Dvidešimtasis posėdis
1992 m. gruodžio 23 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
Energetikos ministro L.Ašmanto atsakymai į Seimo narių paklausimus |
|
3. |
|
|
4. |
Rezoliucijos "Dėl tarifų už gyvenamųjų patalpų apšildymą" projekto pateikimas |
|
5. |
|
|
6. |
|
|
7. |
|
|
8. |
Seimo narių pareiškimai
L.Linkevičius. LDDP frakcijos pareiškimas
V.Juškaus pareiškimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos
J.Janonis. Žaliųjų partijos pareiškimas dėl G.Žaunerovo bado streiko
Seimo narių pareiškimai (92.12.23)
1sesija20p svarstyti klausimai
Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos ir Seimo Pirmininko pareigas Č. JURŠĖNAS ir laikinasis pavaduotojas A. SAKALAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, labas rytas! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo gruodžio 23 d. rytinį plenarinį posėdį. Prieš suteikdamas žodį keliems pareiškimams, norėčiau savo vardu ir, manau, visų kolegų vardu pasveikinti gerbiamąjį buvusįjį Aukščiausiosios Tarybos deputatą ir Seimo narį Saulių Šaltenį su gimimo diena. (Plojimai)
Vadinasi, ceremoniją pakartosim, gerai? Aišku. pasiūlymas visai neblogas. Juo labiau kad paskutinė, tikėkimės, diena iki švenčių. Taigi aš siūlau, gerbiamieji kolegos, tokį procesų ėjimą dabar. Tai yra tokį sprendimą. Keli kolegos nori padaryti pareiškimus, o mes turime ir pareiškimus išklausyti, ir darbotvarkę pasitvirtinti ilgiausiai per 25 min., t y. kad ministras L.Ašmantas galėtų pradėti tiksliai laiku, t.y.. 10.30 val., atsakinėti į gausius Seimo narių klausimus ir juo labiau kad galima būtų susitarti dėl kai kurių projektų, kurie susiję su šituo klausimu, t y. antruoju darbotvarkės klausimu. Todėl aš siūlau, kad iš pradžių padaromi du pareiškimai, o paskui pasitvirtinam darbotvarkę. Jeigu lieka laiko, tai tada iki ministro galės daryti pareiškimus kiti kolegos, sutariam? Taigi, taip sakant, iš vienos salės pusės ir iš kitos salės pusės po pareiškimą, o likę pareiškimai, jeigu liks laiko. Taigi kviečiu į tribūną LDDP atstovą Liną Linkevičių.
L.A.LINKEVIČIUS. Pastaruoju metu Lietuvos Respublikos Seime ryškėja tendencija, kuomet Tėvynės Santaros koalicija viena sau uzurpuoja Konstitucinio teismo prerogatyvas aiškinti Konstituciją, spręsti, kurie Seimo sprendimai atitinka Konstituciją, o kurie jai prieštarauja. Manome, kad panašiais opozicijos atstovų pareiškimais ir pasisakymais siekiama diskredituoti Seimo darbą vilkinti bet kokių sprendimų priėmimą. Gruodžio 22 d. posėdyje svarstant Prezidento rinkimų įstatymo projektą Tėvynės Santaros atstovai paliko posėdžių salę ir nedalyvavo balsavime. Tačiau kaltinimai, esą Prezidento rinkimų įstatymo rengėjai pažeidžia Konstituciją, taip pat yra nemotyvuoti, nes Lietuvos Respublikos Konstitucija nereglamentuoja Prezidento rinkimų tvarkos. Nesant Konstituciniam teismui panašios pastangos paveikti Seimo darbą būtent ir laikytinos antikonstitucinėmis.
Kviestume Tėvynės Santaros koalicijos atstovus ateityje dirbti konstruktyviai. Tą jie ir deklaravo savo pareiškime. Pabrėžiame, kad iki šiol nė vienu priimtu teisiniu aktu ar kitokiu sprendimu Seimas nepažeidė pagrindinių Lietuvos Respublikos įstatymų.
LDDP frakcijos nariai yra ištikimi duotai priesaikai, nenukrypdami laikosi ir ateityje laikysis Lietuvos Respublikos Konstitucijos.
PIRMININKAS. Ačiū Seimo narį Andrių Kubilių.
A.KUBILIUS. Ponai ir ponios Seimo nariai! Vakar sąjūdžio frakcija nutarė kreiptis šiuo pareiškimu į laikinai einanti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas poną Algirdą Brazauską.
"Lietuvos Respublikos Seimo dauguma, opozicijai protestuojant dėl! nekonstitucinio sprendimo ir nedalyvaujant balsavime, priėmė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymą, kurio I straipsniu įteisino Respublikos Prezidento rinkimų komisiją. Norėtume atkreipti jūsų dėmesį, kad šis sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 13 punktas aiškiai nurodo, kad "Seimas sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį". Šis Konstitucijos straipsnis tiksliai nurodo, kad Seimas turi prerogatyvą sudaryti vieną komisiją, vadovaujančią rinkimams visoje Lietuvos Respublikoje, ir kad ši komisija privalo vadintis taip, kaip nurodo Konstitucija - Vyriausioji rinkimų komisija.
Neatsižvelgdama į šį Konstitucijos straipsnį ir i tai, kad šiuo metu veikia Vyriausioji rinkimų komisija, sudaryta remiantis galiojančio Seimo rinkimų įstatymo 10 ir 12 straipsniais, Seimo dauguma priėmė neteisėtą sprendimą, už kuri nubalsavo LDDP atstovai ir jų šalininkai Seime.
Tenka pažymėti, kad šiuo metu dirbanti Vyriausioji rinkimų komisija yra išrinkta ketveriems metams (Seimo rinkimų l2straipsnis), t.y. visam Seimo kadencijos laikotarpiui. Kol nepaleista dabar dirbanti Vyriausioji rinkimą komisija, - o tai galima padaryti tik pakeitus Seimo rinkimų įstatymą,-tol nėra jokių galimybių sudaryti naują teisėtą visos Lietuvos mastu rinkimų komisiją, o nepakeitus Konstitucijos Respublikos Prezidento rinkimų komisiją.
Gerbiamasis laikinai einantis Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas pone Algirdai Brazauskai, jums teks spręsti, ar pasirašyti šį Seimo daugumos priimtą nekonstitucinį įstatymą. Pasirašydami šį įstatymą, jūs sulaužysite priesaiką, kurią davėte, tapdamas Seimo deputatu. "Prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus: Mes matome, kaip Seimo dauguma ciniškai žiūri į prievolę gerbti ir vykdyti Respublikos Konstituciją. Dažniausiai tai daroma siekiant pačių elementariausių politinių tikslų. Taip buvo įvestos nekonstitucinės dviejų Seimo Pirmininko pavaduotojų pareigybės LDDP daugumai siekiant prisivilioti LSDP ir Centro judėjimo atstovus Seime. Nepaisant to, kokių tikslų siekiama šį kartą bandymais įteisinti nekonstitucinio Respublikos Prezidento rinkimų komisiją, mes kviečiame jus sustabdyti šį nevykusį Seimo daugumos žingsnį. jūs tai galite padaryti, jeigu nepasirašysite šio įstatymo ir grąžinsite Seimui persvarstyti.
Lietuvos Seimo sąjūdžio frakcijos vardu Antanas Stasiškis. Vilnius 1992 m. gruodžio 2 d: Ačiū už dėmesį.
1992 m. gruodžio 23 d. darbotvarkės aptarimas
1sesija20p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, kaip susitarėm - kol kas du pareiškimai ir dar eilės laukia du pareiškimai. Dabar dėl darbotvarkės. Šiandien įvyko frakcijų atstovų, komitetų atstovų ir kitų Seimo narių bei suinteresuotų asmenų pasitarimas, ir mes jums įteikėm patikslintą darbotvarkę. Taigi gal aš tiktai minėsiu numerius, dėl kurių yra ginčijamasi ar gali būti ginčijamasi, o po to balsuosime. Tai 1 punktas aiškus. 2 punktas aiškus. Tik patikslinu laiką. 2 klausimas užims visą laiką po darbotvarkės tvirtinimo ir pareiškimų iki pirmojo posėdžio pabaigos ir, galimas daiktas, aš iš karto siūlau užimti šiek tiek pertraukos laika, kokių 10-15 minučių. Gerbiamieji centristai, prašyčiau klausyti. Taigi 2 klausimas iki 11.30 val. arba net maksimum iki 11.45 val., kadangi čia yra kompleksinis klausimas, kaip matote. 3 klausimas yra aiškus, pateikimas. Nors vakar jau aš iš dalies šitą dalyką paaiškinau, bet čia dar keletą minučių reikėtų kai ką dar papildomai pasakyti. Mes šiandien tame pasitarime kalbėjome. 4 klausimas irgi, man atrodo, aiškus. 5 - taip pat, kadangi Seimo statutą tikrai turėsim nagrinėti ir priiminėti. O kaip tai reikia daryti, štai ir reikalingas atitinkamas nutarimo projektas. 6 klausimas, lyginant su ankstesne darbotvarke, yra sutrumpintas, t y .antrosios dalies nėra. Apie tai irgi pasitarime kalbėjome.7 klausimas irgi aiškus, tik čia prašom pranešėjo pavardę pataisyti. Pranešėjas - komiteto pirmininkas Seimo narys Bronius Genzelis. 8 aiškus, 9 aiškus. 10. Dėl jo buvo šiek tiek ginčų ir čia dar papildomai atsirado tie, kurie buvo savaitės darbotvarkėje. I punktas,
12 punktas, 13 ir 14 - čia visur yra pateikimai.
Šiandien turėtume dirbti,jeigu viskas tvarkingai vyks per du posėdžius iki 18.30 val., na, su galimu maksimum pusvalandžio pratęsimu, jeigu viskas čia mums vyks pagal grafiką.
Taigi dabar aš klausiu, ar dėl 2 klausimo prieštaravimų nėra? Ir dėl 2 yra? Tai gal pirmiau registruojamės, kolegos. Salėje lygiai I 1 I narių. Taigi dabar dėl 2 klausimo.
Seimo narys S.PEČELIŪNAS. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš taip, kaip, pone Česlovai,jau minėjau per mūsų tą rytinį susitikimą, ne dėl to 2 ar 3, ar kažkurio kito klausimo. Aš dėl visai kito klausimo, kuris buvo svarstytas vakar. Aš labai trumpai.
PIRMININKAS. Taip atsiprašau, buvo susitarta ir gerbiamasis A.Kubilius šitą dalyką paaiškino. Ir dabar pareiškimą jau po darbotvarkės...
S.PEČELIŪNAS. Čia ne pareiškimas.
PIRMININKAS. A, prašau.
S.PEČELIŪNAS. Vakar, aš nežinau, ar čia
jau visi buvo pavargę, ir pirmininkaujantis, ir tie, kurie dirbo salėje, bet vienas reglamentinis kazusas atsitiko. Ir užtat aš noriu dabar pasakyti kur ir kaip, ir tada reikėtų spręsti, ar mes tą paliekam taip, kaip buvo, ar vis dėlto atsukam mašiną atgal ir paskui vėl pirmyn. Čia gal bus ir tam tikras trumpas seminaras tiems naujiems mūsų nariams, kurie Reglamento dar neišmokę.
PIRMININKAS. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Tai žinot 212 straipsnį, kad jeigu yra užfiksuotas Reglamento pažeidimas, yra tam tikra tvarka, kaip galima jį fiksuoti, ten ilgi terminai ir visa kita. Vakar buvo svarstytas Prezidento rinkimų įstatymas ir konkrečiai svarstant 38 straipsni atsitiko toks dalykas. Jau buvo priimtas tas straipsnis, visi kiti priimti. Ir prieš priimant visą įstatymą, Seimo narys J.Bastys pastebėjo netikslumą tame straipsnyje ir ta vieta buvo pataisyta. Čia buvo padarytas reglamentinis pažeidimas. jūs puikiai atsimenate, mums irgi kartais taip atsitikdavo, kad kažką praleisdavom. Ir tada yra labai aiški reglamentinė procedūra, kaip tokioj vietoj elgtis. Tai yra reikia balsuoti prieš visą straipsnį, įrašyti tą pataisą, balsuoti už straipsnį ir tada galima balsuoti už visą įstatymą. Šitai nebuvo padaryta. Vadinasi, pataisa buvo įrašyta jau į priimtą straipsnį nereglamentiškai.
Va, aš dabar ir klausiu, ir norėčiau, kad mes visi čia gal būt pasitartume, ar padarom tą kaip sakoma, atsukimą atgal dabar ir vėl pirmyn, kol dar įstatymas nepaskelbtas, kad būtų galima paskelbti viską teisingai jau ir nereikėtų paskui sakyti, kad toj vietoj kažkoks pažeidimas, dar kažkas. Nereikėtų šito daryti. Ir kad ateityje mes žinotume, kaip tokiais atvejais reikia elgtis. Būtų tam tikra, na, pamoka visiems, kad sektume Reglamentą. Aš norėčiau, kad jūs irgi savo nuomonę pasakytumėte. Nesupraskite šito kaip kažkokios blogos valios, bet yra vienas paprastas dalykas: kiekvienoje valstybėje yra du pagrindiniai įstatymai - Konstitucija ir Seimo Statutas ar Reglamentas, ar kaip nors kitaip vadinasi. Tai yra įstatymas, pagal kurį yra priimami visi kiti norminiai aktai, kurie įtvirtina Konstitucijos normas. Taigi Reglamento mes turime laikytis. Reglamentai būna labai griežti, su ilgom procedūrom. Bet norim to ar ne norim, reikia šito laikytis.
PIRMININKAS. Aš kol kas pasakysiu tiktai tiek. 2121 straipsnyje kalbama apie pažeidimus apskritai ir apie šiurkščius pažeidimus. Čia yra klasifikacija, prašom turėti galvoje. Ir numatyta procedūra, kaip reikia veikti tuo ar kitu atveju. Aš šiuo atveju čia nematau šiurkštaus pažeidimo. Bet nenoriu daryti išvados, kadangi klausimas yra suformuluotas. Kai tiktai atsiras laisva minutė, mes šitą klausimą aptarsime ir, jeigu reikės, šitą klausimą nagrinėsime oficialiai čia, Seimo salėje.
Taigi toliau. Tai dėl 2 klausimo yra problemų? Tvarkoj. Dėl 3 klausimo nėra prieštaravimų? Dėl 4 klausimo nėra prieštaravimų? Dėl 5 klausimo nėra prieštaravimų? Dėl 6 sutrumpinto klausimo, lyginant su ankstesnės darbotvarkės variantu, nėra prieštaravimų? gerai. Dėl 7 nėra prieštaravimų? Dėl 8 nėra prieštaravimų? Dėl 9 sutinkam? Dėl 10 ? Kolega P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Dėl 10 straipsnio. Kiek atsimenu, dėl šito įstatymo projekto nėra Seimo Valstybės ir teisės komiteto išvados. Čia ponas pranešėjas K.Antanavičius sakė, kad yra Aukščiausiosios Tarybos išvada. Bet man atrodo, kad to neturėtų pakakti. Ir kažin ar ji yra? Čia labai svarbus klausimas. Lemiami tūkstančių žmonių likimai. Žmonių, kurie faktiškai daugiausia yra nukentėję gindami Lietuvos nepriklausomybę. Ir žaisti jų likimu negalima būtų. Reikalinga, kad būtų surinkti visi tinkamai sutvarkyti dokumentai. Nes čia mes supriešinsime žmones vienus prieš kitus. O to negalima daryti. Reikia apsvarstyti viską kaip reikiant.
PIRMlNINKAS. Kazimieras Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIĘIUS.Taip, aš pritariu kolegai P.Miškiniui, kad čia iš tiesų yra žmonių gyvybės, gyvenimo klausimai, ir todėl siūlau nesvarsčius įtraukti į darbotvarkę, įrašyti šiandien. Juridinio skyriaus išvada yra, o komitetai, manau, tiktai pradėję dabar veikti, šią savaitę pateiks savo atitinkamas išvadas. Labai prašyčiau visų komitetų pateikti išvadas. Laiko yra nemažai ir jau buvo.
Jeigu komitetas tikrai suinteresuotas, tai galėjo jau pateikti, nes įstatymas yra dviejų-trijų punktų. Tai Ačiū už dėmesį ir siūlau...
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš čia noriu tik tiek paaiškinti, kad šitoj įstatymo priėmimo stadijoj yra galimos, leidžiamos ir numatytos nuolatinių komisijų išvados, pastabos arba dabar jau komitetų. Ir visiškai toks 10 punkto užrašymas nereiškia, kad mes baigsime šitą stadiją. Tai jeigu kurie komitetai norės pareikšti kokių minčių, tai čia jų valia, ir, aš manau, jie tai galės padaryti. O jeigu ne, tai galima bus skirti ir papildomą laiką.Taigi ar reikalinga balsuoti, kad šitas klausimas liktų darbotvarkėje? Reikia balsuoti ar ne? Reikia. Gerai. Tada balsuojam. Elektronika balsuosim. Kas už tai, kad 10 klausimas būtų įrašytas šios dienos darbotvarkę? Kas už , prieš ir susilaikė čia yra skaičiuojami. 62 -už, 27-prieš ir 7 susilaikė. Klausimas paliekamas darbotvarkėje. 11 punktą paliekam? 12 punktą paliekam? Čia tiktai pateikimo tęsinys. Dėl l2 punkto? Prašom paspausti. Kolega A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Aš, kaip ne jaunas amžiumi, bet jaunas Seimo narys, suprantu, kad pateikimas turėtų būti pagal Reglamentą arba laikinąjį Statutą atitinkamai Juridiniam skyriui ir panašiai, o paskui jisai turėtų pateikimą perduoti komitetams. Ir po to, kai tiktai yra preliminarios komitetų išvados, tuomet turėtų būti svarstymas. Kodėl antrąjį kartą yra pateikimas? Nors Reglamente, galima taip suprasti, aš taip sakau, kaip iš vienos pusės jaunas,o iš kitos pusės senas, ir supratau, kad nebūtina plenariniam posėdyje pateikimus daryti.
PIRMININKAS. Atsiprašau, pateikimai būtini. Gal mes supaprastinsim procedūras, tai tada taip. Tada galės taip būti.
A.BASKAS. O jeigu galima, tai, man atrodo, kad nepateikti visi dokumentai, kurių Reglamentas reikalauja pateikimui.
PIRMININKAS. Čia su tuo galima būtų sutikt, bet gal Seimo narys Kazimieras Antanavičius paaiškins? Prašom.
K.ANTANAVIĘIUS. Aš norėčiau, kad ir į jaunus Seimo narius kreiptis: "rodymosi" čia mums nereikėtų! Jeigu nežinote, tai geriau ir nekalbėkite, o jeigu rodosi, tai, na, pasitikslinti reikia. Juk yra reikalinga vienintelė pagal Reglamentą Juridinio skyriaus išvada, ji yra, ir pateikimas turi būti tęsiamas, nes tai yra tik pateikimo tęsinys, o ne antrą kartą pateikiama. Taigi reikia užbaigti pateikimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal neskaitykim, kadangi aš žinau, kad jūs čia formaliai teisus, bet kai šitas klausimas prasidėjo, tai komitetai dar neveikė. Tai kaip jie gali padaryti išvadas, jeigu jų nebuvo? Ir todėl čia parašyta: pateikimo tęsinys. Tai, jeigu kolegos reikalauja, kad būtų balsuojama dėl šito,ar nereikia? Paliekam, nereikia balsuot? Paliekam. Dėl 13 - ojo reikia balsuot? Labdara, paliekam. Dėl 14 - ojo nereikia balsuot? Gerai, tai tada viskas aišku. mes tikrai dirbame pagal grafiką. Dabar prašyčiau balsuot už visą darbotvarkę, kuri susideda iš 14 punktų ir, svarbiausia, antrojo kompleksinio punkto. Kas už šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkės patvirtinimą prašom balsuot, pakėlus rankas. Prašau? Prašom, prašom balsuokim!
BALSŲ SKAIĘIUOTOJAS. Už-73.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSĄ SKAIĘIU OTOJAS. Prieš - 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIĘIUOTOJAS. Susilaikė l9.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi 73 Seimo narių balsais, dviems balsavus prieš, 19 susilaikius, šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkė yra patvirtinta.
Seimo narių pareiškimai(92.12.23)
1sesija20p svarstyti klausimai
Kadangi mes truputėlį sutaupėme laiko - minutę, tai gal dar gerbiamasis ministras dar 2 - 3 minutes palauktų? Yra du trumpi pareiškimai. Kolega V.Juškus, prašau.
V.JUŠKUS. 1992 m. gruodžio I8 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Vyriausioji rinkimų komisija, 1992 m. lapkričio 21 d. nutarimu pripažindama negaliojančius rinkimus Šakių 64 apygardos pirmoje apylinkėje, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Aukščiausiasis Teismas šį Vyriausiosios rinkimų komisijos nutarimą panaikino. Teismas nurodė, kad patvirtinti rinkimų rezultatus į Seimą Šakių 64 apygardoje įskaitant ir nepagrįstai panaikintus pirmos apylinkės rezultatus yra Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga, numatyta Seimo rinkimų įstatymu. Tačiau 1992m. gruodžio 22 d. posėdyje Vyriausioji rinkimų komisija nutarė nevykdyti Teismo nuosprendžio, o laukti, kol Aukščiausiasis Teismas išnagrinės kitas bylas dėl rinkimų rezultatų. Tai - antikonstitucinis sprendimas. Teismas pripažino, kad Vyriausioji rinkimų komisija priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą ir ji panaikino, o komisija vilkina ir išsisukinėja nuo Teismo sprendimo vykdymo. Paliekamas toliau posėdžiauti Vyriausiosios rinkimų komisijos neteisėtai į Seimą paskirtas deputatas, o išrinktam rinkėjų, deputatui siūloma laukti, kol Komisija ryšis priimti sprendimą. Tai atviras Lietuvos Respublikos įstatymų ignoravimas, kuris negali likti be įvertinimo. Ir ankstesnis Teismo panaikintas, ir vakarykštis sprendimai buvo priimti Vyriausiosios rinkimų komisijos, tų pačių jos narių, kurių dalį delegavo politinės organizacijos, kurios negavo nė vienos vietos Seime ar net nekėlė savo kandidatų. LDDP frakcija siūlo išklausyti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko informaciją ir sudaryti Seimo komisiją ištirti Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą. Taip pat Seimui siūlome pavesti laikinai einančiam Seimo Pirmininko pareigas Česlovui Juršėnui kreiptis į politines organizacijas, kurių deleguoti į Vyriausiąją rinkimų komisiją atstovai atsisako vykdyti Teismo sprendimus, kad išsiaiškintų šių organizacijų poziciją dėl Aukščiausiojo Teismo sprendimų vykdymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu Seimo narį J.Janoni.
J.JANONIS. "Lietuvos Seimui ir Vyriausybei. 1992 m. gruodžio 11 d. bado streiką paskelbė Vilniaus miesto tarybos deputatas Grigorijus Žaunerovas. Taip jis išreiškė protestą prieš Vilniaus savivaldybės vykdomą miesto komunalinio ūkio ardymą miesto tarybos ir valdybos pareigūnų savivaliavimą ir Lietuvos įstatymų pažeidimus.Lietuvos žaliųjų partijos organizuotas pasitarimas, išnagrinėjęs Vilniaus miesto tarybos 1992 metų spalio 28 dienos sprendimą Nr.l36 dėl bendros Lietuvos ir Prancūzijos vandens tiekimo įmonės steigimo ir su ja susijusia medžiagą mano, kad deputato Žaunerovo kaltinimai miesto pareigūnams yra pagrįsti. Lietuvos žalioji partija remia Grigorijaus Žaunerovo reikalavimus, išdėstytus jo pareiškime dėl bado streiko ir prašo juos patenkinti. Lietuvos žalioji partija kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę bei Vilniaus miesto tarybą, primindama atsakomybę už šio žmogaus sveikatą ir gyvybę. Lietuvos žaliosios partijos tarybos seniūnė Ignatavičienė. Gerbiamieji Seimo nariai, Sąjūdžio ir Krikščionių demokratų frakcijos pateikė paklausimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovui ponui premjerui, prašydami išsakyti Vyriausybės požiūrį minėtu klausimu. Mes tikimės, kad premjeras dar šiandieną atsakys į šį paklausimą, nes tai susieta su žmogaus sveikata, o galbūt netgi gyvybe. Ir toks mūsų ilgas tylėjimas ir tas švenčių laikotarpis tikrai gali negerai pasibaigti minėtam Vilniaus tarybos deputatui. Ačiū už dėmesį.
Energetikos ministro L.Ašmanto atsakymai į Seimo narių paklausimus(92.12.23)
1sesija20p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną ministrą L.Ašmantą.
L.AŠMANTAS. Vėl aš pažadą savo ištęsėjau, ponui A.Stasiškiui atidaviau medžiagą padauginti, susipažinsit visi su ta medžiaga dėl naftos įmonės, tiktai dar aš kartą norėčiau pridurti, kad įstatinis kapitalas šiuo metu yra nustatytas 4 mlrd., ta. mažai. Dirba dvi užsienio kompanijos, kad įvertintų ją doleriais. Ir galiu pasakyt, kad pagal prognozes tiek bus įvertinta, maždaug tiek dolerių.
A.ALBERTYNAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas Juršėnai. Mums pradžioje aiškiai buvo pasakyta - penktadienis yra diena susitikimui su rinkėjais. Ir dabar norit sukelti tokią destrukciją. Vėl aiškinama, kad gali būti penktadienį. Vieną sykį galutinai ir neskundžiamai pasakykime, kad penktadieniais yra susitikimai su rinkėjais, ir niekad mums neaiškinkit, kad gali vykti posėdžiai penktadienį. Ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę. Gerbiamasis Albertynai, o dėl darbo trečiadienį? Čia dabar kalbame iš esmės dėl darbo trečiadienį.
A.ALBERTYNAS. Jeigu reikia, aš už trečiadienį. Jeigu Vyriausybė pristato programą, reikia pasikalbėti su Vyriausybe. Aš pritariu, kad trečiadienį galim dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Palaikau gerbiamąjį A.Albertyną. Kategoriškai prašau penktadienį neorganizuoti posėdžių, nes esame susitarę susitikti su rinkėjais. Apygardose darbas taip pat labai svarbus. Kitom dienom prireikus spręskime bendromis jėgomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamieji deputatai, atsiprašau, Seimo nariai, tikrai mums dabar yra labai įtemptos dienos ir paskutinės savaitės prieš atostogas. Gal ir tų parlamentinių atostogų nebus, tačiau manyčiau, kad jeigu reikėtų trečiadienį daryti plenarinį posėdį, tai po pietų, nes iš ryto būtų geriau susirinkti komitetuose ir pradėti darbą jau komitetuose. Todėl gal naudingiau daryti plenarinį posėdį po pietų. O dėl penktadienio... Jeigu reikia, manyčiau, kad šiuo metu galima dirbti ir penktadieniais.
PIRMININKAS. Ar dar kas norit pasisakyti? Iš esmės visi pasisakė, išskyrus vieną, kad trečiadienį būtų darbas. Ar kolega A.Račas pasisako prieš trečiadienį? Tai tada aš jam žodį suteikiu. Kolega A.Račas. Prašom. Garsiai į mikrofoną, stenogramai.
A.RAČAS. Aš pasisakau prieš darbą trečiadieni... '
PIRMININKAS. Ačiū.
A.RAČAS. ...kadangi yra suplanuoti darbai, aš turiu įvairių susitikimų ir kiti žmonės taip pat... PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tada reziumuoju. Kol kas, pabrėžiu, kol kas, penktadienio posėdžio klausimą aš atsiimu. Taigi ir nereikės balsuoti.
Dabar dėl 16 dienos. Mes turime visų pirma atsižvelgti į konstitucinius reikalavimus, turime.nustatytu laiku turėti Vyriausybės pristatymą. Tai yra konstitucinis reikalavimas. Ir taip pat nustatytu laiku turi būti mums pa
teikta Vyriausybės programa. Kadangi mums reikia vis dėlto šiek tiek derintis ir prie gerbiamojo B.Lubio, kurio situacija, patys suprantat, yra pakankamai sudėtinga, jeigu ne iš viso labai sudėtinga, tai atsižvelgiant į jo pageidavimą, taip pat atsižvelgiant į laikinai einančio Respublikos Prezidento pareigas Algirdo Brazausko pageidavimą ir siūloma daryti posėdį trečiadienį iki pietų. Ir aš dabar jau galiu konkrečiai pasakyti valandą, kadangi kolega A.Valys man jau perdavė konkretų B.Lubio pareiškimą.
11 val. mums būtų pristatyta Vyriausybė ir atitinkamai tada būtų kalba. Ilgesnė ar trumpesnė, čia kitas dalykas. Aš jums užsiminiau ir galiu pakartoti, kad jeigu mums viskas rytoj gražiai vyks, tai mes galim daryti ne visą posėdį iki pietų, o pusposėdį, pusantros valandos. Mes galim jį pradėti ir šiek tiek vėliau. Taigi man atrodo, kad čia reikėtų sutikti.
Kolega Patackai, prašom. Kokiu klausimu?
A.V.PATACKAS. Rytoj mes tvirtinam Vyriausybę. Vienintelis momentas, kada deputatas gali paveikti vykdomąją valdžią, tai yra ministrų tvirtinimas. Tuo tarpu yra daug naujų ministrų, apie kuriuos mes absoliučiai nieko nežinom. Nežinom ne tik jų biografijos duomenų, bet ir iš viso kaip žmonių nepažįstam. Ir visa tai jūs siūlysite rytoj, per vieną dieną, nieko nemačius, padaryti. Aš tokiame tvirtinime atsisakau dalyvauti.
PIRMININKAS. Tamstos valia dalyvauti ar nedalyvauti. Konstitucija nevaržo tamstos veiksmų. O aš dar sykį formuluoju, koks rytoj klausimas. Gerbiamieji, jeigu kas neperskaitėt, savaitės darbotvarkės 2 punktas - Vyriausybės pristatymas, kaip Konstitucijoje yra parašyta. O Vyriausybė jau yra patvirtinta in corpore, mes netvirtinsim kiekvieno ministro atskirai, mums nepriklauso. Taigi Vyriausybės pristatymas ir antras dalykas - Vyriausybės programos svarstymas, o ne tvirtinimas rytoj. Apie tai kalbos nėra.
A.V.PATACKAS. Kur ministrų biografijos, kur jų kokia veiklos analizė :arba dar kas nors? Kaip galima tvirtinti tą, ko nežinai?
PIRMININKAS. Aš gerbiamajam kolegai A.Patackui buvau antrą kartą suteikęs žodį kalbėti, jis pasisakė, aš pažadu atsižvelgti į jo pageidavimą.
Taigi teikiu balsuoti siūlymą. Ar nereikia balsuoti? Sutariam be balsavimo, kad rytoj dirbam iki pietų. Reikia b;alsuoti? Minutėlę, kolegos, reikia balsuoti ar be balsavimo sutariam, kad rytoj dirbam iki... Balsuojam? Gerai.
Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad rytoj iki pietų, galimas daiktas, trumpesnį laiką, paimam. Tokiu būdu yra įvežta pagal šiuos duomenis, galbūt grubiai galiu pasakyti, apie 35 tūkstančius tonų įvairių produktų, kurie yra realizuojami arba privatizuotose degalinėse, arba nuomojamose degalinėse, o talpas saugoti nuomoja mūsų sistemoje. Taigi, mano supratimu, tai būtent, palengvino. Apie metalą man sunku kalbėti, tačiau vis dėlto nutarimai, kurie buvo priimami, pavyzdžiui, dėl metalo ir eksportuojamo metalo, pavyzdžiui, vario, kurį turėjo pristatyti į Panevėžio kabelio gamyklą, tai, kaip ir kalbėjo Vyriausybės posėdyje,visas eksportuojamas varis "eina pro šoną",o mūsų statutas, kryžius perlydom ir atiduodam Panevėžio kabelių gamyklai. Todėl tas buvo sutvarkyta blogai, nuostoliai dėl tokio netinkamo, čia, aišku, ir mano, kaip Vyriausybės nario kaltė, kadangi aš nesugebėjau įrodyti kiek teko kalbėti, yra didelė. Labai blogai, kad dėl to milžiniški kiekiai pastogių yra išardyta, kur tiktai yra vario kontaktai, iškasti kabeliai. Yra taip pat, netgi aš pasakyčiau, teisiniai kuriozai. Čia aš prašyčiau jūsų atitinkamai Baudžiamąjį kodeksą pakoreguoti. Va, pavyzdžiui, į pastotę įlindo žmogus, norėjo, kaip tiktai aiškiai matyt, atpjaut atitinkamą vario gabalą, tačiau buvo įtampa, jam nudegino rankas, dar krisdamas ten kažkokiu aštriu daiktu savo sėdimą vietą susismaigė, o teismas nustatė, kad jis atėjo pasižiūrėti, "kaip veikia", pasirodo. Jisai nėjo vogt nieko, jis atėjo, "kaip veikia" pažiūrėt, ir dabar nemokamai jis gydomas ir bus paleistas į laisvę. Taigi, jeigu tokie kuriozai ir toliau darysis, tai aš ... trūksta žodžių.
PIR IIMNKAS. Ačiū. Kolega Tautvydas Lideikis. Prašom.
T.LIDEIKIS. Gerbiamasis ministre, jūsų atsakyme į Seimo narių V.Briedienės ir Š.Malkevičiaus paklausimą sakoma, kad jūsų ministerija per visus metus "atnešė" daugiau kaip trečdalį milijardo nuostolių. Mano klausimas toks: iš ko jūs tada mokate algas savo darbuotojams, ir, kiek mes žinom, neblogas?
L.AŠMANTAS. Pirmas dalykas, noriu atkreipti dėmesį dėl algų. Paprastai maišo ministeriją ir įmones, jas reikia, aš manau, išskirti. Ministerijai kaip ir visoms ministerijoms yra nustatyti atlyginimai, ir jos atlyginimai nėra didesni negu kad kitur. Iš kur mes mokam atlyginimus? Taip. Skolos yra, visa tai sukasi. galbūt pinigų, vadinasi, išmokėt algom yra, šiek tiek yra pinigų nupirkti kurui. Pusė milijardo, pasakyčiau, lyginant su dabartine skola, kuri yra šią dieną daugiau kaip 12 milijardų skolingi energetinei sistemai, tai pusė milijardo, kaip suprantat, yra nedidelis skaičius. O dėl atlyginimų, tai taip, jie yra didesni negu kitose sistemose, įmonėse, tačiau noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai. Jie yra didžiausi elektro energetinėje sistemoje, bet kodėl? Galiu iš karto paaiškinti, kad jie yra didžiausi todėl, kad yra pačios sunkiausios darbo sąlygos. Dirbama 4 pamainas visą laiką. Darbas paprastai vyksta tuomet, kai yra sudėtingiausios meteorologinės sąlygos, t.y. likvidavimas avarijų. Rizikos laipsnis dirbantiems žmonėms yra daug didesnis, negu kad pakliūti po automobiliu. Šios kategorijos darbuotojai, jeigu paimsime tarpukario Lietuvą, buvo iš visų geriausiai apmokami. Bet tai ne argumentas, aš tiktai šitaip norėčiau pasakyti. Tačiau jeigu mes atmestume didelius atominės elektrinės darbuotojų atlyginimus, šiaip energetinėj sistemoj atlyginimų vidurkis, nustatytas spalio mėnesį, yra 15 tūkst.788 rb. Tai yra vidurkis. Taip, jisai didelis, aš tą pripažįstu. Tačiau tą didelį indėlį įneša atominė elektrinė, kurios darbuotojų atlyginimai yra dar didesni ir gerokai didesni. Tie atlyginimai buvo taip tvarkomi. Aš įsipareigojau dar būdamas pačioj pirmojoj Vyriausybėj, ir Aukščiausioji Taryba mane įpareigojo, ir aš manau, kad taktika yra gera. Jeigu mes tiktai gerokai sumažinsime atlyginimus, neturėsime specialistų, kurie galėtų eksploatuoti. Šiuo metu, man atrodo, atominės elektrinės problemos sprendžiamos neblogai. Beveik 90 % darbuotojų yra Lietuvos piliečiai, jie nesiruošia išvykti iš Lietuvos ir dirba sąžiningai. Tačiau jiems rizika yra didesnė, taip pat jų šeimų nariams, arti gyvenantiems. Aš manau, kad visiškai pateisinami tokie atlyginimai. Antra, ką turiu pasakyti, tai jų dėka, ne kieno kito, už kurą dar šiemet mes mokam 5 kartus pigiau, negu buvo reikalaujama. Tai yra jų derybų rezultatas. Tai jeigu mes visa šita įvertinsime ir sudėsime, ir tuos įsipareigojimus, kuriuos aš priėmiau, tai aš manau, kad nebus jau taip daug.
Dujų įmonėse vidurkis 7 tūkst. 831 rb. Tai tokie vidurkiai, kurie nekinta. Tačiau aš jums galiu išvardyti daug perdirbimo, maisto pramonės įmonių ir kitų, kur vidurkiai irgi siekia per 20 tūkst. Vidurkiai. Tai buvo pateikta tuo laiku, kada vyko ginčas, dar pono A.Abišalos Vyriausybėje, ir tuo metu Vyriausybėje šie ginčai nurimo. Reiktų paskelbti tuos duomenis ir viskas būtų savo vietose.
PIRMININKAS. Kolega Vytautas Zimnickas. Prašom.
V V.ZIMNlCKAS. Gerbiamasis ministre, iš jūsų pranešimo matyti, kad Lietuva yra daug skolinga Rusijos energetikams. Man taip pat žinoma, kad nemaža pinigų suma už Lietuvos pramonės pateiktą produkcija yra Rusijos bankuose. Ar jūs bandėte kalbėti su pramonės įmonių, Lietuvos bankų vadovais dėl turimų skolų padengimo Rusijos energetikams? Ir jeigu taip, tai su kuo ir kokie rezultatai?
L.AŠMANTAS.Taip, jūs esate visiškai teisus. Ir man labai gaila, kad ta pinigų apyvarta tarp Rusijos ir Lietuvos yra stipriai įstrigusi. Taip, mes galėtume visiškai subalansuoti, atsiėmė tuos pinigus subalansuoti. Mes priėmėm tokį sprendimą. Aš vakar sakiau, galbūt jūs neatkreipėte dėmesio. Tai noriu pakartoti. Sudarom su visomis pramonės įmonėmis, kurios naudoja dujas, netgi ir elektrą... Kad jos, turėdamos rublių Rusijos bankuose, gali pervesti į "Lentransgaz” sąskaitą Leningrade. Mes tenai laikom visą savo ekipažą, kadangi tie pervedimai yra smulkūs, kaip minėjau, tenai dešimtimis milijonų arba keli milijonai; t.y. reikia per mėnesį surinkti apie 3 milijardus. Taigi šitai yra daroma. Tam yra sudaromos sutartys tarp tų įmonių, kurios nori pervesti, ir mūsų arba dujų įmonės, arba elektros įmonės. Iš pradžių pasitaikė taip, kad iš Lietuvos visiškai neaišku nei kas, nei kaip į tą banką pervedė nemažas pinigų sumas. Iš Lietuvos, ne iš Rusijos. Tik paskui išsiaiškinom ir užkirtom kelią. Bet buvo ten ar vienas, ar du atvejai. Mane informavo. Tiktai tiek. Taigi šitas yra daroma. Pavyzdžiui, vakar taip pat vyko derybos pas poną B.Lubį tiek su komercinių, tiek su valstybinių bankų atstovais, kaip tą paspartinti ir kaip pagerinti. Nepasiekta tų rezultatų, kurių norėtųsi.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis. Prašom. Šitas kolega prašė žodžio vakar. Tai jam truputi anksčiau negu kitiems. Prašom nepykti, kolegos.
A.J.RAŠKINIS. Ačiū. Energetikos ministras paminėjo mano pavardę praeitos dienos pasisakyme, susiedamas ją su kažkokiomis diversijomis, atliktomis prieš energetikus. Manau, privalau paaiškinti išsamiai...
PIRMININKAS. Jeigu išsamiai, tai ne šitos minutės sąskaita.
A.J.RAŠKINIS. Manau, suspėsiu.
PIRMININKAS. Gerai.
A.J.RAŠKINIS. Į mus, Kauno deputatus, kreipėsi rinkėjai prašydami, kad mes pagelbėtume jiems, nes staiga ir atbuline data buvo pakeltos energetinių išteklių kainos. Buvo surinkta 13 tūkstančių parašų. Ir dėl to mes parengėme dokumentą, kurį visi pasirašėme. Štai tas dokumentas.
"Remdamiesi Kauno miesto gyventojų, Kauno darbininkų sąjungos, Sąjūdžio Kauno miesto įgaliotinių protestais, esame įpareigoti pareikšti, kad kainų už elektros energiją, dujas, butų šildymą nepamatuotas kėlimas, tuo labiau atbuline data, neatitinka gyventojų ir mūsų valstybės interesų, kelia pagrista visuomenės nepasitenkinimą. Minėti mokesčiai daugeliu atvejų viršija realias pajamas, nustumia didelę gyventojų dalį žemiau skurdo ribos. Dėl to, atėjus sunkiam žiemos sezonui, dauguma jų negalės padengti susidariusių įsiskolinimų valstybei.
Siūlome Seimo nutarimu įpareigoti Vyriausybė kartu su Energetikos ministerija per dvi savaites paruošti ir įgyvendinti tokią mokesčių sistemą, kuri atitiktų daugumos gyventojų realias pajamas. Štai toks dokumentas buvo parengtas. Ji pasirašė A.Vaišnoras, J.Katkus, K.Paukštys, V.Jarmolenka, K.Kryževičius, A.Patackas, V.Petrauskas, J.Tartilas, P.Katilius, A.Raškinis, K.Uoka, K.Kuzminskas.
Manau, kad tai yra teisėtas mūsų parengtas dokumentas. Mes privalėjome ir privalome, ir privalėsime toliau reaguoti į mūsų rinkėjų prašymus. Jeigu iš tikrųjų šitas mūsų kreipimasis kiek padėjo, kad gyventojams sąlygos pagerėjo, tai mes tuo tiktai džiaugiamės. Jeigu dėl to kažkas įvyko Energetikos ministerijoje ar jos įmonėse, tai, žinoma, jų bėda, jie privalo patys rūpintis, kad pas juos ten jokių diversijų nebūtų. Daugiau jokių kitokių dokumentų aš nepasirašiau. Mes, Kauno deputatai, esam pasižadėję ginti savo gyventojus sutartinai ir tą darysime. Tiesa, nuo energetikų mums ginti juos gana sudėtinga, nes visa kairioji dauguma stojosi už Energetikos ministeriją ir tiesiog gina juos. Kita vertus, tai yra ministerija, kurios įmonėse žmonės daugiausia pasikėlė atlyginimus, o kiti žmonės nežino, kaip galą su galu sudurti. Tai paprasčiausiai nedora. Ir dėl to manau, kad šitas mūsų pasirašymas yra teisėtas, atitinka visų žmonių lūkesčius, ir mes toliau taip elgsimės. Ačiū.
PIRMININKAS.Ačiū. Bet jūs viršijote laiką. Prašau trumpai atsakyti.
L.AŠMANTAS. Bet koks paklausimas ir parašymas yra teisėtas. Tiktai dėl logiškumo - tai kitas klausimas. Dabar dėl atbulinės datos. Gal, gerbiamieji deputatai, pasiimkite dokumentus, kurie yra. Vyriausybė tvirtino spalio 31 d. kainas. Ne mano kaltė. Vyriausybės vadovas nurodo, kada posėdis ir kuriam posėdy kas vyks. Tai jo prerogatyva. Tą pačią dieną, 31, buvo išleistas mano įsakymas. Pavėluota mano išleisti įsakymą pusę valandos nuo priimto sprendimo. Tai nekalbėkim, kad buvo išsiuntinėta vėlai, tai čia ne mano problema. Tą turėjo Vyriausybė visom priemonėm pranešti anksčiau, nesiuntinėdama paštu. Taigi kad aš visiškai suprantu šitas pastabas ir dabar mes atkreipėm dėmesį būtent į tai, kad reikia informuoti apie kainas ir numatomas kainas, kaip jos galėtų pasikeisti, į kurią pusę ir kiek, kad būtų priimti šitie sprendimai iš anksto. Tai dėl atbulinės datos. Daugiau ką aš čia galiu pasakyti? Aišku, jeigu vienas miestas bus išskirtinis, tai, aišku, kentės kiti miestai. Ir jeigu būtume mes susiderinę, pavyzdžiui, su jūsų deputatais, būtume atvykę ir paderinę visus tuos veiksmus, tai aš jums būčiau pasakęs, kad uždaroji akcinė bendrovė (...) yra sukčiai. Ir jūs būtumėte nesusidėję, nerekomendavę merui ir visiems pasirašyti sutarties. Ir man atrodo, kad būtumėm išsprendę, nebūtų nukentėję kiti gyventojai. O šiuo metu jūs keliate didžiausia paniką. Aš galiu jums pasakyti, kad jūsų aprūpinimas kuru yra šiuo metu maždaug 19-ai dienų. Retai kur tą rasite. Juo labiau, kad šiandien, nors apie 10 milijardų mes skolingi "Lentransgaz", pavyko susitarti be niekieno pagalbos, čia Energetikos ministerijos žinybų pagalba... Papildomai duoda dujų, nes jie tikisi, kad mes vis tiek atiduosime skolas ir užmokėsim už tai, ką duoda.Tad šiandien ir per radiją buvo pranešta, kad visos elektrinės yra pertvarkomos naudoti dujas. Jeigu jų ir sumažins, pramonė Kalėdų laiku sunaudos mažiau ir tai mums ypač padės taupyti mazutą. 0 aš kalbu tiktai apie mazuto atsargas Kaune. Taigi situacija kituose miestuose yra tokia: trims keturioms dienoms. Tai mums reikia operatyviai pervežinėti. Gali būti, kad iš Kauno mes paimsim dalį mazuto, pervešim į kokį nors rajoną, miestą.
PIRMININKAS Ačiū. Seimo narys Andrius Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, jūs, atsakydamas į ponios V.Briedienės ir S.Malkevičiaus paklausimą, parašėte, kad šilumą tiekiančių įmonių finansinė būklė yra nepatenkinama. Šiandieną šilumos gamintojams vartotojų įsiskolinimas sudaro 2 mlrd. 600 mln. talonu. Aš norėčiau tokį klausimą suformuluoti. Kaip jūs žiūrite į valstybės kontrolės atlikto patikrinimo Klaipėdos mieste preliminarinius duomenis, pagal kuriuos Klaipėdos miesto šilumos tinklai šiais metais permokėjo atlyginimo 24 mln. talonų, elektros tinklai -20 mln. talonų? Iš viso Klaipėdos mieste vien šios dvi įmonės, mūsų duomenimis, permokėjo 44mln. Kaip jums atrodo, jeigu būtų organizuotas toks patikrinimas, ir nepreliminarinis, o galutinis visoj Lietuvoj? Ar tuo atveju nebūtų taip, kad nei gyventojai, nei vartotojai nebebūtų skolingi šilumos tinklams ir kitoms energetikos įmonėms, o galbūt atsitiktų taip, kad energetikos įmonės būtų skolingos tiems patiems gyventojams?
L.AŠMANTAS. Taip, dėl šilumos tinklų. Jų nuostolius dengia elektros tinklai. Ir mes žiūrim sistemą. Iš esmės nuostolingai dirba visi šilumos tinklai, juo labiau kada rajonus sujungėm į bendrą, kad jiems kompensuotų, nes jie išvis negalėtų išsilaikyti. Tai šitoje sistemoje šiaip taip mums pavyksta subalansuoti. Tačiau mūsų specifika yra ta, kad didžiausias rentabilumas, ir, galima sakyti, pelnas... Čia kartais norima už mėnesį gaut... visa, kas būna I ir IV ketvirtį. III ir IV ketvirtį visa sistema dirba nuostolingai. Todėl yra sukaupiamas ir tas pelnas.
Dėl valstybės kontrolės. Man tiktai belieka apgailestauti, kad mes neradom tokių draugiškų kontaktų. Tikrai ir man padėtų, ir aš galėčiau padėti Kontrolės departamentui dirbti. Tie konfliktai iškilo pačioj pradžioj, tai buvo 1990 m.spalio mėnesį. Kad jų darbas atliktas, aišku, tai gerai. Ką jūs man pranešėt; tai čia tokia pat netikėta ataka norint sukelti sumišimą ar pan. Prašau pateikti duomenis, ar taip iš tų Aš visada siunčiu savo reviziją, kad įsitikinau, kokiais dokumentais remiantis tas įrodoma. Jeigu šitaip yra padaryta, belieka apgailestauti ir teks kažką nubausti. Tačiau aš tokių dokumentų neturiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Alfonsas Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Ponas ministre, norėjau paklausti jūsų, kokiam laikotarpiui yra sudaryta Rusijos koncerno "Lukoil" ir įmonės "Nafta" sutartis? Ir antras klausimas taip pat labai trumpas.
PIRMININKAS. Tik vieną klausimą galima. Prašom, gerbiamasis Vaišnorai, užsirašyti iš naujo. Prašom į pirmąjį klausimą atsakyti.
L.AŠMANTAS. Išdalintoje medžiagoje, jūs turite, kad su "Lukoil" nesudaryta jokia sutartis. Mes tiktai ruošiamės išnuomoti vieną Mažeikių liniją metams. Su sąlyga, kad dalis produktų, apie 20%, bus tiekiama Lietuvai pirkti sutartinėmis kainomis. Jokių kitų sutarčių su Lukoil" nėra sudaryta. Ir aš galiu pasakyti, kad Černomyrdino praeitos savaitės nurodymu "Lukoil" sujungiamas su "Urengoj gaz" ir dar kažkoks "keiksmažodis" buvo, neatsimenu, kaip koncernas. Taigi tos derybos net ir dėl nuomojimo turi prasidėti iš naujo.
PIRMINlNKAS. Ačiū. Seimo narys Gediminas Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis ministre Tėvynės Santaros išplatintoje rezoliucijoje teigiama, kad šiltas vanduo netiekiamas daugiau politiniais nei ekonominiais motyvais. Noriu, kad jūs taip trumpai pakomentuotumėte. Mano klausimas būtų dėl galimo šilumos tiekimo gyventojams. Ar patvirtinate, kad karštą vandenį turite galimybių tiekti gyventojams periodiškai 45 dienas per mėnesį ir koks tai būtų laikotarpis?
L.AŠMANTAS. Taip, dėl karšto vandens. Jeigu tai manoma, kad politiniais motyvais, tai norėčiau pasakyti. "Lietuvos aide", man atrodo, irgi skaičiau, kad Lietuvos žmonės buvo pilvagalviai ar kaip vadinami. Maždaug ponas Ardžiūnas... Su tuo galima suderinti ir tokius politinius motyvus. Tai yra, pasakyčiau... Nežinau, nenoriu komentuoti daugiau tų politinių motyvų. Jeigu norit ir manot, kad reikia, balsuokit. Kiek turim kuro, iš karto mes visiems duodam karšto vandens. Kada baigsis, aš jums galiu pasakyti. O šiuo metu yra mano pareiga žiūrėti, kiek galima toliau pratęsti karšto vandens tiekimą arba nors šildymą. Tai yra viena.
Tarp valstybinių sutarčių su tiekėjais nėra, nesugebėjo ligtol nė viena Vyriausybė sudaryti. Aš tikiuosi, gal kartais mums ir pavyks. Kitaip visiškai netgi neina į derybas dėl naftos. Jau šiuo metu mes už naftą siūlome doleriais. Tiesiog aš savo įmonę skriaudžiu, kuri ruošiasi statyti naftos terminalą ir supranta, kad aš jiems neatiduosiu, tačiau norim tą padaryti. Jeigu pradėtų vykti... Šiuo metu mes turime ir kitos kompanijos pasiūlymą. Jeigu būtų galima gauti naftą, aišku, tas yra galima. Tačiau nereiktų norėti žmonėms, kad jiems būtų duodama. Reikia parduoti. Ne duodamas karštas vanduo, o parduodamas, reikia pirmiau užsimokėti. Aš jums tas skolas išvardinau. Vilniaus miesto gyventojai skolingi 101 mln. talonų, Kauno miestas mažiau - 40 mln. talonų. Tačiau Kauno miesto pramonės įmonės yra daugiau skolingos. Kauno pramonės įmonės, iš viso jie skolingi 670, o Vilniaus - apie 600 mln. Turėdami tuos pinigus būtume galėję pirkti. Aš vakar pabrėžiau, galėjom. Politinė situacija keičiasi ir tuo metu mes galėsim pirkti. Kaip dabar galėsim įvedant sienų režimą, sunku man pasakyti. Tačiau aš tikiuosi, kad už dolerius ir vertinant mus kaip užsienio valstybę... Galų gale jau jie visiškai pripažįsta, kad už dolerius pirkt galbūt bus galima. Tačiau tie klausimai sudėtingi. Aš jums sakiau, kiek daugiau atsargų, negu pernai buvo. Viską darėm, dėjom visas pastangas, tačiau problemų turim tikrai daug. Aš jau sakiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė Vanda Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis ministre, jūsų atsakyme į paklausimą teigiama, kad talonų ir rublių santykį atsiskaitant su Rusija nustato Lietuvos ir Rusijos bankai tarpusavio susitarimu. Kuo remiantis šis santykis nustatomas ir ar ministerijos vadovai turi kokią įtaką šio santykio nustatymui?
L.AŠMANTAS. Ne, tai čia yra iš esmės Lietuvos bankų prerogatyva. Mes nieko absoliučiai neturim. Taip jau, atvirai tariant, aišku, geriau, kad aš, pavyzdžiui, už 0,8 talono pirkčiau vieną rublį kartu ir talonas būtų stipresnis. Tačiau tai reguliuoja valstybinis bankas, ir mes laikomės to, ką nurodo valstybinis bankas. Jis oficialiai ta nurodo. Taigi čia yra didelė problema. Atsiprašau, nesu finansininkas ir juo labiau bankininkas. Bet šioje srityje vien tiktai su šitais atsiskaitymais.:. Aš nežinau, jau būnant čia premjerui B.Lubiui su bankininkais ir pramonininkais, man dalyvaujant, vyko kokie 6-8 pasitarimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Stasys Malkevičius.
S.MALKEVIĘIUS. Gerbiamasis ministre, iš jūsų pasisakymo išplaukia, kad naftą, dujas, naftos produktus mes perkam pasaulinėmis arba jau artimomis joms kainomis. Mane domintų, kokiomis kainomis mes parduodame elektros energiją Rusijai, Baltarusijai ir tiems kariniams daliniams, kurie dislokuoti Lietuvoj? Ir jeigu žemesnėmis negu pasaulinės, tai kodėl mes tiekiam elektros energiją? L.AŠMANTAS. Taip, aš negaliu pasakyti, kad mes pasaulinėmis kainomis perkam šiandien naftos produktus arba naftą. Jeigu mes šiuo metu, štai šiandien po pietų, turime sudaryti naftos tiekimo kontraktą, jeigu dėl politinių tikslų neuždarys, 90 dolerių už toną,.. o Roterdamo rinkoje - 140 dolerių už toną. Taigi negalima to sakyti. Jeigu mes perkam dujas, dėl dujų esam susitarę - atsiskaitom rubliais tuo kursu, kuris nustatomas Rusijos bankų. Iš esmės aukcione. Nors Rusijoje pirmą kartą taip įvyko, kad aukcione kaina buvo doleriais pigesnė negu rubliais: Tas jau buvo praeitą savaite.
Dabar dėl atsiskaitymų už elektros energiją. Mes ne tiek jau daug tiekiam Kaliningrado sričiai, kaip jums atrodo. Kadangi Rusijoje elektros energijos perteklius yra didžiulis, mums įsiūlyti savo brangią energiją gan sudėtinga ir Baltarusijoje, nes tiekia Rusija. Rusija taip pat tiekia Kaliningrado sričiai. Perteka, aišku, per Lietuvą. Mes už tai imam, man atrodo, 8,3% tos sumos. Tai pagal tarptautinius reikalavimus. Mes po truputį parduodam Baltarusijai. Ji mums jokių resursų neduoda. Bet mažesnėm kainom negu pasaulinės. Aišku, jūs man tuoj galite daryti priekaištą. Bet galiu pasakyt, kad mes juos parduodam dėl to, kad tiekiam iš atominės elektrinės. Yra tiesioginė linija iš atominės elektrinės. Kuras - tas, kurį dabar naudojam, yra nupirktas pigiau maždaug 8 kartus negu pasaulinėm kainom. Antras dalykas, mums šita linija yra reikalinga tam, kad, ją atjungus (ji ateina iš Smolensko), prarandamas vienas nepriklausomos energijos tiekimo šaltinis, o turi būti trys. Vienas eina iš Elektrėnų, vienas eina iš Smolensko, o kitas iš Daugpilio. Kitaip tariant, pagal tarptautinius reikalavimus mes turime statyti atominę elektrinę. Tiek žinių apie tai.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Kęstutis Skrebys.
K.SKREBYS. Iš jūsų vakar dienos pasisakymo ir šios dienos kalbos galima suprast, kad šiuo metu Lietuvoje labai trūksta kuro. Tuo tarpu pažymoje, kuri mums yra išdalinta, jūs rašote: "Komercinėmis kainomis galima įsigyti reikiamą kuro ir naftos produktų kiekį, tačiau tam trūksta lėšų:” Tai būtų toks klausimas. Ko vis dėlto trūksta - ar kuro, ar pinigų ir kodėl pinigų netrūksta nei Latvijai, nei Estijai?
L.AŠMANTAS. Atsakysiu tokia replika. Nuvažiuokit į Estiją ir Latviją. Aš buvau šeštadienį, penktadienį. Turėjau derybas su ministrais. Mes su tais ministrais susitinkam kas mėnesį ir jeigu jūs neturite tikros informacijos, tai net nevertėtų užduoti ir tokį klausimą. (Balsai iš salės) Tarptautiniais reikalais prašau kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją. jūs norit sutrukdyti tiktai laiką, parodyt, kad galite uždavinėti klausimus ir panašiai. Aš jums tvirtinu, kad trūksta pinigų ir Latvijoj, ir Estijoj, ir padėtis ten yra taip pat bloga. Mes koordinuojam veiksmus kaip daryt. Su latviais sutarėm, kad visoms kompanijoms, kurios atveža mazutą, nekeliam daugiau kainų. Taip, kuro yra sukaupta, bet tas sukauptas kuras, kaip aš jau minėjau, sukauptas daugiausia iš kreditų ir netgi apyvartinių lėšų. Iki tol trūko tiktai pinigų. Kuro pasiūlymų ir atvežimo galimybės buvo, tačiau trūko pinigų. Aš noriu perspėti ir dėl to, kad nežinau, ką reikš tos muitinės, kurios yra stiprinamos iš Rusijos pusės tiek į Latviją, tiek paskui iš Baltarusijos į Lietuvą ir. iš Baltarusijos į Rusiją, ir kokia bus jų politika. Gali kartais pasunkėti tiekimas, nes jūs patys įsivaizduojat, kad dauguma produktų eina pusiau nelegaliai. Jau vakar minėjau, kad Baltarusija pasilieka prie savo kainų ir dabar reikalauja iki 70%, kadangi mes sudarom sutartį. Praktiškai sudaro Baltarusija sutartį su Rusija, o mes perperkam ir tai eina iš Baltarusijos limito. Taigi tas ūkis yra ne toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jis yra gana sudėtingas, norint išspręst kažkokią problemą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Alvydas Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis ministre! Norėjau atkreipti jūsų dėmesį į situaciją Druskininkuose.Tai miestas, kuriame gyvena daugiau kaip 20 tūkstančių gyventojų, ir jie visi susiję su sanatorijomis. Štai vakar valstybinės įmonės "Alytaus šilumos tinklai" direktoriaus pranešimu yra įspėtos visos sanatorijos, jų vadovai, kad, neatsiskaičius su šiluminiais tinklais už šiluminę energiją, bus visiškai atjungtas šiluminės energijos tiekimas. Ką tai reikštų miestui, kuris visas susijęs su kurortu, savaime suprantama. O problema yra ta, kad sanatorijos turi pinigų, bet tie pinigai yra Ukrainos ir Baltarusijos sąskaitose ir dėl sutrikusių tarpvalstybinių atsiskaitymų sanatorijos negali atsiskaityti ir už šiluminę energiją. Aš norėčiau jūsų paklausti ir paprašyti, ar jūs galėtumėt pažadėti, kad bent keletui dienų, kol šie finansiniai klausimai būtų sprendžiami, nebus išjungta šiluminė energija. Druskininkiečiai taip pat prašo, ar nebūtų galima netaikyti išankstinio apmokėjimo už šiluminę energiją, taip pat sumažinti šiluminės energijos kainą, o tai sudarytų galimybę nedidinti sanatorinių kelialapių kainų. Ką jūs galėtumėt galbūt pažadėt, kad nudžiugintume druskininkiečius šventų Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių proga?
L.AŠMANTAS. Na, jūs uždavėt patį sunkiausią klausimą ir prašot pažadėti. Deja, aš turiu jūsų atsiprašyti, aš pažadėti tikrai nieko negaliu. Na, galbūt švenčių dienomis pratęsime. Aš pabandysiu su ponu Stasiukynu pakalbėti. Tačiau bus išjungta, jeigu nesumokės. Jeigu nebūtų buvę tų skolų, nereikėtų ir jokių išankstinių apmokėjimų. Mes mokėtume verstis ir žinotume, kaip daryt. Aš jums išvardijau tas skolas, tačiau ne mums skolingi - mūsų produkcijoje 90 % yra kuro kaina. Todėl mes tą sumą turim surinkti, kad nupirktume kuro. Todėl aš ką nors žadėti negaliu. Yra pateiktas Vyriausybei visas sąrašas įmonių su nepertraukiama technologija, kurios jeigu nesusimokės, taip pat bus atjungtos. Yra žinoma, kad tos įmonės turi savo valiutines sąskaitas, o už energetinius resursus jos mano, kad mokėt nereikia. Tai štai tokiom, kurios turi valiutines sąskaitas, bet neatsiskaičiusios už energetinius resursus, su nepertraukiama technologija bus atjungtos, perspėjus prieš dieną. O su sanatorijom, taip pat kaip su šiltnamiais, labai bloga padėtis. Tikrai nei jūsų negaliu nudžiuginti, nei druskininkiečių. Reikės pasidomėt, kiek druskininkiečiai patys moka, kiek yra skolingi. Na, jeigu mažai skolingi ir sąžiningai moka, tai pažiūrėsim. Bet dar kartą sakau - mes tik padidinsime bendrą skolą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Antanas Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš turiu poną ministrą atsiprašyti dėl to mano neapdairumo, vakar įvykusio nesusipratimo. Šiandien aš ištaisiau klaidą, paklausimas bus formaliai ir teisingai įformintas ir atiduotas. Aš norėčiau dėl to paklausimo tiktai du mažus momentus pasitikslinti. Ar aš teisingai supratau iš jūsų pasakymo, kad šiuo metu jokios derybos dėl Mažeikių išnuomojimo ar pardavimo nevyksta? Todėl aš norėčiau vis dėlto, kad jūs pakomentuotumėt, kodėl tose visose kalbose ir publikacijose, ir netgi jūsų atsakyme yra du terminai, kurie, mano supratimu, yra skirtingi, t.y. kalbame apie kontraktą dėl naftos perdirbimo galimybių ir kalbame apie gamybinių pajėgumų išnuomavimą. Kuo tai skiriasi ir kodėl vis dėl to ne pirmasis variantas, o kalbame apie antrąjį?
L.AŠMANTAS. Kalbant apie perdirbimą, t.y. vadinamasis procesingas, t.y. nafta priklauso savininkui, jis ją atveža ir mes paimam tiktai už atitinkamą perdirbimą. Tačiau kada nafta tiekiama, susikerta įvairių kompanijų tam tikras interesas - čia mano nafta, o čia mano nafta. Jie nori, kad mes išnuomotume vieną liniją, bet mes reikalaujame - nesvarbu, ar jie dirbs, ar nedirbs, kad mes gautume tuos pačius pinigus. Ar procesingas vyksta, ar ne, jie gali, sakykim, tam procesingui duot, na, 100 tūkstančių tonų naftos (aišku, ten kiekiai yra didesni, jeigu viena linija, tai susidarys kokie 3 milijonai per metus), tai mes irgi su jais deramės - jeigu nedirbat, tai yra jūsų problema, jūs patys neatvežat naftos, bet mums turit mokėt už tą laiką. O jie mano, kad ne. Kitaip tariant, čia tokie ūkiniai dalykai, kur kiekvienas stengiasi truputį uždirbti. Taigi toks skirtumas, jeigu aš jį suprantamai paaiškinau. Na,su "Lukoil" šiuo metu aš negaliu pasakyti, kad vyksta derybos, nes Černomyrdinas visiškai neseniai tapo premjeru, jis išsikvietė buvusį "Lukoil" vadą ir pasiūlė nutraukti "Lukoil" veiklą. Taigi mes neturim subjekto. Bet kai tiktai bus maždaug susiorientuota, mes sekam tuos įvykius, kaip vyksta formavimas, mes šitą darysim.
PIRMININKAS. Seimo narys Vytautas Liutikas.
V.LIUTIKAS. Gerbiamasis ministre! Telšių rajono energijos vartotojai gyventojai ir savivaldybei pavaldžios įmonės yra visiškai atsiskaičiusios su šiluminiais tinklais, bet yra įsiskolinusios įmonės, kurios pavaldžios ministerijoms. Joms rajono taryba poveikio padaryti negali. Klausimas: koks mechanizmas galėtų padėti padidinti ministerijų atsakomybę už joms pavaldžių įmonių atsiskaitymą už šiluminę energiją?
I.AŠMANTAS. Aš jus truputėlį norėčiau pataisyti. Pavaldžių įmonių praktiškai nėra, jos yra ministerijų reguliavimo sferoje. Pagal Valstybinių įmonių įstatymą, kuris yra jau seniai taisytinas (buvo pateikti pasiūlymai, taip pat ir mano, ir ponui V.Landsbergiui, ir frakcijoms), jos nėra pavaldžios, tai yra visiškai skirtingi dalykai. Aš išsiuntinėjau visoms ministerijoms raštą, prašydamas, nurodydamas, kurios įmonės kiek nemoka, kad jos pagelbėtų, kad jos atsiskaitytų už tai. Tačiau yra problema. Priimtas Vyriausybės nutarimas - atjunginėjam įmones, bet atjunginėjam tik tas įmones, kurių technologinis procesas yra pertraukiamas. Sunkiau su nepertraukiamu procesu, pavyzdžiui, stiklo gamyklos ar panašiai. Su tokiom yra šiek tiek sunkiau, bet jos tuo naudojasi ir mažiau moka. Kaip paveikti? Sunku pasakyti. Mes, žinoma, atjungsim ir atjunginėjam, bet įmonių direktorių psichologija labai paprasta -jūs niekur nesidėsit, Lietuvai mes reikalingi ir jūs duosit. Jeigu mes šitą psichologiją pakeistume, tai pagerėtų reikalai.
PIRMIMNKAS. Ačiū. Seimo narys Vytautas Šumakaris.
V.ŠUMAKARS. Aš norėčiau pasisakyti.
PIRMININKAS. Tada vėliau. Pasisakymai nenumatyti per paklausimus. Seimo narys Leonas Milčius.
L.MILČIUS. Ponas ministre, šimtai Kauno rajono gyventojų kreipėsi ir į Seimą, ir į Vyriausybę dėl to, kad negali užmokėti už labai brangias dujas, taip pat ir už suskystintas dujas. Mes taip pat, keletas deputatų, kreipėmės su pareiškimu į Vyriausybe, prašydami išnagrinėti galimybę subsidijuoti suskystintas dujas, skiriamas kaimo gyventojų buitiniams reikalams arba kitaip kompensuoti nemažą jų pabrangimą. Aš norėčiau jūsų paklausti ar gauti šiokią tokia informaciją apie suskystintų dujų problemą. Kaip šiuo metu yra apsirūpinama, ar vien tiktai tokiais privačiais kanalais, ar čia taip pat ir ministerijos iniciatyva ir kokią dalį sudarytų kaimo gyventojų poreikių patenkinimas suskystintomis dujomis, t.y. kiek pramonėje naudojama, miestuose ir kiek kaimo gyventojams, maždaug apytikriai procentais. Ačiū jums už atsakymą.
L.AŠMANTAS. Aš vėl noriu jums pasakyti, kad mini nėra ūkinė organizacija. Jeigu ministerija būtų koncernas, tada galima ir kelti šitą klausimą. Su skystom dujom padėtis bloga. Skystas dujas mes gaudavom ir dargi eksportuodavom, kadangi jų perteklius ūždavo dirbant Mažeikių įmonei. Tas buvo pernai. Šiuo metu, sustojus Mažeikių įmonei, padėtis, aš pasakyčiau, beveik dramatiška. Ministerijos reguliavimo sferoje esančios įmonės užperka tam tikrą kiekį dujų. jūs negalvokit, kad jeigu privačios struktūros dujas užperka, tai mūsiškiai nedalyvauja tame procese. Kartais tie, kurie nori parduoti, klausia iš viso, kaip klientas, kiek jis pajėgus, ar jis gali užmokėti, ar sąžiningi žmonės, kaip atvešim. Tie klientai tariasi su mumis, paskirstymas eina per mūsų sistemą, jie išvežioti neturi galimybių, taigi nereikėtų visą to atskirti. Ministerijos įmonės visą laiką turi bendradarbiauti ir bendradarbiauja. Štai šiuo metu paskutinis kontraktas sudarytas už pašalpą, kurią išskyrė Norvegija, t.y. 230 tūkstančių dolerių arba pusantro milijono Norvegijos kronų, bet jie prašė, kad ta jų pašalpa būtų negrąžinama tikslinė ligoninėm. Mes sutarėm su jais taip, kad užperkam (ten kiekis nedidelis - keli šimtai tonų), bet užperkam skystas dujas, kadangi reikalauja iš mūsų dolerių, o tas ligonines mes įsipareigojam aprūpinti kitais resursais atitinkamai piniginiu ekvivalentu, ir tos ligoninės, kurios bus aprūpintos iš šių pašalpų, yra suderintos su Norvegija. Šiaip suskystom dujom, netgi jų gabenimo, pervežimo bei gavimo klausimai yra labai sudėtingi. Juo labiau, kad šiuo metu kai kurios dujos neatitinka standartų pagal higieninius reikalavimus, ir mes tokių negalime pirkti, o geros yra brangios ir jų labai mažai. Čia pati didžiausia problema yra ta, kad nedirba Mažeikiai.
P . Ačiū. Seimo narys Povilas Katilius. .
P.KATILIUS. Gerbiamasis ministre! Vis dėlto man liko neaišku, koks ryšys yra tarp to kreipimosi, kurį pasirašė Seimo nariai iš Kauno ir tos uždaros akcinės bendrovės, kurią jūs įvardijot sukčiais.
L.AŠMANTAS. Matot, koks ryšys. Tai buvo praktiškai spaudimas, galbūt pageidaujant ir miesto valdžiai, energetikos įmonėms. Tuomet miesto valdžia ėmėsi tokių veiksmų, grasindama atleidimu iš darbo, jeigu jie neskirs pinigų, kuriuos surinko ir turėjo atiduoti į energetinę sistemą, kad užsimokėtų už kurą. Jeigu jie neskirs nupirkti pinigų. Tie įmonių vadovai pakluso ir atidavė tuos pinigus sudaryti tai sutarčiai, kurią nurodė miesto vadai. Ta sutartis iki šiol neįgyvendinta, ir jeigu mes būtume panaudoję tą 107,6 milijono kitiems reikalams (pavyzdžiui, būtų sudaryta sutartis, kad mes apmokam, kada jie atveža prekę, čia yra padaryta klaida sudarant sutartį. Mes tokių sutarčių nesudarinėjam), tada mes būtume galėję panaudot, kaip minėjau, tiek Telšiuose, tiek Pasvalio rajone. Kitaip tariant, jūsų pageidavimai yra teisingi, aš tiktai prašyčiau, jeigu reikia tokius klausimus spręst, bet kuris galite ateiti vienas ar grupė, pakalbėtume apie situaciją, kaip ką galima būtų geriau padaryt. Man atrodo, tikrai sprendimai būtų geri ir niekas nenukentėtų. Tai mano toks prašymas. Tiek, jeigu aš sugebėjau paaiškinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Kęstutis Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Ponas ministre! Aš jums užduosiu gana lengvą klausimą, kurio sprendimas tikrai atitinka jūsų galimybes. Klausimas toks. Pasaulio praktikoje stambių objektų projektavimas, jų statyba, ypač susijusių su rizika, yra derinamas su visuomene. Aš turiu omeny Klaipėdos naftos terminalo statybą. Ar negalėtumėte, kad sumažintume tą įtampą, pasakyti, kas iš Lietuvos ir pagal kokius kriterijus užsako projektus, kokias užduotis duoda, pavardės kad būtų įvardintos, taip pat per kiek laiko atsipirks tokio pobūdžio objektas ir panašiai.
L.AŠMANTAS. Aš jus visiškai suprantu. Su visuomene derinama, aš iš karto galiu perspėti. Aš jums galiu pateikti Vokietijos pavyzdį. Pavyzdžiui, jie nuvežė mane nacionaliniame parke, kur pumpuoja naftą iš žemės. Ta nacionalinio parko dalis dar yra privati nuosavybė. Aš klausiu - kaip jūs čia sugebėjot tą padaryti? Taip, sako, mes deramės su savininku ir žiūrim. Sakau, bet savininkas gali pasakyti kažkokią didelę kainą. Sako, tada labai lengva. mūsų Bundestagas yra priėmęs sprendimą, kad jeigu reikalinga valstybei strateginiams tikslams, tai sumokamos tam žmogui minimalios išlaidos ir nieko neklausiama - nei žaliųjų, nei kitų. Jeigu jūs prisimenat, 1973-1974 metais buvo pirmieji incidentai dėl atominių elektrinių statybos Vokietijoje. Paprasčiausiai buvo iškviesta policija ir išdaužė visus. Ir nutilo viskas, pasidarė visiškai ramu. Jie manė, kad ta atominė elektrinė yra reikalinga tam, kad išgyventų Vokietija ir vystytųsi jos ekonomika. Tai yra strateginiai tikslai, kurie buvo suderinti. Aš suprantu, derinti reikia.
Kažkurią dieną mes susitikom su žaliaisiais. Mieli žalieji, sakau, ateikit, žiūrėkit. jūs dabar manąs klausiat skaičių. Prieš projektinė dokumentacija tokio storio guli ant mano stalo, prašau, ateikit. Mes duodam kambarį, sakau žaliesiems, jūs ateikite, pasižiūrėkit, kokia yra medžiaga, kokie yra dokumentai. Viskas surinkta, vartykit tuos dokumentus, darykit ištraukas, cituokit dokumentus neišsigalvodami. Deja, nė vienas iki šiol neatėjo, niekas nepaprašė jokios medžiagos, išskyrus tai, kad aš skaitau spaudoj tai vieną kažkokią insinuaciją, tai kitą insinuaciją. Aš juos suprantu, aš ne prieš gamtosauginius reikalavimus, ir mes, pateikdami užduoti projektavimui, pagrindinį dėmesį būtent šitam ir skiriame. Kokie yra reikalavimai, ką reikia padaryti, specialiai esu nusiuntąs Aplinkos apsaugos departamentui. Duokit užduotį, ko negalima pažeisti, kad neišvestume gamtosaugos iš pusiausvyros. jūs nurodykite visiškai konkrečiai, kadangi jūs žinot ir rajoną, ir regioną, ir vietines sąlygas. Mes tai į projektavimo užduotį įtraukėm. Deja, aš iki šiol negavau jokios užduoties iš Aplinkos apsaugos departamento. Taigi tikrai, kurie nori ir gali, prašau, ateikit, bus duota medžiaga, ji visa yra anglų kalba, taigi galbūt kai kam bus sunkiau, tačiau jokios paslapties čia nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai. Dar yra 5 norintys paklausti Seimo nariai, todėl prašyčiau klausti trumpiau, o gerbiamąjį ministrą atsakinėti taip pat kaip galima trumpiau. Gal gerbiamieji Seimo nariai sutiktų, kad mes dar keletą minučių užtęstume jūsų pertraukos sąskaita, kad galima būtų atsakyti į visus klausimus. Prašome, Seimo narys Romualdas Bloškys.
I.R.BLOŠKYS. Gerbiamasis ministre! Suprantama, klaipėdiečius labai jaudina naftos terminalo statybos vietos parinkimas. Bet mano klausimas būtų toks. Kas trukdė prieš dvejus metus įrengti sistemą priimti naftos produktus iš jūros, prieš metus pastatyti laikiną terminalą esamos Klaipėdos naftos įmonės bazėje, ir, pagaliau, ramiai, ekonomiškai ir ekologiškai pagrįstai nustatyti galimą terminalo statybos vietą? Ačiū jums.
L.AŠMANTAS.Ačiū už klausimą. Visą istoriją kaip buvo, atsiprašau, aš neišgirdau jūsų pavardės, Bloškys?
I.R.BLOŠKYS. Taip.
L.AŠMANTAS.Aš jums pateiksiu visą istoriją, kaip buvo su dokumentais. Dėl to terminalo statybos. Žinot, čia yra visiškai techniški reikalai. Jeigu paliktume senoj vietoj ir tada į jūrą iškeltume, kad ir laikiną prieplauką su vamzdynu, ten taip pat turi būti užtikrinantis, labai geras vamzdynas. Reikia laivo, kuris priima iš kito laivo. Galiu pasakyti, kaip yra Kolumbijoje, kadangi būtent šituo ir važiavau domėtis. Tiktai vienas iš jų man pasakė - kvaili buvom. Nes pasirodė, kad, įsigijus laivą (buvo ieškoma galimybių, aišku, ir nuomot), pastačius tą patį vamzdyną su tom pačiom kokybėm po vandeniu, išeina tas pats, kaip sausumoj pastatyti terminalą. Tai yra irgi neišsivysčiusi šalis. Išsivysčiusiose šalyse tokių dalykų nežiurėjau. Domėjausi tomis, kurios maždaug atitiktų mūsų lygį. Kaip juose veikiama ir dirbama. Į seną vietą gabenti-visiškai skirtingo degumo dalykai. Negalima su kroviniais eiti beveik į miesto centrą (aš, kaip klaipėdietis, galiu jiems atstovaut) ir iš Klaipėdos miesto vėl vežti tuos pačius degius produktus. Mazutas yra visai kita degumo klasė. Todėl toks įvežimas ir srautai tiek iš jūros, tiek šituo atveju, man atrodo, tam tikrom meteorologinėm sąlygom, kurios yra nepalankios Klaipėdai apie 20 % laiko, yra nepriimtinas. Bet lai tai sprendžia, taip sakant, specialistai. Tokiam laikinam įrengimui reikia pinigų. Šiam terminalui statyti taip pat reikia pinigų. Reikia gauti kreditus. Jeigu techniškai projektas yra nelogiškas, kreditų niekas neduos. Tiek aš galiu pasakyti.
PIRMININKAS. Seimo narys I.Uždavinys. Gerbiamieji Seimo nariai, ar jums ministro atsakymas patinka, ar nepatinka, prašom nereplikuoti. jūs paklausėte, gavote atsakymą ir būkit patenkinti. Prašom.
I.S.UŽDAVINYS. Gerbiamasis ministre, kaip suprasti jūsų politiką, kada Baltarusija nuo 30% pasisavinimo pereina prie 70% pasisavinimo, o jūs energiją Baltarusijai parduodate sumažintomis kainomis?
L.AŠMANTAS. Politika yra politika, ekonomika - ekonomika, saugumo klausimai - saugumo klausimai. Taip aš atsakyčiau. Aš jums dar kartą tvirtinu - jeigu Baltarusija atjungia liniją, kuri eina per Smolenską, kadangi mes jiems nieko neduodam, mes turim išjungti Ignaliną. Šiuo metu šita šviesa, kuri yra ir jau ilgą laiką, yra tik iš Ignalinos atominės elektrinės. Todėl mes turime derinti tiek saugumą, tiek ekonomiką, tiek įvertinti, kad tai yra kaimynai. Daugiau nieko negaliu sakyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Aš jau kalbėjau. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Ozolas. Nėra.
Seimo narys M.Stakvilevičius.
BAILSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis M.Stakvilevičius atsisakė klausimo.
PIRMININKAS. Tada aš padėkosiu gerbiamajam ministrui. Noriu priminti, kad 252 Reglamento straipsnis sako, kad diskusija po paklausimo nenumatoma. Numatoma tada, jeigu to reikalauja bent viena frakcija, laikinoji deputatų grupė. Tokių reikalavimų nebuvo, todėl dėkojame gerbiamajam ministrui. Darome pertrauką. Prieš pertrauką dar trys informacijos. Vieną minutę!
G.VAGNORIUS. Asmeniniu klausimu galima?
PIRMININKAS. Taip, bus galima, tuojau, kai ministras bus laisvas. jūs galėsite asmeniniu klausimu. Taigi dar trys informacijos. Prašyčiau truputį dar neišeiti. Asmeniniu klausimu Seimo narys G.Vagnorius. Ačiū, gerbiamasis ministre.
G.VAGNORIUS. Aš suprantu, kad gerbiamajam ministrui labai norėtųsi surasti kur nors arba ką nors kaltą dėl jo nesugebėjimo dirbti. Aš prašiau vakar, kad gerbiamasis ministras pateiktų dokumentus, kuriais remiantis jis darė ir vakar, ir šiandien absurdiškus kaltinimus. Kaip aš sakiau vakar ir dar šiandien kartą pakartoju - paprasčiausiai meluoja. Ir aš labai norėčiau, kad jūs mano prašymą įvykdytumėte.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, atsakinėti jums nereikia. Čia yra pasiūlymas.
L.AŠMANTAS. Aš tiktai tiek galiu pasakyti dokumentai bus surinkti. Ir man atrodo, tai bus tiriama kaip nusikaltimas. jūsų dokumentai bus atitinkamai įvertinti. Parašai yra. Braukymai jūsų ranka taip pat yra. Ir, žinot, aš pasakyčiau, kad kas meluoja ir nekompetentingas, tai ne jums spręsti. Aš esu technikos mokslų daktaras ir profesorius, o jūs tik socialistinės ekonomikos mokslų kandidatas. Tą reiktų įvertinti. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Rudys. Skelbimas.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu informuoti, kad Seime steigiama Lietuvos Respublikos Seimo ryšių su Šiaurės šalių, t.y. Islandijos, Norvegijos, Danijos, Švedijos ir Suomijos, parlamentarais grupė. Šiuo metu yra pareiškę norą dalyvauti šitoj grupėj I7 Seimo narių. Per pertrauką palieku du egzempliorius, kuriuose galima užsirašyti. Ir prašyčiau per pertrauką norinčius prisijungti prie mūsų.mūsų
PIRMININKAS. Skelbimas - Valstybės ir teisės komitetas renkasi posėdžiauti į Juridinį skyrių pas poną J.Žilį. O trečiasis - ar Š.Šaltenį mes matome čia? Gerbiamieji Seimo nariai, dar minutę dėmesio. Leiskite jūsų visų vardu pasveikinti mūsų gerbiamąjį Seimo narį S.Šaltenį su gimimo diena. (Plojimai)
Pertrauka iki 12 val.
N.MEDVEDEVAS. Komisijos dėl barikadų išardymo narius prašome susirinkti 216 kambaryje.
Pertrauka
1sesija20p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Kadangi Konstitucijoje nereikalaujama, kad būtinai dalyvautų labai daug Seimo narių, o aš matau, kad Seimo narių dabar yra apie 20, taigi posėdis teisėtas. Aš priminsiu, ką mes turėtume dabar daryti. Bus pateiktas nutarimas "Dėl laikinosios Seimo komisijos sudarymo". Ir dvi rezoliucijos, kurias žadėjo pateikti Seimo nariai G.Vagnorius ir K.Antanavičius. Ar yra bent vienas iš pranešėjų? Nėra pranešėjų. Negalime vykdyti ir 3 punkto, nes taip pat nėra pranešėjo. 4 punktas. Seimo nario J.Bernatonio taip pat nėra. 5 punkto pranešėjo nėra. 6 punkto pranešėjo nėra. 7 punkto - dėl RT valdybos - pranešėjo taip pat nematau. Vadinasi, iki pietų visą darbotvarkę baigėme, bet aš nenorėčiau baigti posėdžio. Gal Seimo nariai sutiktų dar truputi palaukti? Gerbiamieji Seimo nariai, dabar yra puikiausia proga daryti įvairius pareiškimus, jeigu kas pageidautų - tribūną be eilės. Pareiškimų skaityti taip pat niekas nenori. Gerbiamieji Seimo nariai, ar nutarimo projektą “Dėl laikinosios Seimo komisijos sudarymo" kas nors yra pasirengęs pateikti? Nėra. Ponas G.Vagnorius yra? Tai prašom. Ponas G.Vagnorius pateikia rezoliuciją "Dėl šilto vandens tiekimo gyventojams ir prekybos naftos produktai”. Kviečiame į tribūną Seimo narį G.Vagnorių. Ar Seimo narys norėtų dabar, ar truputi norėtų palaukti? Po kitos rezoliucijos? Dabar? Tai kviečiame į tribūną.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šią rezoliuciją kai kas bando įvertinti kaip mūsų populistinius siekimus. Ir aš su šituo pirmiausia negalėčiau sutikti. Kažin ar galima sakyti, jog šiluma, šiltas vanduo, kuro ištekliai yra kokie nors populistiniai reikalai. Manyčiau, kad populizmu galima būtų vadinti tada, jeigu mes reikalautume sumažinti keliais procentais maisto prekių kainas arba ragintume didinti gamybą, arba darbo našumą. Šiuo atveju mes kalbame tik apie tuos dalykus, kuriuos galim sutvarkyti, juolab kad yra ir tokių pavyzdžių, ir realių galimybių. Ir čia pavyzdys mums gali būti ir Estija, ir Latvija, kurios neturi ir naftos perdirbimo įmonių ir kurios perka tokiomis pat kainomis ir tokia pat tvarka naftos produktus, ir deja, turi ir karštą vandenį, ir šilumą. Be abejo, šiandien Lietuvoje yra daug problemų. Yra finansinių sunkumų. Tačiau tai neturėtų būti argumentas, dėl ko mes turėtume atsisakyti ir netiekti šilumos arba nesirūpinti kuro ištekliais. Na, iš tikro mes turim suprasti tą situaciją, kokioj mes esam atsidūrę. Kažin ar yra buvę Lietuvoje per tuos metus, net ir 1990 m., ir 1991 m., kad nebūtų tiekiamas šiltas vanduo. Ir kažin ar kas nors prisimena, kad Mažeikių naftos įmonė 5 mėn. negautų naftos. Kas nors gali pasakyti, jog kitų sąlygų nėra. Bet su šituo taip pat negalim sutikti. Šiuo metu Rusija nėra paskelbusi jokios blokados. Kad per naftos įmonę neteikiama Lietuvai nafta, neužperkami Respublikos poreikiams tenkinti naftos produktai, be abejo, šito pateisinti niekuo negalime. Jeigu iš tikro, tarkim, Rusijos vyriausybė trukdo, neleidžia tiekti net ir komercinę naftą, parduodamą už valiutą, tai tokiu atveju turėtų būti nors mažiausias pareiškimas, nors koks nors pasiskundimas pasauliui, pagaliau Rusijos vyriausybei ir visuomenei, kad štai Rusijos vyriausybė tokia negera ir draudžia net už valiutą, tais vamzdynais, kurie turi tarptautinę reikšmę, tiekti Lietuvai naftą. Bet aš nemačiau nė vieno tokio pareiškimo, ir, kiek aš žinau, nei Rusijos vyriausybė, nei Rusijos prezidentas nėra priėmęs tokio sprendimo, uždraudžiančio tiekti naftotiekiu Lietuvai naftą. Buvo metų - 1990 m., 1992 m. žiema, kada buvo toks sprendimas priimtas, kada Rusijos vyriausybė buvo priėmusi toki sprendimą - netiekti. Bet tada, jūs pamenat, kad mes kreipėmės pasaulio visuomenę ir darėm pareiškimus protestuodami ir panašiai, ta blokada buvo baigta. Šiuo metu jokios blokados nėra, todėl negalėčiau niekuo pateisinti, jog iki šiol net komercinėmis kainomis, komercine tvarka yra neperkama nafta. Tai ko gi šiuo metu trūksta, kad būtų tiekiamas šiltas vanduo? Ar kuro trūksta, ar trūksta pinigų? Na, jeigu kalbėsime iš esmės. tikriausiai visi supranta, kad šiuo metu ne kuro stygius yra lemiamas. Ir Energetikos ministerijos atstovų pasisakymuose, ir pagaliau toj pačioj pažymoj, kuria pateikė energetikos ministras, kalbama, kad kol kas komercinėmis kainomis galime įsigyti reikiamą kurą ir naftos produktų kiekį. Tačiau tam trūksta lėšų. Rugsėjo - lapkričio mėn. į Respubliką jų buvo įvežta apie 35 000 tonų. Iš esmės neįvežta, nes 35 000 tonų, t.y. labai nedaug. Bet kalbėti, kad mes netiekiam šilumos dėl to, kad trūksta pinigų, tai yra, patikėkit, labai nerimta. Jeigu kalbėsime apie esamą padėtį, tai galim gerai įsivaizduoti, ką dar bereikia energetikos žinyboj padaryti, kad būtų blogiau? 5 mėnesiai kuro netiekiam, naftos netiekiam, šilumos netiekiam. Butai yra apyšalčiai. Kuro trūksta. Ir visa tai pateisinti tariamu lėšų trūkumu. Ar jūs matėt pasaulyje valstybę, kurios namuose būtų nutiesti šildymo įrengimai, numatytas šilto vandens tiekimas ir būtų kada nors netiekiamas šiltas vanduo motyvuojant, jog trūksta lėšų? Ar trūksta lėšų, ar netrūksta - mes galime pasakyti, mes - vartotojai. Jeigu mes, tarkim, atsisakytume pirkti tą šiltą vandenį, tada galima būtų padaryti išvadą, jog iš tikro trūksta pinigų. O dabar tokių išvadų daryti negalima. Juo labiau, kad kitoj pažymoj, pateiktoj Energetikos ministerijos, kalbama, kad gyventojai yra įsiskolinę 347 milijonus rublių. Kai kitos skolos siekia 10-11 milijardų. Toj pačioj pažymoj pažymima, kad atseit už dujas reikia sumokėti 10 milijardų. O gyventojai įsiskolinę 347 milijonus. Taigi 347 milijonai esant tokioms kainoms yra lašas jūroje. Ta suma, kuri susidaro dėl to, kad dokumentai bankuose keliauja. Ir ne daugiau.Taigi gyventojai nėra įsiskolinę ir jie negali būti perdaug įsiskolinę, kadangi nelabai ta šiluma yra tiekiama. Aš sutinku, kad yra pinigų trūkumas, kad yra problemų dėl visų Lietuvos Respublikos įmonių tarpusavio atsiskaitymų. Bet tai nėra energetikos problema. Jeigu energetikos vadovai tvirtina, kad šiluma netiekiama dėl pinigų stokos, tai mes galime padaryti paprasčiausią išvadą: arba tie žmonės visiškai nesugeba tvarkytis, arba neturi noro tvarkytis. Kitokių argumentų mes surasti negalime. Tų pinigų niekada Lietuvai nebuvo per daug. Nei praeitais metais, nei užpraeitais metais, nei dar anksčiau. Bet aš įsivaizduoju, kas būtų įvykę, jeigu 1990 metais arba 1991 metais mes būtume priėmę sprendimą netiekti šilumos, motyvuodami pinigų trūkumu. Aš įsivaizduoju, kad ne tik darbininkai arba kariškiai, perrengti darbininkais, būtų išėję į gatves, bet ir paprasti Lietuvos žmonės.Taigi yra galimybė tiekti, pinigų trūkumas ne kliūtis, pinigų turi būti tiek, kiek reikia, nes tai nėra veltui daroma paslauga. Jeigu trūksta apyvartinių lėšų, tai yra kita problema. Jeigu bankas nesitvarko, tai kita problema. Bet neturi būti suvedamos sąskaitos gyvybiškai svarbių poreikių...
PIRMININKAS. Aš, atsiprašydamas gerbiamojo pranešėjo, neįspėjau, kad jūsų laikas yra iki 10 minučių. jūs dar turite 2 minutes.
G.VAGNORIUS. Gerai, aš pasistengsiu suspėti. Todėl mes siūlome priimti tokią rezoliuciją, kuria būtų įpareigojama tiekti šiltą vandenį. Dėl pinigų tarpusavio atsiskaitymų. Tai ir banko problema, Vyriausybės problema. Ir Vyriausybė, aš manau, spręs kartu su kitomis problemomis, susijusiomis su tarpusavio atsiskaitymų suvedimais ir pan. Taip pat mes siūlome organizuoti, pradėti organizuoti konkursus dėl kuro nupirkimo, nes šiuo metu paprasčiausiai ten vyksta korupcija ir spekuliacija, kai perkamas kuras arba naftos produktai iš tų, iš kurių norima pirkti. O tų, kurie siūlosi ir siūlosi rimtais kiekiais parduoti Lietuvai naftos produktus, paprasčiausiai net į ministeriją neįsileidžia. Mes daug tokių esame gavę nusiskundimų. Reikia skelbti konkursus, tada bus pigesnės kainos, tada bus ir kuro. Baigdamas norėčiau pasakyti dėl įvairių kaltinimų apie tai, kad neva buvusios Vyriausybės ne taip kažką padarė ir dėl to dabar yra netiekiama, yra energetinių problemų. Na, atleiskit man, bet tai yra, švelniai tariant, paprasčiausiai nerimta. Nei birželio mėnesį, kada mes siūlėme atleisti energetikos ministrą iš pareigų, nei anksčiau, nei vėliau niekas jokių tariamų klaidų nenurodė. Aš pamenu, energetikos ministras čia, tribūnoje, pasakė, kol aš būsiu ministras, visko bus. Tai, deja. mes pamatėme, kad iš tikro problemos yra visai kitokios. Ir mes galime prisipažinti, kad mes neturėjome galimybės remtis Energetikos ministerijos vadovų nei kompetencija, nei geru noru. Nei praeitais metais, nei dar kitais metais. Jeigu mes būtume pasirėmę jų kompetencija, tai ir praeitą žiemą mes nebūtume turėję nei šilumos, nei kuro. Ir kaltinimai, kad mes kažko nesumokėjome, na, atleiskit, t.y. visiškai iš piršto laužti ir visiškai neatitinka jokios tikrovės. Net jeigu mes būtume visiškai nemokėję už dujas šių metų pirmąjį pusmeti, tai ta suma net nebūtų sudariusi 10 milijardų rublių, t.y. ta suma, nurodoma pažymoj. Už dujas mes nebuvome įsiskolinę nė viena kapeika. Ir šiuo metu jeigu iš tikro yra tokia situacija, kad Lietuva už dujas skolinga 10 milijardų, iš kurių yra 7 milijardai kaip kainų skirtumas, tai, be abejo, tie 7 milijardai galėjo atsirasti tiktai, na, galbūt nuo šio rudens. Bet tai yra jau kitos problemos. Tikrai Vyriausybė nėra priėmusi jokių sprendimų, kuriais būtų draudžiama demonopolizuoti energetikos sistemą, ir gaila, kad LDDP atstovai tokius kaltinimus kelia. Ta rezoliucija, kuri buvo pateikta LDDP neseniai ir kurioje buvo sakoma, jog tariamai ankstesnės vyriausybės bandė monopolizuoti energetikos įmones, yra visiškai nerimta, kadangi prieš mėnesį spaudoje LDDP atstovai, Energetikos ministerijos atstovai kalbėjo priešingai - kad Vyriausybė draudė sujungti ministerijas. Ir aš manyčiau, kad, na, reikėtų iš esmės spręsti ir nereikėtų ieškoti kaltų ten, kur jų nėra. Jeigu iš tikro kažkas nesugeba susitvarkyti, tai reikia žiūrėti tų tikrųjų priežasčių. O aš siūlau baigdamas, kad iš tikrųjų būtų baigiama spekuliuoti tais dalykais. Manau, pats laikas sudaryti ir komisiją, ir ištirti tas problemas, tikrąsias problemas, dėl ko energetikos sistemoje šiandien yra tokia krizė. Gerbiamasis V.Landsbergis siūlo ištirti dabartinės Vyriausybės politiką, praeitos Vyriausybės politiką, o aš siūlau dar ir prieš tai, t. y. mano buvusios Vyriausybės politiką ištirti, išanalizuoti. Ir aš su malonumu padėsiu jums atlikti šitą tyrimą. Ir aš neabejoju, kad tokia komisija būtų naudinga. Naudinga tuo požiūriu, kad mes pagaliau ne tik išsiaiškinsime tas tikrąsias priežastis ir imsime be pagrindo kaltinti kitus žmones, bet svarbiausia mes surasime būdų, kaip priversti, kad būtų tiekiama ir šiluma, ir būtų lengvesnė padėtis apsirūpinant kuro ištekliais bei nebūtų tokios didelės kainos. Tikrai aš savo ranka ne kartą išbraukinėdavau Energetikos ministerijos pateiktus siūlymus dėl kuro kainų, elektros ir kitų tarifų, kitų tarifų. Tą dariau ir nesigailiu, kadangi visais atvejais aš matydavau, kad vietoj l0 procentų rentabilumo yra naudojama 15 , 20 ir daugiau procentų. Ir tai, kad šiandien tai yra nedaroma, mes gerai matome, kokios tos kainos yra energetikos sistemoje.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, jūsų laikas jau (3 minutės) baigėsi.
G.VAGNORIUS. Taip, aš tuo ir užbaigiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai! Yra užsirašę 5 Seimo nariai, norintys paklausti arba pasisakyti. Primenu pagal Reglamentą, kad galima klausti iki 15 minučių, o po to galima kalbėti. Seimo narys A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIĘIUS. Šį penktadienį susitikau su ne viena dešimtimi žmonių. galbūt perfrazuodamas norėčiau jūsų paklausti labai paprastą klausimą. Perfrazuodamas jų mintį. Ar jūs tikite tuo, ką dabar čia sakote?
G VAGNORIUS. Aš ir tikiu, ir ne tik tikiu, o ką sakiau, tą ir dariau. Praeitą žiemą pas jus namuose buvo šiluma ir karštas vanduo, o šiais metais mes neturime. (Triukšmas salėje) Aš tikiu ne žodžiais, o tikiu tais žmonėmis, kurie, mačiau, nori dirbti. Ir, deja, šiandien galiu apgailestauti, kad dabar nematau tų žmonių, kurie norėtų dirbti energetikos sistemoje. Nebūkim mes tokie naivūs.Jeigu praeitų metų žiemą, kai buvo oficiali blokada ir buvo draudžiama gruodžio, sausio, vasario mėnesiais įvežti į Lietuvą paprasčiausias žaliavas, Lietuvoje buvo naftos, tai nebuvo duodama iš dangaus. Ir tai, kad mes šiandien neturime naftos, kad 5 mėnesiai netiekiama nafta, tai taip pat nėra duota iš dangaus. Tai yra konkrečių žmonių nenoras paprasčiausiai atlikti tai, kas priklauso. Ir man keista žiūrėti, kad kai kurie jūsų Seimo nariai juokiasi iš mūsų visų nelaimės.
PIRMIMNKAS. Aš norėčiau taip pat Seimo narių paprašyti, kad jie į atsakymus nereaguotų. Kad jie reaguotų rimtai, o ne taip, kaip, sakykime, reaguojama teatre. O dabar dėl vedimo tvarkos Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. būtent dėl vedimo tvarkos. Ačiū jums už padarytą pastabą, bet aš norėčiau priminti, kad iš ryto ponas pirmininkaujantis sugebėjo padaryti ponui S.Pečeliūnui dvi pastabas. Ir aš labai norėčiau paprašyti, kad pirmininkaujantis užtikrintų bent jau elementarią tvarką.
PIRMININKAS. Taip, aš tai stengiuosi padaryti ir galiu įspėti gerbiamąjį B.Genzelį, kuris replikavo, ir gerbiamąją E.Kunevičienę, kuri taip pat replikavo, nedaryti panašių replikų. Prašau santūrumo. Seimo narys J.Pangonis.
.l.PANGONIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakote, kad nenaudojate populizmo. Tačiau perskaičius šios dienos "Lietuvos aido" redakcinį straipsnį, kuri jūs pasirašėte, tai daugiau nieko kito ir nesimato - tik populizmas. Tai nesuprantantiems žmonėms aiškinama kažkas. Visiškai į jokius rėmus, net į ekonomikos abėcėlę netelpantys dalykai.Tą patį jūs ir dabar naudojate. Lyg jeigu mes dabar priimsime rezoliuciją, įpareigojančią Vyriausybę tiekti šilumą, karštą vandenį tai staiga Lietuvoje viskas nuo to pasikeis. Ir atsiras kuro, mazuto atsiras ir susitvarkys visi reikalai. Aš tai, pavyzdžiui, šito nesuprantu. Gal jūs galėtute paaiškinti vis dėlto. Kodėl jūs manote, kad tai yra ne populizmas?
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jums dar kartą atidžiai perskaitau, jeigu jūs negalėjote perskaityti pažymos, t.y. tos pažymos, kurią pateikė Energetikos ministerija. Atsiverskite 3 puslapį, apačioje parašyta yra: "Kol kas komercinėmis kainomis galime įsigyti reikiamą kuro ir naftos produktų kiekį, tačiau tam trūksta lėšų" Tai apie ką kalbama? Mes kalbame apie savo nesugebėjimą tvarkytis. Kur jūs matėte valstybę, kad dėl lėšų trūkumo būtų Netiekiama šiluma. Parodykit man pavyzdį, bent vieną atvejį. Taip, aš suprasčiau, jeigu būtų paskelbta blokada Lietuvai, draudžiama įvežti kurą. Kur ta blokada yra?! Tai kur tos yra tikros priežastys, dėl ko netiekiama šiluma?! Ir ją reikės pradėti tiekti, tą šilumą, nes, man atrodo, paprasčiausiai žmonėms gali atrodyti, kad ta politika per daug ilgai užsitęsė. Ir aš žinau, kad ir jūsų pačių ketinimai yra pradėti tiekti tą šiltą vandenį.Tai aš gerai įsivaizduoju, kad reikia kaip nors iš tos padėties išeiti. Tai priimkit mano lyg ir prisidėjimą prie šito darbo. O šiltą vandenį reikės tiekti. Tai pradėkime tą daryti, ir aš manau, kad mes bet kuriuo atveju blogo darbo nepadarysime.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIĘIUS. Aš porą klausimėlių.
P . Tik vieną. Pasirinkit svarbesnį.
K.KUBERTAVČIUS. Ar neatrodo jums, kad dar iš socializmo, dar iš inercijos, iš socialistinio gausaus valstybės iždo ir socialistiniais metodais 1990-1991 metais jums vadovaujant buvo perkami energetiniai resursai iš Rusijos? Pakomentuokit.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs šiek tiek neatidžiai stebėjote politinius procesus 1990-1991 metais. 1990 metais iš socialistinio biudžeto pirko gerbiamasis A.Brazauskas, o 1991 metais jau aš pirkau. Bet ne iš socialistinio biudžeto, o iš pirmą kartą Lietuvoje sudaryto savarankiško biudžeto. Ir pirkome už tokias kainas, už kokias mes susitardavome su Rusijos vyriausybe. Ir tos kainos buvo nemažos.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Nekrošius.
J.NEKROŠIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad rezoliucijos tonas šiek tiek primena, amžiną atilsį, bolševikinį centralizmą. Štai jūs rašote: "Lietuvos energetikos ministerija nedelsiant atnaujintų šilto vandens tiekimą. Tuo tarpu aš galėčiau jums pasakyti daug adresų, gyvenviečių, miestų, miestelių, kur savivaldybės puikiausiai išsprendžia šitą klausimą ir galima ten nuvažiuoti ir puikiausiai nusiprausti.
G VAGNORIUS. Aišku. Labai geras pasiūlymas, mes visi...
PIRMININKAS. Bet jūsų klausimas.
G.VAGNORIUS. Bet būtų neblogai, kad mes Lietuvoje ir Vilniuje neieškodami galėtume nusiprausti. O kad kai kurios savivaldybės tiekia šiltą vandenį, tai reikia pagirti tų savivaldybių vadovus, kurie sugebėjo surasti finansinių išteklių tiek, kiek reikia apyvartinėms lėšoms. Ir mes galime papeikti tas savivaldybes, kurios ar paklausė, ar pačios negalėjo savarankiškai spręsti, ir šiandien mes neturime šilto vandens.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Seimo nary, ar reikia suprasti, kad jūsų dabartinis šitoks pasisakymas ir rezoliucijos siūlymas, ar nereiškia nepasitikėjimo ta Vyriausybe, kurią mes patys neseniai patvirtinome ir kuri atsakė iš esmės į paklausimą Seimo narių kaip tiktai tais klausimais, kas yra kaip tiktai pateikiama ir tamstos rezoliucijoje. Ir iš esmės į tuos klausimus atsakė Vyriausybės įgaliotas ministras.
G.VAGNORIUS. Taip, manąs ministro atsakymai visiškai netenkina. Ir galbūt jums, Seimo nariams, mažiau susipažinusiems su žalios naftos kainom, su kainom, už kiek mes parduodame Baltarusijai elektros energiją ir už kiek anksčiau pardavinėdavom, už tai, kokius įsipareigojimus yra prisiėmusi Baltarusija ir Kaliningradas ir mums tų įsipareigojimų nevykdo... Tai, be abejo, manąs, šiek tiek žinančio apie tai, ką Lietuva gali, už kiek ji perka ir už kiek parduoda, už kiek gali pirkti ir parduoti, tie atsakymai visiškai netenkina. Tai paprasčiausios buvo pasakėlės energetikos tema. Tai, kad mes turime galimybių kitaip daryti, rodo Latvijos ir Estijos pavyzdys. Ir jeigu yra netiekiamas šiltas vanduo, yra kitos problemos. Tai mes turime spręsti problemas, o ne daryti kokius nors bendresnius politinius apibendrinimus. Neišeitų taip, kad viskas tvarkoje šiandieną yra. Ko atseit tas Vagnorius nori? Visko yra. Betgi kitaip yra. Ir mes žinome, kad gali būti kitaip, negu dabar yra. Tai darykim ką nors.
PIRMlNINKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui G.Vagnoriui. Aš priminsiu procedūrą. Pagal 22 straipsnį, jeigu Vyriausybės narys pageidauja pasisakyti bet kuriuo klausimu, jis turi teisę pasisakyti netgi po to, kai diskusija nutraukta. Premjeras B.Lubys pranešė, kad jis norėtų 13 val. atvykti ir pakalbėti šiuo ir kitų rezoliucijų klausimais. Toliau aš norėsiu painformuoti gerbiamuosius Seimo narius, ką pagal 226 straipsnį mes turime daryti su rezoliucija. Galime priimti be pataisų, jeigu neprieštarauja kuri nors frakcija arba laikinoji deputatų grupė. Antra, galima redaguoti rezoliuciją. Trečia, atmesti rezoliuciją visai arba pavesti parengti naują. Aš tada, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau prašyti jūsų sutikimo, kad palauktume premjero B.Lubio, o dabar pakvieskime Seimo narį K.Antanavičių. Tegul jis pristato kitą rezoliuciją ir mes taip pat jam užduosime klausimų. O po to išgirsime Vyriausybės nuomonę. Po to spręsime, ką daryti su rezoliucijomis. Kviečiame Seimo narį K.Antanavičių.
Rezoliucijos "Dėl tarifų už gyvenamųjų patalpų apšildymą" projekto pateikimas(92.12.23)
1sesija20p svarstyti klausimai
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos,yra aišku, kad dėl energetinių resursų yra bėda, trūkumas. Ir turi būti. Kitaip būti negali. Aš galiu priminti, kad kai buvo naftos krizė (apie 1974 - 1976 metus turbūt?), tai Danija gyveno daug šalčiau, negu mes štai šiandien gyvenam. Danijos žmonės... Nors Danija, be abejo, daug turtingesnė šalis negu mes šiandien. Tačiau per kitus ketverius metus Danija sutaupė 2...Sunaudojo, nors gamyba plėtojosi, 2,1- 2,2 kartus mažiau energijos negu prieš tai buvusiais metais. Kam įdomu, turiu grafikus parsivežęs, kaip visa tai buvo, kokiose srityse kaip sutaupė. Tai aš manau, kad... Norėčiau, kad perspėtumėt, pone.
PIRMININKAS.Taip, aš norėčiau paprašyti, kad nereplikuotų. Šį kartą replikavo ponia E.Kunevičienė. Prašyčiau nereplikuoti. Taip pat norėčiau painformuoti gerbiamąjį pranešėją, kad jam skirtas laikas yra iki 10 minučių.
K.ANTANAVIČlUS. Aš 5 minutes užtruksiu. Taigi noriu pasakyti, kad ta rezoliucija, kuri teikiama jums, nėra, kad štai reikia kažką užpulti ir paimti pinigus, ir kad prievarta paimti, ir kad būtų sumažinti tie tarifai. Yra pasiūlymas, kad reikia vis dėlto padaryti taip, kad žmonės galėtų išgyventi. Kalbama apie tai, kad namai, butai, kurie apkūrenami dujomis, pagal energetikos ministro 1992 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 168 turi mokėti už 1 m2 apšildymą po 18 talonų. Jeigu tas plotas yra ne didesnis kaip 15 m2 kiekvienam šeimos nariui plius 1.5 m2 visai šeimai. Jeigu tas plotas viršijamas, tai tenka mokėti po 231 taloną už 1 m2. Tai galima būtų laikyti ir teisinga, jeigu būtų paskelbta, kad tas turėtų būti daroma po dvejų metų. Tai poniai aš norėčiau pasakyti, apie ką ir kalbėjau. Replikas reikėtų pasilaikyti pabaigai. Bet ką šįmet daryti tiems žmonėms? Jie nėra pasiruošę. Jie negali atjungti. jūs žinot, sistema yra tokia, kad negali atjungti ir vieno kambariuko pasilikti. Jeigu šildo butą, šildo visą, jeigu nešildo,tai nešildo. Tai štai būtų gerai, kad paliktų tą tarifą kaip perspektyvinį, kad jis turės būti mokamas, sakysim, ne kitą sezoną, o dar kitą, t.y., kad apmokėjimas už viršplotį bus I5 kartų didesnis. Tada žmogus pasiruoštų, o dabar šitoks sprendimas nėra niekaip pamatuotas, nes, sakykim, lieka 20 m2 viršplotis, o daug tokių yra, kurie gyvena ar savu nuosavuose nameliuose, čia visas Žvėryno rajonas šitoks yra, tai 5 tūkst. vien už dujas, na, ir nėra išeities tiesiog. Butas nesutvarkytas taip, kad galima būtų dalį išnuomoti. Reikia pertvarkyti. Todėl ir siūloma štai tokia rezoliucija, kad atkreiptume dėmesį tų, kurie nustatė tuos tarifus. Aš kalbėjau su ponu energetikos ministru, jis sako, taip, aš sutinku, kad čia yra per didelė našta, bet kaip ta problemą spręsti? Tai aš norėčiau prašyti ir jūsų pasiūlymų, kaip šitą dalyką spręsti. O išspręsti būtina todėl, kad tie žmonės tiesiog neužmokės. Na, jeigu kas nors turi idėją, kad dėl to būtų nusavinti butai ar namai, tai ta idėja galėtų būti realizuota. Tai, vadinasi, neužsimokės ir nieko daugiau neliks, kaip konfiskuoti, ne konfiskuoti, o atimti už tai, ko neišsimokėjo. O kitaip jie nemokės. Todėl, kad nėra galios mokėjimo. Nėra galios. Taigi tai yra rezoliucijos pateikimas. Tikiuosi, kad su Vyriausybe, su ministru dirbsim ir surasim kokį nors sprendimą. galbūt sakysim, kaip čia parašyta, suvienodinti apmokėjimo už patalpų šildymą tarifus nepriklausomai nuo buto valdos pobūdžio ir kuro rūšies. Manau, šitas būtina, bet už viršplotį reikia palikti, sakysim, na, triskart daugiau. Manau, kad. Laikau savo misiją, pareigą atliktą.
PIKNIININKAS taip, triskart daugiau. Na, penkiskart daugiau, bet ne 15 kartų daugiau. Tai čia Ačiū už dėmesį. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori, matyt, paklausti 7 Seimo nariai arba nori kalbėti. Taigi žodis Seimo nariui M.Treiniui.
M: TREINYS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nesutiktumėte rezoliuciją papildyti dar vienu punktu apie tai, ką čia kalbėjo anksčiau Seimo narys L.Milius. būtent subsidijuoti suskystintas dujas, skiriamas kaimo gyventojų buitiniams reikalams, mokant už jas, sakysim, 50% jų kainos. Šis mūsų siūlymas kilo iš jau anksčiau pateiktų pareiškimų ir gautų iš kaimiškųjų rajonų pasiūlymų.
K.ANTANAVIČIUS. Ne tik kad ne sutikčiau, bet manau, kad reikia ir būtina tą padaryti, nes žmonės ir kaime negali net valgio pasidaryti dujos yra taip brangios.Visas klausimas piniguose. Tačiau aš manau, kad šitiems dalykams turim surasti pinigų. Turim imti galų gale valiutines paskolas. Na, žmogus, sakysim, be šilto vandens dar jis gali būti, bet be suskystintų dujų kaime, kai jis jau nebegali kur virti valgio, na, jam tiesiog neįmanoma gyventi. Aš prašyčiau kolegą L.Milčių, kad jeigu mes sujungtume pastangas, mes vakar jau kalbėjom, aš pasirengęs dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš noriu paklausti ir pasisakyti.
PIRMININKAS. Tai gerai, prašau. Pirma paklauskite, gerai?
P.GINIOTAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbėjote ir ne kartą kalbate taip pat ir masinės informacijos priemonėse, nuvažiavęs į apygardą rinkėjams apie kažkokį butų nusavinimą. Sakykite, gal galėtumėte pateikti mūsų Seimo arba Vyriausybės nutarimus, kuriuose būtų numatytas toks nusavinimas? Ar turite konkrečių pavyzdžių?
K.ANTANAVIĘIUS. Aš apie angelus ir kitokius dalykus, kalbėdamas apie tarifus, nekalbu. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis. A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau... K.ANTANAVIĘIUS. Čia ne į temą klausimas. Na, visai iš kito pasaulio.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti, ar nebūtų galima šitos rezoliucijos papildyti dar vienu punktu ir štai dėl ko. Tai, apie ką mes šiandien šnekam, padėtų išspręsti "kraniuko" problemą. Visas pasaulis, pačios turtingiausios valstybės prie kiekvieno radiatoriaus turi kraniuką, ir žmonės jį prisuka arba atsuka kiekvienoj patalpoj. Mes ne tokie turtingi, bet visur šildom visą Lietuvą vienodai, tuo pačiu režimu. Aš ta problemą ne dėl to Seime keliu, tokių "kraniukų" galima pasiūlyti dešimtis ir šimtus. Ar nereiktų papildyti jūsų rezoliucijos tokiu punktu, kadangi čia siūloma Vyriausybei. Tai galėtų skambėti maždaug taip, kad siūloma Vyriausybei (3 arba 4 punkte) parengti energijos taupymo ir atpiginimo programą, kurioje būtų numatyti visi tie dalykai, ir mes sutaupytume milijonines sumas.
K.ANTANAVIĘIUS. Gerbiamasis kolega, aš vėlgi visai pritariu ir todėl nepaminėjau, kodėl dar ne kitą sezoną, o dar kitą žmonės galėtų įsitaisyti skaitliukus - ir šilumai, ir dujom, ir vandeniui, ir šaltam, ir šiltam, ir kad nereikėtų už plotą mokėti, o už tai, kiek jisai sunaudojo tų komponentų. Bet dabar padaryti to negalima. Konkrečiai atsakydamas į jūsų pasiūlymą čia įrašyti, aš nepritarčiau todėl, kad ir Vyriausybės programoj yra, ir kituose dalykuose yra, kad reikia įvesti individualią energijos sunaudojimo apskaitą. Tačiau tai yra tų žmonių reikalas, o ne Vyriausybės reikalas. Kodėl 2 metai sakau? Jeigu bus paskelbta, kad reikės mokėti už 1 m 2 230, o už 1 m3 dujų reikės mokėti, aš nežinau, kiek, sakysim, 1 tūkst., na, tai pasiskaičiuos kiekvienas žmogus, kad jam daug geriau pasistatyti tuos skaitliukus. Na, o aš esu kalbėjęs ir su energetikos ministru, ir su žemesnio rango energetikos specialistais, ir tas kažkokiame dokumente yra, negaliu konkrečiai atsakyti, kokiam dokumente, kad veltui apsimoka Valstybei pastatyti "kraniukus", ir energijos sunaudojimas sumažės, nes energiją vis tiek reikia subsidijuoti. Tai, vadinasi, kada kiekvienas žmogus pradės taupyti, mažiau reikės subsidijų. Kitaip mes be subsidijų neišsiversim.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Pangonis.
I.PANGONIS. Gerbiamasis pranešėjau! Pritardamas susirūpinimui šiuo klausimu ir šio klausimo svarstymui, norėčiau jūsų konkrečiai paklausti: jūsų rezoliucijoje siūloma, kad būtų sulygintas visiems mokestis nežiūrint į tai, kokia kuro rūšis naudojama šildymui. Ar tai nėra tam tikras atsitraukimas nuo rinkos ir nuo ekonomikos abėcėlės? Juk turėtų išaiškėti Lietuvoje, kuri kuro rūšis būtų pigiausia mums naudoti šildymui. O jeigu mes sulyginsim viską, tai toliau tęsis ta pati situacija, kokia buvo.
K.ANTANAVIĘIUS. Atsitraukimas nuo rinkos, be abejo, yra. Tačiau šiluma teikiama centralizuota tvarka ir priklauso nuo vartotojo valios. Tai štai kur esmė. Čia parašyta gi esmė, kad jis yra prijungtas prie buvusios sovietinės sistemos, ir jis neturi jokios kitos alternatyvos. Nori nenori, jis "šildomas" - tas dujomis, tas mazutu, tas elektra, ir baigta. Tai jeigu jis galėtų pasirinkti, tai jūs būtumėt, be abejo, teisus. Bet, kai jis negali pasirinkti, tai tada...
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš norėčiau irgi pritarti tam, kad reiktų papildyti dar vienu punktu dėl apskaitos. Juo labiau kad pranešėjas dabar teigia, kad valstybei naudingiau net veltui pastatyti, tai todėl tada mes išspręstume šitą problemą. Tegul tas ir būtų padaroma. Akcentuokim tada šitą.
K.ANTANAVIĘIUS. O gal siūlytumėt formuluotę?
PIRMININKAS. Atsiprašau, gal tada formuluotę galėtumėte pasiūlyti, tada turbūt pranešėjas įrašytų. O dabar Seimo narys L.Milius.
L.MILĘIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš džiaugiuosi, kad, na, jūs pritarėt problemoms ir dėl suskystintų dujų. Ir aš prašysiu mūsų frakcijos, kad ji šią rezoliuciją taip pat paremtų. Manau, kad šiek tiek ją būtų galima papildyti. O mano klausimas būtų toks. Čia gerbiamasis G.Vagnorius ir jūs sakėte, kad tokių energetinių problemų bus daugiau. Ar negalėtų būti prie jūsų komiteto, pavyzdžiui, sukurta kokia nors laikinoji energetinių problemų komisija? Šiandien mes, jei ir priimsim rezoliuciją, tų energetinių problemų neišspręsim. Čia tikrai mes, Seimas, turėsim prie to klausimo grįžti ir grįžti daugiau. Ir aš manau, kad yra pats laikas prie jūsų komiteto tokią laikinąją energetinių problemų komisiją įkurti. Kokia būtų jūsų nuomonė? Ar mes jau turėtume tą darbą pabaigti štai, va, viena ar kita rezoliucija?
K.ANTANAVIĘIUS. Ačiū. Aš manau, kad energetika yra visas mūsų gyvenimas, visas biudžetas, socialiniai reikalai, .finansai.. Na, aš nežinau, koks komitetas nesusijęs su šituo? Atsižvelgdami į tikrai rimtus dalykus mūsų ūkyje, mes savo pirmame Ekonomikos komiteto posėdyje pabandėm pasiskirstyti pačias svarbiausias šakas, kas iš komiteto narių kokią šaką, na, šefuotų, "vestų". Tai energetikos klausimai teko jūsų frakcijos, jūsų koalicijos nariui S.Malkevičiui. Na, mes ir stengsimės, kad jis šitą sritį kuruotų.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančių nėra. Seimo narys K.Skrebys atsisakė. Dabar kviečiame pasisakyti iki 5 min. Seimo narį P.Giniotą.
P.GINIOTAS. Dėl rezoliucijos. Visų pirma gerbiamasis pranešėjas siūlo suvienodinti kainas už apšildymą visiems gyventojams - ir tiems, kurie turi viršplotį, ir tiems, kurie neturi.
PIRMIMNKAS. Aš dar kartą atsiprašau, dabar jau ši kartą norėčiau paprašyti tiek gerbiamojo pranešėjo, tiek gerbiamosios E.Kunevičienės: kalba apie jūsų rezoliuciją, o jūs tarpusavyje šnekatės! Tai yra ne pagalba! Prašau. Jums pridedama viena minutė. Prašau, P.Giniotai.
P.GINIOTAS. Šitoks siūlymas, - suvienodinimas apmokestinimą "nukrauna" nuo tų, kurie turi viršplotį, užkrauna mokėjimą tiems žmonėms, kurie turi mažą plotą, bet turi daug šeimos narių, gyvena ir taip sunkiomis sąlygomis, dar uždeda papildomą krūvį. Aš vis dėlto siūlyčiau, kad šioje rezoliucijoje būtų į tai atsižvelgta, ir siūlau 1 punktą būtent tokį: "Gyventojams, turintiems butus, apkūrenamus dujomis, jeigu vienam asmeniui tenka daugiau kaip 15 m2 ir papildomai 15 m2 visai šeimai, už kiekvieną m2 viršpločio nuo I993 m. sausio 1 d. už apšildymą mokėti dvigubą kainą." Ir netaikyti šito dvigubo apmokestinimo tiems, kurie turi viršplotį, kurie yra pasistatę skaitliukus. Tai skatintų gyventojus diegti, vadinasi, įsirengti skaitliukus ir būtų akstinas taupyt dujas. Taip pat sutinku, kad reikia taip daryti iš visų kategorijų invalidams ir teikti jiems daugiau kuro lengvatinėmis sąlygomis. Tokie mano pasiūlymai.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Pasakyti repliką prašė Seimo narys A.Rudys. Taip, replikai užsirašykite tada. Seimo narys V.Bulovas. Prašau. Replikai?
V V.BULOVAS. Ne, norėčiau kelis žodžius pasakyti, tai gal po to tada.
PIRMININKAS, Ne, jau viskas, diskusija baigta yra. Tik replikos Tada Seimo narys Rudys. A.RUDYS. Aš, prieš replikuodamas, norėčiau patikslinti. Šitai rezoliucijai taip pat galioja tas, kad jos priėmimas bus po to, kai ateis premjeras pasišnekėti. Tai tada Ačiū. Aš kaip tik šito labai laukiau ir norėčiau pasakyti dar tokį dalyką, kad dabar komitetai yra suformuoti. Šita rezoliucija betarpiškai paliečia trijų komitetų interesus, t.y.: Ekonomikos komiteto, Biudžeto ir finansų ir Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetą. Aš labai prašyčiau Seimo šiandien nepriimti galutinio sprendimo, o leisti pasekmes panagrinėti, šitos rezoliucijos priėmimo ir realizavimo pasekmes panagrinėti šitiems komitetams.
PIRMIMNKAS. Aš tik norėčiau pakomentuoti šitą trumpai, kad rezoliucijos priėmimas - tai nereiškia įpareigojimą Vyriausybei. Tai nėra norminis aktas, Vyriausybė gali atsižvelgti arba neatsižvelgti į Seimo rezoliuciją. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Beveik viską tą patį ir aš norėjau pasakyti. Tiktai gal gerbiamasis kolega A.Rudys sklandžiau tą padarė. Aš vis dėlto manyčiau, kad mums reikia problemą išnagrinėti pirmiausia, o ne paviršutiniškai. Čia dabar jau, vadinasi, reikia teikti rezoliucijas. Yra du variantai, Vyriausybė padarė tam tikrą "laiptelį". Mes matom, kad tas "laiptelis" kai kurioms socialinėms grupėms yra per aukštas. Mes matom, kad tą laiptelį galima būtų kokiu nors būdu pažeminti. Aš dėl rezoliucijos dvasios manau, kad tokia lygiava jau dabar nebeturėtų būti naudojama. Tačiau "laiptelį" dar vieną kitą įvesti tai reikėtų. Tiesiog manau, kad mes turėtume panagrinėti, ne tiktai šitą, vadinkim, subsidijavimo sistemą. Bet ir pagalvoti apie tuos žmones, kurie faktiškai iš tų subsidijų nieko negauna, tačiau būtent toms subsidijoms uždirba pinigus. Juk yra tokių žmonių, kurie faktiškai nesinaudoja nei centralizuotu katilinės šildymu, kurie nesinaudoja dujomis, išskyros galbūt suskystintas dujas, todėl reiktų čia galvoti apie visus Lietuvos žmones. Ir aš manyčiau, kad bus aiškiau po to, kai išklausysim premjerą arba kai padirbėsim komitetuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Tai, matyt, premjeras bus už 13 min. Tai kol atvyks premjeras, mes galėtume dar kažką apsvarstyti. 3 punkto svarstyti, matyt, negalime, nes nematau pranešėjo. Pranešėjas Ę.Juršėnas yra salėje? Prašau, tada trumpai atsakykite.Seimo narys K.Antanavičius. Aš negaliu jums, prašau paspausti mygtuką
K.ANTANAVIĘIUS. Kalbos dėl viršpločių nėra. Yra parašyta vienoda apmokėjimo už tarifus tvarka nepriklausomai nuo buto valdos pobūdžio. Tai yra išpirktas ar neišpirktas butas, nuosavas namas ar butas. Ir nuo kuro rūšies, ir viskas. O dėl ploto, aš gi iš tribūnos minėjau, aš siūliau 3-5 kartus, o ponas P.Giniotas pasiūlė tiktai 2 kartus, dar pasakė, kad, vadinasi, lygiava. Na, o dėl suskystintų dujų, manau, kad įrašysim, įrašysim būtinai ir šitą dalyką. Ačiū.
Įstatymo "Dėl miesto herbų tvirtinimo" projekto pateikimas(92.12.23)
1sesija20p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, galbūt galėtume mes kurį nors trumpą klausimą dabar pabandyti panagrinėti. Gal iš darbotvarkės galo? Tarkime, labdaros įstatymo projektas, arba dėl miesto herbų tvirtinimo projektas, būtų tik pateikimas, neužimtų daug laiko? Ar sutiktų gerbiamieji Seimo nariai, kad mes išnaudotume produktyviai tas keliolika minučių? Neturite projekto dar? Projekto dar ir nereikia! Yra pateikimas, pristatymas, ir tada gal sutikime pakviesti Seimo narį P.Giniotą, lai jis pristato šitą projektą. Ar jūs turite pasiruošęs, ar norėtumėte vėliau? Vėliau norėtumėt? Gerai, tada ponas J.Dringelis. Aš nematau pono J.Dringelio. Tada prašom, būkit malonus, pristatykite savo projektą dėl miestų herbo tvirtinimo.
J.DRINGELIS. Gerbiamieji kolegos, reikalas yra labai paprastas ir gana skubotas. 1993 m. yra jubiliejiniai metai, kai daugybė Lietuvos miestų gavo Magdeburgo teisę. Ir dabar šventės jubiliejų rengiame, ir tuose jubiliejuose paprastai demonstruojami miestų herbai. Daugelį tokių herbų patvirtino buvusios Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Dabar nėra kam tvirtinti, kadangi Prezidiumas yra panaikintas. Todėl aš siūlau, kad mūsų Seimas pavestų miestų herbų tvirtinimą mūsų Pirmininkui, t.y. Seimo Pirmininkui. Štai ir visas pateikimas.
PIRMININKAS. Norinčių jūsų paklausti nėra. Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALAŽENTIS. Norėčiau pasitikslinti. jūs manot, kad vienas žmogus gali spręsti tokį dalyką kaip visos Lietuvos herbai?
J.DRINGELIS. Čia ne visos Lietuvos, o atskirų miestų.
A.BALAŽENTIS. Taip, atskirų, bet paskui susidės į krūvą daugelio miestų.
J.DRINGELIS. Kad šitas tvirtinimas būtų sklandesnis ir būtų mažiau visokių komplikacijų, man atrodo, kad reikia pavesti kokiam vienam pareigūnui arba Prezidentui,arba Seimo Pirmininkui. jūs turbūt neprisimenat, bet Aukščiausiosios Tarybos deputatai turbūt atsimena, kaip mes čia tvirtinome Lietuvos herbą ir kas paskui iš to išėjo. Kaip ilgai tai užtruko ir galiausiai liko daugiau nepatenkintų negu patenkintų. Beje, jeigu tvirtintume herbą ir mes visi, Seimas, pagalvokim, kas jį pasirašytų. Vis tiek pasirašytų mūsų Pirmininkas.
PIRMININKAS.Taip, Ačiū, daugiau klausimų nėra.
J.DRINGELIS. Galima teikti ir alternatyvas, žinoma, kad tvirtintų... Pavyzdžiui, aš siūlau (čia yra suderinta su Juridiniu skyrium), kad tvirtintų Seimo Pirmininkas. Gali būti alternatyva, kad Prezidentas, ir trečia alternatyva, kad gali tvirtinti Seimas. Štai trys alternatyvos. Kokią mes pasirinksime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkodamas... Dar komisijos išvada, taip? Komisijos pirmininkas. Ne komisijos.
B.GENZELIS. Ne, aš komisijos išvados negaliu pateikti, kadangi aš pirmą kartą girdžiu čia J.Dringelį. Aš noriu kitko paklausti, kodėl gerbiamojo J.Dringelio nepatenkina buvusi tvarka? Kadangi buvo sudaryta Heraldikos komisija, ta komisija pateikdavo Švietimo, mokslo ir kultūros komisijai, ta teikdavo savo pasiūlymus. Kodėl dabar norima viską pavesti vienam asmeniui ir nušalinti kitas kompetentingas, sakyčiau, institucijas nuo šitos veiklos?
PIRMININKAS. Aš tik norėčiau prieš...Vieną minutę, pranešėjau.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis kolega, aš nesu nepatenkintas tuo, ką jūs sakote. Viskas čia išlieka, ką jūs čia kalbėjote. Aišku, herbai patektų į jūsų komitetą. Bet šitas klausimas, kaip atsimenat, buvo įrašytas į darbotvarkę, kai mes komitetų dar neturėjome. O komitetams, žinoma, pateiks. Bet vis tiek tvirtindavo Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Tai dabar kas perims tą funkciją? Ar Seimo Pirmininkas, ar Prezidentas? Vienas iš dviejų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamasis Seimo nary Genzeli, aš norėčiau jus įspėti, jūs klausimą pateikėte ne nustatyta tvarka. Klausimai baigėsi.
J.DRINGELIS. Ar atsakiau kolegai B.Genzeliui į klausimą? jūs patenkintas atsakymu? Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui, nebėkite iš tribūnos, jūs turite... nebėkite iš tribūnos. Seimas turi nuspręsti, ar įrašyti projektą į sesijos darbų programą, ir tai daryti reikės balsuojant arba visuotiniu pritarimu. Toliau, pradėti svarstymo procedūrą taikant skubesnę priėmimo procedūrą. Ar siūlote skubesnę priėmimo procedūrą, ar?..
J.DRINGELIS. Prašyčiau. Šitie dalykai neužtruktų ilgai, manau, kad galima būtų ir skubesne tvarka.
PIRMININKAS. Siūlote skubesnę tvirtinimo procedūrą, taip? Ar yra prieštaraujančių? Ar galima visuotiniu sutarimu įrašyti į sesijos darbų programą ir taikyti skubesnę svarstymo procedūrą? Ačiū tada.
1sesija20p svarstyti klausimai
Kviečiame į tribūną Seimo narį Česlovą Juršėną. Pristatys trečiąjį darbotvarkės punktą.
Č.JURŠĖNAS. Mieli kolegos, gerbiamieji Seimo nariai. Aš jau vakar pasisakiau šituo klausimu, kai mes nagrinėjome patį sesijos pratęsimo galimumą. Kadangi dabar tas klausimas yra sureguliuotas, mes iš tikro turėtume susitarti dėl pirmosios, arba rudens, sesijos, pratęstos sesijos darbų programos. Jums projektas yra įteiktas ir, kaip vakar jau sakiau, yra ne 11, o 12 klausimų. Prisideda 12 klausimas - tai įstatymo "Dėl Lietuvos radijo ir televizijos statuso projektas". Jis yra rengiamas. Šiandien mes frakcijų pasitarime apie šituos dalykus irgi kalbėjom. Kai kurie Seimo nariai, sakysim konkrečiai, Kazimieras Antanavičius, tam tikrus klausimus formulavo, kiti žadėjo pagalvoti. Dar kai kurie pasakė: kadangi čia tas sesijos pratęsimas yra gana trumpas, tai vargu ar reikia dar plėsti tą programą, nes yra didelė galimybė, kad mes ir šitų l2 klausimų nesugebėsime išspręsti, net jeigu ir dar pratęsim sesiją toliau negu iki sausio 23 d. Taigi štai aš tų papildomų siūlymų ir nenoriu dėstyti. Tikiuosi, kad gerbiamieji kolegos, frakcijų atstovai ar komitetų atstovai gal vieną kitą klausimą ir pasiūlys. Ir tada, kai bus visi siūlymai, galėsim galutinai tvirtinti šitokią programą. Nors, dar kartą sakau, mano supratimu, tiek, kiek aš įsivaizduoju mūsų būtiniausius darbus, visų pirma vadovaudamasis mūsų Konstitucija, tai šitų 12 punktų tikrai pakanka. Bet jeigu gerbiamieji Seimo nariai pateiks motyvuotų siūlymų, mes čia padiskutuosim šiek tiek arba gal frakcijų pasitarime pabandysim suderinti pozicijas, ir būtų galima gal šiek tiek ir šitą programą pailginti. Bet pabrėžiu, čia yra 12 kapitalinių punktų, 12 kapitalinių klausimų. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Ką jūs siūlytumėte? Nieko kol kas. Tik kviečiate...
1sesija20p svarstyti klausimai
Č.JURŠĖNAS. Tai aš kol kas siūlau, kad čia būtų laikoma pateikimu. Ir jeigu per pertrauką, kaip mes iš ryto šnekėjom, nebus pateikta kokių esminių pasiūlymų frakcijų arba komitetų vardu, tai maždaug į dienos pabaigą mes galėtume ir pasitvirtinti, ir būtų aišku. Bet aš nereikalauju, kad būtinai šiandien būtų galutinis sprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių paklausti nėra. Aš manau, kad ir frakcijos, ir Seimo nariai išgirdo jūsų kvietimą ir pateiks naujų papildymų ar pasiūlymų. Tada po pietų galėsime nuspręsti.
Č.JURŠĖNAS. Įvyko pateikimas.
PIRMININKAS. Nieks neprieštarauja, kad įvyko pateikimas. Nieks neprieštarauja. Ačiū tada. Tai į tribūną kviečiame tada Seimo narį J.Bernatonį. 4 punktas.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jums pristatyti nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo" projektą. Šis projektas jums buvo išdalintas anksčiau. Nepaisant įvairių pasitarimų, pasikeitimų projekte nėra. Todėl
siūlyčiau individualiai šį klausimą spręsti. Dėl kiekvieno komiteto atskirai.
PlRMININKAS. būkit malonus, perskaitykite visą sąrašą. Seimo nariai pageidauja, ne visi, matyt...
J.BERNATONIS. "Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:
patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų pavaduotojus, išrinktus šių komitetų posėdžiuose.
Agrarinis komitetas - Jonas Pangonis, Albinas Vaižmužis,
Biudžeto ir finansų komitetas - Audrius Rudys,
Ekonomikos komitetas - Vytautas Vidmantas Zimnickas,
Nacionalinio saugumo komitetas - Saulius PEČELIŪNAS,
Savivaldybių komitetas - Petras Papovas, Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas - Medardas Čobotas,
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas - Arimantas Juvencijus Raškinis,
Užsienio reikalų komitetas - Linas Antanas Linkevičius ir Algirdas Saudargas,
Valstybės ir teisės komitetas - Egidijus Jarašiūnas,
Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas - Arūnas Eigirdas."
Visi šie pavaduotojai buvo išrinkti komitetų posėdžiuose, protokolai yra. Gamtos apsaugos komitete pavaduotojas nebuvo išrinktas. Todėl vadovaujantis Reglamentu bei mūsų priimtu įstatymu dėl Seimo komitetų siūloma šiuos komitetų pirmininkų pavaduotojus, išrinktus komitetų posėdžiuose, tvirtinti.
PIRMININKAS. Ar siūlysite tvirtinti kiekvieną komitetą atskirai, ar visą nutarimą?
J.BERNATONIS. Siūloma kiekviena atskirai.
PIRMlNINKAS. Kiekvieną atskirai, taip? Dėl procedūros Gediminas Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Aš norėčiau gerbiamiesiems Seimo nariams priminti, kad buvo pasiektas toks susitarimas, pagal kurį pirmininko pavaduotojo vietos turi atitekti Tėvynės Santarai, arba opozicijos atstovams. Ir toks susitarimas buvo aiškus, jį patvirtino ir LDDP frakcijos atstovas, kuris paskui dar atsiklausė savo frakcijos nuomonės ir grižus mus dar kartą patikino, kad LDDP frakcijas sutinka. Derybos tuo buvo baigtos, ir mes paprasčiausiai išsiskyrėm su šita mintimi. Paskui, be abejo, mes paprašėm ir raštu patvirtinti šitą susitarimą, bet vienas iš jų, ir šiandien darantis pranešimą čia, pasakė, kad mes esam ne vaikai ir mums nereikia savo žodžio patvirtinti parašais. Tai dabar mes abejojam, ar iš tikrųjų jūs tada rimtai kalbėjot. mūsų pozicija išlieka ta pati: jeigu bus sulaužytas šis politinės santarvės susitarimo rezultatas, mes būsim priversti griebtis atitinkamų priemonių. Ir mes dar kartą primenam savo pareiškimo turinį: jeigu jūs iš tikro atsiimat savo duota žodinį pritarimą mūsų susitarimui, kad opozicija gauna pirmininkų pavaduotojų postus tam, kad ji galėtų tinkamai atstovauti didelei daliai Lietuvos žmonių, mes neturime tada kitos išeities, kaip atsisakyti visų pirmininkų pavaduotojų vietų. Ir mes pareiškiam, jog nuo to momento, kai bus priimtas šitas nutarimas, mūsų žmonės, įeinantys į komisiją, dirbs atskirai ir tik atskirai. Ne tik dirbs atskirai, bet mūsų žmonės išsirinks iš savo grupės pirmininką ir visą informaciją, ir visas išvadas Seime pateiks tik tos grupės vardu. Bet koks dalyvavimas bendruose komiteto posėdžiuose bus nuo to momento neįmanomas.
Todėl aš dar kartą kviečiu grįžti prie susitarimo ir ta dvasia toliau bandyti išspręsti šitą problemą, kuri, atrodo, šiandien dirbtinai yra apsunkinta.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia yra jau pasisakymas dėl balsavimo motyvų. Aš priminsiu, kad pasisakyti gali du už, du prieš. Tai vienas, kiek supratau, pasisakė prieš. Taip, Seimo narys Audrius Rudys.
A.RUDYS. Aš šiuo atveju negaliu pasisakyti nei už, nei prieš, bet leiskit man pasakyti informaciją, kuri būtina.
PIRMININKAS. Prašau.
A.RUDYS. Man praeitą savaite nebūnant Seimo posėdyje (mane informavo kolegos) buvo pasakyta, kad aš, atstovaudamas Socialdemokratų frakcijai šitame pasitarime arba derybose, sutikau su ta pozicija, kuri dabar buvo išdėstyta gerb. G.Vagnoriaus pasisakyme. Galiu priminti, kad aš kaip tik ir nesutikau su šituo ir pasiekiau, prašydamas dalyvaujančias kitas puses, kad nepriimtų galutinio sprendimo. Aš galiu žodis žodin pacituoti. Aš prašiau: gerbiamieji kolegos, parafuokit bet nepasirašykit į mano prašymą buvo atsižvelgta. Galutinai rankos sukirstos nebuvo, o buvo palikta tolesniam klausimo sprendimui. Dėl to galiu aiškiai paliudyti, nedviprasmiškai paliudyti, kad tokio oficialaus galutinio susitarimo pasiekta nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Seimo narys Kazimieras Antanavičius.
K.ANTANAVČIUS. Aš norėčiau teigti, kad toks susitarimas buvo ar nebuvo, bet jis nėra realizuotas. Štai Užsienio komiteto pirmininkas yra Kazys Bobelis, o Ekonomikos komiteto pirmininkas - Kazimieras Antanavičius. Nei vienas, nei kitas neatstovauja LDDP, nėra nei frakcijoj, nei koalicijoj. Taigi manau, kad turim bent jau komitetus turėti nepolitizuotus. Mes visi čia superpolitizuoti esam. Juk komitetai yra specialistų, specialių darbų: ekonomikos, biudžeto, finansų. Tai kokia reikšmė iš to, kad ten, finansuose, bus daug žmonių, nesuprantančių finansų? Aš dar sakyčiau, ekonomiką gal daugiau visi supranta, o finansus tai tikrai jau yra labai sunku suprasti ne specialistui. Arba kiti dalykai. Todėl grįžtu visiškai konkrečiai prie Ekonomikos komiteto. Mes turim komitete tiktai keturis ekonomistus iš dvylikos, iš trylikos. Tai išrinkti ne ekonomistą komiteto pirmininko pavaduotoju, sakyčiau, būtų tiesiog nusikalstama, kada mes turim V.Zimnicką, kuris yra baigęs du Ekonomikos fakultetus. Mes iš tiesų nemanom, kad čia yra koks nors politinis kinas, bet yra darbinė Seimo institucija, kuri turi dirbti pagal savo kvalifikacijos išgales. Todėl siūlau tvirtinti pirmininkus tokius, kokius komitetai išrinko. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasisakymai dėl balsavimo motyvų baigti. Pranešėjau, jūsų nuomonė ir jūsų siūlymai.
J.BERNATONIS. Aš norėčiau trumpai atsakyti į tuos klausimus, kurie buvo iškelti kalbant dėl balsavimo motyvų. Visų pirma į pono G.Vagnoriaus, Seimo nario G.Vagnoriaus keltas problemas. Mano manymu, visi mes, nepriklausomai nuo savo pažiūrų, nuo to, kur sėdime, kairėje, centre ar dešinėje, privalome vykdyti įstatymus, privalome vykdyti Seimo nutarimus. Ir tas šantažas, kad opozicija nevykdys įstatymų ar nevykdys Seimo nutarimų, nedalyvaus Seimo komitetų darbe, tai yra, švelniai tariant, nelabai teisėtas ir nelabai įstatymiškas. Jeigu nepasakyčiau daugiau.
PIRMININKAS. Vladimirą Jarmolenką prašome nereplikuoti.
J.BERNATONIS. Mes visi esame davę priesaiką, ir mūsų pareiga yra laikytis įstatymų. Dabar dėl to vadinamojo susitarimo, kurio atseit mes nesilaikome. Man jau teko gerbiamiems Seimo nariams anksčiau pristatant šį klausimą aiškinti šio vadinamojo susitarimo esmę. Todėl dar sykį glaustai pakartoju, kad buvo bandyta tartis dalyvaujant visų frakcijų atstovams, tačiau kitų frakcijų atstovams nepritarus buvo tartasi tarp Tėvynės Santaros frakcijų koalicijos ir LDDP frakcijos atstovų. Kadangi mums nepavyko tų nuostatų, dėl kurių buvo tariamasi, perkelti į frakcijų susitarimo lygmenį, teko elgtis pagal Reglamentą. Jeigu nėra bendro visų frakcijų susitarimo, vienintelis būdas patvirtinti komitetų vadovus yra mūsų Reglamentas, mūsų priimtas įstatymas dėl Seimo komitetų.
PIRMINlNKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, tik aš norėčiau jus įspėti, kad nevartotumėte tokių žodžių kaip "šantažas" ir siūlyčiau tuos žodžius atsiimti, kad nebūtų įrašoma į stenogramą.
J.BERNATONIS. Žodį "šantažas" atsiimu, tačiau šiuo konkrečiu atveju nežinau sinonimo, kuriuo galėčiau pakeisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš oficialiai balsuojant prašome užsiregistruoti. Ir toliau aš turėsiu... Atsiprašau, ne tą mygtuką paspaudžiau. Taigi pradedama registracija. Prašom. Ir aš prieš kiekvieną balsavimą prašysiu tų narių, siūlomų kandidatų į pirmininkų pavaduotojus, pareikšti, ar jie sutinka būti pirmininkų pavaduotojais. Už tuos, kurie nesutiks, nebus balsuojama.
Užsiregistravo 99 Seimo nariai.
Taigi pradėsime balsuoti dėl Agrarinio komiteto pavaduotojų. Užsiregistravo 99 Seimo nariai. Pakartoti registraciją? Kartojame registraciją. Balsų skaičiavimo komisiją prašome pasiruošti. Užsiregistravo 106 Seimo nariai. Taigi Agrarinis komitetas. Seimo narys Jonas Pangonis, sutinkate? Seimo narys J.Pangonis sutinka būti komi už kiekvieną personaliai? Kas už tai, kad Seimo narys J.Pangonis būtų patvirtintas Agrarinio komiteto pirmininko pavaduotoju, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIĘIUOTOJAS. Už - 66.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIĘIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIĘIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. J.Pangonio kandidatūrai pritarta. Seimo narys Albinas Vaižmužis, prašom prie mikrofono pareikšti, sutinkate ar ne būti pirmininko pavaduotoju.
A.VAIŽMUŽIS. Sutinku.
PIRMIMNKAS. Ačiū. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad A.Vaižmužis būtų išrinktas Agrarinio komiteto pirmininko pavaduotoju, prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIĘIUOTOJAS. Už - 69.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIĘIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIĘIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. kandidatūrai pritarta. Biudžeto ir finansų komitetas. Pavaduotoju siūlomas Seimo narys Audrius Rudys. Prašome prie mikrofono, garsiai pareikškite.
A.RUDYS. Sutinku.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad A.Rudys būtų patvirtintas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoju, prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIĘIUOTOJAS. Už - 68.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIĘIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. A.Rudžio kandidatūrai pritarta. Ekonomikos komitetas. Siūlomas pavaduotoju Vytautas Vidmantas Zimnickas. Prašome prie mikrofono.
V V.ZIMNICKAS. Sutinku.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad V.Zimnickas būtų išrinktas Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoju, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIĘIUOTOJAS. Už - 68.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIĘIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BAISŲ SKAIĘIUOTOJAS. Susilaikė vienas.
PIRMININKAS. kandidatūrai pritarta. Nacionalinio saugumo komitetas. Pirmininko pavaduotoju siūlomas Saulius PEČELIŪNAS. Prašome prie mikrofono. Jo nėra. Atidedama.
Savivaldybių komitetas. Siūlomas pirmininko pavaduotoju Petras Papovas. Nėra. Atidedama. Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pirmininko pavaduotoju siūlomas Seimo narys Medardas Čobotas. Atidedama. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotoju siūlomas Arimantas Juvencijus Raškinis. Prašome prie mikrofono.
A.J.RAŠKINIS. Kadangi buvo sulaužytas žodinis susitarimas ir tuo būdu yra trukdoma demokratinių Seimo struktūrų vystymuisi, aš esu priverstas atsisakyti nuo šitos vietos. Ačiū.
PIRMININKAS. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui siūloma išsirinkti kitą pavaduotoją. Užsienio reikalų komitetas. Siūlomas Linas Antanas Linkevičius.
L.A.LINKEVIĘIUS. Aš sutinku.
PIRMININKAS. Prašome. Kas už tai, kad Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju būtų išrinktas Linas Antanas Linkevičius, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIĘIUOTOJAS. Už - 68.
PIRMlNINKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIĘIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ Skaičiuotojas. Taip pat nėra.
PIRMININKAS. Kitu pavaduotoju siūlomas Seimo narys Algirdas Saudargas. Nėra. Atidedama. Valstybės ir teisės komitetas. Pavaduotoju siūlomas Egidijus Jarašiūnas.
E.JARAŠIŽNAS. Aš atsisakau ir tuo pačiu norėčiau atsiprašyti savo komisijos narių, kurie už mane balsavo komisijos posėdyje, kaip garbingų žmonių, kurie laikosi susitarimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi nebus balsuojama. Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas. Siūlomas Seimo narys Arūnas Eigirdas.
A.EIGIRDAS. Aš irgi noriu, pasinaudodamas proga, padėkoti komiteto nariams, kurie nuosekliai laikėsi to susitarimo, kuris buvo padarytas. Labai gaila, kad tokie susitarimai yra laužomi, o po to vėlgi, nors praėjo jau nemažai laiko, neatsižvelgiama į šitas pastabas, ir toliau per jėgą grąžinamas tas projektas, kuris išdalintas buvo tikrai jau seniai. Ir tų kontaktų nebuvo daugiau, sakyčiau. Todėl aš savo kandidatūrą esu priverstas atsiimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjo siūlymas?
J.BERNATONIS. Siūlyčiau patvirtinti nutarimą iš dalies.
PIRMININKAS. Siūlote Agrarinio komiteto, Biudžeto, Ekonomikos komiteto ir Užsienio reikalų komiteto vieną pavaduotoją. Taip?
J.BERNATONIS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Dėl balsavimo procedūros?
V.JARMOLENKA. Dėl balsavimo procedūros. Norėčiau, kad paaiškintumėte man, ar čia naujas nutarimas, ar naujas projektas ...
PIRMININKAS. Ne.
V.JARMOLENKA. Aš tuoj baigsiu, pone Sakalai.
PIRMININKAS. Prašau.
V.JARMOLENKA. Ar jūs, kaip jau vieną sykį sakėt kartu su ponu Juršėnu, kad jūs išbraukiat kažkokius žodžius, dėl to tas popierius galioja.
PIRMININKAS. Taip. Aš tą galiu pakartoti.
V.JARMOLENKA.Norėčiau paklausti,kokiu Reglamento straipsniu remdamiesi mes dabar pravedam balsavimo procedūrą?
PIRMININKAS. Nutarimai priimami yra skubesne tvarka ir pagal procedūrą. Tokiu atveju čia ...
V.JARMOLENKA. jūs gi puikiai suprantat, kad aš klausiu dėl to, kad yra atgaliniai, bet procedūriškai vetuot ...
PIRMININKAS. Prašome, vetuokite, remdamasis kokiu nors straipsniu, o ne žodžiais. V.JARMOLENKA. Aš klausiu, kokiu Reglamento straipsniu mes dabar remiamės?
PIRMININKAS.Prašome, gerbiamasis Seimo nary Jarmolenka, perskaitykite 214 ir 2t8 straipsnius, ten rasite visą reikalingą informaciją. Žodžio aš jums nesuteikiu. Prašome pasiruošti balsuoti. V.JARMOLENKA. Man labai malonu, bet jūsų pareiga paaiškinti Seimo nariui straipsnį, pagal kurį mes dirbam. jūs dėl to ir esat seniūno pavaduotojas.
PIRMININKAS. Aš tai ir aiškinu. Tai yra ne naujas projektas, tai yra senas projektas su daliniais pakeitimais, netgi neįvedant naujų pataisų, o tas pataisas, kurias pasiūlė, išbraukti galima, jūs tą puikiai žinote, o pranešėjas su išbraukimais sutinka. Taigi prašome pasiruošti balsuoti. Kas už nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo", ta. už Agrarinio komiteto pavaduotojus, Biudžeto komiteto, Ekonomikos komiteto,Užsienio reikalų komiteto vieną iš pavaduotojų - L.Linkevičių, prašome pakelti mandatus
BALSŲ SKAIĘIUOTOJAS. Už-69.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIĘIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIĘIUOTOJAS. Taip pat nėra.
PIRMININKAS. Tokiu būdu nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo" priimtas.
Premjero B. Lubio atsakymai į Seimo narių klausimus(92.12.23)
1sesija20p svarstyti klausimai
Kviečiame į tribūną premjerą B.Lubį. Kartu atsiprašome premjero, kad teko jam palaukti 20 min. B.LUBYS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, gerbiamieji Seimo nariai! Mane informavo, kad čia su energetikos ministru vyko labai dalykiškas nuomonių pasikeitimas, bet, pasirodo, kad dar reikia man kažką papildomai atsakyti, ir aš pasiruošęs atsakyti. Jeigu jūs leisit, iš tų paklausimų, kuriuos aš turiu, pabandysiu paaiškinti, o paskui jūs manęs dar paklausit, kad aš patikslinčiau, jeigu ką nors neteisingai atsakiau.
Buvo paklausimas dėl kuriamos Prancūzijos Lietuvos vandens tiekimo įmonės "Vilniaus vandenys". Ponas Uoka, Stasiškis, Katilius. Atsiprašau, kad pono Uokos nėra ir į jo paklausimą reikės atsakyti, o jis turės perskaityti stenogramoje. Gerai, žinoma, būtų, kad aš tiesiai būčiau atsakęs arba paaiškinęs.
PIRMININKAS. Ponas Katilius yra, kitas paklausėjas. turbūt nebus problemų.
B.LUBYS. Na, bet man vis tiek širdį skauda.
PlRMININKAS. Man irgi.
B.LUBYS. Žinoma, detalesnę informaciją galėtų pateikti Vilniaus meras ir Vilniaus savivaldybės vadovai, kurie ruošė, ruošia ir teikia tvirtinti šitą sutartį. Šita sutartis iš principo, mano nuomone, yra gera. Firma turi pasaulinį vardą. Aš kalbėjau su Prancūzijos ambasadorium. Jam irgi iškyla klausimų, kodėl mes taip negatyviai atmetam, kada šita firma šiandien yra populiari Švedijoje. Pavyzdžiui, Barselonoj tokiu pat principu valdo ir tvarko vandenis, taip pat Paryžiuje ir daugelyje kitų miestų. Aš galvočiau, kad nereikėtų abejoti prancūzais ir jų geranoriškumu. Aš galvočiau, kad labiau reikėtų suabejoti arba patikslinti mūsų paruoštus dokumentus. Mes Vyriausybėje svarstėme klausimą, aš susipažinęs su tuo dalyku ir mes iškėlėm keletą principinių klausimų, kurie turi būti išspręsti. Pirmasis klausimas pažeidžiant Vyriausybės nutarimus ir pažeidžiant kitus dokumentus patvirtintas valiutų susikirtimas, sakykim, talonai ir frankai. To neturi būti. Turi būti suvienodintos valiutos. Sakykim, jeigu jau įvertinama frankais arba įvertinama kokia kita konvertuojama valiuta ir atitinkamai šita. Čia yra labai grubus visų dokumentų pažeidimas, kadangi, pirma, turtas, kuris yra teikiamas į bendrą įmonę, nebuvo indeksuotas ir, antra (tai yra svarbesnis klausimas), nėra valiutinio įvertinimo. Aš asmeniškai tai nurodžiau Vilniaus vadovybei ir tiems, kurie ruošė ir teikė dokumentus, tris kartus buvau susitikęs su jais ir prašiau, kad jie ištaisytų. Man labai gaila, ir aš apgailestauju, kad Ekonomikos ministerija ir Urbanistikos ministerija vizavo šiuos dokumentus, ir tokiu atveju nebederėtų man, kaip premjerui, tikrinti to dar kartą. jūs suprantat, laiko balansas yra toks, kad jeigu yra vizuota, jau nebederėtų lįsti į tuos klausimus. Ten buvo vizuota buvusios Vyriausybės. Tie dokumentai yra, jie visiems žinomi. Taigi šitą klausimą reikia ištaisyti, ir tie ponai, kurie teikė, jie nesiginčijo ir pritarė tam, kad reikia ištaisyti. Tai čia, sakyčiau, galbūt techninė pastaba, nors ta techninė pastaba yra labai finansiška pastaba. Aš nenoriu toliau gilintis. Tie dokumentai turi būti sutvarkyti taip, kaip pridera.
Tai - vienas klausimas. Kitas klausimas, kuris sukelia aistras, yra tai, kad kontrakte yra įrašyti žodžiai, galimybė parduoti vandenis. Tai reikalauja kontrakto patikslinimo, kuris pasirašomas ne Vyriausybės. Vyriausybė tiktai pritaria pačiam principui. Ten turėtų būti aiškiai pasakyta, kur parduodamas vanduo ir kaip parduodamas vanduo. Jeigu teigiama ir kaip teigiama, kad savivaldybė nustatys kainas, t y. labai svarbus faktorius.
Antrasis faktorius. Ministrų Tarybos posėdyje gerbiamieji savivaldybės vadovai į klausimą, ar jie galės, sakykim, pardavinėti Vokės vandenis į Tunisą ar kur nors kitur, man labai gaila, bet buvo atsakyta, kad jeigu kontraktas bus pasirašytas, tai bus galima tą daryti. To neturėtų būti, ir jeigu mes parduodam arba suteikiam ekskliuzyvinę teisę Vilniaus vandenis pardavinėti firmai nustatytomis savivaldybės teisėmis, tai mes nesuteikiam resursų teisės eksportui. Tam reikalinga licencija arba dar kažkokia kita dokumento forma. Aš nematyčiau nieko blogo, jeigu, pavyzdžiui, užsienio firma atvažiuotų ir sakytų, kad štai tą ar kitą realą mes parduodam už 100 milijonų dolerių ar kiek (aš labai abstrakčiai kalbu), aš manyčiau, kad tai yra labai normalus reiškinys. Jeigu dabar mums reikalingi pinigai ir stovi mūsų turtai, tuos turtus teisingai įvertinus, juos reikėtų panaudoti. Tačiau kontrakte, kuriame yra numatytas valdymas, tai turėtų būti labai tiksliai ir aiškiai parašyta. Tokios pastabos buvo padarytos, ir dabar yra sudaryta Vyriausybės darbinė grupė, kuri nagrinėja ir padeda rengti kontraktą arba tikslinti kontraktą. Kada darbinė grupė, mūsų juristai, Finansų ministerija, Ekonomikos ministerija pakartotinai klausimą išnagrinės ir bus įvertintos visos pastabos, bus pateikta Vyriausybės posėdžiui. Manau, kad šiandien nereikėtų bereikalingų aistrų. Tai yra normalus darbas. Vyriausybės grąžinta atgal patikslinti principinius klausimus, ir ne tik principinius klausimus. Ir mes nesirengiam šiandien, rytoj, slapta nuo ko nors pritarti vienokiam ar kitokiam kontraktui. Pateiktas dokumentas buvo netvarkingas, tačiau jis turėjo reikalingas vizas ir jis pakliuvo į Ministrų Tarybos posėdį. Jeigu jis būtų neturėjęs reikalingų vizų, jis nebūtų pakliuvęs. Tačiau jis turėjo reikalingų vizų skaičių ir jis pakliuvo į posėdį. Posėdyje buvo atmestas, buvo pasakytos pastabos. Dar būdamas vicepremjeru, du kartus susitikau ir dar kartą pakartojau šitas pastabas. Yra ir viena principinė nuostata, kurią turi išnagrinėti Teisingumo ministerija, kaip tie visi klausimai "kertasi" arba kaip nesikerta su mūsų Konstitucija. Visa šitai vyksta. Dabar darbinis tikrinimas. Tačiau mums tie dalykai yra. galbūt neabsoliučiai viskas yra žinoma. Kai kuriais atvejais tiktai sudaromas bereikalingas ažiotažas tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. Reikia labiau darbingai dirbti ir darbine tvarka tuos klausimus spręsti. Lygiai taip pat mano nuomone, tam kontraktui pasirašyti ne visai sveiką ažiotažą sudaro inicijuojanti pusė. Reikia viską sutvarkyti, ir jeigu mes nurodom, kad nėra valiutinio įvertinimo, tai tą valiutinį įvertinimą reikia labai staigiai padaryti pagal nustatytą metodiką. Viena vertus, nederėtų eiti į televiziją ir viešai visuomenei aiškinti, kad kas nors trukdo tam kontraktui sudaryti. Kita vertus, man atrodo, irgi nereikėtų daryti alteracijos, kad štai dabar kas nors rengiasi parduoti Lietuvą ar dar ką nors. Mes visi ir visos pusės visada akcentavom, kad mums reikia kapitalo atėjimo. Mes šiandien neturim tokių specialistų. Tai yra iš tikrųjų rimta firma ir tai yra iš tikrųjų rimti klausimai. Išsprendus ir techninius, ir principinį klausimą, aš vis dėlto manyčiau, kad tai reikėtų pasirašyti. Tai tikrai būtų naudinga Vilniui tiek ekonominiu požiūriu, kadangi ateis taršos davikliai iš įmonių. Tarp kitko, šiandien tai yra faktorius, kai kita pusė, kuri prieš kontrakto pasirašymą sako, kad tai bus labai blogai. Mes visą laiką svajojom, kaip nupirkti visur daviklius, pastatyti automatinius daviklius, kad davikliai tiksliai fiksuotų įmonės išmetamus teršalus ir kad pagal tai būtų nustatyti kontraktai, kokias mokėti įmonei, arba ūkiniam subjektui, reikės mokėti baudas, jeigu jis meta teršalus. Arba ne baudas, vadinkim tai mokesčiais. Kiek jis turi mokėti už tai, jeigu jis teršia daugiau, negu numatyta kontrakte. Man yra keliamas klausimas arba sakoma, kad tai yra labai blogai. Aš manau, kad yra labai gerai. Kada ateis automatika, ateis prietaisai, ir mes kontroliuosim ne tik geriamąjį vandenį, bet kontroliuosim taip pat teršalus, išeinančius iš ūkinių subjektų, ir galėsim tiksliai ir aiškiai pasakyti ir ne tik pasakyti, bet ir finansiškai reguliuoti, kad šitie ūkiniai subjektai turi tvarkytis vienokius ar kitokius savo reikalus. Ir jeigu tai yra koks nors avarinis išmetimas ar koks nors kitas, tas viskas bus fiksuojama, tvarkoma ir daroma. Taigi nežinau, bet čia lyg ir niekas neturėtų pasisakyti prieš tokius klausimus.Tai yra tai, apie ką mes esam daug kartų kalbėję, tai yra tai, ko mes norim, kad būtų padaryta. O kita vertus, aš jau sakiau - mes niekada nepadarysim žingsnio į priekį ir i Europą, jeigu manysim, kad tik mes visada ir visur turim būti šeimininkai. Deja, pasaulis yra ekonomiškai integruotas. Man yra tekę susidurti, kada Vokietijoje yra firma, kuri priklauso šveicarams, o vadovauja tai firmai menedžeris iš Indijos. Ir puikiausiai gyvena, ir vokiečiai dirba, ir gauna priklausančia pelno dalį įmonė, kaip turtas, priklauso Šveicarijos kompanijai, o vadovauja menedžeris pakviestas iš Indijos. Taigi jeigu mes visą laiką norėsim tik šitaip, tai žingsnio nepadarysim. Manyčiau, kad tuos žingsnius reikia daryti. Mes viską išsiaiškinsim, kadangi klausimas yra toks platus, galėsim informuoti arba aš pats galėsiu informuoti. Prieš tai, žinoma, paprašysiu savivaldybės, kad ji taip pat ateitų, informuotų... Tiek galiu tamstoms paaiškinti. Tas klausimas nėra mūsų pirmaeilės svarbos klausimų sąraše, dėl jo normaliai dirbama, su kontraktu dirbama ir po to, kada jis sugrįš su mūsų pastabom, tada mes jį nagrinėsim.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere, tačiau prašyčiau neišeiti iš tribūnos. O Seimo narių aš norėčiau atsiklausti.
B.LUBYS. Aš turiu dar kitus, jeigu...
PIRMININKAS. Tada aš vis tiek turiu atsiklausti Seimo narių, kadangi formaliai posėdis turėtų jau būti baigtas. Galimi du variantai: arba mes pratęsiame posėdį ir dirbame savo ir premjero pietų sąskaita, nes kitas posėdis bus 15 val., arba mes baigiame posėdį ir pradedame Seimo narių pasitarimą, kuriame premjeras taip pat atsakys į tuos klausimus, į kuriuos jūs pageidaujate.
B.LUBYS. Kiekvieną trečiadienį 14 val. planinis Ministrų Tarybos posėdis.
PIR IININKAS. Aišku, kad premjeras turės laiko tik iki 13 val. 55 min. Ar siūlote... Ne, pertraukos mes daryti nesiūlytume, premjeras norėtų atsakyti į klausimus, o Seimo nariai nori paklausti. Tačiau formalumas - ar mes tęsiame posėdį, ar darome pasitarimą? Niekas nereikalauja baigti posėdžio? pratęsti. Visi sutinkate pratęsti posėdį? Labai Ačiū. Ne dešimt, o iki 13.55 val.: Taigi Seimo narys V.Bulovas. Mes galėsim kalbėti dar be premjero 5 minutes.
B.LUBYS. Aš gal atsakyčiau į visus tuos, kurie yra ir tada...
PIRMININKAS. jūs norite atsakyti į paklausimus?
B.LUBYS. Ne, ne į paklausimus, o į visus atsakyti ir paskui atsakyti į paklausimus. PIRMININKAS. Gerai, prašom tada.
B.LUBYS. Yra paklausimas dėl Mažeikių naftos nuomos. Dėl Mažeikių naftos šiandien nėra pasirašyta jokių kontraktų. Nevedamos derybos nei Rusija, nei su Vakarais, tačiau mes turime pasiūlymų dėl Mažeikių naftos tiek iš Rusijos, tiek iš Vakarų pusės. Yra numatytas kontraktas, jis rengiamas, yra priimtas Vyriausybės sprendimas, pasirašytas pono A.Abišalos, bet mano vizuotas, ir absoliučiai pritariama tam, kad kitiems metams 50% Mažeikių naftos pajėgų būtų išnuomota. Kaip žinote, šiandien Mažeikių naftos gamykla visiškai stovi. Jos metinis pajėgumas sudaro 11-12 milijonų žalios naftos perdirbimo. 50% išnuomoti "Lukoil" kompanijai, nors jie nėra tokie jau dideli entuziastai. Tai būtų kontraktas labiau naudingas mums, o ne jiems. Bet išnuomavimas ir arenda yra ne ta formulė, kad mes, pavyzdžiui, arenduojam šitą stalą ar kėdę, ar mašiną, ir ji važinėja. Mes patys perdirbam 6 milijonus naftos mūsų pajėgumuose, su mūsų inžinieriais, su mūsų darbininkija. Keisti nuosavybės formas jie neturi teisės. Už tai jie mums moka maždaug 10 % nafta už perdirbimą ir dar 10 %, perdirbtos naftos produktų parduoda Lietuvos rinkai. Maždaug 20 %. Tai sudarytų milijoną su viršum tonų naftos, kuri galėtų pakliūti į Lietuvos rinką. Jeigu mes galėtume išnuomoti visą 12 mln., tai mes turėtume apie 2,5 mln. tonų naftos. Tai būtų didžiulis naftos kiekis, kuris ateitų į Lietuvą.
Mes turime pasiūlymų ir iš Vakarų, tačiau tie pasiūlymai, sakyčiau, yra griežtesni ir kategoriškesni. Vienas pasiūlymų yra toks, kad mums būtų suteikiamas labai galingas valiutinis kreditas, tačiau ekskliuzyvinę naftos ir naftos chemijos biznio srities teisę mums reikėtų perduoti Vakarų firmai. Ir tiktai po keliolikos metų, sakykim, po 15 ar 20 metų šitie pajėgumai, jau išplėsti Mažeikių pajėgumai arba pastatyta nauja gamykla, grįžtų atgal Lietuvos nuosavybėn. Lietuva už tai gautų veltui maždaug 7- 8% pagamintos produkcijos. Čia jau yra nuosavybės formos keitimas tam tikram laiko tarpui. Mes nagrinėjam, neatmetam nė vieno pasiūlymo, tačiau manyčiau, kad mes, Vyriausybė, nesam pasirengę, ir jeigu jūs, tamstos, neužpyksit, kad mes galėtume tokį pasiūlymą teikti ir kad galėtume tokį pasiūlymą padaryti. Išnuomoti naftai perdirbti - aš nematau absoliučiai jokių teisių, jokių kitų teisių pažeidimo.Tai yra labai normalus reiškinys, tai yra normali (...). Išnuomojami stovintys įrengimai, pats fabrikas išgyvena ir dar turi pelną, ir dar gauna naftos produktus.
Čia kartojasi - dėl naftos, pirkimų, dėl konkursų ir t.t. Mes galim padaryti formalų konkursą ir formalius dalykus, bet jeigu naftos nebus, tai ir konkursas nepadės. Taigi mums reikia susitarti su Rusija, kad būtų pasirašyti protokolai ir būtų pasirašyti kiti dalykai tam, kad ta nafta galėtų ateiti. Nes siūlo. Ir vakar dieną pas mane sėdėjom su kelių kompanijų atstovais, ponu L.Ašmantu, bankais ir kitais, kurie susiję, ir ieškojom būdų, kaip tą naftą nupirkti. Tokių pinigų, kad galėtume ją nupirkti, mes neturim. Mes turim tik dalį pinigų, kad galėtume įmokėti avansą ir paskui, sakykim, po 30-35 parų, kada tie pinigai apsisuks, galėtų būti. Tačiau nereikėtų tą klausimą vertinti per daug tragiškai. Po mūsų priimto sprendimo verslininkai įveža beveik balansinį skaičių degalų. Reikia pasakyti širdingą Ačiū mūsų verslininkams, jų bizniui. Jie uždirba daug, bet jie turi apeiti tuos barjerus, ko, pavyzdžiui, Vyriausybė nelabai sugeba apeiti. Jie nuperka tuos barjerus, jie peršoka tuos barjerus, kadangi jie gali disponuoti ir 10, ir 20, ir 30 milijoną teise, o aš tuo negaliu disponuoti. Jeigu aš taip padarysiu, jūs mane pakarsit kur nors. Taigi jiems paprasčiau. Bet kadangi jie atveža naftą į Lietuvą, tai aš nematau nieko blogo. Naftos kainos arba naftos produktų kainos yra panašios visoje ekonominėje zonoje, sakykim, Baltarusijoje, Latvijoje, Estijoje. Trupučiuką skiriasi dėlto, kad vienoje benzino degalinėje yra viena kaina, kitoje kita kaina. Mums reikia eiti į rinką ir mes deklaruojame ėjimą i rinką. Aš nematau čia nieko blogo ir nemanau, kad reikia įvesti kokį nors valstybės monopoli, kad visur būtų toks skaičius, o ne kitoks skaičius. Vienas atveža pigiau. Pavyzdžiui, vakar irgi buvo pasiūlymų 110-115 dolerių už naftos toną, paskui atsirado pasiūlymas 90 dolerių už naftos toną. Atsirado 90. Be abejo, mes pirksim už 90, o nepirksim už 110. Ir mes pradedam spręsti šitą klausimą. Taigi jei vienas atveža truputį didesne kaina, kitas atveža truputi mažesne kaina, ir jos skiriasi degalinėse - aš tikrai nematau nieko blogo. Aš manyčiau, kad svarbiausias klausimas, kad šiandien būtų.
Dėl šilto vandens ir dėl šildymo. Šiandien pasirašiau potvarkį. Šiltas vanduo turi būti tiekiamas iki Naujųjų metų visą šitą kalėdinę naujametinę savaite. Toliau - savaitgaliais arba kitomis dienomis 2 dienas per savaite pagal savivaldybės su Energetikos ministerija suderintus grafikus . Aš pats esu kalbėjęs su daugeliu žmonių, įvairių sluoksnių žmonių, ir jie mano, kad jeigu šiltą vandenį tieksime 2 dienas per savaite (savaitgalį arba pirmadienį, antradieni, arba kitom dienom, kaip savivaldybė priims), tai yra visiškai normalus reiškinys.
Mes numatysim išlaidas kitų metų biudžete ir pateiksime tamstoms biudžetą. Šiandien mes pradedam svarstyti, kad kaip nors iki Naujųjų metų galėtume pateikti biudžetą. Tačiau tai bus lėšų iš mūsų biudžeto skyrimas. Lėšų iš mūsų biudžeto skyrimas, kartu mūsų pateikimas, jūsų pritarimas, vadinasi, tai bus mūsų bendras sprendimas. Manau, kad mes neturėtume daugiau skirti, negu galim skirti taip, visi pasitempdami. jūs pamatysit biudžetą. Ten labai ryškiai sumažintos inovacijos. Bet jūs matysit, aš nenoriu daugiau nieko kalbėti. Mes tiktai pradedam didelę diskusiją. Yra noro, yra galimybių.
Dėl gyvenamų,jų namų šildymo. Kada mes skaičiuojame 15 kv.m žmogui ir plius 15 kv.m, tai nėra jūsų visai teisingai suprastas klausimas. Jeigu žmogus šildo dujomis, jam ribojama, o jeigu jis šildo anglim, jam neribojama, jeigu jis šildo krosnį kuru, tai jam neribojama. Nieko panašaus. Tiek anglį, tiek krosnies kurą, tiek gamtines dujas jis gauna normatyviškai šitam skaičiui. Gamtinės dujos nėra išimtis. Apskritai yra ribojama tom pigiom kainom, kurios yra iš dotacijų. Kokiu principu mes vadovaujamės? Mes vadovaujamės tuo, kad žmogus gyvena valdiškame bute, kur jis negali reguliuoti. Tai yra taikoma tik privačiam namui, o ne valdiškam butui. Sakykim, jeigu katilinė kūrenama gamtinėm dujom ir yra centrinis šildymas, tai jeigu jis turi tokį plotą, turi už tą viršplotį mokėti. Nieko panašaus. Tai yra taikoma privačiam namui. galbūt ir privačiam butui. Vienas akademikas man irgi labai skundėsi, kad jam reikia sumokėti 100 tūkstančių už savo namo šildymą. Aš paklausiau, kiek ten tų kvadratukų susidaro. Sako apie 400 (jo name 4 aukštai, visi šildomi, taip pat ir rūsys). O kiek žmonių? Žmonytė ir augantis berniukas - trys žmonės 450 ar 500 kvadratų. Be abejo, susidaro 100 tūkstančių. Aš tikrai su juo sutinku ir tikrai nemalonu netgi profesoriui ar akademikui, ar ministrui ar premjerui - nesvarbu kam. Tačiau jis gali pasistatyti skaitliuką, už kurį mes sumokam 80% iki sausio 1 d. ir 70% kitais metais, ir gauti normatyvinį skaičių, kurio reikia. O ne normatyvinį skaičių, kiek jis nori, tiek gali pirkti. Jeigu mes pažeisim šitą principą... mes galim pažeisti, galim visi priimti bendrą sprendimą ir galėsim mokėti tam, kuris turi 4, 6 aukštų namą. O kitas turi 2 kambarių ar 3 kambarių butą. Čia bus pažeistas socialinis teisingumas. Mes vadovavomės būtent socialinio teisingumo principu. Aš nenoriu ginčytis, kad, pavyzdžiui,15 kv. m. yra absoliuti tiesa. Ir kad reikėtų 20 kv.m ar 25 kv. m. Aš nenoriu ginčytis. Galima prie šito klausimo grįžti ir galima dar kartą panagrinėti. Tačiau aš pats žmogus iš Žemaitijos ir pažįstu nemaža žmonių, sakykim, apie Klaipėdą ir Klaipėdoje, kur yra pastatyti gražūs 4,5 aukštų dvarai. Dabar jiems reikia šildyti šituos namus, nors dar yra neįsikėlę, dar gyvena valdiškuose butuose. Ir už viską reikia mokėti. Žinoma, tai yra stambūs pinigai, bet ką daryti? Ką daryti? Mes dotuojam iš biudžeto. Vadinasi, jeigu dotuojam iš biudžeto, tai turim dotuoti tiktai tam tikru intarpu. Tai yra siekti maksimalios socialinės lygybės. Šiuo atveju būtent socialinės lygybės. Bet kas nori nusipirkti, tas nusiperka. Aš manyčiau, kad nereikėtų keisti šią žiemą tų principų. Kitas klausimas, jeigu vietoj 15 padaryti 20 kv.m, bet nereikėtų keisti tų principų. Nereikėtų. Nusipirkimą valstybė dotuoja, apmoka už skaitliukus, kuriuos dabar verslininkai užveža. Mes juos perkam, žmonės pasistato. Tiesa, kai kuriuose rajonuose ir miestuose perka blogai. Bet vyksta labai geras procesas. Įmonės individualizuoja apskaitą. Tai yra labai svarbus dalykas taupant energiją. Tai gal, gerbiamasis Pirmininke, aš tada...
PIRMININKAS. Norėčiau paprašyti gerbiamojo premjero labai trumpai atsakyti dėl įteiktų dviejų rezoliucijų. jūs apie jas kalbėjote. Ar jūs siūlytumėte atidėti, ar redaguoti, ar priimti, ar atmesti? Trumpai, vienu sakiniu.
B.LUBYS. Apie gyvenamųjų namų šildymą aš jau išdėsčiau. Aš siūlyčiau ją atidėti vasarai, pavasariui. Šitą žiemą laikytis tokios tvarkos. O pavasarį - kaip aš išdėsčiau principus, kuriais mes vadovaujamės, pavasarį galima grįžti. Kada mums vis tiek reikės kelti energetines kainas, mes niekur nedingsim. Tačiau tai bus pavasaris, psichologiškai bus visai kita nuotaika. Ir čia jūs šauksite, kad yra karšta, ir jeigu sakysim, kad reikia už energiją pakelti kainas, tai jūsų ir žmonių nuotaika bus visai kita. Aš siūlyčiau atidėti. O jeigu ten dėl 15 ar 20 kvadratų, aš galiu prisiimti dar kartą išanalizuoti ir sakyti, kad galima trupučiuką padidinti. Dėl karšto vandens tiekimo aš taip pat pasakiau savo nuomonę. Pasirašyti dokumentai, ir mes įpareigojame savivaldybes tiekti iki Naujųjų metų kasdien, visą kalėdinę ir naujametinę savaite, o toliau 2 dienas per savaite.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Ar sutiktumėte atsakyti į keletą klausimų?
B.LUBYS. Taip, be abejo.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Bulovas. Prašom.
V V.BULOVAS. Aš bandysiu greitai paklausti. Aš visiškai pritariu dėl to pavyzdžio apie skaitiklius, kurį jūs minėjote. Bet reali situacija tokia: gyvenu privačiame name, mama pensininkė, žentas bedarbis, už dujas reikia mokėti 20 tūkstančių. Tiek sumokėti aš negaliu ir žinau, kad daugelis to negalės padaryti. Norint pasistatyti skaitiklį, Kaune reikia laukti eilėj pusę metų. Ar jums neatrodo, kad tas perėjimas vis dėlto buvo per daug staigus? Kadangi aš gruodžio 15 d. sužinojau, kad už lapkričio mėnesi reikės mokėti. Jeigu būtų buvę laiko pasirengti, galbūt ta problema nebūtų tokia opi, bet dabar, kai praėjusia data sužinai tas sumas (beje, tai ne didžiausia suma), tai situacija yra prasta. Žmonės paprasčiausiai nepajėgs mokėti. Ačiū.
B.LUBYS. Aš nieko negalėčiau pridurti prie to, ką aš pasakiau. Aš tik tiek galiu pasakyti, kad Vakaruose dviejų, trijų ar keturių aukštų namų niekas nešildo. Šildo tas patalpas, kurios reikalingos gyvenimui. Ir žiemą žmonės negyvena. Tas, kas yra turtingas, be abejo, bet tas, kas gyvena ir skaičiuoja pinigus, - o jie skaičiuoja visi, - niekas nešildo tokių patalpų kaip pas mus. Ir rūsiai su apšildymais ir t.t., ir t.t. Skaitliuko įstatymas, kaip jūs sakot, kad reikalingos milžiniškus išlaidos, t.y. netiesa. Mes 80% pusę metų... galbūt reikia šitą klausimą paskubinti , gal reikia pasižiūrėti, kad tai būtų daroma greičiau, tačiau 80% mes apmokam. Kitais metais nuo sausio mėn. 70% apmokėsim. Taigi tiesioginės išlaidos nėra tokios galingos. Dėl informacijos stokos. Sutinku su tamsta, kad informacija truputį vėluoja. Mes irgi svarstom klausimą, kaip vis dėlto galėtume atstatyti ir tartis su kai kuriais laikraščiais, kad jie operatyviai spausdintų mūsų nutarimus. Buvo gera praktika anksčiau. Dar dabar sezonais Vyriausybės. Tai žiemos sezono Vyriausybės, buvo susitarta su keliais laikraščiais ir jie spausdindavo ir operatyviai spausdindavo nutarimus. Šiandien tas klausimas yra užmestas. Mes nebemokam laikraščiams, laikraščiai nebespausdina. Mes turėtume taisyti informacijos atėjimą. Mes turėtume taisyti, ir aš prašiau ir Energetikos ministerijos, kad jie dažniau kalbėtų per televiziją apie tai, ką mes priimam, kokie žingsniai, kad žmonės žinotų.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIĘIENĖ. Labai Ačiū jums už visus dalykinius atsakymus. Aš noriu arba pasitikslinti, arba galbūt paaiškinti. jūs esat prasitaręs, kad Energetikos ministerijoje sukaupta apie 5 milijardus pelno. Aš supratau, tai iš mūsų tų santaupų, kurias iš žmonių surinko Energetikos ministerija, pabranginusi kainas ir nesuformavusi valstybinio fondo. Nes visas tas kainų skirtumas, kuris padidėjo esant anoms senoms išlaidoms, turėjo patekti į valstybės fondą. Ar ne čia to pelno šaltinis? Ir antras dalykas. Ar ne iš čia gyvena Mažeikių naftos perdirbimo įmonė, nedirbdama ir mokėdama gerus atlyginimus?
B.LUBYS. Dėl pelno energetikos sistemoj. Mes šiandien žiūrime maisto pramonės įmonių pelno gavimo apribojimą. Mes taip pat apribosim energetikos visas įmones iki 10 %. Šitą skaičių aš minėjau liepos 1 d.5 milijardų pelnas liepos 1 d. Šiandien man jie aiškina, kad pelnas yra jau labai mažas, kada kainos pradėjo kilti. Vadinasi, jis yra labai mažas. Tačiau jie man sako, kad pateiks duomenis, sakykim, gruodžio 3l d. sausio 10-15d. Kad būtų tie klausimai. Aš galvoju, kad jūs esate iš dalies teisi. Tačiau aš neturiu skaičių ir nedrįsčiau dabar ką nors pasakyti iki galo dėl tų klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis premjere, ar dar turite laiko, ar jau visiškai ne?
B.LUBYS. Tai aš pasiruošęs. PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
Gal paskutinis klausimas tada. V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, ryšium su laiko stoka aš norėčiau, kad paklaustų ponas V.Šumakaris iš to paties mikrofono.
PIRMININKAS. Prašom, pone V.Šumakari.
V.ŠUMAKARIS. Gerbiamasis premjere, tarp energetikų ir energijos naudotojų visą laiką kyla ginčų ir baigiasi atjungimu. Atjungiamos įmonės. Kyla klausimų tokių: priešlaikinis susimokėjimas, rublio-talono kaina už vieną kaloriją atsiskaitymai pagal skaitiklius, mokesčius ir t.t. Ar negalėtumėte dėl šių klausimų surinkti pramonininkus, energetikus ir galų gale išspręsti. Ir net kokį nutarimą parašysit.
B.LUBYS. Aš nesiginčyčiau dėl jūsų pasiūlymų, tačiau čia yra interesų skirtumas. Ir tas interesų suvienodinimas nėra toks paprastas dalykas, kadangi yra interesų skirtumas. Aš dabar pradėjau nagrinėti valiutines lėšas įmonėse. Žinot, ten labai daug įdomių dalykų. Pirmas įdomus dalykas. Tamstas galiu informuoti, kad dalis komercinių bankų atsisako teikti mums informaciją dėl valstybinių įmonių. Tai čia yra toks žiaurus nonsensas įvertinant tai, kad Vyriausybė per Finansų ministeriją yra daugumos šitų bankų steigėja, akcininkė. Ir akcininkas, turėdamas 30-40% akcijų, negali žinoti apie savo banko veiklą ir tų visų kitų įmonių veiklą. Tai toks žiaurus nonsensas. Bet aš turiu tamstas painformuoti, ir aš esu dabar pasiuntęs oficialią telegramą ir, žinoma, mes turėsim žengti labai tokius bjaurius atsakomuosius žingsnius po pokalbio su komerciniais bankais, kad jie... Mes nieko neprašom, mes prašom tik informacijos. Bet mūsų visi įstatymai apie tai, kad mes turim teisę disponuoti informacija ir tą žinoti. Na, ir aš turėčiau atsakyti tamstai, kaip pramonininkui, kad yra labai daug verkiančių. Kada pasižiūrėjau aš į sąskaitas, tai, žinot, verkiantis, kuris sako, kad neturi iš ko gyventi ir negali sumokėti į priekį, turi sąskaitoje milijoną dolerių. Tai nepykit, gerbiamasis kolega, mano, vadinasi, pagarba kažkaip pradeda tirpti ir aš trupučiuką nejaukiai jaučiuosi, kad man reikia savo vakarykščiam kolegai sakyti, kad, brolau, taip elgtis negalima. Čia yra valstybės interesas sumokėti Rusijai už gaunamas dujas ir naftą, o jis sako, kad aš neturiu pinigų, o kada pasižiūriu į jo sąskaitą, tai ten baisiai daug pinigų. Va čia tą interesų skirtumą šiandien mes bandysim suvienodinti per Pramonės ir Energetikos ministerijas, bet mums reikalinga visiška, tiksli informacija, kad mes turėtume informaciją. Tačiau aš noriu pasakyti, kad kiekvienas pasakymas reikalauja gilesnės analizės, kad galėtume padaryti išvadą. Man labai gaila, tačiau yra daug verkiančių ir žinančių, kiek jis turi dar pinigų. Bet jis nemoka tų pinigų ir jis supranta, kad jis teisingai elgiasi savo interesų požiūriu, kadangi jeigu jis nesumokės dabar, o sumokės už dviejų mėnesių...Jo pinigai infliavosi, o jis mokės tą pačią sumą pinigų. Bet mūsų atsakomieji žingsniai privalo būti gana griežti po to, kai mes išsiaiškinsim visą padėtį. Tai nereiškia, kad mes pradėsim švaistytis kardu, bet mes nustatysim labai stambias ekonomines sankcijas. Jeigu komerciniai bankai nesutiks toliau bendradarbiauti su Vyriausybe, mes prašysim tamstų, kad jūs duotumėte teisę ir pakeistumėte bankų ir įmonių įstatymus, kad valstybinė įmonė gali laikyti tiktai valstybiniam banke savo lėšas. Jeigu mes nesurasim bendros kalbos. Aš dabar bandau ieškoti. Tačiau kabineto aparatas bendros kalbos nerado, o gavom visur neigiamus atsakymus. galbūt Vilniaus bankas mums davė informaciją, kiti bankai neduoda informacijos. Tiesiog tai yra komercinė paslaptis. Bet komercinė paslaptis nuo Vyriausybės valstybinės įmonės jau yra nonsensas. Ir, be abejo, mes kalbėsimės su kolegomis ir su direktoriais, ir su bankais, na, bet, deja, šiandien yra tokia padėtis. Yra labai stambios sumos, aš nenoriu minėti jų dabar, kol nėra galutinės informacijos, tačiau vien panaudojus šitas lėšas kalbėti apie ką nors, būtų iš mano pusės net trupučiuką neetiška.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere.
B.LUBYS. Labai Ačiū.
PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis premjere. turbūt mes, visi Seimo nariai, palinkėtume
gerbiamajam premjerui linksmų Šv.Kalėdų.
B.LUBYS. O, aš manau, jūs mane Iškviesit dar.
PIRMININKAS. Aš nežinau, ar bus proga. Mes tai mielai padarysime.
B.LUBYS. Aš dėl to ir nepalinkėjau. Tai aš jums noriu palinkėti gerų ...
PIRMININKAS. Seime nepriimta įteikti kokių dovanų, bet aš norėčiau jums, gerbiamasis premjere, įteikti vietoj dovanos 10 Seimo narių sąrašą, kurie norėtų dar jūsų paklausti. galbūt jūs galėtumėt priimamajame juos priimti be jokios eilės. Dėkojame gerbiamajam premjerui, linkime jam geriausių švenčių. (Plojimai)
B.LUBYS. Ačiū. Gerų Šv.Kalėdų.
PIRMININKAS. O dabar pora informacijų. Posėdis 15val. Svarstysime 6 darbo tvarkės klausimą. Pranešėjas - R.Maceikianecas. Ir dar vienas pranešimas. Kviečiame visus, užsirašiusius bendradarbiavimui su Rusijos valstybės parlamentarais, į steigiamąjį posėdį 14.30 val. Preskonferencijų salėje trečiame aukšte. Rytinis posėdis baigtas.
Pirmininkauja laikinai einančio Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas laikinai pavaduotoja S.SAKALAS
Dvidešimt pirmasis posėdis 1992 m. gruodžio 23 d.
PIRMININKAS. Žodžio pareiškimui prašo Seimo narys A.Kubilius. Kviečiame. Paskui dar LDDP pareiškimas, kurį skaitys K.Jaskelevičius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji ponios ir ponai Seimo nariai! Čia savo rankose aš turiu kelis dokumentus. Vienas iš jų yra pareiškimas, kurį pasirašė Lietuvos Seimo Sąjūdžio frakcijos vardu ponas A.Stasiškis ir Lietuvos Seimo Piliečių chartijos frakcijos vardu ponas S.Šaltenis. Kadangi pareiškimas yra pakankamai ilgas, aš nenoriu jo viso skaityti. Aš tiktai noriu painformuoti apie jį ir atiduosiu Sekretoriatui, kad būtų padaugintas ir išdalintas. Pareiškimas vėl, kad ir kaip būtų mums gaila, dėl to paties, t y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir mūsų požiūrio į ją. Šį kartą mes išdėstom savo požiūrį į š.m. gruodžio 10 d. laikinai einančio Prezidento pareigas A.Brazausko dekretą, kuriuo jis patvirtino naują Ministro Pirmininko B.Lubio sudarytą Vyriausybę. mūsų manymu, šis dekretas, jeigu galima taip pasakyti, šiek tiek prasilenkė su Konstitucija. Mes nenorim dėl to daryti jokių tolimų išvadų, tačiau aš jums norėčiau perskaityti paskutinę mūsų šio pareiškimo frazę, kuri siejasi su visu mūsų darbu, kiek mes čia dirbam šiame Seime.
"Suprantame, kad naujosios Konstitucijos normų įgyvendinimas kartais sukelia neaiškumų. Esame įsitikinę, kad tokios problemos turi būti sprendžiamos žymiai rimčiau. Mes visi prisiekėme gerbti ir vykdyti Konstituciją. Todėl siūlome skubos tvarka priimti mūsų siūlomą įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos laikinosios teisės aktų konstitucingumo komisijos" projektą."
Ir norėčiau painformuoti, kad yra paruoštas toksai įstatymo projektas kuriame siūloma sudaryti laikinąją komisiją. Numatyta, kokiu principu ji sudaroma iš teisininkų ir žmonių, ruošusių Konstituciją. Ir šios komisijos įgaliojimai būtų labai paprasti. Tuo atveju, kai Seime kyla abejonių dėl to, ar Seimas savo priimamais nutarimais ar įstatymais, ar kitais sprendimais neprieštarauja Konstitucijai, Seimas kreiptųsi į šią komisiją ir lauktų jos išvadų, kurios, be abejo, neturės kažkokių privalomų sprendimų. Bet tai bus mums šiokia tokia garantija ir šioks toks apsisaugojimas nuo to, kad mes nepadarytumėm klaidų. Tai trumpai tiek ir aš norėčiau šiuo dokumentus atiduoti Sekretoriatui per posėdžio Pirmininką, kad jie būtų išdalinti Seimo nariams.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate. Kviečiame Seimo narį K.Jaskelevičių. L.K.JASKELEVICIUS. Gerbiamieji kolegos, LDDP frakcija yra priversta padaryti šio turinio pareiškimą.
"Lietuvos ūkio būklės negalima šiandien apibūdinti kitaip negu krizine. Sužlugdytas žemės ūkis, tęsiasi pramonės gamybos smukimas, nepaprastai sudėtinga situacija yra energetikoje, stoja gyvenamoji ir kitokia statyba, sutrikę finansai, smarkiai krito žmonių gyvenimo lygis, nuolat auga nedarbo grėsmė. Tokia yra tikrovė, tokios yra aplinkybės, kurios nepaprastai apsunkins naujosios Vyriausybės veiklą, turės įtakos Seimo darbui. Yra objektyvios priežastys, lėmusios ekonominės padėties blogėjimą. Tačiau yra ir tokių problemų, kurios atsirado dėl dviejų paskutinių Vyriausybių vadovų klaidų ir lengvabūdiško požiūrio į daugelį dalykų. Čia galima paminėti vadinamąją agrarinę reformą ir jos padarinius, voliuntaristinius sprendimus kainų srityje, savitiksliu paverstą valstybinio turto privatizavimą ir kita. Mes buvome ne už tai, kad ieškotume kaltininkų. Galvojome, kad jie patys supras ir įvertins savo klaidingų sprendimų pasekmes. Manėme, kad daug šių klaidų padaryta dėl patyrimo stokos, pernelyg politizuoto mūsų gyvenimo, kai kurių žmonių perdėtų asmeninių ir politinių ambicijų, galvojimo, kad kur kas svarbiau už kaltųjų ieškojimą yra padarytų klaidų taisymas, tačiau kasdien vis labiau įsitikiname, kad esame neteisūs. Dešiniosios Seimo frakcijos, įvardijusios save konstruktyviąja opozicija, užuot supratusios katastrofišką ūkio padėtį, rodo atvirą nenorą drauge taisyti pačių padarytas klaidas. Ir dar daugiau - esamas problemas mėginama primesti ką tik pradėjusiai dirbti Vyriausybei. Štai vieną dieną reikalaujame tiekti karštą vandenį, kitą dieną teikiama rezoliucija dėl darbo užmokesčio indeksavimo, kainų sumažinimo ir panašiai. Tam, kad užkirstume galimybę ir kelią toliau spekuliuoti esamais ekonominiais sunkumais, siūlome tokią išeitį: privalome visapusiškai įvertinti dviejų paskutinių Vyriausybės vadovų veiklą, atskirti objektyvius sunkumus nuo jų voliuntaristinių sprendimų pasekmių, parodyti tikrąją padėtį, į kurią yra įstumtas Lietuvos ūkis. Šiam tikslui siūlome suformuoti bendrą Seimo, Vyriausybės ir nepriklausomų ekspertų ekonomikos krizinės būklės įvertinimo komisiją. Projektą dėl tokios komisijos sudarymo pateiksime artimiausiuose posėdžiuose. Manome, kad šios komisijos išvados pasitarnaus siūlomos sudaryti ekonominių nusikaltimų tyrimų komisijos darbui. LDDP frakcijos vardu L.K.Jaskelevičius."
PIRMININKAS. Ačiū. Žodis pareiškimui Socialdemokratų frakcijos vardu V.Andriukaičiui.
G VAGNORIUS. Ar dėl tvarkos galima?
PIRMININKAS. Negalima. Tiktai po pareiškimo.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pirmininkaujanti! Leiskite perskaityti Socialdemokratų frakcijos pareiškimą.
"Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsniu bei Lietuvos Respublikos įstatymo "Dvi Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" 6 straipsniu, per 10 dienų nuo pirmojo savo posėdžio pradžios paskelbė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų datą 1993 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos VI skirsniu, parengė ir priėmė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymą, užtikrindamas visas demokratines sąlygas dalyvauti Lietuvos Respublikos piliečiams šiuose Lietuvos Respublikos valstybės vadovo rinkimuose. Lietuvos Respublikos Prezidentas, kaip valstybės vadovas, atstovaujantis Lietuvos Respublikai, bus renkamas laikantis visų Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimų. Šiandien paskelbtame frakcijų koalicijos Tėvynės Santara pareiškime rašoma, jog "Lietuvos Respublikos Seimas priėmė antikonstitucinį Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymą, nes nepatikėjo Prezidento rinkimų organizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai". Socialdemokratų frakcija dar kartą atkreipia šių frakcijų dėmesį į Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetenciją. Cituojame Lietuvos Respublikos Konstituciją bei Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnis sako: "Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas". Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 3 skirsnyje "Rinkimų organizavimas" 10 straipsnis aprašo: "Rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo Vyriausioji rinkimų komisija ir et. 12 straipsnis aprašo Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetenciją. Cituoju: "Vyriausioji rinkimų komisija prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas, užtikrina vienodą jo taikymą. Šio įstatymo pagrindu leidžia instrukcijas ir paaiškinimus dėl rinkimų organizavimo, tvarko valstybės rinkimams skirtas lėšas bei vykdo kitus su rinkimais susijusius įgaliojimus, numatytus šiame įstatyme". Prezidento rinkimų organizavimo ir vykdymo teisė Seimo rinkimų įstatyme šiai komisijai nėra patikėta.
Konstitucijos 5 skirsnio, kuris vadinasi "Seimas", 67 straipsnio 13 punktas kalba, jog Seimas sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį. Bet nieko nekalbama apie naujos kompetencijos šiai komisijai suteikimą. Taip pat ir 6 skirsnyje "Respublikos Prezidentas" nėra nė vieno straipsnio, nurodančio, jog tokia kompetencija Vyriausiajai rinkimų komisijai yra suteikiama. Priešingai, Lietuvos Respublikos įstatyme dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos, 4 straipsnyje, aiškiai pakartotinai apibrėžiama, jog "Lietuvos Respublikos Seimo nariai į posėdį renkasi trečiąją darbo dieną po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija po abiejų rinkimų ratų oficialiai paskelbs apie tai, kad išrinkta ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių". Tai yra citata iš šio įstatymo. Todėl Tėvynės Santaros frakcijos priekaištas, jog Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas yra antikonstitucinis, nes jame nesuteikiama Vyriausiajai rinkimų komisijai teisė organizuoti ir vykdyti Prezidento rinkimus, yra teisinis nesusipratimas.
Socialdemokratų frakcija pasisako už griežtą Konstitucijos normų laikymąsi prieš politiniams tikslams pasiekti naudojamas įvairias Konstitucijos interpretacijas. Pretenzijos uzurpuoti Konstitucijos aiškinimą bei laisvas jos interpretavimas yra labai pavojingi politiniai žingsniai. Todėl mes reikalaujame kuo skubiau priimti dar šių metų pavasarį Centro frakcijos Aukščiausiajai Tarybai įteiktą Konstitucinio teismo įstatymą bei suformuoti Konstitucinį teismą iki Respublikos Prezidento rinkimų datos. Tuomet niekas neturės teisės laisvai interpretuoti Lietuvos Respublikos Seimo priimamų įstatymų dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis pareiškimas Piliečių chartijos frakcijos vardu Seimo narė Nijolė Ambrazaitytė.
N.AMBRAZAITYTĖ. Gerbiamasis pirmininkaujanti, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo Piliečių chartijos frakcijos pareiškimas.
"1992 m. Pasaulinė sveikatos organizacija priėmė daug strateginių dokumentų, rezoliucijų ir planų, kurių tikslas - 2 sumažinti alkoholio vartojimą. Nustatyta, kad vis daugiau alkoholio vartojama tik besivystančiose šalyse. Siūloma alkoholio vartojimą Europos valstybėse iki 2000 - ųjų metų sumažinti 25%. Šios organizacijos ekspertų nuomone, tai yra svarbi intelektualinės ir socialinės raidos prielaida. Įsiliedami į Europos gyvenimą, mes privalome šį klausimą spręsti teigiamai ir Lietuvoje. Kitų šalių pavyzdžiu parengtas alkoholio valstybinio monopolio įstatymo projektas, numatąs, kad valstybė kontroliuos gamybą ir prekybą, ir vykdys kompleksiškai pamatuotą ir moksliškai pagrįstą valstybinę po1itiką. Valstybinis alkoholio monopolis nereiškia, kad įvedamas sausas įstatymas, o suformuluoja ir normalizuoja valstybės pareigą atsakingai ir kryptingai spręsti šią problemą. Kviečiame visų frakcijų narius pritarti siūlomam valstybinio alkoholio monopolio įstatymo projektui ir savo kasdieninėje visuomeninėje veikloje prisidėti prie šios ekonominės ir socialinės problemos sprendimo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys Egidijus Jarašiūnas.
E.JARAŠIŽNAS. Labai malonu girdėti siūlymą kuo greičiau turėti Konstitucinį teismą, aš tam pritariu. Tačiau noriu pasakyti, kad negaliu pritarti siūlomai antikonstitucinei jo sudarymo tvarkai. Manau, kad pagal tai galima spręsti, kokio lygio galimos Konstitucijos interpretacijos, ir kas kokias daro.
PIRMININKAS. Ir dėl vedimo tvarkos Seimo narys Gediminas Vagnorius.
G. VAGNORIUS. Na, man nemalonu pažymėti, jog tribūna yra panaudojama ne tik politiniams tikslams. Aš galėčiau Seimo nario L.K.Jaskelevičiaus perskaitytą LDDP frakcijos vardu pareiškimą įvardinti, kaip grasinimą susidoroti su neįtikusiomis politinėmis jėgomis. Aš iš principo sutinku, jog būtų sudaryta tokia komisija, kuri išnagrinėtų ir mano Vyriausybės, kurioje buvo pusė "kairiųjų" ministrų ir pono A.Abišalos Vyriausybės, kurios daugumą sudarė "kairieji" ministrai, ir 1990 metų Vyriausybės kurios absoliučią daugumą sudarė "kairieji" ministrai, ir prieš tai buvusio ministro pirmininko V.Sakalausko veiklą. Ir aš surinku, kad priklausomai nuo to, kuri Vyriausybė ir jos vadovai per tuos metus daugiau blogo padarė, arba kurios metu daugiau krito ekonominiai rodikliai, jog jiems būtų taikoma atsakomybė įstatymų nustatyta tvarka . Ir jeigu bus taip pateikiama, aš galėsiu suprasti, kaip bandymą objektyviai įvertinti situaciją.
Bet tiems, kurie mano, kad tokiais pareiškimais gali kam nors grasinti, tai jie,matyt, savo zuikio širdim vadovaujasi. Ir ne jūs vieni bandot grasinti. Grasino ir be jūsų.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad po pareiškimų turėtų būti pradėta vykdyti darbotvarkė. Replikos ir visa kita nedaromos, arba jūs turite duoti leidimą.
PIRMININKAS. Aš tikėjausi, kad tie, kurie buvo prie šoninio mikrofono, kalbės dėl vedimo tvarkos. Deja, jie kalba dėl kitų klausimų. Taigi kviečiame į tribūną pranešėją R.Maceikianecą. Svarstome įstatymą dėl Lietuvos Respublikos vietinių liaudies deputatų Tarybų rinkimo įstatymo dalinio pakeitimo. Kol ponas R.Maceikianecas pasiruoš kalbėti, yra gauta Valstybės ir teisės komiteto išvada, kurią pasirašė Komiteto pirmininkas ponas P.Vitkevičius. Ir štai šios išvados turinys:
Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybą deputatų rinkimų įstatymo dalinio pakeitimo. Išvada. Valstybės ir teisės komitetas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos įstatymo... Ar galėčiau paprašyti tylos? ...išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų deputatų rinkimų įstatymo dalinio pakeitimo projektą nustatė, kad: a) projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; b) šiuo konkrečiu atveju galima pritarti įstatymo pakeitimui, tačiau ateityje panašios praktikos reikėtų vengti. Tik pastovūs įstatymai gali užtikrinti stabilią teisinę sistemą.1992 m. gruodžio 23 diena.
Taigi žodis pranešėjui Seimo nariui Ryšardui Maceikianecui.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ką tik jums buvo perskaityta komiteto išvada, kad mūsų pasiūlytas projektas neprieštarauja Konstitucijai, ko vakar reikalavo kai kurie Seimo nariai - patikrinti, ar šitas projektas neprieštarauja. Kaip matote, neprieštarauja. Praktiškai po pirmojo ir antrojo svarstymo, kuris buvo, pasiūlymų jokių nebuvo, alternatyvinių projektų nepristatyta ir praktiškai tų pačių argumentų man turbūt neverta kartoti. Aš siūlyčiau priimti šitą įstatymą, kurio esmė, kad pakartotinius rinkimus išimtiniais atvejais gali skirti Seimas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašom nenueiti iš tribūnos. Kadangi pagal procedūrą dabar yra trečiasis svarstymas, bus galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. O mes turėsime balsuoti. Jums pateiktas įstatymo dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų deputatų rinkimų dalinio pakeitimo projektas. Tikiuosi, kad visi Seimo nariai tą projektą turi. Taigi galima dabar kalbėti. Užsiregistruosime pradžiai. Paskui kalbėsime dėl balsavimo motyvų. Registracija pradedama. Užsiregistravo 102 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, taigi dabar galima kalbėti dėl balsavimo motyvų - 2 - už, 2 - prieš. O aš pranešėjo, kol visi užsiregistruos diskusijai, t y. kalbės dėl balsavimo motyvų, paprašysiu, ar nesutiktų jis patikslinti (Įstatymo 50 straipsnis, pabrauktoje vietoje - "o išimtiniais atvejais sprendimą dėl pakartotinių rinkimų priima Seimas", įrašyti - "Lietuvos Respublikos Seimas." Ne Seimas, o Lietuvos Respublikos Seimas?
R.MACEIKIANECAS. Aišku, kad čia galima padaryti.
PIRMININKAS . Priimat tokį pasiūlymą?
R.MACEIKIANECAS. Priimam tokį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ir ten, paskutinėj pabrauktoj vietoj, o jeigu "sprendimą priima Lietuvos Respublikos Seimas", taip pat priimat tuos pataisymus? Aišku. Ačiū. O dabar kalbėsime dėl balsavimo motyvų. Pirmasis žodžio prašo Seimo narys Arūnas Eigirdas. Prašom.
A.EIGIRDAS. Aš norėčiau pakalbėti būtent dėl tų pabrauktų vietų, nes dėl to ir siūlomi šitie pakeitimai. Na, turbūt man savaime keistai atrodo arba bent nesuprantamai, kaip suprasti tuos išimtinius atvejus? Kokios turi būti kažkokios keistos aplinkybės, kai priimami išimtiniai sprendimai? Tuo labiau kad šiuo atveju, tarkim, jeigu būtų toks sumanymas ką nors keisti, tai nepanaikina pirminio varianto, kad Seimo, vadinasi, pakartotinių rinkimų rajone datą skelbia ir organizuoja vis dėlto rajonų komisijos, tai yra jų funkcija. Ir dabar, kaip taisyklė, pirmame ture jie šitai ir padarė. Kada Seimas turi įsiterpti, kad spėtų anksčiau paskelbti rinkimų datą, kada jis gali įsiterpti? O jeigu jie tai daro po, tai labai keista. Tada automatiškai turi būti naikinamas tas straipsnis, kurio kompetencija - panaikinti rajono komisijos sprendimus. Ir todėl dar labiau keista, kai siūlomas įstatymo pakeitimas, kad Seimas turi išimtinę, ne išimtinę, bet teisę išimtiniais atvejais skelbti.ir keisti pakartotinių rinkimų datą, o pasirodo neturi teisės, tarkim, kitais atvejais kelti. Pasiimamas tiktai tas vienas gabaliukas iš viso įstatymo, šiam momentui tinkamas,ir visiškai nekompleksiškai žiūrima šitą įstatymą. Aš manau, kad tai yra tikrai labai apgailėtinas atvejis, kai siaurais politiniais motyvais ir, man atrodo, netgi nepagrįstais, bandoma, na, žinoma, labai norint, pagriebus bet ką galima padaryti, tokie dalykai yra daromi. Aš tikrai, prieš, kad toks įstatymas ir apskritai, kad tokiu būdu įstatymų priiminėjimo, taisymo praktika, ypač vidury rinkimų, būtų taikoma mūsų Seime.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Zenonas Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Aš manyčiau, kad iš tiesų aplinkybės yra išimtinės todėl, kad šiais metais jau buvo 2 referendumai, 2 rinkimų turai į Seimą, buvo rinkimai vienąkart į savivaldybes, dabar vėl artėja Prezidento rinkimai, o dabar siūloma atskirai dar kartą organizuoti rinkimus į savivaldybes. Aš manau, kad žmonės pavargo. Ir siekiant taupyti tiek žmonių sveikatą, energiją, tiek lėšas, kad iš tikrųjų žmonės gausiau susirinktų, nes žmonės, dešimtkart eidami į rinkimus, tikrai jiems nusibosta tas dalykas. Aš siūlyčiau pritarti nutarimo projektui ir rinkimus organizuoti kartu su Prezidento rinkimais.
PIRMININKAS . Ačiū. Seimo narys Petras Papovas.
P.PAPOVAS. Aš noriu pasisakyti dėl to, kad Seimas lyg ir vykdo ne savo funkcijas, skirdamas antrojo turo rinkimus Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose. Noriu pasakyti, kad mūsų Konstitucijos, priimtos referendume, 67 straipsnyje yra pasakyta, kad Seimas skiria savivaldybių tarybų rinkimus. O ta tvarka, kuria pagal ankstesnius sovietinius įstatymus skyrė savivaldybių tarybų rinkimus, yra sena tvarka. Pagal naują Konstituciją, be abejo, reikės priimti įstatymą ir naujai reglamentuoti. Todėl dabartiniu momentu, man atrodo, kad Seimas visiškai elgiasi konstituciškai.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Bronislovas Genzelis.
B.GENZELIS. Aš atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisako. Seimo narys Artūras Plokšto.
A.PLOKŠTO. Aš...
PIRMININKAS. Atsisakot, taip? Seimo narys Egidijus Jarašiūnas.
E.JARAŠIŽNAS. Aš manau, kad jūsų siūlomas projektas vargu ar duos tą rezultatą, kurio jūs norite, ir todėl išdėstysiu motyvus. Visų pirma, yra tokia taisyklė, kad įstatymas atgal negalioja. Tai būtų, kad ši taisyklė, kurią jūs norite padaryti, gali būti taikoma tiktai rinkimams, kurie bus paskelbti, įsigaliojus šitam įstatymui. Tačiau konkretūs rinkimai yra jau paskelbti ir vargu, ar įstatymas yra "prasidėjęs", ir vargu, ar įstatymas galios atgal. Todėl, man atrodo, kad tas žaidimas, kurį jūs pradėjote su įstatymu, yra abejotinas, ir siūlyčiau atsisakyti įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Ačiū. 2 - už, 2 - prieš pasisakė. Baigiamasis žodis - pranešėjui. R.MACIEJKIANECAS. Praktiškai čia kažkokių juridinių argumentų niekas nepasakė, tik gal gerbiamasis E.Jarašiūnas? Bet aš norėčiau priminti, kad šitos komisijos, 23 d. skirdamos rinkimus, jos taip pat pažeidė įstatymus, ir vis tiek arba Seimas, arba Vyriausioji rinkimų komisija turėtų pataisyti šitą klaidą todėl, kad pažeistas dviejų mėnesių terminas. Ir vis tiek šitą klausimą reikėtų svarstyti. Todėl, kad kažkokių naujų juridinių argumentų pasakyta nebuvo, praktiškai aš tik norėčiau padėkoti ir vienai, ir kitai pusei, kurios padėdavo giliai, išsamiai apsvarstyti šitą projektą, ir siūlyčiau jį priimti jau šiandieną, kad galima būtų toliau vykdyti šitą rinkimų procesą. Ačiū.
PIRMININIKAS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Dėl balsavimo motyvų jau buvo išsakyta. Dėl procedūros prašome.
BALSAS IŠ SALĖS. Frakcijos vardu aš norėčiau dėl balsavimo.
PIRMININKAS . Prašome.
BALSAS IŠ SALĖS. būna kartais...
PIRMININKAS . Atsiprašau, aš jūsų pavardę pasakysiu stenogramai. Seimo narys Saulius Šaltenis, frakcijos vardu.
S.ŠALTENIS. būna kartais, mes priiminėjam kartais tokius sprendimus, kurie būna ateity vertingi istorijai, - mūsų pavardės, kaip kas balsuoja ir kodėl. Man atrodo, čia yra tas atvejis, ir aš tikiuosi, kad kolegos neprieštarautų, jeigu mes balsuotume vardiniu būdu. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Frakcijos reikalavimas teisėtas. Prašome balsų skaičiavimo komisiją išdalinti balsavimo biuletenius, kad būtų galima balsuoti vardiniu būdu. Taip, balsų skaičiavimo komisija, prašom dirbti. Ar gerbiamieji Seimo nariai sutiktų, kol balsų skaičiavimo komisija išeis instruktažą, kol kas balsavimą mes nukeltume ir pradėtume svarstyti kitą klausimą? O paskui mes grįšime prie balsavimo. Tinka? Sekretoriato atstovai nubėgo atnešti biuletenių. Tai gal tada minutę luktelkime. Prašau. G.Vagnorius, Seimo narys.
G VAGNORIUS. Aš norėčiau paprašyti, kad mes užbaigtume spręsti rezoliucijos klausimą. Tai rezoliucijos dėl šilto vandens ir prekybos naftos produktais. Manau, kad mums reikia balsuoti, ir bet koks rezultatas bus geras.
PIRMININKAS . Na, turbūt Seimo nariai neprieštarautų, vis tiek yra tokia techninė pauzė. Dėl rezoliucijų priėmimo. Tuoj atsiversiu reikiamą puslapį. Taigi dėl rezoliucijų priėmimo. Rekomendacijos yra tokios, t.y. Reglamento nurodymai. Priimti rezoliuciją galima be pataisų -vienas variantas. Redaguoti rezoliuciją. Atmesti rezoliuciją arba pavesti parengti naują. Pirmiausia mes turėtume balsuoti, matyt, taip,jeigu projekto autoriai, gerbiamasis G.Vagnorius jokių naujų
pataisų nesiūlo ir atsižvelgęs į Vyriausybės vadovo nuomonę, ar galėčiau pakviesti jus į tribūną, gerbiamasis Seimo nary Vagnoriau?
Aš dar kartą perskaitysiu. Rezoliucija, 226 straipsnis. Galima priimti rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti priimtas, jei tam prieštarauja kuri nors frakcija ar laikinoji deputatų grupė. Laikinųjų deputatų grupių neturime, frakcijas turime. Taigi prašome, ar yra frakcijų, prieštaraujančių prieš šią rezoliuciją?
G VAGNORIUS. Aš galėčiau Seimo nariams priminti, kad ši rezoliucija ne apie visos Vyriausybės darbą, o tik apie Energetikos
ministerijos darbą. Ir aš sutinku su pono B.Lubio pastaba, jog benzino degalinėse kainos turi svyruoti, ir jis šiuo atveju yra teisus. Bet jis galbūt nėra pakankamai susipažinęs su tuo, kokiu būdu Lietuvoje yra perkami naftos produktai, t.y. su tuo, kad Energetikos ministerija degalines, taip pat naftos sandėlius, rezervuarus naudoja ne konkurso būdu. Kitaip tariant, neieškoma pigesnės, o paprasčiausiai vieniems atmetami siūlomi Lietuvai parduoti naftos kiekiai, o kitiems tokios galimybės suteikiamos. Dėl to mes ir turime tuos kainų skirtumus ypač didelius, kur valiutos skirtumai siekia kartais 40-50%. Tai mes kaip tik siūlome, kad tie svyravimai išliktų, bet juos sąlygotų rinka, t y. konkurso pagrindu. Kad tie konkursai būtų skelbiami, būtų vieši, kaip daro visos ministerijos, taip pat Ekonomikos ir Prekybos ministerijos. Ir šiuo atveju pono B.Lubio pasakymai neprieštarauja pačiai rezoliucijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar aš prašyčiau gerbiamųjų Seimo narių apsispręsti. Aš pateiksiu balsuoti rezoliuciją, kurią jūs girdėjote. Tekstas yra nepakeistas, kiek aš supratau. Taip, gerbiamasis pranešėjau? Rezoliucijos tekstas nekeičiamas?
G.VAGNORIUS. Ne, nekeičiamas.
PIRMIMNIKAS. Taip. Vadinasi, mes galime tą rezoliuciją priimti. Tai spausime mygtuką "už” , jeigu pritariat rezoliucijai. Nepritariat, spaudžiat mygtuką "Prieš".
G.VAGNORIUS. Galim perskaityti. Labai tampai. Įžangos nedaryčiau, o tiktai du sakinius, jeigu posėdžio pirmininkas sutiktų.
PIRMIMNKAS. Prašau.
G.VAGNORIUS. "Lietuvos Respublikos Seimas pareiškia, jog šiomis sąlygomis būtų tikslinga, kad Lietuvos energetikos ministerija nedelsiant atnaujintų šilto vandens tiekimą. Tai yra galima ir žmonių normaliam gyvenimui būtina."
PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Gerbiamieji Seimo nariai,jūs labai energingai reiškiate savo nuomonę, galbūt galėtumėte tai daryti tyliau. Prašome toliau.
G.VAGNORIUS. "Būtina kaip kitose ūkio srityse taikyti viešus konkursinius principus perkant ir realizuojant naftos produktus bei nustatyta tvarka kontroliuoti monopolines kainas." N
PIRMININKAS. Taip, dėl balsavimo motyvų. Du už, du prieš, prašome. Seimo narys J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamasis pranešėjau, jūsų teiginys rezoliucijoje nedelsiant atnaujinti karšto vandens tiekimą jau yra pasenęs. Nes vanduo jau nuo 22 dienos pradėtas tiekti, kaip žinote. Ir gerbiamasis B.Lubys šiandien informavo, kad jie numato ir ateityje pagal galimybes bent dvi dienas per savaite tiekti karštą vandenį. Todėl manyčiau, kad bent jau šitą teiginį reikėtų išbraukti. Išbraukti iš rezoliucijos teksto. O jeigu...
G.VAGNORIUS. Ką išbraukti? Prašom patikslinti.
J.PANGOMS. Dėl karšto vandens tiekimo atnaujinimo, kaip jūs ten rašot.
PIRMININKAS. Premjeras pranešė, kad karšto vandens tiekimas iš dalies atnaujintas.
G.VAGNORIUS. Ką mes galėtume padaryti? Mes galėtume įrašyti tiesiog vieną sakinį, papildyti: Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Ministro Pirmininko informaciją, kuria numatoma paskutinę dekadą tiekti karštą vandenį, taip pat įpareigojama savivaldybė garantuoti, jog ne mažiau kaip 2 kartus per savaite būtų tiekiamas vanduo... Ir toliau kaip tekste. Kitaip tariant, mes atsižvelgiam į Ministro Pirmininko siūlymą, bet kartu prašom, kad tas atnaujinimas būtų ne epizodinis, o ilgesniam laikui.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIĘIUS. Aš trupučiuką nesuprantu to nutarimo. Juk...
PIRMININKAS. Čia rezoliucija, gerbiamasis.
M.STAKVILEVIĘIUS. Rezoliucijos. Juk premjeras sakė, kad šiltas vanduo bus tiekiamas. Tai gal čia reikia pakeisti pavadinimą? Parašyti "Dėl karšto vandens tiekimo", tada būtų galima balsuoti. Tada būtų naujas nutarimas.
G VAGNORIUS. Manau, kad mes suprantam...
PIRMININKAS. Atsakyti nereikia, gerbiamasis.
G VAGNORIUS. Rezoliucija ne dėl 5 dienų, o dėl ilgesnio laiko.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, atsakinėti nereikia. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Man atrodo, nereikėtų suplakti į vieną rezoliuciją dviejų klausimų: karšto vandens ir naftos. Be to, kur buvo pasiūlyta nauja redakcija, kad reikia įpareigoti savivaldybes, tai man atrodo, irgi nereikėtų imtis vykdomosios valdžios funkcijų kažką įpareigoti. Jos turėtų pagal situaciją atsakingai spręsti.
G VAGNORIUS. Ar aš galėčiau papildyti?
PIRMININKAS. Ne, gal pabaigoje, jeigu galėtumėte. Seimo narys A.Ivaškevičius, paskutinis.
A.IVAŠKEVIĘIUS. Mes šiandien išklausėme energetikos ministrą, išklausėme premjerą B.Lubį ir dabar man labai keista, kad teikiami tokie nutarimai, t.y. rezoliucijos. Mes ne per daug didelės atsakomybės imamės už visą Lietuvos energetikos ūkį ir negalvojam apie pasekmes. Aš siūlyčiau balsuoti prieš šią rezoliuciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai pasakyti. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi jūs... Aš truputį atsiprašysiu pranešėjo. Kadangi jums išdalinti balsavimo biuleteniai ir jūs, aišku, nežinote, kaip juos užpildyti... kai kurie Seimo nariai, aš trumpai informuosiu, paskui balsuosime dėl šios rezoliucijos.
Taigi. Ten, kur parašyta "balsuojama dėl", parašykite: "Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų. deputatų rinkimų įstatymo dalinio pakeitimo" arba sutrumpinkite: "Dėl savivaldybių tarybų deputatų rinkimų įstatymo dalinio pakeitimo". Ten išbraukiate arba paliekate tuščią vietą, už kurią jūs balsuojate. Jeigu, pavyzdžiui, balsuojate "už tai išbraukiate "prieš", "susilaikė". O pačioje pabaigoje parašote savo pavardę ir vardą, ir, suprantama, parašą su data.
Taigi gerbiamieji Seimo nariai, dabar dar pranešėjas G.Vagnorius pateiks trumpą komentarą. Prašome prieš balsavimą.
G VAGNORIUS. Aš dar kartą, gerbiamieji Seimo nariai, informuoju, kad mūsų rezoliucija adresuojama ne savivaldybėms, ne Vyriausybei, o Energetikos ministerijai. Savivaldybė savo ruožtu turi rūpintis. Tačiau ką šiuo atveju Energetikos ministerija gali padaryti? Labai paprastą vieną dalyką - paimti iš banko 1-1,5 mlrd. kreditą. (Aš pasakysiu ir iš kur, jeigu jums dar kyla abejonių.) Už tą sumą galima suformuoti apyvartines lėšas, kurių pakanka 30 dienų tam užpirktam mazuto kiekiui, tiek, kiek reikia šildymui. O gauti 1,5 mlrd. kreditą ir šiandien galite iš bet kurio komercinio banko, aišku, su palūkanomis. Be tos sumos... Kas mokės? Mokės, kaip ir visais laikais, be abejo, dalį patys Lietuvos gyventojai, o kitą dalį mokės Lietuvos ūkis. Taip, kaip iki šiol gyvenom. Taip, kaip ir 5 dienas gyvensim. Ir šiandien Energetikos ministerija.