Aštuntasis posėdis
1992 m. gruodžio 3 d.

	Svarstyti klausimai:
1.	Vyriausybės įstatymo projektas
2.	Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo" projektas
3.	Seimo rezoliucijos "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.759" projektas
4.	Seimo rezoliucijos "Dėl atsiskaitymų tvarkos sureguliavimo tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų ir šios produkcijos perdirbėjų" projektas
5.	Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo" projektas (tęsinys)1s8porink1

Vyriausybės įstatymo projektas(92.12.03)

1sesija 8p svarstyti klausimai

Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č. JURŠĖNAS

PIRMININKAS. Prašau su žurnalistais dabar nebendrauti. Prašome sėstis. Pradedame gruodžio 3 d. popietinį posėdį. Dabar nagrinėsim buvusį ar esamą 5 darbotvarkės punktą, t.y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projekto alternatyvinį variantą. Pranešėjas gerbiamasis Bronislovas Lubys. Kviečiu į tribūną. Kol pranešėjas ateis į tribūną, noriu taip pat patikslinti, kad projektas įregistruotas gruodžio 2 dieną, t.y.prieš parą.

B.LUBYS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Nereikėjo man trukdyti jūsų auditorijoje ir plenariniame posėdyje, ir aš tikrai jūsų labai atsiprašau, kad taip atsitiko. Ir 1abai prašyčiau, kad taip neatsitiktų ir neatsitikinėtų. Būkit geri, aš suprantu, kad jūs dabar greitesni už Vyriausybę, kadangi Vyriausybė šiandien dirba, yra Vyriausybė, bet ji jau išeina. O kita Vyriausybė neturi įgaliojimų, ji turi parengti programą, suformuot Vyriausybę. Aš tikrai, na, fiziškai nespėju. Ponai ir ponios, ką norit, tą darykit, ką norit, tą sakykit, bet iš tikrųjų taip. Kada jūs dabar užsiimat revoliuciniu pertvarkymu, tai gal reikėtų jį vis dėlto taip trupučiuką sulėtinti. Jeigu, žinoma, jūs manot, kad tai galima - jūsų valia ir jūs spręsit. Man ką tik dabar pasakė, kad sustabdot visą privatizavimą. Nereikia šito daryti. Yra paskelbtas, tarptautinis... Aš jau pradedu nuo šito, ką turėtų šnekėti A.Šimėnas. Šnekėsiu toliau. Paskelbti tarptautiniai (...). Yra paskelbti tie klausimai. Jeigu kas nors kam nors atrodo negerai, padarykim šitaip - įtraukim į tas komisijas

 paritetiniais pagrindais, ne paritetiniais pagrindais, ką sakysit jūs reikia įtraukti. Iš tikrųjų yra negerų dalykų, ir iš tikrųjų aš su daug kuo sutinku. Bet padarykim ne vien revoliucinį sprendimą - uždraust, nedaryt, nereikia. Juk bus ir tarptautinis skambėjimas, kad mes nutraukiam privatizavimą, kad mes nueinam nuo privatizavimo. Tai paimkim tą nutarimą, per dvi tris dienas mes jį gerai parenkim, pateikim jums, jūs dar kartą peržiūrėkit. Padarykim tokį bendrą - kai ką sustabdykim, kai ką pakeiskim.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanavičiau, prašom nereplikuoti iš vietos.

B.LUBYS. ...aš skaičiau jūsų pateiktą .projektą, jūs man replikuojat, leiskit man irgi būti nekorektiškam.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanavičiau, aš labai atsiprašau, jums nebuvo duotas" žodis. Gerbiamasis Antanavičiau, leiskime kalbėti vienam, o po to jums bus suteiktas žodis. Prašome, gerbiamasis Luby.

B.LUBYS. Taigi labai prašyčiau. Kaip aš suprantu, viena Vyriausybė nueina, kita dar

neatėjo, ir mes pridarysim revoliucijų, pradėsim keisti. Niekas, ponai, nesikeis. Per dieną nieko negalima padaryti. Imkim tuos visus suderintus dalykus. Na, aš suprantu, jeigu kam nors yra labai bjaurus, negeras, tai aš neturiu prieštaravimų. Bet apskritai uždrausti privatizavimą tikrai neteisinga. Yra paskelbti tarptautiniai (...). Tai ką, vadinasi, mes dabar turime per visas Lietuvos ambasadas atšaukti tarptautinius (...)

Dėl Vyriausybės projektų. Kiek mane informavo, mūsų projektas yra išdalytas. Jis yra truputį ne taip parašytas, kaip yra pirmajame variante. Mes stengėmės maksimaliai... Aš turiu variantą, kuriame yra pabraukta viskas, kas nurašyta iš Konstitucijos. Aš manau, kaip ir vakar kalbėjau, ir dabar tą patį kalbu, kad būtų atliktas grynai formalus veiksmas, kad yra pateiktas antrasis projektas. Paveskit tuos abudu projektus iš principo susieti, suvienodint. Kadangi kai kur yra truputį ne taip, negu pateikta tame pirmajame projekte, gal man bus klausimų. Jeigu mes atsisėstume ir suvienodintume, man atrodo, juos galima suvienodinti. Jeigu ten, sakysime, mes vadiname kanceliarija, o čia vadinama Vyriausybės aparatu, tai turbūt neesminis klausimas. Galima atsisėsti ir susitarti. Yra ir kitų momentų, ir kitų klausimų.

Galbūt principinis klausimas yra dėl ministerijų. Mes nemanome, kad šiandien (ir aš nemanau) reikia pradėti ministerijų reorganizavimą. Priešingu atveju, mes iš viso negalėsime dirbti, mes iš viso tą laikotarpį negalėsime dirbti. Jeigu toks klausimas bus, jeigu jūs

numatysit šitas ministerijas likviduot ar jas perkelt, prašytume, kad tas terminas būtų užrašytas, sakykim, tada, kada baigsis Prezidento rinkimai. Tai yra bus išrinktas Prezidentas, ir, sakykim, balandžio 1 d. pradedamas reorganizavimas. Tada bus išrinkta ilgalaikė vyriausybė. Arba bent jau ne dviem trim mėnesiams. Tada ir pradėti reorganizuoti. Jeigu kas nors dalyvavot reorganizuojant, jūs puikiai suprantat... mūsų Vyriausybė padarė vieną vienintelį žingsnį - prie Prekybos ministerijos

pridėjom žodį "pramonė", padarydami Pramonės ir prekybos ministeriją. Šita Pramonės ir prekybos ministerija tik dabar pradėjo dirbti. Ji dar neįsivažiavo, tik dabar pradėjo dirbti. Taigi aš labai prašau jūsų suprasti. Žinoma,jūsų valia. Mes, aišku, ginsim, įrodinėsim, bet jūsų valia. Bet jeigu jau jūs priimsit, tai priimkit balandžio 1 d. Atsiprašau, gal netinka balandžio 1 d., gal kovo 30 d. Priimkit, bet po to, kada bus išrinktas

prezidentas, bus paskirta vyriausybė, kuri bus ilgalaikė. Galų gale tos vyriausybės premjeras irgi žinos, kad jis ateina į vyriausybę su tokiu skaičiumi ministerijų. Jis irgi apsispręs, ar jam eiti į Ministrų Tarybą, ar jis galės vadovauti, ar jis negalės vadovauti. O taip, kaip paukščius gaudyti, nereikėtų. Daugiau nieko ir nenoriu pasakyti. Kadangi parašyta ne visai taip, kaip yra mūsų, ir kaip yra tas. Aš pateikiu mūsų projektą kaip oficialų aktą. Ir prašau jūsų pavesti mums, kad su profesoriumi gerbiamuoju Seimo nariu K.Antanavičiumi susėstų juristai ir pateiktų jau bendrą projektą ir punktus, dėl kurių mes nesutariam. Tada jums bus labai lengva nuspręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę, gerbiamieji kolegos norėtų paklausti. Fiksuoju, kad 5 yra įsirašę paklausti. Taigi pirmasis kolega A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš visiškai pritariu gerbiamojo B.Lubio siūlymui sudaryti redakcinę komisiją, nesvarstyti atskirai kiekvieno, kaip mes tą buvom padarę aną kartą su pirmuoju variantu. Svarstyti tada, kai jau bus parengtas vienas.

PIRMININKAS. K.Antanavičius. Prašom.

K.ANTANAVIČIUS. Aš irgi manau, ,kad peržiūrėjau ir derinau. Nėra principinio skirtumo, išskyrus vieną - reorganizuot Vyriausybę ar nereorganizuoti. Suderinti visus kitus straipsnius... Vieną straipsnį jūs daugiau detalizavote, mes ne tiek, bet Konstitucijos labiau laikomasi štai tame projekte. Bet, dar sykį sakau, nėra problemų, jeigu kas nors iš Vyriausybės (tas autorius, kas čia darė, ne jūs, be abejo) ateis ar aš galiu nueiti, ir suderinsim per šiandien vakarą. Galime rytoj pateikti. Tačiau klausimas dėl ministerijų reorganizavimo ar nereorganizavimo išlieka. O nuostata, kaip jūs vakar sakėt, kad štai yra apribojama. Aš norėčiau jūsų paklausti. Mūsų Juridinio skyriaus išvada, kad ten dar reikėtų įrašyti, kokie santykiai su savivaldybe, kokias premjeras gali taikyti nuobaudas ministrams ir t.t. Ar jūs manot, kad to reikia įstatyme? Aš manau, kad tai yra instrukcijos reikalas ir kad tiek,. kiek yra rusų, kiek mūsų šitam projekte,

maždaug tiek ir užtenka.

B.LUBYS. Aš visada, ponas deputate, maniau, kad mūsų nuomonės beveik sutampa. K.ANTANAVIČIUS. Aš visada, jūs puikiai

žinot. Vakar jūs taip pasakėt - apribot. Kuo daugiau laisvės duoti ir Vyriausybei, ir savivaldybėms. Taigi. O kad Konstitucija apriboja.

PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Aš norėčiau kalbėti, arčia...

PIRMININKAS. Aš jus turiu galvoje.

V.V.ZIMNICKAS. Ačiū.

P1R11(ININKAS. Kolega L.Jaskelevičius.

L.KJASKELEVIČIUS. Gerbiamasis premjere, kokia būtų jūsų nuomonė dėl Tarptautinių ekonominių santykių ministerijos apskritai ir jos vietos valdymo sistemoje. Nes šiaip ,ar .taip šiandien jos vieta pakankamai neapibrėžta, ar kaip čia pasakius. Ačiū.

B.LUBYS. Aš visiškai konkrečiai išsakysiu savo nuomonę. Vėlgi, kaip jūs suprantat, aš išsakau savo nuomonę, o ne Vyriausybės nuomonę, kadangi ji nesuformuota ir nepaskirta. Taigi, mano nuomone, šita ministerija atlieka labai didelį darbą. Jos funkcijas aš būčiau labiau linkęs perduot (galima diskutuoti ar Ekonomikos ministerijai, ar Užsienio reikalų ministerijai) Užsienio reikalų ministerijai, kadangi yra tam tikra kitų valstybių patirtis. Mes jau turim savo ambasadas, turim kitką, kad tie visi dalykai vyktų viena kryptimi. Kad mes labiau ekonomizuotume Užsienio reikalų ministeriją Ne todė1, kad ji spręstų mūsų vidaus ekonominius klausimus, bet kad ji padėtų mums spręsti tuos ekonominius klausimus. Ir kad kiekvienas, kada kalba apie politiką, kartu prisimintų (kaip tie ambasadoriai, kurie buvo pas mane) ekonomiką. O dalį žmonių, kurie dirba prekybos... atiduoti į Prekybos ministeriją. Ir tegul jie nesibara. Šiandien viena ministerija barasi su kita, kuri turi važiuoti. Į Vakarus visi nori važiuoti, o į Rytus man reikia daryti spaudimą, kad kas nors važiuotų. Tada viskas normalu būtų. Bet aš tiktai prašau, labai prašau

. dėl vienos ministerijos ir bandysiu gerbiamąjį Seimo narį K.Antanavičių įtikinti, kad jis jeigu... pradėt po prezidento rinkimų. Jeigu ir bus jūsų priimtas įstatymas, įsigaliojimo terminą būtinai nukelti, kad galų gale ir kitas premjeras, kuris eis, žinotų, kur jis eina. Kad jis neturi Pramonės ministerijos, kad Pramonės ministerijos jis neturės ir padėt jam niekas nepadės. Kad jis yra vienas ir t.t., ir t.t. Žinoma, šita schema teoriškai yra teisingesnė, ir aš pritariu gerbiamajam K.Antanavičiui, kad prie šitos schemos mes

prieisim. Tikrai, patikėkit, mes prieisim, bet štai laikas, per kurį prieisim. Taigi mano požiūris skiriasi tiktai tuo vieninteliu klausimu - laikotarpiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Bulovas.

V.V.BULOVAS. Gerbiamasis premjere, aš supratau, kad jūs siūlot, kad šito įstatymo labai skubinti nereiktų ir priimti apie kovo balandžio mėnesį.

B.LUBYS. Ne, ne, tik įsigaliojimo terminą.

V.V.BULOVAS. Įsigaliojimo terminą, tvarka. Bet kodėl jūs dabar siūlote tiek daug ministerijų? Nejaugi jų Lietuvai reikia tiek daug? Kalbėdamas apie tai, kad įsigalios vėliau.

B.LUBYS. Na, aš galėčiau dėl kiekvienos ministerijos pagrįst. Jeigu pasikeistume pozicijom, aš lygiai taip pat galėčiau kiekvieną ministeriją paneigt. Nežinau, jeigu skaitytume iš eilės ir dėl kiekvienos grįstume, patikėkit, galėsiu rasti daug argumentų. Bet lygiai taip pat mes su jumis galim atsisėsti... ir atvirkščiai, jeigu mes pasikeisime pozicijomis, aš galėsiu įrodyti, kad jos nereikalingos. Pavyzdžiui, Miškų ūkio ministerija ir Žemės ūkio ministerija. Visiškai

neseniai nagrinėjau Švedijos variantą. Ten Žemės ūkio ministerijoje yra Miškų ūkio departamentas. Kadangi šiandien žemės ūkis

yra labai "kritęs" dėl reformos, efektyvumas ir visa kita, tai miškų sąskaita būtinai bus tempiama kita dalis. Gal tai ir gerai. Bet miškai nukentės. Gal mes išsaugokim, kas yra nesunaikinta. Pavyzdžiui, Finansų ministerija ir Ekonomikos ministerija. Iš principo gali būti viena ministerija. Kodėl ne? Neseniai sėdėjom mano kabinete ir diskutavom su ponu J.Veselka iš jūsų frakcijos. Jis man įrodinėjo (ir tikrai argumentuotai), kad galima jas sujungti. Iš tikrųjų galima rast galimybę sujungti, pavyzdžiui, padarant du sparnus. Taigi čia yra daug klausimų. Bet, kita vertus, jeigu mes imsim tą pačią Latviją - jie turi labai daug panašių ministerijų. Pasiūlymas daryti dvi ministerijas Užsienio ir Vidaus reikalų - turbūt jums būtų nepriimtinas. Dėl juoko buvo pasiūlyta ir taip padaryti: Vidaus reikalų ministerija - visai Lietuvai ir Užsienio reikalu ministerija užsieniui. Aš atsiprašau, bet taip jums nuotaiką trupučiuką pagerinau. Žinoma, pavyzdžiui, Statybos ir urbanistikos ministerija, ją galima daryti... šiandien kokia jos būklė... ją galima kažkur prijungti arba padaryti normatyvinę ministeriją, kuri leidžia, bet jau ne ministeriją, o departamentą ar tarnybą, kaip yra numatyta įstatyme. Galimas šitoks variantas. Bet aš prašau, jeigu jau mes išdiskutuosim ir priimsim sprendimus, tai nutarkim, kad jie būtų vykdomi

ne dabar, ne per šitą periodą, ne per tuos tris ar du mėnesius.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Luby. Dabar norėtų kalbėti gerbiamasis V.Zimnickas. Prašom.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, trumpai panagrinėjęs du turimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projektus, norėčiau pateikti keletą samprotavimų. Konkrečiai apie numatytą ministerijų skaičių bei jų visų reikalingumą Lietuvos ūkiui.

Gerbiamojo profesoriaus K.Antanavičiaus variante yra siūloma 14 ministerijų, o Vyriausybės jų numatyta žymiai daugiau. Pirmiausia norėčiau pradėti nuo Tarptautinių ekonominių santykių ministerijos. Jos funkcija turėtų būti tarptautinių sutarčių ir susitarimų organizavimas, vykdymo priežiūra tarp atskirų valstybių bei ūkio subjektų. Antra. Jos turėtų ruošti įstatymų projektus dėl pasaulinio kapitalo įėjimo į Lietuvos rinką, jo apsaugos, investicijų skatinimo, t.y. atlikti ūkines funkcijas, o ne politines. Tokia veikla šią dieną, mano žiniomis, užsiima Ekonomikos ministerija bei Užsienio reikalų ministerijos. Ar ne prabangu turėti beveik dvi vienodo pobūdžio ministerijas Lietuvoje... Statybos ir urbanistikos ministerija. Statybų tempai sparčiai krenta. Dauguma valdymo funkcijų ir biudžeto lėšų yra perduotos į vietos savivaldybes. Tai architektūros skyriai, rangovai. Užsakovų funkcijomis ir sklypų skyrimu užsiima savivaldybės. Jos žino savo galias, poreikius ir t.t. Iš čia kyla klausimas,

ar mums reikalingas kažkoks centralizuotas komandavimas iš viršaus? Aš manyčiau, kad šios ministerijos kai kurias funkcijas delegavus kitoms ministerijoms, pavyzdžiui, kai ką, aš manyčiau, Ekonomikos ministerijai, savivaldybėms, ir ši ministerija nebetenka savo aktualumo. Dėl statybinių medžiagų pramonės. Tai didelių problemų čia nelieka. Nes ji apsirūpina vietine žaliava, be to, anksčiau ar vėliau ją apims privatizacijos procesai. Matyt, dalis bankrutuos dėl nepažaboto energetinių resursų kainų kilimo. Mano manymu, teisinga būtų prijungti prie Miškų ūkio ministerijos Aplinkos apsaugos departamentą. Be to, manyčiau, kad Socialinės apsaugos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija funkcijomis ir pobūdžiu. yra panašios. Todėl ateityje tikslinga būtų taipogi sujungti į vieną. Trečia. Dėl ministerijose dirbančiųjų mažinimo. Mažinti, be abejo, reikia. Valdymo aparatas didžiulis. Man šią dieną žinoma, kad dirbančiųjų skaičius yra iki 4 700 žmonių. Tačiau nerekomenduočiau Seimui nustatyti vieną visoms ministerijoms absoliučiai

vienodą mažinimo procentą, nes ne visų ministerijų yra vienodos funkcijos, poreikiai, be to, šį procentą galėtų pasiūlyti Vyriausybė argumentuotai, kokioms ministerijoms yra tinkamiausias ir optimaliausias dirbančiųjų skaičius. Taip pat norėčiau dalyvauti Vyriausybės įstatymo tolimesniame redagavime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš gal būsiu be reikalo paleidęs diskusijų mašiną, kadangi iš esmės tarp šių projektų prieštaravimų nėra, tai galima būtų ir nediskutUoti, išskyrus pačius pranešėjus; t.y. K.Antanavičių ir gal dar kurį vieną. Tai aš dabar noriu su jumis, kolegos, pasitarti. Kompiuteryje yra 4 pavardės. Ar apsiribosime šiomis, ar būtinai dar reikia ilgiau diskutuoti, kadangi tai yra ta pati įstatymo pateikimo stadija. Tai ar apsiribosime šiomis 4 pavardėmis? Apsiribojam, gerai. K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji, įstatymą priimti reikia, bet galima, kaip premjeras sakė, priimti 17 straipsnį nuo, sakysim, kovo mėnesio. Kadangi Vyriausybė negali būti formuojama pagal senąjį įstatymą - tai prieštarauja Konstitucijai. Na, ir pats sudarymas, ir atsistatydinimo tvarka - viskas yra kardinaliai ne taip, kaip buvo senajam. Taigi įstatymą mes turim kuo skubiausiai priimti, atidėdami, sakysim, jeigu priimsim nereorganizuoti Vyriausybės, tai atidedam. 17 straipsnio įsigaliojimas nuo tada, kaip sakė štai premjeras naujas, kad turi žinoti ateinantis. Taip, turi žinoti. Premjeras ateinantis turi žinoti, kur eina. Tačiau noriu pažymėti taip,pat, kad premjeras neturi teisės dalyvauti įstatymo rengime. Būsimasis premjeras. Vadinasi, tai yra tarptautiniu mastu pripažinta, visuotinai. Prezidentas būsimas neturi teisės dalyvauti Prezidento įstatymo rengime. Jis pasirengs sau. Klausimas kyla toks tiktai, kad premjeras turi žinoti iš anksto, todėl aš ir skubinau to įstatymo rengimą, kad premjeras žinotų, kur jis eina, jam priimtina ar nepriimtina. Bet tas nesutinka, vadinasi, kitas. Bet jokiu būdu negalima leisti, kad štai Vyriausybė turi formuoti tą įstatymą. Tai yra niekaip neleistina, nes biurokratinis aparatas, darydamas sau kokią nors instrukciją, įstatymą, jis save visada išaukštins, iškels ir pasidarys ypatingai lengvatines sąlygas. Šiuo atveju to nėra. Tas įstatymas, kurį pateikė Vyriausybė, yra visiškai pagal Konstituciją, ir niekas ten neišplėsta, išskyrus ten porą vietelių, bet šitai sureguliuosim.

Toliau tik savo nuomonę pasakau, kad tvirtai tikiu, jog sunkiau būtų Vyriausybei dirbti dabar, jeigu reorganizacija... Be abejo, sunku.

Bet nereorganizuoti, nemažinti žmonių šiam aparate... Be abejo, nėra klausimas principinis mažint ministerijas ar nemažint. Jis nėra principinis. Gali būti ir 27 ministerijos, jeigu yra, taip sakant, Vyriausybės posėdyje noras dalyvauti kuo daugiau personų. Klausimas, kiek Vyriausybės posėdy dalyvaus: ar 17, ar 11, ar 27. O departamentai savarankiškai gali elgtis, bet štai sumažinti aparato skaičių, ir sumažinti dvigubai ar dar daugiau, yra žūtbūt reikalinga. Ir mes, kaip deputatai, jeigu mes esam išrinkti,

jeigu mes bent kiek prisimenam savo rinkiminius pažadus, tiesiog neturim jokios teisės nemažinti to aparato nuo kitos savaitės. Ačiū už dėmesį.

Siūlau frakcijose apsvarstyti tiktai klausimą dėl ministerijų. Aš noriu padėkoti ta proga ponui Virgilijui Bulovui už gautas pastabas. Ir kitų pastabų yra - A.Basko. O šiaip apsvarstyti, diskutuoti dėl straipsnių nėra šiandien reikalo todėl, kad tai yra Konstitucija.

PIRMININKAS. Taip, tikrai taip.

K.ANTANAVIČIUS. O visa sudėtis ministerijų... Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolega, prašau...

BALSAS IŠ SALĖS. Replika. Mums dažnai ir labai pagrįstai reikia Seimo Juridinio skyriaus nuomonės. Ir, pavyzdžiui, yra nuomonė, išvada dėl pono K.Antanavičiaus parengto Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projekto. Siūlyčiau Seimo nariams atkreipti dėmesį į paskutinį šios išvados sakinį. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Antanas Baskas.

A.BASKAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš jus sveikinu, kadangi mes pradėjome formuoti pilnavertę Lietuvos Vyriausybę. Iki šiol visos buvo nepilnavertės, kadangi jos pagal Laikinąjį Pagrindini Įstatymą buvo vienpusiškai priklausomos nuo AT.

Dėl reorganizavimų. Aš visai sutinku, kad krizės metu, kol ji nesustabdyta, reorganizacija tik spartins kritimą į suirutę. Dabar ne laikas reorganizavimams. Antra, kalbos, kad reformos metu turi iš esmės pablogėti padėtis. Sako, kad tie, kurie daro tas reformas, prastai išmano, kaip tas reformas reikia daryti. Taigi nekelia jokios abejonės, kad iš esmės reikia reorganizuoti Vyriausybės veiklą. Tai sakė opozicija prieš metus. Dabar Vyriausybė įsipareigojo prieš Tarptautinį valiutos fondą kai ką iš esmės pas save pasitvarkyti. Taipgi reorganizacija būtina, bet tam, kad paruoštų projektą, reikia kelis mėnesius keliasdešimčiai specialistų rimtai padirbėti, kad ta reorganizacija duotų naudą, o ne nuostoli.

Dabar aš jau atkreipčiau dėmesį mūsų Vyriausybės. Kaip jinai žiūri jau šiuo metu? Ar tam, kad netgi įvykdytų Tarptautinio valiutos fondo reikalavimus, kurie ir įsipareigoti padaryti Vyriausybės, nereikia numatyt

ministro be portfelio šiems reikalams ir bendrai reorganizacijai? Ačiū už dėmesį. PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną

kolegą Gediminą Vagnorių.Ruošiasi Algirdas Sadkauskas.

G.VAGNORIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Svarstant šį Vyriausybės įstatymą, tikriausiai mums reikėtų jį padalinti į dvi dalis. Pirma dalis, t.y. nuostatos, kurios turėtų būti bendros ir dabartinei, ir visoms būsimosioms vyriausybėms, tos nuostatos, kurios iš tikrųjų atspindi tos Vyriausybės veiklos politiką, kad Vyriausybė turi turėti galimybių manevruoti ir pasirinkti pačią tinkamiausią formą tam, kad geriausiai įvykdytų mūsų priimtus įstatymus ir nutarimus. Todėl aš iš pradžių pasakysiu keletą pastabų dėl tų nuostatų, kurios turėtų būti nekintamos bent ilgesnį laiką, o po to apie tai, kokias teises turėtų turėti normaliai dirbanti Vyriausybė.

Pirma. Reikėtų aiškiai reglamentuoti, kad nebebūtų kaip šių metų vasarą diskusijų, kas vykdo Ministro Pirmininko pareigas atsistatydinus Vyriausybei arba Ministrui Pirmininkui? Ir čia, pavyzdžiui, 8 straipsny, po 4 punkto, sakinys nėra pakankamai tikslus. Turėtų būti nurodoma, jog ministrui gali būti pavesta eiti Ministro Pirmininko pareigas tuo atveju, jeigu Ministro Pirmininko nėra, tai yra kai galioja 3 punktas.

Toliau reikėtų patikslinti 14 straipsnį, kuris reglamentuoja draudimą užsiimti ūkine veikla ir gauti kokias nors pajamas, išskyrus atlyginimą, nustatytą kaip Vyriausybės nariui. Tai nėra visiškai tiksli formuluotė. Daugelis mūsų taps akcininkais, dalininkais, gausim dividendus, ir, matyt, užsienio valstybėse retas ministras ir retas žmogus neturi savo nuosavybės, iš kurios negautų didesnių ar mažesnių procentų. Todėl šitai reikėtų aiškiai apibrėžti ir nelaikyti; kad tai yra papildomas atlyginimas.

Antra. Pasaulio valstybėse dažnai yra taikoma tokia praktika, kad Prezidentas, Ministras Pirmininkas arba Vyriausybės narys, eidamas savo pareigas, neturi teisės naudotis pajamomis. Vadinasi, niekas iš jo neatima tų lėšų, tų procentų, tų dividendų, kuriuos jis gauna už akcijas, bet paprasčiausiai savo kadencijos laiku jis turi šiomis lėšomis nesinaudoti. Turi būti nustatyta tvarka, ir jis jas įšaldo. Po to, kai jis išeina iš tų pareigų, jis turi galimybę naudotis. Aišku, kaip praktikoje yra

apeinami tie įstatymai, na, čia mes galėtume daug diskutuoti, bet parašyti taip, kad jis neturi teisės gauti kitokį atlyginimą, būtų neteisėta. Jis paprasčiausiai turėtų kažkam padovanoti. Tai čia reikėtų, matyt, parašyti, kad jis turi teise gauti, pavyzdžiui, procentus už savo vertybinius popierius arba kitokį turtą, bet jis, eidamas pareigas, neturi teisės naudotis kitokiomis pajamomis negu yra nustatytas atlyginimas. Tai būtų, man atrodo, tikslu.

Taip pat norėčiau keletą žodžių pasakyti apie 18 straipsnį. Mano manymu, tai yra reikalinga nuostata, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pereinamuoju reformos laikotarpiu turėtų žymiai didesnių teisių valdyti Lietuvą, taip pat ir įtakoti savivaldybių darbą. Kai pamačiau šį 18 straipsnį, man šiek tiek ir linksmiau pasidarė, nors ir jau Vyriausybė yra kita ir kitos sąlygos, bet... Aš nenoriu, kad Lietuvos Vyriausybė kankintųsi tuščiai ir mus kankintų, ir Lietuvos žmones, matydama, kada viena ar kita savivaldybė ignoruoja įstatymus arba Vyriausybės nutarimus, bet Vyriausybė nieko negali padaryti, o tik skėsčioja rankomis. Matyt, mes turėtume pritarti šiam 18 straipsniui

galbūt padarydami tam tikras išlygas. Pirma,

aiškiai atriboti; jog neturi teisių, pavyzdžiui, atleisti tarybos pirmininko, t.y. renkamo pareigūno. Kartu reikėtų, matyt, nustatyti tam tikras kitas saugos priemones. Pavyzdžiui, jeigu Vyriausybė užprotestuoja, kad taryba negalėtų atleisti rajono valdytojo ar miesto mero, nes tuo atveju tiesiog rajono ir miesto valdžia gali pasimesti. Ji vykdys Vyriausybės nutarimus, ' taryba bus nepatenkinta, ir tiesiog žmogus, valdytojas ar meras nežinos ko klausyti. Tai reikėtų įrašyti tokią nuostatą, kad Vyriausybė turi teisę prireikus užprotestuoti rajono ar miesto tarybos sprendimą atleisti miesto merą arba rajono valdytoją. Taip pat, matyt, reikėtų kartu daryti ir Vietos savivaldos pagrindų įstatyme pataisas, kad panašias teises turėtų aukštesniosios pakopos savivaldybės žemesnių pakopų savivaldybių atžvilgiu. Tada būtų bendra sistema.

Na, aš negalėčiau tik galbūt pritarti 22 straipsniui, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali skirti ministrams drausmines nuobaudas. Man atrodo, yra nepakankamai solidu. Taip pat nepakankamai solidu yra rašyti, jog skatina ministrus. Na, ministras yra politinė pareigybė. Jeigu jis yra jau baudžiamas, tai jis yra atleidžiamas arba jis pats atsistatydina. Tai pat aš pasiūlyčiau 31 straipsnyje vis dėlto, kad Vyriausybės kanceliarija nebebūtų sovietinių laikų Vyriausybės aparatas. Tai turėtų būti

Ministro Pirmininko kanceliarija. Tada būtų aiškiau ir tada ministrai galbūt žinotų, kad jų aparatas yra jiems ir jiems turi dirbt.

Na, ir porą žodžių apie tai, kas turėtų būti palikta Vyriausybės kompetencijoje. Mums nereikėtų vyriausybėms, vyriausybių vadovams

nurodinėti, griežtai nurodinėti ir reglamentuoti, kokių reikia ministerijų. Na, pagaliau Ministras Pirmininkas, geresnis ar blogesnis, bet jeigu jis jau eina dirbti ir sutinka užimti tokias pareigas, jis turi turėti teisę ir pasirinkti vienas ar kitas ministerijas. Aš siūlyčiau: jeigu mes norime . reglamentuoti, mes galime paprasčiausiai riboti mokos fondą, mes. galim nustatyti, kad biudžete išlaidos valdymui neturi viršyti 2 ar 2,5 procentų,

o toliau, pavyzdžiui, gali Ministras Pirmininkas pasirinkti. Mes galėtume, tarkim, pritarti visam siūlomam ministerijų paketui. Ir dar norėčiau pasiūlyti, kad ministerijų sudėtis, jeigu mes pritarsim ar nepritarsim, ar svarstysim tokį klausimą, būtų daroma tik po Prezidento rinkimų. Kaip paminėjo gerbiamasis B.Lubys, aš jį puikiai suprantu. Ką reiškia vėl ir vėl reorganizuoti ministerijas. Matyt, ne visi supranta, ką tai reiškia ir kiek tai kainuoja valstybei. Jeigu mes reikalaujam reorganizuoti... Reikia reorganizuoti, tikrai mes daug ką turim sujungti. Bet tą darykim palaipsniui. Tegul Ministras Pirmininkas, Vyriausybė per du mėnesius reorganizuoja vieną ministeriją arba sujungia, o po to sujungia kitą ...(Skambutis, negirdėti) Niekas Lietuvoje, jokios ministerijos nedirbs. Na, ir baigdamas norėčiau pasakyti,

kad baikim spekuliuoti su išlaidomis ministerijų išlaikymui. Čia yra tiesiog nedora, kai taip kalba , ekonomistas arba juo labiau finansininkas. Visos Respublikos išlaidos valdymo aparatui išlaikyti yra 2 2,5% nuo viso biudžeto išlaidų, o jeigu kalbėtume, kiek kainuoja viena ministerija, tai ji kainuoja... Nekainuoja nė vienos šimtosios procento. Ir kai mes svarstom, ar sujungti, ar nesujungti ministerijas, ar mažinti darbuotojų skaičių, mes šiuo atveju turim vadovautis ne tom keliom dešimtim tūkstančių talonų, kurie yra svarbūs Lietuvai, bet turim orientuotis visai kitais principais. Ar tie . valdininkai, kurių yra per daug vienoj ar kitoj ministerijoj arba kai yra per daug ministerijų, ar jie dėl savo biurokratizmo neatneš Lietuvai žalos. Tik tuo kriterijum, o ne tuo populistiniu aiškinimu, kad čia reikia sutaupyti pinigus. Taupyti reikia, bet reikia taupyti tikrai ten, kur reikia taupyti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Dabar kalbės gerbiamasis Algirdas Sadkauskas. A.SADKAUSKAS. Na, mes čia vakar

nemažai diskutavom ir malonu, kad anos pusės ir gerbiamojo G.Vagnoriaus kai kurios mintys sutampa. Aš irgi pritariu tam ir to laikysiuos, kad kiek ir kokių ministerijų turi būti, turi spręsti pati Vyriausybė. Ir ypač šiuo metu. Aš tai netgi siūlyčiau pagalvoti, kad metams ar kuriam laikui suteiktume naujai Vyriausybei ypatingus įgaliojimus, kadangi mes žinom, kokia šiandien yra situacija. Ministerija turi būti, kad visi darbuotojai turėtų darbo, kad visi dirbtų, maža ar didelė, bet veikli, su proto bagažu. Man atrodo, mūsų ši Vyriausybė taip ir spręs. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Vytenis Andriukaitis, prašom į tribūną. .

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš labai trumpą

repliką, norėdamas sureaguoti į gerbiamojo Gedimino Vagnoriaus pasisakymą. Vis dėlto norėčiau, kad kolega savo pasisakyme iš tikrųjų atkreiptų dėmesį, jog Konstitucijos kai kurios nuostatos iš esmės prieštarauja jo kai kurioms tezėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Gricius.

A.GRICIUS. Aš norėčiau sutikti su vienu čia išsakytu teiginiu, kad iš tikrųjų... Galima pradėti?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega yra džentelmenas ir leis damai, gerbiamajai E.Kunevičienei žodį pasakyt. Prašom. Į mikrofonus prašom!

E.KUNEVIČIENĖ. Labai jau norėtųsi gerbiamųjų deputatų , paprašyti, jeigu jau kalbam apie Konstituciją; tai nekalbėkime, kad kažkokiam kaime, kažkokia močiutė pasakė ne taip. Jeigu jau sakom, tai atsiminkim ir patys Konstitucijos straipsnius.

PIRMININKAS. Dabar kalbės kolega A.Gricius. Aš jį dvigubai atsiprašau, kadangi. dukart nukėliau jo eilę.

A.GRICIUS. Dvigubai ilgiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ne, vis tiek 1 minutę.

A.GRICIUS. Aš norėčiau išsakyti tokią

mintį ir šiuo atveju, kas labai retai turėtų būti,

pritarti gerbiamojo G.Vagnoriaus nuomonei. Iš tikrųjų pati pigiausia ir mažiausia Vyriausybė nereiškia, kad tai yra geriausia Vyriausybė.Ir aš manyčiau, kad mes čia, Seime, neturėtume spręsti, kiek turi dirbti toje Vyriausybėje žmonių. Tai turėtų būti arba laikinai einančio Prezidento pareigas, arba būsimo Lietuvos Prezidento ir būsimo premjero prerogatyva. Jie turėtų nuspręsti, kaip yra geriau Lietuvai.

PIRMININKAS. Ir kolega K.Bobelis, prašom.

K.BOBELIS. Aš norėčiau pasakyti trumpą repliką gerbiamajam ponui G.Vagnoriui dėl 14 punkte paminėtų draudimų valdžios pareigūnams. Jis paminėjo, kad Vakarų valstybėse tai yra galima. Priešingai, Jungtinėse Amerikos Valstijose kiekvienas į valdžią atėjęs pareigūnas, taip pat Senato ar Kongreso narys, ne tik kad negali įsijungti į kokį naują ekonominį biznį ar bendroves, bet visus savo ankstesnius turėtus investavimus turi užšaldyti ar pamesti kitiems šeimos nariams. (Šurmulys salėje)

Man atrodo, ponas G.Vagnorius pasakė, kad tas turėtų būti galima Vyriausybės nariams, neturi būti draudžiama. Tai gaila, aš blogai supratau.

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo" projektas(92.12.03)

1sesija 8p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, siūlymas buvo abu projektus sujungti į vieną. Tais atvejais, kai straipsnių formuluotės prieštaringos, reikėtų pateikti alternatyvas, ir mes per pirmąjį aptarimą jas nagrinėsim. Ar sutariam dėl to? Ačiū. Taigi kitas klausimas, 6 klausimas - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo" projektas. Pranešėjas Justinas Karosas. Prašom.

J.Karosas. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Tamstoms yra padalinti du nutarimo projektai. Aš noriu paaiškinti, kodėl tie du projektai čia atsirado. Kaip aš suprantu, mes dabar, vadovaudamiesi mūsų Konstitucija, turim pirmiausia spręsti klausimą...

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Gerbiamasis A.Saudargai, prašyčiau diskutuoti

už salės ribų. Ačiū.

J.KAROSAS. Turim pirmiausia spręsti klausimą, kaip yra numatoma Konstitucijoj (tokia galimybė yra), ar mes pratęsiam Seimo rinkimų tą minimalų terminą, ar mes jo nepratęsiam? Tai, vadinasi, čia yra pirmas dalykas. Dėl to yra pateiktas antras projektas, kuriame siūloma, kurio, kaip matot, turinys sako, jog ta rinkimų data galėtų būti nepratęsta, t. y. Prezidento rinkimai įvyktų sausio 31 d.

Dabar kokiais argumentais šiuo atveju yra vadovaujamasi, kokiais motyvais vadovaujamasi? Aš manau, kad motyvas visiems suprantamas ir jo ypatingai aiškinti nereikia. Būtent kad Prezidento rinkimai ir Prezidento išrinkimas pasako, konstatuoja faktą, jog pradeda normaliai veikti naujoji mūsų neseniai priimta Konstitucija. Kitaip sakant, atsiranda pamatas

tam normaliam politiniam Lietuvos valstybės

sutvarkymui šitoje situacijoje. Būtent dėl to taip sakant, yra galvojama, kad greitas, kaip čia būtų sakoma, rinkimų organizavimas turi prasmę, kadangi nuo to, kaip čia visi šiandien pajutom iš gerbiamojo B.Lubio kalbos ir kitų kad vis dėlto iki to laiko daugelis dalykų, paprastai tariant, kybo ore. Toks yra pagrindinis motyvas. Už jo slypi, kaip mes dabar vartojam tą

terminą, Lietuvos nacionaliniai interesai. Tai garantija mūsų politiniam stabilumui, kuris, savaime suprantama, yra susijęs su mūsų ūkio būkle, su mūsų investicijom iš užsienio ir t.t. Todėl ir siūlomas yra tas variantas nepratęsti Seimo rinkimų termino. Antras variantas svarstymui, taip sakyt, ar mes juos pratęsim. Taigi...

PIRMININKAS. Prezidento!

J.KAROSAS. Prezidento, atsiprašau. Tai aš tiek tegaliu pasakyti pradžiai, o aš manau, kad čia yra tolesnis dalykas, mūsų diskusijos objektas. Dėkui.

PIRMININKAS. Fiksuoju: 11 kolegų norėtų paklausti ar pasisakyti. Dabar iš eilės. Kas? Gerbiamasis P.Papovas nori paklausti? Prašom.

P.PAPOVAS. Aš Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijos vardu siūlau svarstant šį klausimą padaryti 5 minučių pertrauką.

Seimo rezoliucijos "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.759" projektas(92.12.03)

1sesija 8p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Jūsų teisė. Taigi klausimas šiek tiek "nustumiamas". Užsirašiusių eilė išlaikoma. Tokiu atveju mes galim kol kas išsinagrinėti kurį nors klausimą dėl rezoliucijos. Gerbiamąjį M.Pronckų prašyčiau į tribūną. Siūlau dėl 759ojo.

M.PRONCKUS. Gerbiamiesiems Seimo nariams yra pateikta šita rezoliucija, daug diskutuota jau buvo. Aš nemanyčiau, kad čia reikia ką nors bepridėti. Gal tiktai čia, va, vienas Seimo narys patarė, kad vietoj žodžio "laiko" pirmoj eilutėj įrašyti žodį "teigia".

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galim balsuoti? Prašom nuo šoninio mikrofono, kad galima būtų čia tą ankstesnįjį sąrašą išlaikyti. Jau čia daug kartų diskutavome! Ar dar yra reikalas diskutuoti dėl šito dalyko? Ar galime balsuoti? Prašom. Minutėlę, prašom.

J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau paskutinės eilutės žodį "proporcingą" išmesti ir po žodžių "ūkio bendrovės narių" įrašyti "nutraukiančių narystę". Tada būtų viskas tvarkoje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pronckau, ar iš karto reaguosite, ar dar kas nors kitas kalbės? Dar čia gerbiamasis V.Landsbergis, prašom.

V.LANDSBERGIS. Man atrodo, kad pačioje šitqs redakcijos pradžioje nutarimo Nr.759 vertinimas yra visiškai neadekvatus tam, kaip čia buvo kalbama diskusijoje. Galų gale diskusijoje buvo sutarta, kad reikia kai ką tame nutarime pakoreguoti, kai buvo kalbama apie 4 dalį ir t.t. O čia diskredituojamas visas nutarimas, kad pažeidžiamos žemės ūkio bendrovių pajininkų teisės. Tai tokia redakcija yra primesta, už tokią jokiu būdu balsuoti negalima. Tas nutarimas kaip tik garantavo pajininkų teises išeiti iš bendrovės ir atsiimti savo pajų. Pagrindinė to nutarimo idėja - tai realizavimas įstatymo garantuojant teises. Čia yra visiškai apversta aukštyn kojom. Dabar toliau: žmonės, bendrovės nariai, išstojantys turėtų nevaržomą teisę, tartum gražiai pasakyta, o paskui - "atsiimti savo įneštą turtą, nepažeidžiant žemės ūkio bendrovės narių interesų". Jeigu taip lieka, tai čia yra demagogija, nes kas nustatys, ar pažeidžia, ar nepažeidžia? Visuotinis kolūkio susirinkimas? Tai žmogus niekad neišeis, nepažeisdamas kieno nors interesų! Tai yra ta pati kilpa, kuri buvo. Jokiu būdu šitaip negalima formuluoti paskutinės eilutės. Galbūt po žodžių "proporcingą dalį" reikia dėti tašką. Ir siūlau praleisti žodžius "nuo laiko iki pajininkų teises". Ir:

Lietuvos Respublikos Seimas siūlo nutarimą"

ir t.t., kaip pasakyta. Ir šitas "nepažeidimas narių interesų" yra klasta.

PIRMININKAS. Kolega Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Dėl vedimo tvarkos.

M.PRONCKUS. Aš noriu atsakyti iš karto gerbiamajam V.Landsbergiui. Pirmiausia šita rezoliucija yra pateikta, suderinus visų pusių mintis. Kai mes buvome susirinkę, maždaug, va, šitokius žodžius sudėstėm, ir visi lyg ir neprieštaravo. Tai viena noriu pasakyti. Toliau, kada čia gerbiamasis ponas V.Landsbergis aiškino, kad visas Vyriausybės nutarimas lyg ir bandomas koreguoti. Tai aš galiu pasakyti tiktai tiek, kad, mano supratimu ir giliu įsitikinimu, šitoks Vyriausybės nutarimas niekam nebuvo reikalingas. Jeigu Vyriausybė, priėmusi įstatymą, būtų įteisinusi (apie tai mes vakar labai plačiai kalbėjome), būtų įteisinusi kiekvienam savininkui žemės ūkio bendrovės nuosavybę...0 iš ko ji susideda? Iš pastatų dalies, iš gyvulių dalies, iš technikos dalies, iš apyvartinių fondų dalies. Ir jeigu būtų kiekvienam žemės ūkio bendrovės nariui šitoks dokumentas išduotas ir įrašytas, tai bet kokie Vyriausybės dokumentai nebūtų reikalingi: O čia kaip tik tas Vyriausybės dokumentas įnešė didžiulę painiavą, nes nebuvo padaryta tas, kas buvo reikalinga padaryti.

PIRMININKAS. Kolega Baležentis. Gerbiamasis Landsbergi, dabar Baležentis kalba! A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad ta redakcija yra iš tiesų ne visai logiška. Štai, žiūrėkit, pirmas sakinys: "Nutarimas Nr.759 pažeidžia žemės ūkio bendrovių pajininkų teises". Pajininkai yra .tiek išeinantys, tiek pasiliekantys. Tuo momentu jie visi yra pajininkai. Dėl to kaip tik ginamos šitos teisės, negalima sakyti, kad pažeidžiamos. Toliau žiūrėkim štai ir pabaigoj. Turi teisę atsiimti įneštą turtą. Kodėl tik įneštą? Yra ir sukurto turto dalis, kodėl ją reikia palikti arba padovanoti kam nors? Arba jo proporcingą dalį. Aš jau kartojuosi, bet dar kartą sakau, kad tai yra visiškai neaišku, kam proporcinga? Yra visiškai neaišku, kur ta dalis orientuota.

Nepažeidžiant žemės ūkio bendrovės narių interesų." Interesai visada bus susiję, todėl nelengva nustatyti tą ribą, ar pažeidžia, ar nepažeidžia. Aišku, jeigu kažkokią dalį paima, tai visada galima tvirtinti, kad nukenčia interesai. Dėl to aš siūlyčiau štai ką. Jeigu jau priimti tokią rezoliuciją, tai ji galėtų būti maždaug tokia: "Lietuvos Respublikos Seimas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.759 yra taisytinas, ir mano, kad šį klausimą turėtų išspręsti Lietuvos Respublikos Vyriausybė". Priešingu atveju mes kišamės į Vyriausybės veiklos sferą ir praktiškai reiškiame jai nepasitikėjimą, redaguodami jos nutarimus.

M.PRONCKUS. Aš atsakysiu iš karto. Aš priminsiu, kad gerbiamasis Baležentis dalyvavo šitoj mūsų komisijoje. Kada mes kalbėjome apie pirmojo sakinio dalį ir kai galvojome, ką pakeisti, atsisakant mūsų nesutarimų dėl Konstitucijos, mes rinkome, ką čia įrašyti - ar įstatymą, kad pažeistas Žemės ūkio bendrovių įstatymas. Mes galėjome taip įrašyti. Ir mes paskui sutarėme, kad yra pažeisti žemės ūkio bendrovės narių interesai ir tada lyg ir buvo susitarta. O dabar čia, pasirodo, vėl šnekama, kad tai neteisingai buvo padaryta.

PIRMININKAS. Kolega Genzelis.

B.GENZELIS. Aš norėčiau pasakyti dėl vedimo tvarkos. Man nesuprantamas pirmininkaujančiojo elgesys. Kodėl, kai gerbiamasis Seimo narys V.Landsbergis naudoja neparlamentinius išsireiškimus, kaip, sakysime, demagogija ir kt., o jūs kažkodėl į tai nereaguojat.

PIRMININKAS. Aš labai kantrus žmogus.

S.PEČELIŪNAS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom. S. Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mes buvome iš ryto sutarę, kai mes svarstome šį klausimą, vyksta transliacija. Klausimas tęsiamas, transliacija ne. Ir replikos teise aš norėčiau pasakyti gerbiamajam pranešėjui, kad redakcinė komisija sudaryta ne mintims derinti, o suderinti tekstus. Su redaguoti konkretų tekstą, kuris priimtinas visiems. Aš, kaip supratau, jūs derinot mintis, o tekstą parašėt pats.

PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji kolegos, kadangi praėjo numatytos 5 min., šito klausimo svarstymo pertrauka skelbiama dabar.

Kviečiu į tribūną Justiną Karosą. Dar paprašyčiau gerbiamąjį Pronckų dar sykį pabandyti derinti tekstą. Suderinti galutinai. Bet, matyt, jeigu nepavyks suderinti, .teks balsuoti, ką padarysi. Tokios parlamentinės taisyklės. Prašome, gerbiamasis Karosai. '

BALSAS IŠ SALĖS. Tamsta, dėl procedūros gal galima būtų?

PIRMININKAS.Prašom!

BALSAS IŠ SALĖS. Lenkų frakcijos vardu aš prašau dabar 5 minučių pertraukos.

Seimo rezoliucijos "Dėl atsiskaitymų tvarkos sureguliavimo tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų ir šios produkcijos perdirbėjų" projektas(92.12.03)

1sesija 8p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Prezidento. Ačiū. Tada prašau gerbiamąjį Pronckų dėl antros rezoliucijos. Aš turiu rankose, iškart noriu pasakyti kur parašyta "suderintas projektas". Todėl kreipiuosi į gerbiamąjį Pronckų: ar iš tikrųjų tai yra suderintas projektas dėl atsiskaitymų sureguliavimo tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų ir šios produkcijos perdirbėjų?

M.PRONCKUS. Tie žmonės, kurie dalyvavo mūsų komisijoje su tokiu projektu sutiko. Mes kvietėme visus, kurie norėjo dalyvauti. Dalyvavo iš mūsų frakcijos, taip pat gerbiamasis Antanavičius, irjie sutiko su tokiu projektu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, esantys prie šoninių mikrofonų. Aš į jus kreipiuosi: ar sutinkate iš tikro su šituo tekstu? Ar galime dėl jo balsuoti? Aš jį perskaitysiu dar sykį, kad visiems būtų aišku.

"Nustatyti, kad žemės ūkio produkciją perdirbančios įmonės atsiskaito su šios produkcijos gamintojais per 10 dienų. Už kiekvieną pavėluotą dieną mokama 0,4 % delspinigių."

Gerbiamoji Kunevičiene, prašom.

E.KUNEVIČIENĖ. Negalima sutikti todėl kad pažeisime kaip tik žemdirbių interesus. Nes jeigu šitą priimsime, tada atrodys, kad atsiskaitymai galioja tik nuo šio įstatymo arba nutarimo priėmimo. O žemdirbiams skolingi jau už 3, už 4, o kai kur ir už 6 mėnesius. Todėl Įstatyme ar nutarime turi būti įrašyta, kad, pavyzdžiui, per 10 dienų turi būti likviduotas įsiskolinimas ir už visą laikotarpį užmokėti delspinigiai. O dėl delspinigių sumokėjimo buvo priimtas Vyriausybės nutarimas birželio mėn. Todėl čia tik reikia pavesti Vyriausybei užtikrinti, kad per 10 dienų būtų likviduoti įsiskolinimai ir priskaičiuoti delspinigiai.

M.PRONCKUS. Aš atsakysiu į tą klausimą. Jeigu mes galime priimti nutarimus atgaline data, tai aš visiškai pritariu tai minčiai. Toks Vyriausybės nutarimas iš tikrųjų buvo priimtas, Nr.310. Mes šiandien specialiai susisiekėme su Finansų ministerija, mums finansų ministro pavaduotojas ir kiti valdininkai paaiškino, kad šitas nutarimas visiškai neveikia, niekas jo nepaiso, niekas jo nevykdo, jis yra tiktai popieriaus lapas. Žodžiu, čia yra Seimo nutarimas.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Pronckau, deputatė Z.Šličytė, prašom:

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau atkreipiau dėmesį, kad toks nutarimas prieštarauja galiojančiam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso skirsniui, kuris reguliuoja pirkimo-pardavimo santykius ir pablogina žemdirbių padėtį. Todėl toks nutarimas yra neįstatymiškas, ir mes negalime jo priimti. Nutarimais mes negalime pakeisti Civilinio kodekso, galiojančio mūsų įstatymo! Todėl iš esmės yra ydingas šitas pasiūlymas, ir aš prašau nutraukti to klausimo svarstymą. Reikia kreiptis į Juridinį skyrių, jeigu yra toks noras, kad atitinkamai suredaguotų tą pasiūlymą kaip įstatymą. Ir Civiliniame kodekse taip pat padarytų tam tikrus pateikimus.

M.PRONCKUS. Labai malonu girdėti teisininkų pasiūlymus, tačiau reali padėtis yra tokia...

PIRMININKAS. Prašome nereplikuoti iš vietos, gerbiamieji .kolegos! Atrodo, jau susitarėme ir vėl viskas iš naujo: "užkliuvom už varčios ir iš pradžios". Prašome, gerbiamasis Pronckau!

M.PRONCKUS. Labai malonu girdėti tokius pasiūlymus, tačiau man neaišku, kodėl veikiant visiems įstatymams, kaip čia kalbėjo gerbiamoji teisininkė, susidarė tokia padėtis, kad 8 mlrd. talonų įsiskolinimas yra ir kad niekas niekur neranda teisybės. Tai galų gale kur čia yra pakastas šuo? Na, atsiprašau už tą pareiškimą. Niekas su niekuo neatsiskaito ir niekas niekam nepaklūsta! Šitas nutarimas tai ne pati geriausia išeitis, bet jis yra išėjimas iš bėdos, kuri susidarė dabar Lietuvoje: Lietuvos žemdirbiai nebegali nusipirkti degalų dirvoms suarti, negali mokėti atlyginimų savo žmonėms, negali normalių dalykų daryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Žiemelis. Prašom!

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš sutinku: būtina padaryti ir kuo greičiau padaryti. Aš irgi įtikinau savo rinkėjus, kad tai kuo greičiau reikia padaryti, bet jie kenčia dėl neatsiskaitymo laiku. Tačiau vėlgi aš jums jau sakiau, jūs manęs negirdėjote praeitą kartą. Dirbkime kiekvienas savo darbą! Paskyrėme Vyriausybę ir pareikalaukime iš jos, kad jinai vykdytų jai pavestą darbą. Vėl Seimas dirba ne savo darbą, o būtent Vyriausybės darbą. Įpareigokime Vyriausybę, kad jinai tai vykdytų.

Jiems pavaldūs mėsos kombinatai, kitos perdirbimo įmonės. Ar dargi neaišku? Ir tai bus žymiai greičiau. O jeigu Vyriausybė nevykdys mūsų pavedimų, keiskime ją!

M.PRONCKUS. Gerbiamasis Žiemeli.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamas Žiemeli, aš čia jau pasakysiu už gerbiamą Pronckų. Vyriausybei pavedimų mes negalime duoti. Man labai gaila, bet jau nebegalime duoti. Kolega Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau vis dėlto, kad mes ir dabar, ir ateityje laikytumės kokios nors tvarkos. Ir jeigu jau buvo sudaryta frakcijų deleguota derinimo komisija, tai po to turėtų būt pristatomas tekstas. Frakcijos pasisako ar jos priima, ar ne. O nereikėtų, kad tos pačios frakcijos atstovai papildomai uždavinėtų klausimus ir diskutuotų. Todėl atrodo, kad jūs savo atstovais nepasitikit, irjie negali išsakyti savo nuomonės. Taip mes nė vieno klausimo niekuomet nepabaigsime!

PIRMININKAS. Gerai, po kolegų Baleženčio ir Vagnoriaus pasisakymų aš priimsiu sprendimą. Prašau, kolega Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, mes norime kartu su jumis padėti žemdirbiams ir mes norime priimti tai, kas čia yra pasakyta. Bet tą mes turime padaryti teisiškai korektiškai. Dabar gi mes siūlome nustatyti, kad žemės ūkio produkciją perdirbančios įmonės atsiskaitytų su produkcijos gamintojais per 10 dienų. Tai iš tiesų čia jau gerbiamoji Z.Sličytė aiškino, kad turi tuo pačiu momentu, pirkimo momentu atsiskaityti. Kodėl gi mes norime nukelti tą dešimčiai dienų? Jeigu mes norime patobulinti šitą pasakymą, tai galime pridėti "arba kitu" tarpusavio pagal sutartį nustatytu terminu . Mes nebloginkim tos padėties! Turi būti atsiskaityta tą pačią dieną. Be to, mes sakom, kad reikia nustatyti. Taigi jau nustatyta. Šnekama tik apie tai, kad reikia vykdyti. O (...) paveskim bankui arba dar kam nors. Štai apie ką diskutuojama. Padarykim tai teisiškai, korektiškai.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis Baleženti, atsiskaityt tą pačią dieną priėmus tokį nutarimą yra visiškai nerealu. Jokia perdirbimo įmonė nebus pajėgi tą padaryti. Pagal galiojančią tvarką, pavyzdžiui, pieninės, kada turėjo pinigų dar tais laikais, atsiskaitydavo maždaug kas 10 dienų. Tai mes, atsižvelgdami ir į tam tikras perdirbančių įmonių sąlygas,tas 10 dienų ir įrašom į tą nutarimą. O dėl kontrolės - čia esmė, mano supratimu, yra ne tai. Esmė yra ta, kad žemdirbiai, sudarydami sutartis, galėtų įrašyti sutartyse tuos punktus, kurių supirkėjai negalėtų išbraukti. Esmė ta, kad teismai galėtų priimti šitas jų pretenzijas ir taip pat priimti tam tikrus nutarimus. Štai čia yra esmė.

PIRMININKAS. Ir kolega Gediminas Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad mes nevisiškai gerai vienas kitą suprantame. Jūs pasakėt, kad priimtas Vyriausybės nutarimas, bet jis nevykdomas, neveikia. Jūs manot, kad priėmus šitą nutarimą įvyks stebuklas ir pradės kas nors veikti. Priėmus šitą nutarimą bus visiška neveikla, kadangi niekas nežinos, ką veikti: ar vykdyti Vyriausybės nutarimą, kuris atitinka visas teisės normas ir Civilinį kodeksą, ar vykdyti šitą nutarimą, kuris blogina žemdirbių padėtį. Mes esam suinteresuoti laiku užmokėti žemdirbiams už jų produkciją; manau, mums nereikėtų apie tai kalbėti. Dar ankstesnė Vyriausybė jau pavasarį buvo priėmusi nutarimus, kuriais nustatė tvarką, kaip turi būti nedelsiant užmokama žemdirbiams. Ir jeigu jūs norite iš esmės padėti spręsti šitą problemą, tai jūs visiškai ne taip darote. Pirmiausia mes turime sutvarkyti Lietuvos banke susidariusius tarpusavio įsiskolinimus ir tik po šito reikalai pajudės. Šiuo atveju jeigu mes norime, kad mūsų Vyriausybė padarytų biudžeto ar kitokių centralizuotų lėšų sąskaita ne eilinį sprendimą, nedelsdama pagelbėtų. žemdirbiams, tai taip ir rašykim. Priimkim įstatymą, kaip minėjo gerbiamoji E.Kunevičienė, kur 1 punktu būtų nustatyta, kad žemdirbiams Vyriausybė turi likviduoti įsiskolinimus per 10 dienų nuo šios dienos. Toliau galima įrašyti, kad ,pavyzdžiui, jeigu pradelsiama daugiau negu mėnuo, nustatomi delspinigiai, du kartus didesni, negu nustatė Vyriausybė. Galima įrašyti 3 punktą, kad tokios pat taisyklės taikomos ir privatiems asmenims, pardavusiems gyvulius į mėsos kombinatą. Va tada bus kas papildo ir sugriežtina. Bet jeigu mes priimsime jūsų siūlomą nutarimą, tai aš jums galiu garantuoti, kad žemdirbiams visiškai nebemokės už produkciją.

M.PRONCKUS. Aš gerbiamajam G.Vagnoriui noriu atsakyti. Mes turbūt iš tikrųjų nelabai susikalbam vienas su kitu. Jūs į šituos dalykus norite įmaišyti dar ir Vyriausybę, o to visiškai nereikia, man atrodo. Mes manom, kad čia nustatyti santykiai tarp gamintojų ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjų. Ir čia nei Vyriausybei, (...) nei bankui tuos dalykus. Tai štai mes dėl šito , matyt, ir nesusikalbam.

PIRMININKAS. Gerai, kaip žadėjau...

BALSAS IŠ SALĖS. Dėl darbo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Minutėlę! Pasakiau, kad po kolegos G.Vagnoriaus kalbos pasisakysiu aš. Taigi priimu sprendimą, kadangi vėl iškyla neaiškumų ir lyg jau suderintas projektas (ir parašyta, kad suderintas projektas), o tuo tarpu pasirodo, kad ne iki galo suderintas.Taigi darau pertrauką nagrinėjant šitą klausimą, kad klausimas būtų gal šiek tiek daugiau suderintas, ir tada po pertraukos (tiesa, dar ne pertraukos laikas) balsuosim.

Dabar dėl darbo tvarkos kolega S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Taip; ačiū, kad jūs jau pasakėt dalį to, ką aš norėjau pasakyti. Bet kad būtų labai aišku, kas su kuo derina. Pasakyta, kad suderintas projektas, bet kaip aš supratau iš to projekto ir iš to, kas čia dabar vyko, tai ponas Mykolas Pronckus suderino su ponu Mykolu Pronckum, ne su Juridiniu skyrium, nepasikonsultavo, . kaip juridiškai įforminti visa tai, kad . neprieštarautų galiojantiems įstatymams. Būkim malonūs, nedarykim šito ateity.

PIRMININKAS. Aš sutinku su kolega. Aš nežinau, kas toje derinimo grupėje buvo. Manau, kad galėtų būti kolegų iš visų frakcijų. Manau, kad būtų galima, jeigu dar nebuvo pakankamai derintasi su Juridiniu skyriumi, ir su Juridiniu skyriumi pakalbėti, ir dar šiandien mes galėtumėm turėti aiškesnį ir labiau suderintą tekstą.

Kolega V.Žiemelis. Dar kolega A.Rudys ir viskas.

V.ŽIEMELIS. Čia aš noriu pasakyti repliką gerbiamajam posėdžio pirmininkui.

PIRMININKAS. Prašau.

V.ŽIEMELIS.. Norėčiau perskaityti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 9 punktą. Tai yra Seimo kompetencija, prižiūri Vyriausybės veiklą. Vadinasi, kartu duoda nurodymus, kad būtų vykdomi įstatymai ir kiti priimti aktai. Ir kad laikytųsi įstatymo. Ir nekomentuokit kitaip, taip ir,turi būti.

PIRMININKAS. Man malonu, kad čia pateikiama šita platesnė traktuotė. Aš, kaip buvęs Aukščiausiosios Tarybos deputatas, iš . tikro norėčiau toliau vadovauti Vyriausybei, bet pagal šitą Konstituciją šansų nėra. Interpeliacijas teikti, paklausimus - prašom. Va čia ir yra prižiūrėjimas. Nepasitikėjimą reikšti prašom. Bet ne duoti pavedimus, kaip mes pustrečių metų darėme. Tai prašom čia šitos interpretacijos laikytis. Jeigu Konstitucinis teismas išaiškins kitaip, tada prašau.

Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Aš norėjau pasiteirauti gerbiamojo Seimo Pirmininko dėl jo paties sveikatos.

PIRMININKAS. Mes gal'im dirbti, iki priimsim reikiamus sprendimus.

A.RUDYS. Aš matau. Jeigu šito nereiktų, tai tada darbas būtų organizuotas šiek tiek kitaip. Frakcijos yra organizacinės struktūros. Vienas iš frakcijos eina, pasako frakcijos nuomonę apie dokumentą. Jeigu nepavyksta derinimo grupėje suderinti teksto, tai pateikiami alternatyviniai variantai. Yra Reglamentas. Aš labai kviesčiau poną Pirmininką vis dėlto laikytis Reglamento. Priešingu atveju mes dirbsime ir penktadienį, ir šeštadienį, ir sekmadienį, ir pirmadienį - galbūt dar visą savaitę. '

PIRMININKAS. Yra toks šansas dirbti iki Kalėdų be laisvadienių.

Taigi dar sykį kviečiu į tribūną Justiną Karosą. .

BALSAS IŠ SALĖS. Galima klausimą, kol ateis?

PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis Jarmolenka, iki ateis į tribūną kitas kolega.

V.JARMOLENKA. Aš taip suprantu, kad ponas M.Pronckus galėtų parašyti interpeliaciją.

PIRMININKAS. Prašom jį patį paklausti.

V.JARMOLENKA. Aš noriu suprasti tą jūsų komentarą.

PIRMININKAS. Jeigu jisai nori, jisai gali rašyti, be abejo, kaip ir gerbiamasis V.Jarmolenka.

Prašom, gerbiamasis Karosai.

BALSAS IŠ SALĖS. Tai aš laukiu.

# $ Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo" projektas (tęsinys)(92.12.03)

1sesija 8p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Tai dabar prašau. Gerbiamasis P:Papovas savo pasakė, dabar Andrius Kubilius. Prašom. Klausimai dėl Prezidento rinkimų datos.

A.KUBILIUS. Aš noriu savo žodį perduoti opozicijos lyderiui Vytautui Landsbergiui.

PIRMININKAS. Prašom, jūsų teisė. Vytautas Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Mes svarstėme klausimą išsamiai ir kompleksiškai: ir įstatymo parengimą, ir Prezidento rinkimų bei tų rinkimų paskelbimo datas. Atrodė, kad mes priėjom prie tam tikros bendros išvados ir ji atsispindėjo iš dalies pateiktame pirmame jūsų projekte. Būtent, kad reiktų siekti susitarimo ir paskirti rinkimų datą atsižvelgiant į tai, kas yra numatyta Konstitucijoje ir įstatyme dėl Konstitucijos įsigaliojimo, kaip yra nurodyta jūsų pirmame projekte. Po to atsirado antras projektas, kur yra visiškai kita pozicija, jūsų paties.

Ar tai jūsų paties tokia dvilypė pozicija, ar jūs atstovaujate pasikeitusiai pozicijai? Ar antrasis projektas yra partijos nutarimas, prie

kurio tereiktų prirašyti, kad už šitą balsavo 82? Vadinasi, sprendimas jau padarytas.

Man atrodo, kad geriau būtų, visapusiškai geriau būtų grįžti prie pirmojo projekto, tad aš siūlau jums tą antrąjį atsiimti. Ir kad mes tikrai galėtumėm tartis dėl galimybių parengti rinkimų projektą ne vienapusiškai primestą ir ne iki gruodžio 7 dienos. Ir su realiom datom,

kad eitume be forsavimo ir be prievartos į tą labai svarbų aktą.

J.KAROSAS. Aš turiu prisipažinti, gerbiamasis Landsbergi, kad taip, tokiam pasiūlymui turėjo tam tikros įtakos ligšiolinis tų dalykų darymas, kadangi mes turim, kaip sakytų gerbiamoji K.Prunskienė, tam tikrą įdirbį. Būtent šitaip dirbant, kai, sakykim, buvo paskelbta plebiscito data - sausio 15, o jis įvyko vasario 9 d. Vadinasi, tokių dalykų mes turim, tai viena.

Antras dalykas, mes šiandien operuodami šitos 31 dienos data... Aš pasakiau vieną argumentą, dar pasakiau kitą - apie techninę to reikalo pusę. Šiandien mes, atrodo, dėl to negalėtume ginčytis, turim neseniai įvykusių Seimo rinkimų išbandytą mašiną, visą techninę to reikalo pusę. Tai gerokai lengvina mūsų situaciją, palyginti su prieš tai buvusiom situacijom, kadangi yra tam tikras patyrimas. Aš kalbėjau su gerbiamuoju V.Litvinu, su komisijos nariais, jie tos datos nelaiko nerealia. O aš manau, kad jūs sutiksite su tuo argumentu, kad datos nukėlimas mūsų Konstitucijos veikimą pakankamai sunkina arba daro neįmanomą. Šiandien aš matau ir vakar matėm - mes neturime Konstitucinio teismo, mes neturim daug dalykų, kurie gerokai palengvintų visų mūsų darbą. Tais argumentais operuojant ir buvo mąstoma apie šitos datos siūlymą. Kitų argumentų, žinoma, pasakyti negaliu. Kad jūs kalbat apie partijos nutarimus, tai reikėtų, matyt, tarp partijų tartis, tai su Seimo nariais neturi ryšio. .

PIRMININKAS. Kęstutis Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Pirmiausia aš norėčiau pasakyti dėl vedimo tvarkos. Kelintą kartą pateikiami nutarimų projektai vadinami partijos nutarimais ir pan. Manau, kad tai yra užgaulu, ir siūlau precedentą perduoti nagrinėti Etikos komisijai, kuri greitu metu susikurs.

Dabar klausimas gerbiamajam J.Karosui. Prezidento rinkimus jūs siejate su ūkinės ir politinės situacijos stabilizavimu. Tai bene rimčiausias motyvas ir argumentas. Tačiau ar jūs ncmatote galimybčs dar paankstinti rinkimų datą, tarkim, dviem savaitėmis, tuo labiau kad jūs pats pasakėte, jog plebiscitą buvo įmanoma surengti per daug trumpesnį laiką?

J.KAROSAS. Manau, mane kolegos teisingai suprato, kad tas variantas čia nėra idealus.

Čia yra, vadinkim taip, bėdos variantas, kadangi yra priežastys, kurios skatina tai daryti, dėl to paankstinimo čia jau taip. Tas nereikalauja pratęsimo. Tokią teisę mes turime, kaip gerai žinote, pagal Konstitucijos įstatymą. Bet aš manau, kad tai būtų jau dalyko sukimas truputį į kitą pusę.

PIRMININKAS. Kolega Albinas Albertynas. Tada kolega A.Sakalas.

A.ALBERTYNAS. Gerbiamieji kolegos, nieko nėra blogiau kaip visą laiką laikinas, laikinas, laikinas. Prezidentas laikinas, Ministras Pirmininkas laikinas. Aš visą laiką buvau prieš Prezidentą. Bet mane Sąjūdis auklėjo, auklėjo ir taip išauklėjo pavasarį, kad aš dabar kuo greičiau noriu to Prezidento, kad pasibaigtų tas laukimas, tas laikinumas. Taigi aš pritariu pavasarinei agitacijai. Žinoma, man per vėlai "daėjo",. bet dabar "daėjo" tas Sąjūdžio agitavimas, ir aš esu už Prezidentą kuo greičiau už tai, kad kuo greičiau būtų nubrauktos tos trys raidės "l. e. p." (laikinai einantis pareigas). Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega Aloyzas Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Aš norėčiau šiuo klausimu pasakyti Socialdemokratų frakcijos nuomonę. Pradėsiu nuo to, kad blogi dalykai (aš turiu galvoje prezidentinio referendumo pavyzdį) neturėtų būti mums pavyzdžiu. Manau, kad didelis skubėjimas taip pat nieko gero negali duoti, kaip ir didelis. atidėliojimas. Todėl mes siūlytume šiuos rinkimus rengti vasario pabaigoje. Nesiūlyčiau kelti į kovo mėnesį, nes

prasideda sėjos darbai ir visi kiti dalykai, kuriuos mes gerai žinome. Bet nesiūlau rengti ir sausio mėnesį, nes mes vis dėlto dar turėtume pasitikslinti tą Rinkimų įstatymą, ir nebūtų tokios skubos, tokio nereikalingo bėgimo. Manau, kad vasario mėnesio antra pusė būtų tinkamas kompromisas bent jau jums, gerbiamasis Karosai. Todėl siūlyčiau, jeigu šiandieną jūs dar nesate apsisprendęs, tai padaryti per kitą posėdį arba bent po pertraukos, o dar geriau per kitą posėdį fiksuoti galutinę rinkimų datą. Ačiū. '

PIRMININKAS. Petras Giniotas.

P.GINIOTAS. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, dėl rinkimų datos nuspręsit jūs, kada jie bus. Tačiau aš norėjau paklausti, ar prieš pasirinkdami datą jūs realiai apskaičiavote, kiek laiko reikės suformuoti Vyriausiajai rinkimų komisijai, kiek laiko reikės suformuoti miestų ir rajonų rinkimų komisijoms, kiek laiko reikės suformuoti apylinkių komisijoms, kiek laiko reikės iškelti, surinkti parašus 20 tūkst. kandidatams, kiek laiko reikės rinkimų kampanijai ir t.t., ir t.t.? Jeigu jūs visa šita apskaičiavote ir manote, kad viskas yra normalu, tai prašau skelbti kad ir rytoj.

J.KAROSAS. Gerbiamasis Giniotai, mes apie tai kalbėjom. Tai nelengva , bet įmanoma.

PIRMININKAS. Algirdas Kunčinas.

A.KUNČINAS. Gerbiamieji kolegos, mane

mūsų Seime stebina, sakyčiau, tokia veidrodinė logika. Anksčiau buvo naudojami vieni argumentai, kad kuo greičiau.būtų įvesta Prezidento institucija, ir daugeliu kitų klausimų. Dabar staiga ta nuomonė pasikeičia ir naudojami priešingi argumentai. Manyčiau, kad tai tikrai veidrodinė logika. Aš priminčiau, kad šiuo klausimu turbūt viena pagrindinių mūsų priedermių yra kiek galima tiksliau laikytis Konstitucijos, jeigu įmanoma, stengtis elgtis jos nepažeidinėjant. Dėl to aš noriu priminti, kad Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskelbti Prezidento rinkimų datą ne vėlesnę kaip dviejų mėnesių. Jeigu būtų kokių ypatingų įvykių, bet niekas tokių ypatingų įvykių neminėjo... Aš manyčiau, kad mes privalome laikytis Konstitucijos, apie ką mes visi daug kartų labai gražiai kalbėjome.

PIRMININKAS. Kolega Egidijus Jarašiūnas.

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau aš norėčiau paklausti, ne tiek išdėstyti savo poziciją. Kaip jūs manote, kokiu keliu turėtume eiti? Ar mums reikalingas pilnavertis Prezidento rinkimų įstatymas ir ar mums reikalinga pilnavertė rinkimų kampanija? Ir jeigu tokia reikalinga, koks jūsų požiūris, sakyčiau, į tokį gana racionalų ir kompromisinį Socialdemokratų frakcijos siūlymą?

J.KAROSAS. Taip, aš tiktai noriu pasakyti,

kad sąvoka "pilnavertė, nepilnavertė" yra pakankamai slidi sąvoka. Taip, čia yra požiūrio reikalas. Bet aš viena suprantu, kad šitas variantas, kuris siūlomas ne ekstremaliom mūsų gyvenimo sąlygom, būtų kritikuotinas. Bet aš pabrėžiau tą momentą, dėl ko tai reikalinga. Dėl to į tą klausimą lyg ir atsakyta. O tai, ką siūlo gerbiamasis A.Sakalas, žinoma, kaip ir daugelis dalykų yra svarstytina.

PIRMININKAS. Kolega V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Labai ačiū. Laikas yra negailestingas daiktas.

J.KAROSAS. Aš išeinu.

PIRMININKAS. Prašom būti tribūnoje...

V.JARMOLENKA. Aš nieko nesakau, aš filosofuoju. Aš tiktai noriu pasakyti, kad mes jau trupučiuką paskubėjome iškart priimdami nutarimą dėl laikinai einančio Prezidento pareigas ir dabar turim laikinai einantį Seimo Pirmininko pareigas, kuris labai vargsta. Aš nereglamentiškai kalbu, aš kalbu, kaip kalba ponas Albertynas. Ir dėl to norėčiau, kad mes dar prisimintume, jog tas laikas yra ne tiktai pertraukos laikas.

PIRMININKAS. Tai aš galiu tada pasakyti kad mes pradėjome 15.15, ir prašom skaičiuoti kada baigiasi posėdis, - po pusantros valandos. Taip pat norėčiau kolegai V.Jarmolenkai priminti, kad kolega A.Albertynas yra naujas Seimo narys, o kolega V.Jarmolenka, jeigu aš neklystu, pustrečių metų jau dirbo parlamente.

Linas Linkevičius.

L.A.LINKEVIČIUS. Aš norėčiau paprašyti ir pasiūlyti, kad būtų laikomasi Konstitucijos ne kiek galima, kaip čia minėjo mano kolega A.Kunčinas, o besąlygiškai. Ir dar būtų labai gerai, kad jinai nebūtų kaitaliojama, kaip buvo daroma su Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu, kas gal ir buvo kiek suprantama - tai vis dėlto buvo laikinas įstatymas. Kaip sako Konstitucijos,

88 straipsnis, taip ir turi būti. Ir šitos nuostatos matyt, reikia laikytis pritariant gerbiamajam V.Landsbergiui, ką jisai sakė apie Respublikos Seimo Laikinąjį Reglamentą, ir kad negali būti užšaldytas ar kiek sustabdytas Konstitucijos 60 straipsni s. Aš tą nuostatą irgi labai remčiau dėl galimybės deputatui dirbti dar kažkur kitur ir gauti atlyginimą. Ten irgi yra ta pati kalba apie Konstituciją, taip ir čia. Ir todėl sausio 31 yra tokia korektiška data, maksimaliai nustumta į vėlumą , tačiau dar tokia, kuri tenkintų minėtą Konstitucijos straipsnį. Todėl paremčiau sausio 31 datą.

PIRMININKAS. Kolega Vidmantas Žiemelis. Prašom, kolega.

Kolega Juozapas Katkus.

J.A.KATKUS. Jūs motyvavote tuo, kad galima sausio 31d. surengti rinkimus, kad jau yra mechanizmas, tuo tarpu Prezidento rinkimų mechanizme kaip tik viskas suvelta. Yra net atimama teisė tam tikram žmonių ratui iš viso nedalyvauti balsavime. Kai svarstysim šitą klausimą, aš išsakysiu motyvus. Todėl reikia pirmiausia būtinai sutvarkyti tą rinkimų įstatymą. Ten yra numatyta performuoti komisijas labai vienašališku pagrindu.

J.KAROSAS. Taip, mes dėl rinkimų įstatymo šiandien kalbėjome du kartus su kolegom, tai yra su ta grupe, kuri čia buvo sudaryta. Ir ten iškilo iš esmės keletas tokių klausimų, kuriuos tikrai reikia svarstyti. Aš

manau, kad ta problema yra išsprendžiama. Kitaip tariant, įstatymą sudaryti, kaip aš supratau, mes ypatingų problemų neturim. Yra tokie keli kertiniai dalykai, pirmiausia komisijų sudarymas. Iš esmės mes lyg ir kažkiek jau aptarėm dalyką, kaip reikės sudaryti Vyriausiąją rinkimų komisiją. Taip pat kalbėjome apie mus.tų ir rajonų komisijų sudarymą. Tie dalykai, man atrodo,yra įveikiami, tai nėra toks neįveikiamas daiktas, turint omeny, kad tas įstatymas yra pakankamai artimas buvusių rinkimų įstatymui, tai visai struktūrai ir tvarkai.

PIRMININKAS. Ir kolega Alvydas Baležentis. Prašau.

A.BALEŽENTIS. Aš turiu du klausimus. Pirmasis klausimas, kiek aš supratau, buvo aptartas frakcijų atstovų pasitarime, o antrasis jūsų pasiūlymas priimtas po to. Ar jūs nemanot, kad reikia vėl grįžti ir šitą pasiūlymą taip pat aptarti frakcijų pasitarime?

J.KAROSAS. Aš esu visiškai demokratiškai nusiteikęs žmogus ir manau, kad galima tartis ir frakcijose, kodėl ne.

PIRMININKAS. Gerai, gal tą reikia ir padaryti.

Ą.BALEŽENTIS. Tai jūs tą ir siūlote padaryti, taip?

J.KAROSAS. Aš sutinku, kad būtų taip daroma.

PIRMININKAS. Gerai. Aš paskui suformuluosiu. Dabar dar...

A.BALEŽENTIS. Ir antrasis klausimas...

PIRMININKAS. Jūs sakėt, kad du klausimus, o dabar jau trys.

A.BALEŽENTIS. Ne, dėl pirmojo susitarėm. Aš dar noriu paklausti jus, kai p žmogų. Gal jūs galėtumėt pasakyti, kas atsitiko per tas dvi valandas ir patraukt mus į savo pusę, kad mes taip pat pakeistume nuomonę.

J.KAROSAS. Bet aš čia kai ko nežinau. Kadangi aš nedalyvavau frakcijų pasitarime, tai nežinau, apie ką ten buvo kalbama. Į tą klausimą man sunkiau atsakyti, nes aš nebuvau tame pasitarime. Aš nežinau, ką jūs kalbėjote frakcijų pasitarime.

Mes tuo metu kalbėjome apie Prezidento rinkimų įstatymo projektą.

A.BALEŽENTIS. Žodžiu, liekam prie tos nuomonės, kad grįžtam į frakcijų pasitarimą. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Taigi dabar aš norėčiau suteikti žodį tik kolegai S.Malkevičiui ir tik kolegai S.Pečeliūnui, ir tada aš formuluosiu siūlymą. Jeigu jūs dar norit klausti, nors klausimai baigėsi 11 numeriu, t.y. kolega A.Baleženčiu. Tada aš prašyčiau kolegą Justiną

Karosą šiek tiek dar pabūti tribūnoj. Prašom, gerbiamasis S.Malkevičiau.

S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau primint, kad Seimo rinkimų įstatymas buvo priimtas liepos 9 dieną, o rinkimai įvyko, kaip jūs žinot, po trijų su puse mėnesio. Ir negalėtume mes pasakyti, kad tas laikas buvo neįtemptas, tai buvo gana sunkus periodas, ir nepaisant viso to, nebuvo reikiamai pasiruošta. O dabar mes galvojam, kad šie rinkimai - prezidento rinkimai yra paprastesni. Neturim dar nei rinkimų įstatymo, ir jau numatėm tik dviejų mėnesių laikotarpį. Tikrai mes nepasiruošim, gerai pagalvokim.

PIRMININKAS. Ir kolega S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš nenorėčiau klausti. Aš norėčiau pasakyti tik repliką ir norėčiau prašyti pono einančio Pirmininko pareigas tuo pačiu leisti ir opozicijos lyderiui pasakyti savo nuomonę, jeigu jis tą norės padaryti.

Dabar mano replika ponui J.Karosui. Jūs sakėt, kad yra struktūra, rinkimų komisija, kuri turi įdirbi ir visa kita. Pagal tą projektą, kurį pasiūlė Juridinis skyrius, kaip svarstytiną, tai tokios struktūros, kuri turi kažkokį įdirbį Lietuvoje, nebėra. Ir tie, kurie turi tą įdirbį, negalės ten dirbti. Taigi neklaidinkit mūsų ir Lietuvos. Reikia viską daryti iš naujo ir laiko tam reikia daug.

Kolega S.Malkevičius sakė, kad tada, kai buvo nuo įstatymo priėmimo iki rinkimų dar daug daug laiko - daugiau negu čia numatyta trys su puse mėnesio, ir žmonės tikrai buvo tie patys, kurie dirbo visą laiką tik rinkimų

klausimu jau turbūt trejus metus, ir tai jie turėjo problemų labai ir labai daug. Dabar visi žmonės: ir pirmininkai, ir pavaduotojai, ir komisijų nariai bus nauji, jeigu bus taip, kaip yra projekte. Aš abejoju, ar jie techniškai sugebės viską padaryti taip, kaip visi mes norėtume, o prestižas, aš manau, ir rinkimų įstatymo, ir rinkiminės kampanijos, ir pačių rinkimų šiuo klausimu yra be galo aukštas. Nepadarykime iš to tam tikro skubėjimo, vertimosi per galvą. Ačiū.

PIRMININKAS. Jeigu gerbiamasis Vytautas Landsbergis dar norėtų kalbėti, aš prašyčiau labai trumpai nuo šoninio mikrofono, nes laikas daryti pertrauką. Prašau. O po to kolega V.Andriukaitis. Prašom, gerbiamieji, nestokit prie mikrofonų - du ir viskas. Čia,du ir ten du. Prašom, gerbiamasis V.Landsbergi.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu pirmiausia replikos teise pakoreguot gerbiamąjį kolegą L.Linkevičių, kad tai, kas buvo pasiūlyta

pirmajame pono J.Karoso projekte, nėra siūlymas sustabdyti Konstituciją. Tai yra siūlymas pasinaudoti įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos 6 straipsniu, kuris numato, kad galima pratęsti tą dviejų mėnesių terminą, ir mes, jeigu turime racionalių motyvų, galime tą padaryti. Čia nėra nieko panašaus į Konstitucijos sustabdymą ir  nereikėtų taip argumentuoti.

Aš siūliau jau praėjusiame posėdyje naudotis ta galimybe, tam, kad būtų geriau pasiruošta pradedant nuo įstatymo parengimo. Ponas J.Karosas sakė, kad girdėjęs maždaug tokią interpretaciją, kad tas terminas galėtų būti pratęstas esant kokiam nors reikalui ar ekstremaliom aplinkybėm. Tokia aplinkybė yra ta, kad mes neturime rinkimų įstatymo. Mes turime pirminį projektą, kurį parengė aparato darbuotojai, kaip pats ponas J.Žilys pasakė pavaldūs, nesaugūs, pono Č.Juršėno užsakymu. Parengė projektą tam, kad, jį toliau paėmusi pagrindu, parengtų iš jo įstatymą tarpfrakcinė deputatų komisija arba tam specialiai sudaryta grupė. Tuo tarpu imamas tas juodraštis ir norima ji patvirtinti kaip parengtą ir apgalvotą įstatymą. Jame yra daug tokių povandeninių akmenų, apie kuriuos mes kalbėjome.

Kalbėjome ir apie tai, kad jeigu visai rinkimų kampanijai vadovaus teisininkai, teisininkų korpusas, visą gyvenimą susijęs su kompartija ir, be abejo, įtakojamas jos iki šiol( mes tą jaučiame visoje Lietuvoje), tokiu būdu LKP, LDDP laikys savo rankose visą rinkimų eigą. Štai to reikėtų išvengti. Mes apie tai siauresniam rately kalbėjome, labai gerai suprasdami vieni kitus. Mes kalbėjome, kad reikia ieškoti pasitikėjimo atmosferos, pasitikėjimo atmosferos reikia siekti. Galima ją sugriauti, 82 balsais bet ką priimant, bet ar tikrai tą verta daryti? Matot, jeigu taip bus daroma, na, ką gi... Galų gale net ir tas įstatymo rengimas. Dabar per tris dienas parengti įstatymą iki galo - tai nerimtas dalykas. Tai juokingas terminas. Mes apie tai irgi kalbėjom, kiek maždaug reikėtų Galbūt net per gruodžio mėnesį nušlifuot, gerai parengti įstatymą, kad būtų rimtas požiūris į tai.

Tenka sieti šito nutarimo projektą su gruodžio 7 diena, kuri yra visiškai nereali ir,

nepriimtina. Aš nežinau, opozicija, matyt, svarstys, ar verta tada savo dalyvavimu pridengti taip vienašališkai parengtą ir mechaniškai priimamą įstatymą. Jeigu dirbsime, tai reikia dirbti turint laiko. O įstatyme yra ir tie dalykai, kurie abejotini, ir yra pasiūlymų, kuriuos reikia svarstyti.

Aš minėjau jums galimybę sudaryti rinkėjų

sąrašus jų pačių apsisprendimu, kai rinkėjai užsiregistruoja iš anksto. Tai daugelyje demokratinių šalių yra praktikuojama, kada

rinkėjai yra neatsitiktiniai, jie yra žinomi iš sąrašų,ir problemos nėra. Dabar nuolat yra visokių fiktyvių, nežinia kur esančių ar į du sąrašus įrašytų asmenų; tie rinkėjų sąrašai yra tikrinami ir tikrinami, bylos paskui teismuose ir t.t. Ar tikrai mums to reikia šiuo atveju? Mes

galėtume daug geriau ir korektiškiau pasiruošti, jeigu nebūtų šito forsavimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Pangonis dabar.

J.PANGONIS. Aš, žinoma, žaviuosi gerbiamojo V.Landsbergio mokėjimu kalbėti ir nieko nepasakyti iš esmės. Ir dar kartais net (...) Aišku, gerbiamasis V.Landsbergis sugebėjo, kada buvo ir Aukščiausioji Taryba, iš daugumos padaryti mažumą, ir dabar, matyt, sugebės iš mažumos daugumą sau padaryti.

Tačiau ne apie tai kalbėsiu. Vis dėlto prisiminkime, kaip Konstituciją, Pagrindinį Įstatymą, mes staiga forsavom. Ir dabar kalbėti, kad ,neįmanoma per trumpą laiką parengti Prezidento rinkimų įstatymą, tai yra tiesiog neetiška, sakyčiau. Be to, nematau čia jokio forsavimo - paskelbiam rinkimų datą, o jeigu nepaskelbsime dabar, už 4 mėnesių, tai galim tą įstatymą nukelt, nukelt ir paskui liks mėnuo tik jį priimt. Juk čia nuo mūsų darbo organizavimo viskas priklauso. Ir jeigu opozicija netrukdys dirbti, jeigu konstruktyviai dirbs, viską bus įmanoma padaryti. Todėl aš kreipiuosi į visus pradėkim konstruktyviai dirbti.

PIRMININKAS. Kolega Vytenis Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš, žinoma, tiesiog atsitiktinai buvau tokioj situacijoj, kad man tenka kalbėti po gerbiamojo savo kolegos, Seimo nario Vytauto Landsbergio. Ir kartu (čia man sufleruoja) po J.Pangonio, bet aš turbūt pirmiausia savo vardu atsiprašysiu aparato darbuotojų už jų nesaugumą ir panašiai. Tikrai, labai atsiprašau šitų žmonių, kompetentingų specialistų, kurie dirba nuoširdžiai. Aš tą darau savo vardu, žinoma, vietoj Vytauto Landsbergio. Taip pat atsiprašau ir visų kolegų Seimo narių, nes manau, kad ta kalba reikalautų platesnio komentaro ir atsiprašymo iš esmės.

Žinoma, labai gailiuosi, kad deputatui , V.Landsbergiui neteko pasitikrinti mandato mažoritarinėje rinkimų apygardoje. (Plojimai) Gal jis būtų tuomet įsitikinęs rinkimų apygardų sudėtimi, darbu, problemomis ir galėtų pasakyti, kieno gi rankose yra tas rinkimų aparatas. Tai čia tik tarp kitko.

Aš iš tikrųjų sutinku, jog reikėtų nedaryti tokio presingo svarstant šią problemą. Ir vis dėlto mūsų frakcija siūlo, kad įgalioti frakcijų atstovai dabar, per pertrauką, visi susėstų (mūsų frakcijos pozicija yra išsakyta - mes pasisakome už vasario mėn. datą), turbūt reikėtų susėsti įgaliotiems atstovams, turintiems pasitikėjimą, ir visi galėtų nutarti datą. Priminsiu, jog siūliau, priimant Prezidento rinkimų įstatymą, atsižvelgti į tai, kad reikėtų suderinti datą su paties įstatymo priėmimu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis - kolega J.Bernatonis. Aš buvau įspėjęs, kolega Milčiau... Prašau po pertraukos. Kolega J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Aš tik dėl vedimo tvarkos. Mes dirbam daugiau negu pusantros valandos, ir turėtų būti reglamentinė pertrauka.

PIRMININKAS. Taigi, prieš paskelbdamas pertrauką, aš noriu pasakyti du dalykus. Pertraukos metu parlamentinės ryšių su Vokietija grupės nariai kviečiami pasilikti salėje. Pertrauką siūlau padaryti 40 minučių, kad tarpfrakcinis pasitarimas turėtų laiko. Kolega J.Karosas kviečia į 308 kambarį tarpfrakcinio pasitarimo dalyvius. Pertrauka 40 minučių. Pertrauka

PIRMININKAS. Kviečiu į salę. Mielieji kolegos, kviečiu į salę. Skambutis eina kiaurai per visus rūmus. Tai aš darau kairės rankos didžiuoju pirštu. Taip, dėl posėdžio tuoj susitarsim. Kol kolegos susės, labai prašau, gerbiamieji kolegos, kurie esat salės centre, būkit malonūs užimti savo vietas, kol oficialiai pradėsime posėdį arba tęsim vakarinį posėdį, aš norėčiau štai ką pasakyti. Pirmiausia mes turėsime balsuoti dėl šito posėdžio pratęsimo. Toliau, mes turim iš principo susitarti, jeigu neprieštarausit, kaip toliau dirbsim. Rytoj, matyt, nesirinksim. Rinksimės normaliai, t.y. antradienį 10 valandą. Tuo tarpu pirmadienį 10 valandą turėtų įvykti tarpfrakcinis pasitarimas. Darbo grupės, ir ypač darbo grupė dėl Prezidento rinkimų įstatymo projekto pataisų derinimo, turi dirbti ir kitomis dienomis, išnaudodama teigiamą buvusios Aukščiausiosios Tarybos patyrimą, taip pat neatmesdama ir neigiamo patyrimo, bet tik modifikuodama. Taigi. Pirmasis mano siūlymas užsiregistruot. Prašom registruotis, gerbiamieji kolegos. Registravimas prasidėjo. Salėje - 117 deputatų. Jeigu balsų skaičiavimo komisija dar galėtų patikslinti, būtų visai gražu. Nors, kaip

sakė vienas mano pirmtakų, šitas skaičius labai gražiai koresponduoja su 118, t.y. skaičiumi, kuris buvo užfiksuotas 10 valandą ir 15 minučių. Kaip matot, mes pakankamai pastovūs. Jeigu balsų skaičiavimo komisija patikslins, tai tada bus galima aiškiai pasakyti, kiek iš tikrųjų mūsų salėje yra. Elektroninė mašina tokį skaičių duoda.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Mes suskaičiavom 104.

PIRMININKAS. Gerai. Dėl viso pikto galime ir sąrašą parodyti, bet tai ne tiek svarbu.

Aš šitai padarysiu, tiktai tada, jeigu sutiksit, aš paaiškinsiu, kiek turiu visokių pareiškimų, ir kas mums liko daryti. Išnaudosim tą laiką. Ar sutinkat su tuo? Rodau sąrašą. Atsiprašau, čia visai ne tas. Ne, ne, balsuot dar anksti, spėsit. Viskas tvarkoje, prašom žiūrėt. Tai dabar, kol sąrašas eis, jeigu kur fiksuosit, kad kažkas kažką ne taip paspaudė kaire ar dešine ranka, tada mes galėsime pasitikslint.

Yra keletas norinčių padaryti pareiškimus, žinoma, jeigu jie neatsisakys. Aš perskaitysiu pavardes, o po to sakykit, ar būtinai norit šiandieną daryti pareiškimus, ar galima juos atidėti rytdienai? LDDP frakcijos vardu pareiškimą padaryti norėjo kolega J.Veselka. Aš pirma perskaitau visus. Dėl Vokietijos parlamentinės grupės norėjo kalbėti gerbiamoji kolegė J.Šiaulienė. Ir apie iniciatyvinės grupės tarp Lietuvos Seimo ir Lenkijos Senato sukūrimą, t.y. bendradarbiavimą tarp Seimo ir Senato, norėjo pranešti kolega V.Plečkaitis. Ar būtina tai daryti šiandien? Visi sutinkat? Tie,

kurie čia esat paminėti? Gerai. Tai jau sutaupėm. Liko neišnagrinėta, iki galo neaptarta ir neužbaigta visa darbotvarkė. Mes vienaip ar kitaip debatavom, šiek tiek sprendėm 2, 3, 4, 5 klausimus ir, sakykim, 5a dėl aukcionų, ir pradėjom tą, sakyčiau, pagrindinį - 6. Kas mums liko? Tolesnis įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų" projekto nagrinėjimas, įstatymo "Dėl laikinojo reglamento" projekto pateikimo tęsinys, įstatymo "Dėl opozicijos Seime" projekto pateikimas,

nutarimo "Dėl komisijos KGB veiklai tirti" projekto pateikimas ir Seimo politinės Santarvės akto tolesnis nagrinėjimas. Primenu, kad mes nesutarėm, t.y. nepriėmėm nei vienos, nei antros rezoliucijos. Tiktai įvyko 4 punkto pateikimas, tai yra dėl Aukščiausiosios Tarybos deputatų ir Vyriausybės narių socialinių garantijų. Tiesa, suderinto projekto aš nemačiau. Buvo toks pavedimas. Galima sakyt, kad

tarpiniai sprendimai kai kuriais klausimais buvo priimti. Taigi siūlau, kad mes tęstume darbą

kokį pusvalandį arba ilgiau, kol išspręsime 6 ir 6 a punktus. Kas yra 6 jau sakiau, o 6a yra susijęs su tuo. Tai darbo grupei, kur turi derinti atitinkamo įstatymo projekto pataisas - termino nustatymas. Taigi 6 ir 6a punktai.

Galim truputėlį pasitart ir dėl antradienio darbotvarkės. Suprantama, kad ten automatiškai reikėtų perkelti visą šios dienos darbotvarkę, ir, matyt, nieko naujo neišgalvoti. Tai yra tas, kas buvo, kadangi mes nieko iki galo neišsprendėm. Jeigu, kolegos, norėtų ką nors pasakyti, galima nuo šoninio mikrofono, kol dar eina pavardės (dar tik 106 pavardė).

BALSAS IŠ SALĖS. Pirmininke, komisija dar įsikiša. Kada jau visi baigė vaikščioti ir susėdo, mes suskaičiavome 118.

PIRMININKAS. Nuostabu. 118 posėdžio pradžioj, 118 pabaigoj. Aukščiausiojoj Taryboje taip nebūdavo. Sutinku su šita pataisa, bet kad taip sutaptų tiek iš ryto, tiek vakare, vėlai vakare... Kolega V.Jarmolenka. Prašom.

V.JARMOLENKA. Aš paprašyčiau dar sykį paskaičiuoti, 10 žmonių "tuda siuda", tai atsiprašau.

PIRMININKAS. Prašom valstybine kalba.

V.JARMOLENKA. Valstybine - šen bei ten.

PIRMININKAS. Supratau, ačiū. Taigi,

gerbiamieji kolegos, mes iš tikro galėsime šitai padaryti. Dar kartą registruosimės elektronika. Tuo momentu mūsų kolegos skaičiuos, kadangi kai kurie, ypač buvę Aukščiausiosios Tarybos deputatai, kažkodėl vaikšto, lyg jie nežino šitų koridorių, vis nori pasitikrint, ar tais pačiais vaikšto, ar ne. Gerbiamasis Pangoni! Taigi 141, viskas. Jeigu kolegos mano, jog tikslinga, mes galim dar sykį pasitikslint. Tai yra dar sykį registracija ir dar syki perskaičiuojam. Ar nėra reikalo? Nėra. Dabar balsuosim elektronika. Kas už tai; kad posėdis būtų tęsiamas dar pusę valandos ir ilgiau, kol išspręsim 6 ir 6a punktus? Prašau balsuot. Minutėlę, jeigu kolegos nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, du iš tos pusės, du iš tos pusės, t.y. du - už, du - prieš. Prašom. Dėl balsavimo motyvų, tai yra dėl to - tęst posėdį ar netęst? Ar sutinkat, reikia balsuot ar ne? Sutikom. Gerai. Tai aš nesuprantu, ar sutinkam, ar nesutinkam? Gerbiamieji kolegos, jeigu sutinkam dirbti pusę valandos ilgiau, tai viskas tvarkoj, aš tada neteikiu balsuoti. Gerbiamasis Pečeliūnai, paaiškinkit, o tai aš nevisiškai suprantu kai kuriuos kolegas.

S.PEČELIŪNAS. Labai ačiū, kad jūs antrą kartą jau mėginot suformuluoti labai tiksliai. Nes pirma jūsų formuluotė buvo tokia - ir ilgiau, ir neaišku kiek. Man atrodo, mes susitarkim

labai aiškiai - sutvarkom klausimus dėl tų visų datų ir tuo šiandien baigiam darbą.

PIRMININKAS. Taip. Gerai. Priimtina. Tai reikia balsuoti? Gerai, aišku. Taigi kviečiu i tribūną kolegą Justiną Karosą.

J.KAROSAS. Žurnalistai tokią pastabą davė, kad mūsų diena buvo labai neproduktyvi, vadinasi, reikėtų kažką nutart.

PIRMININKAS. Arčiau mikrofonų, gerbiamasis.

J.KAROSAS. Aš jau beveik atsigulęs ant ją. Tą klausimą svarstėm ilgokai. Labai atsiprašom. Išryškėjo maždaug tokios mūsų nuostatos ir tam tikri pasiūlymai. Mes vadovavomės nusistatymu arba nuomone, kad Konstitucija yra pagrindinis mūsų valstybės gyvenimo reguliuotojas ir išimtys, kurios numatytos tam papildyme prie Konstitucijos, jos įsigaliojimo įstatyme, yra ypatingais atvejais taikomos. Kitas dalykas, kad mes (ką aš pasakiau pirma kalbėdamas) manom, jog Lietuvoj dabar, kaip visi pripažįsta, yra kritiška ūkio situacija. Ir politinis stabilumas šiuo atveju yra nepaprastai svarbus mėginant šitą situaciją kažkaip įveikt. Vadinasi, mums

reikia stabilių institucijų, reikia normaliai funkcionuojančios valdžios. Kartu tai būtų viena iš prielaidų šitai problemai spręsti. Todėl LDDP frakcija siūlo surengti prezidento rinkimus sausio 31 d. Mes suprantam, kad mūsų Seime yra ir kitokių nuomonių, kad yra nuomonių, kurias turi, vadinkime, dešinė pusė, kurias turi centras ir t.t. Tai, žinoma, yra šitų žmonių teisė. Bet manom, kad šitas mūsų nutarimas arba tokia mūsų nuomonė nebus kliūtis konstruktyviai dirbti, rengiantis Seimo rinkimams, atsiprašau, prezidento rinkimams. Labai atsiprašau, kadangi pirmą kartą buvau renkamas, man tas dalykas toks šventas, tai aš galiu ir suklyst, dar kartą atleiskit. Mes, žinoma, nenorėtume, kad mūsų šita nuomonė ir šitas mūsų sprendimas būtų interpretuojamas kaip turintis tam tikrų užkulisinių dalykų. Mes vadovavomės savo nuostata, savo nuomone, kad šiandieniniam Lietuvos gyvenimui stabilizuoti yra būtini būtent šitokie politiniai žingsniai. Dėkui.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamieji kolegos, elektroniką įjungsim ar į tribūnas eisim? BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima?

PIRMININKAS. Elektroniką ar į tribūnas?

BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos.Galima?

PIRMININKAS. Prašom. Kolega Andrius Kubilius. Prašom. .

A.KUBILIUS. Mūsų frakcija nelabai supranta, kas toliau vyksta. Kadangi gerbiamasis

Č.Juršėnas taip ir nepaskelbė, ar pateikimas baigėsi, ar dar tęsiasi. Jeigu nutarimo pateikimas baigėsi, tada mes šį darbotvarkės klausimą baigėm. Tą, kurį mes turim savo rankose. Aš, kaip naujokas, nežinau, kaip toliau Seimas turėtų elgtis, jeigu už darbotvarkę buvo nubalsuotu?

PIRMININKAS. Šį klausimą mes spręsime labai paprastai. Reikia įvykdyt Konstitucijos reikalavimą - per 10 dienų paskelbti Seimo rinkimus, prezidento, man irgi tas pats, pasirodo. Per 10 dienų paskelbti prezidento rinkimų datą. Štai mes šitą sprendimą turim ir įvykdyti. Konstitucija nenumato ypatingos procedūros tokiam sprendimui priimti. Jeigu kolegos mano, kad reikia dar kokių nors formalių sprendimų, mes juos galime priimti. Jeigu mano, kad kažko reikia. Prašom. Kolega A.Sakalas. Be abejo, aš nieko prieš, be abejo,

nuomonės turi būti ir iš centro, ir iš dešinės, ir iš kairės. Manau, visos pusės norės kalbėti šituo kapitaliniu klausimu. Kolega Aloyzas Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau dėl procedūros. Frakcija siūlo, kad jūs pateiktumėt balsuoti klausimą dėl pratęsimo pagal priedą prie Konstitucijos. Nubalsuokime, ar pratęsiam, ar nepratęsiam šitą terminą, ką leidžia mūsų įstatymai. O po to, jeigu nuspręsime, kad nepratęsiame, tada balsuosime dėl jūsų siūlomos 31 dienos - už arba prieš, o jeigu pratęsime, tada kalbėsime apie naują datą.

PIRMININKAS. Matot, reikalas yra toks, kad pasiūlymas yra aiškus, ką suformulavo gerbiamasis kolega. Jeigu sausio 31 d., nereikalingi jokie papildomi balsavimai, viskas aišku.

A.SAKALAS. Bet mūsų pasiūlymas...

PIRMININKAS. Jeigu jūs teikiat kaip alternatyvą, tai aš galiu tai formuluoti, ar balsuojam dėl tos datos, kuri paskelbta, ar nutariam pratęsinėti. Ar laikomės nustatytos Konstitucijos datos, ar laikomės nustatyto pasiūlymo įstatyme dėl Konstitucijos įsigaliojimo?

A.SAKALAS. Taip, jūsų formuluotė priimtina.

PIRMININKAS. Gerai. Tai bus alternatyvinis balsavimas. Pirmasis balsavimas - ar elgiamės pagal Konstitucijos 89 straipsnį, t.y. sprendimą priimam per 10 dienų ir kartu tuo pačiu telpam į du mėnesius. Alternatyva - kad mes nutarėm pratęsti šituos terminus pagal įstatymą dėl Konstitucijos įsigaliojimo. Tie turės spausti mygtuką "prieš", kurie susilaiko nesiskaito. Kalbėti? Prašom. Jeigu sutinkam su tokia alternatyva, tai dabar galim kalbėti dėl

balsavimo motyvų. 5 už vieną pasiūlymą, 5 už kitą pasiūlymą, kaip yra nusistovėję mūsų praktikoj.

PIRMININKAS. Kolega V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Labai ačiū, ponas Juršėnai. Aš taip įsivaizduoju, kad tas paketas, kuris vadinasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos", yra ne alternatyviniai, dabar yra vienodos galios. Aš norėčiau, kad jūs patikslintumėt - ne ar ir, ne ar 88 mes laikomės ir arba, bet tiksliai yra du variantai. Mes negalim alternatyviai atiduoti vienam ar kitam. Mes kalbam tiktai apie tai - pratęsiam šitą terminą ar ne.

PIRMININKAS. Taip, be abejo. Yra du variantai. Gerbiamasis kolega, pateikėjų teisė siūlyti savo variantą. Alternatyvinis variantas yra siūlomas kolegos, ir viskas tvarkoj. Taigi aš sakau, kad pirmoji alternatyva yra tokia, kokia suformuluota pateikėjų, absoliučiai remiantis 89 straipsniu. Alternatyva yra šituos terminus pratęsti. Vadinasi, remiamasi 6 įstatymo "Dėl Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" straipsniu,kuris irgi nusikreipia į 89 straipsnį. Štai ir pasirinksim. O dabar prašom kalbėti po 5 už ir prieš. Kolega Vytautas Landsbergis.

BALSAS IŠ SALĖS. Dėl procedūros galima?

PIRMININKAS. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Pageidautume, kad žodis būtų suteikiamas pagal sąrašą, kurį matome ekrane.

PIRMININKAS. Prašom. Bet pirma gal suteikime žodį stovėjusiems prie mikrofono - ar kolegai Vytautui Landsbergiui, ar Sauliui Pečeliūnui.

S.PEČELIŪNAS. Aš dėl procedūros.

PIRMININKAS. Saulius Pečeliūnas. Prašau.

S.PEČCLIŪNAS. Aš manau, pagal Reglamentą po to, kai mes pasiklausėm, turi vykti diskusija. O po to dėl balsavimo motyvų, kaip jūs sakėt, 5 už, 5 prieš. Tik ką buvo reikalavimas (visiškai teisėtas), kad štai užsirašė kalbėti, galit fiksuoti tą skaičių, kiek ten yra, čia jūsų teisė paskelbti, kad prasideda diskusija, o tik po to , kai pasibaigs, tada galės autorius dar, matyt, irgi pasakyt savo žodį, o po to - 5 - už, 5 - prieš. Laikykimės procedūros.

PIRMININKAS. Visiškai sutinku, bet aš manau, gerbiamasis kolega žino, kad galima apriboti arba pasisakančiųjų skaičių, arba pasisakančiųjų laiką. Žinot šitas reglamentines nuostatas. Taip, tai pradėsim. Čia jokia

problema. Gerbiamieji kolegos, dirbsim, kol nukrisim. Čia jokių diskusijų nėra. Aš fiksuoju kad sąraše yra paskutinysis (23) Mindaugas Stakvilevičius. Dabar susitariam, po kiek minučių pasisakymai. Ne, minutėlę. Čia rimtas klausimas. Mes tada turėsim kitą variantą: ar mes apribojam pasisakančiųjų skaičių, ar apribojam kalbų trukmę. Ir pasisakymų skaičių? Taip, ir tą, ir tą galima daryti pagal Reglamentą. Ne, to ir to negalima. Arba tą, arba tą. Galim, žinoma,

leisti visiems pasisakyti. 23 kart 5, žinot, kiek yra - I15. Dvi valandos. Tinka? Tai tada aš prašysiu... Prašom prie mikrofono.

BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima dėl vedimo tvarkos pasiūlymą?

PIRMININKAS. Prašau.

BALSAS IŠ SALĖS. Nežinau, ar jis reglamentinis, nespėjau pasižiūrėti. Trys - viena motyvacija ir priešinga motyvacija taip pat trys. Matyt, čia vis tiek visi kartosis ir prasmės nėra. Aš siūlau tokį pasiūlymą. .

PIRMININKAS. 94 straipsnis. "Diskusijos nutraukiamos Aukščiausiajai Tarybai nutarus, jeigu tam tikrais atvejais Reglamente nenumatyta kitokia diskusijų baigimo tvarka. Pasiū1ymas diskusijas nutraukti gali būti pateiktas pasisakius ne mažiau kaip dviems deputatams ir be aptarimo teikiamas balsavimui, jeigu jį paremia dar bent vienas deputatas. Prieš tai posėdžio pirmininkas turi informuoti deputatus, kiek buvo užsirašiusiųjų kalbėti ir.kiek kalbėjo." Tai yra mes šitai galim padaryti pasisakius porai deputatų. "Nutarus diskusijas nutraukti, posėdžio pirmininkas privalo leisti pasisakyti pagal eilę dar vienam deputatui ir visiems, kurie dar turi teisę kalbėti pagal Reglamento 92 straipsnį. Be to, pranešėjas dar gali tarti baigiamąjį žodį". Ką reiškia 92 straipsnis? Ten yra nustatytos tam tikros teisės pareigūnams. "Be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje gali Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, o jam nesant - Pirmininko pavaduotojas." Matyt, jau taip atsitiko, kad be eilės kalbantysis šiuo atveju esu aš. "Jeigu Vyriausybės nariai ir Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų Valstybės organų vadovai, po vieną nuolatinių komisijų, kurių neturim, paskirtą atstovą frakcijų ir, laikinųjų deputatų grupių atstovą apie savo pageidavimą kalbėti praneša posėdžių sekretoriatui iki diskusijų nutraukimo jie išlaiko teisę pasisakyti, net jeigu nutariama diskusijas nutraukti.'' Taigi jeigu frakcijos atstovas M.Stakvilevičius kalba kaip frakcijos atstovas, jis turi teisę kalbėti, jeigu mes diskusijas nutarsim nutraukti, sakysim, ties

13uoju Vytautu Landsbergiu. Nutraukiam diskusijas po jo kalbos - M.Stakvilevičius turi teisę pasisakyti, jeigu jis kalba frakcijos vardu. Va štai ir visas išaiškinimas. Prašom, gerbiamasis S.Pečeliūnai.

S.PEČELIŪNAS. Aš labai prašyčiau pono Česlovo Juršėno, laikinai einančio Seimo Pirmininko pareigas, paskaityti ne tiktai 91 ir 94, bet taip pat ir 93 straipsnį. Kažkodėl peršokam retkarčiais per straipsnius, retkarčiais per pastraipas.

PIRMININKAS. Galima visą Reglamentą skaityti. Aš nieko prieš, laiko turim. S.PEČELIŪNAS. Kai kam, aš manau, būtų

labai į naudą. Aš prašau tik vieną straipsnį perskaityti.

PIRMININKAS. Prašau. "Diskusijose deputatai turi teisę kalbėti ne daugiau kaip du kartus, išskyrus atvejus, kai klausiama, replikuojama, pasisakoma dėl balsavimo motyvų, keliami prejudicialiniai, atmetimo ar atidėjimo klausimai. Šiais atvejais iš anksto užsirašyti nereikalaujama, tačiau tuo pačiu darbotvarkės klausimu deputatas turi teisę tik į vieną tokį pasisakymą ar repliką." Čia aš adresuoju gerbiamajam V.Jarmolenkai. Kartoju. "Tačiau tuo pačiu darbotvarkės klausimu deputatas turi teisę tik į vieną tokį pasisakymą ar repliką, o dėl balsavimo motyvų - į vieną pasisakymą prieš kiekvieną balsavimą: ' Na, prašom suskaičiuoti gerbiamasis Jarmolenka, kiek jūs šnekate kiekvienu klausimu, ir jūs suprasite, kaip laikomasi šito Reglamento straipsnio. "Žodis replikai ir pasisakymui dėl prejudicialinio, atidėjimo ar atmetimo klausimo suteikiamas eiliniam oratoriui baigus kalbėti. Šiais atvejais (išskyrus repliką), taip pat pakartotinio pasisakymo diskusijoje trukmė neturi viršyti 5 minučių. Pasisakymo dėl balsavimo motyvų replikos trukmė - iki 3 minučių." Jeigu jūs kalbate apie replikas, prašom, bet jeigu bus nutarta nutraukti - nieko nepadarysi.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš tik norėčiau papildyti, kad dėl vedimo tvarkos galima kalbėti nors ir 128 kartus. Reglamente nė karto nėra apie tai uždrausta ką nors daryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš tamstai atskirai dar išaiškinsiu. Matyt, tikrai reikės seminarą surengti. Dabar nesiginčykim. Jeigu jūs manot kad dėl vedimo tvarkos galima kalbėti apie šitą datą, tai prašom. Tokia interpretacija leidžiama. Bet vis dėlto visus klausimus galutinai sprendžia posėdžio pirmininkas. Jeigu su juo nesutinkama, tai sprendžia Seimas arba Aukščiausioji Taryba pagal 2 straipsni, kurį jūs taip pat puikiai žinote, ir aš tamstai jo

neskaitysiu, o naujokams dar nereikia savo galvos apsunkinti šituo straipsniu. Gerbiamas V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Pavardės paminėjimo proga.

PIRMININKAS. Na, žinoma. Prašom.

V.JARMOLENKA. Aš norėjau pasisakyti,

fiksuokite, prašom. Aš noriu pasakyti, kad baigiam tą procedūrinį ginčą. Visi absoliučiai teisūs, kaip tam anekdote apie absoliučią tiesą. Čia pakankamai fizikų yra. Siūlau pradėti. Pamatysim, kada tas klausimas išseks. Kada jis išseks, kada mes nesugebėsim jau kalbėti. Ir prašau po pristatymo pradėti svarstymo procedūrą.

PIRMININKAS. Gerai, prašom.

V.JARMOLENKA. Na, be abejo, negalima tam pačiam posėdy, negalima daug ko. Nutariam, kad Konstitucija turi viršenybę - per 10 dienų. Rytdiena - 11oji. Paskelbiam. Šiandien yra 10oji. Ne, atsiprašau, aš pats sau teisę iš paties Dievo imu. Suprantat, ir pradedam dirbti. Galim šitą padaryti, ar negalim?

PIRMININKAS. Galim.

V.JARMOLENKA. Galim. Sėkmės!

PIRMININKAS. Taigi kolega A.Baležentis.

Prašom.

A.BALEŽENTIS..Gerbiamieji kolegos, frakcijų pasitarime, kuris įvyko prieš mums susirenkant, buvo paminėta daug Prezidento rinkimo datų. Sausio 31 d., vasario 14 d ., vasario 21 d., vasario 28 d., kovo 18 d. Ir tam pasitarime dalyvavo daug frakcijų. Tuo tarpu dabar kalbama tik apie vienos frakcijos siūlomą vieną Prezidento rinkimų datą. Ir ta data yra ekstremali,visiškai kraštinė . Ten buvo pateikti ir argumentai, kodėl ta data netinka, kad nėra paruoštų įstatymų, kad nėra pasiruošusios komisijos, kad tik ką vyko rinkimų du turai, kad tuo metu yra žiemos pikas, keliai ir visa kita. Taip pat mūsų tolimesniam darbui labai reikalingas tarpusavio pasitikėjimas. Mes tik ką gavom Seimo santarvės akto projektą. Aš labai prašyčiau įdėmiai išklausyti du sakinius, tik du sakinius iš šito akto.

"Politinė santarvė įsakmiai įpareigoja mus matyti Lietuvos Respublikos Prezidentą kaip visos Lietuvos ir išeivijos žmones vienijantį pareigūną". Tai vienas sakinys. Antras. "Būdami daugumos ar mažumos atstovai, įsipareigojame siekti kompromisų, vengdami daugumos diktato mažumai." Abu šventi sakiniai, kurių mes, kaip Seimo deputatai, niekaip negalime išvengti, jeigu mes norime toliau dirbti Seime. Aš siūlau šitą klausimą

perkelti į frakcijų posėdį ir ten surasti konsensą,o tada prie jo grįžti ir patvirtinti visų mūsų balsavimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū tamstai. Kolega Andriukaiti, ar savo vardu, ar frakcijos? Aš noriu pasitikslinti.

V.P.ANDRIUKAITIS. Savo vardu. Mieli bičiuliai, Seimo nariai, iš tikro aš galiu pasakyti, kad kai Šv. Pranciškaus jau niekas nebeklausė, jis nuėjo prie jūros ir ėmė kalbėti į jūrą. Ir ten, pasirodo,jį išgirdo žuvys. Taigi paradoksai labai paprasti. Mes, rengdami Konstitucijos projektą, - kolega B.Genzelis patvirtins, diskutavome. Kolega E.Jarašiūnas taipogi patvirtins. Ir štai buvo. kietai dešinės pusės sakoma: "Ne - du

mėnesiai." Tuomet mes derėjomės, ėjome kompromiso keliu dėl įstatymo įsigaliojimo formuluotės. Ir įvyko, kad vis dėlto ne du, bet keturi, susumavus gali būti šeši, jeigu Seimas nenutars kitaip. Pasirodo, apsivertė bumerangas. Deja, taip išeina - jis apsivertė į kairę pusę. Dabar jau "du mėnesiai" kietoji pozicija yra čia. Yra, galim diskutuoti. Bet tuo tarpu problema yra žymiai sudėtingesnė. Aš suprantu,

kodėl Politinės santarvės aktas nėra paprastas aktas. Ir su prantu, kad pasirašyti jį yra labai didelis imperatyvas. Tai galėtų būti apskritai Lietuvos politikos naujo etapo pradžia. Ir aš žinau, kad oponentų yra daug iš tos pusės, netgi ir kietos pozicijos šalininkų, kad mes priimsim šitą Aktą kaip "kirvio iškasimą" ir panašiai. Yra tokių pozicijų. Bet vis dėlto galbūt mes šiandien išgirskim pagaliau, ką reiškia šitas Aktas.. Aš suprantu, kad visiems yra skaudu. Visiems mums, čia esantiems, yra skaudu. Žinoma, tai, ką citavo kolega A.Baležentis taip netikėtai...

Ačiū jam. Pagaliau jau išgirsta, ateita iki tų principinių dalykų. Gal vis dėlto taip nuoširdžiai pasižiūrėkime, koks vis dėlto tas kompromisas už vasario 21 dieną? Tos dvi savaitės ar trys yra nusispjauti. Tai nieko nekeičia, absoliučiai nieko nekeičia.Bet gal tai pakelia mus iki elementaraus dalyko, iki pasitikėjimo pagaliau. Tai labai sunku. Prieš jus stovi žmogus, kuris išgėrė nemažal pmvo šitame gyvenime. Tai labai sunku. Bet didesnė politika reikalauja didesnių moralinių imperatyvų. Man nemalonu dabar cituoti tą procesą, tuos apsivertimus, bet jeigu jūs taip apsispręsite - jūsų valia. Mano galva, Lietuvos būklė reikalauja didesnių argumentų, todėl aš pasisakyčiau už kompromisą, už tą vasario 21 d. Tie argumentai dėl vasario 16 d., kiti argumentai, agitacija ir t.t. žymiai mažesni, negu tie argumentai, kad mes

pagaliau čia atsidurtumėm prieš veidą vardan tos Lietuvos. Aš žinau, ką reiškia įtarinėjimai, aš

žinau ką reiškia visa ta praeitis. Ir aš tikrai jūsų prašau, visų prašau, tas kompromisas žymiai daugiau reikštų, nes po jo Santarvės aktas, aš tikrai galiu garantuoti, po to būtų pasirašytas. Ir tai žymiai daugiau. Ačiū.(Triukšmas salėje) Gerai, vardan tos Lietuvos ir prieš tai, ir po to.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos, prašyčiau iš vietos nereplikuoti. Taip pat aš prašyčiau, dėkodamas Vyteniui Andriukaičiui,

vis dėlto atitinkamai parinkti kai kuriuos žodžius. Vienas, mano manymu, buvo ne toks, koks galėjo būti. Kalbės Kazys Bobelis.

K.BOBELIS. Gana karštame darbo grupės posėdyje mes susitarėme ieškoti kompromiso dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų datoš. Anksčiau kalbėję paminėjo, kad buvo pasiūlytos kelios datos. Po pasikalbėjimo sutarėme, kad vasario 14 d. būtų visiems galbūt priimtina ir taip susitarę išsiskirstėme. Dabar labai nustebau, kad yra pasiūlyta vienašališkai kita data, kuri aš manau, nesudarytų visiškai jokio skirtumo, jeigu būtų patvirtinta vasario l4oed. ar 21 d. Tas suteiktų daugiau tarp mūsų pasitikėjimo vienų kitais, suteiktų daugiau sugyvenimo, ir galbūt būtų pirmas žingsnis į bendrą, kooperatyvų, tolerantišką darbą. Todėl aš apeliuoju, kad laikytumės to principinio susitarimo, kurį mes padarėme darbo grupėje ir balsuotume, kad Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų data būtų vasario 14 d.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Kalbės Kęstutis Jaskelevičius. . Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad mes pernelyg sureikšminam datą, kai kada net dramatizuojam tą reikalą. Jeigu mes kalbam vardan Lietuvos, tai, vadinasi, turim galvoti apie politinį ir ūkinį stabilumą toje Lietuvoje. Ir štai kolega sakė, kad data ekstremali. Data ekstremali todėl, kad situacija ekstremali. Ir jeigu mes apeliuojame į pasaulio patirtį ir.visiškai teisingai elgiamės, tai prisiminkim kolegas estus, kaip jie elgėsi analogiškoj situacijoj. Jie sugebėjo tai atlikti dar greičiau, negu mes dabar nustatom tas datas. Todėl aš vis dėlto kviečiu remtis ne emociniais argumentais, o iš tiesų galvoti apie tą ekstremalią situaciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega Antanas Baskas.

A.BASKAS. Man atrodo, kad dauguma Seimo narių gali gerai gyventi ir be Prezidento. Man atrodo, kad mums, aš nežinau, kaip Aukščiausiosios Tarybos buvusiems deputatams, bet tiems naujai atėjusiems labai reikalingas angelas sargas, t.y. Konstitucinis teismas, kuris neleistų mums neteisiškai elgtis su mažuma. Galima sakyti, kad vargšai, galima

sakyti, kad ubagai ar pan.,bet aš manau, kai Aukščiausioji Taryba būtų labai daug laimėjusi,

jeigu ji būtų įsteigusi instituciją. Visi Lietuvos reikalai būtų žymiai geresni dabar, jeigu tokia institucija Lietuvoje būtų dabar įsteigta. Man svarbiau yra, kad kiek galima greičiau būtų įsteigta ta institucija. Ir aš pasisakau už Prezidento ankstesnį rinkimą vien tik dėl to, kad kol nebus Prezidento, negalės būti šitos institucijos.

Na, o dabar jeigu žiūrėčiau emocijų, tai, žinoma, man norėtųsi, kad Prezidentas prisiektų Vasario 16ąją. Jeigu jūs garantuojate, kad bus tiktai vienas turas, darykim rinkimus vasario 14 d. O jeigu bus du turai, tai tuomet reikia daryti anksčiau. Atsiprašau...

PIRMININKAS. Kolegų prašyčiau nereplikuoti iš vietų.

A.BASKAS. Atsiprašau, gali jis ir per Spalio šventes prisiekti, bet man yra šventesnė Vasario 16oji. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolega Juozas Janonis. J.JANONIS. Vis dėlto kalbėti šiandien apie tai, kad Lietuvai kiek galima anksčiau reikalingas Prezidentas, turbūt ne visiškai reikalinga. Apie tai kalbam jau turbūt ne mažiau kaip metus, o gal ir dar truputį daugiau. Aš tik vieno dalyko norėčiau jūsų paprašyti. Nedarykim žingsnių link Prezidento neturėdami tam paruošto, tinkamo, suderinto, ir visiems priimtino Prezidento rinkimų įstatymo. Aš vis dėlto remčiau pono Vytenio Andriukaičio pasiūlymą, būtent vasario 21ąją.

PIRMININKAS. Kolega Juozas Bastys,

prašom. J.BASTYS. Norėčiau kalbėti labai trumpai. Lietuva turi laikinai einantį Prezidento pareigas, laikinai einantį Seimo Pirmininko pareigas, iš dalies laikinąjį Seimą. Ne vienas pasakė, kad šitas Seimas gyvuos, na, 24 mėnesius. Ar gali tokiame laikinume gyventi tauta? Man atrodo, kad niekieno interesai čia nenukenčia. Ir čia nėra jokio politinio žaidimo. Žinom, kad buvo daugeliu atvejų skubėta: ir į referendumą, ir į Seimo rinkimus. Rezultatai buvo visai ne tokie, kokių buvo 1aukta. Taip ir Prezidentas gali būti išrinktas visai ne tas, kurio nori viena ar kita partija. Bet tautai reikia stabilumo, ir kuo greičiau tas bus,man atrodo, bus visiems geriau. Ir aš kaip tiktai kviesčiau į tą santarvę, kad mes visi ir padarytume tai, ko tauta iš mūsų nori. O jeigu mes norim parengti rinkimų įstatymą, kurio nėra, tai atsižvelkim į mūsų esamą padėtį ir turim dirbti, dirbti atkakliai, daugiau negu reikia ir tą įstatymą parengsime, man atrodo, gana sčl:nlingai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolega Povilas Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamojo Andriukaičio nėra,

aš norėjau šiek tiek sureaguoti dėl jo kalbos. Ji pasakyta buvo, mano galva, iš širdies, nuoširdžiai ir pats tonas man priimtinas. Kas kita, kad...

PIRMININKAS. Prašom kalbėti, prašom kalbėti, gerbiamasis Gyly!

P.GYLYS. Aš norėčiau vis dėlto pasakyti,

kad gerbiamasis Andriukaitis, sakydamas, kad reikia mums ieškoti susitarimo, susitaikymo, žiūrėjo kažkodėl tik į vieną pusę, t.y. į mus, kad mes, atseit, užėmę labai tvirtą, kietą, nesutaikomą poziciją. Aš esu naujokas parlamentinėje veikloje, bet turiu pasakyti, kad mane labai slegia tie sunkūs žodžiai, kurie eina iš tos pusės, tas tonas, kuris eina iš tos pusės, ir tas visiškai nenuolaidus elgesys, kuris eina iš tos pusės. Taigi, taip sakant, jau psichologinėje plotmėje aš nejaučiu, kad iš ano krašto norima ,to susitaikymo, tos santarvės. Toks mano jausmas, galbūt aš klystu. Jeigu eiti prie argumentų, tai, matyt, svariausia yra tai, kad iš tikrųjų šiam laikmečiui reikalinga stabili valdžia. Juk tas argumentas sklido iš jūsų pusės visą laiką. Stabilios valdžios reikia, ekonominė situacija yra katastrofiška! Visiškai katastrofiška, ir mums reikia priimti sprendimus. Kai aš klausau mūsų kalbų, man susidaro įspūdis, kad šitas parlamentas galbūt todėl, kad jis be langų, nejaučia, kas darosi Lietuvoje. Žmonės badauja, žmonės šąla, o mes dėl procedūrinių dalykų 128 kartus išeinam prie mikrofono. Ar tai konstruktyvu? Ar tai susitaikymas? Ne, aš nemanau, kad tie 128 yra tikrai reikalingi. Manau, kad reikalingi sprendimai. Taigi, aš manau, kad ta pozicija, kai sakoma, kad jūs prisiimat atsakomybę, ir tuo pat metu neleidžiama prisiimti atsakomybės, yra dviprasmiška. Jeigu jau sakot, kad jūs užkraunate atsakomybę, tai leiskit ją tada nešti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega Algirdas Kunčinas,

prašom. A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau priminti šio klausimo nagrinėjimo istoriją, kuomet buvo pasiūlyta aiški data,

 remiantis Konstitucija - sausio 31 d., kurią pasiūlė mūsų frakcija. Išgirdusi kitokius pasiūlymus mūsų frakcija buvo nusiteikusi eiti į kompromisą, ir dėl to kolega Bobelis minėjo ir tokią datą vasario 14 d., su kuria mūsų frakcija kaip tam tikra kompromiso .riba gal būtų sutikusi. Tačiau mes negalim eiti toliau. Ir kuomet buvo pasiūlyta tokia diena, kuri jau nepatenkina mūsų, mes tuomet laikomės savo

principinio nusistatymo laikytis Konstitucijos ir skelbti Prezidento rinkimus pagal Konstitucijos numatytą tvarką. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega Vytautas Zimnickas, prašom. Kolega Vidmantas Žiemelis,

prašom. V.ŽIEMELIS. Norėčiau pasakyti, kad jeigu mes rinkimus surengsime vasario 21 dieną, taip pat nenusižengsime Konstitucijai, o irgi laikysimės Konstitucijos normų. Kaip tik prieš šį svarstymą mes kalbėjom su ponu Bobeliu ir iš tikrų,jų ir jis tą supranta, ir daugelis tą supranta, kad surengti rinkimus sausio 31 d. būtų galima, tačiau tam, aišku, trukdys ir paprasčiausios techninės kliūtys. Paskaičiuokite. Rinkimų

įstatymas dar nepriimtas. Gerai, įpareigosite jį

priimti gruodžio 7 d., bet tai nerealu. Yra pakankamai sudėtingas procesas priimti šitą įstatymą. Vien tiktai dėl komisijų formavimo principų mes dar nerandame konsenso, o kitais klausimais taip pat dar reikės ieškoti konsenso. Aišku, turit daugumą, galit primesti šį įstatymą, bet kas iš to? Reikia ieškoti kompromisinių variantų, o po to dar reikalinga suformuoti visas komisijas. Tam irgi reikia laiko. Antra vertus, po komisijų suformavimo keliami kandidatai. Tam, kad iškeltume, reikia surinkti atitinkamą rinkėjų skaičių. Po to reikia patikrinti, ar teisingi parašai, 20 tūkstančių. Reikia laiko. O propagandai ir agitacijai, taip pat ir kandidatų populiarinimui kiek laiko liks? Tad aš iš tikrųjų nematau čia jokios problemos. Nejaugi tai svarbu ar savaitę anksčiau, ar savaitę vėliau?

Bet pasiruoškime kaip reikia. Ir aš remiu šiuo atveju tikrai protingą socialdemokratų pasiūlymą, pono Bobelio pasiūlymą. Tai tikrai kompromisinis pasiūlymas. Ir LDDP, turėdama daugumą, turi vis dėlto suprasti šiuo atveju ir mažumą.

PIRMININKAS. Kolega Bendinskas, tada kolega Arūnas Eigirdas. Prašau.

A.BENDINSKAS. Aš dėl procedūros. Aš

manyčiau, kad abi pusės išsakė savo nuomonę ir dabar nuolatos kartojamasi, sakoma tą patį ir tą patį. Todėl aš siūlau pabaigti šituos debatus ir pradėti tolesnį darbą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kadangi diskutuojama labai trumpai, tik kai kurie priartėjo prie 5 minučių ribos, gal vis dėlto pasisakykim. Kol kas mes dirbam labai sėkmingai. Turėkim kantrybės! Ar būtinai čia reikia dėl šito debatuoti? Gal dar tegul pakalbės? Gerbiamasis Ivaškevičiau, ar jūs kitu klausimu, ar tuo pačiu?

A.IVAŠKEVIČIUS. Aš tuo pačiu klausimu.

PIRMININKAS. Prašau.

A.IVAŠKEVIČIUS. Aš pritariu kolegai Bendinskui ir siūlau nutraukti diskusijas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, tai vis tiek, juk jeigu mes priimsim sprendimą nutraukti, vis tiek turi pasisakyti frakcijų atstovai, tai praktiškai bus tas pats, kadangi kiekvienas,

kuris kalbėjo, nekalbėjo frakcijos vardu. Tai mes visiems jiems turim teisę, privalom suteikti žodį. Tai beveik tas pats išeis.  Tik gal paprašykim, kad visi trumpai kalbėtų. Ir, manau, Arūnas Eigirdas pirmasis pavyzdį parodys iš tų likusiųjų. Prašom!

A.EIGIRDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau dar vieną tokį motyvą išsakyti. Turbūt bepolitikuodami mes užmirštam rinkėją. Vienas iš tokių pavyzdžių jau buvo, kai buvo sprendžiama, kada surengti rinkimus į Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tarybas. Tada vėlgi politiniai motyvai lėmė,kad šita data buvo nukelta iš siūlomos gruodžio 4 d. į lapkričio 22 d. Nors jau tada buvo pavojų, kad iš karto po Seimo rinkimų gali būti didelė painiava. Ir nežiūrint į tai, kad buvo vis dėlto ir mūsų siūlymai dėl paeiliui rengiamų rinkimų sudėtingumo. Be to, jie buvo organizuojami visiškai pagal skirtingus įstatymus, o tai labai sudėtinga ir organizuoti. Taipogi ir rinkėjams labai sunku šitoje situacijoje sureaguoti į vieną paskui kitą einančius rinkimus. Deja, mūsų nuogąstavimai pasitvirtino. Jūs puikiai žinot, kaip baigėsi rinkimai į Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tarybas. Kartu aš noriu priminti, kad būtent sausio pabaigoje, t.y. sausio 23 d., vyks pakartotini rinkimai praktiškai beveik į visą Vilniaus rajono tarybą ir į didesnę Šalčininkų rajono tarybos dalį. Be to, neišvengiamai gali būti ir antrasis turas. Prisimenat, koks yra rinkėjų aktyvumo mažėjimas šituose rajonuose,

aš galiu tvirtinti, kad, surengdami Prezidento rinkimus sausio 31 dieną, jūs tuo pačiu ignoruojate dalies mūsų visuomenės, šiuo atveju didžia dalimi kitakalbės visuomenės, galimybes dalyvauti šitoje šventoje procedūroje renkant visos šalies Prezidentą, kadangi tai bus vienas po kito einantys veiksmai pagal skirtingus įstatymus, pagal skirtingas procedūras. Todėl šiuo atveju aš siūlyčiau atsižvelgti į šitą motyvą, kad negalima kiekvieną ... Be kita ko, pas mus

rajone yra netgi toks priežodis Šalčininkų rajone pavadinti tą dieną jau nebe sekmadieniu, o rinkimų diena.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės kolega Vytautas Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes šiandien svarstome svarbų klausimą. Jis lems daug ką, daug daugiau negu rinkimus,

Jis lems, kaip mes toliau dirbsim, kaip toliau gyvensim.

Čia be reikalo kai kas kalba apie Tėvynės santaros kažkokį nelankstumą ar pan. Mes, man atrodo, ir šituo, ir kitais klausimais visą laiką akcentuojame norą tartis, o ne forsuoti mechaninės daugumos balsavimus. Ir buvo jau ne viena pertrauka tam paskirta - tarimuisi tarp skirtingas nuomones turinčių politinių grupių. Tai jau gerai. Mes jau žengiam teisinga kryptimi. Galbūt per staigiai, ar per mažai laiko turime, kad galėtume visiškai panaudoti šitą atsiveriančią susikalbėjimo galimybę. Gal kas nors yra, kas nenori to susikalbėjimo. Mūsų pusė nori. Ir čia, tuose pasitarimuose, kur buvo ponas Karosas, tikrai pradėjo ryškėti tai, ką galėtume pavadinti santarvės dvasia. Buvo iš tų siūlomų kraštinių datų, dėl kurių argumentacijos, racionalios argumentacijos yra daugiau už vėlesnę datą, bet aš nebenoriu jų kartoti,

noriu branginti tą dvasią. Ir man gaila, vadinasi, kad po paskutinio LDDP frakcijos pasitarimo, atrodo, kad ten viršų ima kita dvasia. Ne santamės, nežinau, gal tokio diktato dvasia. Gal vėliau mes daugiau rasim galimybių susitarti, bet, jeigu šiuo metu bus einama tokia jėgos linija, tai apsunkins mūsų galimybes puoselėti tą santarvės dvasią vėliau. Aš labai norėčiau išgirsti šitoje situacijoje ir šitoje salėje Algirdo Brazausko balsą. Jis turėtų būti svarbus. Mes turėtume žinoti. Tai yra pirmasis žmogus Lietuvoje šiandien. Jis negali būti nuošalėje ne tiktai nuo praktinio klausimo, žinoma, jis ir suinteresuotas asmuo, bet yra didesnis klausimas, būtent, ar šita santarvės dvasia rasis ir stiprės, ar ji bus naikinama savo užuomazgoje.

Čia buvo kalbama apie ekstremalią situaciją, kuri, atseit, leistų ar skatintų taikyti Konstitucijos įsigaliojimo įstatymą. Ir čia pat yra sakoma, kad nėra jokio reikalo taikyti tą įstatymą, nėra ekstremalios situacijos, ir čia pat sakoma, iš tų pačių lūpų, kad yra labai ekstremali situacija ir reikia kuo greičiau daryti tuos rinkimus. Iš tikrųjų ekstremali situacija yra. Apie tai buvo kalbama, ji yra dėl įstatymo stokos, dėl to, kad įstatyme daug yra prieštaringumų ir ginčytinų dalykų, o juos išspręsti vėlgi santarvės dvasia reikia šiek tiek laiko. Forsuojant, žinoma, galima viską spręsti labai greitai, bet tai yra reiškinys, kurį ponas Ozolas pavadino daugumizmu, kurio reiktų galbūt vengti. Tikrai reiktų vengti! Štai ir ta ekstremali situacija, kuri yra pirmiausia dėl to, kad įstatymą reikia parengti, tam ir buvo numatytas tas pirmų,jų ekstremalių rinkimų termino pratęsimas

Konstitucijos įsigaliojimo įstatyme tam, kad mes

jį panaudotume. Dabar aš matau, kad ekstremali situacija gali būti tik gilinama. Pabandykime to išvengti. Mes tuose tarpfrakciniuose pasitarimuose minėjome įvairias datas. Paskui, atrodo, buvom sutarę siūlyti, atsimena gerai ponas Karosas, vadinasi, vasario 21 d. Prieš tai buvo minima ir vasario 14 d., buvo minima ir kovas, ir netgi balandis. Na, sustojome ties vasario 21 d., nors mes buvom parėmę socialdemokratų siūlymą - vasario pabaigą, vasario 28 d. Aš noriu pakviesti ieškoti dar tos santarvės dvasios, ir, jeigu reikia (čia formalumų nemaža jau nesilaikoma), padaryti dar vieną pertrauką. Dar pasitarti, pagalvoti dar ir apie tą datą, dėl kurios jau buvome beveik sutarę, gal ir apie kokias gretutines datas. Bet neforsuoti šitos sausio 31 - osios, kuri bus nepatogi ir kol įstatymą parengsime, jeigu norėsim jį parengti, liks labai mažai laiko. Buvo minėta ir žiema, apie kurią mes nieko nežinom, ir apie nepravažiuojamus kelius, kurie gali tokiais tapti. Daug būtų motyvų, kurių aš nebekartosiu.

Yra ir procedūrinis keistas toks dalykas. Šiandien darbotvarkėje mes buvom patvirtinę šio klausimo pateikimą. Jis jau toli peržengė pateikimą, jis labai virsta giliu to klausimo svarstymu, esminiu politiniu ir moraliniu. Nevenkime ir šito aspekto. Ir galime eiti tuo keliu, bet, jeigu bus verčiama balsuoti, aš abejoju, ar tas balsavimas bus net ir teisėtas, mes turėtume sutarti neginčyti to balsavimo. Jeigu sutartume, gal nereiktų ir balsavimo, būtų sprendimas konsensu. Tai būtų gražiausia, tai būtų gera naujiena Lietuvai.

PIRMININKAS. 8 minutės, jeigu reikalingas tikslus laikas.Prašom, gerbiamasis Seimo nary!

V.LANDSBERGIS. Tai aš atsiprašau, kad aš per ilgai kalbėjau, tikiuosi, kad bent dalis, o gal ir visi mane su prato.

PIRMININKAS. Ačiū. Naudodamasis savo reglamentine teise, atsiprašau, gerbiamasis Kirkilai, aš turiu paaiškinti kai kuriuos dalykus, kad iš tikro nebūtų dviprasmybių. Reglamento 24 skirsnis, 214 straipsnis, čia apie skubesnį įstatymų nagrinėjimą. Tai jeigu kas šitai užmiršo, o ypač tie, kurie intensyviai dirbo Aukščiausiojoje Taryboje, tai aš jiems pirmiausia primenu, o po to likusiems, tai yra naujiesiems Seimo nariams. Pagal šią procedūrą nagrinėjami Aukščiausiosios Tarybos nutarimai. Prieš mus ir guli nutarimas. Štai nutarimai? O jei taip nusprendžia, ir įstatymai. Taigi net sprendimo nereikia priimti, tai yra automatiškai skubesnė tvarka. Jeigu reikia čia dar vieno formalaus balsavimo, sakysim, kad

būtų papildomas posėdis, tai pertrauką galime padaryti ir šitai padarysim. Jeigu jūs šito reikalaujate, t.y. kad mes dar balsuotume, prašom, šitą procedūrinę gudrybę mes galim nesunkiai įveikti. Ar reikia šitai padaryti?

Gerbiamasis Kirkilai, jūs kažką norėjote pasakyti, prašom. Nuo šoninio mikrofono. G.KIRKILAS. Aš norėjau paklausti, kokią datą siūlo opozicija? Kokia ta kompromisinė data?

PIRMININKAS. Prašom. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Jūs puikiai žinote,

ponas Kirkilai, kad kompromisinė data, kurią siūlė Tėvynės santara ir Socialdemokratų frakcija, yra vasario 21 diena. Jeigu yra kokių nors dar idėjų ieškoti dar kokios kompromisinės datos, tam reikia daryti pertrauką.

G.KIRKILAS. Ar galima kalbėti apie vasario 14 d.?

V.LANDSBERGIS. Kalbėti galima apie viską: ir apie vasario 28 d., ir apie vasario 14 d., bet tam reikia padaryti pertrauką.

G.KIRKILAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom, aš negirdžiu pasiūlymo, ar darom pertrauką, ar ne? Gerai. Tai dabar viską padarysim formaliai.

Pagal 218 straipsnį pirmoji ir antroji procedūros sujungiamos į vieną, t.y. pirmas ir antras etapas. Kadangi mes pakankamai diskutavome, formaliai turėtume nutraukti diskusiją. Ar šitą formalumą reikia įvykdyti? Tai prašom susitarti. Aš dabar dirbsiu absoliučiai tiksliai pagal Reglamentą. Turim priimti... Minutėlę! Aš tada perskaitau, gerbiamieji, 218 straipsni. Tai, ką siūlau, yra absoliučiai pagal Reglamentą, kad paskui manęs 101 kartą nekaltintumėt, jog aš pažeidinėju Reglamentą.

Taikant šią procedūrą (aš kalbu apie skubesnį nagrinėjimą) pirmasis, antrasis nagrinėjimai sujungiami į vieną ir vyksta pagal 202 straipsnį. Paprastai Aukščiausioji Taryba nutaria apriboti diskusijos šiuo klausimu trukmę arba jos dalyvių skaičių. Po projekto svarstymo (svarstymas vyksta arba, galima  sakyti, įvyko) Aukščiausioji Taryba nutaria surengti trečiąjį svarstymą viename iš artimiausių Aukščiausiosios Tarybos posėdžių. Gerbiamieji, mes balsuosime, kad paskui nebūtų jokių išsityčiojimų, kiek jų buvo.

Taigi kas už tai, kad būtų paskelbta pertrauka ir po pertraukos būtų surengtas ne eilinis posėdis? Prašome balsuoti rankų pakėlimu.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Taip, mes jį dar galėsime

tęsti po pertraukos, bet mes sutarėm iš principo, kad šiandien dar bus ne eilinis posėdis. Prašom skaičiuoti balsus. Tada viskas bus pagal Reglamentą. O po pertraukos mes dar dirbsime pagal 218 straipsnį. Po pertraukos. Minutėlę (...)

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 77.

PIRMININKAS. Kas prieš? Aš labai prašau balsavimo metu nelaidyti replikų. Aš labai atsiprašau, bet visi laikykimės Reglamento.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Ir prašome nevaikščioti. Mes jau prašėme vieną kartą. Mums sunku sugaudyti jus.

Prieš - 31.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.

PIRMININKAS. Taigi sutarta, kad šiandien

dar bus neeilinis posėdis. Jo tikslų laiką sutarsim, kai susirinksim po pertraukos užbaigti procedūros pagal 218 straipsnį.

Gerbiamasis einantis Prezidento pareigas norėtų kalbėti po pertraukos. Dabar? Prašau, atsiprašau.

A.BRAZAUSKAS. Aš tiktai porą žodžių. Mieli kolegos, matau, kad įkaista atmosfera ir laikas jau vėlyvas. Aš labai prašyčiau ir kviesčiau dabar frakcijų atstovus, vadovybę (geriau būtų frakcijų vadovus) susirinkti į 308 kambarį. Manau, kad mes sugebėsim susitarti tuo klausimu ir nereikės mums taip ilgai, taip intensyviai ir taip argumentuotai, ir daug visiems kalbėti. Tikiuosi, kad mes surasim būdą, kai p išspręsti štai šitą jau ypač sudėtingą klausimą. Ačiū. Aš labai kviesčiau susirinkti.

PIRMININKAS. Ar užteks 30 minučių pertraukos? Galim per 15 minučių. Gerai, 15

minučių. Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos,

kviečiu sėstis. Džiaugiuosi jus matydamas žvalius, nors užsitęsęs posėdis dar užsitęsė. O mūsų laukia dar ir neeilinis posėdis pagal nustatytą procedūrą.

Taigi pagal susitarimą dabar kviečiu į tribūną J.Karosą. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, labas vakaras. Čia tas mūsų posėdis iš tiesų užsitęsęs. Mes dabar ilgokai diskutavom frakcijoje. Mes suprantam mūsų visų norą pasiekti santarvę, kad nuo pirmų Seimo darbo dienų jinai būtų. Todėl mes manom, kad dėl rinkimų datos būtų galima siūlyti kompromisinį variantą, t.y. vasario mėnesio 14 d.'

PIRMININKAS. Ačiū. Prašyčiau i tribūną gerbiamąjį kolegą V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia noriu konstatuoti su tikru pritarimu ir pasitenkinimu, kad judama santarvės ir kompromiso kryptimi, mes svarstėme ir tai, kas būtų optimalu, mūsų požiūriu, kaip turėtų atrodyti normalus pasirengimas rinkimams, koks tai turėtų būti laikas ir kaip mes ėjome į kažkokį centrą nuolaidų keliu ir priimdami pirmiausia socialdemokratų pasiūlymą, paskui kartu su socialdemokratais, ir galų gale padarėme sprendimą balsuodami. Manome, kad tai yra pozicijų suartėjimas, teigiamas reiškinys, kuris iš tikrųjų pašalina aštrią konfrontaciją ir fiksuoja kompromiso ribose tam tikrą nuomonių skirtumą, kuris nėra konfliktinis, bet, mūsų manymu, geresnė, patogesnė, naudingesnė data yra savaite vėliau, kaip buvo kalbėta. Prašome tai priimti ne kaip konfrontuojanti požiūrį, o kaip paprastą balsavimo alternatyvą. Mes visiškai netgi neabejojame rezultatu, bet savo nuomonę turime ir balsuosime už vasario 21 dienos rinkimų datą. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš irgi galėčiau pasidžiaugti,

kad randami kompromisai, ir manau, kad šiuo klausimu, taip pat labai svarbiu klausimu, yra pozicijų suartėjimas. Mes taip pat pritariame, kad Prezidento rinkimų data būtų ne sausio mėnesį, o vėliau. Mes pasisakėme už datą vasario 21 dieną ir mes ją remsime. Aš manau, kad Pirmininkas pasiūlys alternatyviai balsuoti. Laikydamiesi savo susitarimo mes remsime 21

dieną. Mums ji atrodo tinkamesnė negu 14. Tačiau mes manome, kad Prezidento rinkimai turi įvykti, ir kada bus balsuojama už visą nutarimo projektą, mes balsuosime už visą nutarimo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos... Kolega K.Bobelis. Prašom. Kol kolega ateis iki tribūnos, ar aš galiu ištrinti pavardes iš kompiuterio, kad juo būtų galima naudotis? Galima? Ačiū.

K.BOBELIS. Gerbiamieji Seimo delegatai, būtų labai malonu, kad mes galėtume surasti kompromisą ir pradėti naujai gražiai dirbti ir bendradarbiauti. Yra dvi pasiūlytos datos - 14 ir 2'1. Aš manau, kad reikėtų balsuoti iš pradžių dėl abiejų, kurią datą kas pasirinktų, o po to padaryti galutinį sprendimą, kad galėtume balsuoti už tą datą, kuri būtų visiems priimtina. Labai gaila, kad mes negalėjome vienu balsu priimti nutarimo dėl vasario 14 d., nes aš tikrai nematau jokio skirtumo, kuris galėtų mus skirti, ir gal dar balsavimo metu mes tą problemą

galėtume išspręsti. Todėl prašyčiau dar kartą visus persigalvoti ir vieningai balsuoti už vasario 14 dienos Prezidento rinkimų datą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar kas iš kolegų norėtų kalbėti? Aš paskui aiškinsiu procedūrinius dalykus.

Kolega S.Pečeliūnas. Prašom į tribūną. Prašom, aš tikiuosi, kad kolega kalbės trumpai drūtai.

S.PEČELIŪNAS. Aš labai trumpai. Aš tik norėčiau, kad mus teisingai suprastų: niekas iš mūsų nesakė, kad mes nebalsuosime už visą nutarimą, už tą datą, kurią pasirinksime. Tai tas yra, man atrodo, vienareikšmiškai suprantama, ir niekas nežada blokuoti to nutarimo, kurį mes čia padarysim. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Jeigu kolegos leistų, tai aš dabar paaiškinčiau ir prašyčiau kolegą V.Jarmolenką šį sykį manęs labai stropiai klausyt. Mes visi kartu sutarsim, ar tikrai yra priimtina procedūra, kadangi šis mūsų vakaras - tai ne vienas posėdis, o du posėdžiai, jeigu mes norime tikrai rigoristiškai, formaliai laikytis nustatytų taisyklių.

Dabar mes turime pagal Reglamento 218 ir 202 straipsnius balsuoti po pirmojo svarstymo, kadangi pagal skubesnę tvarką į pirmąjį svarstymą sujungiamas pirmas ir antras. T.y. mes iš principo turime pritarti nutarimo projektui, kuriame nėra datos, tik kad reikia rengti rinkimus 1993 metais. Paskui posėdis baigiamas, t.y. baigiamas eilinis gruodžio 3 dienos posėdis. Po minimalios pertraukos (tai bus du gongo dūžiai) pradedame neeilinį posėdį, dėl kurio jau mes susitarėme ir oficialiai balsavome rankų pakėlimu, ir tada aš siūlysiu tokią balsavimo procedūrą. Pirmiausia balsuoti

iš principo, ar mes sutariam (pagal įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" 6 straipsnį), kad reikėtų pratęsti Konstitucijos 89 straipsnyje numatytus terminus. Iš karto pasakau, kad, norint priimti šitokį sprendimą, reikalinga kvalifikuota dauguma, t.y. daugiau negu pusė visų deputatų.

Kad vëlgi nebûtø neaiðkumø, iðsiaiðkinkim, kas yra visi deputatai. 141 minus tas mûsø gerbiamasis kolega, kuris neprisiekë ir neturi visø tautos atstovo teisiø, ir minus laikinai einantis Prezidento pareigas gerbiamasis A.Brazauskas, kuris neteko ágaliojimø Seime, pradedamas eiti ðitas svarbiausias pareigas.

Vadinasi, mes turime 139 Seimo narius. Taigi daugiau negu pusė yra 70. Jeigu su šituo sutinkam, tai aš pabrėžiu, kad, norint priimti terminų pratęsimą pagal įstatymo 6 straipsnį, taip pat primenu, kad šitą įstatymą tauta priėmė referendumu spalio 25 d., mums reikalinga kvalifikuota dauguma. Jeigu sprendimas yra

teigiamas, tada aš teikiu alternatyvas. Ga1ima elektronika balsuoti, bet aš vis dėlto siūlysiu balsuoti rankų pakėlimu. Tai mums Reglamentas netrukdo daryti. Ir pagal tvarką datų didėjimo linija. Pirmiau už vasario 14 d., tai viena alternatyva, ir antra alternatyva - už vasario 21 d. Susilaikiusiųjų balsai nebus skaičiuojami. Kai pasirenkama alternatyva, mes balsuojame už visą nutarimą. Už visą nutarimą dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo. Už šitą paskyrimą vėl reikalinga kvalifikuota balsų dauguma, t.y. ne mažiau negu 70 Seimo narių.

Dabar að noriu jûsø paklausti, ar gerbiamieji kolegos sutinka su tokia ðito vakaro procedûra? Gerbiamasis Jarmolenka, praðom.

V.JARMOLENKA. Labai jums ačiū. Sutinkam. Procedūra absoliučiai tiksli, tiktai vienas pataisymas. Prieš dvigubą gongo dūžį ir po to yra tam tikra pertrauką, ir per tą pertrauką jūs paaiškinate antrą balsavimo procedūros pusę.

PIRMININKAS. Dar kartą? Gerai. Šitas dalykas yra tinkamas. Taip, taip, visiškai teisingai, ir registracija, be jokios kalbos.

Taigi pagal Reglamento 202 ir 203 straipsnius mes turime iš esmės pritarti šitam pateiktam projektui. Perskaitau, kad nebūtų keblumų.

"Seimas, vykdydamas Konstitucijos 89 straipsnį, nutaria paskirti Respublikos Prezidento rinkimus 1993 metais." Ir nesakyti, kas daugiau. Galima šitą pridėti. Ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos įstatymą.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 122 deputatai.

Taigi kas už tai, kad būtų iš esmės tam pritarta? Galima balsuoti elektronika. Todėl aš siūlau registruotis ir žinosim, kiek salėje deputatų. Prašom registruotis.

PIRMININKAS. Tuoj elektronika patikrins jūsų skaičiavimo sugebėjimus. Seimo narių, taip. Prašom paspausti mygtukus.

Vieno trūksta, bet, man atrodo, jo neieškosim. Nesismulkinkim, gerbiamieji kolegos, kadangi paskui per esminį balsavimą reikės pakelti rankas.

Taigi kas už tai, kad mano perskaitytam nutarimo projektui būtų pritarta iš esmės, prašom paspausti atitinkamą mygtuką. Balsavimas prasidėjo. Kas už, tas už, kas prieš, tas prieš. Čia galima ir susilaikyti.

Balsavo 120. 117 už, nė vienas prieš, 3 susilaikė. 117 ir 3 susilaikė. Taigi 202, 203 ir iš dalies 218 straipsnio reikalavimai įvykdyti. Nutarimo projektui iš esmės pritarta, ir dabar jau galima skelbti, kad mūsų eilinis posėdis, t.y. gruodžio 3 d. vakarinis posėdis, pasibaigė.

---

# 1s8porink1

$ 1s 8p Nutarimo "Dël Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimø paskyrimo" projektas (tæsinys)