Ketvirtasis
posėdis
1992
m. gruodžio 1 d.
Seimo nario A. Rudžio priesaika
Seimo narių pareiškimai
J.Karosas. LDDP frakcijos pareiškimas
J.Katkus. Kauno miesto Lietuvos Respublikos Seimo narių kreipimas
P.Katilius. Krikščionių demokratų frakcijos pareiškimas
L.Milčius. Lietuvos tautininkų sąjungos pareiškimas
Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č. JURŠĖNAS
Pirmininkas. Mieli kolegos, labas rytas. Pradedame antradienio, gruodžio 1 dienos Lietuvos Respublikos Seimo rytinį posėdį. Sveikinu jus, gana gausiai susirinkusius. Tikiuosi, surinkusius ir įspūdžių, įdomių minčių iš pirmųjų susitikimų su rinkėjais, o gal ir spėjusių šiek tiek pailsėti per šeštadienį ir sekmadienį. Žodžiu, sveikinu ir viliuosi, kad mūsų šios dienos ir šios savaitės (nesunku prognozuoti, kad ji mums bus gana sunki) darbas bus konstruktyvus, našus, ir mes spėsime nemažai padaryti. Taigi posėdį pradedu.
Vienas mūsų Seimo narys, gerbiamasis Audrius Rudys yra dar neprisiekęs. Taigi prašyčiau gerbiamuosius kolegas pasiruošti priesaikos priėmimo ceremonijai. Kviečiu Aukščiausiojo Teismo pirmininką gerbiamąjį Mindaugą Lošį.
M.Lošys. Ponai Lietuvos Respublikos Seimo nariai! Praėjusį kartą, kai buvo prisaikdinama dauguma Seimo narių, į priesaikos ceremonialą dėl pateisinamos priežasties negalėjo atvykti ponas Audrius Rudys. Todėl leiskite man šiandien jį pakviesti prisiekti.
A.Rudys. Aš, Audrius Rudys, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos Nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
M.Lošys. Tokiu būdu ponas Audrius Rudys, davęs priesaiką, įgijo visus Lietuvos Respublikos Seimo nario įgaliojimus ir teises. Sveikinu gerbiamąjį A.Rudį. (Plojimai)
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, skelbiu penkių minučių pertrauką. Prašom toli neišsivaikščioti.
Pertrauka
Seimo narių pareiškimai (92.12.01)
Pirmininkas. Tęsiame posėdį. Žodis pareiškimui padaryti suteikiamas Seimo nariui, ką tik įgijusiam visas tautos atstovo teises, Audriui Rudžiui. Dar sykį sveikinu ir kviečiu į tribūną. Prašom.
A.Rudys. Ponios deputatės, ponai deputatai! Noriu pateikti jums Lietuvos Respublikos Seimo Socialdemokratų frakcijos pareiškimą.
“Savo paskutiniajame posėdyje Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų ir Vyriausybės narių socialinių garantijų”, kuriame numatė skirti nebeišrinktiems deputatams 12 vidutinio mėnesinio atlyginimo dydžio išeitines pašalpas, tai yra beveik po 265 tūkstančius talonų kiekvienam. Manome, kad dabar, esant tokiai sunkiai Lietuvos žmonių padėčiai, kai daugelis šeimų nebeturi pakankamai pajamų net už šiltą būstą susimokėti, tokios išeitinės pašalpos yra ne kas kita, kaip valstybiniu mastu vykdomas paprastų žmonių, visų mokesčių mokėtojų apiplėšimas bei sąmoningas ar nesąmoningas valdžios diskreditavimas. Labai ydinga yra ir antroji įstatymo nuostata, pagal kurią numatoma deputatų pensija, daugiau kaip dvigubai viršijanti vidutinį dirbančiojo mėnesio darbo užmokestį. Dabartiniais duomenimis, ji viršytų 16,5 tūkstančio rublių per mėnesį. Šio įstatymo taikymas pareikalautų vien išeitinėms pašalpoms ir nepanaudotoms atostogoms kompensuoti 40 su ketvirčiu milijono talonų iš Lietuvos valstybės biudžeto. Lietuvos Respublikos Seimo LSDP frakcija siūlo Seimui nustatyta tvarka sustabdyti šio įstatymo vykdymą. O kol kas siūlome priimti protokolinį nutarimą, kuris Seimo buhalterijai pavestų susilaikyti nuo minėtų išmokų vykdymo.”
Pateikiu mūsų Seimo Pirmininkui pareiškimą, taip pat protokolinio nutarimo projektą. Nuo savęs noriu pridurti, kad problema iš tiesų yra, tačiau taip, kaip ji buvo išspręsta, mūsų nuomone, taip jos spręsti negalima. Todėl mes ir rekomenduojame sustabdyti šio įstatymo vykdymą, taip pat ir pinigų išmokėjimą. Kad per susidariusį trijų savaičių laikotarpį būtų galima problemą išnagrinėti nuodugniai, atsižvelgiant į socialinį teisingumą, į realias žmonių reikmes ir galimybes ir išspręsti šį klausimą ramiai. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį... Dovanokit, norint padaryti pareiškimą, reikia užsirašyti į eilę. Jūs būsite šeštasis. Ačiū. Dabar pareiškimą padarys LDDP frakcijos lyderis Seimo narys Justinas Karosas.
J.Karosas. Laba diena. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šeštadienį ne tik iš Lietuvos, bet ir iš artimų bei tolesnių užsienio masinės informacijos šaltinių sužinojome, kad mūsų Seimo narys Vytautas Landsbergis išrinktas opozicijos lyderiu. Iš esmės tai yra vieša paraiška opozicijai juridiškai įteisinti Lietuvos Seime. Galima tik džiaugtis šiuo žingsniu, vertinant jį kaip reikšmingą kuriant demokratinės valstybės struktūrą. Šio žingsnio reikšmingumas ypač išryškėja, turint omenyje tą politinę situaciją, kuri visai neseniai buvo Lietuvoje ir jos parlamente, ir kuriai esant opozicija dabartinių jos įkūrėjų buvo laikoma nepageidautinu ar net valstybei bei Lietuvos nepriklausomybei žalingu dalyku. Neabejotina, kad opozicijai teks pozityvus vaidmuo Seime, jeigu ji iš tikrųjų bus konstruktyvi, iš esmės oponuojanti Seime priimamus įstatymus bei sprendimus. Sveikindamas opozicijos lyderį Vytautą Landsbergį, tikiuosi naudingo Lietuvos politiniam gyvenimui bendradarbiavimo. Siūlau rengiamame Lietuvos Respublikos Seimo statute juridiškai įteisinti opozicijos statusą. Ačiū. (Plojimai)
Pirmininkas. Ačiū. Dabar Lenkų frakcijos vardu kalbės Seimo narys Ryšardas Maciejkianecas. Atsiprašau, Seimo narių lenkų grupės vardu. Atsiprašau.
R.Maciejkianecas. Laba diena. “Pareiškimas.
Mes, Lietuvos lenkų sąjungos atstovai Lietuvos Respublikos Seime, skelbiame savo frakcijos sukūrimą. Savo veikloje sieksime Lietuvos politinių jėgų santarvės, demokratinės valstybės sistemos sustiprinimo, realių tautinių mažumų teisių garantijų užtikrinimo. Įsipareigojame laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, stiprinti Lietuvos nepriklausomybę bei ginti jos teritorinį vientisumą. Prašome užregistruoti mūsų frakciją.” 4 Seimo narių parašai.
Pirmininkas. Ačiū. Nustatyta tvarka spręsime ir šį klausimą. Dabar prašyčiau į tribūną deputatą Antaną Račą.
A.Račas. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Leiskite perskaityti Bundestago parlamentinės grupės ryšių su Baltijos šalimis laišką.
“Gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Praėjo pirmieji demokratiški rinkimai Lietuvos Respublikai atgavus nepriklausomybę ir davę vienareikšmius rezultatus. Demokratija yra sudėtinga valstybinė forma. Tie, kurie laimėjo, privalo išmokti dirbti kartu su opozicija, ir opozicija turi išmokti dirbti kartu su laimėjusiais. Aš norėčiau, gerbiamieji Seimo nariai, visus jus nuoširdžiai pasveikinti su išrinkimu į Lietuvos parlamentą ir VokietijosBaltijos parlamentinės grupės vardu perduoti geriausius linkėjimus.
Jūs žinote, kad mūsų parlamentinė grupė yra nepartinė. Jai priklauso Krikščionių demokratų partijos, Krikščionių socialinės sąjungos, Vokietijos socialdemokratų ir Laisvųjų demokratų partijų nariai. Iš viso - 105 Vokietijos Bundestago deputatai.
Baltijos parlamentinė grupė yra didžiausia Bundestage. Mes visi, nepriklausomai nuo buvimo kokioje nors partijoje, stengsimės prisidėti prie Lietuvos vystymosi ir tikimės, kad sunkumai, atėję kartu su laisve, per keletą metų bus įveikti.
Mes sveikintume, kad ir naujajame Lietuvos parlamente įsikurtų LietuvosVokietijos parlamentinė grupė, su kuria galėtume užmegzti oficialius ryšius. 1992 metų kovo 11 dieną savo trumpoje kalboje Lietuvos parlamente pasakiau ir tokį sakinį: “linkiu visiems kartu įveikti praeitį ir nepasirinkti vokiško kelio, kai buvo bandoma per labai trumpą laiką įveikti keliasdešimties metų senumo socialistinę neteisybę ir despotiją. Nusikaltėlius atiduoti teisingumui, o klydusiems reikėtų atleisti. Juk ir Saulius galėjo tapti Pauliumi. Malonė ir amnestija yra teisinės vertybės.”
Remdamasis karčiu Vokietijos patyrimu, galėčiau tik pakartoti savo prašymą: visas jėgas sutelkite ateičiai! Su geriausiais linkėjimais parlamentinės grupės pirmininkas ir pavaduotojai.” Pasirašo: Volfgangas fon Štetenas - Krikščionių demokratų partija, Rainholdas Hileris - Socialdemokratų partija ir Kornelė fon Taihman - Liberalų partija.”
Taip pat norėčiau perskaityti pareiškimą dėl parlamentinės grupės sukūrimo.
“Suvokiant ryšių su Vokietija svarbą ir atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos Bundestage veikia parlamentinė Baltijos šalių grupė, Lietuvos Respublikos Seime atkuriama parlamentinių ryšių su Vokietija grupė. Parlamentinės ryšių su Vokietija grupės tikslai: plėtoti tarpparlamentinius ryšius tarp Vokietijos Bundestago ir Lietuvos Seimo, prisidėti prie politinių, ekonominių, kultūrinių ir mokslinių ryšių tarp Vokietijos ir Lietuvos vystymo.
Parlamentinės ryšių su Vokietija grupės nariu gali būti kiekvienas Lietuvos Seimo deputatas, savo ketinimą dalyvauti grupės veikloje patvirtinęs parašu grupės narių sąraše. Jei atsirastų priežasčių, dėl kurių parlamentinės grupės dauguma prieštarautų kokio nors asmens dalyvavimui grupės veikloje, tos priežastys turi būti viešai nurodomos. Parlamentinės ryšių su Vokietija grupės veiklai organizuoti grupės nariai išsirenka dvejiems metams grupės valdybą, kurią sudaro pirmininkas ir du pavaduotojai.
Parlamentinių ryšių su Vokietija grupė glaudžiai bendradarbiaus su Vokietijos Bundestago parlamento grupe, palaikys ryšius su landtagais, su LietuvosVokietijos bei VokietijosLietuvos draugijomis ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis, plėtojančiomis ryšius tarp Lietuvos ir Vokietijos”. Ir norėčiau gerbiamuosius kolegas pakviesti užsirašyti į tą grupę. Visus, kurie nori dalyvauti ir prisidėti prie tarpparlamentinių ir tarpvalstybinių ryšių plėtojimo. Prašyčiau kolegų pritarti šios parlamentinės grupės atkūrimui. Iniciatyvinė grupė yra 10 žmonių, buvusių deputatų. Tai deputatai A.Račas, V.Plečkaitis, J.Pangonis, M.Stakvilevičius, L.Milčius, P.Tupikas, A.Endriukaitis, S.Malkevičius, B.Gajauskas, M.Čobotas. Kas nori, visi gali užsirašyti. Steigiamasis grupės susirinkimas, jeigu Seimas pritars, galėtų būti šiandien per pietų pertrauką.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis kolega. Manau, kad mes be balsavimo, konsensu galim pritarti šitam tikrai įdomiam ir konstruktyviam pasiūlymui. Pritariam? Tai gal tada ir paklausykim gerbiamojo kolegos, kad, kai per pertrauką arba iki pertraukos paskelbimo, jis pasakys, kur renkamasi (gal čia prie tribūnos), prašom tuos, kurie nori dalyvauti toje grupėje, ir susirinkti.
Ta pačia proga aš noriu perskaityti Latvijos Respublikos laikinojo reikalų patikėtinio gerbiamojo Alberto Sarkanio laišką Lietuvos Respublikos Seimui. “Didžiai gerbiami Lietuvos Respublikos Seimo nariai! Latvijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir asmeniškai ministro pono Georgo Andrejevo vardu Latvijos Respublikos ambasada Vilniuje sveikina jus, išrinktus Lietuvos Respublikos ketvirtojo Seimo nariais.Tikimės, kad Lietuvos žingsniai į laisvąją visuomenę, valstybės stiprinimą ir liaudies gerovę turės geros perspektyvos bendradarbiavimui ir artimai kaimynystei tarp Lietuvos ir Latvijos kuriant laisvą ir klestinčią Baltijos visuomenę. Linkime jums ištvermės, kolegialumo ir kuo geriausios kloties dirbant Lietuvos labui”.
Dabar kviečiu į tribūną deputatą J.Katkų.
J.A.Katkus. Mieli Seimo nariai, Kauno miesto Lietuvos Respublikos Seimo narių kreipimasis. “Remdamiesi Kauno miesto gyventojų (“Kauno laikas”, 1992 11 24), Kauno darbininkų sąjungos (ten pat, 1992 11 26), Sąjūdžio Kauno miesto įgaliotinių, (ten pat, 1992 11 27) protestais, esame įpareigoti pareikšti, kad nepamatuotas kainų už elektros energiją, dujas, butų šildymą kėlimas, tuo labiau atbuline data, neatitinka gyventojų ir mūsų valstybės interesų, kelia pagrįstą visuomenės nepasitenkinimą. Minėti mokesčiai daugeliu atvejų viršija realias pajamas, nustumia didelę gyventojų dalį žemiau skurdo ribos, dėl to, atėjus sunkiam žiemos sezonui, dauguma jų negalės padengti susidariusių įsiskolinimų valstybei. Siūlome Seimo nutarimu įpareigoti Vyriausybę kartu su Energetikos ministerija per dvi savaites parengti ir įgyvendinti tokią mokesčių sistemą, kuri atitiktų realias daugumos gyventojų pajamas”. Pasirašo: A.Vaišnoras, J.Katkus, K.Paukštys, V.Jarmolenka, K.Kryževičius, V.Petrauskas, J.Tartilas, K.Kuzminskas, A.Patackas, P.Katilius, A.Raškinis, K.Uoka. Kartu noriu priminti, kad Kaune renkami parašai, ir yra jau nemažai surinkta. Norėčiau juos įteikti. Jie bus renkami ir toliau.
Pirmininkas. Ačiū. Dabar kalbės Seimo narys P.Katilius. Prašom.
P.Katilius. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs tik ką girdėjote perskaitytą gerbiamojo Seimo nario A.Rudžio pareiškimą dėl socialinių garantijų Aukščiausiosios Tarybos deputatams. Krikščionių demokratų frakcija nagrinėjo šitą klausimą ir parengė įstatymo pakeitimo projektą. Jis buvo pateiktas frakcijų vadovų pasitarime. Prieštaravimų įtraukti jį į darbotvarkę nebuvo. Dabar jis dauginamas, bus išdalytas ir pateiktas Seimo nariams. Prašyčiau už jį balsuoti. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Ir dar vienas pareiškimas. Kolega Leonas Milčius. Prašom.
L.Milčius. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš noriu taip pat prisidėti prie gerbiamojo J.Katkaus padaryto pareiškimo ir taip pat gerbiamąjį Č.Juršėną prašau priimti jau mano vardu gautus parašus tuo pačiu klausimu. Ir antra. Aš norėčiau perskaityti Lietuvos tautininkų sąjungos pareiškimą, kurį Valdyba priėmė dar lapkričio 21 dieną. “Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, pamiršę rinkimų pažadus ir tai, jog valstybė tarnauja žmogui, ypatingos skubos tvarka paskutiniajame posėdyje, lapkričio 19 dieną priėmė įstatymą “Dėl Aukščiausiosios Tarybos deputatų ir Vyriausybės narių socialinių garantijų”, kuriame numatyta išeitinė pašalpa - 6 mėnesių atlyginimas ir suma už nepanaudotas atostogas. Galiojančio Darbo sutarties įstatymo 40 straipsnyje, reglamentuojančiame išeitines pašalpas, nėra numatyta jokių išimčių. Pagrindinis įstatymas Konstitucija garantuoja visų Lietuvos piliečių lygybę pagal įstatymus. Niekas neturi privilegijos nepagrįstai keitinėti priimtų įstatymų, nes tai menkina aukščiausios valstybinės valdžios prestižą. Siūlome Lietuvos Respublikos Seimui minėtą Aukščiausiosios Tarybos priimtą įstatymą atšaukti”. Ačiū.
B.V.Rupeika. Ar galima repliką, Pirmininke?
Pirmininkas. Seimo narys B.Rupeika. Prašau.
B.V.Rupeika. Seimo narys B.Rupeika. Aš norėčiau kai kuriems kolegoms, kurie dar su panašaus pobūdžio pareiškimais išeis į tribūną, priminti balsavimą štai šiuo išeitinių kompensacijų klausimu. Balsavus už, ne visada reikėtų dabar kalbėti prieš. Ačiū.
Savaitės posėdžių darbotvarkė (svarstymas) (92.12.01)
Pirmininkas. Gerbiamieji kolegos, nors mes sugaišom pusę valandos, bet, manau, pasikeista labai svarbiais pareiškimais, kurie mums duoda peno tolesniam darbui. Taigi dėl darbo šiandien ir šią savaitę. Jau buvo ne kartą sakyta, ir čia kai kurie kolegos ką tiktai užsiminė, mes kelis kartus frakcijų atstovų ir kitų įgaliotų asmenų pasitarime nagrinėjom, kokia turi būti šios savaitės ir šios dienos darbotvarkė. Ir, galima sakyti, iš esmės dėl visų dalykų sutarėm. Jeigu neprieštarautumėt, nors jūs visi turite projektus, bet tiktai be papildymų, aš vis dėlto trumpai referuočiau, ir tada mes galėtume balsuodami patvirtinti ir savaitės darbotvarkę, ir kokiom dienom dirbam, ir taip pat patvirtinti šios dienos darbotvarkę. Taigi savaitės darbotvarkėje numatyta 11 klausimų iš tų 12, kuriuos jūs turbūt esat perskaitę arba vakar vakare spėjot perskaityti, tai yra minus 12asis klausimas. Šitą klausimą mes spręsime šiek tiek vėliau. Man atrodo,šįryt pasitarime buvo pateiktas labai geras siūlymas. Kai bus suformuoti komitetai, jų posėdžiuose ir nagrinėsime šitą 12 klausimą. Dabar, kokie papildomi klausimai, dėl kurių buvo tam tikrų abejonių, jeigu aš jau visiškai sąžiningai ir visiškai pilna apimtim referuosiu, apie ką buvo kalbama. Štai dėl tokių papildomų klausimų, kurie galėtų būti, jeigu, žinoma, visi dabar sutarsim dėl to, kad jie galėtų būti šios savaitės ir šios dienos darbotvarkėje. Pirmasis klausimas - opozicijos vieta parlamente. Kartoju, opozicijos vieta parlamente. Taip, įstatymo projektas. Na, Seime. Parlamentas - negalima taip sakyt? Gerai. Gerbiamieji kolegos, gal nesikabinėkim prie žodžių. Taigi antrasis klausimas - dėl kompensacijų Aukščiausiosios Tarybos deputatams, apie ką čia jau buvo kalbėta, ir yra pateikti atitinkami projektai. Trečiasis klausimas - Privatizavimo įstatymo vieno straipsnio sustabdymas. Projektas irgi yra pateiktas. 16 straipsnio sustabdymas, teikia kolega K.Antanavičius. Dėl komisijos KGB veiklai ištirti ir kolegos M.Pronckaus pateikiami dviejų rezoliucijų žemės ūkio klausimais projektai. Taigi iš viso būtų 6 papildomi klausimai. Man atrodo, šeši. Galiu pakartot sutrumpindamas. Prašom nereikalauti iš manęs pilnų pavadinimų, trumpinu, kad būtų greičiau. Dėl opozicijos vietos, dėl kompensacijų Aukščiausiosios Tarybos deputatams, dėl Privatizavimo įstatymo vieno straipsnio sustabdymo, dvi rezoliucijos žemės ūkio klausimais ir dėl komisijos KGB veiklai ištirti. Tai yra 6 arba 5 klausimai, jeigu, sakysime, rezoliucijas dėl žemės ūkio sujungsime į vieną klausimą. Ar sutinkam, kad taip būtų papildyta savaitės darbotvarkė? Gerai. Ačiū. Tai vis tiek mums reikia balsuoti, todėl siūlau pirmiausia užsiregistruoti. Registravimas, gerbiamieji kolegos, prasidėjo. Taigi užregistruoti 133 deputatai. Gal balsų skaičiavimo komisija galėtų dar dėl šventos ramybės paskaičiuoti, bet balsuoti mes galime. Vis dėlto turime balsuoti už darbotvarkę. Ar balsų skaičiavimo komisija pasirengusi? Seimo narys P.Giniotas. Prašau.
P.Giniotas. Aš prašyčiau, kad jūs įjungtumėt kompiuterį, kad galėtume iš vietos padiskutuoti dėl darbotvarkės, nes tikrai turime pasiūlymų ir pageidavimų.
Pirmininkas. Gerai, prašau, galima bus šitą padaryti. Bet, man atrodo, kad mes trijuose frakcijų pasitarimuose lyg ir dėl visų dalykų sutarėm. Ar yra tikrai būtinas reikalas mums dar diskutuoti dėl tų dalykų, dėl kurių susitarėm? Bet jeigu reikia, tai, žinoma, aš galiu, sakykim, po dvi nuomones iš kiekvienos pusės. Užtenka? Gerai. Kokios kitos nuomonės? Seimo narys B.Rupeika.
B.V.Rupeika. Galbūt projekto dėl komisijos KGB veiklai tirti sudarymo autoriai sutiktų praplėsti tos komisijos paskirtį, sakykime, štai šitaip - komisija užsienio valstybių spec. tarnybų veiklai Lietuvoje tirti. Tada iš tikrųjų mūsų visų entuziazmas dar padidėtų.
Pirmininkas. Man atrodo, kad čia yra tiktai siūlymo tobulinimas, tas nekeičia reikalo esmės. Dar kartą siūlau, kad kalbam po du iš vienos pusės ir iš kitos pusės, ir balsuojam dėl darbotvarkės. Prašau, tada dar vienas iš centro. Prašau. Spręsim balsuodami. Aš nieko prieš. Seimo narys P.Giniotas. Prašom.
P.Giniotas. Aš noriu atkreipti Seimo dėmesį į 8 klausimą, kuris numatytas šios dienos darbotvarkėje, ir 9 klausimą savaitės darbų programoje. Kalbama apie įstatymo projektą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinojo Reglamento (laikinosios darbo organizavimo tvarkos)”.
Pirmininkas. Gerbiamasis kolega, minutėlę, aš labai atsiprašau. Nenagrinėkime šios dienos, pirma savaitės nagrinėkim.
P.Giniotas. Aš paminėjau ir savaitės 9 klausimą.
Pirmininkas. Prašau, prašau.
P.Giniotas. Šio įstatymo projekto 8 straipsnyje štai kas pasakyta. “Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio nuostatoms, draudžiančioms Seimo nariui dirbti kitą darbą, įgyvendinti nustatomas 3 mėnesių terminas”. Alternatyva - 8 straipsnį išbraukti. Ir noriu pacituoti 60 Konstitucijos straipsnį: “Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose. Taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Savo įgaliojimo laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą” ir t.t. Ir dar pacituosiu to paties straipsnio vieną nuostatą. “Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą”. Akivaizdu, kad šis straipsnis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl, matyt, projekto pateikėjai pirmiausia turėjo pateikti Konstitucijos pataisos projektą. Aš negaliu dalyvauti svarstant šį klausimą.
Pirmininkas. Dėl darbo tvarkos Seimo narys K.Antanavičius.
K.Antanavičius. Gerbiamieji, ar mes galim atskirti darbotvarkę nuo klausimo svarstymo? Juk, jeigu taip pradėsime svarstyti, tai visus 21 iš karto tada svarstykim. Vienas - vieną, kitas - kitą. Arba tvirtinam darbotvarkę ir einam... juk tai yra svarstymas. Siūlau patvirtinti darbotvarkę balsuojant ir pradėti svarstyti.
Pirmininkas. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.Jarašiūnas. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į du darbotvarkės punktus. Yra numatyti svarstymai ir balsavimai dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų ir dėl Valstybės gynybos tarybos. Jeigu nebūtų balsavimo, aš nedrįsčiau trukdyti jūsų dėmesio. Tačiau noriu pasakyti, kad abu projektai yra parengti netinkamai. Visų pirma nutarimas dėl Seimo komitetų. Negalima iš Reglamento išimti dalies ir teikti kaip nutarimą, laikykimės bent elementarių teisės reikalavimų. Ir lygiai tas pats dėl Seimo nutarimo “Dėl Valstybės gynybos tarybos”. 140 Konstitucijos straipsnis numato, kad turi būti įstatymas, kuris numatys, kas sudaro tokią tarybą, kokia sudarymo tvarka, kaip ji veikia, kokie jos įgaliojimai. Turėtų būti įstatymo projektas, o tik po to galėtų būti nutarimas. Prašyčiau, kad dirbtumėme laikydamiesi įstatymų. Tai yra labai elementarus prašymas.
Pirmininkas. Deputatas A.Albertynas.
A.Albertynas. Susitikimuose rinkėjai prašė vieno dalyko. Sakė, baikit plepėti ir pradėkite dirbti. Praeitą savaitę mes kalbėjome, kad kitą savaitę pradėsime darbą nuo komitetų kūrimo. Ir svarbiausias klausimas - kritinė padėtis žemės ūkyje. Šitą reikia svarstyti.
Pirmininkas. Deputatas J.Beinortas.
J.Beinortas. Aš norėčiau prašyti, kad savaitės darbotvarkėje būtų numatytas laikas tokio vieno neatidėliotino klausimo sprendimui dėl Seimo deputatų darbo ir gyvenimo sąlygų. Aš manyčiau, kad mes turėtume ne užkulisiuose, o čia nutarti. Laikinoji darbo grupė šituo klausimu buvo susirinkusi. Tai mano prašymas toks: numatyti savaitės darbotvarkėje atitinkamą laiką. Prašyčiau, kad šitą posėdį mes svarstytume, kaip priimta tokiais atvejais, arba jį vadintume pasitarimu deputatų uždarame...
Pirmininkas. Gerai, ačiū. Dabar aš dėl vieno technologinio klausimo. Laikykim, kad Seimo narys A.Račas, kurio pavardę matote monitoriuose, yra paskutinysis dėl savaitės darbotvarkės. Ar sutinkate? Gerai. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.Andriukaitis. Dėkoju. Aš tiktai dėl to, kad nebūtų diskutuojama. Balsuokime dėl dienotvarkės, ir viskas.
Pirmininkas. Ačiū. Aš supratau. Bet tie, kurie čia įsirašė, tegul po vieną minutę pasisakys. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.Vaišnoras. Aš norėjau atkreipti dėmesį į Prezidento rinkimų įstatymą. Čia mes jį gavom pasiskaityti vakar vakare. Kiti šįryt gavo. Jisai yra nepakankamai kvalifikuotai paruoštas. Pirmiausia pažeidžiamos politinių partijų, visuomeninių organizacijų ir jų narių teisės. Galiausiai žmogaus teisės užsiiminėti politine veikla. Yra monopolizuojama politika. Tai, mano nuomone, savo socialistiniu turiniu neturintis precedento įstatymas. Aš pirmiausia siūlyčiau jo nepristatinėti, kadangi užims tai daug laiko, o paruošti redakcinę tarpfrakcinę komisiją ir, susitarus, pataisius jį, pristatyti ir svarstyti.
Pirmininkas. Ačiū. Aš supratau. Seimo narys B.Genzelis.
B.Genzelis. Aš prisidedu prie Seimo nario V.Andriukaičio pasiūlymo. Vis dėlto mes turime kardinalių klausimų. Komitetų sudarymo ir Vyriausybės sudarymo klausimus svarstykime ir nenukrypkime į antraeilius dalykus. O visa kita, kai mes išspręsime pagrindinius klausimus. Dėl to siūlau balsuoti.
Pirmininkas. Taip. Seimo narys A.Račas.
A.Račas. Praeitą ketvirtadienį kolega A.Albertynas pasiūlė sukurti komisiją ekonominiams nusikaltimams tirti. Ar tas pasiūlymas dingo iš dienotvarkės, ar kada nors vėliau?
Pirmininkas. Ne! Šitas dalykas yra atitinkamame projekte. Gerbiamieji kolegos, aš buvau įspėjęs, kad paskutinysis kolega yra A.Račas, bet, manau, kad Vytautas Landsbergis irgi gali porą žodžių pasakyti. Prašom.
V.Landsbergis. Aš norėčiau prisidėti prie to, ką pasakė gerbiamasis E.Jarašiūnas, ir pakviesti visus, kad susitartumėme išbraukti iš darbotvarkės projekto 3 ir 6 punktus. 3 yra nutarimas, kuris keistų įstatymą. To negalima daryti. O 6 prieštarauja Konstitucijai. Kam mums gaišti laiką paskui diskutuojant arba forsuojant neįstatyminius dalykus mechanine dauguma? Geriau susitarkim žmoniškai ir taip, kaip reikia.
Pirmininkas. Gerbiamieji kolegos! Dabar teikiu balsavimui konkrečius pasiūlymus. Gal pirma dar sykį paklausiu, kad nebūtų neaiškumų. Dėl tų klausimų, dėl kurių nebuvo abejonių, nediskutuojam ir nebalsuojam? Tai yra 2, 4, 5, 7, 8, 10 ir 11 punktai. Čia negirdėjau jokių pastabų. Vadinasi, šitie lieka savaitės darbotvarkėje. Taip pat negirdėjau pastabų dėl tų papildomų penkių arba šešių klausimų. Vadinasi, galime irgi juos įtraukti. Ir siūlyčiau visiems sutikti su kolegos J.Beinorto siūlymu dėl mūsų darbo ir gyvenimo sąlygų, kad irgi savaitės darbotvarkėje šitas būtų. Ne šiandien, bet savaitės darbotvarkėje. Sutinkam? Dabar dėl kiekvieno klausimo įtraukimo ar neįtraukimo balsuosime. Yra ginčas dėl 1, 3, 6 ir 9 savaitės darbotvarkės punktų. Aš manau, kad būtų korektiška, reikėtų balsuoti dėl kiekvieno atskirai. Taigi elektroniniu balsavimu spręsime. Kas už tai, kad į dienotvarkę būtų įtrauktas pirmasis klausimas, tai yra Prezidento rinkimų įstatymo projektas? Balsavimas prasidėjo. Už - 80, prieš - 38, 3 susilaikė. Klausimas į savaitės darbotvarkę įtrauktas.
Kas už tai, kad būtų įtrauktas į darbotvarkę... Čia užrašyta “nutarimo”, bet mums nesudarys problemų šitą nutarimą pakeisti taip, kaip reikalaujama. Teisingai reikalaujama. Įstatymo projektu. Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudarymo” projektas. Prašom balsuoti. Į darbotvarkę mes šitą klausimą tikrai turime įtraukti be jokių kalbų, nes mes negalėsime dirbti. Jeigu mes norim kaip nors kitaip dirbti, tai prašom. Gerai. Tada formuluoju iš naujo taip, kaip užrašyta, o po to dirbdami išspręsime šitą reglamentinę problemą.
E.Jarašiūnas. Ponas pirmininkaujanti, juk yra skirtingos įstatymo ir nutarimo priėmimo procedūros. Neįsižeiskit, jūs puikiai tą turite atsiminti.
Pirmininkas. Aš šitą žinau. Ir aš žinau, kad įstatymo pateikimo metu galime spręsti dėl skubesnės tvarkos ir dėl kitų dalykų. Jūs šitą taip pat puikiai žinote.
Kalbės Seimo narys V.Žiemelis, nors jam žodis nebuvo suteiktas.Prašom.
V.Žiemelis. Ačiū, kad suteikėt. Gerbiamasis Pirmininke, užrašykite taip, kaip priklauso - Reglamento pakeitimas.
Pirmininkas.Gerai.
V.Žiemelis. Reglamento pakeitimas, o ne kitaip turi vadintis šis klausimas. O Reglamentas turi įstatyminę galią.
Pirmininkas. Gerai. Šitą pataisysim. Kol kas balsuojame tada taip, kaip yra, o paskui nuspręsim. Kas už 3 klausimo įrašymą į darbotvarkę? 78 - už, 21 prieš, 6 susilaikė. Įrašytas.
Dabar aš noriu dar šiek tiek pasakyti. Šituos klausimus su tokiom formuluotėm tris kartus nagrinėjom. Jeigu kas matė šitą mano arba mano kolegų klaidą ir kažkodėl laiku nepasakė, man telieka tiktai apgailestauti. Argi nebuvo galima šito pasakyti anksčiau? Ar iš tikrųjų čia, salėje, tokias klaidas... Aš pripažįstu, kad, sakysim, gal čia ir didelė klaida. Ar čia turim nagrinėti, tai toks mūsų darbas turi būti? Gerai. Pasitaisysim Reglamento nustatyta tvarka. Dabar dėl 6 punkto. Aš norėčiau pasakyti, kad dienos darbotvarkėje balsavimo nebus. Čia be reikalo užrašyta. Taip pat aš atsakau į vieno kolegos pastabą. Bus tiktai pateikimas. Kas už tai, kad 6 darbotvarkės punktas būtų įtrauktas?
V.Landsbergis. Dėl balsavimo motyvų!
Pirmininkas. Seimo narys V.Landsbergis.
V.Landsbergis. Vis dėlto dėl punkto, kuris prieštarauja Konstitucijai, negalim taip mechaniškai balsuoti. Negalim. Nekompromituokim Seimo.
Pirmininkas. Gerai. Gerbiamieji kolegos, vėliau išsiaiškinsim. Palieku šitą klausimą tarpfrakciniam pasitarimui. Paskui galėsim balsuoti dėl jo. Kas už tai, kad būtų įrašytas į darbotvarkę 9 punktas? Prašom balsuoti. Dėl laikinosios darbo tvarkos - čia įstatymo projektas. 84 - už, 16 - prieš, 4 susilaikė. Punktas įrašytas. Taigi konkretūs klausimai be 6 punkto, kurį nagrinėsime vėliau pasitarę... Visi klausimai, išskyrus 6 ir l2 punktus, su papildomai šešiais arba net septyniais klausimais, yra įtraukti į savaitės darbotvarkę. Kas už tai, kad būtų priimta visa savaitės darbotvarkė? 82 balsavo už, 27 balsavo prieš, 12 susilaikė. Savaitės darbotvarkė patvirtinta. Gerai. Jeigu jūs manote, kad reikia šitai pakartoti, balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi. Rankų pakėlimu. Kas už tai, kad būtų patvirtinta savaitės darbotvarkė?
Balsų skaičiuotojas. Už - 82.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiuotojas. Prieš - 37.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiuotojas. Susilaikė 4.
Pirmininkas. Ačiū. Kad nebūtų dviprasmybių, perskaitysiu visą darbotvarkę. Prezidento rinkimų įstatymo projektas, Ministro Pirmininko kandidatūros pateikimas, nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų” projektas, o paskui čia pasitvarkysim, kad būtų viskas pagal Reglamentą. Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos atstovų Baltijos Valstybių Taryboje” projektas, nutarimo “Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją” projektas, įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymo pakeitimo” projektas, Seimo politinės santarvės akto projektas, įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios darbo tvarkos” projektas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projektas, nutarimo “Dėl laikinojo vadovavimo Seimui” projektas.
Papildomi klausimai. Skaitau oficialius pavadinimus taip, kaip pateikta. Įstatymo “Dėl opozicijos Seime” projektas, įstatymo projektas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų ir Vyriausybės narių socialinių garantijų “pakeitimo” (remiamasi kelių frakcijų pasiūlymu), Seimo rezoliucijos “Dėl atsiskaitymų tvarkos sureguliavimo tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų ir šios produkcijos perdirbėjų” projektas, Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.759” projektas, Seimo nutarimo “Dėl komisijos KGB veiklai Lietuvoje tirti” projektas ir Seimo nutarimo “Dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų laikinojo sustabdymo arba atitinkamo įstatymo straipsnio sustabdymo” projektas. Ir papildomas klausimas dėl mūsų, tai yra Seimo narių, darbo ir gyvenimo sąlygų.
Dėl Lietuvos Respublikos Seimo plenarinių posėdžių tvarkos (svarstymas)(92.12.01)
Kadangi mes su jumis patvirtinom gana įtemptą darbotvarkę, todėl mes turime susitarti dėl mūsų darbo tvarkos konkrečiomis savaitės dienomis. Buvo pasiūlyta ir frakcijų pasitarime niekas neprieštaravo, kad mes dirbtumėme kaip paprastai, kaip senais laikais antradieniais ir kevirtadieniais. Taip pat kad dirbtume trečiadienį po pietų. Jeigu bus reikalas, kad dirbtume ir penktadienį iki pietų.
Gerai. Patikslinu tada siūlymą, nors, pabrėžiu, apie tai buvo kalbama frakcijų pasitarime. Siūloma dirbti antradienį ir ketvirtadienį po du posėdžius, trečiadienį po pietų - vienas posėdis. Tai yra iš viso penki posėdžiai. Ir kraštutiniu atveju, jeigu reikės, atskirai tarsimės dėl penktadienio. Ar sutinkam dėl šitos darbo tvarkos? Aš sutinku. Kas už tai, kad būtų dirbama antradienį, ketvirtadienį ir trečiadienį po pietų. Čia išimties tvarka.
Balsų skaičiuotojas. Už - 123.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiuotojas. Prieš - 2.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiuotojas. Susilaikė 2.
Pirmininkas. 123 balsavo už, 2 balsavo prieš, 2 susilaikė. Darbo tvarka antradienį, ketvirtadienį ir trečiadienį po pietų patvirtinta. Trečiadienį iki pietų turėtų dirbti frakcijos, nes reikės formuoti komitetus. Frakcijos pareiškė savo nuomonę, aš manau, čia aš neišduosiu paslapties, kad nori susitikti su būsimuoju kandidatu į premjerus. Kolega V.Žiemelis.
V.Žiemelis. Dėl vedimo tvarkos. Tamsta Seimo Pirmininke, man labai gaila, kad jūs įjungėte mechaninio balsavimo mašiną ir nubalsavote už 3 ir 6 punktą, tuo pažeisdami Lietuvos Respublikos... Atsiprašau, tiktai dėl 3 punkto. Tuo pažeisdami Respublikos įstatymus, kadangi nutarimu negalima patvirtinti Seimo komitetų.
Pirmininkas. Gerbiamasis kolega, aš jau sakiau, kad nustatyta tvarka mes ir aš pasitaisysim, bet komitetus turim formuoti. Jūs matėte dokumentų projektus. Man labai liūdna, kad jūs nepastebėjote mano klaidos. Kolega V.Jarmolenka.
V.Jarmolenka. Seimo narys V.Jarmolenka.
Pirmininkas. Ačiū. Prašom.
V.Jarmolenka. Ačiū. Aš noriu pasakyti, kad ne pageidauja frakcijos, o laikydamiesi Reglamento mes turėtume pristatytą kandidatūrą svarstyti komisijose.
Pirmininkas. Kurių nėra.
V.Jarmolenka. Ir dėl to, atsižvelgdami į Reglamento 37 straipsnio 5 punktą, mes siūlome svarstyti kandidatūrą frakcijose.
Pirmininkas. Tai, atrodo, susitarėm. Aš šitaip sakiau. Malonu, kad kolega V.Jarmolenka su manim sutinka. Prašom iš vietų nereplikuoti. Kolega A.Albertynai, tamstai žodis nebuvo suteiktas.
1992 m. gruodžio 1 d. plenarinių posėdžių darbotvarkė (svarstymas ir balsavimas)
Taigi dėl šios dienos darbo tvarkos. Klausimus jūs matote. Yra devyni klausimai. Iš mašinėle atspausdintų klausimų dešimtasis atpuola, bet prisideda tie septyni papildomi klausimai. Ir dar vieną mes čia nagrinėsim, jeigu susitarsim. Tai yra šeštasis. Kol kas jo irgi nėra, kadangi nėra savaitės darbotvarkėje. Ar yra pastabų? Gal irgi dabar pasisakom po du ar tris. Kolega A.Rudys.
A.Rudys. Aš nenorėčiau reikalauti įrašyti klausimą į darbotvarkę, bet vis dėlto frakcijos vardu mano pasiūlytas protokolinis nutarimas, mano akimis žiūrint, yra pakankamai skubus, ir mes jam vietą galėtume fiksuoti, gerbiamasis Seimo Pirmininke.
Pirmininkas. Aš, gerbiamasis deputate, juk šitą ir siūliau. Arba aš netiksliai pasakiau, arba jūs netiksliai supratot. Aš sakiau, kad visi papildomi klausimai, kuriuos mes įrašėm į savaitės darbotvarkę, automatiškai, žinoma, jums sutikus, įrašomi į šios dienos darbotvarkę.
A.Rudys. Gerbiamasis Pirmininke, yra pasiūlymas. Mes siūlėme iš esmės spręsti klausimą, bet per tam tikrą laikotarpį. Tai visiškai atitiktų Krikščionių demokratų frakcijos pasiūlymą. Tačiau mes dar siūlom protokolinį nutarimą, kuris sustabdytų visus tuos išmokėjimus, jeigu jie būtų vykdomi. Kitaip sakant, na, atidėt iki gruodžio 15 dienos išmokėjimus. Ten toks yra turinys. Prašom susipažinti.
Pirmininkas. Gerai, aš manau, kad dėl šito dar reikia truputėlį pasitarti per pertrauką. Galimas daiktas, čia kvalifikuoti teisininkai siūlo šitai daryti mano potvarkiu. Tai nereikės čia Seimo sprendimo. Nežinau, ar dabar mums tinka pagal naująją Konstituciją priimti protokolinį nutarimą. Taigi vienaip ar kitaip šitas klausimas, kuris yra kolegos A.Rudžio suformuluotas, jis yra darbotvarkėje. Jeigu kolegos neprieštaraus, tai mes galėsim nagrinėt viena ar kita forma, dar atitinkamai pasitarę. Taigi kolega J.Beinortas.
J.Beinortas. Aš, matydamas labai glaustai sudėliotą šios dienos darbotvarkę, drįsčiau siūlyti 6 ir 10 klausimą šiandien nesvarstyti. Taip pat galbūt netgi 7 siūlomo šios dienos darbotvarkės klausimo vietoje numatyti siūlomo kandidato į Ministrus Pirmininkus susitikimą su frakcijų nariais. Tai tiesiog, na, numatytume langelį, kad tai būtų įteisinta. Kad nereikėtų kažkaip paskui...
Pirmininkas. Šiandien?
J.Beinortas. Aš manau, kad galbūt šiandien darbo gale galėtų būti. Nes, matot, frakcijų yra ne viena ir todėl palikti valandą laiko būtent susitikimui, galbūt mažoka. Aš tikiuosi, kad kai kurios frakcijos su kandidatu yra susitikusios, o kai kurioms būtų naudinga, na, tarkim, susitikti têteàtête.
Pirmininkas. Kolega R.Ozolas. Prašom.
R.Ozolas. Ponas Pirmininke, ar šios dienos darbotvarkės projektas ta forma, kokia pristatytas 3 klausimas, ar numato kokią nors diskusiją dar tuo klausimu, ar nenumato?
Pirmininkas. Be abejo, numato.
R.Ozolas. Ačiū.
Pirmininkas. Taip, nors mes pakankamai diskutavom tarpfrakcijiniam pasitarime. Tris dienas debatavom.
R.Ozolas. Drįstu paprieštarauti - nepakankamai.
Pirmininkas. Sutinku. Su šita pataisa sutinku. Kolega A.Gricius.
A.Gricius. Dėl pasiūlymo susitikti su kandidatu į Ministro Pirmininko postą frakcijose. Aš manau, kad šitą darbą galima būtų atlikti, arba pasibaigus šios dienos posėdžiui, arba maloniai pakviesti kandidatą į Ministro Pirmininko postą į susitikimą frakcijose rytoj, pavyzdžiui, pusę devynių ryto, o negaišt to brangaus laiko, kuris reikalingas mums čia klausimams spręst.
Pirmininkas. Kolega V.Jarmolenka, aš tamstai tik dabar suteikiau žodį. Prašom.
V.Jarmolenka. Aš ir nekalbu, ačiū labai, ponas Juršėnai! Aš noriu paremti poną Ozolą ir kolegą Ozolą, ir noriu paklausti dėl 3 klausimo. Vis dėlto kokia procedūra bus taikoma? Nutarimas netinka, o jeigu įstatymas, tai reikia ypatingos skubos tvarka.
Pirmininkas. Taigi mes jau nutarėm!
V.Jarmolenka. Negirdėjau nutarimo.
Pirmininkas. Teks perskaityti stenogramą! Gerbiamasis K.Antanavičius juk šitai pasiūlė, prašom prisiminti. Man labai gaila, kad mes užmirštam, kas buvo praėjusią savaitę!
V.Jarmolenka. Atsiprašau labai, čia parašyta - balsavimas.
Pirmininkas. Gerai. Ar dar kas?.. Ačiū. Tai formuluoju klausimą balsavimui. Minus 6 punktas, minus 10 punktas, plius tie papildomi 6 arba 7 klausimai, na, sakykim 7, kad būtų aiškiau, kuriuos mes papildomai įtraukiam į savaitės darbotvarkę. Sutinkam? Taigi kas už tai, kad šios dienos darbotvarkė su 2 išbraukimais ir su 7 papildymais būtų patvirtinta? Prašom balsuot pakeliant rankas. Po balsavimo pakartosiu. Prašom balsuot!
Balsų skaičiuotojas. 98.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiuotojas. Prieš nėra.
Pirmininkas. Kas, kolegos, susilaikėt?
Balsų skaičiuotojas. 35.
Pirmininkas. Taigi, 98 balsavus už, 35 susilaikius, šios dienos darbotvarkė yra patvirtinta.
Dabar dar du technologiniai klausimai, kurie čia iškilo ir kurie, beje, buvo iškilę ir rytiniame tarpfrakcijiniame pasitarime. Klausimų mes turime pakankamai daug ir kadangi norinčių padebatuot bet kuriuo klausimu arba klausimo aspektu taip pat pakanka ir, žinoma, reikia debatuot ir čia, ir frakcijose, ir šiaip kuluaruose, tai buvo toks siūlymas, ir aš tiktai kartoju rytinio pasitarimo siūlymą, kuriam, atrodo, nebuvo prieštaraujama, kad mes šiandien dirbtume ilgėliau. Sakysim, bent pusvalandžiu ilgiau. Ar sutinkam?
Deputatas S.Pečeliūnas, jis pirmasis ranką kėlė. Prašom.
S.Pečeliūnas. Ačiū. Gerbiamas posėdžio Pirmininke, ar jūs atkreipėt dėmesį, žinodami mūsų ankstesnę praktiką, kad dabar darbotvarkėje jau yra, na, mažų mažiausiai 14 klausimų. Mes anksčiau šitiek, net kai įrašydavom, sako, kad jau 17, kai įrašydavom į savaitės darbotvarkę ir tai nesuspėdavom. Man atrodo, kad tai, kas dabar yra - 17 klausimų, ir jūsų siūlymas pratęsti posėdį pusvalandžiui nepadės, tas pusvalandis tikrai nepadės. Aš manau, mes patvirtinom darbotvarkę, svarstykim iš eilės, nesikarščiuodami visus klausimus. Kiek spėsim, tiek spėsim. Yra mūsų praktika jau ankstesnė, jeigu nespėjam, perkeliam į kitą dieną, niekur jie nedings.
Pirmininkas. Yra ir tokia. Gerai. Tai gal tada ir nedebatuojam. Spręsim šiek tiek vėliau. Dabar yra antras technologinis siūlymas: ar negalima būtų padaryti pirmųjų frakcijinių susitikimų su gerbiamuoju būsimu kandidatu į premjerus pietų pertraukos metu bent su kai kuriom frakcijom? Dar sykį deputatas S.Pečeliūnas. Jis pirmasis, prašom.
S.Pečeliūnas. Ačiū labai. Aš gal be reikalo toks aktyvus?
Pirmininkas. Prašom, prašom, susitarkim!
S.Pečeliūnas. Aš manau, mes gerbkime ir save, ir siūlomą kandidatą. Nesvarstom premjero kandidatūros pietų pertraukos metu. Na, negalima šito daryti!
Pirmininkas. Aš nenoriu ginčytis. Mes praktiką visokią turėjom, bet, jeigu kolegos nesutinka, tai, vadinasi, lieka taip, kaip čia buvo siūlyta: arba šiandien vakare kas norės, bet apie tai reikės pareikšti, kad kandidatas galėtų savo darbotvarkę suderinti, o jeigu vakare entuziastų nebus, tai tada, žinoma, rytoj iki pietų. Tam yra ir paliktas laikas. Tai tada manykim, kad mes čia susitariam, tai yra ne galutinai dėl galimo mūsų darbo pratęsimo ir taip pat galutinai nesusitarėm dėl susitikimų su frakcijom.
Prašau, dėl darbo tvarkos deputatas A.Gricius.
A.Gricius. Aš siūlyčiau dėl to pasiūlymo. Jeigu gerbiamasis S.Pečeliūnas atsisako susitikti su kandidatu į Ministro Pirmininko postą pietų pertraukos metu, tai, man atrodo, mūsų pusė, mūsų frakcija tikrai, turbūt, tam neprieštarautų.
Pirmininkas. Čia jūsų valia, bet tada tiktai reikia susitarti su kandidatu, kai jis bus praėjęs atitinkamas procedūras čia.
Prezidento rinkimų įstatymo projektas (svarstymas) (92.12.01)
Taigi pasitvirtinom ir dienos darbotvarkę. Vadinasi, galėtume mes jau pradėti nagrinėti klausimus, ir tas pirmasis klausimas, kuris yra darbotvarkėje arba jau antrasis, tai - Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo projektas. Pranešėju esu užrašytas aš. Tai, tikiuosi, kad kolegos neprieštaraus, kad aš čia galėčiau kalbėti iš vietos.
Prezidento rinkimai mums yra suprojektuoti Konstitucijoje, kurią referendumu patvirtino tauta. Ir atitinkamame įstatyme dėl Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos, kurį taip pat patvirtino tauta. Tai yra mes turim spręsti klausimą dėl rinkimų per 10 dienų. Šitos 10 dienų baigiasi šios savaitės pabaigoje. Va, štai ir pagrindas, kodėl mes turime labai, žinoma, rimtai, labai atidžiai, nuodugniai šitą klausimą nagrinėti, bet spręsti turim šią savaitę! Mes neturim kitos išeities. Ir aš manau, kad jūs, mieli kolegos, supratot, kodėl aš pasiūliau dirbti ne tiktai antradienį, ketvirtadienį, bet ir trečiadienį, o, galimas daiktas, ir penktadienį. Tai yra, kad mes spėtume išspręsti šitą kapitalinį Lietuvai, o ne tik mūsų parlamentui klausimą.
Antrasis punktas. Žinoma, galima rinkimų datą skirti ir neturint įstatymo, o turint Lietuvos Respublikos Konstituciją, kur yra, sakyčiau, gana detaliai viskas išaiškinta, koks turi būti Prezidentas, kaip jis turi būti renkamas ir t.t. Mūsų Konstitucija, kaip kolegos puikiai žino, turi tiesioginio veikimo galią. Vadinasi, iš didelės bėdos galima būtų daryti ir atvirkščiai. Neturėt įstatymo, o skirti rinkimus. Bet manau, kad tai būtų visiškai nekorektiška ir nežinia, ar juridiškai labai gražu. Todėl ir siūloma: iki mes sutarsim dėl rinkimų konkrečios datos, vis dėlto turime aptarti, išnagrinėti ir priimti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymą. Tai, va, štai čia yra toks pagrindimas.
Dabar - koks šitas projektas? Manau, kad daugelis kolegų, aš ir girdėjau jau jūsų pasisakymus kuluaruose ir čia, salėje, manau, kad daugelis kolegų jau spėjo susipažinti su šituo projektu, žinoma, gal ne nuodugniai, bet vis dėlto spėjo susipažint ir todėl aš pateikimo tvarka atkreipsiu jūsų dėmesį tiktai į kai kuriuos dalykus.
Žinoma, visų pirma iš formalios pusės žiūrint tai nemažas dokumentas, didelis projektas, 9 skirsniai, 73 straipsniai. Kokiu pamatu, kokioj juridinėj bazėj jisai yra parengtas? Visų pirma, žinoma, Konstitucija ir iš Konstitucijos čia yra nurašyti žodis žodin ištisi straipsniai. Aš manau, jūs puikiai suprantat, kad kitaip ir negalima. Žinoma, vadovautasi jau mūsų turima sukaupta, aš sakyčiau, ir labai rimta, brangia patirtim - tai Seimo rinkimų įstatymas, to įstatymo projekto arba projektų rengimas. Paskui - pati rinkiminė kampanija ir, žinoma, atitinkamas patyrimas. Tos rinkiminės kampanijos išvados, kaip žinot, jos visos dar nepadarytos. Bet jau galima kai ką buvo apibendrinti ir todėl ruošiant šitąjį įstatymo projektą buvo atsižvelgta ir į Seimo rinkimų įstatymo projektą, į Seimo rinkimų kampanijos patyrimą. Ir iš vienos pusės, ir iš kitos pusės.
Dabar dar laikyčiau vieną esmingiausių dalykų, ką reikėtų pačioj pradžioj pasakyti. Aš manau, jūs jau pastebėjot, kad Prezidento rinkimų įstatymas, jeigu mes jį tokį priimsim arba pataisytą, iš esmės kai kuriomis pozicijomis skirsis nuo Seimo rinkimų įstatymo. Kodėl? Todėl, kad Prezidento institucija mums šiandien per kelis dešimtmečius yra visiškai naujas institutas ir, svarbiausia, tai savarankiškas institutas atsietas nuo parlamento, tai yra nuo įstatymų leidžiamosios valdžios. Ir todėl, žinoma, Prezidento rinkimų tvarką, visą organizavimą reikia išskirti, negalima padaryt analogiškai, kaip Seimo rinkimų įstatymu buvo nustatyta tvarka. Ir, žinoma, aš jau minėjau, bet norėčiau dar sykį argumentuot, dar sykį paryškint, kad per Seimo rinkimų kampaniją, per tuos du turus išryškėjo ir tam tikros Seimo rinkimų įstatymo silpnos vietos, tam tikri straipsniai. Tikėsimės, kad, jeigu priimsime šitąjį Prezidento rinkimų įstatymą, manau, pataisytą, bus pastabų, bus debatų, gal ir kokią komisiją sudarysim, kad būtų sklandžiau dirbama. Jeigu priimsim, tai tikėkimės, kad mes galėsim per prezidentinę rinkiminę kampaniją išvengti bent jau kai kurių nesklandumų, nemalonumų, kurie buvo Seimo rinkiminės kampanijos metu. Ir todėl šitame įstatymo projekte, aš manau, akylesni kolegos pastebėjo, kad yra detaliau, smulkiau išnagrinėti kai kurie dalykai. Sakysim, dėl balsavimo organizavimo tvarkos, dėl balsavimo, balsų skaičiavimo procedūrų ir t.t. Sakysim, terminai yra tiksliau išrašyti, kai kur net valandomis, ne tik dienomis, bet ir valandomis, kad tikrai būtų viskas aišku, kad būtų atsižvelgta, kaip jau sakiau, į tuos nemalonumus, kurių turėjom. Žinoma, būtų galima sakyti, kad paimkim tą tvarką, kuri jau vis tiek iš dalies, o gal ir didele dalimi pasitvirtino, tai yra Seimo rinkimų tvarką ir tą patį čia mechaniškai arba ne visai mechaniškai įmontuokim į šitą įstatymą. Bet aš manau, kad mes tiktai turim pasimokyt iš to patyrimo, kurį jau sukaupėm ir ypač mes turim atsižvelgti, kad ta mūsų lietuviškoji demokratija, tai dar gležnas daigas ir jį reikia puoselėt ir puoselėt. Ir, žinoma, atitinkamas, tikėkimės, geresnis įstatymo projektas, o gal kai kur ir tam tikrų dalykų reglamentavimas, griežtesnis reglamentavimas negu anksčiau kaip tik šitai galės užtikrinti, pasitarnaus išvengti nesklandumų, gal ir kai kur abipusio įtarumo padės išvengti, ir, žinoma, padės toliau plėtoti demokratiją.
Dabar kai kuri konkretika. Man atrodo, kad pirmiausia reikia pažymėti, kad yra siūloma kita rinkiminių komisijų formavimo tvarka, kitas mechanizmas. Ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, ir kitų. Taip pat atsižvelgiant į įvairias pastabas, kurios buvo girdėtos ir po pirmojo, ir po antrojo rinkimų turo, siūloma atsisakyti ir balsavimo paštu nustatant kitus dalykus, tai yra papildomas specialias rinkimines apylinkes. Tai, gerbiamieji kolegos, žinoma, aš dar čia galėčiau gal ir daugiau pasakyti, bet gal kaip įstatymo projekto pateikimui ir užtektų. Jeigu kas norėtų paklausti, prašom. Deputatas J.Beinortas. Deputatas R.Maciejkianecas prašom.
R.Maciejkianecas. Gerbiamasis Pirmininke, norėčiau tik priminti, kad per pertraukas jau dirbs frakcijos. Į dienotvarkę įrašyti nereikia, bet prieš pertrauką balsuokime dėl frakcijos, jeigu galima, aišku.
Pirmininkas. Aš labai atsiprašau, aš šitai turėjau galvoj iki pertraukos tai padaryti. Aš labai atsiprašau. Deputatas A.Kubilius.
A.Kubilius. Aš norėčiau gerbiamajam Č.Juršėnui užduoti porą klausimų.
Pirmininkas. Būtų gerai po vieną, bet galima iškart ir du.
A.Kubilius. Gal ir vienas man pavyks. Aš ypač norėčiau atkreipti dėmesį į jūsų pasakymą, kad Lietuvos demokratija yra gležnas daigas. Ir dabar šiuo įstatymu, kuris yra parengtas jūsų potvarkiu, mes eilinį kartą, man atrodo, šią demokratiją norime sužlugdyti. Ir visų pirma tuo, kad mes eilinį kartą, tai yra trečią kartą kardinaliai keičiam visą sistemą. Rinkimų komisijų sudarymas yra, aišku, pakankamai įdomus, kuomet rinkimų komisijos yra sudaromos iš trijų teisėjų, trijų prokurorų ir turbūt betrūksta tiktai keleto kalėjimų viršininkų. Ir taip pat vėlgi keičiama visa balsavimo procedūra. Aš suprantu jūsų norą atsisakyti balsavimo paštu, kadangi jų rezultatai, turbūt, nelabai buvo palankūs jūsų partijai, tačiau aš nelabai suprantu, kaip socialinės globos tarnybos bus įjungiamos į visą rinkimų organizavimą. Aš manau, kad šitokiu įstatymo pateikimu mes tikrai galime sužlugdyti Konstitucijos reikalavimą, kad Prezidento rinkimai vyktų per tam tikrą laiką. Tai ar jūs nemanote, kad šitą įstatymą, kai kurias jo nuostatas reikėtų pakankamai kardinaliai peržiūrėti?
Pirmininkas. Aš galiu trumpai drūtai atsakyti. Čia jūs ne klausėte, o vis dėlto pasisakėt, bet jūsų valia. Aš manau, kad dėl viso įstatymo projekto reikia diskutuoti, galimas daiktas, ir dėl tų nuostatų, apie kurias jūs kalbate. Mes suprantame, kad iš tikro kai kurie dalykai yra kitokie ir jie gali būti ne visiems priimtini. Aš prisimenu, kai buvo debatuojama dėl Seimo rinkimų įstatymo.
Deputatas K.Skrebys.
K.Skrebys. Aš norėčiau paklausti lygiai taip pat dėl rinkimų komisijų sudarymo. Čia parašyta “politinės partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir tautinių mažumų visuomeninės politinės organizacijos, gavusios Seimo narių mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje”. Tai ar kas nors davė įstatymo autoriams teisę išskirti kokias nors politines organizacijas iš kitų, ar jau pasidarė po šių rinkimų Lietuvoje tokia situacija, kad visos partijos lygios, bet kai kurios lygesnės už kitas?
Pirmininkas. Aš galiu trumpai atsakyti, gerbiamasis kolega. Tauta išskyrė.
Deputatas V.Žiemelis.
V.Žiemelis. Tamsta Seimo Pirmininke, kokiais kriterijais vadovautasi sudarant rinkimų komisiją iš prokuratūros, teismo, tačiau pamirštant advokatūrą, kurioje yra pakankamai daug kvalifikuotų teisininkų? Taip pat kokiais kriterijais vadovautasi siūlant komisijos pirmininką iš Aukščiausiojo Teismo, o iš prokuratūros pavaduotoją?
Pirmininkas. Aš trumpai atsakysiu. Mes iš esmės vadovavomės vakarietiška praktika, kur aukštos klasės ir aukštų pareigų teisininkai įtraukiami į atitinkamo rango komisijas.
Deputatas P.Giniotas.
P.Giniotas. Gerbiamasis laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas.
Pirmininkas. Va, nors vienas teisingai pasakė, ačiū. Prašom.
P.Giniotas. Mane baugina ir norėjau paklausti dėl rinkimų apylinkių sudarymo. Čia kalbama, kad jose turi būti ne mažiau kaip 45 tūkst. rinkėjų. Vadinasi, dabartinės rinkimų apylinkės bus perskirstomos. Ir mane baugina rinkėjų sąrašų sudarymas, kuris ir šiandieną dar nėra tikslus. Ką duos toks jūsų apylinkių rinkėjų skaičiaus pakeitimas?
Pirmininkas. Atsakau labai trumpai. Čia dalykas kaip tik yra diskutuotinas ir malonu, kad jūs šitai pastebėjot, tikrai verta dėl šito aiškintis.
Deputatas A.Vaišnoras. Prašom. Prašom, kolega. Minutėlę. (Neįsijungia mikrofonas) Deputatas A.Vaišnoras. Kolega A.Vaišnoras. Aš labai atsiprašau. Čia man dar vis painiojasi numeriai.
A.Vaišnoras. Labai ačiū, nors iš trečio karto. Aš jau savo nuomonę pasakiau, kai svarstėme savaitės darbotvarkę. Manau, kad dabar diskusijų iš tiesų nereikia, nes projektas labai netobulas ir nėra paimta viskas, kas buvo geriausia, iš mūsų įvairių rinkimų įstatymų. Tai gal pabandykim sukurti grupę iš frakcijų atstovų, kuri ir politiškai išdiskutuotų šitą klausimą, nes čia, matau, vyrauja politiniai dalykai. Ir pradėkime tada jį svarstyti frakcijose. O čia mes turbūt nieko nepataisysime, nes bus labai daug prieštaravimų.
Pirmininkas. Ačiū. Aš supratau.
Deputatas K.Antanavičius ir deputatas V.Adriukaitis, abu kartu.
K.Antanavičius. Dėl vedimo tvarkos. Turėjome labai puikią praktiką: pristatymas 3 minutės ir baigtas pristatymas. Taigi vyksta svarstymas. Frakcijos svarstys ir visa kita. Siūlau baigti pristatymą ir paskirti, kas pagal Reglamentą toliau turi vykti. Juk čia vyksta svarstymas, kuris yra tik laiko gaišinimas, kuris nieko neduoda, nes, kaip sakė kolegos, frakcijos dar nežiūrėjo, niekas nežiūrėjo. Tai kam šituo užsiimti? Ačiū.
Pirmininkas. Tai, gerbiamieji kolegos, ar dar čia tie, kurie yra likę, dar šeši, labai norėtų paklausti? Norėtumėt? Gal leiskim po minutę, aš trumpai atsakysiu.
Kolega V.Jarmolenka.
V.Jarmolenka. Labai ačiū. Pritardamas kolegai K.Antanavičiui aš negaliu suprasti, ar čia buvo 73 straipsnių komentarai, ar čia buvo pristatymas. Tai pirmiausia. Labai atsiprašau, aš nereikalauju atsakymo.
Pirmininkas. Tai buvo pateikimas.
V.Jarmolenka. Antra, visiškai neįmanoma dabar užduoti kokį nors kvalifikuotą klausimą bent vienam. Man, pavyzdžiui, visiškai neaiškus 3 skirsnis, straipsniai iš 1 skirsnio: 12, 18 ir t.t. Ką reiškia specializuotos apygardos? Na ir ten toliau. Aš norėčiau, kad mes padarytume šito pristatymo pertrauką. Ir jeigu mes pasiruoštume, ateitų kvalifikuotas žmogus ir pristatytų šitą įstatymą, man regis, kad pusės tų klausimų išvis nebūtų. Labai ačiū.
Pirmininkas. Kolega A.Eigirdas.
A.Eigirdas. Aš turbūt sutikčiau su šituo pasiūlymu, nes...
Pirmininkas. Prašom arčiau mikrofono.
A.Eigirdas. Aš turbūt irgi sutikčiau su šituo pasiūlymu, kadangi iš tikro nespėjome susipažinti su tuo įstatymu. Tiktai dabar nepavyko įsigilinti, bet keletą klausimų norėčiau vis dėlto užduoti.
Pirmininkas. Keletą ne. Vieną klausimą.
A.Eigirdas. Gerai, aš tik norėjau atkreipti dėmesį, kad čia nėra numatyta, šitam įstatyme, tvarkos, kam ir kada galima apskųsti rinkimų rezultatus apygardose, apylinkėse. Tuo labiau kad įtraukiant į šitą rinkimų komisiją Aukščiausiojo Teismo narius darosi truputį nebeaišku, nes aukščiausia instancija yra Aukščiausiasis Teismas. Dabar dalis jo įtraukiama į tą komisiją.
Ir dar papildomas klausimas. Nėra numatyta, kokiais atvejais gali netekti šito mandato, bent kaip jau buvo Seimo įstatyme. Ten buvo numatyta, kuriais atvejais šito netenkama. Aš turiu galvoje ir priklausymą užsienio specialiosioms tarnyboms.
Pirmininkas. Pirmiausia dėl skundų. Ten numatyta, kad Aukščiausiojo Teismo prezidiumui. Vadinasi, čia jau tuo pasakoma, kad į komisijas neturi įeiti prezidiumo nariai, o tik eiliniai Aukščiausiojo Teismo nariai, ir ta problema čia taip išsprendžiama. O dėl antro pasiūlymo kaip tik galima diskutuoti.
Kolega A.Endriukaitis.
A.Endriukaitis. Ar jums neatrodo, kad viena sistema į Seimo rinkimus, antra sistema į Prezidento rinkimus ir trečia sistema bus savivaldybių deputatų rinkimai? Ar šita neunifikuota sistema nesudarys mums tokios nereikalingos painiavos?
Pirmininkas. Manau, ne, kadangi čia labai skirtingos institucijos.
Deputatė Z.Šličytė. Prašom.
Z.Šličytė. Aš norėjau vis dėlto, kad šitas įstatymas būtų išsamiau pristatytas. Taigi norėjau paklausti, ar šito įstatymo projekto yra tokia idėja, kad teisminių institucijų kai kurios funkcijos perkeliamos į rinkimų komisiją, ar čia tokia idėja? Ir ar rinkimų komisijose reikalingi aukštos kvalifikacijos teisininkai, ar reikia į Prezidento rinkimų komisijas paskirti represinių ir teisingumo institucijų pareigūnus, kuriuos vėliau skirs Prezidentas? Taigi aš pageidaučiau, kad būtų kvalifikuotai pristatytas įstatymo projektas, kad būtų išaiškinta, kokį tikslą turėjo įstatymo sumanytojai, nes čia labai sudėtingas teisinis, sakyčiau, klausimas.
Balsas iš salės. Dėl vedimo tvarkos galima?
Pirmininkas. Minutėlę, minutėlę.
Aš supratau, gerbiamoji kolege. Kad aš nekvalifikuotas, tai šitas seniai žinoma. O esmė yra tokia. Esmė yra tokia, kad, kaip ir visam pasaulyje, į rinkimų komisijas yra įtraukiami kvalifikuoti teisininkai. Įdomu, kur mes galim rasti kvalifikuotą teisininką, jeigu ne Aukščiausiajam Teisme, jeigu ne prokuratūroj? Kur kitur mes juos galim rasti?
Dabar toliau. Apskundimo tvarka ir klausimų nagrinėjimo tvarka, kaip pastebėjot, yra tokia, kaip buvo - per teismus. Vadinasi, ir tas, ir tas yra.
Deputatas A.Kunčinas.
A.Kunčinas. Pirma pastaba. Aš manyčiau, kad kolegos Seimo nariai ne užduoda klausimus, o reiškia savo nuomonę. Klausimas lietuvių kalboje baigiasi klaustuku, o čia kai kurie klausimai baigiasi šauktuku. Manyčiau, kad tai nėra teisinga.
Ir kita pastaba. Reglamentas rodo, kad reikia daryti pertrauką prieš tai turbūt priimant Lenkų frakcijos pareiškimą, patvirtinant.
Pirmininkas. Gerai. Priimu šitą siūlymą ir darau šito klausimo nagrinėjimo pertrauką. Grįšim po pertraukos kitu laiku, t.y. po premjero. O dabar siūlau išspręsti tokia tvarka, kaip mes praėjusią savaitę sprendėm klausimą dėl Socialdemokratų frakcijos įregistravimo, t.y. vadovaudamiesi 27, atrodo, Reglamento straipsniu. Tuoj pažiūrėsiu, kad nebūtų keblumų. Atsiprašau, 26 Reglamento straipsniu. Mes darom išimtį, kaip ten ir numatyta, frakcijai, kuri gali turėti tiktai keturis narius,tai būtų vienas punktas. Ir antras punktas... Bet tuo pačiu sprendimu mes įregistruojam šitą frakciją. Ar sutinkat su tokia formuluote? Ar reikia du kartus balsuoti, ar galime vienu sykiu, vienu ypu? Sutinkam? Taigi balsų skaičiavimo komisija pasiruošusi? Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad Seimas padarytų išimtį keturių lenkų deputatų grupei, kuri nori būti frakcija, ir ją įregistruotų būtent tokią, t.y. turinčią tiktai keturis Seimo narius? Kas už, prašom pakelti mandatus arba rankas.
Balsų skaičiuotojas. 115.
Pirmininkas. Kas prieš, kolegos? Gerbiamieji kolegos, prašom garsiai nekalbėti.
Balsų skaičiuotojas. 2.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiuotojas. Susilaikiusių nėra. Atsiprašau, vienas.
Pirmininkas. Taigi 115 Seimo narių balsavus už, 2 balsavus prieš, vienam susilaikius kolegų Lenkų frakcija įregistruota. Su tuo ir sveikinu. (Plojimai) Prašau? Taip, kaip bus parašyta dokumente. Čia aš pasitaisau, ačiū, Lenkų sąjungos.
Taigi skelbiama 25 minučių pertrauka. Užtrukom.
Pertrauka
Nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų" projektas (svarstymas)(92.12.01)
Pirmininkas. Prašom sėstis, posėdį tęsiame. Taigi dabar trečiasis šios dienos darbotvarkės punktas - Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų” projektas. Seimui nutarus, jis yra nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka. Atsakau į pirmąjį klausimą, kurį šiek tiek anksčiau buvo iškėlę kai kurie mano kolegos. Tai yra kas tai per dokumentas - ar Seimo nutarimo projektas, ar Lietuvos Respublikos įstatymo projektas? Primenu, kad pagal naująją Konstituciją, Seimo priimtieji įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenumatoma vėlesnė įsigaliojimo diena. Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo Statutą pasirašo Seimo Pirmininkas. Taigi, man atrodo, kad Prezidentas arba laikinai einantis Prezidento pareigas, kaip visiškai kita institucija, neturėtų pasirašinėti įstatymų, kuriais reguliuojama Seimo vidaus tvarka. Tai yra mūsų dokumentas, mūsų vidinę tvarką reglamentuojantis dokumentas, todėl ir dera tai spręsti nutarimo forma, ir tą nutarimą turi pasirašyti atitinkamas pareigūnas. Jeigu kas mano kitaip, dėl to bus galima diskutuoti, o dabar aš siūlau klausimą spręsti iš esmės. Jeigu sutarsime, kad reikia kaip kitaip daryti (nors dar kartą sakau - aš remiuosi kai kuriais teisininkais, kurie sako, kad nereikia šitaip daryti), tai galėsime spręsti ir kitaip. Taip pat primenu, kad šie klausimai buvo labai nuodugniai, labai išsamiai ir, atrodo, geranoriškai nagrinėti trijuose tarpfrakciniuose pasitarimuose.
Iš principo buvo sutarta dėl 11 Seimo komitetų. Jų pavadinimai dar yra nevienareikšmiai, tai yra siūlomi ir alternatyviniai pavadinimai. Aš manau, kad tai mes spręsime balsavimu. Taip pat iš esmės buvo susitarta dėl 2, 3, 4, 5 ir 6 punktų. Tiesa, ginčų buvo, ir aš nedrįsčiau tvirtinti, kad dėl kiekvieno punkto, o juo labiau dėl kiekvienos formuluotės buvo pasiektas konsensas. Juo labiau kad, kaip matote, penktasis nutarimo projekto punktas taip pat yra su alternatyvomis. Taigi dabar, atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, būtų gražu, kad kolegos, kurie turi esminių pastabų ar pasiūlymų, pasisakytų. Turbūt tai geriausia daryti iš vietos. Sutariam? Taigi prašom. Ar gerbiamasis Kubilius šiuo klausimu? Prašom ištrinti šitą sąrašą. Prašom iš naujo registruotis pasisakymams. Kolega R.Ozolas, prašau.
R.Ozolas. Gerbiamasis Pirmininke!
Pirmininkas. Klausau.
R.Ozolas. Aš manau, kad komitetų sistema, kuri čia siūloma, nėra pakankamai apgalvota. Visų pirma jų yra labai daug ir vargu ar tai galės padėti gerai paskirstyti mums mūsų jėgas. Antra. Kai kurie yra suskirstyti taip, kad neleidžia prieiti prie klausimų ir sprendimų sistemiškai. Trečia. Kai kurie užvualiuoja labai rimtas problemas ir nukelia problemų sprendimą (...)
Pirmininkas. Čia vėl... Prisipažįstu, kad toks brokas buvo padarytas. Aš labai atsiprašau. Prašom, kolega R.Ozolai. Prašom.
R.Ozolas. Galėčiau pasakyti konkrečiai. Tarkime, Agrarinis, o dar blogiau, Agrarinės reformos komitetas pakankamai atplėšia visą žemės ūkio klausimų kompleksą nuo apskritai ūkio reformos problemų. Ir dėl to manyčiau, kad ir Agrarinis, ir Industrinis, kaip tokie, turėtų būti blokuojami į vieną klausimų ratą. Tokio industrinio iš viso nėra. Vietoj jo yra Ekonomikos, kurio problematika apskritai nelabai aiški ir apibrėžta. Tai iš esmės yra biudžeto ir finansų klausimų arba biudžeto ir finansų, agrarinio ir industrinio ūkio klausimų visuma. Štai jums ir darbo sėkmė, kurią mes programuojame savo komitetų suskirstymu. Manau, kad visiškai netiksliai yra formuluota Piliečių ir tautybių reikalų komiteto veikla. Piliečių kaip žmogaus teisių arba mūsų valstybės žmogaus teisių klausimus gvildenančio komiteto rūpesčiai, sublokuoti su tautybių rūpesčiais, jau nuveda mus į praeitą mūsų rūpesčių etapą ir neiškelia to, kuris yra pats svarbiausias: kiekvieno Lietuvoje gyvenančio etnoso galių rekonstravimo, atkūrimo problematikos. Ir manau, kad jeigu piliečių problema šiandien egzistuoja, tai ji gali egzistuoti kaip kompleksas klausimų, kuriuos gali spręsti arba privalo spręsti Valstybės ir teisės komitetas. O etninių klausimų sprendimas turėtų būti šiandien tikrai išskirtas jau į naują problemų ratą. Jis aprėptų ne tik tautines mažumas, kurios čia iki šiol buvo mūsų rūpesčių objektas, tačiau ir lietuvių, kaip etnoso, problemą, kurios rekonstrukcijos, restauracijos ir išugdymo reikalų turime tiek, tiek ir dar kartą tiek.
Todėl manyčiau, kad etninių klausimų sprendimo galimybę suteikdami atskiram komitetui, galėtume puikiai išspręsti taip pat išeivijos įtraukimo į Lietuvos gyvenimą problemas, bent jau pasirūpinti jomis taip, kaip dera. Dabar visa tai kol kas yra epizodinio rūpesčio, atskirų žmonių rūpesčio reikalas. Laikas suteikti šitam rūpesčiui sisteminį pobūdį. Manau, kad Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komitetas taip pat neaprėptų visų klausimų rato. Ir taip, kaip čia siūloma, Nacionalinio saugumo, tik dar pridedant Nacionalinio saugumo sistemos komitetas galėtų jau šiuolaikiniu lygiu kelti ir šios srities klausimus. Su visais kitais galima būtų sutikti: Savivaldybių, Sveikatos, socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir kultūros, Užsienio reikalų yra jau susiklostę ir išliksiantys taip pat ir ateityje mūsų rūpesčio barai. Ačiū už dėmesį. Jeigu galima būtų pateikti jums projektą, aš jį mielai pateiksiu.
Pirmininkas. Būčiau dėkingas. Kolega A.Albertynas.
A.Albertynas. Gerbiamieji kolegos, aš nenoriu sutikti su gerbiamuoju kolega R.Ozolu, kuris nori sujungti Agrarinį komitetą su kitais. Agrarinis komitetas turi būti savarankiškas. Ir tie, kurie nenusimanote apie žemės ūkį, baikite kaišioti pagalius į žemės ūkį. Jau užtektinai prikaišiojote pagalių buvusiame parlamente, o šiuos reikalus palikite spręsti specialistams. Aš nesikišu į tas sritis, kur aš nenusimanau, bet ir nenoriu, kad į žemės ūkį kištų pagalius tie, kurie apie jį nieko neišmano.
Ir kitas dalykas. Ar pats Agrarinis komitetas, ar visas Seimas sprendžia, kad šiame komitete reikalingos atskiros komisijos ar pakomitečiai? Ar čia yra komiteto vidaus reikalas, ar yra viso Seimo reikalas? Dėl to turėtume padiskutuoti. Jeigu komiteto vidaus reikalas, tada to visai nesvarstome.
Čia vakar buvo diskutuota, kad nenorima kurti Ekonominių nusikaltimų komiteto, o norima kurti komisiją. Aš vis dėlto noriu, kad būtų nuolat veikiantis komitetas, kadangi čia kalbama - mes anuos sutvarkysime, išaiškinsime, o šitiems, kurie dabar ateina į valdžią, vėl leisime velnius krėsti. Nieko panašaus. Šis komitetas išaiškina praeities visus ekonominius nusikaltimus ir toliau kontroliuoja ir dabartinius, valdžioje esančius, ir ateinančius į valdžią. Į šį komitetą turėtų, sakyčiau, įeiti žmonės iš Agrarinio komiteto, iš Ekonomikos komiteto ir iš Biudžeto ir finansų, tai yra iš tų sričių, kuriose padaryti ekonominiai nusikaltimai. Čia diskusinis klausimas, bet aš - už nuolatinį, nuolat veikiantį Ekonominių nusikaltimų komitetą. Ne laikiną, bet nuolat veikiantį. Ačiū už dėmesį.
E.Bičkauskas. Galima dėl vedimo tvarkos?
Pirmininkas. Ačiū. Tuoj suteiksiu tamstai žodį. Aš tik noriu pasakyti, kad kolegos, formuluodami mintis apie vienų ar kitų čia esančių Seimo narių išmanymą arba neišmanymą, būtų atsargesni. Būtų visiems geriau.
Dabar kolega E.Bičkauskas. Prašau.
E.Bičkauskas. Ačiū. Papildyti neturiu.
Pirmininkas. Malonu, kad mūsų mintys sutapo. Deputatas E.Jarašiūnas.
E.Jarašiūnas. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš manau, kad tas kilęs ginčas dėl akto formos vis dėlto turėtų būti išspręstas, laikantis įstatymo. Čia gerbiamasis kolega Č.Juršėnas minėjo, kad neva mes turėtume priimti nutarimo forma. Vargu ar galima iš viso šitaip argumentuoti, ir aš drįsčiau siūlyti tokią išeitį. Visų pirma manau, kad šiame įstatyme (kadangi tik įstatymu tą galime daryti) turėtų atsirasti 1 straipsnis, kuris pasakytų, kad tai yra kaip laikinojo Seimo Statuto dalis. Tokiu atveju laikinai einančio Seimo Pirmininko pareigas parašas būtų savo vietoje. Ir pati akto forma, priėmus tą 1 straipsnį, aš manau, teisinės technikos požiūriu taip pat turėtų pasikeisti. Ši laikinojo Seimo Statuto dalis, jeigu mes sutartume, galėtų įsigalioti ir nuo jo priėmimo. Manau, kad problemų nebūtų. Tai tiek aš norėjau pasakyti. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū už pasiūlymą. Dabar kalbės kolega K.Antanavičius. Kolega K.Antanavičius vietoj kolegos A.Rudžio. Jie susikeitė. Prašom.
K.Antanavičius. Aš noriu perduoti Socialdemokratų frakcijos nuomonę dėl šio klausimo.
Pirmininkas. Prašom.
K.Antanavičius. Vakar svarstėme šį nutarimo projektą ir dėl formos nieko neturime pasakyti. Kaip bus nuspręsta, tokia forma tegul ir būna, kokia reikalinga juridinės technikos požiūriu. Mes pritariame, kad būtų sudarytas Agrarinis komitetas - ne reformos, kad būtų Biudžeto ir finansų - ne koks nors kitoks, kad būtų sudarytas Ekonomikos komitetas - ne Ekonomikos reformos, nes tai vis dėlto yra susiaurinimas. Tada reikia du komitetus turėti ar kažkaip kitaip daryti. Mes nei jėgų, nei galimybių tam neturime. Pritariame, kad būtų Gamtos apsaugos ir kad būtų Nacionalinio saugumo komitetai. Taip būtų plačiau - apimtų ir vidaus reikalus, ir krašto apsaugą, ir saugumą, jeigu mes turėsime kokį nors departamentą ar ką nors. Taigi būtų Nacionalinio saugumo. Komisijoms mes jokių pastabų neturime. Dėl antrojo, trečiojo, ketvirtojo punktų taip pat. Penktasis yra įsteigti šias komisijas. Dėl Etikos ir propagandos. Norėčiau motyvuoti...
Pirmininkas. Propagandos?
K.Antanavičius. ... ir procedūrų, atsiprašau. Norėčiau motyvuoti dėl kitų siūlomų komisijų. Mes pritariame, kad Ekonominių nusikaltimų komisija, ne komitetas, reikalinga. Toliau - Kovos su nusikalstamumu. Jau čia yra prieštaravimas. Ir ekonominiai nusikaltimai,ir kovos su nusikalstamumu, man atrodo, kad čia jau turi būti kažkaip sujungta. Be to, štai šiandien mes įteikėme projektą dėl KGB veiklos, pateiksime dėl privatizavimo priežiūros komisijos ir taip toliau. Štai tada mes turime spręsti, kas dirbs tose komisijose ar komitetuose. Jeigu mes įsteigiame komitetus tokius, kaip motyvavo kolega A.Albertynas, tai tada mes turime žiūrėti, iš kur imsime žmonių. Jis pasakė: turi dirbti agrarininkai, turi dirbti ekonomistai. Iš kur mes imsim, kiek mes jų turim? Taigi reikia sudaryti galimybę, kad tie patys žmonės galėtų dirbti ir komitetuose, ir komisijose. Dviejuose komitetuose tikrai nereikėtų leisti dirbti tiems patiems žmonėms, kadangi darbo yra daug. Mes jau turime patirtį. Taigi siūlyčiau iš šito nutarimo ar įstatymo, kas jis bus, išbraukti visas tas komisijas, ne komitetus ir šiandien pat balsuoti, pataisius ar pakoregavus, dėl šitų dalykų. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Kolega A.Baležentis, prašom.
A.Baležentis. Taip, aš...
Pirmininkas. Atsiprašau. Kolega A.Kubilius. Kolega E.Jarašiūnas kalbėjo. Prašau.
A.Kubilius. Aš norėčiau pakalbėti apie šio įstatymo ketvirtąjį punktą, tai yra apie komitetų sudarymo tvarką.
Pirmininkas. Prašom.
A.Kubilius. Ir norėčiau prisiminti visų pirma šios dienos LDDP frakcijos pareiškimą, kuriuo ji paremia opozicijos Seime funkcionavimą ir opozicijos darbo Seime reglamentavimą. Norėčiau kartu priminti, kad Tėvynės santara yra pateikusi įstatymo dėl opozicijos Seime projektą, kuriame yra siūlomas vienas iš komitetų formavimo, komitetų vadovybės formavimo variantų.
Šiame projekte mes siūlome labai paprastą ir priimtą daugelyje Vakarų Europos valstybių (labai konkretus pavyzdys yra Vokietijoje), kaip yra sudaromi komitetai ir jų vadovybė. Šiame savo projekte sakome, kad komitetų vadovų postai turėtų būti dalijami proporcingai frakcijų dalyvių skaičiui arba daugumos ir opozicijos dalyvių skaičiui. Atitinkamai likusiuose komitetuose vadovų pavaduotojų postai turėtų atitekti opozicijai. Taigi aš siūlyčiau, kad šio įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudarymo” 4 punktą mes turėtume suderinti arba svarstyti atskirai, arba suderinti su mūsų siūlomu įstatymo projektu dėl opozicijos Seime.
Pirmininkas. Ačiū. Kolega L.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.Jaskelevičius. Pirmiausia dėl komitetų sudėties. Norėčiau pritarti projekte pasiūlytai sudėčiai.Dėl 5 punkto. Kažin ar tikslinga sujungti ekonominių ir pareiginių nusikaltimų ir kovos su nusikalstamumu komisijas. Šių komisijų veiklos objektai būtų visiškai skirtingi. Manau, kad iš pradžių galėtų būti ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija. Vėliau ji galėtų būti perorganizuota į komitetą. Pritariu kolegos K.Antanavičiaus nuomonei dėl to, kad būtų atsisakyta agrarinės reformos ir ekonominės reformos pavadinimų, kadangi jeigu šituo principu, tai vos ne prie kas antro komiteto galima būtų prirašyti reformą. Šiek tiek detaliau norėčiau sustoti prie Biudžeto ir finansų komiteto pavadinimo. Yra įmonių finansai ir valstybės finansai. Valstybės finansai, be kitų dalykų, aprėpia ir biudžeto klausimus. Todėl jau jeigu šitaip paliksim, tai pačiame pavadinime mes paliekam nelogiškumą. Ir tuo pat metu tarsi šone pasilieka bankininkystės klausimai. Dėl vienokio ar kitokio bankininkystės pavadinimo siūlyčiau balsuoti atskirai.
Pirmininkas. Ačiū. Kolega J.Katkus. Prašom.
J.A.Katkus. Aš norėčiau dėl 5 punkto. Norėčiau, kad būtų sudarytos ne komisijos, o komitetai. Pirmasis - Ekonominių pareiginių nusikaltimų tyrimo komitetas.Paskui Kovos su nusikalstamumu komitetas. Atskirai. Jeigu galima, aš norėčiau motyvuoti.
Pirmininkas. Prašom, kolega.
J.A.Katkus. Ekonominių pareiginių nusikaltimų komitetas. Šis komitetas galėtų: l.Parengti senaties netaikymo ekonominiams nusikaltimams įstatymą. 2. Visų lygių deputatų ir valdininkų pajamų bei turto deklaravimo įstatymą, valstybės pareigūnų įstatymą, kuriame būtų numatyta atsakomybė už kyšininkavimą, korupciją, nesiskaitymą su žmonių interesais ir t.t. 4. Pasitelkęs kompetentingas institucijas, ištirti gamyklų, buvusių kolūkių ir valstybinio nekilnojamojo turto neteisėtą pardavimą bei pasisavinimą. 5. Teikti rekomendacijas atitinkamoms instancijoms ir rengti įstatymus, užkertančius kelią minėtiems nusikaltimams. 6. Nagrinėti privatizavimo eigą, kontroliuoti šių tarnybų veiklą, aiškinti pažeidimus, tirti piliečių skundus, pageidavimus bei pasiūlymus. Toliau dėl Kovos su nusikalstamumu komitetas. Šis komitetas galėtų štai ką atlikti: 1. Pasitelkęs reikiamas institucijas, tirti nusikaltimų augimo tendenciją, nusikaltėlių ryšį su valstybinėmis ir privačiomis struktūromis, organizuoto nusikalstamumo vystymosi pobūdį ir mastą. 2. Pagal tyrimo rezultatus teikti pasiūlymus ir rekomendacijas Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ir Švietimo ministerijoms arba komisijoms rengiant ir peržiūrint atitinkamus įstatymus. 3. Parengti įkalinimo įstaigų priežiūros ir perauklėjimo sistemos reorganizaciją, nes dabartiniai kalėjimai yra panašesni į nusikaltėlių mokyklas. Tai, mano manymu, labai svarbu perspektyvai. 4. Parengti bausmių atlikimo vietų diferencijavimo projektą pagal nusikaltėlių amžių, įvykdytų nusikaltimų pobūdį ir pasikartojimą. 5. Parengti atlikusių bausmę ir norinčių dorai gyventi specialų rūpybos ir globos įstatymą bei jo įgyvendinimo metodiką. Tai tiktai dalis programinių darbų, kuriuos galėtų atlikti šis komitetas. Manau, kad tie komitetai pagal dabartinę situaciją yra ne mažiau svarbūs negu kiti išvardyti komitetai. Todėl prašyčiau išanalizuoti ir pareikšti savo nuomonę. O dėl pavadinimų galima, žinoma, ir diskutuoti.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis kolega. Gal jūs būtumėt toks malonus, kad man šitą dokumentą arba kopiją duotumėt. Deputatas J.Beinortas.
J.Beinortas. Gerbiamieji kolegos, norėčiau trupučiuką atsiliepti į siūlomo dokumento projektą, bandydamas aprėpti keletą klausimų. Pirmiausia dėl Gamtos apsaugos komiteto. Manyčiau, kad Gamtos apsaugos komitetas, kaip buvusios Gamtos apsaugos komisijos perėmėjas, turėtų būti labiau apibrėžęs savo funkcijas. Aš pasigesčiau jo funkcijų išplėtimo. Ir bijodamas, kad nebūtų taip, kaip buvo su praeita mūsų Gamtos apsaugos komisija, aš siūlyčiau šitam komitetui skirti energetikos klausimų, taip pat žemės arba gamtos išteklių naudojimo klausimų svarstymo funkcijas. Toliau. Žinodamas mūsų praėjusio parlamento patirtį, pasigendu susisiekimo ir komunikacijų klausimų priskyrimo kurios nors komisijos kompetencijai. Manyčiau, kad šitam mūsų laikinajame įstatymo pakeitime turėtų būti numatyta,kuri komisija spręs šiuos klausimus.
Trupučiuką dėl Sveikatos, socialinės saugos ir darbo. Ji ir anksčiau buvo panaši. Manyčiau, kad čia vis dėlto derėtų palikti socialinių reikalų, nes socialiniai reikalai ne vien tik iš saugos susideda. Ir dar. Turėdamas šiek tiek informacijos apie kai kurių kitų parlamentų patirtį, noriu atkreipti dėmesį, kad, tarkim, Latvija,nors ir turėjo gana gausų savo parlamentą, daug didesnį negu Lietuvos parlamentas, jie Biudžeto komisiją buvo diferencijavę , išskirstę po kitas nuolatines komisijas. Biudžeto komisijos nariai dalyvaudavo kitų komisijų darbe ir laikas nuo laiko susirinkdavo į savo, vadinkim, reziumuojantį posėdį. Šita patirtis gal mums turėtų būti irgi naudinga.
Dar vienas dalykas, ką noriu pasakyti. Aš nenorėčiau sutikti su tokiu labai laisvu traktavimu, kad komitetas gali būti 7 - 15 Seimo narių.Mes jau turėjom patirtį ir fiksavom, kad 7 yra per mažai. Aš galvoju, kad turėtume išskirti 2 ar 3 komitetus, kuriuose leisti maksimalų deputatų skaičių, o kituose padalyti po lygiai. Darbas tikrai būtų našesnis. Antra. Manyčiau, kad dabar, kalbėdami apie komitetus, neturėtume kalbėtis apie komisijas, nes komisijos gali būti kaip komitetų padaliniai. Svarbu apsispręsti dėl tų komitetų funkcijų. Todėl manyčiau, kad šitas mūsų laikinasis įstatymas, pakeičiantis 8 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento skirsnį, galėtų maždaug ir apimti viso skirsnio klausimus. Nesakau, kad jis turėtų būti iš karto, bet jis turėtų būti bent to skirsnio keitimo dalis. Ačiū.
Pirmininkas. Kolega K.Skrebys. Prašom.
K.Skrebys. Norėčiau kalbėti apie šio projekto 4 straipsnį. Pritariu ponui J.Beinortui, kad turėtume šnekėti tik apie komitetus. Todėl 4 straipsnyje turėtume išbraukti skliausteliuose žodžius “ir komisijoje”. Taipogi pasisakyčiau prieš išimtį, kuri siūloma padaryti frakcijoms, turinčioms mažiau kaip 10 narių. Manyčiau, kad šios nuostatos šiame projekte neturėtų būti. Taip pat pasisakau už tai, kad komitetų formavimo klausimas būtų suderintas su pateiktu įstatymu dėl opozicijos Seime.
Pirmininkas. Kolega J.Veselka.
J.Veselka. Gerbiamieji kolegos, kad ir kaip keista, bet manau, kad R.Ozolo mintis yra labai racionali. Iš tikrųjų mes per tuos dvejus reformos metus pastebėjome vieną blogą dalyką. Kad biudžeto, jeigu jis atskirtas nuo ekonomikos ir kitų, svarbiausias tikslas tapdavo pačių biudžeto pajamų užtikrinimas, visiškai neatsižvelgiant, kokius tos pajamos, tie mokesčiai duos rezultatus ekonomikai perspektyvoje funkcionuoti. Todėl, mano galva, biudžetą reikėtų papildyti. Nežinau, bet peršasi, taip sakant... kadangi metinis ekonominis vystymas yra daugiau perspektyvinis, todėl biudžeto ir ekonomikos, jeigu būtų kas atsako už metinį vystymąsi ir būtų gerai sukoreguota su perspektyva, tai ta komisija turėtų būti atsakanti už metinį vystymąsi ekonominės reformos plačiąja prasme. Tai yra negalime išskirti atskirai agrarinės, negalime atskirai išskirti pramonės, o būtent ekonominė reforma, kuri apimtų kompleksinį požiūrį į ūkį kaip tokį. Todėl ūkio reformos komitetas, man atrodo, būtų racionalus. Arba susikoncentruoti tik į šios dienos, tai yra metinius reikalus, arba perspektyvos. O perspektyva yra iš esmės ūkio reformos klausimai. Todėl aš siūlyčiau ten, kur ekonominės reformos, padaryti ūkio reformos. Ir ten galėtų būti pakomitetis ar agrarinis, pramonės ir t.t. Bet jis turėtų kompleksiškai atsakyti už ūkio vystymąsi (ne tik atskirai), nes paskui suderinimai būtų pakankamai sunkūs . Tokia būtų mano nuomonė.
Pirmininkas. Ačiū. Kadangi nustatytas laikas baigėsi, darau šito klausimo svarstymo pertrauką ir konstatuoju liūdną dalyką. Pasirodo, aš per daug džiaugiausi tarpfrakcinio pasitarimo rezultatais. Debatai prasidėjo iš naujo, vadinasi, rytoj ką mes benagrinėtume, ar su būsimuoju kandidatu į premjerus tarsimės, ar dar ką nors darysim, bet 10 valandą turim būtinai susirinkti į tarpfrakcinį pasitarimą ir išsiaiškinti šituos prieštaravimus dėl komitetų. Jeigu čia mes vėl kelsim tuos klausimus, kurie, atrodo, juk buvo suderinti tarpfrakciniam pasitarime, mes niekaip nepradėsim normaliai dirbti. Kolega P.Giniotas.
P.Giniotas. Gerbiamasis laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas Juršėnai, aš norėčiau, kad jūs užfiksuotumėt pavardes deputatų, kurie norėjo kalbėti svarstant šį klausimą.
Pirmininkas. Aš paprašysiu, kad tai būtų padaryta, nors, atrodo,kad lyg ir aš čia sugebėčiau, bet, matyt, bendrom jėgom tai padarysim, ir pavardės bus išsaugotos. Taigi šito klausimo nagrinėjimo pertrauka. Kolega K.Antanavičius dėl vedimo tvarkos. Prašom.
K.Antanavičius. Ne dėl to, kad pasigirčiau, bet aš negirdėjau nė vienos kitos frakcijos nuomonės. Sutarėm, kad frakcijos įvertins dokumentus. Tai štai arba mes dirbam, kaip yra sutarta ir kaip Reglamentas reikalauja, kad frakcijos duoda. Štai prisirašė žmonių aibė - iš visų frakcijų po 5. Kam šito viso reikia? Taigi ar yra frakcijų nuomonės? Reikėtų paklausti frakcijų pirmininkų dabar, ar jie pateikė savo žmonėms. Kad būtų pranešti tie projektų klausimai. Ačiū.
Pirmininkas. Gerai. Tai aš dar kartą kartoju savo pasiūlymą. Labai kviečiu rytoj 10 valandą į pasitarimą frakcijų atstovus su aiškia pozicija, kad mes tikrai galėtume galutinai suderinti ir trečiadienį po pietų balsuoti dėl šito dokumento projekto. Kazimieras Uoka.
K.Uoka. Gerbiamasis Česlovai Juršėnai!
Pirmininkas. Klausau tamstos.
K.Uoka. Tas klausimas, kurį mes dabar sprendžiam, labai paspartėtų, jeigu LDDP dauguma galų gale apsispręstų, kokį principą renkasi. Amerikiečiai savo parlamentinėje veikloje visų komisijų pavaduotojų postus atiduoda opozicijai, vokiečiai dalį komisijų vadovų postų atiduoda opozicijai , o LDDP šiuo klausimu dar nėra apsisprendusi. Todėl mes abejojame, ar jinai apskritai apsisprendė diegti vidinės kontrolės principus valstybės gyvenime. Kai šitai paaiškės, klausimas bus greitai išspręstas. Ačiū.
Pirmininkas. Aš manau, kad kolegos iš šitos pusės viską girdėjo ir atsižvelgs į Kazimiero Uokos pasiūlymą. Ir dar dėl darbo tvarkos. Kolega V.Andriukaitis.Prašom.
V.P.Andriukaitis. Aš norėčiau dar kartą užfiksuoti, kad pasikeistų darbo praktika. Kalba arba frakcijų atstovai, nes yra frakcijų atstovų pasitarimai. O jau toliau kalbam dėl esminių dalykų vėl ten pat, pasitarimuose. Dabar kol kas kalbame tik apie komitetų skaičių ir jų pavadinimą. Visa kita eis toliau. Tuo tarpu mes sau sutrukdom laiką ir debatuojam dėl komitetų struktūrų, funkcijų ir netgi dėl portfelių, kas visgi yra kuluarų reikalas, o ne ...
Pirmininkas. Jūs siūlote iš karto balsuoti?
V.Andriukaitis. Suprantama, taip.
Pirmininkas. Gerai. Kolega A.Endriukaitis.
A.Endriukaitis. Dėl vedimo tvarkos.
Pirmininkas. Prašom.
A.Endriukaitis. Visada į parlamentą stengiamasi žiūrėti solidžiai, didžiai, iškilmingai ir garbingai. Ir kas dalyvauja iš svečių taip pat atsižvelgiama. Tai štai dabar mūsų parlamento posėdyje dalyvauja legenda tapęs, pagarsėjęs Kliugeris. Būtų klausimas laikinai einančiam Seimo Pirmininko pareigas Č.Juršėnui. Ar jisai yra pasirašęs leidimą jam įeiti ir ar gali būti čia žmogus, kuris kaltinamas valstybės šnipinėjimu, ekonominiais nusikaltimais, esantis prokuratūros priežiūroje? Ar tai solidu mūsų parlamentui? Siūlau šitą klausimą pateikti balsuoti, kad tokie piliečiai Seimo posėdžiuose kaip svečiai negalėtų dalyvauti. Prašau balsuoti.
Pirmininkas. Šitą klausimą spręsim vėliau. Man atrodo, tai ne tas klausimas, kurį reikia dabar nagrinėti. Kolega V.Jarmolenka.
V.Jarmolenka. Labai ačiū. Aš dėl vedimo tvarkos. Aš sutinku su Seimo nariu ponu V.Andriukaičiu. Į visą šitą įstatymą reikia žiūrėti kaip į vientisą. Ir dėl to pritariu, kad ponas K.Uoka kalbėjo frakcijos vardu. Jis buvo įgaliotas derėtis dėl šitų klausimų. Ir mes porą dienų būtent apie tai ir kalbėjom. Mes savo pasiūlymus perdavėm LDDP frakcijai, iš jūsų pusės nesulaukėm nieko.
Ministro Pirmininko kandidatūros pateikimas (svarstymas) (92.12.01)
Pirmininkas. Aš paklausiu šitą pusę. Taigi pereinam prie 4 darbotvarkės punkto - Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros pateikimas. Kviečiu į tribūną einantį Prezidento pareigas Algirdą Brazauską.
A.Sakalas. Aš repliką, gerbiamasis...
Pirmininkas. Minutėlę, gerbiamasis... kolega A.Sakalas.
A.Sakalas. Vis dėlto frakcija siūlė balsuoti už šitą nutarimą dėl komisijų. Jūs jau pakvietėt einantį Prezidento pareigas, bet aš prašyčiau šiandieną dar nebaigti šio klausimo.
Pirmininkas. Šiandien nebaigsim. Tikrai taip. Prašom.
A.Sakalas. Ir noriu prašyti, kad šiandien balsuotume.
Pirmininkas. Žodis laikinai einančiam Prezidento pareigas Algirdui Brazauskui.
A.M.Brazauskas. Gerbiamasis Seime, dabartiniam laikotarpiui būdinga tai, kad priimtos Konstitucijos nuostatos įgyvendinamos dar nevisiškai. Dar nesudarytos visos Konstitucijoje numatytos institucijos, nepriimti ir įstatymai, kurių būtinumas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos. Iš dalies šios konstitucinės problemos sprendžiamos įstatyme “Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos”. Šis įstatymas reglamentuoja ir tą situaciją, kol dar neišrinktas Lietuvos Respublikos prezidentas. Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos atitinkamais straipsniais, taip pat įstatymu “Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos”, pasirašiau štai tokio turinio dekretą, kurį noriu perskaityti. “Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 4 punktu, 89 straipsniu, taip pat įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos”6 straipsniu , pateikiu Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Bronislovo Lubio kandidatūrą į Ministro Pirmininko pareigas”. Parašas, gruodžio 1 diena.
Norėčiau keliais sakiniais apibūdinti poną Bronislovą Lubį. Jūs visi gerai žinote, kad šiandien jis yra Ministro Pirmininko pavaduotojas. Gimė 1938 metais Plungės mieste, lietuvis. Baigė Kauno politechnikos institutą. Ilgą laiką dirbo Jonavos “Azoto” gamybiniame susivienijime įvairiose pareigose. Nuo 1985 metų šitos stambios įmonės generalinis direktorius. Lygiagrečiai dėsto ir yra buvusio Kauno politechnikos, o dabar Kauno technologijos instituto docentas. Parašė nemažai mokslinių darbų iš chemijos technologijos srities. Dirbdamas šioje įmonėje ir jos statybos metu pasižymėjo kaip labai gabus, energingas specialistas, savo srities žinovas, inžinierius, taip pat geras gamybos organizatorius. Todėl ir buvo praeitos Vyriausybės pasiūlymas jį šių metų liepos mėnesį patvirtinti Ministro Pirmininko pavaduotojo pareigoms. Per tą neilgą laiką Bronislovas Lubys pasižymėjo - bent tokį įspūdį susidariau - kaip gabus ir sugebantis dirbti savarankiškai aukšto lygio vadovas. Manau, kad šiuo atsakingu Lietuvai momentu, ypač žiemos išvakarėse, būtų labai gerai ir tinkama, jeigu šita Vyriausybės vadovybės perėmimo estafetė truktų trumpai, ir komanda, kurią jis, tikiuosi, pagal veikiančius įstatymus pateiktų svarstymui ir Seimui, galėtų pratęsti savo darbą be jokio ypatingo adaptacijos arba aklimatizacijos laikotarpio. Ponas B.Lubys yra nepartinis. Vedęs. Aš prašyčiau pataisyti. Čia mūsiškiai skubėjo ir nurašė dar iš senos enciklopedijos. Jis yra vedęs, nepartinis. Na, manau, kad jis pats galėtų atsakyti į kitus klausimus. Esu įsitikinęs ir dar kartą noriu akcentuoti, kad ponas B.Lubys visiškai gali eiti mūsų Respublikos Ministro Pirmininko pareigas. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Ačiū. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį B.Lubį. Gerbiamieji kolegos, čia buvo pasiūlymas transliuoti gerbiamojo B.Lubio pasisakymą ir jo atsakymus į klausimus, bet aš iš ryto susitariau, kad tikrai šitas dienotvarkės punktas būtų žinomas visai Lietuvai. Tikiuosi, kad susitarimas vykdomas. Prašom, gerbiamasis B.Luby.
B.Lubys. Gerbiamasis einantis Prezidento pareigas, gerbiamasis einantis Seimo Pirmininko pareigas, ponai Seimo nariai! Man didelė garbė būti pristatytam galbūt nelengvai ekonominiu požiūriu ir ne tik ekonominiu požiūriu konkuruoti, - tiesa, tik vienas, - bet konkuruoti su jūsų nuomone ir užimti šitas pareigas. Man pasakyta, kad reikės susitikti frakcijose. 14 valandą vienoje frakcijoje. Čia buvo pasiūlymas su kitos pusės frakcija susitikti. Tai aš nežinau, kokios apimties dabar diskusija bus ir kiek laiko jūs skirsite.
Pirmininkas. Jeigu galima, įsiterpsiu, gerbiamasis B.Luby. Mes dirbsim iki 13.30. Ir jeigu bus pakankamai daug klausimų ir atitinkamų atsakymų, tai gal ir užimsim visą laiką, o gal dar kas norės pasisakyti. O dėl susitikimų su frakcijomis, tai aš dar kartą atsiprašau tamstos. Kviečiu frakcijų vadovus ar atstovus Sekretoriatui pranešti, kelintą valandą ir kokiam kabinete norima susitikti, kad neprieštarautų interesai.
B.Lubys. Ačiū. Žinoma, išdėstyta Vyriausybės pozicija, kuri bus suformuota ir patvirtinta, ir išdėstytas mano požiūris gali kai kuriais atvejais koreguotis ir gali skirtis. Galbūt aš tik labai trumpai ir labai skeletiškai paminėsiu kai kuriuos klausimus ir savo požiūrį į šituos klausimus. Gal sumažės jūsų klausimų arba jūsų nuomonė pasikeis, ar nepasikeis. Aš manau, kad dauguma iš jūsų turi savo nuomonę. Beveik tai nepriklausys nuo atsakymų arba nuo diskusijų.
Aš pradėsiu nuo svarbiausio šiandien mūsų ekonomikos klausimo - energetikos. Energetikos klausimai, Rusijai pakėlus kainas ir perėjus prie tarptautinių kainų, sudaro pagrindinį bendrą visų kainų kilimo faktorių. Žinoma, prisideda ir kiti faktai, tačiau bendra faktų visuma sueina į energetikos kainas. Šalia energetikos kainų ir šalia faktiško kainų pakilimo egzistuoja finansiniai ir bankiniai klausimai. Šiandien finansiniai ir bankiniai klausimai, jeigu nepasakius, kad yra itin blogoje padėtyje, tai reikėtų pasakyti, kad yra labai blogoje padėtyje. Mums reikėtų apsispręsti galutinai, kaip padarė Vyriausybė, vadovaujama pono A.Abišalos, įvesdama Lietuvos pinigus, lietuviškus pinigus, dabar vadinamus talonais. Tačiau mes turime daryti tolesnius finansinius bei bankinius žingsnius ir pasirinkti kelią. Iš vienos pusės, mes esam verčiami faktiškai likti rublio zonoje, kada rekomenduojama ir sakoma, jog apmokėjimas už energetinius resursus turi būti 1 talonas - 1 rublis. Emisija, kuri šiandien vyksta Rusijoje, rodo, kad maždaug yra 500 rublių už 1 dolerį. Atitinkamai susisiejus su šituo klausimu, mums būtų reikalinga vykdyti esančią mūsų talonų emisiją. Tokiu atveju mes išliktume, jeigu ne ilgai, tai turbūt daug metų rublio įtakos zonoje. Jeigu mes darome žingsnius tuos, kuriuos mes jau padarėm Vyriausybėje ir kuriems aš iš esmės pritariu, tai mes turėtume įsivesti savo pinigus - litus. Ar tai turėtų būti atlikta šiandien, ar tai turėtų būti vėliau padaryta, aš manyčiau, kad Lito komiteto pareiškimas ir ankstesni Vyriausybės pareiškimai dėl lito įvedimo iš esmės yra nekoreguojami. Jie turėtų būti pagrindu. Tiktai susidarius atitinkamai ekonominei situacijai, susitvarkius skolas, sutvarkius lito pagrindimą, tada įvestume litą. Tai, žinoma, galėtų būti galbūt už trijų ar dviejų mėnesių. Man sunku būtų pasakyti, kada tai turėtų būti padaryta, bet laikas galėtų būti ir nepalyginamai ilgesnis. Ir, žinoma, paties lito sustiprinimas. Jeigu mes esam ir būsim prisirišę prie rublio, tai šiandien energetinių resursų kainas reikėtų pakelti jau du kartus. Pavyzdžiui, 1000 m3 gamtinių dujų kainuoja dabar apie 22 tūkstančius. Vadinasi, įvertinant šitą santykį ir prisirišus, įvertinant emisiją ( o reikėtų daryti iš karto ir atlyginimų emisiją, ir pinigų emisiją, ir t.t.), tai prieštarautų Tarptautinio valiutos fondo memorandumui, daugybei kitų klausimų ir turėtų būti maždaug 40 tūkstančių. Aš nemanyčiau, kad mes galėsim išsiversti be kreditų. Kreditai bus būtini būtent energetikai remti ir išgyventi šią žiemą. Jie toliau gali būti koreguojami, gali būti peržiūrimi. Aš nematau nieko blogo dėl šito, nors tai turėtų būti daroma labai pamatuotai, labai atsargiai. Aš paminėsiu tiktai skaičių, kiek reikia mums įsigyti energetinių resursų. Tai sudarytų kitais metais apie 210 milijardų talonų. Kaip žinote, visas biudžetas, kuris yra šiandien paruoštas ir bus pateiktas Seimui, sudaro 142 milijardus talonų pajamų. Be abejo, lyginti šitų skaičių negalima, čia yra apyvartiniai skaičiai ir visai kiti. Tačiau aš, minėdamas šituos skaičius, noriu pasakyti, kokia didžiulė suma pinigų reikalinga energetikai, Lietuvos ūkiui, žemės ūkiui, pramonei.
Dėl mokesčių. Mokesčiai turi būti nukreipti ne tiktai į šią dieną, bet taip pat nukreipti į rytdieną. Tačiau mes niekaip negalėsime įvertinti... Aš daug kartų girdėjau įvairių pasisakymų tais klausimais. Ypač gražus yra momentas pasisakymo ir pasakymo, kad reikia mokesčius sumažinti arba mokesčius reikia visai panaikinti. Tai yra nerealu ir tai yra neįmanoma: valstybė iš to negyvens. Iš mano pasakytų 142 milijardų kitiems metams yra numatoma maždaug 50% biudžeto socialinėms reikmėms. Iš šito, kas bus pasiūlyta, jūs, garbūs Seimo nariai, nuspręsite. Galbūt reikalingas mokesčių tikslinimas. Galbūt reikalinga atskiras sritis išskirti ir palengvinti. Reikalinga, kad mokesčiai būtų labiau kryptingi ir mokesčiai varytų vienokią ar kitokią pramonės šaką arba vienokią ar kitokią verslo šaką. Taip pat reikalinga iš esmės peržiūrėti klausimus dėl mokesčių surinkimo. Šiandien biudžetas labai energingai netenka milijardinių sumų todėl, kad mokesčiai yra neišieškomi ir nesurenkami. Nukenčia kaip tiktai būtent ta visuomenės dalis, kuri yra blogiausiai apmokama ir sunkiausiai gyvena. Ir šitai visuomenės daliai, matyt, Vyriausybė turėtų skirti didelį dėmesį. Kalbant apie energetinius resursus ir kalbant apskritai apie socialinę sritį būtent dėl šitų klausimų reikalingas didelis ir kruopštus darbas, kuris yra šiandien pradėtas dirbt, tik jį reikalinga tęsti. Imkime tokį paprastą dalyką kaip, sakykim, šildymo apmokėjimas už gyvenamąjį plotą tiek individualiame name, tiek daugiabučiam name. Jis turi būti adekvačiai paskaičiuotas ir sulygintas. Tačiau jokiu būdu negalima taip padaryti, kaip kartais spauda pareiškia, kad kaip man patogu arba kaip patogu vienam ar kitam piliečiui. Čia turėtų būti žymiai išsamiau išnagrinėti socialinės saugos ir socialiniai momentai.
Dėl užsienio politikos. Vyriausybė turėtų vykdyti su visomis šalimis draugišką, teisingą, paritetiniais pagrindais grįstą politiką, kad ir kokio dydžio valstybė būtų. Iš kitos pusės, turėčiau pasakyti dėl mūsų artimųjų kaimynų Baltarusijos ir Lenkijos. Mes savo poziciją jau pradėjom keisti į santykių gerinimo pusę. Ji turėtų būti ganėtinai pastiprinta ir ganėtinai išspręsti, sakykim, tokie klausimai kaip muito klausimai su Lenkija. Šiandien tai duoda milžinišką nuostolį visam Lietuvos ūkiui - ir žemės ūkiui, ir pramonei, - kai į Lietuvą atvežamos Lenkijos prekės yra neapmokestinamos, išskyrus galbūt alkoholį, o mūsų prekės yra apmokestinamos, apmuitinamos ir gana solidžiai apmuitinamos. Sudaromos sunkios sąlygos konkurencinei kovai, einant į Vakarų rinką. Be abejo, ne tiktai konkurencijai, bet taip pat ir dideli nuostoliai.
Aš manyčiau, kad dėl tokių klausimų ir tokių sąvokų, kurias tauta išsikovojo, kaip nepriklausomybė, kaip valstybingumas, neturėtų būti diskutuojama niekada. Tie klausimai neturėtų būti įvertinami ir neturėtų būti galvojama, kad, vadinasi, ateis viena Vyriausybė arba ateis kita Vyriausybė - pradėtume lošti arba žaisti tokiom kortom. Aš asmeniškai negalėčiau dirbti tokioje Vyriausybėje ir negalėčiau būti tokioje auditorijoje, kurioje būtų apskritai iš principo nagrinėjami tokie klausimai. Vadinasi, darbas su Rytais turėtų būti grindžiamas ekonominio naudingumo klausimais, ekonominio pagrindo klausimais ir paritetiniais pagrindais tas, kas jau yra padaryta mūsų, ir tuo keliu, kuriuo mes einam.
Dėl krašto apsaugos. Aš manyčiau, kad krašto apsauga ir Lietuvos kariuomenė, kaip vienas iš pagrindinių valstybingumo faktorių, turėtų būti tokia, kokią galės išlaikyti biudžetas ją stiprinant, formuojant. Kadangi ji yra tik kuriama, ji turi būti stiprinama, ji turi būti formuojama, tačiau, aš pabrėžiu, tiek, kiek biudžetas galėtų skirti lėšų ir kiek nuspręs Seimas.
Dėl žemės ūkio. Aš manyčiau, kad mes turėtume pritarti visoms ūkininkavimo formoms, nedaryti jokių biurokratinių slenksčių vienokiai ar kitokiai ūkininkavimo formai. Tačiau, mano asmeniniu požiūriu, reikėtų pirmenybę atiduoti žemės savininkui, ūkininkui. Tai turėtų sudaryti ateities Lietuvos žemės ūkio pagrindą. Tačiau aš dar kartą pabrėžiu, kad mes neturėtume trukdyti bet kokiai ūkininkavimo formai. Bet kuri ūkininkavimo forma turėtų būti priimtina ir galėtų būti. Žemės ūkis reikalaus ir būtina bus skirti dotacijų. Tačiau vėl dotacijos turi būti pamatuotos mūsų pajamomis, mūsų galimybėmis, o ne vien tiktai, kiek mes norim. Norėti yra vienas klausimas, kitas klausimas - galėti.
Būtų labai gerai, kad Seimo ir Vyriausybės santykiai susiklostytų normaliai ir kad Seimas žiūrėtų į Vyriausybę kaip į savo idėjų vykdytoją ir partnerę. Mano nuomone, kad dėl tų klausimų ankstesniuose Aukščiausiosios Tarybos ir vyriausybių santykiuose ne visada užtekdavo diplomatiškumo, ne visada užtekdavo korektiškumo. Ir aš manyčiau, kad tuose Vyriausybės ir Seimo veiksmuose ir veikloje turėtų būti aiškiai didesnis kontaktas, santykis ir požiūris.
Dėl privatizacijos. Aš esu didelis privatizacijos šalininkas, tačiau galvoju, kad privatizaciją reikalinga koreguoti, kaip ji šiandien eina. Seimas turėtų priimti pakankamai platesnę privatizacijos formą, o ne vien privatizaciją, kuri buvo vykdoma iki paskutinės Vyriausybės. Ji pasiūlė išplėsti privatizaciją. Kadangi pagrindinis faktorius perkant objektus buvo suma pinigų, šiandien mes turim ne vieną nupirktą objektą, kuris reikalingas visuomenei, bet jis jau nevykdo ankstesnių funkcijų ir apskritai neveikia. Čia yra didelis trūkumas mokesčių sistemai. Tiems objektams, kurie yra privatizuoti, tačiau yra nenaudojami ir laikomi iš principo perpardavimui, turėtų būti mokesčiai. Būtent neveikiantiems objektams, kurie yra išimti iš apyvartos, neduoda naudos visuomenei. Ir taip pat priversti tiek investicines kompanijas, tiek ir kitus savininkus, kad mokestis už turtą arba mokestis būtent už nenaudojamą žemę arba už objektus turėtų būti toks, jog jie būtų priversti arba parduoti, arba ją paleisti į apyvartą. Dėl šito klausimo ir pačioj privatizacijoj reikėtų ieškoti žymiai platesnių formų tiek Vyriausybei, tiek Seimui ir išplėsti privatizacijos objektą. Dėl sąvokos ir sampratos akcinių bendrovių. Man teko nemažai bendrauti su amerikiečių firmomis. Vadinamosios liaudies įmonės. Yra nedidelės įmonės - kelių žmonių kolektyvai. Tai būtų visiškai priimtina ir Seimas galėtų pataisyti įstatymą. Ir nedideli objektai galėtų būti išperkami nebūtinai iš karto kartu sumokant pinigus, bet sumokant juos per keletą metų. Tai yra tarptautinė praktika. Nuperkant kolektyvui, bet lygiai taip pat sudarant sąlygas nusipirkti ir kitur. Reikėtų žymiai plačiau taikyti kontraktinį pardavimo principą, tai yra ne tai, kad nusipirkau objektą ir darau, ką aš noriu, bet kontraktą, sakykim, 3 ar 5 metams, kuris priverstų šitą objektą dirbti Lietuvos ūkiui.
Dėl žemės grąžinimo. Aš galvoju, kad dažnai buvo daroma ne visai teisingai. Pavyzdžiui, paimama žemė, kuri priklauso miesto zonai, paimama žemė, kuri priklauso fermos zonai, ir taip sudaromas tam tikras jau nebe lobizmas, o, sakyčiau, buvo paminėta vienam laikraštyje, pseudosocializmas, kada paimta žemė iš savininko atiduodama veltui arba pusvelčiui kam nors kitam. Aš galvočiau, kad žemės savininkas taip, kaip yra parašyta ir Konstitucijoje, turėtų turėti teisę į visas formas. Ir jeigu ta žemė yra reikalinga, ta žemė turi būti perkama paritetiniu pagrindu, išperkama susitarimo ir kontrakto pagrindu, o ne vien paimant ir apibrėžiant, kad šitoje zonoje, priemiesčio zonoje jau neveikia Konstitucija. Priemiesčio zonoje yra visai kiti įstatymai. Turėtų būti visiškai normalus žemės pirkimas ir ta žemė turėtų būti parduodama. Neturėtų turėti miestietis, verslininkas ar dar kas nors kitas kokios pirmenybės prieš žemės savininką, jeigu ta žemė jam priklauso. Vadinasi, šitie klausimai turėtų būti sprendžiami. Jeigu reikalinga visuomenei, tai visuomenė taip pat turėtų šituos klausimus spręsti tai, kas reikalinga visuomenei, bet ne apskritai apibrėžiant, kad va tokie ir tokie šimtai hektarų paimami arba, tikriau pasakius, atimami. Tai negerą sudaro įspūdį visuomenei. Ir tie dalykai, kurie buvo padaryti, man atrodo, buvo padaryti trupučiuką perlenkiant ir dabartinę Konstituciją ir perlenkiant kitus klausimus.
Dėl verslo ir pramonės. Šiandien tai yra pagrindinis ekonominis ramstis. Aš minėjau ir jūs žinote, kad žemės ūkis turės būti dotuojamas. O kad būtų dotuojamas, tai biudžetas iš kažkur turės gauti pinigų.
Pramonei reikalinga skirti nepalyginamai didesnį dėmesį, negu buvo skiriama iki šiol. Verslas turėtų turėt dideles laisves, tačiau klausimą reikalinga spręsti mokesčių mokėjimu. Šiandien milijardinės sumos “praeina” arba “apeina” biudžetą, o jos vis dėlto turėtų būt naudingos visuomenei. Tiek verslininkams, tiek pramonininkams, tiek ir visiems kitiems tai turėtų būt kaip ir moralinė atsaka prieš visuomenę, kad jie turi mokėti, gyvendami Lietuvoje, Lietuvos biudžetui.
Man galbūt reikėtų žymiai daugiau pasakyti, tačiau aš, pergalvojęs savo nedidelį pasisakymą, norėjau pasakyti tik kai kuriuos požiūrius į tuos klausimus, kurie yra reikalingi. Ir pabaigdamas norėčiau tik pabrėžt, kad įstatymų laikymasis, esamų arba jūsų priimtų įstatymų laikymasis turėtų būti absoliutus postulatas Vyriausybei, ir Vyriausybė neturėtų nukrypti nuo įstatymų - ir esamų, ir jūsų priimtų ar pakeistų, tačiau paliekant mums teisę siūlyti vienokį ar kitokį įstatymo pataisymą, išsakyti Vyriausybės požiūrį, ieškant bendro požiūrio mūsų bendram labui. Ačiū už jūsų dėmesį.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Dabar norėtų kolegos jus paklausti. Prašom, kolega S.Pečeliūnas.
S.Pečeliūnas. Ačiū, taip jau lėmė tie mūsų mygtukiniai burtai, kad man tenka klausti pirmajam. Pirmiausia noriu padėkoti už tai, ką jūs čia pasakėte, ir kad jūsų asmeninė, ir Demokratinės darbo partijos rinkiminė nuostata krašto apsaugos atžvilgiu skiriasi iš esmės. Problema, kaip jums pavyks tai suderinti su laikinai einančiu Prezidento pareigas, šios partijos pirmininku? Ir norėčiau paklausti. Jeigu jums teks dirbti premjeru, kokį jau dabar galite numatyti arba prognozuoti 1993 metų biudžeto deficitą? Jūs dirbote vicepremjeru, ir į tuos klausimus, man atrodo, jums bus nesunku atsakyti dabar. Ar įsivaizduojat, kas tai galėtų būti, kokie apytikriai skaičiai?
B.Lubys. Čia yra pateiktas subalansuotas biudžetas 142 milijardams talonų. Tačiau, atsižvelgiant į energetikos klausimus, aš manau, kad tas biudžetas bus pateiktas, kai mes išanalizuosime tuos visus klausimus. Tai bus nesubalansuotas biudžetas. Mes turėsime įvertinti kreditus ir tuos kreditus pasakyti. Man sunku dabartiniu metu... Ne, aš vis dėlto nenorėčiau atsakyti, ponas deputate, į šitą klausimą, kadangi reikalinga, kad padirbėtų ir finansistai, išnagrinėtų šitą klausimą. Reikia peržiūrėti tuos dalykus, kuriuos mes šiandien darome, kreditų galimybes ir kreditines “linijas”, dėl kurių mes dirbam. Yra “linijų” iš Vakarų, dėl kurių susitarta, yra ne tiktai kreditai, bet taip pat yra ir finansinė pagalba. Mes, pavyzdžiui, šiandien turime skolą už energetinius resursus (tai sudaro jau šią dieną truputį daugiau kaip 6 milijardus talonų), kurią galima finansuoti iš teikiamos finansinės pagalbos. Iš teikiamos finansinės pagalbos. Bet aš abejoju, ar mums užteks teikiamos finansinės pagalbos, nors ji būtų nukreipta energetikos išlaidoms kompensuoti. Jeigu mes kompensuojame išlaidas energetikai, mes praktiškai kompensuojame viską. Ir kompensuojame prekes, ir visus kitus klausimus. Mano nuomone, tai būtų pagrindinis arba geriausias kompensavimas ir geriausias klausimo sprendimas. Tai jūs jau “prabočykit”, bet aš nenoriu skaičių pasakyti.
Pirmininkas. Kolega A.Kubilius.
A.Kubilius. Aš labai džiaugiuosi jūsų žodžiais, kad ir toliau žadate žemės ūkyje atiduoti pirmenybę žemės savininkams. Ir manau, kad mūsų požiūriai čia tikrai sutampa. Ir aš, kaip ir kolega S.Pečeliūnas, nežinau ar sutampa jūsų požiūriai su laikinai einančiu Prezidento pareigas, kuris yra televizijoje pasisakęs apie agrarinės reformos pražūtingumą. Ir todėl norėčiau labai trumpai paklausti. Ar žadate toliau grąžinti žemę buvusiems savininkams ir kaip jūs žiūrite į laikinai einančio Prezidento pareigas pažadus įvesti Konstitucijoje kolektyvinę nuosavybę žemei?
B.Lubys. Aš klausiausi gerbiamojo Ekscelencijos pasisakymą. Aš nesupratau taip, kaip supratot jūs. Tai yra aš nesupratau jį vienareikšmiškai, kad, vadinasi, bus tiktai tokia kryptis. Aš supratau Ekscelencijos pasisakymą, kad nebus tiktai tas ir nebus antros kolektyvizacijos. Tačiau aš supratau, kad bus praktikuojamos visos ūkininkavimo formos, tarp jų, vadinasi, ir brigada arba kompleksas. Tiesa, man keistokas tas pavadinimas, bet toks jis yra parašytas. Jeigu ten norės kas nors susijungti, ar apsijungti, aš nematysiu, aš tą pasakiau, aš nemanyčiau, kad reikėtų Vyriausybei kliudyti šitiems klausimams. Apskritai aš galvoju, kad, kuo mažiau Vyriausybė trukdys žemės ūkiui, kuo mažiau kliudys pramonei, tuo geriau šita pramonė ir žemės ūkis galės judėti. Tačiau aš pakartoju tai, ką aš pasakiau. Mano nuomone, Lietuvos ūkio ateitis priklauso žemės savininkui ir ūkininkui.
Pirmininkas. Ačiū, kolega J.Katkus.
J.A.Katkus. Gerbiamasis pretendente, aš norėjau paklausti štai ko. Ar dabar jau numatėt priemones prieš įmonių bankrotą dėl energetinių kainų, didelių kainų? Jeigu ne, tai kaip bus sprendžiamas masinės bedarbystės klausimas, kuris jau turėtų kažkur būt?
B.Lubys. Bankroto įstatymas įsigaliojo nuo šios dienos. Aš galvoju, kad Bankroto įstatymas ir apskritai bankrotas nėra blogas faktorius ekonomikoje. Sutinku, tačiau aš norėčiau pasakyti ekonomikoj apskritai, gerbiamasis deputate. Ir gal nereikėtų mums fetišizuoti ir baimintis šito žodžio “bankrotas”. Jeigu kas nagrinėja, va, šitą Bankroto įstatymą, tai yra geras įstatymas. Mano nuomone, gal jis ir reikalaus kokių nors papildymų, kokių nors patikslinimų, tačiau jis turi didžiulį mechanizmą. Ir kitą kartą, kada žiūri ir galvoji apie bankrotą apskritai tai, neperskaičius įstatymo, susidaro įspūdis, kad, va, atėjo antstolis, uždarė duris, visi išėjo į lauką, išvaryti, ir jau viskas, nieko nėra. Nieko panašaus! Bankroto įstatyme kaip vienas iš faktorių yra tai, kad, vadinasi, įvedamas valstybės valdymas, įvedamas skolininkų valdymas. Pavyzdžiui, valstybė gali priimti sprendimą, kad šitą įmonę reikia atstatyti, ją reikia dotuoti, ją reikia rekonstruoti, ją reikia išvystyti, įdedant netgi valstybės kapitalą. Taigi, vadinasi, šitas klausimas nėra toks baisus. Bankrotą reikia suprasti žymiai plačiau. Ir aš galvoju, kad šiandien vienas kitas bankrotas įneštų sveiką politiką Lietuvos ekonomikoj apskritai ir valdyme.
Dėl nedarbo. Be abejo, tas kalnas auga. Šiandien yra didelis paslėptas nedarbas. Jis kaupėsi per visus metus. Jis yra susikaupęs dėl subjektyvių ir objektyvių faktorių. Aš sakyčiau, kad labiau dėl objektyvių faktorių susikaupė. Svarbiausias ir tamstoms, ir Vyriausybei kylantis klausimas būtų tas, kad mes tuos dalykus kartu spręstume, viena vertus, palengvindami bedarbystės naštą, o, kita vertus, ieškodami kelių, kaip sumažinti bedarbystę apskritai, arba neleisti, kad ta bedarbystė taptų masine.
Pirmininkas. Deputatas V.Petrauskas, prašom.
V.Petrauskas. Ponas pretendente, mano klausimas truputėlį siejasi su pono Katkaus klausimu. Tikrai, energijos šaltinių žaliavų kainos yra didžiulės, ir įmonės yra skolingos milijardus, ir žmonės yra nemokūs. Puikiai tikriausiai suprantame, kad visa tai lemia, pavyzdžiui, ir elektros grobstymą, kai žmonės negali išsimokėti. Klausimas būtų toks. Koks gi vis dėlto yra mokestis, kurį Vyriausybė numato už nupirktas dujas, už gaminamą elektros energiją? Kokia būtų, pavyzdžiui, elektros energijos savikaina, jeigu jums žinoma, ir koks yra tas pridėtinis mokestis? Ar tai tikrai tiktai yra 18 proc. akcizas, ar tai yra žymiai daugiau, nes būtent tas papildomas mokestis ir lemia, man atrodo, tokias dideles kainas. Ir galbūt kitas mažytis klausimėlis būtų - tai kiek priklauso jūsų kompetencijai, kiek tai priklauso energetikos ministro kompetencijai, kaip vertinti didžiulius atlyginimus Energetikos ministerijoje? Dėkoju.
B.Lubys. Vadinasi, mokesčiai, kurie numatyti energetikos, arba energonešėjams, yra labai maži. Gamtinės dujos praktiškai neturi mokesčio, netgi akcizo. Visiškai! Vadinasi, tiek, kiek jos kainuoja, kol mus pasiekia. Šiandien galima būtų kalbėti apie tai, kad gamtinių dujų kaina yra žemesnė už tą kainą, kurią valstybė turės sumokėti. Pirkėjai perka žemesne kaina, perka nepalyginamai žemesne kaina. Netgi pramonės įmonės perka žemesne kaina. Tačiau šitas klausimas reikalauja gilios analizės, papildomos analizės , kadangi visą laiką vyksta dinamika, judėjimas kiekvieną mėnesį. Netgi kas dvi savaites arba kas savaitę mes turime tuos klausimus koreguoti, reguliuoti ir tvarkyti.
Elektros energijos akcizas yra labai mažas. Bendras akcizas yra tik 6 proc., netgi ne 18, kaip yra numatyta. Bendras akcizas yra tiktai 6 proc. Elektros energijos kainos yra labai skirtingos. Elektros energijos savikaina Visagine ir savikaina šiluminėse elektrinėse yra absoliučiai skirtinga. Mes imame vieną bendrą vidutinę kainą, o šita kaina yra palyginus aukšta, kaip mes matome, kaip mes šitą klausimą įvertiname. Tačiau ji dar neviršija tarptautinės kainos. O mes jau žaliavas perkame tarptautinėmis kainomis. Taigi mes turime toliau balansuoti biudžetą, mes toliau turime šitą klausimą nagrinėti labai detaliai, maksimaliai rūpindamiesi žmonėmis, nors yra Tarptautinio valiutos fondo reikalavimas kitais metais pereiti prie nedotuojamos energetikos. Šitas klausimas bus tiek Vyriausybės, tiek ir Seimo problema. Aš nemanau, kad santykių su Tarptautiniu valiutos fondu kai kurių momentų koregavimas yra postulatas, kurio negalima visiškai judinti ir negalima visiškai koreguoti. Galima argumentuoti ir diskutuoti. Aš įsitikinęs, kad mes tą galime padaryti.
Šiandien kalbėti, kad energetikos apskritai mokesčiai šiandien yra dideli, - to pasakyti negalime. Ir nors, aš su jumis sutinku, kad Energetikos ministerijos bendras pelno planas, per pirmąjį pusmetį 5 milijardai rublių, yra didelis. Koks jis bus per antrąjį pusmetį, koks jis yra dabar, aš to pasakyti tamstoms negaliu. Turiu tiktai pirmojo pusmečio duomenis - jis buvo 5 milijardai rublių. Be abejo, antrajame pusmetyje jis bus sumažėjęs. Šitą klausimą ir visas dotacijas, kurios eis iš biudžeto ir per biudžetą, reikia nagrinėti kartu su kiekvienos įmonės bendru pelnu ir sistemos apskritai.
Pirmininkas. Kolega V.Plečkaitis.
V.P.Plečkaitis. Gerbiamasis vicepremjere ir gerbiamasis pretendente į premjero postą, norėčiau pasiteirauti dėl klausimų, kurie rūpi daugeliui klaipėdiečių. Jūsų požiūris į naftos terminalo statybą Klaipėdoje ir jūsų požiūris į laisvą ekonominę zoną?
B.Lubys. Vadinasi, mano požiūris į terminalą. Aš galėčiau labai daug kalbėti dėl šito klausimo, bet gal aš tiktai pasakysiu, kad mano nuomonė sutapo su mūsų dabartinės Vyriausybės nuomone. Aš giliai įsitikinęs, kad terminalas reikalingas ir tai yra nepriklausomybės, didžiulis nepriklausomybės faktorius. Vadinasi, pokalbis ir kalbos apie tai, kad galima tą klausimą išspręsti per Ventspilį, yra labiau diletantiškas negu profesionalus. Terminalas reikalingas. Tačiau tamstai kaip klaipėdiečiui ir klaipėdiečiams aš turiu atsakyti, kad aš nesu profesionalas parinkti vietą, ar toj vietoj statyti, ar truputį kitoj vietoj statyti. Tačiau terminalas naftai, jos produktams ir chemijos produktams yra absoliučiai Lietuvai reikalingas. Aš tai galiu patvirtinti, duodamas tamstai vieną konkretų pavyzdį. Per Ventspilio terminalą geriausiais laikais iš Rytų “praeina” 30 milijonų tonų naftos. Jos gali lygiai tiek pat “ateiti”. Naftos perkrovimas kainuoja nuo 6 iki 8, iki 9 dolerių už toną. Labai lengva paskaičiuoti, kokios sumos pinigų ateina į biudžetą. Tai vienas iš stambiausių Latvijos valstybės pajamų šaltinių. Yra ir kitų, bet vienas iš stambiausių. Taigi kai kuriais atvejais mes nukrypstam nuo šito klausimo, kažko norėdami neprarasti, mes norim viską atrasti.Taip nebūna, mes kažką turėsime prarasti, kad atrastume.
Dėl laisvų ekonominių zonų. Žinoma, būtų idealus variantas, kaip kažkada premjeras G.Vagnorius yra pasakęs vienoj auditorijoj, kad geriausia būtų visą Lietuvą padaryti laisva ekonomine zona. Aš, žinoma, abejoju, ar tai galima padaryti, tačiau manau, kad laisvos ekonominės zonos yra būtinos, jos reikalingos ekonomikai vystyti. Aš pateiksiu vieną konkretų pavyzdį. Pavyzdžiui, yra Šiaulių aerodromas, karinis aerodromas, puikiausias aerodromas Europoje. Ir jeigu mes sukurtume ten laisvą ekonominę zoną, kaip tranzito zoną, kaip perkrovimo zoną(šiandien šito aerodromo krašto apsauga nenori, Susisiekimo ministerija nenori, dabar jis yra įpirštas savivaldybei, kadangi nėra daugiau kam įpiršti), tai mes ten galėtume spręsti stambius ekonominius klausimus. Žinoma, reikia žiūrėti kitaip į ekologinius klausimus. Aš esu už laisvas ekonomines zonas.
Pirmininkas. Kolega P.Miškinis, prašom.
P.A.Miškinis. Ponas pretendente, ekonominiai nusikaltimai padarė labai didelius nuostolius Lietuvai, jos žmonėms. Daugelis kandidatų į deputatus kėlė būtinumą priimti įstatymą dėl senaties netaikymo už ekonominius nusikaltimus. Norėčiau paklausti, ar paremsite tokią iniciatyvą? Ir dar. Norint iškelti baudžiamąsias bylas būtini įrodymai. O jie yra daugiausia buhalteriniuose dokumentuose. Todėl aš dar norėčiau jus paklausti, ar priimsite atitinkamus Vyriausybės nutarimus, įpareigojančius išsaugoti buhalterinius dokumentus, nes jie paprastai yra naikinami?
B.Lubys. Vadinasi, jūsų klausimas daugiau tinka Seimui, negu Vyriausybei, kadangi reikalingas įstatymas, o ne Vyriausybės nutarimas, kuris gali būti lengvai pakeistas. Dėl dokumentų išsaugojimo, jeigu iškilo tokia būtinybė, galima priimti vyriausybinius nutarimus koreguojant archyvų išsaugojimą ir archyvų saugojimą apskritai. Tokio įstatymo ar kitokių įstatymų priėmimas galbūt būtų teisingas, naudingas ir reikalingas, tačiau aš galvoju, kad jis turėtų būt nepolitizuotas, o “ekonomizuotas”. Vadinasi, aš iki šiol girdėdavau apie šito įstatymo priėmimą labiau dėl politinių motyvų negu ekonominių. Tam aš negalėčiau pritarti kaip žmogus ir kaip pretendentas. Tai turėtų būt valstybinis ekonominis įstatymas, kuris šiandien galėtų, pasakyčiau, na, tam tikra prasme sutramdyti vykstančius procesus. Bet visus, ir iš vienos, ir iš kitos pusės, ir vienoj, ir kitoj zonoj, ir visur apskritai!
Pirmininkas. Ačiū. Kolega A.Baležentis, prašom.
A.Baležentis. Gerbiamasis vicepremjere ir gerbiamasis pretendente, norėčiau jūsų paklausti du klausimus. Pirmiausia kaimo žmogus ir miesto žmogus yra šiuo metu patekęs po kainų presu. Kaip jūs teisingai pastebėjote, išaugus dešimteriopai arba dar daugiau kartų kainoms energetiniams resursams, kainas iš karto pakėlė aptarnaujančios organizacijos. Pavyzdžiui, žemės ūkyje, kai realizuoja žemės ūkio produkciją, dažnai bendrovės neturi iš ko mokėti atlyginimo, nes paprasčiausiai nebelieka lėšų. Tas pats yra ir su ūkininkais. Kai jie realizuoja produkciją, nebeturi iš ko gyventi toliau. Analogiška padėtis yra mieste, čia ypač veikia atlyginimų įšaldymas. Tai štai gal yra kokia nors Vyriausybės pozicija ar programa, kaip žmones ištraukti iš po šito preso, arba pakelti presą? Ir antras klausimas, tai jūsų pozicija dėl Druskininkų ir kitų kurortų ateities Lietuvoje?
B.Lubys. Jūsų pirmas klausimas yra labai platus, ir čia reikalingas ilgas pokalbis arba ilga schema, ir aš manau, kad Vyriausybė pateiks, jeigu jūs paskirsite mane, jei būsiu patvirtintas, tai čia reikia numatyti ir plačioj, ir didelėj ekonominėj programoj. Dėl atlyginimų įšaldymo dviem mėnesiams, kurie yra padaryti Vyriausybės pagal Tarptautinio valiutos fondo reikalavimus. Aš nemanyčiau, kad reikėtų ypač pergyventi dėl šitų dviejų mėnesių. Tai yra lapkritis ir gruodis. Mes neprarandam ir Tarptautinio valiutos fondo kreditų, ir santykių su Tarptautiniu valiutos fondu. Aš manyčiau, kad čia viskas vyksta labai normaliai. Du mėnesiai tai nėra toks jau baisus ar didelis laikas. Jau šiandien galima peržiūrėti, kokios bus galimybės sausio mėnesį ir toliau.
Dėl kurortų vystymo. Aš manyčiau, kad juos reikia vystyti, reikia ieškoti kapitalo ir, svarbiausia, reikia atidaryti kelią kapitalo atėjimui į šitas zonas, užsienio kapitalo atėjimui. Ir toks klausimas, kuriuo man teko ir asmeniškai dirbti, ir suderinom su premjeru, ir nusprendėm, sakykim, Druskininkų aerodromą perduoti savivaldybei. Padarėm mes jį nedideliu komerciniu aerodromu. Pritraukiant komersantus, pritraukiant daug kitų dalykų tai būtų didelis atsigavimas, jeigu gerai, rimtai, komerciškai būtų organizuojama. Aš manyčiau, kad Vyriausybės sprendimai, kurie buvo padaryti dėl Palangos kurorto vystymo, t.y. Nemersetos zonos perdavimo savivaldybei, irgi gali suteikti Palangai “naują kvėpavimą”. Tačiau aš turiu nuvilti daugelį, kurie mano, kad tas kapitalas iš užsienio taip paprastai ir taip lengvai ateina, jis lyg už durų, tik reikia išeiti už durų, o ten yra milijardai. Nieko panašaus. Mes turim sudaryti įstatymų bazę, valdžios bazę, garantijų bazę, kad šitas kapitalas ateitų ir kad kapitalas galėtų gyventi, galėtų būti. Tačiau aš įsitikinęs, kad jis nori ateiti šiandien į Lietuvą sudarius jam sąlygas.
Pirmininkas. Kolega Kęstutis Povilas Paukštys. Prašom.
K.P.Paukštys. Gerbiamasis pretendente, aš norėčiau jums užduoti tokį klausimą. Lietuvos žmonės dar su nerimu prisimena tą avariją, kuri įvyko Jonavos “Azoto” gamybiniame susivienijime. Man yra žinoma ir turbūt visiems žinoma tai, kad jūs tenai esate dirbęs generaliniu direktoriumi ir dalyvavęs toje komisijoje avarijos padariniams tirti. Taigi mano klausimas būtų toksai: ar jūs galėtumėte atsakyti, kad komisija viską yra padariusi, kad būtų išaiškinti visi tikrieji avarijos kaltininkai? Ir ar žmonės buvo deramai ir tinkamai informuojami, kas vyko avarijos metu? Ačiū.
B.Lubys. Į pirmą klausimą. Tai buvo skausminga avarija tiek mano gyvenime, tiek “Azoto” gyvenime, tiek, aš sakyčiau, Lietuvos gyvenime. Apie ją buvo informuojama visais atvejais ne mažiau negu reikia. Buvo informuojama netgi kai kuriais atvejais... Tuo laiku, jeigu atsimenat, prasidėjo Gorbačiovo “perestroika”, ir kada spauda ir televizija... aš gerai pažįstu tos dienos reporterius, kurie darė tada labai energingai, labai smarkiai ir su atitinkamais rakursais, netgi “perspausdami” kai kuriuos informacijos klausimus, šitą visą pateikė. Tačiau aš manau, kad tai nebuvo blogai, kadangi iš tikrųjų avarija buvo galinga ir didelė. Akademiko Kudzio komisija, kuri buvo sudaryta Lietuvoj, Ministrų Tarybos sudaryta komisija, alternatyvi komisijai, kuri buvo sudaryta Maskvoj. Mano nuomone, akademiko Kudzio komisijos išvados yra teisingos, jos iš dalies sutampa su Maskvos komisijos išvadom, tačiau ne visai. Yra parodyti faktai, yra parodyti kaltininkai. Gaila, dalis kaltininkų yra amžiną atilsį, kurie parodyti tose komisijose, ir, mano nuomone, tyrimas buvo... Jeigu sugretintume abi komisijas, faktus ir priimtas priemones, jos iš esmės buvo teisingos. Tokia mano nuomonė buvo tada, kada komisijos baigė darbus. Mano nuomonė nepakito po tiek metų.
Pirmininkas. Kolega K.Skrebys. Prašom.
K.Skrebys. Ponas pretendente, pinigai yra vadinami ekonomikos krauju. Dabar už vieną dolerį yra mokama 280 talonų. Prognozuokite, koks bus dolerio ir talono santykis Prezidento rinkimų dieną. Ir antras klausimas. Ar tapęs Ministru Pirmininku jūs keisite Nacionalinio saugumo tarnybos vadovą?
Pirmininkas. Aš labai atsiprašau ir klausėjo, ir atsakytojo, vis dėlto formuluokim klausimus korektiškai. Pretendentas nenustato Prezidento rinkimų datos. Mes ją nustatysim. Žinot, kad yra ir vienas, ir kitas variantas. Taigi prašyčiau atsakyti į tuos klausimus, kurie jam pagal kompetenciją. Prašom.
B.Lubys. Dėl pirmo klausimo aš galėčiau atsakyti tik tiek, kad talono ir dolerio kurso tendencija bus ne talono naudai. Tai pirmas atsakymas. Prognozuoti skaičių aš nedrįsčiau. Tačiau tendencija bus tokia. Į antrą klausimą aš negalėčiau atsakyti, nes šiandien nepasiruošęs į tokį klausimą atsakyti.
Pirmininkas. Ačiū, kolega...
B.Lubys. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Pirmininke, aš visais atvejais pritariu Ekscelencijos nuomonei, kad šita Vyriausybė turėtų būti maksimaliai korektiška, ir, kaip yra pareikšta LDDP frakcijos, kad žmonės turėtų būti renkami. Aš matau, kad taip yra, ir diskusijos (man teko praleisti pastarąsias dienas su Ekscelencija), ir netgi šio ryto pokalbiai, netgi šio ryto pokalbiai su kai kuriais ponais, kurie dirbo šiandien, leistų man pasakyti, kad šita Vyriausybė... ir einančio Prezidento pareigas pozicija yra labai korektiška.
Pirmininkas. Ačiū. Kolega L.Milčius. Prašom.
L.Milčius. Gerbiamasis pretendente, šiandien ne tik ūkininkai, bet ir žemės ūkio bendrovės neįstengia nusipirkti naujos technikos. Senoji technika visiškai baigia susidėvėti, ir vien dėl to žemės ūkis grimzta į dar gilesnę krizę. Ar jūs manytumėt, kad Vyriausybė turėtų teikti subsidijas įsigyti naują techniką, ar kuo daugiau pramonės įmonių turėtų gaminti žemės ūkio techniką? Ir toliau, ar jūs remtumėt, kad galų gale Lietuva, verslininkai, kooperuodamiesi su kitomis valstybėmis, ryžtųsi gaminti tą vadinamąjį lietuvišką traktorių? Ačiū jums už atsakymą.
B.Lubys. Jeigu leisit, aš nuo galo pradėsiu. (...) mes turėtume Vyriausybei, kaip aš jau minėjau, netrukdyti verslininkams arba pramonininkams kurti kokį nors naudingą savo projektą. Jeigu tai būtų projektas sukurti traktorių, jeigu tai būtų projektas, kaip vakar, sukurti lėktuvą, jeigu tai yra ekonomiškai naudinga šitai firmai, ji turėtų tą darbą atlikti. Tačiau aš nemanyčiau, kad šiandien Vyriausybė galėtų rasti pinigų, tokių lėšų savo traktoriui arba savo lėktuvui sukurti. Tačiau aš visiškai su tamsta sutinku, kad lėšos, kurios jau šiandien numatytos biudžete (jūsų bus koreguojamos ir peržiūrimos), turi būti skiriamos kaip subsidija žemės ūkiui. Ir čia jau žemės ūkio specialistų, žemės ūkio komiteto ar kaip dabar...
Pirmininkas. Agrarinis komitetas kol kas.
B.Lubys. ...Agrariniam komitetui bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija turėtų būti priimti sprendimai, kaip šitą sumą ir šitas subsidijas pradėti taikyti ir tikslinti. Vyriausybės vadovybė neturi kištis ir koreguoti žemės ūkio klausimų. Aš manyčiau, kad šita linija yra numatyta ir Konstitucijoj, kuri priimta tautos. Visur maksimaliai perduoti valdymą į apačią. Maksimaliai. Ir tiktai koreguojam strategines linijas pačioje Vyriausybėje. Taigi žemės ūkio mašinų įsigijimas, be abejo, iš dalies arba visiškai turėtų būti finansuojamas iš biudžeto.
Pirmininkas. Ačiū. Leonardas Kęstutis Jaskelevičius. Prašom.
L.K.Jaskelevičius. Norėčiau pakviesti kolegas iš dešiniosios pusės iš tiesų klausti, o ne mėginti “sumauti” atsakantį į klausimus, nes, vienaip ar kitaip, mes norim išsiaiškinti požiūrį. Taip pat noriu patikslinti, kad krašto apsaugos klausimu LDDP programoje nėra iš esmės skirtumo nuo to, ką išdėstė gerbiamasis B.Lubys. Ten taip pat siūloma krašto apsaugos išlaidas derinti su valstybės išgalėmis.
Ir klausimas. Šiandien didelė problema yra vidaus tarpusavio įsiskolinimai. Šią problemą kelia ir žemdirbiai, ir pramonininkai. Ką manote apie privalomą tarpusavio įsiskolinimų užskaitymą ir per kiek laiko tai galėtų būti atlikta? Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Aš atsiprašau, prašyčiau trumpinti įžangas, mums ateina pietų laikas. Gal tie, kurių pavardės yra monitoriuose, tegu paklaus, ir po to darysim pertrauką. Galim šiek tiek užtęsti darbą? Ačiū. Ne? Tada gerai, prašom atsakyti į šitą paskutinį klausimą.
B.Lubys. Dėl įsiskolinimų ir užskaitymų. Aš manyčiau, kad užskaitymai nedavė to rezultato, kurio buvo tikėtasi. Tai iš principo teisingas ir geras momentas, tačiau reikia bankinių finansinių programų, kad tie pinigai nenutekėtų į šoną. Ratas, kuris, iš pirmo žvilgsnio atrodo, gali lengvai užsidaryti, neužsidaro. Ir daryti tokius užskaitymus, kurie buvo padaryti, aš manyčiau, netikslinga. Tačiau aš sutikčiau, kad Ekonomikos ministerija kartu su Finansų ministerija šitą klausimą labai detaliai išnagrinėtų. Čia reikia spręsti bankinį klausimą, pinigų grąžinimo ir pinigų atėjimo iš Rusijos. Skola yra didelė. Aš šiandien norėjau susumuoti ir pasakyti tamstoms paskutinius duomenis, deja, negaliu pasakyti skaičių, kadangi Statistikos departamentas ir Ekonomikos ministerija man iš esmės pateikė radikaliai skirtingus dalykus.
Pirmininkas. Taip, gerbiamieji kolegos, ar tęsiam klausimusatsakymus, ar darom pertrauką? Taigi ačiū gerbiamajam pretendentui.
Iki pertraukos du momentai. Štai frakcijų susitikimai. Aš kreipiuosi ir į gerbiamąjį B.Lubį. Šiandien 13.35 Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo posėdžių salėj, arba buvusioj salėj, gerbiamojo B.Lubio laukia LDDP ir Lenkų sąjungos frakcijos. Tėvynės santaros frakcija norėtų susitikti su ponu B.Lubiu gruodžio 2 dieną 11.15 val. 217 kabinete I rūmuose. Ir trečias susitikimas rytoj, 12.15 val. II rūmuose 206 kabinete. Ten gerbiamojo B.Lubio laukia Socialdemokratų frakcija.
Dabar, prieš paskelbiant pertrauką, B.Rupeikos replika. Prašom, gerbiamasis Seimo nary.
B.V.Rupeika. Aš norėčiau padaryti tai, ko, matyt, nepadarė mūsų Seimo Pirmininkas. Priminti kai kuriems kolegoms, kad visiems Lietuvos piliečiams, taip pat ir jiems, galioja nekaltumo prezumpcijos dėsnis. Ir neimkime blogų pavyzdžių iš Aukščiausiosios Tarybos darbo, kada metant kaltinimus į kairę arba į dešinę, arba posėdyje dalyvaujantiems svečiams neturėta jokių argumentų ir įrodymų tiems kaltinimams paremti. Nebūkime aukščiau teismo, prokuratūros ir aukščiau Lietuvos. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Pertrauka.