Dvidešimt antrasis
posėdis
1993 m. sausio 5 d.
Seimo narių pareiškimai
A.Vaižmužis. Kupiškio rajono invalidų draugijos narių kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą
1993 m. sausio 5 d. plenarinių posėdžių darbotvarkė (aptarimas)
1sesija22p svarstyti klausimai
Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č. JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Pradedame sausio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo rytinį plenarinį posėdį. Visų pirma registruojamės. Salėje 49 Seimo nariai. Kaip aš jau ne kartą aiškinau, bet koks kvorumas leidžia mums pradėti darbą. Taigi dėl darbotvarkės. Vakar ir šiandien frakcijų atstovų pasitarime mes tarėmės dėl patikslintos darbotvarkės. Jūs jau projektą, tiesa, dar su kai kuriomis pastabomis, kadangi nepavyko visko sutvarkyti... Jūs darbotvarkę su kai kuriomis pastabomis gavote. Darbotvarkė yra iš 17 punktų. Lyginant su vakar mūsų aptarinėta darbotvarke kai kas iškrito. Taigi aš manau, kad mums darbotvarkė yra realesnė. Aš tik pareferuosiu tuos klausimus, kurie yra atsiradę pagal vakar dienos susitarimą arba papildomai. Tai yra 3 klausimas dėl gyventojų indėlių indeksavimo. 4 klausimas - dėl Valstybės kontrolieriaus priesaikos įstatymo. Vakar papildomame posėdyje nutarėme. Ir naujas iniciatyvinis klausimas vykdant atitinkamą Prezidento rinkimų įstatymo projektą, kadangi yra Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimas, t.y. Prezidento rinkimų komisijos teikimas. Atsiranda 5 punktas - dėl Prezidento rinkimų įstatymo papildymo. 7 punktas - rezoliucijų dėl Čekijos ir Slovakijos valstybių pripažinimo projektai. Kiti klausimai tie patys, tik sukeisti vietomis. Yra dar siūloma po 11 punkto nagrinėti 16. Kolegos B.Genzelio mintis čia realizuota. Ar yra kokių pastabų? Kolega R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Aš norėčiau paklausti, ar įstatymas “Dėl opozicijos Seime” yra svarbesnis už Privatizacijos įstatymą.
PIRMININKAS. Na, man atrodo, nekalbėkim, kas yra svarbiau. Mes turime viską išnagrinėti. Taip jau tarėmės. Yra siūlymas vis dėlto palikti.
R.MARKAUSKAS. Bet juk baigiasi laikas - iki sausio 15 d.
PIRMININKAS. Visi klausimai, dar kartą, kolega Markauskai, sakau, kurie yra darbotvarkėje, turės būti šiandien išnagrinėti. Taigi ir tas klausimas, kurį jūs minit.
R.MARKAUSKAS. Dirbsim...
PIRMININKAS. Taip, dirbsim, tikrai dirbsim. Kolega P.Giniotas. Prašom.
P.GINIOTAS. Aš norėjau atkreipti gerbiamųjų kolegų dėmesį, kad dėl Opozicijos įstatymo projekto liko tik apsispręsti ir balsuoti taip arba ne, ir viskas.
PIRMININKAS. Taip. Aš agituoju, kad jis liktų ir toje vietoje, kurioje jis yra. Kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Aš atsiprašau, truputį pavėlavau. Dėl 16 klausimo. Mūsų pasitarime buvo siūlymas jį išbraukti ir buvo pasakyti motyvai. Nežinau, ar dabar reikia vėl iš naujo juos sakyti.
PIRMININKAS. Dėl Seimo komisijų?
S.PEČELIŪNAS. Ne! Atsiprašau, dėl 14 klausimo.
PIRMININKAS. A, dėl 14, prašom, galima sakyti.
S.PEČELIŪNAS. Jeigu reikia tą viską pasakyti, mes...
PIRMININKAS. Prašau. Aš manau, mes spręsime balsavimu. Čia yra klaustukas, ir dėl jo mes atskirai balsuosime.
S.PEČELIŪNAS. Tai aš porą žodžių, kad paskui negaišinčiau laiko.
PIRMININKAS. Gerai.
S.PEČELIŪNAS. Mes matėme pirmąjį projektą, kuriame buvo nurodytos tik pareigybės, kas turėtų... Dabar yra projektas truputį platesnis, bet, aš manau, vis dėlto dar nepakankamas. Tuo labiau kad šiuo klausimu nei turbūt kiti komitetai, nei mūsų (o jie jau yra, na, geriau ar blogiau, bet yra suformuoti ir gali dirbti) nėra svarstę. Aš manyčiau, kad vis tiek šiandien padirbėję iki vakaro, paskui turėsime 10 d. pertrauką biudžeto svarstymui, tačiau, manau, komitetai rastų laiko pasvarstyti ir šį klausimą. Ir vėl susirinkę į posėdžius, mes galėtume jau turėti galbūt kokybiškesnį projektą ir jau su tam tikra nuomone, su korekcijom. Užtat aš siūlyčiau tą klausimą atidėti, t.y. šiandien nesvarstyti... Aš nesakau, kad jo iš viso niekad nesvarstyti - tą mes turėsime daryti. Bet nesvarstyti šiandien ir spręsti klausimą taip, kaip aš siūliau.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolega Algirdas Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Norėčiau dėl projekte numatyto 10 ir taip pat dėl 5, kur yra pateikimai. Na, toks pateikimas prieštarauja Reglamento 184 straipsniui, kuriame numatyta, kad projektai pateikiami ir frakcijoms. Frakcijos iki šios dienos nei vieno, nei kito projekto nėra gavusios, ir todėl pirkti katę maiše yra nepamatuota.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs prieš šitų klausimų nagrinėjimą šiandien, taip?
A.ENDRIUKAITIS. Taip.
PIRMININKAS. 5 ir 10.
A.ENDRIUKAITIS. Juos reikėtų atidėti.
PIRMININKAS. Gerai. Dar kas? Kolega K.Dirgėla. Prašom. (Kalba iš salės) Gerai. Visi pasisakė dėl darbotvarkės punktų. Dabar galima būtų jau konkrečiai balsuoti. Pirmiau dėl atskirų punktų, o paskui dėl visos darbotvarkės. Aš iš eilės skaitysiu. Prašom sekti, gerbiamieji kolegos. Gerai, registruosimės, kai reikės balsuoti. Prašom nesijaudinti. 1 punktas aiškus. 2 punktas - nėra prieštaravimų? 3 punktas? Atrodo, nėra prieštaravimų. 4 punktas? Nėra, kadangi čia vakar susitarta. Dėl 5 punkto klaustukas. Čia balsuosime. Dėl 6 punkto nėra prieštaravimų. 7 punktas? Nėra prieštaravimų. 8 punktas? Nebuvo nieko sakoma. Dėl 9 punkto nebuvo nieko sakoma. Dėl 10 punkto klaustukas yra. Balsuosime atskirai. Dėl 11 punkto nėra prieštaravimų. Dėl 12 punkto buvo prieštaravimas, bet, manau, kolegos sutinka, kad reikia palikti. Dėl 13 punkto nėra. Dėl 14 punkto yra klaustukas. Dėl 15 punkto nėra. Dėl 16 ir 17 punktų taip pat nėra. Taigi dabar prašome registruotis ir tada balsuosime dėl kiekvieno punkto. Prašome registruotis. Salėje 105 Seimo nariai. Taigi galime dabar balsuoti dėl kiekvieno punkto. Štai kolega Algirdas Endriukaitis suabejojo dėl 5 darbotvarkės punkto. Aš priminsiu, kad pagal Prezidento rinkimų įstatymo 12 straipsnį Prezidento rinkimų komisijos teikimai yra nagrinėjami ypatingos skubos tvarka. Prašom pasižiūrėti, todėl aš siūlau šį klausimą palikti darbotvarkėje. Prašome balsuoti elektronika dėl 5 klausimo palikimo darbotvarkėje. (Balsai salėje) Prašome nereplikuoti iš vietos. Aš paaiškinau: nagrinėjame ypatingos skubos tvarka. Projektas buvo įteiktas visiems Seimo nariams. Aš antrą kartą įspėju kolegą A.Endriukaitį, kad nereplikuotų iš vietos, juo labiau balsavimo metu. Gerai, kartojame balsavimą. Dėl 5 punkto palikimo darbotvarkėje.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Jau buvo pasisakyta. Prašome nereplikuoti iš vietos.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Aš turiu teisę. Taigi 55 balsavus už, 5 - prieš, 4 susilaikius, klausimas paliekamas darbotvarkėje. Dabar 10 punktas. Kas nori pasisakyti dėl 10 punkto? (Balsai salėje) Dėl 5 punkto kolega A.Endriukaitis pasakė pakankamai. Netempkim laiko, gerbiamieji. Prašom nereplikuoti! Kolega J.Bastys dėl 10 punkto.
J.BASTYS. Jeigu ir būtų kažkokios abejonės, tai tik dėl to, kad jau vakar buvo pasiūlymas įtraukti jį 7 punktu, o jis šiandien 10. Tai čia galima būtų abejoti. O šiaip jau kelintame Seimo posėdyje šis klausimas yra, ir kelti dabar klausimus, kad jį dar nustumtume toliau, aš manau, visiškai netikslinga. Siūlau balsuoti ir įtraukti.
PIRMININKAS. Gerai. Vienas už. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš visai pritariu todėl, kad šitas klausimas yra ne tik kaip Seimo orumo išlaikymas, bet ir išvis žmogiškumo.
PIRMININKAS. Kolega Z.Adomaitis turbūt irgi už, tada nesuteikiu žodžio. Gerai. Kolega S.Pečeliūnas. Prašom. Du - prieš, du - už.
S.PEČELIŪNAS. Dėl 10 klausimo.
PIRMININKAS. Taip. Dėl 10 klausimo. Du už pasisakė. Dabar galite pasisakyti tik prieš.
S.PEČELIŪNAS. Aš manyčiau, kad šį klausimą reikėtų gerokai išplėsti. Ir štai kokie mano argumentai: taip, kaip buvo anksčiau diskusija ir ką mes girdėjome, tai yra klausimai, ką komisija padarė gerai ar blogai, kur, ką pažeidė ar nepažeidė. Tačiau, aš manau, mes turėtume nagrinėti truputį plačiau, pažiūrėti į įstatymą, kur įstatyme yra aiškios skylės ir kur komisija tiesiog neturėjo išeities, nes reikėjo klausimą spręsti, o procedūrų ir viso kito nebuvo. Gali būti, kad ji apsiriko. Aš nesakau, kad ji viską teisingai padarė. Tai vienas klausimas.
Antras klausimas turbūt jau siejasi su tuo, dėl ko šis klausimas iš viso yra keliamas - tai dėl teismo sprendimo ir dėl jo vykdymo. Vėlgi aš manau, kad komisija turėtų nagrinėti žymiai plačiau. Ar komisija yra tokia, kuri turi įgaliojimus tokį teismo sprendimą vykdyti? Čia ir konstituciniai dalykai, ir kiti. Todėl, aš manyčiau, jeigu klausimas ir pasilieka, tai mes turime jį traktuoti ne taip, kaip buvo pirminė formuluotė, o žymiai plačiau ir žymiai giliau. Jeigu su tokia nuomone yra sutinkama, mes turėtume tai įvertinti, jeigu bus priimtas klausimas jį svarstant, ir būtent šitaip tiktai traktuoti. Jeigu traktuotė yra tik ta siaura, apie kurią buvo anksčiau kalbama, tai nėra prasmės šitaip klausimo nagrinėti. Tai yra kaltų ieškojimas, o ne klausimo sprendimas iš esmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Eigirdas.
A.EIGIRDAS. Aš faktiškai norėjau tą patį pasakyti, ką ir ponas S.Pečeliūnas, kad jeigu jau sudaroma tokia komisija, tai turėtų tikrai būti žymiai plačiau apimtas šitas klausimas ir iš esmės, o ne vien tik bent jau kaip pagal pirminį pavadinimą, na, taip, kaip jis atrodė bent jau anksčiau. Na, gana juokingai atrodantis buvo dalykas. Ir dar viena pastaba dėl to gana seniai pateikto projekto, kuris buvo. Ten pasiūlomos tos dalyvavimo komisijoje kvotos. Na, irgi gana keista situacija, nes prireikus staiga prisimenama, kad yra frakcijos. Prireikus staiga prisimenama arba pripažįstama, kad yra Tėvynės Santara. Na, vis dėlto reikia vieną kartą išspręsti tuos proporcingo dalyvavimo dalykus. Ir susitarkim pagaliau, nes jau trys manipuliuojami variantai yra. T.y. pagal sąrašą gavusių balsų skaičius. Antras naudojamas dalykas yra, kaip matot dabar, egzistuojančios frakcijos ir proporcingas jų dalyvavimas. Na, ir trečias va visiškai neaiškus hibridas pateiktas šitame projekte.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi du - prieš, du - už. Teikiu balsavimui. Kas už tai, kad 10?
A.ENDRIUKAITIS. Dėl darbo tvarkos.
PIRMININKAS. Dėl darbo tvarkos kolega A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš čia turėjau projektą pirmąjį, bet, pasirodo, išdalintas dabar staigiai antrasis. Tai aš noriu patikslinti. Aš turėjau minty ne 5 ir 10, o būtent 8, pagal antrąjį variantą.
PIRMININKAS. Nesipainiokim. Dabar mes turim darbotvarkės naują variantą, ir prašome numerius sakyti pagal tą, kurį turite.
A.ENDRIUKAITIS. Jeigu paskutinę sekundę išdalinama, tai mes nespėjam susižiūrėti dar.
PIRMININKAS. Gerai. Tai sakykite klausimo pavadinimą.
A.ENDRIUKAITIS. Nereikėtų pykti už tai.
PIRMININKAS. Aš nepykstu, aš tiktai noriu, kad būtų normaliai dirbama. Taigi prašom sakyti klausimo pavadinimą.
A.ENDRIUKAITIS. Aš pasakiau dėl antrojo varianto 8 klausimo.
PIRMININKAS. Prašom pavadinimą...
A.ENDRIUKAITIS. “Dėl sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir RTFSR “Dėl tarptautinių santykių pagrindų” 4 str. numatytų asmenų teisės įgyti pilietybę ir įgyvendinimo tvarkos.”
PIRMININKAS. Kokios tamstos pastabos?
A.ENDRIUKAITIS. Pastaba tokia pati, į kurią jūs nereagavote. Aš todėl privalau pacituoti Seimo nariams Reglamento 184 straipsnį, kuriame numatyta, kad “įstatymo projektas kartu su prie jo pridėta medžiaga bei Juridinio skyriaus išvada ne vėliau kaip per 3 dienas perduodama preliminariai nagrinėti atitinkamoms nuolatinėms komisijoms.” Čia praleidžiu. Ir “įstatymo projektą išplatina visoms kitoms nuolatinėms komisijoms, frakcijoms, perduoda vyriausybei ir esant reikalui...” Aš noriu pasakyti, kad pateikimai būna be išplatinimo šiuo atveju frakcijoms, ir todėl toks staigus primetimas negali mus nuteikti vienaip ar kitaip balsuoti, vienaip ar kitaip pasisakyti. Aš reiškiu protestą, kad pirmininkaujantis nuolatos nesilaiko Reglamento 184 straipsnio. Ir konkrečiu atveju 8 klausimą reikia atidėti.
PIRMININKAS. Kolega P.Papovas. Prašau.
P.PAPOVAS. Šiuo klausimu įstatymo projektas yra išdalintas anksčiau kaip prieš 3 dienas visiems komitetams.
PIRMININKAS. Tvarkoj. Ačiū. Taigi kol kas mes balsuojam dėl 10 punkto, dėl kurio pasisakyta buvo. Du - už, du - prieš. “Dėl komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti sudarymo.” Prašom balsuoti.
V.LANDSBERGIS. Dėl balsavimo motyvų galima?
PIRMININKAS. Tai jau pasisakyta. Gerbiamasis Seimo nary Landsbergi, yra pasisakyta. Du - prieš, du - už, ir viskas. Pagal Reglamentą.
V.LANDSBERGIS. Aš tiktai dabar gavau. Dar dabar dalina projektą. Pone Juršėnai, kaip jūs dirbat?
PIRMININKAS. Mes dirbam taip, kaip buvo dirbama Aukščiausiojoje Taryboje. Tai yra viena. Prašom nesiginčyti.
V.LANDSBERGIS. Ne, taip nebuvo dirbama. Buvo dirbama žmoniškai!
PIRMININKAS. Ir tada buvo įvairiai dirbama. Nesiginčykim, projektas buvo įteiktas anksčiau, o dabar yra tik šiek tiek patikslintas. Taigi prašom balsuoti.
V.LANDSBERGIS. Aš nesutinku su tuo!
PIRMININKAS. Priimu nesutikimą.
V.LANDSBERGIS. Jūsų elgesys arogantiškas ir provokuoja konfliktą! Ne taip mes turim dirbti!
PIRMININKAS. Gerbiamasis Landsbergi, nesiginčykim. Buvo pasisakyta dėl balsavimo motyvų, projektai buvo išdalinti, čia yra patikslintas projektas ir yra klausimo pateikimo stadija, o ne klausimo priėmimas. Atšaukiu balsavimą. Jeigu jums atrodo, kad pakanka, tai prašom. 29 - už, 6 - prieš, kiti susilaikė. Klausimas darbotvarkėje lieka.
S.PEČELIŪNAS. Pone Pirmininke, ar galėčiau jūsų paklausti?
PIRMININKAS. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau paklausti. Dabar įvyko balsavimas tuo klausimu. Aš norėčiau, kad jūs pakartotumėt, kaip jūs traktuojat šitą klausimą? Ar taip siaurai, kaip buvo pirminėje diskusijoje, ar plačiau, kaip prašiau daryti aš?
PIRMININKAS. Dėl 10 klausimo. Tai dėl turinio mes nuspręsim tada, kai šitą klausimą pradėsim nagrinėti. Pateikimo stadijoj yra sprendžiama, ar įtraukti į darbų programą šitą klausimą, ar neįtraukti. Mes juk jo tai nepriiminėsim. Aiškiai užrašyta “pateikimas”. Gerbiamieji mano kolegos, juo labiau senieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai, mes juk turinio nenagrinėjam šitoje stadijoje.
S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau, tai mano klausimas, jis ir yra, koks yra klausimas - ar siauras, ar platus?
PIRMININKAS. Kaip užrašyta. “Dėl komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti sudarymo” projektas. O kai jau pradėsim nagrinėti, tada taip ir bus. Prašau. Pereinam prie 14 darbotvarkės punkto. “Dėl valstybės gynimo tarybos.” Prašom. Du - prieš, du - už. Čia dėl atskiro klausimo, o ne dėl visos darbotvarkės. Prašom, kolega Pečeliūnai, dėl balsavimo motyvų. Du - prieš, du - už.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš turbūt turėčiau pakartoti tai, ką visai neseniai sakiau.
PIRMININKAS. Tai prašom, trumpai drūtai.
S.PEČELIŪNAS. Kad klausimo svarstymas iš esmės yra reikalingas, tačiau jokiu būdu ne šiandien. Todėl, kad tas projektas, kuris yra pateiktas, jisai - reikia padėkoti autoriams, - jau yra platesnis negu tiktai pareigybių nurodymas, bet vis dėlto dar yra nepakankamai paruoštas. Nesvarstė šito klausimo nei mūsų komitetai, nei kiti. O manau, kad dėl šio klausimo tai yra būtina. Nedarykim tos praktikos, kuri buvo su Valstybės saugumo tarnybos vadovu, kai ir jūs, ir komitetas apie tai sužino atėjęs į salę. Šitie klausimai yra valstybinės reikšmės klausimai ir be konsultacijų tiek Seimo Pirmininko, sakykim, tiek laikinai einančio Prezidento pareigas, tiek kitų pareigūnų su organizacijom ir pareigūnais, kurie tam tikra prasme vis dėlto atsako už tuos klausimus, vis dėlto yra klausimo sprendimas nekorektiškas. Ir aš norėčiau, kad ateityje mes tokios praktikos išvengtume. Todėl siūlau šiandien tą klausimą atidėti, atlikti tas reikalingas procedūras ir tada svarstyti iš esmės.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau trumpai visų pirma paklausti, ar projektas yra tas, kuris buvo išdalytas pakankamai seniai, ar yra koks nors naujas projektas?
PIRMININKAS. Pakankamai seniai, bet jis yra išsamesnis (tą patvirtino kolega S.Pečeliūnas) lyginant su pirmaisiais variantais. Jis prieš Naujuosius metus buvo išdalintas.
A.KUBILIUS. Tai jis vis tiek lieka, mano manymu, nieko bendro neturintis su Konstitucija, kadangi Konstitucija aiškiai pasako, kad įstatyme turi būti nusakyti įgaliojimai, sudarymo tvarka ir visi kiti šitokios struktūros sudarymui reikalingi parametrai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Jau tas punktas kelis kartus buvo įtrauktas į darbotvarkę pernai ir buvo keli projektai pateikti. Prieš tuos projektus teikiant buvo su tais pareigūnais, kurie buvo paminėti, kad reikėtų su jais derinti, buvo derinta. Taigi siūlau palikti.
PIRMININKAS. Gerai. Ir Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Aš nežinau, ar kas nors šiuo metu vykdo Valstybės gynimo tarybos funkcijas, ir nežinau, kas imsis atsakomybės, jeigu tų funkcijų niekas nevykdo. Todėl siūlyčiau svarstyti šį klausimą.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Taigi 2 - prieš, 2 - už. Teikiu balsavimui dėl 14 punkto palikimo arba nepalikimo darbotvarkėj. Prašom balsuoti elektronika. 58 - už, 30 - prieš, 2 susilaikė. Klausimas paliekamas darbotvarkėje. Dabar grįžtam prie 8 punkto, apie kurį čia kalbėjo kolega A.Endriukaitis ir kolega P.Papovas. Aš tikrai primenu, kad čia yra tiktai pateikimo stadija, projektai buvo įteikti.Ar dar kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Dabar jau tiktai po 1, kadangi 2 pasisakė. Niekas nenori. Tada galim balsuoti? Gerai. Taigi kas už tai, kad... Ar nori dar, prašau. Seimo narys S.Pečeliūnas, prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Jūs turit omeny 8 klausimą?
PIRMININKAS. 8, taip, dėl pilietybės reikalų.
S.PEČELIŪNAS. Kiek man yra žinoma, tai yra dvi problemos šiuo klausimu. Viena problema yra grynai techninė, kai reikia numatyti tvarką, kaip realizuojama tas, kas yra įstatymais jau sureguliuota, tik nėra tvarkos. Antras klausimas yra kiek platesnis, probleminis. Dėl jo reikėtų pakankamai ilgai ginčytis. Iš šito pavadinimo nėra visiškai aišku, kuris klausimas turimas omeny. Jeigu tas techninis, tuomet nėra dėl ko ginčytis. Jeigu tas platesnis, tuomet aš iš principo prieštarauju, nes net projekto niekas nėra matęs. Pirmojo irgi projekto niekas nėra matęs, išskyrus galbūt mane, nes aš asmeniškai jau anksčiau esu jo prašęs. Ponas P.Papovas man jį parodė, dėkui jam už tai, bet aš esu vienas, aš nesu Seimas. Seimo nariai turi gauti ir tada galima rašyti į darbotvarkę.
Pilietybės klausimai yra labai svarbūs. Aš jau tada minėjau, kad negalima net pradėti kalbėti apie pilietybės suteikimą ar atėmimą neišaiškinus, apie ką konkrečiai kalbama. Tai sukels labai daug diskusijų, jeigu nebus iš anksto aišku ir labai gali sukelti visuomenėje susipriešinimą. Aš prašau posėdžio pirmininko informuoti, kuris iš tų dviejų klausimų čia yra minimas, kada bus išdalintas projektas, o tada spręsti klausimą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom. Antrą kartą.
A.ENDRIUKAITIS. Prašom atsakyti į klausimą, ar išdalintas, ar neišdalintas projektas, nes nežinom kuris, pirmas, antras ar trečias. Frakcijose niekas jo nežino, o mes turim tvirtinti.
PIRMININKAS. Iniciatorius P.Papovas jums visiems paaiškino, kad projektas buvo komitetams išdalintas, kaip ir reikalaujama pagal atitinkamą Reglamento straipsnį. Kolega K.Dirgėla, bet jau trečias tuo pačiu klausimu, tai atsiprašau. Tai tada šiek tiek vėliau. Kolega P.Papovas.
P.PAPOVAS. Šiandien 8 punktu pateikiamas klausimas taip, kaip yra parašyta. Ir projektas yra išdalintas visiems komitetams dar ir kitiems asmenims, frakcijų atstovams, pavyzdžiui, gerbiamajam S.Pečeliūnui, gerbiamajam E.Jarašiūnui ir kitiems. Taip, Juridinio skyriaus parengtas projektas pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pavedimą. Tai ne mano išmislas, o senas reikalas.
PIRMININKAS. Taip, apie tai ir kalba. Taigi jūs turit tą projektą! Gerai. Ir dar kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Taip, aš galiu patvirtinti, kad mes, Ekonomikos komitetas, nutarimo projektą tikrai esam gavę. Įstatymo, atsiprašau.
PIRMININKAS. Tai 2 - už, 2 - prieš. Gerbiamasis A.Sadkauskas irgi turbūt už, tai tada jau nereikėtų kalbėti. Ar kuriuo kitu klausimu? Seimo narys K.Dirgėla. Prašom.
K.DIRGĖLA. Aš norėjau dėl darbo organizavimo pastabą jums padaryti.
PIRMININKAS. Prašom.
K.DIRGĖLA. Ar nebūtų galima šitų nesusipratimų išvengti, jeigu iš tikro projektus iš anksto gautų ir frakcijos, o tada nebūtų ko kaltinti visai. Dabar mes darbotvarkę svarstom, projektų niekas nematę praktiškai, aš taip galiu kvalifikuoti ir ginčijamės, nors nežinom dėl ko. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi prašau, kolega P.Giniotas. Prašom.
P.GINIOTAS. Gerbiamasis laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas Č.Juršėnai, matosi, kad daugelis darbotvarkės klausimų tikrai neparuošta, nėra projektų. Jeigu buvo pateikiami tie projektai paskutiniu momentu, mes negalėjom įsigilinti į juos, todėl keturių frakcijų vardu ir koalicijos vardu esu įgaliotas paprašyti svarstant darbotvarkę padaryti valandos pertrauką. Išvis padaryti pertrauką posėdyje.
PIRMININKAS. Santaros vardu, taip?
BALSAI IŠ SALĖS. Taip.
PIRMININKAS. O ar negalėtume mes bent vieną klausimą išnagrinėti, t.y. dėl ministerijos, kadangi ateis premjeras B.Lubys? Išimtį dėl to negalim padaryti? Juo labiau kad jis jau yra atėjęs. Jūsų teisė iš tikro daryti taip, kaip jūs sugalvojot, ir čia nieko nepadarysi. Bet, dar kartą sakau, premjeras yra čia, salėje, ir aš prašyčiau jus padaryti išimtį. Ne, tai viskas, posėdžio pertraukos prašo. Turi teisę. Tai, gerbiamasis Giniotai, aš dar kartą į tamstą kreipiuosi, ar jūs dėl visos darbotvarkės?.. Na, ką padarysi, kolegos sako, kad niekad nagrinėjant darbotvarkę nebuvo daroma pertrauka. Bet darbotvarkė yra toks pat, minutėlę... Tvarkoj. Tai ar darom išimtį? Gerbiamasis Giniotai, prašom.
P.GINIOTAS. Aš tik noriu priminti, kad pertraukos buvo daromos. Aukščiausiojoje Taryboje aš pats asmeniškai to esu prašęs frakcijos vardu. Ir todėl, kadangi svarstom darbotvarkę, ir būtent dėl darbotvarkės nesutariam, mums reikia daug ką pasiaiškinti, todėl ir prašom padaryti pertrauką būtent šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Ir nedarom išimties premjerui?
P.GINIOTAS. Nedarom išimties!
PIRMININKAS. Gerai, tvarkoj. Taigi skelbiama 1 valandos pertrauka. Susirenkam 11 val. 25 min., ar kiek čia? Ne, 11 val. 30 min. (Skelbimai)
Pertrauka
PIRMININKAS. Vienos valandos pertrauka, kurios buvo prašyta, iki bus patvirtinta galutinai darbotvarkė, baigėsi. Taigi tęsiam šitą klausimą. Kolega A.Kunčinas, prašau.
A.KUNČINAS. LDDP frakcijos vardu prašau 5 minučių pertraukos.
PIRMININKAS. Šituo klausimu?
A.KUNČINAS. Taip, šituo klausimu.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Taigi dabar šitą pauzę išnaudosim pareiškimams. Prašyčiau į tribūną kolegą K.Paukštį. A, minutėlę, tai tada tegu kolega K.Paukštys truputėlį palauks. Seimo narys A.Stasiškis, prašom.
A.N.STASIŠKIS. Čia aš Tėvynės Santaros vardu norėčiau paprašyti, kad mūsų posėdžiai būtų transliuojami per radiją. Kadangi mes sunkokai vienas kitą girdim, tai gal bus daugiau naudos, jeigu daugiau žmonių girdės mūsų kalbas.
PIRMININKAS. Gerai, šitą klausimą galima bus išnagrinėti ir spręsti vienaip ar kitaip. Pasiūlymas įdomus. Taigi kviečiu į tribūną kolegą K.Paukštį.
BALSAS IŠ SALĖS. Tai aš atsiprašau labai, tai reikėtų tą klausimą spręsti.
Seimo narių pareiškimai (93.01.05)
1sesija22p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Minutėlę, spręsim nustatyta tvarka. Minutėlę. Tegu K.Paukštys padarys savo pareiškimą.
K.P.PAUKŠTYS. “Kreipimasis į laikinai einantį Prezidento pareigas poną Algirdą Brazauską. Mes, Kauno miesto politinių partijų, sąjungų, organizacijų ir judėjimų įgalioti atstovai, kreipiamės į jus ir reiškiame griežtą protestą prieš kairiosios Seimo daugumos nutarimą pašalinti iš saugumo tarnybos vadovo pareigų poną Petrą Plumpą, o jo vieton skirti poną Jurgį Jurgelį. Vertiname šį nutarimą kaip tiesioginį bandymą sunaikinti šią ypatingai svarbią valstybės instituciją sunkiausios kovos prieš korupciją, mafijos siautėjimą ir nacionalinio turto grobimo metu. Laikome šį žingsnį atsitraukimu nuo jūsų siūlytos tautos vienybės idėjos bei pragaištingo bandymo supriešinti Lietuvos visuomenę ir reikalaujame palikti pareigose dabartinį saugumo tarnybos vadovą.” Kreipimasis priimtas 1993 m. sausio 3 d. Kaune, bendrame politinių partijų, sąjungų, organizacijų ir judėjimų atstovų pasitarime. Pasirašo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyriaus vadovas, Politinių kalinių sąjungos Kauno skyrius, Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos “Jaunoji Lietuva”, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos, Lietuvos demokratų partijos atstovai, Lietuvos namų ir sklypų savininkų sąjunga, Kauno darbininkų sąjunga, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi dar 5 minutės nesibaigė, tada prašau į tribūną dar vieną Seimo narį, tiksliau Seimo narę N.Ambrazaitytę. Irgi pareiškimas. Dabar nagrinėjant klausimą yra pertrauka. Kai bus pareiškimai padaryti, tada prie šito grįšim. Prašom nereplikuoti iš vietos! Prašom, gerbiamoji Ambrazaityte.
N.AMBRAZAITYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji pirmininkaujantys! Tėvynės Seimo, Tėvynės Santaros pareiškimas dėl sausio 13 d. paminėjimo. “Artėja visai Lietuvai atmintina data. Prieš dvejus metus Lietuvos dukros ir sūnūs atidavė savo gyvybes už tai, kad Lietuva būtų nepriklausoma ir demokratinė valstybė pasaulio tautų šeimoje. Visi prisimename tas dienas ir naktis, mūsų budėjimą ir ryžtą, narsą ir sielvartą. Sausio 13oji - tai slenkstis, kurį turėjome perkopti, tai kančia, kurią turėjome pakelti, kad galėtume gyventi laisvėje. Negalime ir neturime pamiršti šitos datos! Jeigu Kovo 11oji - naujosios Lietuvos gimtadienis, tai Sausio 13oji - jos krikštas.
Šiemet visa Lietuva, be abejo, vėl paminės šią skaudžią, brangią datą. Bus ruošiami koncertai, mišios, eitynės. Todėl prašome Lietuvos Respublikos Vyriausybę paskelbti šių metų Sausio 13ąją dieną nedarbo diena, perkeliant darbo dieną į artimiausią šeštadienį.”
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasirašyti. Dabar, gerbiamieji, grįžtame prie darbotvarkės ir prie to papildomo pasiūlymo, kurį pateikė Seimo narys A.Stasiškis. Taigi...
A.N.STASIŠKIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. A, dėl vedimo tvarkos? Prašau.
A.N.STASIŠKIS. Aš esu priverstas griežtai pareikšti protestą prieš šitokį elgesį. Aš prašiau transliuoti posėdį, o ne kažkokią nors dalį. Posėdis vyksta. Reikėjo dėl to balsuoti pačioje pradžioje.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi, gerbiamieji kolegos, dėl pasiūlymo, kurį išdėstė Seimo narys A.Stasiškis. Ar norės dar kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Pirmiausia užsiregistruojame. Salėje - 105 Seimo nariai. Iš tikro, nors ir be leidimo kalbėjo vienas Seimo narys, bet buvo siūlymas iš karto balsuoti. Ar yra norinčių pasisakyti? Gerai. Salėje - 106 Seimo nariai. Ne, čia dabar ne dėl darbotvarkės, o dėl to ar transliuojame, ar netransliuojame. Primenu dabar tvarką. Mes pagal ankstesnę tvarką transliuodavome tuos klausimus, kurie atrodė svarbesni. Bet jeigu Seimo nariai pageidauja, tai mes galime spręsti, ar transliuoti dalį posėdžio, vieną klausimą, ar visą posėdį. Seimo narys P.Giniotas tuo klausimu? Ne? Taigi teikiu balsavimui. Prašau? Aš, pavyzdžiui, manau, kad nėra reikalo transliuoti visą posėdį. Taip, prašau. Ir dar Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš taip pat norėčiau patikslinti. Manau, kad Lietuvos žmonės turi savo reikalų, o mūsų Seimas turi dirbti, o ne juokinti ar, taip sakant, daryti Lietuvos žmonėms kažkokį spektaklį. Todėl manyčiau, jei tikrai svarbus klausimas yra, tai galima spręsti, tačiau atskiru konkrečiu klausimu.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega A.Eigirdas tuo pačiu klausimu? Prašau. Tai gal 2, jau po 2 pasisakė, bet...
A.EIGIRDAS. Aš norėčiau taip pat pritarti šitam siūlymui. Galima būtų apsiriboti, tarkim, posėdžio transliacija iki pietų, kadangi šitie klausimai, kurie yra pateikti šiandien, yra labai, pakankamai svarbūs. Na, ir, be abejo, tam turi įtakos tikras nervuotumas, tam tikras skubotumas, kai kurių klausimų neparuoštumas. Turbūt būtų gerai, kad prasidėtų normalus darbas. Man atrodo, rinkėjai tai irgi galės įvertinti.
PIRMININKAS. Kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mes jau susidūrėme su tokiais, galima sakyti, dviem posėdžių transliavimo būdais. Vienas būdas buvo Aukščiausiojoje Taryboje, kai televizija pati pasirinkdavo, arba Seimas, tuo metu Aukščiausioji Taryba, nuspręsdavo, ką transliuoti, ko netransliuoti. Dabar susiduriame su kitu būdu, kai, viena vertus, televizija nusprendžia, ką transliuoti, o, kita vertus, Seimas kaipo toks savo nuomonės niekad nepasako,ir tai sprendžia tik laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas. Tai, aš manau, tokia praktika nėra gera. Ir siūlyčiau taip, kaip buvo siūlyta, - transliuoti visą posėdį. Aš manau, žmonės gali pasirinkti. Yra labai paprastas būdas Lietuvos žmonėms pasirinkti. Žiūrėti ar nežiūrėti, klausyti ar neklausyti, t.y. įjungti arba išjungti aparatą. Tai yra jų valia. Mūsų yra valia sudaryti jiems galimybę.Ir taikyti viešumo principą. Šiandien buvo daug įvairių nuomonių dėl darbotvarkės klausimų, jų paruošimo ar neparuošimo. Aš manau, mes galime leisti sau tokią prabangą bent vieną dieną Seimo posėdį transliuoti visą. Kad žmonės galėtų susidaryti tikrą vaizdą, kas tą dieną vyko, kur mes dirbame blogai, kur mes dirbame gerai, kurie klausimai yra parengti, kurie neparengti, kaip parengti ir kodėl šitaip, o ne kitaip parengti. Dėl kitų dienų aš siūlyčiau vis dėlto iš anksto sutarti, kuriuos klausimus transliuojame, kurie yra svarbūs, mūsų požiūriu, kurie ne, kuriuos televizija pasirenka savo nuožiūra. Arba radijas. Todėl aš siūliau pritarti tam, kas pasakyta, šiandien visą dieną transliuoti. Gyventojai pasirinks, ką žiūrėti, ko nežiūrėti. Ir leisti jiems susidaryti tikrą vaizdą, kas vyksta šitoje salėje, o ne pateikti mūsų arba kieno nors kito iš anksto sudarytą nuomonę apie Seimo posėdį, t.y. jį išseparuojant ir parodant tik tai, kas yra gražu ir kas yra negražu. Aš manau, kad reikia parodyti ir viena, ir kita. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš, pritardamas dešiniosios pusės siūlymui transliuoti, noriu juos įspėti, kad konstruktyvioji opozicija pradėtų konstruktyviai dirbti, nes žmonės jau ir taip žino, kaip jie dirba, kaip jie trukdo Seimo darbą, todėl gal tikrai transliavimas padės visiems konstruktyviau dirbti. Nuo šiandien transliuokime ištisai visus posėdžius.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš tiesiog siūlau balsuoti, ar šiandien dirbsime, ar nedirbsime. Kas už tai, kad dirbsime, kas už tai, kad nedirbsime. Ir tada arba dirbame, ar skirstomės.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, jau pasisakė pakankamai kolegų. Dar tuo pačiu klausimu Seimo narys A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Noriu atkreipti dėmesį, kad televizija, radijas nėra Seimo nuosavybė. Ir tie pareigūnai, kurie įpareigoti ta nuosavybe disponuoti, tegul ir nusprendžia, kada ir ką transliuoti.
PIRMININKAS. Gerai.
V.JARMOLENKA. Replika dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Pirmiausia norėčiau pareikšti posėdžio pirmininkui pastabą. Jeigu mūsų darbotvarkė, kaip sakė ponas A.Kunčinas, LDDP frakcijos atstovas, tokia, kad mes čia juokiname žmogų, tai kam mes šiandien susirinkome, ponas pirmininke? Jeigu jūs neprieštaravote prieš tokią terminologiją, tai aš jums noriu pasakyti, kad jūs privalėjote šitą padaryti. Antrą dalyką noriu pasakyti, kad visiškai sutinku su ponu A.Basku, ir nėra radijas ir televizija Seimo nuosavybė. Dėl to norėčiau, kad žmonės ir rinkėjai vieną sykį žinotų,kaip mes pageriname darbą Seime, kaip mes dirbame ir kokius svarbius klausimus mes sprendžiame, kai ponas B.Lubys sėdi čia jau antrą valandą.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos. Gerbiamasis Kunčinai!
A.KUNČINAS. Kadangi buvo paminėta mano pavardė,aš pasakysiu vieną labai trumpą repliką. Kadangi iš dešinės pusės kalbėjo tie Seimo nariai, kurie ir anksčiau buvo deputatai,tai manau, jie neturėjo galimybės klausyti, kaip atrodo ištisai transliuojami Seimo posėdžiai. O kadangi man neteko tuo metu būti Aukščiausiosios Tarybos deputatu ir kitiems iš mūsų pusės, kurie kalbėjo, mes puikiai žinome, kaip žmonės klausė ir kaip žmonėms patikdavo tie transliuojami Seimo posėdžiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Aišku. Aš perskaitau atitinkamą Reglamento straipsnį ir teikiu klausimą balsuoti. Aukščiausiosios Tarybos Reglamento, kuris yra Seimo laikinojo statuto dalis, 136 straipsnis. “Lietuvos radijas ir televizija reguliariai rengia reportažus apie atvirus Aukščiausiosios Tarybos, t.y. Seimo, posėdžius. Seimui nutarus, atskiri posėdžiai transliuojami per radiją ir televiziją ištisai. Kitais atvejais dėl posėdžio ištisinio transliavimo kiekvieną kartą reikia gauti Seimo Sekretoriaus sutikimą. Ginčytinais atvejais klausimus sprendžia Seimas.Apie posėdžio darbotvarkę radijo ir televizijos atstovus informuoja Seimo seniūnas.”
Kaip matote, čia atitinkamų pareigybių nėra ir jeigu kai kurių pareigybių funkcijos atitenka faktiškai man, prašau dėl to nepykti. O dabar, kadangi yra siūlymas transliuoti ir yra siūlymas netransliuoti, prašau išspręsti šitai balsavimu.
V.JARMOLENKA. Galima dar prieš balsavimą? Aš norėjau, kad būtų užfiksuota stenogramoje, kokia frakcija nesutinka su tuo, kad būtų transliacija, arba kokia persona nesutinka su tuo. Pakartokite.
PIRMININKAS. Šitas stenogramoje yra. Kadangi pavardė buvo sakyta. Prašome.
V.JARMOLENKA. Aš prašau pakartoti.
PIRMININKAS. Kolega A.Kunčinas, prašom.
Balsavimas prasidėjo. Kas už transliavimą, kas prieš?
Už - 57, 34 - prieš, 8 susilaikė. Taigi transliuosime, tik dabar reikia susitarti su radijo ir televizijos darbuotojais, kada jie galės tai techniškai padaryti. Su radijo darbuotojais. Jiems yra patogiau daryti nuo 12 val.
Prašome, gerbiamasis Stakvilevičiau. Gerai, prašau.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėčiau labai atsiprašyti premjero B.Lubio, kad mes šitaip dirbame.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Taigi grįžtame prie darbotvarkės. Atskiri klausimai buvo patvirtinti. Buvo ginčas dar dėl 8 darbotvarkės punkto. Kas už 8 darbotvarkės punkto palikimą ar nepalikimą darbotvarkėj, prašome balsuoti. Už palikimą, čia aš, kaip posėdžio pirmininkas, siūlau palikti. O kiti - kaip norit.
56 - už, 26 - prieš, 2 susilaikė. Taigi mes dabar turėtume, gerbiamieji kolegos, balsuoti už visą darbotvarkę.
Prašome. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau ketvirtą kartą kreipiuosi prašydamas, kada mes balsuojame įstatymų pakeitimus, pateikti kaip alternatyvą ir senąjį įstatymą arba įstatymo dalį, kurią mes keičiame.Aš labai prašyčiau gerbiamojo Seimo Pirmininko, šiandien svarstant 15 klausimą (tai bus visai į pavakarę), padaryti šitą darbą. Kad mes turėtume ir seną variantą, ir naują.
PIRMININKAS.Gerai. Taigi prašom. Kolega P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Ponios ir ponai Seimo nariai! Prieš valandą Tėvynės Santara paprašė valandos pertraukos svarstant darbotvarkę. Prieš 5 minutes kreipiausi į laikinai einantį Seimo Pirmininko pareigas poną Č.Juršėną, kad leistų perskaityti pareiškimą, kuriame išdėstyta mūsų pozicija būtent šiuo klausimu. Deja, man buvo pasakyta, kad man žodis bus suteiktas tada, kada bus pauzė. Aš nežinau, šiandieną ar kitą dieną.
PIRMININKAS. Prašau, tai va dabar yra...
P.GINIOTAS. Tai aš prašau, kad jūs leistumėt perskaityti mūsų pareiškimą.
PIRMININKAS. Prašom.
P.GINIOTAS. Tėvynės Santaros pareiškimas.
“Tėvynės Santara konstatuoja 1993 m. sausio 5 d. blogą organizacinį Seimo posėdžio parengimo darbą ir vedimo būdą. Į darbotvarkę laikinai einančio Seimo Pirmininko pareigas valia ir mechaniniu balsavimu įtraukiami projektai, prieš tai neįteikti frakcijoms, nežinomi Seimo nariams. Frakcijų darbui ir pasitarimui trukdoma tyčia kviečiant tuo metu komitetų posėdžius. Posėdžio pirmininko Č.Juršėno pastangos karštligiškai skubinti klausimų svarstymą plenariniuose posėdžiuose gali būti suvokiamas kaip tyčinis nesantarvės aštrinimas ir provokavimas.
Siekdama sklandaus darbo Seimo opozicija reikalauja:
1. Laikytis įstatymų nustatytos tvarkos pateikti svarstomų dokumentų projektus.
2. Skirti laiką aptarti įstatymo projektus Seimo frakcijose ir komitetuose.
3. Siūlome Č.Juršėnui nepirmininkauti šios dienos posėdžiuose. Jam nesutikus, siūlome balsuoti dėl jo nušalinimo.”
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūs žinote, kokia nušalinimo tvarka. Gerbiamasis P.Giniotas yra senas Aukščiausiosios Tarybos deputatas, tegul persiskaito atitinkamą Reglamento punktą ir teikia šitą nustatyta tvarka. Nušalinimas yra nepasitikėjimo pareiškimas, prašome nustatyta tvarka šitai daryti. Ne, aš nesutinku būti nušalintas, o gerbiamasis A.Sakalas, kaip matot, išeina.
P.GINIOTAS. Mes pasiūlėme jums tai padaryti gera valia.
PIRMININKAS. Tai aš pasakiau, kad mano gera valia likti toliau pirmininkauti. O kai aš pavargsiu, paprašysiu pirmininkauti gerbiamąjį A.Sakalą.
Taigi, gerbiamieji kolegos, yra likę pora pareiškimų, bet aš tuos pareiškimus siūlysiu padaryti šiek tiek vėliau, o dabar prašau balsuoti dėl visos darbotvarkės.
Dėl motyvų? Prašau. Gerai. Dar dėl balsavimo motyvų, lyg mes maža kalbėjome. Prašome. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Po E.Jarašiūno, jeigu galima. Pradžioje Jarašiūnas, paskui aš.
PIRMININKAS. A.Kubilius atsisakė, dabar kolega E.Jarašiūnas. Prašau.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau išdėstyti Tėvynės Santaros poziciją dėl atskirų darbotvarkės klausimų. Visų pirma dėl 5 darbotvarkės klausimo. Manau, kad šitas klausimas atsirado rinkimų komisijoje dėl gerbiamojo S.Lozoraičio įregistravimo. Manyčiau, kad jokių teisinių kliūčių įregistruoti šį kandidatą nėra, ir kurti kažkokią normą iš viso nėra reikalo. Vargu ar reikia gaišti laiką tam klausimui, kuris yra visiškai aiškus. Nemanau, kad atstovavimą valstybei būtų galima laikyti kokiu nors išvykimu nuolat gyventi kitur.
Dėl 8 klausimo manau, kad reikia visgi laikytis Reglamento reikalavimų, ir nors aš pats asmeniškai šį projektą esu matęs, tačiau su projektu turėtų susipažinti frakcijos, deputatai, ir manau, kad reikėtų laikytis nustatytos tvarkos.
10 klausimas, Seimo nutarimas “Dėl komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti sudarymo”. Manyčiau, kad šio klausimo irgi neturėtume svarstyti, kadangi projektas parengtas netinkamai, jame jau implikuojamas nusižengimas Konstitucijai. Pagaliau mes imamės kontroliuoti instituciją, kuri nėra pavaldi Seimui. Manau, kad projekte įžvelgiamas noras susidoroti su nepavaldžia Seimui institucija. Ir vargu ar tai bus konstitucinis veiksmas. Lygiai tą patį galima pasakyti apie Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl valstybės gynimo tarybos” projektą, kuris aiškiai kertasi su konstitucinėm nuostatom. Manau, kad jeigu šie klausimai nebus išbraukti iš darbotvarkės, Tėvynės Santara negalės balsuoti už tokią dienos posėdžio darbotvarkę. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Jaskelevičius. Prašau.
L.K.JASKELEVIČIUS. Siūlau šį antradienį pavadinti ypatinguoju, nutraukti diskusijas dėl balsavimo motyvų, balsuoti už darbotvarkę ir kuo greičiau suteikti žodį premjerui.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į Tėvynės Santaros nekonstruktyvų darbą. Jie prašė valandos pertraukos dėl darbotvarkės, sutrukdė pusę dienos šiandieninio darbo, dabar pareikalavo, kad viskas būtų transliuojama per radiją, ir toliau tęsia savo nekonstruktyvų darbą. Jeigu toliau taip bus, tai iš tikrųjų Seimas nelabai galės ką nors priimti. Siūlau greičiau balsuoti už darbotvarkę ir pradėti dirbti konkrečiai.
PIRMININKAS. Seimo narys N.Germanas.
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu, kad jūs atkreiptumėte dėmesį ir pasižiūrėtumėte į laikrodį. Mes jau dvi valandas ginčijamės, nors galėjome seniai išspręsti tuos klausimus.Jeigu tai vadinasi konstruktyvumu, tai aš labai abejoju. Ir man iš tikrųjų labai nepatogu prieš premjerą, kuris mato šitą ir sėdi tuščiai gaišdamas savo laiką. Prašau, balsuokime.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Išeina taip, kad pozicijai reikia gelbėti opoziciją. Kaip mano telšiškiai šneka, kad jie pradeda visai prarasti autoritetą. Na ką daryti?
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš siūlau balsuoti už darbotvarkę ir norėčiau tik atkreipti gerbiamojo E.Jarašiūno dėmesį, kad Konstitucijos straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad Seimas formuoja, sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį. Gal tegul neklaidina nei mūsų, nei klausytojų. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Man tiesiog sarmata, kad mes per dvi valandas negalėjome susitarti, ir noriu dar kartą atsiprašyti premjero B.Lubio. Manau, kad šitaip dirbti ir šitai demonstruoti yra nusikaltimas.
PIRMININKAS. Gal čia per smarkiai pasakyta. Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Aš norėčiau paprašyti Seimo narių pagalvoti prieš balsuojant apie tai, kad mūsų funkcija yra ne popierinius įstatymus leisti, bet apgalvotus įstatymus. Ir neapgalvotų įstatymų išleidimas daug brangiau valstybei kainuoja, negu jų prilipdymas, prispausdinimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis - Seimo narys A.Kubilius. Prašau.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau labai trumpai pasakyti, kad taip, kaip mes dirbame... Tam, matyt, yra priežastys. Ir tos priežastys yra pakankamai aiškios. Be abejo, galime dirbti labai greitai, ir net čia nesusirinkdami. Yra kas gali tuos sprendimus priimti ir be mūsų. Ir todėl aš iš tikrųjų manau, kad mes turime labai rimtai pagalvoti, kaip dirbame mes ir ką mes dirbame, ir ką mes priimam. Ir kokie to mūsų darbo rezultatai. Ir aš norėčiau paprašyti gerbiamojo laikinai einančio Seimo Pirmininko pareigas įtraukti į šios dienos darbotvarkę, rasti tam laiko, apsvarstyti dar vieną projektą, kurį mes artimiausiu metu išdalinsime (aš turiu jau parengtą), kuris vadinasi taip: “Lietuvos Respublikos nutarimas “Dėl komisijos Seimo vadovybės nereglamentinei ir nekonstitucinei veiklai ištirti sudarymo”. Tai yra labai paprastas nutarimas. Sudaroma komisija, kuri pasižiūrėtų, kokios yra priežastys, kad Seimas priverčiamas dirbti nereglamentiškai, ir dėl to priima nekonstitucinius sprendimus. Galbūt yra ir kitų priežasčių, kodėl Seimas priima nekonstitucinius sprendimus. Manau, kad mes numanome, kodėl taip atsitinka. Ir šitokios komisijos sudarymas, manau, padėtų Seimui ištirti tas priežastis ir rasti būdų, kaip išvengti tų klaidų, kurios ar specialiai, ar netyčia buvo daromos. Ačiū už dėmesį.
1993 m. sausio 5 d. plenarinių posėdžių darbotvarkė (tęsinys)
1sesija22p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Labai geras pasiūlymas. Prašome pateikti projektą ir tada aš pirmasis siūlysiu jį įtraukti į darbotvarkę. Labai geras pasiūlymas.
Taigi dabar prašome balsuoti. Kas už visą darbotvarkę su tais patikslinimais, kurie čia buvo padaryti, prašome balsuoti. Patikslinimas, paaiškinu, 16 punkto perkėlimas tarp 11 ir 12. O visi kiti, kurie buvo surašyti, liko. Niekas neišbraukta, niekas nepridėta. O 16 punktas - po 11 punkto. Prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 63.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 43.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
1sesija22p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Taigi 64 Seimo nariams balsavus už, 43 balsavus prieš ir 3 susilaikius, šios dienos, t.y. sausio 5 dienos, plenarinių posėdžių darbotvarkė pagaliau patvirtinta. Pereiname prie antrojo darbotvarkės punkto. Aš prašau į tribūną premjerą B.Lubį, kurį ir savo vardu, ir dalies kolegų vardu atsiprašau. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis premjere. Čia yra antrasis klausimas, pirmoji ir antroji klausimo nagrinėjimo stadijos sujungiamos į vieną stadiją, taigi dirbame pagal 24 Reglamento skirsnį, kuris vadinasi “Skubesnis įstatymo nagrinėjimas”. Prašom.
B.LUBYS. Laba diena, gerbiamasis Seime. Aš prie to, ką pasakiau praėjusį kartą, daugiau nieko pridėti negaliu. Jeigu bus klausimų dėl ministerijos panaikinimo, aš pasiruošęs atsakyti, ir prašyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Taip, prašau, kol kas aš matau tik porą žmonių. Prašau, Seimo narys A.Sadkauskas. Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis premjere! Iš to, kiek man teko susidurti su Vyriausybės ministerijų veikla tarptautiniuose santykiuose, tarptautinių ekonominių santykių srityje dirbo dvi ministerijos. Tai Ekonomikos ministerija, kuri iš dalies sprendė klausimus, susijusius su tarptautiniais ekonominiais ryšiais į Rytus, ir Tarptautinių ekonominių ryšių ministerija, kuri plėtojo santykius su Vakarų valstybėm ir su tarptautinėm organizacijom. Iš to, ką aš mačiau, tai ši antroji ministerija dirbo kur kas geriau, kur kas produktyviau, pasiekė mums labai naudingų susitarimų, įsijungimų į tarptautines struktūras, kreditų, paramos programų ir panašiai. Daug, man atrodo, priekaištų galima būtų padaryti Ekonomikos ministerijai, kuri kita kryptim daug mažiau pasiekė ir nebuvo aktyvi, o užmezgant tarptautinius susitarimus, kai reikėjo duoti sutikimus, licencijas bendroms įmonėms kurti ir pan., ten būdavo labai daug kliuvinių, trukdymų, ir ne vienas projektas buvo sužlugdytas. Dabar aš matau, kad už gerą darbą ministerija yra naikinama. Man tai nesuprantama. Ar jums tai yra suprantama?
B.LUBYS. Gerbiamasis deputate, gaila, kad jūs nedalyvavote praėjusį kartą, kada aš dėsčiau argumentus. Aš pasistengsiu trumpai pakartoti juos. Nenorėčiau diskutuoti dėl jūsų Ekonominių ryšių ministerijos vertinimo, tačiau galėčiau pasakyti, kad jūsų vertinimas yra subjektyvokas. Valdymo sistemoj Ekonomikos ministerija dirba į vieną pasaulio kraštą, Tarptautinių ekonominių ryšių ministerija dirba į kitą pasaulio kraštą, peršokdama per tokias šalis kaip Čekoslovakija, Vengrija, Lenkija ir laikydama, kad čia yra ne Vakarai, o Rytai, ir kada nebuvo nustatytos tvirtos ir aiškios valdymo koncepcijos, o buvo paimta tik išskirtinė grupė klausimų, tai kvepia mėgėjiškumu. Galbūt galima būtų pasakyti, kai komandiruotpinigiai mokami doleriais, tai tos šalys man patinka, tuos klausimus ir problemas mes spręsime, o kitų klausimų ir problemų mes nespręsime. Mes panagrinėjom, kaip yra kitose šalyse organizuotas darbas.
Aš nesiruošiu pateikti plačią analizę, gaišindamas jūsų laiką, jūs ir taip ganėtinai jo neturit. Paimkim kad ir Suomiją. Suomijoj visa šita struktūra nuo seno yra Užsienio reikalų ministerijoje. Ir labai puikiai ten jos gyvuoja. Aš gana daug diskutavau su Suomijos pasiuntiniu, ir jis man labai plačiai papasakojo ir apie tuos privalumus, kurie yra, kada ekonominė tarptautinių ekonominių ryšių dalis yra Užsienio reikalų ministerijoje. Tada esančios ambasados, esančios struktūros užsienyje gali dirbti viena kryptim - ta, kuri yra svarbiausia ir reikalingiausia tuo momentu valstybei. Jų patirtis yra solidi patirtis ir gera patirtis.
Galima būtų daug kalbėti apie tuos dalykus. Tačiau mes visiškai nesiruošiam tos funkcijos naikinti arba keisti, arba padaryti taip, kad tai nefunkcionuotų. Mūsų tikslas yra priešingas - pajungti esantį ambasadų potencialą mūsų ekonominiams klausimams spręsti. Ir esantis Užsienio reikalų ministerijoje Ekonomikos departamentas gali visiškai kvalifikuotai spręsti visus klausimus. Čia buvo pareiškimai spaudoj, kad gauta 450 mln. dolerių kredito per paskutiniuosius dvejus su puse metų. Mes šitą klausimą dabar analizuojam ir pateiksim visuomenei tikslią ir detalią informaciją dėl tų 450 mln. kredito arba pagalbos, kuri gauta per dvejus su puse metų. Tai buvo paskelbta laikraštyje, gana plačiai ginant Tarptautinių ekonominių ryšių ministerijos poziciją ir tos ministerijos būtinumą. Aš galvoju, kad tai ne visai atitinka tiesą. Aš manau, kad atitinkamose valstybės institucijose, tokiose, kaip bankas, Finansų ministerija ir kitose, yra žinoma, kam tos pinigų sumos yra panaudotos, kam jos gautos ir ar gautos iš tikrųjų. Man atrodo, kai kuriais atvejais tai nėra visai objektyvu, ir ne visai objektyvūs tie faktai ir skaičiai, kurie yra skelbiami spaudoj ginant šitą ministeriją. Šiaip jau aš manyčiau, kad tai turėtų būti tik Vyriausybės reikalas, ir jeigu mes nesusitvarkysim, tada mums reikėtų padaryti akibrokštą, kad buvo ministerija, kuri dirbo, galbūt reikėjo koreguoti jos darbą, o dabar nekoreguojant mes siūlom tą ministeriją įtraukti į kai kurių ministerijų sudėtį. Buvo nenormali padėtis tarp Ekonomikos ministerijos, Tarptautinių ekonominių ryšių ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Pramonės ministerijos ir banko. Per daug ministerijų. Ir tos ministerijos pertvarkymas, man atrodo, duos tiktai naudą.
Aš visiškai nenoriu pasakyti, kad ponas V.Aleškaitis buvo blogas ministras, tačiau aš galvoju, kad iš valdymo pozicijų šita ministerija šiandien Lietuvai yra nereikalinga. Jos funkcijas visiškai gali atlikti tos ministerijos, kurios turi tikruosius pavadinimus ir tikrąją atsakomybę. Patikėkit manim, dirbdamas vicepremjeru, aš bėgiodavau nuo vieno ministro pas kitą, ir jie man aiškindavo. Yra džentelmeniškas susitarimas su tuo premjeru, yra antras džentelmeniškas susitarimas su trečiu premjeru, yra džentelmeniškas susitarimas su dabar esančiu premjeru. Ir mes tik tuos klausimus sprendžiam, o ne kitus. Aš manyčiau, kad tai galėtų patvirtinti tie ministrai, kurie tą sakė, ir galėtų patvirtinti buvę premjerai, kurie sėdi šitoje salėje. Aš nepripažįstu džentelmeniškų susitarimų, nereglamentuotų susitarimų iš vienos ministerijos perkeliant į kitą ministeriją. Tai gali būti koks mažas klausimėlis, operatyvinis klausimas, bet šiaip jau valdyme turi būti tiksliai ir aiškiai reglamentuota, kad vieni sprendžia vienas problemas ir už jas atsako, kiti - kitas ir taip pat atsako už jų įgyvendinimą.
Jeigu kalbėsime apie šitą ministeriją, pavyzdžiui, konkrečiai aš, būdamas vicepremjeru, pasiūliau - paimkit kokį nors vieną strateginį klausimą, pavyzdžiui, pirkimą. Jūs palaikote užsienio prekybinius ekonominius ryšius, paimkit, sakykim, grūdų pirkimą ir padarykite savo monopoliu, kad jūs užtikrinat iš Vakarų užpirkimą, labdarą ir visa kita, ir kontroliuojat šitą klausimą. Jie konkretaus klausimo spręst nenorėjo. Kur kas geriau ir paprasčiau yra pasirašyti sutartis. Tarp kitko, sutartys, kurios yra pasirašytos, jos dar, matyt, ateis ir į Seimą, ir jos turi būti visur sukoordinuotos. Yra kai kur pasirašytos laisvos prekybos sutartys, visiškai nenaudingos Lietuvai. Mes visišką laisvę duodam, sakykim, Švedijai, o Švedija visai grupei produktų, ateinančių iš mūsų, uždeda muitus. Tarp jų ir žemės ūkio produktams. Tai vadinasi laisvos prekybos sutartis, nors iš Švedijos pusės ji yra apribota. Vadinasi, koordinacijos klausimai iki galo nebuvo išspręsti, tačiau kad ši ministerija daug padarė tam, kad mes įeitume į tarptautines organizacijas, aš nedrįstu ginčytis. Tai iš tikrųjų taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Algirdas Endriukaitis. Prašau. Po to Seimo narys P.Papovas. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Vyriausybės įstatymo 25 straipsnyje išvardintų ministerijų sąraše yra Tarptautinių ekonominių santykių ministerija. Dabar, kai buvo suformuota jūsų Vyriausybė, šitos ministerijos neliko. Susidarė tokia padėtis, kad ta ministerija nei paleista, nei pakarta. Žmonės dirbo ten ar nedirbo turbūt visą mėnesį. Ar galima būtų jūsų paklausti, kas atsakingas dėl tokios padėties ir šito įstatymo nesilaikymo?
B.LUBYS. Aš išlieku ir toliau išliksiu prie savo nuomonės, kad premjeras turi turėti teisę pats nuspręsti ir pateikti. Jeigu jau jis prašo padidinti ministerijas, tada Seimas gali tai svarstyti mėnesį ar du mėnesius, tačiau jeigu premjeras mano, kad reikia sumažinti ministerijas mažinant valdymo personalą, aš galvočiau, ne visai logiška, gerbiamasis deputate. O jeigu ten žmonės nedirba, ir jeigu jūs norite išgirsti kaltininkus, kaip jūs uždavėt klausimą, tai aš galiu įvardinti dvi pavardes. Pirmoji pavardė - ekonominių tarptautinių santykių ministro pono V.Aleškaičio. Jeigu jo žmonės nedirbo, jūs, matyt, turit tokias žinias ir disponuojat tokiomis žiniomis, kadangi tą klausimą keliat, ir antroji pavardė, be abejo, yra premjero B.Lubio, kuris turėjo tada prašyti, kad būtų dar daugiau ministerijų. Aš į jūsų klausimą visiškai tiksliai atsakau. Šiandien ponas V.Aleškaitis nėra atleistas iš ministro pareigų, kadangi ta ministerija yra nepanaikinta, ir jis turi atsakyti pagal visus straipsnius. Štai ir vakar vakare aš gavau iš jo keletą dokumentų, pasirašytų ministro parašu, kadangi Seimas dar nepriėmęs sprendimo. Bet aš negaliu garantuoti už tai, kad jūs neturite tokių žinių, kad ta ministerija mėnesį laiko visiškai nedirbo. Aš pabandysiu pasidomėti, ar taip yra iš tikrųjų.
PIRMININKAS. Seimo narys Petras Papovas.
P.PAPOVAS. Atsiprašau premjero, bet aš noriu kreiptis į posėdžio pirmininką dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom, turit teisę.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pirmininke, jūs pirmininkaudamas du kartus pažeidėte mūsų Reglamentą. Leidote pateikti klausimą daugiau negu vieną minutę ir leidote apskritai pateikti klausimus pirmojo ir antrojo svarstymo metu, kurie yra nepateikiami pagal 218 ir 202 straipsnius. Prašau preciziškai laikytis Reglamento.
PIRMININKAS. Atsakau gerbiamajam kolegai P.Papovui. Kadangi praėjusį kartą, kai klausimas buvo pateikinėjamas, kai kurių Seimo narių salėje nebuvo, o jų nuomonė, aš manau, visam Seimui ir premjerui yra labai svarbi, aš ir laikiau tikslinga suteikt galimybę jiems paklausti, o faktiškai pasisakyti ilgiau negu minutę. O iš principo aš manau, kad jeigu yra siūloma griežtai laikytis 218 straipsnio, tai siūlymas gali būti tik toks, kaip yra nustatyta 218 straipsnyje - apriboti pasisakančiųjų arba klausiančiųjų skaičių, arba diskusijų trukmę. Ką jūs siūlot, ar pasisakančių skaičių riboti, ar diskusijų trukmę?
P.PAPOVAS. Diskusijas apriboti ir leisti diskutuoti, o ne klausimus pateikti.
PIRMININKAS. Gerai. Ką gi, ačiū gerbiamajam premjerui. Kolega A.Greimas, prašom.
A.A.GREIMAS. Gerbiamasis premjere. Aš norėčiau pateikti trumpą klausimą. Ekonominių santykių ministerijos panaikinimas nekelia jokių abejonių, bet kaip tai pasireiškia konkrečiais skaičiais žiūrint į ekonominį efektą, ar jūs galėtumėt pasakyti?
PIRMININKAS. Tai gal tie, kurie dar čia yra monitoriuje, tegul pasakys, o po to balsuosime. Prašom.
B.LUBYS. Ekonominiais skaičiais tai pasireikš maždaug 30 procentų tos ministerijos etatų sumažinimu. Maždaug 30 procentų etatų sumažinimu, na, ir transformacija į kitą ministeriją, bet tai jau galbūt nebus ekonominis klausimas. Mes apskritai numatom peržiūrėti ir savo etatus, bet tai mums sunkokai sekasi. Reikia peržiūrėti, reikia grįžti prie kai kurių savo laiku Vyriausybės išleistų potvarkių, tarp jų ir pono G.Vagnoriaus potvarkių dėl etatų sumažinimo ir apribojimo. Taigi vienas iš mažinimo ir taupymo momentų yra ir šitas mūsų žingsnis. Maždaug 30 procentų.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Manau, kad užtenka ir vienos ministerijos, kuri reguliuos santykius tiek su Rytais, tiek su Vakarais. Todėl siūlau pritarti premjero pasiūlymui ir panaikinti antrąją dubliuojančią ministeriją. Manau, kad turi būti viena kompetentinga ministerija, kuri sugebėtų spręsti visus klausimus, nesvarbu, ar jie iškiltų Rytuose, Vakaruose, Šiaurėje ar dar kur nors. Be to, man atrodo, kad ministerijų skaičius, jose dirbančių darbuotojų skaičius ir jų darbo krypčių nustatymas turėtų būti Vyriausybės bei jos premjero prerogatyva, nes jums turbūt geriau matyti esamos problemos ir jų sprendimo keliai, negu mums visiems, esantiems Seime.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo narys G.Vagnorius, prašom.
G.VAGNORIUS. Aš norėčiau iš pradžių pasiteirauti, o po to pasisakyti Santaros vardu.
PIRMININKAS. Tai prašom, arba dabar, arba aš tada jus palieku sąraše.
G.VAGNORIUS. O taip ir taip galima?
PIRMININKAS. Na, nelabai gerai, vieną kartą.
G.VAGNORIUS. Tada aš pasilieku.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti, ar bus formuojamos prekybos misijos atstovybės ir kaip sekasi šitą daryti, nes, kiek suprantu, su kitom šalim svarbiausia mums dabar yra prekybiniai ir kiti ekonominiai santykiai.
B.LUBYS. Dėl prekybinių misijų. Kadangi lėšos yra ribotos, mes šiandien stovim prieš dilemą, kurios sprendimas nėra iki galo priimtas. Kai kurios valstybės prašo ir reikalauja, kad prekybos atstovas turėtų diplomatinį statusą, kitos valstybės sutinka, kad tai būtų prekybos atstovas. Vėlgi grįžtu prie lėšų. Matyt, mes turėsime turėti prekybos atstovus prie daugelio arba prie visų ambasadų, taip pat turėsime sukurti ten, kur nėra ambasadų, ir turėsime išlaikyti, tačiau šis žmonių skaičius turėtų būti visiškai minimalus, netgi, sakyčiau, apsiribojant vienu. Nuo tos prekybinės dalies, kuri bus vystoma šitoj šaly, ir nuo tam tikro procento nuo kontraktų, tos prekybinės atstovybės ir turėtų išsilaikyti. Ir aš galvočiau, kad ekonominio patarėjo grupės, kurios yra šiandien kai kuriose ambasadose, turėtų iš dalies transformuotis į prekybines atstovybes.
PIRMININKAS. Kolega L.Milčius.
L.MILČIUS. Ponas premjere, pristatydamas Vyriausybės programą, jūs akcentavote, kad jūsų Vyriausybė laikina, trim mėnesiam, ir štai jūs siūlote panaikinti Tarptautinių ekonominių santykių ministeriją. Jūs žinote, kad panaikinant ar kuriant ministerijas, žmonės keletą mėnesių, kol įpranta, ne taip ypatingai ir dirba. Tai primena Krylovo pasakėčią “Kvartetas”, kai perstatomi muzikantai, o gal jūs manot, kad bus nauji iš kažkur muzikantai? Kas tai - ministerijos griovimas ar esamų ministerijų stiprinimas, ekonominiai ar politiniai motyvai? Iš jūsų šiandieninio pasisakymo susidaro įspūdis, kad tai daugiau politiniai motyvai. Bausmė už ministerijos orientaciją į labiau išsivysčiusias šalis. Ačiū.
B.LUBYS. Jeigu mano pasisakymas sudarė jums tokį įspūdį, aš labai apgailestauju, kad aš nesugebėjau rasti argumentų, nusakančių kitą kryptį, tačiau mano asmeninis požiūris yra būtent ekonomizacija ir ekonominis tikslingumas. Taip pat ir Užsienio reikalų ministerijos. Ji atliko tą didelį vaidmenį, tą didelį darbą, kurį reikėjo atlikti. Dabartiniu metu pakankamai dažnai susitinku su ambasadoriais. Mes paprastai nagrinėjame ekonominio pobūdžio klausimus. Tačiau kokios nors ryškesnės pagalbos, netgi ne ryškesnės, o apskritai pagalbos, kuri galėtų būti matoma (kai kurių ambasadorių yra didesnė), rimtesnės ekonominės pagalbos Vyriausybei nėra. Ir mes esame priversti ieškoti. Arba kurkim savo instituciją, stambias ekonomines institucijas, skirkim tam dideles lėšas, panaudokim tuos žmones, kuriuos mes šiandien turime, ir tas kuklias lėšas ekonominiams klausimams spręsti. Tai viena. Antra, elementarūs valdymo principai. Elementarūs valdymo principai, kurie turi egzistuoti taip pat ir Ministrų Taryboje, kaip ir bet kuriam kitam valdymo mechanizme, turi būti aiškiai ir tiksliai nusakyti. Viena ministerija neturi trukdyti kitai ministerijai. Iki šios dienos konkurencija tarp ministerijų buvo dėl negatyvių valdymo klausimų. Tačiau jeigu jūs įžiūrite politinius motyvus, tai man labai gaila savęs, kad aš nesuradau pakankamai argumentų pagrįsti savo nuomonę.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Paukštys. Prašom.
K.P.PAUKŠTYS. Gerbiamasis premjere, aš prisimenu, turbūt ir jūs tai žinote labai gerai, kuomet Lietuvos darbininkų sąjunga buvo pareiškusi norą, kad tos Socialinių reikalų ir Sveikatos ministerijos būtų sujungtos. Tai nebuvo padaryta. Ir nežinia, kaip su tomis ministerijomis bus ateityje. O štai dabar žmonės, rinkėjai yra kiek sunerimę dėl to, kad ar neatsitiks taip, kad visi reikalai kryps tik į Rytus. Suprantat?
B.LUBYS. Ne, aš nemanyčiau. Aš nemanyčiau, kad bus kryptingai tik į Rytus. Darbas, kurį mes dirbam šiandien su Vakarais, sakyčiau, yra gana solidus. Tačiau, manyčiau, kad mums nereikėtų peršokti atskirų valstybių. Ar Lenkija, pavyzdžiui, yra nuo Lietuvos į Vakarus, ar yra į Rytus? Mano supratimu, tai yra valstybė į Vakarus. Mano susitikimas šį ketvirtadienį su ponia H.Suchocka patvirtins, kad mes norim bendradarbiauti. Tai yra viena iš valstybių Vakaruose, turinti (...) konvertaciją. Taigi tokios krypties ir tokio noro nėra. Ryšiai, kurie buvo užmegzti pono V.Aleškaičio, kurie buvo užmegzti pono A.Saudargo, su dėkingumu yra tęsiami. Ir bus tęsiami, ir bus ieškoma naujų. Tai yra natūralus reiškinys, kada ieškoma naujų ryšių. Bet, gink Dieve, mes stengsimės nepamesti nė vieno seno ryšio, jeigu jis bus tikslingas ir naudingas Lietuvai.
Dėl Socialinės ir Sveikatos apsaugos ministerijų sujungimo. Aš nemanyčiau, kad tai negalima padaryti. Ir, matyt, dabar, nagrinėjant Vyriausybės įstatymą, tas klausimas iškils. Tačiau aš nesutinku, kad tai būtų tragiška, kad jų sujungti negalima. Aš vakar vėlai vakare perskaičiau Estijos prezidento kalbą. Ten taip pat kalbama apie ministerijų mažinimą Estijoje, kalbama apie ministerijų sujungimą, kalbama apie atsakomybės didinimą ir daugelį dalykų. Tos transversijos, kurios vyksta Lietuvoje valdymo procese, jos iš dalies vyksta ir Estijoje. Galbūt kai kuriais atvejais ir skirtingi požiūriai, tačiau iš principo tas klausimas yra diskutuotinas ir vertas dėmesio.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Liutikas. Prašom.
V.LIUTIKAS. Aš noriu grįžti prie Tarptautinių ekonominių santykių ministerijos. Pagrindinį sprendimą mes priėmėme, kai pareiškėme pasitikėjimą premjeru B.Lubiu. Ir būtų nelogiška kvestionuoti jo sumanymus dėl Tarptautinių ekonominių santykių ministerijos panaikinimo. Juk gaspadoriui geriau žinoma, kaip reikia organizuoti užsienio ekonominę politiką. “Nekirskime” asmeninės premjero atsakomybės principo. Siūlau pasikeitimą nuomonėmis baigti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Alfonsas Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis premjere, aš suprantu, kad jūs, kaip naujas Vyriausybės vadovas, turite teisę siūlyti ir reorganizuoti. Tačiau aš norėjau paklausti, ar tai, ką jūs dabar siūlote, yra asmeninė jūsų nuostata, ar jinai buvo išsakyta buvusiam premjerui? Ar šitie argumentai, kurie yra išdėstyti, atsirado tik dabar? Tai būtų ta klausiamoji dalis.
Kita dalis būtų labai trumpa. Noriu pasakyti, kad ekonomikos orientavimas ir ryšiai su Rytais yra tradiciniai ir lengvesni, kadangi jau 50 metų jie buvo. Ryšiai su Vakarais nėra labai įprasti. Ar ne geriau būtų tą ministeriją, kuri jau turi padariusi gerą įdirbį, orientuoti, sakykim, į Rytų Europos valstybes, bet nedraskyti kaip struktūrą?
B.LUBYS. Savo nuomonę aš buvau pareiškęs ponui A.Abišalai. Tą turėtų patvirtinti ponas A.Šimėnas, tą galėtų patvirtinti dar kiti ministrai. Kadangi jau tuo laiku, man pradėjus dirbti vicepremjeru, buvo pradėta keisti ir “nueita” nuo atskirų susitarimų, kad yra Ekonomikos ministerija ir yra Tarptautinių ekonominių ryšių ministerija, ir yra Prekybos ministerija (kuri buvo tada Pramonės ir prekybos). Ir kiekviena iš jų pagal savo funkciją, pagal savo pavadinimą, pagal savo paskirtį privalo atlikti nesvarbu kur: Zimbabvėj ar Latvijoj, ar dar kur nors, ar pasirinkdama tas šalis, kurios patiktų vienam ar kitam ministrui. Šitą požiūrį aš buvau pasakęs. Čia nieko nėra naujo. Tiek galiu pasakyti.
Dėl ryšių su Vakarais - aš jau kartojau ir sakiau. Daugiau nieko ir negalėčiau pridurti jūsų klausimo antrajai daliai. Tik tiek galiu pasakyti, kad labai dažnas optimizmas ir labai dažnas noras greitai per vieną dieną tą viską padaryti, yra nerealus. Tai reikalauja tiek juridinių “ėjimų”, tiek natūrinių “ėjimų” siekiant rezultato. Tai, kad mes turime eiti į Vakarų Europą ir integruotis į Vakarų Europą ir pasaulį, būtent per Vakarų Europą pirmiausia integruotis, tai man niekada nekėlė jokių abejonių. Ir niekada nekilo mintis dėl to, kad mes turime daryti atvirkščiai - integruotis į Rusiją. Mes esame per daug integruoti į Rytus. Mums reikia atsitraukti, kiek galint atsitraukti. Tačiau atsitraukimas neturėtų būti pagal principą, kad jeigu aš einu siūti naujas kelnes, tai senas pakabinu ant gembės. Aš manau, kad reikėtų dar panešioti tuos rūbelius, kuriuos mes turime. Pasisiūsim naują rūbelį ir tada apsivilksime naują kostiumą.
PIRMININKAS. Seimo narys Algirdas Patackas. Prašom.
A.V.PATACKAS. Kaip žinia, sutartį su Tarptautiniu valiutos fondu rengė ši ministerija, kurią dabar yra rengiamasi naikinti. Kaip jūs manote, ar tai neatsilieps santykiams su Tarptautiniu valiutos fondu, ir kaip šis fondas pažiūrės į šitą veiksmą?
B.LUBYS. Gerbiamasis Seimo nary, nei Tarptautinis valiutos fondas, nei koks nors kitas valiutos fondas negali kištis į Lietuvos vidaus reikalus. Tai yra tiksliai ir aiškiai formalizuota Memorandume, tai yra tiksliai ir aiškiai apibrėžta tarptautinėm sutartim, tai yra tiksliai ir aiškiai tarptautinė teisė. Tai yra absoliučiai mūsų teisė. Mes negalime Ivaną Ivanovičių pakeisti misteriu Džonsonu. Tai yra mūsų teisė, ir Tarptautinis valiutos fondas neturi ir neturės mums pretenzijų. Aš buvau susitikęs su atstovais. Jie paprašė vieno vienintelio dalyko - kada bus ministerija panaikinta, tik neuždelsti paskiriant koordinatorių. Štai vienas vienintelis klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, matyt, gerbiamasis Seimo narys G.Vagnorius norės pasisakyti, taip? Tai ačiū premjerui. Tamstai dar priklauso baigiamasis žodis.
B.LUBYS. Pirmininke, buvo pateiktas paklausimas, dominantis Seimo narius.
PIRMININKAS. Gal tada, kai bus baigiamasis žodis. Gerai?
B.LUBYS. Gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Vagnorius. Prašom. Frakcijų ir komitetų atstovams. Prašom.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, be abejo...
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Vagnoriau, štai po šito pasisakymo spręsime, ką toliau darome. Prašome.
G.VAGNORIUS. Aš visiškai neabejoju, jog premjeras, Prezidentas, Vyriausybė turi turėti teisę pertvarkyti savo vidaus struktūras, reorganizuoti ministerijas, vienai ministerijai perduoti vienas funkcijas, kitai - kitokias. Tai suprantama. Ir aš dar kartą patvirtinu, jog tokią teisę Vyriausybė turi turėti, nes kitaip ji negalės sėkmingai dirbti. Tačiau kyla kitokio pobūdžio abejonės. Ir, atvirai pasakysiu, politinio pobūdžio abejonės. Todėl, kad pastarųjų metų ir mėnesių įvykiai mums kelia nerimą, kad šitas sprendimas nebūtų panaudojamas kaip veikiančių struktūrų, nukreiptų naudingam prekybiniam bendradarbiavimui su išoriniu pasauliu, griovimui. Pavyzdžių turime. Net ir neseniai pasirašytas užsienio reikalų ministro raštas (kurio jis lyg ir norėtų išsiginti, bet jo parašas yra), pagal kurį yra numatoma sumažinti arba iš esmės panaikinti ambasadą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ambasadą, kuri finansuojama ne iš Lietuvos biudžeto. O ši ambasada, be abejo, yra viena iš svarbiausių. Todėl, atleiskit, mes turime pagrindą abejoti. Mes turime pagrindą abejoti, o aš turiu asmeninį pagrindą abejoti. 1991 m. ir 1992 m. asmeniškai susidūriau su blokavimu, trukdymu ne tik Lietuvos konservatyviųjų jėgų, bet ir buvusios Sovietų Sąjungos, Rusijos, kada mes bandėme užmegzti ne tik politinius ryšius, bet ir naudingus ekonominius ryšius su Vakarų pasauliu. Mes kalbam daugiau apie bendradarbiavimą su Vakarais ne todėl, kad daugiau bendradarbiaujam su Vakarais. Aš manau, kad ir dabartinis premjeras patvirtins, kad Prekybos ministerijos ir Ekonomikos ministerijos specialistai nuolat sėdi Maskvoje, ir ten mes skiriam didžiausią dėmesį, tik apie tai mažiau kalbame. Mes dažniau kalbam apie bendradarbiavimą su Vakarais todėl, kad dažniau matom, jog tas bendradarbiavimas yra blokuojamas. Kam tai naudinga, manau, yra ne paslaptis. Aš nenorėčiau įtarinėti dabartinio premjero, jog jis turi tokių politinių kėslų, bet aš gerai įsivaizduoju, kad kiekvienas Lietuvos žmogus šiomis sąlygomis nėra tiek laisvas, kad jis galėtų padaryti tai, ko nori. Bus žengtas šitas žingsnis, po šito seks kiti žingsniai, kurių nebepajėgs kontroliuoti nei premjeras, nei Prezidentas. Santaros frakcijų vardu aš norėčiau, kad tas Užsienio reikalų ministerijos raštas dėl ambasados Jungtinėse Amerikos Valstijose sumažinimo iki minimumo, iki kelių žmonių būtų laikomas kaip mūsų oficialus paklausimas.
Taip, aš neabejoju, jog ateis laikas,kai Ekonomikos ministerija bus sujungta su Finansų ministerija, jog Pramonės ir prekybos ministerija yra laikina ir jos neliks. Bet aš neabejoju, kad Lietuvoj (jeigu ji bus demokratinė valstybė) taip, kaip visose valstybėse, bus viena ministerija, kuri bus, nežinau, kokiu pavadinimu, bet užsiiminės tarptautiniais ekonominiais ryšiais. Gerbiamieji kolegos, iš esmės visose valstybėse taip yra: ir Kanadoje, ir Amerikoje, ir Vokietijoje, ir Prancūzijoje - vienur vadinama Prekybos ministerija, kitur - Tarptautinių ekonominių santykių ministerija ar kitokiu pavadinimu, bet tokia ministerija yra. Ir man kyla abejonių šiuo atveju kaip tik dėl to, kad šita ministerija likviduojama, bet nepasakoma, kuri kita ministerija užsiims tomis funkcijomis. O turi būti viena ministerija, viena žinyba, blogiausiu atveju - nors departamentas prie Užsienio reikalų ministerijos. Bet baigdamas norėčiau priminti, kad kaip tik todėl, kad pamatėm, kad Užsienio reikalų ministerija, kuri, aišku, iš principo gali jungti ir tarptautinius ekonominius ryšius, bet dėl suprantamų priežasčių nepajėgia atlikti šito milžiniško darbo, mes ir įkūrėm šitą Tarptautinių ekonominių santykių ministeriją. Na, likviduokim, jeigu taip reikia. Bet tada veikiančią Prekybos ministeriją reorganizuokim taip, kad ji taptų ta užsienio prekybos žinyba, ir mūsų valstybė atitiktų tarptautinius standartus. Ir aš bijau, kad jeigu mes tik šiaip likviduosim Tarptautinių ekonominių santykių ministeriją, mes patirsime daug politinių nuostolių. Ekonominių ir tarptautinių ekonominių ryšių gyvenimo centras visiškai persikels į Rygą. Šiuo metu jau taip vyksta - daugybė centrinių atstovybių yra steigiama Rygoje. Mes turėsime daug nuostolių.
Baigdamas norėčiau padėkoti Tarptautinių ekonominių santykių ministerijos žmonėms, jauniems žmonėms, atėjusiems dirbti ne dėl dolerių, o turint šiek tiek perspektyvos vėliau tapti rimtais specialistais. Daugelis jų jau šiandien tapo. Nuveiktas tikrai didžiulis darbas. Pasirašyta virš 40 sutarčių. Tai žmonės, kurie jau moka dirbti, žino, ką dirbti. Jie turi didžiulį autoritetą. Jūs pakalbėkite su Valiutos fondu, Pasaulio banku, Europos išvystymo ir rekonstrukcijos banku ir pamatysime, kad tie žmonės jau vertinami. O mes turim ir tą pavyzdį, kada 10 milijonų kreditas iš Kanados iki šiol nepanaudojamas dėl to, kad pešasi įvairios žinybos. Tai dar kartą parodo, kad turi būti viena žinyba. Aš tikiuosi, kad mūsų Vyriausybė ras priimtiną sprendimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, gerbiamieji kolegos, mes turime susitarti, ką toliau darom. Buvo siūlyta nutraukti diskusijas. Ar dar nori frakcijų atstovai pasisakyti? Tai prašom pasisakyti. Socialdemokratų frakcijos vardu Seimo narys V.Plečkaitis. Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamosios deputatės ir gerbiamieji deputatai, Seimo nariai, buvę deputatai, norėčiau pasakyti Socialdemokratų frakcijos nuomonę, o ji yra vienareikšmė, - kad mes pritariame gerbiamojo premjero pasiūlymui panaikinti šią Tarptautinių santykių ministeriją. Kaip iš dalies dubliuojančią Užsienio reikalų ministerijos darbą, iš dalies dubliuojančią Ekonomikos ministerijos darbą. Dar Aukščiausiojoje Taryboje buvo gana daug diskutuojama šiais klausimais. Būdavo tokių kuriozinių atvejų, kai vienos ministerijos žmonės nežinodavo, ką daro kita ministerija, nors visos šios ministerijos turėjo dirbti Lietuvos valstybės labui. Manau, kad tai geras pirmas žingsnis siaurinant valdininkijos aparatą ir kad bus ne tiktai ši ministerija panaikinta, bet ir dar 23 ministerijos, be kurių Lietuvos valstybė gali apsieiti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar kas nuo frakcijų norėtų kalbėti? Nėra? Prašau. Seimo narys K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijos pozicija yra ta, kad siūlomas variantas yra logiškas, įrodytas argumentais. Iš tiesų ta ministerija nesugebėjo rasti savo vietos valdymo struktūroje. Tų sutarčių, kurios buvo sudarytos, nepavyko, kaip čia pasakyti, “įžeminti”, ir daugelis tų dalykų iš tiesų pakibo ore. Ir kita vertus, Užsienio reikalų ministerija taip pat turėtų imtis kur kas konstruktyvesnės veiklos dėl ekonominių reikalų, o ne vien tik plėtoti politinę kryptį. Todėl mūsų manymu, ministerijos likvidavimas, viena vertus, yra premjero prerogatyva, kita vertus, kadangi tai svarstom Seime, manome, kad šis pasiūlymas yra priimtinas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom. Tikiuosi, kad frakcijos vardu, taip? Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Taip, aš manyčiau, kai kalbame frakcijos vardu, reikėtų pristatyti kas nuo kokios frakcijos kalba. Tai jau pirmininkaujančiam.
PIRMININKAS. Demokratų frakcijos.
S.PEČELIŪNAS. Taip. Aš norėčiau štai ką pasakyti. Kai kalbėjo ponas G.Vagnorius, jis užmiršo pasakyti dar vieną dalyką, - kad toj pačioj Rusijoj yra Tarptautinių ekonominių santykių ministerija. Jeigu mes savo valstybėje tokią ministeriją naikinam, kas man gali atsakyti, su kokia ministerija bendraus Rusijos ministerija būtent šitiems klausimams spręsti? Kaip yra pasaulyje, jau buvo išdėstyta. Tas sakymas, kad 40 ar daugiau sutarčių nėra įžeminta, man nieko nepasako, nes nebuvo pasakyta nė vieno argumento, dėl ko tos sutartys nėra vykdomos. Jau pasirašytos tarptautinės sutartys. Vakar mes irgi kalbėjom ir su užsienio reikalų ministru, truputį aptarėm ir šituos klausimus, girdėjom šiandien premjero nuomonę tuo klausimu. Mes nesakom, kad toks sprendimas, koks yra siūlomas, yra blogas sprendimas. Mes sakom, kad šiandien tai nėra tinkamas sprendimas ir kad jisai neduos mums to efekto, apie kurį buvo kalbėta ir kurio laukiama. Daugiau yra abejonių negu argumentų “už” ir daugiau yra nuogąstavimų, kad tikintis gero sprendimo bus sulaukta tiktai blogo rezultato. Todėl mūsų frakcija mano, kad iš esmės prieštarauti tokiam siūlymui mes nenorėtume, bet manom, kad tai yra ne šios dienos sprendimas. Galbūt reikėtų kaip tik kito sprendimo - tai, kuo užsiima Ekonomikos ministerija santykiuose su Rytais, perduoti šitai ministerijai, nes Rusija ir kitos valstybės, tos užsienio valstybės, su kuriom visą darbą turėtų dirbti Tarptautinių ekonominių santykių ministerija. Tai jos yra funkcija. Tas pavadinimas daug ką pasako, o atidavimas Ekonomikos ministerijai lyg ir, sakykim, užsienio išskaidymas susiaurina ir išskaido klausimą. Mūsų yra tokia nuomonė. Aš žinau, kad galbūt dabar mes to sprendimo nedarysim. Dabar yra pritarimas po visų svarstymų, ir balsavimo nebus dabar. Mes manome, kad gerbiamasis premjeras girdi mūsų nuomonę ir dar turi laiko pagalvoti, ar nereikėtų daryti atvirkščiai - visus tarptautinius santykius atiduoti Tarptautinių ekonominių santykių ministerijai, galbūt jas sujungiant su Užsienio reikalų ministerija, galbūt, kaip sakė, atskiru departamentu, ar pakankamai stambiu padaliniu toje ministerijoje. Tai jau yra techninis klausimo sprendimas. Bet aš norėčiau, kad premjeras (ir mūsų frakcija taip galvoja) pagalvotų apie principinį klausimą, ar ekonominius santykius išskaidom, ar sudedam į vieną vietą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar kas frakcijų vardu nori kalbėti? Prašom, komiteto vardu. Prašau Kazimieras Antanavičius Ekonomikos komiteto vardu.
K.ANTANAVIČIUS. Aš negalėčiau komiteto vardu, nes komitetas nesvarstė to klausimo, tačiau komitetas svarstė bendrą Vyriausybės įstatymą, taip pat ir ministerijos sudėtį. Tai štai manau, kad nedera jau ir kviesti komiteto, nes komitetas ten tvirtai pasisakė už mažesnį ministerijų skaičių. Taigi aš norėčiau sakyti, kad turime visokeriopai paremti Vyriausybės iniciatyvą, ir nesuprantu, kodėl čia reikia diskutuoti. Buvo kaip tiktai dar kitų siūlymų, sakyčiau, gana protingų ir tų, kurie šiandien oponuoja štai šitam smulkiam klausimui, kad net nereikia nustatyti, kokias ministerijas turi turėti Vyriausybė. Ir čia staiga vieną ministeriją naikina. Turim diskutuoti valandą ir daugiau. Siūlau balsuoti, kad naikinam tą ministeriją, ir padėkoti Vyriausybei už pirmąjį žingsnį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom nereplikuoti iš vietos. Taigi dabar baigiamasis žodis dar priklauso premjerui, ir tada balsuosim.
B.LUBYS. Ačiū labai už argumentus. Aš galvojau, kad daugelis iš jų yra (...) kiek iš vienos pusės, ir kad reikėtų panaikinti, ir kad reikėtų palikti. Tačiau aš tiktai dar kartą pabrėžiu, kad mes nenaikinam funkcijos. Mes funkciją visai išlaikom, o tiktai naikinam ministeriją. Ir iš tos ministerijos labai nedidelius padalinius, kurie yra būdingi Pramonės, Prekybos ir Ekonomikos ministerijoms, perduodame joms. O pagrindinė dalis ir pati funkcija tenka Užsienio reikalų ministerijai. Taigi čia trupučiuką reikėtų skirti šituos klausimus. O šiaipjau aš negalvojau, kad taip liguistai bus tas klausimas priimtas, tos ministerijos naikinimas. Jeigu aš būčiau pagalvojęs, be abejo, aš būčiau jo nepateikęs, ir mes būtume iki vasario 14 d., 16 d. ar 18 d. išgyvenę su šita ministerija. Aš tikrai labai nuoširdžiai sakau, kad negalvojau, jog taip skaudžiai klausimas bus priimtas. Jeigu aš būčiau numatęs, kad bus taip skaudžiai, aš, be abejo, būčiau tikrai nepateikęs tokio pasiūlymo ir mes būtume praėję šitą laiko tarpą su šita ministerija. Tačiau kad vienaip ar kitaip ji bus transformuota arba pats valdymas, tos funkcijos bus transformuotos, man nekelia abejonių. Aš norėčiau atsakyti ponui G.Vagnoriui dėl Užsienio reikalų ministerijos įsakymo. Aš šito įsakymo nemačiau, aš išsiaiškinsiu. Aš jau sakiau šitoje auditorijoje, kad ministrai turi teisę leisti įsakymus, ir jie nebūtinai privalo derinti su premjeru, leisdami savo įsakymus, kitaip tai nebūtų ministras. Tačiau aš nemanyčiau, kad toks įsakymas yra išėjęs, kuris uždarytų Lietuvos ambasadą Amerikoje, arba beveik uždarytų. Aš tuo esu giliai įsitikinęs. Galbūt jūs turite ne visai tikslią informaciją, galbūt turėti omenyje 8 papildomi etatai, kurie buvo numatyti ir paskirti prieš tai buvusios Vyriausybės. Mūsų Vyriausybės buvo sumažinti. Neturėta omenyje tiktai Amerikos ambasada. Turėta omenyje, kad šią dieną nebūtų tikslinga techniniais darbuotojais plėsti ambasadas. Jeigu plėstume ambasadas, tai jas reikėtų plėsti kvalifikuotais darbuotojais, o ne techniniais darbuotojais. Ten buvo numatyta ir išleistas potvarkis išplėsti techniniais darbuotojais. Mes, išnagrinėję šitą klausimą, išnagrinėję lėšas, išnagrinėję tikslingumą Ministrų Tarybos posėdyje, panaikinom šitą potvarkį Vyriausybės nutarimu. Mes nemanėm, jog reikalinga plėstis tokia kryptimi. Mes nesakom, kad apskritai nereikia plėsti, mes tiktai manėm, kad buvo trupučiuką subjektyvus momentas plėsti ambasadas techniniais darbuotojais, kadangi tie žmonės, kurie buvo numatyti, nebuvo nei užsienio prekybos specialistai, nei ekonomistai, nei tarptautinės teisės juristai, jau nekalbu apie tarptautinę teisę, netgi kalbant apskritai apie išsilavinimą. Mūsų tokia nuomonė buvo. Bet aš negalėčiau atsakyti tiksliai, ar jūs turėjote omenyje tai, kas buvo panaikinta Vyriausybės, ar tai buvo atskiras įsakymas. Aš dėl to įsakymo išsiaiškinsiu. Ir naudodamasis proga atsakysiu į paklausimą ponų P.Katiliaus, S.Šaltenio, A.Stasiškio, B.Gajausko, S.Pečeliūno ir V.Plečkaičio atskirai tuo pačiu klausimu. Aš tiktai norėčiau ponams deputatams priminti, kad monetarinę politiką Lietuvoje vykdo Lietuvos bankas, kuris yra pavaldus Seimui. Kai kurie klausimai, kurie yra užduoti... Kai kurie Seimo nariai trupučiuką užmiršo įstatymus ir trupučiuką primiršo, kas vykdo Lietuvoje monetarinę politiką. Tai monetarinę politiką... Mes duosim atsakymą, kaip dera. Tačiau aš noriu priminti, kad jeigu jūs gautumėt iš Lietuvos banko ir iš Vyriausybės, ir aš matyčiau, kad jūs klausiat, mes galėtume kokiu nors būdu sujungti atsakymą ar dar kaip nors, tačiau čia beveik visi klausimai yra monetarinės ir bankinės politikos klausimai. Tačiau mes atsakysim. Tai taip pat galėčiau pasakyti, kad aš, pavyzdžiui, norėčiau šią dieną turėti banko memorandumą ar kokią nors banko stambią ekonominę analizę, arba stambų pareiškimą, kaip, kas viskas daroma, ir kad Vyriausybės žingsniai yra, pavyzdžiui, neteisingi arba kad reikėtų vienaip ar kitaip daryti. Aš turiu tiktai buvusių banko valdybos narių ir kai kurių ekonomistų bankininkų memorandumą dėl lito įvedimo. Tai yra daugiau, sakyčiau, emocinis pareiškimas. Na, gal ir apsiribočiau. Daugiau emocinis pareiškimas, negu kad būtų ekonomiškai sudėstyta, kas yra, pavyzdžiui, dabar blogai daroma ar ką reikėtų pakeisti. Aš pasiruošęs diskutuoti su visais ir ieškoti optimizuoto kelio. Tačiau, iš kitos pusės, aš labai norėčiau, kad paklausimai būtų, kur mūsų yra, tai mums, o kur jau yra, sakykim, banko - tai bankui. Kur Dievo, tai Dievui, o kur ciesoriaus, tai ciesoriui. O šiaip aš tik primenu, kad bankas yra pavaldus Seimui. Mano nuomone, turėtų būti prie vieno iš komitetų, sakykim, prie Ekonomikos ar Biudžeto ir finansų komiteto turėtų būti pakomitetis bankų klausimams. Ir bankų klausimams reikalingas Seimo reguliavimas, nes viskas... Iš esmės Seimo, t.y. labai gera formulė, kad, vadinasi, niekas neužsiima. Aš galvočiau, kad jūs turėtumėt tą klausimą apgalvoti ir įsteigti, taip pat padėdami bankininkystės vystymuisi, kurį reikia plėsti. Iš kitos pusės, vadinasi, ir tam tikra kontrolė, ir tam tikras suėjimas. Ir baigdamas aš visiškai priimu normaliai (...) tą, ką aš pasakiau, tačiau šią dieną aš galvočiau, kad reikėtų priimti sprendimą ir šitą ministeriją panaikinti bei leisti mums sudėstyti tuos klausimus taip, kaip reikalinga. Mes būsime tiktai dar labiau atsargesni. Čia buvo pasiūlymų. Daug departamentų, kurie šiandien yra pavaldūs Seimui, veržiasi į Vyriausybės sudėtį, t.y. po Vyriausybės kepure. Mes būsime dar labiau atsargūs ir paprašysime tų departamentų direktorių, kurie jau kreipėsi į mane asmeniškai ir raštu, kad nori iš Seimo pereiti į Vyriausybės dalį, jog prieš tai būtų tamstų sprendimas. Ir tik po tamstų sprendimo mes tada galvosime, nes aš matau, kad kai kas priimama labai aštriai. Ir jeigu mes parodysime netgi iniciatyvą, jūs galit mus palaikyti kokiais nors griovėjais ar dar kuo nors. Tai mes irgi būsim po šios dienos diskusijų kai kuriais atvejais... Ir tų departamentų bei departamentų vadovų, kurie nori, kad jie būtų po Vyriausybės kepure, mes paprašysime prieš tai gauti Seimo leidimą tokiems prašymams įgyvendinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Aš noriu tamstos paklausti. Dabar mes spręsime balsuodami, bet klausimas yra dviejų dalių. Žinoma, pritarti ar nepritarti, čia Seimas pasirinks variantą, o va štai antras dalykas - balsuosime galutinai šiandien, t.y. popietiniam posėdyje (tą Reglamento 218 straipsnis mums leidžia) ar balsuosim viename iš artimiausių posėdžių. O vienas iš artimiausių, matyt, bus tik kitą savaitę. Kokia jūsų čia pozicija, kad mes paskui sąmoningai pasirinktume?
B.LUBYS. Gerbiamasis Pirmininke, aš negalvoju, kad čia galėtų būti koks nors ypatingas įvykis, jeigu jūs balsuosite šiandien. Ir tai neturėtų būti Lietuvos žmonių dėmesio atkreipimas, jeigu jūs balsuosite kitą savaitę. Aš vis dėlto tiktai noriu tikėti... Aš išsiaiškinsiu su ponu V.Aleškaičiu dėl tos informacijos, kurią aš gavau, kad mėnesį nedirba ministerija. Ir aš paprašysiu vadovo, kad jie vis dėlto dirbtų. Ir tas dvi - tris dienas ar savaitę, aš manau, mes pakankamai ir funkcionaliai išdirbsime.
PIRMININKAS. Gerai. Tada teikiu balsavimui. Kas už tai, kad, kaip numatyta Reglamente, būtų pritarta šitam įstatymo projektui po antrojo svarstymo. Balsuojame elektronika. Prašom, registruojamės dar sykį. Salėje 116 Seimo narių. Taigi teikiu balsavimui. Kas už tai, kad būtų pritarta po antrojo svarstymo įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių ekonominių santykių ministerijos panaikinimo” projektui? Elektronika balsuojame. Už - 73, prieš - 26, susilaikė 16. Taigi pritarta po antrojo svarstymo. Dabar antrasis balsavimas alternatyvus. Kas už tai, kad būtų galutinai sprendžiama ir balsuojama dėl viso įstatymo popietiniame posėdyje, t.y. artimiausiame posėdyje, kaip numato 218 straipsnis, spaudžia mygtuką “už”. Kas už tai, kad būtų balsuojama viename iš artimiausių, tai, vadinasi, realiai kitos savaitės posėdyje, spaudžia mygtuką “prieš”. Susilaikę nebus skaičiuojami. Ar supratom, gerbiamieji kolegos? Kas “už”, tas už balasvimą po pietų, kas “prieš”, tas už balsavimą kitą savaitę. Prašom balsuoti elektronika. 69 - už pirmąjį variantą, 37 - už antrąjį variantą ir 5 vis dėlto neapsisprendė. Taigi dėl šito klausimo bus balsuojama šiandien po pietų. Ačiū. Dabar dėl tolesnės darbo tvarkos. Pirma, mes jau dirbam beveik pusantros valandos. Aš siūlyčiau, kad tęstume posėdį iki normalios pietų pertraukos. Ar reikia balsuoti? Nereikia. Gerai. Tai dirbam iki 13.30 val. Ir dabar kitas klausimas. Susitarėme su pranešėju kolega L.Jaskelevičiumi. 3 klausimas šiek tiek vėliau. Dabar nagrinėsime 4 darbotvarkės klausimą. Bet kol pradėsime nagrinėti, žodis Seimo nariui Gediminui Vagnoriui.
G.VAGNORIUS. Aš dėl darbo tvarkos. Mums nekyla abejonių, kad bankas yra pavaldus Seimui, bet mane truputėlį nugąsdino gerbiamojo premjero paaiškinimas, kad bankas tai padarė be Vyriausybės žinios. Emisija. Yra padaryta stambi kredito pinigų emisija, t.y. gautos valstybės pajamos, kurios yra vertinamos, mano žiniomis, apie 6 mlrd. talonų. Bet net ir Rusijoje darant pinigų emisiją, arba suvažiavimas, arba parlamentas duoda arba neduoda bankui leidimą. Kadangi mes šiuo metu nesam patvirtinę čia jokių ribinių pinigų emisijos rodiklių, tai išeina taip, kad bankas savavališkai ir neaišku kur padėdamas pinigus padarė didžiulę pinigų emisiją. Ir jeigu jis neinformuoja Vyriausybės, tai tas nusižengimas yra kelis kartus didesnis. Vyriausybė yra tas organas, kuris atsako už viską, kas vyksta vykdomosiose struktūrose, taip pat ir banke. Todėl aš siūlau, kad į popietinį posėdį pakviestume banko atstovus, kurie informuotų, kokio dydžio padaryta talonų emisija ir kur tie pinigai yra pervesti.
PIRMININKAS. Kolega L.Jaskelevičius, prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš noriu perskaityti Konstitucijos 125 straipsnį, tuomet kai kuriems kolegoms bus aišku. 125 straipsnis, antroji pastraipa. “Pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas”.
Kontrolieriaus priesaikos įstatymo projektas (pirmasis ir antrasis svarstymas) (93.01.05)
1sesija22p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Prašome nesiginčyti iš vietos. Šitą klausimą galėsime gal aptarti pasitarę frakcijose. Taigi pereinam prie 4 darbotvarkės punkto. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolieriaus priesaikos įstatymo projektas. Klausimas nagrinėjamas skubesne tvarka. Vadinasi, pirmoji ir antroji stadijos sujungiamos. Klausimų pranešėjui negali būti. Ir jeigu kas nori pasisakyti, prašom. Kol kas aš tiktai pranešu gerbiamiesiems kolegoms, kad pastabų šitam įstatymo projektui iš esmės nebuvo, raštu niekas nepateikė. Juridinio skyriaus išvada yra. Jeigu kas nori pasisakyti, prašom. Tam turime 20 minučių. Kolega Saulius Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Taip, čia jūs pasakėte, kad mes negalime paklausti, bet kaip tik paklausti ir norisi vieno labai paprasto dalyko. Galit tai suprasti ne kaip klausimą,bet kaip pasiūlymą, galime taip sakyti. Mes žinom, kad yra priimtas Valstybės kontrolės įstatymas. Valstybės kontrolės departamento įstatymas, atrodo, jis tiksliai taip vadinasi.
PIRMININKAS. Yra du įstatymai. Aš galiu pasakyti. “Dėl valstybės kontrolės departamento” ir dėl statuto, kuris irgi atitinkamai patvirtintas. Du yra.
S.PEČELIŪNAS. Tai va ir kyla klausimas, ar reikia dar trečio, kuris yra beveik, na, labai siauras, tiktai reglamentuojantis vieną konkrečią procedūrą, kaip tą reikia atlikti. Ar reikia tą daryti atskiru įstatymu, ar galima tiesiog tuos straipsnius įrašyti į jau galiojantį įstatymą, kad viskas, kas apima vieną ar kitą instituciją kiek įmanoma būtų surašyta į vieną dokumentą neskaidant po kelis. Tai ir mums patogiau, ir žmonėms patogiau, ir tiems, kurie ten dirba, yra patogiau. Tai galit tai suprasti kaip klausimą, galit tai suprasti kaip pasiūlymą, bet kažkokią jūsų, kaip autoriaus, nuomonę aš norėčiau girdėti. Kodėl buvo pasirinktas toks, o ne kitoks variantas ir kokie yra argumentai prieš tai, kad surašytume kiek įmanoma daugiau nuostatų dėl vienos ar kitos institucijos į vieną dokumentą, o ne į kelis? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau iš esmės pritarti gerbiamojo S.Pečeliūno nuomonei, tačiau iš kitos pusės gal būtų tikslinga priimti vieną įstatymą, kad ir Lietuvos Respublikos pareigūno priesaiką... Nes kai tiktai prireikia kokį nors pareigūną naują tvirtinti, mes tuoj pat jam įstatymą darom. Tai, man atrodo, paprasčiau Lietuvos pareigūną, kuriam pagal Konstituciją priklauso priesaika, tiesiog... Nes tekstas taigi yra identiškas.
PIRMININKAS. Apie tai ir kalbama, gerbiamasis Rudy ir gerbiamasis Pečeliūnai, kad tekstas nėra identiškas. Jis yra, kaip čia pasakius, personifikuotas ar individualizuotas pagal įstaigą arba sritį, kuriai atstovauja vienas ar kitas pareigūnas.
A.RUDYS. Tai aš ir siūlau, kad jis būtų vienodas.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Dar Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
P.PAPOVAS. Siūlau pirmininkaujančiam ir klausimo pateikėjui laikytis Reglamento, neatsakinėti į klausimus, o apibendrinti diskusijas.
PIRMININKAS. Gerai,ačiū. Kadangi daugiau norinčių klausti ar pasisakyti nėra, tai tada aš ir apibendrinsiu. Šitas įstatymo projektas, gerbiamieji kolegos, aš jau vakar aiškinau, atsirado todėl, kad yra atitinkamas įrašas Konstitucijoj - 133 straipsnio 3 dalis: “Valstybės kontrolierius, pradėdamas eiti pareigas, prisiekia. Priesaiką nustato įstatymas.” Žinoma, galima manyti, kad kuris nors kitas įstatymas ar to įstatymo dalis. Mes čia vadovaujamės, kadangi ne aš vienas ruošiau, mes čia vadovaujamės ta logika, kad mes turim atitinkamą įstatymą. Vienuose įstatymuose yra priesaika numatyta, kituose - priesaikos nėra. Dėl priesaikos yra atskiras įstatymas. Sakysim, jeigu imsim Vyriausybės narius, tai jie prisiekia pagal priesaiką, kuri yra numatyta Vyriausybės įstatyme. Visiškai teisingai. Bet, pavyzdžiui, Seimo nariai prisiekia pagal atskirą įstatymą. Mums atrodė, kad bus patogiau ir įstatymo priėmimo labui, ir šiaip, kad šitas dalykas būtų atskiras. O dėl bendros priesaikos, aš dar kartą noriu pasakyti tai, ką jau šiek tiek anksčiau sakiau. Vis dėlto čia šita priesaika skiriasi nuo kitų priesaikų, t.y. nuo tų priesaikų, kurias davėm mes, kaip Seimo nariai, ir nuo tų priesaikų, kurias davė Vyriausybės nariai. Čia yra kai kurie dalykai pakeisti ir aš juos išskyriau. Svarbiausia, čia yra atskira pozicija kontrolieriaus priesaikos tekste: “Prisiekiu visomis išgalėmis saugoti valstybės turtą”. Tai jo yra pagrindinė funkcija. Štai dėl šito dalyko priesaika ta yra individualizuota, todėl ir siūloma vis dėlto priimti įstatymą. Prašau, Seimo narys G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Kitu klausimu.
PIRMININKAS. Kitu klausimu - tai šiek tiek vėliau. Taigi, jeigu tada, gerbiamieji kolegos, daugiau pasisakančių nėra, raštiškų pastabų nebuvo, todėl siūlau balsuoti dėl pritarimo po antrojo svarstymo. Dar kolega S.Pečeliūnas. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Aš neprieštaraučiau, kad balsuotume, tik siūlyčiau autoriui, jau kai teiks trečiajam svarstymui, vis dėlto atkreipti dėmesį, kad visose mūsų priesaikose tris kartus yra žodis “prisiekiama”. Čia yra keturis. Tiesiog reikia literatūriškai sutvarkyti, kad būtų trys. Tai yra tam tikros taisyklės, kurių reikėtų laikytis.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi galime balsuoti tada. Kas už tai, kad būtų pritarta Valstybės kontrolieriaus priesaikos įstatymo projektui po antrojo svarstymo? Prašome balsuoti elektronika. Už - 91, prieš - 1, 2 susilaikė. Taigi pritarta. Dabar, gerbiamieji kolegos, antrasis siūlymas pagal tą patį Reglamento 218 straipsnį, kad šitas įstatymas būtų būtinai balsuojamas artimiausiame posėdyje, t.y. popietiniame posėdyje. Ar reikia balsuoti, ar galime konsensu? Nereikia? Sutariam.
Ačiū. Tada, prieš pereinant prie kitų darbotvarkės punktų, yra pora pareiškimų. Pirmiausia Seimo narys Gediminas Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu, kad jūs mane teisingai suprastumėte. Mes pasikonsultavome su teisininkais ir tvirtinam, kad, jeigu iš tikro, kaip informavo kai kurie atsakingi darbuotojai, yra padaryta talonų emisija, tai yra Konstitucijos pažeidimas.Vienas iš Konstitucijos straipsnių sako, kad Seimas tvirtina biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas. Pinigų emisija tai yra tas pats kaip mokesčių uždėjimas, nes gaunamos biudžeto pajamos. Tai, be abejo, biudžeto pajamos yra labai gerai, bet aš noriu jus informuoti, kad kaip tik gruodžio mėnesį 40% ir pakilo kainos dėl tos pinigų emisijos, t.y. visiems Lietuvos žmonėms daugiau negu trečdaliu sumažėjo realios pajamos. Jeigu mes priimsim tokį sprendimą, tai atrodys, kad tai yra gerai, kad dirbantys žmonės patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad galimas konstitucinis pažeidimas, aš prašau, kad Seimo Pirmininkas be jokio balsavimo, na, tiesiog pakviestų į mūsų popietinį posėdį Banko atstovus ir finansų ministrą, kad jis mus informuotų.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Čia iš tikrųjų yra labai svarbus klausimas - talonų nuvertėjimas yra akivaizdus, jis matomas plika akimi lyginant juos su doleriu arba su markėmis, arba su kitomis konvertuojamomis valiutomis. Ir, žinoma, tai, kad Seimas iki šiol šito klausimo nesvarstė, tai jau yra didelis, sakyčiau, apsileidimas. Ir todėl reikia pritarti, matyt, gerbiamojo G.Vagnoriaus pasiūlymui, kad į popietinį posėdį reikia pakviesti visų pirma Lietuvos banko valdytoją.
1sesija22p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerai. Per pertrauką dar pasitarsime, gal kurios kitos frakcijos norės pasisakyti ir tada galutinai spręsime. O dabar kviečiu į tribūną 5 darbotvarkės klausimu Seimo narį Aloyzą Sakalą.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, senojoje Aukščiausiojoje Taryboje, iškilus kuriems nors neaiškumams interpretuojant įstatymus, Aukščiausioji Taryba darydavo įstatymų išaiškinimus. Dabar tokių išaiškinimų Konstitucija nenumato. O toks neaiškumas iš tiesų kilo interpretuojant Prezidento rinkimų įstatymą. Šio įstatymo 12 straipsnyje sakoma, kad Respublikos Prezidento rinkimų komisija negali pati aiškinti šio įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti, aš čia cituoju: “Respublikos Prezidento rinkimų komisija kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo. Respublikos Prezidento rinkimų komisijos pateiktus klausimus Seimas svarsto ypatingos skubos tvarka”. Ir štai vakar Prezidento rinkimų komisija kreipėsi į Seimą, pateikė savo pasiūlytą projektą, pakeitimą įstatymo, 2 straipsnio papildymą, kuris jums yra išdalintas. Prašoma, kad Seimas patvirtintų šitą pakeitimą. Šis pakeitimas kalba apie tai, kas gali būti laikomas, na, taip sakant, interpretuojama 2 straipsnio nuostata, kas gali būti renkamas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Ir pakeitimas numato, kad tie asmenys, kurie buvo prievarta išsiųsti arba kurie vykdė diplomatines misijas, taip pat gali balotiruotis kandidatais į prezidentus.
Aš nenoriu diskutuoti dėl pakeitimo turinio. Pakeitimo turinį jūs visi turite. Jį parengė Rinkimų komisijos teisininkai. Aš norėčiau kreiptis į Seimą. Rinkimų komisija šiandieną laukia. Norėčiau kreiptis į Seimą, kad mes be jokių diskusijų šitą pakeitimą priimtume. Ypatingos skubos tvarka leidžia niekam neprieštaraujant, aš turiu galvoje nevystant diskusijų, galima jį priimti tuoj pat, pristačius šitą dokumentą, nenukeliant jo kitam posėdžiui popietiniam ar kuriam, o tiesiog balsuojant dabar. Aš ir kviesčiau gerbiamuosius Seimo narius balsuoti už šitą įstatymo pakeitimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Bet, kiek aš suprantu, kolegos norėtų paklausti ar pasisakyti. Čia yra net 8, užsirašę kompiuteryje. Ar paklausti visi nori, ar pasisakyti? Gerai, tvarkoj. Tada Seimo narys Alfonsas Vaišnoras. Gal, gerbiamasis Sakalai, jūs nedinkite. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau kaip tik ir atkreipti dėmesį, prisimindamas visą tą Prezidento rinkimų įstatymo istoriją, kad viskas buvo daryta greitai. Ir iš tiesų atsirado kai kurie neaiškumai galbūt. Nors, pavyzdžiui, man čia kaip tiktai šiuo klausimu jokio neaiškumo nėra. Tiktai aš noriu dar kartą pasakyti ir atkreipti viso Seimo dėmesį - nedarykime mes skubių sprendimų, to, ką mes padarėme su Prezidento rinkimų įstatymu. Paskui reikės vėl aiškintis, aiškintis ir dar kartą aiškintis.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Konstitucijos 78 straipsnis sako, kad Respublikos Prezidentu renkamas asmuo, ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje. Šiuo metu jūs darote pataisą įstatyme. Ar neprasilenkiate su Konstitucija? Juk mums neduota teisė aiškinti Konstitucijos straipsnius?
A.SAKALAS. Aš galiu atsakyti jums. Teisininkai iš tiesų atidžiai nagrinėjo ir šitą pakeitimą, ir Konstituciją ir jie priėjo prie išvados, kad šitas įstatymo pakeitimas nepažeidžia Konstitucijos.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Bubnys. Prašom.
J.V.BUBNYS. Aš labai pritarčiau šitai pataisai. Ir kartu aš norėčiau paklausti. Sakoma, kad labai skubotai viskas daroma ir kad tos skubos nebūtų. Kaip jums atrodo? Kada buvo rengiama Konstitucija labai lėtai, nustatytas 3 metų sėslumo cenzas, kad būtina Lietuvoje pragyventi, ar nebuvo sąmoningai daroma, kad emigracijoje gyvenantys lietuviai negalėtų turėti teisės dalyvauti ar Prezidento rinkimų kampanijoje, arba Seimo rinkimų kampanijoje?
A.SAKALAS. Aš, atsakydamas į šitą klausimą, pasakyčiau, kad klausimas turėtų būti adresuojamas ne man, bet tiems, kurie rengė Konstituciją. O mano nuomonė šiuo atveju nieko neturėtų reikšti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Norėčiau pasiteirauti, ar yra dėl šito projekto Juridinio skyriaus išvada?
A.SAKALAS. Juridinis skyrius patvirtino, kadangi šitą pakeitimą rengė 6 berods juristai iš Prezidento rinkimų komisijos. Jie išvadų nesiruošia pateikinėti manydami, kad viskas tvarkoje.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Plečkaitis. Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Iš tikrųjų labai reikalinga pataisa. Šitas toks aiškinimas, ką iš tikrųjų reiškia nuolatinis gyvenimas Lietuvoje, su juo jau buvo susidurta keliant, kandidatuojant Seimo nariui K.Bobeliui. Vyko labai daug ginčų, diskusijų ir nesusipratimų. Ir labai gerai, kad toks aiškinimas daromas dabar. Ir, matyt, tai padės tašką šituose ginčuose. Ir todėl mes, Socialdemokratų frakcija, pasisakom už kuo skubesnį šito nutarimo priėmimą.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Aš nesuprantu, kas vyksta, kai prelegentas yra tribūnoje, o mes pasisakinėjame. Aš norėčiau, jeigu galima...
A.SAKALAS. Aš nepykstu, gerbiamasis Papovai.
PIRMININKAS. Prašom. A, viskas?
P.PAPOVAS. Aš pasisakiau.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys A.Kunčinas.
PIRMININKAS. Prašau. Iš tribūnos? Prašau, kolega A.Kunčinai.
A.KUNČINAS. Aš manyčiau, kad mes dar vieną kartą susiduriam su tokia situacija, kuomet dėl skuboto Konstitucijos parengimo mes turime spręsti įvairias problemas, bandydami surasti vienokį ar kitokį sprendimą. Manyčiau, kad ir šituo atveju interpretacija gali būti įvairi, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija, Prezidento rinkimų komisija pasielgė tikrai teisingai, kad, nesukeldama bereikalingų ginčų, šitą klausimą išspręsdama “iki”, o ne keldama šio klausimo sprendimą “po”. Aš manyčiau, kad toks paaiškinimas neprieštarauja Konstitucijai, ir pasisakyčiau už būtent tokio įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS. Seimo narys Egidijus Jarašiūnas. Prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad visos problemos kyla todėl, kad mes maišom emigraciją ir maišom konkretų atvejį - būtent gerbiamojo S.Lozoraičio atvejį, t.y. diplomatinę tarnybą. Diplomatinė tarnyba tai yra Valstybės pavedimo vykdymas kitoje vietoje. Ir nereikia manyti, kad žmogus, jeigu vykdo valstybės pavedimą, kažkodėl jo teisės pasidaro kitokios. Jis niekada nėra nuolatinis kitos valstybės gyventojas. Tai manyčiau, kad mes neturėtumėm šitos pataisos sieti su šiuo konkrečiu atveju, kuris yra visiškai aiškus. Manau, kad pati pataisa yra teisinga ir galbūt ateity kylantiems atvejams turėtų tam tikrą prasmę. Tačiau šiuo konkrečiu atveju mes aiškiai diskutuojam visai ne dėl to dalyko. Tai, mano požiūriu, taip sakant, mes priimdami ar nepriimdami nieko nepakeičiam. Manau, kad priėmę mes nepabloginsim situacijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų nuostata Konstitucijoje nėra aiški, tačiau ji yra tokia, kokia ji yra. Ir norint keisti arba aiškinti šią nuostatą, tai reikia ir daryti konstituciniu būdu - daryti Konstitucijos pataisą, o ne Rinkimų įstatyme pataisą. Tačiau iš tiesų pritariu čia kalbėjusiems, kad darbas ir gyvenimas diplomatinėse atstovybėse, ambasadose yra prilyginamas veiklai Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi tuo požiūriu yra kiti dalykai, kurie tai reglamentuoja. Tačiau yra čia išplėsta kita sąvoka dėl tremtinių, kalinių ir t.t. Taigi turėtų būti padaryta konstitucinė pataisa, o ne Rinkimų įstatymo pataisa arba kartu ir Rinkimų įstatyme, ir Konstitucijoj pataisa.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną pranešėją. Ar dar kas norėjo pasisakyti? Seimo narys Vidmantas Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
V.ŽIEMELIS. Aš manyčiau, kad šiuo atveju būtų geriausia, aš nematau nei iš vienos, nei iš kitos pusės prieštaravimų, kad priimtume konsenso būdu.
PIRMININKAS. Gerai. Tai, gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti savo poziciją, juo labiau kad buvo ir kitokių siūlymų.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų šį klausimą tikrai nagrinėjo teisininkai. Čia jokiu būdu nekeičiama konstitucinė norma, tik yra paaiškinama neplečiant Konstitucijos, kaip reikia suprasti tuos žodžius, kurie yra įrašyti Konstitucijoje. Įstatyme galima tai padaryti, bet tik įstatymo, o ne specialiu aiškinimu. Čia tikrai kalbėta yra, kvalifikuoti juristai tą visą darė. Šiandien mes Konstitucinio teismo neturim ir mes neturime kitos kompetentingesnės įstaigos arba organizacijos, kuri pasakytų taip arba kitaip. Ir, man regis, kad šį kartą reikia pasikliauti teisininkais, todėl aš prašyčiau Seimo narių patvirtinti balsavimu šitą įstatymo pakeitimo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę, bet vis dėlto dar klausimą... Dar kolega E.Bičkauskas. Prašau.
E.BIČKAUSKAS. Nežinau, kaip čia dėl balsavimo motyvų turbūt.
PIRMININKAS. Prašau.
E.BIČKAUSKAS. Jeigu bus balsuojama, aš, aišku, balsuosiu už šitą pakeitimą. Bet išreiškiu vieną tokią nedidelę abejonę ir galbūt prašymą atidėti balsavimą iš karto po pertraukos. O abejonė štai kokia. Čia įskaitomas laikas, praleistas už Lietuvos Respublikos ribų, jei tai susiję su politine tremtimi, įkalinimu už politinius įsitikinimus ir t.t. Aš įsivaizduoju situaciją: 1940 m. kas nors iš mūsiškių buvo iš Lietuvos ištremtas. Ten visai toj valstybėj “susivalstybino”. Tapo, na, pasakysim, Rusijoj surusėjo ir visiškai neturi jokio ryšio su Lietuva. Ir štai įsigyja lygiai taip pat teisę tapti Lietuvos Prezidentu. Ir aš galėčiau pasiūlyti, mano nuomone, išbraukti tą dėl politinės tremties, o tiesiog formuluoti taip: įskaitomas laikas, susijęs su darbu diplomatinėse tarnybose bei su kitomis užduotimis, susijusiomis su Lietuvos valstybės pavedimais.
PIRMININKAS. Gerai.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl balsavimo motyvų galima?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. LDDP frakcija savo posėdyje svarstė šį klausimą ir pritaria, kad tokia pataisa būtų priimta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš kviečiu į tribūną ir prašau išklausyti mano siūlymą. Kadangi vis dėlto kai kurie Seimo nariai šiek tiek abejoja, aš siūlyčiau balsavimą nukelti iškart į popietinio posėdžio pradžią, o per pertrauką dar šiek tiek pasitarti. Manau, kad bus... Ne?
BALSAI IŠ SALĖS. Nereikia!
PIRMININKAS. Nereikia? Prašau. Tai čia mes turime teisę, teisingai pranešėjas sakė, mes turime teisę iškart balsuoti. Bet buvo siūlymai, kurių autoriai jų neatšaukė, konkrečiai kolega E.Bičkauskas. Galime balsuoti? Prašau.
A.SAKALAS. Kadangi kolega E.Bičkauskas atšaukė savo siūlymą, nereikalauja kategoriškai balsuoti, aš kviesčiau Seimo narius balsuoti.
PIRMININKAS. Dabar iškart noriu pasakyti dar ir kolegai V.Žiemeliui. Konsensu mes sprendimus galime priimti tik dėl dalinių, fragmentinių dalykų, dėl atskirų straipsnių ir t.t. O įstatymą turime balsuoti rankų pakėlimu. Prašau, dar Seimo narys R.Ozolas. Prašom. A, prieš tai Seimo narys V.Šumakaris. Prašom.
V.ŠUMAKARIS. Vis dėlto buvo pasakyta, kad nėra juristų raštiško pasiūlymo, reikalinga visus dokumentus surinkti. Nes gali būti taip, kaip buvo pasakyta dėl Šalčininkų. Išrinksim Prezidentą, o paskui pabandysim jį atšaukti.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys R.Ozolas.
R.OZOLAS. Replikos teise.
PIRMININKAS. Prašom.
R.OZOLAS. Manau, kad problemai, kurią mes turime išspręsti, visai pakanka pusės to teksto, kuris yra siūlomame projekte ir kurį, kaip neproblemišką, apibrėžė Seimo narys E.Bičkauskas. Nemanyčiau, kad frakcija, nutarusi balsuoti už tokį tekstą, kada išryškėja jo problemiškumas, ypač susijęs su Konstitucijos teksto išplėtojimu, negalėtų pakeisti savo sprendimo. Todėl siūlau pagalvoti.
PIRMININKAS. Taigi aš teikiu tada elektroniniam balsavimui. Kas už tai, kad būtų balsuojama dabar, spaudžia mygtuką “už”, kas už tai, kad būtų balsuojama iškart po pietų, popietinio posėdžio pradžioj, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Ar sutinkam? Aš asmeniškai kaip posėdžio pirmininkas siūlau vis dėlto balsuoti po pietų. Prašom balsuoti. Taigi už balsavimą iškart - 54, prieš, t.y. už balsavimą popiet - 40, vadinasi, reikėtų balsuoti dabar. Dar sykį kviečiu į tribūną Seimo narį A.Sakalą.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Sakalai, minutėlę, dar Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Aš, dovanokit, gerbiamieji Seimo nariai, aš visiškai palaikau čia gerbiamojo E.Bičkausko pasiūlymą. Ir taip pat laikau, kad išplečiama, aiškinama čia toje vietoje ir prašau balsuoti už 2 variantus. Taip sakant, už gerbiamojo E.Bičkausko, taip pat aš visiškai prisijungiu prie to pasiūlymo. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerai gerai, dabar pranešėjas pasiūlys kai ką. Gal tegul gerbiamasis A.Sakalas pasisakys, tada gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas. Prašau. Prašau, pranešėjau.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo narys S.Pečeliūnas pasiūlė tokią redakcinę pastabą ir tokį pasiūlymą, kuris, man regis, yra priimtinas. Jeigu jūs neprieštarautumėte, aš jį perskaityčiau. Jeigu jums taip pat priimtina, tai siūlyčiau laikyti tai tekstu, už kurį balsuosime. Aš skaitysiu tiktai pabrauktą vietą, kurią jūs turite.
“Į Lietuvos Respublikos piliečio gyvenimo Lietuvoje laiką įskaitomas laikas, praleistas už Lietuvos Respublikos ribų, jei tai buvo: politinė tremtis, įkalinimas už politinius įsitikinimus, darbas diplomatinėse tarnybose bei vykdymas kitų užduočių, susijusių su Lietuvos valstybės pavedimais.”
PIRMININKAS. Viskas gerai, bet lietuviškai gremėzdiškai išeina. Seimo narys E.Jarašiūnas. Prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Aš drįstu pasiūlyti būdą išspręsti visa tai. Ir siūlyčiau taisyti taip: “jei tai susiję su politine tremtimi ar įkalinimu už politinius įsitikinimus iki 1990 m. kovo 11 d.” Manau, tada jokių neaiškių klausimų mums nekils. Toliau lieka kaip tekste.
A.SAKALAS. Prašom pakartoti.
E.JARAŠIŪNAS. “Jei tai susiję su politine tremtimi ar įkalinimu už politinius įsitikinimus iki 1990 m. kovo 11 d., darbu diplomatinėse tarnybose ir t.t.”
PIRMININKAS. Gal tikrai toks siūlymas būtų visiems priimtinas?
Dabar Seimo narys A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Jeigu tai galima nagrinėjant klausimą ypatingos skubos tvarka, frakcijos vardu norėčiau paprašyti padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką iki popietinio posėdžio. LDDP frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Viskas aišku.
V.JARMOLENKA. Mes ką tik balsavom. Dėl vedimo tvarkos mes jau negalim šito daryti. Aš noriu pasakyti, jog mes ką tik balsavom, kad tas klausimas turi būti sprendžiamas tuoj pat. Vadinasi, LDDP frakcijos protestas ar pertrauka dabar jau yra neteisėta.
J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Čia nėra joks LDDP frakcijos protestas. Buvo teikta viena to papildymo redakcija, dabar pranešėjas teikia kitą. Ir mūsų frakcijai tuomet reikėtų pasitarti.
PIRMININKAS. Prašau. Dar Seimo narys V.Jarmolenka. Antrą kartą.
V.JARMOLENKA. Procedūra sako, jeigu žmogus, kuris pristato įstatymą, sutinka su pataisa ir mes nekeičiam teksto, vadinasi, nereikia naujo nutarimo arba pakaitos, mes galime iš karto arba balsuoti, arba konsensu priimti tą redakciją.
PIRMININKAS. Pranešėjas redakciją priėmė, nors čia prisidėjo papildomi žodžiai. Gerai, dar Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš paprašyčiau posėdžio pirmininko padaryti posėdžio pertrauką svarstant šitą klausimą, neatidedant balsavimo kitam posėdžiui, o šitam pačiam posėdyje, kad sueitų 2, 3, 4 žmonės į vieną vietą ir pabaigtų redaguoti.
PIRMININKAS. Gerai. Tai gal tada... Kas čia kalbėjo frakcijos vardu, gal sutiktų, kad būtų 10 minučių pertrauka? Per tą laiką mes galėtume čia išklausyti keletą pareiškimų. Ar sutinkat?
A.KUNČINAS. Nenorėčiau atsiimti savo pasiūlymo, kadangi mums frakcijoje reikia pasitarti ir, be to, artėja pietų pertraukos metas.
PIRMININKAS. Mes pertrauką galėsim užtęsti. Aš labai atsiprašau. Kadangi čia yra prieštaraujantys siūlymai, arba reikia tada perbalsuoti tą siūlymą, arba pertrauka nebus daroma, aš galiu tiktai tiek pasakyti. Kadangi buvo nubalsuota balsuoti dabar. Tai išeities nėra. Jeigu 10 minučių netinka, tai yra tiktai kitas siūlymas, jeigu kas pasiūlys perbalsuoti dėl to balsavimo dabar. Kadangi niekas nesiūlo, tai, vadinasi, teks balsuoti dabar.
J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau, Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Jeigu keičiama redakcija taip, kaip dabar pasiūlė pranešėjas, tai iš esmės keičiasi tas straipsnis.
PIRMININKAS. Gerai. Trečią kartą Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Ne, šį sykį ne dėl procedūros, o dėl esmės. Ir dėl to ne trečią sykį, o pirmą sykį.
PIRMININKAS. Prašau.
V.JARMOLENKA. Ponas Sakalai, pono E.Jarašiūno pataisa tekste “iki 1990 m. kovo 11d.” nėra nauja redakcija, jūs turit su tuo sutikti.
A.SAKALAS. Aš ir sutikau, kadangi aš, kaip pranešėjas, turiu teisę priimti arba atmesti siūlymus, kurie siūlomi vietoje. Jeigu atmetu tą siūlymą, už jį negali būti balsuojama. Reglamentą mes puikiai mokame. Aš tą pataisą priėmiau ir manau, kad čia nėra jokios problemos, nėra nauja redakcija. Tai tas pats. Ir siūlyčiau vis dėlto balsuoti.
PIRMININKAS. Kadangi nesiūlyta perbalsuoti, vadinasi, su šituo patikslinimu teikiu balsuoti Lietuvos Respublikos įstatymo projektą “Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo papildymo”. Ar balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Taigi kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo papildymo”?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 99.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Taigi 99 Seimo nariams balsavus už, 6 susilaikius įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo papildymo” priimtas.
Dabar aš gerbiamųjų kolegų labai prašau dar pakentėti kokį penketą minučių. Dar bus pora pareiškimų, kurie turėjo būti padaryti iki pertraukos. Pirmiausia Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Mieli Seimo nariai! Pamažu klostosi naujos Seimo darbo tradicijos. Iš ryto mes girdime vienokio turinio pareiškimus, o vėliau pareiškimų tonas švelnėja. Todėl leiskite man LDDP frakcijos vardu pasveikinti visus mielus kolegas Vytautus, o jų mūsų Seime suskaičiavome bent 11, palinkėti visiems... Frakcijoje 11, o Seime yra daugiau. Taip, atsiprašau. Kadangi labai daug yra, tai su dideliais linkėjimais... Linkim jiems geros sveikatos, gero apetito, geros nuotaikos, kūrybinės sėkmės ir nepamiršti, kad Seimą... mus tas vardas vienija... linkim visiems bendrai dirbti. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū už gerus palinkėjimus. Dabar Seimo narys K.Uoka. Prašom.
K.UOKA. Gerbiamieji Seimo nariai ir mieli Lietuvos žmonės! Kadangi transliuojama, mes matome, kad yra bandymų neregistruoti kai kurių kandidatų kandidatais į Respublikos prezidentus. Turėjom vieną bandymą, ko gero, jų dar gali būti daugiau. Todėl aš apsisprendžiau padaryti šį pareiškimą ir noriu, kad jūs jį išgirstumėt. Jų dar gali būti daugiau, aš įtariu.
Šiomis dienomis Prezidento rinkimų komisija svarsto kandidato į Respublikos prezidentus pono Stasio Lozoraičio registravimo klausimą. Esu įsitikinęs, kad pono S.Lozoraičio darbas diplomatinėse tarnybose turi būti įskaitytas kaip gyvenimo Lietuvoje laikas jau vien dėl tos priežasties...
PIRMININKAS. Tylos! Kiekvienas Seimo narys turi teisę padaryti pareiškimą, prašom kantriai klausyti.
K.UOKA. Aš dar kartą kartoju, jog įtariu, kad tokių bandymų gali būti daugiau. Darbas diplomatinėse tarnybose turi būti įskaitytas kaip gyvenimo Lietuvoje laikas jau vien dėl tos priežasties, kad mes tęsiame 1918 m. atkurtą valstybingumą. Bet koks kitoks aiškinimas bandant neregistruoti pono S.Lozoraičio kandidatūros kandidatu į Respublikos prezidentus kels abejonių, ar esame ištikimi 1990 m. kovo 11d. aktui. Skelbdamas šį savo įsitikinimą, kaip garbaus pono S.Lozoraičio konkurentas, nes ir pats esu įteikęs dokumentus kandidatuoti Respublikos Prezidento rinkimuose, raginu Prezidento rinkimų komisiją įstatyme numatytu laiku, t.y. ne vėliau kaip š.m. sausio 8 d., išduoti S.Lozoraičiui rinkėjų parašams rinkti būtinus lapus. Jei to nebūtų padaryta ir daugelio politinių organizacijų remiamam kandidatui nebūtų leista dalyvauti Prezidento rinkimuose, pasilieku sau teisę š.m. sausio 9 d. 12 val. ryžtingai akcijai prie parlamento rūmų. (Juokas) Atitinkamą prašymą leisti surengti šią akciją įteiksiu Vilniaus miesto savivaldybei. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar kviečiu į tribūną Seimo narį A.Sakalą. Minutėlę, prašom nesiskirstyti.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes ką tik išklausėme Seimo nario K.Uokos pareiškimą. Aš norėčiau pasakyti: po to, kai Seimas beveik vienu balsu patvirtino įstatymo pakeitimą, šitas pareiškimas, sakyčiau, yra pavėlavęs bent jau keletą minučių. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ir dar kviečiu į tribūną Seimo narį A.Vaižmužį, prašom kantrybės.
A.VAIŽMUŽIS. Kupiškio rajono invalidų draugijos narių kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą.
“Mes, Kupiškio rajono invalidai, kaip ir visos Lietuvos tokio pat likimo žmonės, gyvename didžiulio skurdo laikmetį. Nuo 1992 m. birželio mėn. maisto produktai pabrango vidutiniškai 5 kartus, siaubą keliančios kainos už komunalines paslaugas, dujas, vandenį, butų šildymą, elektrą, o pensijos per antrąjį 1992 m. pusmetį beveik nepadidėjo. Susimokėjus visus mokesčius maistui visai mažai lieka, o apie apavą ir drabužį netenka nė svajoti. Jau visai pamiršome sviesto, sūrio, mėsos, kiaušinių ir kai kurių kitų produktų skonį. Gyvename nebe pusbadžiu, bet jau tikras badas žvelgia mums į akis. Užuot kaip nors palengvinusi mūsų varganą gyvenimą, buvusi ketvirtoji Vyriausybė panaikino 1992 m. balandžio 7 d. ankstesnės Vyriausybės nutarimą Nr.252, kuriuo 1 ir 2 grupių invalidams buvo suteikta 50% lengvata už butų, komunalines paslaugas. Trumpai tariant, iš ubagų dar ir lazdą atėmė. Už gaunamą kompensaciją šiuolaikinėmis kainomis per mėnesį galima nusipirkti vos 56 litrus benzino.
Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, mes kreipiamės į jus ir nuolankiai prašome:
1. Už komunalines paslaugas, dujas, šiltą ir šaltą vandenį, butų šildymą ir elektrą 1 ir 2 grupių invalidams suteikti 50% mokesčių nuolaidą.
2. Turintiems automobilius 1 ir 2 grupių invalidams, taip pat tėvams, auginantiems vaiką invalidą, mokėti kompensaciją, kad per mėnesį būtų galima nusipirkti nors 30 - 50 litrų benzino.
3. Suteikti galimybę važiuoti visuomeniniu transportu su 50% nuolaida ištisus metus.
4. Esant sunkiai materialinei padėčiai 1 ir 2 grupės bei vaikams invalidams, besigydantiems stacionare, taikyti nuolaidą apsirūpinant medikamentais.
5. Rasti galimybių ir būdų 1 ir 2 grupių invalidams pigesnėmis kainomis nusipirkti būtiniausių maisto produktų ir pramoninių prekių.
Palaikydami kauniečių iniciatyvą su didele viltimi kreipiamės į jus, gerbiamieji, tikėdami, kad mūsų prašymas neliks tarsi balsas tyruose. Pasigailėkite vargstančių ir skurstančių. Iš anksto nuoširdžiausiai jums dėkojame. Nesulaukę laukiamos paramos mes būsime priversti prie Seimo bei Vyriausybės rūmų rengti piketus, taip pat kreiptis į užsienio valstybių masinės informacijos priemones, kad apie mūsų varganą gyvenimą sužinotų viso pasaulio plačioji visuomenė.
Kreipimasis apsvarstytas ir priimtas Kupiškio rajono invalidų draugijos narių visuotiniame susirinkime.” Pasirašė Simanavičienė, valdybos pirmininkė. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi rytinis posėdis baigiamas. Gero apetito!