Dvidešimt šeštasis
posėdis
1993 m. sausio 19 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
|
1. |
||
|
2. |
Nutarimo “Dėl Šilutės rajono Rusnės apylinkės įsteigimo” projektas (svarstymas ir priėmimas) |
|
|
3. |
||
|
4. |
Įstatymų “Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo” ir ”Dėl Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo“ projektai (pirmasis ir antrasis svarstymas) |
|
|
5. |
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų” projektas (svarstymas) |
|
|
6. |
Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo” įsigaliojimo ir taikymo tvarkos” projektas (svarstymas) |
|
|
7. |
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo” projektas (svarstymas ir priėmimas) |
|
|
8. |
Įstatymo “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešojo akcijų pasirašymo ” projektas (svarstymo tęsinys ir priėmimas) |
|
Seimo narių pareiškimai
J.Katkus. Laisvės frakcijos pareiškimas
J.Listavičius. Piketo, įvykusio 1993 m. sausio 19 d. prie Seimo rūmų, dalyvių rezoliucija
S.MALKEVIČIUS. Paklausimas Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministrui ponui A.Butkevičiui
Darbotvarkė (aptarimas) (93.01.19)
1sesija26p svarstyti klausimai
Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č. JURŠĖNAS ir laikinasis pavaduotojas A. SAKALAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, labas rytas! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo sausio 19 d. rytinį posėdį. (Gongas) Pirmiausia noriu ir savo, ir jūsų vardu pasveikinti vieną iš mūsų kolegų ir Aukščiausiosios Tarybos deputatą, ir Lietuvos Respublikos Seimo narį Saulių Pečeliūną su gimimo diena. (Plojimai)
Dabar, gerbiamieji kolegos, dėl darbotvarkių. Primenu, kad šios savaitės darbotvarkę mes patvirtinome praėjusią savaitę. Vadinasi, mums tereikia kalbėti apie šią dieną ir galimą darbo tvarką kitom dienom. Apie šitą mes šnekėjomės vakar frakcijų atstovų pasitarime ir šįryt taip pat trumpai pasikeitėme nuomonėmis.
Kokių čia yra papildymų, dėl kurių mums reikėtų balsuoti, o paskui tvirtinti visą darbotvarkę? Jums išdalintam antrajame šios dienos darbotvarkės variante yra 7 klausimas - Seimo nutarimo “Dėl įstatymo “Dėl piliečių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo” įsigaliojimo ir taikymo tvarkos” projektas. Čia šitą dalyką mes pradėjome nagrinėti, ir, žinoma, jisai turi būti darbotvarkėje. Kadangi įstatymas priimtas, turi būti priimtas ir nutarimas. Manau, kad čia mums debatuoti nereikėtų, ir galime sutarimo būdu įtraukti ir į savaitės, ir į dienos darbotvarkę. Ar sutinkam? Ar reikia balsuoti? Ar reikia, aš dar kartą klausiu? Nereikia. Gerai.
Dabar dar vienas klausimas. Iš tų privatizavimo įstatymų serijos, tiksliau, iš pakeitimų yra dar toks įstatymo projektas: “Dėl įstatymo “Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyjant privatizuojamų įmonių akcijas” pakeitimo”. Šitas projektas faktiškai buvo pateiktas kartu su kitu projektu, bet formaliai tai nebuvo padaryta. Vadinasi, irgi turime įsirašyti ir į savaitės, ir į dienos darbotvarkę. Ir taip pat papildomai noriu priminti, kad čia gali būti ir du pranešėjai, nes yra alternatyviniai projektai. Tai ministras J.Veselka ir kaip tik mūsų gerbiamasis deputatas Saulius Pečeliūnas. Ar reikia čia balsuoti, ar sutarimu galime įtraukti ir į savaitės, ir į dienos darbotvarkę? Sutarėm. Ačiū.
Dabar jums, gerbiamieji kolegos, yra išdalintas (man atrodo, tai buvo padaryta vakar) Seimo kreipimosi į Rusijos Federacijos Aukščiausiąją Tarybą projektas. Ar turite? Čia nenorminis dokumentas, ir, man atrodo, mes jį galėtumėm taip pat įsirašyti į šios dienos darbotvarkę ir spręsti. Reikia balsuoti dėl šito? Ačiū.
Ir taip pat jūs turite įstatymo projektą “Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo”. Primenu, kad pagal galiojantį Prezidento rinkimų įstatymą Prezidento rinkimų komisijos teikimai yra nagrinėjami ypatingos skubos tvarka. Ar dėl šito reikia balsuoti? Nereikia. Ačiū. Tada prašom registruotis ir balsuosime dėl visos darbotvarkės.
A.RUDYS. Kol vyksta registracija, galima paklausti Seimo Pirmininką?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš nežinau, kaip kiti Seimo nariai, bet aš šiandien gavau Vyriausybės nutarimo dėl biudžeto tam tikrą medžiagą,ir aš, pavyzdžiui, nelabai įsivaizduoju 6 klausimo, t.y. Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto” projekto, koks bus šito antrojo svarstymo turinys? Apie ką ten reikės šnekėti?
PIRMININKAS. Vėliau šiek tiek, gerai, gerbiamasis Seimo nary? Pasiaiškinsim.
A.RUDYS. Kai nubalsuosime, tai tada bus vėlu.
PIRMININKAS. Nebus vėlu. Taigi čia mes nepriimame galutinių sprendimų.
Salėje 90 Seimo narių. Ar visi užsiregistravot? Tai prašau, tada pakartoju registraciją. Ne, prašau kol kas dar.
Ministras J.Prapiestis. Prašom.
J.PRAPIESTIS. Aš labai prašyčiau Seimo Pirmininko ar Seimo narių. Klausimą, kuris yra numatytas pirmas, svarstyti šiek tiek vėliau, nes matau, kad Seimo nariai nėra gavę antrojo projekto po tam tikrų pataisymų, papildymų. Kadangi įstatymas toks griežtas, sudėtingas, mes manėm, reikėtų išdalinti įstatymo projekto naująją redakciją, mūsų grupių darbo redakciją. Todėl aš manau, kad bent porą valandų reikėtų dar deputatams pavartyti jį rankose. Mes galime ir tuoj po pietų, jeigu tai Seimui priimtina.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, mes kartu su A.Sakalu klausiam, ar tiktai 2 darbotvarkės punktą, dėl BK ir BPK, ar ir dėl administracinių...
J.PRAPIESTIS. Būtų paprasčiausiai nelogiška atskirai juos nagrinėti. Tai susiję klausimai. Vienu metu.
PIRMININKAS. Gerai. Viskas aišku. Tai tada šiek tiek pakylėsim kitus klausimus, o šituos vėliau. Aš manau, kad Seimo nariai neprieštaraus.
S.MALKEVIČIUS. Dėl procedūros galima?
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Kaip supratau, mes jau dabar balsuojam už darbotvarkę,taip?
PIRMININKAS. Taip.
S.MALKEVIČIUS. Tai nespėjau susigaudyti. Man irgi labai keista, kad mes taip greitai viską darom. Žiūrėkit, biudžetas yra svarbus dalykas, ir iš tikrųjų aš nemačiau va to pataisyto, kaip sakė ponas A.Rudys. Tai kaip mes galim taip staigiai šitą daryti, sakykit? Aš jokiu būdu negaliu balsuoti už tai. Ir manau, kad visi mes neturėtumėm taip galvotrūkčiais...
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kai ateis šitas klausimas, tada ir spręsime. Mes jo negalime atidėlioti. Bus ministras, paaiškins ir tada šnekėsimės. O dėl to, kad viskas staigiai daroma, tai dėl paprastos priežasties. Todėl, kad frakcijų pasitarimuose ir praėjusią savaitę, ir šią savaitę buvo gana detaliai visa darbotvarkė nagrinėta, ir čia kalbam... O dėl pataisymų mes šnekamės atskirai. Ir kai bus ministro pranešimas, tada ir apsispręsime.
Gerai. Taigi, gerbiamieji kolegos... Ne, dar kartą registruojamės, kadangi kai kurie neužsiregistravo. Prašom. Prašom, registracija prasidėjo.
Taigi salėje 109 Seimo nariai. Taigi, gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų patvirtinta šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkė, įskaitant 7 punktą, 11 punktą, kreipimąsi ir Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimą? Ir įskaitant tai, kad 7 ir 11 , žinoma, ir tie kiti du, įrašomi automatiškai į savaitės darbotvarkę. Kas už tai, prašom balsuot.
Taigi 65 Seimo nariams balsavus už, 10 - prieš, 20 susilaikius, darbotvarkė patvirtinta. Ir susitarėm, kad du pirmieji klausimai, t.y. antrasis ir trečiasis, šiek tiek nukeliami. Todėl aš manyčiau, kad dabar mes galėtume pradėti nuo 5 darbotvarkės klausimo. (Balsas iš salės, negirdėti) Atsiprašau, tai gal tada tikrai taip. Mes galime pradėti nuo 4. Bet kaip paprastai yra dar keletas pareiškimų, tai sutaupę laiko gal leiskim vienam kitam pasisakyti, o paskui tegu gerbiamasis P.Papovas, jeigu jis pasiruošęs, eis į tribūną.
Seimo narių pareiškimai (93.01.19)
1sesija26p svarstyti klausimai
Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Katkų.
J.A.KATKUS. Laba diena. Laisvės frakcijos pareiškimas.
Dėl 1991 m. sausio 1113 d. padarytų valstybinių nusikaltimų tyrimo.
“Praėjo dveji metai nuo žiaurių 1990 m. Sausio įvykių, kurių metu, gindami Tėvynę, žuvo ir buvo sužeisti šimtai Lietuvos piliečių. Šį nusikaltimą žmonijai organizavo Maskvos reakcinės jėgos, bet jiems aktyviai talkino ir kai kurie Respublikos gyventojai bei vietinės Komunistų partijos grupuotės, be kurių TSRS ginkluotosios pajėgos nebūtų pajėgusios organizuoti nusikalstamos akcijos.
Sausio 1113 dienų nusikaltimams ištirti buvo sudaryta valstybinė komisija, kurios pirmininku paskirtas Gediminas Vagnorius. Komisija įvertino kruvinų įvykių mastą ir padarytą žalą valstybei, padėjo organizuoti paramą žuvusiųjų šeimoms ir kitiems nukentėjusiems. Tačiau svarbiausiems nusikaltimams apibūdinti bei politiškai įvertinti reikalinga tardymo organų tyrimo medžiaga ir išvados.
Minint 1992 m. Sausio įvykių metines, Generalinei prokuratūrai dar neturint reikalingos informacijos, valstybinė komisija negalėjo pateikti šių žiaurių nusikaltimų vertinimo. Nepateikta tyrimo medžiaga ir praėjus dvejiems metams. Daugelis Lietuvos žmonių teisėtai piktinasi, matydami miesto gatvėse kai kuriuos aktyviai ginkluotą nusikaltimą valstybei rėmusius asmenis.
Suprantamos Respublikos teisėtvarkos organų pastangos išsiaiškinti buvusių TSRS vadovų ir iš Respublikos pabėgusių jų vietininkų dalyvavimą Lietuvoje organizuotuose nusikaltimuose, bet ne mažiau svarbu jaunai Valstybei įvertinti vidaus komunistinių grupuočių ir jų rėmėjų nusikalstamą veiklą.
Korupcija, kyšininkavimas ir kiti nusikaltimai suvešėjo Lietuvoje ne dėl reformų politikos, o daugiausia dėl to, kad šiuo pereinamuoju laikotarpiu teisėtvarkos organai šalinosi tirti ekonominius nusikaltimus. Tinkamai neištyrus 1991 m. sausio 1113 dienomis padarytus sunkius nusikaltimus, pavojingos nebaudžiamumo nuotaikos gali paskatinti naujus didesnius ar mažesnius valstybinius nusikaltimus.
Mes neabejojame, jog Generalinėje prokuratūroje, taip pat Vidaus reikalų ministerijoje dirba pakankamai principingų ir kvalifikuotų specialistų, kurie iki galo atliks savo pareigas valstybei. Laisvės frakcijos vardu prašau viename iš artimiausių Seimo posėdžių išklausyti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, kuris minėtoje valstybinėje komisijoje buvo atsakingas už tardymo organų darbą, apie nuveiktą darbą”.
Laisvės frakcija. 1993 m. sausio 19 d.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam deputatui. Prašome pareiškimo tekstą, jeigu galite.
Prašom. Seimo narys K.Paukštys taip pat norėtų padaryti pareiškimą. Prašom.
K.P.PAUKŠTYS. Pareiškimą aš bandysiu kiek patrumpinti taupydamas laiką.
Lietuvos Respublikos Seimui. Vilniaus miesto žmonių piketo, įvykusio š.m. sausio 14 dieną, reikalavimas.
“Kaip žinia, Vilniaus miesto savivaldybės vadovai bei Vandens eksploatacijos valdybos direktorius Makauskas savanaudiškais tikslais nori įgyvendinti savivaldybėje priimtą 1992 m. spalio 28 d. potvarkį Nr.136 dėl įmonės “Vilniaus vandenys” steigimo.
Deputato pono Žaunerovo bado akcija teisėta, nes jo reikalavimai - tai Vilniaus miesto gyventojų interesai. Kadangi miesto vadovai ir Vyriausybės atstovai teigia, kad negali sustabdyti Grumado, Štaro, Makausko “darbo veiklos”, pakartotinai, jau trečią kartą, piketo dalyviai palaiko pono Žaunerovo bado streiko akciją ir reikalauja:
1. Skubia tvarka panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 1992 m. spalio 28 d. potvarkį Nr.136;
2. Atleisti iš užimamų pareigų Štarą, Grumadą, Makauską. Kitaip šie pareigūnai ir toliau naudosis tarnybine padėtimi.” Yra parašai.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate. Taip pat pareiškimą nori perskaityti Seimo narė V.Briedienė. O po šio pareiškimo kviesčiau į tribūną Seimo narį Petrą Papovą.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai. Šiuo metu prie Seimo rūmų vyksta piketas. Ir manęs žmonės paprašė perskaityti pareiškimą. Pareiškimas gana ilgas, aš pasistengsiu jį truputėlį sutrumpinti ir perduosiu visą.
Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos laikinai einančiam Prezidento pareigas A.Brazauskui, Lietuvos Respublikos premjerui B.Lubiui.
Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės atstatymo, grąžinimo ir piliečių gynimo akto. Pareiškimas.
“Lietuvių tauta nuo seno gerbė kiekvieno Lietuvos piliečio nuosavybės teises. 1940 metais Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą buvo įvykdyta Lietuvos piliečių nuosavybės nacionalizacija. Sunaikinti ūkininkai, dešimtys tūkstančių ūkininkų su šeimomis ištremti Sibiran, tūkstančiai sukišti į kalėjimus. Grįžę į Tėvynę buvo diskriminuojami, negalėjo apsigyventi savo namuose, atgauti turto.
1990 metų kovo 11 dienos Nepriklausomybės aktu Sovietų įstatymo įgaliojimas nutrauktas. Tačiau nuosavybės atstatymo, vadinamasis restitucijos, aktas nepriimtas. 1989 m. LTSR Aukščiausiosios Tarybos priimtas Valstiečių ūkio įstatymas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymas “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, Vyriausybės poįstatyminiai aktai šiurkščiai pažeidžia Lietuvos piliečių nuosavybės teises, pripažintas Visuotinėje Žmogaus Teisų Deklaracijoje. Hagos Konvencijoje sakoma, kad draudžiama nusavinti bet kokią privačią nuosavybę. Jeigu yra privačios nuosavybės pažeidimas, įstatymas neteisėtas.
Mes, nepriklausomos Lietuvos Respublikos piliečiai, remdamiesi Lietuvos Konstitucija, Hagos Konvencija, Visuotine Žmogaus Teisių Deklaracija, tarptautine teise, raginame ir reikalaujame
laikinai einantį Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas A.Brazauską nepasirašyti Seimo 1993 m. sausio 12 d. priimtos nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymo pataisos “dėl namų negrąžinimo”;
Lietuvos Respublikos Seimą:
1) priimti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės atstatymo, grąžinimo ir piliečių nuosavybės gynimo aktą;
2) atšaukti pagal valstiečių ūkio įstatymą įvykdytą neteisėtą žemių nacionalizavimą, kada ūkis sukurtas kito savininko žemėje;
3) atkurti valstybinius hipotekos žemės ūkio bankus.
Lietuvos Respublikos Seimui nepriėmus Piliečių nuosavybės atstatymo, restitucijos akto, pasiliekame teisę kreiptis į tarptautines organizacijas, ginančias piliečių teises.
Pareiškimas priimtas Politinių kalinių, tremtinių sąjungos Vilniaus bendrijos ataskaitiniame susirinkime, įvykusiame 1993 m. sausio 16 d. “ Ir parašai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai deputatei. Būkite maloni, mes pridėsime prie stenogramos.
Nutarimo “Dėl Šilutės rajono Rusnės apylinkės įsteigimo” projektas (svarstymas ir priėmimas)(93.01.19)
1sesija26p svarstyti klausimai
O dabar kviečiame į tribūną Seimo narį Petrą Papovą. Svarstome 4 darbotvarkės punktą - Seimo nutarimo “Dėl Šilutės rajono Rusnės apylinkės įsteigimo” projektą. Norėčiau jums priminti, kad autoriai siūlo ypatingos skubos tvarka, ir Seimo narių prašau apsispręsti. Seimo narį P.Papovą prašome padaryti trumpą pranešimą.
P.PAPOVAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo pirmininkai, gerbiamieji Seimo nariai. Vyriausybės vardu pateikiu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Šilutės rajono Rusnės apylinkės įsteigimo”. Nutarimas susideda iš trijų punktų. 1 punktas. Įsteigiama Šilutės rajono Rusnės apylinkė. 3 punkte (aš siūlau laikyti jį 2) sakoma, kad sujungiamos Rusnės miesto ir jau naujai įsteigtos Rusnės apylinkės savivaldybės ir vadinti ją reikia Rusnės miesto ir apylinkės savivaldybe.
Kam tai reikia daryti? Dabartiniu metu Rusnės saloje yra tiktai miesto taryba. Tačiau Rusnės sala turi ir žemių, ir tose žemėse gyvena žmonės. Ir štai tie gyventojai negali... toje teritorijoje, kur yra žemė ir gyventojai, negali vykti agrarinė reforma, nes nėra reformos institucijų. Miestas nevykdo agrarinės reformos. Taigi padarius tokį miesto ir apylinkės statusą, ta apylinkė galės turėti agrarinės reformos tarnybą ir galės tenkinti gyventojų poreikius ir vykdyti reformą. Aš manau, kad Respublikoje tokių sujungtų apylinkių nemažai, turinčių miesto ir apylinkės statusą. Problemos nėra. Savivaldybių komitetas svarstė šį Vyriausybės pasiūlymą, yra ir Rusnės miesto tarybos sprendimas tokią savivaldybę turėti Rusnės saloje. Todėl, man atrodo, problemų nėra, ir aš siūlau svarstyti šį nutarimą ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Tikriausiai nutarimui reikės pritarti. Aš norėčiau tik jūsų paklausti, ar jūs turite daugiau duomenų, kiek žmonių to paprašė ir kiek ten yra iš tikrųjų žemės savininkų, kurie turi atgauti žemes? Aš norėčiau informacijos apie situaciją, apie žemės reformą, kokie ten yra pageidavimai, kokie skaičiai, kiek žmonių to nori.
P.PAPOVAS. Gerai. Ačiū. Supratau. Kadangi šį klausimą pateikti turėjo Vyriausybės atstovas, konkrečiai ministras be portfelio A.Matulevičius, todėl aš tokių duomenų čia neturiu. Bet čia mums komitete tas klausimas yra aiškus. Svarbu, kad yra žmonių, o koks kiekis, tai jau čia kitas reikalas.
Tiesa, aš dar noriu papildyti. Jau sakiau, 2 punktą laikyti 3, o 3 punktą - 2. Ir dar galima svarstyti (tada jau 2 punkte), ar reikia “išrinkta visų Rusnės salos gyventojų”. “Rusnės miesto savivaldybės tarybą vadinti Rusnės miesto ir apylinkės”, tai man atrodo, čia viskas aišku, kad taryba paliekama ta pati. Ir tą aiškinimą, kad išrinkta visų Rusnės salos gyventojų, turbūt reikėtų išbraukti, jeigu būtų tam pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Mečislovas Treinys.
M.TREINYS. Manyčiau, kad Rusnės salą laikyti miestu tai buvo anachronizmas, ir labai sveikintina šita iniciatyva. Bet aš norėjau tokios informacijos, kokia dalis teritorijos pasilieka miestas ir kokia žmonių dalis lieka jau kaime? Tos Rusnės salos kaimuose? Ir kokia dalis pačioje Rusnėje lieka? Ar jūs...
P.PAPOVAS. Ne, man atrodo, jūs nelabai supratot. Aš pasakiau, kad 2 punktas sujungia tas abi apylinkes, ir ta savivaldybė tampa Rusnės miesto ir apylinkės savivaldybe. Neskirstomos miesto ir apylinkės teritorijos.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Taigi prašome dabar neiti iš tribūnos, vis tiek jūs siūlote ypatingos skubos tvarka. Bet pirmiausia Seimas turi nuspręsti, ar įrašyti šį klausimą į sesijos darbų programą. Ir antras balsavimas - svarstyti ypatingos skubos tvarka. Taigi prašome pasiruošti...
B.V.RUPEIKA. Ar galima?
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika dėl balsavimo motyvų. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Pritariu skubos tvarkai, nors toks atvejis ir nėra visiškai tipiškas. Tačiau paskubėkime tai padaryti tol, kol Rusnės visiškai neužpylė vanduo, nes ten jau rimtas potvynis, ir kol dar liko bent vandens kėlimo pastatų griaučiai, nes visa kita jau išvogta. Gal naujoji savivaldybė tikrai šiek tiek daugiau prižiūrės savo teritoriją, kuri Lietuvoje yra išskirtinė.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime taip: kas už tai, kad dokumentas “Dėl Šilutės rajono Rusnės apylinkės įsteigimo” būtų įrašytas į sesijos darbų programą, paspaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradedamas. Registracija buvo, registruotis keletą kartų nereikia.
Už tai pasisakė 85 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi įrašome į sesijos darbų programą. O dabar skelbiu antrojo balsavimo pradžią. Kas už tai... Atsiprašau, turėčiau atsiklausti, ar nėra nė vienos frakcijos, kuri prieštarautų prieš ypatingos skubos tvarką? Nėra. Tokiu atveju prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Už pasisakė 71 Seimo narys, prieš nėra, susilaikė 9. Dar du pakėlė rankas, taigi 73 pasisakė už.
Taigi projektas bus svarstomas ypatingos skubos tvarka. Aš prašyčiau Seimo narį P.Papovą dar neišeiti iš tribūnos. Ar Seimo nariai sutiktų, kad būtų galima balsuoti iš karto (Reglamento 219 pirm straipsnis leidžia iš karto balsuoti) su tom pataisom, kurias pasiūlė gerbiamasis pranešėjas, t.y. 3 punktą vadinti 2 ir jame išbraukti žodžius “išrinkta visų Rusnės salos gyventojų”, o 2 punktą vadinti 3? Ir dabar galima būtų kalbėti dėl balsavimo motyvų, jeigu kas pageidauja, prašom. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Tokiu atveju ar reikia balsuoti papunkčiui, ar galima už visą nutarimą? Už visą. Niekas nereikalauja balsuoti papunkčiui. Prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime pakeldami rankas. Kas už Seimo nutarimą “Dėl Šilutės rajono Rusnės apylinkės įsteigimo”, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 87.
PIRMININKAS. Už - 87. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Susilaikė 1. Taigi Seimo nutarimas “Dėl Šilutės rajono Rusnės apylinkės įsteigimo” 87 Seimo nariams balsavus už ir vienam susilaikius, yra priimtas.
P.PAPOVAS. Ačiū Seimo nariams ir posėdžio pirmininkui.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui.
Įstatymo “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešojo akcijų pasirašymo atidėjimo” projektas (pirmasis ir antrasis svarstymas)(93.01.19)
1sesija26p svarstyti klausimai
Pradedame svarstyti 5 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešojo akcijų pasirašymo atidėjimo” projektą. Tai - pirmasis ir antrasis svarstymai. Į tribūną kviečiamas Seimo narys K.Antanavičius. Svarstymui skirta 20 min. Aš prašyčiau pranešėją tik pateikti, jeigu kokias turite, pastabas,o norinčius pasisakyti registruotis.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, jums yra pasiūlytas projektas “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešojo akcijų pasirašymo atidėjimo”. Jūs žinote visas priežastis, t.y., kad aukcionai atidedami, kol bus priimtos Pirminio privatizavimo įstatymo pataisos, kurias mes šiandien po pietų svarstysime. Tos pataisos kelis kartus apsvarstytos su Vyriausybe ir vakar svarstytos Ekonomikos komitete. Šiandien turėtų būti pateikta patikslinta redakcija. Šis įstatymas, kurį svarstome, būtų trumpas, vienai savaitei ar dviem, o galbūt ir visam mėnesiui, kadangi Vyriausybė, atsižvelgdama į pataisas, turės parengti kai kuriuos poįstatyminius aktus. Ten yra nustatyta, ką parengti. Todėl ir siūlome priimti štai šitą įstatymą, kuris 1 punkte nustato, kad “Valstybinio turto privatizavimo aukcionų, išskyrus objektų, privatizuojamų už laisvai konvertuojamą valiutą, aukcionų neatnaujinti, kol bus priimtos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pataisos.” Objektų, įrašytų į privatizavimo programas, privatizavimą tęsti taip, kaip buvo privatizuojama, t.y. pagal Pirminio privatizavimo įstatymą, skelbiant tokią akcijų pasirašymo etapo trukmę, kokia buvo likusi dar iki šito. Ir paskutiniame punkte pasiūlyta pakeisti redakciją. “Objektų (ten yra privatizuojamų, viešai pasirašant akcijas), naujai įrašomų į privatizavimo programas, viešą akcijų pasirašymą pradėti, priėmus Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pataisas.” Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, reikėtų mums apsispręsti. Jūs numatėte laiką 20 min. Aš norėčiau tada atsiklausti jūsų, ar jūs sutinkate, kad antrasis svarstymas būtų baigtas po 20 min., t.y. ar apribojame diskusiją? Ar yra prieštaraujančių? Yra? Tada prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad šitas svarstymo laikas būtų apribotas, t.y. baigtas 10.50, ir būtų priimtas sprendimas, spaudžia mygtuką “už”. Yra numatyta Reglamento, kad galima apriboti diskusiją, ir aš naudojuosi ta proga ir Reglamento teise. Už tai, kad apribotume diskusiją numatytu laiku, balsavo 45, prieš - 27, susilaikiusių nėra. Taigi diskusija apribojama.
O dabar kviečiame pasisakyti šiuo klausimu Seimo narį Vytautą Zimnicką.
V.V.ZIMNICKAS. Šiandien šis klausimas iš tiesų yra pakankamai aktualus, kadangi yra sustabdytas pirminis privatizavimo etapas ir dabar, kaip žinoma, yra ruošiamas naujas privatizavimo pakeitimų pluoštas. Todėl, kol jis bus visiškai išnagrinėtas ir priimtas Seimo, aš taip pat prašau ir siūlau, kad šitas Pirminio privatizavimo įstatymas dėl atidėjimo būtų svarstomas ir priimamas. Tuo labiau kad aš diskutavau su Vyriausybe, ir Vyriausybė šitam žingsniui taip pat pritaria. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys Tautvydas Lideikis.
T.LIDEIKIS. Aš visų pirma nenorėčiau, kad čia taip būtų sakoma: “svarstyta su Vyriausybe, Vyriausybė pritaria”. Pateikite, prašau, raštišką Vyriausybės pritarimą ir tada kalbėsim. Privatūs pokalbiai negali būti argumentas.
Aš norėčiau visų pirma pasakyti, kad privatizavimas jau yra atnaujintas. Jis buvo atnaujintas 15 d. Jau vien dėl to šita siūloma formuluotė yra neteisinga. Mes turime iš naujo sustabdyti privatizavimo veikimą. Ir dokumentas turėtų būti formuluojamas būtent šitaip. Tačiau aš negirdėjau iš pranešėjo jokio motyvo, kodėl tai turėtų būti daroma. Kokie konkrečiai dabar veikiančio įstatymo straipsniai yra tokie blogi, kad privatizavimo toliau tęsti negalima. Šitas pakartotinis sustabdymas, aš manau, atneš mums dar naujų didelių nuostolių. Jau didelius nuostolius atnešė šitas sustabdymas, kuris tęsiasi jau antras mėnuo. Yra didžiulė tarnyba, keli šimtai žmonių, visą mėnesį gauna atlyginimus, nedirbdami jokio darbo. Yra įšaldytos didžiulės lėšos. Visą mūsų ekonominį gyvenimą apėmęs netikrumas. Žmonės dabar nežino, ar tas privatizavimas iš viso kada nors bus atnaujintas, ir kokiu būdu jis vyks. Prasideda masinis investicinių čekių išpardavinėjimas už mažą kainą, ir griaunama visa ekonominės reformos eiga. Ir pakartotinis sustabdymas šitą netikrumą dar kartą padidins. Todėl aš prašyčiau, kad tie, kurie kalba už tai, kad reikia sustabdyti, pasakytų aiškiai motyvus. Kokie įstatymo straipsniai yra blogi, kokie neleidžia tęsti privatizavimo ir kodėl jį reikia stabdyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Zenonas Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Aš siūlau pritarti profesoriaus K.Antanavičiaus pasiūlymui ir pratęsti sustabdymą, kol bus parengti visi poįstatyminiai aktai. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys Rimantas Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad toks pratęsimas, kol bus priimtos pataisos, yra labai logiškas ta prasme, kad jeigu jau mes sustabdėm šitą įstatymą, būtų gerai, kad mes išnagrinėtume visus aspektus ir visus niuansus, kad galėtų tos suinteresuotos pusės dar kartą išsakyti savo argumentus, ir tik po to mes galėtume priimti sprendimą. Todėl aš pritarčiau tokiam pratęsimui. O norėčiau kai kuriems Seimo nariams priminti tai, kad jeigu jie nevaikšto į posėdžius ir negirdi argumentų, kodėl reikia jį taisyti, tai čia jų asmeninė tragedija, bet ne viso Seimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Julius Beinortas.
J.BEINORTAS. Man atrodo, kad neturėtume mes čia vienas kitą mokyti, kas turi lankyti posėdžius ir kas turi ką girdėti. Mes gi prašom labai aiškiai. Pabandykit argumentuotai pasakyti, kodėl vieną ar kitą šiuo metu vykdomą privatizavimo akciją reikia tuojau pat sustabdyti? Tai būtų daug lengviau, negu čia trijuose punktuose sukioti, sukioti ir faktiškai nepasakyti, ko mes iš tikrųjų norime. Mes labai rimtai ir komitete vakar svarstėme pirminio privatizavimo pataisas. Šiandien turim vėlgi ant stalo naują pirminio privatizavimo pakeitimo projektą. Vėl nauja šviesa pažiūrėta į pirminį privatizavimą. Man regis, turėtume pagailėti žmonių, kurie dirba pačiose privatizavimo tarnybose. Jos 15 d. vėl startavo, vėl kažką dirba ir šiandien mes vėl jas stabdom. Geriau koncentruokimės prie to įstatymo pakeitimo, o dabar šitos tarnybos tegul privatizuoja. Tiktai gal sustabdykime vieną vienintelį atvejį, tą, kuris mums atrodo pats įtartiniausias, t.y. tokio tipo aukcionus, ir to užtektų. Aš tikrai nesu už šitokią įstatymo formuluotę, kada mes iš tiesų turėtume koncentruotis prie įstatymo pataisų sprendimo, o ne prie šito.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Valdas Petrauskas.
V.PETrauskaS. Dėkoju. Mieli kolegos, aš norėčiau pritarti prieš tai kalbėjusio pono J.Beinorto nuomonei. Yra keletas motyvų. Štai šios dienos “Lietuvos aide” yra informacija, kad Centrinės privatizavimo komisijos vardu ponas A.Šimėnas paskelbė, kad nuo sausio 16 d. galioja Pirminio privatizavimo įstatymas toks, koks jis buvo. Na, ir Vyriausybės aparatas praneša, kad taip pat atnaujintas akcijų pasirašymas, ir visi tie privatizavimo terminai nusikėlė per 1 mėnesį tiek, kiek buvo tai sustabdyta.
Antras dalykas, ką norėčiau pastebėti. Kiek domėjausi, tai Centrinė privatizavimo komisija, žinokite, per tą mėnesį nepateikė absoliučiai jokių rekomendacijų privatizavimo tarnyboms, komisijoms miestuose ir rajonuose. Jokių. Tiesiog laukė ar mūsų sprendimo, ar laukė, kaip čia visi tie įvykiai klostysis toliau. Ir dabar, kada iš tikrųjų neatsakyta į klausimą, kurie konkrečiai įstatymų straipsniai, kurios nuostatos yra blogos, vėl iš naujo lyg ir stabdyti, lyg ir nestabdyti privatizavimą būtų, mano nuomone, tikrai neteisinga. Tuo labiau kad, man atrodo, reikia kuo daugiau jėgų ir laiko dabar paskirti būtent visoms toms pataisoms, visiems tiems projektams, kurių pateikta tikrai daug ir kurie tam tikrais atžvilgiais, galima sakyti, yra pranašesni už nagrinėjamą. Todėl labai siūlyčiau kolegoms atkreipti į tai dėmesį ir šito įstatymo projekto šiandien nepriimti. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik norėčiau priminti Seimo nariui K.Antanavičiui, kad jam dar priklausys baigiamasis žodis. O dabar Seimo narė Vanda Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Mano mintis išsakė Seimo narys T.Lideikis. Todėl aš apsiriboju tuo, kad palaikau jo pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Andrius Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad visų pirma, prieš pradėdami svarstyti šitą įstatymą dėl atidėjimo, mes turėtume prisipažinti, kad jau tada, kai sustabdėm privatizavimą, t.y. kai jis buvo sustabdytas Seimo daugumos sprendimu, buvo pasiduota Prezidento rinkiminei kampanijai. Ir dabar aš bijau, kad mes vėl tęsiame tą pačią tradiciją ir vėl taip pat, artėjant Prezidento rinkimams, mes bandome priimti sprendimą iš išorės lyg ir populiarų, bet iš tikrųjų visiškai neturintį jokios logikos. Taip ir neišgirstame nė iš vieno pateikiančio šį įstatymą, kokios gi yra siūlomos tos pataisos, kurios taip kardinaliai skirsis nuo dabar galiojančio Pirminio privatizavimo įstatymo, kad dabar nebūtų galima labai ramiai duoti žmonėms galimybę dalyvauti privatizavimo procese. Aš esu griežtai prieš šito įstatymo tolesnį svarstymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Už mane kalbės gerbiamasis K.Snežko.
PIRMININKAS. Prašau tada, gerbiamasis K.Snežko.
K.SNEŽKO. Gerbiamieji oponentai prašo argumentų, kodėl siūloma toliau pratęsti šito įstatymo veikimo pristabdymą. Mano nuomone, esminė šito seno privatizacijos įstatymo blogybė yra ta, kad nėra suteiktas prioritetas dirbantiesiems įmonėje ir pramonėje. Privatizacijos komisijų, kurios anksčiau veikė, nuostata kažkodėl buvo tokia, kad tie, kurie dirba gamyboje, žemės ūkyje, to reikalo nesupranta, nieko nenusimano, nemoka ūkininkauti, nemoka dirbti - nieko. Reikia tuos ūkius, įmones, pramonės objektus parduoti, bet prioritetą pardavimo ir perdavimo - tiktai ne dirbantiesiems. Atseit ateis kiti, jie nupirks, ir viskas bus gerai. Mes šitą liūdną patyrimą jau turime žemės ūkyje. Pardavėme, nepasitikėjom tais, kurie mokėjo dirbti žemę. Ką mes turim? Tas įstatymas leidžia tą patį padaryti ir su pramone. Todėl vis dėlto aš siūlau pratęsti šitą sulaikymą ir baigti šito įstatymo svarstymą, kuris pakeis šiek tiek tą pirminį Privatizacijos įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Gediminas Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš už tai, kad būtų pratęstas. Bet taip pat norėčiau pasiūlyti kolegoms, kurie rengia šitą, sukoncentruoti visą dėmesį į tai, dėl ko jis buvo sustabdytas. Konkrečiai dėl aukcionų. Ir apskritai, kada žiūri į šitas pataisas, iškyla abejonių, ir kiekvienas iš mūsų turės pastabų. Sustabdant norėtųsi, kad kuo greičiau tas būtų pataisyta, dėl ko sustabdyta. Ir paleisti tai į apyvartą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Egidijus Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad jeigu priimam įstatymą, turėtume būti tikslūs. Tie argumentai, kuriuos pasakė gerbiamasis T.Lideikis, mus įpareigotų visiškai kitaip formuluoti šitas nuostatas. Negalima pratęsti to, kas šiuo metu nevyksta. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, aš manau, kad mes vis dėlto kol kas nematom siūlymų, kaip rimtai pagerinti aukcionų organizavimą. Tai yra iš esmės esame įstrigę ir gerbiamojo pranešėjo esame verčiami ir toliau kartoti padarytą nereikalingą žingsnį. Ir pagaliau, jeigu kalbėsime apie bet kokį pratęsimą, tai tokie pratęsimai turėtų būti aiškiai apibrėžti. Negalima pratęsti iki tam tikrų sąlygų atsiradimo. Galimas ir toks Seimas, bet manau, kad tai nėra tas kelias. Todėl, manyčiau, kad įstatymo projektas yra nereikalingas, ir siūlyčiau už jį nebalsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Leonas Milčius.
L.MILČIUS. Seimo nariai, blogai, kai dirbama be aiškaus plano ir kai nežinoma, ko norima. Iš tikrųjų nei sustabdant privatizavimą, akcijų pasirašymą, nebuvo aiškiai pasakyta, ko siekiame, kokia strategija, kas bus daroma. Dabar štai vėl vienas terminas baigiasi, karštligiškai siūloma vėl pratęsti. Iš tikrųjų gal atskiriems Seimo nariams ir visam Seimui tokie trūkčiojimai nebus tragedija. Tačiau daugeliui žmonių iš esmės yra tragedija, kada Seimas dirba taip nestabiliai: pratęsia iki tam tikro termino, vėliau pamato, kad to nepakanka, vėl pradedamas pasirašymas, vėl pratęsiam. Ir vakar, kada svarstė komitete, aš aiškiai supratau, kad net ir dauguma iš tikrųjų neturi jokios aiškios strategijos. Ko siekiama? Ar ekonomikos efektyvumo, ar tiktai privatizavimo, ar ko dar kažko kito? Kol patiems neaišku, kol gerai neišdiskutuota, nereikia daryti tokių staigių posūkių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi Seimo narys Kęstutis Skrebys atsisakė žodžio, kviečiu į tribūną baigiamajam žodžiui pranešėją Kazimierą Antanavičių.
K.ANTANAVIČIUS. Nežinau, kokiam komitete ponas L.Milčius svarstė. Mūsų komitete buvo visiškai detaliai svarstoma, ir visi turi aiškias nuostatas. Dėl priežasčių - manau, kad nėra jokios prasmės kartoti. Aš galėčiau tik pasiremti vieno mūsų kolegos tokia dažnai kartojama “pritčia” (kaip čia lietuviškai?). Napoleonas klausia, kodėl vienas iš generolų pralaimėjo mūšį. Sako: “Komandarme, buvo 16 priežasčių. Pirma? Pirma - nebuvo parako.” Komandarmui užteko proto pasakyti ačiū, daugiau nebereikia. Čia, nutarimo projekte, įrašyta, kad Vyriausybė privalo parengti aukcionų ir viso privatizavimo proceso teisinės apsaugos priemones. Ir man atrodo, kad normaliam žmogui to užtenka. Mes esam ginti tam, kad Lietuvos turtas nebūtų kaip nors prarandamas, sunaikinamas. Štai ir priežastys. Jeigu dar kitų reikia, galėtų pasižiūrėti ir į kitas. Na, o kad “prastovi” privatizavimo tarnybų žmonės... įsteikim dar kokią nors tarnybą, o paskui, kad ji “neprastovėtų”, duokim jai nuolatos ir nuolatos “valgyti” Lietuvos turtą, auksą ar dar ką nors. Tiesiog juokinga, kad “prastovi” privatizavimo tarnybų žmonės! Tie žmonės, kurie laukia privatizavimo rezultatų, yra objektas ir tikslas, o ne tie, kurie privatizuoja.
Taigi aš dėkoju už pastabas ir daugiau nieko pasakyti neturiu. Norėčiau paprašyti poną V.Zimnicką dėl informacijos “Lietuvos aide”. A.Šimėnas ir t.t. Ponas V.Zimnickas su Vyriausybe kontaktavo, palaikė ryšius ir jums praneš konkrečią informaciją apie Vyriausybės požiūrį į tuos dalykus. Ačiū.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Taip, aš penktadienį susitikau su Vyriausybe, taip pat su Privatizavimo skyriaus viršininku Vaitkevičiumi, kuris to mūsų įstatymo pagrindu parengė ir išsiuntė telegramą visoms privatizavimo tarnyboms. Ją pasirašė ponas B.Lubys. Kad šitas procesas nebūtų atnaujintas, kol nebus parengtas naujas įstatymų pakeitimų paketas.
PIRMININKAS. Ačiū už paaiškinimą. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Aš norėčiau gerbiamąjį V.Zimnicką paklausti, ar jis turi įgaliojimus atstovauti Vyriausybei?
PIRMININKAS. Negalima dabar klausinėti.
T.LIDEIKIS. Ir dar vienas dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
T.LIDEIKIS. Aš norėčiau, kad būtų pateikta Juridinio skyriaus išvada, ar šitas siūlomas įstatymo projektas yra teisingai suformuluotas. Ar mes galime tai, kas siūloma, traktuoti kaip sustabdymo pratęsimą? Norėčiau, kad būtų Juridinio skyriaus išvada.
PIRMININKAS. Prašome. Reikalavimas teisėtas. Seimo narį Kazimierą Antanavičių prašau perskaityti Juridinio skyriaus išvadą, jeigu Seimo nariai jos neturi. Vieną minutę, tada aš paprašysiu paspausti savo mygtuką.
K.ANTANAVIČIUS. Manau, kad tokios Juridinio skyriaus išvados nėra, tačiau tas įstatymas kartoja tą patį įstatymą, kuris buvo dėl atidėjimo. Tai yra tiktai termino klausimas. Juridinis skyrius neturi čia ką pasakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Jarmolenka. Ne? Tada aš norėčiau priminti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad dabar galima kalbėti tik dėl balsavimo motyvų. Tai yra bus balsuojama dėl pritarimo po antrojo svarstymo ir bus galima pasisakyti dėl balsavimo motyvų. 5 - už, 5 - prieš. Taigi pirmas nori kalbėti Seimo narys...
V.JARMOLENKA. Atsiprašau, dabar dėl procedūros jau tikrai.
PIRMININKAS. Prašau.
V.JARMOLENKA. Jūs pažeidėte procedūrą.
PIRMININKAS. Kur?
V.JARMOLENKA. Toje vietoje - jeigu nėra Vyriausybės nuomonės, mes negalim pratęsti to, ko nėra, atsiprašau.
PIRMININKAS. Seimo nariai viską gali. Seimo narys S.Pečeliūnas.Prašome.
V.JARMOLENKA. Jie negali visko todėl, kad yra procedūra ir įstatymas.
PIRMININKAS. Seimo nary Jarmolenka, jūs gausite papeikimą, jeigu dar ilgai kalbėsite. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau pridėti prie to, ką pasakė Seimo narys V.Jarmolenka, kad yra ne vienas, o du pažeidimai. Vienas tai, kur jis nurodė, kad nėra Vyriausybės nuomonės, ir V.Zimnickas nėra Vyriausybės narys. Visą laiką šiuo klausimu mes kviečiame, kad atvyktų kas iš Vyriausybės ir pasakytų, kaip jie galvoja. Deja, nė vieno karto nebuvo atvykę. Tai vienas dalykas. Antras dalykas - nėra Juridinio skyriaus išvados. Buvo paklaustas labai rimtas klausimas. Ar pratęsimas to, kas jau neturi galios, sakykime, arba sustabdymas to, kas jau nėra sustabdyta tokiu būdu, kaip yra siūloma, yra juridiškai teisingai suformuluota, ar ne? Aš nematau, dėl ko mes galim balsuoti, kol nebus atsakyta į šituos du klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik noriu priminti, kad Juridinio skyriaus išvada yra pateikiama kartu su įstatymo pateikimu. Tada reikėjo atkreipti dėmesį. Antras dalykas. Vyriausybės išvada taip pat tada pateikiama. Jūs tada neprotestavote. Dabar jūsų protestai yra neteisėti. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Jeigu oponuojanti pusė taip reikalauja šitų dviejų dalykų, aš siūlau padaryti valandos įstatymo svarstymo pertrauką.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu siūlote?
V.V.ZIMNICKAS. Taip.
PIRMININKAS. Valandos pertrauka. LDDP frakcijos vardu. Kviečiame į tribūną Seimo narį J.Prapiestį. Kadangi projektas Nr. 2 jau yra išdalytas, jis pasirengęs, atsiprašau, ministrą J.Prapiestį. Projektas Nr. 2, gerbiamieji Seimo nariai, jums išdalytas, ir ministras pasirengęs pateikti informaciją. Aš tik priminsiu, kad yra pirmasis ir antrasis svarstymai. Klausimai ministrui neuždavinėjami. Galima užsirašyti diskusijai. Diskusijai dėl abiejų projektų numatyta 2540 minučių. Taigi prašome registruotis diskusijai, o ministrą prašome trumpai informuoti apie įvairius šito projekto pakeitimus.
Įstatymų “Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo” ir ”Dėl Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo“ projektai (pirmasis ir antrasis svarstymas)(93.01.19)
1sesija26p svarstyti klausimai
J.PRAPIESTIS. Aš pirmiausia noriu padėkoti gerbiamiesiems Seimo nariams už pasitikėjimą Teisingumo ministerijos darbuotojais bei Kodekso rengimo grupėmis, kadangi mes iš Seimo narių daugiau pastabų, kiek kad buvo klausiama pateikimo metu, negavome. Nebuvo jų nei Valstybės ir teisės komitete, nei Juridiniame skyriuje, kurio darbuotojai vakar kartu su mūsų grupių atstovais visą dieną buvo čia, Seime, ir prie šitų projektų dirbo. Taigi dar kartą dėkoju už jūsų pasitikėjimą teisės specialistais. Tačiau vis dėlto mes dar buvom susirinkę. Pasikvietėme teisinių institucijų vadovus, išklausėme, tiksliau, dar kartą susipažinome su tais klausimais, kurie buvo pateikti pateikimo metu, ir tam tikrų pakeitimų, pataisymų, patikslinimų padarėme. Šitame svarstyme dalyvavo Finansų ministerijos atstovai, kurie padėjo mums patikslinti formuluotes, kurios yra susijusios su vienokių ar kitokių ūkinių įstatymų pažeidimais ir už juos numatyta atsakomybe. Sumažinome skaičių sankcijose tokios bausmės kaip pataisos darbai. Manyčiau, momentas, kurį būtina pasakyti, yra tas, kad mes kol kas nutarėme, jog dar yra šiek tiek per anksti ta prasme, kad nevisiškai pakankamai suderinta su Konstitucija, kol kas atsisakyti telefoninių pokalbių klausymo. Tai nėra kažkas ypatingo. Dabar tie pokalbiai gali būti klausomi pagal prokuroro sankciją. Tačiau Konstitucija įpareigoja, kad tiek šitam, tiek kitiems procesiniams veiksmams, kurie yra susiję su asmens buto neliečiamybe, turi būti vienoks ar kitoks teismo sprendimas dėl leidimo atlikti tokius veiksmus. Kadangi reikalingas, jeigu taip galima sakyti, platesnis procesinių teisinių normų sąrašas, kuris nustatytų Baudžiamojo kodekso atitikimą su Konstitucija, mes sutarėme, kad tai padarysime iš karto, dėl visų tų minimų tardymo procesinių veiksmų vienu metu. Projektas gali pasiekti jus maždaug po dviejų savaičių. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui.Yra užsirašę 15 kalbėtojų. Norėčiau priminti, kad svarstymo laikas baigiasi 11.30 val. O dabar Seimo narys Vytautas Zimnickas. Atsiprašau, čia likęs sąrašas. Tada aš jį ištrinu. Labai atsiprašau. Prašom registruotis diskusijai. Seimo narys Vytautas Juškus.
V.JUŠKUS. Labai gaila, kad pakeitimas gautas tik dabar. Tačiau 74.2 straipsnyje “Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais” man labai, sakysime, krinta į akis... aš skaitysiu tik tą vietą: “galėjo padaryti didelę žalą Lietuvos Respublikai”. Manyčiau, kad “didelę” iš viso nereikėtų minėti, o iš viso “padarytą žalą”. Kas nustatys, ar buvo didelė žala, ar maža? 77 straipsnyje yra už kontrabandą užrašyta iki 8 metų ir bauda nuo 50 tūkst. iki 5 mln. talonų. “Iki” - man daugelį atvejų kliūva tas “iki”. Ar nebus piktnaudžiaujama? Galbūt reikėtų rašyti, sakysim, nuo 2 iki 8 metų, ar nuo 4, ar nuo 3 metų, bet nebūtų “iki”. Gal paskui bus 2 mėnesiai ar 3 mėnesiai pritaikyti. Įstatyme turėtų būti konkretu. 1621 straipsnyje yra užrašyta: “Aplaidus apskaitos vedimas”. Ministras sakė, kad jau įvertino, kad pataisos darbų nebebus. Manau, šiandien jie, ko gero, Respublikoje iš viso nevykdomi. 162 straipsnyje taip pat užrašyta “iki vienerių metų”. Tas pats kartojasi, kur aš prašiau, kad turėtų būti konkretu. 162.3 straipsnis. “Neteisingų duomenų apie pajamas pateikimas: Neteisingų duomenų apie savo pajamas ar jų panaudojimą įrašymas į deklaraciją ir jos pateikimas valstybinei mokesčių inspekcijai.” Siūlyčiau papildyti: “arba teisėtvarkos organams”.162.4 straipsnyje yra užrašyta: “Įsteigimas įmonės, kuri naudojama kaip priedanga kitai, negu įmonės steigimo dokumentuose nustatyta, be to, neteisėtai veiklai”. Manyčiau, reikėtų pakeisti. Vietoj žodelio “be to” užrašyti “arba”.
177 straipsnis. “Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi”. Yra užrašyta šitaip: “Arba padaręs didelę žalą”. Taipogi niekas negalės nustatyti. Kas nustatys tą žalos dydį? Manau, pakanka “padaręs žalą”. Manau, kad reikėtų asmenims, kurie naudojosi tarnybine padėtimi... čia yra siūloma atimti teisę dirbti tose pareigose tam tikrą darbą iki 5 metų arba be šitos teisės. Siūlyčiau piktnaudžiavusiems tarnybine padėtimi pareigūnams iš viso nebeleisti iki amžiaus galo dirbti konkrečiai pagal šitą numatytą straipsnį.
1811 straipsnis - dėl dovanų priėmimo. Užrašyta taip pat. Visiškai nesuvokiama - vertingos dovanos. Ką tai reiškia vertingos dovanos? Jeigu, sakysim, ateis žmogus tavęs pasveikinti gimimo dienos ar vardo dienos proga ir manys, kad tai yra vertinga dovana. Čia jau įstatymas numato, kad šito negali būti. Aš manau, kad šito straipsnio iš viso nereikia. O už kyšininkavimą yra visiškai atskiras straipsnis, ir kyšis visiškai neįeitų į šitą straipsnį. Todėl manau, kad šitą straipsnį iš viso reikia išbraukti. 181.2 straipsnis. “Pareigūnų neteisėtas dalyvavimas individualios įmonės komercinėje ūkinėje veikloje. Pareigūno neteisėtas dalyvavimas individualios įmonės, ūkinės bendrijos, akcinės bendrovės komercinėje ūkinėje veikloje užimant joje atitinkamas pareigas”. Nemanau, kad tie žmonės būtų tokie naivūs, kad jie dar “užimtų” tokias pareigas. Vargu ar čia reikia rašyti. Taip pat - “padaręs esminę žalą valstybės interesams”. Kartojasi, kaip ir buvusiuose kituose įstatymo paragrafuose, - “esminę žalą”. Kas galėtų ją nustatyti?
193.l - “Baudžiamojoje byloje dalyvaujančių asmenų tapatybę nustatančių įslaptintų duomenų paskelbimas”. Manau, kad iš nukentėjusiojo, liudytojo ar kito byloje dalyvaujančio asmens pavardės ar kitų tapatybę nustatančių duomenų, kurie baudžiamojoje byloje yra įslaptinti, neteisėtas paskelbimas, jeigu tai padarė byloje dalyvaujantis tardytojas, prokuroras, kvotėjas, teisėjas. O posėdžio sekretorių, manau, reikėtų visiškai išbraukti. Nes mes labai puikiai žinom - posėdžio sekretorėmis paprastai dirba jaunos mergaitės ir labiausiai pažeidžiamos. Čia taip pat baudžiama atleidimu iš pareigų ir bauda nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. talonų arba be jos. Manau, turėtų būti, kaip ir aname punkte - nebeleisti dirbti iki amžiaus galo.
PIRMININKAS.Atsiprašau, Seimo nary, ar nesutiktumėte tas pastabas, kurios, man regis, yra vertingos, raštu įteikti gerbiamajam ministrui?
V.JUŠKUS. Gerai.
PIRMININKAS. Turbūt mes sutaupytume laiko. Sutinkate?
V.JUŠKUS. Gerai, sutinku.
PIRMININKAS. Prašome toliau tęsti, jeigu turite ką nors principinio pasakyti.Ačiū. Jeigu neturite daugiau nieko principinio, tada ačiū. Seimo narys Valdas Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Man, kaip vienam iš naujųjų Seimo narių, kyla loginis klausimas. Dabar svarstome įstatymą, kuris tikrai buvo reikalingas valstybei žymiai anksčiau, ir jį pateikia asmenys, pareigūnai, kurie tam tikru laiku dirbo Aukščiausiosios Tarybos Teisinės sistemos komisijoje ir net jai vadovavo. Ir aš net ir nenorėčiau patikėti, kad tuometinė Aukščiausiosios Tarybos vadovybė būtų prieš tokias pataisas, papildymus arba deputatai būtų prieš. Kodėl būtent pateikiama tik dabar ir kodėl nebuvo teikta anksčiau? Tai čia klausimas, į kurį nebūtina, aišku, atsakyti.
Dabar keletas dalykinių pastebėjimų. Labai norėčiau, kad priimant trečiuoju svarstymu būtų 227 straipsnio antroji dalis, kurioje numatytas asmens terorizavimas, kad ji būtų papildyta dalimi, jog prie asmens bauginimų reikia priskirti ir primygtinį turto apsaugos siūlymą. Kadangi dabar yra atvejų, kai beveik legaliai tam tikros grupuotės su parduotuvių, objektų savininkais sudaro neva raštiškas turto apsaugos sutartis. Ir tai jau nėra nei bauginimas sprogdinimu, nei padegimu ir t.t. Kitas dalykas, į kurį labai norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį (8 straipsnio antroji dalis), itin pavojingi valstybiniai nusikaltimai. Labai norėčiau, kad trečiuoju svarstymu ir balsavimu būtų balsuojama už tai, jog prie valstybinių nusikaltimų būtų priskirtas spalvotųjų metalų grobimas. Aš nekalbu apie moralinę pusę, kai niokojami objektai, niokojamos šventos vietos, kapinės Lietuvoje. Pagaliau kelia grėsmę ir valstybės saugumui, žmonių gyvybei, saugumui, kada grobstomos elektros pastotės, signalizacijos, ryšių objektai. Tikrai ne veltui kalbama, kad jau daugelyje objektų beveik nėra ką grobti.
Ir dar vienas bendras pastebėjimas. Kiek žinau, jau tikriausiai yra rengiamas Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas ir buvo daug diskusijų, kad čia neva dešimtmečių trukmės darbas ir visa kita. Be abejo, šitos pataisos labai reikalingos ir jos netrukdo tam, kad būtų rengiamas Baudžiamasis kodeksas, tačiau kodekse, mano nuomone, apskritai mūsų teisėje turėtų būti atsižvelgiama, kad bausmių skyrimas yra labai daugiaprasmis. Už tą patį nusikaltimą bausmės varijuoja labai plačiose ribose. Ir tai yra, kolegos, tikrai tam tikra spraga, vieta piktnaudžiavimams, kada galima skirti laisvės atėmimą su didele bauda arba be baudos. Tai yra tikrai spragos pareigūnų piktnaudžiavimams, ir mes turėtume kiek įmanoma nuo jų atsiriboti. Tai tiek būtų pastabų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ. Ačiū. Aš norėčiau keletą pastabų dėl straipsnių, kurie buvo atidėti. Tai 198 straipsnio papildymai. “Techninių priemonių panaudojimas ir telefoninių pokalbių klausymas kovoje su nusikalstamumu.” Labai gerai, kad yra atidėti šie klausimai, kadangi, man atrodo, tai yra itin subtilus dalykas, susijęs su kišimusi į žmogaus privatų gyvenimą. Ne veltui Konstitucijos 22 straipsnyje yra pasakyta, kad “informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tiktai pagal įstatymą”. Tuo tarpu ir antrajame projekto variante, ir pirmajame yra toks sakinys, jog “per nukentėjusių, liudytojų ar kitų proceso dalyvių telefonus vykdomų pokalbių klausymus galima daryti šiems asmenims prašant arba jiems sutinkant ir nesant teisėjo nutarties, kai nesinaudojama ryšių įmonės įrengimais”. Na, ir kyla tokia mintis: jeigu šiuo įstatymu nebus sukurtas apsaugos mechanizmas, tai ar mes nesugrąžinsime vėl tų baimės laikų, kada žmogus negalėjo būti užtikrintas dėl savo asmens neliečiamybės. Man atrodo, čia reikėtų labai aiškiai nubrėžti šį mechanizmą, kuris neleistų panaudoti šių techninių priemonių, tarkim, kovoje su politiniais priešininkais, atradus kokį nežymų pretekstą. Šiais neramiais politine prasme laikais iš tikrųjų tai būtų reikalinga. Kita vertus, klausytis telefoninių pokalbių techniškai gali ne tiktai teisėsaugos organai, gali taip pat ir nusikaltėliai. Ar nereikėtų čia pažymėti tokio dalyko, jog žmogus, pajutęs, kad yra klausomas jo telefonas, gali kreiptis į atitinkamas instancijas, kurios jam paaiškintų ir padėtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Tik aš gerbiamųjų Seimo narių prašyčiau kalbėti apie tuos straipsnius, kurių dar ministras neatsiėmė. Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis ministre! Labai didelį efektą turėjo, kad anksčiau už nusikaltimus būdavo konfiskuojamas turtas, ypač konfiskuojamos transporto priemonės. Aš pasiūlyčiau ir aš užakcentuoju, kad šitas būtų vykdoma ne tik dėl transporto priemonių, bet ir dėl viso kito turto. Didelį efektą turėjo. Dabar dėl tų telefoninių pokalbių. Žinokite, čia mums, Seimo nariams, duokite metodiką, kaip suprasti, kada klausomasi telefonų, kada nesiklausoma. Čia, žinokite, dabar dar...
PIRMININKAS. Aš dar kartą...
A.ALBERTYNAS. ...masiškai klausomasi.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau gerbiamojo Seimo nario A.Albertyno. Prašom kalbėti apie įstatymą...
A.ALBERTYNAS. Atsiprašau, jeigu netaktiškai padariau...
PIRMININKAS. Ne. Apie įstatymą, o įstatyme nenumatytas šitas punktas dėl telefonų klausymosi. Taigi prašome kalbėti tik apie tai, kas yra įstatyme. Prašom tęsti.
A.ALBERTYNAS. Tai va, labai atsargiai dėl tų telefoninių pokalbių. Aš tą V.Aleknaitės pasiūlymą...
PIRMININKAS. Nenumatyta įstatyme.
A.ALBERTYNAS. Čia reikia labai atidžiai žiūrėti į šitą reikalą dėl to telefonų pasiklausymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Katkus. Prašyčiau kalbėt tik apie įstatymą. Ir apie tai, ar siūlote pritarti po antrojo svarstymo, ar siūlot nepritarti. Kokias esmines pastabas teikiate. Prašom.
J.A.KATKUS. Aš siūlyčiau pakeisti 177 straipsnį “Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.” Ten išbraukti “arba be šios teisės atėmimo”. Išbraukti paskutinėje pastraipoje čia šituos žodžius būtinai. Ir paskui dar norėčiau pridėti, kad būtų numatytas turto konfiskavimas. Aš aną kartą jau sakiau, bet reakcijos jokios nebuvo. Tai reiktų šitą dalyką pasvarstyti. Toliau norėčiau pasiūlyti, kad būtų atskirai išskirta viena dalis. Pavyzdžiui, visų lygių deputatų atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Ir ten reikėtų numatyti galimybę sustabdyti tam tikromis sąlygomis įgaliojimus, kol nebus galutinai teismo nustatyta. Aš pabrėžiu, kad visų lygių deputatai. 181 straipsnis - “Dovanos priėmimas”. Taip pat nebuvo apibrėžta tos dovanos vertė. Galbūt galima būtų ir sujungti su 177 straipsniu. O jeigu ne, tai taip pat siūlyčiau išbraukti “arba be šios teisės atėmimo”. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Ką aš norėjau pasakyti, jau daug pasakyta. Aš norėjau tik sustoti ties vienu dalyku. Čia jau buvo minėta dėl spalvotųjų metalų grobimo. Tai iš tikrųjų Lietuvoje tiesiog nelaimė. Tačiau manau, kad reikėtų rašyti... Dažnai spalvotas metalas grobiamas išardant brangiausius mechanizmus, įvairias sudėtingas sistemas. Spalvotojo metalo pagrobiama už 5 ar 10 dolerių, o išardomi mechanizmai, kainuojantys tūkstančius ir dešimtis tūkstančių dolerių. Taip pat ir meno kūriniai. Taigi aš manyčiau, kad čia mes turim priimti, įrašyti ir numatyti ypač griežtas bausmes už šitokius veiksmus, nes tai iš tikrųjų tampa nacionaline nelaime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis ministre, gerbiamieji! Manyčiau, kad būtų tikslinga įtraukti punktą ar straipsnį “Įsilaužimas ar savavališkas įėjimas į ypač svarbius valstybinius objektus”. Įsilaužimas ar savavališkas įėjimas į ypač svarbius valstybinius objektus, pavyzdžiui, elektros tinklų pastotes, transformatorines, siurblines ir pan. baudžiamas laisvės atėmimu, na, sakykim, iki vienerių metų arba bauda nuo 25 tūkst. iki 50 tūkst. talonų.
Antra, čia kolegos jau minėjo dėl transporto. Transporto panaudojimas nusikalstamajame procese. Kai įtariama, kad transportas buvo panaudotas nusikaltimui įvykdyti, jis areštuojamas iki teismo. Po teismo sprendimo įsigaliojimo konfiskuojamas. Trečia, “74 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip: šie duomenys nustatomi liudytojų parodymais, nukentėjusiojo parodymais ir pateiktais audio arba video įrašais. Jeigu pareigūnas operatyvių veiksmų metu gali naudotis visomis tomis priemonėmis, kai negali jomis pasinaudoti ir tas nukentėjęs įrodymui, kad jis tikrai buvo gąsdinamas, prievartaujamas ar pan.? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Aš norėčiau pradėti turbūt nuo to 162 straipsnio “Apgaulingas apskaitos vedimas”. Manyčiau, kad šis dalykas ypač aktualus personalinėms įmonėms ir uždaroms akcinėms bendrovėms dėl apskaitų duomenų nuslėpimo. Siūlyčiau įrašyti galbūt “iki tų įmonių uždarymo arba atėmimo teisės veikti”. Toliau, antrąjį projektą lyginant su pirmuoju, prapuolė 1931 straipsnis “Baudžiamojoje dalyje dalyvaujančių asmenų tapatybę nustatančių įslaptintų duomenų paskelbimas”. Mes žinome, kad tas dalykas gana stipriai veši, ir čia labai maža bauda nuo 10 iki 30 tūkst. Galima spėti, kad mafijozinės struktūros už kažkokių duomenų paskelbimą gali sumokėti milžiniškas sumas. Manyčiau, kad reikėtų šitiems pareigūnams, dirbantiems teisinėje sistemoje, kurie paskelbė tuos duomenis, atimti teisę dirbti teisėsaugoje. Arba baudos labai labai būtų padidintos. Toliau reikėtų sukonkretinti dėl pareigų atėmimo dirbti iki 5 metų. Reikėtų rašyti turbūt konkrečiai - 5, 10 ar 20 metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. 198 straipsnis yra išbrauktas, tačiau gerbiamasis ministras pasakė, kad jis greitai vėl bus pateiktas. Todėl aš noriu iš anksto paprašyti, kad pateikiant šį straipsnį būtų pateiktas ir šio straipsnio taikymo tvarkos įstatymas, kadangi kitu atveju jo nebūtų galima priimti. Kaip dabar parašyta, yra labai didelė tikimybė, kad mes galim greitai pereiti prie policinės valstybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Žiemelis. Po to ministro baigiamasis žodis.
V.ŽIEMELIS. Mano požiūriu, šie Baudžiamojo kodekso įstatymo pakeitimai ir taip pat Baudžiamo proceso kodekso pakeitimai yra labai reikalingi, ir mes neišvengiamai privalėsime juos priimti. Tačiau, be abejonės, šiuose įstatymuose dar yra pakankamai daug trūkumų ir, aišku, juos reikia taisyti. Aš manau, kad 162 straipsnyje sąvoka “falsifikuotas” yra iš esmės nauja ir dar daugeliui teisininkų, ko gero, ji neaiški. Ir reikėtų tai išaiškinti. Taip pat ypač svarbus yra 177 straipsnis. Iki šio laiko pagal šį straipsnį beveik nebuvo galima beveik patraukti nė vieno pareigūno atsakomybėn už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Ir jeigu dabar mes priimtume tokio turinio straipsnį, tai žymiai palengvintų darbą teisėsaugos organams. Tačiau vis dėlto aš manyčiau, kad sąvoka “priešingai tarnybos interesams” yra labai dar kol kas neaiški. Ir ji irgi taipogi teisininkams yra nauja. Aš manyčiau, kad ją reikėtų išbraukti. Užtektų užrašyti, kad jeigu pareigūnas panaudoja savo padėtį savanaudiškais tikslais ir taip padaro žalą ne tarnybos interesams, o valstybei. Taipogi aš manyčiau, kad nereikia 177 straipsnyje aiškinti pareigūnų sąvokos. Tai ne įstatymo reikalas. Pareigūno sąvoka yra išaiškinta teorijoje. Taip pat kelia abejonių dovanos priėmimas. Aš norėčiau paprieštarauti kai kuriems kolegoms, kad dovanos priėmimą galima sujungti su piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Manau, kad to negalima padaryti, kad 177 straipsnis apima tiktai pareigūnus, o 1811 - visus valstybės tarnautojus ir žymiai platesnė subjekto sąvoka. Tačiau labai sudėtinga bus taikyti šį straipsnį ir gali būti daug subjektyvumų, kadangi neaišku, kas yra vertinga dovana. Ir tai turėtų būti ne tik dovana, bet ir kitos paslaugos - pavaišinimas restorane ir t.t., aišku. Pabaigdamas aš manyčiau, kad ypač reikalingas 227 straipsnis, išryškinantis organizuotą kaip pačią pavojingiausią nusikalstamą veiklą. Manyčiau, kad teisingumo ministras atsižvelgs į pasiūlytas pastabas ir galutiniam svarstymui pateiks pataisytą projektą. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam deputatui V.Žiemeliui. Norėčiau tik painformuoti prieš baigiamąjį žodį, kad visas siūlomas įstatymo projekto pataisas (Reglamento 208 straipsnis) ir papildymus deputatai, frakcijos, komitetai ir Vyriausybė su savo parašais turi įteikti posėdžio sekretoriatui ne vėliau kaip 24 val. prieš trečiąjį svarstymą. Ir dar viena yra pastaba. Vyriausybė, komitetai ir frakcijos gali papildomai teikti pataisas iki trečiojo svarstymo pradžios, jeigu turi jas parengusios raštu ir gali išdalinti visiems deputatams. O dabar baigiamasis žodis ministrui J.Prapiesčiui.
J.PRAPIESTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia dėl stenogramos, kadangi mane pabarė, kad, kai jūs kalbat, aš užsiimu pašaliniais darbais, tai aš manau, kad pokalbis su Seimo nariu apie projektą nėra pašalinis darbas. Aš ir klausiau ir kalbėjau, taigi viską girdėjau. Be to, aš gausiu visų kalbėjusių ir pateikusių pastabas stenogramą, todėl nė vienas jūsų žodis tikrai veltui nenueis.
Didžiausia ir dažniausiai kartojama pastaba buvo ta, kad numatymas sankcijoje gana didelės amplitudės - “nuoiki” - yra blogas dalykas, tai aš vis dėlto negaliu sutikti ir negaliu pažadėti, kad tos sankcijos keisis kokia nors, pavyzdžiui, formuluote - arba 2, arba 3 metai. Jeigu būtų šitaip, tai nereikėtų ir teisėjų. Bet kuris iš jūsų, jeigu žmogus kaltas - pažiūri į Kodeksą, - už tą nusikaltimą 5 metai, ir tuos 5 metus skiria. Nusikaltimai yra labai įvairūs, įvairūs ir asmenys, kurie daro tuos nusikaltimus. Kai kam tai būna atsitiktinis dalykas, tam tikra situacija susiklostė. Pagaliau labai skirtinga padaroma žala, skirtingi nusikaltimo būdai, skirtinga trukmė, skirtingi epizodai. Taigi labai gerai, kad Baudžiamajame kodekse yra galimybė teismui pasirinkti sankcijas ir įvertinti viską, net įvertinti ir šeimos padėtį ir t.t., todėl aš čia kažkokio įsipareigojančio pažado jums duoti negaliu. Tokios amplitudės sankcijose ir alternatyvose išliks. Ir apskritai bausmės čia yra labai didelės, nereikia pamiršti, kažkodėl niekas nekreipia dėmesio į Juridinio skyriaus išvadą, kad tai bus su indeksavimu. Paprastai prašoma, kad būtų kuo didesnė sankcija. Nepamirškit dar, kad tos baudos bus indeksuojamos ir nereikia galvoti apie tuos, kurie turi milijonines pajamas. Apskritai baudžiamieji įstatymai ir kiti įstatymai rašomi visiems normaliems žmonėms ir kaip tai realizuoti, kai numatomos nerealios sankcijos? Tai sudėtingas dalykas ir tada teisingumas pats sau žemina autoritetą.
Dar matau, kad visiems patiko straipsnis dėl dovanų. Tačiau vis dėlto reikėtų dar šiek tiek paskaityti tą tos normos despoziciją. Ten kalbama apie dovanas už tarnybos veiksmų atlikimą. Jeigu ateis pas jus, pavyzdžiui, rinkėjai ir atneš dovanų per gimimo dieną, tai čia net kalbos negali būti apie Baudžiamąjį kodeksą. Dėl to jums visai nereikėtų rūpintis kaip ir visiems kitiems pareigūnams. Apie dovanas kalbama, kai jos duodamos už tarnybos veiksmų atlikimą. Ir Baudžiamajame kodekse nustatyt, kokia dovana yra didelė, o kokia - nedidelė, kai taip kaitaliojasi kainos, yra sudėtinga. Kyšininkavimo bylose yra teismų praktika, yra tam tikri kriterijai teisingumo organams, tardymo organams. Aš manau, kad niekas už puokštę gėlių nė vieno nesiruoš bausti.
Dar buvo pastaba, aš irgi manau rimta, - tai dėl atsakomybės už duomenų pagarsinimą. Aš turiu galvoje įslaptintus liudytojus, nukentėjusius ir t.t. Aš prisiimu kaltę, kad šiek tiek vėlokai antro projekto redakciją gavote ir nepastebėjote šito straipsnio dėl atsakomybės už šitų duomenų pagarsinimą, - jos neliko dėl to, kad šituos duomenis apie tokius liudytojus, nukentėjusius, mes manome, reikia laikyti valstybine paslaptimi. Tai tam tikros garantijos ir tam žmogui, kuris pateikia tokius įrodymus, tai įpareigojimas teisėsaugos organams, jų darbuotojams, pareigūnams šituos duomenis saugoti, kad jie nebūtų pagarsinti. Už tai bus traukiama atsakomybėn, tai yra fiksuota ir projekte.
Jeigu toks pareigūnas pagarsins tokius duomenis pagal Baudžiamojo kodekso 73 straipsnį, numatyta sankcija net iki 8 metų laisvės atėmimo. Šiek tiek padrikai kalbu, tačiau vėl grįžtu prie bausmių. Buvo kalbama, kad, jeigu jau atimama teisė dirbti tam tikrą darbą, tai iki gyvos galvos. Na, man atrodo, nevertėtų grįžti į tuos senus laikus, kai, padaręs nusikaltimą žmogus, kiek bepraeitų metų, koks bebūtų tas nusikaltimas, amžinai pažymimas kažkokiu tai ženklu ir niekad nebeturi galimybės kilt, pakilt. 5 metai yra pakankamai daug, o priimant į darbą pareigūnai, vadovai, kurie rimtai renkasi žmones, jie turi galimybę patikrinti ir atrasti pakankamai daug įvairių priežasčių nuo tokių darbuotojų, jeigu jie mano, kad yra netinkami, atsiriboti. O fiksuoti baudžiamuosiuose įstatymuose tokias, na, labai jau griežtas priemones galbūt nereikėtų. Taigi aš dar kartą sakau, kad mes visas jūsų pastabas analizuosime. Ko negausime raštu, kas buvo kalbėta, bus stenogramose. Susirinks grupė rytoj, aš manau, kad Seimo nariai turės laiko, jeigu bus dar kažkokių papildomų pastabų, tai ras mus Valstybės ir teisės komitete, ras ir Juridiniame skyriuje, su kuriuo mes kartu paprastai dirbame. O dabar dėl kitos datos, tai aš norėčiau paklausti, ar kitą ketvirtadienį Seimas dirba?
PIRMININKAS. Tai siūlykite kitą savaitę.
J.PRAPIESTIS. Aš manau, kad ateinantį ketvirtadienį gali būti per anksti. Kadangi aš matau tikrai, aš džiaugiuosi, kad baudžiamoji teisė jus labai domina. Duoti prieš kelias valandas iki svarstymo yra šiek tiek per mažai laiko, o antradienį, aš bijau, kad aš ir mano kolegos iš Teisingumo ministerijos nebūsime grįžę iš Lenkijos, kur ruošiamės pasirašyti tarptautinę teisinio bendradarbiavimo sutartį. Taigi lieka vėlesnė data. Ketvirtadienį per drąsu siūlyti, nors labai reikia šito įstatymo, bet skubant mes galim kai kur daugiau pakenkti, negu padėti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, aš tik noriu painformuoti jūs ir Seimo narius, kad nutarimas dėl sesijos pratęsimo vis dėlto yra dar nepriimtas, taigi mes šiandien nustatyti ketvirtadienio datos negalime. Gal tada atidėkime nustatyti konkrečią datą vėliau.
J.PRAPIESTIS. Gerai, planuojam antradienį, po pietų, aš tikiuosi, kad grįšiu.
PIRMININKAS. Aš manau, kad mes nieko negalim planuoti. Aš manau, kad jūs pasiūlysite frakcijų pasitarime įrašyti į darbotvarkę, tai bus, be abejo, įrašyta. Taigi, gerbiamasis ministre, jūs siūlote pritarti po antrojo svarstymo, taip?
J.PRAPIESTIS. Taip, siūlau pritarti. Ir dar atkreipiu dėmesį, kad Baudžiamojo proceso kodekso 1982 straipsnio projekto neliko, bet diskusija, kurios metu buvo išsakytos labai reikalingos nuomonės, ir dar neliko Administracinių teisės pažeidimų kodekse, kuris jums buvo anksčiau išdalintas, 1733 straipsnio, tai falsifikuotų alkoholinių gėrimų gaminimas, pardavimas ir laikymas. Mes manome, kad tai yra tokia pavojinga veika, kad iš karto galima numatyti baudžiamąją atsakomybę.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Prieš teikiant balsavimui dėl pritarimo po antrojo svarstymo gal norėtų kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Tai 2 - už, 2 - prieš. Norinčių nėra. Tada prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad projektui būtų pritarta po antrojo svarstymo, spaudžia mygtuką “už”, o Seimo narys A.Rudys pasiruošia pateikti informaciją. Už tai, kad būtų pritarta projektui balsavo, 74, prieš - nėra, susilaikė 4. Taigi projektui dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo, Baudžiamojo proceso kodeksų ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo yra pritarta po antrojo svarstymo.
Seimo narys A.Rudys nori pateikti informaciją. Prašom.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš kurį laiką buvo kreiptasi į jus siekiant sudaryti arba suorganizuoti parlamentinių ryšių su Šiaurės šalimis grupę. 52 Seimo nariai užsirašė į šitą grupę. Ir aš kviečiu šiandien per popietinio posėdžio pertrauką, t.y. 16.30 val., susirinkti buvusioje Prezidiumo salėje. Labai prašyčiau pasiimti su savimi, kas dar tebeturi tuos nuostatų projektus, kurie buvo irgi prieš pusantros savaitės išdalinti ir galėtume grupę, na, oficialiai įforminti ir pradėti dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar prieš pertrauką - 2 nedideli skelbimai. Vienas. Šiandien, per popietinę pertrauką, gerbiamieji Seimo nariai, prašom atkreipti dėmesį į popietinę pertrauką, t.y. 16.30 val., jeigu tokia pertrauka bus, buvusioj Prezidiumo salėje skelbiamas tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės šalimis grupės steigiamasis susirinkimas. Grupės narius kviečiame dalyvauti ir atsinešti anksčiau išdalintus grupės veiklos nuostatus. Tai būtų vienas skelbimas. Toliau - Reglamento žinovams, jau mano pasisakymas ar mano skelbimas. Dėl to, ar turi trečiajame svarstyme būti Vyriausybės nuomonė ir Juridinio skyriaus išvada. Taigi 189 Reglamento straipsnis, prašom Reglamento žinovus atsiversti, ten parašyta: Vyriausybės nuomonė, jeigu ji pareikšta. Jeigu jos nėra pareikšta, nenumatyta jokia Vyriausybės nuomonė trečiajam svarstymui, ką numato 209 straipsnis. Toliau. Dėl Juridinio skyriaus išvados - taip pat, - jeigu Seimas nutarė pradėti svarstyti be Juridinio skyriaus išvados, Juridinio skyriaus išvada yra nebūtina, o jūsų reikalavimai nėra reglamentiniai. Gerbiamieji Seimo nariai Pečeliūnai ir Jarmolenka, prašyčiau atsiprašyti ir geriau skaityti Reglamentą. O dabar daroma pertrauka iki 12 val.
S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau, pavardes paminėjot, pertrauka po to bus.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Prašome sėsti į vietas. Žodis pareiškimui - Seimo narys S.Pečeliūnas. Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau atsisėsti į savo vietas, prašyčiau tylos, nes jūs negirdėsite pareiškimo. Prašau, gerbiamasis S.Pečeliūnai.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Šiandien rytinio posėdžio pradžioje kelis malonius žodžius pasakė laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas ponas Č.Juršėnas ir posėdžio pabaigoje - jo pavaduotojas ponas A.Sakalas. Aš nenorėčiau galvoti, kad tuos abu pasisakymus reikia sujungti į vieną ir laikyti vienu pasisakymu mano adresu. Ką padarysi, taip jau atsitinka. Buvo pareikštos kai kurios pastabos posėdžio gale dėl to, kad mūsų prašymai dėl to, kad būtų laikomasi Reglamento ir pateikti kai kurie dokumentai, yra neteisėti. Norėčiau, kad gerbiamieji Seimo nariai atkreiptų dėmesį į Reglamento 184 straipsnio 2 pastraipą, kur kalbama apie projektų pateikimą Seime. Aš pacituosiu ją. “Dėl užregistruoto įstatymo projekto Juridinis skyrius parengia išvadas, ar nėra prieštaravimų galiojantiems įstatymams, ar projektas atitinka juridinės technikos taisykles. Užregistruotas įstatymo projektas kartu su šia išvada ne vėliau, kaip per savaitę perduodamas Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui”. Na, šiuo atveju turbūt laikinai einančiam Seimo Pirmininko pareigas. Na, ir toliau visa procedūra nusakyta, kokiu būdu deputatai gali tas išvadas gauti. Tai dėl to, kas buvo kalbėta apie Juridinio skyriaus išvadas. Antra. Buvo sakyta apie Vyriausybės nuomonę. 189 straipsnis dėl projekto įrašymo į sesijos darbų programą ar savaitės darbotvarkę. Diskusija vyksta tokia tvarka ir trečiu punktu yra numatyta, kad pateikiama Vyriausybės nuomonė, jeigu ji pareikšta, išdėstoma per 5 minutes. Ir yra 202 straipsnis, t.y. projektų pirmojo svarstymo tvarka, kur antruoju 202 straipsnyje yra 4 punktas: bendroji diskusija, Vyriausybės pasisakymai. Tai aš tiktai paminėjau kelis Reglamento straipsnius, dabar norėčiau išdėstyti, kodėl aš juos paminėjau ir kodėl tai, ko mes prašėm, yra teisėta ir reglamentiška.
Diskusija vyko dėl 5 darbotvarkės klausimo, dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešo akcijų pasirašymo atidėjimo. Ketvirtadienį buvo šis projektas pristatymas Seime, jau pakankamai vėlai vakare, gal ne visi buvo, bet buvo pakankamai daug Seimo narių ir atsimena tą pristatymą. Šiandien darbotvarkėje parašyta, kad vienu metu vyksta pirmas ir antras svarstymas, ir aš norėčiau priminti, kad šiuo klausimu pristatymo metu jau kilo toks klausimas, ką galvoja Vyriausybė, kaip jinai elgsis, nes 15 diena - paskutinė diena sustabdymui. Tuomet buvo pasakyta, kad Vyriausybė nieko nevykdys. Galim būti ramūs, atidėti tą klausimą iki antradienio. Šiandien Seimo narys V.Zimnickas informavo mus apie Vyriausybės nuomonę, tačiau Lietuvos spaudoje yra atspausdinta visiškai kita Vyriausybės nuomonė ir pareigūnų pasakymai, t.y. Vyriausybės aparato Privatizavimo skyriaus vedėjo Vaitkevičiaus, kuris patvirtino, kad vakar vėl buvo atnaujintas viešas akcijų pasirašymas tuose objektuose, kuriuose jis buvo prasidėjęs prieš sustabdant. Ir ministras A.Šimėnas irgi pasakė, kad nuo sausio 16 dienos galioja Pirminio privatizavimo įstatymas toks, koks jis buvo. Taigi Seime buvo pateikta viena Vyriausybės nuomonė, spaudoje - kita. Mūsų reikalavimas yra visiškai teisėtas, kad čia, Seime, mes išgirstume Vyriausybės nuomonę iš Vyriausybės pareigūno, kuris gali pats į tuos klausimus atsakyti, o ne remtis laikraščių arba tų asmenų, kurie su jais kalbėjosi, nuomonės atpasakojimu. Tai dėl Vyriausybės nuomonės. Aš manau, kad tai yra tikrai reikalinga, kad nekiltų jokių abejonių, kaip kas galvoja. Dėl Juridinio skyriaus išvados, tai aš norėčiau pasakyti, kad, jeigu yra pateiktas, vėl mūsų labai negera praktika, mes reglamentiškai paprašom tos išvados tada, kada jos galima paprašyti ir kada jos reikia paprašyti. Į tai reaguojama, kad bus padaryta. Po to vyksta pirmas, antras, o dažnai ir iki trečio svarstymo mes ateiname, taip ir negavę to, ko buvo paprašyta ir kas buvo pažadėta įvykdyti. Tuomet, kai ateina trečiasis svarstymas, mums pasakoma, kad trečiojo svarstymo metu jau tokių dalykų nereikia prašyti. Manau, kad šitokia praktika nėra gera, ir jeigu Seimo nariai laiku paprašo Juridinio skyriaus išvados, laiku paprašo Vyriausybės nuomonės, tai aš manau, kad reikėtų ir gauti tiek vieną dokumentą, tiek išgirsti kitą nuomonę ir apeliacijos, kad jau praėjo laikas, kad jau vyksta kitas svarstymas, neįvykdžius laiku to, ko buvo prašyta. Aš manau, yra negera praktika ir labai dėkoju LDDP frakcijai, kuri suprato, kad vis dėlto reikėtų šitų dviejų dalykų, paėmė pertrauką tam, kad juos sutvarkytų, ir aš manau, mes gausim ir Vyriausybės nuomonę, ir Juridinio skyriaus išvadas, ir galėsim profesionaliai, argumentuotai spręsti klausimus. Taigi dėl to, kas buvo pasakyta iš Seimo Pirmininko pavaduotojo lūpų, kad mes nesilaikome Reglamento, kad mums už tai norima pareikšti pastabas. Pastabas, vadinasi, galima reikšti, bet mūsų prašymas, kad tai, kas reglamentiškai laiku yra paprašyta, laiku, reglamentiškai ir būtų padaryta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Seimo narys V.Zimnickas replikos teise. Aš tik priminsiu, kad Reglamentas numato pareiškimams 3 min., o pranešėjas kalbėjo 7 min. Taigi prašome repliką.
V.V.ZIMNICKAS. Visų pirma teisingai buvo paminėta, tas projektas buvo pristatytas ketvirtadienį, pakankamai vėlai, 22.30 val. ir buvo paprašyta, kad būtų svarstoma skubesne tvarka. Todėl šiandien jis ir yra darbotvarkėje. Tai pirma. Antra. Yra gauta Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko pasirašyta teletaipograma, kurios ponas S.Pečeliūnas dar, matyt, eidamas į tribūną, nebuvo gavęs ir aš garsiai ją perskaitysiu.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Gal, kai bus svarstomas klausimas, tada ir perskaitysite. Gerai? Dabar dar šis klausimas nesvarstomas. Aš tik norėčiau priminti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad čia nėra problemos, nes 205 Reglamento straipsnyje pasakyta, kad antrajame svarstyme išklausomos, jeigu yra gautos Vyriausybės išvados. Kadangi Vyriausybės išvadų nebuvo gauta, aš pripažįstu, kad Seimo nario S.Pečeliūno reikalavimas yra teisėtas, tačiau neprivalomas Seimui, jeigu Seimas nusprendžia kitaip. O dabar pareiškimą nori padaryti Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministrui ponui A.Butkevičiui.
Seimo narių paklausimas.
1. Kaip vertinti jūsų pareiškimą spaudos konferencijoje Klaipėdoje, kad 3 tūkst. Rusijos karininkų nori priimti Lietuvos Respublikos pilietybę? Ar jūs nesilaikote nuostatos, kad visi Rusijos kariškiai turi būti išvesti iš Lietuvos, o Lietuvos pilietybės įstatymas nesudaro prielaidų, kad jie galėtų tapti Lietuvos piliečiais?
2. Ar tiesa, kad rajonuose mažinami SKAT’o etatai bei ruošiamasi atimti iš savanorių ginklus? Paaiškinkite, kodėl.
Seimo Sąjūdžio frakcijos vardu - A.Stasiškis ir S.Malkevičius. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Įteiksime paklausimą. Toliau Seimo narys J.Listavičius taip pat norėtų padaryti trumpą pareiškimą.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mane paprašė perskaityti rezoliuciją. Jos tekstas: piketo, įvykusio 1993 m. sausio 19 d. prie Lietuvos Respublikos Seimo, dalyvių rezoliucija.
“Mes, politiniai kaliniai, tremtiniai ir kiti piketo dalyviai esame susirūpine KGB archyvų saugumu bei valstybinio Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro nuostatų tvirtinimo vilkinimu ir reikalaujama, kad Lietuvos Respublikos Seimas skubesne tvarka:
1. Patvirtintų valstybinio Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro nuostatus arba priimtų atitinkamą įstatymą.
2. Patvirtintų genocido tyrimo vadovu Algį Kašėtą, kurio kandidatūra suderinta su Lietuvos politinių kalinių ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungomis.
3. Užtikrintų KGB archyvų saugumą.
4. Sudarytų sąlygas politiniams kaliniams ir tremtiniams naudotis archyvine medžiaga nagrinėjant savo ir artimųjų bylas.
5. Pareikalautų iš Lietuvos Respublikos prokuratūros paspartinti Lietuvos gyventojų genocido vykdytojų išaiškinimą ir atidavimą teismui.
Jeigu paminėti klausimai nebus sprendžiami, pasiliekame sau teisę imtis visų įmanomų priemonių padėčiai taisyti. Rezoliucija priimta piketo dalyvių vienbalsiai. Piketo įgalioti - Lukoševičius, Milvydas, Lukauskas.” Ačiū už dėmesį.
# $ Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų” projektas (antrasis svarstymas)(93.01.19)
1sesija26p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui, taigi svarstome 6 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų” projektą. Antrasis svarstymas. Pranešėjas - ministras E.Vilkelis. Po finansų ministro kalbės laikinai einantis Prezidento pareigas Ekscelencija A.Brazauskas. Paskui LDDP frakcija, Biudžeto ir finansų komitetas.
Kviečiame gerbiamąjį ministrą.
S.MALKEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš norėjau paklausti, ar buvo išdalintas biudžeto projekto variantas po visų tų pastabų ir pasiūlymų, kurie buvo pateikti ministrui? Čia mums pateikė pasiūlymų sąrašą, santrauką, tuo tarpu aš, pavyzdžiui, neturiu to pataisyto biudžeto projekto. Kaip mes galėsim jį svarstyti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš manau, gal mes šiandien priimsime kokį sprendimą ar perkelsime į antrąjį svarstymą. Gal truputį palaukime po pagrindinių pranešėjų pasisakymo. Mes priimsime, matyt, kokį nors sprendimą, ką daryti su antruoju svarstymu.
Gerbiamasis finansų ministras ponas E.Vilkelis.
E.VILKELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, po praeito plenarinio posėdžio, kada buvo svarstytas biudžeto projektas, kaip tik vyko Vyriausybės posėdis ir aš dalyvavau Vyriausybės posėdyje, kur buvo kalbama dėl pateikto Seimui biudžeto projekto. Klausimas buvo formuluojamas toks, kad Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė biudžeto pajamų dalį didinti 35,7 mlrd. talonų. Todėl pasikeitus Vyriausybėje nuomonėmis, buvo prieita išvada, kad toksai pajamų planavimas yra santykinai nepagrįstas, ir buvo įpareigota Finansų ministerija detaliai išanalizuoti galimybes padidinti biudžeto pajamų dalį. Finansų ministerijoje iki vakar vakaro buvo nagrinėjami tie klausimai, daromi įvairūs skaičiavimai ir pagal dabar jums pateiktą patikslintą biudžeto projektą mes randame galimybę šitam reikalui padidinti ne daugiau kaip 6 mlrd. talonų. Nekalbant apie tą dalį, kur buvo siūlyta Seimo narių mažinti išlaidas, pagal pateiktą pirmąjį projektą. Šitie dokumentai buvo parengti tiktai vakar vakare. Aš kalbėjau su gerbiamuoju premjeru B.Lubiu. Bendras šitų sumų palaiminimas yra. Šiandien kaip tik vyks Vyriausybės posėdis ir mes pabandysim dar kartą, jau Finansų ministerija, įrodyti Vyriausybei, kodėl mes manom, kad realios galimybės padidinti biudžeto pajamų dalį yra tik 6 mlrd. talonų.
Be to, Finansų ministerija išnagrinėjo visas frakcijų, komitetų ir Seimo narių pateiktas pastabas dėl biudžeto projekto. Čia yra parengta Seimo frakcijų, komitetų ir Seimo narių suvestinė, kokie buvo konkretūs siūlymai dėl pajamų ir išlaidų dalies pasikeitimų. Kadangi pagrindinis akcentas buvo Biudžeto ir finansų komiteto, kur buvo siūlomi esminiai pajamų padidinimo dydžiai ir esminiai išlaidų dalies skaičiai, todėl šitie momentai iš esmės atsispindi parengtame Vyriausybės nutarimo projekto priedėlyje, kaip mes įsivaizduojam, kur turėtų būti skiriami papildomi asignavimai. Buvo orientuotasi kaip ir praeitame posėdyje, kada buvo siūloma žemės ūkiui skirti apie 27 mlrd. talonų. Mūsų pajamų dalies išgalės yra tokios nerealios, bet vis dėlto pagrindinė masė pinigų, kuri dabar numatyta padidinus pajamas, numatyta būtent žemės ūkiui ir vietos savivaldybėse melioracijai, t.y. 1 mlrd. ir 4 mlrd. talonų. Kitos išlaidų pozicijos padidintos ryšium su tuo, kad teisėsaugos organams, taip pat Valstybės kontrolės departamentui yra numatyta sutvarkyti darbo užmokesčio klausimus. Tai šitie asignavimai taip pat yra pasiūlyti padidinti tam tikromis sumomis. Be to, yra du išlaidų straipsniai: Kauno “Inkaro” įmonės medicinos prietaisų eksperimentinio cecho statybai, kas yra aktualu šiandien, ir Vyriausybė mano, kad šitam reikalui turi būti skiriamos lėšos, taip pat nedidelė suma valstybinei blaivybės programai. Tai tik 1,5 mln. talonų. Be to, yra numatyta patikslinti pateiktą Seimo nutarimą, kur būtų užfiksuoti tokie momentai, būtent 3 straipsnio redakcija, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama 1993 metų valstybės biudžetą, gautas viršplanines pajamas skiria žemės ūkiui, socialinėms reikmėms bei kitiems poreikiams pagal galimybes atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo komitetų ir frakcijų pasiūlymus. Taigi Vyriausybė nenori prisiimti savavališkos eigos vykdant biudžetą, skirstyti papildomai gautas pajamas, jeigu tokių, be abejo, bus. Jeigu reikalinga konkretesnė šito straipsnio redakcija, ją galima ir keisti, bet jos dvasia lieka maždaug tokia, kas buvo sakyta praeitame plenariniame posėdyje, būtent frakcijų ir komitetų išvadose.
Taip pat kalbėta apie tai, kad praeitais metais buvo neteisingai pasielgta su biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiu, todėl siūloma papildyti nutarimo projektą 4 straipsniu. Suteikti teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybei, didinant darbo užmokestį biudžetinių įstaigų darbuotojams, tikslinti įstatymo pirmajam priedėlyje patvirtintus asignavimus darbo užmokesčiui. Tai, be abejo, privaloma, ir jeigu tai praeitais metais nedaryta, tai buvo neteisinga.
Tai tiek trumpai dėl to, ką mes šiandien norėtume pasiūlyti Seimui apsvarstyti. Be abejo, mes norėtume, kad Seimas irgi gal kiek realiau panagrinėtų tą Finansų ir biudžeto komiteto pasiūlymą dėl biudžeto pajamų dalies padidinimo 35,7 mlrd. talonų. Žiūrint šių metų biudžeto vykdymą... Mes nelaukiam, jau baigia “sueiti” visi skaičiai... valstybės biudžeto pajamų dalis bus įvykdyta 57 mlrd. talonų. Tai jeigu mes planuojame ateinančiais metais 137 mlrd. talonų, tai yra, mūsų manymu, Vyriausybės manymu, nelabai realu. Ir vis dėlto mes laikomės tos pozicijos, kad galbūt geriau šiandien nepažadėti to, ko neturim, o atsiradus papildomų valstybės pajamų įplaukų, jas paskirstyti vadovaujantis siūlomo 3 straipsnio redakcija. Tiek tenorėjau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre.
Kviečiame į tribūną laikinai einantį Prezidento pareigas Algirdą Brazauską. Prašom.
A.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Paprastai, kada svarstomas biudžeto projektas ir kada jisai yra pilnakraujis, tai Seimas, parlamentas ar dar kokia nors institucija žiūri prioritetines kryptis, kur reikėtų pirmiausia koncentruoti ir dėmesį, ir finansines galimybes, į kokią ūkio ar veiklos sritį. Tačiau aš, charakterizuodamas šitą mūsų biudžeto projektą, norėčiau pasakyti, kad tai yra biudžetas, kurio pagrindinis prioritetas - išgyventi, t.y. 1993 metais išgyventi Lietuvai ir išgyventi galbūt geriau, negu mes gyvenom praeitus metus.
Konkrečiai kalbant apie atskiras mūsų ekonomikos sritis, manau, kad pramonė, pramoninė gamyba, kuri sudaro per 50% nacionalinio produkto, turi tam tikras perspektyvas. Jeigu mes savo ūkinėj veikloj, ypač Vyriausybė, Valstybinis bankas ir komerciniai bankai sureguliuosim atsiskaitymus, atsiskaitymų tvarką, padarysim šitą tvarką daug operatyvesnę ir iš viso bankai pradės dirbti, kaip jie turi dirbti, normaliai, tai kur kas pagreitės pinigų apyvartumas. Sutartys su mūsų artimiausiais kaimynais, Baltarusija ir Rusija, kuriose bus nustatyti mūsų ekonominiai prekybiniai santykiai, taip pat padės pagrindą, kad mes galėtume geriau apsirūpinti pagrindinėmis žaliavomis, energetiniais ištekliais ir komplektaciją, kuri reikalinga nors kiek normaliau funkcionuoti pramonei, pramoninei gamybai.
Tačiau žemės ūkio padėtis lieka nepaprastai sudėtinga, ir aš manau, kad tauta ilgai prisimins tuos iniciatorius, organizatorius, kurie šitą reformą įdiegė ir ją vykdo. Kito žodžio surasti negaliu ir kitaip pasakyti man sąžinė neleidžia. Tačiau mes vis tiek turime ieškoti priemonių, kaip gelbėti žemės ūkį, kaip stabilizuoti ir ekonominę, ir organizacinę padėtį. Ir man atrodo, kad žemės ūkio biudžete numatomos kompensacinės lėšos žemės ūkiui apskritai, visoms valdymo struktūroms ir bendrovėms, ir ūkininkams yra aiškiai nepakankamos. Aš turiu čia daug skaičių, kurie kalba, kad gyvulininkystės produktų pardavimas dabar jau laisvas, laisvom kainom, tačiau dėl daugelio priežasčių vis dėlto pardavimo kainos yra kur kas mažesnės, keletą kartų mažesnės negu išaugusios pagrindinės gamybos išlaidos, t.y. elektros energijai, mineralinėms trąšoms. Elektros energija pabrango 13 kartų, mineralinės trąšos - 13 kartų, anglys - 21 kartą, o produktų supirkimo kainos išaugo maždaug 4 - 6 kartus.
Be abejo, čia yra objektyvios priežastys, mes jų negalime nematyti, bet mes vis tiek turime ieškoti būdų. Aš visiškai palaikau Agrarinį komitetą ir visus, kurie siūlo žemės ūkiui gerokai padidinti dotacijas, arba finansavimą. Ir aš visiškai nesutinku su kai kuriais ekonomistais, kurie laikosi koncepcijos, kad žemės ūkio produkcija kitose valstybėse, ypač Vakaruose, yra gerokai pigesnė. Tai neginčytinas faktas. Ir mūsų savikainos lygis, ir iš viso kokybiniai ekonominiai žemės ūkio rodikliai yra žemi. Tai čia yra neišgalvotas reikalas, tai yra socialistinio ūkininkavimo sistemos rudimentai, kurių mes, matyt, dar taip greitai neatsikratysim, ir tai turim įvertinti savo biudžete. Ir ta suma, kurią dabar numato Finansų ministerija ir Vyriausybė, t.y. apie 4 mlrd., jeigu tie patys skaičiai, kaip ir ministras kalbėjo, man atrodo, yra per maža. Vis dėlto reikėtų grįžti prie šito klausimo ir ieškoti būdų, kaipgi padaryti ir kaip efektyviausiai štai šitą finansavimą, papildomą žemės ūkio finansavimą panaudoti. Ar dengti kainų skirtumą žemės ūkiui skiriamų energetinių išteklių, trąšų, technikos, statybinių medžiagų ir pan. Žinoma, reikia labai rimtai kalbėti apie kreditą ir palūkanas, palūkanų normą žemės ūkiui. Aš manau, kad tų formų yra visokių. Mes nepažeistume ir Tarptautinio valiutos fondo reikalavimų, o kita vertus, mes išgelbėtume žemės ūkį.
Aš nenoriu šiandieną juodom spalvom piešti, kokia yra padėtis žemės ūkyje. Daugeliui ji žinoma, kas tuo domisi. O tiems, kurie šito dar nežino, aš pasistengsiu savo pranešime ketvirtadienį, kaip numatyta darbotvarkėje, dar kartą paaiškinti, kokioj mes esame padėty. Žemės ūkis iš tikrųjų yra prioritetinė šaka. Tai yra mūsų išgyvenimo sąlyga. Ir nėra kitų galimybių arba alternatyvų, kad paliktume Dievo valiai mūsų žemės ūkį. Apskritai ieškoti kitokių būdų aprūpinti gyventojus pagrindiniais maisto produktais - aš nematau kito kelio. Ir todėl mes turime grįžti ir matyti šitą problemą kaip pačią svarbiausią, kuri negali būti palikta ir užmiršta.
Aš palaikau Vyriausybės ir atitinkamų komitetų siūlymą, kad mums reikia iš esmės peržiūrėti atlyginimus (matyt, reikės padaryti netgi įstatymine tvarka) prokuratūros darbuotojams, visam valstybės kontrolieriaus personalui, Vidaus reikalų ministerijai, nes kova su nusikalstamumu yra, matyt, nemažiau prioritetinė mūsų veiklos sritis, ir mes čia turėtume gerokai panagrinėti visas galimybes.
Aš jau gavau kai kurių šitų žinybų pasiūlymų, ką reikėtų daryti, kaip reikėtų sustiprinti šitas institucijas, kad jos galėtų efektyviai dirbti ir iš tikrųjų kovoti su nusikalstamumu. Nes jau visuomenė daugiau negali kentėti, laukti, ir mes jokių kreditų šitam reikalui neturime. Mes turėtume spręsti. Tos lėšos iš esmės nėra tokios didelės kaip būtinos žemės ūkiui, jos yra kur kas mažesnės. Iš esmės tai yra atlyginimų klausimas ir čia jau neskaičiuojama milijardais, o tiktai milijonais arba šimtais milijonų. Tai kur kas mažiau.
Tą patį galima pasakyti ir apie kitas sritis, kurios yra finansuojamos iš biudžeto, t.y. sveikatos apsauga, švietimas ir kultūra, mokslas, mokslo darbuotojai ir visa kita.
Aš norėčiau atkreipti Seimo ir Vyriausybės dėmesį ir pakalbėti šiek tiek apie “Sodros” biudžetą. Man atrodo, kad šita žinyba turėtų būti daugiau kontroliuojama ir Seimo, ir Vyriausybės. Ir iš viso sau leisti šitų atskaitymų iš visų mūsų po 30 % atlyginimo, tokį laisvą lėšų naudojimą, vargu ar mes galim. Aš manau, kad “Sodra”... pati administracija turi būti finansuojama iš biudžeto ir kontroliuojamas šitų lėšų panaudojimas. Yra pas mus tam tikras šitos kontrolės mechanizmas ir nereikia manyti, kad tos lėšos šitos organizacijos, jų pačių uždirbtos. Tai yra mūsų žmonių lėšos. Jos turi būti labai taupiai naudojamos pagal tikslinę paskirtį, ne automobiliams pirkti ir dar kam nors.
Aš,žinoma, nenoriu pasakyti, kad šitokia organizacija nereikalinga. Ji reikalinga ir turi labai efektyviai dirbti ir ginti žmonių interesus. Tų, kurie priklauso nuo šito “Sodros” biudžeto. Ir kaip tik ieškoti būdų, kaip šitą biudžetą racionaliau panaudot. Ir ypač toms žmonių kategorijoms, kurios labiausiai šiandien pažeidžiamos.
O dėl papildomų pajamų, aišku, ir mūsų įstatymai sako, kad mes, kalbėdami apie išlaidas, turime kalbėti apie papildomas pajamas. Čia nėra jokių kalbų. Ir aš nesu koks nors ypatingas arba išskirtinis, kad galėčiau iš karto pirštu parodyti, ką mes norėtume padaryti ir kaip mes turėtume padaryti. Bet aš manyčiau, kad mes turime atkreipti dėmesį į mokesčių išieškojimo klausimą. Daug faktų yra. Žinoma, faktai nelabai gražūs. Ir čia pas mane daug prirašyta, kad atleidimai nuo mokesčių arba atleidimai nuo baudų už mokesčių nemokėjimą siekia jau ne šimtus, bet artėja prie milijardo. Antras dalykas, yra įvairių ūkinių struktūrų, kurios apskritai nemoka mokesčių arba moka atsitiktinai, epizodiškai, periodiškai ir t.t. Ir todėl labai palaikau Vyriausybės sprendimą, kad reikia gerokai sustiprinti mokesčių inspekciją. Ir atlyginimų požiūriu, ir visais kitais klausimais. Šitą žinybą reikia padaryti labai atsakingą. Čia turėtų prisidėti ir valstybės kontrolierius. Manau, kad jeigu mes visa tai apimtume, visą veiklos sritį apmokestintume, tai galėtume grįžti ir pradėti kalbėti pirmiausia apie mokesčių sumažinimą. Aš suprantu, kada šiandien visa mokesčių našta (kai kuriose srityse net iki 80%) gula ant šitų gamintojų arba verslininkų pečių, tai yra nepaprastai sunki našta, ir mes turim ieškoti būdų, kaip ją palengvinti. Kita vertus, mes turim turėti pajamų į biudžetą. O tai galim padaryti dviem būdais: priversdami visus mokėti mokesčius, tada mes galėtume kalbėti apie kažkokį sumažinimą ir tuo būdu skatintume gamybą. Šiandien, kaip ten besakytume, visi kalba (ir aš prisidedu), kad mokesčiais gamybą mes tik stabdom arba mes nesudarom jokio suinteresuotumo, kad būtų vystoma gamybos sfera. Nieko naujo aš nepasakysiu, bet be atitinkamo gamybos lygio kalbėti apie kažkokias ypatingas mokesčių pajamas ar apie “sveiką” biudžetą mes negalim. Kol mes turėsim tokį gamybos lygį 50% sumažėjusias apimtis pramonėj ir šiek tiek mažiau žemės ūkyje, tai turėti kažkokių didelių iliuzijų negalima.
Mes turim skatinti gamybą visais būdais. Kai mes priėmėme mokesčių diferencijavimo sistemą, daug kas labai prieštaravo priimtam Mokesčių įstatymui, kad buvo tie mokesčiai unifikuoti, kad jie buvo nejudinami, kad jie nebuvo diferencijuoti. Matyt, prie to reikėtų grįžti. Aš prieš tuos įstatymo autorius nieko blogo pasakyti negaliu, tai buvo pirmasis mūsų buvusio parlamento veiklos etapas. Dabar mes jau turim tam tikrą patyrimą šioje ūkinėje veikloje, mes matom, kaip veikia Mokesčių įstatymas, kur yra jo teigiamos, kur yra neigiamos pusės. Reikėtų turbūt pasimokyti iš jo ir padaryti kai kurias pataisas.
Norėčiau išreikšti savo pasitenkinimą, kad ir opozicija, ir dauguma labai kūrybiškai, sakyčiau, svarstė biudžeto projektą ir komitetų pasiūlymai, į kuriuos įeina ir kairieji, ir dešinieji praktiškai vieningai laikosi pozicijų, pasiūlymus pateikia labai gerus. Juos būtų galima priimti.
Aš noriu atkreipti dėmesį dar į porą tokių reikalų, kurie yra susiję su mūsų šių metų biudžeto panaudojimu. Tai yra lėšos, kurios turėtų būti numatytos (aš manau, kad taip ir bus padaryta), labai dideliam politiniam įvykiui - popiežiaus vizitui į Lietuvą rugsėjo mėnesį. Aš manau, kad mes šiais metais turėtume vis dėlto pastatyti paminklą (prie to turėtų prisidėti valstybė) Antakalnyje sausio 13osios ir Medininkų žudynių aukoms atminti. Mums reikėtų, ir aš siūlyčiau Seimui artimiausiu laiku (jau įstatymo projektas, man atrodo, yra paruoštas) vis dėlto greitai, operatyviai svarstyti Labdaros įstatymą. Čia ir sportas, čia ir švietimas, ir kultūra, ir invalidai, ir kiti žmonės, kur ir individualios įvairios įmonės, apskritai ir privatus kapitalas, ir valstybinis kapitalas galėtų dalyvauti ir dalį savo pajamų, dalį savo neapmokestinto pelno nukreipti šitiems reikalams spręsti. Tai palengvintų biudžeto krūvį, kita vertus, parodytų visuomenei mūsų naujos kategorijos žmonių - verslininkų sąmoningumą ir iniciatyvą. Ir šiandien jau yra net tokių atvejų, kada akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės pradeda statyti tokius rimtus objektus, kaip senelių prieglaudos, kurios kainuoja šimtus milijonų talonų ir jokių lengvatų jos šiandien neturi. O kur mūsų sportas, kur olimpinis judėjimas? Daug tokių visuomeninės veiklos sferos atstovų šiandien ateina ir prašo pagalbos, bet biudžetas šiandien, deja, negali šitą išspręsti. Tačiau labdaros būdu ar sponsoriavimo būdu mes labai daug galėtume palengvinti, išspręsti ir galų gale kažkaip suartinti mūsų visuomenę. Ir tie verslininkai, kuriems šiandien daugeliui gerai sekasi, turi daug pinigų, galėtų bendram visuomenės labui, valstybės labui dalį šitų lėšų panaudoti. Aš manau, kad jau visos pusės apsvarstė biudžetą ir pareiškė savo nuomonę. Manyčiau, kad Vyriausybė ir Finansų ministerija galėtų dar kartą peržiūrėti šituos reikalavimus, ir dar kartą grįžti prie pajamų dalies. Man atrodo, tie 6 milijardai - tai labai nedrąsus skaičius. Galbūt reikėtų drąsiau pasižiūrėti į šitą biudžeto pajamų dalį, tada atitinkamai galėtume spręsti ir dešiniąją pusę, t.y. išlaidų dalį, ypatingai atkreipdami dėmesį į žemės ūkio padėtį ir visus reikalus, susijusius su juo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. LDDP frakcijos vardu kas nori nuomonę pasakyti? Seimo narys G.Kirkilas. Reglamentas - 10 minučių.
G.KIRKILAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji žurnalistai! 1993 metų biudžeto projektą praktiškai kūrė dvi Vyriausybės - pradėjo premjero A.Abišalos, baigė - dabartinio premjero B.Lubio. Iš esmės tai biudžetas, skirtas, kaip ir minėjo A.Brazauskas, palaikyti ekonomikos kvėpavimą. Tai dar labiau įpareigoja mus apmąstyti kiekvieną išlaidų straipsnį. Deficitinis biudžetas, be abejo, ne pats geriausias, bet dar blogiau, kad sudarytas jis tais pačiais metodais, kaip ir praėjusių, ir užpraėjusių metų biudžetai. Tai yra kaip išlaidinis, o ne programinis, besiremiąs principu: jie prašo, mes tiek duoti negalim, todėl mažinam prašymą “n” procentų ar kartų. Tiesa, biudžete išskiriamos išlaidos kelioms programoms, bet jos netapo pagrindu.
Nagrinėjant biudžeto projektą, pastebėjom, kad nėra tikslios jo pateikimo sistemos. Todėl siūlom nutarime dėl biudžeto projekto patvirtinimo įrašyti punktą, formuluojant taip: Vyriausybė iki šių metų rugsėjo 15 d. Seimui pateikia 1994 metų biudžeto schemą. Ją galėtų normaliomis, o ne ekstremaliomis sąlygomis apsvarstyti Seimo komitetai ir frakcijos, ir pateikti savo pastabas. Nors pagal geriausią (...) metodiką pateikti straipsnių pavadinimai vis dėlto nesuteikia galimybės reikiamai biudžeto išlaidų kontrolei. O ji būtina, kad nepasikartotų 1992 metų biudžeto, taip pat ir valiutinio, išlaidumo liga. Tikimės, kad biudžeto išlaidų kontrolė rūpės ir Seimui, ir Kontrolės departamentui. Šių metų projekte nėra “Sodros” biudžeto. Bet mes pritariame Sveikatos apsaugos, socialinių reikalų ir darbo komiteto iniciatyvai peržiūrėti “Sodros” biudžetą. Pernelyg centralizuotas socialinis draudimas, kaip jau buvo minėta, neefektyvus ir yra nutolęs nuo betarpiškų žmonių interesų ir negali tenkinti šios dienos reikalavimų.
LDDP frakcija siūlo: valdymo išlaidas siūlome mažinti 15% pradedant nuo Seimo. Norim pabrėžti, kad mažinti reikia išlaidas, o ne diktuoti Vyriausybei, kiek kokioje žinyboje reikia atleisti darbuotojų. Vyriausybė turi pati spręsti, kas būtina - pirkti įrangą, keisti darbuotojus, leisti juos į užsienį mokytis ar, sumažinus etatus, geresniam specialistui mokėti daugiau. Deja, kelių panašaus profilio žinybų bei institucijų buvimas ir kūrimas, keli ekonominiai institutai, sveikatos apsaugos, žinybinis susiskaldymas, maisto kokybės kontrolė trijose žinybose ir panašiai rodo, kad ir dabar galimi būdai kurti vietas “geriems vyrams”.
Savivaldybių biudžetams skiriant dotacijas, reikia atsižvelgti į tai, dėl kokių priežasčių nėra pajamų, kad tos ar kitos savivaldybės, kurios pasistengė sugriauti ūkį, negautų dotacijų. Be to, reikėtų leisti savivaldybėms laisvai spręsti, kokio didumo aparatas joms yra būtinas.
LDDP frakcijos nuomone, biudžete turi būti šios prioritetinės kryptys: žemės ūkis, jam reikia ne tik skirti lėšų, bet ir pasiekti, kad jos neištirptų dalintojų rankose, o Vyriausybė neiššvaistytų jų neperspektyvioms programoms. Todėl siūlome kontraktų su žemės ūkio produkcijos gamintojais pagalbą, teikti jiems paramą iki 50% sumažinant išlaidas energijai, kurui ir mineralinėms trąšoms įsigyti. Švietimas, kultūra, sveikata, mokslas. Šios sritys turi išgyventi sunkų laikotarpį nenusmukdamos, kad, pagerėjus ekonominei padėčiai, nereikėtų visko kurti iš naujo. Švietimo ir kultūros darbuotojų atlyginimai negali būti mažesni, nes tai pakirs ir mūsų dvasinio gyvastingumo šaknis, o tai, mūsų nuomone, galbūt ir baisiau negu visos kitos negandos. Neužmirškime ir sportininkų, bet ne jų sporto valdininkų.
Rytų Lietuvai būtinas didesnis dėmesys, tačiau šių rajonų vystymo programa turi būti susieta su visos Lietuvos vystymo programa, to biudžete pasigendame. Naujų darbo vietų kūrimas. Tam biudžete praktiškai neskiriama lėšų. Be abejo, ši problema sprendžiama ir per privačias ar valstybines institucijas, ir per verslo vystymą, taip pat tobulinant privatizavimo įstatymą. Tačiau yra problemų, kurių, deja, be valstybinio reguliavimo neišspręsim.
Invalidų integravimo programa ir jai būtinos lėšos, tai valstybės humaniškumo rodiklis. Viešieji darbai taip pat labai jau specifinė sritis, o jai skiriama 30 kartų daugiau negu suaugusiųjų profesiniam mokymui ir perkvalifikavimui, o tai šiandien, mūsų nuomone, nėra teisinga.
Pritariame nuostatai tik išimtiniais atvejais finansuoti pelno siekiančias įmones, tačiau šį klausimą reikėtų peržiūrėti ir socialiniu požiūriu. Pavyzdžiui, siuvimo fabrikas Visagine padėtų spręsti moterų bedarbystės problemą ir pan. Invalidų, kurčiųjų, aklųjų ir kitas įmones reikėtų laikyti pelno nesiekiančiomis įmonėmis. Tai leistų mažiau lėšų skirti invalidams remti kitais būdais, t.y. per biudžeto išlaidas.
“Būsto” problema. Valstybė rengia ir remia programą “Būstas”, kuri praktiškai nejuda iš vietos. Kylant statybos kainoms, bankams skaičiuojant nežmoniškas palūkanas, dažnam savas stogas, deja, tolsta kaip horizontas. Socialinės apsaugos prasme iš biudžeto skiriamos kompensacijos turėtų būti tikslinės. Dabar jų efektyvumas menkas, o remiamasi pažymų pažymėlių sistema. Kompensacijos neturėtų apsiriboti tiesioginėm išmokom, o priklausytų nuo konkretaus ją gaunančio asmens padėties. Pavyzdžiui, nemokami pietūs mokykloje asocialių šeimų vaikams, sumažinti komunaliniai mokesčiai invalidams ir t.t.
Liestinų problemų yra ir daugiau, tačiau mūsų frakcija tik pamėgino pasiūlyti keletą sprendimų, kurie galbūt šiek tiek padėtų Lietuvos žmonėms iškęsti šį sunkmetį, kurį mes pergyvenam tiek dėl objektyvių priežasčių, tiek dėl akivaizdžių vykdytos reformos hipertrofuoto radikalumo klaidų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Aš tik turėčiau pasitaisyti - frakcijoms ir komitetams leidžiama kalbėti pagal Reglamentą iki 15 minučių. Taigi Biudžeto ir finansų komiteto vardu Seimo narys K.Jaskelevičius. Ruošiasi Laisvės frakcijos vardu E.Kunevičienė.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, jiems pateiktame variante yra įvertinti Seimo komitetų ir frakcijų pasiūlymai, kurie vienaip ar kitaip buvo svarstyti ir Finansų ministerijoje, ir Vyriausybėje. Tačiau yra kai kurių principinio pobūdžio nesutarimų, ypač dėl pajamų. Todėl, turint omeny dar ir tą aplinkybę, kad ta medžiaga iš tiesų buvo gauta prieš pat svarstymo pradžią, galbūt čia nevertėtų daryti priekaištų Vyriausybei ir Finansų ministerijai, nes fiziškai gal ir sunku buvo anksčiau tai padaryti, nes nebuvo pakankamai laiko susipažinti su tuo, ką Vyriausybė priima iš tų pasiūlymų, ką atmeta. Aš siūlyčiau antrajame biudžeto projekto svarstyme padaryti pertrauką. Pertrauką tam, kad galėtų susipažinti ir komitetai, ir frakcijos, ir vėliau kažkokiu būdu tą diskusiją pratęsti ir trečiąjį svarstymą pradėti jau su pakankamai aiškia pozicija, kad ir komitetuose būtų apsispręsta, ir pati Vyriausybė galbūt daugiau ar mažiau galėtų paanalizuoti pajamų dalį. Todėl dar sykį noriu pakartoti siūlymą ir kviečiu jį palaikyti: siūlau padaryti pertrauką antrajame svarstyme.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar Seimo nariai sutiktų su pasiūlymu, kad darome antrajame svarstyme pertrauką iki ketvirtadienio? Sutinkate. Bet kadangi aš paskelbiau vieną pranešėją, aš turėčiau jos atsiklausti, ar gerbiamoji E.Kunevičienė sutiktų perkelti savo pasisakymą ketvirtadieniui? Sutinkate. Ačiū. Gerbiamoji E.Kunevičienė sutiko perkelti. Taigi svarstyme daroma pertrauka iki ketvirtadienio. Seimo narys R.Ozolas dėl vedimo tvarkos.
R.OZOLAS. Dėl vedimo tvarkos. Aš manyčiau, kad šį kartą nukelti mus iš pirmojo svarstymo tikrai netikslinga. Mes esame pasirengę pasakyti savo pastabas. Mums atrodo, kad jos yra pakankamai rimtos, kad į jas galima būtų atsižvelgti dirbant, ir dėl to keliems žmonėms leisti pasakyti savo žodį derėtų.
PIRMININKAS. Ar jūs reikalaujate, kad balsuotume? Prašom pasiruošti balsuoti. Buvo pasiūlyta perkelti antrąjį svarstymą į ketvirtadienį. Taigi prašome užsiregistruoti. Prašome Seimo narius užsiregistruoti. Aš tik priminsiu, kad, koks bebūtų sprendimas, turi teisę reikalauti padaryti pertrauką iki kito posėdžio, vadinasi, galima daryti pertrauką iki vakaro. Seimas gali nuspręsti kitaip, pavyzdžiui, iki ketvirtadienio, taip pat tai gali padaryti pirmininkaujantis, paskelbdamas pertrauką iki ketvirtadienio. Taigi užsiregistravo 107. Kas už tai, kad svarstyme būtų daroma pertrauka iki ketvirtadienio, spaudžia mygtuką “už”. Už tai, kad būtų padaryta pertrauka iki ketvirtadienio, balsavo 54, prieš - 37, susilaikė 5. Taigi antrajame svarstyme daroma pertrauka iki ketvirtadienio. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi valandos pertrauka, kurios reikalauja LDDP frakcija, baigėsi, kviečiame į tribūną Seimo narį K.Antanavičių.
V.JARMOLENKA. Galima prieš šitą klausimą dar paklausti?
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Man atrodo, kad mes nustatėm prioritetus - Prezidento institucija ir biudžetas. Motyvacijos dėl tos diskusijos nutraukimo man buvo per maža. Aš norėčiau, pavyzdžiui, pono A.Rudžio poziciją išklausyti, kuris yra Biudžeto komisijos narys ir t.t. Kodėl mes paprasčiausiu balsavimu nutraukėm svarbiausio klausimo svarstymą ...
PIRMININKAS. Labai trumpai, ponas Rudy, nes jau Seimas nusprendė, jūsų paaiškinimas nebe ką padės. Prašom.
A.RUDYS. Ne, tai aš labai dėkoju gerbiamajam V.Jarmolenkai už tokį norą išklausyti, ir aš būčiau pasirengęs šnekėti, tačiau aišku, kad tik šiandien gavus medžiagą, vis dėlto būtų gerai ją apsvarstyti papildomai frakcijose ir komitetuose. Tačiau aš prašyčiau kartu ir posėdžio pirmininką fiksuoti, kad antrojo svarstymo tęsinys taip pat bus transliuojamas per radiją. Nes, kiek aš supratau, savotiškai priešinamasi atidėti klausimą dėl to, kad bijomasi, jog nebus transliuojamas. Aš norėčiau, kad dabar Seimas priimtų sprendimą, kad bus transliuojamas šitas klausimas per radiją.
PIRMININKAS. Galėčiau užtikrinti gerbiamuosius Seimo narius, kad radijas jau kreipėsi į mus, klausdamas, kada mes biudžetą svarstysime, jie transliuos, jie suinteresuoti jį transliuoti. Tačiau jeigu jie nuspręstų kitaip, Seimas, be abejo, turėtų priimti sprendimą. Dabar aš siūlyčiau jo nepriimti, paprasčiausiai paklausim, ar jie sutinka transliuoti. Jeigu ne, tada, matyt, priiminėsime sprendimą.
1sesija26p svarstyti klausimai
Taigi kviečiame į tribūną Seimo narį K.Antanavičių. Aš gerbiamiesiems Seimo nariams priminsiu, kad yra gauta Juridinio skyriaus išvada, jūs ją turite, taip pat gauta (aš nežinau, ar visi Seimo nariai turi) Vyriausybės telegrama, apie kurią kalbėjo gerbiamasis Seimo narys V.Zimnickas, matyt, ją perskaitys, jeigu tai ta pati telegrama. O dabar žodis Seimo nariui K.Antanavičiui.
K.ANTANAVIČIUS. Taigi pertrauka buvo panaudota produktyviai, reikalaujami dokumentai gauti. Atsižvelgdamas į Juridinio skyriaus pasiūlymus, norėčiau jums pateiktame projekte padaryti tokias pataisas. Pavadinime išbraukti žodį “atidėjimo”, liktų įstatymas “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešo akcijų pasirašymo.” “Atidėjimo” išbraukti. Pirmajame straipsnyje vietoj žodžio “neatnaujinti” parašyti “nevykdyti”, iki bus priimta. Visa kita palikti taip, kaip yra. Dėl antrojo straipsnio Juridinio skyriaus išvada yra... galbūt nevertėtų šito daryti, kadangi, nuo sausio 16 d. vėl pradėjus galioti Lietuvos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo straipsniams, siūloma norma kokių nors naujų santykių nenustato. Čia nėra aišku, kokiu būdu tęsti akcijų pasirašymo etapus, kad šitame įstatyme būtų nustatyti pirmas, antras, kad nepradėtume iš naujo, o tęstume nuo to momento, nuo kurio buvo sustabdyta. Todėl tas straipsnis yra reikalingas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų. Atsiprašau. Seimo narys V.Zimnickas. Informacija apie Vyriausybės nuomonę. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Ši vyriausybinė telegrama buvo išdalyta visiems Seimo nariams, todėl aš manau, kad ją skaityti netikslinga, nebent kas nors jos negavo. Bet mes stengėmės išdalyti visiems.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima kalbėti tik dėl balsavimo motyvų. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys T.Lideikis. Dėl vedimo tvarkos. O dėl balsavimo motyvų - prašome paspausti mygtukus ir užsiregistruoti.
T.LIDEIKIS. Šitoje telegramoje parašyta: “Nevykdyti valstybinio turto privatizavimo aukcionų”. Siūloma. Visų pirma aš nežinau, ar tokia telegrama turi juridinę galią. Jeigu kas ateitų į aukcioną ir, neradęs aukciono, paduotų į teismą, ar jisai nebūtų teisus? Tai vienas dalykas. Bet kitas dalykas, akcijų pasirašymas nėra sustabdomas net ir šitoje telegramoje. Šita telegrama pripažįstama, kad akcijų pasirašymas jau vyksta toliau. Tai viena.
Dėl Juridinio skyriaus išvados, man atrodo, paskutinis sakinys aiškiai parodo Juridinio skyriaus požiūrį į šitą įstatymą. “Pateiktas projektas gali būti perduotas nagrinėti atitinkamiems Seimo komitetams.” Turbūt taip mums ir reiktų pasielgti. Perduoti atitinkamiems Seimo komitetams, ir šitie komitetai, atsižvelgdami į Juridinio skyriaus pastabas, turėtų šį įstatymą parašyti taip, kaip jis turi būti. Juridiškai teisingai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl balsavimo motyvų Seimo narys S.Pečeliūnas. Kol jis pradės kalbėti, priminsiu, kad, deja, nenumatyta per trečiąjį svarstymą perdavinėti į komitetą. Reikia atmesti projektą arba priimti. Tiesa, čia antrasis svarstymas. Atsiprašau, čia antrasis svarstymas. Taigi mums reikės nuspręsti, ar pritarti projektui, paskirti trečiąjį svarstymą. Keli variantai. Ar grąžinti projektą nuolatinei komisijai, ar padaryti projekto svarstymo pertrauką, arba atmesti projektą, parengti visiškai naują. Tai mes nustatysime balsuodami. Dabar, matyt, mums, gerbiamieji Seimo nariai, reikėtų pradėti galvoti apie tai, kaip reikia balsuoti. Pirmiausiai suformuluočiau taip. Seimo narė E.Kunevičienė norėtų turbūt dėl vedimo tvarkos?
E.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes nebūtume klaidinami, kad mums nebūtų pateikinėjama medžiaga, nesusieta su svarstomu klausimu. Tas, kas pateikta Vyriausybės, buvo Vyriausybės sprendimas dėl buvusių aukcionų sustabdymo, o ne dėl dabartinio nutarimo priėmimo. Todėl nereikia taip sakyti, kad galioja ta pati tvarka. Ir čia ne mums, o privatizavimo tarnyboms. O šiandieną priimamas naujas sprendimas - vėl sustabdyti aukcionus. Turi būti Vyriausybės parengtas atitinkamas pritarimas arba sprendimas. O šitas netinka šiandieną.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikės balsuoti ir, matyt, du kartus. Pirmas balsavimas bus, ar mes pritariame, ar nepritariame. Jeigu nepritariame, tada spręsime, atmetame ar grąžiname komitetui. Dar vieną minutę, dėl vedimo tvarkos T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Dabar nebeaišku, gerbiamasis pirmininkaujanti, už ką mes turėtume balsuoti, kadangi jau pats projekto autorius siūlė pakeitimus. Išeina taip, kad mes balsuojame už kažkokį įstatymą iš klausos, neturėdami jo tokiam pavidale, kaip siūlo pats projekto autorius. Mes turėtume gauti atspausdintą projektą.
PIRMININKAS. Matote, gerbiamieji Seimo nariai, pakeitimai yra grynai redakciniai - išbraukti vieną žodį pakeičiant jį kitu. Tai negali būti esminiai pakeitimai. Galima balsuoti. Seimo narys S.Pečeliūnas. Aš jau įjungiau mikrofoną, gerbiamasis Seimo nary, bet jeigu jūs einate prie šoninio, tai prašome.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau, kad vis dėlto posėdžio pirmininkas atkreiptų dėmesį į kelias aplinkybes. Man atrodo, niekas neprieštaravo, kad būtų gauta Vyriausybės nuomonė, nes pasisakymų yra labai įvairių. Mes vėlgi išgirdome nuomonę iš pono V.Zimnicko lūpų, o ne iš Vyriausybės lūpų. Telegrama - tai nėra nuomonė. Telegrama - tai yra sprendimas dėl jau praėjusios dienos, o ne dėl to projekto, apie kurį mes šiandien kalbame. Aš labai prašyčiau ir projekto autorių, ir posėdžio pirmininką įvertinti mūsų teisėtą prašymą, kaip yra parašyta 202 straipsnyje 4 punkte, - Vyriausybės pasisakymas. Mes reikalaujame Vyriausybės nuomonės. Ar raštu, ar žodžiu - tai jau jos reikalas, kaip jai patogiau tai padaryti. Klausimas nėra toks paprastas. Dėl to, kad įstatymo pataisos nebuvo parengtos ir priimtos iki 15 dienos, dabar tikrai esame sudėtingoje situacijoje. Tai, kad Vyriausybė išsprendė problemą vienai dienai, nėra problemos išsprendimas iš esmės. Šita telegrama nėra Vyriausybės nuomonė tuo klausimu. Tai yra nuomonė, kaip elgtis tą vieną konkrečią dieną. Todėl aš manau, laikydamiesi Reglamento, mes galime turėti du sprendimo variantus. Vienas, grąžinti komitetui ir per tą laiką gauti tai, ką prašome. Išloštume laiko, ir komitetas turėtų laiko padaryti tai, kas teisėtai yra reikalaujama. Antras sprendimas - padaryti pertrauką prieš balsavimą (irgi gali būti jūsų valioje). Turime gauti šitą Vyriausybės nuomonę. Neturint tos nuomonės, balsavimas yra tiesiog neįmanomas. Nes tada bus balsavimas neįsigilinus į klausimo esmę, o remiantis vienokia ar kitokia laikraščio, kažkieno pasisakymo ir t.t., vienu žodžiu, tam tikra konjunktūrine nuomone. Aš labai prašau posėdžio pirmininką atkreipti dėmesį į mūsų prašymus, juos įvertinti ir šitaip elgtis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Atsižvelgdamas į susiklosčiusias nuomones, siūlau padaryti pusės valandos pertrauką. Prieš pietų pertrauką sulaukti Vyriausybės, ne pertrauką apskritai, bet svarstymo pertrauką. Iškviesti Vyriausybės atstovą, išklausyti nuomonę ir tada galutinai vienaip arba kitaip balsuoti. Taigi daroma svarstymo pertrauka. Pirmininkaujantis turi tokią teisę. Po pietų trečiojo svarstymo nebus galima daryti, tai padarysime iki pietų.
Taigi vėl kviečiame į tribūną Seimo narį K.Antanavičių, svarstysime 7 darbotvarkės punktą. Primenu, kad tai jau yra trečiasis svarstymas ir balsavimas. O sekretoriato prašau pakviesti Vyriausybės atstovą, kuris galėtų pasakyti savo nuomonę. Įgaliotas ministras gali ateiti. Vyriausybė susideda iš ministrų, kaip jums žinoma, gerbiamieji Seimo nariai. Prašom, gerbiamasis Seimo nary.
Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo” įsigaliojimo ir taikymo tvarkos” projektas (trečiasis svarstymas ir balsavimas)(93.01.19)
1sesija26p svarstyti klausimai
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, jums yra išdalytas mūsų jau priimtas įstatymas “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo. Įstatymas priimtas, reikia priimti nutarimą. Nutarimo projektas jums yra išdalintas. Nutarimo projekto pagrindu paimtas Valstybės ir teisės komiteto pono P.Vitkevičiaus parengtas projektas. Daugiau nebeturiu ką pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji Seimo nariai, aš priminsiu, kad tai yra trečiasis svarstymas ir balsavimas, taigi galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar siūlote balsuoti už visą nutarimą, ar siūlote balsuoti papunkčiui? Yra prieštaraujančių balsuoti už visą nutarimą? Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau tiktai pasiaiškinti, ponas K.Antanavičius paminėjo ir P.Vitkevičiaus kažkokį projektą, kurio aš nežinau. Žinau, yra pateiktas Valstybės ir teisės komiteto nutarimo projektas. Ar mes jau esame pasirinkę vieną iš tų dviejų projektų, jeigu jau trečiasis svarstymas, ar kokie motyvai, kokiu būdu jisai buvo atmestas? Man darosi neaišku. Gal pranešėjas galėtų paaiškinti, kad visiems būtų aišku. Nes kiekvienas turi du projektus ir nežino, ar vieno yra atsisakyta ar neatsisakyta, ar iš jo kažkas įdėta į šitą?
PIRMININKAS. Taip. Prašyčiau pakomentuoti gerbiamąjį Seimo narį K.Antanavičių. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome tylos, negirdėsime komentarų.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tylos! Gerbiamasis S.Pečeliūnas negali išgirsti. Gerbiamieji kolegos!
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau tylos, o gerbiamąjį K.Antanavičių prašyčiau arčiau mikrofono, kad geriau girdėtume.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau, kad ponas S.Pečeliūnas antrą kartą išgirstų. Pirmą kartą aš pasakiau, kad nutarimo pagrindu paimtas Seimo Valstybės ir teisės komiteto 1993 m. sausio 9 dienos pasiūlytas projektas. Jeigu pasižiūrėsite, tai tas projektas, kuris jums teikiamas, yra visiškai panašus, trupučiuką papildytas. Taigi dviejų projektų nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Ar yra reikalaujančių? Seimo narys P.Vitkevičius, Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas.
P.VITKEVIČIUS. Dalis yra Valstybės ir teisės komiteto, bet aš siūlyčiau gerbiamajam šio projekto autoriui išbraukti 3 punkto paskutiniąją dalį: “Šiam įstatymui įsigaliojus turi būti nutrauktos visos neišspręstos civilinės bylos”. Šitas punktas skirtas tam pirmajam komiteto projektui, kuris nebuvo priimtas. Jis buvo pavėluotai pateiktas, todėl jau dabar, atrodo, yra priimtas Seimo nario K.Antanavičiaus projektas. O šitas mano punktas buvo taikytas visai kitiems reikalams. Pirkimo ir pardavimo atvejams, kada ne visai teisėtai įsigyja namą. Dėkui.
PIRMININKAS.Ačiū. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai. Man atrodo, kad projekto autorius pamiršo tai, kad ta nutarimo patirtis, tie pavedimai... Konstitucija lyg ir tokių įgaliojimų nesuteikė. Tikriausiai prisiminė seną įstatymų leidybą. Tai viena. Nutarimas - kaip vidaus aktas, nors duoda pavedimus įvairioms valstybės žinyboms. Antra, turiu sutikti su gerbiamuoju kolega P.Vitkevičiumi, kad negalima mechaniškai vieno įstatymo teksto perkelti į nutarimą. Tie dalykai visiškai nesisieja. Pagaliau, jeigu perskaitysime pirmą punktą, jis yra visiškai beprasmis. Yra savaime suprantama, kad jeigu yra įstatymas, visi kiti aktai, kurie yra žemesnės galios, prieštarauja...Turėtų būti nurodyta konkrečiai. Šiuo atveju tie žmonės, kurie susidurs su tuo klausimu, jie atsidurs lygiai tokioj pat situacijoje, ar būtų toks tekstas, ar jo nebūtų. Todėl manyčiau, kad gerbiamajam projekto autoriui vis dėlto reikėtų sutvarkyti tekstą. Už tokį tekstą balsuoti negalima.
PIRMININKAS. Prašyčiau, kad dėl balsavimo motyvų būtų kalbama iš vietos. Prašome, gerbiamieji Seimo nariai. Tuojau galėsite užsiregistruoti. Prašome prie šoninio mikrofono nestovėti. O dabar projekto autorius Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Kad nebūtų daugiau diskusijų, aš sutinku atsiimti tą paskutinę pastraipą. Norėčiau, kad dar sykį perskaitytumėt Valstybės ir teisės projektą. Taip, ten nebeatitinka šitą. Taigi aš atsiimu šitą kreipimąsi, kad turi būti sutvarkyta ir nenurodyta Vyriausybei. Aš norėčiau peradresuoti Valstybės ir teisės komitetui, nes jis tą padarė. Manau, kad jis geriau išmano teisę negu aš. Taigi, jeigu jisai tą daro, matyt, kad jis žino, ką daro. Ponas E.Jarašiūnas, matyt, irgi tam komitete. Savo komitete ir turėtų tą klausimą spręsti. O dėl to, kad būtų pavesta ar nepavesta Vyriausybei Vyriausybė turi nustatyti, kokius poįstatyminius aktus, kurie eina iš šito. Jeigu jūs manote, kad nereikia nustatyti tų taisyklių, arba Vyriausybė pati turi, aš nieko prieš išbraukti ir visą trečią. Jeigu tas automatiškai eina iš įstatymo priėmimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik norėčiau jūsų atsiklausti, po to žodį gaus kiekvienas užsirašęs. 2 - už, 2 - prieš dėl kiekvieno punkto ir 5 - už, 5 - prieš dėl viso nutarimo. O dabar aš norėčiau paklausti, ar jūs sutinkate, kad nutarimas būtų priiminėjamas visas, ar reikalaujate balsuoti pastraipsniui. Pastraipsniui, taip? Tada prašome dėl 1ojo punkto. 2 - už, 2 - prieš. Seimo narys J.Beinortas. Prašome.
J.BEINORTAS. Aš norėjau dėl 2 punkto.
PIRMININKAS. Nėra dėl 1ojo? Aš tik norėčiau vieną pataisą.
J.BEINORTAS. Dėl 1ojo buvo pono E.Jarašiūno pastaba.
PIRMININKAS. Ponas Beinortai, prašom, jūsų žodis. Jūs dėl 2? Aš dėl 1ojo norėčiau dar vieną pastebėjimą. Yra dėl 1. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Įstatymas įsigalioja, kai pasirašo Prezidentas. Negalima tokių juokų rašyti.
PIRMININKAS. Taip, čia reikia taisyti. Jūs absoliučiai teisus. Čia reikia taisyti. Ar jūs siūlote visą 1ąjį išbraukti? “Įstatymas įsigalioja po to, kai pasirašo prezidentas, ir tai paskelbia spaudoje.” Ar sutinkate, pranešėjau, išbraukti pirmąjį straipsnį?
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau paklausti teisininkų, žinovų. “Nuo to laiko nebetenka galios visi poįstatyminiai aktai, prieštaraujantys įstatymui.” Turbūt tas irgi automatiškai?
PIRMININKAS. Prašyčiau Seimo narį P.Vitkevičių prie šoninio mikrofono.
K.ANTANAVIČIUS. Čia yra pono P.Vitkevičiaus redakcija, ponai. Man, kaip įstatymo autoriui, o ne kaip nutarimo autoriui. Prašom.
P.VITKEVIČIUS. Dėl pirmojo punkto aš daug ir negalvojau. Iš esmės aš paėmiau iš gerbiamojo K.Antanavičiaus. Iš tikrųjų Konstitucijos 70 straipsnis, atrodo 70, numato kitokią įstatymo įsigaliojimo tvarką. Iš tikrųjų čia pirmasis punktas netinka.
K.ANTANAVIČIUS. Tvarka. Išbraukiame.
PIRMININKAS. Pirmąjį punktą autorius atsiima. Prašome dėl antrojo punkto.
P.VITKEVIČIUS. Dėl antrojo punkto - aš manyčiau, kad toks paaiškinimas galėtų būti. “Sprendimas dėl grąžinamo turto natūra išpirkimo turi būti priimtas ne vėliau, kaip per šešis mėnesius.” Tie šeši mėnesiai man irgi nelabai patinka. Čia priims nutarimą ar įgyvendins per tuos šešis mėnesius? Tokio mano projekte tikrai nebuvo.
K.ANTANAVIČIUS. Nebuvo, ne.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar jums neatrodo, kad reikėtų padaryti pertrauką ir parašyti tą dokumentą taip, kaip reikia? Aš, kaip pirmininkaujantis...
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau protestuoti dėl pertraukos.
PIRMININKAS. Protestuokit. Protestuojate, taip?
K.ANTANAVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Pranešėjas protestuoja dėl pertraukos.
G.VAGNORIUS. Ar galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Seimo narys G.Vagnorius. Prašau.
G.VAGNORIUS. Aš prašyčiau nutraukti tokį beprasmišką bandymą - įstatymo pataisų darymą. Tai yra tikrai nerimta. Grąžinkime Vyriausybei. Vyriausybė parengs pataisas taip, kaip reikia, ir mes galėsime priimti iš karto.
K.ANTANAVIČIUS. Ne įstatymą svarstome, o nutarimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Todėl negalima tokių dalykų, kurie reguliuojami įstatymo, keisti nutarimu. Tai yra visai kito tipo reguliavimas, ponas pranešėjau.
PIRMININKAS. Aišku, gerbiamieji Seimo nariai. Aš kreipiuosi į pranešėją, siūlydamas padaryti pertrauką. Per pertrauką suderinti tekstą su teisininkais ir galutinai priimti po pertraukos be ypatingų diskusijų, kadangi tai trečiasis svarstymas.
A.KUBILIUS.Galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Prašau.
A.KUBILIUS. Aš siūlyčiau spręsti šitą problemą labai paprastai - išbraukti nutarimo pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį punktus.
PIRMININKAS. Labai vertingas pasiūlymas. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš iš tiesų norėčiau, kad nutarimas liktų tiktai iš vieno punkto, kuris buvo antrasis. Iš vieno, kuris buvo antrasis, ir be jokių redakcijų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi kilo, man regis, nevaisinga diskusija, aš, vadovaudamasis savo teise, darau pertrauką iki popietinio posėdžio.
A.J.RAŠKINIS.Aš noriu dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Raškinis. Prašau.
A.J.RAŠKINIS. Aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į štai tokią jau susidarančią tvarką. Mes pirmiausiai darom akibrokštą, skubėdami, skubos tvarka svarstome įstatymus, o po to lygiai taip pat dėl kiekvieno įstatymo priiminėjame pertraukas. Tai gal neskubėkime svarstydami, nereikės tų tuščių pertraukų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Albertynas dėl vedimo tvarkos.
A.ALBERTYNAS. (Negirdėti, neįjungtas mikrofonas)
PIRMININKAS. Aš tiktai, gerbiamasis Seimo nary, nesuprantu, ką tas pasisakymas turi bendro su vedimo tvarka. O dabar kviečiame į tribūną Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką poną V.Litviną.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo” projektas (svarstymas ir priėmimas)(93.01.19)
1sesija26p svarstyti klausimai
V.LITVINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Prezidento rinkimų komisija, pasinaudodama jai suteikta teise, kreipiasi į jus, prašo pakeisti Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 13 straipsnį. Tai susiję su tuo, jog nebuvo, matyt, įmanoma numatyti, jog susidarys situacija kai kuriose vietose, būtent Neringos mieste, Birštono mieste ar tuose rajonuose, kurie neturi savo centrų. Įstatyme buvo užrašyta: “tiktai tame mieste, rajone gyvenančių asmenų, turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą”. Tiek kuriuos pasiūlo teisingumo ministras, tiek pasiūlo Teisininkų draugija. Mes prašome, jog šitose vietose būtų tokia redakcija: “dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą”. Tada mums išsisprendžia visos problemos ir mes nepažeidinėjam. Ir toliau 4 dalyje taip pat, matyt, buvo grynai dėl redakcinės klaidos padaryta, jog “turi teisę pasiūlyti politinės partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai tik į miestų rinkimų komisijas.” Praleistas žodis “rajonų”. Todėl mes prašome, kad būtų po žodžio “miestų” taip pat įrašytas “ir rajonų”. Štai tokie būtų mūsų prašymai, kad viskas būtų teisiškai švaru.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamieji Seimo nariai norėtų paklausti? Tai tada prašome. Seimo narys A.Eigirdas.
A.EIGIRDAS. Jeigu aš teisingai supratau, pirmajame patvirtintame įstatymo projekte kalbama tiktai apie tuos, kurie gyvena tame rajone. Tai dabar pakeitus jau įstatymo galiojimo proceso metu įstatymą, ar taip pat nebus pažeistos kai kurių specialistų galimybės patekti į šitas komisijas. Aš, pavyzdžiui, turiu galvoje, na, tarkim, Vilniaus rajone galbūt dirba daug kvalifikuotų teisininkų, gyvenančių Vilniaus mieste. Pavyzdys tiktai. Ir dabar padarydami tą pataisą jau po priimto sprendimo, mes taip pat pažeidžiam galimybę galbūt jiems dalyvauti šiose komisijose.
V.LITVINAS. Pone Eigirdai, aš jums galiu pažadėti, jog nebus komisijos sudėtys peržiūrimos, o tiktai vienintelis mums dalykas, kuris išlaisvintų mums rankas, tai būtent dėl Neringos miesto. Tik.
PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Aš įsivaizduoju, kad tai buvo padaryta įstatyme turbūt specialiai, kad komisijose būtų tie žmonės, kurie ten gyvena ir organizuoja. Taip. Nes dabar čia išeis, kad važinėsim iš vieno miesto į kitą organizuoti rinkimų. Tai yra viena. Bet dabar pagal įstatymą numatyti ir komisijų sudarymo terminai. Man atrodo, 40 dienų likus iki rinkimų. Tai turbūt ir tuos įstatymo straipsnius irgi reikia keisti, jeigu mes papildomai dabar keisim šitą straipsnį?
V.LITVINAS. Man atrodo, gerbiamasis Seimo nary, jog yra suteikiama teisė komisijų sudėtį papildyti ir keisti. Prezidento rinkimų komisijai tokia teisė yra suteikta. Ir jeigu kur mes matysim, kad prieštaraus įstatymui, tai bus galima prie tų dalykų grįžti ir peržiūrėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš prisimenu, kaip buvo forsuojamas ir šturmuojamas šitas Prezidento rinkimų įstatymas. Dabar jūs siūlote daryti tuos pakeitimus. LDDP didžioji dalis į mūsų prašymus neįsiklausė, kad jis būtų gerai apgalvotas, tai gal jūs galite pasakyti, kad daugiau tokių pakeitimų nebebus iš Prezidento rinkimų komisijos pusės, nes mes nebaigsim jo tvarkyti iki pat Prezidento rinkimų?
V.LITVINAS. Mes esam, pone Vaišnorai, peržiūrėję jau šitą įstatymą, atrodo, pakankamai išsamiai. Tokių stambesnių lyg ir prieštaravimų mes šiame įstatyme nematėm šią dieną. Žodžiu, dėl to, kas mums dabar kliuvo, mes prašome jūsų pagalbos.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Juozapas Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėjau paklausti, ar nėra teisininkų Neringoje, ar netinka ten esantys? Kodėl vis dėlto čia keičiasi?
V.LITVINAS. Iš tikrųjų Neringoje yra tiktai du žmonės, turintys teisinį išsilavinimą. Tiktai du žmonės ir daugiau mes ten neturime. O pagal įstatymą, žinot jūs, jau reikia ne mažiau kaip 4, ir Neringos mieste mes susiduriam su problema. Dirbančių Neringos mieste yra nemažai, tačiau tie žmonės kiekvieną dieną važinėja iš Klaipėdos keltu.
PIRMININKAS. Seimo narys Egidijus Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau sužinoti, ar tikriausiai nėra taip, kad toks žmogus, matyt, jau pateko į tą komisiją?
V.LITVINAS. Ne. Toks žmogus nėra patekęs į tą komisiją ir tiktai dėl to mes ir kreipiamės, kad būtų padaryta pataisa, kad būtų galima tą komisiją papildyti. Tik dėl to!
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimams laikas išseko. Ir pasisakymų taip pat nematau. Niekas neužsirašė. Aš prašyčiau jus pabūti truputį tribūnoje. Gerbiamieji Seimo nariai, pagal įstatymą mes turime jį svarstyti ypatingos skubos tvarka. Taigi aš norėčiau pasiklausti jūsų, ar jūs sutinkate, kad būtų dabar balsuojama dėl šito įstatymo? Ne, skubesnės nėra. Yra ypatingos skubos tvarka. Yra įstatymo numatyta. Prašau? Jau jums atsakyta į jūsų klausimus. Frakcija šiuo atveju, deja, protestuoti negali jokia. Ir aš prašau pranešėjo, ką jisai siūlytų. Ar siūlytų dabar balsuoti, ar siūlytų vėliau balsuoti?
V.LITVINAS. Mes prašytume, jeigu yra tokia galimybė, ir Seimas galėtų balsuoti, prašytume balsuoti dabar, nes tai mums trupučiuką palengvintų darbą.
PIRMININKAS. Taigi prašome užsiregistruoti, kas dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti. Tik dėl balsavimo motyvų prašome. 5 - už, 5 - prieš dėl balsavimo motyvų. Seimo narys Rimantas Dagys.
R.J.DAGYS. Noriu pritarti šitoms pataisoms, kadangi iš tikrųjų tai yra techninė problema, kurią reikia išspręsti.
PIRMININKAS. Seimo narys Antanas Kairys.
A.KAIRYS. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. 2 - už. Seimo narys Vytautas Juškus.
V.JUŠKUS. Aš siūlau pritarti ir balsuoti šiandieną.
PIRMININKAS. 3 - už. 5 - už, 5 - prieš, kadangi yra nutarimas. Taigi Seimo narys Petras Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Čia, kiek suprantu, dėl 13 straipsnio. Manau, kad šiek tiek reikėtų pagalvoti. Juk taip imti ir padaryti tuos keitimus... Ar čia tikslinga ir reikalinga?
PIRMININKAS. Jūs siūlote nepriimti jo dabar, taip?
P.A.MIŠKINIS. Siūlau nepriimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Saulius Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Įstatymo 13 straipsnio siūlomi du pakeitimai. Pirmasis pakeitimas sukelia tam tikrų problemų, nes buvo argumentuota tiktai dėl Neringos miesto, tačiau straipsnis apima visą Lietuvą, ne tik Neringos miestą. Ir tikrai yra didelė problema, nes galima paskui tuo remiantis truputį ir piktnaudžiauti, nes niekur kitur Lietuvoje, kaip mes supratome, teisininkų netrūksta. Trūksta Neringoj. Tai gal tiesiog, aš nežinau, papildymą kokį padaryti specialų Neringos miestui, kol ten bus pakankamai teisinį išsilavinimą turinčių žmonių. Dėl antrojo pataisymo, kur ir sakė pranešėjas, kad praleistas vienas žodis “rajonų”. Tai šita pataisa, aš manau, nekelia niekam jokių problemų, nes tikrai ir ten reikia sudaryti komisijas, ir sudaryt tais pačiais pagrindais. Tai aš siūlyčiau vis dėlto klausimo sprendimą išskirti į dvi dalis: 1 punkto svarstymas yra viena nuomonė, o 2 punkto atžvilgiu yra visiškai kita nuomonė.
PIRMININKAS. Aš pranešėją pakviesčiau dar į tribūną. Dabar Seimo narys Alfonsas Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš pritariu Seimo nario Sauliaus Pečeliūno pastabai. Iš tiesų jeigu yra viename taške problema, tai mes šitą užfiksuokim, kad paskui nebūtų, sakykim, performuojamos komisijos ar dar kas nors panašaus kitose vietose. Jeigu Neringa, tai tegul bus taip ir parašyta, o patį sprendimą galima padalyti į dvi dalis, jeigu reikia.
PIRMININKAS. Seimo narys Kęstutis Paukštys.
K.P.PAUKŠTYS. Niekaip negaliu suprasti, kaip dabar mes priėmėm tokį įstatymą, kurį šiandien reikia vėl taisyti dėl vieno vienintelio miesto. Ir dar kartą norėčiau visiems priminti, kad nereikia skubėti niekam.
PIRMININKAS. Seimo narys Mindaugas Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Bent minutę pagalvokime, ar iš šito paprasto klausimo mes negalėtume padaryti didelės problemos, o paskui balsuotume.
PIRMININKAS. Taip, minutę visi galvojame. Seimo narys A.Eigirdas.
A.EIGIRDAS. Matyt, dėl paskutinės pastraipos, kur yra redakcinio pobūdžio, faktiškai praleistas žodis, tai čia turbūt ir niekas neprieštarautų. Tačiau kai dėl Neringos atskiro atvejo siūloma keisti apskritai nuostatą tam tikro įstatymo, tai čia yra labai pavojingas precedentas. Aš norėčiau priminti vis dėlto, kad jau vėl mes kišamės į įstatymo galiojimo vyksmo procesą. Jau komisijos visur sudarytos. Ir tam tikra prasme tai atsiradimas šitos nuostatos būtų jau tam tikra diskriminacija ten, kur jau išrinktos šitos komisijos. Ir, tiesą pasakius, juk įstatyme numatyta, kad jeigu trūksta specialistų, šiuo atveju vieno ar kito teisininko, tai galima papildyti komisijas, pavyzdžiui, visuomeninių judėjimų ar partijų nariais. Čia juk neprivaloma, kad būtinai būtų 2 teisininkai. Jų gali būti ir mažiau. Todėl čia nėra didelės problemos. Arba tada apskritai nepriimkime šitos pataisos, arba padarykime išlygą Neringos miestui kaip atskiram atvejui, kad nedarytume diskriminacijos kitų rajonų atžvilgiu.
PIRMININKAS. Ačiū. 4 - už, 4 - prieš. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau dvi mintis pasakyti. Visų pirma turbūt įstatymai turi būti taikomi ne atskiriems miestams, o visai mūsų šaliai, visai Lietuvai. Tai pirmoji mintis. Ir antroji mintis - jeigu iki šiol mes žinom, kad buvo atvejų, kai kai kurie žmonės, gyvendami Vilniaus mieste, vadovaudavo kitiems rajonams ten negyvendami, tai manau, kad ir komisijos nariai galės puikiai atlikti komisijos narių pareigas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar gali prieš pasisakyti. Seimo narys Zenonas Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Aš už, tada atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Seimo narys Stasys Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš pasisakau prieš. Manyčiau, kad nevertėtų daryti tokio precedento, kada mes jau pradedam diskutuoti neturėdami pateikto projekto. Reikia vis dėlto apmąstyti.
PIRMININKAS. Kviečiame į tribūną poną V.Litviną.Jūs girdėjote kritiką ir pasiūlymus. Jūsų pasiūlymai, jūsų baigiamasis žodis.
V.LITVINAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Nuo paskutinio pasakymo, kad nėra projekto. Nežinau, atrodo, projektas buvo išdalytas visiems. Vakar buvo išdalytas visiems Seimo nariams.
Dėl pono A.Eigirdo pasakymo, jog galima papildyti kitais, neteisininkais. Deja, įstatymas šito nenumato. Jūs tą iš 13 straipsnio perkėlėte į 14 straipsnį. 14 straipsnyje tokia galimybė yra numatyta, tačiau tai ne dėl miestų, rajonų, o apylinkių komisijų, todėl čia taip pat negali būti priimtas, pone Eigirdai, jūsų šitas pasiūlymas. Aš labai atsiprašau. Tačiau dėl to mums atrodė Prezidento rinkimų komisijoje, kad tai yra tikrai grynai techninis klausimas. Žiūriu, Seime jis pavirto į politiką. Atleiskit, kad mes sukėlėm tokias diskusijas. Tačiau galiu pasakyti taip, jog jeigu mes labai preciziškai reikalausime šito įstatymo vykdymo, tai tada aš norėčiau paklausti Seimo narių, kurie prieštaravo prieš tai, kaip elgtis tokiais atvejais, kada rajonas neturi savo administracinio centro? Šiauliai, Panevėžys ir Vilniaus rajonas, ir Kauno rajonas. Tai tada irgi formaliai galima sakyti, jog irgi turi būti tiktai žmonės iš ten. O ten dirbantys teisininkai dažniausiai gyvena Kauno mieste. Ir todėl aš noriu prašyti jūsų, kad nebūtų taikoma vien tiktai... Neringą aš kaip pavyzdį paminėjau. Tačiau šitokia mūsų pateikta formuluotė, mums atrodo, išspręstų tuos visus ginčus ir ateičiai niekada niekam nebereikėtų susimąstyti, kaip - ar vienaip, ar kitaip - taikyti šito įstatymo normą. Vis dėlto aš esu Prezidento rinkimų komisijos įpareigotas teikti šį teikimą Seimui, o jūs, gerbiamieji Seimo nariai, jau turite spręsti, ar mes teisūs, ar priimti mūsų teikimą, ar nepriimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Valdas Petrauskas dėl vedimo tvarkos.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Gal ne tiek dėl vedimo tvarkos...
PIRMININKAS. Tada ne. Tada nedėkokite, nes žodžio negaunate.
V.PETRAUSKAS. Norėčiau tarti vis dėlto žodį. Atkreipiu dėmesį Seimo narių į tai, kad Prezidento rinkimų įstatymas ne tik šiems rinkimams, o daugeliui rinkimų į priekį. Vadinasi, teisininkų tada, taip vaizdžiai šnekant, eksportas bus neišvengiamas. Dirba viename mieste, vadovaus komisijai kitame. Čia yra tikrai pažeistas principas. Laikykimės jo. Čia visų bus interesai pažeisti.
PIRMININKAS. Jau 6 pasisakymas prieš, gerbiamasis Seimo nary. Todėl jūs to neturėtumėte daryti žinodamas Reglamentą. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime papunkčiui, kadangi buvo siūlymas toks. Balsuosime elektronika. Prieš tai registruojamės.
V.JARMOLENKA. Galima procedūriškai?
PIRMININKAS. Taip, galima dėl procedūros.
V.JARMOLENKA. Aš vis dėlto noriu suprasti, ar tie pasiūlymai, kurie buvo papildyti arba atimti, priimti ar ne? Todėl, kad lygiai tokią pat teisę turi Seimo nariai kaip ir dabar komisijos pirmininkas. Pirmininkas teikia vieną, o su papildymu ten buvo Neringos miestas. Jeigu skliaustuose įrašytume. Jis nei pritarė, nei atmetė. Aš nesupratau iš tikrųjų.
PIRMININKAS. Pakviesime. Jis atmetė jūsų pasiūlymą, tačiau, jeigu jūs reikalausite, mes balsuosime dėl Neringos miesto įrašymo. Taigi užsiregistravo 103 Seimo nariai. Gerbiamasis pranešėjau, jums buvo siūloma Neringos miestą įrašyti į 1 straipsnį. Kurioje vietoje siūloma įrašyti?
V.LITVINAS. Gerbiamieji Seimo nariai!
PIRMININKAS. Ne, jūs nebediskutuokite.
V.LITVINAS. Taip, aš nebediskutuosiu.
PIRMININKAS. Kurioje vietoje buvo pasiūlymas įrašyti, ir mes balsuosime už tą pataisą.
V.LITVINAS. Man tokia pataisa pasiūlyta nebuvo. Aš neįsivaizduoju, kaip galima Neringos miestą išskirti iš kitų administracinių teritorinių vienetų. Turime 55 administracinius teritorinius vienetus, ir visi principai turėtų būti taikomi vienodai.
PIRMININKAS. Taigi pasiūlymas nepriimamas. Prašome pasiruošti balsuoti. Tai siūlykite konkrečiai suformuluotą pataisą raštu, kaip reikalauja Reglamentas. O jūs šito nepadarėte. Ką aš galiu jums teikti balsavimui, jeigu jūs nepateikėte raštu man formuluotės, kurios aš neturiu prieš akis? Taigi prašome balsuoti. Kas už 1 straipsnį, paspaudžia mygtuką “už”. Be pakeitimų. Už 1 straipsnį 65 Seimo nariai, 33 - prieš, 4 susilaikė. Taigi 1 straipsniui pritarta. Prašom pasiruošti balsuoti dėl 2 straipsnio su tuo redakciniu pakeitimu, kurį išdėstė ponas V.Litvinas. Taigi balsuojame. Kas už 2 straipsnį, spaudžia mygtuką “už”. Už 2 straipsnį balsavo 70 Seimo narių, prieš - 17, susilaikė 8. Taigi 2 straipsniui pritarta. Prašome pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo. Kas už šį įstatymą, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 62.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 26.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. Susilaikė 10. Taigi įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo” 62 Seimo nariams balsavus už, 26 - prieš, 10 susilaikius, yra priimtas.
Dėl vedimo tvarkos Saulius Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau padaryti repliką labai trumpą.
PIRMININKAS. Prašome.
S.PEČELIŪNAS. Galiu tiktai apgailestauti, kad vis dėlto tų pasiūlymų, kurie buvo pasiūlyti, nebuvo paprašyta suformuluoti čia. Buvo paklausta, ar turim, ar neturim, ir taip atsisakyta. Pasiūlymas buvo labai aiškus, konkretus, bet apie jį mes visiškai nekalbėjome. Buvo argumentas, kad vienas miestas bus išimtis prieš 55. Dabar išėjo visiškai priešingai, kai vienas miestas padiktavo 55. Nemanau, kad tokia praktika yra gera.
# $ Įstatymo “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešojo akcijų pasirašymo ” projektas (svarstymo tęsinys ir priėmimas)(93.01.19)
1sesija26p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra atvykęs ekonomikos ministras jūsų reikalavimu ir norėtų pateikti Vyriausybės nuomonę, gal mes, taupydami ministro laiką, sutikime jo išklausyti. Ar sutinkame pratęsti dar 10 min. posėdį? Sutinkame. Balsuoti nereikalauja. Balsuoti reikalauja. Prašom, kas už tai, kad būtų pratęstas posėdis dar 15 min.? Prašom spausti mygtuką “už”. Per tą laiką išklausysime ekonomikos ministro nuomonės ir galėsime pritarti arba nepritarti po antrojo svarstymo dėl siūlomo projekto. Prašom, gerbiamasis, atsiprašau, minutę, dar negalim jūsų leisti į tribūną. Taigi 60 Seimo narių, dauguma, pritarė, kad posėdis būtų pratęstas 15 min. Kviečiame gerbiamąjį ministrą J.Veselką.
J.VESELKA. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Atsiprašau, kad sutrukdžiau jūsų pasiruošimą pietauti, bet, kaip mane informavo, iškilo klausimas dėl to sustabdymo. Taigi noriu išsakyti Vyriausybės nuomonę. Mes, gavę iš Ekonomikos komiteto pareiškimą, kuriuo buvo prašoma toliau pratęsti aukcionų vykdymą ir viešą akcijų pasirašymą tiek, kiek trūko dienų jo užbaigimui iki sustabdymo, mes tokią telegramą pasiuntėme tiktai dėl viešo akcijų pasirašymo, kad nevykdytų viešo akcijų pasirašymo. Pasikonsultavę su teisininkais, priėjome prie išvados, kad antrai daliai jokio papildomo Vyriausybės nurodymo nereikia, kadangi pagal Civilinio kodekso 31 straipsnį turi galioti viešas akcijų pasirašymas ta tvarka, kuri ir buvo Pirminio privatizavimo įstatyme. Bet Privatizavimo komisija nevykdo naujo viešo akcijų pasirašymo, neįtraukė į tą vykdymo programą, o tik vykdo tą dalį, kiek sustabdyta jau vykstančius akcijų pasirašymus, t.y. tik tiek dienų, kiek buvo sustabdyta. Žinoma, čia jeigu žiūrėti grynai juridiniu požiūriu, tai šitą nutarimą turėjo priimti Seimas, jūsų teisė čia yra reglamentuoti. Mes, suprasdami tą penktadienio ir tokį trumpalaikį sprendimą, žinodami bendras nuostatas, būtent tokį sprendimą ir priėmėme.
PIRMININKAS. Klausti negalima gerbiamojo ministro. Gerbiamasis ministre, aš tik norėčiau patikslinti, ar jūs siūlote šį įstatymą, kurį mes nagrinėjame, priimti, pritarti po antrojo svarstymo, ar ne? Vyriausybės vardu.
J.VESELKA. Nutarimą dėl sustabdymo?
PIRMININKAS. Ne ne, taip, aukcionus, viešą akcijų pasirašymą. Čia įstatymas yra, ne nutarimas.
J.VESELKA. Taip, kol bus galutinai nuspręsta, ką daryti su siūlomais pataisymais, kuriuos mes pateikėme, siūlome visgi sustabdyti aukcionų vykdymą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Aš norėčiau paprašyti Seimo narių, kurie dabar yra išėję iš salės, kadangi bus balsuojama, jeigu norite dalyvauti balsuojant, prašom grįžti, mes jūsų palauksim trejetą minučių. Ačiū, gerbiamasis ministre. Klausimai ministrui neužduodami. Galima kalbėti dėl balsavimo motyvų.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš tik noriu pastebėti, kad ministras pripažino, kad Vyriausybė priėmė sprendimą, kurio ji neturėjo teisės priimti.
PIRMININKAS. Greičiau priimkime Konstitucinio teismo įstatymą, gerbiamieji Seimo nariai. O Seimo nariams, kurie mano, kad Vyriausybė priiminėja neteisėtus sprendimus, siūlytume nueiti į Vyriausybę, ten jiems tai išaiškinti.
A.EIGIRDAS. Aš, atleiskit, jeigu laukiame...
PIRMININKAS. Taip, Seimo narys A.Eigirdas.Laukime trejetą minučių.
A.EIGIRDAS. Ar galėčiau paklausti gerbiamojo ministro...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi mes laukiame, tai galim tą pauzę išnaudoti. Jeigu gerbiamasis ministras sutinka, tai kodėl ne? Gerbiamasis ministre, gerbiamasis ministre, formaliai jūs galit neatsakinėti į klausimus, kadangi to nenumato Reglamentas. Bet kadangi mes laukiame trejetą minučių, jeigu sutinkate atsakyti, tai maloniai prašom.
A.EIGIRDAS. Jeigu aš teisingai supratau, jūs siūlote tiktai dėl aukcionų sustabdymo. Tai galbūt jūs galėtumėt pakomentuoti ir tą nutarimo projektą, kadangi ten trys punktai yra.
PIRMININKAS. Įstatymo, gerbiamasis...
A.EIGIRDAS. Atsiprašau. Galbūt tenai tereikia tiktai punkto šitam nutarime.
PIRMININKAS. Ar jūs turite, gerbiamasis ministre, aš jums įteiksiu tą įstatymo projektą. Čia apie trečią punktą kalbama. Prašom.
J.VESELKA. Visgi tas 3 punktas, aš manau, reikalingas, nes mes, aš pabrėžiau, mes dabar tik vykdom viešą akcijų pasirašymą tiems objektams, dėl kurių buvo, taip sakant, nutrauktas procesas, kuris jau vyko. Ir tiek dienų, kiek jam trūko užbaigti. Todėl šitas 3 punktas yra reikalingas, kadangi jis tada pristabdo tam laikui viešą akcijų pasirašymą, kol nebus priimtos šitos pataisos, kurias siūlome. Todėl ir šitą 3 punktą reikėtų čia priimti. Pirmą punktą, ne, aš dėl trečio, kadangi jūs klausimą iškėlėt.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausimas. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mes klausėm jūsų nuomonės dėl viso nutarimo, o ne tik dėl kažkurio punkto. Tai būtų malonu jūsų nuomonę apie kiekvieną punktą išgirsti. O kitas prašymas pirmininkaujančiam, kad jis vis dėlto pasakytų Seimo galias. Kas kontroliuoja Vyriausybę posėdžio pirmininkas ar Seimas?
PIRMININKAS. Tą teorinę diskusiją nukelsim kitam laikui. Dabar Seimo...
T.LIDEIKIS. Aš dar vieną klausimą...
PIRMININKAS. Prašome, gerbiamasis ministre, jeigu norite, atsakykite dar. Tai bus paskutinis klausimas, nes jau balsuosime. Trys minutės praėjo.
T.LIDEIKIS. Aš norėčiau, gerbiamasis ministre, jūsų paklausti. Čia bandžiau visų to įstatymo iniciatorių klausti, niekas neatsakė. Kokie galiojančio Pirminio privatizavimo įstatymo punktai yra tokie blogi, kad mes, pavyzdžiui, negalime tęsti akcijų pasirašymo pagal jį arba aukcionų ...
PIRMININKAS. Aš čia stenogramai. Čia klausė Seimo narys T.Lideikis. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis Tautvydai Lideiki, visas Pirminio privatizavimo įstatymas grynos ekonomikos požiūriu yra populistinis, griauna labai daug ką, - ir pinigų sistemą, Lietuvos litui nepadeda ir privatizavimui nepadeda. Aš kovoju prieš jį nuo pat pradžių. O tai, kas ten numatyta, šitos pataisos, gerbiamieji, tai yra kosmetinės pataisos, bet mes būkime žmonės, kaip į žmones į jus kreipiuosi jau. Sakysime, tiek ir pirminio privatizavimo iniciatoriai, kurie dabar stengiasi ištaisyti, bet gali dar pabloginti. Na, ką padarysim, jau tokie mes esame: persistengiam, nediskutuojam iki galo, po to pykstamės, po to stengiamės pamokyti. O tai liečia Lietuvos ekonomiką, daugumą žmonių. Todėl aš, labai kritiškai atsiliepdamas į tą Pirminio privatizavimo įstatymą, į tą beveik tiesiog beprasmį sustabdymą, visgi mes turime tęsti tą pirminį privatizavimą, turime pataisas rašyti tas, kurias numatėme. To reikalauja viso nuo pat pradžios vykdomo privatizavimo pati logika. Nors ir bloga.
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys... Ačiū, gerbiamasis ministre.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis ministre, labai teisingai jūs pastebėjote, kad aukcionų sustabdymas buvo beprasmis. Gal pasakytumėt, kiek jis kainavo?
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, čia ne dėl vedimo tvarkos. Aš dėkoju ir klausėjui, kuris pateikė klausimą dėl vedimo tvarkos. Prašom balsuoti, kas už tai, kad įstatymui “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešo akcijų pasirašymo atidėjimo” būtų pritarta po antrojo svarstymo, spaudžia mygtuką “už”. Už balsavo 54, prieš - 15, susilaikė 4. Įstatymo “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešo akcijų pasirašymo atidėjimo” projektui pritarta po antrojo svarstymo. Ačiū. Darome pertrauką. Posėdis baigtas. Kitas posėdis - 15 val.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Bet tokio projekto darbotvarkėj nebuvo, nes pavadinimas yra pakeistas ir reikės balsuoti iš naujo.