PAPILDOMO KOMITETO

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

(IXP-3198)

2004 m. birželio 8 d. Nr. 22

Vilnius

1.Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Gediminas Dalinkevičius; Komiteto nariai – Mindaugas Bastys, Gintaras Šileikis, Vladas Žalnerauskas, vyr. patarėja Jolanta Savickienė; komiteto padėjėjos Eglė Gibavičiūtė, Jūratė Mikulskienė; kviestiniai asmenys: Seimo kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

Teisės departamento išvada (2004-02-06):

Įstatymo projektu siekiama apginti asmeninio ūkio žemės naudotojų, kurie dėl valstybės ar savivaldybės institucijų veikos (duomenų apie asmeninio ūkio žemės suteikimą ar naudojimąsi ja neišsaugojimo) neteko teisės pasinaudoti įstatymuose jiems suteiktomis teisėmis (pvz. privatizuoti jiems suteiktą asmeninio ūkio žemę), interesus. Pažymėtina, jog šie interesai atskirais atvejais gali konkuruoti su asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į žemės plotus, kurie buvo naudojami kaip asmeninio ūkio žemė, interesais. Kadangi įstatymo projektas liečia ne vienos, bet kelių susijusių kategorijų asmenų teises (žemės naudotojų ir žemės savininkų), bet koks papildomų teisių suteikimas vienai iš šių asmenų grupių atitinkamai nulemtų kitos grupės asmenų teisių apribojimą.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad iškilusi problema turi būti sprendžiama įstatymų leidybos būdu. Kita vertus, koncepcinė projekto nuostata, kuria siekiama įtvirtinti kokybiškai naują apskrities viršininko funkciją – juridinių reikšmę turinčių faktų, numatytų projekto 1 straipsnio, kuriuo keičiama galiojančio įstatymo 15 straipsnio 2 dalis 1 - 6 punktuose, nustatymą, yra diskutuotina. Pirma, ji nėra suderinama su apskrities viršininko įgaliojimais žemėtvarkos ir žemės ūkio klausimais, įtvirtintais Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnyje. Antra, juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo funkcijos delegavimas apskrities viršininkui prieštarauja apskrities viršininko, kaip įstatymų vykdomosios valdžios institucijos paskirčiai bei kompetencijai, išplaukiančiai iš konstitucinio valdžių padalijimo principo.

Juridiniais reikšmę turinčiais faktais laikomos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia visuomeniniai teisiniai santykiai.Tai reiškia, kad juridiniai faktai turi ne tik visuomeninę – socialinę reikšmę. Jie sukuria, pakaičia arba panaikina konkrečias asmenų (aptariamuoju atveju – savininkų ir asmeninės žemės naudotojų) teises ir pareigas. Todėl juridinių faktų nustatymas neatsitiktinai priskiriamas teisminės, o ne įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios institucijų kompetencijai. Pagal LR Civilinio proceso kodekso 444 straipsnį teismai ypatingosios (ne ginčo) teisenos tvarka nagrinėja civilines bylas dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo. Pažymėtina, jog į šį sąrašą patenka ir juridiniai faktai, numatyti projekto 1 straipsnio, kuriuo keičiama galiojančio įstatymo 15 straipsnio 2 dalis 1 - 6 punktuose. Dėka ypatingos visuomeninės – teisinės svarbos šių faktų nustatymui taikomos civilinio proceso kodekse įtvirtintos taisyklės, apimančios įrodymų pateikimą, jų liestinumą, leistinumą, pakankamumą bei teisinį vertinimą. Tuo tarpu delegavus minėtų faktų nustatymo funkcijas neteisminėms institucijoms (pvz., apskrities viršininkui) tokių taisyklių taikymas nebūtų privalomas, kas, savo ruožtu, leistų kvestionuoti priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Maža to - nustatytieji juridiniai faktai turėtų esminę įtaką ne tik asmeninio ūkio žemės naudotojų, bet ir asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į šią žemę, teisėms.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, o taip pat į egzistuojančią būtinybę išspręsti įstatymo projekto aiškinamajame rašte keliamas problemas bei aptariamųjų klausimų reikšmę sėkmingam žemės reformos užbaigimui ir vadovaujantis Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalimi siūlytina paprašyti, kad dėl svarstomo projekto savo išvadas Seimui pateiktų Vyriausybė.

Europos teisės departamento išvada (2004-01-19):

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. IXP-3198, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl įstatymo projekto atitikimo Europos Sąjungos teisę neturime.

Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad neaišku, kodėl projektu siūlomos Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio redakcijos 2 dalies 1 punkte nenurodyta, kokio maksimalaus ploto žemės ūkio naudmenys gali būti nustatyti asmenims, kurie iki Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ (1990 m. liepos 26 d. Nr.1-411) įsigaliojimo buvo įrašyti į apylinkės ūkinę knygą. Jeigu 15 straipsnio redakcijos 2 dalies 1 punkte nustatyta sąlyga turi būti taikoma visiems 15 straipsnio 2 dalies 2-6 punktuose nurodytiems asmenims, reikėtų patikslinti 15 straipsnio 2 dalies formuluotę.

Vyriausybės nuomonė(2004-03-25):

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2004 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 1981, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. IXP-3198 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Žemės asmeniniam ūkiui suteikimas pagal Įstatymo projektą reikštų, kad asmeninio ūkio žemė būtų suteikiama po Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau vadinama – Įstatymas) (Žin., 1997, Nr. 65-1558) įsigaliojimo. Tačiau Įstatymo 12 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad žemė iš Įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal Įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui. Vadinasi, žemė asmeniniam ūkiui turėjo būti suteikta laikantis teisės aktuose numatytos procedūros ir pagrįstai – asmenims, turėjusiems teisę gauti žemės asmeniniam ūkiui ir ją naudojusiems jau iki Įstatymo įsigaliojimo dienos. Tik tokia žemė pagal Įstatymą priskiriama valstybės išperkamai. Darytina išvada, jog Įstatymo projektu būtų pažeidžiamos kitos grupės asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teisę į žemę, teisės.

2. Konstatuojant, kad žemė išperkama valstybės, privalu nustatyti, kad konkretiems asmenims asmeniniam ūkiui tam tikro dydžio žemės sklypai buvo suteikti pagal įstatymus. Taigi esminė sąlyga, leidžianti spręsti, ar žemė priskirtina prie išperkamos, yra jos suteikimo pagal galiojančius įstatymus fakto konstatavimas (įrodymas).

Juridinių faktų, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, nustatymas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) 444 straipsnio 1 dalį priskiriamas teisminės, o ne įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios institucijos kompetencijai. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir tuo pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia subjektinės teisės ar pareigos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnį teismas juridinę reikšmę turinčius faktus nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitaip gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių tuos faktus, arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Viena iš sąlygų, apibrėžiančių teismo priimto sprendimo pagrįstumą, yra ta, kad juridinių faktų ir aplinkybių buvimas turi būti patvirtintas teismo ištirtais teismo posėdyje ir teismo įvertintais patikimais įrodymais (sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis arba tokiais įrodymais, kurie yra abejotini, tikėtini ir panašiai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teikiamu Įstatymo projektu įtvirtinus galimybę apskričių viršininkams nustatyti asmeninio ūkio žemės naudojimo faktą, minėtosios nuostatos jau nebūtų taikomos, apskričių viršininkų priimti sprendimai dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo fakto nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo galėtų būti ginčijami teisme.

Be to, teikiamu Įstatymo projektu įtvirtinus tokią funkciją apskričių viršininkams, gali būti pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (Žin., 1992, Nr. 31-953) įtvirtintas valdžių padalijimo principas.

3. Vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų yra administracinis aktas. Žemė asmeniniam ūkiui turėjo būti suteikiama apylinkės tarybos sprendimu. Apylinkės tarybos sprendimas yra administracinis aktas, todėl jo pagrindu atsirado civilinės teisės ir pareigos. Žemės naudojimo teisės pradedamos kurti priimant sprendimą dėl žemės sklypo suteikimo naudotis, t.y. nusprendžiant, kad konkretus asmuo tam tikroje vietovėje turėjo teisę naudotis tam tikro dydžio sklypu. Žemės naudojimo teisės sukūrimas apėmė teisiškai reikšmingų veiksmų visumą – sprendimo priėmimą, žemės sklypo suformavimą ir pažymėjimą vietovėje. Priėmus sprendimą dėl žemės sklypo suteikimo naudotis, valstybės institucijoms atsirado pareiga iki galo įforminti asmeniui pradėtą kurti subjektinę teisę. Jeigu ši teisė toliau nekuriama ar kitaip pažeidžiamos asmens teisės, ji gali būti ginama teisme.

3.Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: -

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:-

5.Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

6.Komiteto sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį):

1) projektui iš esmės pritarti;

2) siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projekto 1 straipsnio 2 ir 3 dalis išdėstyti taip:

“2. Papildyti 15 straipsnį naujomis 2,3 ir 4 dalimis:

“2. Jeigu asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentų neišliko arba šie dokumentai buvo parengti nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, asmeninio ūkio žemės plotą ir naudojimo faktą fiziniam asmeniui nustato teismas, apskrities viršininkui ne vėliau kaip iki 2004 m. spalio 1 d. pateikus duomenis apie naudojamos žemės plotus ir apie asmens darbovietę 1991 m. lapkričio 1 d.

Duomenys parengiami žemės naudotojo prašymu, jeigu:

1) nėra piliečių, pageidaujančių šią žemę susigrąžinti natūra. Ši sąlyga netaikoma, jeigu toje vietoje asmeninio ūkio naudotojas ar jo šeimos narys žemę buvo gavęs antriniam naudojimui (sodybinės žemės sklypus iki 0,50-0,60 ha) ir ją naudojo 1990 metais ir anksčiau;

2) asmuo iki Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo “ (1990 m. liepos 26 d. Nr.1-411) įsigaliojimo buvo įrašytas į apylinkės ūkinę knygą;

3) asmuo iki 1991 m. lapkričio 1 d. dirbo to rajono žemės ūkio įmonėse, gyveno kaimo vietovėje ir naudoja iki 3 ha žemės ūkio naudmenų;

4) asmuo iki 1991 m. lapkričio 1 d. dirbo arba iki išėjimo į pensiją, jeigu į pensiją jis išėjo iki 1991 m. lapkričio 1 d., dirbo kaimo gyventojus aptarnaujančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, gyveno kaimo vietovėje ir naudoja iki 2 ha žemės ūkio naudmenų;

5) asmuo iki 1991 m. lapkričio 1 d. dirbo arba iki išėjimo į pensiją, jeigu į pensiją jis išėjo iki 1991 m. lapkričio 1 d., dirbo to rajono žemės ūkio įmonėse ir gyveno miestuose – rajonų centruose ( išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus) ir naudoja iki 1 ha žemės naudmenų vienai šeimai, neturinčiai ūkinių pastatų gyvulių laikymui, ir iki 0,3 ha žemės ūkio naudmenų kitais atvejais;

6) asmuo iki 1991 m. lapkričio 1 d. dirbo arba iki išėjimo į pensiją, jeigu į pensiją jis išėjo iki 1991 m. lapkričio 1 d., dirbo to rajono žemės ūkio įmonėse ir gyveno miestuose ( išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus ir miestus-rajonų centrus), ir naudoja iki 2 ha žemės naudmenų vienai šeimai, neturinčiai ūkinių pastatų gyvulių laikymui, ir iki 0,5 ha žemės ūkio naudmenų kitais atvejais;

7) asmuo iki 1993 m. gruodžio 31 d. gyveno kaimo vietovėje ir naudoja iki 0,3 ha žemės ūkio naudmenų.

3. Šio straipsnio 2 dalies 2-7 punktuose nurodytiems asmenims žemės plotai nustatomi pagal žemės nuomos mokesčiams pateikiamus sąrašus, apylinkės ūkines knygas ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų parengiamųjų darbų metu atliktą žemės naudojimo analizę, taip pat pagal liudytojų parodymus.”

7.Priimto sprendimo argumentai:

8.Balsavimo rezultatai:.

9.Komiteto paskirtas pranešėjas: .Gediminas Dalinkevičius

10.Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.