Penktasis
posėdis
1992
m. gruodžio 1 d.
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų" projektas (svarstymas)(92.12.01)
Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č. JURŠĖNAS
Pirmininkas. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau į salę. Mieli kolegos, prašom į salę. Pradedame gruodžio 1 dienos popietinį posėdį.
A.Sakalas. Galima dėl procedūros, gerbiamasis Pirmininke?
Pirmininkas. Deputatas A.Sakalas, prašom.
A.Sakalas. Aš norėčiau pabrėžti, kad jūs jau vėluojate keturias minutes.
Pirmininkas.Sutinku.
A.Sakalas. Ir antra, dar norėčiau pasakyti, kad frakcija neatsiėmė savo pasiūlymo, kuris buvo išdėstytas, kad mes šiandien priimtume įstatymą ar nutarimą dėl komitetų patvirtinimo.
Pirmininkas. Supratau. Kolega J.Bernatonis.
J.Bernatonis. LDDP frakcijos vardu siūlau Prezidento rinkimų įstatymą svarstyti skubesne tvarka.
Pirmininkas. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, pagal mūsų darbotvarkę nuo 15 valandos mes turėtume nagrinėti penktąjį klausimą - nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos atstovų Baltijos valstybių taryboje” projektą. Kadangi po to eina buvęs šeštasis klausimas, kurio mes kol kas neįtraukėme į darbotvarkę, vadinasi, mes šiek tiek sutaupėme laiko, todėl galima būtų sukeisti vietomis. Bet aš matau, kad yra dar vienas kolega prie mikrofono, gal jis dar ką pasiūlys, ir tada jau galėsime susitarti dėl tolesnės darbo tvarkos. Prašau, kolega A.Endriukaitis. Prašom.
A.Endriukaitis. Aš dėl vedimo tvarkos.
Pirmininkas. Prašom.
A.Endriukaitis. Aš anksčiau kalbėjau tuo klausimu, bet pirmininkaujantis tą reikalą numarino. Kada buvo peršautas žinomas gangsteris Alkaponė, jis su atsidūsėjimu pasakė: “Matai, kaip žmonija man atsilygina.” Vertybių skalė turbūt yra skirtinga. Aš nenoriu diskutuoti, aš suprantu partijos narių simpatijas, antipatijas vienas kitam, bet aš norėčiau vis dėlto išspręsti tą klausimą be diskusijų, formaliai, trumpai drūtai, kaip aš buvau ir prašęs, balsavimu, ir jūs turite atsakyti, kas jį įleido į Aukščiausiosios, atsiprašau, į Seimo rūmus.
Pirmininkas. Prašom pavardę pasakyti, apie ką jūs kalbate.
A.Endriukaitis. Aš paminėjau “Kliugerį”.
Pirmininkas. Aš tokio nepažįstu.
A.Endriukaitis. Tuomet Klimaitis.
Pirmininkas. Tada kita kalba. Dabar profesorius B.Genzelis. Kolega B.Genzelis, prašom.
B.Genzelis. Gerbiamieji ponai deputatai! Atrodo, kad Lietuvoje jau neegzistuoja nekaltumo prezumpcija. Ponas A.Endriukaitis nebe pirmą kartą sau leidžia visokias išdaigas. Anksčiau spekuliavo KGB komisijos veiklai tirti išdavomis (komisijos, kuri nepadarė jokių išvadų), šiandien jis vėl eskaluoja tą pačią problemą. Ir aš galvoju, kad pono A.Endriukaičio elgesys yra nesuderinamas su Seimo nario, tai yra amoralus elgesys. Mūsų visuomenėje turi egzistuoti nekaltumo prezumpcija. Kai bus įrodyta, kad Klimaitis yra “Kliugeris”, tada mes apie tai kalbėsime. Ir Seimas galės padaryti atitinkamas išvadas. Bet ne dabar.
Pirmininkas. Dar kolega A.Endriukaitis, paskutinis pasisakymas šiuo klausimu.
A.Endriukaitis. Kadangi mano pavardė buvo paminėta, aš norėčiau trumpai atsakyti. Aš kalbėjau ne apie tai, ne apie nekaltumo prezumpciją, bet apie tai, kad yra mūsų vertybės skirtingai suprantamos, ir jeigu šiandien salėje būtų Mykolas Martynovičius Burokevičius ar koks nors kitas žmogus, lygiai taip pat galima būtų pasakyti, kad tai yra nekaltumo prezumpcija. Klausimas yra padorumo, parlamento garbės, ir aš nenoriu įsileisti į diskusijas. Prašom balsuoti.
Pirmininkas. Šiuo klausimu nebus balsuojama. Kodėl? Labai paprastai. Konstitucijos 31 straipsnis, skaitau, jeigu kolegos užmiršo: “asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatytąja tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.” Štai ir viskas. Bet, žinoma, jeigu jūs reikalausite balsuoti, be abejo, bus galima balsuoti. Prašau, dar kolega A.Patackas.
A.V.Patackas. Pakartoju dar kartą, kad tai ne juridinis klausimas, jeigu jūs nesupratote. Tai yra moralinis klausimas.
Pirmininkas. Moralinius klausimus tada spręsime vėliau. Dabar prie dienotvarkės.
A.V.Patackas. Jeigu šiandien bus kalbama apie Santarvės dokumentą, tai aš galiu pasakyti, kad jį po jūsų elgesio labai sunkiai seksis priiminėti.
Pirmininkas. Santarvės dokumento šiandien nepriiminėsime.
A.V.Patackas. Mes galim jo iš viso nepriimti.
Pirmininkas. Galimas daiktas. Taigi Kazimieras Antanavičius dėl darbo tvarkos.
K.Antanavičius. Santarvė reikalinga ne kam nors, o visiems. Ačiū.
Pirmininkas. Taigi dirbam pagal darbotvarkę. Klausimas yra... Prašau, kolega V.Jarmolenka.
V.Jarmolenka. Dėl vedimo tvarkos norėčiau paklausti.
Pirmininkas. Prašau.
V.Jarmolenka. Mes premjerministro kandidatūros pristatymą baigėme?
Pirmininkas. Be abejo.
V.Jarmolenka. Kodėl?
Pirmininkas. Kadangi jau sutarta su juo kalbėtis frakcijose. Laikas buvo numatytas, mes tą laiką išnaudojome, ir viskas.
V.Jarmolenka. Jūs paskyrėte savo frakcijos laiką, buvo užsirašiusių sąrašas iš 34 pavardžių...
Pirmininkas. Gerbiamasis kolega, pagal...
V.Jarmolenka. Jūs nepasakėte, kad baigėte...
Pirmininkas. Minutėlę. Gerbiamasis kolega, aš pirmiausia paaiškinu, kaip mes susitarėme. Jeigu aš nesupratau susitarimo esmės, tada bus galima pataisyti. Mes susitarėme, kad dirbame pagal tą grafiką, kuris yra patvirtintas. Čia aiškiai užrašyta - iki 13.30 nagrinėjamas šis klausimas. Ir po to sutarėme, kad frakcijos, kurios nori susitikti, o nori susitikti visos frakcijos, paskiria laiką ir kabinetus. Tai buvo padaryta, ir apie tai aš garsiai čia pasakiau. Jeigu kolegos mano, kad susitikimų frakcijose nebus pakankamai, kad vis tiek dar reikia čia šnekėtis, tai tada tai darysime rytoj, prasidėjus posėdžiui. Jeigu manote, kad tai reikalinga, bet, ko gero, mums reikės balsuoti, ar tai reikia daryti.
V.Jarmolenka. Būtent tai aš ir norėjau iš jūsų išgirsti, ir aš norėčiau, kad jūs užfiksuotumėte, kad šio klausimo svarstyme padaryta pertrauka.
Pirmininkas. Gerai. Žodžiu, aš dirbu pagal tą grafiką, kurį mes kartu su jumis patvirtinome, ir aš linkęs ir toliau to grafiko laikytis. Kolega S.Malkevičius, prašom.
S.Malkevičius. Aš galbūt toliau netęsiu šios diskusijos, nes jeigu jūs sutinkate, kad bus atsakinėjama į klausimus, tada klausimų aš neturiu. Aš manau, kad tai būtina, nes vis dėlto Ministro Pirmininko pareigybė nėra eilinė pareigybė, ir mes turime visi įsitikinti, ar iš tikrųjų žmogus, kuris pretenduoja į tas pareigas, tinka joms.
Pirmininkas. Gerai, dar pasikeiskime mintimis dėl procedūrinių klausimų. Kolega V.Andriukaitis.
V.P.Andriukaitis. Aš manau, kad nereikia pasikeisti mintimis dėl procedūros, tiesiog reikia jos laikytis. Ir kai kuriems kolegoms vis dėlto reikėtų prisiminti Reglamentą. Kadangi klausimas baigėsi nustatytą valandą, aš manau, kad toliau diskusijų tuo klausimu tęsti neverta. Tvirtinimo metu bus galima vėl užduoti klausimus. Kita vertus, yra galimybė tai padaryti frakcijose. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū už pasiūlymą. Kazimieras Uoka, ir tada dirbsime toliau.
K.Uoka. Kolega Č.Juršėnas prisimena, kaip aš likau be teisės paklausti poną B.Lubį, kai jis buvo tvirtinamas vicepremjeru, ir dabar labai nenorėčiau likti netekęs šios teisės.
Pirmininkas.Viskas aišku. Aš jau pasakiau, kad rytoj, kai pradėsime posėdį, jeigu nebus prieštaravimų, tęsime toliau klausimus, nors, man atrodo, kad bus galimybė frakcijose išsiaiškinti. Jeigu kas nors mano, kad būtinai reikia čia pateikti tam tikrus kapitalinius klausimus (galimas dalykas, jie dar nebuvo pateikti), tai prašau, sutariame, galutinai derinsime darbotvarkę ir rytoj darbą pradėsime nuo pasikeitimo klausimaisatsakymais. Ir priešpaskutinįjį kartą kolega V.Jarmolenka.
V.Jarmolenka. Kodėl jūs taip mane apribojate - priešpaskutinį, paskutinį?
Pirmininkas. Šiuo klausimu.
V.Jarmolenka. Šiuo klausimu norėčiau pasakyti, kad tai yra pertrauka, ir mes toliau svarstysime. Ir pono V.Andriukaičio grafiko laikymasis yra pono V.Andriukaičio grafiko laikymasis. O sesijos darbotvarkė yra sesijos darbotvarkė. Šis klausimas buvo įrašytas į savaitės darbotvarkę, mes jo nebaigėme.
Pirmininkas.Viskas aišku. Atrodo, sutarėm. Dar kolega P.Giniotas.
P.Giniotas. Gerbiamasis laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas Č.Juršėnai!
Pirmininkas. Klausau tamstos.
P.Giniotas. Seimo narys A.Endriukaitis pasiūlė balsuoti, ir aš jam pritariu ir prašau, kad tai būtų padaryta. Tai yra kiekvieno Seimo nario teisės ir nereikia jų riboti.
Pirmininkas. Čia neaišku, už ką balsuoti. Tokio dalyko darbotvarkėje nėra, tai yra, kaip kažkas pasakė - moralinis klausimas. Jeigu moralinius klausimus spręsime balsavimu, aš nežinau, kas išeis. Todėl gal tikrai sudarykime Etikos ir procedūrų komisiją, ir bus jai darbo, bus jai pirmasis didelis darbas. Todėl aš siūlau dirbti pagal grafiką.
Taigi dabar yra trečiasis klausimas - nutarimo arba įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų” projektas. Noriu pasidžiaugti kolegos E.Jarašiūno pasiūlymu, kuris galbūt leis mums sklandžiai ir gražiai išeiti iš tos tam tikros juridinės kolizijos. Kadangi įstatymo apie Seimo vidaus reikalus pasirašinėti Prezidentas neturėtų, aš tuo esu giliai įsitikinęs, tai yra siūlomas toks variantas, ir aš jį noriu pirmiausia jums pasiūlyti, o po to balsuosime dėl komitetų. Kolega E.Jarašiūnas siūlo tokį variantą. Tai yra įstatymas, kurio 1 straipsnis būtų toks (aš jį skaitau, prašom įdėmiai klausyti): “Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos reglamentas, kiek jis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir šis įstatymas”, tai yra įstatymas dėl tų komitetų, “laikomi laikinuoju Seimo statutu.” O Seimo statuto iš tikrųjų pasirašinėti Prezidentui nereikia, ir mes čia šitą koliziją išsprendžiame. Ar sutinkate su tuo, sakyčiau, tokiu gražiu juridiniu ėjimu? Sutinkate? Gerai, tada einame toliau.
Tolesnis dalykas yra tie patys komitetai, ir čia yra, žinoma, daug siūlymų, kai kas ir raštu išdėstyta, bet man atrodo, mes šiuos siūlymus galime vėlgi korektiškai padalinti mažiausiai į dvi dalis. Pirmasis ir svarbiausiasis dalykas - nustatyti Seimo komitetų skaičių. Tai yra vienuolika ar daugiau. Ar, sakysim, tie komitetai ar komisijos, kas išvardinta penktajame įstatymo punkte, laikytini komitetais (čia mums reikės balsuoti), ar ne? Tai štai jeigu šį klausimą išsprendžiame, tada mes iš tiesų galime pajudėti pirmyn, nes kiti dalykai yra jau ne tiek svarbūs. Ar sutinkate, kad iš pradžių būtų balsuojama dėl to ir galbūt labai trumpai pasisakoma dėl balsavimo motyvų? Ar reikia pasisakyti, ar galime balsuoti? Kolega V.Jarmolenka tegu pasisakys. Prašom.
V.Jarmolenka. Aš dėl procedūros, jeigu leisite.
Pirmininkas.Prašau.
V.Jarmolenka. Noriu patikslinti, ar mes pradedame įstatymo balsavimą papunkčiui?
Pirmininkas.Taip, tikrai taip.
V.Jarmolenka. Tai reikia tada įstatymą pristatyti.
Pirmininkas. Aš siūlyčiau vis dėlto dirbti, o ne statyti. Taigi klausimas yra toks: kiek turi būti komitetų - vienuolika ar daugiau? Štai yra alternatyvinis balsavimas, ir aš kviesiu balsuoti. Kas už... Jūs norite pasisakyti? Prašom. Kolega P.Giniotas nori šiuo klausimu pasisakyti? Ne? Kolega M.Stakvilevičius. Šiuo klausimu, ar ne? Tai prašom išsibraukti.Kolega R.Ozolas, prašom.
R.Ozolas. Norėčiau pasakyti, kad komisijos, kurios dabar siūlomos kaip komisijos, jokiu būdu negalėtų būti pervestos į komitetų rangą. Tai yra visiškai skirtingi dalykai.
Pirmininkas. Ačiū. Pozicija aiški. Kolega S.Malkevičius.
S.Malkevičius. Aš manyčiau, kad šis klausimas iki galo dar neparengtas. Vis dėlto reikėtų turėti tą popierių rankose, kad galima būtų matyti galutinį variantą. Čia buvo daug įvairiausių pasiūlymų, sakykim, ir dėl energetikos, ir dėl transporto, o šie klausimai niekaip čia neatsispindi. Aš, pavyzdžiui, manyčiau, kad galėtų būti pakomisės arba pakomitečiai prie Ekonomikos komisijos, o ne prie Gamtos apsaugos. Bet tai yra diskutuotinas dalykas. Taigi negalime mes taip staigiai dabar imti ir balsuoti.
Pirmininkas. Aš kolegai iš karto paaiškinu. Ta formuluotė, kurią pasiūlė kolega E.Jarašiūnas, mums leidžia iš karto išspręsti pakomisių arba, jeigu vartosime prieškarinį terminą, komisijėlių klausimą. Reglamente yra numatyta, kad pakomisių sudarymo reikalas yra komisijų reikalas, o ne Aukščiausiosios Tarybos arba šiuo atveju ne Seimo reikalas. Taigi jeigu kuri nors komisija norės sudaryti ar energetikos, ar kokį kitokį pakomitetį arba komisijėlę, tai yra jos reikalas. Taigi diskutuoti čia nėra reikalo. Taip man atrodo. Kolega V.Žiemelis.
V.Žiemelis. Siūlyčiau laikinai einančiam Seimo Pirmininko pareigas neįjungti balsavimo mechaninės mašinos, o vis dėlto aptarti, ar reikia komiteto, pasiūlyto gerbiamojo A.Albertyno, tai yra Ekonominių nusikaltimų tyrimo komiteto.
Pirmininkas.Tai aš, atrodo, labai aiškiai gerbiamiesiems kolegoms suformulavau. Kas nori daugiau komitetų, taigi ir kolegos A.Albertyno pasiūlymu, tas balsuos už didesnį komitetų skaičių. Problema yra aiški kaip dieną. Kolega S.Pečeliūnas.
S.Pečeliūnas. Ačiū. Aš norėčiau paklausti iš esmės. Jūs dabar suformulavote visiškai naują klausimą, dėl kurio siūlote balsuoti, t.y. balsuoti už skaičių - 10, 11, 12 ar 16. Aš manau, kad Seimui nesvarbu skaičius, svarbu esmė. Taip, kaip mes darėme anksčiau.Tuomet mes balsavome dėl kiekvienos komisijos, dabar gi dėl komiteto, jo pavadinimo ir kuo jis užsiims, aptarę iš anksto. Jeigu jūs siūlote balsuoti už 11 ar daugiau, kaip buvote suformulavę, tai man visiškai nieko nepasako, kas yra tas 11. Aš siūlau, gerbiamasis laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas, balsuoti taip, kaip mes kalbėjome anksčiau - dėl kiekvieno komiteto. Jie čia turi netgi alternatyvinius pavadinimus. Dėl kiekvieno balsuokime, ir matysime, kurie reikalingi, kurie ne. Ir aptarsime, kuo tas komitetas užsiims.
Dabar buvo iškeltas klausimas dėl pakomitečių. Anksčiau Aukščiausiojoje Taryboje tie pakomitečiai turėjo tam tikras teises. Dabar jūs sakote, kad tai yra tik komisijos reikalas - sudaryti ar nesudaryti. Anksčiau buvo ir tokių pakomisių, kurias sudarydavo pačios komisijos tam tikram klausimui išnagrinėti. Paskui ji komisijai referuodavo. Tai mes, man atrodo, turėtume šią problemą taip pat kažkokiu būdu aptarti. Kad jie reikalingi, man atrodo, visiems aišku, bet tam, kad jie turėtų tam tikras teises Seime, reikia jas čia aptarti ir užfiksuoti. Ačiū.
Pirmininkas. Labai ačiū, bet aš priverstas trečią kartą perskaityti tai, ką pasiūlė įrašyti kolega E.Jarašiūnas. Na, skaitysiu ir dešimt kartų, kol visiems bus aišku. “Nustatyti, kad Reglamentas, kiek jis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir šis įstatymas laikomi laikinuoju Seimo Statutu.” Prašom įrodyti man, kur tie Reglamento straipsniai apie pakomisių sudarymo galimybę prieštarauja Konstitucijai. Taigi automatiškai tai yra. Na, kam, vyrai, iš tikro diskutuoti dėl dalykų, kurie aiškūs. Ne, vis tiek iš naujo viskas. Man tikrai labai liūdna darosi, kai susitariam ir tiktai laikas yra tempiamas. Kolega A.Kubilius. Prašom.
A.Kubilius. Aš norėčiau dar sykį...
Pirmininkas. Minutėlę! Kolega A.Kubilius. Prašom netrukdyti jam.
A.Kubilius. Aš norėčiau dar sykį pasitikslinti, ar mes dabar svarstom įstatymą, ar tai yra dar vis nutarimas?
Pirmininkas. Taip, tai įstatymas. Aš jau tai garsiai tris kartus sakiau.
A.Kubilius. Labai ačiū. Tai tada, ar galima būtų sužinoti, kelintas dabar svarstymas? Ar jau...
Pirmininkas. Jis yra nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka. Vadinasi, kelios stadijos sujungiamos į vieną vienintelę. Viena vienintelė, daugiau stadijų nėra.
A.Kubilius. Viena. Ir čia balsavimas jau galutinis?
Pirmininkas. Taip, galutinis.
A.Kubilius. Dėl komitetų skaičiaus.
Pirmininkas. Taip, taip.
A.Kubilius. Mes neturim projekto rankose.
Pirmininkas. Mes patys nusprendėm.
A.Kunčinas. Dėl vedimo tvarkos galima?
Pirmininkas. Prašom. Kolega A.Kunčinas.
A.Kunčinas. Norėčiau paklausti, ar šis mūsų posėdis yra transliuojamas per radiją?
Pirmininkas. Nežinau, bet būtų gerai, kad būtų transliuojamas.
A.Kunčinas. Aš kaip tik norėjau pareikšti mūsų frakcijos pageidavimą, kad šis posėdis būtinai būtų transliuojamas per radiją, bent per radiją.
Pirmininkas. Aš labai atsiprašau kolegos, bet aš neturiu galimybių šį jūsų nurodymą kam nors perduoti. Fiziškai neturiu galimybių, bet savo simpatijas tokiam pasiūlymui pareiškiu. Taigi aš dar kartą keliu šį klausimą balsuoti. Jį galima patobulinti, kaip siūlė gerbiamasis S.Pečeliūnas. Mes galime balsuoti dėl kiekvieno komiteto, ir išeis tas pats klausimas. Ar tada sutiksim su šiuo variantu? Galim pradėti balsuoti? Galim? (Balsai iš salės) Gerai, sutinkam su šituo? Gerai.
V.Landsbergis. Na, palaukit...
Pirmininkas. Dar kartą, kad būtų aišku, kadangi aš girdžiu įvairius balsus ir, atrodo, deputatas Vytautas Landsbergis norėtų kalbėti, taip?
V.Landsbergis. Taip, gerbiamasis pirmininkaujanti.
Pirmininkas. Prašom.
V.Landsbergis. Aš girdėjau šią diskusiją ir tas pastangas įkalti komitetų skaičių iš anksto. Ir man labai priminė seniai praėjusį laiką ir tokias procedūras, kurios vykdavo vienoje kūrybinėje organizacijoje renkant valdybą, kai ateidavo centro komiteto atstovas ir pirmiausiai pasiūlydavo nubalsuoti, iš kelių narių mes rinksim valdybą. O po to jau pateikdavo kaip tik tokį sąrašą: kiek reikia narių išrinkti į valdybą. Paskui Liaudies deputatų suvažiavime, pirmininkaujant draugui Lukjanovui, jau vis dėlto buvo daug pažengta į priekį. Gal vis dėlto reikia svarstyti dalykiškai, o ne forsuoti. Jeigu žmonės turi samprotavimų, abejoja dėl skaičiaus, kam iš anksto tą užkalti, o paskui sakyti - štai mes jau nubalsavome, jau negalima nieko pajudinti.
Pirmininkas. Ačiū už jūsų kalbą. Ryšium su ja aš šiek tiek vėliau padarysiu oficialų pareiškimą, bet čia jau yra kitas dalykas. O kol kas aš noriu pakartoti tai, ko jūs, eidamas prie mikrofono, galbūt ir neišgirdot. Mes ką tik su kolega S.Pečeliūnu sutarėm, kad jeigu kolegos pageidauja balsuoti dėl kiekvieno komiteto atskirai, prašom. Ir tada išryškės, kiek bus - 10, 11 ar 20, jeigu balsuojant neišeis kitaip.
V.Landsbergis. Na, tai jūs žinot, kad išeis tiek, kiek jūs norit.
Pirmininkas. Gerai. Aš šitą vėliau paaiškinsiu. O dabar dar paskutinį kartą Seimo narys P.Giniotas.
P.Giniotas. Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu paklausti. Jeigu jūs sakote, kad čia yra įstatymas, tai Reglamentu yra nustatyta tvarka, kur jis registruojamas, kaip pateikiamas ir taip toliau. Aš noriu paklausti, kodėl jūs pakeitėte įstatymų projektų registravimo tvarką. Jie dabar registruojami, kiek žinau, Sekretoriate, o ne Juridiniame skyriuje. Tai viena. O antras dalykas - jūs paminėjote, kad šis įstatymo projektas svarstomas ypatingos skubos tvarka. Tam būtinas visų frakcijų pritarimas. Ar yra jis?
Pirmininkas. Taigi mes nubalsavom praėjusią savaitę. Man labai gaila, kad jūs šito neprisimenat.
P.Giniotas. Aš nesuprantu, ar kiekviena frakcija pritaria, ar jūs nubalsavot 82 balsais?
Pirmininkas. Ne, visi balsavom. Man labai gaila, kad kai kurie jau taip greitai pradeda užmiršti, kas buvo. Man tiesiog liūdna. Taigi, gerbiamieji kolegos, kas... Tada pabalsuokim, kad būtų aišku. Kas už tai, kad dėl kiekvieno komiteto būtų balsuojama atskirai? Balsuojam elektronika, ne ranka, elektronika. (Balsai iš salės) Neprieštarauja? Tai, atsiprašau, pirma registruojamės. Minutėlę, registruojamės, kolegos, prašom. Kolega V.Žiemelis neprieštarauja, o kiti prieštarauja? Nėra. Tada aišku. Vieną balsavimą sutaupysim. Registruojamės, registruojamės, kolegos. Salėje 120 Seimo narių. Ačiū. Taigi dėl kiekvieno komiteto. Yra siūloma įsteigti Agrarinį arba Agrarinės reformos. Ar šis alternatyvinis atkrenta? Aš neteikiu. Aš teikiu Agrarinį. Ar reikia balsuoti? (Balsai iš salės) Mes balsuosim už kiekvieną, bet alternatyviai reikia balsuoti? Kolega A.Baležentis.
A.Baležentis. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, dėl paties pavadinimo ir turinio.
Pirmininkas. Prašau.
A.Baležentis. Aš bijau, kad su tokiu pavadinimu gali iškristi labai svarbūs klausimai, kurie yra prieš agrarinį sektorių ir už (aš turiu omeny aptarnavimo sferą ir perdirbimo sferą). Ir kaip tik labai didelės problemos dėl šitų dalykų atsiranda kaime. Reikia arba pakeisti pavadinimą, arba kažkaip kitaip pasakyti, kad čia įeitų ir... Aš turiu omeny, kad mes turim apsvarstyti ir būtinai priimti įstatymus, nutarimus, kurie susietų su kaimu visas perdirbimo įmones, perdirbimo pramonę. Iš šito pavadinimo neaišku, ar šitas komitetas tuo galės užsiimti.
Pirmininkas. Atsakau gerbiamajam kolegai - ir kitais tokiais panašiais atvejais. Reglamente yra aprašyta kiekviena komisija arba komitetas. Jeigu jums atrodys, kad kažkas ne taip, tai mes tas atitinkamas Reglamento vietas, kur yra aprašyta kiekviena komisija, o dabar komitetas, galėsime tobulinti. O dabar yra principinis dalykas - ar mes sudarome Agrarinį komitetą, ar Agrarinės reformos. Kiek aš supratau iš kolegų, iš esmės visi krypsta į tą pusę, kad vadintųsi Agrarinis komitetas, ir viskas. Taigi siūlau balsuoti, kas už tai, kad būtų...
A.Baležentis. Atsiprašau, galbūt Agrarinio komplekso komitetas. (Balsai iš salės)
Pirmininkas. Ne, matot, nėra pritarimo. Galime, žinoma, balsuoti dėl kiekvieno varianto, bet, aš manau, čia būtų laiko gaišimas. Taigi, kas už tai, kad būtų įsteigtas Agrarinis komitetas? Balsuojam mygtukais. Kas už tai, kad būtų įsteigtas Agrarinis komitetas? Už - 95, prieš - 1, 5 susilaikė. Taigi Agrarinis komitetas bus. Dabar prašom be pavardžių. Antrasis - Biudžeto ir finansų arba alternatyva, nors, tiesa, nelabai kas gynė alternatyvą, Finansų ir bankininkystės. (Balsai iš salės) Ne, čia yra vienas. Biudžeto ir finansų - toks mano teikiamas pavadinimas. Ir kiek aš prisimenu, dauguma kolegų, susirinkusių į frakcijų pasitarimą, tam pritarė. Kitas alternatyvinis - Finansų ir bankininkystės. Ar mums reikia alternatyviai balsuoti? (Balsai iš salės) Ne, nereikia.
Balsas iš salės. Nėra reikalo.
Pirmininkas. Gerai. Tai tada balsuojam už tai, kad būtų įsteigtas Biudžeto ir finansų komitetas. Kas už, prašom paspausti mygtukus. Neskubėkit, dar neįjungiau. Prašom balsuoti. Už - 104, prieš - 2, 1 susilaikė. Biudžeto ir finansų komitetą turėsim. Prašom netriukšmauti, gerbiamieji kolegos. Dar buvo siūlytas Ekonomikos arba Ekonominės reformos komitetas. Aš, kaip pranešėjas, teikiu Ekonomikos komitetą. Ar kas gina Ekonominės reformos? Nėra. Gerai. Kolega A.Baležentis. Prašau.
A.Baležentis. Aš pritarčiau tam pasiūlymui, kuris buvo čia nuskambėjęs, kad mums reikia Ekonomikos reformos komiteto ir Pramonės komiteto. Jie vienas kito nepakeičia - ir, ir.
Pirmininkas. Ir to, ir to. Manau, kad čia apima viską - Ekonomikos. Tai ar liekam prie šito komiteto, ar balsuojam alternatyviai? Ar gerbiamasis A.Baležentis būtinai teikia balsuoti savo siūlymą.
A.Baležentis. Man atrodo, kad ekonominės reformos klausimas pakankamai svarbus, kad jį reiktų atskirti į atskirą komitetą.
Pirmininkas. Ką gi, tada aš galiu teikti balsuoti. Jeigu jūs siūlote, čia jūsų teisė, tai tada balsuosim. Ar steigti tik Ekonomikos, kuris apimtų ir ekonominės reformos, ir kitus klausimus, ar steigti Ekonomikos ir dar kitą - Ekonominės reformos komitetą. Aš teisingai supratau tamstos siūlymą? (Balsai iš salės) Na, taip, žodžiu, agrarinės ir visokios kitokios reformos komitetą. (Balsai iš salės) Ne taip?
A.Baležentis. Aš siūlyčiau įsteigti vieną - Ekonomikos reformos komitetą, o antrą - Pramonės komitetą, į kurį įeitų visa ekonomika, pramonės ekonomika.
Pirmininkas. Energetika, transportas ir taip toliau. Taigi, kadangi pirmasis yra teikiamas pranešėjo siūlymas, tai yra Ekonomikos, aš alternatyviai siūlysiu taip balsuoti: kas už vieną, visa apimantį komitetą, tas spaudžia mygtuką “už”, kas už du komitetus, tas spaudžia mygtuką “prieš”, kas paspaus mygtuką “susilaikė”, jo balsas neskaičiuojamas. Ar supratote, gerbiamieji kolegos? Kas už vieną, visa apimantį komitetą - spaudžia mygtuką “už”, kai pradėsim balsuoti, kas už du atskirus (o kaip jau vadinsim, čia jau kitas dalykas), tas spaudžia mygtuką “prieš”. Kurie paspaus mygtuką “susilaikė” - jų balsas nebus skaičiuojamas. Ar supratom? Gerbiamasis A.Kubilius šiuo klausimu? Minutėlę, A.Kubilius. Prašom.
A.Kubilius. Dėl vedimo tvarkos.
Pirmininkas. Prašom.
A.Kubilius. Man nelabai aišku, ką mes iš tikrųjų dabar darom ir už ką mes balsuojam?
Pirmininkas. Mes dabar steigiam komitetus.
A.Kubilius. Aš suprantu. Bet, gerbiamasis Juršėnai, Reglamentas yra, kiek aš suprantu, kompleksinis dalykas. Dabar mes įsteigėm naują komitetą, kuris vadinasi Biudžeto ir finansų. Anksčiau Reglamente buvo Biudžeto komitetas ir visi jo įgaliojimai ir teisės buvo aprašyti. Ne pirmą kartą mes įsteigiam kažkokią struktūrą be įgaliojimų. Ką jinai veiks. Vadinasi, prisideda žodis “finansai”, ir nežinom visai, ką jinai veiks. Jau šiandien iš ryto, ačiū Dievui, mums lyg ir laikinai pavyko sustabdyti Gynybos tarybos sukūrimą, irgi be įgaliojimų. Dabar toliau mes tęsiam šitą patį darbą ir čia pat svarstom. Vadinasi, Ekonomikos, Ekonominės reformos komitetai... Ar galima sužinoti, ką šie komitetai darys, jeigu keičiasi jų pavadinimai, vadinasi, keičiasi ir jų funkcijos.
Pirmininkas. Aš paaiškinsiu tamstai, jeigu jau baigėte savo klausimą. Galiojančiame Reglamente yra 8 skirsnis. Jis vadinasi “Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos veiklos kryptys”. 50 straipsnis prasideda taip: “Biudžeto komisijos veiklos kryptys”. Ar aš galiu perskaityti visą šitą straipsnį, ar nėra reikalo? (Triukšmas salėje) Ten kalbama ir apie biudžetą, ir apie finansus, ir apie mokesčius, ir taip toliau. Jeigu Seimas manys, kad reikia patikslinti naujos komisijos, tai yra Biudžeto ir finansų komisijos veiklos kryptis, mes tai padarysime antrame etape. Jeigu mes norime išspręsti visus klausimus iš karto, mes jų neišspręsim iki Kalėdų. Tokią patirtį Aukščiausioji Taryba turėjo. Nuolatinį Reglamentą mes pasitvirtinome 1991 metų balandžio mėnesį. Jeigu mums ta patirtis įdomi, be abejo, ją galime kartoti. Aš siūlyčiau to nedaryti. Ir spręskime klausimus dalimis. Taigi kartoju dar sykį, kad nebūtų problemų. Kas už tai, kad būtų steigiama viena, visa apimanti Ekonomikos komisija, spaudžia mygtuką “už”, kas pasisako už du skirtingus komitetus - vienas reformoms, kitas, sakysim, pramonei ir taip toliau - tas spaudžia mygtuką “prieš”, kas spaudžia mygtuką “susilaikau”, to balsas neskaičiuojamas. Alternatyvinis balsavimas pradedamas. Prašom neskubėti spausti, po signalo. Prašom. Kas už vieną komitetą - spaudžia mygtuką “už”, kas už du - mygtuką “prieš”. Už pirmąjį variantą - 84 balsai. Už antrąjį - 17, 3 susilaikė. Taigi steigiamas Ekonomikos komitetas. Ar reikia dar sykį balsuoti, kad mes patvirtintume būtent tokį komitetą?
Balsas iš salės. Nereikia.
Pirmininkas. Nereikia? Gerai. Dabar toliau. Gamtos apsaugos, alternatyvinis siūlymas Aplinkos apsaugos. Čia tas atvejis, kai aš, kaip pranešėjas, pasisakau už Aplinkos apsaugos pavadinimą. (Balsai iš salės) Ne, tekste yra Gamtos apsaugos. Tekste - Gamtos apsaugos, o diskusijų metu buvo iškelta ši mintis - Aplinkos apsaugos. Aš užsirašiau. Aš dabar neprisimenu, kuris čia kolega minėjo. Prašom. Seimo narys V.Jarmolenka. Prašom.
V.Jarmolenka. Dėl vedimo tvarkos.
Pirmininkas. Prašom.
V.Jarmolenka. Arba mes turim kokį nors įstatymo projektą, arba mes tada prašom pertraukos.
Pirmininkas. Tai, gerbiamieji kolegos, aš dar kartą...
V.Jarmolenka. ...nei vienam, nei antram, nei trečiam, nei ketvirtam mano popieriuke nėra tokio pavadinimo - Aplinkos apsaugos.
Pirmininkas. Aš dar kartą sakau, kad šis klausimas iki pietų diskusijų metu buvo pasiūlytas. Ar aš į jį turiu reaguoti, ar neturiu reaguoti? (Balsai iš salės) Gerai. Tada aš neteikiu šito klausimo. Kas už tai, kad būtų įsteigtas Gamtos apsaugos komitetas? Prašom balsuoti.
J.Beinortas. Bet, gerbiamasis Pirmininke...
Pirmininkas. Sulaikau balsavimą. Kolega J.Beinortas. Prašau.
J.Beinortas. Aš maniau, kad jūs tada maždaug pasižymėjote, kad aš kaip tik siūliau Gamtos apsaugos komitetą funkcine prasme. Kartu iš to išplaukia ir pavadinimo prasmė. Jūs pamenate, kad aš kalbėjau apie gamtos apsaugą, apie gamtos išteklius ir apie energetiką kaip neatskiriamą šių klausimų sąsają.
Pirmininkas. Aš atsiprašau, galiu paaiškinti. Aš užsirašiau šį dalyką galbūt netiksliai, prie ekonomikos reikalų, kaip galimą pakomitetį energetikos, transporto ir...
J.Beinortas. Ne, ne, ne, gerbiamasis Pirmininke, čia tikrai...
Pirmininkas. Tai aš blogai supratau.
J.Beinortas. Aš jokiu būdu nesispiriu, galima pirma padaryti, kad reikia tokio komiteto, o paskui daryti jo funkcijas. Bet jeigu mes užtvirtinsime jo pavadinimą, iš to pavadinimo tada iškris tai, ką aš turiu omeny. Aš, pavyzdžiui, formuluočiau - Gamtos apsaugos, išteklių ir energetikos komitetas. Aš taip siūlyčiau.
Pirmininkas. Kazimieras Antanavičius. Prašau.
K.Antanavičius. Norėčiau vėl pakartoti. Sprendžiam, kokie komitetai. Kaip pasidalys komitetai veiklos sritis, bus jų tarpusavio susitarimas. Viena. Jeigu to nesusitars, tai bus Seimo Statute. Na, ir viskas.
Tai mes negalime nuspręsti, kaip čia pagal pavadinimą pasidalinsi. Ar grynas oras bus gamtos, ar energetikos?
Pirmininkas. Gerai, kolega E.Jarašiūnas.
E.Jarašiūnas. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad klausimo svarstymas rodo, kad tokio projekto, koks yra, iš tikro svarstyti negalime. Jeigu mes susitariame dėl 1 straipsnio, tai, man atrodo, labai keistas 2 straipsnis sudaryti kokius nors komitetus. Manyčiau, kad tik sutvarkius projektą mes galėtume normaliai tęsti darbą. Ir todėl siūlau tokią išeitį ir šiuo atveju Sąjūdžio frakcijos vardu prašyčiau padaryti pertrauką šio klausimo svarstyme. Manau, kad šiam klausimui tikrai išeitų į naudą, jeigu mes norime normaliai dirbti.
Pirmininkas. Jeigu jūs oficialiai frakcijos vardu prašote, jūsų teisė. Tai daroma pertrauka, suprantama, iki pertraukos. Valandos pertrauka? Svarstyme? Gerai. Kolega A.Kunčinas.
A.Kunčinas. Aš puikiai suprantu, kad Lietuvos žmonėms visiškai neįdomus mūsų Seimo posėdis, tačiau, norėdamas, kad mūsų Seimas dirbtų efektyviai, aš dar kartą primygtinai siūlau, kad mūsų posėdis būtų transliuojamas per Lietuvos radiją.
Pirmininkas. Čia mums reikėtų balsuoti dėl šito. Taip, kadangi nėra darbotvarkėje, gal šiek tiek vėliau aš jį pateiksiu. Dabar klausimas yra labai paprastas. Reikia daryti pertrauką, kadangi frakcija turi teisę reikalauti to.
V.P.Andriukaitis. Aš noriu tiktai paklausti gerbiamojo pirmininkaujančio. Mes jau buvome balsavę dėl ypatingos skubos tvarkos. Tai norėčiau vis dėlto priminti, kad ta tvarka galiotų, frakcija gali reikalauti valandos pertraukos. Mes turėtume po to numatyti, kada mes tą klausimą sprendžiame iš esmės.
Pirmininkas. Taip, mes po pertraukos vėl nagrinėsime šitą klausimą. Ne, jie oficialiai paprašė. Viskas čia pagal Reglamentą. Taigi daroma pertrauka šito klausimo svarstyme. Mes dirbame toliau.
Prezidento rinkimų įstatymo projektas (svarstymas)(92.12.01)
Gerbiamieji kolegos, mes grįžtame prie antrojo darbotvarkės klausimo. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo projektas. LDDP frakcija pasiūlė šitą klausimą nagrinėti skubesne tvarka. Primenu, kad skubesnė tvarka yra Reglamente numatyta, ir frakcija turi teisę šito reikalauti. Ne, čia prieštaravimai neleidžiami. Jeigu jums reikia, aš galiu pasiūlyti. Mes balsuosime dėl šito, priimti ar ne. Prieštaravimas bus balsavimo tvarka. Kolega S.Pečeliūnas.
S.Pečeliūnas. Taip, aš norėčiau paklausti, ar aš gerai atsimenu, ar ne. Kiek aš atsimenu, šito klausimo pristatyme ar pateikime, mes padarėme pertrauką. Norint balsuoti dėl tos skubesnės tvarkos, kurios prašo frakcija, mes turime pabaigti pristatymą. Ar teisingai aš formuluoju?
Pirmininkas. Čia tai teisingai.
S.Pečeliūnas. Ačiū.
Pirmininkas. Bet čia aš tiktai dar kartą noriu priminti, kad mes nagrinėsime klausimą dėl skubesnės tvarkos. O kokia eilė, tai čia jau kaip kolega sako, taip bus. Kadangi atsiverčiau atitinkamą Reglamento vietą, kad paskui nebūtų abejonių, kai jau prieisime Reglamento nustatyta tvarka. Aš čia su kolega sutinku. Kolega L.Linkevičius.
L.A.Linkevičius. Aš, kiek replikuodamas kolegos S.Pečeliūno pasakytai nuomonei, noriu priminti Reglamento 189 straipsnį, kuriame kaip tik aprašyta ta diskusija dėl projekto įrašymo į savaitės darbotvarkę ir kaip tik aprašomas pateikimas, kad “projekto iniciatorius atsako į deputatų klausimus apie 15 minučių”.
Pirmininkas. Taip.
L.A.Linkevičius. Jūs kalbėjote net kiek daugiau - noriu pastebėti dėl 15 minučių, - todėl frakcijos siūlymas dėl skubesnės tvarkos yra visiškai teisėtas ir galima būtų balsuoti.
Pirmininkas. Aš labai atsiprašau, aš turėsiu pataisyti visus: ir vyresnį kolegą, ir juo labiau jaunesnį. Taigi prašom klausyti, kaip darysime. 214 straipsnis iš 24 skirsnio “Skubesnis įstatymų nagrinėjimas.” “Pagal šią procedūrą svarstomi nutarimai, taip pat ir įstatymų projektai. Siūlyti skubesnę įstatymo nagrinėjimo procedūrą turi teisę Prezidiumas (jo nėra), kompetentinga komisija (nėra), frakcija arba Vyriausybė.” Frakcija pasiūlė, viskas pagal įstatymą. Toks motyvuotas siūlymas gali būti pateikiamas projekto pristatymo metu. Viskas logiška. O dabar kad galima būtų šitaip padaryt, reikia įvykdyti tai, ką jaunasis kolega pasakė, bet jis neskaitė toliau. O čia yra dar vienas niuansas, į kurį reikia atsižvelgti. 188 straipsnyje nurodyta, kaip turi balsuoti Aukščiausioji Taryba, šiuo atveju Seimas, ir čia numatyta, ar taikyti skubesnę priėmimo procedūrą. Bet štai yra viena labai svarbi dalis, kurios nepaminėjo nei vienas, nei kitas. Jeigu išvados nesutampa, o išvados čia sutampa, kadangi Juridinis skyrius ruošė, komitetų dar nėra. Tai apie išvadas negalime kalbėti. Vyriausybė neteikė išvadų. Bet štai “jeigu išvadoms prieštarauja projekto iniciatoriai - frakcijos, nuolatinės komisijos, Vyriausybė - pradedama diskusija.” Jeigu kolegos mano, kad mums reikėtų padiskutuoti, ir aš suprantu, kad kolegos pageidauja, tai 189 straipsnis irgi reglamentuoja. Kolega V.Jarmolenka.
V.Jarmolenka. Dėkoju. Bet kai yra įstatymo projektas, ponas Juršėnai. Jūs puikiai suprantate. Kai tiktai yra įstatymo projektas, mes pradedame visas tas procedūras.
Pirmininkas. Tai mes šitai ir darome, aš gi nesiginčiju. Kolega S.Pečeliūnas.
S.Pečeliūnas. Aš necitavau tų straipsnių toliau. Aš manau, kad visi tai puikiai žino ir čia nėra kažkokia paslaptis, nereikia gaišinti laiko. Aš tik pasakiau, kad mes dirbtume pagal procedūrą.
Pirmininkas. Labai gerai, tai aš jums noriu paaiškinti, kad jūs kitiems pasakytumėte, jog kitų komisijų, frakcijų, ar deputatų grupių, kurių nuomonė skiriasi nuo išsakytųjų, - o, aš manau, tokių bus, - argumentų išsakymas gali trukti iki 5 minučių kiekvienam. Aš va šitą norėjau akcentuoti. Kiek yra norinčių iš frakcijų pasisakyti, penkios ar kiek, prašom. Kiekvienam po 5 minutes.
S.Pečeliūnas. Ar galiu, pone Pirmininke?
Pirmininkas. Prašau.
S.Pečeliūnas. Aš manau, kad yra truputį kitaip. Yra labai konkretus ir, aš manau, visiems priimtinas prašymas, kad projektą pristatytų tie, kurie rengė. Yra daug juridinių klausimų, išspręstų daug čia mūsų tų ginčų, kur mes gal tiesiog nežinome argumentų, kodėl yra padaryta šitaip ar kitaip. Apie tai buvo kalbėta. Po to, kai tuos argumentus girdėsime, tuomet, aš manau, jūs turėtumėte, taip, kaip Reglamentas ir numato, paklausti kiekvienos frakcijos, ar yra prieštaraujančių frakcijų dėl skubesnės tvarkos. Jeigu bent viena bus, tada procedūra kita. Ačiū.
Pirmininkas. Gerai. Aš kartoju. Kadangi aš manau, jog aš įstatymą pateikiau, atsakiau į klausimus, atsakiau į visus klausimus, prašome pasižiūrėti stenogramą, todėl aš klausiu frakcijų: ar yra prieštaravimų? Jeigu yra prieštaravimų, kiekvienas pasisako. O galimybių išsiaiškinti pozicijas bus dar rytoj, poryt ir dar kitomis dienomis. Sutinkam? Taigi kas iš frakcijų nori kalbėti dėl šito įstatymo projekto po 5 minutes, prašom į tribūną. Viskas yra galima, kadangi spaudžia Konstitucija. Aš nenoriu pažeidinėti Konstitucijos. Jeigu kas šitoje salėje nori pažeidinėti Konstituciją, prašom. Todėl aš kviečiu frakcijų atstovus pasisakyti. Jeigu nenorima pasisakyti, aš vis tiek teiksiu balsuoti, nes bus galimybė diskutuoti. Čiagi yra įstatymo pateikimas, o ne esmės nagrinėjimas. Seimo narys V.Plečkaitis.
V.P.Plečkaitis. Iš tikrųjų dabar pasisakyti dėl šito įstatymo nevisiškai įmanoma. Aš ir siūlyčiau gerbiamajam Č.Juršėnui šitą klausimą pateikti rytoj, kad rytoj frakcijų atstovai (galime šiandien numatyti kiek) pasisakys šiuo klausimu. O šiandien kalbėti taip ekspromtu - o įstatymo projektas labai didelis - žinoma, būtų tai visiškai nerimta. Nors, aišku, Konstitucija mus spaudžia, bet jeigu mes atidėsime šitą klausimą rytdienai, tai, matyt, jis, ko gero, neprispaus mūsų.
Pirmininkas. Aš turiu pasakyti visiškai atvirai. Jeigu mes šiandien nespręsime, tai tada mes turėsime dirbti penktadienį. Alternatyvos nėra, gerbiamieji. Jeigu sutinkame dirbti penktadienį ir šeštadienį, be problemų. Tada dar darome pertrauką šito klausimo nagrinėjime.
V.P.Plečkaitis. Aš manyčiau, kad geriau dirbti penktadienį, negu taip nerimtai žiūrėti į tokius labai rimtus įstatymus, nes iš tikrųjų įstatymas gana rimtas.
Pirmininkas. Aš galiu tiktai gerbiamajam kolegai V.Plečkaičiui, kuris ne blogiau už mane žino Reglamentą, ir kitiems dar kartą priminti, kad projekto pristatymo metu trumpai pasakoma apie esmę iki 10 minučių. Pristatymas nėra projekto nagrinėjimas. Tam yra kitos stadijos. Šitai vyresnieji kolegos puikiai žino, nors vis tiek aiškina tą patį. Aš dar kartą kartoju žiūrėdamas į vieną pusę ir į kitą pusę, ar sutinkame iš principo dirbti ir penktadienį, tai tada be problemų. Tada aš pasiūlysiu kitą variantą dėl darbo trečiadienį. Ar sutinkam? Prašom pasisakyti dėl darbo tolesnės tvarkos. Kolega V.Jarmolenka.
V.Jarmolenka. Dėl procedūros. Kiek aš pamenu, aš prašiau pakartoti pristatymą ir prašiau pakomentuoti Juridinį skyrių, kuris rengė šitą įstatymą. Antras momentas. Jūs puikiai žinote, kad 24 valandos reikalingos tam, kad mes gautume prieš įrašant į darbotvarkę. Nes netgi šito neturėjome. Mes vis dėlto forsuojame šitą dalyką. Negalima 73 straipsnių priimti per 3 valandas. Perskaityti irgi negalima.
Pirmininkas. O jų ir nereikia priimti. Mielasis V.Jarmolenka, taigi nereikia dabar priimti. Mes turime iš principo susitarti, ar taikome šitam įstatymui skubesnę tvarką. O rytoj...
V.Jarmolenka. Kaip galima taikyti, jei neperskaitei 73 straipsnių ir nepagalvojai?
Pirmininkas. Gerbiamieji, prašom iš kitos pusės, kolega ...
Balsas iš salės. Gerbiamasis Pirmininke, turiu pasiūlymą vieną tam, kad mes našiau dirbtume truputį. Aš gamybininkas ir antrą dieną čia sėdžiu. Aš esu, atvirai sakau, pritrenktas, kaip nenašiai mes dirbame. Mes turime suplanuoti, kokį darbą mes turime atlikti šiandien, būtent šiandien. Jeigu mes dirbsime efektingai, mes, pavyzdžiui, per 3 valandas išspręsime visus klausimus. Jeigu mes turime šiandien išspręsti šešis klausimus, mes būtinai turime ir išspręsti. Dirbsime iki ryto, pavyzdžiui, ir viskas. Aš siūlau ir prašau balsuoti, kad mes išspręstume šiandien šešis ar kiek klausimų. O kada baigsime? Kada baigsime tuos klausimus spręsti, tada išsiskirstysim.
Pirmininkas. Tai aš šitai siūliau anksčiau, bet kolegos tada nenorėjo balsuoti. Aš šitai siūliau, kad dirbtume tol, kol baigsime darbus. Kolega S.Malkevičius.
S.Malkevičius. Tamsta Pirmininke, jūs suprantate, kada yra pristatomas įstatymas. Mes turime pritarti jam arba nepritarti. Tuo tarpu šitokiam dideliam įstatymui, kurio mes net nesugebėjome perskaityti, negalime pritarti. Aš perskaičiau, pavyzdžiui, vieną 56 straipsnį. Ir galiu aš jums įrodyti, kad jis visiškai netinkamas yra. Jis reikalauja didelės korektūros. Todėl aš norėčiau,kad jūs atsakingai pažiūrėtumėt į šitą dalyką. Aš pritariu tam, kad šiandien būtų padaryta pertrauka pristatyme ir pritartume mes tik rytoj arba poryt, kada mes pasiruošime tam dalykui.
Pirmininkas. Aš labai atsiprašau, brangusis kolega, pristatymo metu pritarti nereikia. Man labai liūdna, kad po pustrečių metų neaišku. Skaitau 188 straipsnio trečiąją dalį. “Aukščiausioji Taryba turi nuspręsti, ar įrašyti projektą į sesijos darbų programą, ar pradėti svarstymo procedūrą, ar taikyti skubesnę priėmimo procedūrą, ar projektą atmesti ir jo svarstymą atidėti.” O pritarti taigi nereikia, niekas nereikalauja. Apie ką kalbama? Kad mes turime pradėti procedūras.Tai negi mes šito klausimo negalime nuspręsti dėl konstitucinio įstatymo. Juo labiau kad mums Konstitucija nustatė labai griežtas ribas - dešimt dienų. Tai negi šitas neaišku? Man tiesiog liūdna, kad reikia šitokią abėcėlę aiškinti. Kolega V.Andriukaitis.
V.P.Andriukaitis. Aš norėčiau, gerbiamasis pirmininkaujanti, ir pasiūlyti jums, kad būtų nutraukta diskusija. Ji iš esmės beprasmė. Formuluokite taip: ar yra frakcijų, kurios prieštarautų šio įstatymo svarstymui skubesne tvarka? Klausimas labai paprastas ir aiškus. Nediskutuojama dėl įstatymo turinio, dėl straipsnių. Tai bus po to. Diskutuojama dėl principo. Ar pritariama šio įstatymo svarstymui skubesne tvarka. Kiek žinau, ir frakcijos gali tam prieštarauti, bet tegul tą pasako oficialiai, kaip priklauso.
Pirmininkas. Taip, bet vis tiek bus sprendžiama balsavimo būdu. Frakcijos turi teisę blokuoti tik ypatingos skubos tvarka. Kolega čia man labai gražiai patarė ir aš kartoju jo žodžius, ar kas iš frakcijų prieštarauja skubesniam šito įstatymo svarstymui? Tiek, kiek minučių buvo skirta pagal Reglamentą, padaryta, o aiškintis mes turėsime galimybę rytoj iki pietų. Ir aš užtikrinu, kad šitai jums bus padaryta su visais specialistais. Pristatymui užtenka to, kas pasakyta. Galiu aš dar perskaityti visą Reglamentą iš naujo. Ar kas nors iš frakcijų priešinasi šitam, ar ne, prašom pasakyti, nes vis tiek reikės balsuoti? Kolega J.Beinortas.
J.Beinortas. Gerbiamasis Juršėnai, patikėkite, čia nėra jokios blogos valios. 73 straipsnių, o galbūt dar detalizuojant ir didesnės apimties įstatymas reikalauja pagarbos jam. Aš tiesiog prašau jūsų, nedarykite spaudimo. Laikykim, kad yra pauzė arba pertrauka pristatyme, nes mes neturime dar tokios struktūros, kokią turi normalus parlamentas, tai yra neturime komisijų, negalime pasikviesti ruošusių specialistų. Laikykim tai normaliu dalyku. Pradėtas yra pristatymas, rytoj užbaikim pristatymą šito įstatymo ir tada balsuosime dėl skubesnės ar labai skubios tvarkos. O šiandien šitaip negalima. Ir jūs ne teisininkas, ir aš ne teisininkas. Mes negalime tokios atsakomybės imtis dėl šito svarbaus įstatymo.
Balsas iš salės. Aš labai primygtinai prašau daugiau nepainioti įstatymo pristatymo ir svarstymo. Ir atkreipiu dėmesį, kad jeigu mes pristatymą tęsime kitą dieną, tai pagal Reglamento 215 straipsnį pirmąjį svarstymą galėsime daryti dar tik kitą dieną. Tai jeigu mes norime, kad pradėtų dirbti komitetai, tai šiandieną būtinai nuspręskime dėl skubesnės tvarkos. Atrodo, frakcijos neprieštaravo, ir pirmąjį svarstymą darykime rytoj ir ne vėliau. Ir dėl to klausimo siūlau daugiau nediskutuoti. Ačiū.
Pirmininkas. Kolega A.Ražauskas.
A.Ražauskas. Visiškai sutinku su kolega S.Malkevičiumi, kad tai yra tikrai atsakingas klausimas ir noriu priminti kolegai maždaug prieš metus ant Mažvydo bibliotekos laiptų jo siūlymą staigiai paskirti Lietuvai prezidentą. Taip pat atsakingas klausimas.
Pirmininkas. Kolega E.Jarašiūnas.
E.Jarašiūnas. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau priminti kai kurias Reglamento nuostatas ir gerbiamojo Juliaus Beinorto pasiūlymą. Pristatant projektą paprastai yra išklausomos išvados, kviečiami įvairūs atstovai. Ir čia yra tokia, taip sakant, nuostata, kad jeigu išvados nesutampa arba jeigu joms prieštarauja projekto iniciatoriai, frakcijos, laikinosios deputatų grupės, nuolatinės komisijos, prasideda diskusija. Manyčiau, kad toks skubus sprendimas suvokiant, kad neturime komisijų... Ir negalime mes jau pradėti normaliai laikytis. Sakyčiau, yra pagrindas, kad mes praraskime geriau tą pusdienį, bet turėkime kokybišką klausimo svarstymą. Tie argumentai ,kad iš ryto atėjus gauni beveik 80 straipsnių, yra racionalūs ir eikim tuo protingu keliu. Spaudžiant galima padaryti daug, bet aš manau, kad dirbant protingai, galima padaryti protingiau.
Pirmininkas. Aš su tamsta absoliučiai sutinku, bet klausimo esmė yra ne ta. Klausimas yra toks: priimti šitą įstatymą pastraipsniui ar ne. Pristatymo metu. Aš kartoju vėl abėcėlę. Ar reikalingas toks įstatymas, ar ne? Jeigu reikalingas, - o man atrodo, niekas tuo neabejoja, kadangi Konstitucija nustatė atitinkamus reikalavimus, - tai reikia mums spręsti, ar mes jį nagrinėjame skubesne tvarka, ar ne. O mes nenagrinėjame turinio. Tai kuo čia dėti tie 73 ar 173 straipsniai? Tai ar nagrinėjame skubesne tvarka, ar ne? Ar mes jį norime priimti laiku, iki gruodžio 6 d., iki gruodžio 5 d., ar mes norime priimti po gruodžio 5 d.? Tai yra tokia dilema. O čia dabar siūloma: nėra komitetų, negalime nagrinėti. Komitetų nėra, bet jų negalima įsteigti, kadangi dar kažką reikia daryti. Tai ką mes tada turime daryti? Vadinasi, iš karto laikas ir dingsta. Tai aš apie tai ir kalbu. Kaip pasiūlė kolega V.Andriukaitis, balsuosime dėl skubesnės šito klausimo nagrinėjimo tvarkos. Kolega P.Giniotas.
P.Giniotas. Gerbiamasis pirmininkaujanti, aš sutikčiau su jumis visiškai, jeigu šitas įstatymo projektas būtų parengtas tikrai kokybiškai.
Pažiūrėjus į jo turinį, viskas akivaizdu, kad pradedant Vyriausiąja komisija ir baigiant apylinkių komisijomis viskas yra apversta, kas buvo šiuose rinkimuose. Aš nežinau, kuo jūs rėmėtės, bet, matyt, praėjusių rinkimų rezultatai nevisiškai jus tenkina ir jūs dar norit kažką padaryti. Ir todėl akivaizdu, kad šitoks įstatymo paviršutiniškas svarstymas nėra jau toks normalus dalykas. Jeigu kiekviena frakcija šį vakarą panagrinės šį įstatymą, išdėstys savo požiūrį į šį projektą ir rytoj jį pateiks, pritars skubesnei tvarkai, tai bus visai normalu, o ne tai, kad jūs prabalsuosit vėl 82 ar 90 balsų ir nutarsite, kaip jūs norite.
M.Stakvilevičius. Galima dar?
Pirmininkas. Kolega Stakvilevičius.
M.Stakvilevičius. Aš labai labai žemai lenkčiausi į abi puses ir į santarvės pusę, kad nedarytume to, ką jūs turbūt pradėjote daryti obstrukcijos! Darote taip, kad pasijustų, kad Seimas yra neveiklus, negali skelbti nei Prezidento rinkimų, nei ko nors kitko. Juk matome, sudarant komitetus darome pertrauką, specialiai vilkinama ir dabar argumentuojama tuo, kad mes negalime priimti šito įstatymo, kadangi nėra komitetų. Ir dar vienas prašymas. Vis dėlto radijo ir televizijos veikėjų labai prašytume, kad jūs padarytumėt įrašą ir kad žmonėms būtų parodyta, kaip čia dabar elgiamasi. Dar kartą prašau santarvės, ir pradėkime dirbti, o dabar balsuokime!
Pirmininkas. Prašom.
J.Žebrauskas. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes čia tam susirinkome, kad ginčytumėmės, tai mums laikas išsiskirstyti. Mes, atrodo, atėjom tam, kad nuspręstume kardinalius Lietuvai klausimus. Jeigu taip dirbtų blogame kolūkyje, tai dar galėtume pateisinti, bet čia susirinko Lietuvos žiedas, ir mes negalim to leisti, mes duonos neužsidirbtume! Reikia galvoti, kad mes pradėtume spręsti klausimus kardinaliai. Dabar vyksta projekto pristatymas, mes jį jau apsvarstėm, nusprendėm, kad čia mes neišnagrinėjom. Dabar vyksta pristatymas, aš taip suprantu! Tai pirmiausia mes priimkime tą pristatymą, leiskim pristatyti tą projektą, o ne kitaip! Jeigu mes susirinkom čia, kad trukdytume, kad įrodytume, kad mes nepajėgūs spręsti tų klausimų, tai mums laikas išsiskirstyti!
Pirmininkas. Dar anksti, gerbiamasis kolega, dar anksti. Ypač tamstai, kaip naujam deputatui. Va, senesniems - galbūt. Kolega K.Antanavičius. Kolega A.Ivaškevičius, prašau.
A.Ivaškevičius. Žinot, aš čia, kaip sakot, prie jaunų deputatų save galiu priskirti, tai man labai keista, kad tie deputatai, kurie dirbo Aukščiausiojoje Taryboje ir priėmė Konstitucijos projektą, jie patys dabar vilkina ir kelia visokias čia pretenzijas ir problemas. Juo labiau kad šito Prezidento rinkimų įstatymo projekto rengime dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos Juridinis skyrius. Ir mes dar šnekam apie kažkokią dar kokybę ir t.t. Juolab kad čia yra tik projekto pristatymas.
Pirmininkas. Kolega Vaišnoras.
A.Vaišnoras. Aš nekaltinsiu Aukščiausiosios Tarybos, mes žinom, kokia buvo Aukščiausioji Taryba ir kokia pusė priėmė šitą įstatymą. Tik norėčiau jums pasakyti viena, kad Prezidento rinkimų įstatymas ir Prezidento rinkimai nėra skubiai svarstoma problema. Jinai yra apibrėžta Konstitucijoj, ir šitas rinkimų įstatymas iš tiesų turi būti kruopščiai parengtas. Kada svarstėm savaitės darbotvarkę, aš jau iš karto sakiau, kad mes turim tai gerai apsvarstyti frakcijose. Kam tas skubėjimas būtinai šiandien? Čia aš jau matau, kad tai yra, vadinasi, kairės pusės principo klausimas. Palikim frakcijoms apsvarstyti! Rytoj susirinksim su aiškiom pastabom, ir tada priimsim vieną ar kitą nuomonę. O dabar skubi tvarka stumiama yra per jėgą. Tai rytoj tą padarykim gražiuoju!
Pirmininkas. Aš absoliučiai su tamsta sutinku, betgi pastaboms ir bus rytdiena. Skubesnės tvarkos nustatymas absoliučiai neatima jums teisės nagrinėti komisijose, kiek norit. Taigi, ar nors viena frakcija priešinasi? Jeigu aš teisingai supratau, tai priešinasi.
Ne? Tai galim balsuoti? Kas už tai, kad šito įstatymo priėmimui būtų taikoma skubesnė tvarka? Prašom balsuoti!
V.Jarmolenka. Klausimas visiškai neprocedūrinis, nereglamentinis ir t.t. Atverskite, prašau, paskutinį šito projekto puslapį!
Pirmininkas. Dar kartą aš teikiu...
V.Jarmolenka. Perskaitykit apačioje, kas rengė, kieno pavedimu ir kaip!
Pirmininkas. Juršėno pavedimu. Kokia čia problema?
V.Jarmolenka. Taip, ponas Juršėnai, jūsų pavedimu!
Pirmininkas. Ar aš neturiu teisės?
V.Jarmolenka. Aš prašiau, kad būtų pristatyta juridinės komisijos, nuomonė!
Pirmininkas. Bus, ponai!
V.Jarmolenka. Netgi nėra parašų! Ir dabar mano klausimas irgi nereglamentinis ir visiškai normalus. Ar nors vienas žmogus yra, kuris perskaitė 73 straipsnius? Ačiū labai jums.
Pirmininkas. Taigi, kas už tai...
V.Jarmolenka. Dešimt, vadinasi, maždaug žmonių. Galit balsuoti!
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis kolega! Kas už tai, kad...
Balsas iš salės. Dėl vedimo tvarkos galima?
Pirmininkas. Prašom, kolega Gricius.
A.Gricius. Mes jau ketvirtą kartą kreipiamės į pirmininkaujantį ir prašėme imtis priemonių, kad būtų įjungta radijo transliacija. Man atrodo, kol Lietuva negirdi šitų destruktyvių pasisakymų, kurie praktiškai nieko nesprendžia, o tiktai neleidžia normaliai dirbti Seimui, mes nieko nepasieksime. Aš prašau dar kartą pirmininkaujančio, atrodo, jau trečias čia kreipiasi į jus, balsuoti, kad būtų transliuojamas šitas mūsų posėdis.
Pirmininkas. Atsiprašau, nenoriu sutikti su kolega. Pirma balsuokim dėl šito įstatymo nagrinėjimo skubesne tvarka, o po to spręskim dėl radijo. Taigi, kas už tai, kad Prezidento rinkimų įstatymui būtų taikoma skubesnė nagrinėjimo procedūra? Kas už prašome pakelti rankas. Balsų skaičiavimo komisiją prašyčiau skaičiuoti.
Balsų skaičiuotojas. 101.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiuotojas. 30.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiuotojas. 3.
Pirmininkas. Aš norėčiau kreiptis į komisiją, ar tiksliai jūs suskaičiavot? Ar 101, tikrai toks skaičius? Gal kolegos sutiktų perbalsuoti? Aš labai atsiprašau, dar sykį pabalsuokim. Kas už tai, kad įstatymo dėl Prezidento rinkimų projektui būtų taikoma skubesnė svarstymo tvarka?
Balsų skaičiuotojas. 82.
Pirmininkas. O čia jau arčiau teisybės. Kas prieš?
Balsų skaičiuotojas. 30.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiuotojas. 6.
Pirmininkas. 6. Taigi 82 balsavus už, 30 balsavus prieš, 6 susilaikius šitam įstatymui taikoma skubesnė nagrinėjimo tvarka. Tai reiškia, kad mes dabar turim susitarti, kad artimiausiame posėdyje mes jau atliksime trečiojo svarstymo procedūrą. Šitas artimiausias posėdis bus rytoj po pietų.
Aš siūlau dar vieną variantą. Minutėlę! Rytoj po pietų. Minutėlę, galėsit pasisakyti, aš baigsiu savo mintį sakyti. O aš siūlyčiau rytoj tam tikrą valandą, gal 10, kaip aš siūliau, surengti visų pasitarimą, kuriame galime išnarstyti po kauliuką šitą įstatymo projektą. Pirmojo svarstymo stadija. Prašau. Kolega V.Žiemelis.
V.Žiemelis. Aš siūlyčiau kitą variantą. Jeigu norime, kad tikrai vyktų sklandžiai darbas, aš tai tikrai šito noriu, kad būtų dirbama konstruktyviai.
Pirmininkas. Neabejoju.
V.Žiemelis. Siūlau sudaryti tarpfrakcijinę komisiją šio įstatymo projektui tobulinti.
Pirmininkas. Tinka. Prašom siūlyti žmones į šitą komisiją. Galbūt netgi po du. Kolega A.Sakalas.
A.Sakalas. Gerbiamasis Pirmininke, siūlyčiau patikslinti savo teiginį dėl trečiojo svarstymo, nes Reglamento 218 straipsnyje taikant šią procedūrą pirmasis ir antrasis svarstymai sujungiami į vieną.
Pirmininkas. Taip, taip, aš patikslinau! Tai ar sutinkam sudaryti komisiją, kuri paraleliai dirbtų, kad trečiadienį mes jau galėtume surengti pilnavertiškesnę diskusiją, o šitoje tarpfrakcijinėje komisijoje galėtų dirbti ir tie mūsų pasikviesti specialistai. Prašom, kolega Žiemelis dar sykį.
V.Žiemelis. Norėčiau jus pataisyti. Ne pilnavertė diskusija, o pirmasis ir antrasis svarstymai.
Pirmininkas. Taip. Na, ar taip pavadinsi, ar taip? Svarbu, kad būtų rimtas darbas. Tai sutinkam? Prašom siūlyti iš karto, ar per pertrauką pasiūlysit? Čia gal neformaliai šitai padarykim. Per pertrauką? Sutinkam, kolegos? Gerai!
Tai tada pereinam prie 5 darbotvarkės punkto. Prašyčiau į tribūną pranešėją Povilą Gylį.
P.Gylys. Gerbiamasis laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas, gerbiamieji Seimo nariai! Birželio 5 dieną buvo priimtas nutarimas dėl Lietuvos Respublikos atstovavimo Baltijos Valstybių Taryboje. Šitas nutarimas buvo koreguotas 1991 metų vasario 14 dieną. Pagal pirminį variantą žmonės, kurie turėjo atstovauti Lietuvai, Lietuvos Respublikai Baltijos Valstybių Taryboje, buvo ponas Vytautas Landsbergis, ponia Kazimiera Prunskienė, Česlovas Stankevičius, Algirdas Saudargas. Patikslinu, buvo įvestas ponas Vagnorius. Manau, kad, pasikeitus sąlygoms, reikia koreguoti šitos grupės sudėtį. Natūralu, matyt, būtų, kad Baltijos Valstybių Taryboje Lietuvos Respublikos interesams atstovautų laikinai einantis Prezidento pareigas Algirdas Mykolas Brazauskas, galbūt laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas Česlovas Juršėnas, na, kyla klausimų, kas dar galėtų. Matyt, pagal nusistovėjusią tradiciją turėtų būti premjeras ir užsienio reikalų ministras, bet mes šitų asmenų neturim šiuo metu. Mes turim juos, bet turim labai trumpam laikui, matyt, čia Seimui reikėtų pasitarti, kaip “išeiti” iš šitos padėties. Bet, suprantama, kad šiuo metu bent jau dalinai, bent man atrodytų, bent dalinai šitą komisiją būtų galima pakeisti.
Pirmininkas. Kolegos tamstą norėtų paklausti. K.Antanavičius, prašom.
K.Antanavičius. Ne visai paklausti. Aš siūlyčiau, kad nereikia pavardžių rašyti. Mes turim formuoti atstovavimą Baltijos Valstybių Taryboje ekvivalentiškai Estijos ir Latvijos atstovavimui. Tai jeigu ten atstovauja Prezidentas, tai ir mes rašykime “Prezidentas” (laikinai einantis Prezidento pareigas), jeigu Pirmininkas - laikinai einantis Pirmininko pareigas. Ir viskas!
P.Gylys. Kas bus, tas ir atstovaus.
Pirmininkas. Kolega Rudys.
A.Rudys. Aš pasisakysiu.
Pirmininkas. Pasisakymui? Tai prašom gal iš karto? Ar kiti nori klausti, kolegos Sakalas ir Vaišnoras?
A.Sakalas. Ne.
Pirmininkas. Tai prašom tada, kolega Rudys.
A.Rudys. Aš norėčiau pasiūlyti fiksuoti tik pareigybes, tai iš karto automatiškai apsaugos Seimą nuo papildomo darbo ateityje. Kintant asmenims, kurie užima šitas pareigybes, automatiškai keičiasi ir patys atstovai. Antras dalykas, aš norėčiau pasiūlyti, kiek man yra žinoma, jeigu aš apsirinku, prašom pataisyti, yra iš kiekvienos respublikos po tris asmenis.
Pirmininkas. Buvo po 4.
A.Rudys. Buvo po 4?
Pirmininkas. Taip.
A.Rudys. Na, tai tada...
Pirmininkas. Pirmininkas, premjeras, Pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras. Buvo 4.
A.Rudys. Tai tada atsiimu antrą pastabos dalį.
Pirmininkas. Prašau, kolega Vaišnoras.
A.Vaišnoras. Aš jau praktiškai neturiu ką pasakyti.
Pirmininkas. Ačiū tamstai. Kolega Beinortas.
J.Beinortas. Norėčiau paklausti gerbiamąjį pranešėją. Jeigu mes dabar jau sutarėme, kad vis dėlto užrašysim pareigybes, vadinasi, tas mūsų nutarimas taps faktiškai ilgalaikiu. O gal kartais taupant laiką kartu būtų galima viename nutarime aptarti ir atstovavimą Baltijos Valstybių Taryboje, o taip pat ir Baltijos tarpparlamentinėje asamblėjoje? Mūsų parlamento sudėtis faktiškai jau yra visiškai aiški. Mes, beje, šitoje Asamblėjoje turim ir tam tikrų įsipareigojimų. Tai yra turėjom įsipareigojimų ir kai kurias funkcijas reikia nuolat vykdyti. Aš tik noriu paklausti, ar jūs sakytumėt, kad tai būtinai reikia atskiro dalyko? O jeigu galima kartu, tai ar galima būtų tada sulaikyti šitą nutarimą tam, kad sujungtume su kitu?
P.Gylys. Aš manau, kad kuo aiškesnis klausimas, jeigu jį gali “grynu pavidalu” svarstyti, tai tada ir diskusija aiškesnė, jos objektas. Kodėl mums nepadaryti dviejų aiškių klausimų atskiriant juos ir sutaupant laiką?
Pirmininkas. Juo labiau, aš čia įsiterpsiu, kad ir Aukščiausioji Taryba taip sprendė savo laiku. Atskiri nutarimai. Kolega Jarmolenka.
V.Jarmolenka. Aš norėčiau dėl esmės. Aš pritariu ir ponui Antanavičiui, ir visiems kitiems, kurie pasakė, kad pareigybės būtų gerai, bet čia mums pateiktame nutarime jūsų, ponas Juršėnai, ir frakcijos parašyta: “Nustatyti, kad pavesti atstovauti ir t.t.” Reikia įgalioti Lietuvos atstovus ten dalyvauti. Mes suteikiam Seimo įgaliojimus! Seimo įgaliojimai. Reiktų parengti pagal seną projektą išlaikant tą formą ir balsuoti iš karto.
Pirmininkas. Man atrodo, kad galima ir taip, ir taip. Ir tas priimtina, ir tas priimtina. Tai, gerbiamieji kolegos, jeigu mes iš principo sutarsime, mes dar turim kelias minutes. Ar iš tikro taip, kaip čia vėlgi su Juridinio skyriaus specialistų pagalba surašyta, ar tokia forma, bet tiktai be trijų pavardžių, o pagal pareigybes, ar tokia forma - “įgalioti”. Matot, tam nutarime įgalioti - tai buvo įgaliojami deputatai. Mums čia nelabai tinka įgalioti einantį Prezidento pareigas. Prašom šito nepainioti, todėl, va, čia yra ta formulė. Tvarka! Taigi, gerbiamieji kolegos, vis dėlto siūloma palikti šitaip, kadangi pagal Konstituciją Prezidentas ir taip atstovauja valstybei. Automatiškai. Todėl, kad mes nustatom kartu su juo. Kartu su juo. Tai, jeigu šitą formulę priimam, išbraukiam pavardes. Ar galim balsuoti? Atstovauti tai nereiškia, kad kiekvieną kartą būti šalia. Negi šitas neaišku? Jie gi ne virvute surišti, gerbiamieji kolegos! Taigi, ar galime balsuoti? Taigi, kas už tą variantą, kaip čia yra, tik išbraukus konkrečias pavardes, palikus pareigybes, ir nutarimas iš trijų punktų. Kas už nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos atstovų Baltijos Valstybių Taryboje”, prašau balsuoti pakeliant rankas. Taigi tik pavardžių neliko.
Gerai, sulaikau balsavimą. Atsiprašau, kolegos. “Nustatyti, kad kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas laikinai einančiu Algirdu Mykolu Brazausku Lietuvos Respublikai Baltijos Valstybių Taryboje atstovauja laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas, Ministras Pirmininkas, užsienio reikalų ministras.”
2 punktas. “Pripažinti netekusiais galios ankstesnius sprendimus.”
3 punktas. “Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo.”
Galim balsuoti? Kas už tai... Kolega...Tas turi būti savaime aišku, kadangi jinai aiški.
Kolega E.Jarašiūnas.
E.Jarašiūnas. Aš norėčiau pasiūlyti išeitį iš tos tokios kazusinės situacijos: nustatyti, kad kartu su einančiu Prezidento pareigas įgaliojami atstovauti. Tada, man atrodo, neliktų abipusės...
Pirmininkas. Man atrodo, gerbiamasis Gyly... Gerbiamasis pranešėjau, jūs sutinkat su šita formule? Ne, čia dviem, ir E.Jarašiūnui, ir Č.Juršėnui tinka. Taip, galim balsuoti taip, kaip pasiūlė kolega E.Jarašiūnas, - įgaliojami atstovauti.
Minutėlę, minutėlę, dabar kolega A.Rudys. Prašom paspausti mygtuką.
A.Rudys. Gerai, kad jūs dar kartą perskaitėt. Vėl mes grįžtam prie to, kad tik išrinkus Prezidentą vėl Seimas turės spręsti tą patį klausimą, taip? Išmeskit visus “laikinai einančius”, rašykit “Prezidentas”, ir automatiškai pagal mūsų konstitucinį įstatymą bus žmogus, nebereiks daugiau niekada grįžti prie šito klausimo. (Salėje šurmulys)
Pirmininkas. Tai tada iš tikro reikia išbraukti arba, kaip kolega siūlo, skliaustuose parašyti.
Balsas iš salės. Nereikia jokių skliaustų.
Pirmininkas. Nereikia. Gerai, gerai, tada dar sykį skaitau, prašom klausyti.
“Nustatyti, kad kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentu Baltijos Valstybių Taryboje Lietuvai įgaliojami atstovauti tokie, tokie...” Tinka? Tai pareigybės yra. Seimo Pirmininkas tada. Prašau, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ir užsienio reikalų ministras.
Minutėlę, kolega V.Žiemelis dar nori. Prašom, kolega V.Žiemelis.
V.Žiemelis. Man viskas tinka, tačiau kam tas žodis “kartu”? Manau, kad jie visi Lietuvos atstovai, o ne priedas prie kažko.
Pirmininkas. Atsiprašau, tam tikras priedas, kadangi Prezidentas yra atskiras dalykas. Man atrodo, jau šitą mes ką tik buvom išsiaiškinę. Todėl reikia čia taip subtiliau formuluoti.
Taigi kas už šitą keliskart patobulintą nutarimo projektą, kuris vadinasi “Dėl Lietuvos Respublikos atstovų Baltijos Valstybių Taryboje”, prašom pakelti mandatus arba rankas.
Balsų skaičiuotojas. 114.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiuotojas. Viena.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiuotojas. 4.
Pirmininkas. Taigi 114 Seimo narių balsavus už, 4 susilaikius Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos atstovų Baltijos Valstybių Taryboje” priimtas. Pagaliau šiandien mes turim pirmąjį dokumentą ir tokios šventės proga skelbiu pertrauką šiek tiek anksčiau. Ačiū.
Pertrauka
Pirmininkas. Prašom sėstis. Kitus kviečiu į salę. Prašom į salę. Čia aš turėjau neplanuotą frakcijų pasitarimą, bet manau, kad jis buvo vaisingas. Ir sutariam, kadangi iki darbo dienos pabaigos liko ne tiek daug laiko, priimti bent tuos nutarimus arba, jeigu bus neįmanoma priimti, nagrinėti juos tiek, kiek galim susitarti. Negalim susitarti - iškart atidedam, imam kitą. Tinka taip? Ne? Visko vis tiek, matyt, bus neįmanoma, ir reikės kokių nors pasitarimų tarp frakcijų, juo labiau kad rytoj 10 valandą mes susitarę susirinkti į frakcijų pasitarimą. Ar dar nesam galutinai sutarę? Man atrodo, kad lyg tai sutarėm. Tai čia nepriklausomai nuo to, ar mes čia smarkiai susitarsim, ar nesmarkiai. Bet kuriuo atveju vis tiek mes dabar turim grįžti prie to klausimo, kur buvo padaryta aptarimo pertrauka, t.y. dėl Seimo komitetų.
Primenu, kiek mes susitarėm. Mes susitarėm...
Neprisistatęs Seimo narys. Dėl procedūros.
Pirmininkas. Prašau.
Tas pats. LDDP frakcijos vardu prašau posėdyje padaryti 5 minučių pertrauką svarstant šį klausimą.
Pirmininkas. 5 minučių galima. Tai tada atsiprašau, tada reikia kitą klausimą. Kitas pagal darbotvarkę klausimas... Ne, bet čia kaip tik tas klausimas, kur mes nesusitarsim, tai aš siūlyčiau ir jį dar praleisti. Tai yra 5 punktas dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją. Man atrodo, kad čia kol kas be perspektyvos. Todėl aš siūlyčiau klausimą, kur yra tiktai pateikimas, “Dėl Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo pakeitimo”.
Prašyčiau į tribūną pranešėją kolegą K.Jaskelevičių. Čia tik pateikimas, iškart įspėju, ne priėmimas.
L.K.Jaskelevičius. Gerbiamieji kolegos, pernai lapkričio 5 dieną buvo priimtas Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymas. Pasikeitus aplinkybėms siūlomas projektas dėl šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo. 3 straipsnyje siūloma išplėsti Lito komiteto sudėtį iki penkių asmenų, pakeičiant tuo pat metu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybę į Respublikos Prezidento, tuo pat metu numatant, kad tai bus ir Lito komiteto pirmininkas.Ir įtraukiant į Lito komitetą taip pat Lietuvos Respublikos finansų ministro pareigybę. 4 straipsnyje 3 dalyje siūloma pataisa yra formali: vietoj “Aukščiausiajai Tarybai” įrašyti žodį “Seimui”. “Lito komiteto įgaliojimai pasibaigia Lietuvos Respublikos Seimui priėmus atitinkamą nutarimą.” Toks yra pateiktas įstatymo projektas. Ačiū.
Pirmininkas. Minutėlę, gerbiamas kolega. Prašom, gal kolegos norėtų paklausti?
Gerbiamasis V.Landsbergis. Prašom iš vietos.
V.Landsbergis. Aš norėčiau paklausti, ar numatoma, kad šios sudėties Lito komitetas dirbs tiktai po Prezidento rinkimų, ar jis jau dabar turėtų veikti, nes tada reiktų kitaip įvardyti esamas pareigybes?
L.K.Jaskelevičius. Prieš tai vykusioje diskusijoje buvo tarsi prieita nuomonė įvardyti pareigybes taip, kaip jos yra Konstitucijoje, o jeigu kol kas yra laikinai einantis pareigas, jis atitinka ir tą pareigybę. Taigi manau, kad Lito komitetas pradeda savo veiklą priėmus šį įstatymo pakeitimą.
V.Landsbergis. Aš nenorėčiau diskutuoti, bet iš tikrųjų pagal Konstituciją taip neišeina. Gal kai bus diskusija, tada aš pasakysiu.
Pirmininkas. Gerai, turėsiu galvoj.
Deputatas V.Kanapeckas. Deputatas K.Antanavičius.
K.Antanavičius. Kokie būtų motyvai didinti Lito komiteto personų skaičių?
L.K.Jaskelevičius. Motyvas toks, kad tai veikla, kuri artimai siejasi su finansais. Todėl finansų ministro įtraukimas tarsi šiuo atveju yra toks profesinis motyvas. Tuo labiau kad pažvelgus į praėjusio Lito komiteto sudėtį... taip jau likimas lėmė, kad iš trijų asmenų tik vienas asmuo buvo savo srities specialistas. Kad suteiktume šiek tiek daugiau profesinio aspekto, ir pasiūlyta tai įtraukti. O Respublikos Prezidento pareigybė įtraukta dėl to, kad ji šiuo metu ir atsirado.
Pirmininkas. Deputatas V.Žiemelis. Prašom.
V.Žiemelis. Aš lygiai taip pat norėjau paklausti kaip ir kolega K.Antanavičius. Dar papildyčiau. Jūs pasakėte, kad penki asmenys yra įtraukti todėl, kad būtų kuo daugiau žmonių, išmanančių tą reikalą. Tačiau šiuo atveju Seimo Pirmininkas tai ne tas žmogus, kuris gali išmanyti šiuos reikalus. Aš turiu omeny anaiptol ne kolegą Č.Juršėną, o turiu omeny, kad Seimo Pirmininkas šiuo atveju bus kaip Seimo spikeris.
Pirmininkas. Atsiprašau, Seimo Pirmininkas - ne Č.Juršėnas. Jis yra laikinai einantis pareigas. Prašom klausyti kolegos P.Ginioto.
V.Žiemelis. Aš pritariu ir žinau šitai.
Pirmininkas. Ačiū.
L.K.Jaskelevičius. Na, žinot, čia jūsų nuomonė. Aš manau, kad ši sudėtis šiek tiek gal ir labiau atitinka tą profesinio išmanymo reikalavimą.
Pirmininkas. Kolega A.Kubilius. Prašau.
A.Kubilius. Aš norėčiau prisidėti prie to paties kolegos V.Žiemelio klausimo. Iš tikrųjų Konstitucijoje Seimo Pirmininko pareigos ir funkcijos yra pasakytos vienu sakiniu: “pirmininkauja Seimo posėdžiams”. Ir dar vienas sakinys, kad “pasirašo Seimo vidaus tvarką reglamentuojančius dokumentus”. Aš nelabai suvokiu prasmę rašyti į Lito komitetą Seimo Pirmininką. Jeigu mes šitos tradicijos laikysimės, tai labai teks nerimauti dėl vadovavimo pačiam Seimui, nes Seimo Pirmininkas gali tapti labai užsiėmusiu žmogum.
Pirmininkas. Ačiū.
L.K.Jaskelevičius. Na bet Konstitucija nedraudžia Seimo Pirmininkui būti ir Lito komiteto nariu.
Pirmininkas. Deputatas G.Vagnorius. Prašom.
G.Vagnorius. Gerbiamieji deputatai, sakoma, kad valstybėje pinigus įvedame vienąkart. Mes, atrodo, įvesim jau antrą kartą, bet norėtųsi, kad nebūtų trečio karto. Ir suprantama, jog opozicija bus labai suinteresuota, kad lito įvedimas būtų atliktas kuo geriausiai. Įvedant litą teks priimti ir daug nepopuliarių sprendimų, tarp jų indeksuoti gyventojų indėlius, o šaltiniai visiems yra gerai žinomi ir riboti, taip pat nustatyti santykį ir keitimo procedūrą. Todėl mums atrodo, kad LDDP dauguma, taip pat ir nauja Vyriausybė, ir laikinai einantis Prezidento pareigas turėtų būti labai suinteresuoti, jog lito įvedimas nebūtų siejamas su kokia nors kitokia politika ir nesusilauktų didesnio opozicijos pasipriešinimo arba visuomenės nepasitenkinimo. Todėl aš siūlyčiau, kad į tą Lito komitetą būtinai būtų įtrauktas opozicijos atstovas.
L.K.Jaskelevičius. Ir kaip įvertinti jo pareigas? Tiesiog opozicijos.
Pirmininkas. Prašom nereplikuoti iš vietos.
Kolega K.Antanavičius.
K.Antanavičius. Aš siūlyčiau laikyti projektą pristatytą, nes svarstymas bus vėliau. Savo ruožtu Socialdemokratų frakcijos vardu turiu pasakyti, jog mes pritartume, kad Lito komitetas liktų iš trijų personų. Bet mes kartu siūlom, kad įstatymas būtų pavadintas visiškai naujai - “Dėl Lito komiteto”. O pinigų išleidimo, pinigų įstatymas tai yra pateiktas, bus išdalytas jums po to, kai Juridinis skyrius peržiūrės. Yra išsamus pinigų įstatymas, parengtas maždaug panašus į Estijos pinigų įstatymą. Tas įstatymas, kuris yra, jūs turbūt puikiai sutinkat, ponas Jaskelevičiau, tai visai ne pinigų išleidimo įstatymas. Ten yra vienas punktas ir paskui komitetas.
Taigi aš manau, kad laikykim pristatytą, o paskui, bendraudami su pateikėju, mes rasim sprendimą, ar tai bus du dokumentai, ar vienas. Ačiū.
L.K.Jaskelevičius. Manau, kad taip. Visiškai priimtina. Tai ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Minutėlę, dar ne viskas. Kolega K.Skrebys paskutinysis.
K.Skrebys. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad kol nebuvo įsigaliojusi naujoji Lietuvos Respublikos Konstitucija, tai parlamento Pirmininkas buvo traktuojamas kaip valstybės vadovas. Dabar siūlyčiau be reikalo nesureikšminti Seimo Pirmininko posto ir manyčiau, kad Lito komitete šis asmuo nėra reikalingas.
Pirmininkas. Ačiū. Tai ar dabar kas nors iš čia klaususių norėtų pasisakyti? Aš turiu galvoj, kad Vytautas Landsbergis jau pareiškė tokį norą. Ar kiti norėtų pasisakyti? Ir galima būtų balsuoti, ar mes pradedam nagrinėjimo procedūrą taip, kaip reikalauja įstatymas, ar nepradedam.
Gerbiamasis Landsbergi, tada prašom.
V.Landsbergis. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, ką jau minėjau, kad šiuo metu yra laikinai einantis Respublikos Prezidento pareigas Seimo Pirmininkas. Seimo Pirmininkas eina Respublikos Prezidento pareigas. Čia yra padarytos dvi pareigybės. Konstitucija to nenumato. Galbūt teisingiausia yra taip, kaip siūlo profesorius K.Antanavičius, palikti trijų asmenų Lito komitetą.
Pirmininkas. Ar kolega A.Kubilius norėtų pasisakyti, ar tiktai klausti? Viskas aišku.
Taigi mes turim tiktai nuspręsti dėl procedūrinio dalyko - ar įtraukiam šitą klausimą į darbų programą ir pradedam nagrinėjimo procedūrą. Ar sutinkat su tuo? Reikia balsuoti ar galim konsensu? Nereikia balsuoti?
Taigi klausimas išspręstas. Įstatymo projektas pateiktas ir paskui normalia tvarka neskubėdami pagal visas procedūras... Dabar, mano skaičiavimais, 5 minutės praėjo, ir todėl mes galime grįžti prie kito klausimo, t.y. prie mūsų komitetų.
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų" projektas (svarstymo tęsinys)(92.12.01)
Tai yra 3 mūsų darbotvarkės punktas.
Mes įstrigom ties Gamtos apsaugos, arba, kaip kai kas siūlė, Aplinkos apsaugos ir t.t. komitetu. Gal dabar, pasimokę iš diskusijos arba mūsų kalbų iki pertraukos, sutarkim taip, kad dėl kiekvieno komiteto tokiu pavadinimu, kaip siūlo pranešėjas, pasisako du už, du prieš. Galim taip sutarti? Po vieną minutę. Sutinkam? Galim ir nepasisakyt. Jeigu sutinkam, kad Gamtos apsaugos komitetas reikalingas, tai galim iškart balsuoti.
Deputatas Vytautas Landsbergis.
V.Landsbergis. Jeigu jūs man leisit, aš norėčiau pasisakyti truputį iš esmės.
Pirmininkas. Prašom.
V.Landsbergis. Mes per pertrauką svarstėm šitą klausimą. Čia tikrai viskas eitų daug lengviau, jeigu būtų gerai parengtas įstatymo projektas. Kai nutarimas perdirbinėjamas čia pat į įstatymą, kyla klausimų ir galų gale girdim atsakymą: “ką mes dabar darom?” - “steigiam komitetus”. O mums atrodo, kad mes priimam įstatymą. Jis net neturi adekvataus savo turiniui pavadinimo. Bet galų gale mes taip sutarėm: pasiūlyti, kad vis dėlto būtų padaryta kokia nors komisija, kuri suredaguotų šitą įstatymo projektą iki rytdienos, nes štai 4 punkte taip pat yra labai didelė spraga. Yra daugiau kas neaišku komitetų sudarymo principuose. Ar bus tam tikra proporcija numatomas opozicijos dalyvavimas arba ir opozicijos atstovų vadovavimas kai kuriems komitetams, ar, sakysim, jiems bus patikėtos pirmininkų pavaduotojų pareigos. Tą reiktų aptarti, tas čia turėtų atsispindėti panašiai, kaip tai siūloma įstatyme dėl parlamentinės opozicijos. Na ir apskritai net pavadinimas dabar, kaip sakiau, neadekvatus, ir visas toks juodraštis užtat taip labai šiurkščiai ir eina. Kada neparengtas dokumentas priimamas iš tikrųjų mechaniška balsuotojų dauguma, tai erzina, atsiranda ir iš šitos pusės nereikalingų tokių pasipriešinimo reagavimų. Mes daug geriau dirbtume sutarę ir parengę sutartą tekstą. Todėl galbūt galima sutarti dėl komitetų pavadinimo ar skaičiaus. Aš girdėjau, kad ponas R.Ozolas siūlė vieno atsisakyti. Mes siūlome daryti du skirtingus komitetus: vieną - Sveikatos apsaugos, kitą - Socialinės rūpybos ir darbo reikalų. Ir man atrodo, tai yra tikslinga, verta pamąstyti, o ne čia mišku rankų atmesti tai, kas galbūt ir racionalu. Pamėginkime konstruktyviai padirbėti.
Pirmininkas. Ačiū, pasiūlymas yra labai geras. Bet aš tikrai turiu kelintą kartą pakartoti, kadangi man baisiai nepatogu. Dirbom visi kartu, labai gražiai dirbom, ir, atrodė, problemų nebuvo. Ir sakėm, kad balsuosim. Paskutiniu momentu atsirado problemų. Tai, dovanokit, kaip aš, posėdžio pirmininkas, neturintis padėjėjų, turiu elgtis? Žinoma, aš sutinku sudaryti bet kokią komisiją arba dešimt komisijų, visoms dešimčiai aš sutinku vadovauti, ir dirbkim dieną naktį. Aš sutinku. Betgi mes tris dienas tarėmės, atrodo, sutarėm, kad bus alternatyvos, ir vėl žaidimas prasideda iš naujo.
Taigi aš dar sykį teikiu savo siūlymą, jeigu jums nebus priimtina, padarysim komisiją. Man svarbu, kad būtų darbas, o ne kieno nors užsispyrimas ar kas.
Siūloma šiandien nepriimti viso įstatymo, siūloma šiandien susitarti tiek, kiek galim susitarti dėl tų komitetų, dėl kurių ginčų nėr. Ir jeigu tie komitetai bus jau daugiau ar mažiau aiškūs, va štai yra keli aiškūs, tai tada galima pradėti juos formuoti, galima derėtis dėl pirmininkų postų. Aš manau, kad pirmininkų postų padalijimas neturi būti rašomas į įstatymą, čia yra frakcijų derybų reikalas, rutininis kuluarinis darbas. O štai principą mes turim aptarti: ar sutinkam su šitais siūlomais komitetais ir tokiais pavadinimais, ar nesutinkam. Jeigu yra labai didelis vienos ar kitos pusės priešinimasis tam tikram komitetui, šitą, kaip sakoma, į šoną. Bet mes būsim sutarę nors dėl šio to, nors dėl šio to. O dabar kiekvienu klausimu vis atidedam, atidedam, pradedam tą, atidedam, atidedam. Taigi taip galima iki begalybės, tikrai iki Kalėdų dirbti.
Taigi aš klausiu po du kolegas iš abiejų pusių, ar dėl Gamtos apsaugos komiteto yra prieštaravimų? Nėra? Reikalingas toks komitetas? Taigi siūlau balsuoti elektronika. Kas už tai, kad būtų steigiamas Gamtos apsaugos komitetas? Prašom balsuoti. Taip, prašau, kad būtų įrašytas į šitą įstatymą, visiškai teisingai. Kad būtų įrašyta į įstatymą. Čia yra dar negalutinis sprendimas.
103 už, 4 prieš, 7 susilaikė. Į įstatymo projektą, į 2 jo punktą, įrašom pavadinimą “Gamtos apsaugos komitetas”.
Dabar kitas komitetas. Čia buvo du alternatyviniai variantai: Krašto apsaugos ir vidaus reikalų ir alternatyvinis - Nacionalinio saugumo, arba, kaip kolega R.Ozolas patikslino, Nacionalinio saugumo sistemos. Aš dabar šiek tiek patikslinu savo, kaip pranešėjo, siūlymą. Nacionalinio saugumo. Ne Krašto apsaugos ir vidaus reikalų, nes tai gremėzdiškas pavadinimas, ir gal tų sistemų užtenka, gal tiesiog Nacionalinio saugumo. Ar priimtinas toks komitetas? Visose valstybėse yra savo saugumai. Taigi kas už tai, kad būtų steigiamas ir rašomas... Kolega V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Aš norėčiau pritarti pirmajam variantui ta prasme, kad čia į vidaus reikalus įeitų gyventojų registras, kuris labai reikalingas mokslui, sveikatos apsaugai, o nacionalinio saugumo šis klausimas visiškai neliečia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, nespręskime apie komiteto darbų apimtį, konkrečias kryptis pagal pavadinimą. Pavadinimas gali būti labai trumpas, o darbų gali būti tiek ir tiek. Čia jau mūsų valia paskui nustatyti, kas įeis į tą komitetą. Taigi teikiu balsavimui, prieš tai užsiregistravus, šį klausimą. Prašom registruotis. Registruojamės, kolegos. 128. Taigi teikiu balsavimui dar vieno komiteto, tai yra Nacionalinio saugumo, steigimo klausimą... Aš čia jau kaip pranešėjas pakeičiau. Žodžiu, kas nori balsuoti už Krašto apsaugos, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Jūs puikiai žinote, kad aš turiu teisę priimti kitą siūlymą ir atitinkamai pakeisti alternatyvas. Šiuo atveju mane kolegos įtikino, todėl aš pasisakiau už šį pavadinimą. Kam tas pavadinimas nepatinka, tada aš formuluoju kitaip, balsuojame alternatyviai. Kas už šito komiteto pavadinimą kaip Nacionalinio saugumo, tas spaudžia mygtuką “už”, kas už Krašto apsaugos ir vidaus reikalų pavadinimą, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Kas susilaiko, to balsas neskaičiuojamas. Taigi alternatyviai. Prašom balsuoti.
B.V.RUPEIKA. Tamsta Pirmininke, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Po balsavimo, minutę. 88 už, 33 prieš, 2 susilaikė. Komitetą įrašome į antrąjį punktą. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Pastebėjęs jūsų problemą spaudžiant mygtukus, aš norėčiau jūsų pasiteirauti, ar Reglamentas draudžia turėti šalia savęs padėjėją iš aparato darbuotojų gretų?
PIRMININKAS. Aš siūlau šio klausimo dabar nenagrinėti.
B.V.RUPEIKA. Bet atsakymą aš galėjau išgirsti.
PIRMININKAS. Vėliau paaiškinsiu. Taigi kitas klausimas. Piliečių ir tautybių reikalų. Ar yra prieštaravimų? Čia alternatyvos nebuvo, bet buvo kolegos R.Ozolo... Atsisakote? Tai tada šį klausimą atidedame. Kolega R.Ozolas kategoriškai prieš. Arba gal tada pasisakome dėl balsavimo motyvų. Minutėlę. Gerbiamasis R.Ozolai, prašome išdėstyti savo motyvus ir dar kas nors iš vienos ar kitos pusės, žodžiu, du už, du prieš dėl šito komiteto, tai yra Piliečių ir tautybių reikalų.
R.OZOLAS. Aš labai dėkoju už žodį. Galiu pastebėti, kad rytą kalbėdamas aš jau dėsčiau savo motyvus, bet dar galiu papildyti. Manau, kad iš ano mūsų darbo suskirstymo likęs pavadinimas dabar yra iš esmės praradęs savo turinį. Piliečių reikalus reikėtų priskirti prie Valstybės ir teisės komiteto darbo srities, o tautybių klausimus išplėtoti iki etninių problemų lygmens. Smulkesnis. Todėl aš ir siūlau dabar nesvarstyti čia, o pasitarti frakcijose. Pradinę svarstymų medžiagą galiu pateikti raštu.
PIRMININKAS. Kolega J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Aš visiškai pritariu kolegai R.Ozolui. Manyčiau, kad čia mes laimėtume ir dėl to, kad, perkėlę Piliečių pakomisę, vadinkim, į Valstybės ir teisės, mes galėtume ten specifiškiau ir greičiau spręsti. Nestumdytume klausimų iš vienos komisijos į kitą. Aš pritarčiau šiam variantui.
PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis, prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau vis dėlto nepritarti kolegos Romualdo pasiūlymui ir netgi siūlyčiau išplėsti pavadinimą į Žmogaus ir piliečių teisių ir tautybių reikalų, nes žmogaus ir piliečių teisių problema yra labai sudėtinga. Ji liečia kiekvieną konkretų atvejį, ir parlamentuose tai yra parlamento pasas. Tokios komisijos yra ypatingai vertinamos, būtinos, juo labiau kad visoje Europoje žmogaus ir piliečių teisių problema yra labai opi ir tikrai būtina.
PIRMININKAS. Kolega B.Genzelis, prašom.
B.GENZELIS. Aš visiškai pritariu gerbiamojo V.Andriukaičio pasiūlymui, nekalbant jau apie tai, kad praktiškai tokie komitetai yra visuose, kiek aš žinau, parlamentuose. Ir aš nematau jokio pagrindo atsisakyti šio komiteto.
PIRMININKAS. Taigi du pasisakė už, du - prieš. Galime ir baigti. Tik dabar aš vis dėlto noriu korektiškai paklausti, kai nuomonės išryškėjo, ar balsuojame, gerbiamasis R.Ozolai, ar atidedame rytdienai? Dar sykį Seimo narys R.Ozolas.
R.OZOLAS. Manęs gerbiamojo V.Andriukaičio ir gerbiamojo B.Genzelio argumentai visiškai neįtikina. Jų argumentai savaip yra svarūs, tačiau visiškai ignoruoja mano argumentaciją. Dėl to aš siūlyčiau pratęsti mūsų pokalbius frakcijose arba specialiuose pokalbiuose ir atidėti šio klausimo svarstymą į kitą dieną.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos! Kadangi vis tiek mes viso įstatymo projekto nepriimsime - tai aišku kaip dieną, tai gal geranoriškai padarykime išimtį (aš kreipiuosi ir į kairiąją pusę, ir į centrą) - gal kol kas šį klausimą atidedame, o sprendžiame kitus, dėl kurių galime susitarti. Gerai? Gal padarykime čia pertrauką ir eikime toliau. Juk vis tiek galima pradėti dirbti. Taigi aš siūlau toliau spręsti, o po to galėsime grįžti. Savivaldybių. Dėl Savivaldybių nėra abejonių?
Taigi kas už tai, kad būtų steigiamas Savivaldybių komitetas ir įrašomas atitinkamas pavadinimas į įstatymo projekto antrąjį punktą, prašom balsuoti. Taigi 112 už, 5 susilaikė, Savivaldybių komitetą steigiame.
Dabar Sveikatos, socialinės saugos ir darbo. Čia buvo siūlomas kitas pavadinimas, netgi du pavadinimai. Prašome dabar naujai užsiregistruoti, kurie norite šiuo klausimu pasisakyti, tai yra dėl šio komiteto dalinimo ar nedalinimo. Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom, kolega.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš - už tai, kad būtų vienas komitetas.
PIRMININKAS. Tokiu pavadinimu?
V.P.ANDRIUKAITIS. Šiek tiek ne tokiu - ne Socialinės saugos, bet Socialinių reikalų, kadangi socialinė sauga yra tik vienas aspektas apskritai iš visų socialinių reikalų. Socialinė sauga yra susiaurintas pavadinimas. Taigi palikčiau tokį, koks jis yra, tik vietoj “saugos” siūlyčiau “socialinių reikalų ir darbo”. Taip būtų teisingiau. Nes mokesčių politika, visi klausimai, sveikatos politika plačiąja prasme maždaug 60 procentų remiasi socialine politika.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega K.Kuzminskas, prašom.
K.KUZMINSKAS. Kadangi aš iki šiol dirbau praktinį darbą (buvau Kauno miesto Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoju), tai žinau, kokioje aklavietėje yra sveikatos apsauga, socialinė rūpyba, ypač dabar, kai prisidėjo tiek darbo. Manau, kad vienas komitetas tikrai nespės viso jo atlikti. Lietuvai reikia reorganizuoti visą sveikatos apsaugą, kuri stovi vietoje, ir socialinę rūpybą, kuri yra tokioje pačioje būklėje. Todėl tikrai būtų tikslinga atskirti komitetus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Man teko dirbti Sveikatos ir socialinių reikalų komisijoje buvusioje Aukščiausiojoje Taryboje ir galiu pasakyti, kad klausimų ratas ir darbo krūvis yra per daug platus šiai komisijai. Aš manau, kad sveikatos srityje nepriimti pagrindiniai įstatymai, kurie skatintų reformas. Siūlyčiau išskirti į dvi komisijas, tai yra į Sveikatos ir Socialinės saugos ir darbo. Taip būtų racionaliau ir būtų padalintas tas darbo krūvis, kuris tenka šioms komisijoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baležentis, prašau.
A.BALEŽENTIS. Mūsų kurortai yra prie žlugimo ribos. Aš siūlau du komitetus: pirmąjį pavadinti Sveikatos ir kurortų vystymo, antrąjį Socialinės saugos ir darbo. Aš noriu dar pasakyti, atsakydamas į šią reakciją, kad kalbama apie tai, kad ne mums reikia ilsėtis, bet apie tai, kad ten yra miestai, kuriuose gyvena dešimtys tūkstančių žmonių, ir tuose miestuose yra visa poilsio industrija. Ją reikia taip pat išsaugoti ir vystyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Landsbergis, prašom.
V.LANDSBERGIS. Aš patvirtinu tas nuomones, kad reikalingi du komitetai.
PIRMININKAS. Tai gal tada ir apsiribokime aštuoniais. Bus jau aštuoni pasisakę, o devintasis, aš labai atsiprašau, jau truputį per daug. Seimo narys V. Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Aš norėčiau pritarti senajam variantui ir net nedėti “reikalų”, kadangi reikalai tai bus ir kultūra, ir švietimas, ir mokslas, o sauga sutrumpina visą tą apimtį, sumažina. Toliau dėl paties komiteto, kaip tokio. Jis apima tą tautos dalį, kuriai kažkas bloga yra atsitikę, tai yra ar susirgo, ar invalidais tapo, ar paseno, arba darbo neteko. Taigi kompleksinis šių dalykų sprendimas leistų geriau panaudoti turimas sanatorijas, kurortus, pansionatus, ligonines. Viskas čia yra labai susiję, nes susirgęs žmogus po to gali tapti invalidu, ir jis jau pereitų į kitą kategoriją. Norėčiau tai paremti ir tuo, kad Pabaltijo šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje iš viso yra tik Socialinių klausimų ministerijos, nėra net žodis “sveikatos” įrašytas. Švedijoje ir Suomijoje yra Socialinių reikalų ir sveikatos arba atvirkščiai - Sveikatos ir socialinių reikalų. Lenkijoje - taip pat. Taigi šie klausimai turėtų spręstis kompleksiškai, kartu, nes kitaip jų sprendimas būtų sudėtingas. O dvi pakomisės buvo, ir du pakomitečiai būtų dabar. Jie, aišku, turėtų kai ką spręsti ir atskirai.
PIRMININKAS. Kolega M.Čobotas, Aukščiausiosios Tarybos atitinkamos komisijos pirmininkas, prašom.
M.ČOBOTAS. Teko šiame komitete dirbti daugiau negu porą metų. Ir tikrai įsitikinau, kad darbo apimtis nepaprastai didelė. Ir mūsų komitete, mūsų komisijoje darbas buvo sunkiausias, kadangi gyventojai, rinkėjai daugiausia kreipėsi laiškais ir asmeniškai į šį komitetą. Todėl aš manau, kad tikrai reikėtų jį padalinti, bet ar nereikėtų į tris dalis padalinti. Kolegos, prašom nesijuokti, aš visai rimtai kalbu. Pirmiausia sveikatos apsauga - gana plati sritis, antra labai plati sritis - socialiniai reikalai. Trečia, darbas ir ypač šiuo metu plintanti bedarbystė yra nepaprastai plati, didelė problema. Aš manyčiau, kad šis komitetas turėtų būti padalintas į dvi dalis arba net į tris dalis. Siūlau jums spręsti.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis kolega R.Ozolas. Tada spręsime, ką daryti.
R.OZOLAS. Mano siūlymas yra toks, kad būtinai reikėtų atskirti darbo ir sveikatos komitetus, ir traktuoti darbą ne tik kaip darbingumą, bet ir kaip sugebėjimą dirbti, vadovaujantis intelektualiniu potencialu. Įtraukiant ir persikvalifikavimo visus reikalus, kurie mums tuoj iškils su bedarbyste, ir visa kita. Siūlyčiau labai rimtai pasvarstyti šio komiteto atskyrimo galimybę.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu aš teisingai supratau, matyt, mes dabar iš karto dėl šio komiteto taip pat nesusitarsime. Aš siūlyčiau kol kas... Ne, leiskite man čia šiek tiek spręsti. Kai susitarsime dėl tų, dėl kurių galime susitarti, tada grįšime prie šių. Gerai? Vis dėlto padarykime ką nors aiškiai konstruktyvaus, o po to jau dėl kitų dalykų. Taigi antrasis komitetas su klaustuku.
Švietimo, mokslo ir kultūros. Balsuojam? Gerai, kas už tai, kad būtų įrašytas į komitetų skaičių ir įtrauktas į įstatymo antrąjį punktą Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, prašom balsuoti. Balsuojam. Kas už tai, kad būtų steigiamas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, ir daromas atitinkamas įrašas įstatymo antrajame punkte? Už - 110, niekas prieš, 4 susilaikė. Taigi komitetą steigiame.
Užsienio reikalų. Manau, abejonių nėra? Kas už tai, kad būtų steigiamas Užsienio reikalų komitetas, prašom balsuoti. 112 už, niekas nebalsavo prieš, 2 susilaikė. Taigi bus steigiamas ir Užsienio reikalų komitetas.
Ir paskutinysis iš šios serijos - Valstybės ir teisės komitetas. Nėra prieštaravimų? Kas už tai, kad būtų... Kolega A.Eigirdas.
A.EIGIRDAS. Atsiprašau, dėl pavadinimo. Jeigu būtų priimtas Seimo nario R.Ozolo pasiūlymas, tai reikėtų grįžti prie šio pavadinimo patikslinimo.
PIRMININKAS. Gerai. Čia klausimas teisėtas. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Atsiprašau, nebenoriu nieko.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Kadangi buvo siūlymų dėl Piliečių ir tautybių reikalų komiteto pavadinimo ...
PIRMININKAS. Taip, dėl trijų komitetų dabar problema.
V.PETRAUSKAS. ... tai reikėtų dėl šio komiteto taip pat pasvarstyti. Gal centro jėgų siūlymu kai kas bus perkelta į šį ar panašiai, ar nebus. Reikia pasitarti dėl šio komiteto.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaižmužis. Ne? Gerai. Taigi dabar mes turėtume štai ką spręsti. Mes susitarėme dėl 9 komitetų. Perskaitau jų pavadinimus (jie bus išdėstyti, suskaičiuoti ir įrašyti antrajame įstatymo punkte): Agrarinis, Biudžeto ir finansų, Ekonomikos, Gamtos apsaugos, Nacionalinio saugumo, Savivaldybių, Švietimo, mokslo ir kultūros, Užsienio reikalų. Ginčas yra dėl Sveikatos, socialinės saugos ir darbo komiteto - ar jį daliname į dvitris dalis, o jeigu nedaliname, tai ar paliekame tą patį pavadinimą, ar žodį “sauga” keičiame į “reikalų”. Aš čia matau tokias alternatyvas. Ir dėl dviejų kitų komitetų viskas priklauso, kaip susitarsime dėl Piliečių ir tautybių reikalų - ar padarysime Žmogaus ir piliečių teisių bei tautybių reikalų, ar naikinsime šį komitetą ir atitinkamai išplėsime Valstybės ir teisės komitetą. Taigi dabar aš kolegų norėčiau paklausti, ar apsiribosime tuo, kuo susitarėme, dar šiek tiek padirbėsime kuluaruose ir rytoj popiet balsuosime, ar sprendžiame dabar. Minutėlę! Prašom iš naujo paspausti mygtukus. Dvi nuomonės už, dvi nuomonės prieš. Prašau, kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Čia pasigirdo tokių balsų: sprendžiame dabar. Aš sutinku, kad kai kam labai knieti skubėti. Aš manau, kad mes dabar labai gražiai dirbame. Dėl kai ko sutariame, dėl kai ko sutariame, kad reikia pasitarti iš esmės, ne todėl, kad būtume priešininkai, bet todėl, kad norime padaryti, kaip būtų geriau visiems. Mes dar nesprendėme poros klausimų. Juk 5 straipsnyje yra dar dvi alternatyvos: ar komitetas, ar komisija.
PIRMININKAS. Gal šiek tiek vėliau. Aš šito neužmiršau. Vėliau.
S.PEČELIŪNAS. Tai aš norėčiau vis dėlto pasakyti. Jeigu yra trys, dėl kurių dar reikia pasitarti, o dėl šių dviejų, man atrodo, jau buvo ta diskusija, tai mes galėtume dabar bent jau išsiaiškinti nuomones - ar tai bus komitetas, ar tai bus komisija, ką ji veiks ir taip toliau.
PIRMININKAS. Čia geras pasiūlymas, ačiū. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Vyriausybės, o ir Lietuvos išlikimo problema yra energetika. Man atrodo, kad būtina, jog būtų Energetikos problemų komitetas.
PIRMININKAS. Kolega M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš siūlau spręsti dabar. Tuo labiau kad jau dirbtinai buvom du kartus perkėlę šitą klausimo sprendimą - valanda plius penkios minutės. Aš čia įžiūriu šiek tiek vilkinimo, o komitetai turi pradėti dirbti. Formuojama Vyriausybė.
PIRMININKAS. Kolega V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš siūlau dabar išspręsti tai, ką galime išspręsti. Išsprendėme nemažai, dabar galėtume padiskutuoti ir išspręsti, ar įsteigiame dar du komitetus, ar komisijas. Dėl Ekonominių ir pareiginių nusikaltimų tyrimo, aš primenu, kad tai pono A.Albertyno pasiūlymas, ir gana protingas. Jam darbo pakankamai. Taigi nepamirškime ir diskutuokime.
PIRMININKAS. Kolega L.Linkevičius.
L.A.LINKEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti, ar mes jau nutarėm, kad toliau svarstom, ar čia dar svarstom, ar svarstyti. Kas čia?
PIRMININKAS. Kol kas aiškinamės, ką toliau darysim. Tai kokia tamstos nuomonė?
L.A.LINKEVIČIUS. Aš norėjau konkrečiai dėl tų pavadinimų, jeigu galima.
PIRMININKAS. Taip. Prašom.
L.A.LINKEVIČIUS. Vienas argumentas dėl to, na, pavyzdžiui, imkim tą ginčytiną klausimą sveikatos, socialinės...
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom tiesiai į mikrofoną.
L.A.LINKEVIČIUS. Sveikatos, socialinės saugos ir darbo, kur buvo ginčų. Noriu pasakyti vieną tokį argumentą pamąstymui, kad mes, įsteigę vieną komitetą, paprasčiausiai sutaupytume truputėlį pinigų šito komiteto pirmininkų postų prasme. O pakomisė (ar kaip jūs pavadinot, komisijėlės) galėtų būti vis tiek. Tokį precedentą mes jau turėjom. Nacionalinio saugumo komitete tris žinybas sujungėme vykdomosios valdžios požiūriu. Taigi čia nieko blogo nėra. Ir nenukentės, matyt, dėmesys. Antras dalykas, pritardamas V.Andriukaičiui, kitiems, kurie kalbėjo...
PIRMININKAS. Kolega Jarmolenka, aš norėčiau matyti tamstos veidą.
L.A.LINKEVIČIUS. Ar galima toliau?
PIRMININKAS. Prašom.
L.A.LINKEVIČIUS. Taigi vienas motyvas buvo dėl to, kad nedalytume komitetų. Bent dėl to, kad sutaupytume, kaip sakiau, lėšų. Antras. Dėl Piliečių ir tautybių reikalų. Noriu pritarti kolegai V.Andriukaičiui ir kitiems, kurie kalbėjo. Steigdami būtent tokį komitetą, pabrėžtume savo dėmesį ne tik piliečių teisėms moraline prasme, bet ir prisimintume savo norą ir Lietuvos norą įstoti į Europos Tarybą šiais metais. Kiek mes žinom, Europos Taryboje apskritai piliečių teisės yra dėmesio centre. Ir piliečių teisių teismas yra, ir visa kita. Taip mes parodytume savo dėmesį. Agituočiau už šį pavadinimą ir turinio prasme.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega A. Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Pirmiausia ar pavadinimuose esmė? Ar zuikiu, ar kiškiu vadintume gyvulį, vis tiek jis turės dvi ausis. Ir antras dalykas. Mūsų Seime yra fiksuotas skaičius - 141 narys. Jeigu mes smulkinsimės į komitetus, taigi esmės nepasikeis. Aš manau, kad bendras problemų ratas išlieka. Kaip jos pasiskirstys, yra komisijų vidaus arba tarpusavio susitarimų reikalas. Ir aš manau, kad šiandien reikia balsuoti ir nesivelti į dideles diskusijas. Reikia dirbti.
PIRMININKAS. Gerai. Tai dar 2 pasisako, ir viskas. Kolegos V.Buinevičius ir P.Giniotas.
V.A.BUINEVIČIUS. ... vadovautis patyrimu. Jeigu praeitoje, Aukščiausiojoje Taryboje buvo parengta daug įstatymų, pavyzdžiui, sveikatos klausimais, tai tada galbūt reikia tą komitetą dalyti į dalis. O jeigu buvo mažai tų įstatymų parengta, palyginti, pavyzdžiui, su Agrarine komisija arba Ekonomikos komisija, tada palikti vieną komitetą. Ir tenai gali būti pakomitečiai. Taip siūlau.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis - kolega P.Giniotas. Tada spręsim ką darom. Kolega P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu, tarkim, paliktume vieną Sveikatos, socialinės saugos ir darbo komitetą, tai būtų trys pakomitečiai. Kiekvienas pakomitetis turėtų pirmininką ar pirmininko pavaduotoją, ir jiems reikėtų mokėti atlyginimą, priedą prie atlyginimo. Kita vertus, pakomitečių posėdžiai vyktų atskirai. Susirinkti komisijai arba komitetui kartu irgi yra labai problematiška. Aš manau, kad vis dėlto reikia šiuos komitetus išskirti.
PIRMININKAS. Dabar, gerbiamieji, turim apsispręsti, ar sprendžiam, ar dar padiskutuojam dėl 5 punkto? Steigiam papildomus komitetus ar ne? Būtų galima iškart balsuoti. Gerai. Balsuojam šiandien? (Balsai iš salės) Tai kaip, gerbiamieji kolegos, darom, ar dar šiek tiek palaukiam, dar padiskutuojam su kita puse, ar balsuojam? Man atrodo, kad ana pusė šitos pusės neįtikino, ir aš bijau, kad mes prarasim laiką, o rytoj vis tiek bus tas pats rezultatas. Tai gal jau geriau šiandien sprendžiam? Ar balsuojam? Gerai. Taigi pirmiausia klausiu dėl Piliečių ir tautybių reikalų komiteto. Ar mes jį tikslinam taip, kaip pateikė kolega V.Andriukaitis - Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų. Toks pavadinimas? Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, man atrodo, mes vėl supainiojom kai kuriuos klausimus. Jeigu sutarėm, kad dėl tų trijų pavadinimų dabar nesiginčijam, o pasitariam ne salėje, tai ir darykim tai ne salėje. Aš siūliau apsispręsti dėl dar dviejų pasiūlymų - dėl ekonominių ir pareiginių nusikaltimų tyrimo ir dėl kovos su nusikalstamumu. Šitai mes tikrai galim padaryti. Ir prašyčiau jūsų, kad būtent apie tai kalbėtų Seimo nariai.
PIRMININKAS. Aš šitą pasiūlymą priėmiau, ir mes jį spręsim, kadangi dar turim pusę valandos. Čia problemos nėra. Bet kadangi nėra didelių vilčių, kad mes susitarsim, žinoma, galim dar debatuot, aš nieko prieš. Galima dar komisiją sudaryt, bet abejotina pagal nuostatas, kurias aš jaučiu, kad vargu ar tie pavadinimai pasikeis. Tai mes tikrai prarasim laiką, o laikas brangus. Kolega R.Ozolas.
S.PEČELIŪNAS. Aš dar norėčiau pabaigti, jeigu leidžiat?
PIRMININKAS. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Nesvarbu pasikeis ar nepasikeis, gal ir nepasikeis. Vis tiek šiandien viso nepriimsim, kaip aš suprantu.
PIRMININKAS. Ne, mes jo nepriimsim, be jokios kalbos, galim ramiai balsuoti.
S.PEČELIŪNAS. Aš manau, kad mes balsuot galėsim dėl tų dviejų pavadinimų. Ir norėčiau dėl pirmojo išsakyti savo nuomonę. Jeigu galima.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Pirmasis pasiūlymas man yra visai suprantamas. Tai nėra kažkokios laikinos komisijos klausimas.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Čia jūs kalbat jau apie tą 5 punktą.
S.PEČELIŪNAS. Be abejo. Jeigu mes sutarėm.
PIRMININKAS. Atsiprašau, kolega R.Ozolas laukia kito dalyko, aš sakiau, kad šitas dalykas bus nagrinėjamas, bet šiek tiek vėliau. Kolega R.Ozolas.
R.OZOLAS. Aš visų pirma norėčiau pasakyti, kad nesu niekieno priešas, o jau esu traktuojamas būtent taip. Visi labai piktai žiūri, kad trukdau darbą. Aš darbo netrukdau, noriu pasiūlyti racionalių momentų šio parlamento, Lietuvos parlamento darbui. Ir dėl to, kadangi matau, jog vis dėlto nepavyks neformaliųjų dalykų subalansavimo pakeisti, kadangi vis dėlto yra tvirtai nusistatyta balsuoti už tradicinį požiūrį, ir respektabilumo reikalai yra svarbesni negu problemų sprendimo dalykai, ką labai aiškiai suformulavo tiek gerbiamasis V.Andriukaitis, tiek gerbiamasis L.Linkevičius, tai aš siūlau atsižvelgiant į tuos respektabilumo tenkinimo reikalus, šiek tiek pasukti apskritai neformaliosios naudos linkme. Dėl to siūlyčiau štai kokias formuluotes. Valstybės teisės ir piliečių teisių komitetas iš tiesų labai puikiai sujungia visą problematiką. Ir jeigu jau norite puikiai atrodyti prieš pasaulį - Tautybių reikalų komitetą daryti atskirą. Tada bus gražu.
PIRMININKAS. Kolega A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Man labai keistai atrodo tie kategoriški tvirtinimai, kad komiteto pavadinimas viską išsprendžia. Jis nieko neišsprendžia. Tai yra tik pirmas priartėjimas prie to, ką tas komitetas darys. Patikėkit manim, kelis dešimtmečius dirbu organizacijų konstravimo srityje - čia tiktai yra pradžia. Jeigu mes taip gaištam laiką dėl pavadinimų, kurie nenulemia turinio, tai yra tik prielaidos, jeigu mes nesugebam, ir manau, kad šita visa diskusija yra tiktai laiko tęsimas, aš siūlau nuo tiek, kiek mes susitarėm, pereiti prie kitų klausimų, kurie nustato, kaip formuojami komitetai. Kad mes jau rytoj turėtume bent kelis dirbančius komitetus.
PIRMININKAS. Kolega B.Rupeika. Prašau.
B.V.RUPEIKA. Norėčiau kolegoms priminti ir faktorių, apie kurį gana gausiai buvo kalbama šįryt pareiškimų metu. Būtent finansinį faktorių. Taupykime, šiek tiek ribodami ir būsimų komitetų etatus, ir funkcijas, nes tai daug pinigų. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, matyt, vis tiek neišvengiamai teks balsuot, todėl gal klausimą formuluokime taip. Ar skaldom Piliečių ir tautybių reikalų komitetą? Tai yra piliečiai nuplauktų į Valstybės ir teisės komitetą, o Tautybių reikalų būtų išskirtas. (Balsai iš salės) Kadangi buvo atitinkamų siūlymų. Profesorius P.Vitkevičius. Prašau.
P.VITKEVIČIUS. Man atrodo, kad prie Valstybės ir teisės prijungti piliečius neišeina. Dalykas dar ir tas, kad du komitetai čia sujungti. Anksčiau Valstybės ir Teisinės sistemos buvo atskiri komitetai. O čia ir tarptautinė teisė, ir žmogaus, ir piliečių. Teisių ir tautybių reikalų - geras pavadinimas ir nėra platus klausimas.
PIRMININKAS. Gerai, tada aš dar sykį formuluoju. Kolega A.Rudys. Aš norėčiau siūlyti balsuoti.
A.RUDYS. Prieš balsuojant aš noriu pateikti radikalų pasiūlymą. Pavadinkim - pirmasis komitetas, antrasis komitetas, trečiasis komitetas, dvyliktasis komitetas ir paskui, kiekvieną komitetą aprašydami Statute, mes sudėsime funkcijas. Kaip, gerbiamieji, nesuprantat paprasto dalyko? Esmė ne pavadinimas. Esmė - tai, ką mes užrašysim. Užtektų parašyti teisės, net ir be valstybės, bet jeigu mes ten įrašysim, kad nagrinėja klausimus, susijusius su valstybės sandara ir taip toliau, vadinasi, jis tuo užsiims. Užrašysim, kad rūpinasi piliečių teisėmis, vadinasi, jis rūpinsis . Užrašysim tautybių reikalų... Juk suprantat, kad esmė - ne pavadinimas. Mes šitiek laiko prarandam.
PIRMININKAS. Gerai, kolega Rudy, aš manau, tamstos siūlymas tiktų naujam Seimui. Kad jis panaudotų šitą, kiek aš žinau, Suvienytųjų Nacijų Organizacijos patyrimą. Ten išties kai kurie komitetai numeruojami.
Taigi aš teikiu balsuoti: ar skaldom Piliečių ir tautybių reikalų komitetą? Kas nori skaldyti, tas balsuoja “taip”, ar nereikia balsuoti? (Balsai iš salės) Reikia. Gerai. Kas nori skaldyti, tas balsuoja “taip”, o kas pasisako už tai, kad būtų palikta, kaip yra, tas balsuoja prieš. Čia atvirkštinis balsavimas. Nesusipainiokite. Kas už skaldymą, tas spaudžia mygtuką “taip”. Kas už tai, kad liktų taip, kaip yra, aš, kaip pranešėjas, pasisakau už šitą, kad liktų taip, kaip yra, bet su kolegos V.Andriukaičio siūlymu, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Prašom balsuoti. Taigi 26 - už, 84 - prieš, siūlymas nepriimamas.
Dabar yra siūloma pataisa. Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų. Galim balsuoti? Gerai. Kas už tokį patikslintu pavadinimu komitetą, prašom balsuot. 83 - už, 13 - prieš, 8 susilaikė. Tokį komitetą steigsim ir įrašom į projekto 2 straipsnį.
Tada, matyt, mes ramiai galime balsuoti dėl paskutiniojo komiteto, kadangi čia jau niekas neprisideda, - Valstybės ir teisės. Galim balsuoti? Kas už, prašom balsuoti. 98 - už, 5 - prieš, 7 susilaikė. Valstybės ir teisės komitetas steigiamas ir įrašomas į įstatymo projekto 2 straipsnį.
Ir paskutinysis komitetas. Vėl siūloma taip pat. Ar skaldom šitą komitetą į dvi dalis? Taip, alternatyva - neskaldom. Taigi, kas už tai, kad būtų skaldoma, tas vėl spaudžia mygtuką “už”, kas nenori šitai daryti taip, kaip teikiama projekte, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Atšaukiu balsavimą. Kas pasisako už šito komiteto suskaldymą, tai yra padalijimą ar į dvi, ar į tris dalis jau nesvarbu, svarbu skaldymas, tas spaudžia mygtuką “už”. Kas šitam priešinasi ir pasisako už projekto teikiamą variantą, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Prašom. 41 - už, 75 - prieš, 3 susilaikė. Skaldymo atsisakoma.
Dabar yra alternatyva - ar Sveikatos, socialinės saugos ir darbo, ar Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo. Čia prašome pasirinkti. Aš irgi pasisakyčiau už reikalus. Pirmasis variantas - Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo, tai yra mygtukas “už”, antrasis alternatyvinis variantas, mygtukas “prieš” - Sveikatos, socialinės saugos ir darbo. Prašom balsuoti alternatyviai. Už pirmąjį variantą - 89. Už antrąjį - 7. 10 susilaikė. Taigi Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo.
Dabar, gerbiamieji, mes iš principo sutarėm dėl 11 komitetų. Jie dar oficialiai neįsteigti, kadangi nepriimtas įstatymo projektas. Šitai turėkim galvoje. Bet dabar mes jau galime tartis dėl, kaip sakoma, jėgų išdėstymo, galima vesti tarpfrakcines derybas dėl komitetų pirmininkų postų. Čia turi būti tarpfrakcinių derybų rezultatas, o ne įstatymo reikalas, mano galva. Ir antras dalykas, kurį mes dabar turime nagrinėti, ar steigiame pagal 5 punktą papildomus komitetus, ar apsiribojam komisijom? Gerai. Siūlau po du pasisakyt iš kiekvienos pusės. Dėl 4 punkto vėliau. Čia yra labai ginčytinas punktas, aš šito neteiksiu. Dėl 5 punkto. Po du prašyčiau. Prašom paspausti iš naujo. Po du pasisakyt, kas už komitetą, kas už komisijas. Gerbiamasis Pečeliūnai, jūs 10 kartų buvote pirmas, galite vieną kartą pabūti priešpaskutinis, ar nebus blogai? Aš galvojau, kad senas sąrašas, aš labai atsiprašau, jau tegul bus kolega A.Baležentis. Jis neseniai dirba, tegul jis bus pirmas. Prašau.
A.BALEŽENTIS. Ačiū. Kova su nusikalstamumu - tai nacionalinė problema, ir aš siūlyčiau, kad tai būtų komitetas. Ir dar aš labai norėčiau išgirsti kolegų nuomonę apie energetikos problemas.
PIRMININKAS. Gerai, čia vėliau. Energetikos problemos vėliau. Čia, matyt, bus pakomisė. Kolega R.Ozolas.
R.OZOLAS. Ačiū. Aš tiktai noriu pakartoti tai, ką sakiau. Tai, kas čia siūloma, yra tiktai komisijų darbo objektas. Komitetai jau aprobuoti.
PIRMININKAS. Tvarka. Kolega A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Esmė - ne pavadinimas. Komitetas ar komisija - aš išvis skirtumo nejaučiu, bet svarbiausia, ką jisai dirbs. Ir aš supratau tiktai tą mintį, kad tie žmonės, kurie dirbs šitoje komisijoje, jeigu jis bus pavadintas komitetu, negalės dirbti kituose komitetuose. Aš tiktai šitą supratau. Tada pasisakau už tai, kad būtų palikta komisija, kad žmonės iš kitų komitetų galėtų dirbti šitoje komisijoje.
PIRMININKAS. Kolega Žiemeli, jūs jau girdite? Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš visiškai pritariu pono A.Albertyno pasiūlymui. Vis dėlto čia turi būti komisijos, nes bus kviečiami žmonės iš kitų suformuotų komitetų. Ir antras momentas, tikrai pradėkime taupyti tautos pinigus. Nes jeigu bus įsteigti komitetai, vėl reikės pirmininkų ir jiems pinigų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir dar kolegos A.Ivaškevičius ir A.Kunčinas, ir baigsim.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš pritariu dėl Etikos ir procedūrų komisijos. Jinai reikalinga ir tai bus proginė komisija, jeigu reiks tokius dalykus svarstyti. Taip pat dėl Ekonominių, pareiginių nusikaltimų tyrimų. Jinai galės aprėpti netgi ir kovos su nusikalstamumu veiklą, kaip čia siūloma, kadangi viena iš dalių bus. O kitą kovos su nusikalstamumu dalį, mano manymu, spręs Nacionalinio saugumo komitetas. Siūlau tik dvi komisijas - Etikos ir procedūrų bei Ekonominių ir pareiginių nusikaltimų tyrimo.
Pirmininkas. Kolega S.Pečeliūnas. Dabar jis iš tikro buvo ištrintas be reikalo. Prašom.
S.Pečeliūnas. Aš dabar dėl vedimo tvarkos, pirmiausia dviem klausimais. Pirmas klausimas. Pagal Reglamentą iš anksto užsirašę pasisakyti turi teisę tą padaryti. Kai jūs sakėte, kad 3 - už, 3 - prieš, jūs tai darydami praktiškai atėmėte šitą teisę. Ačiū, kad suteikėte dabar ją prie mikrofono. Dėl procedūrų aš noriu padėkoti mūsų daugumai. Mes jau buvome susitarę, kad išsiaiškinsime dėl tų trijų komitetų. Ji panaudojo savo galią ir atsisakė nuo susitarimo ir padarė sprendimą. Ačiū. Ir dabar dėl esmės. Dėl 5 punkto. Dėl Ekonominių ir pareiginių nusikaltimų tyrimo. Aš suprantu, kad tai būtų komitetas, kuris aiškintųsi korupciją pačiuose aukščiausiuose sluoksniuose. Ir kai sako, kad ten sueis iš visur, ir dirbs ir ten, ir kitur. Aš nemanau, kad jie ką nors padirbs. Aš nemanau. Aš pasisakyčiau už tai, kad būtų komitetas, nes tyrimus reikės daryti labai rimtus ir nuolat. Ir tai nebus lengvas darbas. Jeigu kalbėtume apie kovą su nusikalstamumu, tai man kvepia, na, tikrai tokiu sovietiniu dalyku, kai buvo komitetas “po borbe s prestupnostju”, bet jisai nieko neveikė, nes tai yra labai konkrečios vyriausybinės institucijos darbas. To darbo kontrolė - yra jau vienas komitetas sudarytas. Tai ar darome du, nežinia, kurių vienas, vykdys vykdomąją valdžią ar žiūrės, kaip jinai daro. Man tas nėra suprantama. Aš pasisakyčiau už Ekonominių ir pareiginių nusikaltimų tyrimo komitetą. Ačiū.
Pirmininkas. Kolega V.Žiemelis.
V.Žiemelis. Aš pusiau procedūriniu. Tikriausiai leisite pasisakyti?
Pirmininkas. Prašom.
V.Žiemelis. Mes neapsisprendėme dėl vieno svarbaus klausimo. Už ką Seimo nariai gaus atlyginimą? Už darbą Seime, Seimo posėdžiuose, tai aišku, ir už darbą, kaip aš supratau, Seimo komitetuose. Bet dar neapsisprendėme. Ankstesnioji Aukščiausioji Taryba mokėjo deputatams atlyginimą už darbą posėdžiuose ir nuolatinėse komisijose. Aš norėčiau atkreipti dėmesį ir gerbiamojo A.Albertyno, kad jeigu nuspręsime, kad padarome Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisiją, šiuo atveju ji bus žymiai mažiau svari. Ir bus papildomas darbas Seimo nariui. O jeigu padarome komitetą, tada jo statusas visai kitas. Ir jūs žinote susitikinėdami su rinkėjais, kad darbo šiam komitetui tikrai būtų pakankamai. Kur nuvažiuoji, visur sako, kad viską išgrobstė, viską išvogė. Tada reikia ir išsiaiškinti, kas tai padarė. Ir šiam komitetui darbo užteks visai kadencijai.
Pirmininkas. Kolega A.Sakalas.
A.Sakalas. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad niekam nekelia abejonių, jog Etikos ir procedūrų komisiją galėtume patvirtinti nors šiandieną. O štai dėl kitų dviejų komisijų ar komitetų, tai, man regis, čia turėtų būti principinė diskusija ir išsakytos principinės nuostatos. Jeigu mes dabar ir visi eitume gaudyti nusikaltėlių, visų neišgaudysime. Jeigu turima galvoje Ekonominių ir pareiginių nusikaltimų tyrimo komisija ar komitetas, jeigu numatoma, kad tai bus, na,tardymo komisija, vadinkim, ar komitetas, tai aš norėčiau paklausti. Jeigu tai bus tardymo komitetas pareigūnų nusikaltimams, tarkime, kad ir mūsų galimiems nusižengimams, aš visai pritarčiau. Jeigu bus kokių kitų pareigūnų ar šiaip piliečių nusikaltimams tirti, tada ką turėtų daryti prokuratūra, ką turėtų daryti Vidaus reikalų ministerija. Mes tada dubliuotume jų funkcijas. Jeigu šita komisija arba komitetas numatytas, kad jis kurs įstatymus, aš norėčiau paklausti gerbiamųjų kolegų, ką darys Teisės komisija tokiu atveju? Todėl va štai šis Ekonominių ir pareiginių nusikaltimų komitetas ar komisija aiškiai dubliuojasi su Kovos su nusikalstamumu komisija taip pat. Todėl aš, negilindamas šiandien diskusijos, siūlyčiau pirmininkaujančiam ir nariams pritarti Etikos ir procedūrų komisijai, o štai dėl šitų dviejų komitetų ar komisijų klausimą atidėkime tolimesnėms diskusijoms frakcijose ir, na, galbūt tolimesniam plenariniam posėdžiui. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Prašom, ir tada balsuosime.
Balsas iš salės. Aš norėčiau pasakyti, kad bet kokie nusikaltimai, taip pat ir ekonominiai, kriminaliniai, visi yra mūsų tautos nelaimė. Ir jie auga kasdien ir daugėja kasdien. Ir aš pakviesčiau visus balsuoti už tai, kad labai rimtai pasižiūrėtume. Jeigu mes į tai neatsižvelgsime, mums vargu ar dovanos kas nors.
Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, taigi teikiu klausimą balsavimui štai taip formuluodamas. Ar kas prieštarauja, kad būtų steigiama Etikos ir procedūrų komisija? Dar dėl šitų dalykų? Taigi, atrodo, jau pakankamai pasisakėm ir vėl iš naujo? Prašom. Kolega A.Kubilius.
A.Kubilius. Aš labai atsiprašau, kadangi diskusija vyko dėl šitų nusikaltimų komitetų, tačiau visiškai nebuvo kalbama apie Etikos ir procedūrų komisiją. O mes esame kalbėję apie tai, kad šita komisija turbūt turėtų būti sudaroma, formuojama kitais principais negu visi kiti komitetai. Tai yra visuotinio pasitikėjimo principu. Šitai niekur nėra užfiksuota.
Pirmininkas.Aš galiu tik tiek kolegai atsakyti, kad mums svarbu iš principo ją įsteigti, o mes ja užsiimsime vėliau. Štai jos ir nėra prie 1 ar kokio kito punkto. Tai čia bus dar atskira kalba. Jeigu jūs manote, kad iš principo negalima steigti, kol mes nesusitariame dėl formavimo principų, tai aš galiu netgi sutikti. Bet man atrodo, kad mes galime sutikti, kad reikalinga tokia komisija, ir viskas. O po to jau dėl principų tarsimės. Ar galime taip balsuoti? Prašome į protokolą įrašyti. V.Jarmolenkos ir mano žodžius. Kolegos V.Jarmolenkos žodžius apie tai, ar neapgausi. Aš atsakiau, kad neapgausiu. Tinka? Labai norite? Čia gerbiamoji kolegė mažai šneka,tai jai reikia leisti, o kitiems nebeleisiu.
V.ALEKNAITĖ Taip, aš čia ištremta labai toli. Ponas Juršėnai, aš noriu papildyti savo kolegą ir pasakyti, kad, mūsų santaros nuomone, reikėtų atsisakyti žodžio “procedūrų”. Vien Etikos komisiją mes siūlome. Buvo toks siūlymas.
Pirmininkas. Aš sutikčiau, bet čia iš tikro yra kapitalinis klausimas. Tada mes jį atidedam. Ne, nebalsuokime dabar, neskubėkime.
Balsas iš salės. Ne, tiesiog mes manėme, kad etika yra truputį aukštesnės kategorijos sąvoka negu procedūros.
Pirmininkas. Ačiū. Kolegos, čia yra labai rimtas klausimas, aš siūlau atidėti. Bet dar tegul kolega M.Stakvilevičius pasisako.
M.Stakvilevičius. Aš čia labai nusiminęs, kad mūsų dailiosios moterys, kurios ten sėdi aukštai, labai liūdnos. Noriu pasakyti, kad neliūdėtų ir bus geriau gyventi ateityje. (Juokas, plojimai)
Pirmininkas. Ačiū, Mindaugai. Taigi aš siūlau dėl etikos ir procedūrų iš tikro nebalsuoti, o kadangi čia mus Mindaugas truputį pralinksmino, tai gal ir nepyksit. Spėsime. Bet štai tas principinis klausimas. Ar dėl tų dviejų dalykų, dėl Ekonominių ir pareiginių nusikaltimų tyrimo ar dėl kovos su nusikalstamumu steigiam komisijas ar komitetus, aš manau, galėtume balsuoti. Mano, kaip pranešėjo, siūlymas yra nesteigti komisijų. Gerbiamasis A.Sakalas siūlo ir čia nebalsuoti? Gerai. Tada ir šitą klausimą atidedu ir fiksuoju, kad mes šiandien susitarėme, bet dar nepriėmėm įstatymo, prašom nepainioti. Mes šiandien susitarėm dėl vienuolikos komitetų įsteigimo. Kadangi aišku, kiek bus tų komitetų... Jeigu bus jų šiek tiek daugiau, paskui galvosime ką daryti. Bet abejotina, ar bus daugiau. Iš diskusijų sprendžiant, mes jau dabar galėtume šiek tiek bandyti suformuoti komitetus. Ir aš siūlyčiau skirti iš frakcijų arba jų vadovus, arba kitus įgaliotus asmenis, kad surinktume tų galimų komisijų personalinės sudėties visus sąrašus ir jau galėtume žaisti, ar ten tas pirmininkas, ar kitas pirmininkas, kad būtų aišku, ar galime tilpti į tuos kiekybinius rėmus. Ar galime šiandien šitai padaryti jau, žinoma, po posėdžio, kad mes rytoj 10 val. tradiciniame tarpfrakciniame pasitarime galėtume jau šiek tiek pasikeisti mintimis dėl personalinės sudėties, dėl galimų pirmininkų bei pavaduotojų? Nes dar irgi reikės spręsti klausimą, ar du pavaduotojai, ar trys, kad būtų galima lengviau dalintis tuos postus. Ar galima šitai siūlyti, ar galite jūs tai priimti? Gerbiamieji kolegos, sutinkat? Tada dar sykį fiksuoju. Rytoj 10 val. III aukšte 308 ar 309 kambaryje , kaip paprastai susirenkam pasitarti visais mums rūpinčiais klausimais. Tai, žinoma, darbotvarkė, popietinio posėdžio darbotvarkė, bet taip pat ir dėl komitetų sudėties. Dėl šito įstatymo teksto. Tikiuosi, kad bus jau naujas variantas ir jūs galėsite pasižiūrėti. Tokiu būdu mes galėtume toliau konstruktyviai dirbti ir jau balsuoti dėl likusių dalykų. Ar priimtina tokia darbo tvarka? Gerai. Tada mes turime pasitarti, ką per tas likusias minutes darome. Tai dabar mes turime štai tokius dalykus, kuriuos galima būtų nagrinėti. Yra 8, bet kadangi jis čia per sudėtingas, aš jį pats išbraukiu.
Vyriausybės įstatymo projektas (pateikimas)(92.12.01)
9 - Vyriausybės įstatymo projektas. Ne, 8 į kitą dieną. Šiandien jau jo mes nespėsime. Nenoriu aš čia dabar ginčytis, kad būtų ramiau. Ar gerbiamasis Kazimieras Antanavičius galėtų pateikti Vyriausybės įstatymo projektą? 10 minučių, ne daugiau. Tokia yra tvarka. Pateikimui 10 minučių.
K.Antanavičius. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pateiksiu trumpiau, tačiau norėčiau, kad įsidėmėtume, kad rimtiems klausimams laikas iš karto fiksuojamas ir labai trumpas, o štai pavadinimų klausimams galime pusę dienos užtrukti. Na tiesiog aš nežinau, kaip tai pavadinti. O štai Vyriausybės įstatymas jau yra... Dėl Vyriausybės įstatymo. Jums visiems yra pateiktas projektas. Norėčiau pažymėti, kad 1 - 15 straipsniai, išskyrus 10, išrinkti iš mūsų veikiančios Konstitucijos. Visi straipsniai dėl Vyriausybės. Niekas nepakeista todėl, kad mes ir neturime teisės keisti. Norime, nenorime keisti - yra konstitucinės nuostatos. 10 straipsnyje yra dėl ministerijų, ką jos veikia. Ir nuo 15 straipsnio prasideda tai, į ką mes turėtume atidžiai pasižiūrėti. 16 straipsnis dėl Vyriausybės narių socialinių garantijų. Pradėti žiūrėti reikėtų nuo 17 straipsnio. “Ministerijos sudėtis.” Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tą įstatymą buvau savo iniciatyva pateikęs daugeliui ekonomistų ir galėčiau pasakyti, kad nė iš vieno negavau pasiūlymo, kad padidintume ministerijų skaičių. Priešingai - gavau pasiūlymų, kad ministerijų skaičių sumažintume. Prie to paties čia norėčiau pasakyti, kad mes turime labai rimtai žiūrėti į ministerijų skaičių ir valdymo aparatą. Mes žūtbūt turime sumažinti tą valdymo aparatą. Jūs girdėjote visi, kad Jungtinės Amerikos Valstijos, štai kitų metų biudžetą svarstydamos, irgi paskelbė, kad valdymo kaštus reikia mažinti. Amerikai reikia mažinti. Na, jeigu mes šito nedarysime, tai mes tikrai turėsime didelę, taip sakant, kaltę prieš tautą. Galiu pasakyti, kad yra pateikti priedai kai kam, kiek mes turime valdymo aparato darbuotojų. Yra 4700 dabar Vyriausybės valdymo aparate žmonių. Jeigu bus pageidavimas, pirmajame svarstyme galima visiems padauginti, bet čia nėra klausimas. Atskiras klausimas bus apie aparatų skaičių, tačiau dar kartą norėčiau sakyti, kad jokios logikos nėra turėti tris ministerijas ekonomikai. Yra Ekonomikos ministerija, Užsienio ekonominių ryšių ministerija, Pramonės ir prekybos ministerija. Na, tai yra iš tiesų vienos ministerijos objektas, todėl siūlau, kad liktų tiktai viena Ekonomikos ministerija. Na, o jeigu laikytume, kad Užsienio ekonominių ryšių ministerija turi būti kita, tai tada kas yra užsienis iš karto iškyla... Tai tada ta ministerija tiktai su Rusija, su Baltarusija dirbs. Tai ką tada veiks ta Ekonomikos ministerija? Jai nebelieka tiesiog veikimo objekto. Na, kokius gavau pasiūlymus svarstymui? Štai yra pasiūlymas, kad Energetikos ministeriją irgi sujungtume su Ekonomikos ministerija. Aš tam nepritariu, tačiau tokių pasiūlymų gavau. Energetika iš tiesų yra labai rimtas daiktas ir reikia vis dėlto ministeriją palikti atskirą. Gavau pasiūlymų taip pat, kad Miškų ūkio ministeriją sujungtume su Žemės ūkio ministerija. Jeigu kai kas pamena, pirmame Vyriausybės įstatyme, kuris buvo prieš K.Prunskienės Vyriausybę, buvo irgi tas siūlymas. Na, matyt, irgi atsižvelgiant į tai, kad čia kitokie interesai. Žodžiu, aš irgi siūlau, kad galėtų likti atskiros ministerijos tuo tarpu. Ir taip pat yra gauta pasiūlymų Socialinės apsaugos ir Sveikatos apsaugos ministerijas sujungti. Ir šiandien tą girdėjome. Na, bet socialiniai klausimai bus labai sunkūs, labai problemiški. Taigi Ryšių su Susisiekimo, kaip buvo pačiame pirmame Vyriausybės projekte. Galiu jums pateikti, kad po prezidento rinkimų Estijoje yra tokios ministerijos. Estijoje yra 11 ministerijų. Ekonomikos ministerija, Finansų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Kultūros ir švietimo, Susisiekimo ir ryšių (kartu) ministerija, Sveikatos ir socialinės apsaugos (kartu) ministerija, Teisingumo, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų, Gamtos apsaugos ir energetikos (kartu), Žemės ūkio ir miškų ūkio (kartu). Ir dar norėčiau atkreipti dėmesį į 18 straipsnį dėl valstybinių tarnybų ir inspekcijų sukūrimo. Kai mes rengėme pirmąjį Vyriausybės projektą, palikome laisvas rankas sukurti valstybinių tarnybų ir inspekcijų kiekį. Na, aš asmeniškai maniau, kad ateina čia Lietuvos Vyriausybė ir bus dora. Na, jūs žinote, kiek prisikūrė šitų institucijų. Tai mes dabar jau turime nebekartoti tos klaidos. Yra parašyta “Seimui sutikus gali kurti tas valstybines institucijas”. Trupučiuką per griežta formuluotė. Vakar Socialdemokratų frakcijoje buvo pasiūlyta, kad “Seimui neprieštaraujant”. Na, tada informacijos klausimas. Žodžiu, štai čia tas klausimas, kuris nėra aiškus. Vakar projektas buvo svarstomas Socialdemokratų frakcijoje. Yra čia 20 straipsnyje “Lietuvos Respublikos Vyriausybė kontroliuoja.” Parašyta vietoje Vyriausybė Ministras Pirmininkas. Nes kas tai yra Vyriausybė? Vyriausybę sudaro ministrai. Na, tai turbūt reikėtų priimti. 22 straipsnyje yra dėl funkcijų pakeitimo. Jums pateikta raštu, kokios pataisos jums siūlomos. Ir dėl skelbimo. Kad būtų įtvirtinta. “23 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiai ir kiti skelbimai, skelbiami “Žiniose” ir, esant reikalui, lygiomis teisėmis per ELTA masinėje spaudoje.” Kad nebūtų kokio nors prioriteto vienam ar kitam laikraščiui. Štai buvo “Lietuvos Aidas”, dabar gali būti “Tiesa”. Mes to nenorėtume. Tai štai šitą reikėtų įrašyti. Norėčiau pasakyti, kad valdymo aparato mažinimas nėra vien tiktai išlaidų mažinimas. Mes turime rimtai nuspręsti, ar mes iš tiesų keičiame valdymo koncepciją, paskirstymą, komandavimą, teisių delegavimą žemyn, arba nekeičiam. Jeigu keičiam, tai, aišku, tų ministerijų čia dar ir per daug. Jeigu norime palikti, kad visi skirstytų ir komanduotų, tai tada galima kalbėti apie tai, kad reikia dar kokios nors Pramonės ministerijos, reikia dar kažkokios ministerijos. Na, ir norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Konstituciją nėra Ministro Pirmininko pavaduotojų.Visi ministrai, aš labai esu už tai, visi ministrai yra pavaduotojai savo srityje. Miškų ūkio ministras Ministro Pirmininko pavaduotojas miškų klausimais. Žemės ūkio - žemės ūkio klausimais. Sumažėja viena pakopa. Baigti reikia šitą praktiką, kai Ministras Pirmininkas turi pavaduotojus visoms sritims, o tie pavaduotojai visoms sritims, neturėdami aparato, apima viską, lyg ir į juos kreipiasi, o iš tikrųjų ministras nieko spręsti nebegali, o tas irgi nieko spręsti nebegali. Labai atkakliai siūlyčiau, kad būtų priimta tokia struktūra, kad Vyriausybė - ministrai ir Ministras Pirmininkas, ir daugiau nieko. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, gal malonėtumėte į kai kuriuos klausimus atsakyti? Narys A.Kubilius.
A.Kubilius. Tai aš labai trumpai, kadangi kaip ir dėl Prezidento įstatymo, aišku, trūksta laiko perskaityti, tačiau porą tokių klausimėlių norėčiau užduoti. Dėl 3 straipsnio paskutinio sakinio. “Vyriausybės nariu gali būti skiriamas Lietuvos pilietis ne daugiau kaip dviems kadencijoms paeiliui.” Čia ne prezidentai, man atrodo, ir galėtų dirbti ilgiau. Ir 22 straipsnio 5 klausimas. Kokias drausmines nuobaudas žada skirti Ministras Pirmininkas ministrams?
K.Antanavičius. Manau, kad Ministrui Pirmininkui fantazijos netrūks kokias nuobaudas skirti. Kaip? Aš norėčiau į tą repliką atsakyti, manau, kad Ministras Pirmininkas daugiau jau vykdys Lietuvos Respublikos įstatymus. Ir nuobaudos įstatymų ribose.
Pirmininkas. Kolega K.Skrebys.
K.Skrebys. Gal jūs galėtumėte paaiškinti 23 straipsnio 3 pastraipą. “Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir Vyriausybės aparato valdytojas.” Atsiranda kažkokia visiškai nauja pareigybė, kuri pasirašinėja greta Ministro Pirmininko. Jeigu galit, pakomentuokit.
K.Antanavičius. Tai pagal Konstituciją yra “Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus pasirašo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ir tos srities ministras.” Aš tokią pataisą vakar priėmiau. Čia socdemai vakar pasakė, ir ji priimta.
K.Skrebys. Tai čia neteisybė parašyta projekte?
K.Antanavičius. Kaip?
K.Skrebys. Tai projekte neteisingai užrašyta, taip išeina.
K.Antanavičius. Projekte užrašyta teisingai, bet tai yra projekto pristatymas, ir jūsų visos pastabos bus įrašytos čia.
Pirmininkas. Kolega L.Jaskelevičius.
L.K.Jaskelevičius. Aš norėčiau pasakyti, kad ministerijų sudėtis - tai ūkio valdymo problema. Kiek atsimenu, tai jau trečioji ar ketvirtoji valdymo sistemos reorganizacija. Ir vos prieš keletą mėnesių iš Ekonomikos ministerijos, jeigu pamenat, buvo priimtas pramonės blokas ir sujungtas su materialiniais ištekliais. Dabar vėl prijungsime jį ir dar pridėsime materialinių išteklių skirstymo funkciją, deja, dar liekančią vėl prie ekonomikos. Švelniai tariant, tai kvepia lengvabūdiškumu. Siūlau prieš priimant šį įstatymą vieną kartą ir iš esmės aptarti valdymo koncepciją ir pirmiausia tai atlikti tarp specialistų. Estija šiuo atveju irgi vargu ar gali tarnauti etalonu. Seime aptarti koncepciją būtų per sunku.
K.Antanavičius. Aš sutinku, kad tai reikia apsvarstyti komitetuose, nėra abejonės. Tam ir forsuojame komitetų sudarymą.
Pirmininkas. Kolega V.Zimnickas.
V.V.Zimnickas. Prieš mėnesį sukūrėm naują Pramonės ir prekybos ministeriją. Dabar naujam projekte jau ji išvis eliminuota. Kiek aš supratau, tai Ekonomikos ministerijos funkcijos bus grąžintos atgal. Antras klausimas. Sakykite, ar Miškų ūkio ministerijos apimtys ir Pramonės ministerija, kur sujungta visa Lietuvos pramonė, yra vienam lygyje, kad mes ją visiškai, taip sakant, mėtome, kaip išeina?
K.Antanavičius. Aš dėl Pramonės ministerijos manau, kad, aišku, turėtų atsakyti Vyriausybė, kuri šitą padarė. Manau, jeigu bus įsteigta komisija nusikaltimams tirti, tai tas bus ištirtas kaip nusikaltimas. Ministeriją steigti be Seimo arba Aukščiausiosios Tarybos sutikimo Vyriausybė neturėjo netgi tokios teisės. Tai vienas dalykas. O dabar dėl pramonės ir žemės ūkio lygio. Juk ministerijos buvimas nereiškia lygio. Tai priklausys nuo to, kiek yra valdininkų, kiek yra departamentų ir tiesiog nuo pačio ministro vietos Vyriausybėje. Bet visi ministrai yra Vyriausybės nariai ir yra lygūs Vyriausybės nariai. Nesvarbu, ar didelė ministerija, ar maža. Ir todėl kaip nors iškelti šitoje struktūroje Pramonės ministeriją...Tai aš kelčiau Žemės ūkio ministeriją, jeigu jau reikėtų iškelti. Tai nėra jokios galimybės ir jokio reikalo.
Pirmininkas.Kolega E.Jarašiūnas.
E.Jarašiūnas. Užleidžiu žodį gerbiamajam V.Jarmolenkai.
Pirmininkas.Labai kilnu iš tamstos pusės. Prašom.
V.Jarmolenka. Ačiū jums, pone Č.Juršėnai. Pone prelegente, aš norėčiau paklausti. 10 straipsnyje parašyta: “Lietuvos Respublikos ministerijos, remdamosi ir t.t. vykdo Vyriausybės politiką.” Norėčiau žinoti, kas tai yra. Tuo tarpu 5 straipsnio 6 punkte dėl Lietuvos Vyriausybės rašoma: “Vykdo nacionalinę, mokslinę, technikos politiką”. Daugiau aš politikos niekur neradau. Tai ką reiškia Vyriausybės politika šiuo atveju?
K.Antanavičius. 6 straipsnyje yra konstitucinė nuostata, taip?
V.Jarmolenka. Ne, 5 straipsnio 6 punkte rašoma apie politiką, o 10 parašyta, kad vykdo Vyriausybės politiką. Ką reiškia Vyriausybės politika?
K.Antanavičius. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 5 straipsnyje tai ir yra Lietuvos Vyriausybės politika. Tai ir yra politika. Ką ji vykdo, kokiomis funkcijomis ji turi užsiimti. Va štai kur ji formuoja politiką. Yra nurodyta. Tvarko krašto reikalus, vykdo įstatymus, Seimo nutarimus, rengia valstybės biudžetą. Štai biudžetinę politiką vykdo ministerijos ir taip toliau. Tai ne kokia nors pasaulio politika. Tai yra tokia politika, kurią nustato 5 punkto Vyriausybės funkcijos.
Dabar 10 straipsnyje yra vėl parašyta ten Vyriausybės, čia ministerijos, ministerijos vykdo tą politiką, tas nuostatas, kurios yra Vyriausybės nustatytos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turim pasitarti. Mes jau dirbam po darbo laiko, o mes dar turim minimum du labai rimtus klausimus spręsti. Tai ar dar tęsim toliau klausinėjimus, ar susitariam priimti šitą pateikimą, ar darom pertrauką.
K.ANTANAVIČIUS. Vieną minutę. Aš prašau priimti ir nustatyti skubesnę svarstymo eigą. Reikia! Ne ypatingai skubią, o skubesnę! Tai yra sujungti pirmąjį ir antrąjį svarstymą kartu. Štai girdėjom mes, ponas L.Jaskelevičius labai protingai pasakė, kad reikia aptarti, reikia svarstyti ir priimti.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis Antanavičiau, tokiu atveju aš siūlau dar po du deputatus pasisakyti. Pirma - deputatas Giniotas ir iš kitos pusės. Prašom.
P.GINIOTAS. Aš norėjau pranešėjo paklausti, deja.
PIRMININKAS. Tai jau neįmanoma, mes jau viršum plano dirbam. Ir visas limitas, kaip numato Reglamentas, pateikti klausimams įstatymo pateikimo metu jau išnaudotas.
P.GINIOTAS. Bet mano toks svarbus! Aš galvojau, kad Socialinės apsaugos ministerijos pavadinimas netikslus. Galbūt jį reikėtų šiek tiek pakeisti?
PIRMININKAS. Tikrai neesminis klausimas, gerbiamasis Giniotai. Kolega Baskas.
A.BASKAS. Aš labai prašau nespręsti šitų klausimų skubos tvarka. Mes rugpjūčio mėnesį su gerbiamuoju Abišala buvom suorganizavę konkursą šitais klausimais, pabandėm visas Lietuvos jėgas, ir mes pamatėm, kad Lietuvos jėgomis racionaliai šito klausimo mes negalim išspręsti. Čia klausimas yra ne kiek ministerijų bus, ne kiek ministerijų darbuotojų bus, bet kad būtų efektyvi Vyriausybė, visos struktūros. Ir čia yra labai daug klausimų. Labai prašau nespręsti šito klausimo skubos tvarka! Jo neįmanoma gerai išspręsti skubos tvarka.
PIRMININKAS. Gerai. Dar du kolegos. Kolega Baležentis, prašom ir kolega Rupeika. Ir tada spręsim, ką darom.
A.BALEŽENTIS. Norėčiau pritarti prieš tai kalbėjusiam gerbiamajam kolegai, kad kriterijus, būtent mūsų sprendimų kriterijus turi būti veiklos efektyvumas. Ir šiandien labai daug kartų buvo pasakyta, kad, jeigu mes sumažinsim vieną komitetą arba vieną ministeriją, tai mes daug sutaupysim. Mes galim Lietuvoje laimėti milijoną, o prarasti milijardą per netvarką. Dėl to aš pasisakyčiau tik, kad reikia spręsti labai atsargiai ir konkrečiai. Išnyks ta Užsienio ekonominių ryšių ministerija. Aš neišgirdau įtikinamų argumentų, kodėl šitą jauną ministeriją šiandien reikia likviduoti. Ar ten nėra darbo apimties, ar kokie kiti motyvai? Aš siūlyčiau, kad reiktų išklausyti dabartinį šitos ministerijos vadovą gerbiamąjį Aleškaitį ir į jo nuomonę atsižvelgti, įvertinti, ar ji reikalinga, šita ministerija. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Rodau pavyzdį ir atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Tada gauna kolega Janonis. Aš sakiau, kad dar du. Taigi kolega Janonis, kuris kalba Rupeikos dėka. Prašom įsidėmėti, ne visada pasiseka.
J.JANONIS. Ačiū. Svarstant šį tikrai nepaprastai svarbų Lietuvai įstatymą aš tik norėčiau atkreipti jūsų dėmesį. Tarp išvardintų ministerijų nėra vienos, pasakyčiau, gana reikšmingos struktūros ar ministerijos, apie kurią vis dėlto vertėtų pagalvoti. Mes turime Klaipėdą, mes turime laivyną. Šiandien tam laivynui Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija, dar kažkas vadovauja. Matyt, mažindami ministerijų skaičių vis dėlto mes niekaip negalime pamiršti, kad mes esam ir jūrinė valstybė. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi, kolega Antanavičiau, aš prašysiu tarti apibendrinantį žodį, ir tada siūlysim balsuoti.
K.ANTANAVIČIUS. Taip, gerbiamasis kolega Antanas Baskas minėjo apie tyrimą. Štai tas tyrimo rezultatas mano rankose. Taigi klausimas toks, kad visa tai turim priimti dėmesin, tačiau ar mes formuosim Vyriausybę, ar mes dar ilgai diskutuosim? Štai kur yra klausimas! Juk negali Ministras Pirmininkas, rytoj mes jį, manau, paskirsim, formuoti Vyriausybės, kol nežino, kiek bus ministerijų. Tai tada ir tarkimės, kad svarstom mes grupėse, komisijose, komitetuose, jeigu jie bus, ypatingos skubos tvarka. Aš savo ruožtu norėčiau pasakyti, kad projektas, kuris štai jums pristatomas, LDDP frakcijai įteiktas prieš geras 10 dienų arba dar daugiau. Na, tai buvo laiko svarstyti! Kitiems įteiktas prieš kokias 34 dienas. Juk turim suprasti, kad mums reikia dirbti, reikia duoti Lietuvai darbo. Dabar dėl to, ar mažinti, ar nemažinti ministerijų skaičių, aš kartoju tai, ką aš jau turbūt tris metus kartoju: pirmiausia ne sutaupyme reikalas. Na, aš neturiu laiko šiandien pristatyme taip kalbėti. Imkim pasus. Neišleidžia į Latviją, į Estiją žmogaus išvažiuoti. Kodėl? Todėl, kad trys ministerijos tą reikalą tvarko. Užsienio reikalų ministerija paskelbė - neleisim, Vidaus reikalų ministerija neturi galimybių išduoti pasus, o Vyriausybė sprendimą priėmė. Paimkim štai tokį paprastą, elementariausią dalyką. Jūs gal žinot, kad pensininkams, kuriems iš buvusios TSRS atsiunčia pensijas, paštininkai, visas atgal “varo”. Jau pusantro mėnesio. Perlaidas, perlaidas! Kodėl? Todėl, kad paštas sako: mes nieko negalim, Lietuvos bankas sako, kad mes negalime pakeisti rublių į talonus, o Finansų ministerija sako savo. Na, tai kiekgi šitas gali tęstis? Ir kuo daugiau tų ministerijų, tuo daugiau nesprendimų, kuo daugiau valdininkų, tuo daugiau nesprendimų. Tai pirmas efektas sumažinus yra tas, kad efektyviau ir greičiau sprendžiama. Jeigu kai kurie kolegos sako, kad išlošim, tai išlošim būtent pirmoj eilėj, todėl, kad jų nebus. Pirmiausia, kad jų nebus! Yra sena, labai sena taisyklė: ateik į bet kurią valdymo struktūrą ir paklausk, ar persikrovę darbu? Jeigu per daug darbo, per pusę sumažink. Vėl ateik po mėnesio, paklausk, ar perdaug dar darbo? Jeigu pasakys ne, jau tada tvarkoj. O darbo biurokratas visada suras. Juk einam į bedarbystę, jūs gi puikiai žinot. Tie valdininkai nėra neturtingi. Kiekvienas iš jų sugebės sukurti po kokias 5 darbo vietas. Ir štai atleisim 10 tūkstančių, 50 tūkstančių darbo vietų ir turim štai Lietuvai. Ir paskutiniam etape, taip sakant, sutaupysim biudžeto lėšų. Todėl aš dar sykį prašau svarstyti skubesne tvarka. Tai nereiškia, kad mes rytoj viską turim apsvarstyti. Tai reiškia, kad skubesne tvarka, t.y. nereikės pirmojo svarstymo. Abu sujungiam į vieną, o trečiame svarstyme balsuojam pastraipsniui. Taigi atkakliai prašau balsuoti už tai, kad būtų svarstoma skubesne tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet vieną minutėlę, gerbiamasis pranešėjau, ar ypatingos skubos ar skubos? Aišku! Tada viskas aišku. Skubesne tvarka tikrai frakcijos vardu galima siūlyti, viskas tvarkoj. Tiktai ar yra tai reikalinga ir tikslinga, tai yra kitas dalykas. Taigi mes dabar turim apsispręsti, ar įtraukiam šitą klausimą į darbų programą ir pradedam mūsų jau įstatyminę procedūrą? Ir papildomas klausimas, ar taikom skubesnio priėmimo procedūrą? Tai prašau, labai gerai. Taigi, kas už tai, gal balsuojam dviem dalimis. Kas už tai, kad šitas klausimas būtų įtrauktas į darbų programą ir pradėta jo svarstymo procedūra. O antras balsavimas bus, čia jau gal bus sunkesnis, kadangi ginčijamasi, ar taikoma skubesnė tvarka. Taigi, kas už pirmąjį siūlymą pradėti svarstymo procedūrą ir įjungti į sesijos darbų programą?
BALSAS IŠ SALĖS. Leiskite pasakyti!
PIRMININKAS. Prašau. Dėl balsavimo motyvų gali, bet galim balsuot iš karto. Teisingai. Čia yra šitas būtinas balsavimas, kolega Jaskelevičiau, gal nesiginčykim. Tai paskui kai bus antras dėl skubesnės tvarkos, o dabar vis tiek reikia įtraukti.
L.JASKELEVIČIUS. Ne, tai būtent prieš pirmąjį balsavimą. Kadangi LDDP frakcijoje tai nebuvo aptarta ir norint išsakyti frakcijos nuomonę, reikia aptarti būtent tai frakcijoje, o čia neįvyko aptarimo.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Vis tiek balsuojam. Ar įtraukti į sesijos darbų programą. Aš siūlau įtraukti į sesijos darbų programą ir pradėti svarstymo procedūrą. Kas už tai, prašom balsuot. Dėl skubesnės tvarkos vėliau balsuosim. Už 111, 1 susilaikė. Taigi pirmoji problema išspręsta. Įrašom į darbų programą ir pradedam normalią procedūrą. O štai dabar antras klausimas, ar tikslinga taikyti skubesnę procedūrą? Čia jau balsuosim iš naujo, o jeigu kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų, prašom. Kolega Bernatonis.
J.BERNATONIS. Dėl skubesnės svarstymo tvarkos LDDP frakcija norėtų pasitarti. Todėl prašom pertraukos.
PIRMININKAS. Pertraukos aš negaliu numatyti, kadangi šitai reikėjo sakyti prieš balsavimą, o balsavimas prasidėjo. Tai aš siūlau balsuot. Kolega Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Balsavimas neprasidėjo, iš tikrųjų. O kas siūlė greitesnę tvarką?
PIRMININKAS. Taigi pranešėjas...
V.JARMOLENKA. Pranešėjas siūlė greičiau svarstyti komitetuose.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarmolenka, čia jau be reikalo! Aš pakartosiu, ką sakė pranešėjas. Jis frakcijos vardu paprašė skubesnės tvarkos. Jisai turi teisę.
V.JARMOLENKA. Atsiprašau, tada atsiprašau labai.
PIRMININKAS. Prašom, kolega Bernatonis.
J.BERNATONIS. Tai mes frakcijos vardu norėtume paprašyti leisti mums šiuo klausimu pasitarti, kadangi šis pasiūlymas buvo netikėtas - dėl skubesnės tvarkos taikymo.
PIRMININKAS. Aš siūlau tada kitą dalyką padaryti. Galima pasitarti iškart čia vietoj, o mes dabar galim aptarti darbotvarkę, ir tada bus susitarta. Minutėlę, mes vis tiek turim darbotvarkę aptarti, nes jūs išsilakstysit, o mes nesusitarsim dėl darbotvarkės. Minutėlę, tegul vietoje pasitars, o aš siūlau rytdienos darbotvarkę. Kantrybės! Premjero kandidatūros aptarimas, sąrašas klausiančiųjų kompiuteryje yra, 15 val. pradedam nuo premjero kandidatūros. Antras klausimas - Prezidento rinkimų įstatymas. 10 valandą į tą frakcijų atstovų pasitarimą arba platesnį pasitarimą, jeigu pageidausit, ateis įstatymo projekto autoriai. Ir trečias klausimas - įstatymas dėl komitetų. Mes kol kas sutarėm tiktai dėl dviejų punktų. Įstatymas nepriimtas. Ir jeigu turėsime laiko ir sveikatos, - tie papildomi klausimai, kurių pateikimas buvo šiandien numatytas, visi urmu, visi 7. Ar priimtina tokia darbotvarkė? Galėsim galutinai susitarti rytoj 10 val. Nepriimtina. Tai galim dabar iškart balsuoti dėl jos. Prašau. Taigi.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau, kolega Gricius.
A.GRICIUS. Mes šiandieną iš ryto kalbėjome. Nežinau, ar pirmininkaujantis sąmoningai ar ne nukėlė šitą svarstymą į dienos pabaigą. Dėl to, kad pas mus užsitęsė diskusijos, šios dienos darbotvarkėje liko neapsvarstyti dar 5 klausimai. Aš manau, kad reikia padaryti pertrauką ir tuos klausimus baigti svarstyti, nes priešingu atveju rytoj vėl mes leisimės į ilgas diskusijas įvairiais klausimais, tikrai labai lėtai judėsime pirmyn. Juo labiau kad iš ryto buvo susitarta, kad mes svarstysime klausimą, - ar tęsiam šiandien toliau darbą, ar einam namo, išsiskirstom.
PIRMININKAS. Kolega J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. LDDP frakcijos vardu siūlau šį įstatymą svarstyti skubesne tvarka.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi grįšim dar prie darbotvarkės ir tolesnių darbų. Galim nagrinėti arba tiksliau užbaigti tą klausimą, kurio mes neužbaigėm. Kas už tai, kad pagal Reglamento 188 straipsnį Vyriausybės įstatymo projektas būtų nagrinėjamas skubesne tvarka? Kas už, prašom balsuoti. 81 - už, 17 - prieš, 8 - susilaikė. Taigi ir Vyriausybės įstatymo projektas bus nagrinėjamas skubesne tvarka. Vadinasi, reikėtų jį įtraukti į rytdienos popietinę, ar, gerbiamasis Kazimierai, galima būtų ir ketvirtadienį? Gerai. Ketvirtadienį. Taigi grįžtu prie rytdienos darbotvarkės. Dar sykį kartoju: premjero kandidatūra, prieš tai susitikimas su trimis frakcijomis, tiesa, su viena, atrodo, ar su dviem jau šiandien įvyko susitikimas. Prezidento rinkimų įstatymas. Įdomumo dėlei galiu pasakyti, kad iš tų 73 straipsnių daugiau negu 40 straipsnių yra žodis žodin nurašyta iš Konstitucijos arba iš Seimo rinkimų įstatymo. Taigi Prezidento rinkimų įstatymas. Jeigu kolegos pageidaus, įstatymo autoriai Prezidento rinkimų įstatymo autoriai gali ateiti 10 val. į pasitarimą. Tą pasitarimą galime padaryti ir platesnį, t.y. tada pereitume į Prezidiumo posėdžių salę, jeigu kolegos pageidauja. Trečias klausimas - įstatymas dėl Seimo komitetų. Mes jį pradėjom nagrinėti, dabar jau turėtume užbaigti ir per 10 val. pasitarimą galėtume kai ką pasiderinti, juo labiau kad iki to aš pasistengsiu paruošti naują šito įstatymo projekto variantą. Ir rytoj taip pat liktų visi tie papildomi klausimai, kurie šiandien turėjo būti nagrinėjami, kuriems neužtenka nei laiko, nei sveikatos. Nes šiandien mes turim dar vieną klausimą.
A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, ar galima būtų?
PIRMININKAS. Prašau!
A.SAKALAS. Aš vis dėlto norėčiau pasiūlyti frakcijos vardu, kad mes šiandieną priimtume tą protokolinį nutarimą, kurio tekstas jums įteiktas - tai dėl kompensacijų. Manau, kad tai neužimtų daug laiko. Ir antra, - leisti pristatyti pataisą dėl Privatizacijos įstatymo pakeitimo.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji, jeigu mes dar užtęsiam, tai užtęsiam, o jeigu neužtęsiam, tai mes šitą viską spėsim padaryti rytoj. Mieli kolegos, yra kapitalinis klausimas po posėdžio užbaigimo, po oficialaus užbaigimo. Siūlomas deputatų pasitarimas dėl Seimo narių darbo ir gyvenimo sąlygų. Tai čia mes iki nakties ir taip sėdėsim. Aš siūlau kitų klausimų šiandien nenagrinėti. Baigti šitą posėdį, patvirtinus preliminarinę rytdienos darbotvarkę, kad mes balsuot galėtume, ir tada jau čia debatuoti dėl mūsų darbo ir gyvenimo sąlygų. Aš siūlau kol kas susilaikyti, vis dėlto reikia panagrinėti. Aš pats nespėjau jo pažiūrėti. Vis dėlto spręskim rimtai! Taigi aš siūlau patvirtinti rytdienos darbotvarkę. O po to pradėti neoficialų mūsų pasitarimą dėl darbo tvarkos. Kolega Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš norėčiau pritarti gerbiamojo A.Sakalo nuomonei, kad vis dėlto tą opų klausimą šiandien mes galėtume išspręsti, ir tada pereiti prie to paskutinio jūsų siūlomo. Siūlau šį dalyką balsuot.
PIRMININKAS. Kolega Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Dėl rytdienos darbo tvarkos. Aš manau, kad tikriausiai turėtume nepamiršti, kad nebaigėm visų klausimų ir viliuosi, kad tie klausimai, kurie yra gale, atsidurs rytdienos darbotvarkės priekyje, ir mes galėsime dirbti toliau.
PIRMININKAS. Susitarsim, kur jie atsidurs. Galim ir balsuot ir galim rytoj 10 val. galutinai nutarti. Man svarbu, kad darbotvarkėj būtų tam tikri klausimai, tai mes šitai turim sutart, o rytoj 10 val. dar galėsime debatuoti frakcijų pasitarime.
E.JARAŠIŪNAS. Aš prašyčiau, kad tokiu atveju būtų pakartoti visi klausimai.
PIRMININKAS. Gerai, tik minutėlę. Aš čia noriu patikslinti, ar turimas galvoj štai šitas protokolinis nutarimas. Aš manau, kad protokolinio nutarimo negalime priiminėti. Seimas nutaria: atidėti įstatymo numatytų sumų išmokėjimą iki tokios dienos. Šitą tiktai priimti. A, jeigu šitą, tai, aš manau, kad mes galim balsuoti. Aš galvojau, kad platesnį. Tai būtų nekorektiška, nes nė kiek nenagrinėjome. Taip, taip, tada viskas tvarkoj. Taigi iš eilės. Vadinasi, sutariam dėl šito vadinamojo protokolinio nutarimo, taip pat dėl preliminarinės darbotvarkės, kurią patikslinsim ne čia, didžiojoje salėje, o tarpfrakcijiniame pasitarime. Aš manau, konstruktyviai, o paskui surengsim pasitarimą dėl darbo sąlygų. Ar tinka tokia tvarka likusiam laikui? Gerai, taigi skaitau Seimo nutarimo projektą. “Lietuvos Respublikos Seimas nutaria: atidėti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų ir Vyriausybės narių socialinių garantijų” Nr.I3073 numatytų sumų išmokėjimą iki gruodžio 15 dienos.” Sutinkam, galim balsuot? Čia rankų pakėlimu. Kas už tai, kad būtų priimtas mano paminėtas nutarimo projektas, prašom balsuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 108.
PIRMININKAS. Kas, kolegos, prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.
PIRMININKAS. Taigi 108 balsavus už, 7 susilaikius, Seimo nutarimas dėl atitinkamo įstatymo numatytų sumų išmokėjimo atidėjimo priimtas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke!
PIRMININKAS. Prašau.
A.SAKALAS. Aš taip ir nesupratau, gal galėtumėt patikslinti, ar leisite pristatyti šitą taip vadinamąją pataisą dėl aukcionų?
Preliminari 1992 m. gruodžio 2 d. posėdžio darbotvarkė (svarstymas)
PIRMININKAS. Aš prašyčiau šito nedaryti, nes tada reikia visus 7 pristatyti. Kodėl reikia šitą vieną išskirti? Aš siūlau šitai daryti rytoj ir dirbkim dėl tų dalykų, kurie yra kapitaliniai ir kuriuos reikia užbaigti, nes bus pasitarimas. O dabar, atsiprašau, kelinta valanda? O rytoj dirbt reikės, ketvirtadienį reikia dirbti. Prašom skaičiuoti variantus ir žmonių galimybes.
Taigi dėl rytdienos darbotvarkės. Kartoju preliminarinį projektą. Jį mes galutinai dar aptarsim tarpfrakcijiniam pasitarime. Ir posėdžio pradžioj atskirai balsuosim. Taigi dėl premjero kandidatūros, dėl Prezidento rinkimų įstatymo. Įstatymo autoriai teisininkai galės ateiti 10 valandą į mūsų pasitarimą, į šitą pasitarimą kviečiami visi, kurie nori. Šitai galime daryti didžiojoje salėje, t.y. Prezidiumo posėdžių salėje. Trečias klausimas - įstatymas dėl Seimo komitetų. Mes sutarėm dėl pirmojo punkto ir dėl antrojo punkto, o toliau reikia nagrinėti. Ir visi papildomi klausimai, visi, kurie šiandien buvo įtraukti į darbotvarkę. Taip, įskaitant ir tamstą. Bet šiandien pasitarimą darom dabar. Pasitarimą darom, o klausimas ten atskiras. Taigi, kas už tokią preliminarinę darbotvarkę, kadangi mes formaliai turim pasitvirtinti, kad paskui galėtumėm balsuoti, o jeigu norėsim pakeisti, tai mes galėsim pakeisti. Kas už tokią darbotvarkę, prašom balsuoti mygtukais, prašom lietuviškai kalbėt! Už 90, trys prieš, 7 susilaikė. Taigi klausimas aiškus, oficialioji posėdžio dalis baigta. Dabar pradedam pasitarimą.