Trisdešimt
trečiasis posėdis
1993
m. sausio 28 d
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
Darbotvarkės aptarimas |
|
2. |
Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, Baudžiamojo proceso ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimo ir papildymo" projekto svarstymas ir priėmimas |
|
3. |
Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 372 straipsnio papildymo" projekto pateikimas |
|
4. |
Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pakeitimo" projekto svarstymas |
Seimo narių pareiškimai
A.Rudžio pareiškimas
V. Petrauskas. Demokratų partijos frakcijos pareiškimas
K.Kuzminsko pareiškimas
K.Paukščio pareiškimas
.
# Darbotvarkės aptarimas (93.01.28)
1sesija33p svarstyti klausimai
Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č. JURŠĖNAS ir laikinasis pavaduotojas A. SAKALAS
PIRMININKAS. Pradedame sausio 28 d. rytinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, pranešu, kad vakardienos frakcijų ir šios dienos frakcijų atstovų ir kitų suinteresuotų asmenų pasitarime mes iš esmės suderinome visą šios dienos darbotvarkę iš 11 punktų. Ir svarbiausia - šįrytiniame pasitarime prieštaravimų nebuvo. Todėl aš dabar siūlyčiau be debatų... Žinoma, jeigu kas dar nori pasisakyti, tai 2 - už, 2 prieš. Bet aš siūlyčiau be debatų patvirtinti šitą darbotvarkę. Taigi iš pradžių siūlau registruotis. Salėje kol kas 69 Seimo nariai. Dabar balsuosime rankų pakėlimu. Jeigu niekas nenori pasisakyti dėl darbotvarkės, kadangi sakiau, kad ir vakar, ir šiandien mes ją susiderinom ir lyg prieštaravimų nebuvo, tai siūlyčiau balsuoti. Primenu, kad dirba nauja balsų skaičiavimo grupė. Seimo nariai: J.Baranauskas, A.Baskas, J.Bastys, J.Beinortas ir V.Bogušis. Ar balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Kas už šios dienos darbotvarkės iš 11 punktų patvirtinimą? Prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašome. Mes norėtume dar pasitikslinti. Mūsų labai mažai balsų skaičiavimo grupėje, tai ar negalėtumėte dar kartą kilstelėti rankų? Mums atrodo, kad yra tik 57, nors taip negali būti.
PIRMININKAS. Tai ir užtenka. 57 užtenka. Dabar paklausiu, kas prieš? Nėra. 1 buvo. Prieš - l. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Taigi 57 balsavus už, 1 balsavus prieš, darbotvarkė patvirtinta. Registruosimės po poros pareiškimų. Pareiškimą padarys Seimo narys A.Rudys.
# Seimo nario A.Rudžio pareiškimas
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Sausio 26 d. Seime įvyko slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo Lietuvos banko valdybos pirmininku V.Baldišiu. Už tai, kad būtų pareikštas nepasitikėjimas, slaptu balsavimu savo valią išreiškė 62 Seimo nariai. Laikinojo Seimo Statuto 256 straipsnis teigia: “Sprendimas dėl Seimui atskaitingų valstybės organų vadovų atšaukimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės bendro Seimo narių skaičiaus balsų dauguma”. Akivaizdu, jog sprendimui priimti neužteko balsų. Taigi išvada vienareikšmiška sprendimas dėl nepasitikėjimo yra nepriimtas. Tačiau šis sprendimas buvo užblokuotas pasinaudojant 106 straipsnio formaliu reikalavimu: “balsavimo biuleteniais rezultatus turi patvirtinti Seimas kortelių pakėlimu”. Tokį užblokavimo būdą pasirinko LDDP frakcijos nariai. Aišku, jog Laikinasis Seimo Statutas turi prieštaravimų, kuriuos reikia taisyti, bet ne jais naudotis “Siekiant bet kuriuo atveju norimo tikslo”.
Bet demokratinis tikslas yra pasiekiamas tik pasirenkant tinkamas priemones, o ne bet kokias priemones. Nebuvo oficialiai suabejota iš LDDP frakcijos pusės balsų skaičiavimo grupės darbu, nebuvo jokių konkrečių priekaištų. Buvo tiesiog nutarta neatsižvelgti į slapto balsavimo valią. Kas tai? Būtinas tikslo siekimas iki pergalingos pabaigos? O gal daugumos diktatas? Tokio precedento neturėjome net Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kadencijoje. To nedarė Sąjūdžio dauguma, kuri, turėdama galimybę pasinaudoti šitomis Reglamento plonybėmis ir turėdama pakankamai patyrusių taktinio manevravimo meistrų, vis dėlto priimdavo net sau nepalankių sprendimų rezultatus. O juk 106 straipsnio formuluotė “klausimas sprendžiamas iš naujo” yra guminė ir reikalauja plataus komentaro.
Todėl mes siūlome LDDP frakcijai, na, apsitarus galbūt priimti tokio pobūdžio sau vidinį sprendimą. Pirmiausia sudaryti tinkamas sąlygas Lietuvos banko darbui pagerinti bei trūkumams pašalinti, kruopščiai ištirti Lietuvos banko pateiktą medžiagą, kruopščiai ištirti 1992m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos komisijos Lietuvos banko veiklai patikrinti surinktą medžiagą bei išvadas, kruopščiai ištirti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros turimą medžiagą apie Lietuvos banko veiklą, kruopščiai ištirti Valstybės kontrolės departamento medžiagą, sukauptą apie Lietuvos banką, išanalizuoti Pasaulinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo išvadas, išsiaiškinti buvusių Vyriausybės pretenzijų Lietuvos bankui pagrįstumą ir tik tuomet priimti galutinį sprendimą bei kelti klausimą iš naujo. Pasirašo V.Andriukaitis, R.Dagys, A.Rudys, A.Sakalas, N.Medvedevas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Bet pareiškimo tekstą reikėtų įteikti. Ar jūs dar paredaguosite? Gerai, tvarkoj. Prašom perrašyti ir įteikti. Dabar kviečiu į tribūną Seimo narį V.Petrauską. Toliau pirmininkaus A.Sakalas.
Demokratų partijos frakcijos pareiškimas
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Demokratų partijos frakcijos pareiškimas. “Demokratų partijos frakcija konstatuoja, kad kai kurie Demokratinės darbo partijos, jos frakcijos ir jos patvirtintos Vyriausybės veiksmai mažina valstybės stabilumą ir saugumą. Tai labai pavojinga žinant komplikuotą padėtį Rusijoje ir jos keliamas naujas nepriimtinas sąlygas derybose su Lietuva. Tokiais veiksmais laikome vengimą nedelsiant teisminiu keliu patikrinti kai kurių asmenų bendradarbiavimo su KGB įtarimų pagrįstumą, privatizavimo sustabdymą ir pastangas keisti jo principus, bandymą suvaržyti turtines teises žmonių, ketinančių išeiti iš žemės ūkio bendrovių ir pradėti savarankišką ūkininkavimą, kliūtis susigrąžinti nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą, savininko ir nuomininko teisinių bei turtinių tarpusavio santykių iškreipimą, Tarptautinių ekonominių santykių ministerijos panaikinimą, dalies politinių partijų ir organizacijų nustūmimą nuo pilnaverčio ir visapusiško dalyvavimo Respublikos Prezidento rinkimuose, pastangas, pažeidžiant Konstituciją, priversti Vyriausiąją rinkimų komisiją pakeisti galutinius Seimo rinkimų rezultatus (to nenumato joks įstatymas), Saugumo tarnybos reorganizavimą ir jos naujojo vadovo planus paversti šią labai svarbią instituciją tik informacijos rinkimo vieta, vienintelės profesionalios saugumo struktūros, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus, faktinį likvidavimą, Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos funkcijų reikšmės ir prasmės sumenkinimą, priskiriant jai karinės prievolės vykdymą, LDDP lyderio bandymus savo kalboje sausio 13 d. Seime sieti prieš dvejus metus įvykdytą Sovietų Sąjungos agresiją su mūsų tarpusavio ginčais ir nesutarimais (tai traktuojame kaip kruvinųjų įvykių organizatorių bei vykdytojų teisinimą), mėginimą keisti derybų su Rusija delegacijų sudėtį (tai šiandien Rusijos gali būti suprasta kaip nuolaida šiai valstybei ir neabejotinai apsunkins derybų eigą), papildomą Rusijos kariškių įvedimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, o tai nesuderinama su tautos valia, pareikšta 1992 m. birželio 14 d. referendume bei jau pasirašytomis sutartimis.
Demokratų partijos frakcija atkreipia ypatingą Seimo, Vyriausybės ir visuomenės dėmesį į šiuos veiksmus, reiškinius, procesus ir pareiškia, kad tai vertina kaip Lietuvos Respublikos nepriklausomybės ir valstybingumo silpninimą.”
Mieli kolegos kairėje! Nuoširdžiai kreipiuosi į jus ir prašau suprasti vieną dalyką. Noriu tarti keletą savo žodžių. Situacija Rusijoje, naujos sąlygos derybose su Lietuva. Reikia tai suprasti, kad bet kokie veiksmai, kurie silpnina Lietuvos stabilumą ir saugumą, yra labai pavojingi. Aš galėčiau suprasti tuos veiksmus, kuriuos čia paminėjome, jeigu visi jūsų partijos veiksmai nuo 1988 m. yra derinami su Kremliumi. Jeigu aš klystu ir aš labai noriu klysti... (Triukšmas salėje) Jeigu aš neteisus, tai dalis veiksmų šitoje situacijoje, mieli ponai, tikrai yra truputį nelogiški. Aš nuoširdžiai prašau jūsų į tai atsižvelgti. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Tai čia jūsų valia. Jūs galite paduoti į teismą, gerbiamieji Seimo nariai. Bet Seime negalima trukdyti pasakyti ką nors.
# $ Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, Baudžiamojo proceso ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimo ir papildymo" projekto svarstymas ir priėmimas (93.01.28)
1sesija33p svarstyti klausimai
Taigi labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai! Svarstome 2 darbotvarkės punktą. Kviečiame į tribūną pranešėją ministrą J.Prapiestį. Priminsiu, kad tai yra trečiasis svarstymas. Todėl trečiuoju svarstymu balsuosime pastraipsniui. Prieš tai registruosimės. Pranešėjas praneš mums, ar yra kokių nors straipsnių alternatyvų. Po to, kai priimsime įstatymą pastraipsniui... Tai yra projektas Nr.2. Ar taip, gerbiamasis pranešėjau?
J.PRAPIESTIS. Projektas Nr.3.
PIRMININKAS. Nr.3?
J.PRAPIESTIS. Taip.
PIRMININKAS. Sekretoriatas pateikė projektą Nr.3. Ir po to, kai priimsime viską pastraipsniui, balsuosime už visą dokumentą. Numatyta baigti šį klausimą 11.10 val. Galima bus kalbėti tik dėl balsavimo motyvų. Registracija. Prašome registruotis. Užsiregistravo 85 Seimo deputatai. Ministras J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Laba diena, gerbiamosios Seimo narės ir gerbiamieji Seimo nariai! Tai, man atrodo, šiandien mes galėsime sėkmingai pabaigti tą jau mūsų senokai pradėtą ir išgarsėjusį darbą. Ir kad būtų lengviau, mes buvome susitarę su įstatymų, kodeksų rengimo grupių vadovais. Jie klausė svarstymų šioje salėje, be to, išanalizavo stenogramą ir pateiktą Seimo nariams papildomą medžiagą, kurioje būtų išdėstomi argumentai, kodėl atsižvelgiama į vienas pastabas, o kurios dėl kokių motyvų, priežasčių nėra visiškai priimtinos. Todėl aš tikiuosi, kad Seimo nariai, be projekto Nr.3, turi ir papildomą medžiagą, kurioje paaiškinami vieni ar kiti sprendimai. Pabaigoje prašome pažiūrėti. Ten mano parašo nėra. Yra pasirašęs docentas Pavilonis, tačiau šitas pastabas mes dar aptarėme penktadienį ir iš principo aš tam, kas yra parašyta, visiškai pritariu, tiktai nėra to parašo. Taigi aš manyčiau, kad mes galime pradėti dirbti. Kadangi, tikiuosi, su ta pažyma dėl vienų ar kitų pastabų Seimo nariai yra susipažinę, tai aš tiesiog nemanyčiau, kad yra būtina papildomai dar ką nors kalbėti ir aiškinti. Tačiau, man atrodo, Seimo pirmininkas, gal šiek tiek ir Reglamentą trumpam bent primiršęs, leis paklausti ir patikslinti, jeigu bus tokia būtinybė. Tačiau man atrodo, kad svarbiausi ir tokie labiausiai, dažniausiai kartojami klausimai projekte vienaip ar kitaip pabandyti išspręsti. Pavyzdžiui, buvo kalbama, kad reikia papildomai bausti už tuos atvejus, kai grobiant varį yra sužalojamas turtas ir sukeliamos, be tokios materialinės vertės, kitos pasekmės. Atsižvelgiant į tai yra pasiūlymas papildyti Baudžiamojo kodekso 99 straipsnį nurodant sunkias pasekmes. Be grobimo subjektas atsakys ir už tyčinį valstybinio visuomeninio turto sužalojimą, kuris sukėlė vienokias ar kitokias pasekmes. Taigi stiprinama atsakomybė dėl tokių dar,deja, dažnai pasikartojančių, nors ir atsargos šito metalo mažėja, atvejų.
Nevisiškai patenkintas noras tų Seimo narių, kurie siūlė fiksuoti sankcijas ir turto konfiskaciją. To daryti mes dabar, deja, negalime, kadangi Konstitucija šitos bausmės nenumato, tačiau aš primenu, kad be konfiskacijos, kaip buvusios kriminalinės bausmės, mūsų įstatymai numato vadinamąją specialiąją konfiskaciją, kai turi būti konfiskuojamos nusikaltimo padarymo priemonės, įrankiai, kurie padėjo subjektui padaryti tą nusikaltimą. Taigi šiuo atveju gali tokiomis nusikaltimo padarymo priemonėmis būti ir lengvieji automobiliai, kurie ne kartą buvo minimi Seimo narių pasiūlymuose. Sugriežtinta atsakomybė už kai kuriuos pareiginius nusikaltimus, tačiau kadangi visas šitas yra pažymose, aš jau tiesiog nebedrįstu kartoti to, kas surašyta juodu ant balto.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Aš tiktai turėčiau atsiprašyti jūsų, bet jeigu ir norėčiau užmiršti Reglamentą - aš kartais ir natūraliai užmirštu, - tai man primena kuris nors Seime sėdintis Reglamento žinovas. Todėl aš pasistengsiu Reglamento neužmiršti. O Reglamentas teigia, kad klausti negalima. Dabar jūs siūlote pradėti balsavimą pastraipsniui?
J.PRAPIESTIS. Tai kol kas tik tokį variantą matau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar nori kas kalbėti dėl 1 straipsnio? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes, matyt, kalbame apie 74 su ženkleliu 2, taip?
PIRMININKAS. Ne. Apie pirmąjį pažymėtą po žodžių “nutaria”. Iki “papildyti kodeksą ...” Iki tos vietos.
P.A.MIŠKINIS. Aš tada antruoju...
PIRMININKAS. Gerai, tada jūs palaukite minutę. Jeigu daugiau niekas nenorės kalbėti, tai aš neišjungiu jūsų mikrofono. Ar yra prieštaraujančių dėl paties 1 straipsnio? Nematau. 1 straipsnis priimtas. Dabar 742 straipsnis. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš pritariu šiam straipsniui. Jis yra reikalingas. Tačiau vis dėlto prašyčiau atkreipti dėmesį į tai, kad čia numatomi tyčiniai pareigūno veiksmai. Todėl manyčiau, kad yra visiškai pateisinama sankcija, pirmoji sankcijos dalis, kad baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 8 metų ir bauda nuo 50 iki 500 tūkst. talonų. Toliau, gerbiamieji, man atrodo, kad palikti vis dėlto netikslinga, jeigu atlieka veiksmus pareigūnas, kuris įgaliotas atstovauti Lietuvos Respublikai ir kuris padarė ar galėjo padaryti didelę žalą Lietuvos Respublikai ir teismui suteikti teisę bausti jį bauda nuo 50 tūkst. talonų - tai faktiškai yra tiktai dviejų mėnesių atlyginimu. Man atrodo, kad tai būtų labai nepateisinama. Tai neatitiks atliktos veikos sunkumo, nes yra tyčinė veika.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tik aš jums priminsiu, kad trečiajam svarstymui naujų siūlymų teikti nebegalima. Galima kalbėti dėl balsavimo motyvų, galima siūlyti ką nors išbraukti arba nepriimti straipsnio.
P.A.MIŠKINIS. Tai aš ir siūlau išbraukti tą paskutiniąją dalį. Tiesiog išbraukti.
PIRMININKAS. Tada balsuosime, jeigu jūs reikalaujate. Seimo narys V.Juškus.
V.JUŠKUS. Aš konkrečiai siūliau ir, žiūriu, neatsižvelgta. Užrašyta “didelę žalą”. Gal juristai galėtų pakomentuoti, ką tai reiškia - didelė ar maža? Kada didelė žala, kada maža žala?
PIRMININKAS. Prašome, pranešėjas?
J.PRAPIESTIS. Aš pradėsiu nuo Seimo nario V.Juškaus klausimo. Neatsižvelgėm ir negalėjom atsižvelgti. Kadangi išvardinti Baudžiamajame kodekse, pačiame įstatyme, kokią žalą, konkrečiai kokius variantus tos žalos mes galime pripažinti didele, yra praktiškai neįmanoma, kaip kad neįmanoma išvardinti visų atvejų, kurie gali patekti po šito straipsnio dispozicija. Kaip rašoma pažymoje, tai yra vertinamieji požymiai - didelė žala, sunkios pasekmės, kurios kiekvieną kartą turi būti nustatomos konkrečioje byloje. Ir čia ne visada atsižvelgiama vien tiktai į tą tiesioginę kokią nors materialinę žalą, tačiau teismas žiūri į tai, kokios bus tolesnės tos vienos ar kitos veikos pasekmės. Žiūrima ir į, sakysim, tokias nematerialines - moralines, politines, ideologines pasekmes, kurios iškyla dėl tokių mūsų pareigūnų veiksmų. O be to, tam tikra teisinė praktika, nuostatos, tam tikri tokie kriterijai tokiems dalykams jau yra. Be to, dar sunku ką nors fiksuoti ir dėl šito straipsnio, kadangi tai yra praktiškai naujas straipsnis. Iki šiol konkrečiai numatyta galimybė bausti pareigūnus, kurie vienokiu ar kitokiu būdu pažeidžia valstybės interesus, jeigu jie įgalioti jai atstovauti, tokios specialios, tikslios normos dar nebuvo. Taigi dar ir praktikos mažai yra. Tačiau jau pati bausmė rodo, kad tai iš tikro turi būti neeilinė žala - didelė žala.
Dabar dėl bausmės.
PIRMININKAS. Antrosios pastraipos išbraukimo.
J.PRAPIESTIS. Dabar dėl bausmės. Žinoma, galima išbraukti. Tačiau nereikia pamiršti, kad pareigūnas irgi gali būti labai įvairaus rango. Gali būti sprendžiami labai įvairūs klausimai. Nereikia pamiršti, kad dar tos baudos indeksuojamos, nors tai nėra visiškai teisiškai “švarus” dalykas. Tačiau toks įstatymas yra. Ir 50 tūkst. - tai galbūt Seimo nariui atrodo ne taip jau daug. Ministrui dabar jau irgi nelabai jau daug. Tačiau, kai ministro pavaduotojas gauna 1011 tūkst. talonų, tai metų atlyginimas, plius minus indeksavimas, tai ne taip jau ir mažai. Taip, yra tyčinis. Tačiau ta tyčia gali būti labai įvairi. Tačiau - čia Seimo valia. Jokių problemų.
PIRMININKAS. Bet jūsų pasiūlymas?
J.PRAPIESTIS. Aš manyčiau, tegul išlieka, kaip yra. Teismas turės galimybę labiau pasirinkti, labiau diferencijuoti, skirdamas bausmę konkrečiam kaltininkui, atsižvelgdamas į viską.
PIRMININKAS. Ar Seimo narys P.Miškinis reikalauja balsuoti? Prašome.
P.A.MIŠKINIS. Aš manyčiau, kad reikėtų balsuoti, kadangi, įsivaizduokite, juk tie veiksmai gali būti susiję su materialinėmis vertybėmis. Žmogus gali atlikti tokius veiksmus, už kuriuos jis gali gauti kažkokias sumas. Tai sumokėti tą skatikinę baudą, kuri yra numatyta, jam bus juokinga, tiesiog labai lengva.
PIRMININKAS. Taip, o pranešėjas? Aš tiktai peržiūrėjau, jeigu išbraukiame antrąją pastraipą, atrodo, nebelieka straipsnio?
J.PRAPIESTIS. Ne, tai jūs kalbate apie sankciją.
PIRMININKAS. Taip, baudžiamas laisvės atėmimu. Yra siūloma nuo tų žodžių išbraukti.
P.A.MIŠKINIS. Aš tai siūlau nubraukti tiktai paskutinę baudą, kur - arba bauda nuo 50 tūkst ir t.t. Taip.
PIRMININKAS. “Arba bauda nuo 50 tūkst.” Šituos žodžius, taip? Tai prašome pasiruošti balsuoti.
J.PRAPIESTIS. Aš galiu pasakyti, kad vis dėlto Seimas labai nesugadins šito straipsnio, kadangi vis dėlto šita norma yra tame Baudžiamojo kodekso skirsnyje, kur kalbama apie valstybinius nusikaltimus. Taigi, jeigu bus tokios pozicijos, kad reikia griežtinti, tai teisininkams dėl to problemų neiškils. O jūs parodysite savo poziciją, kaip vertinate tokius veiksmus. Vadinasi, gali būti toks.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis dėl balsavimo motyvų.
A.ENDRIUKAITIS. Aš palaikau prieš tai pasisakiusius, kad išbraukti paskutinius tuos žodelius. Ir taip pat siūlau balsuoti dėl... Čia buvo išsakyta Seimo nario nuomonė dėl didelės... Tai čia yra paliekama tada teisėjams ir visokiems piktnaudžiavimams, o teismas gi gali skirti: gali skirti 50 tūkst., gali skirti 400 tūkst. Tai čia jis įvertins ar tai didelė žala, ar tai maža. O apskritai praktika rodo, kad gyvenime daugelis bylų dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar kitais panašiais atvejais, kur padaryta didelė žala, tai visada sakydavo, kad tai čia nedidelė žala. Todėl siūlau irgi balsuoti ir dėl žodžio “didelė” išbraukimo.
PIRMININKAS. Pirmojoje pastraipoje, taip?
P.A.MIŠKINIS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi prašome...
J.PRAPIESTIS. Atsiprašau, čia tai kategoriškai nesutinku su ta pozicija. Teismai turi jau praktiką, turi kriterijus. Be to, dar būdavo Aukščiausiojo Teismo apibendrinimai baudžiamosiose bylose, pavyzdžiui, piktnaudžiavimo, aplaidumo. Ir ne tai, kad priverstinai teismams, tačiau taip orientaciniai būdavo nurodoma, kad štai tokios pasekmės laikytinos esminės, žala didelė. Šita sąvoka yra reikalinga, o teismas, jeigu spręs klausimą ar didelė, ar nedidelė, tai čia kažkaip jau iš karto įtarti, kad teismas piktnaudžiaus įstatymu, tai ne visiškai, man atrodo, tikslu. Ir tokia sąvoka turi likti.
PIRMININKAS. Ar Seimo narys A.Endriukaitis reikalauja balsuoti, taip? Prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime už tai, kad pirmojoje pastraipoje, priešpaskutinėje eilutėje, būtų išbrauktas žodis “didelę”. Kas už tai, spaudžia mygtuką “už”. Prašome balsuoti. Už balsavo 18, prieš - 31, šis žodis paliekamas.
Prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Seimo nario P.Miškinio pasiūlymo, kuris pasiūlė antrojoje pastraipoje, priešpaskutinėje eilutėje, pradedant žodžiais “arba bauda nuo 50 tūkst. ir t.t.” išbraukti sakinį iki galo. Kas už šitą pasiūlymą, taip pat spaudžia mygtuką “už”. Už išbraukimą - 35, prieš - 31, susilaikė 2. Taigi žodžiai “arba bauda nuo 50 tūkst. iki 500 tūkst. talonų” yra išbraukiama. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl viso straipsnio? Nėra. Straipsnis 74.2 priimtas. 77 straipsnis - Kontrabanda. Prašome.
J.PRAPIESTIS. Na, aš tik galiu pasakyti tai, kad atsižvelgiant į Seimo narių pastabas sugriežtinti atsakomybę numatyta, kad pati minimaliausia laisvės atėmimo bausmė yra 3 m. O iki tol nebuvo numatyta ta minimali riba. Tačiau tai nebuvo kažkoks suklydimas, apsirikimas, kadangi minimalią laisvės atėmimo ribą nustato Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos. Taigi teisėjai nebūtų skyrę tos bausmės mažesnės, negu kad leidžia įstatymas. Tačiau buvo palikta platesnė amplitudė pasirinkimui. Mes pamanėm, kad pastabos buvo tikrai teisingos, todėl sugriežtinamos. Siūlau sugriežtinti.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pranešėjau, na, matyt, aš gal šiek tiek ir pavėlavau su savo pastabom, bet noriu tiesiog vienu sakiniu pasakyti. Čia sulygindami visas veikas - ir kontrabandą, ir paprastą kontrabandą, ir ginklų kontrabandą, man atrodo, mes darome klaidą. Ir, vadinasi, paprastą kontrabandininką sodindami į kalėjimą nuo 3 iki 8 metų ir ginklų kontrabandininką taip pat, manau, padarysim rimtą klaidą. Manyčiau, kad vis dėlto čia reikėjo skirti dvi dalis: paprastą kontrabandą nuo ginklų kontrabandos, narkotikų kontrabandos. Vis dėlto reikėjo atskirti. Ir paprastajam kontrabandininkui, matyt, reikėjo numatyti bausmę tiktai nuo 3 iki 6 mėnesių. Toliau - baudą, atitinkamą didelę piniginę baudą ir ypatingai, jeigu tai atliekama pirmą kartą. Tai būtų buvę humaniškiau, nes mes galim pasidaryti panašūs į pokarinius teisėjus, kai žmogus už 1 kg grūdų gaudavo 10 metų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, siūlote nepritarti tam straipsniui? Ką siūlote, aš nelabai supratau?
P.A.MIŠKINIS. Aš siūlyčiau jį pertvarkyti. Bet dabar aš nežinau, ką čia Seimas galės padaryti, kadangi jau čia trečiasis svarstymas.
PIRMININKAS. Deja, nieko dabar. Tik galima atmesti visiškai, jeigu Seimas pritars.
P.A.MIŠKINIS. Galbūt jam nepritarti ir jį atidėti tiesiog.
J.PRAPIESTIS. Tai, gerbiamieji Seimo nariai, jūs susiduriate su problema, kaip trūksta kodeksų ir Seimo nariai negali susipažinti išsamiau su visais kodeksais. Jeigu ponas P.Miškinis būtų paskaitęs Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, tai tokios problemos nebūtų. Kadangi ten už smulkią tokią kontrabandą yra numatyta administracinė atsakomybė. O šioje normoje toks atribojimas yra, atidžiai įsiskaitykite. Gabenimas kontrabanda kitų daiktų, išskyrus radioaktyvias medžiagas, šaudmenis, narkotikus ir pan. - tai ne bet koks gabenimas, tai gabenimas klastojant dokumentus, pasinaudojant pareigūnais, slėptuvėse ir t.t. O antroji dalis, kur kalbama apie radioaktyvias medžiagas, narkotikus, nežiūrint koks kiekis, nežiūrint kaip, tačiau jau pats gabenimas yra kontrabanda, kuri baudžiama kriminaline tvarka. Ir administracinės atsakomybės už tuos paskutinius veiksmus nėra Baudžiamajame kodekse. Taigi skirtumas yra, ir mes tikrai, kokius čia nuogąstavimus sakė, tokioj situacijoj neatsidursime.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Greimas. Dėl balsavimo motyvų prašom. Nieko neklausti, tik kalbėti už, prieš, arba, ką siūlote išbraukti.
A.A.GREIMAS. Aš norėjau vieną žodį paklausti.
PIRMININKAS. Negalima klausti.
A.A.GREIMAS. Tada aš pritariu šitam.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Aš dėl 2 psl., kur yra parašyta “nepateikiant jų muitinei” yra žodelis “ir”. Ar negalėtumėte pakeisti “ar neturint leidimo juos pervežti”? Ir toliau - kontrabanda, padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų, išbraukti žodį “itin” arba “stambiu mastu”?
PIRMININKAS. Pranešėjo nuožiūra, jeigu sutiks, tada taip, o jeigu ne, mes balsuoti negalime. Prašome, pranešėjau.
J.PRAPIESTIS. Ne, čia yra viskas pakankamai apgalvota, gal net neverta pradėti. Ir aš taip staigiai nedrįstu sakyti, kadangi “ir” ir “ar” labai daug ką reiškia baudžiamuosiuose įstatymuose.
PIRMININKAS. Pasiūlymus pranešėjas atmetė, jie nebebus balsuojami.
J.PRAPIESTIS. Arba tada per pertrauką svarstome, žiūrim, bet tai čia aš manau, kad yra pakankamai tiksliai sureguliuota ir, beje, šita norma praktikoj problemų praktiškai nekelia. Mes dabar jau stipriname atsakomybę už tai. Taigi jau patikrinta praktikoje, nebekeiskim to, kas yra.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Palaikau gerbiamąjį P.Miškinį. Reiktų atriboti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Yra pasiūlyta straipsnio nepriimti. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už šį straipsnį, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Už - 52, prieš - 9, susilaikė 4. Straipsniui pritarta.
162 pirm straipsnis. Aplaidus apskaitos vedimas. Dėl balsavimo motyvų - Seimo narys A.Baležentis. Ne. Daugiau kalbančiųjų nėra dėl balsavimo motyvų. Tada prašome, ar yra prieštaraujančių prieš 162 pirm straipsnį? Nėra. Straipsnis priimtas.
162.2 straipsnis. Apgaulingas apskaitos vedimas. Ar yra norinčiųjų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Prieštaraujančių prieš 162.2 straipsnį nėra. Straipsnis priimtas.
l62.3 straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas pateikimas. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nematau. Reikalaujančių balsuoti arba nepriimti nėra. Straipsnis priimtas.
l62.4 straipsnis. Neteisėta įmonės veikla. Dėl kurio straipsnio norėjote?
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl jau priimto.
PIRMININKAS. Gerai. Tada grįšime prie 162.3 straipsnio. Nemačiau užsiregistravusio. Tai Seimo narys V.Juškus. Ne, ne. Tai dėl šito 162.3, taip? Ir G.Paviržis, taip?
BALSAS IŠ SALĖS. Taip.
PIRMININKAS. Tai Seimo narys G.Paviržis. Prašome.
G.A.PAVIRŽIS. Dėl šito straipsnio buvo prieš porą dienų pasiūlymai pateikti, bet jie visai nekomentuoti.
J.PRAPIESTIS. Taip, aš tuos pasiūlymus turiu. Ten parašyta, kad konstatuojančiąją dalį papildyti šiais žodžiais: “atsižvelgiant į nedeklaruotą pajamų dydį”. Aš prisipažinsiu, nelabai man užteko kompetencijos suprasti tą pastabą. Ir dabar galbūt patikslinti išeitų. Man atrodo, kad ten pakankamai viskas gerai sutvarkyta.
G.A.PAVIRŽIS. Čia siūlau, kad, atsižvelgiant į nedeklaruotą pajamų dydį, ši suma gali būti,sakykim, didesnė už numatomas ir baudas. Tada tampa logiška numatoma bausmė - laisvės atėmimas.
J.PRAPIESTIS. A, tai matot, Baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje yra numatyta - 8 straipsnyje pateikiama nusikaltimo sąvoka: kas yra apskritai nusikaltimas? Ir po to šito straipsnio antrojoje dalyje yra paaiškinama, kad nėra nusikaltimu ta veika, kuri, nors formaliai ir patenka į kokio nors nusikaltimo sudėties aprašymą, t.y. formaliai turi nusikaltimo srities požymius, tačiau dėl savo mažareikšmiškumo nelaikytina nusikaltimu. Taigi man atrodo, kad vis dėlto galima pasitikėti teisininkais, kad jie tikrai atskirs, kur nusikaltimas, kur šiaip toksai pažeidimas, neturintis tokios reikšmės ir už kurį taikytume tik administracinę atsakomybę. O dabar nurodyti, vardinti tuos konkrečius dydžius, tai ,na, yra šiais laikais perdaug nepastovus dalykas.
PIRMININKAS. Seimo nario G.Paviržio norėčiau paklausti. Kadangi jūsų pataisa yra pateikta pagal Reglamentą, ar jūs reikalausite balsuoti dėl šitos savo pataisos?
G.A.PAVIRŽIS. Mane nepatenkina šitas atsakymas. Ten parašyta pas mane: “atsižvelgiant į nedeklaruotą pajamų dydį”. Čia todėl ir kalbama, kad ji gali būti žymiai didesnė negu baudos, negu numatytos baudos.
J.PRAPIESTIS. Aš todėl ir klausiu, kad aš nelabai supratau, kur ta pastaba turi būti: ar pačioj dispozicijoj, ar kalbant apie sankciją?
G.A.PAVIRŽIS. Konstatuojančioje dalyje pratęsti šitais žodžiais.
PIRMININKAS. Neteisingų duomenų apie savo pajamas, šitą turite dalį galvoje? Deklaracijos pateikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai, atsižvelgiant į nedeklaruotą pajamų dydį, taip siūlote tą sakinį?
G.A.PAVIRŽIS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Siūlysite balsuoti, taip?
J.PRAPIESTIS. Šita norma bus praktiškai neįvykdoma. Niekas nesupras, ko norima.
PIRMININKAS. Dar Seimo narys E.Jarašiūnas dėl šios pastabos?
E.JARAŠIŪNAS. Taip. Pasitikėkime gerbiamuoju ministru. Nedarykime, taip sakant, mėgėjiškų pataisų, iš tikro nedarykime, nes dispozicija yra pakankamai aiški ir aš manau, kad šiuo atveju tiktai suveltume.
PIRMININKAS. Jūs siūlote nepriimti tos pataisos, taip? Gerai, tada dar Seimo narys V.Juškus.
V.JUŠKUS. Norėčiau paaiškinimo, kodėl buvo neatsižvelgta į pasiūlymą: “neteisingų duomenų apie savo pajamas ir jų panaudojimą įrašymas į deklaraciją ir jos pateikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai.” Ir buvo pasiūlymas - “arba teisėtvarkos organams”.
J.PRAPIESTIS. Labai atsiprašau, kad pastabose, matyt, nebuvo atskirai į šitą klausimą atsakyta, tačiau, jeigu jau teisėsaugos organai įsikiša į šitą reikalą, tai jie patys ir nedaro nei patikrinimų tokių, kurie susiję su finansais, nei buhalterinių ekspertizių ir pan. Visada būna pavedimas ar tai Finansų inspekcijai, ar Kontrolės departamentui. Ir jie remiasi būtent šitų specialistų parengta informacine medžiaga, išvadomis. Todėl ir nebuvo atsižvelgta.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis ministre, jau dabar kalbam dėl 164.4?
J.PRAPIESTIS. Ne. Jau artėjam prie jo.
PIRMININKAS. l62.3.
V.ŽIEMELIS. Aš dėl šito buvau...
PIRMININKAS. Gerai, tada aš kompiuteryje paliksiu jus.
Ar Seimo narys G.Paviržis reikalauja balsuoti? Tada balsuosime. Prašome pasiruošti balsuoti. Seimo narys G.Paviržis siūlė 162.3 straipsnyje pirmą pastraipą papildyti žodžiais “atsižvelgiant į nedeklaruotų pajamų dydį”. Kas už tai, kad būtų papildyta šiais žodžiais, spaudžia mygtuką “už”.
Už - 33, prieš - 45, susilaikė 6.13 už, atsiprašau. Prieš - 45, susilaikė 6. Pataisa nepriimta. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl viso 162.3 straipsnio? Straipsnis priimtas.
162.4. Seimo narys V.Žiemelis. Dėl balsavimo motyvų. Prašome.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis ministre, aš bijau vieno. Jeigu mes paliksime žodį “stambiu mastu”, tai aš bijau, kad šis straipsnis neveiks, nes šios sąvokos dar nėra baudžiamuosiuose įstatymuose. Įmonės veiklos vykdymas stambiu mastu. Yra stambus mastas privačių asmenų atžvilgiu, tačiau ne įmonės atžvilgiu. Tad jeigu mes paliksime šiuos žodžius “stambiu mastu”, aš bijau, kad šis straipsnis neveiks dėl teisėjų subjektyvizmo, dėl teisėjų, prokurorų, tiksliau, parengtinio tardymo organų subjektyvizmo. Kas įrodys, kur yra stambus mastas, kur nestambus? Nesusiformavusi sąvoka.
PIRMININKAS. Seimo nario G.Paviržio pateiktoj pažymoj taip pat siūloma išbraukti šituos žodžius “stambiu mastu”,kaip ir siūlo Seimo narys V.Žiemelis. Gal, pranešėjau, atsakytumėt?
J.PRAPIESTIS. Taip. Šita sąvoka Baudžiamajame kodekse visai nenauja, jinai yra daugelyje straipsnių, kur kalbama apie nusikaltimus nuosavybei (pasižiūrėkite, ponas Žiemeli). Dar noriu pasakyti, kad šitas straipsnis ir nėra taikomas įmonėms kaip tokioms. Pas mus baudžiamoji atsakomybė numatyta ne juridiniams asmenims, tačiau fiziniams asmenims, individualiems asmenims. Galbūt būsimuosiuose Baudžiamojo kodekso pakeitimuose tai ir bus, tačiau dabar kalbama tiktai apie šitų įmonių vadovus. Stambų mastą reikia nurodyti. Kas būtų, jeigu mes pradėtume mojuot Baudžiamuoju kodeksu ir baudžiamaisiais straipsniais toms įmonėlėms, kurios, pavyzdžiui, užfiksavo savo steigimo dokumentuose, kad gamins tyrelę, o paskui kažkokius ten segtukus pradėjo daryti, ir mes iškart Baudžiamąjį kodeksą. Ne, man atrodo, šita norma yra pakankamai tiksli, mums padėjo ją suformuoti Finansų ministerijos darbuotojai, ekonomistai. Todėl aš negaliu priimti tų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis. Dėl balsavimo motyvų prašome.
V.LANDSBERGIS. Taip, gerbiamasis ministre, man taip pat užkliuvo šita sąvoka, nes man atrodo, jinai yra netiksli. O tokiuose griežtuose baudžiamojo pobūdžio įstatymuose tokia netiksli sąvoka yra negeras dalykas. Aš nežinau, reikėtų gal rasti kokią nors santykinę nuostatą. Jūs paminėjote mažas įmones. Maža įmonė turi savo mastą. Ar mažoms įmonėms šitas straipsnis nebus taikomas? Ar yra koks nors absoliutus milijoninis mastas, ar santykinis pagal įmonės apyvartą?
J.PRAPIESTIS. Aš sakyčiau, kad šitas straipsnis įmonėms kaip tokioms apskritai negali būti taikomas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, išklausykime visų, tada jūs atsakysite bendrai. Seimo narys J.Katkus. Seimo nariui V.Žiemeliui priminsiu, kad antrąkart kalbėti tuo pačiu klausimu negalima. Deja, negalima.
V.ŽIEMELIS. Replika.
PIRMININKAS. Negalima.
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Jeigu bus kalbama dėl vedimo tvarkos - taip, jeigu ne, tai aš paprašysiu Seimo nariui įrašyti įspėjimą.
V.ŽIEMELIS. Gerai.
PIRMININKAS. Prašome Seimo narį J.Katkų, paskui dėl vedimo tvarkos V.Žiemelį.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis ministre. Galbūt reikėtų čia po paskutinio sakinio “baudžiamas bauda nuo 500 tūkst. iki 5 mln. talonų” pridėti “ir sustabdoma tos įmonės veikla”. Ji galės užsiimti neteisėta veikla, sumokės baudą ir toliau vėl tą patį darys. O ta bauda gali būti kartais uždirbama per 4 valandas.
PIRMININKAS. Kadangi pasiūlymas pateiktas per vėlai, prašome neatsakinėti. Seimo narys A.Baležentis.
J.A.KATKUS. Ne pasiūlymas...
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis ministre, ar jums neatrodo, kad šitas straipsnis ir štai, pavyzdžiui, kaip prieš tai buvo 162 straipsnis, gali labai apriboti įmonių veiklą? Ir kas tai yra neteisėta įmonės veikla? Galbūt reikėtų taip formuluoti, kad neteisėta įmonės veikla yra uždraustos veiklos vykdymas? O jeigu, pavyzdžiui, čia yra nurodoma, kad įmonės steigimo dokumentuose nenumatyta komercinė ūkinė veikla, tai čia yra ne neteisėta veikla, o gali būti tiesiog veiklos išplėtimas, kas visuomenėje priimtina ir sveikintina. Tokio straipsnio priėmimas gali labai stabdyti įmonių veiklos sferos išplėtimą, kada įmonė, operatyviai reaguodama, jau gali įvaldyti kokią nors gamybą ir duoti naudos mums visiems. O tuo tarpu steigimo dokumetus perrašyti, perregistruoti užtrunka ilgiau. Tokiu būdu mes patys šituo straipsniu padarysime spąstus įmonių funkcionavimui. Aš pasisakyčiau prieš šitą straipsnį tokios formuluotės, koks jis dabar yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs, kaip pirmininkas, be abejonės, turite sekti posėdį ir padaryti pastabas pranešėjui, jeigu jis neatsako į klausimus arba suklaidina kitus parlamento narius. Šiuo atveju gerbiamasis J.Prapiestis suklaidino parlamento narius, kadangi stambus mastas yra grobstymas stambiu mastu, stambios žalos padarymas, tačiau anaiptol dar baudžiamuosiuose įstatymuose nėra tokios sąvokos, kaip įmonės veikla stambiu mastu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš tik tiek atsakyčiau, kad neturiu po ranka baudžiamųjų kodeksų, kad galėčiau aiškintis, kas čia pasakė teisybę, kas ne. Tą darot jūs. Ir pabaigoje Seimo narys J.Prapiestis. Pasisakė du - už, du - prieš. Prašome pasakyti baigiamąjį žodį ir balsuosime.
A.BALEŽENTIS. Galbūt būtų galima išgirsti atsakymą?
J.PRAPIESTIS. Labai sunku atsakyti, kai teisininkai pradeda ginčytis. Tačiau Baudžiamajame kodekse neišvengsim tokių sąvokų “stambiu mastu”, “esminė žala”, “didelė žala” ir t.t. Nėra jau tokie kvaili prokurorai, teisėjai, kaip kad ponas V.Žiemelis mano, kad jie negalės nustatyt konkrečiu atveju, kada mes galime tą veiką vertinti kaip stambiu mastu. Todėl pasiūlymų, jeigu šita sąvoka nepriimtina, aš negavau. Nebuvo man pasakyta, va tokie, tokie atvejai laikytini stambiu mastu. Tai yra neįmanomas dalykas. Be to, vėl sakau, kad šitas straipsnis ir apskritai baudžiamoji atsakomybė taikoma ne juridiniams asmenims, ne pačiai įmonei. Tai atsakomybė individualių asmenų, vadovų, kurie buvo kalti dėl tokių veiksmų. Galbūt, kai keisime Baudžiamąjį kodeksą, numatysime, kad baudžiamąja tvarka baudžiamosios sankcijos gali būti taikomos ir juridiniams asmenims. Dabartiniu metu mes to neturime. Galbūt iškils klausimas dėl vienų kitų organizacijų pripažinimo nusikalstamomis, gal dar kokie nors ateities klausimai. Tada bus pakeitimai, tada mes ir galėsime kalbėti ir apie tokią bausmę kaip įmonių uždarymas, jeigu tokia bus. Dabartiniu metu šitos sankcijos, šitos normos yra skirtos konkretiems asmenims. Ir nieko kito, deja, pasiūlyti negaliu. Nieko kito gudriau nesugalvoja nei Lietuvos, nei Vokietijos, nei kiti teisininkai, kurie sprendžia šitokias problemas.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Kadangi buvo siūlyta išbraukti žodžius “stambiu mastu”, jūs tam siūlymui nepritarėte, tačiau autoriai siūlymo neatsiima, kiek aš matau. Todėl prašome pasiruošti balsuoti.
Kas už tai, kad žodžiai “stambiu mastu” būtų išbraukti, spaudžia mygtuką “už”.
J.PRAPIESTIS. Balsuosite “už” - paliksite netvarką. Kaip nori, taip tvarkos, ką nori, tą gamina.
PIRMININKAS. Balsavimo metu nebeagituojama, gerbiamasis ministre. Prieš tai reikėjo daryti.
J.PRAPIESTIS. Aš įpratęs, kai rankas kiloja.
PIRMININKAS. Už išbraukimą 16, prieš - 37. Taigi žodžiai paliekami.
Ar yra reikalaujančių balsuoti už visą 162.4 straipsnį? Yra. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už visą 162.4 straipsnį, prašome paspausti mygtuką “už”.
Už balsavo 43, prieš - 13, susilaikė 9. Straipsniui pritarta.
162, neperskaitau, koks tenai indeksas. Neteisėtos finansinės operacijos. Prašome.
J.PRAPIESTIS. Po 4 eina 5. Tai 162 su ženkleliu 5.
PIRMININKAS. Vieną minutę, aš įjungsiu kompiuterį. Kompiuteris dabar užimtas. Prašome pasiruošti kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašome, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Ar yra prieštaraujančių prieš tą straipsnį? Nėra. 162 su indeksu 5. “Neteisėtos finansinės operacijos”. Straipsniui pritarta.
162 su indeksu 6. Yra Seimo nario G.Paviržio pasiūlymai ir prašome Seimo narių pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Taip pat Seimo nario G.Paviržio prašyčiau argumentuoti savo pastabas.
Seimo nary Pavirži, prašome argumentuoti savo pasiūlymą.
J.PRAPIESTIS. Aš atsiprašau, galbūt nereikės argumentuoti, kadangi tos pastabos buvo gautos tuo metu, kol ponas G.Paviržis dar nebuvo gavęs naujos redakcijos. Galbūt jį tai patenkina, kas dabar yra padaryta, nes tam tikra prasme buvo stengtasi patikslint tą normą.
PIRMININKAS. Seimo nary Pavirži, jūsų žodis.
G.A.PAVIRŽIS. Čia naujam šitam?
PIRMININKAS. Taip.
J.PRAPIESTIS. Projekte 3.
G.A.PAVIRŽIS. Čia mes kalbam apie 162.6, taip?
J.PRAPIESTIS. Taip.
G.A.PAVIRŽIS. Tai ten buvo siūlyta kaip tik visą straipsnį papildyti dar ir žodžiais “ar laikymas”, kad atitiktų turinį. Mes kalbame apie tą, o pavadinime šito nėra.
J.PRAPIESTIS. Čia nėra didelė bėda. Tačiau jeigu mes į pavadinimą pradėsime perrašinėti visą straipsnį, tai toks kartojimas galbūt nevisiškai tikslus. O taikydami tą normą teisininkai, kurie tą įstatymą vykdo, žiūri ne tiek į straipsnio pavadinimą, kiek į tai, kas yra surašyta, kaip mes sakome, dispozicijoje, kur yra nurodyti jau konkretūs požymiai. O straipsnio pavadinimas dažniausiai būna toksai orientacinis, kad būtų lengviau atrasti tą normą, kuri yra Baudžiamajame kodekse. Žodžiu, kodifikacijos klausimai. Tačiau paskatindami Seimo narius už atidų teksto skaitymą, aš manau, kad mes irgi įtrauksime tą pastabą. Tai problemos nebus.
PIRMININKAS. Pardavimas ar laikymas. Priimate? Taip?
J.PRAPIESTIS. Sufleruoja ir Valstybės, ir teisės komiteto atstovai, kad įrašytume. Taigi įrašome.
PIRMININKAS. Įrašoma. Seimo narys G.Paviržis patenkintas. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai. Aš čia paprašyčiau grįžti dar prie 162 su ženkleliu 5.
PIRMININKAS. Prašome kalbėti apie 162 su ženkleliu 6. Prieš galutinį balsavimą grįšime prie šito.
P.A.MIŠKINIS. Aš paprašysiu man palikti žodį pasisakyti dėl ženklelio 5.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys A.Pocius. Prašome kalbėti už arba prieš, arba siūlyti ką nors išbraukti.
A.POCIUS. Falsifikuotų prekių. Bet yra falsifikuoti ir maisto produktai, kurie gali būti nuodingi. Tai čia daug pavojingiau. Ar čia yra koks nors skirtumas, ar ne?
PIRMININKAS. Į klausimus paprastai neatsakinėjama.
J.PRAPIESTIS. Šita prekių sąvoka apima apskritai viską.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis ministre, aš praeitą kartą jūsų paklausiau, tiksliau, pareiškiau tokį nusistebėjimą, kad įvestas naujas terminas ir niekas apie jį nežino. “Falsifikuotas”. Ką tai reiškia?
J.PRAPIESTIS. Aš nespėjau prie jūsų prieiti ir pasakyti, kad Tarptautinių žodžių žodyne ta sąvoka yra pateikta, o į Baudžiamąjį kodeksą surašyti žodyno...
V.ŽIEMELIS. Taigi yra lietuviškų žodžių, kam tarptautinius rašyti?
J.PRAPIESTIS. Beje, šita norma yra susijusi su tarptautiniais dokumentais.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome neatsakinėti į klausimus, nediskutuoti. Prašome siūlyti, ką išbraukti. Bet negalima dabar čia diskusijose nagrinėti paties straipsnio. Taigi jūsų siūlymas, gerbiamasis Seimo nary Žiemeli. Nepritarti straipsniui, taip supratau?
V.ŽIEMELIS. Ne, mano siūlymas rašyti lietuviškus žodžius, o ne tarptautinius.
J.PRAPIESTIS. Tai koks tas lietuviškas būtų?
V.Žiemelis. (Negirdėti)
J.PRAPIESTIS. Ką jūs! Dokumentus klastoja, ne degtinę klastoja.
PIRMININKAS. Prašome, Seimo nariai, 162.6 straipsnis. Ar yra reikalaujančių balsuoti už visą straipsnį? Nėra. Aš priminsiu, kad Seimo nario G.Paviržio pataisa yra priimta. Pavadinimas papildytas.
177 straipsnis. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Taip pat yra Seimo nario G.Paviržio pataisa. Prašome, pranešėjau.
Seimo narys R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Praeitą kartą siūliau padidinti baudas, kadangi pasinaudojęs tarnybine padėtimi jis galėtų gauti kur kas didesnę sumą pinigine ar kokia kita išraiška, negu kad čia bus baudžiamas. Siūlyčiau pakelti iki 1 mln. talonų.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis. Prašome. Atsakysite vėliau, pranešėjau.
G.A.PAVIRŽIS. Atsiimu savo pastabas.
PIRMININKAS. Atsiima pastabas. Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis ministre, gal aš suklydau, tačiau man atrodo, kad dabar šis straipsnis pataisytas daug blogiau, negu buvo pirmoji redakcija. Vėlgi liko beveik ankstesnioji redakcija, jeigu aš neklystu, ir vėl reikia savanaudiškumo ir taip pat didelės žalos. Ankstesnėje redakcijoje bent užteko, kad būtų, jeigu aš neklystu... Buvo formuluojama, kad galėjo būti padaryta žala. Aš bijau, kad vėl teisėsaugos organams bus sunku taikyti šį straipsnį, labai sunku.
PIRMININKAS. Ir pranešėjas.
J.PRAPIESTIS. Man nepatogu sakyti Seimo nariui, bet jis tikrai suklydo. Padarė visą seriją klaidų. Galimybės bausti pagal seną redakciją už tai, kad galėjo atsirasti žala, nebuvo. Ten buvo baudžiama už realią žalą. Pataisyta yra geriau, kadangi iš tikro, jeigu pagal seną redakciją, tai reikėjo įrodyti, kad ir žala, ir kad ji buvo padaryta dėl savanaudiškų paskatų. Dabartiniu metu, atsižvelgiant visų pirma į prokuratūros darbuotojų prašymą, šita dispozicija yra patikslinta nurodant, kad tie veiksmai, kurie savanaudiškais tikslais. Ir yra žodelis “arba”. Arba padaręs didelę žalą. Taigi kai neįrodomi savanaudiški motyvai, neteisėtų pareigūno veiksmų paskatai, išlieka galimybė, jeigu buvo padaryta didelė žala, bausti vien už tą žalą, nefiksuojant jau konkrečių motyvų, kurie iš tikro ne visada įrodomi. Taigi čia parengtinio tyrimo organams labai išsiplėtė galimybės piktnaudžiaujančius pareigūnus bausti be tokio sudėtingo ar kartais ne visada įveikiamo darbo kaip motyvų įrodinėjimas.
PIRMININKAS. Dar du gali pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Prašom prie centrinio mikrofono. Seimo narys... Prašome.
V.JUŠKUS. Aš siūliau šitam straipsnyje pakeisti su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas iki amžiaus galo. O jūs iš viso palikote tą patį. Neatsižvelgta į mano pasiūlymą. Už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
PIRMININKAS. Būkit malonus, pavardę...
V.JUŠKUS. Seimo narys V.Juškus.
J.PRAPIESTIS. Aš nežinau, gal vis dėlto už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, kada tie piktnaudžiavimai būna tokie įvairūs, nebepalikt žmogui jokios galimybės kada nors vėl dirbti vadovaujantį darbą arba pagaliau visiškai nebetikėti, kad suklydęs žmogus gali pasitaisyti... Tai gal mes nebūkime tokie jau griežti ir negailestingi.
PIRMININKAS. Taip. Ir paskutinis dėl balsavimo motyvų Seimo narys J.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš buvau pasiūlęs numatyti visų lygių deputatų atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Manau, kad tai tikrai turi būti išskirtinė pastraipa. Deputatai ne tiktai atsako savo rinkėjams, bet apskritai turėtų padėti saugoti šituos visus įstatymus. Dėl to aš siūlau balsuoti...
PIRMININKAS. Kaip? Už ar prieš? Kaip siūlot balsuoti?
J.A.KATKUS. Siūlau išskirti...
PIRMININKAS. Nieko siūlyti negalit, galit siūlyti balsuoti už, prieš arba ką nors išbraukti. Pavėlavot.
J.A.KATKUS. Aš siūlau balsuoti už pataisą, kuri buvo pateikta anksčiau.
J.PRAPIESTIS. Dėl pastabos, man atrodo, tai yra atsakymas pažymoje. Tačiau aš nenoriu pasakyti, kad daugiausia savo pareigom piktnaudžiauja visų lygių deputatai. Šita norma apima visus pareigūnus, tarp jų ir valdžios atstovus. Jūs pažiūrėkite šito straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kas yra pareigūnai. Taigi jeigu dar yra Seimo narių, kurie abejoja, ar jie pareigūnai, ar ne pareigūnai, tai žinokit: jūs esat kuo tikriausi pareigūnai. Pareigūnai, užimantys net labai atsakingas pareigas. Ir paprastai teisėjai su prokurorais tokiems pareigūnams visada siūlo didesnes bausmes, kadangi jūs turite būti pavyzdys. O jeigu mes Baudžiamajame kodekse dar pradėsime konkrečiai konstruot normą bet kokio lygio deputatams, tai gali žmonės susidaryti nuomonę, kad jau kas ne kas, o deputatai dažniausiai piktnaudžiauja.
Taigi aš nemanyčiau, kad tokių pakeitimų Baudžiamajame kodekse reikėtų. Šita norma apima absoliučiai visus pareigūnus.
PIRMININKAS. Dabar galima kalbėti tiktai dėl vedimo tvarkos. Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš noriu patikslint klausimą, nes vėl manęs ministras nesuprato. Aš atsiprašau, jeigu galima. Aš kalbėjau apie tai, kad antrojo projekto redakcija yra daug geresnė negu trečiojo. O jūs išvertėt viską aukštyn kojom.
PIRMININKAS. Tam ir ministras.
V.ŽIEMELIS. Antrojo projekto redakcija daug geresnė. Ar jūs nepamenate antrojo projekto redakcijos? Pristatydamas turėjot atsiminti.
PIRMININKAS. Klausimas retorinis. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai vyksta bet kurio straipsnio aptarimas ar siūlymai kažką išbraukti, arba aptarimas tų pastabų, kurios buvo anksčiau padarytos, kompiuteris turi būti įjungtas. Daugelis iš mūsų nori pateikti vieną ar kitą pasiūlymą, vieną ar kitą žodį išbraukti, tačiau negali to padaryti. Paskui jūs skelbiat, kad jau dėl balsavimo motyvų. Taip yra varžomos deputatų teisės.
Įvertindamas tai aš norėčiau pasiūlyti išbraukti vieną žodį, tai, ką šiandieną galiu siūlyti pagal Reglamentą. T.y. trečioj eilutėj išbraukti žodį “didelę”. Teismas ir nustatys, didelė ar maža. Ir pagal tai parinks bausmę. Savanaudiškais tikslais arba padaręs žalą valstybės interesams. Kokia ta žala, tai jau teismo reikalas, o ne straipsnio. Siūlau dėl to balsuoti ir tą žodį išbraukti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis. Dėl balsavimo motyvų nebegalima šnekėti. Dėl vedimo tvarkos prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Galima, nes aš esu pateikęs pasiūlymus raštu dėl šito straipsnio.
PIRMININKAS. Aš jų neturiu.
A.ENDRIUKAITIS. Tai jūs pasižiūrėkite trečiąjį projektą ir bus ten parašyta mano pavardė.
Taip pat aš norėčiau priminti Seimo nariams, kad pagal dabar galiojantį 177 straipsnį “Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi”, per dvejus metus Lietuvoje buvo tik 10 bylų. Ir praktiškai jos visos buvo dėl didelės žalos. Todėl teismas gali spręsti, ar jį į kalėjimą sodinti, ar baudą duoti. Štai teismas ir įvertins, ar ta žala didelė, reikšminga, ar nereikšminga. Siūlau vėl antrą kartą šitą žodį “didelė” išbraukti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti.
J.PRAPIESTIS. Aš noriu atsakyti.
PIRMININKAS. Pranešėjas atsakys.
J.PRAPIESTIS. Mes šiandien labai bendraujame su ponu V.Žiemeliu. Aš dabar pažiūrėjau į projektą Nr. 2 ir projektą Nr. 3. Tai pagrindinė dispozicija visiškai atitinka tą, kuri buvo. Taigi čia tokia informacija gal nereikalinga.
Dabar dėl to, kad teismas turi nustatyti didelę žalą. Mes vis dėlto negalime leisti, kad tik teismas nustatytų, buvo nusikaltimas, ar nebuvo. Nes jeigu parengtinio tyrimo organai kels baudžiamąsias bylas dėl bet kokios žalos, jeigu bus procesinis persekiojimas, bus atleidžiami iš pareigų, kol vyksta procesas ar net kardomasis kalinimas, praeina kelių mėnesių baudžiamasis procesas, tai nėra malonu. Ir po to teismas sako, vis dėlto tu, prokurore, suklydai, čia jokios didelės žalos nėra. Užtenka, kad teismas ir taip padaro klaidų esant tokiai normai, kai įrašyta didelė žala, bet jeigu bus išvis nieko neįrašyta, tai, man atrodo, tam tikrą chaosą tiriant šitas bylas mes tikrai sukelsime, užfiksavę tokią normą. Aš sakau, kad nelabai ir mums patinka tos sąvokos “didelė žala”, “stambiu mastu” ir pan. Tačiau niekas kol kas negali sugalvoti geresnių kriterijų ir vargu ar šitoje situacijoje, kai tokia infliacija ir kai nepastovūs kiti ekonominiai dalykai, mes galim numatyti konkretesnius, labiau apibrėžtus dalykus.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad žodis “didelė” būtų išbrauktas, spaudžia mygtuką “už”.
Už išbraukimą pasisakė 16 Seimo narių, prieš - 42. Žodis paliekamas. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl viso straipsnio? Prašau, pranešėjau, jūsų pasiūlymas. Perskaitykite Seimo nario V.Juškaus pasiūlymą. O kol kas Seimo narys S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos.
J.PRAPIESTIS. Tame pono V.Juškaus ir A.Endriukaičio pasiūlyme yra kalbama apie esminę žalą, taip? Man atrodo, kad aš jau į šitą atsakiau. Čia jau nebe mano, čia pirmininkaujančio...
PIRMININKAS. Prašom pasakyti, kurioje vietoje turėtume ką įrašyti, nes aš neturiu to pasiūlymo. Pranešėjau, kurioje vietoje čia yra siūloma ką įrašyti?
J.PRAPIESTIS. Aš tik galiu pasakyti, kad mes jau turėjom tą praktiką, kai iki gyvos galvos žmogus, ką nors padaręs, niekur negalėdavo gauti darbo, turėdamas ir specialybę, ir kvalifikaciją.
PIRMININKAS. Taigi 2 pastraipoje, kiek aš suprantu, siūloma įrašyti žodžius “po 5 metų ir atimant teisę užimti pareigas iki amžiaus galo.” Tokia siūloma pataisa.
J.PRAPIESTIS. Valstybė išvaro, o firma priima. To Baudžiamasis kodeksas neleidžia. Kam to reikia?
PIRMININKAS. Prašom, dėl šitos pataisos S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš dėl vedimo tvarkos, ne dėl šitos pataisos.
PIRMININKAS. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Labai prašyčiau, kadangi jūs dabar dviese esate viršuje, kažkaip dalinkitės pareigomis, nes ir kontroliuoti visus, kas kokias pataisas pateikia, ir visą Reglamentą, ir junginėti kompiuterį, kad žmonės galėtų užsirašyti, aš matau, kad vienas jūs, ponas Sakalai, tiesiog fiziškai nespėjate. Dabar vyksta aptarimas, sakykim, pasisakymas dėl balsavimo motyvų dėl pateiktos pataisos, kur reikia balsuoti. Kas gali užsirašyti dabar už ir prieš pasisakyti? Niekas! Nes kompiuteris neįjungtas. Kai žmonės ateina prie mikrofono, jūs sakot, kodėl jūs vaikštote. Žodžiu, gal dviese pasidalinkite, vienas junginėja kompiuterį, kitas stebi, kas ką nori daryti.
O dabar dar vieną sakinį norėčiau pasakyti gerbiamajam pranešėjui. Kai jūs argumentavote dėl didelės žalos, jūs kalbėjote apie žalą bet kam ir bet kaip. Aš manau, mes turime labai aiškiai atskirti žalą įmonei, piliečiui ir žalą valstybei. “Valstybės interesai” čia buvo parašyta. “Padarė žalą valstybės interesams.” Yra truputį kitos gradacijos, ir jūsų argumentacija man nėra visiškai priimtina, nors aš čia puikiai suprantu, ką jūs norėjote pasakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom dėl Seimo nario V.Juškaus pataisos. Prašom, Seimo nary.
R.MARKAUSKAS. Seimo narys Markauskas. Aš siūliau padidinti tą viršutinę baudos dalį. Man nebuvo atsakyta.
PIRMININKAS. Tai gal pirma baikime su šia pataisa, o paskui dėl jūsų.
R.MARKAUSKAS. Aš pirmiausia ir siūliau, ir į ją kažkodėl visai nieko nebuvo atsakyta.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Po vieną dar galima kalbėti dėl šios pataisos.
E.BIČKAUSKAS. Galima?
PIRMININKAS. Tuoj, vieną minutę. Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš pasisakyčiau prieš tokią tikrai neparengtą pataisą. Pirmiausia iš karto kyla klausimas, iki kurio amžiaus galo užimti pareigas. O gal tada geriau formuluoti “iki gyvos galvos”, kas irgi iš teisinės pusės visiškai nepagrįsta. Geriau, mano nuomone, priimkime šitą straipsnį, o jeigu jau Seimo nariai norės papildyti sankciją, tai galbūt papildomai ir papildys. Todėl aš siūlyčiau balsuoti prieš šią pataisą.
PIRMININKAS. Ar Seimo narys V.Juškus reikalauja balsuoti? Nereikalauja. Atsiima pataisą. Dabar dar vienas Seimo narys.
J.PRAPIESTIS. Dėl minimalios buvo baudos.
PIRMININKAS. Taip, prašau.
J.PRAPIESTIS. Aš vėlgi turiu pasakyti, kad čia pareigūnas gali būti labai įvairaus lygio. Pavyzdžiui, sandėlio vedėjas pagal šitą straipsnį irgi pareigūnas. Taigi tas sankcijos dydis (pagaliau, nepamirškite ir indeksacijos) kitam gali būti labai esminis. Tuo labiau, kai palikta tokia amplitudė, tai teismas turės galimybių varijuoti. O dabar jį indeksuojant, tai jau čia ne 20 tūkst., o daugiau negu 60 tūkst. Ne taip jau ir mažai. Na, jeigu nuspręsit, tai čia didelių problemų nebus, tuo labiau kad mes prie Baudžiamojo kodekso grįšime už gero pusmečio. Galbūt ir visą kodeksą turėsim.
R.MARKAUSKAS. Atsiprašau...
PIRMININKAS. Seimo narys R.Markauskas. Prašau.
R.MARKAUSKAS. Jūs mane ne taip supratote, aš siūlau palikti minimalią - nuo 20, bet tą viršutinę pakelti, ne 100 tūkst., o 500 tūkst. Na, čia jūsų nuožiūra.
J.PRAPIESTIS. Na, bet irgi 56 mln. ne visiems įkandama.
PIRMININKAS. Pasiūlymas yra pasiūlymas. Seimo narys siūlo balsuoti. Pasiūlymo, kiek suprantu, neatsiima. Gerbiamieji Seimo nariai, 2 pastraipos trečiojoje eilutėje siūloma parašyti “bauda nuo 20 tūkst. iki 500 tūkst.”. Taigi vietoj 100 tūkst. siūloma 500 tūkst. Seimo nario R.Markausko pasiūlymas. Kas už tai, kad bauda būtų padidinta nuo 100 tūkst. iki 500 tūkst., spaudžia mygtuką “už”.
Už - 39, prieš - 16, susilaikė 3. Tokiu būdu vietoj 100 tūkst. yra įrašoma 500 tūkst. Pataisa priimta. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl viso straipsnio? Nėra. Straipsnis priimtas.
Dabar aš noriu pasiklausti pranešėjo. Jūs užsisakėte lygiai tiek laiko, kiek ir gavote. Ką siūlote daryti toliau? Pagal darbotvarkę dabar turėtų būti pateikimas kito jūsų dokumento. Ar jūs siūlote tęsti svarstymą ir priėmimą, ar norite pristatyti kitą dokumentą?
J.PRAPIESTIS. Aš visų pirma neužsisakiau. Kiek davė, tiek ir yra to laiko. Tačiau, man atrodo, gal pabaikime mes vieną įstatymą, priimkime, nes jo iš tikrųjų reikia. Jau visiems prižadėjome, visi rašo, laukia.
PIRMININKAS. Taigi 177.2 straipsnis. “Pareigūno neteisėtas dalyvavimas įmonės komercinėje ūkinėje veikloje.” Rašytinių pastabų nematau. Gal kartais pranešėjas turi? Prašau. Seimo narys R.Markauskas dėl šio straipsnio, taip?
R.MARKAUSKAS. Ne, ne.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Dėl 177 prim, taip? “Pareigūno neteisėtas dalyvavimas įmonės komercinėje ūkinėje veikloje”, taip?
PIRMININKAS. Taip.
G.A.PAVIRŽIS. Na, čia jis užima atitinkamas pareigas neteisėtai, ir jeigu mes tai pabrėžiame, tai, man atrodo, reikia išbraukti iš konstatuojamosios dalies “padaręs esminę žalą valstybės interesams”. Sunku bus atskirti, kur buvo savanaudiškais tikslais priimami sprendimai ar tarpininkauta per kitus, pavyzdžiui, kad būtų tam nauda. Visais atvejais, man regis, reikėtų laikyti kaltu ir neleisti eiti tam tikras pareigas, kaip čia yra parašyta.
Dabar jau irgi yra žinoma, kad pareigūnas, pavyzdžiui, negali būti kai kurių privačių įmonių vadovu, užimti tam tikras pareigas ir t.t.
PIRMININKAS. Pranešėjau, siūlote išbraukti?
J.PRAPIESTIS. Ne, negalima to daryti, kadangi vis dėlto yra skirtingo lygio teisės pažeidimai. Jeigu vien tik neteisėtai dalyvauja šitoje veikloje, jis paprasčiausiai gali būti atleistas iš darbo. Tačiau jeigu toks dalyvavimas padarė, nors jums nepatinka, bet esminę žalą ar didelę žalą valstybės interesams ir tai bus įrodyta, čia jau, be abejo, drausminės atsakomybės neužteks. Jis bus, žinoma, atleistas, tačiau kriminalinė bausmė už tokią veiką turi būti skiriama. Ir mes negalime viską suplakti ir sudėti į Baudžiamąjį kodeksą, kad už bet ką jau skiriama baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė yra pati sunkiausia atsakomybė. Atlikus bausmę dar teisinės pasekmės - teistumas ir t.t. Taigi ne už bet ką baudžiama. Yra drausminė, yra administracinė, yra kitokios atsakomybės, o kai prieiname prie baudžiamosios, tai mes jau turime atrasti vis dėlto griežtus kriterijus ir ne už bet ką.
PIRMININKAS. Ar Seimo narys G.Paviržis reikalauja balsuoti?
G.A.PAVIRŽIS. (Negirdėti)
J.PRAPIESTIS. Man atrodo, kad ateityje Baudžiamajam kodekse to laisvės atėmimo liks dar mažiau, kadangi kitos išsivysčiusios valstybės laisvės atėmimą apskritai skiria tik keliems procentams tų, kurie padaro nusikaltimus. Paprastai stengiamasi apsiriboti bauda ir kitomis bausmėmis, kurias vykdant valstybei neiškyla problemų, nereikia, pavyzdžiui, kolonijų ir kalėjimų plėsti, statyti, tuo pačiu tam tikrą naudą gauna per tokias baudas. Taigi ateityje laisvės atėmimo, kuris dabar taikomas vos ne kas penktam nusikaltėliui, tikrai bus mažiau. Kuo mažiau, tuo geriau, nes nelabai pataiso tos įstaigos.
PIRMININKAS. Aš klausiu gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio. Ar reikalaujate balsuoti? Prašome pasiruošti balsuoti. Seimo narys G.Paviržis siūlo 177 pirm straipsnio pirmosios pastraipos pabaigoje išbraukti žodžius “padaręs esminę žalą valstybės interesams”. Kas už Seimo nario G.Paviržio pasiūlymą išbraukti šiuos žodžius, spaudžia mygtuką “už”.
Už pasiūlymą balsavo 7, prieš - 44. Tokiu būdu pataisa nepriimta. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl viso 177 pirm straipsnio? Nėra. Straipsnis priimtas.
181 pirm straipsnis. “Dovanos priėmimas”. Tai yra 181.2 turbūt straipsnis, taip?
J.PRAPIESTIS. 181 pirm straipsnis.
PIRMININKAS. Pirm straipsnis. “Dovanos priėmimas”. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys R.Markauskas.
J.PRAPIESTIS. Atsiprašau, su ženkleliu “2”.
R.MARKAUSKAS. Aš norėjau paklausti, ar pinigai taip pat vertinga dovana?
PIRMININKAS. Klausti negalima, bet galima patikslinti. Prašom.
J.PRAPIESTIS. Na, kaip kam. Man tai pinigai būtų vertinga dovana.
PIRMININKAS. Daugiau kalbančių nėra. Yra Seimo nario G.Paviržio pataisa. Seimo narys G.Paviržis siūlo pateiktoje pataisoje 181.2 straipsnio pirmojoje dalyje atsisakyti žodžio “neteisėtas” ir kito žodžio “vertingas”. Ar Seimo narys G.Paviržis laikosi savo pasiūlymo ir reikalaus balsuoti? Prašom įjungti mikrofoną!
G.A.PAVIRŽIS. Šito projekto išaiškinime, kuris yra išdalintas, apie tai yra kalbama. Todėl aš atsiimu savo...
PIRMININKAS. Taip, pasiūlymas daryti pataisą atsiimamas. Ar yra Seimo narių, reikalaujančių balsuoti už tą straipsnį? Nėra. 181.2 straipsnis priimtas.
227 pirm straipsnis. “Nusikalstamo susivienijimo (gaujos) organizavimas, vadovavimas ar dalyvavimas joje.” Seimo narys V.Juškus.
V.JUŠKUS. Mano pasiūlymuose buvo užrašyta konkrečiai prie to pridėti orlaivio nuvarymą arba automoto priemonių nuvarymą ir jeigu jį padarė turintys savo vadeivą, trys. Mano supratimu, vadeivą nustatys teismas. Ir jeigu bus tas vadeiva, tai jam ir pridės daugiau. O čia straipsnyje parašyta: “turintys savo vadeivą”. Mano supratimu, šito nereikėtų. Ir aš buvau pasiūlęs išbraukti, kad nebūtų “turintys savo vadeivą”.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau, kad mes įstatymuose viską vadintume tikraisiais vardais, todėl siūlyčiau žodį “gauja” (juk tai tinka gyvūnams) pakeisti “grupė” ar kažkokiu kitu žodžiu. Sakysime, nusikaltėlis yra nusikaltėlis, bet lyginti juos su gyvūnais kažkaip netinka. Tokie terminai atėję iš carinės Rusijos kodeksų, iš pokarinių kodeksų. Manau, kad čia reikėtų pakeisti žodžiais “susivienijimų”, “grupių” ar pan., ir atsisakyti tokių menkinančių žodžių. Jie yra vis tiek žmonės, tegul ir nusikaltėliai.
PIRMININKAS. Pranešėjau, prašom. Daugiau kalbančių nėra. Prašom.
J.PRAPIESTIS. Labai džiugu girdėti tokius žodžius, kai kalbame apie tokį sunkų įstatymą, kaip Baudžiamasis. Tačiau vis dėlto kai kada ir žmonėms tinka pavadinimai, kurie turi šiek tiek platesnę pritaikymo sritį. Šitas terminas nėra naujas. “Gauja” yra banditizmo sąvoka, o žinant šito nusikaltimo esmę, tai tie, kurie sudaro tą gaują, nelabai kuo, ko gero, skiriasi nuo nebe žmonių. Todėl vis dėlto turėtų likti šita sąvoka. Ji visiškai priimtina. O dar tai, kad yra fiksuojama “turintys savo vadeivą”, tai reiškia, kad praktikoje yra labai įvairių bendrininkavimo formų. Čia kalbama apie aukšto lygio organizaciją, organizuotą nusikalstamą grupę. Todėl šitie terminai, šitos sąvokos yra pakankamai tikslios. Tam tikra prasme yra naujos, nes kalbama apie nusikaltėlių susivienijimą. Iki tol Baudžiamajame kodekse nebuvo. Tačiau praktika rodo, kad yra jau ką vadinti tokiomis sąvokomis. Todėl vis dėlto turėtų likti taip, kaip yra. Ir čia nereikia sakyti, kad iš labai toli atėję terminai. Mes žiūrėjome Europos valstybių baudžiamųjų įstatymų praktiką. Turi tokias normas ir vokiečiai, turi ir lenkai, turi ir kiti. Taigi šitoje srityje jau mes prastai tikrai neatrodysim. Duok Dieve, kad kitur būtų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dabar pereisime prie konkrečių pataisų. Seimo narys J.Katkus, jeigu gerai pamenu, siūlė įrašyti po “orlaivio”... Seimo narys V.Juškus po žodžio “orlaivio” siūlė įrašyti “automoto priemonių”. Tai jūs galite įrašyti tik sutikus pranešėjui. Jeigu nesutinka, balsuoti negalima, bet jeigu pranešėjas sutinka, tai galima įrašyti. Jūsų nuomonė, pranešėjau?
J.PRAPIESTIS. Na, orlaivio nuvarymas ir įrašytas.
PIRMININKAS. Taip, bet siūloma po jo “ir automoto priemonių”.
J.PRAPIESTIS. Na, paprastai ne tam šitie susivienijimai kuriami, dėl tų mašinų nuvarymo. Gal nesismulkinkim. Atsakomybė už tokius veiksmus yra. Jeigu nuvarinės automobilius būtent tokia grupė žmonių, tai bendrojoje dalyje yra numatyta norma, kad tokiu atveju yra griežtinama atsakomybė. Taigi atsakomybė jiems bus griežtesnė, jei bus tai daroma kelių žmonių bendrais veiksmais. Kadangi mes čia kalbame vis dėlto apie tuos susivienijimus, tas gaujas, kurios kuriamos būtent tokiems nusikaltimams padaryti, tai visas šitas dėstymas tų nusikaltimų labiau atspindi viso šito straipsnio esmę.
PIRMININKAS. Tai jūs priimate tą pataisą, ar ne?
J.PRAPIESTIS. Ne. Aš manyčiau, kad vis dėlto nereikėtų atsisakyti.
PIRMININKAS. Nepriimate, tai kalbos nėra. Toliau teisėtas reikalavimas išbraukti žodžius “turintys savo vadeivą”. Kitoje eilutėje. Jeigu jūs priimate, tai galima be balsavimo tai daryti.
J.PRAPIESTIS. Ne, negaliu priimti, kadangi čia vienas iš tokių požymių, dėl ko mes kalbame apie nusikalstamą susivienijimą. Būtent dėl šitų vadeivų šitas straipsnis atsiranda ir dabar siūloma, kad to vadeivos neliktų.
PIRMININKAS. Autoriai neatsisako savo siūlymo? Tada reikės balsuoti. Atsisakote, taip? Ano negalima siūlyti, neapiforminta. Aš neturiu. Yra pas gerbiamąjį J.Prapiestį? Jeigu yra pas gerbiamąjį J.Prapiestį, tokiu atveju reikia balsuoti.
J.PRAPIESTIS. Automobilių priemonių nuvarymas, 250 straipsnis.
PIRMININKAS. Tuojau. Vieną minutę. Ar įrašomi žodžiai po “orlaivio” “ir automoto priemonių”. Prašome pasisakyti Seimo narių būtent tik dėl šito, ar įrašome, ar ne. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Iš esmės ir automoto priemones galima įrašyti, tikrai nieko blogo, būna tokių atvejų. Aš dar noriu sugrįžti prie anos pastabos dėl išbraukimo. Išbraukti galime. Aš prašyčiau Seimą irgi balsuoti. Siūlyčiau išbraukti žodžius “turintys savo vadeivą trys ir daugiau”. Tada liktų “jeigu jį padarė iš anksto susitarę bendrai nusikalstamai veiklai asmenys”. Tada aišku, kad ne vienas, o jau yra grupė. Ir tada grupė kvalifikuoja. Tai aš tikrai siūlyčiau papildyti šitą “automoto priemonių” ir išbraukti žodžius “turintys savo vadeivą trys ir daugiau”.
PIRMININKAS. Gerai. Užfiksavau. Seimo narys V.Juškus.
V.JUŠKUS. Buvo mano konkretus pasiūlymas dėl vadeivos.
Gerbiamasis J.Prapiestis mane įtikino. Aš šitą pasiūlymą atsiimu, o dėl automato priemonių - kategoriškai, kad būtų balsuojama. Balsuojame, nes dabar tas yra masiškai daroma.
J.PRAPIESTIS. Gerai, aš tiktai prašau, kad nebūtų žodelio “ir”, nes tada reikės ir orlaivį, ir plius automobilį nuvaryti, kad būtų įrašyta į šitą straipsnį. Čia ne bėda. Dar kartą prašau - nedarykite šitos klaidos, neišbraukit vadeivos. Šitas straipsnis dėl vadeivų, ir dabar prašoma, kad jų nebūtų. Yra įvairių bendrininkavimo formų: organizuota grupė, iš anksto susitarę ir t.t., ir t.t. Čia yra aukščiausio lygio organizuota forma, negalima daryti pakeitimų kokie yra siūlomi.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš visiškai palaikau kolegos V.Juškos pasiūlymą ir dar kartą prašau visų Seimo narių balsuoti už šią pataisą.
PIRMININKAS. Balsuosime. Antrąkart negalima tuo pačiu klausimu. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Po žodžio “orlaivio” siūloma įrašyti... pranešėjau, pasakykite dar kartą tiksliai, kas siūloma įrašyti? (Balsai iš salės). Ar sutinkate?
J.PRAPIESTIS. Įrašom.
PIRMININKAS. Įrašote? Tada balsuot nereikia. Seimo narys V.Petrauskas siūlė išbraukti žodžius “turintys savo vadeivą... trys ir daugiau”. Seimo nary Petrauskai, patikslinkite savo pasiūlymą.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Jeigu ponas ministras teigia, kad tai yra labai svarbu... savo siūlymo neatsisakau, bet kaip kompromisą siūlyčiau išbraukti žodžius “trys ir daugiau turintys savo vadeivą, iš anksto susitarę asmenys”. Nes, pavyzdžiui, gali būti du, ir vienas vadovauja. Tada jau ne gauja, o žiaurų nusikaltimą gali padaryti ir vienas žmogus netgi. Kaip kompromisą siūlyčiau paliekant vadeivą išbraukti žodžius “trys ir daugiau”, tada gali būti ir du žmonės patraukti. Man atrodo...
J.PRAPIESTIS. Dviejų žmonių susivienijimu nevadiname. Yra sąvoka - grupė, o jinai yra Baudžiamajame kodekse. Dėl to problemų nėra. Jeigu būtų tiktai tai, tai nereikėtų net šitos normos, ir taip visa tai yra numatyta jau iki tol.
PIRMININKAS. Ar reikalaujate balsuoti, gerbiamasis Seimo nary?
V.PETRAUSKAS. Prašyčiau.
PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti. Seimo narys V.Petrauskas siūlo išbraukti žodžius “trys ir daugiau”. Kas už tai, prašome paspausti mygtuką “už”. Už - 6, prieš - 50. Žodžiai neišbraukiami. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl 227 pirm straipsnio? Nėra. Straipsniui pritarta.
J.PRAPIESTIS. Kadangi baigiasi laikas...
PIRMININKAS. Galima dar vieną straipsnį.
J.PRAPIESTIS. Ne. Aš tada priverstas prašyti, kad būtų pateiktas dar vienas projektas jau iš kitos srities - Civilinio proceso kodekso.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos. Buvo mano pastaba, kuri neaptarta.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Dėl to straipsnio buvo pastaba. Papildyti antrąją dalį žodžiais: “o atskirais atvejais išimtine mirties bausme”. Paskutinėje pastraipoje paskutinis sakinys. Siūloma įrašyti: “baudžiamas laisvės atėmimu (toliau, kaip tekste parašyta) iki 10 mln. talonų arba be jos, o atskirais atvejais išimtine mirties bausme”.
J.PRAPIESTIS. Aš nemanyčiau, kad Baudžiamajame kodekse reikėtų mums švaistytis mirties bausmėmis. Tačiau jeigu šito susivienijimo nariai padarys tuos nusikaltimus, kurių pasekmėmis bus žmonių žuvimas, aukos, tai jie atsakys ir pagal šitą straipsnį, ir pagal tuos straipsnius, kur numatytos tokios pasekmės. Kadangi dauguma čia minimų straipsnių tokių pasekmių, kaip žmonių mirtis, neapima. Todėl, kaip sako teisininkai, pagal nusikaltimų sutaptį bus ir ta norma, jeigu bus, pavyzdžiui, 105 straipsnis, t.y. kvalifikuotas nužudymas, kuriame yra ir mirties bausmė. Todėl nė vienu atveju, jeigu bus tokios pasekmės, teismai visada turės galimybę ir tokiam asmeniui taikyti tai, kas numatyta sankcijose, kalbančiose apie mirties bausmę. Todėl čia papildomai įrašyti vien už tą organizavimą, deja, neišeina.
PIRMININKAS. Kalba Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš suprantu, kad tas siūlymas yra labai nepopuliarus, bet šitokie nusikaltimai ir pinigų gaminimai, kontrabanda, turto grobimai, tyčiniai nužudymai, tarp jų sunkinančiom aplinkybėm, narkotinių priemonių gaminimas, lėktuvų nuvarymas, įkaitų ėmimas - ir tokia bauda, na, sutikim, kolegos. Nusikaltimai pakerta, sakykim, ir mūsų krašto prestižą, ekonomiką, pagarbą žmogui, gyvybei, orumui, sveikatai. Aš suprantu, kad Vakaruose, į kuriuos dabar mes lygiuojamės, 5, 12 metų yra didelė bausmė. Bet pas mus už šiuos nusikaltimus bausmė vis dėlto turėtų būti griežtesnė. Tarp kitko, tą man sakė ne vieną kartą susitikimuose ir rinkėjai. Nusikaltėlių, kaip mes žinome, mentalitetas... Jie suvokia tik baimę ir jėgą dažniausiu atveju. Ir šiuo sunkiu Lietuvai laikotarpiu, man regis, kad nemaišytų, jeigu šitie žodžiai būtų, taikyti ar... Vakaruose mus turėtų suprast.
J.PRAPIESTIS. Ne, aš dar kartą...
PIRMININKAS. Vieną minutę, dar Seimo narys A.Endriukaitis. Gerbiamasis ministre, jūs atsakykite bendrai visiems, sutaupysime laiką. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Siūlyčiau prie sankcijos nubraukti paskutinius žodžius “ar be jos”, t.y. kad bauda būtų privaloma, o ne nepasirinktinai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų atsakymai, ir tada balsuosime.
J.PRAPIESTIS. Matote, jeigu bus paskirta mirties bausmė tam pačiam subjektui, jeigu jis be šitų veiksmų bus padaręs ir kitus, už kuriuos... turiu galvoje tyčinį nužudymą, jeigu dar ir šaudo, ir dar plius bauda, tai prarandama logika.Taigi gal dabar palikim taip, kaip yra. Patikėkite manimi - tikrai teismai įvertins veiką taip, kaip priklauso. Dar kartą kartoju - mirties bausmės nustatymas už šitą veiką šitoje normoje nėra būtinas. Jeigu bus tokios pasekmės kaip mirtis, tai tas asmuo, kuris dalyvauja, organizuoja ir vadovauja tokiam susivienijimui, atsakys ne tik pagal šitą, bet ir pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, ir bausmė bus skiriama už nusikaltimų sutaptį. Ir už šitą, ir už tą veiką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl dviejų pataisų, kurias pasiūlė... Dar Seimo narys E.Jarašiūnas
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau palaikyti gerbiamąjį ministrą. Reikia panagrinėti, kokia dispozicija. Organizavimas, vadovavimas, dalyvavimas - tų žalingų pasekmių gali ir nebūti. Mes dabar lyg ir vien už tai, kad žmogus buvo tokiam susivienijime, jau skirsim jam mirties bausmę. Kaip mes atrodysim? Baudžiamoji teisė yra sistema, ir mes, dabar pasiėmę kelis straipsnius, griaunam tai, kas nustatyta. Bendrojoje dalyje yra sunkūs, nesunkūs nusikaltimai. Nedarykim iš tikrųjų mėgėjiškų Baudžiamojo kodekso pataisų.
Ir dar norėčiau priminti - kai mes buvome susitikę su Eurotarybos atstovais, buvome baisiai kritikuoti už tuos kelis atvejus, kuriuos esame palikę Baudžiamajame kodekse. Mano manymu, visai teisingai esame palikę mirties bausmę. Turėtume dar vieną problemą, kur teisiškai atsiginti tikrai nebūtų jokio pagrindo.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis atsiima pataisą. Taigi lieka tiktai Seimo nario A.Endriukaičio pataisa. Seimo narys A.Endriukaitis siūlo paskutinėje pastraipoje išbraukti žodžius “arba be jos”. Pranešėjau, jūsų nuomonė, ir balsuosime.
J.PRAPIESTIS. Aš jau savo nuomonę sakiau, bandžiau atrasti ir argumentų. Jeigu įtikinau Seimo narius, prašyčiau palikti taip, kaip yra.
PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad žodžiai “arba be jos” būtų išbraukti, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Už - 16, prieš - 43, pataisa nepriimta. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl viso 227 pirm straipsnio? Nėra. Straipsniui pritarta.
Prieš pertrauką norėčiau perskaityti skelbimą. Ryšių su Didžiosios Britanijos parlamentu grupė renkasi į savo posėdį 14.30 I rūmų 214 kambaryje. O dabar skelbiama pertrauka iki 12 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Prašome sėsti į savo vietas. Gerbiamieji Seimo nariai,prašome rinktis į salę ir sėsti į savo vietas. Į Seimą yra atvykusios Kareivių motinų sąjungos atstovės, kurios pirmininkė prašo žodžio, tikėdamasi, kad Seimas neprieštaraus. Negirdžiu prieštaraujančių. Taigi kviečiame į Seimo tribūną Kareivių motinų sąjungos pirmininkę ponią Birutę Kairienę. Ir visą delegaciją prašome taip pat.
B.KAIRIENĖ. Gerbiamasis jūsų Ekscelencija laikinai einantis Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, gerbiamasis Seimo Pirmininke, pirmininkai, gerbiamieji Seimo nariai. Į jus kreipiasi Lietuvos kareivių motinos, našlės ir seserys, kurių sūnūs, broliai ir vyrai iš sovietinės armijos sugrįžo cinko karstuose arba gyvi, bet suluošinti ir netekę sveikatos. Na, o aš Birutė Kairienė, Lietuvos kareivių motinų sąjungos pirmininkė, nužudyto sovietinėje armijoje jaunuolio motina. Prašyčiau pagerbti mūsų sūnus tylos minute. Ačiū.
Per 50 okupacijos metų iškentėjusi daug kančių Lietuva sulaukė to laiko, kai nusikaltimai, padaryti tautai, iškyla viešumon, ir istorija tai deramai įvertins. Tačiau mūsų sūnų, sovietinės armijos rekrūtų, žudymas ir luošinimas dar niekada nebuvo viešai įvardytas. Dabar Lietuva skaičiuoja sovietinės armijos padarytus nuostolius gamtai, pastatams. O motinoms? Visuomenės ir valstybės dėmesys skiriamas savoms problemoms spręsti, o motinos paliktos su savo nepakeliamu skausmu absoliučiai vienos. Netekties skausmo išsekintos ir be materialinės paramos, motinos tarsi žvakės tyliai viena po kitos gęsta ir atgula šalia savo sūnelių. Greitai atrodys, kad mūsų niekada ir nebuvo šioje žemėje. Taigi išeitų - nėra žmonių, nėra ir problemos. Bet mes dar esame. Todėl yra ir mūsų problemos. Supratome, jeigu tylėsime, - atsižadame savo vaikų.
Dabar jau galime pasakyti, kad mes, Lietuvos kareivių motinos, pasiaukojančiai dirbančios itin sunkiomis sąlygomis, paskutine savo sveikata, visuomeniniais pagrindais, neleisime išplėšti dar vieno skaudžiausių Lietuvos istorijos puslapių - apie žuvusius ir tiesiog išžudytus, sušaudytus, pakartus, sukapotus, fiziškai ir dvasiškai suluošintus Lietuvos jaunuolius, sovietinės armijos rekrūtus. Mūsų sūnūs žuvo ne šiaip kur nors, o tarnaudami armijoje. O tarnavo jie tokioje armijoje, kokia ji tuo metu buvo. Toks buvo įstatymas, ir jie pasirinkimo neturėjo. Visi jie - ir žuvę Afganistane ar grįžę gyvi, bet patyrę karo sunkumus, Afganistano saulės karštį, svetimo krašto žmonių žiaurumą, - verti ne tik pagarbos, bet ir konkrečios paramos. Ką atsakysite motinai iš Radviliškio? Jos sūnus paskendo Latvijos pelkėse su visu tanku, prieš tai išgelbėjęs du savo draugus. Ar jis ne didvyris? Motinai iš Molėtų? Jos sūnus Afganistane, kad nepakliūtų nelaisvėn, pasuko vairą į tarpeklį. Ar jis ne didvyris? Pagaliau atsakykite motinoms, kurių sūnūs pavieniui, gindami savo žmogiškąjį orumą, savo tautos garbę, buvo žiauriai išžudyti. Kas jie? Pagal mūsų surinktus duomenis iki šios dienos per pokario laikotarpį netekome 1190 jaunuolių ir buvo sužaloti ar neteko sveikatos daugiau kaip 800. Iš jų 129 nušauti, 14 nudurtų, dviem galvos sukapotos kirviu, 137 nužudyti mušant ir kankinant, 22 sudegę, 6 dingę be žinios. Jų motinos dar tebelaukia ir t.t. Argi jiems numirti buvo lengviau? Argi mūsų skausmas mažesnis už kitų motinų? Sakoma - Tėvynei ir Motinai visi vaikai lygūs. Ar taip yra pas mus? Kodėl gi vieni pagerbti, apsupti valstybės dėmesiu ir rūpesčiu, o kiti taip nepelnytai pamiršti? Sunku, kai motina netenka vieno sūnaus. O kai dviejų? Tokių motinų, netekusių dviejų sūnų, yra 7. Yra tokių, kurių vienas sūnus sugrįžo karste iš Afganistano, o antras - Černobylio auka. Yra ir tokių, kurių vyras ir sūnus sugrįžo karste. Sunku našlėms, jų vaikams našlaičiams. Kas suskaičiuos išverktas motinos naktis slaugant nevaikštantį, aklą, kurčią, apspinduliuotą, sugrįžusį psichinį ligonį - savo vaiką? Kas rūpinasi mumis? Kodėl pamiršot mus? Mes juk dar gyvos!
Dabar Lietuvoje gyventi visiems nelengva. Tą motinos supranta. Tik kodėl niekas neprisimena, kad mes, motinos, į šią ekonominę duobę, kurioje atsidūrusi visa Lietuva, įkritome daug anksčiau. Tada, kai į namus atėjo telegrama - “Krovinys iš dalinio išsiųstas”. Kitos pačios važiavo šito krovinio parsivežti. Pačios motinos juos laidojo. Pačios statėme kryžius ant jų kapų, pačios vedėme bylas prieš jų žudikus. Dabar pačios renkame duomenis dėl jų netekties. Tomis pačiomis lėšomis, kurių neturime normaliam gyvenimui, ir ta pačia sveikata, kuri irgi baigiasi. Tos, kurios gyvos. Valstybė mūsų neprisiminė nei anksčiau, nei dabar, kai pasaulis jau pripažino mus esant valstybe. Nejaugi tokia užmarštis laukia ir Lietuvos kariuomenės kareivių motinų? Juk ir joje jau esama aukų. Motinoms, išsekintoms skausmo ir netekties, reikalinga skubi parama. O jos iš niekur nesulaukėme: nei “Caritas”, nei labdaros organizacijos, nei Raudonasis kryžius, nei Invalidų draugija, nei pagaliau Bažnyčia - niekada mums nepadėjo ir nesidomi mūsų skausmu. Ir regis, tik todėl, kad mūsų vaikai žuvo ne toje armijoje. Mes, motinos, ir mūsų sužaloti vaikai priėjome tokią ribą, kai kitą žingsnį žengti nėra kur. Mes jau viską seniai praradome: ir vaikus, ir sveikatą. Daugelis iš mūsų nepragyvename, gyvename pusbadžiu, trūksta lėšų duonai ir vaistams. 217 motinų ne dėl senatvės šios dienos nebesulaukė, šiais metais jau netekome 4 motinų ir vieno tėvo.
Esame parengę savo jėgomis įstatymo projektą “Dėl kompensacijų ir lengvatų sovietinės armijos aukoms”. Jį dar rugsėjo mėnesį įteikėme Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, premjerui ir kiekvienam deputatui, prašydami priimti skubos tvarka. Juolab kad tokį pavyzdį turėjome. Bet neišgirdo mūsų buvusios Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Todėl šiandien esame įpareigotos visų Lietuvos kareivių motinų pateikti šį jau parengto įstatymo projektą Seimui. Ir prašome jį priimti skubos tvarka.
Visi mes esame bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, tačiau niekas ir niekada iš mūsų negali atimti vieno - gerumo, dovanoto kitam. Motinos tiki jūsų gera valia. Tiki, jog neužmerksite akių, girdėdami šiandien mus, mūsų skausmą. Mes juk Lietuvos motinos. Mūsų vaikų netektis, tai juk Lietuvos netektis, mūsų skausmas - tai visos tautos skausmas. Mes - dar gyvos. Mes primename. Mūsų žuvę sūnūs laukia žmogiškos pagarbos ir pripažinimo. O netekusieji sveikatos ir mes, motinos, - paramos. Norėtųsi, kad Seimo nariai, Prezidentas, Vyriausybė visus mus vertintų vienodai, kaip kad motina žiūri į išeinantį ar išėjusį savo sūnų, nes visi jie, kad ir kur jie būtų žuvę - jos vaikai. O žuvusiais, netekusiais sveikatos karinėje tarnyboje ir tapusiais invalidais vaikais bei jų motinomis, kaip ir visame civilizuotame pasaulyje, rūpinasi Tėvynė.
Dėl laiko stokos mes neprašysime atsistoti Seimo komitetų pirmininkų, kuriems norėjome įteikti mūsų įstatymo projektą ir prašyti priimti jį skubos tvarka. Mes paliksime tiesiog pirmininkaujančiam. O dabar paliekame Seimui savo gedulingą puokštę, kuri primintų jums visiems mūsų sūnų netektį ir mūsų motinų dvasinę ir materialinę kančią, ir tikimės, kad kol ji nuvys, mus gelbstintis įstatymas bus priimtas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū poniai B.Kairienei. Gerbiamoji ponia Kairiene, aš galėčiau patikinti, kad šitas įstatymas bus tuoj pat atiduotas frakcijoms ir komitetams. Bus prašoma jį priimti skubia tvarka. Ačiū jums.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos galima? LDDP frakcijos vardu siūlyčiau šiuo klausimu šiandien priimti protokolinį nutarimą, kad šis klausimas būtų įtrauktas į artimiausią neeilinę sesiją.
PIRMININKAS. Aš tikiuosi, kad Seimo nariai neprieštarauja tokiam protokoliniam nutarimui. Ar yra prieštaraujančių? Nėra. Taigi nutarta yra šį įstatymą svarstyti artimiausiame posėdyje. Ačiū.
Kviečiame į tribūną ministrą J.Prapiestį. Jeigu Seimo nariai neprieštarautų, galbūt mes baigtume šitas Baudžiamojo kodekso pataisas. Prieštarausite? Reikalausite balsuoti, bet nėra pono J.Veselkos. Jeigu jūs ir reikalausit, vis tiek reikės jo laukti. Gerai. Tada, Seimo nariai, mums reikia pasirinkti, ar mes tęsiame ir baigiame Baudžiamojo proceso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo, papildymo projekto priėmimą, ar pereiname prie eilinio darbotvarkės punkto. Prašome pasiruošti balsuoti. Prašome užsiregistruoti.
J.PRAPIESTIS. Gal vieną darbą padarykim iki galo. Tai būtų labai neblogai šiai savaitei.
PIRMININKAS. Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų tęsiamas Baudžiamojo kodekso priėmimas, spaudžia mygtuką “už”, kas mano kitaip, spaudžia mygtuką “prieš”. Dėl balsavimo motyvų.
K.ANTANAVIČIUS. Aš manyčiau, kad galėtume balsuoti už, bet tada pirmininkaujantis turėtų taip pat įsipareigoti, kad ir ekonominiai klausimai yra ne mažiau svarbūs už teisinius. Kai pradėsime privatizavimo klausimus, vėl nesakykite, kad jūsų laikas baigėsi, o kad būtų ta pati formuluotė, kad turime užbaigti tą pradėtą darbą.
PIRMININKAS. Gerai. Galiu įsipareigoti, jeigu Seimo nariai manęs neprivers kitaip padaryti.
K.ANTANAVIČIUS. Tada aš atsiimu, nebereikalingas balsavimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau paprašyti, kad posėdžio pirmininkas informuotų, kodėl pranešėjo nėra salėje. Jis puikiai žinojo laiką, kad tai yra jo klausimai ir gana ilgai jam tą reikėjo daryti. Dabar mes tikrai tokioje situacijoje, kai nėra pranešėjo, ir kitaip spręsti, aišku, būtų juokinga. Geriau dirbkime darbą negu laukime. Bet kodėl jo nėra?
PIRMININKAS. Galiu informuoti. Pranešėjas buvo atėjęs, bet sužinojo daugumos Seimo narių nuomonę, kad, matyt, bus siūlomas šitas klausimas, ir jis išėjo. Be to, jis stovi už durų ir būtų galima jį pakviesti prireikus. Todėl tęsiame dabar. Niekas nereikalauja balsuoti. Svarstome toliau Baudžiamąjį kodeksą. 2272 straipsnis. Asmens terorizavimas.
J.PRAPIESTIS. Pranešėjas nelabai turi ką pasakyti. Kadangi pastabų negauta, daug nebuvo. Buvo kalbėta, kad reikėtų... Buvo pasiūlyta kažkurio Seimo nario, kad reikėtų sugriežtinti bausmę. Tai žemutinė riba 2272 straipsnyje padaryti 2 metai. Nuo 2 iki 5 metų.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėl šito straipsnio aš norėčiau pasitikslinti. 2272 tai čia iki 9 punkto svarstome?
J.PRAPIESTIS. Taip.
V.PETRAUSKAS. Aš siūliau šitoje vietoje papildyti pirmąją pastraipą “taip pat primygtinis turto apsaugos siūlymas”, kadangi dabar toks terorizavimas vykdomas labai subtiliai, netgi sudarant raštiškas turto apsaugos sutartis, šitų grupuočių primestas. Aš radau jūsų komentarą trečiojo projekto gale šiuo požiūriu, bet labai prašyčiau Seimo dėl to balsuoti. Ir galbūt jūs galėtumėte pasakyti savo nuomonę vis dėlto?
J.PRAPIESTIS. Aš nemanyčiau, kad reikia išskirti šitame straipsnyje būtent dar tokią nusikalstamo terorizavimo formą, jeigu taip galima sakyti, kadangi tam yra specialus straipsnis - prievartavimas turto. Kaip tai vykdoma, tai čia jau nusikaltėlio profesinio lygio, jeigu taip galima sakyti, klausimas, o kitas dalykas, kaip mūsų kriminalistai sugeba tai įrodyti ir po to, surinkę medžiagą, pateikti teismui. Taigi čia jau klausimas daugiau, kaip sekasi tą įstatymą vykdyti. Tačiau šitas jau Baudžiamajame kodekse yra numatyta. Kartojimas nieko neduos. Tiktai painios paskui tiek parengtinio tyrimo, tiek teismo organai, pagal kurį straipsnį kvalifikuoti reikia.
V.PETRAUSKAS.Aš siūlymą atsiimu tada.
PIRMININKAS.Ačiū. Daugiau šiam straipsniui siūlymų negauta. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl jo? Nėra. Straipsnis 2272 priimtas. 9 punktas?
J.PRAPIESTIS. Ten iki to yra daugiau tokie techniniai pakeitimai, kadangi atsirado naujų straipsnių, naujų formuluočių. Tai atitinkamai į sunkių nusikaltimų sąrašą dėl sprendimo recidyvistų pripažinimo klausimas. Yra įrašoma tai, ką jau praktiškai dabar patvirtinome. Taigi yra techniški dalykai.
PIRMININKAS. V.Petrauskas. Kadangi jis klausė iki 9 punkto, ar ne? Taigi iki 9 punkto. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Kadangi dėl 9 punkto, dėl 81 straipsnio taip pat pateikiau pasiūlymą, prašyčiau visų kolegų papildyti itin pavojingų valstybinių nusikaltimų sąrašą spalvotųjų metalų grobimu. Kadangi žinau, jog ankstesnio svarstymo metu ir kolegos iš LDDP frakcijos, ir dar kai kas pritarė šitam požiūriui. Labai prašyčiau jūsų įrašyti ir spalvotųjų metalų grobimą kaip ypatingai pavojingą valstybinį nusikaltimą. Prašyčiau dėl to balsuoti.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
J.PRAPIESTIS. Aš nemanyčiau, kad yra būtinybė fiksuoti būtent dar tokį turto grobimą kaip sunkų nusikaltimą. 81 straipsnyje yra nurodytos veikos, taip pat ir valstybinio, visuomeninio turto grobimas padarius ten žalą, ten grupės asmenų. Kadangi mes dabar fiksavome, kad jeigu grobiant varį ir kitus tokius metalus, be tokios pačios materialinės vertės to metalo, to turto, dar yra padaroma ir kita žala, tai atsakomybė numatoma ir už tyčinį turto žalojimą. Šitos veikos yra numatytos sunkių nusikaltimų sąraše. Todėl techniškai dabar tai yra neįmanoma padaryti, kadangi mes dar turėtume Baudžiamajame kodekse suformuoti atskirą, naują straipsnį - vario vagystė. Ir tik tada rašyti į tą straipsnį. Aš suprantu nuogąstavimą ir visai pritariu Seimo nariui ponui V.Petrauskui, kad atsakomybę reikia griežtinti. Tai mes jau padarėme. Padarėme papildę 99 straipsnį, kuriame yra kalbama apie sunkias pasekmes. Jeigu vagiant sunkios pasekmės yra, atsakomybė ir pagal tą straipsnį, ir tas straipsnis yra sunkių nusikaltimų sąraše. Kaip ir grobimas valstybinio visuomeninio turto su sunkiomis pasekmėmis.
PIRMININKAS. Ar Seimo narys V.Petrauskas siūlo balsuoti?
V.PETRAUSKAS. Aš prašau balsuoti, kadangi toks sprendimas būtų teigiamas, paskatintų va tokio straipsnio atsiradimą Baudžiamajame kodekse.
PIRMININKAS.Tada paskaitykite, mes balsuosime. Prašome formuluotę paskaityti.
J.PRAPIESTIS. Na, neįmanomas dalykas. Nėra straipsnio, o mes įrašom straipsnį tą, kuris nurodo, kad ta veika yra sunkus nusikaltimas. Na, neįmanomas dalykas. Kokį straipsnį mes tada nurodom? Vien pavadinimą tiktai?
V.PETRAUSKAS. Mes apibūdinam konkrečią veiką.
J.PRAPIESTIS. Tai tada reikia Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje atskiros normos, kur vėl rašytume, kad tokio ir tokio turto grobimas. Ne, čia techniškai toks dalykas neįmanomas. Daugiau deklaracija, rodanti, kad Seimas nerado nė vieno kodekso...
V.PETRAUSKAS. Tada aš atsiimu siūlymą ir prašau teisingumo ministrą dėl šito ateityje tiesiog pagalvoti. Galbūt tikrai reikėtų tokio...
J.PRAPIESTIS. Gerai, dėkui. Mes visada po svarstymo, nors įstatymai priimti, dar grįžtam prie pastabų, dar kartą žiūrim ir vertinam, ką galėtume panaudoti, kas tuo metu nebuvo įmanoma.
PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariui V.Petrauskui. O dabar dėl kitų 9,10,11 ir t.t. iki 164 straipsnio daugiau pastabų nebuvo. Jie priimti. 164 straipsnis. “Prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimas”. Atsiprašau, dar buvo panaikinti šio kodekso 1722 straipsnį. Ar yra prieštaraujančių prieš tokį?
J.PRAPIESTIS. Paaiškinsiu trumpai, kad prisimintume. Buvo kalbama apie falsifikatus. Jie šiandien ne kartą buvo prisiminti. Tai mes manėme ir jūs pritarėte pirmuoju ir antruoju svarstymu, kad vis dėlto jeigu falsifikuojamos prekės, tai visų pirma turimi galvoje maisto produktai. Atsakomybė turi būti pati griežčiausia. Būtent baudžiamoji, nelaukiant dar kažkokios administracinės atsakomybės. Tai per daug didelė rizika, ir baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis vis dėlto turi būti stengiamasi bent tokį preventyvų poveikį toms veikoms padaryti.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas dėl šito?
S.PEČELIŪNAS. Aš tiesiog dėl mūsų tolesnio darbo. Mes vieno kodekso pataisas jau priėmėm. Šiandien galbūt viso nespėsim, nes antrame jau apie Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Tai jeigu, sakykim, nespėtume, būtų galima jau tą dalį... Už visą jeigu balsuotume, išleistų atskiru ir jau taikytų. Aš nežinau, kaip tai mums išeis. Mes praeityje tokią praktiką naudodavome, kad vieną kodeksą pataisome ir priimame. Vis tiek dar turi pasirašyti, dar yra tam tikras terminas. Pagalvokim. Laiko nėra daug mūsų posėdžiams. Laikykim, kad vieno kodekso pataisas jau priėmėm ir einam prie kito kodekso. Gal juos kokiu būdu bent savo pasąmonėje atskirkime. Va dabar ponas pirmininkas jau sakė 164 straipsnis ir nenurodė, kad tai jau kitas kodeksas. Vien dėl to galėjo kilti pasiūlymų pranešėjui tiesiog nelogiškų, nes neatkreiptume dėmesio, kad apie kitą kodeksą kalbame. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėjau?
J.PRAPIESTIS. Mes pasąmonėje dabar atskirti šituos kodeksus galime, tačiau iš to naudos jokios nebus, kadangi tiek Baudžiamojo kodekso, tiek Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai šitame komplekse yra taip susiję, jog nepriėmus vienų ar kitų nėra prasmės skelbti Baudžiamojo kodekso pakeitimus. Kadangi procesiniai įstatymai numato, palengvina galimybes kaip realizuoti tai, kas numatyta Baudžiamajame kodekse. Taigi čia neatskiriami dalykai yra.
PIRMININKAS. Siūlote tęsti, taip?
J.PRAPIESTIS. Be abejo. Jeigu tiktai Seimo nariai sutinka, tai tada einame nebe taip jau stabčiodami.
PIRMININKAS. Tai 164 straipsnis. “Prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimas”. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS.Aš siūlyčiau, kad pirmojoje dalyje, kur numatyta, kad “užtraukia baudą nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. talonų su alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) konfiskavimu ar be konfiskavimo”. Atsižvelgiant į tai, kad čia yra pažeidžiamos taisyklės ir parduodami alkoholiniai gėrimai be leidimo arba, matyt, viršijant nurodytus apribojimus, todėl manyčiau, kad reikėtų išbraukti “ar be konfiskavimo”. Viską palikti su konfiskavimu, o šitą “be konfiskavimo”, manau, kad gal reikėtų išbraukti.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė.
J.PRAPIESTIS. Palieku spręsti Seimo nariams.
PIRMININKAS. Siūlote išbraukti “ar be konfiskavimo”, taip? Siūlote balsuoti. Seimo narys A.Endriukaitis.
J.PRAPIESTIS.Kai kurie gali subankrutuoti visiškai, jeigu tą...
PIRMININKAS. Prašau, Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau iš viso atkreipti dėmesį į prelegento čia teikiamus ir dažnai atmetamus sankcijų padidinimus. Štai aš turiu vakardienos laikraštyje tokią istorinę informaciją, kaip 1928 m. Lietuvoje buvo panašiu atveju pasielgta. Leiskite man Seimo nariams perskaityti. “Lapių valsčiaus Jenekelio (...) smulkių prekių parduotuvėje prekiaujama degtine ir papirosais be patentų. Nuvyko tenai padaryti kratos. Kratos metu atrasta pusbutelis su degtine ir 88 pakeliai papirosų. Rodos niekai, bet Kauno 5 nuovados taikos teisėjas nubaudė 250 litų bauda ir priteisė užmokėti trigubą patento kainą - 9000 litų.” Štai prieškarinėje Lietuvoje kokios buvo sankcijos. Ir todėl čia 5 tūkst. ir dar be konfiskavimo yra mažai. Aš prašyčiau gerbiamojo pateikėjo sutikti su sankcijų padidinimu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, sutiktumėte be balsavimo išbraukti žodžius “ar be konfiskavimo”? Nes čia girdisi salės reakcija vienareikšmė. Mes tik gaišime laiką.
A.ENDRIUKAITIS. Ir dėl sumos. Mažiausiai iki 20 tūkst.
J.PRAPIESTIS. Na, iš to vieno pavyzdžio tarp prekybininko ir teisėjo labai sunku spręsti, kad iš tikro buvo tokia praktika tuo metu. Tačiau nepamirškite, kad dabar jau kalbame apie Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, ne apie Baudžiamąjį kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Nepamirškite, kad šitos baudos yra indeksuojamos. Taigi nereikia kažkuria prasme lipti kiek galima aukštyn su tomis baudomis. Paskui kas iš to teismo sprendimo, jeigu negali sumokėti tų baudų. Tai vėl kažkuria prasme autoritetas ir įstatymų, ir mūsų teisingumo organų kuriant tą. Taigi braukiam mes tą konfiskaciją. Jeigu dar mažai, galime uždėti kokius 5 ar kelis tūkstančius, kad ramiau būtų.
PIRMININKAS. Pranešėjas sutiko išbraukti žodžius “ar be konfiskavimo”. Toliau pasiūlymas dėl baudos padidinimo.
J.PRAPIESTIS. Administracinis turi vis dėlto skirtis nuo baudžiamojo. Gal labai taip nereikia šokti į tą bausmių didinimą. Ne tas kodeksas, ne to lygio pažeidimai.(Balsai salėje) Tada duoti mažiau kaip 5.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Aš norėčiau pasakyti nuomonę dėl to, kad gerbiamasis ministras, pristatydamas šį įstatymą, laikosi tokio principo ir kad rūpinasi tais nusikaltėliais, kad jie sugebėtų sumokėti baudas. Įstatymas kuriamas būtent tam, kad nenusikalstų žmogus. O išeina taip, kad jūs rūpinatės tais nusikaltėliais, kad jiems būtų nesunku sumokėti.
J.PRAPIESTIS. Be abejo, aš jais rūpinuosi. Jeigu nesirūpinčiau, tai nereikėtų šito įstatymo, ir kaip kas norėtų, taip su jais ir tvarkytųsi. Todėl įstatymas rašomas visiems. Ir tiems, kuriems taiko tą įstatymą, ir tiems, kurie taiko. Ir visada įstatymas, aš manau, turi būti realus.
PIRMININKAS. Prašome vengti bendro pobūdžio komentarų. Tik apie įstatymą ir apie pasiūlymus. Seimo narys V.Bulovas dėl balsavimo motyvų.
V.V.BULOVAS. Amerikoje žmonės bijo ne baudos, bet patento atėmimo. Aš siūlyčiau, kad vis dėlto reikėtų numatyti leidimo atėmimą tiems, kurie turi ir pažeidė.
J.PRAPIESTIS. Tai ne administracinės teisės reikalas šiuo atveju, o kadangi bus pažeistos prekybos taisyklės, tai tie organai, kurie davė tą leidimą, tą leidimą ir atims.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau neteikti naujų pasiūlymų, kurie nebuvo raštu pateikti. Galite siūlyti ką nors išbraukti. Nauji pasiūlymai pagal Reglamentą yra nepriimami. Taigi siūlau balsuoti taip, kaip pranešėjas pateikė. Jeigu jis sutinka padidinti baudą iki 20 tūkst., tai ačiū. Jeigu nesutinka, tai reikės balsuoti už tai, kas yra.
J.PRAPIESTIS. Prašom 20...
PIRMININKAS. 20 tūkst. Žodžiai “ar be konfiskavimo” jau išbraukti. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikalaujate balsuoti? Pritarta.
J.PRAPIESTIS. Ne, ten II dalyje gal nebraukim, kadangi ten yra ir už smulkius pažeidimus. Čia pats svarbiausias, pats esmingiausias jau buvo numatytas, ir už jį tikrai jau kaip reikiant.
PIRMININKAS.Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima kalbėti apie visą 164 straipsnį iki pat 198? Ar turi dar kas kokių pastabų? Nėra, ne.
J.PRAPIESTIS. Antroje dalyje? Ne, kadangi pirmoje yra numatytas pats sunkiausias pažeidimas, už kurį yra pakankamai daug sankcijų. O ten gali būti įvairesni ir... Ne, ten be konfiskavimo lieka. Nes ten smulkūs pažeidimai. Ne tom valandom, ten dar kas nors. Tai, na, negalime mes už tokius dalykus visiškai sulikviduoti bekylančius mūsų biznierius.
PIRMININKAS. Nematau norinčių daugiau kalbėti dėl viso šito straipsnio iki pat .. Yra? Seimo narys K.Skrebys. Prašome.
K.SKREBYS. Na, iš tiesų yra truputį keista, kada asmuo, kuris atstovauja teisingumui, sako, kad, jeigu kažkas nesilaiko taisyklių, tai mes norime juos sulikviduoti. Tai tereikia tiek nedaug: laikytis įstatymų ir negrės tas sulikvidavimas. Ką siūlau. Siūlau antroje straipsnio dalyje išbraukti žodžius “be konfiskavimo” ir palikti, kad su konfiskavimu, ir viskas. Aš vis dėlto manyčiau, kad reikia dėl to balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai, jūsų valia. Prašome Seimo narių pasiruošti balsuoti. Siūloma 8 puslapyje viršutinėje pastraipoje išbraukti žodžius “ar be konfiskavimo”. Dar pranešėjo nuomonė ir balsuojame. Tuojau, minutę. Pranešėjo nuomonę noriu išgirsti. Pranešėjau, sakėte savo nuomonę? Jūs siūlote palikti.
J.PRAPIESTIS. Aš sakiau, šituo atveju vis dėlto tegul lieka taip, kaip yra, ir tai nėra joks gynimas. O įstatymai turi būti protingi, jie turi būti realiai vykdomi.
PIRMININKAS. Dar prašome užsiregistruoti prieš balsavimą. Užsiregistravo 98 Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Seimo narys K.Skrebys siūlo 8 straipsnio viršutinėje pastraipoje išbraukti žodžius “ar be konfiskavimo”. Kas šį pasiūlymą palaiko, spaudžia mygtuką “už”. Palaukit, dar negaliu. Taip, prašom, balsavimas pradėtas. Atsiprašau, iš naujo. Čia kažkas. Prašome iš naujo. Pasiūlymas nepalaikytas, pataisa priimta. 58 - prieš, 23 - už. Daugiau, prašome?
J.PRAPIESTIS. Ar aš galėčiau pirmininko paklausti? Nes čia buvo tokios pastabos, lyg ir priekaištai. Aš supratau, kad yra manančių, kad aš beveik nusikaltėliams atstovauju, gindamas jų teises. Ar aš suklydau?
PIRMININKAS. Manau, kad suklydot.
J.PRAPIESTIS. Gerai, einame toliau.
PIRMININKAS. Ar daugiau dėl viso straipsnio iki 128, iki kito 9 puslapio 128 straipsnio turi kas pastabų? Nėra. Tai priimta. 128 straipsnis. Techninių priemonių panaudojimas, atliekant operatyvinius veiksmus. Negirdžiu. Reikalaujančių balsuoti nėra. Straipsnis priimtas. 317 straipsnis. Įslaptinto liudytojo ar nukentėjusio apklausos tvarka.
J.PRAPIESTIS. Čia buvo pastabų. Iš Seimo nario E.Jarašiūno, kuris šito straipsnio trečioje dalyje siūlo, kad teismas vietoj “gali” parašytų “privalo” apklausti tokį liudytoją, nukentėjusį. Bendrai jis pats gali taip ...
PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Jeigu leisit. Aš norėčiau pasiūlyti 317 priimti tokią redakciją. “Jeigu parengtinio tardymo metu liudytojo ar nukentėjusio asmens saugumui užtikrinti buvo įslaptinta jo pavardė ar kiti tapatybę nustatantys duomenys, teismas gali nekviesti tokio asmens į teismo posėdį ir jį apklausia pasitarimo kambaryje, nedalyvaujant šioje apklausoje teisminio nagrinėjimo dalyviams.” Šiuo atveju apklaustojo parodymus teisiamojo posėdžio protokole užrašo vienas iš teisėjų. Ir manyčiau, kad reikėtų papildyti, kad kaltintojas, gynėjas ir teisiamasis turi teisę raštu užduoti klausimus. Nes tokiu atveju mes pažeisime ir proceso šalių tam tikrą lygybę. Ir pats tas dalyvavimas tam, kad patikrinti įrodymus... Praktiškai jie neturės galimybės realizuoti savo teisių, kurios yra numatytos, kaip proceso šalims būtent uždavinėti klausimus liudytojams ir pan.
PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau.
J.PRAPIESTIS. Kadangi pasiūlymai negriauna šito straipsnio esmės, tačiau patikslina kai kuriuos procesinius momentus, dabartiniu metu imti rašyti tekstą čia stovint ir klausant iš šono yra per daug neatsargu. Čia dalykai labai sudėtingi sprendžiami. Ar negali Seimas pasitikėti, kad mes kartu su ponu E.Jarašiūnu šito straipsnio redakciją būtent taip ir sutvarkysime. O esmė tokia, kad bus didesnės garantijos nukentėjusiajam liudytojui dėl jo saugumo ir kartu nepamirštant kaltinamojo teisių.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas dar nori.
F.KOLOSAUSKAS. Aš nemanyčiau, kad teismo rūmuose turėtų būti vykdomas apklausimas. Nemanyčiau, kad tai sudarytų galimybę po proceso pasekti ir išsiaiškinti, kas tas buvo. Suprantate?
J.PRAPIESTIS. Kitų galimybių praktiškai nėra. O jau čia nuo teismo priklausys, kaip jis sugebės tai organizuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš negaliu teikti balsavimui viso projekto, kol nėra konkrečios redakcijos. Jeigu tą konkrečią jūs pateiktumėte, tai galėtume priimti straipsnį, o jeigu ne, tai mes priimsime visus straipsnius, išskyrus šitą, o galutinę redakciją balsuosime už visą įstatymą, tarkime, po pietų ar kuriuo kitu laiku. Gal jūs galite pateikti konkrečią redakciją dabar?
J.PRAPIESTIS. Gerai. Aš dabar tikrai nedrįstu čia pradėti tą tekstą dėlioti.
PIRMININKAS. Tokiu atveju mes šitą 317 straipsnį paprašysime Seimo nario E.Jarašiūno, ministro J.Prapiesčio ir kitų suinteresuotų asmenų suredaguoti taip ,kad galėtume priimti be diskusijų. Gerai?
J.PRAPIESTIS. Nors čia esmės visai nekeis ta nauja redakcija,tik yra patikslinimas. Taigi, na, redakciniai tislinimai.
PIRMININKAS. Pranešėjas nesiūlo už jį balsuoti.
J.PRAPIESTIS. Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Už šitą, taip?
J.PRAPIESTIS. Taip. Atsižvelgti į Seimo nario E.Jarašiūno pastabas tvarkant šį straipsnį.
PIRMININKAS. Atsižvelgiant, bet mes neturime tos redakcijos. Prašome pasakyti, jeigu galėtumėt pasakyti, tada mes galėtume balsuoti.
E.JARAŠIŪNAS. Tekstas turėtų būti toks. “Jeigu parengtinio tardymo metu liudytojo ar nukentėjusio asmens saugumui užtikrinti buvo įslaptinti jo pavardė ar kiti tapatybę nustatantys duomenys, teismas gali nekviesti tokio asmens į teismo posėdį ir jį apklausia pasitarimo kambaryje, nedalyvaujant šioje apklausoje teisminio nagrinėjimo dalyviams. Šiuo atveju apklaustojo parodymus teisiamojo posėdžio protokole užrašo vienas iš teisėjų. Kaltintojas, gynėjas, teisiamasis gali užduoti įslaptintam liudytojui ar nukentėjusiam klausimus raštu, kuriuos betarpiškai pateikia teismas.”
PIRMININKAS. Bet, gerbiamasis Seimo nary Jarašiūnai, trečiojoje pastraipoje tas viskas surašyta, ką jūs perskaitėte.
E.JARAŠIŪNAS. Taip sakant, čia yra redakciniai momentai, kurie...
J.PRAPIESTIS. Tai aš sakau...
PIRMININKAS. Aš net negaliu siūlyti balsuoti, kai neturiu redakcijos. Arba reikia balsuoti už tai, kas pateikta, arba reikia atidėti. Aš kito kelio nematau.
J.PRAPIESTIS. Ne, man atrodo, balsuokime tai, kas yra dabar, o jūs netrukus gausite ir Baudžiamojo proceso kodekso naująją redakciją. Per tą laiką tikrai nieko neatsitiks.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys E.Jarašiūnas siūlė trečiojoje pastraipoje vietoj žodžio “gali” įrašyti “privalo”.
J.PRAPIESTIS. Va čia tai priimu iš karto, taigi kompromisas. Ir prašyčiau balsuoti tada.
PIRMININKAS. Priimat? Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už 317 straipsnį, tą redakciją su pataisa vietoj “gali” - “privalo”? Sutinkat, taip ? Tada, jeigu visi sutinka, niekas nereikalauja balsuoti, balsavimas stabdomas, straipsniui pritarta. Dabar reikia grįžti prie 162 straipsnio. Seimo narys P.Miškinis kreipėsi į Seimą, prašydamas kai kurių patikslinimų. Prašome paspauskite mygtuką, aš jums suteiksiu žodį. Prašome, Seimo narys A.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia, 162 straipsnyje su ženkleliu “5”, kalbama apie neteisėtas finansines operacijas ir numatyta bausmė - laisvės atėmimas iki 2 metų ir bauda nuo 500 tūkst. iki 5 mln. talonų arba be jos. Arba bauda nuo 500 tūkst. iki 5 mln. talonų. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes numatysime tokias menkas bausmes šiuo metu, kai neteisėtos finansinės operacijos yra daromos ir paliksime vien tiktai galimybę atsipirkti pinigine bausme, tai šiuolaikinėm sąlygom mes nusikaltimams kelio neužkirsime. Todėl aš siūlyčiau šitą paskutinę dalį “arba bauda nuo 500 tūkst. iki 5 mln. talonų” išbraukti ir palikti tiktai tą pirmąją dalį.
J.PRAPIESTIS. Gerai, taip ir padarom.
PIRMININKAS. Išbraukta, pranešėjas sutiko.
J.PRAPIESTIS. Išbraukiam “arba bauda ir t.t.”.
PIRMININKAS. Išbraukiami žodžiai “arba bauda nuo 500 tūkst...” iki sakinio galo. Dabar niekas neprieštarauja. Gerbiamieji Seimo nariai, visiems atskiriems straipsniams yra pritarta. Prašome pasiruošti balsuoti. Ar nori kas nors kalbėti dėl viso įstatymo? Nėra, tada prašome pasiruošti balsuoti. Kas už visą įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, Baudžiamojo proceso ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimo ir papildymo”, prašome pakelti rankas. Prašome, Seimo nariai, nekeisti sąvokų. Ką ten,gerbiamieji balsų skaičiuotojai, dauginat ar dalinat kažką?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Integravimo būdu.
PIRMININKAS. Koeficientus taikot? Kiek balsavo už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 84 balsavo už.
PIRMININKAS. Prašau pakartokit.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 84 balsavo už.
PIRMININKAS. Prašom. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, Baudžiamojo proceso ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimų ir papildymų” 84 Seimo nariams balsavus už, prieš - nė vieno ir 2 susilaikius, yra priimtas. Ir dėkojame pranešėjui. (Plojimai) Gerbiamieji Seimo nariai, ministras J.Veselka jau yra pakelyje, todėl, kol jis atvyks, kviesčiau Seimo narį J.Prapiestį pristatyti kitą dokumentą. Ir jeigu ministras atvyks anksčiau, negu jūs pristatysite, prašysime jus padaryti pertrauką pristatyme.
J.PRAPIESTIS. Aš gal dar būsiu Seimo nariu. Kito.
PIRMININKAS. A, ministras J.Prapiestis, atsiprašau, jus įžeidžia pavadinimas Seimo narys?
J.PRAPIESTIS. Ne, neįžeidėt. Man per daug, per didelis avansas, tai susijaudinau, nerandu popieriaus šito pagrindinio.
# $ Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 372 straipsnio papildymo" projekto pateikimas(93.01.28)
1sesija33p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Prašau. Svarstome 3 darbotvarkės punktą dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio papildymo projektą. Tai yra tik pateikimas. Prašome trumpai, kol neatėjo ministras.
J.PRAPIESTIS. Šito Civilinio proceso kodekso pakeitimo esmė yra tokia, kad vykdant, realizuojant Konkurencijos įstatymą, šio įstatymo taikymo pagrindu numatytos nuobaudos paprastai nėra numatytos, turiu galvoje, kad nėra numatytas jų išieškojimas procesine tvarka, kaip tai turi būti daroma. Ir todėl tuo nedideliu pakeitimu tokia pareiga yra numatoma Civilinio proceso kodekso 327 straipsnyje teismo antstoliams. Taigi be kitų teismo antstolių veiksmų, pareigų yra prirašoma, kad jie turi vykdyti ir pagal Konkurencijos įstatymą skirtų baudų realizavimą. Tai tiek.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Uoka nori paklaust. Prašom. Negirdžiu Seimo nario K.Uokos, nors jis užsirašė. Matyt, klaida. Taigi jūsų niekas nenori paklausti. Ar galima, gerbiamieji Seimo nariai, tada teikti balsavimui, kad pristatytas projektas įrašomas į sesijos darbų programą ir pradedama svarstymo procedūra? Galima? Ar galima bendru sutarimu, ar reikalaujančių yra balsuoti? Nėra. Nereikalauja niekas. Tokiu atveju dėkojame. Reikia balsuoti, sako. Tada prašome balsuoti. Kas už tai, kad Respublikos civilinio proceso kodekso 372 straipsnio papildymo įstatymo projektas būtų įrašytas į sesijos darbų programą ir pradėta svarstymo procedūra, spaudžia mygtuką “už”. Vieną minutę, aš dar nepaskelbiau rezultatų, dar jūs nieko negalite prašyti. 81 pasisakė už, prieš - nėra, susilaikė 2. Taigi projektas įrašomas į sesijos darbų programą ir pradedama svarstymo procedūra. O dabar jūsų prašymas, gerbiamasis ministre.
J.PRAPIESTIS. Ar negalėčiau paprašyti gerbiamojo Seimo, kad tai būtų padaryta skubesne tvarka? Tas klausimas seniai turėjo būti išspręstas, tačiau vis nepatekdavo į darbotvarkę, ir Vyriausybė nebuvo spėjusi apgalvoti, kad įstatymas būtų vykdomas. Reikalinga numatyti ir tvarką. Todėl gal sutiktumėt, kad tai būtų daroma greičiau?
PIRMININKAS. Prieštaraujančių nėra. Bet reikia balsuoti. Kalbėti norinčių nematau. Prašome, balsavimas pradedamas. Kas už skubesnę tvarką, spaudžia mygtuką “už”. Už skubesnę tvarką pasisakė 73 Seimo deputatai, susilaikė 1. Pritarta skubesnei tvarkai. Galime padėkoti pranešėjui. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Prieš padėkojant pranešėjui. Ponas pranešėjau, jūs turite galimybę pasiūlyti pirmą svarstymo datą.
PIRMININKAS. Vertingas pasiūlymas. Siūlykite pirmo svarstymo datą. Pirmo ir antro.
J.PRAPIESTIS. Aš prašyčiau antradienį.
PIRMININKAS. Seimo nariai?
J.PRAPIESTIS. Jeigu nesusirinks Seimas dar anksčiau.
PIRMININKAS. Čia balsuoti nereikia, pritarta, antradienį įrašoma į darbotvarkę pirmas ir antras šio įstatymo pakeitimo svarstymas. Dabar jau tikrai galima dėkoti pranešėjui, nes niekas nebenori kalbėti dėl balsavimo motyvų ar kitokiais klausimais. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar reikėtų svarstyti ketvirtąjį darbotvarkės punktą. Ministras, sako, važiuoja, tik nežinau kuo.Ar jaučiu, ar automobiliu. Gal kuris nors Seimo narys norėtų padaryti pareiškimą? Dabar yra puikaus laiko. Tada darome trumpą... A, yra pareiškimas. Prašome, Seimo narys K.Kuzminskas. Prašome, padarys pareiškimą.
# Seimo nario K.Kuzminsko pareiškimas
K.KUZMINSKAS. Kauno medicinos akademijos Mokslinio sveikatos centro pareiškimas. Pasaulinės sveikatos organizacijos apibrėžimu tabako rūkymas yra svarbiausias pašalinamas pavojus šiuolaikinio žmogaus sveikatai. Rūkymas sąlygoja 30 % visų vėžio atvejų, 25 % - širdies kraujagyslių ligų, ir 20 % - bendro mirtingumo. Naujausiais pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1991 metais nuo rūkymo sukeltų ligų prieš laiką mirė 3123 Lietuvos gyventojai. Tiek tabako pramonė neteko uoliausių savo produkcijos vartotojų, o Lietuva betarpiškai prarado savo piliečius, kurie būtų galėję darbuotis ir džiaugtis gyvenimu dar 58 metus, jeigu nebūtų rūkę. Mažėjant rūkymo paplitimui ir rūkalų paklausai Vakarų kraštuose, tabako pramonė ieško rinkos besivystančiose šalyse, neturinčiose tabako kontrolės įstatymo. Siekdamos papildyti retėjančias tabako vartotojų gretas, tabako bendrovės stengiasi visais būdais populiarinti rūkymą, paskatinti jaunus žmones pradėti rūkyti, padaryti juos priklausomais nuo nikotino, nuolatiniais rūkalų pirkėjais. Tuo tikslu jos rekomenduoja produkciją ir rūkymą, pateikdamos jį kaip patrauklų ir madingą elgesį, simbolizuojantį jaunimui gerbūvį ir socialinę sėkmę. Užsienio tabako bendrovių invazija į Lietuvos rinką vyksta jau nebe pirmus metus. Prekyba cigaretėmis neribojama. Jos prieinamos visur ir bet kuriuo metu. Nepilnamečiams, neturintiems pakankamai pinigų, pardavinėjamos pavienės cigaretės. Pastaruoju metu prasidėjo ir nevaržomas cigarečių reklamavimas spaudoje ir per televiziją. Visa tai daroma vienu tikslu - siekiant pelno.
Pareiškiame, kad toks pelno siekimas Lietuvos gyventojų sveikatos sąskaita yra visiškai neleistinas. Prašome televizijos, spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių atsakingų darbuotojų atsisakyti rūkalų reklamos.
Kreipiamės į Vyriausybę reikalaudami, kad bet kokia tabako gaminių reklama Lietuvoje būtų nedelsiant uždrausta.
Prašome Lietuvos Respublikos Seimo kuo greičiau priimti tabako kontrolės įstatymą.”
Pasirašo Sveikatos centro direktorius Grabauskas, Sveikatos klinikos vadovė Baubinienė, Misevičienė, Sadauskas, Jarašius, Bajarskas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome dar vieną trumpą minutės pareiškimą.
K.P.PAUKŠTYS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai!
PIRMININKAS. Minutėlę! Prisistatykite stenogramai.
K.P.PAUKŠTYS. Seimo narys K.Paukštys.
PIRMININKAS. Prašau.
# Seimo nario K.Paukščio pareiškimas
K.P.PAUKŠTYS. Aš norėčiau jums perskaityti tą pareiškimėlį, kurį beveik kiekvienas Seimo narys turi, ko gero, savo rankose (ir kaip tik yra Kauno taksi parko atstovai). Tai jūsų dėmesiui labai trumpai.
“Lietuvos Respublikos Seimui.
(Čia Kauno taksi parko darbuotojų prašymas dėl teisės išsipirkti likusią valstybinio turto dalį privatizuotoje autotransporto įmonėje - akcinėje bendrovėje.)
Mes, akcinės bendrovės Kauno taksi darbininkų sąjungos vairuotojų profsąjungos kolektyvas, prašome leisti privatizuoti likusią įstatinio kapitalo dalį, kuri šiuo metu priklauso steigėjui - Kauno miesto valdybai. Jį sudaro 35% bendrojo įstatinio kapitalo.
Akcinė bendrovė, Kauno taksi darbuotojai akcininkai šiuo metu turi nepanaudotus investicinius čekius, kad galėtų išsipirkti valstybinio kapitalo dalį, nes už grynus pinigus įsigyti tą kapitalo dalį nėra galimybių. Nesudarius galimybės kolektyvui nusipirkti už savo investicinius čekius likusią turto dalį, ją už grynus pinigus galės nusipirkti tik mafijozinės struktūros, po ko bus pakeistas įmonės profilis. Apie 1 tūks. darbuotojų papildys bedarbių gretas.
Prašome jus, rengiant pakeitimus ir papildymus privatizacijos įstatyme, numatyti galimybę kolektyvams įsigyti savo įmonių turtą už investicinius čekius bet kuriame privatizacijos etape.”
Pasirašo čia trijų profsąjungų atstovai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Pradedame svarstyti 4 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pakeitimo” projektą. Seimo narys R.Maciejkianecas.
R.MACIEJKIANECAS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
R.MACIEJKIANECAS. Gerbiamasis Sakalai! Ar mes nepažeisime Reglamento, jeigu kiekviena organizacija galės čia skelbti savo kreipimus ir t.t.? Man atrodo, jeigu frakcija ar grupė deputatų nepasirašo šitų pareiškimų, nėra pagrindo, kad kiekviena organizacija eitų į tribūną ir šnekėtų lyg ir neaišku, kieno vardu. Jeigu mes tokią praktiką tęsime toliau, tai dirbsime tik dėl pareiškimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pastaba yra vertinga. Aš prašyčiau Seimo narių skaityti savo pareiškimus. Kviečiame į tribūną ekonomikos ministrą poną J.Veselką. Ponas J.Veselka nenori, kad jo klausimas būtų svarstomas, nes neina į tribūną.
J.VESELKA. Einu, einu.
PIRMININKAS. Einat. Prašome. Kadangi jums yra išdalinti projektai, kuriuose matome ir Ekonomikos komiteto alternatyvas ar profesoriaus K.Antanavičiaus, todėl aš prašy... Aš įjungsiu kompiuterį, kad galėtumėt komentuoti alternatyvas. O ministras komentuos savo pasiūlymą.
K.ANTANAVIČIUS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Prašom paspausti mygtuką.
K.ANTANAVIČIUS. Ten, kur yra... Ar galiu?
PIRMININKAS. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Ten, kur K.Antanavičiaus, yra Ekonomikos komiteto. Viskas apsvarstyta, balsuota arba be balsavimo vieningai pritarta.
# $ Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pakeitimo" projekto svarstymas(93.01.28)
1sesija33p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerai. Prašome, gerbiamasis ministre. Pradedame trečiąjį svarstymą ir balsavimą. Vadinasi, balsuosime pastraipsniui už kiekvieną straipsnį. Pasirinksime alternatyvą ir tada taip visą šitą įstatymą ir panagrinėsime. Prašome, ministre, jūsų žodis.
J.VESELKA. Pirminio privatizavimo įstatymo 1 straipsnio mes nesiūlome keisti. Yra Ekonomikos komiteto daugiau redakcinio pobūdžio pataisymai, todėl, mūsų Vyriausybės nuomone, ypač atsargiai reikėtų žiūrėti į redakcinio pobūdžio pataisymus, kadangi vienas ar kitas žodis tada gali būti interpretuojamas įvairiai. Ir gali sutrikdyti paties įstatymo... Na, kaip čia, ne sutrikdyti, bet įvelti neaiškumo vykdant įstatymą. Todėl ten, kur yra redakcinio pobūdžio, aš manau, kad ir Ekonomikos komitetas per daug neprieštarautų, ir mes norėtume, kad visgi 1 straipsnio redakciją paliktume tą, kuri yra įstatyme.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Taip, mes atsiimam tą siūlymą, tačiau šičia vėlgi beveik kaip ir įžanginė pastaba. Labai norėtume prašyti, kad priėmus štai tą būtų išleistas įstatymas su visom pataisom.
J.VESELKA. Iš tikrųjų mes tą nutarėm, nes dabar yra labai daug pataisų ir jos nežinomos. Todėl mes per porą savaičių priėmę pataisas išleisim visą įstatymą su pataisomis, kad žmonėms būtų aišku, kas yra pakeista. Su tuo sutinkam.
PIRMININKAS. Alternatyva atsiimta. Tai dėl 1 straipsnio diskusijų nėra. 2 straipsnis.
J.VESELKA. 2 straipsnis. Ekonomikos komitetas siūlo tokią pataisą. Ten buvo privatizuojamas tik už Lietuvos pinigus (litus) ar laisvai konvertuojamą valiutą. Bet iš tikrųjų dabar įsiteisino talonai kaip Lietuvos pinigai. Todėl gerbiamasis profesorius K.Antanavičius siūlo išbraukti litus, nes talonai tai yra iš tikrųjų... traktuojame kaip... Todėl gali būti alternatyva. Nors mes norėtume iš esmės... Čia Vyriausybė siūlė palikti būtent tai, kas yra įstatyme.
PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis. Atsiprašau, bet pirmiausia alternatyvos autorius Seimo narys K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Iš tiesų, jeigu mes litus paliekame, tai be litų lyg toliau ir nevyks privatizavimas. Gali taip kas nors interpretuoti. O to visai neįmanoma daryti. Yra kitas dar svarbesnis. Štai kas buvo pradėta pačioj pradžioj. Buvo nustatyta pagal šio įstatymo 1 punktą... Įrašyta, kad pagal šitą įstatymą, kurį svarstom, valstybinė įmonė gali būti privatizuojama tik vieną kartą. T.y. buvo nustatyta, pavyzdžiui, 20% pačioj pradžioj, paskui jau iki 30%. Ir ji jau laikoma privatizuota pagal Pirminio privatizavimo įstatymą. Ir tokiu būdu su tuo 20% ar 30% šitie turės laukti, kol bus litai, o kiti visi galės jau pagal šituos, kas yra sutarta, 50% privatizuoti ir dar daugiau. Štai išeina šitokia nelygybė ir visai nereikalingas privatizavimo proceso trukdymas. Todėl mes siūlom išbraukti litus ir įrašyti dar, kad už Lietuvos pinigus, laisvai konvertuojamą valiutą ar investicinėmis valstybės išmokomis.
PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis. Atsiprašau.
T.LIDEIKIS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
T.LIDEIKIS. Man atrodo, vyksta paskutinis, trečiasis svarstymas, tai turėtų būti svarstomi tik tie straipsniai, kurių pakeitimus Vyriausybė buvo pateikusi. Mes neturim visus privatizavimo įstatymo straipsnius svarstyti paeiliui ir aptarti. Taip būtų efektyviau.
PIRMININKAS. Aš noriu jums priminti, kad jeigu alternatyvos buvo jau suformuluotos ir jos pateiktos, balsuojama dėl alternatyvų pasisakant už, prieš. Viskas.
T.LIDEIKIS. Ne, tai jeigu yra Vyriausybės pateiktų straipsnių alternatyvos. Bet jeigu Vyriausybė nepateikė to straipsnio pakeitimo, nėra prasmės svarstyti.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis ministre.
J.VESELKA. Jeigu mes tęsiam taip, kaip pradėjome, tai yra viena, kaip siūlo iš kairės, tai yra kita tvarka. Bet dėl 2 straipsnio... Šitas pasiūlymas turi būti už valstybines vienkartines išmokas, net jeigu mes jo čia neįrašom, jis realizuojamas, nes mes leidžiame pirkti bet kam, išskyrus ne Lietuvos piliečius. Lietuvos piliečiams pirkti investicines išmokas už talonus ir dalyvauti privatizavime. Todėl čia, mano galva, būtų tik pakartojimas, dar vienas akcentavimas, kuris nėra būtinas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau jums perskaityti Reglamento 209 straipsnį. “Trečiojo svarstymo metu pranešėjas trumpai informuoja apie komisijos padarytus pakeitimus, pristato gautus papildomus pasiūlymus ir pataisas, nurodydamas jų pateikėjus. Trečiojo svarstymo metu leidžiama kalbėti tik pateiktų pataisų ir papildymų autoriams (šiuo atveju tai yra Ekonomikos komisija) iki 5 min. dėl kiekvieno pasiūlymo, pranešėjui, papildomiems pranešėjams ir dėl balsavimo motyvų. O pranešėjai neklausinėjami.” Tai aš, manau, elgiuosi visiškai teisėtai. Ministras pristato, alternatyvių pasiūlymų autorius pakalba, o toliau tik dėl balsavimo motyvų ir jokių kitokių diskusijų. Tai aš dabar, kadangi...
Dar Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Aš tiktai noriu pasakyti, kad absoliučiai tiksliai jūs Reglamentą... Ministre, čia nėra žodžio “litas”. Pono K.Antanavičiaus visa argumentacija yra iš piršto laužta. Atsiprašau, kad aš šitaip kalbu. Ir iš tikrųjų kada mes sutarėm tuos tarptautinius banko atsiskaitymus ir t.t., visus, tengi forma pateikta. Lietuvos valiuta (talonas). Ir nereikia čia tos demagogijos. Ministre, nereikia net aiškinti.
J.VESELKA. Mes su K.Antanavičium sutarėm, kad jis atsiima. Čia jau nėra ginčų.
PIRMININKAS. Dar nori kalbėti Seimo narė E.Kunevičienė. Prašome. Dėl balsavimo motyvų? Pasisakant už vieną ar kitą alternatyvą.
E.KUNEVIČIENĖ. Taip. Aš prašyčiau, kad Seimo nariai balsuotų už gerbiamojo ministro, Vyriausybės pateikto projekto variantą, nes įvedant talonus tai nebuvo įvesti lietuviški pinigai. Įvedimo tvarka nebuvo pritaikyta lietuviškiems pinigams. Tai buvo tiktai rublinių ženklų pakeitimo tvarka. Todėl prašyčiau pritarti Vyriausybės pasiūlytam variantui.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš vis dėlto norėčiau, kad mes apsispręstume. Yra pateiktas Vyriausybės įstatymo projektas. Ir dar aš turiu pono K.Antanavičiaus pateiktą projektą. Bet ten yra siūlomi Pirminio privatizavimo įstatymo straipsnių pakeitimai, buvusio įstatymo. Aš manyčiau, kad galima siūlyti tik to įstatymo, kurį teikia Vyriausybė, pakeitimus arba alternatyvas.
PIRMININKAS. Aš perskaičiau Reglamentą, kaip parašyta. Alternatyvos yra pasiūlytos. Jos tinkamai įformintos ir reikia už jas balsuoti jas priimant arba atmetant.
Seimo narys V.Šumakaris dėl balsavimo motyvų.
V.ŠUMAKARIS. Aš siūlau balsuoti už Vyriausybės pasiūlymą. Tačiau kur mes buvome pasiūlę už buvusias, kurios perėjo visus tris etapus, prapuolė šitas punktas, kaip bus su juo?
PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis ministre, tai prašome tada trumpai suformuluoti savo pasiūlymą.
V.ŠUMAKARIS. Tos, kurios perėjo tris etapus. Užskaityti, neužskaityti?
J.VESELKA. Gerbiamieji, ten, kur buvo su pirmenybės teise išsipirkti akcijas kolektyvams. Tai šita nuostata, kiek išsipirko viena pusė, 10%, 15% iki 30% kur buvo... Visiems yra užskaitytas šitų akcijų pirkimas, todėl čia naujai įteisinti šito nereikia.
PIRMININKAS. Tai prašome...
J.VESELKA. Užskaityta. Jie tapo akcininkais.
PIRMININKAS. Prašome, gerbiamasis ministre, aš matau, yra alternatyvių pasiūlymų. Pirmiausia įstatymo 2 punktą išdėstyti taip, kaip išdėstyta alternatyviam pasiūlyme. Jūs priimat tą ar ne?
J.VESELKA. Mes siūlome palikti taip, kaip yra suformuluota šiandien veikiančiame Pirminio privatizavimo įstatyme.
PIRMININKAS. Vadinasi, prieš. Gerai. Balsuosime. Kas už tą alternatyvą, kuri yra pateikta dešinėje, dešiniajame jūsų dokumento punkte, spaudžia mygtuką “už”. Kas prieš, tas “prieš”.
Stabdau balsavimą. Alternatyva, kuri jums išdalinta...
J.VESELKA. Įmonės pagal Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymą gali būti privatizuojamos tik už Lietuvos pinigus (ten išbraukta “litus”), laisvai konvertuojamą valiutą ir Lietuvos Respublikos išduotas valstybines vienkartines išmokas. Tai be šito įrašymo taip ir vyksta.
PIRMININKAS. Todėl jūs siūlote balsuoti prieš? Pareiškėjas pasakė.
E.JARAŠIŪNAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Taip, dėl vedimo tvarkos E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau pasiūlyti. Kadangi čia alternatyvus balsavimas, visur sakykim: už Vyriausybės pasiūlymus - už, už alternatyvius pasiūlymus - prieš. Kad būtų aiškiau, nes taip maišosi.
PIRMININKAS. Gerai. Pritariu jūsų pasiūlymui. Taigi teikiu alternatyvą. Alternatyvūs balsavimai bus. Kadangi Vyriausybė nesiūlo nieko kito, tik palikti tą patį, kas buvo, tai balsuosime, tiktai kaip pataisą laikysime čia. Ir siūloma pataisa yra dešinėje pusėje. Kas už šią pataisą, t.y. už Ekonomikos komiteto pataisą, spaudžia mygtuką “už”.
BALSAS IŠ SALĖS. Buvom sutarę atvirkščiai.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Dar kartą. Mane pataisė gerbiamieji kolegos. Kas už Vyriausybės pasiūlymą - už, kas už alternatyvą prieš. Taip sutarkime visą laiką. Prašome. Balsavimas pradedamas iš naujo. Kas už Vyriausybės pasiūlymą, spaudžia mygtuką “už”, kas už Ekonomikos komiteto - “prieš”.
Už Vyriausybės pasiūlymą - 83 Seimo nariai, už Ekonomikos komiteto 1. Pritarta Vyriausybės pasiūlymams. Ar dėl viso 2 straipsnio reikia balsuoti? Ar reikalauja kas nors balsuoti? Ne. 2 straipsniui pritarta. O, dar yra Seimo nario M.Pronckaus alternatyvus pasiūlymas. Taip. Ekonomikos komitetas siūlo išbraukti, gerbiamieji kolegos. Aš pasiskubinau sakydamas, kad 2 straipsniui pritarta, bet jūs nereagavote. Vyriausybės pasiūlymą išbraukti, t.y. įmonės, įtrauktos į objektų privatizavimą ir t.t. Šitą visą 2 straipsnio 3 dalį išbraukti.
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau paaiškinti, kodėl mes norime, kad pritartumėte šitai nuostatai. Yra įmonių, kurios yra pasiūlytos privatizuoti už konvertuojamą valiutą. Dalis tų įmonių yra pateikta jau užsienio investitoriams. Duota informacija apie jų įstatinio kapitalo dydį, apie įstatinio privatizavimo lygį. Todėl dabar dauguma kolektyvų tose įmonėse norėtų panaudoti savo likutinį pelną didindami įstatinį kapitalą. Tokiu būdu pažeistų dabar nusistovėjusias proporcijas, kur gavo užsienio investitoriai informaciją. Todėl mes norime... Šita nuostata čia taikoma tik toms įmonėms, kurios privatizuojamos už konvertuojamą valiutą. Jeigu mes pažeisim, kaip čia pasakyti, iš esmės nieko nelaimėsim, o pralaimėsim ta prasme, kad mūsų imidžas pasaulio investitorių sluoksniuose bus blogas, kaip nepastovių valdytojų. Todėl mes norėtume, kad jau ten, kur išėjo į pasaulį, būtent tuo aspektu, ta tvarka ir vyktų privatizavimas. Todėl aš norėčiau, kad palaikytumėt mūsų formulavimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Galima 1 - už ir 2 - prieš.
Seimo narys T.Lideikis. Atsiprašau, kaip tik netyčia.
T.LIDEIKIS. Aš norėjau kalbėti dėl kitos pataisos, dėl M.Pronckaus.
PIRMININKAS. Gerai. Tada vėliau. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Aš irgi dėl kitos pataisos.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Janonis.
J.JANONIS. Taip, aš būtent dėl šitos.
PIRMININKAS. Prašau.
J.JANONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad šita pataisa jau gerokai vėluoja. Kiek aš žinau, yra įmonių, savo akcinį kapitalą padidinusių netgi daugiau negu čia numatyta. Todėl labai prašau - balsuokime už šitą pataisą. Priešingu atveju pastatome į labai keblią padėtį užsienio investitorius, kurie jau yra išleidę kapitalą, rengdami programas vienai ar kitai įmonei įsigyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime už Vyriausybės pasiūlytą pataisą 2 straipsnyje, kuri skamba taip: “Antrąjį straipsnį papildyti trečiąja dalimi “Įmonės, įtrauktos į objektų privatizavimo”, toliau kaip tekste. Kas už šią pataisą, spaudžia mygtuką “už”. Pataisai pritarė 83, prieš - 2. Pataisai pritarta. Seimo narys M.Pronckus motyvuoja savo pataisą.
M.PRONCKUS. Aš iš pradžių norėčiau perskaityti keletą sakinių iš agrarinio instituto mokslininkų samprotavimų šiuo klausimu. Rašo jie taip: “Nors ūkininkų ūkiai bei kitos žemės ūkio įmonės dar nėra susiformavę, maisto bei perdirbimo pramonės įmonių privatizavimas jau vyksta. O lengvatine teise įsigyti šių įmonių akcijas įstatymai suteikia tų įmonių darbuotojams. Todėl reikia skubiai rengti tokias priemones, kurios pirminiams žemės ūkio produkcijos gamintojams sudarytų palankias sąlygas tapti maisto ir perdirbimo pramonės, taip pat prekybos įmonių akcininkais. Ir dabar, vykdant privatizavimą, ir vėliau. Turėdami kontrolinių akcijų paketą, žemės ūkio produkcijos gamintojai lemtų maisto ir perdirbamosios pramonės įmonių pelno paskirstymą. Tokiu būdu pelno dalis, naudojama šių įmonių išplėstinei produkcijai, grįžtų į žemės ūkį, proporcingai grįžtų ir valiutinių lėšų dalis, o tai žemdirbiams ypač svarbu.” Taip kalba agrarinio instituto mokslininkai, todėl aš siūlau šią pataisą priimti ir galbūt netgi didinti vietoj 51 iki 70 % šitą leidimą.
PIRMININKAS. Jokių kalbų, gerbiamasis Seimo nary, arba - arba. Prašom.
M.PRONCKUS. Gerai, tada nors tiek, 51%. Buvo teigiama, neva Vyriausybės nutarimas šiuo klausimu yra priimtas, tačiau aš noriu pasakyti gerbiamiesiems oponentams, kad Vyriausybės nutarime yra tik nurodytas įmonių sąrašas. Kitaip tariant, žemdirbiams nelieka laisvės pasirinkti. Visiškos laisvės. Tai viena. Antra, ten nenumatyta 51 %. Yra numatytas mažesnis procentas. Todėl aš siūlau šią pataisą priimti.
PIRMININKAS. Ministro nuomonė?
J.VESELKA. Kadangi tai yra ne Vyriausybės nutarimas, o Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl pagalbos žemės ūkyje nukentėjusiems nuo sausros ir ten yra šita nuostata užfiksuota. Tai viena. Antra. Visgi šiandien žemės ūkyje pati kategorija “žemės ūkio gamintojas” yra labai neapibrėžta. Trečias argumentas, kad Žemės ūkio bendrovės iš tikrųjų dar nesusiformavusios. Iš tikrųjų mes norime privatizuoti už tuos investicinius čekius ir tų išmokų ribose, todėl praktiškai 51 % jau palieka įmonėms ir čia vargu ar tikslinga dar kartą akcentuoti tai, kas yra užakcentuota. Tas procesas vyks vėliau, kada iš tikrųjų susiformuos tiek ūkininkai, tiek bendrovės, ir kad tos, kurios pirmos susiformavo, kad jos negautų prioriteto. Todėl šitame įstatyme, kad nebūtų painiavos, aš siūlau visgi to, kas yra priimta, nekartoti dar kartą įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū. Galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys A.Tauras.
A.P.TAURAS. Pasisakysiu už.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Tauras už. Seimo narys T.Lideikis, prašome.
T.LIDEIKIS. Aš norėčiau pasakyti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad šitas reikalavimas iš tikro jau yra realizuotas Vyriausybės nutarimu Nr.584, kuris buvo priimtas liepos 22d. Pagal šį nutarimą Žemės ūkio produkciją perdirbančių įmonių pirminiame privatizavime privatizuojamas tik 51 % akcijų paketo. Tame viešame privatizavime, aišku, gali dalyvauti ir žemės ūkio gamintojai. O likę 49 % akcijų pagal Vyriausybės nutarimą yra parduodami žemės ūkio gamintojams proporcingai jų pateiktai produkcijos daliai. Ir faktiškai yra labai ilgas šitų žemės ūkio perdirbimo įmonių sąrašas, kurios privatizuojamos būtent tokia tvarka. Taigi faktiškai žemės ūkio gamintojai iš tikro jau dabar turi galimybę įsigyti kontrolinius visų šitų perdirbimo įmonių paketus. Todėl dabar nėra jokio reikalo daryti pataisas šitame įstatyme. Tai yra jau padaryta Vyriausybės nutarimais.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys, tačiau galima kalbėti tik prieš. Nes du už jau pasisakė. T.y. du prieš jau pasisakė. Vienas už. Dabar galima kalbėti tik už.
A.RUDYS. Tik už?
PIRMININKAS. Taip.
A.RUDYS. Reikia pasakyti, kad aš nepatarčiau jums elgtis taip, kaip aš dabar... palaukit minutėlę, čia reikia gudriau suformuluoti. Galbūt pradėsiu nuo to, kad geriausia būtų, kad žemdirbiai gautų dabar esančios perdirbimo pramonės monopoliją. Kodėl? Todėl, kad tada monopolinės pajamos būtų tiesioginė parama žemės ūkiui. Apskritai mes turėtume pasisakyti prieš monopoliją.
PIRMININKAS. Atsiprašau, dar kartą paspauskite mygtuką. Prašom, tęskite.
A.RUDYS. Todėl aš galvoju, kad dabar sąmoningai mums reikia pasistengti padaryti gamintojo monopoliją šitoje srityje. Tokiu būdu šitas 51 % fiksavimas kaip tik sumažintų žemdirbių galimybes įsigyti šitos pramonės akcijas didesniu mastu. Kaip aš turiu pasisakyti, už? Todėl aš kviečiu jus visus balsuoti už, tikėdamasis, kad jūs neleisite monopolijos. Jūs supratote, ką aš...
J.VESELKA. Aš galiu dar pasisakyti?
PIRMININKAS. Ne, gerbiamasis ministre, deja, jau negalite. Gerbiamieji Seimo nariai, sutarkime taip, kad Vyriausybė siūlo nepriimti tos pataisos, Seimo narys M.Pronckus siūlo priimti, kad mes nesimaišytume balsuojant, už Vyriausybės pasiūlymą spaudžiat mygtuką “už”, už alternatyvą spaudžiat mygtuką “prieš”. Prašom balsuoti.
BALSAS IŠ SALĖS. Dar galima vieną repliką? Mes po to turėsime svarstyti įstatymą dėl darbuotojų pirmenybės įsigyti akcijas. Tai jeigu mes nubalsuosime už šitą pataisą, ji kirsis su ta siūloma pataisa dėl darbuotojų pirmenybės įsigyti kontrolinį paketą. Prašyčiau Seimo narių neužmiršti to.
PIRMININKAS. Pažeidėt Reglamentą, dar kartą agituojat. Prašom balsuoti dabar. Už - 37, prieš - 40. Tokiu būdu pataisa įrašoma. Prašome tada dėl 2 straipsnio. Reikalaujančių balsuoti yra? Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime už visą straipsnį.
A.RUDYS. Aš atsiprašau, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanavičiau, aš neapsirikau, už Vyriausybės pasiūlymą balsavo 37, tai yra neįrašyti. O prieš balsavo 40, tai yra įrašyti.
A.RUDYS. Aš atsiprašau, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
A.RUDYS. Aš prisipažinsiu, kad labai žioplai pasielgiau ir paspaudžiau kitą mygtuką. Ar nebūtų galima pakartoti balsavimo?
PIRMININKAS. Gerai, prašome tada dar kartą nebe žioplai...
E.KUNEVIČIENĖ. Laisvės frakcijos vardu prašau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Prašau, perbalsuosime. Prašome pasiruošti balsuoti. Dar kartą kartoju, kad mes nesipainiotume. Kas už Vyriausybės pasiūlymą, spaudžia mygtuką “už”, kas už alternatyvas, kurios surašytos dešinėje, spaudžia mygtuką “prieš”. Balsavimas pradedamas. Už - 37, prieš - 44. Tokiu atveju pataisa įrašoma. Trečią kartą nereikalaujat balsuoti? Ne. Dėl viso 2 straipsnio reikalaujančių balsuoti yra? Yra? Reikia balsuoti. Prašom, kas už visą 2 straipsnį, prašom spausti mygtuką “už”. Už straipsnį - 54, prieš - 17, 4 susilaikė. Straipsniui pritarta. 3 straipsnį prašom, pranešėjau.
J.VESELKA. Mes siūlome, kad Centrinė privatizavimo... ne, dėl 3 nieko nėra.
PIRMININKAS. Yra Seimo nario A.Raškinio pataisa.
BALSAS IŠ SALĖS. Atsiprašau, gerbiamasis pirmininkaujanti. Man atrodo,jeigu Vyriausybė nepateikė 3 straipsniui pataisų, tai mes neturėtume jo iš viso svarstyti.
PIRMININKAS. Deja, viskas yra dokumente, ir mes turime svarstyti tai, kas pateikta dokumente. Seimo narys A.Raškinis. Prašom, motyvuokit savo pataisą.
A.J.RAŠKINIS. Aš galbūt nuo mikrofono, kad būtų greičiau.
PIRMININKAS. Prašau.
A.J.RAŠKINIS. Aš norėčiau paaiškinti, kaip tos mano pataisos atsirado, galbūt tada bus galima greičiau svarstyti visą projektą. Mano rinkiminėje apygardoje esanti įmonė, išnagrinėjusi profesoriaus K.Antanavičiaus pasiūlytą įstatymo projektą, pateikė tam tikras savo mintis ir šiek tiek naują sistemą. Jūs prisimenat, buvo tam tikrų nesklandumų, tai vieną, tai kitą dokumentą svarstėm, aš gerbiamajam J.Veselkai tiesiog pateikiau jų siūlymus, ir jie įrašė. Bet įrašė kaip alternatyvas. Tačiau, kai buvo svarstoma Ekonomikos komitete, aš supratau, kad vis dėlto yra sunku suderinti šituos pasiūlymus kaip sistemą su esamais pasiūlymais. Dėl to aš nenorėčiau nei griauti, nei trukdyti. Aš manau, kai bus svarstomas profesoriaus K.Antanavičiaus naujai rengiamas projektas, reikėtų (aš tariausi su Ekonomikos komiteto žmonėm) tiesiog jį nuodugniai išnagrinėti ir pabandyti pasiūlyti kaip sisteminę alternatyvą. Todėl aš dabar atsiimu tuos pasiūlymus, nukeliam juos vėliau, ir manau, kad nenagrinėsim ir netrukdysim tokiu būdu laiko. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 4 straipsnio prašom.
J.VESELKA. Dėl 4 straipsnio. Čia skiriasi nuo Ekonomikos komiteto tik tuo, kad mes norime leisti Centrinei privatizavimo komisijai likviduoti komisijas rajonuose tiktai tada, kada atsiranda objektyvus būtinumas. Kada ir miestuose, ir rajonuose sumažėja tiek darbų, kad jos tampa nereikalingos. Ekonomikos komitetas galvoja, kad galima iš karto jas likviduoti ir likti prie Centrinės privatizavimo komisijos ir tarnybų. Bet tada Centrinė privatizavimo komisija užsikrauna papildomai darbo, ji veikia visuomeniniais pagrindais, ir aš manau, kad mūsų nuostata yra liberalesnė tuo požiūriu, kad iš tikrųjų mes jų atsisakom ten, kur nebėra privatizavimui daug darbo. O ten, kur likę daugiau darbo, jos kurį laiką lieka, per jas sprendžiame daugelį klausimų, ir tik vėliau likviduojam. Kitaip tariant, mes norime liberalesnio požiūrio, o ne vienu smūgiu nukirsti nieko nematuojant. Todėl prašome palaikyti mūsų nuostatas. Tik aš norėčiau Ekonomikos komitetą prašyti palaikyti tą antrąją pastabą, kur Centrinę privatizavimo komisiją ir jos pirmininką skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Prezidentas ir taip toliau. Todėl mes siūlom tai K.Antanavičiaus daliai apie pirmininką pritarti, o dėl organų sistemos palikti mūsų formuluotę.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Mes daug dėmesio skyrėm šitiems dalykams. Ir gana tvirtai norėtume siūlyti, kad galų gale užtenka tų organų. Dar yra komisija kiekvienam rajone, yra tarnyba, yra Centrinė privatizavimo komisija. Centrinė privatizavimo komisija juk yra visuomeniniais pagrindais dirbanti. Taigi žūtbūt reikėtų, jeigu mes rimtai dirbtume, nustatyti, kad Centrinė privatizavimo komisija būtų sudaryta iš etatinių darbuotojų. Kada mes pasiūlėm štai šitą pataisą, sako, tai tada Centrinė privatizavimo komisija, jeigu jai bus pavaldžios tos tarnybos, turės užsiimti jų darbo kontrole. O kas dabar užsiima? Pasirodo, gal ir niekas arba savivaldybės. Taigi, jeigu tas priimtina Seimo nariams, tai tegul palieka taip. Tačiau mes siūlom, kad būtų panaikintos komisijos, būtų tarnybos. Ir čia yra skirtumas pavaldžios Centrinei privatizavimo komisijai, ne savivaldybėms. Ir tai atvestų prie to, kad savo poįstatyminiu aktu Vyriausybė turėtų tą Centrinę privatizavimo komisiją iš tiesų sustiprinti. Todėl ir siūlom priimti šitą alternatyvą. Ir ne kad gali panaikinti, o kad jos būtų kažkaip sujungtos. Jeigu bus nepriimta mūsų pataisa, tada mes siūlom, jeigu bus Vyriausybės, kad Vyriausybės pataisa turėtų būti suredaguota pagal kolegos P.Papovo siūlomas redakcijas, abi pastraipos. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis. Du - už, du - prieš.
T.LIDEIKIS. Aš taip pat, kaip ir gerbiamasis ministras, nesiūlyčiau panaikinti visur iš karto komisijų. Esmė ta, kad privatizavimo tarnybos iš esmės yra valdybos dalis. Tai yra valdybos skyrius, kuris atlieka privatizavimo funkcijas. Tuo tarpu privatizavimo komisijos miesto savivaldybei nėra pavaldžios ir jos kontroliuoja būtent šitos privatizavimo tarnybos darbą. Tai, mano nuomone, yra logiška, nes reikia, kad būtų kažkokia visuomenės, aš sakyčiau, valstybės kontrolė privatizavimo proceso eigai. O siūlymas padaryti privatizavimo tarnybas tiesiai pavaldžias Centrinei privatizavimo komisijai reikštų labai pakeisti visą privatizavimo organų struktūrą. Vadinasi, jos jau turėtų būti finansuojamos nebe iš savivaldybių biudžeto, o iš kažkokio kito biudžeto. Tai reikštų labai ilgą, didelį pertvarkymą. Aš manyčiau, kad iš tikro, kaip siūlo Vyriausybė, reikėtų tiktai tenai, kur jau privatizuoti likę nedaug, kai kuriuose rajonuose galbūt tas komisijas ir likviduoti. Tačiau miestuose komisijų kol kas paleisti jokiu būdu negalima.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Kol neužbaigtas pirminis privatizavimas ir nesutvarkyta, neatsiskaityta už atliktą darbą, subalansavus visą privatizavimo procesą, kuris vyko iki šiol, mes negalim keisti struktūrų, nes netenka atsakomybės. O atsakomybė turi būti. Todėl siūlau pritarti Vyriausybės pateiktam projektui, atsižvelgiant į priimtas pataisas.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Jaskelevičius. Galima kalbėti tiktai prieš, t.y. už alternatyvą.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš ir noriu kviesti už alternatyvą todėl, kad jeigu mes norim realizuoti kažkokią valstybinę kryptį, šiandien susidaranti dvivaldystė, trivaldystė praktiškai leidžia interpretuoti daugelį dalykų kaip nori. Ir interesų suderinimas, ir visa kita. Šiuo atveju juk yra ir komisija, ir tarnybos, būtent tai ir vyksta. O dėl to, kad yra daug privatizavimo dalykų neužbaigtų, tai gal tai šiek tiek verstų didinti tarnybų etatus. Bet aš vis dėlto kviečiu pritarti K.Antanavičiaus alternatyvai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš priminsiu, kad Vyriausybė priėmė pasiūlymą, kad Centrinę privatizavimo komisiją ir jos pirmininką, jeigu aš teisingai supratau, ir visa kita kaip tekste. O dešinėje jums yra siūloma alternatyva. Motyvus už, prieš girdėjote. Prašom pasiruošti balsuoti.
J.VESELKA. Aš tik noriu vieną pastabą. Čia iš karto pasidarys grandininė reakcija. Reikės Centrinę privatizavimo komisiją daryti apmokamą, grandinė nueis iki rajonų, gerbiamieji. Todėl čia ir pinigų klausimas iš karto iškyla.
PIRMININKAS. Prašom balsuoti. Balsuosime taip. Už Vyriausybės pasiūlymą spaudžiat mygtuką “už”, už alternatyvą - mygtuką “prieš”. Balsavimas pradedamas. Už Vyriausybės pasiūlymą - 73, už alternatyvą - 10 Seimo narių. Pritarta Vyriausybės pasiūlymui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėt dar padirbėti pertraukos sąskaita? Ne, niekas nesiūlo šito. Taigi pertrauka.
# 1s33podarb1
# 1s33porudys
# 1s33pobaudzprociradm
$ 1s33po Įst. "Dėl LR baudž., Baudž. proceso kodekso ir Adm. teis. paž.kod. pakeit. ir papild." pr.
# 1s33pocivprockod
$ 1s33po Įstatymo "Dėl LR civilinio. proceso. 372 str. kod. papild." pr. pat.
# 1s33pokuzminskas
# 1s33popaukstys
# 1s33poturtpirmpriv
$ 1s33po Įst. "Dėl LR valst. turto pirm. priv. įst. pak." pr. sv.