Trečiasis
posėdis
1992
m. lapkričio 26 d.
Seimo narių pareiškimai
V.Andriukaitis. Lietuvos profesinių sąjungų atstovybės kreipimas į Lietuvos Seimo narius
J.Karosas. LDDP frakcijos politinę deklaracija
A.Sakalas. Lietuvos socialdemokratų pareiškimas dėl Socialdemokratų frakcijos sukūrimo Seime
1992 m. lapkričio 26 d.darbotvarkė (tvirtinimas)
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo narys, laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č. JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Aš apsieinu kol kas be gongo dėl vienos paprastos priežasties. Posėdį oficialiai pradėsime šiek tiek vėliau, o siūlau per šitą laiką štai ką padaryti. Mes dirbame Seimo rūmuose. Mes jau antra diena esame Lietuvos Respublikos Seimas. Tuo tarpu ant mūsų rūmų iki šiol dar kabėjo senos iškabos - Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Dabar atitinkamos iškabos jau yra. Ir aš kviečiu kolegas kelioms minutėms, sakyčiau, ne kokiai nors iškilmingai ceremonijai, bet vis tiek tam tikram aktui prie mūsų šito pagrindinio, žinoma, tai yra ne ten, į prospektą, bet į upės pusę, kur mes vaikštom. Atidengsim tą iškabą ir toliau dirbsim. Prašau, K.Antanavičius.
K.Antanavičius. Aš siūlyčiau ir prašyčiau nedaryti šitokių iškilmių tol, kol nebus atidarytas pagrindinis įėjimas. Aš sutikčiau eiti prie štai šito garbingo pagrindinio įėjimo. O ten vaikščioti, man atrodo, labai nedora. Ačiū.
Pirmininkas. Aš suprantu gerbiamąjį kolegą, bet vis dėlto galioja kol kas priimti sprendimai. Mes jų nepakeitėm. Tai kas nenori, tas lieka salėje, o šitai mes padarysim vis tiek. Taigi posėdį oficialiai pradėsim po kelių minučių, o dabar kviečiu į tą mažą ceremoniją.
Pirmininkas. Gerbiamieji kolegos, pradedame popietinį posėdį. Jeigu aš teisingai supratau savo kolegas tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės, per šitą pertrauką buvo padirbėta gana produktyviai, nors ir nebuvo priimti visiems galutinai priimtini sprendimai. Taigi pranešu visiems deputatams, visiems Seimo nariams, kad mes iš principo susitarėm dėl štai tų šešių klausimų įtraukimo į šios dienos darbotvarkę. Ar visi turite projektą, kurio numeracija yra kita? Tai yra antrasis projektas. Turite? Ar priimtina tokia darbotvarkė? Aš galiu trumpai drūtai supažindinti. Na, suprantama, darbotvarkės tvirtinimas, Seimo pareiškimas. Jeigu sugebėsim, gal ir galėsim balsuoti. 3 punktas - Seimo politinės santarvės aktas. Čia be balsavimo tiktai nagrinėjimas. Čia netiksliai parašyta. 4 punktas - Valstybės kontrolieriaus pareiškimas (balsavimas). 5 punktas - įstatymo “Dėl Seimo laikinosios darbo organizavimo tvarkos” projektas (klausimo pateikimas). 6 punktas - Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos lapkričio 19 dienos protokolinio nutarimo” projektas (pateikimas). Kolega P.Giniotas.
P.Giniotas. Aš norėjau pasitikslinti. Su kuo buvo suderinta? Nes nei frakcijų nėra, nei komisijų...
Pirmininkas. Aš galiu pasakyti. Su tais gerbiamaisiais Seimo nariais, kurie vakar ir šiandien dalyvavo suinteresuotų asmenų pasitarime. Mes čia vienas kitą neatsargiai pavadinom net bičiuliais, nors atstovai buvo iš visų pusių. Gal aš neatsargiai pasakiau.
P.Giniotas. Gal išvardintumėte bičiulių grupę?
Pirmininkas. Iš įvairių partijų ir organizacijų. Patikėkit, gerbiamasis P.Giniotai. Tai aš dar kartą sakau. Čia buvo neformalus pasitarimas, pabrėžiu, neformalus pasitarimas ir todėl aš siūlau. Jeigu kas turit esminių pastabų šitam siūlomam darbotvarkės projektui, prašom pasisakyti, o jeigu ne, tai mes patvirtinam, išskyrus 3 punkto įrašą “balsavimas”. Čia tiktai aptarimas. Sutinkam, ar reikia vis dėlto debatų? Būtina balsuoti? Tai gerai, tada registruojamės pirmiausia. Salėje 112 Seimo narių. Kolega V.Jarmolenka.
V.Jarmolenka. Labai ačiū. Mielas Pirmininke, gal jūs paaiškinsite man dabar, kas turi teisę daryti bet kada pertrauką, kaip mes dabar darėme? Buvo pertrauka, paskui nutęsimas, taip sakant, ir taip toliau. Kaip bus ateityje? Gal jūs šitą klausimą svarstėte?
Pirmininkas. Ne, mes šito klausimo nenagrinėjom, kadangi čia tas, kas atsitiko yra rutininis dalykas. Ir jau kas kas, o mano mielas kolega prisimena, kad mes sunkiais atvejais tokius dalykus darydavom. Būdavo ne reglamentinė pertrauka, tai yra po tam tikro laiko, ne pietų pertraukos metu ir taip toliau. Ir kai aš skelbiau šitą pertrauką, lyg ir niekas neprieštaravo. Jeigu aš blogai supratau, tai man labai liūdna.
V.Jarmolenka. Aš neprieštaravau. Aš tiktai noriu pasitikslinti, kaip dabar mes darysime be frakcijų. Kas turės teisę paprašyti svarstomam klausimui pertraukų , sakysim?
Pirmininkas. Kiekvienas deputatas turi teisę. Gerbiamasis K.Antanavičius.
K.Antanavičius. Vis dėlto turėtume laikytis Reglamento. Norėčiau pasakyti, kad jūs pasielgėte neteisingai, nes nebuvote paskelbęs posėdžio pradžios, kad posėdis prasideda. Ir prieš prasidedant jūs išėjote. Tai jeigu jau jūs sakote taip dėl pertraukos, tai turėjote paskelbti gongu, kad prasideda posėdis, paprašyti balsavimu, ar darom pertrauką, ar nedarom. Jeigu kas prieštarauja, balsuoti ir tik tada daryti. Tai aš išaiškinau, ką jūs ne taip padarėte.
Pirmininkas. Kolega V.Žiemelis.
V.Žiemelis. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš taip pat pritariu Seimo nariui K.Antanavičiui, kad reikia laikytis Reglamento. Ir būtų viskas teisingai, ir galėtume svarstyti šiuos klausimus, jeigu šiuos klausimus pateiktų frakcijos arba komitetai. Komitetų dar nėra. Aš siūlyčiau pirmuoju klausimu įtraukti frakcijų patvirtinimo klausimą. Tada, aišku, galėtume svarstyti ir kitus klausimus, o juos pateiks frakcijos.
Pirmininkas. Aš atsakysiu tamstai. Kolega P.Giniotas.
P.Giniotas. Aš noriu tik priminti laikinai einančiam Seimo Pirmininko pareigas gerbiamajam Č.Juršėnui, kad trys frakcijos yra. Tik jūsų problema yra, kad jūs jų neįregistruojate.
Pirmininkas. Dabar atsakau abiems mano kolegoms. Be abejo, galima būtų šitaip padaryti, jeigu aš, - jau kartoju kelintą kartą, - būčiau čia ne vienas ir būčiau turėjęs fizinę galimybę atlikti tai, ko iš manęs reikalauja jūsų taip mylimas ir gerbiamas ir mano taip pat mylimas ir gerbiamas Reglamentas. Taip jau susiklostė, kad per šitą pertrauką aš negalėjau net papietauti. Taigi, dovanokit, aš nespėjau padaryti to, kas turi būti padaryta pagal Reglamentą. Todėl klausimų dėl frakcijų tvirtinimo aš negaliu siūlyti į dienotvarkę. Labai atsiprašau, bet Reglamentas būtent šitai ir numato. Kas turi dar pastabų dėl kitų dienotvarkės punktų? Nėra pastabų? Tai siūlau balsuoti. Kas už tai, kad pasiūlyta šešių punktų darbotvarkė... Aš klausiau, ar turi kas pastabų? Narys J.Beinortas.
J.Beinortas. Galbūt tada būtų priimtina kol kas kalbėti apie tris pirmuosius įtrauktus ir pasiūlytus darbotvarkėje klausimus. Nes būtent 5 yra tas kolizinis, dėl kurio, pats suprantate, gerbiamasis Č.Juršėnai, turime išspręsti, kas gi buvo pirma - ar višta, ar kiaušinis. Tai aš galvoju, kad galbūt iš pradžių, kad mūsų darbas būtų sėkmingesnis, dirbkime dabar su 2, 3 ir 4, o po to turėsime galbūt jau ir reglamentinę pertrauką. Pasitarsime, kaip nagrinėti 5 klausimą. Aš siūlyčiau kompromisinį variantą.
Pirmininkas. Narys A.Endriukaitis.
A.Endriukaitis. Čia buvo pateiktas pasiūlymas dėl frakcijų įregistravimo, todėl čia ne pirmininkaujančio prerogatyva balsuoti ar nebalsuoti. Todėl mes siūlome, kad tas klausimas būtų balsuojamas. Pareiškimai yra, sąrašai yra, yra visi žmonės salėje, didelių ginčų nėra, ir protokolinį nutarimą priimti galima labai greitai. Ir prašom šitą pateikti balsavimui.
Pirmininkas. Narys R.Maciejkianecas.
R.Maciejkianecas. Man rodos, kad vis dėlto pasikeitė Seimo sudėtis. Ir dabar buvo deputatai renkami pagal partinius sąrašus ir, registruojant šitas frakcijas, reikėtų į šitą atsižvelgti visų pirma, o ne eiti šituo keliu, kaip mes kūrėm frakcijas pagal, taip sakant, draugiškumą, norą bendrauti ir taip toliau. Čia visai kitas dabar Seimas ir mes turim kitaip žiūrėti frakcijų kūrimą.
Pirmininkas. Deputatas K.Antanavičius. Prašom.
K.Antanavičius. Siūlau balsuoti dėl dienotvarkės. Motyvai išsakyti. Kas norėjo, galėjo ateiti į tą pasitarimą. Ir aš buvau nosį įkišęs tiek, kiek man rūpėjo. Labai prašau balsuoti ir dirbti. Ačiū.
Pirmininkas. Ir narys A.Kubilius.
A.Kubilius. Mes suprantame jūsų pateiktą projektą. Mes turėsim savo variantą šitam, šnekant apie frakcijų sudarymą. Tai bus dabar galiojančio Reglamento pataisa. Tačiau siūlau prisiminti, kad 71 deputatas yra išrinktas ne daugiamandatėse apygardose, o vienmandatėse apygardose. Ir todėl remtis vien partijų, dalyvavusių vienmandatėje apygardoje, rinkimų rezultatais sudarant frakcijas būtų nelogiška. Ir todėl dar kartą siūlau arba dabar iš karto balsuoti už frakcijų įregistravimą remiantis galiojančiu Reglamentu, arba įtraukti šitą klausimą į pasiūlytą darbotvarkę.
Pirmininkas. Gerbiamasis kolega, mes nenagrinėjame 5 klausimo turinio. Mes kalbame apie tai, ar šitas klausimas įtrauktinas ir būtent kaip klausimo pateikimas. Taigi mes nesprendžiame dabar šitų pagrindinių dalykų. Tai tiktai tiek. Narys E.Jarašiūnas.
E.Jarašiūnas. Aš dėl 5 klausimo svarstymo. Kaip prisimenate, vakar mes turėjome visiškai kitą projektą, kurio net ir forma ne visai atitiko teisinės technikos reikalavimus. Šiandien matom jau pagerintą variantą. Ir aš viliuosi, kad mes galėtume susėsti ir pabandyti sutarimo būdu rasti tokį variantą, kuris iš tikrųjų leistų dirbti mums, kaip organizuotoms deputatų grupėms, ir iš kitos pusės nepažeistų tų teisių, kurias deputatui suteikia Konstitucija ir dabar tebegaliojantis Reglamentas.
Pirmininkas. Aš tik noriu kolegai pasakyti, kad Konstitucijoje apie frakcijas nekalbama. Narys V.Andriukaitis.
V.P.Andriukaitis. Aš norėčiau replikuoti pirmininkaujančiam, kad vis dėlto komentavimas pasisakymuose tai nėra pagrindinė pirmininkaujančio funkcija.
Pirmininkas. Tikrai taip.
V.P.Andriukaitis. Toliau norėčiau pritarti, kad šis klausimas yra pakankamai dar neišdiskutuotas. Beje, kažkodėl ir dienotvarkės pateikimai tokie nuo kalno eina. Vis dėlto galbūt reikėtų pereiti prie seiminio darbo principo - daugumos ir mažumos ryšio principo. Ir aš suprantu kolegas, kurie diskutuoja dėl frakcijų sudarymo principo ir gina reglamentines savo teises. Siūlyčiau šį klausimą dar kartą atidėti, susirinkti atstovams, padiskutuoti dėl formulių, pasitarti. Klausimas nėra paprastas ir nėra forsuotinas jokiu būdu. Tada spręstume. O dabar 5 klausimą atidėti ir tvirtinti darbotvarkę be jo. Imkimės tų pirmųjų klausimų. Dėkoju.
Pirmininkas. Ačiū kolegai. Narys V.Plečkaitis.
V.P.Plečkaitis. Pritariu savo kolegai Vyteniui. Vis dėlto norėčiau pasiūlyti tokią darbo tvarką. Iš tikrųjų susitarkime, kad mes dirbame pagal dienotvarkę, kurią pasiūlė Seimo Pirmininko pareigas einantis gerbiamasis Č.Juršėnas. Tačiau numatykime per kitą pertrauką sukviesti frakcijų atstovus.
Pirmininkas. Kurių nėra.
V.P.Plečkaitis. Bet laikykime, kad tie, kurie paskelbė ir kurie rašėsi... Čia yra LDDP frakcija. Laikykime, kad jos vis dėlto yra. Taip sakant, tos deputatinės grupės, kurios iš tikrųjų yra, tačiau formaliai neužregistruotos. Ir aptarkime tą labai svarbų iš tikrųjų klausimą dėl frakcijų įregistravimo. Kas yra tos frakcijos? Nes jeigu mes taip padarysime iš pradžių su šituo klausimu, tai labai ilgai užsitęs nereikalinga įtampa. Tai aš siūlyčiau būtent šitos pertraukos metu atsiųsti žmones, kad mes pradėtume konkrečiai spręsti klausimus.
Pirmininkas. Narys A.Račas.
A.Račas. Aš visiškai pritariu gerbiamojo V.Plečkaičio pasiūlymui. Taip pat prisidedu prie to, kad būtų kiek galima greičiau sušauktas pasitarimas įvairių politinių grupių, kad išspręstų frakcijų suformavimo klausimus.
Pirmininkas. Tai aš dabar tikiuosi, kad jau galiu padaryti apibendrinimą, naudodamasis savo reglamentinėmis teisėmis. Jeigu aš teisingai supratau, 2, 3, 4 ir 6 punktai neturi problemų, taip? Dėl 5 punkto mes balsuosime. Bet prieš balsavimą aš noriu pasakyti savo ir ne tik savo poziciją, kadangi čia buvo siūlyta ir ginta ta pozicija. Kodėl? Kad mes galėtume dirbti, vis tiek turi būti tam tikri pasiūlymai. O siūlymus, anot Reglamento, gali teikti kiekvienas deputatas. Taigi čia jokių pažeidimų nėra. Ar yra frakcijos, ar nėra, mes galime dirbti. Žinoma, su frakcijomis dirbti yra žymiai geriau. Tai savaime aišku. Toks yra europinis ir pasaulinis patyrimas. Bet galim dirbti kol kas ir be jų, jeigu iš tikro mes nesusitariam dėl tam tikrų principų. Čia buvo gražiai pasiūlyta kolegos V.Andriukaičio. Daugumos ir mažumos atstovai, sakykim, gal neįgaliotieji, bet vis dėlto tarėsi ir vakar, ir šiandien. Ir vakar buvo įdomus pokalbis. O tie, kurie dalyvavo šiandien, tvirtina, kad šiandieninis pokalbis iš viso buvo gana konstruktyvus. Ir kaip tik dėl šito ginčytino klausimo mes jau priartėjome prie tam tikro susitarimo. Kadangi yra tam tikras susitarimas, aš nesakau, kad jis yra visiems priimtinas, ar vienai pusei, ar kitai pusei, - mes turim pradėti įstatymų leidimo procesą. Taigi ir siūloma nespręsti šiandien šito klausimo, o jį pateikti, kad visi deputatai žinotų, apie ką kalbama, o ne tiktai atstovai ar juo labiau neįgalioti atstovai. Štai dėl to aš ir siūlau, kad šitas klausimas būtų dienotvarkėje, kad jis būtų oficialiai pateiktas, ir taškas. O po to, jeigu kolegoms priimtina, per pirmąją pertrauką - mes ją vėl galime padaryti šiek tiek ilgesnę - susirenkam. Kas norite, įgaliojate. Va nuo tos eilės tiek, nuo šitos tiek, nuo anos tiek, ir viskas tvarkoje. Pavadinsite tai frakcijos atstovu - prašom. Pavadinsit kaip nors kitaip - prašom. Svarbu, kad mes tartumės.
Dabar dėl Reglamento. Aš jums, mielieji kolegos, skaičiau 25 straipsnį. Ir jūs, man atrodo, supratote, kad aš tikrai turiu šitą teisę, gerbdamas jus, viską stropiai patikrinti. Reglamentas visų buvo patvirtintas. Ne, dovanokit, Taryba kolektyviai netikrins kiekvieno žodžio su kiekvienu Reglamento reikalavimu. Dovanokit, nedarykit šito, ką mes darėm senojoje Aukščiausiojoje Taryboje. Palikit spręsti tuos klausimus tam, kam priklauso. O siūlau daryti pertrauką, kai ateis laikas po pusantros valandos, ir derinsime šituos klausimus. Niekas per jėgą tokio klausimo neatstums. Kolega E.Jarašiūnas.
E.Jarašiūnas. Gerbiamasis pirmininkaujanti, man atrodo, kad mes turėtumėme prisiminti, kad nelikus Prezidiumo, šias funkcijas, būtent tas kolektyvines, vis dėlto perima tas Seimas. Ir aš manau, kad šį registravimo klausimą turėtų svarstyti Seimas, o ne Seimo Pirmininkas. Klausimas yra pateiktas, ir mums lieka tiktai svarstyti jį.
Pirmininkas. Jūs siūlote, kad šitas klausimas būtų įtrauktas šiandien į dienotvarkę? Prašau. Galėsime balsuoti. Tai turi daryti įgalioti asmenys, o ne Sekretoriatas. Man nepatogu, kad jūs šitai siūlote. Dėl l4 ir 6 punktų diskusijų nėra. Konsenso būdu šitie punktai įtraukti į dienotvarkę. Sutarta? Nėra prieštaravimų? Pirmiausia dėl principo. Dabar 5 punktas.
Kas už tai, kad būtų į dienotvarkę įtrauktas 5 punktas? Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios darbo organizavimo tvarkos” projektas. Pranešėjas žinomas. Klausimo pateikimas, pabrėžiu. Joks balsavimas, joks sprendimas. Kas už tai, prašom balsuoti elektronika. Balsavimas prasidėjo. Atsiprašau, negaliu suteikti žodžio. Balsavimas prasidėjo. Balsavo 73. Už - 68, prieš - 3, susilaikė 2. Klausimas įtrauktas į dienotvarkę. Dabar klausimas dėl frakcijų registravimo. Prašau. Klausimas dėl frakcijų registravimo. Kas už tai, kad šitas klausimas būtų įtrauktas į dienotvarkę? 46 - už, 51 - prieš, 4 susilaikė. Kol kas šito klausimo nespręsime.
V.Jarmolenka. Dėl vedimo galima?
Pirmininkas. Prašom, deputatas V.Jarmolenka. Prašom.
V.Jarmolenka. Aš labai norėčiau pamatyti sąrašą.
Pirmininkas. Prašom. Prašau. Galime perbalsuoti, jeigu čia technika. Gerai, galime perbalsuoti. Arba galime perbalsuoti rankų pakėlimu. Prašau. Tai galime perbalsuoti rankų pakėlimu. Ar komisija pasiruošusi? Gerai, padarysime registraciją, prašom. Seimo narys A.Stasiškis prašom.
A.N.Stasiškis. Šiandien pasiskelbusių frakcijų vardu man pavedė perskaityti tokį pareiškimą.
“Lietuvos Respublikos Seimo demokratinių frakcijų pareiškimas. Lietuvos Respublikos Seimas pradėjo dirbti 1992 m. lapkričio 25 d. dominuojant rinkimus laimėjusios LDDP daugumai, kuri iš karto ėmėsi procedūrinių įstatyminių pažeidimų. LDDP parengtuose ir jau išdalintuose įstatymo projektuose matomas mėginimas pažeisti Konstitucijos garantuojamas laisves deputatams jungtis į frakcijas ir dirbti normalų parlamentinį darbą. Šiandien Lietuvos Respublikos Seime įkurtos trys parlamentinės frakcijos, kurios ėmėsi įstatymų projektų svarstymo, tačiau jas delsiama įregistruoti. Tuo tarpu net neįkurtos LDDP frakcijos vardu pateikiami nedemokratiški įstatymo projektai, tikintis priimti juos paklusnia mechanine dauguma. Protestuojame prieš komunistinių metodų recidyvus Lietuvos Seime. Sąjūdžio frakcijos vardu A.N.Stasiškis, Krikščionių demokratų frakcijos vardu P.Katilius, Piliečių chartijos frakcijos vardu S.Šaltenis.”
Pirmininkas. Ačiū. Kol sąrašas rodomas, aš tada turėsiu kai ką pasakyti. Manau, nepyksite. Iš to pasitarimo, kuriame dalyvavo įvairių pakraipų Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad jie patvirtins, jog mes, nagrinėdami 5 klausimą papunkčiui, dėl atskirų punktų visiškai nesiginčijom ir susitarėm konsenso būdu, kad juos galima būtų priimti. Bet kadangi dėl kai kurių punktų buvo susiginčyta, buvo pasikeista nuomonėmis ir išaiškėjo galimas kompromisas. Todėl klausimo pateikimas nėra kieno nors kam nors valios diktavimas. Mes klausimą pateikiam, visi deputatai susipažįsta su tam tikrom pozicijom ir nuostatom. Aš, kaip klausimo pateikėjas, įsipareigoju referuoti ir priešingą nuomonę ir dirbam toliau. Po to, kai ateis laikas reglamentinei pertraukai, renkamės su įvairiais norinčiais dirbti atstovais ir ieškome kompromiso tuo klausimu, kuris rūpi, nes, tikiuosi, šitai galėtų patvirtinti kolegos A.Račas, S.Pečeliūnas ir A.Saudargas, kad kompromisas atsiranda. Tai, man atrodo, dirbkim toliau.
V.Landsbergis. Galima paklausti?
Pirmininkas. Prašau. Gerbiamasis kolega Vytautas Landsbergis.
V.Landsbergis. Gerbiamasis pimininkaujanti, ar jūs numatote normalų darbą frakcijose, svarstant įstatymų projektus?
Pirmininkas. Be abejo.
V.Landsbergis. Tai eikim tuo keliu.
Pirmininkas. Žinoma, kai viskas bus sutvarkyta, jūs visiškai teisus.
V.Landsbergis. O tuo tarpu galimas nenormalus darbas?
Pirmininkas. Argi nėra nenormalus darbas pirmojo, antrojo, trečiojo, ketvirtojo klausimo nagrinėjimas? Reglamentą dar kartą skaitau, jeigu tai yra reikalinga. “4 straipsnis. Kiekvienas deputatas turi teisę siūlyti svarstyti klausimus.” Turi teisę. Ir deputatai šitomis teisėmis naudojasi. Taip pat ir Č.Juršėnas, ir kiti. “Rengti ir pateikti svarstyti tinkamai parengtus įstatymų bei kitų teisinių aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų leidimo.” Tai, dovanokit, kur čia yra koks pažeidimas ? Aš dar kartą sakau, kad su frakcijomis dirbti bus parankiau, bet susitarkime dėl jų formavimo.
V.Landsbergis. Jūs siūlote svarstyti įstatymo projektą. Jis turi būt svarstomas frakcijose.
Pirmininkas. Jis ir bus svarstomas frakcijose, bet pirmiau jis turi būt pateiktas, o po to pagal mūsų nustatytą tvarką svarstysime komisijose ir kitur. Aš čia nematau problemos. Man atrodo, kad čia nereikėtų mums be reikalo ginčytis, kadangi tik klausimas pateikiamas. O pateikti gali kiekvienas, jeigu visi susitariam. Prašom.
K.Dirgėla. Man rodos, pirmiausia reikia susitvarkyti darbo vietą, darbo principus, o po to jau dirbti. Tai organizaciniai klausimai yra frakcijų suformavimas. Jūs cituojate kaip tik 25 Reglamento straipsnį, kur yra aiškiai parašyta, kad Prezidiumas tvirtina arba, jam nesant, Mandatų komisija. Pirmininkaujančiam tokios teisės nebuvo suteiktos. Jūs kažkodėl jas prisiimat. Tai siūlyčiau vis dėlto prie frakcijų klausimo sustoti. Susitvarkyti organizacinius klausimus, o tada dirbam.
Pirmininkas. Labai ačiū, gerbiamasis kolega, už pastabą. Aš dar sykį kartoju, kad dirbam, kaip yra nustatyta Reglamente ir kaip mes dirbome 1990 metų kovo mėnesį. Mes paraleliai sprendėme ir politinius, ir įstatymų leidimo, ir Reglamento sudarymo, ir visokius kitokius techninius klausimus. Aš siūlau be reikalo nesiginčyti. Prašom, kolega.
Balsas iš salės. Man atrodo, kad vis tiek dar buvo dalis žmonių, kurie neužsiregistravo ir nebalsavo. Balsų santykis ne pats didžiausias. Reikėtų naujos registracijos ir naujo balsavimo dėl frakcijų registravimo. Ir naujos registracijos.
Pirmininkas. Prašom visi kolegos užimti savo vietas, tuoj skelbsiu registraciją. Registracija. Registruota 127. Ar nėra jokių abejonių dėl skaičiaus? Gerai, tai siūlau balsuoti, kas už tai, kad... Minutę, galime ir kortelėm balsuoti. Balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Tai tada balsuojame pakeldami rankas arba korteles. Kas už tai, kad klausimas dėl kai kurių frakcijų įregistravimo būtų įtrauktas į šios dienos posėdžio darbotvarkę?
Balsų skaičiuotojas. Už - 51.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiuotojas. Prieš - 75.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiuotojas. Susilaikė 4.
Pirmininkas. Klausimas dėl frakcijų įregistravimo tuoj pat negavo reikiamos daugumos ir šitą klausimą spręsime šiek tiek vėliau. Kolega A.Račas.
A.Račas. Aš norėčiau paklausti, kokiu tikslu LDDP blokuoja frakcijų sudarymą parlamente?
Pirmininkas. Todėl, kad reikia nusistatyti tam tikrus principus. Štai dėl to. Mes dėl jų pradėjome pasitarimus vakar ir šiandien, ir mes juos tęsime. Kolega A.Kunčinas.
A.Kunčinas. Kadangi iškyla problemų dėl frakcijų registravimo, tai pradžioje reikia susitarti dėl principų. Nes manyčiau, kad niekas neprieštaraus, jog Seimo rinkimai įvyko remiantis kitais įstatymais negu anksčiau. Ir tų pačių frakcijų formavimo principų šiame Seime naudoti negalime. Tai susitarkime dėl principų ir tuomet registruosime frakcijas. Manau, tai normalus kelias yra.
A.Kubilius. Jeigu galima...
Pirmininkas. Kolega A.Kubilius.
A.Kubilius. Kiek suprantu, mes dirbame pagal Konstituciją, kurioje parašyta, kad Seimas pradeda darbą pagal galiojantį Reglamentą tiek, kiek jis neprieštarauja Konstitucijai. Tai arba panaikinkim tada šitą Reglamento straipsnį, arba dirbkime pagal jį. Aš suprantu, kad kolegai Č.Juršėnui yra problema patikrinti mūsų dokumentus, kad jis įvykdytų 25 straipsnio paskutinio sakinio paskutinę dalį, kad “dokumentai turi atitikti kitas šiame skirsnyje nurodytas sąlygas”. Jeigu yra tokių problemų ir kolega Č.Juršėnas tikrai tai pripažįsta, mes galime padėti. Sudarykime skubiai specialią komisiją, kuri šiandien pat patikrintų, ar šitie dokumentai atitinka visus Reglamento reikalavimus.
Pirmininkas. Šitas bus padaryta ir be komisijos. Kolega V.Andriukaitis.
V.P.Andriukaitis. Aš norėčiau vis dėlto pasiūlyti tokį psichologinį elementarų dalyką. Nori dabar frakcijas užregistruoti, nes jaučiasi jau atmosfera. Gana, pabaikime. Paprastas dalykas - registruokim frakcijas. Pakeisime Reglamentą, pakeisime principą, pasikeis ir frakcijų registravimo tvarka galiausiai. Kur čia problemos iš... Ar nėra svarbesnių klausimų?
Pirmininkas. Gerai, gerbiamieji kolegos. Gerbiamasis V.Andriukaiti, aš tamstą suprantu ir siūlau kompromisą. Darykime iš karto po pertraukos? Gerai? Po pertraukos iš naujo balsuosime dėl darbotvarkės. Dabar iki pertraukos susitarkime dėl pareiškimų. Taigi, kas už tai, kad būtų patvirtinta visa darbotvarkė? Deputatas P.Giniotas.
P.Giniotas. Gerbiamasis pirmininkaujanti, jūs vėl nusprendėte vienas pats. Norėtųsi, kad tai spręstų Seimas.
Pirmininkas. Aš šitą ir darau. Aš siūlau balsuoti už darbotvarkę, o po to, kaip mes esame ne kartą darę Aukščiausiojoje Taryboje, papildomai įtrauksime tą klausimą. Duokit man šiokią tokią pertrauką, ir aš tikrai peržiūrėsiu dokumentus ir spręsime. Deputatas V.Landsbergis.
V.Landsbergis. Aš noriu pasiūlyti papildomą klausimą, kol dar neuždaryta darbotvarkė. Reikia mums sudaryti Lietuvos Seimo grupę į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos posėdį gruodžio 4 d. Liko labai mažai laiko. Strasbūre vyks tas posėdis. Jame bus svarstomas Lietuvos narystės klausimas, buvusios sovietų kariuomenės klausimai ir tautybių klausimai buvusiose sovietų respublikose. Mūsų dalyvavimas ten būtinas ir labai svarbus. O ankstesnė mūsų delegacija nebeegzistuoja.
Pirmininkas. Taip, labai tinkamas pasiūlymas, kadangi reikia tartis ir dėl kitokio mūsų atstovavimo užsieniuose. Bent trijų formų, kur dalyvauja deputatai. Aš manau, per pertrauką šitą bus galima aptarti, o po pietų šitą patvirtinti. Ar kolegos prieštarautų, kad toks klausimas būtų papildomai įtrauktas į darbotvarkę? Laikysime, kad konsenso būdu sutarta. Prašom, kolega A.Baležentis.
A.Baležentis. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mes jus dešinėje pusėje vertiname kaip džentelmenišką Seimo Pirmininką. Labai prašytume atstovauti abiems Seimo pusėms. Ir kairiajai, ir dešiniajai, taip pat atstovauti ir visoms frakcijoms. Tai labai svarbu būsimam mūsų darbui.
Pirmininkas. Labai ačiū. Aš tikrai dėkingas už šitą pasiūlymą, todėl aš ir siūlau: dar kartą pradedam darbą, per pertrauką pasitariam, o po pertraukos, - aš dar kartą įsipareigoju neiti valgyti, aš pasižiūriu, - viską baigiam. Žinoma, nubalsavę. Kolega S.Pečeliūnas.
S.Pečeliūnas. Taip, aš norėčiau vis dėlto pasitikslinti. Jūs sakėte, kad buvo balsuota už frakcijų registravimą tuoj pat. Aš taip girdėjau iš jūsų. Aš norėčiau pasitikslinti, pasiūlymas buvo kitas. Pasiūlymas buvo dėl frakcijų registravimo klausimo įtraukimo į šios dienos darbotvarkę. Dėl to, kaip aš supratau, prieštaraujančių nėra. Jūs turėsite pertrauką, peržiūrėsite tuos parašus ir po pertraukos jūs galėsite atlikti tai, apie ką kalbame.
Pirmininkas. Tai, man atrodo, mes beveik ir susitarėm.
S.Pečeliūnas. Tai tada reikėtų vis dėlto pakeisti tą balsavimą, įtraukti į darbotvarkę, ir po pertraukos pagal laiką jį iš karto pirmuoju klausimu svarstytume.
Pirmininkas. Ne, vis dėlto kai aš pažiūrėsiu, tada bus galima balsuoti. O gal kas nors bus ne taip. Neskubėkim. Aš pažadu laikytis savo žodžio va štai jums visiems.
S.Pečeliūnas. Jeigu nebus klausimo darbotvarkėje, kaip mes jį svarstysime, kai bus patvirtinta darbotvarkė? Mes žinome Reglamentą.
Pirmininkas. Gerbiamasis kolega, mes juk su tamsta ne pirmą dieną šitoje salėje. Jūs puikiai žinote, kaip mes papildomai įtraukdavome daug klausimų ir juos sėkmingai išspręsdavom. Ir aš pažadu kreiptis į savo kolegas, kad jie neprieštarautų ir klausimas bus išspręstas. Patikėkite mano gera valia. Taigi kas už tai, kad būtų patvirtinta visa dienotvarkė? Žinoma, mes ją galėsime papildyti. Reglamentas tai leidžia. 80 - už, 7 - prieš, 3 susilaikė. Dienotvarkė patvirtinta. Po pertraukos galėsime ją papildyti. Aš pažadu pats pirmas šitą klausimą kelti. Antrasis klausimas. Kviečiu į tribūną Seimo narį deputatą A.Gricių. Seimo narys V.Žiemelis.
V.Žiemelis. Gerbiamasis Pirmininke, aš pavėlavau pasakyti, kad mes jau esame surinkę trečdalį parašų ir pateiksime jums tuoj pat deputatų sąrašą, prašydami, kad frakcijų įregistravimo klausimas būtų sprendžiamas šiandien.
Seimo pareiškimas (svarstymas)(92.11.26)
Pirmininkas. Labai gerai. Prašom. Kolega A.Gricius.
A.Gricius. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu perskaityti jums Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimą. Jūs turite du Seimo pareiškimo projekto variantus. Jeigu jums teko juos skaityti, siūlyčiau vadovautis antruoju projektu.
“Pareiškimas. Lietuvos Respublikos piliečiai, įkūnydami prigimtinę žmogaus ir tautos teisę laisvai gyventi bei siekdami atviros ir pilietinės visuomenės 1992 m. spalio 25 d. referendume priėmė 1990 m. kovo ll d. atkurtos nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos Respublikos Konstituciją.
1992 m. spalio 25 d. ir lapkričio 15 d. įvykusiuose laisvuose demokratiniuose rinkimuose Lietuvos Respublikos piliečiai tolesnį nepriklausomos valstybės kūrimą patikėjo naujai išrinktam Seimui, kuriame daugumą sudaro Lietuvos demokratinės darbo partijos atstovai.
Vykdydamas rinkimų metu pareikštą Lietuvos piliečių valią ir atsižvelgdamas į daugumos Seimo narių rinkimines nuostatas, Lietuvos Respublikos Seimas pareiškia:
Lietuva nenukrypdama tęs nepriklausomos valstybės įtvirtinimą ir demokratijos plėtojimą, kurs pilietinę visuomenę ir rinkos ekonomiką, visapusiškai skatins užsienio investicijas ir savo piliečių privačią iniciatyvą, sieks gerų ir abipusiškai naudingų santykių su visomis šalimis.
Naujai išrinktas Lietuvos Respublikos Seimas sieks užtikrinti valstybės tarptautinės politikos tęstinumą, tarpvalstybinių ir kitų tarptautinių sutarčių vykdymą, atkurtų daugiašalių ryšių su Jungtinių Tautų Organizacija, NATO ir Europos Bendrija, Europos Taryba, Šiaurės šalių ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis plėtojimą.
Lietuva toliau vystys santykius su visomis šalimis, jų valstybinėmis ir nevalstybinėmis organizacijomis, pirmiausia su artimiausiais kaimynais: Estija, Latvija, Skandinavijos šalimis, Baltarusija, Lenkija ir Rusija. Tikimės, kad tokią mūsų politiką užtikrinant valstybės saugumą, plečiant ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą, pirmiausia parems Europos ir viso pasaulio valstybės.
Seimo politinės santarvės aktas(92.11.26)
Pirmininkas. Ne. Ne balsavimas. Diskusija. Kas norite, galite paklaust? Ar yra kokių klausimų? Deputatas A.Sakalas.
A.Sakalas. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasisakyti. Kadangi šitas dokumentas yra teikiamas kaip Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimas, o ne kaip kurios nors partijos arba dalies Seimo pareiškimas, aš manyčiau, kad antroje pastraipoje derėtų po žodžių “išrinktam Seimui” parašyti tašką neidentifikuojant viso Seimo kaip socialreformistinės pakraipos ir t.t. Čia įrašoma tame antrame projekte, kurį aš turiu. Ir trečioje pastraipoje, sakyčiau, kad gal nereikėtų žodžių “atsižvelgdamas į daugumos Seimo narių rinkimines nuostatas”. Pakaktų “piliečių valią, Lietuvos Respublikos Seimas pareiškia”. Paskutinėje pastraipoje yra, man regis, sutartys tam tikros Baltijos Taryboje. Galbūt šitą punktą reiktų eksplikuoti, tačiau aš neturiu konkrečių pasiūlymų. Girdėjau, kad tą žada padaryti kiti deputatai. Ačiū.
Pirmininkas. Seimo narys V.Petrauskas.
V.Petrauskas. Pranešėjas, skaitydamas tekstą, visiškai praleido du žodžius “socialreformistinės pakraipos”. Pirmame variante buvo “socialdemokratinės pakraipos”. Tai būtų labai įdomu, kuo, pranešėjo nuomone, skiriasi šios dvi pakraipos socialdemokratinė ir socialreformistinė? Tai vis dėlto tam tikras niuansas yra.Būtų gerai, kad rengėjai atsakytų į šį klausimą.
Pirmininkas. Manau, pranešėjas šitą pasižymės. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.Pečeliūnas. Taip, aš norėčiau irgi paklausti dėl antros pastraipos. Ar LDDP nori, kad Seimas patvirtintų jos pakraipą šiuo pareiškimu? Manau, kad tai nėra Seimo prerogatyva. Pati partija turėtų šitai daryti. Sutinku su gerbiamojo A.Sakalo pasiūlymu išbraukti ten, trečioje pastraipoje, žodžius “atsižvelgdama į daugumos Seimo narių rinkimines nuostatas”.Ir dėl paskutinės pastraipos norėčiau, kad visi pagalvotumėte, ar būtinai reikia visas valstybes čia vardinti. Ar neužtektų parašyti tašką po “artimiausiais kaimynais”? Ačiū.
Pirmininkas. Kolega L.Linkevičius.
L.A.Linkevičius. Aš norėčiau pritarti gerbiamojo A.Sakalo minčiai ir paraginti savo kolegas frakcijoje taip pat šitam pritarti. Motyvai būtų tokie, kad iš tikrųjų tai yra viso Seimo pareiškimas. Galbūt ne šito dokumento priedermė dabar mūsų tuos skirtumus ar pranašumus kažkokius pažiūrų prasme tvirtinti. Tai pritarčiau kolegos A.Sakalo mintims.
Pirmininkas. Kolega J.Beinortas.
J.Beinortas. Aš tikiuosi, kad autoriai mane girdi. Dėl preambulinės dalies. Man regis, kad visi sutaria, jog ten reikia pataisyti. Bet norėčiau nutariamojoje dalyje trečiojoje pastraipoje pasiūlyti kitą redakciją. Ir noriu ją pasiūlyti todėl, kad mes iš apskritai visų šalių, esančių greta ir šalia mūsų, turėtume išskirti dvi valstybes - Estiją ir Latviją. Be to, yra tam tikra kolizija, kada kalbame apie santykius su Rusija. Žinome, kad Rusija, deja, nepripažįsta daugybės tautų, siekiančių valstybingumo. Tai Čečėnija, Totorija. Todėl turėtume trupučiuką galbūt šitą terminą ir kitaip traktuoti. Jeigu gerbiamajam A.Griciui būtų priimtina, aš bandyčiau perskaityti savo trečiosios pastraipos redakciją nutariamojoje dalyje. Ar galėčiau, gerbiamasis Pirmininke?
Pirmininkas. Prašom.
J.Beinortas. “Lietuva palaikys ir plėtos artimus ryšius su bendro istorinio likimo valstybėmis - Estija ir Latvija - per veikiančias Baltijos Šalių Tarpparlamentinę Asamblėją ir Baltijos Tarybą, taip pat per kitas, tarp jų ir nevalstybines, organizacijas. Lietuva toliau sieks vystyti gerus santykius su visomis šalimis, jų valstybinėmis ir nevalstybinėmis organizacijomis, pirmiausia su valstybėmis Baltijos jūros regione, taip pat Nepriklausomų valstybių sandraugos respublikomis”. Būtent Nepriklausomų valstybių sandraugos respublikomis, nes ir Čečėnija yra respublika, ir Totorija yra respublika. Ačiū.
Pirmininkas. Kolega P.Miškinis. Prašom.
P.A.Miškinis. Šis Seimo pareiškimo projektas yra parengtas, aišku, kaip vienos frakcijos pareiškimas. Ir čia aš pritariu anksčiau kalbėjusių savo kolegų nuomonei, kad čia norima netgi tam tikro LDDP pakraipos patvirtinimo. Jeigu mes pasižiūrėsime į du projektus, tai pamatysime, kad net patys LDDP nariai tikrai nežino, kas jie yra. Nes pradžioje buvo prašoma, kad būtų patvirtinta socialdemokratinė pakraipa, paskui - socialreformistinė pakraipa. Todėl pritariu, kad visa tai turi būti išbraukta ir patvirtintas kaip visų Seimo atstovų pareiškimas. Na ir aš dėl paskutinės pastraipos taip pat manyčiau, kad kažin ar valstybių išvardijimas čia reikalingas.
Pirmininkas. Kolega J.Dringelis.
J.Dringelis. Manau, kad paskutinę pastraipą iš tikrųjų reikia perredaguoti. Bet jeigu ir perredagavus liktų tokie dalykai, iš ko mes pirmiausia tikimės paramos, kaip čia parašyta, tai, man atrodo, nekorektiška, nes galim mes tos paramos sulaukti ir iš ten,iš kur mes jos nesitikim. Dabar ir mums iš karto nurodyti, iš kur mes pirmiausia tikimės paramos, man atrodo, mažų mažiausiai neetiška, nekorektiška.
Pirmininkas. Kolega A.Račas.
A.Račas. Aš manyčiau, kad iš tikrųjų trečią pastraipą reikia koreguoti. Jeigu būtų nuspręsta palikti valstybes, tai siūlyčiau taip pat įrašyti ir Vokietiją.
Pirmininkas. Kolegė E.Kunevičienė-Misevičiūtė, prašom.
E.KunevičienėMisevičiūtė. Pirmame sakinyje, kur pareiškia “Lietuva nenukrypdama tęs nepriklausomos valstybės įtvirtinimą ir demokratijos plėtojimą”, manyčiau, kad yra labai svarbu ne naujai pradėti kurti rinkos ekonomiką, o tęsti. Todėl prieš “pilietinę visuomenę” reikia įrašyti “rinkos ekonomikos kūrimą tęs”, o ne naujai pradės kurti. Ačiū.
Pirmininkas. Kolega B.Rupeika.
B.V.Rupeika. Aš norėčiau priminti kai kuriems kolegoms tam tikrus geografijos dėsnius, kad artimiausiais Lietuvos kaimynais yra tie, kurie turi bendras sienas su Lietuva. Tai yra Latvija, Rusija, Baltarusija ir Lenkija. Toliau kai kurios Skandinavijos šalys, esančios už Baltijos jūros, o tik po to kitos. Tik tiek. Ačiū.
Pirmininkas. Kolega G.Kirkilas.
G.Kirkilas. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl tos sakinio pabaigos antroje pastraipoje, dėl mūsų partijos pakraipos. Aš manyčiau, kad čia nėra taip, kaip čia kai kas pateikia, kad čia mūsų partija suinteresuota kaip nors save identifikuoti. Taip, iš tikrųjų mūsų programoje yra ir socialreformizmas ir kai kurios socialdemokratinės nuostatos. Tačiau jūs prisimenate, kad mes rinkimų įkarštyje, ypač dešiniosios partijos, dažnai kalbėjo, kad Lietuvoje į valdžią grįžo komunistai ir panašiai, ir panašiai. Net ir šiandien darydami pareiškimus, registruodami savo frakcijas, jūs kalbėjote apie kažkokias komunistinės pakraipos frakcijas ar partijas, kurios yra Seime. Aš galvoju, kad jeigu mes šitą pareiškimą skelbiame pasauliui, tai, matyt, reikėtų dėl Lietuvos interesų skelbti, kad valdžioje šiandien vis dėlto nekomunistinės pakraipos partija. Ir čia nėra ne tik mūsų interesas, čia yra visos Lietuvos interesas. Aš siūlyčiau vis dėlto šitą pastraipą palikti. Ir ta pačia proga norėčiau pridurti, jog būtų gerai, kad mes susitartume nevadinti vienas kito kitaip, nei mes patys save vadiname. Ačiū. Mes frakcijos vardu pažadame tą daryti.
Pirmininkas. Kolega V.Plečkaitis.
V.P.Plečkaitis. Gerbiamieji kolegos, sėdintys kairėje ir dešinėje. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad visi mes būtume labiau savikritiški. Juk pradėjome redaguoti tekstą visi 120 ar 130 žmonių. Argi mes ir toliau pratęsime tas tokias, pasakyčiau, nelabai geras tradicijas Aukščiausiojoje Taryboje, kai netgi iš frakcijos, tos pačios frakcijos, kuri pateikia svarstymui projektą, pasisako keliolika žmonių, nors frakcija neįregistruota. Aš siūlyčiau vis dėlto pereiti prie racionalaus būdo. Tegu projektų autoriai pakviečia tuos žmones iš tam tikrų grupių arba juos laikykime frakcijomis, kad jie pateiktų savo požiūrį arba savo samprotavimus, arba pataisas pertraukos metu, o suderintą tekstą pateiktų balsavimui. Ir prašyčiau savikritiškai galvoti. Negi mes ir toliau taip dirbsime, kaip dirbome?
Pirmininkas. Ačiū. Tai dabar aš ir siūlau pasirinkti, gerbiamieji kolegos, vieną variantą. Ar toliau dar pasisakom? Aš siūlyčiau nutraukti dabar šitas diskusijas. Suinteresuoti asmenys prieina prie kolegos A.Griciaus per pertrauką. Kolega J.Beinortas pateikė raštu savo pasiūlymus. Paskui, reikia manyti, atsiras kompromisinis variantas, kurį galėsime priiminėti po pietų arba dar vėliau. Ar sutinkate su tuo? Tai tada vis tiek baigiamasis žodis kolegai A.Griciui ir pereinam prie kito klausimo.
A.Gricius. Pirmiausia norėčiau padėkoti už pastabas iš kairės pusės. Tikrai jeigu kiekvienas čia po vieną sakinį, po vieną žodį taisys, tai mes tikrai savaitei turėsime darbo, kol priimsime šitą pareiškimą. O jo idėja buvo ta, kad, man atrodo, tiek vakar, matant visai Lietuvai ir matant užsienio ambasadų atstovams, kairėje nuo manęs pusėje skambėjo vėl seni pareiškimai - komunistai grįžo į valdžią, šliaužiantis perversmas ir daug kitų dalykų. Mes matėme taip pat šiandieną keletą pareiškimų, kurie tikrai neatspindi Lietuvos tautos rinkėjų nuomonės. Todėl, mano nuomone, toks pareiškimas yra būtinas, ir aš norėčiau pasakyti pagrindines šito pareiškimo nuostatas. Pirma, mes norime užfiksuoti padėtį, kad šiandieną Lietuvos Seime daugumą turi Lietuvos demokratinė darbo partija, kuri tikrai yra socialreformistinės orientacijos. Antra, buvo pasakytos pastabos įrašyti Vokietiją, tai galima įrašyti dar ir kitas valstybes. Čia galima diskutuoti iki begalybės, ką reikia įrašyti. Yra ir Afrikoje valstybių, ir kitur. Tačiau aš galvoju, kad jeigu mes kalbame apie kaimynus, tai jie turėtų būti įvardyti taip, kaip yra įvardyti šitame pareiškime. Aš sutinku su gerbiamojo J.Beinorto pasiūlymu. Aš, kaip vienas iš šito pareiškimo autorių, sutikčiau, kad tikrai tą dalį galima būtų perredaguoti. Dabar dėl gerbiamosios E.Kunevičienės-Misevičiūtės pastabos, kad čia kažkas ne taip atkurta, ne taip padaryta ir panašiai. Aš nesupratau net tos pastabos. Toliau dar viena pastaba buvo apie paramos gavimą. Kad neva mes, čia įvardydami kai kurias valstybes, tikimės iš ko nors kokios nors paramos gauti. Čia nekalbama apie jokią paramą. Čia kalbama apie Lietuvos valstybės užsienio politiką, jos tęstinumą, gerų, normalių santykių išlaikymą su kitomis valstybėmis, nes man teko girdėti tiek iš užsienio balsų, tiek iš kai kurių mūsų valstybės pareigūnų pareiškimų, kurie pakliūva į užsienio spaudą interviu ar kitaip. Pasaulyje stengiamasi, nežinau, ar dirbtinai, ar ne, formuoti įvaizdį, kad Lietuvoje vyksta ne visai demokratiniai, ne visai geri dalykai. Todėl aš siūlyčiau, tikrai pritardamas tai minčiai, kas nori prisidėti. Jeigu yra siūloma čia pabaigti ties žodžiais “daugumos Seimo narių rinkiminės nuostatos”, nereikia to žodžio rašyti. Čiagi yra Seimo pareiškimas. Aš sutinku, to nereikia rašyti, jeigu visi Seimo nariai vienbalsiai priims šitą pareiškimą, o jeigu bus susilaikiusių arba nepritariančių, tai mes negalime sakyti, nepasakę “daugumos Seimo narių”, jeigu mes jį priimsime balsų dauguma.
Jeigu vienbalsiai, aš sutinku. Ta dalis tikrai turi būti iš čia pašalinta. Ji neturi prasmės. Ir todėl aš tikrai kviesčiau... Jeigu yra konkrečių pasiūlymų, galima derėtis, galima derinti tą tekstą, bet toks pareiškimas, mano nuomone, Lietuvai yra būtinas. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Kolega S.Pečeliūnas. Nors būtų gražu, kad jūs savo pasiūlymus gerbiamajam A.Griciui teiktumėte.
S.Pečeliūnas. Ne, aš norėčiau trumpą repliką, jeigu galima.
Pirmininkas. Prašau.
S.Pečeliūnas. Aš norėčiau tik apgailestauti. Man atrodo, visi čia sėdintys jau buvo taip lyg ir nusiteikę, kad dauguma ir mažuma sugebės tam tikrose vietose susitarti. Mes labai racionaliai pateikėme savo pasiūlymus, paaiškinom, kodėl mes juos siūlome. Ir galim tik apgailestauti, kad iš tribūnos mes išgirdom daugumos poziciją nieko nekeisti ir mūsų nesuprasti. Ačiū.
Pirmininkas. Prašom.
A.Vaišnoras. Aš norėjau labai trumpą pastabą.
Kadangi šitas pareiškimas yra Seimo, iš tiesų nėra daugumos ir mažumos, čia sėdi įvairių politinių pakraipų žmonės, manau, kad jis turi būti suredaguotas susitarimu. Ir jeigu nori kas nors, kokia nors partija užfiksuoti savo poziciją pasauliui, tai tą tegu ji daro ne per Seimą, o savo partiniais pareiškimais. Mano tokia nuomonė.
Pirmininkas. Ačiū tamstai. Dar kolega V.Andriukaitis ir baigsime šitą klausimą.
V.P.Andriukaitis. Aš vis dėlto siūlau, kad dabar būtų išvardintos pavardės redakcinės grupės iš Seimo. Iš karto sudarome redakcinę grupę, pateikiame pasiūlymą, suredaguojame ir pateikiamas Seimo bendras pareiškimas. Tai būtų racionalus siūlymas. Pasiūlymus teikusieji, manau, gal sutiktų tiesiog būti bendros redakcinės grupės nariais. Žinoma, nenorėčiau, kad didelė dalis deputatų pradėtų polemizuoti su kolegos A.Griciaus paskutiniuoju pareiškimo pagrindimu. Nevertėtų polemizuoti. Pagrindimas, mano galva, nuėjo į visai kitą pusę. Tai todėl siūlau, tuos bičiulius, kurie nori prisidėti prie redagavimo, dabar užsirašyti, kad tai būtų Seimo oficiali redagavimo grupė. Bendras tekstas ir visi bendrai jį priimam.
Pirmininkas. Ar gerbiamasis V.Andriukaitis sutiktų būti šitoje komisijoje?
V.P.Andriukaitis. Aš galiu būti, gerbiamasis J.Beinortas, gali būti.
Pirmininkas. Gerbiamasis J.Beinortai, sutinkate? Gerbiamasis S.Pečeliūnai, sutinkate? Ačiū.
Pirmininkas. Gerbiamasis R.Ozolas.
R.Ozolas. Šiek tiek ne apie tai, ką svarstome, tačiau jaučiu pareigą paprašyti visų pirma gerbiamojo A.Griciaus, taip pat visų kitų, kad Seime galima būtų kalbėti be tokių gaidelių, kurias mes girdėjome. Aš čia buvau deleguotas dar 1989 metais ir iš tos pačios tribūnos kalbėjau, kad yra vienas dalykas, kurio aš bijau. Ir šiandien aš jo bijau. Ir man šiurpulingai pasigirdo kažkas iš to meto. Aš tada sakiau, kad bijau bolševizmo, ir tikrai jo dvasios neturėtų būti. Šiandien tai gali būti pavadinta lietuviškai “daugumizmas”, bet geriau būtų, kad ir daugumizmo nebūtų. Ačiū.
Pirmininkas. Kolega P.Gylys, bet vis dėlto jau paskutinis, daugiau nė vieno žodžio. Į komisiją ir prašom dirbti.
P.GYlys. Pirmiausia aš norėčiau reaguoti į gerbiamojo R.Ozolo pasisakymo pabaigą. Parlamentas, aišku, yra visas ir tikrai yra negerai, kai nepaisoma mažumos nuostatų, bet yra visiškai baisu, kai nepaisoma daugumos nuostatų. Ir aš kaip tik bijau, kad iki šiol yra visos atakos iš anos pusės ir mūsų nuostatų nepaisoma. Sakyčiau, kad tai irgi negera tendencija. Dabar dėl to argumento, kam mes šitą dokumentą ruošiam. Mes jį ruošiam pasauliui. Reikėtų nuraminti pasaulį visų mūsų valstybės labui, kad valdžia tęsia tuos procesus, kurie buvo pradėti, kad strategija nesikeičia. Aš turėjau progos tiesiogiai stebėti pasaulio reakciją. Ji buvo negatyvi, ir mums šitą reikia panaikinti mūsų visų labui. Ir pirmutinė parlamento nuostata šitą padaryti.
Pirmininkas. Ačiū. Kaip susitarėm, kolegos tie, kurie sutiko įeiti į komisiją kartu su kolega A.Griciumi, per pertrauką prašomi sėstis ir dirbti. Ar reikia pakartoti pavardes? Kolega A.Gricius, kolega V.P.Andriukaitis, kolega J.Beinortas, kolega S.Pečeliūnas. Ir dar kas nors? Kolega N.Germanas, kaip autorius, kolega A.Sakalas. Taigi susitariam, per pertrauką prašom sėsti, padirbėti ir pateikti suderintą arba apderintą tekstą. Trečias klausimas. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Sakalą.
A.Sakalas. Gerbiamieji kolegos! Aš nenorėčiau šiandieną perskaityti to santarvės akto. Jis buvo jau skaitytas. Aš norėčiau jį truputį pakomentuoti. Aš manau, kad šiandien jo nereikėtų priimti, bet reikėtų apsvarstyti frakcijose, kai jos bus patvirtintos, jį gerokai paredaguoti, ypač jo preambulę. Šitas aktas numato, kad tai politinių partijų pasirašytas politinės santarvės aktas, tačiau aš suprantu, kad Seimas ne vieta, kur politinės partijos gali tą padaryti. Seime geriau tiktų aktas, atitinkantis, na, tarkim, Seimo frakcijų ar kažką kitą... Žodžiu, preambulinę dalį, matyt, reikėtų susiaurinti. Nes jeigu mes bandysime palikti taip, kaip čia yra, tai mes kiekvienas turėsime gauti tarybų pritarimus ir visa kita. Ta procedūra turėtų būti užtęsta. Todėl aš manyčiau, kad redaguojant reikės tą susiaurinti. O dėl kitų dalių, tarkime, aš abejoju, ar Seime atsiras bent vienas Seimo narys, kuris nepritartų, kad mes vadovaujamės žmogaus ir piliečio teisių prioritetu visuose svarstymuose ir sprendimuose. Aš abejoju, ar atsirastų Seimo narys, kuris sakytų: “Ne, mes šito neturime daryti”. Abejoju, ar mes galėtume nepritarti tokiam teiginiui, kad atsisakome politikos, pagrįstos praeities kaltinimais, sutelkiame dėmesį į dabarties problemų sprendimą. Ypač antrąją dalį. Aš manau, kad abejojančių taip pat daug neturėtų būti. Toliau manau, kad priimtina būtų nuostata atstovauti Lietuvos žmonių valiai ir atsisakyti pretenzijų kalbėti visos tautos vardu. Tą jau darėme praeitą Aukščiausiosios Tarybos kadenciją. Manau, kad šito reikėtų vengti. Rezultatai gerai žinomi. Toliau kad nesilaikome daugumos diktato mažumai mechaninio balsavimo būdu, ir dauguma, ir mažuma įsipareigojame siekti kompromiso. Ir va štai šiandieną čia yra daugiau nukreipta šita frazė į daugumą, o ne į mus, mažumą. Aš noriu pasakyti, kad štai šiandieną mes diskutavome dėl pirmo dokumento, ir jeigu dauguma nori, kad tai būtų daugumos dokumentas, viso Seimo dokumentas, tada... Be abejo, jūs turite teisę palikti viską, ką norite. Balsų skaičių turite pakankamą, priimsite tai, ką norite, bet tai bus pusės Seimo, na, daugiau kaip pusės Seimo dokumentas. Jeigu norite, kad pasaulis pamatytų, kad Seimas vieningai balsuoja, o ne taip balsuoja - pusė balsavo, pusė ne, aš manau, kad šitokiuose svarbiuose politiniuose dokumentuose reikėtų atsižvelgti į mažumos pasiūlymus. Kas kita, kada kalbėsime apie ekonominius pasiūlymus, ekonominius, tarkime, įvairius sprendimo būdus. Be abejo, jūsų, daugumos, balsas turi lemti, o mažumos reikalavimai, mažumos siūlymai būti įvertinti. Priimti arba atmesti, tai yra jūsų teisė. Bet į politinius dokumentus, jeigu mes norime visam pasauliui parodyti, kad Seimas dirba vieningai ir gerai,tai būtent į politinius dokumentus reikėtų atsižvelgti labai gerai, kad jie turėtų būti subalansuoti. Todėl į tuos mažumos pasiūlymus, kurie buvo jums įteikti, aš tiesiog prašyčiau atsižvelgti. Toliau manau, kad sieksime konstruktyvaus ryšio, bet ne supriešinimo,ne kovos už valdžią destrukcijos būdu. Tai, aš manau, yra priimtina, jeigu mes norime, kad šitas Seimas būtų konstruktyvus, dirbtų, kad mes galėtume priimti daug politinių, ekonominių, socialinių ir kitokių sprendimų.Supriešinimo politika niekada gerų rezultatų nedavė, o pozicija ir opozicija yra būtinos kaip dvi papildančios jėgos. Sakinys, kad politinė santarvė sudarytų galimybę išrinkti Seimo Pirmininką, vienijantį visas Seimo frakcijas. Na, jau šitas Pirmininkas išrinktas. Matyt, reikėtų išbraukti. Todėl mano pasiūlymas būtų toks: reikėtų naujai susikūrusioms frakcijoms šitą dokumentą gerai išnagrinėti, įrašyti pataisas. Aš manau, kad Seimas, atsižvelgęs į tas pataisas, galėtų šitą aktą priimti artimiausiame kuriame nors posėdyje. Jeigu artimiausias posėdis bus antradienį, tai galėtume tokį dalyką ir padaryti. Todėl aš kreipiuosi į Seimo Pirmininko pavaduotoją, prašydamas, kad šiandieną nebalsuotume už šitą dokumentą ir būtų atiduotas frakcijoms. Kviesčiau taip pat pasakyti savo pozicijas įvairių frakcijų atstovus, kas jiems čia yra priimtina, kas ne, kad galėtume paskui galbūt tą dokumentą ir paredaguoti, sudarę kokią nors tarpfrakcinę komisiją. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Prašom.Seimo narys A.Kubilius.
A.Kubilius. Pone A.Sakalai, aš nelabai supratau, kaip šitas aktas bus priimamas ir kas bus, jeigu kurios nors partijos deputatai, Seimo nariai atsisakys balsuoti už jį? Ar jis vis tiek bus laikomas priimtu ir tai bus santarvės aktas, ar jis jau nebebus santarvės aktas?
A.Sakalas. Ne, aš manau, kad tai santarvės aktas. Ne taip,kad dauguma, kuri sėdi va štai šitoje pusėje, priima ir dauguma, kuri sėdi ir šitoje pusėje... Jeigu vienas kitas deputatas, tarkime, iš šitos pusės ir atsisakys tokio akto, tai vis tiek tai bus santarvės aktas. Bet jeigu atsisako, tarkime, didelė dalis jūsų pusėje sėdinčių arba mūsų pusėje sėdinčių žmonių, tai nėra jokia politinė santarvė. Aš manau, kad tas aktas turi būti maksimaliai priimtinas visoms pusėms.
Pirmininkas. Ar priimtinas toks dalykas? Žodžiu, dabar mes šiek tiek apsikeitėm nuomonėmis. Kolega A.Sakalas patikslino kai kuriuos dalykus. Gal iš tikro padirbėkim ne posėdžio metu.
Nutarimo "Dėl valstybės kontrolieriaus pareiškimo" projektas (svarstymas)(92.11.26)
Ar tinka? Dabar 4 darbotvarkės punktas. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad mes pradėjom darbą šiek tiek vėliau ir mes galim iki pertraukos priimti nutarimą dėl ketvirtojo klausimo, kuris yra, kaip sakoma, rutininis, konstitucinis. Ar sutinkate? Tada skelbiame pertrauką. Tinka? Ar visi turite nutarimo projektą? Gal dėl šventos ramybės perskaitau. “Seimo nutarimas dėl Valstybės kontrolieriaus pareiškimo.
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio reikalavimus ir atsižvelgdamas į Valstybės kontrolieriaus K.Uokos pareiškimą dėl jo atsistatydinimo iš užimamų pareigų, Seimas nutaria:
1. Atleisti Kazimierą Uoką iš Valstybės kontrolieriaus pareigų ryšium su jo išrinkimu Seimo nariu.
2. Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo.”
Galim balsuoti?
V.Jarmolenka. Aš norėčiau, kad gal kas nors vis dėlto tą procedūrą ir pakomentuotų. Kaip turėtų būti pagal Konstituciją. Yra Konstitucijos žinovų. Koks turi būti atskaitingumas? Ar ponas K.Uoka išeina be ataskaitos? Aukščiausiosios Tarybos nėra ir t.t. Čia reikia trupučiuką padiskutuoti.
Pirmininkas. Žinoma, jeigu norima diskutuoti, tai, be abejo, galima diskutuoti, bet 60 straipsnis yra aiškus. Tokios oficialios pareigos nesuderinamos su Seimo nario, Tautos atstovo, statusu. O kadangi K.Uoka prisiekė, jis prisiėmė sau ir gavo visą mandatą, tai, žinoma, jis negali kitų pareigų eiti.Ir jis pasielgė visiškai teisingai vadovaudamasis 60 straipsniu. Ir mes turim patenkinti jo prašymą. Seimo nary K. Uoka, gal ateikite į tribūną. Čia kai kurie nori pasišnekėti. Prašom, deputate.
K.Uoka. Gerbiamieji Seimo nariai! Kaip žinote, Valstybės kontrolės departamentą mes kūrėme nuo pat pradžios, nuo visiško nulio, galima sakyti. Ir aš, dirbdamas šį darbą, vadovavausi taisykle, kad geroje įstaigoje, išėjus vadovui, niekas iš esmės neturi keistis. Ir, man išėjus, ten tikrai vyks darbas normaliai, be jokių sutrikimų. Yra pavaduotoja, kuri pagal įstatymą turi visas teises, jos parašas galioja ir prašau nerimo neturėti. Ačiū.
Dėl ataskaitos. Konstitucijoje ši situacija nenumatyta, bet aš mielai ją galėčiau pateikti po kiek laiko. Taip.Aš paprasčiausiai jausčiausi nenormaliai dirbdamas Valstybės kontrolieriumi ir būdamas atskaitingas Seimui, kai buvau rinktas Aukščiausiosios Tarybos dar LTSR laikais. Dėl to aš negalėjau būti. O šiaip ataskaitą tikrai pateiksiu, tiktai gal reikėtų kokių trijų savaičių pasiruošti.Ačiū.
Pirmininkas. Ar jūs norėtumėt paklausti gerbiamąjį K.Uoką, taip?
Balsas iš salės. Aš norėjau paklausti ir gerbiamąjį K.Uoką, ir jus, Pirmininke, kaip projekto autorių ar LDDP frakcijos projekto autorių, kur kalbama apie Seimo narių pareigas, jeigu jie šiuo metu dirba. Ten parašyti 6 mėnesiai.
Pirmininkas. Kolega L.Milčius.
L.Milčius. Aš norėjau paklaust tiktai taip. To projekto, kurį jūs pateikėte, gerbiamasis Č.Juršėnai, 8 straipsnyje, yra net 7 mėnesių terminas, o šis atleidimas tiesiog momentaliai nuo jo įsigaliojimo, nuo jo priėmimo. Būtų labai staigiai. Čia man du nesuderinami dalykai, kad vienu atveju labai staigiai, o kitu mes planuojam lyg 7 mėnesius leist dirbti.
K.Uoka. Gerbiamasis L. Milčiau, aš žinau projektą, pagal kurį numatomas toks tarsi 7 mėnesių pereinamasis periodas kitiems žmonėms, kurie dar turi kitur pareigų, Seimo nariams, dirbti. Tai kategoriškai protestuosiu prieš šią nuostatą. Ir manau, kad atėjom į Seimą, tai turim visi mesti visas kitas pareigas. Rinkiminė kampanija vyko tris mėnesius, buvo pakankamai laiko apsigalvoti ir priimti šį sprendimą. Ačiū.
Pirmininkas. Gerbiamasis kolega! Aš atsakau į du klausimus. Pirmiausia, dėl gerbiamojo K.Uokos ataskaitos. Man atrodo, kad iš naujosios Konstitucijos, kaip gerbiamasis K.Uoka ir aiškino, nelabai išeina šitas tradicinis Aukščiausiosios Tarybos užsiėmimas - reikalauti informacijos, ataskaitų ir t.t. Tuo tarpu 61 Konstitucijos straipsnis numato, kad “Seimo narys turi teisę pateikti paklausimą Ministrui Pirmininkui, ministrams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro arba išrenka Seimas, vadovams. Šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka”. Taigi čia šiek tiek kitaip, negu kad buvo anksčiau. Jeigu K.Uoka sutinka, tai laikysim, kad reikalinga, ir šitą klausimą galėsime nagrinėti.
Dabar dėl dokumento projekto, dėl paties pareiškimo. Kadangi pareiškimas yra parašytas, jisai yra tenkintinas. Tuo tarpu tas, kas yra mūsų arba mano pasiūlyta, yra dar nagrinėjimo objektas. Kaip mes susitarsime, taip ir bus. Galimas daiktas, bus taip, kaip pasiūlė K.Uoka. Galimas daiktas. Čia yra dar projekto projektas. O tuo tarpu čia yra projektas pateiktas, pareiškimas yra visiškai pagrįstas konstitucinėmis normomis, todėl aš siūlau balsuoti. Ačiū. Balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi. Kas už tai kad būtų priimtas nutarimo “Dėl Valstybės kontrolieriaus pareiškimo” projektas. Kas už, prašom pakelti rankas arba pažymėjimus.
Balsų skaičiuotojas.Kaip niekada gausiai - 13O.
Pirmininkas. Ačiū. Kas prieš?
Balsų skaičiuotojas. Prieš - 4.
Pirmininkas. Kas, gerbiamieji kolegos, susilaikėt?
Balsų skaičiuotojas. Susilaikė 3.
Pirmininkas. Taigi 13O balsų už, keturiems balsavus prieš, trim susilaikius, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Valstybės kontrolieriaus pareiškimo” priimtas.
Ačiū. Dabar, gerbiamieji kolegos, pagal planą mes turime daryti pertrauką. Aš norėčiau paprašyti jūsų sutikimo, kad šita pertrauka būtų šiek tiek ilgesnė, tada aš tikrai turėsiu laiko pasižiūrėti į tuos dokumentus. Ir jeigu sutiktų kiti kolegos, su kuriais mes posėdžiavom 3O8 kabinete, vėl susirinkti į 3O8 kabinetą, atsivesti gal dar ir kitų kolegų ir tęsti mūsų draugiškus pokalbius dėl penktojo ir kitų punktų, aš siūlyčiau šitai padaryti l5.3O. Pertrauką paskelbti iki 15.50. Ar sutiktumėte su tuo? Atsiprašau, taip - 16.5O. Taip, taip, atsiprašau - iki 16 valandos. Gerai. Taigi pertrauka iki 16 valandos. O 15.30 kviečiu kolegas į 3O8 kabinetą.
Balsas iš salės. 15 sąrašo kolegos, kurie norite domėtis sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos problemomis, užeikite į salę, į posėdžių kambarį, kuris ir skirtas tiems reikalams. Tuojau pat. Ačiū.
Balsas iš salės. Dėmesio! Būsimosios LDDP frakcijos narius prašome trumpam pasilikti salėje. Labai trumpam.
Balsas iš salės. Labai prašau frakcijų vadovus į 314 kambarį.
Pertrauka
Pirmininkas. Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų posėdį. Deja, pertrauka dėl mano kaltės šiek tiek užsitęsė, kadangi posėdžiavom, derinom pozicijas tarp bičiulių ir, atrodo, dėl kai ko susitarėm. O kol kas žodžio padaryti pareiškimą prašo Seimo narys Vytenis Andriukaitis. Prašom.
V.P.Andriukaitis. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pirmininkaujanti, leiskite perskaityti kreipimąsi į Seimo narius nuo Lietuvos profesinių sąjungų atstovybės. Jame kalbama apie ekonominius, socialinius klausimus. Manau, kad jis bus visiems labai įdomus, ir mes turėtume po to svarstyti čia keliamas mintis ir galvoti, kaip kuo greičiau spręsti šias problemas. Taigi kreipimasis į Seimo narius.
“Maisto produktų kainų liberalizavimas, energetikos ir komunalinių paslaugų kainų padidinimas pavertė daugelį Lietuvos žmonių nemokiais. Pono A.Abišalos Vyriausybės pastangos bent iš dalies kompensuoti žmonėms komunalinių paslaugų kainų padidėjimą (Vyriausybės nutarimas Nr.794) šiandien atrodo beviltiškos. Manome, kad atsiradusias problemas norima išspręsti mažiausias pajamas gaunančių Lietuvos žmonių, kurie rytoj gali netekti ir tų pajamų šaltinių, sąskaita. Kartu gali sumažėti valstybės ir socialinio draudimo biudžeto pajamos. Lietuvos profesinių sąjungų atstovybė kreipiasi į Seimo narius ir siūlo: 1. Skubiai keisti Lietuvos Respublikos įstatymus ir pavesti Lietuvos Vyriausybei peržiūrėti jos nutarimus, trukdančius mūsų ir užsienio verslininkams investuoti savo kapitalą į Lietuvos ūkį, tai yra sudaryti jiems sąlygas kurti naujas darbo vietas. 2. Patvirtinti realius minimalaus gyvenimo lygio ir darbo užmokesčio dydžius. 3. Atlyginimų įšaldymo laikotarpiu laikinai pakeisti Fizinių asmenų pajamų įstatymą. Padindinti mokesčius asmenims, gaunantiems pajamas, kurios dvigubai didesnės už valstybinio sektoriaus darbuotojo vidutinį atlyginimą. Skelbdami savo meilę ir pasiaukojimą Tėvynei, turime vienodai dalytis ne tik džiaugsmais, bet ir dideliais sunkumais. Todėl apgailestaujam, kad tuo metu, kai dešimtys tūkstančių bedarbių priversti egzistuoti iš skurdžių pašalpų, Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą, įteisinantį papildomas lengvatas ir garantijas, ir taip jau gana neblogas pajamas turintiems deputatams. Lietuvos Profesinių sąjungų atstovybė”. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis kolega. Dabar pareiškimą LDDP narių vardu padarys Justinas Karosas.
J.Karosas. Kadangi šiandien frakcijų kūrimo diena, mes taip pat norime padaryti pareiškimą.
“LDDP frakcijos politinė deklaracija. Mes, Lietuvos Respublikos Seimo nariai: LDDP, Lietuvos ateities forumo ir Lietuvos žemdirbių sąjungos atstovai, skelbiame, kad įkuriama Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) frakcija Lietuvos Respublikos Seime. LDDP frakcijos nariai įsipareigoja veikti vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitais įstatymais, siekti ir stiprinti Lietuvos nepriklausomybę ir ginti jos teritorinį vientisumą. LDDP frakcija veiks, nuosekliai vykdydama savo rinkiminės programos nuostatas, liks ištikima socialreformistiniam keliui, sieks sušvelninti socialines pasekmes vykdant ekonominę ir, ypač agrarinę reformą, stengsis išlaikyti perimamumą užsienio politikoje. LDDP frakcijos nariai kviečia visus savo kolegas konstruktyviam bendradarbiavimui”. Pasirašė 71 frakcijos narys.
Seimo pareiškimas (svarstymo tęsinys)(92.11.26)
Pirmininkas. Ačiū. Ar dar kas, kolegos, norėtų padaryti kokį nors pareiškimą? Ne. Tada sugrįžtam prie mūsų darbotvarkės. Prašom dėmesio! Gerbiamieji kolegos, mes tarėmės dėl Seimo pareiškimo ir dėl Seimo politinės santarvės akto. Ir vienu, ir kitu atveju susitarta redaguoti. Atrodo, kad vieno dokumento projektą mes jau turime. Gerbiamieji kolegos, ar Seimo pareiškimo trečiąjį variantą jau turite? Gerai. Toliau. Valstybės kontrolieriaus klausimas sureguliuotas. Dabar 5 darbotvarkės punktas, ir mes tarėmės, kad bus papildomas punktas, jeigu kolegos neprieštaraus, dėl frakcijų registravimo. Ir dar vienas klausimas, dėl kurio mes, atrodo, konsensu buvom sutarę, bet turim fiksuoti - tai Seimo grupė į Euroasamblėją. Primenu, kad dėl to prieštaravimų nebuvo. Dabar aš noriu paklausti visų, ar nebus prieštaraujama, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas klausimas dėl frakcijų registravimo? Nėra prieštaravimų? Nereikia balsuoti? Ačiū. Klausimas įtrauktas į darbotvarkę. Taigi popiet mes turėsime spręsti tokius klausimus: Seimo pareiškimo priėmimo, frakcijų registravimo, įstatymo “Dėl Seimo laikinosios darbo organizavimo tvarkos”, Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos lapkričio 19 protokolinio nutarimo” ir Seimo grupės į Asamblėją sudarymo. Sutariam? Nėra prieštaravimų? Taigi prašyčiau pareiškimo autorių vardu kolegą N.Germaną į tribūną. Prašau. Ir, gerbiamieji kolegos, kol kolega ateis iki tribūnos, aš norėčiau paprašyti jūsų pagalvoti. Ar mes šiandien spėsime užbaigti darbą nustatytuoju laiku? Turim spėti. 18.30 turim baigti. Betgi mes pradėjome ne laiku. Žinoma, aš kaltas, be abejo. Ar šitą mano kaltę išpirksim visi kartu, ar aš vienas? Vienas. Teisingai, labai gera pastaba. Tada, kad išvengtume kolektyvinės atsakomybės, reikės kolektyvinio sprendimo. Bet šiek tiek vėliau. Prašom kolegą N. Germaną dėl pareiškimo.
N.Germanas. Gerbiamieji kolegos, per pertrauką susirinkusi suinteresuotų deputatų grupė parengė pareiškimo projektą Nr.3, kurį jūs, matyt, visi turite. Galiu pasakyti...
Pirmininkas. Gal reikėtų perskaityti?
N.Germanas. Taip, aš perskaitysiu. Bet aš noriu pasakyti, kad kolega J.Beinortas, kolega S.Pečeliūnas, kolega A.Sakalas ir dalyvavę iš mūsų pusės, pritarė tam pasiūlymui ir užtikrino, kad jam bus pritarta. Aš nežinau, ar jį reikia perskaityti?
Pirmininkas. Man atrodo, reikėtų. Gal ir transliuoja, dabar aš negaliu pasakyti. Gal perskaitykim, nepakenks. Prašom perskaityti.
N.Germanas. Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimas. “Lietuvos Respublikos piliečiai , įkūnydami prigimtinę žmogaus ir tautos teisę laisvai gyventi bei siekdami atviros ir pilietinės visuomenės, 1992 metų spalio 25 d. referendume priėmė 1990 metų kovo 11 d. atkurtos nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos Respublikos Konstituciją. 1992 metų spalio 25 d. ir lapkričio 15 d. įvykusiuose laisvuose demokratiniuose rinkimuose Lietuvos Respublikos piliečiai tolesnį nepriklausomos valstybės kūrimą patikėjo naujam išrinktam Seimui. Vykdydamas rinkimų metu pareikštą Lietuvos piliečių valią, Lietuvos Respublikos Seimas pareiškia: Lietuva nenukrypdama tęs nepriklausomos valstybės įtvirtinimą ir demokratijos plėtojimą, toliau kurs pilietinę visuomenę ir rinkos ekonomiką, visapusiškai skatins užsienio investicijas ir savo piliečių privačią iniciatyvą, sieks gerų ir abipusiškai naudingų santykių su visomis valstybėmis. Naujai išrinktas Lietuvos Respublikos Seimas sieks užtikrinti valstybės tarptautinės politikos tęstinumą, tarpvalstybinių ir kitų tarptautinių sutarčių vykdymą, atkurtų daugiašalių ryšių su Jungtinių Tautų 0rganizacija, NATO ir Europos Bendrija, Europos Taryba, Šiaurės šalių ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis plėtojimą. Lietuva palaikys ir plėtos visapusiškus ryšius su bendro istorinio likimo valstybėmis - Estija ir Latvija - per jau veikiančias Baltijos šalių Tarpparlamentinę Asamblėją ir Baltijos Valstybių Tarybą, taip pat per kitas, tarp jų ir nevalstybines organizacijas. Lietuva toliau vystys santykius su visomis šalimis, jų valstybinėmis ir nevalstybinėmis organizacijomis. Tikimės, kad tokią mūsų politiką užtikrinant valstybės saugumą, plečiant ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą parems viso pasaulio valstybės”.
Pirmininkas. Prašom. Kolega A.Stasiškis. Prašom.
A.N.Stasiškis. Turiu mažą redakcinę pastabėlę...
Pirmininkas. Prašom arčiau prie mikrofono.
A.N.Stasiškis. Tiesiog dėmesį atkreipti. Pirmoji pastraipa po žodžio “pareiškia”, ten yra tokia sakinio dalis: “visapusiškai skatins užsienio investicijas ir savo piliečių privačią iniciatyvą”. Ar ne geriau skambėtų, jeigu sukeistume vietomis - “piliečių privačią iniciatyvą ir užsienio investicijas”. Čia kažkaip ...
N.Germanas. Jūs spręskit. Manyčiau, kad tai didelės reikšmės neturi.
Balsas iš sAlės. Turi reikšmės.
Pirmininkas. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.Jarašiūnas. Aš turėčiau tokį pasiūlymą. Manau, kad trečiojoje pastraipoje žodžiai “rinkimų metu pareikšta” visai nereikalingi. Užtenka “vykdydamas Lietuvos piliečių valią”, kadangi ta valia ne tiktai per rinkimus yra pareiškiama. Tai yra kardinalinė nuostata. Ir paskutinė pastraipa: “Tikimės, kad tokia mūsų politika užtikrins saugumą...” norėčiau, kad būtų iš naujos eilutės.
Pirmininkas. Tinka, tinka. Kolega V.Petrauskas. Nors mes nutarėme toliau neberedaguoti, bet jeigu dar kai kurie pageidauja, prašom. Kolega V.Petrauskas.
V.Petrauskas. Dėkui. Antros pastraipos pradžioje per daug mėnesių ir dienų pavadinimų. Ar nebūtų galima pasakyti 1992 metų Seimo rinkimuose ar įvykusiuose Seimo rinkimuose ir taip toliau. Nes čia susidaro įspūdis, kad lyg dveji rinkimai. Juk faktiškai buvo antrasis rinkimų turas. Buvo vieni rinkimai. Čia turėtų būti Seimo rinkimai ir metai.
Pirmininkas. Kolega A.Ivaškevičius.
A.Ivaškevičius. Redakcinė pastaba. Priešpaskutinėj pastraipoj yra parašyta “tarp jų ir nevalstybines organizacijas”. Manau, kad to “tarp jų” visiškai nereikia. Jeigu yra valstybinė, tai kitos, aišku, nevalstybinės.
Pirmininkas. Kolega J.Karosas.
J.Karosas. Redakcinė pastaba. “Vykdydamas rinkimų metu pareikštą Lietuvos piliečių valią, Lietuvos Seimas pareiškia”. Pareišktą pareiškia. Gal vykdydamas rinkėjų, Lietuvos piliečių valią, Lietuvos Seimas pareiškia.
N.Germanas. Jeigu mes priimam anksčiau pareikštą pastabą, tai iškrenta savaime.
Pirmininkas. Dar pora pastabų. Kolega K.Dirgėla bus paskutinis. Prašom nesirašyti į kompiuterį. Kolega V.Plečkaitis.
V.P.Plečkaitis. Aš siūlyčiau balsuoti iš principo pritariant, o tas visas stilistines smulkmenas vėliau pataisyti. Ir ypač, jeigu bus vertimas į anglų kalbą, tai gal ...
Pirmininkas. Bet aš negaliu kolegai V.Jarmolenkai nesuteikti žodžio. Prašom.
V.Jarmolenka. Labai ačiū. Aš norėčiau atkreipti dėmesį - po žodžio pareiškia penktojoje pastraipoje - “sieks gerų ir abipusiškai naudingų santykių su visomis šalimis”, tai užfiksavom, o paskui trečiojoje pastraipoje - “Lietuva toliau vystys”. Visą šitą sakinį išbraukti iki žodžio “tikimės”. Tai yra tas pats.
Pirmininkas. Tegul šitas lieka
N.Germanas. Blogiau nebus.
V.Jarmolenka. Blogiau nebus, jeigu ir tris sykius pasakysim, ponas Juršėnai.
Pirmininkas. Ir keturis. Kolega K.Dirgėla.
K.Dirgėla. Aš norėjau pasiūlyti tą patį, ką kolega V.Jarmolenka. Iš pirmosios pastraipos pabaigos galima išmesti - “sieks gerų ir abipusiškai naudingų santykių su visomis šalimis”. Paskutinėje pastraipoje yra “Lietuva toliau vystys santykius su visomis šalimis, jų valstybinėmis ir nevalstybinėmis organizacijomis”.
Pirmininkas. Nevisiškai tas pats, gerbiamieji kolegos. Gerai. Ar reikia dėl šitų kai kurių pastabų balsuoti, išskyrus, žinoma, dėl tų, kurios čia priimtos? Nes kai kurios ,man atrodo, buvo ne tokios svarbios. Tikrai, dar verčiant į anglų kalbą, bus galima pažiūrėti. Ar sutinkam? Galim balsuoti? Bet gal perskaitykit dar kartą. Kaip dabar, su tom pastabom, kurios priimtos. Perskaitykit, ir viskas bus aišku.
N.Germanas. Ar viską skaityti, ar?..
Pirmininkas. Man atrodo, kad viską, tada visiems bus rami galva. Prašom be pastabų iš vietos. Prašom, kolega Germanai.
N.Germanas. Galbūt aš kažką būsiu praleidęs, tai prašau atkreipti dėmesį.
Pirmininkas. Tada ir prisiminsit.
N.Germanas. “Lietuvos Respublikos piliečiai, įkūnydami prigimtinę žmogaus ir tautos teisę laisvai gyventi bei siekdami atviros ir pilietinės visuomenės, 1992 metų spalio 25 d. referendume...” ne, ne, šitą mes palikom.
Pirmininkas. Paliekam šitą.
N.Germanas. “Referendume priėmė 1990 metų kovo 11 d. atkurtos nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos Respublikos Konstituciją. 1992 metų įvykusiuose laisvuose demokratiniuose rinkimuose (išmetėm mėnesius) Lietuvos Respublikos piliečiai tolesnį nepriklausomos valstybės kūrimą patikėjo naujai išrinktam Seimui.”
Pirmininkas. Nesiginčykite dėl smulkmenų. Seimą pridėkim.
N.Germanas. Seimą, taip. “Vykdydamas...” suredaguosim. “Vykdydamas Lietuvos piliečių valią, Lietuvos Respublikos Seimas pareiškia: Lietuva nenukrypdama tęs nepriklausomos valstybės įtvirtinimą ir demokratijos plėtojimą, toliau kurs pilietinę visuomenę ir rinkos ekonomiką, visapusiškai skatins savo piliečių privačią iniciatyvą ir užsienio investicijas, sieks gerų ir abipusiškai naudingų santykių su visomis šalimis”. Tai arba ten, arba ten. Gerai, braukiam čia. “Naujai išrinktas Lietuvos Respublikos Seimas sieks užtikrinti valstybės tarptautinės politikos tęstinumą, tarpvalstybinių ir kitų tarptautinių sutarčių vykdymą, atkurtų daugiašalių ryšių su Jungtinių Tautų Organizacija, NATO ir Europos Bendrija, Europos Taryba, Šiaurės šalių ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis plėtojimą. Lietuva palaikys ir plėtos visapusiškus ryšius su bendro istorinio likimo valstybėmis - Estija ir Latvija - per jau veikiančias Baltijos šalių Tarpparlamentinę Asamblėją ir Baltijos Valstybių Tarybą, taip pat per kitas ir jų nevalstybines organizacijas. Lietuva toliau vystys santykius su visomis šalimis, jų valstybinėmis, nevalstybinėmis organizacijomis. (Nauja pastraipa)
Tikimės , kad tokią mūsų politiką užtikrinant valstybės saugumą, plečiant ekonominį bendradarbiavimą , parems viso pasaulio valstybės.”
Pirmininkas. Galim balsuoti? Balsų skaičiavimo grupė pasirengusi? Kas už tai, kad būtų priimtas dabar galutinai suredaguotas Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimas? Kas už, prašom pakelti korteles arba šiaip rankas. Prašom.
Balsų skaičiuotojas. Už - 123.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiuotojas. Prieš nėra.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiuotojas. Trys.
Pirmininkas. Taigi, gerbiamieji kolegos, 123 seimo nariams balsavus už, trims susilaikius, Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimas priimtas.
Dabar, kaip tarėmės, spręsim klausimą dėl frakcijų registravimo. Mes čia turime kolektyviai sukūrę ir paskelbę keturias deklaracijas. Deklaracija dėl Krikščionių demokratų frakcijos sukūrimo Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Respublikos Seimo narių Sąjūdžio frakcijos deklaracija, Lietuvos Respublikos Seimo narių Piliečių chartijos frakcijos deklaracija, ir paskutinė - LDDP frakcijos politinė deklaracija. Mes dabar turime spręsti vieną procedūrinį klausimą. Kam priklauso buvusiojo Prezidiumo įgaliojimai. Kad nebūtų ginčų, sakykim, kad priklauso visiems, išskyrus tai, kas priklauso pagal Konstituciją prezidentui arba laikinai einančiam prezidento pareigas. Ar su šitokia interpretacija šį momentą sutinkam? Taigi tada mes turime priimti sprendimą dėl frakcijų registravimo. Atsiprašau, kolega A.Sakalas. Prašom į tribūną, jeigu tuo pačiu klausimu. Prašau.
A.Sakalas. Gerbiamieji Seimo nariai, mums yra išdalytas Tėvynės santaros įstatymo projektas “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos reglamento 26 straipsnio pakeitimo”. Aš manau, kad tą projektą turėtų pateikti patys Santaros atstovai. Aš tik norėčiau pasakyti, kad šitas projektas, man atrodo, visai priimtinas. Galbūt galima būtų dar vieną kitą žodį pataisyti, ir, šitą įstatymą priėmę, jeigu mes tai galime šiandien padaryti, visiškai oficialiai užregistruotume frakcijas. Jokių problemų čia neturėtų būti. Bet jeigu mes negalime, jeigu neleidžia Reglamentas, tai gal sutarkime vis tiek frakcijas registruoti. Bet šitą įstatymą turėtume svarstyti.
Pirmininkas. Gerbiamieji kolegos, mes turime Reglamentą. Prašau.
A.Sakalas. Jeigu mes, suprantama, sutariame dėl to įstatymo, tai registruojame frakcijas...
Pirmininkas. Gerai. Gerbiamasis kolega, gerbiamieji kolegos, aš paaiškinu, kad ir pagal galiojantį Reglamentą, ir pagal mūsų nusistovėjusią patirtį galima įregistruoti frakcijas, kuriose nėra 1/15 Seimo narių. Tai yra 26 straipsnio daroma išlyga. Skaitau: “Frakcijoje turi būti ne mažiau kaip 1/15 deputatų, išskyrus Aukščiausiosios Tarybos nutarimu padarytas išimtis.” Taigi išimtį visada galime padaryti. Čia yra tas pats. Kad neturėtume keblumų, kad štai staiga, tik išdalijus, mes balsuojame dėl neaptarto, neišnagrinėto, kaip kolegos prašo ir aiškina, projekto, tai vadovaukimės esamu Reglamentu, kuris mums leidžia daryti tas išimtis. Juk čia nėra jokios problemos. Sutinkam? Gerbiamasis Sakalai, sutinkat? Dabar problema yra techninė procedūrinė. Ar mes priimam vieną nutarimą dėl keturių frakcijų registravimo ta eile, kaip buvo padaryti pareiškimai, ar dėl kiekvienos frakcijos darome atskirą nutarimą? Atskirą? Vieną nutarimą? Kolega V.Žiemelis, prašom. Ne? Atsiprašau, gerbiamieji kolegos, prašom tylos! Kadangi dokumento teksto nėra, aš manau, kad galim padaryti išimtį (paskui suredaguosime tą nutarimą), ir siūlau priimti vieną dokumentą, kurio turinys būtų toks: “Seimas nutaria: Įregistruoti tokias ir tokias frakcijas...” ir jas išvardijam. Arba, kaip sakiau, pagal pareiškimų padavimo eilę. Dar vienas variantas gali būti - pagal abėcėlę. Pareiškimų padavimo? Gerai, tinkama. Dabar, sakykim, skaitau jums projektą. “Seimas nutaria: Įregistruoti Krikščionių demokratų frakciją, Sąjūdžio frakciją, Piliečių chartijos frakciją ir Lietuvos demokratinės darbo partijos frakciją”. Taigi kas už tokį nutarimą? Ar kolegos neprieštarautų? Prašom. Seimo narys A.Sakalas dar sykį. Prašau.
A.Sakalas. Lietuvos Respublikos Seimo narių, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovų Seime, pareiškimas. “Mes, Lietuvos socialdemokratų partijos nariai, išrinkti į Lietuvos Respublikos Seimą nuo Lietuvos socialdemokratų partijos, esame įpareigoti vykdyti Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų programą, vystyti politinę ekonominę ir socialinę demokratiją, įgyvendinti daugumos ir mažumos ryšį Seime. Šiems programiniams tikslams įgyvendinti mes įkuriame Lietuvos socialdemokratų frakciją Seime.” Pavardės.
Pirmininkas. Frakcijos pirmininko ir pavaduotojo pavardė.
A.Sakalas. Frakcijos pirmininkas Aloyzas Sakalas, frakcijos nariai Vytenis Andriukaitis, Audrius Rudys, Jonas Pangonis, Vytautas Plečkaitis, Rimas Dagys, Nikolajus Medvedevas, Kazimieras Antanavičius.
Pirmininkas. Ar sutinkam prirašyti į šitą sąrašą? Gerai. Balsų skaičiavimo komisija pasiruošusi? Kas už tokio nutarimo?.. Prašau.
Balsas iš salės. Dar vieną pasiūlymą. Kadangi mes dirbame pagal laikiną Reglamentą, aš siūlau įrašyti, kad mes laikinai įregistruojame, kol bus patvirtintas mūsų.
Pirmininkas. Tai savaime aišku. Jeigu mes pakeisime Reglamentą ar kokias kitas nuostatas, be abejo, reikės visoms frakcijoms prisitaikyti kaip viso pasaulio parlamentuose. Taigi siūlau priimti nutarimą, įregistruojantį keturias frakcijas. Prašau. Taip, dabar penkias.
Balsas iš salės. Labai atsiprašau. Dar prieš balsavimą norėčiau paklausti, ar ta įstatyminė nuostata ne mažiau dešimties narių galioja?
Pirmininkas. Be abejo, galioja, kadangi mes darome išimtį. Jeigu mes registruojame, tai darome išimtį. Galime du kartus balsuoti. Galim. Ar darome socialdemokratams išimtį? Aš suprantu, kad mes darome. Gerai, tada du kartus balsuosime. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų padaryta išlyga pagal 26 Reglamento straipsnį dėl Socialdemokratų frakcijos. Kas už, prašom pakelti rankas arba pažymėjimus.
Balsų skaičiuotojas. Už - 122.
Pirmininkas. Už - 122. Kas prieš?
Balsų skaičiuotojas. Prieš nėra.
Pirmininkas. Kas, kolegos, susilaikėt? Yra vienas.
Balsų skaičiuotojas. 3.
Pirmininkas. Kiek?
Balsų skaičiuotojas. 3.
Pirmininkas. Taigi 122 balsais už, 3 susilaikius, išlyga Socialdemokratų frakcijai daroma.
Dabar siūlau priimti bendrą nutarimą dėl Krikščionių demokratų frakcijos (dar sykį kartoju), dėl Sąjūdžio frakcijos, dėl Piliečių chartijos frakcijos, dėl LDDP frakcijos ir dėl LSDP frakcijos įregistravimo nuo šios dienos. Kas už, prašom pakelti rankas arba pažymėjimus.
Balsų skaičiuotojas. Už - 126.
Pirmininkas. Aš labai atsiprašau, būkit malonus, pakartokit.
Balsų skaičiuotojas. Už - 126.
Pirmininkas. Ačiū. Kas prieš?
Balsų skaičiuotojas. Prieš nėra.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiuotojas. Susilaikė vienas - ponas V.Jarmolenka.
Pirmininkas. Pavardės nebūtina sakyti.
Balsų skaičiuotojas. Atsiprašau, susilaikė vienas.
Pirmininkas. Ačiū. Taigi 126 balsavus už, vienam susilaikius (pavardės neminėsiu), penkios frakcijos įregistruotos. Sveikinu naująsias frakcijas ir suteikiu žodį gerbiamajam Vladimirui Jarmolenkai. Prašau.
V.Jarmolenka. Labai ačiū. Dėl to, kad pavardė buvo paminėta, dėkingas balsų skaičiavimo komisijai. Aš susilaikiau todėl, kad nežinau LDDP frakcijos pirmininko ir pavaduotojo pavardžių.
Pirmininkas. Prašau, aš galiu pasakyti. Pirmininkas Justinas Karosas. Pavaduotojai Algis Kunčinas, Gediminas Kirkilas ir V.Zimnickas. Čia jau frakcijos reikalas. Gerai, sakykime, kad jie kol kas turi vieną pavaduotoją.
Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau. Dabar pagal mūsų susitarimą mes galėtume tartis dėl kaip tik to tarpfrakcinio konsenso dėl delegacijos į Asamblėją. Ar iš eilės einam? Iš eilės. Gerai, tada atsiprašau.
Taigi 5 darbotvarkės punktas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios darbo organizavimo tvarkos” arba “Dėl Seimo laikinojo reglamento”. Čia pranešėjas užrašytas aš. Aš labai prašyčiau gerbiamąjį Seimą leisti man nepasitraukti nuo pulto, jeigu galima? Galima? Taip, antrasis projektas. Galima. Ačiū. Taigi pirmiausia pranešu, kad šitą įstatymo projektą aptarinėjome su įvairiomis deputatų, kolegų ar net bičiulių grupėmis ir vakar, ir šiandien. Šiandien net du kartus. Pabrėžiu - čia yra įstatymo projekto pateikimas. O vėliau, kadangi jau yra apiformintos frakcijos, matyt, galėsime sudaryti kokią tarpfrakcinę grupę ir jau vesti rimtas derybas dėl kiekvieno punkto. Aš tik pranešu, kur yra prieštaravimų. Pirmasis straipsnis. Visi sutinka, kad jis reikalingas, kadangi čia vadovaujamasi atitinkamai kitais įstatymais. Antrasis punktas. Čia yra pasiūlyta pataisa. Kadangi vadovybė dar neaiškus dalykas ir dėl jos reikės, kaip sakoma, tartis, tai gal būtų paprasčiau, kad nustatome, “kad Lietuvos Respublikos Seimo darbui vadovauja Seimo Pirmininkas, trys Pirmininko pavaduotojai ir Seimo sekretorius. Jie renkami Reglamento nustatyta tvarka”. Pranešu, kad tuose mūsų pokalbiuose ir debatuose dėl to, kaip tik buvo didelių nesutarimų. Vieni mano, kad Seimas gali atitinkamai interpretuoti konstitucinę nuostatą, kiti mano, kad šito negalima daryti. Todėl aš tik referuoju, kad projekto autorius taip siūlo, o kai kurie kolegos oponuoja, kad turi būti tiksliai kaip Konstitucijoje, ir atseit nieko daugiau nebandykim pridėti. Bet aš manau, kad vis dėlto mes minimum turime pagalvoti, pasitarti, pasiginčyti, o paskui galutinai spręsime.
Dėl frakcijų - 3 straipsnis. Čia taikome tą principą, kuris yra 2425 Reglamento straipsniuose, tai yra galiojančia tvarka. Ir tiktai du tokie momentėliai, būtent partijos ir organizacijos, kad būtų arčiau Konstitucijos teksto. Ir papildymas, kad gali būti sudaromos deputatų grupės, kurios neturi frakcijų teisių. Jūs suprantat, kad mūsų Seime esama deputatų, kurie niekaip, net nustačius minimalią normą, negalėjo sudaryti frakcijos. Taigi galėtume įteisinti deputatų grupę, kurios pagrindinė teisė būtų gauti žodį, galėti pasisakyti, o ne dalyvauti visose komisijose, komitetuose lygiais pagrindais kaip ir frakcijų atstovai. Čia siūlau pagalvoti. Tai yra kolegos R.Ozolo pasiūlymas. 4 straipsnis. Čia principinė nuostata. Vietoj buvusių nuolatinių komisijų steigiami komitetai. Ir žodis vienas sutrumpinamas, ir gal vakarietiškiau bus. Ir antras dalykas, mes, skirdami komitetus ir komisijas, kartu “suoranžiruojam” šitas mūsų organizacijas. Komitetai tai yra nuolatinis, stabilus dalykas, tai yra tos buvusios nuolatinės komisijos, o tuo tarpu komisijos ir bus komisijos. Nereikės aiškinti - nuolatinė komisija, laikinoji komisija ir taip toliau. Dabar komisijų pavadinimai. Čia nuomonių esama visokių. Sakysime, ir mūsų frakcijoje visokių nuomonių. Kai kas siūlo dar labiau trumpinti, jungti, kitaip padaryti. Ir iš kolegų irgi girdėjau įvairiausių nuomonių. Todėl aš tiktai kai ką pasakysiu. Tekstą jūs matot. Agrarinis komitetas, Biudžeto, alternatyva - Biudžeto ir finansų, Ekonomikos (nors buvo siūloma gal net tokį specialų - Reformos komitetą steigti), Gamtos apsaugos, Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų. Yra siūloma, man atrodo, kad priimtina, šitą komisiją vadinti trumpiau - Nacionalinio saugumo komisija. Toliau, Piliečių teisių ir tautybių reikalų, Savivaldybių. Kai kas siūlė šitas dvi komisijas sujungti, tai yra Piliečių teisių ir tautybių reikalų, ir Savivaldybių. Aš manau, kad jos turi būti atskiros. Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų, kai kas iš mūsų frakcijos siūlė - ir darbo - arba į priekį, arba į vidurį įterpti. Švietimo , mokslo ir kultūros komisija, žinoma, Užsienio reikalų. O iš buvusių Aukščiausiosios Tarybos dviejų komisijų - Valstybės atkūrimo ir Konstitucijos bei Teisinės sistemos siūloma sukurti vieną, kadangi mes tikrai esame kitame mūsų valstybės raidos etape. Todėl sukurti vieną Valstybės ir teisės komisiją. Tai yra komitetą. Tiesa, vienas komitetas galėtų būti, bet siūloma įsteigti Etikos ir procedūrų komisiją (prie jos aš dar grįšiu). Taigi būtų vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni, aštuoni, devyni, dešimt, vienuolika komitetų. Buvo 13 nuolatinių komisijų. Čia siūlau gerbiamiesiems kolegoms ir frakcijose, ir šiaip padebatuoti, pagalvoti, kiek iš tikrųjų mums reikia komitetų, ir, apsisprendus, visų pirma patvirtinti tuos komitetus, o po to jau kitus dalykus. Dabar dėl komitetų formavimo tvarkos. Siūloma, kad kiekvienam komitete dirbtų ne mažiau kaip 10 ir ne daugiau kaip 15 Seimo narių. Čia galima galvoti, ar tą viršutinę kartelę pakelti, o gal ir apatinę nuleisti. Čia buvo įvairių nuomonių . Mano variantas - nuo 10 iki 15. Toliau, nuo darbo Seimo komitetuose atleidžiami vadovaujantys Seimo asmenys, kaip mes juos pavadinsime, ir Seimo nariai - ministrai, jeigu žinoma, tokių turėsime. Tai yra natūralu, kadangi jie turi kitų darbų ir turi būti atleidžiami, kaip sakoma, automatiškai.
5 straipsnis kaip tik yra ta Etikos ir procedūrų komisija. Aš manau, kolegos supranta, kad Mandatų komisijos negali būti, kadangi jais dabar, pagal naujus įstatymus užsiima Vyriausioji rinkimų komisija. Todėl mums lieka tiktai etika, bet procedūrų, kaip matote, per šitas dvi dienas mes jau pakankamai turėjome ir procedūrinį patyrimą, ko gero, jau įgijom. Ir supratom, kad būtų, matyt, ne pro šalį turėti tokią specialią komisiją, kuri ramiai, per posėdį ar po posėdžio nagrinėtų tuos etikos ir procedūros klausimus, gal siūlytų savo mintis, ką pataisyti, ką pabarti, ką paglostyti ir taip toliau. Taigi Etikos ir procedūrų komisija. Čia nuoroda tokia. “Jos nariai gali kartu būti ir Seimo komiteto nariais.” Kiti siūlo - Etikos ir procedūrų komisijos nedaryti frakciniu pagrindu, o daryti iš visiems priimtinų trijų penkių Seimo narių. Bet visiems priimtinų, konsenso keliu nustačius tuos tris penkis asmenis, kuriais pasitiki viena ir kita pusė ir kuriems mes patikėtume savo, sakysime, ginčus, nesusipratimus ir klausytume šitos Etikos ir procedūrų komisijos sprendimų. Taigi tokie dalykai.
Toliau 6 straipsnis. “Seimo komitetai, komisijos, taip pat delegacijos kelionėms į užsienį sudaromos, laikantis proporcingo atstovavimo principo.” 6 straipsnis siejasi su 3 straipsniu. Jie turi būti redaguojami kartu. Mūsų susitarimas, kurio rezultatas yra frakcijų įregistravimas pirmiau, negu galima buvo tikėtis anksčiau, jis remiasi štai kuo. Registruojam frakcijas pagal galiojantį Reglamentą, bet dalyvavimas komitetų veikloje, dalyvavimas formuojant delegacijas į užsienį turi būti, laikantis proporcingo atstovavimo principo. Didesnė frakcija arba labai didelė frakcija, ji turi daugiau atstovų arba labai daug atstovų, tada viskas bus tvarkoj, viskas bus savo vietoj. Toliau, “Seimo narys gali būti tiktai vieno Seimo komiteto nariu, išskyrus frakcijas, kuriose yra mažiau kaip 10 narių.” Čia yra, sakyčiau, naujas siūlymas lyginant su mūsų turimu Reglamentu. Galiu priminti kai kuriems mano buvusiems kolegoms iš Aukščiausiosios Tarybos, aš esu šitai anksčiau siūlęs, bet tada Aukščiausioji Taryba to nepalaikė. Dabar gal jūs būsit malonūs, atsižvelgsite į tai ar bent išnagrinėsite šitą pasiūlymą. Taigi “Seimo narys gali būti tik vieno Seimo komiteto nariu, išskyrus frakcijas, kuriose yra mažiau kaip 10 narių.” Pagal dabartinį mūsų išsidėstymą jau dvi tokios frakcijos aiškiai bus. Vieną jau įregistravome - Socialdemokratų. Ir kolegų Lenkų frakcija - keturi asmenys. Taigi tokių frakcijų atstovai galėtų būti dviejų trijų komitetų nariais, tačiau jų balsas skaičiuojamas tik tame komitete, kurio posėdyje jie faktiškai dalyvauja. Tai yra jeigu jisai yra vienam, antram, trečiam komitete, kad tokių narių nedalyvavimas nežlugdytų komiteto darbo, jeigu jie neateina į posėdį, yra neskaičiuojami į kvorumą, jų balsas nieko nereiškia, nes jų nėra. Kur jisai dalyvauja faktiškai, taip sakant, “kūniškai”, ten jis turi balso teisę. Bet čia ginčų buvo, reikia mums galvoti, kaip šitai geriau padaryti. Toliau, “Seimo komitetų ir komisijų sudėtį bei jų pirmininkus komitetų ir komisijų teikimu tvirtina Seimas.” Čia tekste yra be šitų žodžių, todėl aš juos perskaitau. Taip buvo siūloma, ir, aš manau, kad būtų galima su tuo sutikti. “Komitetų ir komisijų teikimu tvirtina Seimas”, o ne vien išimtinai Seimas. Žinoma, Seimas gali ir netvirtinti. Ir Aukščiausioji Taryba yra taip pasielgusi. Bet kad būtų demokratiškiau, galbūt šita norma.
7 straipsnis dėl mūsų darbo tvarkos. Aš manau, jūs jau girdėjote ir mano, ir kai kurių kitų kolegų nusistatymą, kad mes iš tiesų baigtume vienąsyk redaguoti tekstus čia, posėdžiuose, kablelius dėlioti, epitetų ieškoti.
Šitas darbas turi būti komitetuose, komisijose. Ir čia, salėje, redagavimo neturi būti. Tai jeigu mes šitą redagavimą sutrumpinam (jis daugiausia mums suėsdavo laiko per tuos pustrečių metų), tada, manau, mes galime ramiau užsirašyti, kad Seimo plenariniai posėdžiai paprastai rengiami vieną dieną per savaitę, tai yra antradieniais. Dėl savaitės dienos galime ginčytis. Tuo tarpu komitetų posėdžiai paprastai rengiami trečiadieniais. Čia yra tokia papildoma pastaba. O penktadieniais vyksta Seimo narių, išrinktų vienmandatėse apygardose ir daugiamandatėje apygardoje, susitikimai su rinkėjais, taip pat susitikimai savivaldybėse. Mums labai svarbu fiksuoti šitą mūsų bendravimą, mūsų bendrą darbą su savivaldybėmis laukiant tenai didelių reformų.
8 straipsnis, dėl kurio vienos nuostatos yra debatuojama. “Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6O straipsnio nuostatoms, draudžiančioms Seimo nariui dirbti kitą darbą, įgyvendinti nustatomas 7 mėnesių terminas”. Kodėl 7 mėnesiai? Iki vasaros atostogų. Yra įvairių siūlymų, bet aš noriu priminti esminį dalyką, kad mes vis dėlto ieškotume konsenso. Nesurasime, tai yra suprantamas dalykas. Mes esam su jumis išrinkti pagal liberalų (šituo požiūriu) Seimo rinkimų įstatymą. Prisimenat, ten buvo leidžiama Seimo nariui dirbti pedagoginį darbą, bet nebūti dekanu ar prorektoriumi. Atsiprašau, pedagoginį, mokslinį ir kūrybinį - trys elementai. O Konstitucijoj šito nėra. Aš sutinku, kad viskas. Bet kadangi Konstitucijoj tai buvo padaryta po to, kai jau žmonės ėjo į rinkimus pagal kitas nuostatas, vadinasi, tam mes galėtume, aš dar kartą sakau, aš netvirtinu, čia nuo mūsų susitarimo priklausys, galėtume nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Sakysim, nuo 3 iki 7 mėnesių , tai yra iki vasaros atostogų. Čia mūsų visų susitarimas.
9 straipsnis yra sutrumpintas. “Prie Seimo sudaroma valstybės patarėjų grupė”. Čia buvo galvota apie buvusius, patyrusius Aukščiausiosios Tarybos deputatus, kurie tikrai turi vertingą patyrimą, ir gaila, kad jisai gali tam tikromis sąlygomis pranykti. Galėtume juos, o gal ir kitus panaudoti. Todėl formulė paprasta - sudaroma valstybės patarėjų grupė. Koks atlyginimas - čia jau kitų dokumentų klausimas. Sutarsim vėliau. Kiek reikės. Šituos klausimus reikės, be abejo, spręsti. Svarbu principas: ar mums reikia tokio dalyko, ar ne. Projekto autoriams atrodo, kad tai yra tikrai reikalinga. Ir Seimui bus nauda, jeigu mes pasitelksim buvusius, patyrusius Aukščiausiosios Tarybos deputatus.
10 straipsnis. Kadangi Aukščiausioji Taryba baigė savo darbą, turėtų baigti ir visos laikinosios ar kitokios komisijos. Kodėl šitai įrašoma? Atsieit viskas automatiškai. Matot, kai kuriose komisijose yra ne tiktai deputatai. Kai kurios komisijos sudarytos ir iš nedeputatų. Vadinasi, mums reikėtų šitai įrašyti, o po to viską naujai formuoti, jeigu matysim reikalą ką nors formuoti po komitetų sudarymo.
ll straipsnis. “Aukščiausiosios Tarybos aparatas reorganizuojamas į Lietuvos Respublikos Seimo aparatą”.
Ir l2 straipsnis.Čia išvardijami Reglamento skirsniai ir straipsniai, kuriuos reikia laikyti netekusiais galios, nesvarbu, kad mes dar neturime viso Statuto. Mat, Reglamente yra nustatyta, kaip veikia prezidiumas, kurio nėr, ir dar kai kurie kiti dalykai. Todėl ir siūloma ir atskirus skirsnius , ir atskirus straipsnius laikyti netekusiais galios. Dėl straipsnių galima ginčytis, kadangi kaip tik yra vienas straipsnis dėl frakcijų. Dabar, aišku, kad šitą dalyką reikia išbraukti. Štai toks projektas, kurį siūlau dabar jau tarpfrakciniu pagrindu nuodugniai išnagrinėti ir, atėjus laikui, priimti sprendimą, tai yra priimti įstatymą. Kolega Vytautas Landsbergis. Prašom.
V.Landsbergis. Aš turiu vieną pasiūlymą. Žinoma, nagrinėsime ir tikriausiai rasime sprendimus, bet aš siūlau, kad būtų mažiau aistrų parengėjui - gerbiamajam Č.Juršėnui ir pateikusiai frakcijai atsiimti 8 straipsnį. Nes jo esmė būtų ta, kad būtų sustabdomas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnis 7 mėnesiams ar dar kažkokiam laikotarpiui. Paprastai Konstitucija sustabdoma įvykus perversmui. Geriau to nedarykim.
Pirmininkas. Taip, perversmų tikrai nereikia daryti. Su tuo sutinku. Kas dar? Kolega K.Antanavičius. Prašau.
K.Antanavičius. Pirmiausia dėl vedimo tvarkos. Kas dabar vyksta: ar klausimų pateikimas pranešėjui, ar pasisakymai?
Pirmininkas. Ne, ne, pasisakymai.
K.Antanavičius. Tada neturiu klausimo.
Pirmininkas. Kolega A.Albertynas irgi pasisakys? Taip, prašau. Kolega A.Patackas? Kolega A.Patackas.
A.Patackas. 5 straipsnis. Kokiu principu bus formuojama Etikos ir procedūrų komisija?
Pirmininkas. Aš labai atsiprašau, atrodo, labai aiškiai pasakiau. Bet jeigu kas neišgirdo, arba gal aš, atsiprašau, netiksliai formulavau, tai aš kartoju. Yra du principai: vienas principas - tas pats frakcinis principas. Iš įvairių frakcijų atitinkamas žmonių skaičius. O kitas principas - trys ar penki Seimo nariai, kuriais pasitiki visi: ir viena pusė, ir kita pusės, ir centras. Būtent konsensu sudarant tokią patikimų arba labai garbingų Seimo narių grupę.
A.Patackas. Vadinasi, bus arba arba ir dėl to bus balsuojama?
Pirmininkas. Prašau?
A.Patackas. Vadinasi, bus arba arba ir dėl to bus balsuojama?
Pirmininkas. Žinoma, kai bus konkrečių siūlymų, tada ir susitarsime. Bet galima: ir taip, ir taip. Kolega A.Kubilius.
A.Kubilius. Aš norėčiau paklausti dėl 9 straipsnio. Kiek suprantu, aš neklausiu, ką veiks patarėjai, nes čia nieko neparašyta ir sunku, be abejo, būtų svarstyti šitą straipsnį, bet kiek aš suprantu, pagal Reglamento 192 straipsnį, jeigu jisai galioja, tai prie šio straipsnio turėtų būti Biudžeto komisijos arba Biudžeto komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimybės rasti lėšas šiai patarėjų grupei finansuoti. Ar tokios išvados bus pateiktos svarstyti? Ir antras klausimas - dėl 10 straipsnio, kuriame numatyta, kad laikinosios deputatų ir kitos komisijos, suformuotos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos , bus paleidžiamos. Ar galėtų projekto rengėjai pateikti sąrašą visų komisijų, kurias mes rengiamės šitaip paleisti? Kad taip neįvyktų, kad mes paleisim ir išmesim ir tą kūdikį iš lopšio?
Pirmininkas. Aš manau, kad galima bus šitaip padaryti. Kolega V.Žiemelis. Prašom.
V.Žiemelis. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ar nereikėtų kartu su šiuo įstatymu aptarinėti ir pasiūlytą Tėvynės santaros įstatymo projektą dėl Reglamento 26 straipsnio pakeitimo? Kadangi iš esmės šis įstatymas ir pateiktas projektas siejasi?
Pirmininkas. Galima sujungti. Aš labai atsiprašau, aš nepasakiau dėl 9 straipsnio. Jeigu mes numatom papildomas išlaidas, tai, be abejo, tada tas Reglamento straipsnis galioja. Bet jeigu mes šitai sugebėsime padaryti esamos sąmatos ribose, čia yra kitas dalykas. Bet jeigu viršijama, tai čia galima pritaikyti tą straipsnį. Prašom kolegą M.Čobotą.
M.Čobotas. Ponas Seimo Pirmininke, čia nieko nepaminėta apie mūsų darbą rinkiminėse apygardose. Pirma mes žinojome, kad visi deputatai vienodi, turi apygardas ir parlamentą. Dabar yra skirtingi deputatai. Vieni turi apygardas, kurios labai padidėjo (dvigubai), kiti neturi apygardų. Kaip dabar dėl darbo apygardose, dėl padėjėjų? Ar ten jų bus daugiau, ar mažiau ir taip toliau? Gal galite šį klausimą paaiškinti ?
Pirmininkas. Aš manau, kad čia yra kito dokumento objektas. Mes turėsime dar patvirtinti arba iš viso parengti mūsų materialinio techninio aprūpinimo nuostatus. Ten turėtų būti ir šitas klausimas: dėl būstų, dėl mašinų, dėl padėjėjų, dėl komandiruotpinigių ir taip toliau. Čia kito dokumento. Dabar norėtųsi išspręsti vidinius oraganizacinius klausimus, o kitus klausimus šiek tiek vėliau. Arba galim sudaryti kokią komisiją, kuri šitą jau darytų.
M.Čobotas. Ačiū. Ilgam nereiktų atidėti to klausimo.
Pirmininkas. Gerai, aš pasižymėjau. Kolega K.Skrebys.
K.Skrebys. Pirmiausia norėčiau pastebėjimą. Jūs pasakėte, kad šio Seimo nariai išrinkti pagal Rinkimų įstatymą, kuriame nėra numatytas atsistatydinimas iš kito darbo.
Pirmininkas. Numatytas!
K.Skrebys. Prašau?
Pirmininkas. Numatytas, numatytas.
K.Skrebys. Taip jūs pasakėt, kad buvo liberalus ir leido. Jeigu pripažįstat, kad numatytas, tada kitas klausimas. Kadangi šitą projektą pateikė LDDP frakcija...
Pirmininkas. Išbraukta. Č.Juršėnas pateikė.
K.Skrebys. Tai gerai. Tai ar jūs užmiršote tokius pasižadėjimus, kuriuos rašė ir visa LDDP frakcija: “Aš Lietuvos Respublikos pilietis (vardas, pavardė) sutinku būti iškeltas kandidatu į Seimo narius (rinkimų apygardos pavadinimas ir numeris) ir įsipareigoju, kad išrinktas Seimo nariu nutrauksiu darbinę bei kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu.” Ar jūs prisimenate tuos pasižadėjimus? Ar jau trečią dieną jūs juos laužysite?
Pirmininkas. Mes prisimename, bet vis dėlto, matyt, teks tamstai parodyti įstatymus. Šiek tiek kitaip buvo parašyta. Šiek tiek kitaip, būtent pagal įstatymą. Ir už tai mes atitinkamai rašėme. Ir mes nepergyvenam dėl to, ar reikia laužyti, ar nereikia. Mūsų nuomone, nereikia laužyti įstatymų, bet prisiderinti prie realybės. Kolega K.Antanavičius.
K.Antanavičius. Aš noriu pasisakyti.
Pirmininkas. Gerai, turėsim galvoj. Paskutinis kolega... Gerbiamieji kolegos, prašom neužsirašinėti, nes taip tikrai mes nebaigsime darbo. Kolega R.Maciejkianecas.
R.Maciejkianecas. Aš dėl 9 straipsnio. Čia nepasakyta, kad būtinai turi būti buvusieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai.
Pirmininkas. Nebūtinai.
R.Maciejkianecas. Ir šito turime laikytis
Pirmininkas. Taip. Kolega J.Beinortas.
J.Beinortas. Norėčiau paklausti autorių, ar 9 straipsnyje minima sudaroma valstybės patarėjų grupė ką nors bendro turės su dabar esančiais mūsų Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų patarėjais? Ar čia yra visiškai nauja institucija?
Pirmininkas. Manau, kad galės kai kur sutapti personaliai. Galimas daiktas. Sutarsim. Kolega K.Paukštys.
K.P.Paukštys. Mes tiktai vakar, padėję ranką ant Konstitucijos, prisiekėme, o štai šiandien - 8 straipsnis, kuris priverstų mus nusižengti jai. Aš pavyzdžiui, niekaip negaliu suprasti, kodėl gimsta tokia 7 mėnesių data? Mano supratimu, kad net prezidentai per žymiai trumpesnį laiką ir valstybes priduoda. Mano supratimu, tai ...
Pirmininkas. Kai yra nustatyta tvarka, valstybę priduot daug lengviau ir svarbiausia - tvarkingą valstybę. Seimo narys L.Milčius.
L.Milčius. Aš norėčiau, kad jūs paaiškintumėte, kodėl siūlote atsisakyti baigiamųjų nuostatų , tai yra 270 straipsnis. Ar jūs manot, kad jį panaikinus, Reglamentas bus kaitaliojamas labai dažnai ir labai lengvai? Aš nenorėčiau, kad tai būtų.
Pirmininkas. Ne, aš paaiškinsiu. Dėl labai paprasto dalyko - kadangi Konstitucijoj nefiksuojamas kvorumas. Konstitucijoje nėra kvorumo. Mes turim šiuo atveju laikytis Konstitucijos. Seimo narys E.Bičkauskas.
E.Bičkauskas. Turėčiau pageidavimą ar komentarą. Puikiai suprasdamas , jog kolegai Č.Juršėnui iš tikrųjų reikia padėjėjų (pavaduotojo aš turiu galvoje), ir nediskutuodamas dėl to, ką apie tai sako Konstitucija, juo labiau, manau, kad Konstitucija nedraudžia turėti pavaduotojus, aš norėčiau suabejoti štai kuo. Reglamentas nurodo, jog Pirmininko pavaduotoją siūlo Seimo Pirmininkas. Deja, išrinktas Seimo Pirmininkas ponas A.Brazauskas jau dabar nebegali šito padaryti. Tad pavaduotoją, matyt, turės siūlyti ponas Č.Juršėnas. Greičiausiai taip. Ir išeis situacija, jog iš esmės bus renkami pavaduotojo pavaduotojai. Dar paradoksalesnė situacija išeitų, jeigu ponas A.Brazauskas sugrįžtų Seimo Pirmininku. Būtų situacija, kad jis net nesiūlė savo pavaduotojų. Aš nenoriu diskutuoti, tiktai noriu kad autoriai, rengėjai į tai atkreiptų dėmesį ir duotų kažkokias juridines rekomendacijas. Ačiū.
Pirmininkas. Tikrai labai įdomi dilema. Tik aš noriu fiksuoti, kad 15asis - kolega K.Jaskelevičius yra paskutinysis. Prašom daugiau neužsirašinėti. Kolega J.Katkus.
J.A.Katkus. Aš norėčiau dėl 4 straipsnio.
Pirmininkas. Taip.
J.A.Katkus. Pasiūlyti vieną komisiją - kovos su nusikalstamumu komisiją. Jos darbas būtų perorganizuoti bausmių atlikimo tvarką, grįžusių iš kalėjimo piliečių globa, įdarbinimas ir taip toliau, propagandinis darbas, įstatymai ir taip toliau. Jos negalima įtraukti į Krašto apsaugos ir vidaus reikalų. Aš tokią siūlyčiau.
Pirmininkas. Jūsų teisė. Kolega A.Baležentis.
A.Baležentis. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, norėčiau pasitikslinti dėl 9 straipsnio. Ar nereiktų čia patikslinti ir nurodyti patarėjų grupės dydį arba bent ribas?
Pirmininkas. Logiškas pasiūlymas. Ir paskutinysis klausėjas - kolega K.Jaskelevičius.
L.K.Jaskelevičius. Daug ką gąsdina 8 straipsnis kaip prieštaraujantis Konstitucijai. Galbūt iš tiesų tas įspūdis susidaro , nes būtinai 7 mėnesiai. Tai, kad šitaip baisiai neatrodytų, gal parašyti - įgyvendinti nustatomas ne ilgesnis kaip 7 mėnesių terminas. Jeigu kas sugebės per vieną mėnesį , tai ...
Pirmininkas. Aš labai atsiprašau kolegos Lideikio, bet jau mes buvome susitarę, kad daugiau neužsirašinėsime, nes niekaip netilpsim. Bet jeigu jau jūs labai norite paklausti, tai prašom. Kolega T.Lideikis. Prašom.
T.Lideikis. Bendrą įspūdį. Jeigu mes pažiūrėsime į tuos visus straipsnius, visų pirma 7 mėnesiai, vadinasi, deputatai gana ilgą laiką gali nedirbti. Posėdžiauti reikia tiktai vieną dieną per savaitę, ir sudaroma didelė valstybės patarėjų grupė. Toks įspūdis, kad lyg ir norima Seimo narius pažeminti ir kažkaip nustumti nuo jų darbo, paliekant darbą kažkokioms kitoms struktūroms.
Pirmininkas. Atsakysiu kolegai. Žinot, dirbsime mes tikrai patys. Bet mes jau dabar esam užsukti ir rinkėjų, ir Konstitucijos. Neužmirškit, kad vienu metu per trumpą laiką mes turėsime padaryti labai daug. Ir siūlymas, kad reikia dirbti kartą per savaitę , visiškai nereiškia, kad mes priimsim mažiau įstatymų ir nutarimų. Jeigu jie bus komitetuose, komisijose, frakcijose patarėjams padedant labai kvalifikuotai parengti, tai užtikrinu jus, kad čia, salėje, mes per dieną galime priimti ir 10, ir daugiau įstatymų. Galime šitaip padaryti. O kadangi užrašyta - kaip paprastai - bus reikalas, dirbsim ir trečiadienį, ir ketvirtadienį. Aukščiausioji Taryba tokį patyrimą turėjo. Žinoma, tai ne pats geriausias patyrimas, tai ne pasaulio klasika, bet jeigu reikės, be abejo, dirbsim. Bendru sutarimu. Tiktai primenu, kad šita mūsų pirmoji rudens sesija baigiasi iki Kalėdų. O iki Kalėdų mums reikės keletą vadinamųjų konstitucinių įstatymų priimti. Taigi būtų labai gražu, kad tikrai mes turėtume pakankamai jėgų: ir savo, ir tų patarėjų. Čia ta mintis buvo. O ne tam, kad Seimo nariams būtų lengviau gyventi ir kad jie neposėdžiautų, nešnekėtų ir taip toliau. Patikėkit, čia tiktai su gerais ketinimais buvo daryta.
Taigi dabar galima būtų šiek tiek pasisakyti. Bet pateikimo metu, kaip žinot, plačios diskusijos neleidžiamos, o mūsų laikas vėl artėja prie kritinio taško. Tai kaip? Ar šiek tiek kalbam? Yra keletas norinčių kalbėti. Su konkrečiais pasiūlymais, sakykim, iki 3 minučių, sutariam? Gerbiamieji kolegos, niekas neprieštaraujate, kad dabar, įstatymo pateikimo metu, kad būtų operatyvesnės kalbos tik iki 3 minučių? Kolega A.Albertynas. Pagal sąrašą.
V.Jarmolenka. Nesuprantu - kas dabar vyksta? Dabar pateikimas. Aš dėl procedūros.
Pirmininkas. Prašau, gerbiamasis Jarmolenka.
V.Jarmolenka. Dėl procedūros. Aš taip supratau, kad mes gavom įstatymą, pataisantį Konstituciją. Ir ne tik Seimo darbą apima, ir mes turime aptarti frakcijose.
Pirmininkas. Galimas ir toks variantas. Kokios frakcijos vardu jūs kalbate?
V.Jarmolenka. Frakcijos vardu dar negaliu kalbėti todėl, kad dar nebuvo frakcijos posėdžio, ponas Juršėnai.
Pirmininkas. Gerbiamieji kolegos, žinoma, siūlymas čia yra vertas dėmesio. Mes galim po 3 minutes pasikeisti nuomonėmis ir gal pateikti vieną kitą pasiūlymą. Vis tiek mes dabar nieko nepriiminėsime. Galime ir atidėti. Gerai. Kas už tai, kad apsiribotume šituo aptarimu ir po to šitą klausimą nagrinėtume po pasitarimo frakcijose arba ir pasitarimuose tarp frakcijų. Gerai. Prašom, tamstos yra įjungta. Prašom pasakyti porą žodžių, ir viskas. Kaip balsų skaičiavimo grupės nariui padarysime išimtį.
A.ALBERTYNAS. Gerbiamieji kolegos, aš į rinkiminę kampaniją ėjau su viena nuostata, kad bus įkurta bežemių, mažažemių reikalų komisija. Mes pasišnekėjome, kad šitą reikalą pavesime Agrarinei komisijai ir sudarysime pakomisę. (Negirdėti) Iš esmės tai būtų nukreipta į kategoriją žmonių, kurių kaime susidaro apie 70 procentų, kurie yra išmesti už borto. Tai dėl vieno reikalo. Sąjūdžio programoje buvo pasakyta, aš labai pritariu, kad negalima taikyti senaties termino už ekonominius nusikaltimus. Jie nepasiūlė, aš už juos siūlau įkurti ekonominių nusikaltimų tyrimo komisiją ar komitetą. Nuolatinį? Tada nuolatinį. Viskas, ką aš kalbu, yra nederinta frakcijoje, čia yra mano nuomonė.
Pirmininkas. Gerai, ačiū.
A.ALBERTYNAS. Dar ne viskas. Dabar dėl 7 straipsnio. Koks čia paradoksas išeina. Reikia susitikinėti savivaldybėse ir dalyvauti savivaldybių posėdžiuose. Jurbarke vyksta antradieniais ir čia antradieniais vyksta. Ką daryti? Jeigu mes turime tokią teisę, tai rekomenduokime arba pakeiskime, kad savivaldybėse vyktų tą dieną, kada mes galime atvykti. Į penktadienius, kad jie perkeltų. Ar kaip čia suderiname? Ačiū. Viskas.
Pirmininkas. Aš padariau išimtį. Ar tikrai, gerbiamasis Antanavičiau?
K.Antanavičius. Atsiprašau, aš buvau prašęs.
Pirmininkas. Tai, kad dauguma nenori, kad būtų diskutuojama.
Pirmininkas. Prašau. Minutėlę. Seimo narys K.Antanavičius. Prašom.
K.Antanavičius. Noriu kreiptis į visus Seimo narius, labai prašydamas ir atkreipdamas dėmesį. Jeigu eis procedūra, kaip eina: yra pateikimas, po to pirmasis svarstymas, po to antrasis svarstymas, po to trečiasis svarstymas, ir štai daug klausimų iš tikrųjų yra tokių, kurie yra ir konstituciniai, ir visokie kitokie, ir dėl kurių galima diskutuoti nežinia kiek, tai tas užsitęs, žinot, kiek. Taigi siūlau iš viso šito nutarimo išbraukti komisijų sudarymą. Frakcijas jau turime. Komisijos turi dirbti. Na, imkim tokį elementariausią, patį elementariausią Vyriausybės formavimo klausimą. Be komisijų, naujas Vyriausybės įstatymas negali būti priimtas. Be Vyriausybės įstatymo, Vyriausybė suformuota negali būti. Tai ar mes galim štai šitaip elgtis? Juk arba dirbsim, arba nedirbsim. Juk patys iš savęs pradedam tyčiotis. Taigi atkakliai siūlau - išskirti komisijų klausimą ir svarstyti ypatingos skubos tvarka.
Pirmininkas. Gerai, galima su tuo sutikti. Tai gal tada baigiam šitą klausimą? Gerbiamieji kolegos, sutariam, kad šiuo momentu baigiam, darom šito klausimo nagrinėjimo pertrauką. Einam prie kito darbotvarkės punkto. Žinot, kas turi teisę siūlyti ypatingos skubos tvarką.
V.Žiemelis. Gerbiamasis pirmininke...
Pirmininkas. Kolega V.Žiemelis. Prašau.
V.Žiemelis. Procedūriniu klausimu. Aš irgi pritarčiau kolegai K.Antanavičiui. Reikia nuspręsti. Turim kuo greičiau sudaryti komitetus. Reikia dirbti. Tai išskirkim tą klausimą. Šitą atidėkim kitam laikui.
Pirmininkas. Aš su tuo sutinku, bet šitai mes galėsim daryti ne čia, salėje, o per pertrauką, sakysim, delegavus frakcijų atstovus. Priimtinas toks siūlymas?
V.Žiemelis. Tada gerai.
Pirmininkas. Vis tiek juk reikia šitą klausimą dabar nutraukti, ir tada nagrinėjam komisijų ir komitetų klausimą. Priimam šitą siūlymą?
K.Antanavičius. Aš jo nepriimu. Gerbiamasis Juršėnai, arba jūs laikotės Reglamento, arba jūs nesilaikot Reglamento... siūliau ypatingos skubos tvarka. Jeigu aš neturiu teisės, tai pasakykit, kad neturiu teisės. Tada aš prašau frakcijos ar dar ko nors...
Pirmininkas. Matot, čia ir yra ta problema, kad iki galo nesutvarkytas Reglamentas. Aš perskaitysiu, kad visi kolegos žinotų, kas yra ta ypatingoji skuba. 219 pirm straipsnis: “Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo (kurio nėra) arba Vyriausybės (kuri sugrąžino savo įgaliojimus) pasiūlymu Aukščiausiosios Tarybos nutarimai gali būti nagrinėjami ypatingos skubos tvarka. Sprendimas taikyti šią tvarką priimamas pagal atitinkamą straipsnį ir tik tada, jeigu tam neprieštarauja nei viena frakcija”. Bet, kadangi visi sprendimai yra mūsų rankose, jeigu niekas neprieštarauja, tai mes galim sutikti, kad šitą nagrinėjam ypatinga skuba. Nesvarbu, kad nėra kam pasiūlyti.
A.Sakalas. Ponas Pirmininke, galima jums padėti?
Pirmininkas. Kolega A.Sakalas. Prašau.
A.Sakalas. Pagal Reglamentą ypatingos skubos tvarką galėdavo pasiūlytį arba Prezidiumas, arba Vyriausybė.
Pirmininkas. Aš perskaičiau šitai.
A.Sakalas. Jūs perskaitėt. Kadangi dabar prezidiumas susiaurėjo iki vieno Pirmininko, tai yra būtent jūsų, aš manau, jūs galėtumėte pasiūlyti. Ir jeigu nė viena frakcija neprieštarauja, galėtume priimti ypatingos skubos tvarka.
Pirmininkas. Mes ką tik išsiaiškinome, kad visas prezidiumas perėjo į Seimą. Seimas prisiėmė visas teises. Tai jeigu šitą vieną teisę jisai skiria laikinai einančiam Pirmininko pareigas, tada prašau. Prašom, kolega. Čia, tiesiai į tribūną.
K.Antanavičius. ...ar yra kokia nuostata. Tai jeigu Seimas ... Dabar niekas nebegali nieko spręsti. Na, tai pasiūlykit, balsuojam, jeigu pritars.
Pirmininkas. Gerai. Kas už tai, kad laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas turėtų teisę siūlyti klausimus nagrinėti skubos tvarka. Visas Seimas? Gerai. Taigi kas už tai, kad būtų nustatyta tokia taisyklė - klausimus nagrinėti ypatingos skubos tvarka nusprendžia pats Seimas. Pritariam tokiam dalykui? Gerai. Jeigu neprieštarauja nė viena frakcija. Šitas lieka. Prašom balsuoti, kas už tokį procedūrinį sprendimą, kad klausimus, įstatymus ir nutarimus ypatingos skubos tvarka nagrinėti kelia pats Seimas, jeigu neprieštarauja nė viena frakcija. Kas už, prašome balsuoti. Nė viena frakcija. Ne, ne, pakeldami rankas.
Balsų skaičiuotojas. Už - 110.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiuotojas. Prieš - 2.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiuotojas. Susilaikė 2.
Pirmininkas. Taigi, gerbiamieji kolegos, Seimas prisiima sau tas teises, kurios buvo suformuluotos 219 prim Reglamento straipsnyje, tai yra pats Seimas sprendžia, ar nagrinėti vieną ar kitą klausimą ypatingos skubos tvarka, jeigu tam neprieštarauja nė viena frakcija. Formuluoju toliau. Kas už tai, kad ypatingos skubos tvarka būtų nagrinėjamas klausimas dėl komitetų įsteigimo? Kas už, prašom balsuoti. Kad mes iš įstatymo projekto “Dėl Seimo laikinojo reglamento tvarkos” išskirtume 4 straipsnį ir jį nagrinėtume atskirai?
Balsų skaičiuotojas. Pakelkit truputį aukščiau. Už - 114.
PIRMININKAS. Kas prieš?
Balsų skaičiuotojas. Prieš nėra.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 4.
A.Kubilius. Ar galima vieną klausimą?
Pirmininkas. Prašom lukterti, kol bus paskelbti rezultatai, tada. Taigi 114 Seimo narių balsavus už, 4 susilaikius, nutarta iš įstatymo projekto "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinojo reglamento" išskirti 4 straipsnį ir jį nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Kolega A.Kubilius. Prašau.
A.Kubilius. Aš turiu labai trumpą klausimą, ar 5 straipsnio mes neišėmėm ir nenagrinėsim jo kartu - Etikos ir procedūros komisijos?
Pirmininkas. Manau, kad čia neprincipinis dalykas, bet mes jį galim nagrinėt. Kaip naują įstatymo projektą, mes jį galėsim papildyti. Čia jokia problema. Sutariam, klausimas išspręstas.
Balsas iš salės. Atsiprašau.
Pirmininkas. Prašom.
Balsas iš salės. Kadangi skubos tvarka iškeltas 4 straipsnis, siūlau taip pat prie jo prijungti 6 straipsnį.
Kadangi 6 straipsnis nusako komitetų sudarymo principus.
Pirmininkas. Gerbiamieji kolegos, čia mes galim vadovautis senuoju Reglamentu, ir, kaip sakiau, kiek mums reikės papildyt tą projektą, mes jį papildysim. Šitas 4 straipsnis galės būti sudarytas iš kelių straipsnių. Pirmasis - komitetų išskaičiavimas. Antrasis - kaip formuojam, kiek yra narių. Trečiasis straipsnis gali būti ir dėl proporcingo atstovavimo. Aš čia nematau problemos. Manau, čia draugiškai susitarsim. Ir aš siūlau, kadangi pertrauka numatyta 17.30, 17.40 vėl frakcijų atstovams susirinkti 308 kambaryje ir jau pradėti konkretų darbą dėl komitetų sudėties, t.y. dėl sąrašo ir taip toliau. Ar priimtina šitai frakcijoms? Taip, pasitarimą 17.40. Neišeis? Prašom frakcijų atstovų pasakyti ką nors. Nespėsim. Tai ar tada šiandien nedarom šito dalyko? Tai kam mes skubos tvarka nutarėm? Gerai, sutinku. Tada perkeliam į pirmadienį. Pirmadienį mes turim rinktis 9.30. Ne visi deputatai, frakcijų atstovai - 9.30 į tą patį kambarį. Ar tas priimtina? Rytoj? Galim frakcijų atstovai susirinkti rytoj, prašau. Ar sutinka visos frakcijos, kad rytoj 9.3O susirinktume į posėdį? Frakcijų atstovai, ne visas Seimas, nes nėra reikalo. Sutinkam? Ne, antradienį. Mes nespėsim, reikia parengti. O tai vėl mes debatuosim ir redaguosim dokumentus salėje. Reikia parengti frakcijose, ir tada bus galima siūlyti. Deputatas A.Patackas. Prašom.
A.Patackas. Dėl sekretorių padejėjų apygardose. Jau buvo sakyta, kad jos yra padidėję, neaišku, ką daryti su žmonėmis, ką sakyti tiems žmonėms, kurie iki šiol dirbo sekretoriais. Darbas apygardose nelauks, ir, aš manau, kad šitą dalyką reikėtų svarstyti anksčiau. Butai, mašinos, visa kita gali palaukti, o šitą mes turėtume spręsti anksčiau.
Pirmininkas. Gerbiamieji kolegos, jeigu galima, aš iškart reaguosiu. Mes šitą dalyką aptarinėjome tam mūsų draugiškam susitikime trečiam aukšte. Galėtų būti toks siūlymas, kadangi jau frakcijos yra. Sudarom deputatų grupę, kuri visus šituos būtinus klausimus, visų pirma padėjėjų ir kai kuriuos kitus tuoj pat nagrinėja ir, ką reikia, siūlo spręsti arba Seimo lygiu, arba kokiu kitu lygiu. Vieną kandidatą iškart matau - kolegą J.Beinortą. Manau, kiekviena frakcija gali pasiūlyti. Sudarome tokią komisiją, pavedame jai pateikti šituos pasiūlymus. Kolega Beinortai, jūs turit patyrimą. Aš nesiūlau už frakciją, tiktai pažindamas jį kaip patyrusį deputatą. Ar priimtinas toks siūlymas? Tai suprantamas dalykas, suprantamas dalykas. Ar būtina balsuoti dėl šito? Pasiūlysim frakcijų atstovus ir šitą klausimą spręsim. O frakcijų atstovų pasitarimą siūlau daryti rytoj 9.30 trečiam aukšte, tradiciniam kambary. Taigi dirbam toliau. Tada šitas klausimas baigtas. Mes dar turime išspręsti du klausimus ir galėtume daryti pertrauką arba iš viso baigti mūsų posėdį.
V.Žiemelis. Ar galima paklausti?
Pirmininkas. Kolega V.Žiemelis. Prašom.
V.Žiemelis. Procedūriniu klausimu.
Pirmininkas. Prašom.
V.Žiemelis. Gerbiamasis Pirmininke, tikriausiai siūlomas įstatymo projektas nebus greit priimtas, ir mes turėtume dar posėdžiaut ne mažiau kaip dvi dienas per savaitę. O gal posėdžiaujame triskart? Nes iš tikrųjų labai daug susikaupė klausimų.
Pirmininkas. Labai maloniai jūs siūlot. Bet reikia klausimus vis dėlto parengti. Rytoj dirba frakcijos ir entuziastai.
V.Žiemelis. Pritariam. Pritariam.
Pirmininkas. Gerai. Dabar dėl klausimų, kuriuos mums liko išnagrinėti. Mums reikėtų štai susitarti dėl dviejų dalykų. Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją ir dar vienas punktas - pritarti mūsų senam Aukščiausiosios Tarybos nutarimui dėl signatarų. Tai gal pirma dėl, minutėlę, mes, žinoma, galim padaryti pertrauką. Ar nedarom pertraukos ir spėsim užbaigt? Gerai, skelbiu pusės valandos pertrauką.
Pertrauka
Pirmininkas. Prašyčiau sėstis į savo vietas. Tęsime ir pabandysime užbaigti šios dienos darbą.
Kaip su kolegomis šnekėjome iki pertraukos, mums jau mažai kas beliko ir aptarti. Taigi du klausimai. Šeštasis - Seimo nutarimo “Dėl Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. lapkričio 19 d. protokolinio nutarimo” projektas. Ir dėl Seimo grupės į Asamblėją ir, žinoma, dėl tolesnio mūsų darbo. Gal gerbiamasis Vytautas Landsbergis galėtų tą papildomą klausimą referuoti?
V.Landsbergis. Aš daug ką naujo nepasakysiu. Tik tiek, kad mes turime sudaryti iš naujo delegaciją bendrauti su Europos Tarybos Parlamentine Asamblėja. Tą buvome sudarę Aukščiausiojoje Taryboje. Ten yra labai aiškiai nustatytos normos: 4 žmonės iš skirtingų politinių frakcijų ar tiesiog skirtingų frakcijų. Tada taip pat buvo šis skaičius išnaudotas, nes buvo Sąjūdžio atstovas, Nuosaikiųjų, Liberalų ir LDDP. Iš jų tik vienas dabar yra deputatas, tai ponas A.Brazauskas, bet jau taip pat ne visai deputatas ir, aišku, jo toje delegacijoje, matyt, turbūt nebus. Jis turi kitas pareigas. Taigi šios delegacijos nariai neišrinkti. Reikia iš naujo sudaryti 4 žmonių delegaciją. Tas principas yra žinomas, reikia tą spręsti turbūt šiandien, nes reikia pranešti, kas gruodžio 4 važiuoja į Strasbūrą.
Pirmininkas. Gerbiamasis kolega, ar aš galėčiau paklausti tamstos? Ar čia yra iš tikrųjų “kietas” principas, kad būtinai kiekvienas žmogus, kiekvienas Seimo narys iš kitokios frakcijos?
V.Landsbergis. Taip, buvo toks principas.
Pirmininkas. Aišku. Ačiū. Aš gal priminsiu dėl šventos ramybės, kad tas mūsų nutarimas buvo priimtas sausio 16 dieną. “Aukščiausioji Taryba nutaria: 1. Paskirti Aukščiausiosios Tarybos atstovais Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje vieneriems metams”, matyt, mes irgi taip spręsime, “šiuos deputatus: Algirdą Brazauską, Eugenijų Gentvilą, Juozą Karvelį, Joną Tamulį”. Kaip matote, iš tikrųjų iš įvairių frakcijų. Ir dar čia antras, sakyčiau, procedūrinis klausimas. Matyt, mes galime palikti šį punktą, o sprendimas mūsų būtų dėl pirmojo punkto pakeitimo. Antrasis punktas buvo toks: “Aukščiausiosios Tarybos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje sekretoriumi paskirti Aukščiausiosios Tarybos Juridinio skyriaus vyr.konsultantą Egidijų Bieliūną.” Tai jeigu ir gerbiamasis pasiūlymo autorius, ir kiti sutiktų, tai mūsų nutarimas būtų arba visiškai naujas, arba nutarimas dėl šito sausio 16 dienos nutarimo pakeitimo. Naują? Galime naują priimti. Čia jokia problema. Žinoma, bet mes galime ir tą, ir tą. Jeigu mes nepanaikiname, mums ...
E.Jarašiūnas. Ponas Pirmininke!
Pirmininkas. Prašau, kolega E.Jarašiūnai.
E.Jarašiūnas. Ponas E.Bieliūnas jau nebedirba, jis dirba Belgijos ambasadoje.
Pirmininkas. Tai juo labiau tada reikalingas žmogus. Gerai.
V.Landsbergis. Jeigu reikia paaiškinti, yra Remigijus Tranas, jis dirba šitą darbą ir tikrai žino visus reikalus. Patys delegacijos nariai bus nauji, bet labai gerai būtų turėti sekretorių, žinantį reikalus, ir kuris gali tęsti.
Pirmininkas. Tai, gerbiamieji kolegos, tada ir pradėkime praktiškai, kas ką siūlo. Iš tikrųjų jeigu 4, tai suprantama, kad, matyt, nuo LDDP dviejų jau nebegali būti. Gerbiamasis A.Albertynai, aš tamstai žodžio nesuteikiau. Taigi jeigu tikrai yra toks Eurotarybos reikalavimas, todėl aš gerbiamąjį kolegą Vytautą Landsbergį ir klausiu.
V.Landsbergis. Aš noriu patikslinti, kad paskui manęs neapkaltintų. Tai nėra tokia reikalaujamoji norma, bet tokia sugestija, kad dauguma šalių taip daro.
Pirmininkas. Tai dabar turime pasisakyti ar vis dėlto, naudodamiesi ta susiklosčiusia padėtimi, kad pusė parlamento yra tokia, o pusė yra centras ir dešinieji, mes skirstome jį į dvi dalis, dvi vietos šiai pusei ir centrui vieną, dešiniesiems vieną, ar iš tikro imame iš čia vieną, iš centro vieną, iš dešiniųjų vieną ir dar iš kažkur vieną. Bet tada mes turime susitarti. Gerai, aš skelbiu diskusiją, prašom. Taigi frakcijų juk yra keletas. Jau penkios, vis tiek vienos vietos trūksta. Tai bus 6 frakcijos. Taigi prašom. Kolega A.Patackas norėjo, ar ne? Prašom, kolega A.Gricius.
A.Gricius. Aš norėjau pabrėžti tą mintį, kad Europos Taryboje, kur šie klausimai yra diskutuojami, yra labai svarbus etninių mažumų klausimas. Mano pasiūlymas būtų toks, jeigu tai būtų priimtina, kad Lenkų frakcija, nors ir maža, bet ji galėtų atstovauti Eurotaryboje.
Pirmininkas. Prašau. Kolega V.Plečkaitis.
V.P.Plečkaitis. Norėčiau pastebėti, kad iš tikrųjų labai svarbu, kad būtų atstovaujama Eurotaryboje frakciniu pagrindu, partiniu pagrindu. Kitas dalykas, bus Europarlamentas, kuriame galbūt mūsų didesnė frakcija galės turėti daugiau atstovų. Tuo tarpu čia reikėtų išlaikyti griežtas proporcijas, nes sprendžiami klausimai yra daugiau valstybinio, o ne partinio pobūdžio, todėl aš siūlyčiau į šį pasiūlymą atsižvelgti.
Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kad mes be reikalo nediskutuotume, ir jeigu jūs sutiktumėte, aš siūlyčiau tokį dalyką. Ar priimtinas daugumai toks principas, kad vis dėlto šiuo atveju mes deleguojame vieną savo frakcijos narį ir pasiūlome kitiems tris. Įskaitant, galimas dalykas, ir Lenkų frakciją. Aš manau, čia būtų kilnus pasiūlymas. Ar priimtina tai, prašom sakyti. Kolega S.Pečeliūnas.
S.Pečeliūnas. Taip, aš norėčiau pirmiausia pasitikslinti. Jūs jau kelintą kartą minite Lenkų frakciją, kurios aš dar asmeniškai nežinau. Tai - pirmas dalykas. Kai bus, tada ir kalbėsime. Antra, aš norėčiau priminti Aukščiausiosios Tarybos praktiką. Juk mes turėjome tokią grupę deputatų, kuri važiavo anksčiau, ir ji buvo sudaryta būtent tokiu principu, apie kurį čia jau daug kas kalbėjo. Aš nemanau, kad mes turėtume keisti tą europinę praktiką ir čia pas mus, po naujų rinkimų, taip pat ją keisti. O tai, ką pasakė ponas V.Plečkaitis, kad ten yra atstovaujama valstybės reikalams, o ne partiniams, ir jie žiūri, kad būtų įvairių frakcijų atstovai, tai nebūtinai turi pusę pasiimti tas, kas yra didesnis. Balsas visų yra vienodas. Niekas jo neatims. Manyčiau, kad šito principo reikėtų laikytis. Ačiū.
Pirmininkas. Kolega A.Sakalas ir fiksuoju, kad kolega K.Gaška yra paskutinysis kompiuteryje.
A.Sakalas. Aš norėčiau tik konkretų pasiūlymą.
Pirmininkas. Prašau.
A.Sakalas. Pavardę, jeigu galima.
Pirmininkas. Prašau, kolega A.Sakalai.
A.Sakalas. Jeigu Socialdemokratų frakcijai duotumėte vietą, tai siūlytume nuo frakcijos profesorių K.Antanavičių.
Pirmininkas. Prašom, kolega P.Katilius. Į mikrofoną prašom.
P.Katilius. Krikščionių demokratų frakcija taip pat norėtų pasiūlyti konkretų asmenį. Mes jau esam gavę iš Krikščionių demokratų unijos laišką, lygiai tą patį, koks buvo skaitytas, ir tos pavardės minimos. Prašyta mūsų atsiųsti atstovą. Konkrečiai siūlytume Algirdą Saudargą.
Pirmininkas. Kolega T.Lideikis.
T.Lideikis. Aš taip pat pritarčiau tai minčiai, kad reikia skirstyti vietas frakciniu pagrindu. Iš tikrųjų tautinių mažumų atstovo klausimas yra gana svarbus, tačiau mes neužmirškime, kad ne vien tik lenkai yra tautinė mažuma, mes turime ir rusų. Mūsų Chartijos frakcija pasitarusi siūlytų gerbiamojo N.Medvedevo kandidatūrą.
Pirmininkas. Kolega J.Karosas.
J.Karosas. Aš manau, kad tas pasiūlymas, kurį iškėlė gerbiamasis A.Gricius, yra visai priimtinas. Mes visiškai neprieštarausime, jeigu mums bus viena vieta, bet siūlytume vieną lenkų atstovą. Ne frakcijos, bet lenkų atstovą, kuris yra Seime, į tą delegaciją.
Pirmininkas. O mes siūlome kolegą A.Gricių, taip?
J.Karosas. Kol kas mes to klausimo neaptarėme frakcijoje. Galbūt reikėtų pasitarti.
Pirmininkas. Šiek tiek vėliau, gerai, prašau. Prašom, kolegė V.Aleknaitė. Į mikrofoną prašom.
V.AleknaitėAbramikienė. Aš norėčiau patikslinti tai, ką pasakė mano kolega T.Lideikis. Žinoma, mes neturėjome laiko gerai išgvildenti šios problemos, tačiau turint omenyje jau dabar egzistuojantį frakcijų skaičių, yra visiškai aišku, kad ne visos frakcijos galės deleguoti savo atstovą. Mes nusprendėme, kad čia galėtume kooperuotis su socialdemokratais. Pirmoji kandidatūra, kuri buvo pasiūlyta, ir niekas iš mūsų neprieštaravo, buvo gerbiamojo N.Medvedevo kandidatūra. Reikėtų tik pačių socialdemokratų pritarimo ir gerbiamojo N.Medvedevo sutikimo, kas yra svarbiausia. Ačiū.
Pirmininkas. Kolega E.Jarašiūnas.
E.Jarašiūnas. Pritardamas, kad mūsų atstovai turėtų būti parinkti pagal politinio atstovavimo principą, aš norėčiau vis dėlto pasiūlyti tokią tvarką, kad pirmiausia siūlo daugiausia narių turinti frakcija, po to eilės tvarka toliau. Manau, kad socialdemokratai atsižvelgs į Chartijos pasiūlymą, o aš Sąjūdžio frakcijos vardu norėčiau pasiūlyti Vytauto Landsbergio kandidatūrą.
Pirmininkas. Kolega N.Medvedevas.
N.Medvedevas. Aš tik norėčiau pasakyti, kad ten tikrai bus nagrinėjamos tautinių mažumų problemos. Aš nenorėčiau įžeisti lenkų, nenorėčiau įžeisti ukrainiečių, bet mums labai rimtai reikia pagalvoti dėl žmogaus, kuris galėtų atstovauti tautinėms mažumoms. Aš negalvoju, kad tai būtinai turėtų būti rusas arba lenkas, arba dar kažkas. Aš manau, kad ir lietuvis tai gali padaryti, bet turime labai gerai apsvarstyti tą klausimą.
Pirmininkas. Kolega K.Antanavičius.
K.Antanavičius. (...) jeigu jį rems dvi frakcijos, tai manyčiau, kad būtų visai gražu.
Pirmininkas. Turime kandidatą, bet mes nepasitarėme frakcijoje. Kandidatų mes turime pakankamai, galite neabejoti. Prašom, kolega A.Baskas.
A.Baskas. Aš siūlyčiau nesivadovauti principu, kuris buvo pasiūlytas, tai yra pagal frakcijas, neatsižvelgiant į tai, kokio dydžio yra tos frakcijos. Jeigu mes šiuo principu vadovausimės, mes padarysime Seimą nedarbingą. Rinkėjai išgelbėjo nuo šito dalyko nebalsuodami, neišdalydami savo balsų po visus 17 sąrašų. Tokiu ankstesniu žingsniu buvo užprogramuotas nedarbingas Seimas. Jie išgelbėjo nuo šito dalyko. Ir dabar, jeigu mes vadovausimės principu, kad pagal frakcijas, tai LDDP tuoj, pavyzdžiui, sukurs 7 frakcijas, jai nieko tai nereiškia.
Pirmininkas. Kolega R.Maciejkianecas.
R.Maciejkianecas. Kadangi kalbama apie atstovą iš tautinių mažumų, mes siūlytume, jeigu galima, nors mes neįforminome frakcijos, Zbignevą Semenovičių.
Pirmininkas. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad jau visų frakcijų atstovai pasisakė. Aš siūlyčiau daugiau nesiūlyti. Ar dar kas turi ką nors pasiūlyti konkrečiai? Prašau, dar kolega J.Karosas.
J.Karosas. Šiek tiek pasitarę siūlome gerbiamąjį A.Gricių.
Pirmininkas. Gerai. Taigi, gerbiamieji kolegos, gal galima būtų dabar sustoti ir šiek tiek pasitarti, ką mes toliau darysime. Mes turime štai tokias pavardes. Kaip siūlė, nuo daugumos pradėsime: Gricius, Saudargas, Landsbergis ir Medvedevas, taip pat nuo lenkų gerbiamasis Semenovičius. Taigi mes turim penkis ... Taigi atsisakė N.Medvedevo naudai, aš taip supratau, ar aš blogai supratau? Kolega N.Medvedevai, prašom tada dar sykį. Kolega N.Medvedevas, prašom.
N.Medvedevas. Aš tikrai labai noriu ir svajoju dirbti Krašto apsaugos komisijoje ir įdėti ten tiek, kiek įmanoma, ir širdies, ir fizinių jėgų, ir visko. Aš norėčiau, kad kiekvienas deputatas dirbtų pagal savo išgales, pagal savo norus. Nenorėčiau važiuoti.
Pirmininkas. Tai kaip galų gale?
A.Patackas. Ar galima pasitikslinti?
Pirmininkas. Prašom. Deputatas A.Patackas.
A.Patackas. Argi dalyvavimas Europarlamento darbe prieštarauja darbui komisijoje? Juk neprieštarauja. O N.Medvedevo kandidatūra tiktų dar ir tuo atžvilgiu, kad pirmiausia jis turi patyrimą šioje srityje, o antra, su savo dideliu patyrimu galėtų tikrai atstovauti tautinėms mažumoms. Be to, vieną iš pagrindinių problemų - Lietuvos - Rusijos santykių problemas jis taip pat labai gerai išmano. Taigi tai visais atžvilgiais tinkama kandidatūra, ir aš siūlyčiau persigalvoti.
Pirmininkas. Bet dar, man atrodo, mums reikėtų turėti omeny vieną aplinkybę. Tie, kurie bus deleguoti į Eurotarybos Parlamentinę Asamblėją, turėtų mokėti tam tikras europines kalbas. Tie kolegos, kuriuos pažįstu, atrodo, moka, bet ar visi? Kolega A.Gricius, žinau, kad moka, kolega V.Landsbergis taip pat, kolega A.Saudargas - taip, K.Antanavičius taip pat, kolega N.Medvedevas?
N.Medvedevas. Ne.
Pirmininkas. Kolega Z.Semenovičius, kad būtų aišku? Anglų kalbą. Matote, čia yra toks limitavimas - reikia mokėti arba anglų, arba prancūzų, arba vokiečių kalbas.
A.Patackas. Aš protestuoju, tokio limito nėra.
Pirmininkas. Gerbiamasis kolega A.Patackai, tamstai žodis nebuvo suteiktas. Prašom paprašyti žodžio nustatyta tvarka.
A.Patackas. Ar galima pasakyti?
Pirmininkas. Prašom, gerbiamasis kolega, tamstai dabar žodis.
A.Patackas. Kalbos mokėjimas yra paties deputato problema, kaip jis išsivers. Kiekvienoje rimtoje tarptautinėje struktūroje yra vertėjai, ir tai nėra pagrindinė kliūtis.
Pirmininkas. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis kolega, bet gal jūs neatsimenate, kad lygiai tokie patys klausimai buvo pateikti sausio 1516, formuojant tuo metu delegaciją. Ir buvo keliamos tam tikros abejonės. Manykim, kad iki nuvykimo kalbos bus išmoktos. Galimas dalykas, aš asmeniškai su tuo sutinku, bet reikia tai žinoti. Taigi mes turime apsispręsti. Gal galime padaryti trumpą pertrauką, ar sprendžiame balsuodami? Dar pasisakyti norėtumėte? Dabar yra šešios kandidatūros. Tai Gricius, Antanavičius, Medvedevas, Saudargas, Landsbergis, Semenovičius.
A.Kunčinas. Aš atsiprašau, gal galima?
Pirmininkas. Prašau. Kolega A.Kunčinas.
A.Kunčinas. Galbūt mes vis dėlto aiškiau aptartume formavimo principus, tada bus aiškesnės ir kandidatūros, o kada mes einame personaliai, tuomet mūsų principai lieka visiškai neaiškūs. Suformuluokime aiškiai principus, tuomet siūlysime personaliai.
Pirmininkas. Principas yra aiškus - nuo frakcijų. Man malonu, kad LDDP atstovai sutinka turėti vieną vietą ir, sakykim, pasisakyti už kitą, konkrečiai, kaip aš supratau, už kolegų lenkų atstovą. Jie dar frakcijos neturi. Tuo tarpu kai kurie kiti taip pat sutinka kooperuotis, bet vis tiek mums niekaip neišeina patenkinti visus norinčius. Kolega N.Medvedevas atsisako K.Antanavičiaus labui? Gerai. Taigi jau aiškiau. Kolegos: Gricius, Antanavičius, Saudargas, Landsbergis ir nuo lenkų Semenovičius. Dabar mes turėtume spręsti vieną problemą - dėl ko aišku, dėl ko neaišku. Gal kas norėtų pasisakyti? Pakelkite ranką, kad matytųsi. Kolega A.Eigirdas.
A.Eigirdas. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad vadinamąją dar neįregistruotą lenkų frakciją sudaro Lenkų sąjungos atstovai. Ir turbūt Seimo nariams būtų įdomu žinoti, kad, pavyzdžiui, berods šių metų rugsėjo 9 dieną Lenkų sąjunga nusiuntė Europos Tarybai, sakyčiau, pakankamai įdomų raštą, kurį pasirašė Lenkų sąjungos pirmininkas, dabar Seimo narys G.Mincevičius ir Aukščiausiosios Tarybos deputatas R.Maciejkianecas. Aš įtarčiau, kad ten jie šiek tiek dezinformuojančiai informuoja Europos Tarybą su tam tikromis išlygomis, ar verta apskritai Lietuvą įsileisti į Europą. Taigi aš labai abejočiau, ar ši frakcija galėtų sėkmingai atstovauti Lietuvai Europos Taryboje.
Pirmininkas. Prašom. Kolega T.Lideikis.
T.Lideikis. Mes labai apgailestaujame, kad ponas N.Medvedevas nesutinka atstovauti mums Europos Taryboje. Tada mes siūlytume kitą Socialdemokratų partijos atstovą, kuris atsiėmė savo kandidatūrą jo naudai. Paremtume gerbiamąjį K.Antanavičių.
Pirmininkas. Gerai, prašom. Kolega A.Sakalas.
A.Sakalas. Aš norėčiau paaiškinti gerbiamajam Pirmininkui, kad frakcija pasitarusi deleguoja K.Antanavičių, tačiau jeigu Chartija ir kitos frakcijos dar duoda mums vieną vietą, mes mielai deleguosime N.Medvedevą.
Pirmininkas. Man atrodo, kad tų vietų, gerbiamasis kolega, trūksta. Kolega B.Rupeika.
B.V.Rupeika. Aš tik norėčiau kreiptis į kolegas, galbūt šiek tiek naujokus parlamentiniame darbe, prašydamas neargumentuoti faktais, kurių tikrumas ir autentiškumas jiems vieniems tėra žinomas. Tai - prokuratūros, teismo ir kitų instancijų, kolektyvinių instancijų prerogatyva. Dėkui.
Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji kolegos! Minutėlę, kolega V.Jarmolenka. Yra principinis dalykas, apie kurį kaip tik mes abu kas valandą kalbame. Baigiasi mūsų formalus laikas, bet kadangi mes pradėjom darbą vėliau, gal vis dėlto sutiktume pratęsti bent pusvalandžiui mūsų posėdžio darbą, kad galėtume išspręsti tuos du klausimus. Tai yra dėl atstovų skyrimo ir dėl to protokolinio nutarimo patvirtinimo ir taip toliau. Ar sutinkate, ar reikia balsuoti? Gerai, ačiū. Tada kolega V.Jarmolenka, prašom.
V.Jarmolenka. Aš tik informaciją, kad ten atstovaujama valstybei. Ir antra, kiekvienas delegacijos narys turės dirbti atskirai kiekvienoje komisijoje, ten bus mažiausiai penkios ar šešios komisijos. Ir tai yra atstovaujama valstybei, valstybės požiūriui. Ir jeigu reikės atstovauti tautinėms mažumoms, kurioms ir aš priklausau, tai paprastai kviečiami ir jie į Europos Tarybos atstovų sesiją. Tai aš norėčiau, kad jūs tai žinotumėte.
Pirmininkas. Kas dar norėtų pasisakyti? Kolega A.Eigirdas. Viena minutė replikai.
A.Eigirdas. Labai atsiprašau, aš nelabai supratau, ką norėjo pasakyti ponas B.Rupeika. Aš tik noriu priminti, kad šito dokumento kopiją ponas J.Tamulis atvežė, ir visi Aukščiausiosios Tarybos deputatai galėjo su ja susipažinti. Taigi čia ne prokuratūros reikalas, o konkretus dokumentas, pasirašytas Lenkų sąjungos ir Lenkų frakcijos.
B.V.Rupeika. Tamsta Česlovai...
Pirmininkas. Kolega E.Jarašiūnas. Minutėlę. Kolega E.Jarašiūnas.
E.Jarašiūnas. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau pasiūlyti, kad vis dėlto galėtume eiti prie balsavimo, ir manyčiau, kad reikėtų balsuoti už visą sąrašą. Drįsčiau siūlyti sąrašą tokia eilės tvarka pagal frakcijų didumą, tai yra Gricių, Landsbergį, Saudargą ir Antanavičių. Manyčiau, kad tai būtų politinis ir valstybinis atstovavimas, ir, sakyčiau, tokia sudėtis geriausiai atstovautų mūsų politinių jėgų spektrui ir galėtų geriausiai bendrauti su tomis penkiomis politinėmis srovėmis, kurios dirba Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje.
Pirmininkas. Kolega B.Rupeika, prašau.
B.V.Rupeika. Sakydamas savąją repliką, aš neminėjau niekieno pavardės, ir maniau, kad ši pastabėlė taikytina ne tik vienam iš ką tik čia atsiliepusių kolegų. Na, bet jeigu jau taip pataikyta, tai atsiprašau.
Pirmininkas. Priimame atsiprašymą. Gerbiamieji, iš tikro mes galėtume balsuoti ir tokia tvarka, nors galima būtų balsuoti pagal pavardžių abėcėlę. Dėl visų iš karto neišeina, yra penki. Gerai, tada balsuojame už kiekvieną atskirai. Čia neparašyta nutarimo projekte, kad frakcijų narius. “Paskirti Lietuvos Respublikos Seimo atstovais Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje vieneriems metams šiuos Seimo narius”. Nepasakyta, nuo kokių frakcijų. Čia nėra. Ir aname nutarime taip pat nebuvo. Taigi principas ir bus išlaikytas. Kolega E.Jarašiūnas, prašau.
E.Jarašiūnas. Vis dėlto aš drįsčiau siūlyti balsuoti už šiuos keturis asmenis pagal politines frakcijas. Bijau, kad jeigu mes kitaip nesusitarsime dėl tos grupės, kad Lietuvos neištiktų Turkijos likimas, kur jų sudarytą delegaciją Eurotarybos Asamblėja pasiuntė namo, kad (...) Aš manau, galime sutarimu labai nesunkiai išspręsti šią problemą.
Pirmininkas. Kolega A.Kunčinas, prašau.
A.Kunčinas. Frakcijos vardu aš siūlyčiau, kad galbūt dešinioji salės pusė susitartų, kad iš dviejų siūlomų kandidatų, kurių politinės pažiūros, kiek mums žinoma, visiškai sutampa, pasirinktų vieną. Galbūt jie susitartų taip ir tarpusavyje tą klausimą išspręstų, tada nereikėtų mums balsuojant to klausimo spręsti. Vieną iš jų dviejų.
Pirmininkas. Kolega V.Žiemelis.
V.Žiemelis.Gerbiamasis Seimo Pirmininke! Jūs tuo metu taip pat pirmininkavote, jeigu aš neklystu, kada rinkome praėjusį kartą delegaciją į Europos Tarybą. Ir tada mes pasiekėme konsensą, frakciniu būdu suformavome keturių asmenų delegaciją, tarp kurių buvo ir dabartinis laikinai einantis Prezidento pareigas gerbiamasis A.Brazauskas. Aš manyčiau, ir dabar analogiškai turėtume taip pat pasielgti. Ir balsuoti už keturius asmenis, ir nebalsuoti dėl to, kad vieną ar kitą išbrauktume. Tai būtų iš mūsų pusės netgi nekorektiška.
Pirmininkas. Kadangi, gerbiamieji kolegos, siūlymai yra diametraliai priešingi, aš nematau kitos išeities, kaip paskelbti dešimties minučių pertrauką ir čia, vietoje, frakcijų atstovams pabandyti susitarti. Nes jeigu mes taip ginčysimės, liks tik vienas kelias - balsuoti personaliai, ir kaip bus nubalsuota, taip ir bus padaryta. Bet kadangi toks balsavimas gali kai kam atrodyti neteisingas arba gal ir politiškai nevykęs, todėl aš siūlau tuoj pat padaryti dešimties minučių pertrauką, prašom čia deleguoti atstovus nuo frakcijų ir šiaip suinteresuotųjų, ir pasitariame. Priešingu atveju, bus balsuojama, ir klausimas bus aiškus. Taigi dešimties minučių pertrauka.
Pertrauka
Nutarimo "Dėl Tarpparlamentinės Sąjungos Lietuvos grupės sudarymo" projektas (svarstymas)(92.11.26)
Pirmininkas. Gerbiamieji kolegos, prašome sėstis. Gerbiamieji kolegos ir kolegės taip pat, aš labai prašau sėsti į jums skirtas vietas. Gerbiamieji kolegos, prašom, būkite malonūs. Taigi dėl Seimo nutarimo “Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją”. Kadangi tarpfrakcinis pasitarimas konkretaus rezultato nedavė, nors tam tikros pozicijos išryškėjo, kad nereikėtų šitų pozicijų skirtumo spręsti balsavimu, kuris gali būti neįdomus arba vieniems, arba kitiems, aš siūlau šį klausimą spręsti artimiausiame posėdyje. O jį planuojama surengti antradienį ir spręsti pirmuoju klausimu, tai yra po dienotvarkės patvirtinimo. Sutarėme? Ačiū.
Dabar yra panašus klausimas, su kuriuo, man atrodo, mes lengviau susidorosime. Mums reikia tik iš principo pritarti tam tikram projektui. Aš jį perskaitysiu. Tai - vieno sakinio projektas. O po to aš prašysiu frakcijas tartis. “Seimo nutarimas “Dėl tarpparlamentinės sąjungos Lietuvos grupės sudarymo”. Seimas nutaria sudaryti tarparlamentinės sąjungos Lietuvos grupę, susidedančią iš 47 Seimo narių.” Priminsiu, kad mes atitinkamą nutarimą buvome priėmę 1991 metų rugsėjo 26 dieną. Jis lygiai taip pat skambėjo. Ten mes įsteigėme, o kadangi dabar reikia pakeisti personalinę sudėtį, tai priimame šį formalų nutarimą, ir aš pakviesiu frakcijas kitą savaitę pateikti kandidatūras. O principas yra aiškus: nuo trijų narių vienas kandidatas. Taigi ar reikia diskutuoti dėl šito nutarimo? Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas “Dėl tarpparlamentinės sąjungos Lietuvos grupės sudarymo”? Projekto tekstas: “Seimas nutaria sudaryti tarpparlamentinės sąjungos Lietuvos grupę, susidedančią iš 47 Seimo narių.” Ir čia jau aš pasiūlau be teksto, kad frakcijos prašomos iki antradienio pateikti kandidatų sąrašus. Principas: nuo trijų Seimo narių - vienas žmogus. Kas už šio nutarimo priėmimą, prašom balsuoti.
E.Jarašiūnas. Atsiprašau...
Pirmininkas. Prašau, kolega E.Jarašiūnai.
E.Jarašiūnas. Ar šiame nutarime bus konkrečios pavardės?
Pirmininkas. Ne, pavardės bus vėliau, čia tik dėl paties principo, kad mes iš esmės patvirtiname tai, kas buvo - ten įsteigti, o dabar sudaryti. Taigi kas už šito nutarimo priėmimą, prašom balsuoti.
Balsų skaičiuotojas. Už - 121.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiuotojas. Prieš nėra.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiuotojas. Susilaikė vienas.
Pirmininkas. Taigi, gerbiamieji kolegos, 121 Seimo nariui balsavus už, vienam susilaikius, Seimo nutarimas “Dėl tarpparlamentinės sąjungos Lietuvos grupės sudarymo” priimtas.
Dabar primenu, kolegos, kad buvo dienotvarkės punktas ir
nutarimo projektas “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m.
lapkričio 19 d. protokolinio nutarimo”. Tikiuosi, tekstą turite. Ar turi kas
pastabų dėl šito teksto, ar galime iš karto balsuoti? Aš perskaitau. “Seimas,
atsižvelgdamas į Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. lapkričio 19 d. protokolinį
nutarimą, kuriame prašoma suteikti 1990 m. kovo 11osios akto signatarams teisę
dalyvauti Seimo posėdžiuose svečių teisėmis, nutaria:
1. Suteikti 1990 m. kovo 11osios akto signatarams teisę dalyvauti Seimo posėdžiuose
svečių teisėmis. 2. Parengti ir šioje sesijoje priimti Kovo 11osios akto
signataro įstatymą.”
Balsas iš salės. (Negirdėti)
Pirmininkas. Sugalvosim. “3. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.” Aš galiu paaiškinti. Jeigu kolegoms rūpi, čia yra keli dalykai, sakysim, diplomatinis pasas. Šis dalykas buvo svarstomas, prisiminkite. Kolega, atrodo, L.Apšega, tai yra buvęs mūsų kolega L.Apšega šį klausimą kėlė. Dar ten pažymėjimai, ženkleliai, kiti įvairūs dalykai, ir mes galėtume surašyti. Vis dėlto šiuos žmones reikia išskirti, ir aš manau, kad gal čia daug diskutuoti nereikėtų.
Ar dar norėtų kas pasisakyti? Galima balsuoti? Taigi kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. lapkričio 19 d. protokolinio nutarimo”, susidedančio iš trijų punktų, prašom balsuoti. Prašom garsiai nekalbėti balsavimo metu, tai veikia balsavimo rezultatus. Gerbiamasis V.Andriukaiti, prašyčiau tylos, aš labai atsiprašau, prašom tylos.
Balsų skaičiuotojas. Už - 111. Labai malonu, kad vienas deputatas taip ilgai laiko ranką iškėlęs, bet taip ilgai nereikia, ačiū.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiuotojas. Prieš nėra.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiuotojas. Susilaikė 7.
Pirmininkas. Gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. lapkričio 19 d. protokolinio nutarimo” priimtas. Už balsavo 111, susilaikė 7. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad gal šiandien dar vieno panašaus klausimo nespręskime, bet aš primenu, kad vasario 6 dieną Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos atstovų Europarlamente patvirtinimo. Čia aš suskaičiavau, kad buvo devyni ar dešimt atstovų. Ne, čia kitas nutarimas, kitas dokumentas. Aš taip pat siūlau pagalvoti. Kolega sako, kad galima dar ir negalvoti. Gerai, tada yra kiti klausimai, kuriuos mes turime spręsti ir galvoti. Mes apsvarstėme visą dienotvarkę, visi klausimai, kurie buvo į mūsų dienotvarkę įtraukti, taip pat ir papildomi klausimai, yra vienaip ar kitaip sureguliuoti. Vienaip kitaip, jūs suprantate, kad kai kurie ne iki galo. Taigi dėl tolesnio mūsų darbo. Mes jau sutarėme dėl vieno principinio dalyko - rytoj frakcijų atstovai ir kiti suinteresuoti Seimo nariai pusę dešimtos renkasi tradicinėje vietoje trečiajame aukšte. Penktadienį, devintą trisdešimt. Antrasis tarpfrakcinis pasitarimas kviečiamas pirmadienį, taip pat tuo pačiu laiku, tai yra devintą valandą trisdešimt minučių. Žodžiu, dėl ko nesusitarsime rytoj, tarsimės toliau. Mes, kaip matote, kol kas neturime kito posėdžio darbotvarkės. Tikiuosi, jeigu ne ryt, tai jau pirmadienį tikrai mes kažkokią preliminarinę darborvarkę turėsime, ir jau tame tarpfrakciniame pasitarime, vadovaudamiesi Reglamento normomis, galėsime aptarti ir pagrįsčiau pateikti dienotvarkės projektą antradienio posėdžiui. Noriu pranešti - esu gerbiamojo Algirdo Brazausko, laikinai einančio Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, įgaliotas tai jums pasakyti, kad antradienį jis teikia Seimui kandidatą į Lietuvos Respublikos premjero postą. Tai - Bronislovas Lubys. Ir, matyt, galima būtų mūsų posėdį baigti, bet jeigu jūs būsite malonūs išklausyti kritinę telegramą apie Česlovą Juršėną, tai aš tuo ir užbaigsiu. “Juršėnui, Lietuvos Seimas, Vilnius. Nekalbėkite tokiu aršiu, nepakančiu tonu. Tai ne tik jums kenkia, patikėkite, tokia ne tik mano nuomonė. Didžiai jus gerbianti A.Preinienė iš Šiaulių.” Ačiū jai, ačiū kolegoms, kurie mane šiandien kritikavo ir avansu ačiū, kurie dar kritikuosite. Taigi posėdis šiandien... Minutę, kolegos, aš turiu dar vieną informaciją, kuri yra labai svarbi. Minutėlę, kolega V.Jarmolenka, prašom į savo vietą, paskui pasišnekėsime.
Gerbiamieji kolegos, jūs turbūt žinote, kad prie to įėjimo į antruosius rūmus yra pašto dėžutės. Jos dabar jau yra sutvarkytos pagal abėcėlę. Tai yra visi Seimo nariai, nesvarbu, ar išrinkti daugiamandatėje, ar vienmandatėse apygardose, visi pagal abėcėlę. Ten jums bus įdedami laiškai, pareiškimai ir, svarbiausia, medžiaga, kuri bus spėta padauginti vienam ar kitam posėdžiui. Gal ir šiandien rasite, išeidami pasižiūrėkite, ir rytoj, ir taip toliau.
Taigi ačiū, gerbiamieji, už kantrybę, ačiū už konstruktyvų darbą, kurio šiandien netrūko. Rytoj pusę dešimtos frakcijų atstovų pasitarimas. O kitas posėdis antradienį. Aš sakiau, pradžia dešimtą valandą. Šios dienos posėdis baigtas.