Dvidešimt
aštuntasis posėdis
1993
m. sausio 21 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo pirmosios sesijos darbo pratęsimo" projektas(svarstymas ir balsavimas) |
|
3. |
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo papildymo" projektas pateikimas, pateikimas, svarstymas |
|
4. |
Įstatymo "Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyjant privatizuojamų įmonių akcijas" pakeitimo projektas (pirmasis ir antrasis 1 svarstymas) |
|
5. |
Seimo narių pareiškimai
R.Ozolas. Lietuvos centro judėjimo pareiškimas
Darbotvarkė (svarstymas) (93.01.21)
1sesija28p svarstyti klausimai
Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č. JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Mieli kolegos, labas rytas! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo sausio 21 d. posėdį. Tai, beje, šioks toks jubiliejinis - jau 40asis posėdis. Pradedame.
Visų pirma norėčiau pasveikinti gimimo dienos proga, ir, manau, jūs visi prie manęs prisijungsit, mūsų kolegą Gediminą Paviržį. (Plojimai)
Na, o dabar dėl šios dienos darbotvarkės. Mes buvome susirinkę į pasitarimą ir vakar, ir šiandien, ir iš esmės susitarėme dėl visų darbotvarkės punktų. Klaustukai yra mano pažymėti prieš 5 ir 6 darbotvarkės punktus. Taigi, kaip mūsų anksčiau jau buvo nusistatyta, čia du klausimai yra iš vienos srities. Aš siūlau pasisakyti dėl balsavimo motyvų - 2 - prieš, 2 - už, aptariant abu klausimus, o ne po vieną, ir tada balsuosim. Prašom registruotis. Kolegos, prašom registruotis! Salėje - 89 Seimo nariai. Prašom 2 - už, 2 - prieš dėl 5 ir 6 darbotvarkės punktų išbraukimo. Seimo narys S.Malkevičius. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau dėl pačios darbotvarkės sudarymo tvarkos. Manyčiau, kad vis dėlto reikėtų pirmon eilėn surašyti tuos klausimus, kuriuose yra numatytas balsavimas arba antrasis svarstymas, o pateikimą - į galą. Nes, kaip jūs žinote, ketvirtadieniais, gale, visuomet būna žymiai mažiau Seimo narių dėl to, kad jie išvažiuoja. Žodžiu, aš siūlyčiau 4 sukeisti su 9 straipsniu, 7 - su 5 straipsniu ir tada būtų, taip sakant, žymiai konstruktyvesnis.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Šitie klausimai atidėliojami, ir aš lyg ir susidarau nuomonę, kad specialiai atidėliojami. Aš griežtai protestuoju, jie turi būti įtraukti į darbotvarkę tokia tvarka, kokia jie užrašyti.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau tik truputį apgailestauti. Mūsų siūlymas buvo šiandien iš ryto susėsti susirinkime, kad 5 ir 6 klausimų neišbrauktume, o 5 ir 6 klausimus sukeistume su 11, t.y. parašyti tuos du pateikimus prie rezervinių ir būtų trys pateikimai rezerve. O šiandien svarstytume tai, kas jau yra pradėta. Liktų šiandien toje pagrindinėje darbotvarkėje tik vienas pateikimas mūsų vidaus reikalais - dėl Nusikaltimų tyrimo komisijos sudarymo, dėl ko jau praktiškai turbūt daug laiko nesugaištume. Aš manau, kad reikėtų balsuoti - ar sukeičiam 5, 6 klausimus su 11, ar nesukeičiam, o ne dėl to - išbraukti ar palikti.
PIRMININKAS. Su šituo pataisymu sutinku. Taip ir teiksime balsuoti. Dabar - Seimo narys K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš pasisakyčiau už šių klausimų įtraukimą į darbotvarkę ir siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar teikiu balsavimui pirmąjį paketą. Kas už tai, kad 5 ir 6 klausimai būtų laikytini rezerviniais?
BALSAS IŠ SALĖS. Registraciją!
PIRMININKAS. Prašau! Registraciją? Galim pakartoti. Prašom dar sykį registruotis. Gerbiamieji kolegos, registruojamės dar sykį! Salėje - 97 Seimo nariai. Kartoju formuluotę balsavimui. Kas už tai, kad 5 ir 6 darbotvarkės punktai būtų įrašyti į rezervinius? Kas už, kaip siūlo kai kurie kolegos, tas spaudžia mygtuką "už", kas...
BALSAS IŠ SALĖS. Niekas neprieštarauja...
PIRMININKAS. Minutėlę! Taigi prieštarauja. Prašom klausyti. Kas už tai, kad 5, 6 liktų savo vietoje, t.y. pagrindinėje darbotvarkės dalyje ir numatytu laiku, tas spaudžia mygtuką "prieš". Prašom balsuoti. Taigi 38 - už, 55 - prieš, 1 susilaikė. 5, 6 punktai lieka darbotvarkėje.
Dabar aš norėčiau pasakyti dėl šito siūlymo, kad 7 punktas būtų keliamas aukščiau, bet, matyt, jis dabar jau atkrenta, juo labiau kad su Vyriausybe ir su ministrais yra susitarta būtent dėl šito laiko. Ar reikia dabar teikti balsavimui?
BALSAS IŠ SALĖS. Ne.
PIRMININKAS. Nereikia? Ir dar kaip tik ministras E.Vilkelis paskambino, jis būtinai prašo palikti 12 val. Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Nereikia. Gerai. Tada paliekame šitą klausimą.
Tada lieka dar vienas klausimas. Kolegos siūlė 4 punktą sukeisti su 9. Teisingai aš formuluoju, t.y. kreipimąsi nagrinėti anksčiau, o komisijos sudarymą palikti po pietų. Aš siūlau palikti taip, kaip yra darbotvarkėje. Ar reikia balsuoti? Gerai. Taigi, kas už tai, kad 4 ir 9 punktai būtų sukeisti vietomis, tas spaudžia mygtuką "už", o kas už tai, kad liktų taip, kaip darbotvarkės projekte, tas spaudžia mygtuką "prieš". Balsavimas pradėtas. Už - 38, prieš - 49, susilaikiusių nėra. Taigi pasilieka taip, kaip buvo.
Dabar, gerbiamieji kolegos, dėl mūsų bendros darbo tvarkos, t.y. mes turime 10 pagrindinių klausimų ir 2 - rezervinius. Mes tarėmės taip... Prašom paspausti, gerbiamasis. Seimo narys K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Aš dėl 10 klausimo.
PIRMININKAS. Aš kaip tik norėjau pasakyti tai, ką jūs ruošiatės. Jeigu leisite, aš pasakysiu taip, kaip mes kalbėjome rytiniame pasitarime. Dėl 10 klausimo. Čia pranešėju užrašytas K.Jaskelevičius. Yra siūloma, kad būtų dar papildomas pranešėjas - G.Vagnorius, kadangi jis taip pat pateikė nepasitikėjimo rezoliuciją. Ar sutinkam? Čia nereikia, manau, balsuoti. Gerai. Ačiū. Tada įrašom. Rytiniame pasitarime buvo tokia mintis, kadangi čia klausimas yra labai sudėtingas, tai 10 punktą nagrinėti per du kartus, t.y. per dvi darbo dienas. Šiandieną išklausyti pranešėjus, išklausyti jų atsakymus į mūsų klausimus.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Minutėlę! Ir tada nukelti kitai dienai galutinį balsavimą. Dabar kol kas gerbiamasis L.Linkevičius. Prašom.
L.A.LINKEVIČIUS. Aš noriu pasiūlyti. Jeigu galima, tarp rezervinių klausimų paminėti atstovų skyrimo į Baltijos Asamblėją - trumpą klausimą todėl, kad yra vilties, jog iki pietų turėsime visas pavardes ir čia tikrai laiko daug neužtruks. Galėsime patvirtinti šitą delegaciją.
PIRMININKAS. Prašau. Ar kolegos prieštarauja tokiam siūlymui? Sutinkam? Tai tegul bus tarp rezervinių. Kęstutis Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš protestuoju dėl papildomo pranešėjo 10 klausimu. Bus bendra tvarka diskusijose, ir visi papildomi tose diskusijose... Kokiu nors kitokio nepasitikėjimo, išskyrus tai, ką padarė Biudžeto ir finansų komitetas, nebuvo oficialia tvarka įteikto, užregistruoto. Ir dėl to nėra pagrindo papildomam pranešėjui.
PIRMININKAS. Aš siūlau šito dalyko dabar nespręsti, kadangi tikrai toks pareiškimas buvo padarytas. Jis buvo įteiktas einančiam Prezidento pareigas. Man atrodo, mes čia tikrai nesiginčykime. Bus dar papildomas pranešėjas, ir čia blogiau, man atrodo, mums nebus. Mes tikrai iš visų pusių ir giliau išsiaiškinsime šitą klausimą. K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš norėjau patikslinti, kad Laisvės frakcijos vardu buvo įteiktas dar sausio 7 d., t.y. dar, ko gero, prieš Biudžeto ir finansų komiteto nepasitikėjimą, laikinai einančiam Respublikos Prezidento pareigas ponui A.Brazauskui nepasitikėjimas Lietuvos banko valdybos pirmininku. Ir taip teigti, kad nebuvo jokio kito nepasitikėjimo, tai, švelniai tariant, ne visiškai atitinka tikrovę.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau nesiginčyti. Gerbiamasis Jaskelevičiau, palikime tą papildomą pranešėją. Tikrai blogiau niekam nebus, tiktai geriau...
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš siūlau balsuoti šį klausimą, kadangi oficialia tvarka nebuvo įteiktas. Jeigu kur nors per ELTĄ buvo išplatintas, tai nereiškia, kad pirma. Labai prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jaskelevičiau, tamstai žodis nebuvo suteiktas. Tai viena. Dabar jūs jau pakalbėjote ir aš darau išvadą, kad mums nereikėtų ginčytis, dabar mes nebalsuokime. Aš už tai, kad būtų 2 pranešėjai. Tikrai mums blogiau nebus. Bet kad mes dabar neprarastume laiko, nukelkime šitą klausimą truputėlį. Bus dar frakcijų atstovų pasitarimas ir manau, kad mes susitarsime. Juo labiau kad rytiniame pasitarime dėl to problemų nebuvo. Bet jeigu jau bus reikalaujama balsuoti, tai šitai siūlau daryti vėliau. O kol kas palikime šį klausimą šiek tiek "pakabintą", manau, kad bus išspręstas sutarimo keliu. Dar A.Kubilius norėjo. Prašau. Gerai. Ačiū.
Dabar prašom patvirtinti visą darbotvarkę - 10 pagrindinių punktų ir 3 rezervinių. Trečiasis rezervinis yra dėl tos delegacijos, kurią paminėjo Seimo narys L.Linkevičius. Ar reikia balsuoti, ar galime sutarimo keliu? Prašau. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš gal negirdėjau diskusijos pradžios, bet aš norėčiau žinoti, ar laikinai einančio Prezidento pareigas pranešimas bus išdalintas, ar ne prieš jo išėjimą į tribūną?
PIRMININKAS. Negaliu pasakyti, neturiu tokios informacijos. Kai bus aiškiau, aš pasakysiu dar iki 15 val. Taigi, ar reikia balsuoti dėl visos darbotvarkės? Nereikia? (Balsai salėje) Gerai. Ačiū. Konsensu darbotvarkė patvirtinta. Ačiū.
Dabar pirmininkaus gerbiamasis A.Sakalas.
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo pirmosios sesijos darbo pratęsimo" projektas (svarstymas ir balsavimas)(93.01.21)
1sesija28p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. (A.SAKALAS.) Labą rytą, gerbiamieji Seimo nariai. Pradedame svarstyti antrąjį darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo pirmosios sesijos darbo pratęsimo" projektą. Pranešėjas - Č.Juršėnas. Dokumentas nenorminis, todėl mes galėtume, jeigu jūs pritarsite, iš karto balsuoti ir priimti. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, jums įteiktas, kaip sakė A.Sakalas, atitinkamo nutarimo projektas, susidedantis iš 2 punktų. Kodėl reikia tai daryti? Kaip sakoma, nevisiškai dėl gero gyvenimo. Mes turime patvirtintą pratęstos sesijos darbų programą. Joje yra 8 pagrindiniai punktai. Kol kas mes išsprendėme dar, sakyčiau, ko gero, ne iki galo - tik vieną, t.y. 8 pagrindinės darbotvarkės punktą. Sakau ne iki galo, kadangi, kiek žinau, gerbiamasis A.Brazauskas dar šito įstatymo nepasirašė, todėl jis neįsigaliojo. Todėl mes turime būtinai artimiausiomis dienomis priimti biudžetą, turime priimti Prezidento įstatymą, turime priimti Konstitucinio teismo įstatymą ir, žinoma, turėtume, tikrai, būtų labai gražu, jeigu priimtume naują Vyriausybės įstatymą, kurį taip pat pradėjome nagrinėti. Mes esame įsipareigoję aptarti Lietuvos žemės ūkio būklę ir svarbiausius valstybinės agrarinės politikos veiksmus.
Dar vienas klausimas - tai Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso, taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų ir papildymų projektai. Mes turime pradėtų daug labai rimtų klausimų ir juos turime užbaigti būtinai iki Prezidento rinkimų. Štai dėl šitos priežasties ir siūloma pratęsti Seimo pirmąją, t.y. rudens sesiją, ir jos darbą baigti vasario 11 d. Iškart pranešu, kad frakcijų atstovų pasitarime buvo pasiūlyta, kad vasario 11 d. būtų keičiama į vasario 8 d., įsipareigojant, jeigu reikia, surengti papildomus posėdžius trečiadieniais, t.y. po 1 posėdį ir artimiausią trečiadienį nagrinėti mūsų programoje numatytąjį žemės ūkio klausimą. Tai siūlau štai tokį nutarimo projektą - vietoj vasario 11 d. užrašant vasario 8 d. ir tokiu būdu būtų iš dalies atsižvelgta į kai kurių Seimo narių pasiūlymus, kad vis dėlto Prezidento rinkiminės kampanijos metu arba bent jos pabaigoje Seimo posėdžiai nevyktų.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau gerbiamojo pranešėjo, kadangi yra įteiktas alternatyvus projektas, tai prašytume leisti pristatyti Seimo nariui A.Eigirdui...
Č.JURŠĖNAS. Labai atsiprašau. Alternatyvus variantas gali būti pradėtas nagrinėti tik tada, kai mes priimsime sprendimą dėl sesijos pratęsimo. Ten kalbama apie posėdžių nerengimą. Tai, kol mes sesijos nepratęsiam...
PIRMININKAS. Yra taip pat dėl pirmosios sesijos pratęsimo. Jis skiriasi nuo jūsų projekto tuo, kad įrašytas dar vienas papildomas punktas, todėl vis dėlto prašau leisti Seimo nariui A.Eigirdui pristatyti šį projektą, o paskui mes nuspręsime, ką toliau reikėtų daryti. Prašom Seimo narį A.Eigirdą į tribūną.
A.EIGIRDAS. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Pirmasis pranešėjas ponas Č.Juršėnas pateikė jums pirmąjį projektą ir kadangi alternatyviam projekte, kuris jums išdalintas, taip pat buvo numatyta, kaip ir pirmuoju atveju, iki vasario 11 d. Aš visiškai sutinku, kad pakaktų iki vasario 8 d. pratęsti sesiją. Taigi norėčiau pasiūlyti, kad šiam alternatyviam projekte taip pat būtų atitinkamai. Sutinku, kad iki vasario 8d. - pirmajam punkte.
Ponas Č.Juršėnas pateikė argumentus, kodėl ši sesija turi būti pratęsta. Manau, kai kuriuos jo pateiktus klausimus tikrai reikia išspręsti. Vis dėlto aš siūlyčiau, pateikdamas šitą alternatyvų projektą (arba į tai galima žiūrėti kaip į pono Č.Juršėno siūlomo projekto papildymą dar vienu punktu), tai būtent, kad vis dėlto reikėtų atsižvelgti į mūsų, na, kad ir labai sparčiais tempais, bet priimtą Prezidento rinkimų įstatymą ir būtent į 43 straipsnį, kad neparodytume kitiems valstybės pareigūnams ir institucijoms blogo pavyzdžio, t.y. pažeistume šio straipsnio. Aš labai bijau, kad, jeigu ratas klausimų, Seime nagrinėjamų, rinkimų kampanijos metu bus išplėstas, mes neišvengsime šito rinkiminio ažiotažo. Aš dabar nekalbu konkrečiai apie kurią nors čia, Seime, esančių partijų, bet gali, deja, rinkimų kampanija persikelti į tokį pakankamai rimtą valstybės organą - Seimą ir netgi, neduok Dieve, rinkimų kampanijos įkarštyje gali būti priimami sprendimai, įtakoti vienadienių tokių dalykų. Ir, jeigu neklystu, jau dabar netgi yra minčių ir siūlymų, pavyzdžiui, trečiadienį surengti Seime, na, žemės ūkio problemų pasvarstymą. Drįsčiau teigti, kad šitoks pasvarstymas ir taip, kaip jis bus, matyt, teikiamas, deja, turbūt irgi nebus galima išvengti rinkimų kampanijos kokių nors atšvaitų. Ir drįsčiau teigti, kad vis dėlto šitas siūlymas yra įtakotas rinkimų kampanijos. Ir jeigu šiame alternatyviame projekte siūloma plenariniuose posėdžiuose rengti tik įstatymo dėl valstybės biudžeto projektą, galima būtų dar galbūt papildyti šį punktą dar keliais svarbiais arba būtinais įstatymais, kuriuos jūs manytumėt, kad reikėtų papildyti, bet tuo ir apsiriboti, kad vis dėlto prieš rinkimų kampanijos pradžią mes apribotume save ir, na, išvengtume tokios situacijos, apie kurią aš kalbėjau.
Todėl prašyčiau vis dėlto pasvarstyti ir šį alternatyvų projektą. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Žodžio dar prašo pirmojo projekto autorius Č.Juršėnas, kadangi jam antrasis - alternatyvus - buvo naujiena. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, žinoma, pasiūlymai yra labai įdomūs ir remiasi šventais dalykais, kad prezidentinė rinkimų kampanija neįsilietų čia - į mūsų Seimo posėdžius. Ir tai galima suprasti, ir tai galima įvertinti. Bet, manau, kad aukščiau visko yra būtinumas priimti tuos įstatymus, be kurių negali būti Prezidento pareigų ėjimo. Tai prašom šitai turėti galvoje. Mes turime priimti Prezidento įstatymą, nėra mums išeities. Mes turime priimti Konstitucinio teismo įstatymą, be jokios kalbos. Ir mes taip pat turime priimti naująją Vyriausybės įstatymo redakciją. Tai čia yra mažiausiai 3 kapitaliniai klausimai, nes jeigu kitą Vyriausybę vėl sudarinėsime pagal senąjį įstatymą, tai taip pat yra nesusipratimas. Aš manau, kad, norėdami prisidėti prie nusikalstamumo įveikimo, mes taip pat negalime atidėlioti Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso užbaigimo. Taigi praktiškai mes turime išspręsti tuos klausimus, kurie yra pagrindiniai mūsų darbotvarkėje. O štai papildomų, visokių smulkių klausimų galima būtų ir nenagrinėti. Todėl aš siūlau į alternatyvaus varianto 2 punktą neatsižvelgti, o priimti taip, kaip yra pasiūlyta. Ir, kad mes galėtume šiek tiek suderinti pozicijas, aš siūlau dabar padaryti pertrauką šio klausimo nagrinėjime ir per pietų pertrauką įvyksiantį frakcijų atstovų pasitarimą dar sykį apsikeisti mintimis ir balsuoti po pietų.
PIRMININKAS. Aš galiu patikslinti, gerbiamasis pranešėjau?
Č.JURŠĖNAS. Prašau.
PIRMININKAS. Ar jūs siūlytumėt 2 punktą visiškai išbraukti, ar į 2 punktą įrašyti ir kitus įstatymus, kurie, tarkime, yra būtiniausi...
Č.JURŠĖNAS. Visiškai. Aš labai atsiprašau, aš siūlau neįrašyti, kadangi mes turime patvirtintą sesijos darbų programą ir 8 pagrindinius punktus. Mes jų turime laikytis. Ir viskas.
PIRMININKAS. Kadangi pranešėjas prašo pertraukos, tai turbūt prieštaraujančių... Prašau. E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS.Norėčiau paklausti gerbiamojo pranešėjo. Kadangi jūs lyg ir išvardijot klausimus, visgi prasmė įrašyti visus tuos klausimus į antrąjį punktą yra, t.y. mes aiškiai apsibrėžtume, ką svarstome. Šiek tiek nukryptume nuo tos taip vadinamosios sesijos darbų programos, bet aiškiai žinotume, kad svarstome tik tai, kas yra svarbu. Nes kitu atveju tikrai darbotvarkė aplips tais rezerviniais, antraeiliais klausimais.
Č.JURŠĖNAS. Žodžiu, jeigu jūs tada sutinkate su tokia mintimi, tai surašome visus 7 likusius klausimus, ir viskas tvarkoj. Aš galiu perskaityti: Prezidento įstatymas, Konstitucinio teismo įstatymas, Vyriausybės įstatymas, biudžetas, privatizavimo reikalai (kadangi mes juos pradėjome), žemės ūkio reikalų aptarimas (mes negalime šito nedaryti, turim daryt) ir Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai. 7 punktai. Viskas gerai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi pranešėjas prašo pertraukos klausimo suderinimui, tai gal mes tada padarykime pertrauką, frakcijos ramiai apsvarstys tuos klausimus, galbūt frakcijos įtikins pranešėją, arba pranešėjas įtikins frakcijas, ir mes sutaupysime plenariniame posėdyje laiką. Priimtina būtų taip? Taip?
Č.JURŠĖNAS. 14.14 val.
PIRMININKAS. 14 val.? 14.14 val., taip?
Č.JURŠĖNAS. Taip. Kad geriau įsiminti būtų.
PIRMININKAS. 14.14 val. kviečiamas frakcijų pasitarimas į 308 kamb. būtent šiuo klausimu. O dabar padėkokime pranešėjui ir svarstykime toliau darbotvarkės kitą klausimą.
# $ Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo papildymo" projektas (pateikimas)(93.01.21)
1sesija28p svarstyti klausimai
Pranešėjas - gerbiamasis ministras J.Veselka prašė pranešti, kad jis gali atvykti tik tuo laiku, kuris yra užrašytas, kitu laiku jis negali. Todėl mes dabar turėtume kurį nors kitą darbotvarkės punktą eilės tvarka svarstyti. Pranešėjas - A.Albertynas. Kur yra? Pranešėjo A.Albertyno taip pat nėra. Tada - 5 darbotvarkės punktą. Pranešėjas - M.Pronckus. Lietuvos Respublikos... Ar pranešėjas M.Pronckus yra? Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo papildymo projektas. Tai yra dokumento pateikimas sprendžiant, ar įrašome į sesijos darbų programą, ar neįrašome ir ar pradedame svarstymo procedūrą. Prašome, gerbiamasis pranešėjau, jums pagal Reglamentą 10 min., bet taupykit laiką, nes pagal Reglamentą 15 min. numatyta klausimams. Prašom.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šis įstatymo projektas buvo pateiktas visiems Seimo nariams. Yra Juridinio skyriaus išvada. Aš jį galiu trumpai perskaityti. Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 6 straipsnio 1 punktą antra dalimi. "Įsigyti atskiri komplektai jų savininko pageidavimu gali būti sujungiami arba skaidomi. Nutarimas dėl komplektų sujungimo arba skaidymo priimamas savininkų susirinkime, kai už jį balsuoja daugiau kaip du trečdaliai gamybinių technologinių kompleksų savininkų." Toks yra trumpas įstatymas.
Dabar kokia čia esmė, kodėl šitas įstatymas siūlomas svarstyti ir priimti? Iš esmės dėl dviejų priežasčių. Pirma. Priėmus žemės ūkio turto privatizavimo įstatymą, atsirado keletas Vyriausybės ir kai kurių Vyriausybės instancijų papildymų, kurie lyg ir prieštarauja savininkų interesams. Aš turiu omeny žemės ūkio įmonių turto skaidymo į gamybinius technologinius komplektus nuostatus, priimtus Žemės ūkio ministerijos, taip pat vyriausybinės valstybinio turto privatizavimo darbo grupės posėdžių nutarimą, kuris taip pat prieštarauja savininkų interesams, pažeidžia jų interesus. Kitaip tariant, suteikiama teisė valdininkams reguliuoti savininkų, naujų savininkų turtinius interesus. Suteikiama jiems teisė leisti ar neleisti jungtis arba skaidytis. Tai viena reikalo pusė. Ir kita reikalo pusė. Tas įstatymas teikiamas todėl, kad neatsirastų ateityje noro kai kurioms institucijoms interpretuoti įstatymus taip, kaip joms patogiau. Informuodamas galiu pasakyti tik tiek, kad, Žemės ūkio ministerijos duomenimis, kol kas apie 1100 komplektų nėra Respublikoje susijungę ir neįregistruoti. Jie laukia mūsų kažkokių sprendimų. Žinoma, jeigu jie neįregistruoti, tai savaime suprantama, kad bet kokia ūkinė veikla yra labai ribota ir jokios jų darbo perspektyvos nėra.
Šito įstatymo projektas svarstytas keliuose žemdirbių susirinkimuose ir Kėdainiuose, ir vakar Širvintose susitikau su žemdirbių kolektyvu. Pritariama visapusiškai ir prašoma kiek galima greičiau padaryti šitokį įstatymo papildymą. Mano informacija būtų tokia.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar sutiktų Seimo nariai, kurie užsirašė paklausti, kadangi atvyko ministras ponas J.Veselka, kad mes dabar leistumėm pasisakyti ponui J.Veselkai, baigtume tą darbotvarkės 3 punktą, o paskui pradėtume klausinėti poną M.Pronckų? Tada ačiū.
# $ Įstatymo "Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyjant privatizuojamų įmonių akcijas" pakeitimo projektas (pirmasis ir antrasis 1 svarstymas)(93.01.21)
1sesija28p svarstyti klausimai
Kviečiame į tribūną poną J.Veselką. Pradedame svarstyti 3 darbotvarkės punktą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyjant privatizuojamų įmonių akcijas" pakeitimo. Prašome, gerbiamasis ministre. Prašytume tik trumpai pakalbėti apie alternatyvas, kokias jūs gavote, naujus pasiūlymus. Iš naujo projekto nepristatyti.
J.VESELKA. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Norėčiau pradėti galbūt ir nevisiškai Seimui įprastu būdu, kadangi klausimas yra apie pirmenybės suteikimą kolektyvo nariams, nuo tokio simboliško klausimo visiems Seimo nariams. Prašyčiau dėmesio!
Štai 200 talonų kupiūra. Prašyčiau, kad prieš pradėdami svarstyti šitą klausimą, kiekvienas sau ir man atsakytumėt, ar už šitą kupiūrą kiekvienas Lietuvos pilietis, nepriklausomai nuo to, kur jis dirba, kokias pareigas eina, turi turėti lygias teises įgyti bet kurią prekę arba turtą? Skirtumų neturi būti, ar jisai ministras, ar jis darbininkas, ar jis yra valstietis. Jeigu šitą principą mes pripažįstame, aš manau, tada labai nesunkiai susitarsime ir dėl pirmenybės teikimo darbuotojams. Bet šitą principą visi turime sau kiekvienas pripažinti, kitaip toliau mes nuo negeros sistemos nenueisime.
Dabar mes šitą pakeitimą esam pasiūlę. Jo esmę jūs žinote. Jau nusižengė tam 200, bet jau tas nusižengimas pradėtas anksčiau. Todėl mes nenorime, kad toliau tas vyktų. Gautos tik tokios alternatyvos. Užfiksuotas mūsų projekto pakeitimo Nr.123, kad būtų aišku. Alternatyvos tokios. Mes siūlome, kad ne tik tie, kurie šiandien dirba, bet ir kurie atidirbo 25 metus, taip pat turėtų pirmenybę. Yra siūlymas įtraukti dar tuos žmones, kurie tapo invalidais šioje įmonėje. Šitai alternatyvai mes neprieštaraujame.
Toliau yra labai daug įvairių pasiūlymų dėl procento: 50, neribojant, 75, 60, 51 ir t.t. Aš jau tuo pavyzdžiu noriu pasakyti, kad Vyriausybė daugiau kaip 50% nenori. Ir tai likę 20% - tik privilegijuota. Jeigu Seimas nutars kitaip, mes privalėsime vykdyti, bet tai bus principų, kuriais mes vadovaujamės, pažeidimas.
Toliau dar bandoma didesnį procentą atidėti išmokėjimams. Mes manome, kad didesnio atidėjimo laikotarpio arba procento nereikia, kadangi, aš pabrėžiu, norime, jog visų žmonių investiciniai čekiai vienodai dalyvautų ir kaip galima spartėtų šis procesas, nes norim, kad tas didesnis turtas būtų panaudojamas privatizavimo tikslu. Ne tik perdalinti turtą, bet ir stiprinti Lietuvos nacionalinę valiutą, litus, kartu prisidėti prie infliacijos stabdymo. Tai tokia esmė, tokios iš esmės yra alternatyvos. Tai tiek trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Kadangi pirmajame ir antrajame svarstyme klausimai nenumatomi, taigi galima užsirašyti diskusijai. Užsirašę yra 4 Seimo nariai. Taigi kviečiame pasisakyti Seimo narį T.Lideikį.
T.LIDEIKIS. Ačiū. Man atrodo, kad šitas siūlymas jau yra perteklinis. Nes dabar galiojantis privatizavimo įstatymas ir įstatymas dėl pirmenybės įsigyti akcijas kolektyvui jau leidžia tai padaryti. Pagal šį įstatymą kolektyvas gali nusipirkti 30 % privilegijuota tvarka, be eilės, o paskui dar dalyvauti bendrame akcijų pasirašyme ir nusipirkti likusias 20 % ar netgi daugiau. Ir dauguma kolektyvų, tokių aktyvių kolektyvų, sakyčiau, tai ir padaro. Šitas papildymas leisti visus 50 % įsigyti privilegijuota tvarka jau skirtas tokiems kolektyvams, kurie patys turbūt nelabai rūpinasi savo įmonės likimu.
Jis nėra visiškai priimtinas dar kitu požiūriu, nes jeigu mes tikimės pritraukti į kokią nors gamyklą vieną investitorių (čia buvo daug kalbėta, ir ministras apie tai kalbėjo, gerai, kai yra vienas šeimininkas), tai vargu ar koks nors investitorius ryšis dėti pinigus į kažkokią gamyklą, jeigu jis nebus tikras, kad turės joje didesnę dalį akcijų. Jis investuos pinigus, o juos tvarkys kiti. Tai reikia pagalvoti, gal čia tas kaip tik gali atbaidyti potencialius investitorius ir netgi padaryti žalos tai gamyklai, o ne gerą darbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Snežko.
K.SNEŽKO. Mano manymu, kada gerbiamasis ministras parodė šitą kupiūrą, jis nelabai korektiškai pasielgė. Pirma, prieš gąsdinant mus, kad dalis Lietuvos piliečių bus nuskriausta, reikia, kad ponas ministras pateiktų informaciją, kiek turto yra gamybinėj sferoj, vadinamuosiuose darbo kolektyvuose, ir kiek jau išpirkta, ir kiek tų laisvų čekių yra. Bet tos informacijos niekas kažkodėl nenori pateikti. Sako, matote, čia bus labai visi nuskriausti. Antra vertus, mano manymu, čia pagrindinis klausimas yra tas, ar mes šitą pirminę ekonominę ląstelę - gamybinį kolektyvą - norime išsaugoti, ar nenorime? Aš paaiškinsiu savo mintį. Aš kartoju. Aš praeitą kartą sakiau, kad reikia žiūrėti, kas Lietuvai dabar pirmiausia reikalinga. Mano manymu, pirmiausia reikia, kad nežlugtų gamybinis potencialas. Kas daugiausia suinteresuotas, kad gamybinis potencialas nežlugtų? Gamybinė sfera. Darbo kolektyvai. Kodėl? Todėl, kad tie kolektyvai neturi kito pragyvenimo šaltinio. Antra, jie suinteresuoti tobulinti gamybą. Priešingu atveju, jeigu netobulins, neinvestuos savo pinigų, savo darbo į savo gamybą, jie konkurencinėj kovoj pralaimės. Tos pasakos, kad dabar nėra šitos konkurencinės kovos, yra atsilikusios kalbos. Prieš 45 metus nebuvo kovos. Dabar visoj buvusioj Tarybų Sąjungos teritorijoj gamybinis potencialas yra galingas. Ir tam, kad su anais konkurentais kovotume, jau reikia dirbti ir dirbti. Su Vakarų konkurentais - aš dar iš viso nešneku. Su jais rimtai galės konkuruoti gal tik mūsų anūkai. Čia antras momentas.
Ir dabar trečias momentas. Gamyboje apytikriai dirba, jeigu nešlubuoja mano atmintis, pagal statistinius duomenis, apie du trečdalius gyventojų, na, gal trečdalis. Tai apytikriai jeigu 70% akcijų atiduotume darbo kolektyvams, tai 30 % akcijų - prašau, visiems kitiems. Niekas nedraudžia. Prašau, pirkite.
Užtat aš siūlau, kad nesužlugdytume valdymo, atiduoti darbo kolektyvams, kad jie turėtų pirmenybę 7071% tų akcijų nusipirkti. Tai nereiškia, kad jie turės šitą. Jie ubagai, neturi pinigo. Nenoriu visų čia varginti elementariais skaičiavimais. Kiekvienas turėjo 20 tūkstančių talonų, padauginkit iš darbuotojų kiekio vidurkio ir koks kapitalas buvo, ir pažiūrėsite, kad jis gali išsipirkti daugiausia 10 %. Visa kita galės nusipirkti investicinės akcinės bendrovės. O investicinės akcinės bendrovės, mes žinom, sukaupė kapitalo. Ir tas kapitalas yra vartotojų kapitalas. Jie suka tą pinigą, suka, parduoda varį, parduoda ten uraną, medį. Tai mūsų vadinamosios ekonominės reformos dėka, kur veikė Pirminio privatizavimo įstatymas, o vienas iš pagrindinių įstatymų, mokesčių įstatymas, kapitalo apmokestinimas, praktikoje negalioja. Aš, kaip milijonierius, galiu nusipirkti kokį nors namą, išjungt visą šviesą ir realiai nieko nemokėsiu. Tas kapitalas nebus į naudą, jis į gamybą dabar nebus investuotas. Užtat aš siūlau vis dėlto duoti galimybę tą paketą įsigyti darbuotojams. Aš nelabai tikiu, kad jie įsigis. Jie galės įsigyti, jeigu panaudos likutinį pelną, jeigu jiems duos kreditų. Tai aš siūlau vis dėlto kaip alternatyvą 70 % duoti darbo kolektyvams. Su gerbiamuoju A.Rudžiu sutinku, jokių privilegijuotų akcijų. Tegul įsigyja kiekvienas, kaip turi būti.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš, kaip daugiavaikės šeimos tėvas ir pedagogas, galiu patvirtinti, kad už tuos 200 talonų ne bet ką gali nusipirkti: ar cigarečių, ar vaistų, ar ko nors. Ir todėl nereikia štai šitokiais pigiais dalykais apeliuoti.
O dabar iš esmės. Jeigu mes Lietuvoje turėtume idealią teisėtvarką ir visa kita, tada, žinoma, taip būtų galima daryti, kaip siūlo ministras J.Veselka. Tačiau šiuo metu tie, kurie įsigyja gamyklas ir kitus turtus, daugiausia panaudoja nešvariai įgytus pinigus ir "išplauna" savo kapitalą. Tai jeigu mes nenorime sužlugdyti gamybos, jeigu mes nenorime pasmerkti šitų žmonių, kurie visą gyvenimą dirbo, turime garantuoti, kad jie turėtų pirmenybę gauti savo dalį.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis kalbėtojas - Seimo narys Gediminas Vagnorius. Prašome. Paskui baigiamasis žodis pranešėjui.
G.VAGNORIUS. Aš suprantu Vyriausybės rūpesčius, kadangi Vyriausybė, pradėjusi dirbti, negali leisti sau politikuoti manipuliuodama ekonominiais principais, kurių jie negalės įgyvendinti praktikoj kitaip, negu diktuoja gyvenimo logika. Ir yra tam tikros ekonominės ribos, principai, kuriuos peržengus paprasčiausiai nieko neišeina. Taip ir apie privatizavimą. Jeigu mes peržengiam 51 % ribą, tai, be abejo, joks investitorius, jokia privatizacija fiziškai negali vykti. Ir čia jau paprasčiausias turto išdalinimas po šitos ribos. Pavyzdžiui, mes būtume labiau už ankstesnį variantą, t.y. už 30 % darbo kolektyvų akcijų, ir tai jau yra tam tikra išlyga, tam tikras ekonominis nuostolis. Bet jis galbūt yra pateisinamas dėl to, kad įmonių kolektyvai tada labiau remia privatizacijos procesą. Bet aš įsivaizduoju, kas įvyktų, jeigu būtų peržengta 50%.
Dar vienas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį. Yra investicinių sąskaitų ir turtų balansai. Ir šiandieną dėl įvairių lengvatų, jau anksčiau mūsų priimtų, yra apie 10 % perteklius. Ir bet kokie pakeitimai viską sujauktų. Čia yra gana sudėtingas mechanizmas, ir aš įsivaizduoju, kad ministras tai jau gerai žino.
Dabar norėčiau dar atkreipti dėmesį į socialinę pusę. Jeigu dėl ekonominių motyvų peržengus 51 % akcijų paketo ribą griūva ekonominė sistema, tai taip pat yra šiurkščiai pažeidžiamas ir socialinio teisingumo principas. Nereikia užmiršti, kad viena įmonė nuo kitos įmonės pagal savo kokybę skiriasi keliais kartais, o dažnai ir dešimtim kartų. Kitaip tariant, ta nominali kaina, kuri yra fiksuojama, nieko nereiškia. Jūs patys matote, už kiek yra perkami ir parduodami objektai. Vienų kaina yra dešimt kartų didesnė negu nominali, o kitų niekas neperka už nominalią. Jeigu, tarkim, dalijamės tiktai tie, kurie dirbam konkrečioj įmonėj, tai jūs įsivaizduokite, kiek nepasitenkinimo kils tų darbuotojų, kurie dirba įmonėse, pasmerktose bankrutuoti! Ir antras dalykas, reikia neužmiršti, kad dalis žmonių dirba biudžetinėse įstaigose, kurie taip pat nori įsigyti normalų turtą. Tai čia mes pažeistume ir socialinio teisingumo principą.
Baigdamas norėčiau atkreipti dėmesį dar į vieną aplinkybę. Privatizavus darbo našumas niekada dar rimtoje įmonėje nesumažėjo. Mažėja arba visiškai nevyksta gamyba ten, kur yra smulkios įmonės. O stambiose gamyklose, t.y. baldų pramonėje, avalynės pramonėje, kam teko domėtis, galėjote pastebėti, kad darbo našumas privatizavus didėja, ir kartais tai būtų vienintelė išeitis iš susidariusios padėties.
Na, o teisėtvarkos problemos, tai, be abejo, ne įstatymų pakeitimais jas reikia spręsti, o sudarius teisėtvarkos įstatymų priežiūros ir teisėtvarkos stiprinimo atskiras programas, dirbant su teisėtvarkos organais. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Baigiamasis žodis pranešėjui - ekonomikos ministrui J.Veselkai.
J.VESELKA. Išklausius visgi pakankamai pagrįstų argumentų, kad kolektyvams reikia atiduoti įmones, 70%, 50% ar net 51% ... Jeigu mes sakysime, kad tai privilegijuotos akcijos, atrodytų, nieko baisaus nėra. Bet įsidėmėkite, kad mes be užsienio investicijų tikrai labai ilgai, sunkiai brisime iš tos ekonominės krizės. Kada užsienio investitoriai pamatys, kad 51 %, t.y. kontrolinis akcijų paketas, atiduotas lengvatinėmis sąlygomis, tai gali būti taip pat stabdys užsienio investicijoms.
Antras momentas. Kolektyvas, mes turime pripažinti, niekada nevaldė įmonės, niekada nevaldys įmonės ir neturi valdyti. Jeigu mes nueisime vėl tuo sukolektyvinimo keliu, gerbiamieji, kurie dirbote gamyklų vadovais, jūs dar nepajutote, kokia tai gali būti nesveika sistema. Nors ir investicinės akcijos, kada minia stovi, yra tas pats baubas. Bet visgi pagrindinio principo, kad ne daugiau kaip 50 %... Kiti argumentai, kad 200 daugiavaikei šeimai ir, sakysim, premjerui - čia yra kitas dalykas. Buvo kalbama apie tai, kad turint vienodą piniginį vienetą turi teisę nusipirkti vienodo dydžio prekę, vienodos kokybės. O paskui kiek ja dalinamės - kitas dalykas. Todėl aš nežinau, visgi norėčiau, kad ir teisėtumo sistema... Negalime mes painioti privatizavimo proceso, tų išdalintų investicinių čekių su paties teisėtumo sistema. Teisėtumo sistema yra savarankiška. Ir jeigu ji šiandien negarantuojama, o ji tikrai negarantuojama, negalima dėl to koreguoti pačios ekonominių procesų esmės teisėtumo vardan. To nepadarysime.
Toliau. Buvo maišoma, kad mokesčiai neveikia. Čia yra kitas dalykas. Taip. Beje, ir tie, ir tie priešinosi, kad kuo greičiau būtų įvestas pajamų deklaravimas. Štai kur buvo pagrindinė klaida, kad šiandien patys turtingiausi žmonės iš tikrųjų, ypač privatus verslas, nemoka mokesčių. Bet negalima to trūkumo "suvesti" vėl į privatizavimo sistemą. Negalima. Nors tai ir nėra galų gale privatizavimas. Ir aš nelabai, pavyzdžiui... Aš abejoju, nes neturiu duomenų, kad privatizuoti geriau dirba. Aš manyčiau, kad kaip ir tos socializmo sąlygos, kur gabūs vadovai, gabūs menedžeriai, sugebantys kolektyvą patraukti, ten ir rezultatai geresni, ypač rinkos, kada rinkos konjunktūrą geriau tiria. Kur ne, tai ne. Bet iš tikrųjų peržengti šitos 50 % ribos... Tikrai prašyčiau labai pagalvoti apie šitą, nes ekonominiu aspektu gali duoti tiktai neigiamą rezultatą. Teigiamo tikrai nieko neduos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis ministre. Pagal Reglamentą jūs turėtumėte pasiūlyti, ar pritarti projektui ir skirti trečiąjį svarstymą, ar jūs dar projektą norėtumėte tobulinti. Koks būtų jūsų pasiūlymas?
J.VESELKA. Aš siūlyčiau pritarti projektui, kadangi kai kurias alternatyvas, kurios yra pasiūlytos, mes priimame ir pateiksime diskusijų metu. Ten, kur aš pabrėžiau, mes priimam. Bet norėčiau, kad šitam pritartumėt, ir pateikti...
PIRMININKAS. Po antrojo svarstymo?
J.VESELKA. Taip, taip.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Tada kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys T.Lideikis dėl balsavimo motyvų. Galima 2 - už, 2 - prieš. Prašom.
T.LIDEIKIS. Aš dar norėčiau pabrėžti vieną tokį aspektą, ką čia jau minėjo gerbiamasis G.Vagnorius, dėl šitų objektų kainų. Daugumoje gamyklų, ypač didelių, akcijos parduodamos už nominalią kainą, o tuo tarpu yra tokių paklausių objektų, pavyzdžiui, parduotuvės miestų centruose, kai kurie objektai kurortuose, kurių akcijų pasirašymo kaina išauga 1020 ir daugiau kartų. Tai aš noriu pasakyti, kad laimės iš tų lengvatų, kurios čia siūlomos, ne tiek pramonės įmonių kolektyvai, bet daugiausia turbūt prekybos, aptarnavimo srities darbuotojai, kurie dirba šitose įmonėse. Vien todėl, kad tas akcijas pirks ne po 1020 tūkstančių investicinių čekių, o mokės už jas 100 ar 200. Taigi turėkit tą omeny, kad išloš ne tie žmonės, apie kuriuos čia kalbama ir apie kuriuos jūs visi galvojate.
PIRMININKAS. Kaip siūlytumėte balsuoti, gerbiamasis?
T.LIDEIKIS. Aš siūlyčiau palikti tą 30 % paketą, kaip buvo numatyta ankstesniame įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Pangonis.
J.PANGONIS. Iš dalies pritariu gerbiamojo ministro kalbai ir jo sakymui, kad jeigu kolektyvas turės kontrolinį akcijų paketą arba per 50%, galima sakyti, tai nebus labai gerai. Tačiau norėčiau atkreipti jo dėmesį ir į tai, kad investicinės akcinės bendrovės čia irgi nėra pati geriausia išeitis, kai jos įsigyja kontrolinį paketą. Ir tai tas pats "kolchozas", tiktai dar baisesnis, kur grupė gudrių žmonių susirenka iš tūkstančių žmonių investicinius čekius ir nusiperka, įsigyja... Kitaip sakant, jokio kapitalo investuoti jie neturi. Jie tik įsigyja įmonių kapitalą, turtą ir paskui neaišku, ką tie žmonės ten darys. Nes nei jie turi didžiulių turtų, nei nieko. Jie tiktai atstovauja dideliam "kolchozui". Kaip anksčiau pirmininkas vadovavo "kolchozui", t.y. kolūkiui, taip dabar va tos investicinės kompanijos panašiai. Dauguma jų. Kai kurios galbūt ten turi ir savo kapitalo, kurį galėtų investuoti ir padėti rekonstruoti gamybą ir pan. Todėl tikrai jeigu jau jūs prieštaraujate, kad kolektyvai turėtų, tai peržiūrėkite ir tą mūsų dabar susiklosčiusią sistemą su investicinėm akcinėm bendrovėm. Juk net įstatymo mes nepriėmėme apie tas investicines. Jos atsirado kažkaip savaime, "prasimušė" per Vyriausybę, per Finansų ministeriją kažkokias neaiškias lengvatas ir dabar dirba kaip uždarosios akcinės bendrovės. O pagal kokį įstatymą - ir neaišku. Tai norėtųsi, kad atkreiptumėte ir į tai dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Nelaikydamas ministro pasiūlymo optimaliu... Vis dėlto mes tolstam nuo galimybės turėti efektyvią gamybą. Tačiau nematydamas kitos išeities, kad mes galėtumėm, sakysim, balsuoti už tą variantą, kurį čia siūlėme, ne daugiau kaip 30 %, aš manyčiau, kad iš dviejų blogybių reikia pasirinkti mažesnę, ir pritarčiau ministro siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū.
V.ŠUMAKARIS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Būkit malonus, aš jūsų pavardės dar neįsiminiau.
V.ŠUMAKARIS. Šumakaris.
PIRMININKAS. V.Šumakaris. Prašome.
V.ŠUMAKARIS. Mes buvome sutarę taip: 51 %, 71 % ar 30 % palikti... Mes buvome sutarę šiandien, rytoj, poryt ir antradienį pateikti tuos... Kažkaip paskubėjom ir padarėm šiandien. Mums neaišku iš viso. Tai šitas klausimas yra svarstytinas. Ir aš manyčiau, jeigu mes šiandien dėl to 50 % sutarsim, tai ir mano, ir Pramonininkų asociacijos manymu, tai yra niekas. Vis dėlto dar reikėtų apsvarstyti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis dėl balsavimo motyvų Seimo narys G. Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną aplinkybę, kur mes darom šiokią tokią klaidą. Aš nieko prieš, kad darbo kolektyvas turėtų akcijų. Bet, gerbiamieji, jūs atidžiai įsiklausykite į vieną pastabą. Darbo kolektyvas, jeigu jis dabar gauna šiaip lengvatine tvarka, pavyzdžiui, 51 % akcijų, tai nereiškia, kad jis tas akcijas turės. Patikėkite, kad po mėnesio kito tas darbo kolektyvas beturės 10 % akcijų. Ir iš darbo kolektyvo toms grupėms, kaip mes sakome, negeroms grupėms, supirkti labai lengva, tiesiog nieko nereiškia supirkti. Ateis, duos tą doleriuką, ir jis parduos bet kokias akcijas. Jeigu iš tikro mes norime pririšti darbo kolektyvą prie įmonės, tai ne tokiu būdu darome. Priešingai, reikia, kad iš darbo kolektyvo narių būtų steigiama ta mini investicinė bendrovė, ir tada jau kolektyvo narys, parduodamas akciją, niekur negali su ta akcija išeiti iš įmonės ribų. Paprasčiausiai jis parduos kitam, bet pati investicinė bendrovė liks kolektyvo įtakoj, jeigu kolektyvas susidarys tą investicinę bendrovę.
Tai mes nedarykime tokių klaidų. Aš suprantu jūsų gerus norus ir pritariu tam. Bet toks lengvas, paprastas būdas, akcijų išdalijimas, baigsis tuo, kad po mėnesio kito tų akcijų realiai nebeliks.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, visi motyvai pasakyti. Prašome pasiruošti balsuoti. Taigi pranešėjas siūlo pritarti po antrojo svarstymo ir paskirti trečiąjį. Trečiąjį skirsime darbo tvarka. Taigi kas už tą pasiūlymą, paspaus mygtuką "už", kas paspaus mygtuką "prieš", tai bus prieš tą pasiūlymą. Ir aš priminsiu gerbiamiesiems Seimo nariams, kad jeigu nebus pritarta po antrojo svarstymo, kaip čia teikiama, tada svarstysime, ką darysime su projektu, ar jį atmesim, ar jį tobulinsim.
BALSAS IŠ SALĖS. Prašau pakartoti registraciją!
PIRMININKAS. Registracija buvo. Pakartoti galima, bet nebūtina. Taigi prašom registruotis. Prašome Seimo narius registruotis. O po balsavimo vėl pakviesime Seimo narį M.Pronckų į tribūną.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Taigi prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po antrojo svarstymo ir paskirtas trečiasis, spaudžia mygtuką "už".
Taigi už - 71, prieš - 6, susilaikė 8. Įstatymui "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyjant privatizuojamų įmonių akcijas" pakeitimo" projektui pritarta po antrojo svarstymo. O trečiąjį svarstymą paskirsime, kada nutars frakcijos savo pasitarimuose.
# $ Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas (pateikimo tęsinys)(93.01.21)
1sesija28p svarstyti klausimai
Dabar kviečiame į tribūną Seimo narį M.Pronckų. Ir prašome parodyti sąrašą tų, kurie užsirašė ir norėtų Seimo nario M.Pronckaus paklausti.
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašome. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau pacituoti Reglamento 135 straipsnį, kuris sako, kas gali dalyvauti posėdžiuose. Antroje pastraipoje rašoma: "Posėdžių salės parteryje gali būti tik deputatai (šiuo atveju Seimo nariai), posėdžio sekretoriato darbuotojai ir asmenys, kuriems yra suteiktas žodis". Aš galbūt nekreipsiu dėmesio į tai, kad salėje vaikšto ir kiti asmenys, tačiau manau, kad nenormalu, kada dešinėje salės pusėje sėdi ir netgi balsavimo metu sėdi žmonės, kurie nėra Seimo nariai. Todėl aš kreipčiausi į dešinėje pusėje sėdinčius Seimo narius, kad nebūtų tokių atvejų, o posėdžio pirmininką prašyčiau šitą taip pat kontroliuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik norėčiau pasakyti, kad iš tiesų balsavimo metu neturi būti pašalinių...
BALSAS IŠ SALĖS. Bet parodykite, kur jis yra!
PIRMININKAS. Deja, tas pasitaiko tiek kairėje, tiek dešinėje. Jeigu aš pastebėsiu, tikrai prašysiu juos apleisti salę.
BALSAS IŠ SALĖS. Jeigu domina, aš galėsiu pateikti konkrečias pavardes ir kokiu balsavimo metu buvo. Bet aš kol kas tiktai bendrą pastabą padarau.
PIRMININKAS. Taigi Seimo narį M.Pronckų kviečiame į tribūną. Ir jo nori paklausti Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų įstatymo papildymo projekte paskutiniame sakinyje parašyta: "nutarimas priimamas savininkų susirinkime, kai už jį balsuoja daugiau kaip du trečdaliai savininkų." Sakykit, kas čia turima omeny? Ar čia turima omeny fiziniai asmenys, tie savininkai, ar čia turimas omeny akcijų dydis, ar pajaus dydis, nes vienas žmogus gali turėti ir didelį pajų?
PIRMININKAS. Aš atsiprašau gerbiamųjų Seimo narių. Negirdėti nei klausimų, nei atsakymų. Prašytume truputį tyliau reaguoti.
M.PRONCKUS. Turima omenyje fiziniai asmenys.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamasis pranešėjau, koks Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo straipsnis trukdo ar kaip nors apriboja komplektams jungtis? Ir kiekybinis klausimas. Iš to 1100 šiandien neįregistruotų komplektų kiek yra pateikę paraiškas susijungti ir jeigu jų nesujungia, kodėl to nepadaroma?
M.PRONCKUS. Esmė yra ta (ir tai iš tikrųjų mūsų bėda), kad įstatymai reglamentuoja viena, o kai kurie Vyriausybės nutarimai arba tiesiog Žemės ūkio ministerijos arba kokios nors komisijos sprendimai reglamentuoja kita. Todėl ir gimsta mums tokie įstatymų papildymai ar pataisymai, kad šito nebūtų galima daryti. Aš konkrečiai minėjau, yra žemės ūkio įmonių turto skaldymo į gamybinius technologinius komplektus nuostatai, patvirtinti Žemės ūkio ministerijos, kuriame yra 5 punktas, numatantis tam tikrą tvarką, kaip juos registruoti. Toliau yra Vyriausybės valstybinio turto privatizavimo darbo grupės posėdžio protokolas Nr.17, punktas 2, kuris pritaria šitiems Žemės ūkio ministerijos samprotavimams. Tarsi nekalti žodžiai, nekaltos frazės, tačiau praktiškai kada savininkai arba komplektai nori pradėti jungtis, pasidaro uždara karuselė. Pasirodo, kad šitą jungimąsi gali spręsti arba reglamentuoti kažkoks valdininkas, atsisėdęs Vilniuje, ir jis duoda leidimus jungtis ar nesijungti. Todėl mes ir siūlom padaryti įstatymo pataisą, kad savininkai, turintys turtą, tuos klausimus galėtų spręsti visiškai savarankiškai ir savo nuožiūra.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Lapė.
V.LAPĖ. Gerbiamasis kolega, tai, ką jūs kalbate, yra viskas pasakyta tiek Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatyme, tiek tuose nuostatuose, apie kuriuos jūs kalbate. Paimkime jūsų teiginį. Du trečdaliai balsų gali spręsti apie dviejų arba trijų žmonių norą išstoti arba sudaryti naują gamybinį technologinį procesą. O jūs nustatote du trečdalius. Toliau jūs taip pat sakot, du trečdaliai balsų gali nulemti visų žmonių norą būti ar nebūti toje arba kitoje, sakykime, bendrovėje, vadinamajame komplekte. Ar tai nėra žmogaus teisių suvaržymas, kurios yra duotos tiek Konstitucijoje, tiek tuose pačiuose įstatymuose?
M.PRONCKUS. Aš galbūt, gerbiamasis Lape, nelabai aiškiai išsireiškiau ir sakiau. Jūs visiškai ne taip supratot šito įstatymo esmę. Čia žmogui išeiti iš bendrovės niekas netrukdo. Čia kalbama apie tai, kad technologinis komplektas nori susijungti su kitu technologiniu komplektu arba atsiskirti kaip kažkoks padalinys. Čia kalbama apie tokius dalykus, o ne apie atskirus asmenis, kurie nori išeiti ūkininkauti ir kažką daryti. Tai būtų viena klausimo pusė. Kita, mums teko kalbėtis su Danijos ūkininkais, jie vasarą lankėsi Elmininkuose ir toks labai įdomus pokalbis vyko. Tarp kitko, pas juos taip pat vyksta reformos, tarp jų ir žemės pertvarkymas, tiktai visiškai kitokiu pagrindu. Tačiau ten taip pat keičiami ūkiai, keičiamos vietos, žemės. Ir visas tas dalykas sprendžiamas bendrovėj tos teritorijos gyventojų susirinkimu. Ir kada mes paklausėm, jie sako taip: jeigu balsuoja 50% plius 1, tai šitie sprendimai yra privalomi visiems. Ūkininkai paklūsta ir netgi turi mokėti savo pinigus, kad tie pertvarkymai būtų padaryti. Kada mes nusistebėjom, kaip taip gali būti, jie šitaip mums atsakė: pas mus yra demokratija. Taigi kalbėti apie du trečdalius arba dar ką nors, žinoma, diskusija gali vykti, tačiau...
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Man taip ir lieka neaiški agrarininkų diskusija. Aš taip suprantu, kad viską galima daryti, ir šiuo metu visi savininkai gali jungtis ir atsiskirti, tačiau aš matau kitą problemą. Atsakykit, ar jūs sutiktumėt į šį įstatymo papildymą taip pat įrašyti ir teiginį, kad yra griežtai draudžiama, naudojantis savo tarnybine padėtimi, versti tuos komplektų pajininkus, savininkus jungtis į kažkokius naujus darinius? Nes aš bijau, kad šis jūsų pasiūlymas gresia tuo, kad dabartinių bendrovių ir komplektų vadovai naudosis savo tarnybine padėtimi ir stengsis atstatyti tai, kas buvo prieš 5 metus, t.y. sujungti viską į buvusius kolūkius.
M.PRONCKUS. Šis jūsų pasiūlymas yra svarstymui, galima diskutuoti ir svarstyti. O mes, pateikdami šitą įstatymą, žinoma, tokio tikslo tikrai neturėjom, kad kas nors prievarta vėl žmones varytų ar jungtų, ar dar ką nors darytų. Bet jūsų pasiūlymą galima svarstyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Greimas, paskutinis klausiantysis.
A.A.GREIMAS. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar būtų galima teoriškai su dviem trečdaliais pajininkų išspręsti tokį klausimą - arba atsiskirti, arba susijungti? Kai mes puikiai žinome, kad bendrovėse didžioji dalis yra pensininkai, ligoniai, taip pat nemaža dalis pajininkų gyvena ne toje teritorijoje. Ir kiek dabar yra tokių konkrečių faktų tose bendrovėse, kad nebeįmanoma susirinkimą sušaukti ir jau ne vieną, ne du - tris kartus. Ką čia reikėtų daryti? Gal imtis kokių kitokių priemonių, ar pakeisti bendrovių įstatus, ar dar ką nors? Bet tai daugelyje tokių bendrovių yra netgi fiziškai neįmanoma.
M.PRONCKUS. Šitas klausimas taip pat gali būti pateiktas Seimo narių svarstymui. Mes Agrariniame komitete svarstėm, ir buvo nuomonė, kad 50% plius 1, ir buvo nuomonė, kad du trečdaliai. Na, mes siūlom du trečdalius. Tačiau čia gali būti, mano supratimu, alternatyvinis balsavimas, ir Seimo nariai kiekvienas gali pasirinkti, kaip jam atrodo geriau. Iš tikrųjų du trečdalius surinkti yra sudėtinga ir sunku.Ir ta problema yra. Tuo labiau kada, aš dar kartą kartoju Danijos pavyzdį, ten 50% ir 1 priima tokius nutarimus, kada iš viso ūkiai perkeliami į kitą vietą dėl ekonominių priežasčių ir manoma, kad tai nieko ypatingo. Taigi ir mums čia reikėtų pagalvoti, pamąstyti ir, žinoma, priimti teisingiausią sprendimą.
PIRMININKAS. Aš, prieš suteikdamas žodį Seimo nariui P.Miškiniui, norėčiau paaiškinti. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome dėl klausimo procedūros pateikimo. Paprastai klausimai registruojami tol, kol pranešėjas, pateikdamas savo projektą, nepasako paskutinės savo replikos ar sakinio. Po to yra nutraukiamas užsirašymas klausimams. Taigi prašome gerbiamųjų Seimo narių šitą procedūrą žinoti ir nebus nesusipratimų tarp mūsų. Taigi Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, čia mes svarstom bendrosios nuosavybės klausimą. Bendrosios nuosavybės naudojimo, valdymo, disponavimo klausimai yra sprendžiami bendru visų sutikimu. Taigi net vienam žmogui nesutikus, negali būti išspręstas vienoks ar kitoks klausimas. Tuo tarpu jūs čia įrašot, kad du trečdaliai gali nuspręsti kitų dalininkų klausimą. Čia prieštarauja teisės principams. Kaip tai suprasti?
M.PRONCKUS. Jeigu jūs manot, kad šita nuostata prieštarauja teisės principams, na, tai jūsų nuomonė. Aš, pavyzdžiui, nemanau, kad bendrai valdomas turtas gali būti šitaip sprendžiamas, kaip mes siūlom. Jeigu žmonės nesutinka su tais sprendimais, jie turi visą teisę ir visas sąlygas išeiti iš tokio komplekto, iš tokios bendrovės, pasiimti savo turtą ir tvarkytis taip, kaip jiems patinka. Tačiau vienas žmogus arba du, arba trys žmonės negali primesti nuomonių visam kolektyvui. Jeigu kolektyvas nori (didesnė pusė) tvarkytis vienaip, jis turi tą teisę. O jeigu kiti žmonės nenori tvarkytis taip, jie turi teisę išeiti ir tvarkytis taip, kaip jie nori.
PIRMININKAS. Ačiū.Klausimai baigti. Gerbiamasis pranešėjau, ką jūs siūlote? Viena minutė.
M.PRONCKUS. Aš siūlau pratęsti tolesnį svarstymą.
PIRMININKAS. Ne, nepratęsti. Turbūt įrašyti į sesijos darbų programą ir pradėti svarstymo procedūrą.
M.PRONCKUS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik norėčiau jus painformuoti, kad Juridinio skyriaus išvada yra, kitų komitetų ir Vyriausybės išvadų neturime. Taigi aš neturiu ką jums paskelbti. Taigi prašome dabar kalbėti tik dėl balsavimo motyvų. Seimo narys J.Pangonis.
J.PANGONIS. Siūlyčiau įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę ir svarstyti skubesne tvarka. Priežastis paprasta: tai nėra kažkoks ypatingas įstatymas, tačiau šiandien yra tokia tvarka, kad žmonės, norėdami susijungti, turi kreiptis ir gauti Vyriausybės leidimą. Todėl išlaisvinkime Vyriausybę nuo šito darbo, nes ji ir taip šiandien turi labai daug rūpesčių. Leiskime patiems žmonėms tai išspręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys M.Treinys. Dėl balsavimo motyvų.
M.TREINYS. Pataisa, kaip juridinė norma, neišplečia ir nesusiaurina šito įstatymo, o visa bėda, kaip jau kalbėjo gerbiamasis pranešėjas, yra poįstatyminiuose aktuose. Aš manyčiau, reikia ir taisyti tuos poįstatyminius aktus, nes vis tiek tą naują procedūrą reikės kaip nors įteisinti. Tai nebus koks stichiškas atsiskyrimas. Nereikia apkrauti šito įstatymo papildomomis normomis, kurios iš esmės nieko nekeičia. Aš balsavau komitete, nepalaikydamas šitos pataisos, kadangi tai ne įstatymo reikalas.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Tai mes dabar, kaip sakė posėdžio pirmininkas, turim spręsti ar klausimą įrašyti, ar neįrašyti į darbų programą. Vienu klausimu šiandien mes jau kalbėjom ir padarėm pertrauką, tam, kad toj pratęstoj sesijoj būtų svarstomi 5, 6 ar 7 labai aiškūs ir konkretūs klausimai. Jeigu mes įrašom į sesijos darbų programą, mes apkraunam pagrindinius darbus visokiais papildomais. Tuo labiau, kaip buvo sakyta, kad tas problemas, kurios čia išsakytos, galima spręsti Vyriausybės lygiu, o ne įstatymo apkrovimo įvairiom normom lygiu. Todėl aš manyčiau, tegul komitetas dar pasvarsto ir tai, ką parašė Juridinis skyrius, ir reikia dar komitetuose svarstyti, o ne čia, salėje. Ir neapkraukime mūsų pratęstos sesijos darbotvarkės papildomais dalykais. Po pertraukos sesijose ir spręsim, ar į kitos sesijos darbų programą šį klausimą įrašyti, ar neįrašyti. Aš manau, kad reikėtų balsuoti prieš ne todėl, kad pats klausimas nerūpėtų, bet todėl, kad jį galima spręsti kitu būdu ir kitu metu, ir kitoj vietoj. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Aš manyčiau, kad toks įstatymo projektas padarytų šitas bendroves, sakyčiau, betoninėmis, neleistų joms pamažu keistis ir evoliucionuoti. Aš manau, kad dauguma turbūt ir kairėj pusėj sutinka, kad galutinis visų transformacijų žemės ūkyje tikslas yra parengti ūkininkus. Ir pamažu išsiskirti bendrovės viduje ir ūkininkauti mažesniais vienetais iš esmės galima tik evoliucijos keliu, ne draskant, atsiskiriant, o pamažu. Ir aš manau, kad reikia palikti šitą galimybę, jokiu būdu jos neatimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Mačiulis.
V.MAČIULIS. Aš žinau, kad šitas klausimas yra pakankamai išdiskutuotas komitete. Siūlau įtraukti į darbų programą ir svarstyti skubesne tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš siūlau iki Prezidento rinkimų tikrai šito klausimo netraukti į darbotvarkę, nes jis gali sukelti didelę sumaištį žmonių sąmonėje. Žmonės nesupras, ką čia norima padaryti ir kodėl šitą reikia būtinai dabar svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Aš norėčiau atkreipti mūsų oponentų dešinėje dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, Prancūzijoje pokario metu pertvarkant žemės ūkį vyriausybė rėmė būtent kooperatyvų kūrimąsi, kad tai būtų stambesni ūkiai, tuo pačiu, be abejo, skatindama ir stambių ūkininkų kūrimąsi. Ir būtent protingas santykis tarp efektyviai dirbančių stambių ūkininkų ir kooperatyvų davė tuos rezultatus, ir šiandien žinome, kad beveik 50% Europos bendrijos žemės ūkio produkcijos duoda Prancūzija. Aš suprantu, kad prieštaravimas skubos tvarka svarstyti šitą klausimą turi rinkiminį kontekstą Prezidento rinkimų požiūriu. Aš manyčiau, kad šitą klausimą reikia išspręsti taip, kaip yra siūloma. Čia nepažeidžiamos individualios žmogaus teisės, kas nenori, gali nebūti bendrijoje, jis turi visišką teisę pasiimti ir ūkininkauti savarankiškai, tačiau jeigu dauguma žmonių nori susijungę kažkiek laiko efektyviai dirbti ir gaminti mums žemės ūkio produkciją, mes neturim teisės to uždrausti. Siūlau skubos tvarka įtraukti į darbotvarkę šitą klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Motyvai išsakyti. Prašom pasiruošti balsuoti. Reikės balsuoti du kartus. Pirmiausia ar įrašom šitą projektą į sesijos darbų programą ir pradedame svarstymo procedūrą, ir, antra, ar tai procedūrai bus taikoma skubesnė tvarka. Taigi kas už tai, kad įrašytume šį dokumentą į sesijos...
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas. Aš atsiprašau, prašom nepertraukti manęs viduryje sakinio. Aš tada turiu pakartoti. Po to jums leisiu dėl vedimo tvarkos.
A.KUNČINAS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Ir balsavimo metu jau dėl vedimo tvarkos nekalbama.
A.KUNČINAS. Gerai.
PIRMININKAS. Prašom po balsavimo. Taigi aš teikiu balsavimo formulę - kas už tai, kad projektas būtų įrašytas į sesijos darbų programą ir pradėta jo svarstymo procedūra, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradedamas. Už - 39, prieš - 32, susilaikė 1. Taigi įrašoma į sesijos darbų programą ir pradedama svarstymo procedūra. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš visų pirma noriu atsiprašyti, kad pertraukiau jus viduryje sakinio, tai buvo truputį neetiška, tačiau aš norėjau, kad balsavimas būtų teisėtas. Kadangi aš esu padaręs pastabą anksčiau, o šio balsavimo metu salėje sėdėjo ne Seimo nariai, manau, kad balsavimas nėra visiškai teisėtas. Ir į pastabą, kurią buvo sureaguota tuo metu juoku, manyčiau, kad dabar galima paminėti ir konkrečiai.
PIRMININKAS. Bet, gerbiamasis Seimo nary Kunčinai, aš tikrai nematau, kur tie ne Seimo nariai sėdi?
A.KUNČINAS. Galima paklausti, kas sėdėjo šalia Seimo nario M.Treinio.
PIRMININKAS. Taip, R.Rastauskienė ir Seimo narys M.Treinys. Aš prašyčiau, kad balsavimo metu ir apskritai šalia Seimo narių neturėtų būti patarėjų, padėjėjų ir kitų konsultantų. Čia jums pastaba, kad taip nedarytumėt. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos? Seimo narys A.Eigirdas. Prašome.
A.EIGIRDAS. Ar galbūt dėl balsavimo motyvų dėl antrojo balsavimo, kurį jūs dabar rengiatės paskelbti. Skubesne tvarka.
PIRMININKAS. Aš noriu pasakyti, kad mes jau pasakėme. Buvo 5 - už, 5 - prieš. Bet jeigu jūs dar norėtumėt, prašome, bus mažiau ginčų.
A.EIGIRDAS. Dėl skubesnės tvarkos. Čia yra truputį kitas aspektas. Aš norėčiau prisiminti tą siūlomą alternatyvinį variantą. Turiu pasakyti, kad tik po pietų bus nuspręsta, ar pratęsta sesija apsiribos tam tikru klausimų ratu. Ar korektiška būtų dabar nubalsuoti už skubesnę tvarką, jeigu mes neišsprendėme pagrindinio klausimo. Todėl, man atrodo, visiškai logiška, kad pateikiami įstatymo projektai. Kad komitetai turėtų darbo per šitą pratęstą sesiją, kai bus svarstomi tik keli pagrindiniai klausimai, komitetai gali šituos pateiktus įstatymo projektus ir svarstyti. Todėl tikrai būtų visiškai nelogiška dabar balsuoti dėl skubesnės šito įstatymo tvarkos.
PIRMININKAS. Aš tik norėčiau pakomentuoti. Skubesnė tvarka nereiškia, kad rytoj ar poryt bus pradedamas svarstymas. Tai priklausys nuo frakcijų, kada įrašysite į darbotvarkę. Ir antra, jeigu jūs popietiniame posėdyje nutarsite tam dokumente dėl sesijos pratęsimo įrašyti tik labai konkrečius dokumentus, tai visados galioja paskutinis iš Seimo priimtų dokumentų. Taigi šis klausimas negalės būti svarstomas, nebent tik jūs nutartumėt kitą kartą kitaip. Ačiū. Prašome pasiruošti balsuoti.
A.EIGIRDAS. Ar frakcijos vardu buvo pasiūlyta? Atleiskite, dar norėčiau pasitikslinti.
PIRMININKAS. Gerai. Labai malonu už patikslinimą.
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. LDDP frakcijos vardu prašyčiau prieš balsuojant dėl šio klausimo padaryti pertrauką ir balsuoti po normalios pertraukos, kad frakcija galėtų pasitarti.
PIRMININKAS. Prieš balsavimą toks reikalavimas yra teisėtas. Daroma pertrauka iki kito posėdžio.
Turime dar dešimt minučių. Turėtume svarstyti 4 darbotvarkės punktą - Seimo nutarimą "Dėl ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos sudarymo". Pranešėjas - A.Albertynas. Neatvykus pranešėjui klausimas iš rytinio posėdžio darbotvarkės perkeliamas kitam posėdžiui. Tada svarstome 6 darbotvarkės punktą - įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektą. Pranešėjas - Seimo narys A.Ražauskas. Seimo narys J.Pangonis vietoj Seimo nario A.Ražausko. Prašome į tribūną, gerbiamasis Seimo nary. Ir prašome registruotis, kas norėtų jo paklausti.
J.PANGONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra pateikiamas Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas. Čia iš esmės yra du dalykai. Žemės ūkio bendrovių įstatymo 14 straipsnio 7 punktas yra papildomas tuo, kad pajai negali būti pardavinėjami ir perkami per biržas, įstaigas ir aukcionus. Kodėl tas siūloma? Žinome, kad žemės ūkio bendrovės yra tam tikri kooperatiniai junginiai. Kol mes Lietuvoje neturime kooperacijos įstatymo, Žemės ūkio bendrovių įstatymas, kaip teigė jo priėmimo metu ir gerbiamasis G.Vagnorius, ir kiti, yra tam tikra prasme atstojantis kooperacijos įstatymą žemės ūkyje. Todėl mes manome, kad pajus paleisti į tokią apyvartą kaip biržos ir panašiai yra nereikalinga, nes kooperatinė įmonė vis dėlto yra kitokia negu akcinė įmonė. Todėl mes siūlome šią pataisą priimti.
Taip pat yra siūloma pakeisti 20 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: "Narys visais atvejais turi teisę gauti, o bendrovė privalo išmokėti pinigais ar natūra jam priklausantį pajų. Išstodamas iš bendrovės, narys turi teisę susigrąžinti nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir žemę". Toliau. "Išstojantis iš bendrovės ir steigiantis ūkį, ūkio narys turi teisę gauti iš bendrovės technikos, gyvulių, apyvartinio ir kito turto dalį, tenkančią jam to turto dalyje proporcingai jo pajaus dydžiui. Kitas nario išstojimo iš bendrovės ir atsiskaitymo sąlygas bei terminus nustato bendrovės įstatai". Čia norime reglamentuoti tai, ko Žemės ūkio bendrovių įstatyme nėra ir ką Vyriausybė savo nutarimais yra nustačiusi, mūsų ir daugelio bendrovių žmonių, pajininkų manymu, ne visai taip, kaip turėtų būti. Jie yra nustatę savo nutarimais, kad išstojantysis ir kuriantis ūkininko ūkį, gali atsiimti turtą, pavyzdžiui, jeigu jis pageidauja traktorių, jam suteikiama pirmenybė. Taigi jeigu 5 žmonės išstos, o bendrovėje bus 5 traktoriai, visi traktoriai iš bendrovės gali būti paimti. Tuo atveju bendrovė netenka prasmės, nes nebus darbo priemonių. Todėl mes manome ir siūlome tai patvirtinti įstatyme, kad išstojantysis turi teisę gauti įvairaus turto proporcingai savo pajui. Ne vien tas, kuris šiuo momentu yra pats reikalingiausias arba vertingiausias.
Yra pateikta Juridinio skyriaus išvada. Su kai kuriais punktais mes sutinkame ir svarstymo metu padarysime atitinkamas pataisas. Prašome, kas turi klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi aš fiksuoju, kad užsirašymas klausimams baigtas. Pirmasis nori paklausti M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dabar jaučiu jūsų kalboje tam tikrą nenuoseklumą. Štai pagal tą mintį, kuri čia išdėstyta, kad proporcingai jo pajaus dydžiui galima gauti turto dalį natūra... Sakysime, pensininkas arba pensininkų šeima, turinti daug pajaus ir proporcingai pagal to pajaus struktūrą gaus technikos santykinai žymiai daugiau už jauną specialistą, išeinantį iš tos bendrovės. Toje bendrovėje likusio turto struktūra greičiausiai keisis pasyvaus turto naudai. O jūs aiškinote kažkaip kitaip. Ar jums taip neatrodo? Baigių mintį. Ar neatrodo, kad techniką reikėtų skirstyti ne proporcingai pajaus struktūrai, o proporcingai žemės plotui?
J.PANGONIS. Matote, čia klausimas iš dviejų dalių. Aš jums sakiau, kad Vyriausybė yra nustačiusi ūkininkui išeinant pasiimti proporcingai pajui. Jisai gali atsiimti techniką pagal pajaus dydį. Tai nėra visai teisingai. Bet visam pajui, o ne jo daliai tenkančiai technikai. Suprantate, kur visa esmė? Žodžiu, jeigu tas pensininkas, kaip jūs sakėte, išeis, jis pasiims tik techniką savo pajaus dydžiui. O mes čia nustatome, kad tik proporcingai savo. Vadinasi, koks technikos ir pajų lyginamasis svoris, tiek jisai gali atsiimti, o ne visą savo pajų skirti technikai pasiimti. Tai kaip tik yra nesuderinami dalykai. Aišku, geriau būtų netgi žemės plotui, tačiau bendrovė sudaroma yra ne pagal žemės plotą, ir, kaip žinote, į bendrovę su žemės plotu gali ateiti tiktai privatus asmuo, kitaip sakant, pajininkas. Ta žemė kol kas gali būti tik privati, o bendrovė žemės neturi, todėl jūsų klausimas visiškai nelogiškas.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Lapė.
V.LAPĖ. Gerbiamasis kolega, toks pajų pasikeitimas ar judėjimas jau vyksta. Ir, matyt, šito proceso mes nesustabdysime. Ar šiandien nebūtų geriau, kad tas pajus arba kapitalas dar daugiau judėtų? Jis kaip tik pagyvintų bendrovių, tų visų kitų darinių veiklą. Ir atsirastų tikrieji šeimininkai. Ir antra, aš turbūt truputėlį pratęsiu pono M.Treinio mintį. Sakykime, jūs nustatote proporcingumą to įnešto pajaus. Žmogus išvyksta iš tos teritorijos į miestą ar keliasi kitur. Pagal tą proporcingumą jis turi gauti traktoriaus dalį, karvės dalį, kiaulės dalį ir t.t., jeigu mes tą įteisiname tiktai dalimis. Kodėl jūs patys siūlote padaryti tokias nesąmones, kurios paskui sukels dar blogesnes pasekmes. Žmogui, kuris išeina į miestą, nenori ūkininkauti, galima tiktai grynais pinigais apmokėti. Kuris eina ūkininkauti, jam galima duoti traktorių ar panašiai. Ar neatrodo, kad jūs, siūlydami šituos nutarimus pakeisti, papildyti, siekiate kažkokių tikslų tik tiek, kad štai mes dirbame naują darbą ir darome naują revoliuciją.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, vieną minutę. Gerbiamasis Seimo nary, prašome sekti laikrodį, jūs klausiate ilgiau kaip minutę. Prašome laikytis Reglamento. Dabar prašome atsakyti.
J.PANGONIS. Gerbiamasis Seimo nary Lape, jūs labai gražiai kalbate, tačiau klausiate ne iš esmės. Juk čia yra rašoma, kad išeinantis iš bendrovės ir steigiantis ūkininko ūkį. O jūs kalbate apie tą, kuris išeina į miestą. Tai prašyčiau pateikti klausimą iš esmės, o nebandyti sugalvoti kažką naujo. Manyčiau, kad laisvai pardavinėti kooperatinės įmonės pajus nėra geriausias atvejis. Niekur šitaip pasaulyje nėra. Vis dėlto tai iš esmės yra kooperatinė įmonė, o ne akcinė, kur laisvai juda kapitalas, kur paremta investicijomis ir laisvo kapitalo judėjimu. Kooperatinė įmonė yra vis dėlto daugiau paremta bendru žmonių darbu. Tai yra visiškai kitas dalykas. O jūs norite sugalvoti vėl kažką naujo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš turėčiau jūsų atsiklausti. Dar nori paklausti šeši Seimo nariai, o jau pertraukos metas. Ar sutinkate, kad pertraukos metu būtų baigti klausimai?
J.PANGONIS. Aš sutinku netgi ir po darbo dirbti.
PIRMININKAS. Bet ar Seimo nariai neprieštarauja? Prieštarauja. Tokiu atveju pertrauka. Klausimus tęsime po biudžeto, nes biudžetas turi būti pradėtas lygiai 12 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Prašome sėsti. Tęsiame posėdį. Žodis pareiškimui suteikiamas Seimo nariui R.Ozolui. Po to svarstysime biudžetą.
R.OZOLAS. Gerbiamieji kolegos, atsižvelgdamas į pastaruosius Rusijos žingsnius Baltijos valstybių atžvilgiu ir į tai, kad negalima palikti vienų savo kaimynų, Baltijos Asamblėjos narių, Lietuvos Centro judėjimas daro šį pareiškimą dėl Rusijos grasinimų Latvijai. "Šių metų sausio 14 dieną Rusijos prezidento spaudos sekretoriaus V.Kostikovo pareiškime, paskelbtame prezidento vardu, toliau eksploatuojant rusų gyventojų Latvijoje temą pabrėžiama, kad šie teisių pažeidimai esą tokie masiški, jog Latvijos santykiai su Rusija tampa konfrontaciški. Todėl Rusija pasiliekanti sau teisę imtis visų reikalingų tarptautinių, ekonominių, politinių ir kitokio pobūdžio priemonių, gindama etninių rusų teises Latvijoje. Latvijos piliečių teisių apsauga yra visų pirma Latvijos valstybės ir Latvijos valdžios organų santykio su savo piliečiais klausimas. Kitų gyventojų pilietybės problemos sprendžiamos suinteresuotų valstybių derybų ir susitarimų būdu. Rusijos pretenzijų Latvijai pareiškimas tiek forma, tiek turiniu yra kišimasis į kitos šalies vidaus reikalus ir grubiai pažeidžia suverenios Latvijos valstybės teises". Toliau mes išvardijame savo kreipimųsi į įvairias partijas ir organizacijas, kartu kreipdamiesi į Lietuvos Seimą pasakyti šiuo klausimu savo poziciją. Lietuvos Centro judėjimo taryba. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, tekstą pateikite. Ačiū.
1sesija28p svarstyti klausimai
Taigi gerbiamieji Seimo nariai, pradedame svarstyti įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų" projektą. Tai yra antrojo svarstymo tęsinys. Aš norėčiau pasiklausti gerbiamojo ministro, ar jis turi ką nors papildomai pasakyti? Prašome, gerbiamasis ministre Vilkeli.
E.VILKELIS. Vakar šitas klausimas buvo svarstytas Vyriausybėje. Yra padaryta kai kurių pakeitimų, kurie buvo pateikti antradienį. Tiek galėčiau pasakyti.
PIRMININKAS. Ar jūs norėtumėt dabar apibūdinti tuos pakeitimus?
E.VILKELIS. Šita medžiaga turbūt išdalyta...
PIRMININKAS. Prašome.
E.VILKELIS. Seimo nariams, ir jie turbūt šita informacija disponuoja. Taigi aš galiu ir nepateikinėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu Seimo nariai nereikalauja, tuos pakeitimus jie turi, tada pradėsime diskusiją. Arba tęsime diskusiją, teisingiau. Kviečiame į tribūną Biudžeto komiteto pirmininką Seimo narį K.Jaskelevičių. Laisvės frakcijos vardu ruošiasi E.Kunevičienė.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, biudžeto projektas antrajam svarstymui pateiktas, iš esmės atsižvelgus tik į kai kuriuos Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus. Pateiktoje suvestinėje yra tik suregistruoti visų Seimo komitetų pasiūlymai, tačiau nėra jokios Vyriausybės išvados, o yra tuščia skiltis, pavadinta Vyriausybės išvada, ir ten balta dėmė. Toks Seimo komitetų nuomonės ignoravimas, mano manymu, yra nepriimtinas. Šiandien mes gavome dar vieną patikslintą variantą, kur yra padaryti kai kurie patikslinimai. Aišku, kad nepaprastai svarbus klausimas yra ir uragano padarinių likvidavimas, ir Šventojo tėvo sutikimui parengti reikia lėšų, ir Invalidų reikalų tarybai, bet tiesiog stebina, kad tas viskas atlikta perbalansavus žemės ūkio sąskaita. Nesuprantu, kaip šitaip galima elgtis, tuo labiau kad Vyriausybės rezervas, kuriame numatytas vienas milijardas, net nepajudintas. Todėl toks požiūris, manyčiau, yra gerokai lengvabūdiškas, ir rodo, kad Vyriausybė nesupranta, kad šis biudžetas yra krizės ir bėdos biudžetas. Ir ta krizė, ir bėda pirmiausiai yra žemės ūkis.
Tą patį pasakyčiau ir apie kai kuriuos atmestus Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus. Kodėl, pavyzdžiui, atmestas pasiūlymas sumažinti 500 milijonų investicijas, skirtas Valstybinio komercinio banko įstatiniam kapitalui suformuoti? Kodėl nepriimtas pasiūlymas 200 milijonų iš milijardo sumažinti Vyriausybės rezervą? Kodėl atsisakoma papildomai 1 milijardą talonų skirti Sveikatos apsaugos ministerijai vaistams įsigyti?
Jeigu projektas yra pateikiamas antrajam svarstymui, man atrodo, kad Vyriausybė ar Finansų ministerija privalo pateikti motyvaciją. Jeigu tos motyvacijos nėra, aš manyčiau, kad antrasis svarstymas kaip toks iš esmės negali vykti, nes vien pateikti lentelę (vieną, paskui antrą) ir sakyti, kad štai Vyriausybė atsižvelgė, neatsižvelgė, to nepakanka. Galbūt tai bus padaryta diskusijos pabaigoje. Bus atsakyta - nėra pajamų šaltinio.
Biudžeto ir finansų komitetas juridinių asmenų pelno mokestį siūlė padidinti 21,4 milijardais talonų. Suma nemaža. Tačiau tam yra pagrindo. Skaičiavimai, kuriuos pateikė Finansų ministerija, prognozuodama iždo pajamas, yra visiškai neįtikinantys. Štai tas pats juridinių asmenų pelno mokestis. Jo prognozė, kuri, tarp kitko, nebuvo išdalyta Seimo nariams, o buvo atspausdintas tik labai nedidelis egzempliorių skaičius, yra pateikta šešiose eilutėse. Kiek mes besistengėme gauti kokios nors papildomos medžiagos, papildomų argumentų, nieko nepavyko gauti. Iš esmės nėra jokios prognozės, kiek įplaukų iš pelno mokesčio valstybės sektoriuje sudarytų ūkio subjektai, kiek privačiame sektoriuje, kiek atskirose veiklos srityse, tarkime, bent jau pramonėje ir žemės ūkyje. Atsakymas toks nėra duomenų. Nėra - tuomet ieškokite. Yra Statistikos departamentas, yra Mokesčių inspekcija. Jeigu tuo nebuvo užsiimta, aišku, duomenų nebus.
Jau minėjau, kad uždarų akcinių bendrovių, galbūt ir verčiamų savo vidinio poreikio, galbūt dėl nepakankamos kontrolės, nuslėptos pajamos sudaro 56 milijardus talonų. Gerbiamoji E.Kunevičienė šią sumą dar padidina ir sako, kad apie 8 milijardus. Tai rezervas. Antra, nepriemokos į biudžetą sausio 1 dieną sudarė apie 5 milijardus rublių. Irgi rezervas. Įvairūs geradariai, kurie valstybės sąskaita atleido įvairius ūkio subjektus nuo ekonominių sankcijų, mokėjimo į biudžetą ir valiuta, ir talonais, - tai irgi sudaro apie 1 milijardą rublių. Šią medžiagą Valstybės kontrolės departamentas perdavė Generalinei prokuratūrai. Bet tai rodo ir Finansų ministerijos, ir miestų mokesčių inspekcijos požiūrį, kaip jos lengva ranka atsisako įplaukų į biudžetą.
Pagaliau ir pati ūkinė situacija. Ekonomikos ministerija prognozuoja bendro tėvyninio produkto augimą, jeigu greitai pavyktų pataisyti sutrikusius vidaus ir tarpvalstybinius atsiskaitymus ir jeigu tas trombas būtų pašalintas, padėtis pramonėje pradėtų gerėti jau balandžio, gegužės mėnesiais. Vadinasi, didės ir pajamos.
Pagaliau infliacijos įtaka. Norime ar nenorime, ji įvyks. Jos tempas, tikėkimės, bus mažesnis nei pernai, bet vis tiek 300400 % per metus sieks. Pernai tas tempas sudarė maždaug 14001600. Tad numatykime ir dalį infliuotų pajamų. Šito nedaryti negalime. Suprantu, kad Finansų ministerija nori lengvo pajamų plano, kad paskui šį planą būtų galima lengvai įvykdyti ir viršyti. Tai yra, beje, 50 ies metų logika, vienaip ar kitaip su ja buvo apsiprasta. Todėl nutarime prie biudžeto yra siūlomas punktas, kad pajamų viršpelnį skirstysime žemės ūkiui ir socialinei sferai. Labai gerai, tačiau, mano manymu, čia ne tas požiūris. Numatykime įtemptą pajamų planą ir stenkimės panaudoti visas galimybes, kad jis būtų įvykdytas. Dabar, tarkime, pajamų, gaunamų iš pelno mokesčio, augimas po to padidinimo, 2,5 mlrd., kuriam "ryžosi" Finansų ministerija. Tas augimas sudaro 1,9 karto. Mūsų siūlymu tas augimas galėtų būti 3 kartus, ir tai yra visiškai realu. Girdėti toks argumentas, kad štai Tarptautinis valiutos fondas patikrino biudžeto pajamas ir sutiko, ir daugiau su jokiu pajamų didinimu nesutiks. Viena, tai aiškinimas naivuoliams. Visų pirma Tarptautinio valiutos fondo ekspertai negalėjo patikrinti jokios pajamų prognozės, nes jos kaip tokios nėra. Bent Seimui ji nebuvo pateikta. Ir jos nebuvo. Taigi iš tų skaičiavimų, iš 6 eilučių, kur buvo prognozuotas ir bendro akcizo mokestis, ir juridinių asmenų pelno mokestis, nemanau, kad Tarptautinio valiutos fondo ekspertai ką nors galėjo susigaudyti. Antra vertus, jeigu jau ir nesutinka, tai tuomet skubiai ir kompleksiškai spręskime kreditų klausimą. Tuomet papildomas pajamas kalkuliuokime kreditų pavidalu. Numatykim terminus, o tegul nebūna, taip sakant, tas patronavimas toks: atvažiuoja, paglosto ir išvažiuoja. Ir sako, gerai viskas, neužilgo bus kreditai. Susidaro toks įspūdis, kad šiandien Tarptautinio valiutos fondo kai kas bijo labiau, negu anksčiau bijojo Maskvos. Biudžeto ir finansų komitete buvo aptartas projektas, pateiktas antrajam svarstymui. Buvo prieita prie vieningos nuomonės dėl žemės ūkio. Lėšų čia papildomai skiriama nepakankamai. Lėšos, kurios skiriamos žemės ūkyje, daugumos komiteto narių nuomone, skirstytinos griežtai į dvi dalis. Viena dalis - suma, kuri skiriama energetinių išteklių, trąšų ir technikos atpiginimui, ir antra - ūkininkų rėmimo programų finansavimui. Tačiau šių programų finansavimas turėtų būti pradėtas tik susitarus dėl šios paramos principų, išsiaiškinus, kaip remsime ir ką remsime. Ir, daugumos komiteto narių nuomone, šios programos vykdymo mechanizmas turėtų būti aptartas galbūt net ir Seime. Dėl pajamų didinimo noriu pasakyti, kad komitete buvo dvi nuomonės. Vienos nuomonės nebandėm priimti, balsavimo nebuvo, bet buvo viena nuomonė už rezervuotą pajamų variantą, antra - už, taip sakant, aiškesnį pajamų padidinimą. Tiek aš norėjau pasakyti komiteto vardu ir dėl pajamų didinimo motyvų, kuriuos išdėsčiau. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Taigi Laisvės frakcijos vardu Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš ne tiktai Laisvės frakcijos, bet ir Tėvynės Santaros vardu noriu pasakyti, kad mes išnagrinėjom dar kartą biudžeto pajamas, išlaidas ir pateiktus Vyriausybės pakeitimus ir norėtume siūlyti kai kurių biudžeto straipsnių svarstymą tęsti. Jau čia buvo minėta, kad Vyriausybė nedarė raštiškų išvadų į mūsų pateiktus raštiškus pasiūlymus. Ir tai skatina būtent tai daryti. Manome, kad pajamoms didinti dar yra rezervų. Be čia jau minėtų pozicijų... Žinoma, gal jos yra ir per didelės, dėl to, žinoma, galima būtų gal ir diskutuoti. Tačiau mes manome, kad pajamoms didinti dar būtų galima ieškoti rezervų. Ir vienas iš tokių būtų palūkanos už valstybinio banko disponuojamus valstybinius piniginius resursus, ir čia buvo paskaičiuota, kad galima būtų didinti biudžeto pajamas iki 10 mlrd. talonų. Jau yra Vyriausybės įvertintas turto mokestis, kuris yra biudžeto pakeitimuose padidintas, bet tam dar, manome, ne riba. Taip pat galima būtų tikslinti ir juridinių asmenų pelno mokestį konkrečiai tikslinant mažųjų įmonių įstatymą. Ten, žinot, yra nemažai tų tarpų ir tie tikslinimai, ir visokios tos korektūros pelno mokesčio mažėjimo kryptimi yra kaip tokios. Padidinti biudžeto pajamas galima būtų ir mažinant kai kurias biudžeto išlaidas. Ir čia buvo siūloma, kad pirmiausia galima jas mažinti valstybinės įmonės "Lietuvos kuras" subsidijų sąskaita apie 4 mlrd. talonų ir valstybės rezervui apie 4,8 mlrd., tą galima būtų finansuoti iš kredito išteklių. Taip pat galima mažinti biudžeto išlaidas valstybinės įmonės "Lietuvos dujos" ir tas išlaidas dengti, žinoma, iš skolos, kurią Rusija turėtų padengti. Nereikėtų pamiršti, kad Rusija Lietuvai yra skolinga taip pat nemažas sumas. Pramonės, Prekybos ir Žemės ūkio ministerijoms valstybiniai rezervai taip pat galėtų būti sudaryti iš kredito išteklių, ir galima būtų padidinti biudžeto pajamas iki 1,8 mlrd. talonų. Biudžeto pajamas galima būtų dar padidinti iš Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui skirtų lėšų įstatiniam kapitalui formuoti. Galima būtų panaudoti to banko rezervus ir įskaityti įstatinį kapitalą. Tai sudarytų apie 0,7 mlrd. rublių. Finansų ministerija ir Vyriausybė atsižvelgė į valstybinei draudimo įstaigai skirtas lėšas, bet nurodė 200 tūkst. mažiau, negu kad buvo siūlyta. Ekonomikos ministerijai taip pat galima bus sumažinti lėšas 27,5 mln., kurios buvo skirtos skaičiavimo technikai įsisavinti ir nepanaudotos. Viską sudėjus mes galėtume diskutuoti ar galėtume svarstyti ir ieškoti optimalių variantų minėdami maždaug apie 20 mlrd. pajamų sumą, t.y. pajamų dalį didinant. Kur, mūsų siūlymu, galima būtų panaudoti tas mūsų, galima sakyti, atrastas arba papildomai gautas pajamas? Tai čia siūloma palūkanoms už kreditus valstybiniams rezervams finansuoti iki 6 mlrd., švietimo, kultūros ir mokslo organizacijoms - 3 mlrd., gyvenamųjų namų statybai, lengvatinių kreditų palūkanoms dengti - iki 4 mlrd. Tai čia jau buvo minėta. Sveikatos apsaugai, vaistams įsigyti - iki 1 mlrd., melioracijai skirti iki 3 mlrd. Čia aną kartą jau buvo paminėtos lėšos iki 0,6 mlrd. maldos namams. Jau dabar, kaip matot, yra šiek tiek skirta šiems klausimams, susietiems su religija, bet vis dėlto Restitucijos aktą realizuojant reikėtų į tai atsižvelgti. Nenormalu, kai mokytojų, gydytojų atlyginimai mažesni už gyvenimo minimumą, todėl reikėtų visam biudžete sureguliuoti dėl dirbtinai sumažinto darbo užmokesčio biudžetinių įstaigų darbuotojams ir likviduoti atsilikimą, kuris buvo padarytas 1992 m. antrajame pusmetyje. O tada, žinoma, tiktai galima būtų jau indeksuoti, kaip tai numatyta Vyriausybės nutarimo, atrodo, 5 punkte. Vyriausybė savo nutarimo 3 punktu užrašė, žinoma, gerą straipsnį, kuris lyg ir patenkina abi puses, jeigu taip sakytume. Ir Vyriausybę, ir Seimą. Vadinasi, jeigu bus, tai mes skirstysime jums žinant. Tačiau tas kalba apie tai, kad čia gali būti visiška tokia laisvė, jokios įtampos, jokio kruopštumo ir atidumo. Jeigu bus - skirstysim, jeigu nebus - tai ir taip gerai. Todėl čia yra tiktai, žinoma, bendri tokie skaičiai. Atskiros frakcijos, matyt, detalizuos atskiras biudžeto pozicijas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Kviečiame į tribūną Seimo narį L.Alesionką, kuris kalbės Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu. Kadangi Seimo nario Ekonomikos komiteto pirmininko K.Antanavičius nėra, tai jo pranešimo nebus. Prašome.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos! Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas vakar dar kartą svarstė biudžeto klausimus, ir mus taip pat nustebino, kad mes radom Vyriausybės komentarų skiltį tuščią. Ir norim pasakyti, kad Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertai, sausio mėn. 1 d. kainomis įvertinę tą biudžeto dalį, kuri skirta sveikatos apsaugai, mums pateikė duomenis, kad mes galėsime patenkinti tik 63% sveikatos apsaugos to lygio, kurį mes galėjom duoti savo Lietuvos gyventojams 1992 m. Mes suprantame, kad toks lygis yra labai žemas, kad tai nepaprastai sunkiai atsilieps sergantiems žmonėms ir jų likimui. Šiandieną neturėdami nors kiek daugiau lėšų vaistams ir kitų sveikatos apsaugos problemų sprendimui, mes sukursim naujas socialines problemas, reikės daugiau lėšų invalidumui, žmonės eis į kapus tik todėl, kad jie neturės pakankamai vaistų. Todėl milijardo talonų papildoma suma, kurios mes prašome paskirti vaistams įsigyti, yra labai nedaug ir sušvelnins šiek tiek tą kritišką situaciją, kurioje šiandieną atsiduria sveikatos apsaugos sistema Lietuvos Respublikoje. Seimas prognozuoja ir mąsto į priekį, tačiau gyvenimas daro savo pataisas. Ir štai netikėtai iškilo problema, kurią mums perdavė Sveikatos apsaugos ministras. Ji žinoma premjerui B.Lubiui. Ji vakar svarstyta Ministrų Tarybos posėdyje. Ta problema štai kokia. Kraujo perpylimo sistemai būtina skirti 375 mln. talonų, t.y. 1,5 milijono markių (mes paskaičiavom šios dienos verte), kraujo tarnybos diagnostinėms T sistemoms įsigyti. Kokios tos sistemos? Šios sistemos diagnozuoja AIDS, B ir C hepatitus. Kad būtų paprasčiau ir aš negaišinčiau laiko, aš turiu pasakyti, kad šiandien kiekvienam iš mūsų supylus neištirtą kraują dėl šių ligų, parašomas mirties nuosprendis. Ir tai neatidėliotina, nes kitokiu atveju kraujo tarnyba sustoja ir mes negalime daryti jokių operacijų. Komplikuoti gimdymai su nukraujavimu, traumos... Reanimacija negali dirbti. Todėl mes papildomai įrašome ir prašome Vyriausybės skirti 375 mln. talonų kraujo tarnybos diagnostinėms tyrimo sistemoms įsigyti. Mes taip pat tvirtai laikomės ir liekam tos nuomonės, kad 100 mln. talonų pradėtų statybų užbaigimui yra būtini. Puikiai suprantate, kolegos, kas išeina, kai statybų objektai paliekami ir statybos netęsiamos, iš tos patirties, kuri šiandieną yra žemės ūkyje, kai buvo paliekamos fermos ir kiti įrengimai. Kas iš jų lieka ir kiek po to reikia vėl lėšų, kad atstatytų tai, kas neužbaigta, prarasta? Taip pat mes įrašom papildomą pageidavimą atsižvelgdami į tai, kad visų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai ir jų, taip sakykim, įpirkimo vertė smukusi, mes prašome padidinti sveikatos apsaugos darbuotojams darbo užmokestį iki 30% diferencijuojant taip, kaip Sveikatos apsaugos ministerijos programose yra numatyta. Taip pat dėl kūno kultūros ir sporto reikalų pateikiame Kūno kultūros ir sporto departamento prašymą papildomai skirti 157 mln. talonų techninių sporto šakų finansavimui bei pasiruošimui ir dalyvavimui Olimpinėse žaidynėse, Pasaulio ir Europos čempionatuose. Socialinės apsaugos srityje laikome išlaidas minimaliomis ir sutinkame su ta pastaba, kad valstybės paramai skirti 7 mlrd. per metus bus papildomi. Taip mums buvo garantuota. Pajamų dalyje siūlome padidinti įplaukas iš juridinių asmenų pelno mokesčio įvertinant įmonių atsiskaitymo skolas su kitomis valstybėmis. Pajamose įrašyti sukauptas lėšas, palūkanas už Lietuvos banko disponuojamus valstybinius piniginius rezervus. Juos skirti Valstybės paramos fondui už teikiamus lengvatinius kreditus gyventojų būstų statytojams. Už 1992 - 1993 m. palūkanas bankui sutaupoma 5 mlrd. talonų, 1,65 mlrd. numatyti biudžete. Skirti papildomai 250 mln. talonų Vilniaus savivaldybei lengvatinėje eilėje stovėjusiems tremtiniams ir neaprūpintiems nustatyta tvarka butais. Dabar, įsigaliojus naujai apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis tvarkai, šie žmonės lieka nuskriausti. Tai būtų parama jiems, statantiems kooperatinius butus. Kolegos, mes puikiai suprantam, kad tai, ko mes prašėme sveikatos apsaugos ir socialinių problemų sprendimui, tik sušvelnins tą padėtį, kurioje atsidūrė valstybė. Mes nebeprašom lėšų ligonių maitinimui, nors vietoje 300 talonų, kurie reikalingi minimaliai žmogų pamaitinti ligoninėje, šiandien turime 140. Mes jau nedrįsom šitų lėšų prašyti. Mes neprašom lėšų kitoms problemoms, kurios gali ir palaukti. Bet to, kas išvardyta, be abejo, šiandien sveikatai ir socialinėms problemoms labai ir labai reikia. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Kviečiame į tribūną Seimo narį A.Baską. O visiems pranešėjams aš norėčiau priminti Reglamento 321 straipsnį, kuriame parašyta, kad nuolatinės komisijos, frakcijos ir atskiri Seimo nariai gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius. Seimo narys A.Baskas Valstybės ir teisės komiteto vardu. Ruošiasi Seimo narys R.Bloškys Švietimo, mokslo ir kultūros vardu.
A.BASKAS. Gerbiamieji klausytojai! Valstybę galima suprasti kaip organizuotą tautą. Ir dabar mes svarstome vieną tokį tautos organizavimo principą, kaip ji racionaliai naudoja savo išteklius, šiuo atveju iš mūsų visų mokesčiais surinktas pajamas. Yra žinoma, kaip tokiu atveju elgiasi išsivysčiusios valstybės. Jos pirmiau įvertina, kokios bus pasekmės atitinkamų lėšų naudojimo tam tikroje srityje. Ir tik po to, asignavus jas, duoda atitinkamoms sritims. Dar daugiau - tos subsidijos duodamos reikalaujant, kad būtų pateikti tarpiniai rezultatai, iš kurių galima būtų spręsti, ar racionaliai, ar efektyviai tos lėšos yra naudojamos. Todėl mes, komitetas, jau pirmuoju biudžeto svarstymo etapu praeitą savaitę buvom pasiūlę, paklausę Vyriausybės, per kiek laiko galima būtų ir Lietuvoje to organizavimo, tokios valstybės lygį, turimų išteklių naudojimo racionalumą pagerinti. Kitaip sakant, pereiti prie vadinamojo programinio biudžetavimo. Ir buvo siūlytas netgi vienas variantas, t.y. atidėti ir pareikalauti, kad, pavyzdžiui, Vyriausybė per du mėnesius paruoštų tokį. Aišku, kad yra neįmanoma pagal visus punktus tai padaryti ir kai kurių ir nereikia daryti, bet diskusijų metu mes atsisakėm to, kadangi jau ir taip biudžetas vėluoja kelis mėnesius. Jis turėjo būti pernai patvirtintas. Todėl šito dalyko mes atsisakėme. Dabar pateikti Vyriausybės patvirtinti papildymai. Iš esmės jisai lieka savo esme išlaidiniu biudžetu, kadangi iš tikro per savaitę yra neįmanoma pereiti prie efektyvesnio biudžeto. Mes, aišku, pritariam Vyriausybės priimtam mūsų komiteto siūlymui sumažinti išlaidas valdymo aparatui. Ir čia tobulinimo tikrai daug resursų. Žmonės, kurie yra vietose, žino, kad savivaldybėse yra tokių atvejų, kad išleidžiami laikraščiai kelių šimtų egzempliorių tiražu turi patalpas kelis kartus didesnes ir kitą materialinį aprūpinimą, o, pavyzdžiui, nepriklausomi laikraščiai, kurie 10 kartų didesniais tiražais išleidžiami, naudojasi kelis kartus mažesnėmis patalpomis. Kad yra ką taupyti, rodo ir formulavimai, kurie ir išliko biudžete, kai suplakama į vieną straipsnį komandiruotės ir įrengimai, kai yra skirti šimtai milijonų vaistams, bet kartu prirašoma, kad tai taip pat bus naudojama ir ligonių gydymui užsienyje. Tuomet tampa neaišku, kiek bus vaistams, kiek kitiems, o kiek gydymui. Todėl mes, atsižvelgdami į tai, kad jau biudžetas turėjo būti padarytas, priimtas ir kad tikrai per kelias savaites neįmanoma iš esmės pereiti prie išsivysčiusių valstybių biudžeto sudarymo, siūlome kitą mechanizmą, kaip tą galima būtų padaryti.
Konkretūs siūlymai dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. valstybės biudžeto.
1. Pavesti Vyriausybei 1993 m. pirmajame ketvirtyje įvertinti asignavimų valdytojų pasiruošimą efektyviai naudoti skirtas biudžete sumas.
2. Suteikti teisę Ministrui Pirmininkui ir vyriausiajam kontrolieriui nuo 1993 metų balandžio 1 dienos įšaldyti biudžeto sumas, kurių vykdytojai nepasiruoš iki nurodytos datos efektyviai naudoti asignavimus. Suteikti Vyriausybei teisę perskirstyti valstybės biudžeto įšaldytas sumas, atsižvelgiant į Seimo komitetų ir frakcijų pasiūlymus, svarbiausioms ūkio sritims, kurios yra pasiruošusios efektyviai jas naudoti. Mums atrodo, kad tokiu atveju atsiras galimybė (priede yra pateikti komitetų siūlymai, tarp jų ir mūsų komiteto siūlymai) rasti 1 mln. Aukščiausiajam teismui, kad jis galėtų geriau vykdyti savo funkcijas. Taip pat ir kultūrai, kad būtų galima tęsti Mažvydo bibliotekos priestato statymą, kuris jau yra pradėtas, yra išleisti keli milijonai talonų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Kviečiame į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovą Seimo narį R.Bloškį. Ruošiasi Savivaldybių komiteto narys P.Papovas.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo - Lietuvos Respublikos Seimo frakcijų ir komitetų pasiūlymų priede pastebėta grubi klaida. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 3 punkte siūlo padidinti mokytojams darbo užmokestį 30%. Tai neatitinka tiesos. Mūsų komiteto nuostata tokia: padidinti švietimo darbuotojams darbo užmokestį, kuris turi būti ne mažesnis už vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Mūsų komiteto išvadose nurodyta, cituoju: "Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme skelbiama - švietimas prioritetinė, valstybės remiama Lietuvos Respublikos raidos sritis. Svarbiausias tokio prioriteto rodiklis - švietimo srityje dirbančių darbuotojų atlyginimo lygis. Pakėlus vidutinį mėnesinį darbo užmokestį 20čia procentų, o pedagogams 30čia procentų, vidutinis mėnesinis atlyginimas bus 9980 talonų, o pedagogų - 6214 talonų už normalų 18 pamokų krūvį. Čia paskaičiuota sausio mėnesį. Tai reiškia, kad vidutinis atlyginimas sudaro tik 62,3 procento vidutinio atlyginimo. Palyginus su materialinės gamybos sferos darbuotojų vidutiniu mėnesiniu darbo atlyginimu, pakėlus jį 20čia procentų, sudaro tik 55,4 gamybos sferos darbuotojų vidutinio atlyginimo." Citatos pabaiga. Todėl minėta klaida yra Finansų ministerijos darbuotojų neatidumo pasekmė. Toliau samprotaučiau taip: kai netrukus po Kovo l1osios Lietuvoje lankėsi ir šioje salėje kalbėjo du Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomistai, jie aiškiai pasakė, kad valstybė žmonėms moka atlyginimus, tačiau nedalina pašalpų. Paradoksas, bet Lietuvoje yra atvirkščiai. Pirmiau įšaldomi atlyginimai, o po to teikiamos pašalpos. Jos skiriamos net 70% dirbančiųjų (čia kažkas nesuprantama). Manau, kad įvairias pašalpas turi skirti įkurtos Globos ir rūpybos tarybos, pasitelkdamos Karito ar įvairias kitas suinteresuotas visuomenines organizacijas, pedagogus. Pašalpos turėtų būti teikiamos konkretiems žmonėms, kuriems jos tikrai reikalingos. Jas pirmiausiai turėtų gauti vargingai gyvenantys piliečiai, daugiavaikės šeimos. Dalį fondo lėšų pašalpoms reikėtų skirti mokykloms, vaikų maitinimui, nes šiandien reikia apgailestaut, kad jau nebe visi mokiniai ateina į mokyklą dėl to, kad neturi apsirengti, nemažai mokinių į pamokas ateina nepavalgę.
Švietimas, mokslas ir kultūra Lietuvoje buvo ir tebėra podukros vietoje. Švietimo darbuotojų atlyginimo vidurkis spalio mėnesį buvo 5270 talonų, t.y. 28 vietoje iš 33 pozicijų. Gruodžio mėnesį švietimo sferos darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 3430 talonų mažesnis už Respublikos valstybės sferos darbuotojų vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Gruodžio mėnesį, kaip buvo skelbta, jis prilygo 8700 talonų.
Lygiuokimės į Vakarus. Toks pavyzdys. Ten pedagogai paprastai turi dvi specialybes, tuo keliu einame ir mes. Jau daugėja mokytojų taip pat turinčių dvi specialybes: mokytoja - tarnybinių patalpų valytoja. Liūdna, bet tai realybė.
Taip pat siūlau grąžinti turėtas lengvatas kaimo mokytojams. Visas švietimo įstaigas reikia finansuoti iš dviejų šaltinių. Tai turėtų daryti centralizuotai Vyriausybė ir savivaldybės. Gal tuomet švietimo darbuotojų mokos fondas nebūtų panaudojamas gatvių asfaltavimui ar statyboms. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Kviečiame į tribūną Savivaldybių komiteto atstovą P.Papovą. Ruošiasi Gamtos apsaugos komiteto narys A.Bajoras.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai ir Vyriausybės atstovai. Savivaldybių komitetas apsvarstė Vyriausybės nutarimu patvirtintus Lietuvos Respublikos 1993 metų Valstybės biudžeto ir atskaitymo į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų projektų papildymus bei pakeitimus. Konstatuojame, kad Vyriausybė ne visai atsižvelgė į Savivaldybių komiteto pasiūlymus. Ir visų pirmą nepriėmė mūsų pasiūlymo padidinti savivaldybių biudžeto išlaidas, nes pagal mūsų pasiūlymus nenumatė sumažinti išlaidas Lietuvos Respublikos valdymo aparato išlaikymui. Turiu padėkoti, kad yra padidintos išlaidos savivaldybių biudžetuose 2 mlrd. talonų, tačiau to nepakanka. Išlaidos miestams ir gyvenvietėms tvarkyti padidintos 1 mlrd., o Savivaldybių komitetas siūlė padidinti 1,8 mlrd. talonų. O pagal poreikius reikėtų didinti 3 kartus, o čia siūloma padidinti tik 1 kartą. Taip pat Vyriausybė nepriėmė pasiūlymo numatyti išlaidas Ignalinos rajono Visagino gyvenvietės siuvimo fabriko statybos užbaigimui ir toje gyvenvietėje esančių kai kurių objektų užkonservavimai. Todėl Savivaldybių komitetas dar kartą siūlo sumažinti išlaidas ministerijų valdymui išlaikyti 1 mlrd. talonų, tas lėšas skirti melioracijai. Taip čia ir numatyta - 1 mlrd. talonų, o tas papildomas pajamas, kurias numatyta gauti į savivaldybių biudžetą - 800 mln. talonų - skirti išlaidoms miestams ir gyvenvietėms tvarkyti. Tai sudarytų 1,8 mlrd. talonų, o 200 mln. talonų numatyti Ignalinos rajono Visagino gyvenvietės siuvimo fabriko statybos užbaigimui ir objektų užkonservavimui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Kviečiame į tribūną Seimo narį A.Bajorą, kuris kalbės Gamtos apsaugos komiteto vardu. Ruošiasi V.Zimnickas - Ekonomikos komiteto vardu.
A.BAJORAS. Mūsų gerbiamieji Seimo nariai. Mūsų komitetas taip pat svarstė biudžetą, kalbėjomės, diskutavom, ginčijomės. Suprasdami sunkią mūsų ūkio, Respublikos ūkio būklę, vis dėlto, kaip ir visi kiti komitetai, irgi likome nepatenkinti. Todėl manome, kad Lietuvos Respublikos valstybė pagal savo Konstituciją ir kitus galiojančius įstatymus bei tarptautinius susitarimus savo ir kaimyninių šalių gyventojams turi garantuoti saugią ir sveiką aplinką. Todėl kiekvienais metais įgyvendinamos įvairios programos ir projektai.
Dar ankstesnioji Aukščiausioji Taryba prioritetine aplinkos apsaugos kryptimi numatė paviršinio vandens kokybės gerinimą ir 1992 metais priėmė nutarimą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos programų įgyvendinimo ir finansavimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Aplinkos apsaugos departamentas ir Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Palangos miestų savivaldybės įpareigotos suteikti prioritetą šių miestų vandens valymo įrenginių statybai ir garantuoti finansinį, materialinį bei techninį aprūpinimą. Įgyvendinant šį nutarimą ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos aplinkos apsaugos veiksmų programą, numatyta iki 1995 metų 56% sumažinti vandens teršimą. Kauno miesto vandens valymo įrengimų statybai reikėtų 4 mlrd. talonų, o projekte numatome skirti tiktai 1 mlrd. Neskiriant pakankamo finansavimo, Švedų firma, projektuojanti Kauno valymo įrenginius, atsisako pratęsti kontraktą dėl vandens valymo įrenginių mechaninės grandies projektavimo užbaigimo. Kitą savaitę reikėtų vykti į Švediją ir reikės kažkaip suktis iš šitos padėties. Vilniaus miesto nutekamojo vandens valymo įrenginiams reikia 678 mln. talonų, o skiriama mažiau kaip pusė. Klaipėdos miesto valymo įrenginiams reikia apie 1 mlrd.,o skiriama 250 mln. talonų, iš kurių didesnė dalis reikalinga Lenkijos firmai, kuri jau pradėjo darbus atlyginti ir nuomoti jų objektus. Šiaulių miesto valymo įrenginių statybos finansavimui reikia 868 mln. talonų,o skiriama 282 mln. Palangos miestui, užuot skyrus 144 mln. talonų, skiriama 72 mln. talonų. Biudžeto projekte numatyti asignavimai gamtos apsaugai sudaro tiktai 33% reikalingų lėšų. Mūsų komitetas, suprasdamas sunkią būklę, prašo surasti galimybę padidinti šiuos asignavimus bent iki 50%. Tai sudarytų apie 1 mlrd. talonų. Kitų aplinkos apsaugos programų priemonių reikalingas finansavimas sumažintas 3 kartus. Gamtos apsaugos komitetas nuodugniai svarsto, kad būtų finansuojamos tik pačios būtiniausios programos priemonės. Nacionalinių parkų kapitalinėms investicijoms numatyta 31 mln. talonų. Šių lėšų nepakanka pradėtų objektų statybai ir įsiskolinimams už tas statybas padengti. Todėl prašome, nesant galimybei padidinti asignavimų, bent jau jų nesumažinti, nes susidarė paradoksalios ir net juokingos situacijos kai kur. Sakykim, Marcinkonių gyvenvietėje nebaigti valymo įrengimai ir juos būtina užbaigti. Pradėtas projektuoti ir vos vos pradėtas statyti tiltas per Ūlos upę neužbaigtas, o tas tiltas reikalingas, kadangi ir vienoj pusėje, ir kitoje pusėje yra vienas kaimas, o kaimynas negali nueiti pas kaimyną, giminė negali nueiti pas giminę. Tai tikrai reikalingi, būtini dalykai. Ir aš manau, kad, jeigu šiek tiek daugiau biudžeto lėšų bus skiriama gamtos apsaugai, turbūt kitais ar po 3, ar po 5 metų bus mažiau prašoma pinigų ir vaistams, aš tuo įsitikinęs. Norėtųsi paklausti ir Vyriausybės, ar bus šiais metais įgyvendinamos ir iš kokių lėšų Vyriausybės aprobuotos aplinkos apsaugai ir visam ūkiui reikšmingos programos - nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa, transportas ir aplinkos apsauga. Ačiū.
PIRMININKAS.Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Kviečiamas į tribūną V.Zimnickas, Ekonomikos komiteto narys. Ruošiasi K.Bobelis, Užsienio reikalų komiteto narys.
V.V.ZIMNICKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Norėčiau kalbėti Ekonomikos komiteto vardu, juo labiau kad šitas biudžeto projektas buvo taipogi ne vieną kartą svarstytas Ekonomikos komitete. Mano pasisakyme mažiau bus skaičių, prašymų, o tiesiog, kaip Ekonomikos komiteto pasiūlymai, yra labiau strateginio pobūdžio. Galbūt pasakysiu keletą minčių, kur galbūt tikslingiau tas lėšas būtų skirstyti ir naudoti.
Ekonomikos komitetas, dalyvaujant Finansų ir Ekonomikos ministerijų specialistams bei susitikimuose su kitų ministerijų ir žinybų atstovais, išanalizavo Lietuvos Respublikos valstybės pateiktą 1993 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą ir suformulavo tokias pastabas bei išvadas. Kartu su biudžeto projektu turi būti pateiktas ir valiutinio fondo naudojimo 1993 metams projektas. Tenka konstatuoti, kad valiutinio fondo naudojimo projektas 1992 metais taip ir liko neapsvarstytas buvusioje Aukščiausioje Taryboje . Todėl kartu su patikslintu 1993 metų biudžeto projektu turi būti pateikta ataskaita apie valiutinio fondo panaudojimą per 1992 metų 11 mėnesių. Ekonomikos komitetas siūlo Lietuvos Respublikos įstatyme dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 1993 metams nustatyti proporcijas, kuriomis bus didinami ar mažinami asignavimai jų valdytojams, programoms ir objektams. Tai žymiai padidintų biudžeto realumą ir sudarytų Vyriausybei galimybes tvarkyti biudžeto lėšas vykstant finansiniams pokyčiams. Be to, reikia atskirai nagrinėti bei turėti "SODROS" lėšų naudojimo 1992 metais apyskaitą ir jos biudžeto projektą 1993 metams. Man rodos, tokį pat pageidavimą yra pareiškęs ir Socialinių reikalų komitetas.
Valstybės valdymo išlaidas taip pat siūloma mažinti 15%. Ta suma padidinti lėšas kultūrai ir švietimui, skiriant didelę tų lėšų dalį vaikų maitinimui mokyklose bei vaikų ir kaimo mokytojų važiavimo į mokyklą išlaidoms padengti. Turi būti padidintas sveikatos apsaugos finansavimas. Tam lėšas galima perimti sumažinant keletą departamentų, iš valstybinių tarnybų. Daug valstybės išlaidų būtų galima sutaupyti išnuomojant ar privatizuojant dalį valstybės, administracijos užimamų pastatų. Manome, kad galima gerokai sumažinti lėšas, skirtas (...) tyrimams. Siūlome iš dalies sumažinti dotacijas pašto išlaidoms dengti. Reikėtų atskirai išskirti lėšas žemės ūkio moksliniams, praktiniams centrams, veislininkystės ir sėklininkystės ūkiams palaikyti. Ir apskritai žemės ūkiui turi būti skiriama daugiau dėmesio biudžeto sandaroj. Be to, pernelyg didelė nacionalinių pajamų dalis yra skirstoma per biudžetą. Pateikdama biudžeto projektą, Vyriausybė turėtų numatyti ir priemones, kurių bus imtasi mokesčiams mažinti bei Lietuvos ekonomikos pagrindams stiprinti. Turėtų būti numatytos ir prioritetinės Lietuvos ūkio plėtojimo kryptys, investicijos, kurios ateityje leistų iš esmės didinti ūkio efektyvumą, naujų technologijų įvaldymą bei darbo vietų atsiradimą.
Manome, kad ryžtingiau reikėtų pereiti prie normatyvinio savivaldybių biudžeto formavimo būdo. Vienam miesto ar rajono gyventojui tenkančių lėšų dydis turi bent iš dalies priklausyti nuo įplaukų, tenkančių to miesto ar rajono vienam gyventojui. Pats laikas numatyti išlaidas energetinėms taupymo programoms rengti bei jų apskaitai organizuoti.
Sveikatos apsauga ir socialiniai klausimai. Nežabotas kainų kilimas ypač atsiliepia gyventojams būtent šiose srityse. Brangstant gyvenimo lygiui, mažėja žmonių socialinės garantijos. Gausėja žmonių, atsiduriančių žemiau skurdo ribos. Todėl valstybė privalo biudžete numatyti kur kas didesnę dalį lėšų, garantuojančių minimalią žmonių egzistenciją. Daugelyje šalių vyriausybės suinteresuotos nacijos fizinio išsivystymo lygiu. Priimamų sporto ir fizinio lavinimo programų pagrindu pagrindinis uždavinys - rūpinimasis žmogumi, jo sveikata, tokiu būdu ir visos nacijos sveikata. Gyvenimiškai svarbu, kad valstybė ne tik politinėmis, bet ir finansinėmis priemonėmis skatintų sporto plėtojimą šalyje, nes jis yra valstybės kultūros nešėjas bei sėkmingo tarpvalstybinio bendradarbiavimo laidas. Žinodami mūsų sunkią ekonominę situaciją, vis dėlto turėtume rasti biudžete lėšų pagrindinėms programoms kūno kultūrai ir sportui remti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kviečiame į tribūną Seimo narį K.Bobelį Užsienio reikalų komiteto vardu. Ruošiasi Seimo narys A.Raškinis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Užsienio reikalų komitetas 1993 m. sausio 11, 13, 18 ir 20 dienomis svarstė Užsienio reikalų ministerijos 1993 metų biudžetą ir taip pat turėjo informacinių pranešimų ir pasitarimų su Finansų ministerijos atstovais ir Užsienio reikalų ministerijos Finansų departamento direktoriumi ponu J.Akromu. Prieš tai Užsienio reikalų komitetas kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją, prašydamas informacijos apie esamus ministerijų kadrus, apie įvairių ministerijų darbuotojų atlyginimus, palyginti su 1992 metų sąmata. Taip pat kreipėmės ir į visas Lietuvos Respublikos atstovybes užsienyje, prašydami informacijos apie 1992 metais gautas pajamas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir taip pat iš kitų šaltinių, kaip konsulinius mokesčius, aukas, įplaukas iš pavienių asmenų ar fondų iš tų kraštų, kuriuose tos atstovybės veikia. Mes taip pat norėjome tiksliai sužinoti ir palyginti, kiek yra tose atstovybėse mokamų ir savanoriškų tarnautojų, kiekvienoje pasiuntinybėje, konsulate ar kitoje atstovybėje. Kartu prašėme jų komentarų dėl veiklos, finansų, kadrų užtektinumo ir pasiūlymų dėl 1993 metų biudžeto, kad galėtume gauti geresnį vaizdą, kaip papildyti 1993 metų biudžetą, palyginti su 1992 metų biudžetu. Iš viso šiuo metu veikia 23 užsienio tarnybų atstovybės.
Užsienio reikalų ministerijos pristatytas biudžetas yra toks: 59 mln. talonų yra paskirta Užsienio reikalų ministerijai, atstovybių išlaikymui yra 1 mlrd. 327,6 (?) talonų, valstybės mokėjimai tarptautinėms organizacijoms - 73 mln. talonų, valiutai pirkti įvairioms reikmėms - 85 mln. talonų. Iš viso numatytas 1993 metų biudžetas sudaro 2 mlrd. 202 mln. 200 tūkst. talonų. Taip pat yra numatyta,bet neaišku, iš kur ši suma bus paimta, naujų užsienio atstovybių plėtimui bei kūrimui 64 mln. talonų. Svarbu pasakyti, kad santykis su Vakarų valiuta šiame pasiūlytame biudžete yra 260 talonų už vieną dolerį. Šiuo metu, kada kursas - 400 talonų už vieną dolerį, tai visiškai neatitinka realybės. Komiteto nuomone, sąmata nebuvo parengta realiai ir daugelis pozicijų nebuvo tiksliai pristatytos. Ypač trūko detalios informacijos apie užsienio atstovybių išlaidas. Laimė, kad komitetas pats gavo tiesioginę informaciją. Visos užklaustos atstovybės, išskyrus Vašingtoną ir Čikagą, išsamiai atsakė į klausimus. Kaip mus informavo, ambasada Vašingtone gavo 150 tūkst. dolerių iš Lietuvos ir apie 250 tūkst. dolerių iš kitų šaltinių. Bet jokios ataskaitos apie tas sumas neturime. Taip pat ministerija neturi.
Labai svaru pabrėžti, kad 1992 metais Lietuvos misija prie Jungtinių Tautų sumokėjo nario mokesčio tik 5 tūkst. dolerių, kadangi buvo padaryta speciali nuolaida kaip naujai įstojusiai tautai. Šiais metais, pagal pono Katkaus informaciją, kuri buvo pateikta, Lietuvai reikia sumokėti 3,5 mln. dolerių. Tai beveik eliminuotų visą tarptautinėms organizacijoms numatytą mokėjimų sumą. Tarptautinėms organizacijoms yra numatyta 730 mln. talonų. Tai vien mokesčio Jungtinėms Tautoms mokėjimas eliminuotų visą mūsų biudžeto paskirtą sumą kitoms tarptautinėms organizacijoms, kur Lietuva irgi yra narė. Pono ministro P.Gylio informacija... taip pat krašto apsaugos ministro A.Butkevičiaus pageidavimu Užsienio reikalų komitetas pritarė, kad karinių atstovų paskyrimas yra labai svarbus, reikšmingas Lietuvos diplomatinės tarnybos aspektas. Pono A.Butkevičiaus pageidavimu, kad tie atstovai būtų paskirti bent penkiose labai svarbiose diplomatinėse tarnybose - Vienoje, Briuselyje, Ženevoje, JAV ir Maskvoje - komitetas pritarė. Jų išlaikymui numatyta apie 700 tūkst. dolerių, bet nėra niekur pasakyta ir nustatyta, iš kokių šaltinių šią sumą būtų galima paskirti.
Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad visas numatytas biudžetas - 2 mlrd. 202 mln. 200 tūkst. talonų - yra tiktai pirmiems 6 mėnesiams. Tai labai didelis klausimas, kaip kitus 6 mėnesius galės veikti mūsų Užsienio reikalų ministerija. Komiteto buvo siūlyta, kad kai kurioms užsienio atstovybėms, kurios gauna didesnes sumas iš pašalinių, nevyriausybinių šaltinių, skirtos lėšos gali būti panaudotos taip pat vargingesnėms atstovybėms padėti, o šiuo metu, kaip sakiau, atsiskaitymas su užsienio tarnybomis yra visiškai nepatenkinamas.
Labai neaiškiai yra tvarkomas mokesčių mokėjimas įvairioms tarptautinėms organizacijoms, kurioms Lietuva priklauso. Tie mokėjimai anksčiau buvo daromi iš valiutos fondo, konvertuojamos valiutos fondo. Bet tam fondui nustojus veikti (jis, kaip žinote, buvo likviduotas 1992 m. gegužės mėnesį), neaišku, iš kur tie mokėjimai galėtų būti daromi ateityje ir kaip jie bus kontroliuojami. Kadangi Lietuvos atstovavimas tarptautinėse organizacijose dažnai priklauso įvairioms ministerijoms, ne tik Užsienio reikalų ministerijai, tai būtinai reikėtų kaip nors šį reikalą koordinuoti, suderinti, kad būtų aišku, iš kokių ministerijų, kokiose organizacijose Lietuva yra atstovaujama ir kaip tas atstovavimas bus finansuojamas.
Taip pat yra labai daug nesklandumų skaičiuose. Šitame parengtame pranešime yra vieni skaičiai, mums pristatytame pranešime yra kiti skaičiai. Man atrodo, labai svarbu, kad ir tai būtų suderinta. Pavyzdžiui, ponas E.Bičkauskas, ambasadorius Maskvoje, pasakė, kad jie verčiasi visiškai nepriklausomai nuo Užsienio reikalų ministerijos, kadangi jie ten turi viešbutį, jie turi papildomų pajamų ir šiuo metu jie net labai gerai finansiškai verčiasi, turi apie 100 200 tūkst. dolerių savo kasoje. Bet jis taip pat pabrėžė, kad Užsienio reikalų ministerija visiškai su jais nesikonsultavo, nesitarė. Jie operuoja grynai savo vidaus biudžetu. Man atrodo, tuos klausimus irgi reikėtų suderinti.
Komitetas mano, kad Užsienio reikalų ministerijos pateiktas biudžetas ir atsiskaitymas yra nepatenkinamas. Prieš darant galutinę rekomendaciją, reikėtų dar toliau detaliai peržiūrėti ir pasitarti su Užsienio reikalų ministerijos ir Finansų ministerijos atstovais, kad galėtumėm numatyti realų biudžetą, pagal realų užsienio valiutos kursą, kuris patenkintų mūsų užsienio tarnybų reikalavimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame į tribūną Seimo narį A.Raškinį Mokslo pakomitečio vardu. Ruošiasi Seimo narys J.Pangonis, kadangi jau visų komitetų atstovai pakalbėjo. Dabar kalbės Seimo nariai, kurie užsirašė kalbėti. Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai. Nors jau mūsų komiteto vienas žmogus kalbėjo, bet aš esu įpareigotas pakalbėti apie mokslo reikalus, kuriuos svarstė mūsų Mokslo pakomitetis. Pirmiausia norėčiau pateikti tokią bendrą ir labai griežtą išvadą. Jeigu bus priimtas štai toksai biudžetas, tai bus galutinai sunaikintas Lietuvoje mokslas, studijos ir sunaikinta Lietuvos inteligentija bei jos rengimo galimybės.
Dabar, kad mano išvada nebūtų tokia garsiai, bet tuščiai skambanti, aš pabandysiu trumpai visa tai pagrįsti. Tokie yra skaičiai. Per 3 paskutinius metus nuo 1990 metų bendras studijuojančių skaičius Lietuvoje sumažėjo ketvirtadaliu, 25%. Tai reiškia, kad išvis nesant jokių skatinimų mokslo, studijų ir aukštojo mokslo populiarumas visuomenėje krinta. Tai yra neprestižinis dalykas. Tai ne koks važiavimas į Turkiją spekuliuoti. Ir dėl šitokios finansavimo būklės krinta mokslo, studijų, išvis inteligentijos prestižas Lietuvoje.
Toliau. Galima pateikti skaičius, kaip kito atlyginimai per tuos 3 metus Lietuvoje. 1990 metais atlyginimas mokslo ir studijų srityje, palyginti su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, buvo 18% didesnis. 1991 metais buvo jau 16% mažesnis. 1992 metais buvo jau 34% mažesnis ir užėmė, kaip jau buvo minėta, nuo galo ketvirtą vietą, palyginti su įvairių visuomenės sluoksnių atlyginimais. Ir šitoks mokslo smukimas vyko tuo metu, kai buvo stengiamasi išlaikyti nuolatinį biudžetinį finansavimą, kuris sudarė 7% viso biudžeto.
O kas gi yra šiuo metu? Šiuo metu naujajam biudžete yra pasiūlyta sumažinti finansavimą iki 5,2% bendro... Jau esant 7% buvo, sakyčiau, katastrofiškas smukimas, per 3 metus ketvirtadaliu sumažėjo, o dabar siūloma sumažinti dar iki 5,2% bendro biudžeto mokslui ir studijoms. Dar daugiau. Anksčiau būdavo, be šito biudžetinio finansavimo, atskiri punktai, buvo skiriamos atskirais punktais biudžeto lėšos kapitalinėms statyboms, buvo atskiros valiutinės lėšos mokslo tyrimams reikalingam inventoriui pirkti, taip pat mokslo tyrimams reikalingai literatūrai, knygoms, žurnalams bei mokslinėms komandiruotėms. Dabar visos šitos lėšos taip pat įskaitytos į tuos 52%.
Dar vienas tragiškas dalykas. Visiškai neįskaityta tas dalykas, kad lapkričio mėnesį visiškai pasikeitė energetikos kainos. Anksčiau energetika, ūkio išlaidos sudarydavo maždaug 40%, atlyginimai - 60%, o dabar atvirkščiai. Dėl to atlyginimų fondas dar labiau sumažėjo. Ir štai viso šito rezultatas - pažiūrėkim, kas laukia, kokios perspektyvos! Jau 1992 metais iš mokslo ir studijų institucijų buvo atleistas 3241 žmogus. Iš jų 2500, t.y. 31%, mokslo darbuotojų. Tai jeigu bus priimtas va toks biudžetas, kaip siūlomas dabar, tai 1993 metais reikės atleisti dar 3500 darbuotojų! Reikės uždaryti Vilniaus universitetą, tokio dydžio mokslo įstaigą, arba dvi mažesnes mokslo įstaigas.
Aš manau, kad mes visi puikiai suprantame, kaip svarbu valstybės ir tautos gyvenime inteligentija. Jeigu bus patvirtintas šitas biudžetas, tai iš tikrųjų įvyks antras... Pirmas Lietuvos inteligentijos sunaikinimas buvo 194045 metais, kada vieni išvažiavo į Vakarus, buvo priversti bėgti, kiti buvo išsiųsti į Rytus. O dabar, po naujų rinkimų, atsiprašau, tai yra politinis momentas, bus galutinai sunaikinta Lietuvos inteligentija. Aš manau, kad šitokio dalyko leisti negalima. Kiek teko aiškintis su tais, kurie sudarė Vyriausybėje šitą biudžetą, nebuvo įsigilinta į konkrečias mokslo ir studijų reikmes, jų struktūrą. Ir buvo tiktai bandoma tuos procentus mažinti, o (...) kaip buvo iki šiol visą laiką daroma. Kažkokį procentą sumažino, ir jūs žinokitės.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau truputį gerbiamojo pranešėjo. Aš labai prašyčiau Seimo narių būti tylesniems. Beje, ir triukšmauja kaip tik ta frakcija, kurios narys dėsto mintis. Aš manau, kad turėtumėt elgtis kitaip. Ačiū.
Prašom tęsti.
A.J.RAŠKINIS. Iš esmės aš jau ir baigiau. Aš manau, kad mes visi puikiai suprantame, kokia yra inteligentijos reikšmė. Šita mintis, kurią čia išdėsčiau, buvo priimta įvairių frakcijų, įvairių politinių jėgų, kurios supranta, kokia tai reikšmė. Tai bendras siūlymas. Jeigu nebus atsižvelgta į mūsų prašymus ir jeigu bus iš tikro griaunama mokslo ir studijų institucija, tai mes siūlome netvirtinti biudžeto. Ir kreipiamės į Seimo narius, kad jie palaikytų šitą mūsų prašymą. Tai yra per daug skaudus dalykas, kad būtų galima taip padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Kviečiame Seimo narį J.Pangonį. Ruošiasi Seimo narys M.Pronckus, kuris kartu kalbės ir Agrarinio komiteto vardu. Reglamentas 5 minutės. Prašom.
J.PANGONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, biudžetas - tai koncentruota politikos išraiška. Deja, kokia bus Lietuvos ekonomikos ir ypač agrarinė politika šiais metais, išnagrinėjus šį projektą vienareikšmiškai atsakyti negalima. Vyriausybė savo programoje viena iš prioritetinių ūkio šakų paskelbė žemės ūkį. Ir išties valstybės biudžeto išlaidose žemės ūkiui, įskaitant melioraciją, skiriama 14,4 mlrd. talonų, arba l4 % visų išlaidų, ir dabar dar papildomai antrajam svarstymui pateikta 4,3 mlrd. talonų. Daug tai ar mažai?
Iš pirmo žvilgsnio atrodo nemaža suma. Tačiau agrarinės reformos išdraskyto kaimo poreikiai kelis kartus didesni. Kalbėsiu konkrečiai. Žemės ūkio ministerija prašė ūkininkams įsikurti skirti 15,7 mlrd. talonų. Jų skaičiavimais, galėtume tokiu būdu paremti 10 tūkstančių besikuriančių ūkininkų. Tai - naujų sodybų elektrifikavimui, kelių, ryšių linijų tiesimui, dujofikavimui, daliniam traktorių kainos padengimui skirti pinigai. Noriu pastebėti, kad 1992 metais pradėjo ūkininkauti 35 tūkstančiai žmonių, o 1993 metais pradės 3540 tūkstančių naujų ūkininkų.
Kaip matome, galime paremti tik 10 tūkstančių, o valstybės parama praktiškai reikalinga juk jiems visiems. Aišku, abejotina, ar būtina per metus tiesti kelių už 9 mlrd. talonų? Kartais tuo pasinaudoja įvairūs apsukrūs žmonės ir nusitiesia kelius sau iki vilų ir pan. Tačiau vis dėlto, jeigu žemes grąžiname didžiulių laukų viduryje, tai niekaip tas ūkininkas neįsikurs be kelio. Tas pats ir su elektra. Be elektros juk ūkininko irgi nebus, nes į balanų gadynę sugrįžti šiandien neįmanoma.
Tik 200 mln. talonų skiriama traktorių kainai atpiginti. Per metus numatoma tokiu būdu atpiginti 2 000 traktorių. Tai - tik lašas realaus poreikio. Juk smulkėjant ūkiui, o tai mūsų reformos metu atsitiko, traktorių, kitos technikos poreikis auga keleriopai. Užmirštame ir bendroves, ir paramą 23 ha savininkams. Juk jiems irgi reikės kažkuo įdirbti žemę ir kitų priemonių reikės. Prie esamų kainų daugelis negalės pasisamdyti iš kito ūkininko ar iš kažkur. Todėl manytume, kad biudžete būtina numatyti lėšas technikos agroservisui kaime kurti ir išlaikyti. Būdami biedni, manyčiau, geriau išnaudokime tai, ką jau turime.
Taip pat ir melioracijos klausimas. Juk tai yra didžiuliai pinigai - milijardinės lėšos, sudėtos žemei pagerinti. Ir jei ne melioracija, tai tikrai lietingais metais atsitiktų toks pat dalykas, kaip šiemet atsitiko sausringais, kuomet neveikė drėkinimas ir praktiškai daržovių derliaus nebuvo. Todėl tie 3 mlrd., kurie yra skiriami, aiškiai nepakankami. Juk minimaliais paskaičiavimais, tik esamiems melioracijos įrengimams palaikyti reikia bent 6 mlrd. talonų. Na, žinoma, pinigų galima daug prašyti ir jų galima daug skirti, bet, mano požiūriu, ne mažiau svarbu, kaipgi tos lėšos yra panaudojamos. Tai yra efektyvus biudžetinių lėšų panaudojimo klausimas.
Štai pernai ūkininkams ministerija skyrė po 1000 talonų vienam hektarui, čia buvo pagalba iš tarptautinių fondų. Na, jeigu kiekvienam mes skirsim ir šiemet taip, tai jokio efekto nebus. Todėl pats laikas pereiti prie kontraktų sistemos ir skatinti už parduodamą produkciją, tiesiog dotuojant dalį tos produkcijos iš biudžeto. Taip būtų skatinami ir ūkininkai, ir bendrovių žmonės, ir turintys 23 ha, kitaip sakant, skatinamas ūkis už gamybą, o ne apskritai.
Taip pat pats laikas jau matyti, koks gi bus tas ateities Lietuvos ūkis? Pavyzdžiui, Norvegijoje yra apie 100 modelių ūkių, kuriuos remia valstybė, todėl ir mūsų ministerija, mūsų mokslininkai turėtų numatyti, koks gi ūkis bus paremtas Lietuvoje. Nes visiems, kaip sakiau, tikrai neturėsime iš ko.
Dar norėčiau pasakyti dėl visuomeninių organizacijų. Mes, socialdemokratai, svarstėme tokį klausimą, kaipgi paremti tokius judėjimus, kaip "Černobylis", "SOS: vaikai", Afganistano veteranų organizacija, invalidų draugija, taip pat kareivių motinų, Sausio 13osios ir kitos organizacijos. Jos atlieka tikrai sunkias socialines funkcijas, rūpinasi likimo nuskriaustais žmonėmis. Aišku, mūsų pareiga pareikalauti kompensacijos iš Rusijos. Kitaip tariant, čia jau derybų reikalas. Tačiau būtina šiandien biudžete vis dėlto numatyti bent minimalias lėšas šioms organizacijoms ir tiems žmonėms palaikyti. Todėl mes siūlome šiam reikalui Socialinės apsaugos ministerijos eilutėje papildomai numatyti 100 mln. talonų panaudojant Ryšių ministerijai numatytų nuostolingos laiškinės korespondencijos nuostoliams dengti. Tai būtų vis dėlto geriau negu nieko. Galėtų tos organizacijos gyvuoti ir daryti spaudimą kartu su mūsų Vyriausybe, su parlamentu Rusijai, kad padengtų mūsų nuostolius ir Afganistano kariams, ir kitiems, tarnavusiems sovietinėje armijoje.
Gerbiamieji Seimo nariai! Šiandien, svarstydami biudžeto projektą, girdime, kad buvo atleistas tas ir tas praeitais metais nuo baudų mokėjimo, nuo kitų dalykų. Tai yra bendra mūsų valstybės bėda, kad biudžetas dar netapo tokiu įrankiu, kad valstybės finansai, kitaip tariant, surinkti iš žmonių pinigai būtų tikrai kontroliuojami tų žmonių atstovų, t.y. Seimo. Ir štai dabar vėl Vyriausybė mums pateikia savo nutarimo projektą dėl biudžeto ir rašo, kad papildomos lėšos, vykdant 1993 metų biudžetą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo frakcijų bei komitetų pasiūlymus, pagal galimybes skiriamos žemės ūkiui, socialiniams reikalams bei kitiems poreikiams, tarp jų ir biudžetinių organizacijų darbuotojų užmokesčiui didinti. Aš manyčiau, kad atėjo laikas sustiprinti mūsų Biudžeto komisijos įtaką biudžeto lėšų skirstymui. Ir visos papildomai gautos lėšos turėtų būti skirstomos tik pritarus Seimui, na, galbūt ne visam Seimui, galbūt mes galim pasitikėti savo Biudžeto komisija. Visam pasaulyje biudžeto komisijos yra vienos iš svarbiausių, į jas visi veržiasi dirbti, kadangi tai yra tikrai tas instrumentas, per kurį valdomos iš žmonių surinktos lėšos, tačiau pas mus dar kol kas to nėra. Todėl aš siūlyčiau šiame projekte ir užrašyti, kad pritarus Lietuvos Seimui, na, galbūt, jeigu nutarsime, mūsų Seimo Biudžeto komitetui.
Baigdamas norėčiau pasakyti, kad mums reikėtų šiandieną baigti antrąjį svarstymą ir paskirti kitą savaitę trečiąjį svarstymą ir priimti biudžetą. Į visas tas pastabas (žinau, kad jų yra daugybė) praktiškai labai sunku atsižvelgti, tačiau į pagrindines būtina. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame Seimo narį M.Pronckų. Ruošiasi Seimo narys R.Ozolas. Reglamentas 5 min., primenu. Prašyčiau laikytis jo.
M.PRONCKUS. Trumpinant laiką, aš konkrečiai stengsiuos trejetą klausimų paliesti. Mūsų pasiūlymai tiek didinant pajamas, tiek išlaidas, buvo pateikti ir raštu, ir žodžiu. Reikia pasakyti, kad į juos beveik nebuvo atsižvelgta. Ir savaime suprantama, kad, balsuojant dėl tokio biudžeto, mums nėra už ką balsuoti.
Antra pastaba. Tragikomiška situacija, man atrodo, pas mus susidaro todėl, kad mes manome, jog esam normali ekonominiu požiūriu valstybė. Deja, mes nesame ekonominiu požiūriu normali valstybė, todėl, žinoma, buvo tikslinga pirmiausia įvertinti ūkio būklę ir tiktai po to galvoti, kaip mums reikia išgyventi ir ką daryti. Man labai keista, kada Agrarinis komitetas bando įvertinti žemės ūkio būklę, bandys įvertinti, ir staiga susiduria su kai kuriais samprotavimais, kad to daryti lyg ir nereikia. Be bendros būklės įvertinimo mes labai miglotai galime įsivaizduoti, kaip mes išgyvensim, ką darysim ir kaip mes naudosim biudžetą.
Trečiasis momentas. Vyriausybės atstovai, matyt, neįsivaizduoja, aš galiu pasakyti, kokioje būklėje yra žemės ūkis ir prie ko mes einame. Aš pateiksiu keletą skaičių. Galvijų vidutinio įmitimo gyvo svorio pasaulinė kaina už toną - 1620 dolerių, mums mokama 137 doleriai. Kiauliena - pasaulinė kaina yra 950 dolerių, mums mokama 369 doleriai. Paukščiai - pasaulinė tonos kaina - 1130 dolerių, mums mokama 158 doleriai. Ką tai reiškia? Gal reikia man daryti išvadas, ar jūs patys pasidarysite? O tai reiškia, kad mes, nemokėdami savo žmonėms normaliai už tą, ką jie duoda ir augina, pakertam gamybos šaknis ir einam prie to, kad eksportuotume ne tiktai naftą, akmens anglis, dujas, bet eksportuotume maisto produktus, mokėdami pasaulinėmis kainomis. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys R.Ozolas. Ruošiasi Seimo narys V.Liutikas. Bet aš jo nematau salėje. Tada - V.Petrauskas.
R.OZOLAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mano kalba yra iš pirmojo svarstymo, antrąkart perkeltas pasisakymas. Todėl pirmiausia pasakysiu keletą bendro pobūdžio pastabų, kurias man buvo žadėta leisti pasakyti.
Tai, ką aš šneku, išreiškia ir kai kurias Centro judėjimo nuostatas. Didžiausią nerimą kelia tai, kad biudžetas pagrįstas senąja biudžeto konstravimo logika, kai svarbiausias rūpestis buvo vadinamas gautas lėšas išdalinti. Dabar daroma taip pat, tarsi lėšas iš kažkur gautume, o ne patys jas užsidirbtume. Mes teigiame, kad šiuo biudžeto projektu savarankiškos laisvos rinkos valstybės pajamų problemos tiesiog nesprendžiamos. Biudžeto projekto pajamos sukonstruotos iš ekonomikos reformos metu labai problemiškai susiklosčiusių biudžetinių pajamų. Čia jos fiksuojamos kaip biudžeto pagrindas, taip pasmerkiant mus saugoti tuos pajamų šaltinius, nors mes puikiai žinom, kad mūsų šiandieninė mokesčių sistema verslą Lietuvoje, lyginant su Baltarusija, Karaliaučiumi, net Latvija, daro jau abejotinos naudos užsiėmimu. Į šių metų mūsų biudžeto aktyvą neprojektuojamos ne tiktai tokios dar nelengvai numatomos pajamos, kaip neišvengiamų mokesčių pertvarkymo dėka padidėsiančios valstybės pajamos, bet ir tokios aiškios pozicijos, kaip numatomi arba specialiai galimi užplanuoti kreditai. Ir apskritai nei ūkio reforma, nei naujas finansų funkcionavimo struktūras ugdančio iš principo naujo projektavimo čia nėra. O juk naujos ekonomikos branduolys ir yra iš principo naujai veikiąs biudžetas. Nieko kito niekada nebuvo ir nebus.
Tuo remiasi toks siūlymas: griežtai fiksuoto biudžeto netvirtinti. Atsimenant, kad Lietuvoje dabar yra naujos ir ūkinės, ir finansinės tikrovės kūrimo metas, Seime siūloma patvirtinti biudžeto sandaros principus, leidžiant Vyriausybei sudarinėti ir pasitvirtinti finansinės veiklos planus, už kurių įvykdymą finansinių metų pabaigoje būtų tvirtai ir iš esmės atsiskaityta. Tokiam variantui vis dėlto pasirodžius nepriimtinu, siūlome biudžetą patvirtinti pusei metų.
Siūlome taip pat galvoti apie dviejų lygmenų biudžetą. Bado, kaip čia jau buvo sakyta, išsilaikymo biudžetą ir ugdymo biudžetą, kuriamą iš pajamų, per metus papildančių mūsų finansavimosi galimybes. Priešingu atveju, šiuo biudžetu mes projektuojame sau geriausiu atveju labai rimtą stagnaciją.
Hiperinfliacijos sąlygomis, iš anksto planuojant deficitinį biudžetą, kyla pavojus dar labiau padidinti infliacijos tempus, tuo labiau, kad nėra nusakytas biudžeto deficito dengimo būdas. Ar tai bus daroma emisijos būdu, vidaus ar užsienio paskolos būdu. Jei biudžetas bus balansuojamas emisijos pagalba, tai, be abejo, padidins infliaciją.
Mūsų manymu, vertėtų apsvarstyti kitą biudžeto balansavimo būdą - išleidžiant vidaus paskolos obligacijas. Žinoma, tas biudžeto deficito padengimo būdas infliacijos nedidins tik tuo atveju, jeigu iš vidaus paskolos gautos lėšos bus panaudojamos investicijoms. Gerbiamasis pirmininke, aš pagal kitą režimą kalbu. Taip? Ačiū.
Ne pagal kitą planą, kaip Sausio 13osios naktį, bet kitą režimą.
PIRMININKAS. Kiek minučių reikia kitam režimui?
R.OZOLAS. Pabaigti dar 2 puslapius.
PIRMININKAS. Ačiū.
R.OZOLAS. Reikia pagaliau atsisakyti praktikos iš biudžeto lėšų steigti komercines struktūras. Argi Lietuvoje trūksta komercinių bankų, kad steigiamas dar vienas valstybinis komercinis bankas, kurio kapitalui formuoti skiriama 700 mln. talonų? Nesuprantama, dėl kokių priežasčių finansuojama vartotojų kooperatyvų sąjunga, kuriai skiriama 5 mln. talonų, nors jos nariai yra pelno siekiančios įmonės.
Ir pernai nekalbėjom apie biudžetą iš esmės. Todėl, atsiradus daugybei vadinamų laisvų lėšų, buvo surengta tikra finansinė fiesta. Aš nežinau, kodėl pristatant biudžeto projektą, nebuvo padaryta išsami ataskaita apie pereitų metų finansinius darbus ir nuotykius. Nežinau, kodėl šiandien, pavyzdžiui, nebuvo pristatyta komisijos ekonominiams nusikaltimams tirti projektas. Vienam nariui neatvykus, gali tai padaryti kitas. Galiu tiktai pareikšti, kad Centro judėjimo atstovai, tos sąlygos neįvykdžius, negalės balsuoti už biudžetą teigiamai. Kol mes nežinome, kas padaryta pernai, mes negalime rimtai kalbėti apie šiuos arba būsimuosius metus. Labai svarbus biudžeto tvarkymo momentas - jo galimos korekcijos, atsižvelgiant į mokesčių mokėtojų nemokumo augimą arba galbūt į tai atsižvelgiama Finansų ministerijai tvarkant šitą biudžeto projektą, bet kodėl tada apie tai mums irgi nieko nepasakoma?
Dabar pora konkrečių teikimų. Šiaulių "Stumbro" gamykla, kuri yra jau beveik baigiama, kuri aprūpinta, galima sakyti, tobulais vandens valymo įrengimais, o jos dalis gali dar šiemet pradėti dirbti, tapdama stambiausia ir ekologiškai nekenksminga savo šakos įmone Baltijos regione, nebegauna finansavimo. Prašau skirti šitam darbui nors minimaliausią sumą. Duomenys tuoj bus pateikti mūsų Biudžeto komisijai.
Su Kaliningrado srities administracija sutarta dėl lietuvių ūkininkų fermų krašto žemėje steigimo. Labai prašau numatyti lėšas bent 2530 ūkių įkurti ir paremti. Gerai žinau, kad kitąmet pradėti šitą darbą tikrai bus per vėlu. Labai jūsų prašau.
Darbas, kuriant 1994 metų biudžetą, turi prasidėti jau nuo š.m. vidurio. Viena iš tokių naujojo biudžeto pozicijų turėtų tapti Lietuvos regionų plėtotės specifinius planus atitinkąs specialus finansavimas. Ekonomikos ministerija buvo gavusi regioninių problemų komisijos parengtą Rytų Lietuvos specialaus ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtotės finansavimo projektą. Gal dar ir ne laikas buvo atkreipti dėmesį į tokias smulkmenas, žinoma, tačiau kad regioninis finansavimas yra akcentuotinas ir jis turi būti pripažintas kaip biudžeto norma, tapti nuolatiniu biudžeto struktūros skyriumi ar dalimi, yra visiškai neabejotina.
Todėl 1994 metais turėtų būti padarytas ir Vakarų Lietuvos, ir Rytų Lietuvos finansavimo specialus planas.
Baigdamas noriu pabrėžti, kad ir kaip sunku yra, būtina rasti būdą jau šitą biudžetą padaryti Lietuvos ekonomikos struktūrinių pakitimų varikliu. Naujausiuose finansų ministro pasiūlymuose, kaip tikras dalykas planuojamas Kultūros paveldo inspekcijos sujungimas su Paminklotvarkos departamentu, planuojančiu tokiu būdu sutaupyti 25 mln. pinigėlių. Prašome pasakyti, gerbiamasis ministre, kur toks sujungimas yra aprobuotas? Kodėl tąsyk propaguojamos idėjos, kurios reiškia ne ką kitą, kaip Paminklotvarkos departamento sužlugdyto darbo pridenginėjimą? Kultūros paveldo inspekcija buvo viena iš tų tikrai tikslingai ir konkrečiai dirbusių įstaigų ir už tai ją turbūt dabar siūloma panaikinti. Aš manau, kad reikėtų baigti su šitais keistais ir pavojingais pjaustymais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Kviečiame į tribūną Seimo narį S.Malkevičių. O kol jis ateis, aš norėčiau paprašyti Seimo narių, dar yra likę 4 kalbėtojai. Jie žada kalbėti iki 5 min. Gal mes sutiktume leisti jiems baigti jūsų pietų pertraukos sąskaita? Nėra prieštaraujančių? Gerai. Prašome. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Biudžetas tai yra mūsų ūkinės veiklos, mūsų perspektyvos pagrindas. Viena iš pagrindinių pastabų, kurią aš norėčiau padaryti, yra ta, kad mes gavom sovietinį biudžetą. Sovietinį biudžetą tiek savo turiniu, tiek sudarymo tvarka. Mums einant į laisvą rinką, tiksliau, į rinkos santykius, reikėtų kiek galima mažinti valstybės kapitalą ūkyje, kitaip tariant, valstybės investicijas į ūkį. Deja, šito nebuvo padaryta. Jeigu mes paskaitysime pramonės skiltį, galų gale žemės ūkio skiltį, matysime, kad valstybė dotacijomis daro gana dideles investicijas. Normaliai reiktų mažinti valstybės investicijas pritraukiant privatų kapitalą į tai. Tuomet galbūt mes nealintume mūsų žmonių taip sunkiai surinktų lėšų, iš biudžeto dotuodami mūsų ūkį, o pritraukdami privatų kapitalą. Parduodami valstybės turtą, kitaip tariant, privatizuodami, mes gautume pajamas į biudžetą. Tai būtų naujas šaltinis pajamoms, o ne išlaidoms. Deja, aš puikiai suprantu, kad šiam dalykui nebuvo pasirengta, ir šiandien šito dalyko padaryti negalima. Tačiau kodėl mes turime dotacijomis gelbėti griūvančias ūkio šakas arba griūvančias įmones, kodėl negalime to daryti kredituodami? Vietoj dotacijų teikti kreditus. Gavęs kreditą, ūkinis subjektas arba įmonė pagalvos, kaip investuoti geriau, kad būtų galima atiduoti. Tuo tarpu atiduodami veltui, duodami dotaciją, mes šito nelaiduojame. Be abejo, pinigai bus "suvalgyti", ir niekas iš to toliau nepasikeis. Todėl pagrindinis mano siūlymas - ten, kur yra numatytos dotacijos ūkio subjektams paremti, turėtų būti kreditai.
Turiu konkrečią pastabą dėl vieno iš tokių strateginių dalykų, kurio finansavimas nenumatytas, tai yra elektros perdavimo įmonė tarp Ignalinos ir Elektrėnų. Mes žinom, kad tos linijos nebuvimas daro mus labai priklausomus nuo Baltarusijos. Pigiai pagamintos branduolinės elektros energijos (panaudojant branduolinį kurą) mes negalim visiškai panaudoti Lietuvos reikmėms. Tik dalį jos galime susigrąžinti. Tuo tarpu kuo paaiškinti tai, kad 100 milijonų yra numatyta statyti butus Vsevoložske? Taigi irgi tos pačios žinybos finansai iš biudžeto. Tai yra numatyta tam, kad būtų galima iš Mažeikių atleistus žmones sumažėjus apimčiai Mažeikių gamykloje perkelti į Vsevoložską. Ar mes tokie turtingi, kad mes turime visur statyti? Galų gale šitie žmonės čia turi butus, juos gali privatizuoti, sudaryti kapitalą ir ten nusipirkti. Arba yra atvejis suteikti kreditą. Suteikti kreditą ir paskui pardavus butus vėlgi sukaupti pinigus, kad tas kreditas būtų kompensuotas.
Būtina mažinti labai didelį (ne tik aukščiausiose valdymo struktūrose, bet ir žemesnėse) biurokratinį aparatą. Ar mes, sudarydami šitą biudžetą, sudarėm tas sąlygas? Nesudarėme. Štai paprastas pavyzdys. Netgi ūkinių subjektų administracijas yra numatoma tiesiogiai finansuoti iš biudžeto. Aš galiu pateikti pavyzdį, kur visiškai nepaslėptai yra parodyta, kad Klaipėdos jūrų uosto direkcija finansuojama iš biudžeto, kada tai yra ūkinis subjektas, galintis pats užsidirbti pinigus. Kodėl taip yra daroma? Manau, kad daugelyje dotacijų, kurias mes numatėme ūkiniams subjektams, tas irgi yra paslėptai realizuota.
Todėl aš manyčiau, kad šiandien, esant tokiom gana principingom pastabom, kurias mes girdėjome iš daugelio Seimo narių, galų gale iš to, ką aš pasakiau, negalima pritarti po antrojo svarstymo. Reikia pratęsti šitą svarstymą ir paprašyti, kad vis dėlto mums būtų pateiktas pataisytas projektas, kurio mes nematom. Yra pateikta santrauka visų pastabų ir labai grubiai parodyta, kur bus daromi pataisymai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Seimo narys J.Dringelis. Ruošiasi Seimo narys A.Rudys. Jeigu nebus Seimo nario A.Rudžio, ruošiasi Seimo narys J.Beinortas.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos ir svečiai! Esu Valstybinės regioninių problemų komisijos Rytų Lietuvos pakomisės pirmininko pavaduotojas, todėl privalau priminti, kaip vykdomi mūsų komisijos pasiūlymai teikti paramą Rytų Lietuvos rajonams, padėti jiems įveikti ekonominį ir kultūrinį atsilikimą. Manau, kad dabar įsigalėjusi tradicija paskirti specialias biudžeto lėšas būtiniausiems socialiniams objektams (mokyklai, ligoninei ir kitiems) statyti bei plėsti yra geresnė negu priedų skyrimas tiems rajonams, kaip buvo 1991 m. Tuos priedus rajonų savivaldybės neretai sunaudodavo kitiems reikalams. Todėl dar pernai įvedėme ir dabar galiojančią tvarką, kad matytume, ar tos lėšos naudojamos pagal paskirtį. Tačiau privalome rūpintis, kad šie mūsų įstatymai būtų vykdomi. Žinoma, mūsų norus padėti šiems rajonams apsunkindavo biudžeto lėšų stygius. Neminėsiu visų mokyklų, ligoninių ir kitų objektų, kuriuos būtina statyti Rytų Lietuvoje. Tam vis tiek neturime pinigų. Prašau tik pasirūpinti tais objektais, kuriuos jau pradėjome statyti. Laiku jų neužbaigę, prarasime ten sunaudotas lėšas. Gaila, kad Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte į tai neatsižvelgta. Pavyzdžiui, Varėnos rajonui norint užbaigti Merkinės ambulatorijos ir Vytenių devynmetės mokyklos statybą būtina gauti 55 milijonus talonų. Vyriausybė siūlo skirti tik 5 milijonus talonų arba 1/11 reikalingos sumos. Panašiai lėšos skiriamos ir kai kuriems kitiems Rytų Lietuvos rajonams. Manau, kad dalį juridinių asmenų pelno mokesčio galima būtų panaudoti pagal Rytų Lietuvos rėmimo programą statomiems objektams užbaigti. Tuo labiau kad didžioji tų pinigų dalis reikalinga statybos darbų finansavimo skoloms padengti.
Gerai, kad daugelis Seimo narių siūlo ne tik kam pridėti, bet ir iš kur paimti tuos pinigus, t.y., iš ko atimti. Gaila tik, kad ne visada tai daroma apgalvojus. Štai Vyriausybės ir Biudžeto komiteto pasiūlymuose matome: sumažinti lėšas Matuizų akytojo betono gamybos direkcijai 18 milijonų talonų. Pradiniuose Vyriausybės paaiškinimuose buvo parašyta, kad tik 2,9 milijonų talonų bus skirta skoloms padengti, o 25 milijonai ir daugiau talonų naujai statybai. Tuo tarpu padėtis yra visai kita. Jau dabar Matuizų akytojo betono gamyklos statybos direkcija rangovams yra įsiskolinusi 47 milijonus talonų. Kadangi ši statyba suprojektuota dar 1987 m., vadinasi, nei buvusios kurios nors Vyriausybės, nei Aukščiausioji Taryba dėl šito nekalta. Statyba vyksta jau trečius metus, todėl mes turim apgalvoti, kad šitos lėšos nebūtų mažinamos, nes čia yra skoloms. Taip pat manau, kad neapgalvotai pasielgė, siūlydami mažinti asignavimus 1 mln. talonų Regioninių problemų komisijai. Tai yra šeštadalis lėšų, o ten lėšos numatytos minimaliai. Prašau atsižvelgti ir nesiūlyti to, ko, man atrodo, nederėtų siūlyti. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Kviečiame Seimo narį A.Rudį. Ruošiasi Seimo narys J.Beinortas.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, klausydamasis diskusijos dėl biudžeto projekto, noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad 231 Reglamento straipsnis, kuris neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, be kita ko, tvirtina, kad galima siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik numatant šių išlaidų finansavimo šaltinius. O 232 straipsnis sako, kad pasiūlymai didinti arba mažinti biudžeto projekte numatytas pajamas turi būti pateikiami kaip mokesčių įstatymų ar kitų norminių aktų pataisų, taip pat naujų įstatymų projektai. Dėl to čia dauguma atvejų, kiek buvo kalbėta, apie 10 milijardų iš banko, apie 21 milijardą iš to, kad kažkas kažkur nepriskaičiavo, paprasčiausiai teisine prasme yra nepriimtini. Šitie dalykai turi būti diskutuojami Vyriausybės. Jeigu Vyriausybė sutinka su tais motyvais, kurie sakomi komitete, pati turi pateikti šitai kaip savo pataisas.
Labai pavojingi pasiūlymai dėl pajamų didinimo. Mat pasiūlymai remiasi tuo, kad mūsų ūkis gerės arba kad iš tam tikrų visuomenės sluoksnių yra nesurenkamos pajamos. Kaip jos iki šiol buvo nesurenkamos, taip jos bus nesurenkamos ir toliau. Tam, kad jas surinktume, pirmiausia reikia sutvarkyti apskaitą, reikia priversti tos apskaitos laikytis, reikia pasiekti, kad didesnė dalis atsiskaitymų vyktų ne grynais pinigais. Taip pat pasiekti, kad mokesčių inspekcija tikrai galėtų naudotis šituo pajamų atsivėrimu. Todėl manau, jeigu kaip tokių samprotavimų rezultatas bus padidinta pajamų dalis, tai faktiškai bus tik biudžeto deficito pridengimas. Kitaip sakant, tai bus faktinio deficito sumažinimas apskaitinėmis arba biudžeto atskirų straipsnių pajamų padidinimo forma. Tokio padidinimo, už kurio nėra realių įplaukų.
Taip pat labai norėčiau kreiptis ir dėl žemės ūkiui skiriamų lėšų. Gerbiamieji, tai, kas bus nutarta skirti padengti tam tikrą dalį sąnaudų trąšoms įsigyti, energetikai ir pan., būtinai reikia priėmus iš karto pradėti vykdyti. Tarp kitko, tai jau turbūt ir daroma. Tuo tarpu su kapitaliniais įdėjimais, susijusiais su žemės ūkiu, reiktų elgtis atsargiau. Kodėl? Todėl, kad aš manau, jog visų pirma mes turim kažkokiu būdu "nusibrėžti", kokia linkme Lietuvos ūkis eis. Aš turiu minty ir specializaciją. Techninių kultūrų, mėsos, pieno ir mėsos ar pan.? Taip pat reikia apibrėžti ir ūkių prekingumo skatinimo priemones. Tada mūsų investicijos bus tikslingos ir tikslinės. Dėl to siūlau priimti nutarime prie biudžeto įstatymo apribojimą, kad kapitaliniams įdėjimams žemės ūkyje skiriamos lėšos gali būti pradėtos naudoti tik po to, kai Seimui bus pateikta žemės ūkio generalinio išvystymo schema, programa ar kas nors panašaus ir Seimas ją patvirtins. Manau, kad tai privers Vyriausybę daugiau dėmesio skirti perspektyviniam žemės ūkio planavimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Seimo narys J.Beinortas. Ruošiasi Seimo narys A.Baležentis - paskutinis kalbėtojas.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis ministre! Drįstu atkreipti dėmesį į tą biudžeto dalį, kurioje numatyta šiek tiek finansuoti gyvenamųjų namų ir butų statybą. Aš nenorėčiau čia kartoti to, ką jau anksčiau ir šiandien pasakė mano kolegos. Tačiau aš nematau naujo Finansų ministerijos papildymo į mūsų biudžeto projektą. Aš nematau to, dėl ko buvom žodžiu lyg ir sutarę. Lyg ir buvo suprasta gyvenamųjų namų statybos Lietuvoje ir jos finansavimo situacija. Prašymas buvo labai konkretus ir labai dalykiškas - kad valstybės paramos fondas gyvenamiesiems namams ir butams statyti būtų iš valstybės biudžeto papildytas ne mažiau kaip 2 milijardais 770 milijonų talonų. Todėl, kad tai yra minimumas, kurio iš esmės reikia skaičiuojant socialiai remtinų šeimų, kurios neišsipirks statomų butų, dabartinių eilių realizavimą per 10 metų. Šiuo metu čia, biudžete, numatytas 1 milijardas 65 milijonai talonų, deja, yra faktiškai vakarykštis skaičius, nes įsiskolinimas už palūkanų dengimą kooperatiniams, taip pat valstybinio sektoriaus gyvenamiesiems namams yra didesnis negu šita asignacija. Ką daryti savivaldybėms? Ką daryti žmonėms, kurie jau pradėję statyti namus, kurie, vadinkim, yra investavę visus savo kaštus ir kiek galėjo "pakėlė"? Juk mes žinom, kad nebaigtas statyti, neuždengtas, nesutvarkytas namas eroduojasi ir jo amortizacija vietoj 100 metų gali nesiekti nė pusės. Mes padarysim didžiulius nuostolius, jeigu nerasim galimybės realiai padėti gyvenamųjų namų statybai. Aš jau nekalbu apie kokį nors gyvenamųjų namų statybos subsidavimą tai daliai visuomenės, kuri faktiškai pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą per 25 metus padengia tuos kreditus. Mes buvome kalbėję su gerbiamuoju R.Šarkinu apie galimybę peržiūrėti palūkanas tiems kreditams, kurie yra gauti iš banko, mūsų talonų emisijos. Tačiau man labai gaila, kad naujai pateiktame projekto papildyme nė vieno žodžio apie tai nėra. Mane ima nerimas, kad mes patvirtinsim biudžetą, o paskui jau skėsčiosim rankomis, kad štai jau šita eilutė biudžete yra išnaudota vakar, išnaudota pernai, ir iš esmės neturėsim ką pasakyti žmonėms dėl mūsų socialinės politikos ateities.
Aš visiškai sutinku su gerbiamuoju kolega A.Rudžiu dėl to, kad mes iš tikrųjų turėtume pirmiausiai įstatymiškai peržiūrėti biudžeto sudarymo straipsnius. Tačiau būkime tikri - planuoti 4 milijardų užmokėjimo už dujas į priekį, kada Rusija mums yra skolinga daugiau negu 4 mlrd., nėra biudžeto dalis. Ir jeigu jau Vyriausybė ryžtasi biudžete teikti tokią eilutę, tai tada turėtų būti pajamose eilutė ir išieškojimas iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ūkinių subjektų tos skolos, kurios mūsų ūkiniams subjektams ji nėra grąžinusi. Kalbėdami apie surenkamas iš fizinių ir juridinių asmenų pajamas... Mes puikiai suprantam, kad Finansų ministerija buvo ir vakar, ir užvakar, ir šiandien, ir apie tas nepaimtas pajamas, nesurinktas pajamas mokesčių pavidalu ji žino geriau negu mes. Man regis, ji turėtų suprasti Lietuvos ūkio ir biudžeto būklę ir pati numatyti priemones, kad šitos pajamos būtų padidintos ir mokesčiai išieškoti. Noriu tiktai vieno dalyko prašyti gerbiamojo ministro ir gerbiamųjų kolegų. Įsivaizduokim situaciją, jeigu nebus įvertintas mano ir mūsų komitetų prašymas rasti galimybių peržiūrėti ir padidinti palūkanų dengimą, taip pat paramos fondų papildymą gyvenamiesiems namams statyti, mes turėsim kitą socialinę problemą. Mes turėsime sustabdytas statybas, mes turėsim didelę statybininkų armiją, kuriai išlaikyti reikės mokėti bedarbystės pašalpas, o tai būtų dar blogiau, ir aš manau, kad jūs visi šitą suprantat. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į keletą pasiūlymų. Agrarinis komitetas jau kreipėsi su pasiūlymu, kad žemės ūkiui vystyti nepakanka skiriamų lėšų. Reikėtų papildomai apie 25 mlrd. talonų. Norėčiau atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad reikėtų sugrįžti dar kartą prie šito pasiūlymo ir peržiūrėti, kokios yra galimybės. Ypač norėčiau atkreipti dėmesį į žemės ūkio energetiką kaip lemiamą žemės ūkio šaką. Ir čia reiktų mums pagalvoti ir skirti lėšų valstybiniam agroservisui sukurti, kur būtų galima ūkininkams ir ne tik ūkininkams, taip pat ir 23 hektarų savininkams, nuomotojams ir kitiems žemės naudotojams gauti techniką, gauti žemės ūkio mašinas, traktorius už atitinkamas kainas. Taip pat reikėtų pagalvoti, kaip atpiginti būtent traktorius, žemės ūkio techniką. Siūlyčiau šitiems klausimams dar kartą paieškoti galimybių, kad būtų galima skirti apie 5 mlrd. talonų. Norėčiau atkreipti Seimo narių ir Vyriausybės dėmesį į Druskininkų kurortą. Jis išgyvena labai sunkų laikotarpį dabar, kaip jūs žinote, ir be valstybės paramos jis tiesiog žlugs galutinai. Reiktų papildomai skirti apie 10 mln. talonų dotaciją šio kurorto gyvybės išlaikymui minimaliame lygyje. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į Lazdijų rajono savivaldybės dotaciją. Atkreipiu dėmesį, kad Lazdijų rajonas yra tas rajonas, per kurį mes visi turime ryšį su pasauliu. Ir štai Šeštokai čia dabar atvėrė savo vartus. Ten reikia labai daug ką padaryti, daug ką sutvarkyti, o ir pačių Lazdijų muitinės zonoje reikia labai daug ką padaryti. Taip pat prašyčiau 5 mln. papildomai į šią dotaciją . Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Aš dar norėjau jus painformuoti, gerbiamieji Seimo nariai, kad visi oratoriai pasakė savo nuomonę. Liko tik gerbiamojo ministro ir Biudžeto komiteto pirmininko baigiamasis žodis. Biudžeto komiteto pirmininkas kreipėsi ir prašė baigiamąjį žodį nukelti po 8 darbotvarkės punkto, t.y. po laikinai einančio Respublikos Prezidento pareigas metinio pranešimo. Tada mes spręsime, ar pritariame po antrojo svarstymo biudžetui, ar jį atidedame. Gal kokį nors kitokį sprendimą priimsime. Rytinį posėdį skelbiu baigtą.