Dvidešimt penktasis
posėdis
1993 m. sausio 14 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų" projektas (pirmasis svarstymas) |
|
2. |
|
|
3. |
Nutarimas“Dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo papildymo” galiojimo laiko pratęsimo” projektas (priėmimas) |
|
4. |
|
|
5. |
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pakeitimo" projektas (pirmasis ir antrasis svarstymas) |
|
6. |
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo papildymo”projektas (priėmimas) |
|
7. |
Nutarimo "Dėl komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti sudarymo" projektas pirmasis ir antrasis svarstymas, pirmojo ir antrojo svarstymo tęsinys |
|
8. |
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" pakeitimo" įsigaliojimo ir taikymo tvarkos" projektas (trečiasis svarstymas ir balsavimas) |
Seimo narių pareiškimai
A.Eigirdas. Tėvynės santaros pareiškimas
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų" projektas (pirmasis svarstymas) (93.01.14)
1sesija25p svarstyti klausimai
Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č. JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome sėstis. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo sausio 14 d. popietinį arba vakarinį posėdį. Tęsiame 2 arba dabar jau taip - 6 darbotvarkės punkto nagrinėjimą. Į tribūną kviečiu Seimo narį A.Baską.
A.BASKAS. Laba diena! Apie biudžetą galima kalbėti iš įvairių pusių. Na, aš pabandysiu kalbėti kaip Valstybės ir teisės komiteto narys.
Tam, kad biudžeto reikalai pagerėtų, turbūt mums visiems riekia pakeisti mąstymą. Ir pirmiausia, aišku, mums, kurie leidžia įstatymus, o toliau, kurie vykdo.Kokius akcentus čia reikėtų pakeisti? Anksčiau mes, ne mes, bet valdžios, orientavosi, iš ko paimti ir kam duoti. O valstybišku požiūriu reikėtų žiūrėti taip - kokiems tikslams pasiekti, kokių reikia sumų? Jeigu kiekvienas komitetas sugebėtų taip vertinti biudžetą, tuomet reikalai žymiai pagerėtų. Tam, kad šitas principas būtų realizuotas, Amerikoj prieš 30 metų buvo pradėtas naudoti vadinamasis programinis biudžetavimas, kurio esmė tuo metu ir buvo - prieš kam nors duodant iš biudžeto sumas (kažkokiam valstybės departamentui ar kam kitam), reikėdavo pateikti, kokių jis pasieks rezultatų, disponuodamas tomis sumomis. Ir pateikia, kaip jis programavo tas pasekmes, pačią technologiją, kaip jisai jos sieks.Valstybė, turėdama atitinkamą tarnybą... valstybės interesus, prioritetus, pagal tai analizuoja programuojamas pasekmes ir renka, kam suteikti ar nesuteikti. Šitas mąstymas pasaulyje, taip pat ir Ekonominėje Bendrijoje pasiekė tokį lygį - vertinimas vyksta ne tiktai prieš skiriant sumas, bet reikalaujami ir tarpiniai rezultatai. Jeigu jie yra vėl nepatenkinami, biudžetavimas nutraukiamas. Taip pat vertinama baigus darbus. Galima pagalvoti, kam to reikia? Labai paprasta - įvertinti tuos, kuriems davėm, kiek mes jais pasitikim, kiek jie sugeba pasiekti tai, ką jie programavo.
Nemaža čia pateikto biudžeto straipsnių yra suformuluoti taip, kad mums, Seimo nariams, užrašytos Konstitucijoje priedermės - kontroliuoti biudžeto vykdymą negalima įgyvendinti. Todėl, kad tie punktai yra suformuluoti taip, kad tie, kurie disponuoja tom sumom, gali padaryti taip ir taip. Pavyzdžiui, parašyta keli šimtai milijonų vaistams ir ligoniams užsienyje gydyti. Vadinasi, kiek norit vaistų perkat, kiek norit ligonių siunčiat. Arba vėl - išskyrus vienintelę Finansų ministeriją, visos kitos ministerijos suplaka komandiruotes su įrangos pirkimu, su kitokiais dalykais. Ir vėl mes negalime sukontroliuoti, kiek jie po užsienį važinėja biudžeto lėšomis, ar teisingai, ar neteisingai.
Tas pats pasakytina ir apie daugelį programų, kurios įvardytos programomis, bet jos nėra programos pasaulinio standarto supratimu, kadangi jose tikslai nesuformuluoti operacionaliai. Tai yra pamatuojamai, kad galima būtų pamatuoti, ar programa pasiekė tą tikslą, ar nepasiekė. Taip sakant, išlaidinis mąstymas. Štai paimsim sumas, ir jeigu išleidom, vadinasi, biudžetą įvykdėm. Jeigu tas mąstymas išliks... Jeigu taip paliksim tuos biudžeto straipsnius, jokia kontrolė negali jų sukontroliuoti. Valstybės ir teisės komiteto nariai, matydami šitą, pradėjo svarstyti, ką čia daryti?
Variantų gali būti įvairių. Vienas, už kurį ir nubalsavo dauguma, kad galbūt kažkaip pratęsti svarstymą ir duoti Vyriausybei laiko (aš nesakau, kad pagal visus straipsnius ten taip yra, bet yra daug straipsnių), kad jinai juos performuotų pagal šituos standartus, kad būtų įmanoma kontrolė. Sunku pareikalauti iš Vyriausybės,žinant, kokį čia reikia atlikti darbą, kad jinai perorientuotų į tikslų siekimą, į atskirų programų tikslų suderinimą su valstybiniais interesais, su prioritetais. Čia, žinoma, ne kelių savaičių darbas. Reikia įtemptai dirbti kelis mėnesius, kad tam tikrose srityse galima būtų prasiveržti. Taigi šitas uždavinys lieka ateičiai, kad valdžioms rastųsi atsakomybė atskaitomybė finansine prasme.
Taip pat, pavyzdžiui, toliau įgyvendindami šitą mąstymą, jeigu mes skiriam teisėsaugos organams kokias nors sumas, mes turim paklausti, kokių jums sumų reikia, kad būtų sumažintas neišaiškintų nusikaltimų procentas, pavyzdžiui, dvigubai? Ko jums reikia? Aišku, kad pereinamuoju laikotarpiu, kai pateikiamas biudžetas, valstybėse pateikiami ir pageidaujami įstatymai. Aišku, kad per metus reikės priiminėti naujus įstatymus, ir aišku, kad pereinant iš komandinės sistemos į rinkos ekonominę sistemą, būtinai reikės priiminėti įstatymus. Tuomet mes ir iškeliam teisėsaugos organams tokius klausimus. Kiek reikia sumų? Ir kokių reikia įstatymų, kad Lietuvoje būtų tvarka?
Taip pat ir Žemės ūkio ministerijai galima pasakyti - kiek jums reikia milijardų, kad šiais metais išmaitintumėte Lietuvą? Aš manau, kad yra nerealu Žemės ūkio ministerijai kelti uždavinį, kad ji turi eksportuoti jau šiais metais, užtikrinti atitinkamas eksporto apimtis. Turint galvoje, kad visose valstybėse, kurios yra šitoje juostoje kaip Lietuva, žemės ūkio produkcija subsidijuojama daugiau kaip pusės jos kaštų. Čia klausimas yra labai didelis nagrinėjant valstybės strategiją, kokios eksporto apimtys yra iš viso tikslingos pagal žemės ūkio produkcijos apimtį. Pavyzdžiui, Norvegija yra griežtai “užsirėžusi” brėžinį, kad tiktai išmaitintų vietoj, kad nereikėtų įsivežti iš kitur.
Taigi svarstant biudžetą siūlau pereiti prie valstybinio mąstymo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto pirmininką Kazimierą Antanavičių. Ir gerbiamuosius kolegas labai prašyčiau tarpusavyje tyliau kalbėtis. Prašom kalbėtis, čia jūsų reikalas, bet šitai daryti tyliai, kad kiti negirdėtų. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, štai ir vėl svarstome biudžetą. Tai yra pagrindinis mūsų darbas. Tačiau, kaip visiems akivaizdu ir kaip šiandien daugelis kalbėjo, rimtai ir dorai atlikti to darbo mes negalime. Taigi aš pateikiu Ekonomikos komiteto preliminarines išvadas dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. valstybės biudžeto projekto. Tos išvados suformuotos po trijų Ekonomikos komiteto posėdžių: sausio 7 d., sausio 10 d. ir sausio 11 d. Stengsiuosi ilgai nekalbėti, nes didelės prasmės iš šito kalbėjimo nėra. Turbūt visiems akivaizdu.
Taigi pirma. Esminį biudžeto projekto svarstymą pradėti gavus preliminarinę, gal už 11 mėnesių biudžeto apyskaitą už 1992 metus. Pirmasis mūsų pageidavimas buvo... yra? (Balsai iš salės) Aš maniau, kad jūs gavote, o mes negavome, jau apsidžiaugiau. Todėl, kad pats pirmasis mūsų kreipimasis, mūsų raštas buvo parašytas ir telefaksu išsiųstas Vyriausybei. Bandysiu gal vėliau atskleisti, kodėl to reikia. Turbūt kiekvienam akivaizdu, kad jei nori analizuoti biudžetą, tai turi žinoti šių metų kaštus, programas, kam, kas, kiek buvo panaudota.
Antra. Kartu su biudžeto projektu turi būti pateiktas ir valiutinio fondo naudojimo 1992 metais projektas. Tenka konstatuoti, kad valiutinio fondo naudojimo projektas 1992 metams taip ir liko neapsvarstytas Aukščiausiojoje Taryboje. Todėl kartu su patikslintu 1993 metų biudžeto projektu turi būti pateikta ataskaita apie valiutinio fondo naudojimą bent per 1992 metų 11 mėnesių. Taigi valiutos fondas - maždaug antrasis biudžetas. Mes svarstom kažką, o pusės lėšų visai neimam domėn. Galėčiau sakyti, kad šiemet iš tiesų ta problema biudžeto projekte jau išspręsta, nes visos lėšos: ir valiutinės, ir nevaliutinės, yra nurodytos, atskaitomos biudžeto projekte. O pernai buvo tiktai pusė lėšų. Diskusija vyksta, svarstom, lyg ir priedermė svarstyti. Jeigu tiktai dėl priedermės svarstyti, aš sakyčiau, kad neverta, daug laiko, o per pusvalandį ar valandą apsvarstyti ir balsuoti.
Trečia. Kaip buvo 19911992 metais, taip numatoma ir 1993 metais per biudžetą perskirstyti pernelyg didelę nacionalinių pajamų dalį didinant mokesčių tarifus. Į biudžetą perimama nepamatuotai didelė žmonių ir verslininkų pajamų dalis.
Ketvirta. Pateikdama biudžeto projektą, Vyriausybė turėtų numatyti ir priemones, kurių bus imamasi mokesčiams mažinti bei Lietuvos ekonomikos pagrindams stiprinti. Aš esu daug kartų iš tos tribūnos kalbėjęs, kad, mažindami mokesčius, galėtume pririnkti tų daugiau mokesčių ir lėšų į biudžetą. Todėl, kad labai didelė dalis (juk tas niekam ne paslaptis) verslo žmonių, vieni piktavališkai, o kiti, neturėdami išeities, nemoka tų mokesčių. Reikėtų padaryti taip, kad jiems būtų naudingiau mokėti, negu slapukauti, negu rizikuoti. Bet kada mokesčiai yra dideli ir aukšti, - kuo aukštesni, tuo labiau slapukaujama, tuo mažėja pajamos, įplaukos į biudžetą. Vėl reikia didinti mokesčius, ir tai yra visam pasauly žinoma, kad per šitą ir “papjaunama” gamyba. Na, toks labai paprastas žemdirbiams žinomas dalykas. Turėtume išspręsti... Žemės ūkio bendrovė, teikdama savo žmonėms paslaugas, už tas paslaugas moka akcizo mokestį. Pasakykite, ar čia ne pasityčiojimas? Vadinasi, jeigu aš, kaip asmuo, nusipirkau malkų, tai, kurdamas krosnį, turėsiu sumokėti dar vieną mokestį! Tai yra lygiai tas pats. Už kurą mokesčio nebereikia antrąsyk mokėti, nes už kurą atskaito. Bet štai už tą paslaugą jie dar turi mokėti, ir dar žemdirbiai. Na, tokių dalykų yra daug.
Taip pat Vyriausybė turėtų numatyti prioritetines Lietuvos ūkio plėtojimo kryptis, investicijas, kurios ateityje leistų iš esmės didinti ūkio efektyvumą, plėsti darbo vietas ir tobulinti technologijas. Taigi mums pats, sakyčiau, svarbiausias klausimas yra darbo vietų plėtimas. Ką daryti, kad neitume į masinę bedarbystę? Juk žmonės, kurie sėdi gamyklose ir yra be darbų, yra bedarbiai. Juk iš mūsų visų kaštų jiems yra mokamos algos. Juk kainos didėja turbūt vienu trečdaliu... 33 % kainų didėjimas priklauso nuo to, kad žmonės gamyklose dirba labai neproduktyviai. Jiems reikia mokėti algą, darbo jie neturi, o į produkcijos kaštus įeina jų darbo užmokestis. Valstybinėm gamyklom tai nieko nereiškia. Didini, didini kainą tol, kol paskui pasižiūri, kad niekas tos produkcijos nebeperka. Ir sėdi, ir tupi ant palos krašto - jau atgal sugrįžti nebeįmanoma. Bet yra valstybinė ekonomikos politika, mokesčių politika, ir mes su jumis, gerbiamieji kolegos, esame už tai atsakingi.
Penkta. Ekonomikos komisija siūlo Lietuvos Respublikos įstatyme “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 1993 metams” nustatyti proporcijas, kuriomis bus didinami ar mažinami asignavimai jų valdytojams, programoms ar objektams. Tai žymiai padidintų biudžeto realumą ir sudarytų Vyriausybei galimybes tvarkyti biudžeto lėšas vykstant įmanomiems finansiniams pokyčiams. Taip, jeigu tas būtų vien dėl to, galima būtų sakyti, kad štai mes turime gana rimtai svarstyti biudžetą. Tačiau, kada to nėra... štai kiek pernai yra padaryta viršbiudžetinių išskaitymų. Čia yra visas sąrašas biudžetinių išmokų. Vyriausybė padarė. Aš nežinau, ar kas nors ir sugebėtume jį perskaityti. Jeigu tokį sąrašą virš mūsų patvirtinto biudžeto... Vyriausybė išlaiduoja, išlaiduoja savo nuožiūra, tai kokia prasmė čia mums sėdėti ir svarstyti šitą biudžetą? Juk tai yra visiškai tuščias laiko gaišinimas. Dar sykį sakyčiau, kad labai ryškiai nustatyti, kad visiems ar ne visiems biudžeto asignavimų valdytojams, programoms, objektams didinama proporcingai. Arba nustatyti, kad investicijoms duodami du trečdaliai ar dar kokie nors, prioritetinėms kryptims duodami du trečdaliai, kitiems - vienas trečdalis arba mažinama atitinkamai. Dabar jokių taisyklių nėra. O mes žinom, kas bus su mūsų finansais. Juk mes pernai laukėm, biudžetą tvirtinom taip sau, apgraibom. Todėl, kad štai įvesim litus, ir ką čia apsimoka dabar rimtai skaičiuoti, kas čia yra tie rubliai. Dabar tą patį sakom - kas tai yra tie talonai. Kažkokią sistemą, kur galima būtų nustatyti, ką darysim, mums reikia priimti. Vėlgi su sąlyga, jeigu galima. Žmonės sakys - yra mūsų Vyriausybė, ir tegul daro. Aš irgi pritariu tam, tada mes negaiškim čia laiko. Tada mes ir nesikiškim į visą šitą.
Vienam miesto ar rajono gyventojui tenkančių biudžeto lėšų dydis turi iš dalies priklausyti nuo įplaukų, tenkančių to miesto ar rajono vienam gyventojui. Štai čia kolega vienas aiškino, kad kaip apskaičiuojama. Štai Alytaus miestui 29,9%, rodos, nuo mokesčių, o Kauno miestui 80%. Vadinasi, tas priklauso nuo infrastruktūros. Iš tiesų taip, bet juk tai yra visiškai sovietinis reliktas. Dar sykį norėčiau sakyti, kad mes negalime pereiti štai staigiai ir visuotinai prie normatyvinių biudžetų formavimo savivaldybėms. Todėl, kad tokie miestai kaip Vilnius, Kaunas gaus galbūt nepamatuotai daug. O tokie kaip Birštonas, Druskininkai apskritai gali pražūti, taip. Bet skatinti mes tą privalome. Aš apie tai kalbu jau ne mažiau kaip 7 metus. Kiekvieną kartą, kai Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos biudžetą tekdavo žiūrėti, šitai kalbėdavau, ir dabar ta kalba tęsis. Tai padarykim, kad, sakysim, bent nuo kiekvieno 1% ar nuo kiekvieno 10% pajamų didesnių, kad vienam žmogui tektų bent 1% daugiau biudžeto lėšų tame rajone. Alytus daug užsidirba, tegul gyvena geriau. Kėdainiai daug užsidirba, tegul gyvena. Mokyklos, medicina, tegul daugiau klesti. Na, taip yra visame pasaulyje. Tas priklauso. Mes gi vienam gyventojui maždaug lygiai ar nelygiai, nežinia kokie kriterijai.
Prieš pradedant kitus biudžeto projekto svarstymo etapus turi būti pateikta SODRos lėšų naudojimo 1992 m. apyskaita ir SODRos biudžeto projektas 1993 m. Mūsų biudžete nemaža dalis yra socialinėms reikmėms skirtų pinigų. Kaip mes galim svarstyti, neturėdami SODRos pinigų? Juk nieko nežinom. Mes esam kaip kačiukai maiše. O iš kitos pusės štai norėčiau, jūs visi turbūt turit, pacituoti, išvadas apie SODRos lėšų naudojimą. Ten rašoma, kad SODRoje yra per 2 000 darbuotojų. Ir darbuotojų skaičius nuolatos didėja. Tai pinigai socialinei šalpai eina ne socialiai remtiniems, o tiems, kas ten įsidarbina. Tai galima ir taip sugalvoti, kad imkim ir padarykim didelį SODRos biudžetą. Visą Lietuvą ten įdarbinkim, ir bedarbių nebus, ir apskritai visi gerai gyvens. Bet iš kur SODRa ims pinigų? Ar aš jau turiu baigti?
PIRMININKAS. Jau 14 minutė.
K.ANTANAVIČIUS. O, tai aš tiesiog mažai pasakysiu. Turi būti pateikta 1992 m. gruodžio 22 d. Ekonomikos komiteto paklausimu prašyta valstybės valdymo išlaidų mažinimo programa. Štai buvo pateiktas paklausimas. Ponas B.Lubys parašė Finansų ministerijai ir Ekonomikos ministerijai. “Prašau kartu su kitomis ministerijomis ir tarnybomis paruošti ir pateikti prašomą informaciją.” Laukiam ir norim, kad tai būtų padaryta. “Pateikti taip pat gruodžio 7 d. prašytą informaciją apie gautas aukas ir įsteigtų aukų fondo apyskaitas.” Niekas nežino, kur tos aukos, kur jos naudotos, kam naudotos. Mes manom, kad būtina pateikti, kaip bus naudojamos lėšos, skirtos žemės ūkiui, kokia programa. Todėl, kad štai ir iš šios tribūnos ne vienas kalbėjo apie tai, kad suteiktume žemės ūkiui lengvatinius kreditus. Galbūt. Tai tada pagrįskit, pateikit, gerbiamieji kolegos, ar žemdirbiai, ar Finansų ministerija, bent vieną paskaičiavimą. Štai ferma, fermeris pasiėmė 3 mln. talonų. Kada ir iš kur jis galės grąžinti? Na, būkim tokie padorūs, pateikim skaičiavimą. Na, nevarykim... Juk mūsų žmonės nėra baigę aukštųjų mokslų, tie fermeriai. Ir nevarykim jų į pragaištį. 3 mln. jis turi pasiimti, jeigu nori fermą sukurti. Kada jis galės grąžinti 3 mln. be procentų? Paskaičiuokime, maisto produktų kainas turim mes prognozuoti, o ne žemdirbys turi prognozuoti, kaštus mes turim prognozuoti, o ne žemdirbys turi prognozuoti. Pateikim pavyzdinį skaičiavimą, ir tada matysime. O dabar kalba - kreditus... Teks atiduoti viską subsidijom, ir jeigu atiduosim visiems, tai tiktai tie pinigai bus pražūtingai iššvaistyti. Reikia parengti programų, konkursų, kam duosim ir kokiu būdu. Reikia žemės ūkio banką skubiai steigti ar tvarkyti, kad jis pagal programą, pagal projektą duotų tuos kreditus. Jeigu mes duosim šiaip sau, tai vėl... Na, aš manau, kad valdymo... Ne aš manau, mūsų Ekonomikos komiteto išvada. Valstybės valdymo išlaidos turi būti sumažintos 25%. Ta suma turėtų būti skirta kultūrai ir švietimui, taip pat vaikų maitinimui mokyklose. Juk vaikai nevalgę dabar, visai nevalgę lieka. Brangu ir... visą dieną. Tai juk mes žlugdom savo tautą. Turi būti parengta energijos taupymo programa ir jos finansavimo projektas. Na, be abejo, kartu su šituo turi būti Respublikos privatizavimo fondo apyskaita, kokios lėšos sukauptos ir kur jos padėtos? Taigi kitų išvadų, manau, nebeskaitysiu. Čia yra dalinės išvados, iš kur galima sumažinti valdymo kaštus. Einu iš tribūnos taip... Tai turizmo tokį įsisteigė štai departamentą. Gali apsimokėti. Sujungti Kultūros paveldo ir Paminklosaugos departamentus. Yra kitokių vietų, iš kur galima sutaupyti. Bet manau, kad čia Vyriausybė pati geriau gali nuspręsti. Didelę lėšų dalį galima būtų sutaupyti išnuomojant arba privatizuojant dalį valstybės administracijos užimamų pastatų. Ne kad darbuotojus, bet ir kiek galima šildymui, eksploatavimui sutaupyti. Taigi reikėtų mokslo tyrimo darbams pateikti, kaip, kokias programas, na, kontraktines sutartis mokslo tyrimo darbams. Mes, Ekonomikos komitetas, labai norim gauti visų ekonomikos profilių mokslo tyrimo institucijų programas ir tiktai tuo atveju jas finansuoti, nes kol kas štai yra privatizavimo institutas, bet pateikėm pataisas ir jokios reakcijos - ar geros, ar blogos, ar dar kažkas.
Taigi noriu padėkoti už dėmesį ir palinkėti, na, visiems mums atkakliai dirbti prie to biudžeto projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį S.Pečeliūną. Ruošiasi Seimo narys A.Ivaškevičius.
S.PEČELIŪNAS. Aš nekalbėsiu vien tiktai kaip Seimo narys. Dabar pasisako tik komitetai ir frakcijos, tai tuo ir vadovausiuosi.
PIRMININKAS. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, jūs gavote ir nagrinėjote tą projektą, kuris yra pateiktas. Labai gaila, kad mes negalime palyginti dar vieno siūlomo, sakykim, Vyriausybei projekto, kurį Finansų ir biudžeto komitetas, įvertinęs visas pastabas ir visa kita, galėjo mums pateikti bent tokį preliminarų, nes dabar visiškai neaišku, kaip vyko po pirmos mūsų diskusijos, kai buvo siūlyta...
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary. Gerbiamieji kolegos! Gerbiamasis Patackai, prašom tyliai kalbėti. Ne tamstos reikalas, o visų reikalas, kadangi triukšmaujate. Prašome, gerbiamasis S.Pečeliūnai.
S.PEČELIŪNAS. Mes norėjom taupyti laiką, kad būtų kuo mažiau čia kalbama, o būtų įvertinta viskas, sakykim, komitetuose ir kitur, o čia jau gautume tam tikrą išvadą, kas įvertinta, kas neįvertinta. Šito mes kol kas nežinom, užtat kai kurie dalykai, man atrodo, čia yra tiesiog iš naujo kartojami. Na, ką padarysi. Taip jau mums išeina. Aš manau, jūs visi gavote Valstybinės derybų delegacijos vadovo raštą dėl kai kurių sumų, kurias mūsų valstybė galėjo gauti pernai. Ir štai labai įdomus dalykas. Jeigu jūs matot projektą, kur yra 5,2 mlrd. talonų deficitas, pamėginkit sudėti tuos skaičius, kuriuos mūsų valstybė gali gauti ir privalo gauti iš Rusijos į valstybės iždą. Ir derybų metu dėl šito Rusijos pusė nesiginčijo, kad ta žala ir tie visi dalykai, kuo naudojasi teisėtai ar neteisėtai Rusijos kariuomenė, dar būdama Lietuvoje, kad už tai valstybė turi gauti pinigus. Tai visa tai suskaičiavus... Aš čia kai kurias pozicijas galiu paminėti. Aš manau, jūs turit ir galit pasitikslinti. Už gamtos išteklių naudojimą ir aplinkos teršimą - per 9 mln. JAV dolerių, už naudojimąsi žeme (65 433 ha) - apie 2,6 mln. dolerių, negauta už kariuomenės naudojimąsi negyvenamomis patalpomis virš 86 mln. Aš visų skaičių nesakysiu, kai kuriuos netgi dabar ir paskaičiuoti yra sunku. Sakykim, Lietuvos Respublikos išlaidos suniokotų pastatų, kultūros paminklų ir kitų objektų atstatymui, kurių dydis dar šiandien mums tiktai nėra iki galo žinomas, nes ne visi tie pastatai yra ir atgauti dar kol kas, nes ten dar kai kurie daliniai gyvena. Tai bendra suma būtų apytikriai apie 143 mln. dolerių, jeigu paverstume talonais (maždaug 1 doleris - 400 talonų), tai išeina 130 mlrd. Patys kukliausi skaičiavimai. Į valstybės iždą. Deficitas 5 mlrd. Lyginkim tuos skaičius. Todėl aš norėčiau priminti pačią paskutinę pastraipą, kur delegacija atkreipė dėmesį į Rusijos kariuomenės padarytų nuostolių per 1992 m. kompensaciją kaip į teisėtas, į realias 1993 m. Lietuvos valstybės iždo pajamas, kurias išreikalavus, būtų lengviau subalansuoti ir valstybės biudžetą, ir Lietuvos, ir Rusijos tarpusavio prekybinius bei kitus atsiskaitymus. Tai čia tie pinigai, kuriuos turėjo išreikalauti jau ne derybų delegacija, o Vyriausybė. Čia jau Vyriausybės reikalas įvairius mokesčius surinkti ir iš piliečių, ir iš bet ko, kas naudojasi tam tikromis paslaugomis. Tai vienas klausimas.
Toliau teko čia girdėti Finansų ir biudžeto komiteto pirmininko pranešime, kad ketinama sumažinti skiriamus asignavimus krašto apsaugai. Mūsų komiteto išvada buvo kitokia. Ir tai, kad mes nurodėm, jog pati ministerija, tam tikrų funkcijų atsisakydama, randa tam tikrų šaltinių, galėtų geriau verstis. Bet pačių tų pinigų neatsisakydama, nes kitiems dalykams juos būtų galima skirti. Tai aš taip supratau, kad suprato mus visiškai neteisingai ir tiesiog nusprendė, kad tiek, kiek mes siūlom, reikia sumažinti. Tai būtų visiškai neteisingas supratimas to, ką mes sakėm. Iš kitos pusės aš suprantu, kad tos kalbos prieš rinkimus apie krašto apsaugos finansavimo mažinimą kažkaip turi atsispindėti ir laimėjusiųjų kalbose, ir veiksmuose čia. Bet komitetas, kaip aš supratau, yra kitos nuomonės. Šitą problemą reikės spręsti. Aš manau, kad tai yra labai svarbi problema.
Dar vienas dalykas, kuris visiškai neatsispindi valstybės biudžete. Yra priimtas Politinių partijų įstatymas. 1992 m. Vyriausybė, remdamasi tuo įstatymu, siūlė biudžete numatyti eilutę dėl tam tikro finansavimo politinėms partijoms. Įstatymas tą leidžia, tik nėra numatytas mechanizmas. Visus praeitus metus mes mėginome ginčytis, koks tas mechanizmas turėtų būti. Deja, taip išsiaiškinti ir nepavyko. Šiandien jau dėl tam tikro mechanizmo galima būtų, aš manau, susitarti. Įvyko rinkimai į Seimą, yra daug rinkimų įstatymų. Ir jeigu mūsų daugpartinė sistema nuo nulio jau pasiekė tokį lygį, mes turim galų gale įvardyti ir biudžete tą parodyti - yra valstybinė politinių struktūrų rėmimo politika ar nėra. Nes vien tik įstatymas, kuris numato, kad tai gali būti daroma, bet jeigu tai nėra daroma, vadinasi, tokios politikos nėra. Aš čia visiškai nekalbu apie sumas. Tos sumos gali būti visiškai simbolinės. Sakykim, vienai organizacijai 10 talonų, kitai 1 talonas. Biudžetui tai nebus joks nuostolis, bet bus įvardyta, kad tokia politika yra, tačiau tiesiog valstybė neturi pinigų, kad ją vykdytų labai realiai. O kai bus lėšų, ji galės tuos koeficientus daryti visai kitus. Koks tas mechanizmas bus, mes turėtume susitarti. Ar pagal rinkimų rezultatus, ar pagal gautų balsų skaičių, ar dar kažkaip. Pasaulyje tokie mechanizmai egzistuoja. Aišku, Vokietijos mechanizmo gal mes negalim sau taikyti, kur kiekvienas balsas yra 5 markės. Mes tiesiog tokių pinigų neturim. Bet net ir jį naudojant, įvedus mažinimo koeficientus, kad tai normaliai būtų, sakykime, keli talonai, mes matytume, kad yra tokia valstybinė politika. Iš kitos pusės visos tos kalbos ir iš jūsų, mielieji, pusės, kai jūs kalbat apie tai, kad vystoma daugpartinė sistema, kad vystoma demokratija Lietuvoje... Aš drįsčiau šituo suabejoti ir labai smarkiai suabejoti, žinodamas, kiek dabar kainuoja pastatų nuoma ir visa kita, kai partijos politiniame gyvenime ir praktiškai jų dėka, labai didelio ir sunkaus darbo dar nuo 1988 m. dėka tokią daugpartinę sistemą turim. Ir daugelio iš jų dėka LDDP mėgino ir mėgina tapti normalia partija. Ir labai įdomu, kad dabar, kai ji tapo valdančiąja, ji nebevykdo tos politikos. Nebereikia - užteks vieno balso ir vienos tiesos. Aš nenorėčiau, kad mes šitaip suprastume mūsų tolimesnį gyvenimą ir šitaip jį įvardytume. Todėl siūlau dėl šito pagalvoti. Manau, kai kur tai ir yra kalba apie biudžetą. Biudžetas tai yra valstybės politika irgi visais klausimais. Finansuojama ar nefinansuojama - per tai parodomas yra valstybės požiūris į vieną ar kitą klausimą. Tai nėra vien tiktai sumos, tai kartu yra ir politika. Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau, kad būtų įvertinti keli dalykai. Tai koks yra deficitas? Ankstesni valstybės biudžetai buvo nedeficitiniai. Iš kur tas deficitas atsiranda, kur yra pajamų šaltiniai valstybės iždui papildyti? Kai kur aš nurodžiau, kad galima išsiversti be deficito ir dar turėti pajamų tam tikroms dotacijoms. Ką dotuoti, tai jau turėtume spręsti. Ir dėl biudžeto, kaip politinio dokumento, aš norėčiau, kad jūs apie tai irgi pagalvotumėt. Galbūt daug kam šiandien tai atrodo taip truputį ir nesuvokiama, nesuprantama, bet tai yra labai svarbus klausimas.Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną Seimo narį A.Ivaškevičių, jeigu neklystu, Nacionalinio saugumo komiteto vardu. Ruošiasi kolega I.Uždavinys.
A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kiekvieno komiteto vardu pasisakydami, galvojo, kaip čia padidinti, sakykim, savo kompetencijoje esančių institucijų biudžeto išlaidas ir dažniausiai buvo minima Krašto apsaugos ministerija, kad va štai ten yra kaip tik ta suma, kurią būtų galima gerokai sumažinti ir kad tai išspręstų vos ne viso Lietuvos biudžeto problemas. Per daug mūsų gyvenime yra subjektyvumo. Mes labai dažnai viską sprendžiame iš nuogirdų ir t.t. Kad nebūtų to subjektyvumo, mūsų komitetas, sakykim taip, padarė išvažiuojamąjį posėdį, t.y. mes aplankėm (tam paaukojom visą dieną) Krašto apsaugos ministerijos ne vieną objektą. Ir tai, ką pamatėme, iš tikrųjų verčia vis dėlto susimąstyti svarstant Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų dydį. Daug kas ragina jį mažinti milijardu ir galbūt net daugiau kai kas siūlytų. Aš būsiu nepopuliarus kaip ir, sakykim, beveik visi mūsų komiteto nariai, sakydami, kad vis dėlto tų lėšų mažinti negalima įvairiais aspektais.
Pirmiausia turim prisiminti, kad ir Krašto apsaugos ministerijoje, ir jos sistemoje taip pat dirba, sakykim, tarnauja Lietuvai žmonės. Ir tos sąlygos, kuriose jie gyvena ir dirba, sakyčiau, netgi apverktinos. Ir jeigu mes nekreipsim į tai dėmesio, tai iš mūsų krašto apsaugos beveik nieko neliks. Jeigu pasižiūrėtume į išlaidas, kurias skiria kiekviena valstybė, sakykim, įeinanti į NATO organizaciją, tai aš galėčiau net parodyti diagramą. Juokinga. Sakykime, Lietuvos vieno gyventojo įnašą į krašto apsaugą tesudaro 4 doleriai.
Taip, aš suprantu. Kai kas sako, kad į mėnesį galbūt tiek uždirba. Sakykim, Turkijos arba pati mažiausia antra valstybė išleidžia krašto apsaugai arba kariuomenės išlaikymui 87 dolerius. Arba netgi toks Liuksemburgas išleidžia, sakykim, bendros išlaidos... Nykštukinė valstybė išleidžia maždaug 6 kartus daugiau negu Lietuva. O procentais tai sudaro maždaug 5,5 proc. mūsų krašto biudžeto. Mes turime išlaikyti ir techniką, ir, sakykim, netgi tokias sistemas, kurios įeina į Krašto apsaugos ministeriją. Sakykim, Civilinės saugos departamentas. Kol nėra nelaimių, kol kas nors neatsitinka, atrodo, kad ir tokie dalykai nereikalingi. Sakykim, tada nereiktų ir gydytojų. Jeigu mes sveiki esam, galima gyventi ir nieko neatsitiks. O kiek mes avarijų jau Lietuvoje turėjom ir matom, kaip jos yra prastai ir lėtai likviduojamos. Ten reikalinga ir technika, nauja, moderni technika, kuri kainuoja ne vieną tūkstantį netgi ne talonų, o dolerių. Šnekėjo šiandien teisingumo ministras apie tai, kad Lietuvoje ir kriminogeninė situacija yra be galo sudėtinga. Lietuva yra kryžkelė tarp įvairių valstybių. Todėl reikia stiprinti ir pasienio apsaugos tarnybą, kadangi į Lietuvą gali patekti visokių nusikalstamų grupuočių - ir žmonės, ir ginklai, ir narkotikai, ir netgi, sakykim, jau jūs laikraščiuose skaitėte, kad radioaktyvios medžiagos jau yra, taip sakant, ne vienąkart užfiksuotos, kurios keliavo per Lietuvą. Todėl aš nenoriu, taip sakant, nei raginti, kad jūs balsuotumėt vienu ar kitu būdu už tokio ar kitokio biudžeto priėmimą, tik noriu pasakyti, kad Krašto apsaugos ministerijoje yra galvojama ir yra, sakykim, rasta būdų, ir bus derinama su Vyriausybe, kaip rasti vidinių rezervų, kaip išspręsti, sakykim, savo jėgomis tas problemas, kaip išlaikyti tą funkcionuojančią sistemą.
Daugiausia kalbėjau apie Krašto apsaugos ministeriją dėl to, kad čia, matyt, daugiausiai kyla dėl to klausimų. Aš manau, kad visi puikiausiai suprantate, kad tiek Vidaus reikalų ministerijai, tiek priešgaisrinei apsaugai, netgi saugumo tarnybai tos skirtos lėšos yra pačios minimaliausios. Ir baigiant norisi pasakyt, kad kiekvienai institucijai, kuri, sakykim, eina į mūsų Nacionalinio saugumo komiteto veiklos kompetenciją, biudžete yra skirta tik pusė tų lėšų, kurios joms būtų reikalingos. Todėl dar kartą kviečiu visus pagalvoti, ar galima, taip sakant, neapgalvojus, vien tiktai iš nuogirdų arba vadovaujantis kažkokiais mitais imti ir mažinti lėšas, skirtas toms institucijoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį gerbiamąjį I.Uždavinį. Prašom.
I.S.UŽDAVINYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Biudžeto ir finansų komiteto posėdis, kuriame galutinai buvo priimti pakoreguoti pasiūlymai biudžetui, įvyko sausio 13 d. Jūs puikiai prisimenate, kokia tai yra diena. Ir štai tokią dieną yra sprendžiami biudžeto reikalai. Štai tokią mes reiškiame pagarbą žuvusiųjų atminimui. Dėl to tokiame posėdyje aš negalėjau dalyvauti, taip pat ir kiti Tėvynės Santaros komitete nariai. Ir dėl to negalėjome išsakyti savo nuomonės ir pastabų biudžeto klausimu.
Laisvės frakcijos vardu ir Krikščionių demokratų frakcijos vardu noriu išvardinti tuos pasiūlymus, kuriuos mes norime pateikti jūsų dėmesiui.
Siekiant priartinti biudžetą prie mokėtojo ir vartotojo tikslinga sumažinti valstybės biudžeto lyginamąjį svorį iki 58% ir padidinti savivaldybių biudžetų dalį nacionaliniame biudžete iki 42%. Tuo tikslu reikėtų subsidijas, palūkanas ir lengvatinius kreditus priskirti savivaldybių biudžetų išlaidoms. Subsiduoti siūloma ne ūkinius subjektus, bet socialiai remtinus asmenis.
Atsižvelgiant į išlikusius didžiulius infliacinius tempus 1993 m. biudžetą tikslinga sudaryti sausio 1 d. kainomis, vėliau kas mėnesį indeksuojant biudžeto įplaukų ir išlaidų straipsnius. Pagal tai turėtų būti apskaičiuotas bendrasis tėvyninis produktas ir atitinkamai juridinių asmenų pelno mokestis, pridėtosios vertės mokestis ir individualūs akcizai, o taip pat fizinių asmenų mokesčiai. Pajamose turėtų būti įrašytos palūkanos už Lietuvos banko disponuojamus valstybės piniginius resursus - apie 10 tūkst. mln. talonų. Iš privatizavimo gaunamos lėšos tiek vidaus pinigais, tiek konvertuojama valiuta neturi būti naudojamos einamosioms išlaidoms dengti, o skiriamos į investicinius fondus. Biudžeto išlaidas siūloma sumažinti valstybinės įmonės “Lietuvos kuras”, valstybinės įmonės “Lietuvos dujos”, Pramonės bei prekybos ir Žemės ūkio ministerijoms, valstybės rezervui sudaryti, Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui ir Valstybinei draudimo įstaigai. Šitas viskas yra atitinkamai pateikta.
Yra siūloma padidinti palūkanas už kreditus valstybės rezervams finansuoti, švietimo, kultūros, mokslo organizacijoms, taip pat savivaldybėms. Siūloma neskirti Lietuvos valstybės bankui lėšų iš privatizavimo fondo, bet įstatinį kapitalą formuoti iš rezervinių fondų.
Dėl nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. valstybės biudžeto atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų ir dotacijų” siūloma nepritarti 2, 3, 4, 5 ir 7 punktams. Vietoj 2 punkto įrašyti 6 punktą. Nustatyti, kad biudžetas indeksuojamas kiekvieną mėnesį atsižvelgiant į bendrą kainų augimo indeksą.
Aš šiek tiek norėčiau sustoti prie to, kad, kai buvo pasiūlyta maldos namų statybai, tiksliau, Katalikų Bažnyčios reikalams, šitie 576 mln. talonų buvo nubraukti. Aš nežinau, kokiais samprotavimais ir kokiais argumentais rėmėsi, atlikę šitą aktą, Biudžeto komiteto žmonės. Tik noriu jiems priminti, jeigu iš tikrųjų mes tęsiame tą politiką ir laikomės tų nuostatų, kurias mes buvome priėmę, tai reikėtų šito neužmiršti. Dar 1990 m. birželio 12 d. tarp Katalikų Bažnyčios ir valstybės buvo pasirašytas Katalikų Bažnyčios padėties Lietuvoje restitucijos aktas, kuriame 2 punktas skamba taip: “Lietuvos Respublika kompensuos Bažnyčiai padarytus nuostolius pagal abipusiai priimtinus susitarimus”. O 4 punktas skamba taip, kad “Valstybė ir Bažnyčia Lietuvos Respublikoje bendradarbiaus pariteto principu.” Tai va dabar, remiantis štai šiuo Restitucijos aktu, mes įsipareigojimų Bažnyčios atžvilgiu atsisakome. Dar daugiau. Yra metamas priekaištas, kad ir kitose valstybėse Bažnyčia nėra remiama valstybės. Taip, kitose valstybėse Bažnyčia neremiama valstybės, bet kitose valstybėse iš Bažnyčios niekas ir nebuvo atimta. Aš jums galiu pasakyti, kad vien tik Vilniaus arkivyskupijoje buvo nacionalizuota pastatų... Sąrašas susideda iš 92 pozicijų. Ir tai ne šiaip kažkokie pavieniai namai, bet ištisi vienuolynai, ištisų parapijų, ištisų kongregacijų namai ir pastatų komplektai. Aš jau nekalbu taip pat ir apie bažnyčias, kurios buvo paverstos sandėliais, kurių meninės vertybės buvo išniekintos, pagrobtos ir sunaikintos. Aš nekalbu apie tuos dvasinius turtus - tas bibliotekas, kurios taip pat priklausė Bažnyčiai ir kurių šiuo metu nėra.
Tai štai tokia yra padėtis Bažnyčios atžvilgiu. Ir jeigu mes kalbame apie tai, kad nėra iš kur visa tai grąžinti, vadinasi, bet kam atsiranda lėšų, tiktai Bažnyčiai neatsiranda. Dar daugiau, iš Bažnyčios yra pelnomasi. Juk tais pastatais, kurie priklauso Bažnyčiai, šiuo metu naudojasi savivaldybės. Už jų nuomą, už jų naudojimąsi jos gauna lėšas ir tos lėšos yra naudojamos savo tikslams. Tačiau bažnyčiai neatsiranda nė talono.
Galima būtų kalbėti apie tai, kad šiuo metu yra sunkus metas ir kad sunku padėti. O pasakykit, kada Bažnyčiai buvo lengvas metas, kada Bažnyčia nebuvo tas avangardas, kuris buvo vienintelis kartais toje kovoje su taip vadinamuoju socializmu. O lėšų tai iš tikrųjų yra. Aš galėčiau pakartoti gerbiamojo S.Pečeliūno išvardintus pasakymus, kad vien tik, jeigu mes paskaitytume tai, ką jūs gavote - delegacijos derybų su Rusija..., gerbiamojo Česlovo Stankevičiaus pranešimą Seimui, pamatytume, kiek ten milijonų dolerių mes netenkame, negauname iš Rusijos. Ir jeigu atsirastų iš tikrųjų, kas pasirūpintų šias lėšas atgauti, man atrodo, tada būtų galima išspręsti tuos klausimus teigiamai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar vieno komiteto vardu Seimo narys Mindaugas Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Gal aš ne visai komiteto vardu, bet čia, pasiklausęs genialių pasiūlymų, kaip mes galime savo biudžetą padidinti, prisiminiau, kaip toje pasakoje tas vilkas, kuriam pasiūlė, kaip auginti duoną, jis vis klausia ar jau valgysiu, ar dar nevalgysiu: pirma, kai pasėsiu, antra, kai užakėsiu, trečia... ir t.t. Tai lygiai tas pats su tuo pasiūlymu, kad mes į biudžetą turėtume įtraukti tuos milijardus dolerių, kuriuos mums sumokės Rusija, jeigu mes su jais gerai pasiderėsime ir, taip sakant, juos priremsim prie sienos. Gerbiamieji, jeigu mes šitaip planuosime Lietuvos biudžetą su tokiomis viltimis, tai nieko mes neturėsime.
Ir dar vienas dalykas. Mes visi suprantame, kokia žala buvo padaryta Lietuvos kultūrai, paminklams, Bažnyčiai ir t.t. Bet atiduoti didžiulę mūsų biudžeto dalį Bažnyčioms, atimant juos iš žmonių, tai būtų čia ir Bažnyčios, ir Lietuvos žmonių negerbimas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar turėtų pasisakyti atskiri Seimo nariai, nes, kiek supratau, visų komitetų ir visų frakcijų atstovai pasisakė. Ar dar kas pageidauja? A, prašau. Seimo narys Bronius Genzelis Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu. Prašau. (Balsai salėje) Tai čia atskiri Seimo nariai.
B.GENZELIS. Gerbiamieji kolegos, aš nesiruošiu detaliai aptarinėti biudžeto. Dabar, kaip iš mūsų reikalauja įstatymas, tiksliau, Konstitucija, kad, jeigu nurodai, kur didinti, reikia pasakyti, iš kur paimti. Tai yra visiškai natūralus ir teisėtas reikalavimas. Aš prisijungiu prie tų, kurie galvoja, kad mes negalime dabar karpyti nei nacionalinio saugumo, nei krašto apsaugos, juo labiau, Vidaus reikalų ministerijos biudžetų. Ten, jeigu mes norime turėti valstybę, privalome šitas institucijas kol kas stiprinti ir padaryti jas darbingomis. Bet, kita vertus, tai, kas buvo siūlyta mokslui, švietimui ir kultūrai, mūsų, aišku, komiteto nepatenkina. Mes čia svarstėme galutinai, dar kartą grįšime prie galutinio aptarimo. Nes dabar mes, jeigu norime šalį padaryti kultūringą, tai pirmiausia turime galvoti apie ateitį. Turbūt viena iš kertinių figūrų mūsų kultūroje yra mokytojas. Kokioje dabar situacijoje yra mokytojas? Jeigu dabar padidinus 30%, kaip dabar yra didinama, tai susidaro taip, kad vidutinis mėnesinis atlyginimas yra beveik 10 tūkst. talonų, kai tuo metu mokytojo - 6214 talonų. Vadinasi, mes matome, kad mokytojas pagal atlyginimą žymiai atsilieka nuo mūsų valstybės darbuotojų vidurkio. Aš nevardinsiu visko, kur galima surasti šitas lėšas.
Dabar dėl televizijos. Tai mes, atrodo, tas lėšas, aš nenoriu čia detalizuoti, bet lyg ir jas galima surasti labai lengvai, kadangi mūsų Vyriausybė pristeigė gausybę įvairių nepriklausomų telekompanijų kaip Rytų Lietuvos ir pan. Ir jeigu visas jas sujungus (tam neprieštarauja, atrodo, ir mūsų Vyriausybės atstovai), tai visai išsispręstų, nes net kelioms reikalinga atskira ir įranga. Dabar kiekviena turi savo būtent įrangą, kai tuo metu apskritai būtent jos trūksta. Čia ne taip sunkiai išsprendžiama problema, bet iš kur gauti mokytojui, iš kur gauti mokslo darbuotojams? Nes iš tikrųjų, jeigu mes taip elgsimės, mokslo kolektyvai iširs, ir mes žinome, kad mokslo kolektyvas formuojasi ne per metus, bet per dešimtmečius. Ir paskui atstatyti tai bus sunku. Aš nekalbu apie tai, kas visiems suprantama, kad tai būtina išlaikyti.
Kur būtent galima ieškoti lėšų? Aš galvočiau, kad vienas iš pagrindinių šaltinių tai būtų mūsų mokesčių sistemos sutvarkymas. Nes vis dėlto dabar, jeigu mes taip jau net vizualiai, taip preliminariai pasižiūrim, tai kaip mūsų mokesčių sistema funkcionuoja? Turbūt niekam ne paslaptis yra, kad verslininkas, sąžiningas verslininkas yra blogesnėje padėtyje negu nesąžiningas. Nes nesąžiningas dabar gali visiškai nemokėti mokesčių, nėra praktiškai tokios kontrolės sistemos, kuri priverstų visus verslininkus vienodai mokėti mokesčius. Aišku savaime, tam reikia stiprinti ir teisėtvarkos organus, ir sutvarkyti būtent mūsų įstatymus, kad verslininkui neapsimokėtų slėpti pajamų šaltinius. Turbūt vis dėlto sutvarkius mokesčių sistemą, mokesčių sistemoj mes šį tą galėtume surasti. Ir aš tik galvočiau, tai visų pirma mes galėtume surasti švietimui.
Antras šaltinis. Vis dėlto aš negalvočiau, kad mums reikėtų nestiprinti Užsienio reikalų ministerijos. Jeigu aš kategoriškai pasisakau už mažinimą biudžeto krašto apsaugai, saugumui, bet aš vis dėlto galvočiau, kad Užsienio reikalų ministerijoje ir dabartinėje jos struktūroje vis dėlto ten galima surasti, kaip sumažinti šitai ministerijai kažkiek biudžetą. Ir turbūt reikėtų mažinti mūsų besaikį važinėjimą po užsienį valstybės sąskaita. Jeigu šiaip sau, ne valstybės sąskaita, tai kiekvieno čia privatus reikalas. Nes, sakysim, jeigu mūsų parlamento narį kviečia kokia užsienio šalis, parlamentas apmoka keliones, tai yra vienas dalykas. Aš ne prieš tokias, vienu žodžiu, keliones. Bet, kaip pasižiūri, dabar kai kurie ministerijos darbuotojai, kai pasižiūri, kiek laiko kai kurie ministerijos darbuotojai praleidžia užsienio komandiruotėse. Ką jie veikia? Kokie ten rezultatai? Ar iš viso tikslingos tokios komandiruotės? Jeigu paverstume tuos talonus užsienio valiuta, tai čia nedidelės lėšos, bet mes žinome, ką reiškia vienas doleris. Aš siūlau gerai pagalvoti ir sumažinti visus tuos važinėjimus po užsienius. Ne apskritai nevažinėti, bet nevažinėti be reikalo. Nes dabar dažnai mes važinėjame turistiniais sumetimais.
Tai štai aš tuos pagrindinius šaltinius dabar matau. Kitokių šaltinių aš kol kas... kitiems siūlyti aš nežinau. Čia gerbiamoji E.Kunevičienė siūlo Energetikos ministerijai mažinti. Aš asmeniškai negaliu pasakyti, ar tai yra pagrįsta, ar nepagrįsta. Bet galbūt ir ten reikia ieškoti šaltinių. Bet tik aš gerbiamųjų Seimo narių prašyčiau surasti galimybių palaikyti mus, kad mokslo darbuotojams, mokytojams ir mokslininkams nebūtų mažinamas atlyginimas, kad būtų didinamas ir kad būtų išlaikyti dabartiniai mokslininkų kolektyvai. Aš tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dabar dar kartą grįžtu prie kalbėtojų sąrašo. Jis, žinoma, nebaigtas, o svarbiausia, mes turime apsispręsti, ką toliau darom, kadangi nustatytas pagal mūsų darbo grafiką laikas baigėsi. Taigi pranešu, kad kol kas diskusijoms dėl biudžeto yra užsirašę Seimo nariai: Virgilijus Bulovas, Jonas Pangonis, Romualdas Ozolas, ir man atrodo, kad dar ne visos frakcijos pasisakė. Ir informuoju kartu visus Seimo narius, esančius šiuo momentu salėje, jog per frakcijų atstovų pasitarimą pietų pertraukos metu buvo iškelta idėja, kad mes dabar neužbaigtume pirmojo svarstymo stadijos, o padarytume pertrauką. Tai štai yra toks siūlymas. Apie šitą kolegų projektą aš pranešiau ir premjerui, ir finansų ministrui, ir jie lyg neprieštarauja. Tai siūloma dabar padaryti pertrauką ir tęsti diskusijas, o galutinai apsispręsti antradienį. Ar sutinkam su tuo?
Prašau. Seimo narys Kęstutis Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Pirmąjį svarstymą užbaigti šiandien, o kitą savaitę surengti antrąjį svarstymą.
PIRMININKAS. Prašom. Jeigu yra tokie siūlymai, tada teks pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Ir dar prašysiu pasisakyti ministrą E.Vilkelį.
Prašom. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš pritariu ponui K.Jaskelevičiui, kad reikia šiandien pasakyti viską ir kad galėtų ką nors pataisyti.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Galėtume ir šitaip elgtis. Tiktai aš labai norėčiau, kad tam antrajam svarstymui mes turėtume jau pakoreguotą biudžeto projektą, tada matytųsi, kurios pastabos ir pasiūlymai yra įvertinti, dėl kurių dar reikia pasiginčyti. Taip mes racionaliau dirbtume. Jeigu turėtume atsakymą, kad antradienį jau bus parengtas pakoreguotas antrasis projekto variantas, tai būtų priimtina. Be to atsakymo sunku dabar ką nors pasakyti.
PIRMININKAS. Gerai, paklausiu ministrą. O kol kas Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Aš irgi turėčiau panašų pageidavimą, kad antradienį galėtų bent atsakyti į tuos klausimus, kuriuos iškėlė komitetas. Gal ir nepakoreguotų projektą, bet pasakytų, kas priimtina, ką galima priimti, ko negalima.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis Papovai, ar jūs remiate K.Jaskelevičiaus pasiūlymą, ar kai kurių kitų Seimo narių pasiūlymą, kurį aš pakartojau?
P.PAPOVAS. K.Jaskelevičiaus.
PIRMININKAS. Aišku. Gerai. Tai tada gal gerbiamasis ministras galėtų pasakyti savo nuomonę? Prašom tiesiai tenai.
E.VILKELIS. Aš manyčiau, kad Seimo narių pageidavimas yra mums įgyvendinamas. Be abejo, aš negaliu dabar kategoriškai pasakyti, kadangi su premjeru nėra sutarta, ar mes galėsime pirmadienį Vyriausybėje aptarti tas pataisas. Finansų ministerija pasirengusi per šias dienas padaryti tas pataisas atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, kas bus pasakyta. Ir manyčiau, kad toks variantas galimas. Tiktai tiek, kad nežinau konkrečiai premjero nuomonės, kokia galimybė šitą pakoreguotą variantą pateikti antradienio svarstymui.
PIRMININKAS. Ir dar aš čia iš salės girdžiu gerbiamosios E.Kunevičienės siūlymą. Aš čia kreipiuosi į finansų ministrą, ar galės būti kitą savaitę ir informacija, kaip vykdomas 1992 metų biudžetas tuos metus ar bent 11 mėnesių.
E.VILKELIS. Apie 11 mėnesių yra pateikta informacija. O apie metus dar nepateiksim.
PIRMININKAS. Aišku. Gerai. Tai, gerbiamieji kolegos, tada mes turime apsispręsti, ar pritariam po pirmojo svarstymo, įgaliodami pateikti antrajam svarstymui atitinkamas išvadas ir pakoreguot tą projektą, ar darom pertrauką?
Taigi dar Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Na, jeigu ministras sutinka, tai nėr ko čia per daug abejoti.
PIRMININKAS. Gerai. Tai ką gi, tada dar turim susitarti, ką darom su šitais likusiais kalbėtojais. Žinoma, vienas variantas, kad jie dabar trumpai drūtai pasisakytų, o kitas variantas - juk ir antrojo svarstymo metu galima pasisakyti.
Seimo narys R.Ozolas.
R.OZOLAS. Aš kaip tiktai ir norėjau prašyti, jeigu nebūtų priimta kaip nors neigiamai, kad mes pasisakytume vėliau, per antrąjį svarstymą, išdėstydami tuos ir kai kuriuos principinius dalykus, tai, žinoma, būtų galima pritarti dabar ir baigti svarstymą.
PIRMININKAS. Manau, kad bus galima, kadangi ir antrojo svarstymo stadijoj taip pat teiktini pasiūlymai. Juo labiau, aš beveik įsitikinęs, kad su tuo, ką pasiūlys finansų ministras arba ką priims finansų ministras ir Vyriausybė, būtinai visi Seimo nariai ir visos frakcijos sutiks. Tai gal taip ir darykim.
Dar finansų ministras gerbiamasis E.Vilkelis. Prašom.
E.VILKELIS. Aš tiktai norėčiau gauti tą informaciją, jeigu tai iš esmės ką nors keičia biudžete, šiandien. Kad jau mes pateiktume atsižvelgę. Be abejo, ne į viską galėsim atsižvelgti ir tada diskusija bus, be abejo, dar kartą. Bet tai, ką šiandien jūs galite pareikšti, būtų gerai gauti iš karto, kad padirbėtų Finansų ministerija.
PIRMININKAS. Gerai. Tai, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad Seimo narys K.Jaskelevičius dar pasisakys, bet man atrodo, mes galime jį prašyti, kad jis tikrai tą apibendrintą informaciją pateiktų Vyriausybei.
Prašau. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Noriu atsakyti gerbiamajam ministrui. Iš tiesų daugelio komitetų informaciją mes pateiksim tiesiog gal už pusės valandos. Jūs išeidamas iš čia paimsit. O dėl atskirų narių pasisakymų ir pasiūlymų, man atrodo, kad iki rytdienos galime tiesiog paprašyti stenogramų, jeigu jūs manot, kad tomis stenogramomis jūs galėsit pasinaudoti. Na, tuomet mes pateiksim tuos pasiūlymus.
PIRMININKAS. Gerai. Tai tada viskas aišku. Žodžiu, tie , kurie nepasisakė, galės pasisakyti kitoj įstatymo priėmimo stadijoj, o dabar aš siūlau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta projektui po pirmojo svarstymo, įpareigojant išklausyti visas tas pastabas ir jas įvertinant. Ir atsakyti per antrojo svarstymo etapą. Taigi, kas už, prašom pasiruošti balsuoti. Prieš tai registruojamės.
Salėje 89 Seimo nariai. Taigi teikiu balsavimui. Kas už tai, kad 1993 metų biudžeto įstatymo projektui būtų pritarta po pirmojo svarstymo? Prašome balsuoti elektronika. Tai dar kartą sakau, pritariam po pirmojo svarstymo, o finansų ministras ir Vyriausybė aiškiai įsipareigojo, kad mums pateiks savo išvadas antrajam svarstymui, taip, kaip galų gale ir pagal Reglamentą reikia. Čia yra reglamentinė tvarka.
Taigi dar sykį tada formuluoju balsavimui. Kas už ? Prašau? Man atrodo, čia buvo tam tikras nesusipratimas, todėl aš iš naujo kartoju. Kas už tai, kad būtų... Va matot, vėl centrinis kompiuteris užimtas.
Gerai, prašau. Dar Jonas Pangonis. Prašom.
J.PANGONIS. Aš norėjau jūsų paklausti, ar įmanoma mums patvirtinti po pirmojo svarstymo, jeigu Biudžeto ir finansų komitetas pateikia tokius skaičius, kad galima padidinti 25 mlrd., arba visu ketvirčiu, pajamas? Juk tai iš esmės keičia visą biudžetą.
PIRMININKAS. Taigi ne Biudžeto komiteto siūlymą mes tvirtinam, o tą variantą, kurį pateikė Vyriausybė. O Vyriausybė antrajam svarstymui pateiks su pataisom. Tai juk taip. Prašau, dar J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš ir klausiau, nes, man regis, čia pateikta esminė pataisa, kuri iš esmės keičia visą biudžetą, jeigu mes ją priimam. Ir pats Biudžeto komitetas, teikdamas tokį pasiūlymą, siūlo projektą, pateiktą Finansų ministerijos ir Vyriausybės, priimti po pirmojo svarstymo.
PIRMININKAS. Aš manau, kad tai yra komiteto teisė, o per antrąjį svarstymą mes galutinai išspręsim kiekvieną dalyką.
Taigi dar Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Kadangi iš esmės tas projektas turėtų būti pataisytas, nes darbo užmokestis biudžetinėms įstaigoms apskaičiuotas, sakykim, nerealiai, jis turi būti struktūriškai peržiūrėtas, todėl reikia pratęsti projekto pirmąjį svarstymą.
PIRMININKAS. Prašau, prašau. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš manau, kad jūs nelabai supratote Biudžeto komiteto siūlymą. Kiek supratau, tai buvo siūloma leisti visiems pasisakyti, kad būtų galima kiek įmanoma geriau pataisyti visą tą projektą ir kartu pratęsti svarstymą. Jokiu būdu nepritarti dabar, kadangi yra principinių prieštaravimų.
PIRMININKAS. Tai jūs manote, kad dabar mes turim leisti pasisakyti tiems trims Seimo nariams, kurie yra užsirašę? Ar vėlesnėje stadijoje? Prašom, gerbiamasis.
S.MALKEVIČIUS. Be abejo, dabar. O kitoj stadijoj bus kitas svarstymas.
PIRMININKAS. Dabar? Ir Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš irgi manyčiau, kad turim šiandien baigti svarstymą. Tie pasisakymai, kurie bus antrajam svarstyme, tai bus diskusijos antrojo svarstymo metu. Bet tuo metu norėčiau atsakyti kolegai J.Pangoniui, kad Biudžeto komiteto pasiūlymai irgi yra tokie patys pasiūlymai kaip ir kitų komitetų, šiek tiek gal apibendrinantys. Tačiau Finansų ministerija, Vyriausybė juos įvertinusi atsižvelgs, neatsižvelgs, čia jau kitas dalykas. Aš nematau, kad čia būtų kokia nors problema.
PIRMININKAS. Aš kartoju, gerbiamasis Jaskelevičiau, tai jūs už tai, kad patvirtintumėm po pirmojo svarstymo, taip?
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš už tai, kad šiandien baigtume svarstymą ir balsuotume.
PIRMININKAS. Gerai. Tada klausimas yra paprastas. Mes turime šiek tiek pažeisdami grafiką ir, vadinasi, kitų klausimų sąskaita išklausyti likusius kalbėtojus. Taip? Gerai. Prašau tada, dar yra užsirašę 3 Seimo nariai. Minutėlę, atsiprašau, gal jie atsisakys kalbėti. Virgilijus Bulovas. Ar būtinai jūs dabar norite? Gerai. Jonas Pangonis? Gerai. Ir Romualdas Ozolas per antrąjį svarstymą? Gerai. Tada kviečiu į tribūną Virgilijų Bulovą.
V.V.BULOVAS. Bandysiu kalbėti labai trumpai. Ko norėtųsi antrajam svarstyme? Kad būtų įvertinta situacija, būtų prognozė ir strategija. Dabar ko reikėtų iš kitų daiktų, kurie yra užkliuvę šitam svarstyme? Reikėtų stambių investicijų sąrašo. Dabar žiūrint visą pateiktą medžiagą visai nematyti, ar tai yra pradžia, ar tai yra pabaiga, neaišku, kiek procentų skiriama kitiems metams ir kiek visa investicija gali kainuoti. Pagrindinis turbūt klausimas - tai socialinio draudimo. Žiūrėjau aš kitų valstybių biudžetus ir man visiškai nesuprantama, kodėl socialinis draudimas yra dingęs. Švedijoje jisai sudaro 18,5 %. Konstitucijos 52 straipsnyje valstybė tą laiduoja. Tai kur tas viskas dingsta? Jeigu tą tvarko pusiau privati “Sodros” įstaiga, tai, mano požiūriu, tas nėra gerai.
Dabar dėl kai kurių pajamų šaltinių. Išlaidų tai aš visai nekomentuosiu. Lyginau su Švedija. Sakykim, pridėtosios vertės mokestis yra panašus, akcizas yra daugiau ar mažiau panašus, bet pajamų mokesčiai labai skirtingi. Pas mus susumavus fizinių ir juridinių išėjo per 36%, Švedijoj, deja, tiktai 11,5 %. Aš suprantu, kad mes ne Švedija, bet gal vis dėlto reikėtų pažiūrėti kitus šaltinius. O tie kiti šaltiniai irgi yra gana keisti. Pavyzdžiui, pajamos iš valstybės nuosavybės Lietuvoj 1 %, švedai gauna 10 %. Man žiūrint biudžetą visiškai nebuvo aišku, kurgi eina mūsų mokesčiai, kurgi jie pasislepia? Šitas (...), kuris yra duotas fizinių, juridinių asmenų, atsiprašau, nieko nepasako. Nes, pavyzdžiui, už elektrą, už dujas ir mes mokam, ir įmonės moka. Kur visa tai parodyta? Kokią dalį mes dengiam, kokią dalį dengia Vyriausybė? Ir šitos pajamos tikrai turėtų būti detalizuotos.
Taip pat aš palaikau kolegas, kurie sakė, kad reikia nustatyti nuosavybės mokestį. Nuosavybės mokestis Švedijoje yra per 5 %, t.y. palyginti daug, ir už kapitalą, ir už nekilnojamąjį turtą, ir lygiai taip pat už žemę. Todėl aš bent prašyčiau, kad antrajam svarstymui būtų kur kas labiau detalizuota pajamų dalis, kad būtų iš tikrųjų aišku, iš kur ir ką mes gausim. Nes dabar, man atrodo, mes dalinam tai, ko neturime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi aš grįžtų prie pirmojo pasiūlymo, juo labiau kad kolegos jau ir pasisakė dėl balsavimo motyvų. Vis dėlto kai kurie, kaip matau, siūlo daryti pertrauką, kiti siūlo tvirtinti po pirmojo svarstymo. Tai gal mes pirma padarykim alternatyvinį balsavimą, o paskui jau nuspręsime. Žodžiu, alternatyviai balsuosim. Tas, kas už tai, kad būtų šiandien po pirmojo svarstymo balsuojama, tas spaudžia mygtuką “už”, o kas siūlo daryti pertrauką šitoj stadijoj, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Ir paskui kas surinks daugiau balsų. Tada galutinai balsuosime.
Taigi alternatyvinis balsavimas. Mygtukas “už” - už balsavimą po pirmojo svarstymo šiandien, mygtukas “prieš” - už pertraukos darymą. Susilaikę neskaičiuojami. Prašome balsuoti. Alternatyvinis, paskui dar antrą kartą balsuosime dėl to dalyko. Tai prašau. Alternatyvinis balsavimas.
Taip. Pirmasis variantas - 34, antrasis variantas, už pertraukos padarymą, - 44, 2 susilaikė.
Taigi dabar balsuojam už tai, kad būtų padaryta pertrauka... Ar gal ir be balsavimo galime sutarti? Nereikia balsavimo? Sutariam? Sąrašą galėsite paimti iš kompiuterininko. Tai jeigu frakcija reikalauja perbalsuoti, tada perbalsuosime. Jeigu bus reikalaujama frakcijos vardu. Aš neklausau atskirų balsų.
Taigi pereinam prie kito klausimo. Aš dabar nematau frakcijos nuomonės, vadinasi, klausimas išspręstas. Darome pertrauką iki antradienio. Ir tokiu atveju, kadangi iki normalios pertraukos yra labai mažai laiko, kokio didelio klausimo neišspręsime, aš siūlau susitarti dėl kitos savaitės darbotvarkės. Jeigu dabar mes susitarsime iki pertraukos, per pertrauką bus parengtas ir antradienio darbotvarkės projektas. O iki mes nagrinėsim savaitės darbotvarkę, aš noriu suteikti žodį kolegai A.Eigirdui.
Prašau. Pratęsim, jeigu reikės. Prašom padaryti savo pareiškimą.
A.EIGIRDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Jeigu būtų galima, aš labai norėčiau padaryti trumpą pareiškimą ir galbūt, jeigu leisite, šiek tiek jį pakomentuoti.
Seimo Tėvynės Santaros pareiškimas.
“Nuo š.m. sausio 23 d. prasideda oficiali Prezidento rinkimų kampanija. Norime atkreipti Seimo narių dėmesį, jog yra didelis pavojus, kad šiuo laikotarpiu bus bandoma panaudoti Seimo tribūną rinkimų agitacijai, svarstyti ir priiminėti Seimo sprendimus, kuriuos sąlygoja vienadieniai rinkimų kovos poreikiai.
Todėl kreipiamės į Seimo narius, siūlydami priimti nutarimą dėl to, kad Prezidento rinkimų kampanijos metu, t.y. nuo š.m. sausio 23 d. iki vasario 14 d., taip pat ir antrojo turo, jei toks būtų rinkimų kampanijos laikotarpiu, nebūtų rengiami Seimo plenariniai posėdžiai, išskyrus ypatingus atvejus, keliančius grėsmę valstybei, ir Seimo sprendimams neturėtų įtakos rinkimų kovos procesas.”
Pasirašo Seimo Tėvynės Santaros frakcijos.
PIRMININKAS. Prašom. Ačiū.
A.EIGIRDAS. Dabar čia yra jums jau išdalintas nutarimo projektas ir tikrai norėčiau paprašyti, kad apsvarstytumėte šitą klausimą, kadangi aš matau didelį pavojų, jog Seimo posėdžiams gali turėti didelės įtakos rinkiminė kampanija. Todėl galbūt ir pasiūlymas būtų į kitos savaitės darbotvarkę įtraukti ir šitą klausimą. Dėkoju už dėmesį.
Darbotvarkė (aptarimas) (93.01.14)
1sesija25p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Tinka. Galima iš karto įsirašyti dėl sesijos pratęsimo arba nepratęsimo. Gerbiamieji kolegos, mes nagrinėjome frakcijų atstovų pasitarime, ir aš noriu referuoti, kad dėl daugelio klausimų iš esmės susitarta. Yra tiktai ginčai, ar tiek daug klausimų turi būti savaitės darbotvarkėje. Atsižvelgdamas į šitas pastabas, aš keletą klausimų pasiūliau perkelti į rezervinius. Juo labiau kad tai kaip tik tie klausimai, kur pranešėjas esu aš ir dėl kurių kai kurie kolegos ir kai kurios frakcijos vis prieštarauja. Taigi aš dabar prašyčiau, kad mes pasisakytume dėl šios darbotvarkės. Gal iš tikro nuo visų frakcijų ir tada aprobuotume. Prašau. Seimo narys Andrius Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, sakykit, ar radijas visada išsijungia, kai Tėvynės Santara daro pareiškimus?
PIRMININKAS. Šito nežinau, kadangi aš tiesiogiai nereguliuoju, kada išjungti, kada įjungti. Buvo susitarta, kad mes transliuojame pirmąjį, t.y. antrąjį klausimą - biudžeto svarstymą ir tuos klausimų pateikimus, kurie gali būti apibendrinami kaip antialkoholinės kovos įstatymų projektai. O visi kiti dalykai - jau ne. Toks susitarimas buvo. Prašau. Seimo narys Albinas Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš šitoj darbotvarkėj nematau Ekonominių nusikaltimų tyrimų komisijos sudarymo. Tai vis iškrenta. Mes šnekam antras mėnuo ir vis iškrenta.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys Vidmantas Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Visų pirma pritariu ponui A.Albertynui. Aš taip pat esu labai nusivylęs tuo, kad iki šiol dar nesudaryta ši ypač reikalinga komisija ir būtent pono A.Albertyno pasiūlyta. Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į darbotvarkės 6 punktą, atsiprašau, 5 punktą. Ne, atleiskit, 4 punktą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimų projektas. Labai keista, kad apie šių projektų rengimą nežino Valstybės ir teisės komitetas. Aš, kaip šio komiteto narys, galbūt ir galėčiau nežinoti, tačiau netgi ir daugumos komiteto pirmininkas profesorius P.Vitkevičius taip pat nieko apie tai nežino. Tai kas apie tai žino ir kas gi rengia konstitucines pataisas? Galbūt gerbiamasis Seimo Pirmininkas? Tačiau jis manęs neklauso šiuo metu.
PIRMININKAS. Taip, taip, klausau. Prašau, aš paaiškinsiu, kai jūs baigsite kalbėti. Vidmantas Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, tikriausiai jūs paaiškinsite, kas gi ruošė tas pataisas, jeigu apie tai nežino net Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas? Antra. Vėlgi yra įrašytas 20 punkte įstatymo projektas “Dėl Valstybės gynimo tarybos”. Iš tikrųjų Lietuvos dar niekas nepuola. Argi tai toks skubus klausimas? Suspėsim, kada išrinksim Prezidentą, suspėsim. Jau nedaug liko belaukti.
PIRMININKAS. Seimo narys Petras Giniotas. Prašom.
P.GINIOTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes frakcijų pasitarime išsakėme savo nuomonę dėl teikiamų svarstyti klausimų, ir manytume, kad vis dėlto 4 klausimas, kuris įtrauktas į darbotvarkę ir siūloma jį svarstyti, t.y. dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimų, neturėtų būti svarstomas. Yra nustatyta tvarka ir jos derėtų laikytis. Kol kas nėra nei surinkta parašų, nei kas tuos projektus rengia. Mes taip pat nepritarėme, kad būtų įtrauktas į darbotvarkę 15 klausimas, taip pat tas, kuriame kalbame apie Žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimus ir papildymus. Mes siūlėme ir norime viešai tai padaryti Seime, kad būtų sudarytos darbo grupės tų įstatymų projektams derinti. Nes tas darbas, kurį mes atliekame čia, salėje, nėra toks efektyvus ir nedaug teduoda mums naudos.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Aš norėčiau siūlyti papildomai įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę tą klausimą, kuris šiandien turėjo būti svarstomas septintuoju, t.y. dėl komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti sudarymo. Jeigu šiandien įvyks pirmasis ir antrasis svarstymai, tai kitą savaitę galimas trečiasis svarstymas ir balsavimas. Todėl siūlyčiau to klausimo trečiąjį svarstymą ir balsavimą įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Tautvydas Lideikis. Prašau.
T.LIDEIKIS. Na, pas mus jau tokia susidarė praktika, kad mes įvairių įstatymų projektus prieš svarstymą gauname ar 10 minučių prieš, arba geriausiu atveju išvakarėse. Aš bijau, kad taip norima padaryti ir su šituo 4 punktu. Mes tokį rimtą klausimą, kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimai, įtraukiam į darbotvarkę, dar net neturėdami supratimo, kas tai galėtų būti. Aš noriu pastebėti, kad rytoj dauguma Seimo narių išvažiuoja į savo apygardas pas rinkėjus ir jie grįš čia pirmadienį. Ir pirmadienį, suradę dėžutėse, ko gero, vakare šituos pakeitimo projektus, jau turės svarstyti antradienį. Aš manyčiau, kad tokius projektus reikėtų galų gale pateikti ir visuomenei. Manyčiau, kad jis būtinai turėtų būti paskelbtas jau prieš svarstant spaudoje, kad visi žinotų, o ne likus 5 min. iki svarstymo.
PIRMININKAS. Seimo narys Arūnas Eigirdas. Prašom.
A.EIGIRDAS. Aš galbūt galėjau pasinaudoti galimybe ir pakomentuoti po pareiškimo šitą dalyką. Bet jeigu kartais tas pasiūlymas arba tas nutarimo projektas, kuris pateiktas, bus priimtas, tai truputį keičia situaciją ir tada tokia gausa klausimų, numatytų kitai savaitei, iš karto matome, kad yra nereali. Tada iš esmės reikėtų peržiūrėti tuos pagrindinius klausimus, ir jeigu nutartume, kad rytoj yra paskutinė darbo savaitė iki rinkimų, tai galbūt galima būtų dar vieną kitą dieną ir pridėti plenariniams posėdžiams. Bet kad išspręstume pagrindinius klausimus ir galbūt pristatytume įstatymų projektus, kuriuos vėliau galėtų svarstyti jau komitetuose Seimo nariai. Kitaip sakant, priėmus tą siūlomą nutarimą, iš esmės reikėtų keisti ir kitos savaitės darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys Vytautas Liutikas. Prašom.
V.LIUTIKAS. Pagal tarptautinę praktiką, perrinkus parlamentą, tarp pirmųjų nutarimų paprastai figūruoja klausimas dėl Valstybės gynimo tarybos. Siūlau palikti 20 klausimą darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dabar norėčiau reaguoti į pasiūlymus, kad mes po to galėtume apsispręsti. Bet kadangi atėjo pertraukos laikas, ar mes negalėtume užtrukti bent 10 min., kad galėtume susitarti kai kuriais principiniais klausimais? Ar reikia balsuoti, ar sutariam 10 min.? Sutinkam? Balsuoti reikia? Gerai.
Taigi kas už tai, kad posėdis būtų pratęstas mažiausiai 10 minučių? Prašom balsuoti. Balsavimas prasidėjo. Už - 41, prieš - 32, 3 susilaikė. Posėdis pratęsiamas 10 minučių. O tą minimumo klausimą vėliau spręsime. Taigi yra pasiūlyti žodžiu ir raštu kai kurie principiniai dalykai, dėl kurių aš turiu pasisakyti, kaip šitos darbotvarkės projekto autorius.
Pirmiausia dėl galimo sesijos pratęsimo arba nepratęsimo. Aš jau anksčiau sakiau ir dar sykį pakartosiu, kad, mano supratimu, sesiją mes turėsime pratęsti ir kaip tik dėl Prezidento rinkimų. Jeigu mes nustatytu laiku nepriimsime Konstitucinio teismo įstatymo projekto, jeigu mes nustatytu laiku neturėsime vieno ar trijų Konstitucinio teismo narių, tai po Prezidento rinkimų mes atsidursime labai įdomioje situacijoje. Kai Prezidentas neturės kam prisiekti, ir jis negalės pradėti eiti pareigų. Aš šitai tiesiai ir šviesiai sakau, kad kolegos žinotų, su kokia dilema mes susiduriam. Jeigu mes norime, kad Prezidentas būtų išrinktas, o pareigų jis negalėtų eiti, tai tada mes tikrai turime daryti pertrauką ir aktyviai dalyvauti rinkiminėje kampanijoje. Jeigu mes šito nenorim, o norime vykdyti Konstituciją ir Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos”, kuris taip pat, kaip ir Konstitucija, priimtas referendume, tai mes būsime priversti pratęsti sesiją, kad ramiai, ne tik be ypatingos skubos, bet netgi be skubesnės tvarkos priimtume Konstitucinio teismo įstatymo projektą. Šiandien jis yra įteiktas komitetams ir frakcijoms, kitą savaitę mes jį galėsim oficialiai pateikti ir po to ramiai nagrinėti.
Taigi turim priimti ramiai, neskubėdami, kaip daugelis kolegų ir siūlo, Konstitucinio teismo įstatymo projektą. Turim taip pat neskubėdami aptarti galimas kandidatūras į Konstitucinio teismo teisėjus. Štai dėl šitų dviejų aplinkybių (aš jau neaiškinu visų kitų) mes neišvengiamai turėsim pratęsti sesijos darbą. Nes dilema yra tokia: ar mes einam į vieną krizę, ar mes, šiek tiek įveikdami savo vidinę krizę ir nusistatymą, padirbam ilgiau, kaip mes dirbom 1990, 1991 ir 1992 metais. Tai štai yra toks esminis pasisakymas dėl to, kad mums teks pratęsti sesiją.
Dabar antrasis dalykas. Dėl Konstitucijos pataisų. Dėl Konstitucijos pataisų, kaip reikalauja pati Konstitucija, renkami parašai. Ir aš esu įsitikinęs, kad šiandien, rytoj tie parašai bus surinkti ir oficialiai, kaip reikalauja Konstitucija, pateikti visiems Seimo nariams. Ir suprantama, kad antradienį šito klausimo tikrai nebus. O ketvirtadienį visiškai normaliai, nieko nepažeisdami, mes galėsime šitą klausimą nagrinėti. Todėl 4 klausimas, mano giliu įsitikinimu, į savaitės darbotvarkę įtrauktinas.
Dabar dėl komisijų. Aš sutinku, kad toks papildomas klausimas tikrai turėtų būti, juo labiau jeigu kolegos reikalauja ir iš kairės, ir iš dešinės. Taip pat sutinku, kad būtų sudarytos darbo grupės ir aš labai dėkingas, kad po kelių mano priminimų Santaros koalicijos atstovai pagaliau pasiūlė savo atstovus į statuto rengimo darbo grupę. Taigi aš dabar taip pat oficialiai kreipiuosi į visas frakcijas, kad būtų pasiūlyti atstovai į Konstitucinio teismo įstatymo projekto rengimo darbo grupę. Tiek dėl bendrųjų dalykų.
Dabar aš siūlyčiau pereiti per visą darbotvarkę dėl kiekvieno punkto. Kur nėra abejonių - nėra abejonių, o dėl kitų dalykų balsuojam ir tokiu būdu patvirtinam savaitės darbotvarkę. Seimo narys Vidmantas Žiemelis dėl darbo tvarkos.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs labai teisingai pastebėjote, galime dirbti kaip 1990, 1991 metais, tačiau reikia sutarimo. Ir aš manau, kad mes galime rimtai sutarti ir laikytis savo žodžio. Ko reikia, mes žinome patys. Be abejonės, reikia kelių įstatymų, kuriuos jūs paminėjote ir dėl jų nebus problemos. Mes galime ateiti tiktai pabalsuoti. Bet nereikia, kad būtų apkrauta darbotvarkė. Dėl konstitucinių pataisų. Kam įtraukti šį klausimą, jeigu dar nėra parašų? Galbūt nesurinks LDDP frakcija. Ką gali žinoti. Ne tokia jinai skaitlinga.
PIRMININKAS. Labai rimtas pareiškimas. Ačiū. Toliau. Taigi aš iš eilės einu. Pirmasis klausimas yra pagal Konstituciją. Prašau, dar Seimo narys Arūnas Eigirdas, paskutinis pasisakymas ir balsuojam. Laikas baigėsi.
A.EIGIRDAS. Aš vis dėlto norėčiau paklausti, ar šitas nutarimo projektas, kuris yra išdalintas Seimo nariams, bus įtrauktas į tą darbotvarkę, nes, matot, tai šiek tiek gali pakeisti ir strategiją, priklausomai nuo rezultatų. Tai gali būti siejama su jūsų pasiūlymu pratęsti sesiją.
PIRMININKAS. Taip, taip.
A.EIGIRDAS. Tada galbūt reikėtų įsipareigoti, kad, pratęsus sesiją, tiktai Konstitucinio teismo klausimas ir bus svarstomas. Nors ir tai neapsaugotų nuo įvairių rinkiminių triukų šito svarstymo metu, mano nuomone.
PIRMININKAS. Gerbiamasis jaunasis kolega, triukus galima daryti bet kokiom sąlygom ir be Seimo, ir su Seimu, ir Seimo posėdyje, ir už Seimo sienų. Jūs šitą puikiai irgi žinote.
BALSAS IŠ SALĖS. Vieną klausimą galima?
PIRMININKAS. Prašau.
NEPRISISTATĘS SEIMO NARYS. Gerbiamasis laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas! Aš norėčiau tiktai jūsų paklausti, gal jūs šiek tiek nuramintumėte mane ir turbūt mano kolegas. Aš nemanau, kad tos problemos, t.y. Prezidento priesaikos negalima išspręsti kokiais nors kitais būdais...
PIRMININKAS. Neįmanoma.
TAS PATS SEIMO NARYS. Bet jūs minėjote apie tai, kad tam reikalingas bent vienas Konstitucinio teismo atstovas. Ar jūs mane nuramintumėte, pakankamai rimtai pasakydamas, kad iš tikrųjų mes iki Prezidento rinkimų nesudarysime viso Konstitucinio teismo?
PIRMININKAS. Aš ir manau, kad viso mes nesugebėsime sudaryti.
TAS PATS SEIMO NARYS. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau. Taigi dabar mes nenagrinėjame šito klausimo. Gerbiamieji kolegos, prašom iš eilės dėl kiekvieno klausimo ir tada dar pasisakysim. Pirmasis klausimas yra pagal Konstituciją. Aš manau, niekas neprieštaraujat, taip? Antrasis klausimas - mes turim užbaigti biudžetą. Aišku. Trečiasis klausimas - dėl Respublikos Prezidento. Mes jį specialiai nukėlėm į kitą savaitę. Turi būti šitas įstatymas, sutinkam? Dabar 4 klausimas. Aš įsipareigoju, kad jeigu parašai iš tikro, kaip čia kai kas grasina, nebus surinkti, žinoma, šitas klausimas nebus nagrinėjamas. Prašau, Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Dėl 4 klausimo. Aš manau, toks darbotvarkės projektas yra pakankamai rimtas dokumentas. Ir jeigu Seimo Pirmininkas, aš ar dar kas nors galvoja, kad kažkas kažką kažkokiu klausimu kažkur renka parašus, tai yra vienas dalykas. Tokio klausimo įtraukimas į darbotvarkę galimas tik tuomet, kai jūs turite dokumentą ant stalo. Kol jo nėra, tai yra tiktai mūsų meditacijos. Aš prašau jį išbraukti ir daugiau apie tai nekalbėti.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš visiškai pritariu kolegai S.Pečeliūnui. Konstitucijos pakeitimai yra per daug rimti dalykai, kad mes galėtume daryti kažkokį paruošiamąjį etapą. Aš suprantu, kad tai gali būti susiję su Prezidento rinkimais, ir mes turėsime padaryti kažkokius Konstitucijos pakeitimus. Ir jeigu tai padarysim, ir pamatysim, kad tai privaloma padaryti, mes sugebėsime įtraukti antradienį, kai turėsime konkrečiai, ką mes pakeičiam. Aš negalėsiu balsuoti, jeigu šitas klausimas bus čia. Dėkui.
PIRMININKAS. Jeigu jau kolega E.Bičkauskas nebalsuos, tai aš išbraukiu laikinai 4 klausimą.
V.JARMOLENKA. Nesupratau. Dėl vedimo tvarkos. Ką reiškia “išbraukiu laikinai”?
PIRMININKAS. Šiandien mes jo nebalsuosim ir viskas. Taip, iš šito dokumento, be abejo. Gerai, 5 klausimas - dėl Konstitucinio teismo. Aš manau, nėra abejonių. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš tik norėčiau pasitikslinti, ar pagrindinis akcentas visgi yra Prezidento priesaika? Nes, jeigu neturėsime...
PIRMININKAS.Ne tiktai.
E.JARAŠIŪNAS. ... viso teismo, aš nežinau, kaip teisėjas iš viso galės veikti. Konstitucinis Teismas yra kolegialus organas. Klausimas yra problematiškas ir geriau būtų...
PIRMININKAS. Kad Konstitucinis Teismas būtų suformuotas iki Prezidento rinkimų?
E.JARAŠIŪNAS. Ne, t.y. kad dėl to įvyktų tam tikra diskusija. Bent jau darbinio lygio. Nes pasiūlyti post faktum viską... galima eiti ir tokiu keliu. Ar verta šitą daryti?
PIRMININKAS. Gerai. Dabar nesiginčykime, kadangi šitas klausimas, kaip sakiau, laikinai išbrauktas, o iš šito dokumento visiems laikams. Dėl 5 punkto ginčų nėra. Dėl 6 punkto mes patys sutarėme skubesne tvarka, vadinasi, turi būti. Tas pats ir 7 punktas. Dėl 8 punkto. Reikia balsuoti ar paliekame? Reikia balsuoti. Gerai. Kas už tai, kad 8 punktas būtų darbotvarkėje, prašome balsuoti. 45 - už, 34 - prieš, 1 susilaikė, 8 punktas paliekamas. 9 punktas. V.Jarmolenka. Prašau.
V.JARMOLENKA. Aš dėl vedimo ir dėl principo, ponas Juršėnai. Jeigu mes kalbame, kad reikia būtinai padaryti tai, ką reikia - biudžetas ir Prezidentas. Teisingai? Su visom tom ir taip toliau. Ir jeigu mes pamename, kad dirbame pagal nutarimą iki sausio 23 dienos, tai aš manau, kad mums pirmųjų punktų tikrai užteks. Siūlau dabar ties 8 iš viso sustoti.
PIRMININKAS. Ne, 9 yra privalomas. Dovanokit.
V.JARMOLENKA. Kam?
PIRMININKAS. 8 yra priimtas, o 9 ...
V.JARMOLENKA. Na, aš dėl tokio priėmimo, suprantate, ponas Juršėnai. Aš labai prašau, nereikia balsavimo ten, kur nebuvo tartasi, nebuvo konsenso pasiekta, nebuvo iš viso nieko. Padarome pertrauką. Ateiname po pertraukos ir ramiai pakalbame.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamieji kolegos, jeigu reikia padaryti dar vieną pasitarimą, mes padarysime, bet mes turime sutarti dar dėl 9 punkto, o tada jau tarsimės, ką toliau daryti. 9 punktas yra privalomas, kadangi nepasitikėjimas pareikštas oficialiai, kaip reikalauja Reglamentas, pareikštas ir mes jį turime nagrinėti. Ar reikia dar balsuoti? Nereikia balsuoti. Taigi 9 punktas lieka. 10 punktas pradėtas. Mes jį taip pat privalome baigti nagrinėti, kadangi aukcionai ir kiti dalykai pristabdyti.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. V.Jarmolenka. Prašau.
V.JARMOLENKA. Tada reglamentiškai prašau iš karto pertraukos.
PIRMININKAS. Dabar pertraukos? Labai gerai. Vadinasi, dėl 9 punktų mes sutarėm. Dabar skelbiama pertrauka iki 17.15 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Dėl kitos sesijos darbotvarkės. Tai yra dėl tų klausimų, kurie čia yra toliau išvardyti. Mes sutarėme dėl devynių klausimų, minus ketvirtasis. Dabar mums reikėtų susitarti dėl dešimtojo ir t.t. Aš siūlau 11, 12, 13, 14 klausimus pervesti į rezervinius, ir 17 taip pat.
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas. Prašau.
A.KUNČINAS. LDDP frakcijos vardu prašau padaryti šio klausimo svarstymo dešimties minučių pertrauką. Kadangi pasiaiškinus per pertrauką kai kurie Seimo nariai nevisiškai teisingai suprato formulavimą dėl pritarimo biudžeto projektui, frakcijos vardu taip pat reikalauju pakartoti balsavimą. Ir tiksliai suformuluoti problemą.
PIRMININKAS. Prašau. Labai gaila, gerbiamieji kolegos, kad nebuvo suprasta. Gal aš iš tikro nevisiškai aiškiai pasakiau. Pasirodo, kai kuriems, matyt, naujiesiems Seimo nariams, nebuvo aišku. Taigi dar kartą teikiu balsuoti ir dabar prašysiu balsuoti rankų pakėlimu, kad nebūtų jokių problemų. Balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Taigi, gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti pakartotiniam balsavimui. Kas už tai? Prašau. Prašom netriukšmauti, o nuo šoninio mikrofono pasakyti, kas kam neaišku.
V.ŽIEMELIS. Kolega Juršėnai, pasakykite straipsnį, kuriuo vadovaudamasis jūs siūlote balsuoti po to, kai jau po šito klausimo buvo nagrinėjamas dar vienas klausimas?
PIRMININKAS. To klausimo nagrinėjimas nėra užbaigtas.
V.ŽIEMELIS. Atsiprašau, jau buvo nagrinėjamas kitas klausimas, jau buvo nubalsuota, kad mes atidedame. Nejaugi jūs pamiršote?
PIRMININKAS. Mano galva, aš dar kartą sakau, klausimas yra nebaigtas.
V.ŽIEMELIS. Tada pasižiūrėkite stenogramą ir neteikite balsuoti to, ko negalima.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Žiemeli, aš dar kartą sakau, mano supratimu, klausimas yra nebaigtas svarstyti. Tai yra tarpinis balsavimas. Kadangi publika nesuprato, kas man belieka? Tik apgailestauti, kad aš neaiškiai kalbu ir siūlyti perbalsuoti. Ir viskas. Atsiprašau, dešinėje pusėje esanti publika, bet kairioji. Taigi balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Prašau. Kas už tai, kad būtų pritarta po pirmojo svarstymo.
S.MALKEVIČIUS. Ponas pirmininkaujanti, yra daug nebaigtų klausimų, kurie liko ir nuo pereitos savaitės. Jūs dabar atsiminsite, kad yra nebaigti, ir pradėsime perbalsavimą?
PIRMININKAS. Jeigu kas pareikalaus frakcijos vardu.
S.MALKEVIČIUS. Na, nesąmonė, pirmą sykį tokį dalyką girdžiu.
PIRMININKAS. Frakcija reikalavo. Prašom. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji, juk šio klausimo svarstymas nebaigtas, jis gali būti baigtas tada, kada bus pritarta po pirmojo svarstymo. Pirmojo svarstymo tęsinys. Jis dar nebaigtas.
PIRMININKAS. Taigi prašome pasiruošti balsuoti.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau.
BALSAS IŠ SALĖS. Prezidento rinkimai irgi dar neįvykę, tada aš frakcijos vardu siūlyčiau perbalsuoti ir Prezidento rinkimų datą.
PIRMININKAS. Įstatymas priimtas, dovanokit. Čia jau viskas, o čia klausimas nebaigtas svarstyti. Taigi pradedame balsavimo procedūrą. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pirmojo svarstymo 1993 metų biudžeto įstatymo projektui, prašome balsuoti.
S.MALKEVIČIUS. Gerai, mes tada prašome valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Pertraukos negalima prašyti, kadangi gongo dūžiu paskelbta balsavimo pradžia. Tai yra tiksliai pagal Reglamentą. Prašome skaičiuoti balsus.
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis Juršėnai!
PIRMININKAS. Minutėlę, tada po balsavimo.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 49.
PIRMININKAS. Kas prieš ?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5, 6, atsiprašau.
PIRMININKAS. Taigi 49 Seimo nariams balsavus už, 2 balsavus prieš, ir 6 susilaikius, biudžeto įstatymo projektui po pirmojo svarstymo pritarta.
J.PANGONIS. Ar galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis. Prašau.
J.PANGONIS. Gerbiamasis Juršėnai, aš irgi šiek tiek nesupratau. Ar aš gausiu pasisakyti tuo klausimu bent antrojo svarstymo metu?
PIRMININKAS. Taip, ir jūs, ir gerbiamasis Seimo narys R.Ozolas, ir dar tos frakcijos, kurios nepasisakė.
J.PANGONIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Žiemelis. Prašau.
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos. Man labai gaila tų žmonių, kurie buvo užsirašę pasisakyti per pirmąjį svarstymą. Mes ir atidėjome tik tam šį klausimą, kad galėtų šie žmonės pasisakyti per pirmąjį svarstymą. Jie jau prarado šią teisę. Ir galės pasisakyti tik antrajame. O gal ir negalės. Jeigu nesuspės vėl, kaip ir šį kartą. Tai koks čia biudžeto svarstymas? Atsiprašau. Argi jūs neprisimenate, ką mes atidėjome?
PIRMININKAS. Prašome nesiginčyti, klausimas išspręstas, einame toliau.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau. Dar sykį Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Kadangi dalis mūsų frakcijos narių nesuprato, dėl ko buvo balsuojama, frakcijos vardu prašau perbalsuoti antradienį.
PIRMININKAS. Gerai, antrojo svarstymo metu galėsime balsuoti. Arba dabar balsuojame, arba nebalsuojame, kaip norite. Antradienį negalėsime balsuoti, tiktai šiandien. Jeigu patinka, prašom, galėsime šiek tiek vėliau dar sykį balsuoti. Ar laikotės savo pasiūlymo?
BALSAS IŠ SALĖS. Aš manau, pagal Reglamentą klausimo nagrinėjimas jau baigtas šį kartą.
PIRMININKAS. Ne, ne, nebaigtas. Dešimt minučių nepraėjo. Gerai, tai aš dar kartą klausiu gerbiamųjų kolegų, ar trečią kartą dabar balsuojame, ar ne? Ne, antradienį nepavyks. Nepykit, šito jau nebus. Antrojo svarstymo metu.
Nutarimas“Dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo papildymo” galiojimo laiko pratęsimo”projektas (priėmimas) (93.01.14)
1sesija25p svarstyti klausimai
Taigi pereiname prie kito klausimo. Mes buvome nutarę iki pietų ypatingos skubos tvarka nagrinėti Vyriausybės pateiktą Seimo nutarimo projektą “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo papildymo” galiojimo laiko pratęsimo”. Pagal Reglamentą ypatingos skubos tvarka galima klausimą spręsti galutinai, jeigu projektas buvo išdalytas, ir visi deputatai žino. Ar yra dar kokių nors pastabų? Nagrinėjant pastabų šitam projektui nebuvo. Ar galime iš karto balsuoti, ar dar dėl balsavimo motyvų bus pasisakymų? Galime balsuoti? Gerbiamieji kolegos, ar reikia perskaityti atitinkamą Reglamento straipsnį? Prašau. 2191 straipsnis: “Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo arba Vyriausybės pasiūlymu (mes buvome sutarę) įstatymai ir nutarimai gali būti nagrinėjami ypatingos skubos tvarka. Sprendimas taikyti šią tvarką priimamas tik tada, kai tam neprieštarauja nei viena frakcija.” Prieštaravimų nebuvo. Sprendimas priimtas. Minutėlę. Pagal šią tvarką po pateikimo, jeigu projektas išdalytas deputatams, iš karto gali būti pradėta trečiojo svarstymo procedūra. Kas ir buvo daryta. O kiti reikalavimai netaikomi. Taigi mes turime teisę balsuoti. Dabar pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Prašau.
V.ŽIEMELIS. Aš dėl vedimo tvarkos. Aš tikrai labai retai pasisakau, bet šiandien jūs pasimetęs, tai ką padarysi.
PIRMININKAS. Manykim, kad taip.
V.ŽIEMELIS. Kolega Juršėnai, mes buvome atidėję klausimą dėl kitos savaitės darbotvarkės. Praėjo 10 minučių.
PIRMININKAS. Ar jau praėjo?
V.ŽIEMELIS. Taip.
PIRMININKAS. Man atrodo, dar nepraėjo - dvi minutės.
V.ŽIEMELIS. Jau praėjo, pasižiūrėkit į stenogramą.
PIRMININKAS. Stenograma laiko nefiksuoja. Taigi prašome pasiruošti balsuoti dėl nutarimo projekto “Dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo papildymo” galiojimo laiko pratęsimo.” Kas už, prašome balsuoti, kas prieš, vėliau. Rankomis. Nutarimai, ir juo labiau tokie kapitaliniai finansiniai. Prašom.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 66.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 4.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Taigi 66 Seimo nariams balsavus už, 4 balsavus prieš, Seimo nutarimas
“Dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo papildymo” galiojimo laiko pratęsimo” priimtas.
Darbotvarkė (aptarimo tęsinys) (93.01.14)
1sesija25p svarstyti klausimai
O dabar grįžtame prie darbotvarkės tvirtinimo. Dar sykį kartoju tai, ką aš pasiūliau po pasitarimo per pertrauką. 11, 12, 13, 14 ir 17 klausimus pervesti į rezervinius. Taigi mums reikia balsuoti, jeigu kas prieštarauja dėl 10 ir 15. 10 yra dėl Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pakeitimo. Žinoma, jeigu mes šiandien surengsime papildomą posėdį, tai šito klausimo kitą savaitę gali ir nereikti nagrinėti. Bet aš manau, kad posėdžio nerengsime, todėl aš prašau šitą klausimą įtraukti į savaitės darbų planą. Ar reikia pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto balsuoti? Pritariam, gerai, tvarka. Dabar dėl 15. Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo. Ar pasisakome dėl balsavimo motyvų? Nereikia? Prašau, aš įjungiu mašiną. Prašom. Galime balsuoti? Prašome pasakyti, jeigu sutinkame - jokios problemos. 15 klausimą paliekame. 16 punktas - dėl Šilutės rajono Rusnės apylinkės įsteigimo. Čia Vyriausybės prašymas. Prašau. Dėl 15? Prašau. Ar jūs norite pasisakyti? V.Žiemelis. Prašome.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, mes buvome lyg ir sutarę prieš pertrauką, kad įtrauksime konsensu tuos įstatymo projektus, kurie yra reikalingi. Šis įstatymo projektas labai sudėtingas ir labai rimtas, ir be abejonės, jo svarstymas užsitęs. Galbūt jūs atsiimsite šį pasiūlymą?
PIRMININKAS. Atsižvelgdamas į visų frakcijų pasiūlymus, aš kaip tik ir pasiūliau keletą klausimų (net 5 klausimus) įrašyti į rezervinių klausimų sąrašą. O štai yra keletas klausimų, kurių LDDP frakcija reikalauja. Tai aš negaliu neteikti balsuoti.
V.ŽIEMELIS. Ir vienas iš jų yra šis?
PIRMININKAS. Taip, vienas iš jų yra 15. Tikrai taip.
V.ŽIEMELIS. Keista.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti? Reikia. Prašau, balsuojame. Kas už tai, kad į savaitės darbų tvarką būtų įrašytas 15 punktas? Prašome balsuoti. Prašome rankų pakėlimu. Kas už 15 klausimo palikimą darbų programoje? Kompiuteris neišlaikė mūsų darbo.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 44.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 26.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Taigi 15 klausimas lieka sąraše. Dabar dėl 16. Nutarimas “Dėl Šilutės rajono Rusnės apylinkės įsteigimo”. Ar reikia balsuoti? Paliekam, gerai. 17 perkeliamas į rezervinius. Tai dėl rezervinių gal nebalsuokim, nes nežinia, ar juos pavyks nagrinėti. Ir dabar buvo trys papildomi klausimai. “Dėl komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti sudarymo” projektas, “Dėl komisijos ekonominiams ir pareiginiams nusikaltimams įsteigti” projektas ir dėl sesijos pratęsimo. Trys klausimai. Ar kiekvieną atskirai nagrinėsim, ar bendru sutarimu? Kiekvieną atskirai. Gerai. “Dėl komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti sudarymo”. Ar reikia pasisakyt, ar balsuojam? Tai konsenso aš nematau. Jeigu kolegos reikalauja balsuoti, prašom. Kas už šito klausimo įtraukimą? Prašom balsuoti.
S.MALKEVIČIUS. Už ką čia balsuojam?
PIRMININKAS. Gerai. Nutraukiu. Prašom man neaiškinti, ar aš pasimetęs, ar ne. Aš jums aiškiai suformulavau, už ką balsuojam. Du kartus.
S.MALKEVIČIUS. Aš labai prašyčiau jūsų paaiškinti, ką jūs darot? Mes nesuprantam.
PIRMININKAS. Mes tvirtinam papunkčiui dienotvarkę.
S.MALKEVIČIUS. Už tai ir balsuoja 27. Na, tai kaip čia dabar yra?
PIRMININKAS. Todėl, kad aš nutraukiau tamstos pageidavimu.
S.MALKEVIČIUS. Na, bet galbūt mes norim, kad būtų vis dėlto diskutuojama, klausimai užduodami. Antras, trečias...
PIRMININKAS. Aš jūsų aiškiai klausiau, ar šitą dalyką nagrinėjam, ar balsuojam? Kiti sako, kad vis tiek bus taip, balsuojam. Na, tai reikia aiškiai pasakyti. Prašau. V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
V.ŽIEMELIS. Kolega Juršėnai, kiek aš pamenu, pirmasis pasiūlymas buvo kolegos A.Albertyno. Jis siūlė pirmas, kad būtų įtrauktas klausimas dėl komisijos ekonominiams nusikaltimams sudarymo. Aš asmeniškai tikrai remiu jį. Ir norėčiau, kad būtų sudaroma. Rimtas pasiūlymas.
PIRMININKAS. Gerai. Tai ar čia dėl šito reikia balsuoti?
V.ŽIEMELIS. Nereikia, aš manau.
PIRMININKAS. Nereikia. Įtrauktas klausimas. Dabar “Dėl komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti sudarymo”. Ar nori kas dėl balsavimo motyvų pasisakyti? Du - už, du - prieš. Klausimas pradėtas nagrinėti.
S.MALKEVIČIUS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Tai aš esu tribūnoj. Maža? Pradedam... Gerbiamasis Malkevičiau, prašom nesiginčyti iš vietos, jūs puikiai žinot, kad aš turiu teisę referuoti dėl darbotvarkės, o ne nulipti į tribūną, kai nėra čia kolegos kito. Taigi. Prašom dėl balsavimo motyvų. Du - už, du - prieš. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Na, aš dar kartą norėčiau kreiptis į kolegą Č.Juršėną. Iš tikrųjų mes turim be galo daug darbų. Kai kurie iš jų yra susiję su valstybės ekonomika. Tai biudžeto svarstymas. Kiti susiję su Prezidento rinkimais. Turim priimti labai rimtus įstatymus. Dabar apsikraunam daugybe nutarimų, kurie galbūt ir reikalingi, bet mes patys matom, kaip dėl to kenčia mūsų darbo kokybė, kad net pasimeta laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas.
PIRMININKAS. Čia tiktai tamstos nuomonė. Prašom neužmiršti šitai pasakyti.
A.KUBILIUS. Aš siūlau atidėti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Aš supratau tamstą. Seimo narys S.Malkevičius. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Aš irgi siūlau šį klausimą atidėti, nes tai nėra iš pirmaeilių klausimų, kurie yra labai svarbūs. Ir...
J.PANGONIS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pangoni, prašom nereplikuoti. Gerai. Du prieš jau yra. Dabar gali pasisakyti tiktai už. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš už, tiktai man nepatinka formuluotė, kad ten jau iš karto mes prognozuojame, kad nusikaltimai buvo. Gal kokį nors kitą žodį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, mes tą klausimą jau išsprendėm. Dabar mes kalbam dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos tyrimo. Seimo narys A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Pritariu Seimo nariui A.Kubiliui ir noriu sutikti su tuo, kad Seimas turi pakankamai svarbesnių ir skubesnių reikalų. Tai sudarysim komisiją šitiems dalykams tirti ir ji galės dirbti. Seimui nereikės gaišti laiko.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ir kadangi Seimo narys M.Stakvilevičius pasisakė dėl jau išspręsto klausimo, tada dar Seimo narys B.Genzelis.
B.GENZELIS. Aš pritarčiau šito klausimo įtraukimui. Mano supratimu, tai yra be galo svarbus klausimas, nes dabar susidarė tokia situacija, kad Vyriausioji rinkimų komisija nevykdo teismo sprendimo, ir gali pasirodyti, kad daug deputatų posėdžiauja šitame Seime, neturinčių tam rinkėjų įgaliojimų. O į šituos klausimus reikia atsakyti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Taigi teikiu balsavimui. Kas už tai, kad į kitos savaitės darbotvarkę... Taip, jau du pasisakė už, du - prieš. Nereikia pasisakyti, prašom neklausyti J.Pangonio. Taigi du - prieš, du - už. Kas už tai, kad būtų įrašytas klausimas “Dėl komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti sudarymo” į kitos savaitės darbų programą? Prašom balsuoti elektronika. Kai balsuosim dėl visos darbotvarkės. Čia yra tarpiniai balsavimai.
46 - už, 23 - prieš, 2 susilaikė. Klausimas darbotvarkėje yra. Ir paskutinysis tarpinis klausimas dėl sesijos darbo pratęsimo.
V.ŽIEMELIS. Galima repliką?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos. Jeigu sako kolega B.Genzelis, kad čia posėdžiauja Seimo nariai, neturintys mandato, tai visi priimti jūsų sprendimai galbūt bus neteisiniai. Jeigu taip pripažinsite.
PIRMININKAS. Konstituciniam teismui bus darbo, o dabar prašome pasisakyti dėl klausimo, ar įtraukiam į kitos savaitės darbų programą klausimą dėl sesijos darbo pratęsimo. Prašom pasisakyti. Seimo narys A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Aš nenorėjau.
PIRMININKAS. Jūs už ar prieš? Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš pasisakau už šio klausimo įtraukimą, kadangi mes turime tinkamai pasiruošti Prezidentui, kad nebūtų Prezidentas tokioje situacijoje, kokioje situacijoje atsidūrė Seimas po rinkimų, kuomet nebuvo paruošta įstatyminė bazė. Už tai pasisakau, kad klausimas būtų įtrauktas ir sesija būtų pratęsta.
PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad Santaros vardu pono A.Eigirdo yra pateiktas nutarimo projektas. Ir reikėtų mums atsakyti į šitą projektą, ar mes pritariame jam, ar dauguma jį atmeta. Ir tik tada galima traukti į dienotvarkę punktą dėl sesijos darbo pratęsimo. Prašyčiau LDDP frakcijos į tai atsižvelgti. Reikėtų duoti atsakymą tokį ar kitokį.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš manyčiau, kad pakankamai buvo paaiškinta pareiškime ir dabar nereikia toliau...
PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš manyčiau, kad gerbiamojo A.Eigirdo pasiūlytas projektas ir šio klausimo įtraukimas vienas kitam neprieštarauja. Ir dar norėčiau pasakyti gerbiamiesiems Tėvynės Santaros Seimo nariams, kad jų yra šiek tiek mažiau Seime. Ir todėl manyčiau, kad geriau jiems pratęsti Seimo posėdžius, nes jeigu vyks į vietas, tai LDDP daugiau yra deputatų ir jie didesnę kampaniją padarys. Be to, aš norėčiau pasakyti, kad į pirmaeilius klausimus apsvarstyti neeilinėje sesijoje buvo įtrauktas “Dėl padėties žemės ūkyje”. Todėl manyčiau, kad būtina šį klausimą svarstyti, o kitos savaitės darbotvarkėje nematau. Vadinasi, dar kitą turėsime dirbti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš siūlyčiau pritarti pono A.Eigirdo pasiūlymui, nes iš tikrųjų mes jau matom, kokioj mes esam situacijoj, ir Seimas, kaip struktūra, turėtų, manau, paimti sau atostogų. Nes mes pridarysim dar ne tokių dalykų jums visiems balsuojant taip pat, kaip iki šiol balsavote. Manau, kad iš tikrųjų yra keletas klausimų, kuriuos būtina išspręsti iki Prezidento rinkimų, tai juos ir išspręskim. Nes šitas pratęsimas bus vėl toks pat, kaip ir dabar mes dirbame. Spręsim visus nutarimus ir antraeilius, ir vėl mes taip pat neturėsime nei Konstitucinio teismo, nei kitų dalykų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis - Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Aš noriu pritarti gerbiamojo Seimo nario J.Pangonio pasakytoms mintims, kadangi ir pats kažką panašiai norėjau kalbėti. Todėl dabar trumpai pasakysiu tiesiog, kad siūlau įtraukti.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada, gerbiamieji kolegos, reziumuoju. Seimo nario A.Eigirdo pasiūlymo mes negalime nagrinėti, kol nepratęsėm sesijos, kadangi nėra nagrinėjimo objekto. Pagal dabar galiojantį mūsų nutarimą sesija baigiasi 23 d. Tai kam priiminėti nutarimą nerengti posėdžių, jeigu mes sesijos nepratęsėm. Kai pratęsim sesiją, tada galima šitą klausimą nagrinėti. Sesija pratęsta, bet be posėdžių. Dirba tik komitetai ir frakcijos. Taigi teikiu balsavimui, kas už tai, kad būtų įtrauktas į kitos savaitės darbų programą klausimas dėl šios sesijos darbo pratęsimo? Prašom balsuoti elektronika. Registracija, kai balsuosim už visą darbotvarkę. Dabar tik už vieną punktą.
44 - už, 25 - prieš, niekas nesusilaikė. Taigi dabar dėl visos darbotvarkės. Prieš tai prašome užsiregistruoti. Salėje 93 Seimo nariai. Taigi primenu, dėl ko mes susitarėme, balsuodami pastraipsniui. 4 klausimas išbrauktas. 11, 12, 13, 14, 17 perkelti į rezervinių klausimų sąrašą. Papildomai įtraukti klausimai “Dėl komisijos ekonominių ir pareiginių nusikaltimų tyrimui sudarymo”, “Dėl komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti sudarymo” ir dėl galimo sesijos darbų pratęsimo. Taigi ar dabar dar kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų prieš balsuojant už visą darbotvarkę? Yra. Prašom. Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, kas pristatys klausimą dėl ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos sudarymo?
PIRMININKAS. Manau, kad šita garbė ar laimė teks man.
V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau, ponui A.Albertynui reikia. Jis iniciatorius.
PIRMININKAS. Susitarsim. Mes su A.Albertynu susitarsim. Gerai. Prašom nediskutuoti. Ar dar kas nori pasisakyti? Seimo narys J.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Aš norėjau paklausti jūsų, ar aš galėčiau padaryti pareiškimą dėl vieno klausimo, kuris galėtų būti įtrauktas. Labai trumpas klausimas. Į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ne, dabar, atsiprašau, jau mes sutarėm, viskas. Dabar jau dėl balsavimo motyvų.
J.A.KATKUS. Gal vėliau tada?
PIRMININKAS. Galima bus šitai padaryti antradienį, o prieš tai pirmadienį mes turėsime... Minutėlę, gerbiamasis Katkau, minutėlę. Pareiškimai daromi posėdžio pradžioj, baigus klausimą ir posėdžio pabaigoje. Taigi ir tada jums bus suteikta teisė pasisakyti, o dabar mes turime pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Ne, vėliau.
PIRMININKAS. Vėliau. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Kadangi daugiau norinčių pasisakyti nėra, prašom dabar balsuoti rankų pakėlimu, kas už tokią darbotvarkę, kurią aš jums paskelbiau? Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 58.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 23.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Taigi 58 Seimo nariams balsavus už, 23 balsavus prieš, 2 susilaikius, kitos savaitės darbotvarkė patvirtinta. Dabar žodis Seimo nariui Kazimierui Antanavičiui. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Šiandien audra, matyt, atleistina. Bet lygiai prieš dvi paras šituo laiku buvo pasakyta, kad ministras yra ministras, o ministras štai sėdi nuo 17 val. ir laukia, kol mes žaidžiame. Tai norėčiau, kad jam būtų leista.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau gerbiamojo K.Antanavičiaus ir gerbiamojo ministro, bet noriu ir kolegai K.Antanavičiui, ir kitiems pranešti, kad su ministru buvo gražiuoju susitarta. Aš suprantu, kad negerai, kai ministras taip ilgai laukia, bet su juo buvo susitarta. O su K.Antanavičiumi nebuvo susitarta. Pripažįstu savo kaltę. Taigi dabar 8 darbotvarkės punktas. Prašom į tribūną ministrą Julių Veselką.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau, kol ateis ministras.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš norėčiau priminti ponui laikinai einančiam Seimo Pirmininko pareigas, kad jūs gavote Laisvės frakcijos paklausimą dėl buvusio KPSS lyderio pono Stanislovo Giedraičio ir žadėjote po pertraukos į jį atsakyti. Labai laukiame.
PIRMININKAS. Kai galėsiu, atsakysiu. Prašom, ministre.
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pakeitimo" projektas (pirmasis ir antrasis) svarstymas (93.01.14)
1sesija25p svarstyti klausimai
J.VESELKA. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Noriu padėkoti gerbiamajam profesoriui K.Antanavičiui, kad mane paskubino į šitą tribūną, nes kai užpuola žemdirbiai, tai nors bėk iš Seimo. Aš praeitą antradienį jau išdėsčiau tas pagrindines nuostatas, kurias mes siūlome pakeisti esamame pirminio privatizavimo įstatyme. Buvo iš dalies pasiūlymų klausimų forma, ką reikėtų vienur ar kitur taisyti. Aš manau, kad čia bus diskusija. Ir pagrindų naujas nuostatas raštu gavome iš profesoriaus K.Antanavičiaus. Dėl daug dalykų sutarėme, kai kurie punktai yra dar diskutuotini. Mes galutinai galvojome pirmadienį ar antradienį pateikti svarstymui. Galvojome, kad sumažinsime iki minimumo šitas, todėl šiandien aš prašyčiau pasikeisti nuomonėmis, bet būtų gera priimti atšaldymą dėl viešo akcijų pasirašymo, kad ten, kur buvo įtrauktas į programas ir trūko vienų ar kitų akcijų pasirašymui kelių dienų, kad būtų leista kolektyvams sena tvarka tą užbaigti. Pratęsti tiktai aukcionų vykdymo tvarką iki kol bus įrašytos pataisos, ir taip reikalą užbaigti. Aš išdėsčiau motyvus vis dėlto. Nepaisant mano labai negatyvaus požiūrio į privatizavimą už čekius, deja, tenka jį tęsti. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai dabar reikėtų mums apsispręsti, ką darome, kadangi pagal 218 straipsnį mes turime susitarti, ar apribojame diskusijų trukmę arba jos dalyvių skaičių. Mes tam turime nusistatę 50 min. laiką. Aš manau, kad tie, kurie čia dabar yra įsirašę, t.y. jau 11 Seimo narių, jie nori pasisakyti, bet pirmiausia turėtų pasisakyti komitetai. Ne, klausti jau reikėjo per pateikimą. Tai prašau, bet tada į 50 min. tilpkim. Aš čia galiu nusileisti, klausimas yra labai rimtas. Jeigu kolegos nori paklausti ir pasisakyti, tai prašom trumpai klausti. Ministras yra pasiryžęs atsakyti. Tam jis jau atėjo, ir ką jau darysi. Prašau. Seimo narys K.Snežko.
K.J.SNEŽKO. Pasisakyti norėjau.
PIRMININKAS. Seimo narys Gediminas Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Pasisakyti norėjau.
PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis. Ar pasisakyt, ar klausti?
T.LIDEIKIS. Jeigu galima, paklausti ir pasisakyti.
PIRMININKAS. Prašom, galima taip.
T.LIDEIKIS. Aš norėjau paklausti. Nutarimo dėl šio įstatymo įsigaliojimo 3 punkte yra minima, kad siūloma Vyriausybei pavesti pakeisti investicinių akcinių bendrovių registravimo tvarką ir veiklą įkuriant holdingo kompanijas, investicinius fondus. Ar jūs negalėtumėt truputį pakomentuoti, kas čia yra numatoma daryti?
J.VESELKA. Kadangi toliau siūloma holdingines kompanijas įkurti, leisti. Praktiškai tai būtų nauja privatizavimo institucija, todėl tuo pagrindu reikia apiforminti tam tikras elgesio taisykles, nuostatas. Tuo pagrindu yra tas, bet jeigu imtume turinio požiūriu, tai investicinės akcinės bendrovės panašias funkcijas ir atlieka. Tiktai holdinginės kompanijos po to iš privatizuotų įvairių objektų dar galės nuomoti kapitalą, kaip sakant, ir trečiajai pusei. Tai tik dėl to.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Šumakaris. Prašom. Ar paklausti, ar pasisakyti?
V.ŠUMAKARIS. Pasisakyti.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Mes šitą projektą gavom, gerbiamasis ministre tiktai prieš 15 minučių.
J.VESELKA. Nutarimo projektą, taip? Čia K.Antanavičiaus.
V.BRIEDIENĖ. Tada aš atsiprašau. Bet pas jus suderinti tie projektai?
J.VESELKA. Mes Vyriausybei įteikėm praeitą antradienį. Mes praeitą antradienį, aš dabar čia neturiu, bet praeitą antradienį, kai aš pristatinėjau, mes įteikėm Vyriausybės projektą ir jūs turite. O čia yra K.Antanavičiaus projektas.
PIRMININKAS. Tuoj aš pasakysiu, gerbiamieji kolegos. Čia tas projektas “Dėl valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo papildymo ir pakeitimo”.Taip, be parašo.
J.VESELKA. Ten yra su parašu.
PIRMININKAS. Kažkodėl užrašytas 121 numeris.
J.VESELKA. Ten yra B.Lubio originale pasirašyta, bet jums padaugino be šito parašo.
PIRMININKAS. Taip, aš šitą jau aiškinau, bet čia buvo apsirikimas padarytas, o pristatytas su premjero parašu, bet jis nebuvo padaugintas. Taigi Seimo narys Andrius Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, čia iš tikrųjų kai kurie Seimo nariai papuolėm į tokią situaciją. Mums tik ką išdalintas kolegos K.Antanavičiaus projektas. Ar jūs esate susipažinęs su juo ir kokia jūsų nuomonė, ir ką mums daryti su juo?
J.VESELKA. Aš jau sakiau. Aš tą paskutinį variantą irgi šiandien gavau, bet dauguma atvejų gerbiamasis K.Antanavičius ir mes derinome. Ten yra kai kurių skirtumų, kurie dar bus derinami, bet aš manau, kad šiandien jūs padiskutuosite, tuo klausimu išsakysite savo nuomonę, bet skirtumų kol kas yra. Bet mes galvojame juos iki minimumo sumažinti. Kaip Vyriausybės atstovas aš vis dėlto norėčiau, kad jūs mūsų pateiktame įstatymo projekte palaikytumėte pagrindines nuostatas.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Jūs minėjote tiktai Vyriausybės projektą ir K.Antanavičiaus projektą. Aš noriu jūsų paklausti, ar jūs susipažinęs su mūsų frakcijos siūlomais...
J.VESELKA. Susipažinęs. Jis yra labai panašus į K.Antanavičiaus.
S.PEČELIŪNAS. Aš galėčiau pasakyti, kad jis ne mažiau panašus ir į jūsų. Yra tam tikrų skirtumų...
J.VESELKA. Yra skirtumas nemažas. Ten jūs liaudies įmones labai propaguojate. Daugiau negu K.Antanavičius.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.
J.VESELKA. Aš atsakiau. Aš susipažinęs esu.
M.PRONCKUS. Aš dėl...
PIRMININKAS. Jūs pasisakyti norite?
M.PRONCKUS. Paklausti.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Dėl 6 straipsnio 3 pastraipos. Čia kalbama apie nacionalizuotą turtą. Kaip jūs vertinate, pavyzdžiui, tarpūkines įmones? Mano supratimu, tai yra nacionalizuotas turtas. Ar jūs taip vertinate, ar kitaip?
J.VESELKA. Atsiprašau, kokios tarpūkinės įmonės?
M.PRONCKUS. Pavyzdžiui, tarpūkiniai paukštynai,kitos tarpūkinės įmonės yra nacionalizuotas turtas.
J.VESELKA. Čia, Aukščiausioje Taryboje, vyko diskusija, vyko visuomenėje diskusija, todėl aš dar kartą diskutuoti šituo klausimu tikrai, gerbiamasis Pronckau, nenorėčiau. Čia buvo ir į kooperatinį turtą, ir į šitą pasižiūrėta labai supaprastintai, todėl nenoriu diskutuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis ministre, kada jūs numatote baigti pirminį turto privatizavimą?
J.VESELKA. Aš visgi ir praeitą antradienį pasisakiau, aš norėčiau kaip galima jį greičiau baigti. Pusę metų ar 9 mėnesiai - tikrai bent jau šiais metais jis turėtų būti užbaigtas. Nes šitas pirminis privatizavimas su tais visais čekiais, manau, kad jis naudos mažai duoda, bet įsipareigojimai yra, todėl jį reikia kuo greičiau baigti. Bet duoti dabar įsipareigojimus, kad po mėnesio, kito ar pusės, aš negaliu, bet aš už tai, kad jį kuo greičiau baigtume. Spartinti Vyriausybė, Privatizavimo komisija galės, spausime taip, kad kuo greičiau jis būtų baigtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pradėsime pasisakymus ir visų pirma Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazimieras Antanavičius. Juo labiau kad jis yra ir alternatyvaus projekto autorius. Prašau. Ir tada - gerbiamasis Saulius Pečeliūnas, jeigu norės. Laikykim jį irgi vienu iš alternatyvių projektų autorių. Jeigu norėsite, pasisakykite. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau sakyti - nėra alternatyvaus projekto. Aš jau pateikimo metu kalbėjau, kad laikas labai trumpas ir, kad būtų galima vieną pusę , kitą pusę išreikšti, yra padarytas štai tas antras projektas. Mes idėjas visas, pagrindines nuostatas suderinom su Vyriausybe, tačiau yra kai kas jau pasenę tame pirminiame privatizavimo įstatyme, kas nebereikalinga, ir todėl prašau laikyti mano projektą kaip pagalbinę medžiagą Seimo nariams trečiajam svarstymui, kad nebūtų kokių nors sunkumų. Jeigu kas nors nori pasakyti pastabas, tai gali trečiajam svarstymui pateikti pastabą iš vieno ar kito projekto, kad taip ir liktų. Dar kartą sakau - projektai bus suderinti per šitą savaitgalį, diskutuojami ir tas, kas pateikta šiandien, tai yra tas pats, kas buvo pateikta antradienį, tiktai pakeista akcijų pasirašymo dalis - 18 ir 19 straipsnių pataisos papildytos. O visa kita jums buvo pateikta antradienį, tame mano projekte.
Dabar norėčiau daugiau pasakyti apie nutarimo projektus. Jums yra teikiami nutarimo projektas dėl įstatymo ir nutarimo projektas dėl pirmumo, Vyriausybės pateiktas nutarimo projektas dėl pirmumo suteikimo, dėl darbuotojų pirmenybės įsigyti privatizuojamų įmonių akcijas pakeitimo įsigaliojimo. Tai štai čia mes siūlome, kad būtų išplėstas įmonių ratas ir kad būtų suteikta teisė bent 51% akcijų darbo kolektyvams įsigyti. Mes siūlysim 60%, tačiau, mūsų supratimu, reikėtų apriboti, atsižvelgti, kokios yra įmonės. Tai būtų geriausia leisti nuo 50 iki 60%. O ten Vyriausybė ir Centrinė privatizavimo komisija galėtų ir nuspręsti, kam kiek leisti, kad nebūtų, kaip kas sako, liaudinės įmonės. Na, be to, kad 30%, kaip čia teikia Vyriausybė, būtų paprastos vardinės akcijos tiktai 30%, o kitos būtų taip vadinamosios privilegijuotos arba akcijos be balsavimo teisės. Tai, sakyčiau, tos nuostatos mes turime prisilaikyti. Tačiau dar norėčiau atkreipti gerbiamųjų kolegų dėmesį į tai, kad rytoj yra sausio 15 d. Mes, kaip ir įprasta, nesuspėjom padaryti laiku to, ko reikia. Todėl jums yra pateiktas įstatymo projektas “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešo akcijų pasirašymo atidėjimo”. Tai yra tas pats įstatymas, kuris buvo priimtas gruodžio 15 d. Turbūt turite tekstą. Norėčiau perskaityti, kas nespėjo perskaityti, nes šiandien diena audringa. 1. Valstybinio turto privatizavimo aukcionų, išskyrus objektų, privatizuojamų už laisvai konvertuojamą valiutą bei uždarus aukcionus, neatnaujinti, iki bus priimtos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pataisos. 2. Objektų, įrašytų į privatizavimo programą ir nustatyta tvarka paskelbtų privatizavimo biuleteniuose, privatizavimą tęsti pagal veikiantį Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą. Privatizavimo etapo trukmė nustatoma tiek dienų, kiek jų buvo likę iki privatizavimo atidėjimo,t.y., trumpai sakant, kad objektai, kurie pradėti akcijų pasirašymu, kad juos leista tęsti nuo to momento, kai jie buvo pradėti.3. Objektų, privatizuojamų viešai pasirašant akcijas, privatizavimą pradėti, priėmus Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pataisas. Štai šitas nutarimo projektas yra suderintas su ponu ministru ir su Centrine privatizavimo tarnyba, štai čia jų yra projektukas.Reikėtų diskutuoti ir, jeigu Reglamentas leidžia, nežinau kaip - leidžia ar neleidžia, priimti štai šitą trumpą įstatymą dėl to štai pratęsimo sutvarkymo, t.y. leisti aukcionus vykdyti pagal seną tvarką, tuos, kurie pradėti, ne aukcionus akcijų pasirašymą, o aukcionų nepratęsti, kol nebus sutvarkyta tai, kas numatyta štai šiose svarstomose pataisose ir nutarime. O nutarime yra nustatyta parengti teisines priemones, teisines apsaugos priemones ir t.t,.dėl ko čia buvo ne vieną kartą diskutuojama. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Prašau. Dabar dar vieno iš alternatyvinių projektų autorius gerbiamasis S.Pečeliūnas. Prašom. Prašom paspausti. Saulius Pečeliūnas kaip projekto autorius.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mes savo projektą pateikėm ne tam, kad...
PIRMININKAS. Buvo išdalintas jo projektas.
S.PEČELIŪNAS... kad jis figūruotų kaip kažkokia alternatyva. Pirma, aš norėčiau paklausti turbūt jūsų, gerbiamasis Pirmininke, iš viso dėl mūsų tolesnio darbo. Pagal Reglamentą klausti galima kelis kartus, bet pateikiant po vieną klausimą iš eilės. Mūsų elektronika neleidžia šito padaryti. Tai jums tiesiog klausimas, kaip būtų galima...
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, šitoje stadijoje klausinėti negalima iš viso, jeigu jau pagal Reglamentą. Mes tiktai gražiuoju susitariam, kadangi klausimas tikrai yra ypatingai svarbus ir todėl buvo šiek tiek paklausinėta. O dabar prašome pasisakyti.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū už pastabą, bet iš esmės aš jūsų klausiu, kitais klausimais mes bėdą turim.
PIRMININKAS. Taip.
S.PEČELIŪNAS. Tai dėl šitų įstatymų dabar mes turim tris projektus. Yra 2 įstatymų ir 2 nutarimų projektai. Ponas K.Antanavičius pasakė, kad svarbu dar vieną dalyką padaryti, nes rytoj baigiasi diena. Viskas labai susieta yra. Mes savo projektą pateikėm tik tam, kad būtų atkreiptas dėmesys ir jis buvo ruošiamas dar Vyriausybės projekto nemačius. Dar mes jo neturėjom. Tai dabar aš noriu tik pasitarti su visais ir pasakyti, kaip mes elgsimės.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Pečeliūnai! Kolegos, tylos! Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Vyriausybė sakė, kad tarp jų ir K.Antanavičiaus ir, sakykim, mūsų tų kelių pataisų keliems straipsniams yra tam tikrų sutapimų, yra tam tikrų skirtumų. Aš kai pažiūrėjau visus projektus, tai, sakykim, K.Antanavičius siūlo ir 1 straipsnį taisyti, Vyriausybė nesiūlo, 2 straipsnį siūlo abudu taisyti. Mes ten irgi siūlom porą straipsnių taisyti. Ar nebūtų galima vis dėlto kažkokiu būdu, kad visi išmanantys ir suinteresuoti sueitų į vieną vietą, suvestų visus tuos pasiūlymus į vieną aiškų dokumentą, kad būtų aišku, kur sutampa nuomonės, kur jos išsiskiria. Tada mums būtų čia geriau, aiškiau dirbti, nes dabar visi projektai yra atspausdinti vienam popieriuje, nors yra skirtingi dokumentai, nors kalba apie tuos pačius labai svarbius reikalus. Juos kažkaip reikėtų išskirstyti. Pirma kalbame apie vieną, paskui - antrą, paskui trečią. Visos pataisos, visi pasiūlymai sudėti į vieną dokumentą. Aš va sakau visa byla sudėta, o kiek dar atskirai visokių pasiūlymų yra duota. Trys projektai. Na, laikykim du. Mūsų tas yra, per abu sudėjus, tam tikras sąvadas gautųsi.Tai aš nežinau, čia gal gale projekto autorius nuo Vyriausybės,nes jis turbūt pristatinės visą laiką - ir per antrą ir trečią svarstymą, pasakytų, ar galėtų tokį darbą atlikti,o mes gautume tada visus pasiūlymus ir visus pataisymus viename dokumente. Ir galbūt sudarykime, kad būtų greičiau, tokią komisiją ar grupę, kuri kartu su Vyriausybe greičiau suformuluotų visiems priimtinas nuostatas ir tada būtų galima jau judėti į priekį.
K.ANTANAVIČIUS. Galima repliką ar paaiškinimą?
PIRMININKAS. Prašau, Kazimieras Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau pasakyti, kad ponas S.Pečeliūnas pateikė visai kito įstatymo projektą,o ne to, apie kurį kalbama. Tai yra “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyti privatizuojamų objektų akcijas”. Tai yra kitas, atskiras įstatymas, kurį teikia Vyriausybė,o S.Pečeliūnas taiso. K.Antanavičius nė krisliuko nepasiūlė jame ir nėra tokio mano dokumento. Yra pateikta tik Vyriausybės, pačiame gale Vyriausybės įstatymo. Štai apie ką kalbėjo ponas S.Pečeliūnas.
PIRMININKAS. Gerai. Čia rasim konsensą.
K.ANTANAVIČIUS. Todėl sakyčiau, kad reikia svarstyti pirmiau pirmą, paskui antrą, paskui - trečią - iš eilės dokumentus.
PIRMININKAS. Be jokio kalbos!
BALSAS IŠ SALĖS.Galima?
PIRMININKAS. Seimo narys, minutėlę, tada ministras. Prašom. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS.Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau atkreipti dėmesį į keletą skirtingų dalykų. Pirmas dalykas - tai yra pataisos pirminio privatizavimo įstatyme. Antras - dalykas tai, apie ką kalbėjo ponas K.Antanavičius, kad rytoj baigiasi sustabdymo terminas. Tačiau to įstatymo, kurį perskaitė ponas K.Antanavičius iš tribūnos, mes nesame gavę šiaip ar taip. Ir jo, be abejo, priimti negalime. Tai čia mes turime apsispręsti. To įstatymo iš trijų punktų, kurį ponas K.Antanavičius perskaitė, mes neturime kiekvienas. Tikrai neturime.
PIRMININKAS. Prašau, ministras J.Veselka.
J.VESELKA. Aš tiktai nesuprantu pono S.Pečeliūno. Yra Ekonomikos komitetas, su kuriuo nuolatos yra dirbama dėl tų privatizavimo pataisų ir gerbiamasis S.Pečeliūnas puikiai žino, kur reikia kreiptis. Ir dabar, vadinasi, agituoja, kad dar vieną komisiją kurti. Todėl gerbiamajam S.Pečeliūnui siūlau dirbti Ekonomikos komitete, kada yra pasiūlymų, ir mes kartu su šita komisija dirbame.
S.PEČELIŪNAS. Posėdžio Pirmininke, kadangi mano pavardė buvo...
PIRMININKAS. Dar Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Trijų Seimo narių ir ministro 3 kartus, tai aš vieną kartą atsakysiu visiems.
PIRMININKAS. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Ponas K.Antanavičius tiesiog negavo dar vieno dokumento, tai jau ne mano kaltė, užtat jis šitaip šnekėjo. Taigi tai, ką jis sakė, yra tiesiog ne tuo adresu, pone Veselka. Jeigu būtų tiktai šitaip, pone Veselka, Seimo nereikėtų. Būtų Vyriausybė ir būtų komitetas, jūs sudarytumėte, priimtumėte, nuspręstumėte. Nereikia tada Seimo taip, kaip jūs siūlote. Yra pagal Reglamentą, jūs irgi esate Seimo narys, yra tokia tvarka. Jeigu daug yra autorių, daug yra projektų, galima taip elgtis: sueina visi į vieną vietą. Ne visi dirba Ekonomikos komitete ir visi negali ten dirbti. Tada nebeliktų kitų komitetų narių, būtų tik vienas komitetas. Tai sueikit su visais suinteresuotais ir padarykit. Tokią praktiką mes turėjom ir Aukščiausiojoje Taryboje, ir čia, Seime, jau turėjom, ir visa tai tik pagreitina klausimų sprendimą.Jeigu ponas K.Antanavičius, aš manau, sutiks, kad galbūt tie posėdžiai būtų jo komitete. Tai visiškai normalu ir natūralu yra, bet jeigu ponas ministras atsisako nuo pagalbos, tai tada man jau nebesuprantama.
PIRMININKAS. Gerai, labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, nesiginčykime dabar! Gerbiamasis K.Antanavičiaus.
K.ANTANAVIČIUS. Ne, aš noriu atsakyti.
PIRMININKAS. Tie atsakinėjimai - be galo.Na, prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Rytoj 16 val. yra susitarta su Ekonomikos ministerijos privatizavimo vadu ministro pavaduotoju ponu A.Merčaičiu pas mus, Ekonomikos komitete, susitikti. Tai štai tą ir norėjau pasakyti. O pasirodo pono S.Pečeliūno projektas dėl pirminio privatizavimo yra, bet aš negavau. Taigi, vadinasi, yra ir ta dalis pataisyta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar tegul pasisakys tie, kurie yra čia, kompiuteryje, plius, man atrodo, dar kolega K.Skrebys norėjo pasisakyti tuo klausimu, taip? Gerai. Taip. Tai aš primenu, kad jūs esate užsirašęs. Dabar K.Snežko. Prašom.
K.SNEŽKO. Aš norėčiau pritarti gerbiamajam S.Pečeliūnui, jog ir gerbiamasis profesorius sutiko, kad rytoj 16 val. gerbiamasis Pečeliūnas... Tegul ateina dar kas nors iš privatizacijos komisijos ar ministerijos. Ekonomikos komitetas yra. Iš tikrųjų iš tų trijų dokumentų galima parengti vieną visiškai gerą dokumentą. Čia pirma. Antras dalykas, aš iš esmės pritarčiau Vyriausybės variantui, bet reikia gerai padirbėti prie jo ir sujungti duos tris dokumentus. Gerbiamojo K.Antanavičiaus ir, kiek aš spėjau, gerbiamojo S.Pečeliūno šitą projektą, nes iš esmės jie nesiskiria. Idėjos yra vienodos.
Bet aš norėčiau parbrėžti tokius du momentus. Viena, aš siūlyčiau 14 straipsnį truputį kitokios redakcijos, negu siūlytam variante gerbiamojo...
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Snežko. Gerbiamasis Antanavičiau, ne Malkevičiaus dabar klausykit, nors tai labai svarbus pokalbis, bet K.Snežko jums siūlo pataisą. Prašom klausyti.
K.SNEŽKO. 14 straipsnį išdėstyti taip. Vadinasi jis taip: “Pirminio privatizavimo būdai”. Aš siūlyčiau suredaguoti taip: “Pirminio privatizavimo būdai ir eiliškumas”. Ir paaiškinsiu, kodėl siūlomuose variantuose nėra nustatytas eiliškumas, kaip bus privatizuojami objektai. Aš siūlyčiau tokį eiliškumą.
Pirma, parduodant privatizavimo objektus darbuotojams (darbo kolektyvams). Antra, išnuomojant privatizavimo objektus darbo kolektyvams, fiziniams ar juridiniams asmenims, dalyvaujantiems įmonės veikloje su išpirkimo teise. Trečia, skelbiant uždarąjį akcijų pasirašymą konkurso tvarka. Ketvirta, skelbiant viešąjį akcijų pasirašymą. Ir penkta, parduodant privatizavimo objektą aukcionuose.
Ir siūlyčiau čia parašyti, kad vykdant privatizavimą pagal 14 straipsnio 1 ir 2 dalį akcijų pasirašymas laikomas įvykusiu, jeigu parduodama akcijų ne mažiau kaip 51% kapitalo vertės. Ir iš to skaičiaus 20% be balsavimo teisės. Aš į 8 straipsnį norėčiau įrašyti tokį vieną punktą, kad darbo kolektyvams leidžiama privatizacijai panaudoti įmonės veiklos likutines lėšas. Čia faktiškai paimtas 5 punktas iš Valstybinių įmonių įstatymo.
Kodėl aš siūlyčiau šitą į tą įstatymą įrašyti? Jeigu kolektyvas gerai dirba, jeigu jam liko kažkokių lėšų, jis nenori jų pravalgyti, tai duokim jam teisę tas lėšas panaudoti tos įmonės išpirkimui.
Ir dar ką aš norėčiau pabrėžti, kad kai kurie Seimo nariai kažko bijo ir vartoja tokį terminą, kad bus didelis “kolchozas”, jeigu kolektyvas išpirks. Aš su ta nuostata iš esmės nesutinku. Siūlau prisiminti Valstybinių įmonių įstatymą. Kokiu būdu buvo suformuotas įmonės valdymas, struktūros. Pirma, buvo stebėtojų tarybos visur išrinktos, jeigu ten įmonės, gamyklos didesnės. Stebėtojų tarybos faktiškai pasamdė direktorių valdybas. Ir jeigu dabar toj ekstremalioj situacijoj, kokia dabar yra, tarpvalstybinių susitarimų ne visur yra, tarpbankinių susitarimų ne visur dar yra, o vis dėlto įmonės, kurios sugeba dirbti, duoda pelną, tai kodėl mes bijom pasitikėti jom, kad čia bus didelis “kolchozas”? Kokį dar egzaminą įmonės vadovybėms reikia sugalvoti, negu šitie metai, kaip jos dabar dirba? Tos, kurios subankrutavo, viskas aišku, subankrutavo. Vadinasi, vadovai blogai dirba, nėra ko čia bijoti.
Viskas, ką aš norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Vagnorius. Prašom.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau Laisvės frakcijos vardu pasakyti keletą pastabų dėl šio įstatymo. Pirmiausia mes prisimenam, kad privatizavimo įstatymas buvo sustabdytas ir buvo mums pareikšta, jog bus pateiktas visai kitoks, naujas, kurio Lietuvos gyventojai dar nematė, privatizavimo mechanizmas. Tai šiandien, man atrodo, mes įsitikinom, kad kitokio įstatymo nėra ir tas neatsakingai pasielgęs deputatas pats, matyt, aiškiai suprato, jog jis apgavo ir kairią ir dešinę deputatų pusę, nors dešinieji deputatai, atrodo, ir nelabai balsavo už šitą sustabdymą.
Norėčiau, kad tai būtų mums visiems pamoka, kad negalima neatsakingai susirinkus per vieną kitą minutę priimti atsakingą sprendimą. Manau, visiems suprantama, kad ir šitas įstatymo pataisas reikia suprasti kaip bandymą išeiti iš dirbtinai sudarytos situacijos. Tai gėdinga situacija, tą pripažinkim ir galbūt užmirškim, kas įvyko, bet nors pasistenkim ateity tokių dalykų nedaryti, daugiau tokių avantiūristinių sprendimų vieno ar kito deputato siūlymu nedaryti. Todėl aš noriu šias pataisas įvertinti dalykiškai ir pateikti kai kuriuos mūsų samprotavimus. Aišku, šitos pataisos galėjo būti padarytos ir be įstatymų sustabdymo, nes dabar mes jį sustabdėm, paskui reikės dar ilgo laiko, kol procesas vėl pajudės, nes ne taip paprasta dabar paleisti, kada vieni objektai yra privatizuoti, pradėti privatizuoti vienu metodu, vienomis proporcijomis, o dabar įstatymo pataisose numatomos kitos proporcijos. Bet ką darysi, reikia eiti iš padėties. Norėčiau atkreipti dėmesį iš karto į 3 punktą, kur kalbama apie Centrinę privatizavimo ir vietines komisijas ir sakoma, kad vietines komisijas gali pakeisti privatizavimo tarnybos. Aš sutinku, kad nedaug liko vietose objektų, kuriuos būtina privatizuoti. Bet jeigu jau vietinių komisijų funkcijas pavedam vietinėms privatizavimo tarnyboms, tai reikėtų bent parašyti, kad jų sprendimus tvirtina, pavyzdžiui, nors rajono valdytojas ar miesto meras. Turi būti šiokia tokia atsakomybė. Mes gerai žinom, kad piktnaudžiavimo židinys dažnai tampa kaip tik ta vietinė privatizavimo tarnyba, kuri ypač jaučia spaudimą ir įvairių grupuočių, ir visų, kas tiktai domisi privatizavimu. Būtinai reikėtų šitą įrašyti.
Toliau siūlyčiau atkreipti dėmesį į 8 punktą. Čia sakoma: “mokėjimo pinigais uždarosioms akcinėms bendrovėms nustatoma pinigų kvota 2O% nupirktų vienkartinių išmokų”. Iš šito punkto neaišku, ar tie 2O% gali būti naujai paimami pinigai, ar tie, kurie yra investicinėse sąskaitose pažymėti. Čia galbūt reikėtų kažką paaiškinti.
Dabar 9 straipsnyje yra papildoma. Šalia investicinių akcinių bendrovių atsiranda uždarosios akcinės bendrovės. Iš principo čia skirtumo nėra, bet žodžiu “investicinės bendrovės” mes siekdavom parodyti, jog tai yra investiciniai fondai arba holdingo kompanijos, t.y. joms turėtų būti taikomos specifinės sąlygos. Šiuo atveju, jeigu mes įrašome uždaras akcines bendroves, truputėlį jau kitaip. Tada neturi prasmės nei tos investicinės bendrovės, nei holdingai, nei kitokie investiciniai fondai. Reikėtų čia kažką padaryti. Dabar čia tokios nelabai svarbios pastabos, svarbiau yra galbūt 16 punktas, kur kalbama apie tai, kada įvyks tas akcijų pasirašymas ir kada neįvyks. Sakoma, kad įvyksta, kai pasirašo 80110% paskelbtų parduoti akcijų, bet atskirais atvejais gali būti ir mažiau negu 8O, bet daugiau negu 7O arba daugiau negu 110, t.y. visais tais atvejais, jeigu Centrinė privatizavimo komisija priima tokį sprendimą. Kitaip Centrinė privatizavimo komisija gali priimti arba nepriimti.
Tai aš dabar įsivaizduoju tuos vargšelius Centrinės privatizavimo komisijos narius. Kaip jie bus bombarduojami, kaip juos spaus! Ir jie, žmonės... tiesiog aš įsivaizduoju, jie nežinos ką daryti. Ir jiems per daug pavojinga bus dirbti. Todėl aš manyčiau, kad reikėtų padaryti ne taip, kad gali ar negali, o aiškiai parašyti, jeigu mes jau labai norim, ten tą 7O% ar 80%. Padarykim kompromisą, parašykim 75% ir viskas. Jeigu 75% - tvirtinam, jeigu ne - netvirtinam. Tas pats ir su 110%. Kitaip tariant, kai yra per 110%, yra ta situacija, kada pigia kaina parduodamos akcijos. Tai tuo atveju ypač yra didžiulis ažiotažas dėl objektų, kadangi visi nori įsigyti pigiai. Įsivaizduoju, jeigu bus pigia kaina ir bus pasirašyta 120%, tai tie, kurie pasirašė tą 120%, ypač tuos paskutinius 20% (mes žinom, kas pasirašinėja paskutiniu metu), ims terorizuoti Centrinę privatizavimo komisiją ir visus žmones, kurie dirba. Tai reikėtų, matyt, apibrėžti griežtai ir aiškiai.
Antra mano rimta pastaba, į kurią aš prašyčiau, jeigu įmanoma, atsižvelgti iš esmės, tai dėl 23 punkto. Čia kalbama apie konkurso būdu privatizuojamus objektus. Čia sakoma, jeigu neįvyksta ne už nominalią kainą akcijų pasirašymas, kitaip tariant, yra nepaklausus objektas, parduodam konkurso būdu. Tai dabar visi mes tikriausiai turim pakankamai patirties, galim nesunkiai prognozuoti, kas vyks. Pirmiausia prasidės bandymai, sukliudyti tuos objektus parduoti viešo akcijų pasirašymo būdu. Kitaip tariant, bus blokuojami, sprogdinami, grasinama ir kitaip apdorojami žmonės, nuo kurių priklauso, ar bus rimtai, ar slapta pateiktas privatizavimui tas vienas ar kitas privatizavimo objektas. Kitaip tariant, jau pirmu etapu tie, kurie nelabai skaitosi su įstatymais, ras čia aiškią spragą ir bandys organizuoti reikalus taip, kad nebūtų pasirašomos akcijos. Kita nemažesnė spraga... Kas tas konkursas yra... (Aš tuoj, minutėlę, baigiu, frakcijos vardu gal truputį ilgiau.)
PIRMININKAS. Prašau.
G.VAGNORIUS. Ir paskui kitas atvejis, konkursas. Kas bus tas teisėjas? Ar šiomis sąlygomis bus įmanoma sudaryti komisiją, kuri galėtų objektyviai vertinti? Jau mes gerai išmokom ir žinom, kad jeigu nėra komisijos, kuri turi aiškius kriterijus ir formaliai gali vertinti ar nevertinti, tai nieko neišeina. O formalus kriterijus ekonomikoj paprastai yra tik vienas - pinigai. Ir jeigu šiuo atveju yra ne pinigų kriterijus, o visokie kitokie kriterijai, su visokiom taisyklėm, ilgom, storom ar plonom, mes gerai žinom, kad visuomet yra pritempiama prie norimo rezultato, ir šitas konkursas... Aš galiu drąsiai pasakyti, prognozuoti, jeigu šitas straipsnis bus paliktas, tai bus pati didžiausia landa privatizavimo mechanizme. Tai, atrodo, maža skylutė, bet jūs patikėkit, už keletos mėnesių pamatysit, kad tai yra didžiulė didžiulė skylė, per kurią ne viena dešimtis procentų objektų bus privatizuota ne pagal įstatymą ir darant didžiausią žalą valstybei.
Taigi mums gal nereikėtų čia eksperimentuoti. Padarykime šią rimtą pataisą, atsisakykim to konkurso, kuris iš tikro mums nieko neduos. Jūs patikėkit, kad jūs čia būsit kaltinami už korupciją ir pan., nes nebus įmanoma suvaldyti šito proceso.
Baigdamas norėčiau pasakyti vieną kitą žodį apie nutarimus dėl privatizavimo įstatymo įsigaliojimo. Aš suprantu norą padidinti darbuotojų kolektyvų teises ir galiu pritarti. Aš galėčiau pasakyti, kad ir tie 30% darbuotojų akcijų, tos pataisos buvo padarytos ne dėl ekonominių motyvų, o vien dėl politinių motyvų, vien dėl to, kad nuramintų darbuotojų kolektyvus, kad jaustų paramą, kad jie mums padėtų privatizavimo procese. Ir, aišku, tai kertasi su ekonominiais motyvais. Čia, manau, nereikia nė vienam iš mūsų įrodinėti. Bet mes visi gerai suprantam, kad maža žinoti, maža suprasti, reikia įtikinti kolektyvus, kad jie paremtų mus. Šiuo atveju aš ir dabartines pataisas vertinu ne kaip ekonominių motyvų padiktuotas, o kaip politinių motyvų. Ir tuos politinius motyvus aš suprantu gerai. Nežinau tik, ar nekils kokių nors problemų tiems žmonėms, kurie įsigis tas privilegijuotas akcijas. Bet šiuo atveju aš užmerkiu akis ir agituoju greičiau priimti visas pataisas ir prašau atsižvelgti į pateiktus mūsų pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis. Prašom. Ir kol gerbiamasis Seimo narys ateis į tribūną, aš vis dėlto noriu pranešti kolegoms, kad posėdžio laikas baigias ir yra siūlymas pratęsti posėdį mažiausiai iki 20 val.
Gerbiamasis J.Bernatonis tuo pačiu klausimu. Prašom. Ar reikia balsuoti, ar sutariam konsensu? Reikia balsuoti. Tai prašom. Gerbiamasis Lideiki, vieną minutėlę.
Kas už tai, kad posėdis būtų pratęstas iki 20 val.? Elektronika.
Už - 43, prieš - 21, susilaikė 3. Posėdis pratęsiamas, o po 15 min. darysim pertrauką.
Prašom, gerbiamasis Lideiki.
T.LIDEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma aš norėčiau pasidžiaugti, kad mes pagaliau pradėjom dalykišką privatizavimo reikalų svarstymą. Nors per šituos du mėnesius apie privatizavimą čia buvo prikalbėta daug, tačiau dalykiškomis tas kalbas buvo sunku pavadinti. Aš norėčiau priminti jums, kaip mes priėmėme šitą privatizavimo sustabdymą, kai be jokios išsamios analinės, remiantis iš esmės kažkokiais gandais ir nuomonėmis buvo padarytas žingsnis, kuris, kaip dabar visi supratome, atnešė iš tikro didelę žalą Lietuvos ekonominiam gyvenimui ir apskritai žmonių pasitikėjimui ekonominėmis reformomis ir ekonominiu procesu. Dabar mes galų gale jau turime savo rankose konkrečius pasiūlymus. Mes nebekalbam, kad reikia kažką daryti, bet svarstome aiškius straipsnių pakeitimus.
Reikia pasakyti, kad čia yra galbūt ir ginčytinų straipsnių. Tačiau yra straipsnių, kurių priėmimas yra visiškai pribrendęs. Pats privatizavimas yra sudėtingas procesas ir nenuostabu, kad kartais reikia daryti privatizavimo įstatymo pataisas. Per šituos dvejus metus tokių pataisų jau buvo daryta gal 8.
Kas šitame įstatyme yra svarbaus ir kas, mano nuomone, neturėtų būti priimta? Visų pirma šitam įstatyme įteisinama nauja aukcionų vedimo tvarka. Kaip mes prisimenam, pagrindinis motyvas sustabdant privatizavimą buvo tas, kad rengiant aukcionus dalyvauja nusikalstamos grupuotės. Dabar įteisinama galimybė dalyvauti aukcione anonimiškai. Tokiu būdu poveikis, kurį galima padaryti aukciono dalyviams, šansai padaryti šitą poveikį gerokai sumažėja. Tai yra, sakyčiau, teigiamas šito įstatymo pakeitimo punktas. Turbūt teigiamu aš pavadinčiau ir 16 punktą, kur išplečiamos ribos, kada akcijų pasirašymą galima vadinti galiojančiu. Iš tikro būdavo turbūt nelabai logiška, kai, pavyzdžiui, pasirašius 79% akcijų, o ne 80%, tekdavo visą privatizavimo procesą pradėti iš naujo. Vėl užsitęsdavo privatizavimas kokį mėnesį ir daugiau. Dėl to ir žmonių lėšos būdavo įšaldytos, na, ir pats procesas judėjo kur kas lėčiau. Šitų ribų išplėtimas turbūt irgi yra sveikintinas.
Didžiausių abejonių man kelia pakeitimai, kurie siūlomi įstatyme dėl darbuotojų pirmenybės įsigyti privatizuojamų įmonių akcijų. Siūlymas suteikti kolektyvui pirmumo teisę įgyti 50% įmonės įstatinio kapitalo, man atrodo, visų pirma nėra pagrįstas ekonomiškai, nes mes tokiu būdu lyg ir norime vėl sukurti tokį liaudišką socializmą. Aš galiu pasakyti, kad tokių eksperimentų buvo. Mes žinome galų gale ir Jugoslavijos patirtį, ir kitų šalių. Ir Vakarų šalių patirtis rodo, kad atvejis, kai kolektyvas valdo savo įmonę, toli gražu nėra optimalus ekonominiu požiūriu, nes kolektyvo pirmas interesas paprastai būna išsaugoti savo darbo vietas. Tačiau ekonominis interesas dažnai reikalauja keisti
įmonės profilį mažintume darbuotojų skaičių tam, kad pasiektume didesnį gamybos efektyvumą. Tokiu būdu mes iš karto užprogramuojam, kad šitos įmonės dirbs ne taip efektyviai, kaip jos galėtų dirbti. Antra, tai nėra teisinga socialiai. Aš pasakyčiau, kad nėra daug tokių įmonių, kurių darbuotojai iš tikro siektų įsigyti savo įmonės akcijas. Pažiūrėkite į privatizavimo biuletenius, jūs pamatysite, kiek daug įmonių patenka į antrąjį privatizavimo etapą dėl to, kad pirmajame etape neatsirado norinčių pirkti jų akcijas. Šitas įstatymo punktas faktiškai suteiks privilegijas kai kurių labai paklausių objektų savininkams. Tokių, pavyzdžiui, kaip parduotuvės labai gerose vietose, centrinėse miesto gatvėse, kur viešojo akcijų pasirašymo metu kainos pakyla 10, 20 kartų. Būtent šitų parduotuvių kolektyvai iš tikro gaus dideles privilegijas, galėdami nusipirkti akcijas už nominalią kainą. Todėl aš siūlyčiau dėl šito rimtai pagalvoti ir apsiriboti tais 30 procentų, kurie jau dabar yra galiojančiuose įstatymuose. Tuo labiau, kad darbuotojai, gavę pirmumo teisę į 30 procentų įmonių akcijų, gali likusias akcijas dar pirkti bendra tvarka, ir nusipirkti 50 procentų kontrolinį paketą jiems ir pagal dabar galiojančius įstatymus nesudaro sunkumų. Aš manau, nepasiduokime tokiom populistinėm nuotaikom ir nesileiskim vis dėlto į šitą liaudiško socializmo kelią.
Apskritai mes dabar atsidūrėme tokioj kvailoje padėtyje, kad mes svarstome šitas įstatymo pataisas ir svarstymo pabaiga dar toli, o sustabdymas rytoj jau baigiasi. Aš siūlyčiau, kad šitas sustabdymas nebūtų pratęstas, nes dauguma šitų pataisų, kurios yra siūlomos, jos nėra tokios, kad be jų priėmimo negalima būtų tęsti toliau akcijų pasirašymą ar net aukcionus. Kaip aš minėjau, tie pakeitimai, kurie siūlomi įstatyme dėl aukcionų vedimo tvarkos, jie iš esmės jau yra įteisinti Vyriausybės nutarimais. Faktiškai aukcionai jau vyksta būtent tokia anonimine tvarka ir pagal dabar galiojančias taisykles.
Žodžiu, šito įstatymo punkto priėmimas nėra skubus, kitų punktų taip pat, nes ir be jų galima tęsti akcijų pasirašymą. Aš siūlau - nebedarykime daugiau žalos Lietuvos ekonomikai, nebegriaukime žmonių ir verslininkų pasitikėjimo visų ekonominių reformų eiga, atnaujinkime akcijų pasirašymą ir aukcionus, ir tada ramiai baikime svarstyti šitas įstatymo pataisas ir priimkime jas bendra tvarka. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį K.Skrebį, jis buvo užsirašęs. Prašom.
K.SKREBYS. Pone laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas, ponios ir ponai Seimo nariai! Turiu atkreipti jūsų dėmesį į esminį sutapimą. Praktiškai vienu metu, vos tik pradėjus dirbti naujos sudėties parlamentui, kuriame daugumą turi buvusi partinė nomenklatūra, svarstymui buvo pateikti iš pirmo žvilgsnio tarpusavyje nesusiję įstatymo projektai. O būtent...
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nesikabinėkime, tegul žmogus kalba. Prašom, Seimo nary.
K.SKREBYS. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų pakeitimo ir Lietuvos Respublikos valstybinio turto privatizavimo įstatymas. Abu šiuos projektus ruošė ponas Kazimieras Antanavičius, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas. Pirmasis mano minėtas įstatymas, kurį galima pavadinti atimto turto negrąžinimo įstatymu, jau priimtas. Antrojo pateikimas lyg ir sustabdytas. Turbūt darbotvarkės rengėjai vykdo profesoriaus Purvinsko rekomendacijas, išdėstytas pranešime Lietuvos nepriklausomo strateginių tyrimų centro išplėstiniame posėdyje, įvykusiame sausio 5 dieną. O vietoje jo atsiranda Vyriausybės teikiamas įstatymas dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo papildymo ir pakeitimo.
Kodėl šiuos du įstatymus taip skuba pakeisti iš esmės LDDP frakcija, pasak vieno jos lyderių, užsakinėjanti šiuo metu muziką? Tai - esminis klausimas, ir tegul kiekvienas į jį randa atsakymą. Mano nuomone, šiuos du įstatymus sieja viena idėja atimto, pavogto, nusavinto turto grąžinimo idėja. Vienu atveju grąžinamas realiai egzistavęs konfiskuotas, realiai natūroje išlikęs piliečių turtas. Kitu atveju grąžinamas paslėpta forma totalitarinės imperijos tarnaitės ir anksčiau partinės nomenklatūros nusavintas piliečių turtas. Tas nusavintas turtas ir buvo grąžintas investicinių čekių pavidalu, už kuriuos pilietis galėjo įsigyti nusavinimo pagrindu sukurtą valstybinį turtą.
Tam, kad būtų galimybė grąžinti nusavintą turtą, ir buvo priimta nuostata privatizavimą vykdyti už investicinius čekius, prieinamus tik Lietuvos piliečiams, o ne už rublius, zlotus ar kitokius pinigus, kuriuo atitinkamos tarnybos ir joms atstovaujančios struktūros maišais buvo ir tebėra pajėgios gabenti į Lietuvą. Todėl ypač kelia nerimą, kada ekonomikos ministras šiandien pareiškia, jog kiek galima greičiau reikia baigti privatizavimą už investicinius čekius, taigi tuo pačiu paneigiama to nusavinto turto grąžinimo idėja, kuri buvo įdėta į Valstybinio turto privatizavimo įstatymą. Kodėl buvusiai partinei nomenklatūrai reikia keisti Nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymą, visiškai aišku. Ne iš jos turtą atiminėjo, o ji pati atiminėjo iš Lietuvos piliečių ir atimtu turtu naudojosi. Kodėl prireikė torpeduoti Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, galima išsiaiškinti. Pradėjus veikti Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymui, nepaisant visų įdėtų saugiklių, ypač aktyviai geriausius objektus privatizavo buvusi nomenklatūra. Ir tik vėliau, privatizacijai įgavus platesnį mastą, ji prarado lemiamą įtaką privatizavimui. Su tuo ji taikstytis jau nebegali.
Esmines pozicijas privatizavime partinė nomenklatūra prarado šių metų pavasarį ir vasarą. Pasižiūrėkime, kas tada vyko? Kaip tik tada ir buvo pradėta organizuoti šmeižto ir diskreditavo kampanija, nukreipta prieš Ministrą Pirmininką Gediminą Vagnorių. Nes jo vykdomos politikos dėka įvyko esminis lūžis, ir privatizavimo procesas įgavo negrįžtamą pobūdį. Dar vienas įdomus sutapimas. Gaidaro Vyriausybė Rusijoje krito kaip tik tada, kada Rusijoje Lietuvos pavyzdžiu buvo išdalinti privatizavimo čekiai, mūsiškių investicinių čekių analogai. Partinė nomenklatūra Rusijoje, pasimokiusi iš Lietuvos pavyzdžio, stengėsi neleisti procesui įgauti negrįžtamą pobūdį. Kaip tik dėl šių priežasčių Seimo daugumai, kurią sudaro LDDP, ir reikėjo sustabdyti privatizavimą, o dabar pakeisti įstatymą, pagal kurį jis vykdomas.
Baigdamas leisiu sau dar kartą pacituoti minėtą profesoriaus Purvinsko pranešimą, kurio rekomendacijas, ko gero, linkusi vykdyti Seimo dauguma. Citatos pradžia: “Matome, kad reikia kelti ne kalaviją prieš mafiją, o ieškoti būdų ir priemonių, kaip šešėlinės ekonomikos milijonierius, struktūras legalizuoti ir padaryti jas legaliomis. Todėl ir Lietuvos generalinio prokuroro teigimas per Lietuvos televiziją, kad valstybė turi pradėti tikrą kovą su mafija, iškyla rimta grėsmė mūsų valstybės normaliam egzistavimui ir reikia kuo skubiau padaryti viską, kad kova su organizuotom nusikalstamom struktūrom būtų bent kiek pradėta, yra ne kas kita, kaip elementarus rinkos ekonomikos ir jos dėsnių nežinojimas. Šešėlinės ekonomikos milijonieriai savo struktūromis jokios grėsmės valstybės normaliam egzistavimui nekėlė ir nekelia.” Citatos pabaiga. Originalus požiūris. Drįstų manyti, kad to, matyt, ir siekiama šiomis įstatymo pataisomis. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Šumakaris. Prašom.
V.ŠUMAKARIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Šią paskaitą, kurią aš girdėjau dabar, aš noriu pailiustruoti dviem pavyzdžiais. Visą Respublikos privatizuojamą turtą reikia dalinti į dvi dalis. Viena, kurią greitai nusipirkai ir pigiai kainuoja, o kitas turtas, tai gamyba ir labai brangi. Pavyzdžiui, “Neries” restoranas “Polonezas” kainuoja 1 mln. talonų. O pati gamykla 256 mln. Taigi tuos visus objektus, kurie kainavo iki mln., seniai mafijozai išsipirko ir šiandien dėl to sprogsta. Pavyzdžiui, Antakalnyje mano namuose visi langai susprogo, nes susprogdino kelias parduotuves ir toliau sprogdina. Tai įstatymą sustabdė ne kas nors, o sustabdė Seimo nariai, kad nesprogtų toliau. Tai yra atsakymas kalbėjusiam. Ir įstatymas yra nesugalvotas, o įstatymas šiandien gyvybiškas.
Tačiau šį rengiamą įstatymą taip pat galima dalinti į dvi dalis. Jeigu mes šitą įstatymą parengsime, nors su gerbiamuoju ministru mes kalbėjome ne vieną kartą, tai mes nežinosime, ką daryt toliau. Šiandien gamyklos praėjo net kelis etapus. Praėjo tris etapus, praėjo du etapus, praėjo vieną etapą, ir šiandien, kada įstatymas bus priimtas, mes nežinosime, kuriuo etapu eiti. Taigi reikia pirmiausia nustatyti, ką toliau daryti su kiekviena gamykla. Jeigu gamyklos šiandien išsipirkusios 10 procentų, 20 procentų, tai ką toliau daryti su jomis? Leisti valstybei, kad jie išsipirktų, tai kaip su kolektyvais bus? Vieni ar kiti, bus vėl bėda.
Taigi mes siūlome, jeigu tos gamyklos išsipirkusios akcijas tom lengvatinėm sąlygom, tai spręsti klausimą iki 51 procento ir tapti akcininkais, kurios nori, o kurios nenori, tai čia jau kita kalba. Antra. Apskritai dabar vyksta mažų objektų privatizacija, t.y. parduotuvių, restoranų, senamiesčio ir t.t. O dėl gamyklų nesijaudinkit, jų niekas nepirks, kadangi, pavyzdžiui, tokia gamykla kaip “Neris” ir kitos kainuoja didžiules sumas, žmonės neturi jokių čekių, tai kaip jie pirks? Vėl prasidės skaidymas. Pagal seną įstatymą reikia skaidyt, o pagal naują įstatymą taip nėra, vadinasi, reikia įrašyti ir punktą, ką su jais toliau daryti. Bet dėl šitų punktų, apie kuriuos mes kalbame, nepavyksta susitarti. Tai reikia tikrai pagalvoti, ką toliau daryti ir kaip daryti, kad lengviau vyktų privatizacija. Suskaldžius įmonę į kelias įmones, kurias akcininkai norės pirkti, reikia tą turtą realizuoti. Pagal Aukščiausiosios Tarybos įstatymą mes žinome, kad patys vadovai neturi teisės realizuoti. Na, vėlgi galima kalbėt, kad bus komunistams atiduotas tas turtas, tačiau galima išspręsti šį klausimą ir kitaip. Taigi reikia šitą punktą pataisyti.
Čia niekas negalvoja apie tai, kad kažkam išdalintų, kažką padarytų, bet gyvenimas yra gyvenimas. Gerai, kad šiandien Dievas šildo. Aš esu surinkęs, jau ir Seime dirbdamas, davinius. Šiandien 35 gamyklos atjungė šilumą, rytoj, kai bus šalčiau, jos visos sustos. Apie tai čia kalbėjo ir ministras, ir visi kiti, ir finansų ministras, sako, bet jos vis tiek dar dirba. Bet jos nedirbs. O mes biudžete ir šiandien svarstėme, jeigu ir ne tuo klausimu, tai vis tiek rašome, kad 23 procentus viso biudžeto sudaro įmonės, kurios siekia pelno. Tai jo nebus, užtat įmonės dirbs ir darbo vietų jose padidės, dėl to ir įstatymas keisis.
Aš siūlau tą, kur gerbiamasis K.Antanavičius pasiūlė, vis dėlto pratęsti, nes jau laikas pasibaigė, toliau tęsti negalima, o šį įstatymą, jeigu mes keičiam, tai keiskim, kad jis veiktų ir mažoms įmonėms, kad jų nesprogdintų, ir didelėms, kad jos veiktų. Ačiū už dėmesį.
V.JARMOLENKA. Repliką dėl vedimo galima?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys Vladimiras Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Ačiū labai pirmininkaujantiems, labai jums dėkingas. Noriu vis dėlto suprasti, kas pas mus vyksta. Jei mes sakom, kad prioritetai yra visokie įstatymai dėl prezidento ir t.t., ir t.t. ir kalbam, kad balsuojam iš ryto, sudarom darbotvarkę, paskui perbalsuojam, ponas Juršėnai. Visą laiką nevykdom to, nė vienos pertraukos neimta, atsiprašau, aš apie mūsų pusę kalbu.
PIRMININKAS. Kaip tai, juk buvo paimta vienu klausimu pertrauka.
V.JARMOLENKA. Ačiū jums, kad jūs man priminėt.
PIRMININKAS. Na, matot.
V.JARMOLENKA. Tiktai stenogramai pasakykite, kokiu klausimu ir kodėl. Tai aš noriu paklausti. Jeigu mes į laiką netelpam, kuris skirtas šitam klausimui, ponas Juršėnai, o čia yra darbo organizavimo klausimas, vadinasi, klausimo svarstymas sustabdomas, perkeliama kitai dienai ir paskiriamas kitas laikas. O tol, kol mes šito neišmoksime daryti, mes iš ryto veltui dirbsime prie darbotvarkės, veltui nustatysime laiką, veltui balsuosime. Dauguma balsavo, paskui ta pati dauguma gali nuspręsti, kad mes tęsiame posėdį ir t.t. Aš siūlau iš karto pereiti prie 10 punkto.
PIRMININKAS. 10 punktas yra išbrauktas. Aš labai atsiprašau. Taigi dabar kolega K.Antanavičius. Jūs jau kalbėjot? Tada Seimo narys V.Zimnickas. Liko du Seimo nariai, kurie pasisako, ir tada sprendžiam.
V.V.ZIMNICKAS. Aš vis dėlto prašyčiau, kad šiandien būtų balsuota dėl Valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešojo akcijų pasirašymo atidėjimo įstatymo.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ir Seimo narys S.Pečeliūnas, paskutinis. Prašom. Ir tada spręsime, ką darysim.
S.PEČELIŪNAS. Labai ačiū. Pas mus šiandien yra pirmasis ir antrasis vieno įstatymo svarstymai, bet aš jau minėjau, kad yra keturi dokumentai, kurie tarpusavyje susiję ir kiekvieno iš jų yra keli projektai. Labai dėkui komiteto pirmininkui K.Antanavičiui, kuris pasakė, kad rytoj 16 valandą galima tuo klausimu susirinkti ir galbūt pavyks padaryti kažką vieną iš daug daug projektų. Tai aš siūlyčiau dabar padaryti pertrauką tame svarstyme, nes jeigu nedarome pertraukos, tai pasibaigia pirmasis ir antrasis svarstymai. O trečiojo svarstymo metu, jeigu jis įvyks antradienį arba ketvirtadienį, kaip jau čia nutarsime, jokių pastabų, nieko nebebus galima padaryti. Niekas nebus matęs to naujojo varianto, frakcijos savo nuomonės nepasakys, komitetai nepasakys, žodžiu, papulsime į tam tikrą reglamentinę nepatogią situaciją. Aš siūlyčiau dabar padaryti pertrauką, kad komitete galėtų susirinkti visi suinteresuoti, pamėginti atlikti tą darbą ir antradienį pabaigtume. Galbūt jau būtų išdalintas ir tas sąvadinis variantas, jau galėtų ir komitetai, ir frakcijos pasakyti savo nuomonę. Baigtume pirmąjį ir antrąjį svarstymus, paskirtume gal trečiąjį svarstymą, na, procedūriškai elgtumėmės. Ir teisinga buvo pastaba, kad mūsų visas laikas baigėsi, mes visus savo darbo tvarkos principus laikas nuo laiko pažeidžiam, ir reguliariai tą darom. Siūlau daryti pertrauką ir toliau tuo klausimu nesiginčyti.
PIRMININKAS. Gerai. Jūs frakcijos vardu šitai siūlot?
S.PEČELIŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanavičiau, man atrodo, kad čia pasiūlymas, vertas dėmesio?
K.ANTANAVIČIUS. Aš manau, kad priimtinas yra pasiūlymas pertrauką padaryti antrajame, trečiajame svarstyme...
PIRMININKAS. Pirmajame, antrajame svarstyme.
K.ANTANAVIČIUS. Pirmajame, antrajame, atsiprašau, svarstyme. Kadangi iš tiesų reikia juos suderinti ir nematau esminių prieštaravimų. Tų, kurie pateikė savo projektus, beveik visų pozicijos yra labai artimos, todėl manau, kad antradienį į darbų programą reikia įrašyti svarstymą. Tačiau norėčiau dar ir dar kartą prašyti, kad šiandien priimtume įstatymą dėl to atleidimo. Jis skamba kaip atidėjimas, bet tai yra atleidimas, kad leistume pasirašyti tas akcijas, kurios jau pradėtos, t.y. kad vykdytume tai. Labai prašyčiau, kad mes šito neatidėtume, nes rytoj jau yra 15 d.
PIRMININKAS. Ačiū. Man atrodo, kad pasiūlymas tikrai vertas dėmesio ir mums nereikia balsuoti dėl šito, jeigu visi sutariam. Gerbiamasis K.Antanavičius paskelbė, kad rytoj renkasi Ekonomikos komitetas ar suinteresuoti asmenys, taip pat Vyriausybės atstovai, sutaria dėl visų šitų pasiūlymų, pastabų ir suvedimo į vieną dokumentą, kur sutaria, tai sutaria, kur nesutaria, turi būti parašytos alternatyvos, ir tikrai antradienį tada galima tai nagrinėti. Dar Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Dėl mūsų procedūrų aš norėčiau. Aš dėkingas, kad priimtas mano pasiūlymas, bet pažiūrėjau į darbotvarkę - 8 klausimu yra tiktai vienas projektas nurodytas ir tiktai jo dabar vyko atseit pirmasis ir antrasis svarstymas, nors kalbėjome praktiškai apie keturis. Arba surašykime visus keturis, kad vyksta jų visų pirmasis ir antrasis svarstymai. Aš taip suprantu, kad kitų dokumentų pirmojo ir antrojo svarstymo nebuvo. Vyko tiktai vieno įstatymo - Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pakeitimo projekto pirmasis ir antrasis svarstymai. Apie kitus reikės kalbėti atskirai. Aišku, nutarimo projektai dėl jų įsigaliojimo, tai čia kitas klausimas. Bet įstatymai yra du ir apie antrąjį reikės kalbėti atskirai.
PIRMININKAS. Aš supratau, kad vis dėlto mes nagrinėjome kompleksiškai, bet jeigu jūs tvirtinat, kad buvo nagrinėjamas tiktai vienas, tada reikia pasikeisti mintimis. Prašau, Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš dar kartą norėčiau paprašyti, kad šiandien būtų balsuota dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešo akcijų pasirašymo atidėjimo. Mažas įstatymas. Su Vyriausybės atstovu J.Veselka yra suderinta.Jis pritaria. O dėl viso kito, taip, teisingai, dirbs rytoj komitetas, ir kitą savaitę bus priimtas galutinis variantas.
PIRMININKAS. Dėl procedūros aš vėliau aiškinsiu, o dabar užbaikime dėl to kompleksinio klausimo. Kadangi Vyriausybės pateiktas variantas susideda iš 4 dokumentų, tai čia tie 4 dokumentai ir buvo nagrinėjami. Taip aš suprantu. Juo labiau kad apie juos kalbėjo ir ministras J.Veselka. O užrašytas buvo tiktai vienas, taip.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau pasitikslinti.
PIRMININKAS. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Apie ką, kas, kur kalbėjo, - tai yra vienas dalykas. Tai, kas užrašyta darbotvarkėje, ir ką mes privalėjom svarstyti, dėl ko sutarėm, - tai yra kitas dalykas. Ir aš jau nežinau, ar mes galime tartis dėl vienokio ar kitokio traktavimo.Tai, kad rytoj komitete galima dirbti prie visų dokumentų, - tai čia visai kitas dalykas. Taip turbūt ir bus dirbama. Bet šiandien mes galim konstatuoti tik vieną faktą (nors buvo kalbėta apie labai daug ką) - daroma pirminio privatizavimo pakeitimo pirmojo ir antrojo svarstymų pertrauka. Viskas.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl šito nesiginčijam. Sutariam. Dabar mes turim susitarti dėl šito dalyko, apie kurį kalbėjo kolegos K.Antanavičius ir V.Zimnickas. Tai yra įstatymo projektas “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešo akcijų pasirašymo atidėjimo.” Dėl šito įstatymo galim balsuoti tik tuo atveju, jeigu visoms frakcijoms sutarus priimsim sprendimą dėl ypatingos skubos. Prašom. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Vėl dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norint svarstyti bet kokį klausimą pirmiausia reikia, kad jis būtų darbotvarkėje. Nesakykit, kad trukdau dirbti, bet laikykimės procedūros.Reikia įrašyti į darbotvarkę, svarstyti ir tik tada spręsti - labai skubiai, nelabai skubiai ar iš viso neskubiai mes šį klausimą svarstysime. Kol kas jo darbotvarkėje nėra.
PIRMININKAS. Gerai. Mes šitą formalumą galim atlikti, bet aš dar kartą sakau, minutėlę, mes jo galim ir neatlikinėti, prieš tai išsiaiškinę, ar kuri nors frakcija neprieštarauja ypatingos skubos taikymui. Jeigu bus pasakyta, kad kas prieštarauja, tai tada beprasmiška jį nagrinėti. Prašom. Ar gali kas frakcijos vardu pasakyti iš dešinės?
V.JARMOLENKA. Aš prašau, kad jūs savo frakcijos vardu šitai padarytumėte, nepažeisdami Reglamento, procedūros ir iš viso bet kokio padorumo lygio.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, aš nesu frakcijos narys, todėl negaliu kalbėti frakcijos vardu. Prašau atleisti. Prašom. Aš negaliu nieko ragint, kadangi aš, dar kartą sakau, oficialiai nepriklausau nė vienai frakcijai.
V.JARMOLENKA. Seimo narys V.Jarmolenka nori dėl procedūros.
PIRMININKAS. Prašau.
V.JARMOLENKA.Jūsų prerogatyva yra “sustatyti” mūsų darbą, suplanuoti ir t.t. Aš prašyčiau nedaryti Reglamento pažeidimo, procedūros ir bet kokio pateikimo. Aš apie tai kalbu.
PIRMININKAS. Labai gerai. Tai aš...
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis pirmininkaujanti!
PIRMININKAS. Jeigu aš teisingai supratau, jūsų frakcija arba visa koalicija protestuoja, kad šitas dalykas būtų nagrinėjamas bet kokia forma - neįtraukus į savaitės darbotvarkę, į dienos darbotvarkę ir t.t. Teisingai supratau?
V.JARMOLENKA. Aš kalbėjau savo vardu. Aš nekalbu frakcijos vardu. Aš prašau ir leidžiu jums daryti ką norite. Bet jūs vedate posėdį! Jūs!
PIRMININKAS. Gerai, tai tada aš padarysiu taip, kaip reikalauja Reglamentas. Yra Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazimiero Antanavičiaus ir šito komiteto pirmininko pavaduotojo Seimo nario V.Zimnicko siūlymas, kad mes šiandien nagrinėtume įstatymo projektą “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešo akcijų pasirašymo atidėjimo”. Mes galim jį įtraukti į dienos darbų planą, o po to mes jį galėsime nagrinėti tik tuo atveju, jeigu nė viena frakcija neprotestuos. Nes nagrinėjimas esant frakcijos protestui yra beprasmiškas. Mes jo vis tiek šiandien negalėsime priimti. Prašau. Taigi prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. 2 - už, 2 - prieš dėl šito klausimo įtraukimo į darbotvarkę. Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Mūsų frakcija, Piliečių chartijos frakcija, protestuoja dėl šito įstatymo svarstymo.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Tada aš jo negaliu teikti. Klausimas yra aiškus. Ačiū. Seimo narys Kazimieras Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl darbo programos galima balsuoti? Kad būtų įrašytas į darbų programą?
PIRMININKAS. Šitą galim, bet šiandien negalėsim nagrinėti skubos tvarka.
K.ANTANAVIČIUS. Kad nebūtų ir antradienį tas pats.
PIRMININKAS. Prašau. Taigi dar dėl balsavimo motyvų Seimo narys V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Aš manyčiau, kad be reikalo principus rodom. Juk čia yra valstybiniai reikalai, o ne kažkokie asmeniniai.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš nesuprantu, kas čia darosi. Pirmiausia 15 d. baigiasi terminas. Mes privalome pratęsti tą įstatymo galiojimą, kol nepriimtas galutinis įstatymas. Mes privalome jį staigiai priimti, mes įvedam Lietuvoje suirutę.
K.ANTANAVIČIUS. Ar galima replikėlę?
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad nėra būtinybės labai pergyventi. Todėl, kad tai yra ir ekonomikos ministro teikimas. Jeigu ekonomikos ministras teikia, privatizavimo tarnybos yra Vyriausybės žinioje, taigi Vyriausybė nepaleis tų aukcionų, ir viskas stovės tiek, kiek yra numatyta pagal šitą nutarimą. Nes aukcionus reikia skelbti, reikia tarnybas ir t.t. Taigi aš siūlau nesinervinant įrašyti į darbų programą ir antradienį ypatingos skubos tvarka priimti.
PIRMININKAS. Ypatingos skubos...
K.ANTANAVIČIUS. Tai balsuosim, tada balsuosim.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys A.Eigirdas. Tiktai vienas buvo prieš.
A.EIGIRDAS. Jeigu aš teisingai supratau, tai nuo rytdienos sustabdymas baigiasi ir pradeda veikti įstatymas. Jeigu aš teisingai supratau. Ir todėl, kaip sakoma, gal ir nebūtina įstatymu pratęsti šito įstatymo galiojimą? Taigi automatiškai nuo rytdienos, tiksliau, nuo šeštadienio pradeda veikti tas pats įstatymas, kuris mėnesiui buvo sustabdytas, ir viskas.
PIRMININKAS.Prašau. Dar sykį Seimo narys T.Lideikis, Seimo narys K.Antanavičius ir tada spręsim, ką toliau darom. Prašom.
T.LIDEIKIS. Svarbiausia, kad iš čia kalbančių aš negirdėjau jokių argumentų, kodėl šitas senas įstatymas negalėtų toliau galioti ir kodėl pagal jį negalėtų vykti aukcionai ir viešas akcijų pasirašymas? Tokių argumentų nebuvo.
PIRMININKAS. Seimo narys Kazimieras Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš vėlgi norėčiau paprašyti, kad klausimas būtų įrašytas į darbų programą. Rytoj 10 val. kviesčiau Ekonomikos komiteto narius susirinkti, kad galėtume parašyti nuo Ekonomikos komiteto (neabejoju, kad dauguma balsuos) raštą Vyriausybei, kad prašom nevykdyti... tiksliai tai, kas parašyta šitame projekte. Manau, kad Vyriausybė, pati šitai pateikusi, pati ir vykdys. O tai, kad įstatymas pradeda galioti, tai tegul jis galioja, niekas jo nestabdo. Bet įstatymą vykdo Vyriausybė ir privatizavimo tarnybos. Taigi jokių problemų.
T.LIDEIKIS. Aš tik norėčiau pastebėti, kad Ekonomikos komitetas rytoj negalės susirinkti...
PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis. Prašau.
T.LIDEIKIS. Nes didelė dalis jo narių išvažiuoja. Penktadieniais paprastai nevyksta komitetų posėdžiai, ir jie nebuvo pasiruošę. Tai tiesiog nekorektiška.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tada dirbkim tvarkingai. Taigi pasisakyta dėl balsavimo motyvų. Dabar prašome balsuoti. Kas už tai...
V.JARMOLENKA.Koks balsavimas?
PIRMININKAS. Balsavimas dėl šito klausimo įtraukimo į darbų programą.
V.JARMOLENKA. Atsiprašau, tada aš dėl procedūros.
PIRMININKAS. Prašau. Vladimiras Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Mes jau dėl savaitės darbotvarkės balsavom!
PIRMININKAS. Balsavom, bet mes galim papildomai įtraukti.
V.JARMOLENKA. Na, kam, pone Juršėnai! Aš prašau - išsiaiškinkit procedūrą, pasitarkit su ponu A.Valiu. Yra absoliučiai teisingai, kad įstatymas galioja nuo rytdienos. Nereikia šito nutarimo. Tada mes sakėm - nepriiminėkit nereikalingų nutarimų. Vyriausybė gali sureguliuoti... tuoj baigsiu. Mes dabar įsiveliam į šitą žaidimą. Kam jūs šitai darote? Aš negaliu suprasti.
PIRMININKAS. Jeigu Seimo komiteto pirmininkas neatsiima savo siūlymo, aš turiu teikti jį balsuoti, ir viskas. Prašom jam pasakyti atskirai. O dabar aš teikiu balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymo projektas “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešo akcijų pasirašymo atidėjimo” būtų įtrauktas į kitos savaitės darbų programą? Prašom balsuoti elektronika.Posėdis tas pats, gerbiamasis kolega. Už - 47, 16 - prieš, 1 susilaikė. Klausimas į darbų programą įtrauktas. Prašom nekalbėti be leidimo! Įspėjimas gerbiamajam V.Jarmolenkai.
V.JARMOLENKA. Aš priimu jūsų įspėjimą. Dėl vedimo tvarkos ir dėl mano pavardės paminėjimo. Aš absoliučiai nesinervinu. Aš šypsausi jums. Galiu kalbėti, pone Pirmininke?
PIRMININKAS. Padarykim pauzę. Bus visiems į naudą.
V.JARMOLENKA. Ačiū.
PIRMININKAS. Spėsim. Dar reikės balsuoti. Tada bus pertrauka - tikrai pažadu. Gerai. Seimo narys Vladimiras Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Nuoširdžiai dėkingas. Jeigu ponas K.Antanavičius, kaip Seimo narys, gali vienu balsu spręsti, kas jam naudinga, kas nenaudinga, kalbėti komiteto vardu, mes tada turim padaryti šitą išimtį Reglamente. Aš nieko nenoriu pasakyti, bet jeigu mes ir toliau taip dirbsim, mes visą laiką turėsim šitą šleifą, kurį turim nuo pirmų savaičių. Pone Juršėnai, jūs puikiai suprantate, apie ką aš kalbu.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš kreipiuosi į darbo grupės Seimo Statutui rengti narius V.Žiemelį, V.Jarmolenką, P.Giniotą, A.Vaišnorą ir A.Kubilių, prašau atsižvelgti į Seimo nario V.Jarmolenkos pasiūlymą. Na, aš kreipiuosi į visus, kadangi čia jo kolegos. Taigi klausimas yra baigtas.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo papildymo” projektas (priėmimas) (93.01.14)
1sesija25p svarstyti klausimai
O dabar mes grįžtam prie vieno dalyko, kurį mes nagrinėjom skubos tvarka ir dėl kurio mums liko balsuoti. Tai Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo papildymo”. Kaip buvo šnekėta diskusijose, prie to vienintelio punkto yra pridėtas antrasis punktas iš buvusio nutarimo projekto: “Nustatyti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką reglamentuoja Vyriausybė nutarimu”. Ir pridėtas 3 punktas, kurį aš siūlau redaguoti truputį kitaip, negu čia parašyta, kadangi Vyriausybei reikia laiko. “Įstatymas įsigalioja nuo 1993 m. vasario 1 d.” Ar balsuosim už kiekvieną straipsnį atskirai? Taip, tas projektas jums visiems yra išdalytas. Pakeitimas tik dėl datos 3 punkte. Prašom. 1 punktas. Ar yra kokių abejonių? Reikia balsuoti? Nereikia? Ačiū. 2 punktas, kurį perskaičiau (“Nustatyti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką reglamentuoja Vyriausybė nutarimu”), yra paimtas iš nutarimo projekto, kaip ir buvo pasiūlyta diskusijose, su kuo pranešėjas sutiko. Ar reikia balsuoti? 3 punktas. “Įstatymas įsigalioja nuo vasario 1 d.” Vyriausybės pateiktame projekte ta diena nebuvo nustatyta. Aš su ministru J.Veselka kalbėjau dėl šitos datos. Ar sutinkate? Dar Seimo narys V.Jarmolenka. Šitas buvo pateikta laiku, ir viskas yra tiksliai pagal Reglamentą. Ir parašas turi būti - vietoj Seimo Pirmininkas - Prezidentas. Ar reikia balsuoti dėl 3 punkto? Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo projekto. Balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Prašom balsuoti. Registruota buvo, bet jeigu kolegos pageidauja, prašom dar kartą registruotis. Prašom registruotis. Registravimas prasidėjo. Salėje - 76 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo papildymo” priėmimą, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 66.
PIRMININKAS. Ar pridėti? Atsiprašau, 68. Už - 68. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Konstatuoju labai vertingą mūsų Seimo darbo faktą: 68 balsais, nesant nė vienam Seimo nariui prieš, nė vienam Seimo nariui susilaikius, priimtas įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo papildymo”. Galima ir paploti. Retas atvejis. (Plojimai) Taigi,gerbiamieji...
V.JARMOLENKA. Galima?
PIRMININKAS. Seimo narys Vladimiras Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Po gongo replika dėl vedimo. Vėl prašau, kad jūs man paaiškintumėte, kas čia vyksta? Ir antra, noriu tiktai akcentuoti, kad pusė Seimo narių šiuo metu yra salėje ir balsavo už tokį svarbų įstatymą. Ir noriu užfiksuoti, kad tai yra dėka to, kad jūs blogai organizavote darbą, pone pirmininkaujanti.
PIRMININKAS. Pranešu Seimo nariui Vladimirui Jarmolenkai, kuris labai gerai žino Konstituciją, ir pranešu kitiems Seimo nariams, kad priiminėjant paprastus įstatymus kvorumas yra nefiksuojamas. Salėje gali būti vienas dešinysis, tai yra V.Jarmolenka, vienas centristas, tai yra A.Sakalas, vienas kairysis, tai yra A.Albertynas, ir Č.Juršėnas. 2 balsavus už, 1 balsavus prieš, o ketvirtajam susilaikius įstatymas bus priimtas ir bus visiškai pagal Konstituciją. Ir prašome nesiginčyti.
V.JARMOLENKA. Aš nesiginčiju. Mano pavardė buvo.
PIRMININKAS. Posėdžio pabaigoje tamstai bus leista pasisakyti.
V.JARMOLENKA.Labai atsiprašau, aš nekalbėjau apie kvorumą. Aš tik pakomentavau jūsų komentarą, kuris buvo prieš dūžį. Jūs turėjote komentuoti po gongo. Labai ačiū jums.(Juokas salėje)
PIRMININKAS. Esminė pastaba, su kuria aš 100% sutinku. Siaubingas mano prasikaltimas! Prašom tai fiksuoti, ir aš kaip nors pasitaisysiu.
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl procedūros.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius. Prašau.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš norėčiau kreiptis į opozicijos lyderį gerbiamąjį V.Landsbergį, kad vis dėlto šitai obstrukcijai šiandien būtų padarytas galas. Nes tai, kas šiandien dedasi, tai jau toli gražu ne humoras.
PIRMININKAS. Ačiū. Šitą pareiškimą taip pat priimu. Pereinam prie 7 darbotvarkės punkto. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Bernatonį.Gerai. Skelbiu 15 min. pertrauką.
Pertrauka
Nutarimo "Dėl komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti sudarymo" projektas (pirmasis ir antrasis svarstymas) (93.01.14)
1sesija25p svarstyti klausimai
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums išdalytas trečiasis projektas, kuriame buvo atsižvelgta į visas pastabas, kurios buvo pasakytos šio projekto pateikimo metu. Todėl aš manyčiau, kad didelių diskusijų nebus. Tiesiog reikėtų pasirinkti vieną iš dviejų siūlomų variantų. Pirmajame variante dėl komisijos sudarymo yra siūloma, kad atstovavimas būtų proporcingas iš 10 Seimo narių, o antrajame, kad būtų proporcingu atstovavimo frakcijoms principu sudaroma tokia komisija.
PIRMININKAS. Už kurį variantą jūs pasisakote? Ir tada iš karto galime balsuoti.
J.BERNATONIS. Aš manau, kad abudu variantai gali būti svarstomi.
PIRMININKAS. Svarstyti nėra kada. Gal spręskim iš karto, kurį variantą? Pirmąjį ar antrąjį, ir viskas aišku.
J.BERNATONIS. Aš siūlyčiau antrąjį variantą, kadangi čia yra proporcinis atstovavimas frakcijoms. Kiekviena frakcija galės deleguoti savo atstovą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš dėl vedimo tvarkos. LDDP frakcijos vardu norėčiau 5 min. pertraukos paprašyti šio klausimo svarstyme.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys S.Malkevičius ko norėjo?
S.MALKEVIČIUS. Galite nesibaiminti, aš neprašysiu pertraukos, darykit iš karto, jau taip laiko nėra.
PIRMININKAS. Prašau.
S.MALKEVIČIUS. (...) vis tiek čia tuščia. Bet aš galvoju, kad ir balsuoti nereikia. Na, kam balsuoti, jeigu jau viskas aišku ir taip. Juk pagal viską tai jūs turėjote pirmiausia ir klausimus leisti užduoti, ir po to pasisakyti. Na, kaip čia dabar viskas vyksta?
PIRMININKAS. Viskas. Padarysim. Tai jeigu gerbiamasis S.Malkevičius po pertraukos norės ir paklausti, ir pasisakyti, tai viskas jam bus leista, net ir dėl balsavimo motyvų taip pat. Ar sutinkat su tuo? Taigi 5 min. pauzė. Kviečiu į tribūną K.Antanavičių. Pailsėsim truputėlį.
Kurį klausimą? Labai teisingai, bet mes turime užbaigti antrąjį svarstymą. Tada trečiasis, be abejo, antradienį ar kurią kitą dieną. Mes kol kas tiktai į savaitės darbotvarkę.
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" pakeitimo" įsigaliojimo ir taikymo tvarkos" projektas (trečiasis svarstymas ir balsavimas)(93.01.14)
1sesija25p svarstyti klausimai
Seimo narys K.Antanavičius kviečiamas į tribūną dėl 11 darbotvarkės klausimo. Čia dėl tamstos nutarimo projekto. Tamstai 3 min. iki pertraukos pabaigos, o po to vėl grįšim.
K.ANTANAVIČIUS. Taip. Gerbiamieji kolegos, mes, kaip jūs žinot, priėmėme įstatymą “Dėl įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo.” Jums išdalintas, atspausdintas tipografija tas, kuris jau suredaguotas ir pateiktas pasirašymui laikinai einančiam Prezidento pareigas. Ir pagal tai jums buvo įteikti du variantai. Vienas pono P.Vitkevičiaus, kitas mūsų komiteto padarytas nutarimo projektas dėl to įstatymo pataisų įsigaliojimo. Sujungus abudu, daugiau remiantis Valstybės ir teisės komiteto, o ne P.Vitkevičiaus, galbūt taip reikėtų sakyti, projektu, štai pateiktas jums yra nutarimas dėl įstatymo įsigaliojimo sąlygų ir taikymo tvarkos. “Nustatyti, kad įstatymas įsigalioja nuo priėmimo dienos ir kad nuo to laiko nebegalioja kiti aktai. Nustatyti, kad įstatymo 14 straipsnyje nurodyta tvarka valstybės išpirktuose namuose butai parduodami pagal Butų privatizavimo įstatymą atitinkamai indeksavus gyvenamųjų patalpų kainą.” Na, tai dėl tų, kurie buvo palikę, kad jie galėtų išsipirkti, nes jie yra beviltiškoje būsenoje. Ir čia pono G.Paviržio siūlymas yra, kuris, mano supratimu, priimtinas. “Sprendimas dėl namo grąžinimo natūra arba išpirkimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius po įstatymo įsigaliojimo.” Todėl, kad Vyriausybė neturi atidėlioti sprendimų. Dėl to, kad pareiškimai visi suregistruoti, apsisprendimui laikas seniai jau praėjo ir reikia galų gale žmonėms duoti ramybę. Na, kita - nustatyti, ką Vyriausybė turi padaryti, t.y. tai, kas išeina iš įstatymo. Ačiū už dėmesį.
Nutarimo "Dėl komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti sudarymo" projektas (pirmasis ir antrasis svarstymas) (93.01.14)
1sesija25p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi tamstos laikas irgi baigėsi, tai grįžtam prie 7 darbotvarkės punkto. Prašom Seimo narį J.Bernatonį į tribūną. Kadangi dabar kolegos norėtų pasisakyti, šitoje stadijoje klausinėti jau neišeina. Tai aš tada įjungiu mašiną. Kas nori pasisakyti šituo klausimu. Prašom, Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos! Matyt, kad ne šiaip sau atsirado šis klausimas mūsų darbotvarkėje, nes dažniausiai nebūna pasekmės be priežasties kaip ir dūmų be ugnies. Priežastis, be abejo, buvo ta, kad Vyriausioji rinkimų komisija netenkino savo sprendimu vienos iš didžiausiųjų mūsų politinės jėgos - LDDP. Ir aš visai pateisinu tą, kad galima nesutarti ir galima įvairiai traktuoti vieną ar kitą dalyką, kada nėra aiškaus kriterijaus tarp to, kas yra daug ir mažai, arba tarp to, kas yra esminis ir neesminis. Tam, kad nebūtų tokių ginčų, mes, na, ne su jumis galbūt, bet būtent Aukščiausioji Taryba ir išrinko šitą Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad ji būtų arbitras, kaip kad, sakykim, futbolo žaidynėse būna teisėjas, ir kad jai būtų pavesta fiksuoti tuos rezultatus ir suteikti deputatams mandatus. Žinoma, jeigu iš rinkimų apylinkės prapuola 900 biuletenių ir nustatoma, kad tie biuleteniai patenka, na, kažkuri dalis, į urnas, man atrodo, kad tai yra didelis pažeidimas. Na, LDDP atrodė, kad tai nedidelis pažeidimas. Rinkimų komisijai atrodė, kad tai didelis. Dar galbūt ryškesnis pavyzdys būtų... Aš vėl grįžtu prie to balsavimo laivuose. Kas yra laivai jūroje? Ar tai yra namai krante, galima prilyginti juos namams ar paštui? Nei vienam, nei kitam atvejui, matyt, prilyginti negalima. Kodėl? Todėl, kad namuose balsai nėra skaičiuojami, nėra surašomi ir protokolai. Taip pat ir pašte tai nedaroma. Vadinasi, tai yra rinkimų apylinkės. Jeigu tai yra rinkimų apylinkės, todėl reikėjo tenai suformuoti rinkimų komisijas, suformuoti arba sudaryti sąlygas susiformuoti stebėtojų institutui. Tai nebuvo padaryta. Tą patvirtino ir apygardos rinkimų komisija. Rinkimų įstatymo 49 straipsnis teigia, kad rinkimų biuleteniai yra nustatomi vieningos formos ir turinio, yra apskaitos objektas, ir Vyriausioji rinkimų komisija padalina tuos biuletenius. Tie biuleteniai vėl grįžta į Vyriausiąją komisiją. Panaudoti ar nepanaudoti, bet jie grįžta. Tuo tarpu laivams niekas jokių biuletenių nedalino. Nebuvo įteikti ir balsavimo pažymėjimai. Rinkimų įstatymo 44 straipsnis teigia, kad draudžiamas bet koks pareigūnų poveikis rinkėjams. Tuo tarpu, pavyzdžiui, balsavimui laivuose buvo pasiųsta bent tris kartus telegrama, pasirašyta Kapitonų asociacijos pirmininko ir vizuota “Jūros” (įmonė, kuriai priklauso laivai) vieno iš direktorių. Šita telegrama kainavo 60 tūkstančių talonų. Joje buvo aiškiai parašyta, už ką laivai turi balsuoti. Buvo ta telegrama nusiųsta visų laivų kapitonams. Žvejybos laivyno ir transporto laivyno. Kas tai yra kapitonas laive, gali pasakyti tie, kurie turėjo reikalų su laivais. Tai yra daugiau negu krante Prezidentas. Turint galvoje, kad laivuose nebuvo sudarytos sąlygos slaptam balsavimui, aš įsivaizduoju, kas ten galėjo vykdyti kitokią valią, negu to norėjo kapitonas. Ir slaptumas, ir pareigūnų poveikis, t.y. 44, 45, 54 straipsniai pažeisti. Na, taipogi liudininkai pasakė, kad ir pilietybės nustatymas laivuose nebuvo daromas. Na, aš galvoju, jeigu iš 39 laivų, kurie buvo jūroje pagal dislokacijos schemą, 11 iš viso nedavė žinios, ką jie ten darė, balsavo ar nebalsavo, tai turbūt yra nevisiškai geras ženklas. 77 straipsnis reikalauja, kad pasibaigus rinkimams visi rinkimų dokumentai, t.y. protokolai, išnaudoti ir neišnaudoti biuleteniai turi būti vėl grąžinami į rinkimų komisiją. Nė vienas laivas iki šiol šitų dokumentų negrąžino, išskyrus vieną laivą, kuris vadinasi “Klaipėdskij bereg”, laivas, kuris plaukioja su Kipro vėliava. Vadinasi, pagal Rinkimų įstatymo 60 ir 61 straipsnius toks laivas iš viso neturėjo balsuoti. To laivo balsavimo rezultatai buvo irgi priskaičiuoti. Kada toks dalykas išaiškėjo, pradėta aiškintis dar daugiau. Paaiškėjo, kad trys Graikijos laivai “Atlantik”, “Hamburg” ir “Indianik”, plaukiantys su Liberijos vėliava, taip pat dalyvavo šitame balsavimo ture. Po tokių faktų aš susidarau tokią nuomonę, kokią susidarė rinkimų komisija. Ji irgi nusprendė, kad tai yra pakankamai rimtas pažeidimas ir toje rinkimų apylinkėje anuliavo tuos rezultatus. Teismo sprendimas, kaip žinote, 64 rinkimų apygardos atžvilgiu buvo toks, kuris tenkino LDDP ieškinį. Tačiau koks tas buvo ieškinys? Ieškinys buvo reikalaujantis, kad būtų pripažinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išvada neteisinga dėl tų kelių rinkimų apylinkių. Čia aš jums galėčiau galbūt labai tokią analogiją įdomią pateikti. Imkim vėl tą pačią futbolo komandą. Teisėjas faktiškai yra vienvaldis, kol vyksta rungtynės. Jis, sakykim, galbūt paskiria kažkokį baudinį, kuris gali būti, na, abejotinas, bet rungtynės pasibaigia pagal jo valią. Kaip jis nusprendė, taip buvo. Bet tai nereiškia, kad negalima tų rungtynių apskųsti. Na, sakysim, sporto klubas ėmė ir apskundė aukštesnei instancijai, kuri gali paveikti tuos rezultatus. Bet atsirado toks keistas klubas, sakykim, kaip kad LDDP, kuris pareikalavo ne peržaisti šitas rungtynes po to, o pareikalavo, kad tas teisėjas imtų ir pakeistų, pasibaigus rungtynėms, rezultatą, kad perskaičiuotų. Atimtų, tą, sakykim, įvartį. Juk taip nebūna, gerbiamieji. Tai va čia yra klaida. Klaida ne rinkimų apylinkės, ne rinkimų komisijos, o čia yra klaida tų, kurie teikė LDDP ieškinį. Nes reikėjo reikalauti ne šitų komisijų rezultatų panaikinimo, o iš viso rinkimų toje rinkimų apygardoje panaikinimo. Tai būtų konstitucinis žingsnis. Nes po to, kada pasibaigė rinkimai, o tik rinkimų... Atleiskit, aš naudojuosi savo teise.
PIRMININKAS. Ne daugiau kaip 10 min.
S.MALKEVIČIUS. Na, gal jums užtenka, bet aš noriu pabaigti.
PIRMININKAS. Tegul kalba. Netrukdykit, prašom kalbėti.
S.MALKEVIČIUS. Tai aš noriu pasakyti štai ką, kad reikėjo būtent pateikti ieškinį tokiu būdu. Jeigu jūs nemokėjot jo pateikti, be abejo, dabar kuo galima kaltinti tą pačią rinkimų komisiją, kuri įgaliojimus turėjo tiktai rinkimų laikui ir po to, taip sakant, kandidatas netapo Seimo nariu.
PIRMININKAS. Netrukdykit. Vis tiek tamstos laikas yra 10 min., bet kadangi buvo trukdyta... Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Kalbėsiu dar ilgiau.
PIRMININKAS. Minutėlę. Kolegos, netrukdykit. Prašom baigti.
S.MALKEVIČIUS. Taigi nereikia kaltinti to, kas nekaltas. Reikėjo kaltinti patį save. Ir šiandien veikia jau Konstitucijos 63 straipsnis, kuris numato procedūrą, kokiu būdu gali būti sustabdytas deputato įgaliojimas. Ir šitą įgaliojimą gali sustabdyti tiktai rinkėjai, o ne rinkimų komisija pasibaigus rinkimams. Ir čia turėjo būti paskelbti pakartotiniai rinkimai. Tada būtų viskas tvarkoje, nes mandatą vis dėlto suteikia mums rinkėjai. Ir jie turi patikrinti, jeigu kilo kažkokios abejonės.
Aš, žinoma, nemanau, kad jūs visi galvojat taip vienodai, kaip keliat rankas. Tarp jūsų yra žmonių, aš manau, pakankamai protingų ir pakankamai garbingų. Aš prisimenu vieną atvejį, kada mes čia bandėm nubalsuoti antikonstitucinį įstatymą, prieštaraujantį konstitucinei nuosavybės nuostatai. Profesorius P.Vitkevičius išėjo iš salės. Matyt, jisai suprato, kad negali įstatymas prieštarauti Konstitucijai. Ką jis pasakytų savo studentams, jeigu paklaustų? Taigi jis pasielgė garbingai ir oriai.
PIRMININKAS. Prašom netrukdyti. Tegul kolega baigia pasisakymą.
S.MALKEVIČIUS. Ir aš galvoju, kad ponas A.Albertynas ir kiti irgi yra pakankamai orūs, kad gerbtų ne tik save, bet ir tą politinę jėgą, kuriai jie atstovauja. Nedaro garbės tokie dalykai tai politinei jėgai. Todėl aš tikiuosi, kad jūs vieną sykį susimąstysite ir jums tikriausiai nėra palanku, jeigu jums prikabins, sakysim, balsavimo mašinos etiketę. Bet klausykit, kolegos, tai ne čia svarbiausia. Svarbiausia tai, kad mes, keisdami jau priimtas nuostatas, keisdami įstatymus, kurie jau yra priimti, darome žalą ir mūsų valstybės prestižui. Nes kas gali pasitikėti tokia valstybe, kurioje nėra tvirtų nuostatų, kada Konstitucijos galima nesilaikyti, priimtus įstatymus arba pagrindines tų įstatymų nuostatas keisti. Aš suprantu, galima jas taisyti, bet ne keisti. Taigi kad aš prašau jūsų ne tik žiūrėti į laikrodį, bet ir susimąstyti apie labai svarbius dalykus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi gerbiamieji kolegos, pagal Reglamento 218 straipsnį, mes turime susitarti, kiek ilgai diskutuosime, kadangi šitas klausimas nagrinėjamas skubesne tvarka. Dėl jo debatuota, jau daug kartų darytos pertraukos. Taigi aš siūlau, kadangi kompiuteryje yra dar 5 pavardės, kiekvienam po 3 min. Ar sutinkat su tokiu siūlymu? Seimo narys A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš norėčiau padaryti pastabą dėl vedimo tvarkos. Kada yra kalbama visiškai ne į temą... Mes juk svarstom komisijos sudarymo arba nesudarymo nutarimą, o čia ir futbolą, ir laivus, ir ką tiktai nori... Galų gale net...
PIRMININKAS. Aš iš dalies sutinku, bet reikėjo vieną sykį pasisakyti. Gerai. Taigi ar yra prieštaraujančių, kad būtų kalbama po 3 min. Yra. Ar reikia balsuoti? Reikia. Balsuosime elektronika. Prieš tai užsiregistruosime, žinoma. Bet suformuluoju, kad neužmirštumėt. Kas už tai, kad diskusijose pasisakantys šituo klausimu kalbėtų po 3 min.? O dabar kol kas registruojamės. Salėje 75 Seimo nariai. Taigi teikiu balsavimui. Kas už tai, kad diskusijose pasisakantys šituo klausimu kalbėtų ne daugiau kaip 3 minutes? Prašom balsuoti elektronika.
S.PEČELIŪNAS. Dėl balsavimo motyvų nebus?
PIRMININKAS. Aš jau buvau paskelbęs balsavimą. Prašom vėliau. Taigi 44 - už pasisakymų trukmės sutrumpinimą, 20 - prieš, 1 susilaikė. 22. Prašau. Prašau, Seimo narys S.Pečeliūnas dabar. Jis stovi prie mikrofono, prašom netrukdyti.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš turėčiau pirmiausia apgailestauti, kad prieš paskelbiant balsavimą jūs neklausėt, ar kas nori dėl balsavimo motyvų kalbėti. Tai pirma. Antra, aš tada norėčiau prašyti, nes į šitą sąrašą irgi nespėjau užsirašyti, porą minučių gauti trumpai replikai po visų pasisakymų. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš pasižymiu. Taigi Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš perleidžiu savo kalbėjimo teisę Seimo nariui J.Basčiui.
PIRMININKAS. Laiką, prašau, gerai. Seimo narys A.Kubilius.Prašom netrukdyti, kolegos, prašom.
A.KUBILIUS. Aš suprantu, kad mano žodžiai ir mano kalbėjimas yra tuščios pastangos ir galėčiau ir patylėti tas man skirtas tris minutes, tačiau vis dėlto norėčiau pasakyti keletą frazių. Aš suprantu, kodėl yra taip forsuojama būtent šis klausimas ir kodėl jis yra sprendžiamas aštuntą valandą vakaro talentingai vadovaujant Seimo posėdžiams.
PIRMININKAS. Labai ačiū už įvertinimą.
A.KUBILIUS. Taip, prašom, negaila. Iš tikrųjų LDDP dauguma, sudėjusi visus įmanomus šalininkus, turi tiktai 85 balsus. Ir jau mes žinom, kad bus pateiktos Konstitucijos pataisos. Matyt, tas pataisas yra būtina padaryti iki Prezidento rinkimų. Tie motyvai yra visiškai suprantami ir suvokiami. Be abejo, sunku bus padaryti pataisas, jeigu bent vienas iš LDDP frakcijos ar iš jos draugų ar kolegų nebalsuos, ar nedalyvaus balsavime. Na, komisija, be abejo, bus sudaryta. Ką jinai pasieks ir kokie jos santykiai bus su Konstitucija, man sunku net numatyti. Kitas dalykas yra, aš ir aną kartą kalbėjau, kad daugelis sprendimų, priimamų Seime, yra nekonstituciniai, bent man taip atrodo, bet į tai irgi nekreipiama dėmesio. Tačiau vienas dalykas, susijęs su Seimo rinkimais, ir, kaip vienas iš LDDP frakcijos, berods kolega B.Genzelis, kalbėjo, kad dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos atseit neteisėtų ar kaip juos pavadinti sprendimų, yra Seimo narių, kurie neteisėtai turi Seimo nario mandatą, aš noriu pasakyti, kad Seimas iš tikrųjų nevykdo Seimo rinkimų įstatymo 84 straipsnio. Ir tas klausimas yra vilkinamas jau turbūt antrą mėnesį. Jūs turbūt žinote visi, kas tai yra 84 straipsnis. Ir aš norėčiau pasakyti, kad, jeigu jau daroma tokia komisija, tai jos išvada turės būti vienareikšmė, kad Seimas nesilaiko 84 straipsnio. Ir turbūt reikia kartu su šita komisija sudaryti ir tą komisiją, kurią yra bandoma sudaryti antrą mėnesį, - dėl Seimo narių bendradarbiavimo su KGB. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Eigirdas. Prašom.
A.EIGIRDAS. Keletą pastabų, tai tikiuosi, kad per 3 minutes spėsiu jas pasakyti.
PIRMININKAS. Prašom.
A.EIGIRDAS. Aš manau vis dėlto, kad tiek šito nutarimo pavadinime, anksčiau buvo dar tokia formuluotė keistesnė, tiek ta trečioji dalis vis dėlto galėtų būti pakoreguotos. Ir manyčiau, kad pasvarstyti tikrai yra ką. Nes ta situacija, kuri susidarė, žinoma, čia bandoma visa tai suversti, įžiūrėti tiktai Vyriausiosios rinkimų komisijos veikloje kažkokius trūkumus, o juk visa tai turbūt slypi, visa bėda, pačiame Seimo rinkimų įstatyme. Ir tie trūkumai dabar pasireiškia. Mes galim dabar diskutuoti, ir aš nenorėčiau pradėti šitos diskusijos. Aš tai turiu kitą nuomonę. Nes iš tikrųjų faktiškai juk tas straipsnis - Vyriausioji rinkimų komisija baigia darbą po 7 dienų po rinkimų. Vadinasi, grįžti prie šito klausimo svarstymo ji negali. Na, ir čia daugiau visokių dalykų yra. Todėl manyčiau, kad šita komisija, kuri būtų sudaryta, galėtų panagrinėti plačiau šitą klausimą ir būtent, kaip Seimo rinkimų įstatyme atsirado tie įvairūs, sakyčiau, trūkumai, netikslumai, kurie ir leido įvairias interpretacijas ir Aukščiausiajam Teismui, ir pan. Tarp kitko, ta pačia proga norėčiau pasakyti, kad Prezidento rinkimų įstatyme buvo pasirinktas vienas iš sprendimo variantų, galbūt pats lengviausias būdas norint išvengti bet kokių kolizijų, visiškai atimta galimybė suabejoti rinkimų teisėtumu apylinkėse, apygardose. Kitaip sakant, užkertamas tas kelias, uždraudžiamas. Nors, tarp kitko, jeigu pagalvojus, neprisimenu, kurioj šaly buvo per televiziją pasakyta, kad kažkokioj apylinkėj vyksta pakartotinis balsavimas ten, kur buvo panaikinta. Buvo panaikinta apylinkėj rezultatai ir po kiek laiko nežiūrint to, kad galbūt jie ir neturi tokios didelės įtakos visam šitam galutiniam rezultatui, bet sudaroma rinkėjams teisė pagal tą antrą straipsnį dalyvauti rinkimuose. Galbūt reikėjo šituo keliu eiti ir būtent Prezidento rinkimų įstatyme. Todėl aš raginčiau vis dėlto, kad šita komisija plačiau pasižiūrėtų į šitą problemą. Ir smulki pastabėlė: jeigu remtumės antruoju variantu, tai, jeigu imtume pagal LDDP frakcijai skirtas vietas, galima įtarti, kad vienas komisijos narys atstovauja maždaug 10 Seimo narių. Tai šiuo atveju, matyt, tada reikėtų, kad Sąjūdžio frakcijai atstovautų 2 komisijos nariai, jeigu toks principas pasirinktas, kaip antrame variante yra. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys M.Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Man tai čia keista klausyti tų ilgų diskusijų, ypač pirmojo pono pasisakyme, tarytum neaišku, kaip čia buvo ir kas ko nori. Todėl būtų labai gerai, kad mes kaip galima greičiau tą komisiją sudarytume ir tegu jinai išsiaiškina. O likusį savo laiką atiduodu J.Basčiui.
PIRMININKAS. Gerai. Tai dabar prašau Seimo narį S.Pečeliūną. Prašau. Čia pagal Reglamentą galima kaitalioti, kad skirtingų pakraipų Seimo nariai kalbėtų vienas po kito.
M.STAKVILEVIČIUS. Primenu, mano 18 sekundžių buvo išnaudota.
PIRMININKAS. Prašom nesismulkinti, gerbiamasis J.Bastys kalbės 5 minutes.
M.STAKVILEVIČIUS. Ne.
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti. Dabar kalba S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš manau, jeigu reikės, galėsim leisti J.Basčiui ir 7 min., jeigu man reikės pusės minutės, aš manau, jūs nesupyksit.
PIRMININKAS. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Aš dviem klausimais. Vienas - dėl šio nutarimo pavadinimo. Jau anksčiau, kai buvo antras projektas, aš apie tai kalbėjau. Deja, 1 straipsnio alternatyvos pateiktos, alternatyvų pavadinimų nėra pateikta. Tai aš norėčiau, kad šitai prisimintų projekto autoriai, ir norėčiau priminti savo siūlytą pavadinimą, ir pateikti dar kartą argumentą. Pavadinimas buvo toks: “Dėl Seimo komisijos Seimo rinkimų įstatymo vykdymo ir jo netobulumams ištirti sudarymo”. Ir štai pasakysiu kodėl. Labai paprastas dalykas, aš necituosiu čia LDDP pareiškimo, jūs jį žinot ir jūs žinot Aukščiausiojo Teismo sprendimą. Lygiai toks pareiškimas tiktai kitoj apylinkėj, kitoj apygardoj buvo pateiktas Skuodo Mažeikių rinkiminėj apygardoj Nr.37. Pagal visus terminus, taip, kaip reikėjo. Irgi dėl kai kurių rezultatų panaikinimo. Klausimai lygiai tokie patys, aš tada apie tai minėjau. Atsakymai Teismo, aš neskaitysiu jūsų ieškininio pareiškimo formuluočių ir šito, aš juos lyginau, jie yra visiškai identiški, tačiau Teismo atsakymai - vienu atveju žinot atsakymą, o kitu atveju yra visiškai kitoks. Štai prašau: “Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas numato, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiajam Teismui gali būti pateikti skundai dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais. Įstatymas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų dėl rinkimų rezultatų patvirtinimo ar paskelbimo apskundimo nenumato. Nagrinėjamu atveju Vyriausioji rinkimų komisija Skuodo Mažeikių rinkimų apygardoj rinkimų rezultatus patvirtino ir juos paskelbė. Dėl to paduotas pareiškimas nenagrinėtinas Teisme ir jį atsisakytina priimti.” Ir nutaria šito pareiškimo nenagrinėti, ir kasacine tvarka Teismo sprendimas nėra apskundžiamas. Taigi va aš ir manau, kad, jeigu mes norim nagrinėti, ką gero ar blogo veikė Rinkimų komisija, taip, kaip siūloma projekto autorių, aš manau, mes galim daug rimtesnį darbą dirbti, negu ieškoti kaltų. Nes tai, kas čia surašyta, aš matau tik kaltų ieškojimo norą. Yra įstatymo netobulumai, matom mes juos, matot jūs juos. Yra praktika, kuri iššaukta įstatymo netobulumų. Mėginkim išsiaiškinti, kurios įstatymo vietos yra netobulos, kur Rinkimų komisija pasielgė pažeisdama įstatymą, tą galėsim irgi daryti, kur įstatymas nereglamentuoja ir čia tik mūsų yra traktavimas ar taip, ar kitaip turėjo komisija pasielgti. Jinai pasielgė taip, kaip pasielgė, patinka mums ar nepatinka. Ir, aišku, tai jau ne mūsų reikalas, bet kažkokiu būdu aš norėčiau, kad būtų tam tikras įvertinimas, kai teismui yra pateiktas. Aš matau, kad kai kam nepatinka tai, ką aš šneku ir iš viso, kai aš šneku.
PIRMININKAS. Laikas baigėsi...
S.PEČELIŪNAS. Aš prašiau pusės minutės. Aš manau...
PIRMININKAS. Jau praėjo minutė...
S.PEČELIŪNAS. Labai gaila, čia laikrodžio priešais nėra, jūs matot, aš nematau.
PIRMININKAS. Prašom baigti, gerai, kolegos, tuoj baigs.
S.PEČELIŪNAS. Aš paskutinį tik sakinį noriu pasakyti. Tai, kad šita komisija nagrinėdama vis dėlto padarytų tam tikras išvadas, kad mūsų valstybėj tokios praktikos nebūtų. Kad, kai yra identiški pareiškimai teismui paduodami, man bent susidaro toks įspūdis, kad teismas žiūri, kas tą pareiškimą atnešė. (Balsai salėje) Jam turi būti visiškai vienodai, kas jį atnešė. Įstatymas yra įstatymas. Turim skirtingus sprendimus.
PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti!
M.STAKVILEVIČIUS. Na, bet kiek galima dabar...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Stakvilevičiau, prašom nekalbėti iš vietos.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Minutėlę, kai užbaigs kalbėtojas, tada. Gerbiamasis Pečeliūnai, prašom užbaigti savo sakinį.
S.PEČELIŪNAS. Labai ačiū. Tai aš viską ir baigiau. Aš norėčiau, kai bus teikiamas projektas balsavimui, kad būtų pateikta pavadinimo alternatyva ir dėl to būtų balsuota, ir kad būtų pakeista 3 punkte, kur yra parašyta - iki sausio 20 d. Tai šitai jau yra šiandien fiziškai turbūt neįmanoma.
PIRMININKAS. Be abejo.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū už kantrybę jums ir už replikas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas pirmiausia.
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
A.KUNČINAS. Pirmoji pastaba būtų pirmininkaujančiam. Jeigu mes nubalsavom, kad pasisakantiems yra skiriamos 3 minutės, tai, mano supratimu, trumpai replikai turėtų būti mažiau negu 3 minutės. Tačiau, kaip mes matome, buvo 5 minutės. O antroji pastaba, matyt, būtų pasisakantiems. Jeigu kas prašo trumpos replikos, matyt, reikia laike orientuotis, nes kas nesiorientuoja laike, tas sunkiai orientuojasi erdvėje, įstatymuose ir t.t.
PIRMININKAS. Čia jau be reikalo šitai, na, bet ką padarysi. Gerai. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Aš prašyčiau gerbiamojo pirmininkaujančio paprašyti visų Seimo narių, kad šioje Seimo salėje neskambėtų įžeidimai Teismo adresu. Tai nedera Seimo nariams...
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Tai, iki dabar pradės kalbėti Seimo narys J.Bastys, mes turim dar susitarti dėl vieno procedūrinio klausimo. Minutėlę. Laikas mūsų baigėsi, ir mes turim šiek tiek pratęsti posėdį, kol, matyt, baigsim klausimą. Taigi, kas už tai, kad posėdis būtų pratęstas pusei valandos, prašom balsuoti. Prašom. (Balsas salėje, negirdėti) Prašau, galim dar sykį registruotis. Prašau, registracija. 86 Seimo nariai. Taigi teikiu balsavimui. Kas už tai, kad būtų pratęstas dar pusei valandos mūsų posėdis, prašom balsuoti. Už - 45, 35 prieš, 1 susilaikė. Taigi posėdį dar pratęsiame pusei valandos. Kalbės J.Bastys, kuris kalba trijų Seimo narių laiko sąskaita.
V.JARMOLENKA. Atsiprašau, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys...
V.JARMOLENKA. Dėl to precedento - trijų valandų ten atidavimo. Jūs turėsit eiles po pusę Seimo. Negalima šito daryti, ponas Juršėnai! Mes galim padaryti išimtį, bet aš prašyčiau nesumuoti to laiko. Jūs supratot, apie ką aš kalbu?
PIRMININKAS. Tai kad šitas sumavimas buvo padarytas pirmiausia garbingam Seimo nariui Gediminui Vagnoriui.
V.JARMOLENKA. Aš labai atsiprašau, tai jūs padarėt. Bet aš noriu dabar šitai replikuoti. Sutinkam, kad jis kalbės, sakykim, 6 minutes.
PIRMININKAS. Prašau, tai mes galim balsuoti. Kas už tai... Nereikia balsuoti? Gerai, tvarkoj, prašom kalbėti.
J.BASTYS. Taip, bijau, ar aš sutilpsiu į šitą laiką. Pageidaučiau gauti tiek pat, kiek gerbiamasis S.Malkevičius, kadangi jis kalbėjo 13 minučių. Gal man užteks mažiau, tačiau, kadangi ten buvo dėstoma ne tiktai nuomonė, o truputį ir įvykių seka, aš irgi taip norėčiau padaryti. Visų pirma kaip buvo suformuota Vyriausioji rinkimų komisija, jūs žinot. Tai buvo daugelio partijų, bet praktiškai padaryta vienos krypties partijų pagrindu ir tai buvo padaryta, ir tiek jau to. Toliau buvo rajonų, vadinamosios apygardinės komisijos suformuotos taip, kaip mums Santaros frakcija vis siūlo daryti - kolegialiai, kaip sakant, aptariant. Aš kalbėsiu apie Šakių rajoną, bet ir kitur nežinau nė vieno kitokio pirmininko kaip iš Sąjūdžio frakcijos, t.y. partijos ar judėjimo, ar kaip jį bevadintume, nebuvo. Komisijos visose apylinkėse taip pat buvo tiktai 1 arba 2 mūsų partijos nariai. Na, ir paskui po 12 stebėtojus, kai kur - nė vieno. Taigi suformuota buvo lyg ir gerai, aš manyčiau, taip dešinioji pusė mano. Dabar kaip vyko Šakiuose, apie kuriuos čia daug kalbos ir kur Teismas jau baigėsi, bet Teismo sprendimas neįvykdytas. Visų pirma prieš rinkimus po referendumo staiga buvo pakeistas komisijos pirmininkas. Pakeistas buvusio deputato padėjėjo, dirbusio rajone ir gavusio už tai atlyginimą ir paskirto jau tuo metu lietuviško saugumo rajono vadu. Aš nežinau tokių atvejų net senaisiais laikais, kad būtų saugumo, KGB, to laiko įgaliotiniai skiriami į komisijas. Gal jie ten turėdavo įtakos, aš nežinau, bet jau bent oficialiai jie niekad nebuvo skiriami. Na, bet tiek to, jeigu geras žmogus, kas čia blogo, - gali būti ir toks žmogus paskirtas komisijos pirmininku vietoj kito buvusio. Na, jis ten, žinoma, atsisakė, susitvarkė, viskas gerai. Bet aš manau, kad ta pirštinė rinkėjams jau buvo mesta truputį anksčiau, negu kur čia vienas Seimo narys kalbėjo apie pirštines ir jų mėtymą. Taigi pirmas dalykas, šito mūsų lietuviško Saugumo vado vadovaujama komisija neišsaugo biuletenių pačią pirmąją dieną, kai tiktai gauna. Biuleteniai dingsta, 960, tas viskas tiesa. Tikrai taip. Ir mūsų LDDP kandidatas Povilaitis neturi kitos galimybės, kaip tiktai kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad duotų kitos spalvos biuletenius. Parašo tokį prašymą, komisija jo nepatenkina, praneša jam, kad negali spėti išspausdinti, jau nėra laiko. Ir tada sutarus abiem kandidatams į Seimo narius buvo sutarta, kad visi biuleteniai bus antspauduoti, dukart antspauduoti ir dar pasirašyti, jeigu reikia. Vienu žodžiu, ta vagystė po šito jokios įtakos rinkimams jau nebegalėjo turėti. Taigi užmirškime šitą momentą, tuos 900 biuletenių, kur sako, kad štai jie buvo pavogti, užtat buvo galima naikinti.
Kas vyksta toliau. Ir pirmam rinkimų ture tas buvo, ir antram ture. Povilaitis gauna pustrečio tūkstančio balsų daugiau. Reikia suskaičiuoti pašto biuletenius. Aš neneigsiu balsavimo paštu privalumų arba neigiamybių, tačiau kaip vyksta. Komisija pradeda skaičiuoti ir suskaičiuoja dviejų apylinkių balsus, paštu atsiųstus. Pasirodo, kad tolesnis skaičiavimas jau beveik nereikalingas. Povilaitis laimi.
Ką daro komisijos pirmininkas, šitas mūsų lietuviško Saugumo vadas? Visų pirma išeina iš komisijos ir skambina į Vyriausiąją rinkimų komisiją. Jo nelaimei, pataiko ne ant savo, matyt, ar nesupranta balso... ne ant savo komisijos nario, o pataiko, berods, ant socialdemokratų atstovo. Garbė jiems, kad... Jis iš karto su tokiu pasiūlymu: imu biuletenius ir važiuoju pas rinkėjus ir reikalauju paklausti, ar jis tikrai balsuoja už šitą, ar ne.
Įsivaizduokit, kaip įgyvendins piliečių teisę į slaptą balsavimą! Paima, vadinasi, jo pažymėjimą ir atplėšia vokelį, kaip jis balsavo, ir važiuoja iš jo reikalauti, kad jis perbalsuotų. Ir šitas Vyriausiosios rinkimų komisijos narys iš karto jam pasako: vyre, kas tu esi per vienas, jeigu gali drįsti šitokį dalyką siūlyti?
Ką jam daryti? Jis grįžta į savo komisiją ir pasako: stojam, neskaičiuojam toliau, kadangi visi labai pavargom. Nutraukia skaičiavimą. Protestuoja tos dvi vargšės moterys, kurios iš 14 ten ar kiek komisijos narių yra mūsų: mes dar tik pradėjome skaičiuoti, kas čia yra suskaičiuoti tuos kelis biuletenius.
Ne, nutraukiam ir tiek.
Rytojaus dieną po pietų susirinkus skaičiuojant jau visai kiti rezultatai - 99%, kaip tais senaisiais laikais, balsuoja už kitą. Už Sąjūdžio, šiuo atveju už Chartijos kandidatą. Ir to vis tiek, aišku, jau nepakanka, kadangi per vėlai tas buvo padaryta.
Svarsto komisija bendrus rezultatus. Nė vieno skundo nėra iš jokios rinkimų apylinkės, kad kur nors būtų rinkimai pažeisti. Nėra nė vieno. Vienas atsiranda. Užpultas šuns vienas iš apylinkės komisijos narių, tos apylinkės, kurioje nepanaikinti rezultatai. Jį pavadino vieno iš kandidatų į deputatus pavarde. Na, nusikaltimas baisus, galima sunaikinti, žinoma, tuos rezultatus. Bet sudaryta komisija vyksta į vietą patikrinti, ar tikrai taip. Tas žmogus pasako, kad jisai turėjo ne to kandidato pavardę, o kito, piktesnio. Piktas toks, kaip buvo pasakyta. Aš nenoriu to kartoti, ten kvailystė.
Neišeina panaikinti rezultatų. Atideda dar vieną dieną, jau trečioji svarstymo diena. Trečią dieną atsiranda atbuline data parašytų pareiškimų, kada rajono laikraštyje buvo išspausdintas straipsnis, kuriame pasakyta, kad abudu kandidatai labai geri (parašyta moters, kuri dirbo su jais abiem), kad jie puikūs žmonės, tiktai vienas iš jų balsavo būdamas Aukščiausiosios Tarybos nariu už tokius žemės ūkio įstatymus, už kuriuos kitas nebūtų balsavęs. Na, viskas, atrodo, labai gražu. Svarstoma, ar dėl šito nereikėtų panaikinti rezultatų, kadangi buvo labai smarki agitacija. Juo labiau kad ten buvo parašyta komisijos narės. Bet, matyt, pasikonsultavus su Vyriausiąja rinkimų komisija per maža priežastis norint panaikinti rezultatus. Sako, pradėsime tada... Ketvirtąją dieną vyksta visa tai. Nėra jokių pareiškimų apie pažeidimus. Tai gal pradėsime žiūrėti, ar nepasirašė po du. (Čia kur vis kalbama apie tai, kad nepriima Aukščiausiasis Teismas šito skundo. Ten irgi taip buvo.) Pradeda tikrinti vieną apylinkę ir iš karto žiūri, kokios pavardės po du parašus. Vyras su žmona ir atvirkščiai. Vieną pažiūri - Sąjūdžio aktyvistas, pažiūri antrą - Sąjūdžio rinkimų komisijos narys, pasirašęs už savo žmoną ir vyrą. Ir toliau nustoja tikrinti. Čia vėl nieko gero nebus galima surasti, panaikinti rezultatų neišeina. Tada ketvirtosios dienos naktį pradėsime skaičiuoti parašus ir balsus. Pradeda skaičiuoti, beveik nė vienoje netinka. Per pirmą skaičiavimą labai gražiai visi skaičiuoja, netinka. Atidedam dar. Susirenka rytą, o atsiminkit, visą laiką prieina prie jų ir saugo tiktai užantspauduotus plastilino antspaudais tas pats komisijos pirmininkas savo prieinamoje patalpoje. Rytojaus dieną panaikina trijų apylinkių, kuriose laimėjo žymia persvara Povilaitis, rezultatus remdamiesi tuo, kad viename vienu, kitame dviem biuleteniais, kitame šešiais buvo rasta daugiau.
Dabar aš norėčiau paklausti, kaip galima vertinti šitokį anos komisijos elgesį? Galima įvairiai, gerbiamasis Pečeliūnai, vertinti. Bet kada Vyriausioji komisija, visa tai žinodama... Kadangi aš dalyvavau beveik visuose etapuose, būdamas Povilaičio patikėtinis, aš žinau tą padėtį. Vyriausioji komisija, žinodama šitai, ima ir panaikina rezultatus vienoje, kur ten keletu šimtu balsų daugiau turėjo Povilaitis tos apylinkės rinkimų rezultatus.
Tai dabar pasakykit, jeigu galima šitaip padaryti, tai ar gali rinkimai kada nors Lietuvoje vykti? Bet kokie? Visada atsiras vienas komisijos narys iš bet kurios partijos, kuris gali tų parašų paimti ar nepaimti daugiau dviem ar trim, netiks - ir anuliuojami vienos apylinkės rezultatai. Prašėme: anuliuokite visos apygardos rezultatus. Ne. Nesutinka komisija. Kaipgi anuliuosi čia, sako, taip negalima padaryti.
Taigi tuo būtų galima ir baigti. Man atrodo, kad vaizdas visiškai aiškus. Visi šitie faktai ne mano išgalvoti, visi jie yra dokumentuose, užprotokoluoti, yra įrašyti audio įrašuose ir Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, ir rajono apygardos komisijoje.
Po viso šito, ką mes išgirdome, kada buvo kreiptasi į teismą ir teismas iš tikrųjų šitą šiurkštų Vyriausiosios rinkimų komisijos Seimo rinkimų įstatymo pažeidimą anuliavo, įsivaizduojat, po to pasipylė gerbiamųjų Seimo narių, kurie čia yra, pareiškimai, kuriuose mes buvome apkaltinti, kad mes, LDDP, nesilaikome Konstitucijos, kadangi teismai tai yra iš viso čia kažkas tokio pas mus labai negero, nors Konstitucijoje turbūt aiškiai pasakyta, kad teismą reikia gerbti, kad ir kaip ten būtų. Jeigu jau mes, Seimas, negerbiame Konstitucijos, tai kas gali ją gerbti?
Tai aš norėčiau pasakyti, kad reikėtų mums vienu klausimu sutarti. Jeigu bet kuris iš šitų faktų, kuris yra mano išvardytas, ne taip interpretuotas arba ne toks, tai tam ir yra komisija. Komisija bus sudaryta ir tegul išsiaiškina. Ir po to ramia sąžine būtų galima viską spręsti.
Dėl komisijos sudėties. Aš šiandien frakcijoj siūliau, kad komisijos sudėtis turėtų būti tik iš dešiniosios pusės. Nė vieno kito nereikia. Ir galbūt galėtų opozicijos vadovas jai vadovauti. Na, nepritarė man, sako, kad čia nieko gero iš to nebus. Bet jeigu būtų ribotas laikas, galėtų tikrai pasižiūrėti. Ir jeigu po šito viso, tą nustatę, galėtų pasakyti, kad nebuvo šitos Vyriausiosios rinkimų komisijos šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, tada ką gi, nieko nepadarysi, turėtume pasiduoti. Bet manau, kad visgi yra pasakėčia apie vilką ir ėriuką. Taigi šitose komisijose tiek mažai mūsų buvo, kad ten jokių pažeidimų padaryti negalėjome. O Seimo nariai turėtų komisiją sudaryti nedelsdami, kadangi labai negerai...
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Žiemelis. Replika. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis. Prašau.
A.N.STASIŠKIS. Čia buvo iš šios tribūnos viešai konkrečios apygardos konkretus pirmininkas apkaltintas sąmoningu dokumentų klastojimu. Man įdomu, ar posėdžio pirmininkas žino, ar šiam pareigūnui iškelta byla yra baigta nagrinėti? O jeigu ne, tai galbūt nekorektiška būtų taip sakyti.
PIRMININKAS. Man neteko girdėti apie tai, kas ten toliau padaryta.
Prašom. Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Man atrodo, kad diskusija iš tikrųjų čia per daug užsitęsė.Aš nežinau. Mano nuomone, mes neturėtume jokios moralinės teisės revizuoti dabar rinkimų rezultatus. Mes kartu, iš tikrųjų kartu čia visi prisiekėme ir kaip yra, taip yra. Kita vertus, ar galima kalbėti apie tai, kad Aukščiausiojo Teismo sprendimai kažkokie nepagrįsti? Aukščiausiasis Teismas tai yra vienas iš mūsų Lietuvos valstybingumo požymių. Ir iš tikrųjų, jeigu jau mes kritikuojame Aukščiausiąjį Teismą, tai kritikuojame patį Lietuvos valstybingumą. Aš manau, kad reikia iš tikrųjų sudaryti komisiją ne tam, kad revizuotų rinkimų rezultatus, bet kad išsiaiškintų pačią situaciją. Ir kuo netobulas... Iš tikrųjų pritariu kolegai berods S.Pečeliūnui, kuo netobulas rinkimų įstatymas, kaip jį reikia pataisyti ir galų gale padaryti, nerevizuojant pačių rinkimų įstatymų, reikiamas išvadas. Aš pusiau pritarčiau kolegai J.Basčiui, kuris kalbėjo apie tai, kad komisija turėtų būti iš dešinės pusės. Aš manyčiau, kad ji turėtų būti šiuo atveju iš tikrųjų sudaryta paritetiniais pagrindais ir net jeigu bus atskiros išvados, tegul priims tada tas išvadas pats Seimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai įdomiai, turiningai ir gana ilgai kolega J.Bastys mums pasakojo. Tačiau tai ne Seimui reikia pasakoti. Iš tikrųjų galbūt kitai institucijai. Ir per daug jau smulkiai. O kolega E.Bičkauskas pritarė. Labai teisingai jis sako, kad jeigu jau mandatai išduoti ir dabar revizuoti... Kažkas padarė klaidą, išdavė mandatus, leido prisiekti deputatams, ir štai dabar iš tų deputatų atimami mandatai. Ir kokiu pagrindu? Tada jau jie turėtų būti atimami laikantis Konstitucijos. O Konstitucijoje yra išvardinti konkretūs faktai, kada galima atimti mandatą. Ir kolega E.Bičkauskas, būdamas teisininkas, sutinka. Argi galima dabar revizuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą ir įvertinti ją? Argi galima daryti tokį precedentą, kad po kiekvienų rinkimų Vyriausioji komisija būtų įvertinama? Niekas nebenorės eiti į Rinkimų komisiją. Antra vertus, ir Seimas neturi tokios teisės. Aš jau vieną kartą sakiau. Pasižiūrėkite į Konstituciją, ten aiškiai pasakyta, kokia gi Seimo kompetencija. Seimas gali tik sudaryti Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keisti jos sudėtį. Daugiau jis negali.
Tad ką jūs darote ir kur tokia komisija? Nors į ją įeitų ir dešinieji. Ką joje daryti? Aš neįsivaizduoju. Jeigu būtų parašyta: sukurti komisiją patikrinti finansinei veiklai, jeigu žinoma, kad joje buvo piktnaudžiaujama, tada aš sutinku. Už finansinius nusikaltimus yra teisiama. Čia yra kitas reikalas. Tada būtų visiems aišku. Tačiau šiuo atveju kam sudaryti komisiją? Aišku, nereikia revizuoti teismo sprendimo, kadangi teismas, esant tikrai netobulam Seimo rinkimų įstatymui, nieko kito ir negalėjo priimti. Ir, be to, teismas turėjo priimti įstatymą remdamasis konkrečiai Seimo rinkimų įstatymu. Galima sudaryti komisiją išanalizuoti ir padaryti Seimo rinkimų įstatymo pakeitimus. Pasiūlymas yra. Tokiai komisijai pritarčiau. Tačiau šiai - aš visiškai nesuprantu jūsų norų. Ir ką jūs darysite, kai nustatysite ką nors? Aš nesuprantu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, aš siūlau baigti diskusijas, kadangi laikas baigiasi, mes patys apsiribojame, mums dabar reikia dėl konkrečių momentų.
Seimo narys B.Genzelis. Prašom. Vieną minutę.
B.GENZELIS. Aš nenorėčiau cituoti Konstitucijos ir rinkimų įstatymo, bet, remiantis pono V.Žiemelio žodžiais, iš viso rinkimai nereikalingi. Tokia rinkimų komisija paskirsto mandatus, kokie mandatai priklauso. Bet aš norėčiau, kad išbristume iš šitos konfliktinės situacijos, kreiptis į tuos deputatus, kaip į poną A.Endriukaitį, kad jis garbingai padėtų mandatą ir tokiu būdu konfliktas būtų išspręstas.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, visi pasisakė dėl vienų ar kitų dalykų, buvo siūlymų pakeisti nutarimo pavadinimą. Buvo siūlymų, daugiau aš negirdėjau, iš pirmojo ir antrojo varianto pasirinkti antrąjį variantą, tiktai čia dar šiek tiek patikslinant vienos frakcijos atstovavimą. Ir buvo pasiūlymas pakeisti 3 punkto datą. Taigi ar yra prieštaraujančių, kad būtų pasirinktas 1 punkte antrasis variantas? Yra.Tai tada ir balsuosime. O kol kas mes dabar turime papunkčiui išsiaiškinti.
Taigi pirmiausia dėl pavadinimo. Gerbiamasis Bernatoni, gal jūs eikite į tribūną. Reikia kai ką pasiaiškinti. Ar jūs sutinkate, kad prie pavadinimo būtų pridėtas papildymas “Seimo rinkimų įstatymo netobulumams ištirti”?
J.BERNATONIS. Ne, nesutinku. Tam reikėtų sudaryti kitą komisiją. Čia yra siūloma tirti Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą.
PIRMININKAS. Taigi tada teikiu balsuoti elektronika pavadinimo papildymą. Kas už tai, kad pavadinimas būtų papildytas žodžiais : “ir Seimo rinkimų įstatymo netobulumams tirti”, taip?
S.MALKEVIČIUS. Dėl procedūros.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Buvo taipogi pasiūlymas, kad tokia komisija apskritai nereikalinga. Kodėl mes nebalsuojame už tai?
PIRMININKAS. Tai čia mes balsuosime dėl nutarimo ir tada šitas automatiškai spręsis. Čia yra siūlymas atmesti nutarimo projektą. Tai šitą sprendžiame galutiniu balsavimu.
Prašau. Dar kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš manau, klausimas yra principinis, kodėl mes siūlome dėl pavadinimo ir kodėl projekto autorius nesutinka...
PIRMININKAS. Tai aš siūlau balsuoti. Viskas aišku.
S.PEČELIŪNAS. Aš siūlau balsuoti alternatyviai, nes yra du visiškai skirtingi komisijų pavadinimai ir mes skirtingai suprantame, kuo ta komisija turės užsiimti iš esmės. Pagal jūsų pavadinimą, kaip aš suprantu, tai yra kaltų ieškojimas, pagal mano siūlomą pavadinimą tai reikia ištirti, kur įstatymas yra netobulas, ir pateikti siūlymus Seimui jį pataisyti. Kartu galėsite pasižiūrėti ir kur komisija nesilaikė to įstatymo, ir savo išvadas padaryti. Bet tai, man atrodo, yra svarbiau.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Du Seimo nariai pasisakė prieš. Dabar galima pasisakyti tik už. Pranešėjas pasisakė, man atrodo, debatuot nėra ko. Gerbiamasis Bernatoni, jūs galite dar sykį pasakyti ir balsuojame.
J.BERNATONIS. Aš dar sykį noriu pasakyti, kad nėra jokio reikalo sudaryti komisiją dėl Seimo rinkimų įstatymo netobulumo išsiaiškinimo. Galima išsiaiškinti bet kokioje darbo grupėje ir teikti pasiūlymus tą įstatymą keisti. Čia yra siūloma sudaryti visai kitokią komisiją ir jūs, gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai, tai puikiai žinote, mes jau diskutuojame apie tai vos ne mėnesį, ištirti Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą.
PIRMININKAS. Viskas aišku, teikiu balsavimui. Kas už tai, kad pavadinimas... Viskas, jau du pasisakė, užtenka.
V.ŽIEMELIS. Ne, ne, mano pavardė buvo paminėta.
PIRMININKAS. Vėliau. Kai baigsime balsuoti už šitą klausimą.
V.ŽIEMELIS. Šiuo klausimu buvo paminėta...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Žiemeli, jūs puikiai žinote, kad pagal Reglamentą mano teisė dėl pavardės paminėjimo tamstai leisti pasisakyti dabar ar šiek tiek vėliau. Jūs puikiai žinote. Tai lukterkit. Pabalsuosim ir bus viskas aišku.
Taigi kas už tai, kad būtų priimta Seimo nario S.Pečeliūno pataisa pavadinimą papildant žodžiais “Seimo rinkimų įstatymo...” Ne, alternatyviai aš negaliu teikti, kadangi nesutinka. Gerai. Prašome patikslinti savo pasiūlymą, gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai.
S.PEČELIŪNAS. Taip, aš norėčiau dėl procedūros. Jūs girdėjote, kaip aš šnekėjau, kad kai buvo svarstomas ankstesnis projektas, štai pas mane viskas parašyta, kas tada buvo.
PIRMININKAS. Gerai, prašau trumpiau sakyti.
S.PEČELIŪNAS. Buvo pasiūlytas kitas pavadinimas ir todėl jisai turi būti čia pristatytas pono projekto autoriaus, kaip alternatyvus pavadinimas, o ne kaip dabartinio pavadinimo pataisa. Tai yra procedūrinis dalykas, ir šitaip turime balsuoti. Už vieną arba už kitą. Kurį pasirinksime, tą turėsime.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi alternatyvinis balsavimas. Kas už pavadinimą taip, kaip yra parašyta, tas spaudžia mygtuką “už”. Kas už Seimo nario S.Pečeliūno pasiūlymą, spaudžia mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Prašau. Gerai. Dėl Seimo komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti sudarymo. O tuo tarpu, kaip aš supratau iš S.Pečeliūno,jis siūlo sudaryti komisiją ir dėl Seimo komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti, ir kartu Seimo rinkimų įstatymo netobulumams ištirti. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Aš atsiprašau. Vis dėlto mano siūlymas buvo ne toks.
PIRMININKAS. Tai prašom trečią kartą pasakyti.
S.PEČELIŪNAS. Tai aš norėčiau dabar perskaityti, nes nei autorius, nei jūs vis dėlto nepasižymėjot. Tai irgi yra negerai.
PIRMININKAS. Prašome raštu teikti tokius dalykus.
S.Pečeliūnas. Seimo rinkimų komisijos Seimo rinkimų įstatymo netobulumams ištirti sudarymo. Tik tai.
PIRMININKAS. Gerai. Viskas aišku. Pirmasis pasiūlymas dėl Seimo komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti sudarymo ir Seimo komisijos Seimo rinkimų įstatymo netobulumams ištirti sudarymo. Prašome balsuoti. Kas už pirmąjį pasiūlymą - už, už antrąjį, t.y. S.Pečeliūno pasiūlymą - prieš. Susilaikę neskaičiuojami. 44 už pirmąjį variantą, 30 - už antrąjį. Lieka senasis pavadinimas. Dabar dėl 1 punkto. Ar balsuojame dėl alternatyvų iškart, ar sutinkame su antrąja alternatyva? Sutinkam ar balsuojam? Reikia balsuoti? Pasiūlymas buvo vienas - pagal antrąjį variantą. Priimta, kadangi niekas nesipriešina. Dėl 2 punkto vėliau, kai bus galutinis priėmimas, kadangi bus pasiūlymai. Dėl 3 punkto prašom, Seimo nary Bernatoni, pasiūlyti datą. Čia reikia aiškiai kitą įrašyti.
J.BERNATONIS. Aš negaliu pasiūlyti kitos datos. Jeigu mes vilkinsim šio klausimo sprendimą dar mėnesį, tai vėl keisim datą. Aš jau vieną sykį keičiau datą penkiom dienom.
PIRMININKAS. Aš siūlau iki 30 d. tada, savo teise pasinaudodamas. Iki sausio 30 d., sutinkam? Gerai. Prašom balsuoti. Bet per savaitę tikrai nespės. Taigi iki 30 d. Kas už šitą mano pasiūlymą, prašome balsuoti elektronika. Iki 30 d. Spėsim, turėsim pratęsti. Už - 41, prieš - 24. Taigi iki sausio 30 d.
Dabar prašom dėl viso nutarimo projekto, galima pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Prašom. Gal sutarkim taip, 3 - už, 3 - prieš. Prašom. Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš galbūt pasisakysiu todėl, kad buvo paminėta mano pavardė.
PIRMININKAS. Prašau.
V.ŽIEMELIS. Kolega B.Genzelis paminėjo mano pavardę. Aš suprantu - todėl, kad jis pyksta, jog turėdami daugumą tuometinėje Aukščiausiojoje Taryboje, kada priiminėjome Rinkimų įstatymą, jie neapsižiūrėjo ir priėmė tokį rinkiminių komisijų formavimo principą, kad negalėjo turėti daugumos jose. Tai čia jau jūs kalti. Ką mes galime padaryti, kad jūs neapsižiūrėjote? Ir jeigu jau išrinkote rinkimų komisiją, tai ja ir patikėkite.
PIRMININKAS. Tai jūs prieš šito nutarimo priėmimą?
V.ŽIEMELIS. Aš prieš, ir jeigu bus balsuojama, Piliečių chartijos vardu prašau valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną Seimo narį K.Antanavičių. Jo nėra? Tada aš priverstas perskaityti vieną dokumentą. Ateina K.Antanavičius? Kol Seimo narys K.Antanavičius ateis į tribūną, minutėlę, aš noriu pranešti 212 straipsnio formuluotę, kad nebūtų jokių keblumų. Reglamento 212 straipsnis: “Apsvarsčius visus įstatymo straipsnius balsuojama už visą įstatymo projektą. Po įstatymo priėmimo toliau svarstomas ir tą pačią dieną gali būti priimtas nutarimas dėl įstatymo įsigaliojimo tvarkos.” Čia jau ne tą pačią dieną, vadinasi, mes turim visišką teisę šitą nutarimą šiandien priimti. Kadangi jau pratęstas laikas baigėsi, yra siūlymas dar pusvalandžiui pratęsti posėdį.
V.ŽIEMELIS. Atsiprašau...
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš gi prašiau pertraukos posėdyje. Valandos pertraukos posėdyje.
PIRMININKAS. Prašau, gerai. Tai minutėlę. Pertrauka tuoj prasidės, o per tą laiką aš jums perskaitysiu vieną dokumentą.
“LDDP frakcija prašo surengti neeilinį posėdį Lietuvos Respublikos Seimo nutarimams dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų ir viešojo akcijų pasirašymo atidėjimo ir dėl komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti sudarymo. Posėdį prašom surengti sausio 14, pasibaigus eiliniam posėdžiui.” Taigi po valandos - dar vienas posėdis. Ko prašėte, tą gavote. Ačiū.
Pertrauka
PIRMININKAS. Kolegos, tęsiam nutrauktą valandai eilinį posėdį. Prašome registruotis. Salėje - 51 Seimo narys. Prašom, kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Balsuosim dėl pritarimo Seimo nutarimui dėl komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti sudarymo po antrojo svarstymo. Prašom, kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų, du - už, du - prieš. Prašom. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš noriu tiktai paklausti jūsų.
PIRMININKAS. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Pas mus yra praktika, kad ir pirmasis, ir antrasis svarstymas kartu. Jūs sakote, kad po antrojo svarstymo. Ar tai yra trečiasis svarstymas? Kas tai yra?
PIRMININKAS. Dabar mes baigiam antrąjį svarstymą ir kitam posėdy nutarsime, kuriam posėdy svarstom šitą klausimą, ir tada bus trečiasis svarstymas. Taigi Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš pasisakau už šito nutarimo priėmimą, kadangi, kaip matome, kyla tiek diskusijų, kad vieną kartą šitoms diskusijoms reikia padėti tašką.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi teikiu balsavimui elektronika. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nutarimo dėl komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti sudarymo projektui po antrojo svarstymo, prašom balsuoti elektronika. Na, prašau. Nutraukiu balsavimą. Registruojamės dar kartą. Pakartotinė registracija. Po papildomos registracijos salėje yra 76 Seimo nariai. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta... Laikas, gerbiamieji, na, trečią kartą registruotis negalime, neišeina. Dovanokit, reikia laiku būti. Kvorumas yra nereikalingas. Gerai, trečiasis patikrinimas, o daugiau nebus. Gerai, trečioji registracija. Prašom, Seimo nariai. Balsų skaičiavimo komisija pasiruošusi? Dabar jau 86. Dar sykį Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau priminti gerbiamajam laikinai einančiam Seimo Pirmininko pareigas, kad pagal Reglamentą frakcijos turi teisę paprašyti dar vienos pertraukos posėdyje.
PIRMININKAS. Ne, jau buvo pertrauka.
S.PEČELIŪNAS. Tai yra neeilinis posėdis. Kitas posėdis...
PIRMININKAS. Ne. Neeilinis posėdis neprasidėjo, prašome nesiginčyti. Dar mes nebaigėme ano posėdžio. Kai bus neeilinis, tada galėsime susitarti. Taigi prašom balsuoti. Gal pakeliant rankas dėl viso pikto. Prašome balsų skaičiavimo komisiją pasiruošti. Kas už tai, kad būtų pritarta nutarimui dėl Seimo komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti sudarymo po antrojo svarstymo? Balsavimas prasidėjo. Prašome balsuoti. Prašom garsiai nešnekėti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 50.
PIRMININKAS. Už - 51. Kiek prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 30.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, 51 Seimo nariui balsavus už, 30 balsavus prieš, 2 susilaikius, Seimo nutarimo projektui dėl Seimo komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti sudarymo pritarta po antrojo svarstymo. Dabar mes turime susitarti, kada mes skiriame trečiąjį svarstymą. Pagal Reglamentą tai galime daryti artimiausiame posėdyje. Artimiausias posėdis yra po 5 min. Kokie yra pasiūlymai? Ar tai darom po 5 min., ar darom antradienį? Ar reikia balsuoti? Nereikia balsuoti? Gerai. Ačiū. Taigi sutarėm be balsavimo konsensu, kad trečiasis svarstymas prasideda neeiliniame posėdyje, kuris prasidės po 5 min.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū .
PIRMININKAS. Prašau, Seimo narys V.Jarmolenka, kuris eilinį kartą kalba be leidimo. Prašom.
V.JARMOLENKA. Aš sulaukiau jūsų leidimo, bet jūs nepasakėte, ar kas nors prieš. Prisiminkit savo žodžius.
PIRMININKAS. Kur prieš, kokiu klausimu, gerbiamasis Jarmolenka? Prašom...
V.JARMOLENKA. Dabar dėl 5 min.
PIRMININKAS. Tai čia jau pertrauka, mes galėsime susitarti. Jeigu reikia balsuoti, ar daryti dar valandos pertrauką, ar 5 min., galėsime balsuoti. Prašom siūlyti jūsų laiką. Aš pasiūliau 5 min., niekas neprieštaravo. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Jūs nepaklausėte, ar kas nors turi kitokią nuomonę.
PIRMININKAS. Taigi reikia iniciatyvą rodyti. Nereikia iniciatyvos? Tai balsuojam tada dėl 5 min. Ar reikia balsuoti?
S.PEČELIŪNAS. Posėdžio pirmininkas leis pabaigt sakyti ar ne?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Jūsų siūlymas yra 5 min., mano siūlymas yra 15 min.
PIRMININKAS. 15 min. Tai alternatyviai balsuosim.
BALSAS IŠ SALĖS. LDDP frakcijos vardu siūlau 5 min.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi balsuosime alternatyviai. Kas už 5 min., tas spaudžia mygtuką “už”, kas už 15 minučių, tas - “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimą pradedame. Už 5 min. 53, už 15 min. - 27, taigi skelbiu l6 dienos eilinį posėdį baigtu. 5 min. pertrauka, po to - neeilinis posėdis.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Tai dabar galima šnekėti, bet aš siūlyčiau tai daryti, kai pradėsime posėdį. Dabar pertrauka.