Šeštasis posėdis
1992 m. gruodžio 2 d.
Seimo narių pareiškimai
R.Dagys. Socialdemokratų partijos prezidiumo ir šios partijos Seimo narių pareiškimai
G.Skrebys. Lietuvos Respublikos opozicijos Tėvynės santaros pareiškimas
A.Stasiškis. Tėvynės santaros pareiškimas
Posėdžio darbotvarkė (svarstymas) (92.12.02)
Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č. JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, laba diena. Prašyčiau užimti savo darbo vietas. Pradedame gruodžio 2 dienos posėdį. Šį sykį tiktai vienas posėdis. Iki mes pradėsime visas įstatymų, Reglamento numatytas procedūras ir vienokius ar kitokius mūsų darbus pagal preliminarinę darbotvarkę, kurią dar aptarsim, aš jums noriu pranešti dvi malonias žinias. Galimas daiktas, kai kurie kolegos žino, galimas daiktas, kai kurie ne. Šiandien vienas mūsų kolega mini ar švenčia (čia priklauso nuo aplinkybių) savo 40ąsias gimimo metines. Tai gerbiamasis ir Aukščiausiosios Tarybos deputatas, ir Seimo narys Petras Giniotas. Mes jį sveikiname. (Plojimai) Ačiū mielai kolegei E.Kunevičienei.
Ir dar šiandien savo gimtadienį švenčia kitas mūsų kolega, šį sykį naujasis Seimo narys Petras Algirdas Miškinis. Mes jį taip pat sveikiname. (Plojimai)
Taigi, gerbiamieji kolegos, pirmiausia dėl darbo tvarkos, nors keletas kolegų, kaip paprastai, norėtų padaryti po vieną kitą pareiškimą savo arba frakcijų vardu. Taigi šiandien, kaip jūs matot iš išdalyto darbotvarkės projekto, mes jau galėjom tartis ir iš tikrųjų taip buvo. Tarėmės ir frakcijų atstovai, t.y. visų frakcijų atstovai, tarėmės tam tikromis grupėmis. Ir man atrodo, kad dėl kai kurių dalykų susitarėm. Jeigu aš teisingai supratau mūsų ir rytinio, ir popietinio frakcijų atstovų pasitarimo rezultatus, visi kolegos iš principo sutinka su ta darbotvarke, kaip čia ji surašyta, t.y. principiniai dalykai, kad mes šiandien dirbam nuo 15 val., bet dirbam ilgiau, kad būtų galima iš tikrųjų pagaliau užbaigti vakarykštę darbotvarkę, kurios vakar mes dėl suprantamų priežasčių (gal daugiau dėl rimtų negu nerimtų priežasčių) nesugebėjom užbaigti.
Pirmas dalykas. Ar kolegos nesipriešins, kad šiandien mes dirbtume ilgiau, t.y. dar, galimas daiktas, pusantros valandos? Čia galėsim galutinai nuspręsti gal šiek tiek vėliau, priklausomai nuo mūsų nuovargio arba nuo mūsų entuziazmo. Bet aš labai prašyčiau, gal dabar nereikia balsuoti, kad iš principo mes su tuo sutiktume. Ar galime taip sutarti? Gerai. Taigi sakykime, kad mes dirbsim dar pusantros valandos, ir, suprantama, kad 18.30 val. bus pusės valandos pertrauka. Sutarėm? Gerai. Ačiū. Taip, jeigu reiks. Jeigu mes sugebėsim labai sparčiai dirbti arba, sakykim, kaip nors sutaupysim laiko, o, kaip mes tarėmės (aš dabar nenoriu aiškinti), yra galimybė šiek tiek sutaupyti to laiko.Dabar apie pačią darbotvarkę. Aš skaitysiu tiktai punktus. Jeigu nebus prieštaravimų, tada iškart sutarsim ir balsuosim tik už visą darbotvarkę. 2 punktas - dėl Ministro Pirmininko kandidatūros. 3 punktas - dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų laikino sustabdymo. Tik klausimo pateikimas. Sutinkam? 4 punktas - dėl Prezidento rinkimų įstatymo projekto. Čia aš noriu iškart pasakyti: pagal mūsų frakcijų susitarimo rezultatus sprendžiu, kad čia mes to nustatyto laiko, aišku, nesunaudosim. Aš tikiuosi. Todėl galėsim šį laiką panaudoti kitiems klausimams aptarti. Sutinkam?
5 punktas - dėl Seimo komitetų. Vėlgi aš čia noriu pasakyti, kad greičiausiai galutinio balsavimo nebus, mes tarsimės dar dėl atskirų punktų.
Dėl vienų aišku, dėl kitų yra ne šiaip sau neaiškumų, bet dar didelių neaiškumų, tai balsavimo gali ir nebūti. Sutinkam?
Dabar visi papildomi klausimai yra be balsavimo. Tai Seimo rezoliucijos dėl Vyriausybės nutarimo, dėl atsiskaitymų tvarkos sureguliavimo tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų ir šios produkcijos perdirbėjų. Su Vyriausybės atstovais susitarta, kad kai šie klausimai bus nagrinėjami, jie dalyvautų mūsų aptarimuose ir kad galėtų, jeigu reikės, pasisakyti. Įstatymo projektas “Dėl opozicijos Seime” - čia irgi pateikimas. Nutarimo projektas “Dėl komisijos KGB veiklai Lietuvoje tirti” - irgi pateikimas. Ir jau klausimas, apie kurį mes šnekėjom ir kurį, galima sakyti, jau iš dalies ir pradėjom vakar spręsti, priimdami atitinkamą nutarimą, - tai įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų ir Vyriausybės narių socialinių garantijų pakeitimo” projektas. Sutarėm? Galim balsuoti už visą darbotvarkę? Gerai.
Dabar registruojamės, gerbiamieji kolegos. Registracija pradėta. Užsiregistravo 122 Seimo nariai. Taigi teikiu balsuoti šios dienos darbotvarkę su visais klausimais ir su ta mintimi, kad mes iš principo sutarėme, jog dirbsime ilgiau. Kas už tai, prašom balsuoti elektroniniu būdu. Balsavimas prasidėjo.
Už - 104, niekas nebalsavo prieš, 8 susilaikė. Taigi 104 Seimo nariams balsavus už, 8 susilaikius mūsų darbotvarkė patvirtinta. Pirmas klausimas išspręstas, ir aš fiksuoju dar vieną džiugų dalyką - mes jau vieną klausimą išsprendėm šiek tiek trumpiau, negu buvo numatyta. Su tuo save ir jus sveikinu.
Dabar būtų galima eiti toliau, bet kadangi čia buvo pareiškimų, gal to sutaupyto laiko sąskaita ir leiskim kolegoms tuos pareiškimus perskaityti. Pirmiausia deputatas R.Dagys, matyt, Socialdemokratų frakcijos vardu. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu perskaityti Socialdemokratų partijos prezidiumo ir Socialdemokratų partijos Seimo narių pareiškimą.
“Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumas pareiškia, kad rinkimai į Lietuvos Respublikos IV Seimą vyko laisva žmonių valia nepriklausomoje Lietuvoje ir tai dar vienas žingsnis įtvirtinant demokratiją mūsų valstybėje. Šie rinkimai vyko pirmą kartą pagal naują rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą įstatymą. Todėl ir šiame įstatyme, ir jį vykdant neišvengta klaidų, kurias užfiksavo tiek Lietuvos politinių partijų, tiek užsienio šalių stebėtojai. Tačiau, mūsų manymu, nepasiteisino įstatymo numatytas Vyriausiosios rinkimų komisijos formavimas politinių partijų ir judėjimų pagrindu. Tai sudarė galimybę turint komisijoje vienos politinės orientacijos balsų daugumą panaudoti ją kaip politinį įrankį, galintį smarkiai įtakoti rinkimų procesą. Nepateisinami Vyriausiosios rinkimų komisijos daugumos mėginimai savintis Aukščiausiosios Tarybos bei Aukščiausiojo Teismo prerogatyvą aiškinti rinkimų įstatymą.
Manome, kad Seimas turėtų ištirti ir įvertinti Vyriausiosios rinkimų komisijos priimtus sprendimus bei jos veiklą ir sudaryti naują Vyriausiąją rinkimų komisiją iš teisininkų.”
Trumpai norėčiau pakomentuoti. Turbūt šis pareiškimas siejasi su įstatymu dėl Prezidento rinkimų. Manau, kad galėtume tas pozicijas aptarti čia, Seime.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Mano pareiškimas mano paties vardu. Gerbiamieji kolegos, be abejo, visada pereinamuoju laikotarpiu valdžios elgiasi ne visai taip, švelniai kalbant. Taigi mano kreipimosi turinys į laikinai einantį Prezidento pareigas, kad imtųsi pačių ryžtingiausių žingsnių sustabdyti dabar esančios Vyriausybės veiksmus, Lietuvos valstybės turto švaistymą.
Cituoju: “Lapkričio 26 d. potvarkis Nr.116p. Numatyti šiuos papildomus etatinius vienetus Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse...” Ambasados suminėtos. “Nustatyti techninių darbuotojų pareigybinį atlyginimą - 800 JAV dolerių per mėnesį.” 1992 m. lapkričio 25 d. potvarkis Nr.1163, Vilnius. Trumpinu: parduoti pastatą Turniškių g. 18 Prancūzijos ambasadai, sklypą išnuomoti, o gautas lėšas pervesti Užsienio reikalų ministerijai ambasadų steigimo reikalams. Štai.
Noriu priminti gerbiamiesiems kolegoms, kurie nežinot, paskutinių duomenų neturiu. Štai liepos 1 d. iš valiutos fondo ambasadoms buvo skirta: Vokietijos - 181,5 tūkst. JAV dolerių, Prancūzijos - 181,7, Belgijos - 268,6 tūkst. JAV dolerių. Lietuvos Respublikos misijai prie Europos Bendrijos - 233 tūkst. JAV dolerių. Iš viso Užsienio reikalų ministerijai buvo skirta... sunaudota, ne skirta... sunaudota iki liepos 1 d. 1 mln. 392 tūkst. dolerių.
Spalio 14 d. Vyriausybės nutarimas Nr.769 “Dėl Lietuvos valstybės valiutos fondo”. “Skirti iš Lietuvos valstybės valiutos fondo valstybės valdymo personalui ir valstybinių tarnautojų, darbuotojų užsienio komandiruočių išlaidoms apmokėti 425 tūkst. JAV dolerių”. Pusė milijono. Pagal priedą. “...bei Užsienio reikalų ministerijai 1 mln. 620 tūkst.” Tai yra, matyt, be to, kurį jau sunaudojo (1,5 mln.) iki liepos mėnesio, dar 1 mln. 600 ir dar papildomai etatų, ir dar papildomai ambasadas pardavus duoti.
Tai pagaliau ar mes esam tokia valstybė, kuri gali nepaisydama savo Lietuvos žmonių šitaip naudoti valiutines lėšas, kurias mums reikia žūtbūt sukaupti litų išleidimui, rezervinį fondą, vaistams pirkti neturim.
Štai paskyrė ponas A.Abišala 15 litrų benzino I grupės invalidams. Tik I grupės. II grupės invalidams, kad ir kiek mušuosi, niekaip neskiria, judėjimo invalidams. Štai už Mare Balticum - 300 tūkst. talonų išleidžiama. (Tuoj baigiu.) Lapkričio 26 d. numeris toks ir toks. Vadovaujantis kažkuo “pavesti Kauno miesto valdybai išnuomoti negyvenamąsias patalpas Amerikos teisininkų asociacijos iniciatyvinės teisinės paramos Rytų ir Centrinės Europos valstybių grupei “Celi”. Na, tai tegul nuomoja. Yra skirti pinigai, tegul nuomoja. Kodėl mes turim juos išlaikyti?
Toliau. Lapkričio 27 d. potvarkis. Numerio neskaitau. Dėl vaistinių, farmacijos. Skaitau. Štai čia ponas Bajoras, rodos, ypač domėjos. Siekiant sukoncentruoti vaistų gamybos pramonę ir Sveikatos apsaugos ministerijos...perduoti vaistines į Pramonės ir prekybos ministerijos reguliavimo sferą.
Ką tai reiškia? Kalbama dabar apie keitimąsi. Bus, nebus ta Pramonės ministerija. Paimti iš Sveikatos ministerijos, perduoti tai ministerijai, kuri galbūt bus likviduota, na, galbūt nebus likviduota. Bet kodėl reikia tai daryti lapkričio 27? Taigi aš ir klausiu, ką čia išdarinėja dabartinė... “Įsteigti specifinės paskirties valstybinę įmonę “Vyriausybės ryšiai”. Lapkričio 25 diena. Kas tai yra? Taigi naujai Vyriausybei daromas kažkoks dalykas. Tai kokią dabar galimybę turi ta senoji Vyriausybė?
Taigi baigiu. Dar kartą prašau laikinai einantį Prezidento pareigas imtis pačių ryžtingiausių žingsnių užkirsti tiems švaistymams kelią. Ačiū.
Nutarimo "Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros" projektas (svarstymas) (92.12.02)
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pereinam prie 2 darbotvarkės punkto. (Reikia laiku tai daryti. Tai šiek tiek vėliau.) Prašom, dabar kviečiu į tribūną kolegą, buvusį Aukščiausiosios Tarybos deputatą ir pretendentą į premjerus gerbiamąjį Bronislovą Lubį.
Aš turiu dar du pareiškimus, bet mes su kolegom buvom susitarę, kad šiuos pareiškimus bus galima daryti vėliau. Tai jeigu taip sutarsim, arba posėdžio pabaigoj, arba po pertraukos iškart. Galima taip? Ačiū. (Salėje šurmulys) Po pertraukos. Prašau. Gerai.
Prašom, gerbiamasis Luby. Dabar jungiu, gerbiamieji kolegos, tą klausėjų sąrašą, kuris buvo sudarytas, bet neužbaigtas, kadangi anksčiau trūko laiko. Bet dabar yra tokia problema. Kadangi gerbiamasis B. Lubys jau atsakinėjo į mūsų klausimus, o atsakymams į klausimus skiriamas tam tikras laikas, ir kad liktų laiko dar atsakymams į klausimus, jeigu bus tokių klausimų, ir pareigūnui, kuris pateikė šią kandidatūrą, ir kad liktų laiko iki pertraukos frakcijų pasisakymams, aš labai prašau kolegas, kurie esat fiksuoti kompiuteryje, trumpai drūtai klausti, o gerbiamasis B.Lubys, kiek aš žinau, bet kokioj situacijoj atsakinės labai trumpai. Aš teisingai supratau? (Prie šoninio, kompiuteris nebus perjungtas.)
Prašom. Kolega J.Janonis. Minutėlę, aš atsakau gerbiamajam J.Pangoniui, nors jis galėtų ir neklausinėti iš vietos, o nueiti prie šoninio mikrofono. Frakcijose buvo gerbiamasis B.Lubys klausinėjamas. Bet frakcijų atstovai labai aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė, kad nepaisydami to, ko jie klausė, ir nepaisydami to, ką jiems atsakė ir paaiškino gerbiamasis pretendentas, jie pageidauja pasinaudoti savo teise jį paklausti ir jo klausimą išgirsti čia, Seimo salėje.
Taigi kolega J.Janonis.
J.JANONIS. Gyventojų indėliai bankuose, jų papildomas indeksavimas. Ar lėšų tam indeksavimui Vyriausybė numato?
B.LUBYS. Klausimas, žinoma, yra labai rimtas. Viena Vyriausybė buvo nustačiusi terminą, kada buvo įnešti indėliai, ir jų indeksavimą vienokiu ar kitokiu koeficientu. Šis klausimas nėra dabartiniu metu išspręstas, nėra numatyti šaltiniai. Tačiau aš manyčiau, kad vis dėlto tuo laiku Vyriausybės padarytą pareiškimą reikėtų priimti ir laikyti galiojančiu, nors aš nežinau dokumento, aš žinau tiktai pareiškimą. Jį reikėtų laikyti galiojančiu ir toliau reikėtų numatyti mechanizmą, kaip galėtume tą atlikti. Bet tai aš siečiau apskritai su visa finansine bankine sistema, apie kurią kalbėjau vakar.
PIRMININKAS. Kazimieras Uoka. Prašom.
K.UOKA. Gerbiamasis pretendente! Šių metų rugsėjo mėnesį, atsimenate, kaip mes ginčijomės, ką daryti su firma “Lietkom”. Tai yra tokia firma, kurią įsteigė Materialinių išteklių ministerija, vadovavo ponas Kiriuščenka. Pridarė valstybei per 40 mln. talonų skolų. Ir aš siūliau ją uždaryti teisiant kaltuosius, patraukiant baudžiamojon atsakomybėn. Jūs išsiderėjote palikti tą firmą ir davėte garbės žodį, kad seksite, jog ta skola nedidėtų. Šiandien nuo 40 mln. talonų ta skola padidėjo iki 70 mln. talonų. Konkrečiai dėl nepavykusios trąšų pardavimo operacijos iš jūsų buvusios gamyklos, “Azoto” gamybinio susivienijimo. Stovi ešelonas buvusioje jūsų gamykloje gamintų trąšų. Aš tikiuosi gal “Fakto” laida sugebės tą parodyti. Kaip jūs manote, ar ištesėjote savo garbės žodį?
B.LUBYS. Pirmiausia, ponas kontrolieriau, aš nemanau, kad reikia duoti priesaikas valstybės kontrolieriui arba kuriam kitam pareigūnui, išskyrus Konstitucijos nustatyta tvarka. Ir aš tame kabinete, kur vyko tamstos, pono A.Abišalos ir mano - mūsų trijų pokalbis, jokių priesaikų nedaviau. To kategoriškai atsisakau ir kategoriškai paneigiu jūsų žodžius. Tai pirma. Antra. Jūs juos traktavot taip, kaip norėjot. Šio klausimo aiškinimas yra jūsų asmeninis reikalas.
Šių metų pavasarį pono premjero G.Vagnoriaus buvo pasirašyta dviem stambioms firmoms du stambūs trąšų pirkimai. Tai buvo “Lietkomo” firma ir “Malybos” firma. Tai buvo visiškai normalūs, teisingi Vyriausybės sprendimai, aš neturiu jokių pretenzijų šiuo klausimu. Tai Vyriausybės prerogatyva, ir mes “Azote” tai vykdėm. Mes įspėjom pirkėjus, tiek “Malybą”, tiek “Lietkomą”, kad jie nežino rinkos, jie nesupranta trąšų marketingo ir kad bus labai blogai. Tačiau Vyriausybės vadovų potvarkiai privalo būti įmonių vykdomi, ir mes juos vykdėm. Vadinasi, nusipirko “Malyba”, kuri subankrutavo ir vėliau tos pačios Vyriausybės buvo paleista, nors dabar kitokia forma ji egzistuoja. Lygiai taip pat buvo dėl “Lietkomo”, kuriame buvo padėta, pasakyta ir paaiškinta, kad mes turim parduoti. “Azotas” pardavė, dalį pinigų gavo, dar dalis pinigų liko. Ir čia yra “Lietkomo” klausimas.
Jūs siejate du nesusiejamus dalykus, specialiai taikydamas man. Aš labai dėkingas už jūsų dėmesį mano personai. Tačiau korektiškumo atžvilgiu nereikėtų sieti “Azoto” darbų, kurie vyko, ir vicepremjero darbų, jeigu jie nesusiejami. Tai čia yra taip pat mano asmeninė nuomonė, jūs galit su ja nesutikti.
Dabar aš visiškai nuo to klausimo atitrūkau ir manęs visiškai tas nedomina. Tai buvo normali “tranzacija”, normalus pirkimas. Vėliau, kai buvau vicepremjeru, man pateikė šiuos klausimus ir jūsų, kontrolieriaus, teikimą, kad firma būtų likviduota. Aš paprašiau, kad pateiktų man duomenis apie finansinę firmos padėtį. Duomenys buvo pateikti. Ir ten buvo didžiulės skolos. Skolos, kurios yra dar dabar... prie Vokietijos nupirkti automobiliai, apie kuriuos aš iš viso nieko nežinau ir nieko neturiu žinoti, kadangi Lietuvoje yra daug įvairių komercinių firmų ir visa kita. Ir aš pasiūliau premjerui: nenaikinkim firmos, atleiskim generalinį direktorių, paleiskim direktorių valdybą, kad “nepakabintume šio klausimo ant biudžeto”, kadangi tai yra susiję su valstybinėmis įmonėmis. Jeigu Vyriausybė panaikina, vadinasi, ji “pasikabina skolas ant biudžeto”. Kad mes to nepadarytume, o paliktume naują vadovybę, naują direktorių tarybą, kuri tvarkytų visus šiuos reikalus.
Jūs minite skolą, kuri padidėjo. Ši skola jau buvo tada, kadangi jie nesugebėjo tuo klausimu dirbt normaliai. Dabartiniu metu jie - nauja vadovybė, naujas direktorius, nauja direktorių valdyba - vykdo komercinę veiklą. Ir aš manau, kad jie gali išsisukti ir grąžinti skolas. Jeigu jie negalės grąžinti skolų, vadinasi, reikia juos likviduoti ir priimti reikiamas juridines, sankcines priemones. Jeigu tai reikia per prokuratūrą, vadinasi, per prokuratūrą, jeigu per kitus, tai per kitus.
Turiu pastebėti, kad ši firma įkurta pono V.Židonio iniciatyva, jai pritarė ir tuometinė Vyriausybė.
PIRMININKAS. Kolega K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Gerbiamasis pretendente, aš norėčiau paklausti, kokia jūsų nuomonė naftos terminalo statybos ir jos vietos parinkimo klausimu.
PIRMININKAS. Buvo toks klausimas. Būtų gerai nesikartoti. Arba gal interpretaciją prašom.
K.DIRGĖLA. Tada kaip jūs vertinate Energetikos ministeriją, sprendžiant šį klausimą?
B.LUBYS. Energetikos ministerija per lėtai sprendžia terminalo statybos klausimus. Reikalingi energingesni žingsniai. Reikia išspręsti finansinius ir kitus klausimus ir pradėti terminalą statyti. Vyriausybės sprendimas yra aiškus ir nedviprasmiškas - terminalas reikalingas. Jeigu šį sprendimą Seimas pakeis, tai bus kita kalba. O dabar reikalingi energingesni žingsniai, kad mes daugiau dirbtume ir mažiau kalbėtume.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis kandidate! Praėjusios savaitės pabaigoje Vyriausybės sprendimais buvo liberalizuotos, o tai reiškia, padidintos maisto produktų kainos, taip pat kainos šilumai, dujoms, elektros energijai. Norėčiau paklausti, ar tokį žingsnį Vyriausybė visapusiškai įvertino ir išanalizavo? Ir ar nebuvo rasta jokių galimybių tokį kainų šuolį sustabdyti arba sušvelninti? Jeigu taip, tai nejaugi naujajai Vyriausybei teks susitaikyti su šiuo kainų padidinimu, ir kas bus su mumis, vartotojais, ateityje?
B.LUBYS. Energetikos kainos yra reguliuojamos Vyriausybės. Energetikos kainos paskutiniu metu nebuvo padidintos nei gyventojams, nei pramonei, nei kitiems ūkiniams objektams. Kainos, kaip aš vakar aiškinau, pavyzdžiui, gamtinių dujų yra žemiau perkamųjų kainų. Vyriausybė galvoja ir ieško kelių, kaip galėtume išbristi iš tos padėties. Aš apie tai aiškinau visose frakcijose - kainų padidinimas neįvyko. Jeigu yra kažkokių nesusipratimų, reikia aiškintis. Bet aš dar kartą kartoju: energetikos kainos paskutiniu metu nepakilo. Vyriausybė tris ar keturis kartus rinkosi ir nagrinėjo klausimą, kaip tą reikia daryti ir ar reikia daryti.
V.V.ZIMNICKAS. Aš atsiprašau, dėl maisto produktų konkrečiai...
B.LUBYS. Jūs nebeleidote man pratęsti. Kas dėl maisto produktų, aš atsakyti į šį klausimą negalėčiau, kadangi paskutinėmis dienomis, kaip jūs žinote, aš esu čia. Aš vis dėlto galvoju, kad Vyriausybė nepriėmė tokių sprendimų, kadangi Vyriausybės posėdžių paskutinėmis dienomis nebuvo. Tie klausimai visada yra svarstomi kolegialiai Vyriausybėje dalyvaujant visiems ministrams. Čia reikia ieškoti šaknų tiesiog įmonėse, iš kur tas klausimas kyla. Mes dviem mėnesiams įšaldėme atlyginimų išmokėjimą. Ir niekas negali pasakyti firmose arba fabrikuose, kad maisto produktų kainas reikia kelti dėl to, kad yra pakelti atlyginimai. Jie yra įšaldyti. Energetikos kainos paskutiniu laiku nepakilo. Vadinasi, reikia ieškoti priežasčių, kodėl tai įvyko. Aš atsakyti labai konkrečiai negaliu, jeigu jūs man duosite porą dienų, aš išanalizuosiu klausimą ir jums detaliai atsakysiu.
PIRMININKAS. Kolega Alfonsas Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Norėjau paklausti, kaip jūs vertinate energetikos ministro pono L.Ašmanto iniciatyvą toliau tęsti Kaišiadorių hidroakumuliacinės elektrinės statybą, kada nėra kuo ją pakrauti šiuo metu ir ateityje bus labai sunku?
B.LUBYS. Aš labai teigiamai vertinu Kaišiadorių elektrinės statybą ir manau, kad yra padaryta didelė finansinė žala, kad ji nebuvo baigta statyti tada, kada dar turėjome pakankamai resursų. Tačiau tuomet mes užsiiminėjome populizmu su Žaliųjų judėjimu. Reikėjo užbaigti statybą tada ir šiandien turėtume visiškai baigtą objektą. O tai yra energija, ne absoliutinė energija, o pikinė energija, kuri šitą elektrinę gelbsti. Būtent pikinė energija. Tai yra du skirtingi dalykai - dienos, nakties ir pikinė energija. Ji gamina pačią brangiausią energiją.
A.VAIŠNORAS. Aš atsiprašau, jūs man neatsakėte į klausimą. Aš žinau, kad tada buvo galima pastatyti ir būtų buvę gerai. Bet kaip jūs vertinate dabar tęsiamą statybą? Tai yra milžiniški pinigai, nėra kuo ją pakrauti, nėra energijos šaltinių.
B.LUBYS. Šiuo klausimu yra priimtas kolegialus Vyriausybės sprendimas, prie kurio ir aš prisidėjau, kad reikia baigti šį objektą. Tai yra Lietuvai, ūkiui, energetikai reikalingas objektas.
PIRMININKAS. Kolegė Romualda Hofertienė. Kolega B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Šį pirmadienį savo posėdyje Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tiksliau būtų, laikinai einantis premjero pareigas Aleksandras Abišala ėmėsi iniciatyvos dalinti tai, kas Vyriausybei nepriklausytų dalinti: radijo ir televizijos antrąsias programas arba kanalus su jų technine baze. Kaip kandidatas į premjerus tokią veiklą vertins, jei bus patvirtintas premjeru?
B.LUBYS. Pirmiausia aš nedalyvavau tame posėdyje, bet tai nieko nereiškia. Aš galvoju, kad reikia elgtis taip, kaip numato įstatymas. Jeigu įstatymas numato Seimo prerogatyvą spręsti šiuos klausimus, vadinasi, Seimas ir spręs. Jeigu reikia surasti lėšų, Vyriausybė jas pateiks savo biudžete ir jeigu matysim, kad reikia padidinti televizijai finansavimą, vadinasi, jis bus padidintas. Aš galvočiau, kad čia reikėtų laikytis tų dokumentų, kurie yra priimti Aukščiausiosios Tarybos kaip prerogatyva Aukščiausiosios Tarybos arba dabar Seimo. Čia yra Seimo klausimas.
PIRMININKAS. Dabar jau ne Seimo klausimas. Aš labai atsiprašau, bet šiandien šito klausimo aš siūlau nenagrinėti. Kolega Kazimieras Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Energetikos ministras ponas L.Ašmantas atbuline data, t.y. nuo lapkričio l dienos išleido įsakymą dėl gamtinių dujų vartojimo. Ar numatote šį įsakymą koreguoti?
B.LUBYS. Energetikos ministras pirmiausia turi teisę išleisti įsakymą. Jeigu premjeras pradės analizuoti visus visų ministerijų įsakymus, tai bus labai pavojingas dalykas. Aš nieko daugiau negalėsiu daryti, tik analizuoti visus visų ministerijų įsakymus. Reikia suprasti ir bendrą darbo organizavimą. Tačiau aš pasiruošęs išnagrinėti tuos atvejus, kada kas nors bus neteisinga, negera arba susikirs su Vyriausybės nutarimais, susikirs su Seimo įstatymu, ir mes tuos dalykus keisime. Keisim be kalbų. Tačiau tokia praktika, kaip jūs sakėte - atbuline data išleistas įsakymas, be abejo, yra negatyvi, nepriimtina ir jos neturėtų būti.
PIRMININKAS. Kolega S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis pretendente! Pabrangus naftos kainai, į labai blogą situaciją pakliuvo žvejybos pramonė. Šiandien okeaninėje žvejyboje naudojama schema tapo nerentabili ir sugautos žuvies savikaina darosi gerokai didesnė negu pačios naftos kaina. Dabar Klaipėdoje jau stovi apie 100 laivų iš 130 ir negali išplaukti. Ir neatrodo, kad situacija ateityje pagerės. O tai - apie 10 tūkstančių jūros ir maždaug tiek pat kranto darbuotojų likimas. Ar jums žinoma situacija, ar jūs turite kokį nors sprendimą šiuo klausimu?
B.LUBYS. Taip, situacija man yra žinoma. Mes ją nagrinėjome keletą kartų. Tai - rimtas klausimas. Tačiau jis susideda ne tik iš objektyvių priežasčių. Mes išsprendėme kai kuriuos klausimus, kurių prašė žvejybos laivynas, tačiau reikalinga ir pačių žvejybos laivyno vadovų iniciatyva. Šiandien žvejybos laivyno iniciatyva yra, mano požiūriu, ryškiai nepakankama. Aš nenoriu detalizuoti šito klausimo, kadangi ponas Č.Juršėnas prašė atsakinėti labai trumpai. Tik pridursiu, kad žvejybos laivynas reikalauja atskiros analizės, atskiro klausimo. Galbūt reikia kai kuriuos laivus parduoti, kurie yra nerentabilūs. Visais atvejais reikia suintensyvinti laivų nuomą, reikia numatyti lengvatines sąlygas, nuomą su išsipirkimu, t.y. visa skalė klausimų, kuriuos galima pritaikyti, tik reikalinga iniciatyva. Iniciatyva šiandien yra silpna, tiek iš Žemės ūkio ministerijos pusės, tiek iš paties laivyno vadovybės pusės. Aš tuo įsitikinau, kelis kartus nagrinėdamas šį klausimą.
PIRMININKAS. Kolega Algirdas Patackas.
A.V.PATACKAS. Gerbiamasis kandidate į premjerus! Jūs buvote Jonavos azotinių trąšų gamyklos direktorius, esate vienas iš šios gamyklos entuziastų, pradininkų ir t.t. Ši gamykla suvartoja (jūs čia turbūt galėtumėte patikslinti), ko gero, patį didžiausią kiekį gamtinių dujų, tenkančių Lietuvai. Palyginus su juo, dujų kiekis, tenkantis gyventojams, yra labai mažas. Galima būtų patikslinti šiuos skaičius?
B.LUBYS. Aš patikslinsiu jums.
A.V.PATACKAS. Klausimas būtų toks. Kaip jūs spręsite šitą dilemą - tarp būtinybės kažką daryti aprūpinant gyventojus dujomis, na, ir, sakykim, tarp tokio ūkinio intereso, kuris vis dėlto, aišku, jums rūpi, kaip azoto pramonės žmogui. Ir ką čia būtų galima padaryti? Turbūt paskutinė viltis siejasi su jūsų pramone, su jūsų gamykla?
B.LUBYS. Geras klausimas. Atsakysiu taip. “Azoto” gamtinių dujų tiekimas yra visiškai išspręstas. “Azoto” gamtinių dujų tiekimas vyksta ne Lietuvos Respublikos limitų sąskaita. Perkamos komercinės dujos nepriklausomai nuo Lietuvos susitarimų su Rusijos Federacija. Ir šiuo metu “Azotas” pats perka dujas komercine kaina iš Rusijos, pats parduoda produkciją, pats sumoka ir moka mokesčius į valstybės biudžetą. Aš būčiau labai dėkingas ir labai laimingas, kad visos pramonės įmonės galėtų savarankiškai spręsti dujų tiekimą, dujų pirkimą, produkcijos pardavimą, mokesčių mokėjimą ir kad nereikėtų Vyriausybei nei kištis, nei reguliuoti, nei ką nors daugiau daryti su šita įmone. Taigi “Azotas” dirba ne Respublikos dujų limitų sąskaita, apmokėdamas valiuta už dujas ir atsiskaitydamas į biudžetą, jeigu bus reikalinga, valiuta.
PIRMININKAS. Kolegė Laima Liucija Andrikienė. Prašom. Kolega Petras Giniotas. Prašom.
P.GINIOTAS. Gerbiamasis pretendente į Ministro Pirmininko postą! Jums turbūt žinoma, kad daugelis įmonių gali bankrutuoti ne vien dėl to, kad trūksta žaliavų, brangūs energetiniai ištekliai, gaminama paklausos neturinti produkcija, bet ir dėl šių įmonių vadovų abejingo požiūrio į savo pareigas arba net tyčinio įmonės varymo į bankrotą. Nenoriu minėti, kaip tokių įmonių vadovai aiškino tokią situaciją įmonių dirbantiesiems prieš rinkimus. Tačiau noriu paklausti jūsų - ar jūs pritartumėte Bankroto įstatymo papildymui, kuriame būtų numatyta valstybinių įmonių vadovų atsakomybė už įrodytą tyčinį įmonės bankroto skatinimą?
B.LUBYS. Taip, be abejo, pritarčiau. Vakar, kada kalbėjau apie vieną ar kitą bankroto atvejį, turėjau omenyje ir jūsų klausimą. Aš iš esmės ir iš principo pritarčiau, kad jeigu tai yra tyčinis klausimas, jis turi būti sprendžiamas teisminiu keliu.
PIRMININKAS. Kolega Romualdas Ozolas. Prašom.
R.OZOLAS. Gerbiamasis pone pretendente! Norėčiau paklausti, koks, jūsų manymu, turi būti lito stabilizavimo valiutinis fondas, kokio dydžio suma šiandien jau sukaupta, ir kada mes galvojame baigti šito fondo kaupimą? Iki kurio laiko tai užtruks?
B.LUBYS. Aš negalėčiau visiškai konkrečiai atsakyti skaičiais, kadangi tai yra Lietuvos banko prerogatyva. Jūsų klausimas yra iš esmės banko prerogatyvos klausimas. Iš esmės ir iš principo yra Lietuvos banko prerogatyvos klausimas. Be to, aš neinformuotas apie tuos skaičius.
PIRMININKAS. Kolega Juozas Dringelis.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis pretendente, ar jus patenkina dabartiniai įstatymai, reguliuojantys santykius tarp Vyriausybės ir savivaldybių? Ypač turint omeny, kad kartais nevykdomi įstatymai.
B.LUBYS. Iš esmės ir iš principo - ne. Todėl, kad turi būti vykdomoji valdžia ir turi būti galimybė valdyti. Sakykim, dialogas yra geras dalykas, tačiau jis yra reikalingas iki tam tikros ribos, o po to tas, kas imasi atsakomybės, turi turėti teisę valdyti. Šiandien yra savivaldybių (negalima to pasakyti apie visas), kurios visiškai nevykdo įstatymų, visiškai nesiskaito su Ministrų Tarybos nutarimais, ir šiandien kažkuria prasme Lietuva pagal Savivaldybių įstatymą yra padaryta didesnių ir mažesnių viršaičių valstybe, kur kiekvienas sprendžia taip, kaip jis nori. Aš galvoju, kad taip valstybė egzistuoti negali, jeigu ji nori valdyti. Turi būti priimami rinkimai, išrinktas Seimas. Seimas paskyrė Vyriausybę, turi būti teisės, kaip tuos klausimus spręsti. Kitu atveju kam reikalingas Seimas ir įstatymai, kam reikalinga Vyriausybė ir Vyriausybės nutarimai? Turi būti galimybė valdyti.
Aš, be abejo, jokiu būdu nenoriu, kad būtų “perspausta” į kitą pusę, tai turi būti demokratiška, turi būti grįžtamasis ryšys, turi būti Vyriausybės atsakomybė, jeigu ji priėmė kaž kokį sprendimą pašalinti kažką iš pareigų. Tai turi būti argumentuota iš esmės, giliai, ne subjektyviai, ne politizuotai, tačiau tokią teisę Vyriausybė privalo turėti. Arba tai bus toks diskusijų klubas, kuris labai dažnai pasitaiko šiandien tarp Vyriausybės ir, sakykim, Vilniaus merijos. Tai yra diskusijų klubas. Ir kada pradedi nagrinėti klausimus, tada gali net ne vežimą, bet visą traukinį prikrauti įvairių įvairiausių pažeidimų ar dar ko nors. Aš žiūriu į poną premjerą ir matau, kaip jis vargsta sprendžiant šiuos klausimus. Čia ponas profesorius citavo ir kai kuriuos kitus klausimus. Aš nenoriu nieko pasakyti nei taip, nei ne. Bet aš kalbu apie valstybės klausimus.
PIRMININKAS. Kolega Vytautas Juškus. Prašom.
V.JUŠKUS. Ačiū. Aš vakar gavau atsakymą frakcijoje.
PIRMININKAS. Tada ačiū, kad sutaupėte laiką. Kolega Vaclovas Lapė.
V.LAPĖ. Gerbiamasis pretendente! Jums turbūt yra žinoma, kad reformuojant kolūkius, tarybinius ūkius, susikūrė žemės ūkio bendrovės. Jos priėmė pagal įstatymą savo įstatus, tačiau šiuo metu dauguma jų nesilaiko tų įstatų, negrąžina išstojantiems iš bendrovės pajaus, kurį jie turi įnešę natūra. O tai yra leidžiama įstatymu. Todėl Vyriausybė priėmė atitinkamą nutarimą, kurį šiandien siūloma jums pakeisti arba panaikinti. Ten kaip tik ir yra nurodyta ta tvarka, kaip galėtų bendrovės narys išeidamas tą turtą pasiimti. Kaip jūs manote pasielgti?
B.LUBYS. Pone Seimo nary, perskaitęs dienotvarkę, aš mačiau, kad yra numatytas toks klausimas, bet aš neturiu dar nei nutarimo, nei ko nors daugiau, kad galėčiau išreikšti savo nuomonę. Man pirmiausia reikia susipažinti su tuo nutarimu, o savo nuomonę apie ūkininkus ir žemės ūkio bendroves aš vakar pasakiau. Aš nieko daugiau negalėčiau pridėti.
PIRMININKAS. Kolega A.Albertynas. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Gerbiamasis premjere! Vakar aš pateikiau du klausimus, į vieną klausimą gavau atsakymą, bet negavau į antrą. Premjeras G.Vagnorius praėjusiais metais pasirašė garsųjį 422 potvarkį, kuriuo neteisėtai, pažeidžiant visas tarptautines teises, iš žemdirbių buvo atimtas turtas. Šiame Seime Agrarinė komisija kels klausimą, kad tą turtą grąžintų. Kaip jūs į tai žiūrite?
B.LUBYS. Na, aš negalėčiau ekspromtu į tokį globalinį klausimą jums atsakyti. Reikia man tai panagrinėti. Vienas dalykas, kada yra principiniai klausimai ir mano požiūris, kitas dalykas, kada yra vakarykštės dienos visiškai konkretus potvarkis. Aš turėčiau jį perskaityti ir po to galėčiau pasakyti savo nuomonę. Vakar aš išsakiau savo principinę nuostatą, kurios aš nesiruošiu keisti, kad aš laikysiuosi įstatymų, jeigu būsiu išrinktas ir paskirtas. Tų, kurie bus priimti Seimo ir tų, kuriuos priėmė Aukščiausioji Taryba. O toliau, aš tikiuosi, mes kartu spręsime klausimus.
PIRMININKAS. Kolega A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, ar jūs esate susipažinęs su ...
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, prašom į mikrofoną.
A.IVAŠKEVIČIUS. Ar jūs esate susipažinęs su svarstomu mūsų Seime Vyriausybės įstatymu? Jeigu susipažinęs, kaip jį vertinate?
B.LUBYS. Taip, aš esu susipažinęs. Vyriausybė vakar vėlai vakare jį baigė skaityti, šiandien skaito ministrai, ir nustatyta tvarka Ministrų Taryba išreikš savo nuomonę, kurią, aš manau, šiandien arba rytoj iš ryto pateiks. Aš manyčiau, kad nereikėjo taip smarkiai skubėti. Tai pirma. Antra, šiandien jau yra parengti ir Vyriausybės pasiūlymai. Jie yra labiau konstituciniai negu čia pateiktame projekte. Šis projektas numato pakankamai daug subjektyvių apribojimų Vyriausybės vadovui. Vyriausybės vadovas ir taip jau atsiduria tarp Prezidento ir ministro, ir bus taip, kad kai kuriais atvejais jis bus tik varžtelis Vyriausybės arba valdymo mechanizme, kuris turi tik suktis. Jeigu Prezidentas pasakė, jis perdavė ministrui, ministras sako - aš nepasirašysiu, aš to nenoriu, ir pasidarys toks uždaras ratas.
Tame projekte, kuris yra pristatytas, tas uždaras ratas yra pagilintas. Aš manyčiau, kad reikalinga darbinė diskusija. Reikia sulyginti tuos visus dalykus ir remtis iš esmės Konstitucija, nebedaryti suvaržymų. Čia paimtas modelis, kada yra vienas Vyriausybės vadovas, t. y. premjeras, nėra vicepremjero, o šiandien, jeigu pažiūrėsime vien tik į paštą, kuris ateina, o kur dar visa ūkinė situacija, visi ūkiniai klausimai? Štai ir šiandien jūs man užduodate irgi visiškai rimtus, visiškai konkrečius klausimus, į kuriuos atsakant reikėtų pasigilinti. Čia paimtas Švedijos modelis, žinoma, tai labai geras dalykas , bet mes pabandykime dar trupučiuką ūgtelėti iki Švedijos. Mes dar tolokai esame iki Švedijos, gerokai nuo jos atsiliekame. Mes priimame švarų modelį ir po to reikalaujame nešvariai dirbti. Aš manau, kad Švedijos ministras pirmininkas turbūt nelabai domisi tais klausimais, kokį man buvo uždavęs ponas A.Patackas: ar apmokėjo kokia nors firma už dujas ar už naftą, ar už dar ką nors. Aš nemanyčiau. Tai yra tos firmos vadovų klausimas, ir tos firmos klausimas apskritai, o mes netgi Seime šitą klausimą nagrinėjame. Taigi, man atrodo, mes trupučiuką pradedame teoretizuoti, užmirštame praktiką, gyvenimą ir visa kita. Kas turėsite noro, galėsite užeiti, aš parodysiu paštą, kuris ateina, ir jūs paskaitysite. Ten netgi neįvardijama, rašoma tiesiog Lietuvos Vyriausybei. Lygiai taip pat tuos laiškus galima būtų adresuoti arba Seimui, arba bankui, arba dar kuriai nors instancijai. Taigi aš galvočiau, kad reikalinga paprasta, darbinė diskusija dėl šio įstatymo, daugiau nieko.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik primenu kolegoms, kad pagal Konstituciją Vyriausybė turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, taip, kaip ir mes, Seimo nariai. Dabar klaus kolega K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Ministro Pirmininko pavaduotojau! Vakar buvo labai malonu išgirsti jūsų objektyvią pažiūrą į diplomatinių santykių išvystymą ne tik su Vakarų valstybėmis, bet taip pat ir su kaimyninėmis valstybėmis. Jūs tarp kitų paminėjote Baltarusiją ir Lenkiją, taip pat pabrėžėte, kad su jomis reikia sutvarkyti kai kurias prekybines sutartis. Paminėjote, kad su Lenkija yra didelė problema dėl skirtingų muitų, kuomet Lenkija ima beveik tris ar daugiau kartų didesnius muitus negu Lietuvos valstybė. Ar jūs galėtumėte tai pakomentuoti? Kodėl tokia padėtis egzistuoja? Kodėl tai nebuvo pataisyta anksčiau? Ir antrą klausimą aš norėčiau paklausti. Ar galėtumėte pakomentuoti, kokia padėtis yra skelbiama apie dabartinę pasirašytą sutartį su Tarptautiniu valiutos fondu? Ar ta sutartis yra mums visiškai priimtina ir ar nėra kokių nors suvaržymų dėl iš ten gaunamų kreditų? Taip pat gal galėtumėte pakomentuoti, ar visi tos sutarties punktai yra naudingi Lietuvai šiuo metu, ar jų nereikėtų pakoreguoti? Ačiū.
B.LUBYS. Santykiai su Lenkija, matyt, turi savo istorinį krūvį, istorinę liniją. Aš galėčiau paaiškinti ankstesnę vyriausybių nepakankamai aktyvią poziciją santykiuose su Lenkija, tačiau aš negalėčiau jų kaltinti apskritai.
Aš manau, kad jie darė žygių, kad tie santykiai taptų visiškai normalūs, partneriški ir kaimyniški. Kada atėjo mūsų Vyriausybė, mes iš karto, nuo pirmų dienų pradėjom dirbti darbą dėl Kalvarijų. Pradėjom dirbti darbą, apskritai gerinantį santykius ir pereinantį į visiškai dalykinius santykius. To rezultatas buvo premjero A.Abišalos vizitas, kuris padėjo gerus pagrindus tam, kad mes galėtume galutinai užbaigti. Tačiau to vizito metu nepavyko visiškai sutvarkyti muito mokesčių. Nepavyko. Jie buvo nagrinėti, tačiau jų sutvarkyti nepavyko. Aš manyčiau, kaip yra susitarta, ponios H.Suchockos vizitas į Vilnių būtų visiškai priimtinas. Mes galėtume toliau rengtis šitam vizitui, kad tas klausimas būtų visiškai baigtas.
Dėl Baltarusijos. Su Baltarusija, man atrodo, yra daug subjektyvizmo ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Reikėtų drąsiau peržengti kai kuriuos momentus. Mano akimis žiūrint, jie yra nereikšmingi valstybės mastu, o sudaro kliuvinį normaliems santykiams. Yra, žinoma, diskusijų, dėl sienos, jos žymėjimo. Aš apie šitai nenoriu kalbėti. Tačiau aš irgi nenoriu kalbėti apie kai kuriuos subjektyvius klausimus, jie, žinoma, yra ir objektyvūs. Bet aš galvočiau, kad valstybės mastu yra svarbiau turėti gerus, normalius santykius su Baltarusija, tuo labiau kad tai yra tranzito šalis mums einant į pietus, negu turėti neužbaigtus santykius. Tokie žygiai pradėti daryti ir padaryti šiuo momentu, tariantis Vyriausybės vadovų lygiu dėl susitikimų tarp Baltarusijos ir Lietuvos. Aš manau, kad tai turėtų įvykti nepriklausomai nuo to, ar aš būsiu, ar bus kas nors kitas. Įvykti pakankamai greitai ir tuos principinius klausimus aptarti ir baigti.
Dėl Tarptautinio valiutos fondo. Tarptautinis valiutos fondas tai yra rimtas klausimas. Mes turim dirbti taip, kad galėtume gauti pagalbą iš Tarptautinio valiutos fondo. Tačiau aš negalvoju, ir priešingai, susitikdamas su Tarptautinio valiutos fondo specialistais, aš įsitikinau, kad jie nusiteikę diskutuoti. Ir jeigu mes plačiau paaiškinam kokį nors savo žingsnį, sutariam dėl to žingsnio pasekmių, sutariam dėl kitų mūsų žingsnių, jie visiškai sutinka, pasilikdami sau kontrolę. Ir aš negalvoju, kad tai yra blogai. Aš galvoju, kad dalyvavimas Tarptautiniam valiutos fonde yra reikalingas Lietuvai ne tik dėl kreditų, bet ir apskritai. Sakykim, netgi prekybiniai santykiai su ta pačia Rusija. Mes dėl kai kurių dalykų galim paveikti per Tarptautinį valiutos fondą. Ir tai pokalbiuose su Rusijos vadovybe, vicepremjerais buvo aptarta. Jie paskėsčiojo rankom iš vienos pusės, iš kitos pusės ir sutiko, kad geriau būtų, jeigu Lietuvos skundas Tarptautinio valiutos fondo nepasiektų (ir Lietuva, ir Rusija yra Tarptautiniam valiutos fonde), kad išspręstume tuos santykius tarpusavy. Taigi aš galvoju, kad žingsnis, padarytas įstoti į Tarptautinį valiutos fondą, yra teisingas, geras. Tačiau aš vėlgi nenoriu priimti, kad tai yra kažkoks gelžbetoninis ar betoninis stulpas, kurio negalima visiškai koreguoti. Pagal mūsų situaciją, ypač socialinius klausimus, jie sutinka koreguoti, bet nori matyti mūsų žingsnius, ir mūsų sprendimus rytoj.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Rimantas Markauskas. Prašom.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamasis pretendente, premjero A.Abišalos vadovaujama Vyriausybė priėmė nutarimą dėl socialinės pagalbos Lietuvos žmonėms nuo lapkričio 1 d. Jis šiuo metu jau neatitinka realių poreikių. Jūsų nuomonė dėl socialinės pagalbos ir garantijų Lietuvos žmonėms ateityje. Ir antra, koks dabar turėtų būti, jūsų nuomone, minimalus gyvenimo lygis pinigine išraiška, ir ar galime tikėti, kad, jus išrinkus premjeru, Vyriausybė vadovausis realiu, būtent realiu, minimaliu gyvenimo lygiu. Ačiū.
B.LUBYS. Į tokį klausimą yra lengvas atsakymas, gerbiamasis Seimo nary. Todėl, kaip kalbėjau ir dabar pakartoju, kad atsakomybę turi prisiimti ne tiktai Vyriausybė. Pirmiausia Seimas ir paskui tiktai Vyriausybė. Kai kuriais atvejais mes galvojam, kad Vyriausybė skiria arba Vyriausybė neskiria. Vyriausybė pateiks biudžetą, pateiks būdus, kaip tą biudžetą didinti, ir Seimas nuspręs, kad reikia kiekvienam žmogui mokėti papildomai po 5 tūkstančius pašalpos. Suskaičiuosim ir mokam. Suskaičiuosim ir mokam. Bet jeigu pasirodys, kad mes galim mokėti tik po 500 rublių, vadinasi, mes nieko nesugebėsim pateikti, jūs taip pat nieko nesugebėsit pasiūlyti, jums, be abejo, beliks tiktai iš tokio, na, sakyčiau, savęs apgynimo arba nepasitenkinimo mus visus atleisti iš darbo. Galbūt kiti sugebės ką nors geriau. Čia yra bendras mūsų darbas. Biudžetas tai yra bendras mūsų darbas, ir mes visi bendrai nuspręsim, kiek mes galim skirti, kiek neskirti. Be abejo, 1600 yra ne tas kursas, t.y. ne tas gyvenimo minimumas, kurio šiandien reikia. Tačiau kalbėdamas apie gyvenimo minimumą arba krepšelį, kuris buvo sudarytas, esu beveik įsitikinęs, kad šiandien pusė Lietuvos žmonių negali šituo krepšeliu naudotis. Tas krepšelis, jeigu gerai išnagrinėtume (aš bandžiau jį nagrinėti), žinot, man pasirodė labai siaubingas. Gal todėl, kad mano tokia kompleksija. Bet šiaip jau, žinoma, mes turim oficialiai skelbti minimumą arba visuomenei tiesiai ir aiškiai paaiškinti, kodėl mes negalim šiandien to daryti. Tokia būtų mano pozicija.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausėjas - Seimo narys Ignacas Stasys Uždavinys. Prašom.
I.S.UŽDAVINYS. Gerbiamas pretendente, dar 1990 m. tarp Katalikų bažnyčios ir Lietuvos Vyriausybės buvo pasirašytas Restitucijos aktas. Tačiau šio akto realizavimas, nepriklausomai nuo buvusios Vyriausybės pastangų, įvairių miestų, ypač Vilniaus, valdybų buvo visaip blokuojamas arba atvirai nevykdomas. Aš noriu paklausti, ar jūsų Vyriausybė besąlygiškai vykdys Restitucijos aktą ir ar toliau bus toleruojamas toks miestų valdybų akto realizavimas kabutėse.
B.LUBYS. Jeigu jūs neprieštarausit, aš padalysiu atsakymą į kelias dalis. Pirma. Absoliučiai pritariu jūsų klausimui arba atsakymui, kurio jūs norit. Vyriausybė bus suformuota, ir manau, kad Vyriausybė taip pat vykdys šį dokumentą. Dėl savivaldybių. Mes turim bendrai išspręsti valdymo ir visus kitus klausimus. Šiandien savivaldybei netgi reikia, kad Vyriausybė spręstų, ar atiduot vieną kokį nors namą sanitarinei stočiai arba kaip kitaip ji vadinasi, ar, sakykim, policijos komisariatui. Ir jie kreipiasi į Vyriausybę, kad čia, Vilniuj, būtų išspręsta to namo paskirtis. Mes turim (ką aš jau ir kalbėjau) priimti sprendimus, kad tai būtų normalus valstybės valdymas. Tačiau iš principo į jūsų klausimą aš atsakau teigiamai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimai baigti, bet aš matau, kad dar prie mikrofono vienas kitas. Seimo narys A.Saudargas. Prašom.
A.SAUDARGAS. Aš noriu labai trumpą repliką. Kol gerbiamasis kandidatas dar tribūnoj, noriu pasakyti, kad Seimo nariams Krikščionių demokratų frakcijai yra gėda dėl šios dienos “Lietuvos aido” pirmojo puslapio.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimu šitą pareiškimą. Taigi ačiū gerbiamajam pretendentui. Dabar, gerbiamieji kolegos, kreipiuosi į jus. Gerbiamieji kolegos, pagal Reglamentą mes dar galėtume šiek tiek paklausinėti ir gerbiamąjį laikinai einantį Prezidento pareigas kaip pareigūną, pristačiusį kandidatą, pateikusį šitą kandidatūrą. Ar reikia paklaust gerbiamąjį A.Brazauską?
BALSAI IŠ SALĖS. Ne.
PIRMININKAS. Ne. Tai tada kviečiu gerbiamuosius kolegas pagal tą sąrašėlį, kurį aš turiu, pasisakyti šiuo klausimu, t.y. dėl Ministro Pirmininko kandidatūros. Pirmasis sąraše Sąjūdžio frakcijos vardu norėjęs kalbėti gerbiamasis Seimo narys G.Vagnorius. Ruošiasi Seimo narys P.Giniotas. Diskutuojant, žinoma, reikėtų kalbėti trumpai, ne po pusę valandos.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien sunku mums būtų įrodinėti, jog Lietuvoje gyvenimas lengvas, jog žmonėms yra nesunku. Na, ir tikriausiai visais laikais, visose valstybėse reformų metu yra pakankamai sudėtinga dirbti ir Vyriausybei. Todėl nepriklausomai nuo to, ar tas kandidatas į premjerus atstovauja vienai ar kitai pusei, man pirmiausia norėtųsi pasveikinti kandidatą už jo pasiryžimą dirbti be galo nelengvą darbą. Ir manau, kad tai iš anksto yra tam tikras pono B.Lubio pliusas, nepriklausomai nuo to, ar mes daugiau, ar mažiau paremsim. Mes turim kalbėti ir apie kandidatą į premjerus, ir apie jo programą. Man sunku būnant opozicijos atstovu kalbėti apie patį kandidatą, nors aš nenorėčiau tvirtinti, kad man, taip pat ir, matyt, daugeliui mano kolegų, pono B.Lubio samprotavimai dėl tolesnės ekonominės reformos būtų nepatikę. Manau, kad yra daug racionalių minčių, ir jas, manau, be manęs kažkas pabrėš. Aš tik nenorėčiau matyti Lietuvoje daug laikinų premjerų. Valstybei tai yra ne į naudą. Ir aš tikiu, kad jeigu čia suformuosim Vyriausybę, ji dirbs daugiau negu du mėnesius. Aš galėčiau pažymėti ir tai, kad mums priimtina kandidato į premjerus pozicija pirmiausia tais klausimais, kurie apima Vyriausybės pastangas greičiau integruotis į Europą, plėsti laisvą prekybą ne tik su Rytais, bet ir su Vakarais. Mes pritariam būsimosios Vyriausybės pastangoms tęsti pradėtą privatizavimą ir siekti, jog jau artimesniu laiku Lietuvoje, ypač pramonėje, dominuotų privatus ūkis. Taip pat jog ir įpusėtos žemės ūkio reformos, žemės ūkio privatizavimas nebūtų stabdomas. Man malonu pažymėti ir tai, kad ponas B.Lubys pareiškė, jog jis nepasiduos spaudimui ir sieks, jog žemės reforma būtų baigta ir žemė turėtų šeimininką. O ūkiai, kurie reorganizuojami į akcines bendroves, taip pat galėtų laisvai dirbti, o kartu ir netrukdyti ūkininkams, norintiems savarankiškai ūkininkauti, išeiti iš akcinių bendrovių. Man taip pat patiko ir sąžiningas samprotavimas apie mokesčius. Tai yra kandidatas nedeklaravo, jog mažins mokesčius ir didins socialines pašalpas. Na, mes galėtume tik palinkėti, kad, kalbant apie mokesčius, galima ir reikia surinkti daugiau įplaukų ne vien tik didinant mokesčius, bet ir priverčiant mokėti mokesčius privačias struktūras. Ir čia mes siūlome, kad būtų padarytos pataisos Mažųjų įmonių įstatyme, kuris netinkamai priimtas jau mūsų parlamento, ir būtų sustiprinta atsakomybė, taip pat ir baudžiamoji, už vengimą mokėti mokesčius.
Dabar norėčiau keletą žodžių pasakyti apie tai, kas mums kelia abejonių ir su kuo mes negalėsime sutikti. Pirmiausia mes negalėsime sutikti su tuo, jog toliau mūsų pinigų sistemoj būtų naudojami bendrieji talonai. Nedelsiant turi būti įvedami litai. Įvairios kalbos apie tai, kad mums reikėjo suskaičiuoti rublius prieš įvedant litus, man, kaip ekonomistui, atrodo labai nerimtos. Nes mums reikia ne talonus keisti, ne rublius keisti į litus ar į talonus, o paprasčiausiai reikia naujai įvesti, nes mes esam kita valstybė. Todėl skaičiuoti nereikia. Jeigu yra perteklius rublių, juos reikia išleisti ten, iš kur jie yra atkeliavę. O laikyti toliau bendruosius talonus - paprasčiausiai mes galim vėliau patirti didžiulius nuostolius ne vien tik dėl padirbinėjimo, bet ir dėl kitokių priežasčių. Todėl mes siūlytume nedelsiant įvesti litus. O kiek juos reikia pataisyti, t.y. perspausdinti kai ką ar išleisti kai kuriuos geresnius nominalus, tai galima padaryti ir vėliau. Taip, kaip, pavyzdžiui, tai darė Vokietija ir kitos valstybės. Mes negalėsim pritarti Rusijos banko reikalavimams. Ir mūsų kai kurių ministerijų atstovai kalba, jog reikėtų savų pinigų vertę, kursą sumažinti ir prilyginti rublio kursui, t.y. padaryti, jog bendrieji talonai ar litai būtų lygūs - 1 rublis būtų lygus 1 talonui arba litui. Čia yra didžiulis pavojus. Jeigu taip įvyktų, tai ne vien tik politinė problema atsirastų, bet atsirastų didžiulė ekonominė socialinė problema, kadangi pačiu artimiausiu metu papildomai 50% padidėtų kainos, t.y. sulauktume naujos infliacijos bangos. Taip pat mes pasisakom už tai, kad būtų indeksuojami žmonių indėliai. Tai nebuvo padaryta įvedant talonus, tai reikėtų padaryti dabar. Mes negalim pritarti, jog ekonominės reformos griauna kolūkius arba žemės ūkio bendroves. Man atrodo, griaunama yra tada, kada yra reformuojama ne pagal įstatymus ir kai reformuotas ūkis nežino, kaip toliau dirbti. Šiuo metu yra priimti ir akcinių bendrovių įstatymai, žemės ūkio bendrovių įstatymai, ir žemės reformos įstatymai, ir jeigu kas kaime griūva, tai griūva vien dėl to, kad yra dirbtinai vilkinama, negrąžinama žemė, o daugelis akcinių bendrovių iki šiol neįregistruotos ir nepradėjo normaliai dirbti. Mes negalim sutikti su kai kuriais siūlymais liberalizuoti privatizavimo procedūras, t.y. liberalizuoti taip, kad viešumas ir laisvas konkursas būtų pakeičiamas didesnių ar mažesnių valdininkų vertinimais dėl to, kam atiduoti objektą, kokiai firmai, kokiam asmeniui, kuris nori įsigyti. Mums čia nereikia eksperimentuoti, kadangi jau tokius eksperimentus darė Vengrija ir Lenkija, kada vietoje pagrindinio kriterijaus, pinigo ir kainos, bandė naudoti valdininkų kriterijus. Ir prasidėjo didžiausia korupcija, dėl to teko stabdyti privatizavimą. Ir Lenkija, ir Čekoslovakija... Kaip žinote, Čekoslovakija dabar pradėjo nuo š.m. privatizuoti pagal tą patį mechanizmą, kokį taiko Lietuva. Čia paprasčiausiai mes reikalaujam, siūlom ir prašom sugriežtinti, pertvarkyti ir prokuratūros, ir vidaus reikalų skyriaus darbą, kad jie rimtai prižiūrėtų privatizavimo tarnybas. O privatizavimo tarnybos būtų traukiamos griežton atsakomybėn už bet kokius trukdymus viešai ir konkurso būdu įsigyti objektus. Mes keliam abejones dėl bandymų Lietuvos pagrindinę įmonę, Mažeikių naftos įmonę, kažkokiu būdu perduoti Maskvos struktūroms. Man kartais atrodo, kad tai, jog iki šiol per 4 mėnesius Lietuva nenusiperka naftos, yra daugiau politinė problema. Man atrodo, kad ne be pagrindo yra baiminamasi, jog po šito nebūtų pasakyta: “Matot, jeigu neatiduosime Mažeikių Rusijos struktūroms, mes negausime naftos.” Tai aš manau, kad šito neturėtų būti, o kad yra galimybės nupirkti naftos, apie tai, manau, mes kalbėsime kitą kartą. Reikėtų išsaugoti strateginius objektus mūsų nuosavybėje. Nes po šito eis uostas, po šito eis geležinkeliai, ir mes tapsime satelitine valstybe. Mes negalim pritarti taip pat ir dėl atlyginimų įšaldymo daugiau negu reikalauja ekonominė logika. Kad buvo įšaldyti atlyginimai mums paprasčiausiai dar neįvedus net savo pinigų, mums kainavo paprasčiausiai tai, jog prieš rinkimus realios žmonių pajamos sumažėjo daugiau negu du kartus. Antra. Sutriko biudžeto įplaukos, sutriko finansų sistema. Įmonėse susidarė perteklinės finansinės lėšos, finansines nepinigines turiu omenyje, ir sumažėjo gamyba apie 30% dėl to, kad administracija paprasčiausiai atsipalaidavo. Todėl reikėtų atlyginimus vis dėlto reguliuoti pagal kainas ir tai, kas įšaldyta, reikėtų atšildyti.
Baigdamas norėčiau pasakyti mūsų poziciją, kaip mes balsuosim. Na, tikriausiai mes balsuosime taip, kaip balsuojama ir kitose valstybėse. Galime balsuoti už, galime balsuoti prieš, galime susilaikyti, galime išeiti iš salės. Manau, kad šiuo atveju yra paprastos taisyklės. Kadangi mes nedalyvaujam Vyriausybės formavime. Be abejo, mes balsuoti už negalime. Tai būtų nesąžininga, kadangi mes balsuojam ne už vieną kandidatą, o kartu balsuojam ir už kabinetą, kurio nežinom, ir kurio paveikti mes pagaliau neturėsime jokių galimybių. Mes taip pat nenorim balsuoti prieš ir juo labiau išeiti iš salės, kadangi mes nemanom, jog šita kandidatūra yra tiek nepriimtina, kad mums reikėtų taikyti pačias kraštutiniausias priemones. Mes, kaip normali opozicija, būdami aiški mažuma, paprasčiausiai balsuodami susilaikysime. Ir aš manau, kad mus tinkamai supras ir dauguma, ir Lietuvos žmonės. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš tik norėčiau ir sau pasitikslinti, ir jums pasakyti, kad mes šiandien sprendžiam klausimą, t.y. aptariam nutarimo “Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros” projektą pagal 67 Konstitucijos straipsnio 6 dalį. Ne 7, o 6. Ji yra tokia: “Seimas pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai.” O 7 punktas yra toks: “Svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti.” Todėl aš prašyčiau labai nesiplėsti, kadangi mes turime galimybę dirbti pagal 7 punktą. Yra užsirašiusių dar aštuonetas kalbėti ir mes frakcijų pasitarime susitarėm, kad turėtume viską baigti balsavimu iki 16 val. 30 min. Gal pridėtume keletą ar kelioliką minučių. Ar aš galiu teikti balsavimui, ar iš viso nebalsavimui, kad kiekvienas kalbėtų 35 minutes, kadangi kalbama, ar pritarti, ar nepritarti kandidatūrai. 3 minutes. Reikia balsuoti? Gerai. Kolegai P.Giniotui, kadangi šiandien jo ypatinga diena, leisime ilgiau kalbėti. Visiems kitiems 3 minutės. Sutinkam? Jeigu norėtų kalbėti kolega P.Miškinis, tai jam taip pat šiek tiek ilgiau. Kolega P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Ponios ir ponai Seimo nariai! Po keliolikos minučių mums teks pritarti ar nepritarti pono B.Lubio kandidatūrai į Ministro Pirmininko postą. Todėl noriu viešai pasakyti savo ir kai kurių kolegų, Seimo narių, nuomonę dėl Ministro Pirmininko paskyrimo, Vyriausybės formavimo principų. Noriu priminti, kad Ministro Pirmininko kandidatūrą teikia laikinai einantis Prezidento pareigas ponas A.Brazauskas, LDDP frakcijos lyderis, ir, be abejo, tai buvo suderinta su dabartine Seimo dauguma - LDDP frakcija. Aš ir mano kolegos vertiname poną gerbiamąjį B.Lubį kaip specialistą, kurio kompetencija ir tinkamumu į šias pareigas nė kiek neabejojame,tačiau mūsų apsisprendimą lėmė visai kiti motyvai. Vakar gerbiamasis pretendentas, išdėstydamas savo programines nuostatas Seime, paminėjo ir patikslino, kad Rusijos bankas atsiskaitant reikalauja laikytis 1 prie 1 rublio ir talono santykio. Šiuo metu nusistovėjęs santykis rinkoje yra ne rublio naudai. Ir toks reikalavimo tenkinimas reikštų, kad Lietuva faktiškai pasilieka rublio zonoje ir Lietuvos laikinoji pinigų emisija priklausytų nuo Rusijos rublio emisijos, t.y. Lietuva būtų priversta daryti nepagrįstą vertybėmis laikinųjų pinigų - talonų - emisiją. Toks būsimosios Vyriausybės sprendimas, - o kad jis neįmanomas, pretendentas nepaneigė, - būtų populistinis ir mūsų kraštui nieko neduotų, tačiau Seimo daugumai - LDDP - teiktų kai kurių privalumų Lietuvos Prezidento rinkimų kampanijos metu. Noriu įspėti, jeigu būtų priimti tokie sprendimai, apie jų pasekmes ir ką tai duos. Tarkim, likus kad ir kelioms savaitėms iki Prezidento rinkimų datos daroma laikinoji pinigų (talonų) emisija, tariamai padidinami atlyginimai, pensijos, socialinės pašalpos. Visa tai sudarys laikiną pagerėjimo iliuziją. Įvyks Prezidento rinkimai. Rezultatas bus pasiektas, bet praėjus labai trumpam laikui, vėl atsigręš atgal, staigiai pašoks prekių ir produktų kainos, vėl įsisuks infliacijos karuselė. Aš neklausiu, kaip į tai reaguotų Tarptautinis valiutos fondas ir ar remtų mus jis po tokio sprendimo. Gerbiamasis pretendentas minėjo ir kitą sprendimo variantą, t.y. apie nacionalinės valiutos - lito - įvedimą. Tačiau, aš labai abejoju, kad naujasis Lito komitetas ir einantis Lietuvos Prezidento pareigas ponas A.Brazauskas ryšis tokiam žingsniui prieš pat Prezidento rinkimus, kuriuose pats balotiruosis. Žingsnis po žingsnio - politika nemėgsta staigių zigzagų. Tuo labiau kažin ar imsis tos didžiulės atsakomybės, kuri tektų valdančiai Seimo daugumai einant į rinkimus. Neramina ir tai, kad gerbiamasis B.Lubys patvirtina, jog gali tekti imti iš Rusijos beverčių rublių milijardinius kreditus, kad padengtume turimas skolas. Kuo atsigręš tai Lietuvai, jeigu rublio nuvertėjimas 1993 metais prognozuojamas virš 2000%? Be abejo, ši Vyriausybė dirbs iki Prezidento rinkimų, tačiau ją remia ir rems bei sąlygas diktuos didžioji LDDP frakcija. Nemanau, kad ponas B.Lubys galės daryti tai, ką darė buvusioje Vyriausybėje, ko pageidavo Liberalų sąjunga ar tai, ką jis manė, kaip specialistas, jog yra teisinga. Dabar teks įgyvendinti tuos sprendimus, kuriuos diktuos LDDP, teks vykdyti tai, ką šios partijos kandidatai žadėjo rinkėjmas eidami į rinkimus. O žadėjo daug ką. Ir pensijas po 8 tūkstančius talonų, ir duoną už 28 kapeikas, ir daugelį kitų dalykų. (Salėje juokas) Pritarimas jūsų kandidatūrai, ponas B.Luby, reikštų tai, kad prisiimame atsakomybę už jūsų Vyriausybės sprendimus, kuriuos gal ir ne savo valia jums teks daryti. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad aš ir mano kolegos trukdysime Vyriausybės darbui. Mes pasirengę konstruktyviai dirbti ir remti tuos Vyriausybės sprendimus, kurie nukreipti žmonių gerovės pagerinimui, ekonomikos stabilizavimui, valstybės stiprinimui. Linkiu ponui B.Lubiui ir jo Vyriausybei sėkmės. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną kolegą S.Pečeliūną.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū ponui V.Andriukaičiui. Siūlyčiau paskaityti Reglamentą ir nekils klausimų, kodėl aš esu šitoje tribūnoje. Aš norėčiau nebekartoti to, ką sakė prieš mane kalbėję. Dėl mūsų balsavimo būdo jūs jau žinot. Aš norėčiau tik dar keliais žodžiais argumentuoti, kodėl jis yra būtent toks. Taip, ponui B.Lubiui mes neturime pretenzijų. Ačiū jam už tai, ką jisai čia pasakė iš šitos tribūnos. Mes matom tą didelį sudėtingumą, su kuriuo jam teks susidurti, nes daugelis nuostatų, kurias išdėstė čia, aiškiai skiriasi nuo tos daugumos nuostatų, kurios buvo išdėstytos rinkimų metu. Ir tai jau yra jo problema, kaip jam pavyks ginti savo poziciją. Mes tą suvokiam. Tačiau mūsų apsisprendimas balsuoti būtent šitaip yra ne tiktai dar kartą parodymas, kad tai, kas vyko dvejus su puse metų, kaip buvo painiojama dauguma su mažuma, galimybės su atsakomybe... Šitą problemą turime išspręsti ir labai aiškiai. Kas turi daugumą, tas turi ir atsakomybę. Tai štai mūsų balsavimas yra labai aiškus parodymas, kad dauguma, balsuodama už tą kandidatūrą, kuri kaip žmogus, kaip specialistas... Mes turim savo nuomonę, mes išsakėm. Čia atskiras klausimas, bet įvardijimas, kas prisiima atsakomybę, turi būti atliktas Seime tokiu būdu, kaip priimta pasaulyje. Mes pasirinkom tokį būdą ir prašom mus suprasti.Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės kolega G.Kirkilas.
G.KIRKILAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Norėčiau šiek tiek jus informuoti, kokiais principais rėmėmės mes ir laikinai einantis Prezidento pareigas A.Brazauskas, siūlydami būtent šitą kandidatūrą į premjero postą. Mes, kaip ir kiekviena politinė partija, laimėjusi rinkimus, visuomet atsiduriame tam tikrame kritikos rate beveik iš visų politinių jėgų pusių. Trumpai tos kritikos dvi tezės būtų tokios. (Štai va neseniai jau vieną pasakė.) Iš vienos pusės, mes bijom valdžios, iš kitos pusės, mus kaltina, kad mes norime būti vienvaldžiais. Tai aš manau, kad mes nei valdžios, nei atsakomybės nebijome ir taip pat neketiname būti vienvaldžiais. Ketiname investuoti ir toks noras yra... Mūsų rinkiminės programos nuostata yra investuoti visą politinį intelektualinį potencialą į valdžios organų struktūrų formavimą. Norėčiau taip pat jums priminti ir paskaityti vieną punktą iš mūsų rinkiminės programos, kuri buvo paskelbta rugsėjo 23 d. “Tiesoje”. Manau, kad jinai taip pat atspindi šiuo metu šitą situaciją. “Mūsų tikslai politikoje. 1) Siekti, kad būtų sudaryta koalicinė pragmatinę orientaciją turinti Vyriausybė, kuri sutelktų valstybiškai mąstančius profesionalius žmones.” Taip pat mes rėmėmės Lietuvos politologų, ekspertų nuomone, kurie siūlė keletą Vyriausybės formavimo variantų. Iš jų galima paminėti vienpartinę Vyriausybę, nepartinę Vyriausybę, ekspertų koalicinę arba plačios koalicijos Vyriausybę. Mūsų dabartinėje situacijoje, matyt, geriausias variantas būtų ekspertų arba kompetencijos, taip pat ir iš dalies koalicinė Vyriausybė. Ir aš galvoju, kad kandidatas, gerbiamasis B.Lubys, būtent iš dalies tokiai Vyriausybei galėtų reprezentuoti. Aš manau, kad mūsų frakcijai imponuoja kandidato kompetencija, - ypač jis pažįsta konkrečių ūkinių struktūrų veiklos organizavimo principus, - taip pat jo pragmatizmas šitoje situacijoje, sugebėjimas priimti greitus sprendimus, iš kitos pusės, neskubėjimas, tų sprendimų apmąstymas ir pasekmių apskaičiavimas. Tai mažiau būdinga buvo jo pirmtakams. Manau, kad ši kandidatūra mūsų dabartinėje ūkinėje situacijoje iš tikrųjų galėtų daugiau skirti laiko būtent ūkinei veiklai, o galbūt tą politinę funkciją, kurią galbūt anksčiau daugiau premjerai turėdavo, kaip tik galėtų atlikti laikinai einantis Prezidento pareigas. Ir keletą paskutinių tokių frazių, kurios... Priminsiu tiktai tiek, kad LDDP frakcija taip pat balsavo dar anuometinėje Aukščiausiojoje Taryboje už kandidatą, einantį į vicepremjerus anos Vyriausybės. Tai aš manau, kad tai tam tikras tęstinumas, kuris būtinas mūsų situacijoje, nepaisant politinės diskusijos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės kolega P.Katilius. Prašau.
P.KATILIUS. Krikščionių demokratų frakcija yra apsisprendusi ir bendru pareiškimu “Dėl opozicijos sudarymo” yra pareiškusi, kad nedalyvaus Vyriausybėje ir jos sudaryme. Įkurdami arba pabrėždami šitos opozicijos vaidmenį, mes norėjome, kad būtų aiški atsakomybė, kuri tenka dabar dėl Lietuvos valdymo. Todėl ir dabar, turėdami tai galvoje, mes taip pat tą patį pakartojame, ką pakartojo ir kitų frakcijų atstovai ponas G.Vagnorius, ponas S.Pečeliūnas, kad balsuodami susilaikysime. Norėčiau tiktai pasakyti, prieš mane kalbėjusiam oponuoti, kad koalicinė Vyriausybė paprastai yra sudaroma tada, kai nė viena partija nebeturi Seime daugumos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės G.Mincevičius. Prašom, kolega.
G.J.MINCEVIČIUS. Lietuvos lenkų sąjungos frakcijos atstovai, išklausę gerbiamojo pretendento vakarykščią ekspozė ir vakar turėję susitikimą su gerbiamuoju pretendentu, pritaria tam požiūriui dėl gerbiamojo pretendento, atsižvelgdami į realiai susiklosčiusią padėtį. Ypač mes manom, kad reikalingas ne tiktai teisėtumas dabartiniame gyvenime, bet ir kad priimti įstatymai būtų vykdomi. Būtent tas akcentas buvo gerbiamojo pretendento pasisakyme. Dabar daug priimtų įstatymų faktiškai negalioja, yra pažeidžiami ir nevykdomi. Lietuvos lenkų sąjungos frakcijos nariai remia gerbiamojo pretendento kandidatūrą ir deklaruoja savo bendradarbiavimą jo ekonominės ir žemės ūkio politikos realizavimui.
PIRMININKAS. Dabar pagal įrašus kompiuteryje kalbės A.Baskas.
A.BASKAS. Gerbiamieji kolegos, didžiai gerbiamasis vicepremjere! Labai jums ačiū, kad sutikote imtis tokio sunkaus darbo - sustabdyti Lietuvos ėjimą į suirutę. Aš suprantu, kaip jums, liberalių pažiūrų žmogui, sunku atidėti liberalias nuostatas kai kuriam laikui. Sutikite, kad aš tą irgi išgyvenu, remdamas dabar socialdemokratines nuostatas, kurios, man atrodo, geriausios šiuo laikotarpiu. Aš sutinku su jūsų pasakytomis nuostatomis ir padėsiu jas įgyvendinti. Aš neabejoju, kad jūs būsite išrinktas ir prašau toje programoje, kurią jūs pagal Konstituciją turite pateikti ne vėliau kaip per 15 dienų, nurodyti konkrečias priemones, konkrečią programą, kaip jūs stabdysite, va, tą Lietuvos ritimąsi į tą suirutę, kurią Lietuva savo turimais ištekliais jau negali sustabdyti ir kuri gali įvykti jau šią žiemą. Antras prašymas. Aš nežinau, ar jį įmanoma įvykdyti, va, tuo numatytu laiku, gal tai bus ateičiai, pateikti ataskaitą, kaip vykdomi Tarptautinio valiutos fondo duoti įsipareigojimai. Ne tie lengvi, kaip atlyginimų įšaldymas, subsidijų “nuėmimas”, bet tie reikalavimai, kuriuos mes opozicijoje kėlėme prieš metus, t.y. desovietizuoti valstybės, Vyriausybės veiklą, t.y. pakeisti politikavimą efektyvumu. Aš nenoriu, neturiu laiko išvardinti visas tas priemones, kurias išdėstė Tarptautinis valiutos fondas.
Man tenka labai apgailestauti, kad mes vadinami “šunauja”, mūsų balsas tuomet nepasiekė Vyriausybės ir tiktai to pačio pareikalavo Tarptautinis valiutos fondas, jau yra įsipareigojimas tai padaryti. Linkiu jums sėkmės vedant derybas su Tarptautiniu valiutos fondu, su Tarptautiniu banku, su kitais fondais, kad jūs galėtumėte sustabdyti Lietuvos ritimąsi į suirutę. Sėkmės jums!
PIRMININKAS. Kalbės kolega Aloyzas Sakalas, prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi LDDP frakcija sudaro daugumą, buvo įmanomi du Vyriausybės formavimo mechanizmai. Vienas iš jų, kada dauguma formuoja Vyriausybę iš specialistų politikų, tiksliau reikėtų pasakyti politikų specialistų. Antras kelias, kada dauguma formuoja Vyriausybę, na, iš specialistų “rinkinio” - iš įvairių rūšių specialistų, bet nebūtinai politikų, vykdančių šitos partijos programą. Buvo pasirinktas antrasis kelias, nors, mūsų frakcijos nuomone, žymiai perspektyvesnis būtų pirmasis kelias. O kalbama apie patį siūlomą premjerą labai neanalizuojant jo pasiūlytos programos (tai mes darysime vėliau, ta programa jau bus visos Vyriausybės išdėstyta), galime pasakyti, kad frakcijose išdėstyta programa, tiek ir iš šitos tribūnos, yra labai artima socialdemokratų rinkiminės programos nuostatoms. Todėl frakcija remia pono Lubio kandidatūrą, linki jam sėkmės. Na, ir manau, kad frakcijos nariai balsuos vieningai. Ačiū!
PIRMININKAS. Kolega Vitkevičius, prašom.
P.VITKEVIČIUS. Aš tai atsitiktinai čia paspaudžiau be reikalo. Na, šiaip aš galiu pasakyti, kad palaikau kandidatūrą ir nieko daugiau čia pridėti neturiu. O tiems gerbiamiesiems deputatams, kurie nieko nepasako, tą patį kartoja, kad jie nesutinka, tai ar verta būtų ir kalbėti?
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega Andrius Kubilius. Paskutinis pasisakantysis.
A.KUBILIUS. Ponai ir ponios, mūsų frakcijos pozicija buvo išsakyta, ir aš norėčiau tiktai atkreipti jūsų visų dėmesį į vieną paprastą ir aiškią tiesą, kurią mes sužinojome per šią savaitę, išklausę dvi inauguracines programines kalbas. Ir aš labai trumpai norėčiau čia būti šitoj tribūnoj, o išeidamas norėčiau tiktai užduoti keletą turbūt retorinių klausimų. Mes girdėjome dabar laikinai einančio Prezidento pareigas gerbiamojo A.Brazausko programinę kalbą ir mes girdėjome kandidato į premjerus kalbą. Ir aš neįsivaizduoju, kokiu būdu Prezidentas formaliai ar galbūt jau tiktai neformaliai vadovaujantis ir Lietuvos demokratinei darbo partijai, žada įgyvendinti tiek savo partijos priešrinkiminę programą, tiek savo inauguracinę programą. Aš manau, kad yra pakankamai dideli skirtumai tarp to, ką kalbėjo kandidatas į Prezidentus ir tarp to, ką kalbėjo kandidatas į premjerus, kai kuriose srityse, tarp jų žemės ūkio reformos srityje, dėl mokesčių ir socialinių garantijų, dėl Lietuvos kariuomenės ateities. Ir manau, kad Lietuvos demokratinės darbo partijos programa šiuo metu yra suvesta tiktai į tai, kad reikia suformuoti ekspertų Vyriausybę. Visi kiti priešrinkiminiai pažadai, matyt, yra pamiršti. Na, ir linkėdamas būsimam premjerui sėkmės aš manau, kad jis išspręs problemą su Lietuvos savivaldybėmis, jeigu ras bendrą kalbą su formaliu ar neformaliu Lietuvos demokratinės darbo partijos lyderiu, kuris savo nariams daugelyje rajonų savivaldybių, kurie tenai turi ryškią daugumą, duos paprastą ir aiškų nurodymą, kad tas reformas, kurias žada premjeras įgyvendinti, jau nebereikia blokuoti. Linkiu sėkmės!
B.V.RUPEIKA. Replikos teise.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega! Aš siūlyčiau jau nereplikuoti. Bet kadangi jau pasakė gerbiamasis Rupeika savo pageidavimą, tai prašau tik vieną minutę.
B.V.RUPEIKA. Aš netgi trumpiau. Klausydamasis opozicinių frakcijų atstovų kandidato vertinimų, jo kompetencijos, jo asmens vertinimo aš džiaugiausi ir maniau, kad jie ne tiktai kalbomis, bet ir balsavimu, ir savąja veikla prisidės prie štai šio žmogaus darbo. Deja, teko nuliūsti, girdint kad jie negalėsią balsuoti dėl politinių motyvų. Na, ką gi, vardan Lietuvos reikėtų padirbėti ir tik po to nusiplauti rankas , o ne prieš!
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, pirmiausia mes turime išspręsti formalų klausimą, kad vėl nebūtų keblumų. Atrodo, mes buvome sutarę, kad jeigu nepavyks mums baigti visų diskusijų iki pertraukos, tai mes šiek tiek užtęsime pertraukos laiką. Ar reikalinga specialiai balsuoti? Ačiū. Tada, kaip reikalauja Reglamentas, aš noriu paklausti gerbiamąjį pretendentą, ar jis pageidauja pasakyti baigiamąjį žodį? Ne, atsiprašau. Aš pirmiausia pretendentą klausiu. Kaip aš supratau, ir pristatęs pretendentą einantis Prezidento pareigas taip pat baigiamojo žodžio atsisako. Tada, išlaikydamas visas procedūras, aš jums noriu pranešti štai apie tokias galimas nutarimo projekto pataisas. Jūs turite išdalintą vieno punkto nutarimą. Manau, kad sutiksite, jog būtų antrasis punktas. Pirmasis punktas: pritarti laikinai einančio Respublikos Prezidento pareigas teikiamai Bronislovo Lubio kandidatūrai į Ministro Pirmininko pareigas. O 2 punktas: nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo. Sutinkam su tokiu pataisymu? Ir tada yra dar vienas kolegos S.Pečeliūno siūlymas įžangą sutrumpinti iki 4 žodžių. “Lietuvos Respublikos Seimas nutaria.” Aš, kaip pateikėjas, siūlau palikti visą įžangą. Ar reikalinga dėl šito balsuoti? Taigi teikiu balsavimui. Ar balsų skaičiavimo komisija pasiruošusi? Teikiu balsavimui Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros”, susidedančią iš preambulės ir 2 punktų. Kas už, prašome pakelti rankas!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 87.
PIRMININKAS.Kas, mielieji kolegos, prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Atsiprašau, kas susilaikėt?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 40.
PIRMININKAS. 40. Taigi, gerbiamieji kolegos ir mielieji radijo klausytojai, kurie klausotės šitos mūsų posėdžio dalies, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą dėl Ministro Pirmininko kandidatūros. Nutarimo tekstas toks:
“Lietuvos Respublikos Seimas, apsvarstęs laikinai einančio Respublikos Prezidento pareigas Algirdo Brazausko teikiamą kandidatūrą į Ministro Pirmininko pareigas ir, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 6 punktu, nutaria:
1. Pritarti laikinai einančio Respublikos Prezidento pareigas teikiamai Bronislovo Lubio kandidatūrai į Ministro Pirmininko pareigas.
2. Šis nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo.”
Balsavo 87 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš, 40 susilaikė. Nutarimas priimtas. (Plojimai) Nuoširdžiai sveikinu gerbiamąjį premjerą, linkiu jam visokeriopos sėkmės ir suteikiu žodį Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Bronislovui Lubiui. Prašom!
B.LUBYS. Aš turbūt daug nekalbėsiu, aš tiktai noriu padėkoti visiems Seimo nariams, noriu padėkoti Ekscelencijai ir nepriklausomai nuo visų momentų, laikas yra labai sunkus, labai noriu prašyti visų, - tiek vienos pusės, tiek kitos pusės, kad mes būtume konstruktyvūs, spręsdami savo klausimus. Vyriausybė stengsis dirbti kiek sugebės. Ko nesugebės, sąžiningai ir dorai pasakys! Jeigu visiškai nesugebės, ji ras drąsos atsistatydinti, netgi nelaukdama to laiko, kuris yra užbrėžtas Konstitucijos. Aš manau, kad to neturėtų atsitikti. Taigi aš dėkoju. Dėkoju visos Vyriausybės vardu, kuri padėkos ateity visa. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Taigi, skelbiama pertrauka iki 17.15 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Pirmiausia atsiprašau, kad dėl techninių kliūčių šiek tiek vėliau tęsiame posėdį. Ir antra, aš noriu pareikšti savo pasitenkinimą, kad kai iš anksto gerokai pasitarėm, paderinom, iš tikro galėjom operatyviai ir produktyviai padirbėti aptardami kandidatūrą į premjerus ir galų gale šitą klausimą išspręsdami. Taigi ačiū, gerbiamieji kolegos ir iš vienos pusės, ir iš kitos pusės, ir centre esantys.
O dabar dar pora pareiškimų, apie kuriuos aš jau buvau anksčiau užsiminęs. Visų pirma į tribūną prašau kolegą K.Skrebį. Prašom.
K.SKREBYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Leiskite jums perskaityti Lietuvos Respublikos Seimo opozicijos pareiškimą.
“Lietuvos Seimo darbe toliau ryškėja negeros, nedemokratinės tendencijos. Vengiama frakcinio ir tarpfrakcinio darbo jam nepaliekant reikiamo laiko. Formalių tarpfrakcinių susitikimų metu į opozicijos nuomonę neatsižvelgiama. Pasiektų žodinių susitarimų vėliau nesilaikoma. Laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas ponas Česlovas Juršėnas nevengia pažeisti procedūrų, naudodamas paklusnią jam daugumą, partinius sprendimus paskubom verčia tariamais viso Seimo sprendimais. Tuo kartais pavyksta sukelti protestus arba nusivylimą tokiu Lietuvos Seimo darbu. Opozicija stengiasi dirbti konstruktyviai, tačiau artimiausios dienos parodys, ar bus ieškoma diskusijoje gimstančių naudingesnių parlamentinių sprendimų, ar, priešingai, bus toliau sukama partinė balsavimo mašina.
Tėvynės santaros frakcijų vardu Seimo nariai A.Stasiškis, S.Šaltenis, S.Pečeliūnas, B.Gajauskas, P.Katilius.
PIRMININKAS. Malonėkim pareiškimo tekstą autoriui. Padauginsit? Gerai.
Kviečiu į tribūną kolegą A.Stasiškį.
A.N.STASIŠKIS. Tėvynės santaros pareiškimas dėl neatidėliotinų ekonominių ir socialinių priemonių.
“Remdami ir skatindami ryžtingą ekonominių reformų politiką negalime nusigręžti nuo kasdieninių socialinių rūpesčių ir šiuo požiūriu konstatuojame:
Atsisakius infliacijos sąlygomis gyventojų pajamų palaikymo politikos ir dar neįvedus savų pinigų, įšaldžius atlyginimus ir sumažinus pensijas gyventojų realios pajamos nepagrįstai sumažėjo per pusę, o didesnė dalis žmonių dirbtinai tapo socialiai remtinais asmenimis. Įšaldžius ir neindeksavus palaikomųjų žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų didesnė dalis žemdirbių uždirbtų lėšų nepelnytai teko šios produkcijos perpardavinėtojams: perdirbimo įmonėms bei prekybininkams. Nekontroliuojamai padidintos elektros energijos ir kitos monopolinės kainos ir tarifai. Dėl darbo jėgos nuvertinimo, pajamų įšaldymo sutrikus biudžeto įplaukoms nepagrįstai atsisakyta tiekti gyventojams karštą vandenį, taip pat taikyti didesnes nuolaidas mokant už šilumą. Toks ekonomikos priklausymas nuo politikos susilpnino žmonių paramą demokratinėms ekonominėms ir politinėms permainoms. Todėl siūlome laikinai einančiam Prezidento pareigas, kurį Seime remia LDDP dauguma, taip pat Vyriausybei nedelsiant:
1. Pradėti tiekti gyventojams karštą vandenį. Pasirūpinti visų gyvenamųjų namų tinkamu šildymu. Pinigų trūkumas negali būti kliūtimi tenkinti gyvybiškai svarbius žmonių poreikius. Peržiūrėti gyventojams tiekiamos šilumos tarifus ir jų nedidinti, kol nebus padidinti žmonėms atlyginimai ir pensijos.
2. Atsižvelgiant į išaugusias kainas ir pernelyg įšaldytas pajamas sureguliuoti nepažeidžiant sutarties su Tarptautiniu valiutos fondu atlyginimus ir pensijas, neleisti, jog valstybinėse ir akcinėse įmonėse, taip pat mokslo, sveikatos, švietimo ir kultūros įstaigose atlyginimai atitrūktų nuo privačių įmonių darbuotojų darbo užmokesčio.
3. Panaikinti įstatymo nustatyta tvarka mėsos ir pieno kombinatų neteisėtus monopolinius susitarimus, kuriais dirbtinai ribojamos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos ir bloginama žemdirbių finansinė būklė.
4. Apriboti monopolinių kainų augimą, peržiūrėti Energetikos ministerijos padidintus elektros energijos tarifus.
5. Bendruosius talonus pakeisti į litus, taip pat indeksuoti žmonių indėlius bankuose. Atmesti Rusijos banko reikalavimą ir užkirsti kelią bet kokiems bandymams dirbtinai nuvertinti Lietuvos pinigus ir prilyginti juos rublio kursui, nes tai sukeltų naują infliacijos bangą Lietuvos rinkoje.
6. Siekiant nutraukti atskirų nusikalstamų asmenų grupių siautėjimą privatizuojant valstybinį turtą užtikrinti Privatizavimo įstatymo besąlygišką laikymąsi, viešumą ir laisvus konkursus, taip pat sustiprinti privatizavimo tarnybų atsakomybę už pažeidimus. Sutvarkyti Lietuvos banke įmonių tarpusavio atsiskaitymus, apmokėjimą už parduotą produkciją, kas leistų nutraukti nepagrįstą gamybos mažinimą ir dirbtinį žmonių atleidinėjimą.
7. Reorganizuoti monopolinę įmonę “Lietuvos kuras” ir įsteigus tarpusavyje konkuruojančias įmones padidinti kuro išteklių užpirkimą ir kontroliuoti naftos produktų monopolinių kainų augimą. Delsiant spręsti minimas problemas kompromituojamos ekonominės reformos, kyla pavojus, jog toliau nepamatuotai bloginant žmonių gyvenimą Lietuva bus traukiama į senąjį Rytų bloką.”
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Aš ir vieną, ir kitą kolegą prašau, kad kaip reikalajama, vienas egzempliorius būtų perduotas Sekretoriatui.
M.PRONCKUS. Aš prašau žodžio replikai.
PIRMININKAS. Prašau. Kolega M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Aš manyčiau, kad iki šios pavakarės premjeras buvo gerbiamasis A.Abišala. Ir visi tie dalykai, kurie čia suminėti pareiškime, tai jo darbas. Todėl siūlyčiau jam įteikti šį pareiškimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau tylos! Dirbam pagal mūsų darbotvarkę, nors dėl vienų ar kitų priežasčių atsilikom nuo grafiko. Taigi trečiasis darbotvarkės klausimas, Seimo nutarimo “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų laikino sustabdymo” projektas, tiksliau, projekto pateikimas. Į tribūną kviečiu kolegą K.Antanavičių. 15 minučių visam klausimui.
K.ANTANAVIČIUS. Nutarimo projektą turite. Perskaitau. Kadangi labai trumpas, bus greičiau, negu aiškinti. “Laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 14 straipsnio pirmos dalies 1 punkto...” Ir pacituotas tas punktas: “parduodant privatizavimo objektus aukcionuose”, t.y. tiktai šitą sustabdyti. “... 16 straipsnio “Aukcionų organizavimas.” Ten 16 straipsnis visas skirtas aukcionų organizavimui. Kadangi aukcionus sustabdom, tai ir tą sustabdom. “...ir 19 straipsnio nuostatas, kiek tai susiję su aukcione sudarytais sandoriais.” 19 straipsnyje kalbama apie sandorių negaliojimą ir sandorių nutraukimą. Atskirti neišeina, nes pavadinimas yra “Aukcione sudarytų sandorių ir akcijų pasirašymo negaliojimas”, t.y. kartu ir aukcionai, ir akcijų pasirašymas. 1 straipsnyje jau iškart gali būti aukcione sudaryti sandoriai ir pasirašytos akcijos. Taigi kalbama apie privatizavimo aukcionuose nutraukimą.
Norėčiau dar perskaityti Ekonomikos komisijos raštą Vyriausybei. Kreipėmės lapkričio pradžioj štai į nueinančią ar jau nuėjusią Vyriausybę, kad geranoriškai sustabdytų šitą procesą. Buvo tas procesas sustabdytas, kaip čia jau minėta, nuo lapkričio 5 iki lapkričio 25, šiek tiek papudruotas, t.y. kad nebe viešai ateina tie jaunuoliai iš kažkokių organizacijų terorizuoti, o laiškais turi užsisakyti vietas. Bet tas labai mažai ką keičia. Taigi perskaitau ir šitą laišką.
Prašom laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės lapkričio 5 d. nutarimą Nr.837 “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų organizavimo tobulinimo”, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės vasario 7 d. nutarimą Nr.89 “Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos”, kiek jis susijęs su aukciono organizavimu. “Žodžiu, siūlome laikinai sustabdyti visus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir potvarkius, kuriuose kalbama apie įmonių, pastatų ir žemės aukcionų organizavimą. Tokį pasiūlymą teikiame remdamiesi esančia nenormalia padėtimi, kada atskiros asmenų grupės, kurias galima įvardyti kaip mafiją, naudojasi aukcionais siekdamos įsigyti valstybinį turtą privatinėn nuosavybėn ir tuo trukdo normalų valstybinio turto privatizavimo procesą. Jei šito nepadarys Lietuvos Respublikos Vyriausybė, mes teiksime šią problemą spręsti Lietuvos Respublikos Seimui.”
Tai buvo raštas, parašytas lapkričio pradžioj, ir jokio atsakymo iki šio laiko negauta. Tai yra nenormali būsena, kad Vyriausybė net nesiteikia parašyti atsakymo, ar vienaip, ar kitaip darys. Bet štai šiandien iš ryto jau prasidėjo skambučiai iš įvairių Vyriausybės struktūrų: jokiu būdu neteikit, bus sustabdytas procesas. Na, kad procesas bus sustabdytas, tikiu, jūs žinot, apie ką kalbama. Aš norėčiau, dar sykį pasakyti, kad aukcionuose beveik nėra kitokios tvarkos. Ypač pirčių, skalbyklų, viešbučių, namų, žemės sklypų aukcionuose. Aukcionas vyksta kokioj nors patalpoj, jūs būsit būtinai iškviestas į kiemą, pasakyta: norit - atiduokit mums pinigus, 25 tūkstančius; kiek jūs kelsit, 25 tūkstančius, 5O tūkstančių. Prašom, atiduokit mums, galėsit nusipirkti už pradinę kainą. Ir nuperka tą objektą ten už 5O tūkstančių talonų. Jokių konkurentų nebūna, bet pinigai doleriais jau būna atiduoti kieme.
Štai tas procesas vyksta ir vyksta, ir vyksta. Manau, kad tai yra visiškai nepateisinama. Kada kreipiuosi štai šitais raštais į Vyriausybės pareigūnus, mes, sako, žinom, bet mes nieko negalim padaryt. Tai jeigu žinai, esi Vyriausybės pareigūnas, kaip gali proteguoti šitokius dalykus?!
Taigi norėčiau dar pasakyti, kad štai šiandien vėl kreipėsi vienos ir kitos žmonių grupės, yra Lietuvos Respublikos vietinio ūkio ir paslaugų darbuotojų profesinių sąjungų federacijos komiteto raštas. Jie rašo... preambulės... Na, gal perkaitysiu visą, vis dėlto ne toks ilgas.
“Lietuvos vietinio ūkio ir paslaugų darbuotojų profsąjungų federacijos komitetas iki šiol gauna daug profsąjungų organizacijų ir narių protestų dėl valstybinio turto privatizavimo eigos. Nurodoma, jog toks turtas papuola į korumpuotų asmenų ir jų grupuočių rankas. Darbuotojai daugiau tokio “privatizavimo” nepakęs. Prašome paskelbti Seime mūsų profsąjungos narių reikalavimus:
1. Parengti ir priimti privatizavimo įstatymų pakeitimus ir papildymus, užtikrinančius privatizavimo būdų įvairovę atsižvelgiant į privatizuojamų objektų dydį ir (...) sferoje.
2. Iki šių pakeitimų priėmimo laikinai sustabdyti privatizavimą aukcionuose ir viešo akcijų pasirašymo būdu. Kol nebus priimtos pataisos, toliau neprivatizuoti tų objektų, kurių privatizavimas jau yra pradėtas, arba tie objektai yra įtraukti į privatizuojamųjų sąrašus. Neigiamo atsakymo atveju mes būsime priversti kreiptis į kitas Lietuvos profsąjungas kviesdami solidarizuotis su mumis, nes ir jiems kils tos pačios problemos.”
Pasirašo Federacijos pirmininkas Dainius Paukštė.
Aš būčiau labai linkęs prie šito projekto prirašyti: laikinai sustabdyti ne tiktai 1 punkto 1ąjį, bet ir 1 punkto 2ąjį. Tik tiek tereikėtų, kur kalbama apie privatizavimą akcijų pasirašymo būdu.
Ačiū už dėmesį.
J.VESELKA. Galima paklausti?
PIRMININKAS. Taip, galima. Prašom. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Iš tikrųjų racionalumo prasme... Dabar dauguma sakot, litus tuoj pat reikia įvesti. Tai iš tikrųjų reikėjo įvesti, bet neišgirdau argumentuotų pavyzdžių, kodėl tik sustabdyti privatizavimą per aukcionus. Aš manyčiau, kad jeigu mes iš tikrųjų norime matyti stipresnius litus ir stabdyti infliaciją, kitus dalykus daryti, ar nereikėtų sustabdyti apskritai privatizavimo proceso iki litų įvedimo, o ne tik vieną jo dalį, t.y. aukcionus. Nes tai, kas buvo padaryta iki šiol su privatizavimu, tai tikrai tam tikrų žmonių grupių praturtėjimo interesams. Norėčiau išgirsti, ar nereikėtų iš viso iki litų įvedimo pristabdyti privatizavimo? Ačiū.
K.ANTANAVIČIUS. Aš drįsau siūlyti tiktai vieną, aukcioninį privatizavimą, kuris yra labiausiai korumpuotas. Jeigu dar pridėtume ir viešą akcijų pasirašymą... Manau, kad viso nederėtų stabdyti. Vyksta privatizavimas darbo kolektyvuose iki 30% kaupiant kapitalą arba kai kur yra jau ir konkursų, užsienio firmos dalyvauja. Manau, kad nederėtų taip imtis, kad kas nors vėl dėl politinių motyvų sakytų, kad štai sustabdė ir galbūt jau sugrįš, galbūt pradės valstybinti. Manau, kad tai būtų visai nepriimtina.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖMISEVIČIŪTĖ. Aš prašyčiau šiandien tam klausimui labai daug dėmesio neskirti, tegul būna pristatytas. Užvakar ir vakar kalbėta su ponu A.Abišala. Šiandieną vyksta Vyriausybės posėdis ir jie sakė, kad pratęs šito nutarimo dėl aukcionų sustabdymo galiojimą. Jis buvo tik iki vakar dienos ir šiandieną jie tokį sprendimą turėtų priimti.
PIRMININKAS. Ačiū, labai svarbi informacija.
Kolega A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš dar kartą noriu kreiptis į gerbiamąjį K.Antanavičių palaikydamas jo mintį ne vien tiktai dėl 14 straipsnio, bet ir dėl 17, t.y. viešo akcijų pasirašymo. Ką tik per pertrauką šnekėjau su atstovais, savo rinkėjais. Viešas akcijų pasirašymas iš tikrųjų leidžia piktnaudžiauti, ypač skatina pirmajam etape viršyt (netgi ne procentais, bet kartais) nominalų akcijų skaičių ir tai leidžia toms korumpuotoms grupėms perimti valstybės turtą, kuris yra labai neracionaliai naudojamas: neteikiamos, pavyzdžiui, paslaugos ir t.t., žiūrima tik į ateitį, parduot už valiutą ir t.t. Todėl prašyčiau taip pat papildyti šį nutarimą ir išbraukti ne tik 14, bet ir 17 straipsnį, sustabdyti viešą akcijų pasirašymą.
K.ANTANAVIČIUS. Tas bus jūsų valioj.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gal apsiribokime dabar tais trimis, kurie čia prie mikrofonų stovi, ir tada spręsime klausimą. Kolega P.Giniotas.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau prieš tai atsakyti į ponios E.Kunevičienės pastabą. Taip, ponia E.Kunevičienė maloniai man vakar sakė, kad to nebus. Aš šiandien šiuo klausimu užsiėmiau. Būčiau prašęs laiko netrukdyti, nes mums svarbu, kad būtų tai atšaukta. Galiu drąsiai pasakyti, miela ponia, kad ponas Vaitkevičius, centrinės privatizavimo komisijos pirmininko pavaduotojas (iš esmės jis turbūt pirmininkas) tvirtai mane patikino, kad nesiruošia stabdyti, ir kad to daryti negalima. Ponas Vaitkevičius šiandien 11 valandą taip pasakė. Taigi, jeigu sustabdys, tai mūsų dėka, kad mes čia svarstėme. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš viskam pritarsiu, ką siūlo ponas K.Antanavičius šiuo metu. Bet noriu paklausti apie tą precedentą, kurį ponas K.Antanavičius sukūrė. Vieną, kada jis ėmėsi išaiškinti įstatymą dėl mokesčio ponui A.Rudžiui, buvusiam deputatui, ir kitą, kai jis ėmėsi iniciatyvos, prašydamas savivaldybių sustabdyti privatizaciją. Jau net nebūdamas Ekonomikos komisijos pirmininku. Aš nenorėčiau, kad tokių precedentų būtų ateityje. Ar jūs pasižadat to nedaryti?
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, bet klausimas yra ne į temą.
P.GINIOTAS. Į temą, į temą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas gali neatsakinėti.
K.ANTANAVIČIUS. Į temą yra. Taip. Aš galėčiau patikinti, kad, kaip dariau praeityje, taip ir ateityje darysiu visada. Kaip ir vaikus pardavinėjau, taip ir šitą. Taigi, gerbiamieji savivaldybių vadovai, cituoju raštą, kurį parašiau savivaldybėms. “Persiunčiu jums kreipimosi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę kopiją. Suprantu, kad toks mano raštas neturi jokios juridinės galios. Tačiau drįstu kreiptis į jus, kad jūs savo galių ribose pristabdytumėte aukcionų, kuriuose pelnosi tik korumpuoti sluoksniai, vykdymą.” Rašiau ir rašysiu. Ačiū. Ir kviečiu visus kitus rašyti.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Prašau pasakyti, kada vyksta pasirašymas pačios įmonės viduje, lyg ir suprantama, tai yra įmonės dirbančiųjų reikalas. Tačiau didžiąją dalį privatizacijos nugriebia investicinės akcinės bendrovės. Kaip jūs į tai reaguojate?
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis pone, jūs žinote mano nuostatą, kad tai yra visai nedora, visai nepriimtina. Tačiau tai yra ne šios dienos klausimas ir neturiu drąsos trukdyti jūsų laiką.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ir kolega A.Baležentis, paskutinis klausiantysis.
A.Baležentis. Gerbiamasis kolega, sustabdyti aukcionus pusė darbo. O kas po to? Tiksliau, kas vietoj aukcionų, ką jūs siūlote?
K.ANTANAVIČIUS. Aš esu pasiūlęs privatizavimo projektą, kuriame yra projektų konkursai. Pirmiausia darbo kolektyvas turi teisę pasiimti įmonę nemokamai, jeigu jis turi projektą, kuris leidžia tam kolektyvui išgyventi bent 7 metus. Jeigu jie 7 metus nesikreips į jokią įdarbinimo įstaigą, atiduodame nors ir 300 milijonų jiems veltui. Tai mano projektas, mano siūlymas. Ir taip toliau. Aš visą projektą, jeigu jūs leisite, kitą savaitę pristatyčiau su dideliu džiaugsmu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Taigi dabar mes pagal atitinkamą Reglamento straipsnį, tiksliau, pagal 188ąjį turime spręsti, ar įrašome šį klausimą į sesijos darbų programą, ir tokiu būdu pradedame procedūras. Įrašome? Ar reikia balsuoti? Konsensu? Taigi klausimą dėl Valstybinio turto privatizavimo aukcionų laikinojo sustabdymo įrašome į sesijos darbų programą ir tokiu būdu pradedame svarstymo procedūrą.
Prezidento rinkimų įstatymo projektas (svarstymo tęsinys) (92.12.02)
Kitas klausimas, tai - 4 darbotvarkės punktas dėl Prezidento rinkimų įstatymo. Pirmiausia noriu priminti procedūrą. Šiam įstatymo projektui taikoma skubesnė svarstymo tvarka. Taigi dirbsime pagal 218 ir 202 Reglamento straipsnius. Taip pat primenu, kad tarpfrakciniuose pasitarimuose buvo, sakyčiau, produktyviai pasiginčyta. Konsensas nerastas dėl įstatymo esmės ir dėl atskirų straipsnių, bet buvo sutarta dėl vieno principinio dalyko. Kad štai šiuo metu, tai yra pagal mūsų darbotvarkės 4 punktą, pasisako frakcijų atstovai ir kiti labai norintys pasisakyti dėl šio įstatymo projekto. Ir pirmojo svarstymo procedūroje (o pagal skubesnę tvarką pirmasis ir antrasis etapai sujungiami) daroma pertrauka, kad mūsų sudarytoji darbo grupė galėtų produktyviai padirbėti. Atitinkamas nutarimo projektas jums yra įteiktas, tik ten jūs nematote pavardžių. Pavardes aš turiu, bet dėl paties nutarimo mes kalbėsime šiek tiek vėliau.
Todėl dabar registruojamės, o po to prašysiu registruotis tuos kolegas, kurie nori pasisakyti frakcijų vardu ar savo vardu dėl šito projekto, sakykim taip, pirmojo varianto. Taigi registruojamės. Registracija prasidėjo. Salėje - 117 Seimo narių. Taigi kas nori pasisakyti nuo frakcijų, prašome paspausti mygtukus. Kolega M.Stakvilevičius, prašau.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš ne nuo frakcijos. Tik norėjau paklausti, ar čia iš tikrųjų projektui parengti, ar redaguoti. Kaip čia yra?
PIRMININKAS. Dėl šito tarsimės, kai nagrinėsime nutarimo projektą. Kolega A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Man rinkėjai daug priekaištų reiškė ne tik mano rinkiminėje apygardoje, bet ir visoje Lietuvoje. Daugiausia tai buvo rinkėjai, nepriklausantys nei vienam visuomeniniam judėjimui, nei vienai politinei partijai. Politinės partijos ir visuomeniniai judėjimai sukūrė savo rinkimines komisijas. Aš siūlau vadovautis rinkiminių komisijų sudarymo principu, kaip anksčiau buvo nuo darbo kolektyvų. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Socialdemokratų frakcijoje mes truputį aptarėme šią problemą. Manome, kad įstatymas yra pataisytas atsižvelgiant į mūsų patirtį, atsižvelgiant į tai, kad yra truputį kita specifika renkant Prezidentą, negu kad buvo rinkimai iki šiol. Yra galbūt sunkiai įžiūrimas jo mechanizmas dėl konkrečių terminų nenustatymo, bet, manau, kai mes nuspręsime, kada bus Prezidento rinkimai, tada mums bus lengviau nustatyti tuos terminus ir užpildyti tuos langelius. Tačiau galima būtų, mūsų manymu, truputį kitaip jį formuoti. Mes nemanome, kad jau iš karto reikėtų vienareikšmiškai atsisakyti rinkiminių struktūrų, kurios yra dabar. Problema turbūt yra ta, kad reikėtų sutvarkyti Vyriausiosios rinkimų komisijos darbą. Mes pritartume, kad ji turėtų būti formuojama iš specialistų. Kokie tie specialistai - ar vien teisėjai, ar prokuratūros darbuotojai (gal prokuratūros darbuotojų čia ir nereikėtų) turėtų suformuluoti Seimas. Aišku viena - ši rinkimų komisija turėtų turėti pasitikėjimą ir būtų sudaryta iš kvalifikuotų specialistų. Galbūt reikėtų papildyti apygardines rinkimų komisijas vienokį ar kitokį juridinį išsilavinimą turinčiais žmonėmis. Yra ir daugiau pastabų, kurios yra šiek tiek smulkesnės, bet, manau, visa tai būtų galima suderinti darbo grupėje.
PIRMININKAS. Kolega T.Lideikis, prašom.
T.LIDEIKIS. Aš norėčiau pasakyti, kad mes jau įsileidome į didelį eksperimentavimą su rinkimų sistemomis. Mes per pastaruosius kelerius metus jau priimame kažkelintą rinkimų įstatymą. Ir dabar yra galiojantis Seimo rinkimų įstatymas. Tuo tarpu Prezidento rinkimams siūlome vėl visiškai kitokią rinkimų tvarką.
Aš noriu pasakyti, kad šis įstatymas gerokai skiriasi nuo Seimo rinkimų įstatymo pačia balsavimo tvarka, komisijų sudarymu. Ir man atrodo, šie pakeitimai nėra visai pagrįsti. Aš noriu pasakyti, kad čia iškrito tokie dalykai, kaip išankstinis balsavimas, labai apsunkintos sąlygos balsuoti senyviems žmonėms arba gyvenantiems atokiau. Jie praktiškai iš viso nebeturi jokių galimybių balsuoti. Ir aš nelabai suprantu, kam čia reikalingi tokie eksperimentai.
PIRMININKAS. Kolega E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji kolegos! Aš manau, kad, kalbėdami apie Respublikos prezidento rinkimų įstatymą, mes turėtume vis dėlto suvokti, kokią vietą šis įstatymas užima apskritai rinkimų įstatymų sistemoje. Manau, kad tiek Seimo, tiek savivaldybių, tiek Respublikos prezidento rinkimai pagal savo organizavimą ir procedūras turi būti kiek galima unifikuoti. Tai yra negalima kurti naujos rinkimų sistemos, jeigu renki kitokią pareigybę.
Manyčiau, kad viena iš svarbiausių šio įstatymo problemų yra pasiekti, kad įstatymas iš tikrųjų užtikrintų demokratiškus rinkimus, kad jis būtų patogus instrumentas organizuojant ir vykdant rinkimus, ir, sakyčiau, kad šis įstatymas būtų tam tikro pasitikėjimo pagrindu tolesniam darbui.
Visų pirma mes turėtume atsižvelgti į tokius momentus. Pirma, turėtų išlikti tai, kas yra pasiekta pastaruoju metu, sprendžiant tuos klausimus. Manyčiau, kad tai turėtų liesti balsavimą paštu. Jo organizavimas turėtų būti tobulinamas. Ir man truputį keista, kai sakoma, kad jeigu Seimo rinkimams kraštas buvo pasiruošęs, tai Respublikos prezidento rinkimams jau nepasiruošęs. Manau, kad, patobulinus atskirus punktus, ši naujovė būtų visiškai pagrįsta.
Antra, dėl rinkimų komisijų sudarymo koncepcijos. Šiuo atveju lyg ir vadovaujamasi tokia nuostata, neva Respublikos prezidentas yra lyg ir depolitizuota struktūra, tai ne Seimo rinkimai, todėl turėtų būti kitoks sudarymo principas. Nieko panašaus. Jeigu pažiūrėsime į patį įstatymą, Respublikos prezidento kandidatūrą turi teisę kelti politinės partijos, politiniai judėjimai, visuomeninės politinės organizacijos. Tai rodo, kad tai yra normalūs politiniai rinkimai ir vargu ar galima kažkokia ypatinga tvarka.
Dėl siūlymo į komisijas įtraukti Aukščiausiojo Teismo, Prokuratūros darbuotojus. Galbūt šis siūlymas ir būtų įdomus, tik aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad, kaip ten bebūtų, jeigu pažiūrėsime į Teismų santvarkos įstatymą, tai ten yra numatyta reforma. Šis Aukščiausiasis Teismas faktiškai skils - dalis liks Aukščiausiajame Teisme, kiti pereis į apeliacinį teismą. Tai yra visi tie žmonės, kurie organizuos rinkimus, jeigu jie taps rinkiminių komisijų nariais, jie ateityje bus tiesiogiai susiję su Respublikos prezidento postu, kadangi tas asmuo teiks kandidatūras. Ir vien todėl manyčiau, kad bet koks šios teisminės institucijos įtraukimas į rinkimus būtų visiškai nepagrįstas. Galbūt būtų galima kalbėti, jeigu mes turėtume konstitucinį teismą. Pagaliau yra dar ir kitas niuansas. Tiek Aukščiausiojo Teismo teisėjai, tiek didžioji dalis prokuratūros darbuotojų, tai yra tie žmonės, kurie yra atėję į šias sistemas dar prieš 1990 metus ir, kaip ten bebūtų, pasitikėjimo požiūriu tai yra, sakyčiau, gana pažeidžiamos asmenybės. Todėl drįsčiau manyti, kad prie Rinkimų įstatymo reikėtų dar rimtai padirbėti. Yra daugybė pozicijų, nenoriu vardinti, kadangi vargu ar pirmajam svarstymui reikalingas toks detalus išdėstymas. Manau, kad šiuo savo pasisakymu tam tikra prasme išdėsčiau ir Tėvynės santaros poziciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Su daugeliu išsakytų kolegos E.Jarašiūno pozicijų aš sutinku. Taip pat norėčiau pritarti teiginiui, kad Rinkimų įstatymas turėtų būti visiems aiškus ir suprantamas, ir kad remiantis juo, rinkimai vyktų sklandžiai, demokratiškai.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos svarbesnius momentus. 11 straipsnis. Mano požiūriu, taip pat į rinkiminę komisiją neturėtų įeiti Prokuratūros ir Aukščiausiojo Teismo atstovai. Visų pirma Aukščiausiasis Teismas turės nagrinėti kai kuriuos ginčus, kilusius rinkimuose ir, suprantama, jeigu rinkiminėje komisijoje dalyvaus šio teismo nariai, objektyvumu tikėti bus gana sunku. O prokuratūra, kaip ir įprasta, vykdo įstatymų priežiūrą, o šiuo atveju taip pat ir Prezidento rinkimų įstatymo priežiūrą, taigi ir jų atstovai neturėtų įeiti. Tačiau aš esu tos nuomonės, kad šioje respublikinėje komisijoje turėtų būti teisininkai, nes jie čia reikalingi. Manyčiau, kad geriausias variantas būtų, jeigu mes nuspręstume, jog į rinkiminę komisiją kvalifikuotus teisininkus siūlo juos jungianti Lietuvos teisininkų draugija. Jeigu nuspręstume, kad tai būtų trys ar penki nariai, tai būtų pats priimtiniausias variantas. Ir iš karto aš siūlyčiau, kad būtų įrašoma, kad rinkiminės komisijos sekretoriumi skiriamas jos narys iš teisininkų tarpo. Kadangi sekretorius, be abejonės, turi turėti teisinių žinių.
Manyčiau, kad analogišku principu turėtų būti formuojamos ir apygardų rinkiminės komisijos. Siūlyčiau, kad į komisijas galėtų siūlyti savo kandidatūras visos užregistruotos partijos. Jų Lietuvoje nėra tiek daug. Tokiu būdu tos partijos tobulėtų ir turėtų perspektyvas. Taip pat galėtų siūlyti kandidatūras tų judėjimų atstovai, kurie turi savo atstovus Seime. Judėjimams sugriežtinti.
39 straipsnyje yra parašyta, kad kandidatas į Respublikos prezidentą rinkiminės kampanijos laikui gali būti atleidžiamas nuo tarnybinių pareigų. Aš siūlyčiau, kad ne gali būti atleidžiamas, o jis atleidžiamas nuo pareigų, kad visi kandidatai į prezidentus turėtų vienodas sąlygas.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis kolega, gal konkrečių straipsnių taip smulkiai nenagrinėkime. Aš manau, kad jūs raštu tai išdėstysite.
V.ŽIEMELIS. Gerai, aš pateiksiu ir raštu. Ačiū. Ir toliau kitas klausimas. Jis labai svarbus, dėl jo mes daug ginčijomės, priiminėdami Seimo rinkimų įstatymą. Kiek aš pamenu, ir dabartinis laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas, ir tuometinė LDDP frakcija buvo ir pasisakė (tai yra užfiksuota ir stenogramose) už balsavimą paštu. O šiuo metu man visiškai nesuprantama, kad mes vėl grįžtame prie buvusiųjų balsadėžių. Manyčiau, kad jau pasitvirtino balsavimas paštu, įrodė savo privalumus, reikia tik jį tobulinti. Šiuo atveju tobulinti nėra taip sudėtinga. Gaila, kad tuometinė Aukščiausioji Taryba nepriėmė Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymo, kad balsavimo paštu metu, kai balsuoja žmonės, negalintys ateiti, kartu su pašto darbuotojais dalyvautų ir rinkiminės komisijos nariai. Tai užtikrintų rinkimų teisingumą. O įstatymas iš tiesų turi dar gana daug trūkumų ir prie jo dar reikia ilgokai padirbėti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš nenoriu kartotis dėl to, ką pasakė kolegos E.Jarašiūnas ir V.Žiemelis. Norėčiau atkreipti dėmesį į 60 straipsnį. Perskaičius visą įstatymą, labai aiškiai matyti, kad yra spragų, ir labai aiškių spragų. Kai kas yra aiškiai užmiršta. Kai kurie piliečiai dėl vienokių ar kitokių aplinkybių iš viso netenka balsavimo teisės. Konkretus pavyzdys - 60 straipsnis. Iki rinkimų ne daugiau kaip 15 dienų pagal globos ir rūpybos įstaigų pateiktus sąrašus sudaromas gyventojų sąrašas, ir jie juos aplanko. Konkreti situacija. Žmogus jau vėliau kaip tos 15 dienų susirgo ir negali niekur nueiti. Paštu balsuoti jisai negali. Šita situacija niekur nėra aptarta - dėl savo galbūt trumpalaikės negalios jis netenka balsavimo teisės. Nes tokios teisės realizavimo tvarka įstatyme nėra aptarta. Galėčiau dar bent 3O vietų paminėti, kur tokių spragų yra. Todėl aš manau, mes šiandien ilgai nediskutuokim. Kiekvienas iš mūsų turim pastabų. Žinom, kad toks įstatymas yra reikalingas. Ar būtent toks, čia jau kitas klausimas, bet Prezidento rinkimų įstatymas yra reikalingas. Ir pritarčiau tam nutarimo projektui, kuris yra pateiktas. Tik reikėtų ten įrašyti pavardes, kurias ponas Č.Juršėnas turi, ir aš manau, jisai pasakys jas. Sėsti tiems žmonėms ir dirbti. Mes tai jau šiandien mėginom daryti. Buvo išsakyta daug pastabų. Sutarėm, kad čia jų visų neišsakysim, taupysim laiką tam, kad galėtume konstruktyviai dirbti - ne dėl reklamos, o rezultatui pasiekti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš norėčiau visiems priminti, kad per 10 dienų nuo mūsų pirmojo posėdžio mes turime paskelbti Prezidento rinkimų datą. Tai vienas momentas, kuris turėtų mūsų darbą katalizuoti. O be Prezidento rinkimų įstatymo, aš manau, jokio prezidento rinkimų negali būti. Jeigu mes pirmiausia priimsim datą, kurios net nesvarstom, o penktadienis mums bus, matyt, paskutinė diena, o po to taip, kaip sako, neskubėdami ar labai daug pataisų darysim Prezidento rinkimų įstatyme, tai aš nežinau... pirma paskelbiam datą, o po to labai ilgai pradėsim nagrinėti. Manyčiau, kad reikia visus šituos darbus atlikti kuo skubiau. Ir apie ką jie čia šneka, apie tas pastabas, visą kitą - turi būti komisija, konkretūs pasiūlymai, ir reikia kuo greičiau spręsti šito įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS. Kolega A.Eigirdas.
A.EIGIRDAS. Jeigu galima būtų iškart repliką Seimo nariui A.Ivaškevičiui. Jeigu buvo norima kuo greičiau priimti įstatymą dėl rinkimų, tai galbūt nereikėjo visiškai naujo teikti. Faktiškai čia radikaliai keičiasi strategija, yra pateiktas visiškai naujas įstatymas. Galbūt reikėjo pagrindines, principines nuostatas paimti iš Seimo rinkimų įstatymo ir tada būtų mažiau pastabų, ir tada mažiau reikėtų svarstyti.
Dėl 11 straipsnio. Čia jau buvo minėta. Man tiktai įdomus pats formulavimas, kad vėl, kaip ir frakcijų sudarymo atveju, siūloma, kad politinės partijos ir visuomeniniai judėjimai teiktų tiktai tuos savo kandidatus, kurie gavo Seimo narių mandatus daugiamandatinėje rinkimų apygardoje. Tada, jeigu jau būti visiškai nuosekliems, galbūt reikėtų ir 34 straipsnyje, kur yra kandidatų į Respublikos prezidentus kėlimas. Tada tiktai tos partijos ir galėtų kelti kandidatus į prezidentus. Vadinasi, čia yra toks įžiūrimas noras apriboti tų partijų, kurios šį kartą nepateko į Seimą, galimybes dalyvauti politiniame gyvenime. Viena tokia pastaba. Ir galbūt ne visai suprantama, kodėl negalima buvo pasinaudoti tuo, kad Vyriausioji rinkimų komisija yra sudaryta ketveriems metams. Galbūt ją papildžius arba truputį patikslinus jos formavimo principus, galima būtų pagrindą tos komisijos ir palikti. Galbūt tikslinga būtų apylinkes, tas apylinkių ribas, kurios iš tikrųjų nevieneri metai susiklostė ir imti pagrindu šituose rinkimuose. Taip pat kaip pagrindą imti galbūt ir sudėtis komisijų, kurios buvo sudarytos tose apylinkėse.
Ir pagaliau dar pora siūlymų. Šitame įstatyme visiškai nėra Seimo rinkimų įstatymo 83 straipsnio analogo, t.y. rinkimų pripažinimas negaliojančiais. Nesinorėtų, kad tokia situacija įvyktų, bet nenumačius, kaip ją išspręsti... Čia irgi yra įstatymo trūkumas. 84 straipsnio analogo irgi nėra šitame Rinkimų įstatyme. Šito straipsnio pirmoji pastraipa galėtų galioti kaip 84 Seimo rinkimų įstatymo straipsnis. O antroji - jeigu kandidatas nepaskelbė apie savo bendravimą su užsienio tarnybomis, Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka, kaip numatyta Konstitucijos 88 straipsnyje ir pagal Konstitucijos 86 straipsnį. Šita procedūra nenumatyta šitame Rinkimų įstatyme. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau, kad aš neįspėjau dėl vieno procedūrinio momento. Pagal galiojantį Reglamentą diskusijoms užsirašoma iš anksto. Galima užsirašyti iš pat ryto. T.y. tą dieną, kai yra atitinkamas klausimas, užsirašoma iš pat ryto per Sekretoriatą. Kai pranešėjas baigia atsakinėti į klausimus (šiuo atveju, aš, kaip žinot, esu pranešėjas, klausimų nebuvo, aš tik painformavau), tai tada ir baigiamas sąrašas. Aš, pasinaudodamas technikos teikiamom galimybėm, tą sąrašą ir užfiksavau. Tie 9 kolegos, kurie spėjo laiku paspausti mygtukus, tie gavo teisę kalbėti. Kadangi aš neįspėjau, aš atsiprašau, mes turime tartis, ką toliau darysim. Laiko mes turim ne tiek daug. Ar užteks tų keturių kolegų ir štai dar vienas iš kitos pusės, penkių plius šeštas kolega V. Andriukaitis? Tada mes jau spręsim, ką toliau darysim. Ar galima šešiais apsiriboti? Tada prašau iš eilės. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į porą momentų. Pirmas. Lietuvos žmonės dabar turi pakankamai daug rimtų rūpesčių. O mes šituo įstatymu sugriaunam visą rinkiminę sistemą ir kuriam iš naujo. Ar verta šitą daryti? Man atrodo, kad vargu. Dėl to, kad bus sumaištis. Žmonės yra patyrę. Jeigu reikia įvesti tvarką, tai įveskim, bet, man atrodo, reiktų išsaugot esančią rinkiminę sistemą, ir tai būtų paprasčiau. Dėl įstatymo. Čia, man atrodo, per daug iškeltos daugiamandatės apygardos ir pažemintos vienmandatės apygardos. Jos yra lygiavertės ir dėl to turi būti lygia greta įstatyme visur, kur formuojamos komisijos ir kitur, - jos abi šalia. Ir trečias dalykas. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Konstitucijos 113 straipsnis draudžia, cituoju: “Teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų.” Man atrodo, kad mūsų šitas svarstomasis įstatymas prieštarauja šiam Konstitucijos straipsniui. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Labai trumpai. Aš įsivaizduoju, kad Seime priimami įstatymai turi padėti vystytis mūsų valstybei, politiniams ir kitokiems procesams. Tekėti tokia ramia, laminaria, sakykim, srove. Dabar mes ir galėdami neturėtume išradinėti kažko naujo, kas jau yra išrasta. Turėdami Seimo rinkimų įstatymą, o jis taip pat buvo suformuotas gan skausmingai, pakeitus aną, vėl sekame tuo pačiu pavyzdžiu. Vėl turėsime iš naujo svarstyti visuomenėje. Bus įvairiausių protestų. Aš jaučiu, koks bus visuomenės pasipriešinimas, kada komisijos formuojamos iš prokurorų ir valdininkų, ir teisėjų, ir t.t. Jau yra nustatytos apygardos, apylinkės, jau mes viską žinom. Dabar vėl mums viską reikės iš naujo daryti. Aš siūlau, kaip ir siūlė kiti kolegos, unifikuoti visus tuos įstatymus, kuriuos galima unifikuoti. Pasiremti Seimo rinkimų įstatymu, jį šiek tiek patobulinti ir svarstyti komisijoje Seimo rinkimų įstatymą pritaikant jį prezidento rinkimams.
PIRMININKAS. Kolega Z.Semenovičius.
Z.SEMENOVIČIUS. Aš norėčiau, kad jūs atsižvelgtumėte į Vilniaus ir Šalčininkų rajonų specifiką. Kai bus rinkimai, kad biuleteniai būtų ir lenkų, ir rusų kalba. Nes dauguma senesnės kartos žmonių nesupranta. Jeigu jaunesnės kartos, supranta. Jeigu negali, nemoka tos kalbos. Pavyzdžiui, kokia nors 80 metų senutė. Iš kur jinai gali žinoti, už ką balsuoti, jeigu jinai iš viso nesupranta, kas ten parašyta. Po to gali atsirasti visokių spekuliacijų, atsiranda žmonių, kurie sako, ką daryt, kaip daryti ir už ką balsuoti. Po to atsiranda spekuliacijų.
PIRMININKAS. Kolega L.Linkevičius.
L.A.LINKEVIČIUS. Aš labai trumpai. Noriu pasakyti, kad skausmingo čia nieko nėra. Nes, kaip mus informavo Juridinio skyriaus vedėjas gerbiamasis J.Žilys, kai buvo tarpfrakcinis pasitarimas, jeigu aš teisingai prisimenu, kad apie du trečdalius paimta iš to senojo įstatymo. Ir esminiai dalykai, ką jis akcentavo, yra du. Vienas yra tas, kad kitaip sudaromos komisijos. Bet tai irgi nebaisu. Pasaulinėje praktikoje tai yra daroma. Sakysim, Vokietijoj, jeigu neklystu, vidaus reikalų ministras užsiima šituo reikalu - formavimu komisijų. Ir kita valdininkija yra įtraukta. Taigi čia nieko tokio. Pabrėžiant, kad prezidentas vis dėlto yra depolitizuota institucija, pripažinkim tai, matyt, reikia į tai atsižvelgti. Ir antras momentas - balsavimo paštu nebuvimas. Čia irgi yra, sutikit, įvairių nuomonių. Pripažinkim nors tiek, kad ta sistema nėra tobula. Taigi tik dėl tų dviejų dalykų. O visos kitos pastabos labai sėkmingai gali būti išspręstos, pateikus raštu tuos pasiūlymus. Matyt, čia niekas per daug nesiginčytų. Kadangi iš tikrųjų galbūt ne viskas ten yra tiksliai nusakyta.
PIRMININKAS. Kolega S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš irgi pritarčiau kolegoms, kurie sako, kad mes, dabar sukurdami naują Prezidento rinkimų įstatymą, nutolom nuo tų principų, kurie buvo Seimo rinkimų įstatyme, ir labai komplikuojam reikalus. Kad ir kaip būtų, bet kurio rango rinkiminė komisija turėtų būti formuojama vienu ir tokiu pačiu principu. Bet kurios politinės organizacijos, politinės partijos ir judėjimai turi teisę deleguoti savo atstovus tam, kad būtų kažkaip stebima. Dabar aš norėčiau aptarti, kaip mes darysim su laivais. Laivai yra ypatinga rinkiminė apygarda, kuri yra atitolusi nuo Lietuvos krantų, neturi informacijos ir taip toliau. Ten ne tik, sakysim, mes negalim deleguot savo atstovų, juolab teisininkų, kurių nerasit laivuose. Taigi čia yra daug labai tokių dalykų. Ir čia pasigendama, pavyzdžiui, tokio dalyko, kad būtų reglamentuota, kokiu būdu laivuose bus gaminami biuleteniai, kokia apskaita ir taip toliau, žodžiu, rinkimų tvarka. Noriu pasakyti dar kartą, kad šitas įstatymas reikalauja gana didelės analizės, kad neišeitų visiškai žalias. Ir manyčiau, kad nereiktų atitolti nuo tų principų, kuriuos mes jau patikrinome praktiškai, ir radome tame įstatyme daug klaidų. Naujai eksperimentuodami, mes jų padarysim dar daugiau.
PIRMININKAS. Ir kolega V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Mielieji kolegos, vienas klausimas, dėl ko nediskutuojama, yra tas, kad Prezidento rinkimų įstatymas yra būtinas. Su tuo sutinka visos frakcijos, visų frakcijų atstovai. Antra problema yra principinė, t.y. pasitikėjimo problema, aptariant vienintelį klausimą, ar pasitikime esamomis rinkimų komisijomis ir Vyriausiąja rinkimų komisija? Ir tada iškyla klausimas - kaip spręsti? Ar palikti tą pačią rinkimų komisiją, ar vis dėlto organizuoti naują rinkimų komisiją su naujais principais. Tuo tarpu Seimo rinkimų įstatymo čia nereikėtų perkelti, kadangi tai jau yra du skirtingi dalykai. Tą irgi visi supranta, nes Seimo rinkimai yra proporciniu mažoritariniu principu. Vadinasi, čia pats rinkimų principas turėtų būti aptartas prezidento rinkimų situacijoj. Bet kyla vienintelis klausimas - pasitikėjimo problema. Todėl, mano nuomone (frakcijos savo pozicijas išsakė), reikia formuot darbo grupę. Tačiau norint parengti įstatymą yra vienas principinis klausimas - kaip suderinti su rinkimų data? Nes rinkimų data yra esminis klausimas, apie kurį daugelis nekalbėjo. Tuo tarpu Konstitucijoje yra nustatyta, per kiek dienų mes turime paskelbti tą datą. Taigi nutarime reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip suderinti du dalykus, kad neforsuotume Rinkimų įstatymo iki pat datos ir nepaskelbtume kartu. O suderinti tai, kad štai tada ir tada, tarkim, penktadienį, mes skelbiame prezidento rinkimų datą ir papildom nutarimą, kad per tam tikrą, tarkim, 10 ar 15 dienų po rinkimų parengiame Rinkimų įstatymą. (Balsas iš salės) Kaip? Taip, po datos skelbimo tam tikram laikui įsipareigojame priimti Prezidento rinkimų įstatymą. Tada forsavimo atmosferos nebėra, susitariame, kad turime fiksuotą datą, ir susitariame, kaip mes užpildom Prezidento rinkimų įstatymo visus kitus niuansus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, jeigu jūs man, kaip pranešėjui, leistumėt šiek tiek reziumuoti prieš pateikiant nutarimo projektą (jau esama pastabų), aš norėčiau atsiliepti į keletą siūlymų. Pirmas dalykas. Man atrodo, kolegos konstruktyviai debatavo ir pamatė kai kurių trūkumų, kuriuos galima ne taip jau sunkiai ištaisyti. Kolegos taip pat pateikė įvairių siūlymų, kuriuos taip pat, mano galva, konstruktyviai, ramiai dirbant, per ne itin ilgą laiką (ne per 15 dienų, o per trumpesnį laiką) galima būtų suderinti. O ten, kur neįmanoma, kaip ir tais senais gerais laikais, t.y. Aukščiausiosios Tarybos laikais, teikti straipsnius su alternatyviniais variantais. Ir tada galutinai viską spręsti. Taigi pagrindinė mintis tokia.
Dabar dėl vienos kitos pastabos, kuri, man atrodo, nevisiškai atitinka teisybę ir tikrovę arba, sakyčiau, kelia tam tikrų minčių. Pirmas dalykas, štai vienas kolega tvirtina, kad neturi galimybės balsuoti senyvi. Buvo ta galimybė balsuot. Juk žmones iš kaimų, sakysim, kad ir mano apygardoj ir kitur, tikrai žinau, vežiojo. Juo labiau buvo atitinkamas Vyriausybės sprendimas dėl šito dalyko. Ir daugelis žmonių galėjo dalyvauti rinkimuose. Buvo ir kitų galimybių. Šita galimybė neatimama ir dabar. Ir dabar, aš manau, kad bus atrasta ir benzino, ir kitų dalykų, ir bus galima žmones atvežti. Juo labiau kad numatyta galimybė nuvažiuoti su ta kilnojamąja ar nešiojama balsadėže. Vadinasi, man atrodo, čia mes nepergyvenkim, tikrai absoliuti dauguma žmonių turės galimybę arba patys atėję balsuoti, arba kaip nors kitaip, bet tikrai galės balsuoti. Tai be jokios kalbos.
Dabar dėl balsavimo paštu. Kadangi čia išryškėjo tam tikrų keblumų arba net ir negerumų, todėl ir kelia šitas dalykas nepasitikėjimą, ir siūloma užtikrinti arba pateikti tokią rinkimų organizavimo tvarką, kuri užtikrintų pakankamą pasitikėjimą. Pakankamą pasitikėjimą, kad paskui nebūtų abejonių, padarė taip ar padarė kitaip.
Dabar dėl partijų ir dėl kitų dalykų. Ar čia jų teisės ribojamos, ar ne?
Aš noriu priminti, ypač tiems kolegoms, kurie čia, šitoj salėj, nediskutavo arba darbo grupėse nediskutavo, kai buvo ruošiamos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisos ir kai buvo ruošiamas visas Seimo rinkimų įstatymas. Tada kelis kartus buvo akcentuota, kam tiek daug tų partijų ir organizacijų, čia tiktai bus sunkumų, susiskaldęs bus Seimas ir t.t. Ir galvojimas kai kurių kolegų, netgi daugelio kolegų, primenu, buvo ta linkme - statykim kuo daugiau barjerų mažoms partijoms ir organizacijoms. Ir tie barjerai, kaip prisimenat, buvo sustatyti. Ir užstatas, ir parašų rinkimas, ir galų gale 4%. Ir visos šitos kolegų pastangos, ir, žinoma, tautos valia davė rezultatą - į Seimą daug smulkių partijų ir organizacijų neišrinkta. Tai va štai atsižvelgiant į visa tai, o svarbiausia į tautos valią, pareikštą laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose, siūloma, kad tos partijos ir organizacijos, kurios gavo per šiuos rinkimus tautos pasitikėjimo mandatą, ir formuotų atitinkamai tas komisijas kartu su specialistais. Galima debatuoti, ar iš tikro tokie principai su vienokiais ar kitokiais teisininkais... Čia aš reaguoju į kolegos A.Baleženčio pastabą, ar iš tikro čia nėra jau iš karto kolizijos su atitinkamu Konstitucijos straipsniu dėl teisėjų. Bet dar kartą primenu, kad ir teisėjų, ir prokurorų ar šiaip teisininkų panaudojimas yra labai paplitęs pasaulyje, ypač Vakarų pasaulyje, į kurį daugelis iš mūsų labai noriai ir labai mielai orientuojasi. Taigi perimkim tą patyrimą ir pritaikykim sau. Ar būtent taip tas komisijas turim formuoti, o gal dar kaip nors kitaip? Pasitelkdami kvalifikuotus teisininkus, aš manau, kad tikrai mes čia neišrasim kokių dviračių ar ko, bet mes tiktai pritaikysim teigiamą europinį, pasaulinį patyrimą ir užtikrinsim, kad rinkimai vyks ir pagal įstatymą, ir žmonėms teiks didesnį pasitikėjimą.
Ir paskutinis dalykas. Aš jau anksčiau kalbėjau ir dabar noriu priminti, kad absoliuti dauguma šito įstatymo projekto straipsnių (galiu tiksliai dabar pasakyti, kad 42 iš 73) yra arba žodis žodin nurašyti iš Konstitucijos ir Seimo rinkimų įstatymo, arba tik šiek tiek pakeisti. O kad mano kalba nebūtų tuščia, aš dabar suskaičiuosiu visus straipsnius. Galimas daiktas, ir kiti žmonės nori girdėti. Tai aš skaičiuoju: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7,8, 9, 20, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 33, 38, 39,40, 41, 42, 43, 44, 45, 46,50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 62, 63, 65, 66,67, 69. Taigi, kaip matot, pakankamai smarkiai atsižvelgta į galiojantį Seimo rinkimų įstatymą, taip pat, žinoma, ir į Konstituciją. Konstitucija atskirais atvejais yra žodis žodin nurašyta. Taigi dėl didelės dalies įstatymo straipsnių, man atrodo, nereikėtų debatuoti, juo labiau kad kolegos sako, kad imtume pagrindu, pamatu Seimo rinkimų įstatymą. Taip yra ir padaryta. Todėl aš ir siūlau šios dienos debatus baigti, t.y. padaryti pertrauką šitoje pirmojoje įstatymo priėmimo stadijoje ir priimti nutarimą dėl darbo grupės sudarymo. Ar sutinkam su tuo? Kolega A.Rudys.
A.RUDYS. Taip, aš norėčiau pasiūlyti procedūrą vieną, kuri jau mūsų yra aprobuota Aukščiausiojoje Taryboje. Jūs prisimenat, kaip šauniai mes pasirinkom, kokiu būdu bus vykdomas nuosavybės teisės tęstinumas. Gal ir dabar... Juk yra iš esmės 34 klausimai, kurie iškelia čia tarp frakcijų didesnę diskusiją. Gal šita grupė galėtų rytoj po pertraukos pateikti alternatyvas, dėl kurių mes taip paprastai padiskutuotume ir pasirinktume. Tada darbas su tekstu eitų nepalyginamai greičiau. Tai jų faktiškai yra keturi dalykai.
PIRMININKAS. Gerai, aš užsirašiau šitą pasiūlymą. Pasiūlymas vertas dėmesio, bet ar yra čia išties pakankamai laiko pagalvoti, pamąstyti, tai va čia mes kartu dabar turime pasitarti. Taigi referuoju jums komisijos, galimos darbo grupės sudėtį. Kol kas aš turiu septynias pavardes. Man atrodo, kad kai kurie kolegos nepateikė savo pavardžių tų Seimo narių, kurie galėtų dirbti šioje darbo grupėje. Jeigu pradėsim iš anos pusės, tai kolegos J.Beinortas, P.Giniotas, E.Jarašiūnas, K.Skrebys, V.Žiemelis. Aš tiksliai perskaičiau sąrašą? Ir iš kitos pusės J.Karosas, A.Kunčinas, A.Lozuraitis. Kolega E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, aš norėčiau ir klausimą, ir pasiūlymą. Teksto 1 punktas. Ar sudaryti iš Seimo frakcijų atstovų šią darbo grupę reiškia, kad tie deputatai, kurie nėra frakcijų nariai, ir perspektyvoje nepapuls į darbo grupę. Jeigu taip, tada aš siūlyčiau surasti gal korektiškesnę formuluotę. Sudaryti iš Seimo narių šią darbo grupę. Ir kartu norėčiau pasiūlyti iš Centro judėjimo poną Romualdą Ozolą.
PIRMININKAS. Priimu šitą siūlymą iškart, be diskusijų. Kolega A.Sakalas.
A.SAKALAS. Socialdemokratų frakcija siūlo R.Dagį.
PIRMININKAS. Kolegos lenkai? Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Iš Demokratų partijos atstovu siūlyčiau poną P.Miškinį.
PIRMININKAS. Taip. Jeigu čia šitaip, tai tada reikėtų atsargiau. Juk čia man pateikė kolektyvinį sąrašą iš Santaros. Aš galiu perskaityti, kad būtų aiškiau. Į tarpfrakcinę darbo grupę pagal esamą Juridinio skyriaus parengtą pagrindą siunčiami šie Tėvynės santaros frakcijų atstovai. Čia buvo ilgesnis sąrašas, o paskui jis buvo sutrumpintas. Aš turiu šitą tekstą, kuris yra ranka rašytas. Aš jo neišmesiu, kad paskui nebūtų diskusijų, jog aš vienas išbraukiau kai kuriuos kolegas. Tarp jų ir jūsų paminėtą. Taigi jeigu apsiribosim šitomis pavardėmis (aš jas dar sykį perskaitysiu), tada mes galim tartis dėl nutarimo projekto. Jūs jo tekstą turit, tiktai su tuščiomis eilutėmis. Ar turit, kolegos, tekstą? Gerai, tai tada pirmiausia perskaitau pavardes. Dabar jau pradėsiu iš kitos pusės. Kolegos J.Karosas, A.Kunčinas, A.Lozuraitis ir dabar pasiūlyti kolegos R.Dagys, R.Ozolas, Z.Semenovičius. Tai būtų 6. Būtų gerai, kad šitie klausimai būtų suderinami per pertrauką ir salėje nereikėtų kaitalioti pavardžių. Manau, kad čia ne problema, draugiškai susitarsim. Taigi dar sykį kartoju: kolegos J.Karosas, A.Kunčinas, A.Lozuraitis, R.Dagys, R.Maciejkianecas, R.Ozolas, J.Beinortas, P.Giniotas, E.Jarašiūnas, K.Skrebys, V.Žiemelis. Na, kas kiek norėjo, tas tiek pasiūlė. O paskui visus surašysim abėcėlės tvarka. Taigi dabar dėl kiekvieno punkto. Aš štai čia šiek tiek paredagavau tą tekstą ir prašysiu pasisakyti dėl jo. Gal aš perskaitysiu visą, ir tada bus aiškiau. 1 punktas. “Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo projekto pataisoms suderinti sudaryti iš Seimo atstovų šią darbo grupę.” Surašome visas pavardes abėcėlės tvarka ir dar turėsime sutarti dėl darbo grupės pirmininko, kad vis dėlto būtų kažkas atsakingas, iš ko galima pareikalauti. 2 punktas. “Darbo grupė gali pasitelkti ekspertus.” 3 punktas. “Darbo grupė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo projektą (gali būti su alternatyviais variantais) Seimui pateikia ne vėliau kaip gruodžio 8 d.” Ką padarysi, spaudžia gyvenimas. Kolega V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Buvo mano pasiūlymas, kad nebūtų forsuojama, kad įstatymą suderintume su mūsų diskusija ir Prezidento rinkimų datos paskelbimu. Kada šita diskusija įvyks, tada mes galime nutarime įrašyti taip, kaip mes jau darėm vasarą skelbdami Seimo rinkimus ir priimdami, kad turi būti parengtas Konstitucijos projektas ir Seimo rinkimų įstatymas, ir t.t. Ir čia taip pat. Tai leistų mums laimėti šiek tiek laiko įstatymą svarstant ir jau nutarimu patvirtinti, kad mes paskelbėme rinkimų datą ir kad mes žinome, kada mes turim paskelbti paskutinį terminą, kada mes turime aprobuoti ir paskelbti Prezidento rinkimų įstatymą.
PIRMININKAS. Gerai. Tai jeigu galima, aš norėčiau dabar pasiūlyti pauzę, nors laikas būtų daryti pertrauką. Pauzę baigiant redaguoti, sakykim taip, nutarimo projektą “Dėl Prezidento rinkimų įstatymo projekto rengimo”. Šitą pauzę siūlyčiau išnaudoti preliminariam arba dar preliminariam preliminariniam rytdienos darbotvarkės aptarimui. Aš siūlau, kad būtų tokie punktai: dėl Prezidento rinkimų datos, dėl Seimo komitetų, dėl Seimo darbo tvarkos arba laikinojo Reglamento, dėl Gynimo tarybos, dėl rezoliucijų ir dėl Aukščiausiosios Tarybos visokių tų reikalų. Čia visi šitie klausimai, sakau dar kartą, dvigubai preliminariai siūlomi. Mes juos turėsim derinti rytoj 9 val.15 min., jeigu nerasim laiko šiandien dar dėl to pasitarti. Bet ar bus 10 klausimų, ar tiktai 3, turėtų būti tas 1 punktas dėl Prezidento rinkimų datos. Jeigu mes sutinkam su šituo pirmuoju siūlymu, tai tada galim toliau tartis. Kolega K.Bobelis.
K.BOBELIS. Pasinaudodamas ponui E.Bičkauskui suteikta privilegija, kadangi nėra... Aš, dalyvavęs kelių grupių pasitarimuose, taip pat pageidaučiau dalyvauti toje grupėje.
PIRMININKAS. Ar kolegos neprieštarautų? Tada įrašome. Kolega A.Rudys. Gal pasisakykim dabar. Va čia yra 7. Aš fiksuoju vėl. Gerbiamasis V.Žiemeli, jūs paskutinis. Šitie pasisako, ir tada darom pertrauką. Mano paties labui, ačiū.
A.RUDYS. Aš norėjau pasiūlyti dėl to nutarimo, kad 2 punktas visai nereikalingas. Negi jiems yra be šito uždrausta pasitelkti ekspertus?
PIRMININKAS. Sviestu košės nepagadinsi. Kolega A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Jeigu mes nesusitariam dėl 6 straipsnio, kur yra Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos įstatyme, kur terminus galima pratęsti, numatytus 89 straipsnyje, jeigu sutinka, žinoma, daugiau kaip pusė visų Seimo narių dauguma, tai vis tiek reikėtų mums dvi savaites, nors dvi savaites prie šito įstatymo projekto padirbėti. O jeigu ne, na, tai čia turbūt gaišaties nėra, galima tą sprendimą daryti ir šiandien, bet tada įsivaizduokim, kad jo taikymas bus reikalingas, reikalingas bus ir tų kitų jėgų pritarimas. Ir nenorėkim padaryti situacijos, kad būsimose komisijose ar kituose reikaluose sprendimus darytų ir vien dalyvautų tiktai pozicija.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Jeigu galima būtų, aš iškart atsakyčiau. Matyt, reikės ieškoti kompromiso tarp kraštutinių siūlymų, spręsti galutinai šiandien ir spręsti 15 dieną skaičiuojant nuo šiandien. Man atrodo, kad per vidurį yra galimybė kompromisui. Kolega E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš manau, kad mes turėtume žiūrėti, koks yra mūsų tikslas. Ar mes norim turėti įstatymą, kuriuo iš tikrųjų pasitikėtume, ar mes norim turėti tinkamą įstatymą? Aš manau, kad tinkamam įstatymui paruošti reikalingas tam tikras laikas. Galima skirti pusdienį, galima skirti tris dienas. Manyčiau, kad tiek ruošdami įstatymą, tiek spręsdami rinkimų datos klausimą turėtume suvokti, kad turi būti paskirti protingi terminai, kuriuos realiai galima įgyvendinti. Šitą ir siūlyčiau.
PIRMININKAS. Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš pritariu tam, ką sakė kolega E.Jarašiūnas, ir norėčiau priminti ponui Č.Juršėnui, kad atmintis yra atmintis. Ir jeigu jūs užsirašėt visus, tai prašom visus ir siūlomus į šią darbo grupę, perskaityti. Jūs skaitydamas praleidot vieną pavardę. Mes tylėjom tol, kol nebuvo siūlyta pavieniui. Dabar yra ir prašom tą pavardę sugrąžinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, aš reaguoju iškart. Aš skaičiau čia pagal abėcėlę, tai gal aš ir supainiojau ką nors. E.Jarašiūnas, P.Giniotas, V.Žiemelis, K.Skrebys, J.Beinortas, taip? Aš turiu va štai tą tekstą prieš save. Prašom ateiti čia ir aš parodysiu, kad būtų aišku. Gal nesiginčykim dabar. Prašom ateiti... Kolega V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Kadangi mūsų buvo septynios pavardės, bet paskui buvo suformuluota tokia mintis, kad yra pasiūlymai iš frakcijų, o ponas P.Miškinis (...) nesudarė frakcijos, tai aš sumažinau tą sąrašą iki penkių. Bet jeigu dabar yra įtrauktas ponas daktaras K.Bobelis, tai labai prašyčiau įtraukti ir poną P.Miškinį.
PIRMININKAS. Manau, kad galima būtų. Ar gerbiamieji kolegos neprieštarautų? Gerai. Tai nesiginčykim. Įrašom kolegą P.Miškinį.
V.ŽIEMELIS. Man labai patiko kolegos V.Andriukaičio pasiūlymas, kad susitartume dėl datos. Ir pritariu jo pasiūlymui. Būtų geriausia, kad susitartų dėl datos visos frakcijos. Prezidento rinkimų datos. Ir viskas vyktų žymiai sklandžiau. Mes galėtume gal užfiksuoti, kad skelbiama Prezidento rinkimų data frakcijoms susitarus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra iš esmės du siūlymai: šiandien priimti nutarimą dėl rinkimų įstatymo projekto rengimo arba jį priimti rytoj, kai priimsim sprendimą dėl rinkimų datos. Aš manau, kad vis dėlto darbo grupė turėtų pradėti dirbti šiandien. Mums nėra kitos išeities kaip senais gerais laikais dirbti ir vakarais, dirbti ir šeštadieniais, ir sekmadieniais. Todėl aš klausiu kolegų, ar balsavimo keliu spręsim, t.y. šiandien sudarom darbo grupę, va dabar, ar po pertraukos, čia šitai galima padaryti.
BALSAI SALĖJE. Dabar.
PIRMININKAS. Dabar? Ar reikia... Gerbiamasis V.Andriukaiti, aš jus girdžiu, bet aš tų kolegų klausiu, ar dabar balsuojame ir sudarome darbo grupę, ar vėliau? Darbo grupė yra nutarimo dalis, kitaip mes negalim spręsti. O dabar jeigu mes šiandien balsuosim, tai aš dar kartą perskaitysiu darbo grupę ir tą variantą. Po to paskelbsiu pertrauką, kadangi vis tiek ji reikalinga, ir galutinį nutarimo projektą priimsim po pertraukos. Tinka? Po pusės valandos pertraukos. Taigi dar kartą skaitau visas pavardes, kadangi čia atsirado papildomų. Ir kad aš ko nors nesupainiočiau, tai jau abėcėlės nesudarinėsiu, o skaitysiu taip, kaip parašyta. Kolegos A.Lozuraitis, A.Kunčinas, J.Karosas, R.Ozolas, R.J.Dagys, R.Maciejkianecas, K.Bobelis, E.Jarašiūnas, P.Giniotas, V.Žiemelis, K.Skrebys, J.Beinortas, P.A.Miškinis. Kolega V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Aš klausau jūsų.
PIRMININKAS. Ne? A, malonu. Tada kolega...
J.BERNATONIS. Seimo narys J.Bernatonis.
PIRMININKAS. Prašau.
J.BERNATONIS. Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad šio nutarimo pavadinimas nebeatitinka suredaguoto šio nutarimo turinio. Todėl ir pavadinimas turėtų būti perredaguotas.
PIRMININKAS. Gerai, pagalvosim. Taigi aš kol kas perskaitau tą tekstą, o po pertraukos, pasitarę mes galutinai galėsim susiderinti ir balsuoti. Vis dėlto kolega V.Jarmolenka nori pasisakyti.
V.JARMOLENKA. Vis dėlto dėl procedūros.
PIRMININKAS. Prašau.
V.JARMOLENKA. Aš siūlyčiau sprendimą šitai dilemai - priimkime protokolinį nutarimą. Tai yra darbo nutarimas, kuris įgalintų, ir ta grupė pradėtų darbą.
PIRMININKAS. Aš manau, kad susitarsim. 1 punktas. “Prezidento rinkimų įstatymo projekto pataisoms suderinti sudaryti iš Seimo atstovų šią darbo grupę.” Pavardės yra ir susitarsim tik dėl grupės pirmininko. 2 punktas dėl ekspertų. 3 punktas. “Darbo grupė Prezidento rinkimų įstatymo projektą su galimom alternatyvom Seimui pateikia ne vėliau kaip gruodžio 8 d.” Taigi prašom galvoti. Gerbiamieji kolegos, čiagi yra siūlymas. Projekto projektas. Dabar aš skelbiu pusės valandos pertrauką, prašom pagalvoti, prašom pasitarti ir tada galutinai spręsim.
L.MILČIUS. Ar galima nedidelę repliką?
PIRMININKAS. Kolega L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, ar jūs, versdamas Seimą dirbti naktimis, šeštadieniais ir sekmadieniais, nebijote susilaukti tokio vertinimo, kaip anksčiau Aukščiausioji Taryba buvo įvertinta žinomo filosofo A.Juozaičio, kuris pasakė, kad nemokam dirbti, dirbam naktimis ir t.t. Na, gal ne karas, tankai nevažinėja, dirbkim normaliai ir nepradėkim savęs kankinti dirbdami naktimis ir šeštadieniais, sekmadieniais.
PIRMININKAS. Aš atsižvelgsiu į teigiamą patyrimą, kurį sukaupė Aukščiausioji Taryba. 30 minučių pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man malonu, kad jūsų gretos dar nėra pakankamai išretėjusios, bet atsimenant, kad Konstitucijoj, šitoj Konstitucijoj, privalomas kvorumas neapibrėžtas, tai, jeigu net mūsų gretos būtų dar labiau išretėjusios, mes galėtume vis tiek dirbti, ir tai nebūtų joks Konstitucijos pažeidimas. Aš dar nebaigiau, gerbiamasis Jarmolenka. Aš atsiprašau, kad vėlgi dėl techniškų kliūčių pertrauka užtruko ir todėl, kad mes ilgiau nedirbtume, kaip čia mes per partrauką su kai kuriais deputatais apsikeitėm mintimis ir pasiūlymais, aš siūlau susitarti dėl šito mūsų nutarimo, dėl darbo grupės dalinio aprobavimo, t.y. ne visą nutarimo tekstą priimti, o tiktai pirmuosius 2 punktus be paskutiniojo 3iojo ir taip pat išklausyti 6 ir 7 klausimų pateikimą. Dabar kolega Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Ačiū labai, dėl procedūros.
PIRMININKAS. Prašau.
V.JARMOLENKA. Pone, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas, mes buvome susitarę iš ryto ir paskui 14.30 val. patvirtinom tą susitarimą, kad mes baigsim šiandien darbą 19.30 val.
PIRMININKAS. Nebuvo šito!
V.JARMOLENKA. Aš nežinau, jūs visi ten buvot? Aš, pavyzdžiui, buvau.
BALSAS Iš SALĖS. Negirdėti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kunčinai, tamstai žodis nebuvo suteiktas! Prašau, kolega V.Jarmolenka, tęst savo mintį.
V.JARMOLENKA. Mes turėtume balsuot dėl pratęsimo. Čia susitarimas baigtas, jau viskas! Toliau - pratęsimas.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi aš siūlau ne daugiau kaip 30 min. tęsti mūsų darbą. Jeigu sugebėsime mes tuos mano pasiūlytus 3 klausimus išspręsti per 3 min., tai po 3 min. posėdį baigiam. Taigi registruojamės, kad istorijai ir atminimui liktų sąrašas tų deputatų, kurie yra kantrūs, stropūs ir dirba tiek, kiek reikalaujama. Aš nesakau, kad teisingai reikalaujama, o sakau, kaip reikalaujama. Gerbiamieji kolegos, 111 Seimo narių, aš tikrai jus visus sveikinu. Tai mes galime dirbti dar, manau, pusantros valandos. Gerbiamasis V.Jarmolenka, aš čia humoro dėlei pasakiau.
V.JARMOLENKA. Aš dėl procedūros. Humoras Reglamente nenumatytas. Ačiū jums labai.
PIRMININKAS. Gali suskaičiuot, prašom. Ne, ne, aš atsiprašau. Prašom, gerbiamasis Albertynai, nediktuoti, ką man daryti! Aš jūsų prašau suskaičiuoti, kiek salėje yra. B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš pasakysiu repliką, neadresuodamas jos niekam. Geras boksininkas ruošiasi trims raundams, o ne dviems. Dar bus ir trečias šįvakar.
PIRMININKAS. Prašom be užuominų! Taigi, gerbiamieji kolegos, balsuosime vis tiek elektronikos pagalba, o ne rankų pakėlimu. Kas už tai, kad mes dirbtume ne ilgiau kaip pusvalandį ir bandytume išspręsti tuos tris klausimus, t.y. dėl darbo grupės sudarymo ir 6ąjį bei 7ąjį. Kas už tai, prašom balsuoti elektronikos pagalba. Tas balsų skaičiavimas neturi politinės ir praktinės reikšmės. Prašom. Taip, ne daugiau pusės valandos 3 klausimams, spręsim greičiau - greičiau. 93 - už, 7 - prieš, 5 - susilaikė, taigi dirbam ne ilgiau kaip pusę valandos. Aš jau paminėjau. Galiu pakartoti trečią kartą. Nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo projekto pataisų suderinimas. Ne visas, be 3 punkto, dar kartą įspėju! Ir 2 dalis, t.y. 6 ir 7 dabartinės darbotvarkės klausimai, tiktai pateikimas, be jokių balsavimų, be jokių nagrinėjimų.
Taigi, gerbiamieji kolegos, aš dar sykį perskaitau nutarimo projektą, tiksliau tą dalį, kurią siūlau šiandien balsuoti, kad nebūtų dviprasmybių. Mes per pertrauką sutarėm su įvairių frakcijų atstovais, kad 3 punktą paliekam rytdienai. Taigi nutarimo projektas dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo projekto pataisų derinimo. Seimas nutaria: 1. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo projekto pataisoms suderinti sudaryti iš Seimo atstovų šią darbo grupę. Dar sykį skaitau tik jau dabar ne pagal abėcėlę, kad nebūtų keblumo. Kolegos: Lozuraitis, Kunčinas, Karosas, kolegos: Ozolas, Dagys, Maciejkianecas, Bobelis. Galima vadinti ir tautos atstovais, jūs absoliučiai teisus. Kolegos: Jarašiūnas, Giniotas, Žiemelis, Skrebys, Beinortas, Miškinis. Ir LDDP frakcija siūlo darbo grupės pirmininku tvirtinti Karosą. Frakcijos lyderį. Sutinkam? 2 punktas. Darbo grupė gali pasitelkti ekspertus. Ir taškas. Trečiojo punkto šiandien nebalsuojam.
Taigi, kas už tokį projektą, prašom balsuoti rankų pakėlimu. Iš Seimo narių, prašau, tegul bus, iš Seimo narių tada bus visiškai gerai: sudaryti iš Seimo narių šią darbo grupę. Prašom balsuot. Rankų pakėlimu, bus ramiau.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 91.
Komisija labai prašo Seimo narių nevaikščioti balsavimo metu, labai sunku mūsų moterims jus sugaudyti. Ir jūsų balsus.
PIRMININKAS. Pranešu, kad tai yra visiškai teisėtas balsų skaičiavimo komisijos reikalavimas. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 8.
PIRMININKAS. Taigi 91 Seimo nariui balsavus už, 8 susilaikius, 2 punktų nutarimo projektas dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo projekto pataisų derinimo priimtas.
Dabar 6, 7 dienotvarkės punktai, kuriuos turbūt galima būtų sujungti į vieną, kadangi pranešėjas vienas. Kviečiu į tribūną Mykolą Pronckų.
M.PRONCKUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Aš norėčiau pradėti nuo 7 darbotvarkės punkto - dėl atsiskaitymo tvarkos sureguliavimo tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų ir šios produkcijos perdirbėjo. Esmė yra ta, kad jau gana senokai žemės ūkio gamintojams produkcijos perdirbėjai yra skolingi labai didžiules sumas. Yra pateikiama įvairių skaičių ir turbūt nėra nė vieno tikro, tačiau yra toks skaičius pateikiamas - lyg ir 8 mlrd. talonų skolingi. Reikia suprast, aš manau, kad kiekvienas supranta, kiek žalos toks įsiskolinimas atneša žemės ūkiui. Ir čia plačiau aiškint apie tai, mano supratimu, turbūt nereikia.
Taip pat pažeidžiamas, bent aš įsitikinęs, Konstitucijos 23 straipsnis, kadangi yra toks įsiskolinimas, kadangi produkcijos perdirbėjai naudojasi svetimu turtu. Naudojasi svetimu turtu ilgą laiką, na, ir, matyt, iš to gauna tam tikrą naudą. Be to, yra ir tiesioginiai nuostoliai. Jeigu manyt, kad pas mus mėnesinė infliacija maždaug yra turbūt apie 10%, tai žemdirbiai kiekvieną mėnesį praranda maždaug apie 800 mln. talonų. Tai yra tokia ekonominė pusė, kurią reikia vienaip ar kitaip spręst.
Žemdirbių sąjungos žmonės, konkrečiai gerbiamasis Velikonis ir kai kurie kiti, maždaug prieš mėnesį kreipėsi į poną Abišalą, minėdami tuos faktorius, kuriuos aš suminėjau, ir prašė, kad Vyriausybė juos kaip nors spręstų. Tačiau jie nebuvo sprendžiami, ir padėtis kol kas tebėra tokia, kokia buvo. Šitoj rezoliucijoj mes siūlom ir mums atrodo, kad tai yra priimtiniausias variantas (be kita ko, ir mūsų žemdirbiai tą nuomonę palaiko), kad jeigu perdirbėjai naudojasi svetimu turtu, jie turėtų mokėti tokias palūkanas, tokias pat palūkanas, kokias priskaičiuoja Žemės ūkio bankas, kada jis teikia kreditus kitiems. Čia kai kas imasi už galvos. Gal jūs tada turite geresnių pasiūlymų? Atsiprašau, gal ne taip. Tai tokia yra mūsų pasiūlymo esmė.
Aš daugiau nenoriu argumentuoti ir gilintis į tuos reikalus, man atrodo, bent man, kad tai yra visiškai suprantami ir aiškūs šitie dalykai. Jeigu būtų kokie nors klausimai, aš bandysiu į juos atsakyti ir pagrįst, bet šitoks sprendimas, mano supratimu, kiek galima greičiau ir skubiau turi būti priimtas.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, užsirašė 12, fiksuoju užsirašymo pabaigą. 12, paskutinysis, kaip matot, K.Antanavičius. Taigi gerbiamasis Stakvilevičius, prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Ar nenorėtumėt šitą spręsti skubesne tvarka?
PIRMININKAS. Čia ne tas atvejis. Kolega Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš siūlyčiau šiek tiek sukonkretint skaičius, nes čia toks nekonkretus dalykas yra, o traktuot finansiškai reikės labai tiksliai. Tokia pastaba.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis kolega, dabar yra tik klausimai.Jeigu jūs norit teikti kokius nors siūlymus, ką nors redaguoti, tai šitas turi būti subtiliai įmontuota į jūsų klausimą.
L.K.JASKELEVIČIUS. Supratau.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Skrebys.
K.SKREBYS. Aš dėl Vyriausybės nutarimo.
PIRMININKAS. Gerai, jūs liksit sąraše. Kolega Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Aš norėčiau pasitikslinti. Abiejų dokumentų projektų pavadinimas - rezoliucija. Rezoliucijos šiaip ar taip vykdymas nėra privalomas. Galbūt geriau būtų nutarimas, sprendimas, įstatymas? Bet “rezoliucija” tai tikrai, man atrodo, nėra geriausias juridinis dokumento pavadinimas.
M.PRONCKUS. Supratau aš, pabandysiu atsakyti. Mes buvome pavadinę truputį kitaip, bet mums šitų rūmų Juridinis skyrius išaiškino, kad lyg ir Vyriausybės reikalas tą klausimą būtų spręst. Mes atkreipėme Vyriausybės dėmesį į tai, kad ji turėtų spręst, ir todėl toks pavadinimas - rezoliucija. Čia turbūt nebūtinai reikėtų priimti įstatymą ar mūsų nutarimą.
V.PETRAUSKAS. Na, be abejo, bet niuansas yra toks, kad mes turėtume naikinti kai kuriuos Vyriausybės sprendimus.
M.PRONCKUS. Nėra jokių Vyriausybės sprendimų šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Jeigu galima, gerbiamasis pranešėjau, ir jeigu kolegos neprieštaraus, aš priminsiu vieną dalyką, apie kurį jau kalbėjau, bet, matyt, nepakankamai aiškiai. Naujoji Konstitucija mums suteikė daug teisių, bet kai kurias teises lyginant su turėtomis Aukščiausiojoje Taryboje atėmė. Mes neturime teisės taip kaip kadaise naikinti Vyriausybės sprendimų. Tam yra Konstitucinis teismas, kurio mes dar neturim. Va, štai ir visa problema. Todėl yra čia tokia, sakykim, neįdomi forma, bet juridiškai ji yra korektiškesnė, t.y. mes priimam rezoliuciją, o jie nori vykdo, nori ne. Jeigu jie, kaip čia pasakius, rimti, sąžiningi ir pripažįsta, kad padaryta ne taip, tai jie atsižvelgs į rezoliuciją, o formaliai, be abejo, gali ir nevykdyt. Mat, Konstitucija mums apibrėžia ne tiktai teises, bet ir tam tikras pareigas. Mes negalim savo sprendimais naikinti Vyriausybės nutarimo ar potvarkio. Kolega Katkus.
J.A.KATKUS. Kaip jūs manote, ar dėl šių įsiskolinimų, kuriuos jūs minėjote, yra kaltas bankas ar ir Vyriausybė? Ir ar turit kokių išvadų ar komentarų iš Vyriausybės dėl šios rezoliucijos?
M.PRONCKUS. Mano supratimu, čia nei Vyriausybė, nei Bankas nekaltas čia yra, tiesiog perdirbėjai naudojasi tokia, jeigu galima sakyti, netvarka, ir jie piktnaudžiauja. Pavyzdžiui, mus pasiekia tokie gandai, kad, pavyzdžiui, perdirbėjai įsisteigia tam tikrus bankelius, jie skolina pinigus, na, ir naudojasi, kitaip sakant, tais dalykais, užuot pinigus grąžinę teisėtiems jų savininkams. Ir visokių kitokių dalykų čia galima dar pateikt.
PIRMININKAS. Kolega Bastys.
J.BASTYS. Yra žinoma, kad ne visiems žemdirbiams vienodai įsiskolinta, vieniems yra apmokėta, kitiems - ne. Taigi pasirinktinai daro tuos reikalus. Aš norėčiau pristatančiojo šitą rezoliuciją paklausti, ar veiks ji atgal šiek tiek, jeigu yra 3 mėnesius nesumokėję už pieną? Pavyzdžiui, ar veiks atgal šita mūsų rezoliucija?
M.PRONCKUS. Asmeniškai aš norėčiau, kad veiktų atgal, tačiau aš suprantu, kad jeigu taip juridiškai jau samprotaut, tai jokie juridiniai nutarimai ir įstatymai negalėtų veikti atgal.
J.BASTYS. Taip, bet jeigu Vyriausybė priims kažkokį nutarimą?
PIRMININKAS. Kolegos, prašom nereplikuoti iš vietos! Kolega Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, na, iš tikrųjų šiai rezoliucijai aš tikrai pritariu, kadangi rinkiminės kampanijos metu, susitikimuose mes visada šitą nusiskundimą girdėdavome ir sakydavome, kad reikalausim, kad būtų priimtas sprendimas. Tačiau manau, kad tai yra pusinis sprendimas. Antra to sprendimo dalis būtų tokia. O jeigu iš tikrųjų ne mažiau kaip 51, o gal net ir 60 procentų maisto perdirbimo pramonės priklausytų žemdirbiams, kaip dar buvusios Aukščiausiosios Tarybos Agrarinė komisija ir siūlė Vyriausybei? Ar jūs nemanot, kad būtų galima šią rezoliuciją papildyti tokiu reikalavimu, ar mes dar kartą turėtume rengti kitą rezoliuciją dėl maisto perdirbimo pramonės greitesnio privatizavimo, t.y. didžiosios dalies akcinių paketų perdavimo žemdirbiams?
M.PRONCKUS. Aš manau, kad klausimas dėl maisto perdirbimo pramonės perdavimo žemdirbiams yra šiek tiek platesnis klausimas ir gilesnis. Turbūt jį reikėtų truputį detaliau nagrinėti ir kitaip pateikt. Žinoma, galima samprotaut ir čia. Jeigu 8 mlrd. talonų įsiskolinimas yra ir jeigu tam tikra įmonė nesugeba mokėti šitos skolos, tai galbūt skolą gali ji dengt savo turtu? Tokiu būdu į žemdirbių rankas pereitų tam tikra turto dalis arba įmonė gali pereiti. Gali būti ir toks variantas, žinoma. Tačiau čia reikėtų giliau nagrinėti tuos dalykus. Ir aš čia nepasiruošęs šiandien to klausimo plačiau diskutuoti.
A.RUDYS. Aš ne klausimą pranešėjui, aš prašymą turiu Seimo nariams. Na, nieko neduoda šitas klausinėjimas, transliacija gi nevyksta. Visiems aišku, kad turėsime palaikyti. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kolega Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Mes palaikom gerbiamąjį Pronckų ir pritariam šitai pozicijai, bet aš norėčiau pasakyti, kad šito maža. Mes dabar priimam rezoliuciją, kurioje sakome: “Seimas mano”. Šito maža! Visos Lietuvos kaimas laukia tvarkos ir vykdymo. Aš įsivaizduoju, kad mes turim priimt, kviesčiau ir dešinę, ir kairę pusę tai padaryti netgi vienbalsiai, kad būtų priimtas nutarimas, įpareigojantis Vyriausybę per, pavyzdžiui, 5 dienas nustatyti tvarką, o ten turėtų būti bent du dalykai. Pirma, likviduoti visus įsiskolinimus, sakykim, per savaitę laiko. Antra, nustatyti palūkanas už kiekvieną dieną. Tas klausimas yra nepaprastai svarbus, o mes priimam deklaracijos lygio sprendimą. Man atrodo, tai nesolidu, ir aš siūlyčiau pratęsti darbą. Jeigu reikia, galim patalkint ir priimti rimtą Seimo nutarimą, kuris būtų privalomas Vyriausybei. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega Kairys.
A.KAIRYS. Aš galiu atsakyti jums. Prašome pasiūlymus, kurie yra ir iš vienos, ir iš kitos pusės pateikti, bet man dar kartą juristai aiškino ir gerbiamasis Juršėnas aiškino, kad mes pagal galiojančią Konstituciją negalime įpareigoti Vyriausybės. Va, kokia yra esmė. Mes galim priimti įstatymą. Ar įstatymas reikalingas, ar ne - tai čia kitas dalykas.
PIRMININKAS. Kolega Beinortas.
J.BEINORTAS. Labai trumpai. Jūs čia parašėte: “jei nėra kitų abipusių susitarimų.” Ar nemanytumėt, kad būtent reikėtų pasiūlyti sudaryti tokius susitarimus tarp teikėjo ir perdirbėjo?
M.PRONCKUS. Mano supratimu, jeigu bus kažkas panašaus priimta kaip šičia mes siūlom, tai perdirbėjas ieškos pats tokių susitarimų, ir tada automatiškai tie reikalai spręsis.
PIRMININKAS. Kolega Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Prieš tai kalbėjusiam irgi pritarčiau. Iš tikrųjų, ar jūs nesutiktumėte, kad šitoje rezoliucijoje būtų tas įvardijimas, jog sutartyse tas būtų numatyta, nes priešingu atveju, jeigu kils teisminis ginčas, tai visuomet žaliavų supirkėjas pateiks kontraktavimo ar kokią nors supirkimo sutartį, kurioje nebus numatytos palūkanos. Todėl gal reiktų įvardinti, kad būtent sutartyje jie numatytų šituos palūkanų dydžius.
M.PRONCKUS. Matot, sutartyse bus įvardinta tiktai tada, jeigu bus kažkoks Vyriausybės nutarimas. Jeigu nebus jo, tai paprastai vienos pusės bus atmetama ir nieko praktiškai nebus galima padaryti.
PIRMININKAS. Kolega Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Jeigu leisite, aš norėčiau atkreipti dėmesį į rezoliucijos juridinius aspektus. Čia pirmoj daly kalbama apie žemės ūkio įmones, kurios superka produkciją ir po to, sakot, pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnį. Atrodytų, kad su šituo Konstitusijos straipsniu nieko bendro šis tekstas neturi. Ir antras dalykas. Antroj daly kalbama apie disponavimą žemės gamintojų turtu. Jeigu jau tas turtas, jau taip sakant, yra nupirktas, pagal pirkimo sutartį pasikeitė savininkas, tai čia greičiausiai turima omeny prievolės nevykdymas, t.y. prievolė sumokėti už supirktas žaliavas ar pan. Galbūt siūlau visgi suderinti rezoliucijos tekstą su teisės reikalavimais, negalim bet kaip rašinėti.
M.PRONCKUS. Aš ne juristas, žinoma, ir negaliu atsakyti jums, kaip čia iš tikrųjų turėtų būti, bet šiaip ar taip tai yra žemės ūkio naudotojų nuosavybė, kuri yra paimta 1, 2, 3 mėnesiams ir už ją neatsiskaitoma. Tai jūs man pasakykit, kas tada šita nuosavybe naudojasi? Naudojasi ta nuosavybe kaip tiktai supirkėjas, o ne kas nors kitas. Be susitarimo su savininku. Tai čia galima ir vienaip, ir kitaip traktuoti, bet aš manau, kad čia yra tam tikras juridinis ginčas. Čia būtų galima išsiaiškinti tą dalyką.
PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius, paskutinysis.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis kolega, norėčiau paklausti, kaip jūs jaučiatės tribūnoj, kada visi aiškina, kad mes nieko negalime padaryti? Taigi, jeigu mes nieko negalime padaryti, tai eikim namo ir ne tik šiandien, bet visam laikui! Ar jūs nemanot, kad tai reikia padaryti, jeigu ne kitaip, tai įstatymu, o rezoliucijos ar pareiškimai tikrai nieko neduoda, jau ta patirtis yra. Aš manau, kad reikėtų, jeigu jūs sutiktumėt, parengti įstatymėlį, kuriame būtų nustatyta: valstybinės įstaigos privalo atsiskaityti su žemės ūkio produktų teikėjais per 3 dienas. Jei neatsiskaitė, - jos moka visą palūkanų normą. Komerciniai bankai turi atsiskaityti per, sakysim, 4 dienas. Jų reikalas, visas palūkanas jie turi padengti patys. Toks įstatymas privalo jau seniai būti priimtas. Aš manau, kad kitaip mes ...
M.PRONCKUS. Aš visiškai pritariu, gerbiamasis Antanavičiau, jūsų nuomonei. Aš, be kita ko, buvau paruošęs nutarimą, o ne rezoliuciją, bet mane pataisė juristai. Aš sutinku, kad būtų kažkas priimta labai solidžiai ir rimtai, kadangi mūsų ūkyje iš tikrųjų dėl šių klausimų yra didžiulė betvarkė. Reikia tą betvarkę mums, mano supratimu, tvarkyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau! Aš pabandysiu dabar suformuluoti alternatyvas. Buvo siūlymai, kaip supratau, šitą reikalą sugriežtinti, o sugriežtinimo būdas yra tik vienas - priimti atitinkamą įstatymą arba galiojančių įstatymų pataisas. Bet tai yra ilgesnis kelias. Jeigu mes jį pasirinksim, tai yra vienas mūsų darbo būdas, vieni reikalavimai šitam konkrečiam darbui. Jeigu mes pasirenkam tą formą, kuri yra išdėstyta - priimti rezoliucijas, o tai irgi šioks toks darbas, tai tada mes turim vadovautis Reglamento 226 straipsniu. Čia yra taip parašyta. Aš perskaitau, ir mes galutinai susitarsim, baigsim šios dienos posėdį. Po nagrinėjimo Aukščiausioji Taryba nusprendžia: l. Priimti rezoliuciją be pataisų. Šis siūlymas negali būti priimtas, jeigu tam prieštarauja kuri nors frakcija arba laikinoji deputatų grupė. Antras siūlymas - redaguot rezoliuciją, o trečias - atmesti rezoliuciją visai arba pavesti parengti naują. Matyt, visų siūlymas būtų paimti Reglamento 226 straipsnio 2 dalį, t.y. redaguoti rezoliuciją. O šitai mes galim padaryti jau tiktai rytoj. Jeigu mes manom, kad reikalinga greičiau padaryti, tai vis dėlto būtų rezoliucija, o paraleliai galima rengti ir įstatymą, jo pataisas. Tiktai aš kreipiuosi į pranešėją pirmiausia, ar būtų priimtini tokie siūlymai?
M.PRONCKUS. Mano supratimu, ši rezoliucija reikalinga tam, kad Vyriausybė taip pat kiek galima greičiau galvotų apie tuos dalykus. Galų gale čia ne vien tiktai Seimo, bet ir Vyriausybės reikalai. Čia Vyriausybė turėtų pateikti Seimui ir savo įstatymus, ir projektus, jeigu jie mano, kad tie dalykai būtų sprendžiami. Todėl šiame etape galbūt ir neblogai rezoliucija.
PIRMININKAS. Tada dar kitas reglamentinis reikalavimas. Mes, gerbiamasis Pronckau, turime sudaryti mažą komisijėlę, gal vienas arba du deputatai, arba mes išvis pasitikime gerbiamuoju M.Pronckumi, jis rytdienai pateikia suredaguotą rezoliucijų tekstą ir tada mes balsuojame.
BALSAS IŠ SALĖS. Su Juridiniu skyriumi.
PIRMININKAS. Na, žinoma, ir su Juridiniu skyrium, be jokios kalbos. Čia buvo derinta, bet gal nepakankamai. Bet gal vienas kitas deputatas galėtų darbo tvarka kartu su gerbiamuoju M.Pronckumi padirbėti dar šiandien arba rytoj ir mes tada rytoj galutinai spręstume. Ar sutinkam su tuo? Sutinkam. Taigi, matau, konsensu, balsuoti nereikia. Klausimų daugiau nėra. Jeigu kas norėtų padaryti pareiškimą... Aš matau, mano mielas kolega V.Jarmolenka. Prašom padaryti pareiškimą ir aš baigiu posėdį.
Ačiū, gerbiamasis Pronckau.
V.JARMOLENKA. Dėl procedūros.
PIRMININKAS. Prašau.
V.JARMOLENKA. Ne darbo grupė, atsiprašau, ponas Juršėnai, ne darbo, o redakcinė grupė.
PIRMININKAS. Prašau, sutinku. Gerai, tai dėl šito klausimo sutarėm. Dabar dėl 759 nutarimo. Minutėlę, kolegos, taigi mes susitarėme. O ką, jau pusė valandos baigėsi? Dar ne, tai prašom dirbti. 3 punktas.
M.PRONCKUS. Dėl 759 Vyriausybės nutarimo. Aš noriu išdėstyti motyvus, kodėl mes tokią rezoliuciją siūlome. Motyvai būtų tokie. Žemės ūkio bendrovės po to, kai jos įsisteigė, po to, kai jos tapo savo turto savininkės, tai jos tapo privataus kapitalo savininkės, tai tapo jų turtas. Ir, mūsų supratimu, niekas - nei Vyriausybė, nei niekas kitas - neturėtų kištis į šito turto disponavimą. Be to, kad šituo žemės ūkio bendrovių turtu būtų geriau disponuojama, vykdomoji valdžia turėjo padaryti, tačiau nepadarė tam tikrų darbų.
Iš ko susideda žemės ūkio bendrovės turtas? Iš pastatų, iš gyvulių, iš technikos, iš apyvartinių priemonių ir iš pinigų. Kiekvienas žemės ūkio bendrovės narys turėtų turėti tam tikrą dokumentą, kuriame būtų parašyta, kiek turto priklauso jam, kiek turto yra jo pastatuose, kokį turtą sudaro jo gyvuliai, technika ir t.t., ir t.t. Šito vykdomoji valdžia nepadarė. Vietoj šito jie daro painiavą ir išleidžia Vyriausybės nutarimą, kuriuo visiškai supainiojamas žemės ūkio bendrovių turto disponavimas.
Aš noriu pakomentuoti vieną kitą punktą iš to Vyriausybės nutarimo. Jūs, gerbiamieji deputatai, turit juos. Imkim 4 straipsnį. “Bendrovės nariui, pareiškusiam norą išstoti iš bendrovės ir steigiančiam ūkininko ūkį, jo pageidavimu pajus grąžinamas.” 4.5. Parduodant (...) gyvulius, perduodant gyvulius. Ką tas reiškia? Štai vienas toks punktas. Pavyzdžiui, mūsų rajone jau atsitiko taip, kad gudresni vyrukai paėmė beveik visą techniką išstodami iš bendrovių, paėmė beveik visus gyvulius ir žemės ūkio bendrovės nariams liko siloso tranšėjos ir sienos.
Imkim kitą tokį straipsnį. Kelių išstojančių iš žemės ūkio bendrovės narių... 4.1, 4.2. Šie asmenys sudaro bendros jungtinės veiklos sutartį su žemės ūkio bendrove. Atsiprašau, kas gali įpareigoti mane, turto savininką, sudaryti su kažkuo bendros jungtinės veiklos sutartį? Kas turi teisę?
Toliau. Šitas Vyriausybės nutarimas prieštarauja, visiškai prieštarauja ir Žemės ūkio bendrovių įstatymui. Aš galiu paminėti punktus, kuriems prieštarauja. Tai būtent 4 straipsnio 5 punktas, kuriuo žemės ūkio bendrovėms suteikiama teisė pirkti ir kitokiais būdais įsigyti turtą, jį parduot, nuomot, keisti ir kitaip disponuoti. Tai suteikiama teisė žemės ūkio bendrovėms. Prieštaraujama 6 punktui: sudaryti sutartis, skolinti ir skolintis pinigines lėšas ir kitą turtą. Taip pat prieštarauja 11 straipsnio 3 punktui. Bendrovės įstatuose (3 punktas) turi būti nurodyta bendrovės pagrindinio kapitalo didinimo ir mažinimo, pajų dydžio pasikeitimo, grąžinimo ar perleidimo bendrovės nariams bei kitiems asmenims tvarka. Kitaip sakant, šitas Vyriausybės nutarimas prieštarauja įstatymui. (Taip, atsiprašau, aš komentuoju.)
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Pangoni, labai atsiprašau, bet būtų geriau neklausinėti iš vietos.
M.PRONCKUS. Tai va todėl mes ir siūlome Respublikos Vyriausybei šitą nutarimą taip pat svarstyti ir jį sunormint arba išleisti kitą nutarimą, kad jis atitiktų mūsų išleistus įstatymus.
Tiesa, dar gali kilti klausimas, kodėl mes siūlom nutarimą? Kur čia šaknys, iš kur tas Vyriausybės nutarimas išėjo? Vyriausybės nutarimas išėjo iš atitinkamo Aukščiausiosios Tarybos įstatymo, įstatymo papildymo. Čia buvo taip pasakyta, kad nariui, pareiškusiam norą išstoti iš bendrovės ir steigiančiam ūkininko ūkį, jo pageidavimu pajus Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatyta tvarka grąžinamas natūra. Tai va toks lyg nekaltas sakinys, ir iš to nekalto sakinio Vyriausybė padaro tokią, jeigu taip galima sakyti, painiavą, kuri sukelia didžiulę netvarką realiuose reikaluose.
Todėl pristatydamas šitą nutarimą siūlau priimti šią rezoliuciją ir pavesti Vyriausybei išsiaiškinti visus šituos klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Fiksuoju norinčių paklausti eilę. Vienuolika deputatų, atsiprašau, dvylika. Na, Pangonio gudrumas! Dvylika. Kolega A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Čia dar reikėjo komentuoti ne tik šitą 759, bet ir 758. Nežinau, kodėl nekomentavo. Šitie du priimti nutarimai prieštarauja priimtiems bendrovių įstatams. Antrą kartą padaryta kolektyvizacija. Ir jeigu šitie nutarimai bus įgyvendinti, tai bendrovių neliks ir pavasarį ateis ta didžioji tragedija, kad daugiau kaip 50% dirvų liks neapsėta. Ir galutinis rezultatas - 1993 metais į Lietuvą ateis badas. Tai aš siūlyčiau, kaip sakė K.Antanavičius, taip: jeigu mes neturime teisės pakeisti įstatymus, tai tada skirstykimės. Ir tada šitaip. Jeigu šitie 758 ir 759 bus įgyvendinti, Lietuvoje badas garantuotas. Tai balsuosime tada, kas už badą, kas prieš badą. Ačiū.
M.PRONCKUS. Aš, gerbiamasis Albertynai, atsakau jums. Mes, matyt, dar prieisime ir prie kai kurių kitų dalykų.
PIRMININKAS. Kolega V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū jums. Du procedūriniai niuansai. Pirmas buvo sutartas ir antras taipogi. Vienas iš ryto, kitas prieš pusvalandį. Baigiasi laikas, mes turime balsuoti. Antras, mes reikalaujame oficialaus Vyriausybės atstovo per šito klausimo pateikimą. Aš jo nematau salėje.
PIRMININKAS. Ir aš, atrodo, jo nematau.
Kolega A.Eigirdas.
A.EIGIRDAS. Mano pirmas klausimas ir buvo toks: ar pranešėjas nemano, kad turėtų dalyvauti Vyriausybės atstovas? Ir gal bendresnio pobūdžio klausimas, ar jums neatrodo, kad pateikti klausimą dėl Vyriausybės veiklos šiuo momentu, kai senoji Vyriausybė savo atgyvena, o naujoji dar nesudaryta, yra toks daugiau propagandinis elementas? Ir kitas klausimas. Pasakykite, kuri šito nutarimo vieta prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui? Jeigu aš neklystu, kolektyvinės nuosavybės šitas Seimas dar kol kas nespėjo įtvirtinti.
M.PRONCKUS. Aš atsakysiu į jūsų klausimus. Mano supratimu, tai čia nieko bendro neturi su vyriausybių keitimusi. Yra realus gyvenimas, kuris vyksta, ir mes turime padaryti viską, kad realiame gyvenime būtų kuo mažiau kliūčių. Kuo mažiau kliūčių. Tai pirmas atsakymas.
Antras atsakymas. Žemės ūkio bendrovės turtas yra privatus turtas. Aš dar kartą kartoju, yra privatus turtas. Yra privatus turtas, kuris paskui susijungia į jungtinį turtą. Susijungia ir todėl, kad yra padaryta kaip tik labai... Aš norėčiau pavartoti čia tokį stipresnį žodelį, bet atsiprašau, matyt, padaryta su tuo tikslu, kad žemės ūkio bendrovės kaip tik nefunkcionuotų ir kad žemės ūkio bendrovėje žmogus nejaustų, kad tai yra jo turtas. Matyt, taip ir padaryta. Kad kiekvienas savininkas negavo nuosavybės dokumentų, nebuvo užrašyta, kiek ir kokios nuosavybės turi. Tai čia ir išeina šita painiava.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš labai atsiprašau kolegų, dar devyni norėtų paklausti. Gal jau vis dėlto užbaikim ir dar truputį pratęskim posėdį. Gerai. Tai mes vis tiek klausimo nebaigsim, mes jį rytoj baigsim. (Salėje šurmulys) Pratęst. Prašom rankų pakėlimu, kas už posėdžio pratęsimą.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Ne, trumpiau. Kas juos žino?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 67.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 32.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 12.
PIRMININKAS. Taigi 67 balsavus už, 32 balsavus prieš, 12 susilaikius posėdis pratęsiamas tiek, kad visi kolegos galėtų kitą kolegą paklausti iki pabaigos.
M.PRONCKUS. Taip nebuvo suformuluota. Atsiprašau, dėl procedūros.
PIRMININKAS. Prašau. Kas už tai, kad posėdis būtų pratęstas pusei valandos? Prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 7O.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 30.
PIRMININKAS. 3O? Kas susilaikė? Kiek kolega V.Jarmolenka pareikalaus, tiek ir balsuosime.
V.JARMOLENKA. Ne aš, o Reglamentas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.
PIRMININKAS. Taigi 70 balsavus už, 3O balsavus prieš, 11 susilaikius posėdis pratęsiamas ne ilgiau kaip 3O minučių. Ačiū.
V.JARMOLENKA. Labai atsiprašau, dėl procedūros galima?
PIRMININKAS. Po to, kai kolega K.Skrebys paklaus. Prašom.
K.SKREBYS. Aš norėčiau pakartoti pono A.Eigirdo klausimą, į kurį nebuvo atsakyta. Kuris minėto 759 nutarimo punktas prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui?
M.PRONCKUS. Aš jums dar kartą kartoju ir dar kartą atsakau. Prieštarauja, mano supratimu, visas nutarimas, kadangi jis...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pronckau, prašom paimti Konstituciją, va, 23 straipsnis, ir prašom perskaityti.
M.PRONCKUS. Aš turiu užsirašęs Konstituciją ir tą straipsnį aš galiu kolegoms perskaityti, jeigu jie jo neatsimena.
Lietuvos Respublikos Konstitucija, 23 straipsnis. 1. Nuosavybė neliečiama. 2. Nuosavybės teisę saugo įstatymai. 3. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymų nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.
O šitame nutarime, kadangi yra žemės ūkio bendrovių nuosavybė ir bandoma reguliuot šitą nuosavybę... Kaip tai?
PIRMININKAS. Kolegos, prašom nereplikuot iš vietos. Prašom nuo šoninių mikrofonų.
M.PRONCKUS. Iš žemės ūkio bendrovės staiga paima gyvulius, net techniką, atiduoda kažkam kitam... Žemės ūkio bendrovė - tai lyg ne žmonės ir lyg ne savininkai. Lyg mėnulio gyventojai. Yra įstatai.
V.JARMOLENKA. Ponas Juršėnai, galima dėl procedūros?
PIRMININKAS. Prašom. Kolega V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Dėl to, kad frakcijai taip labai neaišku dėl Konstitucijos 23 straipsnio traktavimo (na, jūs galite dirbti, be abejo, po to), frakcija prašo valandos pertraukos svarstant šitą klausimą.
PIRMININKAS. Dovanokit, aš noriu pakartoti. Frakcijos vardu jūs kalbėjot?
V.JARMOLENKA. Aš turėjau įgaliojimą kalbėti frakcijos vardu. Aš išreiškiau nuomonę frakcijos, kuri vadinasi Sajūdžio frakcija.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis Pronckau. Daroma šito klausimo nagrinėjimo pertrauka ir mums per likusį pusvalandį belieka susitarti dėl rytdienos darbo tvarkos.
Gerbiamieji kolegos, pirmiausia dėl rytdienos darbotvarkės, o po to galėsime debatuot, ar mes dirbame toliau ir kaip dirbam. Rytoj aš malonius frakcijų atstovus prašyčiau 9 val. 15 min. į 308 kambarį. Aš tikiuosi, kad jiems sveikatos užteks. Taigi 9.15 - į frakcijų atstovų pasitarimą.
O kol kas aš noriu tiktai pateikti preliminariniam aptarimui, o ne tvirtinti, rytdienos darbotvarkę. Tvirtint aš siūlysiu tik porą klausimų, kad mes formaliai įvykdytume vieną sąlygą ir rytoj galėtume balsuoti.
Taigi darbotvarkė, savaime aišku. Toliau nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų datos paskyrimo”. Įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų”, jis ypatingos skubos tvarka. Įstatymas “Dėl Laikinojo Reglamento, arba laikinosios darbo organizavimo tvarkos” - tai būtų pateikimo tęsinys. Nutarimas “Dėl Valstybės gynybos tarybos”, pateikimas. Vyriausybės įstatymo projektas, alternatyvinis variantas, pranešėjas Bronislovas Lubys, pateikimas. Seimo rezoliucija dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.759, ką mes čia nagrinėjom. Jau reikėtų baigti ir balsuoti. Seimo rezoliucija... Taip, ir, žinoma, prieš tai pakvietus Vyriausybės atstovus. Seimo rezoliucija “Dėl atsiskaitymų sureguliavimo tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų ir šios produkcijos perdirbėjų” - irgi reikėtų baigti ir balsuoti. Įstatymo “Dėl Aukščiausiosios Tarybos deputatų ir Vyriausybės narių socialinių garantijų pakeitimo” projektas, pirmasis svarstymas, nors čia, atsiprašau, pateikimas. Mes nebuvom padarę to, ko reikia. (Salėje šurmulys) Minutėlę, mes dėl šito nesitarėm. O čia jau kitas klausimas, kantrybės! Ir 10 punktas - Seimo politinės santarvės aktas, pirmasis svarstymas arba... na, svarstymas, kadangi čia šiaip dokumentas.
Tai va, štai siūloma 10 punktų, dėl kurių mes galutinai turėtume susitarti rytoj. Bet yra keletas tokių punktų, dėl kurių šiandien turime sutarti, kad jie bus rytoj darbotvarkėj. Ir aš prašysiu balsuoti, jeigu mes nesutarsim konsensu. Tai antrasis punktas - dėl Prezidento rinkimų datos paskyrimo, mes turim balsuoti dėl šito dalyko. Taip, jis turi būti įdėtas. Taip pat dėl šių dviejų rezoliucijų, ir viskas. Kiti visi klausimai gali eiti normalia tvarka. Prašau? Tai čia viskas savaime aišku, čia jau yra kita tvarka.
Prašau. Kolega A.Rudys.
A.RUDYS. Aš, naudodamasis tuo, kad dar neišseko ta pusė valandos, vis dėlto prašyčiau baigus rytojaus darbotvarkės derinimą šiandien leisti pristatyti gerbiamajam P.Katiliui ir man projektus dėl tų socialinių garantijų. Tai rytoj mes galėtume priimti sprendimą. Čia užtruks po 5 minutes kiekvienam, aš įsivaizduoju, ne daugiau.
PIRMININKAS. Jeigu kolegos sutiks, tai aš tada patikslinsiu savo siūlymą, nes mano siūlymas buvo kompleksinis - tęsti ne daugiau kaip pusvalandį trims klausimams. Tai yra pirmasis, kurį mes jau išsprendėm, ir rezoliucijos. Jeigu mes dabar dar pridedam ketvirtąjį, tai aš labai atsiprašau, bet aš turėsiu jūsų atsiklausti, ar mes dar sutinkam į tą pusvalandį “sutilpt” su šiuo klausimu?
Kolega S.Malkevičius. Minutėlę!
S.MALKEVIČIUS. Aš manyčiau, kad reikėtų laikytis tam tikros loginės tvarkos. Jeigu mes kalbame apie Prezidento rinkimų datą, tai reikėtų kalbėti tik po to, kai mes turėsime jau įstatymą, būsim tikri, kad iš tikrųjų mes galime kalbėti apie jį.
PIRMININKAS. Nuostabu. Štai tą ir reikėjo įrodyti. Viskas atsistojo į savo vietas. Labai ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, klausimas yra formuluojamas taip: Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų datos paskyrimo” projektas. Mes dėl jo dabar turime balsuoti. Kad šitas klausimas rytoj būtų normaliai nagrinėjamas ir dėl jo būtų viskas daroma, ką reikia daryti nepažeidžiant Reglamento. Ir tas pats dėl dviejų rezoliucijų, kurias mes pradėjome ir dėl kurių galėtume rytoj balsuoti, įvykdę, žinoma, salygą, kad būtų Vyriausybės atstovai. Taigi dėl šių trijų punktų mes turime dabar balsuoti. Ar mes juos įtraukiame į rytdienos darbotvarkę. Ar aišku?
Ar galime dėl visų trijų balsuoti elektronikos pagalba iš karto, ar balsuojame po vieną atskirai? Iš karto. Taigi, gerbiamieji kolegos, kartoju formuluotę elektroniniam balsavimui. Kas už tai, kad į rytdienos, tai yra gruodžio 3 dienos plenarinio posėdžio darbotvarkę būtų įtraukti tokie klausimai: Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų datos paskyrimo” projektas, Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.759” projektas, Seimo rezoliucijos “Dėl atsiskaitymų tvarkos sureguliavimo tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų ir šios produkcijos perdirbėjų” projektas. Kas už šių trijų projektų įtraukimą į rytdienos darbotvarkę, prašau balsuoti elektronikos pagalba. Balsavimas prasidėjo. Kas nori balsuoja, kas nori ne. Kiekvieno deputato teisė. Aš primenu kai kuriems, kurie vaizduoja, kad nežino. Taigi 72 balsavo už, 5 - prieš, 3 susilaikė. Trys klausimai į rytdienos darbotvarkę yra įrašomi, dėl jų debatų negalės būti. Dėl kitų mes galėsime diskutuoti. Kolega A.Kubilius, prašom.
A.KUBILIUS. Norėčiau dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis kolega.
A.KUBILIUS. Mes ką tik įtraukėme į rytdienos darbotvarkę dokumentą, kurio net ir projekto dar nematėme, tai yra nutarimą dėl Prezidento rinkimų datos paskyrimo. Antra, mes lyg ir buvome sutarę, kad tie klausimai, kurie šiandien nebuvo apsvarstyti, ir kurie buvo šiandien įtraukti į darbotvarkę, kad jie bus įtraukti rytoj pirmaisiais klausimais.
PIRMININKAS. Atsakau tamstai - mes šitą klausimą nagrinėjome, bet geležinio susitarimo nebuvo. Prašome prisiminti.
A.KUBILIUS. O kas yra geležinis susitarimas?
PIRMININKAS. Kai nubalsuojama. Mes tarėmės, kad atsižvelgsime. Ir aš sutinku, kad rytoj šiuos klausimus nagrinėtume, teikdami jiems prioritetą. Bet dėl šito mes galutinai susitarsime tarpfrakciniame pasitarime 9.15 val. Štai ir viskas. Kolega V.Jarmolenka. Priešpaskutinis pareiškimas. Prašom.
V.JARMOLENKA. Ne pareiškimas.
PIRMININKAS. Prašom kaip norit. Priešpaskutinis.
V.JARMOLENKA. Vakariniai pamąstymai.
PIRMININKAS. Ačiū.
V.JARMOLENKA. Kalbėsiu neprocedūriškai. Aš noriu pasiūlyti jums dirbti reglamentiškai. Jūs tai žinote. Antra, tuos klausimus, kurie nebus išspręsti iš savaitės darbotvarkės rytoj, prašau (galbūt dabar mes galėsime balsuoti, galbūt ne - čia jūsų valia, mielieji) įtraukti juos į penktadienio dienos posėdį. Kodėl ne, ponas A.Albertynai? Aš nereglamentiškai kalbu. Aš noriu, ponas Č.Juršėnai, kad jūs suprastumėt. Pono M.Čoboto nėra, Vytenis Andriukaitis, kaip ne daktaras, sėdi sau ir tiek. Neįmanoma jau taip ilgai sėdėti. Neįmanoma. Ne dėl to kalbu aš jums, bet nespėsime mes tų klausimų išnagrinėti. Pažiūrėkite šiandien į mūsų gerus norus, rytinį susitarimą, realų greitį ir darbotvarkę. Aš visą dieną tylėjau. (Juokas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, juoktis yra sveika, ir malonu, kad mes posėdį galime baigti taip gerai nusiteikę. Bet aš jo dar oficialiai nebaigiau. Primenu jauniesiems kolegoms, kad posėdis baigiasi, kai suskamba gongas. Jo dar nėra. Todėl gerbiamojo kolegos pasiūlymas dėl darbo penktadienį yra svarstytinas. Ne, balsavimo nebus. Dėl šito tarsimės rytoj 9.15 val.
Posėdis baigiamas. Ačiū.