Dvidešimt devintasis posėdis
1993 m. sausio 21 d.

	Svarstyti klausimai:
1.	Laikinai einančio Respublikos Prezidento pareigas A.Brazausko metinis pranešimas
2.	Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo pirmosios sesijos darbo pratęsimo” projektas1s29poses (svarstymas ir balsavimas)
3.	Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo papildymo” projektas1s29poturpr (svarstymas)
4.	Seimo kreipimosi į Rusijos Federacijos Aukščiausiąją Tarybą projektas (svarstymas ir balsavimas)
5.	Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas (pateikimas)
6.	Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos 1993m. valstybės  biudžeto ir  atskaitymų į savivaldybių  biudžetus normatyvų bei dotacijų" projektas1s29ponormat (antrojo svarstymas tęsinys)
7.	Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos Tarpparlamentinėje Asamblėjoje (Baltijos Asamblėjoje) projektas1s29poasamb (svarstymas ir balsavimas)
8.	Nepasitikėjimo pareiškimo Lietuvos banko valdybos pirmininku V.Baldišiu  projektas (svarstymas)

Seimo narių pareiškimai

G.Paviržis. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. sausio 15 d. nutarimo Nr.10

A.Kubilius perskaitė Sąjūdžio frakcijos paklausimą Ministrui Pirmininkui B.Lubiui

Laikinai einančio Respublikos Prezidento pareigas A.Brazausko metinis pranešimas (93.01.21)

1sesija29p svarstyti klausimai

Pirmininkauja laikinai einančio Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas laikinasis pavaduotojas A. SAKALAS

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Pradedame vakarinį sausio 21 d. Seimo posėdį. Aš kviesčiau gerbiamuosius Seimo narius sėstis  į savo vietas. Aš trumpai pareferuosiu dėl tolimesnės mūsų darbotvarkės punktų. Dabar kalbės laikinai einantis Respublikos Prezidento pareigas. Jis numato pranešimą daryti apie 1 val. Pusė valandos bus klausimams. Į klausimus sutinka atsakyti taip pat ir premjeras, jeigu tai bus klausimai daugiau dėl jo sferos. Toliau mes tarėmės iš ryto, kad baigiamieji žodžiai bus suteikti Biudžeto komiteto pirmininkui ir finansų ministrui, tačiau Biudžeto komiteto pirmininkas paprašė, kad mes tai padarytume paskutiniu šios dienos posėdžio klausimu, t.y. po darbotvarkės 10 punkto. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dabar išklausysime laikinai einančio Respublikos Prezidento pareigas pono A.Brazausko metinį pranešimą. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Eigirdas.

A.EIGIRDAS. Aš noriu priminti, kad mes pageidavome gauti šito pranešimo tekstą, ir tada dalyvavimas šito pranešimo svarstyme būtų žymiai efektyvesnis ir turėtų didesnę prasmę. Dabar šito teksto mes neturime, todėl tik pirmą kartą išgirsime šitą tekstą.

PIRMININKAS. Aš tik norėčiau pasakyti gerbiamajam Seimo nariui A.Eigirdui, kad čia ne svarstymas ir čia nereikės pranešimui nei pritarti, nei nepritarti. Čia išklausysime informaciją, kurią išdėstys jo ekscelencija, o paskui Seimo nariai galės užduoti klausimus maždaug pusės valandos laikotarpiu. Ekscelencija sutiko atsakyti. Taigi kviečiame jus, ekscelencija, ir prašome pradėti.

A.BRAZAUSKAS. Ačiū. Aš norėčiau irgi atsakyti į šitą pageidavimą. Aš manau, kad po mano šito pranešimo, jeigu iš tikrųjų yra toks Seimo narių pageidavimas, galima bus padaryti tokią brošiūrėlę patogios formos, kad jūs galėtumėte turėti šituos skaičius, tą informaciją, kuri yra šitame pranešime.

Gerbiamieji Seimo nariai! Šiandien, atlikdamas konstitucinę pareigą, pateikiu jums metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje. Jo pagrindinis tikslas - apžvelgti praėjusių metų politines, ekonomines ir socialines valstybės ir visuomenės raidos problemas bei tendencijas. Savaime suprantama, kad dabartinis Seimas ir Vyriausybė, pradėję savo veiklą 1992 metų pabaigoje, negalėjo paveikti šių procesų. Todėl, apžvelgdami ir vertindami susidariusią padėtį, galime prisiimti atsakomybę tik už savo sprendimus ir pastangas įveikti, kurių buvo imtasi pastarųjų mėnesių laikotarpyje.

Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba toliau tęsė l990 m. kovo 11d. pradėtą darbą, priėmė 6l įstatymą ir l59 nutarimus. Dauguma jų buvo būtini atkuriamai valstybei ir vykdomoms ūkio reformoms. Tačiau tenka pripažinti,jog dalis Aukščiausiosios Tarybos sprendimų ir veiksmų nepadėjo nei socialinei pažangai, nei santarvei Lietuvoje. Nors vis stiprėjo išorinis valstybės nepriklausomybės įtvirtinimas, tačiau blogėjo vidaus politinė, ekonominė bei socialinė padėtis. Tai sąlygojo ir nemotyvuoti politiniai sprendimai, ir ekonominės priežastys, apie kurias kalbėsiu atskirai. Politikams ne kartą pritrūkdavo atsakomybės, pirmenybė būdavo teikiama ne bendriems, visos visuomenės, o kai kada siauriems politiniams interesams. Buvo bandoma įtvirtinti valdžią triukšmingomis politinėmis akcijomis. Niekuo negalima pateisinti politinių organizacijų tiesioginių apeliacijų į tautą ar atskiras gyventojų grupes, kurstančių piliečius prieš teisėtas valstybės institucijas.

Priešprieša aukščiausią laipsnį pasiekė vadinamosios “parlamentinės rezistencijos” metu, kada dalis deputatų sąmoningai sukėlė Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės krizę.

Nenuostabu, jog praėjusiais metais labai krito valdžios autoritetas žmonių akyse. Pagal sociologinių apklausų duomenis pasitikėjimas Aukščiausiąja Taryba krito nuo 66 iki 29 procentų, o Vyriausybe - nuo 68 iki 38 procentų.

Spalio - lapkričio mėnesiais vykusius rinkimus į Seimą laimėjo buvusi opozicijoje LDDP. Valdžios mandatą tauta patikėjo socialdemokratinės krypties politikams. Rinkimų rezultatai rodo, jog labai pasikeitė Lietuvos visuomenės vertybinė orientacija.

Pirma. Atkūrus nepriklausomą valstybę svarbiausias uždavinys - valstybės vidinis gyvybingumas, pirmiausia - šalies ekonominis pajėgumas ir politinis stabilumas.

Antra. Visuomenė atmetė perdėtą gyvenimo ideologizavimą, leidžiantį ignoruoti realybę ir dangstyti daromas klaidas bei jo pagrindu vykdytą ritualinę politiką, iškeltą virš ekonomikos ir socialinių žmonių interesų.

Trečia. Žmones atgrasė politika, paremta kaltinimais, priešų ieškojimu, įvairių socialinių grupių supriešinimu.

Ketvirta. Tautos dauguma atsisakė remti reformas dėl reformų, t.y. tokias permainas, kurios grindžiamos abstrakčiomis schemomis, visiškai ignoruojant socialinę tikrovę.

Viešosios nuomonės lūžį ryškiai pademonstravo visi trys pernykščiai referendumai. Daug piliečių gegužės mėnesio referendume dėl Prezidento institucijos atmetė jiems nepriimtinus ir netgi nesuprantamus politinius siekius ir politinės kovos būdus. Tačiau žmonės gausiai dalyvavo ir vieningai pasisakė dėl svetimos kariuomenės išvedimo ir naujos konstitucijos priėmimo. Nors kai kurios Konstitucijos nuostatos susilaukė įvairių vertinimų, jos svarba valstybei yra didžiulė. Tai patvirtino ir politinis gyvenimas pastaraisiais mėnesiais.

Dabartinėmis Lietuvai sunkiomis sąlygomis pagrindinis politikų uždavinys - saugoti stabilumą bei sutelkti kuo daugiau proto, patyrimo ir jėgų reformoms vykdyti. Pirmiausia tai turėtų atsispindėti Seimo ir Vyriausybės veikloje. Lietuvos žmonės laukia paprasto ir suprantamo dalyko - reformos vykdymo, rūpinimosi piliečių gerove bei valstybės stiprėjimu.

Ar visi suvokiame šiuos tautos lūkesčius? Ar dirbame konstruktyviai ir kryptingai? Deja, dažnai skubama atsiriboti, atsisakyti bendradarbiavimo. Manau, kad LDDP dar ryžtingiau pakvies visas politines jėgas bendram darbui, o šios sugebės suderinti savus partinius interesus su visos visuomenės interesais.

Didžiausią frakciją Seime sudaro LDDP atstovai. Svarbus ir kitų frakcijų - Socialdemokratų, Krikščionių demokratų, Piliečių chartijos, Sąjūdžio, Laisvės, Demokratų partijos bei Lenkų - vaidmuo. Tikiuosi, kad frakcijų, Seimo daugumos ir mažumos veikloje dominuos ne konjunktūriniai parlamento vidaus politikos tikslai, o atsispindės visuomenėje egzistuojančios politinės orientacijos. Derinant skirtingas nuomones, turėtų būti dirbama sutartinai bei produktyviai. Kuo greičiau reikia sutvarkyti teisėsaugos įstatymus, kad jie tarnautų reformai ir visuomenės apsaugai, peržiūrėti galiojančius mokesčių įstatymus, priimti Konstitucinio teismo, Vyriausybės, Savivaldos, Seimo kontrolieriaus, Labdaros ir kitus įstatymus. Kad įstatymai būtų sėkmingai vykdomi, būtina Vyriausybės ir apskritai vykdomosios valdžios kompetencija. Todėl turėtume formuoti pastovų, depolitizuotą valdymo institucijų profesionalių darbuotojų kontingentą.

1992 metais pradėjus vykdyti kainų liberalizavimo politiką tapo ypač svarbūs socialinės saugos klausimai. Gyventojų skurdimo nesustabdė ir panaudoti kompensaciniai mechanizmai.

Sparčiai didėjant kainoms, nuo 1989 m. realiosios namų ūkio pajamos sumažėjo 73 procentais, t.y. pajamos tesudaro tik 27 procentus buvusių 1989 metais.

Net trijų ketvirtadalių šeimų, skaičiuojant vienam šeimos nariui, pajamos buvo mažesnės negu minimalus gyvenimo lygis. 1989 m. tokių šeimų buvo tik apie septintadalis.

Kritinę daugelio šeimų padėtį rodo ir vartojimo išlaidų struktūra. Praėjusių metų pabaigoje maistui šeimos buvo priverstos skirti net du trečdalius savo išlaidų, o prieš trejus metus - tik trečdalį. Todėl vis mažesnė dalis išlaidų teko buičiai, kultūrai ir kitoms reikmėms tenkinti. Palyginus 1992 metų ir 1989 metų duomenis, kainos už šias paslaugas padidėjo 35 kartus,o už butų - komunalines paslaugas - net 75 kartus. Didelė gyventojų dalis vis dažniau sprendė klausimą: ar sočiai valgyti, ar mokėti už butą, komunalines paslaugas. Mokesčių už šias paslaugas nemokėjimas sudaro tolesnę sunkiai sprendžiamų problemų grandinę.

Aleksandro Abišalos vadovaujamai Vyriausybei “užšaldžius” biudžetinių organizacijų darbuotojų darbo užmokestį, ypač nuskurdo meno, kultūros, švietimo bei medicinos įstaigų specialistai. Diferenciacija padidėjo ir tarp atskirų ūkio šakų.

Ypač sudėtinga tapo bedarbių padėtis. Keičiantis Lietuvoje užimtumo struktūrai, jų skaičius nuolat didėjo. 1992 m. į darbo biržas kreipėsi apie 125 tūkst. darbo neturinčių žmonių. O įdarbinta buvo tik penktadalis. Įsidarbinimo galimybes ribojo spartus laisvų darbo vietų mažėjimas. Metų pabaigoje darbo biržose jų buvo užregistruota tik 2,3 tūkstančio - 5 kartus mažiau negu 1992 m. pradžioje. Ypač mažėja darbininkiškų darbo vietų. Daugiau kaip pusę bedarbių sudaro tarnautojai, 60 procentų - moterys, beveik trečdalis - vilniečiai.

Reikia turėti omenyje ir paslėptąjį nedarbą, kuris yra apėmęs ne mažiau kaip 200 tūkst. žmonių.

Paslėptasis nedarbas nesulaikomai didėjo Gedimino Vagnoriaus vadovaujamai Vyriausybei nutarus riboti žmonių atleidimą iš darboviečių. Taigi daliai žmonių darbo užmokestis tapo tam tikra socialinės šalpos forma. Tai atitolino socialinį “sprogimą”, tačiau neskatino pačių žmonių aktyvumo ir atsakomybės, kas yra ypač svarbu rinkos ekonomikos sąlygomis. Būtina pabrėžti, kad praeitais metais vis dar nebuvo parengta darbuotojų perkvalifikavimo programa ir apskritai nedarbo atžvilgiu buvo laikomasi pasyvios politikos.

Lietuvoje gausėja pensininkų, jų yra per 700 tūkstančių. Nuo metų pradžios vidutinė pensija su valstybės socialine priemoka padidėjo 6 kartus, tačiau realiai dėl infliacijos ji sumažėjo per pusę. Vidutinė pensija su socialine priemoka sudarė tik 1/3 vidutinio darbo užmokesčio.

1992 m. Lietuvoje gyveno apie 400 tūkst. žmonių,tarp jų su negalia - pusė invalidų. Nors buvo priimtas Invalidų socialinės integracijos įstatymas, skirta lėšų, tačiau akivaizdu, jog to nepakanka žmonių su negalia padėčiai pagerinti.

Nors valstybė neturi reikiamų galimybių padėti visiems, vis tiek Vyriausybė privalo aiškiai nuspręsti, kaip pirmiausia socialiai remti tuos, kurie negali realiai konkuruoti darbo rinkoje. Turiu galvoje daugiavaikes šeimas, invalidus, pensininkus, besimokantį jaunimą.

Pasitelkus mokslines pajėgas ir įvertinus ekonominių ryšių su Vakarų ir Rytų šalimis perspektyvas, Vyriausybė turėtų patikslinti mūsų ūkio plėtojimo prioritetus, kad būtų galima parengti konkrečias užimtumo, specialistų rengimo ir suaugusių žmonių perkvalifikavimo programas, kurios nevaržytų asmens pasirinkimo laisvės.

Vidaus ir išorinės sąlygos lėmė socialinių ekonominių procesų ir reformų eigą. 1992 metais pasikeitė trys vyriausybės. Pirmame pusmetyje ekonominė Vyriausybės politika konfrontavo su Aukščiausiosios Tarybos, savivaldybių bei ūkiniais subjektais. Vyriausybės ir Lietuvos banko konfliktas destabilizavo ekonominę padėtį, ūkiniai sprendimai buvo politizuojami, buvo ieškoma kaltininkų, pamirštant rūpintis reikalais. Vyriausybė siekė maksimaliai centralizuoti sprendimų priėmimą keleto aukščiausių pareigūnų bei Vyriausybės aparato rankose, ignoravo ministerijų ir savivaldybių savarankiškumą, didino konfliktą ir mažino darbo efektyvumą įgyvendinant ekonomines reformas. Nuo metų vidurio pasikeitus Vyriausybei pradėta ieškoti būdų bendriems sprendimams priimti. Vyko Vyriausybės konsultacijos su Lietuvos banku, profsąjungomis ir įvairiomis politinėmis jėgomis. Buvo priimtas ir pradėtas įgyvendinti Tarptautinio valiutos fondo ekspertų kartu su Respublikos specialistais parengtas ekonominės politikos memorandumas. Jis apibrėžė Vyriausybės veiklą vykdant ekonominę reformą ir reikalavimus kreditams gauti. Deja, ekonominės politikos memorandumas buvo priimtas deramai jo neapsvarsčius nei Aukščiausiojoje Taryboje, nei Vyriausybėje, nei daugumos specialistų, nebuvo išnagrinėtos galimos siūlomų nuostatų socialinės - ekonominės pasekmės.

Manytume, jog būtina toliau, laikantis principinių memorandumo nuostatų, kartu su Tarptautinio valiutos fondo ekspertais, kaip yra numatyta memorandume, jį patikslinti ir padaryti pakeitimus, kad galima būtų sumažinti neigiamas socialines pasekmes Lietuvos ūkiui ir gyventojams.

Ryškiausia tendencija 1992 m. Lietuvos ūkyje - didėjanti ekonominė krizė, kurią iliustruoja bendrojo nacionalinio produkto (BNP), apibūdinančio ūkinių subjektų galutinius veiklos rezultatus, sumažėjimas. Jis palyginti su 1991 m. sudarė 39 procentus. 1992 m. palyginti su 1989 m. Lietuvoje bendrasis nacionalinis produktas mažėjo sparčiau negu Estijoje ir Latvijoje: Estijoje jis sumažėjo 39,7 procento, Latvijoje - 42,5, o Lietuvoje - 47,6 procento.

Respublikos ūkiniai subjektai pagamino ir pateikė pramonės produkcijos 55 procentais, rangovinės organizacijos atliko darbų 48 procentais mažiau negu 1989 m. Žemės ūkio produkcijos per tą patį laikotarpį sumažėjo 39 procentais.

Kartu su bendru gamybos smukimu didėjo infliacija. Praėjusiais metais ji sudarė 1163 procentus, t.y. 11,5 karto, o per pastaruosius trejus metus - 6550 procentų, t.y. 65 kartus krito piniginio vieneto perkamoji galia. Infliacijos procesus ryškiausiai rodo kainų kitimas, kurį pirmiausia lėmė kuro energetinių išteklių, gaunamų iš Rusijos, kainų artėjimas prie pasaulinių. Energetikos ministerijos duomenimis, vidutinės kuro ir energijos kainos bei tarifai 1992 metais padidėjo 15 - 30 kartų. Pavyzdžiui, sausio mėn. už 1 t naftos buvo mokama daugiau kaip 1320 rublių, o metų pabaigoje - 37,5 tūkst. rublių, t.y. daugiau kaip 26 kartų.

Tai turėjo neigiamos įtakos ir žmonių gyvenimo lygiui: 1992 metais maisto produktai pabrango apie 14 kartų, o palyginti su 1989 metų gruodžiu - beveik 72 kartus, o paslaugos atitinkamai - 22 ir 80 kartų. Gamybos nuosmukio ir infliacijos procesų persipynimas rodo, kad Lietuvos ūkio būklė šiandien yra kritinė.

Apibūdindamas pinigų ir kredito politiką, pirmiausia noriu pabrėžti, jog 1992 m. Lietuva paliko rublio zoną. Spalio 1 d. įvesta nacionalinė laikina valiuta - talonas. Atsirado galimybės pradėti vykdyti savarankišką pinigų politiką.

Cirkuliuojant Lietuvoje rubliui kaip pagrindinei mokėjimo priemonei, mūsų ūkio būklė tiesiogiai priklausė nuo rublio infliacijos ir pinigų politikos, vykdomos rublio zonos valstybėse. Čia skirtini du laikotarpiai. Per pirmąjį - iki 1992 m. liepos 1 d. tarp buvusios Tarybų Sąjungos respublikų vyko nekontroliuojami piniginių lėšų pervedimai, nes centriniai tų respublikų bankai nesusitarė dėl pinigų politikos koordinavimo. Vyko tarsi bankininkų lenktynės - kas padarys didesnę rublio emisiją ir įsigys prekių kitoje valstybėje. Lietuvos bankas šiose lenktynėse nebuvo paskutinėje vietoje, todėl rezultatus jaučiame dabar. O įsuktą infliacijos mašiną sustabdyti nebus lengva.

Tuo laikotarpiu įvykdyta kreditų emisija sudarė sąlygas įmonėms įveikti trumpalaikius finansinius sunkumus, tačiau negalėjo pašalinti finansinės krizės priežasčių.

Po liepos 1 d., Rusijai jos prezidento Boriso Jelcino įsaku (1992 birželio 21 d.) uždraudus atlikti nekontroliuojamus rublių pervedimus už iš Rusijos įsigyjamas prekes, atsiskaitymai su Rusija praktiškai sustojo. Tų įplaukų, kurias Rusijos įmonės mokėjo Lietuvai, nepakako apmokėti net už naftą ir dujas, gaunamas iš Rusijos. Spalio 1 dieną Rusijos centriniame banke susikaupė neapmokėtų Lietuvos įmonių dokumentų daugiau kaip dėl 6 mlrd. rublių. Iš jų per 4 mlrd. rb - už energetinius išteklius, nors jau visą rugsėjo mėnesį Lietuvos bankas nepriėmė iš įmonių ir komercinių bankų mokėjimo dokumentų ir nesiuntė jų į Maskvą. Ir po liepos 1 dienos liko nekontroliuojami Rusijos zonos valstybių lėšų pervedimai iš kitų rublio zonos valstybių. Tai padarė nemažą žalą Lietuvos bankui. Milijardinės lėšų sumos buvo pervedamos iš Ukrainos, Baltarusijos, Azerbaidžano, kitų rajonų. Visos jos po spalio 1 d. buvo pakeistos į talonus santykiu 1:1. Tai, žinoma, dar pagilino infliacinius procesus.

Priėmus ekonominės politikos memorandumą ir įvedus taloną, atsirado galimybė vykdyti savarankišką pinigų politiką siekiant kontroliuoti ir stabdyti infliaciją. Tačiau infliacijos “smagratis” jau buvo įsuktas ir pinigų masė nuolat augo. Lietuvos banko duomenimis, bendra pinigų masė (aš turiu visus skaičius) Lietuvoje per 2 mėn. padidėjo 20 %, t.y. kiekvieną mėnesį po 10 % padidėjo pinigų emisija.

1992 metais ypač sparčiai kūrėsi komerciniai bankai: buvo įregistruota 10 naujų komercinių bankų. Šiuo metu veikia 21 komercinis bankas. Jų išduodami kreditai padidėjo 5 kartus, tačiau jie sudaro tik apie 10 procentų visų kreditų Lietuvoje.

Palūkanos už teikiamus kreditus nuolat didėjo. Dėl didelės palūkanų normos labai sulėtėjo investicijų procesas. Skolintame kapitale vyrauja trumpalaikiai kreditai. Jie sudaro 95,2 procento ir visi jie panaudojami, kaip taisyklė, atlyginimų išmokėjimui.

Buvo keletas objektyvių priežasčių, dariusių tiesioginę įtaką palūkanų didėjimui. Pagrindine jų laikyčiau neracionaliai Vyriausybės panaudotą įstatymų suteiktą teisę nustatyti palūkanų minimumą ir maksimumą. Užuot stengusis šį procesą kaip nors stabdyti, Vyriausybė už visas bankuose laikomas lėšas minimalią palūkanų normą pakėlė iki 60,5%. Nors tai lėšų turėtojams, bankininkams infliacijos patirtų nuostolių nekompensavo, gal tik iš dalies kompensavo, bet labai padidino palūkanas už bet kokius bankų teikiamus kreditus ir padarė juos nepakeliamus gamybos sferai.

Antra svarbi priežastis buvo ta, kad nei Lietuvos bankas, nei Lietuvos žemės ūkio bankas praktiškai neturėjo laisvų kredito išteklių. Tuo metu jais gerai naudojosi komerciniai bankai. Nors ir turėdami lėšų šaltinį, jie ne visada teikė kreditus. Ir, man atrodo, kad šiuos klausimus turi labai gerai išnagrinėti Vyriausybė, bankas, ir turi būti priimti atitinkami sprendimai.

Praėjusias metais buvo labai ryški atsiskaitymų krizė. Specialistų nuomone, ji buvo didžiausia po Antrojo pasaulinio karo. Be abejo, tai skaudžiai palietė visą mūsų ūkį.

Lietuvos bankas ėmėsi kai kurių priemonių atsiskaitymams pertvarkyti ir mokėjimų krizei įveikti. Tačiau pirmiausia yra būtinos bendros Lietuvos Vyriausybės, ypač Finansų ministerijos ir Lietuvos banko, pastangos bei veiklos koordinacija šiems klausimams spręsti ir mūsų ūkinių subjektų ekonominių interesų apsaugai garantuoti.

Deja, ir Vyriausybės, ir Lietuvos banko pastangos buvo nepakankamos. Šiandien mes turime sutrikusius vidaus atsiskaitymus, negalime vykdyti tarpvalstybinių atsiskaitymų su daugeliu Rytų valstybių, net nesugebėjome valstybės lygiu išspręsti prekybos nekonvertuojama valiuta problemų ir palikome savieigai šį reikalą. Ar tai ne vienintelis priekaištas Lietuvos bankui?

Daug savivalės ir įstatymų pažeidimų esama komerciniuose bankuose. Nepaprastai ilgai užtrunka pinigų pervedimas iš mokėtojo į gavėjo sąskaitą. Lietuvos bankas iš esmės nekontroliavo komercinių bankų.

Gamybos mažėjimas, infliacija, atsiskaitymų krizė, prekybos sąlygų pokyčiai tiek santykiuose su prekybos partneriais užsienyje, tiek realizuojant produkciją vidaus rinkoje skaudžiai palietė ūkinių subjektų finansinę - ekonominę būklę, kurią galėtume apibūdinti kaip kritišką. 1992 m. sparčiai gausėjo nuostolingai dirbančių įmonių. Jei metų pradžioje jų buvo 256, tai 1992 m. spalio mėn. - tokių įmonių buvo 463, t.y. padidėjo beveik dvigubai.

1992 m. buvo daug diskutuojama dėl galimybių įvesti litą. Tačiau įtampa tarp Vyriausybės ir Lietuvos banko sutrukdė jį įvesti. Iki šiol nepavyksta normaliai koordinuoti pinigų ir kredito politikos. Todėl kol kas neįmanoma rasti racionalių ir efektyvių sprendimų dėl mūsų nacionalinės valiutos - lito įvedimo. Būtina kuo greičiau sustiprinti Valstybinio banko vadovybę, struktūrą ir Lito komitetą.

Viena iš pagrindinių reformos krypčių - privatizacija, su kuria susiję visi Lietuvos gyventojai. Tikrąją privatizacijos eigą rodo tokie duomenys: per visą privatizavimo laikotarpį privatizuota tik 15,2 procento viso įmonių įstatinio kapitalo, pramonės įmonių, arba 32 procentai viso numatyto privatizuoti kapitalo vertės.

Labai lėtai vyko privatizavimas už laisvai konvertuojamą valiutą. Per šį laikotarpį aukcionuose už valiutą parduoti 9 objektai už juokingai mažą 830 tūkst. JAV dolerių sumą. Septynis objektus nupirko Lietuvos piliečiai ir tik du - bendros Lietuvos ir užsienio įmonės. Akivaizdu, kad nebuvo sukurtos reikiamos sąlygos užsienio investicijoms.

Nuo 1992 m. vasario mėn. privatizavimo procese dalyvauja investicinės akcinės bendrovės, kurių šiuo metu Lietuvoje yra apie 350. Jos sukaupė nemažą dalį investicinių čekių. Kadangi nebuvo įstatymų reglamentuota jų veikla, be teigiamų, ji turėjo ir neigiamų bruožų: susidarė prielaidos piktnaudžiauti ir tokiu būdu pažeisti tiek valstybės, tiek ir asmenų interesus.

Privatizavimo metu išryškėjo ir daugiau šio proceso problemų. Pirmiausia - tai organizavimo trūkumai, įgalinantys suinteresuotas grupes blokuoti privatizavimo eigą, neteisėtomis priemonėmis pakreipti ją sau naudinga linkme. Kita problema - teisėsaugos sistemos nepasirengimas privatizavimo proceso teisinei priežiūrai.

Turimos informacijos duomenimis, privatizavimo procesą vis labiau kontroliuoja atskiros grupuotės kartu su korumpuotais valdymo institucijų atstovais. Ši padėtis negali būti toleruojama.

Visa tai be kitų ekonominių, administracinių ir teisinių priežasčių, apsunkina verslo sąlygas ir neužtikrina privačios nuosavybės apsaugos bei garantijų Lietuvos ir užsienio investitoriams.

Iki šiol privatizacija neskatino gamybos efektyvumo (o tai turbūt svarbiausia), naujų darbo vietų kūrimo. Taigi būtina sparčiau tobulinti įstatymus, kurie susiję su šiuo klausimu.

Šiuo metu Respublikos pramonėje tebevyrauja valstybinis kapitalas, kurio yra 72%. Trečdalį pramonės produkcijos sudaro maisto prekės, ketvirtadalį - lengvosios pramonės prekės, apie 1820 procentų - mašinos ir įrengimai. Didžiausią produkcijos dalį Respublikos įmonės pateikia vidaus rinkai (60%), apie 30% išveža į NVS, Latviją, Estiją ir Gruziją ir apie 10% eksportuoja į kitas pasaulio valstybes, t.y. į Vakarus. Tai rodo, kaip mūsų gamintojams kol kas sunku konkuruoti Vakarų rinkoje.

1992 m. buvo pagaminta ir pateikta vartotojams produkcijos perpus mažiau negu 1991 m. ir, kaip jau buvo minėta, 55 procentais mažiau negu 1989 m. (Latvijoje - 35%, Estijoje - 43%, Baltarusijoje - 11%). Respublikos įmonėse pagamintų prekių kainos per metus padidėjo 47 kartus, o per pastaruosius trejus metus - 110 kartų.

1992 metais pagaminta tiek produkcijos (palyginamosiomis kainomis), kiek buvo pagaminta 1973 metais, t.y. prieš 20 metų.

Svarbiausio gamybos infrastruktūros sektoriaus - energetikos raidą 1992 m. lėmė perkamų iš Rusijos kuro kainų didėjimas ir prekybos sąlygų pokyčiai. Išliko iš esmės vienkanalis apsirūpinimas kuro ir energetiniais ištekliais. Jie buvo perkami ne tik pagal tarpvalstybinius susitarimus, bet ir komercinių struktūrų iniciatyva. Tačiau viso to nepakako Lietuvos poreikiams tenkinti. Keletą mėnesių nedirbo Mažeikių naftos perdirbimo įmonė.

Nepateisinamai užsitęsė diskusijos dėl naftos terminalo statybos. Ši problema tapo politinių spekuliacijų ir ambicijų objektu. Pagaliau turime suvokti, kad vienkanalis apsirūpinimas kuro ir energetiniais ištekliais kelia grėsmę mūsų valstybės ekonominei nepriklausomybei.

Kad patenkintume minimalius poreikius kurui pirkti, mums reikia apie 1 mlrd. dolerių. Jeigu nesiimsime radikalių energijos taupymo priemonių, ši suma sunkia našta ne tik slėgs biudžetą, bet ir dalį užsienio paskolų turėsime skirti kurui pirkti arba kainų skirtumui padengti. Energijos taupymą pirmiausia reikia pradėti nuo jos sunaudojimo apskaitos. Artimiausiu metu reikia organizuoti dujų ir ypač šilumos apskaitos ir reguliavimo prietaisų gamybą ir pradėti juos diegti. Lietuvoje yra visos sąlygos taip padaryti.

Formuojant Lietuvos pramonės plėtojimo politiką, Pramonės ir prekybos bei Ekonomikos ministerijoms reikėtų greičiau apsispręsti, kiek mums reikia gaminti mineralinių trąšų, cemento, surenkamojo gelžbetonio ir kitų šakų, nes tai labai daug energijos sunaudojančios pramonės šakos.

Bendras Lietuvos ūkio nuosmukis ryškus transporto sistemų darbe. Praėjusiais metais valstybinė įmonė “Lietuvos geležinkeliai” Respublikos krovinių gavėjams, vartotojams pervežė pusantro karto, o visos autotransporto įmonės - per du kartus mažiau krovinių nei 1989 metais. Klaipėdos uosto pervežtų krovinių kiekis per metus sumažėjo daugiau kaip du kartus.

Jei transporto sistemą įsivaizduosime kaip vientiso ūkinio organizmo arterijas, tai transporto būklę apibūdinantys skaičiai objektyviai rodo viso organizmo negalią. Ypač didelį susirūpinimą kelia Klaipėdos uosto apkrovimas. Tai kompleksinis uždavinys visoms Vyriausybės struktūroms. Būtina kuo greičiau parengti tarpvalstybinių sutarčių sistemą, kuri nukreiptų tranzitinių krovinių srautus iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos per Klaipėdos uostą. Atskirai verta paminėti jūrų perkėlos modernizavimą bei naujų partnerių paieškos klausimą. Išsprendus šiuos strateginius transporto sistemos uždavinius, gerokai didėtų ir kitų transporto sistemos grandžių apkrovimas. Valstybei būtų garantuotas stabilus pajamų šaltinis.

Praėjusieji metai buvo ypač sudėtingi žemės ūkiui. Buvo pradėta įgyvendinti 1991 m. priimtus pagrindinius įstatymus, kurie sudarė juridinį žemės ūkio reformos pagrindą. Nevykusiai sumanytą reformą komplikavo sausra. Visa tai sąlygojo esminius pokyčius žemės ūkyje. Šis ūkio sektorius yra svarbus ne tik ekonominiu, bet ir apskritai šalies stabilumo požiūriu. Tačiau jo įnašas formuojant bendrąjį nacionalinį produktą sumažėjo nuo 30 procentų 1989 metais iki 11 procentų 1992 metais. Tik per ketverius metus augalininkystės produkcija sumažėjo 41 procentu, gyvulininkystės - 38 procentais. Skaičiuojant palyginamosiomis kainomis pernai bendroji žemės ūkio produkcija buvo 1966 metų lygio. Iki 1993 m. sausio 1 dienos palyginti su 1990 m. sausio 1 d. visuose ūkiuose teliko 57 procentai kiaulių, 64 procentai paukščių, 75 procentai galvijų. Visų be išimties septynių pagrindinių augalininkystės    ir gyvulininkystės produktų - grūdų, bulvių, daržovių, vaisių ir uogų, mėsos, pieno ir kiaušinių gamyba per pastaruosius trejus metus, skaičiuojant vienam gyventojui, labai sumažėjo. Anksčiau mūsų žemės ūkis buvo pajėgus išmaitinti beveik 7 milijonus žmonių, o dabar vis labiau artėjame prie situacijos, kuomet gamyba geriausiu atveju tenkins tik vidaus poreikius. O kur mūsų eksporto galimybės? Dėl mažėjančios gamybos ir kritusios gyventojų mokios paklausos mėsos ir kiaušinių, skaičiuojant vienam gyventojui, palyginus su 1989 metais, suvartojimas sumažėjo vienu ketvirtadaliu, pieno - trečdaliu, bulvių - perpus mažiau. Tolesnis gamybos ir vartojimo mažėjimas, jei jis bus, turės nepaprastai sunkias socialines ir ekonomines pasekmes visiems Lietuvos gyventojams.

Per praėjusius metus ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių ekonominė finansinė padėtis buvo labai sunki. Materialinių techninių ir energetikos išteklių kainos bei žemės ūkiui teikiamų paslaugų tarifai didėjo daug sparčiau negu žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, kurios ilgą laiką buvo reguliuojamos. Valstybiniu reguliavimu (valstybės palaikomomis supirkimo kainomis ir subsidijomis) daugiau siekta stabdyti rinkos mažmeninių kainų didėjimą, negu palaikyti žemdirbių pajamas. Žemės ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo mažiausias tarp kitų ūkio šakų. Lapkričio mėnesį, pavyzdžiui, jis buvo 3,4 karto mažesnis už maisto pramonės darbuotojų darbo užmokestį. Suprantama, kad kaimo žmonės turėjo pajamų iš asmeninio ūkio, tačiau akivaizdu, jog pertvarkant ekonomiką žemdirbiui buvo tikrai sunkiausia. Prisiminkime milijardinius įsiskolinimus žemės ūkio bendrovėms, ūkininkams ir gyventojams, kai už parduotus gyvulius buvo atsiskaitoma tik po kelių mėnesių, kai už priduotą kiaulę vos teišgalėjai įsigyti paršelį. Sunku buvo ne tik ekonomine prasme. Iki šiol daugelį ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių darbuotojų kamuoja nežinia dėl ateities, nes besikuriančių ūkininkų padėtis sunki, o dauguma bendrovių, įsikūrusių neracionaliai suformuotų gamybinių technologinių komplektų pagrindu, negyvybingos, nes žemė,daugeliu atvejų, buvo atplėšta nuo kapitalo, t.y. nuo gamybos priemonių arba atvirkščiai.

Vienas iš vykdytos žemės ūkio reformos tikslų - atstatyti buvusių savininkų ir paveldėtojų nuosavybės teises. Beveik pusė milijono žmonių nori susigrąžinti žemę natūra, tik apie 70 tūkstančių pretendentų nori gauti kompensaciją. Faktiškai per 11 mėnesių atmatuota 547 tūkst. ha žemės 62,3 tūkst. buvusių savininkų arba paveldėtojų. Tai sudaro apie 16 % norimo susigrąžinti žemės ploto, t.y. 1/6. Formuojasi smulkūs ūkiai. Kelia nerimą, jog vidutinis ūkio dydis nesiekia 9 ha. Norėdamas įsigyti žemės ūkio technikos ir statybinių medžiagų, ūkininkas negali apsieiti be bankų paramos. Deja, kreditinių išteklių trūko, o palūkanų normos buvo tiesiog nepakeliamos. Vasario mėnesį sudarytas ūkininkų rėmimo fondas liko neindeksuotas.

Sudėtingai buvo privatizuojamas žemės ūkio įmonių turtas. Padaryta ne viena klaida jau įstatymų, o ypač poįstatyminių aktų priėmimo metu. Dabar jau privatizuota daugiau kaip trys ketvirtadaliai privatizuotino turto, tačiau dalis kapitalo funkcionuoja neefektyviai, yra įšaldytas ar tebėra grobstomas. Statistikos departamento duomenimis, liko nesuarta apie 0,5 mln. ha dirvų. Tai neišvengiamai atsilieps šių metų derliui. Žiemos metui savos gamybos stambiųjų ir sultingųjų pašarų paruošta tik pusė reikiamo kiekio. Žemės ūkio reformą būtina koreguoti. Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija turi sparčiau tobulinti nutarimus ir poįstatyminius aktus. Būtina tiksliai suformuluoti mūsų agrarinės politikos tikslus, nustatyti poziciją dėl smulkių, ekonominiu požiūriu neefektyvių ūkių, numatyti konkrečias ekonominio reguliavimo priemones. Daugiau dėmesio reikia skirti ir kaimo socialiniams klausimams spręsti. Tačiau svarbiausia - kad visa žemė pavasarį būtų apsėta ir kiekvienas žemės savininkas ar naudotojas turėtų garantijas, jog derlius priklausys jam.

Ne mažiau sudėtinga padėtis susiklostė ir statyboje.

Turimais duomenimis, 1992 m. rangovinės statybos įmonės atliko darbų 23 % mažiau nei 1991 metais ir 48 % mažiau negu 1989 metais. Mažėjo valstybinių įmonių indėlis.

Viena iš skaudžiausių problemų žmonėms - gyvenamųjų namų statybos mažėjimas. 1992 metais, skaičiuojant 10 tūkstančių gyventojų, buvo pastatyta 32 butai, t.y. beveik tris kartus mažiau nei 1989 metais. Vėluojama skirti sklypus stambiuose miestuose individualių namų statybai, o poreikis didelis, ypač Kaune.

Statybos mastams didelės įtakos turėjo statybos pabrangimas. Gyvenamųjų namų statybos ir montavimo darbų kainos 1992 metais toliau didėjo ir viršijo 1989 metų kainas jau 76,5 karto.

Valstybė susidūrė su savivaldos problemomis, iškilusiomis dėl Vietos savivaldos pagrindų įstatymo netobulumų. Šiame įstatyme nėra pakankamai tiksliai atskirta Vyriausybės ir savivaldybių, taip pat tarybų ir valdybų kompetencija. Be to, iki šiol jokiame įstatyme valstybės turtas nėra aiškiai atskirtas ir apibrėžtas tarp dviejų formų, t.y. turtas, kuriuo disponuoja Vyriausybė, ir turtas, kuriuo disponuoja savivaldybės. Mano manymu, visi Vyriausybės ir savivaldybių nesusipratimai buvo (ir lieka) dėl mūsų nesugebėjimo išspręsti šių fundamentalių problemų. Sėkmingai jas išsprendus, būtų galima išplėsti savivaldos autonomiškumą, savivaldybių veiklos sritis, padidinti jų atsakomybę. Šiandien savivaldybių pareigūnai nesijaučia pakankamai saugūs ir dėl galimų naujų rinkimų, ir dėl administracinio perskirstymo. Noriu nuraminti, kad pagal galiojančius įstatymus ir pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją nauji rinkimai turėtų įvykti tik po dvejų metų.

Dabar kalbėsiu apie bažnyčios ir valstybės santykius. Labai vertiname bažnyčios vaidmenį visuomenės gyvenime, nes ji palaiko socialinę rimtį, moralę, puoselėja tautiškąsias vertybes. Tam pasitarnaus ir laukiamas Romos Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas, kuriam privalome tinkamai pasiruošti.

Valstybė nuosekliai laikosi Katalikų bažnyčios padėties Lietuvoje Restitucijos akto. Savivaldybės, tardamosi su dvasininkija, privalėtų greičiau ir konkrečiai spręsti klausimus, kylančius vykdant Restitucijos aktą. Gerai, kad jau netrukus bus grąžinti Vilniaus vyskupų rūmai, Kaune neseniai grąžinti Arkivyskupijos rūmai, rengiamasi grąžinti Perkūno namus. Grąžinami Liuteronų religinei bendruomenei priklausantys pastatai.

Valstybė bus tolerantiška visoms religinėms konfesijoms. Norėčiau išreikšti viltį, kad dvasininkija išvengs pagundos per daug įsitraukti į politinį gyvenimą, išliks santūri ir ori.

Vienas iš svarbiausių valstybės demokratiškumo kriterijų yra tautinių mažumų teisės.

Lietuvoje tautinių santykių problemos sprendžiamos gana sėkmingai. Pasaulio opinija, tarptautiniai ekspertai, dauguma užsienio politikų, net tie, kurie nejaučia Lietuvai didesnių simpatijų, palankiai vertina tautinių mažumų padėtį mūsų Respublikoje.

Tautinių mažumų įstatymas ir jo papildymai bei Pilietybės įstatymas įgalino užkirsti kelią įvairioms politinėms tiek vidaus, tiek tarptautinėms insinuacijoms.

Valstybės institucijų, visos visuomenės, įskaitant ir tautines mažumas, pastangomis Lietuvoje buvo išvengta didesnės tautinių santykių įtampos, nepasiduota provokacijoms.

Rimtesnių problemų iškilo tiktai Rytų Lietuvoje, kur abiem suinteresuotoms pusėms kartais pritrūkdavo geranoriškumo ir pakantumo. Delsimas skelbti teisėtus rinkimus į Vilniaus ir Šalčininkų rajonų tarybas be reikalo kurstė aistras.

Laikas ir bendri rūpesčiai panašias problemas išsprendžia geriau negu kategoriškas reikalavimas ar valios primetimas.

Naujomis perėjimo į rinkos ekonomiką sąlygomis sunki kultūros, mokslo, švietimo ir sporto būklė.

Kultūros įstaigų privatizacija dažnai prieštarauja valstybės ir visuomenės interesams. Kadangi sumažėjo finansavimas, daugelis kultūros įstaigų nebepajėgė užsimokėti net už šviesą ir šilumą. Daug kur, ypač kaime, sparčiai nyko klubai, bibliotekos. Dėl įvairių pertvarkymų žmonės labiau rūpinasi duona nei kultūrinėmis reikmėmis, todėl keletą kartų sumažėjo ir muziejų lankytojų, teatro žiūrovų.

Valstybei, norinčiai išsaugoti savo dvasinį turtą, gyvybiškai būtina ieškoti galimybių remti kultūrą, palaikyti profesionalųjį meną. Dėl to pernai įsteigta 50 valstybės stipendijų talentingiems menininkams, buvo kuriami įvairūs fondai. Finansiškai paremta per 100 knygų (žodynų, lituanistinių, klasikų palikimo veikalų) leidyba.

1992 metais buvo tęsiama švietimo reforma, pradėta įgyvendinti mokslo ir studijų integracija, įteisinta aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslo institutų autonomija.

Tačiau neretai reorganizavimas tapdavo savitiksliu, buvo kuriamos neefektyvios mokslo valdymo grandys. Kartais prioritetai būdavo pasirenkami vadovaujantis ideologiniais motyvais, o ne praktinio ar mokslinio tikslingumo kriterijais. Kelia nerimą mokslo potencialo mažėjimas. Labai daug aukštos kvalifikacijos specialistų išeina iš mokslo ir studijų įstaigų.

Negali mūsų patenkinti ir švietimo būklė. Privalome iš valstybės biudžeto paremti socialiai pažeistų šeimų vaikus, turime pasiekti, kad visi be išimties įstengtų lankyti mokyklą, plėsti naujų vadovėlių leidybą, kompiuterizavimą, o svarbiausia - įvairių mokymo įstaigų kūrimą. Beje, turime rūpintis, kad nors ir sunkioje situacijoje pavyktų išsaugoti bent minimalų sporto mokyklų skaičių, kurioms gresia uždarymas ir likvidavimas. Reikia pripažinti, kad sportas, anksčiau garsinęs Lietuvą ir atlikęs nemažą vaidmenį puoselėjant tautinį atgimimą, patyrė tokį griaunamąjį poveikį, kuris palyginamas nebent su žemės ūkio reformos pasekmėmis.

Ne viskas padaryta ir įstatymų leidyboje. Nuo jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, įžvalgumo ir dėmesio kultūrai, mokslui, švietimui ir sportui priklausys, kada bus priimtas ypač svarbus mecenavimo įstatymas, numatantis lengvatas fiziniams ir juridiniams asmenims. Mokesčiai apskritai turi būti palankūs šioms sritims. Taip pat būtinas autorių teisių, intelektualinės nuosavybės įstatymas. Verta pagalvoti apie visuomeninių organizacijų, joms pavaldžių organizacijų, mokslo institucijų nuosavybės įteisinimą.

Tik sutartinai spręsdami visus šiuos klausimus, pajėgsime bent kiek atsispirti talentingų menininkų ir mokslininkų emigracijai, išvengsime intelektualinio nuosmukio, atsilikimo nuo pasaulinių technologijų, sustabdysime kultūros ir meno vertybių, mokslo atradimų išvežimą iš Lietuvos.

Blogėjantis gyvenimas ir krintantis vartojimo lygis, nelengva ekologinė padėtis neigiamai veikė tiek Lietuvos gyventojų fizinę, tiek psichinę sveikatą. Daugiau miršta kūdikių, nemažėja sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis mirtingumas, taip pat padidėjo traumatizmas. Žengti tik pirmieji žingsniai perorientuojant pirminę sveikatos apsaugą, kuriant šeimos gydytojo instituciją. Sunkiai persitvarko poliklinikos, pavėluotai pradedama pereiti prie sveikatos draudimo sveikatos apsaugos sistemoje. Nepriimtas Lietuvos Respublikos sveikatos įstatymas.

Suprantama, negalime leisti smukti medicinos pagalbai žemiau kritinės ribos, turi būti suteiktas prioritetas gyventojų sveikatai apsaugoti, tačiau sveikatos apsaugos darbuotojai turi išmokti ekonomiškai ir racionaliai panaudoti nelengvai gaunamas lėšas. Gerai žinoma išgarsėjusi istorija dėl 5 mln. JAV dolerių, išleistų netikusiems instrumentams ir vaistams pirkti. Iki šiol nėra koncepcijos dėl medicininės technikos , nors, mano nuomone, mūsų krašte daug ką galima spręsti, nes turime gabių inžinierių ir neblogą techninę bazę.

Labai blogai Respublikos gyventojai aprūpinami medikamentais. Vyriausybė, panaudodama įvairius finansavimo šaltinius, privalo iš esmės spręsti šią gyvybiškai svarbią problemą.

Sveikatos apsaugos ministerija turėtų pateikti Seimui svarstyti sveikatos draudimo įstatymą ir parengti konkrečią sveikatos apsaugos strategiją, kuri padėtų išsaugoti kiekvieno piliečio sveikatą, o susirgus - kaip galima sumažinti mirties ir invalidumo pavojų.

Žmonių sveikata labai priklauso nuo aplinkos būklės. Yra keletas problemų, dėl kurių būtina sutelkti visų pastangas. Pirmiausia vandens apsauga. Dabartiniu metu tik 24 % užteršto nutekamojo vandens valoma pagal normas. Praeitais metais pradėta finansuoti didžiųjų miestų valymo įrenginių statyba. Būtina nuolat stebėti, ar efektyviai naudojamos šios lėšos, ir tinkamai panaudoti iš užsienio gaunamą paramą.

Ne mažiau svarbi atmosferos apsauga. Kiekvienais metais į atmosferą patenka apie vieną milijoną tonų teršalų. Pagrindiniai teršėjai yra transportas ir pramonė. Deja, dėl įvairių priežasčių prastai vykdomi atitinkami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir jų pagrindu parengta transporto ir aplinkos apsaugos valstybinė programa.

Didelį ir ilgalaikį pavojų žmonių sveikatai kelia kenksmingųjų atliekų tvarkymas. Iki šiol nepradėta statyti pavojingų atliekų nukenksminimo įmonė.

Gilią žaizdą mūsų aplinkoje paliko išeinanti tarybinė kariuomenė.

Galima suprasti, kad esant sudėtingai ekonominei padėčiai daugelis užmirštame ekologinius aspektus. Tačiau nenorėdami perkelti dabarties problemų ateities kartoms privalome taip organizuoti ūkio pertvarkymą, kad jis duotų ne tik ekonominę naudą, bet ir garantuotų sveikas gyvenimo sąlygas. Kita vertus, reikia kuo efektyviau naudotis ir prireikus koreguoti jau priimtus teisinius aktus.

Didžiuliu visuomenės ir valstybės gyvenimą destabilizuojančiu veiksniu tapo nusikalstamumas.Pagal savo mastą ir pobūdį, norą reguliuoti visuomenės gyvenimą ir daryti įtaką valdžios struktūroms jis jau įgijo politinę reikšmę.

1992 metais užregistruotų nusikaltimų skaičius, palyginti su 1989 metais, padidėjo beveik 80%. Kasmet maždaug 20 %. Daugiau nei pusę visų nusikaltimų sudaro asmeninio turto vagystės, jų užregistruota 26 tūkstančiai. Labai pagausėjo sunkių nusikaltimų, dažnai jau ir teroristinio pobūdžio. Jie slegia gyventojus, kuria baimės atmosferą. Blogiausia, kad lieka neišaiškinta net 2/3 visų nusikaltimų.

Atskirų nusikalstamų grupuočių narių ryšiai pasiekė net ministerijas, muitines bei teisėsaugos institucijas, išplito korupcija. Aktyviausios nusikalstamos grupuotės 1992 metais sugebėjo legalizuoti dalį neteisėtai sukaupto turto ir siekia stiprinti savo įtaką valdymo organams.

Kadangi laiku neužkirstas kelias organizuotam nusikalstamumui, tam skirta per mažai dėmesio, padėtis tapo kritiška. Valstybė vis mažiau pajėgia apginti žmogų, jo gyvybę ir nuosavybę. Vis daugiau ūkio subjektų, kurių valstybė nepajėgia apginti, priversti paklusti nusikalstamo pasaulio taisyklėms. Tenka pripažinti, kad turime ne tik šešėlinę ekonomiką, bet ir šešėlinę “teisės” sistemą.

Nusikalstamumas atsiranda dėl daugybės priežasčių, bet neabejotina, kad jam plėtotis labai padeda mūsų teisėsaugos sistemos sunkumai. Vidaus reikalų struktūroms ir jų darbui labai pakenkė skubotas ir gerai neapgalvotas pertvarkymas, dėl to svarbiausių tarnybų veikla iš dalies buvo paralyžiuota. Daugiau dėmesio ir lėšų derėjo skirti kompetentingiems specialistams pasitelkti ir išsaugoti, materialiniam - techniniam bei informaciniam teisėsaugos organų aprūpinimui. Apskritai pigus teisingumas kainuoja labai brangiai. Valstybė neturėtų taupyti nepakankamai finansuodama teisinę sistemą.

Iki šiol neturime Lietuvos teisinės sistemos reformos modelio, jos veiklos koncepcijos. Stringa teisinių institucijų pertvarkymas, jų veiklos koordinavimas.

Seimas turėtų skubiai priimti jau pradėtus svarstyti atitinkamų įstatymų papildymus, kurie padėtų teisėtvarkos organams efektyviau veikti, o Vidaus reikalų ministerija kartu su Prokuratūra turėtų panaudoti visas joms suteiktas teises, kad įvyktų lūžis šioje srityje. Visi Lietuvos žmonės to laukia.

Nors iki šiol neturime nacionalinio saugumo koncepcijos, šiandien galima konstatuoti, kad mūsų jauna valstybė jau turi veikiančią krašto apsaugos sistemą. Krašto apsaugos daliniuose šiuo metu tarnauja 6800 Lietuvos jaunuolių, pašauktų į būtinąją tarnybą. Jau turime ir pirmuosius Lietuvos karininkus jūrininkus.

Į krašto apsaugos sistemą įeina ir savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba, kuriai priklauso tūkstančiai žmonių, pasirengusių ginti valstybę, talkinti stichinių nelaimių metu, kaip buvo praėjusią vasarą gesinant gaisrus ir likviduojant ekologinių nelaimių padarinius.

Žinoma, mūsų kariškiams dar daug ko trūksta, bet tai bendrų valstybės atkūrimo sunkumų pasekmė. Tik įveikę ekonomikos krizę, galėsime geriau aprūpinti savo kariuomenę. Krašto apsaugos ministerija turėtų pagalvoti, ką daryti su jaunuoliais, kurie lieka nepašaukti atlikti tarnybos.Situacija, kai karinę prievolę atlieka tik trupučiuką daugiau negu trečdalis šaukiamojo amžiaus jaunuolių, yra nenormali. Reikėtų tobulinti Laikinąjį krašto apsaugos prievolės įstatymą, tiksliai ir aiškiai apibrėžti alternatyviąją tarnybą, numatyti nerikiuotės tarnybos galimybę bei tikslus. Čia reikia sutelktų Vyriausybės ir Seimo pastangų.

Susirūpinimą kelia ir perduotų Lietuvai buvusių Rusijos kariuomenės objektų apsauga. Čia labai daug netvarkos. Būtina garantuoti perduotų ir perduodamų objektų efektyvų naudojimą Respublikos ūkio reikmėms, drąsiau spręsti jų nuomos bei privatizavimo klausimus, žinoma, nepažeidžiant pagrįstų Krašto apsaugos ministerijos interesų.

1992 metais svarbiausiais užsienio politikos rezultatais laikyčiau šiuos:

1) Helsinkio Viršūnių Susitikimo Deklaracijoje mūsų ir kitų Baltijos šalių diplomatų pastangomis buvo sukurta tarptautinė teisinė norma dėl neteisėto Rusijos armijos buvimo Baltijos valstybėse;

2) Maskvoje pasirašyti susitarimai dėl Rusijos kariuomenės išvedimo. Šio grafiko daugiau ar mažiau laikomasi, iš Vilniaus Šiaurės miestelio visiškai išvesta Rusijos divizija;

3) Lietuvoje įsikūrė 7 užsienio valstybių atstovybės, o Lietuvos Respublika užsienyje atidarė 13 atstovybių. Užmegzti diplomatiniai santykiai su 32 valstybėmis;

4) 1992 m. pasirašytos važiavimo be vizų sutartys su 7 valstybėmis;

5) pasirašyta Draugystės ir bendradarbiavimo deklaracija su Lenkija ir sutartis su Prancūzija.

Tai buvo politiniai laimėjimai.

Išskirčiau šiuos ekonominio bendradarbiavimo rezultatus:

1) su Rusija buvo pasirašytas Susitarimas dėl prekybinio - ekonominio bendradarbiavimo 1993 m. ir dėl prekybinių atstovybių atidarymo;

2) pasirašytos investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos sutartys su Vokietija, Prancūzija, Švedija, Danija, Suomija, Norvegija ir kitomis valstybėmis;

3) pasirašyta Europos Ekonominės Bendrijos ir Lietuvos Respublikos sutartis dėl prekybos bei komercinio ir ekonominio bendradarbiavimo;

4) Lietuva įstojo į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir tapo Pasaulinio banko nare bei Europos rekonstrukcijos ir plėtojimo banko nare;

5) susitarimai dėl laisvos prekybos pasirašyti su Švedija, Norvegija ir Šveicarija. Prekybos sutartys pasirašytos su Suomija, JAV ir Norvegija;

6) labiausiai išsivysčiusios pasaulio valstybės bei tarptautinės finansinės organizacijos patvirtino įvairios galimos paramos suteikimo Lietuvai dydžius bei šaltinius - iš viso apie 0,5 mlrd. JAV dolerių. Atkreipiu ypatingą Vyriausybės ir ministerijų dėmesį, kad šią paramą įmanoma gauti tik turint detalias ir išankstines, ekonomiškai pagrįstas paramos panaudojimo programas. Raginu jas parengti.

Tačiau 1992 m. veikusi užsienio ekonominių ryšių valstybinio reguliavimo sistema neskatino ūkinių subjektų apsirūpinimo ištekliais ir mūsų gamintos produkcijos eksporto.

Vertindamas atliktą darbą ir Konstitucijos įpareigotas spręsti pagrindinius užsienio politikos klausimus, norėčiau pateikti keletą, mano supratimu, svarbių užsienio politikos orientyrų.

Nuoseklios ir darnios užsienio politikos pagrindas turėtų būti užsienio politikos koncepcija, kurios parengti kol kas nesugebėta. Todėl formuluoju uždavinį atitinkamoms valdžios institucijoms: parengti užsienio politikos koncepciją, kurioje būtų išskirti trumpalaikiai ir ilgalaikiai užsienio politikos tikslai bei interesai, ir jos pagrindu suformuoti mūsų galimybes atitinkančias ilgalaikes ir trumpalaikes užsienio politikos programas, garantuojančias efektyvią politiką. Lietuvos užsienio politiką būtina susieti su ūkio plėtojimo kryptimis ir prioritetais. Noriu pabrėžti kelis, mano supratimu, svarbius dalykus.

Pirma. Suirus sovietiniam blokui, dviejų sistemų konfrontaciją pasaulyje pakeitė bendradarbiavimo tendencijos, tačiau militaristinė, kultūrinė ir ekonominė poliarizacijos kol kas išliko. Todėl ypač svarbūs Lietuvos ryšiai su Jungtinių Tautų Organizacija, Europos Bendrija, Šiaurės Taryba, NATO, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

Antra. Lietuva yra nedidelė valstybė ir turi vykdyti atitinkamą politiką. Lietuva negali ir neturi stengtis diktuoti ar primesti savo interesų kitoms valstybėms, o privalo išmokti gyventi egzistuojančių interesų “lauke”, kurį kuria supervalstybės ir galingi kaimynai. Mes turime išmokti tuos interesus Lietuvoje subalansuoti ir priversti tarnauti krašto naudai, jo valstybingumo tvirtinimui. Apskritai Lietuvos užsienio politikoje turi pradėti dominuoti ekonomika ir naudos siekis.

Trečia. Lietuvos užsienio ir vidaus politika turi būti formuojama remiantis Lietuvos, kaip tilto tarp Rytų ir Vakarų, įvaizdžiu. Lietuva galėtų tapti išvystyto eksporto valstybe, efektyviai naudojančia Vakarų technologijas ir Rytų žaliavas. Aš esu tvirtai įsitikinęs, kad užsienio investuotojus Lietuva gali dominti tiek, kiek mes, suvokdami savo geopolitinės padėties teikiamus privalumus, plėtojame santykius su Rytų valstybėmis ir valstybinio reguliavimo svertais sukuriame verslo sąlygas Lietuvoje palankesnes negu kaimynų. Maksimaliai palankios verslo sąlygos - vienas iš nedaugelio privalumų, kuriuos Lietuva gali pasiūlyti pasauliui, kviesdama užsienio investicijas ir dėl jų suklestėdama pati.

Ketvirta. Vis dėlto nepakankamas mūsų užsienio politikos dėmesys buvo skirtas Centrinės ir Rytų Europos postkomunistinėms valstybėms. Nepanaudojome nei jų sukaupto patyrimo, nei abipusiškai naudingo bendradarbiavimo galimybių.

Penkta. Beveik nepanaudotos trijų Baltijos valstybių integravimosi ir kooperavimosi galimybės. Deklaratyvumą būtina keisti efektyviu bendradarbiavimu.

Iki šiol nuosekliai, aiškiai ir efektyviai Lietuvos Respublikos politikai labai kenkė nepakankamas jos koordinavimas. Užsienio politikos formavimo klausimai apskritai nebuvo reglamentuoti, valdžios institucijų kompetencija nepaskirstyta, funkcijos išskaidytos ir dubliuojamos. Šiuo klausimu didelės spragos yra mūsų įstatymų leidyboje.

Būtinai noriu pabrėžti, kad priimami politiniai ir ūkiniai sprendimai ne visados skatino mūsų ir išeivijos tarpusavio santykius ir supratimą.

Daug trūkumų yra Užsienio reikalų ministerijos darbe. Yra neskelbtų ir nevykdomų Lietuvos tarptautinių sutarčių. Kai kurios iš galiojančių sutarčių nėra ministerijoje registruotos. Labai neefektyviai Užsienio reikalų ministerija bendradarbiauja su atstovybėmis,  jos negauna operatyvios informacijos apie naujausius politinius įvykius Lietuvoje bei oficialaus jų vertinimo. Ministerija neturi parengusi vidaus darbo reglamento ir pareigybių instrukcijų, neapibrėžta darbuotojų ir padalinių kompetencija bei atsakomybė. Nesutvarkytas informacijos cirkuliavimas ministerijoje bei pasikeitimas su kitomis valdžios institucijomis. Atkreipiu visų valstybės institucijų vadovų dėmesį, kad bet kokią su derybomis susijusią informaciją, susitarimus bei sutartis iš visų žinybų ir ministerijų privalo gauti Užsienio reikalų ministerija.

Didelis stabdys Užsienio reikalų ministerijos darbe yra iki šiol nepatvirtinti konsuliniai tarifai, nereglamentuotos ambasadų teikiamos mokamos paslaugos ir kt. Manau, kad šiai ministerijai, kaip ir kitoms valdžios institucijoms, reikia pagal įstatymą suteikti daugiau savarankiškumo, taip pat ir tvarkant savo etatus, užimamus plotus bei finansus. Tik tokiu būdu galėtume tikėtis didesnės atsakomybės ir efektyvesnio darbo.

Baigdamas noriu pabrėžti, kad mano iškelti Užsienio reikalų ministerijos darbo trūkumai jokiu būdu nesumenkina atliktų darbų. Trūkumus viešumon keliu ne tam, kad ieškočiau kaltų, bet tam, kad rastume būdų mūsų bėdoms pašalinti. Noriu atkreipti kitų ministerijų vadovų dėmesį, kad šios valdymo problemos būdingos ir jų vadovaujamoms ministerijoms bei žinyboms. Apskritai turiu pasakyti, kad valdymo institucijų bendradarbiavimą pamažu keitė jų tarpusavio konkurencija, o pastaruoju metu atsirado net konfrontacijos požymių. Mes jau ėmėmės energingų priemonių situacijai iš esmės pakeisti. Tam būtina struktūrinė valdžios sistemos reforma. Atkreipiu į tai Seimo bei Vyriausybės narių dėmesį ir raginu energingiau tęsti jau pradėtus darbus šia kryptimi.

Gerbiamieji Seimo nariai, pranešime norėta išanalizuoti pagrindines Lietuvos vidaus ir užsienio politikos problemas, atkreipti dėmesį į jų priežastis, nusakyti kai kurias svarbiausias neatidėliotinų darbų kryptis. Tikiuosi, kad pateikta medžiaga parodė, kokia šiandien yra Respublikos ūkio būklė, kaip gyvena žmonės ir ką paveldėjo dabartinė Lietuvos valdžia.

Suprantama, nemažai problemų sąlygoja bendri postkomunistinių šalių raidos dėsningumai. Tačiau negalima nepastebėti, jog tiek Aukščiausiosios Tarybos, tiek ankstesniųjų Vyriausybių priimti sprendimai kartais sunkino ir taip nelengvą valstybės būklę, o vykdoma ekonominė bei socialinė politika ne visada buvo efektyvi, ignoravo bendrus dėsningumus ir rėmėsi ideologiniais motyvais. Nebuvo sutelktos visos Lietuvos intelektualiosios jėgos šiems nelengviems uždaviniams spręsti. Pagrindinė išvada, kurią norėčiau padaryti, yra ta, kad dabar, jeigu mes norime kaip galima greičiau išeiti iš gilios krizės, būtina užmiršti tai, kas mus skiria ir susitelkti tam, kas jungia. O tai - Lietuva, jos žmonės, jų gerovė ir ramybė. Tam pasiekti pirmiausia mūsų valstybėje reikalingas politinis ir ekonominis stabilumas, rimtis ir susiklausymas, bendras darbas mūsų visų gimtųjų namų labui. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū jo Ekscelencijai. 17 Seimo narių norėtų jūsų paklausti. Jūs sutiktumėte atsakyti?

A.BRAZAUSKAS. Prašau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Gerbiamasis Prezidente, jūs pasakėte, kad buvote susitikęs su kariškiais. Kokia jūsų dabar nuostata arba įspūdis, jūs pasakėte, kad tai yra sunkus kūrimosi darbas, bet gal daugiau galėtumėte paaiškinti mums? Ir antras klausimas būtų...

PIRMININKAS. Gerbiamasis, prašom po vieną. Paskui eilės tvarka. Aš jūsų pavardės neištrinsiu, jūs galėsite dar kartą paklausti, jeigu liks laiko, nors jo tikriausiai neliks.

A.BRAZAUSKAS. Taip, turėjau progą šią savaitę du kartus susitikti su kariškiais Klaipėdoje ir Vilniuje, kur buvo susirinkęs praktiškai visas mūsų karininkų korpusas. Teko su jais pasikalbėti, išklausyti jų pageidavimus ir atsakyti į kai kuriuos klausimus. Įspūdis susidarė neblogas. Iš tikrųjų per porą metų yra padaryta labai daug ir mūsų kariuomenė, jos vadovavimas, Krašto apsaugos ministerijos darbas suteikia vilčių, kad mes palaipsniui ir galbūt metodiškai įtvirtinsime ir tradicijas, ir atitinkamą tvarką, ir mūsų kariškių kvalifikaciją. Viena iš sudėtingiausių problemų, kurias jie kėlė, tai buvo atlyginimų klausimas, kadangi atlyginimai yra labai maži. Aukštesnysis karininkas gauna iki 8 tūkst. talonų atlyginimą. Be to, jie kėlė tokį rimtą klausimą dėl to, kad šių metų biudžete yra nenumatyta lėšų netgi šitam kontingentui, kuris šiandien yra, išlaikyti. Trumpai taip aš atsakyčiau į šitą klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Z.Adomaitis.

Z.ADOMAITIS. Gerbiamasis Prezidente, jūs daug ir gan teisingai kalbėjote apie žemės ūkį. Tačiau mes norėtume paklausti, kaip jūs paaiškintumėte tokią padėtį, kai mėsos fabrikai dabar galvijų superka labai mažai, o ir pirkdami moka juokingai mažą kainą, tai yra apie 54 talonus, kai dabar galvijų savikaina sudaro apie 150 talonų. Tačiau Vyriausybė dabar jau priėmė nutarimą, kuriuo draudžia išvežti ir parduoti mėsą į užsienį. Nors užsienio perpardavinėtojai moka vos trečdalį, sakykim, pasaulinės kainos, bet tai sudaro apie 180 talonų. Šitokios kainos leistų nors minimaliai egzistuoti žemės ūkiui. O dabar 6 mėsos fabrikai, diktuodami kainas visiems Respublikos žemdirbiams, verčia juos bankrutuoti. Kaip jūs paaiškintumėte šitokį saliamonišką Vyriausybės sprendimą, kai žinote, kad yra sukaupta vos trečdalis reikalingų pašarų ir kai kur galvijai krinta iš bado?

A.BRAZAUSKAS. Na, dėl saliamoniško Vyriausybės sprendimo aš galiu pasakyti, kad aš pritariu šitokiam sprendimui. Gerai, kad yra apribojamas pagrindinių maisto produktų išvežimas iš Lietuvos į visas puses. Kaip jūs žinote, mes susiduriame ir su duonos išvežimo problema. Ji vežama didžiuliais kiekiais į Šiaurę. O dėl 6 mėsos kombinatų veiklos ir jų taktikos, tai, aš manyčiau, kad šitų mėsos kombinatų yra tiek nedaug, kad juos galima būtų... Na, jūs žinot, buvo paleistos supirkimo kainos. Jos yra laisvos ir tai gerai. Bet tas diktatas, apie kurį jūs kalbat, matyt, iš tikro yra, ir aš manau, kad Vyriausybė ir premjeras, ir atitinkamos ministerijos vis dėlto turėtų šį procesą kontroliuoti. Šitaip elgtis negalima. Na, matyt, ir mėsos kombinatai turi savo problemų, kurias mes turėtume bendrom jėgom kažkaip padėti spręsti ir nepalikti jų vienų su šitom problemom. Visiškai sutinku, kad 60 talonų gyvo svorio supirkimo kainos yra labai mažos, nėra jokių abejonių. Aišku, kad reikia reguliuoti šitą procesą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau neklausti to, kas daugiau yra premjero kompetencijoje. Seimo narys A.Ivaškevičius.

A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamasis Prezidente, išvedant Rusijos kariuomenę iš Lietuvos, lieka, sakyčiau, universalių ir netgi unikalių objektų, sakykime, Šiaulių karinis aerodromas. Ir tie objektai yra labai neracionaliai naudojami arba visai nenaudojami. Koks jūsų požiūris į šią problemą?

A.BRAZAUSKAS. Mano požiūris teigiamas. Žinoma, visas tas turtas, kurį mes perimam iš jų, yra labai reikalingas mums ir mūsų ekonomikai, ir mes turėtume labai taupiai ir dėmesingai jį panaudoti. Jūs keliate teisingą klausimą apie Šiaulių aerodromą. Aš su tuo susidūriau praeitą penktadienį, būdamas Šiauliuose, kur unikalus karinis aerodromas šiandien yra likęs niekieno žinioj. Taip negali būti. Mes su ponu B.Lubiu jau kalbėjom apie tai. Galbūt mums reikėtų leisti savivaldybei būti šio aerodromo šeimininkais ir panaudoti jį racionaliai. Aš manau, kad iš to galima turėti ir tam tikrą pelną, ir ne tik miestui, bet ir mūsų valstybei. Galbūt čia galima panaudoti kažkokias suinteresuotas organizacijas, firmas, turinčias kapitalą ir galinčias investuoti tą kapitalą, bet pirmiausia reikėtų užkirsti kelią grobstymams, vagystėms ir panašiems dalykams, kurie šiandien vyksta šiame aerodrome. Aš manau, kad artimiausiu metu šį klausimą išspręsime.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. Gerbiamasis laikinai einantis Prezidento pareigas, aš noriu grįžti dar prie Z.Adomaičio klausimo. Kadangi mūsų klauso radijo klausytojai ir daugelis ūkininkų yra tiesiog sunerimę, ką daryti - pašarai baigiasi, o kombinatai po 30 talonų temoka už galvijus, kurie daugeliu atvejų yra nekondiciniai. Ką jie dabar turi daryti?

A.BRAZAUSKAS. Gerai. Kadangi šiuo klausimu išsivystė diskusija, todėl aš maloniai paprašyčiau premjerą arba jo įpareigotą Vyriausybės narį, po to, kai aš atsakysiu į klausimus, pabandyti paaiškinti, kokių Vyriausybė imasi priemonių šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Būtėnas.

V.BŪTĖNAS. Gerbiamasis Prezidente, kaip jūs vertinate mūsų spaudą, masinės informacijos priemones? Neseniai vyko jūsų susitikimas su pagrindinių dienraščių redaktoriais. Ką, jūsų nuomone, reikėtų daryti, kad spauda vystytųsi demokratiškai, būtų nepriklausoma ekonomiškai ir politiškai, ir ar panaikinsim akcizo mokestį spaudai kada nors?

A.BRAZAUSKAS. Taip, tuos klausimus svarbiausių dienraščių redaktoriai kėlė. Aš nemaniau, kad juos čia reikėtų irgi šiandieną išsakyti, bet jeigu jūs paklausėt, aš pasistengsiu trumpai atsakyti. Pirmiausia dėl akcizo mokesčio. Pasirodo, Europoje yra labai nedaug viena ar dvi valstybės, kuriose yra akcizo mokestis spaudai, juo labiau kad tas akcizas imamas dvigubai. Vadinasi, jie moka akcizo mokestį už popierių ir visas kitas poligrafines medžiagas, antra, jie moka akcizą (to aš visiškai nesuprantu) už paslaugas, t.y. už spausdinimą,  ir dar jie turi mokėti akcizą jau už gatavą produkciją, t.y. dienraštį. Aš manyčiau, kad čia taip pat yra tam tikras Vyriausybės dėmesio vertas objektas, kurį reikėtų panagrinėti, kadangi mūsų kaimyninėse valstybėse, kaip mane informavo (tiesa, aš nepatikrinau šios informacijos), bet Latvijoje, Estijoje akcizo mokesčio spaudai nėra.

Antrasis klausimas, kuris susijęs su jų nuosavybe, buvo labai aštriai keliamas, ir redaktoriai man teigė, kad tie stambiausi dienraščiai yra nevienodose ekonominėse sąlygose. Kad “Lietuvos aidas” yra veltui gavęs gerą pastatą, o kitos redakcijos gyvena kaip nuomininkai. Nuomininko dalia visuomet nėra geresnė negu savininko. Ir jie labai primygtinai kėlė klausimą privatizuoti tas patalpas arba tą pastatą (daugelis jų turi tik atskiras patalpas pastate), kad jie būtų visiškai ramūs ateityje, kad jokie kataklizmai, politinės ir ekonominės reformos nesužlugdytų jų darbo ir veiklos, ir tų žmonių, kurie dirba redakcijose, nepaliktų be nieko.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis laikinai einantis Prezidento pareigas! Jūs išsamiai kalbėjote apie vidutinę įvairių Lietuvos sričių padėtį. Tačiau kokia ir kur yra blogiausia padėtis, kokiuose rajonuose, na, tarkim, žemės ūkyje, ekonomikoje? Ar negalėtumėt truputį...

A.BRAZAUSKAS. Ne, aš tokios analizės nedariau ir jos neturiu. Galbūt yra žemės ūkio ministras? Yra žemės ūkio ministro pavaduotojas. Aš manau, kad jis sugebėtų atsakyti, nes tai informacija, kuri kaupiama Žemės ūkio ministerijoje, ir jie turi ją žinoti. Bet ten ir ministras, ir ministro pavaduotojas yra nauji,  na, bet aš manau, kad jie sugebėtų atsakyti į tą klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamasis Prezidente, dar galbūt anksti to klausti, bet naujoji Vyriausybė dirba, tarkim, apie mėnesį. Koks jūsų pirmasis įspūdis?

A.BRAZAUSKAS. Žinote, jau iš karto po mėnesio pradėti daryti kokias nors gilias išvadas apie Vyriausybę ir charakterizuoti šią Vyriausybę, kuri štai čia sėdi, aš nesiryžtu. Aš tik galėčiau pasakyti, kad Vyriausybė dirba. Pirmieji mano įspūdžiai, nors aš jų ir premjerui dar nesu išsakęs, bet aš manau, kad nieko blogo nepasakysiu, kad ji dirba labai savarankiškai, labai drąsiai priiminėja sprendimus ir dirba operatyviai. Na, žinoma, Vyriausybė, jos nariai, svarstydami savo kabineto posėdžiuose, dažnai tą patį, ką aš matau, galbūt mato kitomis akimis, kadangi jie turi kur kas daugiau informacijos ir jų sprendimai yra argumentuojami ta informacija, kurią jie turi. Tai natūralu. Todėl man kai kada atrodo, kad galbūt tą ar kitą problemą galima būtų ir išspręsti.

Pavyzdžiui, mes šiandieną susiduriame su biudžetu. Reikia suprasti ir Vyriausybę. Daugelis komitetų pirmininkų čia kalbėjo ir įdėmiai išnagrinėjo biudžetą. Siūlo ir čia padidinti. Ir iš tikrųjų mes turime padidinti. Pavyzdžiui, žemės ūkiui 25 milijardai. Būtiniausias dalykas, mūsų ekonomikos prioritetas šiandien yra žemės ūkis. Antra. Kada aš mūsų karininkijos susirinkime pasiklausiau, kad ta biudžeto dalis, kuri yra numatyta krašto apsaugai, net neužtikrina dabartinio kariškių skaičiaus minimalaus, netgi sakyčiau, labai skurdaus išlaikymo... Tai irgi 67 milijardai. Žinoma, viena pusė yra teisi, ir Vyriausybė yra teisi, nes jinai, išnagrinėjusi visą biudžeto pajamų dalį, mato ir didžiules problemas. Koks bus gamybos lygis, kiek mes gausime kreditų iš išorės, kaip mes juos galėsime racionaliai panaudoti, koks bus sienų perėjimo režimas su Rusija, Baltarusija ir kitais. Čia yra daug nežinomųjų. Lygtis su daugeliu nežinomųjų visada labai sunkiai sprendžiama. Baigdamas norėčiau pasakyti, kad mūsų Vyriausybei gal reikėtų daugiau palaikyti kontaktų su Seimu. Tokių geranoriškų kontaktų, ne tik oficialių, neformalių, kadangi čia mūsų bendras reikalas. Juk negalima sakyti, kad biudžetas yra kieno nors nuosavybė. Pavyzdžiui, Vyriausybės. Yra valstybės. Užtai Seime ir yra svarstomas, ir priimamas atitinkamas įstatymas dėl biudžeto. Todėl, kad čia yra svarbiausias valstybės finansinio, ekonominio, metinio gyvenimo dokumentas. Todėl mes visi turime šitą biudžetą formuoti labai atsakingai. Ne siaurai žinybiškai, bet matyti visą jo visumą. Na, gal aš per daug jau čia, ne tik apie Vyriausybę, šiek tiek ir apie kitus reikalus. Labai atsiprašau.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Bulovas.

V.V.BULOVAS. Iš tos medžiagos, kuri mus pasiekė paskutiniu metu, susidaro vaizdas, kad Rusijos politikai sunkina mūsų tarpusavio santykius. Gruodžio 7 d. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ambarcumovas pasakė,  kad Baltijos šalims reikia taikyti diferencijuotą požiūrį. Ar jūs nemanote, kad gali būti panaudotas tas principas “skaldyk ir valdyk”?

A.BRAZAUSKAS. Žinote, man atrodo, kad politikoje primiausia reikia matyti įvykius tokius, kokie jie yra. O ne prie to, kas yra, dar su koeficientu pridėti savo vaizduotę. Ir kada šitas vaizduotes pridedame, tai šita politika pasidaro visiškai nesuprantama. O aš siūlyčiau ją matyti tokią, kokia ji yra. Yra oficialios institucijos, mūsų santykiai grindžiami oficialiais tarpvalstybiniais pagrindais. Aš niekada nesivadovavau kažkokiais samprotavimais: galima galbūt šitaip, galima galbūt kitaip. Žiūrėkime taip, kaip yra. Šiandien pranešime aš labai daug dėmesio skyriau užsienio reikalams ir šitai ministerijai kaip vienai iš svarbiausių mūsų vykdomosios valdžios institucijų. Todėl, kad mes turime daug problemų. Ministerijoje yra nauja vadovybė, formuojami nauji pavaduotojai. Artimiausiu metu bus formuojama delegacija deryboms su Rusija. Aš manyčiau, kad reikėtų sudaryti darbinę grupę santykiams su Kaliningrado sritimi. Ir jie siūlo, ir mums atrodo, kad būtų labai naudinga tokio lokalinio pobūdžio santykiams sureguliuoti. Ir aš nenorėčiau daryti, gerbiamasis Bulovai, tokių išvadų, kurių, mano supratimu, visiškai nereikia šiandieną daryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Vietoj Seimo nario J.Pangonio klausia Seimo narys A.Rudys.

A.RUDYS. Gerbiamasis Prezidente, aš prisipažinsiu, kad išklausiau pirmą daugiau ar mažiau sisteminį pranešimą, apžvelgiantį mūsų ekonomikos ir socialinę raidą per pastaruosius porą metų. Jame nuskambėjo daug kritinių gaidų tai politikai, kuri buvo iki šiol vykdyta. Ar negalima būtų paprašyti jūsų, kad jūs tiesiog paminėtumėt tuos politikus, kurie, jūsų nuomone, atsakingi už susidariusią padėtį.

A.BRAZAUSKAS. Na, žinote, jūs jau labai sunkų klausimą man užduodate, kolega. Aš, kaip jūs pastebėjot, vengiau daryti tokias išvadas. Pagal Konstituciją yra numatoma, kad šitas pranešimas yra apie mūsų valstybės vidaus ir užsienio politiką, o ne kokie nors kaltinimai ar konkrečių asmenų kritika. Bet jeigu aš kalbėjau apie atitinkamas žinybas, jūs labai gerai žinote, kas toms žinyboms vadovavo visą tą laikotarpį. Ir aš manau, jau kam kam, bet jums šitų pavardžių priminti nereikėtų. Apsiribočiau tokiu atsakymu. Todėl, kad čia nereikėtų dabar. Yra ir žemės reformos autoriai, ir aš jau minėjau čia vieną kartą, kad jie ilgai bus mūsų gilioje atmintyje. Yra ir kitų atskirų reformų autorių: privatizavimo, turto grąžinimo natūra. Jūs kartu labai aktyviai dalyvavote šitoje veikloje, jūs labai gerai žinote.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Snežko.

K.SNEŽKO. Gerbiamasis Prezidente, Lietuvos ūkis dabar yra labai sunkioje padėtyje. Jūsų nuomone, ar reikia suteikti pirmenybę įmonės kolektyvams privatizuojant šitas įmones?

A.BRAZAUSKAS. Čia jau gali prasidėti diskusija privatizacijos klausimais - pati sunkiausia, kuri ir vyko per pastarąsias savaites. Jeigu jūs manęs asmeniškai klausiate, aš manau, kad kolektyvų arba personalo dalyvavimas privatizavime turi būti iki tam tikro laipsnio. Bet kiekviename privatizacijos procese mes turime surasti tokį partnerį, kuris turėtų daug pinigų, kuris galėtų investuoti, kad tai būtų potencialus investitorius. Štai ko reikia mūsų privatizacijai. Ir iš to atitinkamai išplaukia ir mūsų taktika šitoje srityje. Mes turime žinoti principą, ko mes norime privatizacijoje - ar privatizacija dėl privatizacijos, ar privatizacija dėl to, kad, pavyzdžiui, Kuro aparatūros įmonėje būtų pradėti gaminti automobiliai ar dar kokia nors labai reikalinga finišinė produkcija, tinkanti eksportui. Gal iš esmės pakeisti šitos įmonės profilį, kad galėtų ateiti toks privatizatorius arba toks investitorius, kuris galėtų visą šitą darbą padaryti. Štai kur mums reikėtų reguliuoti mūsų įstatymus ir sudaryti sąlygas šitokiam privatizavimui. Pirmieji žingsniai padaryti labai geri. Vyriausybė yra parengusi jau keletą įmonių užsienio investitoriams privatizuoti, ypač tekstilės, trikotažo pramonės. Čia yra labai gerai. Ir aš manyčiau, kad šitą patirtį reikia plėtoti. Tiesa, tas darbas buvo padarytas padedant užsienio firmoms. Tai irgi labai teigiamas reiškinys. Bet šitai reikėtų plėsti. Ir ypač manyčiau, kad reikėtų atkreipti dėmesį į jūsų profilio įmones: elektronikos, mikroelektronikos, radijo pramonės, televizorių pramonės. Kad mes galėtume pasitelkti arba net pritraukti tokius investitorius, kurie nerizikuotų investuoti didelį kapitalą, tikėdamiesi to, ko ir mes tikimės, - didelio gamybos efektyvumo, geros produkcijos, užimtumo ir t.t.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dar šeši norėtų paklausti. Ar Ekscelencija sutiktų atsakyti?

A.BRAZAUSKAS. Prašau.

PIRMININKAS. Ar Seimo nariai savo pertraukos sąskaita sutiktų? Tada pertrauka. Ačiū Ekscelencijai. Ačiū premjerui. Darome pertrauką. 17 val. svarstysime antrąjį darbotvarkės punktą.

Pertrauka

# $ Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo pirmosios sesijos darbo pratęsimo” projektas (svarstymas ir balsavimas)(93.01.21)

1sesija29p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Baigiame svarstyti antrąjį darbotvarkės punktą - nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo pirmosios sesijos darbo pratęsimo”. Aš tik pasakysiu, kad pietų pertraukos metu tarėsi frakcijos, ir apie pasitarimo rezultatus norėčiau paprašyti painformuoti vieną iš autorių Seimo pirmininko pavaduotoją Č.Juršėną.

V.JARMOLENKA. Procedūriniu klausimu galima?

PIRMININKAS. Taip. V.Jarmolenka procedūriniu klausimu.

V.JARMOLENKA. Aš labai kreipčiausi į sekretoriatą ir į pirmininkaujančius. Aišku, Seimo nariai ne žurnalistai, ir aš norėčiau turėti laikinai einančio Prezidento pareigas kalbą tam, kad penktadienį galėčiau kalbėti su savo rinkėjais. Tai tikrai labai išsamus ir geras pranešimas. Norėčiau dar iki šio posėdžio pabaigos gauti šitą medžiagą.

PIRMININKAS. Laikinai einantis Prezidento pareigas patvirtino, kad tą dokumentą jūs gausite. Tik aš nežinau, ar yra techninių galimybių iki posėdžio pabaigos. Paprašysiu pono Č.Juršėno, jis tą girdi, tikriausiai duos atitinkamą komandą savo tarnyboms. Taigi prašome Seimo narį Č.Juršėną.

Č.JURŠĖNAS. Labai ačiū. Aš negaliu nereaguoti į tą siuntinėjimą nuo “Ainošiaus pas Kaipošių”. Bet aš išgirdau, bus padaryta. Taigi, gerbiamieji kolegos, “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo pirmosios sesijos pratęsimo.” Gerbiamasis A.Sakalas buvo absoliučiai teisus, sakydamas, kad tradicinėje vietoje per pietų pertrauką įvyko frakcijų atstovų pasitarimas. Bet vis dėlto užfiksuoti visiško sutarimo mums nepavyko. Netgi dėl pirmojo nutarimo punkto buvo ginčijamasi ir galų gale buvo pasakyta, kad reikia balsuoti, pratęsti ar nepratęsti. Nors man atrodo, ir aš manau, ir daugumai kolegų yra absoliučiai aišku, kad mes negalime nepratęsti sesijos darbo, neišsprendę kai kurių kapitalinių klausimų, kurie reikalingi mums, ta plačiąja prasme, t.y. Lietuvai, ryšium su Prezidento rinkimais, ryšium su mūsų socialine ekonomine padėtim.

Taigi aš pasakysiu, kokios buvo alternatyvos ir siūlysiu pastraipsniui balsuoti, plius dar ir kelis kartus reikės dėl vieno punkto balsuoti. Taigi siūlyta (tai yra ir viename projekte, ir kitame projekte) pratęsti Seimo pirmąją sesiją ir jos darbą baigti vasario 11 dieną. Aš, jau kalbėdamas iki pietų, pasakiau, kad priimtina data ir vasario 8 . Bet kadangi buvo pasakyta, jog reikia balsuoti ir dėl šito, todėl aš siūlau iš karto apsispręsti, t.y. iš viso - pratęsiama, nepratęsiama sesija, nors dar kartą sakau, man ir daugumai kolegų yra absoliučiai aišku, kad reikia pratęsti. Galima būtų ir nebalsuoti, bet dešiniosios opozicijos atstovai pasakė , kad reikia vis dėlto balsuoti dėl pirmojo punkto iš esmės. O po to, jeigu bus teigiamas sprendimas, balsuoti alternatyviai dėl konkrečių datų.

PIRMININKAS. Ačiū. Paprašyčiau Seimo narių prieš balsavimą užsiregistruoti. Prašome registruotis.

Č.JURŠĖNAS. Prašau, tada po registracijos arba gal ir per registraciją galima šnekėti toliau. Taigi dėl 1 punkto antrosios dalies abejonių nėra. Jeigu pratęsime, tai tikrai pirmasis posėdis turėtų būti sausio 26 d. 10 val. Dėl 3 punkto taip pat nereikia kalbėti - nutarimas įsigalioja nuo priėmimo dienos. Ir štai 2 punktas, kuris yra alternatyviniame projekte. Mano siūlymas arba mano projektas šito antrojo punkto nenumato. Aš siūlau jo nepriiminėti iš viso. Dešiniosios opozicijos atstovai mano, kad 2 punktas dabar turi būti modifikuotas, ir šalia biudžeto turėtų būti surašyti kiti klausimai iš sesijos darbų programos pagrindinių klausimų. Konkrečiai. Jie sutinka, kad būtų įrašyti: Prezidento įstatymo projektas, Konstitucinio Teismo įstatymo projektas, Vyriausybės įstatymo projektas, Privatizavimo įstatymų pataisos. Kaip žinote, yra pateiktos dviejų įstatymų pataisos. Yra abejonių dėl Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo procesualinio kodekso pakeitimų ir papildymų. Ir ypač didelės abejonės dėl žemės ūkio būklės ir svarbiausių valstybės agrarinės politikos veiksmų nagrinėjimo kitą savaitę, sakykim, jau pratęstoje Seimo sesijoje. Pagrindinė mintis arba pagrindinė prieštara yra štai dėl ko - šito klausimo nagrinėjimas yra aiškiai  su politiniu “dugnu” ir tai, girdi, koliduosią su atitinkamu Prezidento rinkimų įstatymo straipsniu. Taigi siūloma šito klausimo nenagrinėti netgi uždarame posėdyje. Nors buvo kompromisinis variantas, kad galima būtų galbūt rengti Seimo narių pasitarimą, kaip kad kadaise būdavo Aukščiausiojoje Taryboje, ir nagrinėti šitą vienintelį punktą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad mes dabar turėtume pradėti balsuoti. Taigi yra užsiregistravę 88 Seimo nariai. Pirmiausia balsuosime, ar pratęsiame, nepratęsiame sesiją. Toliau alternatyviai balsuosime dėl 8, 11 dienų. Taip, dėl balsavimo motyvų dar bus galima kalbėti. Toliau pereisime prie antrojo punkto. Ar antrąjį punktą paliekame? Nebūtinai tokį, jis bus suredaguotas vėliau. Bet ar apskritai 2 punktą paliekame, ar jį išbraukiame. O dėl balsavimo motyvų Seimo narys A.Eigirdas.

A.EIGIRDAS. Ar galiu pasisakyti, kadangi turbūt esu vienas iš alternatyvinio projekto autorių?

PIRMININKAS. Taip, prašome. Jūsų projektą ir nagrinėjame, beje.

A.EIGIRDAS. Taigi norėčiau galbūt šiek tiek ir pasakyti. Pirmiausia, mūsų nuomone, šitas pratęsimas iš tikrųjų nėra būtinas. Kaip buvo kalbama frakcijų susitikime, jeigu jau taip ypatingai reikia, tai kad būtų apsibrėžtas tam tikras klausimų ratas. Jeigu jau kalbėtume apie tam tikrą kompromisą ir sutarimą, tai būtent dėl šito ir buvo sutarta, kad tam tikras skaičius tikrai svarbių ir būtinų įstatymų... ką padarysi, kad taip išėjo per visą tą skubėjimą su Prezidento rinkimų datos paskelbimu ir taip toliau. Kai kuriuos dalykus iš tikrųjų reikia padaryti. Taigi nesutarimas, kuris gali būti užfiksuotas, tai ir buvo dėl dviejų paskutiniųjų, o daugiausia, žinoma, dėl paties paskutiniojo klausimo. Galbūt balsuojant dėl dviejų paskutiniųjų klausimų įtraukimo būtų galima dar pasisakyti. Vis dėlto frakcijų susirinkime, man atrodo, iš principo buvo sutarta, kad gali būti apibrėžtas tam tikras konkrečių klausimų ratas, kuris gali būti užfiksuotas nutarime. Norėčiau tiktai ta prasme ir patikslinti pirmąjį pranešimą.

PIRMININKAS. Labai ačiū už paaiškinimą. Vis dėlto siūlyčiau balsuoti papunkčiui, o kai pereisime prie 2 punkto, tai įvertinsime, ką jūs pasakėte. Dabar mums reikia apsispręsti, ar mes apskritai pratęsiame. Jeigu Seimas nuspręs, kad nepratęsiame, tai nėra prasmės kalbėti apie 2 punktą. Taigi prašome pasiruošti balsuoti. Pirmiausia balsuosime, ar pratęsiame, ar nepratęsiame. Jeigu nuspręsime, kad pratęsiame, tai alternatyviai balsuosime, kurią datą jūs pasirenkate. Taigi prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo pirmoji sesija būtų pratęsta (datos kol kas nenurodau), spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Už 55, prieš - 26, susilaikė 2. Taigi nutarta sesiją pratęsti. Dabar balsuosime alternatyviai. Kas siūlys vasario 8, tas spaudžia mygtuką “už”, kas siūlys vasario 11, spaudžia mygtuką “prieš”.

Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau. Man atrodo, mes čia galėtume nebalsuoti.

PIRMININKAS. Skaičiai atitinka - 55 - už, pridedant Č.Juršėną, už bus 56. Jis balsavo. 25 - prieš, 2 susilaikę. 26? Tada prašome pataisyti protokole. 26 - prieš, 2 susilaikė.

Č.JURŠĖNAS. Atsiprašau. Dėl datos aš sutikau, kad vietoj vasario 11 būtų vasario 8. Tai gal nereikia balsuoti?

PIRMININKAS. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl datos? Nėra, taip? Tai tada sutariame, kad vasario 8 d. Dabar reikėtų dar kartą balsuoti už visą punktą. Ar galime bendru sutarimu? Balsuojame už visą punktą, t.y. pratęsti Lietuvos Respublikos Seimo pirmąją rudens sesiją ir jos darbą baigti 1993 metų vasario 8 dieną.

BALSAS IŠ SALĖS. Atsiprašau, aš nespėjau užsiregistruoti, atleiskit.

PIRMININKAS. Labai gaila, bus pakartotinas registravimas. Dabar siūlote registruotis, taip? Prašau. Prašome registruotis. Taigi aš pridursiu, kad balsuosime dar ir už antrąją dalį - artimiausią Seimo posėdį surengti 1993 metų sausio 26 d. 10 val.. Toks yra visas 1 punktas. Užsiregistravo 99 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už visą 1 punktą, prašome spausti mygtuką “už”. Taigi už - 66, prieš - 27, 2 susilaikė. Už - 67, įskaitant pranešėją. Taigi 1 punktui yra pritarta. Dabar dėl 2.

Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima, aš dar kartą pabrėžiu, kad pagal mane 2 punktas nereikalingas. Mes turim kitu nutarimu patvirtintą pirmosios sesijos pratęsimo darbo programą ir mes pagal ją dirbam.

PIRMININKAS. Aš noriu pabrėžti, kad Seimo narys A.Eigirdas mano, kad 2 punktas yra reikalingas, todėl siūlysime balsuoti. Balsuosime taip pat alternatyviai. Kas už tai, kad 2 punkto nereikia, kaip siūlo pranešėjas, spaudžia mygtuką “už”. Kas mano, kad reikalingas punktas, spaudžia mygtuką “prieš”. O paskui jau... Prašau? Arba atvirkščiai pageidauja. Gerai. Kad nesipainiotume, balsuosime atvirkščiai. Kas mano, kad 2 punktas yra reikalingas, spaudžia mygtuką “už”. Jeigu bus nutarta, kad jis reikalingas, tai mes jį tikslinsime, įrašysime reikalingus įstatymus ir visa kita, kaip kad siūlo pranešėjas. O jeigu bus nutarta, kad 2 punkto nereikia, tai dings problema. Seimo narys A.Eigirdas.

A.EIGIRDAS. Aš norėčiau, kad vis dėlto būtų šitas dalykas užfiksuotas. Ponas Č.Juršėnas būtent frakcijų susitikimo pradžioje šitą nuomonę buvo pareiškęs, kad, jo nuomone, 2 punktas nereikalingas. Kai buvo pasiūlyta papildyti 2 punktą, ponas Č.Juršėnas neprieštaravo ir... Atleiskit, bet jūs po to nesiūlėte, kad reikia atsisakyti 2 punkto. Kalbėjome tiktai apie 2 punkto turinį. Aš tiktai norėčiau, kad šitas būtų užfiksuota.

Č.JURŠĖNAS. Aš fiksuoju, kad aš neatsisakiau to, ką sakiau, kad 2 punktas pagal mane nereikalingas. Jeigu Seimas nutars, kad jis reikalingas, tada nagrinėsim papunkčiui ir pildysim. Tokia mano nuomonė. Jeigu aš ją neaiškiai pasakiau, tai aš labai atsiprašau.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs paskelbėt alternatyvų balsavimą. Kas yra alternatyva 2 punktui? Ar yra kita redakcija?

PIRMININKAS. Jokios.

S.PEČELIŪNAS. Vadinasi, mes balsuojam už punktą arba prieš punktą.

PIRMININKAS. Gerai. Sutinkam. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kas pritaria, kad 2 punktas... Koks nors 2 punktas, nes turima galvoje, kad jis bus redaguojamas. Kas pritaria, spaudžia mygtuką “už”. Kas mano, kad 2 punktas yra visiškai nereikalingas (joks 2 punktas), spaudžia mygtuką “prieš”. Prašom balsuoti. Už - 32, prieš su pranešėju - 61, susilaikė 1. Taigi 2 punkto nebus. Na, dėl 3 punkto turbūt Seimo nariai diskusijų nekelia. Prašom pasiruošti balsuoti už visą nutarimo projektą. Kas už visą nutarimo projektą, prašome pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 58.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 19.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.

PIRMININKAS. Taigi 58 balsavus už, 19 prieš, 2 susilaikius, nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo pirmosios sesijos pratęsimo” yra priimtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra premjeras B.Lubys, aš norėčiau paprašyti premjerą, kad gal jis dar truputį nepabėgtų. Kviečiame į tribūną Seimo narį G.Paviržį pareiškimui. Prašom.

A.EIGIRDAS. Labai atsiprašau, ar galima būtų, kol ateis ponas G.Paviržis, repliką?

PIRMININKAS. Replika po balsavimo nebepriimama.

A.EIGIRDAS. Tai po balsavimo.

PIRMININKAS. Nepriimama. Parodykite Reglamento straipsnį. Aš mielai pasitaisysiu. Jeigu nėra jokiame straipsnyje, tai pirmininkaujantis elgiasi taip, kaip išmano. (Juokas salėje) Aš norėčiau atkreipti gerbiamojo premjero dėmesį. Prašom, gerbiamasis Pavirži.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, jums yra išdalytas Seimo nutarimo projektas dėl Vyriausybės su sausio 15 d. nutarimu Nr. 10, kuris nustatė naują važiavimo valstybiniu keleiviniu transportu lengvatų tvarką, pagal kurią Seimo nariai, vietos savivaldybių Tarybų deputatai šalia kitų, naudodamiesi valstybiniu keleiviniu transportu (buvo numatyta), perka visos vertės bilietą, o paskui už tai kompensuojama. Mes suprantam, kad ūkinės transporto organizacijos patiria nuostolių dėl tam tikros kategorijos asmenų naudojimosi įstatymais numatytomis lengvatomis, ir, be abejo, tai turi būti kompensuojama. Aš turiu pasakyti jums, gerbiamieji kolegos, kad su šiuo nutarimo projektu buvo supažindintas premjeras B.Lubys, buvom susitikę su susisiekimo ministru ponu J.Biržiškiu ir priėjome prie tokios bendros nuomonės, kad pirmadienį, 12 val. susitinka mūsų komitete, dalyvaujant kitų komitetų...

PIRMININKAS. Aš atsiprašysiu pranešėjo. Labai norėčiau paprašyti, kad kas nors atkreiptų premjero dėmesį. Profesoriui B.Genzeliui siūlyčiau... Na, negaliu siūlyti, nes jis nieko negirdi. Gerbiamasis Seimo nary Genzeli, būkit malonus, premjerui pareiškimas daromas, o jūs tiesiog specialiai blokuojate, kad jis nieko negirdėtų. Prašom.

G.A.PAVIRŽIS. Pareiškimo tai gal man ir neverta kartoti, kadangi premjeras B.Lubys sutiko su tuo, kad įstatymo pažeidimas yra, jis sustabdomas, tačiau, be abejo, kompensacijos koks nors mechanizmas turi būti nustatytas. Pirmadienį mūsų komitete, dalyvaujant kitų komitetų nariams, susisiekimo ministro pavaduotojui ponui A.Sakaliui, mes ieškosim būdų, kaip viską sutvarkyti. Man atrodo, konflikto nėra ir nutarimo, kaip tokio, priimti nėra prasmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Premjeras girdėjo visa tai. Ne, nereikia sakyti, gerbiamasis premjere. Norit paaiškinti? Tada prašom. Tribūnoje premjeras B.Lubys. Prašom, ekscelencija.

B.LUBYS. Laba diena, ponai Seimo nariai! Aš suprantu, kada užkliudomi, taip sakant, tiesiogiai mes, visi baisiai aktyvūs esam ir metam visus kitus klausimus, o tiktai čiumpam tą vieną klausimą. Čia,žinoma, labai gera reakcija. Tačiau aš norėčiau pasakyti, ko mes laikėmės ir kuo mes motyvavom. Valstybės biudžetas skiria lėšas Seimo išlaikymui. Paskirtos lėšos Seimo išlaikymui ir nėra numatomos atskiros lėšos atskira eilute kompensuoti autotransporto įmonėms. Dabar išeina taip, kad mes biudžete numatome lėšas, tiesiogines lėšas, kurios yra skiriamos Seimo išlaikymui, tuo tarpu yra papildomos lėšos Seimo narių komfortui arba dalykiniams reikalams. Tačiau dalykiniams reikalams yra irgi skiriamos lėšos.   Tai gal vis dėlto būtų visiškai teisinga sudaryti sistemą ir biudžete arba Seimo biudžete numatyti eilutę, kaip tie klausimai yra kompensuojami ir kaip tie klausimai sugrįžta. Einame į privatizaciją. Kas gi kompensuos privataus autobuso savininkui? Ten yra numatyta tiktai “išskyrus taksi”. Privačių transporto sistemų ateityje atsiras daugiau.Iš kitos pusės, vadinasi, kada Seimo narys ateina ir nori atsisėsti į autobusą, visi žmonės paskui susijaudina, nori užleisti vietą Seimo nariui, tuo tarpu bilietai nupirkti yra. Tai gal Seimo narys taip pat tegu nusiperka sau bilietą, pasiima šaknelę, šaknelę pristato, biudžetas apmoka ir viskas vyksta taip, kaip turi būti normaliai. Nėra jokios ligos. Mes galim panaikinti šitą eilutę. Tačiau šita eilutė ir šitas nutarimas linko į tai, kad mes sutvarkytume apskritai šitą transporto klausimą. Kadangi mes kiek priimame įstatymų, tiek visuose įstatymuose rašom, kad policijos darbuotojas, ne pareigūnas, o darbuotojas važinėja veltui, tas važinėja veltui, tas važinėja veltui. Ir paskui išeina, kad pusė autobuso važiuoja veltui. Tai taip normaliam pasaulyje nebūna. Nebūna, ponai. Būna kompensacijos sistema, bet nebūna sistemos, kad gali įlipti ir važiuoti. Mes priėmėm specialiai, kad tie žmonės, kariškiai ar policininkai, kurie važiuoja su uniforma, kad sergėtų traukiniuose tvarką, jei kas negerai dedasi, jie nemoka. Tačiau jeigu jis važiuoja civilio drabužiais apsirengęs, bet turi savo pažymėjimą, važiuoja jis visiškai ne darbo reikalais, ne tarnybiniais klausimais ir... jis nemoka. Taip nėra gerai. Galim mes tą panaikinti, kadangi čia taip jau smarkiai yra. Mes aptarsim kitą trečiadienį ir panaikinsim šitą klausimą. Bet patikėkit manim, jūs, siekdami visur tvarkos, teisingumo ir tikslumo, šiuo atveju patys elgiatės trupučiuką neteisingai. Aš tik tiek norėjau pasakyti. O jeigu jūs norit, kad būtų pakeista, galėsim pakeisti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere.

S.PEČELIŪNAS. Galima paklausimo autoriui paklausti pranešėjo?

PIRMININKAS. Negalima. Čia ne diskusijų klubas. Prašom asmeniškai paklausti.

S.PEČELIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos!

PIRMININKAS. Prašau.

S.PEČELIŪNAS. Kadangi gerbiamajam premjerui buvo įteiktas oficialus frakcijos paklausimas ir dabar vyko atsakymas į tą paklausimą, pagal Reglamentą aš turiu teisę pasitikslinti atsakymą.

PIRMININKAS. Atsakymas į paklausimą dešimties dienų laikotarpiu...

S.PEČELIŪNAS. Atsakymas į paklausimą vyko dabar iš tribūnos.

PIRMININKAS. Iš dalies.

S.PEČELIŪNAS. Aš noriu paklausti labai konkretaus dalyko ir jūsų. Ponas premjeras pasakė, kad šis klausimas - sustabdyti ar nesustabdyti - bus sprendžiamas trečiadienį. Aš noriu paklausti, ar įstatymo pažeidimas galios iki trečiadienio? Ar bus nesilaikoma įstatymų iki kito trečiadienio? Ar tai, kas prieštarauja įstatymams, yra sustabdoma iš karto, kai tai yra pastebima?

PIRMININKAS. Ačiū už klausimą. O dabar prašome į tribūną Seimo narį...

BALSAS IŠ SALĖS. Galima pastabą dėl vedimo...

PIRMININKAS. Negalima. Aš noriu pasakyti, kad mes nebaigėm svarstyti 5 klausimo. Ten buvo siūlyta...

BALSAS IŠ SALĖS. Dėl darbo tvarkos galima?

# $ Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo papildymo” projektas (svarstymas)(93.01.21)

1sesija29p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Negalima. Aš jau kalbu dėl kito klausimo. Prašom nepertraukinėti manęs, kai aš sakau sakinį. Taigi buvo pateiktas dokumentas “Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo papildymo”. Buvo pritarta įrašymui į sesijos darbų darbotvarkę ir nutarta pradėti svarstymo procedūrą. Seimo nariai siūlė pradėti svarstyti skubesne tvarka, o frakcija paprašė atidėti balsavimą iki popietinio posėdžio. Ne 4, o 5 punktas. 4 buvo nepristatytas - Seimo nario A.Albertyno. Prašom netrukdyti, gerbiamasis Seimo nary Pangoni. “Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo papildymo.” Tai aš tą ir kalbu. Tada atsiprašau, suklydau. Prašom tada pasiruošti balsuoti. Motyvai balsavimo buvo pasakyti. Taigi kas už tai, kad šis dokumentas būtų svarstomas skubesne tvarka, spaudžia mygtuką “už”. Už skubesnę svarstymo tvarką pasisako 55 Seimo nariai, prieš - 30, susilaikė 2. Taigi dokumentas bus svarstomas skubesne tvarka. Dabar svarstysime 9 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos Seimo kreipimosi į Rusijos Federacijos Aukščiausiąją Tarybą projektą. Pranešėjas E.Jarašiūnas. Prašom.

A.EIGIRDAS. Dėl darbo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Kol pradės pranešėjas, galima kalbėti. Seimo narys A.Eigirdas.

A.EIGIRDAS. Aš norėčiau konstatuoti porą dalykų. Pirma, anksčiau vykęs balsavimas dėl sesijos pratęsimo rodo, koks yra turbūt ne visai prasmingas šitas frakcijų susitikimas. Ir kokia jo prasmė? Antra, norėčiau pasakyti, kad atmesdama alternatyvinį pasiūlymą apibrėžti vis dėlto svarstomų klausimų ratą pratęstoje sesijoje šiuo atveju LDDP dauguma pasilieka sau teisę iš Seimo posėdžių padaryti tam tikrą priedą rinkiminės kampanijos metu.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys E.Jarašiūnas.Prašom pristatyti.

Seimo kreipimosi į Rusijos Federacijos Aukščiausiąją Tarybą projektas (svarstymas ir balsavimas)(93.01.21)

1sesija29p svarstyti klausimai

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau jums pateikti Lietuvos Respublikos kreipimąsi į Rusijos Federacijos Aukščiausiąją Tarybą, tą tekstą, kurį pateikė vakar jūsų, gerbiamieji deputatai, sudaryta redakcinė komisija. Tekstas turėtų būti toks:

“Lietuvos Respublikos Seimas apgailestaudamas konstatuoja, kad Rusijos Federacijos teritorijoje veikia “Lietuvos kompartija”. Tai matyti ir iš kreipimosi, išspausdinto laikraštyje “Pravda” (1992 12 30). Ši (žodelį “tai” pakeiskite “ši”) politinė organizacija (išmeskite žodelį “kuri”, truputį čia tą stilių patvarkėm) 19901991 m. siekė smurtu nuversti teisėtą Lietuvos Respublikos valdžią ir sunaikinti Lietuvos valstybingumą, taip pat yra nusikaltusi tuo, kad įkūrė ir vadovavo vadinamajam Nacionalinio gelbėjimo komitetui taip talkindama SSSR ginkluotai agresijai Lietuvoje, kurios metu buvo nužudyti beginkliai žmonės, Lietuvos nepriklausomybės gynėjai.”

 Patikslinta, kaip matot, formuluotė “tai matyti iš kreipimosi, išspausdinto laikraštyje “Pravda”.

“Šios neteisėtos antivalstybinės ir nusikalstamos organizacijos veikla Lietuvoje buvo įstatymiškai uždrausta, jos vadovai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.” Antroji šio sakinio dalis irgi pakeista pagal redagavusių narių siūlymus. “Jos (išmeskit žodelį “todėl”) veikimo kitose valstybėse nenorėtume laikyti tų valstybių nedraugiškumu Lietuvai, o veikiau neapsižiūrėjimu. Lietuvos Respublikos Seimas tikisi, kad Rusija, atsižvelgdama į Rusijos Lietuvos tarptautines sutartis, ypač į 1991 m. liepos 29 d. sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos “Dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų” (3 straipsnis) ir į savo, kaip Jungtinių Tautų Organizacijos ir ESBK narės įsipareigojimus, imsis atitinkamų žingsnių ir netoleruos...”Čia tekstas pakeistas. Vietoj “globos” pakeista - “netoleruos prieš Lietuvą veikiančios teroristinio pobūdžio organizacijos, keliančios grėsmę demokratijai ir taikai ne tik Lietuvoje, bet, mūsų įsitikinimu, ir pačioje Rusijoje. Tai neabejotinai padės toliau gerinti Lietuvos Rusijos santykius, ko siekia abi kaimyninės valstybės.” Toks yra tekstas, kurį pateikia redakcinė komisija.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar siūlote jį dabar priimti? Balsuoti ir priimti.

E.JARAŠIŪNAS. Aš siūlyčiau balsuoti už šį tekstą.

PIRMININKAS. Prieštaraujančių nėra? Tekstas visiems išdalintas. Tai - projektas Nr.2, taip?

E.JARAŠIŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, ar galima tada manyti, kad bendru sutarimu priėmėme?

BALSAS IŠ SALĖS. Reikia balsuoti.

PIRMININKAS. Reikia balsuoti, sakot. Na, balsuojame tada rankų pakėlimu. Prašom. Kas už šitą tekstą, prašome pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 90.

PIRMININKAS. Už - 90. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Susilaikė 1. Taigi, 90 Seimo narių pasisakius už ir vienam susilaikius, Lietuvos Respublikos Seimo kreipimasis į Rusijos Federacijos Aukščiausiąją Tarybą yra priimtas. (Gongas) Dėkojame pranešėjui.

E.JARAŠIŪNAS. Ačiū.

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas (pateikimas) (93.01.21)

1sesija29p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar kviečiame į tribūną Seimo narį J.Pangonį, 6 darbotvarkės punktas. Jūs prisimenate, kad liko dar neatsakyta į Seimo narių klausimus. Prašyčiau parodyti sąrašą tų Seimo narių, kurie norėjo paklausti.

Prašom. Seimo narys J.Bastys.

J.BASTYS. Gerbiamajam J.Pangoniui čia truputį gausis negerai su šiuo įstatymu, norint visiškai viską teisingai sutvarkyti visus bendrovių narių interesus, kadangi iškrinta toks dalykas, kuris buvo tame Vyriausybės nutarime, kuris apskritai buvo negeras. Bet ten buvo toks sakinys, kad gauna techniką, gyvulius ir kita, išskyrus tuos atvejus, kai tas bendrovės narys, jau gavęs juos sudarant ūkininkų komplektą. Daugelyje bendrovių dalyvauja ūkininkai su žeme. Tokiu būdu išeidami jie savo pajaus didele dalimi gautų antrą kartą tą patį turtą. Gal vis dėlto galėtumėt paaiškinti, kaip jūs manot tuo atveju?

J.PANGONIS. Aš manyčiau, kad tai yra iš tikrųjų svarstytinas klausimas ir svarstymo metu bus galima pateikti pataisą ir priimti. Tačiau reikia išanalizuoti, ar tikrai dauguma tų, kurie atsiėmė pajų, kitaip sakant, turtą natūra, yra pajininkai? Kiek man žinoma, tokių atvejų nėra labai daug.

PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis.

T.LIDEIKIS. Aš norėjau jūsų paklausti dėl to punkto, kuriame siūloma uždrausti pajų pardavimą ir pirkimą per biržos įstaigas ir aukcionus. Aš nelabai suprantu tos prasmės. Juk pardavimas būtent tokiu būdu yra civilizuotas pardavimas, o ne prekyba turguje ar tarpuvartėje. Ir pajininkui toks pardavimo būdas yra žymiai palankesnis, nes būtent tokiu būdu jis gali gauti iš tikrųjų realią kainą, aukštą kainą, kai jis šitą pardavimo procesą patiki specialistams. Ir jeigu jis užsiims šia prekyba pats, tai yra beveik garantuota, kad jo pajamos bus žymiai mažesnės. Kodėl tą trukdyt žmonėms?

Kitas dalykas. Aš įsivaizduoju, kad tokiu būdu greičiau juda kapitalas žemės ūkyje, greičiau formuojasi kažkokia, na, reali nauja žemės ūkio struktūra. Jis leidžia galų gale lengviau pasitraukti žmonėms iš ūkio, pavyzdžiui, seniems, pensininkams, kurie nebegali dirbti tame ūkyje. Kam tokie apribojimai?

J.PANGONIS. Aš jau aiškinau pristatydamas, kad vis dėlto žemės ūkio bendrovė, tai yra daugiau kooperatinio tipo įmonė, o ne akcinė įmonė, grynai kapitalo įmonė, t.y., kad pajininkas, nepriklausomai nuo pajaus dydžio, turi vieną balsą. Tai yra pats svarbiausias skirtumas, nes akcinėje bendrovėje, kuri yra grynai kapitalo įmonė, ten jau balsavimas priklauso nuo kapitalo dydžio, o čia tik nuo pajaus dydžio nieks nepriklauso - vienas balsas. Todėl tokią pačią teisę turi ir tas, kuris turi ir 1 tūkst., pavyzdžiui, balsavime, ir tas, kuris 10 tūkst. turi vertės pajų. Todėl daryti kaupimą tų pajų, taip sakant, vieno ar kito asmens rankose nėra tikslinga. Ir tai žemės ūkyje kaip kooperatinėje įmonėje tai Vakarų pasaulyje yra nepraktikuojama. Mūsų, aišku, bėda, kad mes neturime šiandien Kooperacijos įstatymo. Jį reikia kuo greičiau priimti, tačiau, kol jo nėra, panaudokime Žemės ūkio bendrovės įstatymą, prilygindami maždaug jį kooperacijos įstatymui. Ir aš dar kartą jums sakau, kad G.Vagnoriaus buvo kaip tik tokia koncepcija. Todėl manyčiau, kad jūs neturėtumėt prieštarauti tam.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.

L.MILČIUS. Gerbiamasis Seimo nary Pangoni, prašom pasakykit, kas jums siūlė rengti šį projektą? Ar tai Žemės ūkio ministerija, ar jūs gavote labai daug laiškų ir pasiūlymų iš žemės ūkio bendrovės narių, ar dar dėl kokių kitokių motyvų? Na, ar nesakys vėl, kad štai Vilniuje sugalvojo ir vėl mums primeta kažką netinkamo, o tai nepasiteisins? Juo labiau kad kuriantis stipriam specializuotam ūkininkui, na, sakykim, kuris norės užsiiminėti, pavyzdžiui, linininkyste, jūs vis tiek jam siūlysite proporcingai gyvulių, technikos, trąšų, gal to, ko visai nereikia. Ar jūs nemanote, kad tai yra tiktai varžymas, išeinančio bendrovės nario varžymas. Gal geriau būtų palikti laisvę bendrovei ir išeinančiam nariui tarpusavyje susitarti, ką jam pasiimti ir kiek pasiimti? Ačiū.

J.PANGONIS. Aš nežinau, gal jūs gerai nesupratote, tačiau pristatydamas aš aiškinau, kad yra Vyriausybės priimti nutarimai, kurie labai neteisingai interpretuoja šitą išstojimą iš bendrovės. Atskiras narys, kuris išstoja, gali pasiimti pačią reikalingiausią turto dalį, pavyzdžiui, techniką ir pan. Jeigu mes šito į įstatymą neįrašome, tuomet praktiškai tos bendrovės greitai taps negyvybingos (taip pat, kaip buvo suardytos gamybinės struktūros buvusiuose ūkiuose). Tai yra nenatūralus dalykas, jis nėra iššauktas kažkokio turto koncentravimo ar gamybinės būtinybės. Tai yra dirbtinis dalykas norint dirbtinai suardyti buvusias gamybines struktūras. Ir dabar tai toliau tęsiama jau naujose struktūrose, t.y. žemės ūkio bendrovėse. Ne visos jos bus gyvybingos, mes šitai visi gerai suprantame, tačiau dalis tų bendrovių tikrai dar Lietuvą maitins ir, aš manau, dar ilgai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, man vis tiek lieka neaišku dėl tų pajų pardavimo ir pirkimo. Aš suprantu, kad kooperatyvai ir kooperatinės bendrovės skiriasi nuo akcinių bendrovių. Tačiau aš galbūt nelabai suprantu jūsų argumentacijos, bet jūs, jeigu galėtumėt paneigti mano įtarimą... Aš suprantu šitą jūsų pataisą kaip pataisą, kad žmogus negali parduoti savo pajaus niekur niekam kitam kaip tik tos bendrovės pajininkams. O tai reiškia, kad iš tikrųjų jis turės parduoti už nerealią kainą. Ar iš viso negalima parduoti? Kaip čia dabar yra?

J.PANGONIS. Gali parduoti. Tačiau pirmiausia vis dėlto, kaip jūs teisingai pastebėjote, yra atsižvelgiama į bendrovės, kaip kooperatyvo, interesus, į interesus visų tų asmenų, kurie suėjo su savo pajais, su savo turtu, su savo žeme ir dirba bendrą darbą. Jeigu mes staiga dabar viską “paleisime” per aukcionus, tai praktiškai iširs viskas. Ir tie kooperatyvai, ir tos bendrovės neišsilaikys iš esmės jokio laiko. Ir todėl dar kartą kartoju - niekur pasaulyje šito nėra, kad pajai būtų pardavinėjami biržose. Yra akcijos, akcijų vertybiniai popieriai, kurie pardavinėjami biržose. Aš žinau, kad yra Vyriausybėje žmonių, kurie kuria dabar vertybinių popierių biržą. Jie norėtų “paleisti” pajus per biržą, kad būtų jiems didesnė apyvarta. Tačiau tai yra jų noras, tai yra noras tų, kurie galvoja sukaupti staiga didelius kapitalus. Tačiau noras ne tų žmonių, kurie dirba bendrovėje ir nori turėti bendrovę, kaip savo pragyvenimo šaltinį. Tikrai patikėkit, nėra čia jokio užkasto kažkokio... O žmogus galės perleisti pajų savo giminėms ir, jeigu jis, pavyzdžiui, išeina iš bendrovės, gali atsiimti pinigais tą pajų. Tačiau pirmenybė suteikiama vis dėlto bendrovei spręsti tą klausimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamąjį Seimo narį norėjau paklausti. Ar jūs nemanote, kad turi būti viena išėjimo tvarka? Ir štai tas sakinys, kad pagal bendrovės įstatus išeinama, daro tai, kad kiekvienoje bendrovėje gali būti kita išėjimo tvarka ir kitas atsiskaitymo terminas. Ar tai nepadarys painiavos?

J.PANGONIS. Įstatymas to nedraudžia, išskyrus tuos atvejus, kai mes čia nustatysime, kad išeinantis ir steigiantis ūkininko ūkį, ką mes skatiname, tai ir yra jam tam tikros lengvatos. Tačiau jeigu jis, kaip gerbiamasis M.Treinys ar V.Lapė klausė, kad žmogus išeina į miestą, tai jau čia - kita kalba. Jūs gerai tą suprantate, kad jam atiduoti natūra dalį turto visiškai netikslinga. Bendrovė jam išmokės pinigus įstatų numatyta tvarka. Ir aš jums pasakysiu, pavyzdžiui, kooperacijos įstatymai Prancūzijoje yra tokie, kad per 10 metų gali išmokėti. Kitose valstybėse - per tris metus. Įvairių yra. Ir kaip bendrovės nariai nustatys tvarką, taip ir bus. Mes nereglamentuokime jiems, kad per mėnesį išmokės. Gal visiškai neturės pinigų.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Treinys.

M.TREINYS. Gerbiamasis pranešėjau, čia jūs siūlėte pripažinti netekusiais galios porą nutarimą, na, galbūt įstatymuose tai visiškai netikslinga pažymėti. Tačiau mane domina kas kita. Ar jūs manot, kad iš viso be poįstatyminių aktų mes išsiversime, ar galvojame juos naujus parašyti? Tai jeigu būtų galvojama juos naujus parašyti, tai galbūt galima patikslinti tiktai. Nes tai yra visiškai solidūs dokumentai. Jų visiškas panaikinimas, man rodos, sukels didesnį chaosą, sukels negu tokie, kokie jie čia parašyti.

J.PANGONIS. Nieks nesiruošia panaikinti visų poįstatyminių aktų, kurie yra Vyriausybės priimti. Čia tiktai 4 punkto 11 ir 12 papunkčius siūloma panaikinti. Be to, Vyriausybė, priėmusi šį mūsų įstatymą, turės padaryti atitinkamus pakeitimus savo poįstatyminiuose aktuose, kad ši juos galėtų suderinti su šiuo įstatymu. Taigi ten irgi nieko nereikės naikinti, tiktai pritaikyti mūsų priimtam įstatymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra Juridinio skyriaus išvada. Agrarinis komitetas pristatė šitą dokumentą. Formaliai mes galėtume jau balsuoti už jį, žinoma, pasisakydami dėl balsavimo motyvų, jeigu kas pageidautų. Jeigu kas pageidauja dėl balsavimo motyvų kalbėti, ar įrašome į sesijos darbų darbotvarkę, ar pradedame svarstymo procedūrą? Taigi dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis J.Pangonis gali pailsėti. S.Pečeliūnas. 2 - už, 2 - prieš. Toliau balsuosime.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Tai dabar pirma pasiaiškinu - balsavimas dėl to, ar įrašyti į programą.

PIRMININKAS. Ne, bendras balsavimas. Įrašom į darbų programą ir pradedame svarstymo procedūrą.

S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau, turėtų būti 2 balsavimai. To reikalauja Reglamentas. Pirmiausiai dėl įrašymo į darbų programą. Visai neseniai mes svarstėm nutarimo projektą dėl to, ką gi dirbsime tos pratęstos sesijos metu ir vykstant Prezidento rinkimams. Dabar žiema, aš manau, kad galima būtų šitą klausimą svarstyti po Prezidento rinkimų, o ne dabar. Todėl aš manyčiau, kad įrašyti į sesijos darbų programą, kur pagrindiniai klausimai yra tie, kad ar galėtų išrinktas Prezidentas funkcionuoti - šitas klausimas visiškai netrukdo Prezidentui funkcionuoti, ar jis bus išspręstas dabar, ar po 4 savaičių. Tai visiškai skirtingi dalykai. Aš manau, kad Seimas turi dirbti to pratęsimo metu su tais 45 klausimais, apie kuriuos mes šnekėjom anksčiau, o apie visus kitus papildomus klausimus - nukelti vėliau. Todėl pasisakau prieš įtraukimą į sesijos darbų programą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Kalbama dėl nuosavybės - tai čia yra labai pavojinga, kad nepažeisti tos prigimtinės teisės, kad čia kaip nors būtų nepažeista, bet, kita vertus, mes privalome sudaryti sąlygas, kad Lietuvos žmonės turėtų ką valgyti ir tai yra ne mažiau svarbi mūsų pareiga. O gi pagal dabar esančią situaciją, kai žmogus išeina iš tos bendrovės ir gali atsiimti ten techniką, tai faktiškai bendrovė, na, praranda pagrindinį darbo įrankį. Aš manau, kad tuos visus nesklandumus mes svarstydami galėsime išspręsti, o tokį pataisymą, manau, priimti reikėtų. Dėkoju. Ir todėl siūlau įtraukti į sesiją.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Aš pritariu gerbiamojo N.Medvedevo pasiūlymui, kad tikrai mums reikia galvoti, ką Lietuvos žmonės valgys artimiausioje ateity. Todėl siūlau įtraukti į sesijos programą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar vienas gali kalbėti prieš įrašymą į sesijos darbų programą. Seimo narys M.Treinys.

M.TREINYS. Aš manyčiau, kad tas ankstesnio akto įtraukimas ir šio mūsų dokumento įtraukimas nėra strateginiai žingsniai tolesniam žemės ūkio privatizavimui. Komitete mes jau kalbam apie žemės ūkio privatizavimo 2 etapą, o čia apskritai nesvarstę atmetame žemės ūkio investicinių bendrovių idėją ir kitus panašius dalykus. Manyčiau, reikėtų paruošti strateginį planą, kaip mums daryti tuos pakeitimus, o ne užsimojus. Dabar trankytis staigiai su įstatymų pataisomis?

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi 2 pasisakė už, 2 - prieš. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad šis dokumentas būtų įrašytas į sesijos darbų programą, spaudžia mygtuką “už”.

Taigi už pasisakė 53, prieš - 27, susilaikė 1. Dokumentas įrašomas į sesijos darbų programą. Dabar reikia antrą kartą balsuoti, ar pradedame svarstymo procedūrą ir ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? 2 - prieš, 2 - už. Seimo narys A.Ražauskas.

A.RAŽAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu dar kartą agituoti už to įstatymo svarstymo būtinumą dėl to, kad tai yra viena iš priemonių, galinčių padėti šiandieniniam žemės ūkio gamintojui. Čia papildant gerbiamojo J.Pangonio atsakymą į kai kuriuos klausimus dėl pajų pardavimo aukcione uždraudimą, tai niekas nebūtų prieš, tačiau šiandien Vyriausybės nutarimu pajaus arba jo dalies pardavimas aukcione yra paliktas kaip vienintelė galimybė norintiems atsiimti dalį pajaus iš bendrovės - didžiulė procedūra, kaip sakyti, pardavimui tik aukcione. Mūsų Aukščiausiosios Tarybos nutarimo 11 ir 12 punktais mes suteikėm Vyriausybei teisę nustatinėti disponavimo pajais tvarką ir nustatinėti išstojimo iš bendrovės tvarką. Remdamasi tais 11 ir 12 punktais, Vyriausybė yra išleidusi daug nutarimų. Veikiant šiandien šitiems nutarimams jokios reikšmės ir prasmės beveik netenka žemės ūkio bendrovių įstatymas ir žemės ūkio bendrovių įstatai, kuriuos žmonės susikūrė, patys kurdami tas bendroves. Žodžiu, panaikinus šituos kai kuriuos nutarimus bendrovėse dirbantiems ir gyvenantiems žmonėms tam tikra prasme, nemaža prasme lieka, na, sutvirtinimas, pasitikėjimas ta gamybine organizacija, kurioje šiandien dirba ir gyvena. Ir aš siūlau, kad būtų svarstoma, kiek galint skubiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Aš manyčiau, kad galėtų šis klausimas pradėtas būti svarstyti šiandien, bet tik po biudžeto pabaigimo.

PIRMININKAS. Negali būti šiandien svarstomas jokiu būdu.

L.K.JASKELEVIČIUS. Tada atsiprašau.

PIRMININKAS. Taip, Seimo narys A.Kubilius. Galima kalbėti dabar tiktai prieš.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau labai aiškiai pasakyti, kad šios dienos posėdis mums, esantiems opozicijoje, aš manau, yra labai naudingas. Jūsų siūlomi įstatymai aiškiai rodo, kad yra siekiama labai stipriai stiprinti dabar egzistuojančias bendroves. Aš nedrįsčiau pasakyti, kad yra grįžtama prie kolūkinės santvarkos, šitas punktas, apie kurį mes kalbėjom, apie pajų pardavimą, yra aiškiai formuluojamas taip, kad niekas negalėtų parduoti savo pajaus ir tai bus grynas nuostolis žmogui. Aš siūlau iš tikrųjų priimti šitą mūsų įstatymą kuo greičiau, jau taip man išeina, vadinasi, kalbėti irgi praktiškai už. Mums bus labai dėkinga proga prieš Prezidento rinkimus paaiškinti jūsų rinkiminės programos įgyvendinimo pasekmes. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tik “už” negalima. Reikia agituoti prieš dabar. Seimo narys J.Bastys. Agituoja prieš.

J.BASTYS. Na, ką, man tenka pasisakyti beveik ir prieš. Kitos galimybės neturiu. Bet man atrodo, kad čia truputėlį nesusipratimas iš vienų ir iš kitų pusės. Mes jau buvom pradėję anksčiau tą klausimą spręsti, dabar aiškiai ginam teises į turtą žmonių visų - tiek būsimų ūkininkų, tiek kitų bendrovės narių ir jokių argumentų niekas čia negali pateikti. Reikalas tas, kad poįstatyminiais aktais buvo faktiškai pakeistas bendrovės įstatymas. Na, tokios teisės išplėstos taip, kad pasidarė vieniems naudinga, kitiems nenaudinga. Taigi man atrodo, kad aš tikrai turėčiau pasisakyti prieš tokį vėlyvą svarstymą. Jau seniai reikėjo priimti tą įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Žodžiu, jūs pasisakote prieš, siūlote balsuoti už.

Seimo narys J.Pangonis tiktai prieš gali. Nesutinkat, taip? Tai Seimo narys J.Katkus.

J.A.KATKUS. Aš dėl 7 punkto, kur pajai negali būti pardavinėjami ir perkami per biržas, įstaigas ir aukcionius. Tai aš manau, kad šitas yra žmogaus nuosavybė, o tai prieštarauja Konstitucijos 23 punktui. Ir jūsų džiaugsmui sakau prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pradėta svarstymo procedūra, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradedamas.

Už pasisakė 54 Seimo nariai, prieš - 22, susilaikė 1. Taigi svarstymo procedūra bus pradedama nustatyta tvarka, bet ne skubesne kol kas tvarka.

# $ Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos 1993m. valstybės  biudžeto ir  atskaitymų į savivaldybių  biudžetus normatyvų bei dotacijų" projektas (antrojo svarstymo tęsinys)(93.01.21)

1sesija29p svarstyti klausimai

Taigi dabar pereisime prie 7 punkto. Valstybės biudžeto. Ir baigiamąjį žodį turi finansų ministras ponas E.Vilkelis ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ponas K.Jaskelevičius. Prašome poną ministrą į tribūną.

E.VILKELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, praktiškai tiek antradienį, tiek šiandien iš jūsų pusės buvo išsakytos mintys dėl biudžeto pajamų dalies didinimo. Šitas klausimas vakar svarstytas Vyriausybėje. Tačiau mes niekaip nenorėtume sutikti, kad pas mus šiandieniniam ūky ir ūkyje, kurį mes įsivaizduojam šiais metais, rasim galimybę papildomai gauti pajamų tiek juridinių asmenų, tiek pridėtosios vertės mokesčių pavidalu. Siūlymai šitą dalį kompensuoti išlaidom, jas panaikinant arba sumažinant, irgi nėra realūs. Mes galim, sakykim, dar sumažinti 10, 20, 50 mln. talonų valdymo išlaidas, kitas kai kurias išlaidas, bet jokiu būdu šitos išlaidos nekompensuoja to poreikio, kuris šiandien yra tiek žemės ūkyje... Vien tiktai vaistams įsigyti - l mlrd. talonų. Tai surinkti šiandien l mlrd. talonų, kaip matyti iš pateikto biudžeto projekto, yra labai sudėtinga. Be abejo, ten yra ir milijardinės sumos, sakykim, numatyta valstybės rezervui 4,8 mlrd. talonų, “Lietuvos kurui”. Buvo siūlyta rezervus įsigyti iš kreditų. Bet jūs supraskite, kad mes prarandam dvigubai. Mes už kreditus mokėsim šiandien dideles palūkanas ir neturėsime nei materijos... ir įsipareigojimus bankui... Tai man atrodo, toks sprendimas visiškai nepriimtinas. Tas pats ir dėl rezervo Prekybos ir pramonės ministerijai. Sakykim, dujos, kur yra skola Rusijai. Ji šiandieną sudaro 10 mlrd. , mes biudžete numatom tiktai 4 mlrd. Mes netgi nepadengiam to. O apeliuoti į tai, kad šiandien Rusija mums yra skolinga ir visa kita... Jūs labai gerai suprantate, kad tai tarpvalstybinių susitarimų reikalas, ir duok Dieve, jeigu mums pavyktų rasti bendrą kalbą su Rusija ir šitos lėšos būtų užskaitytos arba grąžintos mūsų valstybei. Tikrai mes jas skirtume ten, kur jos šiandien mūsų ūkiui būtiniausios.

Todėl aš manyčiau, kad norint realiai padėti tiek žemės ūkiui, kadangi pagrindinė kalba yra būtent apie šitos šakos finansavimą, realiai padėt... Šiandien mums padidinti pajamas yra nerealu. Todėl mes, pasitarę su gerbiamuoju B.Lubiu, su Biudžeto komitetu, siūlom šitą klausimą, žemės ūkio finansavimo klausimą spręsti per kreditus. Kad suteiktume žemės ūkiui tokią paramą, 20 mlrd. talonų paramą... Tai sudarys šiandieniniu kursu maždaug 50 mln. JAV dolerių. Šita suma yra visiškai priimtina, dabar jau įvairios valstybės pradėjo siūlyti kreditinius išteklius. Ir tai būtų labai reali, pasverta, sakyčiau, priemonė, kurią mes tikrai įvykdytume žemdirbio labui. Jeigu mes šiandien numatysim biudžete manomų pajamų dengimą kaip šaltinį, tikrai žemdirbys liks nepatenkintas, ir aš bijau, kad mes nepateisinsim to, ką mes šiandien įsipareigosim. Todėl būtų prašymas pereiti prie tokios formos.

Visi kiti pageidavimai šiandien dėl kai kurių išlaidų dalies pakeitimų... mes dar papildomai šitą klausimą pasižiūrėsim. Bet esminis klausimas tai turėtų būti dėl pajamų nedidinimo ir dėl žemės ūkio finansavimo, remiantis kreditiniais ištekliais, o ne biudžeto pajamom.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, ką jūs siūlote dabar daryt su biudžetu - pritarti ar atidėti?

E.VILKELIS. Aš manyčiau, pritarti po antrojo svarstymo ir pereiti prie trečiojo.

PIRMININKAS. O trečiajam pateiksit alternatyvas ir kitus pasiūlymus, taip?

E.VILKELIS. Tai aš manau, kad čia neturėtų būti esminių... Bet aš manau, kad mes bandysim ieškoti milijardo talonų medikamentams įsigyti. Aš dabar nenoriu taip kategoriškai įsipareigoti, bet šitie klausimai, kurie buvo šiandien iškelti Seimo narių ir komitetų, dar kartą bus peržiūrėti.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Prašome į tribūną K.Jaskelevičių, Biudžeto komiteto pirmininką.

L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pertraukos metu iš tiesų įvyko papildomos konsultacijos su premjeru. Aš esu tos nuomonės, kad pajamų didinimo rezervų yra. Ta pajamų dalies prognozė, kuri buvo atlikta tiek skaičiuojant juridinių asmenų pelno mokestį, tiek pridėtinės (...) arba bendrųjų akcizų sumą, buvo padaryta pakankamai nesurinkus informacijos, gal daugiau tokiu struktūriniu metodu. Todėl aš lieku prie savo nuomonės. Kadangi premjeras pasiūlė neblogą išeitį iš šios padėties, nes žemės ūkio prioritetas yra akivaizdus, ir to šiandien niekas negali nematyti, manau, kad galima šį prieštaravimą išspręsti, tuo labiau kad ir Biudžeto bei finansų komitete daugelio narių nuomonė nesutapo su mano. Todėl išnykus tam principiniam prieštaravimui premjeras pasirašė vekselį pakankamai energingai derėtis dėl išorinių kreditų, kurie bus skirti turbūt daugiausia paramai žemės ūkyje. Manau, kad mes tuos kitus komitetų pasiūlymus suderinsim per ateinančią savaitę ir trečiajam svarstymui pateiksime jau ir su Vyriausybe suderintą variantą, o ten, kur nesutarsim, teiksim alternatyvas balsuoti Seime. Tai bus gal dvi, o gal net ir trys alternatyvos dėl konkrečių skaičių.

Todėl aš taip pat siūlau pritarti biudžeto projektui po antrojo svarstymo. Jeigu bus nubalsuota už tai, prašyčiau, kad pirmadienį Seimo komitetai pateiktų savo siūlymus, kurie nuskambėjo šiandien iš tribūnos, kad mes per ateinančią savaitę galėtume parengti biudžeto variantą trečiajam svarstymui ir balsavimui. Ačiū už dėmesį.

Aš manau, kad ketvirtadienį mes dar galim to nespėti padaryti, bet tai matysim antradienį. Galbūt dar antradienį bus nevėlu susitarti dėl svarstymo dienos.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Prašome, jeigu kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašome. Nėra. Tada prašome pasiruošti balsuoti. Yra du pasiūlymai, tiek ministro, tiek ir Biudžeto komiteto pirmininko: pritarti biudžeto projektui po antrojo svarstymo. Taigi kas pritaria, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas prasidėjo.

Už tai, kad būtų pritarta biudžetui po antrojo svarstymo, balsavo 45 Seimo nariai, prieš - 17, 11 susilaikė. Taigi biudžeto projektui po antrojo svarstymo yra pritarta. Dėkojame pranešėjui, dėkojame visiems Seimo nariams, kurie aktyviai šiandien dalyvavo diskusijose.

# $ Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos Tarpparlamentinėje Asamblėjoje (Baltijos Asamblėjoje) projektas (svarstymas ir balsavimas) (93.01.21)

1sesija29p svarstyti klausimai

Dabar turėtume svarstyti darbotvarkės 10 punktą. Tačiau dar nėra laikinai einančio Prezidento pareigas, todėl siūlome iš rezervinių klausimų 13 klausimą - atstovų skyrimas į Baltijos Asamblėją. Galbūt tai būtų trumpas klausimas. Pranešėjas - Seimo narys L.Linkevičius.

L.A.LINKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, taupant laiką gal leiskit man tada čia ilgai nekomentuoti, nes visi turite gavę sąrašą. Aš tik noriu į porą pataisymų atkreipti dėmesį. Jie yra LDDP frakcijos skiriamų asmenų sąskaita. Ir vietoj pirmojo, J.Bernatonio, siūlau įrašyti N.Germaną iš tos pačios frakcijos. Ir vietoj trečiojo, A.Greimo, - I.Šiaulienę, irgi iš tos pačios frakcijos. Ir galbūt atkreipčiau dėmesį į tai, kad nors frakcijoj buvo sutarta 10, bet jinai paskyrė 9, įvertindama tai, kad dar vienas frakcijoms nepriklausantis Seimo narys, turintis patyrimą šituo klausimu, irgi labai pageidavo būti toj Asamblėjoj. Jam taip pat nutarta skirti galbūt savo sąskaita šitą vietą.

Žodžiu, daugiau nekomentuosiu, sąrašas yra. Pasikeitė dvi pavardės, kurias aš pasakiau. Siūlau balsuoti už nutarimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtumėte balsuoti? Ar norėtų kas nors kalbėti dėl motyvų? Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau paklausti, kas bus delegacijos vadovas?

L.A.LINKEVIČIUS. Pagal nusistovėjusią tradiciją, pagal rangą turėtų būti spikeris, spikerio pavaduotojo lygio. Matote čia tokį asmenį - E.Bičkauską. Galbūt jisai galėtų pretenduoti ir būti šios delegacijos vadovas. Dabar jau spręsti siūlote, taip?

PIRMININKAS. Siūlo dabar įrašyti kaip delegacijos vadovą.

L.A.LINKEVIČIUS. Prašom, galima įrašyti, aš neprieštarauju.

PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių, kad delegacijos vadovas, kaip siūlė pranešėjas, būtų Seimo narys E.Bičkauskas? Sutinka bendru sutarimu. Daugiau nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra. Todėl Reglamentas nedraudžia mums šiandien balsuoti, tai nenorminis dokumentas. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už šį dokumentą, prašome pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 78.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS.Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Taigi 78 balsavus už, nesusilaikius nė vienam ir nebalsuojant prieš nė vienam nutarimas “Dėl atstovų skyrimo į Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos Tarpparlamentinę Asamblėją (Baltijos Asamblėją)” yra priimtas. Negirdžiu pranešėjo padėkos.

L.A.LINKEVIČIUS. Labai ačiū.

Nepasitikėjimo pareiškimo Lietuvos banko valdybos pirmininku V.Baldišiu  projektas (svarstymas) (93.01.21)

1sesija29p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Kviečiame į tribūną Ekscelenciją Algirdą Brazauską. Darbotvarkės 10 punktas.

A.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai. Su Lietuvos Respublikos banko valdybos reikalais jau mes susidūrėm ne vieną kartą. Su šitais reikalais susidūrė buvusi Aukščiausioji Taryba. Šioje salėje vyko labai karštos diskusijos dėl Banko veiklos principiniais klausimais. Ir buvo labai daug kalbėjusių. Šiandieną mano pranešime, jūs turbūt pastebėjote, taip pat nemažas skirsnis buvo skirtas kaip tik šitiems banko reikalams, mūsų kreditinės piniginės sistemos tobulinimo reikalams, atsiskaitymų klausimams ir t.t. Santykiai su NVS, su tuo kapitalu, kurio mes niekaip negalime išplėšti iš tenai, kurį uždirbusios mūsų įmonės, prekiaudamos su partneriais Rusijoje, Ukrainoje, Uzbekistane ir kitur. Ir aš nenorėčiau kartoti visų šitų kaltinimų. Vertindamas mūsų bankinės sistemos padėtį kaip nenormalią, ne tiktai Valstybinio banko, bet taip pat ir komercinių bankų, dar pridėdamas visus reikalus, kurie susiję su mūsų nacionalinės valiutos įvedimu, aš pasiūliau ponui V.Baldišiui atsistatydinti iš pareigų. Tai buvo maždaug prieš mėnesį. Mes labai gražiai išsiaiškinom, man atrodo, gražiai pasikalbėjome, ir aš jam pasakiau, kad ir mūsų Seime formuojasi tokia nuomonė, kaip aš ją pajutau. Žinodamas dar ir anksčiau susiformavusią nuomonę daugumos deputatų, kurie ir dabar yra Seimo nariai, aš jam pasiūliau tokią, man atrodo, išeitį, kad nereikėtų štai dabar stovėti tribūnoje, vėl kalbėti, vėl dėstyti kaltinimus, aiškinti ir pan. Tačiau šitas mūsų pokalbis nedavė rezultatų. Ir todėl šiandieną aš esu priverstas perskaityti štai tokį dekretą.

Dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko pono Viliaus Baldišio.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 13 punktu, 89 straipsniu ir Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos” 6 straipsniu, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui pareikšti nepasitikėjimą Lietuvos banko valdybos pirmininku Vilium Baldišiu.

Laikinai einantis Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas Algirdas Brazauskas.

Vilnius, 1993 m. sausio 18 d.

Ir norėčiau, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Jaskelevičius plačiau paaiškintų. Aš žinau, kad komitetas svarstė šį klausimą, plačiai svarstė. Galbūt reikėtų Seimui išklausyti komiteto nuomonę. Aš manau, galbūt ir kiti Seimo nariai galėtų pasisakyti, ir prašyčiau priimti reikiamą sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū Ekscelencijai. Kviečiame į tribūną Seimo narį K.Jaskelevičių. Galėsite paklausti pranešėjų K.Jaskelevičiaus ir G.Vagnoriaus.

L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš žinojau apie gerbiamojo A.Brazausko siūlymą, kurį jis padarė Lietuvos banko valdybos pirmininkui, ir buvau vienas iš tų, kurie po šio siūlymo ėjo ir siūlė neforsuoti šio atsistatydinimo, išsiaiškinti tuos reikalus iš esmės. Pabandyti išsiaiškinti, galbūt Lietuvos bankas galėtų savyje rasti praktinės potencijos spręsti susidariusias problemas. Žinau, kad šios iniciatyvos ėmėsi dar kai kurie kolegos iš Biudžeto ir finansų komiteto. Žinau, kad tai natūralu.

Iš tiesų gerbiamasis V.Baldišis atliko didelį darbą. Daugelis kitų sričių - žemės ūkis, finansų sistema - dėl tam tikrų žmonių nenuovokumo iš tiesų buvo atkakliai griaunami, o bankų sistema buvo pradėta kurti nuo nulio.

Seime buvo gauti Lietuvos pramonės asociacijos ir Lietuvos verslininkų asociacijos pareiškimai. Jie ir buvo tas postūmis pradėti tuos klausimus nagrinėti Biudžeto ir finansų komitete. Galbūt kai kurios išvados pernelyg kategoriškos, su kuriomis galima ir nesutikti, bet aš noriu kai kurias perskaityti.

Lietuvos pramonininkų asociacijos laiškas. “Pastaruoju metu sužlugdyta atsiskaitymų per banką sistema. Tai atvedė į katastrofišką būklę ne tik Lietuvos pramonę, bet ir visą Lietuvos ekonomiką. Rusijai sustabdžius atsiskaitymus dar metų viduryje, nebuvo imtasi ryžtingų veiksmų jiems sureguliuoti. NVS šalių bankuose ir dabar tebėra įšaldytos didelės Lietuvos pramonės įmonių lėšų sumos, dėl to dauguma įmonių dėl didelio debitorinio įsiskolinimo ir nemokumo atsidūrė nepaprastai sunkioje padėtyje. Spalio mėn. atgaline data buvo sustabdytas įplaukų iš NVS šalių įskaitymas į įmonių sąskaitas, grąžinant atgal mokėjimo dokumentus ir apie tai nepranešant įmonėms. Talonai, piniginiai ženklai buvo įvesti, iš anksto nesuderinus su NVS šalių nacionaliniais bankais sutarčių dėl atsiskaitymų tvarkos. Dėl to lapkričio mėn. Lietuvos banko atsiskaitymų centre laikomi iš NVS šalių atsiųsti apmokėjimų dokumentai didelėmis sumomis buvo grąžinami atgal motyvuojant tuo, kad iki galo nesureguliuoti atsiskaitymų klausimai. Lietuvos bankas kartu su kitų NVS šalių bankais iki šiol nenustatė tvarkos, kaip buvo rašyta lapkričio mėn., tiksliau, jau gruodžio pradžioje, kaip išsiaiškinti ir susigrąžinti tas sumas, kurias pirkėjai apmokėjo, o Lietuvos įmonės jų negavo. Atsiskaitymų per bankus terminai net ir Lietuvos Respublikos viduje nepateisinamai ilgi su visomis neigiamomis pasekmėmis.”

Verslininkų asociacijos motyvai. “Atsiskaitymų per bankus sistema veikia blogai. Privačios verslo įmonės priverstos atsiskaityti grynais pinigais, o tai sukelia didelį grynų pinigų judėjimą ir šių pinigų saugaus pervežimo problemas. Nuo spalio mėn. Lietuvos banko iniciatyva atgaline data buvo sustabdytos įplaukos iš kai kurių NVS šalių įskaitymams į Lietuvos įmonių ir firmų sąskaitas, dėl to kai kurios privataus kapitalo įmonės ir verslininkai patyrė nemažus nuostolius, kurie iki šiol neatlyginti. Silpna banko veikla sprendžiant aprūpinimo kritiniais resursais klausimus, vystant privataus kapitalo smulkių ir vidutinių įmonių tinklą Lietuvoje.”

Buvo gauta daug laiškų, laiškai pradėjo plaukti tiesiog trim adresais: Seimui, Vyriausybei, Lietuvos bankui, kur šitie faktai yra atskleidžiami. Štai gauti laiškai iš uždarosios akcinės bendrovės “Aura” iš Šiaulių, Mažeikių valstybinės pieno perdirbimo įmonės, kitų įmonių. Žodžiu, susirinko nemažas pluoštas. Mes bandėm aiškintis, bet tam uždaram rate tiesiog neįmanoma Seimo jėgomis tai padaryti.

Šias problemas mes apsvarstėme dviejuose Biudžeto ir finansų komiteto posėdžiuose. Šiuose posėdžiuose dalyvavo Pramonininkų asociacijos atstovai, komerciniai bankai, kelių įmonių atstovai. Kvietėmės vieną iš šešių sanatorijų vyriausiųjų gydytojų parašyto laiško autorių taip pat į posėdį. Mėginom kažkokiu būdu padėti toms įmonėms. Prašėm to valstybinį komercinį banką, deja, to padaryti nepavyko. Todėl vėliau, aptariant Lietuvos banko veiklą komitete, buvo priimtas sprendimas kreiptis į laikinai einantį Prezidento pareigas A.Brazauską ir komiteto iniciatyva pareikšti nepasitikėjimą Lietuvos banko valdybos pirmininku.

Formuluoju pagrindinius motyvus, dėl kurių buvo pareikštas nepasitikėjimas Lietuvos banko pirmininku.

Pirma. Sutrikę vidaus atsiskaitymai. Lietuvos bankas turėjo imtis priemonių, kad būtų vykdoma įmonių tarpusavio skolų privaloma užskaita. Beje, ta užskaita buvo padaryta pernai 4 kartus. Pirmosios 2 užskaitos buvo pakankamai efektyvios. Jos padėjo likviduoti apie trečdalį tarpusavio skolų. Manome, kad Lietuvos banko klaida buvo ta, kad jie nesiėmė iniciatyvos ir tokia užskaita nebuvo padaryta lapkričio, gruodžio mėn. Kuo skubiau vidaus atsiskaitymams turėjo būti pradėti naudoti čekiai ir vekseliai. Įstatymai priimti, bet dėl organizacinių nesklandumų, taip pat dėl nepakankamos bankų iniciatyvos ši mokėjimo forma irgi nepradėta taikyti.

Antra. Buvo mažai rodoma iniciatyvos sutvarkant tarpvalstybinius atsiskaitymus su NVS šalimis. Matyt, būtų neteisinga visą kaltę dėl tų sutrikusių atsiskaitymų adresuoti vien Lietuvos bankui. Tai - ir politikų problema. Tačiau Lietuvos bankų iniciatyva, manau, irgi buvo nepakankama.

Trečia. Neorganizuotas konvertuojamų valiutų keitimas viena į kitą ir į talonus. Šios iniciatyvos labai sėkmingai ėmėsi daugelis uždarųjų akcinių bendrovių, privačių firmų, tuo tarpu trūko ir iniciatyvos, ir organizacinio vadovavimo iš Lietuvos banko pusės.

Ketvirta. Menka komercinių bankų veiklos kontrolė, kurią bankas privalėjo vykdyti pagal jo statutą. Tai leido reikštis komercinių bankų savivalei, sulaikyti klientų pinigus, pinigų pervedimą iš mokėtojų į gavėjo sąskaitą ir panaudoti šias lėšas kreditų ištekliams. Pinigai iš sąskaitos į sąskaitą keliaudavo savaitėmis. Statute bankas įpareigotas tai daryti, įpareigotas vykdyti komercinių bankų kontrolę. Manome, kad tai irgi Lietuvos banko aplaidumas.

Mes neįsigilinome į lito spausdinimo istoriją, neturėjome tam jėgų. Tai reikalauja atskiro tyrimo ir todėl mūsų komiteto išvados šiuo klausimu nepateikėme.

Mes atmetame kaltinimus Lietuvos bankui dėl nepateisinamos kredito emisijos, kurie čia kelis kartus buvo pareikšti, net buvo pateiktas paklausimas. Manome, kad tai buvo daryta nepakankamai įsigilinus į šią problemą. Iš tiesų jokios kredito emisijos nebuvo padaryta, buvo tiesiog skirti kreditai su tam tikromis palūkanomis Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui ir žemės ūkio bankui, tam, kad būtų sudaryti papildomi valstybiniai maisto produktų ir kuro išteklių rezervai. Todėl šio kaltinimo mes nepalaikėme.

Dar kalbant apie atsiskaitymų tvarką, noriu perskaityti vieną Lito komiteto nutarimo punktą. 7 punktas, kuriame sakoma: “Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos bankui iki spalio 1 d. pertvarkyti atsiskaitymus su rublį naudojančiomis valstybėmis ir sudaryti sutartis dėl naujos valstybinių atsiskaitymų tvarkos.” Nutarimas buvo priimtas rugsėjo 16 d. Nutarimas pasirašytas visų Lito komiteto narių. Projektas rengtas Lietuvos banke ir Lietuvos banko vadovybė privalėjo žinoti, jeigu įsipareigojo tai atlikti, o jeigu tam trūko dviejų savaičių, turėjo numatyti tam darbui 23 mėn., kad įmonės iš tiesų nebūtų pastatytos prieš praktiškai finansinio vandalizmo faktą, kada pinigai didelėmis sumomis grįždavo atgal. Todėl manome, kad šio Lito komiteto nutarimo punkto bankas neįvykdė.

Vakar įvyko susitikimas frakcijoje su banko valdybos pirmininku gerbiamuoju V.Baldišiu, todėl noriu išsakyti kelias mintis frakcijos vardu.

Vakar frakcijoje buvo prieita maždaug prie tokios nuomonės: Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir šio banko valdyba atliko nepaprastai didelį kuriamąjį darbą. Sukurtas iš esmės savarankiškos banko sistemos pagrindas, suburtas kolektyvas. Todėl frakcija gerbiamajam V.Baldišiui dėkoja už tą darbą, kurį jis atliko. Aišku, kad ekonomikos krizė - ne banko kaltė. Tarpvalstybiniai susitarimai bankininkystės srityje irgi būtų labiau dalykiški, jeigu pirmąjį žingsnį būtų žengę politikai. Lietuvos banko valdybos pirmininkui ir visai valdybai reikėjo išeikvoti daug jėgų, kad atlaikytų vieno iš buvusių Vyriausybių galvos nekorektiškus išpuolius, kai gerbiamajam V.Baldišiui reikėdavo įrodinėti, kad jis vos ne kupranugaris. Lietuvos banką norėta padaryti Vyriausybės galvai pavaldžia kontora. Tam tikslui buvo panaudotos visos politinės priemonės ir net Finansų ministerijos buvusioji vadovybė. Šitaip buvo pradėtas finansų sistemos griovimas. Centrinis bankas ir Finansų ministerija, užuot dirbę ranka rankon, konfrontavo.

Deja, sutelktos šių dviejų valstybinių struktūrų veiklos nesijaučia ir dabar. Laivės frakcijos pareiškimas dėl nepasitikėjimo Lietuvos banko valdybos pirmininku irgi negali būti laikomas korektišku. Jis buvo paskelbtas ELTOS kanalais iš karto po to, kai tokį sprendimą savo posėdyje priėmė Biudžeto ir finansų komitetas. Šios savotiškos lenktynės, tuo labiau, kad komitete yra ir Laisvės frakcijos narių, atspindi tik vieną dalyką - norima suvesti su Lietuvos banku senas sąskaitas arba, vaizdžiai kalbant, dar kartą įkąsti nors į blauzdą, suteikti šios opios problemos nagrinėjimui politinio triukšmelio foną. Kas spėjo perskaityti šiandien Seime išplatintą medžiagą, pavadintą “Dėl padėties Lietuvos banke” su gerbiamojo G.Vagnoriaus autografu, tuo galėjo įsitikinti dar kartą.

Nepritariame tokiai Laisvės frakcijos pozicijai. LDDP frakcija gerbiamąjį V.Baldišį vertina kaip vieną geriausių Lietuvos teoretikų bankininkystės srityje. Tačiau frakcija, deja, negali pritarti praktinių problemų ignoravimui, kuris ypač išryškėjo pastaraisiais mėnesiais. Todėl LDDP frakcija remia laikinai einančio Prezidento pareigas A.Brazausko dekretą “Dėl nepasitikėjimo V.Baldišiu”. Tikimės, kad gerbiamasis V.Baldišis dar duos nemažai naudos sprendžiant teorines ir praktines bankininkystės problemas kituose savo veiklos baruose.

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Taigi dabar atsakymai į klausimus. Seimo narys B.Rupeika.

V.B.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, aš manau, kad klausimas liestų ir jo Ekscelenciją. Vienas iš argumentų šioje kalboje buvo, kad pareigūnas, banko vadovas ankstesnėje Aukščiausiojoje Taryboje buvo kaltinamas ir rimtai kaltinamas. Tačiau aš noriu dar kartą priminti, jog tuomet LDDP frakcija, o prieš tai Kairiųjų frakcija aktyviai rėmė pareigūną. O buvusio premjero kaltinimų absurdiškumo nereikėjo įrodinėti. Tad kada buvo sakoma tikra tiesa? Nes atskirti tą subtilų skirtumą tarp vienos frakcijos ir kitos frakcijos kaltinimų labai nelengva.

L.K.JASKELEVIČIUS. Ačiū. Na, pirmiausia aš apgailestauju, gerbiamasis kolega, kad   jūs vakar nebuvote frakcijos posėdyje ir šis klausimas jums nebūtų iškilęs. Aš manau, kad frakcija sakė tiesą ir tada, ir dabar. Situacija susidarė tokia, kad šiandien, kuomet pasidarė nepaprastai opios praktinės atsiskaitymų problemos, deja, valstybinis Lietuvos bankas taip ir neišėjo iš apkasų. Ir jeigu paseksime paskutines kolegų publikacijas ir iš Universiteto finansų katedros, ir iš kitų finansininkų pusės, iš esmės ugnis, kaip ir anksčiau, dar nukreipta prieš G.Vagnorių. Tuo tarpu visą dėmesį reikėjo sutelkti būtent praktinių problemų sprendimui. Todėl šiandien LDDP frakcijai laikytis tos nuostatos, kurios buvo laikomasi esant vienoms aplinkybėms ir dabar, kada visiškai kita situacija, kada praktinis šios problemos nagrinėjimas parodė kitokį vaizdą, na, tiesiog frakcija neturėjo tokios moralinės teisės.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Nekrošius.

J.NEKROŠIUS. Gerbiamasis Seimo nary Jaskelevičiau, jūs, be abejo, domėjotės ne tiktai banko valdybos pirmininko veikla, bet ir Lietuvos banko darbu. Todėl aš noriu paklausti, ar dabartinė Lietuvos banko struktūra, jo sudėtis, padėti pamatai, laiduos ateityje rezultatyvią banko veiklą, ar reikės kažką kardinaliai keisti?

L.K.JASKELEVIČIUS. Aš manau, kad pamatai padėti. Struktūra iš tiesų sukurta. Yra ir kolektyvas, ir aš tikiuosi, kad ir gerbiamasis V.Baldišis nenusišalins nuo šių problemų sprendimo. Frakcijos vardu aš jį kviečiau, manau, kad tai bus suprasta iš tiesų kaip rūpinimasis ne kažkokia LDDP buvusios frakcijos aureole, neklystamumu, o iš tiesų valstybiniais interesais, nes šiuo atveju valstybės interesai, t.y. įmonių interesai. Todėl aš tikiuosi, kad gerbiamasis V.Baldišis, kaip sako, nelaikys akmens užantyje, o padės ar tam žmogui, ar tiems žmonėms, kurie tęs jo darbą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. Sutarėm, kad vietoj jo Seimo narė V.Aleknaitė. Prašom.

V.ALEKNAITĖ. Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs tiek daug šiltų žodžių pasakėte gerbiamojo V.Baldišio adresu, kad aš, tiesą sakant, nesuprantu, kodėl jam yra reiškiamas nepasitikėjimas. Būtų labai suprantama, jeigu jūs elgtumėtės priešingai. Aš noriu priminti, jog neseniai televizijos laidoje vienas jūsų frakcijos narys į žurnalistės klausimą, kodėl Aukščiausiosios Tarybos laikais jūsų frakcija rėmė banko valdybą, atsakė labai paprastai, jog tuomet toji banko valdyba vaidino teigiamą vaidmenį kovojant su G.Vagnoriaus Vyriausybe. Sakykite, ar įvertinant šituos jos nuopelnus, negalima būtų jai atleisti jos dabartinių klaidų?

L.K.JASKELEVIČIUS. Na, jūs, matyt, buvote išbėgusi ir negirdėjote pirmosios mano pranešimo dalies. Pirmojoje pranešimo dalyje aš išsakiau pakankamai daug kritinių pastabų. Aš visiškai nenoriu, kad, kaip jau buvo įprasta anais laikais, tai būtų iš tiesų vos ne politinis susidorojimas ir galvos kirtimas, kad žmogus tokiu būdu būtų traumuotas, paverstas niekuo. Todėl aš manau, kad tie šilti žodžiai, kuriuos aš pasakiau frakcijos vardu, yra pelnyti. O dėl tos televizijos laidos, kurioje vyko diskusija ta tema, aš atsakyčiau šitaip - kai nenorima suprasti, tai ir nesuprantama. Kuomet užimama išankstinė pozicija, tada stengiamasi ieškoti ir vaizduoti, kad tu kažko nesupranti.

Gerbiamasis B.Rupeika lygiai to paties klausė. Aš jums atsakyčiau lygiai taip pat.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, atėjo pertraukos laikas, ir aš siūlau be balsavimo sutarti, kad po pusvalandžio tęsim atsakymus į klausimus. Sutinkat? Ačiū. Dabar kviečiu gerbiamąjį A.Kubilių vienai informacijai. Gerbiamasis K.Skrebys taip pat dabar norėtų? Prašau. Tada po A.Kubiliaus. A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Aš labai trumpai, tik keletą žodžių noriu tarti Seimo nariams prieš pertrauką. Tas mano žodis susijęs su tuo, kad kažkas įdomaus, kaip matome, darosi su mūsų televizija. Arba ruošiamasi daryti su mūsų televizija. Aš norėčiau tik informuoti apie Sąjūdžio frakcijos paklausimą. “1993 m. sausio l9 d. iš televizijos laidos “Panorama” sužinojome, kad neregistruojama televizijos kompanija “Informacija Lietuvai”. Prašome nedelsiant žodžiu ar raštu paaiškinti, kodėl atsisakoma registruoti šią televizijos kompaniją? Taip pat prašome paaiškint, ar Vyriausybė numato spręsti šią problemą? Kada ir kokiu būdu?” Tai paklausimas Respublikos Ministrui Pirmininkui ponui B.Lubiui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.

K.SKREBYS. Aš norėčiau patikslinti, ką jau minėjau rytiniame posėdyje. Laisvės frakcijos posėdis banko klausimu buvo sausio 5 d., o sausio 7 d. laikinai einančiam Respublikos Prezidento pareigas ponui A.Brazauskui jau buvo įteiktas mūsų oficialus raštas. Ir teigti, kad Biudžeto komitetas, kuris posėdžiavo sausio 11d., sprendimą priėmė anksčiau, nemanyčiau, kad galima.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pusės valandos pertrauka. Taigi sutarėm. Pusės valandos pertrauka, kaip prašė jūsų frakcijos atstovai. Prašome nesiginčyti. Pertrauka.Susitarkit savo frakcijoje.

Pertrauka

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį, prašome sėstis. Seimo narys K.Jaskelevičius atsakinės ne daugiau 25 minučių. Norėjo paklausti Seimo narys A.Baskas. Prašom.

A.BASKAS. Gerbiamasis Finansų ir biudžeto komiteto pirmininke, šį mano klausimą truputį pakoregavo prieš tai pateiktas Seimo narės V.Aleknaitės klausimas. Kodėl jūs matote ne tik neigiamas, bet ir teigiamas Lietuvos banko valdybos pirmininko savybes? Mano klausimas atsižvelgiant į tai, kad pas mus bankininkų, Valstybės banko, Centrinio banko specialistų yra labai mažai, kadangi anksčiau... Iki minutės. Kaip jums atrodo, kiek yra Lietuvoje specialistų, kurie galėtų geriau tvarkytis negu V.Baldišis?

PIRMININKAS. Atsiprašau, Seimo narį A.Baską aš norėčiau įspėti, kad jis viršijo numatytą Reglamente minutę.

A.BASKAS. 11 sekundžių.

PIRMININKAS. Prašau.

L.K.JASKELEVIČIUS. Kodėl ne tik blogąsias, bet ir gerąsias? Na, manau, kad galbūt į tai net ir atsakinėti sunku. Manyčiau, kad bet kokiu atveju, kiek iš šios tribūnos ir ateityje bus pareiškiama nepasitikėjimų vieniems ar kitiems pareigūnams, kad būtų įvertintas jų darbas ir pamatytos ir teigiamos jų savybės. Beje, ir vakar diskusijoje, kuri vyko frakcijoje, daugelis žmonių kalbėjo apie tą banko pirmininko kuriamąjį darbą. Tačiau kuomet mes komitete nagrinėjome tą klausimą, irgi susidarė vos ne bendra nuomonė, kad norint įveikti šitas praktines problemas, galbūt teorinio bagažo, teorinio potencialo, teorinio pasirengimo ir esama. Tačiau praktinės nuovokos, praktinio ryžto - aiškiai nepakanka. Aš pateikiau pavyzdį su galimybe atlikti privalomas užskaitas. Su kuo tik iš finansininkų nesikonsultavom, visi manė, kad tai reikalingas žingsnis. Deja, bankas tos iniciatyvos iš esmės nesiėmė, įrodinėdamas, kad paskutinioji užskaita davė tik 1%. Kaip organizuojama, kaip jai pasirengiama, kaip ji užbaigiama - irgi daug priklauso nuo bendro organizavimo. Dėl to, kad jūs sakote, jog nėra pasirengusių bankininkų, sutinku, kad tai yra viena iš daugiausia deficitinių specialybių. Tačiau šiaip ar taip esama nemažai komercinių bankų. Yra žmonių, kurie irgi domėjosi banko problemomis. Juk ir gerbiamasis V.Baldišis ne iš karto tapo banko pirmininku. Jis dirbo tam tikrą darbą kitur. Dėl to manau, kad nepakeičiamų žmonių nėra. O 3, 4 mėnesiai, pusė metų parodys, ar šis nepasitikėjimo pareiškimas ir vienoks ar kitoks balsavimas buvo klaidingas, ar neklaidingas. Tarkim, nepasitikėjimo, interpeliacijos faktas dėl vieno iš buvusios Vyriausybės galvų, man atrodo, jau davė atsakymą, ar teisingai buvo pasielgta, ar ne. Ir būtų turbūt žymiai geriau, kad ta interpeliacija būtų gimusi ir priimta po kelių parų taip, kaip atsitiko irgi su vienu iš buvusių premjerų. Tiesa, kitomis aplinkybėmis.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos T.Lideikis.

T.LIDEIKIS. Aš norėjau pasiūlyti ir paprašyti Piliečių chartijos vardu, kad posėdis būtų transliuojamas per radiją. Nes šitas klausimas yra sukėlęs labai daug kontraversijų. Žmonėms tas labai įdomu, aš manau.

PIRMININKAS. Aš galiu atsakyti. Tik ką įjungė. Man atrodo, yra transliuojama. Taigi Seimo narys A.Ražauskas. Aš prašyčiau klausti ne ilgiau kaip minutę, o atsakinėti ne ilgiau 3 minučių. Tai numato Reglamentas. Atsiprašau, A.Ražauską netyčia ištryniau. Seimo narys L.Milčius, o paskui Seimo narį A.Ražauską paprašyčiau prieiti prie šoninio mikrofono. V.Zimnicką? Prašau.

L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, atleiskite, bet man nepatiko jūsų neparlamentiniai pasakymai. Pirmiausia aš stebiuosi, kodėl pirmininkaujantis nepadarė pastabos, kai jūs pasakėte “įkąsti į blauzdą”. Čia, parlamente, tikrai tokių sąvokų nereikia, tokie žodžiai netinkami.

O mano klausimas būtų toks. Ar jūs esate susipažinęs su 1992 m. gegužės 12 d. ir rugpjūčio 4 d. stenogramomis, kai jau buvo svarstomi banko ir banko pirmininko klausimai? Antra. Norėčiau žinoti, ar jūsų komitetas nagrinėjo, kodėl praeitais metais Aukščiausiojoje Taryboje priėmus nutarimą, kad būtų sudarytas fondas nukentėjusiems nuo sausros remti, jis nebuvo visiškai sudarytas? Ar čia yra kokia nors Lietuvos banko neigiama įtaka, ar nėra?

L.K.JASKELEVIČIUS. Ar negalite pakartoti šitos...

PIRMININKAS. Aš prašyčiau gerbiamojo pranešėjo atsakyti į vieną iš klausimų, o antrąjį klausimą klausėjas turės teisę užduoti pranešėjui, kai visi kiti paklaus. Prašome.

L.MILČIUS. Pakartoju paskutinę dalį. Aš norėjau sužinoti, ar jūsų komitetas nagrinėjo dėl sausros fondo sudarymo praeitais metais? Aukščiausioji Taryba, kad padėtų žemdirbiams, buvo priėmusi nutarimą sudaryti finansinį fondą nukentėjusiems nuo sausros, bet jis nebuvo visiškai sudarytas. Ar čia buvo kokia nors Lietuvos banko neigiama įtaka, ar nebuvo? Ar jūs nagrinėjote, ar nenagrinėjote?

L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl to, ar “įkasti į blauzdą” yra parlamentinis pasakymas, ar ne, galbūt vertėtų padiskutuoti...

PIRMININKAS. Prašome atsakyti iš esmės, o ne apie “įkandimą į blauzdą”. Aš galėčiau pats pakomentuoti. Jeigu gerbiamasis pranešėjas būtų pasiūlęs įkąsti kur nors aukščiau, aš tikrai būčiau sureagavęs. Prašom. (Juokas)

L.K.JASKELEVIČIUS. Na, jis pakankamai vaizdingas, ir tiek. Ar susipažinęs su stenogramomis? Aš nežinau, ar visi komiteto nariai jas skaitė, aš jas skaičiau. Komitete mes apie jas nediskutavom. Aš jas skaičiau. Man susidarė prieštaringa nuomonė, tačiau aš tą problemą sekiau ir anksčiau, todėl kažkokių ypatingų naujienų nebuvo. Dėl sausros fondo mes nesidomėjome. Mes nekėlėme sau tokio tikslo atlikti tyrimą dėl visų tų kaltinimų, kurie buvo keliami Lietuvos bankui. Mes jų nei atmetėme, nei pagrindėme. Tai atskirų tyrimų reikalas.

PIRMININKAS. Ačiū. Vietoj Seimo nario A.Ražausko, nori paklausti Seimo narys V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis kolega, prašau pasakyti savo nuomonę, kokios yra problemos, kad iki šiol Lietuva neturi nė vieno bendro su užsienio kapitalu banko arba užsienio banko, arba jo filialo Lietuvoje?

L.K.JASKELEVIČIUS. Tai, manau, iš tiesų problema. Apie ją komitete buvo kalbama. Galbūt ir banko iniciatyvos čia daugiau galėjo būti, bet šiaip ar taip tai bendro ir politinio, ir ūkinio fono, ir nestabilumo problema. Tačiau mūsų Lietuvos komerciniai bankai, žinoma, irgi nepakankamai aktyvūs, kurdami filialus užsienio valstybėse. Manyčiau, Lietuvos bankas galėjo pasinaudoti tam tikra savo valdžia (gerąja prasme), padėdamas organizuoti. Tarpvalstybiniai ryšiai, tarpvalstybiniai santykiai, praktiniai reikalai Lietuvos banke vis tiek buvo. Galbūt turėtų įgūdžių bei patarimų ir trūko. Manau, čia su dviem dalykais susiję, kodėl vis dėlto nėra užsienio banko filialų Lietuvoje, ir atvirkščiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Snežko.

K.J.SNEŽKO. Aš nuo klausimo atsisakau. Atsakymą jau gavau.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Zimnickas vietoj V.Zimnicko. Prašome.

V.V.ZIMNICKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, norėtume išgirsti platesnę informaciją apie tą paslaptingąjį Lietuvos litą, jo spausdinimą ir t.t. Ačiū.

L.K.JASKELEVIČIUS. Aš trumpai užsiminiau pranešime, kad mes specialiai šituo klausimu nesidomėjome. Turbūt tas klausimas ir liks aktualus. Aš pakankamai atidžiai skaičiau gerbiamosios B.Vainauskienės medžiagą, kuri buvo spausdinama šiuo klausimu. Neturiu visiškai jokio pagrindo netikėti tuo, ką ji rašė, bet taip pat negaliu sakyti, kad viskas ten iš tiesų yra taip. Tai specialaus tyrimo, manau, kad jau ir prokuratūros tyrimo reikalas. Ir jeigu iki šiol tuo faktu prokuratūra nesusidomėjo, vadinasi, tai minusas ir pačiai Generalinei prokuratūrai.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Šumakaris.

V.ŠUMAKARIS. Gerbiamasis kolega, ar jūs nemanote, kad visai valdybai reikėtų atsistatydinti, ne tik vienam V.Baldišiui?

L.K.JASKELEVIČIUS. Aš to nesiūlyčiau. O tam tikra prasme tai iš tiesų yra komandos problema. Ir kaip pasielgs banko valdyba, man sunku pasakyti. Labai svarbu, ar tie žmonės vienas kitą papildė, ar nepapildė. Nemanau, kad ir pačioje valdyboje visada visais klausimais buvo sutariama. Tie motyvai, kurie buvo čia išdėstyti, skiriami ne vien banko valdybos pirmininkui. Daugelis tų dalykų vienaip ar kitaip tenka ir atskiriems valdybos nariams. Todėl ta atsakomybė yra ne vieno pirmininko. Aš manau, kad tie žmonės, kurie jaučia kažko nepadarę, jeigu bus pareikštas nepasitikėjimas, jeigu Seimas priims tokį sprendimą, manau, kad bent dalis valdybos turėtų apie tai pagalvoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Klausydamas jūsų pranešimo, aš jaučiau lyg ir tokį pasitenkinimą. Taip norėčiau pasakyti. Ir iš tikrųjų situacija yra labai įdomi, kadangi šiuo metu jūs perimate daug mūsų teiginių, kuriuos mes lygiai prieš metus, ne mes, o tuo metu buvę parlamento nariai, Sąjūdžio frakcijos nariai, čia kartojome. Galim tą patį pasakyti ir apie prezidento rinkimus. Dabar jūsų argumentai - tie patys, kad reikia greičiau rinkti. Dabar tie patys argumentai dėl banko pirmininko. Sakykit, ar jūs, kaip LDDP frakcijos atstovas, perimsite ir likusius mūsų teiginius, kurie tuo metu buvo čia pasakomi ir dėl energetikos ministro, ir dėl prokuratūros?

L.K.JASKELEVIČIUS. Pirmiausia man malonu, kad aš, būdamas LDDP frakcijos narys, galiu sukelti kažkam pasitenkinimą ir kitoje pusėje. Tai mane labai džiugina. Dėl to, kad mes perėmėme tam tikrus argumentus. Aš skaičiau stenogramą, kurią minėjo kolega, ir nemačiau, kad ten kažkas būtų perimta. Daugelis problemų egzistavo tada, egzistuoja ir dabar. Visiškai su tuo sutinku, iš vietos negalima šnekėti. Jos egzistuos ir ateityje, bet nemanau, kad tai būtų koks nors didelis priekaištas ar nusižengimas, kad vieni ar kiti dalykai šiandien irgi atrodo galbūt ir panašiai. Apie jūsų klausimą dėl energetikos ministro ir dėl generalinio prokuroro, tai...

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, mes kalbame apie banko valdytoją, o apie generalinį prokurorą kitą kartą. Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Aš norėjau pasakyti... Gaila, kad nėra laikinai einančio Prezidento pareigas pono A.Brazausko, nes iš tiesų aš apgailestauju, kad reikalaujant LDDP lyderiui A.Brazauskui, dabar einančiam Prezidento pareigas, ponas V.Baldišis neatsistatydino. Iš tiesų tai neįprasta ir negerai. Dar labiau aš apgailestauju, kad Lietuvos bankas prieš šitą Seimą, anais laikais, Aukščiausiojoje Taryboje buvo naudojamas iš tiesų politiniais tikslais. Tą patvirtina ir atskiri LDDP nariai. Mane iš tiesų sugraudino pono K.Jaskelevičiaus kalba apie pono V.Baldišio nuopelnus. Tai mano klausimas būtų toks: ar ponas K.Jaskelevičius man nepatartų nebalsuoti prieš?

L.K.JASKELEVIČIUS. Visų pirma dėl to gerbiamojo A.Brazausko reikalavimo atsistatydinti. Tai aš noriu pasakyti, kad tai nebuvo reikalavimas, o buvo tiesiog pasikalbėjimas ir pasiūlymas, kurį Lietuvos banko valdybos pirmininkas atmetė. Tai jo teisė, ir aš dar sykį noriu pakartoti, kad po to, kai aš apie tai sužinojau, aš savo iniciatyva irgi nuėjau pas gerbiamąjį A.Brazauską. Siūliau neskubėti, siūliau išsiaiškinti esmę tų dalykų ir žinau, kad tokios iniciatyvos ėmėsi kiti mūsų komiteto nariai. Tai dėl to nematau kokios nors ypatingos problemos. Kad aš jus sugraudinau. Jei galiu jau ir sugraudinti,o ne tik sujaudinti, vadinasi, man reikia dažniau kalbėti iš šios tribūnos. O kaip balsuoti? Na, balsuokit taip, kaip jums sąžinė liepia.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Juškus.

V.JUŠKUS. Aš daug atsakymų jau girdėjau. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. Juo labiau nenoriu.

PIRMININKAS. Irgi nenori. Seimo narė V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ. Tai kad aš jau kalbėjau. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Paukštys.

K.P.PAUKŠTYS. Aš niekaip negaliu patikėti tuo, kad, pareikšdami nepasitikėjimą banko valdytoju, nebūtumėte numatę naujo žmogaus į šį labai atsakingą Lietuvai postą. Tai ir norėčiau sužinoti, kas tas būsimasis? Ačiū.

L.K.JASKELEVIČIUS. Na, aš neįpareigotas ta tema čia kalbėti, tuo labiau kad aš visko nežinau. Yra bent 5 kandidatūros nagrinėjamos. Pavardžių aš čia minėti nenoriu. Galbūt tarp jų gali būti ir kolega K.Paukštys.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo pranešėjo, kiek pasidarbavo premjeras G.Vagnorius, kad sužlugdytų užsienio ir vidaus atsiskaitymus? Ar galima normaliai organizuoti atsiskaitymus, kai beviltiškai smunka gamyba žemės ūkyje, pramonėje? Kaip paveikė talonų nuvertėjimą ankstesni G.Vagnoriaus priimti nutarimai ir paskutinė 6 mlrd. talonų emisija? Ar nemanote, kad G.Vagnorius privalo duoti visą ataskaitą?

L.K.JASKELEVIČIUS. Kiek pasidarbavo gerbiamasis G.Vagnorius griaunant Lietuvos ekonomiką?  Manau, labai daug  ir pasidarbavo tiek...

PIRMININKAS. Atsiprašau, aš norėčiau protestuoti. Kalbama yra apie banko valdytoją, o kai bus kalbama apie Seimo narį G.Vagnorių, tada atsakinėsime. Prašome kalbėti apie banko valdytoją .

L.K.JASKELEVIČIUS. Taigi man uždrausta atsakyti į jūsų klausimo pirmąją dalį. Atsakau į antrąją dalį dėl 6 mlrd.talonų emisijos. Tai čia, matyt, jūs irgi esate dezinformuotas, kadangi visą laiką čia kalbama buvo apie 6 mlrd. kreditų emisiją. Šiuo klausimu aš domėjausi, komitete mes jo neaptarėme, bet ten nėra emisija. Yra tiesiog kreditas. Aš jums citavau tą dokumentą. Jis turėtų būtų grąžintas iki birželio mėn. 1 d., ir todėl šito priekaišto, ar šito argumento mes bankui nepateikėm tiesiog.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam komiteto pirmininkui. Dėl vedimo tvarkos nori Seimo narys A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. LDDP frakcijos vardu prašau padaryti šio klausimo svarstyme pertrauką iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Ačiū. Reikalavimas teisėtas. Pertrauka iki kito posėdžio. Posėdis yra baigtas.

---

# 1s29poses

$ 1s 29 p Nut. “Dėl LR Seimo pirm. ses. darbo pratęs.” pr.

# 1s29poturpr

$ 1s 29 p Įst. “Dėl LR žemės ūkio įm. turto privat. įst. pap.” pr.

# 1s29ponormat

$ 1s 29 p Įst. "Dėl LR 1993m. valst. biudž. ir atsk. į saviv. biud. norm. bei dot." pr.

# 1s29poasamb

$ 1s 29 p Nut. “Dėl LR Seimo deleg. LR, Latv. R., Est. R. Tarpparl. Asamb. pr.