Dvidešimt septintasis
posėdis
1993 m. sausio 19 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
Konstitucinio teismo įstatymo projektas pateikimas, svarstymas |
|
2. |
Seimo kreipimosi į Rusijos Federacijos Aukščiausiąją Tarybą projektas pateikimas, pateikimo tęsinys |
|
3. |
Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo” įsigaliojimo ir taikymo tvarkos” projektas (trečiasis svarstymas ir balsavimas) |
|
4. |
Įstatymo “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešo akcijų pasirašymo atidėjimo” projektas trečiasis svarstymas ir balsavimas, trečiojo svarstymo ir balsavimo tęsinys, trečiojo svarstymo ir balsavimo tęsinys, trečiojo svarstymo ir balsavimo tęsinys |
|
5. |
Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinių prekių pirkimo-pardavimo sutarčių” projektas (svarstymas ir priėmimas) |
|
6. |
pirmojo ir antrojo svarstymo tęsinys |
|
7. |
Įstatymo “Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyjant privatizuojamų įmonių akcijas” projektas(pateikimas) |
|
8. |
Prezidento įstatymo projektas(pirmojo ir antrojo svarstymo tęsinys) |
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai ir paklausimai (93.01.19)
1sesija27p svarstyti klausimai
Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č. JURŠĖNAS ir laikinasis pavaduotojas A. SAKALAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame sausio 19 d. popietinį Seimo posėdį. Prašome sėsti į savo vietas. Pradžioje pareiškimą perskaitys Seimo narys J.Dringelis. Taip pat pareiškimą nori perskaityti Seimo narė V.Aleknaitė ir Seimo narys A.Endriukaitis.
J.DRINGELIS. Malonūs kolegos! Dėl laikinai einančio Seimo Pirmininko pareigas Č.Juršėno sistemingo darbo reglamento nesilaikymo. Protestas.
Laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas Č.Juršėnas nuolatos pažeidinėja Seimo Reglamentą. 1993 m. sausio 14 d. pasibaigus plenariniam posėdžiui valdanti Seimo narių dauguma surinko 47 parašus ir pareikalavo surengti nenumatytą posėdį. Pagal Reglamento 82 straipsnį apie tokio posėdžio rengimą ir darbotvarkę turi būti informuoti visi Seimo nariai. Pirmininkaujant Č.Juršėnui, posėdžių salėje esant 81 Seimo nariui, 45 balsais buvo nuspręsta surengti posėdį po 5 min. Visiems Seimo nariams šią informaciją nebuvo įmanoma pateikti. Todėl daugelis Seimo narių netgi nežinojo, kad rengiamas neeilinis posėdis.
Pakartotinai protestuojama prieš tokį stichinį, niekuo nepagrįstą posėdžių rengimą, sąmoningai griaunantį opozicijos pasitarimus, susitikimų tvarkaraštį ir bendrą darbą. Toks posėdžių pirmininko elgesys tapo šiurkštaus įstatymų nesilaikymo nuolatinės praktikos norma. Reiškiame protestą ir abejojimą dėl priimtų nutarimų teisėtumo.
Piliečių chartijos frakcijos vardu Seimo narys S.Šaltenis.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Seimo narė V.Aleknaitė. Kitą pareiškimą prašome. Gerbiamasis Seimo nary Dringeli, gal paskui mums įteiksite. Ačiū.
V.ALEKNAITĖ. Aš norėčiau paskelbti Tėvynės Santaros paklausimą.
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui. Paklausimas.
Sausio 14 d. Lietuvą ištiko stichinė nelaimė. Yra aukų. Lietuvai ir jos žmonėms padaryti dideli nuostoliai. Lietuvos Respublikos Seimo Tėvynės Santaros nariai prašo Vyriausybę informuoti Seimą apie nuostolių pobūdį ir dydį bei Vyriausybės numatytas priemones stichinės nelaimės padariniams likviduoti. Prašytume informuoti apie numatomą valstybės paramą žuvusiųjų šeimoms.
Tėvynės Santaros vardu A.Stasiškis, S.Šaltenis, B.Gajauskas, P.Katilius, S.Pečeliūnas.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Seimo nare. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui A.Paulauskui.
Seimo narių paklausimas.
Prašome pateikti raštu ir atvykus į Seimą paaiškinti apie Lietuvos gyventojų komunistinio genocido, 1990 - 1991 metų TSKP neteisėtos veiklos Lietuvoje nusikaltimų tyrimą, kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.
Pasirašo Piliečių chartijos frakcijos vardu S.Šaltenis.
Konstitucinio teismo įstatymo projektas (pateikimas) (93.01.19)
1sesija27p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau tada atsiklausti jūsų ir pasiūlyti, kad mes toliau klausimus svarstytume taip, kaip numatoma darbotvarkėje, tuo nustatytu laiku, kadangi yra kviestiniai asmenys. Reikėtų iš karto juos kviesti kitu laiku. Kadangi mes turime iki klausimo, kuris numatytas pagal darbotvarkę, 40 ir daugiau minučių, gal sutiktumėte, kad mes dabar pateiktume tuos kitus klausimus, kurių pranešėjai čia yra? Siūlyčiau pristatyti Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo įstatymo projektą. Pranešėją aš čia matau. Paskui mes svarstytume tą pasiūlymą, kreipimąsi, kurį yra parengęs Seimo narys E.Jarašiūnas. Ar būtų priimtina? Neprieštaraujate.
Kviečiame tada pranešėją K.Lapinską. Aš primenu, kad pateikėjui galima pateikti klausimų. Visa klausimų trukmė ne daugiau kaip 15 min., o paskui spręsime, ką darome su šituo įstatymu. Prašome.
K.LAPINSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Jūsų dėmesiui ir svarstymui yra teikiamas Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo įstatymo projektas. Šis įstatymo projektas yra parengtas realizuojant konstitucines normas, realizuojant Konstitucijos 8 skirsnį, kuris taip ir vadinasi - “Konstitucinis teismas”. Šitos konstitucinės normos dėl Konstitucinio teismo negali būti įgyvendinamos tol, kol nebus priimtas Konstitucinio teismo įstatymas.
Konstitucinio teismo įstatymui parengti buvo sudaryta speciali darbo grupė iš teisininkų ir tos grupės vardu noriu trumpai supažindinti su teikiamu projektu.
Įstatymo projektas iš esmės susideda iš dviejų pagrindinių dalių, iš normų, kurios nustato šitos naujos institucijos, Konstitucinio teismo, teisinį statusą. Čia yra detalizuojamos, sukonkretinamos konstitucinės normos, kurios tai nustato ir apibrėžia. Ir antroji dalis, turbūt didesnioji įstatymo dalis, skirta Konstitucinio teismo darbo klausimams, jo veiklos procedūroms nustatyti. Reikėtų gal pasakyti, kad vis dėlto ši institucija, Konstitucinis teismas, Lietuvoje kuriama pirmą kartą. Nėra buvę jos niekados. Todėl ir rengiant projektą, žinoma, čia buvo susidurta su nemaža dalim įvairaus pobūdžio sunkumų. Galėčiau pasakyti, kad rengiant projektą buvo išstudijuoti Vokietijos Federacinės Respublikos konstitucinio teismo įstatymas ir dar kai kurie kiti teisiniai aktai. Taip pat buvo domėtasi kitų Vakarų Europos valstybėse esančių konstitucinių teismų teisiniu reguliavimu. Beje, galiu pasakyti, kad Europos Tarybos pastangomis buvo parengta savotiška apibendrinanti medžiaga apie Europos valstybių konstitucinės priežiūros institucijas, ir ypač Konstitucinio teismo teisinę padėtį, štai šita apibendrinanti medžiaga, kur gana įdomiai išdėstyti pagrindiniai Europos valstybių šitų konstitucinių teismų steigimo ir organizavimo principai. Šita medžiaga irgi buvo panaudota, ja buvo remtasi rengiant šį įstatymo projektą.
Galėčiau dar pridurti, kad štai šiai teisinei institucijai, Konstituciniam teismui, labai svarbu yra tai, kad būtina turbūt nuo pirmų dienų garantuoti tikrą šios naujos institucijos nepriklausomybę ir savarankiškumą, nes Konstitucinis teismas pagal savo prigimtį turi būti visiškai nepriklausoma institucija nuo bet kurių kitų valstybės institucijų. Taip pat nepriklausoma ir nuo Seimo, kuris jį formuos ir steigs, kuris priims Konstitucinio teismo įstatymą. Bet paskui Konstitucinis teismas turi tapti irgi nepriklausomu, ne mažiau nepriklausomu negu bet kurie kiti mūsų valstybėje gyvuojantys teismai, o galbūt, aš šiandieną drįsčiau pasakyti, labiau nepriklausomu negu šiandien Lietuvoje esantys ir funkcionuojantys teismai. Nes Konstituciniam teismui pagal Konstituciją yra pavedama labai atsakinga funkcija - garantuoti tam tikrą valstybės stabilumą, garantuoti Konstitucijos ir konstitucinių normų viršenybę teisės sistemoje. Pagaliau Konstituciniam teismui pavesta tam tikromis teisinėmis priemonėmis padėti sugyventi tarpusavyje aukščiausioms Lietuvos Respublikos valdžios institucijoms ir spręsti, vėlgi teisiniais būdais, kylančius ginčus arba nesutarimus tarp tų aukščiausių Lietuvos valstybės institucijų.
Visa tai turint omenyje ir buvo kuriamas projektas. Šitos nuostatos yra realizuojamos jo konkrečiuose straipsniuose. Šiandieną plačiau aš nesiruošiu apie tai kalbėti. Jeigu būtų klausimų, su malonumu atsakyčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Iš tiesų yra klausimų. Nori paklausti 9 Seimo nariai. Taigi prašome. Seimo narė G.Jurkūnaitė. Aš priminsiu, kad klausimams iš viso skiriama ne daugiau kaip 15 min.
G.JURKŪNAITĖ. Ar Konstituciniam teismui priskiriama funkcija teikti išvadą, ar Prezidento sveikata leidžia jam eiti pareigas, šitam projekte numatoma remiantis kitų šalių patirtim, ar kaip kitaip?
K.LAPINSKAS. Yra kai kur. Tai nėra bendra taisyklė. Aš negaliu pasakyti, kad visur nustatyta štai tokia tvarka. Bet tokia praktika žinoma. Kad šitas klausimas būtų pakankamai objektyviai sprendžiamas prireikus nutraukti Prezidento įgaliojimus pirma laiko, numatyta pasitelkti būtent Konstitucinį teismą, kaip depolitizuotą instituciją, nesuinteresuotą jokių politinių jėgų atstovavimu valstybėje. Numatoma atsiklausti jo nuomonės. Aš turiu pridurti, kad pats Konstitucinis teismas šiuo atveju sprendimo nepriims. Jis tiktai patikrins teikiamus dokumentus, patikrins, tarkime, gydytojų komisijos tam tikras išvadas, kiek jos yra objektyvios, kiek jos paremtos kitais teisiniais aktais, kiek pagrįstai šitas klausimas keliamas ir kiek yra pagrindo tikėti štai tokiu siūlymu. O galutinį sprendimą čia turėtų priimti Seimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Kadangi mes tokio svarbaus dokumento iki šio laiko neturėjom, ir prieš karą mūsų žymiausi teisininkai, netgi toks, kaip Mykolas Riomeris, tik svajojo apie Konstitucinį teismą, ir jūs pats sakėt, kad rengdami naudojotės ar skaitėt kitų valstybių Konstitucinio teismo įstatymus, pasakykite, kiek čia yra panaudota ir kurios konkrečiai valstybės patirtis? Ar čia grynai jau jūsų kūryba? Kiek panaudota, sakysim, Vokietijos, kitų šalių patirties? Nes čia yra tokių straipsnių, kurie kelia abejonių, ar mūsų šalies sąlygom galima jas pritaikyti.
K.LAPINSKAS. Na, žinot, šitas klausimas yra komplikuotas, nes neįmanoma pasakyti arba surasti analogą, pagal kurį štai šitas įstatymas buvo parengtas. Aš minėjau tas kitas šalis, kurių įstatymai buvo studijuoti ir domėtasi jų patirtim. Mums atrodė verta dėmesio ir priimtiniausia labai įdomi Vokietijos patirtis. Pagaliau gal ir todėl, kad daugiau galimybių yra tą patirtį išstudijuoti. Gal todėl. Bet vis dėlto pagrindas yra mūsų konstitucinės nuostatos dėl Konstitucinio teismo statuso, jo formavimo tvarkos. Mes šitų konstitucinių nuostatų, suprantama, keisti negalėjome. Negalėjome keisti nė vieno žodžio, nė eilutės tų konstitucinių nuostatų, kaip jos yra suformuluotos. Organizacinė struktūra, Konstitucinio teismo formavimo principai - čia viskas remiasi mūsų Konstitucijoje įtvirtintais principiniais teiginiais apie Konstitucinį teismą.
Dabar tos Konstitucinio teismo įstatymo projekto nuostatos dėl procedūros. Tai čia, turiu pasakyti, vėlgi naudota lietuviška medžiaga, imta pagrindu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos. Nes tai yra teisminio proceso dalis. Kaip žinome, teisminis procesas čia yra artimiausias Konstitucinio teismo procedūroms. Apie baudžiamąjį procesą čia kalbėti nereikia, todėl procedūrinė dalis... Ta norma analogiška Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normai.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys L.Milčius. Negalima antro klausimo pateikti. Prašome užsirašyti eilės tvarka. Bet užsirašymas, deja, yra baigtas. Prašome. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, Konstitucinio teismo teisėjai skiriami 9 metams. Tai labai ilgas laiko tarpas. Ar jūs nenagrinėjote amžiaus apribojimo? Juo labiau kad gali sirgti beveik iki 5 mėn. Išrinkus labai garbingo amžiaus žmogų, per 9 metus jis iš tikrųjų gali būti labai nedarbingas.
Ir vėliau man užkliuvo 6 straipsnyje pasakymas, kad skiriamas nepriekaištingos reputacijos. Taip pat per tuos 9 metus viena, sakykim, valdančioji partija ar grupuotė... Jai atrodys nepriekaištingos reputacijos vieni žmonės, kitai - kiti. Štai ir dabar turim tokių, kad žmonės įtariami bendradarbiavimu su KGB. Reikalaujama net Aukščiausiojo Teismo, visokių įrodymų. Kas tai yra nepriekaištinga reputacija šitam teisėjui? Prašau paaiškinti. Ačiū.
K.LAPINSKAS. Atsakymą norėčiau pradėti nuo antros klausimo dalies. Reikalavimas, kad Konstitucinio teismo teisėju būtų skiriamas nepriekaištingos reputacijos teisininkas, yra suformuluotas Konstitucijoje. Tai nėra vien šio įstatymo projekto nuostata. Ji atkartoja štai tokį konstitucinį reikalavimą. Ar konkretus pretendentas, kandidatas atitinka šį konstitucinį postulatą, spręsite jūs, nes kandidatai į Konstitucinio teismo teisėjus bus tvirtinami jūsų sprendimu. Vadinasi, jūs turėsite progos kiekvieną kandidatą, kuris eis į šią tribūną, iškvosti ir kitais būdais pasidomėti jo darbu. Ir ar jis atitinka štai šį reikalavimą. Tai čia viskas lieka Seimo nuožiūrai ir kontrolei. Ateityje, jeigu Konstitucinio teismo teisėjas padarys nusižengimų, pažeis šį principą, šį jam keliamą reikalavimą, tokiam teisėjui Seimo nuožiūra galės būti keliama apkaltos byla, jis bus traukiamas impičmento atsakomybėn apkaltos tvarka, kuri irgi numatyta). Seimo Statute turi būti šita procedūra, projektas jau irgi yra parengtas.
Dėl pirmos klausimo dalies. Jūs sakote, 9 metai yra ilgas laikas, gal reikėtų nustatyti dar amžių. Aš manau, šį klausimą, kol dabar nustatyta trukmė... kiekvienam Konstitucinio teismo teisėjui maksimali trukmė yra 9 metai, į šią aplinkybę Seimas galės vėlgi atsižvelgti spręsdamas, paskirti šį asmenį ar ne Konstitucinio teismo teisėju. Pavyzdžiui, jeigu kandidatas bus garbaus amžiaus, 60 ar daugiau metų, jūs turėsite visišką teisę jo netvirtinti į tas pareigas. Tai vėlgi priklauso nuo Seimo. Įstatyme dar kažką papildomai apibrėžti turbūt nėra jokio reikalo. Pagaliau ir tie asmenys, kurie teiks kandidatūras į Konstitucinio teismo teisėjo pareigas, irgi turėtų atsižvelgti į jūsų minėtą aplinkybę, kad asmuo galėtų dirbti. Į tai, matyt, turėtų būti atsižvelgta. Pagaliau sprendžiant jų skyrimo klausimą galutinį žodį tars Seimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamasis pranešėjau, noriu priminti, kad reglamentinio laiko liko tik 6 minutės, todėl prašau trumpai klausti ir trumpai atsakinėti. O klausti nori 6 Seimo nariai. Prašome. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Klausimas būtų toks. Jūs minėjote, kad naudojotės Vokietijos patyrimu. Tai gal galėtumėte apibūdinti, per kiek laiko jų praktika remiantis galima suformuoti Konstitucinį teismą? Mūsų atveju mums lieka turbūt maždaug mėnuo. Ir ar mes galėsime tuos teisėjus pagal Konstitucijos nuostatus gerai patikrinti ir su jais susipažinti? Kartu norėčiau jūsų paklausti, ar negalima pasinaudoti 7 straipsniu dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos, kur numatyta, kad Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo teisėjai, o iš jų Konstitucinio teismo pirmininkas turi būti paskirtas ne vėliau kaip per mėnesį po Respublikos Prezidento išrinkimo? Ką reikštų tas vienas mėnuo?
K.LAPINSKAS. Jūsų klausimas nelabai siejasi su pateiktu projektu, nes jūs teiraujatės jau apie kandidatų svarstymo procedūrą, jų tvirtinimo tvarką. Bet tam, kad tai būtų galima atlikti, pirmiausia turi būti, mano supratimu, priimtas įstatymas. Įstatymas šiuo klausimu irgi atkartoja konstitucines normas, kur nustatyta, kad teisėjai skiriami 9 metams, kas 3 metus 1/3 teismo narių bus atnaujinama. Ir štai tame įstatyme, kurį jūs minėjot, dėl Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos, irgi iš esmės tos konstitucinės nuostatos yra detalizuojamos. Ten nustatytas terminas, kad po Prezidento rinkimų ne vėliau kaip per vieną mėnesį po Prezidento išrinkimo turi būti baigtas formuoti Konstitucinis teismas. Tai vis dėlto turbūt, turint omenyje, kad išrinktas Prezidentas turės prisiekti Konstitucinio teismo pirmininkui arba Konstitucinio teismo teisėjui, vadinasi, ir Prezidento rinkimas yra sietinas bent su Konstitucinio teismo formavimo pradžia. O kadangi Konstitucinis teismas formuojamas iš trijų dalių, t.y. bus trys Konstitucinio teismo teisėjai, kuriuos teiks Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kitus tris teisėjus teiks Seimo Pirmininkas ir pagaliau trijų teisėjų kandidatūras - Respublikos Prezidentas, aš manau, kad tą darbą pradėti bus galima turbūt ir anksčiau. Bet tam reikia turėti, žinoma,priimtą įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl konstitucinių nuostatų pažeidimų į Konstitucinį teismą gali kreiptis Vyriausybė, Seimas, Seimo narių grupė, teismai. Nustatytas normatyvinis laikas pateikimams nagrinėti. Ar jums neatrodo, kad šio įstatymo projekte turėtų būti numatytas mechanizmas, jeigu taip būtų galima išsireikšti, Lietuvos piliečių konstitucinėms teisėms apginti, jo kreipimosi tvarka, kad ir per teismus. Ir kodėl tokių bylų nagrinėjimui įstatymo projekte numatytas toks ilgas pusmečio laikotarpis? Ačiū.
K.LAPINSKAS. Na, dėl pusės metų termino, tai nebūtinai pusę metų turi trukti bylos nagrinėjimas. Čia yra pasakyta - iki šešių mėnesių nagrinėjimo laikas. Toks pat laikas yra apibrėžtas, tarkime, ir pagal Vokietijos konstitucinio teismo įstatymą. Nors praktikoje ten yra žinomi atvejai, kad kai kurios bylos nagrinėjamos iki dvejų metų. Galimi dalykai, kad ir Lietuvoje panašūs atvejai ateityje bus. Aš dabar negaliu to pasakyti, tačiau maksimalus terminas čia yra nustatytas, kad jau per šešis mėnesius, kaip bebūtų, byla turėtų būti baigta. Bet tai nereiškia, kad kiekviena byla turėtų būti tiek laiko nagrinėjama.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Katkus. Paskutinis klausimas, baigiantis reglamentiniam laikui.
J.A.KATKUS. Aš norėjau paklausti dėl 5 straipsnio - Konstitucinio teismo sudėties ir sudarymo tvarkos. Jūs minėjote pranešime, kad Konstitucinis teismas turi būti bešališkas, depolitizuotas ir kad teisėjai nepriklausytų jokiai žmonių grupei, nepalaikytų jokios grupės arba politinės krypties. Kaip jūs manote, ar šiuo metu esantis politinių jėgų pasiskirstymas Seime ir vadovybėje, jeigu tai nepasikeistų, leis sudaryti būtent tokią teismo sudėtį? Tokį teismą. Ir jeigu tai būtų, aš manau, kad Konstitucijai gali iškilti savotiškas pavojus, ypač traktuojant tokius ginčytinus atvejus.
K.LAPINSKAS. Na, iš tiesų, Konstitucinio teismo nepriklausomumo ir politinio nesuinteresuotumo principas yra labai svarbus. Didele dalimi priklausys šio principo įgyvendinimas nuo to, matyt, kokie bus parinkti teisėjai. Beje, ir pats įstatymas, ir pati Konstitucija taipogi reikalauja, kad jo paskirti Konstitucinio teismo nariai atsisakytų savo politinės veiklos. Jie turi nutraukti bet kokią veiklą politinėse partijose, turi arba sustabdyti savo narystę politinėse partijose, arba išstoti iš jų. Tuo būdu taip pat siekiama depolitizuoti šią naujai kuriamą instituciją. Na, o kaip pavyks sukomplektuoti, kaip pavyks atrinkti ir kokie teisėjai bus paskirti, tai priklausys nuo jūsų, gerbiamieji, požiūrio, nuo jūsų pasirinkimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Norėčiau paklausti, koks būtų jūsų pasiūlymas?
S.PEČELIŪNAS. Dėl vedimo tvarkos galima prieš pasiūlymą?
PIRMININKAS. Vieną minutę, dar pasiūlymą pasakys. Paskui dėl vedimo tvarkos.
S.PEČELIŪNAS. Aš labai atsiprašau, kad trukdau pranešėją, nes klausimas tikrai labai rimtas, bet tuo pačiu norėčiau...
PIRMININKAS. Vieną minutę , aš noriu jus pristatyti stenogramai, t.y. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Norėčiau sutrukdyti mūsų posėdžio pirmininką ir laikinai einančio Seimo Pirmininko pareigas pavaduotoją, pagal kokią procedūrą jūs nustatėte, kad klausimams yra tik 15 min.?
PIRMININKAS. Pagal 189 straipsnį.
S.PEČELIŪNAS. 189 straipsnis kalba: “Įstatymo projekto įrašymas į sesijos darbų programą ir savaitės darbotvarkę.” Tiek darbų programoje, tiek darbotvarkėje šitas klausimas yra įrašytas. Vadinasi, šita procedūra čia netinka. Pateikimo metu galime mes klausti pranešėją tiek, kiek reikia. Galime nusistatyti pusę valandos, galime nusistatyti penkias minutes, galime nusistatyti tris mėnesius, kiek yra reikalinga. Nes klausimas tikrai yra rimtas ir, manau, pranešėjas nedrįs su manimi ginčytis. Ir mes norime išsiaiškinti iki galo visas vietas, kur mums kažkas užkliūna, kažką norime išsiaiškinti, pasitikslinti ar net kartais ir pasiūlyti. Tai, kad Reglamente nėra numatyta konkreti procedūra, kaip vyksta pateikimas, tai čia kita problema, ir Seimo statute, aš manau, jinai bus išspręsta. Taigi dabar aš siūlyčiau vis dėlto posėdžio pirmininkui pasiūlyti pratęsti klausimus arba padaryti pertrauką, jeigu mūsų darbotvarkė jau tikrai nebeleidžia ilgiau šito klausimo svarstyti, bet neatimti iš Seimo deputatų galimybės pasitikslinti, pasiaiškinti. Ir dar vienas pasiūlymas, kurį kartoju šitoje salėje trečią kartą. Pagal Reglamentą kiekvienas Seimo narys gali klausti pranešėją ne vieną kartą, o tiek, kiek mato reikalinga. Tiktai negali visų klausimų pateikti vienu metu, o, paklausę vieną kartą, vėl stojasi į eilės galą, klausia antrą kartą, trečią ir tiek, kiek reikia. Mūsų kompiuterinė technika neleidžia šito padaryti. Aš labai prašau tiek Seimo Pirmininko pavaduotoją, tiek kitus pareigūnus pakoreguoti programą, arba, jeigu tai neįmanoma, kiekvieną kartą, prieš suteikiant žodį klausimui, paklausti, ar klausėjas turės vieną klausimą, ar kelis. Ir jeigu kelis, jam paklausus, jo neištrinti iš kompiuterio, o, pasibaigus visam sąrašui, vėl suteikti žodį. Kitos išeities, kaip laikytis Reglamento, aš nematau.
Todėl dabar yra mano du pasiūlymai dėl vedimo tvarkos. Pirmasis - padaryti pertrauką klausimo pateikime ir svarstyti kitą dieną toliau, suteikiant galimybę Seimo nariams paklausti, nes norinčių paklausti dar yra, aš žinau. Antrasis pasiūlymas - pratęsti klausimus tiek, kiek mums atrodys reikalinga. Dėl to galime susitarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, matyt, mums reikės balsuoti, kadangi Seimo narys S.Pečeliūnas reikalauja šito. Procedūroje, deja, tai nenumatyta. Procedūra numatyta tokia, kokią aš perskaičiau jums, gerbiamieji Seimo nariai. Tačiau, kadangi yra pasiūlymas pratęsti klausimus ir pratęsti pateikimą, tai tie, kurie siūlys pratęsti klausimus ir pratęsti pateikimą, spaudžia mygtuką “už”, kas siūlys baigti pateikimą, spaudžia mygtuką “prieš”. O dabar prašome registruotis. Jeigu Seimo nariai nuspręs tęsti pateikimą, tada spręsime ar šiandien tęsiame, ar atidedame kitam kartui.
V.JARMOLENKA. Gerbiamasis pirmininkaujanti, galima?
PIRMININKAS. Taip, prašau, kol nesibaigė registracija, prašau.
V.JARMOLENKA. Čia registracija, ne balsavimas.
PIRMININKAS. Prašau, kol nesibaigė.
V.JARMOLENKA. Aš noriu vis dėlto pasakyti, kad 189 straipsnis dėl savaitės įrašymo į darbotvarkę, jis jau įrašytas iš tikrųjų.
PIRMININKAS. Taip, aš jau tą girdėjau.
V.JARMOLENKA. Tai kas iš to? Jūs darote neteisingas procedūras, ir darote toliau, svarstant balsavimu ar nebalsavimu. Turi būt procedūra ir tiek.
PIRMININKAS. Aš kalbu apie pateikimą.
S.PEČELIŪNAS.Dėl pateikimo galima?
PIRMININKAS. Minutę. Užsiregistravo 102 Seimo nariai. Seimo narys S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Jūs vadovaujatės šiuo atveju 189 straipsniu, kuris kalba visai apie kitą procedūrą. Apie tai jau buvo sakyta. Tačiau jūs kažkodėl norite, net ir tuo straipsniu vadovaujantis, laikytis tik šio straipsnio pirmojo punkto, atsisakant antrojo, trečiojo, ketvirtojo ir penktojo. Kodėl jūs šitai darote? Jūs norite nutraukti pateikimą, neišklausius nuolatinių komisijų, neišklausius Vyriausybės ir visų kitų dalykų. Būkit malonus, jeigu jau laikotės netgi ne to straipsnio, kuris nustato pateikimo procedūrą, tai bent jau laikykitės jo iki galo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar turi nuolatinės komisijos ir frakcijos preliminarines išvadas?
K.LAPINSKAS. Komitetams projektas buvo praeitą savaitę išdalintas. Komitetams ir frakcijoms. Praeitą savaitę.
PIRMININKAS. 188 straipsnyje yra numatyta, kad Seimas turi nuspręsti, ką daryti su tuo dokumentu. Taigi aš nematau kito kelio, kaip tik siūlyti jums patiems nuspręsti, ar mes nutraukiame, t.y. laikome, kad jau pateiktas įstatymas, ar atidedame pateikimą kitam kartui? Prašome pasiruošti balsuoti. Kas...
V.JARMOLENKA. Atsiprašau, man atrodo, nereikia balsuoti, yra pasiūlymas atidėti kitam kartui.
PIRMININKAS. Taip, tai aš ir norėčiau, kad...
V.JARMOLENKA. Ir nereikia balsuoti.
PIRMININKAS. “Seimo nariai nuspręstų, ar jie atideda kitam kartui , ar neatideda. Taigi kas siūlo atidėti kitam kartui, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad pristatymas baigtas, spaudžia mygtuką “prieš”. Prašome balsuoti. Už tai, kad pateikimas būtų tęsiamas kitame posėdyje, balsavo 39. Už tai, kad pristatymas baigtas - 58. Taigi pristatymas baigtas. Ačiū pranešėjui K.Lapinskui už pranešimą.
S.PEČELIŪNAS. Ar galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS.Taip, prašau. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau pacituoti 189 straipsnio, kuriuo vadovavosi posėdžio pirmininkas, ketvirtąją dalį. Ketvirtoji dalis: “Įstatymo projekto įrašymo į sesijos darbų programą ir savaitės darbotvarkę” (tas, deja, jau buvo padaryta ir straipsnis taikomas ne pagal paskirtį) “vyksta tokia tvarka: pirma dalis. Projekto iniciatorių atstovų atsakymai į deputatų klausimus” (šitai buvo, nors ne iki galo) “nuolatinių komisijų, preliminariai tyrusių projektą, išvadų ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo” (šito nėra) “nuomonės, jeigu ji pareikšta, išdėstymą iki 5 minučių” (šito nebuvo). “Vyriausybės nuomonės, jeigu ji pareikšta” (irgi nebuvo) “kitų komisijų, frakcijų ar deputatų grupių, kurių nuomonė skiriasi nuo išsakytojų atstovų, argumentų išsakymas iki 5 minučių kiekvienam.” To irgi nebuvo padaryta. Aš sveikinu posėdžio pirmininką, labai sąmoningai ir labai nuosekliai šiandien jau kelintą kartą pažeidžiantį Reglamentą. Sveikinu.
PIRMININKAS. Ačiū už pasveikinimą. Kviečiame Seimo narį E.Jarašiūną pristatyti kreipimąsi į Rusijos Federacijos Aukščiausiąją Tarybą.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Aš jau pakviečiau Seimo narį E.Jarašiūną. Negalima kol kas. Po pristatymo. Po to galėsite kalbėti dėl vedimo tvarkos.
Seimo kreipimosi į Rusijos Federacijos Aukščiausiąją Tarybą projektas (pateikimas) (93.01.19)
1sesija27p svarstyti klausimai
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau jums pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo kreipimosi į Rusijos Federacijos Aukščiausiąją Tarybą projektą. Projekto esmė yra ta, kad Lietuvos Respublikos Seimas apgailestaudamas konstatuoja, kad Rusijos Federacijos teritorijoje iki šiol veikia Lietuvos kompartija. Žiūrėkite “Pravdos” numerį (čia neteisingai užrašyta 1992 metų gruodžio 30 diena), kuris išspausdino kreipimąsi į respublikos komunistų partijas ir visus KPSS narius ir čia kalbama apie veiklos atkūrimą, apie suvažiavimo surengimą ir tarp šito kreipimosi autorių yra ir Lietuvos kompartija. Ta organizacija, kuri 19901991 metais siekė smurtu nuversti teisėtą Lietuvos Respublikos valdžią.
Kadangi Lietuva ir Rusija yra pasirašiusi sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų (trečiajame straipsnyje yra šalių įsipareigojimas neleisti veikti organizacijoms, kurios veikia prieš sutartį sudariusias valstybes), todėl šiuo kreipimusi kreipiamasi į Rusijos Federacijos Aukščiausiąją Tarybą ir tikimasi, kad bus imtasi atitinkamų žingsnių ir kad būtų nutraukta prieš Lietuvą veikiančios organizacijos veikla. Ir tokio tipo priemonė tikrai prisidės prie Lietuvos - Rusijos santykių gerinimo, ko turėtų siekti tos valstybės. Manau, kad pristatymui užteks.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo nary, gal pabūtumėt tribūnoje? Jūsų norėtų paklausti. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Aš norėčiau pasisakyti.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Prašau pasakyti, ar ne geriau būtų be paskutiniojo sakinio šitas pareiškimas? Ar mes čia truputį nenusižeminam?
E.JARAŠIŪNAS. Manau, kad ne. Santykių gerinimas, aš manau, tokia nuostata neturėtų niekam užkliūti ir vargu ar tai yra žeminimo elementai.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, kokia yra Vyriausybės arba bent jau užsienio reikalų ministro nuomonė šiuo klausimu?
E.JARAŠIŪNAS. Man atrodo, kad Užsienio reikalų ministerija, matydama tokį dalyką, jau seniai turėjo paskelbti notą. Tai yra jos pareiga. Aš manau, kad tokiu atveju turime reaguoti mes ir aiškiai išreikšti savo poziciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A. Gricius norėtų pasisakyti. Gerbiamąjį pranešėją prašytume lukterėti. Paskui bus jūsų baigiamasis žodis. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Tikrai suprasdami šito klausimo svarbą ir nuodugniau susipažinę su kreipimusi, kurį padarė respublikos komunistų partijos atstovai į visus buvusius KPSS ar TSKP narius, mes matome, kad tikrai imperinės jėgos yra gilios ir randa savo prieglobstį Rusijos valstybės teritorijoje. Todėl, mano nuomone, mes privalome tikrai gana griežtai ir aiškiai reaguoti į šitokį kreipimąsi, tik gal turėtume išlaikyti tam tikras procedūros taisykles. Gal mūsų naujoji Užsienio reikalų ministerijos vadovybė nespėjo reaguoti, gal toje ministerijoje kai kurios tarnybos neatlieka teisingai tų pareigų, kurias turėtų atlikti ir informuoti gerbiamąjį ministrą P.Gylį, kad tokie dalykai vyksta. Aš manyčiau, kad mums galbūt reikėtų taip padaryti. Šiandien, jeigu būtų galima, priimti protokolinį nutarimą, kuriame kreiptumėmės ypatingos skubos tvarka į mūsų Užsienio reikalų ministeriją, kad ji notos ar kitokio dokumento pagrindu paklaustų Rusijos Federacijos vadovybę, kokia yra jos pozicija dėl šio kreipimosi, nes galbūt tai yra kažkokia saviveiklinė organizacija. Juk “Pravda” jau nebe ta “Pravda”, nors ji atstovauja tiems patiems interesams ir paprašyti, kad būtų skubiai atsakyta, kokia yra B.Jelcino pozicija arba B.Jelcino Vyriausybės pozicija. Ir po to, paėmus pagrindu gerbiamojo E.Jarašiūno ir gerbiamojo V.Landsbergio parengtą kreipimąsi, gal mes rytoj 10 val. Užsienio reikalų komitete galėtume tuos klausimus išspręsti ir kitą savaitę tikrai priimti tokio turinio, o gal, priklausomai nuo atsakymo, koks bus gautas, ir griežtesnį pareiškimą, nes čia yra aiškus kišimasis į mūsų valstybės vidaus reikalus tų jėgų, kurios nori atgaivinti buvusią imperiją, nuostatų išraiška.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada prašyčiau pranešėją tarti baigiamąjį žodį.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad pareiškimo tekstas, jo prasmė yra išreikšti Seimo, kaip įstatymų leidybos organo, poziciją. Ir manyčiau, kad jeigu Užsienio reikalų ministerija imsis konkrečių veiksmų, mūsų kreipimasis vienas su kitu nesikerta. Noriu pasakyti, kad kreipimosi spausdinimas laikraštyje tai ir yra tam tikra partinė veikla. O kadangi pagal tarpvalstybinę sutartį mes esame įsipareigoję priešiškų organizacijų veiklos netoleruoti ir neleisti, aš manau, kad tokiu atveju kažkokių problemų neturėtų kilti. Paties teksto formuluotės yra ganėtinai nuosaikios, korektiškos ir aš drįsčiau siūlyti balsuoti šiandien.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Katkus repliką.
J.A.KATKUS. Aš norėčiau pasakyti, kad akivaizdu, kad čia yra pažeidžiamas Lietuvos suverenitetas ir kodėl gi Seimas negali išreikšti savo nuomonės šiandien, tuoj pat ir kartu įspėti Užsienio reikalų ministeriją, kad ji laiku ir griežtai reaguotų į tai? O ne kreiptis ir vėl kažkiek laiko laukti. Todėl manau, kad tai turi daryti dabar, tuoj pat, Seimas balsavimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas siūlo balsuoti. Dėl balsavimo motyvų prašome pasisakyti. Reglamentas leidžia balsuoti, priimti šiandien šią rezoliuciją. S.Pečeliūnas dėl balsavimo motyvų.
S.PEČELIŪNAS. Taip, aš manyčiau, kad turime balsuoti dabar ir laikinasis Seimo statutas leidžia šitai daryti. Išsakyti argumentai, kad kreiptis protokoliniais nutarimais ar dar kažkuo į ministeriją ar į Vyriausybę, aš manau, neturi jokio pagrindo. Negalime mes Vyriausybei nurodinėti, jinai pati turėjo šitai padaryti. Ilgai laukėme, ji šito nepadarė. “Pravdoje” straipsnis buvo sausio 6 dieną, šiandien yra 19 d. ir argumentai, kad ministras ar kažkas ne visai susitvarko savo ministerijoje su gaunama informacija, tai yra ne mūsų problema, o ministerijos problema. Seimas turi atlikti savo funkciją ir konstatuoti kai kuriuos dalykus ir atkreipti dėmesį būtent tokiu būdu, koks yra siūlomas. Rekomenduoju balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS.Aš norėjau priminti visiems Seimo nariams, kad mes, prieš tapdami Seimo nariais, priėmėme priesaiką ir ten buvo parašyta, ir mes pakartojome, kad stiprinsime Lietuvos valstybingumą. Jeigu yra jėgos, kurios kėsinasi į tai, mes turime išsakyti bent jau savo nuostatą ir pasistengti, kad jos netrukdytų mūsų valstybei normaliai gyvuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Snežko.
K.SNEŽKO. Aišku, jeigu ten kompartija nori susikurti ar susikūrė Lietuvos kompartija Rusijos teritorijoje, labai blogai, bet aš noriu užduoti klausimą, o kaip mes atrodysime, jeigu mes iš pono B.Jelcino ar iš Rusijos parlamento gausime atsakymą, kad sausio 6 dienos “Pravdoje” yra klaidinga informacija? Vis dėlto mes Seimas. Aš jokiu būdu nieko prieš, kad tokią rezoliuciją priimtume. Čia yra aiškus įsikišimas į mūsų vidaus reikalus, jeigu kažkokia kompartija organizuota, bet jeigu bus toks atsakymas? Gal iš tikrųjų lukterkim nors vieną dieną. Mes paklausime mūsų užsienio reikalų ministrą, kokia iš tikrųjų yra situacija. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad mūsų požiūris į besikuriančią ar įsikūrusią, dabar sunku pasakyti, Lietuvos kompartiją Rusijos teritorijoje, sutampa, ir turbūt nereikia vieniem kitų raginti kovoti už Lietuvos valstybingumą, kadangi požiūris yra vienodas. Tačiau manau, kad tai yra labai rimtas dalykas, ir aš LDDP frakcijos vardu siūlyčiau, kad būtų išklausyta ne tiktai užsienio reikalų ministro informacija, bet taip pat ir derybų su Rusija vadovo informacija, o kad tai būtų galima padaryti, frakcijos vardu prašau šio klausimo svarstyme padaryti valandos pertrauką ir iškviesti minėtus asmenis.
PIRMININKAS. Frakcijos reikalavimas teisėtas, valandos pertrauka. Po valandos balsuosime dėl vedimo tvarkos. Seimo narys A.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis Seime, mes niekada neturėjome Konstitucinio teismo. Dėl Konstitucinio teismo ginčijosi aukščiausio lygio teisininkai specialistai, prieš karą daug tuo klausimu rašė Mykolas Riomeris. Ir dabar pasirodo, kad salėje sėdi visi konstitucinės teisės specialistai. Ir kai iškilo toks svarbus klausimas, kai daug klausimų čia reikia išsiaiškinti, mechaniniu balsavimu nutraukiamas pristatymas. Gerbiamieji, iš viso čia yra gal penki ar šeši teisininkai, ir netgi jiems yra užčiaupiama burna išsiaiškinti tokį klausimą. Čia juk ne koks nors prekybos klausimas, ne bulvių pirkimas pardavimas, o tokio organo, tokios įstaigos ir grandies, kuri spręs netgi mūsų Seimo balsavimą, mūsų Seimo balsą. O mes imam ir baigiam tokio svarbaus klausimo svarstymą mechaniniu balsavimu ir neleidžiame pasisakyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Gal jums būtų priimtinas pasiūlymas, kurį aš teikiu nuo savęs, kad projekto organizatoriai, prieš pateikdami pirmajam svarstymui šitą dokumentą, surengtų specialų seminarą?
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, galbūt, aš nežinau. Bet aš turiu gausybę klausimų. Klausimų, kurie yra ne šiaip kokie nors procedūriniai, o tikrai esminiai klausimai. Man atrodo, jie būtų įdomūs ir visiems Seimo nariams. Aš esu teisininkas, gerbiamieji! Klausimai yra labai svarbūs ne tik mums, mūsų visai tautai, į tuos klausimus tikrai reikėtų įsigilinti. Aš prašyčiau pratęsti pateikimą, grįžti atgal. Nejaugi mes iš svarbių klausimų darom cirką? Čia yra pirmas klausimas po daugelio metų. Juk, sakysim, dar M.Riomeris prieš 50 metų jį kėlė. Mes grįžtam atgal, atgal prie šito klausimo. Ir taip lengvabūdiškai. Tai parodo, kaip mes sprendžiam pagrindinius klausimus.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas. Aš tik norėčiau pasakyti, kad šitą seminarą galima būtų organizuoti ir šitoje salėje, girdint visiems, kurie pageidauja. Tai būtų specialus seminaras arba Seimo pasitarimas, o ne posėdis. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš galiu tiktai apgailestauti, kad mes dabar vienu metu svarstome turbūt du klausimus. Vienas - kreipimosi, dėl kurio buvo paprašyta pertrauka. Norėčiau priminti kai kuriems, kai buvo siūlytas protokolinis nutarimas ir kiti dalykai, tai ta didžioji frakcija galėjo pati kreiptis į giminingą frakciją anoj valstybėj ir išsiaiškinti, kaip ten yra iš tikrųjų. Nes tai, apie ką kalbama kreipimesi, vis dėlto yra jų kūdikis. Bet čia kitas klausimas.
Dėl Konstitucinio teismo - aš labai prašau gerbiamojo posėdžio pirmininko nedaryti iš Seimo, nežinau, ko - kažkokio diskusijų klubo ar seminarų rengimo vietos. Jeigu buvo pažeista procedūra, mes tą fiksavom, yra vienas būdas - arba atitaisyti tą pažeidimą ir pratęsti pateikimą, arba elgtis taip, kaip buvo nubalsuota fiksuojant, kad tai padaryta su pažeidimu. Kito kelio aš nematau. Jūsų tarpinis pasiūlymas dėl seminarų problemos neišsprendžia. Arba yra projekto svarstymas, rimtas svarstymas, arba jo nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys B.Genzelis. Prašom arčiau prie mikrofono, negirdėti. Negirdėti, prašom arčiau prie mikrofono. Arba aš įjungsiu jūsų vietinį mikrofoną. Prašom paspausti mygtuką, įjungiu jums vietinį mikrofoną. Prašom kalbėti.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau padaryti pastabą mūsų pirmininkui, t.y. pirmininkaujančiam. Kodėl jis leidžia vienam Seimo nariui įžeidinėti kitą frakciją? Dėl reikalo esmės. Mano supratimu, mūsų frakcija pasiūlė padaryti pertrauką ne tam, kad šio klausimo toliau nesvarstytume, bet tam, kad iki galo išsiaiškintume ir pakviestume kompetentingus asmenis, t.y. užsienio reikalų ministrą, kad jis paaiškintų, taip pat derybų delegacijos vadovą, kad jie paaiškintų šituos dalykus. Ir po to daryti sprendimą. Man nesuprantama, kodėl norima daryti sprendimus, neišsiaiškinus iki galo. Aš taip pat kategoriškai smerkiu tą pareiškimą, kurį yra pasirašęs M.Burokevičius, ir manau, kad tai yra grubus kišimasis į vidaus reikalus, bet mes tai turime daryti teisiniu pagrindu, viską išsiaiškinę. “Pravda” leidžiama kažkur Graikijoje, kiek aš žinau, net ne Rusijos teritorijoje. Taigi ar iš tikrųjų mes turime pagrindą dėl to reikšti pretenzijas B.Jelcinui? Čia klausimo esmė. Todėl šiuo klausimu reikia išklausyti kompetentingus asmenis.
Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo” įsigaliojimo ir taikymo tvarkos” projektas (trečiasis svarstymas ir balsavimas)(93.01.19)
1sesija27p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, nebesiūlau toliau nieko tęsti. Aš siūlau pereiti prie 7 darbotvarkės punkto - Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo” įsigaliojimo ir taikymo tvarkos” projekto. Trečiasis svarstymas ir balsavimas. Bet nematau pranešėjo. Yra, atsiprašau. Kviečiame pranešėją į tribūną.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, trečiąjį svarstymą buvom pradėję. Padarėme trečiojo svarstymo pertrauką tam, kad pataisytume ir įteiktume jums įstatymo projektą, atsižvelgę į Juridinio skyriaus išvadas. Dar sykį galiu priminti, kad palyginus su prieš tai buvusia redakcija, yra pataisyta...
PIRMININKAS. Čia projektas Nr.3? Taip?
K.ANTANAVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau tylos, negirdėti, apie kurį projektą kalbama.
K.ANTANAVIČIUS. “Atsižvelgiant į šio įstatymo pakeitimus, atitinkamai pakeisti poįstatyminius aktus, prieštaraujančius priimtų pakeitimų nuostatoms”. Buvę 1 ir paskutinysis įstatymo punktai yra išbraukti. Taip pat pono P.Vitkevičiaus siūlymu pakeista, kad sprendimas dėl namo grąžinimo natūra ar išpirkimo turi būti “priimtas ne vėliau kaip per metus”. Ten buvo ne vėliau kaip per pusę metų. Viskas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Tik prašyčiau neiti iš tribūnos. Matyt, priiminėsime pastraipsniui. Ar yra reikalaujančių šitą nutarimą priiminėti pastraipsniui? Būtinai. Taigi dėl pirmojo punkto. Kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašom. Seimo narė V.Briedienė. Prašau.
V.BRIEDIENĖ. Aš norėjau dėl antrojo punkto.
PIRMININKAS. Gerai, tada luktelkit. Seimo narys A.Kubilius dėl pirmojo punkto.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad vėlgi lieka labai neaiškūs šito nutarimo punktai. Kokia yra jų prasmė? Kam jie yra reikalingi? Tas pats pirmasis punktas: “Valstybės išpirktuose namuose butai parduodami pagal Butų privatizavimo įstatymą.” Na, taip ir turi būti, man atrodo, kaip daugiau gali būti? “Atitinkamai indeksavus gyvenamųjų patalpų kainą.” Kitas sakinys. “Sprendimas dėl namo grąžinimo natūra ar išpirkimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per metus po įstatymo įsigaliojimo.” Kieno sprendimas turi būti priimtas? Tų nuomininkų, kurie dabar gyvena? Vadinasi, jie turi apsispręsti, ar jie laisva valia išeina, ar jie neišeina? Ar jiems bus pasiūlyta per tuos metus, kur išeiti? Vėl - ar tas derinasi su tuo pačiu mūsų priimtu įstatymu? Ar turi priimti sprendimą tas savininkas, kuriam jokių teisių nebelieka? Ar savivaldybė turi priimti sprendimą? Kas tą sprendimą turi priimti? Ir svarbiausias dalykas, mano manymu, šitam nutarime kaip ir visam įstatyme lieka visiškai neaiški viena problema. Rajonuose tenka dažnai susitikti su rinkėjais. Jie klausia labai paprasto klausimo: yra atstatyta nuosavybės teisė, tačiau namas žmogui nėra grąžintas, ten dabar gyvena nuomininkai. Kas jo dabar laukia? Įstatymas galios atgaline data ar negalios atgaline data? Ar jam bus toks namas grąžinamas, ar negrąžinamas? Tos problemos lieka visiškai neaiškios, ir jos yra sukurtos mūsų Seimo daugumos, rengiantis prezidento rinkimams, ir nutarimas nieko čia nebepaaiškina.
PIRMININKAS. Jūs siūlote nepritarti pirmajam punktui. Ačiū. Seimo narys A.Lozuraitis. Ne. Seimo narys S.Pečeliūnas. Dėl pirmojo punkto.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Man kelia labai...
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, vieną minutę. Seimo nariui J.Beinortui norėčiau paaiškinti, kad Seimo narė V.Briedienė prašė dėl antrojo punkto. Dabar kalbam apie 1 punktą. Aš labai prašyčiau Seimo narių būti įdėmiems ir netrukdyti Seimo darbo. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Man labai kelia įtarimą ir pirmasis punktas, ir kiti, kur yra kartojami dalykai, kurių gal ir nereikėtų daryti nutarime. Bet jeigu konkrečiai dėl pirmojo punkto - kai kurios jo nuostatos, aš manau, negali būti priimamos nutarimu, o turi būti priimamos įstatymu. Apie tai jau mes kalbėjom anksčiau, kai aptarėm ankstesnį projektą, kur kai kurių punktų projekto autoriai dabar atsisakė, nes tai jau yra įstatyme arba vyksta natūraliai - taip, kaip ir turi būti. Vyriausybė priima aktus, pataisiusi įstatymą. Tuo tarpu pirmajame punkte kai kurios nuostatos reikalauja įstatyminio lygio, o ne Seimo nutarimo lygio. Būtų labai įdomu išgirsti autorių nuomonę, kodėl šitaip įdomiai yra elgiamasi. Įstatymines normas, kurios nepateko į įstatymo pataisas, dabar mėginama realizuoti nutarimo pavidalu, nors tai nėra visiškai teisėta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Du prieš pasisakė, dabar du gali kalbėti tik už. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man teko susidurti su šitais klausimais, aš dirbau su jais apie 4 metus. Aš turiu pabrėžti, kad šita problema bus tokia aktuali ir sukels tiek susipriešinimo mūsų tautoje, kokio jūs dar neįsivaizduojat, gerbiamieji. Neįsižeiskit, bet čia tikrai yra bomba mūsų santykiuose. Dabar aš pereinu prie nutarimo. Šio nutarimo 2 punkte...
PIRMININKAS. Apie pirmąjį, gerbiamasis Seimo nary, ir tik už galima kalbėti. Jau prieš yra pasisakyta.
P.A.MIŠKINIS. Aš pasisakau prieš, kadangi tikrai turėsim labai rimtą problemą. Šitos problemos atgarsiai šiandien buvo prie Seimo rūmų. Jie yra labai nedideli, tiktai pradžia, čia tik kibirkštėlė.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet dabar prieš negalima kalbėti, kalbėti galima kalbėti tik už. Seimo narys R.Dagys, bet nematau jo. Seimo narys J.Beinortas nori kalbėti už?
J.BEINORTAS. Aš noriu kalbėti už pirmąjį sakinį, jeigu mes jį pataisytume.
PIRMININKAS. Prašom.
J.BEINORTAS. Profesorius K.Antanavičius man tada sakė, kad jis neprieštarauja, tiktai, matyt, pamiršo. Reikalas tas, kad pagal Butų privatizavimo įstatymą nebegalėtume realizuoti šitų namų pirkimo. Dabar puikiausiai tinka Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas. Ten yra straipsnis, kuris iš esmės tą patį atlieka indeksuojant patalpas, atskaitant nuvertėjimą ir panašiai, ir naudojant čekius. Todėl labai prašyčiau autorių, kad jis vietoj Butų privatizavimo įstatymo įrašytų Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. Pagal šitą įstatymą. O dėl antrojo sakinio aš negaliu kalbėti, nes aš manau visiškai taip kaip kolega P.Miškinis.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Vaišnoras tikriausiai prieš? Ar už, gerbiamasis Seimo nary Vaišnorai? Seimo narys A.Vaišnoras. Galima kalbėti tik už. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Taip, aš iš tiesų esu prieš ir ilgai nekalbėsiu. Jeigu būtų kitoks tekstas, tai, ko gero, pasisakyčiau už.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Seimo narys M.Stakvilevičius tikriausiai už.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš balsuosiu už ir prašyčiau kitų, nors mus čia ir gąsdina, kad bus daug piketuotojų, mes jau kaip senukai “apsitrynę”, mums čia nebaisu. Siūlau ir kitiems nebijoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, pranešėjau, jums buvo siūloma Seimo nario J.Beinorto pataisa. Ar jūs pritartumėte jai? Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Seimo narys J.Beinortas man buvo siūlęs pakeisti - ne pagal Butų privatizavimo įstatymą, o pagal apsirūpinimą butais. Aš po šito pasiūlymo atsakiau taip: pasižiūrėsiu. Pasižiūrėjau ir priėjau prie išvados, kad tiems, kurie ten dabar gyvena, vis dėlto yra priimtinesnės sąlygos pagal Butų privatizavimo įstatymą, ir jie nebūtų diskredituojami, palyginus su tais, kurie jau išsipirko butus pagal Butų privatizavimo įstatymą. Norėčiau atsakyti ir kitiems oponentams. Beveik jau ir nereikia atsakyti todėl, kad vienas iš jų sakė, kad tai yra įstatymas, vadinasi, labai svarbu, o kitas sakė, kad to iš viso nereikia rašyti, nes tai visai nesvarbu. Na, tai vienas su kitu susideda ir išeina nulis. Norėčiau pasakyti dėl sprendimo dėl namo grąžinimo. Kas priima? Kam reikia, tas ir priima, bet nutarime turi būti parašyta, kad jie turi būti priimti. O jūs patys tik ką sakėt, kad mes neturim nurodyti Vyriausybei, kad ji priimtų sprendimus ar dar kaip nors. Mes tokios lyg ir teisės nebeturim jūsų pačių teigimu. Taigi prašau balsuoti už pirmąjį straipsnį tokį, koks jis yra pateiktas.
K.SKREBYS. Repliką galima?
PIRMININKAS. Prašau repliką. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš norėčiau tokią labai kuklutę replikėlę pasakyti. Butų privatizavimo įstatymo pareiškimų padavimo terminas baigėsi praeitų metų gruodžio 1 d. Jeigu pagal jį privatizuosim, tai viskas, pareiškimų nebegalima paduoti jau pusantro mėnesio. Tai ką mes tada siūlom, ponai?
K.ANTANAVIČIUS. Tam ir yra tas straipsnis įrašytas, kad būtų vykdoma.
K.SKREBYS. Pagal tą įstatymą, kuris jau nebegalioja?
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom...
K.ANTANAVIČIUS. Įstatymas galioja, tik pareiškimų terminas.O pareiškimų terminą štai tas įstatymas ir atkelia.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti.
A.KUBILIUS. Aš dar norėčiau vieną pastabėlę.
PIRMININKAS. Nebegalima.
A.KUBILIUS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Jau negalima. Gerbiamieji Seimo nariai, paskelbiau balsavimą. Kas už tai, kad pirmajam punktui būtų pritarta taip, kaip siūlo pranešėjas, spaudžia mygtuką “už”. Už pirmąjį punktą - 51, prieš - 31, susilaikiusių nėra. Taigi pirmajam punktui pritarta. Dėl procedūros Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, buvo siūlyta (aš norėčiau, kad jūs tai įvertintumėt po balsavimo) palikti pirmąjį sakinį pakeičiant nuoroda į kitą įstatymą. Projekto autorius pasakė, kad jam tai nepriimtina. Bet tai neleidžia atmesti pataisos, dėl to reikia balsuoti. Buvo siūlyta išbraukti antrąjį sakinį, dėl ko dar irgi nebuvo balsuota. Taigi jūsų konstatavimas, kad pirmajam punktui yra pritarta, neturi jokios prasmės.
PIRMININKAS. Aš tik noriu priminti, kad visos pataisos...
A.KUBILIUS....gerbiamasis pirmininkaujanti...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, noriu dar pasakyti, kad visos pataisos turi būti įteiktos prieš 24 valandas. (Balsai iš salės, negirdėti) Dėl sakinio išbraukimo aš pastabą priimu. Dabar pateiksiu balsuoti, ar antrąjį sakinį braukiame. Jeigu bus pritarta, kad antrąjį sakinį brauksime, dar kartą perbalsuosime pirmąjį punktą.
S.PEČELIŪNAS. Ponas posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad jūs pacituotumėt Reglamento straipsnį, per kiek laiko turi būti įteiktas projektas.
PIRMININKAS. Prieš 24 valandas.
S.PEČELIŪNAS. Jis buvo įteiktas prieš 5 minutes. Ačiū.
PIRMININKAS. Ne projektą aš turėjau galvoje, o pataisas. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti.
K.ANTANAVIČIUS. Aš dėl stenogramos norėčiau pasakyti.
PIRMININKAS. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Projektas įteiktas prieš gerą savaitę.
A.KUBILIUS. Gerai, aš norėčiau dėl antrojo sakinio.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, jums žodis dar nebuvo suteiktas. Yra pateikta balsuoti - išbraukti pirmojo straipsnio antrąjį sakinį. Aš teikiu jį balsuoti, reikalavimas teisėtas. Prašome pasiruošti balsuoti.
A.KUBILIUS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Negalima.
A.KUBILIUS. Taigi dėl antrojo sakinio balsavimas yra atskiras!
PIRMININKAS. Jau yra kalbėta dėl balsavimo motyvų.
K.ANTANAVIČIUS. Visas straipsnis aptartas.
PIRMININKAS. Dėl antrojo straipsnio balsavimo motyvų taip pat kalbėta.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos norėčiau pasakyti.
PIRMININKAS. Prašau, galima.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad aš nesuprantu, kur žiūri ir mūsų Juridinis skyrius, ir šiuo metu pirmininkaujantis Seimui , ir kur žiūri mūsų Vyriausybė. Nes antrasis sakinys aiškiai prieštarauja ir mūsų priimtam įstatymui, ir prieštarauja Vyriausybės programai. Vyriausybė yra pateikusi aiškią programą, kaip yra dėl grąžintinų savininkams gyvenamųjų namų nuomininkų aprūpinimo butais programų. Šita programa tęsiasi iki 2005 metų. Mūsų priimtajame įstatyme yra aiškiai pasakyta, kad nuomininkas laisva valia apsisprendžia, ar jam eiti į jam siūlomą butą. Tas butas bus pasiūlytas 2005 metais. Mes pasakom, kad sprendimas turi būti priimtas per metus. Tai kur logika yra, ponas Antanavičiau?
PIRMININKAS. Ačiū. Tik čia kalba ne dėl tvarkos.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau vis dėlto atsakyti - logikos ieškant pirmiau reikėtų baigti pradžiamokslį. Taigi yra kalbama visai apie kitą dalyką, kad turi būti priimtas sprendimas, ar grąžinti, ar išpirkti. Ir baigta. O po to programą realizuoti iki 2200. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos. Seimo nariui A.Kubiliui replikuoti neleidžiama be sutikimo. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
S.PEČELIŪNAS.Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai jūs konstatavote, kad bus balsuojama dėl antrojo sakinio išbraukimo ir pasakėte, kad nebus leidžiama pasisakyti dėl balsavimo motyvų, jūs grubiai pažeidėte laikinąjį Seimo Statutą. Prašom tai pripažinti.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad antrasis sakinys būtų išbrauktas, prašom paspausti mygtuką “už”.Kas palieka senąjį variantą, spaudžia mygtuką “prieš”. Aš kartoju: kas už tai, kad antrasis sakinys būtų išbrauktas, spaudžia mygtuką “už”. Taigi už - 30, prieš - 53, susilaikė 2. Antrasis sakinys paliekamas. Dabar bus galima kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl antrojo straipsnio. Taip, prašė ponia V.Briedienė. Aš prašyčiau dar kartą paspausti mygtuką. Taip. Seimo narė V.Briedienė. Du - už, du - prieš. Prašome.
V.BRIEDIENĖ. 2 punkte antroji pastraipa numato taip: “Numatyta, kokia tvarka kompensuojami buvusiems nuomininkams jų kaštai nuomojamiems butams ar namams pagerinti”. Aš prašyčiau papildyti tą sakinį: “ir buvusių savininkų nuostoliai, kuriuos jie turėjo, negalėdami naudotis savo gyvenamaisiais namais.” Kad nebūtų rūpinamasi vien tiktai buvusiais nuomininkais ir galvojama, kaip juos paversti savininkais, bet mes turime rūpintis ir buvusiais savininkais. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare Briediene, ar tas papildymas buvo įteiktas raštu, ar dabar jūs siūlote?
V.BRIEDIENĖ. Ne, aš tiktai nutarimą gavau prieš 15 minučių. Nutarimo projektą gavau prieš 15 minučių.
PIRMININKAS. Jeigu pranešėjas priims, mes mielai tai padarysime. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, jūsų nuomonė.
K.ANTANAVIČIUS. Aš manau, kad tikrai ponios V.Briedienės pasakyta tezė yra verta dėmesio ir ne tiktai dėmesio, ir didelio darbo, atkaklaus mūsų visų darbo Lietuvos žmonių labui. Tai ir siūlau poniai V.Briedienei kartu su Vyriausybe parengti įstatymo projektą, kaip kompensuoti visiems žmonėms, praradusiems turtą per tą visą laiką ir negalėjusiems juo naudotis. Na, ir tiems, kuriems nugriauta, ir tiems, kuriems sunaikinta, ir tiems, kuriems nužudyta. Tai yra to įstatymo reikalas.Manau, kad tokio įstatymo būtinai reikia. Tarp kitko, priimti tokį įstatymą aš kelis kartus siūliau anai Seimo daugumai. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš antrojo punkto redakcijos matyti, kad visa šita kompensacija už paimtus namus, pastatus bus paprasčiausia fikcija, nes tokio turto jokiu būdu neužteks. Ir dabar kalbame apie žemės sklypų suteikimą nuosavybėn. Juk šalia tuoj pat yra kalbama, kad tos žemės jau nebeužtenka. Tai iš kur, gerbiamieji, jūs surasite tiek žemės sklypų, tiek kito turto, kad atlygintumėte užuot grąžinę namus? Savininkai patys susitvarkytų tuos namus. Dar papildomai iš vargšės Lietuvos reikalaujat, žadat atlyginti. Ir kur jūs gausit, gerbiamieji, tiek turto? Pasakykite man ir pasakykite Lietuvai. Čia yra paprasčiausias rinkiminis triukas prieš Prezidento rinkimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Zenonas Adomaitis. Taigi Seimo narys Petras Miškinis pasisako prieš.
Z.ADOMAITIS. Labai nesenai buvo aiškinama ir tie patys kolegos aiškino, kad žemės užteks visiems, kas tiktai jos panorės. O mes tada labai abejojom. O dabar aš pritariu 2 punktui ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Seimo narys Saulius Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš taip pat norėčiau pasakyti dėl procedūros. Posėdžio pirmininkas konstatavo, kad 1 punktas yra priimtas. Deja, pagal Reglamentą dar tai nėra padaryta. Buvo balsuota palikti ar išbraukti. Buvo nutarta 1 punktą palikti. Buvo balsuota dėl antrojo sakinio išbraukimo arba palikimo. Irgi buvo nuspręsta, kad antrąjį sakinį paliktume. Nebuvo balsuota dėl to, kokiu įstatymu vadovautis parduodant tuos butus. Argumentas, kad pataisa buvo pasiūlyta per vėlai, neturi jokios prasmės, nes ant nutarimo projekto Nr.3, parengto pono K.Antanavičiaus, yra parašyta “1993 m. sausio 18 d.”. Jo argumentas, kad pateikta prieš savaitę, yra nepriimtinas. Seimo nariai projektą gavo prieš 15 min. Atmesti pataisą, kuri buvo pasakyta prieš dvi savaites, aš manau, nėra geras mūsų elgesio būdas. Ponas Julius Beinortas tą pasiūlymą, kaip pats Kazimieras Antanavičius konstatavo, yra pateikęs labai senai. Tai, kad jisai pranešėjui nėra priimtinas, yra jo nuomonė, tačiau Seimas turi spręsti kaip elgtis: ar vadovautis vienu įstatymu, ar kitu. Šitai galima nuspręsti tik balsavimu. Nusprendę šitą, mes turime dar kartą balsuoti dėl 1 straipsnio. Šito reikalauja Reglamentas. Dabar vyksta diskusija dėl 2 straipsnio. Nežinau, kaip mums elgtis. Ar pabaigus diskusiją dėl 2 straipsnio vėl grįžti prie 1 straipsnio ir pabaigti procedūrą, ar laikysitės tos praktikos, kuri šiandien jau ne kartą buvo panaudota, kai noras kažką turėti greitai leidžia Reglamentą padėti į šoną ir juo nebesivadovauti. Šitai jau buvo šiandien daug sykių konstatuota. Aš norėčiau, kad ateityje šiandien tokios praktikos nebūtų laikomasi. Laikinasis Seimo Statutas yra įstatymo lygio dokumentas, ir Seimas taip pat turi įstatymų laikytis. ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Vytautas Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš suprantu, kad šiandien ši problema yra opi abiems pusėms, t.y. gyventojams, gyvenantiems tuose namuose, kurie bus privatizuojami. Tačiau supraskime šitą, ir reikia bet kokiu būdu jiems taipogi suteikti kompensacinius momentus. Ir teisingai ponas Zenonas Adomaitis pastebėjo, kad žemės tikrai užteks visiems. Neabejokim ir padėkim, ir gana deklaruoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, 2 pasisakė už, 2 - prieš, taigi mes turime apsispręsti ir balsuoti dėl 2 punkto. Pranešėjas norėtų dar repliką?
K.ANTANAVIČIUS. Taip. Aš noriu atsakyti. Pirmiausia ar užteks žemės, ar neužteks. Nutarimu ir įstatymu yra leidžiama naudoti tokius kompensavimo būdus. Taigi ir parinks, kad užtektų. Vieno neužtenka, antro, trečio, ketvirto ir t.t. Niekaip negalėčiau pritarti pono Petro Miškinio nuostatai, kad štai nebekompensuotume nieko. Nenorėčiau pritarti. Tie žmonės, kurie buvo namų savininkai, turi gauti kompensacijas. O štai ponas P.Miškinis siūlo išbraukti tą, kad nebūtų kompensuojama. Tai aš nesutikčiau. Toliau norėčiau pasiūlyti štai surengti mokyklą, kurioje ponas Saulius Pečeliūnas mokytų elgesio taisyklių ir kaip čia elgtis mums, Seimo nariams. Bet įstatymui tas neturi jokios, man rodos, reikšmės, ar Saulius Pečeliūnas mokys mus, ar nemokys. Tai todėl siūlau balsuoti už tą įstatymą, kuris yra pateiktas. Na, kokia tvarka kompensuojami... Čia yra tiktai tos nuostatos, kurias turi realizuoti Vyriausybė, siekdama vykdyti įstatymą.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pirmininke, kadangi mano pavardė buvo paminėta...
PIRMININKAS. Atsiprašau, asmeniniais motyvais galima kalbėti pirmininkui leidus ir tiktai baigus klausimą svarstyti. O dabar prašome kantriai laukti. Jums bus suteiktas žodis. O dabar prašome balsuoti...
P.A.MIŠKINIS. Tai jūs man suteiksite žodį?
PIRMININKAS. Taip, be abejo.
K.ANTANAVIČIUS. Kadangi man davė progą ponas Petras Miškinis dar, tai aš noriu priminti, kad ponas Saulius Pečeliūnas antrąją redakciją yra gavęs sausio 9 d., o pirmąją redakciją, štai aš turiu, yra gavęs prieš Naujuosius metus. Taigi...
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti už 2 straipsnį. Kas jam pritaria taip, kaip pateikė pranešėjas, spaudžia mygtuką “už”. Už - 51, prieš - 34, susilaikė 2. 2 straipsniui pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi iškilo diskusija dėl 1 straipsnio, aš norėčiau jus painformuoti, kad pirmininkas negali nieko teikti balsavimui, jeigu jūs neturite raštu parašyto. Taigi prašome ateityje parašyti raštu, mes tikrai teiksime balsavimui. O dabar aš prašyčiau pasiruošti balsuoti dėl viso nutarimo. Kas už nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo” įsigaliojimo ir taikymo tvarkos”, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 65.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 37.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Susilaikė 3. Taigi Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, pakeitimo” įsigaliojimo ir taikymo tvarkos” yra priimtas.
Seimo narys Petras Miškinis personaliu klausimu.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Kadangi buvo paminėta mano pavardė ir pasakyta, kad aš nenoriu, kad būtų atlyginta savininkams, tai man kelia patį didžiausią nusistebėjimą. Aš visą gyvenimą kalbėjau už tai, kad žmonėms visiems, iš ko yra paimtas turtas, turi būti grąžinta. Ir dabar staiga žmogus sako, kad aš prieš tai, jog būtų grąžintas turtas, neatlyginta už paimtą turtą. Gerbiamieji, tai čia pats didžiausias nonsensas. Visų pirma aš stebiuosi tokiu teisiniu, dovanokit, aš pasakysiu, neraštingumu, Konstitucijos pažeidimu, konstitucinio principo pažeidimu. Tai yra tikrai gėda mūsų Seimui už tai, kad yra priimami tokie įstatymai, pažeidžiantys žmonių elementarias teises. Ir, dovanokit, tikrai aš niekada neįsivaizdavau, kad pateksiu nepriklausomos Lietuvos sąlygomis į tokį Seimą, kuris kratys žmogų iš kailinių ir faktiškai pavers nieku jo nuosavybės teises. Gerbiamieji, gėda mums prieš Lietuvą, gėda prieš žmones! Dovanokit, bet man tikrai baisu!
PIRMININKAS. Repliką Seimo narys Mindaugas Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Prašome arčiau mikrofono, nes negirdi Seimo nariai. Prašom prie kito, kuris veikia. O dabar Seimo narė Zita Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto po to, kai yra priimtas šitas nutarimas, trečiasis projektas, kuris buvo pateiktas be Juridinio skyriaus išvadų, be kitų specialistų nuomonės, aš noriu paklausti labai gerbiamos daugumos, ar Lietuvos civilinis kodeksas dar galioja, ar nebegalioja Lietuvoje? Ir tie skyriai, kurie reguliuoja nuosavybės teisę, kurie reguliuoja kitus principus, turtinius santykius, taip pat atlyginimą žalos ir savininko teisę disponuoti, naudotis ir valdyti turtus, ir daugybė kitų klausimų? Taigi aš norėčiau, kad būtų atsakyta, oficialiai man, kaip Seimo narei, ar aš dar galiu vadovautis savo darbe Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kad žinočiau, kaip man toliau elgtis ir dirbti?
PIRMININKAS. Prašome įteikti oficialų paklausimą pareigūnams ir bus atsakyta. Seimo narys Mindaugas Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš priekaištą pirmininkui. 4 min. išstovėjau prie centrinio mikrofono trimis etapais ir žodis man nebuvo suteiktas procedūros klausimu. Matyt, jau jūs vis dėlto to didelio triukšmo esate paveiktas taip, kad pradėsite sirgti ir galva tiktai į tą pusę ir žiūrės, ar kas nors iš tų kokio nors priekaišto nekelia. Todėl prašyčiau vis dėlto pirmininko (...) visas puses ir paisyti visų.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Leonas Milčius.
L.MILČIUS. Aš norėjau pasakyti nedidelę repliką į tuos žodžius, kurie buvo pasakyti kairiosios daugumos, na, kad nėra žemės. Mes labai neprisimename, kiek buvo iš tos pačios pusės sakyta pradedant žemės reformą, kad niekas nenorės atsiimti žemės. Šiandien yra beveik pusė milijono žmonių, kurie nori atsiimti žemę. Reikia prisiminti, kiek anksčiau mes prašėme, kad būtų leista visiškai disponuoti žeme, kad būtų galima išnuomoti, kad būtų galima parduoti. Kiek buvo tam pasipriešinta. Ir iš tikrųjų jeigu būtų priimta teisė visiškai disponuoti žeme ir ją grąžinti, atsirastų jos dar ir laisvos.
PIRMININKAS. Seimo narys Algirdas Kunčinas.
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos. Manyčiau, kad reiktų dirbti pagal darbotvarkę. Jeigu kas turi minčių, jas bus galima pasakyti kitu metu ir netrukdyti brangaus darbo laiko.
PIRMININKAS. Taip, Seimo narys Andrius Kubilius. Ir aš siūlyčiau daugiau...
A.KUBILIUS. Aš norėčiau paprašyti Seimo pritarimo mano pasiūlymui. Aš siūlyčiau, kad pirmininkaujantis Seimui arba laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas pavestų Valstybės ir teisės komitetui parengti nutarimą, kuriame būtų suderinta mūsų daugumos priimto įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų pakeitimo” 2 punkto 4 papunkčio, kuris yra toks: “namai yra grąžinami tada, kai grąžintinų namų nuomininkai laisva valia sutinka persikelti į jiems suteiktas kitas gyvenamąsias patalpas.” Ši nuostata su tik ką priimto nutarimo 1 straipsnio sakinio antruoju sakiniu, kad “sprendimas dėl namo grąžinimo natūra ar išpirkimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per metus po įstatymo įsigaliojimo.” Aš niekaip negaliu suprasti, aš nežinau, kaip aiškinti rinkėjams, kaip dabartinis nuomininkas turės apsispręsti laisva valia, ar jam išeiti į butą, kai jam tą butą pasiūlys 2000 metais.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik priminsiu jums, kad įstatymą priėmus nebereplikuojama, o kalbame tiktai dėl procedūros. O jeigu norite kalbėti dėl procedūros, prašome. Seimo narys Audrius Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau dėl Seimo darbo procedūros. Norėčiau priminti, kad per artimiausią pertrauką įvyks tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės šalimis grupės steigiamasis susirinkimas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Taip. Prašome dar.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš repliką norėčiau.
PIRMININKAS. Ne, replikos negalima. Tik dėl procedūros. Replikos nenumatytos.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl procedūros norėčiau pasakyti, kad Juridinio skyriaus išvados gerbiamajai ir mielai poniai Zitai Šličytei pateiktos sausio 18 d. su parašais.
Įstatymo “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešo akcijų pasirašymo atidėjimo” projektas (trečiasis svarstymas ir balsavimas)(93.01.19)
1sesija27p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Svarstome 8 darbotvarkės punktą. Pradedame svarstyti, nes liko 5 min. Tai yra trečiasis svarstymas ir balsavimas. “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešo akcijų pasirašymo atidėjimo” projektas. Kaip pamenate, svarstyme buvo padaryta pertrauka dėl to, kad buvo pasiūlymų rimtų. Ir štai pateiktas projektas trečiajam svarstymui. Kviečiame į tribūną Seimo narį Kazimierą Antanavičių. Projektas jums visiems yra išdalytas, atsižvelgus į tas pataisas, kurias jūs pasakėte.
K.ANTANAVIČIUS. Projektas, kur prirašyta “trečiajam svarstymui”. Atsižvelgiant į Juridinio skyriaus pastabas, yra pakeistas vienas žodis iš įstatymo pavadinimo “Dėl valstybinio privatizavimo aukcionų ir viešo akcijų pasirašymo”. Ir visa kita toks, koks jis buvo svarstytas trečiojo svarstymo pradžioje. Ir girdėjau, kad ir ponas ekonomikos ministras pritaria šiam įstatymui. Taigi manyčiau, kad čia nebereikėtų ir diskutuoti. Siūlyčiau balsuoti už visą įstatymą.
PIRMININKAS. Ar yra reikalaujančių balsuoti papunkčiui? Yra. Taigi prašome kalbėti tik dėl balsavimo motyvų, dėl 1 punkto. Vieną minutę, aš ištrinsiu senąjį sąrašą. Prašome registruotis naujai. Dėl balsavimo motyvų, dėl 1 punkto. Du - už, 2 - prieš. Vytautas Zimnickas. Prašome.
V.V.ZIMNICKAS. Punktas atitinka Pirminio privatizavimo aukcionų sustabdymo įstatymo nuorodas, todėl siūlyčiau balsuoti už.
PIRMININKAS. Seimo narys Gediminas Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Na, aš niekaip negaliu surasti nė vieno punkto, kuriais vadovaujantis buvo sustabdytas privatizavimas. Jeigu aš neklystu, mes sustabdėm privatizavimą dėl to, kad yra teisėtvarkos pažeidimų privatizavimo procese. Tai, gerbiamieji šito stabdymo, šitos netinkamos akcijos autoriai, kur yra įrašytas nors vienas punktas, kuriuo remiantis mes tikėtume, jog bus pataisyta padėtis ir nebebus to nusikalstamumo? Tai aš siūlyčiau vietoj 1 tuščio punkto įrašyti esminį punktą, kuris įpareigotų prokuratūrą, Vidaus reikalų ministeriją, privatizavimo tarnybas ir pan. paruošti ir pateikti arba priimti Vyriausybėje tokius sprendimus ir nuo to laiko pradėti viešus aukcionus. Tada dar nors žmonėms galėsime pažiūrėti rimčiau į akis. O dabar neaišku, kam sustabdėm, kas toliau bus ir ką su tuo darys.
PIRMININKAS. Seimo narys Andrius Kubilius dėl balsavimo motyvų.
A.KUBILIUS. Aš suprantu, kad šitas nutarimas vis tiek bus priimtas, bet prašau, kad Seimo Pirmininkas arba Sekretorius pateiktų, paprašytų iš Vyriausybės tikslios informacijos, kiek šitas mėnesį trukęs aukcionų sustabdymas kainavo Lietuvai ir jos žmonėms?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, tai galite padaryti ir jūs, parašęs oficialų paklausimą. Čia mums nereikia to daryti. Seimo narys Petras Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, štai yra pasakyta, kad nesustabdomas privatizavimas už laisvai konvertuojamą valiutą. Ar mes tikrai žinom, kas perka tą turtą už laisvai konvertuojamą valiutą? Ar mes neparduodam Lietuvos kažkokioms juodosioms jėgoms, kurios tą paskui turtą... Nejaugi mūsų tas doleris, kurį mes gausim, yra vertesnis už mūsų eilinių žmonių įmokėtą taloną? Ar mes neparduosim Lietuvos, Lietuvos pastatų kažkokioms tikrai nemėgstančioms mūsų valstybės jėgoms? Šitą reikia pagalvoti, gerbiamieji.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar vienas Seimo narys gali kalbėti tiktai už. 2 prieš jau pasisakė. Ar yra norinčių kalbėti už? Neatrodo, kad Seimo narys Alfonsas Vaišnoras už. Už norite? Seimo narys Alfonsas Vaišnoras pasisako už. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes jau nebe pirmą kartą ir nebe vieną dieną priimam logikai ir Konstitucijai prieštaraujančius įstatymus. Manyčiau, kad mes iš tiesų tęskime tas tradicijas, ir aš jus agituoju balsuoti už ir tolimesniame darbe taip pat sėkmingai pažeidinėti Konstituciją.
PIRMININKAS. Taigi 2 pasisakė už, 2 - prieš. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas pritaria 1 punktui taip, kaip yra pateikta, spaudžia mygtuką “už”. 57 - už, 32 - prieš, susilaikė 2. 1 punktui pritarta. Kadangi pertraukos laikas, skelbiama pertrauka. Po pertraukos bus svarstomas toliau šitas pats dokumentas. Repliką Seimo narys Algirdas Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau Seimo nariams dar kartą priminti, kad gerbiamasis Seimo narys Alfonsas Vaišnoras visus ragino pažeidinėti Konstituciją. Manau, kad tai nedaro garbės Seimo nariams.
Pertrauka
Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinių prekių pirkimopardavimo sutarčių” projektas (svarstymas ir balsavimas)(93.01.19)
1sesija27p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome sėstis. Tęsime vakarinį sausio 19 d. Seimo plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dabar imti nagrinėti ir užbaigti vieną trumpą klausimą, o po to tarsimės, ką toliau darysim, kadangi salėje yra 2 ministrai ir turime kelis nebaigtus klausimus. Aš siūlau dabar, tikiuosi, kad greitai pavyks, išspręsti 9 punktą. Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinių prekių pirkimo-pardavimo sutarčių” projekto. Prašome gerbiamąjį V.Gricių į tribūną.
A.VAIŠNORAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Man labai gaila, kad čia nesėdi vietoj jūsų, ponas Juršėnai, gerbiamasis A.Sakalas, buvęs pirmininkaujantis paskutiniame posėdyje. Buvo paminėta mano pavardė, bet jis man pagal Reglamentą neleido į tai atsakyti.
PIRMININKAS. Gerai. Išsprendžiam bent vieną klausimą, tada prašom ir dėl vedimo tvarkos, ir asmeniniais klausimais. Iš karto šitą klausimą išspręsim ir po to.
A.VAIŠNORAS. Man dabar galima pasisakyti ar po to?
PIRMININKAS. Tribūnoje yra svečias, na, turėkim kantrybės, mes gi čia visi vietoj.
Ačiū, gerbiamasis A.Vaišnorai. Prašom, gerbiamasis V.Griciau.
V.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, praėjusių metų pradžioje buvo mūsų ministerijai pavestas klausimas ruošti dokumentus dėl Lietuvos prisijungimo prie Jungtinių Tautų 1980 m. balandžio 11 d. Vienos konvencijos dėl tarptautinių prekių pirkimopardavimo sutarčių. Reikia pasakyti, kad šią konvenciją ruošiant dalyvavo 62 valstybės. Tarp jų - 29 Vakarų Europos valstybės. Šiuo metu prie tos konvencijos prisijungę 26 valstybės. Prie konvencijos 1990 m. gegužės mėn. buvo prisijungus ir buvusi Tarybų Sąjunga. Praktiškai šios konvencijos dokumentą nagrinėjo mūsų Respublikos teisingumo ministerija, Ekonomikos ministerija, buvusi Prekybos ir materialinių išteklių ministerija, dabar Prekybos ir pramonės ministerija, Užsienio reikalų ministerija. Yra apsvarstytas klausimas Seimo Teisiniame komitete, klausimas buvo gana ilgai ruoštas, kadangi prisijungimas prie tos konvencijos sąlygoja kai kurių mūsų įstatyminių, normatyvinių aktų keitimą. Užtat Teisingumo ministerija ir siūlė prisijungti ir mes taip pat siūlom prisijungti prie tos konvencijos su išlyga, t.y., kad pirkimopardavimo sutartys būtų sudaromos tiktai rašytine tvarka. Kadangi pagal tą konvenciją kitos valstybės neturi tos išimties ir pirkimo-pardavimo sutartys gali būti sudaromos ir žodžiu. Tai praktiškai vienintelė išimtis ir tai taipogi, kad užfiksuotas tas momentas, kad sutarties objektai turi būti Lietuvos valstybės komercinė struktūra, o kitas turi būti būtinai užsienio valstybės, tai yra tarptautinių kontraktų dokumentai. Aš siūlau priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar, gerbiamieji kolegos, matote reikalą čia debatuoti, ar galim iš karto balsuoti? Galim. Tai prašom registruotis. Ačiū, gerbiamasis V.Griciau. Gerbiamieji Seimo nariai, registracija prasidėjo. Salėje - 94 Seimo nariai. Ar balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Ačiū. Tada aš prašysiu gerbiamąjį A.Vaišnorą pasisakyti asmeniniu klausimu, kol balsų skaičiavimo grupė užims savo darbo vietas. Prašom. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Pirmiausiai turiu pasakyti, kad mes jau pažeidėm ne pirmą kartą Reglamentą, kadangi LDDP frakcija paprašė padaryti valandos pertrauką svarstat Lietuvos Respublikos Seimo kreipimąsi į Rusijos Federacijos Aukščiausiąją Tarybą. Jau praėjo daugiau kaip valanda ir svarstymas neatnaujintas. Bet tai čia Reglamento pažeidimas, aš įsivaizduoju, kad tai yra įprasta. Jų bus dar labai daug.
PIRMININKAS. Ir stambesnių, taip?
A.VAIŠNORAS. Ir stambesnių, taip! Pirmininkaujantis tai dažnai daro.
PIRMININKAS. Aišku.
A.VAIŠNORAS. Kitu klausimu aš norėčiau pasakyti štai ką, ponas A.Kunčinas...
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tylos! Prašom klausytis Seimo nario A.Vaišnoro.
A.VAIŠNORAS. Gali ir nesiklausyti. Nelabai galbūt ir įdomu.
PIRMININKAS. Tada nereikėtų ir kalbėti. Tada būtų paprasčiau.
A.VAIŠNORAS. Bet aš noriu pasakyti savo nuomonę, na, netgi, sakykim, jums ir protokolui, ir stenogramai.
PIRMININKAS. Klausau.
A.VAIŠNORAS. Štai ponas A.Kunčinas paminėjo mano pavardę, kada aš kalbėjau apie konstitucinius pažeidimus. Žinoma, jis padarė man teisingą pastabą, aš jam dėkoju. Negalima agituoti nieko, kad pažeidinėtų Konstituciją. Tačiau taip yra, iš tiesų Konstitucija yra pažeidinėjama. Šiuo atveju ponui A.Kunčinui turbūt pritrūko sveiko humoro jausmo ir jis nesuprato mano galbūt tos pastabos ir to siūlymo. Na, o aš galiu pasakyti, kad iš tiesų sveikos nuovokos dažnai trūksta LDDP didžiajai daugumai, kadangi ir Reglamentas, ir Konstitucija iš tiesų yra pažeidinėjami. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dovanokit, galima jus paklausti? Jūs sakot LDDP didžiajai daugumai, tai mažumai vis dėlto šitos frakcijos būdingas sveikas protas, taip?
A.VAIŠNORAS. Aš manau, kad yra tam tikra maža dalis žmonių, kuriai būdingas sveikas protas.
PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. Taigi balsų skaičiavimo grupė, atrodo, yra pasiruošusi.
A.KUNČINAS. Ar galima?
PIRMININKAS. Prašom. Na, gerbiamasis A.Kunčinai, na, bent pabalsuokim, po to.
A.KUNČINAS. Turėsiu sveiko humoro jausmą. Nors tai naujadaras lietuvių kalboje.
PIRMININKAS. Gerai. Posėdžio pabaigoje. Visiškai teisingai. Gerbiamieji kolegos, jau yra regis..., ką, dar kartą registruoti? Prašau. Dar sykį registruojamės. Prašom registruotis. Salėje - 101 Seimo narys. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Jungtinių Tautų 1990 m. balandžio 11 d. konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių”. Balsavimas prasidėjo. (Gongas)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 89.
PIRMININKAS. 89. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė vienas.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, 89 balsavus už ir vienam susilaikius, nutarimas dėl prisijungimo prie Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinių prekių pirkimo-pardavimo sutarčių, priimtas. (Gongas)
Dabar tikrai reikėtų grįžti prie to klausimo, kurį minėjo kolega A.Vaišnoras, t.y. dėl Seimo kreipimosi. Žinoma, yra dar keletas atidėtų arba nebaigtų klausimų, bet, matyt, nesiginčydami pereisim prie šito. Prašom, Seimo nary ir ministre P.Gyly, į tribūną.
A.EIGIRDAS. Ar galima frakcijos vardu?
PIRMININKAS. Prašom.
A.EIGIRDAS. Frakcijos vardu prašau 3 min. pertraukos.
PIRMININKAS. Jūsų teisė, tik pasakykite, gerbiamasis Eigirdai, kurios frakcijos vardu?
A.EIGIRDAS. Piliečių chartijos frakcijos vardu.
Įstatymo “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešojo akcijų pasirašymo” (trečiojo svarstymo ir balsavimo tęsinys)(93.01.19)
1sesija27p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Taigi tuo momentu gal mes galėtume gerbiamąjį K.Antanavičių į tribūną pasikviesti, kadangi čia liko pora punktų jo įstatymo projekto.
K.ANTANAVIČIUS. Taigi kalbu apie valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešojo akcijų pasirašymo. Įstatymas dėl to daikto. 1 punktą apsvarstėme. 2 punktas. Prašau pastabas iš sykio, pasiūlymus.
PIRMININKAS. Na, tai gal galima. Ar buvo pastabos pateiktos raštu?
K.ANTANAVIČIUS. Nebuvo pastabų pateiktų raštu.
PIRMININKAS. Tai tada dėl balsavimo motyvų. 2 - už, 2 - prieš. Prašom. Kas dėl balsavimo motyvų dėl 2 punkto? Ar nėra norinčių pasisakyti?
K.ANTANAVIČIUS. Matyt, nėra.
PIRMININKAS. Ne ne, yra. Seimo narė V.Briedienė. Prašom. 2 - už, 2 - prieš.
V.BRIEDIENĖ. Raštu nebuvo galima pateikti, nes projektas buvo pateiktas prieš 15 min. Apie tai jau mes kalbėjome Seime. Tik galbūt, gerbiamasis Pirmininke, nebuvot ir negirdėjote tos kalbos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip aš supratau, kad lyg ir anksčiau buvo projektas pateiktas.
K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau pastebėti, kad ne apie tą projektą kalbėjom pirmiausiai, o apie aną, ką ir pasakiau, kad buvo ir sausio 9 d., ir dar kitą dieną. Šio projekto trečiajam svarstymui štai pakeisti keli žodžiai. Čia, sakyčiau, mūsų kolegų yra kažkoks nesusipratimas. Jeigu pateiki jiems geresnį variantą, įrašai jau į tekstą, o ne ranka ištaisai, tai lyg ir kitas variantas yra. O štai dėl šito įstatymo aukcionų ir viešojo akcijų pasirašymo nutarimas toks, koks čia yra pateiktas, jis buvo pateiktas jau ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Man atrodo, kad šis 2 punktas gali įnešti didelę sumaištį. Pagal šį punktą privatizavimas tęsiamas toliau lyg ir, na, tiek laiko, kiek buvo likę jį sustabdant. Taip aš suprantu. Bet dabar, nuo kada bus skaičiuojama, nuo kada tęsiamas privatizavimas: ar nuo 15 d., kai buvo pasibaigęs tas įstatymas dėl sustabdymo, ar tęsiamas nuo šiandien, ar nuo tada, kai bus priimtas šitas įstatymas?
PIRMININKAS. Tokioj stadijoj klausimai neteikiami, bet tegul dėl šventos ramybės pranešėjas atsakys. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Žmonės privatizavimo tarnybose patys puikiai žino tą technologiją. Čia yra tik leidimas, kad nereikia pradėti iš naujo skaičiuoti. O kaip jie nuspręs, taip ir bus gerai.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šitas projektas yra jau pakankamai diskutuotas, juo labiau kad yra pateikta ir Vyriausybės išvada, Juridinio skyriaus išvada. Ir šitas punktas nėra pakitęs projekte Nr. 3. Todėl aš siūlyčiau pirmininkaujančiam ir prašyčiau visų Seimo narių baigti diskusijas, ir balsuoti už šį punktą.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas. Po to - Seimo narys T.Lideikis.
F.KOLOSAUSKAS. Siūlau pritarti šiam punktui ir balsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis. Prašom.
T.LIDEIKIS. Aš noriu pasakyti, kad jau yra buvę teisminių bylų, kai kildavo klausimas, kada baigiasi akcijų pasirašymas. Klausimas ėjo apie 5 arba 15 minučių. O dabar jeigu mes paliksime tarnyboms spręsti ten 4 dienų tikslumu, kada baigiasi pasirašymas, tai čia teismo procesai bus neišvengiami.
PIRMININKAS. Tai, žodžiu, jūs prieš? Aišku. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti elektroniniu būdu. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešojo akcijų pasirašymo” 2 punktas? Prašom mygtukais. Balsavimas prasidėjo. (Balsai salėje) Čia jūsų valia, kaip norite balsuoti, taip ir balsuokite.
K.ANTANAVIČIUS. (Ne į mikrofoną) Ne, jie klausia, ar K.Antanavičius prieš. Aš už. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Už - 58. Prieš - 32, 3 susilaikė. Punktas priimtas. Dabar, gerbiamieji kolegos, baigėsi pertraukos laikas, bet gal galime 3 punktą priimti, o galutinį balsavimą iš tikrųjų vėliau. Gal galime šitaip padaryti?
K.ANTANAVIČIUS. Gerai.
PIRMININKAS. Aš klausiu gerbiamojo A.Eigirdo. Nepyksite, jeigu pertrauka šiek tiek ilgesnė? Gerai.
Dėl 3 punkto. Prašom, 2 - už, 2 - prieš. (Balsai salėje)
K.ANTANAVIČIUS. Tai gal nėra pastabų?
PIRMININKAS. O gal iš tikrųjų nėra pastabų dėl 3 punkto? Galim balsuoti iš karto? Galim balsuoti? Gerbiamasis F.Kolosauskas dar nori... Gerai. Taigi prašom balsuoti elektronika, kas už 3 punkto priėmimą, prašome balsuoti. Už - 57, prieš - 28, 1 susilaikė. Punktas priimtas. Taigi pastraipsniui įstatymo projektas priimtas. Galutinį balsavimą surengsime vėliau, kadangi čia pagal Reglamentą gali dar Seimo nariai pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Ir pasibaigus frakcijos paprašytajai pertraukai, į tribūną kviečiu gerbiamąjį P.Gylį. Prašom.
Seimo kreipimosi į Rusijos Federacijos Aukščiausiąją Tarybą projektas (pateikimo tęsinys)(93.01.19)
1sesija27p svarstyti klausimai
P.GYLYS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Aš šiandien jau esu antrą kartą dėmesio centre ir norėčiau štai ką pasakyti. Prieš pusvalandį man paskambino į ministeriją, jog yra ruošiamas kreipimasis dėl kito kreipimosi, kuris atspausdintas “Pravdos” laikraštyje. Aš ką tik susipažinau su tuo kreipimusi. Užsienio reikalų ministerija neprenumeruoja “Pravdos” paskutiniu metu. Ir mes, deja, savo kitais kanalais negavome jokio pro memoria (čia jau, ko gero, yra mūsų trūkumas, bet visgi nėra šito). “Pravda” šiuo metu yra, aišku, vienos nevalstybinės organizacijos laikraštis. Taip pat susipažinau su tuo tekstu. Pirmiausia noriu pasakyti dėl procedūros. Manyčiau, kad tokie dalykai yra svarstytini ramiai ir reakcija turėtų būti taip pat tokia pati. Manau, kad tas pareiškimas yra vertas dėmesio, kadangi ten kalbama apie tai, jog reikia atkurti Tarybų Sąjungą. Aišku, kad tai liečia Lietuvos interesus, o mes jokiu būdu negalime būti abejingi tokiems pareiškimams. Manau, kad yra būdų ir priemonių diplomatiniais kanalais pasiteirauti Rusijos, kaip ji reaguoja į šitą publikaciją. Ir mes pačiu artimiausiu laiku žadame tai padaryti. Tai padarysim. Tačiau manau, jog reikėtų visą šitą klausimą apsvarstyti Užsienio reikalų komitete ir, priėmus reikiamą sprendimą, ramioje aplinkoje apsvarsčius visus veiksnius, nuspręsti, kaip toliau elgtis, sužinojus Rusijos vadovybės požiūrį į tai, kas vyksta.
Taip pat aš noriu jau iš karto čia reaguoti į kai kuriuos dalykus pareiškimo projekte, kurį yra pasirašę ponai V.Landsbergis ir E.Jarašiūnas. Taip, pareiškimas pasirašytas Maskvoje, ir tai netiesioginis įrodymas, kad jis padarytas Rusijos Federacijos teritorijoj. Bet kai mes kalbame apie tai, kad Rusija turi nutraukti globą šitai organizacijai, tai manau, kad tai yra labai rimtas dalykas. Reikia turėti įrodymų, kad oficiali Rusijos valdžia tikrai globoja šitą organizaciją. Nes jeigu laikraštis kažką skelbia, kažkokią idėją, tegul ir nepriimtiną, tai yra jų reikalas. Kas kita, jeigu jie globoja organizacijas, kurios susijusios su kai kurių valstybių, tarp jų ir Lietuvos Respublikos interesais. Tai yra labai rimtas formulavimas ir jį reikėtų labai gerai apsvarstyti, ką aš parlamentui ir siūlau daryti. Kitais kartais aš siūlyčiau daryti tai, kad būtų galima iš pradžių... Tarkim, dėl daugelio priežasčių pritrūksta mums ir personalo, ir, kaip žinote, vyksta kadrų kaita, mūsų ryšiai nėra idealūs visur: Rytuose ir Vakaruose. Čia ir Stasys Lozoraitis skundėsi, kad gauna labai seną informaciją. Taigi galbūt būtų galima geranoriškai suderinus, painformavus visas institucijas, ir Užsienio reikalų ministeriją, ir Užsienio reikalų komitetą parlamente, ir Prezidentą, ir surinkus informacijas, ramiai apsvarsčius daryti solidžius pareiškimus. Tokia būtų mano pirma reakcija. Aš nenorėčiau, kad parlamentas darytų skubotus žingsnius. Ir manau, kad rami politika, kuri neprovokuoja, yra pati geriausia politika. Mes turėtume išsivaduoti iš tokios ekstazinės situacijos, kai visą laiką priimam sprendimus įtampos sąlygomis. Mes turime atsipalaiduoti nuo įtampos, ramiai apgalvoti visus už ir prieš ir paskui reaguoti.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi gerbiamasis Seimo narys ir ministras siūlo procedūrinį ėjimą, t.y. šitą dokumentą, jo projektą perduoti Užsienio reikalų komitetui. Seimo narys Vladimiras Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū. Aš nefiksuosiu jokių procedūrinių pažeidimų. Labai ačiū ponui ministrui už jo poziciją. Aš suprantu, kad čia jo asmeninė pozicija. Bet tiktai noriu pasakyti, kad tas kreipimasis nėra į Rusijos vadovybę, netgi ne į komitetą. Mes, kaip Seimas, kreipėmės į kitą parlamentą, kitos šalies, prašydami įvertinti veiklą tos organizacijos, kuri Lietuvoj yra antikonstitucinė. Aš noriu jums priminti, kad lygiai tokia pati organizacija... kaltės įrodymo ar neįrodymo... daroma Generalinėje prokuratūroje ir kitų instancijų. Mes čia kaltės nenorime įrodinėti ir neįrodinėjame. Jau senai viskas pasakyta Lietuvos Respublikoje. Ir todėl aš raginčiau visus balsuoti, kad mūsų Seimas vienu balsu kreiptųsi į Rusijos parlamentą. Ten yra komitetai, kurie gina mus arba negina. Seimo komitetas arba komisija ten įvertins. Arba visas parlamentas. Siūlyčiau balsuoti. Procedūra yra tokia.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys L.Linkevičius.
L.A.LINKEVIČIUS. Atsiliepdamas į ministro pasiūlymą noriu pasakyti, kad jis yra priimtas ir ta prasme, kad komiteto posėdis vyks ne kada nors, o ryt iš ryto. Ir mes kaip tik planuojame svarstyti ir šiuos klausimus. Labai tiks ir šitą klausimą apsvarstyti, kadangi mūsų darbotvarkėje yra tie dalykai.
Toliau. Manau, kad mūsų reakcija turi būti, ir čia niekas neprieštarauja, kad ji turi būti labai aiški, kadangi aiški pozicija šitais klausimais jau buvo ne kartą pareikšta. Taigi dėl to niekas nesiginčija. Ginčijamasi tiktai dėl pačios procedūros. O kad reaguotumėm solidžiau ir pasiteiraudami dar tos oficialiosios reakcijos diplomatiniais kanalais, tai visiškai pagrįsta. Ir aš remčiau ministro pasiūlymą rytoj galbūt dar kartą apsvarstyti komitete šitą klausimą.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Ačiū. Galbūt truputį ir nekorektiška laikyti gerbiamąjį ministrą tribūnoje, o mes čia jau pradėjome reikšti nuomones. Tai ar čia mes dabar klausimus užduosime, ar reikšime nuomones?
PIRMININKAS. Dėl procedūros. Teisingai, ministras galėtų ir prisėsti. Ačiū. Gerai. Prašom. Jūs dar kalbėsite?
V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau pasakyti dėl šito dokumento išplatinto, kurį norėtume paversti Seimo dokumentu. Man atrodo, kad vienas dalykas - labai pavėluotai reaguojama. Praėjo pusantro mėnesio po to, kai buvo išspausdinta “Pravdos” laikraštyje... (Balsai salėje, negirdėti) Atsiprašau, jeigu sausio 6 d., tai vis viena jau praėjo dvi savaitės, ir manau, kadangi buvo išspausdinta laikraštyje, neoficialiame laikraštyje, ne valstybiniame laikraštyje, o tuo labiau kad Rusija ir neturi valstybinio laikraščio, tai, man atrodo, čia privalėjo į tai reaguoti pirmiausia mūsų ambasada Maskvoje ir jos darbuotojai, taip pat vyriausybinės struktūros, bet ne Seimas. Ir, manau, mes turime palikti pagal mūsų kompetencijos galias tai spręsti mūsų Vyriausybei tam tikrais kanalais, nelošti tos vadinamosios priešprezidentinės kampanijos kortomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys E.Bičkauskas. Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Mano nuomone, pas mus tęsiasi gana ydinga praktika. Vėl bandome spręsti praktinius užsienio politikos klausimus apeidami Užsienio reikalų ministeriją. Manau, jog mūsų reakcija iš tikrųjų reikalinga, būtina. Bet ar ne geriau ir ar ne efektyviau būtų, jeigu tai būtų padaryta diplomatiniais kanalais? Priimdami tokį pareiškimą mes paprasčiausiai sureikšminame ir patį J.Jarmalavičių (ten ne M.Burokevičius pasirašė), ir jo Komunistų partiją. Ir netgi darome jos reklamą. Esu įsitikinęs, jeigu mes norime praktinių rezultatų, tai bus daug efektyvesnis diplomatinis kelias, juolab žinant ir Rusijos Prezidento B.Jelcino poziciją Komunistų partijos atžvilgiu. Antra vertus, Seimo reagavimas į panašaus pobūdžio leidinius kaip “Pravda”, manau, nesuteikia didelio autoriteto ir pačiam Seimui. Galų gale čia Lietuvoje prenumeruojami ir gaunami tiktai keli leidiniai. Būdamas Maskvoje galiu pasakyti, kad jų tenai yra kur kas daugiau ir kur kas bjauresnių.
Na, o jeigu seksim ta pačia logika, tai kas savaitę prie ambasados vyksta piketai. Praeitą sekmadienį buvo apie pusantro šimto žmonių, “Trudovaja Rosija”, reikalaudami, kad Lietuva paleistų visus politinius kalinius (taip juos vadina) ir t.t. Tai tokiu atveju turbūt reikėtų reaguoti ir į šitą. Aš kartojuosi, reakcija reikalinga, bet manau, kad dokumentas turėtų būti parengtas kur kas solidžiau ir ne kaip atsakas į kažkokį “Pravdos” straipsnelį ar kreipimąsi, o iš viso atkreipiant Rusijos dėmesį į tai, kad Rusijoje formuojamos priešiško pobūdžio Lietuvai organizacijos. Dokumentas turi būti solidus, bet prieš tai gavus paaiškinimus iš Rusijos vadovybės. Tai nėra sudėtinga padaryti ir per Maskvą, tai nėra sudėtinga padaryti ir jeigu užsienio reikalų ministras pasikviestų Rusijos pasiuntinį Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega Juozapas Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Aš manau, šitas kreipimasis pasirodė dėl to, kad praėjo 12 dienų ir nebuvo į jį reaguota. Ir labai malonu, kad čia jau pradėjo reaguoti įvairiai, kad ir Užsienio reikalų ministerija galų gale sureagavo, ir pats ministras. Aš nematau nieko blogo, jeigu mes kaip į panašų organą galėtume kreiptis ir į Rusijos Aukščiausiąją Tarybą. Bet aš siūlyčiau tada balsuoti, kas už, kas prieš.
PIRMININKAS.Seimo narys Zenonas Adomaitis. Prašom.
Z.ADOMAITIS. Manau, kad tarptautiniuose santykiuose kaip tik reikalingas ypatingas santūrumas. Ypač kada mes bandom kaltinti kitos valstybės oficialias institucijas, arba, kitaip sakant, valdžią, antikonstitucinių organizacijų rėmimu. Todėl palaikau gerbiamojo ministro siūlymą reaguoti, be abejo, reaguoti, bet ramiai ir santūriai. O mūsų anksčiau buvusios Aukščiausiosios Tarybos toks karštas reagavimas vargu ar atnešė Lietuvai naudos, ką rodo ir iki šiol nenormalizuoti santykiai su Rusija, nors tai pagrindinis tiek mūsų prekybos partneris, tiek ir žaliavų tiekėjas. Taigi aš dar kartą siūlau reaguoti, bet santūriai ir ramiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys Andrius Kubilius.
A.KUBILIUS. Na, man tai nelabai aišku, dėl ko mes diskutuojam. Ir visi šnekam apie tai, kad reikia santūriai reaguoti. Aš manau, kad mes jau per daug santūriai reaguojam, ir ministras tikrai galėtų būti ir pabartas čia Seime. Bet ką padarysi, jeigu Seimo dauguma to nedaro.
Na, o iš tikrųjų tai reikėtų atvirai pakalbėti apie tai, kodėl čia Seimo dauguma nelabai nori priimti šitą kreipimąsi. Ir tokie žodžiai, kad nereikia provokuoti ir t.t. Aš manau, kad šitas kreipimasis iš tikrųjų Seimo daugumai nelabai laiku yra pasirodęs. Be abejo, po Prezidento rinkimų už jį būtų balsuojama kur kas ramiau. O šiuo atveju toks kreipimasis gali padaryti įtakos daugumos elektoratui. Aš manau, balsuojam dabar, ir bus viskas aišku.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Labai ačiū. Aš norėčiau priminti šios dienos mūsų praktiką... Ačiū posėdžio pirmininkui, kad jisai suteikia galimybę man pasisakyti ir paprašo kitų Seimo narių vis dėlto leisti tai padaryti.
Yra pateiktas kreipimosi tekstas. Čia, iš šitos tribūnos ir iš mikrofonų, aš negirdėjau nė vienos redakcinės ar kitokios pastabos ar paties teksto pataisymų. Visi tie, kuriems kažkas kliūva pačiame tekste, galėjo raštu prieš 24 val., kaip visai neseniai konstatavo ponas A.Sakalas, pateikti savo pastabas ir pasiūlymus. Deja, šitai nebuvo padaryta. Dabar aš siūlyčiau taip. Kaip reikalauja mūsų Reglamentas, galima klausimą spręsti keliais būdais. Vienas iš būdų yra balsuoti už pateiktą kreipimąsi. Kitas iš būdų, jeigu, sakykim, būtų neigiama reakcija, tai nereiškia, kad šito kreipimosi nebus priimta, galima redaguoti ir vėliau jį priimti. Tačiau yra vienas labai paprastas dalykas, ko reikalauja mūsų procedūra. Viskas vyksta pagal procedūrą. Kreipimaisi yra ne norminiai aktai, juos svarstom ta tvarka, kaip yra parašyta. Ir man atrodo, artėjam prie to laiko, kai reikia tiesiog balsuoti už arba prieš. Visi argumentai, kad galima pasakyti švelniau ar smarkiau... Man atrodo, praėjo dvi savaitės, ir ministerija turėjo visus šansus visa tai padaryti bet kokiu jai priimtinu būdu. Vien tai, kad šitai nebuvo padaryta, privertė Seimo narius reaguoti į tokius pasisakymus.
Argumentai, kad yra vienam ar kitam laikraštyje šita informacija pateikta, tai mes žinom, kad tokių valstybinių laikraščių jau beveik niekur nėra likę. O informacija laikraštyje yra oficiali ir mes užtai į ją reaguojam. Tas pasakymas, kad mūsų politika, karšti ir kitokie kreipimaisi anksčiau trukdė Lietuvos Respublikai vykdyti savo politiką, aš manau, yra demagoginis. Mūsų istorija parodė, kad jie buvo daromi laiku, labai aiškia, apibrėžta forma. Ir tiktai mūsų aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos pozicijos reiškimas leido mums pasiekti tai, ką mes šiandien turime: ir dėl Valstybės pripažinimo, ir dėl kariuomenės išvedimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Saudargas. Prašom.
A.SAUDARGAS. Gerbiamasis Seime, noriu pasakyti keletą pastabų. Pirma, kad reakcijos į tai, kas vyksta Rusijos Federacijoje, būdas ministerijos, Vyriausybės ir Seimo yra skirtingas. Ir pareigos yra skirtingos. Ministerija ir ambasada, be abejo, toliau reaguos ir dirbs ta linkme, nes jos pareigos - aiškintis ir tikrinti, kaip vykdomos tarptautinės Lietuvos ir Rusijos Federacijos sutartys. Tai, be abejo, visai kitas dalykas, šiek tiek skirtingas dalykas negu pareiškimas, apie kurį dabar kalbam. Tai, kad teisinė situacija gali būti iš tiesų nelabai aiški, ar ten registruota, tarkim, Lietuvos kompartija Rusijoj... Turbūt paaiškės, kad ji nėra registruota. Bet vis tiek tas būtina daryti, būtina aiškintis, be jokios abejonės, ir ministerija tą darys , manau, ir Vyriausybė tuo užsiims.
Tai, ką mes darom Seime, yra visai skirtingas dalykas. Noriu pirmiausia pasakyti, kad ta reakcija ne į “Pravdą”, nereikia painioti tokių dalykų. Pasižiūrėkite turinį. Tai Maskvoje pasirašyta, yra data, yra parašai. Tai reakcija į įvykį, kuris įvyko Maskvoje, kur anonsuotas tos partijos suvažiavimas. Ir tai yra politinis dalykas. Tai politinė reakcija, kuri, beje, labai švelniu pareiškimu... Čia nėra ką švelninti, čia galima nebent tiktai aštrinti tą pareiškimą arba palikti tokį, koks yra. Šitas pareiškimas tiktai duoda suprasti Rusijos Federacijai labai švelniai ir aiškiai, tačiau pačiu rimčiausiu lygiu, nes tik taip galima reaguoti Lietuvoj, kad mūsų padėtis yra skirtinga negu Rusijos Federacijos Lietuvos kompartijos vardu pasirašančių žmonių atžvilgiu. Tą būtinai reikia duoti suprasti. Vienas dalykas - Lietuvoj Kompartija yra uždrausta. Žinom, kad Rusijoj vyko Konstitucinis teismas, jie irgi tą problemą sprendžia. Tai jie savo problemas sprendžia, mes - savo. Tačiau jeigu mes matome, kad tai yra fiksuojama spaudoje, kad Lietuvos kompartija tenai veikia, į šitą turi būti sureaguota kaip į procesą, kaip į tęstinį procesą, ne į atskirą “Pravdos” publikaciją. Todėl Seimui tai yra adekvatiškas laikas po tam tikro laikotarpio... Gaila, kad Vyriausybės čia nebuvo pateikta patikslinamųjų detalių: dėl registracijos, dėl paties įvykio diplomatiniais kanalais gauta. Ji tą galės gauti. Tai yra visiškai nepriklausomi dalykai. Nereikėtų tų dalykų painioti.
Ir dar ką aš noriu pasakyti, kad dalykas absoliučiai akivaizdus visiems, svarstymų Užsienio komitete nereikalauja, nes nėra kontraversiškų nuomonių šituo klausimu. Nuomonė yra absoliučiai bendra. Vyriausybė dirba savo keliu, Seimas dirba savo keliu. Siūlau balsuoti, nes kitokio požiūrio Seimas negali turėti.
PIRMININKAS. Prašau. Dar du Seimo nariai, ir tada spręsime balsavimu. Ar dar ir gerbiamasis R.Maciejkianecas? Tada trys. Ir prašom daugiau nestoti prie mikrofonų. Seimo narys N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Tokia pavėluota mūsų reakcija liudija tai, kad Lietuvoje nei Seime, nei Užsienio reikalų ministerijoje nėra tinkamos informacijos analizės tarnybos. Pirmiausia norėjau tai pažymėti. Taip buvo parlamento laikais, deja, pasiliko ir dabar.
Antra. Mes dažnai, priimdami sprendimus, neatsižvelgėm į tai, kad ir Rusijoje, ir Lenkijoje, ir kitose valstybėse yra jėgos, kurios tikrai yra mums palankios ir yra mums priešiškos jėgos. Todėl bet kuriuo savo dokumentu mes turėtume pareikšti savo nuomonę, bet kartu neigiamai nepaveikti mus palaikančias jėgas ir nestimuliuoti tų, kurios yra nusistačiusios prieš mus.
Aš, perskaitęs šitą dokumentą, priėjau prie išvados, kad jisai gali būti priimtas. Ir nežiūrint į tai, kaip sureaguos Užsienio reikalų ministerija, mes irgi galėtume sureaguoti, tačiau, siųsdami bet kokį dokumentą į užsienį, privalome turėti omeny tai, kad jis gali būti išplatintas užsienyje, ir reikia atsižvelgti į tų žmonių, kurie jį skaitys, mentalitetą. Todėl šitas dokumentas, aš manau, tobulintinas. Jį reikėtų patobulinti ir išsiųsti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Medvedevai, jūs frakcijos vardu kalbate?
N.MEDVEDEVAS. Ne, čia aš kalbu savo, kaip politiko, vardu.
PIRMININKAS. Gerai.
N.MEDVEDEVAS. Norėčiau tiktai pabrėžti, kad būtinai kuo greičiau reikia kurti atitinkamą informacijos apdorojimo sistemą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas. Prašau.
A.KUNČINAS. Aš kalbėsiu frakcijos vardu ir norėčiau akcentuoti du momentus. Pirmasis momentas būtų tai, kad iš tiesų jeigu tas pareiškimas būtų paskelbtas vakar, tai mes galėtume karštligiškai skubėti kuo greičiau į jį sureaguoti. Dabar viena kita diena, matyt, reikalo esmės nepakeis. Todėl gal būtų geriau pasirinkti tokį sprendimo kelią, kuris leistų parengti tobulesnį šio dokumento projektą. Nors dar kartą kartoju, kad iš esmės tokiam dokumentui niekas neprieštarauja ir jo turinys yra daugmaž aiškus. Todėl aš siūlyčiau, kad Užsienio reikalų komitetas, prireikus pasitelkęs ir kitus mūsų Seimo narius, išsiaiškintų galimybę paveikti diplomatiniais kanalais ir parengtų tokį dokumentą, kuris išreikštų mūsų Seimo reakciją. Manyčiau, kad tą dokumentą ketvirtadienį būtų galima pateikti Seimui ir mes jį priimtume, atsižvelgdami į tai, kas šiandien buvo kalbėta.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis - Seimo narys R.Maciejkianecas.
R.MACIEJKIANECAS. Mes čia labai ilgai šnekame, bet praktiškai nė vienas iš pasisakiusiųjų nepaneigia gerbiamojo Seimo nario E.Bičkausko argumento užsienio reikalų ministrui. Ten buvo logiški pasisakymai, pagrįsti, apmąstyti ir t.t. Siūlyčiau visgi balsuoti, kad grąžintume šitą nutarimo projektą į komitetą, apsvarstytume kaip reikiant ir tada grįžtume prie šito klausimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Išimties tvarka - Valdas Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Brangūs kolegos, prašau jus atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Visiškai pritariu tuo požiūriu ponui N.Medvedevui, kuris kalbėjo, kad trūksta ministerijai informacijos tarnybos, kuri kauptų tuos duomenis. Tačiau prisiminkime pakankamai neseną istoriją, kada apie Lietuvą mūsų valstybės atžvilgiu tikrai skambėdavo šiurkštūs, įžūlūs pareiškimai, ir mes paprastai netgi nesureaguodavome į juos. Šiuo požiūriu padarykime gal tam tikrą išimtį, sureaguokime, atsakykime, o paskui iš tiesų reikia tuos klausimus tvarkyti ir čia tikrai labai vertingas siūlymas dėl informacijos, dėl tono, dėl stiliaus. Bet šiuo požiūriu nepratęskime tų ne pačių geriausių mūsų tradicijų, kai į rimtus išpuolius mūsų valstybės atžvilgiu mes labai vėlai atsakydavome. Ir tikrai šiuo požiūriu laiko netęskime. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi dabar galime tartis dėl balsavimo pagal 226 straipsnį. Priimti rezoliuciją (tai reikia vadinti rezoliucija) be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti nepriimtas, jei tam prieštarauja kuri nors frakcija. Viena frakcija prieštaravo. Vadinasi, yra antrasis pasiūlymas - redaguoti rezoliuciją. Ir redaguoti kartu su Užsienio reikalų komitetu. Taigi teikiu balsavimui pasiūlymą dėl rezoliucijos redagavimo. Aš perskaičiau atitinkamą Reglamento straipsnį. Jeigu kuri nors frakcija prieštarauja priimti be pataisų, vadinasi, reikia redaguoti. A.Kunčinas kalbėjo frakcijos vardu, Oficialus asmuo. Taigi prašome balsuoti. Kas už tai, kad rezoliucija, t.y. Seimo kreipimasis į Rusijos Federacijos Aukščiausiąją Tarybą būtų redaguojamas? Prašome balsuoti pakeliant rankas. Registracija buvo du kartus. Reikia dar trečią kartą registruotis?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 65.
PIRMININKAS. 65. Kas prieš rezoliucijos redagavimą? Prašome atsiimti šiuos savo žodžius, gerbiamasis Pečeliūnai. Priešingu atveju bus pastaba. Ačiū.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 39.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Taigi 65 balsavus už, 39 balsavus prieš ir 3 Seimo nariams susilaikius, kreipimasis bus redaguojamas.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Minutėlę, aš dar neužbaigiau. Jeigu nutarta rezoliuciją redaguoti, Seimas nustato jos nagrinėjimo datą ir laiką, sudaro laikinąją redakcinę komisiją. Prašau, Seimo narys Andrius Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad man nebeaišku, pagal kokį Reglamentą mes dirbame?
PIRMININKAS. Aš paaiškinau. 226 straipsnis.
A.KUBILIUS. Ačiū. Bet aš taip ir nesuprantu. Redakcinių pastabų jokių raštu nebuvo pateikta. Projektas išdalintas laiku. Tai kokiu būdu dabar mes pradedame redaguoti, nors jokių redakcinių pastabų nebuvo ir pranešėjui žodžiu nebuvo pasakyta? Buvo pasakyta bendrais žodžiais, kad reikėtų sušvelninti, o galbūt sugriežtinti, o gal paieškoti informacijos, o gal jos nereikia ieškoti. Bet jokių pastabų apie konkretų kokį nors žodį ar sakinį nebuvo pasakyta. Tai kam mes dabar redaguojam?
PIRMININKAS. Rezoliucijos yra priimamos kita tvarka. Štai tam bus sudaryta redakcinė komisija, posėdžiaus Užsienio reikalų komitetas ir bus pateiktos tos pastabos. Minutėlę, kalba Seimo narys Vladimiras Jarmolenka.
V.JARMOLENKA.Labai ačiū. Laikinąją redakcinę komisiją mes galime sudaryti tuoj pat. Pateikėjai - E.Jarašiūnas, A.Saudargas, jeigu E.Bičkauskas nieko prieš ir ponas A.Kunčinas, kuris buvo prieš, Nikolajus Medvedevas. Jeigu kas mane pasiūlys - su malonumu.
PIRMININKAS. Prašau, dar Seimo narys N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Aš nenorėčiau sakyti, kad jį reikia sušvelninti. Atvirkščiai. Jį reikia sutvirtinti, padaryti “kietesnį” pareiškimą. Tačiau jis turi būti suprantamas anai pusei, kuriai mes siunčiame. Jis turi būti suprantamesnis, nes tokia partija sudaro pavojų ne tiktai Lietuvai. Ji sudaro iš viso pavojų demokratijai kaip tokiai ir tai reikia pažymėti.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Bulovas.
V.V.BULOVAS. Aš dar siūlau įtraukti gerbiamąjį A.Gricių iš Užsienio reikalų komiteto, kuris tuo klausimu jau domėjosi.
PIRMININKAS. Gerai. Tai sutariam sudaryti redakcinę komisiją iš tų Seimo narių, kurie čia buvo paminėti, ar dar kas nors įsijungia? Ne? Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš, prisijungdamas prie visų kitų siūlymų, dar pasiūlyčiau ir Vladimirą Jarmolenką. Jis gerai žino reikalus Rusijoje. Bet dar norėčiau kitu klausimu, jeigu galima, ta pačia tema.
PIRMININKAS. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Remdamasis Reglamento 227 straipsniu, siūlau nustatyti šio kreipimosi svarstymo laiką ir datą, t.y. sausio 19 d. 18 val. 20 min.
PIRMININKAS. Ar esama kitų siūlymų? Prašom. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Mes turbūt užmiršome, kad šitą dokumentą turėtų svarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetas.
PIRMININKAS. Taip, apie tai ir buvo kalbama. Minutėlę, gali jį svarstyti, niekas nedraudžia. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau, gal aš ir ne visai laiku, bet, reaguodamas į pono M.Stakvilevičiaus pastabą, norėčiau, kad jisai eilinį kartą atsiverstų Reglamentą, pažiūrėtų į 226 straipsnį, kurio antruoju punktu mes dabar vadovaujamės, t.y. redaguoti rezoliuciją. Tuomet pradeda veikti 227 straipsnis ir jo pasiūlymas netenka jokios prasmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas. Prašau.
A.KUNČINAS. Aš siūlyčiau į redagavimo komisiją taip pat įrašyti Seimo narį Virgilijų Bulovą. Taip pat frakcijos vardu siūlau šią rezoliuciją svarstyti ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi yra du siūlymai. Vienas siūlymas - svarstyti dar šiandien, o kitas siūlymas yra svarstyti ketvirtadienį. Balsuosime alternatyviai elektronika.
S.PEČELIŪNAS. Ponas posėdžio pirmininke, ar galima paklausti, kiek narių yra pasiūlyta į komisiją?
PIRMININKAS. Mano nuomone, apie 10.
S.PEČELIŪNAS. Tai aš norėčiau, kad tiksliai konstatuotumėte, nes Reglamentas reikalauja, kad būtų ne daugiau kaip 10 Seimo narių.
PIRMININKAS. Aš manau, kad rezoliucijos autoriai galėjo užsirašyti, konkrečiai, gerbiamasis E.Jarašiūnas ir pakartoti visas pavardes. Gerai. Taigi prašau, balsuojam alternatyviai. Pirmasis siūlymas, kad rezoliucija būtų redaguojama šiandien ir dėl jos būtų balsuojama šiandien. Gerbiamasis Eigirdai, prašom nereplikuoti. Yra du oficialūs pasiūlymai ir aš juos teikiu balsavimui. Pirmasis siūlymas - redaguoti šiandien ir balsuoti šiandien. Kitas siūlymas - redaguoti šiandien ir rytoj, kad galima būtų balsuoti ketvirtadienį. Alternatyviai: pirmasis - už, antrasis - prieš. Susilaikę neskaičiuojami. Prašome balsuoti. Už - šiandien, prieš - ketvirtadienį. Pirmasis variantas - 34 balsai. Antrasis variantas - 60. Taigi rezoliuciją nagrinėsime ketvirtadienį, o redaguoti galima šiandien, šiąnakt ir rytoj. Prašau. Gerbiamasis E.Jarašiūnas!
E.JARAŠIŪNAS. Ponas Juršėnai! Aš prašyčiau gerbiamuosius A.Saudargą, E.Bičkauską, A.Kunčiną, N.Medvedevą, A.Gricių, V.Jarmolenką ir V.Bulovą šiandien po posėdžio pasilikti. Susitarsim dėl redagavimo.
Įstatymo “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešojo akcijų pasirašymo” projektas (trečiojo svarstymo ir balsavimo tęsinys)(93.01.19)
1sesija27p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Taigi grįžtam prie įstatymo dėl Valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešojo akcijų pasirašymo. Mums liko du balsavimai.
BALSAS IŠ SALĖS. Galima?
PIRMININKAS. Prašau.
TAS PATS BALSAS. LDDP frakcijos vardu siūlau padaryti šio klausimo svarstyme pusės valandos pertrauką.
1sesija27p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Paskutinė pertrauka. Taigi dabar kviečiu į tribūną ministrą J.Veselką. Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pakeitimo” projektas.
S.PEČELIŪNAS. Ar galima, kol ateis pranešėjas į tribūną?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ponas Pirmininke, būkit malonus, kad vis dėlto nebūtų paskui kokių nors priekaištų ar neaiškumų, pagal Reglamento 227 straipsnį jeigu yra sudaryta laikinoji redakcinė komisija, būkit malonus, paskelbkite visus jos narius, visą sąrašą. Buvo daug siūlymų, gal kas nors atsiėmė, būtų neaiškumų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis E.Jarašiūnas tai padarys. Jis jau skelbė. Aš jam leidau. Prašome nesiginčyti. Ministras J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, berods jau per tas keletą dienų susiformavo nuomonė ir beveik priimtas nutarimas, kad visgi reikia spartinti pirminio privatizavimo veikimą. Aš galiu pasakyti, kad yra gauti keli projektai. Tiksliau, du. Tai - Demokratų frakcijos pasiūlymai, taip pat Mykolo Pronckaus vardu.
Dauguma šitų pasiūlymų iš esmės kalba apie didesnių teisių suteikimą kolektyvams privatizavimo metu. Bet aš norėčiau, kad Seimas šitos nuostatos iš esmės nepalaikytų. Kodėl? Kada buvo sumanytas pats privatizavimas už investicinius čekius, jo pagrindinė idėja buvo ta, kad visi Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo to, kokiame kolektyve dirba, turėtų vienodas teises, vienodas galimybes dalyvauti pirminio privatizavimo procese. Ir kai jau 35 mlrd. čekių ir atitinkamų išmokų yra panaudota būtent pagal Pirminio privatizavimo įstatymą, pagal pirminio privatizavimo nuostatas, mes negalime dabar kitaip, kitokia tvarka, kitokiom nuostatom leisti likusiems žmonėms panaudoti savo investicinius čekius. Tai yra principinė nuostata, kurios mes negalime pažeisti. Nepaisant to, aš dar kartą pabrėžiu, aš labai daug galėčiau kritikuoti, bet aš privalau laikytis tos nuostatos, kuria buvo priimtas Pirminio privatizavimo įstatymas ir pradėtas privatizavimas už čekius. Mes jau ir taip pakankamai daug padarėme nuolaidų kolektyvams. Tai yra 30 % leidome privatizuoti pirmumo teise, dabar vėl darome didelę nuolaidą, leisdami iki 50 % pirmumo teise, bet su viena sąlyga, kad tie kiti 20% būtų privilegijuotos akcijos be balsavimo teisės. Tuo mes norime užtikrinti likusiems taip pat lygiomis teisėmis dalyvauti tame pirminio privatizavimo procese.
Todėl visi pasiūlymai, kurie nori išplėsti kolektyvams išimtines teises, atleiskite, tai jau savotiška diskriminacija kitų tokių pat Lietuvos žmonių atžvilgiu. Todėl šitai nuostatai aš, o mano asmenyje ir Vyriausybė, norime, kad pritartumėte.
Toliau. Yra pasiūlymų suteikti daugiau privilegijų žemdirbiams, leisti už vadinamąsias “baltas” išmokas dalyvauti pirminio valstybinio turto privatizavime. Visgi prisiminkime, kad tos įvairios kompensacijos, išmokos žemdirbiams buvo duotos tik privatizuoti žemės ūkio įmonių turtą. Jeigu mes įtrauksime dar jas, pasidarys papildomas spaudimas į valstybinį turtą. Daug kas čia suskaičiuoja, kad valstybinio turto dar yra pakankamai daug. Taip, jo yra daug. Bet mes turėtume iš karto apsibrėžti, kokią jo dalį neprivatizuosime, o tas, kas liko, aš manau, kada įsivesime litus, turėsime tą turtą panaudoti kainoms stabilizuoti, infliacijai stabdyti, todėl dabar už investicinius čekius įtraukti vis daugiau turto privatizuoti, aš manau, netikslinga.
Toliau buvo pasiūlymų leisti išsimokėti (kada suteikiame didesnį procentą negu 50), pratęsti tą laiką iki 5 metų ir daugiau. Aš manau, kad tai taip pat netikslinga. Tokiu būdu mes nutemptume tų investicinių čekių panaudojimą neribotam laikui. Aš manau, kad iš tikrųjų privatizavimą už investicinius čekius reikia spartinti, kad paskui galėtume panaudoti savo litus privatizavimo procese. Todėl ir šitos nuostatos, aš manyčiau, nereikėtų įgyvendinti.
Yra labai daug pataisų, kurias įrašyti į Pirminio privatizavimo įstatymą gal būtų ir tikslinga, bet tai daugiau redakcinio pobūdžio pataisos. Ir aš manau (atkreipdamas dėmesį, kad Seimas iš tikrųjų turi labai reikliai žiūrėti į bet kuriuos pakeitimus), kad tada Pirminio privatizavimo įstatymo tobulinimas užsitęstų pakankamai ilgai ir praktiškai be jokios realios didesnės naudos. Todėl aš manyčiau ir prašyčiau, kad daugiausia būtų diskutuojama apie Vyriausybės pateiktą projektą,kadangi jis leidžia padaryti tas pataisas, kurias iš tikrųjų laikas padaryti. Jos nepažeidžia paties privatizavimo principo, pačios privatizavimo už pirminius čekius idėjos. Norėčiau, kad šitos pataisos būtų priimtos. Jos tikrai sveikintinos. Gali būti diskutuojama, bet tai palikime vėlesniam laikotarpiui, kada iš tikrųjų bus turiningesnių idėjų ir t.t. Nenorėčiau ilgai gilintis - Seimo nariai labai užimti. Norėčiau prašyti kuo greičiau šitas pataisas priimti, kad pirminis privatizavimas, nepaisant to, kad aš šiandien esu opozicijoj, gindamas šitą, kurį kritikavau, bet esu priverstas atsižvelgti į realybę, prašyti Vyriausybės pataisas svarstyti ir jas priimti. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Tikiuosi, kad čia visi užsirašę nori pasisakyti. Taip? Na, ką gi, tada pradėsime iš eilės. Seimo narys P.Vitkevičius pasisakyti ar klausti?
P.VITKEVIČIUS. Vietoj manęs P.Papovas.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš manau, kad turiu tam tikrą teisę taip pat pasisakyti ir galbūt paklausti. Labai apgailestauju, kad negalėjau dalyvauti tame bendrame posėdyje. Na, ką padarysi, ne visada laiko užtenka.
Vienas dalykas, ko mes prašėme, kad būtų pateiktas tas jungtinis projektas ar kaip jį pavadinti, kuris atsakytų į tuos klausimus, kurie buvo keliami alternatyviuose. Ar jie buvo priimti, ar jie buvo atmesti - čia kitas klausimas. Bet mes tokio jungtinio negavome, užtat labai sunku dabar mums spręsti, kuriom mūsų nuostatom buvo pritarta, kuriom buvo nepritarta arba jos buvo siūlomos kitaip redaguoti. Aišku, ekonomistai turi savo nuomonę, mes ją įvertintume ir galbūt sutiktume (sunku dabar, aišku, sakyti), mes tiesiog jos nežinome. Aš norėčiau, viena vertus, paklausti, kita vertus, pasakyti. Pirmiausia norėčiau paklausti. Ar yra galimybė gauti tą jungtinį projektą, kuriame būtų, sakykim, dėl kai kurių straipsnių surašytos alternatyvos ar kitokiu būdu pasakyta ta nuomonė? Ar visų tų alternatyvių projektų buvo atsisakyta ir pateiktas vienas Vyriausybės projektas, ir tik su juo dirbam? Tada, aišku, būtų sudėtingiau. Mūsų procedūra numato truputį kitokį darbą.
Kitas dalykas. Aš nelabai suprantu... mūsų darbotvarkėje yra dviejų įstatymų projektų svarstymas. Gerbiamasis pranešėjas... Aišku, jie yra susieti tarpusavyje pakankamai smarkiai. Bet kalbėdamas apie vieną, argumentavo kitu projektu. Gal mes taip nedarykim. Aišku, jie susieti, bet kalbėsime apie jį atskirai. Sakykim, dėl to mūsų siūlomo 4 straipsnio. Galbūt jo galima atsisakyti. Aš nesu griežtas dėl tų 70 ar 50 procentų. Mūsų argumentai buvo truputį kiti. Aš juos prieš komiteto posėdį esu pasakęs jo nariams, nors pats negalėjau dalyvauti. Tikiuosi, kad jie posėdyje persakė, kad tie 20%, t.y. kad įmonė galėtų netgi galbūt skelbti konkursą investitoriams - užsienio investitoriams - dėl tų 20%. Ne patys privatizuoti. Gal mes neteisingai suformulavome. Gali taip būti. Bet idėja buvo tokia, kad įmonės dirbantieji galėtų pasirinkti investitorių, kuris galbūt garantuotų ir gamybos kilimą, ir jų darbo vietų išsaugojimą, ir visa kita. Apie tai, aš manau, reikėtų pasvarstyti. Tai nėra kažkoks konjunktūrinis siūlymas, bet būtų naudinga ir Lietuvai, ir tai įmonei, ir žmonėms, kurie ten dirba. Gal ponas pranešėjas galėtų į kai kuriuos klausimus atsakyti ir atleisti man už tai, kad aš kalbėjau ne 1 min., o beveik 3 min., nes vis dėlto esame vieno iš pasiūlymų autoriai. Atsiprašom už laiko užtęsimą ir laukiam atsakymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Sakykim, kad gerbiamasis S.Pečeliūnas jau pasisakė.
S.PEČELIŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom.
J.VESELKA. Mes alternatyvius, kaip sakiau, svarstėme. Prie bendros nuomonės dėl alternatyvų su Vyriausybe nebuvo prieita. Todėl Vyriausybė vis dėlto nori, kad kaip pagrindinės būtų svarstomos pateiktos įstatymo pataisos. Dar kartą noriu pabrėžti, kolektyvas - tai tokie patys Lietuvos piliečiai, kaip ir visi kiti, kurie ne kolektyve, nes jeigu mes pradėsime kolektyvus jau taip... Yra geros įmonės - kolektyvas iš karto privilegijuotai gauna. Yra blogos - negauna. Mokytojai, visi kiti, kuriais buvo rūpinamasi iš pat pradžių, pasakyta - vėl yra atstumiami. Todėl kolektyvinis požiūris prie privatizavimo iš esmės yra (tik ekonominiu aspektu tuo, kuo buvo...) nepriimtinas. Todėl kai man kelia klausimą dėl kolektyvų, noriu ar nenoriu to, bet aš matau čia ekonomikos... Ekonominio racionalumo nėra. Būtų kitu aspektu, jeigu mes būtume ne per investicinius čekius, o kitokį privatizavimo variantą pasirinkę, tada būtų kita kalba, kita diskusija galėtų būti.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Aš norėčiau trumpai pasisakyti.
PIRMININKAS. Tada šiek tiek vėliau. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti tamstos, ką mes čia svarstome? Štai jūs teikiate 9 straipsnio 1 daliai ir kitiems pataisą. 9 straipsnio 1 dalis jau buvo du kartus pakeista. Vieną kartą - 1991 m. kovo 14d., kitą kartą - 1991 m. gruodžio 18 d. Ką deputatai turi svarstyti? Aš prašau ir manau, kad svarstymas turėtų būti nutrauktas ir pateikta tai, ką mes svarstome. Ačiū. Ar jūs galėsite atsakyti?
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš visai sutinku, kad privatizavime yra daug pataisų, Vyriausybė jas puikiai žino. Bet aš prašau dar kartą svarstyti štai šituos pasiūlymus. Tai yra pasiūlymai, kurie bus įtraukti į šitą Privatizavimo įstatymą. O rengti naują privatizavimo redakciją ir iš naujo svarstyti, aš tikrai įsitikinęs, užims žymiai daugiau laiko, be jokio naudingo rezultato.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Kai ponas ministras pateikinėjo šį įstatymo projektą, aš klausiau ir kartu siūliau dėl to paties 9 straipsnio 1 dalies, kur yra pasakyta, kad “privatizavimo objektus, akcijas gali įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiai, o investicinės akcinės bendrovės ir uždaros akcinės bendrovės šio įstatymo numatytais atvejais”. Jūs pažadėjote atsižvelgti. Mano toks klausimas ir siūlymas, kad būtų įrašytos ne tik uždarosios akcinės bendrovės, bet visos įmonės, kurios yra išvardytos Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme: akcinės bendrovės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės bendrijos ir individualios įmonės. Nes aš nematau jokio pamato suteikti privilegiją tik uždaroms akcinėms bendrovėms. Ačiū.
J.VESELKA. Personalinės įmonės, kadangi yra kaip juridinis... ne, fizinis asmuo, gali dalyvauti visuose šituose privatizavimo procesuose. Taip pat uždara akcinė bendrovė gali, taip gali ir bendrijos, kurios gali dalyvauti kaip grupė fizinių asmenų. Todėl mes tik nenorime leisti dalyvauti akcinėms bendrovėms, kuriose kapitalas yra bendras su valstybiniu kapitalu, kad neįvyktų valstybinio ir privataus kapitalo susimaišymas ir kad neaugtų per patį privatizavimo procesą monopolijos su mišriu valstybiniu ir privačiu kapitalu. Todėl mes norime būtent šitų akcinių bendrovių dalyvavimą šiandien ir apriboti. Kada iš tikrųjų prasidės už pinigus, tada prašom, o šiandien visi tie jūsų asmenys, kad ne tik uždarosios akcinės bendrovės (aš žinau - kodėl, jūs galvojate, kad ten, na, ne viskas yra švariai), todėl... (Balsai iš salės)
PIRMININKAS. Prašom nereplikuoti iš vietos!
J.VESELKA. Gerai, aš atsiprašau, aš nežinau, kaip jūs galvojate iš tikrųjų, bet iš esmės visi, dauguma gali dalyvauti privatizavimo procese, išskyrus akcines bendroves.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis ministre, jūs savo kalboje minėjote, kad investiciniai čekiai kaimo vietovėse yra skirti žemės ūkio turtui įsigyti.
J.VESELKA. Ne investiciniai...
J.A.KATKUS. Na, nevisiškai. Aš suprantu. Kaimo žmonės kaip tik šito ir nori. Deja, dalis jau yra išvogta, dalis yra privatizuota, ir jie nebeturi galimybės pasirinkti nusipirkti ten, kur jie yra. Aš negaliu teigti, kad taip yra kiekvienoje vietovėje, bet tam tikrų vietovių tikrai yra. Ar šis naujas įstatymas arba pataisos suteiks kažkokią didesnę galimybę tiems žmonėms panaudoti investicinius čekius žemės ūkio turtui pirkti?
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, ministre.
J.VESELKA. Kai kalbama apie investicinius čekius, tai visi: ir kaimo žmonės, ir ne kaimo žmonės - turi vienodas teises dalyvauti privatizuojant bet kurį valstybinį kapitalą. Todėl čia kaimo žmonių interesas už tuos vadinamuosius “žalius” yra nepažeidžiamas. Kitas dalykas, kad kaimo žmonėms yra išduotos dar įvairios priemokos, tos baltos knygutės (ar kaip jos vadinasi), išmokos. Jos iš tikrųjų buvo išduotos tikslingai, t.y. kad ūkis būtų visai privatizuotas. O kad įvyko natūraliai kitaip... aš nesakau, kad tik vogimo atveju... ir mažinant kainas, ir visokiais kitokiais būdais - natūraliai veikia privatus interesas. Pradėjo veikti. Ko ir reikėjo tikėtis. Kad aš iš šitos tribūnos galėčiau pasakyti, ką daryti su tais “baltais”, iš dalies likusiais pas žmones... aš iš tikrųjų negaliu atsakyti šito. Todėl, kad reikėtų Seimui galbūt kartu su Vyriausybe pagalvoti, ką daryti su tais, kurie nesuspėjo, buvo nustumti... Todėl aš, gindamas tą, kad investiciniai čekiai turi visiems vienodomis teisėmis, papildomų dalykų šiandien... nenorėčiau, kad būtų vienodai traktuojami, kaip ir investiciniai čekiai.
PIRMININKAS. Kolega Tautvydas Lideikis. Prašom.
T.LIDEIKIS. Aš pasisakymui paliksiu.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega A.Rudys. Pasisakyti? Gerai. Kolega A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, kada šnekama apie tai, kad kai kolektyvas privatizuoja objektą, tai esą nelabai gerai. Bet aš norėčiau pasakyti, kada iš šalies žmonės privatizuoja objektą, kolektyvas privatizuoja objektą, ir susidaro dar didesnis žmonių būrys, kuris valdo tą objektą. Kaip jūs į tai žiūrite? Ar ne geriau būtų, kad mažesnis, t.y. kolektyvas, ypač tai apimtų, sakyčiau, aptarnavimo sferos subjektus.
J.VESELKA. Gerbiamasis Seimo nary, geriausia iš viso būtų, kad įmonė priklausytų vienam ar dviem savininkams. Bet jeigu jau mes nuėjome šituo keliu, kad visi Lietuvos žmonės turi turėti vienodas teises, nepriklausomai nuo darbo vietos dalyvauti privatizavimo procese, visi, tarp jų ir televizijos, radijo diktoriai ir t.t.... Jeigu iš šalies paimsi, iš tikrųjų kvalifikuoti žmonės gali geriau leisti valdyti įmonę, negu nekvalifikuoti viduje paims. Jūs mojuojate ranka, bet jeigu dar šiandien dauguma žmonių neįsisąmonino, kaip jie gali paveikti valdymą, tai ateityje jie gali puikiai šitai įsisąmoninti ir įvairiais tikslais naudoti šitą savo teisę valdyti. Todėl beveik visame pasaulyje (aš norėčiau, kad ir Lietuvoje būtų) toliau vengiama, kad kolektyvai valdytų kapitalą. Rinka tampa vis sudėtingesniu dalyku. Technologiniai valdymo klausimai, labai svarbu efektyvumas, kai dideli profesionalai valdo įmones. Todėl aš labai bijau ir nenorėčiau, kad Seimas palaikytų tai, kad kolektyvai pradėtų valdyti įmones. Tai iš tikrųjų mes jau padarėme. Bet padarytume dar didesnį neigiamą dalyką gamybos valdymui ir efektyvumui, jeigu galvotume, kad kolektyvai, būtent dirbantieji, gali efektyviau valdyti negu tie, kurie iš šono gali... Ir tas, ir tas blogai, bet vis dėlto turime pagrindinio principo laikytis - mažinti kolektyvų įtaką valdymui. Ir antra, tai yra visiems žmonėms leisti vienodomis teisėmis dalyvauti privatizavimo procese.
PIRMININKAS. Kolega Vytautas Juškus.
V.JUŠKUS. Praėjusį ketvirtadienį, jeigu aš neklystu, sustojome prie to, kad yra keli pasiūlymai, ir šiandien bus pateiktas vienas bendras projektas. Aš rankoje turiu 7 projektus ir negaliu suvokti, apie ką mes šiandieną kalbame, apie kurį iš jų?
J.VESELKA. Aš dar kartą pabrėžiu, aš pateikiu svarstyti Vyriausybės projektą - 121 (kamputyje užrašyta). Visi kiti yra alternatyvūs projektai. Kaip Seimas nutars, taip svarstom. Aš pateikiu ir ginu šį vyriausybinį projektą.
V.JUŠKUS. Aš dar kartą kartoju klausimą. Praėjusį ketvirtadienį mes priėmėme sprendimą ir atidėjome klausimo svarstymą, kad gimtų bendras projektas. Kur jis yra šiandien?
J.VESELKA. Jis negimė.
PIRMININKAS. Kolega Zenonas Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Gerbiamasis ministre, koks jūsų požiūris į mažų įmonių privatizavimą? Na, ir ypač tokių kaip kultūros, švietimo, buitinių paslaugų, kino, nedidelių knygynų. Vienas klausimas. Ir antras.
PIRMININKAS. Po vieną reikėtų, gerbiamasis Adomaiti. Prašom.
J.VESELKA. Kadangi beveik visi iki 1 mln. objektai eina per aukcionus, tai lyg ir aišku yra. Bet jūs turbūt norėjot paklausti, kokia galimybė, kad privatizuojant mažas įmones daugiau dalyvautų įmonių kolektyvai. Įvairiose medicinos, kitos specifinės paskirties įmonėse yra praktikuojami uždari aukcionai, t.y. tik tos srities specialistams. Toliau, už buitinio aptarnavimo srities, kur tų tokių specifinių specialistų nėra, aišku, aš matau trūkumą, kad pašaliniai, privatizavę per aukcionus, sustabdo gamybą ir naudoja kitiems tikslams. Čia turbūt yra tai, kad sutartyse ir įstatyme dažniausiai yra uždrausta iki metų ar daugiau nekeisti profilio. Bet bėda visoje mūsų Respublikoje yra ta, kad neužtikrinama įstatymų vykdymų kontrolė. Tai vienas dalykas. Aš abejoju, ar leidus kolektyvams, būtent kolektyvams, privatizuoti mažas įmones (kaip buitinių paslaugų), kad jau iš esmės bus užtikrinamos darbo vietos ir nenutraukiama gamyba. Kadangi gaunu daug laiškų, kuriuose tokie kolektyvai, privatizavę tas pačias buitinių paslaugų ir kitas mažas įmones, prašo įvairių privilegijų: atleisti nuo mokesčių, papildomų lengvatinių kreditų ir t.t. Kada yra apskritai sunki situacija, paslaugos, visi kiti dalykai neatsiperka, neduoda pakankamai pajamų, todėl taip pat iškyla klausimas dėl jų bankroto ir dėl jų užsidarymo. Bet iš viso ta nuostata, kad mažas įmones kolektyvai galbūt geriau išlaikytų... aš manyčiau, čia tokio jau didelio prieštaravimo nebūtų, jeigu iš kolektyvų būtų reikalaujama taip pat jas privatizuoti už investicinius čekius, kaip mes ten ir siūlome, ne mažiau 80% būtų už investicinius. Nors konkurencijos sistema, kurią mes teikiame, būtų iš dalies pažeidžiama, kadangi mažiems kolektyvams. Bet galima būtų Seime diskutuoti šiuo klausimu, bet apibrėžiant, kas tai yra mažas kolektyvas, ta maža įmonėlė - tas ribas, kad tai neišsitemptų į be galo didelį supratimą.
PIRMININKAS. Kolega Rimantas Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Aš pasisakysiu.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega M.Stakvilevičius. Prašom. Nėra. Kolega M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Čia jau senokai diskutuojamas klausimas, kad žemdirbiai turi didesnę teisę įsigyti perdirbimo, žemės ūkio pramonės įmones, taip pat tarpūkines įmones ir aptarnaujančias žemės ūkio organizacijas. Tam tikri pasiūlymai buvo pateikti. Į juos visiškai neatsižvelgta. Aš dar kartą kreipiuosi į visus Seimo narius ir manau, kad tikrai yra žemdirbių pirmenybė įsigyti šitas įmones. Todėl prašysiu, kad dėl šitų pasiūlymų būtų balsuojama. Taip visiškai, be niekur nieko jų nereikia atmesti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Snežko vietoj kolegos...
K.SNEŽKO. Gerbiamasis ministre, aš turiu pasiūlymą. Truputį nesupratau, ką jūs čia pateikinėjate. Jūs pateikinėjate tą patį ar tęsiate šitą pateikimą, ar svarstymą? Tą patį tekstą, kurį mes svarstėme praeitą posėdį? Praeitame posėdyje mes nutarėme (gerbiamasis S.Pečeliūnas siūlė), kad tie du projektai susiję. Yra dar kita nuomonė, kad reikėtų padirbėti Vyriausybės atstovams, gerbiamajam S.Pečeliūnui, kitiems suinteresuotiems asmenims. Faktiškai buvo dirbama visą savaitę įtemptai su Vyriausybės atstovais, ir gimė bendras įstatymo projektas. Aš nesu Reglamento specialistas, bet siūlyčiau šitą diskusiją nutraukti ir to klausimo svarstymą perkelti į kitą dieną.
J.VESELKA. Gerbiamieji, mes svarstėme, mes žinojome tokią nuostatą, mes tarėmės ir vis dėlto priėjome išvadą, kad tos pataisos, kurios čia yra... bendras įstatymas gali iššaukti labai ilgas diskusijas, gali sukelti sumaištį be jokio teigiamo rezultato. Todėl aš dar kartą sakau, mes pateikiame šitą projektą ir prašome. Seimo yra teisė svarstyti gana ilgai ar gana trumpai visus projektus, bet aš, kaip Vyriausybės atstovas, net neįpareigotas ir neturiu teisės keisti Vyriausybės nuomonę šią dieną. Mes prašome svarstyti šitas pataisas.
PIRMININKAS. Aišku. Čia balsavimu reikės apsispręsti dėl alternatyvių projektų. Dabar visi norintys pasisakyti pasisakė. Kompiuteryje keturios Seimo narių pavardės. Matyt, tų, kurie nori pasisakyti. Dabar dar dėl procedūros ir dėl bendrų reikalų Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau paaiškinti, kad kaip buvo skelbta, taip ir susirinkom penktadienį diskutuoti štai sujungimo klausimo. Iš Vyriausybės dalyvavo ponas Kaminskas, mūsų komiteto nariai ir kiti suinteresuotieji. Po to sekmadienį susitikom su ponu Merčaičiu, gerbiamojo ministro pavaduotoju, ir štai sudarėm projektą, kuris yra kai kam duotas. Mes Seime vakar labai atidžiai apsvarstėm jį. Ir lyg išėjo, kad tai yra suderinta nuomonė. Taigi jeigu Vyriausybė sprendė kitaip, aš manau, kad turėjo pakviesti ką nors bent iš Ekonomikos komiteto. Jeigu Vyriausybės sprendimas, kuris buvo priimtas prieš tuos posėdžius, tebelieka galioti, na, tai tada kam visas tas žaidimas? Vadinasi, alternatyvos tokios: atidėti sprendimus, svarstymus, kol bus kažkas susitarta.
J.VESELKA. Aš galiu pasakyti, patvirtinti. Taip, buvau susitikęs su Kaminsku, buvau susitikęs su Merčaičiu, bet man tie abudu darbuotojai... Taip, buvo pasikeista nuomonėmis, buvo diskutuota, tačiau kaip alternatyvus, vienas, dėl kurio abi pusės, taip sakant, būtų patenkintos, nebuvo rastas. Tai buvo pasikeista nuomonėmis. Taip sakant, galima ir tokį, ir tokį, bet vieningo alternatyvaus nebuvo priimta. Tada nė vienas iš tų žmonių nepatvirtino, kad buvo tam alternatyviam pritarta. Todėl aš dar kartą akcentuoju ir prašyčiau šitas pataisas kuo greičiau priimti, nes daugiau pataisų priėmimas iš esmės nieko nepagerina, bet procedūriškai gali net ir kokybiniu aspektu į šitą privatizavimo įstatymą... Aš galėčiau čia daug išvardyti... Kaip ir visiems nepriklausomai nuo pilietybės leisti. Čia investiciniai čekiai buvo visai ne tiems dalykams, o būtent Respublikos žmonėms, Respublikos piliečiams. O čia jau galbūt yra kito etapo dalykas. Ir daugiau čia yra. Kada spaudžia reikalas tęsti privatizavimą, išnaudoti tuos principus, daliniai pakeitimai tik daugiau sukelia sumaišties, negu padeda pačiam reikalui.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada dar trys Seimo nariai, ir sprendžiam, juo labiau kad posėdžio laikas baigiasi. Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Iš tikrųjų ir aš pats, ir, aš manau, daugelis mūsų Seimo narių pasijutome truputį nejaukiai, netgi lyg ir tokioje komiškoje situacijoje. Štai praeitą kartą mes svarstėm vieną dokumentą. Šiandien, pasirodo, mes svarstom visai netikėtai, nežinodami - antrą dokumentą. Dabar neaišku, koks čia svarstymas yra, koks yra etapas. Rytoj numatytas balsavimas. Taip sakant, ką mes darysime? Tai norėtųsi galų gale, kad mes tiksliai žinotume, kokius dokumentus svarstome ir kad žinotume, kaip pagal Reglamentą mums reikia elgtis. Aš prašyčiau tą daiktą atidėti ir išsiaiškinti.
J.VESELKA. Gerbiamasis Raškini, atsiprašau, jūs ir praeitą kartą, ir šitą kartą svarstote šitą dokumentą. Kad praeitą kartą buvo pasakyta, jog bandykim surasti bendrą, tai dar nereiškia, kad buvo svarstomas kitas. Buvo šitas svarstomas ir joks kitas. Ir čia jau, gerbiamieji, kito jokio nebuvo. Mes diskutavome su komitetu ir bandėme surasti bendrą, bet nieko kito nebuvo. Mes antrą ar trečią kartą svarstome vieną ir tą patį.
PIRMININKAS.Gerai. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau pirmiausia konstatuoti, kad yra visiškai nevykdomas Seimo sprendimas pamėginti iš kelių projektų padaryti vieną. Tai nereiškia, kad jis būtų visiškai vieningas ir nebūtų jame nurodyta tam tikrų straipsnių alternatyvų. Mūsų sprendimas praeito posėdžio: pamėginti viską surašyti į vieną popierių, tegul pagrindu būna, kaip sako ponas ministras, Vyriausybės variantas. Tegu. Bet prie kiekvieno straipsnio, kol komitetas ar kiti Seimo nariai turi savo variantus, būtų parašyta viena alternatyva, antra, trečia. Yra tokia Seimo darbo praktika, kurią mes priėmėm, kad būtent šitaip paruošto dokumento prašėm, kad nereikėtų blaškytis per daugybę popierių ir net nespėti susirasti prieš balsavimą vieno ar kito varianto. Kad viskas būtų vienoj vietoj ir einant pastraipsniui, sakykim, jūsų turint pagrindu, kiekvienoj vietoj argumentuotume, kas atmesta, kodėl atmesta. Bet balsuoti vis tiek reikia, jeigu pats pasiūlytojas neatsiima savo siūlymo. Tokio dokumento mes neturim. Vyriausybė atmetė visas alternatyvas ir toliau siūlo savo variantą. Atsiprašau, Seime Vyriausybė tokių galių neturi. Aš norėčiau vis dėlto paprašyti - čia jau buvo siūlyta - padaryti dar, matyt, dienos ar kiek reikia, pertrauką, kad vis dėlto būtų įvykdyta, nors galbūt tai ir nepriimtina Vyriausybei, bet būtų įvykdyta procedūra, dėl kurios susitarėm. Ir tada būtų galima labai tvarkingai dirbti. Einam pastraipsniui pagal jūsų kaip bazinį, sakykim, tokį variantą ir sakom, kad tokiam straipsniui yra dar siūlyta tas ir tas, priimam ar atmetam. Gali būti, kad visus tuos siūlymus atmesim ir liks jūsų. Bet bus laikomasi procedūros. To aš labai prašau, nes šiandien turbūt bus pirmas kartas, aš tikiuosi, kai ponas Česlovas Juršėnas įvertins mano nuolatinį šiandien sakymą ponui A.Sakalui dėl procedūros, kai visą dieną buvo pažeidinėjamas Reglamentas arba Laikinasis Seimo Statutas. Galbūt pagaliau mes pradėsim laikytis to, ko turim laikytis. Ačiū.
J.VESELKA. Gerbiamasis Seimo nary, deja, ne Vyriausybė sustabdė Pirminio privatizavimo įstatymą. Vyriausybė tik pateikė šitas pataisas tada, kai buvo pateiktas alternatyvus įstatymo projektas. Ir mes šį projektą ruošėme atsižvelgdami į tai, kas buvo pasiūlyta pirminiame, taip sakant, tame pateiktame naujame privatizavimo įstatyme. Ir į kitus. Kadangi tai atsispindėjo ir kituose pasiūlymuose, iš esmės buvo gerbiamojo profesoriaus K.Antanavičiaus pateikta, todėl aš manau, kad tai yra kaip tik atsižvelgta į Seimo pasiūlymus ir jis yra kaip tik apibendrinantis. Jeigu jūs Seimo narių teise... Ir labai malonu, kad S.Pečeliūnas kasdien primena, kad Vyriausybė yra žymiai žemiau negu Seimas. Aš tą puikiai žinau, to priminti man ir čia pusę valandos skaityti moralą nereikia. Aš tą puikiai žinau. Bet aš pabrėžiu, kad į viską buvo atsižvelgta. Dar kartą pabrėžiau ir kelintą kartą akcentuoju, kad mes pateikėme atsižvelgdami į visus kitus jūsų pasiūlymus, ir jūsų valia dar kartą alternatyvą teikti ir čia balsuoti. Kokį priimsite... Vyriausybė, kaip žemesnio rango vykdymo grandis, vykdys viską, ką Seimas nutars. Taip, gerbiamasis Pečeliūnai, mes vykdysim, ką jūs nutarsit.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Šumakaris. Prašom.
V.ŠUMAKARIS. Gerbiamasis ministre, sekmadienį, penktadienį ir pirmadienį jokių pas mus skirtumų nebuvo. Šiandien išgirdom daug skirtumų. Taigi aš frakcijos vardu siūlau atidėti klausimą iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerai. Ir Seimo narė E.Kunevičienė.
J.VESELKA. Aš noriu atsakyti.
PIRMININKAS. Prašau.
J.VESELKA. Vis dėlto skirtumų buvo ir šeštadienį, ir sekmadienį. Ir dar vienas atidėjimas gal detales ir leis pakeisti, bet tai bus vėl tas pats noras trukdyti vykdyti privatizavimo procesą. Esminių pakeitimų tose nuostatose, kurios yra dėl pirminio privatizavimo, padaryti tikrai negalima, ponai. Todėl dar kartą atidėjimai tai tik...
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Kadangi jau paprašė pertraukos. Aš tenorėjau priminti visiems mums, kad iš pradžių, kai pradėjom darbą Seime, deklaravom, jog tęstinumą užtikrinsim ir ekonominių reformų, ir pradėtų iš esmės ūkio reformų. Šiandien jau atrodo, kad pamiršom šitą. Ir labai stebimės, kad Vyriausybė nori tęsti pradėtus darbus ir siūlo tik pataisas. Ir aš tai siūlyčiau netrukdyti Vyriausybei dirbti, nes Vyriausybė faktiškai daugumos pritarimu suformuota ir jau du mėnesiai. Kai kas sutrukdyta: nuvertintos investicinės sąskaitos, ne tik talonai. Ir todėl jeigu dar trukdysim Vyriausybei dirbti, mes dar nuskriausim Lietuvos žmones. Aš jums sakiau, kai aukcionus stabdėt, kad neskriauskit, nes jie ir taip yra nuskriausti pakankamai. Ir todėl šiandien siūlyčiau pritarti Vyriausybės įstatymo pataisoms, išskyrus 23 straipsnį, nes ten ne visai gerų atsiranda galimybių. Tai šitą prašyčiau išbraukti. Ir dar norėčiau Vyriausybės paprašyti, kad skubiau parengtumėt pasiūlymą indeksuoti investicines sąskaitas. Todėl, kad kai buvo įvesti talonai, juose nebuvo atsižvelgta į investicinių sąskaitų ir rublių kursų skirtumą. Todėl labai aš jūsų prašyčiau, kad žmonės galėtų įsigyti tikrai jiems priklausantį turtą, reikia indeksuoti investicines sąskaitas pagal dabartinį kursą. O investicinių sąskaitų kursas buvo 1 doleris - 35 rubliai. O dabar pagal visą tą nuvertėjimą prašyčiau atsižvelgti.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi galim apibendrinti, ministre. O tada pasakysiu porą žodžių, ir baigsim. (Balsai salėje, negirdėti) Prašom minutėlę, minutėlę. Gerbiamasis ministras dabar tegul pasakys, o po to aš pasakysiu.
J.VESELKA. Aš nelabai ką ir turiu pasakyti.
PIRMININKAS. Tai gerai, tada aš pasakysiu.
J.VESELKA. Gerbiamoji E.Kunevičienė mane rėmė, ačiū. Kiti nuomonės nepasakė. Manau, kad kairė pusė iš tos pusės mane... Matau, daugiau linksi. Dešinė susilaiko. Todėl, matau, bus diskusija. Ir pažiūrėsime, ką duos diskusija. Ačiū.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl procedūros.
PIRMININKAS. Minutėlę. Šiek tiek vėliau, kai aš pasakysiu. Taigi, gerbiamieji kolegos, mes dabar turim daryti pertrauką pirmiausia dėl to, kad V.Zimnicko paprašyta pusės valandos pertrauka jau baigėsi. Vadinasi, turim grįžti prie kito klausimo. Mes turime daryti pertrauką ir pratęsti posėdį, kadangi baigiasi posėdžio laikas. Ir mes, matyt, turime daryti pertrauką šito klausimo nagrinėjime, kaip siūlė kai kurie kolegos. Tai va štai yra tam tikri variantai. Dabar aš klausau Seimo narių P.Papovo ir K.Antanavičiaus.
P.PAPOVAS.Gerbiamasis pirmininkaujanti, aš nesuprantu, kas čia vyko. Mes užsirašėm, norėjom kalbėti. O čia vyko diskusija, nebuvo klausimų. Gerbiamasis P.Vitkevičius užsirašė, o aš vietoj jo turėjau kalbėti ir kiti.
PIRMININKAS. Aš paaiškinsiu.
P.PAPOVAS. Nesuprantu, kas čia darėsi.
PIRMININKAS. Paaiškinsiu, gerbiamasis Papovai.
P.PAPOVAS. Ir man atrodo, kad antruoju svarstymu nereiktų daryti jokios pertraukos, o pateiktume alternatyvas trečiajam svarstymui. Kadangi rytoj visa diena, alternatyvas galima suderinti ir trečiuoju svarstymu balsuotume pastraipsniui.
PIRMININKAS. Tai, žodžiu, jūs siūlot balsuoti ir pritarti po antrojo svarstymo, taip? Gerai. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš prašau, kad būtų normali diskusija šituo klausimu. Čia nėra koks nors žaidimas, čia yra rimti dalykai, ir prašom paskirti tada dar valandą ar pusantros, kad štai dėl kiekvieno straipsnio būtų galima diskutuoti. Vyksta antrasis svarstymas, ir turi gerbiamieji nariai galimybę diskutuoti. Štai pakartoju jums jau dabar nebe prašymą, o reikalavimą, kad prieš pradedant svarstyti būtų duotas projektas, kurį jie svarsto. Arba tada turit paskelbti, kad deputatai balsuoja nieko nežinodami. Todėl, kad pataisyti projekte žodį, kuris ištaisytas jau tris ar keturis kartus, mes tų pataisų neturime... Dabar taisoma pataisa, kuri jau dukart buvo taisyta. Tos pataisos vėl niekas neturi. Tai prašom Seimo vadovo aprūpinti deputatus projektu, ir tada svarstysime. Labai rimtai prašau. Ačiū.
PIRMININKAS. Tamstos siūlymas reiškia, kad mes šiandien šito klausimo toliau nagrinėti negalim, net jeigu ir pratęsim posėdį. Taigi pranešu, kad diskusijose užsirašę kalbėti keturi Seimo nariai: P.Vitkevičius arba P.Papovas, K.Antanavičius, T.Lideikis, R.Dagys. Ir šitie kolegos... Ir J.Pangonis dar? Gerai. Taigi mes vis tiek dabar turime daryti pertrauką ir po to spręsti, ar išklausom šiandien šitų kolegų pasisakymų ir tada sprendžiam, žinoma, jeigu pratęsim posėdį, ar ir diskusijas nukeliam ketvirtadieniui. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Man atrodo, jeigu buvo siūlymas daryti pertrauką ne tiktai atskiro deputato, o frakcijos, mes to nežinom. Reikėtų, kad pasakytų čia gal dar tikslesnę informaciją, tuomet nėra kur dingti - pertrauka turi būti daroma. Aš norėčiau, kad dabar mes išsiaiškintume dar kitus dalykus. Vienas klausimas - dėl posėdžio pratęsimo ar nepratęsimo. Antras klausimas - jeigu darom pertrauką, ar šitą klausimą svarstom, sakykime, rytoj. Ponas Č.Juršėnas atsimena, mes rytoj žadėjom gal dvi valandas padirbėti. Gal kaip tik tie, kurie nori dar pasisakyti, galėtų pasisakyti ir spręstume dėl pritarimo ar nepritarimo po antrojo svarstymo, o ketvirtadienį galėtų būti trečiasis svarstymas. Ar keliam į ketvirtadienį ir tada pritariam ar nepritariam po antrojo svarstymo. Tada klausimą sprendžiam, ar sesija tęsiasi, ar nesitęsia. Jeigu nesitęsia, klausimas nusitęsia pakankamai toli, ir aš nemanau, kad Vyriausybė, ir komitetas, ir Seimo nariai būtų suinteresuoti tuo, kad nusikeltų po vasario 14 d. Taigi turėtume apsispręsti. Aš vis dėlto prašyčiau (nežinau, kiek tai priimtina kitiems) galbūt tą klausimą baigti svarstyti rytoj, o šiandien posėdžio netęsti, nes pagal darbotvarkę liko dar, na, vienas arba du klausimai. Dėl jų galėtume spręsti, kada juos svarstysim - rytoj ar poryt. Ir ketvirtadienį turim spręsti iš viso. Yra projektai pateikti. Ar mes dirbam tas tris savaites prieš rinkimus, ar ne. Aš manyčiau, kad neturėtume dirbti. Šiandien dienos posėdis labai aiškiai parodė, kad Seime jau labai dažnai svarstant rimtus klausimus yra svarstomi ne klausimai, o vykdoma tam tikra rinkiminė procedūra. Nenorėčiau, kad šitai tęstųsi kitas tris savaites ir kad net būtų prielaidos ir galimybės šitai daryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Ačiū. Tai, gerbiamieji kolegos, yra mano siūlymas pratęsti šitą posėdį pusantros valandos ir yra siūlymas rytoj surengti papildomą posėdį. Todėl aš prašau alternatyviai balsuoti elektronika. Kas už tai, kad posėdis būtų pratęsiamas ir būtų šiandien dirbama dar pusantros valandos, spaudžia mygtuką “už”, kas nori rytoj dvi valandas dirbti, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Kiti balsai neskaičiuojami. Alternatyviai. Už pratęsimą šiandien - “už”, o už posėdį rytoj - mygtukas “prieš”. Registracija buvo laiku. Taigi už pirmąjį variantą - 26, už antrąjį variantą - 37. Taigi posėdis bus rytoj. Dabar mes dar turim užbaigti šios dienos reikalus. Minutėlę. Mes nebaigėm šito posėdžio, prašom nesiginčyti. Šitas posėdis nebaigtas, kadangi mes turim užbaigti klausimą dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų. Todėl, kad buvo pusės valandos pertrauka. Kai bus gongas, tada posėdis baigsis. Nebus, minutėlę...
V.JARMOLENKA. Pone pirmininkaujanti...
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū. Vis dėlto jeigu jūs pasakot, kad posėdis rytoj, pabaikit tą sakinį. Kelintą valandą? Daugiau aš nieko nenoriu.
PIRMININKAS. 10 val.
V.JARMOLENKA. 10 val. labai prašyčiau nedaryti dėl to, kad Užsienio komitetas sukvietė derybų delegaciją, poną P.Gylį ir t.t.į posėdį, kuriame bus svarstomas šitas klausimas.
PIRMININKAS. Užteks. Tai ką, galim perbalsuoti tada. Gerai. Ar frakcija reikalauja perbalsuoti? Prašau.
BALSAS IŠ SALĖS. Frakcija prašo perbalsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi aš dar kartą klausiu alternatyviai. Kas už tai, kad posėdis šiandien būtų pratęstas pusantros valandos? Rankų pakėlimu. Antras balsavimas - už posėdį rytoj.
BALSAS IŠ SALĖS. Na, kam tokį absurdišką pasiūlymą jūs...
PIRMININKAS. Prašom nereplikuoti iš vietos.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.
PIRMININKAS. Už - 41. Kas prieš arba kas už posėdį rytoj? Prašom balsuoti, o kas nenorit balsuoti, galit nebalsuoti. Prašom nesiginčyti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 7.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. Taigi posėdis pratęsiamas. Dabar pertrauka iki 19 val. po Seimo nario J.Katkaus pasisakymo.
BALSAS IŠ SALĖS. Per pertrauką prašyčiau redakcinę komisiją pasilikti čia.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys J.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš norėjau pasakyti, kad rytoj Švietimo ir mokslo komitetas yra susitaręs, jog bus posėdis Švietimo ministerijoje...
PIRMININKAS. Labai gerai.
J.A.KATKUS. Kaip ten dalyvauti?
PIRMININKAS. Tai šiandien mes posėdžiausim, o rytoj posėdžio nebus. Labai gerai. Taigi pertrauka iki 19 val.
Pertrauka
Įstatymo “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešo akcijų pasirašymo” projektas (trečiojo svarstymo ir balsvimo tęsinys)(93.01.19)
1sesija27p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Pradedam posėdį. Prašom sėstis ir registruotis, nes tuoj reikės balsuoti. Registruojamės. Kolegos, registruojamės! (Balsai salėje, negirdėti) Salėje - 60 Seimo narių. Taigi, gerbiamieji kolegos, pranešu, kas mums dar liko spręsti. Mes turime balsuoti dėl 8 punkto “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešo akcijų pasirašymo” projekto. Papunkčiui jau mes balsavom, dabar liko galutinis balsavimas. Mes turėsim apsispręsti dėl 10 punkto, kurį nagrinėjom iki pertraukos, t.y. dėl valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pakeitimų. Toliau. Turi būti pateiktas įstatymo projektas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyjant privatizuojamų įmonių akcijas” pakeitimo”. Turim toliau, t.y. jungtinėj pirmoj ir antroj stadijoj nagrinėti Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo projektą ir manau, kad mes turėtume grįžti dar prie Konstitucinio teismo įstatymo projekto. Štai yra tokia mūsų darbotvarkė. Kol kas nubalsuokim dėl šito mano paminėtojo 8 punkto ir tada bus mums lengviau gyventi, bent vieną klausimą būsim išsprendę. Aš prašyčiau, kad arba pritarimu, arba balsavimu mes štai tokį protokolinį tekstą patvirtintume. “Laikyti, kad pirmininkaujantis Aloyzas Sakalas, skaitydamas įstatymo “Dėl valstybinio turto pirminio privatizavimo aukcionų ir viešo akcijų pasirašymo projekto” pavadinimą padarė techninę klaidą. Todėl iš stenogramoje užfiksuoto įstatymo projekto pavadinimo išbraukti žodį “atidėjimo”. Reikia balsuoti, ar galim čia sutarimu šitai patvirtinti? Gerai. Taigi dabar prašau pasiruošti balsuoti “Dėl įstatymo “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešo akcijų pasirašymo”. Prašau, galim padaryti papildomą registraciją ir, jeigu kas jau ypatingai reikalaus kalbėti dėl balsavimo motyvų, tai priklauso. Taigi dar sykį registruojamės. Salėje - 69, jau šiek tiek daugiau.
V.JARMOLENKA. Galima paklausti?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Ponas Juršėnai, aš norėčiau jūsų paklausti, gal mes galim sukeisti eilės tvarką? Gal pirma prezidentūra, Konstitucinis teismas vis dėlto, kol mūsų dar yra gretos, taip sakant?
PIRMININKAS. Ne!
V.JARMOLENKA. Ne, atleiskit, jūs negalit man taip sakyti - “ne”.
PIRMININKAS. Aš sakau...
V.JARMOLENKA. Aš labai prašau prioritetą vis dėlto išskirti.
PIRMININKAS. Gerai, aš išskiriu prioritetus ir todėl siūlau dabar balsuoti. Jeigu kas nors mano, kad reikia kitaip padaryti, tai tada aš paklausiu visų, ir spręsim. Ar mes dabar balsuojam dėl 8 punkto, ar dėl kurio kito? 8? Viskas aišku. Taigi, ar gerbiamieji kolegos dar nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Tai atsiprašau, teisė yra pagal Reglamentą. Niekas nenori? Tada prašom pasiruošti balsų skaičiavimo grupę. Teikiu balsavimui įstatymo projektą “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešo akcijų pasirašymo”. Prašom balsuoti, kas - už, kas - prieš, kas susilaiko? Rankomis, taip. Prašom nekalbėti balsavimo metu. Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 54.
PIRMININKAS. Kas prieš? Ačiū. Kas susilaikė? Taigi, gerbiamieji kolegos, 54 Seimo nariams balsavus už, 8 balsavus prieš ir 9 susilaikius, įstatymas “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešo akcijų pasirašymo” priimtas. Dabar turim iš tikro pasitarti, kuriuos klausimus nagrinėjam. Bet, manau, turim nagrinėti viską iš eilės. Salėje dar tebėra ministras J.Veselka. Todėl aš siūlau susitarti dėl 10 punkto. Jeigu kolegos leistų, aš siūlyčiau štai ką. Vis dėlto mes, žinoma, jeigu bus sutarimas, galim balsuoti po antrojo svarstymo, įpareigodami pranešėją, kad jis trečiajai stadijai, t.y. ketvirtadieniui, pateikia projektą su visom alternatyvom. Galima ir taip. Bet galima būtų ir padaryti dar vieną pertrauką ir ketvirtadienį daryti tos pačios stadijos tąsą, bet kad vis tiek projektas būtų su tom alternatyvom ir kad mes jau antrojo svarstymo stadijoje tas alternatyvas galutinai pasirinktume. Tai prašom pasisakyti nuo šoninių mikrofonų. Prašau, įjungiu mašiną, prašom paspausti mygtukus ir sakyti pozicijas, ir tada spręsim. Dar yra keturi norintys pasisakyti. Jeigu mes manom, kad dar reikia leisti jiems pasisakyti, tai tada po pasisakymų galim spręsti. Tai yra, atsiprašau, penki, su J.Pangoniu penki. Jeigu nukeliam šitą klausimą ketvirtadieniui, tai ir neleisim. O jeigu nenukeliam, tai tada čia turim tartis. Prašom. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Kaip tik mes norim pasisakyti ir pasiūlyti, ką daryti.
PIRMININKAS. Gerai, tvarkoj. Tai ar yra kitų minčių? Tai tada tegul penki pasisakys, tik gal, kaip reikalauja atitinkamas straipsnis, juk čia sujungtos abi stadijos, pasisakymai turi būti trumpesni, ne daugiau kaip po 5 minutes. Sutinkam? Gal dar trumpiau? Gerai, prašau. Dar Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau Seimui pasiūlyti padaryti pertrauką šitoj svarstymo stadijoj.
PIRMININKAS. Aš tą ir siūliau.
A.RUDYS. Taip, tai aš paremiu jūsų šitą siūlymą, jeigu labai reikia, o, jeigu reikia, aš jį galiu inicijuoti. Ir motyvas būtų štai koks: beklausant tai, ką gerbiamasis ministras išdėstė iš tribūnos, susidarė įspūdis, kad tai stipriai nukrypsta nuo Demokratinės darbo partijos rinkiminių nuostatų. Tai man atrodo, kad jiems tiesiog patiems reikia tarpusavyje pasvarstyti ir prieiti prie išvados, ar jie palaikys Vyriausybę, ar palaikys savo nuostatas. Iš kitos pusės, na, mes, t.y. Socialdemokratų frakcija, gal irgi tada turėtų šiek tiek daugiau laiko ir pateiktų vieną kitą alternatyvinį pasiūlymą, atsižvelgdama į savo programos reikalavimus.
PIRMININKAS. Kas nors iš frakcijos galės pasakyti. Kol kas dar kolega T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Aš siūlyčiau pratęsti svarstymą ir leisti pasisakyti.
PIRMININKAS. Šiandien?
T.LIDEIKIS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Tai tada gal be balsavimo sutariam. Kadangi yra penki užsirašę, tai prašom, ar gerbiamieji kolegos norėtų kalbėti iš vietos? Geriau būtų - iš tribūnos, kadangi sąrašas tai yra ištrintas, bet aš pavardes turiu. Pirmasis - Seimo narys P.Papovas. Prašom, jūs galit iš vietos, kadangi mašina yra įjungta. Prašau. Seimo narys P.Papovas. Prašom.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pakeitimo” projektas (pirmojo ir antrojo svarstymo tęsinys)(93.01.19)
1sesija27p svarstyti klausimai
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kalbėsiu Savivaldybių komiteto vardu, kadangi komitetas svarstė Vyriausybės pateikiamo įstatymo projektą. Mes raštu pateikėme šiam projektui nemažai papildymų. Turbūt įtikinėti ministrą nėra reikalo. Vyriausybė išnagrinės ir autorius - ministras pateikus visus papildymus. Jeigu priims, tai bus ačiū, jeigu nepriims, tai komitetas prašo formuluoti jas kaip alternatyvas ir teikti trečiajam svarstymui, balsavimui. Ir dabar noriu pasisakyti dėl antrojo svarstymo, dėl pertraukos. Aš manau, kad mes turim dirbti įtemptai, nes iki Prezidento rinkimų svarstymui turime nemažai klausimų. Todėl turim rytoj visą dieną iki ketvirtadienio. Ir manau, kad mes galim rytdieną dar apsvarstyti ir autorius turėtų pateikti trečiajam svarstymui, ketvirtadienį, alternatyvas. Ir svarstant pastraipsniui priiminėti tas alternatyvas. Nes įtikinėti vienas kitą turbūt jau daug pastangų buvo daryta ir neverta tai daryti. O tiesiog spręsti balsavimo būdu trečiajame svarstyme.
PIRMININKAS. Gerai. Prašau. Seimo narys K.Antanavičius, iš tribūnos prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą norėčiau pažymėti, kad buvo parengtas projektas Nr.3, kuris jums neduotas, suvesta ir vienos pusės, ir kitos, ir tam projekte buvo pažymėta, kas lieka diskusijai. Tai, man rodos, kad tokia tvarka ir būtų labai priimtina. Darsyk norėčiau pasakyti, kad kokių fundamentalių nesutarimų tarp Vyriausybės ir mūsų nebuvo. Palikti klausimai diskusijai, kad mes čia turėtume galimybę su jumis diskutuoti ir spręsti. Tačiau ta galimybė iš Seimo narių yra atimta todėl, kad neduoti dokumentai, kurių pagrindu jie galėtų tikrai kūrybiškai ir atsakingai į tą darbą įsijungti. Tai, be abejo, lieka variantas, kad per trečiąjį svarstymą štai sėdėsim dvi paras ir kiekvieną straipsnį diskutuosim. Na, aš norėčiau dabar kreiptis. Tas variantas yra visiškai priimtinas, bet turi būti trečiajame svarstyme numatyta ne mažiau laiko kaip dvi dienos. Tikrai rimtai sakau. Taigi imkime 4 straipsnį. Visa, kas Vyriausybės yra ir mūsų tame suvestiniame projekte yra, tačiau klausimas iškyla. Vyriausybė štai rašo: “Tais atvejais, kai privatizavimo komisijos funkcijas perima privatizavimo tarnyba”. Atsiprašau, “Centrinės privatizavimo komisijos siūlymu miesto ar rajono komisija gali būti panaikinta. Ir jos funkcijas perima privatizavimo tarnybos.” Na, išaiškėja štai besvarstant šituos dalykus, kas vykdo privatizavimą. Kaip nebaisu, pasirodo, niekas neatsako už privatizavimą. Lietuvoje nėra tokios instancijos, kuri atsakytų. Ar tas gali būti suprantama, ar tas gali būti įmanoma? Yra Centrinė privatizavimo komisija, kuri veikia visuomeniniais pagrindais. Susirenka ministras, pavaduotojas, dar iš visokių skyrių ir štai tiktai jie sprendžia. Tos tarnybos, kurios yra miestuose ir rajonuose, yra visuotinai pavaldžios tik savivaldybėms. Komisijos yra pavaldžios ir tai - Centrinei privatizavimo komisijai. Tai, kada pradedi kalbėti, kad štai tarnybas turi paimti Centrinė privatizavimo komisija ir atsakingai joms vadovauti, tada sako, tai reikia, kad būtų ir ta Centrinė privatizavimo komisija. Juk jie turės tada kontroliuoti tą procesą. Pasirodo, procesas yra nekontroliuojamas. Na, jeigu taip yra gerai, tai, vadinasi, taip ir palikime. Štai imkime 9 straipsnį. Kaip aš jau minėjau, įstatymo 9 straipsnis yra ištaisytas bent penkis kartus. Tai ką čia taiso? Štai 9 straipsnio pirmą dalį išdėstyti taip. Kodėl tas reikalinga? Privatizavimo objektus gali įsigyti piliečiai, o investicinės akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės (čia nebėra to skliaustelio pabaigos), fiziniai asmenys tik šiuo įstatymu nustatytais atvejais. Ši nuostata netaikoma valstybinių visuomeninių butų ... Kam šitas apribojimas? Niekas negali paaiškinti, kokia prasmė to apribojimo, niekas negali pasakyti. Taigi mes ir siūlome, leiskime visiems dalyvauti privatizavimo procese. Kas gali, kas pateikia iniciatyvą, kas imasi atsakomybės, ten yra toliau parašyta, kad jie savo pasiūlymus dėl įmonės atstatymo turi pateikti, tegul imasi.
Toliau - 9 straipsnio trečioji dalis. Viskas atitinka, tačiau, kas čia parašyta, iš šito negalime spręsti, mes jau komitete išsiaiškinome, mes turime savo alternatyvą trečiajam svarstymui ir komitetas tą požiūrį gins, kurį mes, beje, tris kartus svarstėme ir kuriam neprieštaravo niekas iš Vyriausybės. Realiai sakau. Tiktai sakėm, mes nežinom, kaip geriau. Štai palikim svarstymui Seimo nariams. Na, mes ir teikiame Seimo narių svarstymui. Dėl vienkartinių išmokų. Čia vis kalba žmonės, kurie neskaito vieno projekto, teikiamo ar neteikiamo, kad kažkokia žala bus tiems, kurie turi tas išmokas, ar kad nebebus už ką pirkti. Yra parašyta ir Vyriausybės, ir mūsų projekte, kad 80% mokėjimų už įsigyjamą turtą turi būti atliekama bet kuriuo atveju - ar darbo kolektyvui pirmenybė teikiama, ar ne, vis tiek 80% išmokomis. Taigi, jeigu darbo kolektyvas neturės pakankamai tų išmokų, vadinasi, jis turės nusipirkti iš kažkur. Ir problema štai keliama, pučiama, kad kažkas neturės, kur dėti čekių. Na, tai yra tiesiog noras ką nors surasti. Bet, sakyčiau, reikėtų daugiau fantazijos surasti, kitokius dalykus. Arba imkime štai dėl tų išmokų perdavimo. Juk kokia prasmė perduoti ir įrašyti į įstatymą, kad investicinės išmokos gali būti perduodamos pirmos eilės giminėms, broliams, seserims, o taip pat kitiems Lietuvos piliečiams, o toliau vėl rašyti, kad štai, jeigu perduodi investicinei akcinei bendrovei, tai kažkas, tai kitokios yra sąlygos. Na, jeigu kitiems piliečiams, tai, vadinasi, visiems. Ir baigta. Ir nereikia ten brolių, seserų ir kokių kitokių dalykų. Jeigu kuriame įstatymą, tai kurkime žmonėms. Ir tiems, kurie juo turi naudotis. Dabar galima drąsiai teigti, kad to įstatymo negali niekas suprasti ir niekas negali suprasti, kaip juo naudotis. Dabar toliau, dėl uždarų aukcionų. Manau, kad turėtų būti išskirta - uždari aukcionai specialistams ir uždari aukcionai įmonės darbuotojams. Na, čia yra klausimas: darbuotojams ir specialistams, įsigijusiems objektą uždarame aukcione leidžiama 30% to objekto vertės mokėjimą atidėti iki 5 metų. Tai yra Vyriausybės pasiūlymas, mes tik jį įrašėme. Ne dabartinis, bet tas pirmas, kuris dar nebuvo svarstytas Vyriausybėje. Štai galėčiau, matyt, laikas baigiasi... sistemiškai kalbėti apie visus dalykus, visus straipsnius nėra įmanoma, todėl aš norėčiau paprašyti Vyriausybės, Ekonomikos ministerijos, kad šitaip galbūt nebūtų pateikiami įstatymai ir kad jaustų, jeigu ji ima pristatinėti, jeigu ji ima teikti, tai ji ir privalo pateikti įstatymą tokiu būdu, kad būtų pateikta svarstymui. O kita vertus, jeigu ji turi, po to, kai su komitetų atstovais suderino, turi kitokį požiūrį, tai ji privalo informuoti komitetą, arba, jeigu komitetas pareikalaus, ateiti ir į posėdį. Ir ponas ministras. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys T.Lideikis. Į tribūną, prašome, gerbiamasis kolega.
T.LIDEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes su jumis ką tiktai vėl sustabdėme privatizavimo procesą Lietuvoje. Todėl aš siūlyčiau, kad mes toliau svarstydami (mes tą įstatymą sustabdėme iki pataisų priėmimo), todėl siūlyčiau, kad mes, svarstydami šitas įstatymo pataisas, visą laiką žiūrėtume į tą laikrodį ir suprastume, kad šitas laikrodis dabar skaičiuoja milijonus. Kiekvieną dieną mes vėl prarandame milijonus talonų. dėl to, kad privatizavimo procesas Lietuvoje nevyksta. Ir mes kreipsimės į ekonomikos ministrą, kad jis pateiktų šituos įvertinimus, kiek mes praradome per šitą laiką. Jeigu mes dabar dar nežinome (bent jau kai kurie Seimo nariai, atrodo, nežino, nesupranta), kurį mes įstatymo projektą svarstome, tai, vadinasi, yra labai blogai. Jeigu mes neapsistosime prie vieno projekto ir nepradėsime jį nuosekliai ir išsamiai nagrinėti, o vėl imsimės iš karto svarstyti vienu metu 3 ar 4 projektus, tai mes nueisime į tokias plačias lankas, kad šitų pataisų mums turbūt reikės laukti dar mėnesį, o gal ir daugiau.
Todėl, aš manyčiau, pirmas dalykas - mes turime aiškiai pasakyti, kad svarstome vieną iš projektų. Galų gale mums buvo pateiktas svarstyti Vyriausybės projektas, tai prie jo turėtume ir apsistoti. Ir svarstyti galbūt kai kurių jo straipsnių alternatyvas, bet nekalbėti apie tai, kad turi atsirasti kažkoks naujas projektas, sudarytas kelių projektų pagrindu.
Aš noriu pasakyti, kad Ekonomikos komitete mes iš tikrųjų buvom susitikę su Ekonomikos ministerijos, Vyriausybės atstovais. Tai buvo, man atrodo, penktadienį ar šeštadienį. Buvo Privatizavimo departamento viršininkas gerbiamasis Kaminskas. Mes nagrinėjome šitą projektą - Vyriausybės - ir nebuvo jokios kalbos apie kažkokio kito, alternatyvaus projekto svarstymą. Dėl to man yra keistos tos kalbos, kad Vyriausybė neįvertino kažkokių pasiūlymų ar kažko kito.
Aš manau, kad tie alternatyvūs siūlymai, kurie čia yra teikiami, aš turiu omenyje Demokratų frakcijos siūlymą, gerbiamojo M.Pronckaus siūlymą, galbūt yra nagrinėtini, bet man jie neatrodo labai pagrįsti. Bent jau pono M.Pronckaus siūlymas teikti pirmenybę žemės ūkio darbuotojams įsigyjant žemės ūkio perdirbimo įmonių akcijas. Jis jau paprasčiausiai realizuotas. Šitas nutarimas yra priimtas jau Vyriausybės nutarimu. Ir žemės ūkio produkcijos gamintojai turi teisę įsigyti šitų įmonių kontrolinius paketus. Tai čia tiesiog yra laužimasis per atviras duris. (Balsai salėje) Vyriausybės nutarimas Nr. 584.
Demokratų frakcijos siūlymas, man atrodo, nėra logiškas, nėra pagrįstas, ir aš manau, kad... aš siūlyčiau bent jį atmesti.
Gerbiamojo K.Antanavičiaus pasiūlytas projektas, kurį mes čia turim, Nr. 3, tai iš esmės visiškai kitas įstatymo projektas. Jame yra visiškai kitos įstatymo nuostatos. Ir negalima sakyti, kad tai yra kažkoks bendras Vyriausybės projektas kartu su pono K.Antanavičiaus. Tai yra kitas projektas, jis remiasi visiškai kitais principais. Ir jeigu jau mes jį svarstysime, tai bus visai kas kita.
Todėl mano siūlymas - apsistokime prie Vyriausybės projekto, išnagrinėkime jį, nes priešingu atveju mes įstatymo pataisų lauksime dar kokį mėnesį, ne mažiau. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų labai sunku nagrinėti šį klausimą, kai mes keičiame tuos projektus labai dažnai. Yra keletas alternatyvių pasiūlymų, kurie nesurinkti į vieną vietą. Prisiminęs tai, dėl ko mes sustabdėme šitą procesą... Pagrindiniai argumentai buvo tie, kad mes turime išplėsti privatizacijos formų įvairovę, suteikti daugiau teisių darbo kolektyvams šiame procese ir mes turime sukurti tokius mechanizmus, kad būtų privatizuojamas verslas, o ne pastatai. Nagrinėdamas šį Vyriausybės projektą aš kol kas nematau mechanizmų, kuriais būtų įgyvendinti būtent šie pasiūlymai. Iš tikrųjų šiuo atveju norėtųsi vis dėlto aiškesnės mūsų daugumos pozicijos, nes jos pirminės nuostatos, jų diskusija dėl šio įstatymo sustabdymo ir tai, kaip dabar buvo pateiktas (išgirdau iš gerbiamojo ministro), iš tikrųjų labai smarkiai skiriasi. Manau, kad vis dėlto mes turėtume kur kas atsakingiau žiūrėti į savo rinkimų pažadus ir laikytis rinkimų programos.
Nenorėčiau sutikti su tuo, kad didesnių teisių suteikimas kolektyvui yra visiškai nepriimtinas. Mes visi puikiausiai žinom, kaip turėtų būti ir kaip normaliomis rinkos sąlygomis veikia, funkcionuoja šitas mechanizmas. Bet, deja, mes esame ne šitoje stadijoje. Mes galvojame, kaip tą padaryti. Visiškai aišku, kad kokio nors papildomo kapitalo mes niekur nepritrauksim. Čia mes negalime lygintis nė su Vakarų Vokietija, kuri dabar šiuo atveju vykdo privatizaciją rytinėje savo dalyje. Ir vienintelis mūsų kapitalas šiuo atveju yra iniciatyva. Tiek verslo iniciatyva, tiek darbo kolektyvų iniciatyva. Nemanau, kad kas nors labai baisaus atsitiktų, jeigu darbo kolektyvams būtų suteikta teisė, terminuota teisė įsigyti akcijų paketą. O paskui veiktų normalūs dėsniai. Jeigu jie nesugebėtų išsilaikyti, paprasčiausiai atitektų kitiems į rankas. Juo labiau kad tie privatizuotojai, dabar investicinės akcinės bendrovės taip pat nė kiek ne mažesni “kolchozai” negu tie darbo kolektyvai. Nėra ten viskas vienose rankose, o jais manipuliuojama ir taip vargu ar būtų galima tikėtis, kad jie įgyvendins kokius nors biznio planus. Gal vienas iš 10, bet to tikėtis turbūt būtų labai sunku.
Kita vertus, aišku, kad vienodas modelis netinka visoms sritims. Ten, kur yra monopolinės įmonės, kur yra viena įmonė visoje teritorijoje arba yra labai specializuota gamyba ir kur žmonės, išėję, praradę darbą, nebeturės darbo vietų, turės keisti iš esmės savo profesiją, aišku, kad turėtų būti didesnės galimybės atiduoti žmonėms iniciatyvą. Kita vertus, ten, kur yra 10 ar 20 tokių pačių įmonių, netikslinga jiems suteikti tą patį mechanizmą. Bet, deja, šitam pateiktam mechanizme nėra to. Visiškai nematyti tų svertų, kurie galėtų realizuoti šitą programą.
Tai tokiu atveju dabar pasidaro visiškai neaišku, kuriam galui mes ją stabdėm. Jeigu tik dėl tokio stabdymo, koks pateiktas Vyriausybės projekte, tai čia neverta net ir pradėti. Todėl aš negaliu pritarti Vyriausybės pateiktam projektui. Manau, kad čia reikėtų atsižvelgti į visas pateiktas pastabas, padaryti alternatyvas ir surengti normalias diskusijas. Sykį jau mes sustabdėm šitą įstatymą, tai niekas neatsitiks, jeigu mes dar savaitę kaip reikiant padiskutavę paleisim jį iš naujo veikti.
O šiaip tai yra kosmetinės pataisos, kurias pasiūlė Vyriausybė, tai mėginimas toliau vykdyti tą pačią politiką, kuriai dauguma balsuodami nepritarėm. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis. Prašom. Nėra. Ačiū. Tada visi, norėję dalyvauti diskusijose, pasisakė. Dabar mes turim spręsti, ar iš tikrųjų pritariame po antrojo svarstymo, ir projekto autoriai (čia šiuo atžvilgiu pagrindinis autorius - Vyriausybė) turi pateikti projektą su visais papildymais, alternatyvomis, kad būtų galima priimti pastraipsniui nagrinėjant šitą klausimą trečioje stadijoje.
Ir yra kitas siūlymas - daryti pertrauką šitoje stadijoje, kad ir Vyriausybė, ir Ekonomikos komitetas, ir kiti Seimo nariai dar padiskutuotų ir paskui antrojoje stadijoje mes rastume priimtinesnį sprendimą.
Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš matau, jūs patvirtinot, kad yra siūlymas įvykdyti tai, ką mes buvom nutarę jau ankstesniame posėdyje. Tai gal vis dėlto reikėtų bent vieną kartą, jeigu kažką esame nutarę, tą ir įvykdyti, kad komitetas su Vyriausybe pamėgintų tokį dokumentą parengti. Juo labiau, kaip girdėjom, ponas K.Antanavičiaus sakė, kad jau nemažas darbas yra padarytas. Tegul bent jį išdalina. Na, šiandien jau nespės, gal kitą posėdį galėtų išdalinti, ir galėsime balsuoti. Aš nežinau, kaip patogiau elgtis, pagalvokim.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad praeitą kartą buvo ne nutarimas, o pasiūlymas.
Kitas dalykas. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad čia pradedam sirgti antra liga Seime. Pirma liga buvo antikonstituciškumo. Kiekvienas pradėjo spręsti, kad čia vis nusižengiama Konstitucijai. Dabar prasidėjo antroji liga, kad jau nusižengiama programai. Tai aš labai norėčiau, va, (...) demokratus, kad jie pasakytų, kur nusižengiama programai, kur neatitinka LDDP programos tie siūlymai, teikti Vyriausybės. Mes nerandame neatitikimų programai.
Ir paskutinis dalykas. Aš pritariu tam siūlymui, kad šiandien baigiam antrąjį svarstymą ir ketvirtadienį pradedam trečiąjį svarstymą, kuriame būtų pateiktas variantas su visomis alternatyvomis, kurios yra pateiktos iš įvairių variantų. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamasis pranešėjas J.Veselka. Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti savo nuomonę, ir tada balsuosim.
S.PEČELIŪNAS. Ar galima, kol ateis ministras?
PIRMININKAS. Prašau. Dar Saulius Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš labai trumpai. Čia buvo taip lyg netiesiogiai pasakyta, kad nelabai teisingai aš elgiausi sakydamas, kad tai yra Seimo nutarimas. Ne, nutarimo nėra, bet mūsų buvo sutarta ir buvo sprendimas - remiantis 206 straipsnio 2 dalies pirmuoju sakiniu grąžinti projektą nuolatinei komisijai patobulinti. Tai mes tuo vadovaudamiesi norėjom, kad keli projektai būtų kokiu nors būdu sujungti į vieną dokumentą. Tai buvo tik pozityvaus rezultato siekimas. Ir nereikėtų dėl to nei manęs, nei kitų Seimo ar komiteto narių kaltinti. Na, jeigu nepavyko, gal dar yra galimybė tą padaryti arba bent pamatyti tą projektą, kurį komitetas yra parengęs. Ar mes jį svarstysime, ar ne - tai čia kitas klausimas, bet pamatyti būtų, man atrodo, naudinga.
PIRMININKAS. Gerai. Ministras, ir tada apsispręsim. Ar dar gerbiamasis V.Juškus nori iki ministro? Prašom. Prašom, gerbiamasis ministre, lukterėti. Seimo narys V.Juškus.
V.JUŠKUS. Aš atsiprašau. Nelabai aš suvokiu, sakysim, mūsų, kaip Seimo narių, pozicijos. Kaip aš galiu balsuoti neturėdamas projekto rankose ir jo nematydamas? Ir aš visai pritariu ir iš dešinės, ir iš kairės, kurie pasisakė, kad turi gimti projektas, bendras projektas iki ketvirtadienio. Aš bent siūlau šitokį variantą. Tegul per rytojaus dieną dar kartą susitinka... To, ko neįvykdė penktadienį, jeigu jie penktadienį tik suėjo ir pasikalbėjo, tai rytoj tegul sueina ir tegul gimsta projektas, o ne tik sueiti ir pasikalbėti. Ketvirtadienį...
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs pasisakot, kad šitoj stadijoje mes darom pertrauką ir laukiam išsamesnio, su alternatyvom varianto.
V.JUŠKUS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis ministre.
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nežinau, jeigu kas negavot šito vyriausybinio projekto, čia jau kita kalba. Jūs jį seniai gavote, jo antrasis pristatymas. Penktadienį sekmadienį dirbo. Vyriausybė vis tiek priėmė nuostatas, kad laikysis savo pateikto projekto. Jeigu Seimas nori būtinai balsuoti su alternatyvomis, gerbiamojo K.Antanavičiaus yra parengtas projektas su alternatyvomis. Ir Seimas turi teisę tą daryti. Neapkraukite Vyriausybės dar kartą tų visų alternatyvų surašymu, ką yra gerbiamasis K.Antanavičius padaręs. Bet aš noriu pabrėžti dar kartą, jeigu pradėsime taip iš akies pagal alternatyvas balsuoti, aš įsitikinęs, kad ten pridarysime nemažai klaidų, ir šitą įstatymą tada vėl teks iš naujo taisyti ir vėl stabdyti. Ir taip trypčiodami vietoje, stabdydami nieko nelaimėsime, o tik pralaimėsime. Todėl aš dar kartą noriu... Ten, kur yra nedidelės pataisos, aš manau, iškils... Gerbiamieji Seimo nariai, svarstykite tą pagrindinį mūsų projektą. Jokių alternatyvų papildomų... Bet jeigu jau taip nuspręsite, jūsų valia. Tik aš pabrėžiu, tada iš tikrųjų bus trypčiojimų, stabdymų dar ne vienas.
PIRMININKAS. Aišku. Žodžiu, jūs siūlot, kad Vyriausybės projektui būtų pritarta po antrojo svarstymo, o trečiajam jūs pateikiate savo projektą su tais papildomais siūlymais, kad Seimo nariams būtų lengviau atsirinkti prieš balsuojant.
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Ar taip galima? Gerai. Kazimieras Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau, kad būtų (ar turi Seimas dabar, aš nežinau, pagal Reglamentą) ne paprašyta, o pareikalauta Vyriausybės pateikti siūlomą projektą su pataisomis, kurios buvo anksčiau, ir su pataisomis, kurias siūlo dabar, ir su tuo sąvadu, kuris yra pateiktas Seimo narių. Tai nėra Vyriausybės apkrovimas, o gyvybinė Vyriausybės priedermė. Ir jeigu K.Antanavičius padarė, vadinasi, jis blogas, jis daugiau nedarys už jus. Prašom pateikti.
PIRMININKAS. Gerai. Nesiginčykim. Aš manau, kad šitas bus padaryta. Todėl, matyt, galima teikti balsuoti pritarti po antrojo svarstymo ir trečiajam pasiūlyti Vyriausybei (o galim sakyti ir įpareigoti, aš manau, kad gerbiamasis ministras su tuo sutiks), kad būtų pateiktas atitinkamas projektas (alternatyva). Pirmasis pasiūlymas bus jūsų norimas variantas, o antrasis ar trečiasis bus visi kiti siūlymai. Sutinkate su tuo, gerbiamasis ministre?
J.VESELKA. Jūsų valia mus įpareigoti. Mūsų valia... Prieš jūsų valią mes neturim valios...
PIRMININKAS. Viskas aišku. Labai gerai. Taigi tada aš siūlau balsuoti elektronika. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui “Dėl valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pakeitimo” po antrojo svarstymo, prašom balsuoti.
Už - 36, prieš - 7, 5 susilaikė. Pritarta po antrojo svarstymo, o Vyriausybė pateikia iki posėdžio pradžios (prieš 24 val.) pataisas. Taigi turi būti rytoj po pietų, jeigu taip realiai. Tiek, gerbiamasis ministre, aš daugiau nieko neturiu pridurti.
J.VESELKA. Labai malonu tokiais tempais žengti į komunizmą. (Balsai salėje, negirdėti)
PIRMININKAS. Žinoma, mes galime šitą klausimą nukelti į antradienį, tai tada bus lengviau. (Balsai salėje, negirdėti) Tai matot, dauguma pasiūlė šitai.
Gerbiamieji kolegos, jeigu Vyriausybei bus sunku padaryti šitokį projektą, tai iš tikrųjų iš karto pasitarkime, kad mes be reikalo netrauktume šito klausimo į ketvirtadienio darbotvarkę, o į antradienio. Ar vis dėlto į ketvirtadienio, gerbiamasis ministre?
J.VESELKA. (Negirdėti)
V.ŠUMAKARIS. Yra vienas pasiūlymas.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Vis dėlto, jeigu mes dirbsime atskirai, tai irgi nieko neišeis. Aš siūlyčiau taip: ir ministerija, ir komitetas tegul dirba kartu.
PIRMININKAS. Taip, be abejo, aš manau, kad bus taip dirbama. Tada vis dėlto nenusprendžiam, kad ketvirtadienį šitai nagrinėsim, kitaip mes prapulsim.
Įstatymo “Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyjant privatizuojamų įmonių akcijas” projektas (pateikimas)(93.01.19)
1sesija27p svarstyti klausimai
Dabar dar sykį kviečiu ministrą J.Veselką į tribūną pateikti įstatymo projektą dėl darbuotojų pirmenybės įsigyjant privatizuojamų įmonių akcijas.
J.VESELKA. Dėl pirmenybės teikimo kolektyvams išsiperkant akcijas. Aš jau čia ne kartą šitoj tribūnoj aiškinau, kad pats pirmenybės suteikimo kolektyvams principas iš esmės neatitinka pirminio privatizavimo nuostatų. Iš esmės. Dabar gerbiami Socialdemokratų partijos nariai iškėlė problemą, kad jeigu bus priimtas Vyriausybės pataisų projektas, bus nusižengta LDDP rinkiminės programos nuostatoms. Nė trupučio šitoms nuostatoms nenusižengta. Kadangi šitam projekte yra surašyta tam tikras lengvatas teikti kolektyvams, bet nenurodyta programoje. Ką reiškia šitos lengvatos? Vyriausybės įstatymo projekte ir siūloma lengvatas padidinti iki 50%, tai visiškai atitinka rinkimines nuostatas. Nieko jų nepažeidžia. Tiktai, racionalizuodami šitą procesą ir žiūrėdami į perspektyvą, siūlome 20 nuošimčių leisti kolektyvams įsigyti kaip privilegijuotas akcijas, t.y., kad kolektyvai būtų garantuoti, kad vienokiu ar kitokiu atveju, išskyrus bankroto ar kitais atvejais, jie iš tikrųjų gaus dividendus. Visi tie, kurie nori valdyti daugiau, turi užtikrinti gamybos valdymą ir tik tada gauti dividendus. Šitas visiškai atitinka rinkiminės programos nuostatas. Aš suprantu, kad dalis iš tos, galbūt ir iš tos pusės norėtų suteikti kolektyvams dar didesnes lengvatas. Aš jau ne kartą kalbėjau apie tų lengvatų pavojingumą. Bet noriu akcentuoti kitus aspektus. Kodėl aš kantriai įrodinėju, kad negalima duoti didesnių lengvatų? Todėl, kad aš noriu kuo didesnę dalį valstybinio turto palikti tam, kad galima būtų jį pardavinėti už litus. Kad privatizavimas spręstų ne tik turto perdalijimo procesą, o spręstų ir kitus gana sudėtingus, t.y. kainų stabilizavimo, infliacijos stabdymo klausimus. Didesnę privatizavimo dalį palikti už litus. Todėl aš nenoriu, kad, didindami galimybes lengvatinėmis sąlygomis, t.y. leisdami kolektyvams įsigyti pigiau, mes vis norim didesnę turto dalį įtraukti į privatizavimą už investicinius čekius. Štai kodėl aš noriu, kad tas neįvyktų. Toliau. Įsidėmėkime kolektyvų psichologiją. Daugelis žmonių, gavę lengvatinėmis sąlygomis (pigiau) nusipirkti akcijų, kada veiks vertybinių popierių birža, taip pat stengsis pigiau ir parduoti savo akcijas. Taip turtas dar greičiau plauks į įvairių struktūrų rankas, kurios nevisiškai ir, sakysim, kvalifikuotos, ir nevisiškai sąžiningai užsidirbo pinigus. Šitie principai man neleidžia leisti didesniu aspektu, su didesnėm privilegijom leisti kolektyvam.
Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau, kad vis dėlto šitas nuostatas mes palaikytume. Jau mes, stengdamiesi liaudį, tiksliau, tautą padaryti turtingą, padarėme tai, kad ji nebegali pirktis tų prekių, kurių jai reikia. Ne tiek jų daug norėjo tapti savininkais. Todėl prašyčiau į šituos dalykus atsižvelgti ir nedidinti lengvatų kolektyvams, prieš ką mes kovojom. Tai atsigręš atbuline puse, leis lengvatinėmis sąlygomis sukaupti įvairioms struktūroms kapitalą kaip nuosavybę. Toks dar kartą būtų mano trumpas pasisakymas.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys. Prašom, galima paklausinėti truputėlį ir pasisakyti galima, prašom. Prašom. Ar jūs norit pirma? Gerai, tvarka. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis ministre! 1 straipsnį aš siūlyčiau truputį praplėsti ir jį papildyti.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Siūlymų dabar negalima daryti. Dabar arba klausimas, arba trumpai drūtai - už ar prieš.
V.V.ZIMNICKAS. Kaip jūs manot, ar čia gali būti įtraukti kiti žmonės, sakykim, tapę invalidais, ar dar turintys kitokį poveikį įmonėje?
J.VESELKA.Be abejo. Mes siūlome tą nuostatą. Žmogus, dirbęs toje įmonėje 25 metus (o Seimas gali daugiau ar mažiau), taip pat ir tapę toje įmonėje invalidais iš tikrųjų gali būti įtraukti. Jie turi lengvatines sąlygas įsigyti akcijų. Mes - ne prieš.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Jūs kažkaip savo motyvacijoje pasakėte, kad štai jūs, kaip valstybės pareigūnas, turit tokią nuomonę, kad parduosit brangiau akcijas, negu kiekvienas pilietis savo nusipirkęs. Ar jūs tą ir tvirtintumėt, ar jūs apsirikot?
J.VESELKA. Ne, aš taip netvirtinau. Kad, kaip tik jeigu nusipirkę pigiau akcijas, lengvatinėmis sąlygomis, nebus stimulo, ypač kada masinis akcijų pardavimo antplūdis, kad bus natūralus noras pigiau ir parduoti. Pigiau įsigijus - natūraliai noras, galimybė pigiau ir parduoti. Kada brangiau įsigyja, gerbiamieji, visada stengiamasi brangiau parduoti. Čia yra elementari psichologija, be didelio mokslinio įrodymo.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Perduodu kaimynui K.Snežko.
PIRMININKAS. Prašau.
K.J.SNEŽKO. Gerbiamasis ministre, aš turiu tokį klausimą. Jeigu, sakykim, mes dabar sunaudosim visus Lietuvos čekius: investicinius, akcinių bendrovių ir kitus. Vadinasi, visas turtas bus parduotas, aš taip suprantu. Viskas. Jeigu jis bus parduotas, tai ką mes tada pirksim už litus?
J.VESELKA. Gerbiamieji, juk investiciniai čekiai buvo išleisti tik tam tikrai turto daliai privatizuoti. Tiktai mes, taikydami lengvatas, t.y. stengdamiesi kuo pigiau parduoti valstybinį kapitalą, stengiamės kuo daugiau kapitalą įtraukti už investicinius čekius ir mažiau palikti privatizuoti už pinigus, už litus. Viso turto už čekius nenumatyta privatizuoti.
PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau paklausti. Darbuotojams lengvata suteikiama, kad jie įsigytų už investicines sąskaitas, už talonus, ar jiems bus leista įsigyti ir išsimokėtinai, jei įmonė paims kreditą?
J.VESELKA. Ne, tik už investicinius čekius ir tas kvotas, kurios numatytos. Taip.
PIRMININKAS. Kolega V.Šumakaris. Prašom.
V.ŠUMAKARIS. Gerbiamasis ministre, aš manyčiau, kad vis dėlto tą skaičių 50 (gal reiktų 50), nors mes siūlėm 55, bet nors 51, kad būtų aišku, kieno yra ta įmonė.
J.VESELKA. Gerbiamasis Seimo nary, kadangi 20 nuošimčių lieka be balsavimo teisės, 30 tas, kur kolektyvas įsigyja su balsavimo teise, jos gali būti ir tas kontrolinis paketas. Kadangi kitą dalį besivaržydami gali įsigyti keli, 30% visiškai gali būti kontrolinis paketas. Todėl iki 51 visiškai nereikia eiti. Jis iš esmės nieko neduoda. Politiniu aspektu lyg ir duoda.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys. Prašom. Tada viskas. Ačiū. Prašau.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, manęs neįtikino gerbiamojo ministro argumentacija apie tai, kad paliksim didesnę dalį privatizuoti už litus, kai kalbam apie vieną ar kelis procentus, kuriuos mes norėtume, kad būtų suteikti darbo kolektyvams. Juo labiau kad yra palikta gana žymi (antram etape už pinigus) bendra privatizavimui skirta dalis. Taigi šita argumentacija nelabai tinkama. Aš manau, kad reikėtų taip sutvarkyti šitą įstatymą, kad teisę pasirinkti, ar nori kolektyvas to kontrolinio paketo, ar ne, reikia suteikti. Aš beveik įsitikinęs, kad didelė dauguma darbo kolektyvų atsisakys tos teisės, nematydami perspektyvoje galimybės investuoti savo įmonę, kadangi jos nemato galimybės, kad iš to gautų kokių dividendų, kai gali šalimais įdėti tą kapitalą į kitą įmonę. Bet jeigu jau yra iniciatyva ir kai kurių kolektyvų noras taip tvarkytis, tai kodėl mes jiems turėtume užkirsti šitą teisę? Deja, šitie visi samprotavimai labai teoritizuoti ir nublanksta prieš normalią iniciatyvą, kurią taip intensyviai gina, kad ir Kauno “Bangos” kolektyvas. Į tai yra atsižvelgta Demokratų partijos parengtam projekte, ir aš juos iš tikrųjų paremčiau.
Ir dar vieną pastabą norėčiau pasakyti. Kaip ir pirmoj daly, taip ir dabar - kodėl vėl toks Vyriausybės požiūris, kad pateikiamas projektas visiems atvejams? Kodėl nepateikiama diferencijuotai. Galų gale Vyriausybė kai kuriais atvejais, kai vienoj teritorijoj yra tam tikra gamybos monopolija arba labai didelė specializacija, arba valstybės interesai, gali paprašyti taikyti ir kitokius privatizavimo modelius ir paprašyti sau išimčių. Tai kodėl nėra tų iniciatyvų. Aišku, kad ant vieno kurpalio visų nesutempsim. Bet kai mėginama šiuo keliu eiti, man jis visiškai nėra priimtinas. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė teikia veikiančio įstatymo pataisymą. Aš ir siūlyčiau diskutuoti apie pataisymą. Savo ruožtu ir Ekonomikos komiteto vardu siūlyčiau, kad būtų pritarta pateikimui ir būtų numatytas tolesnis svarstymas.
Naudodamasis galimybe, pasakysiu, kad niekaip negalima sutikti su argumentais, kuriuos sakė prelegentas, kad štai 51% negalima leisti. Kiek sudarys 1%? Jeigu tai dėl pinigų sumos, tai 1% čia yra visiškai nesprendžiantis - esą liks mažiau pinigų. Yra kontrolinis akcijų paketas ar nekontrolinis. Argumentą, kad nereikia laikytis to 50%, sakė pats ponas ministras, kad vis tiek darbuotojai, turėdami 30% akcijų, kurios turi balso teisę, gali turėti kontrolinį paketą. Nėra jokios prasmės daryti čia apribojimo ir priešpastatyti žmones, kad štai duodam tik 50%. Ir svarbiausia - tegul jie būna šeimininkai. Argi mūsų valstybė yra pasirengusi būti šeimininke tų įmonių? Ar ji dar turi tą aparatą, kuris gali užsiimti tiekimu, kuris gali planavimu užsiimti? Niekas neužsiima. Kuo skubiau turim pakeisti nuosavybės formą. Taigi manau, kad tas barjeras turės būti įveiktas. O šiaip prašau pritarti pateikimui ir numatyti tolesnio svarstymo eigą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aišku, čia dabar yra tam tikra juridinė mūsų vidaus darbo problema, kai vieni kalba apie įstatymo pakeitimą, kiti kalba apie kitą projektą, t.y. viso įstatymo pakeitimą. Nors irgi tai yra tik kai kurių straipsnių pakeitimas, nes pats įstatymas yra pakankamai trumpas. Ir tas, kuris šiandien galioja. Aš norėčiau vis dėlto nesutikti su gerbiamuoju prelegentu, kai jisai aiškino tą procentų išsiskirstymą, kad 30% jau būtinai sudarys tą vadinamąjį kontrolinį paketą. Vienu atveju taip. Bet kitu atveju gali būti ir visai kitaip. Todėl vieno argumento pasakymas nereiškia, kad jisai yra vienintelis, ir tik jis vienintelis yra teisingas. Todėl mūsų projekto siūlymas, kad iki 51%, galima būtų taip rašyti, ir pats kolektyvas, ar jis nori, sakykim, nuo 30% iki 51%. Jeigu jis nori ir gali iki 51% išsipirkti, jis turi tą galimybę, jeigu jis nenori, tegul neišsiperka.
2 straipsnis. Mes apie tai jau kalbėjom prieš tai, prieš komiteto posėdį, gal ne visai aiškiai išdėstėm savo norus. Buvo norima, ir mes kalbėjom su “Bangos” įmonės dirbančiaisiais (jie buvo atvykę), kad kolektyvas galėtų, jeigu tai įmanoma ir jeigu yra daug norinčių, pasirinkti investitorių. 51% - labai paprasta matematika. Gal ekonomistai mane sukritikuos, bet pagalvokim. Sakykim, 51% akcijų yra dirbančiųjų rankose, 49% yra parduodami, 30% - išeina bet kam. 19% - kolektyvas sprendžia, kam juos parduoti. Sakykim, konkurso tvarka. Tas akcijas siūlosi pirkti vienas, antras, trečias daug pinigų turintis asmuo ar firma, ar dar kažkas. Ar Lietuvoje, ar užsienyje. Ir kolektyvas svarsto, kuri firma, įsigijus tas akcijas, yra pajėgi gerinti gamybą, išlaikyti darbo vietas. Ir atitinkamai pagal jos pajėgumus gali pasirinkti vieną ar kitą investitorių arba daryti konkursą. Čia pagalvokim apie tai. Tuos 30% ta firma galėtų laisvai aukcione irgi išsipirkti. Atsiranda alternatyva, kad atsiranda du beveik tikri šeimininkai: 51% dirbančiųjų ir 49% kažko kito, kurį pasirenkant dirbantieji turėjo įtakos. Ir jie matys, jeigu viskas gerai, gal dalį savo akcijų irgi perleis tai kitai firmai ir nebenorės paskui kištis, kad jinai viską tvarkytų. Tam tikras paritetas su tos įmonės dirbančiųjų įtaka, nes vis dėlto jie yra suinteresuoti išsaugoti tam tikrą dalį savo darbo vietų, ir kad gamyba vyktų, kad jie kažką uždirbtų.
Apie tai jau buvo kalbėta. Tiktai vėlgi tas pats prašymas, kaip ir aną kartą mes buvom kalbėję, sudėti visus projektus, jeigu tai įmanoma, į vieną krūvą, gal net išskiriant alternatyvas. Tai irgi nebuvo daroma. Vėlgi susiduriam su ta pačia problema, kai turim kelis projektus, bet nėra nė vieno, kur viskas matytųsi vienam lape. Galbūt jie yra prieštaringi, gal tai sunku padaryti, aš nežinau. Norėčiau apie tai išgirsti. Manau, norime to ar nenorime, pritarti turbūt reikia, nes klausimas yra svarbus. Pamėginkim iki pirmojo svarstymo padaryti tai, apie ką anksčiau jau esam kalbėję. Manau, šitam projektui turim truputį daugiau laiko negu prieš tai svarstytam. Pamėgint suvest visas alternatyvas į vieną dokumentą, išsiaiškinti visas priešpriešas ir tuomet priimti sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Visi kolegos kalbėjo apie tai, kad reikia pritarti pateikimui, ir buvo kai kurių siūlymų, konkrečiai Seimo nario K.Antanavičiaus, kad būtų taikoma skubesnė tvarka. Ar šito reikia? Kadangi mes tą didįjį įstatymą šiek tiek nustūmėm, tai čia kitas dalykas. Bet pirmiausia, aš manau, mes turime balsuoti, o gal ir be balsavimo sutarsime, kad pritariam šito klausimo įtraukimui į darbų programą ir pradedam jo nagrinėjimo procedūras. Ar reikia balsuot? Gerai. Seimo narys V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Aš dėl vedimo tvarkos. LDDP frakcijos vardu taipogi prašyčiau, kad šis klausimas būtų svarstomas skubesne tvarka.
PIRMININKAS. Gerai. Tvarka. Tada balsuosim. Dabar, gerbiamieji kolegos, dar kartą klausiu, ar pritariam, kad šitas klausimas, t.y. įstatymo “Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyti privatizuojamų įmonių akcijas” pakeitimo projektas būtų įtrauktas į darbų programą ir kad būtų pradėta jo nagrinėjimo procedūra. Sutinkam, nereikia balsuoti? Dabar buvo kitas siūlymas. Dėl skubesnės tvarkos. Prašau. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Buvo siūlymas dėl skubesnės tvarkos. Aš nežinau, ar tai tikrai būtinai reikia daryti. Mes turim patirtį, kai priimam tą skubesnę tvarką ir paskui darom begales pertraukų vien todėl, kad nesugebam per tą trumpą laiką visko išanalizuoti, parašyti naujų projektų, pasvarstyti.
Prieš tai svarstytas projektas yra ilgas. Jis užtruks ilgiau. Būtų smagu, kad jie abudu būtų priimti vienas po kito, nes yra labai susieti. Ta procedūra, kurią dabar turime, man atrodo, leidžia be skubesnės tvarkos, ano ilgo įstatymo svarstymo metu normaliai svarstyti šitą 6 ar 7 straipsnių įstatymą. Tikrai trumpas yra - su anuo nepalyginsi. Normalia tvarka, t.y. pirmasis svarstymas, antrasis svarstymas ir trečiasis svarstymas, ir balsavimas. Dėl 6 straipsnių, jeigu padarysim 1 ir 2 balsavimą, nes, atrodo, trumpas, bet labai svarbus. Mes ginčysimės, imsim pertraukas, gal ir susipriešinsim kažkuriose vietose. Galima normaliai šito išvengti, išdiskutuoti ramiai ir turėti visiems priimtiną sprendimą. Aš vis dėlto prašyčiau LDDP frakcijos neskubinti, kai tai neduos nieko kito, išskyrus tam tikrą įtampą.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ir dar Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš norėčiau ponui S.Pečeliūnui truputį paprieštarauti. Šis įstatymas iš esmės yra susijęs su tuo įstatymu, kurio svarstymą mes, matyt, atidėsim kažkuriam laikui. Ir iš esmės nei komiteto, nei kitų nesutarimų bei esminių skirtumų nėra. Be to, jis yra pakankamai trumpas, ir vienintelis nesutarimas dėl procentų. Todėl aš manau, kad jį galima svarstyti skubesne tvarka, paskui susiejant jį su kitu įstatymu. O čia iš esmės diskusijai liks tik vienas punktas.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi teikiu balsuoti. Kas už tai, kad šitas įstatymo projektas būtų nagrinėjamas skubesne tvarka, t.y. 1 ir 2 stadijas sujungiant. Prašom balsuoti elektronika. Už - 45, prieš - 8, susilaikė 2. Taigi įstatymo projektas bus nagrinėjamas skubesne tvarka. Ačiū. 11 punktas baigtas.
Aš dabar siūlau pereiti prie 13 punkto. Dar porą žodžių pasakysiu. Mes vis dėlto turėsim atlikti formalią procedūrą, nors klausimas yra įtrauktas į Seimo sesijos darbų programą, mes vis tiek formaliai turim balsuoti, ar pradedam dabar šito klausimo svarstymo atitinkamas stadijas. Ir kadangi kolegos dar pageidavo pasiklausyti autorių kolektyvo vadovo gerbiamojo K.Lapinsko, tai aš jį kviečiu į tribūną.
Ne, posėdis tas pats, gerbiamasis Jarmolenka. Jūs vėl kalbate be leidimo. Tai nereikia taip garsiai šito daryti. Įspėjimas. Prašom, kolegos. Kas norėtumėt dar paklausti, pasisakyti, ar iš karto balsuojam? Nėra? Tvarka. Prašau. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš pirmiausia norėčiau, jeigu galima, jūsų paklausti dėl procedūros.
PIRMININKAS. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Jūs po 11 klausimo svarstymo iš karto perėjote prie 13, t.y. praleidote 12ąjį. Ar čia jūs nusprendėte, ar kaip, aš tiesiog noriu pasiklausti jūsų.
PIRMININKAS. Buvo draugiškas susitarimas. Gerbiamasis K.Lapinskas yra ne Seimo narys, ir mes jį kankinam šiek tiek daugiau, negu reikėtų. Reikia gerbti svečius, kita vertus, jie yra mūsų pagalbininkai, o Seimo nariai gali ir šiek tiek palūkėti. Gerbiamasis J.Bernatonis nesipriešins.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū jums už paaiškinimą, kad jūs tiesiog sukeitėt klausimus vietomis, kad būtų patogiau pranešėjui. Bet aš norėčiau, kad jūs primintumėte tai, kas vyko prieš pietus šio klausimo svarstymo metu. Koks buvo priimtas sprendimas ir tada aš noriu paklausti, kas šiuo metu vyksta?
PIRMININKAS. Yra tolesnis pateikimas, nes jis nesibaigė formaliu balsavimu. Dar kartą sakau, klausimas yra sesijos darbų programoje. Taigi pateikimo pirmoji stadija jau seniai buvo. Bet, kad mes galėtume toliau dirbti ir pereiti prie pirmojo, antrojo ir trečiojo svarstymų, turėsime formaliai balsuoti ar sutinkam, kad šito klausimo svarstymas prasidėtų pagal Reglamento 188 straipsnį. Tokio balsavimo nebuvo. Nebuvo. Prašom patikrinti. Nebuvo tokio balsavimo.
S.PEČELIŪNAS. Ar gali posėdžio pirmininkas tada pasakyti, kokiu klausimu buvo tuomet balsuota?
PIRMININKAS. Buvo pasiūlyta nutraukti diskusijas. Aš tiek prisimenu. Viskas aišku. Taigi ar yra dar klausimų gerbiamajam K.Lapinskui? Ne? Taigi teikiu klausimą balsavimui. Kas už tai, kad įstatymo projektas dėl Konstitucinio teismo būtų pradėtas nagrinėti? Kas už tai, prašome balsuoti elektronika. Už - 47, prieš - nėra, susilaikė 7. Taigi nutarta pradėti šitą klausimą svarstyti.
Konstitucinio teismo įstatymo projekto (svarstymas)(93.01.19)
1sesija27p svarstyti klausimai
Pasiūlymų skubesne tvarka nebuvo, ir aš, kaip vienas iš pristatytojų, taip pat to nesiūlau. Man atrodo, kad čia yra tas įstatymo projektas, kurį mes turime nagrinėti normalia tvarka, t.y. pirmasis, antrasis, trečiasis svarstymai. Taigi ačiū. Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį J.Bernatonį.
S.PEČELIŪNAS. Ponas posėdžio pirmininke, aš vis dėlto norėčiau...
PIRMININKAS. Žodis Seimo nariui Sauliui Pečeliūnui.
S.PEČELIŪNAS. Labai ačiū. Kol ponas J.Bernatonis ateis, aš manau, jis nesupyks. Aš norėčiau, kad jūs vis dėlto paimtumėte stenogramą ir labai tiksliai pažiūrėtumėte, dėl ko buvo balsuota anksčiau šituo klausimu, dėl ko mes balsavome dabar, ar buvo įvykdyta Reglamento procedūra dėl pateikimo, kad pasisakytų frakcijos, komisijos ir visi kiti? Šiuo metu buvo įvykdyta, aš jums priminsiu, jūs nebuvote. Ponas A.Sakalas pirmininkavo. Pasisakė prelegentas. Jam buvo pateikti keli klausimai, tuo svarstymas buvo nutrauktas ir buvo balsuota dėl pritarimo pateikimui. Aš labai prašau, jeigu jūs laikot mane neteisiu, čia yra mano prašymas, kad jūs pažiūrėtumėte stenogramą, palygintumėte, kas vyko iki pietų, kas vyko dabar, padarytumėte savo išvadas ir informuotumėte kitam posėdy, kaip yra iš tikrųjų.
Prezidento įstatymo projektas (pirmojo ir antrojo svarstymo tęsinys)(93.01.19)
1sesija27p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerai, padarysim. O kai dėl pasisakymų, aš gi klausiau, ar nori dar kas nors kalbėti? Niekas neatsiliepė. Tai kas man belieka? Klausimas yra aiškus, mes jį turime nagrinėti. Jis yra darbų programoje ir kitokio sprendimo negali būti. O klausimo svarstymo dabar neturi būti. Klausimas bus svarstomas tada, kai bus svarstymas, t.y. pirmasis, antrasis ir t.t. Ir aš dar kartą sakau aš gi nesiūlau šitą klausimą nagrinėti skubesne tvarka. Dabar prašom komitetuose panagrinėti, frakcijose, darbo grupę galime sudaryti ir dirbam. Prašom. Gerbiamasis J.Bernatonis. 12 punktas Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo projektas, pirmasis ir antrasis svarstymai, arba tiksliau, svarstymo tąsa.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, tolesniam Prezidento įstatymo projekto svarstymui jums pateiktas pataisytas ir papildytas projektas, atsižvelgiant į jūsų pateiktas pastabas svarstymo metu. Noriu priminti, jog, padarius pertrauką antrajame svarstyme, kvietėme visų frakcijų atstovus ir suinteresuotus Seimo narius dalyvauti, tobulinant šį projektą. Nors šioje salėje dažnai girdime Tėvynės Santaros atstovų pareiškimus, jog nežino, kaip įsitraukti į įstatymų projektų rengimą, deja, ir šį kartą, iš anksto pasikvietę, jų nesulaukėme. Iš visų Seimo opozicijų dalyvavo tik Seimo narys Vytenis Andriukaitis, kuriam esame dėkingi už konstruktyvius pasiūlymus.
Dabar norėčiau trumpai supažindinti su projekto pataisymais ir papildymais, atkreipti dėmesį, į kokias pastabas buvo atsižvelgta. 1 straipsnio pirmoji ir antroji dalys sukeistos vietomis, kadangi pirmiau paskelbiami rinkimų rezultatai, o tik po to įteikiamas Prezidento pažymėjimas. 2 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse buvo atsižvelgta į Seimo nario G.Paviržio siūlymą ir padėtas taškas po žodžių “prisiekia tautai”, kadangi priesaikos turinys atsispindi 3 straipsnyje. Seimo nariai S.Pečeliūnas, G.Paviržis, L.Milčius abejojo dėl 10 dienų termino antrojoje straipsnio dalyje. Pataisytame projekte 2 straipsnio antrojoje dalyje apibrėžiama, jog išrinktas Prezidentas pradeda eiti savo pareigas 5ąją darbo dieną po rinkimų rezultatų paskelbimo. Šis laiko tarpas siūlomas tam, kad pagal Prezidento rinkimų įstatymo 19 straipsnį Prezidento rinkimų komisijos sprendimai gali būti apskųsti Aukščiausiajam teismui ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jų priėmimo ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 val.
2 straipsnio pirmojoje dalyje pakeisti negalime, nes tai yra Konstitucijos nuostata, o antroji dalis suderinta su Prezidento rinkimų įstatymu.
4 straipsnyje, kaip siūlė Seimo nariai V.Andriukaitis, E.Bičkauskas, Andrius Kubilius, P.Papovas, S.Pečeliūnas, P.Vitkevičius ir kiti, buvo atsisakyta buvusios trečiosios dalies.
7 straipsnyje Seimo narys P.Miškinis siūlė suformuluoti, jog Prezidentas sustabdo savo veiklą politinėse partijose ne iki naujos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios, o iki naujo Prezidento išrinkimo. Deja, į šį pasiūlymą negalėjome atsižvelgti, nes jis prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 83 straipsniui.
9 straipsnio antrojoje dalyje buvo atsižvelgta į Seimo narių E.Bičkausko bei P.Miškinio siūlymą ir suformuluota, kad Prezidentui ne “gali būti”, o “turi būti” suteikiamas laikas, nenustatytas radijo ir televizijos programos.
11 straipsnyje atsižvelgta į Seimo narių G.Paviržio bei A.Vaišnoro siūlymus, kad antspaude turi būti žodžiai “Lietuvos Respublikos Prezidentas”. Taip pat 12 straipsnyje patikslinta, kad vėliava iškeliama virš rezidencijos, kai Vilniuje arba vasaros rezidencijos buvimo vietoje yra Respublikos Prezidentas.
Taip pat norėčiau jus supažindinti su Lietuvos heraldikos komisijos siūlymu, kuriuo siūlytume pakeisti jau šio projekto 2 straipsnio antrąją dalį. Lietuvos heraldikos komisija, apsvarsčiusi Prezidento vėliavos problemą, priėmė atitinkamą sprendimą ir siūlo tą dalį formuluoti taip: “Respublikos Prezidento vėliavą sudaro purpurinis audeklas, kurio abiejose pusėse centre vaizduojamas Lietuvos valstybės herbas Vytis: baltas raitelis raudoname skyde, iš dešinės laikomas grifo, iš kairės - vienaragio.” Toliau: “Respublikos Prezidento vėliavos pločio ir ilgio santykis - 1:1,2.” Šį Lietuvos heraldikos komisijos siūlymą bei siūlomą pakeitimą šiame jau antrajame projekte taip pat vėliau išdalinsime Seimo nariams.
13 straipsnyje pirmojoje dalyje, atsižvelgiant į Seimo nario E.Bičkausko siūlymą, išdėstyta, kas sudaro Prezidento rezidenciją, taip pat patenkintas siūlymas, kad įstatyme nebūtų įrašyta, jog laikinai Prezidento darbo vieta yra Seimo rūmuose. Deja, negalėjome įgyvendinti Seimo nario P.Papovo siūlymo į įstatymą įrašyti Prezidento rezidencijos adresą, nes šiuo metu Vilniuje nėra šiam tikslui įrengtų tinkamų patalpų.
13 straipsnis taip pat papildytas trečiąja ir ketvirtąja dalimis, kuriose apibūdinama aptarnaujančiųjų padalinių pareigūnų įdarbinimo tvarka ir Prezidento potvarkių turinys. Projektas papildytas 14 straipsniu, kuriame reglamentuojama Prezidento archyvo saugojimo tvarka. Atsižvelgiant į Valstybės bei teisės komiteto išvadas bei kai kurių Seimo narių siūlymus, į projektą įtraukti papildomai 15 ir 16 straipsniai apie Prezidento dekretus. 15 straipsnyje nurodoma Prezidento dekretų registravimo, skelbimo ir įsigaliojimo tvarka, o 16 straipsnyje nurodoma, kas Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais kontrasignuoja Prezidento dekretus.
17 straipsnyje, taip pat pateiktame papildomai, nurodoma tvarka, kaip Prezidentas pasirašo Seimo priimtus įstatymus.
18 straipsnyje atsižvelgta į Seimo nario G.Paviržio siūlymą ir Prezidento darbo užmokestis orientuotas į minimalų gyvenimo lygį, nenurodant talonų arba litų skaičiaus. Projekto autoriai suformulavo papildomą 19 straipsnį dėl oficialių dovanų Prezidentui, kurios yra laikomos valstybės turtu ir saugomos Prezidento rezidencijoje. Tai - normali civilizuotame pasaulyje priimta teisinė norma. Aš manyčiau, tai nepakenks ir mums, juo labiau kad pastarųjų metų praktika parodė, kad netgi patys aukščiausieji valdžios pareigūnai ne visuomet sugeba atskirti, kurios dovanos yra valstybės turtas, o kurios - jų asmeninės.
Analogiška šiam projektui nuostata, mūsų manymu, galėtų atsirasti ir Vyriausybės įstatyme.
20 straipsnyje, taip pat atsižvelgiant į siūlymus, buvusiam Respublikos Prezidentui nustatoma pensija pusės esamo Prezidento darbo užmokesčio dydžio.
Manome, jog šiame papildytame projekte atsižvelgta į daugelį svarstymo metu pateiktų siūlymų. Taip pat norėčiau pridurti, kad nepaprastosios padėties įvedimas, karinės padėties įvedimas bei apkaltos proceso tvarka, t.y. atsakant į tuos siūlymus, kurie buvo keliami, bus nustatyti kitais įstatymais, kurių projektai, kiek man yra žinoma, jau taip pat yra rengiami.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar mes esame tokioj projekto nagrinėjimo padėty, kad reikia diskutuoti. Prašom. Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS.Gerbiamieji Seimo nariai, dabar jau atsižvelgta ir į pasiūlymus, ir papildymus, kuriuos mes išsakėm Valstybės ir teisės komiteto posėdyje, ir čia, Seimo posėdyje. Teisingai atsižvelgta ir į dekretus. Tiesa, čia buvo siūlymas daugiau detalizuoti kai kuriuos konstitucinius, pavyzdžiui, Prezidento kompetencijos klausimus. Bet iš esmės Konstitucijoj yra gana apibrėžtai pasakyta, aš manau, kad čia kažin ar reikalinga. Konstitucija išspręs. O dėl nepaprastosios padėties, iš tikrųjų jokiu būdu šitame įstatyme to negalima rašyti, bus specialūs nepaprastosios padėties arba kažkokie įstatymai ir ten kompetencija bus dar patikslinta. Taigi aš pritarčiau šitam projektui. Dar viena pastabėlė dėl dovanos. Na, o kaip premija, sakysim, už kokius nors nuopelnus? Aš manau, kad Prezidentas galėtų disponuoti, pavyzdžiui, premiją paskirti, sakysim, užsienio valstybės veikėjui už taiką ar dar už ką nors. Tokiu atveju, aš manau, čia reikėtų pagalvoti. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Egidijus Jarašiūnas. Prašau.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Gaila, kad savo pastabas galėjau pasakyti tiktai svarstant komitete. Pirmajame svarstyme nedalyvavau, todėl kažkuria prasme norėčiau, žiūrėdamas į tai, kas padaryta, pateikti savo siūlymus. Kaip matot, įstatymas dėl Respublikos Prezidento virto Respublikos Prezidento įstatymu, t.y. pasikeitė koncepcija arba bent matomas siekimas pakeisti koncepciją. Nuo atributinių dalykų kažkuria dalim bandyta prieiti prie esminių dalykų, t.y. bandyta sukurti būtinas teisines formas, kad Valstybės vadovo institutas galėtų iš tikro veikti, o ne atributines normas, kaip priesaika, ceremonijos, rezidencija. Tai reikalinga, bet tai nėra vis dėlto šito įstatymo esmė.
Labai gerai, kad atsirado tokios nuostatos, kur kalbama apie Prezidento dekretą, kaip jis įsigalioja, kaip priimamas. Ir visgi aš norėčiau pareikšti tam tikras pastabas.
Mano manymu, iki šiol yra nemažai klausimų, kuriuos būtina sureguliuoti, jie nėra sureguliuoti. Ir, antra, reguliuojami visai ne tie teisiniai santykiai, kurie yra tiesiogiai susiję su Respublikos Prezidento institucija. Jeigu pažiūrėsime, sakykime, į 1 straipsnį “Rezultatų rinkimų paskelbimas”, tie dalykai sureguliuoti Rinkimų įstatymo 72 ir Prezidento pažymėjimas - 73 straipsniuose. Taigi antrą sykį mes reguliuojam tai, kas jau yra sureguliuota. Galima eiti tokiu keliu, bet ar šito reikia?
Taip pat ir 6 straipsnis, kur kalbama, kad Respublikos Vyriausybė kitą dieną, kai Respublikos Prezidentas prisiekia, grąžina jam įgaliojimus. Tai yra Vyriausybės įstatymo dalykas. Vyriausybės pareiga grąžinti įgaliojimus. Jeigu būtų numatoma kažkokia Prezidento pareiga kažko pareikalauti, tada taip, galbūt tai būtų šito įstatymo reguliavimo dalykas. O šiaip išeina iš šio įstatymo reguliavimo srities.
Kita vertus, yra konkrečios Prezidento veiklos sritys, kurios ir toliau lieka be aiškaus teisinio sureguliavimo. Visiškai sutinku, kad nepaprastosios padėties įvedimas, matyt, turėtų būti sureguliuotas kitais įstatymais, tačiau turėtų būti aiškiai apibrėžti Respublikos Prezidento ir Vyriausybės santykiai ne tiktai formuojant Vyriausybę, bet kokie tie santykiai bus toliau, bendras Respublikos Prezidento ir Vyriausybės darbas, ar tai bus pasitarimas, kokia tai forma? Manyčiau, kad lygiai taip pat santykiai su Seimu, t.y. tam tikras Prezidento susirašinėjimas, kaip kad yra pasaulio valstybėse, Prezidento ir kitų valstybės institucijų santykiai, savivaldybės. Pagaliau, kaip Prezidentas, kaip valstybės vadovas, įgyvendina ir atstovauja valstybei tiek viduj, tiek užsieny.
Visiškai pasigendu Prezidento atsakomybės sureguliavimo. Negali būti institucijų, kuriose nėra konkretaus atsakomybės mechanizmo, net ir valstybės vadovo. Įgaliojimų nutraukimas. Sakykim, Konstitucijoj yra parašyta - atsistatydina ir pan. Kokiu būdu atsistatydina? Kreipimosi į Seimą ar kokiu kitu būdu? Manyčiau, kad Prezidento įstatymas turėtų tokius dalykus reglamentuoti. Lygiai taip pat galima kalbėti apie malonės, pilietybės suteikimo klausimus, galima tai kurti atskiru įstatymu, bet tada jau reikia pasisakyti, nes šiuo metu tie klausimai nėra sureguliuoti. Manyčiau, kad į tuos klausimus, bent jau iki trečiojo svarstymo, turėtų būti atsižvelgta.
Ir konkrečiai dėl konkrečių straipsnių. Dėl 1 straipsnio minėjau, kad tai nėra Prezidento įstatymo reguliavimo dalykas. 4 straipsnyje neaišku, kam atiduoda savo vardinį priesaikos lapą. 6 straipsnis, kad tai yra visgi Vyriausybės įstatymo reguliavimo dalykas. 7 straipsnis, sakyčiau, vis dėlto kertasi su Respublikos Konstitucija. Kadangi Respublikos Konstituciją sieja veiklos sustabdymas ne su pareigų ėjimo pradžia, bet su išrinkimu Respublikos Prezidentu. Čia jau interpretacijų negali būti. Turime būti tikslūs. Ir, matyt, tokį pareiškimą turėtų paskelbti, gavęs Prezidento pažymėjimą. Antraip mes pažeisime konstitucinę nuostatą.
8 straipsnis. Dėl 3 ir 4 dalies, t.y. Baudžiamojo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso dalykai. Įstatyme visiškai užtenka blanketinės normos, kuri numato, kad gina įstatymai ir po to mes lyg ir bandom apibrėžti, kas tai yra garbė ir orumas. Tiek paprasto žmogaus garbė ir orumas, tiek Prezidento garbė ir orumas. Teisiniu požiūriu sudėtis yra labai panaši, tiktai Prezidento garbė ir orumas yra saugoma specialiai ir vargu ar reikėtų šitą kartoti.
16 straipsnis. Čia kalbama apie Prezidento aktų kontrasignaciją, bet esmė juk ne tai, kad pasirašo konkretūs pareigūnai - Ministras Pirmininkas, užsienio reikalų ar kitoks ministras, bet esmė ta, kad aktas turėtų teisinę galią. Aš viliuosi, kad įstatyme tai bus aiškiai matyti. O iš to turinio tarsi atrodo, kad taip sau pasirašo, be jokių pasekmių. Ir dėl 17 straipsnio, man regis, kad dalis yra Seimo statuto reguliavimo dalykas.
Baigdamas norėčiau pasakyti dėl pensijinio ar kitokio aprūpinimo. Aš manyčiau, kad gal būkim kuklesni. Manau, kad Respublikos pensija būtų tarsi ta viršūnė. O čia pensija 50%, paskui žiūrėjau, Konstitucinio teismo įstatyme 70% buvusio atlyginimo. Gal tai ir gerai, bet viliuosi, kad projekto pateikėjai į tuos klausimus atsižvelgs, o dėl kai kurių, matyt, bus galima balsuoti alternatyviai. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega Vladimiras Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Aš trumpai norėčiau pakalbėti vis dėlto apie tą klausimą, kurį neva jau išsprendėm, tai - Prezidento sveikata. Paskutinis įstatymo sakinys yra apie mirtį. Aš norėčiau apie sveikatą.
PIRMININKAS. Prašom.
V.JARMOLENKA. Yra institucija, pasigedom, kad nėra adreso ir t.t., ir t.t. Bet niekur aš neradau, kaip pasakė vienas rinkėjas vairuotojas - kodėl vairuotojas turi turėti pažymėjimą ir po to tiktai vairuoti mašiną, o Prezidentas - ne?
Na, aš ne dėl humoro. Bet galbūt dėl adreso mes paskui susitarsim. Galbūt mes paskui susitarsim ir dėl šito dalyko. Bet ir šitam įstatyme nėra, kas bus dėl sveikatos. Jeigu jau visai negali eiti pareigų, Konstitucija reguliuoja. Jeigu miršta taipogi. Bet jeigu sunkiai serga, bet garbingai eina savo pareigas kaip amžiną atilsį ponas Andropovas. Ką tada darys? Aš labai norėčiau, kad kažkaip štai šitą momentą sureguliuotume. Konsiliumai ar dar kažkas turėtų būti. Ačiū labai už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš pritarčiau gerbiamojo E.Jarašiūno kai kurioms mintims, kad iš tiesų vyrauja gal atributikos toks elementas. Ir jeigu šiame įstatyme atsirastų dar sureguliavimas Prezidento įgaliojimų ir vykdomosios valdžios funkcijų, ko galbūt ir nepavyko padaryti Konstitucijoje, tai iš tiesų būtų labai rimtas dalykas, nes tie prieštaravimai iškils. Kiek mes jų dabar galėtume numatyti, reikia numatyti. Ir, manyčiau, gal net tas atskiras straipsnis tikrai būtų reikalingas.
Dar viena pastaba. Galbūt vertėtų tiesiog sujungti 18 ir 20 straipsnius, kadangi jie iš esmės skirti tam pačiam reguliavimui. Ir dėl kontrasignavimo (16 straipsnis) manyčiau, kad tie dalykai galėtų būti gerokai išplėsti, nes ne tik į šituos paminėtus dalykus tas kontrasignavimas galėtų būti nukreiptas. Ir dar 20 straipsnyje tiesiog redakcinio pobūdžio pastaba. Pati paskutinė pastraipa. Jos neskaitysiu. Bet siūlau žodžio “visi” galbūt atsisakyti. Tiesiog “Respublikos Prezidentas”.
PIRMININKAS. Kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš irgi ilgai nenorėčiau kalbėti. Tik papildau tai, ką sakė ponas K.Jaskelevičius. 16 straipsnyje kažkodėl yra aptartas tiktai nepaprastosios padėties skelbimo kontrasignavimas. Tačiau jeigu pažiūrėsime į Konstitucijos 84 straipsnio 16 punktą, tai yra dar keli ne mažiau svarbūs klausimai. Gal net svarbesni. Karo padėties įvedimas, mobilizacija. Ar tokie dekretai jau neturi būti kontrasignuojami? Aš manau, kad turėtų būti ir gal net labiau turėtų būti, nes tai yra svarbiau negu nepaprastoji padėtis. Nepaprastoji gali būti kažkokiame tik atskirame rajone skelbiama, nelaimės atveju ar dar kažkaip. O karo stovis yra jau karo padėties skelbimas visoje valstybėje. Tai viena. Ir, matyt, jeigu jau kitur mes kartojam kai kurias Konstitucijos normas arba to atsisakom... Bet 16 straipsnį, matyt, reikėtų dar viena pastraipa papildyti. Nes, sakykim, jeigu dėl rangų arba dėl karinių laipsnių, ar dėl pilietybės užtenka kontrasignavimo ir dekretas tampa įstatymu, pilietybė yra suteikiama, sakykime taip, tai dėl nepaprastosios padėties ar karo padėties skelbimo artimiausiame Seimo posėdyje turi Seimas tvirtinti tokį dekretą. Vadinasi, šitų skirtingų dekretų ir skirtingas paskui patvirtinimo būdas yra. Čia yra tik penki atvejai nurodyti, tai galbūt reikėtų išvardinti visus, kuriems iš jų reikalingas dar paskui tvirtinimas Seime. Manyčiau, kad tai būtų naudinga. Neskaitant Konstitucijos, o skaitant tik šitą įstatymą, gali susidaryti toks, na, klaidingas įspūdis dėl skirtingų dekretų svarbos. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau keletą pastabų, mano nuomone, gal ir nelabai svarbių, tačiau mes, kaip prisimenate, 3 straipsnyje priėmėme Seimo narių priesaiką. Yra tokia formuluotė: “Prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas”. Tai tas “būti visiems lygiai teisingas” lyg ir suponuoja nesąžiningumą kažkokį. Nežinau, gal tai yra teisiškai aprobuota formuluotė ir ją galima palikti. Tačiau kad nebūtų kažkaip apeliuojama į nesąžinę. Būtų gerai.
Dabar 7 straipsnyje čia yra vienas teigimas, kad turi sustabdyti savo veiklą, o toliau rašo, kad “Lietuvos Respublikos Prezidentas paskelbia”. Tai tada turėtų ir paskelbti. Turi stabdyti, turi skelbti. Turbūt čia reikėtų suderinti laikus.
8 straipsnyje teigiama apie Prezidento garbę ir orumą ir jo... Manyčiau, kad turėtų būti dar taip pat paminėta jo žmona ir galbūt netgi šeima. Nes Prezidentas atstovauja valstybei, išvyksta į užsienio valstybes visur su žmona. Tai galbūt reikėtų šitame straipsnyje pažymėti, kad “jo šeimos” ar gal tiktai “jo žmonos orumo”. Nežinau, čia turbūt teisininkai suformuluos šitą tiksliau. Mano nuomone, to reikėtų. Ir taip pat galbūt reikėtų įrašyti straipsnį, kad “Respublikos Prezidentas kaip aukščiausias valstybės vadovas saugo savo garbę ir orumą”. Ne tiktai kad jį gina, bet kad ir jis pats saugotų, būtų tiek skrupulingas, suprasdamas savo svarbias pareigas.
10 straipsnį aš siūlyčiau išbraukti, nes Respublikos Prezidento vardas juo buvusiam asmeniui išlieka iki gyvos galvos. Aš manau, kad verčia apmąstyti, jog tai yra kažkokia privilegija būti Lietuvos Respublikos Prezidentu taip pat, kaip ir Seimo nariu. Iš tiesų tai yra aukštesnis rangas, kaip Seimo narys, tačiau tai yra ne privilegija, o pareiga. Ir jeigu mes turėsime kelis Lietuvos Respublikos prezidentus... Na, Lietuva iš tiesų turės tris tuos prezidentus, kurie vienodai vadinsis, o paskui bus sunku atskirti, kuris tikrasis. Aš manau, kad kitose šalyse tiesiog jis vadinamas eksprezidentu ir čia ypatingų sunkumų nėra išlikti garbingu ir visų gerbiamu žmogumi.
PIRMININKAS. Posėdžio laikas baigėsi.
A.VAIŠNORAS. Ar man galima kalbėti, ar ne?
PIRMININKAS. Prašom. Užbaikim, išklausykim visų.
A.VAIŠNORAS. Dabar “Respublikos Prezidento vėliava”. Na, čia galbūt smulkmena. “Ant kitų transporto priemonių”, kur yra Respublikos Prezidentas. Na, o kaip dėl dviračio? Ar ant jo irgi kabinsime vėliavą? Ir kad nebegaišinčiau jau pavargusių kolegų, dar pora pastabų. 19 straipsnyje yra dovana įvertinama JAV doleriais. Aš manau, kad Lietuvos Respublikos įstatyme geriau naudoti savo valiutą. Kaip nors reikėtų apibrėžti. Geriau pabandykim žiūrėti į priekį. Gal jau kai bus išrinktas Prezidentas, turėsime litus. Gal nustatyti kokį litų kiekį? Ir 20 straipsnis. Aš visai sutinku su Seimo nariu E.Jarašiūnu, kad turėtume būti kuklesni. Gal pensiją, na, pamažinkime šiek tiek. Ir paskui man kelia įtarimą šiokį tokį suteikiama poilsiavietė su aptarnavimu, taip pat apsauga ir t.t. Visa šita pastraipa. Nemanau, kad kas nors norėtų, na, nužudyti arba nuskriausti Prezidentą, kai jau jis nebe Prezidentas 10 metų. Galbūt jis jau taip pat turi ir savo, sakykim, poilsiavietę ne vieną, gal tris ar keturias, ir jam dar papildomai bus suteikiama poilsiavietė iš valstybės lėšų. Na, manau, kad šito reikėtų atsisakyti. Šitos pastraipos iš viso reikėtų atsisakyti. Ir pritariu ponui V.Jarmolenkai, kuris sakė, kad iš tiesų turėtų būti čia straipsnis apie sveikatą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys M.Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Kadangi čia daug besirūpinančių sveikata yra, matyt, kad iš tikrųjų kai kam skauda šitai, tai aš pranešu, kad “Latvija” laukia įprastu laiku po posėdžio vežimui į Turniškes.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos! Tai dabar mes turime apsispręsti, ką toliau darome. Pagal 218 straipsnį, jeigu mes dabar pritariam po antrojo svarstymo, tai skiriam artimiausiu metu trečiąjį. Ar gerbiamasis pranešėjas dar norėtų ką pasakyti prieš balsavimą? Ne. Taigi buvo tiktai vienas siūlymas - pritarti po antrojo svarstymo. Ar reikia balsuoti? Reikia ar nereikia? Nereikia. Tai pritariam po antrojo svarstymo. Manau, kad artimiausia diena vis dėlto ne ketvirtadienis, kadangi čia buvo pastabų, o antradienis. Galim taip sutikti? Prašau. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš labai trumpai, jeigu leisit. Jūs sakot, kad iškart antradienį. Su projekto autoriumi mes dabar šnekėjome. Tikrai jie nori dar rimtai padirbėti, kad trečiuoju svarstymu jau nebūtų jokių ginčų. Gal mes, jeigu reikia, pasakykim, bet ne taip jau primygtinai, kad pats autorius, kai jie matys, kad jau kondicinis įstatymas, pasakytų, jog tą dieną jau svarstom, ir nebus jokių problemų, ir mes neprieštarausim tam.
J.BERNATONIS. Aš manau, kad suspėsime iki antradienio.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Kadangi dar yra savaitė iki antradienio, aš manau, suspėsime antradienį.
PIRMININKAS. Minutėlę, posėdis nebaigtas. Mes dar galėtume pasitarti dėl ketvirtadienio darbotvarkės. Ne? Gerai. Tai tada pranešu, kad frakcijų atstovų pasitarimas rytoj 10 val. nepriklausomai nuo komitetų posėdžių. 10 val. tradicinėje vietoje. Posėdis baigtas. (Gongas) Ačiū, gerbiamieji kolegos.