Trisdešimtasis
posėdis
1993
m. sausio 26 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Įstatymo "Dėl miestų herbų tvirtinimo" projektas (trečiasis svarstymas ir balsavimas) |
|
|
Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo projektas (trečiasis svarstymas ir balsavimas) |
|
|
Seimo narių pareiškimai
Savaitės (nuo 1993 01 25) ir dienos darbotvarkė
1sesija30p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir laikinasis pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo sausio 26 d. rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Šitas posėdis sutampa su trečiojo mūsų Seimo mėnesio darbo pradžia. Su tuo aš jus visus sveikinu ir noriu palinkėti sėkmingo, konstruktyvaus darbo per likusią savaitę. Ir taip pat norėčiau savo ir (esu įsitikinęs) jūsų vardu pasveikinti šiandien vieną gimusį Seimo narį - Antaną Nesteckį. (Plojimai)
Pranešu, kad ne mažiau kaip 5 Seimo nariai nori padaryti pareiškimus. Tai mes, pasitarę Seimo vadovybės nariai, manome, kad šituos pareiškimus reikia daryti vėliau, kai atsiras laiko, o ne dabar. Dabar pradėkime nuo darbotvarkės. Pirmiausia mes turime susitarti dėl visos savaitės, o po to - dėl šios dienos darbotvarkės. Vakar ir šiandien frakcijų atstovų pasitarimuose mes preliminariai aptarinėjome darbotvarkę ir išaiškėjo, kad dėl kelių klausimų yra nesutariama. Konkrečiai dėl savaitės darbotvarkės 4,5 punktų, t.y. žemės ūkio įstatymų pakeitimai ir dėl 6 punkto. Taip pat sutarėme, kad 4,5 punktas aptarinėjame, t.y. pasisakome dėl balsavimo motyvų, kaip vieną punktą, kad taupytume laiką. Po to tariamės dėl 6 punkto. Taigi dabar prašyčiau registruotis. Registruojamės, kolegos! Salėje - 98 Seimo nariai. Dabar aiškinsimės, ar paliekame darbotvarkėje 4,5 punktus. Prašome 2 - už, 2 - prieš. Kolega A.Ražauskas. Prašom.
A.RAŽAUSKAS. Aš kviečiu kolegas pritarti tam, kad būtų įtraukti į darbotvarkę. Ir iš laikinai einančio Prezidento pareigas pranešimo praeitą savaitę, ir iš daugelio kitų dalykų jaučiame, kad padėtis žemės ūkyje yra tikrai nepavydėtina. Per du mėnesius mes neradome laiko padaryti bent jau tai, ką galime, t.y. šiek tiek pataisyti įstatymus, kurie trukdo didele dalim normaliai žemės ūkyje dirbančių gamintojų veiklai.
PIRMININKAS. Gerai. 1 - už. Dar kolega Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Aš taip pat už, kadangi iš tikrųjų per du mėnesius mes niekaip negalime rasti laiko apsvarstyti padėtį žemės ūkyje, nors ji iš tikrųjų yra katastrofiška.
PIRMININKAS. Taigi kolegos M.Pronckus ir J.Žebrauskas turbūt irgi už, tai jums sutikus, o jeigu nesutiksite, vis tiek aš jums žodžio nesuteikiu, nebent prieš pasisakysit. Už? Gerai. Tada kolega T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Aš pritarčiau gerbiamiesiems kolegoms, jog reikia apgailėti, kad mes per du mėnesius nesuradome laiko apsvarstyti padėtį žemės ūkyje, bet pratęsdami šią sesiją, mes kalbėjome, kad svarstysime tuos klausimus, kurie yra būtini pasiruošti Prezidento išrinkimui. Ir šitiems klausimams suteiksim prioritetą. Dabar aš darbotvarkėje matau iš 9 tik 1 tokį klausimą.
PIRMININKAS. Ir dar kolega A.Eigirdas. Prašom.
A.EIGIRDAS. Aš taip pat norėčiau vis dėlto priminti, kad buvo numatyti prioritetiniai klausimai. Ir jeigu šiandien kalbame apie šios savaitės darbotvarkę, tai ir turėtų šios savaitės darbotvarkę, tai ir turėtų šios savaitės darbotvarkėje tik šie klausimai figūruoti. Tuo labiau, kad čia yra numatytas pirmasis, antrasis svarstymai, vadinasi, veliamasi į šių įstatymų skubų priiminėjimą. Ir, na, tai turbūt šitie dalykai, kurie gali sulaukti ir Prezidento rinkimų, o tada iš esmės iš tikrųjų rimtai reikėtų juos pasvarstyti. Tuo labiau kad įvyko pristatymas, o komitetai jau gali šituos įstatymų projektus svarstyti, o galbūt ir teikti savus pasiūlymus. Todėl aš iš tikrųjų prieš šitų klausimų, kaip nenumatytų netgi ankstesniuose svarstymuose, įtraukimą į savaitės darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Taigi du kolegos pasisakė už, du kolegos pasisakė tieš. Dabar elektronika balsuosime. Kas už tai, kad 4, 5 punktai liktų darbotvarkėje, tas spaudžia mygtuką "už", o kas nori 4,5 išbraukti iš savaitės darbotvarkės, tas spaudžia mygtuką "prieš". Prašom. Balsavimas prasidėjo.
Taigi 62 - už, 25 - prieš, 3 susilaikė. 4,5 punktai lieka darbotvarkėje. Dabar prašome pasisakyti 2 - už, 2 - prieš dėl 6 punkto palikimo savaitės darbotvarkėje. Prašom. Niekas nenori pasisakyti? Galim iš karto balsuoti? Prašau kolegą J.Žebrauską.
J.ŽEBRAUSKAS. Žemės ūkio klausimus reikia būtinai svarstyti, nes kaimo žmonės laukia neatidėliotino tų problemų sprendimo.
PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius. Prašom. Jūs už ar prieš šitą klausimą?
K.ANTANAVIČIUS. Manau, kad jau seniai laikas svarstyti. Tiktai per siaurai svarstome. Aš būčiau už tai, kad plačiau ir visuotiniau svarstytume. O šitą žutbūt reikėtų palikti.
PIRMININKAS. Gerai. 2 pasisakė už, dabar galima pasisakyti tik prieš. Dar sykį kolega A.Eigirdas. Prašom.
A.EIGIRDAS. Na, mano abejonė dėl šio klausimo, be abejo, siejasi su tuo, ką aš jau sakiau. Pirmiausia vėlgi mes nukrypstame nuo tų, iš tikrųjų būtinai svarbių įstatymų, kuriuos reikia priimti iki Prezidento rinkimų) Ir bendra mano tokia nuostata buvo, kad vis dėlto čia turėtų būti aptarta ir atitinkamuose įstatymuose, ir rinkimų įstatymuose, kad vis dėlto Seimas Prezidento rinkiminės kampanijos metu nerengtų plenarinių posėdžių. Aš manau, čia svarstytina... Ateityje galėtų būti padarytos tokios pataisos. Dabar pasižiūrėkime, rengiamas šitas pasitarimas. Šitą pasitarimą galima buvo, žinoma, ir anksčiau surengti. Tam skiriamas trečiadienis - vėlgi neposėdžių diena. Galima pagalvoti, kad anksčiau, kitomis savaitės dienomis nebuvo trečiadienį, kai galima buvo tai padaryti. Ir tai, kad šitas pasitarimas rengiamas pirmąją savaitę, kai vyksta rinkiminė kampanija, leidžia man padaryti tokią išvadą, kad vis dėlto tai yra sudedamoji rinkimų kampanijos dalis - šito pasitarimo rengimas būtent pirmąją Prezidento rinkimų savaitę. Tuo labiau kad aš stengiausi išsiaiškinti, kas gi vis dėlto organizuoja šį pasitarimą, kas gi sukvietė svečius, kokius svečius, kokius mokslininkus, kokia tvarka bus numatoma pasisakančiųjų tvarka ir kaip iš viso šitas pasitarimas vyks. Labai keista, kad niekas bent kol kas negali pasakyti. Ir tai yra turbūt... Įtariu, kad scenarijus jau numatytas, masinės informacijos priemonėms jau nurodyta, ką transliuoti, kiek transliuoti ir kada transliuoti. Todėl tikrai labai jau toks keistas tas pasitarimo laikas irvieta. Tuo labiau kad šita problema yra iš tikrųjų labai svarbi. Ir toks pasitarimas, be abejo, reikalingas, bet tai galėtų būti kitą dieną po Prezidento rinkimų.
PIRMININKAS. Aišku. Kolega J.Pangonis turbūt už tai? A, prieš, tai prašom.
J.PANGONIS. Aš pasisakyčiau irgi prieš, tačiau galvoju, kad man neleidžia tgai padaryti artėjantis pavasaris ir ruduo, kada reikės nuimti derlių.
PIRMININKAS. Atimu žodį. Mes gi susitarėme, kad už nebus pasisakoma. Kolega Z.Adomaitis taip pat už, tai irgi ne. Tada kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Iš principo tai yra labai svarbus klausimas, jis yra svarbus klausimas, jis yra svarstytinas ir, be abejo, prieš svarstant reikia būti labai gerai pasiruošus. Aš įsivaizduoju, kad tokie klausimai, na sakykime, kardinalūs, rūpintys visiems Lietuvos žmonėms, turėtų būti prieš svarstant suderinami su visomis suinteresuotomis pusėmis, mes, manau, esam visi suinteresuoti šituo, ir tuo labiau turėtų būti informuojamas visas Seimas, na sakykim, ne prieš savaitę ar kelias dienas, o jau žymiai anksčiau. Kaip jūs patys žinote ir suprantate, šita idėja atėjo visiškai neseniai, ir aš manau, kad reikėjo bendro Seimo sutarimo, kad būtų galima kviesti pasitarimą žemės ūkio klausimais. Dar kartą akcentuoju, taip būtų geriau pasiruošta šitam. Aš manau taip pat kaip ponas A.Eigirdas, kad tai yra priešrinkiminės kampanijos dalis, ir didžioji mūsų frakcija padarė tai grynai vedina savo interesų, nepasitarusi, sakykim su opozicijos 52 Seimo nariais. Ačiū už dėmesį. Aš esu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik primenu gerbiamiesiems kolegoms, visų pirma kolegai A.Vaišnorui ir kitiems, kad klausimas dėl padėties žemės ūkyje aptarimo mūsų buvo įtrauktas į pagrindinių sesijos darbo klausimų sąrašą (į 8 pagrindinių klausimų sąrašą) praėjusių metų pabaigoje. Taigi čia nėra joks netikėtas dalykas ir nėra jokia naujiena. Dabar prašome balsuoti, kadanti 2 už, 2 prieš pasisakė. Kas u- tai, kad 6 punktas dėl padėties žemės ūkyje būtų paliktas savaitės darbotvarkėje, prašom balsuoti elektronika. 65 - už, 25 - prieš, 2 susilaikė. (Balsai salėje) Ten bus galima tą sąrašą gauti. Galėsime pakartoti prieš balsavimą. Dabar balsuojame dėl visos darbotvarkės. Kompiuteris užimtas. Balsuojame rankų pakėlimu. Ar balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Prašyčiau užimti savo darbo vietas. Balsų skaičiavimo grupė dirba iki 28 d., t.y. dar ir rytoj. Nuo 28 d. - jau nauja darbo grupė. Prašom registruotis! Salėje jau 112 Seimo narių. Kadangi vėl užimtas, tada prašom rankų pakėlimu. Kas už savaitės darbotvarkę... A, laisvas. Prašau, galim ir kompiuteriu balsuoti, kas už visą savaitės darbotvarkę tokią, kokia jinai buvo pateikta su pagrindiniais ir papildomais klausimais (iš viso 21 klausimas), prašom balsuoti elektronika. 70 - už, 22 - prieš, 7 susilaikė. Darbotvarkė patvirtinta.
Dabar dėl šios dienos darbotvarkės. Jūs, manau, dabar jau gavot patikslintą darbotvarkę po to, kai mes rytiniame pasitarime kai ką išsiaiškinome ir pasitikslinome. Taigi klaustukas yra dėl 6 punkto. Taip pat prašom pasisakyti 2 - už, 2 - prieš dėl 6 darbotvarkės punkto - dėl Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo papildymo. Kolega Benas Rupeika. Prašau. K.Antanavičius. Atsiprašau, prašom paspausti dar sykį. K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš irgi atsiprašau, aš ne dėl 6, bet kur dingo iš antrojo projekto pataisos dėl privatizavimo?
PIRMININKAS. Frakcijos reikalavimu pasiūlyta nukelti šiek tiek vėlesniam laikui, t.y. ketvirtadieniui.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau, kad vis dėlto tas būtų. Mes vakar dieną labai rimtai susitarėme, kad būtų. Yra Vyriausybė projektai ir pataisos, ir tas klausimas nėra nukeldinėtinas. Jokiu būdu nėra nukeldinėtinas.
PIRMININKAS. Gerai, sutinku. Grįšim prie šito klausimo tada. Kolega A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš siūlau bent šiandien šito klausimo nesvarstyti, ypač kadangi jau nubalsuota, kad rytoj bus visos padėties žemės ūkyje svarstymas. Ir galbūt pasirodys, kad šio įstatymo visai nereikia taisyti.
PIRMININKAS. Kolega J.Bastys. Prašom.
J.BASTYS. Manau, kad svarstyti būtina ir greitai, kadangi jau šiuo metu pradeda išplaukti žemės ūkio žmonių uždirbtas turtas visai ne ten, kur reikia.
PIRMININKAS. Kolega K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Čia mums ką tik išdalino premjero pono B.Lubio pasirašytą pažymą apie šito įstatymo projektą. Aš norėčiau pacituoti sakinį, kad...
PIRMININKAS. Prašom.
K.SKREBYS. Ta nuostata, kuri numatyta projekte, bus neteisėta, nes ji prieštaraus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 122 straipsniui. Tokiu būdu, jeigu yra teikiami svarstyti įstatymo projektai, kurie prieštarauja dabar galiojantiems įstatymams ir juo labiau tokiam įstatymui kaip Civilinio proceso kodeksas, aš manyčiau, kad reikėtų sutvarkyti projektą, padaryti jį korektišką, o tik tada gali eiti kalba apie įtraukimą į darbotvarkę ir svarstymą.
PIRMININKAS. Gerai. 2 pasisakė už, 2 - prieš, prašom balsuoti. Kas už tai, kad 6 darbotvarkės punktas būtų paliktas šios dienos darbotvarkėje, prašom balsuoti. Už - 70, prieš - 25, susilaikė 1, 6 punktas liko darbotvarkėje.
Taigi dabar grįžtame prie tų klausimų, kuriuos mes aptarinėjome šios dienos frakcijos atstovų pasitarime, ir LDDP frakcijos siūlymu klausimai nukeliami ketvirtadieniui. Ar dar kas nori pasisakyti šiuo klausimu, kuriuo kalbėjo gerbiamasis K.Antanavičius, t.y. savaitės darbotvarkės 7 ir 8 klausimų įtraukimas į šios dienos darbotvarkę. LDDP frakcija siūlė šitai nagrinėti ketvirtadienį. Prašom. Kas nori pasisakyti? Ar galime iš karto balsuoti? Prašau. Kolega T.Lideikis. Prašom.
T.LIDEIKIS. Aš manyčiau, kad šitie klausimai yra kur kas geriau pribrendę ir geriau parengti negu žemės ūkio įmonių privatizavimo klausimai. Bet kadangi mes jau nubalsavom, tai aš nelabai įsivaizduoju, kur mes begalim įkišti. Siūlyčiau vietoj žemės ūkio įmonių privatizavimo klausimų pabaigti šitą turto privatizavimo įstatymą, tuo labiau, kad sustabdytas privatizavimas, kiekvieną dieną nuostoliai Lietuvos piliečiams, o mes jį vis vilkiname.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Vakar frakcijos posėdyje mes nagrinėjome šiuos klausimus. Mūsų nuomone, mes dar nesame pakankamai išsiaiškinę, reikalinga papildoma informacija. Todėl prašome nukelti šiuos klausimus į ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš manyčiau, kad neturėtų niekas prašyti nukelti tų klausimų, nes jie jau nagrinėjami turbūt dvi savaites, ir kiekviena frakcija turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti. Juo labiau LDDP frakcija, kurios Vyriausybės nariai tas pataisas teikia ir keičia. Juk iš esmės, kas atsiųsta, kas atsiųsta Vyriausybės, yra tiktai sudėta į vieną vietą. Taigi sakyti, kad frakcija neturėjo laiko ar kas nors neturėjo laiko, būtų tiesiog niekaip nesuprantama. Todėl atsižvelgiant į tai, kad štai ir šiandien turbūt yra piketas, ir važinėja žmonės... Na, ar mes turim tokią galimybę ir teisę štai vilkinti šitų dalykų sprendimą? Manau, kad jokiu būdu neturim teisės atidėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš kaip tik noriu pasakyti, kad prieš mane kalbėjęs Seimo narys ir sukėlė nepaprastai daug painiavos priimant šiuos pataisymus. Todėl manau, kad turim labai atsakingai pažiūrėti į šiuos papildymus. Taip pat siūlau atidėti truputį vėlesniam laikui, nes iš tiesų yra prieštaravimų, nesutarimų, ir su Ekonomikos ministerija turim tuos dalykus išsiaiškinti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Taigi 2 pasisakė už, 2 - prieš. Formuluoju klausimą elektroniniam balsavimui. Kas už tai, kad 7 ir 8 savatės darbotvarkės klausimai būtų nagrinėjami šiandien, tas spaudžia mygtuką "už". 7 - dėl pirminio privatizavimo pataisų, 8 - dėl pirmenybės įsigyjant akcijas įstatymo pakeitimo. Taigi kas už 7 ir 8 klausimų įtraukimą į šios dienos darbotvarkę, tas spaudžia mygtuką "už", o kas, kaip čia buvo kalbėta iš šitos pusės, prieš, tai spaudžia mygtuką "prieš" arba susilaiko. Prašom. Balsavimas prasidėjo.
Taigi 23 - už, 65 - prieš, 12 susilaikė. Šitie klausimai šiandien nebus nagrinėjami.
Ar galima jau balsuoti dėl visos darbotvarkės? Galim? Tada prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tokią darbotvarkę, kaip pateikta pagal projektą, kurio numeris 3, prašom balsuoti elektronika. Taip, už visą šios dienos darbotvarkę.
Taigi 68 Seimo nariai už, 14 - prieš, 9 susilaikė. Darbotvarkė patvirtinta. Vietą užleidžiu kolegai A.Sakalui ir Seimo nario K.Antanavičiaus pasiūlymu einu prie piketo dalyvių.
Diskusija dėl Konstitucino teismo įstatymo (93.01.26)
1sesija30p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamieji Seimo nariai, labą rytą. Pradedame svarstyti 2 darbotvarkės punktą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo projektas. Pirmasis svarstymas. Pagal pirmojo svarstymo procedūrą pirmiausia pasisako projekto autorius, komisija arba projekto autorių atstovas. Toliau, jeigu yra alternatyvių projektų, tai tokie pat pateikia. Paskui komisijų pranešimai, jeigu yra, bendros diskusijos, t.y. Vyriausybės, nuolatinių komisijų, frakcijų bei paskirų deputatų pasisakymai, ir alternatyvių projektų pranešėjų žodis.
Taigi kviečiame į tribūną pranešėją K.Lapinską. Prašome supažindinti su gautomis pastabomis, alternatyvomis ir pakeitimais, kadangi projektą jūs jau pristatėte.
K.LAPINSKAS. Gerbiamieji pirmininkai, gerbiamieji Seimo nariai! Konstitucinio Teismo įstatymo projekto pristatymas įvyko, tačiau nuo to laiko dar dirbo grupė, ir šią dieną yra parengtas, kiek man žinoma, jums išdalintas projektas su ženkleliu 4, šito įstatymo projekto 4 variantas. Todėl trumpai norėčiau supažindinti, kokie pakeitimai padaryti projekte. Ir dar keletas žodžių apie įstatymo turinį.
Daugiausia pakeitimų yra šio įstatymo projekto procedūrinėje dalyje, t.y. 3,4 ir 5 šio įstatymo skyriuose. Mes daug diskutavome šitais klausimais, nes procedūrinė dalis iš tiesų yra didžiausia šio įstatymo dalis. Pagal dabartinį 4 šio projekto variantą procedūroms skiriama 68 straipsniai iš 90, todėl tai sudaro daugiau kaip 2/3 viso projekto. Mes daug diskutavome darbo grupėje dėl to, kiek dėstyti procedūrinius dalykus šitame įstatyme. Buvo bandomi įvairūs variantai, buvo ieškoma kažkokio optimalaus, la biausiai komisijos nariams priimtino varianto.
Šiandieną procedūrinė dalis šitame 4 pateiktame variante atrodo štai kaip. Tie 3 pagrindiniai skyriai gali būti sugrupuoti gal į 2 tokias pagrindines dalis. Tai bendroji dalis, kur dėstomi bendri teisenos dalykai, bendros, pagrindinės procesinės taisyklės, kurių reikėtų laikytis ir Konstituciniam Teismui, kurios reglamentuoja taip pat įvairių proceso dalyvių teises dalyvaujant konstituciniame procese. Čia yra įtvirtintos ir pagrindinės Konstitucinio Teismo procedūros stadijos. O po šitų bendrų dalykų, bendrų procedūrinių normų yra skiriamso dar dvi specialios teisenos, kurios yra įtvirtintos iš esmės konstitucinėse normose.
Tai pirmoji teisena yra dėl prašymų ištirti įstatymų iki kitų teisinių aktų atitikimą Konstitucijai. Ši teisena, kiek mes galime įsivaizduoti, sudarys turbūt didžiąją Konstitucinio Teismo darbo dalį, todėl šitos teisenos taisyklės čia irgi yra aptartos, kiek būtina išryškinti šituos teisenos ypatumus lyginant su bendromis Konstitucinio Teismo darbo taisyklėmis.
Na, ir kita ypatingoji teisena - tai paklausimų dėl išvadų teikimo nagrinėjimas. Paklausimai tai yra antroji Konstituciniam Teismui būdinga teisena. Tiesa, numatoma, kad Konstitucinis Teismas turėtų teikti išvadas 4 pagrindiniais klausimais. 4 tokie išvadų objektai yra išvardinti konstitucinėse normose. Tai išvadų teikimas dėl Rinkimų įstatymo pažeidimo, antras, išvadų teikimas dėl tarptautinių sutarčių atitikimo Konstitucijai. Trečia išvadų grupė - tai išvadų teikimas dėl galimybės Prezidentui eiti savo pareigas ligos atveju. Jeigu sunkiai susirgtų ir ilgą laiką negalėtų vykdyti savo pareigų, suprantama, kiltų valstybės vadovo klausimas, ir šį klausimą Konstitucija suteikia teisę spręsti Seimui. Tačiau Seimas tokiu atveju turėtų paprašyti Konstitucinio Teismo išvados, kad įvertintų Prezidento galimybę arba negalėjimą eiti savo pareigas.
Na, ir pagaliau ketvirtoji išvadų grupė - tai išvados, kurių Seimas paprašytų Konstitucinio Teismo tuo atveju, jeigu Seime būtų keliama apkaltos byla arba Seimo nariui, ar kitiems Konstitucijoje įvardintiems valstybės pareigūnams. Jeigu apkalta būtų keliama dėl Konstitucijos pažeidimo, dėl Konstitucijos nesilaikymo, tai šiuo atveju irgi būtų būtina Konstitucinio Teismo išvada. Todėl yra numatomos tam tikros procedūros, kaip teismas turėtų dirbti rengdamas štai tokias išvadas.
Tai štai pagrindinės problemos dėl procedūros, kurias mes sprendėme ir kurių tam tikrais variantas, kaip mes įsivaizduojame, jau gerokai patobulintas, yra pateiktas 4 įstatymo variante. Žinoma, įstatymo projektas yra gana didelės apimties. Įvairių teisinio pobūdžio problemų mums buvo iškilę gana daug. Svarstant jas toliau būtų labai naudinga išgirsti Seimo narių nuomonę, Seimo komitetų tam tikras rekomendacijas, pageidavimus ir pasiūlymus. Todėl susidomėję klausysime jūsų pastabų ir pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto tobulinimo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū geriamajam pranešėjui.
Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikėtų apsispręsti. Yra užsirašę 16 Seimo narių diskusijoms. Aš prašau nuspręsti, ar diskusijas apribojame numatytu laiku, t.y. baigiame 11.30 val., ar leidžiame visiems 16 Seimo narių pasisakyti. Tada diskusiją mes pertrauksime, tiktai perkelsime kitam laikui, nes aš abejoju, ar 16 Seimo narių suspėtų pasisakyti. Bet galbūt suspės.
Taigi aš prašau tada pasiruošti balsuoti. Kas norėtų, kad diskusija baigtųsi, pirmasis svarstymas iš esmės baigtųsi 11.30 val., tai spaudžia mygtuką "už". Kas už tai, kad leistume visiems Seimo nariams, kurie užsirašė (jų yra kartoju, 16), pasisakyti, spaudžia mygtuką "prieš".
Už tai, kad diskusija būtų baigiama 11.30, pasisakė dauguma, taigi mes baigsime 11.30 baigiamuoju pranešėjo žodžiu. O dabar kviečiame į diskusiją. Dėl procedūros. Prašome.
BALSAS IŠ SALĖS. Prašom paaiškinti, ar, be užsirašiusių, frakcijų vbardu bus galima pasisakyti?
PIRMININKAS. Pirmiausia kalba komitetų vardu, frakcijų vardu, paskui deputatai.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš vieną klausimą turiu.
PIRMININKAS. Klausimų negalima. Dėl procedūros prašom.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš norėjau paklausti. Kai kurie negavom 4 projekto. Čia gerbiamasis pranešėjas sakė, kad visi išdalinti.
PIRMININKAS. Prašau Sekretoriatą paaiškinti, kur yra 4 projektas. Mini, kad yra dėžutėse. Galbūt jūs galėtumėte ką nors nusiųsti arba pats nueiti atsinešti iš dėžutės?
Taigi kviečiame į tribūną, ar iš vietos pageidautų. Bet pirmiausia aš turėčiau paklausti, ar yra frakcijų atstovų, norinčių kalbėti? Seimo narys E.Jarašiūnas. Prašome į tribūną. Komitetų, frakcijų vardu, o paskui užsirašymo tvarka, kaip jūs matote sąraše. Trukmė iki 10 min.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs svarstote Konstitucinio Teismo įstatymo projektą. Aš manau, kad svarstydami projektą mes turime suvokti, kokis reikalavimus turime kelti Konstituciniam Teismui kaip teisminei institucijai ir pagaliau kokius reikalavimus turi atitikti įstatymas, reglamentuojantis tą instituciją.
Jeigu kalbėsim apie Konstitucinį Teismą kaip tokį, man regis, nekyla abejonių, jog norėtume, kad tai būtų nepriklausoma, savarankiška teisminė institucija, galinti atsilaiktyti prieš ginčo galių politinių jėgų spaudimą, institucija, kurią galėtų pasitikėti visuomenė. Manau, kad tą pasiekti mums padėtų labai aiškios teisėjų skyrimo procedūros, numatant viešumą, viešą svarstymą, kompetenciją, aiškias darbo procedūros ir teisėjų nepriklausomybės garantijas. Įstatymo projekte, aš noriu pasakyti, visų pirma nėra aiški paties Konstitucinio Teismo kaip tokio koncepcija ta prasme, kokia tai turėtų būti institucija, aktyvi ar pasyvi, t.y. tiktai sprendžianti ginčus ar ir atliekanti tam tikras priežiūras funkcijas. Jeigu pasirenkama pastyvi koncepcija, tokiu atveju Konstitucinis Teismas neturėtų teisės savo iniciatyva kelti konstitucinių bylų, rinkti įrodymų ir pan. Tai yra principinis dalykas ir tokie klausimai turėtų būti apibrėžti iš karto.
Noriu atkreipti dėmesį į tokias aplinkybes, kurios, sakyčiau, turi būti išspręstos. Visų pirma šiame įstatymo projekte mes randam tam tikrų normų apibrėžimų, kurios nereguliuoja jokių santykių, tačiau nustato projekto autorių teorines pažiūras. Noriu pasakyti, kad, sakykim, 1 straipsnis "Konstitucinis Teimas kaip teisminė institucija" arba kas tai yra Konstitucinio Teismo sprendimas, tai, sakyčiau, tam tikras projekto autorių subjektyvus vertinimas. Ir man regis, kad tie apibrėžimai nepasako esmės. Puikiai žinom, kad kiekvienas autorius iš esmės gali turėti savo apibrėžimą. Neatsitiktinai rengiant Konstitucijos projektą šitų apibrėžimų normų buvo atsisakyta. Apibrėžimai duodami įvertinant kompetencijos visumą, veiklos visumą. Todėl manyčiau, kad šitos normos yra nereikalingos ir jų reikėtų vengti. Pagaliau reikalingos tiktai tos normos, kurios reguliuoja konkrečius santykius. Tą patį galima pasakyti ir dėl veiklos principų. Noriu pasakyti, kad kalbama apie veiklos principus, nors jie atsidūrė teisenos skyriuje. Tai jau vien dėl to mes susiduriam su netikslumu, ar turim teisenos, ar apskritai Konstitucinio Teismo veiklos principus. Vėlgi principai turi atsispindėti konkrečiose normose, o juos išvardinti ir paskui šitų principų iki galo nerealizuoti, aš manyčiau, tai yra iš senų laikų likusi praktika, kada, sakykim, deklaruojamas viešumo principas ir po to numatoma, kaip vyksta uždari posėdžiai arba kai paskelbiamas ne visas sprendimas ir pan. Galbūt šito mes iš viso atsisakykime, o tas realus viešumo lygis atsispindės kitose normose.
Antras, sakyčiau, labai neigiamas bruožas yra tai, kad kai kurios Konstitucinio Teismo įstatymo normos neatitinka mūsų Konstitucijos. Tai nėra geras dalykas. Kaip pavyzdį aš jums noriu pateikti Konstitucinio Teismo įstatymo 8 straipsnį, kur kalbama apie Konstitucinio Teismo teisėjo neliečiamybę. Noriu pasakyti, kad Konstitucijos 104 straipsnis nustato, kad Konstitucinio Teismo teisėjas naudojasi asmens neliečiamybe, kokia nustatyta Seimo nariui. T.y. šiuo atveju norma yr;a blanketinė, perkeliama į Seimo nario statuso įstatymą. Jeigu pažiūrėtume į dabartinę redakciją, tai Seimo narys turi kur kas menkesnes garantijas negu Konstitucinio Teismo teisėjas. Čia jau susiduriame su prieštaravimu.
Tai viena. Antra, kaip žinome, dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sprendžia Seimas. Manau, kad ir Konstitucinio Teismo teisėjui šitas sprendėjas turėtų būti Seimas, jeigu mes turime nuostatą, kad Konstitucinio Teismo teisėjas naudojasi tokia pat asmens neliečiamybe, kaip ir Seimo narys. Čia jau savarankiškų garantijų, kitaip tariant, savarankiškų interpretacijų duoti negalim. Praktiškai turėtų būti pakartota konstitucinė nuostata. Nes jeigu pasikeis Seimo nario asmens neliečiamybės garantijos, automatiškai turėtų keistis ir Konstitucinio Teismo. Šiuo atveju mes susiduriam su visiškai skirtingu tų pačių dalykų užtikrinimu. Manyčiau, kad to neturėtų būti. Pagaliau į tą patį straipsnį įdėtas ir atlyginimo sumažinimas. Neįsivaizduoju, ką tai turi bendro apskritai su asmens neliečiamybe. Kartu noriu pasakyti, kad straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio. Turinys būna arba platesnis, arba siauresnis. Manau, kad su pavadinimais reikia būti labai atsargiems.
Trečia. Nėra aptarti klausimai, kurie yra būtini. Nors yra nustatyta, kas tai yra Konstitucinio Teismo reikalavimai Konstitucinio Teismo teisėjui, bet visiškai nėra numatyta Konstitucinio Teismo skyrimo tvarka. Manau, jeigu mes susiduriame su tokiomis sąvokomis, kaip nepriekaištinga reputacija, kaip aukštasis teisinis išsilavinimas, kvalifikacija, turi būti numatyti ir šitų dalykų tam tikri patikrinimo mechanizmai, turi būti numatytas viešas svarstymas ir aš manau, kad kiekviena sąvoka turi turėti savo užtikrinimo mechanizmą. Jeigu šito nėra, ji yra paprasčiausiai tuščia. Todėl viliuosi, kad atsiras papildomas straipsnis, kuris numatytų Konstitucinio Teismo skyrimo tvarką, viešo svarstymo mechanizmą.
Dėl teisenos. Kaip supratau, 4 projekte pasirinktas detalios veiklos reglamentacijos kelias. Manau, kad mes jau pirmojo svarstymo metu turėtume apsispręsti ir aiškiai išdėstyti nuostatą, ar mes iš tikrųjų pritariam detaliai reglamentacijai, ar bandom ieškoti kiek kitų sprendimo būtų? Detali reglamentacija iš tikro yra geras dalykas, tačiau noriu pasakyti, kad Konstitucinis Teismas kuriamas pirmą kartą. Antra, įstatymas nenumato, kokios gi yra šitų procedūrų pažeidimo teisinės pasekmės. Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis, jo niekas nekontroliuoja. Jeigu nėra šito numatyta ir jeigu nėra šito detalaus reglamentavimo santykio su pažeidimu, jis yra tiesiog daugiau deklaratyvus dalykas. Man regis, kad perspektyvesnis kelias būtų vis dėlto nustatyti pagrindines taisykles, kartu detaliai reglamentuoti tuos dalykus, kurie yra specifiniai konstitucinei teisenai. Ypač numatant ne tiktai viešo posėdžio, tačiau ir pasitarimų, tai yra to, ką teisėkjai daro, išėję iš posėdžių salės, procedūras.
Dėl kai kurių įstatymo normų turinio tarpusavio prieštaravimų. Sakykim, įstatymo 1-3 straipsniai kalba, kad nustato teismo teises ir pareigas Konstitucija ir šis įstatymas, o po to 12 straipsnyje kalbama, kad vykdo ir kitų įstatymų nustatytus įgaliojimus. Taip pat, jeigu pažiūrėsime į kitas normas, tai tam tikras abejones turėtų kelti Konstitucinio Teismo pirmininko institucas, kuris, pavyzdžiui, nustatinėja savo pavaduotojo pareigas. Pareigas ne pirmininkas nustatinėja, o nustatinėja, matyt, Reglamentas ir pan. Jeigu nuo vieno žmogaus priklausys, kaip veikia tokia institucija, tai lyg ir sukuriamas toks nedidelis diktatorius. Taip pat didelių abejonių sukjelia nuostata dėl teisėjų įgaliojimo sustabdymo. Ar ji iš viso reikalinga? Manau, kad šiuo atveju pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas. Pagaliau nei Seimo nariui, nei paprastam teisėjui niekas įgaliojimų nesustabdo. Yra nemažai problemų dėl normų tikslumo. Sakykim, dalyvaujantys byloje asmenys, šalys ir pan.
Manau, kad turėtume apsispręsti dėl pagrindinių klausimų, o jeigu kalbėsime apie konkrečias nuostatas, aš manau, kad gerbiamasis K.Lapinskas iš Valstybės ir teisės komiteto yra pasiėmęs pastabas ir dalis tų nuostatų ketvirtajame variante projekto autoriai jau ištaisė. O dėl pagrindinių dalykų, aš mnau, kad turėtų pasisakyti Seimas, kad matytųsi, kokia linkme mes dirbame. Turėtų būti tiksliai įvardinti principiniai dalykai, tai yra kaip mes teiseną formuojam, kaip apibrėžiam teisėjų skyrimą, na, ir po to išsakyta nuomonė dėl kai kurių principinių dalykų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, viena minutėlę. Norėjau jūsų paklausti, patikslinti, ar jūs teiksite kokias nors alternatyvas balsavimui, ar manote, kad tai galima padaryti antrajame svarstyme?
E.JARAŠIŪNAS. Aš manau, kad galbūt pats Seimas turėtų apsispręsti dėl tam tikros linkmės. Kai kuriuos dalykus galima puikiai išspręsti su projekto autoriais, nes šiuo atveju didesnė dalis yra grynai teisinės problemos ir nuo pasirinkimo būdo priklauso, kuria linkme reikia dirbti. Pagaliau noriu pasaskyti, kad projekto autoriai į dalį kitų pastabų, apie kurias aš nekalbėjau, yra atsižvelgę. Noriu pasakyti, kad iš viso yra pateikta daugiau kaip 60 pataisų ir joms išanalizuoti reikėtų daug laiko. Manyčiau, kad tam tikrą sprendimą mes turėtume priimti baigę svarstymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar frakcijų vardu dar kas nors nori kalbėti? Nematau. Komitetų vardu? Komitetų vardu Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš čia kažko naujo ypatingai nepasakysiu, nes gerbiamasis E.Jarašiūnas tuos pagrindinius momentus ir trūkumus išsakė. Mes svarstėme tą projektą ir iš tikrųjų surašėm apie 60 pastabų. Na, kitos neesminės, o apie pagrindines pastabas gerbiamasis E.Jarašiūnas pasakė. Buvo svarstoma pagal trečiąjį variantą, pagal ketvirtąjį mes dar nesuspėjom, nes tik ką gavom. Matyt, teks dar kartą svarstyti komitete. Šiaip tos pagrindinės pastabos, kaip aš sakiau, išsakytos. Man dar kyla viena abejonė dėl sprendimų ir nutarimų. Galutinis sprendimas yra vadinamas nutarimu, anot autorių. Man tai keistokai atrodo, reikėtų pagalvoti, ar čia galima taip laikyti. Paprastai nutarimas yra toks šalutinis, atskirus klausimus liečiantis, o sprendimas visada yra pagrindinis išsprendimas. Čia reikėtų pagalvoti terminologijos požiūriu. Netrukdysiu, gerbiamieji Seimo nariai, jūsų laiko, esminės mintys išsakytos ir mes dar komitete svarstysime šitą klausimą. Dėkui už dėmesį. Pritariame, kad būtų svarstoma ir kad būti pirmasis svarstymas užbaigtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame diskusiją. Seimo nary Miškini, ar norėtumėte iš vietos? Prašau.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Mes svarstome ypatingai svarbų dokumentą, todėl mane šiek tiek stebina tie tempai, kuriai mes nagrinėjame tokį svarbų įstatymą. Pažiūrėkit, šitas naujas, jau pataisytas projektas yra įteiktas 1993 m. sausio 25 d. Taigi, gerbiamieji, kada buvo galima susipažinti su tokiu svarbiu dokumentu? Juk jame yra padaryti pataisymai palyginus su 18 dieną įteiktu projektu, kuriam ir aš reiškiau savo pastabas. Manau, kad vis dėlto, rengiant tokius projektus, reikėtų suteikti bent kelias dienas susipažinti su juos. Aš teisininkas, ir tai negalėjau per tiek laiko įdėmiai išnagrinėti šitą projektą. O ką gali padaryti tie žmonės, kurie su šitom teisinėm disciplinom niekada nėra susidūrę? Tik tiek apie bendrus klausimus.
Rengiant tokį dokumentą, vis dėlto mes turėtume įrašyti normas, kurios garantuotų, kad bus išrinktas tikrai pasitikėjimą turintis teismas, visų politinių jėgų pasitikėjimą turintis teismas. Dabar, man atrodo, kad čia gali būti išrinkti tiktai vienai pusei atstovaujantys žmonės.
Apie 5 straipsnį. Gerbiamieji, nors čia yra perrašyta iš Konstitucijos, bet vis dėlto jame išdėstytos normos, tas rotacijos principas, atnaujinimo principas yra visiškai nepriimtinas. Todėl, kad eilinis apylinkės teismo, apygardos teismo teisėjas gali susidurti su tam tikru poveikiu. O ką kalbėti apie Konstitucinį Teismą? Manau, kad ateityje galbūt reikėtų pagalvoti ir apie Konstitucijos pataisą, kad vis dėlto teisėjai turėtų būti renkami ilgesniam laikui. Aš negalvoju, kad mes surasime tokiam svarbiam darbui rimtų žmonių, kurie sutiktų dirbti 3 metus. Juk jis iš karto žinos, kad po trejų metų jam gali būti atsilyginta už tą veiklą. Jis gali negauti darbo arba gali būti kažkaip kitaip veikiamas.
8 straipsnis. Manau, kad visiškai nereikalingas toks įrašas: "Konstitucinio Teismo teisėjas už kalbas arba balsavimus Konstituciniame Teisme negali būti persekiojimas". Gerbiamieji Seimo nariai, nė vienas žmogus negali būti persekiojamas už kalbas ir balsavimus. Todėl, manau, kad iš viso toks įrašas neturėtų būti reikalingas. Nejaugi mes ruošiames persekioti žmones ir tik teisėjų nepersekiosime už kalbas?
10 straipsnio 4 punktas. Aš manau, kad mes įrašom labai nehumanišką nuostatą, kad jeigu teisėjas serga ilgiau kaip 5 mėnesius, galima nutraukti jo įgaliojimus. Jeigu mes jį išrenkam 9 metams ir jeigu dėl atsitiktinumo mes imsim ir atleisim šitą žmogų vien todėl, kad jam atsitiko kažkokia bėda, tai, gerbiamieji, arba teisėjas slėps šitą ligą nuo kitų ir darys žalą sau kaip žmogui, arba mes švaistysimės tokiais specialistais, pareigūnais, kaip Konstitucinio Teismo teisėjai. 13 straipsnio pirmoji pastraipa, manyčiau, turėtų būti keičiama. Nes ji neatitinka tų principų, pagal kuriuos yra skiriamas Konstitucinio Teismo pirmininkas. Jeigu Konstitucinio Teismo pirmininką renka Seimas, tai kodėl Konstitucinio Teismo pirmininko pavaduotoją jau renka patys Konstitucinio Teismo teisėjai iš savo tarpo? Juk gali būti atvejų, kai Konstitucinio Teismo pirmininko pavaduotojas, nesant pirmininkui, pavaduos, atliks Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas. Manau, kad pirmininko pavaduotojas taip pat turėtų būti skiriamas Seimo.
Dabar dėl 15 straipsnio. Manau, kad Konstitucinio Teismo įstatyme turėtų būti įtvirtinta norma, kad teisėjo atlyginimas jokiais atvejais negali būti sumažintas ar kaip nors apribotos jo materialinės garantijos. Kad būtų pašalintos bet kokio poveikio galimybės, nes jeigu paliksime bent mažiausią poveikio galimybę, aišku, kažkokios jėgos visada, pasinaudodamos vienais ar kitais pretekstais, tuirės galimybę veikti teisėją. Materialinės sąlygos, gerbiamieji, yra pagrindas darant poveikį tiek pirmininkui, tiek teismo nariams.
17 straipsnyje, manau, priešpaskutiniajame punkte taip patreikėtų kai ką pakeisti. Čia yra bandymai daryti poveikį. Vis dėlto reikėtų aiškiai pasakyti, kokio pobūdžio tie poveikiai. Sakysim, net piketo organizmą mes galim laikyti poveikiu. Galų gale atsitiks taip, kad pradėsime varžyti demokratines žmonių teises į susirinkimus, mitingus.
Dar vienas dalykas. Konstitucinio Teismo pirmininkas apie tą bandymą daryti poveikį teismui, atskiriems jo teisėjams, privalo nedelsdamas pranešti Seimui, paskelbti per masines informacijos priemones. Teisingai, sakysim, pirmininkas praneš Seimui, bet paskelbti per masines informacijos priemones? Gerai, jeigu jis bus visiškai nešališkas. O jeigu jis nebus bešališkas? Sakysim, šališkas teisėjas pradės skelbti, kad štai jį veikia. Seimui praneš, kad Seimas pradėtų kažkokį tyrimą. Todėl paskutiniąją dalį - "paskelbti per masines informacijos priemones", manau, kad reikėtų išbraukti, nes čia mes pažeisime tą nekaltumo prezumpciją.
Toliau 31 straipsnis. "Dalyvaujančių byloje asmenų atstovais pagal pavedimą Konstituciniame teisme gali būti tik advokatai ir teisės mokslų laipsnius turintys asmenys". Manau, gerbiamieji, kad čia neturėtų būti suvaržymo pasirinkti šalims, dalyvaujančioms byloje, savo atstovus. Galbūt galima apriboti, kad jie turi turėti teisinį išsilavinimą ir tiek. O kad pavedame tiktai advokatams, bet juk yhra žmonių, kurie nepasitiki advokatūra. Todėl, manau, suvaržyti šalių teisę ir nukreipti, pavyzdžiui, kažkokius asmenis arba jėgas, kad remtųsi vien tik advokatais, kurie gali būti šališki, manau, irgi būtų labai neteisinga.
54 straipsnis. Čia apie kažkokius asmenis arba jėgas, arba panašiai, kad remtųsi vien tiktai advokatais, kurie gali būti šališki, manau, irgi būtų labai neteisinga. 54 straipsnyje. Apie atskiros nuomonės skelbimą. Paskutinė dalis. "Atskira nuomonė skelbiant Konstitucinio Teismo nutarimą neskaitoma. Konstitucinio Teismo teisėjas turi teisę savo iniciatyva atskirą nuomonę ar jos santrauką paskelbti po Konstitucinio Teismo po Konstitucinio Teismo motyvuoto nutarimo paskelbimo." Na, gal ir gerai, gerbiamieji, bet vis dėlto manau, reikėtų įtvirtinti, kad Konstitucinio Teismo teisėjas, skelbdamas nutarimą, pats turėtų pranešti, kad yra pareikšta atskira nuomonė arba atskiros nuomonės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Miškini, jums skirtas laikas baigėsi.
P.A.MIŠKINIS. Aš jau visiškai...
PIRMININKAS. Minutę. Ar prašytumėt dar papildomai?
P.A.MIŠKINIS. Prašau, jeigu galima būtų keletą... Galų gale galėjau kalbėti ir kaip frakcijos atstovas. Man galbūt galit pratęsti...
PIRMININKAS. Prašom tęsti.
P.A.MIŠKINIS. ...nors vieną minutę, aš viso laiko neišnaudosiu.
Dėl teisės paduoti prašymą ištirti teisinius aktus. Čia yhra 64 straipsnio 1 punktas. "Dėl įstatymo ir kito Seimo priimto akto turi teisę kreiptis į Vyriausybę ir ne mažesnę kaip vieno penktadalio viso Seimo narių grupę... ir teismai." Gerbiamieji, bet čia ir Prezidento teisė suvaržoma. Kodėl atimamt Prezidentui teisę kreiptis dėl Seimo priimtų aktų? Manau, kad čia reikėtų papildyti. Čia jau yra varžoma Prezidento teisė. Jeigu taiyra užfiksuota kituose norminiuose aktuose, reikia ten atitinkamai koreguoti. Dabar 76 straipsnis. Nežinau, mano kolega galbūt plačiau apie tai kalbės, nespėjau susipažinti su šituo, kadangi tai didelis dokumentas ir vien perskaityti laiko neužteko. Antroji pastraipa, gerbiamieji, manau, čia turi politinį atspalvį ir apie tai reikia gerai pagalvoti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Seimo narys R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, kad šitas mūsų įstatymas reikalingas. Gal vis dėlto šiais metais Lietuva bus priimta į Europos Tarybą. Bet apgailestaudamas norėčiau pasakyti, kad šitam labai rimtam įstatyme neatsirado galimybės atskiriam piliečiui arba grupei piliečių apginti savo teises per Konstitucinį Teismą. Tai aišku iš to, kad taip buvo sukonstruota mūsų Konstitucija. 64 straipsnis išesmės atkartoja konstitucinius teiginius, kas turi teisę kreiptis į teismą. Mažiausiai 29 žmonių Seimo narių grupė turi eisę kreiptis į Konstitucinį Teismą. Mums rodos, gerai būtų, kad priiminėjant šį įstatymą kartu būtų svarstomas ir įstatymas institucijos, kuri tikrai galėtų ginti žmogaus ir piliečių teises. Todėl, kad pagal 64 straipsnį, mums rodos, Konstitucinis Teismas pirmam etape bus politinių kovų arena: pozicijos dėl buvusių Vyriausybės sprendimų, o opozicijos dėl dabartinių Vyriausybės ir kitų normatyvinių aktų sprendimo. O tokie rimti dalykai kaip piliečių ir žmogaus teisės iš esmės nebus sprendžiami, nebus nagrinėjami. Aišku, siūlyti ką nors, kas prieštarauja Konstitucijai, netiktų, bet 64 straipsnio antrajame puunkte galima būtų įrašyti Prezidento privalomumą. Jeigu į Prezidentą kreipiasi kokie 500-1000 žmonių tuo pačiu klausimu, jis privalo, pavyzdžiui, perduoti šitą medžiagą ar bylą nagrinėti Konstituciniam Teismui, jeigu mato, kad pažeidžiama Konstitucija arba kiti Respublikos įstatymai.
Priimti, aišku, reikia, bet aš dar kartą apgailestauju, kad neatsirado galimybių šitame projekte apginti žmogaus teises. Ir prašyčiau autorių, kurie rengs šitą ir kitus įstatymus, greičiau pradėti rengti ir įstatymą dėl institucijos, kuri tikrai užsiiminėtų piliečių ir žmogaus teisių gynimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamosios ponios ir ponai Seimo nariai! Aš norėčiau priminti, ypač tiems, kurie jau čia antrą kadenciją, kad socialdemokratai buvo vieni pirmųjų ir labai aktyviai reikalavo, kad Konstitucinis Teismas būtų priimtas dar anoje Aukščiausiojoje Taryboje. Tačiau dėl žinomų priežasčių tai nebuvo padaryta. Dabar gana skubotai enka priimti Konstitucinio Teismo įstatymą, nes kai iki prezidentų belieka dvi su puse savaitės, būtina jį priimti, nes išrinktas Prezidentas, neprisiekęs Konstituciniam Teismui, paprasčiausiai negalės vykdyti savo pareigų.
Dėl to, kad Konstitucinio Teismo projektas ir pati Konstitucija labai susiję, norėčiau atkreipti dėmesį į tuos prieštaravimus, kurie yra tarp mūsų labai skubotai priimtos Konstitucijos kai kurių straipsnių ir Konstitucinio Teismo įsigaliojimo. Pavyzdžiui, 103 straipsnis sako, jog "Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas. Juos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas." Betgi Prezidento kol kas nėra. Laikinai jo pareigas vykdo kitas asmuo. Todėl iš karto prasidės Konstitucijos tam tikrų straipsnių interpretacija. Tuo tarpu visoje normalioje teisinėje praktikoje Konstitucijos straipsniai, atskiros pastraipos negali būti interpretuojami. Jie turi būti vienareikšmiški ir labai aiškūs. Aš čia prisimenu Vokietijoje kilusius didelius ginčus dėl to, kad jų Konstitucijoje yra sakinys, kuris sako, jog politiškai persekiojami asmenys Vokietijoje turi prieglobstį. Ir kai kiekvienas žmogus, atvykstantis į Vokietiją, pasako, kad jis yra politiškai persekiojamas, vokiečių valdžios įstaigos neturi teisės to žmogaus, nepaisant to, kad jis iš tikrųjų nėra politiškai persekiojamas, išvaryti iš šalies. Kad šita pastraipa būtų pakeista, vyksta didžiulės diskusijos tarp įvairių partijų pačiame Bundestage ir Konstituciniame Teisme. Beje, toks precedentas pas mus yra jau ne vienas, kai Konstitucijos pastraipos yra interpretuojamos ir aiškinamos. O tokią teisę turi turėti tik Konstitucinis Teismas ir labai atsargiai ją naudoti.
Norėčiau atkreipti dar į vieną, jau Konstitucinio įstatymo straipsnį, kuris priimtas kartu su Konstitucija ir kuris taip pat įvelia tam tikrą painiavądėl Konstitucinio Teismopatvirtinimo. Štai 7 straipsnis - "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įgaliojimo tvarkos" - nurodo, kad "Konstitucinio Teismo teisėjai ir Konstitucinio Teismo pirmininkas turi būti paskirti ne vėliau kaip pervieną mėnesį po Respublikos Prezidento išrinkimo." Taigi faktiškai, jeigu mes priimsime šitą Konstitucinio Teismo įstatymą iki Prezidento išrinkimo, tai mes irgi pradėsime interpretuoti, ką tai reiškia, ar galimas toks variantas, ar negalimas variantas. Ir aš manau, kad vadovaujantis logika ir faktiškai vadovaujantis tuo įstatymu, kuris dabar galioja, mes negalime to įstatymo priimti anksčiau, ol nėra išrinktas Prezidentas. Todėl, matyt, būtina tą įstatymą keisti, kad nereikėtų pažeidinėti ir to įstatymo, ir pažeidinėti Konstitucijos.
Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį dar į vieną dalyką. Yra Vakarų Europoje šalių, kuriose naudojama praktika, kad viename mieste nebūtų centralizuojama visa teisinė ir vyriausybinė įstatymų leidžiamoji valdžia. Ypač pabrėžiant Konstitucinio Teismo nepriklausomumą, pavyzdžiui, Vokietijoje Konstitucinio Teismo būstinė yra perkelta visiškai į kitą miestą. Jis yra Karslruhe. Iš tikrųjų galbūt verta sekti tokia tradicija, labai gera, sakyčiau, tradicija,nes Vilniuje yra per daug sukoncentruota valdžios įstaigų. Vilnius yra tapęs savotiška... sekant negera sovietine tradicija, kai viskas buvo koncentruojama Maskvoje... Galvodamas apie Konstitucinio Teismo rezidenciją, siūlyčiau ją perkelti (ir dėl to pakeisti 90 šio projekto straipsnį), sakykime, į senąją Lietuvos sostinę - Trakus. Jeigu nebus pasirinkti Trakai, žinoma, siūlyčiau tai perkelti į Klaipėdą. Nes ir uostamiestyje irgi būtina kuo greičiau plėtoti valstybines institucijas. Ir apskritai sklaidyti valdžios koncentravimą viename mieste.
Dėl pastabų, kurias buvo pasakęs geribiamasis kolega dėl Konstitucinio Teismo apsaugos. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šitame įstatymo projekte iš tikrųjų nėra pakankamai užakcentuota Konstitucinio Teismo nepriklausomybė ir apsauga. Apsauga tgurėtų būti iš tikrųjų labai nepriklausoma. Ir, ko gero, apsaugai negalėtų netgi vadovaut, kaip čia nurodyta, Vidaus reikalų ministerija. Beje, vokiečiai parodė, jie buvo priversti padaryti tokius gerus įstatymus, nes juos vertė padaryti nugalėję sąjungininkai,- šitie Konstitucinio Teismo rūmai yra tikrai labai gerai saugomi. Ir joks piketas ten negalimas. O jeigu mes manysime, kad Konstituciniam Teismui gali turėti įtakos ir įvariūs piketai, demonstracijos, kad tai bus tariamai žmogaus teisių pažeidimas, tai nueisime nežinia kur. Ačiū už dėmesį ir manau, kad Konstitucinio Teismo projekto rengėjas gerbiamasis ponas K.Lapinskas ir bendraautoriai atsižvelgs ypač į paskutinę pastraipą - 90.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. LDDP frakcijos nuomone, Konstitucinio Teismo įstatymas turi būti neatidėliojamas, kuo greičiausiai priimtas. Tą geriausiai įrodo čia, Seime, nuolatos iškylanti diskusija, ar mūsų priimami įstatymai yra konstituciniai, ar nekonstituciniai. Kad būtų arbitras, kuris tuos ginčus ir išspręstų. Redakcinių pastabų, kaip čia jau ir kiti kalbėjusieji sakė, turima nemažai, ir, matyt, geriausia jas būtų suderinti darbo tvarka, sakykim, perduodant jas į Valstybės ir teisės komitetą ir ten aptariant ir įvertinant.
Dėl poros momentų norėčiau pasakyti pastabas. Visų pirma užkliūva tai, kad, atrodo, jog per ilgas terminas įsiteisėti Konstitucinio Teismo sprendimui. Nes, kaip rašoma 28 straipsnyje, "bylos nagrinėjimas turi būti užbaigtas ir galutinis sprendimas priimtas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo prašymo ar paklausimo gavimo". Toliau, 53 straipsnis rašo, jog "Konstitucinio Teismo nutarimas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per tris mėnesius baigus nagrinėti bylą". Ir 56 straipsnyje, kad "nutarimas įsiteisėja nuo paskelbimo dienos". Vadinasi, nuo bylos nagrinėjimo pradžios, kitaip sakant, nuo kreipimosi į teismą, tiksliau pasakius, iki nutarimo įsiteisinimo, galimas laikas išeitų netgi 9 mėnesiai. Manau, toks terminas yra iš tikrųjų per ilgas. Juo labiau kad pagal KOnstituciją, ir tas pakartota Konstitucinio Teismo įstatyme, kol vyksta bylos nagrinėjimas, kokių nors aktų galiojimas yra sustabdomas. Vadinasi, kokio nors akto galiojimas gali būti sustabdomas net iki 9 mėnesių. Nuo to, kai keipiamasi dėl to akto, ir dėl to, kada įsiteisėja nutarimas dėl jo.
Kitas momentas, kuris kelia abejonių,- sprendimų priėmimas. Įstatymo projekte parašyta taip, kad nutarimus Konstitucinis Teismas gali priimti tada, kada dalyvauja 2/3 teismo narių. Vadinasi, jeigu būtų 9 nariai, 6 nariai dalyvauja, ir teismo procesas gali įvykti, nutarimas galios. "Ir nutarimas priimamas, jeigu balsuoja daugiau negu pusė dalyvaujančių". Vadinasi, iš šeių 4 jau gali priimti sprendimą. Arba jeigu, sakysime, balsai pasiskirstė trys su trim, tada sakoma, kad lemia pirmininkaujančio balsas. Kitaip sakant, galimas net toks variantas, kad kokį nors Konstitucinio Teismo sprendimą gali priimti 3 teisėjai iš 9. Mano supratimu, čia irgi tokia abejonių kelianti nuostata, kuri įtvirtinama 19 straipsnyje.
Ir dar viena pastaba. Neužsirašiau, kuris straipsnis,bet ten, kur kalbama apie išeitines pašalpas Aukščiausiojo Teismo nariams baigus savo įgaliojimus. Aš noriu priminti, kad mes turbūt gruodžio mėnesį esame svarstę šitą išeitinių patalpų skyrimą buvusiems Aukščiausiosios Tarybos deputatams. Ten mes jas mažinom, kad jos nebūtų tokios didelės ir nekeltų piliečių pasipiktinimo. Dabar įstatymo projekte Konstitucinio Teismo teisėjai gaus vėlgi gerokai didesnes išeitines pašalpas negu Aukščiausiosios Tarybos arba Seimo nariai. Manau, nereikėtų vienos iš valdžių daryti privilegijuotesnės kitos valdžios atžvilgiu. Tiek norėjau pasakyti, ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Seimo nare. Seimo narys A.Kubilius. Po to baigiamasis žodis.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau tiktai vieną pastabą pasakyti. Gaila, kad 4-asis projektas buvo išdalytas vėlai ir nepavyko susipažinti, tačiau matau, kad keletas esminių dalykų yra pataisyta. Visų pirma trečiajame projekte mane nustebino tai, kad nebuvo kalbama dėl Vyriausybė aktų ir priimtų įstatymų atitikimo. Dabar jau lyg ir kalbama. Bet aš matau dar vieną gyvenimišką problemą. Ir aš norėčiau, kad ji būtų kaip nors sprendžiama ir rastas jos sprendimo būdas šiame įstatyme. Mes dažnai kalbame čia, Seime, tą minėjo ir prieš mane kalbėjusi kolegė, ar mūsų priimami įstatymai atitinka, ar neatitinka Konstituciją. Bet yra kalbama apie projektus. Tuo tarpu Konstitucinis Teismas, kaip nustatyta įstatyme, dirbs tiktai su priimtais įstatymais. Mes visą laiką pasigendame solidžių išvadų dėl įstatymo projektų konstitucingumo ir atitikimo kitas teisines normas. Aš nežinau, ar tokį darbą galės toliau atlikti Juridinis skyrius, kuris yra tiesiogiai priklausomas nuo Seimo vadovybės. Būtų gerai, kad kokiu nors būdu būtų numatyta ir tokia Konstitucinio Teismo funkcija - projektų analizė ir savo išvadų teikimas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Baigiamasis žodis. Pranešėjas - K.Lapinskas. (Balsai salėje) Prašome pateikti siūlymus, ką jūs siūlote. Galimi siūlymai yra: pritarti po pirmojo svarstymo, pasiūlyti projektą dar patobulinti. Prašome.
K.LAPINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ačiū už paeikštas pastabas, pasiūlymus. Tai darbo grupėje bus atidžiai išstudijuota ir maksimaliai realizuota tiek, kiek bus priimtina nepažeidžiant priimtos įstatymo projekto koncepcijos. Aš manau, kad daug čia pasakytų pastabų iš tiesų gali būti realizuotos. Ir dėl kai kurių galbūt aš norėčiau vieną, kitą paaiškinimą dar pateikti, gal padiskutuoti.
Labai rimta, žinoma, buvo pono E.Jarašiūno pastaba dėl įstatymo koncepcijos, ar Konstitucinis Teismas turi būti aktyvi, ar pasyvi institucija. Kaip jį reikėtų traktuoti? Tai iš dalies atsakymas į šį klausimą yra pačiose konstitucinėse normose. Vargu ar čia galima ką nors ypatinga sugalvoti, nes pačioje Konstitucijoje Konstitucinis Teismas traktuojamas kaip institucija, kaip teismas, kuris nagrinės ir spręs tuos ginčus, kuriuos Konstitucija jam paves. Vadinasi, noromis nenoromis Konstitucinis Teismas savo iniciatyva imtis kokios nors bylos nagrinėjimo negali. Jis, kaip ir bet kuris kitas teismas, bendrieji teismai, tarkime, veiks tik tuomet, tik tuo atveju... Su nedidelėmis išimtimis, žinoma, bendrieji teismai. Bet tik tuo atveju Konstitucinis Teismas kišis į aukščiausiosios valstybės valdžios veiklos sferą, vertins jos tam tikrus darbo rezultatus, vertins jų priimtus teisinius aktus, kai bus kitos valdžios institucijos, turinčios atitinkamus įgaliojimus, prašymas išspręsti to akto konstitucingumą, atsakyti į klausimą, ar šitas aktas neprieštarauja Konstitucijai. Štai tokia koncepcija Konstitucijoje yra įtvirtinta, numatyta, ir čia nieko jau nepakeisi prieš tai nekeisdamas Konstitucijos. Bet, žinoma, kitas dalykas, aš manau, kažin ar galima abejoti Konstitucinio Teismo teise ieškoti papildomęų įrodymų, jeigu tai yra įmanoma, tiesai nustatyti. Šitokią teisę turi visi teismai. Ir aš manau, kad byloje dalyvaujančios šalys ir jų atstovai irgi savo ruožu ieškos visų įrodymų tiesai nustatyti ir teisingai išspręsti kilusią bylą. Tai teigiu vis dėlto, kad tai turėtų būti pasyvi institucija iš esmės, bet turinti tam tikras teises ir laisves veikti, kai būtina išsiaiškinti tiesą ir priimti teisingą sprendimą. Byloje, manau, šitokias teises Konstituciniam Teismui galima suteikti.
Dėl teorinių dalykų, žinoma, sutinku su tuo, kad čia reikėtų kiek įmanoma jų atsisakyti, nors kai kurios sampratos gali pasirodyti (ir darbo grupei tgaip atrodė) reikalingos dėl pačios Konstitucinio Teismo prigimties suvokimo. Štai 1 straipsnyje iš esmės ir bandoma paaiškinti, koks tai teismas, kas jam būdinga, kaip jis veikia kaip teismas. Ir šiuo atveju čia fiksuojama, kad tai teismas, kuris veikia, savo veiklą vykdo pagal Konstitucijos ir šio įstatymo nustatytas procedūras.
Labai įdomi, žinoma, mintis yra mums taip pat kilusi dėl 8 straipsnio, dėl teisėjų neliečiamybės ir šito klausimo atitikimo konstitucinėms normoms, nes pačioje Konstitucijoje pasakyta, kad Konstitucinio Teismo teisėjai naudojasi ta pačia neliečiamybės teise, kaip ir Seimo nariai. Tačiau kaip šita neliečiamybė užtikrinama, ir procedūriniai dalykai Konstitucijoje nesprendžiami. Ir mes pamanėme, kad šiuo atveju turbūt nebūtų prasilenkiama su konstitucinėmis normomis, jeigu suteiktume teisę teisėjo neliečiamybę svarstyti ir pačiam Kostituciniam Teismui, kaip tai yra daroma ir Seime. Seimo nario neliečiamybės klausimą sprendžia pats Seimas, Seimo narių susirinkimas. Čia vėl yra savotiška analogija. Be to, ir specialiojoje literatūroje rekomenduojamas būtent toks Konstitucinio Teismo teisėjo neliečiamybės užtikrinimo būdas, kad tik pats teismas galėtų spręsti vadovaudamasis įstatymu ir, žinoma, surinktais įrodymais. Tuo klausimu, suprantama, galima diskutuoti. Darbo grupėje mes jį nagrinėjome, grįšime prie to ir toliau dirbdami prie projekto.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš tik noręčiau paprašyti, kad mes norėtume, matyt, prieš pertrauką balsavimu nuspręsti. Laikas jau eina į pabaigą.
K.LAPINSKAS. Laikas labai brangus. Žinoča, jo čia nepakanka atsakyti į visas pareikštas pastabas. Aš dar kartą noriu padėkoti kalbėjusiems čia ir pasakiusiems labai vertingų pastabų. Užtikrinu, kad jos visos bus išnagrinėtos darbo grupėje dirbant toliau prie projekto, ir maksimaliai stengsimės realizuoti šituos pasiūlymus.
PIRMININKAS. Koks būtų jūsų pasiūlymas? Pritarti po pirmojo svarstymo ar koks nors kitoks?
K.LAPINSKAS. Galima būtų pritarti ir po pirmojo svarstymo, nes kategoriškų prieštaravimų pateiktam įstatymo projektui lyg ir nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar norėtų kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? 2 - už, 2 - prieš. Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Siūlyčiau pritarti po pirmojo svarstymo.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš manau, kad projektui mes galėtume pritarti, tačiau vis dėlto aš norėčiau, kad būtų garantijos, jog ne tik darbo grupė peržiūrėtų, bet galbūt turėtų Valstybės ir teisės komitetas arba tie, kurie dalyvaudami parodė interesą. Nes jeigu spręs tik darbo grupė, tai iš esmės liks tai, kas, taip sakant, yra. Jeigu būtų dėl šito sutarta, aš manau, kad galima pritarti projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Aš taip pat siūlau pritarti. Ba, be to, komiteto nariai, pavyzdžiui, gerbiamasis E.Jarašiūnas (mes dar komitete nagrinėsime) ir aš galime bendradarbiauti su komisija. Komisija sudaryta iš gana gerų specialistų. Ir su jais pabendrautume. Dėkui.
PIRMININKAS. Taigi į gerbiamojo E.Jarašiūno pasiūlymą atsižvelgta. Seimo narys A.Baležentis norėtų prieštarauti? Nepritarti norėtų, nes pritarti jau negalima.
A.BALEŽENTIS. Norėčiau paprašyti prieš pritariant, kad projekto autoriai atkreiptų dėmesį į tokį klausimą kaip apsauga nuo paties Konstitucinio Teismo šališkumo. Aš labai atidžiai perskaičiau ir neradau tokios garantijos, tokių straipsnių, kurie apsaugotų, kad pats Konstitucinis Teismas nebūtų šališkas. Jeigu šitą klausimą išspręsim, siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome Seimo narių užsiregistruoti. Registracija pradėta. Užsiregistravo 101 Seimo narys. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų Konstitucinio Teismo įstatymo projektui pritarta po pirmojo svarstymo, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas, prašome balsuoti. Už šį projektą balsavo 80 Seimo narių, prieš - 3, susilaikė 8. Taigi projektui pritarta po pirmojo svarstymo. Po pertraukos 3 darbotvarkės punktas dėl miestų herbų tvirtinimo.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame pposėdį. Prašome sėstis. Pareiškimus perskaitys Seimo nariai M.Stakvilevičius ir R.Maceikianecas, o kitiems trims pareiškimams laikas bus suteiktas vėliau.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš turbūt galėčiau būti dėkingas "Lietuvos aido" korespondentei už šios dienos publikaciją, kad gyvenu 5 kambarių 129 m2 bute, tačiau taip nėra. Ir todėl reikalauju, kad šita dezinformacija būtų artimiausiu metu paneigta tame pačiame laikraštyje ir kitur. Iš tikrųjų mano šeimoje yra 14 žmonių. Su vaikais, su anūkais. Mes gyvename šešiese. Tačiau ne visi šeimos nariai sutiko pervažiuoti į Vilnių, ir man tas siūlytas 5 kambarių butas nereikalingas, ir aš ten negyvenu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, yra juridinė procedūra, kaip tai daroma. Seimas negali įpareigoti laikraščio ką nors paneigti. Jeigu jums bus reikalingos konsultacijos, kaip tai daroma, prašom kreiptis į mane per pertrauką.
Seimo narys R.Maceikianecas. Po to kviesiu į tribūną Seimo narį J.Dringelį.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš perskaitysiu pareiškimą sutrumpintą, o visą tekstą, kas domisi, galės paimti iš gerbiamojo A.Sakalo.
"Pareiškimas dėl gausių įstatymo pažeidimų apribojant piliečių rinkimines teises rinkimuose į Vilniaus ir Šalčininkų savivaldybių tarybas ir rengiantis pakartotiniams rinkimams.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. liepos 23 d. nutarimu rinkimai į paleistąsias Vilniaus ir Šalčininkų rajonų tarybas, buvo paskirti lapkričio 22 d. Remiantis rinkimų įstatymu per 15 dienų nuo rinkimų datos nustatymo rajonai buvo suskirstyti į rinkimines apygardas bei pradėta kandidatūrų kėlimo kampanija. Tik po daugelio Lietuvos lenkų sąjungos įsikišimų suskirstymas buvo viešai paskelbtas spalio mėn. 16 d., kai liko tik dvi dienos iki šios kampanijos pabaigos. Be to, suskirstyta į apygardas tendencingai. Rajonuose atkakliai buvo skleidžiami gandai, kad rinkimai bus nukelti vėliau arba kad jie iš viso neįvyks. Pranešimą apie rinkimų vietą bei datą rinkėjai gavo ne prieš 15 dienų iki rinkimų, kaip reikalauja rinkimų įstatymas, bet prieš 1 ar 2 dienas. Rinkėjai išvis negalėjo susipažinti su rinkėjų sąrašais, o tai prieštarauja įstatymo 46 straipsniui. Rinkėjai, negalintys balsuoti rinkimų dieną, negalėjo to padaryti įstatymo numatytu 10 dienų iki rinkimų dienos laikotarpiu, nes iki lapkričio 20 d. rinkimų komisijos iš viso nedirbo.
Iš 17 Vilniaus rajono rinkimų komisijos narių 10 yra Vyriausybės įgaliotinio aparato darbuotojai. Be 4 Lietuvos lenkų atstovų, visi kiti šitoje komisijoje atstovauja Sąjūdžio koalicijai. Panaši visų apylinkių rinkimų komisijų sudėtis. Vietiniams gyventojams jose beveik nebuvo atstovaujama ir nėra atstovaujama. 46 apylinkių komisijose yra iš viso 490 narių. Iš jų tik 60 atstovauja Lietuvos lenkų sąjungai. Kiti - Sąjūdžio koalicijos žmonės. Rytų Lietuvos bendrija - 110 žmonių, Sąjūdis - 75, Lietuvos piliečių chartija - 72, Tremtinių ir politinių kalinių sąjunga - 48, Nrpiklausomybės partija - 40 ir t.t.
13 apylinkių komisijų iš viso nėra nei Lenkų sąjungos atstovų, nei kitų partijų atstovų, išskyrus Sąjūdžio koaliciją. Dauguma komisijų pirmininkų atstovauja Sąjūdžio koalicijai. Iš 46 pirmininkų tik vienas asmuo atstovauja Lietuvos lenkų sąjungai. Neįtrauktiems į komisijos sudėtį Lietuvos lenkų atstovams prieš pačius rinkimus nebuvo leista šitose komisijose dirbti.
Dėl to su didžiuliu nerimu konstatuojame, kad rajone smarkiai apribojamos čia gyvenančių žmonių, piliečių teisės. Gausiai susirinkę iš visos Lietuvos miestų bei rajonų organizcijų rinkimuose nedalyvaujantys stebėtojai patalpose balsavimo metu darė rinkėjams psichologinį spaudimą. Jie trukdė rinkėjams laisvai reikšti savo valią, balsavimo metu net užeidavo į kabinas.
Apylinkių komisijos, pažeisdamos įstatymo 44 straipsnį, nesudarė galimybės balsuoti pagyvenusiems asmenims bei invalidams, ignoruodamos iš anksto įteiktus pareiškimus. Tokių atvejų pasitaikė Buivydžiuose - 102 asmenys neturėjo galimybės. Senasalyje (Rūkainių apyl.) - 104, Vaidotuose, Keturiasdešimt totorių ir kitose vietose..."
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašyčiau trumpinti pareiškimą, kadangi jūsų laikas (3 min.) išseko. Galėtumėte tą pareiškimą padauginti ir išdalyti Seimo nariams, tai būtų...
R.MACEIKIANECAS. Pradėjau, tai ir baigsiu, gerbiamasis...
"Tam taip pat pasitarnavo Vyriausiosios rinkimų komisijos lapkričio 17 d. nutarimas "Dėl išvažiuojamųjų rinkimų komisijų apribojimo 1 balsadėže". Tai leido simuliuoti, kad neįmanoma nuvykti pas visus asmenis, padavusius atitinkamus pareiškimus.
Dabar rajone masiškai keičiami sovietiniai pasai į Lietuvos Respublikos piliečio pasus. Ir dėl tos priežasties preliminariais paskaičiavimais rinkimuose negalėjo dalyvauti apie 20% balsavimo teise turinčių žmonių. Nors apylinkės pristatė asmenų, keičiančių pasus, sąrašus, o pilietybės pažymėjimuose buvo pažymėta apie apsisprendimą priimti į Lietuvos pilietybę, daugelyje vietovių tokie žmonės apylinkių rinkimų komisijose buvo ignoruojami. Nors mes daug kartų kreipėmės į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl balsavimo problemų, iškilusių asmenims, kurių dokumentai paimti pakeisti ir kurie neturi kitų jų tapatybę patvirtinančių dokumentų su nuotrauka, šis reikalavimas iki šiol neišspręstas.
Dokumentai Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų bei politinių teisių apribojimo, organizuojant rinkimus, buvo pateikti Seimui, organizuojant rinkimus, buvo pateikti Seimui, Vyirausiajai rinkimų komisijai, Respublikos prokuratūrai. Iki šiol medžiaga neišnagrinėta, jokio atsakymo Lietuvos lenkų sąjunga nesulaukė. Pasiūlymai dėl rinkimų komisijų papildymo buvo Vyriausiosios bei rajonų rinkimų komisijų atmesti. Yra pagrindo tvirtinti, kad panašių apsunkinimų bei trukdymų bus imtasi ir pakartotiniuose rinkimuose. Todėl dar kartą apeliuojame į Lietuvos Respublikos Seimą, kad būtų imtasi priemonių, kurios užtikrintų galimybę surengti tikrai laisvus ir demokratinius pakartotinius savivaldybių rinkimus Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, ir kad būtų pakeistos rinkimų komisijos, kurių darbe pasitaikė Lietuvos Respublikos savivaldybių rinkimų įstatymo pažeidimų". Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Ir padėka, ir įspėjimas už Reglamento nesilaikymą. Jis vietoje numatytų 3 min. kalbėjo 6 min. Kitus pareiškėjus, kurie norės skaityti pareiškimus, prašyčiau griežtai laikytis Reglamento, nes įspėjimas gali būti ir su įrašymu į stenogramą. Šis be įrašymo. Kviečiame Seimo narį J.Dringelį.
1sesija30p svarstyti klausimai
Svarstome 3 darbotvarkės punktą, "Dėl miestų herbų tvirtinimo" projektą. Kol Seimo narys J.Dringelis dar nepradėjo kalbėti, aš norėčiau pasakyti, kad 4 darbotvarkės punktas pranešėjo prašymu perkeliamas 17 val. Taigi po 3 punkto svarstysime 5 darbotvarkės punktą, ir Seimo narį J.Bernatonį prašau ruoštis. Prašome, Seimo nary Dringeli.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis posėdžio Pirmininke, malonūs kolegos, šiandien jau trečią kartą mes svarstom šitą trumputį projektą "Dėl miestų herbų tvirtinimo". Kaip žinote, per pirmuosius du svarstymus jokių reikšmingų pasiūlymų nesulaikėme, išskyrus vieną, kad laikinai einantis Seimo PIrmininko pareigas ponas Č.Juršėnas buvo pasiūlęs, ne kaip aš čia, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas tvirtintų miestų herbus, bet Seimo Pirmininkas. Bet dabar jis šitą atsiėmė. Liko tik tas vienintelis pasiūlymas, kurį aš siūliau iš pradžių, t.y., kad miestų herbus tvirtintų Prezidentas. Aš dėl jo ir siūlau jums visiems balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar norėtų kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys V.Liutikas, prašom. Siūlo balsuoti. Daugiau kalbančių? Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Aš siūlau pritarti šitam įstatymui ir balsuoti.
PIRMININKAS. Kadangi tiek kairė, tiek dešinė pusė siūlo pritarti, tai gal tada nebekalbėkime šia tema daugiau? Tai tada prašome pasiruošti balsuoti. Kas už Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl miestų herbų tvirtinimo" projektą, prašome pakelti rankas. Balsų skaičiavimo komisiją prašome dirbti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 88.
PIRMININKAS. Kas prieš? Prieš nėra. Kas susilaikė? Susilaikiusių taip pat nėra. Taigi Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl miestų herbų tvirtinimo" 88 Seimo nariams balsavus už, niekam - prieš ir niekam nesusilaikius yra priimtas. Ačiū gerbiamajam pranešėjui.
J.DRINGELIS. Dėkui, kolegos.
Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo projektas (trečiasis svarstymas ir balsavimas) (93.01.26)
1sesija30p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Svarstome 5 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo projektą. Trečiasis svarstymas ir balsavimas. Taigi galima kalbėti tik dėl balsavimo motyvų, o taip pat pranešėjas informuos apie gautas alternatyvas, jeigu tokios yra gautos. Pranešėjas - Seimo narys J.Bernatonis. Prašome.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo projekto autoriai stengėsi atidžiai atsižvelgti į visų mūsų pastabas, išsakytas pirmojo ir antrojo svarstymų metu. Palyginus su pirmuoju projektu, trečiajame projekte yra pataisyti, papildyti 1, 2, 4, 7, 9, 11, 12, 13, 18, 19 ir 20 straipsniai. O taip pat papildomai įtraukti 14, 15, 16, 17 straipsniai. Tačiau negalėjome atsižvelgti į tas pastabas, kurios prieštaravo bendrai parengto projekto koncepcijai, šio įstatymo esmei.
Manome, kad Prezidento konstituciniai įgaliojiami bus aprašyti kituose Seimo priimtuose įstatymuose atsižvelgiant į susiklosčiusią praktiką. Mūsų manymu, Prezidento santykiai su Vyriausybe galėtų būti sureguliuoti Vyriausybės įstatyme. Na, o jeigu kalbėti apie Prezidento santykius su savivaldybėmis, tai Lietuvos Respublikos Konstitucija specialių įgaliojimų Prezidentui šiuo klausimu nenumato. Buvo keliamas klausimas dėl Prezidento atsakomybės reguliavimo. Remiantis Konstitucija, tai numatyta apkaltos procedūra, kuri bus apibrėžta kitame įstatyme. Raštu gavome pastabas iš Seimo narių P.Papovo ir G.Paviržio, į kurias buvo atsižvelgta tobulinant projektą. Todėl siūlome apsvarstyti ir priimti šį įstatymą pastraipsniui.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Taigi pagal procedūrą mes turime priiminėti įstatymą pastraipsniui. Balsavimo procedūra pradedama. Taigi dėl 1 straipsnio ar kas turi pastabų? Galima kalbėti tik dėl balsavimo motyvų, o pasiūlymai gali būti priimami tik sutikus pranešėjui, jeigu nebuvo įteikti prieš 24 val. raštu. Taigi dėl balsavimo motyvų Seimo narys V.Bubnys. Dėl pirmojo straipsnio. Ne? Daugiau nematau. Tai ar galima laikyti, kad 1 straipsniui yra pritarta? 1 straipsniui yra pritarta. 2 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų, prašome. Nematau. Galima laikyti, kad 2 straipsniui pritarta? 2 straipsniui pritarta. 3 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų niekas nenori kalbėti. Ar yra prieštaraujančių 3 straipsniui? 3 straipsniui pritarta. 3 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų niekas neužsirašęs, prieštaraujančių 4 straipsniui nematau nei kairėje, nei dešinėje pusėje, 4 straipsniui pritarta. 5 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų? Nėra prieštaraujančių 5 straipsniui? Nematau. 5 straipsniui pritarta. 6 straipsnis. Preištaraujančių dėl balsavimo motyvų nėra. 6 straipsniui pritarta. 7 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų niekas neužsirašė. Prieštaraujančių 7 straipniui? Pritarta. 8 straipsnis.
J.BERNATONIS. 8 straipsnyje Seimo narys E.Jarašiūnas siūlė atsisakyti 3 ir 4 dalies, nes tai yra Baudžiamojo ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų dalykai.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė?
J.BERNATONIS. Nors mes siūlytume palikti, tačiau būtų galima balsuoti alternatyviai.
PIRMININKAS. Taip. Tai tada taip: kas už tai, kad išbrauktume 3 ir 4 pastraipą? Pranešėjas taip pat labai neprieštarauja, kiek aš supratau, nors siūlo palikti, bet jis taip pat ir abejoja. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašoma dar atidžiai pažiūrėti į 8 straipsnį. Seimo narys E.Jarašiūnas siūlo išbraukti 3 ir 4 pastraipas. Pranešėjas tokios ryškios nuomonės nepasako.
J.BERNATONIS. Siūlau palikti trečiajam balsavimui.
PIRMININKAS. Tačiau balsavimu. Dar gal dabar užsiregistruokime. Prašome registruotis. O Seimo narį E.Jarašiūną paprašyčiau nuo šoninio mikrofono pakomentuoti, kodėl, jūsų nuomone, reikėtų 3 ir 4 pastraipas išbraukti.
E.JARAŠIŪNAS. Man atrodo, kad pranešėjas labai puikiai pakomentavo, kadangi tai yra tikrai baudžiamosios teisės dalykai. Šio įstatymo paskirtis yra visai kitokia. Ir, antra, šio įstatymo 2 dalis kalba, kad įstatymai numato atsakomybę už viešą Respublikos Prezidento įžeidimą arba šmeižimą. Tai yra jau 2 dalis nukreipia į konkrečius įstatymus, numatančius būtent atsakomybę už tuos dalykus, ir todėl, manau, kad jie nieko naujo, naujo turinio nesuteikia ir vargu ar reikalingi. Tiktai dėl to.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 8 straipsnio 3 ir 4 pastraipos būtų išbrauktos, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradedamas. Pranešėjas taip pat siūlo išbraukti. Tai ša ir nežinau, ar verta balsuoti. Balsavimas sustabdomas. Pranešėjas taip pat atsiima. Prašau? Taip, bet aš galiu jį sustabdyti, kadangi pranešėjas atsiėmė. Taip pat sutiko su Seimo nario E.Jarašiūno pasiūlymu. Taigi 3 ir 4 pastraipos nėra, nes pranešėjas jų neteikia. 8 straipsniui dabar kas nors prieštarauja? Dėl balsavimo motyvų nori? Kas nori kalbėti dėl 8 straipsnio? Seimo narė V.Aleksnaitė. Prašome. Seimo narys G.Paviržis. Prašome. Dėl balsavimo motyvų norit kalbėti? Dėl 8 straipsnio balsavimo motyvų.
G.A.PAVIRŽIS. Atsiprašau, čia netyčia paspaudžiau.
PIRMININKAS. Atsiprašymas priimtas. Ar yra reikalaujančių balsuoti už 8 visą straipsnį? Nėra. 8 straipsnis priimtas. 9 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nematau. Pranešėjas jokių naujų pasiūlymų neturi.
J.BERNATONIS. Ne, neturiu.
PIRMININKAS. Reikalaujančių balsuoti nepritarti 9 straipsniui nematau. 9 straipsnis priimtas. 10 straipsnis. Pranešėjau, neturite nieko?
J.BERNATONIS. Ne.
PIRMININKAS. Norinčių pasisakyti nematau. Reikalaujančių balsuoti? Yra! Seimo narys A.Vaišnoras. Dėl 10 straipsnio, taip?
A.VAIŠNORAS. Aš praėjusį kartą diskusijose pasisakiau, kad to straipsnio iš viso reikėtų atsisakyti, kadangi mes galime turėti daug prezidentų gyvų. Galbūt kažkaip kitaip pagerbti tą žmogų reikėtų, bet ne Lietuvos Respublikos Prezidento vardu. Nes tai yra ne kažkokia išimtinė arba garbės teisė, tai yra garbingos pareigos ir įpareigojančios pareigos.
PIRMININKAS. Siūlote išbraukti?
A.VAIŠNORAS. Siūlau išbraukti.
PIRMININKAS. Pranešėjas, prašome.
J.BERNATONIS. Siūlau palikti, kadangi neturėsime mes daug žmonių vienu metu, kurie bus vadinami Prezidento vardu. Jie, be abejo, vadinami bus eksprezidentu. Tačiau tai, kad Prezidento vardas išlieka, tai yra tam tikras irgi simbolis ir pagarba tam žmogui, kuris buvo valstybės vadovu.
PIRMININKAS. Ar Seimo narys A.Vaišnoras eikalauja balsuoti dėl 10 straipsnio išbraukimo? Nebūtinai. Ačiū. Taigi 10 straipsnis priimtas. 11 straipsnis. Pataisų nėra. Dėl balsavimo motyvų? Seimo narys E.Jarašiūnas dėl 11?
E.JARAŠIŪNAS. Ne. Dėl 12.
PIRMININKAS. Seiumo narė E.Kunevičienė dė
l 11 straipsnio. Ne Taigi yra reikalaujančiųjų balsuoti dėl 11 straipsnio? Prieštaraujančiųjų taip pat nėra. 11 straipsnis priimtas. Dėl 12 straipsnio - E.Jarašiūnas. Tačiau galėtumėte vietoje, nes aš jums įjungsiu mikrofoną, jeigu jūs paspaustumėte.
E.JARAŠIŪNAS. Čia labai menka smulkmenėlė: purpurinis audeklas arba purpuro spalvos audeklas. Ar ta spalva yra purpuro? Nebent heraldikos, jeigu specialistų čia yra.
PIRMININKAS. Taip, siūloma ne purpurinis, o purpuro spalvos. Turbūt čia tikslesnė formuluotė. Sako "purpurinis". Seimo narys Jarašiūnai, gal palikime kalbininkams.
BALSAS IŠ SALĖS. Taip, tai yra Heraldikos komisijos siūlymas.
PIRMININKAS. Nereikalaujate balsuoti? Ne. Tai dėl 12 straipsnio yra norinčių kalbėti arba reikalaujančių pnepriimti? Nematau. Taigi 12 straipsnis priimtas. Prašau 13 straipsnį. 13 straipsniui pastabų nebuvo. Reikalaujančiųjų, kad būtų nepriimtas, taip pat nematau. 13 straipsnis priimtas. 14 straipsnis.
J.BERNATONIS. Taip pat nebuvo pastabų.
PIRMININKAS. Pastabų nebuvo. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Reikalaujančiųjų nepriimti taip pat nėra. 14 straipsnis yra priimtas. 15 straipsnis, pranešėjau?
J.BERNATONIS. Taip pat pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Labai prašau pranešėjo ir gerbiamojo Pirmininko, norėčiau grįžti prie 12 straipsnio. Ar anksčiau buvo šiek tiek kitoks lyg ir vėliavos aprašymas? Aš bijau, kad mes čia turėsime naują vėliavą, o netęsime tos mūsų tradicijos. Kadangi čia, žiūriu, Lietuvos valstybės herbas iš dešinės laikomas grifo, o iš kairės - vienaragio. Kaip sakant, kažkokie nauji dalykai. Ar nesutiktų pranešėjas paaiškinti, labai atsiprašau, kad aš laiku to nepasakiau.
J.BERNATONIS. Tai yra Heraldikos komisijos siūlymas. Jos atstovai dalyvauja čia, svarstyme. Galėtų plačiau apie tai paaiškinti, bet būtent norima tas mūsų heraldikos tradicijas tęsti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarašiūnai, gal sutiktumėte, kad mes dabar pasvarstysime kitus straipsnius, paskui prie 12 straipsnio grįšime, pakviestume Heraldikos komisijos atstovą?
E.JARAŠIŪNAS. Aš patas norėčiau prašyti pranešėjo, jeigu jis sutiktų, būčiau labai dėkingas.
PIRMININKAS. Gerai, tada mes taip ir padarykime.
E.JARAŠIŪNAS. Aklai nenoriu...
PIRMININKAS. Tai priimtina, kad mes pakviesime Heraldikos komisijos atstovą, kuris mums painformuos, ar čia viskas tvarkoj. Taigi dėl 12 straipsnio palauksime rezultatų. 15 straipsnis.
J.BERNATONIS. Taip pat nebuvo pastabų.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės "niose". O reikalui esant - laikraščiuose. Man atrodo, kad turėtų būti visais atvejais. Ne tiek jau daug Prezidento dekretų būna, kad visais atvejais būtų skelbiama taip pat viešai - laikraščiuose, per radiją, televiziją. Be to, kas čia žino, kas tą "reikalui esant", kam yra tas reikalas, o kam nėra.
PIRMININKAS. Kitaip sakant, siūloma nustatyta tvarka, kadangi yra šitie žodžiai "nustatyta tvarka", tai žodžius "op reikalui esant" išbraukti, taip?
J.BERNATONIS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Ar priimtina?
J.BERNATONIS. Aš tik noriu pažymėti tai, kad Vyriausybės "Žinios" irgi yra viešas paskelbimas, bet sutinku, kad galima išbraukti.
PIRMININKAS. Taip, jūsų pastaba priimta. Žodžiai: "o reiialui esant" ir brūkšnys yra išbraukiami. Daugiau pastabų? Ar kalbančių dėl 15 straipsnio yra? Nematau. 15 straipsnis priimtas. 16 straipsnis.
J.BERNATONIS. Dėl 16 straipsnio norėčiau truputį paaiškinti. Seimo narys S.Pečeliūnas siūlė įtraukti ir Prezidento aktus dėl karo padėties įvedimo bei mobilizacijos paskelbimo, jų konstrasignavimą. Tačiau tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nes Konstitucijos 85 straipsnyje nurodyta, kad kontrasignuojami Prezidento dekretai tik tais klausimais, kurie nurodyti Konstitucijos 84 straipsnio 3,15 17 ir 21 punktuose. Tačiau karo padėties įvedimo ir mobilizacijos klausimai apibrėžtiPrezidento įgaliojimuose Konstitucijos 84 straipsnio 16 punkte. Todėl tokius aktus priims pats Prezidentas ir teiks patvirtinti artimiausiame Seimo posėdyje.
PIRMININKAS. Gal norinčių yra dėl balsavimo motyvų? Jūs neteikėte tų alternatyvų balsuoti?
J.BERNATONIS. Ne, neteikiu, nes tai prieštarautų Konstitucijai.
PIRMININKAS. Norinčių, siūlančių nepriimti 16 straipsnio nematau. 16 straipsnis primtas. 17 straipsnis. Prašom.
J.BERNATONIS. Dėl 17 straipsnio Seimo narys E.Jarašiūnas pateikė pastabą, kad šio straipsnio nuostatos turėtų būti reguliuojamos Seimo Statutu. Tai dėl pirmosios dalies būtų galima sutikti, kad tai galėtų būti tik Seimo Statuto reguliuojama, tačiau dėl antrosios ir trečiosios, tai turėtų būti reguliuojama šitame įstatyme. Aš norėčiau pasiūlyti dėl pirmosios dalies - ar ją palikti, ar išbraukti? Balsuoti alternatyviai. Kadangi, mano manymu, tai turėtų būti įstatyme, o gerbiamojo E.Jarašiūno manymu, tai turėtų būti Seimo Statuto reguliuojama.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Jarašiūnai, būkite malonus, paspauskite mygtuką ir pakomentuokite dėl 17 straipsnio pirmosios pastraipos.
E.JARAŠIŪNAS. Aš manau, kad tai yra daugiau teorinė problema, o šiuo atveju galima palikti alternatyviam balsavimui.
PIRMININKAS. Vadinasi, siūlote išbraukti, taip?
E.JARAŠIŪNAS. Būtų korektiškiau, bet iš esmės ar liks, tai irgi nemanau, kad tai būtų didelis brokas.
PIRMININKAS. Vadinasi, siūlote balsuoti, bet nežinote, kaip pats balsuosite. Seimo narys P.Jakučionis. Prašome.
P.JAKUČIONIS. Tai čia to punkto 1 pastraipa, taip sakoma: "nustatyta tvarka turi būti įrašas su Seimo vadovo parašu". Man tas štai pavadinimas "Seimo vadovas"? Tai turbūt Seimo Pirmininko parašu?
J.BERNATONIS. Tuomet reikėtų įrašyti "galima būtų keisti Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo parašu"
PIRMININKAS. Ar priimant pasiūlymą keisti "Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo parašu"?
J.BERNATONIS. Galima.
PIRMININKAS. Priimat, taip? Taigi, gerbiamieji Seimo nariai. Seimo narys E.Jarašiūnas nereikalauja balsuoti dėl pirmosios pastraipos išbraukimo. Taigi pirmoji pastraipa lieka. Ar yra prieštaraujančių prieš 17 straipsnį? Nėra. 17 straipsnis yra priimtas. 18 straipsnis. Prašom.
J.BERNATONIS. 18 straipsnyje paskutiniame svarstyme pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Vargu ar reikia rašyti "darbo užmokestis apmokestinamas"? Gal išmeskit tą "apmokestinamą". Visgi visi darbo užmokesčiai yra apmokestinami. Aš manau, kad nereikėtų daryti, kad čia lyg kažkas yra ypatingo tokiu atveju atrodo.
PIRMININKAS. Pranešėjas sutiko.
J.BERNATONIS. Sutinku.
PIRMININKAS. Daugiau pasisakančiųjų nematau. Reikalaujančiųjų balsuoti nematau. 18 straipsnis priimtas. 19 straipsnis.
J.BERNATONIS. 19 straipsnyje buvo siūloma, kadangi ankstesniam projekte buvo įrašyta apie dovanas per 100 dolerių vertės, orientuotis į nacionalinę valiutą. Tačiau autoriai pasitarę nusprendė nustatyti tokią bendrrą normą, kad nepriklausomai nuo vertės visos dovanos, kurios gautos oficialiai, kaip valstybės vadovo, turi būti saugomos, ir tai yra valstybės turtas.
PIRMININKAS. Jūs siūlote 19 straipsnį palikti taip, kaip yra.
J.BERNATONIS. Taip, kaip yra.
PIRMININKAS. Nėra prieštaraujančių? Norinčių kalbėti dėl motyvų? Seimo narys P.Miškinis. Prašome.
P.A.MIŠKINIS. Čia galiu iš vietos kalbėti.
PIRMININKAS. Be abejo.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad mes perkrausim saugyklas ir visai nereikalingais daiktais. Juk gali būti trumpai naudojami daiktai, dovanos. Ir apie tai reikia pagalvoti. Jeigu visa tai, kas buvo įteikta, pavyzdžiui, kokia nors kanceliarinė priemonė, rašymo priemonė arba gėlių puokštė, bus padėta į saugyklą, gerbiamieji, ar tai bus tikslinga? Čia reikia pagalvoti. Vertingas dovanas, kurios turi išliekamąją vertę, tai, žinoma... Tai bus valstybės turtas ir jas reikia perduoti. O dėl smulkmenų, tai kažin ar turim jas padaryti valstybės turtu ir saugoti amžiais.
PIRMININKAS. Tai ką siūlote daryti su 19 straipsniu?
P.A.MIŠKINIS. Čia reikėtų, man atrodo, palikti ankstesnį formulavimą.
PIRMININKAS. Ankstesnį formulavimą. Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Papildau kolegą. Galima nustatyti minimalią tos dovanos, kuri laikoma vertinga, vertės sumą. Sakykim per 200 dolerių ar pan.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš įsivaizduoju, kad Prezidentui šratinukų niekas nedovanos. Jeigu dvanos, tai dovanos vertingą dovaną. Tai jeigu mes galvojame apie kokį nors Prezidento muziejų ar ką nors tokio ateityje, tai turėtų būti šitas dalykas. Ten apie gėles ir ką nors tokio visiškai nekalbama.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Aš manau, kad reikėtų parašyti taip: taip pat dovanas, bet valstybinės vertės dovanas. Ir tada viskas būtų aišku.
J.BERNATONIS. Aš siūlyčiau palikti taip, kaip teikiama projekte, kadangi nežinau, kas nustatys tų dovanų vertę. Be piniginės vertės, yra istorinė vertė, simbolinė dovanų, teikiamų Prezidentui, vertė. Ir čia pažymėta, kad visos dovanos yra saugomos rezidencijoje, tačiau ypač vertingos gali būti perduodamos saugoti Lietuvos bankui. O tos, kurios turės ypač didelę istorinę vertę, bus perduodamos muziejams. Taigi jeigu kas nors padovanos, kaip čia buvo sakyta, rašymo priemone Prezidentui ir jinai nebus tokia vertinga, atmintina, tai ja galės Prezidentas naudotis savo rezidencijoje.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau palaikyti pranešėją. Iš tikro formulė leidžia labai laisvai su tom nevertingom priemonėm pasielgti.
PIRMININKAS. Ar Seimo narys P.Miškinis reikalauja balsuoti dėl straipsnio? Tai paspauskit mygtuką, gerbiamasis Seimo nary.
P.A.MIŠKINIS. Kalbama apie ypač vertingų dovanų perdavimą Lietuvos bankui. Bet, gerbiamieji, gali būto tokios brangios dovanos, pavyzdžiui, paveikslai. Tai ar jų vieta saugot... Padovanos, pavyzdžiui, XVI-XVII amžiaus labai vertingą paveikslą, milijoninės vertės. Tai ar jis tikssaugot valstybiniam banke? Manau, kad čia irgi reikia kažkaip keisti formulavimą.
PIRMININKAS. Taip, pranešėjau, kokia jūsų nuomonė? Paliekat?
J.BERNATONIS. Aš manau, kad šitame straipsnyje turbūt sunku numatyti visus atvejus, kokias dovanas gaus mūsų vaslstybės prezidentai, tačiau tas formulavimas, man atrodo, leidžia tiek paveikslus perduoti muziejams, tiek įvairius brangakmenius ar brangiuosius metalus perduoti bankams. Ir aš argumentuodamas norėčiau pabrėžti, jog tikiuosi, kad nevertingų dovanų oficialiai mūsų valstybės Prezidentui nebus teikiama.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau tylos. Ypač prašyčiau tylos tų svečių, kurie per daug garsiai kalba.
Taigi 19 straipsnį pranešėjas siūlo palikti tokį, koks jis yra. Jo pasiūlymą palaiko Seimo narys E.Jarašiūnas, o Seimo narys P.Miškinis siūlo šitą straipsnį redaguoti. Todėl aš teikiu balsuoti. Kas už tai, kad šį straipsnį paliktume be redagavimo, spaudžia mygtuką "už", kas kitaip mano, spaudžia mygtuką "prieš" arba susilaiko. Balsavimas pradedamas.
Už - 63, prieš - 6, susilaikė 5. 19 straipsnis patvirtintas. Prašom 20.
J.BERNATONIS. Dėl 20 straipsnio. Čia buvo siūlymų tik dėl buvusio Prezidento pensijos. Buvo siūlymų, kad jinai turėtų būti nustatyta tokia, kaip ir kitų garbingų asmenų. Tačiau daugelio valstybių praktikoje buvusių prezidentų pensija nustatoma speciali. Taip daroma ir šiame įstatymo straipsnyje. Kadangi buvo du siūlymai, ar turėtų būti nustatoma 50% Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio pensija per mėnesį, ar 70% Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį, aš norėčiau taip pat teikti alternatyviai balsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau pasiūlyti, gal projekto autorius sutiktų. Visgi sukakus pensiniam amžiaui. Pagal šią formulę Prezidentas išeina iš valstybės tarnybos visiškai darbingas, ir mes jam mokėsim pensiją. Prezidentas ne balerina, man atrodo, ir galėtų palaukti to pensinio amžiaus, kad gautų pensiją. O dėl dydžio aš manau...
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Prezidentas yra labai svarbi asmenybė, valstybės galva. Jeigu mes jo neaprūpinsim, galim pastatyti į labai keblią ir negražią padėtį savo valstybė. Todėl manyčiau, kad čia nereikėtų kalbėti apie pensinį amžių. Siūlyčiau palikti tokią redakciją, kokia yra.
PIRMININKAS. Taip, Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Pritariu palikti.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Aš noręčiau Seimo nariams priminti, kad, pavyzdžiui, Vokietijos Federacinėje Respublikoje Konstitucinio Teismo tarybos nariams, kruie atidirba tam tikrą laiką Konstituciniame Teisme, toliau iki gyvos galvos paliekamas tas pats atlyginimas, pensijos dydžio. Tai tam, kad žmogus būtų garantuotas, kad jis būtų nepriklausomas, kad jis galėtų laisvai elgtis tam tikroje institucijoje. Todėl siūlau iš tikrųjų tokį dalyką palikti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, Seimo narys E.Jarašiūnas siūlė įragšyti žodžius "sulaukus pensinio amžiaus". Atsiimate, taip?
E.JARAŠIŪNAS. Aš nesutikčiau su tuo.
PIRMININKAS. Jeigu autorius sutinka, tada siūlytumėt balsuoti, jeigu nesutinka, jūs nereikalaujate balsuoti. Nereikalauja.
J.BERNATONIS. Nesutinku. Ir siūlyčiau alternatyviai balsuoti, ar 50% darbo užmokesčio dydžio, ar 70%.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji Seimo nariai...
J.BERNATONIS. Paremdamas tuos gerbiamojo A.Griciaus siūlymus, aš siūlyčiau 70%.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime alternatyviai. Kas bus už 70% pensiją, tas spaudžia mygtuką "už", kas už 50%, tas spaudžia mygtuką "prieš". Prašome pasiruošti balsuoti ir prašome nustatyti Prezidento pensijos dydį. Taigi kartoju, kas numato 70% pensiją, tas spaudžia mygtuką "už", kas 50%, spaudžia mygtuką "prieš". Susilaikę neskaičiuojami.
Už - 34, plius pranešėjas - 35, prieš - 38. Taigi paliekama 50% pensija. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl viso straipsnio? Vieną minutę!
BALSAS IŠ SALĖS. Perbalsuoti!
PIRMININKAS. Yra reikalaujančių perbalsuoti? (Salėje triukšmas)
BALSAS IŠ SALĖS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra Seimo narių, kurie nesuprato, kurį mygtuką reikėtų paspausti, aš dar kartą tada... Pakartosime balsavimą. (Plojimai) Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą kartoju, kas už tai, kad Prezidentui būtų paskirta 70% jo algos pensija, spaudžia mygtuką "už", kas už tai, kad būtų 50% algos dydžip pensija, spaudžia mygtuką "prieš", susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradedamas. Prašome balsuoti! Gerbiamieji Seimo nariai! Trečią kartą balsavimo nekartosime! Jeigu jūs kalbate ir negirdite, tai kaltinkite tik patys save.
Rezultatas tas pats: 40 - už, 42 - prieš, pensija - 50%. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl viso 20 straipsnio? Seimo narys L.Milčius. Minutę! Paspauskite... Užimtas kompiuteris, minutę lukterkim.
Seimo narys L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Dėl viso straipsnio. Aš nelabai sutikčiau su kitu punktu, kur yra suteikiama poilsiavietė su aptarnavimu, taip pat apsauga ir transportas. Manau, išrinktas Prezidentas bus visus 5 metus gyvas. Ir dabar nereikėtų žmonių erzinti, kad štai gali būti taip, kai bus gyvi 5 prezidentai, truks mums ežerų ir tų poilsiaviečių. Būtų geriau... Galėtų vėliau papildyti, o dabar, manyčiau, nereikėtų rašyti.
PIRMININKAS. Siūlote išbraukti 4 pastraipos pirmąją eilutę, taip?
L.MILČIUS. Taip.
PIRMININKAS. "Suteikiama poilsiavietė su aptarnavimu, apsauga ir transportu." Taip?
L.MILČIUS. Taip.
J.BERNATONIS. Aš nesutinku su šituo pasiūlymu, kadangi vis dėlto Prezidentas yra valstybės vadovas...
BALSAS IŠ SALĖS. Buvęs...
J.BERNATONIS. Ir buvęs valstybės vadovas turėtų normalias sąlygas pailsėti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario L.Milčiaus pasiūlymui ir išbraukta eilutė "Suteikiama poilsiavietė su aptarnavimu, taip pat apsauga ir transportas", spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas. ((Balsai salėje)
Seimo nario L.Milčiaus pasiūlymui nepritarta: 25 - už, 53 - prieš. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl viso 20 straipsnio?
BALSAS IŠ SALĖS. Nėra.
PIRMININKAS. Nematau. 20 straipsnis priimtas tos redakcijos, kuri pateikta, 50% užmokesčio.
Grįžtame prie 12 straipsnio. Kviečiame... ((Balsai salėje, negirdėti) Ar yra reikalaujančių dar kartą balsuoti? Dėl šitos vienos eilutės, taip? ((Balsai salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, tada aš dar kartą kartoju, kad paskutinį kartą balsuojame. Prašome klausytis! Keliate triukšmą, negirdite, reikalaujate be reikalo, gaištate patys laiką, todėl vakare galit dėl to ilgiau sėdėti.
BALSAS IŠ SALĖS. Negąsdinkit!
PIRMININKAS. Aš nenoriu gąsdinti, bet jūs patys gaištate laiką.
Taigi dar kartą kartoju: Seimo narys L.Milčius pasiūlė 20 straipsnyje išbraukti eilutę, kuri prasideda žodžiais "Suteikiama poilsiavietė su aptarnavimu, taip pat apsauga ir transportas". Visi šituos žodžius siūlo išbraukti. Teikiu balsuoti. Kas už tai, kad ta eilutė būtų išbraukta, spaudžia mygtuką "už". ((Balsai salėje) Prašome balsuoti.
Už balsavo 33, pįrieš - 45, eilutė paliekama. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl viso 20 straipsnio?
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Vieną minutę! Aš noriu tik atsiklausti, ar yra reikalaujančių balsuoti dėl 20 straipsnio? (Balsai salėje) Nėra. 20 straipsnis priimtas.
Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš suprantu, kad svarstomas labai sudėtingas klausimas. Gal kai kuriems Seimo nariams reikalingi patarėjai, tačiau Seimo Reglamentas sako, kad balsavimo metu salėje neturi būti ne Seimo narių. Aš tai kartoju jau trečią kartą.
PIRMININKAS. Ši pastaba man. Aš labai atsiprašau, tikrai, gerbiamoji Andrukaitiene, jūs sėdite šalia Seimo nario V.Žiemelio ir Seimo narį V.Žiemelį blogai orientuojate. (Juokas salėje) Prašome balsavimo metu nebūti salėje arba pasikviesti... Seimo narys galėtų nueiti tada į svečių ložę kartu su...
BALSAS IŠ SALĖS. Parteryje.
PIRMININKAS. Prašau? Parteryje... Pasitikslinu, parteryje.
Gerbiamieji Seimo nariai, grįžtame prie 12 straipsnio. Prašo patikslinti Heraldikos komisijos atstovą. Turbūt yra.
V.JARMOLENKA. Atsiprašau, dar prieš komisiją galima dėl vedeimo?
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Aš dar norėčiau, kad autorius pateiktų savo argumentaciją dėl 12 straipsnio, nes prieš tai buvusiam yra visiškai kita vėliava, absoliučiai kita. Ten yra Vytis ir Gedimino stulpai. O čia atsiranda (aš sakysiu nevalstybine kalba) jedinorogi i grifony.
J.BERNATONIS. Argumentaciją dėl pateikimo aš gerbiamajam Seimo nariui V.Jarmolenkai pateiksiu tokią. Kai buvo rengiamas projektas, autorių nuomonė buvo tokia, kokia buvo pateikta pirmajame projekte. Tačiau vėliau šį klausimą aptarinėjo Heraldikos komisija, ir autoriai sutinka, kad Heraldikos komisijos nuomonė šiais klausimais yra kompetentingesnė ir autoritetingesnė už autorių.
PIRMININKAS. Ačiū. Heraldikos komisijos atstovą turime? Prašom, kur Heraldikos komisijos atstovas? Kviečiame tada. Prašom, būkit malonus, paaiškinkite Seimo nariams ir įtikinkite, kad tik toks 12 straipsnis su Prezidento vėliava turi būti. Būkit malonus, pavardę...
E.RIMŠA. Rimša.
PIRMININKAS. Heraldikos komisijos narys ponas E.Rimša. Prašom. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai atsiprašau Seimo nario M.Čoboto ir Seimo narės V.Briedienės, paskui tikrai nežinosite, kaip balsuoti, nes Heraldikos komisijos narys norėtų išaiškinti, kokia turėtų būti Prezidento vėliava. Prašom.
E.RIMŠA. Be abejo, čia gali būti įvairių nuomonių. Mes savo komisijoje svarstėme tuos dalykus, juo labiau kad oficialiai Prezidento vėliava iki šiol nebuvo priimta. Ta vėliava, kuri buvo naudojama Lietuvos Respublikos laikasi, tai buvo valstybinė vėliava, ir tik dėl to, tiesą pasakius, ne tiek teisiškai, kiek galbūt viešoji nuomonė susiformavo, kad tai yra Prezidento vėliava, kabojusi virš Prezidentūros ir dažnai buvusi prie Karo muziejaus. Valstybėse dažnai naudojamos 3 vėliavos. Tokiose valstybėse, kurios yra senos, turi senas tradicijas. Pirmoji vėliava, svarbiausia kiekvienoje valstybėje, yra nacionalinė arba tautinė vėliava, antra vėliava - valstybės vėliava arba valstybinė ir trečia vėliava - prezidento, ten, kur yra prezidento institucija, karaliau, kur yra karaliaus institucija, kunigaikščio, kur kunigaikščio, ir pan. Tokių prezidento vėliavų pasaulyje yra 23, 1985 metų duomenimis.
Mes peržiūrėjome visą medžiagą, kiek mums yra prieinama, kaip tos prezidento vėliavos sudaromos kitose valstybėse, ir pasirėmėme savo istorine medžiaga. Turiu pasakyti, kad prezidento vėliavos yra truputį puošnesnės, reprezentatyvesnės ir net nesivadina vėliavomis, o galbūt netgi vėliavėlėmis. Vokiškai, sakysime, Standarte ir Flage. Valstybės vėliava - Flage, Standarte - prezidento. Dėl to, kad jinai beveik visuomet yra trumpesnė. Tos vėliavos viaais atvejais yra gerbinės ir herbas daugeliu atvejų yra papuoštas pagalbiniais simboliais, istoriniais simboliais, kurie žinomi tos ar kitos valstybės.
Atsižvelgiant į tai ir turint omenyje, kad mūsų valstybės herbui yra per 600 metų, per tą laikotarpį, ypač Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, herbas turėjo daugybę lankytojų, ypač kunigaikščių heraldikoj, mes išrinkome, mūsų manymu, tokius pačius priimtiniausius, kurie yra žinomi bene iš seniausių laikų, turintys aiškiai suformuotą idėją, t.y. herbas laikomas vienaragio ir grifo. Galimas daiktas, kad kai kam yra čia truputį nelabai aišku, kodėl tokie, bet jei paimsime mūsų valstybės antspaudus, kurie yra nuo XV a., mes šituos dalykus rasime per visą laikotarpį. Vienokius ar kitokius. Jie buvo net nusistovėję ir iš jų reikia rinkti vieną ar kitą.
Dėl to ir siūlytume, kad Prezidento vėliava būtų purpurinės spalvos (juk ir čia yra purpurinė spalva, kuri dabar čia parodyta). Purpurinė spalva buvo ir anksčiau naudojama šituose dalykuose. Ir joje būtų pavaizduotas valstybės herbas, iš abiejų pusių laikomas. Iš vienos pusės - vienaragio, iš kitos pusės - grifo.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nary Petrauskai, ar dėl motyvų norėtumėt kalbėti? Dėl ko?
V.PETRAUSKAS. Na, kad ir dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Tada pranešėjui ačiū. Prašome Seimo narį V.Petrauską. Dėl balsavimo motyvų.
V.PETRAUSKAS. Aš tiesiog prašau ir siūlau Seimo nariams jokiu būdu nebalsuoti būtent už šitą eilutę, kadangi mes tikrai nematėme, kaip atrodo tas sukurtas etalonas. Tegul bus pasiremta bet kuo. Ir štai skubotai toje vietoje... Tikrai prašau visų, ir kairėje esančių kolegų neskubėti pritarti, nes labai labai miglota ir be įtaigesnio, didesnio argumentavimo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš atsiprašau, kad pabaigoj iškeliu mintį, bet ji kiek platesnė ir liečia kitus įstatymus. Ji būtų štai kokia. Pas mus yra labai išvystyta antspaudų industrija. Visam pasaulyje galioja parašai be antspaudų. Pas mus gi tūkstančiai žmonių stovi eilėje, po to tie antspaudai gaminami, registruojami, yra labai didelės laiko ir lėšų sąnaudos. Aš galvoju, kad mes turėtume atsisakyti šitos industrijos, sutaupytume daug laiko ir lėšų ir galėtume ghyventi be antspaudų, kaip ir visas pasaulis. Aš norėjau gerbiamąjį projekto autorių paklausti, ar mes nesutiktume šitą pradėti daryti nuo 11 straipsnio, kur kalbama apie apvalų antspaudą?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, jau yravėlu ką nors klausti, vėlu ką nors siūlyti. Galite tik siūlyti agituoti išbraukti ar priimti. Tai reikėjo daryti anksčiau, kai buvo antrasis svarstymas.
A.BALEŽENTIS. Tai mes galėtume išbraukti žodžius "apvaliu antspaudu".
PIRMININKAS. Seimo nary Baleženti, jums žodis nebuvo suteiktas, todėl aš jus įspėju, kad kalbate be leidimo. Seimo narys A.Patackas. Prašom.
A.PATACKAS. Aš norėčiau paklausti projekto autorių, kodėl buvo pasirinkta raudona, o ne purpurinė spalva?
PIRMININKAS. Prašome nueiti jo ir paklausti. Projekto autorius yra, prašom paklausti. Gerbiamieji Seimo nariai, kiek jūs bežiūrėtumėte, neįžiūrėsite čia nei kūjo, nei pjautuvo. (Juokas salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, skelbiama techninė trijų minučių pertrauka, kad Seimo nariai galėtų prieiti arčiau ir pasižiūrėti į vėliavą.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, techninė pertrauka baigėsi. Prašome sėsti. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome sėsti. O Heraldikos komisijos atstovas ponas E.Rimša dar porą žodžių pasakys ir galbūt atsakys į vieną kitą klausimą, jeigu jūs jį jam sugalvosite. Prašom.
E.RIMŠA. Kaip suprantu, kur heraldika - ten ginčai. Ir, matyt, tie mūsų ginčai dažnai būne ne dėl to, kad, sakysime, vienas prieš kitą būtume nusistatę, bet dėl to, kad mes ne visi galbūt vienodai žinome savo istorinį palikimą. Mes nelabai norėjom rodyti šitos vėliavos, kadangi tai yra paprasčiausiai eskizinis variantas, jame spalvos yra ne visai tos. Purpurinė spalva turi būti purpurinė spalva, devizo nebus, truputį apatinė dalis keisis, bet principą, kurį mes siūlome, tai šitas principas yra žinomas konkečiu atveju tiktai Lietuvos DŠidžiajai Kunigaikštystei nuo XVI amžiaus pradžios. Buvo įvairių skydininkų: vienu atveju laikė angelai, XVIII amžiuje laikė kariai. Skydininkai visose valstybėse anais ankstyvaisiais laikais nebuvo iki galo sunorminti. Ir dažnai ta pati valstybė naudojo kelis variantus. Mums atrinkti iš tų daugelio variantų buvo nelengva. Mes atsižvelgėme ir į politinius aspektus, ir į tai, kas labiausiai atspindėtų mūsų tradicijas. Čia kai kam, sakysime, nepatinka, kad tai yra vienaragis. Vienaragis yra kaip liūtas, sakysim, Lenkijos herbą anais laikais laikydavo liūtai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės - vienaragiai. Liūtas - geltonas, vienaragis - baltas. Yra gana gili ta simbolika, saulės, mėnulio spalvos, amžina kova tarp tų dviejų gyvių, kuri niekada nesibaigia pergale ir pan. Mes šituos dalykus eame labai gerai apmąstę, ir tikrai čia ne iš piršto kažkas išlaužta. Tarsi mes paėmėm ir sugalvojom.
Ir dar vienas dalykas. Mums atrodo, kad padaryti Prezidento vėliavą visiškai tuščią, paimant tik kažkokį simbolį, turint omenyje mūsų senas istorines tradicijas, gal būtų ne visai tikslinga. Juk mes turim tokią puikią savo medžiagą, todėl mes jos negalime panaudoti? Mes turime pasiimti iš to, kas buvo mūsų laikais, ir kadangi nebuvo sukurta XX amžiuje ir oficialiai įteisinta, vadinasi, turime pasiimti iš senesnio laikotapio, pasiimti iš to, kas iki mūsų atėjo, ir panaudoti šiandien.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Jarmolenka nori paklausti.
V.JARMOLENKA. Leiskit man paklausti antrą sykį, jau dabar ne autoriaus. Galbūt aš blogai suprantu lietuviškai, prašau, kad man atleistų ponas A.Baskas asmeniškai, bet čia parašyta "grifo". Grifas ir grifonas, rusiškai "grifon"_ yra skirtingi žodžiai. Čia aš matau rusišką grifoną. Kaip jis bus lietuviškai, patikslinkit, prašau.
E.RIMŠA. Grifas.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Vaišnoras nori paklausti. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau tiktai šiek tiek pasamprotauti ir paklausti. Ar mes teisingai egliamės, perkeldami, sakykim, monarchijos laikų tradicijas į dabartinę demokratinės Lietuvos situaciją? Štai šitoks Prezidento vėliavos, na, sakykim, stilizavimas pagal anų laikų tradicijas galbūt ne visai siejasi su, sakykim, priimtinais šiais laikais papročiais. Kita vertus, gali tai sukelti ir dar vieną norą sukurti Prezidentui karūną ar ką nors panašaus.
E.RIMŠA. Na, aš manyčiau, jeigu toks klausimas yra, tai pirmiausia mes iš anų laikų, iš monarchijos laikų, perėmėm ir raitelį. Ne iš kur kitur.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius ir Seimo narys V.Liutikas, ir daugiau klausimų nebus. Prašom. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Prašau pasakyti, ar piešinio ir vėliavos ploto tokia proporcija bus ir natūroje, ar jūs svarstėt ir kitus variantus?
E.RIMŠA. Mes svarstėme įvairius variantus, bet pasirinkom štai ką. Du trečdaliai prezidentinių vėliavų, kurios dabar egzistuoja pasaulyje, yra arba 1:1, arba 1:1,2. Sakysim, jeigu metras pločio - metras dvidešimt centimetrų ilgio. Tai labiausiai priimtina iš dviejų trečdalių forma. Be to, mes manom, kad dabar jau vis dėlto reikėtų orientuotis ir į kitas valstybes. Na, sakysim, ir Anglijos vėliava tokia, Prancūzijos vėliava tokia, ir Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava tokia, ir daugelio kitų stambių valstybių. Na, Anglijos yra truputi kitokių proporcijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Nors dešinėje pusėje aš matau Kretingos herbą ir turėčiau būti šito pavyzdžio šalininkas, bet niekaip negaliu sutikti su viena aplinkybe. Gerbiamieji Seimo nariai, įsivaizduokime šitą vėliavą, plevėsuojančią, tarkime, ant karinio laivo stiebo. Juk per visą šitą smulkmę reikia būti Saliamonu, kad įžiūrėtum herbo esmę. Reikia trumpesnio, aiškesnio varianto. Gal likti prie ano, buvusio pirmajame projekte. Jis praktiškai bus tikrai lbai sunkiai suprantamas. Dabar, kai yra standartas, forma, tai matyti, bet įsivaizduokit plevėsuojančią vėliavą, bus labai sunku įžvelgti, kad čia Lietuvos Prezidento vėliava.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, atsakyti nereikia. Čia nebuvo klausimas. Čia buvo dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi kilo diskusija dėl Prezidento vėliavos turinio, tai yra dėl 12 straipsnio antrosios pastraipos, aš teiksiu balsavimui, kas už tai, kad 12 straipsnio antroji pastraipa būtų išbraukta. O dabar galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys A.Patackas.
A.PATACKAS. Aš norėčiau šiek tiek pasisakyti apskritai dėl šito siūlomo varianto nuostatų. Būtų priimtina nuostata, kad mes turime naudotis savo istorine medžiaga, kuri iš tiesų yra turtinga, ir galima būtų ja naudotis. Bet vis dėlto, sakysim, tas variantas, kuris čia yra, jis vien estetiškai yra, na, švelniai tariant, įtartinas. Skydo forma nėra suderinta su tomis palydinčiomis figūromis. Paprastai kartušas būna tos pačios stilistikos kaip ir visas simbolis. Tuo tarpu herbo kartušas yra iš XX amžiaus, o kitos figūros yra kitokios stilistikos ir t.t. Bet tai jau yra specalistų dalykas. Aš manyčiau, kad vienintelis variantas būtų, jeigu mes matytume bent tris projektus, atitinkančius tam tikras skirtingas nuostatas, ir iš jų galėtume rinktis. Dabar toks variantas, koks yra, tuo labiau pats užrašas, akcentuojantis vienybės momentą, negi jau nėra daugiau Lietuvoje apie ką šnekėti ir panašiai. Žodžiu, negaliu balsuoti nei už, nei prieš. Esu pasimetęs, todėl tą klausimą paprasčiausiai reikėtų dar atidėti ir leisti rinktis iš kažko, kad būtų bent keli variantai. Kad mes galėtume rinktis ir aptarti tas nuostatas, ir aš manau, kad tas vėliavos dalykas nėra toks jau skubus. Mes galime, pavyzdžiui, priimti įstatymą, išskyrus šitą skirsnį. Vėliavą galima šiek tiek ilgiau aptarti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui A.Patackui. Prašom pranešėjo nuomonę ir balsuosim.
J.BERNATONIS. Aš noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad 12 straipsnio antrojoje dalyje yra formuluojamos tik bendros nuostatos, kokia turėtų būti vėliava, o trečiojoje dalyje yra formuluojama, kad Respublikos Prezidento vėliava ir jos atvaizdas visada turi atitikti Respublikos Prezidento vėliavos spalvų etaloninį atvaizdą, kurį Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Taigi konkretų tos vėliavos etaloną mes dar svarstysime Seime ir tvirtinsime atskiru nutarimu. Tačiau pačiam sumanymui ir Heraldikos komisijos siūlymui aš siūlyčiau Seimo nariams pritarti.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys E.Jarašiūnas. Konkretų siūlymą prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau pasiūlyti kaip ir išeiti. Man regis, kad mes prievėliavos, kaip ten bebūtų, turėsim grįžti. Šitas variantas, kaip aiškino Heraldikos komisijos atstovas, nėra galutinis ir lyg ir tų tekstų nėra. Aš manyčiau, galbūt mes galėtume pasitenkinti, kad Respublikos Prezidentas turi vėliavą - valstybės vadovo simbolį, o kitus dalykus, matyt, galėtų nustatyti įstatymas. Gal nutarimu priimant būtų ir greičiau, bet aš manau, kad jeigu bus rastas variantas, mes ir įstatymu labai nesunkiai sureguliuosim tą klausimą. Pagaliau vis tiek nuo mūsų sprendimo prisklausys. Dabar mes turim pusfabrikatį ir vargu ar reikia daryti galutinį sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar bus teikiama balsuoti dėl 12 straipsnio antrosios pastraipos išbraukimo. Jeigu jūs ją išbrauksite, tada kurią nors kitą dieną reikės priimti atskirą įstatymą, kuriame bus aptarta Prezidento vėliava. Jeigu jūs ją paliksite, tai nuostatos lieka tokios, kokios čia įrašytos, o konkretų etaloną tvirtinsime nutarimu. Taigi prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 12 straipsnio antroji pastraipa būtų išbraukta, spaudžia mygtuką "už". Už tai, kad būtų išbraukta - 36, prieš - 38. Taigi pastraipa lieka. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl viso 12 straipsnio? Yra. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už visą 12 straipsnį, spaudžia mygtuką "už".
Už visą straipsnį - 50, prieš - 28, 12 straipsniui pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Taigi, kas už visą Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą, prašome pakelti rankas. Balsavimas pradėtas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 69.
PIRMININKAS. Už - 69. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.
PIRMININKAS. Prieš - 3. Susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 22.
PIRMININKAS. Prašau pakartoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 22.
PIRMININKAS. Susilaikė 22. Taigi Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas 69 Seimo nariams balsavus už, 3 - prieš, 22 susilaikius yra priimtas. Dėkojame pranešėjui.
J.BERNATONIS. Dėkoju visiems Seimo nariams.
1sesija30p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Svarstome 6 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo papildymo" projektą. Pirmasis ir antrasis svarstymai, pakeitimus trumpai pateikia Seimo narys A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Gerbiamieji pirmininkaujantys, gerbiamieji Seimo nariai! Tiems kolegoms, kurie pateikiant šiuos pakeitimus nedalyvavo ir negirdėjo, aš norėčiau trupmai priminti tokių pataisų būtinumą.
Greta kitų įvairių dokumentų ir rekomendacijose dėl gamybinių technologinių komplektų sudarymo yra rašoma: "Komplektai turi užtikrinti žemės ūkio produkcijos gamybą, jos išsaugojimą ir agroservisą. Todėl jie turėtų būti privatizuojami vertine išraiška kaip riboto disponavimo objektai. Aptarnauti ūkininkus ir t.t. 2. Komplektą sudaro pastatai, technika, įrenginiai, gyvuliai, žemė ir apyvartiniai fondai. 3. Komplektai privalo turėti galimybę savarankiškai funkcionuoti. Siūlomi komplektai gali būti skaodomi arba jungiami pagal konkrečias sąlygas".
Gyvenime faktiškai vykstant privatizavimui paskiros agrarinės tarnybos, rajonų valdybos, privatizavimo komisijos įvairiai traktavo įstatymą. Tos rekomendacijos buvo priimtos beveik kaip įstatymas. Autoriai prikūrė tokių gamybinių technologinių komplektų, kurie (ir tada buvo aišku, ir šiandien tuo labiau aišku) negali funkcionuoti nė vieno mėnesio, gal nė vienos savaitės kaip savarankiški juridiniai asmenys. Todėl (aš jau čia plačiau neišsiplėsiu) buvo daroma viskas, kad privatizavimo eigoje iš vienos buvusios žemės ūkio įmonės būtų pridaroma kuo daugiau gamybinių-technologinių komplektų. Ir pretendentų galimybė pasirinkti turtą išliko toli gražu ne visose buvusiose žemės ūkio įmonėse. Aš pacituosiu vieną iš kelių šimtų laiškų, adresuotų Seimo Agrariniam komitetui.
"1992 m. kovo mėn. Vyriausybės nurodymu buvo sudarinėjami gamybiniai-technologiniai komplektai. Pas mus, tai yra Milašaičių žemės ūkio įmonėje (Raseinių raj.), buvo sudaryti 22 gamybiniai-technologiniai komplektai. Rajono Centrinės privatizavimo komisijos nurodymu komplektai buvo susmulkinti neatsižvelgiant nei į gamybinę bazę, nei į žemės plotą. Nebuvo atsižvelgiama, ar tas komplektas gali gyvuoti, ar ne ir t.t." Žodžiu, buvo nepaisoma pretendentų į turtą nuomonės ir dažnai buvo peršama ta mintis, kad susidarę tokie komplektai galės tarpusavy jungtis, prieš registruodamiesi, ir nebus jokių trukdymų.
Žinom begalę pavyzdžių, kai Žemės ūkio ministerija prisiėmė sau atsakomybę, ir, priiminėdama žemės ūkio įmonių reformavimo programas, daugeliu atvejų nepriėmė jų tol, kol nebuvo suskaidyta į galimai didesnį skaičių gamybinių-technologinių komplektų. Kitaip sakant, buvo atimta galimybė pretendentams į žemės ūkio įmonės turtą, kaime gyvenantiems žmonėms apsispręsti ir patiems pasirinkti tolesnę ūkininkavimo formą. Šiuo įstatymu arba pataisom niekam nieko nesiekiama primesti. "Įsigyti atskiri komplektai jų savininkų, t.y. pajininkų, pageidavimu gali būti jungiami arba skaidomi. Nutarimas dėl kompelktų jungimo arba skaidymo priimamas savininkų susirinkime, kai už jį balsuoja daugiau kaip du trečdaliai gamybinio-technologinio komplekto savininkų." Ir toliau lieka nesuprantamas čia jau ne vieną kartą pasakytas ir, matyt, dar bus pasakytas prieštaravimas tokiam pataisymui arba papildymui dėl to, kad, kaip sakiau, prievarta to daryti niekas nieko nei verčia, nei agituoja. Šiandien savininkai jau būtų nusipirkę atskirus gamybinius-technologinius komplektus patys dviejų trečdalių balsų dauguma taip, kaip žemės ūkio bendrovėje, kaip bet kokioje kitoje akcinėje bendrovėje patys priima tokį sprendimą. Galimas, žinoma, ir kitas būdas. Pagal Žemės ūkio bendrovių įstatymą dviejų trečdalių bendrovės narių balsų dauguma galima panaikinti. Galima įregistruoti žemės ūkio bendrovę to komplekto pagrindu praėjus ilgai trunkančias procedūras, toliau galima dviejų trečdalių balsų nutarimu panaikinti arba likviduoti žemės ūkio bendrovę - vieną, kitą, trečią ir joms kurtis iš naujo. Tai bus tris kartus ilgesnė procedūra, ir galutinai bus pasiekiama to paties. Dabar artėjant pavasariui būtų visiškai nelogiška versti turto savininkus praeiti trigubai didesnę procedūrą, kai tai galima padaryti tris kartus greičiau ir tris kartus lengviau. Čia buvo iškelta nemažai klausimų. Aš iš karto noriu atsakyti, kaip su šitais... Sakykim, tam tikra dalis jungiasi - du komplektai po 100 žmonių. 5 ar 6, ar 10 nesutinka su sprendimu, priimtu dviejų trečdalių daugumos, jungtis. Kaip ir pirmajame privatizavimo etape arba tolesnėje jo eigoje, taip ir šiandien šitai žmonių daliai, nesutinkančiai su tokiu sprendimu, nesunkiai atskiriama proporcingai jai priklausanti pagal anksčiau pasirašytus pajus turto dalis, ir jie nedalyvauja steigiant bendrą iš dviejų ar iš trijų, ar iš penkių komplektų žemės ūkio bendrovę. Būtų tiek.
Pastabų, pasiūlymų dėl šito nutarimo beveik nebuvo gauta. Buvo gautas pasiūlymas iš Žemės ūkio ministerijos papildyti anrąjį sakinį tokia dalim: "Ir patvirtinamas (tas sprendimas) rajono privatizavimo komisijoje". Tačiau ir Agrariniame komitete, ir dalyvaujant Žemės ūkio ministerijos atstovams, kurie ir siūlė tą, tas pasiūlymas buvo atsiimtas. Atsiimtas dėl paprasčiausių motyvų - kodėl dar turi kažkas tvirtinti savininkų apsisprendimą jungtis arba skaidytis į kelias dalis, jeigu to reikia. "Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo papildymo" projekto yra gautos Vyriausybės išvados. Čia iyra apeliuojama į Civilinio kodekso 122 straipsnį. Aš, kol kas nesileisdamas į tolesnes diskusijas, norėčiau pasakyti, kad apeliuojant į Civilinio kodekso 122 straipsnį galima būtų daryti išvadą arbaz sakyti, kad beveik bet kuris Žemės ūkio bendrovių straipsnis, susijęs su turtiniais klausimais, prieštarautų šito kodekso straipsniui, bet kuris Akcinės įmonės, Uždaros akcinės įmonės ir t.t. įstatymų straipsniai prieštarautų, jeigu nagrinėtume tokiam kontekste, kokiam čia yra pateiktos šitos išvados.
Tūčiau ir priimant Žemės ūkio bendrovių įstatymą beveik prieš dvejus metus, ir priimant kitų įmonių įstatymą nebuvo apeliuojama į šito Civilinio kodekso straispnius, o paprasčiausiai pasakyta, kad turtiniai klausimai sprendžiami teismine tvarka. Turbūt abejonių negali kilti, kad teismas ir remsis, kiek pažeidžiamas ar nepažeidžiamas Civilinis kodeksas arba atskiri jo straipsniai. Nepasisekė ir kažkaip nekyla klausimas priiminėjant ir priimant Žemės ūkio bendrovių arba Akcinių įmonių įstatymus... Tokia mintis, kad, žodžiu, pats įstatymas arba pagal jį parengti ir priimti, sakykim, Žemės ūkio bendrovių įstatai patenkintų 100% kiekvieno žemės ūkio bendrovės nario interesus turto valdymo klausimais. Gal tiek būtų.
Kad ir kaip keista, tada Vyriausybė nekėlė tokio klausimo, jį kelia dabar. Aš manyčiau, kad tam tikra dalim jį kelia, norėdama, sakyčiau, apginti arba ir toliau atstovauti tai begalei poįstatyminių aktų ir vyriausybinių nutarimų, kurie buvo išleisti, priėmus Žemės ūkio bendrovių įstatymą ir ypač Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą. Kurie nemaža dalim sujaukė turto privatizavimą, padarė jį sudėtingą ir pan. Ir toliau ji atstovauja savo pozicijai, ir tai yra jos teisė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, diskusijoms jūs palikote 6 min. Matyt, šiandieną mes klausimo nebaigsime. Pirmasis Sekmo narys M.Treinys. Prašom.
M.TREINYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pradėčiau nuo to, kad pats įstatymas nedraudžia nei jungtis, nei skaidytis. Jo straipsnyje parašyta: "Privatizuojamo įmonės turto įsigijimo tvarka. Privatizuojamas įmonės turtas įsigyjamas pirmiausia gamybiniais-technologiniais komplektais, sudarytais atsižvelgiant į asmenų pageidavimus ir įmonės kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto sudarymo kriterijus". Todėl siūlomos pataisos pirmoji dalis kaip juridinė norma neišplečia ir nesusiaurina šito įstatymo, o tik "aplipina" papildomu tekstu. Dėl antrosios dalies, matyt, jau čia bus diskusija, nes Vyriausybės pasirašytame dokumente kaip tik ir sakoma, kad tas sprendimas prieštarauja Civilinio kodekso 122 straipsniui. Manau, teisininkai tai patvirtins arba paneigs.
Dėl jungimosi. Kompelktai formavosi pagal Lietuvos Vyriausybės nustatytą tvarką, ir natūroje dalis jų susikūrė tokių, kurie yra neracionalūs ir negali gyvybingai veikti. Kodėl jie tokie pasidarė? Vadinasi, tų komplektų iniciatoriai, dažnai ūkių specialistai ir kiti ūkiuose dirbantys žmonės sąmoningai ar nesąmoningai juos tokius suformavo. Taigi ne kažkokie mitologiniai autoriai. Dabar negyvybingam komplektui egzistuoti, aišku, neverta ir natūralu, kad dalis jų prašėsi jungtis. Ir Vyriausybė tokius leidimus davė. Berods 415 komplektų yra susijungę. Kodėl reikėjo prašyti Vyriausybės šitų leidimų. Paprasčiausias motyvas yra tas, kad Vyriausybė atsako už agrarinę reformą, ir labai daug mes sulaukiame priekaištų, kad jinai yra chaotiška, netvarkinga. Taigi tam tikras reguliavimo mechanizmas, tvarkos mechanizmas neišvengiamai turėjo būti, ir jis yra. Į mano klausimą neišvengiamai turėjo būti, ir jis yra. Į mano klausimą anksčiau svarstant, kiek komplektų yra padavę paraiškas susijungti, bet jų neleidžia sujungti, ankstesnis pranešėjas iš viso neatsakė. Galbūt tokių paraiškų jau ir nėra. Nors komplektų, netapusių bendrovėmis, dar yra.
Žymiai sudėtingiau yra su komplektų skaidymu. Sudarant komplektą, kitaip sakant, priimant asmenų grupei turtą kartu priimamos ir pareigos, sakysim, nekeisti veiklos pobūdžio, įdarbinti ten anksčiau dirbusius asmenis, užtikrinti gamybos funkcionavimą. O dabar, sakysime, dviem t;rečdaliais balsų suskaidžius tą komplektą, įsivaizduokime, kad tai yra technikos bendrovė, serviso bendrovė, kada techniką išsidalija atskiri savininkai, iškyla klausimas, kas gi vykdys tas funkcijas, kurioms buvo skirtas tas komplektas. Kas techniškai aptarnaus kitas bendroves, ūzkininkus, sodiečių ūkius 2-3 ha ir pan. Užtat numatyta, kad nupirktą komplektą, jeigu asmenys neįvykdo tų turtinių pasižadėjimų, tas turtinis sandoris gali būti anuliuojamas. Todėl aš manau, kad ši siūloma pataisa iš esmės yra ne ekonominė, o politinė, t.y. noras parodyti tam tikrą veiklą, ir galbūt svarbiau parodyti, kad mūsų įstatymuose yra kažkas negero, jeigu jie čia keičiami, taisomi. Manyčiau, tos pataisos visiškai nereikėtų priimti. Mūsų manymu, ši pataisa dar sukeltų nepasitenkinimo bangą žemės ūkyje. Sakysime, kai kurie norėjo jungtis, bet neįrodė anksčiau Vyriausybei, kad tai jiems yra būtina, todėl jiems ir neleista galbūt kuriam nors susijungti. Jie registravosi, kaip sakoma, į bendrovę, o kiti, kurie ilgai delsė, ignoravo visus mūsų Seimo ir Vyriausybės nutarimus, galų gale bus išsireikalavę tą teisę. Bet jau ta teisė yra, ne tuo pačiu laiku ir nelygiavertė. Taigi, manyčiau, kaip tik šis dalykas reformos nesunormintų, o darytų ją dar labiau stichiškesnę. O ją daryti kaip valdomą procesą, yra būtina. Taigi pataisa nepriimtina.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Yra užsirašę dar 13 kalbėtojų, taigi daroma svarstymo pertrauka. Kalėbtojų sąrašas bus išsaugotas kompiuteryje.
Žodis pareiškimui suteikiamas Seimo nariui V.Bubniui.
V.J.BUBNYS. Gerbiamasis Seime! Aš norėčiau supažindinti jus su Birštono miesto invalidų kreipimusi.
"Mes, Birštono miesto invalidai, kreipiamės į jus pagalbos ir užtarimo. Kasdieninis kainų augimas galutinai išbalansavo mūsų ir taip menką biudžetą. Juk invalidai visada gyveno žemiau skurdo ribos ir kažkokių santaupų neturi, tuo labiau I, II grupės invalidai iš vaikystės. Mes juk beveik negalime apsieiti be pastovaus medikamentų vartojimo, o esant dabartinėms kainoms, vaistų pirkimas (kad ir sumažintu tarifu) stumia į dar didesnį skurdą. Mes ir taip esame gyvenimo nuskriausti, o Vyriausybė, panaikindama mokesčių lengvatas atėmė iš mūsų, ubagų, ne tik terbą, bet ir lazdą.
Visiškai pritariame Kauno ir Kupiškio invalidų kreipimuisi, prašydami ir reikalaudami nepasmerkti mūsų galutinei pražūčiai. Prašome ir reikalaujame ne tik grąžinti panaikintas lengvatas, bet ir rasti galimybių sumažinti mokesčius už elektros energiją ir telefoną. Tai mums, prikaustytiems prie lovos, yra ne komfortas, bet būtinybė, o kai kuriems vienintelis ryšys su išoriniu pasauliu.
Padėkite mums! Neleiskite galutinai pražūti! Tik Dievas ir jūs - paskutinė mūsų viltis. Birštono miesto invalidų vardu Invalidų draugijos valdybos pirmininkė Senavaitienė." Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Posėdis baigtas. Pertrauka iki 15 val. 15 val. - nepasitikėjimas banko valdytoju. 14.30 val. frakcijų pasitarimas 308.