Keturiasdešimt septintasis (529) posėdis
2004 m. birželio 15 d.

Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č.JURŠĖNAS

PIRMININKAS. Mielos kolegės, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. birželio 15 dienos rytinį plenarinį posėdį. Visų pirma kviečiu registruotis. Prašom korteles įdėti. Kol kas tiktai registruojamės.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Reikia dar kartą registruotis? Gerai. Kol pasakysiu žodį, kad sveikinu po rinkimų ir tuos, kurie nugalėjo, ir tuos, kurie nenugalėjo, vis tiek turime toliau dirbti. Sveikinus visus. Dabar prašom dar kartą registruotis. O, jau daugiau.

2004 m. birželio 15 d. (antradienio) darbotvarkė

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Pirmiausia dėl darbotvarkės. Seniūnų sueigoje darbotvarkė buvo šiek tiek patikslinta, pora klausimų yra išbraukta ir įrašytas prie rezervinių klausimų vienas klausimas dėl valstybės tarnybos. Ar turi kas pastabų dėl darbotvarkės? Kolegė R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien yra birželio 15-oji. Tai yra ypatinga diena, diena, kai prieš 64 metus Lietuva buvo okupuota. Tai minėtina diena ir pagal mūsų įstatymus. Vakar iškilmingame posėdyje ne vieno kalbėtojo buvo priminti dalykai, susiję ir su okupacijos žalos atlyginimo klausimais…

PIRMININKAS. Kolegos, tylos! Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Todėl aš labai prašau frakcijos vardu, tuo labiau kad yra laisvo laiko, nes Seniūnų sueiga išbraukė ne vieną klausimą iš darbotvarkės, įtraukti, jeigu galima, bendru sutarimu į darbotvarkę rezoliucijos dėl Baltijos šalių santykių su Rusija normalizavimo klausimą. Manau, labai tiktų šiandien šį klausimą pradėti svarstyti. Jis yra užregistruotas gegužės 20 dieną.

PIRMININKAS. Bet nebuvo išdalinta dabar?

R.JUKNEVIČIENĖ. Tai ne problema, Pirmininke, jūs pats suprantate, kad tai detalės. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, yra toks siūlymas. Dėl kitų klausimų nėra pastabų, kolegos? Žodžiu, mes sutarėme. Dabar dėl šito ar bendru sutarimu, ar balsuojame? Balsuojame? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Gerai. Balsuojame. Taigi prašom. Čia diskutuoti nėra dėl ko, arba įtraukiame, arba neįtraukiame. Dėmesio, prašom pasiruošti balsuoti. Ar įtraukiame papildomą klausimą, kurį pateikė kolegė R.Juknevičienė? Atitinkamas dokumentas bus išdalintas, tada bus galima atitinkamai spręsti.

Už – 29, prieš – 6, susilaikė 27, neįtraukta.

Taigi ar dėl likusios darbotvarkės reikia balsuoti, ar ne? Ne. Ačiū. Mielieji kolegos, darbotvarkės 1-1 klausimas. Ar reikalaujate balsuoti dėl darbotvarkės? Gerai. Taigi prašom pasiruošti. Balsuosime dėl to, ar patvirtiname darbotvarkę su keliais išbraukimais ir vienu papildymu. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Po balsavimo.

Už – 61, prieš – 1, susilaikė 19, darbotvarkei pritarta. Dabar pora replikų. Pirmasis – A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu norėčiau padėkoti valdančiajai ir labai pilietiškai šio Seimo daugumai už tokį okupacijos dienos paminėjimą. Tai irgi yra paminėjimas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios  komisijos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvados“ projektas Nr.IXP-3570 (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, yra opozicinė darbotvarkė, yra galimybė artimiausią ketvirtadienį šiuos dalykus nagrinėti. Čia klausimas, ar staigiai įtraukiame, ar galime normalia tvarka tai daryti. Prašom. Taigi pirmasis klausimas. Kartoju. Pirmasis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvados“ projektas Nr.IXP-3570. Kartu ir svarstymas, ir priėmimas. Diskutuoti yra užsirašę ir frakcijų vardu, ir individualiai. Kviečiu V.Landsbergį į tribūną kalbėti frakcijos vardu. Kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, kadangi jūs paskelbėte pirmo klausimo svarstymą, Socialdemokratų frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos. Argumentas toks, kad frakcija norėtų susipažinti su pataisomis, nes jų yra daug dėl nutarimo projekto. Pusės valandos.

PIRMININKAS. Gerai. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Prašom. Kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš, pritardamas kolegos A.Salamakino prašymui, norėčiau, kad kartu (kaip ir dėl pertraukos) priimtume ir kitą sprendimą, t.y. prašyti Teisės departamento išvados, ar šiose išvadose pateikti teiginiai nepažeis nekaltumo prezumpcijos, tiksliau, ar neturės įtakos šiuo metu teisme nagrinėjamoms byloms konkretiems asmenims, tai yra Sigitui Kakčiui ir ponui Rimantui Didžiokui. Ar šiuo atveju Seimas nepadarys žingsnio, kuris vėliau būtų traktuotas Europos žmogaus teisių teisme kaip spaudimas arba kišimasis į teismo valdžią, įtakos darymas jo priimamiems sprendimams? Šių išvadų svarstymas vykstant byloms teismuose man kelia labai rimtų teisinių abejonių. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, man atrodo, Teisės departamento išvada yra, ir Teisės departamentas žinojo, kas dedasi aplinkui.

R.ŠUKYS. Aš norėjau būtent šiuo aspektu. Per šį pusvalandį galėtų rimtai pamąstyti, ir būtų konkreti asmenų, pareigūnų atsakomybė, jeigu mes vėliau turėtume rimtų pasekmių valstybei.

PIRMININKAS. Gerai. Pirmas dalykas, ar reikia balsuoti dėl pusės valandos pertraukos? Nereikia. Ačiū. Dėl R.Šukio pasiūlymo, manau, Teisės departamentas girdėjo. (Balsai salėje) Kolegos, ar reikia dėl to balsuoti? Minutėlę! Ar reikia dėl to balsuoti, ar nereikia? Nereikia. Taigi bendru pavedimu, tuoj bus paskambinta, kad pasižiūrėtų. Jie seka posėdžio eigą ir turi reaguoti į tai, kas dedasi posėdžių salėje.

Įstatymo dėl Konvencijos dėl specialiųjų misijų ratifikavimo projektas Nr.IXP-3531* (svarstymas ir priėmimas)

Mielieji kolegos, imamės darbotvarkės 2 klausimo – Įstatymo dėl Konvencijos dėl specialiųjų misijų ratifikavimo projekto. Svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas Užsienio reikalų komiteto, kaip pagrindinio komiteto, vardu – J.Čekuolis, ar kuris kitas? Nematau nei pirmininko, nei pavaduotojo. Tada, leiskite, aš pranešiu, kokia yra išvada.

Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 7 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pasirašo komiteto pirmininkas K.Bobelis.

Mielieji kolegos, nematau, kad kas norėtų dalyvauti diskusijoje. Ar galime pritarti po svarstymo? Galime.

Ar galime iš karto pradėti priėmimo procedūrą, iš viso yra vienas straipsnis. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Čia yra viena techninė redakcinė Teisės departamento pastaba, kaip turi būti formuluojamas ratifikavimo įstatymo parašas. Aš manau, kad šitas dalykas priimtinas, kaip sakoma, darbo tvarka. Mielieji kolegos, ar galime pradėti balsavimą? Prašyčiau susikaupti ir balsuojame, ar priimame įstatymą „Dėl Konvencijos dėl specialiųjų misijų ratifikavimo“. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Už – 78, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2968(2*) (priėmimas)

Ačiū, gerbiamieji kolegos. Darbotvarkės 3 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo, projektas Nr.IXP-2968(2). Pranešėjas – pagrindinio komiteto, Informacinės visuomenės plėtros komiteto, pirmininkas A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, visiškai neseniai įvyko šio klausimo svarstymas Seime. Po svarstymo jokių pasiūlymų, papildymų nėra gauta. Yra gauta tik Teisės departamento išvada, kurioje jokių pastabų nėra ir nurodoma, kad kitų alternatyvių projektų nėra pateikta. Todėl siūlau balsuoti už apsvarstytą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Čia yra du straipsniai. Nei 1, nei 2 straipsniams pastabų nebuvo. Ar reikia balsuoti dėl kiekvieno straipsnio, ar galime iš karto pereiti prie balsavimo už visą įstatymą? 1 straipsnis priimtas. 2 straipsniui nėra pastabų. Priimtas. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau.

Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas? Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Už – 74, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2781* (priėmimas)

Mielieji kolegos, einam toliau. Darbotvarkės 4 klausimas – Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2781. Pranešėjas – pagrindimo, t.y. Biudžeto ir finansų, komiteto atstovas A.Plokšto. Prašom, kolega.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymui papildomų pasiūlymų ir pataisų nebuvo. Yra gauta Teisės departamento išvada, kad jis atitinka juridinės technikos reikalavimus. Prašau priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, išties yra 1 straipsnis ir galim pradėti priėmimo procedūrą. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau, todėl kviečiu balsuoti. Ar priimame Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektą? Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Už – 77, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr.IXP-2807(2) (pateikimas)

Darbotvarkės paįvairinimui mes galėtume dabar paimti vieną rezervinį klausimą, jeigu kolegos sutinka. Rezervinis 1 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr.IXP-2807(2). Pranešėjas – R.Šukys. Prašom, kolega. Pateikimas.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tiesų yra teikiamas patobulintas įstatymo projektas. Jį kartą Seimas jau buvo grąžinęs man, kaip iniciatoriui, tobulinti. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad šio projekto pateikimo labai laukia ir jam pritaria, yra apie 50 tūkst. įvairių profsąjungų darbuotojų parama (raštas), manau, gerbiamasis A.Sysas tikrai tai patvirtins. Yra būtent valstybės tarnautojų, pareigūnų, tai ir policijos, muitinės, kitų institucijų pareigūnų ir tarnautojų, pageidavimas, kad vis dėlto Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalis būtų pripažinta netekusia galios.

Aš trumpai galiu priminti esmę. Šia įstatymo nuostata yra įtvirtinta, kad jeigu valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršys atitinkamiems metams valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės tarnautojo darbo užmokestis bus skaičiuojamas pagal valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, kurios patvirtintos Vyriausybės nutarimu. Vadinasi, nepaisydama įstatyme numatyto atlyginimo dydžio ir koeficiento, Vyriausybė leidžia mažinti taikant koeficientą… Šiuo metu dauguma valstybės tarnautojų, deja, jau treti metai negauna viso jiems priklausančio įstatymais nustatyto atlyginimo. Pirmiausia tai yra policijos pareigūnai, ikiteisminio tyrimo įstaigų darbuotojai, teismų valstybės tarnautojai, tie eiliniai tarnautojai, arba žemiausia grandis, kurios atlyginimai, patikėkite, skirtingai nei įstaigų vadovų, nėra skaičiuojami po keletą tūkstančių. Tai yra dažnai nesiekiantys 1000 Lt atlyginimai.

Aišku, ta situacija buvo pateisinama tuo metu, kai reikėjo įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymą. Šio įstatymo tikslas toks ir buvo, kad sklandžiai būtų įgyvendinta, kad būtų pereinama be problemų, kad nebūtų tam tikro biudžeto pereikvojimo, arba biudžete nebuvo numatyta lėšų. Tačiau, deja, ta praktika tokia, kad nėra numatomas valstybės biudžetas, mes tvirtiname biudžetą, kuriame visuomet numatomi sumažinti atlyginimai. Nors įstatymas nepakeistas, ta praktika jau antri metai yra. Manau, ji netoleruotina, nes pažeidžia ir daug Konstitucijos nuostatų, aš tai esu minėjęs, tai ir teisinės valstybės principą, teisėtų lūkesčių principą, pagaliau teisingo atlyginimo už darbą principą. Antras dalykas. Tikrai šiame įstatyme tos nuostatos buvimas taip pat nelogiškas, nes jeigu mes norime šią sritį reguliuoti kitaip, reikia keisti patį Valstybės tarnybos įstatymą, tai yra koeficientus, kad žmonės aiškiai žinotų, koks atlyginimas stojant į tarnybą jiems priklauso ir priklausys, kokį konkretų atlyginimą jie gaus. Todėl aš siūlyčiau vis dėlto šiuo kartu pritarti šiam projektui. Aišku, jo įsigaliojimas svarstant projektą bus apsvarstytas, ir manau, projekte būtų nuostata, kad įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 dienos. Vadinasi, rengiant biudžetą, Vyriausybė ir Seimas galės atsižvelgti į šią nuostatą ir, tvirtinant naują kitų metų biudžetą, iš tiesų patvirtinti tokį, kad valstybės tarnyboje dirbantys asmenys gautų tą atlyginimą, koks yra įtvirtintas įstatymo. Jeigu būtų kitokia politinė valia ar nuostata, reikėtų keisti visai kitus įstatymus, o šiam mano projektui siūlyčiau pritarti po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų niekas nenori paklausti. Taigi ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo, ar nori kas kalbėti diskusijose? Galime pritarti. Ačiū. Pritarta. Tokiu atveju mes dar turime pasitikslinti, koks čia komitetas. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Sutinkam? Papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Balsai salėje) Prašau. Biudžeto ir finansų komitetas papildomas. Taigi pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomi – Teisės ir teisėtvarkos ir Biudžeto ir finansų komitetai. Sutinkam? Siūloma nagrinėti pratęstoje, aš dabar garsiai pirmą sykį tai sakau, bet neišvengiamai mums sesiją reikės pratęsti ryšium su naujojo Prezidento inauguracija. Taigi siūloma nagrinėti pratęstoje sesijoje, t.y. liepos pradžioje. Sutinkam? Ačiū. Grįžtame į pagrindinę darbotvarkę.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3401* (priėmimas)

Darbotvarkės 5 klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3401. Priėmimo stadija. Pranešėjas – pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas G.Šivickas. Prašome į tribūną.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas pastabų, pasiūlymų negavo, taip pat ir iš Teisės departamento nėra pastabų. Siūlome pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iškart imtis balsavimo? Galime. Kolegos, dėmesio! Susikaupiam ir balsuojame, ar priimame Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašome balsuoti. Registruojamės ir balsuojame.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Už – 68, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-3526(2*) (priėmimas)

Kolegos, darbotvarkės 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo projektas Nr.IXP-3526(2). Supratot? Gerai. Taigi jau tribūnoje yra pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu A.Indriūnas. Prašom, kolega.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį nutarimą. Įvertino, kad buvo Teisės departamento pastabų. Ten buvo redakcinė, tam komitetas nepritarė. Dėl papildymo nurodymais į „Žinių“ numerius pritarė, pataisė tuo atžvilgiu. Ir nepritarė Seimo nario A.Saulio… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dabar jau viskas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas nenori, galime iš karto balsuoti. Prašome balsuoti, ar priimame šį nutarimą su tokiu ilgu pavadinimu, nekartosiu antrą kartą. Prašome balsuoti.

Užsiregistravo 73. Už – 65, prieš nėra, susilaikė 5. Nutarimui pritarta. Ačiū.

Prezidento įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3485* (priėmimas)

Gerbiamieji, darbotvarkės 7 klausimas – Prezidento įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Irgi priėmimas. Pranešėjas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu kolega A.Indriūnas. Projekto registracijos Nr.IXP-3485.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šiam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu. Atsiprašau, už balsavo 5, prieš – 3, susilaikiusių nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Čia išties tiktai vienas straipsnis. Niekas nenori, galime balsuoti? Kolegos, dėmesio! Susikaupiam, kolegos, balsuojam, ar priimam Prezidento įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymą. Prašome balsuoti.

Užsiregistravo 75, už – 61, susilaikė 13. Įstatymas priimtas.

Vyriausybės įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3167(3*) (priėmimas)

Darbotvarkės 8 klausimas – Vyriausybės įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3167. Priėmimas. Vėlgi tas pats komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir tas pats kolega pranešėjas A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė. Negauta jokių pastabų ir pasiūlymų.

PIRMININKAS. Ačiū. Įstatymas iš vieno straipsnio. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Matau kolega J.Razma, prašom tarti žodį.

J.RAZMA. Mano pasisakymas nebus griežtai prieš, aš tik atkreipiu dėmesį, kad kolega Č.Juršėnas labai uoliai taiso visus įstatymus, kur anksčiau buvo vienas priesaikos tekstas, pažymint, kad galima prisiekti ir be paskutinio sakinio – „Tepadeda man Dievas“. Kadangi pačiam Č.Juršėnui tai yra tam tikra problema, tai tik kyla klausimas, ar čia negalime įžvelgti asmeninių interesų taip uoliai taisyti įstatymą ir susikurti didesnį patogumą sau, šiuo atveju, matyt, įsivaizduojant net ministrus ar kitus pareigūnus. Aš manau, kad nebuvo tokios ypatingos būtinybės dėl to taisyti įstatymą.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Primenu, kad pirmoje Lietuvos Respublikoje buvo priesaika ir pasižadėjimas. Priesaika su paskutiniu sakiniu, pasižadėjimas be paskutinio ir abu tekstai arba, kaip čia pasakius, teisiniai veiksmai buvo vienodai Lietuvoje vertinami. Tai kuo mes, antra Respublika, esame blogesni už pirmąją Respubliką. Tai čia toks mano atsakymas, dėl balsavimo motyvų gal ir aš galiu žodį pasakyti.

Taigi daugiau nėra norinčių, ar galime balsuoti? (Balsai salėje) Kas už tai, kad būtų priimtas Vyriausybės įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, prašome balsuoti.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai; už – 61, prieš – 1, susilaikė 8, įstatymas priimtas.

Prezidento rinkimų įstatymo 1¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3563 (svarstymas ir priėmimas)

Mielieji kolegos, aš siūlau dar imtis Prezidento rinkimų įstatymo 1¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Čia yra svarstymo stadija. Pranešėjai pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – J.Sabatauskas ir papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – A.Ramanauskas. Tada pats pirmininkas P.Papovas. Kol kas J.Sabatauskas dėl Prezidento rinkimų įstatymo 1¹ straipsnio, registracijos Nr.IXP-3563(2).

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį įstatymo projektą, atsižvelgė į Teisės departamento pastabas ir pritarė patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Papovas papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Prašom, gerbiamasis pirmininke.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė iniciatorių pateiktam projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoms niekas neužsirašė. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Mielieji kolegos, jeigu pasiūlyčiau ypatingą skubą, ar galima dabar priimti, sutapytume laiko? Niekas neprieštarauja, kad būtų ypatinga skuba? (Balsai salėje) Nereikia balsuoti? Ačiū. (Balsai salėje) Kai kurie prieštarauja? Gerai. Taigi kas už tai, kad būtų taikoma ypatinga skuba, prašom balsuoti. Čia mes gi vykdome Konstitucinio Teismo sprendimą, gerbiamieji kolegos.

47 Seimo nariai, užtenka. Tada imamės priėmimo. Čia yra du straipsniai. Ar reikia dėl kiekvieno straipsnio balsuoti, ar galime iš karto? Iš karto. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Mielieji kolegos, registruojamės ir balsuojame, ar priimame visą Prezidento rinkimų įstatymo 1¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 2 straipsnio pakeitimo įstatymą. Prašom balsuoti. Mielieji kolegos, primenu, vykdome Konstitucinio Teismo nutarimą. (Balsai salėje) Ten Prezidento, čia skirtingi įstatymai.

Užsiregistravo 70 Seimo narių; už – 60, susilaikė 7, įstatymas priimtas. Sėkmingai iriamės pirmyn.

Seimo protokolinis nutarimas dėl Nijolės Skučaitės peticijos

Imamės rezervinių klausimų. Gerbiamasis Einori ir gerbiamasis Sabatauskai, jūsų, kaip Peticijų komisijos siūlymai, t.y. pirmas yra nutarimas dėl Nijolės Skučaitės peticijos. Pranešėjas – V.Einoris. Siūloma pateikti ir priimti. Ruošiasi J.Sabatauskas.

V.EINORIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, vadovaudamasis Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų 28 punktu teikiu išvadą dėl N.Skučaitės peticijoje „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 39 straipsnio“ pateikto pasiūlymo išbraukti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje žodžius „ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos“. Trumpai tariant, pareiškėja siūlo pakeisti įstatymą taip, kad senatvės pensija būtų išmokama už visus uždelstus kreiptis dėl jos mokėjimo metus. Pavyzdžiui, pareiškėja tik po penkerių metų kreipėsi dėl senatvės pensijos jai paskyrimo ir mokėjimo.

Seimo Peticijų komisija 2004 metų birželio 1 d. posėdyje išnagrinėjo šį pasiūlymą ir atsižvelgusi į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktas neigiamas išvadas priėmė sprendimą atmesti šį pasiūlymą ir teikti Seimui išvadą dėl atmetimo. Komisija šį savo sprendimą motyvuoja tuo, kad peticijoje pateiktas pasiūlymas nuo 2002 metų pabaigos, kai buvo priimtas Valstybinių socialinio draudimo pensijų pakeitimo įstatymas, nustatęs, kad dirbantiems pensininkams mokama visa senatvės pensija, nėra aktualus, nes faktiškai tokių žmonių, kurie nesikreiptų dėl senatvės pensijos mokėjimo daugiau kaip 12 mėnesių, nėra. Teisės aktai negalioja atgal, todėl net ir patenkinus pareiškėjos siūlymą ir pakeitus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą taip, kaip yra siūloma, šis pakeitimas būtų taikomas tik ateityje. Todėl pareiškėjai pensija už praėjusius metus nebūtų išmokėta. Patenkinus pareiškėjos siūlymą reikėtų keisti visus valstybinių pensijų nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, mokslininkų valstybinės pensijos, karių ir pareigūnų valstybinės pensijos, teisėjų valstybinės pensijos, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų rentos mokėjimą reglamentuojančius įstatymus, kuriuose numatyta mokėti valstybines pensijas nuo teisės ją gauti atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių nuo dokumentų gavimo dienos.

Atsižvelgiant į tai prašyčiau Seimo narių pritarti šiai komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą dėl šio siūlymo atmetimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kokį žodį tarti, ar galime iš karto aprobuoti tokią Peticijų komisijos išvadą? (Balsai salėje) Galime. Ar bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Bendru sutarimu. Ačiū.

Seimo protokolinis nutarimas dėl Laimono Rudžio peticijos

Dabar kviečiu į tribūną J.Sabatauską. Antroji peticija, tai yra siūlomas protokolinis nutarimas dėl Laimono Rudžio peticijos. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Peticijų komisija šių metų birželio 1 dieną išnagrinėjo L.Rudžio peticijoje „Dėl teisės normų, kurios varžo žmogaus teisę bei trukdo siekti teisingos ir teisinės valstybės“ pateiktą pasiūlymą Teismų įstatymo 53 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip, kad teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį ir pradėjo dirbti darbą, numatytą teisinių pareigybių sąraše.

Komisija priėmė sprendimą tenkinti šį pasiūlymą bei teikti Seimui išvadą. Tokį sprendimą komisija priėmė išnagrinėjusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Seimo Teisės departamento, Teisingumo ministerijos, Teisės instituto, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto bei Teisės universiteto, Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų asociacijos pateiktas išvadas.

Šiuo metu Teismų įstatyme yra nustatyta, tiksliau, Teismų įstatymo 53 straipsnyje nėra aiškiai pasakyta, nuo kada pradedamas skaičiuoti teisinio darbo stažas. Įvertintina tai, kad teisinių pareigybių sąraše, kurį patvirtino Vyriausybė, yra pareigybės, kurias gali eiti asmuo tiek turėdamas bakalauro kvalifikacinį laipsnį, tiek magistro. Taigi būtų teisinga, jeigu teisinio darbo stažas būtų pradedamas skaičiuoti įgijus aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nepaisant to, kokį kvalifikacinį laipsnį įgijo – ar bakalauro ar magistro. Juo labiau jeigu asmuo, kuris yra įgijęs bakalauro kvalifikacinį laipsnį, ir toliau tęsia studijas siekdamas magistro laipsnio, tarkim, dieninėse studijose, jis tikrai neturi galimybės įgyti tos patirties, o kitas asmuo, pradėjęs dirbti teisinį darbą, kuris yra Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše, jau yra įgijęs tą patirtį. Tikrai ta patirtis negali būti nubraukta, o ji, kaip žinote, kaupiama visą gyvenimą.

Taigi komisija, pritardama piliečio siūlymui, mano, kad turėtų būti vienodai nustatytos sąlygos ir taisyklės, nuo kada būtų skaičiuojamas teisinio darbo stažas, tai yra įgijus bet kurį išsilavinimą – ar bakalauro, ar magistro, t.y. nuo to momento, ir pradėjus dirbti teisinį darbą, todėl komisija pritarė tam siūlymui ir teikia Seimui įstatymo atitinkamą pataisą.

Beje, noriu dar pažymėti, kad dabar galiojantis Advokatūros įstatymas numato, kad teisinio darbo stažas pradedamas skaičiuoti kaip ir šiame pasiūlyme. Tiesa, noriu paminėti, kad vis dėlto Teismų įstatymas, kai buvo priimtas… Teismų įstatymo 53 straipsnyje, kaip minėjau, buvo nustatyta, kad teisėju gali tapti asmuo, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, tačiau po 2 mėn. Seimas, priimdamas Teisimų įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą, jame įrašė tokią normą, kad tai laikytina magistro, kad tas išsilavinimas prilyginamas magistrui. Taigi šiuo atveju Seimas pats po dviejų mėnesių padarė gana didelį liapsusą. Tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar mes turime spręsti, gerbiamasis pranešėjau ir mielieji kolegos, tik vieną klausimą – ar pritariame protokoliniam nutarimui, kuriuo siūloma tenkinti petento, arba peticianto, prašymą? Ar galime pritarti tokiam protokoliniam nutarimui bendru sutarimu, o paskui jau būtų registruojamas atitinkamas Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, ir mes jį nagrinėtume normalia tvarka? Galim tenkintis? Ačiū. Bendru sutarimu tenkiname.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvados“ projektas Nr.IXP-3570 (svarstymas ir priėmimas)

Mielieji kolegos, pranešu, kad mes išnagrinėjome visus rezervinius klausimus, mes taip pat išsprendėme keletą klausimų, kurie turėjo būti po pertraukos, ir dabar grįžtame prie pirmojo klausimo. Noriu pranešti, kad Teisės departamentas artimiausiu metu pateiks savo išvadą, bet mes galime diskutuoti nepaisydami galimos išvados. Todėl dar kartą kviečiu gerbiamąjį kolegą V.Landsbergį į tribūną kalbėti darbotvarkės 1 klausimu. Svarstymas. Primenu, kad projekto registracijos Nr.IXP-3570. Ruošiasi A.Matulevičius.

V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Atėjo laikas įvardyti šios politinės akcijos tikslus. Jų buvo trys. Pirmasis, tiesioginis, visiems akivaizdus tikslas – tai pakartoti R.Pakso triuką: beatodairiškai meluojant apie „Mažeikių naftą“ laimėti rinkimus. Kiti du tikslai tarpusavyje panašūs: dūmų uždanga dėl tikrų nusikaltimų „Mažeikių naftos“ įmonėje ligi jos dalinio privatizavimo ir dūmų uždanga dėl daugelio tikrų LDDP aferų kitose didžiausiose įmonėse ir bankuose.

Taigi pirmiausia tai 2004 m. rinkimų kampanijų dalis. Nevykusios taktikos partija neįstengė eiti į rinkimus su pozityvia programa, todėl nutarė eiti puldama savo gąsdinamus ir niekinamus, triuškinamus priešus – Tėvynės sąjungą ir Valdą Adamkų.

Tėvynės sąjungą puola, taikydami publikos sampratą, kad jeigu teismas, tai jau ir kalti, o kad teismui patekta absurdiška išvada apie tai, kad ministras, vykdantis tai, kas Vyriausybės pavesta, pasirašantis tai, ką jam oficialiai, tiesėtu Vyriausybės aktu nurodė pasirašyti, tuo savo veiksmu nusikalsta, – tai jau atskira tema apie prokurorų kompetenciją. Pono Kazimiero Petraičio arkliui aišku, kad toks veiksmas negali būti apšauktas „neteisėtu“, bet politikoje svarbu, kad tik vyktų teismas ir dar būtinai reikalingu metu.

Einama ir prieš V.Adamkų, kaip ir numatyta, padarius išankstinę psichologinę išvadą, kad jis nemoka gintis. Nepasako, kad galutiniai rezultatai geri, tai eikit po velnių. V.Adamkaus triuškinimas buvo numatytas po pirmojo rinkimų rato, bet juntama pono Č.Juršėno nesėkmė vertė keisti taktiką, o gal tiesiog pasireiškė LDDP desperacija.

Neįrodžius niekam jokios kaltės, didžiausiu „kaltininku“ jau buvo skelbiamas V.Adamkus, grasoma, kad ir išrinkus jį Prezidentu „daugumiečiai“ organizuos apkaltą. Vištoms juokai, bet dalis rinkėjų galėjo susvyruoti, kai grėsmingai kalbėjo svarbus partijos veikėjas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ir premjero draugas.

Apie rinkimų spektaklį geriausiai kalba veiksmų kalendorius. Valdyba net specialų Seimo posėdį darė, kad suskambėtų trimitas prieš pat sekmadienio balsavimą. Ta patį sako tyrimo apribojimas siauru poros metų laikotarpiu ir dar išėmus iš R.Pakso Vyriausybės veiklą. Per pastaruosius 2 metus net ir mažai ką veikianti komisija galėjo palyginti 1990 m. pavasario ir rudens sutarčių projektus, kas liko po 5 mėn. intensyvaus bloginimo. Galėjo, bet neatliko net elementaraus tyrimo. O juk ponas V.Andriukaitis dar 2000 m. spalio 23 d. tvirtai skelbė, kad R.Paksui teks atsakyti už tyčinį sutarčių bloginimą. Štai V.Andriukaičio žodžiai spaudos konferencijoje: R.Pakso vadovaujamos Vyriausybės pasiūlymai „gerokai pablogino sutarties sąlygas“ (citatos pabaiga, pagal BNS). Atkreipkime dėmesį – patys siūlė pabloginimus. Paskui kas nors liepė V.Andriukaičiui patylėti, o galų gale ponui V.Greičiūnui nurodė visai išteisinti R.Paksą, E.Maldeikį ir J.Lionginą be jokio tyrimo. Daug panašių dalykų patvirtina, kad visas tyrimas nebuvo sąžiningas, tad ir jo svarbiausias propagandines išvadas buvo galima surašyti iš anksto. Nesustota net prieš įstatymo pažeidimą, kurį nurodė Etikos ir procedūrų komisija.

Antrasis akcijos tikslas – pridengti 1992–1996 m. „Mažeikių naftos“ įmonės ir „Lukoilo“ bei tarpininkų korupcines aferas. Generalinės prokuratūros oficialiais duomenimis, kuriuos aš neseniai susakiau teisimui, pateikta ieškinių už bendrą 58,6 mln. Lt sumą, priteista 12,5 mln. Lt. Dėl neūkiškumo ir aplaidumo sumokėta 14 mln. baudų. Vien baudžiamųjų bylų buvo keliama 110, kuriose teko panaikinti per 40 „stogų“ – neteisėtų procesinių nutraukimų ir stabdymų. Nuo 1992 m. pabaigos buvusio direktoriaus Bronislovo Vainoros ir kitų veiksmais iššvaistyta 9 mln. talonų ir 1,2 mln. Lt pasigrobė įmonės tarpininkės. Vien 1990–1999 m., tai yra per vienerius metus iki privatizavimo pradžios, Biržų filialui pagal vadovų suklastotus kontraktus padaryta žalos už 1,3 mln. litų. Vyriausybė savavališkai kaitaliojo akcizų ir PVM tvarką krosnių kurui ir dyzelinui ir (cituoju Generalinės prokuratūros pažymą, kurią pasirašė Česlovas Narinkevičius) Vyriausybė pati „sudarė sąlygas grobstyti valstybės lėšas“, valstybei 1992–1996 m. buvo „padaroma didelė žala“. Visi žino, kieno tada buvo Vyriausybė. Valdymo perdavimas kito mentaliteto žmonėms, anot naujo ministro Vinco Babiliaus, buvo vienintelė priemonė išardyti tą korupcinį voratinklinį.

O dabar šia dirbtine politine byla neieškoma tiesos, bet keliama kuo didesnė dūmų uždanga, kad tik įsipyktų visiems taip, kad daugiau niekas nenorėtų girdėti žodžio „Mažeikiai“. Tokių signalų jau girdėjome, atseit šią bylą užbaigus daugiau į tą pusę ir visą pavojingą „praeitį“ nebus grįžtama. Taip kai kas prasitarė daugiau, nei būtų norėjęs.

Trečiasis akcijos tikslas – dūmų uždanga ne tik „Mažeikių naftos“ įmonės 1992–1996 metų korupcijai…

PIRMININKAS. Laikas, kolega!

V.LANDSBERGIS. …bet ir tikro įmonių sunaikinimo aferoms. Prašau pridėti iš kitų kolegų, jie sutinka.

PIRMININKAS. Kolega, visiems vienodos taisyklės. Prašom pusę minutės.

V.LANDSBERGIS. Tai „Jūra“, „Inkaras“, „Banga“, „Oruva“, „Nuklonas“ ir t.t. Visų jų bendras vardiklis: EBSW/LDDP. Prisimintinas Valstybinis komercinis bankas, kurio išimtinai valstybinį kapitalą 1993 m. LDDP Vyriausybė leido papildyti privačiu kapitalu, o netrukus ir valdyti; nors valstybinę įmonę, bet privačiam akcininkui Gintarui Petrikui. „Jūros“, „Inkaro“, „Bangos“ ir kitų didžiųjų įmonių likimų palyginimas su „Mažeikių nafta“ labai iškalbingas. Ten sunaikintas ir valstybės turtas, ir darbo vietos. Čia įmonė ir darbo vietos išgelbėtos, įmonės akcijų vertė išaugo keleriopai – tai didelis valstybės pelnas, ir pati įmonė dirba pelningai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega! Jau 8 minutės…

V.LANDSBERGIS. Bet dėl anų sunaikinimų – visai tylu. Jokių pono V.Greičiūno komisijų. Dėl šio išgelbėjimo – prakeikimai ir baudžiamoji byla Lietuvos nepriklausomybės gynėjams. Ką tokia nesąmonė turi pridengti?..

PIRMININKAS. Ačiū. Aš labai atsiprašau. Aštuonios su puse minutės, na, reikia turėti šiek tiek sąžinės. O trūkstamą tekstą pridėkite prie protokolo. Gerai? Ačiū.

V.LANDSBERGIS. (Neperskaityta kalbos pabaiga) Tikriausiai numatomą visos energetikos Lietuvoje pajungimą Rusijos Vyriausybei. Didelio masto kiaulystei reikalinga itin tiršta dūmų uždanga.

Tuo tarpu triukšmu naudojasi ir dar pasinaudos ketvirtasis kompartijos ešalonas, siekiantis valdžios estafetės jau nebe Demokratinės darbo partijos, o tiesiog „darbo“ partijos pavadinimu. Jos eilėse kaip niekad gausu darbininkų klasės atstovų. Vadas viešai neigia Lietuvos okupaciją ir atkurtos Nepriklausomybės teisėtumą. Emocinis variklis, kaip ir bolševikų laikais – neapykanta „priešams“. Kaip tik tuo planavo pasinaudoti dabartinė LSDP, parodė kelią, lyg nesusivokdama, kokią duobę pati sau kasa. Išvadų tvirtinimas mechanine dauguma nepridės jai nė vieno balso, tik blogins teisinės valstybės ir demokratijos perspektyvas. Čia vertėtų stabtelti, ponai bičiuliai, ir surengti rimtą jūsų ideologinio štabo posėdį. Tai siūlome padaryti, o po to – kolektyviai redaguoti išvadas iš naujo.

PIRMININKAS. A.Matulevičius ir ruošiasi S.Lapėnas. Frakcijos vardu. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų būtų buvę geriau, jeigu šitas klausimas būtų buvęs svarstomas prieš kokius metus, bet yra taip, kaip yra. Šiandien galima bandyti įvairiai interpretuoti šią problemą, bet jos aktualumas, kol iki galo neišaiškinta, buvo ir bus labai svarbus šaliai, svarbus valstybei. Mano supratimu, šitos problemos aktualumas yra milžiniškas, nes padaryti nuostoliai turi būti vertinami keliais aspektais. Taip, komisijos išvadose prirašyta labai daug skaičių ir matome labai realius finansinių nuostolių skaičiavimus. Bet komisija, matyt, nepajėgi (ir negalime jai kelti tokio uždavinio) įvertinti moralinių nuostolių, kurie šiuo veiksmu buvo padaryti Lietuvai. Galų gale Lietuvos autoriteto sužlugdymas, kai labai atvirai užsieniečiai, daugelis iš tų, kurie dirbo „Williamso“ vardu „Mažeikių naftos“ įmonėje, aš tą asmeniškai esu girdėjęs, sakė, kad mes esame arba žiopliai, arba kvailiai, arba labai rafinuotai korumpuoti.

Man nesinorėtų, kad mes, mūsų Seimas, užtušuotume tai, kas buvo padaryta ir padaryta, matyt, sąmoningai darant finansinius, teisinius ir moralinius nusikaltimus, ir buvo daroma šioje salėje. Tarp kitko, pinigais buvo švaistomasi į kairę ir į dešinę, vien tiktai kaip (…) ieškojo Vilniuje namo, kuriame gyventų, buvo pasakyta agentams, kad pinigai nesvarbu, „Mažeikių nafta“ sumokės, ir daugybė kitų dalykų. Tarp jų paslaugos advokatų kontoroms.

Žodžiu, per tuos kelerius metus ir daug lietuvaičių padarė neblogą biznį, nors jiems jis lyg ir buvo legalus. Jaučio odos, matyt, neužtektų surašyti tai, kas buvo padaryta. Kalbama, kad „Mažeikių naftoje“ prieš tai buvo vagiama nafta arba naftos produktai, bet atėjus ponams iš „Williamso“ buvo vagiami pinigai, ir tai yra teisybė. Komisija šią dalį (reikia jai atiduoti pagarbą) iš tikrųjų privedė iki loginio taško ir tai įrodė.

Galime labai daug demagogiškai kalbėti, kaip kai kurie kalbėjo iš šios tribūnos ir dar kalbės, kad tai yra rinkiminė agitacija, bet faktai kalba patys. Kas trukdė ponams, tuo metu valdžiusiems šalį, pasikviesti rimtą Amerikos kompaniją, kuri dirbo Rusijos rinkoje ir kuri nebūtų mūsų maitinusi pažadais, kad bus pumpuojama į Lietuvą Kazachstano nafta, kuri bet kuriam, nors truputį nusimanančiam naftos versle… suprantama, kad Kazachstano nafta turi labai daug sieros ir jokia valstybė savo vamzdžiais jos nepraleis, nebent ją sumaišius su Rusijos nafta, kuri sumažina sieros kiekį.

Taip mus maitino keletą metų ir dabar dar mus maitina tais pažadais, kad kitaip pasielgti nebuvo galima. Buvo galima kitaip pasielgti ir protingiau pasielgti, bet reikėjo vienintelio noro – nevogti ir nebūtų korumpuotiems. O šiandien lieka, matyt, tiems autoriams sąžiningai pasakyti: taip, suklydome, padarėme ne taip ir labai už tai atsiprašome valstybės, o teisėsaugos organams ir mums, politikams, ir ypač politikams, esantiems valdžioje, nubausti tuos, kurie yra kalti.

Mano supratimu, komisija padarė ir vieną blogą dalyką. Aiškiai išvadose parašyta, kad nebuvo įvertinti valstybės tarnautojų ir aukštų politikų veiksmai pažeidžiant įstatymus ir sulaužant Konstituciją bei duotą priesaiką. Man atrodo, tai yra didžiulis minusas, kurį, matyt, reikėtų ištaisyti. Mes galėtume Seime pasielgti labai išmintingai patvirtindami pateiktas išvadas, kurios tikrai nekelia abejonių ir jų demagogiškai nenuginčysi, nes tai yra faktai.

Antras dalykas, priimti nutarimą ir pratęsti komisijos darbą, kol bus įvardyta ir asmeninė politikų atsakomybė, konkrečių asmenų, kurie ir dabar užsiima politine veikla. Tai yra tų žmonių, kurie priiminėjo sprendimus konkrečiai dėl vienos įmonės. Juk būtent Seimo salėje buvo priiminėjami tie sprendimai.

Aš suprantu, kad šiandien galima kaltinti buvusius ministrus J.Lionginą, E.Maldeikį, bet pabandykite šiandien atsistoti į jų vietą ir pabandykite įtikinti tą mažąją buvusią daugumą. Šiandien ir mūsų dauguma nesugeba įtikinti10 žmonių, kad juoda yra juoda, o balta yra balta. Jie kaip kalbėjo, taip ir kalba.

Taigi aš užjaučiu kolegas, nes jiems buvo nelengva priimti tuos sprendimus, kuriuos, matyt, tada vienintelius teisingus ir priėmė ir šaliai pasakė, kad taip daryti negalima. Man atrodo, šitas svarstymas yra dar ir kitkuo labai svarbus. Pinigų negrąžinsi, bet galbūt jaunoji karta ir ateinantys į politiką jauni žmonės supras, kad taip daryti negalima, kad vieną kartą valstybėje bus pasakyta, kad reikia baigti elgtis nedorai ir nesąžiningai, ir jokie demagoginiai išvedžiojimai neatstos padarytos žalos.

Man atrodo, tai yra vienas iš svarbiausių šitos pono V.Greičiūno vadovaujamos komisijos išvadų ir mūsų Seimo svarstymo rezultatų. Mano supratimu, kad ir kas būtų, jeigu mes pakėlėme karteles Prezidentams, jeigu mes keliame atsakomybės karteles valdininkams, Vyriausybės tarnautojams, mes turime pakelti šią kartelę ir politikams. Negalima slėptis už kolegialių kolektyvinių sprendimų. Kiekvienas turi prisiimti asmeninę atsakomybę, ką jis tuo metu darė.

O dėl „Mažeikių naftos“ niekas nesako, kad kalti vien amerikiečiai. Iš tikrųjų lietuviai patys tai pasiūlė ir patys tai padarė. Kita vertus, buvo padarytas ir didžiulis nuostolis mūsų santykiams su JAV, kai buvo bandoma parodyti, kad jų valstybės departamentas tiesiog įsakmiai reikalauja daryti tą arba tą. Iš tikrųjų taip nebuvo. Tik buvo bandoma parodyti, nes jų valstybės institucijos irgi nesikiša į privatų verslą, taip, kaip bandoma kartais daryti Lietuvoje. Mano supratimu, reikia Seimui balsuoti ir pritarti išvadoms, o komisijos darbą arba atnaujintos komisijos darbą pratęsti, kol bus įvardyti asmeniškai kalti žmonės, politikai, priėmę sprendimus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu S.Lapėną. Ruošiasi A.Plokšto. Abu kalba frakcijų vardu. Prašom, 7 minutės.

S.LAPĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kolegos! Iš tiesų šios komisijos darbe galime atkreipti dėmesį į daugelį pastebėjimų, tačiau aš ir mano kolega G.Šileikis daugiausia dėmesio skyrėme tam, kad komisijos darbe nebuvo išvengta politinio šališkumo ir noro gauti kaip galima didesnių politinių dividendų tiriant šią bylą. Man atrodo, gana daug tiek ekonomistai, tiek politologai ir kitų sričių specialistai jau yra išsakę savo nuomonių apie tai, apie šios komisijos darbą. Vėl norėčiau sugrįžti prie to, kad komisijos išvados buvo formuluojamos tik pagal tuos faktus, kurie buvo parankūs šiandieninei valdančiajai daugumai, o tuos faktus, kurie ne itin parankūs, paliekant stenogramose, prisegtose prie tyrimo medžiagos, prie išvadų jų visiškai neprijungiant.

Todėl norėčiau atkreipti dėmesį, kad atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų komisijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad komisijos nustatytos aplinkybės turi būti patvirtintos dokumentais ar kitais įrodymais, nepritariame komisijos išvados konstatuojamosios dalies dėl valstybės pareigūnų, dalyvavusių ir dariusių įtaką priimant sprendimus dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo 4 punkte išdėstytai išvadai, kad akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese aktyviai dalyvavo ir esminiams sprendimams įtakos turėjo Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Iš tiesų tai yra klaidinga nuostata, besiremianti tik konstitucine prievole Prezidentui vadovauti Valstybės gynybos tarybos posėdžiams. Akivaizdu, kad vien tik šia konstitucine pareiga remiantis daryti tokią išvadą yra ne visai tikslu, nebent jeigu turimi visai kiti politiniai motyvai.

Daug medžiagos liudija tai, kad V.Adamkus vadovaudavo šiems Gynybos tarybos posėdžiams, kaip Konstitucijos įpareigota, tačiau iniciatyvos teisė dažniausiai būdavo pareikšta Vyriausybės. Dar daugiau, daugelis liudytojų patvirtino tai, kad kai derybos pasiekdavo gana kritinį tašką, kad galėjo būti nutrauktos, būtent Vyriausybės vadovai siekdavo, kad šie klausimai būtų svarstomi.

V.Adamkus, paremdamas sutartį ir svarstydamas ją Valstybės gynybos taryboje, rėmė tik patį principą, kad akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ turėtų būti privatizuojama Vakarų kilmės kapitalu. Bet kai susipažino su konkrečiomis detalėmis, savo paramą sutarčiai nutraukė ir tą pareiškė oficialiai. Komisija šioms faktinėms aplinkybėms, manau, pernelyg mažai dėmesio skyrė.

Antras momentas. Komisija nustatė tokį faktą, atsižvelgdama į surinktus įrodymus, kad Rolando Pakso vadovaujamai Vyriausybei iš esmės nepavyko pagerinti sutarties sąlygų. Deja, pats komisijos pirmininkas V.Greičiūnas yra linkęs teigti, kad skaičiai nekvepia ir juos turime priimti tokius, kokie yra. Komisijai dirbant buvo pateikti skaičiai, kad valdymo išlaidos, patirtos R.Pakso Vyriausybei pataisius sutartines sąlygas, padidėjo trigubai, negu būtų sumokėta už valdymo paslaugas pagal G.Vagnoriaus ir Vinco Babiliaus tuometinį parengtą susitarimą. Ir visai nedaro prielaidos, kad šie faktai, na, yra tas pat kas balsavimo metu apsispręsti, ar du kart du yra keturi. Tai yra akivaizdi tiesa, iš esmės ji sunkiai paneigiama, tik kažkodėl ji nesuranda vietos išvadose.

Ir trečias momentas. Vis dėlto pripažįstu, kad tuometinis Seimas iš tiesų turėtų atsakyti už priimtus sprendimus. Bet stebina, kai nesvarstomi tokie svarbūs, mano akimis žiūrint, dalykai, kad tuo metu opozicija kažkodėl nutraukė rengiamą, organizuojamą referendumą dėl valstybės valdymo kontrolės ir sprendžiamosios galios reorganizuotoje akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“. Juk iš esmės, jeigu šis referendumas būtų įvykęs, šiandien mes šio klausimo nesvarstytume, ir, ko gero, „Mažeikių naftos“ privatizavimo procese būtų priimti ekonomine logika pagrįsti sprendimai, o ne politinės valios išraiška privatizuoti vienaip ar kitaip. Šiuo atveju, manyčiau, ne suabsoliutintas Seimas atsako, ne tik valdančioji dauguma, bet ir tuo metu opozicijoje buvusi LDDP.

Dar vienas momentas, kuris man leistų teigti nepasitenkinimą šiomis komisijos išvadomis, yra tas, kad Konstitucinio Teismo išvados pateikus šias išvadas Seimui yra skirtos ne tik R.Pakso asmeniui arba jį remiantiesiems. Jos yra skirtos ir mums, nes jose kalbama apie valdžių atribojimą, apie tai, kad kiekviena valdžia turi spręsti savo kompetencijos klausimus.

Liberalų ir centro frakcija laikosi nuostatos, kad komisijos išvadas reikėtų patvirtinti kaip tarpines, pati komisija turėtų tęsti darbą ir detaliau išnagrinėti visas aplinkybes, kad būtų galima pateikti objektyvias išvadas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A.Plokšto. Ruošiasi J.Jurkus. Jeigu jo nėra, tada R.Juknevičienė.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai…

PIRMININKAS. Prašom arčiau mikrofono.

A.PLOKŠTO. Prašyčiau mano laiką pridėti ponui J.Jurkui.

Aš iš šios tribūnos 1998 metų rugsėjo 24 dieną, kai šiame Seime prasidėjo svarstymai dėl „Williamso“, sekiau trumpą pasaką apie ūkininką ir karvę. Tie, kurie tada buvo Seime, galbūt atsimena. Po šio sprendimo Seimas labai stipriai pasikeitė, ypač konservatorių pusė, todėl daugelis žmonių to girdėti negalėjo. Esmė buvo labai paprasta.

Buvo ūkininkas, turėjo karvę. Karvė pradėjo dvėsti. Atėjo kaimynė iš už balos ir pasakė, kad tą karvę įvertina 50 litų, bet tų 50 litų nedavė, pasakė, kad šieno pirks tai karvei ir paims ją. Tada mes puikiai žinojome, kad tai nėra privatizavimas, tai įmonės paėmimas.

Ką mes šiandien turime? Šiandien komisija tą faktą, kuris tada, 1998 metais, buvo akivaizdus, dar kartą pasakė garsiai. Kažkodėl kilo baisus triukšmas, nors pagal ekonominį mechanizmą komisija jį įvardijo tokį, koks jis yra. Aišku, dabar galima ieškoti kaltų ir ilgai rodyti vieniems į kitus pirštu, bet faktai yra tokie. Konservatorių valdymo laikais šį įmonė atsidūrė tokioje padėtyje, jog buvo griebtasi tokių žingsnių. Mes tada buvome prieš tai ir šiandien manome, kad buvo padaryta klaida, tuo labiau kad visa valdžia buvo lietuvių rankose.

Kaltinti Rusijos krizę, aišku, nėra jokios prasmės, nes tada ji dar nebuvo prasidėjusi.

Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną pono A.Kubiliaus išvadų punktą, kuriame parašyta, kad įmonė kasmet sumoka 2 mlrd. mokesčių. Kas yra mokesčiai? Dauguma – akcizas už kurą. Tie patys mokesčiai būtų mūsų biudžete, jeigu apskritai ta įmonė nieko negamintų, viską pirktume iš užsienio. Tada jis būtų sumokėtas kitoje vietoje, bet taip pat patektų į Lietuvos biudžetą. Todėl šis argumentas, atvirai šnekant, nėra iki galo sąžiningas. Tada buvo šio sandėrio ir politinis aspektas. Iš šios tribūnos ponas V.Babilius pasakė, kad neleisime Ivano prie vamzdžio. Pažiūrėkime, koks išėjo rezultatas.

Rezultatas gautas būtent toks, kad Ivanas yra prie vamzdžio, ir dar tokiomis sąlygomis, kurių niekada negautų, jeigu ateitų pats. Ir tada ne tik „Williams“ vaikščiojo po frakcijas, tada buvo mūsų susitikimas, beje, su „Jukos“. Būtent „Jukos“ atstovai atėjo pas mus ir pasakė, kad „Williams“ yra gera kompanija ir Lietuvai bus labai gerai, jeigu „Williams“ paims „Mažeikių naftą“. Aš tada paklausiau Aleksandro Abišalos, ar neatrodo jam, kad tai iš anksto suplanuota ir po tam tikro laiko „Mažeikių nafta“ atsidurs „Jukos“ rankose. Atsakymas buvo toks: „Rusai nesugeba taip toli planuoti“. Toks buvo atsakymas 1998 metais. Šiandien vaizdas yra toks, kad, atrodo, šį kartą rusai tikrai buvo neįvertinti, nes rezultatas yra akivaizdus.

Baigdamas norėčiau pasakyti apskritai vieną politinę išvadą. Dabar ypač dešinieji ir kitos partijos apskritai kalba apie tradicinių partijų krizę ir apie populizmo bangą. Populizmo banga atsiranda tada, kai rinkėjai nustoja suprasti valdžią. Šis žingsnis – „Mažeikių naftos“ atidavimas kompanijai „Williams“ – ir buvo toks žingsnis, kurio rinkėjai tikrai nesuprato, nesuprato visiškai. Jeigu mes šnekame, kur yra populizmo šaknys ir iš kur jos atsiranda, tai šis sprendimas buvo tas postūmis, nuo kurio populizmas ir prasidėjo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kaip tik turėsite progos tą žodį pasakyti iš tribūnos. Kviečiu R.Juknevičienę. (Balsas salėje) Prašom. Jūs žinote, kad pagal Statutą galima keisti kalbėtojų eilę, priklausomai nuo turinio, o čia artėja suprantamas ir aiškus kalbos turinys. Prašom. (Balsai salėje)

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Pirmininke, aš tikrai taip norėjau kalbėti po mano paties mėgstamiausio Seimo nario pono J.Jurkaus.

PIRMININKAS. Maniau, kad aš mėgstamiausias.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gaila. Gerbiamieji kolegos, prisidėdama prie Seimo Pirmininko sveikinimų, pirmą kartą susirinkus po pastarųjų rinkimų, aš noriu nuoširdžiausiai padėkoti Socialdemokratų frakcijai, valdančiajai daugumai, ponui V.Greičiūnui asmeniškai, kaip būdavo anais laikais kalbama, už tikrai didelį indėlį į tai, kad Tėvynės sąjungai visai neblogai pavyko ką tik pasibaigusiuose Europos Parlamento rinkimuose. Jūs tikrai pridėjote daug balsų, konsolidavote mūsų rinkėjus, už tai žemai lenkiu prieš jus galvą.

O jeigu rimtai apie šį nutarimą ir projektą, tai aš labai nuoširdžiai sakau, kad jis galėjo būti daug griežtesnis. Jeigu jūs būtumėte nusprendę, o galbūt bus pratęstas komisijos darbas ir jūs nuspręstumėte A.Kubilių ir V.Landsbergį išvesti į kalėjimą tiesiai iš Seimo salės, tai labai nuoširdžiai tikrai dar kartą būtų proga padėkoti jau po Seimo rinkimų už didelį indėlį mūsų partijos labui. Būtinai reikia pratęsti komisijos darbą, nes išvados, kaip sakiau, vienas dalykas, yra per švelnios, o antras dalykas, trūksta esminių dalykų. Išvadose nėra esminio atsakymo – o kas gi atsitiko su „Mažeikių nafta“? Būtų gerai palaukti ir komisijos EBSW veiklai ištirti darbo pabaigos, kad EBSW komisijos pirmininkas, kuris prieš mane kalbėjo, galėtų žmonėms, visai Lietuvai girdint tiesiai papunkčiui palyginti: „Mažeikių nafta“ dirba, „Banga“ su 7 tūkst. darbuotojų – ne; „Mažeikių nafta“ su 3,5 tūkst. žmonių turi darbą, „Inkare“ ir daugybėje kitų įmonių, deja, to darbo nėra; „Mažeikių nafta“ modernizuojama ir plečia savo veiklą, o „Jūros“ neliko nė kvapo Lietuvoje; „Mažeikių naftai“ suteiktos paskolos su valstybės garantija grąžinamos, ir 400 mln. Lt jau dabar iš palūkanų įmokėta į biudžetą, o pinigai, sukišti į „Tauro“ banką, išgaravo kaip kamparas. Socialdemokratų jautrumas žmonėms atsiskleidė pono A.Plokšto kalboje. Jam mat geriau būtų arba tas pats būtų ir biudžetas tą patį gautų, jeigu „Mažeikių naftos“ iš viso nebūtų likę. Tai kur tie darbuotojai, mielieji ponai socialdemokratai? Kur jūsų jautrumas? Tie žmonės turėjo eiti į gatvę, tie 3,5 tūkst. žmonių turi eiti į gatvę pagal jūsų logiką? (Balsai salėje)

Apie darbą, Ivano valdymą. Ponas english, amerikietis, šiandien užsiima vadyba ir vadovauja „Mažeikių naftai“. Tai yra esminis skirtumas nuo J.Jurkaus proteguojamo „Lukoil“. Šiandien Č.Juršėnas pagal šiuos sprendimus, kuriuos jūs, ponai socialdemokratai, priimsite, apsispręs, už ką kviečia balsuoti savo rėmėjus, už Rusijos specialiųjų tarnybų remiamą kandidatę, ar už garbingą Lietuvos vardą pasaulyje. (Balsai salėje) Kartu sprendžiamas klausimas, ar kairieji savo kartu su „Gazpromu“ sugyventam kūdikiui, kuris demagogija, įžūlumu ir polinkiu meluoti gerokai praaugo tėvelius, įduos į rankas beisbolo lazdą V.Adamkui mušti. Taigi, ponai, apsispręskite. (Balsai salėje, plojimai)

PIRMININKAS. Kviečiu J.Jurkų. Ruošiasi A.Kubilius. (Balsai salėje) Neperduodama. 5 min., ir taškas.

J.JURKUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, sudarius komisiją, paprašius iš Prezidentūros dokumentų, buvome apkaltinti politikavimu. Prasidėjus prezidentiniam skandalui, 5 komisijos nariai išėjo, todėl komisijos darbas užtruko, be to, kai kurie kolegos ir praleido… Atiduoti beveik 47% akcijų Lietuvos naftos kompleksui ir neuždirbti nė cento, o tik nuostolius – tai turbūt bus vienas iš gėdingiausių XX amžiaus Lietuvos istorijoje įvykių. Skaudžiausia, kad šioje pasiutpolkėje šoko ir tuometiniai Prezidento patarėjai, ponas Raimundas Mieželis, Albinas Januška, įtraukdami ir Prezidentą V.Adamkų. 1997 m. Europos reikalų ministrei Laimai Liucijai Andrikienei buvo pravesta organizuoti tarptautinį konkursą dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo. Analogišku būdu buvo pasirinktas privatizavimo patarėjas bankas „Paribas“. Jis netrukus informuoja ministrę, jog ūkio ministras Vincas Babilius slapčia su „Williams“ pasirašo susitarimą 1998 m. vasario 11 dieną. Šis susitarimas iš esmės nulėmė Lietuvos naftos komplekso likimą. Kompaniją „Williams“ atveda kažkoks irakietis Hrethas Galilas. Keisčiausia man, kad lietuvius koneveikia ir baudžia, jeigu šie veda derybas su Rusijos bendrovėmis, o „Williams“ leidžiama derėtis su bet kuria Rusijos naftos bendrove ir netgi pažadama padėti jai derėtis. Be to, ši kompanija atleidžiama nuo bet kokios atsakomybės, kuri gali kilti dėl Rusijos akcininko ar akcininkų pasirinkimo. 14 puslapis, Lietuvos Respublikos ir „Williams“ derybų korespondencija.

Nuo 1997 m. gruodžio 1 d. iki akcijų pirkimo pasižadama apmokėti visas „Williams“ išlaidas. O kur dar garsioji 1998 m. rugsėjo 11 d. laikinoji valdymo paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią „Williams“ darbuotojams mokama 1000 dolerių už darbo dieną, plius apmokamos kelionės, persikėlimo ir kitos išlaidos, įskaitant ir pasilinksminimus? Apklausus 52 liudininkus (gaila, kad vėlai sugalvojome, būtų buvę neblogai apklausti kai kuriuos „Williams“ atstovus) aiškėja, kad dauguma žmonių jautė atsakomybę savo tautai, tačiau greitai buvo išprašyti iš darbo. Jie, būdami geri specialistai, savo darbo žinovai, stengėsi padėti Vyriausybei, Seimui ištaisyti padarytas klaidas, siūlė kitus privatizavimo variantus, bet su jais buvo labai greitai susidorota. Panaikinta ministerija, ministrė L.L.Andrikienė (…). Naftos komplekso vadovai Gediminas Kiesus, Vidmantas Mackevičius, V.Gedvila, I.Dološickis, A.Ranko ir kiti specialistai, išdrįsę kritikuoti projektus, buvo priversti išeiti. Daugelis kalbėjo, kad, gavęs bent trečdalį garantijų, kurias gavo „Williams“, Lietuvos naftos kompleksas būtų dirbęs sėkmingai ir pelningai. Ką reiškia suprasti, kaip ponas V.Landsbergis savo ranka taiso Vyriausybės nutarimą? Apie tą rašo: atpirkimo ožiams dirigavo galinga ranka. Gerbiamieji, čia ne šiaip sau pataisa, o, švelniai tariant, valstybės interesų išdavimas. Jeigu kartą Seime nusprendėme, kad atsakingai vertinsime visų pareigūnų darbą, tai, manyčiau, būtų būtina sudaryti dar vieną komisiją, kuri atsakingai įvertintų ponų V.Landsbergio, G.Vagnoriaus, A.Kubiliaus bei kitų, tarp jų ir V.Babiliaus veiklą, kokią įtaką darė Prezidentui V.Adamkui Konservatorių partijos nariai, kokia konkrečiai pono V.Adamkaus kaltė, koks vaidmuo Seimo narės I.Degutienės, kitų Seimo narių, buvusio teisingumo ministro Gintaro Balčiūno ir kitų pareigūnų, liudytojų žodžiais tariant, dėl šios gėdingos sutarties, žeminančios Lietuvą. Gal tai valstybės interesų išdavimas? 30 puslapis, apklausos medžiaga.

Man labai skaudu, kad po šio sunkaus komisijos darbo norima padaryti politinį šou. Esu įsitikinęs, kad 20–30% komisijos medžiagos sėkmingai papildys Generalinės prokuratūros darbą ir kartu iškels papildomų klausimų man, kaip mažeikiečiui, o kartu ir esančiam čia, salėje. Susipažinus su medžiaga, apklaustųjų parodymais, mažiausiai bent 3–5 buvę pareigūnai sulaužė priesaiką ir neturi daugiau teisės dalyvauti kuriant Lietuvos ateitį. Nesiimant jokių veiksmų mūsų Seimui, kitoje kadencijoje iš čia esančių liksime 30–50 Seimo narių. Dabar keletas faktų.

Prieš akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ atiduodant „Williamsui“, Mažeikiai buvo vienas iš stipriausių ekonomine prasme rajonų, po atidavimo – didžiausia bedarbystė, šoktelėjo iki 25%. 1997 metus „Mažeikių nafta“ baigė pelningai, nors nuo 1990 m., jeigu atidžiai pažiūrėtume ekonominę lentelę, tik 1995–1996 buvo truputį blogesni, per abu 57 mln., bet „Williams“ kaip pavyzdys – 2001 m. 287 mln. nuostolių ir už tai, už tokį darbą užmokama 54 mln. Atėjus „Williams“, bankrutavo Mažeikių „Gairė“, (…) ir daugelis kitų smulkesnių įmonių. Mūsų, mažeikiečių, paskaičiavimais, per 2 tūkst. šeimų neteko pragyvenimo šaltinio. „Williams“ konsultantai revizuodami šių įmonių pasirengimą būsimiems rekonstrukcijoms darbams, privertė įmones prisipirkti naujų įrengimų, technikos, atsisakyti konkursų kituose miestuose ir valstybėse, nes jeigu ne rytoj, tai poryt prasidės stambūs rekonstrukciniai darbai. Belaukiant šių darbų, išleidus apyvartines lėšas įrengimams, įmonės žlugo, o remonto darbai pradedami tik dabar. Tai, ką aš kalbu, paliudys daugybė žmonių, jeigu tik bus sudaryta kita komisija. Tai tik mažas pavyzdys iš daugelio „Williams“ konsultantų žygdarbių.

Pabaigai. Prieš keletą metų mes manėme, kad vienas „Williams“ vadovų ponas Dž.Bumgarneris turėjo atsistatydinti dėl iškilusių problemų su JAV teisingumo institucijomis. Žinodami amerikiečių griežtą teisėsaugos požiūrį į (…) ir kitų koncernų skandalą, galėtume kreiptis, kad jie išreikštų savo požiūrį šiuo klausimu. Jiems pateiktume bent pagrindinius tokius sutarties ir apklausos dokumentus. Kartu jie atsakytų ir į kylantį klausimą, ar galėjo ambasadorius Lietuvoje, ponas…

PIRMININKAS. Laikas.

J.JURKUS. …teisėtai įsidarbinti „Williamse“. Turima informacija JAV valdininkas negalėjo 12 mėnesių po darbo ambasadoje ateiti dirbti į šią kompaniją. Gavę atsakymus į iškilusius klausimus, nei socdemai, nei konservatoriai bei kitų partijų atstovai negalėtų šiuo klausimu politikuoti. Aš manau, geriau greičiau ir viską išanalizuoti iki galo, nekreipti dėmesio į politikavimą, negu pasakyti, kad per vėlu. Manyčiau, kad būtų neblogai Seimui atspausdinti tą visą medžiagą, išdalyti į Lietuvos bibliotekas ir žmonės patys nuspręstų, kas čia yra kaltas. O dėl ryšių su „Lukoilu“, tai aš norėčiau pasakyti, kad ponas V.Landsbergis turėtų prisiminti, kad jo knygelę taip pat apmokėjo „Lukoilas“. Jeigu reikės, pateiksime dokumentus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs ne viską perskaitėte, taip pat kaip ir V.Landsbergis galėsite pridėti prie stenogramos.

Taigi dabar kviečiu A.Kubilių, ruošiasi J.Veselka. (Balsai salėje) Repliką tiktai po to, po diskusijų. Aš labai atsiprašau, tvarka yra tvarka.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Seime! Noriu visų pirma kreiptis į dar šiek tiek gerbiamus socialdemokratus, savo valia tapusius Viktoro klapčiukais mušant konservatorius. Ką mes šiandien svarstome? Manau, kad svarstome socialdemokratų laidotuvių komisijos išvadas. Tai yra faktas ir tai rodo rinkėjų apsisprendimas. Aš noriu prisijungti prie R.Juknevičienės padėkos, nors man, be abejo, gaila, kad Lietuvos kairė, galėjusi tapti europietiška, šitaip save laidoja, tokiais ryžtingais veiksmais. Ką padarysi.

Dabar prie išvadų. Ką mes išgirdome iš viso dvejų metų darbo išvadų, kad atsakingi konservatoriai, nes jie, pasirodo, 1996–2000 m. buvo valdžioje. Tą pagaliau Lietuvos žmonės sužinojo. Tam reikėjo dvejų metų komisijos darbo. Antras rezultatas, kurį išgirdome ir kurį čia pakartojo mano kolega, kažkada taip pat buvęs fizikas A.Plokšto, kurį visada laikiau racionaliu ir išmintingu žmogumi, kad, pasirodo, Lietuvos Respublikos įstatymuose, Privatizavimo įstatyme ir Akcinių bendrovių įstatyme numatytas įmonės akcijų pardavimas didinant įmonės akcinį kapitalą ir išleidžiant papildomas akcijas – toks akcijų pardavimas, pasirodo, yra įmonės atidavimas. Ypač kai tai įvyksta konservatorių valdymo metu. Kai tą padaro A.Brazausko Vyriausybė, parduodama dar 1/3 akcijų „Jukos“ kompanijai, tai kažkaip šioje vietoje jau tas nėra vadinama atidavimu. Galima tokius dalykus iš tikrųjų nagrinėti labai rimtai, tai, kas yra užrašyta komisijos išvadose. „Vyriausybė neatlygintinai perleido „Williams“ nuosavybėn 19 mln. akcijų“. Tai ar Vyriausybė perleido vis dėlto, ar įmonė išleido akcijų emisiją ir už tą emisiją „Williams“ sumokėjo 300 mln. litų? Kaip čia yra iš tikrųjų? Lyg ir iš tikrųjų faktai yra žinomi, bet kai juos parašo ponas V.Greičiūnas, tai tie faktai pasidaro kažkokia pasaka. Ir iš tos pasakos laimi konservatoriai, bet pralaimi socialdemokratai, tai reikia pagaliau šiek tiek galvoti, laimi Darbo partija. Jeigu socialdemokratų užduotis šiandien yra kaip nors sustiprinti Darbo partiją, nes kažkas liepė tapti Darbo partijos klapčiukais, ką padarysi. Nors gaila, kad Lietuvoje kairė pusė išgyvena tokią didelę krizę.

Dar toliau. „Valstybei priklausančių akcijų pardavimas“. Komisijos išvadose pasakyta, „valstybei priklausančių akcijų pardavimas, atsižvelgiant į dabartinius įmonės veiklos rezultatus, laikytos nesėkmingiausiu tarp visų Centrinės Europos naftos perdirbimo įmonių privatizavimo“. Taip teigia komisija, remdamasi Valstybės kontrolės komisijos išvada. Bet, kolegos, Valstybės kontrolė šias išvadas parašė 2001 m., kai įmonė iš tikrųjų dirbo nuostolingai. Bet ponas V.Greičiūnas, sugebėdamas pacituoti Valstybės kontrolės išvadas, užmiršo nurodyti, kokia data. Ką šiandien sakytų Valstybės kontrolė apie šiandieninius įmonės rezultatus, niekas nežino. Bet palyginam 2001 m., imam ir parašom, ir dar parašom – valstybei priklausančių akcijų pardavimas. Tai ar valstybės akcijų kiekis nors kiek sumažėjo? Vienetais? Nė vienos akcijos valstybė neprarado, nes papildoma akcijų emisija nėra valstybei priklausančių akcijų pardavimas. Yra elementarus dalykas. Aš – fizikas, ponas V.Greičiūnas lyg ir ekonomistas. Šioje salėje yra dar daugybė ekonomistų. Aš bandau žiūrėti jiems į akis ir galvoju, gerbiamieji kolegos, ar galima dar didesnių nesąmonių parašyti. Žiūriu į rimtų žmonių akis ir galvoju, kaip jie balsuos už tokias nesąmones. Ir kokį menką sąžinės likutį reikia turėti, kad balsuotum už tokius tekstus. Balsuotum ramiai, neabejodamas, štai dėsim per konservatorius su šitokiais tekstais, duosim šaliai anglies, nors ir menkos, bet pakankamai ir turėsime rezultatą.

PIRMININKAS. Laikas.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, žinot, 1998 m. Rimvydas Valatka „Lietuvos ryte“ kritikuodamas tuometinę konservatorių Vyriausybę rašė: „Jeigu po penkerių metų, kai jau galbūt konservatoriai nebus valdžioje, „Mažeikių naftos“ įmonės akcijos po to, po akcijų pardavimo „Williams“ kompanijai, bus ženkliai pabrangusios ir valstybė galės iš to uždirbti, tai Mažeikių centre reikėtų statyti konservatoriams, konkrečiai ministrui V.Babiliui ir tuometiniam premjerui G.Vagnoriui, paminklą“. Gerbiamieji kolegos, aš turiu pasakyti, kad graudu matyti galėjusios rimta tapti Socialdemokratų partijos likimą, kai jai atstovauja pagrindiniai ideologai ponas J.Jurkus, ponas B.Bradauskas ir ponas V.Greičiūnas. Kai LDDP į pabaigą pagrindiniais kalbėtojais tapo Albinas Albertynas ir Vytautas Petkevičius, tai buvo LDDP pabaiga.

PIRMININKAS. Jo, grėsmingai. Dabar J.Veselka kitaip aiškins. Ruošiasi V.Šustauskas. Kolega J.Veselka Valstiečių frakcijos vardu, taigi 7 minutės.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, labai blogai, kad toks rimtas klausimas iš esmės pavirsta į žaidimą – tu man, aš tau. Bet aš norėčiau netradiciškai pažvelgti į sutartį su „Williams“ dėl AB „Mažeikių nafta“ perleidimo.

Padarykime prielaidą, kad šią sutartį lėmė strateginiai, politiniai interesai, o ne korupciniai ar kitokie, grupiniai. Padarius šią prielaidą, aišku, kad konservatoriai ir krikdemai, pasirašydami antiekonomišką sutartį, turėjo vadovautis neįsileidimo rusų kapitalo į Lietuvos naftos ūkio politinę strategiją. Šią strategiją labai tiksliai ir ūkiškai išreiškė buvęs ūkio ministras V.Babilius: „Neprileisiu Ivano prie vamzdžio“. Panagrinėkime, kaip ši strategija tinka prie šiandieninės Vakarų pasaulio geopolitikos ir ar ši Ivano neįsileidimo politika neprieštarauja Dievo sukurtam pasauliui. Ką daro Vakarų pasaulis rusų naftos ūkio atžvilgiu? Trumpai ūkiškai šnekant, jis jį perka. Vakarų kapitalas jau yra prasiskverbęs į visas Rusijos naftos, dujų kompanijas. Kodėl jie taip daro? Gal manote, kad iš meilės Rusijai? Ne. Tai verčia juos daryti ekonominiai interesai.

Ekonomikos ir valstybės stabilumas priklausė ir toliau vis labiau priklausys nuo stabilaus apsirūpinimo energetiniais resursais, tarp jų ir naftos resursais. Normalios valstybės tai puikiai supranta ir negaili pinigų paimti į savo rankas Rusijos naftos, dujų resursus. Šitai (…) Rusijoje jie tvirtina NATO plėtra ir karinėmis bazėmis, kurias kol kas aplinkui kuria Jungtinės Amerikos Valstijos. Šita strategija visiškai atitinka ir Dievo sukurtą pasaulį. O Dievas jį sukūrė tokį, kad Europos Vakarai beveik neturi naftos resursų, o Rusijoje, kaip Eurazijos valstybėje, šių resursų yra daug. Ir kad ir kaip mūsų vakarietiškiems politikams nepatiktų, bet Dievas sukūrė taip, kad naftos resursai teka iš Rytų į Vakarus, o ne priešingai. O priešingai niekada netekės, net jeigu visi lietuviai to labai norėtų.

Lietuva yra prie naftos upės, kuri teka iš Rytų į Vakarus. Pats Dievas nurodo: semkite naftą ir pinigus iš tos upės. Bet štai atsiranda „provakarietiški“ politikai, kurie sako: mes nenorime semti naftos iš tos upės, mes norime pakreipti šitos upės tekėjimą taip, kad ji tekėtų ne iš Rytų į Vakarus, o iš Vakarų į Rytus. Vertinant ne pagal etiketes, o pagal veiksmus, galima sakyti, Vakarų politikams būdingas pragmatizmas, realybės suvokimas, nuoseklumas, evoliucinis kelias. Rytams būdingas iliuzoriškumas, blaškymasis, nerealių idealų siekimas, revoliucingumas. Pastarosios savybės yra būdingos, deja, mūsų „provakariečiams“.

Taigi keturiolika metų vykdyta Lietuvos politinė strategija energetikos atžvilgiu ne tik kad neatitinka, bet prieštarauja Vakarų pasaulio vykdomai politinei strategijai Rusijos atžvilgiu ir ryškiai prieštarauja Dievo sukurtai pasaulio tvarkai. Štai kokius rezultatus davė šita vadinamoji provakarietiška politika.

Du žydeliai, t.y. „Williams“ ir „Jukos“, šokdino visą Seimą. Atsimenate, kaip atostogų metu mus sukvietė ir pasakė...

PIRMININKAS. Prašyčiau tiksliau vartoti terminus.

J.VESELKA. Ačiū. Du žydų tautybės vadovai sukvietė visą Seimą, šokdino, ir turėjome per tris savaites priimti jų parengtą sutartį Londone, kurią iš Gedimino prospekto stebėjo ūkio ministras.

Antra. Kaip minėjau, AB „Mažeikių nafta“ tvarkosi rusų kapitalas, nors akcininkas ir vadovas yra amerikietis, bet ten rusų kapitalas ir rusų tvarka. Toliau. „Jukos“ yra nešvaraus kapitalo įmonė, nors ir su amerikiečiu, kurios laukia bankrotas ir restruktūrizavimas. Po „Jukos“ restruktūrizavimo AB „Mažeikių nafta“ įsigis „Lukoil“ kompanija.

Ką Lietuva būtų laimėjusi, jeigu naftos ūkyje būtų vadovavusis ne rytietiškomis iliuzijomis, o vakarietišku pragmatizmu ir Dievo tvarkos supratimu? Pirma, nebūtų šitų 830 mln. litų nuostolių, kuriuos padarė „Williams“. Neaišku dėl ko. Antra, turėtume apie 10% (žinoma, čia ne konservatoriams taikau) „Lukoil“ akcijų, kurių šiandien vertė būtų 2,3 mlrd. dolerių, arba 6,6 mlrd. litų.

Trečia. Mažeikiai kur kas didesniu mastu eksportuotų ne žalią naftą, o galutinius produktus, papildomos darbo vietos, papildomos pajamos, papildomos teisės. AB „Mažeikių nafta“ būtų visiškai modernizuota.

Nuo 1994 metų ir šiandien kaip minimum 1 l degalų Lietuvoje kainuotų 5–10 centų pigiau, negu buvo jų reali kaina per tą laikotarpį. To rezultatas – Lietuvos ūkio subjektai kasmet sutaupytų nuo 100 iki 200 mln. litų. Taigi vėl papildomos darbo vietos, papildomos pajamos, tarp kitko, būtų papildoma integracija į Vakarus.

Taigi šis sutarimas turi būti iš esmės kitoks, tai turi būti istorinė pamoka Lietuvai. Ir kurie vykdė šitą politiką, turi atsakyti. Teisingumas negali būti taikomas tik vienam piliečiui, sakysime, R.Paksui ar kam nors kitam. Teisingumas turi būti kertinis Lietuvos valstybės pamatas.

Ir svarbiausia. Ar mes po šitos pamokos nustosime keliaklupsčiavę tai Rytams, tai Vakarams? Ar mes išsitiesime, ar mes suvoksime, kad XXI amžiuje, globalizacijos amžiuje, Lietuva yra ypatingai patogioje padėtyje ir savo politikoje turi vadovautis vakarietiško pragmatizmo principais ir politika turi tarnauti verslo interesams, o ne priešingai? Ar išmoksime šią pamoką? Jeigu išmoksime šitą pamoką, viskas klostysis gerai mūsų valstybėje. Jeigu neišmoksime šitos pamokos, valstybės laukia liūdna ateitis. Todėl, manyčiau, reikia naujos komisijos arba tą pratęsti ir padėti galutinį tašką, išsiaiškinti, kas turi atsakyti, kaip turi atsakyti ir kas buvo padaryta blogai ir kas galbūt yra vieno ar kito veiksmo pasekmė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Šustauską, ruošiasi J.Razma. (Balsai salėje) Reikia kaitalioti vieną ir kitą nuomonę, kaip numato Statutas. Prašom.

V.ŠUSTAUSKAS. Kadangi baigiu universitetą, dabar būsiu gudresnis už jus visus, kurie už lašinius baigėt.

PIRMININKAS. Sveikiname!

V.ŠUSTAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke, pagaliau pajudėjo „Mažeikių naftos“ afera. Reikia padėkoti V.Greičiūno komisijai. Bet noriu išsiaiškinti, kodėl ji nepajudėjo nuo 2000 metų, kai atėjo naujas Seimas.

Tuometinis Prezidentas V.Adamkus, jausdamas savo nagų prikišimą prie šios aferos, sudarė naują valdančiąją koaliciją – tai liberalų ir socliberalų. Socliberalai, tapę valdančiąja koalicija, nors ir rengė žygius Mažeikiai – Vilnius, vis dėlto neišdrįso kelti šio klausimo.

Kodėl turiu teisę kalbėti šiuo klausimu? Todėl, kad pirmieji mes 1999 m. gegužės mėnesį bandėme apsupti „Mažeikių naftą“, bet mūsų jėgos buvo per mažos. Tuomet prisivežėme kiaušinių ir norėjome sudaužyti amerikiečiams langus supuvusiais kiaušiniais. Tai sužinoję jie neatvyko į „Mažeikių naftą“. Bet kad nepadarytume klaidos, prieš tai susitikome su Ekscelencija A.Brazausku (jis tuomet buvo įsikūręs Gedimino prospekte) išsiaiškinti, kaip yra iš tiesų.

Galiu pacituoti tuometinio, jau ne tuometinio, bet buvusio Prezidento A.Brazausko žodžius: „Neseniai baigėsi Gynybos tarybos posėdis, ir aš susitikau su Prezidentu V.Adamkumi. Ir norėjau įtikinti jį, kad jis nepritartų šiai gėdingai sutarčiai. Deja, man nepavyko“. Prezidentas V.Adamkus nepaklausė ūkininko A.Brazausko, negalvokite, kad aš jį giriu, kur reikia, ten ir peikiu, bet tikrai norėjo duoti, matyt, rimtų patarimų žinodamas apie „Mažeikių naftą“ daugiau negu ponas V.Adamkus. Bet turbūt turiu teisę galvoti, kad čia kvepėjo dideliais pinigais ir čia visur dominavo ponas Juozas Kazickas su 15 mln. doleriu.

Prieš tai buvau susitikęs su ponu Gediminu Kiesumi, su ponu Dariumi Šilu, tada ponia R.Juknevičienė man pasakė, gal anglai geriau ten dirbo. Mane D.Šilas įsileido per 15 minučių, nes pasakiau: jeigu neįsileisi per 15 minučių, su kojomis įeinu. Taip. Galiu tiek pasakyti, kai netoli ta diena, kad ta tiesa išaiškės. Ir G.Kiesaus galvos nukirtimo užsakovai taip pat išaiškės. Ir visiems užduodu namų darbą: kodėl buvo nukirsta Kiesaus galva? Mes einame tais pėdsakais, žmonės dirba, ne Lietuvos saugumas. Kur Lietuvos saugumas žiūrėjo? V.Šuštauskas tualete su Henriku Daktaru pašnekėjo apie mergas arba apie ką nors. Svarbiausia, turėtų šiandien Mečys Laurinkus sėdėti Lukiškėse vien už „Mažeikių naftą“, o ne Ispanijoje šildytis pilvą išvertęs prieš karštą saulę.

Todėl jūs bijodami ruso, ką tiktai sudaryti sandėriai… Brangieji, jums visiems bus gėda, kai po rugsėjo mėnesio jūs Lietuvoje turėsite Lietuvos premjerą rusą. Per visus bolševikinius metus net bolševikai nedrįso pastatyti premjero ruso, bet tą baimę, kuri varo, turėkite. Tad galvokite galvom ir dirbkite Lietuvai, o ne sau ir savo interesams. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Razma. Ruošiasi V.Andriukaitis.

J.RAZMA. Po kolegos V.Šustausko kalbos socialdemokratams lieka tik priminti žinomą posakį: „pasakyk, kas tavo draugai, ir aš pasakysiu, kas tu“.

O kalbėdamas apie išvadas aš pažymėčiau, kad neteisėtu pagrindu priimtos, priminsiu, kad Seimo statuto pažeidimai jau konstatuoti Etikos ir procedūrų komisijos, išvados yra neteisėtos. Be abejo, jeigu jos bus patvirtintos, mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą. Tikimės, kad, be mūsų frakcijos, Seime atsiras dar 19 žmonių, kurie parems tokią iniciatyvą. Mes taip pat esame pažymėję, kad šios išvados yra politizuotos ir nesąžiningos ir dėl to taip pat esame kreipęsi į Etikos ir procedūrų komisiją, atsakymo dar nesame gavę.

Aš manau, dabar vertėtų pamąstyti, kaip galėtų atrodyti sąžiningos išvados, ir aš nebandysiu jų formuluoti pats, o mieliems socialdemokratams tiesiog pacituosiu vieną jų sąrašo į Europos Parlamentą lyderį – Algimantą Čekuolį, kuris tokias išvadas prieš porą metų suformulavo „Valstiečių laikraštyje“. Štai tos citatos: „Mažeikių naftą“ verkiant reikėjo privatizuoti, mat jos nuostoliai didėjo kiekvieną mielą dieną. Lėšų modernizavimui reikėjo velniškai daug. Lietuva jų neturėjo ir niekas mums nebūtų jų skolinęs, kai įmonėje tokia prasta padėtis. Juk prie visų bėdų prisidėjo dar ir skola už Būtingės statybą.“ Kita citata: „Tarptautiniai konkursai buvo skelbiami, bet į juos niekas rimtai nežiūrėjo, tik „Lukoil“. Politiniu strateginiu požiūriu (bent kol nesam NATO nariai) Mažeikius parduoti šiai Rusijos kompanijai būtų buvusi tikra savižudybė, bet ir „Lukoil“ veiklos būdas Lietuvai finansiškai nieko gero nežadėjo. „Mažeikių nafta“, atisidūrusi „Lukoil“ rankose, būtų tapusi perpumpavimo stotimi, be jokios naudos sau, o valstybė tikrai būtų tapusi ekonominiu Rusijos satelitu.“ Kita citata: „Pinigus „Williams“ apsiėmė gauti pats. Užsienio bankai jam sutiko skolinti tuo atveju, kad bus žaliavos garantijos. Būtent tada ir prasidėjo „Lukoil“ sabotažas – tai pumpuoja naftą, tai sustoja. Prasidėjo nesuprantama kai kurių Lietuvos laikraščių bei politikų antiamerikietiška propaganda. Tada teko įsikišti net jau Prezidentui.“ Ir paskutinė citata: „Dėl „Williams“ padarytos modernizacijos jau visas dyzelinis kuras ir pusė benzino tinka Vakarų rinkai (čia, priminsiu, kalbama dar apie 2002 metus). Lietuvos eksportas pernai staiga išaugo ir išaugo dėl mūsų naftos produktų eksporto į Vakarus. Padėtis stabilizavosi. Ji sunki, bet jau aiški. „Mažeikių nafta“ išsaugota nuo bankroto, tvarkingai surenkami mokesčiai ir anksčiau ar vėliau ji duos mums pelno, ir dėl to turime būti dėkingi būtent amerikiečiams. Dėkingi turime būti ir dėl to, kad pirko mūsų neperspektyvią gamyklą ir kad pažabojo „Lukoil“ spaudimą.“

Ir, žinoma, kaip visiškas kontrastas skamba socialdemokratų lyderio A.Brazausko, aš pasakyčiau, toks riaumojimas, kai sakoma, kad tai pats blogiausias privatizavimas, būtent „Mažeikių naftos“ privatizavimas, Lietuvoje. Aš klausčiau pono A.Brazausko: tai ką, gerbiamas Algirdai Mykolai, gal „Draugystės“ privatizavimas yra kur kas geresnis, kai šios bendrovės akcijų paketas dirbtinai buvo išskaidytas ir privilegijuotu būdu parduotas tamstos širdies damos šeimai? Žinoma, gal privatizavimo rezultatas yra visai neblogas – socialdemokratai turi kur pigiai „baliavoti“ rinkimų naktį. Gal geresnis privatizavimas „Oruvos“ ar „Jūros“, ar „Inkaro“, ar kitų įmonių, kai įmonės sužlugdytos, prarastos darbo vietos? Kaip galima kalbėti tokias nesąmones apie kažkokią mistinę „Mažeikių naftos“ vertę – 2 mlrd. litų? Pačiam ponui A.Brazauskui derėtų pasiskaityti visiškai neseną savo ministrės Dalios Grybauskaitės citatą šių metų „Verslo žiniose“, kur ji labai aiškiai pasakė, kad „Mažeikių nafta“ be stabilaus naftos tiekimo garantijų vertintina kaip metalo laužo krūva. Tai ne konservatorių žodžiai.

Tai štai visi tie dalykai rodo, kad socialdemokratai akivaizdžiai perlenkė lazdą – bandydami gelbėti savo krentantį reitingą, bando tai padaryti puldami dėl „Mažeikių naftos“ reikalų. Bet manau, kad žmonių neapgausite, visuomenė šiandien nėra tokia naivi. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Andriukaitis, paskui V.Greičiūno baigiamasis žodis. Tik replika.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite iš tikrųjų sutikti su tais kolegomis, kurie teigia, kad į šią problemą reikia žiūrėti ne iš politinių diskusijų taško: LDDP–konservatoriai, LSDP–konservatoriai, liberaldemokratai–konservatoriai ir t.t. Mano įsitikinimu, reikalas kur kas gilesnis.

Iš tikrųjų galėčiau pasakyti, kad komisijos darbas davė vaisių – išvadas turime. Aš toms išvadoms pritariu, kaip pritariu savo pozicijai dėl Rolando Pakso Vyriausybės sutarties pabloginimo sąlygų. Tai yra Lietuvos socialdemokratų partijos tuometinės frakcijos pozicija, ji yra tuo metu tvirtinta tarybos, ir aš jos laikausi. Kad komisija teikia kitokią išvadą – komisijoje yra daug narių, be to, komisija turi turėti ir platesnį visos medžiagos kontekstą. Tuo platesniu kontekstu komisijos išvadose taip pat minimas tas faktas, kad R.Pakso Vyriausybei sutarties pagerinti nepavyko. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad, mano nuomone, komisija be reikalo atsisakė nagrinėti „Būtingės terminalo“ finansavimo klausimą. Taip pat komisija užsimena, kad strateginio investuotojo, šiuo atveju „Williams“, vardas ima ryškėti 1997 m. gruodžio 1 d. vieno banko dokumentuose. Tačiau norėčiau atkreipti gerbiamojo Seimo dėmesį į tai, kad ūkio ministras Vincas Kęstutis Babilius, teikdamas prašymą dėl „Būtingės naftos“ finansavimui reikalingų Seimo garantijų, dar 1997 m. liepos mėn. paminėjo, kad yra strateginis investuotojas, pasiryžęs tai daryti.

Taigi kada pasirodo „Williams“ šioje byloje? Į šį klausimą būtina atsakyti, kaip būtina atsakyti ir kas atvedė „Williams“ į šią sutartį. Mano įsitikinimu, tuomet komisija turėjo nagrinėti ir Audriaus Butkevičiaus parodymus, ir tą faktą, kad Lietuvoje į „Būtingės terminalo“ statybą visą laiką buvo sukoncentruota daug dėmesio įvairių žmonių, įvairios reputacijos žmonių, tarp jų žmogaus, kuris vadinos Haretas Galilas, kuris buvo įsteigęs korporaciją „British and Baltic“. Būtent H.Galilo pastangomis, kaip teigia Audrius Butkevičius savo parodymuose, buvo ieškoma Vakarų kompanijų, kurios susidomėtų „Būtingės terminalo“ statyba ir „Mažeikių naftos“ veikla. Norėčiau paklausti, ar yra kokie nors vieši Vyriausybės dokumentai, pateikti Seimui ir Lietuvai, kad būtent ši Vyriausybė oficialiai ir viešai pripažino, kad ji tiesioginių derybų būdu pradeda derėtis su „Williams International“ 1997 m. metais? Atsakymo į šį klausimą labai reikėtų. Lygiai taip pat labai reikėtų atsakymo į klausimą, ar Rendis Meidžorsas, kuris dirbo „Konoko“ kompanijoje Rusijoje, neturėjo ryšių su įvairiomis rusų kompanijomis kur kas anksčiau. Taip pat norėčiau pasakyti, kad be galo svarbu žinoti vieną aplinkybę – kad Vyriausybė tiesioginių derybų būdu derėjosi ne tik su „Williams International“. Buvo derėtasi su IPL. Pats V.K.Babilius dar vardijo daug kompanijų, jo parodymai Londono arbitražui yra mano rankose. Bet labai įdomi aplinkybė yra ta, kuri išryškėjo iš V.K.Babiliaus paliudijimo. Jis teigia: „Diskusijų su Bene Filipsu ir kitais iš IPL kompanijos metu jie iškėlė galimybę prijungti „Mažeikių naftos“ perdirbimo įmonę ir Biržų naftotiekio investicinį paketą. Tačiau IPL taip pat norėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos susitarimo dėl ilgalaikio žalios naftos tiekimo. Aš žinojau, kad ši sąlyga neįvykdoma. Rendis Meidžorsas ir Donas Virutas, atkreipkime dėmesį, (…) derybose dėl „Būtingės naftos“ terminalo jau atsiranda R.Meidžorsas ir D. Virutas iš „Williams International“ kompanijos. Jie taip pat iškėlė tokią galimybę, tačiau „Williams International“ nereikalavo, kad būtų pasirašytos ilgalaikės naftos tiekimo sutartys (tai ypač svarbu), o normaliai dirbtų ta linkme, kad gautų žalios naftos tiekimą. Toliau mes žinome, kokia istorija tęsėsi su garantijomis ir žalios naftos tiekimu, ir kaip visa tai baigėsi. Kita vertus, kolegos, pereikime prie dar vieno be galo svarbaus epizodo. Mano laikas jau baigiasi, aš tik noriu pasakyti…

PIRMININKAS. Prašom trumpai.

V.P.ANDRIUKAITIS. …trumpą epizodą. Valstybės kontrolės ir šaltinių liudijimu, „Williams“ pirko naftą iš „Jukos“ už 2–2,5 dolerio aukščiau už barelį, aukščiau už pasaulinę kainą. Tuo metu jis pardavinėjo produkciją arba už savikainą, arba žemiau jos. Mano klausimas, kokiais pinigais sumokėjo „Jukos“ „Williamsui“ už „Mažeikių naftos“ įsigijimą – ar ne Lietuvos?

Ir baigdamas. Turiu gana daug informacijos iš šaltinių ir labai rimtos medžiagos, kad „Williams International“ veiklos planai buvo kitokie, nei jie viešai deklaravo. Todėl manau, kad medžiagą reikia perduoti Generalinei prokuratūrai. Jeigu Seimas nuspręstų, būtų galima pateikti atskirą pranešimą tais klausimais. Aš prisijungiu prie Seimo nutarimo, prie to, kad medžiaga turėtų būti perduota Generalinei prokuratūrai, nes, mano nuomone, Lietuva turėtų iškelti klausimą, ar ji galėtų iš „Williamso“ bent išieškoti baudas už žalą, kurią „Williams“ padarė kaip įmonės valdytojas Lietuvos turtui, šiuo atveju Lietuvos akcijoms.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Greičiūnas po to. Dėl vedimo tvarkos? Prašau. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kai prasidėjo svarstymas, jūs, kiek pamenu, tada nepirmininkavote. Ir aš, ir gerbiamasis daktaras K.Bobelis, užsirašėme prieš svarstymo pradžią kalbėti, ir ne mūsų buvo, sakysim, problema, kad buvo padaryta svarstymo pertrauka. Jeigu yra padaryta svarstymo pertrauka, tai nereiškia, kad tie žmonės, kurie buvo užsirašę tada kalbėti, yra, sakysim, išmetami iš diskusijų. Aš manau, ta pradinė tvarka, kuri buvo, kai mes užsiregistravome kalbėti, turi likti, ir tiek aš, tiek daktaras K.Bobelis turime teisę kalbėti diskusijose dėl svarstymų.

PIRMININKAS. Čia interpretacijos klausimas, nes yra užsirašoma prieš svarstymą, o pertrauka buvo padaryta. Tada nereikėtų leisti kalbėti tiems, kurie papildomai užsirašė dabar, o manyti, kad sąrašas buvo baigtas tada. Mes laikomės tos tradicijos, kad kai svarstoma, tada užsirašoma. Kiekvieną kartą neužmirštama to pakartoti. Jūs galėsite kalbėti dėl balsavimo motyvų arba pasakyti repliką.

V.Greičiūnas. Prašom. Baigiamasis žodis, ir po to, matyt, padarysime pertrauką, nes vis dėlto dvi valandas intensyviai posėdžiavome ir po to nagrinėsime pataisas ir galutinai balsuosime. Prašau.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš iš tikrųjų dėmesingai klausiau šiandien kalbėjusių, kai kurių labai emocingai kalbėjusių. Susidaro toks įspūdis, kad svarstome ne darbotvarkės klausimą, t.y. komisijos išvadas, o svarstome, kaip komisija dirbo, nors darbotvarkėje yra komisijos pateiktų išvadų svarstymas. Mums, žinoma, lyg ir garbė, ir pasididžiavimas, kad toks dėmesys ir kad komisijos veikla sulaukė tokio svarbaus įvertinimo. Manau, tas parodo, kad mes tikrai ne veltui praleidome laiką.

Norėčiau pasakyti, kad vis dėlto vertinamas „Mažeikių naftos“ privatizavimas ir komisija buvo sudaryta ištirti privatizavimo aplinkybėms. Tuo tarpu diskusijose buvo kalbama apie viską, kas vyko Lietuvoje per tą laiką, prisimenami visi įvykiai, kurie tuo metu buvo. Nesinorėtų, kad taip būtų daroma. Štai ir S.Lapėnas neišvengė politinio šališkumo, taip pat ir jūs neišvengėte politinio šališkumo, nes jūs realiai atstovavote tiems interesams, kuriems jūs atstovaujate, tarkime, ir tuose rinkimuose. Taigi negalima sakyti, kad kažkas kažko siekė.

Aš noriu tvirtai pasakyti ir ponui V.Landsbergiui, kad nei V.Greičiūnui, manau, nei kitiems komisijos nariams (aš tuo tikiu) niekas nenurodinėjo ir nepatarinėjo, nei kaip svarstyti, nei ką kviesti, nei ką įvertinti ir panašiai. Komisija elgėsi taip, kaip ji manė esant reikalinga, kaip ji buvo nusibrėžusi sau užduotis sudarydama komisijos veiklos programą. Jeigu jūs turėtumėte faktų, žinoma, reikėtų juos pateikti aiškiai suformuluotus ir konkrečius, o ne bendrai bandyti teikti tokius teiginius.

Komisijos (noriu pasakyti ir kolegai A.Matulevičiui) užduotis nebuvo suformuoti konkrečius kaltinimus konkretiems politikams. Mes vertinome ir pateikėme, kurie politikai dalyvavo tame procese, todėl komisija ir siūlo, kad šią medžiagą reikia perduoti Generalinei prokuratūrai, kuri galbūt atliktų tą faktą, apie kurį jūs ir kalbėjote.

Ir pasakyčiau dar dėl V.Adamkaus. Mes iš tikrųjų nekaltinome V.Adamkaus, mes tik įvertinome jo atsakomybę, kaip Lietuvos Respublikos Prezidento, kuris vadovavo Gynybos tarybai ir vadovavosi Konstitucija ir tai privalėjo daryti, bet Gynybos tarybos dokumentai rodo truputį ką kita. Buvo svarstomi ne vien strateginiai dalykai, buvo svarstomi labai detalūs ir konkretūs dalykai, vieno ar kito terminalo kainos, geležinkelių kainos ir buvo svarstomas konkretaus „Williamso“ atstovo laiškas. Taigi reikia tą suvokti objektyviai ir nereikėtų dėl to daryti politinių… R.Juknevičienei norėčiau pasakyti štai ką. Iš šios tribūnos ji mus prieš keletą savaičių iškoneveikė, o dabar buvo malonu girdėti jos padėkos žodžius. Gal ji nuoširdžiai, o gal ir nenuoširdžiai tą norėjo pasakyti, bet vis tiek malonu.

Baigdamas štai ką noriu pasakyti. Labai dažnai mes vartojame tokią terminologiją: strateginis investuotojas, strateginis investuotojas. Ypač tai buvo taikoma „Williamsui“. Strateginis investuotojas. Jūs man pasakykite paprastą dalyką – šitas strateginis investuotojas, kuris akcijų emisiją nupirko už 75 mln. Lt ir pardavė ją už 85 mln., atsiprašau, dolerių, uždirbo 10 mln. dolerių sau į kišenę ir mes jį laikome strateginiu investuotoju? Arba kuris paskolino su valstybės garantija 75 mln., tai kas tai per strateginis investuotojas? Sunku tai suprasti ir suvokti. Manyčiau, kad vartojant tokią terminologiją, reikėtų suformuluoti, kas vis dėlto tai yra, ir kokie kriterijai. Ir galbūt ne tik šiuo atveju, bet apskritai vertinant Lietuvos veiksmus ir vartojant šią terminologiją.

Aš norėčiau iš šios tribūnos padėkoti visiems komisijos nariams, nors mes kai kam turėjome priekaištų už posėdžių nelankymą, už neaktyvų dalyvavimą, bet, kaip sakant, darbas baigtas. Dėkoju už išsakytas pastabas, tegul ir nesutampančias mūsų nuomones vertinant vieną ar kitą aspektą. komisija, aš sakyčiau, darbą atliko sąžiningai ir pareigingai. Buvo, be abejo, įvairių nuomonių, jūs jas patys išgirdote iš šios tribūnos. Ačiū visiems.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar replikos, kas nori jas išsakyti, po to darome pertrauką, žiūrėsime pataisas, pastabas ir galutinai priiminėsime nutarimo projektą. Prašau. Gal pirmasis, nes prašė, V.Landsbergis, po to… Aš labai atsiprašau, jis anksčiau paprašė. V.Landsbergis. Prašom. 2 minutės.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, pone pirmininke. Štai ką tiktai prieš tai J.Jurkus, ilgai studijavęs mano sudarytą dokumentų rinkinį „Lukoil“ prieš „Williamsą“, nustatė ir čia paskelbė, kad už V.Landsbergio knygelę sumokėjo „Lukoil“. Tai yra labai naujas atradimas, parodantis skaitytojo kompetenciją ir apskritai ką nors sprendžiančio politiko kompetenciją. Beje, ponas V.Greičiūnas paskelbė vieną seną sąskaitą, pagal kurią Ivanas Paleičikas kažkam pervedė pinigų, tai… (Šurmulys salėje) Matote, ne visai aišku kam, todėl aš taip sakau. Aš labai dėkingas pažiūrėjęs į datą. Tai yra 1998 m. sausio kažkelinta diena, kai rinkimai seniai buvo pasibaigę, o aš jau pirmajame ture buvau pralaimėjęs. Tai labai mįslingas manevras.

Dar pora pastabėlių. Reikia šiek tiek apginti, nors tai yra gana beviltiška, ir mirusį žmogų. V.Babilius niekad nekalbėjo apie Ivaną. Visi tie, kurie kartoja, negali parodyti jokio teksto apie Ivaną. Jis vieną kartą pajuokavo apie Ivanovičių, bet šitaip, kaip dabar sakoma, Ivano neprileisiu, niekada jis nesakė. Jeigu turite sąžinės, ponai, po mirties susitiksite, nekartokite šio melo.

1998 metais, kai Seimas tikrai svarstė įstatymų pakeitimus, reikalingus tam, kad derybos vyktų toliau, ponas J.Veselka šioje salėje labai garsiai šaukė: „Parsiduokime „Lukoilui“. Labai garsiai šaukė: „Parsiduokime „Lukoilui“. O dabar yra ginčijama, lyg čia jokių „Lukoilo „ interesų nėra.

Aš per televiziją esu kalbėjęs apie karvę, kuri įklimpsta liūne, skęsta ir yra traukiama lauk. Tie, kurie ją traukia, nuiminėja dėles. Dėlės labai pyksta dėl to. Po to ponas A.Plokšto sugalvojo savo pasakėlę apie karvę, kuri nelabai įtikinamai skamba. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Noriu pasakyti, kad vieni bus pragare, kiti – danguje. Ar jie susitiks? E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėjau pasakyti repliką dėl vienos istorijos. Prezidentas V.Adamkus yra pareiškęs, kad jis neturėjo konstitucinių galių sustabdyti visą šį „Mažeikių naftos“ reikalą. Noriu priminti, kad iš vienuolikos įstatymų, priimtų Seimo dėl „Mažeikių naftos“ (įvairūs įstatymai), dešimt pasirašė Prezidentas V.Adamkus. Taigi jis turėjo konstitucinę teisę vetuoti bet kurį iš šių įstatymų ir galėjo sustabdyti visą šį gėdingą procesą. Jis to nepadarė, o dabar sako netiesą teigdamas, kad jis neturėjo tam konstitucinių galių.

Dar norėjau pasakyti du dalykėlius dėl prieš mane kalbėjusiojo. Jeigu pinigai buvo pervesti į sąskaitą ir tie pinigai neaiškūs, juos reikėjo grąžinti tam, kuris pervedė. Ir kaip gydytojas noriu pasakyti, kad dėlės visada organizmui suteikia tik sveikatos. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų būtų malonu, kad kas nors padarytų kokią nors klaidą ir mano sąskaitoje atsidurtų nemaža suma pinigų. Bet kažkodėl „Lukoil“ ne tokią klaidą padarė. Tie, kurie gavo pinigus, juos panaudojo ir net ačiū nepasakė.

Tačiau gerbiamieji konservatoriai nuolat teigia, kad „Mažeikių naftos“ privatizavimas buvo sėkmingas dalykas, skirtingai nei „Oruvos“, „Bangos“ ir kitų įmonių. Aš noriu paklausti ponų konservatorių, ar jų nuopelnas, kad tik „Mažeikių naftą“ perėmus „Jukos“ ši įmonė pradėjo pelningai dirbti? Jeigu nebūtų taip atsitikę, manau, „Mažeikių naftą“ būtų ištikusi tokia situacija kaip „Oruvą“, „Bangą“ ir kitas jūsų įvardytas įmones.

„Williams“. Taigi, manau, konservatoriai turėtų būti dėkingi Ivanui ir „Jukos“, kad „Mažeikių naftą“ išgelbėjo iš metalo krūvos, o konservatorius išgelbėjo iš politinės pražūties. Ir šiandien jie dar gavo 10%. Taigi jūs būkite dėkingi tiems, kurie jus reabilitavo.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Irgi dvi minutės.

J.VESELKA. Aš tik kelias pastabas. Pirma, supratau, kad dabar V.Landsbergis yra ne Vytautas Landsbergis, o kažkas. Antra, sakė, kad šaukiau – „Lukoilui“ parduoti. Aš visada (…) tik biznio interesų. Labai keista. I.Paleičiko prašiau pervesti pinigų mano rinkimų kampanijai. Jis pasakė, kad man neperves. Dabar man neaišku, kažkam, kuris buvo prieš „Lukoilą“, 25 tūkst., o tam, kuris buvo už „Lukoilą“, nė lito nedavė. Iš tikrųjų Lietuvos specifiką sunku suprasti. Ačiū, dabar nors žinosiu, kas yra tas kažkas, ir kažkaip kitaip vis kažkur kažkas išeina.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis – B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Aš noriu labai trumpai A.Kubiliui pasakyti, kad jis įsidėmėtų. Kai man teko vadovauti Aplinkos apsaugos ministerijai, per dvejus su puse metų į Lietuvą atėjo daugiau kaip pusė milijardo investicijų. O kai vadovavo ponas A.Kubilius, atvirkščiai, viskas keliavo iš Lietuvos. Tai tik informuoju tamstą.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos… Viskas, aš pasakiau, po balsavimo. Ir J.Jurkus, ir A.Vidžiūnas. (Balsai salėje). Gerai. Perleiskite man, aš jo paprašysiu, kad tartų žodį, kai reikės. Dabar susitarkime taip. Kadangi yra kelios pataisos, yra alternatyvūs variantai, dėl visų šių dalykų po pertraukos turėsime balsuoti. Pertrauka – 8 minutės. 12.20 val. renkamės ir balsuojame dėl konkrečių pataisų, po to – dėl viso nutarimo. Pertrauka iki 12.20 valandos.

Pertrauka

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, imamės pataisų, įvairių pasiūlymų. Aš siūlau, kad komisijos pirmininkas ir pranešėjas gerbiamasis V.Greičiūnas eitų į tribūną. Prašom. Kol gerbiamasis V.Greičiūnas ateis, noriu priminti, kad nutarimas yra sudarytas iš dviejų straipsnių. Pirmajame siūloma pritarti išvadai, antrajame – kad komisija baigia darbą. Siūlymai yra patys įvairiausi. Primenu, kad yra Etikos ir procedūrų komisijos išvada, kurioje sakoma, kad pataisų ar pasiūlymų dėl išvados negali būti. Bet čia yra kolegos S.Lapėno pasiūlymai, jie nenagrinėti, nes čia iki manęs Etikos ir procedūrų komisijos išvada buvo aprobuota. Vadinasi, jeigu aprobuota, bent ši dalis pataisų atkrenta. Tada lieka alternatyvios A.Kubiliaus pataisos, alternatyvios S.Lapėno, G.Šileikio, ir pastabos dėl paties nutarimo, kurias teikė J.Razma. Čia 1 ir 2 straipsniai. A.Matulevičius – 2 straipsnis, J.Veselka siūlo papildyti 3 ir 4 straipsniais, J.Jurkus kalba apie 2 ir 3 straipsnius. Siūlau tokia tvarka ir nagrinėti.

Taigi dabar A.Kubiliaus alternatyvios išvados, kiek suprantu, buvo anksčiau pateiktos. Matote, čia apskritai alternatyvios išvados, t.y. tas ar tas. Manau, kad nebūtų keblumų, mes dėl jų turime apsispręsti. Aš prašyčiau dabar kalbėti vienas – už, vienas – prieš. Kas kalbės už A.Kubilių? J.Bernatonis sako, kad A.Kubilius atsiima. Ne. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Arba pats Andrius, arba Rasa. Kuris iš jūsų? Prašom. Iš vietos – 2 minutės. Dėl jūsų alternatyvių išvadų.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mūsų alternatyva yra alternatyva nesąžiningumui, kuris yra suformuluotas pono V.Greičiūno baigiamosiose išvadose, o mes pateikiame labai konkrečius faktus, kurių niekas negali paneigti. Aš negirdėjau nė vienos kalbos, nei pono V.Greičiūno, nei kurio nors kito, paneigiančios bent vieną punktą, įrašytą į mūsų alternatyvias išvadas apie tai, kad ir „Mažeikių nafta“ uždirbo iš akcijų pardavimo, nes „Williams“ sumokėjo 300 mln. litų, ir apie tai, kad 1999 m. antroje pusėje, prieš pasirašant sutartis, Vyriausybė „Mažeikių naftai“ buvo skolinusi ir garantavusi 1,2 mlrd. Lt paskolų, kurių grąžinamas buvo taip pat parduotas „Williams“ kompanijai. Niekas nesiginčija dėl to, kad 400 mln. Lt valstybė gavo į biudžetą, ko neišdrįso nurodyti V.Greičiūno komisija savo baigiamosiose išvadose. Niekas nesiginčija dėl to, kad pakilo akcijų kaina bent šešis kartus, jeigu ne daugiau, ir valstybė uždirbtų iš turimų 40% akcijų pardavimo maždaug 3 kartus daugiau, negu uždirbo 1999 m. parduodama 100% akcijų.

Alternatyviose išvadose konstatuojama elementari ekonominė tiesa, kurios niekas negali nuneigti. Tai šiuo požiūriu iš tikrųjų aš siūlyčiau pritarti mūsų išvadoms, nes kitu atveju, manau, istorikams bus daug pasigardžiavimo ateityje nagrinėjant pono V.Greičiūno pateiktas išvadas, kuriose yra apstu ne tik nesąžiningumo, bet elementarių ekonominę logiką pažeidžiančių nuostatų, kaip antai akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ atidavimas „Williams“ kompanijai…

PIRMININKAS. Kolega, laikas.

A.KUBILIUS. Apie tai ką tik kalbėjo ponas V.Greičiūnas, minėdamas tai, kad, girdi, „Williams“ kompanija, pasirodo, padarė didelį nusikaltimą sumokėdama už akcijas 75 mln. dolerių, o po to parduodama 10 mln. dolerių brangiau „Jukos“ kompanijai, nes, pasirodo, per šį pardavimą negaliojo elementarus turgaus principas. Aš nežinau, gal jo ponas V.Greičiūnas neišmano, nes turgaus pricipai remiasi rinkos dėsniais, pagal kuriuos, jeigu pirkėjas mano, kad iš tikrųjų siūlomų akcijų…

PIRMININKAS. Laikas. Išjungiu.

A.KUBILIUS. …kaina yra tinkama, jis jas ir perka. Tai šiuos dalykus reikėtų suprasti jau 4 metus būnant Seime. Siūlau pritarti mūsų išvadoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Daktaras K.Bobelis – dėl A.Kubiliaus siūlymo.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, manau, kolega A.Kubilius neteisingai pasakė. Čia yra ne pono V.Greičiūno išvados, o yra visos komisijos išvados, tas išvadas pasirašė visi komisijos nariai. Todėl kaltinti vieną asmenį, kad tai yra jo išvados, netikslu ir neteisėta. Iš viso, manau, mes šį klausimą jau atidedame per ilgai, jau apie 3 savaites trunka komisijos išvadų tvirtinimas, diskusijos ir visokiais įvairiais manevrais bandoma tai pratęsti ir atidėti. Todėl aš siūlau kolegos V.Kubiliaus siūlymą atmesti ir realiai, radikaliai vykdyti komisijos išvadų tvirtinimą ar atmetimą. Aš siūlau tvirtinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom susidėti korteles ir balsuojame, ar pritariame A.Kubiliaus pateiktom alternatyviom išvadom. Dėmesio, balsavimas, ar pritariame A.Kubiliaus pateiktom alternatyviom išvadom.

Už – 8, prieš – 57, susilaikė 14. Nepritarta.

Dabar yra S.Lapėno ir G.Šileikio atskiroji nuomonė. Kas nori pasakyti žodį už? Nėra norinčių? Yra. Pats G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, išties mes teikiame du siūlymus. Pirmiausia esame įsitikinę, jog Prezidento V.Adamkaus dalyvavimo „Mažeikių naftos“ privatizavimo procese vaidmens sureikšminimas tikrai neatspindi realybės, surinktų dokumentų ir liudininkų parodymų. Manome, jog didžiausia atsakomybė tenka Vyriausybei ir jos įgaliotiems derybininkams. Taip pat mes nesutinkame, kad surinkti dokumentai rodo, jog R.Pakso Vyriausybė ir įgalioti atstovai, derybininkai ne pagerino, o, mūsų manymu, pablogino sutartį. Tai parodo ir Konstitucinio Teismo nutarimas, ir priimti įstatymai, kurie prieštaravo Konstitucijai. Todėl siūlome balsuoti dėl mūsų šių dviejų siūlymų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Liūdna, dėl tam tikrų ligos simptomų šiandien sunkiai kalbu, bet negaliu nereaguoti į tai, ką siūlo kolega G.Šileikis. Aš kviečiau nepritarti šių dviejų mūsų komisijos narių siūlymams, nes komisijos bendrojoje išvadoje kiekvienos tuometinės valdžios institucijos vaidmuo, mano supratimu, pakankamai įvertintas, ir tuometinių Vyriausybių, ir tuometinio Seimo, ir tuomet pareigas vykdžiusio Prezidento. Todėl konstatuoti, kad Prezidentas visai nieko negalėjo daryti arba nedarė, neišeina. Todėl siūlau nepritarti kolegų atskirajai nuomonei. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Seimo narių S.Lapėno ir G.Šileikio atskirosios nuomonės. Kas jai pritaria, balsuoja už, kas mano, kad neverta, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.

Už – 19, prieš – 41, susilaikė 24. Nepritarta.

Dabar jau imamės paties nutarimo. Yr nutarimo 2 straipsniai. Siūloma kai ką taisyti ir siūloma papildyti. 1 straipsniui yra gerbiamojo J.Razmos siūlymas. Prašyčiau, kad jis referuotų. J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, nekokie valdančiosios daugumos rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai gali sudaryti įspūdį, kad šios daugumos deleguoti atstovai į komisiją nepakankamai gerai padirbėjo ir nevykdė užduoties. Aš siūlau vis dėlto pažymėti 1 straipsnyje, kad komisija sėkmingai įvykdė valdančiosios daugumos politinę užduotį, vis dėlto žmonės stengėsi, išvadas prieš pat rinkimus pateikė kaip priklauso. Ne jie yra kalti, kad visuomenė darosi vis protingesnė ir nereaguoja į tokius politinius žaidimus. Be to, jiems nesėkmingai V.Uspaskich perėmė iniciatyvą. Prieš pat rinkimus pradėjęs mojuoti apkaltos vėzdu, jis susirinko tuos dar reaguojančių rinkėjų balsus. Taigi aš, rūpindamasis, kad valdančiosios daugumos komisijos nariai nebūtų politiškai skriaudžiami ir svarstomi, siūlau pažymėti, kad jie sėkmingai įvykdė politinį užsakymą. Jų naudai aš pažymėčiau ir tą faktą, kad komisijos išvadose buvo labai stengtasi, visur, net kur tikrai nelogiška, buvo įrašyta A.Kubiliaus, kaip Tėvynės sąjungos pirmininko, pavardė. Pavyzdžiui, 223 puslapyje rašoma: „Finansų ministerija (Ministras Pirmininkas A.Kubilius, finansų ministras Vytautas Dudėnas, Seimas, Seimo Pirmininkas V.Landsbergis)“. Aišku, jeigu jis būtų likęs ir Tėvynės sąjungos pirmininkas, turbūt jo pavardė ir būtų išlikusi. Bet dabar, kadangi A.Kubilius yra Tėvynės sąjungos pirmininkas, prirašoma, kad ir A.Kubilius – Seimo vadovas. Žmonės stengėsi, tai nepagailėkime, parašykime, kad sėkmingai įvykdė politinę užduotį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar čia užsirašė dėl šito dalyko, ar dėl viso nutarimo? Kolega V.Žalnerauskas dėl J.Razmos siūlymo, taip? Prašau. Kolega V.Žalnerauskas.

V.ŽALNERAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Atvirai prisipažinsiu, kad neskaičiau to siūlymo, tačiau paspaudžiau mygtuką, nes girdėjau patį pasisakymą. Šioje vietoje man tikrai keistai skamba, kad, sakysim, pono J.Razmos tvirtinimas, jog komisija vykdė socialdemokratų politinį užsakymą. Na, kieno tada užsakymus vykdė atskiri komisijos nariai, konkrečiai, sakysim, gerbiamasis A.Kubilius. Iš viso akivaizdu, kad komisija turėjo pateikti tam tikrą politinį įvertinimą ir nieko čia ypatingo nėra. Aš tiesiog prieš tai, kad švaistomasi tokiais žodžiais „politiniai užsakymai“. Užsakymas buvo Seimo, ne vienų ar kitų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, pasiruošiame ir balsuojame, ar pritariame J.Razmos siūlymui dėl 1 straipsnio? (Balsai salėje)

Už – 12, prieš – 57, susilaikė 11. Nepritarta. Taigi 1 straipsnis yra toks, koks yra.

Dabar ar nori kas kalbėti dėl 1 straipsnio, vienas už, vienas prieš? J.Korenka. Prašom.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke.

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio.

J.KORENKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų linksmai būtų galima kalbėti, jeigu mes būtume kitoje vietoje, ne Seimo plenarinių posėdžių salėje. Kai kas, matyt, galvoja, kad mūsų valstybės žmonės tapo mankurtais, prarado atmintį ir nieko nebesuvokia. Klausaisi klejonių apie kažkokius užsakymus, apie dar visokius reikalus, kad yra šventesnių nei šventi, o pamirštama Konstitucija ir įstatymai, kad kiekvienas Seimo narys pirmiausia turi juos vykdyti ir būti atskaitingas Lietuvos valstybės piliečiu. Jeigu kyla klausimas dėl vieno ar kito politiko, ponai konservatoriai, tai, nepaisant jūsų meilės vienam ar kitam asmeniui ar neapykantos, turi būti klausimas sprendžiamas iki galo. Todėl šiuo atveju kviečiu palaikyti 1 straipsnį, kuriame yra aiškiai išdėstyta – perduoti klausimą prokuratūrai. Prašau visus palaikyti šį straipsnį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi J.Razma. Kita nuomonė.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš minėjau, kad neteisėtai pačioje komisijoje patvirtintos išvados negali tapti teisėtomis, jeigu ir Seimas jas patvirtins. Tai yra vienas iš formaliųjų pagrindų, dėl ko mes inicijuosime kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Kitas, rimtesnis, pagrindas yra tai, kad išvados yra politizuotos ir nesąžiningos. Motyvus mes išdėstome kreipimesi į Etikos ir procedūrų komisiją. Man keista, kad nesulaukus Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo dėl šio kreipimosi šiandien vis dėlto išvados yra tvirtinamos. Rinkimai baigėsi, ponai, skubėti tarsi nebereikėtų, bet darykite, kaip jau norite, neatrodo, kad šiandien būtų grįžęs racionalus protas po pasibaigusių rinkimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu balsuoti. Ar pritariame pateikto nutarimo projekto 1 straipsniui, prašome balsuoti, ar pritariame tokiam, koks yra pateiktas pagrindiniame tekste? Prašom balsuoti.

Už – 70, prieš – 11, susilaikė 8. Straipsniui pritarta.

Dabar 2 straipsnis. 2 straipsniui yra daugiau siūlymų. Vėl J.Razmos siūlymas. Prašyčiau, kolega, motyvuoti savo siūlymą. Gal užbaikime šitą klausimą ir bus paprasčiau. J.Razma dėl savo siūlymo.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, išvadas numatyta perduoti Generalinei prokuratūrai, nors man, žinoma, keistas yra tas sumanymas taip pasielgti, kai patys išvadų rengėjai savo išvadose rašo, jog šių išvadų turinys niekaip neįpareigoja teisėsaugos institucijų nei teismų, bet kažkodėl planuojama perduoti Generalinei prokuratūrai. Tokiu atveju aš siūlau atskleisti tą sumanymą iki galo, pažymėti, kad tas perdavimas yra sumanytas dėl propagandinio tikslo prieš Seimo rinkimus. Aš nesakau, kad pati prokuratūra būtinai tą tyrimą darys politizuotą, galbūt jie ir palaikys pasidėję, nežinodami, ką daryti su tokiu keistu kreipimusi, bet manau, kad atlikdami ankstesnius tyrimus, ką reikia, jie patys susirado ir išsinagrinėjo. Tačiau vien pats perdavimo faktas, kai bus galimybė Seimo ir Vyriausybės vadovams nuolat kvietinėtis prokuratūros atstovus ant kilimėlio, teirautis, kas padaryta reaguojant į neva reikšmingas Seimo išvadas, sudarys atitinkamą propagandinį foną jau prieš Seimo rinkimus, todėl aš siūlau tą tikslą visuomenei išreikštai paskelbti, kad žmonės žinotų, koks yra to sumanymo tikslas.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Andriukaitis, kita nuomonė.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kolegos, šiuo atveju iš tikrųjų turėtume visi pagalvoti apie „Williams“ kompaniją. Ar iš tikrųjų „Williams“ kompanija sąžiningai valdė ir Lietuvos turtą? Ar iš tikrųjų savo veiksmais nepadarė žalos Lietuvai, ar iš tikrųjų ji neturėjo tikslo iš anksto užvaldyti turtą, kad po to susitarusi jį perleistų kitai kompanijai ir turėtų sau dėl to naudos? Taip pat būtų galima kelti klausimus, ar tikrai daugelis dalykų, viešų konkursų nebuvimas, tarkim, S.Kakčio atveju gana palanki jo turto nuoma ir kiti dalykai, ar nesukėlė to, ką vadiname korupciniais veiksmais? Be to, yra pakankamai kitų dalykų, dėl ko turėtume susirūpinti, kelti tuos klausimus, kad prokuratūra tikrai panagrinėtų tuos aspektus. Kita vertus, manau, kad jeigu premjeras G.Vagnorius žinojo, kad jo Europos reikalų ministrė... Privatizavimo departamento direktorius Vytenis Junevičius parašo, kad sutartis yra kenksminga Lietuvai, ir nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti, tai kyla klausimas, koks šio premjero atsakomybės mastas, žinant, kad jo Vyriausybės ministrė ir jos aukštas pareigūnas pateikė šitokią išvadą. Kita vertus, tektų priminti Energetikos instituto eksperto Jono Algirdo Kugelevičiaus išvadą, kurioje parašyta, kad, ko gero, „Williams“ minėtą turtą perparduos arba tam pačiam „Lukoilui“, arba dar kam nors, tai yra 1999 m. gegužės 13 diena. Kaip šiuo atveju valstybės pareigūnai, žinodami, kad tai yra ekspertų išvados, kurios numatė ir prognozavo pasekmes, į tai nereagavo, tai ar tie mūsų valstybės pareigūnai yra atsakingi ar nėra. Manau, kad prokuratūra turi gana daug klausimų, į kuriuos reikėtų atsakytų.

PIRMININKAS. Laikas. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar balsuosime, ar pritariame kolegos J.Razmos pasiūlytai 2 straipsnio kitokiai redakcijai. Prašome balsuoti.

18 – už, 58 – prieš, 9 susilaikė. Nepritarta. Mielieji kolegos, dar vienas siūlymas kitaip suredaguoti 2 straipsnį, po to eis jau tiktai papildymai. A.Matulevičius. Prašom, kolega, motyvuoti savąjį siūlymą dėl 2 straipsnio kitos redakcijos. A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Aš siūlau, kad komisija nebaigtų darbo, o jos darbas būtų pratęstas, kad vis dėlto būtų pabandyta išsiaiškinti. Ir aš manau, kad gal ir kitas Seimas, juo labiau kad tie, kurie gali sudaryti daugumą, dabar žada tautai, kad tuos dalykus iki galo išsiaiškins. Tai kad nesakytų, kad mes, šis Seimas, nesiaiškinome, pratęskime komisijos darbą ir vis dėlto pasižiūrėkime veiksmus aukštų to meto pareigūnų, kurie dabar irgi yra politikoje, ar jie vis dėlto vykdė įstatymus, ar jų veiksmai neprieštarauja Konstitucijai, Seimo statutui, Vyriausybės įstatymui ir kitiems teisės aktams ir dėl duotos priesaikos sulaužymo. Kadangi dalis šių pareigūnų ir dabar turi politinį statusą, t.y. turi tam tikrą imunitetą, tai viena Generalinė prokuratūra to padaryti negalės be Seimo pagalbos. Taigi reikia arba dabar tą padaryti, arba gali tekti tą daryti vėliau. Aš siūlyčiau tokią redakciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas – už, vienas – prieš. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad yra labai logiškas siūlymas. Ir mes jau turime patirties. Kai buvo sudaryta Prezidento R.Pakso apkaltos komisija, ji davė savo vaisių. Šiuo metu Lietuvai yra padarytas išties milžiniškas ekonominis nuostolis, yra pateikti konkretūs skaičiai. Ir, aš manau, už tų skaičių vis dėlto turi būti įvardyti atsakingi pareigūnai, kurie sudarė tokio pobūdžio sutartį. Todėl aš pritarčiau, kad būtų suteikta galimybė arba šiai komisijai, arba sudaryta nauja komisija, kuri išaiškintų visus padarytus nusikaltimus. Jeigu mes to nepadarysime, o baigsime darbą tiktai patvirtindami šitas išvadas, kurias teikė laikinoji komisija, aš manau, išties bus galima sakyti, kad ši komisija buvo sudaryta tik politikavimui, o ne šio reikalo išaiškinimui iki galo. Todėl siūlau socialdemokratams būti principingiems ir vis dėlto šį reikalą išaiškinti iki galo arba suteikiant šiai komisijai kompetenciją, arba suformuoti naują komisiją, kuri ištirtų ir duotų atsakymus į neatsakytus klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Greičiūnas, komisijos pirmininkas, kita nuomonė. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, komisijai buvo suformuluoti penki uždaviniai, penkios užduotys, ir komisija jas atliko ir pateikė išvadas. Apie ką kalba kolega A.Matulevičius ir remia P.Gražulis, tai, be abejo, yra kitas tikslas. Ir komisija, vadovaudamasi Laikinųjų komisijų įstatymu (kartu noriu pasakyti ir kitiems kolegoms), pasiūlė, kad šią medžiagą reikia perduoti Generalinei prokuratūrai, nes tai atitinka Laikinųjų komisijų įstatymą kaip viena iš tokių komisijos daromų išvadų. Todėl manyčiau, kad dabar konkrečiai pritarti A.Matulevičiaus siūlymui tikrai nereikėtų, o pasielgti taip, kaip ir yra numatyta pateiktose komisijos išvadose – perduoti šią medžiagą Generalinei prokuratūrai teisiškai įvertinti. Ir kokį jie laikys reikalingą, tokį, aš manau, ir padarys.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi nuomonės daugiau ar mažiau aiškios. Kviečiu balsuoti, ar pritariame A.Matulevičiaus pasiūlytai 2 straipsnio kitokiai redakcijai. Prašome balsuoti.

Už – 31, prieš – 25, 17 susilaikė. Nepritarta. Aiškus skirtumas.

Dabar yra J.Jurkaus du siūlymai. 2 straipsnis pakartoja tai, kas yra komisijos išvadoje. Ar J.Jurkus tebeteikia?

J.JURKUS. Taip.

PIRMININKAS. J.Jurkus. Prašau.

J.JURKUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad reikėtų įrašyti ir į nutarimą „Perduoti Seimo laikinosios komisijos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvadą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai“. Aš savo kalboje motyvavau, gerbiamasis Vytenis kalbėjo dar geriau, tą dalyką motyvavo. Todėl aš prašyčiau pritarti mūsų pasiūlymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Žodžiu, jūs norite pasakyti, kad šio straipsnio įrašymas į nutarimą viską sustiprintų. Aišku, supratau. V.Andriukaitis. Nuomonė už.

V.P.ANDRIUKAITIS. Iš tikrųjų tai būtų ne tik pačios komisijos išvada, bet Lietuvos Respublikos Seimo pozicija priimant nutarimą. Priešingu atveju Seimas pritars komisijai ir lyg komisijos išvadoms, tačiau pats Seimas lyg ir neišsako savo nuomonės, ar ta medžiaga labai svarbi Generalinei prokuratūrai. Aš manau, kad toks papildymas yra logiškas. Juo labiau kad, kaip minėjau, klausimų šioje byloje yra daugiau nei atsakymų.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Kita nuomonė. Prašom, kolega. Gerai, tvarka. Tai dabar prašome balsuoti. Kas už tai, kad nutarimas būtų papildytas 2 straipsniu, nes esamas 2 straipsnis tada būtų 3, prašome balsuoti.

Už – 67, prieš – 2, 9 susilaikė. Taigi nutarimas papildomas 2 straipsniu. Ir dabar ar dėl 2 arba, tiksliau, jau 3 straipsnio, dėl kurio susitarėm, jog lieka senoji redakcija, nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar iškart balsuojame? (Balsai salėje) Galime iškart. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 3 straipsnis, arba buvęs 2 straipsnis, pagal kol kas esamą redakciją? Prašome balsuoti už 2 buvusįjį, arba dabar jau 3 straipsnį.

Už – 65, prieš – 4, 10 susilaikė. 3 straipsnis priimtas. Dabar dar kartą J.Jurkus. Dėl jo 3 straipsnio, jeigu mes jį priimtume, tai būtų 3 ar 4, priklausomai nuo eilės. Ar galbūt nebesiūlo gerbiamasis J.Jurkus?

J.JURKUS. Ne ne, aš siūlau, gerbiamieji kolegos. Aš vis dėlto norėčiau motyvuoti, kad būtų tikslinga siūlyti Užsienio reikalų ministerijai kreiptis į Jungtinių Amerikos Valstijų teisėsaugos institucijas dėl „Williams International“ kompanijos veiklos Lietuvoje ir buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoriaus Lietuvoje Keito Smito veiksmų „Williams International Company“ naudai privatizuojant akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“. Kaip mes žinome, ponas Smitas, pasibaigus kadencijai, išėjo dirbti į „Williams“ patarėju. Jungtinių Amerikos Valstijų įstatymai tą draudžia. Todėl būtų tikslinga vieną kartą padėti tašką tais klausimais. Ir mums gavus atsakymą iš Jungtinių Amerikos Valstijų, žinant jų griežtą poziciją tuo klausimu, aš manyčiau, tada visiems būtų daug aiškiau. Aš kviesčiau pritarti mano pasiūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Vienas – už, vienas – prieš. V.Andriukaitis. Prašau.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų klausimas, ko gero, net ir platesnis. Šiuo atveju, kaip mes žinome, „Williams International“ atėjimo į Lietuvą medžiagoje dominuoja įvairūs parodymai ir įvairūs patikinimai, kad atskiri Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamento darbuotojai lyg ir siuntė signalus ar dar kažką. Kita vertus, Jungtinių Amerikos Valstijų buvusio ambasadoriaus K.Smito tapimas „Williams“ samdomu darbuotoju, konsultantu ar patarėju iš tikro kelia rimtų klaustukų, ar tai atitinka skaidrios veiklos ir praktikos reikalus.

Trečias dalykas, kolegos. Manau, kad mūsų komisijos medžiaga galėtų būti perduota ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadai, taip pat galėtų būti perduota ir Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresui, kad iš tikro pasidomėtų ir ten, ar ta veikla tikrai atitiko amerikiečių praktikai būdingus ir keliamus standartus. Tai būtų labai reikšminga. Aš turiu be galo daug draugų Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurie kovoja už tai, kad jų kompanijos būtų garbingos, išlaikytų garbingą vardą, o šiuo atveju „Williams International“ veikla kaip tiktai gali prisidėti prie garbingos amerikiečių praktikos diskreditavimo. Šiuo atveju aš manau, kad kontekstas yra platesnis, todėl apskritai siūlyčiau medžiagą perduoti susipažinti ir Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, nors kartais gali galbūt atrodyti, kad kuo prasčiau, kuo blogiau, tuo gal ir kai kam geriau, bet noriu atkreipti dėmesį į argumentus, kuriuos išdėstysiu dėl teikiamos pataisos. Kolegos, Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos – dvi šalys. Mes turime pasirašę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis susitarimą dėl teisėsaugos, mes turime sutartį dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose, yra įvairios tarptautinės konvencijos, reglamentuojančios, kaip viena valstybė turi klausti kitos valstybės veikdama įvairiose bylose arba stengdamasi sužinoti papildomus argumentus. Prie tų konvencijų tiek Lietuva, tiek Amerika bendrai yra prisijungusios. Atkreipiu dėmesį, kad niekur tarptautinėje praktikoje, niekur tarptautinėse ir dvišalėse sutartyse nėra nurodoma arba nėra suteikiama teisė parlamentui kaip nors viena ar kita forma daryti įtaką tokiems procesams, net ir siūlyti juos atlikti. Jeigu vyksta tyrimas, jeigu dirba kompetentingos institucijos, jos pagal savo kompetenciją ir tarptautinių sutarčių pagrindu turi kreiptis su konkrečiais klausimais. Niekur nefigūruoja parlamentas. Pagal dvišales sutartis Lietuvos Respublikoje tos vadinamosios centrinės įstaigos, kurios yra atsakingos už bendravimą su Amerikos teisėsaugos institucijomis, yra Generalinė prokuratūra ir Teisingumo ministerija (Savitarpio teisinės pagalbos sutarties 3 straipsnis), bet niekur nefigūruoja Užsienio reikalų ministerija. Todėl manau, kad šis pasiūlymas (te nesupyksta jo autorius), jeigu jį priimtume, parodytų visišką Seimo nekompetenciją tarptautinių susitarimų srityje. Aš nemanau, kad jį verta palaikyti dėl šių argumentų. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū už argumentus. Dabar prašom balsuoti. (Balsai salėje) Ar tikrai dėl vedimo tvarkos? A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, tai susiję su šiuo klausimu. Ypač man tai priminė pats V.Andriukaitis, kalbėdamas apie būtinybę perduoti medžiagą Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Aš atidžiai perskaičiau komisijos išvadų visus 125 puslapius ir turiu pasakyti, kad yra vienas labai rimtas netikslumas, nes į V.Andriukaičio liudijimus nėra įtraukti jo žodžiai, pasakyti viešame komisijos posėdyje, kuriame buvo ir spaudos atstovai, ką jie užfiksavo, kai V.Andriukaitis tvirtino, kad jis turi visus įrodymus, kad „Williams“ kompanija yra nesąžininga, korumpuota ir „žulikai“. Aš nežinau, ar A.Vidžiūnas galėtų išaiškinti, ką reiškia lietuviškai „žulikai“, bet taip buvo pasakyta. Kadangi komisijos išvadose tie žodžiai kažkodėl neatsispindi, aš nežinau, kodėl V.Greičiūnas juos ištrynė, aš būtinai reikalauju, kad į Amerikos tam tikras institucijas būtų išsiųsta išsami stenograma, raudonai pabrėžiant tuos V.Andriukaičio pavartotus žodžius.

PIRMININKAS. Dėl to atskira kalba. Dabar balsuojame, ar pritariame J.Jurkaus siūlymui papildyti nutarimą 3 arba 4 straipsniu dėl kreipimosi į Užsienio reikalų ministeriją. Prašom balsuoti, ar pritariame. (Balsai salėje)

Už – 22, prieš – 14, 40 susilaikė. Viskas, nepritarta.

Gerbiamasis Valentinai, po visko! (Balsas iš salės) Nereikia, paskui. Prašom pasižymėti neužmiršti. Laiko neturime. (Balsai salėje) Apribosime ir vienų, ir kitų Seimo narių teises, o visada reikia pradėti nuo savų. (Balsai salėje) Taigi dabar J.Veselkos siūlymai. Prašom. Ar J.Veselka tebeteikia siūlymus, kai mes jau balsavome dėl analogiško siūlymo dėl 3 straipsnio? Prašom. J.Veselka. Ar jūs tebeteikiate 3…

J.VESELKA. Ne, gerbiamieji, jūs balsavote dėl mano siūlomo 4 straipsnio. Kadangi 4 straipsniu nutarėte perduoti Generalinei prokuratūrai, mano yra tas pats, tai…

PIRMININKAS. Tai 4 jau nebereikia?

J.VESELKA. Taip, jau jis priimtas.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom…

J.VESELKA. Bet dėl 3 straipsnio, aš manau, reikia apsispręsti.

Gerbiamieji kolegos, vis dėlto šis klausimas iškilo ne todėl, kad, kaip sako, socdemams ar kam iškilo klausimas ką nors politiškai pasakyti. Visuomenei ir po šios komisijos išvadų yra labai daug neaiškumų. Beveik visiems aišku, kad šis sandoris buvo nevykęs. Kai A.Kubilius tvirtina, kad štai „Williams“ pardavė brangiau – už 10 mln., padarė labai daug gera Mažeikiams, tada logiškas klausimas kaip fizikui būtų toks: tai ko jie iš ten pabėgo? Pabėgo todėl, kad, matyt, nieko gera nepadarė, o kad 10 mln. dolerių uždirbo, tai aš galiu pasakyti – sėkmės mokestis. Juk rusai žinojo: jie susiderėti dėl tokių palankių sąlygų niekaip negalėtų, o amerikiečiai galėtų. Vieni susiderėjo, kiti gavo sėkmės mokestį. Todėl mano siūlymas yra paprastas. Mes iš tikrųjų pripažinome šią komisiją baigus darbą. Jai buvo iškelti uždaviniai, ir ji baigė darbą, bet kadangi klausimas iki galo neaiškus ir prokuratūra… Jeigu mes netęsime šio klausimo, neišsiaiškinsime iki galo, prokuratūrai bus signalas: numarinkite šią bylą, nes politikai bijo ją ištirti iki galo. Todėl aš siūlau sudaryti specialią tyrimo komisiją, kuri ištirtų, ar šios išvados yra rimtos, pagrįstos, kad būtų organizuotas apkaltos tiems pareigūnams, kurie rengė, svarstė, pritarė, pasirašė ir vykdė šią sutartį, procesas, tai yra baikime darbą iki galo, nepalikime jo pusiaukelėje, kad paskui vėl galėtume vienas kitam sakyti: tu man taip, tai aš tada tą. Baikime šitai… Mano paprastas pasiūlymas. Aš negaliu dabar pasakyti vien iš tų išvadų, ar jau taip viskas ir gali būti apkaltinta, bet reikia sudaryti komisiją. Todėl siūlau sudaryti komisiją ir ištirti, ar galima organizuoti apkaltą.

PIRMININKAS. A.Matulevičius. Prašom, kolega.

A.MATULEVIČIUS. Aš pritariu šiam siūlymui, nes šis tas panašaus buvo su mano siūlyme, bet aš suprantu, kad garbingas Seimo narys ir komisijos pirmininkas V.Greičiūnas, bijodamas konservatorių persekiojimo, norėjo nutraukti savo komisijos darbą, bijo jį tęsti, nes, aš suprantu, toks moralinis spaudimas ir tokia demagogija, kuri pilasi ant tavo galvos nuo ryto iki vakaro, tikrai gali bet kokį žmogų išvesti iš kantrybės ir jis pagalvos, kam jam daugiau reikia. Bet, žinokite, to reikia Lietuvai, reikia to ne vien dėl balsų. Žmonės paprasčiausiai elementariai reikalauja: o kodėl jūs neinate iki galo? Jie galvoja, kad mes kažko bijome. Aš tikiuosi, kad socdemai ir soclibai tikrai nieko nebijo, nes jiems nėra ko prarasti, kadangi tas ponas, kuris dabar laimi daug kur, pasakė, kad tada vietoje mūsų tą padarys. Darykime dabar, kol dar galima.

PIRMININKAS. Gerai. V.Greičiūnas – vis dėlto kita nuomonė.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš šiek tiek pakartosiu. Laikinųjų komisijų įstatymas nustato, ar perduoti prokuratūrai, ar suformuoti apkaltą ir panašiai. Laikinoji komisija savo išvadose parašė šią medžiagą perduoti Generalinei prokuratūrai. Mes dar kartą balsavome ir patvirtinome perkelti dokumentą į nutarimą, todėl aš siūlau laikytis tos nuoseklios mūsų priimtos pozicijos ir nepritarti šiam siūlymui, o atiduoti tą medžiagą, kaip jau ir esame su jumis pritarę, Generalinei prokuratūrai.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame dėl J.Veselkos papildomo siūlymo. Prašom balsuoti.

Už – 32, prieš – 12, susilaikė 30. Nepritarta.

Mielieji kolegos, visos pataisos išnagrinėtos. Dabar nutarimą sudaro jau ne 2, o 3 straipsniai. Dabar nuomonės už ar prieš dėl viso nutarimo. V.Rinkevičius pirmasis. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Privatizuojant „Mažeikių naftą“ buvo dovanota „Williamsui“ ne tik „Mažeikių nafta“, bet ir „Biržų naftotiekis“. „Biržų naftotiekis“ aptarnavo ne tik „Mažeikių naftą“, bet perpumpavo produktus į Ventspilio uostą ir uždirbdavo daug pinigų. Per metus gaudavo po 40 mln. pelno. Atidavus ją „Williamsui“ išėjo taip, kad dirbo nuostolingai. Kita vertus, buvo pakeisti vadovai, į „Biržų naftotiekį“ buvo atsiųstas amerikietis, kuris gyveno prabangiame viešbutyje, už viską buvo mokama iš „Mažeikių naftos“ pinigų. Žmogus nelabai susigaudė, kas ten vyksta, tie patys „Biržų naftotiekio“ darbuotojai ir juokėsi, ir verkė, kas bus toliau, kai ims vadovauti žmonės, kurie toje srityje neturi jokios kompetencijos. Šie dalykai nedaro garbės mums prieš žmones, prieš mūsų rinkėjus, kurie tiesiog stebėjosi mūsų veiksmais. Šiandien sunku įvertinti, reikia paklausti žmonių, atvesti juos į tribūną, kad jie paaiškintų, kaip jie vertina visą šią veiklą. Aš siūlau balsuoti už ir pritariu šiam projektui.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, klausausi šiandien šio svarstymo ir jaučiu, kad labai keistai išeina ir kad po išvadų reikia ginti komisijos pirmininką V.Greičiūną. Atrodo, kad ir valdančioji dauguma supranta, kad žengia tokį žingsnį, dėl kurio jai pačiai ir ponui V.Greičiūnui yra gėda. Iš tiesų šiandien V.Šustauskas, J.Veselka, A.Matulevičius, J.Jurkus, V.Uspaskich, socdemai, Darbo partija, libdemai konkuruoja tarpusavyje. Dėl ko konkuruoja? Kas labiau puls konservatorius prikalbėdami visokių nesąmonių apie „Mažeikių naftą“, nes šioms partijoms ir tiems veikėjams tai yra vienintelis būdas pritraukti rinkėjus ir pakenkti V.Adamkui.

Ką tai reiškia? Tai reiškia viena: visi bijo konservatorių. O kodėl visi bijo konservatorių? Todėl, kad konservatoriai labiausiai trukdo. Ir kam labiausiai trukdo konservatoriai? Atsakymas vienas – labiausiai konservatoriai trukdo vogti. Lietuvoje ateina metas vogti pinigus iš Europos ir konservatoriai tam trukdys. Laisvė vogti be konservatorių yra didžiausia svajonė kažkam ir labai aišku kam, bet tam nelemta išsipildyti, nes Lietuvos žmonės to neleis. Aš galiu garantuoti, kad Lietuvos žmonės nemėgsta ilgą laiką būti kvailinami.

Gerbiamieji socialdemokratai, baikite kvailinti Lietuvos žmones. Sąžiningumas yra viena iš Seimo nario priesaikos sudėtinių nuostatų.

PIRMININKAS. Laikas!

A.KUBILIUS. Balsavimas už nesąžiningas išvadas yra Seimo nario priesaikos sulaužymas.

PIRMININKAS. E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėčiau pradėti nuo sąžiningumo, todėl man labai keista girdėti vieną iš konservatorių lyderių kalbant apie tai, kad V.Adamkus yra jų kandidatas į Prezidentus, nors jie rėmė visai kitą atstovą. Jeigu kalbėtume apie „Mažeikių naftos“ laikinosios komisijos išvadas, manau, kad tas išvadas seniai reikėjo pateikti Seimui, bet geriau jos pateikiamos vėliau negu niekada. Man tik lieka apgailestauti, kad nebuvo viskas padaryta, nebuvo išsiaiškintos visos aplinkybės. Man bene skaudžiausias yra tas dalykas, kad iš pradžių „Williamsui“, o po to „Jukos“ buvo atiduotas toks pelningas objektas kaip „Naftotiekis“, kuriuo teka nafta, o kartu teka pinigėliai į mūsų valstybę. Šitas sprendimas buvo labai žalingas, tas buvo politinis sprendimas ir, manau, kad jį ypač reikėjo išskirti ir pabrėžti, kad buvo padaryta didžiulė žala Lietuvos valstybei.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kodėl aš užsirašiau kalbėti prieš? Todėl, kad man, kaip mužikui, visada svarbu, kad darbas būtų atliktas iki galo, o ne šiaip parašytas romanas su lyriniais nukrypimais apie tai, ką spauda ir visi žinojo nuo pat 1999 metų ir maždaug duodam signalą, kad prokuratūra baigtų tampytis. Baigiam, nes po to vėl iškils visokių nepatogumų.

Kai kalbame apie sąžiningumą, man kyla klausimas – ar pragare būna sąžiningumo? Nejaugi mūsų Seimas yra pragaras, kuriame verdama košė ir kurios niekas iki galo negali išsiaiškinti? Aišku, kad šis sandoris yra ypatingas, ir jis rimtai neatrodo. Jį reikėtų ištirti, išaiškinti iki galo ir pasakyti, kiek kas kalti.

Prisimenu R.Pakso apkaltą. Už ką mes jį nuėmėme iki gyvos galvos? Už tai, kad suteikė piliečiui pilietybę, kuris Lietuvoje gyveno nuo 1964 metų, už tai, kad tam piliečiui davė suprasti tai, ką jis žinojo prieš dvejus metus, ir už tai, kad paskambino vienai ir kitai kompanijai. Nuėmėm, ir viskas. Šiuo atveju baigiame gražiai su signalu – baigiame, ir mes visi geri. Nekibinkite mūsų, nes mes gudrūs ir parašėme romaną apie „Williamsą“ ir „Mažeikių naftą“. Nereikia romano, reikia sprendimų. Todėl turėjo būti sudaryta papildoma komisija, kuri turėjo ištirti ir pasakyti, ar verta daryti apkaltą, ar neverta. Kam reikėjo tada šio tyrimo?

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar aš prašyčiau K.Bobelį, kuris prašėsi anksčiau. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vienas didžiausių okupuotos Lietuvos techninių pasiekimų buvo „Mažeikių naftos“ statyba. Tai buvo Lietuvos pasididžiavimas. „Mažeikių nafta“, didžiausia Lietuvos įmonė, sėkmingai dirbo, davė valstybei pelną, suteikė tūkstančiams darbo vietų. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, tuoj pat prasidėjo „Mažeikių naftos“ alinimas, jos produkcijos vogimas, jos vertės menkinimas ir siūlymas ją privatizuoti. Pagaliau privatizavimas įvyko be konkurso. Kompanijai, kurios patirtis naftos pramonėje buvo labai ribota, privatizavimo sandoriai buvo skandalingi, naudingi tik neklystantiems konservatorių derybininkams ir tūkstančiais mokama įvairiausiems konsultantams… Visa tauta žinojo, kad buvo įvykdytas ekonominis ir kriminalinis nusikaltimas, didžiausias tautos turtas tada buvo atiduotas veltui.

Pagaliau po ketverių metų Lietuvos Respublikos Seimas sudarė komisiją šiam ekonominiam skandalui ištirti. Komisija dirbo kruopščiai ir ištyrė visas detales. Savaime aišku, kad tokio masto darbo nebuvo galima atlikti per keletą dienų. Šiandien gavome komisijos darbo išvadas. Paskelbtos visos detalės, įvardyti kaltieji ir jie turi už savo žalingą darbą atsakyti. Lietuvos žmonės nori teisingumo. Aš siūlau komisijos išvadas patvirtinti ir kaltuosius perduoti teisingumo institucijoms, kad jų veikla Lietuvos teisės sistemos būtų atitinkamai įvertinta.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, į svarstymo pabaigą atėjo Teisės departamento išvadų pažyma. Trys jos punktai verti didžiulio dėmesio. 1 punktas: „Pažymėtina, kad komisijos išvadose nėra vartojama sąvoka „žala“, tačiau vartojamos tokios sąvokos kaip „pajamų negavimas“, „nuostoliai“ ir kita. Matyt, žala ir pajamų negavimas yra skirtingi dalykai, arba žala ir nuostoliai yra skirtingi dalykai“. Taigi Lietuvos teisinė mintis daro didelę pažangą. Antroji pastaba, ką sako Teisės departamentas: „Komisija nesprendžia asmenų kaltumo klausimo…“ Skaitau išvadas: „V.Junokas neatliko įstatymo nustatytos pareigos. R.Paksas, E.Maldeikis, J.Lionginas – nepakankamai atsakingas požiūris į savo pareigas, dėl kurių buvo prisiekę tautai. S.Kaktys viršijo įgaliojimus. A.Kubilius, V.Dudėnas nepakankamai kontroliavo“. Komisija neturėtų spręsti dėl tų asmenų kaltumo, asmenų, su pavardėmis, bet tą daro. Tą savotišku būdu pažymi Teisės departamentas, kas yra neteisėta ir negerai.

Trečia pastaba. Iš (…). „Seimo nutarimas tiesiogiai nesukelia teisinių padarinių (…) nurodytiems asmenims.“ Vis dėlto asmenys nurodyti. O netiesiogiai? Vadinasi, sukelia, gali sukelti, tai yra leidžiama. Ir toliau – kitų institucijų sprendimai, būtent teismo, kurie gali būti priimti atsižvelgus į Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadą. Čia jau visiškas teisinis nesusipratimas, nes teismo sprendimai turėtų būti priimami nepriklausomai, objektyviai, o ne atsižvelgus į Seimo komisijos išvadą. Labai apgailėtinas visas šis reikalas, įskaitant…

PIRMININKAS. Laikas, kolega.

V.LANDSBERGIS. …mūsų Teisės departamentą. Aš baigdamas tik pasakysiu, kad nebalsuosiu dėl šio „išminčių laivo“ rinkiminio kompaso, ir manau, kad nebalsuos visa mūsų frakcija. Siūlau kiekvienam sąžiningam Seimo nariui nebalsuoti tvirtinant šį… taip sakant, net nedalyvauti, net nedalyvauti balsuojant šį baigiamąjį spektaklio veiksmą.

PIRMININKAS. Dabar P.Gražulis gal malonėtų perleisti kitai frakcijai, nes tamstos kolega jau kalbėjo? Ar būtinai norit? (Balsai salėje) P.Gražulis, gerai. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, reikia pasakyti, kad komisija neatliko darbo iki galo, kad atliktas tik pusinis darbas. Ačiū Dievui, kad bent buvo pritarta J.Jurkaus teiktai pastabai, pataisai, kad Seimas pats ryžosi, ne komisija, o Seimas, kreiptis į prokuratūrą, kad ji duotų teisinį įvertinimą. Tačiau, aš manau, būtų labai svarbu Seimui sudaryti dar vieną komisiją, apkaltos komisiją.

Ir kam tai naudinga? Kad ateities politikai, dabarties politikai suprastų, kad ekonominiams nusikaltimams senaties termino nėra. Anksčiau ar vėliau atsakomybę reikės prisiimti, o ne mulkinti tautą. Tačiau viliuosi, kad tai, ko neužbaigė šis Seimas, neturėjo politinės valios, užbaigs atėjusi, susiformavusi nauja Seimo dauguma po šių metų rugsėjo mėnesio.

Gerbiamieji konservatoriai, aš noriu dar vieną dalyką jums priminti: jūs keletą metų begėdiškai nuolat tvirtinote, kad premjeras R.Paksas įgaliojo S.Kaktį pasirašyti sutartį su „Williamsu“. Tai netiesa. Jis Vyriausybėje balsavo prieš, Vyriausybėje balsavo prieš šios sutarties pasirašymą. Tačiau jūsų ministrų balsų dauguma nulėmė ir įpareigojo S.Kaktį pasirašyti. Jūs kalbėjote netiesą.

Dar vieną dalyką noriu pakartotinai pasakyti: negarbingai nesisavinkite svetimų nuopelnų. Jeigu „Williams“ būtų nepasitraukęs, dar kartą kartoju, šią įmonę būtų ištikęs bankrotas, o jus – politinis bankrotas.

PIRMININKAS. Laikas.

P.GRAŽULIS. Taigi dėkokite Ivanui ir „Jukos“, kad išgelbėjo Mažeikius ir jus nuo politinio bankroto, o ne drabstykitės ant visos Lietuvos.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis – J.Čekuolis. Prašom, kolega.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išdėstysiu savo asmeninius motyvus, kodėl negaliu balsuoti už teikiamą nutarimo projektą. Galbūt jie neskambės taip skambiai ir patetiškai, kaip čia skambėjo kitų kalbėjusiųjų.

Prisiminus ir įvertinus visą „Mažeikių naftos“ bylą, jos eigą, Lietuvoje susidaro paradoksali situacija, tarsi kažkokia iliuzijų karalystė, iš kurios mes niekaip negalime išsivaduoti. Ką turiu galvoje? Vieni kūnu ir krauju, kaip sakoma, gynė „Williamsą“, kiti – „Lukoilą“. Deja, aš apgailestauju, ir komisijos išvadose, visoje tyrimo medžiagoje visą laiką figūravo tik tų dviejų institucijų pavadinimai, visiškai nebuvo nagrinėjama ir netiriama, ar Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kitos institucijos tuo metu gaudavo pasiūlymų iš kitų naftos kompanijų, kas su tais pasiūlymais buvo daroma, kaip į juos buvo reaguojama ir panašiai.

Tai yra trečias svarbus momentas, kuris irgi reikšmingas „Mažeikių naftos“ privatizavimo istorijoje, tačiau, deja, komisijos buvo visiškai netirtas ir nenagrinėtas.

Todėl aš manau, kad rezultatai nėra išsamūs. Jie neišeina už tos pačios priešpriešos – arba „Williams“, arba „Lukoil“ – ribų ir faktiškai palieka mus ten pat, kur mes ir buvome visą laiką. Aš tikėjausi, kad komisijos darbas galų gale padės demistifikuoti šią dviejų kompanijų priešpriešą ir mūsų politikų aktyvų dalyvavimą joje. Deja, šito neįvyko. Aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, gerbiamieji kolegos, vienas procedūrinis dalykas. Nors mes svarstėme kelias S.Lapėno teikiamas pataisas ir pastabas ar alternatyvas, bet tarp tų siūlymų dar atsirado vienas siūlymas, analogiškas tiems, kuriuos mes atmetėm, bet dėl šventos ramybės aš norėčiau paklausti S.Lapėno, ar jis būtinai nori, kad ši pataisa dar būtų nagrinėjama? Tai buvusio 2 straipsnio arba dabartinio 3 straipsnio papildymas. Prašom. S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų gerbiamojo A.Matulevičiaus, J.Veselkos, gerbiamojo J.Razmos teikiami pasiūlymai yra beveik analogiški. Bet aš vis dėlto neprarandu vilties, kad mes galėtume pakeisti šį straipsnį, ir užuot pripažinę, kad komisija darbą baigė, mes turėtume kalbėti, kad komisija turi tęsti darbą ir pateikti konkrečius siūlymus dėl tuo metu dirbusių vyriausybių vadovų ar atskirų ministrų atsakomybės už padarytus įstatymų pažeidimus. Todėl labai norėčiau, kad už tai būtų balsuota. Manau, ne tik šios kadencijos Seimas turėtų užsiimti tos visos medžiagos nagrinėjimu. Todėl 3 straipsnyje, manyčiau, būtų tikslinga Seimo laikinosios komisijos darbą pratęsti iki šių metų gruodžio 1 d., kad galutinį tašką galėtų objektyviai padėti naujos kadencijos sudėtis.

PIRMININKAS. Tai gruodžio 1 d. jau gali būti visiškai kiti Seimo nariai.

S.LAPĖNAS. Tai tuo geriau.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Prašom. Siūlymas labai įdomus.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, siūlymas ne tik įdomus, bet taip pat racionalus. Galbūt jo nereiktų atmesti, galbūt iš tikrųjų reikėtų pagalvoti, jog tie konkretūs klausimai prokuratūrai dar turėtų būti patikslinti. Jeigu mes perduodame visą medžiagą prokuratūrai, neabejotina, kad komisijos pirmininkas savo ruožtu galėtų iškelti konkrečius klausimus, į kuriuos reikėtų gauti atsakymą tiek remiantis Civiliniu kodeksu, tiek remiantis Baudžiamuoju kodeksu, tiek remiantis kitais įstatymais. Būtų nebūtina mums dabar pildyti nutarimą. Aš manau, kad toks protokolinis nutarimas – pavesti šios komisijos pirmininkui suformuluoti konkrečius klausimus prokuratūrai, kuriuos ji turėtų nagrinėti gavusi visą medžiagą. Suprantama, ji nagrinės ir savo ruožtu, bet tuos klausimus, būtų tikrai labai racionalus siūlymas. Nereikėtų laukti kitos kadencijos, prokuratūra galėtų panagrinėti ir duoti atsakymą į iškeltus klausimus.

PIRMININKAS. Gerai. R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš dėl vedimo tvarkos. Būčiau linkusi balsuoti už šį pasiūlymą, bet jis turbūt nėra juridiškai korektiškas, nes jau baigiasi Seimo kadencija.

PIRMININKAS. Būtent.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, būtumėte iš tiesų labai sąžiningi, jeigu balsuotume už šį pasiūlymą su įrašu „iki Seimo rinkimų“. Tada ir rinkimų agitacija būtų aiški, ir pati kampanija visiems suprantamesnė, ir mums naudingiau būtų. Tikrai pabalsuotume, jeigu būtų parašyta, kad iki Seimo rinkimų pratęsiamas komisijos darbas. Būčiau labai dėkinga.

PIRMININKAS. Labai ačiū, bet primenu, kad mes jau analogiškus pasiūlymus atmetėme.

Kolegos, dabar balsuojame dėl papildomų S.Lapėno siūlymų, dėl panašių mes jau balsavome. Prašom balsuoti.

Už – 24, prieš – 31, 24 susilaikė. Nepritarta.

Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl viso nutarimo, kurį dabar sudaro trys straipsniai. Prašom. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas „Dėl Seimo laikinosios komisijos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvados“, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 93. 70 – už, 4 – prieš, 11 susilaikė. Nutarimas priimtas.

A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Replika, kolegos. Labai ačiū už nutarimą. Noriu gerbiamiesiems balsavusiems už nutarimą pasakyti, kad posėdyje Viktoras, prieš kurį jūs čia visi keliaklupsčiaujate, nedalyvavo. Gerbiamieji kolegos, buvo per daug aistringų kalbų. Aš tiktai džiaugiuosi, kad už šį nutarimo projektą kalbėjo keturi svarbūs žmonės: daktaras K.Bobelis, ponas J.Jurkus, ponas J.Veselka ir P.Gražulis. Dokumentas yra svarus. Labai ačiū. Ką dar reikėtų pasakyti? Gana.

PIRMININKAS. Užteks. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kėliau mintį apie protokolinį nutarimą. Šiuo atveju iš tikrųjų būtų galima pamėginti suformuluoti tokį nutarimą (galima žodžiu, nebūtina raštu), kad pavestume komisijos pirmininkui: pirma, perduoti visą surinktą medžiagą Generalinei prokuratūrai, ne tik išvadas, nes ta medžiaga yra labai naudinga. Yra stenogramos ir t.t., tyrimui tai yra labai naudinga. Antra, galbūt iš tikrųjų suformuoti konkrečius klausimus, į kuriuos Prokuratūra galėtų atsakyti. Aš kalbu ne apie kaltinimus, aš kalbu apie klausimus, kurie komisijai dirbant iškilo. Tai būtų labai naudinga. Kita vertus, aš manau, medžiagos gali būti ir dar daugiau. Tuo labiau kad klausimas iš tikrųjų yra valstybinės svarbos.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Galėsime tai nagrinėti vėliau. Vis dėlto J.Jurkus nori tarti žodį. Prašom.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Aš gerbiamiesiems kolegoms konservatoriams, kurie išbėgiojo iš salės. Jie visą laiką mini Mažeikių „Oruvą“. Aš noriu priminti, kad Mažeikių „Oruva“ bankrutavo prie konservatorių. Jie su valstybės garantija skyrė 100 mln. litų kreditą, kurį dabar mūsų Vyriausybė turi grąžinti po truputėlį, tačiau nepaskyrė asocijuoto direktoriaus, kuris kontroliuotų šio kredito naudojimą. Šiandien yra iškeltos baudžiamosios bylos buvusiems vadovams, o pinigų tai nėra. Reikia kalbėti tiesą, o ne meluoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. (Balsai salėje) Paskui, nėra laiko.

Vietos savivaldos įstatymo 3, 5, 6, 8, 11, 17, 18, 25, 29, 29¹, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 56 straipsniu įstatymas Nr.IXP-3484Gr. Darbo kodekso 5, 109, 146, 180, 220 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.IXP-3440Gr (pateikimas) (Respublikos Prezidento grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti)

Dabar imamės persvarstyti Prezidento grąžintus įstatymus. Prašom. Kolegos, dėmesio! Kviečiu į tribūną Prezidento atstovą Darijų Beinoravičių, o kalbama bus apie Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, ir t.t. įstatymą, projekto registracijos Nr.IXP-3484. Pateikimas. Prašom, jeigu galima, trumpai.

D.BEINORAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, laikinai einantis Respublikos Prezidento pareigas A.Paulauskas vetavo labai reikšmingo Vietos savivaldos įstatymo pataisas. Reikia pasakyti, kad tai iš tiesų labai svarbus Lietuvai savivaldos įstatymas, kuris susijęs su daugeliu žmonių. Tiesiogiai Lietuvos žmonės jaučia savivaldos institucijų tam tikrus priimamus sprendimus ir ten vykstančias procedūras. Taigi šiomis pataisomis, be abejo, Prezidentas pripažįsta, kad jau iš esmės yra pakoreguojama situacija savivaldos srityje, tačiau pasinaudodamas savo veto teise mato tam tikrą procedūrinę galimybę taip pat įnešti tam tikrą indėlį tobulinant tas procedūras Lietuvos savivaldos institucijose ir taip prisidedant prie įstatymo tobulinimo.

Tas tobulinimas galbūt iš esmės rėmėsi į vieną principinę nuostatą dėl savivaldos tarybų. Taigi tarybos, kaip tam tikra politinė institucija, kokią turėtų turėti kompetenciją ir kaip gi tą kompetenciją racionaliai būtų galima suprasti? Be abejo, pagal dabartinę redakciją yra numatyta, kad arba taryba, arba administracija skiria tam tikrų įstaigų vadovus, išskyrus vieną instituciją – mokyklas. Mokyklų vadovus, be abejo, įstatyme paliekama skirti išimtinai tiktai tarybai. Taigi ar tai yra gerai, ar tai yra blogai? Be abejo, suprantame, kad visų pirma taryba yra politinė institucija, kuri susirenka pagal įstatymą, aišku, kas tris mėnesius. Gali susirinkti ir dažniau, tačiau, suprantama, kad tai institucija, kuri nėra kasdien funkcionuojanti ir nuolat veikianti. Taryba, be abejo, negali spręsti tam tikrų klausimų, kurie tiesiogiai susiję su darbo santykiais. Sakykim, išvykimo į komandiruotę, išleidimo atostogų. Tai yra tokie klausimai, kurie sprendžiami pagal Darbo kodeksą per tam tikrą ir labai aiškų dienų skaičių. O dėl tarybos, tai tada iš karto sukuriama tam tikra procedūra, kad tarybai kyla tam tikrų nepatogumų susirinkti daug dažniau ir išspręsti tam tikrus labai svarbius kasdienius einamuosius klausimus. Taigi toks pirmasis galbūt procedūrinis aspektas.

Be abejo, pasižiūrėjus į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, Konstitucinis Teismas ir šiais metais išaiškino, kad savivaldybių tarybų pagrindinė funkcija yra strateginė, politinė funkcija – pagerinti tos vietos žmonių gyvenimą tam tikrais strateginiais klausimais, kurių rezultatas jau jaustųsi po tam tikro laiko. Tai yra steigti tam tikrą įstaigą, nesteigti, tvarkyti tam tikrus klausimus arba atsisakyti tam tikrų klausimų sprendimo. O kas gi yra įstaigas vadovai? Įstaigos vadovai yra administratoriai tam tikros mažos bendruomenės, sakysim, mokyklos. Jie tiesiogiai sprendžia tam tikrus vidaus klausimus. Aišku, būtų nelabai protinga… Taip pat ir Konstitucinis Teismas pasakė, kad įstaigos vadovų skyrimas nėra konstitucinė savivaldos institucijų funkcija. Todėl, atsižvelgiant į antrąjį tokį aspektą, manytina, kad tų personalijų skyrimas, ypač mažai bendruomenei, iš tikrųjų virsta politikavimu tuo neigiamu požiūriu ir gali virsti politikavimu neigiamu požiūriu. Apskritai politika yra puikus ir geras dalykas, bet jeigu bus suteikiama teisė skirti mokyklos vadovus tarybai, tokiu atveju neatmetama galimybė, kad taryba gali daryti tam tikrą jau ir neigiamą įtaką mokyklos vadovui ir per mokyklos vadovą apskritai mokyklos veiklai.

Žinoma, kad Lietuvoje vyksta ir abitūros egzaminai, ir daugelis kitokių dalykų, kai neatmetama ir korupcinių tam tikrų dalykų galimybė. Apskritai, jeigu įstatyme paliekama nors mažytė kokia nors problemėlė arba diskutuotina problemėlė, tai gyvenime randama daugybė spragų ir landų jomis pasinaudoti. Todėl reikėtų labai aiškiai apsispręsti, kad taryba… nereikėtų jai antrą kartą konkursą laimėjusiam žmogui vėlgi parodyti savo meilę arba nemeilę. Tai iš tikrųjų yra atliekama konkurso numatyta tvarka ir iš tikrųjų parodoma, ar tas žmogus galėtų vadovauti tam tikrai įstaigai, būtent mokyklai, ar negalėtų. Tokiu atveju gal tarybai būtų paprasčiau, tai pačiai mokyklai būtų paprasčiau ir tam direktoriui iš tikrųjų nereikėtų pataikauti tarybos nariams. Nors aš visai suprantu politikų norą turėti kuo didesnę įtaką, bet patys politikai taip pat turėtų suprasti, kad turint tokią savo įtaką ji jau šiek tiek neigiamai galėtų atsisukti ir prieš pačius politikus. Ji, kaip bumerangas, smogtų per neigiamą visuomenės nuomonę, nes visuomenės nuomonė būtent mažoje komunoje labai aiškiai jaustų tą tarybos meilę vienam vadovui arba nemeilę kitam vadovui. Taigi atsižvelgiant į išsakytą argumentaciją galbūt būtų racionalu tarybai nepalikti tokio sudėtingo klausimo kaip įstaigos vadovo, konkrečiai mokyklos vadovo, skyrimo, tai palikti savivaldybės administratoriui kaip tam tikrą pareigą, o ne teisę.

Gal iš karto, jeigu leistų posėdžio pirmininkas, taupydamas Seimo laiką, pasakysiu, kad antrasis – Darbo kodeksas yra tiesiogiai susijęs su šiuo cituojamu dalyku.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom.

D.BEINORAVIČIUS. Yra pora sakinių, nes jeigu jau Seimas atsižvelgtų į Prezidento siūlymus ir nuspręstų, kad juos reikėtų dar kartą įvertinti, tokiu atveju Darbo kodekso 3 dalis taptų perteklinė. Tokiu atveju tai eitų kartu su ta bendra valia dėl savivaldos. Jeigu savivaldos būtų pritarta, tai Darbo kodeksui reikėtų automatiškai pritarti, nes tai tarpusavyje dviejų įstatymų susijusios nuostatos.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Jūs taupote laiką. Malonu. P.Papovas nori paklausti.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbėjote daugiau apie švietimo įstaigų vadovų skyrimą, tačiau Prezidento dekretu siūloma ir kitų pastabų, kurias reikėtų nagrinėti ir kurioms galima pritarti. Sakykime, ir dėl vadovų skyrimo būtų galima pritarti, tačiau dekretu yra siūloma visų savivaldybių juridinių asmenų vadovų skyrimą nustatyti tik savivaldybės administracijos direktoriui. Ar tai neprieštarauja kitiems įstatymams? Pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatymui, kuriame pasakyta, kad stebėtojų taryba, jeigu steigiama, irgi gali skirti, pasakyta, kad valdyba gali skirti. O jeigu šie organai nesudaromi, tai gali skirti akcininkų susirinkimas, akcininkų susirinkimas ir taryba, tas pats ir viešoji įstaiga, yra dalininkai arba taryba. Tai štai toks jūsų suniveliavimas visų įstaigų, juridinių asmenų, mano manymu, neatitinka kitų įstatymų.

D.BEINORAVIČIUS. Tai yra ir principo. Gal aš visų detalių nepasakiau, bet tai iš principo – taryba arba administratorius turi teisę skirti tam tikrus vadovus. Bet aišku, mes suprantame, kad savivalda yra kaip ir valstybės politinė vietos institucija. Negalima turbūt lyginti su akcinėmis bendrovėmis, nes ten kita struktūra ir viskas yra kitaip. Ten renkami pagal tam tikrą kapitalą ir t.t. Be abejo, tam tikra teisė išlieka kitokia. Tai nėra adekvačios institucijos ir ne visai adekvačios įstaigos. Tai tiek. Toje pačioje sistemoje taip pat reikėtų pagalvoti, ar tas politikavimas, mano nuomone, neigiama prasme, yra tam tikros įtakos darymas. Sakykim, mokyklos vadovai. Užtenka, kad juos kontroliuoja Švietimo ministerija dėl mokymo ir tam tikrų pedagogikos reikalų, o tarybos nariai juk nei pedagogai (galbūt ir pedagogai), bet kokia jų kontrolė, kokia jų pagalba – mažesnė ar didesnė – galėtų būti. Jie mokykloje turi tam tikras pareigas, kaip sudaryti sąlygas, daryti mokinių apskaitą, sudaryti sąlygas šventai mokyklos misijai – mokyti ir auklėti. Nereikia į mokyklą įvesti tam tikrų politinių dalykų, tai neturi būti ideologizuota institucija, yra šventa mokyklų pareiga auklėti ir mokyti. Ir viskas. Nereikia politizuoti ir ideologizuoti mūsų mokyklų.

PIRMININKAS. Ačiū. H.Žukauskas. Prašom, kolega.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kaip aš supratau, gerbiamasis pranešėjas nelabai gerai susipažinęs apskritai su savivaldos veikla, nes mąstymas yra toks galbūt sausai teorinis. Norite jūs ar ne, tačiau savivaldybės yra suformuotos politinių partijų pagrindu ir aš ne visai įsivaizduoju, kaip dirbs direktorius, kai bus daug prieštaravimų. Labai abejoju, ar jis galės dirbti tokį darbą. Aš noriu jūsų paklausti. Vis dėlto savivaldybė pagal Savivaldos įstatymą yra visų tų įmonių, kur ponas P.Papovas minėjo, steigėja. Savivaldybė taip pat pasiskiria administratorių. Paskirtas asmuo imsis tokių funkcijų, kurios pagal įstatymą yra būdingos tik savivaldai. Ir Savivaldybių chartija, ir visi įstatymai pabrėžia, kad savivalda yra tas organas, kuris turi atlikti tam tikras funkcijas. Kaip jūs manote, ar savivaldybės paskirtas asmuo gali perimti savivaldybės funkcijas, ar ne?

D.BEINORAVIČIUS. Konstitucinio Teismo yra aiškiai pasakyta, kad administracija neperima, bet tas funkcijas realizuoja, o sprendimus priima taryba. Administratorius skiriasi nuo tarybos, nes taryba yra politinė institucija, kuri susirenka, kaip sakiau, įstatymus leidžia kas tris mėnesius, ne rečiau. Tai yra tikimybė, kad susirinks. O administratorius yra kasdien dirbantis asmuo, kuris būtų įpareigotas sutvarkyti tam tikrus darbo santykius pagal konkurso rezultatus. Skirtumas yra.

PIRMININKAS. A.V.Simulik. Prašom, kolega.

V.SIMULIK. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau atskirti du klausimus, nes jūs pateikėte iš karto du įstatymus – Darbo savivaldos ir Darbo kodekso. Pritarčiau dėl Vietos savivaldos, ką jūs teisingai išsakėte. Manau, kad taryba galėtų formuoti konkursinę komisiją vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro įsakymu ir Vyriausybės nustatyta tvarka, administratoriui liktų formalus dalykas – pasirašyti darbo sutartį po konkurso, t.y. įforminti darbo santykius. Bet manau, kad ten yra ne tik ši susijusi pataisa, bet ir su moksleivių registracija ir su neformaliu lavinimu, tai yra popamokine veikla. Manyčiau, kad į šias vietas reikėtų pažiūrėti. Prašau, kad prie siūlomų komitetų būtų ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, nes tai susiję su mūsų veiklos sritimi.

O dėl Darbo kodekso nenorėčiau sutikti su jūsų pozicija, nes šiandien vadovų dalis yra terminuota, dalis priklauso savivaldybėms, dalis apskritims, dalis ministerijai. Yra kelių rūšių vadovai, liepos 1 dieną daugiau nei tūkstančiui vadovų baigiasi terminai ir visoje Lietuvoje bus konkursai. Todėl mes prašėme Darbo kodekso pataisos, kurią siūlė P.Papovas, kad ji būtų patvirtinta tam, kad liepos 1 d. valstybėje būtų aiškumas ir stabilumas. Žmonės išeina atostogauti ir nenorime palikti jų nežinomoje padėtyje. Todėl mes prašėme palikti. Po to, kai Vietos savivaldos ir Švietimo įstatymai bus suderinti, bus galima prie to grįžti. Vis dėlto siūlytume Prezidentui į šį įstatymą pažiūrėti ir jo nevetuoti.

D.BEINORAVIČIUS. Iš principo pasisakoma už tai, kad skiriamų pareigūnų kadencijos laiką tikrai netikslinga, kaip jūs ir sakėte, sieti su tarybos kadencija. Tokiu atveju atsiranda toks dalykas, kai masė žmonių vietos bendruomenėje praranda darbą ir turi būti paskiriami nauji žmonės. Tai destabilizuoja padėtį vietoje ir nepadeda racionaliai spręsti vietos problemų.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Korenka.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš nekartosiu mūsų gerbiamojo komiteto pirmininko V.Simuliko minčių. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto keistai iš tribūnos skamba jūsų mintys apie mokyklų bendruomenių mažumą ir nesvarbumą, reikėtų pasižiūrėti, mokyklose yra per kelis tūkstančius bendruomenės narių, ir jūsų teiginiai apie politikavimą. Leiskite jūsų paklausti. Kur jūs matote didesnį politikavimą – esant vienam politikui administratoriui, nes jis paprastai atstovauja vienai ar kitai partijai, ir tarybai, kuri yra sudaryta iš daugelio partijų? Kaip suprasti jūsų teiginius, kad vienas žmogus yra nepolitizavimas, o 25 ir daugiau Seimo narių čia politizuos. Atsakykite.

D.BEINORAVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Aš niekada nesakiau, kad mokyklos bendruomenė yra nereikšminga. Ji vykdo šventą misiją – auklėja ir moko žmones. Tai iš tikrųjų labai reikšminga sritis ir niekas nepasakys, kad tai yra antraeilė valstybės misija. O dėl vieno žmogaus ir visos tarybos priimamų sprendimų labai aiškiai procedūriškai galima įvertinti, kam yra lengviau išleisti atostogų, komandiruoti žmogų ir t.t. (Balsai salėje)

Dėl politizavimo. Turbūt visi sutiks, kad jeigu yra daugiau žmonių, nuo kurių yra priklausomas vienas žmogus, be abejo, jam yra ypač sudėtinga, o jeigu yra vienas žmogus, kuris privalo priimti tam tikrą sprendimą pagal konkurso rezultatus, žinoma, tas politizavimas neigiama prasme yra tikrai minimalesnis.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis – A.Poplavski. Prašom, kolega.

A.POPLAVSKI. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbėjote apie švietimo įstaigų vadovų skyrimą kaip apie sudėtingą procesą. Aš norėčiau nesutikti su jūsų teiginiu ir norėčiau paklausti, ar švietimo įstaigų vadovų skyrimo patikėjimas savivaldybių administratoriams kartais negali kvepėti korupcija? Ir ar neprieštarauja tokia nuostata jau priimtiems įstatymams, tarp jų Vietos savivaldos įstatymui ir savivaldybių reglamentui?

D.BEINORAVIČIUS. Labai sudėtinga atsakyti į tokius klausimus, bet, mano supratimu, korupcija būtų kur kas populiaresnė, jeigu tai būtų priklausoma nuo daugelio žmonių, nuo tarybos, o administratorius neturi kaip išreikšti savo sprendimo. Jis sprendžia pagal konkurso rezultatus. Dabar irgi yra tokia situacija savivaldose: žmogus laimi konkursą, o savivaldybės taryba tiesiog jo neskiria direktoriumi. Matote, administratorius privalo skirti. Tiesiog jis yra tas žmogus, kuris įformina darbo santykius, ir viskas, bet jis nepriima tam tikrų savo sprendimų, kuriais parodytų tam tikrą nuostatą to žmogaus kaip tam tikros asmenybės atžvilgiu, ypač kai tai yra savivalda. (Balsas iš salės) Atleidimas irgi tam tikra įstatymų numatyta tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

D.BEINORAVIČIUS. Turėtų būti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dėmesio! Dabar mes turėtume apsispręsti pagal Statuto 165 straipsnį, ar svarstome grąžintą įstatymą, ar laikome jį nepriimtu. Svarstome? (Balsai salėje) Pasakyti? Prašom. P.Papovas. Prisėskite, gerbiamasis pranešėjau, čia netoliese, gal prireiks.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, reikėtų sutikti, kad priimtą įstatymą reikia taisyti, tačiau dekretu siūlomi pataisymai neatitinka kai kurių įstatymų ir vis tiek mes negalėsime išvengti to, kad pagal kitus įstatymus tarybos arba kiti organai skirtų vadovus. Tai yra Akcinių bendrovių įstatymas. Jeigu stebėtojų tarybos nėra ir valdybos nėra, tada akcininkų susirinkimas, o akcininkų susirinkimas, jeigu vienas akcininkas tik taryba… O mes čia parašome imperatyviai, kad tik direktorius, daugiau niekas. Toliau. Viešųjų įstaigų taip pat dalininkai skiria arba jeigu vienas dalininkas, tai vienas dalininkas tik taryba, todėl nieko vėl negalėsime padaryti direktoriui. Todėl aš siūlau nesvarstyti šio įstatymo, o laikyti įstatymą, kuris buvo priimtas, nepriimtu ir taisyti bendrom jėgom, padaryti taip, kad įstatymas būtų tobulas. O dėl antro, dėl Darbo kodekso, tai jį svarstyti ir palikti tą nuostatą, kad vis dėlto tarybos skirs vadovus ir kad skirtų neterminuotai.

PIRMININKAS. Gerai. J.Korenka. Ta pati nuomonė?

J.KORENKA. Nuomonė ta pati. Jeigu dėl tarybų skyrimo, kur buvo ypač akcentuota pranešėjo visiškai nesutinkant su ta pozicija ir kas yra siūloma P.Papovo, tam pritarti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš tada noriu kreiptis, kadangi kitų nuomonių nebuvo, ar laikome, kad įstatymas yra nepriimtas? (Balsai salėje) Taip. Prašom balsuoti už šią nuomonę, kad būtų ramiau. (Balsai salėje) Už, vadinasi, laikome įstatymą nepriimtu. Kas už šitą nuomonę?

Užsiregistravo 46. Už – 44, 1 susilaikė. Taigi įstatymas laikomas nepriimtu.

Yra siūlymas vienam iš komitetų parengti naują įstatymo projektą arba sudaryti tam darbo grupę. Dviem komitetam? (Balsai salėje) Gerai. Tada pavedame Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui parengti naują įstatymo projektą per daug neatidėliojant. Sutinkame? Nereikia balsuoti? Ačiū. Klausimas išspręstas.

Dabar antrasis įstatymas yra dėl Darbo kodekso. Čia nuomonės buvo kitokios ir, kiek aš supratau, daugiau nereikia. Gal bendru sutarimu galime toliau svarstyti? (Balsai salėje) Taip, sutinkame. Tada mes turime paskirti datą. Ji gali būti ne vėliau kaip kitą savaitę, vadinasi, antradienį. Komitetus tuoj pasakysiu. Antradienį. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkame? Papildomi: Ekonomikos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ekonomikos komiteto čia nereikia? (Balsai salėje) Geriau Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas? Prašom. Gerai. Patikslinu: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetai. Nagrinėjame kitą antradienį. Sutinkame? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3571 (pateikimas)

Dabar, gerbiamieji kolegos, mes viršijome grafikus. Jeigu jūs nieko prieš, nors aš galėčiau jūsų ir neklausti, posėdį pratęsiame, bet aš labai prašau visų pranešėjų, kurie čia yra, labai trumpai išdėstyti esmę. Aš manau, kad čia niekas neprieštaraus, kad tie klausimai būtų pradėti nagrinėti Seime. Taigi pirmasis yra Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3571. Viceministras tribūnoje. Prašom.

V.VASILIAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas techninio pobūdžio Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis tikslas yra suderinti šį įstatymą su Biudžeto sandaros įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi. Pagrindinis siūlymas yra išdėstyti būtent 22 punktą nauja redakcija, tai yra nustatyti, kad savivaldybės negalėtų teikti paskolų, taip pat negalėtų duoti laidavimų, o galėtų garantuoti ir garantuoti už ilgalaikes paskolas, naudojamas tik investicijų projektams finansuoti. Padarius tokį pataisymą, mūsų galva, išnyktų pagrindinis skirtumas arba nesutarimas tarp Savivaldos įstatymo ir mano minėto Biudžeto sandaros įstatymo. Prašytume pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti. Ar galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Nagrinėtume liepos pradžioje. Ačiū.

Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3601ES (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Dabar kviečiu ūkio viceministrą. Bus keli ūkiniai klausimai. Kolegą V.Vasiliauską keičia gerbiamasis Nerijus Eidukevičius. Prašom. Pirmasis yra Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo projektas. Čia yra su ženkleliu ES, registracijos Nr.IXP-3601. Prašom.

N.EIDUKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Šio įstatymo projekto tikslas yra suderinti Gamtinių dujų sektorių reglamentuojančius teisės aktus su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos „Dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių“ bei Tarybos direktyvos „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo priemonių“ nuostatomis. Įstatymo projekto, kaip ir dabar galiojančio įstatymo, paskirtis yra nustatyti bendruosius gamtinių dujų sektoriaus veiklos organizavimo ir funkcionavimo principus, dujų įmonių tarpusavio santykius, santykius su vartotojais tiekiant, transportuojant ir laikant gamtines dujas. Iš esmės keičiasi tokie dalykai. Yra pagreitinamas rinkos liberalizavimo grafikas. Tai yra iki 2004 m. liepos 1 d. visi nebuitiniai vartotojai turi tapti laisvaisiais, o nuo 2007 m. liepos 1 d. ir visi dujų vartotojai turi turėti laisvo vartotojo statusą.

Taip pat su tuo susiję papildomi vartotojų apsaugos mechanizmai, tokios papildomos priemonės kaip rekomenduojamas ir apibrėžtas sutarčių turinys, reikalavimai sutartis vartotojams pateikti iš anksto, galimybė vartotojui sutartį nutraukti, jeigu tiekimo įmonė ją įvykdo, ir panašūs dalykai. Taip pat nustatomas reikalavimas integruotoms įmonėms išskirti savo veiklas ne tik kaip buvo reikalaujama iki šiol, t.y. atskirti sąskaitas, bet atskirti šias veiklas iki galo, t.y. atskirti juridinius asmenis, kad būtų užtikrintas proceso kaštų valdymo skaidrumas. Tai, kaip aš jau minėjau, susiję tik su integruotomis įmonėmis. Šiuo atveju mes kalbam konkrečiai apie „Lietuvos dujas“. Taip pat yra tikslinami Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatai. Tai yra daroma siekiant šios kontrolės institucijos funkcijas suvienodinti su Europos Sąjungos valstybėse analogiškų institucijų funkcijomis. Na, ir kaip minėjau, įstatymas yra daugiau sufokusuotas į tiekimo saugumo reikalavimus. Taigi visiems vartotojams ar dujų įmonėms, kurios turi didesnės kaip 5 megabaitų galios energijos gamybos objektus, nustatomi papildomi reikalavimai, susiję su tiekimo saugumu. Kalbu apie sistemų techninę būklę, apie planavimą, apie poreikių numatymą, išankstinį informavimą apie tai, taip pat Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos funkciją gauti tokių vartotojų ataskaitas, parengti metinę saugumo užtikrinimo ataskaitą ir ją pateikti Ūkio ministerijai. Pagrindiniai dalykai turbūt jau išvardyti, šiek tiek keičiasi reikalavimai dėl informacijos teikimo Europos Komisijai. Yra labai aiškiai išvardyti, kokia informacija turbūt turės būti teikiama Komisijai. Prašome pritarti po pateikimo, taip pat Vyriausybė prašo svarstyti šį įstatymo projektą skubos tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Vilkas nori paklausti. Prašom. P.Vilkas.

P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, baigiamosiose nuostatose jūs nurodote, kad šis įstatymas turėtų įsigalioti nuo šių metų liepos 1 dienos. Mano klausimas: kokios aplinkybės mus verčia taip skubėti, nes iš esmės per dešimt dienų išnagrinėti tokius įstatymus, man atrodo, nėra įmanoma. Atlikti analizę, suderinti su vartotojais, išklausyti gamintojus ir vartotojus yra tikrai neįmanoma. Aš tikrai nepritarčiau skubos tvarkai. Man atrodo, kad mes tikrai neturim kur skubėti, nes ir jūsų aiškinamajame rašte nurodoma, kad ir dabar niekas neprieštarauja Europos teisės direktyvoms. Taigi aš tikrai norėčiau sužinoti, kodėl taip skubame.

N.EIDUKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų dabar niekas neprieštarauja galiojančioms direktyvoms. Kaip aš jau minėjau, direktyvos dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir gamtinių dujų tiekimo saugumo priemonių pradeda galioti ir veikti nuo liepos 1 dienos. Pagal šių dokumentų reikalavimus iš esmės tos direktyvų nuostatos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę. Tai vienintelė priežastis, kodėl mes kalbame apie skubą, ir vienintelė priežastis, kodėl įstatyme yra fiksuota šių metų liepos 1 diena.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Ar pritariame… Prisėskite čia arčiau… Ar pritariame po pateikimo? Ačiū. Dabar dėl to skubumo. Aš siūlyčiau, kad mes vis dėlto turėtume bent savaitę pasvarstyti. Tai tada kitą ketvirtadienį, bet tikrai ilgiau neišeina. (Balsai salėje) Kitą ketvirtadienį. Paprašom pasistengti. Turite dešimt dienų, gerbiamieji komiteto nariai, ir prašom apsvarstyti. Rinkimai daugumai baigėsi, taigi prašom rimtai svarstyti. Kolega R.Sinkevičius nori tarti žodį.

R.SINKEVIČIUS. Pirmininke, na, ką tai reiškia viena savaitėlė?

PIRMININKAS. Dešimt dienų. Aš sakau, kitą ketvirtadienį.

R.SINKEVIČIUS. Na, iš tikro įstatymas yra labai rimtas, pernelyg rimtas, jis paliečia didžiąją dalį vartotojų. Taip pat energetikos klausimai yra ypatingai, jie sudaro didelę mūsų produkcijos savikainos dalį tiek kalbant apie elektros energetiką, tiek gamtinių dujų klausimus. Aš manau, kad iš tikro nereikėtų pritarti tai ypatingai skubai. Manau kitą dalyką: jeigu jau buvo taip skubama, visi žinojom, kad nuo liepos 1 d. įsigalios tam tikros direktyvos, nuostatos, tai ir reikėjo pateikti šiek tiek anksčiau. Kas gi trukdė?

PIRMININKAS. Taip, sunkus atvejis. Tai vis dėlto parašom, kad birželio mėnesį svarstymas. Sutinkam? Na, negi mes svarstysime rudenį? Ne, birželį, priėmimas bus liepos mėnesį, o dar Prezidentas turės pasirašyti. Prašau. Dar kolega S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS. Aš, atkreipdamas dėmesį į kolegos išsakytus nuogąstavimus, kad per greitai priimama, norėčiau vis dėlto pasakyti, kad mums būtina kaip galima greičiau padaryti šiuos sprendimus, kad iki liepos 1 d. įsigaliojus direktyviniams dokumentams turėtume atitinkamą įstatyminę bazę.

PIRMININKAS. Gerai, tai užsirašom birželio mėnesį ir vis dėlto prašom komiteto, kad jis įmanomai sparčiai išnagrinėtų, o siūlomas yra kaip tik Ekonomikos komitetas. Birželio mėnesį. Aš siūlau labai lanksčią formulę. O liepos mėnesį mes tikrai mažai posėdžiausim, paskui mūsų nebus. Tai kada tada svarstysim – per neeilinę sesiją rugpjūčio mėnesį? Vis tiek, džentelmenai, turėsit susirinkti ir svarstyti. Birželio mėnesį. Prašom.

Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3602ES (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Dabar Elektros energetikos įstatymo pakeitimai.

N.EIDUKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymas taip pat eurointegracinis, taip pat susijęs su naujų direktyvų ir reglamentų, kurių aš nevardinsiu dėl laiko stokos, įgyvendinimu liepos 1 dieną. Taip pat įstatymas yra naujos redakcijos, nes buvo keičiama daugiau nei 50% įstatymo straipsnių. Vėlgi įstatymo projektas reglamentuoja spartesnį rinkos atvėrimą rinkos liberalizavimą.

Kaip ir prieš tai pateiktame Dujų įstatyme, iki šių metų liepos 1 d. visi vartotojai, pramoniniai vartotojai, išskyrus buitinius vartotojus, turėtų gauti laisvojo vartotojo statusą, kas leidžia pirkti elektros energiją iš bet kurio šaltinio, o iki 2007 m. liepos 1 d. visi vartotojai jau turėtų turėti laisvojo vartotojo statusą, netgi buitiniai. Šiuo įstatymo projektu taip pat siūloma keisti viešųjų interesų tenkinimo tvarką. Viešųjų interesų teikimą šiuo atveju siūlomas sieti ne su tiekėjo vykdomu energijos pirkimu ir pardavimu, bet su perdavimo paslauga, kurią šiuo atveju vykdo rinkos operatorius – „Lietuvos energija“. Tai yra susiję su bandymu išgryninti konkurencinę ir nekonkurencinę veiklą ir tuo būdu paskatinti vartotojus daugiau veikti rinkoje, domėtis energijos šaltiniais ir naudotis savo, kaip laisvo vartotojo, statusu.

Dalis įstatymo nuostatų yra skirta tiekimo patikimumui didinti. Pavyzdžiui, 12 straipsnyje yra nurodyta, kad turi būti stebimas turimas energetinių pajėgumų pakankamumo lygis. Jeigu jis yra per mažas, yra įpareigojimai kontroliuojančiai institucijai ir mechanizmai, kaip šie pakankamumai turi būti užtikrinami. Čia planuojama, kad konkurencingumo ir patikimumo lygis ateityje bus sprendžiamas per ilgalaikį sektoriaus planavimą. Vėlgi mes matome „Lietuvos energiją“, kaip rinkos operatorių ir pagrindinį žaidėją, kuris šią funkciją kartu su Valstybine kainų ir energetikos komisija vykdytų kartu su kitais tokiais rinkos dalyviais kaip skirstomieji tinklai. Taip pat įstatymo projekte plačiau reglamentuojami kainodaros principai.

Turbūt atkreipsite dėmesį į įstatymo projekto 40 straipsnyje detaliau nustatomą viršutinių… perdavimo, skirstymo, visuomeninio teikimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainų ribų nustatymas, 41 straipsnyje – perdavimo, skirstymo visuomeninio teikimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainų ribų ir tarifų nustatymas.

Tokie pagrindiniai pakeitimai. Įstatymo įgyvendinimas neturėtų pareikalauti jokių biudžetinių finansavimų ir taip pat, kaip ir prieš tai buvusiam eurointegraciniam įstatymui, šiam taip pat prašome pritarti po pateikimo ir svarstyti skubos tvarka. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti. Ar galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Ar norite tarti žodį? V.Greičiūnas. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Aš tik manyčiau… Čia, žinoma, Vyriausybė siūlo skubos tvarka, tačiau tie įstatymai nėra visiškai paprasti (ir vienas, ir kitas). Siūloma liepos 8 diena. Kad paskui nebūtume barami Ekonomikos komitete, gal kokią savaitę reiktų nukelti vėliau, nes iš tikrųjų…

PIRMININKAS. Ne, jokių kalbų. Birželio mėnesį.

V.GREIČIŪNAS. Kaip?

PIRMININKAS. Birželio mėnesį turite apsvarstyti.

V.GREIČIŪNAS. Čia per daug sudėtingi įstatymai, ir vienas, ir kitas, kuris anksčiau buvo, ir šis…

PIRMININKAS. Prašom intensyviau padirbėti. Mums liko nedaug laiko.

V.GREIČIŪNAS. Čia ne nuo mūsų intensyvumo. Mes padirbėsime intensyviai, bet šalys ir visos suinteresuotos institucijos dėl šių įstatymų, jos…

PIRMININKAS. Gerai. Sutariame dėl to, kad Ekonomikos komitetas būtų pagrindinis. Apie skubos tvarką nekalbame, bet pasistenkite birželio mėnesį, kaip ir tą, įmanomai greičiau. Sutinkame? Ačiū.

Investicijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3591 (pateikimas)

Dar kartą prašom gerbiamąjį N.Eidukevičių į tribūną. Investicijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3591.

N.EIDUKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, labai trumpai. Įstatymo pakeitimai siūlomi įvertinus susiklosčiusią teisinę situaciją, taip pat galimybes naudoti Europos Sąjungos struktūrinius fondus skatinant investicijų atėjimą į Lietuvą, taip pat surinktą ir apibendrintą informaciją apie nebaigtų statyti statinių ir (ar) apleistų ir nenaudojamų pastatų, kurių nepavyko privatizuoti, problemos mastą.

Pagrindiniai dalykai, kurie yra siūlomi, yra nuostatos, kurios suteiktų galimybę parengti tvarkas Vyriausybei, pagal kurias būtų galima kompensuoti įmonių išvadas darbuotojų mokymui, perkvalifikavimui, kvalifikacijos tobulinimui, ir šiems dalykams naudoti arba visiškai, arba iš dalies Europos Sąjungos paramą bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas.

Dėl infrastruktūros ir jos sutvarkymo iki investuotojo įsigyto arba suteikto sklypo vėlgi reikėtų turėti tvarką, pagal kurią ši infrastruktūra būtų rengiama ir finansuojama iš įvairių šaltinių. Taip, mūsų manymu, būtų skatinamos investicijos į pramonines zonas, taip pat būtų galima plėtoti infrastruktūros plėtrą, komunikacijų ir kelių tiesimą pramoninių zonų ribose, kas vėlgi, mūsų nuomone, teigiamai atsilieptų pritraukiant kapitalą į Lietuvą.

Siūloma pripažinti netekusiu galios šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 10 punktą, nes išnagrinėję problemą dėl valstybės lėšomis finansuotų nebaigtos statybos statinių, kurie buvo arba gali būti perduoti Valstybės turto fondui privatizuoti, masto, manome, kad šios problemos nėra arba tai yra labai nedidelė problema. Faktiškai nemanome, kad reikalingos specialios įstatymo nuostatos, kurios tai spręstų, todėl siūlome šią nuostatą panaikinti. Dėkoju. Prašytume pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Taip pat birželio mėnesį.

Valstybės turto fondo įstatymo 3 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo bei 4, 7 ir 11 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-3593 (pateikimas)

Ir paskutinis. Prašom. Valstybės turto fondo įstatymo pakeitimas, projekto registracijos Nr.IXP-3593.

N.EIDUKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos valstybės turto fondo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, taip pat kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas parengtas siekiant suderinti įstatymą su dabar galiojančiu Civiliniu kodeksu, Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymu bei kitais teisės aktais. Paminėsiu, kad šis dabar galiojantis įstatymas buvo priimtas 1997 metais, tad akivaizdu, kad kai kurios nuostatos pasenusios, jas reikia taisyti pagal naujai priimtus teisės aktus, ypač Civilinį kodeksą, Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą ir kitus.

Šiame teikiamame projekte siūloma atsisakyti nuostatų, kurios neatitinka galiojančių teisės aktų, taip pat suderinti sąvokas, kurios dabar naudojamos naujuose teisės aktuose. Pagrindinis dalykas, į kurį turbūt reikėtų atkreipti dėmesį, yra tai, kad Valstybės turto fondo savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Vyriausybė, dėl to, teikiamame projekte, kaip ir ankstesniame, tik šiek tiek patikslinant, dalį Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme nurodytų valstybės įmonių savininko teisių ir pareigų, įgyvendinančių institucijų funkcijas, siūloma palikti valdybai. Tai yra tokie dalykai kaip veiklos strategijos nustatymas, vadovo skyrimas, audito įmonės parinkimas ir daugelis kitų. Kiti pakeitimai yra daugiau redakcinio pobūdžio. Taip pat yra siūloma atsisakyti kai kurių nuostatų, kurios yra gerai reglamentuotos dabar galiojančiuose įstatymuose, t.y. Civiliniame kodekse, Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme. Siūloma pripažinti tas nuostatas, kurios netaisytinos ir galima atsisakyti… netekusiomis galiomis. Dėkoju. Prašytume pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti? Ačiū. Siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir nagrinėti liepos pradžioje. Sutinkame? Ačiū. Visi klausimai išnagrinėti. Po pietų mums lieka keletas klausimų ir nė vieno rezervinio. Taigi popietinis posėdis bus trumpas, bet ir trumpesnė pietų pertrauka. Rytinis posėdis baigtas. Ačiū.