Dvidešimt ketvirtasis
posėdis
1993 m. sausio 14 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
1993 m. sausio 14 d. plenarinių posėdžių darbotvarkė (aptarimas) |
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
|
|
5. |
|
|
6. |
Seimo narių pareiškimai
A.N.Stasiškis. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui
J.Listavičius. Lietuvos gyventojų genocido aukų minėjimo dalyvių rezoliucija
L.Milčius. Laisvės frakcijos pareiškimas
1993 m. sausio 14 d. plenarinių posėdžių darbotvarkė (aptarimas)
1sesija24p svarstyti klausimai
Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č. JURŠĖNAS ir pavaduotojas A.Sakalas
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kolegos! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo sausio 14 d. pirmąjį plenarinį posėdį. Rytinis plenarinis posėdis pradėtas. Pirmasis klausimas yra darbotvarkės tvirtinimas. Primenu, kad paskutiniame posėdyje mes šitą darbotvarkę patvirtinome. Bet kad darbas būtų sklandesnis, šios dienos frakcijų atstovų rytiniame pasitarime mes dar kai ką pasitikslinome. Ir dabar labai prašyčiau kolegas išklausyti, dėl kurių dalykų susitarta. Dėl kurių dalykų nesusitarta, reikės papildomai balsuoti. Pirmas dalykas yra papildymas. 15 klausimas darbotvarkės lapelio antrajame puslapyje. Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo" papildymo" galiojimo laiko pratęsimo" projektas. Pranešėjas ministras E.Vilkelis. Mes čia visi sutarėm, kad šitas klausimas būtų prijungtas prie biudžetinio klausimo ar kurio kito klausimo. Žodžiu, tuo momentu, kai tribūnoje bus gerbiamasis finansų ministras ir kad jis galėtų pateikti šito dokumento projektą. Toks buvo frakcijų sutarimas. Ar kas dėl to prieštarauja, ar reikalinga balsuoti? Nereikia. Tai sutarėm. Vadinasi, papildomas dalykas. Dabar ką išbraukiam bendru sutarimu, kad liktų laiko daugiau vienam iš svarbiausių šios dienos klausimų, žinoma, po biudžeto projekto, t.y. kad liktų daugiau laiko 8 klausimui, Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pakeitimų projektui. Čia buvo numatyta 20 min. Žinoma, aiškiai per mažai. Kad turėtume čia maždaug 50 min., o gal net ir 60 min., bendru sutarimu yra štai kas siūloma. 9 ir 10 klausimą iš šios dienos darbotvarkės išimti, t.y. išbraukti nukeliant į antradienį. Ir 9, ir 10 klausimą. Įstatymą "Dėl žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo papildymo". Čia tiktai pateikimas, ir sutarėm su gerbiamuoju M.Pronckumi, kad šitą būtinai įtraukiame į antradienio darbotvarkę. Ir tas pats dėl Prezidento įstatymo. Čia yra antrosios stadijos tąsa. Taigi šituos du klausimus, jeigu neprieštaraujat, išimame, ir tokiu būdu 8 klausimui arba gal ir pagrindiniam biudžeto įstatymo projekto klausimui liktų daugiau laiko. Nereikia balsuoti dėl šito? Ačiū. Ir dabar lieka du ginčytini klausimai. Čia dar kartą primenu, dėl 7 ir 11 klausimo nebuvo didelių ginčų tvirtinant darbotvarkę. Vadinasi, oficialiai jie yra, bet dešiniųjų frakcijų atstovai, Santaros koalicijos atstovai prieštarauja prieš 7 klausimo palikimą darbotvarkėje ir prieš 11 klausimo palikimą. Dėl 7, matyt, čia pasisakysime dėl balsavimo motyvų ir tada spręsime, jeigu nebus bendro sutarimo. O dėl 11 aš ir pats noriu pasakyti. Nutarimas yra priimamas, kaip Reglamente nustatyta, po to, kai yra priimtas įstatymas ir kai su tuo jau priimtu juo labiau kontraversyviu įstatymu, su jo jau galutiniu variantu gali susipažinti bent jau komitetai ar frakcijos. Kol kas galutinio, nors ir oficialiai priimto, šito įstatymo teksto, mes neturime. Aš, prieš ateidamas čia, tikslinausi su mūsų atitinkamais darbuotojais. Gerbiamasis Ekonomikos komiteto pirmininkas K.Antanavičius dar nepasirašė galutinio teksto. Vadinasi, aš negaliu jums jo įteikti, todėl 11 klausimas lieka su klaustuku. Bet nėra paties K.Antanavičiaus. Jis ateis, žinoma, protestuos. Tai aš siūlau dabar registruotis ir po to pasisakysime dėl šitų klausimų palikimo ar nepalikimo. Prašom registruotis. Salėje 103 Seimo nariai. Dabar dėl 7 punkto prašom du - už, du - prieš. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Man atrodo, kad antrajam projekte atsižvelgta į visus pasiūlymus, kurie buvo dėl formavimo tos komisijos ir panašiai pristatant. Tai, man atrodo, toksai nukėlimas šio klausimo rodo tam tikros dalies Seimo narių nenorą išsiaiškinti, kaip šita Vyriausioji rinkimų komisija dirba. Todėl aš siūlyčiau vis dėlto tokią komisiją sudaryti ir tą klausimą svarstyti šiandien.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius, prašom.
S.MALKEVIČIUS. Aš manau, kad klausimas gal ir nėra nesvarbus ir galbūt jį reikėtų įtraukti, bet, kolegos, pagalvokim apie prioritetus. Mes praradom šią savaitę dvi dienas svarstydami biudžetą, ir dabar ne kieno kito sąskaita, o būtent biudžeto sąskaita mes norime svarstyti antraeilius klausimus. Būkim nuoseklūs. Aš - prieš.
PIRMININKAS. Gerai. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys J.Bastys, prašom.
J.BASTYS. Aš manau, kad prioritetai prioritetais, bet šitas klausimas jau seniai atidedamas, o kad jis nesvarbus, tai, na, taip pasakyti turbūt niekas nedrįstų. Būtinai reikia įtraukti ir būtinai svarstyti šiandien.
PIRMININKAS. Taigi du pasisakė už. Dabar gali tiktai vienas pasisakyti prieš. Seimo narys A.Salamakinas turbūt už. Ir tada Seimo narys Petras Giniotas, prašom.
P.GINIOTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš šiandien išvis nenorėjau kalbėti dėl darbotvarkės. Aš maniau, kad ką mes sutarėm, tą sutarėm. O dėl kitų klausimų tai vis dėlto turėtume mes kažkokius prioritetus turėti. Visų pirma vyksta biudžeto svarstymas 1993 metams. Tam yra duota 10 dienų. Manau, kad tas klausimas ypač svarbus. Mes jau sutikome, kad papildomai būtų pateikta, galėtų pateikti keletą įstatymo projektų. Ir dabar štai įtraukiami visai, na, aš manyčiau, vis dėlto ne patys svarbiausi klausimai. O tas svarstymas tų klausimų, aš žinau, yra labai problematiškas, labai daug nuomonių ir užims labai daug laiko. Ar negalėtume mes atidėti kitai savaitei ne vien todėl, kad mes nenorėtume ar galbūt kitaip tą klausimą pakreiptume, bet vis dėlto šiandien būtų geriau, kad nebūtų svarstomas.
PIRMININKAS. Gerai. Tai aš supratau jus. Yra du - už, du - prieš. Ir elektronika apsisprendžiam balsuodami, ar paliekam, ar ne. Nes dabar yra jau siūlymas išbraukti ar neišbraukti, kadangi darbotvarkėje buvo, kaip reikalauja Reglamentas, iš anksto patvirtinta. Vadinasi, balsavimas bus atvirkščias. Kas už išbraukimą, tas spaudžia mygtuką "už", o kas už palikimą darbotvarkėje, tas spaudžia mygtuką "prieš". Prašom nesusipainioti. Čia yra atvirkštinis balsavimas. Darbotvarkė buvo patvirtinta iš anksto, vadinasi, balsavimui teikiamas klausimas atvirkštine tvarka. Kas už tai, kad 7 klausimas būtų išbrauktas, tas spaudžia mygtuką "už", o kas už palikimą, tas spaudžia mygtuką "prieš". Balsavimas prasideda. Už išbraukimą - 44, už palikimą 44, bet čia jau aš pridėsiu savo balsą. Tada gerai, aš nutraukiu balsavimą, balsuojam iš naujo, kad būtų aiškiau, prašau. Balsuojam iš naujo, dar kartą, kad nesipainiotumėt. Kas už klausimo išbraukimą, tas spaudžia mygtuką "už", už išbraukimą, kas už palikimą, tas spaudžia mygtuką "prieš". Balsavimas kartojamas. Klausimas paliekamas. Dabar prašome dėl 11 punkto. Aš prašyčiau visų pirma gerbiamąjį... Sąrašą paimsit. Dėl 11 dienotvarkės punkto Kazimieras Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš manau, kad mes sutarėm antradienį, kad tas būtų įrašytas į dienotvarkę. Du projektai yra padalyti, yra Seimo nario P.Vitkevičiaus ir mūsų. Iš tų dviejų projektų bus padarytas vienas. Bus išdalyta dabar.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanavičiau, aš jau čia sakiau, kai tamstos nebuvo. Noriu dabar dar sykį garsiai pakartoti. Yra toks, sakykim taip, principinis, nors ir technologinis klausimas. Norint priimti nutarimą, reikia prieš akis turėti jau priimtą įstatymo tekstą, o mes jo neturime. Tai jeigu iki šito laiko, iki 18 val. tas tekstas bus bent komitetų pirmininkų ir frakcijų pirmininkų rankose, tai tada aš pasisakau, kad šitas klausimas liktų, bet jeigu mes jo neturėsime, tai priiminėti nutarimą neturint galutinio įstatymo teksto, na, truputį būtų nekorektiška. Va čia tiktai tokia pastaba.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, kodėl manęs klausiama. Mes tekstą atidavėme vakar, bet, kaip žinot, vakar buvo išeiginė, tai ar padarys, ar nepadarys... Kur jis yra, jau nebe mūsų reikalas.
PIRMININKAS. Gerai. Tai aš sutikčiau taip, kad paliekam su klaustuku, bet jeigu bus reikalaujama balsuoti, tai balsuosime. Prašau. Kolega V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Dar dėl to pačio klausimo. Nuo pirmojo svarstymo buvo prašoma, taip sakant, pažymos iš Vyriausybės. Nežinau, kaip čia ją pavadinti. Jau dabar nedrįstu net kito žodžio pavartoti. Ir taip mes nesulaukėm, nors ir balsavome. Vis dėlto norėčiau, kad būtų Vyriausybės nuomonė čia kažkaip atspindima todėl, kad nesuvokiu stabilios Vyriausybės, taip sakant, padėties ir ekonomikos vystyme, jeigu nebus šitas klausimas išaiškintas iki galo.
PIRMININKAS. Žodžiu, aš noriu paklausti tiksliai. Gerbiamasis Jarmolenka, prašom nepabėgti nuo mikrofono. Jūs už šito klausimo palikimą darbotvarkėje ar už išbraukimą?
V.JARMOLENKA. Jūs gi puikiai žinot, kad jeigu ta procedūra yra neteisėta nuo pat pradžių, tai neteisėtai buvo balsuota.
PIRMININKAS. Dabar nesiginčykim dėl šito. Dar sykį Kazimieras Antanavičius.
V.JARMOLENKA. Juo labiau toliau netraukim...
K.ANTANAVIČIUS. Aš labai skeptiškai, ramiai žiūriu į tą klausimą todėl, kad jeigu nepriimtas nutarimas, tai įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo. Taip juk yra.
PIRMININKAS. Aš pataisau. Po to, kai pasirašo Prezidentas. Prašom nepainioti.
K.ANTANAVIČIUS. Po to, kai pasirašo. Tada klausimas - gal nepasirašys. Taigi ne mano klausimas...
PIRMININKAS. Taigi gerai, vienas - už, vienas - prieš. Ir dabar dar vienas gali pasisakyti už, vienas prieš. Prašom, kolega A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Lietuvos žmonės laukia, kad kuo greičiau būtų priimtas šitas įstatymas, ir atidėti negalima jo nė vienai dienai. Šiandien iš labo ryto šturmuoja... Sakė, ar užbaigsime šitą klausimą, ar neužbaigsime? Aš abi rankas keliu už tai, kad būtų paliktas svarstyti šiandien.
PIRMININKAS. Tik vieną ranką, prašom tik vieną. Dabar gali pasisakyti prieš tiktai vienas. Gal gerbiamasis A.Kubilius perleis V.Landsbergiui. Prašau.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos! Aš šiuo atveju ypač noriu kreiptis į LDDP daugumą Seime. Man atrodo, kad ir ten yra žmonių, kurie pradeda suvokti, kokiu pavojingu keliu einama priiminėjant šitą įstatymą, kai negalėjo savo žodžio tarti net Teisinės sistemos komisija taip forsuojant. O įstatymas yra iš esmės antikonstitucinis, ir atsakomybė teks LDDP daugumai. Ir jai aš siūlyčiau palikti sau truputį laiko pasisvarstyti ir susivokti, kas vyksta. Galų gale mums irgi turbūt reikėtų žinoti, ar tai jau nutartas dalykas ir LDDP dauguma daro šitą žingsnį socialdemokrato rankomis, ar, priešingai, profesorius K.Antanavičius šokdina LDDP daugumą?
PIRMININKAS. Taip, dėl šokių išsiaiškinsim vėliau, o dabar prašau balsuoti, kadangi du pasisakė už,du pasisakė prieš. Taigi vėl atvirkštinis balsavimas. Kas už šito klausimo išbraukimą, t.y. 11 klausimo išbraukimą iš darbotvarkės, tas spaudžia mygtuką "už", Prašom nepainiot... Kas už tai, kad 11 klausimas liktų, tas spaudžia mygtuką "prieš". Aišku? Dar kolega A.Eigirdas dėl darbo tvarkos. Prašau.
A.EIGIRDAS. Aš labai atsiprašau, buvo pirmininkaujančio pirmas pasiūlymas, kad kai bus pasirašytas šitas įstatymas, tai bus galima grįžti prie šito klausimo, o dabar nėra pagrindo balsuoti.
PIRMININKAS. Ne, atsiprašau... Aš čia tada patikslinu dar kartą įstatyminę tvarką. Prezidentui pasirašyti šitas įstatymas bus teikiamas kartu su nutarimu. Ir, vadinasi, mes tiktai kalbam apie tai, kad kai tekstas bus suderintas, jį pasirašys autorius K.Antanavičius... Apie tai kalbame. Tai jis tiktai pasirašys, o jis žada pasirašyti tuoj pat, kai tas tekstas bus. Ir komitetams, frakcijoms bus įteikta. Aš manau, kad iki pietų tai bus padaryta.
A.EIGIRDAS. Tai tada ir balsuosim.
PIRMININKAS. Siūloma dabar balsuoti. Dar K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, dar sykį norėčiau pakartoti. Aš nelabai suprantu, kodėl čia tas vyksta. Aš dar kartą sakau, kad vakar atiduotas į Dokumentų skyrių, kuris apiformina. Jeigu reikia, jis, matyt, gali būti jau išdalytas. Matyt, nežinojo, kad štai turi būti išdalytas tas galutinis su keliomis pakeistomis raidėmis. Taigi galima pasakyti, kad už 15 min. visi turės. Tai koks čia klausimas? Aš maniau, kad turi prieš tai Prezidentas pasirašyti. Jeigu jis neturi...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turite oficialiai vizuoti gatavą tekstą. Jūs jį vizavote ar tiktai juodraštį vizavote?
K.ANTANAVIČIUS. Kaip tai, vizavau gatavą!
PIRMININKAS. Tada lauksime. Gerai. Paskutinis. Dar sykį Vytautas Landsbergis ir balsuojam. Minutėlę! Prašome nesiginčyti. Prašau.
V.LANDSBERGIS. Aš vis dėlto noriu dar kartą kreiptis į gerbiamąją LDDP daugumą, nes pamažu vis labiau klimpstam į nekonstitucinius žingsnius. Jie gali sau palikti laiko ramiai pasvarstyti šitą visą problemą, būtent neskubėdami forsuoti nutarimą, todėl aš siūlau dabar neįtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis Dagy, na, prašau.
R.J.DAGYS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Tada prašau.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, praėjusiame posėdyje ir dabar aš pastebėjau tam tikrą jūsų skaičiavimo aritmetikos trūkumą. Po 2 pasisakantys už ir prieš tada sudarė 13 pasisakančių, dabar jau pasisakė 7. Tai gal vis dėlto 2 plius 2 yra 4?
PIRMININKAS. Čia yra ne aritmetika, čia yra algebra. Prašome nepainioti. O dabar balsuojame.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos, gerbiamasis Juršėnai, dar.
PIRMININKAS. Seimo narys Andrius Kubilius. Prašau, aštuntas.
A.KUBILIUS. Aš ir pasitarime klausiau, bet nesupratau, ir dabar dar sykį noriu paklausti. Ar šio nutarimo svarstymo procedūra skiriasi nuo kitų nutarimų svarstymo? Kodėl čia yra parašyta trečiasis svarstymas?
PIRMININKAS. Tai čia iš karto eina. Nutarimai, kurie susiję su įstatymų įsigaliojimu, nagrinėjami pagal Reglamentą iš karto po įstatymo priėmimo.
A.KUBILIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau. Taigi pasiruošiam balsuoti. Kas už tai, kad 11 punktas būtų išbrauktas, spaudžia mygtuką "už", kas už tai, kad 11 punktas liktų, spaudžia mygtuką "prieš". Pradedam. 46 - už, 48 - prieš, 1 susilaikė. Taigi klausimas darbotvarkėje paliekamas. Dabar, prieš teikdamas visą patikslintą darbotvarkę dar kartą balsuoti, pranešu, kad dėl 8 punkto pranešėjas bus ministras J.Veselka, taip, kaip ir buvo pateikiant projektą. Tokiu būdu prašome balsų skaičiavimo grupę pasiruošti, prašom balsuoti už patikslintą šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkę. Primenu, 9, 10 klausimai yra išbraukti ir 15 rezervinis klausimas yra prijungtas prie 3,4,5,6, čia, kur pranešėjas bus. Prašom, kolegos, netriukšmauti!Taigi, kas už šios dienos patikslintą darbotvarkę, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 59.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 41.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Taigi 59 Seimo nariams balsavus už, 41 balsavus prieš ir 2 susilaikius, šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkė patvirtinta. Mes dirbam pagal grafiką ir todėl tą sutaupytą laiką mes galim panaudoti dvejopai. Yra 2 kolegos, kurie nori padaryti pareiškimus, tai galim dabar vieną pareiškimą išklausyti ir galim iš karto be pareiškimų, laukdami kokios nors kitos pauzės, kviesti K.Jaskelevičių, kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, į tribūną. Kaip sprendžiam? Gal vis dėlto išklausom vieną pareiškimą? Žadėjo, kad bus trumpas. Gerai? Tai Seimo narys A.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš esu įpareigotas perskaityti tokį pareiškimą. "Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui. Remdamasi Lietuvos Respublikos įstatymu "Dėl ypatingos reikšmės archyvų išsaugojimo", Aukščiausioji Taryba 1992 m. spalio 29 d. nutarimu pavedė Vyriausybei kartu su Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga bei Politinių kalinių sąjungos atstovais iki 1992 m. lapkričio 30 d. parengti Valstybinio Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro nuostatus ir pateikti juos Seimui tvirtinti kartu su to Centro vadovo kandidatūra. Kol nepatvirtinti Centro nuostatai, struktūra ir finansavimas, nėra reikiamų sąlygų genocido archyvo tvarkymui, tyrimui ir apsaugai. Nėra lėšų įrengti signalizaciją, kuri atstotų tris pamainas Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų po 12 kiekvienoje, kurie nuolat budi prie archyvų saugyklos. Delsimas teisiškai įforminti Genocido tyrimo centrą, kelia visuomenei nerimo nuotaikas, tam tikrą įtampą, kuri niekam nereikalinga. Genocido tyrimo centro nuostatai parengti. Centro struktūra, uždaviniai ir vadovo Algio Kašėtos kandidatūra suderinta su Vyriausybe. Reikia tik patvirtinti Seime. Suprasdami, kad Seimas šiuo metu turi daug svarbių darbų, vis dėlto manome, kad ilgiau atidėlioti Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro nuostatų tvirtinimą jau nebegalima. Lietuvos genocido archyvų priežiūros visuomeninis komitetas." Pasirašė daktaras Vytautas Ambrazas, dailininkas Vytautas Ciplijauskas, profesorius daktaras Gintautas Česnys, Seimo narys Balys Gajauskas, akademikas profesorius Bronius Grigelionis, rašytojas Eugenijus Ignatavičius, mokytojas Aleksas Ivanauskas, profesorius daktaras Julius Juzeliūnas, profesorius Paulius Juodišius, daktaras Vytautas Kubilius, profesorius daktaras Rimantas Šližys, Seimo narys Antanas Stasiškis, daktaras Antanas Tyla, istorikas Juozas Tumelis, režisierius Jonas Vaitkus.Ačiū.
PIRMININKAS. Ne, šitais klausimais, žinoma, ne. Na, dovanokit, gerbiamasis Landsbergi, na, ne į temą. Čia prie pareiškimų dar kontrpareiškimai nedaromi. Prašom nuo šoninio mikrofono. Prašau, dėl vedimo tvarkos.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pone Juršėnai, šis pareiškimas buvo praktiškai adresuotas jums. Jūs demonstratyviai neklausėte, kalbėjote su kitais asmenimis, skaitėte popierius. Aš manau, kad jūsų arogancija neturėtų būti tokia demonstratyvi, o nors kiek mandagesnė. Galbūt vertėtų dar kartą perskaityti šitą pareiškimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vytautai Landsbergi, jeigu reikia patikrinti mano atmintį ir sugebėjimą daryti vieną ir kitą darbą, arba net kelis vienu metu, aš galiu pasakyti, apie ką kalbėjo gerbiamasis pareiškėjas. Ar tai reikia daryti? Galiu pasakyti - ir apie Kašėtą, ir apie Genocido centrą, ir kad Vyriausybė patvirtino, ir visa kita. Ar jums šito reikėjo? Tai prašom.
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš noriu priminti, kad šito pareiškimo tekstas yra išdalintas visiems Seimo nariams, ir kas norėjo, galėjo perskaityti. Netgi nebuvo reikalo jo skaityti.
PIRMININKAS. Taigi ačiū. Kviečiu į tribūną, čia mes pasitarėme su gerbiamuoju K.Jaskelevičiumi dėl darbo tvarkos ir kviečiu į tribūną finansų ministrą E.Vilkelį. Prašom.
1sesija24p svarstyti klausimai
E.VILKELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, sausio 4 d. Respublikos Vyriausybės Ministras Pirmininkas pateikė valstybės biudžetą ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus bei dotacijų įstatymo projektą. Po to buvo pateikta išsami papildoma medžiaga, kuri susijusi su valstybės biudžeto projektu tiek pajamų, tiek išlaidų dalimi ir lig šiol, t.y. per tas 10 dienų, buvo šis projektas nagrinėjamas. Aš manyčiau, kad pasirinktas gana racionalus biudžeto projekto svarstymo kelias. Siekiant nevarginti Seimo, norint neapkrauti plenarinių posėdžių, šita medžiaga labai detaliai buvo išnagrinėta frakcijose, komitetuose. Medžiaga buvo nagrinėta LDDP frakcijos, Socialdemokratų ir Santaros frakcijos. Galbūt dalyvavo ne visi frakcijų nariai, tačiau jų atstovai susirinkimuose. Šitie klausimai po du kartus buvo svarstomi Ekonomikos komitete, Biudžeto ir finansų ir Savivaldybių komitetuose. Kituose komitetuose šitas klausimas svarstytas po vieną kartą. Kurie domėjosi šito klausimo svarba, be abejo, yra susipažinę su visa medžiaga nuosekliai. Tai buvo, sakykim, rimtas egzaminas Finansų ministerijos darbuotojams, kurie aktyviai dalyvavo šituose svarstymuose ir, kiek sugebėjo, tiek atsakė į jūsų klausimus ir pageidavimus, kodėl Vyriausybė pateikė būtent tokios sudėties tiek pajamų, tiek išlaidų dalies biudžetą. Manau, kad ir Seimas, kuris svarsto pirmą kartą, Seimo nariai, kurie svarsto pirmą kartą Biudžeto įstatymą, 1993 m. Biudžeto įstatymą, irgi supranta, koks tai yra sudėtingas ypatingai šiandien, sakykim, sunkiomis ekonominėmis sąlygomis, klausimas, bet nuo to, kaip bus realiai patvirtintas biudžetas tiek pajamų, tiek išlaidų daly, priklausys mūsų valstybės šių metų fiskalinė politika ir visų kitų priemonių finansavimas, kiek jisai bus realus. Man neteko konkrečiai asmeniškai dalyvauti frakcijų ir komitetų susirinkimuose, kuriuose buvo svarstomas šis klausimas, tačiau pagrindinis krūvis šituo aspektu teko pavaduotojui gerbiamajam R.Šarkinui. Aš dalyvavau jungtiniame posėdyje, tiesa, irgi ne iki pabaigos, kada buvo svarstoma Biudžeto ir finansų komitete, išgirdau kai kurias nuomones, pastabas iš Seimo narių. Konkrečiai ne tik Seimo narių, bet konkrečių komitetų, frakcijų, ir aš manyčiau, kad šiandien būtų labai dalykiška, jeigu mes galėtumėm koncentruotai išklausyti, sakykim, jau oficialiai iš tos tribūnos po to, kai jūs įvertinote mūsų samprotavimus, kodėl būtent yra pateikiamas toksai projektas. Ir įvertinus tai, kokio mes laukiam biudžeto pajamų dalies vykdymo, būtent norėtumėm šiandien išgirsti konkrečius jūsų pasiūlymus. Šitie pasiūlymai bus visų pirma apsvarstyti Finansų ministerijoje, po to mes pateiksime projektą Vyriausybei, o Vyriausybė, atsižvelgdama į jūsų pageidavimus, pasiūlymus, pateiks antrą, sakykim, variantą atsižvelgiant būtent į jūsų pastabas. Nenorėčiau daugiau varginti jūsų. Jeigu jūs sutinkat su tokia vedimo tvarka, tai prašau, o jeigu yra klausimų, tai tada irgi laukiu jų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar negeriau būtų mums dabar išklausyti komitetų ir frakcijų nuomonės, o po to dar kartą pakviesti gerbiamąjį ministrą į tribūną ir tada, kad jis reaguotų ir į tai, kas bus pasakyta iš tribūnos, ir ką kolegos norės paklausti iš vietos. Sutinkam su tuo? Gerai. Tai ačiū, gerbiamasis ministre. Dabar prašome klausyti komitetų ir frakcijų išvadų ir minčių. Pirmasis kalbės Biudžeto ir finansų komiteto vardu Kęstutis Jaskelevičius. Prašom. Nematau. Tada Socialdemokratų frakcijos vardu Aloyzas Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, socialdemokratai nagrinėjo biudžetą, nagrinėjo jį politiniu aspektu. Detalų skaitinį nagrinėjimą pateiksime vėliau, nustatyta tvarka, o dabar leiskite išdėstyti Socialdemokratų frakcijos poziciją dėl valstybės biudžeto 1993 m. ir atskaitymų savivaldybių biudžetams. Valstybės biudžete atsispindi tiek ūkinė, tiek bendroji Vyriausybės vykdoma valstybės politika. Išryškėja, kaip kūrybingai ir racionaliai derinami kuo platesnių visuomenės sluoksnių interesai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengto ir Seimui pristatyto įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų" projekto svarbiausieji parametrai - tai bendrojo vidaus produkto, sutrumpintai vadinsiu BVP, perskirstoma dalis ir nacionalinio biudžeto įplaukų iš tiesioginių ir netiesioginių mokesčių proporcijos atitinka ir LSDP programinius reikalavimus. Taigi socialdemokratų frakcija pritaria, jog per nacionalinį biudžetą kartu su valstybinio socialinio draudimo biudžetu perskirstoma ne daugiau kaip 45% BVP.O tiesioginiai bei netiesioginiai mokesčiai duotų maždaug po tiek pat įplaukų nacionaliniam biudžetui.Čia reiktų pateikti komentarą, kad tiesioginiai mokesčiai, - tai fizinių asmenų pajamų mokestis, juridinių asmenų pajamų mokestis, - socialiai teisingesni, atsižvelgiantys į mokesčių mokėtojų finansinį pajėgumą, bet brangūs aptarnaujant ir aktyviau veikiantys kapitalo kaupimo procesus. Netiesioginiai mokesčiai - tai ir pridėtos vertės mokestis, akcizai - socialiai mažiau teisingi, bet lengviau išimami, jų sunkiau išvengti, kas ypač svarbu mūsų situacijoje nesant tinkamos apskaitos sistemos ir įpročio sąžiningai mokėti mokesčius bei neturint pakankamai pajėgios mokesčių inspekcijos.
Antra. Pritardami įstatymo projektui siekiamoms įtvirtinti svarbiausioms įvairių socialinių sluoksnių santykių derinimą atspindinčiomis proporcijomis, turime pastebėti ir nemažai jo trūkumų. Esminiu trūkumu įvertintume tai, kad projekte negalima įžvelgti kompleksinio valstybės politikos perspektyvos vaizdo tiek pajamų, tiek ir išlaidų dalyje. Valstybės biudžeto projektas tėra senų santykių įtvirtinimo dokumentas. Nesant parengtos ir Seime aprobuotos ūkio struktūrinės reformos programos, neįmanoma spręsti asignavimų ūkio vystymui bei kitų vidines biudžeto proporcijas įtakojančių klausimų. Mes manome, jog Lietuvoje apskritai neįmanoma jokia ekonominė reforma neturint ūkio struktūrinės reformos programos, vienos svarbiausios ekonominės reformos dalių, ir todėl pabrėžiame, kad šios programos parengimas bei pateikimas Seimui yra pirmaeilis Vyriausybės uždavinys. Neįvykdžius šio uždavinio, tarkim, per pirmą šių metų pusmetį, iškiltų daug abejonių dėl Vyriausybės sugebėjimo padaryti ekonomines reformas. Todėl toliau tęstis šitoks neapibrėžtumas negali. Struktūrinės reformos programa būtų šalia iki šiol vienintelės sisteminės su Tarptautinio valiutos fondo pagalba rimtai parengtos ekonominės politikos programos vienu svarbiausių ekonominę reformą nusakančiu dokumentu. Ji turėtų išryškinti savo vietą pasaulinėje rinkoje surandančias konkuruoti pajėgias ūkio šakas bei Lietuvos ūkiui strategiškai svarbias valstybės paramos reikalingas sferas. Sudarytų sąlygas vykdyti aktyvią užimtumo programą, kuri dabar tegali būti orientuota į pasyvų pašalpų mokėjimą. Struktūrinė reforma leistų koncentruoti asignavimus perspektyvioms sferoms, o neišbarstyti baigiamiems objektams.
Trečia. Biudžeto projekto analizė rodo, kad Vyriausybė, planuodama biudžeto deficitą arba neįvertina įvykusių pasikeitimų, susijusių su savų pinigų įvedimu ir svarbiausių importuojamų žaliavų kainų priartėjimu prie pasaulinių kainų svarbos, arba sąmoningai projektuoja infliacijos skatinimo procesą, tuo pasmerkdama gyventojus tolimesniam skurdimui bei, kas gal net svarbiau, ilgesnės perspektyvos prasme - investicinio proceso stabdymui. Manytume, kad prie esamos biudžetinės projektavimo technologijos būtina priimti subalansuotą valstybės biudžetą. Biudžeto deficitas paprastai reiškia, kad ketinama numatytas išlaidas dengti papildomu niekuo nepadengtų pinigų išleidimu tuo sukeliant infliaciją. Mūsų atveju 1993 m. valstybės biudžeto projekte, neatsižvelgiant į savos pinigų sistemos valdymo galimybę bei importinės infliacijos jėgos mažėjimą, manome, kad, kaip ir 1992 m. , kada buvome rublio zonoje ir negalėjome rimtai įtakoti pinigų emisijos, o per tai ir infliacijos proceso, tai ir dabar dėl infliacijos gautos papildomos pajamos padengs planuojamą deficitą. Manytume, kad taip nėra. Reikalas tas, kad valstybės biudžeto pajamos skaičiuojamos prognozuojamu BPV pagrindu. Pastarasis įvertintas, laukiamas maždaug 70% metinės infliacijos sąlygomis. Valstybės biudžeto išlaidų dalis, bent jau biudžetinės sferos darbuotojų darbo užmokestis ir socialinė pašalpa, prognozuota neįvertinant infliacijos. Tai reiškia, kad santykinai realiai paskaičiuotos tik pajamos, o išlaidos didės atsižvelgiant į infliacijos tempus. Šiomis sąlygomis 5 milijardai talonų deficitas nereiškia nieko kito kaip papildomą infliaciją. Šitame kontekste verta pareikšti, kad socialdemokratai pasisako prieš siūlymus forsuoti lito įvedimą nesant tam tinkamos terpės. Mes manome, kad litas negali būti naudojamas kaip politinės kovos priemonė. Oponentų vertėtų paklausti, kokį esminį skirtumą jie mato tarp lito ir talono?
Ketvirta. Aiškinamajame rašte prie įstatymo projekto teigiama, kad per nacionalinį biudžetą perskirstoma vienas trečdalis BVP. Manytume, kad aiškumo dėlei reikia įtvirtinti nacionalinio biudžeto sampratą, labiau atitinkančią Tarptautinio valiutos fondo standartus. Atitinkamame Seimo dokumente tai reiktų padaryti. Tai neleistų manipuliuoti skaičiais. Manytume, kad nacionalinio biudžeto sąvoka turėtų būti kiek platesnė ir apimtų ne tik valstybės ir savivaldybių biudžetus, bet ir valstybinį socialinį draudimo biudžetą bei iš valstybės biudžeto rėmų iškeltą kelių fondą, kuris ketinamas formuoti iš atskaitymo pajamų, gautų realizuojant kurą. Paminėtų fondų ignoruoti negalima. Vien valstybinio socialinio draudimo biudžeto pagalba papildomai perskirstoma apie 9% BVP. Nacionalinis biudžetas neturėtų būti tvirtinamas, o tarnautų tik kaip apskaitinis informacijos dokumentas.
Penkta. Suprantama, kad valstybės biudžeto projektas parengtas egzistuojančios mokesčių sistemos pagrindu. Socialdemokratai mano, kad reikia padaryti viską, kad 1994 m. biudžetas būtų formuojamas naujos, pilnavertės mokesčių sistemos pagrindu. Pastaroji turėtų remtis platesne apmokestinimų baze ir dėl to žemesniais tarifais. Reikia kuo skubiau rengti įstatymų, užpildančių esančias mokesčių sistemos spragas, projektus. Negalima leisti, kad ir šie metai praeitų tuščiai, kaip ir dveji ankstesnieji. Naujajai mokesčių sistemai aptarti reikia sutelkti geriausias mokslininkų bei praktikų jėgas, įvertinti politinių jėgų požiūrį mokesčių klausimu. Siūlome, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas arba Vyriausybė kuo skubiau organizuotų tokį seminarą konferenciją. Manome, jog šis siūlymas turi atsispindėti atitinkamame Seimo dokumente. Socialdemokratai pasisakė už skubų, iki bus kardinaliai pertvarkyta mokesčių sistema, maksimalių fizinių asmenų pajamų mokesčių ir juridinių asmenų pelno mokesčių tarifų suvienodinimą neviršijant 35% tarifo, kapitalo prieaugio mokesčio, turto mokesčio ir pridėtosios vertės bei verslo mokesčio įvedimą. Tokie žingsniai įgalintų peržiūrėti investicijoms skiriamo pelno apmokestinimo tarifą. Suvokdami dekoracijų pagrindu paremto pajamų mokesčio patrauklumą, manome, kad pastarasis bus visuotinai įgyvendintas tik sukūrus tam prielaidas, t.y. apskaitos organizavimą, infliacijos pažabojimą, mokesčių rinkimo, institucijos tolesnį išvystymą.
Šešta. Išlaidos - plačiausiai diskutuojama valstybės biudžeto dalis, kurioje tiesiogiai atsispindi plika akim matomas (...) perskirstymas. Socialdemokratų frakcija pastebi, kad bendrosios išlaidų proporcijos iš esmės nepakitusios ir didžiąja dalim yra sąlygojamos nūdienos realijų. Nors valdymo išlaidos, jų lyginamasis svoris ir išaugęs, tačiau realiai įvertinus buvusių valiutos fondų panaudojimą esminių pokyčių neplanuojama. Socialdemokratai pasisako už išlaidų krašto apsaugai mažinimą, nemanydami, kad Lietuvai reikalingos brangiai kainuojančios sunkioji ginkluotė ar gausi armija. Dalį išlaidų, dabar skiriamų krašto apsaugai, tikslinga perversti Saugumo tarnybai, kad ši galėtų kuo skubiau ir efektyviau įsijungti į kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Atkreiptinas dėmesys į naštą, kurią 1993 metų valstybės biudžetui užkrovė G.Vagnoriaus vadovaujama Vyriausybė, ignoruodama realijas energetinių resursų kainų politikoje. Keleto milijardų talonų skola Rusijai turės neigiamos įtakos Lietuvos žmonių gyvenimo lygiui.
Socialdemokratai pasisako prieš religinių bendruomenių finansavimą iš valstybės biudžeto, t.y. visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Šį subtilų klausimą siūlytume spręsti pasinaudojant Skandinavijos šalių patirtimi. O ji yra tokia: valstybė galėtų pradėti rinkti specialų mokestį, kurį mokėtų save tikinčiais laikantys asmenys savo pajamų sąskaita. Būtų galima pasitenkinti, tarkime, 1% dydžio papildomu pajamų mokesčiu.
Nepakankamai racionalūs ir asignavimai žinybinei, pavyzdžiui, KAM ir VRM sveikatos apsaugai. Greičiau pritarti reikėtų bendros sveikatos apsaugos sistemos specializavimuisi. Fiksuotinas dėl pakankamai svarbių priežasčių atsirandantis netikslumas Biudžetinės sandaros įstatymo požiūriu numatant ne subsidijas, socialines pašalpas mokėti savivaldybių biudžetams, o kaip valstybės biudžeto finansuojamą priemonę.
Tas pats pasakytina ir dėl asignavimų viešiesiems darbams. Reikėtų spręsti dėl vadinamųjų pasitikėjimo sumų įteisinimo. Valstybės saugumo tarnyba, policija, prokuratūra ir panašios organizacijos neturi ieškoti aplinkinių kelių, kaip mokėti už paslaugas asmenims, norintiems likti nežinomais.
Septinta. Atskirai keletas pastabų dėl asignavimų žemės ūkiui. Žemės ūkio atžvilgiu vykdytos politikos rezultatas - tai ekonomiškai nepajėgaus, nekonkurencinio, smulkaus, neprekinio ūkio atsiradimas. Tokių ūkių rėmimas reikštų objektyvių koncentracijos procesų ignoravimą ir milijardinių lėšų švaistymą. Mes pasisakome už žemės ūkiui skiriamų asignavimų koncentravimą remiant perspektyvius ūkius. Neracionalu dabar skirti lėšas keliams tiesti į aiškiai neperspektyvų ūkį. Reikia orientuotis į aktyviosios kapitalo dalies formavimą. Trečiojo Sąjūdžio koalicija, turėjusi daugumą Aukščiausiojoje Taryboje, yra atsakinga už įvykdytą žemės ūkio griovimo politiką, todėl galima suprasti LDDP siūlymus numatyti padidintus asignavimus kaimui kaip norą atitaisyti padėtį.
Dar Aukščiausiojoje Taryboje deputatai socialdemokratai reikalavo neleisti skaldyti ūkio į mažesnius kaip 35 ha, kad ūkis išliktų prekinis, perspektyvus. Deja, šis siūlymas nebuvo išklausytas. Ir šia prasme Sąjūdžio koalicijai tenka atsakomybė už būtinumą dabar gelbėti padėtį tam skiriant mokytojų, gydytojų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui didinti taip reikalingas lėšas.
Aštunta. Pateiktos mintys - tai politinis valstybės biudžeto projekto vertinimas. Detaliam skaičių nagrinėjimui yra kitas laikas. Šiame kontekste dabartinę Vyriausybę vertiname kaip Vyriausybę, vykdančią Seimo daugumos politiką. Tos daugumos, kuri nepadarė pakankamai reikiamų žingsnių plačiai koalicinei Vyriausybei suformuoti. Objektyvumo dėlei pasakytina, kad Vyriausybė susiduria su informacijos bado problema, o tai, nepaisant kvalifikuotų Finansų ministerijos darbuotojų pastangų, rimtai trukdo kokybiškiau parengti valstybės biudžeto projektą. Norint išspręsti šią problemą reikia skubiai parengti ir priimti įstatymą, įpareigojantį ūkio subjektus teikti reikalingą informaciją. Vien (...) ir tai, kokią informaciją Finansų ministerija turi pateikti Seimui kartu su biudžeto projektu.
Ir reziumė. Pirma. Šis biudžetas yra parengtas perimant ankstesniųjų Vyriausybių politikos privalumus ir trūkumus. Šiandienos sunkumai yra ir pasekmė tokių ekonominių klaidų kaip vienpusiškas išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas, žemės ūkio griovimas, neefektyvi privatizacija, infliacijos spiralė, įsukanti G.Vagnoriaus Vyriausybės finansinę politiką.
Antra. Reikia įpareigoti Vyriausybę per šį pusmetį užbaigti ir pateikti Seimui aprobuoti ūkio struktūrinės reformos programos projektą. Aš norėčiau gerbiamiesiems Seimo nariams priminti, kad šitas projektas Ekonomikos ministerijoje jau rengiamas dveji metai. Galbūt Vyriausybė galėtų jau jį pabaigti.
Trečia. Pavesti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui arba kartu su Vyriausybe suorganizuoti seminarą konferenciją tolesnės mokesčių sistemos raidos klausimais. Įpareigoti Vyriausybę parengti ir pateikti Seimui keleto būtiniausių mokesčių įstatymų projektus. Socialdemokratai tokių įstatymų būtinumą pagrindė Seimui pateiktame Seimo darbų plano 1993 m. projekte.
Ketvirta. Reikia priimti Seimo dokumentą, kuriame būtų įteisinama nacionalinio biudžeto sąvoka ir nusakoma, kokią informaciją Vyriausybė turi pateikti Seimui kartu su valstybės biudžeto projektu.
Penkta. Būtinas informacijos bazės organizavimas. Tam tikslui reikia kuo skubiau parengti ir priimti įstatymą, įpareigojantį visus ūkio subjektus nemokamai teikti reikalingą informaciją statistikos sistemai. Reikalavimo nevykdymo atveju turėtų būti numatytos aiškios ir griežtos sankcijos.
Šešta. Siūlome šį biudžeto projektą po komitetų ir frakcijų įvertinimo patikslinti ir, atsižvelgus į pasiūlymus, pateikti antrajam svarstymui.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną K.Jaskelevičių. Ruošiasi Seimo narys G.Paviržis.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, įvyko 1993 metų biudžeto projekto aptarimas Seimo komitetuose ir frakcijose. Biudžeto ir finansų komiteto vardu norėčiau padėkoti Vyriausybės atstovams gerbiamajam R.Šarkinui, gerbiamajam Motului, kuriems reikėjo nemažai kantrybės ir laiko dalyvauti Seimo komitetų ir frakcijų posėdžiuose, komentuoti situaciją įvairiose ūkio šakose ir srityse, atsakyti į Seimo narių klausimus, galbūt ne visuomet atspindinčius realias iždo galimybes ir finansavimo subtilumus. Svarbiausia, kad suprantame pagrindinį dalyką: biudžetas - valstybinės svarbos reikalas, vadinasi, bendras visų dalykas. Todėl privalome visi kartu ieškoti jo optimalaus varianto. Tuo labiau, kad ūkinę ir finansinę situaciją nepaprastai apsunkina ekonomikos krizinė būklė, perpus sumažėjusi pramonės gamyba, trumparegiškos politikos žemės ūkyje padariniai, atkaklus buvusiųjų Vyriausybių nenoras suprasti, kad žaibiškos ūkio reformos gali sukelti tik suirutę, turėti neigiamų socialinių pasekmių. Vertinant biudžeto projektą šiuo požiūriu, tai krizės, arba bėdos, biudžetas. Jame beveik nėra nė vienos srities ar ministerijos, kad būtų galima lengva ranka sumažinti asignavimus. Už šių asignavimų - socialinė sfera, žemės ūkis, ligoninės, mokyklos, toli gražu normalaus vartojimo lygio netenkinantys atlyginimai.
Negaliu nepaminėti ir tos aplinkybės, kad pats biudžeto projektas buvo rengiamas vienai Vyriausybei perduot estafetę kitai. Tai tarsi sumažino vienos Vyriausybės atsakomybę ir tuo pat metu paliko nepaprastai mažai laiko kitai Vyriausybei. Panašioje padėtyje atsidūrė ir Seimo komitetai bei frakcijos. Tai tam tikra prasme sutrukdė galutines savo išvadas padaryti Užsienio reikalų ir nacionalinio saugumo komitetui. Deja, Biudžeto ir finansų komitetas negavo jokios žinios iš Ekonomikos komiteto. Svarstymas tame komitete įvyko, tačiau išvadų tam, kad mes galėtume apibendrinti ir pateikti bendrą nuomonę, negauta ir aš nežinau, kiek teisėtas bus mano reikalavimas, tačiau prašau laikinai einančio Seimo Pirmininko pareigas padaryti pastabėlę Ekonomikos komiteto pirmininkui. Kita vertus, galbūt kai kuriems komitetams pritrūko atkaklumo ir noro patiems įsigilinti į Biudžeto reikalus, nes labai nesunku užėmus priešišką poziciją pareikšti: viskas blogai. Ir šiame fone Vyriausybė ar Finansų ministerija jau atrodo vos ne iždo lėšų švaistytojai. Su tokia pozicija nenorėčiau sutikti. Ieškokime tokio švaistymo atvejų, grįskime juos argumentais, tačiau neužimkime nenuginčijamo teisuolio, vienintelio besirūpinančio valstybės iždu, pozicijos, o galbūt net ir pozos.
Biudžeto projektas pateiktas. Jis svarstytinas ir, mūsų komiteto nuomone, priimtinas. Optimalaus lėšų skirstymo kriterijaus ieškosime sunkiai. Turint galvoje šios dienos situaciją, tai visiškai normalu. Manau, kad antrajam svarstymui Vyriausybė pateiks tokį biudžeto variantą, kuriame bus maksimaliai atsižvelgta į visų komitetų ir frakcijų pastabas ir pasiūlymus. Daugelis, beje, šių pasiūlymų yra pakankamai dalykiški ir realūs.
Manom, kad dažnokai iškylant įvairaus politinio pobūdžio nesutarimams, dalykiškų pasiūlymų pateikė Tėvynės Santara. Vadinasi, ir opozicija už tai, kad biudžetas būtų patvirtintas kuo greičiau, kad būtų išvengta smulkmeniško priekabiavimo.
Nenorėčiau komentuoti kitų komitetų pastabų ir pasiūlymų, tai padarys tų komitetų atstovai. Apibendrintą medžiagą įteiksime Vyriausybei. Norėčiau tik pateikti Biudžeto ir finansų komiteto principinį požiūrį į kai kuriuos iš šių pasiūlymų, taip pat išdėstyti ir argumentuoti mūsų komiteto poziciją.
Pradėsiu nuo pajamų dalies. Dabartinėje situacijoje jų prognozavimas yra gana keblus dalykas. Ekonomiką slegia nepaprastai didelis ūkio subjektų finansinis neapibrėžtumas. Smuko gamyba, sutrikę atsiskaitymai. Esama pagrindo tvirtinti, kad įmonės, ypač uždarosios akcinės bendrovės, naudodamos atsiskaitymams grynuosius pinigus, sugeba nuslėpti savo pajamas ir nemokėti mokesčių. Kvietėme į pagalbą ekspertus, kurie įvertintų šiemet nuslėptų pajamų sumą, ir šios sumos minimos nemažos. Minima, kai kurių ekspertų vertinimais, ir 5, ir 6 milijardai talonų. Todėl šia prasme aš suprantu atsargią juridinių asmenų pelno mokesčio ir bendrojo akcizo prognozę. Tačiau nenorėčiau šiai atsargiai pozicijai pritarti.
Kodėl? Pirmiausia tai nemobilizuoja valstybinės mokesčių inspekcijos, paverčia ją pasyvių įplaukų į biudžetą fakto fiksuotoja, skatina gyventi pagal principą "kiek yra pajamų, tiek gerai". Finansų ir biudžeto komitetas siūlo drąsesnę juridinių asmenų pelno mokesčio prognozę. Konkrečiai siūlome pajamas, kurios būtų gautos šio mokesčio sąskaita, padidinti 21 milijardu talonų.
Mūsų argumentai. Šiai sumai įtakos turės trys veiksniai. Pirma. Kiek suaktyvės ūkinė veikla ir didės produkcijos gamyba. Čia nesu didelis optimistas, tačiau esama požymių, kad, normalizavus vidaus ir tarptautinius atsiskaitymus, padėtis pramonėje ne tik stabilizuosis, bet ir gerės. Nors žemės ūkio smukimas tęsis, tačiau Ekonomikos ministerija prognozuoja tam tikrą šalies produkto palyginamomis kainomis augimą.
Antra. Kiek aktyviau dirbs valstybinė mokesčių inspekcija, kai į bendrą kontrolę įsijungs ekonominė policija ir valstybės kontrolės departamentas.
Trečia. Tai infliacijos mastas.
Štai prognozuokime dviejų pastarųjų veiksnių įtaką. Vyriausybė prognozuoja, kad pelno mokesčio suma valstybės biudžeto pajamų dalyje šiais metais padidės vos 1,8 karto. Pelno mokesčio sumą padidinus 21 milijardu talonų, šis padidėjimas sudarytų 3,2 karto. Tai, mano manymu, visiškai reali, nors ir pakankamai "įtempta" suma. Aišku, kad kainos kils ir šiais metais. Ir kur kas daugiau nei 3% per mėnesį, kaip rašėme Ekonominės politikos memorandume. Reali infliacija 1992 metais siekė ne mažiau kaip 1 tūkst. 600%. Tai, beje, gana kuklūs vertinimai, nors šiek tiek ir pranokstantys oficialią statistiką. Net jeigu šiais metais infliacijos tempai sumažėtų ir keturgubai, produkcijos, vadinasi, ir pelno masės prieaugis būtų gana žymus. Taigi infliacinis augimas. Tačiau norime to ar nenorime, jis vis vien bus. Todėl prognozuokime ir infliacinio pelno masės, vadinasi, ir tos pačios masės atskaitymų į biudžetą didėjimą.
Todėl dar kartą noriu pakartoti, kad papildoma 21 milijardo talonų juridinių asmenų pelno mokesčio atskaitymų suma, nors ir padaro pajamų dalį labiau "įtemptą", bet palieka ją realią.
Tais pačiais argumentais grindžiamas ir mūsų komiteto pasiūlymas 5 milijardais talonų padidinti pajamas, kurios bus gautos bendrojo akcizo ir 1 milijardu talonų fizinių asmenų mokesčių sąskaita. Aišku, nedidinant mokesčių tarifų. Tėvynės Santaros jungtinė frakcija pateikė pasiūlymą įskaityti į valstybės iždo pajamas palūkanas už Lietuvos banko disponuojamus piniginius išteklius. Biudžeto ir finansų komitetas pritaria šiam pasiūlymui ir mano, kad šios pajamos galėtų sudaryti apie 5 milijardus talonų.
Dabar apie biudžeto išlaidų dalį. Yra bendro pobūdžio pasiūlymas valstybės ir savivaldybių valdžios ir valdymo išlaidas sumažinti 10%. Iš to skaičiaus Seimo aparatui - 15 milijonų ir Vyriausybės - 30 milijonų talonų. Manome, kad mažintinas ir krašto karinis biudžetas. Jį siūloma sumažinti 600 milijonų talonų. Čia bus įvairių nuomonių, tačiau neužmirškime vieno. Nepriklausomybės įtvirtinimui šiandien kur kas svarbiau stabilizuoti ekonomiką, o ne turėti gerai apginkluotą ir modernią kariuomenę. Drįstu tvirtinti, kad tą suspėsime. Kiek žinau, karines išlaidas siūlo mažinti ir Nacionalinio saugumo komitetas. 60 milijonų talonų siūlome sumažinti Muitinių departamento išlaidas ir 27,5 milijono talonų - Ekonomikos ministerijai skirtas lėšas kompiuterinei technikai įsigyti. Šios lėšos, beje, buvo skirtos pernai, bet jų taip ir nesugebėta panaudoti. Valstybinei įmonei "Lietuvos kuras" iš biudžeto skiriama 4,8 milijardo talonų valstybiniams rezervams sudaryti. Manome, kad tikslingiau tam būtų panaudoti kredito išteklius. Pritariame principinei Vyriausybės pozicijai nefinansuoti iš biudžeto lėšų pelno siekiančių įmonių gamybinių investicijų. Todėl siūlome perpus sumažinti lėšas, skirtas valstybinei įmonei "Eglė" ir (...) akyto betono gamyklos statybai. Biudžeto ir finansų komitetas yra tos nuomonės, kad būtų galima 500 milijonų talonų sumažinti biudžeto lėšų dalį, skirtą valstybinio komercinio banko įstatinio kapitalo formavimui. O tam panaudoti Lietuvos banko rezervinius fondus. Manoma, kad be valstybės dotacijos šiemet galėtų išsiversti ir valstybinio draudimo įstaiga.
Kokiose sferose Biudžeto ir finansų komitetas siūlo padidinti išlaidas? Palaikome Švietimo ir kultūros komiteto pasiūlymą padidinti valstybės dėmesį šiai sferai. Manome, kad čia galėtų būti papildomai skirta 1,7 milijardo talonų ir 700 milijonų talonų valstybinei mokslo, studijų ir technologinei tarnybai. Sveikatos apsaugai siūloma milijardu talonų padidinti asignavimus, skirtus vaistams įsigyti ir dar 500 milijonų talonų sveikatos apsaugos įstaigoms, finansuojamoms per savivaldybių biudžetus. Tarp jų Druskininkų miestui, kuris šiandien atsidūrė tiesiog katastrofiškoje būklėje, skirti 10 milijonų talonų sveikatos apsaugai.
Ne vien tik žodžiais turime suvokti tragišką padėtį žemės ūkyje. Manau, ne vien tik istorija įvertins pragaištingą veiklą tų žmonių, kurie dar ir šiandien drįsta tai, kas padaryta žemės ūkyje, vadinti reforma. Šiandien vadinamosios reformos stichiniams padariniams likviduoti reikia ieškoti papildomų milijardų, atimti juos iš sveikatos apsaugos, švietimo, socialiai remtinų žmonių. Todėl remiame Agrarinio komiteto pasiūlymą padidinti biudžeto lėšas, skirtas žemės ūkiui, tačiau nukreipti jas dotuojant ne galutinę produkciją per palaikomąsias kainas ar kaip kitaip, o atpiginant energetinius ir materialinius išteklius. Šiam tikslui skiriamas lėšas siūlome padidinti 16 milijardų talonų ir dar 11 milijardų talonų skirti ūkininkų rėmimo programai. Tuo būdu iš viso ūkininkams remti galėtų būti skirta 20 milijardų talonų. Melioracijos sistemoms eksploatuoti ir remontui skirtas lėšas, kurios numatytos savivaldybių biudžetuose, siūlome padidinti 3 milijardais talonų.
Norėčiau paminėti dar vieną sritį, kuri vis išslysdavo iš valstybės akiračio, kuriai ypač daug priekaištaujama pastaraisiais mėnesiais, tačiau paramos trūkdavo. Tai - teisėsaugos organai. Arba atkursime teisėsaugos organų prestižą, arba įsivyraus šešėlinės valdžios ir dar didesnę įtaką darys nusikaltėlių grupuotės. Tai, aišku, kompleksinė problema, tačiau ją sprendžiant nepaprastai svarbu ir lėšos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš turėčiau jus painformuoti, kad pranešimui frakcijų ir komitetų vardu skiriama iki 15 minučių, jums dar liko 2 minutės.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerai, o jeigu dar minutės papildomai paprašysiu?
PIRMININKAS. Aš manau, kad Seimo nariai neprieštaraus, bet aš turėjau jus apie tai painformuoti. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Todėl pritariame Valstybės ir teisės komiteto iniciatyvai ir siūlome teismams skirtas išlaidas padidinti 50 milijonų talonų, Generalinei prokuratūrai - 154 milijonais talonų. Suprasdamas nepaprastai sunkią, įtemptą padėtį Generalinėje prokuratūroje, Biudžeto ir finansų komiteto vardu kreipiuosi į laikinai einantį Prezidento pareigas A. Brazauską ir siūlau, nelaukiant biudžeto svarstymo ir tvirtinimo pabaigos, išleisti dekretą, kuriuo būtų padidinti prokuratūros darbuotojų atlyginimai. Panaši padėtis yra ir Valstybės kontrolės departamente. Jeigu norime suteikti realią paramą valstybės kontrolieriui, padėti šią instituciją pertvarkyti į kvalifikuotą ir valstybės interesams atstovaujančią kontrolės grandį, privalome pagalvoti ir apie adekvatų ten dirbančių žmonių darbo įvertinimą.
Biudžeto ir finansų komitetas siūlo lėšas, skirtas Valstybės kontrolės departamentui, padidinti 104 milijonais talonų. Vidaus reikalų ministerijai siūlome papildomai skirti 2 milijardus talonų.
Dar keli pasiūlymai. Manome, kad galėtų būti patenkintas Kauno "Inkaro" prašymas skirti lėšų medicinos prietaisų eksperimentinio cecho statybai. Ši įmonė pirmoji Lietuvoje parodė iniciatyvą ir baigia įsisavinti vienkartinių švirkštų gamybą. Siūlome jos nebausti už iniciatyvą ir skirti iš valstybės iždo 30 milijonų talonų. Pritariame Žmogaus ir piliečio teisių komitetui ir Tėvynės Santaros pasiūlymui paremti Sanryšos tautiečių rėmimo programas. Ši visuomeninė organizacija atlieka iš tiesų svarbų darbą svetur, ypač tarp Rytų kraštuose gyvenančių lietuvių. Sanryšos programoms finansuoti siūlome skirti šiems metams 20 milijonų talonų.
Manome, kad remtinas Tėvynės Santaros pasiūlymas pusantro milijono talonų skirti blaivybės valstybinei programai. Pritariame Savivaldybių komiteto pasiūlymui padidinti milijardu talonų miestų ir gyvenviečių tvarkymo išlaidas. Noriu pasakyti, kad visi Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymai padidinti išlaidas yra suderinti su pasiūlymais šias išlaidas mažinti kitose sferose arba padidinti pajamas.
Baigdamas norėčiau pakviesti kolegas, kurie išsakys kitų komitetų nuomonę, kiek įmanoma nepaversti biudžeto svarstymo siauros antklodės tampymu. Biudžeto tvirtinimo neforsuokime, išnagrinėkime jį visapusiškai. Tačiau nuoširdžiai kviečiu susilaikyti nuo priekaištų, kurie buvo išsakomi kai kuriuose komitetuose, girdi, vieniems rūpi, tarkime, mokytojų ar mokslininkų atlyginimai, o kažkam ne. Rūpi visiems. Tačiau mokėkime tą rūpestį paversti konkrečiais argumentais ir skaičiais, o ne reikšti jį vien politiniu trepsėjimu ir visko koneveikimu. Jeigu šį biudžeto projektą patvirtintume nors iki sausio 25osios, atliktume tikrai svarbų darbą, už kurį Seimui priklausytų tam tikras atilsis, kuris visoms politinėms jėgoms labai praverstų prezidento rinkiminės kampanijos finiše. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kviesdamas pranešėją gerbiamąjį Gediminą Paviržį, norėčiau perduoti ūkio tarnybos prašymą, jeigu kuris nors Seimo narys yra neuždaręs langų arba jaučia, kad neuždarė, tai prašome tai padaryti, nes vėtra jau išmušė tris langus. Taigi kviečiame G.Paviržį. Primenu Reglamentą - 15 min., ruošiasi E.Kunevičienė.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pirmininkaujanti! Sveikatos apsaugos, socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje svarstant 1992 metų valstybės biudžetą nebuvo prieita prie tokios bendros nuomonės dėl pritarimo jam iš esmės, tačiau manome, kad komiteto pateiktos pastabos, kurias Vyriausybė išnagrinės ir atsižvelgs, leis mums priimti teigiamą po to sprendimą. Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kokios buvo išreikštos pastabos.
Sveikatos apsaugos srityje komitetas mano, kad netikslinga kurti specialiųjų medicininių tarnybų, klinikos, reabilitacijos centrų, laboratorijų Krašto apsaugos ministerijos sistemoje. Tuo pačiu siūlome taip pat iššifruoti Krašto apsaugos ministerijai biudžeto projekte skirtus 68 milijonus talonų lėšų medicininėms įrangoms įsigyti. Taip pat pritariame ir Socialdemokratų frakcijos pareikštai nuomonei dėl netikslingumo išskaidyti sveikatos apsaugą atskirose žinybose. Priėjome prie bendros nuomonės, kad būtina skirti papildomai ne mažiau milijardo talonų lėšų vaistams įsigyti. Taip pat prašome skirti 100 milijonų talonų kai kuriems statomiems sveikatos apsaugos objektams užbaigti. Manome, kad remtinų šeimų vaikų maitinimą reikėtų organizuoti mokyklose ir kitose vaikų įstaigose per savivaldybes, tarpininkaujant visuomeninėms organizacijoms.
Socialinės saugos srityje. Socialinės apsaugos ministerijos biudžeto projekte numatytos paramos šeimai pašalpoms skirtos lėšos - 7 milijardai yra, mūsų manymu, du su puse karto sumažintos. Tačiau tai tenkina tuo atveju, jeigu per metus bus papildoma. Komiteto posėdyje buvo atsižvelgta į finansų ministro pavaduotojo R.Šarkino pastabą, kad ši suma yra numatyta pirmajam pusmečiui.
Išlaidų pozicijos dėl invalidų reikalų yra, gerbiamieji Seimo nariai, minimalios ir jokiu būdu neturėtų būti mažinamos. Manome, kad reikėtų peržiūrėti mokesčių sistemą invalidų įmonėse, laikant, kad tai yra ne pelno siekiančios, o invalidų užimtumui, jų socialinėms reikmėms skirtos įmonės.
Darbo užimtumo srityje viešiesiems darbams skirtos lėšos yra būtinos ir nors nedidelės, tačiau jų panaudojimo kontrolės mechanizmas nėra nustatytas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nedelsiant turėtų išskirstyti šią sumą savivaldybėms ir nustatyti kontrolės sistemą šiems darbams atlikti ir finansuoti. Kaip žinote, darbo birža taip pat analogiška suma parems pagal jos nuostatus ir užimtumo įstatymą. Be to, norime atkreipti dėmesį, kad būtinas čia ir užimtumo tarybų kūrimas. Taip būtų padidinta atsakomybė profsąjungoms, darbdaviams ir nuimta kažkiek atsakomybės dėl augančio nedarbo valstybei.
Pritardami Darbų saugos departamento likvidavimui, manome, kad jam numatytų išlaidų sąmatos mažinti nederėtų, nes šalia tų funkcijų, kurios bus perduotos kitoms ministerijoms, būtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo darbų programoje numatytų žmonių saugos darbe finansavimą ir kontrolę. Dabar, kaip žinote, šis dėmesys yra tikrai kritęs. Ir jeigu prieš dvejus metus buvo skiriama vienam žmogui per metus, sakykime, 20 rublių, tai paskutiniaisiais metais sumažėjo žmonių saugai darbe dėmesys tarp, sakykime, įvairių tokių priemonių organizavimo iki 9 kapeikų.
Nors sukurtos, tačiau biudžete nėra numatytos lėšos respublikiniams bei regioniniams centrams,tarnyboms, užsiimančioms suaugusių žmonių konsultavimo ir perkvalifikavimo reikalais. Kūno kultūros ir sporto srityje mes norėtume paremti departamento prašymą skirti papildomas lėšas techninėms sporto šakoms finansuoti bei pasiruošti mūsų sportininkams dalyvauti olimpiniuose, pasaulio, Europos čempionatuose. Ten buvo nesutarimai svarstant tarp Vyriausybės ir departamento ir reikėtų Vyriausybei dar kartą grįžti prie to ir ieškoti kokių nors galimybių jiems padėti. Tai nėra didelė suma. Ir Vyriausybėj, ir Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje ši suma irgi buvo nurodyta.
Viena iš svarbiausių sąlygų, į kurią komitetas atkreipia dėmesį dėl biudžeto, yra tai, kad nėra gero kontrolės mechanizmo vykdant šį biudžetą. Ir, suprantama, kai mes prašome, mes ne tik prašome, mes komitete bandėme ieškoti būdų ir rezervų, kaip tą viską rasti. Mes norime prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės , kad ji netvirtintų "Sodros" biudžeto šiems metams, kuris yra paruoštas, dėl to, kad komitetas dar kartą nori grįžti prie to klausimo iki vasario 10 d. ir netvirtinti, kol mūsų komitetas neišsakys šiuo klausimu savo išvadų. Taip, kaip ir susiliečiantys indai su vandeniu, taip ir čia - semiant iš vieno biudžeto, mažėja valstybės biudžetas ir atvirkščiai. Pritardami taip pat ženkliam valstybės valdymo išlaidų mažinimui, kuris procentualiai valstybės nacionaliniame biudžete išaugęs dvigubai, daugiau negu dvigubai, manome, kad tai neturėtų paliesti socialinės globos ir rūpybos įstaigų. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad iki šiol nėra įvertinamos biudžeto labdaros keliu gaunamos lėšos. Tai rodo, kaip skubiai reikalingas labdaros įstatymas tinkamai apskaitai įvesti, kuris nuolat iš darbotvarkės yra išbraukiamas.
Lietuvoje maisto kokybės ir jo galimo kenksmingumo sveikatai kontrolėje dalyvauja kelios valstybinės įstaigos, tarp kitko, skirtingų ministerijų reguliavimo sferose: veterinarijos tarnybos, higienos centrai, maisto kokybės inspekcijos ir kitos. Tai - bereikalingas biudžeto lėšų eikvojimas, dubliavimas ir kita. Siūlome Lietuvos Respublikos Vyriausybei dar šių metų pirmajame pusmetyje tai įvertinti ir įkurti vieningą šiuo požiūriu valstybinę kontrolę. Sumažinus valdymo aparatą bent trečdaliu, ministerijose, departamentuose, tarnybose, savivaldybėse dėl atsilaisvinusio kabinetinio ploto ir nustačius kuklesnius nei neseniai patvirtino Vyriausybė kvadratinių metrų, tenkančių vienam darbuotojui, normatyvus, sutaupytume dešimtis milijonų eksploatacinėms išlaidoms, o, išnuomavus atsilaisvinusį plotą, valstybės biudžetas taip pat pasipildytų dešimtimis milijonų talonų kas mėnesį.
Mes siūlome Respublikos Vyriausybei panagrinėti ir galimybes racionaliau panaudoti mokesčių inspekcijos darbą, kad kuo daugiau išreikalautume mokesčių įstatymo nustatyta tvarka iš juridinių ir fizinių asmenų. Manome, kad tikslinga notarinėse kontorose, kur imami mokesčiai už nekilnojamojo turtą pardavimą, dovanojimą, atliekamų paslaugų mokesčiai būtų kaupiami atitinkamuose fonduose, skirtuose valstybės paramai gyvenamosioms patalpoms statydintis. Be to, savivaldybėse nepanaudojamos įstatymais numatomos galimybės papildyti savo biudžetus gyvenamiesiems namams statydintis per aukcionus. Mes žinome, kad pastatyti, suremontuoti, patuštinti namai, butai gali būti aukcionuose parduodami iki 5 % nuo bendros pastatytos apimties. Tačiau, kaip faktai rodo, čia yra, ko gero, panaudotas tik vienas procentas ir tai ne visose savivaldybėse.
Manome taip pat, kad už ilgalaikius kreditus, panaudotus lengvatinei gyvenamųjų namų ir butų statybai kredituoti 1992 metais bei leistus naudoti 1993 metais, kredituojantys bankai, nemokėdami Lietuvos bankui palūkanų, turėtų taikyti palūkanų normas už suteiktus kreditus gyvenamųjų namų statybai neviršijant metinių palūkanų, kurios turėtų sudaryti apie 8, 9 , 10 procentų. Tokiu būdu padidėtų gyvenamųjų patalpų statybai skirtas valstybės paramos fondas, kuris šiuo metu yra simbolinis. Kaip žinote, biudžete yra nustatyta milijardas 65 milijonai, kurie, aišku, turbūt nė vieno iš Seimo narių netenkina. Jeigu būtų atsižvelgta į šį pasiūlymą, tai atsirastų iš karto apie 6 milijardus talonų, kurie bent kiek, bent minimaliai šituos klausimus galėtų išspręsti.
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį į būtinumą skirti apie 250 milijonų talonų stovėjusiems prie savivaldybių eilėse lengvatinėmis sąlygomis butui gauti tremtiniams, kurie buvo 1991, 1992 metais sustatyti į eilę ir, sumažėjus gyvenamųjų namų statybos apimčiai, jiems butai nebuvo suteikti. O dabar pagal naujai įsigaliojusį apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą jie yra surikiuoti į bendras eiles savivaldybėse. Jeigu jau buvo priimtas toks Vyriausybės sprendimas, tai reikia žodį kažkaip tesėti. Tuo labiau, kad žmonės galbūt turėjo galimybę ir kitaip tą klausimą išspręsti. Todėl labai prašytume, kad tokia suma biudžete būtų numatyta.
Tai tokios būtų mūsų pagrindinės pastabos. Ačiū už dėmesį. Mes labai dėkingi, kad Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje į daugelį mūsų pastabų buvo atsižvelgta. Manome, kad ir Vyriausybė teigiamai tai papildys. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Kviečiame į tribūną Seimo narę E.Kunevičienę, kuri kalbės Santaros koalicijos vardu. Reglamentas 15 min., primenu.
E.KUNEVIČIENĖ. Laba diena. Pristatant biudžetą , aš šiandien traktuoju jį kaip pristatymo pratęsimą, kadangi praeitą kartą jis nebuvo užbaigtas. Todėl norėčiau, kad šiandien mes kalbėtume tik pagrindiniais, svarbiausiais klausimais, o nagrinėtume jau vėliau, kada bus svarstymas konkrečių momentų. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad socialdemokratai nepateikė nei perspektyvos, nei analizės, o kaip vykdė savo labai neigiamą finansų atžvilgiu politiką pereitais metais, kritikuodami ir visą laiką nuteikdami žmones prieš biudžetą, tai lyg ir tęsiasi tai ir dabar, suverčiant kažkam kaltes ir neprisiimant sau už tą pereitų metų destruktyvią veiklą jokios kaltės. Tėvynės Santara nenorėtų nieko kaltinti, o norėtų dirbti su perspektyva ir labai rimtai žiūrėti į biudžetą, nes tai yra valstybingumo rodiklis.
Vienas iš pagrindinių ir svarbiausių biudžeto klausimų, žinoma, yra pajamos. Jeigu nerealiai bus padidintos pajamos, atsakomybė teks Seimui, o ta atsakomybė dabar yra labai didelė. Aš nesiūlyčiau didinti pajamas Seimui, neatsižvelgus į Vyriausybės paskaičiavimus. Jų paskaičiavimai, mano duomenimis, yra realūs. Vienintelis dalykas, kad pajamose reikia atspindėti Lietuvos banko gaunamas palūkanas, kur niekad neatsispindėjo, už valstybės piniginius resursus.
Kitas dalykas, ir pats svarbiausias, kokiu pagrindu biudžetas sudaromas? Biudžetas tai yra metinė sąmata, o iždas - platesnė sąvoka. Bet kad sudarytume normaliai biudžetą, būtina jau turėti iždą. Nes reikia žinoti, kiek skolingi, kiek mums skolingi ir kokius procentus mes gausime už tas skolas, ir kokius mes mokėsime. Dabar vis kalbama - Lietuvos skolas mokėti ir iš nieko negirdėjau, kad kas nors drįstų skaičiuoti, o kiek gi Lietuvai skolingi? O juk komisija, kuri tas derybas veda, yra pateikusi duomenis, kiek Lietuvai skolingi. Todėl šiandien pradėti mokėti skolas, nesuvedus sąskaitų, ir iš biudžeto, čia gi nėra kitokių šaltinių, tik žmonių, biudžetinių įstaigų darbuotojų sąskaita. Jau tai ir įvyko trečiajame ir ketvirtajame ketvirtyje. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad pereitų metų antrojo pusmečio biudžeto pajamos buvo įvykdytos, o visos problemos atsirado, kad ar politiniais sumetimais, ar kitais buvo neindeksuotos išlaidos. Ir pasidarė taip, kad užšaldė atlyginimus, o juos turėjo indeksuoti. Ir dabar, jeigu mes priimtume, o į projektą taip ir yra įrašyta - pagal pasiektą lygį, taigi jeigu priimtume tą darbo užmokestį, prie kurio buvo privesti biudžetinių įstaigų darbuotojai, mokytojai, mokslininkai, gydytojai, tai mes iš viso šitų žmonių darbą sužlugdytume. Nes Estijoje pensininkai gauna 19, 20 dolerių per mėnesį. Tai yra minimumas, o pas mus mokytojai, mokslininkai, gydytojai gauna mažiau kaip 15 dolerių pagal tai, kaip buvo padaryta trečiajame ir ketvirtajame ketvirtyje.
Todėl aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į biudžeto projektų skirtumą palyginus su pereitais metais. Pereitais metais biudžete buvo išskirtos tik dvi pozicijos: paprastos išlaidos ir nepaprastos. Paprastose išlaidose darbo užmokestis nebūdavo išskiriamas. Jau po to Vyriausybė galėdavo indeksuoti ir tvarkytis. O dabar mūsų pateiktame projekte yra naujas variantas - darbo užmokestis jau pateiktas jums tvirtinti. Ir jeigu jūs šiandien arba šią savaitę patvirtintumėte darbo užmokestį pagal tą trečiajame - ketvirtajame ketvirtyje dirbtinai užšaldytą biudžetinių įstaigų atlyginimą, tai mes visiems metams pasmerktume tuos žmones vargui. Faktiškai prašyti išmaldos. Negalima taip daryti. Todėl svarbiausia - peržiūrėti biudžeto bazę. O ta bazė turi būti peržiūrėta darbo užmokesčio pagrindu. Aš siūlyčiau Vyriausybei peržiūrėti biudžeto projektą atsižvelgiant į tą, kas buvo dirbtinai sustabdyta per pereitus trečią ir ketvirtą ketvirčius. Dar kartą kartoju - darbo užmokesčio klausimas. Jis buvo dirbtinai sustabdytas, neindeksuotas. Aš siūlau Seimo nariams labai rimtai panagrinėti patį biudžetą tuo požiūriu. Kadangi Lietuvos bankas nekontroliuojamai vykdo talonų emisiją, jūs patys žinot, kol nepareikalavom paklausimo, mums niekas neteikė informacijos ir niekas neklausė, o kiek reikia imituoti talonų. Todėl šiandieną garantuoti, kad tai ir toliau nesitęs, ir infliacijos nebus, labai būtų pavojinga. Todėl siūlome biudžeto projektą tvirtinti metams, bet pagal duomenis iki sausio 1 dienos, tiktai realiai peržiūrėjus biudžetinių įstaigų darbo užmokestį. Šitą struktūrinę poziciją būtinai reikia peržiūrėti. Ir būtinai numatyti, patvirtinti, kad būtų po to (kas ketvirtį ar kas mėnesį) indeksuojama pagal kainų indeksą. Nes mes turėjom pasimokyti, kas buvo padaryta trečią ir ketvirtą ketvirčius. Kad toliau šitas nesitęstų. Vienas išlaidas, kur nori, ten... Aš jums galiu pasakyti ir kas tai padarė, - Energetikos ministerija, kadangi viskas buvo nukreipta jiems. Mokytojų, pensininkų, gydytojų atlyginimai buvo užšaldyti, o jiems priklausomos pajamos nukreiptos Energetikos ministerijai. Kodėl? Sakoma, o jeigu Mažeikių naftos įmonės darbininkai būtų išsilakstę? Tai kiek mus gali gąsdinti? Kad jie neišsilakstytų, yra Energetikos ministerija, ir ji turi rūpintis. Ji turėjo rūpintis tos įmonės darbu. O jeigu jau neišėjo pasirūpinti (tarp kitko, ta įmonė turėjo ir blokados fondą), tai reikėjo imti kreditus. O ne biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio sąskaita spręsti tų įstaigų darbo užmokestį ir kitus klausimus. Aš labai nenorėčiau, kad šiais metais tai vyktų. Mes siūlytume ne tik priimti pagal tai, kaip sakiau, sausio 1 dienos kainomis, bet ir dar kai kuriuos momentus.
Dabartiniu metu savivaldybėms skirta labai daug išlaidų, o pajamos daugiausiai koncentruojamos valstybės biudžete. Ir dar vienas momentas - ne visoms savivaldybėms vienodos sąlygos, kada subsiduojama arba dotuojama pagal tą metodiką, kuri anksčiau buvo. Galbūt reikėtų kai kurioms išimties tvarka patvirtinti atsižvelgiant į realias sąlygas. Ir mes siūlom sumažinti valstybinį biudžetą, o truputį padidinti savivaldybių biudžetą. Tų pačių pajamų sąskaita. Dėl ko? Dėl to, kad subsidijos, pavyzdžiui, dabar įtvirtintos lyg ir Žemės ūkio ministerijai arba Finansų ministerijai. Jeigu jau yra subsidijos, jos turi būti savivaldybėse. Ir subsiduoti reikia ne ūkinius subjektus. Jau prisubsidavom duonos kombinatus, kada duona šerdavo kiaules. Reikia subsiduoti socialiai remtinus žmones, o dabar tokių tikrai yra labai daug. Mes siūlom ir šitą pateikti.
Ir dar vienas rimtas mūsų pasiūlymas - investicijoms nukreipti privatizavimo fondų lėšas, o jokiu būdu nepanaudoti biudžetinėms įstaigoms finansuoti. Ir dar vienas. Mes pagal dabartinius biudžetų projektų duomenis jokiu būdu neišspręsim pramonės klausimų. Jūs žinot, kad ant bankroto ribos labai daug pramonės. Šiandieną mes kalbam apie žemės ūkį. O juk pramonė yra ties tokia pat krize, kadangi visos struktūros keičiasi. Bus krizė Rusijoje, Ukrainoje, ir pas mus tai atsilieps. Kur dėsimės. Todėl dabar investicijų klausimą spręsti biudžetų sąskaita neįmanoma, tai turi būti sprendžiama tik kreditų ir užsienio investicijų sąskaita.
Mes buvom pasiūlę konkrečius pasiūlymus, ką ir kur padaryti. Konkrečiai - siūlėm padidinti savivaldybėm, siūlėm padidinti 3 milijardais švietimui, sveikatos apsaugai - 1 milijardu. Čia sakė, kad kulto institucijoms nereikia. Mes siūlėm iš to, kas čia paskirstyta, 576 milijonus skirti baigti statyti bažnyčioms. Galų gale šiemet reikės pasirengti ir popiežių sutikti.
Dabar autokeliai ir melioracija. Sako, kad nereikia autokeliams. Jeigu mes savo pagrindinį Lietuvos kapitalą, o Lietuvos keliai yra mūsų didžiulis kapitalas, kad pritrauktume užsienio investicijas, jeigu mes dabar apleisim, bus blogai. O į kelius negali investuoti nei užsienis, nei iš kreditų nepafinansuosi. Čia reikia būtinai spręsti per biudžetą arba specialiu fondu skubiai priimant įstatymą. Ir melioracijai savivaldybėse.
Dabar viena konceptuali problema. Žemės ūkio ūkininkų ir gyvenamųjų statybos problemas spręsti kredito būdu, bet numatant biudžete lengvatines palūkanas. Nes, kai sako, kad tik su marža - taip neišeina, nes kreditus teikia komerciniai bankai. Mes galime tiktai iš jų imti mokestį už valstybės lėšas ir jiems mokėti palūkanas. Kitaip neišeina jų sutvarkyti. Todėl mūsų pasiūlyme ir buvo: žemės ūkio ūkininkams remti kreditą lengvatinėms palūkanoms 4 mlrd. su viršum ir apie 4 mlrd. gyvenamųjų namų statybos kreditas lengvatinėms palūkanoms dengti. Tokie pagrindiniai klausimai.
Agrarinis komitetas pateikė labai rūpestingus duomenis žemės ūkio klausimams spręsti. Negalėčiau jokiu būdu ginčytis, nes tikrai reikia tą problemą spręsti. Bet ji visiškai nepagrįsta. Yra tik gerbiamojo Purvinsko svaičiojimai rengti koncepcijas. Jie tik dabar rengiasi! Institutas, kuris jau per amžius Lietuvoje dirba, dar dabar tik koncepcijas rengs! Jau konkrečią programą turi pateikti. Todėl negalima nepritarti, kad reikia biudžete tas lėšas numatyti, bet dabar jų negalima skirti Žemės ūkio ministerijai. Tegul parengia konkrečią programą, metodiką, o šias sumas reikia įrašyti į rezervinį fondą žemės ūkiui atstatyti arba tvarkyti. Ir tik tada, kai Žemės ūkio ministerija, Vyriausybė pasirengs, skirti lėšas, kad jos nebūtų iššvaistytos. Ačiū jums už dėmesį. Atleiskit, jeigu per ilgai kalbėjau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Prieš pertrauką norėčiau paskelbti informaciją. Posėdį tęsime 12 val. Trys trumpi pateikimai, ir 12.30 toliau svarstysime biudžetą. Pirmasis pranešėjas - Agrarinio komiteto pirmininkas Seimo narys M.Pronckus. Pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Žodžio pareiškimui prašo Seimo narys J.Listavičius. Kviečiame į tribūną. Gerbiamasis pranešėjau, radijas įjungtas, taigi aš manau, Seimo nariai girdi. Prašome skaityti savo pareiškimą.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai...
PIRMININKAS. Minutę! Kadangi ką tik įjungė radiją, tai aš pranešiu, kad frakcijos pareiškimą skaito Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Esu įpareigotas perskaityti Lietuvos gyventojų genocido aukų paminėjimo, įvykusio 1993 m. sausio 13 d. prie buvusių KGB rūmų, rezoliuciją.
"Lietuvos politiniai kaliniai, tremtiniai, partizanai ir kiti minėjimo prie buvusių KGB rūmų dalyviai reiškia protestą dėl vilkinimo sprendžiant Lietuvos gyventojų genocido istorinės medžiagos tvarkymo klausimus. Reikalaujame Lietuvos Respublikos Seimo skubesne tvarka:
1. Patvirtinti valstybinio Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro, suderinus su politiniais kaliniais ir tremtiniais, nuostatus.
2. Skirti Genocido tyrimo centro vadovą iš suderintų su politinių kalinių, tremtinių ir partizanų organizacijomis kandidatų.
3. Užtikrinti KGB archyvų saugumą.
4. Neskirti į darbą tyrimo centre buvusių KGB darbuotojų bei nomenklatūrininkų.
5. Išsaugoti Lietuvos valstybės muziejų, jame sukauptas tautos kančių relikvijas ir esančias ekspozicijas.
Mes, politiniai kaliniai ir tremtiniai, visomis įmanomomis priemonėmis ginsime KGB archyvus, aplaistytus mūsų krauju ir ašaromis, liudijimus. Esant būtinumui, kreipsimės pagalbos į visuomenę. Priėmėme vieningai. Minėjimo dalyviai." Ačiū už dėmesį.
1sesija24p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Svarstome 3 darbotvarkės punktą Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo papildymo" ir nutarimo dėl jo įsigaliojimo projektus. Primenu, kad tai yra pateikimas. Pranešėjas - premjeras Bronislovas Lubys. Kviečiame premjerą į tribūną.
B.LUBYS. Laba diena, gerbiamieji posėdžio pirmininkai, Seimo nariai. Vyriausybė, apsvarsčiusi ir kartu išnagrinėjusi padėtį, šiandien esančią valstybėje dėl alkoholinių gėrimų sistemos, taip pat išklausiusi ir išanalizavusi pasiūlymus, aptarusi tai su bažnyčios hierarchais, taip pat žinodama, kad jūs rengiate alkoholinių gėrimų tvarkos įstatymą, siūlo, kol įstatymas pasirodys ir įsigalios, kol bus priimtas, padaryti pakeitimus ir pavesti Vyriausybei nustatyti alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) įvežimo į Respubliką, išvežimo ir pardavimo tvarką.
Aš labai trumpai išdėstysiu mūsų planuojamą ir galvojamą sistemą. Mes manome, kad turi didmenos, t.y. visas įvežimas monopolizuotas valstybės. Įvežama turi būti tik praėjus sanitarines kontroles, sumokėjus atitinkamus muito mokesčius. Nes šiandien yra labai baisūs dalykai, kada cisternomis įvežamas techninis spiritas yra išpilstomas į butelius, uždedamos įvairių fabrikų (įskaitant Lietuvos, Rusijos fabrikus) etiketės, ir tai yra pardavinėjama. Spirito įvežimas dažnai neapmuitinamas. Visi alkoholiniai gėrimai, kurie įvežami, neįneša į valstybės biudžetą to, ką turėtų įnešti. Mes nepasisakom ir nesam prieš įvedimo visiškos... taip sakant, kad nebūtų jų ir kad nereikia, kad būtų abstinencijos įstatymas arba abstinencijos sistema, ar dar kas nors. Ne, jokiu būdu. Mes manome, kad, pavyzdžiui, pardavinėjimas privačiuose restoranuose, privačiose parduotuvėse ar kur nors kitur nustatyta tvarka, be abejo, ne "iš rankų", ne ant kėdės padėtas butelis ar kaip kitaip. Turi būti išlaikomos sanitarinės sąlygos, sanitarinės normos. Turėtų būti nustatyta tik sistema ir tvarka. Manytume, kad reikėtų įvesti, ir mes jau svarstėme Vyriausybės posėdyje, nutarėme papildyti tuo, kad būtų perkama licenzija. Tai neturėtų būti mažos pinigų sumos, viena vertus. Kita vertus, tokiu atveju nereikėtų mums surenkant mokesčius bėgioti, žiūrėti... faktiškai neįmanom įvesti kontrolę, kada yra parduodama mažmenose. Kartu valstybės biudžetas gautų atitinkamas sumas. Čia, žinoma, yra keli aspektai: vienas - finansinis, kitas - moralinis. Finansinis aspektas - šiandien biudžetas nebegauna, manau, apie 70% lėšų, kurias turėtų gauti. Geriausiu atveju, man atrodo, jis gauna tik apie 30%. Viena. Kitas dalykas - moralinis. Ir trečias dalykas - sanitarinis, kad viskas turėtų būti taip numatyta, priimtos tokios saugos priemonės tiems gaminiams, kurie yra įvežami, kad jie būtų geri, kokybiški. Taigi aš labai trumpai ir pateikiu šios eilutės pakeitimą. Labai prašau palaikyti Vyriausybę. Kartu atsirastų galimybė patikrinti tą mūsų sistemą iki įstatymo priėmimo. Jeigu būtų bloga, ją galima būtų koreguoti. Mes turėtume patirtį. Mes norėtume visa tai įvesti nuo vasario 1 d. O paskui, kada bus priimtas įstatymas, atitinkamai koreguoti iš turimos patirties ir iš turimo fakto, ir iš tos sampratos, kuri yra įstatyme. Aš nenoriu nieko kritiškai kalbėti apie įstatymą, tačiau, man atrodo, papildomų žinybų įkūrimas prieštarautų bendrai šiandieninio Seimo ir Vyriausybės tendencijai. Kurti dar papildomus komitetus, komisijas (aš turiu omeny ne Seimą), departamentus... Man atrodo, šiandien yra pakankamai struktūrų, kurios gali puikiai susitvarkyti. Taip ir baigiu trumpą pateikimą. Prašau palaikymo. Jeigu būtų klausimų, jeigu posėdžio pirmininkas leistų, aš tada galėčiau atsakyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi pagal darbotvarkę yra skirta tik 10 min., ir jeigu mes ilgai klausinėsime, tai, matyt, darysime biudžeto sąskaita, aš prašyčiau klausti tik esminių dalykų. Pirmasis norėtų jūsų paklausti Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pritardamas šiam projektui, aš siūlysiu jį svarstyti ypatingos skubos tvarka, kad nesigaišintume, kadangi iš esmės jis pritaria naujam įstatymo projektui dėl alkoholio monopolio. Klausimas būtų toks: ar nesutiktumėte (kaip siūlo ir Juridinis skyrius) jūsų teikiamą nutarimą įrašyti į įstatymą atskiru punktu?
B.LUBYS. Aš labai atsiprašau, aš ne visai supratau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, Juridinis skyrius savo išvadoje siūlo jūsų įstatyme padaryt tam tikras pataisas, neesmines pataisas. Siūlo įrašyti datą. Papildymą. 2 punktą įrašyti, taip? Į įstatymą. Siūloma taip: įstatymo įsigaliojimo datą reikėtų įrašyti pačiame įstatyme. Tai yra Juridinio skyriaus pasiūlymas. Ar jūs sutiktumėt su tokiu pasiūlymu?
B.LUBYS. Sutikčiau.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Juškus.
V.JUŠKUS. Pritariu jūsų pasiūlytam projektui. Tačiau aš turiu vieną pavyzdį ir truputėlį noriu pasitikslinti. Man atrodo, Pasvalio ar Pakruojo rajone yra uždara akcinė bendrovė, kuri gamina alų. Kaip, išėjus šiam įstatymui, tai atsilieptų, sakysim, šitokiai bendrovei?
B.LUBYS. Absoliučiai niekaip - aš iš karto atsakau. Todėl, kad yra ankstesni įstatymai ir yra numatytos sistemos ir tvarkos, kaip gauti licenzijas. Ir tai, apie ką jūs kalbate, yra vienintelis dokumentas, kuris yra išduotas ir leistas vienai akcinei bendrovei. Matyt, mes apie tą pačią kalbam. O šiaip - niekaip nebūtų. Būtų tik dar kartą patikslinta tvarka, patikslinta licenzijų gavimo tvarka, patikslinti supaprastinimai, kurie, viena vertus, yra. Kita vertus - paaštrinimai. Tačiau tų akcinių bendrovių, kurios šiandien įveža, negamina pačios, o įveža, jų interesus, be abejo, kliudys tiesiogiai, kadangi tai pereitų į visišką valstybės monopolį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik pastebėsiu, kad ties jūsų pavarde yra laikrodis. Jūs matysite iš to laikrodžio, kad jūs galite klausti ne ilgiau vienos minutės. O dabar Seimo narys Algirdas Pocius.
A.POCIUS. Čia parašyta: "Falsifikuotų alkoholinių gėrimų gaminimas". Čia turbūt suprantama, kad ir naminės degtinės gamyba. Ar čia ne tai turima galvoj? Aš, pritardamas tikrai labai reikalingam įstatymui, nežinau, ar jame gali būti numatyta, kad tos baudos už pažeidimus, kad tam tikras procentas atitektų tiems, kurie tas baudas išieško. Nes tada bus suinteresuoti ir policijos darbuotojai, o kai nieko jie negauna, tai labai būna kartais įstatymas neefektyvus.
B.LUBYS. Aš atsakysiu jums. Čia nėra mano pristatomame įstatyme. Čia ponas J.Prapiestis pristatys tuos dokumentus. Tačiau dėl jūsų pasakymo, kadangi jūs jau uždavėte klausimą... Čia, žinoma, mano personalinė nuomonė yra. Aš labai prieštarauju ir esu kategoriškai prieš inkvizicinių sistemų taikymą. Vadinasi, jeigu pats suradai, kaimyną paskundei, gavai 10%. Policijos darbuotojas, kaip ir kiekvienas iš tamstų, gauna atlyginimą. Beje, išanalizavus jis nėra toks jau blogas. Ir, sakykim, vidutinio rango policininko atlyginimas yra didesnis negu profesoriaus atlyginimas. Ir dar mums skatinti, kaip buvo tam tikru laiku skatinami valstybės kontrolieriai, skatinami kiti, kad jeigu pats pagavai, tai yra. Tai ta sistema nepasitvirtina, ir mes atmetėm netgi mokesčių sistemos surinkime ir kitur. Manome, žmogus turi gauti diferencijuotą atlyginimą, ir tą mes numatome dabar - diferencijuotus atlyginimus ir diferencijavimą didinti. Tačiau šitas klausimas, kad suradai ir gauni procentą, man moraliai nepriimtinas yra, nors galbūt iš pirmo žvilgsnio ir atrodo teigiamas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Į mano klausimą premjeras atsakė, todėl aš remiu pono V.Andriukaičio siūlymą šį įstatymą svarstyti ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Aš, visai pritardamas premjero nuomonei, noriu paklausti, kaip Vyriausybė mano kovoti su pogrindine prekyba bei įvežimu įvedus monopoliją? Ir ar nebus taip, kad valstybė nesugebės užtikrinti reikiamo kiekio alkoholinių gėrimų ir jų visai arba beveik nebus, ir dar labiau suklestės naminės degtinės gamyba?
B.LUBYS. Aš galvoju, kad mes turim visiškai užtikrinti pasiūlą. Ir tos valstybinės struktūros, kurios užsiiminės degtinės, konjako, vyno ir kitų gėrimų prekyba, turi turėti visišką skalę, visišką pasiūlą tiems, kurie norės pirkti ir norės parduoti. Į kainas reikia, be abejo, labai detaliai pasižiūrėti, kad mes būtent neatsidurtume tokioj zonoj, kaip kad jūs kalbat. Kalbant apie valstybines sienas ir kalbant apie galimybę eksportuoti, importuoti, reeksportuoti, be abejo, šią dieną mes esam blogoje padėtyje. Mes neapsaugom valstybinių sienų, valstybinės ekonominės sienos neapsaugom. Pavyzdžiui, dabar analizė ir bendravimas pasirašant su Rusija sutartį. Vienas iš klausimų - Rusija kategoriškai reikalauja, kad būtų įrašyta, jog valstybė prisiima atsakomybę už reeksportą, nelegalų reeksportą ir taip pat netgi sankcijas, kurios yra. Ir mūsų derybos kol kas yra aklavietėje, kadangi mes nenorim prisiimti, žinodami mūsų padėtį, tačiau Rusija kategoriškai kelia tokį reikalavimą. Tai nėra išimtinis reikalavimas Lietuvai, tai yra tokie pat reikalavimai Latvijai, Estijai ir kitoms netgi NVS šalims. Tačiau jūsų toks nuogąstavimas iš tikrųjų turi pagrindą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Aš labai pritariu jūsų siūlomo įstatymo pakeitimui ir taip pat pritariu pono V.Andriukaičio čia siūlomam tokiam sprendimui, kad šis klausimas būtų svarstomas kuo skubiau, skubos tvarka, bet aš jūsų pristatymo rašte skaitau, kad bus išduodamos licenzijos įvežimui. Licenzijavimas, mano nuomone, žinoma, reikalingas dalykas, bet mes žinom, kur licenzijos, ten ir piktnaudžiavimai. Sakykit, ar Vyriausybė galvoja apie tai, kaip čia dabar garantuoti, kad tas licenzijas išduodant nebūtų tų nuolatinių piktnaudžiavimų?
B.LUBYS. Dėl įvežimo aš jau minėjau. Mes trupučiuką ir keičiam savo požiūrį prieš svarstant ir svarstymo metu. Iš pradžių buvo toks ir pateiktas Vyriausybei, kad būtų išduodamos licenzijos įvežimui. Tačiau mes manome, kad tada bus neįmanoma išvengti piktnaudžiavimo ir ekonominio piktnaudžiavimo. Mes manome, kad privalo būti tiktai valstybinių struktūrų įvežimas. Bet valstybinės struktūros privalo užtikrinti visą nomenklatūrą ir visą įvežimą. Dėl leidimo išdavimo gaminti alų arba vyną, na, tai yra įprastinė schema. Mes šiandien duodam licenzijas taip pat ir pagal notarinį... Galbūt vadinasi vienaip ar kitaip, bet iš principo tai yra licenzijos, kada duodam, pavyzdžiui, advokatui, kada duodam gydytojui, kada duodam verstis privačia praktika (Sveikatos apsaugos ministerija), kada visur kitur duodam. Čia, gerbiamieji Seimo nariai, yra mūsų bendra bėda ir mūsų bendras klausimas.Ir ponas J.Prapiestis pristatys įstatymo pakeitimus. Ten didelis paketas įstatymo pakeitimų ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų. Mes taip pat darom energingus žingsnius, kad išvengtume arba sumažintume, arba kiek galima panaikintume bet kokius piktnaudžiavimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Man ne visai aišku, ką reiškia "falsifikuotų alkoholinių gėrimų gaminimas, pardavimas ar laikymas". Čia galima suprasti dvejopai. Gali gaminti gėrimą, adekvatų kažkokiam, bet ne visai tokį, užklijuoti etiketę ir jį platinti. Mes galim padaryti tokį gėrimą, kuris turės toksinių medžiagų, pridėtų tokių, kurios gali pakenkti žmogaus sveikatai, ir čia bus jau visai kitas klausimas, nes toks gėrimas jau gadins žmogaus sveikatą, ir jis turi būti baudžiamas žymiai stipriau. Gal čia reikėtų išaiškinti, ką turime galvoje, sakydami "falsifikuoti alkoholiniai gėrimai". Ačiū.
B.LUBYS. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu jūs leistumėt, ponas J.Prapiestis atsakys, kada pristatinės. Jūs sujungėt du dalykus į vieną. Įstatymą, kurį aš pristatau, ir įstatymą, kurį pristato ponas J.Prapiestis. Jeigu jūs leisit, teisingumo ministras duos detalų paaiškinimą pagal... Aš galėčiau aiškinti, bet nenorėčiau atimti iš jo klausimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Aš norėčiau jūsų paklausti, gerbiamasis pranešėjau. Seimo nariai siūlė ypatingos skubos tvarką. Ar pritariate? Taip? Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis, o paskui balsuosime. Pirmiausia, ar pritariame pristatytam projektui ir įrašom į sesijos darbotvarkę. Bus vienas balsavimas. Ir antras, ar pritariame ypatingos skubos tvarkai. Užsiregistravo 109 Seimo nariai. Taigi pradedame balsuoti. Kas už tai, kad pritartume pristatytiems projektams ir įrašytume į sesijos darbų programą, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradedamas. Už - 98, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi įrašoma į sesijos darbų programą.
Gerbiamieji Seimo nariai, formaliai aš turiu paklausti, ar yra bent viena frakcija, kuri protestuoja prieš ypatingos skubos tvarką? Nėra. Tada prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad šis projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, spaudžia mygtuką "už". Už - 87, prieš - 1, susilaikė 4. Taigi projektas bus svarstomas ypatingos skubos tvarka.
1sesija24p svarstyti klausimai
Ir svarstome 5 darbotvarkės punktą, kviečiame į tribūną... Čia du pranešėjai įrašyti - teisingumo ministras J.Prapiestis ir premjeras B.Lubys. Teisingumo ministras J.Prapiestis. Primenu, kad jums dviems klausimams liko tiktai 9 min.
J.PRAPIESTIS. Gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai! Jums yra pateiktas Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektas. Trumpai kalbant apie Baudžiamąjį kodeksą, šitų siūlomų pakeitimų esmė tokia, kad mes dabar labai dažnai girdime ir kalbame patys, jog kažkuria prasme jaučiame nusikalstamumo tendencijas, kurios nėra palankios mums ir net gąsdinančios. Mes dažnai girdime teisėsaugos, teisingumo organų darbuotojų, jų vadovų kalbas, kad yra pakankamai duomenų apie vienas ar kitas nusikalstamas organizacijas, apie vieną ar kitą gana išgarsėjusį nusikaltimą, tačiau vis pritrūksta vienokių ar kitokių būdų tas žinias įforminti tokia procesine tvarka ir suteikti joms tokią teisinę reikšmę, kad ta informacija, tie duomenys taptų įrodymais. Taigi šiais pakeitimais, kiek galima ir kiek leidžia Konstitucija, praktiškai plečiamos teisėsaugos, teisingumo organų galimybės, įrodinėjant nusikalstamus faktus ir ypač jeigu kalbėtume apie taip dažnai minimą organizuotą nusikalstamumą. Dabartiniu metu tiek baudžiamasis procesas, tiek kažkuria prasme ir baudžiamoji teisė yra pakankamai formalizuota. Tai nesunku paaiškinti kalbant apie tai, kad, tarkim, šitie apribojimai, kažkuria prasme suvaržymai teisėsaugos organams yra teisėtumo garantija, kad nekaltas žmogus nebus nepagrįstai patrauktas į baudžiamąją atsakomybę ir nuteistas. Tačiau dabartiniu metu situacija rodo, kad tokios garantijos daugiau yra formalios ir taip tampa lyg ir lengvatomis nusikaltėlių pasauliui. Be to, man atrodo, kad metas pradėti ir daugiau pasitikėti tiek parengtinio tyrimo, tiek teismo organais. Taigi svarbiausi momentai yra tie, kad praktiškai siūlomuose projektuose, konkrečiai Baudžiamojo proceso kodekso projekte, plečiasi įrodymų šaltinis. Ir įrodymais jau galės būti laikoma ta informacija, kuri bus gauta iš garso įrašų, iš vaizdo įrašų, fotografuojant, pagaliau kvotos pareigūnams atliekant procesinius veiksmus. Ir tai jau bus įrodymai. To iki šiol pagal Baudžiamojo proceso kodeksą nebuvo. Be to, atsižvelgiant į realią situaciją, kiek leidžia mūsų galimybės ekonominės, materialinės ir kitos, šituose projektuose stengiamasi, jeigu taip galima sakyti, užtikrinti, garantuoti asmenų, pateikiančių įrodymus apie nusikaltimus, saugumą. Todėl mes kalbame apie liudytojų, nukentėjusiųjų, kitų asmenų parodymų įslaptinimą, nepateikiant konkrečiai, kas tuos parodymus, tuos įrodymus davė. Kitas momentas šituose projektuose yra tas, kad praktiškai plečiamos atsakomybės ribos už organizuotą nusikalstamumą. Dabartiniu metu dažniausiai patenka į teisiamųjų suolą tiktai smulkieji veikėjai šių organizacijų, būtent vykdytojai. Čia 2271 straipsnyje numatyta atsakomybė ir už vadovavimą tokioms organizacijoms, organizavimą. Jos čia yra vadinamos susivienijimais (gaujomis). Tai nėra tapačios sąvokos. Be to, akivaizdu ir tai, kad šiais projektais, čia jau kalbu apie Baudžiamąjį kodeksą, siekiama plėsti ir pareigūnų atsakomybę. Pareigūnų, kurie pažeidžia savo tarnybinius įgaliojimus. Dėl to atsiranda naujas straipsnis, būtent piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais. Be to, yra nauja norma, pavyzdžiui, dovanos priėmimas, kai pareigūnas už savo tarnybinių veiksmų atlikimą kaip atsilyginimą priima vertingą dovaną. Tegul ten nebuvo jokio spaudimo, nebuvo jokio prievartavimo, tačiau vis dėlto ir toks pareigūno elgesys žemina mūsų valstybės autoritetą, o konkrečiai tų institucijų, kurioms jis atstovauja ir vadovauja, autoritetą tiek žmonių akyse, tiek ir apskritai mūsų valstybėje. Be to, svarbu ir tai, kad šituose projektuose, atsižvelgiant į naujas ūkininkavimo sąlygas, atsižvelgiant į naujus ekonominius santykius, numatoma atsakomybė ir, pavyzdžiui, už fiktyvių įmonių steigimą. Numatyta atsakomybė už tai, kai neteisėtais būdais stengiamasi išvengti mokesčių mokėjimo. Na, ir jau kaip buvo minėta, numatyta atsakomybė už falsifikatų gaminimą. Čia Seimas turės spręsti, ar reikalingos dvi normos, kada numatyta atsakomybė bendrojoj normoj suformuluota, atsakomybė apskritai už falsifikatų, bet kokių prekių pagaminimą. Tačiau kadangi pastaruoju metu pati aktualiausia, ko gero, problema tampa alkoholinių gėrimų produkcijos falsifikacija, tai atskirai kaip specialioji norma yra pateikta ir dar dėl tokių gaminių gaminimo. Dar galiu pasakyti, kad šitą projektą kelis kartus svarstė Teisingumo ministerija, Aukščiausiasis Teismas, Generalinė prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija ir kitos žinybos, kurios vienokiu ar kitokiu būdu pajunta, kad trūkumas tokių įstatymų trukdo jiems realizuoti savo funkcijas, saugoti savo veiklos sferą baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis. Todėl tai buvo daroma, jeigu taip galima sakyti, gana plačiame specialistų būryje. Na, aš suprantu, kad pateikiant atitinkamų įstatymų pakeitimus reikėtų pateikti Seimo nariams ir tuos įstatymus, kuriuos mes keičiame. Tačiau tai yra kodeksai. Ir todėl aš prašyčiau, kad Seimo nariai neįsižeistų ir patys atsirastų tuos įstatymus. Tai yra kodeksai, jie svarbūs, sudėtingi įstatymai. Ir naudodamasis proga noriu pasakyti, kad atrasti šituos įstatymus bus jums labai nelengva, nes jeigu pačiame Seime jūs rasite 35 egzempliorius Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, tai bus labai gerai. M.Mažvydo bibliotekoje yra apie 15 egzempliorių. Taigi baigdamas noriu pasakyti, kad kai svarstysit biudžetą ir prieisit prie Teisingumo ministerijos biudžeto, nemažinkit jo, kadangi Teisingumo ministerija tuos pinigus, kuriuos gaus, stengsis panaudoti ir išleisti naujus kodeksus. Nes jeigu, pamatysit, jūs negalit gauti tokių įstatymų, kad galėtumėt su jais susipažinti, tai įsivaizduokit, kaip sudėtinga pagaliau ir teisėsaugos organams (aš jau nekalbu apie eilinius mūsų piliečius), kad jie žinotų tai, ką Seimas, priimdamas įstatymus, padaro.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatymui skirtas laikas baigėsi. Taigi jūs turite nuspręsti, ar svarstome biudžetą, kaip buvo planuota, ar leidžiame pristatinėti dar vieną šitą ar kitą dokumentą iki galo. Tam, matyt, užtruktume dar pusę valandos. Ar yra prieštaraujančių, kad tęsiame pristatinėjimą? Nėra. Tada prašom, Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Pritariu įstatymo projektui ir tam, kad, pavyzdžiui, už kontrabandos vežimą baudžiama 10 milijonų talonų bauda. Man nelabai aišku, kodėl 162 straipsnyje už įmonės komercinės finansinės veiklos apgaulingą vedimą, - tai leidžia nuslėpti nuo valstybės dideles mokesčių sumas, teužtraukia tik iki pusės milijono baudą. Tai maža suma, kuri, mano manymu, neduos laukiamo efekto. Kuo remiantis paimta tokia maža suma?
J.PRAPIESTIS. Įmonė įmonei nelygu. Kontrabandos mastas atskirais atvejais irgi labai skiriasi. Aš nematau čia didelės problemos. Aš prisimenu, Aukščiausiojoje Taryboje tai buvo lengviausiai išsprendžiamas klausimas, - tai būtent sankcijos dydis. Todėl, man atrodo, kad Seimo nariams, galbūt kažkuria prasme labiau jaučiantiems atskiras gyvenimo sritis, turintiems daugiau informacijos, man atrodo, bus visai nesunku parinkti optimalų variantą. Tuo labiau kad baudžiamojo įstatymo sankcijose visada yra paliekamos plačios ribos, kur teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, gali taikyti labai įvairaus dydžio baudas. Tačiau šitą pastabą aš pasižymiu ir mes ją įvertinsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Andrius Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau labai trumpai paklausti tik dėl numatomų baudų - finansinių ar piniginių baudų. Šiuo metu jos gal ir atrodo kai kur ir didelės, ir normalios, bet, žinodami mūsų infliacijos tempus, galim įtarti, kad po pusmečio tos baudos bus baudžiamiesiems tikrai simbolinės. Gal būtų įmanoma kaip nors kitaip jas įrašyti ar koeficientą, ar kaip nors kitaip įrašant į šitas pataisas?
J.PRAPIESTIS. Tai rimta pastaba ir tuo pačiu pasiūlymas. Be abejo, mes ne kartą mąstėm, galvojom, kad reikėtų, pavyzdžiui, nustatyti koeficientą, tam tikrą skaičių minimalių atlyginimų ar vidutinių atlyginimų. Tačiau dabartiniu metu tai nevisiškai įmanoma. Tai reiktų keisti visus baudžiamuosius įstatymus. Jeigu jau prisimenat, prieš tai anoje Taryboje buvo priimtas įstatymas dėl baudų indeksacijos, keičiantis, atsižvelgiant į infliacijos lygį ta indeksacija vyktų. Tai aš manau, kad mes tą pačią praktiką, nors jinai irgi nėra pakankamai tobula, galėsim išlaikyti.
PIRMININKAS. Seimo narys Vytautas Juškus.
V.JUŠKUS. 177 straipsnis, dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Ar jūs nemanote, kad per mažos baudos numatytos šitame straipsnyje pareigūnams, jeigu, sakysime, konkretų pavyzdį pateikt, tai Kėdainių atvejis, kai nuteistas mafijinės struktūros žmogus iki vienerių metų, o jis paleidžiamas neišsėdėjęs net vienerių metų, atsėdėjęs iš viso tik gal du mėnesius įskaitant 8 mėnesius parengtinio tardymo. O čia, neatsižvelgę į tai, mes numatom labai jau švelnias baudas pareigūnams ir, mano supratimu, jūs čia siūlote iki 5 metų be teisės dirbti. Tai, man regis, reikėtų, kad išvis šitoks žmogus, pasinaudojęs tarnybine padėtimi, šitoj sistemoj dirbti išvis nebegalėtų. Ir rašot čia: "pataisos darbai..." - čia jūsų visuose straipsniuose...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary, turite klausti, o ne siūlyti. Pasiūlyti pataisą jūs galite raštu ir ta pataisa bus įvertinta. O dabar prašome pranešėjo klausti.
V.JUŠKUS. Supratau. Sakykite, prašau, pataisos darbai čia pas jus beveik visuose straipsniuose numatyti. Kaip jie bus atliekami, jeigu šiandieną nevykdomos jokios statybos? Tai aš įsivaizduoju, kad statybose paprastai tai daroma. O kur dabar jie atliks tos pataisos darbus?
J.PRAPIESTIS. Na, čia klausimų buvo visa serija. Aš, jeigu juos visus prisiminsiu, pradėsiu nuo pradžios. Man labai sunku spręsti apie konkretų atvejį, kurį jūs minite. Kadangi aš nesu matęs bylos, nesusipažinęs, o bausmės parinkimo klausimas yra teismo klausimas. Jeigu tai buvo nusikaltimas iš tikro, kaip jūs kalbate, susijęs su organizuotu nusikalstamumu, tai, aišku, vieno šito straipsniai neužteko, buvo pagal sutartį ir kitokia kvalifikacija. Tačiau aš nemanau, kad, jeigu pareigūnas be šitų veiksmų atliks ir kitus nusikalstamus veiksmus, jam nuosprendyje bus vardinami ir kiti nusikaltimai. Todėl ne pagal vieną straipsnį bus jo veikla vertinama. Na, kadangi piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi turi labai įvairių formų ir ne visada laikomas sunkiu nusikaltimu, už kitus piktnaudžiavimo atvejus, pavyzdžiui, kyšininkavimą, numatomos labai sunkios bausmės. Todėl aš manau, kad teismui paliekama normali galimybė parinkti bausmę. Pagaliau ir teisės atėmimas dirbti tam tikras pareigas kad ir keliems metams, kai kada būna kai kuriems pareigūnams sunkesnė bausmė, negu laisvės atėmimas kitam žmogui. Bet aš manau, kad tai vėl jums nieks netrukdys atitinkamai koreguoti šitą sankciją. Aš laukiu pastabų tada.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Tik aš norėčiau, prašom neiti dar iš tribūnos. Aš Seimo narių prašyčiau klausti vieną klausimą, o pranešėjo teikti taip pat tik vieną atsakymą. Seimo narys Juozapas Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis ministre, ar jūs pritartumėte tokiai nuomonei, kad kai kuriems straipsniams, sakysim, dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dovanos paėmimas ir t.t., ten reikėtų numatyti turto konfiskavimą, ne pačios dovanos, bet turto, įgyto už neteisėtai užsidirbtus pinigus. Pavyzdžiui, visai galėtų žmogus būti, sakysim, susikaupęs didelę dalį pinigų, pasistatyti namus ir paskui gyventi ir t.t. Kokia jūsų nuomonė dėl šitos padėties? Ir reikėtų galbūt pateikti dovanos apibrėžimą - nuo kiek ir kaip? Kokia jūsų nuomonė?
J.PRAPIESTIS. Na, pirmiausia, apie turto konfiskaciją Konstitucijoje jau nebekalbama kaip apie tokią bausmę, taigi aš negaliu nieko pažadėti, kad konfiskacija atsiras šitoj sankcijoj. Be abejo, dovanos jau nebeteks tas žmogus, kuris ją priėmė. Dabar dėl dovanos apibrėžimo. Tai labai čia sudėtingas dalykas. Teorijoj įvairiai kalbama, kiti, pavyzdžiui, siūlo kūniškas saldybes irgi laikyti dovana arba net kyšiu atskirais atvejais, jeigu pareigūnas taip pasinaudoja tarnybine padėtimi... O dabar apibrėžti dydį infliacijos atveju gana sudėtingas dalykas. Man atrodo, kad reiks palaukti šiokios tokios praktikos ir atsižvelgiant į praktiką, kuri yra bylose dėl kyšininkavimo, tada ir nusistovės ta situacija.
PIRMININKAS.Ačiū. Seimo narys Valdas Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Kartu noriu prašyti pono A.Sakalo užrašyti mane diskusijai, kuri bus kituose etapuose, ne dabar. Ir pasistengsiu sutilpti į vieną minutę ir ponui ministrui noriu pateikti keletą klausimų, o jūs savo nuožiūra galite atsakyti į vieną. Pirmas dalykas...
PIRMININKAS. Ne, galite pateikti tik vieną klausimą, Reglamente taip numatyta. Prašome pasirinkti patį svarbiausią.
V.PETRAUSKAS. Pirmas dalykas. Kokia jūsų nuomonė? Prie ypatingai pavojingų valstybinių nusikaltimų ar nevertėtų priskirti spalvotųjų metalų vagystes, nes vagiama netgi geležinkelio signalizacijų linijų detales ir visa kita? Antras klausimas...
PIRMININKAS. Negalima, gerbiamasis Seimo nary!
V.PETRAUSKAS. Aš sutilpsiu į vieną minutę, o pono ministro nuožiūra jis atsakys. Jo valia.
PIRMININKAS. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Antras dalykas - asmens terorizavimas. Nusikalstamos grupuotės sudaro raštišką sutartį dėl apsaugos ir netgi tai vykdo labai subtilia forma neva tai neterorizuodami. Kokia jūsų nuomonė, kaip reiktų spręsti tą problemą? Ir paskutinis dalykas. Daug kur, taip sakant, formuluotėse dėl bausmių yra didelė įvairovė: taip - taip, arba-arba. Tai sudaro tam tikras spragas nuteisiant, tikrai pagrįstai nuteisiant. Jūsų nuomonė? Dėkoju.
J.PRAPIESTIS. Pradėsiu nuo galo.
PIRMININKAS. Pasirinktinai vieną.
J.PRAPIESTIS. Labai gerai, kadangi teismas gali parinkti bausmę, atsižvelgdamas ne vien tik į nusikaltimą, bet ir į tai, kokia to žmogaus asmenybė. Terorizavimo klausimas - tai įrodinėjimo dalykas, tai jau kriminalistų kvalifikacijos lygis. Na, pačių metalų vagystę įrašyti į sunkių nusikaltimų sąrašą kažin ar tikslinga. Kitas dalykas, jeigu grobiant šituos metalus buvo padaryti kiti nusikaltimai, pavyzdžiui, ten pakenkti geležinkelio keliai ar kitos komunikacijos, tai vien jau šita veika tampa nusikaltimu ir jie yra būtent tų nusikaltimų sąraše. O žiūrint į perspektyvą, man atrodo, tuoj nebebus, ką iš tų metalų vogti. Taigi įrašyti tai, ko jau nebėra, vargu ar bereikalinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš dar kartą primygtinai prašau Seimo narių klausti tik vieną klausimą, atsakinėti pranešėjui tik į vieną klausimą. Seimo narys Romualdas Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis ministre, šitas klausimas artimas tam, apie ką jūs dabar kalbėjote - dėl vario karštligės. Ir štai ministras L.Ašmantas, pasakodamas iš tos tribūnos, sakė, kad buvo sulaikytas žmogus, kuris įėjo į transformatorinę, apdegė, susižeidė, o teismas jį išteisino. Ar neturėtų būti čia įtrauktas ir straipsnis apie kokią nors greitą atsakomybę už savavališką įėjimą į svarbios paskirties pastatus?
J.PRAPIESTIS. Na, matot, visų klausimų, organizaciniai visų klausimų išspręsti vien Baudžiamojo kodekso normomis praktiškai neįmanoma ir nėra prasmės. Jeigu nėra kitose srityse tvarkos, galbūt net netinkamai sureguliuota tvarka būtent tuose objektuose, tai reikėtų pirmiausia apie tai galvoti, o ne iš karto ginti pačias sunkiausias baudžiamąsias priemones.
PIRMININKAS. Taip ir ką norite pasiūlyti, gerbiamasis pranešėjau? Ką jūs siūlote? Paskui dėl procedūros klausimai.
BALSAS IŠ SALĖS. Dar neatsakyta į mano klausimą!
PIRMININKAS. Ne, negalima, atsiprašau, bet nebegalima jau. Prašome siūlyti, ką siūlysit, gerbiamasis pranešėjau? Pritarti ar jūs siūlysite kokią nors skubesnę tvarką, ar dar ką nors siūlysite?
J.PRAPIESTIS. Na, be abejo, man belieka siūlyti pritarti. Tačiau, kadangi ankstesnis sprendimas, tai, ką pateikė premjeras - priiminėti ypatingos skubos tvarka, kažkuria prasme verčia ir mane tai daryti, kadangi, jeigu kalbėtumėte apie falsifikatus, tai tas pakeitimas, kurį jūs priimsite, neveiks, jeigu nebus priimtos tos normos, su kurių projektais aš prieš jus stoviu. Tačiau, kita vertus, aš vis dėlto, na, man labai sunku tai sakyti, nes baudžiamieji įstatymai - patys sunkiausi įstatymai, labiausiai paliečia žmogaus teises, laisves. Todėl aš tikrai norėčiau, kad gerbiamasis Seimas labai rimtai pastudijuotų juos. Ir kuo daugiau pastabų ir pasiūlymų ar net kritikos, tuo geriau būtų.
PIRMININKAS. Taigi jūsų siūlymas vis dėlto?
J.PRAPIESTIS. Mano siūlymas toks, koks yra rašte, pasirašytame premjero.
PIRMININKAS. Skubesne tvarka siūlote. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dėl procedūros nori Saulius Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Taip, ačiū. Aš dėl vedimo tvarkos. Norėčiau pasitikslinti. Jūs labai konkrečiai ir aiškiai traktavote, kad kiekvienas Seimo narys gali paklausti vieną klausimą. Aš norėčiau, kad jūs nurodytumėte Reglamento vietą, kur yra sakoma visiškai kitaip. Klausdamas gali pateikti vieną klausimą. Tas yra tiesa. Bet klausti gali kiek nori kartų. Tiktai vieną kartą paklausęs, jis paskui vėl atsiduria sąrašo gale ir vėl ratas sukamas iš naujo. Šita procedūra nebuvo padaryta. Yra du būdai - arba apriboti klausimams laiką ir tuomet viskas išsisprendžia - spėjai arba nespėjai, arba kažkokiu būdu susitarti. Dabar jūs nusprendėte vienas. Klausimas tikrai rimtas ir labai būtų malonu iš pranešėjo išgirsti atsakymą į kai kuriuos klausimus. Sakykime, ponas V.Petrauskas pateikė tris klausimus, leido pasirinkti pranešėjui, kuris, jo manymu, yra svarbiausias. Bet pasibaigus klausimams jisai gali atsakyti ir į kitus du, jeigu mato, kad tai reikalinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Visiškai jūs esate teisus, bet kiekvienu atveju klausiantysis trims klausimams turėjo užsirašyti tris kartus. Jis to nepadarė, tai aš elgiausi pagal Reglamentą. O dabar, gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Pranešėjas siūlo, kad įrašytume į darbų programą siūlomą dokumentą. Ir antra - kad svarstytume skubesne tvarka. Taigi balsuosime du kartus. Prašome, kas už tai, kad įrašytume į darbų programą, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas prasidėjo. Prašome Seimo narių neužmiršti balsuoti. Taigi už tai, kad būtų įrašyta į sesijos darbų programą , balsavo 87, prieš - 1, susilaikė 3. Dokumentas, įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimų ir papildymų" įrašomas į sesijos darbų programą. Dabar prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų svarstoma skubesne tvarka, spaudžia mygtuką "už". Už tai balsavo 81 Seimo narys, prieš - 2, 5 susilaikė. Taigi įstatymas bus svarstomas skubesne tvarka. Kviečiame į tribūną, jeigu gerbiamasis pranešėjas Jonas Prapiestis pristatys antrąjį dokumentą. Ar jau nebepristatote antrojo dokumento? Ačiū tada. Tada toliau svarstome biudžetą.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKAS. Prašau, Andrius Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš nebežinau, gal galėtų pirmininkas ar laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas Seimą informuoti, ar yra kokie nors klausimai, kurie svarstomi paprasta tvarka? Man atrodo, kad Seimas pereina į naują tradiciją - viską svarstom skubesne tvarka. Aš tikrai nieko neprieštarauju dėl to, bet aš...
PIRMININKAS. Yra, gerbiamasis Seimo nary Andriau Kubiliau - biudžetas yra svarstomas paprasta tvarka.
A.KUBILIUS. A, ačiū.
1sesija24p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kviečiame į tribūną Seimo narį M.Pronckų. Jis Agrarinio komiteto vardu padarys pranešimą dėl valstybės biudžeto. Aš tuo priminsiu, kad buvo balsuojama dėl dviejų pateikimų: dėl 4 ir 5 punktų.
M.PRONCKUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, pirmininkaujantis, gerbiamieji Seimo nariai! Prieš pradėdamas dėstyti temą, aš visgi norėčiau retorinį klausimą užduoti sau ir visiems, kodėl gi šiandien mes svarstom tokį, jeigu taip galima išsireikšti, labai ubagišką biudžetą, kuris netenkina jokių poreikių? Ir, žinoma, čia platesnė diskusija būtų reikalinga, tačiau iš savo pusės aš galiu pasakyti tiktai tiek, kad vykdomos žemės ūkio atžvilgiu politikos pasekmės jaučiasi labai ryškiai.Ir vien dėl to, dėl tokios politikos valstybė praeitais metais vien iš gyvulininkystės produkcijos lyginant su 1980 metais negavo produkcijos daugiau kaip už pusę milijardo dolerių. Pusės milijardo dolerių negauta vien tiktai už gyvulininkystės produkciją, valstybė negavo jos. Savaime suprantama, kada nėra produkcijos, o yra tiktai beverčiai popierėliai, sunku subalansuoti ne tiktai biudžeto, bet ir mūsų visų gyvenimą ir mūsų ūkinių reikalų finansavimą.
Dabar dėl biudžeto poreikių žemės ūkio vystymui motyvai. Kodėl žemės ūkis prašo arba reikalauja biudžeto lėšų? Yra dvi priežastys: 1. Žemės ūkio produkcijos gamintojai, įsigydami resursus beveik pasaulinėmis kainomis, pagamintą savo produkciją parduoda žymiai mažesnėmis kainomis negu pasaulinės. Dažnai šitos kainos siekė tiktai 2040% ir tik kai kuriais atvejais 60% pasaulinės kainos. 2. Visos išsivysčiusios Vakarų šalys priešingai kai kuriems anksčiau darytiems spekuliatyviniams pareiškimams, supirkdamos žemės ūkio produkciją žymiai didesnėmis negu mes kainomis, žemės ūkio gamintojus solidžiai dotuoja arba kitaip paremia. Rėmimas vykdomas taip pat subsidijuojant gamintojus. Subsidijos taikomos palaikant rinkos kainas, vykdant tiesioginius mokėjimus, mažinant išteklių kainas, teikiant bendras paslaugas, vykdant kitą netiesioginę paramą. Įvairių valstybių subsidijos įvairios. Tačiau, pavyzdžiui, Šveicarijoje žemės ūkio produkte valstybės pinigai sudaro 80%, Suomijoje valstybės pinigai žemės ūkio produkte sudaro 71 % ir pan., ir pan.
Lietuvoje praėjusiais metais šie klausimai buvo sprendžiami nepatenkinamai. Todėl, Žemės ūkio ministerijos duomenimis, š.m. sausio mėnesį nenuostolinga buvo tik pieno gamyba, o tuo metu galvijų kainos padengė tiktai 50 %, naminių paukščių - 40%, kiaulių ir kiaušinių - 8090 % gamybos kaštų.
Minimalaus papildomo lėšų poreikio subsidijavimui poreikis. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, įvertinus žemės ūkio produkcijos gamybos perspektyvą ir tiekiamų materialinių techninių ir energetinių išteklių kainų bei paslaugų tarifų ir žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų kitimų tendencijas, prognozuojama, kad šiais metais žemės ūkio bendrieji kaštai sudarys apie 175 mlrd. talonų, o bendrosios pajamos - tiktai apie 150 mlrd. talonų, vadinasi, kad 2526 mlrd. talonų žemės ūkio produkcija bus nuostolinga.
Dėl to būtina atrasti papildomai apie 25 mlrd. talonų materialinių energetinių išteklių atpiginimui skiriant pagal kontraktų sistemą, kad žemės ūkio produkcija nors nebūtų nuostolinga gamintojams. Dar 2,5 mlrd. talonų reikalinga suteikti finansinei paramai gamintojams, ūkininkaujantiems blogose žemėse.
Melioracija ir kalkinimas. Savivaldybių biudžetuose numatyta melioracijai ir kalkinimui skirti 2 mlrd. talonų. Be kelių tiesimo minimalios šiems reikalams išlaidos yra 8,5 mlrd. talonų. Iš jų melioracijos sistemos eksploatacijai ir remontui - 2,9 mlrd. talonų, melioracijos sistemų rekonstrukcijai - 2,1 mlrd. talonų, dirvų kalkinimui - 2,1 mlrd. talonų. Be to, ūkininkų žemėse numatoma įrengti 9 tūkst. ha naujų sausinimo sistemų - 1,4 mlrd. talonų. Jei melioracijai bus skiriama tiktai 2 mlrd. talonų, tai melioracijos įmonės numato darbo turėti tik iki gegužės mėnesio, toliau įmones reikės likviduoti ir 44 mlrd. talonų vertės melioracijos įrenginiai liks be priežiūros. Kadangi praeitais metais apie 200 mln. talonų melioracijai skirtų lėšų buvo panaudota kitiems tikslams, kyla abejonės, ar galima patikėti šias lėšas valdyti savivaldybėms. Jei visgi joms šios lėšos bus skiriamos, būtina užtikrinti griežtą kontrolę jas naudojant.
Papildomų lėšų išieškojimo galimybės. Komitetas svarstydamas pateikė kai kuriuos savo samprotavimus. Jie būtų tokie: ieškoti būdų padidinti pajamas. Vienas iš tokių tai būtų mokesčio už turtą įvedimas. Taip pat kiek galima mažinti išlaidas. Mes siūlom mažinti bendras valstybės valdymo išlaidas, konkrečiai apie 2 mlrd. talonų. Mes savo ruožtu konkrečiai jau pasiūlėm ir pasirašėm tokį raštą Vyriausybei, kad reikia sujungti Geodezijos valdybą su Žemės ūkio ministerija, ir keliam klausimą, pavyzdžiui, ar Seimui reikalingi tretieji rūmai. Antra, siūlom mažinti Krašto apsaugos išlaidas 1 mlrd. talonų. Siūlom padidinti biudžeto deficitą 5 mlrd. talonų. Taip pat ketvirta, dalį statomų iš valstybės lėšų finansuojamų objektų siūlome skubiai privatizuoti ir kartu galbūt atkristų finansavimas iš valstybės lėšų. Siūlome pagalvoti dėl savivaldybių biudžetų dotacijų. Išeina labai įdomus dalykas - kada mes dotuojam savivaldybes, jų aukštieji valdininkai labai abejingai žiūri, kaip niokojamas ir griaunamas rajonuose ūkis, lyg jie būtų visiškai neatsakingi už tas pasekmes. Todėl manome, kad būtų tikslinga susieti valdininkų atlyginimą su rajono ūkio būkle. Žemės ūkio lėšų poreikis yra ne Agrarinio komiteto reikalas, galų gale ne pono B.Lubio reikalas, ne M.Pronckaus reikalas, ne V.Velikonio reikalas. Tai yra mūsų visų reikalas. Ir jeigu mes iš tikro nerasim reikalingo kiekio lėšų, aš prognozuoju tokias pasekmes. Pirma, Lietuva iš žemės ūkio produktus eksportuojančio krašto jau pasidarė ir pasidaro juos importuojančia šalimi. Didžiausia dovana Vakarams, o mums - realios nepriklausomybės mažėjimas. Antra, Respublikos biudžeto išlaidų dalyje atsiras vis didėjantis išlaidų straipsnis maisto produktams pirkti, taip pat didės biudžeto išlaidų dalis remtiniems žmonėms, kurie tų produktų neįperka. Trečia, toliau blogės kaimo žmonių gyvenimas, bedarbystė, nenašus sunkus darbas, sąlygojantis skurdų egzistavimą, atsisakymas kitų socialinių poreikių.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Ir kviečiame į tribūną Lenkų frakcijos vardu Seimo narį Artūrą Plokšto.
A.PLOKŠTO. Gerbiamieji Seimo nariai, iš pradžių trumpai norėčiau pašnekėti apie šių ir ateinančių metų biudžetus. Mes siūlom visų pirma priimti šių metų biudžetą po pataisų įrašymo, traktuoti jį kaip provizorinį ir jau maždaug nuo vasaros pradėti svarstyti ateinančių metų biudžetą, šį svarstymą siejant apskritai su struktūrinių Lietuvos ūkio vystymosi krypčių pergalvojimu. Nes, mūsų manymu, toks biudžeto priėmimas, koks yra dabar, tai, kaip jau buvo čia minėta, trumpos paklodės tampymas. Kai sustojam tokioj vietoj, reikia tikrai pagalvoti, kokia kryptimi toliau eisim, kaip plėtosim Lietuvos ūkį. Tam reikia ir laiko, ir ne tik Seimo, bet ir mokslininkų, mokslinių institutų pasitelkimo, ir visokiausių tyrimų, kur kas daugiau pagrįstų, negu yra dabar.
Apie šių metų biudžetą visų pirma manome, kad negalima didinti biudžeto deficito, nes biudžeto svarstymas kryps į tai, iš kur gauti pinigų žemės ūkiui. Aišku, žemės ūkio padėtis yra labai sunki ir pinigų rasti jam reikia, bet ne biudžeto deficito sąskaita. Manome, kad prognozės dėl pajamų padidėjimo yra mažai realios, daugiau kalbama apie tai, kad mums reikės kaip nors palikti tą gamybos lygį, kuris yra dabar, ir dėl to prognozuoti ryškų padidėjimą... Aišku, būtų gerai, kad taip būtų, bet remtis tuo, manome, nelabai tikslinga. Todėl siūlome nustatyti taupymo režimą ir tas režimas iš esmės būtų skirtas lėšų suradimui žemės ūkiui.
Bet dėl žemės ūkio dotavimo reikia vis dėlto pasakyti, kad paprastas dotavimas tai nėra ta išeitis, kuri reikalinga. Dabar Lietuvoje susiklostė neefektyvi žemės ūkio struktūra ir galima dotuoti be galo be krašto, mes neišeisim iš tos duobės. Čia būtina vis dėlto struktūrinė žemės ūkio reforma. Ir čia vėl grįžtam prie to, kad jau nagrinėjant ateinančių metų biudžetą reikia susimąstyti, kokį ūkį mes norime turėti, ir ta kryptimi eiti. Manome, kad būtų galima padidinti pajamų dalį nustatant turto mokestį, siejant jį su privatizuotų objektų panaudojimu tam, kad jie nestovėtų remontuojami, o vis dėlto būtų kažkoks paskatinimas greičiau leisti juos į apyvartą. Ir taip pat kaip papildomas pajamų šaltinis - tai ekonominės policijos sukūrimas. Čia visų postkomunistinių šalių tokia bėda, kad neišieškomi mokesčiai. Ir čia, kaip buvo minėta, tas skaičius yra apie 5 mlrd. Tai būtent tas deficitas, kuris dabar yra biudžete. Mes manome, kad ekonominės policijos sukūrimas atsipirktų ir čia būtų dar vienas žingsnis pradedant kovą prieš mafiją.
Dėl išlaidų mažinimo. Pritariam siūlymui sumažinti valstybės valdymo išlaidas maždaug 10%. Peržiūrėjus ministerijų išlaidas, vis dėlto krinta į akis kai kurios išlaidos, kaip užsienio komandiruočių, pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos departamento 33 mln., Seimo Apsaugos skyrius, kuris, be abejo, turi būti sumažintas, įvairios Turniškių statybos - 60 mln. Šiaip sunku, aišku, pasakyti apie kiekvieną ministeriją, kur ten galima būtų sutaupyti, bet kadangi valstybės valdymo išlaidos išaugo gan stipriai, mes manome, kad, peržiūrėjus šitas išlaidas, bus galima rasti vietų, kur sutaupyti yra įmanoma.
Taip pat siūlome sumažinti išlaidas krašto apsaugai. Tai yra susiję dar ir su tuo, kad faktiškai dabar krašto apsaugos daliniai, dislokuoti rajonuose, tapo visai nereikalingos įtampos šaltiniais, ir ten disciplina yra nepakankama. Tuo labiau kad šituos pinigus, kuriuos būtų galima sutaupyti krašto apsaugoj, siūlome tiesiog Vidaus reikalų ministerijai ir teisėtvarkos organų sustiprinimui, nes čia nelabai yra apie ką diskutuoti. Visi žinom, kad šitoj srity padėtis visą laiką blogėja. Siūlome taip pat pergalvoti nedidinant ir nemažinant lėšų muitinių darbą, kadangi dabartinė valstybės ekonomikos vystymosi kryptis bus atsisakant licenzijų muitų kryptim. Manome, kad muitinių darbas yra nepakankamas, ir ten būtinos reformos.
Taip pat siūlome pergalvoti lėšų paskirstymą mokslo institutams. Dažnai minima visokiausi mokslo institutai, kurie dirba, bet praktinės naudos nepakanka. Tuo labiau kad yra ir tokių institutų, kurie pasiliko pagal buvusios Sovietų Sąjungos mokslo programas. Mes nemanom, kad Lietuva pajėgs toliau jas tęsti.
Siūlom taip pat likviduoti Valstybinę regioninių problemų komisiją, kadangi jos reikalingumas sunkiai įrodomas ir tokie argumentai gali pateisinti bet kokią struktūrą. Taip pat siūlom likviduoti Rytų Lietuvos televiziją, perskirstant lėšas pačios televizijos viduje. Ten reikia sukurti vieną gerą kanalą, o ne švaistyti lėšas, be reikalo užimant eterį ir įdarbinant žmones. Tas lėšas siūlom visų pirma, kaip jau minėjau, paskirti žemės ūkiui, bet vis dėlto turint omeny tai, kad reikalinga apskritai žemės ūkio reformos kažkokios krypties analizė ir pakeitimas to kelio, kuriuo einame dabar.
Siūlome taip pat padidinti asignavimus socialinei apsaugai, tai jau buvo minėta. Tai visų pirma milijardas vaistams, nes žmonės jau nepajėgs pirkti vaistų pasaulinėm kainom.
Ir kas, mūsų akimis, yra svarbu, siūlome suteikti dotaciją Rytų Lietuvos ekonominio kultūrinio atsilikimo likvidavimui. Visą laiką tai buvo apleistas kraštas, visą laiką buvo apie tai kalbama, kad reikia ten kažką padaryti, pakalbėti. Kol kas negalima pasakyti, kad yra koks nors efektas. Ir jeigu bus skirta pinigų, manome, kad turi būti sukurtas kontrolės mechanizmas tam, kad tie pinigai neišeitų per savivaldybes ir nebūtų panaudoti nepakankamai efektyviai.
Baigdamas galiu pasakyti, kad reikės vis dėlto gal kas ketvirtį, gal, kaip ponia E.Kunevičienė siūlė, kas mėnesį įvertinti biudžeto realizavimą ir, ko gero, papildomai koreguoti. Nes faktiškai dabar pajamų dalis yra, mūsų akimis, nepakankamai pagrįsta ir gali atsitikti taip, kad tų pajamų gali ir nebūti. Tada reikės spręsti, kur apriboti. Siūlome apribojant neliesti visų pirma socialinės apsaugos sferos.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Kviečiame į tribūną Seimo narį E.Raišuotį Žmogaus ir piliečių teisių bei tautybių reikalų komiteto vardu. Ruošiasi P.Papovas Savivaldybių komiteto vardu.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Žmogaus ir piliečių teisių bei tautybių reikalų komitetas, apsvarstęs siūlomą šių metų valstybės biudžetą, atkreipė dėmesį į gana tokius, sakyčiau, svarbius momentus. Vienas iš svarbiausių momentų, manome, tai, kad Rytų Lietuvos rajonų problema turbūt egzistuoja dar iki šių dienų ir valstybės biudžete iš dalies ši problema bandoma spręsti. Bet, mūsų nuomone, ne visiškai gerai. Ypač jeigu suteiktume prioritetus švietimo, kultūros ir sveikatos apsaugos sritims. Manome, kad reikėtų dar didesnio finansavimo šioms sritims. Manytume, laikantis principo, kiek vienam gyventojui tenka lėšų... Šio principo Rytų Lietuvos rajonuose nesilaikoma. Paimkime kai kurių Rytų Lietuvos rajonų skaičiavimus. Pavyzdžiui, Zarasų rajono vienam gyventojui tenka 14,5 tūkst. talonų, tuo metu Švenčionių rajono gyventojams tenka tik 11,8 tūkst. talonų. Žodžiu, šiuo principu vadovaujantis lygiateisiškumo lyg ir nematytume.
Norėčiau pagvildenti dar tą problemą, kurią iškėlė konkrečiai šiuo metu gerbiamasis A.Plokšto dėl Regioninių problemų komisijos būtinumo ir ar reikia ją finansuoti. Manyčiau, kad šią problemą dabar iš karto išspręsti mums nepasiseks. Manytume, kad kol kas nereikėtų naikinti šios komisijos, o skirti jai finansavimą. Tiktai galbūt reikėtų ateityje pagalvoti apie jos veiklos kryptingumą ir efektyvumą.
Mūsų komitetas mano, kad reikėtų pagalvoti apie siūlomą iš biudžeto dotavimą, 189 mln.,skirtą spaudai. Manytume, kad čia reikėtų šį momentą tiksliai įvardinti, kokiems leidiniams, kokiai spaudai ir leidykloms dotuoti nuostoliams padengti, žinant, kokiems leidiniams, konkrečiai įvardijant leidinius, kuriems būtų skiriamas tas dotavimas. Manytume, kad būtų tikslinga atkreipti dėmesį į mūsų brolius, gyvenančius Rytų šalyse, kurie šiuo metu galvoja sugrįžti arba ir pasilikti, skirti tam tikrą finansavimą jų problemoms, kultūrinio aptarnavimo, švietimo problemoms spręsti.
Apskritai komitetas, pritardamas siūlomam biudžetui, vis dėlto, kaip prieš tai minėjau, siūlo atkreipti ypatingą dėmesį į Rytų Lietuvos rajonų problemas.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Kviečiame į tribūną P.Papovą Savivaldybių komiteto vardu. Ruošiasi finansų ministras E.Vilkelis.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės atstovai! Savivaldybių komiteto nariai detaliai išanalizavo Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžeto 1993 metų išlaidų suvestinės straipsnius pagal numatytus atskaitymų normatyvus ir planuojamas dotacijas. Turiu konstatuoti, kad lėšos išlaidoms savivaldybių biudžetuose šiems metams planuojamos pagal galimybes, o ne pagal poreikius. Taigi jos yra sumažintos apie 50%, o pagal kai kuriuos išlaidų straipsnius, kaip miestų ir gyvenviečių tvarkymui, kapitalų investicijoms, melioracijai, sumažintos net iki 3 kartų. Su tuo iš dalies sutiko ir Finansų ministerijos atstovai.
Kaip jau čia kalbėjo Agrarinio komiteto pirmininkas, skirta labai mažai lėšų nacionalinei žemės ūkio programai vykdyti, ūkininkams ir apskritai žemės ūkiui remti. Finansų ir kitų ministerijų vadovaujantys pareigūnai išsamiai nepaaiškino mums komitete, pagal kokius kriterijus ir kokiems konkretiems tikslams numatytos lėšos pagal tokių išlaidų straipsnius.
Pirma, autotransporto įmonių daliniam finansavimui. Buvo aiškinta, kad baziniai rodikliai buvo paimti prieš vienerius ar dvejus metus, pagal pateiktus nuostolių apskaičiavimus juos indeksavus. Mes abejojam, ar šitos išlaidos yra realios ir pakankamos šiems metams. Toliau, perimtų socialinių objektų išlaikymui ir tolesnėms jų eksploatavimo perspektyvoms. Čia irgi labai daug yra neaiškumų. Lengvatoms už komunalines paslaugas socialiai remtinoms šeimoms. Buvo paaiškinta, kad tokios išlaidos yra numatytos pagal savivaldybių paraiškas. Tačiau neaišku, ar šios išlaidos yra pakankamos, ar teisingai jos yra pateiktos ir pagal kokius kriterijus. Tikslinės programos Rytų Lietuvos rajonams vykdyti numatytas lėšas. Tačiau pagal mums pateiktą tų išlaidų išklotinę tiktai tai buvo pateikta. Tačiau tos išlaidos, arba, kitaip sakant, tikslinė programa, nėra patvirtinta Vyriausybės. Nėra į šią programą įtrauktas ir Zarasų rajonas. Todėl neaišku, pagal kokius kriterijus - ar pagal savivaldybių vadovų paraiškas, ar Vyriausybės įgaliotinių gera valia yra skiriamos lėšos nesamai programai. Todėl mūsų komitetas siūlo visų šių išlaidų straipsnius papildyti. Ir dar vienas išlaidų straipsnis mums yra neaiškus, tai papildomos išlaidos. Vienoms savivaldybėms jos yra numatytos, kitoms ne. Pagal kokius kriterijus ir pagal kokius prašymus, neaišku.
Mūsų komitetas, kaip aš jau minėjau, konstatuoja, kad kai kurie išlaidų straipsniai yra labai ir labai sumažinti. Todėl siūlome konkrečiai padidinti lėšas miestų ir gyvenviečių tvarkymui bent du kartus (aš sakiau, kad jos yra sumažintos tris kartus) arba 1,8 milijardo talonų. Komitetas dėkingas Biudžeto komitetui, kuris pritarė (tiesa, tik iš dalies) padidinti milijardu talonų, o būtina padidinti, mes manome, 1,8 milijardo. Komitetas taip pat siūlo ir pajamų šaltinį šioms papildomoms išlaidoms padengti. Jau čia buvo kalbėta ir mes manome, kad pribrendo reikalas Respublikoje įvesti turto mokestį. Pagal šį mokestį pajamų dalyje įplaukų būtų apie 2 milijardus. Taigi 1,8 milijardo visiškai pakaktų miestų ir gyvenviečių tvarkymui. Reikėtų, kad Finansų ministerija prisiimtų sau tokį įsipareigojimą parengti tokį turto mokesčio įstatymą.
Gerbiamasis M.Pronckus, komiteto pirmininkas, daug kalbėjo apie žemės ūkio dotavimą ar subsidijas. Aš nekalbėsiu, tačiau ir mūsų komitetas tai svarstė ir mano, kad vis dėlto galima būtų padidinti pajamų įplaukas, įvedus reikiamą kontrolę mokesčiams išieškoti, ypač iš dabar vis didėjančių privačių komercinių struktūrų. Mes manome, kad tokiu būdu būtų galima papildomai gauti net 8 milijardus talonų pajamų.
Mūsų komitetas svarstė valdymo išlaidas. Buvo nuspręsta balsavimo būdu siūlyti Biudžeto komitetui ir ministerijoms, Vyriausybei štai tokiu būdu mažinti valdymo išlaidas: po 15% sumažinti Aplinkos apsaugos, Valstybės kontrolės departamentams, Ekonomikos ministerijai, Pramonės ir prekybos ministerijai bei Užsienio reikalų ministerijai, po 10% - Finansų, Krašto apsaugos bei Valstybinei mokslo, studijų ir technologijos tarybai. Ir netgi siūloma po 20% sumažinti Statybos ir urbanistikos ministerijai kartu su Komunalinio ūkio departamentu ir Muitinės departamentui. Susidarytų nedidelė, bet iki dviejų milijardų talonų papildomų lėšų suma.
Taip pat komitetas siūlo Žemės ūkio ministerijai peržiūrėti savo asignavimus ministerijai ir kitoms įmonėms, kapitalinei statybai ir nukreipti nacionalinei žemės ūkio programai finansuoti apie 5 milijardus talonų. Iš viso papildomai susidarytų žemės ūkiui apie 1520 milijardų talonų.
Komitetas svarstė Ignalinos rajono Visagino gyvenvietės problemas. Konstatavo, kad nors jau daugiau kaip metus yra įvestas tiesioginis valstybinis valdymas, paskirtas Vyriausybės įgaliotinis, tačiau Vyriausybė ir šiems metams problemoms spręsti beveik nenumato lėšų, išskyrus Žemės ūkio ministerija - pieno perdirbimo įmonės statybai, tačiau savivaldybė ir įgaliotinis abejoja, ar pastatyta tokios apimties pieno perdirbimo įmonė turės žaliavos, turės pieno. Tuo tarpu yra pradėtas statyti siuvimo fabrikas, o bedarbių moterų Visagino gyvenvietėje labai daug, bet lėšų mes nesuradom, kuriame straipsnyje jos būtų numatytos. Visagino gyvenvietėje yra pradėta statyti 10 ir daugiau objektų. Jie dabar palikti likimo valiai, neužkonservuoti, genda tos statybinės medžiagos ir niekas nesprendžia. Todėl komitetas siūlo visoms suinteresuotoms ministerijoms ir Vyriausybei vis dėlto apsvarstyti operatyviai Visagino gyvenvietės problemas ir numatyti reikiamas biudžete lėšas.
Komitetas siūlo savivaldybių tarybose mažinti etatus, nes pagal Vietos savivaldos pagrindų įstatymą anksčiau ten veikė tarybos prezidiumas, dabar jis yra panaikintas, todėl manome, kad galima būtų sumažinti etatus tarybose ir kitiems padidinti atlyginimus.
Dabar norėčiau atsakyti komiteto pirmininkui gerbiamajam M.Pronckui, iškėlusiam dotacijų savivaldybėms klausimą. Turiu pasakyti, kad dotacijos savivaldybių biudžetuose yra reliatyvus dalykas. Tai priklauso nuo to, kokia yra gamybos infrastruktūra, koks tos infrastruktūros išdėstymas atskiruose rajonuose. Štai konkrečiai, Vilniaus, Alytaus miestuose nuo fizinių asmenų pajamų procentas atskaitymams yra paimtas tik 46,29%, nuo pridėtosios vertės mokesčio - tik 5% ir nereikia dotacijų, todėl ten gamyba yra išvystyta. Tuo tarpu, sakykim, Birštono, Druskininkų miestai 100% eina į savivaldybių biudžetus ir dar reikia apie 2030% dotacijų, kadangi ten nėra pramonės, nėra iš ko sukaupti savivaldybės lėšų.
Ačiū už dėmesį.
1sesija24p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Kadangi gerbiamojo ministro E.Vilkelio laukia Vyriausybės posėdyje, o jis turėtų pristatyti 15 darbotvarkės punktą, tai jeigu Seimo nariai neprieštarautų, prašytume, kad jis tai padarytų, o biudžetą svarstysime toliau po pietų. Taigi kviečiame poną ministrą E.Vilkelį, o aš norėčiau perskaityti, kol jis ateis, du dalykus. Pirmiausia pagal Reglamento 231 straipsnį nuolatinės komisijos, frakcijos ir deputatai gali siūlyti didinti numatytas išlaidas, tik nurodydami konkretų finansavimo šaltinį, o ponas ministras, matyt, kalbės dabar apie papildymą, kuris buvo priimtas 1991 m. Nustatant apmokestinamąjį pelną 1991 - 1992 metais iš bendrų įplaukų atimami atskaitymai ir rinkliavos į kelių fondą. Jis siūlo šitą galiojimo laiką pratęsti. Taip? Prašome, gerbiamasis ministras.
E.VILKELIS. Taip. Būtent taip. Tai visiškai nieko naujo nei galiojančiuose įstatymuose, nei kituose norminiuose aktuose. Paprasčiausiai atitinkamu nutarimu šitas išlaidas buvo numatyta 1991 - 1992 metais neįtraukti į apmokestinamąjį pelną ir yra prašymas šitą tvarką palikti ir 1993 metams. Praktiškai, kaip gerbiamoji E.Kunevičienė minėjo, kelių fondas tai ir yra tam tikra valstybės biudžeto dalis, ir jeigu, sakykim, šitą dalį mes dar apmokestintume juridinių asmenų mokesčiu, tai išeitų, kad tos pačios pajamos praktiškai apsimokestintų du kartus. Nežinau, kokia buvo ankstesnė motyvacija dėl šitų išlaidų neįtraukimo į apmokestinamąjį pelną, bet manau, kad šita argumentuotė priimtina, ir kol atskirai galioja kelių fondas šalia biudžeto, atskaitymai į jį neturėtų būti apmokestinami pelno mokesčiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Eigirdas nori jūsų paklausti.
A.EIGIRDAS.Gana konkretus klausimas, kurį gavau rajone. Šitas kelių mokestis imamas iš organizacijų, taip pat ir žemės ūkio bendrovių. Tos bendrovės nariai ir klausia, kodėl, sumažinus aptarnavimą ir kelių priežiūrą, sutelkus dėmesį tik pagrindiniams keliams, iš jų imamas mokestis, jeigu jų vidiniai keliai yra neprižiūrimi ir netvarkomi?
E.VILKELIS. Aš manyčiau, kad čia yra bendra nuostata. Sakykim, valstybės biudžetas irgi formuojamas iš visų subjektų. Fizinių ir juridinių subjektų, bet lėšos naudojamos valstybės reikmėms. Jūs supraskit dar tokį dalyką, kad netgi šitie atskaitymai, kurie dabar gaunami į šitą fondą, nevisiškai tenkina poreikius tvarkant valstybinės reikšmės kelius, tuos, kurie yra priskirti būtent šitai reguliavimo sferai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Gerbiamasis ministre! Įstatymas buvo dvejiems metams, kodėl jūs pratęsėt tik vieneriems, o ne dvejiems metams?
E.VILKELIS. Matot, jau ir šiais metais biudžete buvo numatytas toks variantas, kad šitą fondą perkeltume į biudžeto dalį. Čia nėra naujiena kitose valstybėse ir šitas pratęsimas, matyt, orientuotas į tai, kad kitais metais, kada šiais metais bus sutvarkomi kai kurie mokesčiai, apskritai peržiūrima mokesčių politika, matyt, ir šitas mokestis gali patekti į biudžetą, todėl mes prašome tiktai 1993 metams.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Aš norėjau paklausti, ar jūs nelaikytumėt reikalingu padidinti šitą mokestį, kad nebereikėtų biudžete prašyti lėšų kelių statybai? Kaip, pavyzdžiui, biudžeto projekte Via Baltica statybai ir pan.?
E.VILKELIS. Suprantamas klausimas. Iš viso tai, kas yra numatyta gauti į šitą fondą (aš jau kartojuosi), netgi nepatenkina šių metų poreikių. Mes šį klausimą Vyriausybėje svarstėme ir mes numatom tokius galimus kelius - padidinant normatyvą arba kitas kelias yra, sakykim, pagerėjus iš esmės naftos produktų tiekimui į mūsų Respubliką, mes gal galėsim apmokestinti atitinkamais mokesčiais tas struktūras. Taigi mes tokių kapitalinių statybų kaip Via Baltica iš šito fondo tikrai negalėtume atlikti, nes čia būtų labai milžiniškas fondas. Bet netgi tam eksploatavimui ir priežiūrai neužtenka šiandien lėšų ir ieškosim kelių per šituos normatyvus.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Seimo narys J.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis ministre! Švietimo, mokslo sritis lyg ir yra numatyta kaip prioritetinė kažkuria prasme. Ar jūs numatot, kad turėtų būti peržiūrėta dabar pateikta išskleistinė finansuoti tai, ką mes galėjome tenai pateikti?
E.VILKELIS. Jūs jau čia liečiat biudžeto klausimą?
J.A.KATKUS. Taip.
E.VILKELIS. Aš dar popietiniame posėdyje dalyvausiu ir aš manau, kad pabaigoj truputį tuos biudžeto klausimus aptarsim. Aš dabar noriu tiktai dėl konkretaus šito nutarimo.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atsiklausti gerbiamąjį ministrą, ką jūs siūlytumėte, kokia tvarka priiminėti?
E.VILKELIS. Kadangi šita tvarka jau galioja, sakykim, ir yra sąvoka "ypatingos skubos", o šitas klausimas didelių diskusijų nereikalauja, aš manyčiau, jeigu jis būtų priimtas ypatingos skubos tvarka, būtų labai didelis dėkui.
PIRMININKAS. Ar yra frakcijų, kurios prieštarautų prieš ypatingos skubos tvarką? Tada mes priiminėtume skubesne tvarka, nes visi nutarimai yra priiminėjami skubesne tvarka, o ypatingos skubos tvarka tik tada, jeigu nė viena frakcija neprieštarauja. Ar yra prieštaraujančių frakcijų? Nėra. Tada dėkojame ministrui.
E.VILKELIS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Prašysime pasiruošti balsuoti. Pirmiausia už tai, kad šis projektas būtų įrašytas į sesijos darbų programą ir antras balsavimas, kad būtų svarstoma ypatingos skubos tvarka. Taigi kas už šio projekto įrašymą į sesijos darbų programą, spaudžia mygtuką "už". Už balsavo 84. Prieš nėra. Susilaikė 1. Taigi projektas įrašomas į sesijos darbų programą. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už ypatingos skubos tvarką, spaudžia mygtuką "už". Už ypatingos skubos tvarką balsavo 69, prieš - 6, susilaikė 8. Taigi bus svarstoma ypatingos skubos tvarka.
O dabar, gerbiamieji Seimo nariai, dar yra vienas pareiškimas, kurį Laisvės frakcijos vardu nori perskaityti L.Milčius ir keli pranešimai, kuriuos aš vėliau jums perskaitysiu. Prašom.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Seimo politinių kalinių ir tremtinių Laisvės frakcijos pavedimu leiskite perskaityti šį pareiškimą.
"Kiekvienoje valstybėje žmonių santykiuose patys jautriausi yra tautiniai klausimai. Blogai, kai sukuriamos konfliktinės situacijos ar nepasitikėjimas ir įtarumas kasdienybėje, bet dar blogiau, kai tai sąmoningai daroma spaudoje ar politiniais sumetimais. Kas ne kas, bet spaudos darbuotojai, laikraščių redaktoriai turėtų gerai žinoti Lietuvos Respublikos spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymą, ypač jo 6 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalį, kuriose draudžiama masinės informacijos priemonėms skelbti ir platinti medžiagą, skatinančią nacionalinę nesantaiką ir tautinę neapykantą. Bet štai š.m. sausio 6 d. laikraštyje "Respublika" Nr. 2 (900) išspausdintas palyginti mažas anoniminis straipsnelis "Dar vienas brolis", kuriame 50 okupacijos metų buvusi prievarta tapatinama su Seimo nario V.Jarmolenkos teisėtu ir reikalingu darbu Seime. Kyla klausimas, kas tai ir kam to reikia? Gal tai, kad gerbiamasis Seimo narys yra kitos tautybės, tai jis neturi teisės klausti ir reikalauti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo darbo Reglamento ir kitų įstatymų? Ar tokios publikacijos atitinka tik paprastą valdančiosios LDDP partijos susierzinimą, kad, skubant kuo greičiau nusiraškyti pasiektus vaisius, opozicija drįsta reikalauti teisinio padorumo? O gal tai dar daugiau, kada taip karštligiškai keičiamos esamos struktūros ir politiškai nepatinkantys asmenys, paruošiama tam palanki visuomenės nuomonė dėl delegacijos deryboms su Rusija performavimo, kurioje taip nuoširdžiai ir ištikimai Lietuvai dirbo gerbiamasis Seimo narys V.Jarmolenka.
Norėtume išgirsti LDDP frakcijos nuomonę šiais klausimais. Taip pat prašome šį pareiškimą laikyti oficialiu paklausimu Spaudos kontrolės valdybai, ar "Respublikos" laikraštyje paskelbtas straipsnelis "Dar vienas brolis" atitinka Lietuvos Respublikos spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo 6 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio reikalavimus". Pasirašo Lietuvos Respublikos Seimo politinių kalinių ir tremtinių Laisvės frakcijos pirmininkas B.Gajauskas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Ne, negalima. Dabar du pranešimai. 14.20 - Valstybės ir teisės komiteto posėdis pirmuosiuose rūmuose 431 kambaryje, 14.30 frakcijų pasitarimas 308 kambaryje.
Popietinio posėdžio pradžia - 15 val. Toliau svarstysime biudžetą. Pirmasis pranešėjas - A.Baskas, antrasis pranešėjas - K.Antanavičius. Posėdis baigtas.