Neeilinis
posėdis
1993
m. sausio 12 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
Įstatymo “Dėl Valstybės gynimo tarybos” projektas (pateikimo tęsinys) |
|
4. |
|
|
5. |
1993m. sausio 14 d. plenarinių posėdžių darbotvarkė (aptarimas) |
Seimo narių pareiškimai
K.Jaskelevičius. Biudžeto ir finansų komiteto pareiškimas
V.Andriukaitis. LSDP frakcijos pareiškimas dėl 1993 m. Lietuvos Respublikos Seimo darbų plano
P.Giniotas.Tėvynės Santaros pareiškimas
M.Statkus. Namų ir sklypų savininkų sąjungos pareiškimas
O.Mrazauskienė. Būsimų benamių asociacijos pareiškimas
Z.Daugintytė. Žaliųjų piketo atstovės pareiškimas
1sesija neeilinis p svarstyti klausimai
Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č. JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, laba diena! Pradedame neeilinį sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdį.
Visų pirma norėčiau savo ir jūsų vardu pasveikinti du šiandien gimusius, tiktai skirtingais metais, skirtingu laiku, garbingus Seimo narius Juozą Bulavą ir Vytautą Zimnicką. (Plojimai)
Iki pradėsime nagrinėti klausimus pagal darbotvarkę - keletas pareiškimų. Visų pirma į tribūną kviečiu Seimo narį K.Jaskelevičių. Prašom.
K.Jaskelevičius.Biudžeto ir finansų komiteto pareiškimas
L.K.JASKELEVIČIUS. Laba diena. Norėčiau perskaityti pareiškimą.
Laikinai einančiam Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas A.Brazauskui.
Biudžeto ir finansų komiteto pareiškimas dėl nepasitikėjimo Lietuvos banko valdybos pirmininku V.Baldišiu.
“Š.m. sausio 8 d. įvyko Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdis, kuriame buvo pareikštas nepasitikėjimas Lietuvos banko valdybos pirmininku V.Baldišiu. Šis klausimas iškilo po dviejų Biudžeto ir finansų komiteto pasitarimų 1992 m. gruodžio 30 d. ir š.m. sausio 6 d., kuriuose dalyvavo Lietuvos banko valdybos nariai, komercinių bankų ir Pramonininkų asociacijos atstovai. Pagrindiniai priekaištai, pasakyti Lietuvos bankui, buvo susiję su jo neveiklumu tvarkant sutrikusius vidaus finansinius atsiskaitymus ir nustatant tarpvalstybinių atsiskaitymų tvarką. Komiteto daugumos narių nuomone, susidariusi padėtis verčia daryti išvadą, kad Lietuvos bankas neatlieka tų funkcijų ir uždavinių, kuriuos nustato šio banko statutas. Biudžeto ir finansų komiteto vardu klausimą dėl nepasitikėjimo Lietuvos banko valdybos pirmininku teikiu svarstymui Seime.
Priedas: pasitarimų su Lietuvos banku protokolai.”
Supažindinu su Biudžeto ir finansų komiteto balsavimo rezultatais.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Jaskelevičiau. Gerbiamasis Stakvilevičiau, gerbiamasis Pangoni, prašom, jeigu kalbatės, tai tyliai, kad kiti negirdėtų.
L.K.JASKELEVIČIUS. Balsuojant komitete už nepasitikėjimą Lietuvos banko valdybos pirmininku iš 12 komiteto narių dalyvavo 9. Už tai, kad būtų pareikštas nepasitikėjimas pirmininku, balsavo 7 nariai, 1 - prieš, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. Veiksim nustatyta tvarka. Dabar kviečiu į tribūną Seimo narį Vytenį Andriukaitį.
V.Andriukaitis.LSDP frakcijos pareiškimas
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Leiskite perskaityti Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos pareiškimą.
“Lietuvos Respublikos IV Seimas dirba visiškai kitomis sąlygomis nei 1990 - 1992 metais dirbo Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Pagrindiniai skiriamieji bruožai yra šie:
1. Lietuvos Respublika vėl pripažinta nepriklausoma valstybe, todėl Lietuvos Respublikos valstybei jau šiandien reikalingos visos konstitucinės institucijos.
2. 1992 m. spalio 25 d. priimta ir tiesiogiai veikia Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra:
1) veikianti Lietuvos Respublikos teisinės sistemos sudėtinė dalis, o kartu ir Lietuvos Respublikos teisės šaltinis;
2) visuomenės sutartis, nustatanti Lietuvos Respublikos Seimui priimamų įstatymų ir kitų norminių aktų loginius ir sisteminius ryšius bei įstatymų leidybos prioritetus;
3) teisinis dokumentas, reglamentuojantis Lietuvos Respublikos valdžių galias bei valdymo institucijas;
4) teisinis aktas, apibrėžiantis valdymo reformos pirmaeilius žingsnius bei visų konstitucinių institutų formavimą.
Todėl ir Lietuvos Respublikos Seimui iškyla pirmaeilė būtinybė priimti konstitucinius įstatymus, reguliuojančius konstitucinių institutų veiklą bei tarpusavio ryšius ir sąveiką.
Tačiau Lietuvos Respublikos Seimas, dirbantis nuo 1992 m. lapkričio 25 d. štai jau beveik du mėnesiai nėra nagrinėjęs savo svarbiausių žingsnių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatomiems mechanizmams įgyvendinti. Nėra viešo, bendro 1993 m. Seimo darbų plano aptarimo.
Akivaizdu, kad konstituciniai įstatymai bei įstatymai, padedantys įtvirtinti atviros visuomenės teisines garantijas, yra bendranacionaliniai. Čia nėra ir negalima įžiūrėti pozicinių ir opozicinių prieštaravimų. Čia reikalingos bendros visų Seimo narių pastangos, bendros oficialios darbo grupės šiems įstatymams parengti.
Visiškai kas kita politiniai, ekonominiai, finansiniai ir socialiniai klausimai. Aišku, jog LDDP gali ir privalo siūlyti tuos prioritetinius ekonominę, socialinę, finansinę sferą reglamentuojančius įstatymus, kurie padėtų geriau realizuoti Demokratinės darbo partijos rinkimų programą. Opozicinėms frakcijoms čia tektų konstruktyvus vaidmuo siūlyti alternatyvas, pataisas, kritikuoti vykdomąją valdžią. Ir čia kiekviena opozicinė frakcija pasilieka teisę elgtis pagal savo rinkimų programą. Bet konstituciniai mechanizmai turi būti sukurti ir kuo skubiau visų bendromis pastangomis.
Todėl Socialdemokratų partijos frakcija oficialiai įteikia visoms Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms 1993 m. Seimo darbų programos projektą. Įteikia tam, kad būtų galima:
1) bendrame tarpfrakciniame pasitarime suderinti visus prioritetus ir suformuoti oficialias darbo grupes konstituciniams įstatymams bei tiems pirmaeiliams įstatymams, kurie įtvirtina atviros visuomenės teisines garantijas;
2) paskelbti spaudoje oficialų Seimo darbų planą, kad ir visos suinteresuotos Lietuvos Respublikos visuomenės institucijos bei organizacijos galėtų žinoti teisinių aktų priėmimo perspektyvas;
3) pritraukti kuo daugiau ekspertų ir patarėjų šiems įstatymams parengti;
4) skirti lėšų įstatymams rengti, numatyti lėšų valdymo ir kontrolės mechanizmams, kad niekas negalėtų kaltinti Lietuvos Respublikos Seimo vadovybės savavaliavimu.
Laukiame skubaus visų Seimo frakcijų atsakymo į šį 1993 m. Seimo darbų projektą. Esame pasiryžę pristatyti šį projektą kiekvienos frakcijos posėdyje, atsakyti į klausimus bei dalyvauti patvirtinant 1993 m. oficialų Seimo darbų planą.”
Kiekvienai frakcijai mes įteikiame po visą mūsų projektą, kaip mes matome Seimo darbų prioritetus, ir labai norėtume, kad į mūsų šį pareiškimą kuo greičiau atsilieptų visos frakcijos, nes bendranacionaliniai klausimai iš tikrųjų nelaukia, kad neįvyktų Lietuvoje konstitucinės krizės. Esame tuo labai suinteresuoti. Įteikiame oficialiai Seimo Pirmininkui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi tai sutampa ir su Seimo vadovybės planais, tai tikrai stropiai susipažinsim ir, kaip pasiūlyta, dokumentas bus įteiktas visoms frakcijoms. O sprendimai irgi bus priimti artimiausiu metu.
Dabar čia dar pora kolegų norėtų padaryti pareiškimus, bet aš prašiau jų šiek tiek vėliau, kai mes turėsime kokią nors pauzę. O dar trumpą, labai trumpą pareiškimą prašo leisti padaryti mūsų posėdžio svečias Lietuvos Respublikos namų ir sklypų savininkų sąjungos pirmininkas Marijus Statkus. Tiesiog 2 minutėms. Gal leistume tokį pareiškimą padaryti be balsavimo?
Prašom tada gerbiamąjį M.Statkų į tribūną.
M.Statkus.Namų ir sklypų savininkų sąjungos pareiškimas
M.STATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Lietuvos Seimas Seimo nario K.Antanavičiaus iniciatyva siekia peržiūrėti įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, vieną iš kertinių Lietuvos nepriklausomybės restitucijos sudėtinių dalių. Pataisos priimamos nesupažindinant Lietuvos piliečių, nederinant su suinteresuotomis organizacijomis.
Sąjunga pareiškia, kad priimamos pataisos:
1) antikonstitucinės, pažeidžia Žmogaus teisių deklaracijos punktus; (Konkrečiai, jeigu reikia, galima vardinti.)
2) prieštarauja priimtos Konstitucijos teiginiams, kad nuosavybė yra neliečiama, gerbiama ir jokiu būdu nesupriešinama dabartinė žmogaus nuosavybė su anksčiau turėta, kad nebūtų žmonių priešinimo;
3) pripažįsta ir įteisina komunistų ir vietinių kolaborantų 1940 metų įvykdytą nacionalizaciją. Siūloma simbolinė kompensacija yra tik simbolinė, pabrėžiu, ir jokiu būdu nekompensuoja to, ką žmonės praranda.
Toks Lietuvos Seimo veiksmas realizuojant nuosavybės įstatymą mūsų suprantamas kaip ekonominis genocidas nukentėjusių nuo Sovietų valdžios savininkų atžvilgiu, ekonominių reformų rinkos kryptimi žlugdymas, nuosavybės, sukurtos tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje, ir sovietmečiu sukurtos nuosavybės supriešinimas. Nuosavybės teisių realizavimo pataisos rodo, kad privatinė nuosavybė Lietuvoje yra negerbiama, niekas, tarp jų ir verslininkai, ir užsieniečiai investitoriai negali būti saugūs dėl savo investicijų Lietuvoje. Lietuvoje negali būti pasitikėjimo privatine nuosavybe, nes (...) pataisos - esminis žingsnis grįžtant į sovietmetį.
Lietuvos Respublikos namų ir sklypų savinininkų sąjunga kreipiasi:
1) į Seimą, kviesdama nepriimti nuosavybės teisių įstatymo antikonstitucinių pataisų;
2) į laikinai einantį Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas Jo Ekscelenciją A.Brazauską nepasirašyti įstatymo antikonstitucinių pataisų.
Namų savininkų sąjunga perspėja Lietuvos Seimą, kad priėmus šias antikonstitucines pataisas pirma, kreipsis į Aukščiausiąjį Teismą, jeigu bus, Konstitucinį teismą dėl antikonstitucinių pataisų panaikinimo. Antra, kreipsis į tarptautines organizacijas ir demokratinių valstybių institucijas, kviesdama pasmerkti tokį neokomunistinį Lietuvos Seimo veiksmą ir reikalaus atšaukti šias pataisas. Trečia, teisėtomis demokratinėmis priemonėmis priešinsis okupacijos padarinių įteisinimui ir nacionalizavimui.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prašyčiau kolegas užsiregistruoti. Registracija prasidėjo.
Salėje - 109 Seimo nariai. Patikslinu, pasitaręs su iniciatoriais, šio posėdžio iniciatoriais, mūsų darbotvarkę. Iniciatoriai 2 darbotvarkės punktą atsiima. Vietoj jo siūlo klausimą dėl atstovo į Eurotarybą skyrimo. Atitinkamas projektas yra įteiktas. Jis vadinasi šiek tiek kitaip. Perskaitysiu, jeigu kas neturi to projekto, bet man atrodo, visiems vakar buvo įteiktas.
Nutarimas dėl Seimo nutarimo “Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją” papildymo. Siūlomas šis klausimas vietoj 2. Visi kiti klausimai tokia tvarka, kaip nustatyta. Suprantama, kad pirmajam klausimui ta valanda, kuri yra numatyta, lieka nepriklausomai nuo to, kad prie šito klausimo pereinam šiek tiek vėluodami.
Taigi trečioji įstatymo priėmimo stadija - įstatymo priėmimas pastraipsniui. Kviečiu į tribūną pranešėją Kazimierą Antanavičių.
G.A.PAVIRŽIS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Kadangi prieš pareiškimą žodis buvo suteiktas Savininkų asociacijos atstovui, aš reiškiu protestą, kadangi ne pirma diena nesuteikiamas žodis Būsimųjų benamių asociacijos atstovams, kurie taip pat nuolat prašo žodžio.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, aš neturiu raštiško pareiškimo. Jeigu jūs kalbate frakcijos vardu, tai tada aš klausiu Seimo, ar bus leista suteikti žodį, ir tada prašau.
G.A.PAVIRŽIS. Taip, aš frakcijos vardu kalbu.
PIRMININKAS. Gerai. Ar reikia balsuoti dėl šito, kad iš tikrųjų būtų išklausyta ir kita... (Balsai salėje, negirdėti) Taigi mes pirmiesiems suteikėme be balsavimo. Gal... (Balsas salėje negirdėti) Ar tikrai reikalaujate balsuoti? Gerai. Teikiu elektronika... Na, ką padarysi. (Balsai salėje, negirdėti) Aš prašau dar kartą dešiniųjų kolegų pasitarti. Vieniems buvo suteikta kalbėti be balsavimo... Nereikia balsuoti? Gerai. Ačiū. Tada prašom. Ar gerbiamoji Mrazauskienė, ar kas kitas?
Prašau. Mrazauskienė. Prašau, gerbiamoji Mrazauskiene.
O.Mrazauskienė.Būsimų benamių asociacijos pareiškimas
MRAZAUSKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, mes jau antrą sykį veržiamės į šitą tribūną. Aišku, nesiveržtume, jeigu mūsų nedarytų antrarūšiais Lietuvos žmonėmis. Mes tapome tikrai antrarūšiais Lietuvos žmonėmis. Nieko nenusikaltę žmonės, gyvenantys apie 50, 40, 30 metų tuose namuose, juos puoselėję. Pagerinti tie namai. Aš noriu jūsų paklausti. Sakoma šventa nuosavybė. Taip, gerbiamieji, šventa nuosavybė, bet pasakykit, kur mano ta šventa nuosavybė, mano tėvo šventa nuosavybė, mano sūnaus šventa nuosavybė? Mes visi mokslus baigę sąžiningai dirbom. Kur mūsų ta nuosavybė, kurią mes uždirbom savo prakaitu? Vadinasi, iki 1940 metų tai buvo šventa nuosavybė, po 1940 metų niekas nebepakrikštijo ir tapo nebešventa nuosavybė.
Ir aš dar noriu štai ką pasakyti. Tie savininkai nesirūpino savo namais. Kažkodėl nežiūrėjo jų tada. Taip, gerbiamieji, prašom ten netriukšmauti ir nekelti balso! Jūs manote, kad mes tai nematom, kad jums čia kišenės yra, kaip sakant, patriotizmas. Tik kišenės, daugiau nieko. Ir aš kalbu apie 300 tūkst. Lietuvos žmonių vardu, t.y. apie 10% Lietuvos žmonių vardu.
BALSAS IŠ SALĖS. Posėdžio pirmininkas galėtų paprašyti pranešėjos, kad neįžeidinėtų Seimo narių.
MRAZAUSKIENĖ. Nė vieno Seimo nario neįžeidžiau. Jeigu jūs savininkai, tada man atleiskite. Dėl to, kad savininkai ateina pas mus, žmonėms nuima duris nuo vyrių, kad žmogus neturėtų durų ir negalėtų gyventi. Žmonėms išjungiama elektra, išjungiamas vanduo. Ir nereikia sakyti, kad mes vienodi piliečiai. Ne! Mes nevienodi piliečiai! Ruošiasi savininkai kreiptis į tarptautines organizacijas ir į teismą. Mes taip pat šitą galime padaryti. Tik aš noriu pasakyti, kad teismas iki šio laiko spręsdavo tik jūsų naudai ir tik savininkų naudai. Niekas mūsų nelaikė už žmogų.
Atiduodamas namas. Nė vienas žmogus, gyvenantis tame name, nežinojo, kad jis jau parduotas. Išparduotas su visais daiktais, su visais vaikais, su viskuo. Išparduodamas dėl to, kad jo niekas nepaklausė, ar tu nori pakeisti savo, kaip nuomotojo, nuomininko, statusą. Niekas nepaklausė. Ką norėjo, tą su mumis darė.
Ir aš labai jūsų prašau. Jeigu valstybė neturi galimybių mums suteikti butus, į kuriuos mes per 24 valandas prižadam išsikelti, neturit šito... Sustokit! Gerbiamieji, nedraskykit Lietuvos! Lietuva ir taip kraujuoja. Ir labai aš jūsų prašau, atsitokėkit!
1sesija neeilinis p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Taigi grįžtam prie darbotvarkės. Pirmasis darbotvarkės klausimas, kuriam skiriama lygiai valanda. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Kazimierą Antanavičių. Primenu, kad raštu Seimo nariams įteikta įvairių pataisų. Prašyčiau gerbiamąjį pranešėją tada reaguoti į tas pataisas. Taip pat primenu, kad įstatymo projekto 1 straipsnis yra priimtas ankstesniam posėdyje.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į visiškai neteisingus žodžius, kad štai šitomis pataisomis pažeidžiamos buvusių savininkų teisės. Yra išplečiama kompensacijų tvarka ir paliekama ta pati traktuotė, kokia buvo priimtajame mūsų įstatyme, kad pilietis tik laisva valia gali būti iškeldintas. Ir vietoj šitos miglotos formuluotės, kad supažindinu su visomis galimybėmis, įrašyta aiškiai, kad piliečiui gali būti grąžintas turtas tik tuo atveju, kai kitas pilietis turi kur gyventi. Dar sykį norėčiau priminti, kad remiuosi Vyriausybės programa, apskaita, kiek tų butų reikia. Dar kartą norėčiau pasakyti, kad mes, Lietuva, neturime galimybės patenkinti tų žmonių, kurie dabar gyvena tuose butuose, kuriuos reikėtų grąžinti. Ir visiškai aišku, kad neturėsime galimybės pastatyti tiek butų, kiek reikėtų jiems iškeldinti, bent mūsų, mano gyvenimo metu. Vadinasi, ir didelės dalies tų žmonių gyvenimo, kurie nori atsiimti ir kurie dabar ten gyvena. Jie mūsų sprendimais bus pasmerkti amžinam iki mirties prieštaravimui, amžinam draskymuisi vienų su kitais. Mes, Seimas, turime spręsti, turime ieškoti išeities ir turime surasti tą išeitį.
Taigi šio įstatymo pataisomis ir siūloma išeitis, kad vieni beviltiškai nelauktų ir nesitikėtų, nes ką reiškia, jeigu po 2 000ųjų metų galbūt bus kokių nors pinigų, galbūt nebus, o kiti nedrebėtų kiekvieną dieną, kad jie bus iškeldinti. Duokime dideles kompensacijas, duokim kiek įmanoma dideles kompensacijas visiems tiems, kurie turi pretenzijų į savo turtą, bet nesupriešinkime žmonių. Dar ir dar kartą turiu kartoti, na, galbūt ir sakraline tapusią frazę - juk negalima atstatyti teisingumo ar teisėtumo didinant neteisingumą ar neteisėtumą. Štai tūkstančiai parašų, apie 6 000 yra žmonių parašų, kurie gyvena tokiuose butuose, kurie laukia, kas gi bus, koks gi bus sprendimas. Laukia kol kas ramiai, laukia su ašaromis. Bet juk jų kantrybė irgi kada nors gali baigtis.
Taigi trečiasis svarstymas. Aš nebenoriu mitinguoti ir nėra laiko šitam, todėl prašau... Dabar norėčiau gerbiamojo pirmininko pasiklausti. Gerbiamasis pirmininke! Po to, kai mes priėmėme 1 straipsnį, dar gauta pataisų šiam straipsniui. Tai jas praleisti, ar vis dėlto grįžtame komentuoti?
PIRMININKAS. Mano nuomone, jeigu jau straipsnis priimtas, tai, kaip sakoma, šaukštai po pietų. Bet mes galime atšaukti tą straipsnį ir tokiu būdu, jeigu yra įdomus variantas, balsuoti iš naujo.
K.ANTANAVIČIUS. Aš, kaip autorius, nesiūlau atšaukti, siūlau laikyti, kad tas priimtasis straipsnis galioja. Kadangi tame siūlomame naujajame variante prie tų visų ašarų, kurios buvo, štai vieną kitą galėčiau pacituoti: žmogus, nusipirkęs jau iš trečių rankų, yra išmetamas į gatvę. Na, kuo tas žmogus nusikalto? Taigi. O čia norėčiau pacituoti, kokia yra siūloma pataisa. Yra siūloma pataisa 1 straipsnyje, kuris sako, kad šis įstatymas reglamentuoja piliečių, kurių atimtas neteisėtai suvisuomenintas <...> yra visuomeninių valstybinių kooperatinių organizacijų, įmonių žinioje, nuosavybės teisių atstatymo tvarką. Taip buvo projekte. Dabar tose siūlomose pataisose išplečiama: “perleistas nuosavybėn fiziniams asmenims”. Ir šiaip teismai daro štai tokius sprendimus ir dar pridėti įstatyme. Tai vietoj to, kad iš tiesų spręstume tuos krizinius dalykus, juos dar pagilintume. Taigi aš siūlau laikyti, kad 1 straipsnis yra apsvarstytas ir priimtas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Nuo šoninio mikrofono norėčiau, kad mūsų posėdžio pirmininkas ponas Č.Juršėnas pakomentuotų. Kokia procedūra dabar bus taikoma? Ką mes dabar čia darome? Seimo nariams pirmiausia reikia žinoti šitą procedūrą. Ir antra, norėčiau vis dėlto gauti Vyriausybės oficialią nuomonę. Kadangi pono K.Antanavičiaus pokalbiai yra su bet kuo. Aš norėčiau raštu šitas išvadas gauti, ir mes nuo pirmojo svarstymo reikalaujame to paties.
PIRMININKAS. Aš atsakau. Dabartinė stadija, t.y. trečioji stadija, kai balsuojama pastraipsniui ir dėl balsavimo motyvų dėl kitų dalykų pasisako tik pataisų autoriai. Aš sakiau, kad yra raštu pateikta keletas pataisų, ir mažesnių, ir didesnės apimties, tai kai pranešėjas kalbės apie kiekvieną pataisą, tada dėl jos bus galima pasisakyti dėl balsavimo motyvų.
Dabar dėl Vyriausybės pozicijos. Šitos Vyriausybės pozicijos buvo ne kartą prašyta ir mano paties. Ir jeigu Vyriausybė nematė reikalo raštu tai pateikti, tai aš čia nieko negaliu padėti. Dabar yra trečioji įstatymo priėmimo stadija. Prašome nereplikuoti iš vietos. Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Aš norėčiau paklausti, mums čia prieš pat posėdį išdalino dar vieną projektą, taip pat su profesoriaus K.Antanavičiaus parašu. Kuris datuotas lapkričio 26 diena. Tai dabar norėčiau sužinoti, kurį mes čia dabar svarstome - ar tą projektą Nr.2, kuris buvo su gruodžio 28 d. data, ar šitą, su lapkričio?
PIRMININKAS. Aš galiu tik tiek pasakyti, kad, atsižvelgdamas į kai kurių kolegų prašymą, aš prašiau padauginti ir bent ant kiekvieno staliuko,t.y. dviems Seimo nariams padėti galiojantį įstatymą. Kad būtų galima lyginti. Čia ne šitas?
T.LIDEIKIS. Čia ne galiojantis. Jokiu būdu. Čia yra kitas profesoriaus K.Antanavičiaus anksčiau siūlytas projektas.
PIRMININKAS. Minutėlę, prašau. Tegul jis paaiškina. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Aš nieko negaliu pasakyti. Aš žinau, kad yra padaugintas ir išdalintas galiojantis, turbūt 1991 metų ten yra parašyta. Aš nieko nedalinau ir nieko neprašiau dalinti.
PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti. Aš turiu projektą, ant kurio parašyta gruodžio 28 d. data.
T.LIDEIKIS. Taip.
PIRMININKAS. Tai prašom. Seimo narys J.Beinortas. Prašau.
J.BEINORTAS. Man regis, mes vis dėlto ruošiamės čia konstruktyviam darbui, todėl aš labai norėčiau, kad būtų suinventorizuoti apskritai visi tie projektai, kurie yra mums čia dalinami. Aš turiu projektą Nr.3, kuriame ir parašyta: projektas Nr.2 trečiajam svarstymui. Pasirašyta profesorius K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Taip.
J.BEINORTAS. Dabar išdalino tokį pat, pasirašytą profesoriaus, tačiau lapkričio 26 d. Į dėžutes sumėtytas nepasirašytas įstatymo alternatyvinis projektas, o po nutarimu pasirašęs Valstybės ir teisės komitetas. Ir dar yra išdalinti (kai kam paliko dėžutėse, kai kam ant stalo padėjo) pasiūlymai ir pastabos. Aš randu bent trijų ar keturių kolegų. Aš labai norėčiau, kad vis dėlto būtų suinventorizuota, kokį dokumentą imame pagrindu ir kokie koresponduoja, kokie yra pasiūlymai, kokius autorius priima , kokius atmeta. Nes kitaip neįmanoma konstruktyviai dirbti.
PIRMININKAS. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Svarstome, gerbiamieji kolegos, tą projektą, kurį pradėjome svarstyti paskutinį posėdį, t.y. užrašyta “Projektas Nr.2 trečiajam svarstymui.” Gruodžio 28 d.
PIRMININKAS. Projekto apačioje pasirašyta. Ketvirtojo puslapio pabaigoje.
K.ANTANAVIČIUS. Paskutiniame puslapyje. Svarstome šitą. Pastabos, kurias turėjome, buvo pono T.Lideikio įteiktos, buvo Seimo Savivaldybių komiteto įteiktos pastabos, pasirašytos pono A.Sadkausko. Aš buvau gavęs pono G.Paviržio pastabas, rašytas raštu, nežinau, ar jos padaugintos.
PIRMININKAS. Jos yra padalintos. Ir ponios V.Briedienės.
K.ANTANAVIČIUS. Ir kitos pastabos, kurios yra gautos iš vienų ir kitų, iš būsimų benamių ir savininkų taip pat. Į tas, į kurias galima atsižvelgti, atsižvelgta. Štai šiandien gautas alternatyvinis projektas dėl įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių, niekieno nepasirašytas. Nežinau, kas jį teikė, norėčiau, kad prisipažintų, kas jį teikė.
PIRMININKAS. Pasirašyta yra. Valstybės ir teisės komitetas.
K.ANTANAVIČIUS. Visas komitetas? Čia komiteto nuomonė? Toliau. Gautos L.Jaskelevičiaus pastabos dėl 21 straipsnio ir Seimo narės V.Briedienės. Dar G.Paviržio. Viskas. Štai apie ką kalbame.
PIRMININKAS. Tai aš tik tiek galėčiau pasakyti, kad visi šitie papildomi taisymai ar po vieną straipsnį, ar daugiau, kaip kolegos G.Paviržio, visi turi būti įvertinti pranešėjo ir, jeigu reikės, dėl kiekvieno turi būti balsuojama. Atskiras dalykas yra alternatyvinis projektas, bet jis jau, kiek aš suprantu, pateiktas nelaiku. Trečiajam svarstymui alternatyva tokiu laiku jau negali būti teikiama. Tai arba mes iš viso tada darom pertrauką ir iš esmės nagrinėjam, bet čia pranešėjas turi pasakyti savo nuomonę, arba kol kas įvertinam tas pataisas, kurios yra pateiktos absoliučiai teisėtai, išlaikant reglamentines taisykles. Prašau, gerbiamasis pranešėjau.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad pataisas turi teisę pateikti visi komitetai ir kiekvienas Seimo narys. Mes pateikėme ir svarstėme Ekonomikos komitete tas pataisas, kurias pateikėme. Alternatyvinį projektą, manau, bendra tvarka reikės apsvarstyti, pradedant nuo pateikimo, pirmąjį svarstymą, antrąjį, trečiąjį ir taip toliau. Todėl manau, kad šitą alternatyvinį projektą šiandien mes negalime priimti dėmesin kaip pateiktą tik šiandien iš ryto ir be jokių svarstymų štai eisim į trečiąjį svarstymą svarstyti alternatyvinį projektą. Taigi manau, kad turim tik atsižvelgti į pastabas, dar sykį suminėsiu, pono L.Jaskelevičiaus, T.Lideikio, V.Briedienės ir G.Paviržio.
PIRMININKAS. Gerai, kadangi mes ne tiek daug laiko turim ir vis tiek natūraliai bus pertrauka ir tada bus galima dar pasitarti, aš siūlau vis dėlto įvertinti tas pataisas, kurios pateiktos pagal visas taisykles. Prašom, gal iš eilės pagal numeraciją, nors čia tose pataisose yra iš įvairių straipsnių siūloma keisti kai kuriuos dalykus, bet pirma dėl 8 straipsnio.
K.ANTANAVIČIUS. Taip, vadinasi, antroji pataisa dėl 8 straipsnio. Ponia V.Briedienė siūlo išbraukti ketvirtąją dalį. “Kai grąžinamų namų nuomininkai laisva valia sutinka persikelti į jiems suteiktas gyvenamąsias patalpas.” Tokį pat pasiūlymą teikia ir ponas T.Lideikis. Galiu vėlgi grįžti ir pacituoti veikiantįjį įstatymą, 8 straipsnį, kuris reglamentuoja tą dalyką, apie kurį čia kalbama ketvirtojoje dalyje. Taigi yra dabar veikiančio įstatymo 8 straipsnio antroji dalis: “Kai grąžintinų namų, kuriuose gyvena daugiau kaip viena nuomininkų šeima, nuomininkai yra supažindinti su visais jų teises garantuojančiais įstatymais ir su galimybe laisva valia išsikelti jiems savivaldybės valdybos suteiktomis sąlygomis, numatytomis šio įstatymo 21 straipsnyje ar kitomis savininko garantuojamomis sąlygomis.” Tai, išvertus į lietuvių kalbą, yra tas pats, kad žmogus sutinka laisva valia persikelti. Taip ir parašyta. Galima būtų kalbėti apie išbraukimą, jeigu paliekama 8 straipsnio antroji pastraipa, bet negalima kalbėti apie tai, kad išbrauksim ketvirtąją pastraipą ir neliks jokios to, kuris ten gyvena, žmogaus garantijos dėl to, kad jis nebūtų iškeldinamas. Todėl aš tų pataisų, pasiūlymų dėl išbraukimo nepriimu.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis P.Vitkevičius. Prašau.
P.S.VITKEVIČIUS. Yra pateiktos Teisingumo ministerijos pastabos <...>Šiandien ryte tik jas suspėjau <...> ir nesuspėjau perduoti gerbiamajam K.Antanavičiui.
K.ANTANAVIČIUS. Bet mes niekas neturim.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tada tai reikia perskaityti, tai viena. Ir tą Reglamentas numato, bet tikrai aš siūlyčiau kolegoms ir vienoj pusėj, ir kitoj pusėj, ir centre pagalvoti dėl... Prašau...
K.ANTANAVIČIUS. Atsiprašau, čia nėra Teisingumo ministerijos pastabų, yra parašyta ponui P.Vitkevičiui Aleknaitė, privatinės teisės skyriaus viršininko <...>Taigi turim tęsti toliau svarstymą. Čia daug tokių gali būti piliečių, čia nėra jokios ministerijos išvados.
PIRMININKAS. Žodžiu, čia yra išvados, bet vis dėlto jos pateiktos netinkama forma. Šitą aš galiu pasakyti, tikrai taip. O norint, kad būtų žinoma, tai tikrai galima būtų...
K.ANTANAVIČIUS. Galima padauginti.
PIRMININKAS. Bet geriau būtų turbūt padauginti ir įteikti visiems Seimo nariams. Prašau. Dar Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
V.PETRAUSKAS. Ponas K.Antanavičius dabar pasakė, kad čia lyg ir vėlokai gavo tas pataisas. Tačiau yra Teisingumo ministerijos pono Z.Juknevičiaus pasirašyti dar spalio 22 d. būtent 8 straipsnio pakeitimai, į kuriuos yra visiškai neatsižvelgta. Tai taip pat reikia turėti omeny, jie lyg ir ištirpo. Kitas dalykas, man atrodo, kad tas pataisas, kurias ponas P.Vitkevičius pateikė, jas reikia perskaityti.
PIRMININKAS. Prašau, K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Ponas Z.Juknevičius neteikė man prie šito projekto jokių pataisų. Taip, jo pataisa buvo, ir buvo įtraukta į darbotvarkę, ir jis norėjo tą pataisą realizuoti, kai pats buvo Aukščiausiosios Tarybos narys. Jis toliau neteikė tos pataisos. Galiu garantuoti, kad jis neteikė, todėl peržiūrėti, kas ką teikė per dvejus metus, manau, nėra mūsų nei tikslas, nei jokio reikalo tą daryti.
PIRMININKAS. Taigi šiaip ar taip, matyt, vis tiek reikės visiems Seimo nariams susipažinti, bet mes turim apsispręsti dėl pataisos, kurią siūlo Seimo narys T.Lideikis, t.y. išbraukti 8 straipsnio pirmosios dalies 1,4,5,6 punktus. Paskui prieisim prie kitų.
K.ANTANAVIČIUS. Dabar apie 4 kalbėjau.
PIRMININKAS. Dar apie 4. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Taip. Taigi aš jau minėjau, kad negali būti priimta todėl, kad tai pažeistų vėlgi tas minimalias teises, kurios jau yra garantuotos veikiančiu įstatymu.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, 8 straipsnio 4 dalį?
K.ANTANAVIČIUS. 4 dalį.
PIRMININKAS. Tai gal reikėjo pradėti nuo pirmosios, iš eilės.
K.ANTANAVIČIUS. Aš ėjau nuo kitų pastabų, nuo ponios V.Briedienės, kadangi čia buvo...
PIRMININKAS. Na, gerai. Tai ką jūs siūlot, prašom du dėl motyvų. Du už, du prieš. Prašau, dar Seimo narys Andrius Kubilius.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji ponai Seimo nariai, esam istorinės dienos išvakarėse ir sprendžiam istorinius klausimus. Aš suprantu, kad prasidėjo Prezidento rinkiminė kampanija ir vieną kandidatą mes turim tribūnoj, bet galvokim apie Lietuvą kaip nors. Ir iš tikrųjų ponas P.Vitkevičius turi Teisingumo ministerijos išvadas...
K.ANTANAVIČIUS. Ne ministerijos ...
A.KUBILIUS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Prašom, prašom.
A.KUBILIUS. Bandykim kaip nors rimčiau dirbti vieną kartą, aš jau kalbėjau praeitą antradienį. Į ką panašus mūsų darbas? Yra alternatyvinis projektas, ką mes dabar darom? Na, gal sustokim truputį, padarykim pertrauką ir pagalvokim...
PIRMININKAS. Gerai, aš išklausiau jūsų nuomonę ir padarysiu išvadą. Prašau, kolega T.Lideikis dar kartą.
T.LIDEIKIS. Aš irgi norėčiau pritarti A.Kubiliaus siūlymui, nes mes dabar patys matom, kad pereitus posėdžius šitą klausimą skubom stūmėm stūmėm, greit balsuojam, viskas gerai. O dabar patys matom, kad šis klausimas labai sudėtingas, ir mes staiga galim atsidurti labai kvailoj situacijoj, priėmę, gerai neapsvarstę, šį projektą. Tuo labiau kad jau kilo iš Seimo narių staiga paskutiniam svarstymui daugybė pasiūlymų, net alternatyvinis projektas atsirado. Tai gal vis dėlto mes neskubėkime šiandien forsuoti ir daryti neapgalvotų išvadų, o atidėkim dar, gal grįžkim į antrąjį svarstymą, taip, kaip leidžia Reglamentas.
PIRMININKAS. Gerai, kolega V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš, pritardamas prieš mane kalbėjusiam A.Kubiliui, kad tai istorinis momentas, vis dėlto kitaip traktuočiau tą istorinį momentą. Iš tikrųjų buvo padaryta istorinė klaida, tūkstančius žmonių paliekant be garantijos gyventi, be garantijos išsipirkti butus.
... iš tikrųjų buvo padaryta istorinė klaida tūkstančius žmonių paliekant be garantijos išsipirkti butus. Mes negalim neatsižvelgti į tą būtinumą ištaisyti istorinę neteisybę. Manau, kad šito įstatymo priėmimas bent šiek tiek sušvelnins tą baisią nuomininkų situaciją Lietuvoje. Nors, aišku, įstatymo projektas nėra tobulas, galbūt net ir taisytinas, bet toks įstatymas yra būtinai reikalingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Ryšardas Maciejkianecas. Tada J.Pangonis.
R.MACIEJKIANECAS. Gal aš pavėluotai, bet tikrai iškyla kitų problemų, kurių nei vienas, nei kitas variantas nenumato. Po pirmojo gerbiamojo K.Antanavičiaus pateikimo Lietuvoje atsirado grupė gudruolių, kurie nuo 24 ir anksčiau pradėjo registruotis pusiau suirusiuose namuose. Tokių atvejų yra ir mano apygardoje. Net bažnytinės bendruomenės namuose. Tada iškyla nauja problema - jie lyg ir turės teisę gaut butą. Aš pasisakau už šitą įstatymą, bet reikia numatyt kažkokias galimybes dėl tų, kurie nuo įstatymo pateikimo iki priėmimo dirbtinai tampa suirusių namų gyventojais.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš nesuprantu, kas čia dabar vyksta? Įstatymo tobulumui nėra ribų. Jį tobulinsim ir tobulinsim, turbūt kiek mes dirbsim, ir po mūsų kurie ateis. Tačiau jeigu dabar vyksta trečiasis svarstymas ir balsavimas, tai prašom daryti pagal procedūrą, o nepradėti diskusijų, ar balsuosim, ar priimsim, ar ne, atidėsim. Juk yra balsavimas. Jau 1 straipsnis priimtas, ir toliau dirbkim pagal eigą kaip priklauso.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, mes anksčiau turėjome tokią gerą taktiką, kad apeliuodavom į komisijas, į specialistus, prašydami jų išvados dėl vieno ar kito įstatymo projekto. Kada Aukščiausioji Taryba virto Seimu, komitetai iki šiol neturėjo galimybės nė vieno klausimo rimtai svarstyti, mes turime pastabų iš atskirų Seimo deputatų. Ir štai šiandieną pirmą kartą jau turim komiteto kolektyvinę išvadą, ji pavadinta alternatyviniu projektu. Todėl man atrodo, komitetai neturėjo laiko padiskutuoti, neturėjo laiko įsigilinti, juolab kad mes visi dirbam prie biudžeto. Šiandien būtų klaidinga mechaniškai balsuoti už šito įstatymo pataisas, juolab kad jau profesorius, stovėdamas tribūnoje, sako - aš išverčiu į lietuvių kalbą ir gaunu tą patį. Deja, ne tą patį. Jeigu paliktume senąjį variantą, niekas dėl to nekeltų kalbos, tačiau kada rašome naują redakciją, jau prieš šitą pasisako ir teisininkai, ir specialistai, ir sveikas protas. Aš tikrai galvoju, kad nieko neatsitiks, jeigu atidėsime šitą balsavimą, jeigu įsiskaitysime į Teisės komiteto pastabas ir jeigu apsvarstysime dar bent dviejuose profiliniuose komitetuose. Niekas tų žmonių nekelia, juos gina ir garantuoja Civilinio kodekso 358 straipsnis. Mes jį priėmėm paskutiniu momentu su Civilinio kodekso pataisom. Aš jį galėčiau cituoti, bet nenoriu užimti jūsų laiko. Jis garantuoja. Niekas nieko niekur neišmeta, tačiau nepainiokim teisinių dalykų, nelįskime į teisinį klampyną.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Katkus.
K.ANTANAVIČIUS. Kas čia dabar vyksta? Aš nesuprantu...
PIRMININKAS. Atsiprašau, pirma kolega J.Dringelis. Prašau.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, atrodo, kad dabar mes galime padaryti klaidą, jeigu pirmenybę teiksime formalumams. Yra trečiasis svarstymas ir balsavimas, ir turim jam paklust. Juk akivaizdu, kad daugelis kolegų turi dar labai daug pasiūlymų. Žinoma, mes daugelis kalti, kad jų, sakysim, pagal atitinkamus mūsų Reglamento reikalavimus nepateikėm, bet atsiminkim, kaip visa tai buvo svarstoma, ir ne visur buvo ir galimybės. Šitas įstatymas apima ne tik gyvenamųjų namų grąžinimą - ir žemė, ir miškai. Atsiminkim. Ir tuos straipsnius pasižiūrėkim. Mes šitą įstatymą dar galėsime taisyti ir taisyti. Būtų gerai, kad mes jį peržiūrėtume visą, visuose komitetuose. Todėl, kaip čia buvo siūloma, aš prisidedu prie tų siūlymų, kad reikia pratęsti antrąjį svarstymą. Žodžiu, atidėti ir nepaverst šito tokiu mechaniniu balsavimu. Dėkui.
PIRMININKAS. Seimo narys Vytenis Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, aš iš tikrųjų norėčiau paprašyti, kad jūs laikytumėtės Reglamento. Man labai nejauku, kad Sąjūdžio koalicijos opozicija yra visiškai nepasirengusi dirbti parlamentinio darbo. Ateina kiekvieną dieną nepasirengusi, net nesugebėjo trečiajam svarstymui pateikti savo koncentruotų, argumentuotų, alternatyvinių išvadų. Ir dabar taip pavieniui, pasibarstymais, paskubėjimais. Na, iš tikrųjų Sąjūdžio koalicijos opozicijai reikėtų suprasti, kad demokratija - tai ir procedūra, ir jos laikymasis. Todėl ten, kur jau nebesugebama, - tai gal pasikvieskit ekspertus, kad galėtų jums pateikti išvadas, kurias logiškai pateiktumėt, tuo darydami garbę visam Seimui. Kita vertus, tikrai prašyčiau laikytis Reglamento ir elgtis taip, kaip priklauso. Nes aš nebesuprantu, kas toliau gali būti daroma, jeigu net pirmininkaujantis neatsižvelgs, kad Reglamentas jam yra įstatymas.
PIRMININKAS. Gerai. Tiek, kiek kolegų yra prie mikrofonų, - ir baigiam pasisakymus, ir sprendžiam. Kolega J.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš norėjau paklausti. Ar tiem, kurie pateikė alternatyvas arba atskirus klausimus raštu, ar jiems bus leidžiama pasisakyti, ar ne?
PIRMININKAS. Taip, be abejo. Kai bus nagrinėjamas tas straipsnis, ta pataisa, tada, o ne dabar dėl viso įstatymo. Tuo momentu, kai bus nagrinėjamas tas straipsnis ir ta konkreti dalis. Tai yra numatyta Reglamento.
J.A.KATKUS. Bet aš nuo savęs dar norėjau pasakyti štai ką
PIRMININKAS. Minutėlę, dar mes dabar kol kas tarėmės dėl bendresnių dalykų. Užbaikim, tada grįšim prie konkrečių. Prašau.
J.A.KATKUS. Kadangi buvo pateiktas alternatyvinis projektas, kyla labai daug klausimų, ir ten nėra ypatingai geras. Todėl reikia, kad jis būtų išnagrinėtas. Arba nereikia jo teikti ir mėtyti į dėžutes, ir apskritai pateikti čia. Man atrodo, kad reikia būtinai išnagrinėti ir grįžti į antrąjį svarstymą, ir toliau tęsti.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, aiškiai pasakėte: du - už, du - prieš. Kiek čia dar galime šnekėti? Atėjo trečiasis svarstymas - ir balsuokime. Šiandien jau diskusijos pasibaigė. Paprašykite, kad visi nueitų nuo mikrofonų, - ir einam balsuoti.
PIRMININKAS. Čia paskutiniai - V.Petrauskas ir E.Jarašiūnas. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos. Ką tik susisiekiau su ponu Zenonu Juknevičiumi, kuris, kaip laikinai einantis teisingumo ministro pareigas, dar pernai metų pabaigoj pateikė pasiūlymus dėl šito įstatymo 8 straipsnio. Ir jo nuomone, jeigu jau laikomės perimamumo - valstybės, institucijų ir viso kito, į visas pastabas reikia atsižvelgti. Ponas V.Andriukaitis teisingai pastebėjo, kad kažkas galbūt irgi nepadaryta iki galo, nesukoncentruota ir panašiai. Bet į tas pataisas, kurios buvo pateiktos, privaloma atsižvelgti. Jos yra taip pat ignoruojamos. Ignoruojamos ne tiktai ką tik pateiktos, bet ignoruojamos anksčiau pateiktos pataisos. Į jas turi būti atsižvelgta, kadangi Teisingumo ministerija nagrinėjo problemą iš visų pusių, o ponas K.Antanavičius remiasi truputėlį viena puse, o ne visomis. Į tai taip pat privalu atsižvelgti. Čia priekaištai yra nepilnaverčiai, silpni. Pataisos pateiktos pakankamai seniai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Aš iš karto atsakau, kad gerbiamojo Z.Juknevičiaus pataisa buvo pateikta, kai mūsų dar nebuvo. Tai čia yra kitas dalykas. Ir projekto nebuvo. Dovanokit, čia truputį netinka. Dabar gerbiamasis E.Jarašiūnas. Prašau.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad mes esam pakliuvę į keblią situaciją. Į keblią situaciją dėl tokių aplinkybių. Svarstymas prasidėjo, kai iš tikrųjų nebuvo suformuoti Seimo organai, kad leistų Seimo nariams atitinkama forma realizuoti savo teises. Valstybės ir teisės komiteto alternatyvinis projektas atsirado, jeigu žiūrėsime formaliai, tiktai trečiojo svarstymo metu. Tačiau ar galėjo toks projektas atsirasti anksčiau, kai komitetas dar nebuvo pradėjęs dirbti? Manau, šitos mintys galėjo būti realizuotos per atskirų Seimo narių nuostatas. Tokios nuostatos, tokie siūlymai pateikti. Tačiau šiuo atveju mes turime kolektyvinę komiteto nuomonę. Manyčiau, kad šis projektas vertas svarstymo, ir vertas svarstymo jau dabar. Nenorėčiau, kad mes priimtume vieną projektą, o po savaitės ar po poros dienų pradėtume naują svarstymą. Labai galimas daiktas, kad dar po poros savaičių turėsime visai kitą sprendimą. Pagaliau yra gerbiamojo Zenono Juknevičiaus siūlymai. Galima manyti, kad yra Zenono Juknevičiaus siūlymai, tačiau nepamirškim, kad tai yra Teisingumo ministerijos siūlymai. Tai yra valstybės institucijos siūlymai. Ir nesvarbu, ar mums patinka tas žmogus, kuris pasirašė tą projektą, ar nepatinka. Šitų siūlymų mes negalime apeiti, kadangi tai yra konkretaus straipsnio, kuris dabar svarstomas, pakeitimai. Todėl manyčiau, kad būtų pagal Reglamento dvasią grįžti prie antrojo svarstymo tam, kad Valstybės ir teisės komitetas galėtų realizuoti savo reglamentinę teisę - pateikti savo išvadas ir savo siūlymus dėl įstatymo projekto. Kadangi komitetas negalėjo tos teisės realizuoti dėl objektyvių priežasčių, nes jis neegzistavo. Drįstu manyt, kad ir projekto autorius į tai atsižvelgs. Galima užsispyrus, taip sakant, eiti. Aš viliuosi, kad ponas K.Antanavičius ne tik šią savaitę bus pretendentas į prezidentus, bet ir toliau jis galės tęsti tą savo rinkiminę kampaniją. O komiteto uždavinys - vis dėlto parengti daugiau ar mažiau teisiškai kvalifikuotą projektą. Mes galime ginčytis dėl atskirų nuostatų, bet dėl kvalifikacijos, sutikit, kad Valstybės ir teisės komiteto variantą tikrai verta svarstyti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš reaguoju į dvi esmines pastabas ir darau išvadą. Pirmas dalykas, prašyčiau dabar, nagrinėjant ar šitą, ar kurį kitą darbotvarkės klausimą, nepainioti prezidentinės kampanijos reikalų. Čia rimtas dalykas, bet vis tiek kitas dalykas. Mes turime užsiimti savais reikalais, t.y. įstatymų leidybos reikalais. Antras dalykas - dėl procedūrų laikymosi. Man malonu, kad iš šitos pusės siūloma atskirais atvejais nepaisyti procedūrų ir nesilaikyti Reglamento, bet paprastai aš girdžiu kitus dalykus, kartojamus vos ne kas minutę. Aš asmeniškai galvoju, kad ypatingais atvejais iš tikro galima šiek tiek nutolti nuo tos procedūros ir rasti priimtinesnį visiems sprendimą, kuris būtų naudingesnis ir kuris nesukeltų papildomų kontraversijų. Tai yra taisant neteisybę, kad mes nepadarytume naujos neteisybės, po to taisydami tą neteisybę, vėl neteisybė - ir čia tokia grandinė iš tikro galėtų išeiti. Todėl aš nematau kitos išeities, kaip tik pasinaudoti savo reglamentine teise, kurią man suteikia 87 straipsnis, ir skelbti nenumatytą darbotvarkėje pertrauką. Prašau. Kazimieras Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš reiškiu protestą pirmininkaujančiam, kuris nesilaiko Reglamento. Na, jeigu tai būtų teismas, paprašyčiau nušalinti kaip teisėją, bet čia ne teismas, todėl apeliuoju štai į tuos kolegas Seimo narius, kurių dauguma šitą Pirmininką išrinko. Norėčiau padėkoti kolegoms, kurie štai dėl prezidento rinkimų man priminė. Jie sako, kad jie gina žmonių interesus, ir čia pat sako, kad K.Antanavičius, eidamas į prezidentinius rinkimus, štai šitą proteguoja. Tai kas žmonių interesus gina, įdomu? Jeigu K.Antanavičius, eidamas į rinkimus, nebijo šito, vadinasi, daugumos žmonių interesus gina K.Antanavičius. O šiaip aš manau, kad čia yra nusikaltimas Lietuvai ir nusikaltimas Lietuvos žmonėms. Seimas turi prisiimti šitai, kad pasidaro štai tokiais savo sprendimais nusikaltimus Lietuvos žmonėms. O aš daugiau jėgų ginti šitą projektą nebeturiu. Matyt, iš tiesų mes turim kokius nors interesus vienus žmones išmesti į gatvę ir juos kankinti - kankinti, ne kitaip. Štai kasdien eina teismų sprendimai. Matyt, tie piliečiai, Seimo nariai, kurie neatstovauja žmonių interesams (patys prisipažino, nes esą prezidentui reikia balų, tai žmonių interesams, priešingai nuomonei labiau atstovauja), o atstovauja kažkokiam vienam ar kitam savininkui, kurio byla, matyt, šiandien, ryt, poryt, kitą savaitę bus išspręsta. Todėl jiems reikia vilkinti, todėl jiems reikia pateikti alternatyvinį projektą, todėl jie be gėdos jausmo prisipažįsta, kad jau projektas svarstomas daugiau kaip mėnuo, o jie neturėjo laiko, kada svarstyti, jie neturėjo laiko, kada pažiūrėti. Turi laiko tiktai šiandien pateikti pastabas, šiandien pateikti alternatyvinį projektą. Tai yra jų neveiklumo ir nusikalstamo abejingumo pasėka. Todėl aš nebežinau, kokiu būdu galima iš šitos krizinės būsenos išeiti. Manau, kad kiekvienas Seimo narys turėtų vis dėlto jausti atsakomybę tiems žmonėms, kuriuos teismai visiškai neteisėtai pagal mūsų sprendimus, pono Z.Juknevičiaus išaiškinimus (dar sykį galėčiau sakyti) iškeldina iš butų ir “pakabina” visiškoj nežinomybėj su vaikais, su moterim, su žmonom, su invalidais. Ir neatsiranda, kas gintų Lietuvos Seime! Tai kur mes nueisime?! Ačiū už dėmesį, ir būkit laimingi.
V.P.PLEČKAITIS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Norėčiau sužinoti, gerbiamasis pirmininkaujanti, iki kiek ta pertrauka skelbiama? Iš tikrųjų tokio įstatymo atidėliojimas yra labai svarbus dalykas.
PIRMININKAS. Minimum, iki po to, kai baigsis eilinė pertrauka.
V.P.PLEČKAITIS. Gal jūs galite paskelbti, kada bus tolesnis šito įstatymo nagrinėjimas.
PIRMININKAS. Prašau. Aš kaip tik noriu ir pasakyti, kad per pertrauką prašyčiau suinteresuotus asmenis ir frakcijų atstovus dar pasitarti. Tada po pertraukos dėl atskirų straipsnių spręsime jau konkrečiu balsavimu. Jeigu gims tam tikrų pasiūlymų. Prašau.
A.KUBILIUS. Norėčiau dar dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo narys Andrius Kubilius. Prašau.
A.KUBILIUS. Aš suprantu, gerbiamasis Juršėnai, kad mes su jumis buvome profesoriaus K.Antanavičiaus pavadinti nusikaltėliais. Aš tą suprantu. Ir suprantu, kad profesorius K.Antanavičius šitą pasakė, remdamasis tais 300 tūkstančių, kuriuos paminėjo būsimų benamių pirmininkė. Aš norėčiau paklausti ir Seimo, ir pirmininkaujančio, ir profesoriaus K.Antanavičiaus. Kas atstovauja tiems 600 tūkstančių, kurie pokario metais neteko nuosavybės ir buvo išvežti į Sibirą, ir ten žuvo? Kaip jie turi atsiliepti apie mūsų pastangas šiandien išspręsti šitą klausimą tokiu būdu?
PIRMININKAS. Aš labai prašyčiau kolegų toliau nedebatuoti. Dar Kazimieras Antanavičius, ir taškas. Pereinam prie kito klausimo.
K.ANTANAVIČIUS. Repliką Pirmininkui. Pirmininkas pasakė: darom pertrauką. Man, kaip pristatytojui, suteikė žodį. Kodėl kalbama toliau? Tai darome pertrauką ar nedarome?
PIRMININKAS. Taip, pertrauka padaryta.
K.ANTANAVIČIUS. Tai kodėl dar kalbama?
PIRMININKAS. Ačiū.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis pirmininkaujanti, aš nesuprantu - jūsų pertraukos skelbimas turėtų būti labai tiksliai reglamentuotas. Iki kiek, kada ir kada šiandien sugrįžtame. Kokia jūsų nuomonė žvelgiant į dienos darbotvarkę?
PIRMININKAS. Iki 14 val.15 min.
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip. O Andriui Kubiliui pakeliui noriu pasakyti - greičiausiai A.Kubilius, kaip niekur nebuvęs išvežtas, tiems ir atstovauja.
1sesija neeilinis p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Dabar tas papildomas darbotvarkės punktas, dėl kurio irgi buvo surinkti parašai ir kuris vadinasi nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją” papildymo”. Pertrauka bus nustatytu laiku, t.y. 13.30. Aš manau, kad mes galim šitą nutarimą priimti. Visi jį turite, jis susideda iš dviejų punktų. Jeigu jį reikia perskaityti, aš galiu perskaityti. Pasisakom dėl balsavimo motyvų: du - už, du - prieš, ir galėtume, mano galva, balsuoti. Prašom. Dėl balsavimo motyvų. Vytenis Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl kokių motyvų?
PIRMININKAS. “Dėl Seimo nutarimo “Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją” papildymo”. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Aš tik norėčiau užduoti klausimą dėl 1 punkto formuluotės. Man neteko girdėti, kad yra įregistruota Tėvynės Santaros frakcija, čia turbūt turima omenyje Tėvynės Santaros frakcijų koalicija?
PIRMININKAS. Teisinga pastaba. Bet jūs pritariat tokiam projektui?
J.BERNATONIS. Iš esmės pritariu.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš manyčiau, kad šito nutarimo reiktų 1 punkto. 1 punkto visiškai nerašyti, o tiesiog paskirti 1993 m. ketvirtu atstovu, ir taškas.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet jūs pačiam nutarimui pritariat, tik be l punkto, taip?
F.KOLOSAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Nutarimui pritariu, tiktai manau, kad 1 punktas iš esmės kartojasi, mes jau svarstėm anuo ankstesniu nutarimu dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją ir dabar tiesiog kartojamės.
PIRMININKAS. Bet jūs pritariat?
K.KUBERTAVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Tai tada aš klausiu gerbiamojo G.Paviržio, V.Plečkaičio... Visi pritariat? Kas nepritaria? Jei visi pritaria, tai, man atrodo, čia mums nėra ko debatuoti. Gerai. Seimo narys Vytautas Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, šitas klausimas buvo vakar svarstomas Užsienio reikalų komitete ir ten prieita prie tokio sutarimo ir tokios išvados pateikti atitinkamą pasiūlymą, kurį jūs čia turite. Aš buvau tame komitete ir taip pat pritariau, tai galiu tą tik pakartoti.
PIRMININKAS. Gerai. Tai ar dar kas norėtų pasisakyti dėl to paties projekto? Ar galėtume pastraipsniui balsuoti? Gerai, aš perskaitau, kad būtų aišku, jeigu kas neturite po ranka.
“Realizuodamas savo 1993 m. sausio 4 d. nutarimo “Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją” nuostatą apie proporcingą politinių jėgų atstovavimą delegacijoje į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją, Seimas nutaria:
l. Nustatyti, kad delegacijoje į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją 1994 m. sesijoje (kadangi jau 1993 m. tai nustatoma) dalyvaus 2 Seimo nariai iš LDDP frakcijos ir 2 iš Tėvynės Santaros frakcijų koalicijos. 1995 m. bus išlaikomas tas pats santykis...” Tai aš čia tada irgi noriu pasiūlyti sutrumpinimą. 1994 - 1995 m. būtų aiškiau. Skaitau iš naujo.
“Nustatyti, kad delegacijoje į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją 19941995 m. sesijose dalyvaus 2 Seimo nariai iš LDDP frakcijos ir 2 iš Tėvynės Santaros frakcijų koalicijos. O 1996 m. delegacijoje dalyvaus 2 Seimo nariai iš LDDP frakcijos, l iš Tėvynės Santaros frakcijos ir l Centro judėjimo atstovas arba nefrakcijonuotas Seimo narys.”
Tai su tokiu patikslinimu sutinkam? Tai mes gi šitą aprobavom iš principo, kai kolega L.Linkevičius apie tai kalbėjo. Čia tas išdalinimas visiems metams proporcingai. Ar reikia balsuoti? Reikia balsuoti. Gerai. Ar dar čia norite pasisakyti dėl 1 straipsnio? Gerai. Tada ištrinu ir balsuojam. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 punktas su dviem mažais patikslinimais? Prašom balsuoti elektronika. Už - 63, prieš - 32, susilaikė 5. Taigi 1 punktas, ta redakcija, kaip aš skaičiau, priimtas. Dabar dėl 2 punkto. “Paskirti 1993 m. ketvirtuoju atstovu (trys, kaip žinote, paskirti) į Europos Tarybą Lietuvos Respublikos Seimo narį Vytautą Landsbergį.” Ar yra reikalas balsuoti? Sutinkam? Gerai. Taigi 2 punktas konsensu. Dabar prašau skaičiavimo grupę pasiruošti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją” papildymo”? Prašom balsuoti. Už nutarimą vis tiek reikia balsuoti. Kiekvienas nutarimas turi būti formaliai balsuojamas ir ne elektronika.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 75.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 23.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, 75 Seimo nariams balsavus už, 3 pasisakius prieš ir 23 susilaikius, nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją” papildymo” priimtas.
Mes dabar šiek tiek sutaupėme laiko ir yra du siūlymai. Galime pereiti prie 3 darbotvarkės punkto dėl įstatymo arba, tiksliau, laikinojo įstatymo “Dėl Valstybės gynybos tarybos” projekto pateikimo tęsimo arba šiek tiek padaryti pertrauką, kad būtų daugiau laiko pasitarti dėl 1 klausimo. Pertrauka. Gerai. Ar reikia balsuoti? Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš norėjau pasitikslinti. Kadangi kreipiausi į įstatymo projekto pateikėją poną K.Antanavičių, ir jis pasakė, kad jokių klausimų nederins, o jis teiks toliau savo projektą, kad tuo klausimu reikia kreiptis į jus, gerbiamasis laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas Juršėnai. Tai, matyt, jums jau reikia ir koordinuoti tos grupės tolesnius veiksmus?
PIRMININKAS. Gerai, tai aš siūlau štai ką padaryti. Vis tiek mums reikia susitikti. Aš dabar paskelbsiu pertrauką. O siūlau frakcijų atstovams, suinteresuotiems asmenims... Aš vis dėlto kviečiu ir gerbiamąjį K.Antanavičių 13.45val. į 308 kabinetą. Dabar pertrauka iki 14.15 val.
Pertrauka
V.Būtėno pareiškimas
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Dabar pora pareiškimų. Seimo narys V.Būtėnas.
V.BŪTĖNAS. Praėjusią savaitę, sausio 5 d., dalies Seimo narių sprendimu, primygtinai reikalaujant opozicijos atstovams, tos dienos posėdis buvo transliuojamas per radiją. Kaip tokiais atvejais paprastai būna, vėl pasipylė politiniai pareiškimai, vyko demonstratyvios lenktynės prie mikrofono. Kai kurie nariai, apskritai retai kalbantys posėdžiuose, apeliuodami į radijo klausytojus, ėmė rodyti neregėtą aktyvumą. Manyčiau, jog tas nepuošia tautos išrinktų atstovų, pažeidžia Seimo narių etiką. Taip pat buvo sutrikdytas normalus Respublikos radijo ritmas. Klausytojai, iš anksto apie tai neįspėti, neišgirdo daugelio jų pamėgtų laidų. Radijas patyrė finansinių nuostolių. Apie tai Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius Laimonas Tapinas kitą dieną po laidos parašė oficialų raštą Seimui. Tas raštas Seimo nariams išplatintas. Siūlau ateityje piktnaudžiavimo radijo paslaugomis praktikos atsisakyti ir pereiti prie civilizuotų bendravimo su radijo klausytojais formų. Tikslingiausia būtų:
l. Per radiją, televiziją transliuoti tik atskirų iš anksto numatytų ir svarbiausių Seimo klausimų svarstymą. (Laimonas Tapinas siūlo informuoti radiją prieš savaitę dėl tokių laidų susitarimo.) Geriausia būtų daryti įrašus ir juos transliuoti vienu klausytojams žinomu laiku.
2. Tiesioginė transliacija galėtų vykti tik ypatingais atvejais (iškilmingos sesijos, aukštų užsienio svečių sutikimas, svarbių tarptautinių sutarčių ratifikavimas, naujo šaukimo Seimo posėdžio pradžia ir pan.). Tokia tvarka galėtų būti užfiksuota viename iš Seimo nutarimų, o vėliau galbūt ir Seimo Statute. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar kviečiu Seimo narį P.Giniotą.
P.Giniotas.Tėvynės Santaros pareiškimas
P.GINIOTAS. Ponios ir ponai Seimo nariai! Leiskite perskaityti Tėvynės Santaros pareiškimą, skirtą Seimo vadovybei.
“1992 m. spalio 25 d. ir lapkričio 15 d. rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą parodė, kad Lietuvoje šiuo metu veikia ir turi įtakos jos politiniam gyvenimui keletas politinių partijų ir organizacijų, kurių kandidatus Lietuvos žmonės išrinko į Seimą. Šiuo metu Seime susikūrusios frakcijos - šių partijų ir organizacijų branduoliai - stengiasi struktūrizuotis ir aktyviai dalyvauti Seimo darbe bei prisidėti prie to, kad priimami sprendimai kuo geriau patenkintų daugumos piliečių interesus. Pastaruoju metu Seimo vadovybės teikiamuose Laikinojo Seimo Statuto projektuose daromos kliūtys šiam natūraliam procesui plėtotis. Esant tokiai situacijai Tėvynės Santara reikalauja:
l. Patarėjų korpusą formuoti lygiomis dalimis prie komitetų ir frakcijų, frakcijų patarėjų skaičius proporcingas jų narių skaičiui.
2. Nustatyti nuolatinį laiką frakcijų posėdžiams. Pirmadieniais - po 15 val., trečiadieniais - po 15 val.
3. Aptarti ir derinti tarp frakcijų savaitės darbotvarkę pirmadieniais - 11 val. arba 15 val.
4. Skirti pastovias patalpas ir technines priemones frakcijų darbui.”
Pasirašo frakcijų vadovai. Ačiū už dėmesį.
Įstatymo “Dėl Valstybės gynimo tarybos” projektas (pateikimo tęsinys)(93.01.12)
1sesija neeilinis p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Čia kaip tik mes turime darbotvarkėje vieną klausimą. Jeigu nagrinėsime, galėsime šitą dalyką aptarti. Dabar aš nematau pranešėjo dėl 1 klausimo, todėl tada leiskite man pačiam sau suteikti žodį dėl 3 darbotvarkės klausimo. Laikinojo įstatymo “Dėl Valstybės gynimo tarybos” projekto pateikimo tęsinys. Mes turime susitarti. Jeigu frakcijos norės pasakyti - prašom. Mes turime susitarti, ar įrašome šitą klausimą į sesijos darbų programą ir kokią nagrinėjimo tvarką taikome. Aš prašau tiktai spręsti dėl įrašymo į sesijos darbų programą. Prašom pasisakyti. Būtų gerai frakcijų vardu. Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Tėvynės Santara paruošė įstatymo projektą “Dėl Valstybės gynimo tarybos”, tačiau nespėjo jo padauginti Seimo nariams todėl, kad buvo sušauktas neeilinis posėdis. Todėl prašytume Seimą leisti kitame posėdyje šį projektą pateikti. Mūsų parengtame projekte plačiau ir detaliau išdėstyta Valstybės gynimo tarybos sudarymo veiklos tvarka, taip pat nurodyti jos konkretūs įgaliojimai. Tai verčia mus padaryti ir Konstitucijos 140 straipsnis. Kaip vieną iš trūkumų teikiamo projekto, kurį teikia ponas Č.Juršėnas, pacituosiu 3 straipsnį, kad “Valstybės gynimo taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynimo klausimus”. Kokie tie klausimai, kokios apimties ir svarbos taryba gali priimti sprendimus, nekalbama. Todėl prašytume mūsų pageidavimą patenkinti.
PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Man atrodo, kad šitas projektas, kuris mums siūlomas, yra labai ir labai bendras. Jeigu skaitytume Konstitucijos 140 straipsnį, ten aiškiai parašyta: “Valstybės gynimo tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas. Jos sudarymo, veiklos tvarką ir įgaliojimus nustato įstatymas”. Čia tačiau nei veiklos tvarkos, nei įgaliojimų šitam projekte visiškai nesimato. Visiškai neaiškūs Valstybės gynimo tarybos santykiai su kitomis valstybės žinybomis. Ar ji gali duoti, taip sakant, privalomus vykdyti nurodymus ministerijoms, valstybės žinyboms, kokie jos santykiai su Seimu ir pan. Dėl to aš manyčiau, kad reikia paruošti žymiai išsamesnį projektą.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. LDDP frakcijos vardu siūlau šį projektą įtraukti į darbotvarkę ir svarstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau pritarti mūsų frakcijos kolegoms, kad iš tikrųjų tai yra Konstitucijoj numatyta struktūra ir faktiškai yra įstatymas, kurio reikalauja Konstitucija. Ir norėčiau priminti kolegos V.Endriukaičio šios dienos kalbą, kurioje jis siūlė ypatingą dėmesį atkreipti viso Seimo į tuos įstatymus, kurių reikalauja Konstitucija. Ir man keista, kad šio įstatymo projektą mes jau matom, jau čia turim 5 projektą. Mes jį visą laiką beveik jau du mėnesius bandome nagrinėti, tačiau jokio progreso jo turinio mes nematom. Tai dar kartą rodo mūsų darbo organizavimo ne visai gerą kokybę. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Nacionalinio saugumo komiteto 7 narių vardu aš irgi pritariu tai minčiai, kad šį įstatymą reikia svarstyti ir, sakykim, netgi smarkiai nedelsiant. Reikia įtraukti į darbotvarkę ir svarstyti jį.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialdemokratų frakcija pritaria, kad toks įstatymas reikalingas ir reikia kuo greičiau svarstyti, aišku, turbūt atsižvelgiant į tas pastabas, kurios buvo pasakytos ir šiandieną šioje salėje.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Manau, kad reikia svarstyti. Aš nenorėjau pasisakyti, bet negalėjau išbraukti.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, aš trumpai reziumuoju. Kadangi klausimas yra aiškus. Tai, ką pasakė gerbiamasis P.Giniotas, yra kalba apie alternatyvinį projektą. Ir alternatyvinis projektas normalia tvarka priimamas. Ir kai bus pirmoji nagrinėjimo stadija, tada spręsim, ar darom vieną projektą, ar pasirenkam kurį nors kitą ir tokiu būdu galėsim šitą klausimą bent kiek pastūmėti į priekį.
Dabar tiktai viena pastabėlė. Man atrodo, čia kolega A.Kubilius paminėjo vieną pastabėlę dėl to, ar čia matyti tobulumas, ar ne. Juk lyginant su pirmuoju projektu, kaip buvo iš esmės 1, 2 arba 3 straipsniai, o dabar 6 straipsniai ir yra šiek tiek plačiau išrašyta. Aš nesakau, kad čia viskas išrašyta ir viskas numatyta, bet tam ir turime įsirašyti į darbų programą, kad klausimą galėtume rimtai nagrinėti. Taigi dabar siūlau balsuoti. Pasiūlymas iš esmės vienas. Tiesa, kai kas protestuoja. Ar įtraukiam į darbų programą, ar ne? Balsuojame elektronika. Ne, tai netrukdys nė kiek. Dabar mes įtraukiam, ir viskas. O po to jūs pateikiat oficialiai savo projektą, ir viskas. Salėje - 81 Seimo narys. Dabar prašome balsuoti elektronika. Kas už tai, kad darbotvarkės 3 punktas dėl laikinojo įstatymo “Dėl Valstybės gynimo tarybos” projektas būtų įtrauktas į darbų programą ir pradėtas jo nagrinėjimas? Prašome balsuoti. Už - 61, prieš - 3, 6 susilaikė. Taigi, 62 balsavus už, 3 balsavus prieš, 6 susilaikius, laikinasis įstatymas “Dėl Valstybės gynimo tarybos” įtraukiamas į darbų programą. Ačiū. Grįžtame prie darbotvarkės 1 punkto. Į tribūną kviečiu pranešėją Kazimierą Antanavičių.
1sesija neeilinis p svarstyti klausimai
K.ANTANAVIČIUS. Atsižvelgiant į tai, kad štai vyko tas pasitarimėlis, bet pozicijos yra visiškai priešingos ir jokių iliuzijų suderinti tas pozicijas nėra, aš prašau tęsti 3 svarstymą ir balsavimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi prašom iš eilės. Dar kartą primenu, kad mes susitarėme dėl 1 straipsnio. Dabar 2 straipsnis, kur kalbama apie 8 straipsnio išdėstymą taip arba kitaip. Ir prašom pradėti, man taip atrodo, kad bus teisingiausia, nuo to, ką siūloma išbraukti. O siūloma išbraukti 1 dalį. Prašom dėl balsavimo motyvų - 2 - už, 2 prieš.
K.ANTANAVIČIUS. Ponas T.Lideikis siūlo išbraukti 8 straipsnio pirmąją dalį, t.y.kokie namai grąžinami, kokie negrąžinami. Štai gyvenamų namų arba jų dalių grąžinimo tvarką ir terminus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi nuostata, jog gyvenamieji namai grąžinami šiais atvejais: pirmasis atvejis - yra grąžinami, kai jie pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas arba jie yra tušti. Ponas T.Lideikis siūlo išbraukti šitą. Man tai yra ne visai suprantama, nes...
PIRMININKAS. Tai gerai, tai iš eilės ir yra: 2 - už, 2 - prieš turi pasisakyti. A, prašau. Seimo narys J.Bulavas. Ne. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš supratau, kad bus kalbama apie visą straipsnį. Dėl 1 papunkčio pastabų neturiu, aš turiu dėl kito.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Aš siūlyčiau nesvarstyti šito punkto atskirai, kadangi mano pasiūlyme buvo išbraukti kelis punktus. Ir svarbiausias iš jų, dėl kurio čia vyksta daugiausiai ginčų, tai būtent 4 punktas.
PIRMININKAS. Gerai, tai mums reikės balsuoti ne 1, 4, 5, 6, o kiekvieną atskirai. Tokia yra problema. Tai, jeigu svarbiausias yra 4 punktas, tai Reglamentas leidžia tada iš tikro sukeisti vietomis ir pradėti nuo to lemiančiojo punkto. Tai, gerbiamasis pranešėjau, iš tikro pradėkime nuo 4ojo, juo labiau, jūs kalbėjote. Pakartokite savo motyvus ir tada pradedame nuo 4ojo, jeigu jisai lemiantis yra visam straipsniui.
K.ANTANAVIČIUS. Ir ponas T.Lideikis, ir ponia V.Briedienė siūlo išbraukti 8 straipsnio ketvirtąją dalį, kur parašyta, kad grąžinami tuo atveju, kai grąžinamų namų nuomininkai laisva valia sutinka persikelti į jiems suteiktas kitas gyvenamąsias patalpas. Dar kartą norėčiau pacituoti esamą įstatymą. Esamo įstatymo antra pastraipa tokia: “...kai grąžintinų namų, kuriuose gyvena daugiau kaip viena nuomininkų šeima, nuomininkai yra supažindinti su visas jų teises garantuojančiais įstatymais ir su galimybe laisva valia išsikelti jiems savivaldybės valdybos siūlomomis sąlygomis, numatytomis šio įstatymo 21 straipsnyje arba kitomis savininkui garantuojamomis sąlygomis”. Taigi esmė lieka visiškai ta pati, kad tik pačiam žmogui sutinkant jis gali būti iškeldinamas. Tačiau čia parašyta: “savivaldybės siūlomomis sąlygomis.” O kodėl, yra valstybės programa, yra Vyriausybės programa butus tuos statyti, tai bus valstybės siūlomos sąlygos, savininko siūlomos sąlygos. Žodžiu, bet kokiomis sąlygomis, ir nėra jokios prasmės tai reglamentuoti, kad štai tik supažindinus su visais jų teises garantuojančiais įstatymais. Tai nėra įstatyminė norma rašinėti tokius dalykus. Visur turime supažindinti, įstatymą vykdantysis turi būti supažindintas su visais įstatymais. O kas supažindins tada? Taigi pats žmogus privalo susipažinti. Taigi ir siūlau balsuoti už tai, kad tas straipsnis, kaip parašyta - 8 straipsnio 4 pastraipa būtų palikta tokia redakcija, kuri jums teikiama.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Tai dabar 2 - už išbraukimą, 2 - prieš išbraukimą. Arba 2 - už, 2 - prieš. Prašom. Seimo narys V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš esu už tai, kad šitą straipsnį būtina palikti.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš iš principo būčiau už šio straipsnio palikimą. Tačiau norėčiau galbūt net pasakyti savo samprotavimą apie tą laisvą valią. Ar jums žinoma, kad kampuoti vyrukai kartais tą laisvą “valią” padaro tokiais metodais, kurie mūsų visuomenėj galbūt yra smerktini. Ir aš matau, kad šiek tiek netenka prasmės šitas straipsnis esant tokiai situacijai.
PIRMININKAS. Tai dar kartą prašyčiau pasakyti tiksliai...
A.IVAŠKEVIČIUS. Už, jeigu konkrečiai, tai už.
PIRMININKAS. Gerai. Du - už, dabar gali pasisakyti tik prieš. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau pacituoti tik ką išdalintas pastabas ir pasiūlymus, kuriuos parengė Teisingumo ministerijos Privatinės teisės skyriaus viršininkė gerbiamoji Aleksaitė. Ji sako, kad, manome, nereikėtų sieti gyvenamųjų namų arba jų dalių grąžinimo su nuomininko sutikimu laisva valia persikelti į kitas gyvenamąsias patalpas, jeigu jiems suteikiamos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos, atitinkančios gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo reikalavimus. Įstatymas negali nustatyti sąlygų, priklausančių nuo nuomininkų valios. Yra labai konkretus teisininkų pasakymas. Ir taip pat norėčiau dar kartą pakartoti tą patį teiginį, kad iš tikrųjų mes šiomis pataisomis kuriame precedentą, kokiu būdu valstybė, naudodamasi Konstitucijos sąlygomis, paims privačią nuosavybę visuomenės reikalams. Ir aš nežinau, ką darys valstybė tuo atveju, kai jai iš tikrųjų reikės kokiais nors tikslais paimti nuosavybę ir ta nuosavybė priklausys nuo kieno nors laisvos valios. Todėl aš siūlau šitą sakinį iš tikrųjų išbraukti, nes jis padaro visišką teisinę sumaištį.
PIRMININKAS. Gerai. Trys minutės tam skiriama. Ir Seimo narys T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Man atrodo, kad čia mes šitame punkte iš karto supainiojam du visiškai skirtingus dalykus. Vienas dalykas - tai yra namo grąžinimas savininkui, kitas dalykas yra nuomininko tolesnis likimas. Kiek suprantu, nebūtinai namo savininkas gali gyventi savam name. Yra normaliai visame pasaulyje, kai namų savininkai savo butus nuomoja, bet dėl to jie nuosavybės nepraranda. Tai čia, taip sakant, aš manau, kad nuosavybės grąžinimas yra vienas punktas, kurį mes turime tiksliai apspręsti, be išlygų, o toliau - kokiomis sąlygomis gali šitame name pasilikti ar nepasilikti gyventi nuomininkai. Tai yra atskiras klausimas. Ir, aišku, dabar būtent su tų nuomininkų likimu iškyla daugiausiai problemų. Tai būtent spręskim šitas problemas, kaip, kokiomis sąlygomis šitie nuomininkai gali būti iškeldinti ar negali būti iškeldinti, kaip jiems garantuojamos jų teisės. Tai yra visiškai kitas klausimas. Ir aš siūlyčiau, kaip čia profesorius K.Antanavičius citavo dabar galiojančio įstatymo šitą analogišką punktą, tai mes jį galime palikti. Pats profesorius sako, kad praktiškai jie niekuo nesiskiria. Aš manau,kad šitie punktai pagrindinai skiriasi kategoriškumu. Šitas yra absoliučiai kategoriškas ir faktiškai nepalieka savininkui jokių teisių.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prieš apibendrindamas, aš noriu atkreipti dėmesį, bet turbūt jau visi atkreipė dėmesį, kad dabar prie kiekvieno pavardės mirksi skaičiukai. Matot? Dabar kiekvienas galės kontroliuoti, kas kaip laikosi Reglamento. Dabar dėl balsavimo motyvų kalbama iki 3 min. Kol kas, ačiū, malonu, nieks neviršijo limito. Taigi 2 pasisakė už, 2 - prieš, kitų nejungiu. Ir prašau, pranešėjas dar vieną žodį, ir balsuosime elektronika.
K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau atsakyti, kad nuosavybės teisė neatiduodama tam, kas išsikelia ar neišsikelia todėl, kad 1 straipsnyje yra pasakyta, kad tas buvęs savininkas turi teisę gauti kita natūra arba ekvivalentine natūra, arba sklypą (yra kituose straipsniuose), arba išmokas. Paskui toliau pasakyta, kad rinkos kaina tos išmokos duodamos. Na, tai juk vėl gi ponai sako, kad štai spręskim kitais būdais. Du metai buvo pasiūlyti tuos sprendimus, štai pasiūlykite! Nėra. Nesurandate kitų būdų. O jeigu surasite, tai, prašome, teikit savo pasiūlymus, kaip ir ką realizuoti, kaip pataisyti įstatymą. O dėl pastabos, kad štai šita nuostata yra kategoriška, tas pats, tik yra kategoriška. Štai straipsnis parašytas ir kažkam paliekamos viltys. Turi būti aiškiai parašytas straipsnis, o ne taip, kad galima būtų jį vienaip ar kitaip aiškinti. Štai vėl grįžtu prie pono Z.Juknevičiaus interpretacijos, kad štai galima grąžinti namą tol, kol jam visai nepasakyta, kur jis gali būti iškeldintas. Todėl prašau balsuoti už tai, kad būtų paliktas tas 8 straipsnio 4 punktas.
PIRMININKAS. Taigi čia dabar bus balsavimas atvirkštinis, kadangi balsuojama dėl pataisos ką nors išbraukti arba išmesti. Tai bus balsuojama už 8 straipsnio čia turbūt antros dalies 4 punkto išbraukimą. Kas už išbraukimą - už. O kas už palikimą, tas balsuoja prieš. Supratot? Taip taip, čia yra atvirkštinis balsavimas. Dar kartą kartoju pagal Reglamentą. Kadangi pirmiausia reikia apsispręsti ar išbraukti, ar neišbraukti. Siūloma išbraukti, pataisų autoriai siūlo išbraukti, tai dabar balsuojama už 4 punkto išbraukimą. Kas už išbraukimą, tas - “už”, o kas nori, kad 4 punktas paliktų, kaip siūlo pranešėjas, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Taip. Ar visi supratome? Supratom. Tada pradedame balsavimą elektronika. Kas už 4 punkto išbraukimą, tas - “už”, kas už jo palikimą, tas spaudžia mygtuką “prieš”? Prašom. Gerai, jeigu dar kartą, prašome užsiregistruoti. Prašau. Dar sykį registruojamės. Kolegų šiek tiek dar atsirado papildomai. Prašom registruotis, gerbiamieji kolegos. Taigi salėje jau šiek tiek daugiau - 94. Kartoju, kas už 4 punkto išbraukimą, tas spaudžia mygtuką “už”, kas, kaip pranešėjas pasisako, už tai, kad 4 punktas taip, kaip jis suformuluotas projekte liktų, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Prašom balsuoti elektronika. Taigi 33 - už, 52 prieš ir 2 susilaikė - punktas paliekamas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dar vienas prieš, kadangi neveikia elektronika.
PIRMININKAS. Prašau, tai tada prieš yra netgi 54, kadangi dar čia ir kolegos K.Antanavičiaus balsą reikia pliusuoti. 54 - prieš. Prašau, dabar toliau. Tada, matyt, grįžtam prie tų išbraukimų ir...
K.ANTANAVIČIUS. Ne, dar 5, 5 irgi paskui jau!
PIRMININKAS. Ir 5 irgi tokios pačios svarbos?
K.ANTANAVIČIUS. Taip, na, čia yra...
PIRMININKAS. Prašau. Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų - 2 už, 2 - prieš.
K.ANTANAVIČIUS. Galiu dabar?
PIRMININKAS. Prašau prašau.
K.ANTANAVIČIUS. 5 straipsnį siūlo išbraukti ponas T.Lideikis. Kitų pasiūlymų negauta. Tai yra 5 straipsnis: “... kai grąžintiname name gyvena buvę savininkai, kai buvę savininkai gyvena namo dalyje, jiems besąlygiškai grąžinama ta namo dalis.” Išbraukti straipsnį, - tai išeitų, kad tokie negrąžintini yra.
T.LIDEIKIS. Aš atsiimu savo pasiūlymą.
K.ANTANAVIČIUS. Atsiimat? Tai, vadinasi, nėra klausimų.
PIRMININKAS. Gerai. Prašau toliau. Dar ten buvo siūlymai.
K.ANTANAVIČIUS. Ir 6 išbraukti siūlo ponas T.Lideikis. Irgi galbūt atsiimat? Taip, atsiima.
PIRMININKAS. Gerai, tada grįžtame prie 1 punkto.
K.ANTANAVIČIUS. Taip. Tada grįžtame prie šito 8 straipsnio 1 punkto: “kai jie pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas arba yra tušti.” Tai vėl, jei jie yra pertvarkyti, tai manau, kad jie grąžintini arba ypač, jeigu tušti, grąžinti. Tai manau, kad čia irgi ponas T.Lideikis turbūt atsiima.
PIRMININKAS. Atsiimat? Aha, viskas aišku. Tai tada turbūt su šita pataisa yra susitvarkyta. Dabar prašom, dar kitos yra 8 straipsnio pataisos.
K.ANTANAVIČIUS. Tuoj, tuoj, tuoj. Yra. Čia dėl išbraukimo, tuoj aš kitas pataisas.
PIRMININKAS. Tai dabar ten jau yra perredagavimas, man atrodo.
K.ANTANAVIČIUS. Taip, dabar dėl 8 straipsnio. Buvo pono G.Paviržio pasiūlymas, kad štai pertvarkant, perstatant, pristatant, buvo pasiūlymų, kad trečdaliu - tai ir įrašyta, kad trečdaliu. Priimti pasiūlymai. Ir kai jų pagrindinės konstrukcijos nėra pakeistos arba kai, vadinasi, neįmanoma atskirti nuo buvusiojo. Buvo pasiūlyta pono G.Paviržio, priimta. Štai dėl konstrukcijų pakeitimo yra pasiūlymas palikti ar nepalikti.
PIRMININKAS. Tai prašom sakyti, kuri čia dalis?
K.ANTANAVIČIUS. 8 straipsnio antroji dalis.
PIRMININKAS. Tada formuluokim, už ką čia dabar reikia balsuoti?
K.ANTANAVIČIUS. Tai reikia balsuoti ar palikti, ar nepalikti nuostatą “kai jų pagrindinės konstrukcijos nėra pakeistos”, kad grąžinami tie namai ir butai, kurių pagrindinės konstrukcijos nėra pakeistos. Yra tokių atvejų, kad štai yra likę tik pamatai ir vis dėlto sprendžiama, kad tas namas priklauso prie grąžintinų. Arba namas iš principo perstatytas ir vėl sprendžiama, kad jį reikia grąžinti. Todėl ir įrašyta, kad grąžinamas tas namas, kaip yra 14 straipsnyje. Štai teisininkė sako, kad šito nederėtų kartoti. Na, čia yra visos sąlygos, tai manau, kad tos visos sąlygos ir turi būti nurodytos, kada jie grąžinami, nes paskui ten, 14 straipsnyje, tas yra pakartota dėl išmokų, dėl valstybės išpirkimo. Todėl aš siūlau balsuoti, kad būtų palikta tokia formuluotė, kokia yra štai, kad namai grąžinami, kai jie yra pristatant ar atstatant rekonstruoti ir t.t. ir kai plotas padidintas ne daugiau kaip trečdaliu, jei naujai sukurto bendro ploto neįmanoma atskirti, t.y. jeigu yra įmanoma atskirti, tegul pasiima savininkas tą seną, buvusį, o naująją patalpą pasiima tas, kas pastatė. Tai problemos nėra, ta pastaba būtinai, sakyčiau, reikalinga. Arba, kai pagrindinės konstrukcijos nėra pakeistos. Taigi...
PIRMININKAS. Tai dabar prašom pasisakyti - 2 - už, 2 - prieš dėl gerbiamojo G.Paviržio siūlymo. Kolega V.Zimnickas.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl G.Paviržio nereikia, tiktai dėl pagrindinių konstrukcijų pakeitimo.
V.V.ZIMNICKAS. Aš pritarčiau pasiūlymams profesoriaus įstatymo projekte ir prašyčiau, kad taip ir liktų.
PIRMININKAS. Taip, be tų 50 %, taip?
V.V.ZIMNICKAS. Taip, 30 %.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš taip pat pasisakau už tai, kad 2 punktą palikti todėl, kad iš tikrųjų nemaža namų yra perstatytų, daug konstrukcijų pakeista. Savininkas nėra įdėjęs nė trupučio pinigų, tai padaryta valstybės ir tų toje valstybėje gyvenančių piliečių sąskaita ir, žinoma, reikia apriboti savininkų teises į tokius grąžinamus objektus. Tuo labiau, kad savininkai, atsiėmę jau namus, tiek pertvarkytus, tiek nepertvarkytus, šituos namus palieka likimo valiai. Nė viena valstybė neleidžia sau tokios prabangos, kad atsiimtas pastatas būtų laikomas tuščias ir jis toliau griūtų. O tokių atvejų mažuose miesteliuose ir,manau, dideliuose miestuose - labai daug.
PIRMININKAS. Gerai. Tai 2 pasisakė už projekto variantą. Dabar gali tiktai 2 pasisakyti už pataisą. Pats pataisos autorius Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Aš noriu pasakyti, kad gerbiamasis pranešėjas turbūt neturi šitų pastabų. Papildomai aš esu parašęs. Ir jis ten nemato, kad kaip tik, kai pagrindinės konstrukcijos nėra pakeistos, tai yra teisinga. Bet man atrodo, kad formuluotė “pagrindinės konstrukcijos nėra pakeistos” nėra labai konkreti. Ar dalinai pakeistos, ar visai pakeistos, - čia iškils visokių kazusų. Todėl dabartinė praktika, kuri yra tokia naudojama, kaip parašyta, - daugiau nei 50 % pakeistos bendros konstrukcijos. Va toks papildymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Tai jūs už...
K.ANTANAVIČIUS. Aš galėčiau priimti šitą: pakeistos daugiau kaip 50%.
PIRMININKAS. Tada viskas aišku, tada nereikia... Ir dar gerbiamasis F.Kolosauskas nori pasisakyti ar jau nebe? Ačiū. Tada sutaupom. Ar reikalinga balsuoti šitą punktą? Nereikia. Tai, vadinasi, įrašome tą pataisą: “pakeistos daugiau nei 50 %”?
K.ANTANAVIČIUS. Taip. Toliau dar yra Seimo nario G.Paviržio pasiūlymas, štai redakcija, kuri jums pateikta: “kai jie nėra perduoti mokslo, gydymo, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms”, t.y. vietoj “gydymo” įrašyti “sveikatos priežiūros”.
PIRMININKAS. Ar sutinkam, kolegos? Nereikia balsuoti? Gerai, priimta. Prašom toliau.
K.ANTANAVIČIUS.Šitam straipsniui dar yra viena pastabėlė, kad 2 puslapyje 3 pastraipoj nuo viršaus įrašyti, kad gali būti atstatoma ekvivalentine natūra: “Jeigu šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys pageidauja, nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus gali būti atstatoma ekvivalentine natūra perduodant nuosavybėn jų nuomojamus valstybės ir visuomeninių butų fondo...” Tai čia yra redakcinė pataisa tiktai. Aš priimu ir manau, kad tas tikrai nekeičia jokios prasmės, tik nebuvo aiškiai paminėta.
PIRMININKAS. Gerai, ar sutinkam su tuo? Ačiū. Prašau toliau.
K.ANTANAVIČIUS. Taip. Dabar yra, nematau pastabų, bet tos pastabos buvo.
PIRMININKAS. Tai lyg ir 8 straipsny, ir viskas? Bent aš tiek turiu. Gal kiti kolegos primins. Kolega J.Beinortas. Prašau.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau prašyti 8 straipsnio 5 pastraipoje, kuri prasideda žodžiu “atstačius” , padėti tašką po “gyvenamąsias patalpas”. O va šitą sakinio dalį, kur rašoma: “o taip pat butus, išpirktus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą”, išbraukti. Taip pat išbraukti ir sakinį “už patuštintus išpirktus butus jiems grąžinama išperkant sumokėta suma ją indeksavus”. Reikalas tas, kad mes negalime šito įstatymo pataisa panaikinti ano įstatymo galiojimą. Mums tada reikėtų teikti ir aname įstatyme pataisą. Aš manau, visi suprantam, kad padėjus tašką po “šitas patalpas”, būtų visiškai aišku, kad nebus piktnaudžiaujama. O jeigu mes norėtume aną kvestionuoti, tai tada reikėtų abu taisyti. Galbūt būtų profesoriui priimtina?
Ir dar, kad man nereikėtų antrą kartą eiti kalbėti, noriu prašyti, kad šeštoje pastraipoje, kuri prasideda žodžiais “Gyvenamąjį namą ar butą”, mes išbrauktume žodžius “butų ar namų nuomininkams ar”. Aš jau tai esu sakęs diskusijose ir dabar prašau, vis dėlto nepadarykime savininkų ir nuomininkų tarpusavio ginčų teismuose. Tie nuomininkai atsirado tuose namuose ne savininkų valia. Atsirado valstybės valia. Todėl valstybė turi tarpininkauti atlyginant šituos nuostolius. Aš labai įtikinamai prašau. Jeigu valstybė tarpininkaus atlyginant šituos nuostolius, tai tuomet ekspertai apskaičiuos ir tas įdėtas išlaidas, ir pagerinimus, ir atsiskaitymą. O kitaip čia bus tikrai neišvengiamos teisinės pjautynės. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš tik labai atsiprašau. Gerbiamasis kolega, ar jūs anksčiau šituos dalykus teikėte, ar diskusijose jūs kalbėjote apie tai?
J.BEINORTAS. Aš kalbėjau, bet aš nieko neteikiu raštiškai. Aš rodau, ką išbraukti, kur padėti tašką.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Ačiū. Seimo narys J.Katkus.
J.A.KATKUS. Čia norėjau dėl šito straipsnio 5 pastraipos. Ten, kur prasideda “Atstačius nuosavybės teises”. Gale yra taip, kad “nurodytieji asmenys kartu su savo šeimos nariais privalo patuštinti jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas, taip pat butus, išpirktus pagal Lietuvos butų privatizavimo įstatymą. Už patuštintus išpirktus butus jiems grąžinama išperkant suma ją indeksavus.” O jeigu jis buvo pagerinęs tą butą, įdėjęs ten daug lėšų, tai vienu ir kitu atveju turi būti ekvivalentiškai. Taigi aš norėčiau, kad čia būtų po kablelio dar įrašyta.
K.ANTANAVIČIUS. Ar galima atsakyti? Gal nebereikėtų...
PIRMININKAS. Prašau, pranešėjau.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau atsakyti, kad štai tie buvę savininkai irgi patyrė nustolių, jie išsipirko lengvatinėm kainom. Be abejo, esant tokiai mūsų gyvenimo situacijai - dideliam butų trūkumui ir tam neturtui - reikėtų iš jų pareikaulauti. Tačiau vėl atsižvelgiant į jūsų pasiūlymus, į pono J.Beinorto ir į tai, kad atgal kažkaip gali... na, kad tas įstatymas būtų švelniau priimtas, aš priimu tuos pasiūlymus išbraukti “taip pat atstačius”, t.y. padėti tašką. Ir nusipirko, viskas gerai, tegul turi tą, ką...
PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis pranešėjau, iki galo, t.y. ir sakinio pabaigą, ir paskutinį sakinį, sutinkat?
K.ANTANAVIČIUS. Taip. Pastraipą, kuri prasideda “Atstačius nuosavybės teises”, užbaigti “fondo gyvenamąsias patalpas”. Ir braukiam “ taip pat butus, išpirktus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymus. Už patuštintus išpirktus butus jiems grąžinama išperkant sumokėta suma ją indeksavus”. Visa tai išbraukiam.
PIRMININKAS. Sutinkam? Gerai. Prašom to...
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
K.ANTANAVIČIUS. Sutikim, gerbiamieji, na, nesipriešinkim, vėlgi pakils nereikalingos aistros.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis A.Albertynas reikalauja balsuoti? Balsuoti?
A.ALBERTYNAS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Gerai. Dar Seimo narys G.Paviržis ir tada balsuojam.
G.A.PAVIRŽIS. Antrame puslapyje, priešpaskutinėje...
PIRMININKAS. Apie tą patį kol kas. Dabar dar apie tą patį.
G.A.PAVIRŽIS. Ai, ne. Apie tą patį...
PIRMININKAS. Ne. Tada balsuojam. Žodžiu, pranešėjas sutinka su siūlymu, kad pastraipa, kuri prasideda žodžiais “Atstačius nuosavybės teises”, būtų sutrumpinta. Dabar vėl balsavimas. Kas už tai, kad būtų padarytas tas sutrumpinimas, tas spaudžia mygtuką “už”. O kas, kaip kolega A.Albertynas, siūlo palikti, kaip buvo, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Aišku? Visų pirma balsuojame spausdami mygtuką “už”, t.y. kaip siūlo pranešėjas ir kai kurie kiti kolegos. O kas už tai, kad liktų, kaip buvo, tas spaudžia mygtuką “prieš”.
K.ANTANAVIČIUS. Aš pats įrašiau, bet aš atsiimu...
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti! Už - 64. Prieš - 7. 1 susilaikė. Taigi...
K.ANTANAVIČIUS. Ir aš susilaikiau.
PIRMININKAS. A, 2.
Prašom, gerbiamasis Albertynai, na, nesiginčykim. Dabar aš paprašysiu, kad sąrašą išsaugotų ir tamstai egzempliorių įteiktų. Gerai. Ačiū. Prašom toliau.
K.ANTANAVIČIUS. Toliau. Kita pastraipa: “Gyvenamąjį namą ar butą atgaunantys savininkai privalo kompensuoti butų ar namų nuomininkams, ar valstybei grąžinamų namų ar butų remonto, ar pagerinimo kaštus juos indeksavus”. Gerbiamojo J.Beinorto pasiūlymas - išbraukti “kompensavus nuomininkams”. Būtų galima šitą priimti, palikti skliausteliuose “kompensavus valstybei”, bet tada reikia nustatyti, kad valstybė turi kompensuoti nuomininkams. Man skirtumo tikrai nėra, kaip tą padaryti. Bet šiame įstatyme to neįrašysi, kad valstybė turi kompensuoti tiems žmonėms. Kaip čia toliau įrašyti? Kur tą numatyti? Tai siūlykim formulavimą. Gal “savininkai privalo kompensuoti”? Tai gal nerašykim niekam, tiesiog “privalo kompensuoti”.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Čia turbūt vėl profesorius nežiūri. Čia yra mano siūlymas, kad po žodžių “juos indeksavus” parašytume “Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka”. Aš taip pat labai pritarčiau kolegos J.Beinorto siūlymui, kad nereikėtų painioti santykių tarp nuomininko ir savininko, kad čia arbitras būtų Vyriausybė. Toks siūlymas padėtų tą klausimą išspręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir dar Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Matot, būtų galima pridėti atskirą 81 punktą, kuriame pasakytume, kad nuomininkai, priversti išsikelti iš gyvenamųjų namų, butų, gauna kompensaciją iš valstybės už padarytus patobulinimus, pagerinimus ir pan. Bet aš dabar po ranka neturiu tos redakcijos. Aš tiesiog galvoju apie patį principą. Jeigu profesorius priima, tai geresnis principas yra, kad valstybė atsiskaito su savininku ir valstybė atsiskaito su nuomininku.
K.ANTANAVIČIUS. Aš tikrai priimu. Tačiau man labiau patiktų pono J.Beinorto formulavimas, nes namą ar butą atgaunantys savininkai privalo kompensuoti. Na, norėtųsi parašyti, kam kompensuoti. Tai, sakysim, taip, kaip ponas J.Beinortas pasakė. Vadinasi, atgaunantys savininkai privalo padengti butų pagerinimo išlaidas, jas indeksavus ir Vyriausybės nustatyta tvarka, kaip siūlo ponas G.Paviržis. Tai liktų tas, kas yra. Ir įrašyti, kad Lietuvos Respublikos valstybė privalo kompensuoti buvusiems nuomininkams pagerinimo išlaidas. Ar tinka taip?
PIRMININKAS. Ar su tokia formule sutinkam? Gerai. Tai vis tiek paskui reikės dar suredagavus parodyti ir tada gal apsispręsim. Nes vis tiek mes nespėsim visko padaryti.
K.ANTANAVIČIUS. (...) valstybė privalo. Ponas Beinortai, gal parašysit?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Beinortai!
K.ANTANAVIČIUS. Daugiau šio straipsnio pataisų nėra.
PIRMININKAS. Gerai. Tada dėl viso straipsnio, dėl viso 8 straipsnio. Ar dar sykį pasisakysim dėl balsavimo motyvų, ar galim balsuoti?
A.KUBILIUS. Aš tik vieną pastabą, jeigu galima.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys Andrius Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš labai pritariu pono J.Beinorto pastabai ir tos pastraipos pataisymui, kur savininkas turėtų atlyginti nuomininkui padarytas išlaidas per valstybę. Tačiau man kyla klausimas. Šitame įstatyme, šiose pataisose ir buvusiame įstatyme niekur nenumatyta, kad valstybė, kaip nuosavybės naudotojas, atlygintų neteisėtai nusavintos nuosavybės naudojimą buvusiam savininkui per šį laikotarpį.
PIRMININKAS. Kuri valstybė?
A.KUBILIUS. Ta pati valstybė.
PIRMININKAS. Neliko jos (juokiasi).
A.KUBILIUS. Tai nematau vis dėlto teisybės.
PIRMININKAS. Gerai. Gal pranešėjas galėtų šiek tiek paaiškinti, nors čia jau truputį per vėlau. Prašau, gerbiamasis Antanavičiau.
K.ANTANAVIČIUS. Aš iš tiesų norėčiau sakyti, kad daug nuostolių padarė okupacinė valdžia. Labai daug. Taip pat ir buvusiam savininkui. Juk štai tas nuomos mokestis būtų buvęs gautas, bet sovietinė sistema nustatė tokį mažą mokestį, kad beveik to mokesčio... ne tai, kad beveik, o tris kartus mažiau buvo negu pagerinimo, remonto išlaidas. Taigi kalbėti apie tai, kad štai tą nuomą reikėjo kam nors atskaičiuoti... Ji tiesiog nebuvo imama. Nebuvo tų pajamų valstybei. Bet jeigu imsim visą makroekonomiką, be abejo, nebuvo mokamas darbo užmokestis, nebuvo sutvarkytos žmonių pajamos, ir per tai žmonės prarado galbūt daugiau, negu kad už tą butą būtų reikėję mokėti nuomą. Bet čia suskaičiuoti tikrai neįmanoma. O jeigu eisim tolyn, tai reikėtų galbūt priimti atskirą nutartį, jeigu tai bus... Seimas pareikš Nepriklausomų Valstybių Sandraugai pretenzijas dėl prarasto turto. Jeigu taip bus nuspręsta.
PIRMININKAS. Gerai. Gal vis dėlto baikim. Tada dar sykį Seimo narys A.Albertynas ir Seimo narys Andrius Kubilius, ir balsuojam. Prašau.
A.ALBERTYNAS. Aš noriu paaiškinti. Jeigu žmogus atsiima turtą, valstybė jam dengia, tai jis turi atiduoti ir tai, ką iš valstybės gavo. Čia pas mus, Agrariniame komitete, iškilo tie principai, tai aš noriu priminti ir dėl negrąžinamo turto. Jeigu jam valstybė atiduoda išsaugotą turtą, tai jis tada turi atiduoti tai, ką iš valstybės gavo. Tai pirmiausia aš pasisakau už tai, kad jis grąžintų tuos komunalinius butus, jeigu jis grįžta į savo namą. Tegul atsimena, kiek vaikų, anūkų valstybė išleido į aukštuosius mokslus. Už tuos tegul padengia. Ir visas kitas išlaidas. O paskui subalansuosime ir žiūrėsime, kas kam būsime kalti. Juk čia ne iš valstybės kišenės eina, o čia iš mokesčių mokėtojų kišenės eina. Ir baikite vieną sykį... Atsipeikėkite! Valstybei valstybė... Valstybė pinigų neturi. Iš tų atima ir kitų... Ir šita karta, kuri dabar gyvena, kuri po karo gimusi ir visai nežino, kas buvo tie 19401950 metai... Dabar iš šitos kartos kišenių reikalaujama atimti mokesčius, kad šitiems padengtų. Turėkit nors kiek sąžinės!
PIRMININKAS. Dar Andrius Kubilius ir balsuojam.
A.KUBILIUS. Na, aš vis dėlto noriu pasakyti, kad iš tikrųjų matau pakankamai didelę problemą, jog buvęs savininkas turi atlyginti buto pagerinimo išlaidas. Tačiau jam niekas neatlygins, jeigu jis, pavyzdžiui, gauna... jam sugrąžinamas jo buvęs namas, kuris paverstas nebegyvenamom patalpom. Įstatyme niekur nėra numatyta, kad jam bus padengtos išlaidos, kurių jis turės, kad tą namą paverstų vėl gyvenamu.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Šitą klausimą vis tiek nagrinėsime šiek tiek vėliau, o ne apsispręsdami dėl 8 straipsnio. Prašau pasiruošti balsuoti elektronika. Kas už pataisytą su atitinkamom pastabom (čia pora pastabų vis dėlto buvo padaryta), atitinkamai suredaguotą 8 straipsnį, prašom balsuoti elektronika. Gerbiamasis Albertynai, antrąkart įspėju nekalbėti iš vietos be leidimo! Tyliai tada prašome tarpusavy kalbėti.
Tai 48 - už, 22 - prieš ir 4 susilaikė. 8 straipsnis priimtas.
Dabar... Aš labai atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau. Kadangi salėje yra ministras J.Veselka, tai aš prašyčiau dabar padaryti pertrauką. Aš iškart pasakau, kad aš, kaip pranešėjas, atsiimu paskutinį darbotvarkės punktą, ir mes dar turėsime šiek tiek laiko. Tada grįšim prie šito 1 punkto.
K.ANTANAVIČIUS. Gal 14.
PIRMININKAS. Prašau minutėlę. Tada atsiimu savo atsiėmimą, kadangi ministras pabėgo. Tai prašom toliau.
K.ANTANAVIČIUS. Įstatymo 14 straipsnį išdėstyti taip. Čia buvo tik pono G.Paviržio siūlymas, kad vietoj “gydymo” įrašyti “sveikatos priežiūros”. Tas padaryta. Šiaip redakcija lieka tokia pati, išskyrus tik konstatuojamojoje dalyje “šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo kompensavimo būdus, jeigu jie reikalingi valstybės reikmėms arba jeigu jie yra”. Vietoj to, kur buvo parašyta “jeigu jie, Vyriausybės nuomone, reikalingi”. Na, tik toks pakeitimas, kad jeigu jie reikalingi, tai reikalingi. Nuomonė, nenuomonė - čia jokio skirtumo nėra.
PIRMININKAS. Ar kas nori pasisakyti dėl šito? Prašau. Kolega A.Eigirdas.
A.EIGIRDAS. Aš labai atsiprašau. Aš noriu grįžti prie ankstesnio balsavimo ir paprašyti, kad būtų protokole parašyta “47 - prieš”. Nes mano mygtukas sugedęs. Ir 47 - prieš... Atsiprašau, 47 - už, ir 22 - prieš. Tik tokią pataisą.
PIRMININKAS. Gerai. Aš pataisau protokolui, kad 47 balsais už, 22 balsavus prieš ir 4 susilaikius, 8 punktas aprobuotas.
Prašau grįžti prie 14. Ar kas nori pasisakyti dėl 14, ar sutinkam su tom pastabom, kurias išdėstė pranešėjas, remdamasis G.Paviržio pastaba? Sutinkam? Ar reikia balsuoti dėl 14 straipsnio? (Balsai salėje, negirdėti) Nereikia balsuoti? Atsiprašau, kolega A.Eigirdas. Čia technika... Tai tada dar Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. 14 straipsnyje 2 pastraipoje čia tokia irgi maža pataisa. Kadangi kartą mes papildėm, dėl ploto atskyrimo perkėlėm, atrodo, į 8 straipsnio 2 punktą. Taip, 2 punktą. Tai čia jis tada turėtų būti išbrauktas. Jis turėtų būti taip formuluojamas, kaip yra pateikta.
PIRMININKAS. Gerai. Pranešėjas turbūt sutiks. Čia reikia suderinti tuos jau priimtus straipsnius su šituo. Gerai. Tai sutinkam?
K.ANTANAVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl 14? Nereikia. Priimta konsensu. Prašom toliau.
K.ANTANAVIČIUS. 17 straipsnį išdėstyti taip: “išmokėjimų dydis ir jų kompensacijos”. Tai čia išplėstas. Štai kas pakeista 1 pastraipoje: “valstybei išperkant išlikusį nekilnojamąjį turtą”. Įstatyme buvo: “Vienkartinių valstybės išmokų dydis nustatomas atsižvelgiant į realią išpirkimo metu (...) Valstybei išperkant išlikusį turtą perduodamas natūra turtas savo realia verte išpirkimo metu turi būti lygiavertis išperkamam turtui. Vienkartinių valstybės išmokų dydis bei išduodamų akcijų rūšys ir skaičius nustatomas atsižvelgiant į realią turto vertę išpirkimo metu, t.y. į rinkos vertę, atskaičius jo pagerinimo išlaidas. Nustatant išmokų dydį, išduodamų akcijų rūšis ir skaičių bei perduodant turtą natūra, turi būti gaunamas šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyto asmens, t.y. to savininko, sutikimas.” Yra kita alternatyva - “turi būti atsižvelgta į šio įstatymo straipsnyje nurodytą asmens pageidavimą.” Kurią deputatai nori, tą formuluotę gali priimti, ar tą, ar tą. “Išmokėjimų vykdymo bei kompensacijų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.” Manau, kad čia neturėtų prieštarauti deputatai, tiktai ponas J.Beinortas siūlo priimti pirmąją...
PIRMININKAS. Bet, atsiprašau, o gerbiamosios V.Briedienės pasiūlymas?
K.ANTANAVIČIUS. 17ajame?
PIRMININKAS. Taip, 17ajame.
K.ANTANAVIČIUS. (...) pirmuosius žodžius “Gyventojams nesutikus persikelti (...) savininkui sutikus”. 17 straipsnio ketvirtoji dalis. Nes čia nėra tokios formuluotės.
PIRMININKAS. Čia netiksliai parašyta? Atsiprašau. Gerai. Tai, vadinasi, mums reikia, matyt, alternatyviai balsuoti.
K.ANTANAVIČIUS. Ne, tai gal čia nėra reikalo balsuoti, jeigu ponas J.Beinortas remia štai tą, kas ne skliausteliuose, jeigu niekas nenori reikalauti, kad būtų palikta tai, kas skliausteliuose, tai išbraukiam tai, kas skliausteliuose, ir viskas baigta.
PIRMININKAS. Ar sutinkam taip? Kolega Beinortai? Ar niekas neprieštarauja? Gerai. Ačiū. Išbraukiam. Ar reikia balsuoti už visą 17 straipsnį? Nereikia balsuoti? Konsensu. Dabar, gerbiamasis Antanavičiau, tikrai ačiū, kadangi lieka tas sunkiausias straipsnis, ir jau atėjo...
K.ANTANAVIČIUS. Būtų gerai, paskutinis liko, pabaigti...
1sesija neeilinis p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ne, aš labai atsiprašau, ministras yra ministras ir taip jau aš jį laikau keliolika minučių. Gal padarykime pertraukėlę. Prašom, kviečiu ministrą į tribūną. Ačiū, mes gerokai pasistūmėjom pirmyn. Ministre Veselka, prašom. Penktasis darbotvarkės punktas įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pakeitimo” projektas. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Iš tikrųjų normaliai veikianti rinkos ekonomika visur grindžiama pakankamai stipriu privatinės nuosavybės institutu. Todėl sukurti darniai funkcionuojančią rinkos ekonomiką Lietuvoje negalima be stipraus privataus kapitalo. Kartu tenka pabrėžti, kad pas mus vykdomas privatizavimas yra labai specifinis ir niekaip neįsirašo į klasikines privatizavimo schemas. Šio privatizavimo pagrindinė ypatybė yra ta, kad visiems Lietuvos žmonėms išdalyti investiciniai čekiai. Juos dalindama, Lietuvos valdžia prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus ir juos privalo įvykdyti. Tai viena.
Antra. Kadangi šis privatizavimas specifinis, tai jau logika reikalauja, kad įmonių kolektyvai turėtų didesnes teises ir svorį savo įmonės privatizavime, nes tas, kas dirba, kuria pelną, tas turi turėti didesnes galimybes ir gauti dividendus.
Trečia. Specifinis privatizavimo procesas neturi suvaržyti ir apriboti kvalifikuotų menedžerių gamybos valdymui, nes rinkos sąlygomis nekvalifikuotas kapitalo valdymas atneša didesnius nuostolius negu kvalifikuotai valdomas, sakysim, neprivatus kapitalas. Be to, mes turime įsisąmoninti dar vieną dalyką, kad pati privatinė nuosavybė nėra šiandien tas visagalis vaistas, kuris automatiškai išsprendžia visas ekonominio vystymosi problemas. Kartu su privatizavimu reikia vertinti ir visuomenės tam tikrą kultūrinį lygį, kultūrinę piliečio elgseną.
Ketvirta. Kadangi šiandien visos valstybinės įmonės dirba visiško savarankiškumo sąlygomis ir rinkos sąlygomis, jos moka palūkanas už valstybinį kapitalą, vadinasi, praktiškai jos dirba nuomos sąlygomis. Todėl įteisinti tokią naują formą kaip nuoma, aš nematau prasmės. Ji turėjo prasmę, esant centralizuotai valdomai ekonomikai, kada kartu su nuoma kolektyvai įgydavo visišką laisvę veikti rinkos sąlygomis. Šiandien visi kolektyvai turi visišką veikimo laisvę, todėl nuomos įteisinimas praktiškai yra tik forma be turinio.
Penkta. Dauguma žmonių nežino, ką su tais čekiais daryti ir praktiškai reikia palengvinti žmonėms tų čekių panaudojimą, nes ir taip jau jie yra be palengvinimo normaliai juos panaudoję.
Šešta. Aš manau, kad nepasitenkinimas privatizavimo procesu Lietuvoje kyla ne dėl kažkokių struktūrų ypatingo nenoro privatizuoti, o todėl, kad pačiuose čekiuose yra jo neigiamas turinys. Man aiškina, kad čekiai tai dar nėra privatizavimas, o valstybinio turto išvalstybinimas. Aš nelabai suprantu šitas kategorijas.
Septinta. Norint naują privatizavimo procesą įteisinti, reikia įsidėmėti, kad, kuriant naujas privatizavimo struktūras, reikia labai daug laiko, reikia papildomų pinigų ir reikia labai gerai įvertinti, o ką tos naujos privatizavimo struktūros galės dirbti geriau, negu šiandien veikiančios? Kad mes kaltinam tas privatizavimo struktūras, sakysim, įvairiom nuodėmėm, tai natūralu, bet dar nė viena iš šiandien veikiančių tų privatizavimo institucijų nebuvo vienokia ar kitokia forma nubaustos ir įrodyta, kad jos nesveikai privatizuoja. Todėl, manau, ir Vyriausybė, ir Seimas neturi vaikytis populizmo dėl to, kad kažkam kažkas nepatinka.
Todėl, atsižvelgiant į visus tuos 7 svarbiausius momentus, mes siūlome nekurti šiandien naujo privatizavimo įstatymo, o padaryti pataisas veikiančiame pirminio privatizavimo įstatyme. Su tuo, kiek žinau, iš esmės sutinka ir gerbiamasis profesorius K.Antanavičius.
Iš to, kas pasakyta, siūlome vieną esminę pataisą - leisti įmonių kolektyvams lengvatinėmis sąlygomis įsigyti ne 30, o 50 procentų įmonės įstatinio kapitalo. Su sąlyga, kad 30 procentų yra su balsavimo teise, ir 20 procentų be balsavimo teisės, tai yra kaip privilegijuotos akcijos. Vienaip ar kitaip šitų čekių (kokie buvo jų užmojai, aš nežinau) rezultatas yra pelno padalijimas. Ir kolektyvai turi turėti didesnes teises į uždirbtą pelną. Todėl siūlome privilegijuotas akcijas 20 procentų. Mes galvojam, kad tokiu būdu patenkinsim ir įmonių žmonių interesus, nes dauguma žmonių nėra kapitalistai ir jie nelabai supranta, ką su tom akcijom daryti, kaip valdymą veikti, o jie nori tų dividendų. Tai įteisina ir apsaugo kartu kvalifikuotų menedžerių valdymą nuo nekvalifikuotos įtakos.
Toliau. Privatizavimas konkurso būdu praktiškai gali veikti. Nes po to, kai viešas akcijų pasirašymas ar aukcionai neįvyksta dėl vienų ar kitų priežasčių, praktiškai privatizavimo komisijos leidžia konkurso būdu įsigyti šituos privatizuojamus objektus. Bėda čia yra ta, kad tos tarnybos, ministerijos, kitos žinybos, kurių reguliavimo sferoje yra šitie objektai, kurie gali būti pardavinėjami konkurso būdu, nenori ir neskuba realiai įteisinti konkurso. Nes tai yra papildomas darbas, biznio planas, analizė ir taip toliau. Bet čia jau yra Vyriausybės teisė priversti savo struktūras dirbti taip, kad įvyktų šitie konkursai. Todėl naujai įteisinti ir dar kartą užrašyti, kad konkursas duos didelę naudą, mano nuomone, nelabai yra prasmės.
Konkursus siūlome palengvinti ta prasme, kad jeigu pirmajame etape pasirašyta mažiau kaip 20 procentų akcijų, kad nereikėtų dar mažinti, apskritai jeigu nepasirašė daugiau kaip 20 procentų akcijų, prašom, objektas eina į konkursą. Dabar labai norima sustiprinti uždarų aukcionų ir uždarų akcijų pasirašymą. Praktiškai uždari aukcionai ir uždaras akcijų pasirašymas yra įteisinti esamame Pirminio privatizavimo įstatyme. Bet jeigu mes dar darysime dideles išimtis uždariems aukcionams ir uždariems akcijų pasirašymams, turime įvertinti, kad investiciniai čekiai yra išdalinti 50 procentų. T.y. dabar yra 70 mlrd. dar čekių neinvestuota, iš jų ne mažiau kaip 30 procentų yra išdalinti tiems žmonėms, kurie savo objektų negali privatizuoti. Vadinasi, teikdami privilegijas vieniems, mes kartu atstumiam kitus. Jeigu dalinom čekius visiems, visi turi turėti lygias teises panaudoti investicinius čekius. Todėl plėsti šitos sistemos mes nelabai esame linkę. Šiandien tie uždari aukcionai, uždaras akcijų pasirašymas yra taikomas specifinės paskirties objektams, ten, kur reikia, kad dalyvautų specialistai: gydytojai, veterinarai, specifinės įmonės.
Siūlome liberalizuoti valstybinių išmokų ir tikslinių kompensacijų perleidimą. Praktiškai tas perleidimas vyksta, jis iš karto turėjo būti įteisintas, čia prieštaravimų nėra, mes tam pritariame.
Toliau. Siūlome aukcionams vis dėlto pateikti objektus ne 500 tūkstančių talonų vertės, o milijono. Kadangi buvo kelis kartus indeksuojama ir tie objektai iš tikrųjų yra nedideli, todėl siūlome iki vieno milijono vertės pardavinėti aukcionuose. Siūlome taip pat riboti aukcione fizinių asmenų grupių dydį, kad būtų ne daugiau kaip 20. Kada yra daug tų grupių, praktiškai notarinės kontoros negali sukontroliuoti. Kada 20 grupių, čia ir savotiška konkurencija skatinama, ir notarinės kontoros gali geriau kontroliuoti.
Siūlome įteisinti, kad aukcionuose negalėtų dalyvauti investicinės akcinės bendrovės. Mūsų nuomone, šitos bendrovės yra skirtos operacijoms su vertybiniais popieriais, todėl joms įsigyti visą kapitalą nėra tikslinga. Jos turi atlikti tik tą funkciją, kuri joms skirta. Kartu siūlome leisti dalyvauti aukcionuose uždarosioms akcinėms bendrovėms. Bet su viena sąlyga - kad uždarosios akcinės bendrovės gali dalyvauti įsigyjant objektus aukcionuose, jeigu jos tam reikalui sukaupė ne mažiau kaip 80 procentų investicinių čekių. Todėl mes norime palaikyti didesnių investicinių čekių perkamąjį pajėgumą, kad tos uždarosios akcinės bendrovės negalėtų pirkti objektų už talonus, už pinigus. Registraciją aukcionuose siūlome daryti anonimišką, t.y. daugiausia paštu arba įteikiant privatizavimo tarnyboms paraišką voke. Tokiu būdu galvojame truputį sustabdyti negeras struktūras, neleisti joms dalyvauti arba trukdyti kitiems įsigyti aukcionuose objektus. Aš daugiau čia nenoriu komentuoti, bet turėtume įsisąmoninti, jeigu einame į rinką, kad pinigai turi būti lemiamas dalykas. Tačiau, matyt, kada užbaigsime su investiciniais čekiais (tą dalyką reikia spartinti), tada kitaip bus ir įstatyme formuluojama.
Norime, kad kur kas didesnes teises gautų Centrinė privatizavimo komisija. Kur tos didesnės teisės? Šiandien, pavyzdžiui, jeigu pasirašo mažiau kaip 80 procentų numatytų išleisti akcijų, vadinasi, viešas akcijų pasirašymas neįvyksta. Mes galvojame, kad reikia leisti ir mažesnį procentą, sakysim, šiek tiek daugiau arba lygiai 70 procentų, ir tai laikyti kaip įvykusį akcijų pasirašymą. Nes matom, kad tie procesai sunkiai vyksta, ir tie apribojimai 10 procentų į tą ar kitą pusę praktiškai nieko naujo privatizavimui neduoda, tik vėl viską reikia organizuoti iš naujo. Todėl tas ribas, manome, reikia padidinti Centrinei privatizavimo komisijai.
Aš noriu pridurti tiems, kurie sako, kad Centrinė privatizavimo komisija blogai dirba. Tai nubauskite, parodykite, kad iš tikrųjų ji yra bloga, pašalinkite tą žmogų, bet neribokite dėl to, kad kažkas tvirtina. Reikia daugiau pasitikėti privatizavimo komisija, kad ji, atsižvelgdama į realią situaciją, leistų spartinti šitą privatizavimo procesą.
Siūloma sutrumpinti pirmąjį akcijų pasirašymo etapą nuo 45 iki 30 dienų. Kodėl? Pasirodė, kad tos 15 dienų praktiškai nieko naujo neišsprendžia, o kas per 30 įvyksta, tas įvyksta, paskui tik atsiranda daugiau galimybių pakenkti šitam privatizavimo procesui. Todėl siūlome taip padaryti. Siūlome rajonuose privatizavimo komisijas ir tarnybas sujungti į vieną organą. Nes jau dauguma smulkių objektų privatizuota, jie neturi darbo, reikia jiems daugiau pinigų, todėl siūlome sujungti į vieną organą, t.y. privatizavimo tarnybą. Jas turėtų tvirtinti aukštesniosios pakopos savivaldybių tarybos pirmininkas, suderinus su Centrine privatizavimo komisija. Kadangi privatizavimas dar net neįpusėjęs, miestuose palikti tas dvi struktūras kontrolės ir kitais tikslais. Priėmus šitas pataisas, dar reiks priimti nemaža poįstatyminių aktų. Bet tai bus padaryti lengviau, negu kad apskritai priimti naują Privatizavimo įstatymą. Tokios yra pagrindinės mūsų nuostatos. Norėtume, kad jūs palaikytumėte. Tik viena turbūt reikėtų - galbūt pamąstyti, ar nereiktų žmonėms pasakyti, kiek laiko dar truks privatizavimas už čekius. Kad nepriverstume jų bėgioti kaip atidarinėjant sąskaitas, bet pasakyti žmonėms, kiek tas truks. Nes iš tikrųjų turim pereiti prie kitos privatizavimo pakopos ir privatizavimą naudoti net ir litams stiprinti. Tiek trumpai norėčiau apie naujojo Privatizavimo įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui ir gerbiamajam Seimo nariui. Dabar aš norėčiau paklausti kolegų ir visų pirma kolegos K.Antanavičiaus, ar pirma ministras, kaip klausimo pateikėjas, yra paklausinėjamas, ar dar pasisako Ekonomikos komiteto pirmininkas, ir po to jie klausinėjami? Gal padarom taip? Gerbiamasis ministre, tada nepabėkit kol kas, pabūkit. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto pirmininką. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, jums yra išdalyti Vyriausybės ir mūsų projektai. Bet tai nėra kokie nors prieštaravimai... buvo labai trumpas laikas, Vyriausybė dirbo poilsio dienom, ir man teko dirbti. Gerbiamojo ministro pateikti pasiūlymai visuotinai priimtini mūsų požiūriu. Na, mes norim trupučiuką daugiau. Tą pasiūlėm, bet kokių nors... Vyriausybės buvo jau pateikti principiniai klausimai ne įstatymo forma. Mes savo variante ir siūlom. Tie du variantai, be jokių abejonių, bus sujungti į vieną, mes su Vyriausybe dirbsim ir sujungsim. Nebus pateikti du pataisų projektai, o tiktai vienas. Kiek jau liks kokių nors alternatyvų, jas ir pateiksime jums balsuoti. Bet tikiuosi, kad ir tų alternatyvų ne taip jau labai daug liks. Nes, pavyzdžiui, “liberalizuoti investicinių lėšų panaudojimą, laisvai pardavinėti tas investicines išmokas” - tas buvo seniai siūloma. Dabar jau Vyriausybė sutinka, ir tą, matyt, projekte fiksuosime.
Toliau Vyriausybė siūlo leisti dalyvauti aukcionuose uždaroms akcinėms bendrovėms. Mes negalim suprasti, kodėl apskritai uždrausti juridiniams asmenims dalyvauti. Mes norėtume, kad būtų leista visiems, išskyrus valstybinius. Pas mus parašyta, kad visi juridiniai fiziniai asmenys gali dalyvauti visuose privatizavimo veiksmuose ir aukcionuose, ir akcijų pasirašymuose, išskyrus valstybės, iš biudžeto. Tai būtų jau ne privatizavimas, o tiktai koks nors pervalstybinimas.
Taigi toliau. Mes norim galbūt trupučiuką daugiau negu Vyriausybė - išplėsti uždarų aukcionų ir uždarų akcijų pasirašymą. Štai, sakysim, mokslo tyrimo, projektavimo institutai. Jūs turbūt daugelis esat gavę daug projektavimo institutų prašymų. Juk mes neturėtume čia nusileisti, kad likviduotume tuos projektavimo institutus. Jie paprastai perkami tiktai dėl patalpų, kadangi jie yra neblogose vietose, o specialistai tada turi išeiti. Todėl manyčiau, kad reikėtų projektavimo institutams, kaip mūsų sukauptam intelektualiniam potencialui, leisti įsigyti tuos, išgyventi ir sudaryti sąlygas, kad jie, kaip ir gydytojai, kaip vaistininkai, kaip kai kurie kiti specialistai... na, ir mokslinių tyrimų institutai, jeigu yra... Mes, svarstydami biudžetą, dabar žiūrim, kad reikia labai daug finansuoti. Daug geriau būtų leisti, kad jie eitų komercine kryptimi, išsipirktų tas savo patalpas ir ten galėtų kurti, dirbti mokslinius darbus.
Mes visiškai sutinkam apriboti fizinių asmenų grupės narių skaičių aukcionuose iki 20 todėl, kad ir savininkas tada atsiranda, ir šeimininkas. Jeigu yra 100, tai šeimininko to neįgyjam.
Toliau. Taip pat yra taikomas atidėjimas arba išsimokėjimas. Mes pritariam daliniam išsimokėjimui. Plėsti labai to negalima, nes darbo kolektyvas gali pasiimti su kokia vizija, kad jis išsimokės, o jis neišsimokės, paskui vėl iš naujo prasidės tos problemos.
Vyriausybė siūlo “uždaruose aukcionuose įsigyjamiems objektams taikyti apmokėjimo lengvatas. Išsimokėti per 5 metus, jeigu objektą perka tos įmonės darbuotojai.” Aš manau, kad reikėtų duoti galimybę, jeigu sumoka 60% investicinėm išmokom, tai 30% galima atidėti mokėjimus. Bet turėtų būti nurodyti procentai. Viską išsimokėtinai, sakyčiau, tiktai atskirais atvejais, kada įmonė iš tiesų jau yra bankrutuojanti.
Na, ir, matyt, teks mums čia kartu su jumis bandyti išspręsti dėl dydžio, kokį parduoti dirbantiesiems. Aš manau, kad kaip tiktai reikia parduoti, kad turėtų kontrolinį akcijų paketą. Ne iki 50. Tegu jie ir atsako, jeigu jie nusipirko. 50 ar 51, ar 52 - skirtumo nėra pinigų požiūriu. Bet jie tampa šeimininkais, jie turi teisę tvarkytis, jie turi teisę toliau arba privatizuoti, arba patys atsako už tai, kad jie tampa bedarbiai ir t.t., ir t.t. Čia yra, sakyčiau, labai svarbus motyvas. O tai, kaip sakė ponas ministras, kad investicinės išmokos, - juk puikiai žinom, kad turto dar, rodos, turim 250 milijardų, valstybinių, indeksuotų, o investicinių išmokų 70 milijardų. Tai vienas dalykas. Ir mokytojams, gydytojams, policininkams, prokurorams užteks to turto, t. y. tų investicinių išmokų. Juo labiau, kad viena ar kita dalis jų jau yra panaudota.
Mes siūlom panaikinti kuo daugiau apribojimų: leidžia iki 30, ten vėl kokius nors aukcionuose pasirašė, antras etapas, tiek procentų. Kalbant ministro žodžiais - didesnės teisės Centrinei privatizavimo komisijai. Mes nereglamentuojam. O jeigu jie reglamentuos - jų bus.
Kas toliau? Vyriausybės pasiūlymuose nėra, bet vis dėlto už perimtą, nupirktą turtą reikėtų įvesti mokesčius progresyvine tvarka. Jeigu jis perėmė, nenaudojo, turi mokėti mokesčius. Tą reikėtų šitame įstatyme įtvirtinti. Štai jis rekonstruoja, rekonstruoja trejus metus. Be abejo, jeigu įvedam mokesčius, jau jis turi nuostolių. Bet dar, sakyčiau, sugriežtinti šitą, kad tie mokesčiai turi būti progresine tvarka.
Dėl komisijų. Mes pritariam, kad nereikia tarnybos. Dabar rajonuose, miestuose yra Privatizavimo komisijos, Privatizavimo tarnybos ir dar Vyriausybės privatizavimo inspektorius ar atstovas. Mūsų pateiktame projekte tas yra nuosekliau realizuota negu Vyriausybės. Privatizavimo organų sistema yra pataisyta.
Taigi aš norėčiau prašyti, kad nors ir projektai tik šiandien išdalyti, kad jūs neturėjote kada peržiūrėti, bet, atsižvelgdami į tai, kad mūsų komiteto ir Vyriausybės požiūriai gana artimi, pritartumėte projekto pateikimui. Siūlau paskirti skubesnę svarstymo tvarką, nes, kaip jūs visi žinot, nuo 15 d., t.y. poryt turėtume priimti sprendimą. Manau, kad galima sutikti, kad dar 23 dienom pratęsim tą, jeigu nespėsim, bet ilgiau pratęsti nederėtų. Todėl prašyčiau pritarti, kad įstatymas būtų svarstomas skubesne tvarka. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Vėl kviečiu į tribūną ministrą. Kompiuteryje yra 10 Seimo narių pavardės. Matyt, visi norėtų paklausti arba gal ir pora žodžių pasakyti. Tada spręsim. Kolega Vytautas Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Pirmiausia aš LDDP frakcijos vardu norėčiau taipogi paprašyti, kad šitas įstatymo projektas būtų svarstomas skubesne tvarka.
Klausimas gerbiamajam ministrui. 2 punktas: “Akcijų paketas, kurį pirmenybės teise gali įsigyti pirmajame straipsnyje nurodyti asmenys, sudaro 50% įmonės įstatinio kapitalo.” Norint valdyti akcijų paketą, reikia 51%. Sakykit, kodėl jūs pasirinkot 50%, ne 55 ar kitaip?
J.VESELKA. Jeigu įsigilintume į šitą pastabą, mes pasirinkom 30%, kur kolektyvui suteikiama teisė turėti įtaką valdymui. 20% yra privilegijuotos akcijos. Todėl mes, negriaudami tos sistemos, tiktai įteisinom tai, kad didesnę dalį kolektyvas galėtų įsigyti privilegijuotų akcijų. Sistemos negriovėme. Bet aišku, kad net jeigu jūs pritarsite nuostatai 21% be balsavimo teisės, nes turi, taip sakant, ne tik kolektyvas turėti investicines... Tai todėl čia 12% su sąlyga, kad 30 tiktai balsuoja, ji kokybinių pakeitimų įstatyme nepadaro.
PIRMININKAS. Seimo narys T.Lideikis. Prašom.
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis ministre, čia dauguma siūlomų pataisų iš tikro yra ir pribrendusios, ir reikalingos. Bet mane jaudina toks vienas klausimas. Čia vis stiprėja privatizavimo procesas kažkokia privilegijų sistema. Visų pirma aš turiu galvoje pirmenybę įmonių darbuotojams įsigyti akcijų. Jūs žinot, iš pradžių buvo 10% pirmumo teisė, paskui prasidėjo streikai daugiausia buitinių įstaigų ir buvo padidinta iki 30%. Dabar jau išaugo iki 50%. Tai reiškia, kad šitie šitų įmonių darbuotojai turės teisę nusipirkti lengvatinėmis sąlygomis 50% akcijų ir po to vėl dalyvauti bendrai su visais privatizavimo procese. Vadinasi, jie turės teisę įsigyti kur kas daugiau turto negu likę Lietuvos žmonės. O likusių žmonių investiciniai čekiai nuvertės. Tai viena. Kitas panašus toks yra uždaras akcijų pasirašymas farmacijos ir kitoms įmonėms. Aš suprasčiau, kad uždaras aukcionas, sakykim, nedidelių vaistinių, kurios yra patogiose vietose. Tai yra logiška, taip sakant, kad jos nepakeistų profilio. Bet dabar, pavyzdžiui, didžiulė farmacijos gamykla, kokia “Sanita”... Kodėl ją turi pirkti tiktai tos pačios įmonės darbuotojai, o ne visi kiti Lietuvos žmonės kaip ir visur bendra tvarka. Irgi nelogiška. Ir vėl, taip sakant, sudaromos išimtinės teisės kažkurioms žmonių grupėms. Kaip jūs paaiškintumėte, kokios buvo jūsų mintys, siūlant tokius pakeitimus?
J.VESELKA. Gerbiamasis deputate, jeigu tai būtų pradžia privatizavimo proceso, aš visą šitą sistemą taip sukritikuočiau, ką aš dariau visą laiką, kad čia neverta net būtų kalbėti apie ją. Bet aš pabrėžiau savo pranešime, kad mes daugiau kaip 30% neleidžiame kolektyvams su balsavimo teise, 50% leidžiame, taip sakant, kaip privilegijuotas. Kadangi vienaip ar kitaip šis išvalstybinimas, o ne privatizavimas yra daugiau nukreiptas į naują galbūt pelno dividendų padalijimo formą, o ne apskritai privatininko, stipraus privatininko kūrimą. Todėl logiška, kad iš tikrųjų reikia kolektyvams didesnę dalį leisti privatizuoti už čekius. Dabar tam tikrų privilegijų kolektyvams suteikimas čekių nenuvertina, kadangi mes apribojam, kad ir šitas privatizavimas, sukaupta būtų ne mažiau kaip 80% investicinių čekių. Vadinasi, ir kolektyvas turi giminių arba kitokių žmonių gauti investicinius čekius, kad privatizuotų. Todėl sistema pati, lyg ir didinant privilegijas, negriūna. Taip atrodo neįsigilinus. Tai viena. Toliau, jūsų tas antras klausimas, kad uždaros akcinės bendrovės, kodėl uždaruose aukcionuose leidžiama... Tai mes juk apribojame 1 milijonu, ir todėl stambūs farmacijos fabrikai negali būti pardavinėjami tik per aukcionus. O tiktai tos vaistinės, įvairios veterinarinės, kitos, kurių įstatinio kapitalo vertė ne didesnė kaip 1 milijonas. Ir todėl stambūs fabrikai neatiteks tiktai kolektyvams.
PIRMININKAS. Kolega K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Aš norėjau paklausti jūsų tokio dalyko. Pirmiausia turėčiau pastebėti, kad šitas įstatymo projektas nėra pasirašytas ir norėčiau sužinoti, kas yra jo autoriai. O antras klausimas būtų iš esmės. Šiame projekte įvedamas naujas juridinis asmuo į privatizavimą. Tai būtų uždarosios akcinės bendrovės. Norėčiau paklausti, kokias jūs jaučiate joms simpatijas, nes juridinių asmenų yra ir kitokių. Pavyzdžiui, tikroji ūkinė bendrija, individuali įmonė ir t.t.
PIRMININKAS. Aš pirmiausia atsakau dėl parašo. Čia taip jau susiklostė, kad lydraštis nukrito, dovanokit. O lydraštis pasirašytas premjero Bronislovo Lubio. Prašom.
J.VESELKA. Aš suprantu jūsų įtarumą dėl uždarų akcinių bendrovių, bet jos yra įteisintos ne šiuo įstatymu, ne šiomis pataisomis.Jos yra įteisintos nuo pat pradžios ir todėl jos funkcionuoja kaip teisėti ūkiniai subjektai, jos yra, taip sakant, tam tikro dydžio. Todėl norime leisti joms dalyvauti irgi būtent realizuojant 80% už čekius, ne už pinigus, o už čekius. Norime leisti joms dalyvauti vienodomis teisėmis aukcionuose.
K.SKREBYS. Tai aš priešingai klausiau. Visiškai su jumis sutinku. Bet yra įteisintos ir tikroji ūkinė bendrija, akcinė bendrovė, bet ne uždara. Yra įteisinta individuali įmonė. Tai jeigu jau laikomės nuostatos, kad leistume visiems, tai leidžiam visiems, o ne tik UAB, bet ir tikroji ūkinė bendrija, individuali įmonė ir t.t. Arba tada komandinė ūkinė bendrija. Juk daug yra formų. Tai arba leidžiam visiems, arba nė vienam. Būtų tokia logika. O dabar leidžiame tik vienai.
J.VESELKA. Atsiprašau, įstatyme daug tų formų, bet realiai nėra veikiančių tų įvairių formų, išskyrus personalines įmones. Dėl šito iš tikrųjų galės būti diskusija ir galėsim padiskutuoti. Aš nesu už tai, kad tiktai būtinai uždaroms akcinėms bendrovėms. Kada vyks diskusija, galbūt bus išplėstas šitas ratas.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Treinys. Prašom.
M.TREINYS. Gerbiamasis pranešėjau, čia jūsų siūlomame projekte yra numatytos vadinamosios taloninės normos. Tai 1 milijonas talonų, 800 milijonų talonų. Žinant infliaciją, galimus keitimus, tai nėra labai stabilus dydis ir turbūt neverta būtų palikti tokių normų. Ar neverta čia pervesti į kokią nors konvertuojamą valiutą ar kokiu nors kitu principu, sakysim, minimalus gyvenimo lygis ar kaip nors panašiai?
J.VESELKA. Lyg ir pats klausimas nurodo, kad logiškiau būtų, kaip jūs norėtumėt siūlyti. Bet vis dėlto mes turim sutikti su tuo, kad šiandien Lietuvoje konvertuojamų valiutų ir talono kursas yra labai iškreiptas ne talono naudai, todėl tai būtų labai dirbtinis perskaičiavimas tos sumos konvertuojama valiuta. Litą įvedus, matyt, mes turėsime šitą dalyką sutvarkyti, nes, kaip jūs puikiai žinot, praktiškai yra išvežamas Lietuvos nacionalinis turtas pusvelčiui, lobsta kažkokios struktūros, kurios nedirba, o tik išveža, vadinasi, šito dalyko mes šiandien negalime dėl objektyvių priežasčių padaryti. Toliau. Ar priderinti prie gyvenimo lygio, ar vidutinio uždarbio, ar ko kito? Aš nemanau, kad tai duotų naudos, nes pasunkėtų visas tas mechanizmas, kol apskaičiuotumėm. Mes vis dėlto turim 15 d., po trijų dienų, paleisti šitą, kurį sustabdėm, nelabai suprantama, ką duoti. Todėl aš manau, kad vis dėlto tą milijoną ir 800 tūkst. įstatinį kapitalą investicinėm bendrovėm šiandien mes privalome palikti ir atriboti dėl to, kad tokie stambūs, sakysim, kurie gali stambų kapitalą sukaupti, kad jie negalėtų pasisavinti didelės nuosavybės. Todėl aš pasisakyčiau už tai, kad vis dėlto tuos apribojimus šiai dienai, kol neįsivesime lito ir nesutvarkysime pinigų sistemos, reikia šituos apribojimus palikti.
PIRMININKAS. Kolega Andrius Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, aš suprantu taip, kad svarstant šį įstatymą iš tikrųjų bus siūloma padidinti akcijų paketą ne taip, kaip yra numatyta jūsų projekte, bet taip, kaip siūlė lyg ir kolega K.Antanavičius, kad 50 ar 51% tikrųjų akcijų įsigytų gamyklų dirbantieji. Aš suprantu, kad jūs to nesiūlysit ir aš visai tam pritariu, bet aš galvoju, kad, ko gero, yra didelė tikimybė, kad Seimo nariai šitą dalyką pasiūlys. Aš matau tame didelį pavojų. Gal jūs galėtumėte pakomentuoti, kas laukia, sakysime, pramonės ir tų privatizuotų subjektų, jeigu iš tikrųjų mes padarysim tokį sprendimą, kad suteiksim galimybę gamyklų dirbantiesiems įsigyti didesnę dalį akcijų paketo?
J.VESELKA. Gerbiamasis Seimo nary, aš tai jau žinau, kad ir profesorius K.Antanavičius nesiūlys, mano nuomone, kitokio. Tiktai dėl to vieno ar kito procento, bet kaip privilegijuotas. Ir aš jau žinau, sakysim, jūs turit omenyje Seimo narius man iš dešinės dabar, bet aš žinau, kad čia yra labai daug kvalifikuotų specialistų ir jie puikiai supranta, kad 51% su balsavimo teise atiduoti kolektyvams, tai praktiškai reiškia Lietuvos pramonę paversti neefektyvia kolūkine sistema. Todėl aš įsitikinęs 100%, ne, atsiprašau, čia per daug, negalima tiek, pakankamai užtikrintai, kad nei dauguma Seimo narių nebus už tai, ko čia dauguma bijo. Nes kvalifikuoti yra visi Seimo nariai, išskyrus galbūt, sakysim, na, ir tai neteisingai...
PIRMININKAS. Už pranešėjo nugaros.
J.VESELKA. Prisipažįsta vienas.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega Vytautas Šumakaris. Prašom.
V.ŠUMAKARIS. Gerbiamasis ministre, paskutinį žodį aš tvirtinu labai kietai ir noriu jūsų paklausti. Visos įmonės dabar turi sukaupusios didžiulį turtą, ypatingai stambios įmonės, ir joms, kada persikvalifikavo iš Sąjungos į Lietuvos Respublikos rinką, liko didžiulis kapitalas, kuris joms nereikalingas. Ar nevertėtų įjungti į šitą patį pataisų įstatymą ir leisti pagal direktorių tarybą arba net steigėjų tarybą to turto atsikratyti? Tada lengviau eitų tokių stambių įmonių privatizacija. Nes pagal šitą įstatymą nusipirkti 30% lengvatą tokiose įmonėse, kur liko dabar apie porą tūkstančių darbininkų, o kapitalas yra iki pusės milijono arba milijardo, tai ir tas neišsipirks. Tai jūsų nuomonę norėjau žinoti.
J.VESELKA. Aš tai galvoju, kad įstatyme šito nereikia daryti, nes čia vis dėlto Vyriausybė gali leisti pardavinėti pagrindines priemones. Privatizavimas tai nėra, taip sakant, tik pardavimas neatliekamo kapitalo, todėl aš manau, kad į įstatymą šito nereikia įtraukti. Čia gali Vyriausybė leisti šitai. Man atrodo, kad ta linkme ir einam. Bet aš žinau vieną dalyką, dėl kurio pats abejoju. Įmonės, siekdamos vienalaikės naudos, ir algos, ir dividendų forma kartais... Aš taip abejoju, bet sakau, jeigu mes patikėjom įmonėms valdyti milijoninius kapitalus, reikia jomis patikėti ir, taip sakant, nenaudojamo, nereikalingo kapitalo realizavimą. Bet štai aš galiu pasakyti, kad tai gali padaryti Vyriausybė.
V.ŠUMAKARIS. Tačiau čia yra ne Vyriausybės reikalas.
J.VESELKA. Gerai, jeigu jūs galvojate, kad jums tą reikia įrašyti, bet aš vis dėlto abejoju. Šitą procesą, dalies priemonių pardavimą, mano nuomone, įstatymu nereikėtų įteisinti. Kaip dalinės turto dalies kažkokį pardavimą. Aš tuo abejoju labai.
PIRMININKAS. Kolega Karolis Snežko.
K.J.SNEŽKO. Gerbiamasis ministre, ar galima, jūsų nuomone, leisti darbo kolektyvams, privatizuojant įmones, panaudoti įmonių veiklos likutines lėšas, kaip faktiškai šitai leidžia daryti Valstybinių įmonių įstatymas?
J.VESELKA. Kiek įstatymas leidžia, aš sustabdyti negaliu. Tai turi leisti. Bet apskritai čia turbūt yra kalbama apie privatizuojamus už konvertuojamą valiutą ir yra draudžiama įstatiniam kapitalui panaudoti tą pelną, t.y. pelną panaudoti įstatinio kapitalo didinimui. Čia, matyt, yra Lietuvos Vyriausybės duoti įsipareigojimai įvairioms tarptautinėms organizacijoms, pateikus tą objektų sąrašą, todėl tų įsipareigojimų privalome laikytis. Kitas dalykas, kad man asmeniškai nelabai suprantama idėja pagal sąrašą pardavinėti geriausias Lietuvos įmones už valiutą. Va čia tai man yra klausimas, kodėl mes savo žmones iš karto lyg ir padarome antrarūšiais? Jie už valiutą gali, bet kartu išdalinę investicinius čekius... Aš būčiau šalininkas, kad visus objektus, t.y. ne specifinės paskirties, kur negalima, valstybinis kapitalas liks ir t.t., bet dauguma tų objektų, kurie gerai dirba, kodėl neleisti vienodomis teisėmis privatizuoti ir Lietuvos žmonėms? Bet jau čia yra principinis klausimas, kadangi įsipareigojimai duoti, mes negalime jų pažeidinėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Valdas Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš tuo pačiu norėčiau paprašyti laikinai einančio Seimo Pirmininko pareigas užrašyti mane ir diskusijai tuo klausimu.
PIRMININKAS. Diskusijos nenumatytos pristatant.
V.PETRAUSKAS. Ateityje.
PIRMININKAS. Ateityje prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Ir norėčiau ponui ministrui pateikti, jeigu galima, porą klausimų. Pirmas. Įstatymo projekto 14 straipsnio 11 dalis, ar tikrai objektai, kurie bus verti mažiau vieno milijono, bus parduodami tik aukcione? Ir antras klausimas.
PIRMININKAS. Po vieną klausimą reikėtų.
V.PETRAUSKAS. Būkit malonus, leiskite dar vieną.
PIRMININKAS. Prašau.
V.PETRAUSKAS. Jis pakankamai, mano nuomone, svarbus. Antras dalykas, yra Lietuvoje objektų, kurių privatizacija dar nesibaigė, jie tikrai turi perspektyvą ir jie neturi net teisės į 30%, ir dar nebaigta privatizacija. Jau yra keli etapai, galima juos skaičiuoti. Tokių įmonių, objektų yra nedaug Lietuvoje. Kaip jūs manote, ar esate numatę suteikti galimybę šitiems kolektyvams taip pat duoti teisę į tuos 30%, dar plius 20 vardinių akcijų ir t.t.? Dėkoju.
J.VESELKA. Dabar, gerbiamasis Seimo nary, jeigu užrašysim 1 mln., tai, jeigu bus virš šito, bus aiškus pažeidimas, už kurį jau turi būti atsakomybė. Todėl, aš manau, įteisinimas 1mln. įstatyme turi būti vykdomas. Taip? Jeigu nevykdo, čia jau kitos priežastys.Bet jis turi būti vykdomas. Todėl aš tuo neabejoju. Dabar aš jums negaliu atsakyti - kodėl. Jeigu mes priimam sistemą, kad iki 50 % kolektyvams, tai, mano nuostatomis, turi būti visi, kurie nėra kokios nors specifinės paskirties, visiems turi veikti vienodos sąlygos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Juozapas Katkus.
J.A.KATKUS. Ponas ministre, iš tikrųjų daugeliui jūsų teiginių pritartina ir yra pamatuoti, bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną tokį dar kitą, galbūt surištą su privatizavimo paspartinimu.
PIRMININKAS. Prašom klausti.
J.A.KATKUS. Kaimuose labai žmonės nežino, ką daryti su tais investiciniais čekiais. Ir važinėja ten žmonės, superka neindeksuotus, po to indeksuoja juos 4 kartus ir perka tam tikrus objektus jau ten nustatyta ta neigiama tvarka. Ar negalėtumėte jūs, panaudodamas kaip ministras savo galią, duoti atitinkamą nurodymą privatizacijų tarnyboms ar komisijoms, kurios galėtų padėti tiems žmonėms kažkokiu būdu susigaudyti ir tenai investuoti būtent ar tai į pramonės objektus, ar į kitus? Ir čia, aš manau, paspartėtų privatizavimo eiga ir tai būtų gelbėjimas tų žmonių ir nuo tam tikrų asmenų sukčiavimo.
J.VESELKA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų aš nurodymo duoti negaliu, kadangi mes vis dėlto iš centralizuotos sistemos išėjome ir jokių nurodymų duoti negaliu. Bet aš suprantu jūsų klausimą taip, kad iš tikrųjų mes taip smarkiai “užsukome” tą privatizavimą, taip sakant, žmonės visiškai nepasiruošę šitam dalykui ir galbūt reikėtų iš tikrųjų atgaivinti, sustiprinti per radiją, per televiziją diskusijas būtent aiškinant žmonėms, kaip galima efektyviau ir greičiau tuos čekius panaudoti. Būtent diskusijos per spaudą, per radiją, per televiziją. Tokiu būdu. Bet tenka pripažinti ir mes turim Lietuvos žmonėms pasakyti, ir patys sau, kad rinka labai blogas dalykas. Todėl, kad ten veikia visi apgaudinėjimo principai. Bet centralizuota sistema yra dar blogesnė. Todėl žmonės turi suvokti jeigu pasirinkom rinką - rinka nėra šventas dalykas. Ir ten, kaip sako, kvailį ir bažnyčioje muša. Tai nenoriu pasakyti, kad kvailiai yra, bet mes patys taip “užsukom”, žmonių neparuošėm. Bet rinka yra blogas dalykas, tai nėra šventas dalykas. Bet jis geresnis yra už centralizuotai valdomą ekonomiką. Teks priprasti, bet reikia sustiprinti aiškinimą žmonėms, pagalbą, konsultavimą. Taip, čia yra visų mūsų pareiga - ir Seimo narių, ir Vyriausybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė Vanda Briedienė. Prašom
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis ministre, kaip jūs teigiate, investicinės akcinės bendrovės pagal jūsų pasiūlymą negalės dalyvauti aukcionuose. O jos yra sukaupę didžiules lėšas. Ir ar tai neskatins uždarų akcinių bendrovių ir investicinių akcinių bendrovių susiliejimo, faktiškai pavadinimo pakeitimo, nes abiem atvejais turtas yra privatus?
J.VESELKA. Aš taip kategoriškai atsakyti arba paneigti jūsų idėją šiandien negaliu, bet visko gali būti, iš tikrųjų reiktų pagalvoti apie tą mechanizmą. Jeigu mes įteisinam tokį dalyką, reikia, kad iš tikrųjų neįvyktų tie susiliejimai. Jeigu tai duotų neigiamas pasekmes, o ypač monopolizmo požiūriu, tai gali būti, iš tikrųjų reikėtų tuose poįstatyminiuose aktuose apgalvoti šitą dalyką. Čia pats klausimas yra geras, į kurį aš dabar vienareikšmiai atsakyti iš tikrųjų negaliu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū ministrui. Dabar, gerbiamieji kolegos, mes turėtumėm susitarti. Pirmas dalykas, dėl kurio turėtume susitarti, tai dėl posėdžio pratęsimo. Pagal mūsų susitarimą posėdis turėjo baigtis 16 val., bet mes, kaip prisimenat, ir vakar, ir šįryt šnekėjom, kad, jeigu reikės, dar kokį pusvalandį padirbėsim. Tai ar be balsavimo mes galim šiek tiek pratęsti posėdį? Tai mes šnekėjom, gerbiamieji kolegos, aš iš karto atsakau, kad mes ir vakar, ir šįryt šnekėjomės, kad, jeigu reikės iki 16.30 val., na, gal dar šiek tiek, bet ne ilgiau. Juo labiau, kad tikrai mums reikia pasitarti šiek tiek ir dėl rytdienos, ir dėl porytdienos. Galimas daiktas, įskaitant ir darbotvarkės aptarimą. Yra galutinai neišspręstas 1 klausimas ir nenagrinėtas 4 ir 6. Bet pasitarus su 4 klausimo pranešėju, aš galiu pasakyti, kad 4 ir 6 klausimus išimam iš darbotvarkės. Taigi mums lieka 1 klausimas: apsispręsti dėl šito klausimo, susitarti dėl darbotvarkės ir dar vienas Seimo narys turi padaryti pareiškimą. Buvo pažadėta iš pat ryto. Taigi aš siūlau bent pusvalandžiui pratęsti posėdį. Ar reikia balsuoti? Reikia. Gerai. Kas už tai, kad mažiausiai 30 minučių posėdis būtų pratęstas, bet jokiu būdu ne ilgiau kaip iki 16.45 val.? Gerai. Tada balsuosim antrą kartą. Pratęskim pusvalandžiui, o po to - antrą kartą. Prašom, kas už tai, kad būtų posėdis pratęstas pusvalandžiui, prašom balsuoti. 40 - už, 23 - prieš, 3 susilaikė. Posėdis pusvalandžiui pratęsiamas. Tai dabar aš siūlau užbaigti štai šitąjį klausimą. Praktiškai, kiek aš supratau, niekas iš kolegų ir klausdami, ir kartu iš dalies pasisakydami neprieštaravo, kad šitas klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę. Vadinasi, mes galėtume dabar balsuoti dėl klausimo įtraukimo į darbų programą, kadangi čia tokia formuluote klausimo nebuvo, darbų programoje klausimas yra išvis dėl Privatizavimo įstatymo, vadinasi, mums reikėtų, aš įjungiu kompiuterį, mums reikėtų įtraukti į darbų programą. Antras buvo siūlymas ir gerbiamojo K.Antanavičiaus, ir gerbiamojo V.Zimnicko, kad klausimą nagrinėtume skubesne tvarka. Taigi aš siūlau balsuoti dėl įtraukimo į darbų programą. Ar reikia pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Nereikia? Taigi, kas už tai, kad klausimas “Dėl įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo” pakeitimo” būtų įtrauktas į darbų programą ir pradėtas nagrinėti? Prašom balsuoti elektronika. 48 balsai - už, 3 - prieš ir 10 susilaikė. Klausimas į darbų programą įtraukiamas. Dabar buvo pasiūlyta ir frakcijos vardu, kad klausimas būtų nagrinėjamas skubesne tvarka. Ar yra reikalas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Tada prašau balsuoti rankų pakėlimu, kad būtų aiškiau. Kas už tai, kad klausimas dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo projekto papildymo ir pakeitimo būtų nagrinėjamas skubesne tvarka, prašom balsuoti ir prašom skaičiuoti balsus. Taip, ne skubos, o skubesne tvarka.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 54.
PIRMININKAS. Kas prieš? Prašom garsiai nekalbėti!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 8.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Taigi 54 Seimo nariams balsavus už, 8 balsavus prieš ir 6 susilaikius, klausimas bus nagrinėjamas skubesne tvarka, ir jis jau yra preliminariai įtrauktas į ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę.
J.BEINORTAS. Ar galėčiau paklausti?
PIRMININKAS. Prašom, kolega J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, mes vis dėlto turėjom tokią praktiką, prie kurios buvom pripratę ir dabar mus visada kaltina, kad mes jos nesilaikom. Kaip taisyklė, tokius svarbius įstatymo projektus privalom publikuoti spaudoje ir privalom publikuoti, kai jam pritarta po pirmojo svarstymo. Dabar mes atsiduriame labai kvailoje situacijoje. Ir pats ministras, būdamas tribūnoje, pasakė, kad reikia plačiau ir per spaudą, ir per televiziją diskutuoti ir aiškinti ir vieną, ir kitą klausimą. O mes štai dabar įeinam į voverės ratą, kad, vadinasi, kuo greičiau priimti, o paskui sakome, kad štai visuomenė nežinojo ar panašiai. Mes turim koliziją. Arba mes po šito, vadinkim skubesne tvarka, ar po pirmojo svarstymo turim publikuoti ir bent jau išlaukti savaitę, arba kaip nors kitaip spręsti.
PIRMININKAS. Aš sutinku su tamsta. Aš atsakau iš karto už ministrą ir Seimo narį. Galima su tuo sutikti, bet tada teks pratęsti tą žinomąjį mūsų nutarimą dėl aukcionų ir kitų dalykų pristabdymo. Va štai dilema - ar renkamės vieną variantą, ar kitą variantą renkamės ir ketvirtadienį mes galėsim šitai išspręsti. Taigi prašau, kolega P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Daugelis suprato, kad mes nusistatę prieš tokį įstatymo projektą, tačiau ne taip yra. Papraščiausiai norėtųsi, kad būtų ir pirmas, ir antras svarstymas ir galėtume pateikti ir alternatyvas, ir nebūtų tų spragų, apie kurias kalbėjo ir ponas K.Antanavičius. Tačiau tokia skubota tvarka viskam tam užkerta kelią. Ir, manyčiau, jeigu ponas K.Antanavičius teikė nutarimo projektą dėl aukcionų sustabdymo, turėjo pagalvoti būtent ir apie šitas pataisas. Buvo laiko. Na, aišku, dabar kitos problemos jį slegia, bet vis dėlto kiekvienu momentu nereikia taip aklai palaikyti siūlomą bet kokį projektą ir neįsigilinus į jo turinį.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji kolegos, aš atsakau ir gal baikim šitą diskusiją. Iš tikro, kai ketvirtadienį mes nagrinėsim, tai tikrai galėsim apsispręsti. Jeigu bus būtinas reikalas skelbti spaudoje, tai galim paprašyti ministrą ir mūsų kolegą Seimo narį, kad gal jis ir savo iniciatyva šitai padarytų. Ar čia svarbu, ar Seimas pritars, kad reikia paskelbti projektą, ar savo iniciatyva gali referuoti šito įstatymo projektą? Ir aš nemanau, kad ketvirtadienį jau būtų galutinis sprendimas. Taigi sutarėm, ir tada klausimas tuo baigiamas. Aš dabar kviečiu į tribūną Seimo narį Algirdą Endriukaitį.
A.Endriukaičio pareiškimas
A.ENDRIUKAITIS. “Lietuvos Respublikos Seimui, laikinai einančiam Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas A.Brazauskui, laikinai einančiam Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č.Juršėnui, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui M.Lošiui. Pareiškimas dėl Konstitucinio teismo. Karštligiškas valdančiosios partijos noras visuose valdžios postuose matyti dažnai nekonstituciniu arba neįstatyminiu būdu paskirtus savo atstovus verčia abejoti būsimo Konstitucinio teismo sudarymo pamatuotumu ir jo autoritetu. 9 Konstitucinio teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos po 3 pateikia atitinkamai Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Respublikos Prezidentas iš tų kandidatų teikia Konstitucinio teismo pirmininką. Atsižvelgiant į vykdomą daugumai palankią įstatymų interpretavimo praktiką, būsimieji Konstitucinio teismo kandidatai gali būti pateikti prieš pat balsavimą arba pernelyg trumpą laiką, kurio neužtektų pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 103 straipsnio 3 pastraipą įvertinti šį reikalavimą. Cituoju: “Konstitucinio teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai”. Citatos pabaiga. Tam nustatyti reikia gauti informaciją ne iš vieno miesto, ne iš vienos organizacijos, o tai užtrunka. Jungtinėse Valstijose vienas Konstitucinio teismo pretendentas į teisėjus spaudoje, televizijoje buvo svarstomas 6 mėnesius. Mūsų Konstitucija nedraudžia iš anksto paskelbti kandidatus ir surinkti visuomenės atsiliepimus. Tai pirmas ir reikšmingas mūsų sprendimas skiriamųjų ir skiriančiųjų pasitikėjimo vardan. Atlikime tai korektiškai, t.y. raskime abiems šalims priimtiną laiko tarpsnį nuo skyrimo pradžios iki pabaigos. Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos” 7 straipsnyje numatyta, kad Konstitucinio teismo teisėjai turi būti paskirti ne vėliau kaip per vieną mėnesį po Respublikos Prezidento išrinkimo. Vieno mėnesio svarstymui reikia. Svarstyti daug kandidatų verta pradėti tuoj pat.” Pasirašo Algirdas Endriukaitis.
1993m. sausio 14 d. plenarinių posėdžių darbotvarkė (aptarimas)
1sesija neeilinis p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Reaguoju, kadangi čia į mane kreipimasis. Siūlymas yra įdomus, jeigu neminėsime čia įžanginės dalies su atitinkamais epitetais. Tegul bus čia jau gerbiamojo A.Endriukaičio reikalas. Bet siūlymas yra tikrai įdomus ir kandidatų ieškojimas jau dabar, man atrodo, yra skatintinas. Taigi ačiū už tokį pareiškimą. Dabar aš siūlyčiau štai dėl ko susitarti. Dėl šiandienos, rytdienos ir porytdienos. Aš primenu gerbiamiesiems kolegoms, kad pirmas renginys, skirtas Sausio 13 tragiškų įvykių paminėjimui, prasideda 17 val., čia, sakykim, toks siauresnis - Architektų sąjungoje. 18 val. paminėjimas Operos ir baleto teatre. Kvietimus, kas nepasiėmėt, galima pasiimti Sekretoriate. Ir todėl prašyčiau į tai reaguoti. Rytoj, kaip žinot, posėdis 9.30 čia. Paskui 10.30 memorialinės kompozicijos atidengimas.
Tai tiek dėl šios dienos ir rytdienos reikalų. Ir paskui čia visą tą programą, aš manau, jūs jau turit, žinot, ir laikraščiuose buvo. Tikiuosi, kad aktyviai visi dalyvausit.
Dabar dėl ketvirtadienio. Jums yra įteiktas darbotvarkės projektas ir jeigu mes trumpai drūtai pasitarę galėtume pasitvirtinti darbotvarkę, mes iš tikro sutaupytume nemaža laiko ketvirtadienį iš ryto. Prašom gal po keletą. Tuoj užbaigsim, mes vis tiek laiką pratęsėm. Tikrai baigsim. Tai iš esmės lieka vienintelis klausimas, sakiau, 4, 6 klausimai atšaukiami. Lieka tamstos vienintelis. Aš siūlyčiau susitarti dėl ketvirtadienio darbotvarkės. Prašom, kas norėtų pasisakyti. Ar pasitvirtinam? Vis tiek ketvirtadienį iš ryto, jeigu reikės, galėsim patikslint. Papildyti arba išbraukti.
Prašom. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Aš noriu atsiliepti į gerbiamojo V.Andriukaičio pareiškimą ir paprašyti, kadangi žinau, kad jau yra Konstitucinio teismo projektas, tai įtraukti į darbotvarkę ir pateikti Seimui Konstitucinio teismo projektą.
PIRMININKAS. Aš čia galiu iš karto atsakyti, kad ketvirtadienį aš dar nedrįstu teikti, bet antradienį tikrai galėsim padaryti pateikimą.
P.PAPOVAS. Na, kodėl negalima pateikti, jeigu yra, paskui pateikimai galimi.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Papovai, prašom nesiginčyti, kadangi aš turiu tik projekto projektą, ir jo aš dar nedrįstu susitaręs su autoriais teikti.
Taigi kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš manau, kad, šiaip ar taip, turi būti įrašytas šitas - dėl nuosavybės teisių kompensavimo, išsaugojimo - nutarimo priėmimas. Kad užbaigtume.
PIRMININKAS. Ne, šiandien mes šito negalėsim, čia vis tiek reikia pasitarti. Čia kolega teisingai siūlo. Ketvirtadienį.
Seimo narys T.Lideikis. Prašom.
T.LIDEIKIS. Aš norėčiau vėl pasakyti, kad čia yra trys pateikimai, ir kol kas nė vieno projekto mes neturim, o čia yra labai rimti įstatymai.
PIRMININKAS. Dovanokit, ką jūs turit galvoj? Kokių nėra projektų?
T.LIDEIKIS. Dėl Įmonių įstatymo papildymo, dėl Baudžiamojo kodekso papildymo, dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso...
PIRMININKAS. Matot, čia yra išdalinta komitetams ir frakcijoms. Ir pateikimo stadijoje nebūtina visiems deputatams įteikti.
Seimo narys J.Bastys.
J.BASTYS. Nėra ketvirtadienio darbotvarkėje šios dienos 4 punkto. Jis, be abejo, bus, bet reikėtų, kad jį gal pirmuoju ar antruoju. Jis kažkaip...
PIRMININKAS. Dovanokit, kurį klausimą jūs siūlot?
J.BASTYS. Šios dienos 4.
PIRMININKAS. A, viskas aišku. Gerai.
J.BASTYS. Ir vienas iš pirmųjų turi būti. Paskui vėl jis bus nutrintas, vis laiko nelieka.
PIRMININKAS. Gerai. Ir Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš, pritardamas kolegai T.Lideikiui ir žinodamas maždaug 4 ir 5 punktų projektus, dėl jų per daug nesijaudinu. Bet aš ypač atkreipčiau dėmesį, kad 9 punkto, t.y. įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo papildymo...” Na, kol kas nežinau, ar frakcijos jau turi, bet Seimo nariai tikrai neturi, o tai yra ... Išdalinta jau? Tada labai atsiprašau. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Kadangi šiandien nesvarstom dėl Seimo komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti, todėl siūlyčiau įtraukti į ketvirtadienio darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerai. Tai ką gi, gerbiamieji kolegos, tada galėtume balsuoti. Aš reziumuoju. Yra siūlymas, čia aš siūlau 11 rezervinį išbraukti, vis tiek, man atrodo, prie rezervinių neprieisime, ir papildomai įrašyti štai šitą mūsų dienos pirmąjį klausimą, konkrečiai nutarimą dėl šito įstatymo įsigaliojimo ir dėl komisijos VRK veiklai tirti. Štai su tokiais papildymais.
Dar G.Vagnorius. Prašom. Ne. Kolega A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš reikalauju palikti 11 punktą.
PIRMININKAS. 11 punktas, kitos savaitės darbotvarkės tvirtinimas, tikrai liks. Taigi ar galim balsuoti dėl visos darbotvarkės patvirtinimo? Primenu, kad jeigu prireiks po frakcijų pasitarimo ketvirtadienį 9.10 val. (prašom žymėtis, frakcijų atstovai ir komitetų atstovai), mes galėsim kai ką išbraukti arba pridėti, bet mes jau turėsim padarę pagrindinį darbą, t.y. pasitvirtinę darbotvarkę.
Ar galima balsuoti? Prašom, kas už tai, kad šita darbotvarkė su dviem papildomais klausimais ir išbraukus tą paskutinįjį rezervinį... Tai čia yra tas 11 paskutinis, o čia iš tikrųjų yra 14. Prašom balsuoti. Už visos darbotvarkės patvirtinimą su dviem papildomais klausimais. Rankų pakėlimu. Prašom be pastabų.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 59.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 17.
PIRMININKAS. Taigi 59 Seimo nariams balsavus už, 17 susilaikius, ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkė, susidedanti iš 13 pagrindinių klausimų ir 2 rezervinių, yra patvirtinta.
1sesija neeilinis p svarstyti klausimai
Dabar kviečiu į tribūną K.Antanavičių.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, liko 21 straipsnis apie garantijas nuomininkams ir gyvenantiems buvusiems savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose namuose. Yra gauti ponios V.Briedienės, pono T.Lideikio, pono G.Paviržio ir pono K.Jaskelevičiaus pasiūlymai. Norėčiau referuoti apie pasiūlymus. Yra labai didelė skalė pasiūlymų į visas puses. Į vieną pusę ir į kitą pusę. Štai ponas T.Lideikis siūlo 4 dalį išdėstyti taip, kur yra “grąžinto namo ar buto savininkui draudžiama keldinti nuomininkus tol, kol jiems nesuteikiamos ar jie neįgyja kitas ekvivalentines gyvenamąsias patalpas”. Aš galiu pasakyti, kad čia skirtumas, palyginti su teikiamu projektu, yra “ar jie neįgyja”. Siūlau priimti tą pono T.Lideikio pastabą ir projekte įrašyti: “grąžinamo namo ar buto savininkui draudžiama keldinti nuomininkus tol, kol jiems nesuteikiamos kitos ar jie neįgyja kitų, ne blogesnių už pakeistinąsias, gyvenamųjų patalpų”. Toliau ponas T.Lideikis siūlo... Vadinasi, šičia priimu pono T.Lideikio formulavimą. (Tuoj aš baigsiu.) Ponas T.Lideikis toliau siūlo: “savininkui sutikus gyvenamasis namas arba jo dalis gali būti išperkamas valstybės taikant šio įstatymo 15 straipsnyje numatytus būdus”. Čia yra toks štai formulavimas. Siūlomam projekte yra taip: “gyventojams nesutikus persikelti gyvenamasis namas arba jo dalis išperkamas valstybės taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus būdus”.
Yra pono K.Jaskelevičiaus formulavimas, kad “per 6 mėnesius po nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą atstatymo namo gyventojams atitinkamo miesto, rajono savivaldybės siūlo persikėlimo sąlygas. Nepasiūlius gyventojams persikėlimo sąlygų arba gyventojams nesutikus su siūlomomis sąlygomis gyvenamasis namas arba jo dalis išperkama valstybės taikant šio įstatymo 16 straipsnio numatytus būdus.”
Esmė ta pati, tačiau nustatoma 6 mėnesiai ir kad po 6 mėnesių štai viskas išsprendžiama.
Toliau yra 21, pono G.Paviržio. “Šioje dalyje frazę “ne blogesnis už perkeliamąsias gyvenamąsias patalpas” siūlau pakeisti į “ekvivalentinės gyvenamosios patalpos, atitinkančios tos vietovės patogumų lygį”.
Aš skirtumo nematau, kaip jau čia, ekvivalentinės, neatitinkančios... Na, gali būti, bet gal be tos vietovės patogumo lygio. “Neblogesnes” pakeisti į “ekvivalentines gyvenamąsias patalpas”. Galima tą priimti, bet nepritarčiau, kad “atitinkamas”. Gal jos visai neatitinka to lygio.
Tai štai ir ponia V.Briedienė siūlo 4 dalies 2 sakinio pirmus žodžius “gyventojams nesutikus” pakeisti į “savininkui sutikus”. Tai prašau tada pasisakyti, gerbiamieji kolegos.
PIRMININKAS. Tai ačiū. Pranešėjas, kiek supratau, įvertino visas siūlomas pataisas. Dabar kompiuteryje 5 pavardės, tai gal tegul visi ir pasisakys.
Kolega T.Lideikis. Prašom.
T.LIDEIKIS. Aš noriu pacituoti Konstitucijos 23 straipsnį. “Nuosavybės teisę saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.” Šiuo atveju mes matome, kad nuosavybė paimama ne visuomenės poreikiams, o savininkui ir ne įstatymo nustatyta tvarka, o grynai pareiškus valią šios nuosavybės nuomininkui. Tai čia aš nematau jokios įstatyminės nuosavybės apsaugos. Ir šitoks laisvas elgesys su nuosavybe, man atrodo, visiškai nepriimtinas. Mes dabar kalbam, kad visų mūsų ekonominių reformų pagrindinė ašis yra privatinės nuosavybės instituto kūrimas ir įtvirtinimas. Tai priimant privatizavimo įstatymus aš nežinau, kokios čia reformos ir kaip žmonės gali jomis pasitikėti, jeigu mes dabar taip visiškai lengvai priimam kitus įstatymus, kurie šitos nuosavybės visiškai negina ir nesaugo. Man atrodo, tai yra visiškai nepriimtina nuostata.
PIRMININKAS.Kolegė V.Briedienė. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis profesoriau, toks formulavimas, kaip dabar yra pateikta, kad gyventojams nesutikus persikelti... kad nuo nuomininko priklauso, ar namas bus valstybės išperkamas. Tai yra vienas dalykas. Ir antras. Įstatymas nustato sąlygas, priklausančias nuo nuomininkų valios. Tai aš siūlyčiau tuos tris žodžius: “gyventojams nesutikus persikelti” pakeisti “savininkui sutikus”. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius. Prašau.
A.KUBILIUS. Iš tikrųjų aš norėčiau pritarti kolegoms ir dar kartą akcentuoti, kad mes kuriam precedentą, kaip valstybė gali, sakysim, visuomenės reikmėms paimti vieno ar kito savininko nuosavybę. Ir šiuo atveju netgi nėra visuomenės reikmėms, yra nuomininko reikmėms. Bet iš principo tai yra nuosavybės paėmimo valstybės žinion precedentas ir šiame įstatyme visiškai neprašoma savininko sutikimo. Kokia kaina jam pasiūloma, visiškai neaišku. Kokią jis turi teisę nesutikti, irgi neaišku. Vadinasi, dabartinis nuomininkas faktiškai yra kur kas aukščiau pastatomas negu tikrasis nuosavybės savininkas. Ir aš manau, kad čia yra iš tikrųjų labai stiprus prieštaravimas Konstitucijai, kaip ir kai kurie kiti šio įstatymo jau priimti pataisymai. Iš tikrųjų mes turėsime daryti Konstitucijos pataisą, nes kitaip šis įstatymas niekaip nesiderins su dabar galiojančia Konstitucija. Ir turėsim daryti pataisą. Norėtųsi, kad tą inicijuotų taip pat profesorius K.Antanavičius, tos pataisos turinį. Aš galiu dabar pasakyti. Neteisėtai atimta nuosavybė nuomininko pageidavimu gali būti negrąžinama. Faktiškai mes einam į tai.
PIRMININKAS. Kolega A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Viena iš tokių sunkiausių įstatymo nagrinėjimo vietų buvo ta, kad 21 straipsnis yra pavadintas “Garantijos nuomininkams, gyvenantiems buvusių savininkų grąžintinuose gyvenamuose namuose”, o pačiame įstatyme kalbama, tarsi tie namai yra grąžinti. Matyt, čia teisininkai nepakankamai atskyrė šias sąvokas ir tuomet atsiranda galimybė tuo piktnaudžiauti. Padarius tokią terminų painiavą teismai priima skirtingus sprendimus. Todėl aš manyčiau, kad Seimo nario K.Jaskelevičiaus pateiktas pasiūlymas šią painiavą panaikina ir bus lengviau spręsti tuos klausimus.
O dėl tų 6 mėnesių, matyt, būtų galima diskutuoti. Dėl to siūlyčiau balsuoti dėl Seimo nario K.Jaskelevičiaus pasiūlymo. Tai būtų alternatyvinis visiems kitiems. O paskui bus aišku, kaip toliau nagrinėti.
PIRMININKAS. Kolega J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Kadangi kolegos K.Jaskelevičiaus siūlymas, iš esmės antrasis jo sakinys jau implikuoja priverstinį išpirkimą. Tai vis dėlto aš drįsčiau siūlyti, kad būtų suderintas ir kolegės V.Briedienės siūlymas su savininko teise pareikšti savo sutikimą ar nesutikimą. Nes būtent 16 straipsnis pasako savininko galimybę pasirinkti. Ten yra 3 variantai. Aš manyčiau, kad šitam 21 gal nerašykim tų 6 mėnesių, nes juridinė praktika (...) ir taip jau ten turi per tam tikrą laiką nagrinėti. O (...) aš prašyčiau, kad būtų įdėtas ir tas savininką ginantis jo pasirinkimo teises (...).
PIRMININKAS. Ir paskutinysis kolega J.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš iš tikrųjų pritariu ponui T.Lideikiui ir ponui A.Kubiliui, kad Konstitucijos 23 straipsnis yra šiek tiek pažeidžiamas. Taip pat pritariu ir džiaugiuosi, kad buvo priimtos kai kurios pataisos. Ponas K.Antanavičius priėmė. Bet štai 8 straipnio 4 punkte teisė grąžinti paliekama spręsti nuomininkui, o neapibrėžiama įstatymo. Jeigu jau laisva valia paliekama nuomininkui, tai tokia pat valia turi palikti ir savininkui. Ir taip pat, žinoma, reikia pritarti, kad savininkui būtų uždrausta iškeldinti nuomininką. Čia yra labai gerai. Bet jeigu jau mes norime būti teisingi ir padėti būsimiems benamiams, tai būkime tokie iki galo. Galbūt būtų galima numatyti, kad bet kuris pilietis, gavęs sklypą ir pasistatęs namą, t.y. turintis patalpas, galėtų savo turėtą butą taip pat perleisti benamiam išmokant jam kompensaciją ir lėšas už šito buto pagerinimą. Juk lygiai taip pat yra ir jeigu savininkas atgauna namą arba butą. Jis turi palikti turėtą savo, sakykim, komunalinį ar išpirktą namą. Tai kodėl šiuo atveju netaikyti to paties ir tiems, kurie turi po kelis butus?
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom reaguoti, reikia pasirinkti alternatyvas.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, beklausydamas jūsų, labai intensyviai nagrinėdamas visas pastabas ir pasiūlymus norėčiau teikti jums kompromisinį sprendimą. Iš tiesų čia yra garantijos gyventojams, kurie gyvena ne grąžintinuose, o grąžintuose. Nes grąžintini, negrąžintini yra aptarti 2 ir 8 straipsnyje. Čia yra jau grąžintuose. Todėl, jeigu jau yra grąžinta, tai nebederėtų grįžti, kad jisai gali išsipirkti ar dar kaip nors. Vadinasi, siūlyčiau apsiriboti šitoje pastraipoje tik pirmuoju sakiniu, t.y, kad grąžintino namo ar buto savininkui draudžiama keldinti nuomininkus tol, kol jiems nesuteikiamos kitos ar jie neįsigyja kitų, ne blogesnių už... arba ekvivalentinių, kaip sakė ponas G.Paviržis, gyvenamųjų patalpų. Ir viskas. Nei sutikus kam nors, nei nesutikus, nei... Ar būtų priimtina visiems?
A.KUNČINAS. Jeigu galima?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Tada siūlyčiau keisti straipsnio pavadinimą. Ten rašyti ne “grąžintinuose”, o “grąžintuose”. Straipsnio pavadinime taip pat įrašyti.
K.ANTANAVIČIUS. Taip, bet įstatyme, pagrindiniame įstatyme... 21 straipsnis, taip, reikia pakeisti įstatyme pavadinimą. Taip, įstatymo straipsnio pavadinimą. Sutinkat, kad 21 straipsnio pavadinimas būtų “Garantijos nuomininkams, gyvenantiems buvusiems savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose namuose”. Sutinkat?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikia dėl šito patikslinimo balsuoti? Nereikia. Gerai. Tada dėl paties straipsnio. Tai koks galutinis variantas ir už kurias alternatyvas mes dar turime balsuoti?
K.ANTANAVIČIUS. Tai, vadinasi, jeigu visiems priimtina, tas, kuris sukėlė daug ginčų ar gyventojui sutikus, ar nuomininkui sutikus. Jis išbraukiamas visiškai ir paliekamas tiktai pirmas sakinys.
PIRMININKAS. Tai prašom skaityti.
K.ANTANAVIČIUS. “Grąžinto namo ar buto savininkui draudžiama keldinti nuomininkus tol, kol jiems nesuteikiamos kitos ar jie neįsigyja kitų ekvivalentinių gyvenamųjų patalpų.”
PIRMININKAS. Ar sutinkat su šituo formulavimu? Sutinkam. Nereikia balsuoti? Ačiū. Prašom toliau. Ir viskas.
K.ANTANAVIČIUS. Taip, dar pati paskutinė 21 straipsnio pastraipėlė.
PIRMININKAS. Tai paskutinio sakinio pirmoj daly nelieka?
K.ANTANAVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai.
K.ANTANAVIČIUS. Kuo skiriasi ta štai 21 straipsnio paskutinė pastraipa? Ji skiriasi tiktai tuo, kad ten yra “Bet kokie veiksmai (įstatyme parašyta) siekiant priversti nuomininką išsikelti iš grąžinto gyvenamojo namo neužtikrinant šiame straipsnyje nurodytų garantijų, yra draudžiami ir užtraukia atsakomybę pagal galiojančius įstatymus”. Tai štai lyg ir kitokie galimi veiksmai. Tai siūloma išbraukti tą “neužtikrinant šiame straipsnyje nurodytų garantijų”. “Bet kokie veiksmai siekiant priversti nuomininką išsikelti iš grąžinto gyvenamojo namo, pažeidžiant šiame įstatyme nurodytas sąlygas, yra draudžiami ir užtraukia atsakomybę pagal galiojančius”... Visam įstatyme, ne tame straipsnyje.
PIRMININKAS. Ar sutinkam? Atsiprašau, dar kolega T.Lideikis. Prašom.
T.LIDEIKIS. Man atrodo, kad ten tada tas straipsnis tampa nebereikalingas, jeigu taip traktuosim. Nes jeigu jau nuomininkas išsikelia tik tada, kai sutinka laisva valia, tai kokios jam tada garantijos?
K.ANTANAVIČIUS. Na, tai yra ir grąžinamų namų, ir jisai ten dar pasilieka. Jis sutinka išsikelti, bet, sakykim, atideda 5 metams, 10 metų.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Tai dabar pirma dalis aiški. Ar dėl antros dalies turim balsuoti? Už visą 21 straipsnį arba šito įstatymo 5 straipsnį balsuojam? Ar reikia balsuoti? Reikia. Tada prašom pasiruošti balsuoti elektronika dėl pataisyto 21 straipsnio, kurio ir pavadinimas iš dalies yra pakeistas, priėmimo. Kas už, prašom balsuoti elektronika. 49 - už, atsiprašau, 50 - už, 12 - prieš, 7 susilaikė. 5 straipsnis irgi priimtas.
Tai dabar mums belieka balsuoti už visą įstatymą. Ar dar reikia pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Galim iš karto balsuoti? Gerai. Prašom pasiruošti balsuoti rankų pakėlimu. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas “Dėl įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo”. Prašom.
Taigi atsiprašau, nutraukiam balsavimą. Minutėlę, aš gi klausiau, ar reikia pasisakyti. Gerai. Tai prašom nuo šoninių mikrofonų. Po du gal užteks, kadangi jau debatavom labai daug. Du - už, du - prieš.
Seimo narys V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau priminti Seimo Valstybės ir teisės komiteto išvadą dėl šio įstatymo projekto ir labai gaila, kad visas Seimas neįsiklausė į komiteto pasiūlymą, kad šis projektas būtų atmestas ir būtų svarstomas Seimo Valstybės ir teisės komiteto pirmininko P.Vitkevičiaus ir jo kolegų parengtas projektas. Jis yra kur kas daugiau subalansuotas ir mažiau pažeis žmonių interesus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas dar nori pasisakyti už ar prieš? Prašau. Kolega A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš ne visai už, kadangi ten mano motyvai buvo, tiktai ten mažas skaičius balsavo, kad tie, kurie atsiima namus, turėtų išsikelti iš komunalinių butų, kuriuos išsipirko. Ir jiems grąžina tas lėšas, kurias jie įdėjo. O dabar čia labai mandriai šnekama, kad pažeidžiamas, atimamas iš žmonių turtas, kad čia į turtą kėsinamasi. Teisingai, į žemdirbių turtą pasikėsino G.Vagnorius 422 potvarkiu ir niekas mums to turto negrąžina. Tai baikim šnekėti apie tą turtą, o iš esmės šitam pritariu. Reikia balsuoti ir duoti, pašalinti tą žmonių įtampą.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Vienas už, vienas prieš. Kolega T.Lideikis.
T.LIDEIKIS. Man atrodo, kad mes šiandien priimame tokį įstatymą, kuris tiesiog pakirs mūsų Seimo, galbūt net ir Valstybės autoritetą. Mes patys nesilaikome savo Konstitucijos, mes ignoruojame teisininkų pastabas, kad šis įstatymas yra iš tikro neteisėtas. Galų gale mes turėkim omeny, kad valstybė, kuri nesilaiko, negerbia privatinės nuosavybės, vargu ar gali tikėtis sulaukti didelės ir Vakarų pasaulio pagalbos. Aš manau, kad tie investitoriai, kurie galbūt galvoja, tas nedaugelis, investuot į Lietuvą pinigus, turbūt labai suabejos, ar ir su jų turtu kada nors ateityje nebus taip pasielgta, ar vienu kokiu taip lengvai priimtu dekretu jis nebus atimtas.
PIRMININKAS. Prašom iš vietos nereplikuoti. Seimo narys V.Plečkaitis. Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Aš pritariu šio įstatymo priėmimui. Žinoma, jis, mano galva, galėtų būti ir radikalesnis, nes iš tikrųjų buvusios Aukščiausiosios Tarybos priimtas įstatymas pažeidė daugelio tūkstančių žmonių Lietuvoje interesus. Ir ačiū Dievui, dabar šita klaida, faktiškai istorinė klaida, ištaisoma. Čia nereikėtų apeliuoti į Vakarų arba kitų užsienio valstybių įstatymų leidybą, nes ten šitie dalykai yra kur kas griežčiau tvarkomi, negu mes įsivaizduojame. Ir neleidžiama vienai visuomenės grupei, sakykim, savininkų grupei, diktuoti sąlygas arba jas primesti kitoms visuomenės grupėms. Aš palaikau šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Taigi siūlau tada balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas “Dėl įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo”? Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 55.
PIRMININKAS. Kas prieš? Ar prisideda vienas balsas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 26.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, 56 Seimo nariams balsavus už, 26 balsavus prieš ir 2 susilaikius, įstatymas “Dėl įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo” priimtas. (Plojimai)
A.KUBILIUS. Ponas Juršėnai, ar galima dar?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys A.Kubilius. Dar aš irgi turėsiu dvi informacijas. Prašau.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasakyti, ir kad tai būtų užfiksuota stenogramoje, jog šiandien mes įteiksime raštišką prašymą laikinai einančiam Prezidento pareigas gerbiamajam A.Brazauskui, kad jis nepasirašytų šio įstatymo kaip pažeidžiančio Lietuvos Respublikos Konstituciją ir grąžintų jį persvarstyti mūsų Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prezidentui bus perduotas jūsų pageidavimas.
Dabar dar kartą primenu, kad šiandien 18 val. Sausio 13 d. paminėjimas Operos ir baleto teatre. Mūsų vietos parteryje, trečiašešta eilės. Ir, gerbiamieji kolegos, mes jau vis tiek šiek tiek užtempėm, gal sutiktumėm ne daugiau kaip 5 minutėms išklausyti surengto prie Seimo piketo, Žaliųjų piketo atstovės iš Klaipėdos Zidos Daugintytės pareiškimą. Gal išklausom. Ne daugiau, kaip 5 minutes.
Gerai, prašom, gerbiamoji Daugintyte.
Z.Daugintytė.Žaliųjų piketo atstovės pareiškimas
Z.DAUGINTYTĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Nuoširdus ačiū Seimo Pirmininkui gerbiamajam ponui Č.Juršėnui ir jums už dėmesį.
Prašome atleisti, jeigu mes įkyrėjom protestais dėl naftos, chemijos bei suskystintų dujų terminalų statybos Klaipėdos mieste, botaniniamezoologiniame draustinyje. Šio terminalo tarša bei grėsmė ne tik Klaipėdai, bet ir visam gintariniam pajūriui verčia tai daryti.
Aš esu įpareigota perskaityti 8 visuomeninių organizacijų pareiškimą. Tai Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos Afganistano karo veteranų centro kontingentas, Lietuvos judėjimo “Černobylis” Klaipėdos ir Kretingos skyrius, pajūrio ir Pajūrio miškų išsaugojimo draugijos, Klaipėdos medikų iniciatyvinės grupės pajūriui ginti, Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriaus, Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus ir Melnragės iniciatyvinės grupės.
“Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei
Pareiškimas
Mes, Lietuvos piliečiai, naudodamiesi nepriklausomos valstybės teisėmis bei pareigomis, gerai suvokdami dabartinę ir tragišką ekologinę situaciją Lietuvoje, griežtai protestuojame prieš apgalvotą, cinišką Vyriausybės sprendimą statyti naują gigantišką naftos bei chemijos produktų eksporto bazę Klaipėdos miesto ribose, vieninteliame (...) botaniniamezoologiniame draustinyje, tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragės gyvenviečių. Tai pati švariausia ir gražiausia Klaipėdos paplūdimių ir poilsio vieta. Todėl terminalo statyba šioje vietoje iš viso nediskutuotina.
Niekam nevalia pamiršti, kad Klaipėdos mieste gyvena 210 000 gyventojų. Kodėl Lietuvos Vyriausybė, prisiekusi Baltijai, tautai dėl trumpalaikio dolerio, pažadėto už Rusijos chemijos bei naftos perdirbimą ir jos produktų eksportą, gintarinį Lietuvos pajūrį, trumpiausią ir taršiausią tarp Baltijos šalių, nori paversti juodo mazuto pelkėmis ir padidinto pavojaus zona žmonėms ir gamtai? Taip negrįžtamai būtų sunaikintos Klaipėdos krašto bei Žemaitijos kultūros šaknys. Gal Lietuva, 700 metų gyvenusi be Baltijos jūros pakrantės, nebesugeba vertinti šio Dievo ir žmogaus rankų sukurto stebuklo? Jei Lietuvos funkcionieriams gintarinis pajūris tik pasipelnymo šaltinis, tai mums jis, neįkainojama vertybė.
Žemaitija nuo seno daug kentėjo, bet niekas jos neparklupdė. Ar jūs šito siekiate? Jeigu ir dabartinė Lietuvos Vyriausybė ignoruos žmogaus teisę į sveiką ir saugią aplinką, pasistengs pamiršti priesaiką tautai, Tėvynei, Dievui, Baltijai ir pasauliui Rio de Žaneire ir saulaužys duotą pažadą rinkėjams, būsime priversti artimiausiu laiku imtis griežtų atsakomųjų priemonių.”
Aš esu įpareigota pasakyti ir tai, jeigu vis dėlto gerbiamoji Vyriausybė nepadarys išvadų ir po pasaulinio garso specialistų, kurie paskutiniu laiku aplankė Klaipėdą, visą pajūrį, išvadų nepadarys išvadų, mes būsime priversti atnaujinti bado akciją. Tikėdami tiktai, kad sulauksime paramos iš pasaulio žaliųjų bei žmogaus teises ginančių organizacijų.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai, gerbiamieji kolegos, neeilinis posėdis baigtas. Rytoj renkamės šiek tiek anksčiau, kad galėtų iškilmingas ir kartu gedulingas posėdis prasidėti 9.30 val. Ačiū.