo ir dėl kairiųjų tarpusavio santykių. Prašau. Gerbiamasis V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš siūlyčiau tolesnio balsavimo neatidėti. Vis dėlto įstatymas yra reikalingas. Ir aš siūlyčiau šiandien balsuoti, dar padarius kai kurias pataisas.
PIRMININKAS. O, dar įdomiau. Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Kaip sakė ministras, kad jis jau žino, ką aš pasakysiu, nes aš, neužbėgdama už akių, kalbėjau ir norėjau, kad tai Vyriausybė padarytų. Priimant pataisas įstatyme, įgalinančias darbo kolektyvams įsigyti iki 50% akcijų, reikia ir nesudaryti sunkumų tą padaryti. Jeigu mes dabar iš karto jau sudarome sunkumus, tai bus nelabai gerai. O kodėl sunkumus? Kada žinos, kad konkurso būdu galima parduoti, jeigu neparduota nominalia verte, tai atsiras ir būdų, ir norinčių užblokuoti privatizavimą nominalia verte, kad eitų konkursu, kur geresnės įmonės, kur geresni objektai. Aš norėčiau, kad dabar bent kažkokiam laikotarpiui tų 20 straipsnio pakeitimų nebūtų šitame įstatyme. O nutarime gal ir galima, kaip jūs sakėt, numatyti, kad po trečiojo pirminio akcijų pasirašymo...
J.VESELKA. Viešo akcijų pasirašymo...
E.KUNEVIČIENĖ. Viešo akcijų pasirašymo galima jau taikyti konkurso būdą. Bet neįrašykime šito į įstatymą, nes labai trukdys, pamatysit, kiek atsiras vėl trukdančių. O tikrai atsiras tokių. Ir paskui bus labai sunku žmonėms įsigyti akcijas nominalia verte. Prašyčiau už šitą straipsnį nebalsuoti, o apiforminti nutarime.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys V.Petrauskas.Prašau.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš visiškai pritariu Seimo narės E.Kunevičienės nuomonei, kadangi iš tikrųjų yra stambių įmonių, kuriose iš pradžių buvo pasirašyti tiktai keli procentai akcijų. Tačiau per antrąjį ar net trečiąjį etapus buvo įvykdyta visa norma - nuo 80 iki 110. Tikrai, jeigu įrašytume į įstatymą, tai atsirastų būdų, juk galima ir žmones pagąsdinti, kad bankrutuosit, nepajėgsit, ir visa kita. Ir neįvyksta konkursas, o tada jau pasigriebia tie patys, kurie tada panašiai būna nuteikę žmones. Aš prašyčiau gerbiamojo ministro atsisakyti šitos 3 dalies pirmojo sakinio.Na, o dėl 20 straipsnio trečios dalies trečiosios pastraipos, paskutinės pastraipos šitame lape - aš pritariu šitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Gerai.
J.VESELKA. Negalima tai pritarti, nepritarus pirmajai.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū.
V.PETRAUSKAS. Čia...
PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę. Gerbiamasis kolega L.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš tik noriu priminti, kad ketvirtadienį, kada mes šį klausimą svarstėm, ministras žadėjo, kad, balsuodami už visą įstatymą, mes turėsim visą to įstatymo tekstą. Kadangi mes šiandien vis tiek negalėsim balsuoti už visą įstatymą, siūlau atidėti ir 20 straipsnio tolesnį aptarimą rytdienai, kadangi vis tiek reikia tą redakciją paskaityti balsuojant už visą įstatymą.
PIRMININKAS. Taigi dabar turime... gerbiamasis V.Zimnickas dar nori? Ne. Prašau. Gerbiamasis ministre, prašom sakyti. Dabar vėl yra siūloma, ar atidėti šitą klausimą išvis, ar atidėti į nutarimo projektą, ar vis dėlto spręsti dabar? Prašom.
J.VESELKA. Visiškai suprasdamas ir gerbiamosios E.Kunevičienės, ir kitų abejones dėl to, kad iš tikrųjų čia gali vykti (tarp kitko, jie seniai vyksta) nešvarūs dalykai (kaip ir pati rinka - nešvarus dalykas), vis dėlto norėčiau dar kartą visų paprašyti - pergalvokite. Galime komisiją sustiprinti griežčiau, atsakomybę tos Centrinės privatizavimo komisijos. Bet mes, uždrausdami šiandien konkursus apskritai ... jų perkėlimas į nutarimą iš esmės irgi yra leidimas. Todėl čia yra tam tikras sąlygų numatymas. Ta paskutinė pastraipa, dėl kurios čia gerbiamasis sakė, kad jis už ją, yra garantijos, įvairios sąlygos. Aš manau, kad ten, kur teisėti įstatymai bus pažeisti, vis tiek tos įmonės atsidurs prie bankroto. Ir čia valstybei gali brangiau kainuoti. Todėl aš siūlyčiau šiandien šituos konkursus įteisinti, nes iš esmės ir gerbiamoji E.Kunevičienė tik siūlė į nutarimo projektą. O tą paskutiniąją galima iš tikrųjų pakankamai griežtai numatyti, kad jeigu eina, tai eina su įsipareigojimų vykdymais. Įsipareigojimai turi būti griežti, čia Vyriausybė nustatys. Tai viena. O antras dalykas, tai, pavyzdžiui, aš nežinau, kaip... jau dabar kolektyvai, gavę tų 50% su privilegijuotom, kreipiasi, kad jie apsigavo, kad nepasinaudojo šituo. Ir kreipiasi. Kuo toliau eina privatizavimas, žmonės tampa dalykiškesniais, išmintingesniais ir vargu ar jau taip galima bus lengvai apgaudinėti. Todėl prašyčiau leisti šituos konkursus. Nes kitaip per bankrotą bus tas pats pasiekta. (Balsai iš salės) Prašau? Ne, ne, tiktai po trijų etapų. Pirmą etapą būtinai išbraukiam, nes po pirmojo etapo iš tikrųjų čia gali būti, o per tris etapus jau sunku savo tikslus pasiekti. Tuo labiau kad Vyriausybė... siūlyčiau balsuoti už 20 straipsnį taip, kaip yra suformuluota Vyriausybės. Be to pirmojo etapo, o per tris. O galų gale už visą tą nutarimą, tai, tarp kitko, gerbiamieji iš dešinės, atsiminkim, kaip buvo, jūs norėjot mane įpareigoti tai padaryti, o aš pasakiau, kad tam yra Ekonomikos komitetas, kuris ...gali tą padaryti, yra visi įrašai. Bet jeigu jau visi norite, kad būtų pateikta tiek pataisų, kiek buvo priimta, ir dar kartą prieš balsuojant už visą susipažinti, tai šitai galima padaryti. Ir, matyt, padarysime. Bet aš prašyčiau, kad šiandien balsuotumėt už šitą 20 straipsnį, kad nereikėtų vėl grįžti. Dėl to siūlau balsuoti. O už visą šiandien nebalsuoti, o balsuoti rytoj arba trečiadienį, kada mes sugebėsime tas visas pataisas įrašyti, kad jūs galėtumėt susipažinti. Tada balsuoti už visą ne iš atminties, nes daug yra painiavos, o už tikrą taip, kaip yra suformuluotas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerai. Tai aš teikiu elektroniniam balsavimui technologinį klausimą. Ar balsuojam šiandien dėl 20 straipsnio...
V.ŠUMAKARIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Minutėlę. Ar balsuojam dėl 20 straipsnio trečiosios dalies, ar nebalsuojam? Seimo narys V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Aš žinau, kad gausiu papeikimą.
PIRMININKAS. Ne, dar negausit. Jūs ne toks kaip kiti.
V.ŠUMAKARIS. Tačiau vis dėlto mes su ministru niekaip nesusikalbam. Jeigu nėra aprašyta, parašyta, visos didelės įmonės jau praėjo visus tris etapus. Gerbiamoji E.Kunevičienė teisingai pasiūlė - gali valstybė vadovauti tam reikalui. Tačiau pagal šitą įstatymą padarysim vėl įvairiausius konkursus, visokie lįs žmonės: ir mafijozai, ir nemafijozai. Aš vis dėlto prašyčiau, kad Vyriausybė išspręstų klausimą, kaip toliau daryti su tom įmonėm, kurios praėjo visus tris etapus.
PIRMININKAS. Gerai. Prašau, ministre, ir tada apsisprendžiam.
J.VESELKA. Gerbiamasis Šumakari, niekas Vyriausybei nedraudžia toms, kurios praėjo tris konkursus, dar surengti ketvirtą, t.y. viešą akcijų pasirašymą, arba net ir penktą. Tegu jos išsiperka. 20 straipsnis tam netrukdo. Tik trukdo jis ta prasme, kad galime rengti ir šimtą etapų, ateina bankrotas ir valstybei teks dar brangiau sumokėti, kadangi teks ilgai užtrukti. Gamyba neperorganizuota, ir mes šitą konkursą... galima dar po konkursą organizuoti, nes įstatymu nenustatyta - trys, keturi, gali būti ir penki. Todėl aš dar kartą siūlau suteikti Vyriausybei galimybę, kad nesulauktume bankroto. O gal atsiras gabių menedžerių, gal jie yra tame pačiame kolektyve... Nevarykim Lietuvos iki bankroto... Galvokim, ką daryti. Leiskim Vyriausybei, jeigu jau išrinkome. Pasitikėkime ja, kad ji iš tikrųjų leis tik tada, kada jau nebebus kitos išeities. Norėčiau, kad už šitą punktą balsuotumėte.
PIRMININKAS. Šiandien? Gerai.
J.VESELKA. Taip, šiandien.
PIRMININKAS. Pirmiausia Seimo narių apsisprendimui teikiu štai tokį siūlymą. Ar priimam šitą punktą šiandien, ar nepriimam? T.y. ar balsuojam, ar nebalsuojam šiandien dėl Vyriausybės pateikto siūlymo. Prašom, elektronika. Šiandien ar ne šiandien. Kas šiandien, tas spaudžia “už”, kas prieš - tas “prieš”. Susilaikę irgi skaičiuojami. Už šiandien - 57, prieš - 14, 1 susilaikė. Taigi balsuosim šiandien. Tada prašyčiau gerbiamąjį ministrą pakartoti, dėl ko mes turime balsuoti. Ar mes čia dviem etapais, taip, kaip čia užrašyta, ar iškart už visą šitą pataisą balsuojam? Kaip jūs siūlot?
J.VESELKA. Aš siūlau už visą, kadangi ta antra pastraipa tiktai iškelia griežtesnius reikalavimus tiems konkursams.
PIRMININKAS. Gerai, sutinku. Minutėlę! Jūs siūlot atskirai balsuoti? (Balsai salėje, negirdėti) Taip, jis perskaitys. Minutėlę, gerbiamasis ministre, prašom perskaityti, už ką mes turim balsuoti arba nebalsuoti. Prašom.
J.VESELKA. “Skelbiant konkursus gali būti privatizuojami objektai, kurių nepavyko privatizuoti už nominalią akcijų vertę...” Ne pirmam etape, mes tą išbraukiam. “Už nominalią akcijų vertę...”
PIRMININKAS. Toliau.
J.VESELKA. Jeigu...
PIRMININKAS. O stambios įmonės?
J.VESELKA. Ne, ne, stambias išbraukiam, visoms taikom vienodas nuostatas. “Jeigu per akcijų pasirašymo etapus pasirašyta mažiau kaip 20% akcijų.” Per tris. Ne, negalime, kadangi galima ir daugiau. Galima ir daugiau pagal galiojančius įstatymus. Todėl kada nenustatom po pirmojo ...
PIRMININKAS. Prašom...
J.VESELKA. Gerai. “Jeigu nepavyko pasirašyti ne mažiau kaip per 3 etapus mažiau kaip 20% akcijų.” Už šitą formuluotę. Išleisti “akcijų”.
PIRMININKAS. Gerai, ir tada ta baigiamoji, jeigu kartu balsuojam.
J.VESELKA. ... “Parduodant konkurso būdu privatizuotus objektus kontrakte kartu su įsipareigojimais turi būti numatytos šių įsipareigojimų įvykdymo garantijos.” Čia jau bankas turi garantuoti ar tam tikras... “Ir atsakomybė už šių įsipareigojimų neįvykdymą.”
PIRMININKAS. Galim balsuoti? Taigi kas už šitą variantą, kurį ką tik perskaitė ministras ir Seimo narys J.Veselka, prašom balsuoti elektronika. 73 - už ir 4 susilaikė. Taigi pritarta.
J.VESELKA. Labai ačiū, didelis ačiū. Jau čia nelietuviškai. Ačiū, bet dar nevisiškai, kadangi dar dėl viso neprabalsavom.
PIRMININKAS. Minutėlę, dar gerbiamasis V.Zimnickas, atrodo, dėl to paties. Minutėlę, ministre. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi Pirminio privatizavimo įstatymas buvo papildytas įtraukiant žemės ūkio bendroves, todėl reikėtų, kad jūs perbalsuotumėt už kai kuriuos straipsnius. Čia būtų tiktai įtraukiami žodžiai “žemės ūkio bendrovės”. Taip, 9asis, gal nereikia, gal čia galima bendra tvarka.
PIRMININKAS. Jeigu niekas neprieštaraus, tada įtrauksim.
V.V.ZIMNICKAS. Tai būtų tik redakciniai pataisymai.
PIRMININKAS. Sutinkam? Gerai, tvarka, ačiū. Taigi kaip sutarėm, už visą įstatymą balsuosim rytoj, t.y. kai gerbiamasis ministras pateiks visiems Seimo nariams tas priimtas pataisas, kad matytume, už ką balsuojam. Ir tada balsuosim už nutarimą, tada balsuosim dar už kito įstatymo pataisą dėl to 3 straipsnio, jeigu neklystu. Teisingai, gerbiamasis Dagy? Ir taip pat dėl to įstatymo nutarimo įsigaliojimo projekto. Sutinkam? Tai, gerbiamasis ministre, aš labai prašau jūsų, kad jūs dar šiandien padirbėtumėt, rytoj iš ryto, ir būtų gražu, kad mes iki pietų gautume šituos tekstus. Naktį - čia jau jo reikalas, aš nenoriu siūlyti.
J.VESELKA. Aš dar žmogus.
PIRMININKAS. Aš tikiuosi, kad ministras ir deputatas atsižvelgs į kolegų pageidavimus.
J.VESELKA. Taip, pasistengsime.
PIRMININKAS. Ačiū.
J.VESELKA. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Sutinku su šita pataisa. Gerai. Ačiū, gerbiamasis ministre
1sesija35p svarstyti klausimai
Taigi, gerbiamieji kolegos, visi pagrindiniai klausimai yra išspręsti arba beveik išspręsti, todėl aš siūlau per likusias minutes arba kelias papildomas, gal neprieštarausit, kad mes apsispręstume dėl 6 punkto. Čia turi būti ne pirmasis, o antrasis svarstymas. Ir dėl rytdienos darbotvarkės. Ji jums dabar, atrodo, yra išdalyta. Taigi, gerbiamieji kolegos, aš prašau laikinąjį įstatymo projektą “Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo darbo organizavimo klausimų” priimti po antrojo svarstymo. Čia tas septintasis projektas, kurį mes jau anksčiau nagrinėjom. Esminių pataisų aš neturiu, o alternatyvos bus pateiktos balsuoti per trečiąjį svarstymą. Atsiprašau, jis buvo išdalytas dar gruodžio pabaigoj, sausio pradžioj. Reikia su savim nešiotis. Juk darbotvarkėje šitas buvo, gerbiamieji kolegos. (Balsai salėje, negirdėti) Gerbiamieji kolegos! Seimo narys P.Giniotas. Prašom.
P.GINIOTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra viena problema, kad mes neturim to projekto. Bet, kiek pamenu, mes per pirmąjį svarstymą padarėm daugybę pataisų. Ir norėtųsi žinoti, kaip pranešėjas atsižvelgė į šitas pataisas. O jeigu neatsižvelgė, tai irgi norisi žinot, kodėl neatsižvelgė.
PIRMININKAS. Aš dar kartą sakau, kad tie klausimai, kurie buvo priimtini, jie yra įtraukti, o ten, kur yra pasiūlyta kaip alternatyva, tas bus pateikta ir tada balsuosim. Juk reikės balsuoti pastraipsniui už kiekvieną siūlymą. Ir tada apsispręsim balsavimu. Minutėlę! Prašom, gerbiamasis Žiemeli, netriukšmauti. Tada aš galiu kaip ne kartą nusileisti, kad iš tikro mes šiandien gražiai užbaigtume viską. Vadinasi, pasitvirtinam darbotvarkę, šitą klausimą įsirašom, įstatymo projektas buvo seniai įteiktas, prašom pasiimti. Aš rytoj galėsiu smulkiau pareferuoti, bet mes vis tiek turėsim jį “praeiti” taip kaip priklauso. Todėl aš siūlau dabar pereiti prie rytdienos darbotvarkės.
S.PEČELIŪNAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Jūs tik ką pasiūlėt darbotvarkės rezervinį klausimą dėl Seimo darbo organizavimo klausimų. Svarstyti 7 projektą. Tačiau, kaip aš supratau, jūs norėjot jo svarstymą daryti ne pagal Reglamentą. Per pirmąjį svarstymą irgi tam tikras aptarimas projektų ir kitų dalykų turi vykti.
PIRMININKAS. Ką jūs turit galvoje, gerbiamasis Seimo nary?
S.PEČELIŪNAS. Jeigu jūs norit sužinoti, ką aš turiu galvoje, prašau atversti laikinąjį Seimo Statutą ir paskaityti straipsnius, kur kalbama, kaip vyksta pirmasis klausimo svarstymas.
PIRMININKAS. Pirmasis svarstymas yra užbaigtas.
S.PEČELIŪNAS. Jeigu mes paimsim šios dienos darbotvarkę, ten parašyta “pirmasis svarstymas”.
PIRMININKAS. Tai aš sakiau, kad tai yra klaida, tai yra antras, kadangi pirmasis yra užbaigtas. Bet kad nereikėtų ginčytis...
S.PEČELIŪNAS. Antrasis irgi vyksta pagal tam tikrą procedūrą.
PIRMININKAS. Taigi aš šitą klausimą atsiimu, kad nereikėtų ginčytis. Ir prašau dėl rytdienos darbotvarkės - kas turi kokių pastabų? Aš ištrinu dabar užsirašiusius. Prašom.
1993 m. vasario 2 d. plenarinių posėdžių darbotvarkės aptarimas (93.02.01)
1sesija35p svarstyti klausimai
Prašom pasisakyti dėl rytdienos darbotvarkės. Seimo narys B.Genzelis. Prašau.
B.GENZELIS. Aš siūlyčiau vieną rezervinį klausimą, t.y. būtiną klausimą, kuris buvo vakar apsvarstytas mūsų komitete, - dėl kalbos komisijos statuso. Nes šiandien ji negali nė atlyginimų mokėti. Toks techniškas klausimas. Mūsų komitete vienu balsu buvo priimta, nė vienos frakcijos narys nebalsavo prieš. Manau, bus nesudėtinga priimti ir aspvarstyti rytoj.
PIRMININKAS. Ar tas projektas jau yra parengtas?
B.GENZELIS. Yra parengtas, bet dar neišdalytas. Rytoj iš ryto bus išdalytas.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys A.Ivaškevičius. Prašom.
A.IVAŠKEVIČIUS. 9 darbotvarkės klausimą dėl muitinės komiteto vardu norėtume perkelti į dienos pabaigą.
PIRMININKAS. Prašau. Tai nesunku bus padaryti. Gerai. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Pirmiausiai norėčiau paklausti, jeigu rytoj numatėme balsavimą dėl Pirminio turto privatizavimo įstatymo, kada bus tas klausimas, kuriuo laiku bus įtrauktas. Ir antra, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projekto. Čia pranešėjas bus, matyt, nebe K.Antanavičius, o V.Zimnickas, nes šįkart profesorius yra išvykęs. Nors projektai yra išdalyti ir parengti.
PIRMININKAS. Gerai. Iš karto atsakau - pataisyti pavardę nesunku, o balsavimai galės būti tada, kai bus išdalyti tie projektai. Ne anksčiau. Mes jų neįrašysime nei pirmuoju, nei antruoju, o tiktai tada, kai bus tie projektai. Todėl aš siūlau iš principo įtraukti. Mes jau sutarėme, kad bus tie privatizavimo reikalai, bet kai bus projektai, tada ir spręsime, kada balsuoti. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau paklausti dėl 6 darbotvarkės klausimo, ar bus išdalytas nutarimo projektas?
PIRMININKAS. Man atrodo, kad jis buvo seniai išdalytas.
S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau. Gal yra dėžutėse, tada reikia pasiimti. Štai, kai kurie sako, kad negavo. Tai reikėtų patikrinti, ar tikrai taip yra. Ir kitas man labai svarbus klausimas. Kaip su biudžetu?
PIRMININKAS. Vyriausybė jo neteikia. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš protestuoju, kad iš darbotvarkės atkakliai yra stumiamas biudžeto trečiasis svarstymas. Vyriausybė neturi jokių motyvų jo neteikti. Tos aštriausios vietos iš esmės yra išspręstos, ir aš reikalauju, jeigu ne ryt, tai trečiadienį, kad biudžeto klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Aš perduosiu Seimo narių pageidavimus ir reikalavimus Vyriausybei. Vyriausybė neteikia, aš negaliu savo nuožiūra teikti. Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Atsisakau, maniau, kad prieštaraus dėl žemės klausimų.
PIRMININKAS. Ne, kol kas niekas neprieštarauja, gerai. Seimo narys P.Giniotas. Prašom.
P.GINIOTAS. Aš noriu paprašyti laikinai einantį Seimo Pirmininko pareigas gerbiamąjį Č.Juršėną, kad vis dėlto apsispręstume, ar rytoj svarstome Seimo darbo organizavimo klausimus. Nes manau, šį vakarą svarstyti ir užbaigti bus problematiška.
PIRMININKAS. Tai šiandien jis bus neteikiamas. Aš jį siūlysiu rytoj, kad jūs tikrai turėtumėt laiko dar sykį pasižiūrėt. Prašom.
P.GINIOTAS. Labai dėkui. Bet būtų gerai, jeigu galėtume susirinkti ir pasitarti. Iš esmės. Kur formuojamas patarėjų korpusas? Ar prie komitetų, ar prie frakcijų, ar dar prie Seimo vadovybės?
PIRMININKAS. Aš į šitą galiu iš karto atsakyti - prie Seimo Pirmininko ir komitetų. Prašom. Kas čia antrasis numeris? Prašau. Nėra. Ir dar Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Noriu paklausti, ar šios dienos 8 rezervinis klausimas bus svarstomas? Jeigu ne, kodėl jis neįtrauktas rytoj? Dėl ekonominių nusikaltimų tyrimų komisijos.
PIRMININKAS. Autorius paprašė jį perkelti rytdienai, ir aš apie jį referuosiu. Taigi, gerbiamieji kolegos, aš noriu iš eilės... dar Seimo narys A.Katkus. Prašau.
J.A.KATKUS. Kiek aš pamenu, Seimo sesija buvo pratęsta dėl to, kad būtų apsvarstytas, patvirtintas biudžetas ir kiti svarbūs klausimai. Vieną šiandien mes beveik išsprendėme.
Antrą taip pat. Jeigu Vyriausybė neteikia biudžeto svarstymui, tai galbūt tada ir pratęsimas sesijos neturi prasmės.
PIRMININKAS. Taip, aš sutinku su jumis. Yra atitinkamas siūlymas sesiją baigti ne vasario 8 d., o 3 d. Tai čia atsižvelgiama į visų pageidavimus. Taigi dabar aš referuoju iš eilės. Klausimai yra surašyti ir nėra problemų. Dėl kurių yra ginčų, reikės balsuoti. Taigi 2, 3, 4, 5, 6 (projektas bus išdalintas), 7, 8, 9, 10, 11 abejonių nėra. Susitariam šiandien, kad kai rytoj ministras pateiks mums tekstus, balsuosim dėl privatizavimo įstatymo ir nutarimo komplekto (čia yra keturi dokumentai). Manau, nėra abejonių. Dabar yra papildomų klausimų. Tas, kurį ką tik čia gerbiamasis A.Salamakinas minėjo. Dėl ekonominių nusikaltimų komisijos sudarymo, dėl Valstybinės kalbos komisijos statuso nėra ginčų. Ir papildomas dėl kai kurių Seimo darbo organizavimo klausimų. Sutinkam? Dar Seimo narys J.Beinortas.Prašom.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau vis dėlto jūsų prašyti, kad mes rytoj neperkrautume darbotvarkės.Na, patikėkit, neįmanoma dėl daugybės klausimų, nedirbant komitete, turėti, tarkim, kažkokią priimtinesnę, artimesnę nuomonę. Kad ir tas jūsų klausimas, kurį jūs šiandien norite perkelti dėl kai kurių... Ten aš toliau praleidžiu. Patikėkit, jeigu mes padiskutuotume, tarkime, siauresniame rate dėl principų, nieko nereikštų šitą priimti. Dabar dėl dviejų dienų. Ar verta suprantant šituos dalykus čia šitiek prirašyti naujų projektų, kurie iš esmės iš tikrųjų nebus išspręsti. Aš galvoju šitaip: darbotvarkę patvarkykim taip, kad yra tokių klausimų, dėl kurių iš karto bus galima balsuoti nuo ryto ir visą maksimumą balsavimo sukeltume į pirmąją dieną, pirmą dienos pusę.
PIRMININKAS. Gerai.
J.BEINORTAS. Antroje dienos pusėje paliktume tiktai Konstitucinį teismą, o po to leistume pusantros valandos padirbti komitete. Nes kitaip dar yra tokių dalykų, kurių negali palikti ir išvažiuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Tai šitą mes galėsim galutinai sutarti rytoj 9.10 val. Tada yra frakcijų atstovų pasitarimas.O dabar aš prašyčiau iš principo patvirtinti tokią, kokia darbotvarkė yra. O dirbkime taip, kaip siūlo kolega, tai yra iš pradžių balsavimai, o po to Konstitucinis teismas. O po to jei mums liks laiko, spręsim kitus tuos klausimus. Taip sutinkam? Gerai. Nereikia balsuoti? Ačiū. Tai rytoj 9.10 val. frakcijų atstovų pasitarimas. Šios dienos posėdį baigėme. Ačiū.(Gongas)