Trisdešimt
pirmasis posėdis
1993
m. sausio 26 d.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai (93.01.26)
1sesija31p svarstyti klausimai
Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas A.SAKALAS
PIRMININKAS. Prašome sėsti. Pradedame sausio 26 d. popietinį posėdį. Žodį pareiškimui suteikiame Seimo nariui Vytautui Petkevičiui.
V.PETKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai. Mes ilgai laukėme šios dienos. Šimtai laiškų, kuriuos mes gavome iš savo rinkėjų, mirgėjo vienu klausimu - kodėl mes tylime, kodėl neduodame reikiamo atkirčio vadinamajai konstruktyviajai opozicijai už neteisingai mums primetamus kaltinimus. Iki šiol mes jiems diplomatiškai atsakydavome, kad taip reikia. Ne mažesnį šoką išgyveno ir mūsų oponentai, niekaip nesuvokdami, kodėl mes, trys Seimo nariai, neteisėtai apkaltinti bendradarbiavimu su KGB, pareiškėme norą dirbti Nacionalkinio saugumo komitete. Dabar mes galime prisipažinti, kad padarytas žingsnis - visų pirma mūsų garbės ir orumo reikalas. Eidami į rinkimus mes prisiekėme išmušti iš V.Landsbergio rankų ir šį paskutinį gėdingiausią tikrų KGB agentų jam pakištą politinės vivisekcijos ginklą. Mes privalėjome nušluostyti ašaras ne tik nuo savo artimųjų skruostų, bet ir įrodyti, kad dešimtys Sąjūdžio bendražygių, šimtai tautos šviesuolių, tūkstančiai paprastų žmonių niekuo nekalti ir yra tik purvino politinio žaidimo aukos. Sugriuvus blogio imperijai KGB archyvai turėjo atitekti mūsų besikuriančios valstybės teisėsaugos organams, tačiau pagal V.Čepaičio juodąjį scenarijų kas maišais, kas po sijonu ir skvernais išsinešiojo ir paslėpė juos kompromituojančius dokumentus. Tą nusikaltimą padarė tikrieji senojo saugumo bendradarbiai, norėdami sunaikinti bet kokius jų veiklos pėdsakus ir savo ruožtu įsigyti ilgai veikiantį moralinio ir teisinio šantažo ginklą prieš savo politinius oponentus. Dabar neliko jokių abejonių, kad B.Gajausko komisija buvo sukurta tik kaip priedanga tikriems KGB agentams nuslėpti. Tai buvo ne tik politinės kovos, bet, kaip jau minėjau, ir šaltai apgalvotos politinės vivisekcijos įrankis nedidelės grupelės rankose. Visa Lietuva, ypač jos inteligentija, lyg drugio krečiama kasdieną laukė, kas kitas, kas dar bus apkaltintas ir apšmeižtas, prieš kokį dar įžymų ir garbingą mūsų tautos sūnų bus panaudota ta nedorų žmonių rankose atsidūrusi savęs susinaikinimo lazda. Justinas Marcinkevičius, Saulius Sondeckis, Algirdas Brazauskas, Arvydas Juozaitis, Jonas Kubilius, Česlovas Juršėnas, Juras Požėla ir daug, daug kitų mūsų tautos šviesuolių., Sąjūdžio pradininkų, mokslo ir kultūros įžymybių buvo be gailesčio daužomi tik dėl vieno tikslo - pravalyti V.Landsbergiui kelią į valdžią. Daug nekaltai apkaltintų žmonių, kaip ir tikėjosi šios akcijos autoriai bei vykdytojai, išsigando ir pasitraukė iš politinės kovos. Tačiau dar liko keli nenuoramos. Rinkiminės kampanijos metu buvo išmesta ir paskutinė šio nešvaraus žaidimo korta: dar 7 būsimieji Seimo nariai vėl apkaltinami sąmoningai bendradarbiavę su KGB. Mes jau žinojome, kokiais, atsiprašant, dokumentais rėmėsi ta šmeižikų brolija, tačiau tylėjome dantis sukandę ir teisėtu keliu ruošėme dokumentus prokuratūrai. Tegul tie žmonės atiduoda viską, ką labai kruopščiai susirinko tuose pasisavintuose dokumentuose. Seimo priesaikos metu dar buvo suvaidinti keli spektakliai, ir pagaliau grupė nacionalinio saugumo komiteto patricijų, kiek sušvelninusių įprastus posakius, išklojo paskutinį savo argumentą. Girdi, jie negali dirbti su žmonėmis, kurie viešai buvo įtarti bendradarbiavę su KGB. Įsidėmėkite, tik viešai įtarti, bet jokiu būdu ne B.Gajausko komisijos surasti. Tas pareiškimas jau aiškiai rodo, kad konstruktyvioji opozicija galutinai išseko. Todėl mes šiandien norime perskaityti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros išvadas.
"Generalinėje prokuratūroje išnagrinėtas jūsų pareiškimas dėl 1992 m. lapkričio 24 d. laikraštyje "Lietuvos aidas" išspausdintų 7 Vyriausiosios rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės. Jie, remdamiesi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos laikinosios komisijos KGB veiklai tirti pateiktais duomenimis ir Lietuvos Respublikos įstatymu "Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo", reikalavo, kad būtų pritaikyta ši procedūra. Generalinė prokuratūra atliko išsamų patikrinimą, kurio metu buvo apklausti Vyriausiosios rinkimų komisijos bei Aukščiausiosios Tarybos laikinosios komisijos KGB veiklai tirti nariai, masinės informacijos priemonių atstovai bei įvertinti dokumentiniai įrodymai. Patikrinimu nustatyta, kad Aukščiausiosios Tarybos laikinoji komisija KGB veiklai Lietuvoje ištirti neturėjo teisėto pagrindo perduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai medžiagos apie kandidatų į Seimo deputatus bendradarbiavimą su KGB. Be to, šios Aukščiausiosios Tarybos komisijos 1992 m. lapkričio 19 d. posėdyje medžiagos perdavimui Vyriausiajai rinkimų komisijai pritarė tiktai 5 nariai. Iš viso šioje komisijoje buvo 13 narių. Taigi buvo nesilaikyta ir Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įgyvendinimo" 4 straipsnio, numatančio būtiną dviejų trečdalių visų narių kvorumą. Vyriausioji rinkimų komisija pagal Seimo rinkimų įstatymą posėdžiauja viešai ir jos posėdžiuose priimti sprendimai yra skelbiami masinės informacijos priemonėse (spaudoje). 1992 m. lapkričio 22 d. šios komisijos posėdyje buvo priimtas sprendimas perduoti Aukščiausiajam Teismui iš Laikinosios komisijos KGB veiklai Lietuvoje ištirti gautas žinias dėl Seimo deputatų bendradarbiavimo su KGB juridinio fakto nustatymo, kuriame, beje, nebuvo nurodytos konkrečios deputatų pavardės. Tačiau po šio sprendimo priėmimo tame pačiame Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje 7 jos nariai, netgi nesusipažinę su Laikinosios komisijos KGB veiklai Lietuvoje ištirti pateikta medžiaga, pasirašė atskirą nuomonę nurodydami konkrečias įtariamų deputatų pavardes. Ši, jų reikalavimu, buvo paskleista viešai. Tokia atskira Vyriausiosios rinkimų komisijos 7 narių nuomonė buvo priimta ignoruojant etikos taisykles ir, kaip jūs nurodote Prokuratūrai adresuotame pareiškime, vertinate kaip įžūlią politinę provokaciją. Taigi tokia atskiroji keleto Vyriausiosios rinkimų komisijos narių nuomonė meta šešėlį jūsų garbei ir orumui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 133 straipsnis numato, kad įžeidimas, t.y. tyčinis asmeninis garbės arba jos orumo šmeižimas spaudinyje, yra nusikaltimas, kurio įvykdymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 126 straipsniu baudžiamąją bylą pagal Baudžiamojo kodekso 133 straipsnį iškelia teisėjas pagal nukentėjusiojo skundą. Tokia teisė konkrečiu atveju suteikta ir prokurorui, tačiau abiem atvejais yra reikalingas ir atskiras asmeninis kiekvieno nukentėjusiojo pareiškimas. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras A.Paulauskas." Tolimesni komentarai, mums atrodo, nereikalingi. Mes viską perduodam teisman.
Nepasitikėjimo pareiškimas Lietuvos banko valdybos pirmininku V.Baldišiu (93.01.26)
1sesija31p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nors jums įspėjimas už viršytą Reglamentą kaip ir Seimo nariui R.Maceikianecui. Bet įspėjimą gauna kol kas žodinį. Taigi kviečiame dabar į tribūną Banko valdybos pirmininką V.Baldišį. Aš priminsiu reglamentinius reikalavimus. 255 straipsnis. "Diskusijose dėl Aukščiausiosios Tarybos pareigūnų, Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovų atšaukimo, pirmiausia pasisako atšaukimo iniciatorių atstovas, po to pareigūnas, kurio atšaukimo klausimas yra svarstomas. Kiekvieno pasisakymo trukmė neturi viršyti pusės valandos". Abiems skiriama dar po pusę valandžos atsakyti į klausimus. Toliau diskusijos bendra tvarka. Kadangi atšaukimo iniciatoriai jau kalbėjo pusę valandos ir atsakė į klausimus pusę valandos, tai dabar prašome Banko valdybos pirmininką poną V.Baldišį į tribūną.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
G.VAGNORIUS. Na, mane stebina jūsų ar mūsų užmaršumas. Mes gi susitarėm, kad pranešėjai bus du. Kad nepasitikėjimą pareiškia mūsų frakcija pirmiausia. Pertrauka buvo padaryta praeitame posėdyje prieš suteikiant man žodį. Aš manyčiau, kad netinkamas būdas yra taip atsikratyti politinių oponentų. Ir aš prašyčiau, kad man būtų suteikta teisė padaryti pranešimą taip, kaip mes buvome susitarę - pusę valandos.
PIRMININKAS. Aš mielai tai padarysiu, tačiau reikės Seimo sprendimo, nes mes tikrinome dokumentaciją... Paaiškinsiu. Tik ką per pertrauką tikrinome dokumentaciją, registraciją. Deja, neradome įregistruoto jūsų nepasitikėjimo pareiškimo. Ir nebuvo skaitytas Seime. Tai man yra tam tikrų problemų, todėl aš galiu tiktai paprašyti Seimo leidimo jums pateikti atskirą pranešimą.
G.VAGNORIUS. Ne, aš norėčiau, kad man būtų...
PIRMININKAS. Procedūroje nenumatyta. Aš galiu tiktai prašyti...
G.VAGNORIUS. Aš asmeniškai perdaviau, paprašiau ir mano padėjėja perdavė laikinai einančiam Prezidento pareigas. Yra dokumento kopija. Pagaliau yra frakcijos nariai, kurie dalyvavo posėdyje ir priėmė šitą sprendimą. Teigti, kad kažkas pametė mūsų oficialų pareiškimą, yra netaktiška. Na, gal Sekretoriatas ne taip dirba arba nenori dirbti, bet tai jau yra Sekretoriato ir laikinai einančio Prezidento pareigas problemos, o ne mūsų.
PIRMININKAS. Čia yra viena problema tokia. Aš sakau, kad visiškai ne prieš tai, jog jums būtų suteiktas žodis, bet jūs padarėte taktinę klaidą, sakyčiau, procedūrinę. Reglamento 254 straipsnyje yra parašyta: "Pareiškimas dėl kurių nors pareigūnų atšaukimo įteikiamas Aukščiausiosios Tarybos (na, dabar Seimo) Pirmininkui (o dėl paties Pirmininko, na, čia tas nesvarbu). Toks pareiškimas turi būti paskelbtas artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje". Taigi šita procedūra buvo pažeista, todėl aš tikrai turiu pasiklausti Seimo, ar neprieštarauja. Aš pats siūlyčiau asmeniškai suteikti jums tą žodį, bet aš negaliu to padaryti.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nežinau, galbūt Reglamentas dar nėra pataisytas ir tikriausiai nėra pataisytas, bet jeigu aš neklystu, Konstitucijoje banko pirmininko bei kitų atskaitingų Seimui pareigūnų skyrimo ir atleidimo klausimą pateikia Prezidentas. Šiuo atveju gerbiamasis A.Brazauskas yra ir Seimo Pirmininkas, ir laikinai einantis Prezidento pareigas. Ir aš nemanau, kad kokiu nors būdu mes kažką nužeminom ar paaukštinom. Manau, kad viskas buvo padaryta taip, kaip reikia.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas dėl procedūros.
A.KUNČINAS. Aš tik norėčiau priminti, kad pagal Lietuvos Konstituciją Prezidentas negali eiti jokių kitokių pareigų ir dirbti kito darbo. Taigi kalbėti, kad kartu hyra ir laikinai einantis Prezidento pareigas, ir Seimo Pirmininkas, prieštarautų Konstitucijai. O frakcijos vardu, aš manau, kad gerbiamajam Seimo nariui G.Vagnoriui būtų galima suteikti žodį praplečiant jo pasisakymo trukmę, kadangi iš esmės mes pagrindinius priekaištus esame išgirdę. Manyčiau, kad savo poziciją Seimo narys galės pasakyti ilgesniame pasisakyme, dėl kurio turbūt niekas neprieštarautų.
PIRMININKAS. Jeigu jau jums tinka, gerbiamasis Seimo nary Vagnoriau, tai aš atsiprašyčiau valdybos pirmininko pono V.Baldišio, pakviečiau jus tada į tribūną.
K.SKREBYS. Frakcijos vardu aš irgi norėčiau.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Netinka. Kad ir kaip būtų, Laisvės frakcija pirmoji pareiškė nepasitikėjimą Banko valdybos pirmininku, ir juo labiau kad praeitam posėdyje, kada buvo svarstomas šitas klausimas, buvo sutarta, kad pranešimą darys ponas G.Vagnorius. Tiktai buvo padaryta pertrauka. Aš labai puikiai suprantu, ką reiškia pertraukos šitokio klausimo svarstyme. Tačiau vis dėlto yhra gana keista, kada tarpfrakciniame pasitarime laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas Č.Juršėnas dėl šito klausimo pasako, kad reikia pasiklausti LDDP frakcijos nuomonės. Tai išties keista, kad tokie klausimai psrendžiami atsiklausiant kažkurios frakcijos nuomonės, ar turi teisę vienas ar kitas Seimo narys daryti pranešimą. Ir vis dėlto aš norėčiau, kad jeigu jau einama tuo keliu, tada tegu dauguma eina iki galo ir balsuoja.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš nematau kito kelio kaip tiktai perskaityti jums Reglamento 2 straipsnį, kuriame parašyta, kad "visais Seimo veiklos procedūriniais klausimais, kurie nenumatyti šiame Reglamente (o tas klausimas tikrai nenumatytas) ir Lietuvos Respublikos įstatyme, sprendžia Seimo posėdžio pirmininkas. Jei bent du deputatai nesutinka su posėdžio pirmininko sprendimu (o taip irgi ištikrųjų yra), sprendžia Seimas. Toks priimtas sprendimas priimamas be diskusijų po trumpo posėdžio pirmininko motyvų išdėstymo paprasta balsavusių balsų skaičiaus dauguma." Taigi jeigu Seimo narys G.Vagnorius sutiktų eiti į tribūną ir išdėstyti šitą pranešimą, tai tada turbūt išvengtume diskusijos, o po to diskusijos, o po to kalbėtų ponas V.Baldišis.
G.VAGNORIUS. Seimo narys ponas G.Vagnorius gerai supranta, kad jis atstovauja opozicijai, kuri šiam Seimui, atrodo, nieko nereiškia. Ir ar būsim, ar mes kalbėsim, atrodo, sprendimai yra žinomi. Atsižvelgdamas į tai aš sutinku prisitaikyti prie Seimo daugumos - LDDP - įnorių ir kalbėti po banko pirmininko išplečiant pasisakymo laiką. Bet aš turiu apgailestauti, kad mano pasisakymo tonas, aišku, nuo to nebus švelnesnis.
PIRMININKAS. Aš jums dėkingas už konflikto išsprendimo galimybę. Taigi kviečiame Banko valdybos pirmininką poną V.Baldišį. Primenu jums Reglamentą - iki pusės valandos ir iki pusės valandos atsakymai į klausimus.
V.BALDIŠIS. Ponai pirmininkaujantys, garbusis Seime! Pirmiausia norėčiau atsiprašyti už balsą, kadangi esu užkimęs ir peršalęs. Aišku, ne taip paprasta kalbėti iš tos tribūnos po trejų metų, praleistų ir Aukščiausiojoje Taryboje, ir banke, bet aš norėčiau pradėt, matyt, nuo tos intencijos, kada mane skyrė ir svarstė mano paskyrimą prieš dvejus su puse metų čia, Aukščiausiojoje Taryboje. Tada, atsimenu, kalbėdamas apie uždavinius, kuriuos reikia padaryti kuriant Lietuvos banką ir jo pinigų sistemą, pasakiau, kad tai tolygu uždaviniui galva pramušti sieną. Ir dar ne viena galva turės nulėkti, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti. Beje, gyvenimas ir ta įvykių raida patvirtino tą faktą. Lietuvos bankas faktiškai, kuris dirba trečiuosius savo gyvenimo metus, kūrėsi labai sunkiomis sąlygomis. Ir priešindamasis buvusios Sovietų Sąjungos bankinei ir politinei sistemai, ir patirdamas didžiulį pasipriešinimą valstybės viduje, įvairių grupių, sluoksnių pasipriešinimą. Nedaug to laiko praėjo, bet ir tos pagalbos nebuvo tiek jau daug. Tačiau kaltinimų, trukdymų ir kitokių bangų tą Lietuvos banką užgriuvo lavina. Ir tai tiktai dar kartą patvirtina tą faktą, kokia svarbi yra valstybei, bet kuriai ir ypač atsikuriančiai valstybei, nacionalinio banko institucija. Galbūt reikėtų keletą žodžių pasakyti ir apie tai, kas buvo padaryta ar daroma per tą laiką, kad ir kaip pažiūrėsi, ką padarysi, bet vis dėlto per tuos dvejus su puse metų buvo sukurta ir savo nacionalinė komercinių bankų sistema, ne tik centrinis banaks. Buvo sukurti pagrindiniai įstatymai. Tuo metu buvo padėti pagrindai nepriklausomos valstybės ekonominiam funkcionavimui sukuriant savarankišką tarptautinių atsiskaitymų sistemą, atkurta praktiškai Lietuvos banko narystė ikikarinė tarptautinėse institucijose. Buvo nemaža pastangų dėka grąžintas Lietuvos banko auksas. Vienaip ar kitaip jis išsaugotas nuo pardavimo, nors, tiesa, dalis jo ir buvo parduota. Buvo vienaip ar kitaip kurti nacionaliniai darbuotojai ne tiktai nacionalinio banko, bet ir komercinių bankų sistemoje. To mes iki tol nepaprastai stokojome. Tą stoką jaučiame ir dabar. Be abejonės, pavyko paruošti tam tikrą kolektyvą, tam tikrą žmonių būrį, kuris turi savo veiklos strategijas ir kuris gali bendrauti ir bendrauja su visomis tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, su Valiutos fondu, su kuriuo mes turime pastaruoju metu gana glaudžius ryšius. Ir, be abejonės tas visas darbas buvo daromas pasitelkiant užsienio, tarptautinius konsultantus, specialistus, kurie mums nemažai padėjo.
Tačiau per tuos dvejus su puse metų lydėjo mūsų tą visą darbą ir Lietuvos banką neatsiejama banga, t.y. nuolatiniai kaltinimai, išpuoliai, trukdymai, melas, šantažas. Ir Seimo nariai ar čia kiti susirinkę vartė laikraščių puslapius, ir jiems galbūt teko susipažinti su Seimo stenogramomis, su tais kaltinimais. Vien juos paskaičius, pasižiūrėjus, kaip jie staiga vieni po kitų buvo keičiami, keitėsi tik milijardinės sumos, keitėsi tik jų griežtumas, keitėsi, tik dar kartą stripriau, prokurorinis tonas. Nejučia iškyla man toks, atleiskit, įvaizdis, lyg aš jus čia pat paimčiau dabar ir apkaltinčiau, kad jūs čia visi miegate į mane žiūrėdami, o po to pareikalaučiau kiekvieno pasiteisinti, o po to paskirčiau vieną, ųpenktą, šeštą ir septintą komisiją. Ir galų gale nuspręsčiau, kad jūs sugebate miegoti atmerktomis akimis, ir t.t. Bet, deja, situacija yra tokia. Ir po visų kaltinimų Lietuvos banką daugiau kaip pusmetį buvo užgriuvusi specialios komisijos tikrinimų banga, ekspertų, sudarytų vidaus ir net užsienio, tikrinimų banga, po to Finansų ministerijos, Valstybės kontrolės departamento tikrintojai ir t.t. ir t.t. O rezultatas - nauji kaltinimai arba, nepatvirtinus tų kaltinimų, sudarytos komisijos, pįrokuratūra ar panašios institucijos buvo apšaukiamos neišmanėliais, nesugebančiais dirbti, papirktais ir kaip tik nori. Deja, tokia yra istorija. Po viso to, tiesa, mes, Lietuvos bankas ir jo vadovybė, būdavome apšaukti dešiniuoju banku ir puolami iš vienos pusės arba staiga padaromi jau kairiuoju banku, dirbančiu kairei pusei, ir puolami iš kitos pusės. Taip, iš tų abiejų pusių būdavo puolimų. Bet galbūt tai byloja irgi apie tą vieną dalyką, kad tie žmonės, kurie dirbo Lietuvos banke, stengėsi pirmiausia kelti profesinius, praktinius, pragmatinius gyvenimo klausimus, o ne pataikavimą vienai ar kitai, vienoms ar kitoms politinėms pažiūroms, vienai ar kitai grupuotei. Jau vien tai aš galiu patvirtinti, kad nė vienas Lietuvos banko valdybos narys nepriklauso jokiai partijai, o mano politines pažiūras tie, kurie dirbo Seime, arba kiti, aš manau, kad irgi žino.
Ypač, be abejonės, pasistengė puldamas tą Lietuvos banką ir tą daro dabar vienas ekspremjeras ir jo komanda, apie tai mes, be ab ejo, kiek aš supratau, girdėsime šiandien. Ir aišku, beskaitant jo kaltinimus ir prokuroriškas išvadas, tas išvadas, kurias, jeigu normaliai pamąsčius, galbūt teismas ir gali padaryti, bet niekas kitas. Kartais tikrai susiimu už galvos, skaitydamas jų absurdiškumą, kaip vieną kaltinimą keičia kitas, kaip bandoma už viską suversti kaltę vienam Lietuvos bankui visais beįmanomais klausimais ir vos ne sausros priežasties kaltininkai taip pat, matyt, bus Lietuvos banke. Ir, be abejo, visa tai buvo nukreipta, kaip jūs žinote, ne tik prieš Lietuvos banką, ir patys argumentai ir motyvai buvo naudojami ir prieš Energetikos ministgeriją, prieš prokuratūrą, prieš kitas valstybės institucijas. Ir, be abejo, kad tai nepadėjo nė vienai iš tų institucijų normaliai dirbti arba organizuoti normaliai savo darbą. Nepadėjo, aišku, tai ir Lietuvos bankui, ir jo žmonėms, kurie paskutinius metus dirbo tikrai sudėtingoj ne tiktai, sakykim, ekonominėj situacijoj, bet ir sudėtingoj moralinėj psichologinėj situacijoj.
Ir dabar, kai išgirsti kaltinimus ir pasakymus, kodėl aš, kai man ir vienas, ir kitas aukšti vadovai siūlė atsistatydinti, kodėl aš to nepadariau, kodėl aš nenusileisdavau tam spaudimui, moraliniam ar kitam, tam šantažui, jeigu taip galima pavadinti, kodėl aš savo atsistatydinimu nepatvirtinau tuos absurdiškus kaltinimus. Ar galų gale, kodėl nedaviau kelio taip pat žinomo veikėjo pasakymui, kad po manęs Lietuvoje ir akmens ant akmens neliks. Deja, buvo ir topkių pasakymų.
Aišku, viso to pasekoje, be abejo, susidarė ta situacija, kad apie mano personą, ne tik apie mano personą, ne tik kaip apie Lietuvos banko pirmininką, susidarė tam tikra negera, sakykim taip, aureolė įvairiausių gandų, legendų ir viso kito, kas jis per žmogus, kas jis per tipas, atsiprašau už tokį išsireiškimą. Ir štai trečiąjį kartą susirinkęs Seimas nuiminėja nuo tų pareigų. Bet, deja, čia pasidžiaugti aš neturiu kuo, nebet galėčiau pasakyti tiktai vieną, kai žmogus matai, kas ir kokiais metodais eina ir stengiasi užimti, sakysim, ar pajungti pagrindines valstybės valdžios institucijas. Tai galbūt teturi vieną rimtesnę galimybę, kad Seime, kad ir per nepasitikėjimo svarstymą išsakyti savo nuomonę, pasakyt poziciją. Ir kada matai bent jau savo norą ar savo iniciatyvą, kad negali užleisti ar neužleisti kelio tokiems dalykams, kažin kas daugiau belieka nekalbant apie tai, kad tas svarstymas vis dėlto suteikdavo tam tikras galimybes arba argumentus paaiškinti arba bent perspėti apie tuos ekonominius padarinius, kurie reiškia toje ekonominėje politikoje vykdant emisiją, privatizavimą ir kitus klausimus, dėl kurių bankas ne kartą pasisakė.
Ir, prieš pereidamas prie konkrečių, galbūt atitinkančių tam tikrą logiką ir lygį konkrečių kaltinimų, kuriuos aščia išgirdau, pagrindinai iš Biurdžeto ir finansų komiteto, į kuriuos aš galiu atsakyti. Aš noriu pasakyti dar kartą ir akcentuoti, kad aš kategoriškai atmetu tuos kaltinimus, kurie visą laiką buvo kurpiami ir kuriami prieš Lietuvos banką ir iš jų daroma politika, - ir dėl žmonių apiplėšinėjimų, dėl piktnaudžiavimų, dėl naudojimosi tarnybine padėtim, dėl tų visų dalykų vien dėl to, kad jūs puikiai suprantate, kad visi tie dalykai pirmiausia turi ir turi būti įrodomi teisme. Tiktai tada galima pasakyti tokius dalykus. O kada yra keliami kaltinimai, bet jie niekuo neįrodomi, o tiktai keliami vis nauji ir nauji, o po to susidaro tokia paradoksali situacija, kada Lietuvos bankas kreipėsi į teismą, prašydamas patraukti atsakomybėn jo šeižėjus ir visa kita, tie processai vyksta be galo arba, sakysim, atsakovas kaip ponas ekspremjeras paima ir neateina į teismą. Arba tas procesas gali tęstis be galo, jūs patys žinot, kaip tai viskas vyksta.
Jeigu galima grįžti prie Biudžeto ir finansų komiteto pateiktų, pono Seimo nario K.Jaskelevičiaus pateiktų konkrečių kaltinimų, aš į juos norėčiau atsakyti iš dviejų pusių. Iš vienos pusės, man kartais atrodo labai keista galbūt, duog Dieve, jeigu aš klystu, kada finansinių atsiskaitymų, ūkio krizės ar kita priežastim yra matoma Lietuvos banko arba mano personos kažkokia vienokia veikla ir neįžiūrima, neįžvelgiama arba neatsižvelgiama į tą visą kompleksą reiškinių, kuriuose, jeigu taip žiūrint, Lietuvos bankas yra to proceso dalyvis, yra giluminės tų procesų, mūsų finansinės krizės, infliacijos ir kitų priežasčių dalyvis. Kokie yra veiksniai, kurie lygiai taip pat, galima pasakyti, kad dėl tų visų dalykų tiek pat kaltas yra ir Lietuvos bankas, tiek kalta ir Vyriausybė, kiek kaltas ir Seimas, kiek kalti ir mūsų tarptautiniai partneriai ir visi kiti. Tai tas suabsoliutinimas, be abejo, atrodo keistai, juo labiau girdėti kaltinimą, kad sakysim, aš sužlugdžiau konkrečiai vieną ar kitą dalyką. Jeigu iš tikrųjų, duok Dieve, yra taip, tai tada tikrai mes turime labai lengvą problemų sprendimą ir jį reikia padaryti.
Yra, be abejo, kita medalio pusė, kuria kalbama, kad nepakankamai, per mažai, ne visko padarėm. Į tokius priekaištus, tokį klausimą aš galiu atsakyti, be abejo, tiktai vienareikšmiškai. Jeigu bet kurį normalų žmogų paklausti, ar tu viską padarei, ar tu viską pakankamai gerai padarei, tai, aš manau, kad jis nedvejodamas pasakys, kad taip, galbūt aš ne viską padariau, ne viską iki galo atitinkamai gerai padariau todėl, kad tam galų gale nėra ribų. Ir tam yra ne tiktai, be abejo, ir tam tikros objektyvios priežastys, su kuriomis konkrečiai Lietuvos bankui teko susidurti. O tai vis dėlto, kaip ten bebūtų, kaip mes bežiūrėtumėm, bet ir ta gauta parama, kurią šita institucija susilaikė iš Aukščiausiosios Tarybos, iš vyriausybių. O ta suformuota opinija visuomenėje, nepadėjo ir negalėjo padėti dirbant ir siekiant įgyvendinti tuos didžiulius tikslus, kurie yra iškelti ne tiktai Lietuvos bankui, bet ir visom pagrindinėm mūsų valstybės institucijom. Ir, deja, kalbėdamas apie tą pagalbą ar padėjimą ypač per paskutinius metus, aš negaliu pasidžiaugti, kad mes, Lietuvos banko darbuotojai, ją patyrėm. Viena aš galiu pasakyti drąsiai, dabar peržvelgti, dabar apmąstydamss tą trijų metų nueitą ir įveiktą kelią, kad, mano įsitikinimu, Lietuvos banko vadovybės strateginė pozicija ir tie strateginiai sprendimai teisingi, daugeliu jų teisingumą dabar patvirtina mūsų gyvenimas ir praktika. Be abejo, galutinį atsakymą duos laikas ir istorija.
Bet tiems, kurie pradeda kalbėti ar vertinti strateginį ar kitokį Lietuvos banko veiklos klaidingumą, nepagrįstumą, aš galbūt norėčiau pasiūlyti vieną, gan objektyvų dalyką. Mes turime pakankamai objektyvų dalyką. Mes turime pakankamai objektyvų ir nepaprastai priekabų arbitrą, t.y. Tarptautinį valiutos fondą, kurio misijos po 10 ir daugiau žmonių pastoviai dirba Lietuvoje. Viena iš jų ką tik baigė savo darbą, kurios pateikė dešimčių puslapių apžvalgą su visais kiekybiniais, kokybiniais ir kitais rodikliais, kurie vertina emisiją, politiką, kreditų politiką ir visa kita, o su jų vertinimu, be abejo, aš galėčiau pasiūlyti susipažinti tuos, kurie domisi tais klausimais ir kurių pagrindinė padaryta išvada nuskambėjo ir laikraščiuose dabar, kad Lietuva vykdo visus pagrindinius reikalavimus, normatyvus, kurie yra Vyriausybės pasirašytame kartu su banku Lietuvos ekonomikos stabilizavimo memorandume. Ir tai yra ne tušti žodžiai, o tai yra šimtai ir šimtai eilučių skaičių ir analizės.
Iškyla, be abejo, klausimas, ar galima normaliai dirbti tokiom sunkiom sąlygom kuriant banką be Seimo, be Vyriausybės paramos. Be abejo, kad ne! Ir juo labiau sunku ar neįmanoma darosi dirbti, kada konkrečiai apie vieną ar kitą personą, sakykim, vadovą, vienais ar kitais sumetimais, politiniais ir kitokiais, kuriamos būtent tokios aureolės, kurios nepadeda nei tam vadovui, nei tai institucijai normaliai dirbti. Ir, be abejo, ta situacija man visiškai ne tas pats kaip žmogui, ir kaip specialistui, koks bus Lietuvos bankas, kaip jis dirbs. Todėl, kad bent paskutinius 4 metus teko atiduoti konkrečiai kuriant ir jo įstatyminius pagrindus ir vėliau, kuriant tą patį Lietuvos banką. Ir todėl, kiek aš žinau, net ir šituo klausimu, nežiūrint į personas, nežiūrint į mano konkrečiai ar valdybos narių personas, kiek aš žinau, mūsų banko darbuotojai pateikė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui tam tikrus pasiūlymus, kaip būtų galima garantuoti tolimesnį Lietuvos banko normalų darbą, tam tikrą pereinamumą, veiklos pagerinimą. Todėl, kad jie neabejingi tam ir nepretenduoja į jokias pareigas ir jokius postus. Bet, deja, į tai atsakymų aš irgi nežinau.
Ir dar kartą noriu pasakyti, kad man ne tas pats, kaip dirbs Lietuvos bankas, kaip dirbs šita valstybės institucija. Aš puikiai suprantu, kad apie mano personą susidarė perdaug įvairiausių šleifų, kurie neleidžia normaliai traktuoti tą instituciją ir jai padėti. Ir todėl aš, asmeniškai permąstęs, tikrai siūlau jums pritarti nepasitikėjimo pareiškimui man, vardan to, kad šita institucija, kad jūs jai padėtumėt dirbti, bet kartu siūlydamas tą, noriu paprašyti, kad tai nuo jūsų vis dėlto didžia dalimi priklauso ir priklausys, kokia ji bus, kas jai vadovaus, kokie žmonės dirbs ir kaip jie dirbs. Ir čia jau jūsų valia spręsti apie jos tolesnį likimą, ypač turint galvoj tą situaciją, kas susidūrė, kad tie specialistai, finansų, bankų specialistai, kurių Lietuvoje mes turime tiek mažai, kuriuos surinkti yra ne taip lengva ir kuriuos paruošti taip pat trunka nemažai laiko, bet, deja, po to jų labai lengvai galima netekti. Ir tokia yra realija, ir, aišku, aš čia kalbu pirmiausia ne apie save, bet apie daugumą žmonių. Ir baigdamas savo pasisakymą, naudodamasis proga, aš norėčiau, kad iš šitos tribūnos ir galbūt kai kurių ir jūsų vardu padėkoti savo kolegoms Lietuvos banko darbuotojams ir valdybos nariams, ir visiems kitiems, kurie, nežiūrint į tas labai sunkias ir sudėtingas salygas, nežiūrint į daugelį dalykų, daugelis iš jų tik patriotizmo vedami, bet ir turėdami žymiai geresnius pasiūlymus ir sąlygas iš kitų komercinių struktūrų vis dėlto dirbo šitą nelengvą darbą ir norėčiau palinkėti, kad nauja Lietuvos banko vadovybė tikrai susilauktų rimtesnės paramos šiame bare. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis valdytojau. Aš norėčiau painformuoti, kad pirmiausia turėtų pasisakyti frakcijų ir komitetų vardu. Prašyčiau pas mane ateiti užsirašyti, kas norėtų frakcijos, komitetų vardu. Po to Seimo nariai kalbės pagal tą sąrašą, kur įsirašysite ompiuteryje, galima jau užsirašyti. Užsirašę kol kas yra Socialdemokratų frakcijos vardu kalbėti. Ir vienas Seimo narys taip pat yra iš Socialdemokratų frakcijos - V.Andriukaitis. Aš daugiau nematau kitų pageidaujančių kalbėti. Na, suprantama, Seimo narys G.Vagnorius, čia jau suprantamas dalykas. Taigi dabar prašome klausti. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Gerbiamasis pirmininke, labai dažnai iškeliami bankui priekaištai, kad jis užsiėmęs komercine veikla. Aš norėčiau iš jūsų išgirsti priežastis, dėl kurių Lietuvos bankas ilgą laiką vykdė komercines funkcijas, ir priežastis, dėl kurių vis dėlto jų teko atsisakyti.
V.BALDIŠIS. Jeigu trumpai, tokias funkcijas Lietuvos bankas vykdė iki rugsėjo 1 d., po to mūsų iniciatyva ir Vyriausybės pritarimu buvo sukurtas atskiras valstybinis komercinis bankas. Tai - vienas dalykas. Antras dalykas, prieš 2,5 metų, kada Lietuvos bankas buvo pradėtas kurti tuščioje vietoje ir kada mūsų valstybė neturėjo praktiškai jokių finansinių ir kreditinių, ypač bankinių svertų, veikė sovietinė sistema, nebuvo galima iš karto turėti savo monetarinę politiką ir visa kita, mano giliu įsitikinimu, ir tą man patvirtina dabartinė praktika: reikėjo paimti į Lietuvos valstybės rankas ir turėti tam tikrą mūsų Vyriausybės ir valstybės įtaką per kredito politiką, kurią tuo metu vykdė Lietuvos bankas iki rugsėjo 1 d.Per savo skyrius pagrindinai rėmė valstybės ir Vyriausybės pagrindines ekonomines programas ir nepriklausomos valstybės ekonomikos pagrindų įtvirtinimą. Tai buvo būtina. Be to, buvo būtina užtikrinti tam tikrą konkurenciją pradžioj, kada kūrėsi, tiktai pradėjo kurtis nauja komercinių bankų sistema, ir, be abejo, jos kūrimesi irgi buvo įvairių problemų, noro iš karto monopolizuoti visą tą sferą, pajungti vienam ar kitiems siauriems interesams.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis.
J.PANGONIS. Kadangi gerbiamasis pranešėjas pasiūlė pats pritarti interpeliacijai, todėl aš siūlyčiau gerbiamajam pirmininkaujančiam pasiūlyti greičiau pradėti pasisakymus ir tą reikalą spręsti greičiau. Pranešėjas aiškiai pats pasakė, kad jis siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Seimo nariai girdėjo jūsų pasiūlymą. Kas norės, galės išsibraukti iš sąrašo. Seimo narys M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamasis pirmininke, jūs užsiminėte, kad jūsų veiklą teisingiausiai įvertins istorija. Ir aišku, jeigu jūs teisus, istorija jus išteisins. Tai kodėl jūs neatsistatydinote anksčiau, kylant tam dideliam konfliktui su Vyriausybe? Galbūt Lietuvoje būtume išvengę tos labai sunkios psichologinės krizės visuomenėje anko klausimu. Kitaip saknt, kodėl bijojote to istorijos teismo? Nes galų gale ir kairiųjų pusėje jūs jau tapote nebereikalingu mauru, jeigu taip galima pavadinti?
V.BALDIŠIS. Dėkui už pavadinimą. Aš jau savo kalboje norėjau pasakyti, kad nei aš, nei Lietuvos bankas, nė vienos pusės jūs to priekaišto nepasakysit, - nei kairei, nei dešinei nešokau pagal tą dūdelę, o vykdžiau savo pareigas ir funkcijas. O kodėl to anksčiau nedarėm ir kodėl aš to nedarau? Dabar aš jums irgi prieš tai atsakiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Juškus.
V.JUŠKUS. Prašau pasakyti: gruodžio 8 d. priimtame nutarime buvo įpareigoti atsiskaityti įmonės su žemės ūkio produkcijos tiekėjais ir atskiru punktu - įpareigoti bankai iki sausio 15 d. padaryti visus atsiskaitymus. Kas trukdė įvykdyti šitą nutarimą?
V.BALDIŠIS. Aš atsiprašau, nemažiau klausėjop, iš kurios pusės. Bet noriu pasakyti, aš jau minėjau, kad nuo rugsėjo 1 d. Lietuvos bankas jokių komercinių fnkcijų nevykdop, tiesiogiai jokių klientų neaptarnauja. Tuos atsiskaitymus ir įskaitas gali daryti tiktai Valstybinis žemės ūkio bankas, Valstybinis komercinis bankas, Taupomasis ir kiti bankai, kurie vykdo tas operacijas.
V.JUŠKUS. Aš tą labai suprantu, bet...
PIRMININKAS. Prašom neklausti pakartotinai. Seimo narys V.Bulovas.
V.V.BULOVAS. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį valdytoją. Jūs pateiktoje medžiagoje pripažinote, kad įskaitos buvo neefektyvios. Pramonininkai ir verslininkai mano, kad tai buvo viena iš priežasčių, kodėl sužlugo mūsų pramonė. Kodėl žinodamas jūs nepasistengėt tų įskaitų padaryti?
V.BALDIŠIS. Visų pirma aš matau tam tikrą prieštaravimą jūsų klausime, nes konstatavimas apie įskaitų efektyvumą ar neefektyvumą buvo daromas, kai buvo analizuojami konkrečiai įskaitų rezultatai. Ir pirmos įskaitos davė didesnį rezultatą, kitos - mažesnį ir mažesnį. Tos įskaitos buvo padarytos keturios. O antra klausimo pusė, aš dar kartą noriu pasakyti, jeigu konkrečiai, tai yra vienintelė priežastis, dėl ko sužlugo pramonė ar kitas dalykas, tada tikrai klausimas ir problema atrodo labai paprasta.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Valstybės efektyvios ūkinės ir finansinės veiklos plėtojimąsi sąlygojo Aukščiausiosios Tarybos vadovybė, Vyriausybė ir Lietuvos bankas. Ir nereikėtų galbūt tuos kaltinimus prisiimti tiktai sau. Kaip jums atrodo, kokį vaidmenį ūkinėje ir finansinėje veikloje vaidino jūsų Banko grandis?
V.BALDIŠIS. Jeigu tiesiai atsakyčiau į jūsų klausimą, be abejonės, Bankas negali toje visoje grandyje vaidinti pagrindinį vaidmenį, nes pagrindinis vaidmuo priklauso gamintojams, nuo jų sukuriamų vienokių ar kitokių ekonominių ir įstatyminių sąlygų, nuo jų veiklos norminimo, reguliavimo. Ir toje grandyje, be abejonės, Vyriausybė, Aukščiausiosios Tarybos ar Seimo įstatymai, sakysim, Banko infrastruktūroje glaudžiai susiję. Bet, be abejonės, negali Bankas padaryti taip, kad pagaminta produkcija, kuri neperkama, būtų realizuota, kad už ją kažkas sumokėtų. Arba jeigu sumoka pinigais, kurie niekam nereikalingi ir nieko neverti, kad tuos pinigus kažkas paimtų ir automatiškai konvertuotų ar pan. Tai yra tiktai viena dalis iš to sudėtingo proceso, be abejonės, susijusi ir turinti įtaką tam procesui.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis pirmininke, jūs tikriausiai žinote, kaip ir visi žmonės, kurie laiko pinigus bankuose, kiek ilgai trunka pervedimai iš vieno Lietuvos miesto į kitą - savaitėmis arba net ir ilgiau. Kodėl taip vyko ir koks čia buvo Bankovaidmuo, kad pagreitintų tą pinigų pervedimą?
V.BALDIŠIS. Taip, aš žinau tuos dalykus. Ir tas klausimas specšialiai buvo svarstomas Biudžeto ir finansų komitete. Banko vaidmuo, be abejonės, prasideda nuo to momento, kada įmonės pateikia dokumentą padaryti vienokiai ar kitokiai operacijai ir kada tas dokumentas paimamas, persiunčiamas į kitą banką, įskaitomas, sakysime, į įskaitą ir pan. Šitam procese didelį ir net didžiausią trukdymą iš esmės darė tai, kad mūsų persiuntimas paštu arba ta pašto struktūra dirbo labai blogai, ir mes turėjom daug pavyzdžių, kada dingsta tie dokumentai, kada jie atsiunčiami pavėluotai ir pan. Jeigu kalbėsim konkrečiai apie Lietuvos banko vietą tuose atsiskaitymuose, tai yra, sakykim, vienas ar kitas komercinis bankas, Lietuvos banko atsiskaitymų centras ir kitas komercinis bankas, valstybinis arba kitoks... Visi tie atsiskaitymai per vieną naktį buvo padaromi ir dabar yra padaromi Lietuvos banko atsiskaitymų centre. Tas procesas iki atsiskaitymų centro, po atsiskaitymų centro trūkdavo ir trūksta dėl tokių priežasčių kaip, sakysim... Tam tikrų komercinių bankų veikloj buvo pastebėtas toks dalykas. Sakysim, specialiai sulaikomas pinigų nurašymas ir įskaitymas į kito kliento sąskaitą todėl, kad paprasčiausiai likvidumas neleidžia arba tų pinigų trūksta. Yra toks atvejis. Buvo kitų klientų, kurie iš esmės naudodamiesi ta situacija gali pranešti, kad išsiuntė pinigus, bet iš esmės jie to nepadaro ir visą kaltę suverčia bankams ir pan. Tame procese bankai, klientai ir atsiskaitymų centras yra mažiausiai keturios grandys, kur pereina atsiskaitymai. Ir kaip tą dalyką pagerinti, mes esam pateikę tam tikrą medžiagą ir nutarimus, numatydami baudas, kitus dalykus, elektroninio pašto diegimą Biudžeto ir finansų komitetui.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamasis Baldiši, jūs minėjote, kad Tarptautinio valiutos fondo ekspertai, kurie pastaruoju metu susipažino su Banko veikla, apskritai pritarė veiklai. Ar jie pritarė ir tam, kad Bankas nesugebėjo organizuoti nekonvertuojamų valiutų keitimo, ar pritarė tam, kad pas mus ilgai trunka vidaus atsiskaitymai irlabai ryški komercinių bankų savivalė? Ar taip pat pritarė ir tam, kad Lietuvos bankas iš esmės nevykdo komercinių bankų veiklos kontrolės? Ar pritarė tam, kad laiku nesureguliuoti tarpvalstybiniai atsiskaitymai, nenumatyta tvarka, kuri turėjo būti? Kam pritarė Tarptautinis valiutos fondas?
V.BALDIŠIS. Ponas Jaskelevičiau, kai aš kalbėjau apie Tarptautinį valiutos fondą ir tą pritarimą... Jūs žinot, kad yra toks dokumentas, kaip Lietuvos ekonomikos stabilizavimo memorandumas, kur visa mūsų ekonominė, finansinė, bankinė, biudžeto ir kita politika yra išdėstyta ketvirčiais, mėnesiais, lubos kredito išdavimo, įsiskolinimo, valiutos sukaupimo, vidaus valiutos, biudžeto lėšų ir visų kitų, kad visi tie jų iškelti normatyvai yra įvykdyti, visų tų lubų mes neviršijom, ir kad jie numato ir kitą ketvirtį suteikti kreditų pagalbą ir kitokią, kad jie suteikia tiktai su vienintele sąlyga, jeigu kiekvienu etapu yra įgyvendinami tie užsibrėžti tikslai. Ir, be abejonės, vienintelis dalykas, kurį aš jums norėčiau pasakyti vienareikšmiškai, tai tas, kad ir prieš priimant tą memorandumą, ir po to Tarptautinis valiutos fondas nerekomendavo ir nesiūlė daryto jokio automatinio keitimo, supirkimo nekonvertuojamų valiutų ir keitimo į talonus, nes toks mechanizmas nedaromas. Latvija, kuri bandė pradžioj šitą daryti, dabartiniu metu visiškai to atsisakė, nes Latvijos centrinis bankas sukaupė dešimtis milijardų nekonvertuojamų valiutų pinigų, kurių niekam nereikia.
O kalbėdamas apie tai, be abejonės, dėl atsiskaitymų tvarkymo, komercinių bankų priežiūros stiprinimo ir visa kita... Be abejonės, tie dalykai, kuriuos reikia stiprinti, kuriuos jūs kėlėt, aš visai ne apie tai kalbėjau.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Tupikas.
P.TUPIKAS. Gerbiamasis pirmininke, 1992 metų pradžioje, taip pat pavasarį ir vasarą jūs neigėte kaltinimus, jog Lietuvos bankas netinkamai oranizuoja litų spausdinimą. Buvo kartojama, kad viskas gerai. Dabar sužinome, kad dalį litų už 3,5 mln. dolerių perspausdinama naujai. Kas tai? Kas atlygins tuos 3,5 mln. dolerių?
V.BALDIŠIS. Ponas Seimo nary, pagal Vyriausybės pasirašytą kontraktą yra ussakyta papildoma litų partija. Tiek aš jums galiu atsakyti į šitą klausimą.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Daugelis Lietuvos žmonių, besistatančių kooperatinius gyvenamuosius butus, nesugeba užsimokėti už išaugusias iki 100% lengvatinių kreditų palūkanas. Tuo, suprantu, daugiausia naudojasi komerciniai bankai. Tačiau nenorėčiau tikėti, kad tai jums buvo naujiena. Ar nematote savo, kaip Lietuvos banko valdytojo, kaltės, kad nebuvo nustatyta palūkanų norma bankų maržos dydžio už lengvatinius kreditus, ir kodėl nesiūlėte to Vyriausybei, jei patys to negalėjote? Na, ir kartu dar prašau atsakyti, kokios pozicijos laikosi Bankas surenkant iš gyventojų padirbtus lietuviškus talonus? Ar jiems yra kompensuojama už tai? Ačiū.
V.BALDIŠIS. Šitą klausimą aš norėčiau padalinti į tris dalis. Visų pirma dėl lengvatinių kreditų ar lengvatinių kreditų palūkanų. Normalioje ekonomikoje, į kurią mes einame ar norime
judėti, nėra jokių lengvatinių kreditų ir bankai jokių lengvatinių kreditų neteikia ir negali teikti. Tas yra griežtai uždrausta ir Ekonominės politikos memorandume, kurią mes vykdom, nes to negali būti. Lengvatas galima teikti ir gali teikti Vyriausybė, dar kas nors turimų lėšų, specialaus biudžeto, dar kokių nors nebiudžetinių lėšų sąskaita. Ir gali kompensuoti. Jokiems bankams, nei Lietuvos, nei kitiems... Jeigu mes pradėsime nustatinėti ir neleisti normalių rinkos santykių, kad palūkanos susiformuotų rinkoje, už kiek kredito ištekliai yra perkami... Nes tos pačios palūkanos, jūs puikiai žinot, priklauso nuo to... Viena vertus, bankas skolinasi tuos pinigus, moka gyventojams už indėlius, kita vertus, jis skolina ir skolindamasis turi uždirbti tas palūkanas, kurias moka savo vieniems ar kitiems klientams. Ir toks lengvatinis kreditavimas ar bet koks realus kooperacinės ir kitokios statybos rėmimas (o mes tą visą laiką kalbėjome ir priimdami ankstesnius nutarimus) tai yra fikcija, kada kalbame apie 2%, apie kitokias palūkanas, jeigu nėra numatomos lėšos, iš kurių bus kompensuojamos tos palūkanos. Galima kalbėti gražiai, kad remi, kad teiki lengvatą, ir nieko neduoti, galima taip daryti. Bet jeigu nori kalbėti realiai, kad kažką remi, darai, tai turi būti pinigai ir juos turi duoti, turi komepensuoti tas palūkanas valstybiniams bankams, komerciniams ar dar kokiems, kurie gali teikti kreditus, tiktai su normaliomis palūkanomis, kurios susiformuoja rinkoje.
Apie tai, kad palūkanas reikėjo apriboti bankų maržos dydžio. Aš buvau už tai ir mes buvome peteikę Aukščiausiajai Tarybai siūlymą, kad bankų pelną, t.y. skirtumą, maržą... Nustatyti tam tikrus apribojimus tarp tos dalies palūkanų, kurias jie moka už savo depozitus, ir tos dalies, kur jie teikia paskolas, kad tai nebūtų 20, 30 ar 100 punktų, kad būtų daug mažesnė. Tai tokį dalyką, bankų maržos dydžio palūkanas, nustatyti negalime, nes tada mes darome prielaidas, kad yra kažkokie niekieno, oro kredito ištekliai, už kuriuos nieko nereikia mokėti, kuriuos galima iš oro paleisti, o iš oro, be abejonės, tk orą galima nupirkti. Ir kokios pozicijos laikosi, aš atsiprašau, dė... Nebespėjau pasižymėti trečios dalies.
G.A.PAVIRŽIS. Dėl padirbtų talonų, kad...
V.BALDIŠIS. Taip. Dėl padirbtų talonų. Yra vienintelė pasaulinė praktika, kurią aš žinau, kadangi pinigų padirbinėjimas yra visose be išimties šalių. Tai tas fenomenas, kuris dabartiniu metu yra gan didelis. Tai viena iš priežasčių, kodėl visose normaliose šalyse tie negrynieji atsiskaitymai sudaro didžiulę dalį visų bankinių mokėjimo apyvartų. Ir visose tose šalyse praktika yra viena. Yra banknotas, yra tam tikri jo požymiai, ir niekas neatsako ir nekompensuoja vienam ar kitam klientui tų nuostolių, kuriuos jie patyrė priimdamas padirbtą banknotą. Tokia yra praktika. Mano duomenimis, pasaulyje yra apie 20% padirbtų JAV dolerių. Jeigu kalbėsim apie šimtines. Lietuvoje jų yra nepaprastai dideli kiekiai, ir taip pat niekas negali kompensuoti. Taip pat ir Lietuvos banke nėra tokios praktikos, kad būtų kompensuojama už tą padirbtą banknotą.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Ponas Valųdybos pirmininke. Šių metų pradžioje ir viduryje trimis vyriausybės nutarimais Lietuvos bankas buvo įpareigotas laikinos rublio kredito kemisijos būdu apmokėti Rusijos ir NVS įmonių skolas Lietuvos pramonei. Tuo metu tos skolos sudarė 15 mlrd. rublių. Dėl šito dalyko buvo susitarta su Rusijos finansų ministerija, tačiau to nebuvo padaryta. Ir tos skolos virto Lietuvos Respublikos nuostoliais. Kodėl šito nebuvo padaryta?
V.BALDIŠIS. Visų pirma aš noriu trumpai pasakyti, kad neteisėtų nutarimų negalima vykdyti ir svetimos valstybės pinigai jos koloms (...) be jos sutikimo nėra naudojami. O jūs kalbate apie svetimos valstybės pinigų emisiją, apie jų panaudojimą svetimos valstybės skoloms padengti. Tie pinigai vėliau turėjo tiktai vienintelę galimybę būt panaudojami Lietuvoje čia, vidaus rinkoje. Ir dar daugiau, sužlugdyti mūsų vidaus rinką. Toks nutarimas neturi teisinės galios.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Ozolas.
R.OZOLAS. Gerbiamasis Pirmininke, viename iš gausių Banko svarstymų Seime ir Aukščiausiojoje Taryboje išryškėja, kad konfliktas su Seimo nariu G.Vagnoriumi, tada premjeru, prasidėjo tada, kai jūs atsisakėt vykdyti jo reikalavimą. Ar tas reikalavimas buvo susijęs su asmeninio pobūdžio, ar valstybinio pobūdžio problemomis? Jeigu tai buvo valstybės interesus ginąs reikalavimas, koks jis buvo, ką jūs atsisakėte vykdyti?
PIRMININKAS. Prašome nereplikuoti, Seimo nary Vagnoriau.
V.BALDIŠIS. Ponas Ozolai, aš norėčiau pasakyti vieną dalyką. Buvo daug reikalavimų. Reikalavimas parduoti auksą, reikalavimas vykdyti Vyriausybės neteisėtus nutarimus. Daug buvo tų reikalavimų, sakykim taip, valstybinio pobūdžio. Reikalavimas besąlygiškai paklusti ir pan. Buvo tokių reikalavimų.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Čia ne aš. Prašome prie šoninio mikrofono. Čia elektronika. Kažkoks jūsų priešas išjungė jums.
A.VAIŠNORAS. Priešų visi turime, draugų taip pat.
Gerbiamasis pirmininke, aš suprantu, kad tada, kai pirmą kartą ir vėliau buvo pareikštas nepasitikėjimas, dar buvo Aukščiausioji Taryba, buvo tokia politinė padėtis, kuri nevertė reikšti nepasitikėjimą politiniais sprendimais. Dabar, kaip jūs suprantate, artėja Prezidento rinkimų kampanija ir vienas iš pretendetų į Prezidentus reiškia jums nepasitikėjimą, teikia Seimui nepasitikėjimo pareiškimą. Ar jūs neįžiūrite, kad tai yra vieno iš pretendentų rinkimų kampanijos pradžia?
V.BALDIŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš, be abejonės, nenoriu spręsti apie Prezidento rinkimų kampaniją ar apie kokias nors kitas politines kampanijas, kurios nuolat yra, ir, be abejonės, tai yra realybė Lietuvos gyvenime. Aš noriu tik pasakyti vieną dalyką, kuris man, kaip profesionalui, svarbus, kad buvo pareikšta tiek iš dešinės pusės, kad jie neremia, nepalaiko, tiek LDDP frakcijos vardu laikinai einantis Prezidento pareigas A.Brazauskas irgi pareiškia, kad neremia Banko. Tai man pasako, kad vis dėlto mes vienaip ar kitaip dirbome, kaip mes dirbome, bet dirbome savo profesinį ir profesionalų darbą.w
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pirmininke, ar Lietuvos bankas kontroliavo, ar komerciniai b ankai operatyviai vykdo mokėjimo operacijas? Ar nesulaiko klientų lėšas, tarkime, mėnesiui ir daugiau savo pelno tikslams?
V.BALDIŠIS. Ponas Seimo nary, jeigu kalbėsim apie komercinių bankų kontrolę, tai ji "susiveda" į pagrindinių įstatyme suformuotų ekonominių normatyvų... Bako likvidumas, indėlių atitikimas, (...) kapitalo apdraudimo ir kitų pagrindinių ekonominių normatyvų, kapitalo suformavimo ir kitų kontrolę ir vykdymą. Tas procesas vykdomas kartą per metus ar per dvejus metus normaliai išsivysčiusiose šalyse, yra daromas bankp patikrinimas 3-4 savaitės, visa jo veikla, ir tada galima spręsti, pamatyti jo veiklą, kada mėnessį, daugiau žiūri ir tikrini vieną darbą, ir ta brigada būna keliolika žmonių. Apie tas operacijas, kaip jūs sakote, tą daryti... Yra tikrinama ir dabar, kiek aš žinau, pagal planą yra numatyta patikrinti kelis komercinius bankus. Aišku, ne tokios didelės apimties. Pagal tą programą tie dalykai yra žiūrimi, juos nustatant mes galime taikyti ekonomines sankcijas. Bet tie atsiskaitymai vyksta kasdien, tas užlaikymas. Jeigu dokumentas užlaikytas, po to praleistas kitą dieną pašte ir visa kita, tai nustatyti yra ne taip sudėtinga ir tai negali būti dienos patikrinimas ar kontrolė, kada nueiti į bet kurį banką ir iš karto gali pasakyti, kaip ten kas yra daroma, pagauti tokį pažeidimą. Tai yra labai sudėtingas dalykas, ir jį bus galima pagauti, mano supratimu, tiktai tada, kada visi atsiskaitymo dalyviai, ryšių sistema, vienas bankas, kitas bankas turės konkrečią, griežtą materialinę atsakomybę. Sakysime, uždelsei pusę dienos ar vieną, mokėsi tiek punktų ar punkto baudą už tą dalyką. Ir viskas griežtai registruojama, ko pas mus dabar nepavyko pasiekti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Katkus.
J.A.KATKUS. Ponas pirmininke, kaip jūs pats vertinate tą faktą, kad buvusi ankstesnės Aukščiausiosios Tarybos dauguma jus labai gynė ir taip pat jūsų veiksmus? Peršasi išvada, kad jūs buvote laikomas kaip įrankis Vyriausybei nugriauti. Ir ne tik Vyriausybei. O staiga šiuo metu taip viskas pasikeitė į kitą pusę. Kuo jūs neįtikote dabartinei daugumai ir kodėl čia pasikeitė? Kaip jūs manote?
V.BALDIŠIS. Pone Katkau, aš manau, bent iki šiol maniau, kad nesistengiau įtikti nei vienai, nei kitai pusei. Ir stengiausi padaryti taip, kad manimi nebūtų žaidžiama. O kokie tie procesai vyksta, kaip jie vyksta, jūs pats, kaip politikas, žinote. Galima visaip kalbėti, kaltinti žmogų, bent aš galiu pasakyti savo nuostatą: viena, aš nesistengiau būti įrankiu ir stengiausi dirbti pagal savo supratimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Kodėl nepadaryta kredito emisija sausros fondui?
V.BALDIŠIS. Jeigu jūs kalbate konkrečiai apie tą nutarimą dėl kredito emisijos sausros fondui, pagal šitą nutarimą reikėjo, kad Finansų ministerija imtų paskolą, kaip valstybės paskolą, tam, kad būtų galima formuoti sausros fondą. Bankas tokiam dalykui lėšų skirti negali pagal įstatymą. Finansų ministerija tokios paskolos neėmė.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nariai, nenustebkite - čia nėra pavardės, bet čia, pasirodo užsikonspiravusi Seimo narė L.Andrikienė. Prašom.
L.L.ANDRIKIENĖ. Ponas Baldiši, laikas, skirtas atsakymams į klausimus baigiasi, bet mes taip ir neišgirdome jūsų atsakymo į Seimo nario P.Tupiko klausimą. Aš dar kartą klausiu, ar Lietuvos bankas ėmėsi priemonių, kad būtų užtikrinta naujai atspausdintų litų kokybė? Kas prisiims atsakomybę už 3,5 mln. dolerių nuostolį?
V.BALDIŠIS. Aš dar kartą galiu atsakyti poniai L.Andrikienei, kad aš nežinau, apie kokį nuostolį jūs kalbate. Jeigu jūs kalbate apie sudarytą kontraktą, kurį pasirašė Vyriausybė dėl papildomo litų spausdinimo, tai yra papildomas spausdinimas ir yra visai kiti dalykai. Nežinau, apie kokį nuostlį jūs kalbate.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka. Seimo narys V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Dabar sulaukiame labai daug svečių su visokiais patarimais. Mane domina toks klausimas. Kokie užsienio ekspertai ir taip vertino jūsų, kaip banko valdytojo, darbą?
V.BALDIŠIS. Visų pirma aš noriu pasakyti, kad valdytojo darbo kaip tokio, matyt, negalima atskirti. Galima vertinti bendrai banko ir jo organizacijos darbą. Mums iš esmės tenka dirbti, kadangi mes esam pasirašę ir įsipareigoję, su Tarptautiniu valiutos fondu. Ir vykdant tą ekonominės politikos memorandumą, mes turėjome ir dabar turime ekspertų iš JAV iždo, iš Šveicarijos, iš Prancūzijos banko, kurie mums padeda organizuoti kai kurias labai konkrečias veiklos sritis.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, aš dar iš dalies kartoju jau buyvusį klausimą, į kurį jūs neatsakėte. Jūs teigėte, kad įvykdžius Lietuvos lito spausdinimo kontraktą, po to buvo papildomai užsakyta litų partija. Kodėl tai buvo padaryta?
V.BALDIŠIS. Šitą kontraktą pasirašė Vyriausybė premjeras ir banko pirmininkas. Parengiant šį kontraktą dalyvavo Australijos lietuvis ekspertas ponas Linikas. Yra pateikta visa medžiaga tais klausimais, apie kuriuos aš deja, savo iniciatyva kažin ką šnekėti nematau pagrindo.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis banko valdytojau, norėčiau jūsų paklausti. Ką jūs manote apie geriausią laiką litui įvesti? Ar jis jau praėjo, ar jis dar ateityje? Ir kokie pavojai gali tykoti šitame kelyje? Remdamasis savo patyrimu, gal trumpai galėtumėte pakomentuoti?
V.Baldišis. Į šitą klausimą aš atsakyčiau labai trumpai. Ne tiktai mano, ne tiktai mūsų, bet ir to paties Tarptautinio valiutos fondo nuomonė ir nuostata yra vienareikšmė, kad nuo spalio 1 d. mes Lietuvoje turime nacionalinę pinigų sistemą. Ta nacionalinė pinigų sistema mums leidžia turėti savo rankose ir veikti visus pinigų monetarinės politikos svertus, kokius tik įmanoma turėti ir kokiais tiktai galima veikti mūsų monetarinę pinigų sistemą. Ir, be abejo, patirti visą tą įtaką, kuria mūsų ūkio krizinė situacija veikia šituos pinigus. Todėl, įvedę litą, mes iš esmės galime turėti tiktai vieną vienintelį privalumą, ty.y. tą psichologinį tėvų ir senelių sunkiu darbu uždirbtą jo autoritetą ir jo vardą. Jokio kito privalumo nėra. Todėl aš visiškai pritariu paskutiniam Lito komiteto nutarimui Nr.3, kuriame yra išdėstyta, kad tam, kad įvestume litą ir konkrečiai norėtume turėti litą tokį, kokį mes visi įsivaizduojame, būtina pasiekti tam tikras ekonomines sąlygas, ekonomikos stabilizavimo sąlygas. Tai irgi yra dėstoma tame ekonominės politikos memorandume. O ką kalbėti apie lito įvedimą, ir kalbėti, tarsi tai būtų kažkoks stebuklas palyginus su tuo, ką mes turim, tai jokių stebuklų mes iš to laukti negalime.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausimas. K.Uoka.
K.UOKA. Gerbiamasis Baldiši, praeitų metų spalio 1 d. įvesti mūsų lietuviški talonai ir, kaip žinome, panaudoti 1991 m. pavyzdžio talonai. Tai sudaro daug nepatogumų Lietuvos gyventojams. Ar jūs bandėte kaip nors prieštarauti, kad būtų tik naujo pavyzdžio talonai, kad senieji nebūtų naudojami? Ir ką padarėte dėl to?
V.BALDIŠIS. Visų pirma nei iš bankų, nei iš Respublikos gyventojų aš asmeniškai neturiu jokių nusiskundimų, kad senesnio pavyzdžio talonai sudarytų kažkokius papildomus didesnius nepatogumus. Jų saugumo lygis taip pat neprastesnis ir jų nominali vertė nėra pakankamai didelė. Todėl mes neprieštaravome tam, kad būtų įvesti ir vieni, ir kiti talonai, turėdami omeny mums pateiktą talonų gamintojų informaciją, kiek jų buvo pagaminta ir kiek po to išimta per bankus, likusi pas žmones suma nėra didelė ir ženkli ir nepadarys kažkokios įtakos talonų apyvartai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimams skiras laikas baigėsi. Ačiū gerbiamajam banko valdytojui. Kviečiame į tribūną Seimo narį G.Vagnorių. Pranešėjas pageidauja 15 min. Prašome.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų Lietuvoje yra keletas rimtų problemų, kurias mums anksčiau ar vėliau teks spręsti, t.y. banko klausimas, Energetikos ministerijos klausimas, prokuratūros reorganizavimo ir suartinimo su teisingumo sistema klausimas, taip pat savivaldybių problemos. Tai yra, kad savivaldybės būtų vienaip ar kitaip pavaldžios Respublikos valdžiai. Kol nebus reorganizuota Energetikos ministerija, nebus šilto vandens ir ūkis visuomet turės didžiulių sunkumų. Kol nebus sutvarkyta Lietuvos banko veikla, be abejo, tikėtis kokių nors ekonominių permainų taip pat neįmanoma. Taip pat neįmanoma tikėtis geresnės padėties teisėtvarkoje, kol prokuratūra pati kels ar nutrauks bylas, kai tai turi daryti tik teismas, ir kol bankas arba teisėtvarkos organai nebus traukiami į politikavimą. Ir kaltinti, pavyzdžiui, vien banko pirmininką tuo, kad jis dėl visko kaltas, būtų nedora. Manau, kad dažnai ir banko valdyba, ir banko vadovai buvo tais įrankiais, kuriais kažkas bandė naudotis, o dabar tapo paprasčiausiai tos politikos įkaitais.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Lietuvos banką ilgai gynė kairioji parlamento dauguma, gynė, gerai suprasdama, kad ir bankas, kaip ir Energetikos ministerija, yra tuo būdu, kuriuo galima sunkinti ekonominę padėtį ir bandyti susigrąžinti prarastą valdžią. Tai yra daroma ne vien tik Lietuvoje, daroma kitose valstybėse. Tai seniai jau buvo daroma ir Lenkijoje, ir Vengrijoje ir, manau, kad tai yra suprantama. Tačiau nesinorėtų tikėtis, jog Lietuvoje ta nekonstruktyvi politika, destrukcija, dar ilgai tęsis. Aš manau, kad mes visi pamatėme, kad iš tokios politikos naudos niekas neturi.
Rankas globojamas kairiosios parlamento daugumos, nelabai paisė ir ekonominių, ir kitų įstatymų. Pavyzdžiui, šiurkščiai pažeidžiant konstitucines normas, gruodžio mėn. buvo padaryta emisija, t.y. išleistas į apyvartą kredito būdu ar emisijos būdu, ar tiesioginės pinigų emisijos būdu (tai yra vienas ir tas pats) papildomas kiekis pinigų. Tokiu būdu talonų vertė nuvertėjo beveik 50%, apie 30% padidėjo kainos ir tai turėjo didžiulės neigiamos įtakos žmonių gyvenimui. Jeigu tai būtų tik pirmasis atvejis, kada pastaraisiais mėnesiais nuvertėjo žmonių realiosios pajamos, tai būtų nieko. Tačiau prisiminus, kad per pusmetį realiosios pajamos nuvertėjo 2,8 karto, tai tas 30% sumažėjimas, be abejo, buvo jau paskutinis rimtas smūgis žmonėms ir daugelis iš tikro yra labai sunkioje socialinėje būklėje.
Na, aš čia negaliu neprisiminti prieš keletą dienų laikinai einančios Prezidento pareigas padaryto pranešimo, kuriame buvo paminėta, jog, lyginant su 1989 m., sausio pradžioje žmonių pragyvenimas nusmuko 3 kartus. Tai yra visiška tiesa. Tikrai nusmuko 3 kartus. Tačiau gerbiamasis laikinai einantis Prezidento pareigas tuo metu užmiršo paminėti, kad kaip tik 3 kartus (beveik 3 kartus) ir nusmuko rudens mėnesiais, kada prie Ekonomikos ministerijos ir prie ekonomikos politikos vairo stojo kairesnės jėgos, ir pusė to nusmuko lapkričio-gruodžio mėnesiais, kada į Seimą atėjo LDDP dauguma. Aš manau, kad tai verta dar kartą prisiminti ir prisiminti bent jau dėl to, kad daugiau mes neleistume didėti infliacijai. O infliacijai didėti mes galime neleisti tik tuo atveju, kai sutvarkysime pinigus.
Lietuvos bankas atliko emisiją ir gavo pajamas vadinamiesiems kredito ištekliams papildyti. Bet tos pajamos niekur neapskaitytos. Jos iš esmės yra valstybės pajamos, biudžete jos nenumatytos. Vadinasi, yra padaryti antikonstituciniai veiksmai, nes Konstitucijoje numatyta, kas turi teisę tvirtinti biudžetą arba kitokius fondus, ir, aišku, tie antikonstituciniai veiksmai turėjo lemiamą įtaką. Teisinimasis, jog tai buvo ne pinigų emisija, o kredito emisija, atrodo visiškai nerimtai, nes vis tiek į apyvartą pateko gerokai daugiau pinigų, ar per bankus, ar per kreditavimą, ar per kitokią sistemą, neturi jokios reikšmės.
Seimo Tėvynės Santaros deputatai pateikė paklausimus ir Vyriausybei, ir bankui, tačiau mes jokio rimto atsakymo negavome. Iki šiol nikas negali pasakyti, kiek Lietuvoje yra padaryta iš viso pinigų emisijos ir rubliai,s ir talonais. Kur tie pinigai apskaitomi, kas jais naudojasi, kokia yra jų kontrolė? Mes galime preliminariniais skaičiavimais pasakyti, kad iš viso per 1992 metus ir rublio, ir talonų emisijos yra padaryta arti 20 mlrd. Mes galime suklysti. Bet jūs suprantate, kad tai yra didžiulės sumos. Net Rusijos Aukščiausioji Taryba neleidžia sau nežinoti ir nesvarstyti, kiek daroma emisijos. O mes šito nežinome ir iki šiol niekas mums šito nepateikė. Tai, manau, hyra jau ir mūsų naujųjų vadovų tam tikras nerūpestingumas arba nenoras informuoti mus apie tikrąją padėtį.
Lietuvos bankas vykdė akivaizdžiai nekompetentingą ir priešingą Respublikos ūkio interesams piniginę-kreditinę politiką. Tol, kol Lietuva buvo rublio zonoje ir rublio emisiją darė visos šią pinigų sistemą naudojusios respublikos, mes turėjome išleisti į apyvartą tiek kreditinių ir popierinių pinigų, kiek tokią emisiją vykdė ir gavo iš to atitinkamas pajamas Rusija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanas. Tačiau Lietuvos bankas nevykdė arba vilkino atitinkamų Vyriausybės sprendimų vykdymą ir neatliko mano paminėtų valstybių pavyzdžiu būtiniausio dydžio rublio emisijos. Dar kartą pabrėžiu - rublio emisijos, o ne bendrųjų talonų emisijos. Todėl Lietuva, jos žmonės ir įmonės patyrė apie 40-45 mlrd. nuostolių. Lietuvoje atlikus, pavyzdžiui, tą papildomą 40 mlrd. rublių emisiją, be abejo, infliacija nei Rusijoje, nei Baltarusijoje, nei Ukrainoje, nei Lietuvoje nebūtų padidėjusi. Kadangi iš viso 1992 metais mūsų vertinimais ir remiantis kai kuriais oficialiais pranešimais galime nustatyti, jog buvo padaryta bendra pinigų, rublio emisija apie 4 tūkstančius mlrd. rublių. Ir, be abejo, jeigu prie tų 4 tūkstančių mlrd. rublių dar pridėjus 40 mlrd. rublių, ko nepadarė Lietuva, tai infliacija nuo šito būtų nepadidėjusi, t.y. lašas jūroje. Bet Lietuvai tie 40 mlrd. rublių yra didžiuslis nuostolis. Ir pirmiausia mes tų pinigų pasigesime tada, kai reikės indeksuoti ir žmonių indėlius.
Kai kas šiandien sako, kad nereikia indeksuoti. Reikia indeksuoti. Ir indeksavimo indėlių šaltinis yra tas pats, kuris ir nulemia infliaciją, t.y. pertekliniai pinigai. O pertekliniai pinigai atsiranda emisijos būdu. Tai yra tas pats, kaip žmogus padirbinėja pinigus, taip ir valstybė, emisiją darydama, gauna pajamas. Ir šiuo atveju visi pinigų ar kredito emisijos forma išleisti pertekliniai pinigai ir sudaro indėlių indeksavimo šaltinius. Jeigu mes sakome, kad yra beveik 20 mlrd. bendrai padaryta pinigų kredito emisija, tai ir turi tapti tuo pagrindiniu šaltiniu indeksuojant indėlius. Ir jeigu dar prie jų prisidėtų 40 mlrd., kiek nebuvo padaryta, tai, be abejo, tie 40 mlrd. būtų investuota į pramonę, į prekes, ir tai būtų šaltinis, kuriuo galima būtų indeksuoti indėlius. Aišku, tai nereiškia, kad indėliai yra iš karto visi atsiimami, niekas visų indėlių iš karto neatsiima. Bet tai yra realūs kredito šaltiniai, realiosios lėšos, pajamos, kuriais galime ir privalome indeksuoti. Taigi mums indėlius reikia indeksuoti. Tai nėra populizmas, tai nėra indeksavimas biudžeto sąskaita, ir tai nieko bendro neturi su infliacija, jeigu mes nepadarysime to indeksavimo tokiais būdais, kaip pabandė 1991 m. padaryti Rusija, kada indeksavimą vykdė biudžeto deficito sąskaita) Šiuo atveju kalbama apie visai kitokį mechanizmą. Mes šiandien tik galime apgailestauti, kad tada, kai reikėjo daryti kredito emisiją, rublinę emisiją, bankas šito nedarė. O dabar, kai yra įvesti savi pinigai - bendrieji talonai, kada jau nebegalima daryti talonų emisijos, tada emisija buvo padaryta, kuri turėjo neigiamas pasekmes. Tačiau iš to mes turėtume padaryti nors vieną tokią išvadą - jeigu jau praradome tą 40 mlrd., kurie iš esmės reiškė, kad Lietuvai Rusija ir kitos NVS valstybės yra skolingos panašiai už tokią sumą, tai bent jau dabar nebeturėtume prisiimti jokių papildomų skolų. Ir aš negaliu suprasti Vyriausybės pasiryžimo (tai yra numatyta ir biudžeto projekte. dar prisiimti papildomai 5,3 mlrd. talonų skolą Rusijai. Aš manau, kad Rusijos ekonomikos mes tokiu būdu neišgelbėsime, bet save iki galo nuskurdinsime.
Mes negalime daryti tokios klaidos, teigdami, kad štai pavasarį ar vasarą įsuktos rublio infliacijos pasekmes jaučiame ir dabar, kada yra talonų nuvertėjimas. Na, čia iš tikro jau yra visiškai neberimta. Įvedus savus pinigus, infliacija ir kainų padidėjimas yra toks, koks yra savų pinigų nuvertėjimas. Jeigu darysime tokią klaidingą išvadą, kad talonai nuvertėja dabar dėl to, kad kažkada nuvertėjo rubliai, tai yra tas pats, kaip pripažinti, kad Amerikos doleriai dabar turi nuvertėti dėl to, kad Rusijoje siaučia didžiulė infliacija. Galbūt teoriškai kokia viena milijonine dalimi ir galima surasti kokią nors koreliaciją, bet praktiškai gerai suprantam, kad jie nieko bendro neturi. Taip, kaip ikikariniai litai neturėjo jokios įtakjos rublio nuvertėjimui, kai tie rubliai buvo įvesti po karo. Savais pinigais kaip tik ir yra atskiriama infliacija. Ir galima taip sakyti - kainos matuojamos rubliais ir jeigu Lietuvos turguje,įvedus litus, kainos dar kai kur bus rubliais, tai, be abejo, ten infliacija bus, bet litais nebus taip, kaip nebūna dabar infliacijos, kai yra prekės parduodamos konvertuojama valiuta.
Mes patyrėm didžiulius nuostolius, kai pavasarį nebuvo įvykdyti Vyriausybės nutarimai Nr.212, t.y. kovo mėn. nutrimas, taip pat gegužės 8 d. nutarimas Nr.309, birželio 25 d., kuriais Lietuvos bankas buvo įpareigotas suorganizuoti įmonių tarpusavio atsiskaitymus, bet, svarbiausia, jis kartu buvo įpareigotas organizuoti ir laikinos rublio emisijos būdu padengti Rusijos įsiskolinimus Lietuvos ūkio subjektams. Ar galima buvo tai padaryti? Be abejo, galima, kadangi tai padarė ir Ukraina, ir Kazachstanas. Tą mes turėjome padaryti, ir tai nebuvo jokia paslaptis, kad tą reikia daryti. Jeigu Rusija būtų sugrąžinusi mums pinigus, mes paprasčiausiai tą laikinojo kredito emisijos sąskaitą būtume nurašę. Bet mes nebūtume turėję šiandien tokių problemų. Ir aš niekaip negaliu pateisinti kokiais nors dalykiniais motyvais, išskyrus tik vienu politiniu, kodėl tai nebuvo daroma, kaip ir nebuvo daromos bendros įmonių tarpusavio įsiskolinimo užskaitos, kurios iki šiol nėra atliktos, ir bendri įmonių tarpusavio įsiskolinimai išaugo iki 40 mlrd. talonų. Ką reiškia šita suma? Ši suma yra apie du kartus didesnė nuo mokos fondo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų prašytas laikas baigėsi. Ar jūs prašote daugiau?
G.VAGNORIUS. Dar keletą minučių.
PIRMININKAS. Prašom.
G.VAGNORIUS. Tą užskaitą reikia atlikti. Ir žinoma, kaip tai padaryti. Reikia pasielgti taip, kaip buvo numatyta v Tą užskaitą reikia atlikti. Ir žinoma, kaip tai padaryti. Reikia pasielgti taip, kaip buvo numatyta Vyriausybės nutarimuose, t.y. visiems vienu metu išduoti techninius kreditus besąlygiškai, suvesti atsiskaitymus. Be abejo, tuo metu dar infliacija šiek tiek padidės, o tai tik sako, kad litus reikia įvesti (jeigu jau neįvedėm iki šiol), sutvarkius atsiskaitymus, kad jau litai nebepatirtų tų sunkumų, kuriuos mes dabar dirbtinai esame susikūrę.
Na, mes daug kalbėjome apie tai, kad Lietuvos bankas buvo nepasirengęs įvesti pinigus. Aš manyčiau, niekuo negalime pateisinti, kad spalio mėnesį vietoje litų buvo įvesti talonai. Mes įspėjome, kad talonai yra netinkami piniginiai ženklai, ir vietoje jų galėjo būti naudojami ir litai, net ir tie nominalai, kurie yra netinkamai atspausdinti. Juos galima buvo palaipsniui pakeisti, ir tą reikės, be abejo, daryti. Be abejo čia bankui tenka didelė atsakomybė už tai, kad neorganizavo litų spausdinimo kontraktų, kad dalis litų nominalų yra netinkamai atspausdinta. Dėl to kai kurie nominalai šiuo metu yra naujai perspausdinami, tai kainuoja 3,5 mln. dolerių. Bamko valdytojas sakė netiesą, jog yra išleidžiama nauja partija. Na, manau, nereikia būti nei bankininku, nei finansistu, kad suprastum, - jeigu nauja partija kainuoja daugiau negu pusė viso kontrakto, tai čia nėra nauja partija. Paprasčiaisiai dalis nominalų yra iš naujo perspausdinta. Todėl, kad kai kurių nominalų (kokie buvo atspausdinti) ilgesnį laiką naudoti negalima. Ir čia buvo paminėtas Australijos ekspertas ponas Linikas, kuris, deja, visai kitką kalba ir kitką rašo. Ekspertizės išvados yra atiduotos ir Lietuvos bankui, ir jis gerai žino, kas ten yra parašyta. Aš tų minčių nenoriu kartoti, bet iš tikrųjų problema yra visai ne ta. Kad dalis litų yra iš naujo perspausdinama, yra padaryta didžiulė žala valstybei. Galiu pasakyti tik tokią savo išvadą - lito istorija yra viena skandalingiausių ir gėdingiausių atsikūrusios Lietuvos istorijoje. Ir aš manau, kad čia jau ne baudžiamoji atsakomybė ar dar kas nors, bet pirmiausia tie žmonės, kurie yra įsivėlę į tas istorijas, turėtų patirti, manau, šiek tiek didesnį jausmą, negu baimė būti patrauktiems atsakomybėn. Tuo aš norėčiau pabaigti.
Aš siūlau balsuoti, kad būtų pareikštas nepasitikėjimas Lietuvos banko vadovams, ir neapgaudinėkime savęs. Nauji rezultatai tikrai bus dar negreitai, reikės ne mažiau kaip metų, kol bus įvesta nors šiokia tvarka Lietuvos banke, sukurti norminiai dokumentai, pagal kuriuos Lietuvos bankininkystė pradėtų dirbti. Mes gerai suprantame, kad kai Estijos užsienio prekybos srityje bendras prekybos su Rusija balansas Estijoje dabar sudaro vos 17%: o Lietuvoje išliko virš 70%, mums reikės ne vienų metų rimto bankinio ir ekonominių tarnybų darbo, kol užsienio prekyba bus tinkamai išplėtota, kol Lietuvoje bus normali bankinė sistema. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, darome pertrauką iki 17 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome sėstis. Tęsiame posėdį. Kol kas svarstant klausimą dėl nepasitikėjimo pareiškimo banko valdybos pirmininku V.Baldišiu daroma svarstymo pertrauka iki darbotvarkėje numatytos valandos.
1sesija31p svarstyti klausimai
O dabar svarstome 8 darbotvarkės punktą - įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos muitinės laikinojo įstatymo pakeitimo" ir nutarimo dėl jo įsigaliojimo projektus. Pateikia Finansų ministras ponas E.Vilkelis, kurį kviečiame į tribūną.
Kol ateis gerbiamasis pranešėjas, perskaitysiu skelbimą. "Konstitucinio teismo įstatymo regnimo darbo grupė posėdžiaus rytoj, t.y. sausio 27 d., nuo 10 val. iki 17 val. I rūmų 422 kambaryje (Juridiniame skyriuje). Kviečia dalyvauti suinteresuotus Seimo narius ir laukia pastabų ir pasiūlymų." Kartoju dar kartą: rytoj nuo 10 iki 17 val. į I rūmų 422 kabinetą Konstitucinio teismo įstatymo rengimo darbo grupė kviečia visus suinteresuotus asmenis.
Prašome, gerbiamasis ministre, jūsų žodis.
E.VILKELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo pradėtos formuoti įvairių lygių valdymo struktūros, kuriamos koncepcijos dėl tų struktūrų pavaldumo, dėl tų struktūrų funkcijų. Jos iškilo todėl, kad lig tol kai kurias funkcijas vykdė Sovietų Sąjungos atitinkamos struktūros. Gavus nepriklausomybę, buvo kuriamos nacionalinės struktūros, tarp jų buvo sukurta ir muitinių sistema ir 1990 m. spalio 9 d. at patvirtino Muitinės laikinąjį įstatymą.
Per praėjusį laikotarpį, faktiškai išanalizavus muitinės darbą ir atsižvelgus į pasaulinę praktiką, kada visame pasaulyje muitinės struktūra kaip tokia yra Finansų ministerijos dispozicijoje, nauja Vyriausybė taip pat numato šitą pavaldumą. Vyriausybės rengiamame nutarime numatyta, kad muitinė ir Muitinės departamentas pereis į Finansų ministerijos dispoziciją. Kadangi laikinasis Muitinės įstatymas yra patvirtintas Aukščiausiosios Tarybos, ir įstatyme įvardytas savarankiškos struktūros pavaldumas, tam, kad Vyriausybė galėtų atlikti veiksmą, pakeisdama šitos struktūros pavaldumą, būtinas Seimo sprendimas. Norint įvykdyti Vyriausybės nutarimą reikia pakeisti Muitinės laikinojo įstatymo tas dalis, kuriose kalbama apie muitinės kaip struktūros statusą ir kitus momentus, kurie išvardyti Lietuvos Respublikos įstatymo projekte "Dėl Lietuvos Respublikos muitinės laikinojo įstatymo pakeitimo". Manyčiau, konkrečiai skaityti šituos punktus tikrai nėra reikalo, kadangi jie yra tik ta formali pusė, t.y. apiforminimo mechanizmas. Jeigu šitas įstatymas būtų priimtas, tuomet Vyriausybė galėtų priimti psrendimą dėl muitinės kaip struktūros pervedimo į Finansų ministerijos reguliavimo sferą. Ir, kitaip tariant, galbūt mes prieitume prie tos formuilės, kuri šiandien yra taikoma visame pasaulyje. Ir netgi muitinės struktūros buvimas ne Finansų ministerijos sistemoje mūsų valstybėje šiandien galbūt nevisiškai suprantamas išsivysčiusiame pasaulyje. Toks yra trumpas mano prašymas. Klausimas apsvarstytas Vyriausybė\je. Vyriausybė prašo Seimą patvirtinti šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. 12 straipsnio 6.2 punkto paskutinė pastraipa išdėstyta taip, kad Lietuvos Respublikos muitinės struktūrą nustato, steigia ir jos padalinius naikina finansų ministras Muitinės departamento direktoriaus teikimu, suderinęs su Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku." Man regis, kad čia lyg ir derėtų derinti su Vyriausybe. Kadangi padaliniai, kuriuos jūs kursite, kaip žinome, bus ir pasienyje, įvairių savivaldybių miestų teritorijose. Be to, šitie mūsų padaliniai sąveikauja su Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijos institucijomis, Nacionalinio saugumo departamento ir pan. Žodžiu, siūlyčiau, čia derinti su Vyriausybe.
E.VILKELIS. Tarp kitko, pirmame projekte, kuris buvo pateiktas Vyriausybei svarstyti, šita formulė buvo ir įrašyta, bet per Vyriausybės posėdį, pasikeitus nuomonėmis, yra prieita prie šitos formulės, kad derinama su premjerministru. Jeigu Seimas manys, kad būtina keisti vyriausybę - čia jūsų reikalas. Vyriausybės nuomonė išreikšta šita formule, o tai, ką jūs minite, buvo svarstoma Vyriausybėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėčiau Seimo nariui A.Vaišnorui pasakyti, kad klausimams užsirašyti baigiama, ištarus pranešėjui paskutinį savo sakinį, bet kadangi jūs stovite prie mikrofono, prašome. Seimo narys A.Vaišronas.
A.VAIŠNORAS. Labai dėkoju jums už paaiškinimą, aš tiktai norėjau gerbiamajam pranešėjui pateikti savo norą sužinoti. Aš suprantu, kad galbūt pagal pasaulinę praktiką visos muitinės priklauso Finansų ministerijai. Dabar mes žinome, kokia iš tiesų yra bloga padėtis muitinėse. Ar yra numatyta kokia nors vizija Finansų ministerijoje, kaip galima pakeisti visą šią netvarką, kuri šiuo metu yra muitinėse ir dėl kurios Lietuvos Respublikos piliečiai yra labai nepatenkinti?
E.VILKELIS. Aš labai atsiprašau, kad nepasakiau Seimui. Nepagalvokite, kad šitas žingsnis yra daromas grynai mechaniškai tam, kad prieitume prie pasaulinių standartų. Aš labai atsiprašau, kad nepasakiau Seimui. Nepagalvokite, kad šitas žingsnis yra daromas grynai mechaniškai tam, kad prieitume prie pasaulinių standartų. Čia yra siekiama ir tam tikrų tikslų. Visų pirma šiandien nėra labai glaudaus kontakto tap Valstybinės mokesčių inspekcijos ir muitinės. Šiandien Vyriausybėje buvo svarstomas klausimas dėl muitų tarifų nustatymo. Ir vėl čia bus labai nemaža dalis valstybės pajamų būtent iš muitų. Tai muitinės kaip struktūros buvimas Finansų ministerijos sistemoje irgi žymiai palengvins mokesčių inspekcijos ir muitinės darbo koordinavimą, ir mes tikimės tam tikro rezultato. Suprantama, kad mes iš karto efekto gauti iš muitinės tikrai negalėsime todėl, kad šiandien, jūs patys labai gerai suprantate, yra dar nesukurta muitinių materialinė bazė. Kai bus įvedama šita tarifinė muitų tvarka, bus papildomai reikalinga įrenggti patalpas valiutos keitimui. Mes numatome statyti sandėlius prie muitinių ir visa kita. Čia yra visas kompleksas priemonių. Be abejo, tas suartėjimas, sakykime, tarp mokesčių inspekcijos kaip kontroliuojančios ir padedančios rinkti mokesčius struktūros ir muitinių struktūrų, kurios irgi vykdo tam tikrą biudžeto pildymo politiką, turėtų duoti efektą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų siūlymas? Čia matau Vyriausybės pridėtame rašte, kad siūloma skubesnė tvarka. Jūs pritariate tam siūlymui?
E.VILKELIS. Taip, aš pageidaučiau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Aš norėčiau painformuoti, kad Juridinio skyriaus išvada yra. Parašyta, kad projektas neprieštarauja Konstitucijai ir kitiems galiojantiems įstatymams. Ir įstatymo projektas gali būti teikiams Seimui svarstyti Reglamento tvarka. Kitų komitetų išvadų mes neturime, bet jos nebūtinos pristatant dokumentą. Ar Seimo nariai galėtų pasirupšti balsuoti? Ar norėtų kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašome užsiregistruoti. Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Gerbiamasis Valy, prašome truputį prieiti. Prieš teikiant balsuoti aš išsiaišninsiu, ar įrašytas šitas projektas į sesijos darbų programą, ar reikia dėl jo balsuoti. Prašome pasiruošti balsuoti. Bus trys balsavimai. Vienas - dėl įrašymo į sesijos darbų programą, kitas - pradėti svarstyti ir trečiasis - dėl svarstymo skubesne tvarka, kaip to pageidauja Vyriausybė. Prašome pasiruošti balsuoti. Pirmas balsavimas. Kas už tai, kad šis projektas "Dėl Lietuvos Respublikos muitinės laikinojo įstatymo pakeitimo" būtų įrašytas į sesijos darbų programą, spaudžia mygtuką "už". Už - 64, prieš nėra, susilaikė 4. Įrašomas į sesijos darbų programą. Konsultantas ponas A.Valys paaiškino, kad jeigu balsuosime dėl skubesnės tvarkos, tai nereikia antrojo balsavimo. Taigi prašome, gerbiamieji Seimo nariai, pasiruošti balsuoti, kad pradedame svarstymo procedūrą ir svarstome skubesne tvarka. Prašom balsuoti. Už balsavo 65 Seimo nariai, prieš - 4, susilaikė 3. Taigi Lietuvos Respublikos laikinojo įstatymo pakeitimo ir nutarimo dėl įsigaliojimo projektai bus svarstomi skubesne tvarka. 8 klausimą baigėme.
Nutarimo "Dėl konvertuojamos valiutos rezervo" projektas (pateikimas) (93.01.26)
1sesija31p svarstyti klausimai
9 klausimas. Seimo nutarimo "Dėl konvertuojamos valiutos rezervo" projekto pateikimas. Pranešėjas - premjeras B.Lubys.
B.LUBYS. Laba diena, ponai Seimo nariai ir pone pirmininkaujanti! Jums yra išdalytas mūsų nutarimo projektas, tai nyra nutarimo projektas, kuris yra siūlomas. 1 punkte mes norėtumėm tik įrašyti, kad nebūtų dviprasmybių "iš juridinių asmenų". Aš perskaitysiu. "Leisti Lietuvos Respublikos ei ir Lietuvos bankui sudaryti konvertuojamos valiutos rezervąnumačius, kad dalis valiutinių įplaukų iš juridinių asmenų privalomai superkama į šį rezervą ir sukauptos lėšos jame parduodamos rinkos kursu." Koks mūsų tikslas ir koks noras yra dėl šitų lėšė sukaupimo? Šioje salėje buvo užduota klausimų net pačią pirmą dieną. Jeigu aš neapsirinku, klausė ponas K.Uoka. Kaip prognozuoju ir kaip numatau talono keitimą arba kilimą palyginti su doleriu? Tada aš atsakiau, kad aiškiai matau, jog bus emisija. Ir taip pat kalbėjau apie galimybę, kaip mums galvoti ir su kuo sieti. Ir aš supratau, kad ne visai teisingai, bet, manyčiau, kad dauguma iš jūsų norėtų ir galvotų, jog teisingiausia būtų sietis, sakykim, su doleriu ar su kuria kita konvertuojama valiuta, o ne su rubliu. Nors čia yra, žinoma, irgi daug diskutuotinu klausimų, kaip tą viską reikia padaryti. Pagrindines lėšas šiandien valstybė sumoka pirkdama energerinius resursus. Alternatyvos mes šiandien neturime absoliučiai jokios, kad galėtume normaliai aprūpinti valstybę. Turime tik vieną alternatyvą - pirkimą iš Rusijos. Jokios kitos alternatyvos. Mes galime kalbėti apie avarinius tiekimus iš Vakarų per Klaipėdos uostą, kur yra dabar padaryta, mes galime kalbėti apie kitus galimus tiekimus. Tačiau yra tai nenormalu, tai yra ekstremalios sąlygos. Vakar mes taip pat aptarėm ir su Latvijos premjeru ponu I.Guodmaniu apie galima ekstremalias sąlygas, jeigu jos iškiltų, ir apie galimus tiekimus esančiomis ekstremaliomis sąlygomis taip pat panaudojant reverso liniją, nors tai reikalauja dar papildomų kapitalinių įdėjimų atskiroms siurblinėms, kad jas galėtume sumontuoti ir pastatyti. Jeigu mes turėtume tokią teisę, jeigu mes galėtume sukaupti ne paimdami, ne atimdami, bet nupirkdami banko deklaruojamu kursu. Nekalbame, čia yra aiškiai parašyta ir mes niekada nesiūlysime, ir aš niekada nesiūlysiu, kad mes atmintume ką nors. Tačiau jeigu mes paimsime pramonės imones, akcines pramonės įmones ir valstybines įmones... Jos taip pat naudoja elektrą, jos taip pat naudoja šilumą, jos naudoja kitus energetinius resursus. Nėra nė vieno žmogaus ar beveik nėra nė vieno žmogaus, kuris vienaip ar kitaip nebūtų susietas su energijos, energetinių resursų, energetinių išteklių naudojimu. Mes galvojame, kad jeigu mes galėtume supirkti iki 30%, mes norėtume, kad būtų iki 30%. Gal kartais mes galėsime išsivbersti ir su mažiau. Kad tai būtų supirkta ir būtų Lietuvos banko atskiroje sąskaitoje. Vyriausybei tarpininkaujant tai būtų pagrindinai naudojamos... Nuperkamos, vėl nuprekamos ir sumokama už gamtines dujas ir naftą. Žinoma, normali schema galėtų būti, kad mes turime talonus, talonai cirkululioja, mes superkam talonus, perkam valiutą ir nupirkę sumokam Rusijai. Tačiau šiandien, kad bankininkystė tiktai kyla, kad pinigų cirkuliacija tiktai prasideda, šitą visą procesą atlikti normaliai... Ir Tarptautinis valiutos fondas manęs klausė. Tai mes turim talonų, perkam valiutą ir valiuta sumokam Rusijai. Deja, pardavimo faktorius yra labai lengvas, labai paprastas. Jų, matyt, galima parduoti daug. Ne tiktai vieną, bet žymiai didesnį kiekį milijonų dolerių ar markių mūsų bankams. Tiek valstybiniams, tiek komerciniams bankams. Tačiau kada mes norim tą patį valiutos kiekį arba reikalingą valiutos kiekį supirkti ir sumokėti Rusijai, mes dažniausiai tos operacijos atlikti negalime. Todėl, kad komerciniai bankai turi savo interesus, ir jie ieško maksimalus procento, maksimalaus pelno. O ta normali galimybė, kuri turėtų egzistuoti esant normaliems santykiams, neegzistuoja. Man labai gaila, pet, pavyzdžiui, šiandien komerciniai bankai turi galimybę duoti kreditų per 6 mlrd. Tačiau dėl to, kad pas mus yra netobulos tiek apmokestinimo sistemos, tiek ir kiti klausimai su bankais, šite 6 mlrd. nėra įsukti Lietuvos ūkyje ir jie nesisuka. Aš neseniai mačiau ataskaitą 6,2 mlrd. Jie nesisuka, o tai būtų reikalinga ir pagyvinimui, ir komercijai, ir gamybai, ir kitiems klausimams. Labai panaši irgi padėtis pagal mūsų įstatymus, kurie lengvai leidžia. Tai yra geras dalykas, tačiau šiandien valstybė susiduria su šituo klausimu. Aš šiandien turėjau didelį pokalbį su savivaldybėmis. Ten taip pat aiškiai jaučiasi... Bet šitų klausimų, dar yra daug kitų klausimų, sakykim, ir autobusai, ir dar, bet aš nenorėčiau jų ktrauti į viena kupetą ir aš galvočiau, kad jų nereikėtų krauti. Jeigu šiandien mes galėtume išspręsti svarbiauską klausimą - tai mokėjimą už energetinius resursus valiuta ir maksimaliai atsiejant nuo mūsų talonų emisijos energetikos pirkimo santykių. Jeigu mes nesugebėsime to padaryti arba jūs manysit, kad tai reikalinga priimti... Anksčiau ar vėliau tas bus priimta, ir priimsit jūs, ir priimsit šimtu procentu. Ir, matyt, tarpinis žingsnis, kurį mes dabar siūlom - iki 30% nepaveiktų ypač verslininkų interesų, kadangi jiems taip pat reikalingi talonai, reikalingas gyvenimas. Galbūt vieno kito verslininko interesus ir poveikis. Tai nepaveikia, valstybės įmonės. Jų pinigų cirkuliacija Vyriausybės dispozicijoje. Ir, be abejo, mes šitokius sprendimus priimsime. Yra mūsų teisė priimti tokius sprendimus. Mes prašome ir tai apibrėžia kaip Tarptautinis valiutos fondas, kad tai turėtų būti taikoma ne tik valstybinėms arba akcinėms, bet turėtų būti taikoma visiems juridiniams subjektams. Šis klausimas yra du kartus suderintas su Tarptautiniu valiutos fondu. Kaip matėt, ir jų pareiškimai dėl vykdomos tiek pono A.Abišalos, tiek mūsų Vyriausybės programos patvirtina, kad mes vykdome. Ir aš dar kartą patvirtinau, kad mes vykdėm, vykdom ir vykdisim visus principinius ir pagrindinius Tarptautinio valiutos fondo reikalavimus, nors galbūt kas nors nori, kad būtume supriešinti su Tarptautiniu valiutos fondu. Aš manau, kad bent šiuo momentu to neatsitiko. Tarptautinis valiutos fondas išvažiavo pakankamai opatenkintas, tačiau jie sutiko ir mes užrašysime dokumentuose, kad jie neturi principinių prieštaravimų, sakykime, ir dėl atlyginimų pakėlimo, jeigu tai bus reikalinga ir galima subalansuotoje schemoje, ir dėl kitų klausimų, kurie reikalingi mūsų žmonėms ir bendrai valstybės ir ūkio gyvenime.
PIRMININKAS.Gerbiamasis premjere.
B.LUBYS. Aš jau baigiau, pirmininke. Noriu dar kartą tiktai įtikinti, patikinti, kad čia nėra jokių piktų kėslų. Šis klausimas lengvai kontroliuojamas ir prižiūrimas.
PIRMININKAS. Ačiū. 15 min. klausimams. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis premjere, jūs paminėjopte, kad bus sukauptos konvertuojamos valiutos rezerve lėšos ir jos bus parduodasmos vėliau rinkos kursu. Tačiau šitame tekste sunkiai iš pradžių suvokiama. Turbūt reikėtų šiek tiek pataisyti šioje vietoje. Ir būtų klausimas toks: jei įmonė pardavė, sakykim, šios dienos kursu, o po kelių mėnesių jai prireiks iš rezervo nupirkti, ar ji galės tuo pačiu kursu, ar įvertins infliacijos pasekmes? Ačiū.
B.LUBYS. Pirmiausia, rinoma, įvertinant infliacijos pasekmes. Antra, šitas fondas vis dėlto yra sudaromas pirmiausia energetikos pirkimui. Ir tiktai tas, kas liks nuo energetikos pirkimo, gali būti panaudojama kitur. Kada jūs kalbate apie įmones ir įmonių panaudojimus, t.y. įmonėms panaudojamas lėšas, aš galvočiau, kad vargu ar tas 30% suteiks tokią galimybę. Čia tada reikėtų pereiti prie tos sistemos, kuri plačiai taikoma Vengrijoje arba visai taikoma Vengrijoje. Tada reikėtų preimti iš jų beveik visą sistemą ir ją pritaikyti. Tai yra šimtaprocentinis pirkimas, kuris sudaro galimybę ir tai įmonei, ir kitoms tam tikromis sąlygomis, ne visada, sudaro galimybe nusipirkti valiutos.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Buinevičius.
V.A.BUINEVIČIUS. Gerbiamasis premjere, ar jūs tikrai tikite, kad neginčo tvarka bus galima ieškoti baudas? Jau yra patyrimas, kad neginčo tvarka... Pavyzdžiui, Kaune 10% mokesčių inspektoriui, ir viskas. Valstybė nieko negauna.
B.KUBYS. Jūs, be abejo, kalbate teisingai, bet mes ieškojom formuluotės, kuri verstų, kad būtų sumokėta. Ie jeigu būtų priimtas Seimo nutarimas, gal kiek sudarytų sąlygas. Aš galiupasakyti, kad mes nagrinėjom vyriausybinių dokumentų ir Seimo įstatymų vykdymą. Man labai gaila, bet mes niekus neradom daugiau kaip 20-25%, kad būtų vykdoma ar būtų bandoma vykdyti. Šiaip jau dauguma apie 80% Vyriausybės nutarimą, kurie yra išėję anksčiau ir kiti, yra nevykdomi arba visiškai kitaip transformuojami, kad pradedami vykdyti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamasis premjere, aš negaliu nepritarti jūsų argumentams. Iš tiesų toks valiutos rezervas nepaprastai reikalingas ir būtinas tiesiog valstybės reikmėms tenkinti. Bet jūs, atsakydamas į gerbiamojo G.Paviržio klausimą, sakėt, kad tos pardavusios įmonės negalės nupirkti. Todėl šitas nutarimas gali nepaprastai daug panikos sukelti tarp įmonininkų. Ir ar jūs nesutiktumėt, kad šiokiam tokiam gal aiškinamajam, parengiamajam darbui šitas nutarimas būtų neypatingos skubos tvarka, o tiesiog skubesne tvarka, nes galbūt dėl tokių formuluočių galima būtų ir su Pramonininkų asociacija suderinti. Tai nepaprastai opus dalykas. Ar nesukelsim dar didesnės panikos?
B.LUBYS. Gerbiamasis deputate, nėra prieštaravimų, kad mes priprastume prie tokios schemos, tačiau aš tik noriu pasakyti, kad jūs kalbat apie pramonininkus. Mes tokį nutarimą Vyriausybėje priėmėme. Jis bus galutinai nušlifuotas. Tai yra visiškai atitinkanti mūsų Vyriausybės įstatymus dispozicija. Tai yra pinigų cirkuliacija ir pinigų schema, judėjimas. Mes iš nieko nenorime atomti, mes tik norime nupirkti, sukaupti ir vėl atgal atiduoti tenkinant, kaip jūs gerai pasakėte, valstybės interesus ir valstybės reikalus. Aš neprieštarauju, kad būtų pereita ir kitą svarstymo kategoriją.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis premjere, pritariu jūsų pateiktam nutarimo projektui dėl konvertuojamos valiutos rezervo ir jos svarstytmui net ir ypatingos skubos tvarka ir noriu paklausti. Ar norit sukaupti daugiau valiutos būtina buvo vėl padidinti pieno ir pieno produktų kainas, kad mūsų žmonės negalėtų jų nusipirktiir kad galima būtų daugiau jo išvežti iš Respublikos. Nors jūsų anksčiau pateiktuose teiginiuose buvo sakoma, kad kainos bus stabilizuotos?
B.LUBYS. Gerbiamasis deputate, jeigu jūs prisiminsite senus laikus, tai pienas žiemą visada kainuodavo brangiau negu vasarą. Ir taip buvo ne vienerius metus, o daug metų, išskyrus tuos atvejus, kada buvo dotuojama iš Vyriausybės biudžeto ir buvo ta dotacijos schema. Mes ėmėmės priemonių neardydami rinkos mechanizmo. Aš pasakysiu, ką mes dabar dar padarėme. Tačiau mes negalėjome leisti ir negalėjom patys priimti tokio sprendimo, kad apribotume pieno pardavimą ir kainą valstiečiui, ūkininkui ar bendrovei... ir nustatytume tos kainos dydį pienui. Kainos pakylo ne dėl energetinių resursų pakilimo, kuris neįvyko, pakilo dėl prekybos ar kurių kitų, kuriuos mes apribojom, tačiau pakilo todėl, kad pieno gamintojas šitas kainas pakėlė. Būtent pieno gamintojas. Aš negalėčiau niekada sakyti ir niekada negalėtume... Arba mes turėtume duoti kompensacinį mechanizmą pačiam gamintojui, kad mes nustatytume kainą. Sakykime, jam yra naudinga gaminti už tokią sumą pinigų, tačiau mes norime, kad tai būtų parduodama už žemesnę sumą pinigų. Vyriausybė kainų nepakėlė. Jas pakėlė gamintojas. Kadangi pieno gamyba yra sumažėjusi žiemą, be to, dar sunkesni laikai žemės ūkyje, sumažėjo galvijų skaičius. Žemės ūkio ministerija tra atakuojama kiekvieną dieną ne tik telefono skambučiais, bet ir visokiais kitais būdais, kad duotų licencijas išvežimui. Mes sumažinom ir apribojom pieno miltelių, konservų ir kazeino gamybą. Tai buvo daroma ir ankstesniais metais, paskutiniais metais, kada du, tris ar keturis mėnesius būdavo apribojamas supirkimo kiekis būtent šitų daiktų. Šituos daiktus pardavus į užsienį gaunamos nepalyginamai didesnės pajamos. Yra laisva rinka pieno supirkimui ir nėra nustatymo, kaip anksčiau buvo, kad vienas rajonas veža į pienminę, o kitas tik į šitą pieninę. Todėl dabar gali parduoti tanm, kam mano esant reikalinga. Ir pieno kainas, būtent šito pieno produktų, kur yra eksportinė, pradėjo pačio pieno kainas kelti. Ir pradėjo energingai kelti. Mes dviem ar trim mėnesiams (vasaris, kovas, balandis) apribojom šitų daiktų gamybą, t.y. teisę supirkti ir gaminti produktus. Aš noriu jus informuoti, kad šitos problemos neišspręsime tol, kol mūsų kainos nepakils iki aplinkui esančių valstybių lygio. Maždaug tris kartus labiau apsimoka pieną perdirbti ir išvežti į užsienį, negu kad parduoti vidaus rinkoje. Jūs suprantat, veikiantis rinkos mechanizmas ir veikiantieji kiti mechanizmai skatins įmonę supirkti pieną. Jai apsimoka nuvažiuoti į kitą Lietuvos kraštą, atvežti tą pieną, perdirbti, padaryti kazeiną, padaryti pieno miltelius ir juos eksportuoti. Ir tai ji gaus didelį pelną. Mes apribojom šitą gamybą taip pat pamatydami ir pajusdami, kas dabar atitinka rinkoje ir stabdydami nuo vasario 1 d. šitą pagalbinę... Ne pagalbinę, žinoma, normali gamyba. Stabdydami šitą gamyba. O įvesti kainų reguliavimo mechanizmą, vėl atgal grįžti prie kainų reguliavimo per biudžetą, mes Vyriausybėje nematome tokios galimybės.
PIRMININKAS. Ačiū, perbiamasis premjere. Aš prašyčiau Seimo narių klausti apie konvertuojamą valiutą, bet ne apie žemės ūkį. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš turiu vieną pastabą_ kuri sutampa su Juridinio skyriaus nuomone, kad tai turėtų būti įstatymas, nes lyg to reikalautų ir Konstitucija.. Ir tada tik labai trumpą klausimą dar norėčiau užduoti. 1 straipsnyje yra sakoma, kad valiutos rezerve sukauptos lėšos parduodamos rinkos kursu. Tačiau tokios pat frazės visai nėra prie teiginio, kad valiutinės įplaukos privalomai superkamos. Ir gali kilti neaiškumų. Man, pavyddžiui, atrodo, kad galbūt Vyriausybė nustatys kažkokią specialią kainą supirkdama. Ar bus superkama irgi rinkos kainom?
B.LUBYS. Ne. Nėra prieštaravimo, pone deputate, kad papildytume, būtent šitais žodžiais. Jūs teisus. Kad neiškiltų kam nors...Rinkos kaina superkame, rinkos kaina parduodame.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš labai daug turėčiau klausimų ir pastabų.
PIRMININKAS. Dabar galim tik paklausti.
E.KUNEVIČIENĖ. Ko siekiam šituo šituo nutarimu? Jei jūs patys galit paimti iš įmonių kiek jums reikia valiutinių lėšų, o Vyriausybė šitą galimybę turi su banku, tai kam reikalingas Seimo šitas nutarimas? Jei jūs jau parengėt nutarimą ir vykdot, tai tada jūs galėjot prašyti mūsų tik palaikyti arba patvirtinti. Ar jūs negalvojot, kad šįmet reikės dar valiutos, kada panaikinot Laikinojo valiutos fondo įstatymo veikimą kiekviename ketvirtyje, o dabar numatot valiutą imti tik nuo 1993 metų sausio 1 d., o ketvirtą ketvirtį palikot valstybę be tų lėšų? Ar neturėjo tai įtakos talono nuvertėjimui? Nutarimas yra deklataryvaus pobūdžio, čia nėra nė vieno konkretaus dalyko. Neaišku, nes jūs pasakėt, kad juridiniams asmenims, taigi juridinis...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom nekomentuoti!
E.KUNEVIČIENĖ. Palaukit, pasakysiu viską.
PIRMININKAS. Tik paklauskit, prašom. komentarai - vėliau.
E.KUNEVIČIENĖ. Čia nėra klausimo. Juridinis asmuo perduos fiziniam asmeniui, jie gi užsiima komercine veikla. Aš gi žinau tuos klausimus, ir jūs nieko negausit! Antras dalykas, jūs kalbat apie įplaukas, o įplaukas viena įmonė mokės kitai. Čiagi reikia apmokestinti pajamas tik iš užsienio gautas. taigi šitas nutarimas yra tikrai neparengtas, kad šiandien galėtume jam pritarti, net pristatymui. Ir reikėtų jį parengti, kaip valstybės valiutos rezervo įstatymą. Ir tada būtų ir jums daug lengviau, ir visiems. Ir dar: nenustatyta, kiek procentų. Vadinasi, jūs užsinorėsit 100% šiandien pareikalauti iš įmonių, o mes būsim pritarę, o rytoj - 20%. Pavyzdžiui, Kanadoj - 40%, bet ten tvirtina. Kitur 60% būna. Jeigu litas būtų įvestas - taip. O ar sugebėsim mes taloną stabilizuoti? Čia yra labai daug klausimų, nepykit, ponas Pirmininke, bet tikrai neparengtas.
B.LUBYS. Aš nepykstu...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamoji E.Kunevičiene. Vieną minutę, gerbiamasis premjere. Aš turėčiau vis dėlto įspėti gerbiamąją E.Kunevičienę, kad ji net tris kartus pažeidė Reglamentą, viršijo laiką ir kalbėjo, pasisakė, o ne paklausė. Ir klausė kelis kartus. Prašom to nedaryti. Prašom, gerbiamasis premjere.
B.LUBYS. Mūsų motyvai, ką jūs sakėt, aš paminėjau kalbėdamas, kad ta dalis, kuri liečia valstybines įmones, ir mes patys priėmėm sprendimą. Šituo nutarimu mes norim (tą pabrėžė Tarptautinis valiutos fondas), kad tai būtų daroma viesiems juridiniams asmenims ir kad tai nebūtų išimtis tik valstybinėms įmonėms. Dėl to mes atėjom į Seimą ir dėl to mes prašom, kad tai būtų padaryta. Aš nenotiu ginčytis dėl to, kad ta formulė gali būti tikslinama ir, kaip čia buvo pasakyta, kad nesuprastume, kad superkam nustatyta kaina, kad būtų rinkos kaina. Aš neturiu prieštaravimų, kad mes užrašytume taip pat iki 30%, aš neturiu prieštaravimų, kad dalį, ką jūs pasakėt, kad pirma dalis dar būtų šlifuojama, kad būtų tikslinama. Neturiu prieštaravimų. Mes taip pat ir galvojam, kad Seime b\vis tiek bus tikslinama. O į jūsų klausimą, ar mes pasieksim talonų stabilizaciją, jūs labai teisingai pagavot mūsų mintį, ko mes siekiam. Talonų stabilizacijos šiandien garantuoti negalėčiau. Kad tas žingsnis yra geras žingsnis į stabilizaciją, aš galiu, kaip sakant, pasakyti, kad tai yra taip. Tačiau ar mes pasieksim visą stabilizaciją, aš, žinoma, negalėčiau garantuoti. Gal tas procentas turėtų būti ne 30, o gal tai turėtų būti, kaip jūs minit, 40, 50 ar daugiau procentų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimams skirtas laikas baigėsi. Koks būtų premjero pasiūlymas?
B.LUBYS. Kadangi buvo pasiūlymas ne ypatingos skubos, o svarstymas skubesne tvarka, tada mes koreguojam savo prašymą įvesti šitą dalyką. Ką aš norėčiau pasakyti? Be abejo, neįvyks tragedijos, jeigu tas nutarimas nebus priimtas. Jeigu tai sukelia kažkokias didžiules aistras arba sukelia dar kitus klausimus, aš negalvoju, kad tai įvyks, kadangi mes vie tiek tai pradėsim vykdyti, taikysim tą tvarką valstybinėms įmonėms. Tačiau vargu, ar būtų teisinga išskirti vienus ekonominius subjektus nuo kitų. Vieni turėtų, vadinasi, būti visiškai laisvi, jie ar nemoka mokesčių, arba labai mažai moka, nemoka kitų dalykų, o kiti yra, taip sakant, prispausti ir moka. Aš galvočiau, kad vis dėlto mes turėtume visiems ūkiniams subjektams, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, taikyti tokią tvarką. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiu gerbiamajam premjerui. Gerbiamieji Seimo nariai, diskusija numatyta, galima kalbėti tik deėl balsavimo motyvų 2 - už, 2 - prieš. Seimo narys P.Miškinis. Prašom, Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Galima pasisakyti nagrinėtų klausimu?
PIRMININKAS. Tik dėl balsavimo motyvų.
P.A.MIŠKINIS. Tik dėl balsavimo. Aš nežinau gerai, ką čia pasakyti, bet faktiškai aš dėl esmės norėjau pakalbėti.
PIRMININKAS. tai per pirmąjį svarstymą, gerbiamasisi... Dabar tiktai sperndžiama, ar įrašyti į darbotvarkę, ar neįrašyti, ar atmesti tą projektą. Tiktai tokie motyvai.
P.A.MIŠKINIS. Man atrodo, kad gal įrašyti ir galima. Bet reikia labai labai rimtai pagalvoti dėl to, nes nusmukdys daug verslininkų. Čia iš karto galima pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Aš visiškai suprantu gerbiamojo premjero poziciją ir būtinumą sukaupti valiutinį rezervinį fondą. Taip pat mes galim suprasti žmonių nuostatas mokesčių atžvilgiu, taio pat sumažėjusį pasitikėjimą Centriniu banku. Bet visa tai reikia įvertinti pasirenkant vieną iš galimų būdų. Tai yra du galimi būdai, kaip sukaupti valiutos rezervą. Pirmas - tai yra panašiai, kaip siūlo gerbiamasis B.Lubys, - rinkos kaina pirkti valiutą, bet kartu taikant ir prievartos elementus: numatyti tuos atvejus, kad, jeigu nenorės parduoti, galima būtų priversti. Bet čia yra kokie nuostoliai? Mes jau žinoms iš savo karčios patirties, kad pusė valiutinių įplaukų, gal net ir daugiau bus išslapstyta užsienio komerciniuose bankuose. Yra kitas būdas, todėl aš siūlyčiau, kad tas nutarimas būtų panašiai ir perredaguotas, t.y. supirkti rinkos kaina, bet taikant didesnius antkainius, o mes, kaip Seimas, galėtume biudžete apyvartiniam fondui papildomai numatyti pusę arba vieną milijardą talonų. Ir aš įsitikinęs, kad jeigu pasiūlys bankams perduoti valiutos, pavyzdžiui, 10% brangiau negu rinkos kaina, mes šitą padarytume. Todėl aš siūlyčiau tą nutarimąšiek tiek perredaguoti ir pritaikyti antrą būdą numatant ekonomines finansines paskaitas, kurios padėtų realiai surinkti valiutinius rezervus.
PIRMININKAS. Jūs siūlote įrašyti ir perredaguot, taip?
G.VAGNORIUS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Galima dabar kalbėti tik prieš. Seimo narys V.Juškus. Prieš?
V.JUŠKUS. Ne, aš už!
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė?
E.KUNEVIČIENĖ. Aš prieš, kadangi reikia kaip reikiant parengti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis. Prieš galima tik kalbėti.
J.PANGONIS. Už.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš norėčiau pasakyti, kad esu tokios principinės gyvenime nuostatos - priešprievartinės. Aš matau šitame įstatyme labai didelį prievartos elementą. Kol jis nebus panaikintas, aš jo neteikčiau dabar.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet Vyriausybė teikia. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Du balsavimai numatyti. Kas už tai, kad būtų projektas įrašytas į sesijos darbų programą ir pradėta svarstymo procedūra - vienas balsavimas. Antras - Vyriausybė prašė svarstyti skubesne tvarka. Tai pirmiausia balsuosime, ar įrašome į sesijos darbų programą, ir pradedame svarstymo procedūrą. Ir kas už tai, spaudžia mygtuką "už". (Balsai salėje, negirdėti) Buvo. Atsiprašau, balsavimą stabdau. Reikalaujama pradėti iš naujo registraciją. Prašom, iš naujo užsiregistruokime. Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Taigi, kas už tai, kad nutarimas būtų įrašytas į sesijos darbų programą ir pradėta svarstymo procedūra, spaudžia mygtuką "už". Už balsavo 63, prieš - 13, susilaikė 14. Dokumentas įrašomas į sesijos darbų programą ir pradedama svarstymo procedūra. Prašome pasiruošti balsuoti, kas už tai, kad ši procedūra būtų skubesnė, t.y. skibesnę tvarką, spaudžia mygtuką "už". Už balsavo 58, prieš - 18, susilaikė 9. Svarstysime skubesne tvarka. 8 ir 9 darbotvarkės punktą mes baigėme.
Nepasitikėjimo Lietuvos banko valdybos pirmininku V.Baldišiu pareiškimo svarstymas (93.01.26)
1sesija31p svarstyti klausimai
Grįžtame prie nepasitikėjimo pareiškimo Lietuvos banko valdybos pirmininkui V.Baldišiui. Pradedame svarstymą. Pirmuoju užsirašė Socialdemokratų frakcijos vardu Seimo narys A.Rudys. Kviečiame į tribūną. A, vieną minutę, prašo radiją įjungti. Prašom palaukti. Radiją norėjo įjungti. Kad negaištume veltui laiko, aš atsiprašau gerbiamojo A.Rudžio ir pareiškimą perskaitys Seimo narys N.Germanas. Įjungtas radijas, tada atsiprašom, Seimo narys A.Rudys. Prašom. Kodėl jie neįjungė signalo tada? Prašom.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar bus geriau Lietuvai?Tai klausimas, į kurį patys sau turėtų atsakyti Seimo nariai, pareiškę nepasitikėjimą Lietuvos banko valdybos pirmininku V.Baldišium. Socialdemokratai manytų, kad į šį klausimą negalima atsakyti vienareikšmiai, juo labiau nežinant, kas sės prie Lietuvos banko vairo. Lietuva, ypač Seimo dauguma, aiškiai praloštų tarptautiniu mastu. Toks poelgis,, kurio be LDDP pagalbos pono G.Vagnoriaus komanda padaryti nepajėgtų, greičiausiai būtų vertinamas, kaip valdančiosios daugumos siekimas sudaryti palankias sąlygas keisti pinigų ir bankų politiką valdančiosios partijos šios dienos interesams realizuoti. Kam gi tada įstatymu įteisinga Lietuvos banko valsybos pirmininko kadencija ilgesnė nei Seimo narių? Ogi tam, kad, kaitaliojantis politinėms jėgoms, Centro banko politikaliktų pastovi. Iškiltų grėsmė ir Lietuvos banko vykdytai ekonominei bankų ir pinigų politikai. Socialdemokratai, siekdami apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo tolesnio infliacijos eskalavimo ir dėl to tolesnio jų nuskurdimo, išdrįso sakyti tiesą apie gyvenimo realijas ir balsuoti proeš populistinį sprendimą indeksuoti indėlius. Būdami nuoseklūs, pasisakom ir už Lietuvos banko vykdomą politiką, kurios vienas kertinių taškų yra antiinfliacinė veikla. O ar Seimas gali pasakyti, kad ši politika jo netenkina, kad reikia ją keisti? Ar pakeitus Lietuvos banko vadovą nebus žengtas žingsnis atgal bankinės ir pinigų sistemos reformos kelyje? Kuo gi Lietuvos bankas kaltinamas formaliai ir realiai?Ką Lietuvos bankas padarė ir ko ne?
Biudžeto ir finansų komiteto pareiškime pateiktas gerų laikų dvasioj suformuluotas kaltinimas - neveiklumas tvarkant sutrikusius vidaus finansinius atsiskaitymus ir nustatant tarpvalstybinių atsiskaitymų tvarkąFormalus kaltinimas yra. Koks gi realus? Tai išryškės, atsakius į klausimą, kam naudingas Lietuvos banko valdybos pirmininko eliminavimas iš ekonominės politikos formavimo arenos, kieno interesus pažeidžia Lietuvos bankas, banko vykdoma politika. Apie tai vėliau.
O dabar - apie tai, ką bankas padarė ir ko nepadarė. Kas padaryta? Pirmiausia norėtume pasbrėžti, kad tai nėra išsami studija, Lietuvos banko įkūrimas - tai pirmas dalykas. Pirmiausia organizuoti Lietuvos banko įkūrimo darbai,pradėųjus nuo nuo nulioagresyvioje TSRS valstybinio bei šakinių bankų pasipriešinimo terpėje ir cituojant vieną užsienio ekspertą pasakytina, kad dar 1992 m. pavasarį buvo atlikta 65% darbų, reikalingų normaliai bankų sistemai sukurti. Tų pat metų rudenį atliekamas vienas paskutinių darbų - atsisakoma komercinių funkcijų, kurių pagalba Lietuvos bankas, mažindamas valstybės biudžetui tekusią naštą, formavo banko kapitalą. Gruodžio mėnesį Tarptautinio valiutos fondo ekspertai konstatuoja, kad Lietuvos įstatymai, reguliuojantys bankų ir ir pinigų sistamas, iš esmės nesiskiria nuo jų siūlomų, t.y. sukurta sistema atitinka tarptautinius reikalavimus. Antras geras dalykas, kurį neabejotinai pasiekė V.Baldišis, būdamas pirmininko pareigose, tai yra suburti specialistai. Na, drįsčiau pasakyti, kad tai yra Lietuvos bankininkystės elitas. Jie sukaupė daug žinių specifiniais Centrinio bnko klausimais, kurie nepalyginamai sudėtingesni nei komercinės bankininkystės klausimai. Lietuvos banko siuntimu specialistai studijavo užsienyje organizuotose mokyklose, vaisingai bendrauta su ekspertais bankų ir pinigų klausimais iš įvairių šalių. Tarptautinio valiutos fondo ekspertų teigimu, "Lietuvos banke yra žmonių, su kuriais kvalifikuotai galima šnekėtis". Čia yra citata. Tokie specialistai reikalingi ne tik Centriniam bankui, bet yra laukiami kiekviename komerciniame banke. Trečia, sukurtas mokslo centras, nagrinėjantis pinigų ir bankininkystės problemas. Užmegzti platūs asmeniniai ryšiai su daugelio šalių centriniais bankais. Antra grupė gerai atliktų darbų, - tai yra Lietuvos banko politika. Pirmoji - tai turbūt brangaus pinigo politika arba antiinfliacinė orientacija pinigų politikoje. Tai visiškai nepopuliaru šiandien žvelgiant iš vartotojo pozicijos, bet neatsakingo už Lietuvos ateitį asmens pozicijos.Tarptautinio valiutos fondo ekspertai tai įvardija svarbiausiu Lietuvos banko, kaip centrinio banko, politikos tikslu. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai formuluojama daugelio šalių bankų įstatymuose, kad tikslas būtent ir yra stabilių kainų palaikymas. Na, norėčiau pabrėžti, kad taip pat tai yra pasipriešinimas G.Vagnoriaus politikai, vedusiai, įvykius kardinaliems pasikeitimams atsiskaitymuose su Rusija į gyventojų nuskurdimą.
Antra - mažos valstybės bankininkystės sistemos modelio pasirinkimas ir tvirtų komercinių bankų sukūrimo politika. Prisiminkim, kiek čia iečių sulaužyta Aukščiausijoje Taryboje, siekiant Lietuvoje įteisinti be tokių bankų steigimo bet kokiomis sąlygomis ir ant kiekvieno kampo tvarką. Man atrodo, kad vis dėlto Lietuvos banko politika šiuo atveju buvo teisinga. Toliau - trečias punktas - savų pinigų sistemos strategijos suformavimas ir, mūsų manymu, teisingi taktiniai sprendimai šiuo klausimu. Ir pagaliau ketvirtas punktas - tai įstatymų gerbimo politika. Juk atsiminkime viso konflikto užuomazgą: tai tiesiog bankas atsisakė vykdyti antiįstatyminius Vyriausybės nutarimus.
Ko Lietuvos bankas nepadarė? Na, pirmiausia tai, aš sakyčiau, nebuvo pakankamos reklamos ir aiškinimo, ką Lietuvos bankas dirba, kodėl būtent taip turi būti daroma, ko siekiama ir kokie yra alternatyviniai keliai. Kas čia kaltas: ar čia darbo specifika, ar čia apsikrovimas, ar nuolatinės kovos su keliom komisijom ir tikrinimo grupėmis, kurios užsiėmė šituo ištisus mėnesius. Tik aš norėčiau realų priekaištą Bankui pasakyti, kad mažai informacijos paviešinta ir apie Lietuvos banko revizijų rezultatus, ir visų pirma apie komercinių bankų vykdoma atsiskaitymų vilkinimo praktiką. Antras dalykas, kas bankui nepavyko, tai - neįžvelgė arba neįvertino tarpvalstybinių sutarčių pasirašymo ir realizavimo proceso politizacijos laipsnio.Norėčiau pastebėti, kas nežiūrint į tai, kad su Rusijos centriniu banku derybos buvo vykdomos gerą porą mėnesių prieš įvedant savus pinigus, tarptautinio susitarimo Rusijos pusė nebuvo pasiruošusi sudaryti iki nebuvo pasirašyta, atkreipti dėmesį praeitų metų spalio mėnesį, praeitų metų soalio 29 d. tarpvalstybinė sutartis. Realiai atsiskaitymai pradėjo veikti preėjus daugiau kaip mėnesiui po sutarties pasirašymo. Atkreiptas dėmesys, kad organizuojant atsiskaitymus Lietuvos bankas atliko ne tik savo darbus, bet norėdamas paspartinti atsiskaitymus vykdė ir Rusijos centrinio banko skaičiavimo centro darbuotojų mokymą ir programinį aprūpinimą_ Kai kurių Nepriklausomų Valstybių Sandraugos valstybių centriniai bankai neturėdami savo bankų specialistų iki šiol pakankamai gerai nežino, kaip vykdyti atsiskaitymus.Aš čia norėčiau pailiustruoti, kad nepaisant šito priekaišto buvo dedamos pastangos, tačiau ne iki galo.
Toliau. Galima pareikšti priekaištą, kad Lietuvos banko vadovybė neparodė įžvalgumo bei administravimo iniciatyvos. Nepakankamas buvo komunikabilumas, mokėjimas bendrauti su žmonėmis. Ir galbūt svarbiausia, kad neparengė detalių atsiskaitymo organizavimo aprašymų, t.y. tiesiog, mes taip pavadintume, instrukcijų komerciniams bankams. Reikėtų pripažinti, kad tai yra neatliktas darbas, nors, tiesą pasakius, Lietuvos banko statutas ir Lietuvos banko įstatymas šito tiesiogiai ir nereikalauja.
Per vėlai pateikė siūlymus tvarkant komercinių bankų veiklą vykdant atsiskaitymus, būtent palūkanų normos, maržos, atskaitymų trukmės ir kitais klausimais. Sustojusnekonvertuojamų valiutų keitimo procesui nesiėmė aukcionų organizavimo. Tai aš dar kartą pabrėžiu: nors tai yra komercinių bankų funkcija, vis dėlto Lietuvos bankas galėjo parodyti didesnę iniciatyvą šioje srityje ir pats skatinti komercinius bankus imtis šitos veiklos.
Dabar norėčiau pereiti truputį ir prie politikos. Kam naudingos šitos interpeliacijos, arba nepasitikėjimo procesas?Mes numatome, kad balsavimas bus vieningas, kairė ir dešinė pusės sulies savo balsus, tačiau manome, kad kiekvienos pusės realūs motyvai gerokai skirtingi. Tėvynės Santarai, supraskim, G.Vagnoriui, greičiausiai tai yra asmeninių sąskaitų suvedimas pašalinant tą, kuris rado drąsos nevykdyti neįstatyminių pavedimų bei nutarimų, neleido įvykdyti infliacinės emisijos ir nesutiko Centrinio banko paversti bankų ministerija arba Finansų ministerijos departamentu. Tuo tarbu Demokratinės darbo partijos frakcija, matyt, dėl savo įsipareigojimų prieš rinkimus ir dėl dabartinės ekonominės politikos numato vykdyti "minkštą" kreditų ir pinigų politiką. Šios politikos reikalauja įvairių lygių ūkiniai vadovai. Tačiau tai, mūsų nuomone, vienos dienos politika, kujri jei bus vykdoma, gerokai pakirs Lietuvos ekonomikos atgimimo galimybes. Mes pripažįstame valdančiosios partijos teisę keisti jai neparenkius Seimui atskaitingus asmenis, net jeigu tai ir ne visada racionalu. Tačiau pritardami Lietuvos banko politikai kviečiame balsuoti už Lietuvos ekonomikos interesų neatitinkantį, nesavalaikį sprendimą. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs norite, infliacijos spiralė ir toliau siktųsi didėjančiu greičiu? Tada man pasakykite, kada baigsime?
Naudodamasis proga noriu pareikšti Socialdemokratų frakcijos požiūrį į dar vieną su svarstomu klausimu susijusią problemą. Norėdami apsaugoti Lietuvos pinigų sistemą ir pagerionti psichologinę atmosferą siūlome kuo skubiau iš apyvartos išimti 500 talonų nominalo kiupiūras pakeičiant jas mažesnio nominalo kupiūromis. Kartu manome, kad jeigu būtų organizuotas atsiskaitymų su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos valstybėmis paklengvinimas įvedant automatinį tų šalių nekonvertuojamų valiutų atsiskaitymą talonais, tai reikštų savo pinigų sistemos likvidavimą. Atkreipkite dėmesį, savo pinigų sistemą mes jau turime.
Aš atsiprašau, dar turiu truputį laiko?
PIRMININKAS. Taip, dar yra.
A.RUDYS. Tai aš norėčiau tada pridurti nuo savęs. Aš frakcijos aptartą tekstą baigiau.
Aš ne pirmą kartą girdžiu, kaip ponas G.Vagnorius kaltina už neatliktą emisiją - 40 mlrd. Aš norėčiau tada ir paklausti, o kodėl ne 50 arba, pavyzdžiui, kodėl ne 25? Juk prisiminkime, iš pradžių buvo pareikalauta 50, paskui, jeigu nesutinkate 50, tai 25. Na, jeigu nesutinkant 25, ti gal tada mažiau. Tie, kas šitoje salėje buvo praeitų metų vasaros pradžioj, puikiai prisimena, kas čionai dėjosi. Kitaip sakant, aišku, kad šitie skaičiai yra iš piršto laužti. Bankas neatliko šitos emisijos ir neturėjo teisės svetimus pinigus leisti apyvarton. Ir, be to, iki tų dienų Lietuva buvo jaunusipirkusi Rusijoj prekių už 10 mlrd. daugiau, negu Rusija nusipirko prekių Lietuvoje. Kas tai yra? Iš esmės tai, Rusija turi tiekpinigų, jog galėtų už ekvivalentišką sumą Lietuvoje įsigyti prekių. O prisiminkime, kada po liepos 1 d. buvo uždaryti negrynųjų atsiskaitymai tarp Rusijos ir kitų NVS šalių bei pabaltijo respublikų, kada visa emisija, kurią vykdė Vyriausybė ir Lietuvos bankas po to... Visos šitos emisijos pasekmes mes dabar turime. Nes kai buvo negrynųjų apyvartos, nebuvo kaip "ištransliuoti" į kitas šalis šitos emisijos rezultatų.
Norėčiau dar kai ką pasakyti. Kalbame visą laiką apie tą 10 mlrd. maždaug kaip Rusijos skolą. Tai skola yra šiuo atveju, jeigu ją pripažįsta abi pusės, kaip atsitiko su gerbiamojo G.Vagnoriaus nurodymais nemokėti brangiau už naftos produktus ir dujas, negu buvo sutarta metų pradžioje. Taigi šitą 4 mlrd. skirtumą vis tiek mums reikia sumokėti. Vie tiek Lietuvos Vyriausybė pripažino šitą skirtumą ir jį turėsim sumokėti, nes yra monopolinis tiekėjas, ir negalima su juo elgtis taip, kaip mums atrodytų naudinga.
Ir dar viena pastaba. Iš tokių lengvabūdiškų arba voliuntaristinių ekonominių sprendimų. Buvo pasiūlyra Lietuvos bankui prisiimti "Vnešekonombanko" skolą. Neprisiėmė ir teisingai padarė, nes šiuo metu Estijoje yra bankrutavę trys bankai. Ir mane pasiekė žinios, kad tikra bankroto priežastis ir buvo tai, jog jie šitas skolas prisiėmė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Patackas. Ruošiasi Seimo narys V.Andriukaitis.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi mano vardas ir pavardė buvo paminėta...
PIRMININKAS. Dėl asmeninių motyvų gausite žodį pabaigoje.
Prašom. Seimo narys A.Patackas. Po V.Andriukaičio kalbės pagal sąrašą užsirašiusi Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Atsiprašau, bet pagal sąrašą tada jau aš kalbėsiu.
PIRMININKAS. Taip, bet užsirašė žmonės iš vakaro į baltą popierių. Prašom.
A.PATACKAS. Aš kalbėsiu labai trumpai, gal daugiau replikos teise ir savo vardu, o ne kaip kokios nors frakcijos atstovas.
Kadangi esu finansininkas, tai tas aspektas bus šiek tiek kitoks. Iš viso mto Banko ir vyriausybių konflikto galima padaryti tik vieną išvadą: jis galėjo būti natūralus. Valstybė, kuriai Bankas atstovavo, Centrinis bankas, yra tokia amžina kategorija. Vyriausybė - laikina, turinti daug siauresnius tikslus. Ir natūralu, kad tarp jų kyla įtampa, tarp Vyriausybės ir tarp Banko. Sakykim, Vokietijoje ir kitose šalyse, kur tokia struktūra egzistuoja. Ir tai natūralu, ir tai gali duoti naudos. Deja, pas mus buvo kitaip. Kalbu dėl to, kad tai susiję su žmogum, kurio aš niekaip negaliu įtarti nepadorumu. Tai buvęs mūsų bendradarbis, bendražygis V.Baldišis. Ir čia iškyla turbūt tokia moralinė problema. Nepažįstų jo aplinkos ir jo bendradarbių, tų konkrečių bendradarbių, tačiau pakliuvęs į tokią įvairių politinių, ekonominių interesų sūkurį jis atrodė... Kur baigiasi principingumas ir kur prasideda kliuvinys tiesai. Ir manau, kad tai yra tarsi toks pirmas atvejis mums, kai mes, kaip valstybė, susiduriame savo kelyje su šitokiais dalykais. Ir todėl nerasdamas kriterijų, į kuriuos galėčiau remtis, aš nedalyvausiu balsuojant. Tiktai norėčiau pasakyti, vėlgi pabrėžiu, savo asmeninę nuomonę, kad neturėtume vienaip ar kitaip spręsdami V.Baldišiui mesti kokių nors kaltinimų padorumo stoka ar kuo nors kitu. Manau, kad jis tikrai šito nenusipelnė. O šiaip ta problema, kaip suderinti tokį principingumą, kuris tokioje situacijoje yra būtinas, ir ypač tokioje opioje srityje kaip finansai, su kova už tiesą... Ji ir toliau egzistuos, ir mes turėtume išmokti šitai daryti. Tai užbaikime kaip nors šitą konfliktą taip, kad galėtume vieni kitiems pažiūrėti į akis.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Andriukaitis. Ruošiasi Seimo narė E.Kunevičienė.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke!
1993 m. sausio 26 d. - vasario 1 d. savaitraštyje "Litas" Nr.4 yra straipsnis "Padėties blogėjimui ribų nėra, o mūsų uždavinys - ją stabilizuoti".
Autorė V.Paskočinienė rašo: "Laikinajam Prezidentui A.Brazauskui pirminiau, kad prieš Kalėdas duodamas interviu "Lito" savaitraščiui jis sakė, kad lita reikia įvesti nedelsiant, ir paprašiau konkrečiau apibrėžti žodžio "nedelsiant" rekšmę. A.Brazauskas atsakė: "Lito įvedimas susijęs su daugeliu reikalų, o žodis "nedelsiant" nereiškia kokio nors apibrėžto laiko. Yra pareikštas nepasitikėjimas Lietuvos banko valdytoju V.Baldišiu. Kai šiuo klausimu Seime bus priimtas sprendimas, tuomet mes jau galėsime labai rimtai panagrinėti visas ir organizacines, ir ekonomines finansines galimybes, kaip, kada ir kokiu būdu įvesti mūsų nacionalinę valiutą."
Negi to nebuvo galima labai rimtai nagrinėti, tarkime, ir prieš trejus metus, prieš tris mėnesius, vakar, o gal net šiandien? Nesinori sutikti su tokia laikinai einančio Prezidento pareigas A.Brazausko pozicija. Tuo tarpu metinėje ataskaitoje, kurią A.Brazauskas pateikė, yra skaičiai. Štai 11,5 karto krito mūsų pinigų perkamoji galia. Maisto produktų kainos pakilo 14 kartų, paslaugų - 30 kartų. Metinės ataskaitos skaičiai sutampa su kitu 1992 m. įvykiu - 1992 m. kovo 19 d. Lietuvos banko pirmininko V.Baldišio laišku Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. Laiško Nr.01278. Jis vadinasi "Lietuvos banko pasiūlymai neatidėliotomis ūkio stabilizavimo ir antiinfliacinės politikos priemonėmis įgyvendinti". jame rašoma (priminsiu, tai yra 1992 m. kovo mėn.) "Ligšiolinė Vyriausybės ekonominė politika buvo orientuota tik į kainų kėlimą ir gyventojų pajamų dalinį kompensavimą, o ne į gamybos ir jos struktūros pertvarkymą bei jos skatinimą. Ekonominė politika, nukreipta daugiau į spekuliaciją negu į gamybą, sukėlė stagfliaciją. Tokiomis sąlygomis dar labiau paaštrėjo būtinybė suvokti, kas skubiai darytina visoms valdžios struktūroms savo kompetencijos ribose, kad mūsų valstybės neištiktų ekonominė ir politinė katastrofa." Tai yra ištrauka iš V.Baldišio laiško praeitų metų kovo mėn. Štai tas laiškas. Jame yra 27 punktai antiinfliacinių priemonių. Labai dėkingas, kad "Atgimimas" bent jį padaugino. Tuo tarpu Aukščiausioji Taryba nerado reikalo analizuoti tuos 27 punktuss tada, nerado reikalo juos analizuoti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ir Vyriausybė, Biudžeto ir Ekonomikos komitetai. Taip ir liko šitas dokumentas, vienas iš svarbiausių Banko valdytojo dokumentų, be atgarsio.
Kas tai yra? Taip, nors šitie klausimai yra Lietuvai gyvybiškai aktualūs. Jei kas būtų buvę daroma tada, tų metų kovo mėnesį, gal iš tikrųjų metinėje ataskaitoje nebūtų tokio skaičiaus, tokios devalvacijos, tokio paslaugų kainų išaugimo ir t.t. Deja, situacija, mano galva, yra kur kas gilesnė.
Jau prieš dvejus metus buvo akivaizdu, kad Lietuvoje socialiniai ekonominiai procesai krypsta korporacinės, korupcinės valstybės formavimosi linkme. Ypatingas vaidmuo čiaskiriamas požiūriui į valstybės turtą ir galimybę jį skirstyti legaliais būdais. Iki šiol nėra valstybės turto valdymo institucijos, valstybės iždo. Ir kaip tai patogu! Vyriausybės rankose išlieka teisė skirstyti, atimti, dalinti ir duoti. O kur dar pirmasis privatizavimas, žemės ūkio reforma, dėl ko komercinė veikla užsiima ir deputatai, ir ideologinė nomenklatūra! Tipinis pavyzdys - Gekos bankas. Ten vietos suranda ir G.Konopliovas, suranda ir E.Grakauskas. Tokių bankų kiek nori. Kiek ten yra valstybinio turto, kas pasakys? O kur dar galimybė parduoti valiutą aukcionuose! Tokia galimybe G.Vagnorius labai puikiai naudojosi. Kur yra Lietuvos aukso problemos? Juk tai yra nusikaltimai! O kur dar galimybė laikyti visas valstybines įmones savo rankose! Tada neatsitiktinai Vyriausybė, komercinis pramoninis kapitalas suformuoja neblogą bloką, ir tai labai ryšku G.Vagnoriaus Vyriausybės laikotarpiu.
Neleisti Centrinį banką paversti tokios Vyriausybės pramoninio, finansinio kapitalo korporacijos dalim buvo titaniškas uždavinys. V.Baldišis šį tiitanišką uždavinį atlaikė. Jis neleido Centrinio banko paversti būtent tokios politikos įrankiu. Tai V.Baldišiui pavyko, bet už tai jis ir užmokėjo. G.Vagnorius, kaip premjeras, išeina į televizijos ekraną ir tautai praderda kovą su banku. Jis neatėjo į Aukščiausiąją Tarybą, jis neatėjo į Aukščiausiosios Tarybos vadovybę, jis neatėjo į komitetus, jis nekalbėjo ten su specialistais, nes jis puikiai žinojo, kad taip kalbėdamas televizijos ekrane jis rizikuoja ne V.Baldišiumi, jis rizikuoja Lietuvos centrinių institucijų pasitikėjimu, jis išbarsto Lietuvos pasitikėjimo kreditą. Tai dar yra vienas iš Ministro Pirmininko nusikaltimas.
Taigi kas tai? Štai dabar pranešimas, kurį perskaitė G.Vagnorius. Žinoma, jo pradžia prieštarauja pabaigai, bet aš manau, kad šitą pranešimą analizuos ekonominių nuisikaltimų komisija ir ras ten pakankamai medžiagos. Taip, Vyriausybės elgesys neatitiko civilizuotos, teisinės valstybės principų. Bet dėsnis buvo svarbiau už teisinius principus. Užimti bankus, telefonus, telegrafus, tiltus. Sena formulė, universali, revoliucinių laikų avantiuristų formulė. Ji išlaiko egzaminą ir yra kur kas naudingesnė nei teisiniai žingsniai, ypač tiems, kurie eina į turto olimpą.
Kad E.Grakauskas, G.Vagnorius ar kiti nori tapti turtingais, nieko čia baisaus, taip ir turi būti. Abejotina tik kas kita, ar kartais netampama turtingais valstybės turto sąskaita? O kur dar turto išdalinimas organizacijoms, remiančioms tokias vyriausybes ir pan.! Taigi pavyzdžių pakanka.
Tokiai politikai ir priešinasi V.Baldišis. Todėl aš irgi ginu jį, kaip oficialios institucijos vadovą. Kas kita visi tie trūkumai, pliusai ir minusai.
Yra dar vienas aspektas. Štai čia yra labai didelė medžiaga apie Lietuvos banko problemas. Tai medžiaga guli, prašom, visi turime ir galime pavartyti. Ir štai medžiagoj kiek norite yra konkrečių faktų. Netgit toks dalykas. Praeitų metų liepos 7 d. Lietuvos bankas pateikė Aukščiausiajai Tarybai programą dėl skubaus savų pinigų įvedimo. Liepos 7 d. Jeigu būta paklausyta Lietuvos banko, nebūtų Ukraina, Azerbaidžianas už 10 mlrd. dolerių išvežę iš Lietuvos prekių.
Buvo ir komisija sudaryta banko veiklai ištirti. Cituoju dvi išvadas: "Lietuvos banko vykdoma politika atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, esminiais klausimais sutampa su Pasaulio banko, Tarptautiniu valiutos fondo ekspertų rekomendacijomis. Lietuvos banko valdybos veikloje yra konservatyvumo, pasyvumo elementų, nenuoseklumo. Pagrindo reikalauti atsistatydinti Lietuvos banko valdytojui ir valdybai nėra." Antroji išvada: "Lietuvos banko valdybai iškelti kaltinimai dėl lėšų praradimo, piktnaudžiavimo, nusikalstamos veiklos keičiant pinigų išspausdinimo kontrakto sąlygas nepagrįsti".
Deja, šios išvados Aukščiausiojoje Taryboje liko nepatvirtintos. Bet ir K.Jaskelevičiaus pranešime nieko nekalbama apie tas išvadas. Nieko nekalbama perimant visą patirtį, keliant nepasitikėjimą Banko valdytoju. Taigi didelė medžiaga, o analizės nėra jokios. Gal ta komisija klydo? Aš nežinau. Bet gal reikėjo iš tikrųjų daug rimčiau paanalizuoti šitą klausimą. Kita vertus, aš suprantu, tyrbūt LDDP frakcija yra pastatyta prieš faktą anksčiau laiko.Ir dabar situacija labai kebli. Aš abejoju, ar dauguma Seimo narių yra giliai susipažinę su esama medžiaga šiuo klausimu. Tik aš neabejoju vienu (aš prisijungiu prie A.Patacko) - aš neabejoju V.Baldišio parodymu. Todėl aš nebalsuosiu už nepasitikėjimą V.Baldišiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, aš suprantu, kad ponas V.Andriukaitis giliai išmano bankininkystės reikalus, tačiau ir jam negalima įžeidinėti, neturint įrodymų, žmonių. Aš prašyčiau jūsų, kad nors ir kalbėjo jūsų partijos narys, tačiau jūs privalėjote jį sudrausminti.
PIRMININKAS. Šiuo atveju aš nereaguoju į tai, partijos nariai ar ne partijos. Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom, 10 min. Reglamentas.
E.KUNEVIČIENĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, Pirmininke ir gerbiamieji klausytojai! Mano laimei, man pasisekė kalbėti po tokio iškalbingo mūsų kolegos Seimo nario pono V.Andriukaičio. Apkaltinti liko visi, išteisintas tik vienas, kurio nebenori teisinti Lietuva. Ir nebenori teisinti ne dėl to, kad tas žmogus, kuris vadovavo Lietuvos bankui, yra nusikaltėlis, ne dėl to, kad jis nedoras žmogus, o dėl to, kad jis galbūt buvo suklaidintas ar nesuprato, kokioj situacijoj jis dirbo. Jis manė, kad naudojosi rubliu kaip lietuvišku litu. Ir stabilizavo rusišką rublį arba Sąjungos rublį. Ir dabar jūs girdėjote, mieli žmonės, kaip jis priiminėjo programas stabilizuoti rublį. Lietuva nedarė infliacijos, kol neįvedė savo talono. Ji negalėjo daryti infliacijos, ji nespausdino ženklų. Visa tai darė Maskva, o Lietuva turėjo galimybę tik prisitaikyti, kad atgautų dalį pajamų, kurias formavo Maskva savo biudžetui, išleisdama ženklus arba "atskiesdama" rublį. O kiek dabar rublis "atskiestas", tai visi jau mes žinome. Jeigu 1990 m. doleris kainavo oficialiai 6 rub., o buvo įformintas net 60 kap., 66 kap., tai šiandien jis kainuoja 470 rublių. Tai kiek kartų "atskiestas" rublis?Ir tuo rubliu naudojasi Lietuvos bankas, naudojosi visa Lietuva ir nesuvokė, kad tai ne Lietuvos litas ir kad mes nieko negaslime stabilizuoti. Mes neturėjome galimybės įvesti litą, tik turėjome prisitaikyti ir kredito emisija buvo privaloma daryti įmonėms. kad jos galėtų nusipirkti arba atgauti jų nuvertinamą turtą, visos Lietuvos nuvertinamą turtą. Jeigu iki šios dienos dar niekas šito nesuprato, nei bankininkai, nei ponas V.Andriukaitis, na, gaila man jūsų visų. Gaila.
Dabar dėl aukso. Norėčiau, kad Lietuvos žmonės nebūtų klaidinami nei iš LDDP pusės, nei iš socialdemokratų, neva Vyriausybė disponavo Lietuvos auksu. Vyriausybė nebuvo paėmusi paskolų iš niekur ir jokiu Lietuvos auksu nedisponavo. Disponavo Lietuvos bankas ir jis visa tai perėmė.
Dabar apie tai, kur pažeisti įstatymai. Pirmiausia buvo pažeisti Aukščiausiosios Tarybos nutarimai, kai Lietuvos bankui reikėjo perimti komercinius bankus. Antra. Pagal įstatymą turėjo kiekvieną mėnesį teikti informaciją. Neteikė nei Vyriausybei, nei Finansų ministerijai, nei Seimui. Pereitais metais Aukščiausiojoje Taryboje, kur ponas V.Andriukaitis posėdžiavo nieko kito neprašiau - padėkit gauti informciją. Negalėjot net ir jūs šito padaryti. Atsimenate, kai biudžetą tvirtinome. Apie kokį Lietuvos iždą galima kalbėti, jeigu Lietuvos bankas neduoda informacijos, jeigu neaišku, kiek valstybės lėšų, valstybės fondo lėšų yra tame banke, kiek skolų gauta arba kiek mes skolingi. Apie kokį iždą galime kalbėti?
Dar noriu atkreipti dėmesį, kaip buvo rūpinamasi Lietuvos žmonėmis. Kad neperėmė Tučkienės banko laiku, vdinamojo Tučkienės "Vnešekonombanko", nereikia šituo džiaugtis. Jeigu būtumėte perėmę, tai nors dalį gal būtumėte kompensavę. Mes ieškojome visokiais būdais, kad atgautume iš Maskvos nors dalį tų nusavintų lėšų, nes bankas juk likviduotas. Tai dar išpūtė, kad tie 5 mln. prarasti valiutos fonde. Jie nebuvo valiutos fonde. Jie per "Vnešekonombanką" buvo nusavinti, likviduoti, prarasti. Ir to nenorima pripažinti, kad atsiimta. O visa šitai turėjo daryti Lietuvos bankas, o ne Finansų ministerija ir ne Vyriausybė.
Dar vieną dalyką noriu pasakyti. Lietuvos žmonių indėliai. Kada likvidavo tą "Vnešekonombanką", Vyriausybė, prisiimdama įsipareigojimus Lietuvos žmonėms, kol bus suvesti atsiskaitymai, skolos su Rusija, buvo pavedusi Lietuvos bankui - išduokit arba atidarykite indėlininkams sąskaitas Lietuvos valiutos fondo sąskaitoje. Valiutos fondą jie galėjo kaip depozitą, kaip deponentą laikyti ir atidaryti sąskaitas. Tas fondas net buvo perimtas spalio mėnesį su 17 mln. lėšų. O Lietuvos žmonės, indėlininkai, ir šiandien klausia, ar kada nors galės tuos indėlius atsiimti. Kai grąžins, tai grąžins, bet ne pats žmogus turi rūpintis, o bankai turi rūpintis.
Dabar noriu pasakyti dėl jūsų rūpesčio. Kaipgi čia Lietuvai bus, jeigu ponas V.Baldišis nebus banko valdytojas. Ar nekils infliacija? Taigi jūs patys žinote, kad lapkričio-gruodžio mėnesiaisi padaryta infliacija kaip tik ponui V.Baldišiui esant. Kada nebegalima buvo daryti. Jis neturėjo teisės daryti kredito emisijos, talono emisijos, kada talonai įvesti kaip lietuviški pinigai. Jau nebegalima daryti, nes tai jau lietuviški pinigai.
Dar vienas dalykas. Mes kalbame apie talonų įvedimą. Neparuoštas ir nekompetentinkas buvo talonų įvedimas. Negalėjo būti tokiu kursu įvestas talonas, kaip buvo. Čia nuskriausti ne tik ūkiai, bet ir žmonės, ir investicinės sąskaitos nuvertintos 10-15 kartų. Ir faktiškai privatizavimas vyksta už tuos prisivežtus iš Ukrainos ar iš Baltarusijos rublius, o mūsų žmonių investicinės sąskaitos dirbtinai nuvertintos. Tą galima bus dar padaryti įvedant litą.
Dabar drįso apkaltinti, kad litą turėjo įvesti pereitais metais, bet Vyriausybė neįvedė. Ponas V.Andrikis gerai žino, kad pereitais metais buvo sudaryta komisija ir kad litų spausdinimo kontraktas vien tiktai banko iniciatyva buvo pratęstas iki šių metų gruodžio mėnesio. Tai kokiu būdu pernai mes galėjome litą įvesti? Aš tai kalbu, kad nebandytume mes politikos dėka arba kaupiant sau politinius kažkokius kapitalus stengtis vienus suniekinti, kitus išaukštinti. Nereikia šito. Kas padaryta - tas padaryta. Ir reikia šitą normaliai priimti ir pripažinti. Todėl aš reiškiu nepasitikėjimą ponui V.Baldišiui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius. Gal jūs sutiktumėte kalbėti pabaigoje? Bet aš jo nematau. Seimo narys V.Bulovas.
V.V.BULOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, po prieš mane kalbėjusiųjų kolegų, aišku, yra sunku kalbėti. Ir dar kitas momentas - būtų buvę kur kas lengviau kalbėti, jeigu šita kalba būtų buvusi kada nors rugsėjo mėnesį, t.y. iki to laiko, kai Lietuvos bankas vykdė ir komercinę veiklą. Faktiškai nemaža dalis to, ką aš pasakysiu, liečia tą ankstesnį laiką.
Pirmiausia gal aš vis dėlto išskirsiu dvi veiklos dalis. Kaip apie valstybinį Lietuvos banką aš gal nekalbėsiu, nes toje srityje nesijaučiu specialistu. Paliesiu tiktai tą daugiau komercinę veiklą, kuri buvo vadovaujant gerbiamajam V.Baldišiui. Mano pagrindinis priekaištas yra tai, kad bankas nepadėjo mūsų įmonėms šiuo sunkiu laikotarpiu. Klausiau aš gerbiamojo valdytojo dėl tų įskaitų, kodėl gi jos nebuvo darytos, ar kaip pateikta lentelėje, jos buvo darytos iš dalies, bet jos (kaip jis pats pripžino) nedavė to efekto. Elementarus pavyzdys. Jeigu mes paimsime bet ką, sakykim, statybą, kad ir Kauino pavyzdžiu. Yra savivaldybė, yra kapitalinės statybos valdyba, yra statybos valdyba, yra rangovas. Jeigu tie užskaitymai būtų padaryti, tai visos skolos būtų suvestos savivaldybei ir tiek statybos valdybos, tiek tos žemesnės organizacijos, galų gale tiek ir kapitalinės statybos valdyba būtų turėjusi lėšų ir nereikėtų kreditų. O toliau pats gerbiamasis valdytojas pripažįsta, kad bankai buvo priversti, kadangi įskaitos buvo neefektyvios, duoti kreditus.
Taigi čia yra vienas iš priekaištų. Kitas priekaištas yra dėl kontrolės. To aš klausiau ir anąsyk. Lietuvos banką reikėtų kaltinti dviem požiūriais: viena, kad jis nekontroliavo komercinių bankų, o tai jis privalėjo daryti. Antra - vis dėlto jis nekontroliavo ekonomikos, nekontroliavo klientų ekonominės padėties. Jokioje pasaulio šalyje padorus bankas neduotų kredito toms įmonėms kurios negali jų išmokėti. Čia dabar oficialiam dokumente parašyta, kad kreditai buvo suteikti nesant jų grąžinimo garantijų. Nežinau, ar galima sakyti, kad tai yra valdytojo ir banko valdybos kaltė, ar tai yra tik neveiklumas. Aš negaliu pasakyti, kad dabar turėčiau aiškią, tvirtą nuomonę, kad reikia pareikšti nepasitikėjimą, bet tai, kad bankas elgėsi per daug formaliai, man yas yra akivaizdu. Jeigu būtų dirbta įdedant truputį daugiau sąžinės, truputį pereinant galbūt tas ribas, kurias, na, nebuvo liepta jas pereiti, bet jeigu bankas būtų savo iniciatyva rodęs daugiau veiklos, sekęs kad ir tais pavyzdžiais, kaip dabar ta nekonvertuojama vlaiuta privalos firmos daro atsiskaitymus, aš manau, kad Lietuvai būtų buvę kur kas geriau.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Baigiamieji pasisakymai. Seimo narys K.Jaskelevičius. Prašome į tribūną. Baigiamajam žodžiui. Po to...
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prašiau žodžio!
PIRMININKAS. Asmeniniu klausimu gausite tada, kada baigsime svarstyti klausimą. Taip Reglamente parašyta.
G.VAGNORIUS. Aš kaip tik šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Nenumatyta. Jūs jau kalbėjote.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prašau žodžio, kadangi jūs leidote, jog būtų viešai šmeižiamas žmogus!
PIRMININKAS. Aš jau sakiau, kad asmeniniu klausimu suteiksiu žodį baigus svarstyti klausimą. Prašom. Po gerbiamojo K.Jaskelevičiaus valdybos vardu kalbės ponas K.Ratkevičius ir siūlysime ponui V.Baldišiui, jeigu jis norės. Prašome.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme įvairių nuomonių, įvairių argumentų. Mano manymu, Lietuvos banko pirmininkui buvo išsakyta pakankamai pagrįstų priekaištų, ir norėčiau šiek tiek išskirti atskirai Socialdemokratų frakcijos poziciją. Mano manymu, ji vis dėlto didele dalimi yra grindžiama tokiu pat asmeniškumu, kiek ir vieno iš buvusių premjerų karštu noru žūtbūt suvesti senas sąskaitas. Šiandien ta nekritiška tos frakcijos pozicija, man atrodo, labai pakenkė Lietuvos banko pirmininkui.
Noriu kelis žodžius pasakyti dėl lito kontrakto, kuris sukėlė nemažą ažiotažą spaudoje ir šiaip įvairiose sferose. Noriu informuoti, kad visi tie priekaištai, kurie buvo daromi V.Baldišiui dėl piktnaudžiavimo namo statyba ir visais kitais, tą medžiagą Valstybės kontrolės departamentas įteikė prokuratūrai. Prokuratūros išvada yra tokia, kad ten nusikaltimo sudėties nėra, pagrindo kelti baudžiamąją bylą nėra. O jeigu yra aplaidumo faktų, tai juos reikia nagrinėti ir įvertinti šiek tiek kitaip.
Manyčiau, kad tie priekaištai, kuriuos aš išsakiau ir Biudžeto ir finansų komiteto vardu, ir frakcijos vardu, su jais vienaip ar kitaip čia buvo sutikta. Tiesa, buvo mėginta įrodyti, kad jie yra neesminiai ir kad Lietuvos banko pozicija šiuo klausimu tarsi buvo nesvarbi ir atsiskaitymų požiūriu, ir, tarkim, tos komercinių bankų veiklos kontrolės požiūriu. Manau, kad vis dėlto jie buvo esminiai, todėl kviečiu tuos, kurie šiandien sprendžia dilemą balsuoti ar nebalsuoti, vis dėlto suprasti, kad šiandien už bet kokias lenktynes, už bet kokius politinius ėjimus svarbiau praktinis finansų sistemos sutvarkymas, nes tai yra prielaida tam, kad būtų sudaryta galimybė išeiti iš ekonominės krizės. Lietuvos banko pozicija vertinant vienaip ar kitaip susiklosčiusias problemas, sutrikusius atsiskaitymus čia yra labai svarbi. Todėl aš nematau kitos išeities, kaip balsuoti dėl to ir kviečiu paremti būtent tą pareikštą nepasitikėjimą, balsuoti už Lietuvos banko valdybos pirmininko atsistatydinimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Eigirdas. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.EIGIRDAS. Dėl vedimo tvarkos. Aš turėčiau prašymą. kadangi šitą klausimą svarstant buvo paminėta pono G.Vagnoriaus pavardė, turiu pastebėti, kad tuo metu buvo įjungta radijo transliacija ir šitie galbūt nepagrįsti kaltinimai nuskambėjo visai Lietuvai. Todėl prašyčiau, kad nors ir klausimo pabaigoje, bet kai asmeniniu klausimu kalbės ponas G.Vagnorius, radijo transliacija būtų pratęsta. Aš prašau čia visos Tėvynės Santaros vardu.
PIRMININKAS. Aš tikiuosi, radija girdi ir neatsisakys tai padaryti. Taip, aš palaikau jūsų prašymą. Seimo narys A.Kunčinas dėl vedimo tvarkos.
A.KUNČINAS. Kadangi šiuo metu jau baigiasi pagal Reglamentą numatytas laikas, tai LDDP frakcijos vardu siūlau pratęsti posėdį, kol mes išnagrinėsime šį klausimą.
PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti. Kiek siūlote pratęsti?
A.KUNČINAS. Kol baigsime šį klausimą nagrinėti.
PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pratęsiamas posėdis, kol baigsime šį klausimą, sųpaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas. Už - 64, prieš - 15, susilaikė 2. Posėdis pratęsiamas, kol baigsime bankų klausimą. Pertrauka iki 19 val. Seimo narys R.Ozolas.
R.OZOLAS. Dėl balsavimo motyvų aš dar norėčiau prieš pertrauką.
PIRMININKAS. Kad jau balsavome. Tai repliką tiktai. Prašom.
R.OZOLAS. Repliką, kurią aš prašyčiau traktuoti taip kaip dėl balsavimo motyvų. Visų pirma aš norėčiau pareikšti pagarbą V.Baldišiui. Tai - žmogus, kuris sugebėjo šitame siautulyje atsilaikyti pats asmeniškai ir atlaikyti pačią didžiausią vertybę, vertybę, kuri taps mūsų valiutos pastovumu ir tikėjimu ja. Kaip dirbo V.Baldišis - kitas klausimas. Jeigu jis yra kaltas, jis turi būti nubaustas. Jeigu jis yra nekaltas, jis privalo guti Lietuvos Respublikos ordiną. Balsavimas bus politinis ir kad šgito neįvyktų, kad nebūtų balsuojama dėl dalykinių savybių politiškai, aš siūlau nebalsuoti šito klausimo dabar, kol galėsime rasti objektyvų problemos sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Pertrauka iki 19 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Kviečiame į tribūną Banko valdytojo pavaduotoją poną K.Ratkevičių.
K.RATKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Akivaizdu, kad bankinėje srityje yhra labai daug neišspręstų praktinių problemų. Dar daug kas čia yra nepadaryta. Aš, kaip Banko valdybos pirmininko pavaduotojas, manau, ir kiti Banko valdybos nariai, ne tik valdybos pirmininkas, toli gražu ne viską padarėme. Tai neginčytina. Manau, kad pirmaeilis mūsų uždavinys buvo sukurti savarankišką banko sistemą. Tai iš esmės yra padaryta ir tai aš vertinu kaip pirmaeilį valdybos pirmininko uždavinį, kurį jis kėlė ir kuriam teikė pirmenybę. Deja, kai kuriais aspektais tai neigiamai atsiliepė kitiems svarbiems Lietuvos banko veiklos barams. Kiti Banko valdybos nariai, turintys gerokai didesnę praktinę darbo patirtį negu Valdybos pirmininkas, galbūt nepakankamai energingai kėlė praktinius klausimus, kad jie būtų sprendžiami valdybos posėdžiuose, kad jiems būtų teikiama daugiau prioritetų. Be abejo, mūsų darbe yra rimtų spragų. Daugelis pastabų ir priekaištų, kuriuos kėlė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ponas K.Jaskelevičius, kuriuos kelia pramonininkai, verslininkai turi realų pagrindą. Į tai reikia labai rimtai reaguoti ir sutelktomis pastangomis bandyti spręsti. Valdyba čia, žinoma, taip pat ne viską padarė. Deja, Laisvės frakcijos vardu pareikšti kaltinimai mums atrodo absurdiški, jie mums net nesuvokiami daugeliu aspektų. Atrodo, jie yra iš viso ne iš finansų srities, nors šie kaltinimai keliami Lietuvos bankui. Dabar konkrečiai.
Daug kalbama apie įmonių tarpusavio skolė užskaitas. Jos buvo daromos, apie jas žinoma. Tačiau, jas darydami, įsitikinome, kad teikiant kreditus užskaitoms užbaigti didelė jų dalis negrąžinama. Jūs - kai kurie Seimo nariai, dirbę ankstesnėje Aukščiausiojoje Taryboje, prisimenate, kad aš štai iš šios tribūnos taip pat sakiau argumentus, kad tos įskaitos sužlugs Gosbankui, žlugus visai supervalstybei negaųi duoti tokio efekto, kokio mes tikimės, kad tam nėra objektyvių prielaidų. Aš taip pat minėjau, kad sunku, žinoma, galbūt įtikinti, pareikšti visus argumentus, kad taip atsitiks, ir manau, kad jeigu mes darysime užskaitas, išduodami kreditus, tai realiai tuo galėsime įsitikinti. Manau, kad taip atsitiko. Milijardinės sumos kreditų, kurie buvo išduoti užskaitoms užbaigti, deja, iki šiol nėra grąžintos. Iš esmės tie kreditai daugeliu atvejų buvo duodami netgi ir automatiškai, tikrai neturint vilties, kad jie bus sugrąžinti. Be kereditų užskaitų efektyvumas yra dar mažesnis, tačiau sutinku, kad ir tokias užskaitas reikia daryti. Reikia išnaudoti bent menkiausią galimybę, kad bent kiek įmonių tarpusavio skolos sumažėtų ir kad būtų žengti tie žingsneliai, tie postūmiai šitoms skoloms likviduoti. Tą mes numatome daryti kartu su komerciniais bankais. Tačiau vykdyti užskaitas taip, kaip buvo ne kartą iš įvairių tribūnų, įvairiais aspektais reikalaujama tuometinio premjero pono G.Vagnoriaus, daryti galimybių nebuvo.
Dėl kreditų emisijos. Vėlgi akivaizdūs rezultatai. Žymi tokių pinigų, suteiktų kreditų emisijos forma, dalis tapo talonais. Pasekmes jaučiame dabar ir, manau, jausime dar ilgai ateityje. Tai yra infliacija. Nemažai ir šiandien iš šitos tribūnos buvo pareikšta kaltinimų dėl "Vnešekonombanko", kad mes jo neperėmėm. Deja, akivaizdu, kad mums buvo siūloma perimti skolas. Be jokių garantijų. Atvirkščiai, ir tada buvo akivaizdu, kad "Vnešekonombankas" bankrutuoja ir kad, perėmę skolas, turėsime labai rimtų finansinių problemų ir mes. Turim taip pat ir pavyzdį. Estijos Tartu komercinis bankas, vienas iš pirmųjų labai reklamavęsis ir, atrodė, turintis gerų galimybių būti rimtam konkurentingam bankui, perėmė "Vnešekonombanko" skolas Estijoje. Šiuo metu jis bankrutavo. Manau, pavyzdys yra labai akivaizdus.
Dėl nekonvertuojamų valiutų. Aš manau, kad tai ne Lietuvos banko uždavinys. Apie tai ne kartą mes esame kalbėję ir su Tarptautinio valiutos fondo ekspertais, jų nuomonė yra tokia pati ir tokia pati išvada. Be abejo, problema nuo to nesumažėja. Ir jeigu komerciniais bankai gana pamažu pradėjo spręsti nekonvertuojamos valiutos keitimosi, pirkimo, pardavimo klausimus, tai, žinoma, Lietuvos bankas galėjo galbūt ir turėjo imtis daugiau iniciatyvos ir pats organizuoti anksčiau tokius aukcionus ar klientų, norinčių pirkti ir parduoti nekonvertuojamas valiutas, suvedimą. Dabar mes turime ir konkrečių pavyzdžių. Ne vieną tokį aukcioną yra organizavę komerciniai bankai. Deja, rezultatai - akivaizdūs. Kitokių rezultatų iš to, ką mes matėm, kokie yra srautai nekonvertuojamų sąskaitų judėjime... tie aukcionai paliudijo. Sakykim, komercinis bankas "Hermis" organizavo tokį aukcioną. Siūlančių parduoti nekonvertuojamą valiutą buvo 20, norinčių pirkti nebuvo nė vieno. Komercinis bankas "Aura" taip pat organizavo tokį aukcioną. Siūlančių - 50, perkančių - nė vieno. Manau, kad tai, žinoma, dar ne pabaiga, ir toli gražu ne visos galimybės išnaudotos per bankų sistemą pasikeisti nekonvertuojamą valiutą. Ta rinka turės plėtotis, ir tam tikrų rezultatų, tam tikra paklausa šioje srityje, be abejo, bus. Ir tą reikia vienaip ar kitaip spręsti.
Leiskite man keletą minčių pasakyti ir dėl replikų, kurias sako Lietuvos banko adresu, dėl LDDP. Ar ši frakcija, ar ši partija mus remia, ar ji neremia, ir ką mes galvojam šiuo klausimu. Deja, aš galiu pakartoti tą patį, kad Lietuvos bankas norėjo ir tebenori vykdyti savarankišką, nepolitizuotą pinigų ir kredito politiką. Mes visaip stengėmės ją daryti ir ankstesniais metais, stengsimės daryti ir ateityje. Galiu konstatuoti, kad šia prasme iš LDDP mes kokio nors spaudimo Lietuvos bankui nejaučiame. Ir, sakykim, kad netgi šiuo konkrečiu klausimu apie kokį nors realų kandidatą, kurį būtų kaip nors stengiamasi "prastumti" (ar kaip čia pasakyti) į Lietuvos banko valdybos pirmininko postą, bent man yra nežinoma. Žinoma, kaip ir jūs visi, aš skaitau spaudą. Spauda kai kada reiškia savo nuomonę, mini kai kurias pavardes. Taip pat ir mano pavardę. Tai jų teisė, spauda yra laisva. Bet nemanau, kad oficialiai jums būtų žinoma apie kokius nors šios frakcijos žingsnius dėl kandidato "įliejimo" į valdybą, į Lietuvos banko pirmininko postą ar pan. Aš manau, kad laikinai einančio Prezidento pareigas pono A.Brazausko ne kartą sakyta mintis, kad ekonomikoje bus remiamasi profesionalumu, ir taip bus formuojami kadrai, ši politika ir šie žodžiai yra vykdomi. Kažkuria prasme mes turbūt turėjome galimybę tuo įsitikinti ir formuojant Vyriausybę. Tikiuosi, kad tai bus tęsiama ir ateityje, taip pat ir formuojant Lietuvos banko valdybą. Manau, kad turiu pagrindo šitaip galvoti.
Norėčiau dar pasakyti, kad Lietuvos banko valdyba šiuos 2,5 metų dirbo gana demokratiškai. Banko valdybos pirmininkas tikrai sudarė tokias galimybes. Nemanau, kad bent vieno valdybos nario mintys ar pasiūlymai buvo pirmininko ignoruojami, kad buvo draudžiama jas reikšti ar kitaip stengiamasi priimti vienasmeniškus sprendimus. Nežinau, kokius sprendimus priims Seimas dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko ir Lietuvos banko valdybos, bet manau, ir noriu pareikšti tokią viltį, kad Lietuvos banko valdyba ir specialistai yra pajėgūs spręsti ir šiuo metu aktualiausius ne tik Lietuvos bankui, bet ir visam ūkiui klausimus. Tačiau reikia paramos ir iš Seimo, ir iš Vyriausybės. Galiu tiek pasakyti, kad dabar santykiai su Vyriausybe, su Ministru Pirmininku, beje, kaip ir su ankstesnės pono A.Abišalos Vyriausybės nariais ir su juo pačiu, yra ir buvo gana neblogi. Kada palyginame, kokius mes turėjome nurodymus iš ankstesnės, trečiosios Vyriausybės vadovo, tai pasikeitimų yra, žinoma, labai didelių. Tikrai reikia paramos iš Seimo. Norėtume gal bent kiek daugiau dėmesio mūsų problemoms ir siūlymams spręsti. Reikalas, suprantama, yravisų bendras. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam K.Ratkevičiui. Gerbiamieji Seimo nariai, atsisakius Valdybos pirmininkui ponui V.Baldišiui baigiamojo žodžio, mums reikia patvirtinti slapto balsavimo biuletenį ir padaryti pertrauką balsavimui. Biuletenio turinys tra toks: "Lietuvos Respublikos Seimo nario slapto balsavimo biuletenis. Dėl nepasitikėjimo pareiškimo Lietuvos banko valdybos pirmininkuV.Baldišiu". Kairėj pusėj yra "pasitikiu", "nepasitikiu". Tie Seimo nariai, kurie pasitiki valdybos pirmininku, praukia žodį "nepasitikiu", tie, kurie nepasitiki valdybos pirmininku, braukia žodį "pasitikiu". Balsavimas bus slaptoas, apačioje, hole, ir jūs biuletenius įmesti į urną. Įagal procedūrą mums reikia patvirtinti biuletenio pavyzdį. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Užsiregistruojame. Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų patvirtintas balsavimo biuletenis, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas. Aš kartoju, kas už tai, kad būtų patvirtintas balsavimo biuletenis, spaudžia mygtuką "už". Biuletenį patvirtino 80 Seimo narių, 1 - prieš, 1 susilaikė.Biuletenis patvirtintas.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš dabar turėsiu skelbti pusės valandos pertrauką, per kurią prašytume Seimo narius holevienaip arbakitaip balsuoti dėl nepasitikėjimo.
P dabar dar trumpa informacija - Seimo narys L.Milčius. O dėl asmeninių klausimų ponui G.Vagnoriui žodis bus suteiktas po balsavimo_ Radijas nebus išjungtas. Seimo narys L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs ką tik gavote (kas nepamiršote pasiimti) naują "Ąžuolyno" bendrijos laikraštį "Ąžuolas". Aš buvau šios bendrijos susirinkime. Ji maloniai jus sveikina, linki jums stiprybės, tačiau ne užsispyrimo. Kai politinės diskusijosbus nevaisingos, ypač pavasarį, kviečia sodinti ąžuolus. Ir linki buvusiems signatarams , esamiems ir būsimiems Seimo nariams pasodinti savo ąžuolyną. Ačiū.
M.STAKVILEVIČIUS. Galima dar?
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Jeigu kam pritrūks ąžuoliuko, aš turiu 60 užauginęs pačiam gražume. Veltui.
PIRMININKAS. Pusės valandos pertrauka balsavimui.
Pertrauka
1sesija31p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Kol balsų skaičiavimo grupė suskaičiuos gautus biuletenius, gal sutiktumėte, gal kad neleistume mes laiko ir pasvarstytume dėl 4 darbotvarkės punkto, kurio nesvarstėme ir atidėjome po pietų. Tai Seimo nutarimas dėl ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos sudarymo. Tai kviečiame tada, jeigu niekas neprieštarauja, pranešėją Seimo narį V.Bulovą.
V.V.BULOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Jums buvo nutarimo projektas išdalytas. Prieš kelias dienas buvo pateiktas vienas jo variantas. Dabar yra antrasis variantas, kuriameįvertinta dauguma pastabų, kurias pateikė gerbiamasis S.Pečeliūnas. Kodėl tokios komisijos reikia? Pirmiausia tikriausia dauguma iš mūsų turime tokią nuostatą, kad ekonominiams nusikaltimams senaties termino nėra. Šito mūsų nuolatos klausia ir rinkėjai. Kodėl tos komisijos nėra, kodėl mes delsiame?Faktiškai tokios komisijos reikia. Ir, sakyčiau, gal kai kuria prasme ir prieš tai svarstytas klausimas dėl gerbiamojo V.Baldiški, ko gero, irgi būtų galėjęs būti vienu tokios komisijos darbo klausimų. Mes susiduriame su įvairiu traktavimu. Aš nenoriu daugiau minėti klausimų, susijusiu su Vyriausybe. Aš paminėsiu tokį klausimą, kuris man yra užkliuvęs ne iš Vyriausybės, bet tik pailiustruosiu traktavimą. Prisiminkime prieš kelerius metus vykusį ažiotažą dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Tada žalieji ir juos rėmusieji_ kurie sustabdė tą, politinius dividendus gavo. Manau, kad materialinių jie negavo, bet politinius jie gavo. Rinkimams tas padėjo. Dabar šių metų biudžete reikia skirti didžiulės sumos. Tai klausimas toks: ar tai galima traktuoti, kad buvo nusikaltimas tada padarytas, ar ne? Juridiškai turbūt ne. Aš asmeniškai kaip neteisininkas turiu tokį terminą. Tai yra nusiukalstamumas dalykas, nes naudos materialios niekam nebuvo, bet tautos požiūriu nusikaltimas buvo padarytas. Faktiškai daugiau yra tokių klausimų, kuriuos tokia komisija galėtų daryti. Reikėtų patikrinti ir buvusios Vyriausybės, ir esamos Vyriausybės (čia reikia sugrįžti ir į praeitį) daug potvarkių, kurie formaliai gali būti teisėti, bet ir jie yra tikslingi. ne tik ar yra nusikaltimas. Be to, reikėtų išsiaiškinti daug tų problemų,kurios buvo nagrinėjamos. Tai ir vario eksportas, ir muitinės lengvatos akcinėms bendrovėms, ir privatizavimas, ir lito problema. Komisija pati turėtų nuspręsti, kokias konkrečias problemas ji nagrinės. Rangas šiai komisijai tūrėtų būti suteiktas aukščiausias, ji turėtų būti Seimo komisija. Dabar dėl buvusios Aukščiausiosios Tarybos komisijos bendradarbiavimo su KGB veiklai tirti. Aš siūlyčiau šitai komisijai darbą organizuoti taip. Tyrimo metu komisija turėtų laikytis uždarų posėdžių vedimo taisyklių. Jeigu yra nagrinėjamas klausimas, jokios komisijos narys ar (nutarime sakoma, kad gali būti sudaryta laikinoji tyrimo grupė) grupės narys neturi teisės niekam perduoti informacijos. Tik tada, kai tyrimas yra baigtas, tada Seimui ar uždarame, ar atvirame posėdyje (tą galima suderinti) turi būti pateikta informacija apie atliktą tyrimą ir Seimas, aš bent siūlau, turėtų nuspręsti, ką su medžiaga daryti. At perduoti prokuratūros tyrimo organams, ar paskelbti masinės informacijos priemonėse, ar nieko nedaryti. Komisija, man atrodo, galėtų tiktai viena skelbti. Jeigu bus pradėtas kokio nors klausimo tyrimas, ji viešai galėtų kreiptis tiktai į žmones, paskelbti tyrimo objektą ir prašyti žmonių pagalbos. KO gero, maksimumas, ką galėtų daryti.
Dabar konkrečiai dėl nutarimo. Nutarime buvo pasiūlyti... Pirmasis variantas buvo trumpas. Antrajame variante buvo pateikti gerbiamojo S.Pečeliūno pasiūlymai. Jie visi yra geri. Kadangi asmeniškai pasiūliau savo koncepciją, neįtraukiau į antrąjį variantą jo siūlomo 3 punkto paskutinių žodžių, kurie buvo tokie: "arba surinktą medžiagą perduota Generalinei prokuratūrai apie tai pranešdama artimiausiame Seimo posėdyje". Tai yra jo siūlyme buvo, kad sprendimo teisę paliktų komisija, o mano siūlyme yra, kad sprendimo teisę paliktų Seimui. Visa kita sutampa. Dabar dėl kandidatų, kurie čia yra įrašyti, kad buvo derinta su abiem pusėm. Tai tiek.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys A.Kubilius. Primenu paklauskite, paskui galėsite pasakyti.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti tokio klausimo. Iš tikrųjų komisija turbūt yra reikalinga.Jūs nusakėte jos darbo tikslus ir, man atrodo, kad ji tokiu atveju gal neduoti jokių rezultatų, nes ji, be abejo, nukryps nagrinėti daugiau politinių dalykų ir jos išvados neturės jokių pasekmių. Ji nagrinės, ar buvo tikslinga pradėti žemės ūkio reformą, ar tokią reformą, ar kitokią reformą ir kitus panašius dalykus. Ir tuos dalykus labai sunkiai galime pavadinti ekonominiais nusikaltimais. O šitų ekonominių nusikaltimų, dėl kurių išgyvena visa Lietuva, šita komisija pagal 3 punktą žada imtis tik pačios viršunėlės. Nesiruošia šita komisija tirti kolūkių turto išgrobstymo (labai konkretu ir akivaizdu) ir ieškoti priežasčių, kodėl tas turtas buvo išgrobstytas. Ir panašių atvejų. Ir todėl apsiribojimas... Aš norėčiau paklausti, ar jūs sutiktumėte 3 surašytus darbo tikslus praplėsti, iki konkrečių nusikaltimų tyrimo?
V.V.BULOVAS. Ne, dėl šito aš vis dėlto nesutikčiau. Aš manau, kad šita komisija neturėtų nusileisti žemiau ministerijų lygio. Faktiškai ten juk yra neaprėpiami daiktai. Žemiau ministerijų lygio. Aš nesiūlau, kad ta komisija užimtų visai smulkiais darbais.Ne, galbūt tyrimo metu bus nusileista, bet pradėti tai tikrai mažesnių... Aš siūlyčiau, kad ne.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai,užsirašymas faktiškai yra baigtas. Frakcijos vardu Seimo narys B.Gajauskas.
B.GAJAUSKAS. Mūsų frakcija norėtų pakeisti savo atstovą. Vietoj Z.Šličytės - G.Vagnorius. (Triukšmas salėje) Svarstykite. Tai frakcijos pasiūlymas.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys V.Žiemelis nori paklausti.
V.V.BULOVAS. Žinot, šitą klausimą turbūt, atvirai kalbant, negaliu atsakyti. Aš turiu savo asmeninę nuomonę, ir man, kaip siūlytojui, būtų sunku į jūsų klausimą atsakyti. Aš atsiprašau, bet susilaikau.
V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau tiktai pritarti, kad tai yra frakcijos reikalas, ką jie pasiūntė, jeigu jau taip susitarėm. Tai jų reikalas.Piliečių chartijos vardu aš norėčiau vis dėlto pasiūlyti šios komisijos pirmininką. Šiuo metu siūlomas M.Visakavičius. Aš apie jo veiklą nieko nežinau. Aš manau, kad vadovauti šiai komisijai ne taip jau lengva. Reikia tam tikrų žinių, ypač ekonomikos srities. Aš manyčiau, kad šiai komisijai kaip tiktai turėtų vadovauti ekonomistas ir, be abejonės, doras žomgus. Ir iniciatorius. Piliečių chartijos vardu aš siūlau komisijos pirmininku paskirti poną A.Albertyną.
V.JUŠKUS. Aš manau, kad frakcijos pasiūlymas kolegą A.Vagnorių įtraukti visiškai neatitinka todėl, kad įrašyta šiame projekte: "komisija tiria Lietuvos Seimo ir Vyriausybės narių..." Taikaip gali? Vyriausybės narys išvis komisijoje, mano supratimu, negali būti todėl, kad buvusios Vyriausybės veiklą tirs komisija ir jis pats yra komisijoje. Kaip gali būti šitaip?Mano supratimu, tai jokiu būdu negali būti netgi komisijoje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs turite teisę kiekvienas pareikalauti balsuoti personaliai už kiekvieną. Pasiūlymas yra teisėtas. Jūs galite balsuoti už poną G.Vagnorių. Jeigu ponui G.Vagnoriui jūs nepritarsite, Sąjūdžio frakcija neteks vieno kandidato. Taigi jūs galite balsavimo keliu išspręsti. O dabar prašome nediskutuoti apie vieno arba kito asmens privalumus arba trūkumus. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Tai yra parašyta, kad pagal "proporcingą frakcijų atstovavimo principą". Keturi iš LDDP yra. Iš karto siūlomas. Aš manau, kad iš Sąjūdžio frakcijos galima būtų pasiūlyti A.Albertyną. Aš pritariu V.Žiemelio pasiūlymui.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš turėčiau, aš drįstu jums priminti, kad čia ne pirmas atvejis, kada Seimo dauguma kišasi, jei taip galima pasakyti, į frakcijos vidaus reikalus. Kada buvo kalbama dėl komitetų pirmininkų pavaduotojų, iš LDDP frakcijos atstovų pusės irgi buvo tokios šnekos, kad galima sutikti, jog pirmininko pavaduotojas būtų Tėvynės Santaros atstovas, bet ne tas žmogus, me tas arba ne tas. Tai jeigu mes sutariame, kad frakcija turi teisę deleguoti vieną atstovą, vadinasi, jie deleguoja tą, kurį nori.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra balsavimo rezultatai, tai darau šio klausimo pertrauką. Aš manau, kad pranešėjas suderins kandidatūras. Aš nežinau, kas pasakė K.Uokos kandidatūrą iš Sąjūdžio frakcijos, jeigu dabar Sąjūdžio frakcija siūlo kitą kandidatūrą. Vietoj Z.Šličytės siūlo G.Vagnoriuų, taip? Na, tai aš labai prašyčiau, kad frakcija iš karto siūlytų vieną arba kitą, o ne siūlytų primenu vieną, o paskui kitą. Todėl aš darau pertrauką. Prašau pranešėją suderinti kandidatūras ir tada teikti balsavimui.
1sesija31p svarstyti klausimai
Dabar aš norėčiau perskaityti slapto balsavimo rezultatus. Prašom įjungti radiją. Porą minučių, matyt, reikia palaukti, kol jie ten pasuks reikalingas svirteles. O po balsavimo rezultatų žodis G.Vagnoriui. Taip pat prašytume neišjungti radijo. Patvirtinsime rezultatus, be abejo.
Gerbiamieji Seimo nariai, skaitau balsavimo rezultatus. Balsuota dėl nepasitikėjimo pareiškimo Lietuvos banko valdybos pirmininku V.Baldišiu. Išdalyta 100 biuletenių. Rasti 96 biuleteniai. Nepasitiki 62, pasitiki 21... (Triukšmas salėje)
Č.JURŠĖNAS. V.Baldišio darbas. (Juokas sakėje)
PIRMININKAS. Atsiprašom gerbiamųjų radijo klausytojų, bet salėje kol kas išjungta elektra. Trumpa mpertraukėlė, kol techninės tarnybos sutvarkys defektą. Prašome laikinai einantį Seimo Pirmininko pareigas sutvarkyti savo pavaldinių darbą.
Gerbiamieji Seimo nariai, atsirado elektra, ir leiskite vėl pakartoti rezultatus. Perskaitysiu slapto balsavimo rezultatus. Balsuota buvo dėl nepasitikėjimo pareiškimo Lietuvos banko valdybos pirmininku V.Baldišiu. Išdalyta 100 biuletenių ir rasti urnoje 96 biuleteniai. Nepasitiki 62, pasitiki 21, pripažinta negaliojančiais 13 biuletenių. Taigi pagal balsavimo rezultatus nepasitikėjimas V.Baldišiu nepareikštas. Tačiau, gerbiamieji Seimo nariai, reikia patvirtinti balsavimo rezultatus. Kadangi kompiuteris dabar , atrodo, nedirba, prašome...
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Negalima dabar. Prašom patvirtinti balsavimo rezultatus rankų pakėlimu. Kas už tai, kad balsų skaičiavimo grupės protokolas būtų patvirtintas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 32.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 34.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Vieną minutę_ dar vyksta balsavimas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.
PIRMININKAS.32 balsavus už, 34 - prieš, 10 susilaikius, balsavimo rezultatai nepatvirtinti. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasiūlyti, kad pirmininkaujantis Seimui pareikštų nepasitikėjimą balsų skaičiavimo grupė, nes dauguma Seimo ja nepasitiki. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kaip tik tą turėjau ir padaryti, kadangi iš esmės yra pareikštas nepasitikėjimas balsų skaičiavimo grupe. Balsų skaičiavimo komisija, būkite malonūs, sėskite į parterį, jūsų darbas baigėsi.
A.VAIŠNORAS. Aš dėl vedimo tvarkos dar norėjau, aš jau buvau...
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš įsivaizduoju, kad iš tiesų įvyko kurioziškas atvejis, kada patys balsavusieji nepasitiki savo rezultatais, tačiau galbūt tai įvyko dėl to, kad pirmininkaujantis nepristatė visos procedūros. Kitas teikė, dėl to buvo teikiama ir kaip buvo interpeliacija. Paskui mes, matyt, galėtume įvertinti, kaip buvo balsuota ir dėl to nepasitikėta. Nepasakyta, kad interpeliaciją teikė laikinai einantisPrezidento pareigas A.Brazauskas.
PIRMININKAS. Aš girdžiu, kad kuri nors viena frakcija reikalautų perbalsuoti. Nė viena frakcija nereikalauja perbalsuoti, todėl vadovaujantis Reglamento 106 straipsniu... Aš perskaitysiu. "Balsavimo biuleteniais rezultatus turi patvirtinti Aukščiausioji Taryba kortelių pakėlimu. Jeigu rezultatai nepatvirtinami, balsavimas skelbiamasnegaliojančiu, klausimas sprendžiamas iš naujo." Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašom teikti iš naujo interpeliaciją ir iš naujo pradėsime svarstymą. Posėdis baigtas. (Gongas) Aš labai atsiprašau, posėdis tęsiamas, žodis G.Vagnoriui.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man toks susidarė įspūdis, kad svarstant banko klausimąaš buvau dažniau minimas negu banko vadovai. Ir dėl to, be abejo, buvo pasakyta daug melo, daug iškreiptų skaičių. Aš dėl to norėčiau kai ką patikslinti ir paneigti.
Pirmiausia man nesuprantama, kodėl Seimo nariai, taip pat kai kurie politikai prieš nagrinėdami bet kokį klausimą būtinai prieš tai prideda keletą žodelių, iš kurių reikia suprasti, jog G.Vagnorius ar kažkas iš jo buvusios Vyriausybės narių kažką ne taip padarė, dėl to dabar sugedo Banko valdyba. Taip tikriausiai. Ir norėčiau atsakyti gerbiamajam V.Andriukaičiui apie tariamą turtėjimą. Aš jam pasiūlyčiau pasikeisti tuo turtu, kuris yra sukauptas pas jį nuo 1990 m., ir pas mane. Taip pat norėčiau pasiūlyti ir visiems kitiemsšios šmeižto akcijos mėgėjams pasikeisti tuo turtu, turimu ir sukauptu per tuos keletą metų.
Na, o baigdamas tuo trumpu mažutėliuklausimu norėčiau pasakyti, kad ne visiems moralė suteikia teisę teikti tokius kaltinimus. Ir aš visa tai laikau paprasčiausiu nesugebėjimu ir beviltiškumu politinėje kovoje.
Dabar keletas konkrečių skaičių, kurie buvo netiksliai paminėti. Buvo netiksliai paminėta, jog pirmą pusmetį buvo Energetikos ministerijos įsiskolinimai ir atseit tos skolos guli ant G.Vagnoriaus Vyriausybės pečių. Tai netiesa. Buvo oficialiai skelbta, energetinių išlaidų skolos atsirado nuo trečio ketvirčio ir jos siekia 1,6 mlrd. už naftą ir 8,3 mlrd už dujas. Taip pat netiesa, jog Lietuva įveža iš Rusijos daugiau negu...
PIRMININKAS. Vieną minutę. Ar transliaciją jau išjungė? Prašom vėl įjungti. Prašom įjungti radijo transliaciją. Ne, tik vieną sakinį spėjo išjungti. (Balsai salėje, negirdėti) Gerbiamasis Seimo Pirmininke... Prašom įjungti transliaciją! Gerbiamajam Seimo Pirmininkui su malonumu "įlipdyčiau" papeikimą, bet negaliu. Prašom įjungti transliaciją! Prašom įjungti transliaciją! Sekretoriatas... Ačiū. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
G.VAGNORIUS. Turime atsiprašyti radijo klausytojų, kurie priversti klausytis to, ko gal ne visuomet jie norėtų. Bet šiuo atveju dar kartą patikslinu, jog Energetikos ministerijos skolos atsirado ne pirmą pusmetį, o antrą pusmetį. Trečią, ketvirtą ketvirtį jos siekė 11,3 mlrd. talonų ir, be abejo, tai nieko bendro neturi nei su ankstesne politika, nei su pačia reforma. Taip pat neatitinka tikrovės, jog Lietuva iš Rusijos įveža daugiau negu išveža. Aš norėčiau, kad LDDP frakcija ir pirmiausia Socialdemokratų frakcija būtų supažindinta su oficialia medžiaga, kurią turi Ekonomikos ministerija, kurioje yra aiškiai parodyta, jog per 9 mėnesius iš Lietuvosišvežta prekių už 23 mlrd. talonų negu įvežta. Ir čia pono A.Rudžio pasisakymuose yra visiškai nesuprantamas kreipimas tų skaičių visiškai priešinga kryptimi. O tie, 23 mlrd. kaip tik ir atspindi tai, kad nebuvo padaryta rublinė kreditų emisija_ ir paprasčiausiai už tuos tuščius Maskvoje išspausdintus ir išleistus rubliusiš Lietuvos buvo tuščiai vežamos prekės, ir mes nesiėmėm ginti.
Taip pat negalime teigti, jog mes asmeniniais klausimai, asmeninių ambicijų vedami siūlom pakeisti Banko vadovus. Dar kartą pakartoju, kodėl mes siūlėm. Siūlėm pirmiausia dėl to, kad nepadaryta 40 mlrd. rublių dydžio rublio emisija, dėl to, kad 10 mlrd. rublių liko Rusijos įsiskolinimas Lietuvos ūkio subjektams, kurį mes galėjome laisvai likviduoti. Dėl to, kad ne tokiu būdu įvedus talonus, t.y. ne įvedimo būdu, o rublio keitimo būdu įvedus savus pinigus, Lietuvos valstybė netenka apie 10-12 mlrd. talonų. Dėl to, kad nebuvo sugrąžinta, o tai tikrai galėjo būti sugrąžinta, 30 mlrd. dolerių iš "Vniešekonombnko". Buvo paminėti faktai, apie tariamą Estijos kai kurių bankų bankrotą. Tai ten ne visiškai kitos priežastys ir ne dėl tų "Vniešekonombanko" skolų. Kažkas turi pasirūpinti Lietuvos įmonėmis ir žmonėmis. O tas yra kaip tik Centrinis bankas. Ir aš siūlyčiau, kad nereikėtų mums bandyti spręsti rimtas problemas per atskirų asmenų prizmę.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui G.Vagnoriui. Posėdis baigtas. Rytoj posėdis 10 val. 9.10 val. - frakcijų. pasitarimas.