Keturiasdešimt ketvirtasis (526) posėdis
2004 m. birželio 8 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V.P.ANDRIUKAITIS ir G.STEPONAVIČIUS

2004 m. birželio 8 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai! Leiskite pradėti birželio 8 d. posėdį. Kolegos, registruojamės. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Jums išdalyta birželio 8 d. plenarinio posėdžio darbotvarkė. Joje yra kai kurių patikslinimų, kurie suderinti Seimo seniūnų sueigos vakar dienos posėdyje. Taigi dalis klausimų yra išbraukta, dalis klausimų yra įtraukta papildomai. Kolegos, ar galėtume dabar bendru sutarimu patvirtinti birželio 8 d. plenarinio posėdžio darbotvarkę? Dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmasis yra įrašytas V.Greičiūno vadovautos komisijos „Mažeikių naftos“ privatizavimui ištirti išvados pateikimas. Kadangi išvados buvo svarstomos, mano įsitikinimu, pažeidžiant Statutą, šiandien iš ryto Etikos ir procedūrų komisijoje buvo nagrinėjamas mano pareiškimas. Aš manau, kad į darbotvarkę šį klausimą būtų galima įtraukti tik tuo atveju, jeigu Etikos ir procedūrų komisija pasakytų, jog pažeidimų, svarstant komisijoje galutinių išvadų tekstą, nebuvo. Jeigu vis dėlto pažeidimai Etikos ir procedūrų komisijos yra pripažįstami, tada svarstyti išvadų teksto šiandien nebūtų galima. Todėl aš prašau poną A.Salamakiną paskelbti, kokios yra Etikos ir procedūrų komisijos išvados dėl mano pareiškimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, jūsų prašymas suprastas. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, dar kartą pamėginkime registruotis. Po to prašysiu A.Salamakiną pateikti Etikos ir procedūrų komisijos išvadas. Dabar, kolegos, registruojamės. Prašau A.Salamakiną informuoti mus, ar turime išvadas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aišku, išvada raštu bus po valandos ar daugiau, tačiau galiu konstatuoti, kad vis dėlto buvo vienas iš pažeidimų, t.y. nebuvo išlaikytas 12 valandų terminas, po kurio komisijos nariai turėjo susipažinti ir pateikti savo išvadas. Ponas A.Kubilius tos galimybės negavo, todėl komisija konstatavo, kad pažeidimas buvo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis komisijos pirmininke, kokie jūsų siūlymai?

A.SALAMAKINAS. Mūsų siūlymai yra rekomendacinio pobūdžio. Aš tiktai pasakiau tai, o jeigu Seimas apsispręs kitaip, tai yra Seimo reikalas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komisijos pirmininkas komisijos išvadą pateikė. Komisijos išvadoje yra konstatuojama, kad neišlaikytas 12 valandų reikalavimas, numatytas Statute, susipažinti su išvadomis. Prašysiu Seimo apsispręsti, nes Konservatorių frakcijos siūlymas yra išbraukti iš darbotvarkės. Seimas turėtų apsispręsti, ar nukeliame šį klausimą į kitą posėdžių dieną, ar paliekame darbotvarkę tokią, kokia jinai yra pasiūlyta Seniūnų sueigoje. Prašom. Dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, kadangi Seimo Etikos ir procedūrų komisija pasielgė sąžiningai ir konstatavo pažeidimą, tai aš siūlau toliau Seimui elgtis taip, kaip numato Statutas, ir pasiūlyti komisijai grįžti prie išvadų svarstymo, panaikinti tuos procedūrinius pažeidimus, kurie buvo padaryti ir dėl kurių nebuvo suteikta galimybė man pateikti savo pataisų ir jų svarstyti. Tiktai tada svarstyti Seime jau tokį komisijos išvadų variantą, kokį pateiks komisija, panaikinusi visus aiškiai konstatuotus ir fiksuotus pažeidimus. Kitu atveju Seimo sprendimas dėl išvadų bus neteisėtas ir mes turėsime ir teisę, ir pareigą, ir atsakomybę kreiptis į atitinkamas Seimo institucijas bei kitas institucijas, kad išvados, svarstytos su tokiais pažeidimais, būtų atitinkamai įvertintos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote A.Kubiliaus argumentus. Dar norėčiau pasakyti, gerbiamieji kolegos, kad vis dėlto Seimo rankose yra sprendimas, nes tas reikalavimas dėl 12 valandų yra numatytas komisijos reglamento, ne Seimo statuto. Šiuo atveju pats Seimas gali apsispręsti, ar šiandien jis gali išklausyti išvadas, nes, kaip matote, A.Kubiliaus atskiroji nuomonė Seimo nariams taip pat yra išdalyta. Vadinasi, jis susipažino su išvadomis ir pateikė savo atskirąją nuomonę, jis turbūt neprotestuos dėl to, kad jo atskiroji nuomonė Seimo nariams yra išdalinta. Taigi čia yra komisijos reglamento problema, o ne Seimo statuto problema. Todėl, kolegos, prašau apsispręsti. Yra pasiūlymas išbraukti šį klausimą šiandien iš darbotvarkės. Šis pasiūlymas teisėtas, mes turėtume dėl jo balsuoti. Kas dar norėtų kalbėti dėl vedimo tvarkos? V.Greičiūnas, prašom.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu perskaityti, kad visi girdėtumėte, kaip yra parašyta reglamente. „Parengtas projektas ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki komisijos posėdžio pradžios įteikiamas komisijos sekretoriui, kuris pasirūpina, kad projektas būtų pateiktas komisijos nariams susipažinti. Ši taisyklė netaikoma, jeigu klausimo, dėl kurio turi būti priimtas sprendimas, svarstymo būtinybė atsirado vėliau nei likus 12 valandų iki komisijos posėdžio.“ Komisijos sprendimas buvo toks, kokį ir priėmė. Taigi dabar belieka Seimui apsispręsti, kaip pasielgsime Seimo posėdyje.

PIRMININKAS. Kolegos, dėkoju. Motyvai yra išsakyti. Šiuo atveju motyvai yra išsakyti. Dar dėl vedimo tvarkos? Ne. Vadinasi, motyvai yra išsakyti. Gerbiamasis kolega, jūs dėl vedimo tvarkos jau kalbėjote, bet jeigu dar norite, prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad nei ponas V.Greičiūnas, nei jūs asmeniškai nenuneigtumėte Etikos ir procedūrų komisijos išvados, kuri yra labai aiški. Procedūra, Seimo procedūra, buvo pažeista. Tai yra akivaizdus ir nediskutuotinas faktas. Todėl prašau dabar balsuoti dėl to, kad remiantis Etikos ir procedūrų komisijos išvada, kurios negalima kvestionuoti ir niekas negali jos paneigti, šis klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės.

PIRMININKAS. Kolegos, girdėjote motyvus, Seimo valia apsispręsti. Kaip minėjau, komisijos reglamentas yra komisijos vidinis dokumentas. Tai viena. Antra. Jūs girdėjote komisijos pirmininko paaiškinimą ir jam oponuojančio A.Kubiliau paaiškinimą. Taip pat girdėjote A.Salamakino, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko, paaiškinimą dėl jų rekomendacijos, bet Seimo valia yra apsispręsti, ar išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės, ar ne. Todėl, kolegos, prašome, kas norėtų kalbėti dėl motyvų už ar prieš? Nematau. Tai procedūrinis klausimas. Kolegos, kas pritariate pasiūlymui, kad šiandien reikia išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės, balsuojate už. (Balsai salėje) Matot, čia iš esmės procedūrinis klausimas. Gerai, suteikime žodį E.Klumbiui. Pasaukite, dar nori kalbėti dėl motyvų E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, iš esmės šis klausimas opozicijos yra intensyviai ir atkakliai politizuojamas. Aš manyčiau, kad reikėtų išlaikyti visus procedūrinius reikalavimus, ar tai būtų komisijos reikalavimai, ar tai būtų Seimo statuto reikalavimai, kad opozicija po kelių dienų neturėtų pagrindo per visas žiniasklaidos priemones rėkti, kad Seimas neteisėtai priėmė šį sprendimą. Dvi dienos absoliučiai nieko nepakeis. Todėl siūlyčiau balsuoti, kad kol kas atidedame šitą sprendimą, išlaikome visus terminus ir po to ramiai priimam visus sprendimus.

PIRMININKAS. Tai čia yra motyvai už tai, kad šiandien šis klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės. Kas norėtų kalbėti dėl kitų motyvų? Motyvai prieš – A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turbūt kiekvienas, čia sėdintis salėje, aiškiai supranta, kad tai yra tam tikri procedūriniai klausimai, juo labiau kad ir pirmininkas patvirtino, kad A.Kubiliaus pastabos yra išdalytos kiekvienam Seimo nariui, ir ne šiandien, o prieš gerą savaitę. Tas vilkinimas nieko neišsprendžia. Aš prisimenu, kai buvo priimami sprendimai dėl „Mažeikių naftos“ privatizavimo šioje salėje. Buvo skubinama kur kas labiau ir buvo daroma viskas, kad sprendimai būtų priimami be jokių svarstymų ar atidėjimų. Komisijos išvada… dėl jų ginčai tęsiasi jau geras mėnuo, todėl siūlau neišbraukti šio klausimo iš darbotvarkės.

PIRMININKAS. Kolegos, kalbėjo vienas už, vienas prieš. Dabar, kolegos, Seimo valia apsispręsti, ar Seimas pritaria, kad šios dienos, t.y. birželio 8 d., plenarinio posėdžio darbotvarkėje liktų pirmasis kompleksinis klausimas.

Kolegos, dėmesio! Kadangi pirmiausia buvo pasiūlymas balsuoti už išbraukimą, tie, kurie remia A.Kubiliaus pasiūlymą išbraukti, balsuoja už, nes tai yra pirmasis pasiūlymas. Tie, kurie mano, kad turi likti, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Kaip minėjau, kolegos, visos išvados yra pateiktos, tiek oponuojančių pusių, tiek Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko.

25 balsavus už, 45 – prieš ir 8 susilaikius, darbotvarkėje šis klausimas lieka. Replika po balsavimo. Prašom. Kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Mes gerbiame Seimo sprendimą. Mūsų supratimu, jis yra neteisingas, prieštaraujantis Statutui, nes svarbiausia Seimo doros, etikos ir teisinių momentų priežiūros institucija – Seimo Etikos ir procedūrų komisija buvo padariusi griežtas išvadas. Aš suprantu, kad A.Salamakinui yra nelengva, kai jis turi dalyvauti politiniuose socialdemokratų procesuose. Pone Algimantai, kad išlaikytumėte savo žmogišką veidą, galbūt vertėtų atsistatydinti po šio balsavimo?

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Mielieji kolegos, Etikos ir procedūrų komisija pateikė savo išvadą ir visada tas išvadas mes tvirtiname arba bendru sutarimu, arba balsuodami. Kita vertus, prie šio klausimo mes grįžtame antrą kartą. Praėjusį kartą, kai buvo akivaizdu, tas svarstymas net nebuvo pradėtas. Kas norėjo, ir savo atskirąją nuomonę pareiškė, ir Seimo nariai galėjo susipažinti su ataskaita, ir šio klausimo atidėliojimas jokios esmės nekeistų. Jeigu, pirmininke, leistumėte, aš norėčiau pereiti prie kitų klausimų dėl darbotvarkės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju susitarkime. Pirma baikime replikas, nes po to dar dėl vedimo tvarkos ir dėl kitų darbotvarkės klausimų. Tuomet paskutinioji replika – A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Aš turiu pasiūlymą – kad gerbiamieji konservatoriai iš gėdos, ką jie pridarė su „Mažeikių nafta“, in corpore šiandien atsistatydintų.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, per tas kelias minutes bandžiau susiorientuoti, ar visi gavo mūsų, t.y. mano ir G.Šileikio, atskirąją nuomonę. Deja, įsitikinau, kad daugelis tos atskirosios nuomonės neturi. Manau, kad iš tiesų teisūs konservatoriai, kurie kelia šį klausimą, ir reikėtų, kad visi be išimties Seimo nariai turėtų atskirąją nuomonę, kurią pateikė Liberalų ir Centro sąjungos atstovai šioje komisijoje.

Ir dar viena pastaba. Svarstant tokį svarbų klausimą būtų gerai, kad Etikos ir procedūrų komisija būtų apsvarsčiusi visų komisijos narių teiktas pretenzijas, ir mes galėtume normaliai svarstyti visos komisijos pateiktas išvadas. Beje, dėl procedūrinių pažeidimų, teiktų dėl komisijos pirmininko veiklos, šiandien dar jokių išvadų… neaišku, kaip į tai reaguos Etikos ir procedūrų komisija. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, norėčiau jus patikslinti. Gerbiamasis Sauliau Lapėnai, norėčiau jus patikslinti… Aš kreipiuosi į kolegą S.Lapėną. Norėčiau patikslinti, kad posėdžių sekretoriatas informavo, kad jūsų išvados išdalytos Seimo nariams praeitą savaitę į dėžutes. Mes turime tas išvadas ir čia. Yra data. Gerbiamieji kolegos, jūs žinote, kad visos išvados yra dalijamos Seimo nariams į jiems numatytas, jiems skirtas vietas. Taip pat tos išvados turbūt yra išsiųstos ir elektroniniu paštu, be to, mes dar kartą galime jas išplatinti salėje. Taigi jūsų informacija yra netiksli.

Tai viena. Antra, dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvadų, dėl pirmininko ir kitų dalykų. Šiuo atveju tai visiškai nekliudo svarstyti darbotvarkės klausimų, tai yra Etikos ir procedūrų komisijos darbo grafikas, kaip jie svarstys, taip ir bus. O mes visiškai teisingai balsavome, vadovaudamiesi Statutu, atlikdami visas procedūras. Jūsų išvados yra išdalytos, jūs turėsite teisę jas pateikti. A.Kubiliaus išvados yra išdalytos, alternatyvūs projektai yra išdalyti, todėl aš nematau jokių kliūčių, kodėl mes negalėtume šiandien pradėti svarstyti šio klausimo. Dabar, kolegos, dėl kitų darbotvarkės… Aš jau minėjau, kad šiuo klausimu A.Matulevičiaus replika buvo paskutinė, nebent dėl vedimo tvarkos.

Dėl vedimo tvarkos A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš noriu, kad visi suprastume tai, ką pasakė ir kolega E.Klumbys. Seimo sprendimas įrašyti į darbotvarkę šį klausimą reiškia vieną dalyką – kad Seimas rengiasi svarstyti neteisėtas V.Greičiūno vadovaujamos komisijos išvadas, nes Etikos ir procedūrų komisija labai aiškiai konstatavo, kad pagal šiandieninę situaciją tos išvados yra neteisėtos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Andriau Kubiliau, aš jums suteikiau žodį dėl vedimo tvarkos. Gal jūs man galėtumėte pasakyti, ką jūs pasiūlėte dėl vedimo tvarkos? Aš jums darau pastabą, kad replikos teisė jums nebuvo suteikta, o dėl vedimo tvarkos jūs jokių pasiūlymų nepateikėte. Dėl tolesnių darbotvarkės klausimų – I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašau iš rezervinių klausimų išbraukti antrąjį rezervinį klausimą. Mes nenorime pradėti pateikimo ir manome, kad šis klausimas šių metų biudžete niekaip neišsprendžiamas. Rezervinis antrasis klausimas – Nr.IXP-3508.

PIRMININKAS. Projektas Nr.IXP-3508?

I.ŠIAULIENĖ. Taip. Prašom išbraukti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, frakcijos prašymas yra teisėtas. Ar galime šį klausimą išbraukti bendru sutarimu? Galime. Prieštaravimų nėra. Tuomet, kolegos, šis klausimas iš darbotvarkės yra išbraukiamas.

Taigi, kolegos, dabar turėtume pasitarti dėl visos darbotvarkės tvirtinimo. Kadangi apsisprendėme dėl darbotvarkės pirmojo klausimo, taip pat dėl rezervinio antrojo klausimo, ar galime bendru sutarimu patvirtinti šios dienos posėdžio darbotvarkę? Dėl vedimo tvarkos norėtų ar dėl darbotvarkės? Prašau, jeigu dėl vedimo tvarkos, kolega Kubiliau, prie šoninio mikrofono.

A.KUBILIUS. Dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl darbotvarkės? Gerai, prašau tuomet, kolegos, vienas už, vienas prieš dėl darbotvarkės. Gerbiamasis A.Kubilius. Motyvai už ar prieš?

A.KUBILIUS. Motyvai prieš, nes…

PIRMININKAS. Motyvai prieš. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu vėl grįžti prie to, ką bandžiau pasakyti, bet man posėdžio pirmininkas, kažkodėl labai susinervinęs, neleido baigti. Noriu priminti, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija labai aiškiai konstatavo, kad tokios išvados, kokios dabar yra pateiktos, yra neteisėtos, ir sprendimas dėl jų patvirtinimo buvo neteisėtas, nes buvo labai aiškiai pažeista Seimo procedūra. Šios konstatacijos negali paneigti nei dauguma, nei posėdžio pirmininkas, nei kokie nors kiti politinės valios pareiškimai šiame Seime, kurie akivaizdžiai demonstruoja, kad sąžiningumui šiame Seime neliko vietos, ypač rinkimų kampanijos metu.

Noriu priminti, kad iš neteisės negali gimti teisė. Tai yra frazė, kurią labai dažnai kartodavo V.Andriukaitis, kai tai jam reikėjo pasakyti. Mes įsiklausydavome į tokius žodžius, ir Etikos ir procedūrų komisijos išvadas visada vertindavome ne Seimo daugumos valia, o turinio, kuris pasakyta Etikos ir procedūrų komisijos išvadose, prasme. Taip pat noriu priminti, kad 160 straipsnis labai aiškiai numato, kad įstatymo ar kito dokumento, kol jis yra neperduotas pasirašyti Respublikos Prezidentui, o šiuo atveju Seimo Pirmininkui, pasirašymas turi būti sulaikytas, jeigu Etikos ir procedūrų komisija išnagrinėja, kad priimant vieną ar kitą teisės aktą buvo pažeistos Seimo procedūros.

Šiuo atveju mes turėsime imtis visų priemonių, kad šio klausimo svarstymas iš esmės nebūtų vykdomas taip, kaip jis vykdomas dabar, prieš rinkimus, nes visiškai užmirštama teisė ir sąžinė ir siekiama labai primityvaus rezultato, kurio 1999 m. siekė kompanija „Lukoil“.

Aš sveikinu Seimo daugumą su tokia aiškia politinės valios išraiška ir dar kartą raginu vis dėlto pagalvoti ir dabar netvirtinti darbotvarkės, nes šis svarstymas, kurį įtraukėte neteisėtai, mano įsitikinimu, yra labai kenksmingas valdančiajai daugumai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote motyvus prieš. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, noriu jus patikinti, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija nekalbėjo dėl išvadų teisėtumo, ji kalbėjo dėl komisijos reglamento reikalavimų. Tai šiuo atveju A.Kubilius turi būti tikslus.

Antra. Seimo statutas leidžia Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadas įvertinti Seimui, nes jos yra rekomendacinės. Seimas dėl to balsavo, tai antra.

O dabar norėčiau, kad būtų dėstomi motyvai už. Norėčiau paklausti, H.Žukauskas – motyvai už? Prašau. H.Žukauskas – motyvai už.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, visiškai pritariu ponui A.Kubiliui, kad iš neteisės negali gimti teisė. Jų darbo metodus galima būtų perfrazuoti taip: mes suprantame, ką daryti, bet darome savaip. Mes jo motyvų dirbdami komisijoje išklausėme pakankamai. Galiu pasakyti, kad norima sukelti destrukciją komisijos darbe. Komisijos pirmininkas ne kartą citavo punktą iš reglamento, kuo remiantis visa tai buvo padaryta. Komisijos narys pagal Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą gali turėti savo nuomonę, jis ją turi pareikšti, tą jie padarė. Aš manau, kad tai yra politizuotas klausimas. Siūlau pradėti darbą ir klausyti išvadų. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, dėl vedimo tvarkos kalbėti dar kartą suteiksime žodį A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad jūs būtumėte tikslus ir nurodytumėte, pagal kurį Statuto straipsnį Seimas gali svarstyti Etikos ir procedūrų komisijos išvadas ir dėl jų balsuoti. Taip pat norėčiau pažymėti, kad ponas H.Žukauskas labai teisingai pasakė, jog visas svarstymas yra labai politizuotas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar apsispręskime balsavimu. Vienas – už, vienas – prieš jau kalbėjo. Dabar prašome išreikšti savo apsisprendimą balsavimu, ar tvirtiname šios dienos posėdžių darbotvarkę. Kadangi nėra bendro sutarimo, prašome balsavimu išreikšti savo nuomonę.

Gerbiamieji kolegos, už – 57, prieš – 13, susilaikė 15. Birželio 8 d. plenarinio posėdžio darbotvarkė patvirtinta. Dėl A.Kubiliaus išsakytos pastabos dėl to, kuriuo Statuto straipsniu remiantis buvo išreikšta Seimo nuomonė dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados, aš noriu pasakyti, kad Seimas visada išreiškia nuomonę dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadų, jis tą nuomonę išreiškia būtent balsavimu. O jeigu jums reikia straipsnių, tai yra 261 straipsnis.

Kolegos, replika po balsavimo – V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kolega A.Kubilius kelis sykius apeliavo į Etikos ir procedūrų komisiją, tačiau Etikos ir procedūrų komisija jam pačiam rekomendavo susilaikyti arba nedalyvauti tiriant ir analizuojant „Mažeikių naftos“ privatizavimo aplinkybes. Todėl jam patarimas būtų mažiau apeliuoti į Etikos ir procedūrų komisiją. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu… Kolegos, tęskime darbą. Dar replika po balsavimo – J.Jurkus.

J.JURKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu pridurti, kad Etikos ir procedūrų komisijos pasiūlymas buvo gerbiamajam ponui A.Kubiliui nusišalinti nuo kai kurių klausimų. O dėl „Lukoilo“ aš noriu jam priminti, ką tuomet rašė ponas Dž.Bumgarneris Respublikos Prezidentui: „Manau, kad ponas (…) yra linkęs bendradarbiauti ir yra įspūdingas vadovas“. Viena iš frazių. Galima toliau pridėti iš oficialių dokumentų. 83 puslapyje, pone Kubiliau, yra, paskaitykite.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Replika dėl to, kad buvo paminėta jūsų pavardė? (Triukšmas salėje) Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad iš tiesų nors kiek sąžiningumo valdančiojoje daugumoje vis dėlto atsirastų ir V.Popovas tiksliai cituotų Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, kai svarstymas buvo… mano prašymu klausimas dėl to, ar aš galiu dalyvauti komisijos darbe. Etikos ir procedūrų komisija labai aiškiai atsakė, kad aš turiu visas teises ir pareigas dalyvauti komisijos darbe, išskyrus pareigą ir prievolę nusišalinti nuo balsavimo tais klausimais, kurie tiesiogiai susiję su manimi. Tą aš pavyzdingai dariau.

Seimo laikinosios komisijos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvada

PIRMININKAS. Dėkojame, kolegos. Visos replikos išsakytos. Dabar kviečiu į tribūną Seimo laikinosios komisijos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvadas pateikti šios komisijos pirmininką V.Greičiūną. Prašome, žodis jums.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mūsų komisijai teko sudėtingas ir atsakingas darbas – ištirti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybes.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau paklausti jūsų. Šiam klausimui skirta viena valanda, labai atsiprašau, kiek norite laiko jūsų pagrindiniam pranešimui? Nes po to dar jūsų norės paklausti, juo labiau kad yra alternatyvių nuomonių pateikimas. Kadangi šiuo atveju Seimo statutas nereglamentuoja, mes norėtume pasitarti, ar užtektų jūsų pranešimui 20 minučių.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, jūs visi turite išvadas. Manau, kad tie, kurie norėjo, susipažino ir žino jų turinį. Todėl aš nesiūlau skaityti visų išvadų nuo pradžios iki galo. Jeigu jūs pritartumėte, iki 20 min. mano kalba, arba mažas komentaras, kiek suspėčiau per tą laiką ir nepiktnaudžiaučiau jūsų kantrybe ir laiku.

PIRMININKAS. Kolegos, 20 min. pranešimui, ir po to mes kviesime alternatyvių nuomonių autorius. Klausimams? Aš manau, kad klausimus mes paliksime, kai bus pristatomas Seimo nutarimas.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, kaip minėjau, komisijai teko gana nelengvas ir sudėtingas darbas atsižvelgiant į tai, kad praėjo daug laiko. Komisijoje iš 10 narių buvo tik 2 Seimo nariai tos kadencijos, per kurią įvyko šis procesas. Taigi viskas, ką mes turėjome padaryti: sukaupti visą teisinę medžiagą, kuri buvo tuo laiku, tais metais, priimta Seimo, Vyriausybės (įvairaus susirašinėjimo) ir ministerijos, kitų valstybinių institucijų nuomonę ir kalbas. Tam, be abejo, prireikė nemažai laiko, kad remdamiesi visu tuo padarytume savo išvadas. Per šį laikotarpį atliktas darbas apibendrintas taip: išklausyti įvairaus rango 52 valstybės pareigūnai, tarnautojai bei kiti asmenys, kurie pateikė paaiškinimus. Komisijos nariai susipažino su beveik 3700 lapų Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, keleto ministerijų, Generalinės prokuratūros, Valstybės kontrolės ir kitų institucijų pateiktais dokumentais, taip pat valstybės Gynybos tarybos keturių posėdžių medžiaga, įvairia institucijų susirašinėjimo medžiaga bei kitais dokumentais. Lietuvos Seimas priėmė daugiau kaip 20 įstatymų arba įstatymų pataisų dėl konkrečios įmonės. Vienas iš pirmųjų – 1996 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymas, kuriame buvo įtvirtinta, kad akcinė bendrovė „Lietuvos nafta“ gali būti privatizuojama tik valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo nustatyta tvarka, o užsienio investuotojams šios bendrovės akcijos bent trejus metus gali būti parduotos tik viešojo konkurso, viešojo aukciono arba viešojo akcijų pardavimo būdu, taip pat atsižvelgiant, pabrėžiu, į įsipareigojimus vykdyti tokias sąlygas: garantuoti naftos eksporto ir importo tranzitą per Būtingės terminalą ir naftos tiekimą akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė daugiau kaip 50 įvairių tikslinių Vyriausybės nutarimų, per 10 protokolinių sprendimų, tiesa, neturinčių juridinės galios, ir tie dokumentai buvo skirti vienai įmonei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pritardama Europos reikalų ministerijos pasiūlymui, 1998 m. vasario mėnesį priėmė nutarimą, kad energetikos, ryšių, transporto ir kitos didesnės įmonės privatizuojamos viešojo konkurso arba konkursiniu tiesioginiu derybų būdu, ir taip nutolo nuo normaliai nustatytos tvarkos, kuri buvo patvirtinta ankstesniais teisės Lietuvos valstybės dokumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad visą laiką buvo siekiama, jog būtų viešasis tarptautinis konkursas dėl „Mažeikių naftos“ privatizavimo, tačiau be jokių objektyvių priežasčių nebuvo nei tarptautinio viešojo konkurso, nei realaus privatizavimo.

Atsiradus „Williams International Company“, šiai kompanijai Seimo ir Vyriausybės pastangomis buvo sudarytos išskirtinės sąlygos, kurios iš esmės buvo nenaudingos Lietuvos Respublikai. Derybos su „Williams International Company“ buvo vedamos tuometinės Vyriausybės, kuriai vadovavo G.Vagnorius, ir tuometinio ūkio ministro Vinco Babiliaus nuožiūra nesudarius jokių darbo grupių, neatliekant tinkamo teisinio ir ekonominio įvertinimo. Tai liudija trys dokumentai, pasirašyti V.Babiliaus, apie juos žinojo ir premjeras G.Vagnorius. Derybos su „Williams International Company“ užsitęsė nepagrįstai ilgai, nors, privatizavimo patarėjo banko „Paribas“ vertinimu, „Mažeikių naftą“ privatizuojant viešuoju tarptautiniu konkursu privatizavimas galėjo trukti tik apie pusmetį.

Komisija atkreipė dėmesį į dėsningumą, jog dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, minimų išvadų aprašomojoje dalyje, nebuvo oficialiai skelbiama, ir visiškai nesuprantama kodėl. Galbūt galima daryti tik prielaidas. Komisija atkreipė dėmesį, jog kai kuriais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministras pirmininkas G.Vagnorius spręsdavo krašto reikalus ir suteikdavo įgaliojimus protokoliniais nutarimais, taigi tokiu būdu klausimus, kuriuos buvo galima spręsti tik Vyriausybės nutarimais, sprendė nesilaikydami Lietuvos Respublikos Konstitucijos įgaliojimų, nustatytų normų.

Komisija savo konstatuojamojoje dalyje konstatavo, kad akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ buvo privatizuojama nesivadovaujant bendraisiais Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo principais ir nuostatomis. Konstitucinis Teismas 2000 m. spalio 18 d. nutarime konstatavo, jog valstybė, atsižvelgdama į ūkinės veiklos turinį, jos ypatumus, gali diferencijuotai reguliuoti visuomeninius santykius šioje srityje arba kokiai nors veiklos rūšiai nustatyti tam tikras sąlygas. Todėl įstatymai nustatė išskirtines privatizavimo sąlygas ir principus… bei išskiriantys akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ ar ypatingu būdu reguliuojantys jos veiklą savaime nepažeidė teisinės valstybės principų. Akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ nebuvo privatizuota, o pagal Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymą Seimo nutarimu pripažintam strateginiam investuotojui buvo suteikta išskirtinė teisė įsigyti po reorganizavimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ naujai išleidžiamų akcijų, kurių bendra nominali vertė neviršytų 33% šios bendrovės įstatinio kapitalo. Buvo pabrėžta, kad tai gali įsigyti tik ta kompanija, negalėjo įsigyti nė vienas akcininkas, turėjęs šios bendrovės akcijų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. bei 2003 m. kovo 17 d. nutarimuose buvo nustatyta, jog Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 4 straipsniui, 46 straipsnio 3, 4 ir 5 dalims ir t.t. Komisija nustatė, jog akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo proceso metu būta ir daugiau įvairaus pobūdžio teisės aktų pažeidimų, kurie pateikti komisijos išvadų aprašomojoje dalyje. Komisija, konstatuodama pastarąjį teiginį pabrėžė, jog komisija nėra nei ikiteisminio tyrimo institucija, nei prokuratūra, nei teismas. Komisija, vertindama teisės aktus, reglamentavusius akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo procesą, atkreipė ypatingą dėmesį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, skirtų akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ privatizuoti, neatitikimą tuo metu galiojusių įstatymų arba prieštaravimus patiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams. Komisija nustatė, jog akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ buvo privatizuojama nesivadovaujant bendrosiomis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatomis. Komisija nenustatė priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių būtų galima pateisinti vienos „Williams International Company“ pasirinkimą tuo pat metu atsisakant nustatyto, pabrėžiu, viešojo tarptautinio konkurso. Komisija mano, jog atviro ir skaidraus privatizavimo proceso, skelbiant viešąjį tarptautinį konkursą, nebuvimas, ir vienos kompanijos pasirinkimas, nedalyvaujant kitiems potencialiems investuotojams, iš esmės susilpnino Lietuvos derybų poziciją, investuotojo pasirinkimas, vadovaujantis geopolitiniais, politiniais arba kitokio pobūdžio interesais, visiškai neatsižvelgiant į ekonominius motyvus, buvo iracionalus ir nepagrįstas.

Komisija nustatė, jog „Williams International Company“ atsiradimas Lietuvoje galimai sietinas su 1997 m. viduriu, o dokumentais įrodyta, jog derybų procesas prasidėjo ne vėliau kaip 1997 m. gruodžio 1 d., nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministras pirmininkas G.Vagnorius leidimą pradėti derybas protokoliniu nutarimu davė tik 1998 m. vasario 11 d. ir tik dėl akcinės bendrovės „Būtingės nafta“. Pabrėžiu, tik dėl akcinės bendrovės „Būtingės nafta“. Komisija nustatė, jog buvęs ūkio ministras V.Babilius, viršydamas įgaliojimus ir pažeisdamas įstatymus, susitarimą dėl principų pasirašė 1998 m. vasario 14 d., nors to vėliau šioje Seimo salėje bandė išsiginti, tą rodo Seimo stenograma. Vėliau, siekiant išvengti atsakomybės, tokio pat turinio dokumentas buvo pasirašytas 1998 m. kovo 17 d. dar kartą jau gavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimą. Noriu pažymėti, kad pirminiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasirašyti susitarimai su „Williams International Company“, susitarimas dėl principų, kaip minėjau, 1998 m. kovo 17 d., jį pasirašė ūkio ministras Vincas Babilius, ketinimų protokolas 1998 m. liepos 29 d., jį pasirašė ministras V.Babilius, ir susitarimų memorandumas, pasirašytas 1999 m. balandžio 15 d., pasirašė ministrai V.Babilius ir Algis Šemeta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nebuvo tinkamai įvertinti ekonominiu bei teisiniu požiūriu, todėl Lietuvos derybininkams apsunkino, suvaržė ir apribojo tolimesnes derybas.

Komisija, vertindama pareigūnų, priėmusiu, dalyvavusių ir dariusių įtaką priimant sprendimus dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo, pabrėžė, jog šios išvados nesaisto nei ikiteisminio tyrimo institucijų, nei prokuratūros, nei teismo, nei tiesiogiai nesukelia teisinių padarinių jose nurodytiems asmenims. Komisija nustatė, jog buvęs Ministras Pirmininkas G.Vagnorius žinojo apie buvusio ūkio ministro V.Babiliaus, veikiančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ūkio ministerijos vardu, ir „Williams International Company“ derybinius procesus, jų eigą ir prisiimamus įsipareigojimus bei tų įsipareigojimų turinį. Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo Pirmininkas V.Landsbergis, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija, privalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos parlamentinę priežiūrą, todėl atsakomybė už akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo pradžią ir pasirinktą privatizavimo būdą tenka ir Lietuvos Respublikos Seimui, kuriame daugumą tuo metu turėjo konservatoriai ir krikščionys demokratai. Komisija nustatė, jog akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese dalyvavo ir esminiams sprendimams įtaką darė Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, Prezidento patarėjai Albinas Januška ir Raimundas Mieželis, nes akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo klausimai keturis kartus buvo svarstomi Valstybės gynybos taryboje, kuriai vadovauja Respublikos Prezidentas. Taip 1999 m. rugpjūčio 31 d. Valstybės gynybos tarybos nutarimu Valstybės gynybos taryba nutarė rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarti „Williams International Company“ prezidento Džono Bumgarnerio laiške keliamoms šešių punktų galutinėms sąlygoms, tai dėl (…), „Būtingės naftos“ terminalo statuso, dėl geležinkelio tarifų, dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ perkrovimo tarifų, dėl apyvartinio kapitalo, dėl naujos akcininkų struktūros. Taip pat komisija nustatė, jog dalyvaujant Respublikos Prezidentui įvyko ne mažiau kaip aštuoni įvairaus lygio pasitarimai akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo klausimu. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas R.Paksas, ūkio ministras E.Maldeikis, bei finansų ministras J.Lionginas, tęsdami ankstesnės Vyriausybės derybas, siekė iš dalies peržiūrėti susitarimo dėl principų, ketinimų protokolo ir susitarimo memorandumo kai kurias pozicijas, tokias kaip dvigubo apyvartinio kapitalo trūkumo skaičiavimas, mokestis už valdymo paslaugas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsakomybės už buvusios akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įsipareigojimus ir kitas. Tačiau per penkių mėnesių derybų laikotarpį nepasiekė jokių esminių sutarčių sąlygų pakeitimų, gerinančių valstybės poziciją. Komisija neturi pakankamai duomenų, kad galėtų pagrįstai teigti ir daryti išvadą, jog Rusijos kompanija „Lukoil“ galėjo kokiu nors būdu daryti įtaką Ministro Pirmininko R.Pakso, ūkio ministro A.Maldeikio ir finansų ministro J.Liongino pozicijoms derybose su „Williams International Company“. Komisija nustatė, jog Ministras Pirmininkas R.Paksas, ūkio ministras A.Maldeikis ir finansų ministras J.Lionginas, vadovavę derybų su „Williams International Company“ baigiamajam procesui, vėliau patys atsisakė pasirašyti sutartis. Komisija nustatė, jog, deryboms su „Williams International Company“ vadovaujant ministrui R.Paksui, įsipareigojimų apimčių ir sąlygų Lietuvos Respublikai nepavyko pagerinti. Komisijos vertinimu buvusio Ministro Pirmininko R.Pakso, ministrų A.Maldeikio ir J.Liongino atsistatydinimas sutarčių pasirašymo išvakarėse rodo nepakankamai atsakingą šių pareigūnų požiūrį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovo ir ministrų pareigas, nesistengiant įrodyti tuometinei Lietuvos Respublikos Seimo konservatorių ir krikščionių demokratų daugumai bei Respublikos Prezidentui keliamą žalą Lietuvos ekonomikai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. spalio 19 d. nutarimu (numeris nesvarbu) „Dėl sutarčių su „Williams International Company“ sudarymo“ buvęs valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras Sigitas Kaktys buvo įgaliotas parafuoti investicijų, akcininkų, valdymo, bendrųjų terminų ir aiškinimo sutartis. Buvęs Ministras Pirmininkas R.Paksas, ūkio ministras A.Maldeikis ir ūkio ministras J.Lionginas balsavo prieš, teisingumo ministras Gintaras Balčiūnas susilaikė. Tačiau buvęs valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras S.Kaktys, viršydamas įgaliojimus, parafavo ir kitas sutartis, dėl to Generalinė prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą ir byla perduoda teismui.

Komisija nustatė, jog akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo proceso galutinėje stadijoje aukščiausių valstybės pareigūnų pasitarimuose dalyvavo bei asmeninę „Williams International Company“ prezidento Dž.Bumgarnerio korespondenciją gavo ir privatus asmuo ponas Juozas Kazickas.

Komisija taip pat mano, kad nepaisant to, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo dirbti tik 1998 m. sausio mėnesį, akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese Specialiųjų tyrimo tarnyba tinkamai neatliko jai įstatymu nustatytos pareigos. Komisija taip pat nustatė, kad Valstybės saugumo departamentas, generalinis direktorius buvo Jurgis Jurgelis, o nuo 1998 m. birželio 3 d. Mečys Laurinkus, negavo pavedimo dėl investuotojų į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ patikimumo vertinimo, valstybės institucijos į Valstybės saugumo departamentą dėl išvadų pateikimo ar informacijos suteikimo nesikreipė. Komisijos vertinimu Valstybės saugumo departamentas (…) atliko savo funkciją akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese, nors pagal Valstybės saugumo departamento įstatymą tai privalėjo padaryti.

Komisija nustatė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Ministras Pirmininkas G.Vagnorius, nevykdydama 1996 m. rugsėjo 24 d. priimto Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymo, 1997 m. pabaigoje pradėjo derybas su „Williams International Company“ dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo. O minėtas Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymas buvo pripažintas netekusiu galios tik 1998 m. balandžio 28 dieną. Komisija, remdamasi Valstybės kontrolės išvada, nustatė, kad valstybės vardu ir su valstybės garantija, Ministras Pirmininkas A.Kubilius, finansų ministras Vytautas Dudėnas, gautos 221 mln. JAV dolerių paskolos, skirtos apyvartinėms lėšoms papildyti ir investicijoms, detalus planavimas ir konkrečių tikslų nustatymas akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ nebuvo atliekamas. O pagal 1999 m. spalio 30 d. bendrovės valdyboje patvirtintus planus 570 mln. JAV dolerių finansavimas iš išorinių šaltinių nebuvo gautas.

Komisija, remdamasi Valstybės kontrolės išvada, pažymi, kad esant tom pačiom pervežimo apimtims, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ nuo 1999 m. lapkričio mėnesio iki 2002 m. gruodžio mėnesio galėjo gauti 52 mln. Lt papildomų pajamų, jeigu už suteiktas paslaugas akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ būtų taikyti patvirtinti baziniai tarifai, o akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ per 2000–2002 m. laikotarpį galėjo gauti beveik 35 mln. pajamų, jeigu būtų taikomas toks pats krovos tarifas kaip ir kitiems klientams. Laivai, kurie naudojosi Būtingės terminalo paslaugomis, nemokėjo mokesčių už Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų naudojimą ūkinei veiklai. Dėl perkraunamų naftos produktų terminale taikytų nuolaidų šimtu procentų valstybė per 1999–2002 m. negavo apie 47 mln. Lt pajamų. Kartu komisija konstatuoja, kad kompanija „Williams International“ pagal pasirašytas sutartis turėjo modernizuoti akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“, sudaryti ilgalaikes naftos tiekimo sutartis ir siekti pelningos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veiklos, tačiau nė vieno iš šių sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, kartu neracionaliai naudojo paskolas ir finansinius išteklius. Pavyzdžiui, akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ 1999 m. lapkričio mėnesį gavo 360 mln. litų paskolą, kurią pervedė į depozitus už mažesnes palūkanas nei buvo mokamos palūkanos už gautas paskolas. Dėl to patyrė 1 mln. 470 tūkst. litų finansinės veiklos nuostolį. Nepanaudojusi 14 mln. 557 tūkst. litų paskolos, akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ privalėjo iki 2000 m. rugsėjo 1 d. sumokėti 121 tūkst. litų baudą ir grąžinti Finansų ministerijai nepanaudotą pagal paskirtį 14 mln. Lt paskolą.

Komisija nustatė, kad Finansų ministerija (Ministras Pirmininkas A.Kubilius, finansų ministras Vytautas Dudėnas) nepakankamai kontroliavo paskolų naudojimą, kaip numatyta Valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 5 punkte, nes akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ be sutarčių vykdė išankstinius mokėjimus už studijas ir atliktus darbus ir dėl to per 1999 m. lapkričio mėn. – 2000 m. gruodžio mėn. patyrė apie 500 mln. litų papildomų finansinės veiklos sąnaudų.

Komisija konstatuoja, jog dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo Respublika negavo nė vieno lito iš šio sandorio, o Lietuvos Respublikos finansiniai įsipareigojimai buvo itin ženklūs. Komisija nustatė, jog „Williams International Company“ negalėjo būti suinteresuota gerais akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veiklos rezultatais, nes akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ pasiekus 421 mln. 486 tūkst. JAV dolerių EBITDA „Williams International“ kompanijai privalėtų apmokėti 75 mln. JAV dolerių vekselį. Priešingu atveju, tai yra nepasiekus šio rezultato, akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ turėtų nedelsiant sumokėti „Williams International Company“ EBITDA trūkumą, tačiau ne daugiau kaip 75 mln. JAV dolerių. Komisija atkreipia dėmesį, jog akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ verslo plane 2004 m. buvo planuojamas tik 351 mln., o kaip sakiau, reikėjo pasiekti 421 mln. Ir todėl…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, jau 20 min., prašom baigti. Kiek dar jums reikia? Vienos minutės ar dviejų užteks?

V.GREIČIŪNAS. Trys minutės.

PIRMININKAS. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Taigi, mielieji kolegos, baigdamas noriu štai ką konstatuoti. Komisija nustatė, jog valstybei nutarus parduoti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijas (1998 m. gruodžio 31 d. valstybei priklausė 88,5% akcijų, 2002 m. rugsėjo 19 d. valstybei liko tik 40,66%) strateginiam investuotojui „Williams International Company“ ne konkurso tvarka negavo jokių lėšų. Tuo tarpu „Williams International Company“ ir jos dukterinės kompanijos bei kiti juridiniai asmenys per tą laikotarpį gavo valdymo mokesčio per 220 mln., už perparduotas akcijas papildomai uždirbo 10 mln. JAV dolerių, palūkanų už 75 mln. JAV dolerių paskolą, kurią skolinosi iš esmės sau, beveik 22 mln. JAV dolerių. Pagal prisiimtus įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybė neatlygintinai perleido „Williams International Company“ nuosavybėn 19 mln. paprastųjų vardinių vieno lito nominalios vertės akcijų.

„Williams International Company“ neužmokėjo 75 mln. JAV dolerių už vekselį, kuris akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“ buvo numatytas kaip nepiniginis (turtinis) įnašas.

Komisija nustatė, jog faktiškai akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ buvo ne privatizuota, o pagal akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymą Seimo sprendimu pripažintam strateginiam investuotojam buvo suteikta teisė įsigyti po reorganizavimą tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ naujai išleidžiamų akcijų. Tai, komisijos nuomone, buvo paprasčiausia akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ atidavimas „Williams International Company“.

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimų komisijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nusprendė komisijos medžiagą perduoti Generalinei prokuratūrai.

Šį komisijos sprendimą pasirašė 9 komisijos nariai, t.y. pasirašė visi, kurie balsavo už, vienas balsavo prieš, du iš balsavusiųjų už pateikė atskirą išvadą, tai S.Lapėnas ir G.Šileikis, ją jūs turite. Ir balsavęs prieš A.Kubilius taip pat pateikė savo atskirąją nuomonę, kuri taip pat pridėta prie šios medžiagos. Aš baigiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis komisijos pirmininke, jūs perskaitėte išvadas. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasiūlyti, kadangi mes tvirtindami darbotvarkę užgaišome lygiai pusę valandos, pradėję dešimtą, darbotvarkę patvirtinome 10.30 val., tai ar nesutiktumėte pratęsti šio klausimo tolesnio nagrinėjimo, kad mes šiandien baigtume Seimo nutarimų pateikimus? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, jūs galite dabar atsisėsti, nes po to aš pakviesiu jus pateikti nutarimo projektą, tuomet jūs atsakysite į klausimus.

Dabar kviečiu alternatyvių išvadų atstovus, šiuo atveju kviesčiau atskirąją nuomonę pateikti A.Kubilių. Gerbiamasis pranešėjau, kiek jums reikės laiko?

A.KUBILIUS. Aš manau, Seimo statutas numato, kad atskirajai nuomonei suteikiama tiek pat laiko, kiek ir pagrindinei išvadai. Taigi 20 min. man užteks.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gal susitarkime, kad jūs būsite džentelmenas ir pateiksite per šiek tiek trumpesnį laiką. Ačiū.

A.KUBILIUS. Na, jeigu jūs ruošiatės ir toliau elgtis nesąžiningai, tai ką darysi, jau čia nieko naujo neišgirsime. Jeigu norite sutrumpinti laiką, tai galite iš viso neleisti kalbėti.

Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Aš norėčiau, gerbiamasis kolega, pasakyti, kad yra kelios alternatyvios nuomonės. Taigi laiką dalinsime pusiau.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš pradžių jūs paskaitykite Statutą, o tada nutarkite. Bet kadangi Statutas ir Etikos ir procedūrų komisijos išvados jums visai nesvarbu, tai kaip jūs nutarsite, taip ir bus.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau išsakyti keletą dalykų, kodėl ir kokią atskirąją nuomonę man tenka pateikti, visų pirma kodėl pateikiau atskirąją nuomonę. Dėl to, kad išvados, kurias pateikė ponas V.Greičiūnas, buvo priimtos naudojantis nesąžininga procedūra, tą jau nustatė Etikos ir procedūrų komisija, ir savo turiniu, ypač baigiamoji išvadų dalis, taip pat yra nesąžiningos. Apie tai mes kalbame savo pareiškime, kurį įteikėme Etikos ir procedūrų komisijai, bet Etikos ir procedūrų komisija nedrįso nagrinėti, nes akivaizdžiai turėtų taip pat pripažinti, kad išvadų turinys yra nesąžiningas ir turinio požiūriu komisijos pirmininko elgesys taip pat buvo nesąžiningas.

Aš esu dėkingas socialdemokratams, visai daugumai ir ponui V.Greičiūnui, kad jie taip ryškiai atskleidė savo nesąžiningumą pateikdami tokias išvadas ir tokiu metu. Tegul Lietuvos žmonės žino, kas yra kas. Vyksta Tėvynės sąjungos politinis teismas, ir to nematyti gali tik aklas arba priklausantis socialdemokratų daugumai. Noriu pacituoti vakar dienos Valdo Vasiliausko žodžius, pasakytus „Lietuvos ryto“ laikraštyje, ką galvoja Lietuvos žmonės, iškilūs Lietuvos visuomenės veikėjai, apie tokį valdančiosios koalicijos darbą. Štai citata: „Komisijos… ir premjeras A.Brazauskas tarsi vadovautų ne NATO valstybės Vyriausybei, apsimetė nepastebįs JAV valstybės departamento lemtingo vaidmens šioje geopolitinėje istorijoje ir sutartį su „Williams“ pavadino nesėkmingiausia per visus nepriklausomybės metus. Tai pats įžūliausias melas, pabrėžiu, tai pats įžūliausias melas per visą atkurtos nepriklausomybės istoriją, lyg A.Brazauskas būtų ūmai praradęs atmintį, lyg privatizuojant „Mažeikių naftą“ nebuvo svarbūs geopolitiniai motyvai, lyg nebūta Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, draudusio atiduoti strateginius energetikos objektus investuotojams iš Rytų, žaliavų monopolininkams.“ Ir toliau: „Tačiau ir ekonominiu atžvilgiu teigti, kad ši sutartis didžiausia nesėkmė, yra melagystė. Ar galėtų A.Brazauskas nurodyti sėkmingesnę?“ Taigi štai ką galvoja vienas iš visuomenės lyderių, žurnalistas, apie tokias išvadas, apie kurias šiandien mums tenka kalbėti.

Antras taip pat svarus žodis, pasakytas žinomo žurnalisto Sauliaus Stomos, yra (citata): „Brazauskas demaskavo savo partiją.

„Tai tas pats, ką mes kalbėjome 1999 m. pasirašant šią nelaimingą sutartį…“ – taip jis įvertino komisijos išvadas. Tikslus apibūdinimas! Ką čia daugiau bepridurti ir ką čia daugiau besvarstyti?“ Tai štai taip yra vertinamas pono V.Greičiūno darbas, kurio pagrindinis bruožas iš esmės yra nesąžiningumas, ir apie tai šiandien reikia kalbėti, todėl ir pateikiame savo alternatyvią išvadą.

Dėl ko šios išvados yra nesąžiningos? Aš noriu parodyti keletą labai paprastų pavyzdžių. Štai konstatuojamoje išvadų dalyje, siekiant partinės naudos, nesąžiningai teigiama tai, kas prieštarauja komisijos išvadose pateiktiems liudininkų parodymams. Pavyzdžiui, išvadų antro skyriaus 7 dalyje tvirtinama, kad Teisingumo ministerija, vertindama sutartis su „Williams“, nurodydavo, kad atskiros sutarties nuostatos neatitinka įstatymų, tai nebūdavo pašalinta, bet ministras Gintaras Balčiūnas vienas, savo nuožiūra nusprendęs, kad šios sutartys Lietuvos teisės aktams neprieštarauja. Tačiau faktas yra tas, kad G.Balčiūnas komisijai yra nurodęs, jog išvados buvo kelios, nes ministerijai iš pradžių buvo pateikti ankstesni sutarčių variantai, kurie vėliau buvo pataisyti.

Antras dalykas. Vėlgi konstatuojamoje išvadų dalyje, siekiant vienpartinės naudos, kalbant apie privatizavimo sandorio pasekmes, nesąžiningai vengiama parodyti, kokią naudą iš sandorių gavo valstybė ir pati „Mažeikių naftos“ įmonė, o nurodoma tik tai, kokią naudą gavo „Williams“ kompanija. Komijos patvirtintų galutinių išvadų 5 skyriaus 12 dalyje tvirtinama, kad komisija nustatė, jog „Williams“ po 1999 m. spalio 29 d. sutarties pasirašymo su „Mažeikių nafta“ gavo 346 mln. Lt valdymo mokesčio, palūkanų pajamų už padidėjusių akcijų vertę, o valstybė negavo nieko. Tai drįsta tvirtinti pono V.Greičiūno vadovauta komisija. Šis komisijos teiginys jokiuose komisijos posėdžiuose nebuvo nei tirtas, nei aptartas, atsirado tik galutinėje išvadoje ir yra visiškai neteisingas ir nesąžiningas. Faktai rodo, kad Vyriausybė nuo sutarties pasirašymo iki 2004 m. sausio 1 d. už „Mažeikių naftai“ suteiktą paskolą yra gavusi 393 mln. Lt palūkanų. Tai nėra nurodyta komisijos išvadose. Faktas yra ir tai, kad valstybė nuo sutarties pasirašymo taip pat gavo: „Mažeikių naftos“ įmonės akcijos pabrango nuo 42 ct už akciją 1999 m. iki 2 Lt 80 ct 2004 metais, akcijų vertę vertinant Vertybinių popierių biržos duomenimis. Valstybės skolos už Būtingės terminalo statybą – daugiau kaip 1 mlrd. Lt – buvo apmokėtos iš „Mažeikių naftos“ komercinių pajamų, o ne iš valstybės biudžeto. Išsaugota apie 3,5 tūkst. darbo vietų pelningai dirbančioje naftos įmonėje, kuriai 1999 m. grėsė bankrotas. Šie faktai buvo pateikti daugelio liudytojų, bet galutinėje išvadų dalyje apie tai nėra kalbama.

Trečias dalykas. Nesąžiningumo pavyzdys. Vėlgi konstatuojamoje išvadų dalyje nesąžiningai vartojami išimtinai propagandiniai terminai, akcijų emisijų pardavimą vadinant įmonės atidavimu investuotojui. Tokių elementariai ekonominei logikai prieštaraujančių propagandinių terminų vartojimas yra akivaizdus nesąžiningumo įrodymas. Ir paskutinis dalykas, kurį dar noriu paminėti dėl nesąžiningumo yra tas, kad nesąžiningai vengiama konstatuoti, kokia katastrofiška finansinė ir ekonominė įmonės padėtis buvo prieš sutarčių su „Williams“ kompanija pasirašymą, nors tai ir paliudijo daugelis liudininkų. Liudininkai parodė, kad 1999 m. antroje pusėje iki sutarčių pasirašymo Vyriausybė „Mažeikių naftai“ buvo paskolinusi ar garantavusi 1,2 mlrd. Lt paskolų, be to, įmonė dar nebuvo grąžinusi 300 mln. įvairių pradelstų mokėjimų. Vien per 1999 m. ir 2000 m. „Mažeikių nafta“ turėjo grąžinti su valstybės garantija paimtų 785 mln. Lt paskolų. Komisija, kalbėdama apie privatizavimo sandorių pasekmes įmonei ir valstybei, privalėjo nurodyti, kokia buvo įmonės situacija iki privatizavimo. Remdamasis šiais ir kitais motyvais, kurie akivaizdžiai rodo, kad komisijos išvados yra visiškai nesąžiningos, aš ir teikiu savo atskirąją nuomonę kaip alternatyvias konstatuojamąsias išvadas.

Išvadose siūlau teigti tokius paprastus ir aiškus dalykus, kurių niekas negali nuginčyti. Pirma. Komisija nustatė, kad 1993–1995 m. „Mažeikių nafta“ neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų, todėl tik perdirbo įvairių naftos tiekėjų pateiktą naftą. Įmonės gamybiniai pajėgumai nebuvo išnaudojami, buvo patiriami nuostoliai. Tai yra konstatuota labai aiškių įrodymų.

1996–1997 m. Vyriausybei pradėjus teikti valstybės garantijas, „Mažeikių nafta“ paėmė kelias paskolas iš bankų, pradėjo perdirbti savo pirktą naftą, ėmė augti įmonės apyvarta. 1997 m. netgi gauta pelno – 41,7 mln. litų. Tačiau pati „Mažeikių nafta“ nebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, nebuvo daromi būtini atidėjimai, taip pat ir paskolų grąžinimui laiku. 1995–1998 m. „Mažeikių nafta“ iš viso patyrė 154 mln. Lt nuostolių.

1998 m. „Mažeikių naftos“ padėtį dar pablogino tai, kad sujungus Būtingės terminalą, „Biržų naftotiekį“ ir „Mažeikių naftą“ į vieną bendrovę „Mažeikių nafta“, Būtingės terminalo statyba buvo finansuojama iš „Mažeikių naftos“ apyvartinių lėšų, o po Rusijos krizės bendrovė pati nebuvo pajėgi rasti naujų kreditorių. Būtingės terminalo, kainavusio milijardą 50 mln. Lt, statyba buvo grindžiama tuo, kad būtų galima įsivežti žalios naftos jūra, nes „Lukoilas“, net ir sudarius ilgalaikes naftos tiekimo sutartis, jų nevykdė. Tačiau vėliau Būtingės terminalas buvo naudojamas beveik išimtinai rusiškos naftos eksportui.

1999 m. antroje pusėje, iki sutarčių su „Williams“ kompanija pasirašymo, Vyriausybė „Mažeikių naftai“ buvo paskolinusi ar garantavusi 1,2 mlrd. Lt paskolų. Dar sykį kartoju tai, kas yra visiškai akivaizdu, tačiau ko V.Greičiūno komisija nedrįso parašyti. Be to, įmonė dar nebuvo grąžinusi 300 mln. Lt įvairių pradelstų mokėjimų. Vien per 1999 m. ir 2000 m. „Mažeikių nafta“ turėjo grąžinti su valstybės garantija paimtų 785 mln. Lt paskolų. Esminis dalykas, kurio komisija nedrįso konstatuoti – jeigu 1999 m. spalio 29 d. nebūtų pasirašyta sutartis su „Williams“, šių įsipareigojimų „Mažeikių nafta“ nebūtų pajėgusi įvykdyti ir juos būtų turėjusi perimti valstybė, pati padengdama juos iš biudžeto, arba ieškodama, kaip lėšas „Mažeikių naftai“ perskolinti.

Kitas dalykas, kurio nedrįso konstatuoti komisija. „Mažeikių naftos“ bendrovė buvo privatizuota 1999 m. spalio 29 d. sutartimi. Pagal ją strateginis investuotojas JAV bendrovė „Williams“ įsigijo 33 nuošimčius bendrovės akcijų, naujai išleidus papildomą akcijų emisiją. Už akcijas „Williams“ į „Mažeikių naftos“ sąskaitą pervedė 75 mln. dolerių (300 mln. Lt) ir dar 75 mln. dolerių (300 mln. Lt) paskolino. Ir po šių skaičių ponas V.Greičiūnas teigia, kad „Mažeikių nafta“ buvo atiduota investuotojui. Vyriausybė šia sutartimi „Mažeikių naftai“ papildomai paskolino 147 mln. dolerių (588 mln. litų). Iš viso su anksčiau suteiktomis paskolomis Vyriausybė „Mažeikių naftai“ buvo paskolinusi 1 mlrd. 296 mln. litų. Paskola turėtų būti pradėta grąžinti 2009 m. Iki to laiko už minėtas paskolas į valstybės biudžetą mokamos palūkanos, kurių dydis viršija palūkanų dydį rinkoje.

Nuo sutarties pasirašymo 1999 m. spalio 29 d. iki 2002 m. rugpjūčio 14 d., kai „Williams“ savo turimas akcijas pardavė „Jukos“, Vyriausybė už paskolą „Mažeikių naftai“ iš šios įmonės gavo apie 310 mln. Lt palūkanų. Iš viso iki 2004 m. sausio 1 d. „Mažeikių nafta“ į valstybės biudžetą sumokėjo 415,4 mln. Lt palūkanų. Tai yra aiškūs faktai, kurių komisija nedrįso konstatuoti.

1999 m. spalio 29 d. sutartimi Lietuvos Vyriausybė pasiekė, kad „Mažeikių naftos“ įmonė nebankrutuotų, darbą išsaugojo apie 3,5 tūkst. įmonės darbuotojų, įmonė buvo pradėta modernizuoti, todėl pajėgė pertvarkyti darbą pagal Vakarų standartus. Tai sudarė pagrindą šiandienos sėkmingai įmonės veiklai, o pati įmonė į valstybės biudžetą kasmet sumoka apie 2 mlrd. Lt įvairų mokesčių.

Dėl nesėkmingų derybų 1999 m., kurioms vadovavo ministras Eugenijus Maldeikis, sutartyse buvo pakeista pradinė įmonės valdymo mokesčio apskaičiavimo nuostata, pagal kurią būtų mokama už perdirbtą naftos kiekį ir per metus „Mažeikių nafta“ būtų sumokėjusi tik 10–12 mln. Lt valdymo mokesčio „Williams“ kompanijai. Pagal ministro E.Maldeikio suderėtą apmokėjimą už valdymą tvarką, kai yra padengiamos valdymo išlaidos ir papildomas mokestis, „Mažeikių nafta“ per metus „Williams“ kompanijai sumokėdavo daugiau 40 mln. Lt valdymo mokesčio. Tai irgi komisija galėjo konstatuoti, bet neišdrįso.

Ūkio ministerijos skaičiavimais, „Williams“ valdymo laikotarpiu „Mažeikių nafta“ patyrė apie 750 mln. Lt nuostolio. Įmonės nuostolius iš esmės lėmė trys veiksniai. Pirma, nepalanki naftos rinkose nusistovėjusi perdirbimo marža, kuri 1998, 1999 ir 2002 m. atitinkamai siekė tik 36, 30,5 ir 41,4 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio už toną. „Mažeikių nafta“ gali pelningai veikti tik tuo atveju, jeigu marža viršija 49 dolerius už toną. Tokia yra ekspertų išvada.

Antra. Dėl laiku neatlikto perdirbimo įmonės modernizavimo nepakankama parduodamų degalų kokybė, dėl ko 1999 ir 2000 m. pirmą pusmetį užsienio rinkose degalus teko parduoti nuostolingai, tačiau tai buvo pateisinama, nes pasitraukus iš minėtų rinkų sugrįžti į jas būtų atsiėję kur kas brangiau.

Ir trečia, didelės palūkanos už gautas paskolas. Tai, ką aš perskaičiau, konstatavo ekspertai ir šiandieninis „Mažeikių naftos“ valdybos pirmininkas, dėl kokių priežasčių įmonė dirbo nuotolingai tam tikrą laiką, tačiau vėl pono V.Greičiūno komisija ir dauguma nesugebėjo to įrašyti į konstatuojamąsias išvadas. „Lietuvos geležinkelių“ ir „Klaipėdos naftos“ negautas pajamas, kurias šios įmonės norėjo gauti prašydamos rengiant sutartis iš „Mažeikių naftos“ didesnių tarifų, yra neteisinga pripažinti patirta žala. Valstybė, valdydama visas šias įmones, sutartimis siekė tarp jų išmintingo balanso jų tarpusavio finansinių santykių srityje. Šiandien didelę dalį pelno „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Klaipėdos nafta“ uždirba iš „Mažeikių naftos“ krovinių aptarnavimo. „Lietuvos geležinkelių“ ir „Klaipėdos naftos pelną, kurį šios įmonės gauna iš „Mažeikių naftos“ krovinių aptarnavimo, nuo rinkos spaudimo, nuo konkurentų apsaugo tai, kad 1999 m. pasirašytos sutartys neleidžia „Mažeikių naftai“ atsisakyti „Lietuvos geležinkelių“ ir „Klaipėdos naftos“ teikiamų paslaugų ir pasinaudoti analogiškomis, bet kur kas pigesnėmis Latvijos bendrovių paslaugomis. Konkurencijos šioje srityje draudimas, kuris numatytas 1999 m. sutartyse, yra naudingas „Lietuvos geležinkeliams“ bei „Klaipėdos naftai“ ir visai nenaudingas „Mažeikių naftai“.

„Mažeikių naftos“ įmonės akcijų, kurių 41% šiandien valdo valstybė, vertė pabrango nuo 42 centų už akciją 1998 m. ir 1999 m. iki 2,8 lito už akciją 2004 metais. Jeigu valstybė dabar nutartų parduoti savo valdomas akcijas, ji uždirbtų beveik tris kartus daugiau nei būtų uždirbusi parduodama 1999 m. 100% tuo metu valdytų akcijų.

Komisija turėtų pripažinti, kad nepaisant visų padarytų klaidų derybose ir įmonės „Mažeikių nafta“ veiklos nesklandumų atskirais laikotarpiais kažkada įvykdytas įmonės „Mažeikių nafta“ reorganizavimas ir dalies akcijų pardavimas įmonei davė didelės naudos, o tai yra naudinga ir valstybei.

Štai tokią atskirąją nuomonę kaip alternatyvų išvadų projektą aš siūliau priimti komisijai, bet komisija nesugebėjo konstatuoti ir pripažinti akivaizdžių faktų. Šiandien yra vienintelis klausimas, į kurį turime atsakyti – kiek sąžinės turi šiandieninė valdančioji dauguma?

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega Kubiliau. Dabar kviečiu į tribūną, nežinau, kurį iš pranešėjų. Gintarą Šileikį, taip? Prašom G.Šileikį pateikti dar vieną atskirąją nuomonę. Jeigu jūs sutiktumėte, 10–14 minučių.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis komisijos pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes su S.Lapėnu pateikiame atskirąją nuomonę dėl Seimo laikinosios komisijos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvados ir tai iš esmės lėmė dvi nuostatos, su kuriomis mes tikrai negalime sutikti.

Pirma. Komisija, surinkusi dokumentus ir išklausiusi liudininkus, konstatavo, kad derybas dėl „Mažeikių naftos“ inicijavo, derėjosi ir sprendimus priėmė trys vyriausybės ar jų įgalioti asmenys, kurie vykdė Seimo daugumos valią. Tik premjero Rolando Pakso deleguotiems derybininkams pasiekus aklavietę buvo kreiptasi į valstybės gynybos tarybą, kuri rekomendavo išlaikyti principinį valstybės interesą – orientaciją į Vakarų kapitalo dalyvavimą privatizuojant šį strateginį objektą. Mes turime 1999 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio valstybės gynybos tarybos posėdžio dokumentus, kuriame buvo sprendžiami „Williams internacional company“ iškelti klausimai, t.y. šturmanų klausimai, uosto mokesčio, geležinkelių tarifų, bendradarbiavimo su akcine bendrove „Klaipėdos nafta“, akcine bendrove „Mažeikių nafta“, apyvartinio kapitalo trūkumo finansavimo ir kiti klausimai. Apie tai ir nurodoma rugpjūčio 31 d. ministro pirmininko R.Pakso laiške Džonui Bumgarneriui. Premjero laiške teigiama, jog neliko jokių abejonių dėl aukščiau minėtų klausimų sprendimų ir tikimasi, kad investicijų sutartis bus pasirašyta iki rugsėjo 10 dienos.

Išvadose pernelyg sureikšminamas tuometinio Prezidento dalyvavimas „Mažeikių naftos“ privatizavimo procese remiantis vien tik konstitucine Prezidento pareiga vadovauti Gynybos tarybos posėdžiams. Deja, Vyriausybės sudaryta sutartis buvo labai rizikinga, todėl sutarties pasirašymo išvakarėse Prezidentas Valdas Adamkus informavo ir derybininkus, ir Lietuvos visuomenę, jog parengtai sutarčiai nepritaria, bet prieštarauti ar stabdyti šią sutartį Prezidentui neleido konstitucinis valdžių padalijimo principas. Manome, kad neteisinga teigti, jog privatizavimo procese aktyviai dalyvavo ir esminiams sprendimams įtaką darė Respublikos Prezidentas V.Adamkus. Labai akivaizdu, jog aktyviai dalyvavo ir esminius sprendimus priėmė Vyriausybės įgalioti asmenys ir Vyriausybės nariai.

Antra. Atsižvelgdami į komisijos surinktus įrodymus manome, jog R.Pakso vadovaujama Vyriausybė iš esmės pablogino privatizavimo sutarties sąlygas. Deja, komisijos išvadose teigiama, jog įsipareigojimų apimčių ir sąlygų Lietuvos Respublikai nepavyko pagerinti. Mes aiškiai tariame, jog sutarties sąlygos, įsipareigojimų apimtys buvo pablogintos ir tai parodo šie dokumentai.

Ūkio ministerija 1999 m. rugsėjo 8 d. (rašto Nr.01036004) pateikė Vyriausybei svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymų projektų, kurių reikėjo sutartims su strateginiu investuotoju „Williams internacional company“, paketą. Pažymėtina, kad tos pačios rugsėjo 8 d. posėdyje Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė pateiktiems projektams ir minėtą sprendimą įformino Lietuvos Respublikos Vyriausybės rugsėjo 8 d. nutarimu Nr.975, nors teisingumo ministras Gintaras Balčiūnas buvo teigęs, jog šie įstatymų pakeitimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Spalio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuriuo suteikė teisę strateginiam investuotojui įsigyti ne 33%, o 49,5% akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo, o įsigijus tokį akcijų kiekį pirkti iš valstybės dar 16,6% akcijų. Yra pateiktas 2000 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, kuris konstatavo, jog minėto įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi darytina išvada, kad priėmus Vyriausybės nutarimą, po to priėmus anksčiau pateiktus Seimo įstatymo pakeitimus Lietuvos valstybei įsipareigojimų apimtys ir sąlygos, mūsų nuomone, buvo pablogintos.

Mus stebina ir Socialdemokratų frakcijos tuometinė pozicija ir pozicija, kuri skyrėsi balsuojant dėl galutinių išvadų. Cituoju Lietuvos Respublikos Seimo LSDP frakcijos kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą poną V.Adamkų. Šis kreipimasis buvo pasirašytas 1999 m. rugsėjo 14 dieną, pasirašytas frakcijos seniūno gerbiamojo A.Sakalo. Cituoju: „Naujoji R.Pakso Vyriausybė, užuot pagerinusi padėtį, ją dar labiau pablogino. Sandėris tapo ne tik labai, bet absoliučiai nenaudingas Lietuvai“. Deja, tai galime palikti pačių socialdemokratų sąžinei. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju alternatyvių išvadų autoriams. Gerbiamieji kolegos, visos išvados yra pateiktos. Pagal Seimo statutą, išklausius išvadas, Seimas turės priimti nutarimą. Priimant nutarimą pateikimo metu bus galima užduoti klausimus, juo labiau kad yra alternatyvių dokumentų. Taip pat priimant nutarimą mums teks balsuoti dėl išvadų alternatyvų. Manau, kad šiandien mes pradėsime pateikimą, nes po to turėtų būti diskusijos dėl išvadų, jų parėmimo ir taip toliau. Taigi, manau, šiandien mes galime tik pradėti pateikimą, bet vargu ar jį suspėsime baigti. Taigi kviečiu komisijos pirmininką V.Greičiūną pateikti nutarimo projektą.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios  komisijos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvados“ projektas Nr.IXP-3570. Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvados“ projektas Nr.IXP-3570A (pateikimas)

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar aš galiu (…) baigiamąjį žodį?

PIRMININKAS. Taip, prašome. Jūs turite teisę ir pagrįsti nutarimą, ir atsakyti į klausimus.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš išklausiau dvi kalbas, ir kadangi Statutas suteikia man teisę, noriu pasakyti keletą…

PIRMININKAS. Jūs turite 10 minučių nutarimą pateikti ir tiek pat minučių atsakyti į Seimo narių klausimus.

V.GREIČIŪNAS. Aš noriu priminti kolegoms jūsų tuometinės daugumos Ekonomikos komiteto pirmininko Alberto Šimėno užfiksuotas stenogramoje mintis, kurias jis sakė, aišku, kaip Seimo narys, tai ne komiteto nuomonė. Taigi leiskite pacituoti: „Dėl „Mažeikių naftos“. Na, tiesiog sunku protu suvokti, kaip galima jau pasirašius ketinimo protokolą privatizuoti šitą įmonę, kai tai įvyko kovo mėnesį po to, kai priimamas sprendimas padidinti akcizą ir neleisti tuo metu didinti naftos produktų kainos. Tai iš karto sukūrė sudėtingą situaciją Mažeikių įmonėje ir ji tapo pirmąjį pusmetį nuostolinga. Po to „Williams“ akcentavo, kad įmonė dirba nuostolingai ir kaip jie gali mokėti didelę sumą. Toliau buvo visos tos kainos pagrindas. Tai kokia čia galų gale strategija? Aš nesuprantu. Mes parduodami stengėmės puoselėti tą objektą, kad jis atrodytų kuo geriau. Mes patys sukūrėme jo labai prastą įvaizdį ir po to sakome, kad mums sunku geriau siekti šito dalyko. Be konkurso visada yra sudėtinga situacija, kai nesivaržo konkurentai. Labai sudėtingoje situacijoje atsiduria tas pardavėjas. Mes faktiškai atsidūrėme tokioje situacijoje, kurią „Williams“ išnaudojo visu 100%, kaip kiekvienas normalus ūkio subjektas. Jis paprasčiausiai elgėsi racionaliai ir pasiekė maksimumą. Mes padarėme tikrai labai rimtų, sakyčiau, netikslumų ir klaidų privatizuojant, sprendžiant šio komplekso privatizavimo strategiją, o dabar turime tokį rezultatą, kokį turime, jau niekur nedingsi, nes esame kampe.“ A.Šimėno citatos pabaiga.

Dabar noriu, nes A.Kubilius citavo žurnalistus, pacituoti ir vakarykštes ištraukas iš kalbos Leono Ašmanto, buvusio Lietuvos energetikos ministro. (Balsai salėje) Paklausykite.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau…

V.GREIČIŪNAS. Buvusio energetikos ministro, cituoju: „Tikrai negalėčiau teigti, kad Seimo komisijos išvados yra politizuotos. Jose nerandu nė vieno momento, kuriame būtų galima tai įžvelgti. Man puikiai žinoma, kaip buvo parduodama „Mažeikių nafta“. Štai šis procesas tai išties buvo politizuotas. Kai konservatoriai buvo valdžioje, jie visą laiką siekė tik naudos, siūlydami įvairias nesąmones. Jeigu konservatoriai nebūtų trukdę, „Mažeikių naftos“ pertvarkymą buvo galima pradėti, ir tai jau buvo suplanuota ir pradėta 1991–1992 metais. Nemažai kalbėta apie vagystes, vykdytas iš „Mažeikių naftos“ iki privatizavimo, tačiau jų mastai visada buvo pervertinami norint nupiešti kuo baisesnę situaciją ir pateisinti pardavimą amerikiečiams. Tačiau jei anksčiau iš bendrovės dingdavo naftos produktai, tai atėjus amerikiečiams dingdavo pinigai“.

Aš noriu pasakyti dar keletą pastabų. Kaip žinome, iki „Williamso“ atėjimo Lietuvos valstybė skolino Mažeikiams, ir „Williams“ atėjimas nebuvo kokia nors prerogatyva, kad ir toliau Vyriausybė galėtų skolinti. Po to Vyriausybė dar paskolino 221 mln. JAV dolerių. Bet blogiausia buvo tai, kad iš visų šių skolintų pinigų, nors buvo numatyta sutartyje, tik 8% buvo skirti investicijoms pagerinti, visam technologiniam procesui. Visa kita buvo išleidžiama apyvartinėms lėšoms ir kitur, tas yra pažymėta ir komisijos.

Arba štai koks dalykas. Gal atkreipėte dėmesį, bet noriu pabrėžti, kad 140 mln. Lt „Mažeikių nafta“ negrąžino Lietuvos Respublikos Vyriausybei, nes sutartyse buvo numatyta, kad jeigu negaus žalios naftos, bus mažinamas įsiskolinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ir paprasčiausiai 140 mln. Lt skolos buvo nubraukta. Taip pat buvo įsipareigojimas naujojo investuotojo dėl 570 mln. JAV dolerių, tačiau tokių pajamų nebuvo gauta. Tai tik keletas pastabų.

Pabaigoje noriu pacituoti pagrindinį… iš Mažeikių. „Mažeikių nafta“ 1997 m., apie tą kalbėjo kolega A.Kubilius, davė per 41 mln. pelno, o kai pagal laikinąją valdymo sutartį „Mažeikių naftai“ pradėjo vadovauti „Williams“ kompanija, nuostoliai padidėjo – 103 mln., nors perdirbta buvo 6,7 mln. tonų naftos. 1999 m. – beveik 90 mln., 2000 m. – 147 mln., 2001 m. irgi perdirbta 6,8 mln. tonų naftos, nuostoliai – 287 mln., 2002 m. perdirbtas panašus kiekis naftos, nuostolis – 185. Labai keista susiklostė situacija, kai 2003 m., perpirkusi iš „Williamso“, „Jukos“ perdirbo iš esmės panašų kiekį (gal puse milijono daugiau) naftos ir davė 275 mln. pelno. Taigi, man atrodo, daug ką pasako skaičiai, kurie politika nekvepia.

Dabar, kolegos, noriu pateikti Seimo nutarimą „Dėl Seimo laikinosios komisijos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvados“.

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria: 1 straipsnis – pritarti Seimo laikinosios komisijos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvadai. Pridedama. 2 straipsnis – pripažinti, kad Seimo laikinoji komisija akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti darbą baigė.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Jums užteko 6 minučių. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Klausia pagal užsirašiusiųjų eilę. Pirmasis klausia Seimo narys J.Razma. Primenu, klausimui – 1 minutė, atsakymui taip pat, iš viso 10 minučių.

J.RAZMA. Gerbiamasis pranešėjau, priminsiu, kad jūs išvadose akcijų emisijos pardavimą vadinate atidavimu. Aš norėčiau paklausti, koks būtų buvęs skirtumas, jeigu, kai reikėjo apyvartinių lėšų, pati „Mažeikių nafta“ būtų išleidusi tą akcijų emisiją ir Vyriausybė už 300 mln., kaip savininkas, būtų išpirkusi pati, o paskui, vėliau, būtų pardavusi 33% už tuos pačius 300 mln.? Tada, jūsų nuomone, viskas būtų buvę gerai, nes būtų įplaukimo į iždą faktas. Koks čia būtų skirtumas? Ir kodėl jūs nevadinate atidavimu? Juk tokią pat, dar svarbesnę, akcijų emisiją, nes po jos buvo prarastas kontrolinis akcijų paketas, jūsų Algirdo Brazausko Vyriausybė padarė, kai atėjo „Jukos“?

V.GREIČIŪNAS. Pirmiausia, gerbiamasis kolega, jeigu jūs dėmesingai perskaitėte komisijos išvadą, mes vadinome ten, kur emisija, emisija, kurią darė „Mažeikių nafta“, „Mažeikių nafta“. Ten, kur valstybė negavo nė vieno cento, taip pat labai aiškiai viskas suformuluota.

Dabar dėl šių akcijų. Aš jums pasakysiu štai ką. Jeigu jūs taip pat dėmesingai perskaitėte komisijos išvadas, 1999 m. spalio 29 d. sutartyse buvo, kad Vyriausybė perduos „Williamsui“ per 19 mln. vieno lito vertės akcijų. Tas ir buvo padaryta pagal šią sutartį, iki sudarant sandorį tarp „Williamso“ ir „Jukos“. Taigi valstybė dar kartą paaukojo šitokią apimtį negaudama nė vieno lito, nes taip buvo numatyta sutartyje, kad Vyriausybė perduoda nemokamai per 19… vieno lito vardinių akcijų „Williamsui. Tas ir įvyko.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu pasiūlymą. Gal nereikėtų pritarti, kad komisija baigė darbą, gal reikėtų vis dėlto pratęsti komisijos darbą iki Seimo rinkimų. Taip neblogai jums sekasi, nereikėtų rinkimų kampanijai daug pinigų išleisti.

Ir dar kitas klausimas: kodėl išvadose neatsispindi dabartinė „Mažeikių naftos“ padėtis? 1999 metais tiek amerikiečiai, tiek vėliau „Jukos“ sakė, kad rezultatai bus matyti ne anksčiau kaip po penkerių metų. Kodėl nėra parašyta, jog 3,5 tūkst. darbuotojų turi gerai apmokamą darbą, kad valstybės turto vertė, palyginti su tuo, ką ji turėjo 1999 metais, nors šiuo metu valstybė teturi tik 40% akcijų, pakilo net tris kartus? Kodėl nėra rašoma apie tai, kad iš palūkanų, kurias Lietuva tvarkingai gauna į biudžetą, jau gauta per 400 mln. litų? Ir panašūs dalykai.

V.GREIČIŪNAS. Dėkoju jums už gerą komisijos darbo įvertinimą, tai malonu girdėti, tuo labiau iš jūsų. Kodėl neatsižvelgta į dabartinės?.. Kaip jūs žinote, komisijos pavadinimas, jūs taip pat pritarėte šios komisijos sudarymui, yra Seimo Laikinoji komisija akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti, o ne šiandieninei veiklai įvertinti. Manau, kad tokia veikla yra ne dėl „Williams“ nuopelnų. Aš šiek tiek ironizuodamas, ar perfrazuodamas, sakiau, galima parašyti gerą veikalą, bet numačius blogus vykdytojus iš to veikalo nieko neliks. Tarkime, tas analogiškas sutarčiai veikalas buvo nevykęs, bet kai atėjo vykdytojas, kuris turėjo žalios naftos, kuris turėjo rinką be nuostolių, jeigu jūs dėmesingai įsiskaitėte, dėl sudarytų visiškai nerimtų pardavimo sąlygų „Mažeikių nafta“ patyrė 63 mln. litų nuostolių dėl skirtumo kainų, buvusių tarp žaliavos ir produkto. Tuo tarpu atėjus „Jukos“ per metus šis skaičius išaugo plius 26 mln. JAV dolerių. Taigi manau, kad… Mes to labai neakcentuojame, bet kadangi jūs klausiate, tai aš į tai pabandžiau jums atsakyti.

PIRMININKAS. Klausia A.Vazbys. Pamėginkite savo kortelę patikrinti, nes jūsų pultas…

A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų stebint visą šį procesą ir procedūrinius aspektus, kuriuos dar šiandien ryte kartu teko svarstyti Etikos komisijoje, matyti, kad labai aiškiai ir gana tendencingai laiko atžvilgiu yra apibrėžtos visos tų išvadų svarstymo stadijos. Matyt, tas tendencingumas ir turiniui įtaką darė. Šiuo atveju aš tikrai pasigendu, todėl gal jūs galėtumėte pakomentuoti, kodėl nėra platesnio komisijos tyrimo konteksto, kokios būtų buvusios pasekmės Lietuvai ir „Mažeikių naftai“, jeigu nebūtų buvusi pasirašyta ši sutartis ir nebūtų įvykęs šis privatizavimas? Tai būtų viena tokia klausimo dalis. Kitas dalykas. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto to neeilinio ketvirtadienio posėdžio, kuris bus sušauktas, kad priimtume šį nutarimą, nėra tinkamas laikas, jeigu galvotume apie politines pasekmes? Gal būtų jums naudingiau prieš Seimo rinkimus tuos dalykus daryti, nes rinkėjai tiesiog užmirš iki to laiko tas jūsų išvadas? Ačiū.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis mano kolega, kartu ir klaipėdieti, tendencingumo laiko atžvilgiu aš neįžvelgiu, tik noriu štai ką pasakyti. Kai į komisijos posėdį atėjo Valdas Adamkus ir vienas komisijos narių paklausė, pone Prezidente, kodėl mes du kartus kreipęsi negavome Gynybos tarybos posėdžio protokolo medžiagos, atsakymas buvo, kad tai buvo prieš Prezidento rinkimus ir tai buvo nepalanku. Taigi visada galima surasti priežasčių, tą ir jūs pasakėte. Na, dabar nebūtų, tai sakytų, matote, laukė Seimo rinkimų, praeis Seimo rinkimai, iškils dar kokia situacija. Man atrodo, jūs komisijai tokių priekaištų nedarykite, jie mums visiškai nepriimtini.

Dėl tendencingų išvadų. Dar kartą noriu pabrėžti, kad šiose išvadose yra surašyti teisiniai dokumentai, teisiniai faktai ir skaičiai. Gal jie nepriimtini, gal jie jums nepatinka, bet skaičiai yra tokie, kokius yra nustačiusi Valstybės kontrolė, kokius yra nustačiusios institucijos, ir su jais norite ar nenorite, bet reikia sutikti.

Dėl jūsų pastabos, o kokios būtų pasekmės, jeigu „Mažeikių nafta“ nebūtų privatizuota. Žinote, tokio klausimo mes sau nebuvome iškėlę ir nemanėme, kad to reikia. Kas būtų, jeigu būtų – tai yra toks pamąstymas. O šiaip tai reikėjo štai ką padaryti. Reikėjo vykdyti taip, kaip numato įstatymai, o ne rašyti specialiai įstatymus dėl „Mažeikių naftos“ komplekso privatizavimo, vienam pirkėjui skelbti viešąjį tarptautinį konkursą ir surasti tokį partnerį, ir parinkti galbūt ir „Williamsą“, bet laikytis tų procedūrų. O kai buvo taip siekiama, tai, manau, buvo parodytas pats didžiausias nepadorumas ir nesąžiningumas.

O dėl ketvirtadienio posėdžio, kaip žinote, jis yra daugiausiai dėl biudžeto klausimų. Jeigu į ji bus papildomai įrašytas ir šis, tai bus ir šis, jeigu šiandien nebaigsime.

PIRMININKAS. Klausia P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis komisijos pirmininke, norėčiau sugrįžti prie tos sutarties pasirašymo ištakų. Ar jūs nemanote, kad „Mažeikių nafta“, prieš pasirašant sutartį su „Williams“, iš tikro buvo prie bankroto ribos? Ar jūs komisija netyrė to meto ekonominių sąlygų, vertusių kuo greičiau pasirašyti šią sutartį? Argi jūs manote, kad būtų buvę geriau jeigu „Mažeikių nafta“ būtų parduota „Lukoilui“ iš tikro už vieną litą, kaip tuo metu siūlė LDDP ministras Algimantas Vladas Stasiukynas? Kai jūs kalbėjote šiandien tribūnoje, kad buvo sukurtas blogas „Mažeikių naftos“ įvaizdis, tai gal būtent taip ir buvo sukurtas blogas įvaizdis? Ačiū.

V.GREIČIŪNAS. Pradėsiu nuo paskutinio. Aš pacitavau kolegos Alberto Šimėno žodžius. Tai nebuvo mano žodžiai, aš tik pacitavau, ką jis kalbėjo, matyt, iš šios tribūnos svarstant dokumentus, susietus su „Mažeikių nafta“.

O dėl to, aš noriu štai ką pasakyti. Kad ir kaip ten buvo blogai, o iš tikrųjų, matyt, nebuvo gerai, nes pastangos jau buvo pradėtos rodyti tvarkyti naftos ūkį kur kas anksčiau negu 1998 ar 1996 metais, tačiau, kad ir kaip ten buvo, jeigu, sakykime, pradėtume 1992 metais, nuostolis buvo 55 mln… atsiprašau, pelnas buvo net 55, 1993 m. – 60 mln. Nuostoliai prasidėjo tik 1995 m. – 32 mln., 1996 m. – 17 mln. Kai atėjo pagal laikinąją sutartį valdyti „Williams“, kuriam buvo atiduotos visos teisės ir panašiai, tai tie nuostoliai šoktelėjo ir buvo tris keturis kartus didesni negu ankstesniais metais. Nors, sakau, padėtis buvo ne iš gerųjų… (Triukšmas salėje) …su tuo, matyt, reikia sutikti. Jūs buvote tuo laiku ir geriau žinote už mane?

O dėl pardavimo už vieną litą „Lukoilui“ aš pasakyčiau štai kaip. Galbūt iš tikrųjų, aš nesakau, ar „Lukoilui“, ar bet kuriam kitam, nes tai kitas klausimas. Gal reikėjo atiduoti tokiam, kuris turi žalios naftos ir gali užtikrinti žaliavą šiai įmonei. Jeigu tai būtų padaryta be įsipareigojimų, tai valstybė nebūtų patyrusi tų nuostolių, kuriuos komisija ir paminėjo. O dėl „Lukoilo“ – tai kitas klausimas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dešimt minučių Seimo nutarimui pateikti jums buvo skirta, jūs išnaudojote 6 minutes. 10 min. atsakymams baigėsi. Ar Seimas sutiktų šiek tiek pratęsti laiką, nes iš esmės klausinėjo tik vienos?.. Gal dar dviem Seimo nariams suteikime galimybę paklausti pagal frakcijas, gerai? Kolegos, ar Seimas neprieštarautų, kad iš likusių?.. (Balsai salėje) Gerbiamasis Andriau Kubiliau, jums bus suteiktas žodis. Aš girdėjau. (Balsai salėje) Kolegos, kadangi klausia vien tik Konservatorių frakcijos nariai, tai dabar per likusį laiką gal tegul klausia bent po vieną atstovą iš visų kitų frakcijų? Sutinkate? Labai ačiū. Dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius. Dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš manau, kad svarstome iš tiesų tokią reikšmingą socialdemokratų rinkimų kampanijos iniciatyvą, kad laiko reikia negailėti. Dvejus metus komisija dirbo tam, kad štai ateitų į tokią šventę – socialdemokratams pateikti tokias nesąžiningas išvadas, o dabar staiga iš pono V.Greičiūno atimame žodį, kuriam jis ruošėsi visus dvejus metus. Aš manau, kad iki rinkimų yra daug laiko, dar visos penkios dienos. Turime laiko, todėl aš siūlau visiems suteikti galimybę paklausti ir neriboti pono V.Greičiūno atsakymo laiko. Nes tiek daug įdomybių išgirstame ir tokių vertinimų, kad tikrai liks istorijai ir istorikams daug ką…

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Andriau Kubiliau, siūlyčiau taupyti laiką, galima būtų pasakyti kur kas trumpiau jūsų pasiūlymą dėl procedūros. Kolegos, gal suteiksime žodį frakcijų nariams, kurie nepaklausė, ir tuo šią pateikimo dalį baigsime. Klausia J.Budrevičius.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, Prezidentas V.Adamkus tokį „Mažeikių naftos“ privatizavimą spaudoje įvardijo kaip Lietuvos išprievartavimą. Tačiau iš komisijos pateiktos medžiagos matyti, kad šiame privatizavimo prievartavimo procese „aktyviai dalyvavo ir esminius sprendimus politiškai įtakojo pats Prezidentas V.Adamkus ir jo aplinkos žmonės. Todėl, komisijos nuomone, kai kurių valstybės pareigūnų veiksmai galėtų būti traktuojami kaip nesuderinami su duota priesaika“. Klausiu jūsų, ar tai reiškia, kad komisijos išvados gali pasitarnauti pradėti apkaltą V.Adamkui ir kitiems politikams, aišku, po Prezidento rinkimų. Taip jūsų vadovaujamos komisijos darbas būtų logiškai užbaigtas. Be to, ar nemanote, kad tikslinga papildyti Seimo nutarimą ir komisijos medžiagą perduoti prokuratūrai, kaip tai siūloma jūsų komisijos išvadose.

V.GREIČIŪNAS. Stengiausi išklausyti, bet gal nelabai viską tiksliai suvokiau. Aš noriu pasakyti štai ką, kad komisija, kaip žinote, nesuformulavo nė vienam komisijos išvadose paminėtam pareigūnui konkretaus kaltinimo, o tik buvo įvertinta ir nurodyta, kam tenka atsakomybė. O komisija kaltinimų neformulavo ir nekėlė sau tokio uždavinio, kad tai turi būti daryta. Tačiau komisija, kaip sakiau, paskutiniame savo išvadų straipsnyje parašė – šią medžiagą perduoti Generalinei prokuratūrai. Jeigu ji matys, ko reikia ar kaip, tai ji galės nagrinėti ir tai, ką jūs bandote sakyti ar siūlote, ji atsakys į jūsų klausimą, ką jūs šiandien iškėlėte. Pasinaudodamas dėl A.Kubiliaus pasakymo sąžininga, nesąžininga noriu pasakyti, kad už komisijos išvadas devyni balsavo vienaip ir vienas prieš, tai vienam vadinti devynis nesąžiningais,.. Turbūt būtų sudėtinga suprasti. Gal galima vertinti atvirkščiai.

PIRMININKAS. Klausia J.Čiulevičius.

J.ČIULEVIČIUS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis komisijos pirmininke, kodėl jūs nepasiūlėte tyrimo išvadose tiems, kurie inicijavo, palaikė ir pasirašė gėdingiausią ir nuostolingiausią sutartį, kelti apkaltos procesą už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą.

V.GREIČIŪNAS. Jūsų klausimas panašus ir gana sudėtingas. Aš dar kartą noriu pasakyti, suformuluoti konkrečius kaltinimus… Aš dar kartą sakau, mūsų komisija nustatė atsakomybę už tą laiką, įvardijo tuo laiku dirbusius asmenis. Kai kas čia bandė priekaištauti komisijos nariams ir komisijai, tarp jų ir man, sakydami, kad atsakomybė tenka tuometinės daugumos žmonėms ir kad tai vertinama lyg ir kaltinimas. Atvirkščiai, noriu pasakyti, galbūt, kai yra atsakingas ir kai reikės Prezidentui skirti apdovanojimus, kad nesupainiotų, kad įvardytų tuos atsakingus, kurie tuo laiku buvo. Nebūtinai juos apkaltinant, o galimas variantas ir apdovanojant valstybiniais apdovanojimais. Todėl tas mūsų teiginys buvo toks. O jeigu labai konkrečiai, tai aš tą patį atsakyčiau, ką sakiau kolegai J.Budrevičiui. Aš manau, čia per daug sudėtingas procesas ir daug laiko praėjo, kad būtų suformuluoti aiškūs ir konkretūs kaltinimai įvardytiems asmenims. Todėl paliekame šį klausimą ir prašome, jeigu jūs pritarsite, tegul toliau tuo užsiima Generalinė prokuratūra.

PIRMININKAS. Klausia J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, savo klausimu noriu grįžti į 1999 m. spalio mėn., į paskutines dienas prieš sutarties su „Williams“ pasirašymą. Komisijos išvadų konstatuojamojoje dalyje yra teigiama, konkrečiai 324 punktas, nevartykite, aš jums jį pacituosiu, kad pagal neoficialius duomenis, 1999 m. spalio 26 d. neoficialius duomenis, susidomėjimą nauju „Mažeikių naftos“ privatizavimo konkursu, jeigu jis būtų paskelbtas, yra pareiškusios Amerikos, Prancūzijos ir t.t., Japonijos, Didžiosios Britanijos bendroves būtų galima pridėti. Tačiau, cituoju „komisija neturi oficialių dokumentų, patvirtinančių šiuos teiginius“. Mano klausimas būtų toks, ar komisija bandė ieškoti oficialių dokumentų, kurie patvirtintų šiuos teiginius. Ar kreipėtės į tas bendroves, ar kreipėtės kur nors? Jeigu ne, kodėl minite neoficialius duomenis išvadose? Iš kur tuos neoficialius duomenis paėmėte? Ar jūs bandėte ieškoti patvirtinimų, kad kitos bendrovės domėjosi „Mažeikių naftos“ privatizavimu tuo metu, ar apsiribojote tik tuo, kad neturite oficialių dokumentų, ir viskas?

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, vienoje iš stenogramų… Čia, Seime, šioje tribūnoje stovėjo V.Babilius, į panašų tuometinių Seimo narių klausimą atsakė, kad yra apie 100, taip ir pasakyta, apie 100 organizacijų, kurios norėtų dalyvauti šiame konkurse. Ten, žinoma, jis vardijo ne 100, nors tą skaičių pamini, išvardijo keturias ar penkias. Jeigu labai įdomu, tai aš greitai…

Dabar dėl 1999 m. duomenų. Kiek mums pavyko nustatyti, tiek mes ir nustatėme. Mūsų tokia bendra nuostata buvo labai aiški ir suvokiama, kad vis dėlto turėjo būti vykdomas šitas procesas, šita privatizacija taip, kaip galiojo įstatymai, o ne taip, kaip buvo siekiama ir buvo padaryta – pataisyti įstatymus, kad tiktų tik vienai šitai bendrovei, ateinančiai įsigyti dalį akcijų ir perimti šimtu procentų valdymą. Todėl mes apsiribojome tuo teiginiu, kurį jūs pacitavote ir perskaitėte mūsų išvadose.

PIRMININKAS. Klausia G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis komisijos pirmininke, jūsų oponentai teigia, kad, kalbant apie privatizavimo sandorio pasekmes, nesąžiningai vengiama parodyti, kokią naudą iš sandorio gavo valstybė ir pati „Mažeikių naftos“ įmonė, o nurodoma tik tai, kokią naudą gavo „Williams“ kompanija. Gerbiamasis pirmininke, ar jūs galite dar kartą trumpai įvertinti, kokią naudą vis dėlto iš šio sandorio gavo valstybė ir JAV kompanija „Williams“. Ačiū.

V.GREIČIŪNAS. Aš dar kartą sakau, kad valstybė negavo nė vieno lito į valstybės biudžetą. Negavo nė vieno lito. Viskas, ką gavo, tai 75 mln. buvo užmokėta, „Williams“ užmokėjo už 33% akcijų ir įteikė vekselį dar 75, tačiau sutartyje buvo numatytos tokios sąlygos, kad niekada šito vekselio realiai nebus galima išpirkti ir užmokėti Mažeikiams. Bet 2002 m. „Williams“, parduodamas „Jukos“ jau ne už 75 mln., o už 85 mln. dolerių, paliko plius 10 mln. sau. Vyriausybė, kaip minėjau, patvirtinsiu, užmokėjo samdydama banką „Paribas“ už darbą apie 4 mln. Lt ir sėkmės mokestį dar 6 su kiek, visa suma 11,5 mln. Tai išmesti pinigai, kartu ir sėkmės mokestis, nes, kaip matote, sėkmė buvo tokia, kad augo šios įmonės nuostoliai ir tas apmokėjimas… Be abejo, Vyriausybė irgi turėjo prisiimti kaip nuostolius. Kaip minėjau, sutartyje buvo numatytos tokios sąlygos, kad už negautą žaliavą Vyriausybė prisiima atsakomybę ir sumažės Vyriausybės skola „Mažeikių naftai“, tai ir įvyko su 140 mln. litų. Taigi tokios pasekmės, o jeigu daugiau skaičių, tai bus galima paieškoti ir daugiau, mūsų išvadose pateikta.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nemanote, kad Seimas turėtų būti nuoseklus ir elgtis taip pat, kaip buvo elgiamasi eksprezidento R.Pakso atžvilgiu? Buvo suformuota A.Sakalo komisija, kuri pateikė išvadas. Aš manau, kad tos išvados buvo daug bendresnio pobūdžio negu jūsų. Jūsų aiškiai yra nurodyta, kokia padaryta žala Lietuvos valstybei, taip pat jau yra Konstitucinio Teismo išvados dėl priimtų teisės aktų, kad jie nenaudingi Lietuvos valstybei ir prieštarauja Konstitucijai. Ar nereikėtų pasielgti taip, kaip ir siūlo konservatoriai: iki rudens sudaryti apkaltos komisiją, pateikti išvadas ir uždrausti Konservatorių partijai iki gyvos galvos pagal Konstitucinio Teismo sprendimą, iki kol egzistuos Lietuva, o ne iki gyvos galvos, balotiruotis ir kelti kandidatūras į Seimą ir per bet kokius kitus rinkimus, taip pat patraukti atsakomybėn kitus atsakingus asmenis įvykdant apkaltos procesą? Manau, kad tai būtų labai nuoseklu, logiška, principingai pasielgtų valdančioji dauguma. O dabar pateiktos išvados, o išvadose Seimui nesiūlote toliau žengti jokio žingsnio. Prašau įsiklausyti jūsų į A.Kubiliaus raginimą sudaryti apkaltos komisiją ir spėti iki Seimo rinkimų paskelbti išvadas.

PIRMININKAS. Prašom atsakyti.

V.GREIČIŪNAS. Jūsų klausimas nelengvas ir sudėtingas pasiūlymas. Noriu štai ką pasakyti. Seimo laikinųjų komisijų įstatymas numato, ką gali daryti Seimo laikinoji komisija. Seimo laikinoji komisija, kaip jūs ir teigėte, gali pateikti pasiūlymus dėl apkaltos, suformuoti kaltinimus Vyriausybei, atskiriems ministrams ir panašiai. Tuo tarpu šiandien šiame dokumente minimi asmenys neina šitų pareigų. Todėl Seimo laikinoji komisija, pasinaudojusi šio įstatymo suteikta teise, siūlo perduoti šią medžiagą Generalinei prokuratūrai, kuri galbūt spręs ir gal surinks daugiau kitokios konkrečios medžiagos dėl atsakomybės konkrečių asmenų, kurie čia įvardyti, o gal ir kitų, kurie čia neįvardyti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Jūs pateikėte nutarimą, atsakėte į klausimus, ir mes viršijome laiką.

Gerbiamieji kolegos, dabar yra dar vienas alternatyvus Seimo nutarimas, kurį pateikė Seimo narė R.Juknevičienė. Šiuo atveju mes turėtume apsispręsti dėl šių dviejų nutarimų. Tai gal padarykime taip, kolegos. Dabar aš pakviesčiau į tribūną alternatyvaus Seimo nutarimo autorę. Ji pateiktų nutarimą ir atsakytų į klausimus. Prieš jai ateinant į tribūną, aš perskaitysiu Teisės departamento išvadą, kuri yra labai svarbi, ir atkreipsiu dėmesį į kai kuriuos dalykus, dėl kurių Seimas turėtų apsispręsti. Tuomet mes balsuotume alternatyviai: pritariam vienam ar kitam ir judėtume į priekį, nes manau, kad priėmimo procedūros mes šiandien negalėsime atlikti, nukelsime kitam posėdžiui.

Teisės departamentas pažymėjo, kad alternatyvus Seimo nutarimo projektas kelia tam tikrų abejonių. Vertinant šį nutarimo projektą reikia atkreipti dėmesį į Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą, kad valdžios galias riboja Konstitucija, o Seimą riboja Seimo statutas. Seimo statuto 76 straipsnio 2 dalis nustato, kad laikinosios kontrolės ar tyrimo komisijos nagrinėtu klausimu Seimo posėdyje yra priimamas nutarimas. Tame nutarime yra aiškiai įvardijamas reikalavimas, kad Seimas nutarimu privalo išreikšti pritarimą ar nepritarimą komisijos pateiktai išvadai. Tuo tarpu R.Juknevičienės pateiktame nutarimo projekte to reikalavimo nesilaikoma. Taigi Statuto 76 straipsnio 2 dalies reikalavimo nesilaikoma.

Antras dalykas, Seimo narė R.Juknevičienė nėra komisijos narė, yra Seimo narė, kai tuo tarpu pagal Statutą komisija teikia nutarimą arba komisijos nariai gali teikti alternatyvų nutarimo projektą. Matydamas, kad klausimas turi politinį atspalvį, aš siūlau pakviesti Seimo narę R.Juknevičienę pateikti nutarimą, o Seimas apsispręs, ką daryti. Prašom. (Balsai salėje) Kolegos, Teisės departamentas nėra išreiškęs kategoriškos nuomonės, kad yra prieštaravimų Konstitucijai. Prašom, gerbiamoji Seimo nare Juknevičiene, pateikti nutarimą.

R.JUKNEVIČIENĖ. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Pirmiausia norėčiau pasakyti keletą procedūrinių pasiūlymų. Gal būtų neblogai priimti protokolinį nutarimą ir iš karto čia šiandien išdėstyti tą rinkiminį planą. Ryt, poryt, penktadienį rengiame Seimo posėdžius ir tęsiame šitos komisijos pateiktų išvadų svarstymus, penktadienį balsuojame. Po rinkimų priklausomai nuo rezultatų, kas išeis į antrąjį turą, galima pratęsti iki antrojo Prezidento rinkimų turo, po to darome pertrauką, o iki Seimo rinkimų likus mėnesiui Seime pradedame apkaltos procedūras.

PIRMININKAS. Norėčiau paprašyti kalbėti į temą.

R.JUKNEVIČIENĖ. Būtų gerai, kad mes tai sudėliotume punktais. O dabar labai rimtai. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, kodėl yra pateiktas alternatyvus projektas? Kaip žinote, alternatyviame projekte yra siūloma kiek kitaip formuluoti Seimo nutarimo projektą. Pirmiausia todėl, kad socialdemokratai, nors ir sunkiai, bet išlaikė egzaminą per Prezidento krizę. Deja, neišlaiko sąžiningos politikos egzamino šiandien. Pagunda vėl naudoti „Mažeikių naftos“ kortą pasirodė labai didelė, nors, kita vertus, lyg ir nieko naujo neįvyko, ką buvome galėję numatyti. Nuo pat pradžių matėsi, kad visus metus komisija nieko nedarė, nieko nedirbo, tempė laiką, o artėjant rinkimams ir dar mūsų paraginti pagaliau pradėjo krutėti, surengė posėdžius, apklausas, pasinaudojo A.Sakalo komisijos gera patirtimi, tačiau rezultatas, deja, yra visai kitoks ir atrodo apgailėtinas. Beje, noriu priminti, kad taip pat buvo ir Europos liaudies partijos, didžiausios, valdančiosios šiuo metu Europos Parlamente, frakcijos laiškas, vadovų laiškas Seimo vadovybei nenaudoti „Mažeikių naftos“ kortos prieš Europos Parlamento rinkimus. Į visus tuos dalykus buvo numota ranka.

Beje, pasakęs „A“ (turiu galvoje apkaltą R.Paksui) Seimas nedrįsta pasakyti „B“. O tai yra tai, jog „paksageitas“ ir 1999 m. įvykiai dėl „Mažeikių naftos“ yra tiesiogiai susiję reiškiniai. Mano pateiktas projektas yra siūlomas jums todėl, kad jau penkeri metai yra meluojama, neva 1999 m. „Mažeikių nafta“ buvo atiduota amerikiečiams ir esą taip buvo padaryti milijardiniai nuostoliai valstybei. Yra visiškai kitaip. Pinigai ant bankroto ribos atsidūrusiai gamyklai buvo paskolinti, pinigai su palūkanomis tvarkingai grąžinami ir iki šiol iš tų palūkanų Lietuvos biudžetas jau gavo per 400 mln. litų. Beje, noriu atkreipti dėmesį, kad, atrodo, pernai, 2003 m., „Jukos“ kreipėsi į Vyriausybę siūlydama grąžinti visą skolą iš karto. A.Brazausko Vyriausybė nesutiko suprasdama, kad yra didelės pajamos valstybės biudžetui gauti palūkanas iš taip gerai paskolintų pinigų. Prašome patikrinti, aš to klausiau buvusios ministrės D.Grybauskaitės, ir ji patvirtino, kad tai tiesa.

Kitas dalykas. Nenorima pripažinti, kad 3,5 tūkst. darbuotojų turi darbą ir gali pasirūpinti savo šeimomis. A.Brazauskas yra nesąžiningas, kai sako, kad akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimas yra gėdingiausia ūkinės veiklos sutartis per visą nepriklausomybės laikotarpį. Dar kartą kartoju, kad „Mažeikių nafta“ šiandien sėkmingai dirba pagal tą pačią 1999 m. pasirašytą sutartį. Apie 3,5 tūkst. darbuotojų turi gerą darbą, o A.Brazauskas nenori prisiminti, kad jo vadovavimo laikais klestėjusi EBSW pusvelčiui privatizavo „Inkarą“, „Bangą“, „Jūrą“ ir daug kitų įmonių, kurios greitai bankrutavo, ir be darbo liko dešimtys tūkstančių žmonių Kaune ir kituose miestuose.

Šį alternatyvų projektą teikiu todėl, kad „Mažeikių naftos“ korta nesąžiningai jau ne pirmą kartą naudojama prieš rinkimus.

Ir R.Paksas, ir A.Brazauskas visai nenori, kad būtų išaiškinta visa tiesa apie „Mažeikių naftą“, tai yra vagystės gamykloje iki amerikiečių atėjimo, tai yra Rusijos pinigų įtaka LDDP, socialdemokratų ir R.Pakso Vyriausybėms. Ketvirtas dalykas, kodėl teikiu šitą projektą. Todėl, kad subliūško prieš metus generalinio prokuroro Antano Klimavičiaus skelbti kaltinimai apie išvaistymą, pasisavinimą, vagystes ir neva 1,5 mlrd. Lt žalą, kurią padarė du ministrai ir vienas viceministras.

Prašau visų perskaityti, kokie kaltinimai yra pateikti šiomis dienomis prasidėjusiame procese teisme. Nebėra jokių kaltinimų apie žalą, nebėra jokių kaltinimų apie vagystę, nebėra jokių kalbinimų apie išvaistymus. Kalbama apie sutarčių parafavimo netikslumus (tai yra visiškai skirtingi dalykai), kalbama apie geležinkelius, apie „Klaipėdos naftą“, tai yra visiškai skirtingi ūkiniai su valstybės įmonių sutartimis susiję dalykai.

„Vienas, du, trys – „Lukoilas“ ir „Gazpromas“ ima Europarlamentą“– taip šiandien, likus kelioms dienoms iki pirmųjų lietuvių tautos istorijoje Europos parlamento rinkimų, „Delfi“ rašo Saulius Stoma. R.Pakso nėra, paksizmas gyvas. Tomis pačiomis juodosiomis technologijomis šiandien žaidžia rimta ir tradicine save bandanti vadinti Socialdemokratų partija. Vis garsiau Europoje kalbama, kad komunizmą reikia įvertinti taip pat, kaip ir fašizmą. Dabar aiškiai matome, kad komunistiniais laikais išmokta demagogija, melas yra gyvi Lietuvoje net ir tada, kai esame NATO ir Europos Sąjungos nariais. Galbūt tai paskutinis komunistų pasispardymas, tačiau jį mes šiandien stebime.

O dabar jau absoliučiai rimtai. Matau, kaip darniai „Lukoil“ draugai – socdemai padeda „Gazpromo“ statytiniui Lietuvoje imti Europos parlamentą ir Seimą. Prisižaisite, vyrai! (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jūs girdėjote motyvus, dėl kurių pristatytas šis Seimo nutarimas. (Balsai salėje) Dabar prašome pateikti klausimus gerbiamajai kolegei R.Juknevičienei. Pirmasis klausia V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Ponia pranešėja, ką tik mes gavome komisijos pirmininko A.Salamakino pasirašytas išvadas dėl etikos ir procedūrų. Čia labai aiškiai sakoma, kad Laikinojoje komisijoje priimant išvadą buvo nesilaikoma Seimo statuto, taip pat pačios komisijos reglamento. Seimo statutas yra įstatymas. Kas už tai atsako? Aš manau, kad labiausiai atsako pirmininkas ponas V.Greičiūnas, šiurkščiai ir sąmoningai pažeidęs įstatymą. Tuo toliau užsiims draugas, atsiprašau, ponas P.Gražulis. Bet kai mes dabar turime tekstą, ar nevertėtų įrašyti porą patikslinimų, kaip aš jums dabar siūlau, jeigu jūs priimtumėte. Pirmame sakinyje po „Seimo laikinoji komisija akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti“ įterpti „pažeisdama įstatymą (nes tą jau nustatė Etikos ir procedūrų komisija) sėkmingai įvykdė gėdingiausią politinį užsakymą.“ Aš siūlau po žodžio „gėdingiausią“ įrašyti „ligi šiol“, dar nežinia, kas bus. Dar bus visko.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs turite 1 minutę! Viršijate laiką!

V.LANDSBERGIS. 2 straipsnyje turbūt reikėtų patikslinti priešpaskutinius žodžius, vietoje „Lukoil“ interesų įsitvirtinimo“ rašyti „įtvirtinimo“, nes tai, ką daro Seimo dauguma, tai įtvirtina. Jeigu…

PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Landsbergi, jūs labai viršijate laiką.

R.JUKNEVIČIENĖ. Sutaupysiu laiko atsakydama. Taip, žinoma, 2 straipsnyje yra korektūros klaida – įtvirtinimo.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Klausia A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamoji pranešėja, tam tikru laiku Rusijos spaudoje Rusijos ekspertai „Lukoilo“ propagandinę kampaniją Lietuvoje prieš „Williamso“ atėjimą įvardijo kaip antrą pagal intensyvumą visoje posovietinėje erdvėje, užleidžiant pirmąją vietą Boriso Jelcino perrinkimo Prezidentu kampanijai. Dabar yra daroma tas pats, tęsiama 1999 m. kampanija. V.Greičiūno komisijos liudininkų parodymuose ir stenogramose yra užfiksuota, kad ministras Eugenijus Maldeikis tuomet „Mažeikių naftos“ direktoriaus pono Vidmanto Macevičiaus kandidatūrą (jis laikinai, tam tikrą laiką 1999 m. dirbo „Mažeikių naftos“ direktoriumi) derino su Ivanu Paleičiku. Tai yra užfiksuota komisijos liudininkų parodymuose. Sakykite, jūsų manymu, ar dabar pono V.Greičiūno komisijos išvados ir tokie tekstai, kaip įmonės atidavimas investuotojui ir daugelis kitų pareiškimų, galėjo būti derinti su ponu I.Paleičiku?

R.JUKNEVIČIENĖ. Visi tekstai tai rodo. Kas labiausiai mane nustebino, tai pono V.Greičiūno komisijos (gal tai jo paties) tekstas, kur yra parašyta apie tai, kad nerado jokių požymių dėl to, jog R.Pakso Vyriausybei būtų daręs įtaką „Lukoilas“, net netyrė tų dalykų, o įrašo. Tai kieno čia yra interesas? I.Paleičiko, „Lukoilo“, ar kieno nors kito? Tai, be abejo, kad visiškai aišku. Man tiktai labai gaila, kad socialdemokratai, norį tapti vakarietiška partija, gal dėl to, kad pinigai rinkimams ateina iš tos kompanijos, gal dėl kitų dalykų, taip aiškiai vykdo ir toliau vykdo „Lukoilo“ užsakymus. Tai yra gėdinga, yra gaila, apmaudu, nes iš tiesų, bent jau aš asmeniškai visada galvojau, kad Lietuvoje ateis laikas, kada kairėje bus rimta vakarietiška kairioji Socialdemokratų partija, dešinėje – dešiniosios partijos. Deja, šitas įvykis rodo visai ką kitą. Na, o „Lukoilo“ pinigai veikia tuomet, aš pati esu mačiusi dokumentus, kaip „Lukoilas“ atsidėkoja kai kuriems žurnalistams už padarytą darbą… Visai nuoširdžiai kalbant, tai iš tiesų buvo pralaimėtas, didelė amerikiečių bėda buvo ta, kad jie visiškai nedalyvavo propagandiniame kare. Gal nepripratę, gal Amerikoje tai vadinama viešaisiais ryšiais, o „Lukoilas“ urmu pirko laikraščius, kai kurias žurnalistes, kai kurias televizijos laidas, sumokėjo milijonus litų, gal ir daugiau. Žinoma, kad tą propagandinį karą pralaimėjo ne tik amerikiečiai, bet ir konservatoriai.

PIRMININKAS. Klausia I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, ar jūsų teikiamas alternatyvus Seimo nutarimo projektas būtų kitoks, jeigu, kaip jūs teigiate, socialdemokratai, valdančioji dauguma, būtų išvadas pateikę anksčiau ar vėliau. Man regis, išvada būtų vis tiek tokia pati, nes tos išvados, bet kada, kad ir kada jos būtų pateiktos, jūsų netenkintų. Jūs lygiai taip pat sėkmingai protestuotumėte. Ir prašyčiau atsakymo į tokį klausimą. Prašau pasakyti, kokią kas galėjo daryti įtaką „Williamsui“, kad jis sėkmingai neįvykdė jūsų politinio užsakymo?

R.JUKNEVIČIENĖ. Mūsų išvados, šitos komisijos išvados, netenkina, nes jos yra nesąžiningos. Tai viena. Į antrą klausimą aš negaliu atsakyti, nes tai yra absoliutus absurdas. Jeigu norite, darykite naujas komisijas. Ištirkite.

PIRMININKAS. Klausia A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Aš suprantu, kad valdančioji dauguma pavėlavo porą metų. Tą klausimą reikėjo seniai spręsti ir daryti išvadas, tada šiandien mes nebeturėtume alternatyvaus projekto. Bet ar jūs manote, kad Lietuvoje visi yra kvailiai ir nesirengiate už tai, ką pridirbote, Konservatorių partija, atsiprašyti Lietuvių tautos, ar manote, kad visiems galima makaronus ant ausų kabinti ir toliau, ir taip jūs laimėsite rinkimus rudenį?

R.JUKNEVIČIENĖ. Šiandien daug važinėju po Lietuvą, daug susitikimų būna su žmonėmis, žinote, klausimas, apie „Mažeikių naftą“ man yra pats lengviausias. Žmonės puikiai mato, „Mažeikių nafta“ dirba, dirba sėkmingai, 3,5 tūkst. žmonių turi darbą. (Šurmulys salėje) „Mažeikių nafta“ dirba pagal tą pačią 1999 m. sutartį, „Mažeikių naftos“ vadybininkais šiandien dirba amerikiečiai, tie jūsų keikiami amerikiečiai, ir tai yra esmė. (Balsai salėje) Dar prieš penkerius metus buvo sakoma, kad šios sutarties rezultatai bus aiškūs po penkerių šešerių metų, ir tai yra svarbiausia. Mano sąžinė yra rami ir į 1999 m. sugrįžusi elgčiausi lygiai taip pat.

PIRMININKAS. Klausia daktaras K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamoji pranešėja, kiekvienos komisijos darbas niekada nėra visų vienodai vertinamas. Daugiausia prieš komisijos darbą pasisako tie, kurie yra negatyviai įvertinti. Komisija vis dėlto dirbo dvejus metus ir atliko didelį darbą, ir išvados yra priimtinos. Bet man labai skaudu, kad Seimo nariai, Seimo sudarytą komisiją vadina gėdingiausiu politiniu užsakymu, „Lukoilo“ interesų įsitvirtinimu Lietuvoje. Ar jūs turite kokius duomenis? Čia yra tiesioginis kaltinimas visam Seimui. Ar Seimo narys gali taip elgtis? Atsakykite.

R.JUKNEVIČIENĖ. Tai yra jūsų nuomonė. Aš turiu savo nuomonę.

PIRMININKAS. Kolegos, ramiau! Atsakymas labai iškalbus. Klausia V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mieloji kolege, jūs čia daug sykių apeliavote į kairės pusės sąžinę, rūpinotės Socialdemokratų partija, todėl prieš pateikdamas klausimą siūlyčiau labiau rūpintis savo partija. O norėčiau, kad atsakytumėte sąžiningai ir nuoširdžiai. Ar skaitėte ir kiek kartų visą medžiagą, susijusią su „Mažeikių naftos“ privatizavimo aplinkybėmis, prieš rengdama šį Seimo nutarimo projektą? Ačiū. Tik sąžiningai atsakykite.

R.JUKNEVIČIENĖ. Taip, į klausimą apie „Mažeikių naftą“ aš esu įsigilinusi turbūt kur kas daugiau, negu kuris nors kitas Seimo narys, aš žinau rezultatus, ir man tai yra svarbiausia.

PIRMININKAS. Klausia J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau, kad jūs man paaiškintumėte tokį dalyką. Sakysime, dabar sutikus su jūsų teikiama išvada, kad „Mažeikių nafta“ dirba pelningai…

R.JUKNEVIČIENĖ. Tai yra faktas.

J.VESELKA. …sutikus su šia jūsų išvada ir kad vertė išaugo, vis dėlto atrodo, kad ten atėjo rusiškas nešvarus „Jukos“ kapitalas. Pats Michailas Chodorkovskis sėdi kalėjime, traktuoja, kad ten yra blogų dalykų, nemokėtų mokesčių… ne tik Rusija, bet ir Jungtinių Amerikos Valstijų specialistai, Europos Sąjungos specialistai ir t.t. Tai dabar paaiškinkite. Jūs sakote, kad prieš ateinant „Williams“ ji buvo prie bankroto ribos. Atėjo „Williams“, padarė 800 mln. litų nuostolių, uždirbo 10 mln. dolerių dėl to, kad pridarė Lietuvai nuostolių. Atėjo rusų kapitalas su rusiška nafta ir įmonė pradėjo dirbti. Tai ar nežuvo visa jūsų strategija, kad tokie objektai turi atitekti Vakarų kapitalui, ir ar jums neatrodo, kad Rytų kapitalas, matydamas Lietuvos žioplumą ir pasinaudodamas racionaliu Vakarų principu – pinigai nekvepia… ateina Rytų kapitalas per Vakarų kapitalą mums atnešdamas nuostolius, o pats užsidirbdamas? Ar nežlugo ta visa jūsų strategija? Ir dėl to Lietuva patiria didelius nuostolius.

R.JUKNEVIČIENĖ. Mes bent jau siekėme tokią strategiją įgyvendinti 1999 metais. O kai kas norėjo iš karto už litą atiduoti „Lukoilui“, tai yra esminis skirtumas. O dėl to, kad šiandien „Jukos“ dirba sėkmingai, tai aš sveikinu, kad „Jukos“ dirba sėkmingai, ir galiu konstatuoti, ką sakau daugybę kartų ir žmonėms – „Lukoilas“ yra kitokia negu „Jukos“ arba, atvirkščiai, „Jukos“ yra visiškai kitokia kompanija negu „Lukoilas“.

Ir dar vienas dalykas. Aš labai kviesčiau jūsų neklaidinti ir visuomenės, ir čia šiandien sėdinčių salėje. 1999 metais Vladimiras Putinas dar nebuvo Prezidentu. Buvo Borisas Jelcinas. 1999 metais „Lukoilas“ dar valdė visus vamzdžius ir naftos tiekimą į Vakarus žiūrint iš Rusijos ir tik vėliau, po ilgų derybų, po sudėtingų derybų „Williams“ pavyko susitarti ir čia, šioje salėje, buvo priimtos sutartys dėl to, kad „Jukos“ ateitų kaip kita Rytų investuotoja.

Kitas klausimas – 2001 m. rugsėjo įvykiai, bankrotai Amerikoje ir šitų vyriausybių, kurios buvo jau po mūsų Lietuvoje, visiškai negatyvus požiūris į amerikiečių kompaniją. Man ne kartą teko bendrauti, kalbėtis jau po jų išėjimo, ir buvo visos galimybės jiems likti, tuo labiau kad „Jukos“ (ir tai ne kartą viešai buvo pasakyta) norėjo dirbti kartu su amerikiečių kompanija čia, Lietuvoje. Jiems tai būtų buvęs labai geras verslas siekiant išeiti į Vakarų rinkas, aš turiu galvoje Rusijos kompaniją „Jukos“.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Labai ačiū. Aš norėčiau priminti tas diskusijas, kurios vyko prieš privatizavimą. Buvo skelbiama tokia elementari ekonominė tiesa, kad ši įmonė galėtų gerai veikti tik tada, jeigu išpildytų tris sąlygas, t.y. jeigu turėtų savo rankose žaliavas, jeigu turėtų savo rankose rinką, taip pat ir įmonę. Deja, į tą ekonominę logiką niekas nekreipė jokio dėmesio ir mes dabar turime tokį rezultatą, kokį turime. Aš nenoriu kalbėti apie skaičius, nes konservatoriai, kaip man jau darosi aišku, labai sunkiai suvokia aritmetiką ir dabar jiems sunkiai suprantami tie paprasčiausi skaičiai ir ekonominiai dalykai. Kadangi tie dalykai labai sunkiai suprantami, aš norėčiau jūsų paklausti, o gal iš tikro reikėtų nutarime įrašyti, kad mums reikia inicijuoti apkaltos procesus visiems tiems veikėjams, tiems didiesiems vadams, kurie taip gėdingai prakišo ir Lietuvai padarė tokį didžiulį nuostolį? Ačiū.

R.JUKNEVIČIENĖ. Į mitus labai sunku atsakinėti, bet aš vis tiek atsakysiu. Rezultatą turime gerą. Lietuvai padarytų nuostolių nėra, „Mažeikių nafta“ dirba, poną M.Pronckų kviečiu nuvažiuoti į „Mažeikių naftos“ gamyklą ir pasikalbėti su įmonės vadovais. „Mažeikių nafta“ dirba pelningai, 3,5 tūkst. žmonių turi darbą, o gamyklos vertė išaugo tris kartus. Ta vertė, kurią šiandien turi valstybė.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Jūs atsakėte į klausimus.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, dabar turime apsispręsti dėl nutarimų ir aš manau, kad mes galime tiesiog balsuoti alternatyviai, kuriam nutarimui pritariame, kurį atmetam, ir tuomet judėti į priekį. Dabar dėl vedimo tvarkos A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Nei Seimo statutas, nei Laikinųjų tyrimų komisijų įstatymas nenumato galimybės teikti alternatyvių projektų. Man suprantamas jūsų noras leisti opozicijai išsakyti savo nuomonę, tas yra normalu, tačiau jeigu mes balsuosime, ar nesulauksime jau septinto skundo dėl „Mažeikių naftos“ komisijos, nes šiuo metu jau yra šeši, ir vėl Etikos ir procedūrų komisija turės priiminėti sprendimą? Aš šiuo atveju išreiškiu savo nuomonę kaip komisijos pirmininkas, tačiau man atrodo, tai bus nestatutinis sprendimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos V.Greičiūnas.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, ponia R.Juknevičienė ne kartą paminėjo mano pavardę ir tai, kad socdemai susieti su „Lukoilu“ ir gavo paramą, todėl aš noriu pasakyti vieną dalyką. 1998 m. sausio mėnesį V.Landsbergio, kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus, rinkimų štabas paprašė paramos iš „Lukoil Baltijos“ ir 1998 m. sausio 9 d. „Lukoil Baltija“ parėmė pervesdama 25 tūkst. 300 litų. (Triukšmas salėje) Taigi situacija tokia. Kalba apie „Lukoilą“, bet patys naudojasi jų paslaugomis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Čia dėl vedimo tvarkos? Dėl vedimo tvarkos A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu sureaguoti į pono A.Salamakino nevisiškai adekvatų statuto aiškinimą, nes bet kuriam projektui bet kuris Seimo narys turi teisę įregistruoti alternatyvų projektą. Šiuo atveju reikia labai aiškiai suvokti, kokias teises suteikia Seimo statutas, bet, aišku, valdančioji dauguma dar vieną kartą gali kokią nors teisę iš mažumos atimti.

PIRMININKAS. Ir paskutinis dėl vedimo tvarkos – J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kviesčiau (ir frakcijos vardu tą kvietimą sakau), kad nebūtų alternatyvus balsavimas, o už kiekvieną iš pateiktų nutarimo projektų balsuotume atskirai.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos J.Jurkus.

J.JURKUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad pirmininkas leidžia konservatoriams išsikalbėti. Tačiau ar jums neatrodo, kad konservatoriai patys pridirbo į miltus ir dabar įrodinėja, kad jie kvepia. Tai kiek mes galime to dalyko klausytis? Eikime prie esmės ir svarstykime, nes dauguma iš jų yra neskaitę dokumentų, pats ponas Andrius praleido bent 13 posėdžių, nedalyvavo komisijos posėdžiuose. O šiandien įrodinėja, kad viskas yra blogai. Paskaitykime (…).

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos, kolega Vytautai? Dėl vedimo tvarkos.

V.LANDSBERGIS. Dėl vedimo tvarkos ir dėl to, kas čia buvo pasakyta. Aišku, kairieji išsigando, kad mes kai ką pasakome. Iš tikrųjų jie patys dirba, dirba ir kitaip kvepia.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kur čia vedimo tvarka?

V.LANDSBERGIS. Vedimo tvarka yra (…), ką pasakė ponas V.Greičiūnas, klaidindamas Seimo narius, apie vieną atvejį, kai…

PIRMININKAS. Kolega, šiuo atveju, kai baigsime klausimą, gausite teisę pasakyti repliką.

V.LANDSBERGIS. O kodėl leidžiate kitiems kalbėti bet ką, o man neleidžiate patikslinti, nors buvo paminėta mano pavardė?

PIRMININKAS. Taupant laiką, prašau.

V.LANDSBERGIS. Iš tikrųjų buvo labai stebėtinas dalykas, kad vykstant tai paminėtai rinkimų kampanijai, prieš pat pabaigą, „Lukoil Baltija“ šiek tiek pinigų pervedė opoziciniam jai, jos politinei krypčiai, kandidatui. Aš manau, kad tai buvo padaryta tam, kad paskui būtų galima kalbėti… (Triukšmas salėje) …taip, kaip visai neseniai mes matėme vienam kandidatui į prezidentus primetamą vieną negražią uodegą, neva jį remia negarbingai apie Lietuvą kalbantis politikas ir jo partija.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar aš norėčiau vis dėlto atkreipti Seimo dėmesį į tai, ką kalbėjo A.Salamakinas. Kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad prieš mane yra Teisės departamento išvada, kurioje nėra išreikšta abejonės dėl to, kaip aš, kaip Seimo posėdžio pirmininkas, turėčiau elgtis. Seimo departamentas išsako tik vienintelę abejonę dėl pateikto alternatyvaus nutarimo turinio, šiuo atveju apeliuodamas į Konstitucijos principą, valdžios galias riboja Konstitucija, ir apeliuodamas į Seimo statuto 76 straipsnio 2 dalį.

Taigi, gerbiamasis kolega Salamakinai, aš nežinau, kaip man reiktų elgtis. Šiuo atveju jūs išsakėte savo individualią nuomonę. Mes galėtume daryti pertrauką, kad jūsų komisija susirinktų ir nuspręstų, kaip elgtis, nes Teisės departamentas man nesuteikė tokios teisės. Bet aš manau, kad mes galime pasielgti paprasčiau – tiesiog balsuoti už nutarimus ir išspręsti klausimą iš esmės. (Triukšmas salėje)

Gerbiamieji kolegos, balsuosime ne alternatyviai, o balsuosime pirmąjį nutarimą, po to balsuosime antrąjį nutarimą. Kolegos, kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl pirmojo nutarimo? Vienas – už, vienas – prieš. Pirmasis nutarimas yra pagrindinis, jį teikia komisija. Motyvai už. A.Matulevičius. Dėl pateikimo.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu konservatorių darbą, jie pasinaudojo ta proga, kad Seimo, išrinkto 2000 m., įvairios daugumos vis dėlto vilkino šio klausimo sprendimą, tik po daug vieni kitų raginimų pagaliau šis klausimas pajudėjo. Jie turi kalbėti taip, kaip jie šiandien kalba, nes demagogija, kurios mes šiandien prisiklausėme, man sudarė įspūdį, kad iš viso neaišku, kas valdo valstybę ir kas čia vyksta. Pasakoma, kad iš tikrųjų už Mažeikius nieko nebuvo sumokėta, pinigai – 75 mln. dolerių – buvo padėti į Anglijos banką. Už juos buvo perkamos metalo „triūbos“ ir lėktuvais iš Amerikos skraidinamos į Mažeikius. O tuos pačius vamzdžius buvo galima 20 kartų pigiau nupirkti Ukrainoje ir panašiai. Čia kaip ant jaučio odos surašytos visos išvados. Bet bandoma tai paneigti. Aišku, kad norima apkvailinti žmones, kad jie patikėtų, kad nieko bloga nebuvo padaryta su Mažeikiais. Šiandien visiems aišku, kad padaryta blogai.

Aš, pritardamas išvadoms, noriu tik vieną dalyką pasakyti. Vis dėlto komisija nepadarė vieno dalyko – pritrūko drąsos, arba išsigando konservatorių kritikos, nes nebuvo ištirta, ar teisės aktą ir Konstituciją… taip pat priesaika nebuvo sulaužyta tam tikrų politinių to meto pareigūnų, kurie ir šiandien užima aukštus postus. Šį dalyką reiktų pratęsti ir ar ši komisija, ar kita turėtų baigti iki galo, nes žmonės nori žinoti, kas konkrečiai personaliai už tai atsakingas. Išvadose kol kas įvardino tik kolektyvinę atsakomybę, kurios ir taip kratomasi. Todėl siūlau pritarti po pateikimo, o paskui svarstant ir priimant pataisyti, kad ši ar kita komisija baigtų šį darbą iki galo. Ačiū.

PIRMININKAS. Buvo motyvai už. Motyvai prieš. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone posėdžio pirmininke, kolegos, prie A.Kubiliaus išvadų dėl komisijos daugumos nesąžiningumo, kam reikia pritarti, aš pridėsiu pastabą dėl mokyklinio neraštingumo, ir tai yra nurodyta mano išplatintame pastabų pareiškime. Tikiuosi, kad ponas V.Greičiūnas perskaitė ar perskaitys. Reiktų sudaryti galimybę suredaguoti, kad nebūtų juokinga, kad antras sakinys neprieštarautų pirmam, o trečias neprieštarautų jiems abiem, kad nebūtų sakoma, jog „Williams“ įsigijo akcijų, o kitame sakinyje sakoma, kad atiduota. Ką tada A.Brazauskas pardavė, jeigu buvo atiduota? Ir dabar dar nori 40%, bent prieš porą mėnesių kalbėjo, pelningai parduoti. Jeigu viskas atiduota, tai kokios čia kvailių istorijos? Reikia atidėti, reikia suredaguoti, kad Seimas neatrodytų juokingai. Juk Seimas balsuos, bus Seimo vardu toks niekam tikęs, neraštingas dokumentas. Politinis tikslas yra aiškus, bet tekstas turi būti raštingai parašytas. Todėl aš balsuosiu prieš ir siūlau balsuoti prieš. Kai jūs patvirtinsite po pateikimo, vis tiek reikia dirbti prie to popieriaus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš girdėjau argumentus dėl redagavimo. Bet po to kolega Vytautas pabrėžė, kad jis balsuos prieš. O dėl redagavimo, aš manau, kad į visų redakcinius pasiūlymus mielai bus atsižvelgta. Kolegos, dabar balsuojame, ar pritariame po pateikimo pateiktam nutarimo projektui „Dėl Seimo laikinosios komisijos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvados“. Ar pritariame po pateikimo?

Už – 65, prieš – 11, susilaikė 10. Komisijos pateiktam nutarimo projektui po pateikimo yra pritarta.

Kolegos, replika po balsavimo. Prašau. E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Dvi su puse valandos klausyti diskusijos apie tai, kas prieš 5 ar 7 metus buvo kaltas, kas nekaltas, kas mažiau kaltas, kas daugiau kaltas, patikėkite, nedalyvavus šiuose procesuose, yra tikrai sunku. Bet dar sunkiau, matyt, yra tautai suvokti ir suprasti šios „Mažeikių naftos“ istorijos aplinkybes ir pasekmes. Aš tikrai nuoširdžiai tikėčiau socialdemokratų noru išsiaiškinti visus anksčiau buvusius ekonominius ar politinius nesusipratimus valstybėje, jeigu jie taip pat uoliai imtųsi tirti ir EBSW padarytos žalos valstybei ir jos žmonėms reikalus. Dabar mes matome, kad vienu atveju tyrimas yra spartinamas ir labai daug dėmesio tam skiriama, kitu atveju kol kas jokio tyrimo nėra. Tai irgi rodo tam tikrą dvigubą žaidimą, tam tikrą dviveidiškumą.

Mano supratimu, jeigu mes nuoširdžiai norime išsiaiškinti ir pasakyti Lietuvos žmonėms, kas kaltas ir kas turi prisiimti atsakomybę, mes turime nuoširdžiai elgtis ir savo kasdienėje veikloje, o ne mėginti taip primityvinti svarbios Lietuvai bylos tyrimą, paverčiant ją vien tik politinėmis išvadomis. O tai, kad priėmus šias išvadas prieš pat rinkimus po to nebus jokių kitų veiksmų, ar gali kas nors iš dabar esančių salėje pasakyti, kokie bus tolesni veiksmai po šių išvadų patvirtinimo Seime? Mano supratimu, bus tiesiog patvirtintos išvados ir dalykas pamirštas. Tai rodo, kad pagrindinis tikslas yra politiškai priminti tas nuodėmes, kurias anuomet padarė konservatoriai, bet ne valstybinis požiūris ir noras iš tikrųjų ištirti…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, replikos laikas baigėsi.

E.MASIULIS. …nustatyti kaltuosius ir įvardyti kaltuosius, kad jie prisiimtų atsakomybę. Taigi nematau prasmės šiandien tiek daug laiko skirti praeičiai, kai tikslai tiek vienos, tiek kitos pusės yra politiniai.

PIRMININKAS. Kolegos, siūlyčiau replikuojant nepiktnaudžiauti laiku, bent 1,5–2 minučių užtenka pasakyti bet kokias auksines mintis. Prašom. P.Gražulis – replika po balsavimo.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, ką tik komisijos pirmininkas gerbiamasis V.Greičiūnas pateikė skaičius iš dokumento, kad pagal rinkimų štabo prašymą konservatorių kandidato į prezidentus rinkimų kompanija yra paremta 25 tūkst. litų. Tačiau V.Landsbergis įvardijo tai kaip provokaciją. Norėčiau išsiaiškinti, kas teikė tą prašymą, o gal toli žvelgdami socialdemokratai tą prašymą ir pateikė, kad paremtų kandidatą į prezidentus V.Landsbergį? Manau, jog reikėtų išsiaiškinti, ir būtų gerai pareikalauti, kad būtų gautas tas prašymas. Gal specialios komisijos nereikia, bet reikia pareikalauti, kad tas dokumentas, tas prašymas būtų gautas. Būtų įdomu sužinoti, kokia suma buvo numatyta tame prašyme.

Dar vieną repliką noriu pasakyti. Konservatoriai nuolat gąsdino mūsų tautą, valstybę, kad gresia „Lukoilo“ pavojus, kad Rusijos kapitalas daro didžiulę žalą, tačiau aš apie tai kalbėjau ir noriu dar kartą viešai priminti, kad konservatorių citadelė ir tvirtovė yra Kaunas. Jie nuolat jį valdo, bet jūs nuvažiuokite, suskaičiuokite ir pamatysite, kad „Lukoilo“ degalinių Kaune yra proporcingai daug daugiau nei Klaipėdoje ar Vilniuje. Taigi galima sakyti, kad ten yra ir „Lukoilo“ citadelė.

Dar noriu priminti vieną dalyką, ir komisijos prašiau atsakyti dėl jo, deja, neatsakė. Bet patys konservatoriai kaltina, kad socialdemokratai parduoda strateginius objektus rusams. Pasakykite, pone Landsbergi, kodėl vienas jūsų iš vadovų Garbaravičius, būdamas Privatizavimo komisijos pirmininkas Kaune, kai buvo privatizuojama Kauno šiluminė elektrinė, išvijo prancūzus, vokiečius ir pardavė rusams? Atsakykite į šį klausimą – kam ir su kuo jūs? Jeigu jūs prisidirbote, tai netapšnokite ant visos Lietuvos. Jūs į šią bėdą įtraukėte ir krikščionis demokratus. Mes penkis kartus atsiprašėme tautos! Kiek mes priešinomės jums, kai kaltinote tautos išdavimu, kad mes tarnaujame rusams, kad negalime kitaip elgtis. Turėkite bent elementariausios gėdos! (Balsai salėje) Turėkite bent truputėlį.

PIRMININKAS. Kolegos, repliką po balsavimo – A.Sysas. Kolegos, gal susitartume, kad balsuojame dėl antrojo nutarimo, o po to 15 minučių replikoms. (Balsai salėje) Prašom. A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau reaguoti į vieną iš alternatyvių nuomonių, kurios buvo pareikštos, ir priminti, ką ponas S.Lapėnas su G.Šileikiu teigė 3 punkte. Cituoju: „Komisija nenagrinėjo šiandieninei valdančiajai daugumai nenaudingų „Mažeikių naftos“ privatizavimo epizodų kaip referendumo dėl valstybės valdymo kontrolės akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“ sužlugdymo.“ Kadangi aš buvau Seimo narys, tai prisimenu, kad buvo surinktas 51 parašas ir to užteko referendumui paskelbti Seime. Pats ponas G.Šileikis kartu su Centro sąjunga, kuri tuo metu nebuvo valdžioje, bet turėjo paskirtus keletą viceministrų, ponas K.Glaveckas, G.Šileikis, R.Ozolas ir kiti kartu atsiėmė savo parašus ir referendumas negalėjo būti paskelbtas Seime. Noriu priminti, kad apeliuojant į kitų sąžinę ir atmintį pirmiausia reikia prisiminti, kokie buvo faktai Seime tada, kai mes tą galėjome padaryti.

PIRMININKAS. Kolegos, kaip sakiau, tai yra paskutinė replika. Dabar balsuojame dėl antrojo nutarimo, o po to vėl replikos. (Balsai salėje) Kolegos, balsuojame dėl antrojo nutarimo. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų? Motyvai už, motyvai prieš. (Balsai salėje) Norinčių kalbėti yra. Motyvai už – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau po pateikimo patvirtinti R.Juknevičienės pateiktą nutarimo projektą, nes jame, skirtingai nuo pono V.Greičiūno pateikto projekto, visi teiginiai yra absoliučiai teisingi. Tuo tarpu pono V.Greičiūno pateikto nutarimo, kuris, deja, buvo ir neteisėtai svarstytas, nes tą aiškiai pasakė Etikos ir procedūrų komisija, turinys ir prie jo pridėtos išvados yra neteisingos. Šiuo atveju R.Juknevičienės pateikto nutarimo projekto 1 straipsnis, kuriame konstatuojama, kad komisija įvykdė Seimo valdančiosios daugumos gėdingiausią politinį užsakymą, yra visai teisingas. Tai yra visai akivaizdu, nes likus kelioms dienoms iki rinkimų – pateikimas, o ketvirtadienį bus priėmimas. Tai reikia būti nežinau kuo, kad nematytumei to, kaip gėdingiausio politinio užsakymo įvykdymo. Įdomiausia, kad patys socialdemokratai, ypač iš LDDP, šiandien yra susigėdę ar bent sunerimę dėl to, kad visas planas, atrodo, žlunga, nes, pasirodo, yra argumentų, kurie yra labai nepatogūs valdančiajai koalicijai. Gerbiamieji kolegos, jeigu kas nors turi šiek tiek sąžinės, kai vykdomi tokie gėdingi politiniai užsakymai, jam yra gėda. Aš suprantu, kad ir valdančioji dauguma dar turi šiek tiek sąžinės, nors ir nelabai daug, todėl šiokia tokia gėda ir noras greičiau užbaigti pateikimo procedūrą ir neleisti kalbėti yra tikrai natūralus.

Antras teiginys – pripažinti, kad Seimo Laikinoji komisija akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti baigė Rusijos bendrovės „Lukoil“ interesų Lietuvoje įtvirtinimo darbą – yra visiškai teisingas ir suprantamas, nes tai, ko siekė 1999 m. kampanija „Lukoil“, sustabdyti „Williams“ investicijas, sukurti tokiai investicijai absoliučiai nepalankų propagandinį klimatą, tuo metu tai buvo padaryta ir dabar tai toliau sėkmingai tęsiama. Šito nematyti gali tik visai aklas. Tai, ką „Lukoilas“ kalbėjo 1999 m., dabar atkartoja ponas V.Greičiūnas ir jo komisija. Tai reikia patvirtinti Seimo nutarimo, kurį siūlė R.Juknevičienė, 2 straipsnyje. Siūlau pritarti tokiam nutarimo projektui, nes jis yra teisingas ir sąžiningas.

PIRMININKAS. Kolegos, motyvams – 2 minutės. Motyvai prieš – H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Manau, kad apie rimtus dalykus nereikia nerimtai kalbėti. Todėl siūlau tokį nutarimą apskritai atmesti ir už jį netgi nebalsuoti. Tai siūlė ir ponas A.Salamakinas. Bet jei jau balsuosime, tai balsuojame ir išsakome savo nuomonę. Jeigu pasižiūrėtume dar giliau, man atrodo, būtų galima tą 1 straipsnį ir paredaguoti. Manau, konstatuoti, jog Seimo Laikinoji komisija akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti sėkmingai įvykdė 1996 m. Seimo valdančiosios daugumos vykdytą gėdingiausią politinį veiksmą, būtų visai normalu. Ačiū. Šiaip siūlau už nerimtus siūlymus nebalsuoti.

PIRMININKAS. Kolegos, motyvai išsakyti. Prašome apsispręsti balsuojant. Kas mano, kad galima pritarti šiam nuarimui po pateikimo, balsuoja už, kas mano kitaip, – prieš arba susilaiko.

Už – 9, prieš – 53, susilaikė 10. Nutarimui nepritarta.

Dabar, kolegos, iš karto ir apsispręskime, ar grąžiname tobulinti ar atmetame. (Balsai salėje) Kolegos, alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintume tobulinti, spaudžia mygtuką „už“, o kad atmestume – spaudžia mygtuką „prieš“, susilaikę neskaičiuojami. Mygtukas „už“ – grąžinti tobulinti, mygtukas „prieš“ – atmesti. Susilaikę neskaičiuojami. Susilaikę neskaičiuojami.

56 balsavus už tai, kad projektas būtų atmestas, 15 – už tai, kad grąžintas tobulinti, projektas atmestas, kolegos.

Dabar replikos, kaip buvau žadėjęs, po šio balsavimo. J.Jurkus ir V.Nekrašas. Prašom.

V.NEKRAŠAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš nenorėčiau sutikti su E.Masiulio tokiu pasakymu, kad 6 ar 5 metai praėjo, gal nederėtų svarstyti ir panašiai, žiūrėti, ar buvo padaryti nuostoliai, ar teisybė yra. Bet kokiu atveju tiek „Mažeikių nafta“, tiek EBSW turi būti svarstoma ir turi būti žmonėms pasakyta. Tai turi būti daroma palaipsniui. Dabar vieną klausimą iš dalies išsprendėme, aš manau, bus išspręstas ir kitas. O dvynukai, pone Eligijau, pats žinai, kaip sunkiai darosi tau ir man, bet turime tokios patirties, nebūna iš karto taip staigiai ir taip greitai. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Jurkus.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kas skaitė tą medžiagą, 122 puslapius, ten yra parašyta, ką kalbėjo ponia L.Andrikienė. „Ši sutartis yra gėdinga, žeminanti Lietuvos Respubliką“. Buvome įrašę ir kitą sakinį – yra valstybės interesų išdavimas, kalbėjo viena iš liudytojų. Todėl aš asmeniškai būčiau už apkaltą. Manyčiau, kad reikėtų informuoti ir Amerikos teisėsaugos institucijas, kad ir jos spręstų tą klausimą, nes ten yra daug tokių keistenybių, apie kurias būtų galima teisėsaugos institucijoms pasidomėti, ypač po (…) žlugimo. Taigi, manyčiau, paskui būtų galima papildyti tą nutarimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, buvau žadėjęs, kad bus tik dvi replikos po balsavimo. Kadangi dar pono G.Šileikio pavardė buvo minima, tai, kolega Šileiki, prašom repliką. Kolega G.Šileikis, kadangi jo pavardė buvo minima, jis prieš tai stovėjo, gerbiamasis Andriau Kubiliau. Dalykitės.

A.KUBILIUS. Aš dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos suteiksiu. Dabar replika kolegai G.Šileikiui.

G.ŠILEIKIS. Manau, kad tiesiog nebūtų padoru atsakinėti į tokį šiurkštų A.Syso melą. Manau, Etikos ir procedūrų komisija įvertins jo pateiktus žodžius, o iš tiesų tokio įžūlaus melo iš A.Syso tikrai nesitikėjau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Etikos ir procedūrų komisija galės vertinti, tačiau tikras faktas, kad Centro sąjungos nariai savo parašus atsiėmė dėl to, kad buvo Audriaus Butkevičiaus parašas po 51 Seimo nario parašo ir aš tą pateiksiu dokumentais. Čia nesudėtinga įrodyti, kolegos.

Dabar dėl vedimo tvarkos A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, kadangi mums visiems buvo išdalyta Etikos ir procedūrų komisijos išvada, kuri aiškiai konstatavo, kad pono V.Greičiūno komisijos išvados buvo svarstomos neteisėtai, atėmus iš manęs teisę pateikti savo pataisas, kurios buvo pateiktos, bet jos nebuvo svarstomos taip, kaip numato Statutas ir Konstitucija, tai aš oficialiai kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją prašydamas labai aiškiai atsakyti, kaip ir kokiu būdu aš galiu realizuoti savo, Seimo nario, teises, kad mano pateiktos pataisos būtų svarstomos pono V.Greičiūno vadovaujamoje komisijoje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau dabar paskelbti Etikos ir procedūrų komisijos išvadą. Šiuo atveju A.Kubiliaus kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją, manau, Etikos ir procedūrų komisijos gali būti išnagrinėtas. Aš neskaitysiu visos pagrindžiamosios dalies, paskaitysiu tik išvadą.

„Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė: 1. Informuoti Seimą, kad priimant Seimo laikinojoje komisijoje AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti komisijos išvadą buvo nesilaikoma Seimo statuto 55 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr.1099 sudarytos Seimo laikinosios komisijos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti reglamento 4 punkto 4 pastraipos nuostatų. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu“.

Tačiau aš norėčiau iškelti Etikos ir procedūrų komisijai dar vieną faktą, kad laikinųjų komisijų veiklą reglamentuoja atskiras įstatymas ir šiuo atveju aš prašyčiau Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ištirti, koks yra santykis tarp atskiro specialaus įstatymo ir Seimo statuto 55 straipsnio 2 dalies. Tiek, kolegos, yra procedūrinių dalykų.

Toliau aš siūlau nedaryti pertraukos ir judėti pagal patvirtintą darbotvarkę. Kviečiu į tribūną, kolegos… Gerbiamasis kolega, aš girdėjau, kai pabaigsiu, aš atkreipsiu dėmesį į jūsų atkaklias pastangas kalbėti dėl vedimo tvarkos. Taip pat ir dėl jūsų.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 7, 26 ir 27 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3490* (priėmimas)

Dabar norėčiau, kad mes imtumės darbotvarkės, nes mes labai stipriai vėluojame, kolegos. Šiuo atveju mūsų darbotvarkės 2 klausimas – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. V.Fiodorovas yra pranešėjas Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu. Aš norėčiau atkreipti šio komiteto dėmesį, gal yra pirmininkas, kad mes galėtume svarstyti šį klausimą. O kol išsiaiškinsime, ar yra pranešėjai, dėl vedimo tvarkos A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš dar kartą noriu jūsų paprašyti, kad jūs nekomentuotumėte Seimo narių kalbų, nes tokios teisės jūs neturite, o jeigu jūs manote, kad turite tokią teisę, aš reikalauju, kad jūs, kaip numato Statutas, nurodytumėte, pagal kokį straipsnį jūs turite teisę po mano kalbos ar kokio nors kito Seimo nario kalbos daryti kokius nors komentarus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, darau jums pastabą, nes aš komentavau ne jūsų kalbą, o komentavau Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, taip pat jos derinimą su specialiuoju įstatymu, kuris nustato šiek tiek kitokias normas, ir paprašiau, kaip ir jūs, Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo. Manau, jūs turite suprasti, kad procedūrinis klausimas lygiai vienodai svarbus tiek jums, tiek man.

Dabar dėl vedimo tvarkos… Na, paskutinė replika. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėjau dar pasakyti vieną repliką.

PIRMININKAS. Tokiu atveju kviečiu…

P.GRAŽULIS. Konservatoriai nuolat važinėja po Lietuvą ir gąsdina tautą Ivanu iš Rytų, Rusijos kapitalo skverbimusi į Lietuvą. Pasirodo, kad ponai konservatoriai maitinasi iš tų šaltinių ir yra finansuojamos jų rinkimų kampanijos. Tai akivaizdus tautos apgaudinėjimas. Jie nebijo to Ivano. Aš dar noriu pasakyti, kad jeigu konservatoriai nuoširdžiai būtų bijoję Ivano… Tai kodėl jūs į sutartį neįrašėte tokio punkto, kad dėl bet kokių priežasčių, ar „Williams“ bankrutavus, ar dėl kitokių priežasčių pasitraukus iš „Mažeikių naftos“, kad valdymas negali būti perduodamas valstybei už akių ir ypač Rusijos kapitalui. Aš manau, jūs jau žinojote, kad ateis Rusijos kapitalas – „Jukos“ į tą įmonę, kai dar pardavinėjote „Williamsui“. Aš darau tokią išvadą. Ir ne veltui jums pinigėlius dalijo „Lukoilas“.

PIRMININKAS. Jūs girdėjote visas replikas. O dabar tęsiame mūsų darbotvarkę. Suteikiu žodį Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui A.Sysui. Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo priėmimas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo gautas Teisės departamento siūlymas, kad galbūt reikėtų įstatyme nustatyti įsigaliojimo datą. Komitetas dar kartą svarstė šį siūlymą, bet manome, kad jis turėtų įsigalioti nuo paskelbimo datos, ir įstatyme nenurodome konkrečios datos. Todėl komitetas siūlo bendru sutarimu pritarti šiam įstatymui. Kviečiame, kolegos, balsuoti už šią įstatymo pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pradėti priėmimo procedūrą? Pradedame. Kolegos įstatymas iš kelių straipsnių. Ar galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? Pritarta. 2 straipsniui? Pritarta. 3-iajam? Pritarta. 4, 5, 6 pritarta. Ačiū. Pastraipsniui priimta. Kolegos, dėl viso įstatymo. Norinčių kalbėti nematau. Registruojamės ir balsuojame. Priėmimas.

Balsuojame dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 7, 26, 27 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto priėmimo.

53 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, nė vienam nesusilaikius Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 7, 26, 27 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas priimtas.

Įstatymo dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos ratifikavimo projektas Nr.IXP-3523* (svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, kviesčiau svarstyti įstatymo dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos ratifikavimo projektą. Užsienio reikalų komiteto vardu prašome V.Stankevičių. Ruošiasi I.Šiaulienė.

V.STANKEVIČ. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kaip pagrindinis išnagrinėjęs šį klausimą pritarė jam. Visi dalyvavę komiteto nariai balsavo už. Kitų nuomonių nebuvo. Siūlome pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovus. I.Šiaulienės nematau. Gal gali A.Sysas pateikti išvadas?

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas pritaria iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlo jį priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto vardu G.Dalinkevičių.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė šį projektą kaip papildomas komitetas ir pritaria iniciatorių pateiktam projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu G.Purvaneckienę Šeimos ir vaiko reikalų komisijos vardu. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti frakcijų seniūnų dėmesį. Šioms konvencijoms reikėtų bent 57 balsų. Paprašyčiau pamėginti dabar pranešti frakcijų nariams, kad galėtume priimti.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Šeimos ir vaiko reikalų komisija svarstė įstatymo dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos ratifikavimo projektą ir bendru sutarimu pritarė. Aš tik norėčiau išreikšti apgailestavimą, kad mes neratifikavom šio protokolo birželio 1 d., kaip buvo numatyta, ir tai tikrai būtų pats tinkamiausias teisės aktas birželio 1 d., Vaikų gynimo dieną.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiai konvencijai? Pritariame. Kolegos, tuomet gal padarykime taip: pastraipsniui priimkime, o dėl viso balsuosime, kai bus 57 Seimo nariai. Arba aš dar kartą prašau kolegų Seimo narių, jų frakcijų seniūnų vis dėlto pasistengti, kad kolegos ateitų.

Dėl 1 straipsnio. Ar galime, kolegos, šį straipsnį priimti bendru sutarimu? Galime. Dabar pamėginkime registruotis, kiek mūsų yra.

Deja, kolegos, mūsų yra tik 53, todėl negalime rizikuoti. Imamės kito darbotvarkės klausimo. Šiuo atveju pastraipsniui balsavimas atliktas. Liko balsuoti tik dėl viso įstatymo.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo projektas Nr.IXP-3526(2*) (svarstymas)

Dabar imamės darbotvarkės 4 klausimo – Seimo nutarimo dėl Seimo politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų ir t.t. priedėlio pakeitimo. Projektas Nr.IXP-3526. Kviečiu A.Indriūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Svarstymas. Pateikite komiteto išvadas.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas šį nutarimą svarstė, Teisės departamento redakcinei pastabai nepritarė, o kitai pastabai pritarė, pritarė bendru sutarimu. Buvo gautas Seimo nario V.Saulio pasiūlymas, ir šiam nutarimui nepritarė, nes jis prieštarauja Vidaus tarnybos įstatymui, todėl tiek Seimo kontrolieriaus, tiek vidaus tarnybos vadovo atlyginimai išeina suvienodinti. Komitetas bendru pritarimu šitam (…).

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviesčiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Kas galėtų pateikti išvadas? G.Steponavičius? Aš kreipiuosi į Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovus ar pirmininką. Paprašyčiau E.Klumbį. J.Bernatonį gal paprašyčiau? Gal galėtumėte pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Seimo nutarimo dėl Seimo politinio pasitikėjimo pareigūnų ir t.t.?

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, tai daliai, kur kalbama apie tai, jog tardytojai turėtų būti pakeisti tyrėjais, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pritarimas yra iš dalies, taip? Kolegos, dabar yra V.Saulio pasiūlymas, kuriuo jis siūlo papildyti, po žodžių „savivaldybės kontrolierius“ įrašyti žodžius „savivaldybės centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovas“, po žodžių „savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas“ įrašyti „savivaldybės centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pavaduotojas“, o po žodžių „savivaldybės kontrolieriaus tarnybos specialistas“ įrašyti žodžius „savivaldybės centralizuotos vidaus audito tarnybos vidaus auditorius“. Pirmiausia mes turime sužinoti, ar yra dešimt narių, remiančių šį pasiūlymą. Kolegos, ar yra 10 remiančių narių? Nėra. Tuomet jis nebus svarstomas.

Dabar, kolegos, ar galime pritarti po svarstymo šiam Seimo nutarimui bendru sutarimu? Galime pritarti. Ačiū. Tuomet priėmimą numatysime Seniūnų sueigoje.

Vidaus tarnybos statuto 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3475(2*)ES (priėmimas)

Kviečiu G.Dalinkevičių. Vidaus tarnybos statuto 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. Prašome, pranešėjau, jums žodis.

G.DALINKEVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau pasakyti, kad po svarstymo naujų pasiūlymų negauta. Yra atkreiptas dėmesys į Seimo Teisės departamento išvadą ir yra nustatytas įsigaliojimo terminas. Taigi kviesčiau priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Yra prieštaraujančių. Prašau išdėstyti motyvus prieš. Motyvai už, motyvai prieš. Prašome dėl 1 straipsnio. Nenorite kalbėti dėl motyvų.

Kolegos, kadangi sutarimo nėra, dėl 1 straipsnio prašome balsuoti. Kas pritariate 1 straipsniui taip, kaip pateikė pagrindinis komitetas, balsuojate už.

23 balsavus už, 3 – prieš, 9 susilaikius 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. Priimta. 3 straipsnis. Priimta.

Dėl viso įstatymo, kolegos, prašome, motyvai už, motyvai prieš. Gerai, tuomet, kolegos, balsuojame dėl viso įstatymo. Balsavimas dėl Vidaus tarnybos statuto 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo pradėtas.

30 balsavus už, 8 – prieš, 4 susilaikius Vidaus tarnybos statuto 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3029(3*) (priėmimas)

Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. Projektas Nr.IXP-3029. Kviečiu A.Puloką Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu.

A.PULOKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, teikiamas įstatymo projektas komitete buvo patobulintas. Dabar teikiamas trečiasis variantas. Po svarstymo yra pritarta. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Siūlote balsuoti pastraipsniui?

A.PULOKAS. Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jūsų, kaip pagrindinio komiteto atstovo, paprašyti komentaro dėl Teisės departamento išvadų dėl trečiojo projekto, kurias jūs priimate, kurių nepriimate.

A.PULOKAS. Mes svarstėme Teisės departamento išvadas, į kai kurias buvo atsižvelgta. Sakykim, antroji jų pastaba. Mes šiame įstatymo projekte nieko nekeičiame ir paliekame tokią, kaip buvo dabar galiojančiame įstatyme.

PIRMININKAS. Ar priimate antrą pastabą, ar nepriimate, nesupratau?

A.PULOKAS. Tokios pastabos, kurią teikė Teisės departamentas, nepriimame.

PIRMININKAS. Nepritarėte?

A.PULOKAS. Nepritarėme, nes mes jos nekeičiame.

PIRMININKAS. O pirmai pastabai?

A.PULOKAS. Ir pirmajai pastabai, ir trečiai pastabai irgi nepritarėme.

PIRMININKAS. Žodžiu, nepritarėte nė vienai Teisės departamento pastabai?

A.PULOKAS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, pradedame pastraipsniui. Čia yra 1 straipsnis, kuriame yra visas įstatymas. Pirmiausia nagrinėsime viso įstatymo naują redakciją, o po to balsuosime dėl 1 straipsnio.

Dabar naujos redakcijos 1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Priimta. 3 straipsnis. Priimta. 4 straipsnis. Priimta.

5 straipsnis. Yra kolegos J.Razmos pasiūlymas – 5 straipsnio 4 dalies (…) punktuose vietoj žodžio „priėmimo“ rašyti žodį „gavimo“.

A.PULOKAS. Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui, nes mano, kad nuo priėmimo…

PIRMININKAS. Jūs mane pertraukėte. Aš iš karto abu pasiūlymus. Ir 4 dalies 3 punkte vietoj žodžio „pareiškimo“ įrašyti žodį „prašymo“. Taigi komiteto nuomonė.

A.PULOKAS. Vietoj žodžio „priėmimo“ rašyti žodį „gavimo“ nepritarėme, nes manome, kad, priėmus teisės aktą, iš karto Vyriausybės atstovas gali jį apskųsti. Taip bus operatyviau įvykdyta sustabdymo procedūra.

O dėl antro pasiūlymo, t.y. vietoj žodžio „pareiškimo“ rašyti žodį „prašymo“ yra pateikta Teisės departamento pastaba. Mes ją svarstėme. Administracinių bylų teisenos įstatyme vartojamas terminas „pareiškimas“, o ne prašymas.

PIRMININKAS. Žodžiu, abiem nepritarėte?

A.PULOKAS. Nepritarėme.

PIRMININKAS. Leiskite man vesti posėdį. Pirmiausia reikia 29 Seimo narių, kurie remtų J.Razmos pataisą. Ar yra 29 Seimo nariai remiantys, pakelkite rankas? Du kolegos. Taigi pataisa nebus svarstoma.

Ar galime dabar priimti 5 straipsnį taip, kaip pateikė komitetas? Priimta. 6 straipsnis. Priimta. 7 straipsnis. Priimta. 8 straipsnis. Priimta. 9, 10, 11 straipsniai bendru sutarimu priimti.

Dabar visas 1 straipsnis, kuriame yra išdėstyta visa įstatymo redakcija. Ar galima 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta. Dėkoju.

Kolegos, dėl viso įstatymo kas norėtų kalbėti: 4 – už, 4 – prieš? Norinčių kalbėti nematau, kolegos, balsuojame. Balsavimas dėl Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo pradėtas.

41 balsavus už, 4 – prieš, 1 susilaikius, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos statuto patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-3458(3*) (priėmimas)

Kviečiu į tribūną J.Jučą – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos statuto patvirtinimo“ priėmimo. Nėra. Tada kviečiu komiteto pirmininką V.Simuliką.

V.SIMULIK. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip matote, siūloma trečioji Lietuvos veterinarijos akademijos statuto patvirtinimo redakcija. Atsižvelgta į visus siūlymus, į visus pakeitimus. Manome, kad šiandien jau galime jį priimti. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, ar galime pradėti šio Seimo nutarimo priėmimą? Galima. 1 straipsnis. Bendru sutarimu priimta. 2 straipsnis. Priimta. 3 straipsnis. Priimta. Dėl viso nutarimo norinčių kalbėti nematau. Kolegos, registruojamės ir balsuojame.

45 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, nė vienam nesusilaikius, Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos statuto patvirtinimo“priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 41⁷ straipsniu ir 233 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3492(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 8 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 41⁷ straipsniu ir 233 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu J.Sbatauską. Ruošiasi A.Sysas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį projektą, įvairias Seimo Teisės departamento, Teisės instituto, Darbo inspekcijos, taip pat Socialinių reikalų ir darbo komiteto pastabas. Galutinė išvada: komitetas pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui, 5 – už, 1 susilaikė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kas galėtų pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą? A.Syso nematau. Leiskite man paskelbti tą išvadą. Bendru sutarimu yra pritarta už, bet yra siūlymas pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti iniciatorių teikiamam projektui, siūloma (…) straipsnyje įvardyti Administracinių teisės pažeidimo subjektą, t.y. juo turėtų būti darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimų subjektas gali būti tik stambūs darbdaviai, Europos Bendrijos įmonės ar įmonių grupės, abejonių kelia bausmės, baudos iki 2000 Lt efektyvumas. Bauda turėtų būti numatyta dešimtimis tūkstančių litų. Tokia yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Komitetas svarstė šį pasiūlymą, bet apsisprendė palikti projekte siūlomus baudos sankcijose nustatytus baudos dydžius, nes mano, kad nėra prasmės. Priešingu atveju reikėtų keisti sprendimų priėmimų subjektą. Kadangi bylos bus nagrinėjamos Darbo inspekcijoje, tai pakanka nustatytų baudų dydžių. Ačiū.

PIRMININKAS. Komitetas pusei pritarė, o pusei siūlymo nepritarė?

J.SABATAUSKAS. Taip, 2 daliai siūlymo dėl sankcijų dydžių pakeitimo nepritarė.

PIRMININKAS. Šiuo atveju pateikta ta redakcija , kuriai pritarėte?

J.SABATAUSKAS. Taip, pateikta redakcija, kuriai pritarta.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime dabar pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Galima. Pritarta. Dėkoju.

Baudžiamojo kodekso 20, 42, 63, 67, 68, 72, 75, 77, 82, 90, 92, 95, 97, 144, 150, 178, 182, 194, 195, 201, 204, 205, 210, 211, 212, 220, 221, 222, 223, 230, 236, 246, 248, 263, 287 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 228¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3519(2*) (svarstymas)

Kolegos, dabar imamės Baudžiamojo kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 228¹ straipsniu. Projekto Nr.IXP-3519. Svarstymas. Kviečiu A.Sakalą, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką, pateikti komiteto išvadą. Ruošiasi A.Kašėta, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto…

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė gautus pasiūlymus, kurie buvo iš Teisės departamento, iš kitų institucijų, į daugumą jų atsižvelgė. Kitų Seimo komitetų pasiūlymų nebuvo, jie projektui pritarė. Komitetas bendru sutarimu pritarė pataisytam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kas galėtų pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonę ? Prašom. A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir jam vienbalsiai pritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu G.Dalinkevičių – Žmogaus teisių komiteto vardu.

G.DALINKEVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Komitetas bendru sutarimu pritarė pateikto įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta.

Bausmių vykdymo kodekso 43, 48, 49, 68, 102, 121, 157, 173, 178 straipsnių pakeitimo projektas Nr.IXP-3520(2*) (svarstymas)

Dabar imamės Bausmių vykdymo kodekso 43, 48, 49, 68, 102 ir t.t. straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Kviečiu A.Sakalą Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes taip pat svarstėme visas gautas pastabas, į daugumą jų atsižvelgėme ir komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam projektui.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu A.Kašėtą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu pateikti išvadą.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė įstatymo projektą ir jam vienbalsiai pritarė.

PIRMININKAS. Kviečiu G.Dalinkevičių Žmogaus teisių komiteto vardu.

G.DALINKEVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Žmogaus teisių komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime tada pritarti bendru sutarimu po svarstymo, nes alternatyvų nėra? Pritarta. Ačiū. Priėmimo datą numatysime Seniūnų sueigoje.

Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3341*. Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3341A (svarstymas)

Dabar imamės dešimtojo darbotvarkės klausimo – Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu J.Razmą Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu pateikti išvadą. Gerbiamasis kolega, gal galėtumėte dėl abiejų projektų pateikti išvadas?

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šiais projektais, kuriuos dabar pradedame svarstyti, siūloma spręsti realią problemą, atsiradusią dėl mūsų kolegų, manau, gana skubotai ir neapgalvotai anksčiau pateiktos Baudžiamojo kodekso pataisos, kai užsimojus nustatyti neva labai griežtas bausmes, labai aukštą apatinę ribą už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, iš tikrųjų buvo pasiektas priešingas rezultatas, nes teismai ėmė naudotis tame pat straipsnyje esančia galimybe skirti tik arešto bausmes. Projekto autoriai, spręsdami tą problemą, siūlo tobulinti 260 straipsnį. Komitetas yra pritaręs pagrindiniam projektui, kuriame numatyta, jog už nusikaltimus, susijusius su narkotikų gamyba ir perdirbimu, laikymu ir t.t., siūloma nustatyti laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų išbraukiant anksčiau buvusį areštą. O alternatyvų projektą siūloma atmesti sustojant prie mano minėto pagrindinio projekto. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš karto buvo pateikti abu projektai, tiek Nr.IXP-3341, tiek Nr.IXP-3341 (alternatyvusis). Alternatyvųjį pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Ar mes galime dėl alternatyvaus iš karto bendru sutarimu tai padaryti? Ačiū. Atmesta. Dėkoju, kolega. Tada kviečiu A.Kašėtą pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl projekto Nr.IXP-3341.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė abu įstatymų projektus ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą sujungiant abu projektus, taip pat perrašyti minimalią laisvės atėmimo bausmę atsižvelgiant į tai, kad siūloma panaikinti areštą kaip alternatyvią bausmės rūšį. Taigi tiesiog nuo savęs, kaip vieno iš alternatyvaus projekto autorių, galiu pasakyti, kad pritariu komiteto pasirinkimui.

PIRMININKAS. Kolegos, ką galėtų pasakyti pagrindinis komitetas? Prašom. A.Sakalas. Vieną minutę! Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mes iš tiesų labai kruopščiai svarstėme abu pasiūlymus, buvome pasikvietę ir teisininkus, ir projektų autorius, ir apsistojome prie to projekto, kurį išdėstė komiteto narys ponas J.Razma. Siūlytume jam pritarti, nes visi teisininkai sutarė dėl to, kad netikslinga būtų įrašyti areštą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galėtume pritarti pagrindinio komiteto išvadai dėl pirmojo projekto bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Tada antrasis alternatyvus projektas atmestas ir priėmimo datą numatysime Seniūnų sueigoje.

Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3273 (svarstymas)

Dabar kviesčiau A.Plokšto – Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Kas galėtų Biudžeto ir finansų komiteto vardu? Nematau. Tada Kaimo reikalų komiteto vardu kviečiu G.Kniukštą.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas išnagrinėjo Vyriausybės pateiktą Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo projektą. Pirmiausia noriu pažymėti, kad šalyje sparčiai gausėja kredito unijų ir jų narių. Dauguma šių unijų veikia kaimuose ir mažesniuose miesteliuose. Kredito unijų paslaugomis daugiausia naudojasi žemės ūkyje dirbantys žmonės, jie yra patenkinti lanksčiomis kreditavimo formomis, paprastesnėmis negu banke paskolų suteikimo procedūromis.

Svarstymo komitete metu buvo pažymėta, kad galiojantis Kredito unijų įstatymas yra tinkamas tolesnei kooperatinės kreditavimo sistemos plėtrai, tačiau tikslinga Kredito unijų įstatymą suderinti su Finansų įstaigų įstatymu ir Civiliniu kodeksu.

Projektu iš esmės keičiamos beveik visos galiojančios Kredito unijų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios kredito unijų steigimą, veiklą, narystės sąlygas, organų struktūrą ir valdymą, veiklos priežiūrą, auditą. Priėmus tokios redakcijos Kredito unijų įstatymą būtų kur kas apribota ir suvaržyta kredito unijų veikla bei sustabdyta jų plėtra, o veikiančios kredito unijos būtų pasmerktos, galima sakyti, pasyviai vegetuoti.

Seimo Teisės departamentas šiam projektui pateikė net 35 pastabas ir pasiūlymus. Lietuvos bankas, suderinęs Vyriausybėje, pateikė dar 10 pasiūlymų, o Lietuvos kredito unijų asociacija iš esmės nepritarė parengtam įstatymo projektui. Kaimo reikalų komitetas nepritarė Kredito unijų įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį atmesti dėl šių motyvų.

Įstatymo projektas iš esmės keičia galiojančio Kredito unijų įstatymo nuostatas, neatsižvelgiama į galimas pasekmes tolesnei kredito unijų plėtrai. Įstatymo projektas nėra integracinis ir pagal stojimo sutartį Lietuvos Respublika neturi įsipareigojimo taikyti Europos Sąjungos direktyvą dėl kredito įstaigų steigimo ir veiklos.

Įvertindami tai, kad Kredito unijų įstatymas visiškai atitinka visų pripažintus kredito unijų veiklos principus, siūlome pritarti Lietuvos kredito unijos asociacijos pasiūlymams, suderinti galiojantį Kredito unijų įstatymą su Civiliniu kodeksu bei Finansinių įstaigų įstatymu atsižvelgiant į kooperatinės kreditavimo sistemos ypatumus. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju Kaimo reikalų komiteto atstovams. Dabar norėčiau perskaityti pagrindinio komiteto nuomonę. Pagrindinis komitetas taip pat siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į anksčiau pateiktas komiteto išvadas bei argumentus iš įvairių organizacijų. Taigi ar galime bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti šį projektą? Dėkui. Grąžinta tobulinti.

Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2, 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3566 ES (pateikimas)

Kolegos, dabar imamės pateikimo. Kviečiu J.Kraujelį… Dalią Miniataitę pateikti Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2, 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Prašom, pranešėja, jums žodis. Pateikimas. Jeigu taupytume laiką ir trumpai pateiktume, mes pavytume grafiką. Labai atsiprašau visų pranešėjų, visų prelegentų, bet Seime šiandien buvo be galo karšta darbotvarkė.

D.MINIATAITĖ. Gerai. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo minėtų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto tikslas yra numatyti vienodas žemės ūkio produkcijos pirkimo, pardavimo sąlygas, tvarką visiems ūkio subjektams ir tokiu būdu patobulinti atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją sistemą visoje atsiskaitymo grandinėje.

Šis įstatymas tobulinamas dėl to, kad, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus, buvo priimtas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Todėl įrašytos tam tikros papildomos sąvokos į šį teikiamą įstatymą. Įstatymo projekte visiems atsiskaitymo grandinėje dalyvaujantiems ūkio subjektams numatomos vienodos atsiskaitymo sąlygos ir tvarka.

Šis įstatymas yra be galo aktualus. Atsiskaitymų klausimas lieka aktualus ir Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Kaip žinome, žemės ūkio gamintojai yra silpnoji atsiskaitymo grandinės dalis, kuri negali, neturi ekonominių svertų ir kitų priemonių ne tik atstovauti savo produkcijos supirkimo kainoms, bet taip pat ir apmokėjimo terminams. Todėl įstatymo projekte yra numatytos dvi sankcijos, t.y. komercinio kredito palūkanų normos, pavėluotas mokėjimas ir pavėluoto mokėjimo palūkanų normos, kurios bus taikomos tuomet, kai pirkėjai laiku neatsiskaitys už parduotą produkciją.

Taip pat bus pataisyti tam tikri įstatymo lydimieji aktai. Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai neprieštarauja, Europos Sąjungos teisės aktams taip pat, nebus neigiamų pasekmių priėmus šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju, jūsų niekas nenori paklausti. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Pritarta. Tuomet pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas ir papildomas – Kaimo reikalų. (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega, mes įpratę kalbėti per mikrofonus. Jeigu galima, per centrinį mikrofoną.

Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką G.Kniukštą.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad dėl Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pagrindinis turėtų būti Kaimo reikalų komitetas. Nes jeigu gerai pažvelgtume į tuos straipsnius, kurie keičiami, jie yra susiję su žemės ūkio produkcijos gamintojais ir pardavėjais.

PIRMININKAS. Kolegos, ar sutiktume? Kadangi teikėjas yra ne Finansų ministerija, o Žemės ūkio ministerija, gal pagrindinis – Kaimo reikalų, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas? Bendru sutarimu sutariame. Ačiū. Svarstymo data – birželio 29 diena. Dėkui, kolegos.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1822(2) (pateikimas)

Dabar kviečiame poną Joną Gečą – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas.

J.GEČAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekto esmė yra ta, kad sunkioji karinė technika, ta, kuri naudojama iš esmės poligonuose, t.y. šarvuočiai ir sunkieji sunkvežimiai, būtų atleista nuo kelių mokesčių, kaip yra atleista vidaus reikalų… sunkioji technika. Nuo mokesčių nebūtų atleista lengvoji technika, kuri yra naudojama bendro naudojimo keliuose.

Tai sudaro per metus apie 600 tūkstančių. Iš esmės visose Europos ir NATO šalyse karinė technika nuo tokių mokesčių yra atleidžiama. Papildomų lėšų nereikia. Vyriausybė pritarė. Reikia pažymėti, kad anksčiau galiojusiuose įstatymuose tokia norma buvo, po to ją paredagavo ir liko tik vidaus reikalų sistema, o krašto apsauga išbraukta.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, man sunkoka pritarti tokiai jūsų ministerijos pozicijai, nors jūs minėjote, kad Vyriausybė pritarė. Tuo labiau kad sunkioji technika nedažnai važinėja, bet važiuoja ir į poligonus veža įrankius, techniką, dar ką nors. Taigi jūsų sistema taip pat naudojasi bendrais keliais, kuriais naudojasi ir eiliniai piliečiai. Galbūt ne jūsų sistemos tam tikrą transportą reikėtų atleisti nuo mokesčių, o Vidaus reikalų ministerijos kai kurias transporto priemones apmokestinti. Tai gal būtų racionaliau, teisingiau negu jūsų siūlomame įstatymo projekte. Kaip jūs galėtumėte tą komentuoti? Ačiū.

J.GEČAS. Na, matyt, komentaras būtų toks pat. Formuojant biudžetą tai yra tas pat kaip iš vienos kišenės paimti ir įdėti į kitą. Vis tiek tie pinigai, kurie atiduodami į mūsų biudžetą, grįžta. Iš esmės mes tas lėšas galėtume panaudoti tvarkyti tiems keliams, kurie yra mūsų mokymo teritorijose ir kuriais naudojasi ir vietiniai gyventojai.

PIRMININKAS. J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Iš esmės kolega V.Popovas pateikė mano klausimą. Puikiai suprantu, kad viceministras šiuo atveju nėra tinkamiausias atsakytojas į tokio pobūdžio klausimą. Mano mintis būtų, kad stenogramoje liktų svarstant komitete šį siūlymą pažiūrėti dėl šios sunkiosios technikos kelių mokesčių mokėjimo principo bendrai paėmus, aišku, suvienodinant vidaus reikalų ir jūsų ministerijos techniką: arba visi moka, arba visi nemoka. Taigi pageidavimas būtų, kad komitetas šį siūlymą apsvarstytų. Klausimo neturiu.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Prieštaravimų nematau. Pritarta. Tuomet pagrindinis komitetas, kolegos, bus Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – Ekonomikos komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Tinka? Ekonomikos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai. Gerai. Yra trys komitetai. Siūloma svarstyti birželio 29 dieną. Ačiū. Pritarta.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 1 straipsnio papildymo, Įstatymo papildymo 2¹ straipsniu bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.IXP-3528 (pateikimas)

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 1 straipsnio papildymo, įstatymo papildymo 2¹ straipsniu bei įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas. Vietoj ministrės – Valdas Rupšys. Prašom.

V.RUPŠYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo įstatymo projektu siekiama perkelti direktyvos Nr.97 84 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad valstybės narės taiko tokias priemones, kurios būtinos, remiantis jų nacionalinėmis teismų sistemomis, norėdamos užtikrinti, jog tais atvejais, kai asmenys, manantys esą nuskriausti, nes jiems nebuvo taikomas vienodo elgesio principas, nurodo teismo ar kitai kompetentingai institucijai aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, atsakovas turėtų įrodyti, kad vienodų sąlygų taikymo principas nebuvo pažeistas. Yra likusi vienintelė neperkelta į nacionalinius teisės aktus, į ACQUIS moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais nuostata, kuri realiai yra taikoma praktiškai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje nagrinėjant skundus dėl diskriminacijos lyties pagrindu.

Įstatymo projektui įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės, priėmus šį projektą papildomų lėšų jam įgyvendinti nereikės. Projektas suderintas su Užsienio reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Nacionaline teismų administracija, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Europos Teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Siūlome įstatymo projektui…

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, ačiū už pateikimą. Jūsų nori paklausti G.Purvaneckienė.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, Seimo Teisės departamentas siūlo papildymą. Jūs siūlote papildyti 1 straipsnį, jie siūlo perkelti į V skyrių. Jūsų nuomone, ar tą būtų galima padaryti? Ir kartu, naudodamasi proga, noriu paprašyti pirmininko, kad papildomu komitetu skirtų Šeimos ir vaiko reikalų komisiją.

PIRMININKAS. Prašome.

V.RUPŠYS. Dabar aš neturiu straipsnių pasiėmęs, tikrai negalėčiau pakomentuoti šiuo momentu dėl galimybės iš 2 straipsnio 1 dalies perkelti į 5 straipsnį. Mes manome, ir derinome su mūsų visomis institucijomis, vis dėlto pati geriausia vieta būtų 2¹ straipsnis, kuris įteisintų šios nuostatos įkėlimą. 2¹ straipsnis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Žodžiu, atkreipsite dėmesį į problemą, kurią iškėlė Teisės departamentas ir Seimo narė gerbiamoji G.Purvaneckienė.

Kolegos, ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas ir papildomas – Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Sutarėme. Svarstymas – birželio 29 dieną. Ačiū.

Įstatymo dėl Jungtinių Tautų Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 20 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims Fakultatyvinio protokolo ratifikavimo projektas Nr.IXP-3530 (pateikimas)

Dabar imamės įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 20 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims Fakultatyvinio protokolo ratifikavimo“ projekto. Pateikimas. Prašome pateikti. Labai trumpai, jeigu galite.

V.RUPŠYS. Šiuo protokolu dalyvė pripažįsta Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto kompetenciją gauti ir nagrinėti pranešimus, kuriuos gali pateikti asmenys ar asmenų grupės savo ar kitų vardu, laikydami save tos valstybės dalyvės padarytų bei kitų teisių, išdėstytų konvencijoje, pažeidimo aukomis. Pranešimai pateikiami raštu ir negali būti anoniminiai. Komitetas nesvarstys gauto pranešimo tol, kol nebus ištirta ir nustatyta, kad jau išnaudotos visos nacionalinės teisės ar kitokios galimybės dėl priemonės diskriminacijai panaikinti. Šie klausimai Lietuvoje reglamentuojami Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo, skundus dėl diskriminacijos lyties pagrindu įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja lygių galimybių kontrolierius. Šiuo protokolu nenumatytos finansinės ar kitokios sankcijos tuo atveju, jeigu diskriminacijos faktas nebūtų nustatytas. Išnagrinėjęs pranešimą, komitetas pateikia suinteresuotoms šalims nuomonę bei rekomendacijas, o valstybė dalyvė, apsvarsčiusi komiteto nuomonę bei rekomendacijas, per šešis mėnesius pateikia komitetui raštišką atsakymą, įskaitant informaciją apie veiksmus, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į komiteto nuomonę ir rekomendacijas.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už pateikimą. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galima pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos. Pagrindinis Užsienio reikalų komitetas, papildomas Žmogaus teisių komitetas ir Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Tvarka. Ir svarstysime birželio 29 dieną. Dėkui.

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3569 (pateikimas)

Dabar kviečiu vidaus reikalų ministro vardu Zigmantą Benjaminą Kazakevičių pateikti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašom.

Z.B.KAZAKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiuo metu Lietuvos Respublikos…

PIRMININKAS. Labai trumpai, gerai…

Z.B.KAZAKEVIČIUS. …valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnis numato, kad Valdininkų registras Vyriausybės nustatyta tvarka reorganizuojamas į Valstybės tarnautojų registrą. Terminas – iki 2003 m. gruodžio 30 dienos. Iki minėto termino pabaigos reorganizavimas nebuvo įgyvendintas dėl užtrukusios Valstybės tarnautojų registro plėtros investicinio projekto viešųjų pirkimų procedūros. Todėl šio teikiamo projekto tikslas – pratęsti Valdininkų registro reorganizavimo į Valstybės tarnautojų registrą terminą iki 2005 m. gruodžio 30 dienos.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausti niekas nenori. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Pagrindinis komitetas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomų nesiūloma. Tvarka. Svarstymo data – birželio 29 diena. Dėkui. Pritarta.

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta (prekyba jomis) ir kitais sunkiais nusikaltimais ratifikavimo projektas Nr.IXP-3575 (pateikimas)

Dabar taip pat labai trumpai įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių priemonių, psichotropinių medžiagų apyvarta“ ir t.t. pateikimas. Prašome.

Z.B.KAZAKEVIČIUS. Dar 1997 metų birželio 2 d. Vilniuje buvo pasirašytas susitarimas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės dėl bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir kitais įvairiais nusikaltimais, aš jau trumpinu. Užtruko šie reikalai, nes vis dėlto tos procedūros ir tekstų derinimas, keitimasis notomis… faktiškai iš Turkijos paskutinę notą gavom tiktai praeitų metų kovo mėnesį. Atlikus visus redakcinius darbus ir suderinus kalbos tekstus, prašome (čia Prezidento dekreto…

PIRMININKAS. Ačiū.

Z.B.KAZAKEVIČIUS. …ratifikuoti šį susitarimo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Taigi, kolegos, norinčių paklausti nėra. Galima pritarti po pateikimo? Galima. Pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Nors gal čia iš tikrųjų, kadangi tai tarptautinis teisės aktas, čia turėtų būti vis dėlto atvirkščiai, kolegos, pagal Statutą. Užsienio reikalų komiteto kompetencija yra pagrindinė, o Nacionalinio saugumo ir gynybos yra papildoma. Taigi siūlyčiau tokį redakcinį pakeitimą. Pritariam, gerai. Tuomet svarstymo data – birželio 29 diena.

Advokatūros įstatymo 4, 7, 15, 16, 25, 35 ir 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3567. Advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 1 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3568 (pateikimas)

Kviesčiau pateikti Advokatūros įstatymų du projektus, projektus Nr.IXP-3567 ir Nr.IXP-3568. Advokatūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 1 ir 5 straipsnių pakeitimo… Prašome poną G.Švedą pateikti abu įstatymų projektus.

G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Vyriausybė jums teikia Advokatūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą. Yra tikrai platus aiškinamasis raštas, kuriame išdėstyti pagrindiniai argumentai, kodėl Vyriausybė siūlo kai kuriuos dalykus keisti. Aš galbūt akcentuočiau kelis esminius momentus, kas yra siūloma šiuo projektu.

Pirmas dalykas. Vis dėlto siūlome grįžti ir dar kartą svarstyti kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekiantiems tapti kandidatais. Dabartinė nuostata, kad advokatu gali tapti magistras, neturėdamas teisinio bakalauro išsilavinimo, jau, sakyčiau, šiandien gali kelti rimtų problemų mūsų dabartiniams advokatams, kurie norėtų dirbti kitose Europos Sąjungos valstybėse, nes magistro programa yra tokia, kad ji neviršija dvejų metų išsilavinimo, o tai pagal Europos Sąjungos Tarybos direktyvą neatitinka aukštojo išsilavinimo reikalavimų, todėl gali būti automatiškai problema tiems asmenims, kurie norėtų advokato praktika užsiimti Europos Sąjungos valstybėse. Todėl mes siūlome vis dėlto grįžti ir svarstyti, ar nereikia reikalauti, kad tokie asmenys turėtų ir teisės bakalauro, ir teisės magistro išsilavinimą, kuris visiškai atitiktų Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus.

Antras momentas yra susijęs su kvalifikaciniais egzaminais. Šią dieną vienintelė teisininkų profesija, turinti savo praktiką, kuriai nėra keliamas kvalifikacinio egzamino reikalavimas, yra tiktai advokatų. Ir notarai, ir antstoliai, ir kiti teisininkai – iš esmės visi laiko kvalifikacinius reikalavimus. Mūsų nuomone, tai yra svarbus dalykas, įvertinantis ne tiktai teisines žinias, bet ir žmogaus pasirengimą dirbti advokato darbą. Todėl mes manytume, kad visi, norintys tapti advokatais, turėtų laikyti kvalifikacinį egzaminą.

Na, ir dar vienas momentas, kuris šiame projekte taip pat yra svarbus, – tai advokatų savivaldos pareigūnų teisinio statuso reglamentavimas. Pagal dabar galiojantį įstatymą Advokatų tarybos pirmininkui ir jo pavaduotojui yra uždrausta užsiimti advokato praktika. Tačiau atlyginimas jiems yra mokamas tiktai advokatų… visuotinio susirinkimo nutarimu. Nė vienas įstatymas neįpareigoja mokėti jiems tokio atlyginimo. Mūsų supratimu, toks apribojimas tikrai pažeidžia savivaldos teises, todėl mes siūlytume atsisakyti to apribojimo užsiimti advokato praktika advokatų savivaldos pareigūnams.

Na, ir keletas techninių pakeitimų. Kadangi nespėjama iki įstatymu nustatytos datos parengti ir priimti Advokatų tarybos įstatų, siūloma šį terminą truputį atidėti, kad jis būtų realus ir įgyvendinamas. Tai tiek trumpai būtų apie šį projektą.

PIRMININKAS. Apie abu šiuos įstatymų projektus, taip?

G.ŠVEDAS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A.Klišonis.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš klausimą norėčiau užduoti jums visų pirma kaip teisininkui, o ne kaip Teisingumo ministerijos atstovui. Šios pataisos Seime priimant Advokatūros įstatymą jau buvo nagrinėtos. Jos buvo atmestos. Kaip jūs žinote, pagal Seimo statutą analogiškos pataisos negali būti teikiamos šešis mėnesius. Kaip jos atsirado čia, yra vienas niuansas.

Kitas niuansas, kurio jūs nepaminėjote dabar pateikdamas, galbūt netyčia nutylėjot, aš bent jau, pažindamas jus, kaip padorų žmogų ir kaip tikrą teisininką, tuo neabejoju, kad advokatas negali būti atstovas ar gynėjas teisme ikiteisminio tyrimo įstaigose, kuriose teisėjais ir ikiteisminio tyrimo pareigūnais dirba jų sutuoktiniai, partneriai, vaikai, įtėviai, broliai, seserys. Seimas, svarstydamas šią pataisą, absoliučia balsų dauguma tam pritarė. Jūs jį siūlote vėl grąžinti. Kaip su šiais dalykais yra? Jeigu jau Seimas tarė savo žodį, jis turi būti įstatymo vardu įgyvendinamas. Juo labiau dėl antrojo įstatymo man taip pat keista, kad Teisingumo ministerija neparengė iki liepos 1 d. tų punktų, kurie turėjo būti parengti. Kuo tai galima pagrįsti? Laiko stoka? Aš manau, kad ne. Manau, kad Teisingumo ministerija turi būti pavyzdys kitoms ministerijoms vykdant teisės aktus, kuriuos priima Seimas. Ačiū.

G.ŠVEDAS. Tai pradėsiu nuo antrojo klausimo, nes jis yra paprasčiausias. Tikrai stengiamės būti tas pavyzdys, bet ne Teisingumo ministerija turi rengti Advokatų tarybos įstatus. Tai yra jų savivaldos reikalas. Šiuo atveju mes tik konstatavom faktą, kad jie tikrai nėra pajėgūs tą padaryti. Bet ne mes rengiame, tikrai tai yra jų, šiuo atveju, sakykim, korporacinės organizacijos, teisės aktas, kurį jie patys turi parengti ir patvirtinti. Teisingumo ministerija, net ir labai norėdama, nieko negali daryti.

Dėl 2 klausimo, to, ką jūs iškėlėte. Tai šie dalykai yra labai aiškiai reglamentuoti tiek baudžiamojo proceso, tiek civilinio proceso, tiek Administracinių bylų teisenos įstatymuose, kurie aiškiai kalba, kada, kas turi nusišalinti nuo dalyvavimo vienoje ar kitoje byloje. Aš atsiprašau, kad to nepaminėjau, nes sakiau, kad aiškinamasis raštas yra labai išsamus, su argumentais, kodėl taip yra siūloma. Tikrai ne visus pakeitimus įvardijau.

Dėl jūsų pirmojo klausimo. Taip, Seimas svarstė, bet šiuo atveju nenoriu imti ir sakyti, kad tai yra ne tokie patys pasiūlymai. Šiuo atveju Seimas turi apsispręsti, ar tai iš tikrųjų yra tas pats. Mūsų nuomone, tai nėra visiškai tas pats, juo labiau kad ir priimant aną įstatymą Vyriausybė akcentavo ir siūlė Seimui atkreipti dėmesį, kad tai, ką mes priimame dėl kandidatų į advokatus išsilavinimo, kelia problemų su viena Europos Sąjungos direktyva – dėl aukštojo mokslo diplomų pripažinimo. Šiuo atveju mes matome, kad iš tikrųjų ši problema yra. Ir nelaukdami Europos Komisijos reakcijos, siūlome vis dėlto grįžti ir tą vietą pataisyti taip, kaip reikalauja direktyva.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Macaitis.

A.MACAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas būtų toks. Jūs puikiai žinote, kad priimant Advokatūros įstatymą, visai neseniai buvo didžiulis iečių laužymas ir daug diskusijų, ir teisinių paslaugų įmonių atstovai, ir panašiai. Buvo rastas labai sunkus kompromisas. Man atrodo, visiškai pagrįstas.

Dabar jūs pasakykite, kodėl jūs nusprendėte vėl šį laužą uždegti iš naujo? Bent palaukite šešis mėnesius, kad būtų tai padaryta. Mes suprantame, ką jūs darote. Kodėl tai yra daroma?

G.ŠVEDAS. Kaip aš įsivaizduoju išsilavinimo reikalavimus, tai man atrodo, tiek dėl teisinių paslaugų bloko, tiek dėl advokatų bloko ir dėl kvalifikacinių egzaminų, jeigu aš gerai prisimenu tą diskusiją, tikrai nebuvo laužomos ietys. Abi pusės kategoriškai sakė, kad tiek išsilavinimo, tiek kvalifikacinių egzaminų reikalavimai yra būtini. Problema buvo kita, kas turi tuos egzaminus tvarkyti, kad tai nebūtų palikta vien tik advokatų rankose. Jeigu pažiūrėtume, kaip yra siūloma sudaryti advokatų egzaminų komisiją, pamatysime, kad ten iš septynių narių tegali būti tiktai du advokatai. Tai šioje vietoje tikrai aš nematau, kad kirstųsi tų dviejų, kaip jūs sakote, kur degė laužas, pusių nuostatos.

Antras dalykas. Vėl aš akcentuoju, kodėl mes grįžtame ir, kaip jūs sakote, bandome užkurti laužą. Ar mes norime, kad Europos Komisija pasakytų, kad Lietuvos advokatų išsilavinimas neatitinka tų reikalavimų ir Lietuvos advokatai negali dirbti kitose Europos Sąjungos valstybėse? Susidaro paradoksali situacija. Nuo gegužės 1 dienos atvėrėme savo teisinių paslaugų rinką visų Europos Sąjungos valstybių narių advokatams verstis teisine praktika Lietuvoje be jokių ypatingų apribojimų ar reikalavimų, o saviems advokatams patys uždarome duris važiuoti dirbti į Europos Sąjungos valstybes. Mano supratimu, toks požiūris tikrai yra neteisingas.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia R.Sedlickas.

R.A.SEDLICKAS. Pone Švedai, aš dalyvavau dėl šio įstatymo, kai buvo laužomos visos ietys. Advokatų tarybos savivaldos teisės, egzaminai, dėl viso to buvo 2,5 metų kovos. Klausimai, kurie yra dabar pasiūlyti spręsti, yra visai tie patys. Visai tie patys. Visos diskusijos buvo jau atliktos. Kodėl dabar tas klausimas vėl yra keliamas? Nepraėjo šeši mėnesiai, o Statutas reikalauja, kad negalima vėl kelti tų klausimų, kol nepraeis šeši mėnesiai. Man kyla toks įspūdis, kad Teisingumo ministerija, kaip čia mandagiai pasakius, daro tą, ko Advokatų taryba reikalauja. Viskas. Aš dabar siūlyčiau atmesti tą įstatymą iš esmės. Ar galėtumėte man paaiškinti, kur aš klystu?

PIRMININKAS. Prašom.

G.ŠVEDAS. Man net sunku paaiškinti, nes iš esmės klausimo aš neišgirdau. Dar kartą pakartosiu. Seimas turi teisę pripažinti, kad tai yra tas pats projektas ir jį atmesti. Šiuo atveju aš atstovauju Vyriausybei, kurios pozicija truputėlį skiriasi nuo Seimo. Aš atstovauju tai pozicijai, kurią teikia Vyriausybė. Dar kartą kartoju, problema iš tikrųjų yra. Jeigu mes vėl atmesime, aš dar kartą sakau, mes užkertame kelią saviems advokatams dirbti Europos Sąjungoje.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Teisės departamento išvadas mes matome, jos išdalytos. Kadangi nuomonės skiriasi, dabar motyvai už. R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų turiu apgailestauti, kad mes grįžtame iš esmės prie to klausimo, kuris buvo čia diskutuotas, ir ne kartą diskutuotas. Aš esu komitete, komitetas yra teikęs tokią poziciją, kad egzaminai turėjo būti. Visai neseniai teko susitikti su Europos Sąjungos vienos iš šalių advokatų delegacija, konkrečiai Prancūzijos. Gerbiamasis R.Sedlickas, kiek pamenu, dalyvavo susitikime su šia delegacija. Ten buvo iškeltas būtent šis klausimas. Jeigu jūsų advokatai tampa be egzaminų, palengvinta tvarka advokatais, vadinasi, bus keliamas klausimas ir užkertamas jiems kelias atstovauti lygiom teisėm arba praktikuoti Europos Sąjungoje, nes nė vienoje valstybėje, patikėkite, nėra tapimo advokatu, kaip specifines paslaugas teikiančio asmens, kai kliento interesas yra aukščiau už bet kokią laisvę, vienodas teisininkų galimybes ar panašiai, verslo laisvę… Advokatų teikiamos paslaugos nėra verslas. Tai yra žmogaus teisių užtikrinimo klausimas. Jeigu mes palikome be egzaminų, priimame grynai pagal stažą ką nori, kada nori ir kaip nori, vadinasi, Europoje mūsų advokatai ir mūsų teisininkai lygiom sąlygom nepraktikuos ir nedirbs. Tas man tapo iš tų replikų, kurios buvo išsakytos, visiškai akivaizdžiai aišku. Todėl, kolegos, siūlau tikrai rimtai pamąstyti, pritarti šiam projektui po pateikimo, o toliau diskutuoti komitetuose. Tikiuosi įtikinti ir pakeisti tą poziciją, kad tikrai advokato profesija yra tokia specifinė, tokia atsakinga, kad be egzaminų juo tapti, neužtikrinus kvalifikacijos patikros, negalima. Kolegos, siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – A.Klišonis.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Visų pirma norėčiau šiek tiek oponuoti savo kolegai gerbiamajam R.Šukiui. Ką tik buvo tokia informacija, kad Ispanijoje, Portugalijoje į advokatūrą taip pat nėra egzaminų. Jeigu tai iškreipta informacija, gal būtų galima tą klausimą patikslinti.

Kalbėdamas reiškiu savo nustebimą, kad nepasirengta visuotiniam advokatų susirinkimui ir neparengti dokumentai. Mes žinome, kokie kvalifikuoti yra mūsų advokatai, kokie kvalifikuoti yra teisininkai, kurie pagal mūsų priimtą Advokatūros įstatymo pataisas gali tapti advokatais, kaip greitai jie gali parengti reikiamus dokumentus. Reikia vienintelio dalyko – noro vykdyti mūsų priimtus teisės aktus. Dėl nenoro vykdyti vienokių ar kitokių priimtų teisės aktų, tarp jų ir Advokatūros įstatymo bei jo įsigaliojimo teisės aktų, aš jau klausiau. Ne tik aš, bet ir ponas E.Šablinskas taip pat klausė gerbiamojo teisingumo ministro. Mes negavome vienareikšmio ir teisingo atsakymo.

Viena problema, kuri čia buvo keliama ir akcentuojama, tai yra tik egzaminų klausimas. Bet tai, kad advokatas papildomai nori tapti ir restruktūrizavimo specialistu, tarpininku, taikintoju, tai, kad kvalifikaciniam egzaminui reikia, anksčiau buvo, negalėjo dalyvauti advokatai, o tik kiti teisininkai, dabar jau yra įvedama, kad ne daugiau kaip du advokatai,.. Tai, kad advokatavimas galimas ir išbraukiamas iš to, kad advokatai, atstovai, gynėjai ten, kur gali būti teismuose giminės, artimieji, vaikai, tėvai, įtėviai, broliai, seserys, tie dalykai taip pat yra išbraukiami. Tai yra tai, kas prieš kelis mėnesius buvo priimta Seime, dabar vėl iš naujo kvestionuojama. Manau, teisinėje valstybėje Teisingumo ministerija ir teisingumo ministras, pats būdamas advokatas, tokio dalyko bent jau padorumo skatinamas negalėtų sau leisti. Manau, šis įstatymo projektas iš tiesų yra netinkamas, ydingas, todėl siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, motyvai už ir prieš išsakyti. Prašom apsispręsti balsavimu, ar pritariame pirmiausia projektui Nr.IXP-3567 po svarstymo? Kas manote, kad galima pritarti, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)

10 – už, 3 – prieš, 9 susilaikė. Nepritarta po pateikimo. Kolegos, kadangi pagrindiniam įstatymui po pateikimo nepritarta, tai mes negalime balsuoti dėl kito įstatymo, nes netenka prasmės. Kolegos, šiuo atveju mes turime dvi alternatyvas. Atmesti aš net nesiūlau, nes yra tik 27 Seimo nariai. Kaip žinote, reikia 36. Taigi, kolegos, siūlau grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Replika po balsavimo – R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tenka apgailestauti, kai tokiais klausimais, kurie tikrai reikalauja tam tikros kompetencijos, supratimo ir specialių žinių, kaip yra Europos Sąjungoje, kokios iš tikrųjų yra sąlygos, yra vadovaujamasi gandais, kieno nors pateikta neteisinga informacija. Kolega A.Klišonis dėstė. Pavyzdžiui, jeigu mane kada nors išgirsite ką nors dėstant apie farmaciją, tikrai priimsiu bet kokias pastabas, kad aš nesu kompetentingas, bet kai apie advokatūrą, apie egzaminus, apie tapimo advokatu sąlygas dėsto žmonės grynai pasiklausę žmonių, kurie negali ar nenori dėl kokių nors priežasčių tapti advokatais ar tų egzaminų nesugeba išlaikyti, ir tik tuo vadovaujasi, tikrai taip negalima priimti sprendimų. Aš apgailestauju, kolegos.

PIRMININKAS. Tenka pritarti tiems apgailestavimams, kolegos. Dėl vedimo tvarkos J.Razma.

J.RAZMA. Aš žiūriu į šią balsavimo lentelę, kuri šviečia ekrane. Ten penki libdemų atstovai balsuodami susilaikė. Aš matau 3 atstovus. Ketvirtas sėdi kitoje vietoje, o ten, kur sėdi, lyg žmonių nebuvo. Jeigu čia yra sukčiavimas ir tas dviejų balsų rezultatas viską lėmė, aš siūlau išsiaiškinti tuos dalykus. Įrašas leidžia pažiūrėti.

PIRMININKAS. Kolegos, gerai. Kadangi iškelta abejonė, kolegos, prašome dabar užsiregistruoti. Abejonė teisėta, skirtumas nedidelis, prašom užsiregistruoti. Kolegos, kadangi išreikšta abejonė, skirtumas nedidelis, prašom registruotis. Šiuo atveju aš, kaip posėdžio pirmininkas, pritariu J.Razmos pasakytai abejonei. Prašom registruoti tik save, kolegos. Kolegos, prašom būti savo vietose, nebalsuoti už kitus.

Užsiregistravo 29 Seimo nariai.

Kolegos, pakartojame balsavimą. Kas pritaria po pateikimo, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Nebalsuojame už kitus, kolegos. Salėje matau paliktų kortelių. (Balsai salėje) Nesvarbu, salėje matau paliktų kortelių. Prašom nebalsuoti už kitus.

13 – už, 3 – prieš, 9 susilaikė. Dabar pateikimui… (Balsai salėje) Kolegos, du neišreiškė jokios nuomonės. Pažiūrėkite į balsavimo lentelę. Užsiregistravo 29, 27 balsavo. Taigi po pateikimo pritarta. Dar kartą rodau lentelę.

Po pateikimo pritarta. Kolegos, kadangi po pateikimo pritarta, tada pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Sutinkame. Papildomo neskiriame. (Balsai salėje) Palaukite, kolegos! Tada apsispręskime ir dėl antrojo įstatymo. Iš karto balsuojame ir po to bus replika.

Prašom balsuoti dėl Advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo. Kolegos, dar kartą sakau, balsuoja tiktai esantys salėje, už kitus nebalsuojate. Kas pritariate po pateikimo projektui Nr.IXP-3568, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Kolegos, siūlau labai rimtai atkreipti dėmesį į iš tikrųjų pateiktus be galo rimtus argumentus.

Užsiregistravo 29. 17 – už, 2 – prieš, 9 susilaikė, kiti nebalsavo. Pritarta ir antrajam įstatymui po pateikimo. Dėl antrojo įstatymo pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data – birželio 29 diena.

Dabar replika po balsavimo? Dėl vedimo tvarkos? A.Sakalas dėl vedimo tvarkos.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau svarstė ir nepritarė toms pataisoms, todėl būtų racionalu, kad šituos pasiūlymus svarstytų kitas komitetas. Siūlyčiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Mes dabar esame tokioje bjaurioje situacijoje, kai vėl turime svarstyti tai, kam mes nepritarėme. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad ministro įgaliotas asmuo dėstė motyvus ir sakė, kad tai nėra tos pačios pataisos, panašios, kai kurios ne tos pačios, tai aš siūlyčiau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstytų, papildomu komitetu būtų Žmogaus teisių komitetas. (Balsai salėje) Kolegos, Žmogaus teisių komitetas. Sutinkate? Žmogaus teisių komitetas papildomas. Jeigu jie nesusitars, tada komitetus bus galima keisti. Taigi, kolegos, tada du komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Svarstymo data – birželio 29 diena. Jeigu komitetai pateiks priešingas nuomones, tada Seimas apsispręs, ką toliau daryti.

Dabar replika po balsavimo, taip? Replika po balsavimo – A.Klišonis.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų yra keista, kai mūsų priimami teisės aktai yra ignoruojami, jie yra nevykdomi. Kaip minėjau, ne vienas Seimo narys, aš pats asmeniškai taip pat, kolega E.Šablinskas ir kiti, buvo kreipęsi į teisingumo ministrą, kodėl nevykdomos Advokatūros įstatymo pataisos, kurios buvo priimtos Seime. Dėl šio įstatymo, dėl šių pataisų dvejus su puse metų buvo diskutuota, buvo kalbėta ir jos buvo priimtos, tačiau vis dėlto Teisingumo ministerija nesibodi jas grąžinti į Seimą, galbūt tikėdamasi, kad prieš Seimo rinkimus bus galima vienaip arba kitaip paveikti Seimo narius. Aš manau, kad tai iš tiesų yra negarbingas žaidimas, daromas tuo labiau netinkamos įstaigos, kuriai netgi nepriklausytų tokį dalyką daryti, būtent Teisingumo ministerijos. Šiuo atveju ji tikrai nepateisina savo vardo. Manau, kad Seimo nariai pateisins savo sprendimą, kurį jau vieną kartą yra priėmę. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, aš manyčiau, kad mes turėtume rezervuočiau vertinti ministerijas. Kita vertus, yra Teisės departamento išvados. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, yra Teisės departamento išvados, kurios leidžia mums svarstyti šį klausimą. Jeigu Teisės departamentas būtų pateikęs kokias nors kitas išvadas, aš jas būčiau paskelbęs.

Įstatymo dėl Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo ratifikavimo projektas Nr.IXP-3573 (pateikimas)

Važiuojame į priekį. Taigi dabar imamės aplinkos apsaugos viso bloko. Tai įstatymas dėl Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių. Vietoje A.Kundroto kviesčiau Aleksandrą Spruogį. Prašom.

A.SPRUOGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums Vyriausybės vardu pateikti įstatymo dėl Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo ratifikavimo projektą (registracijos Nr.IXP-3573). Susitarimas dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo buvo pasirašytas 1999 m. lapkričio 1 d. Bonos konvencijos šalių narių susitikimo metu. Susitarimą šiuo metu pasirašiusios 31 Eurazijos ir 17 Afrikos šalių. Sutarties šalys įsipareigoja imtis koordinuotų veiksmų migruojančių vandens paukščių tinkamai būklei išsaugoti arba atkurti. Sutarties ratifikavimas suteiktų galimybę Lietuvai plačiau bendradarbiauti migruojančių vandens paukščių apsaugos klausimais, prisidėti prie jų išsaugojimo visame susitarimo areale, prisijungti prie tarptautinių projektų bei gauti finansinę paramą sprendžiant šio pobūdžio problemas.

PIRMININKAS. Labai jums ačiū. Jūsų nenori paklausti nė vienas Seimo narys. Taigi, kolegos, ar galime pritarti po pateikimo? Galime bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų. Kadangi tai yra konvencija, papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo data birželio – 29 diena. Tinka? Sutariame.

Įstatymo dėl 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos IV priedo „Taršos iš laivų prevencija“ pakeitimų ratifikavimo projektas Nr.IXP-3574 (pateikimas)

Dabar, kolegos, įstatymo dėl 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino taršos ir laivų prevencijos pakeitimo ratifikavimo projektas. Jeigu galima, prašom labai trumpai pateikti.

A.SPRUOGIS. Lietuvos Respublikos Seimas 1997 m. vasario 25 d. ratifikavo konvenciją dėl Baltijos jūros baseino jūros aplinkos apsaugos. 2001 m. buvo priimta rekomendacija, kuri keičia Helsinkio konvencijos IV priedo ketvirtą taisyklę ir papildo šį priedą naujomis 9 ir 13 taisyklėmis.

Aš nekomentuosiu tų taisyklių, nes jums medžiaga buvo išdalyta,tiesiog noriu pasakyti, kad visus šiuos įsipareigojimus Lietuva jau prisiėmusi kitais tarptautiniais teisės aktais. Kokių nors papildomų įmokų nereikės mokėti.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Taip pat niekas nenori paklausti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta po pateikimo. Kadangi tai konvencija, Užsienio reikalų komitetas – pagrindinis, papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas ir Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija. Svarstymo data – birželio 29 diena. Ačiū.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3197(2*) (svarstymas)

Dabar Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu Algį Rimą – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Svarstymas. Ruošiasi R.Sedlickas. Kolegos, diskusija bus vėliau. Viskas pagal Statuto numatytą tvarką.

A.RIMAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė įstatymo dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Atsižvelgė į Seimo Teisės departamento pareikštas pastabas, taip pat Aplinkos apsaugos komiteto, Kaimo reikalų komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabas ir pateikė patobulintą įstatymo projektą, kuriame kaip tik ir atsispindi kitų komitetų ir Seimo Teisės departamento išreikštos pastabos. Buvo gautas Seimo nario V.Tomaševskio siūlymas, jį šiandien svarstė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, šiam siūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviesčiau R.Sedlicką pateikti Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę.

R.A.SEDLICKAS. Gamtos apsaugos komitetas siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti šį įstatymą, įvertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Taip pat prašo Vyriausybės išvadų dėl įstatymo projekto, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados antrą pastabą, ir siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu G.Kniukštą – Kaimo reikalų komiteto vardu. Ruošiasi V.Popovas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Taip. Piliečių nuosavybės teisių…

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas pritarė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektui ir siūlė pagrindiniam komitetui pirma, patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, prašyti Vyriausybės išvados dėl įstatymo projekto kartu atkreipiant dėmesį į tai, kad įstatyme įtvirtinti naikinamieji terminai užkerta kelią Lietuvos Respublikos piliečiams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, kas gali sudaryti sąlygas tokį teisinį reglamentavimą traktuoti kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimą. Ir antra, kadangi Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, prašyti šio Teismo nuomonės dėl įstatymo projekto. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviesčiau V.Popovą perskaityti Teisės ir teisėtvarkos komitetas nuomonę.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas šį įstatymo projektą, bendru sutarimu priėmė tris siūlymus arba argumentus. Pirma. Pasiūlė pagrindiniam komitetui padaryti pertrauką ir prašyti Vyriausybės bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomonės dėl svarstomo įstatymo projekto. Toliau. Kadangi pasiūlymas atnaujinti terminą prašymams paduoti ir pateikti dokumentus yra bendra norma visam nuosavybės teisių atkūrimo procesui, todėl reikia analizės, kaip tai darys įtaką nekilnojamojo turto grąžinimo procesui ir kiek tai pareikalaus papildomų valstybės lėšų. Ir dar vienas momentas. Siūlomame įstatymo projekte nelabai apibrėžta sąvoka „svarbi priežastis“. Sunku pasakyti, kuo teismas vadovausis laikydamas, kuri priežastis yra svarbi, o kuri mažiau svarbi. Dėl šių motyvų ir siūlome daryti pertrauką, ir paprašyti minėtų institucijų, ką ir kiti komitetai panašiai formulavo, išvadų. Ačiū.

PIRMININKAS. Esu įgaliotas perskaityti Žmogaus teisių komiteto išvadą. „Žmogaus teisių komitetas pripažįsta… projekte vartojamą „atstatymo“ sąvoką siūloma keisti „atnaujinimo“ sąvoka. Projekto nuostatos, įtvirtinančios galimybę atstatyti įstatyme nustatytą terminą pateikti prašymus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, yra diskutuotinas. Pagal šiuo metu galiojančio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį „nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2002 m. gruodžio 31 d. Piliečiai, praleidę nustatytus terminus prašymams paduoti, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą“. Tai reiškia, kad pasibaigus įstatymo, kaip vieno iš teisių įgijimo pagrindų, nustatytam terminui pasibaigia taip pat ir galimybė tam tikromis įstatyme numatytomis sąlygomis įgyti tame įstatyme numatytas teises. Tai yra naikinamasis terminas, kurio negali pakeisti nei šalys jų susitarimu, nei teismas.

Naikinamieji terminai vartojami siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir garantuoti ekonominėje apyvartoje dalyvaujančių subjektų teisėtus lūkesčius bei teisinį tikrumą. Kadangi teisėtų lūkesčių apsaugos principas yra vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės valdymo elementų, gali būti keliamas klausimas dėl projekto nuostatų, kuriomis šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinti naikinamieji terminai keičiami atstatomaisiais, santykio su teisinės valstybės siekiu, įtvirtintu Konstitucijoje.

Atkreipiame dėmesį, kad teismams suteikus teisę atstatyti praleistus terminus prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą paduoti ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, padidės piliečių, kuriems vadovaujantis įstatymu bus atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, skaičius. Pagal šį įstatymą ne visas nekilnojamasis turtas piliečiams grąžinamas natūra. Dalis jo priskiriama prie valstybės išperkamo turto. Todėl reikės papildomų biudžeto lėšų išmokėti kompensacijoms už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą. Projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, kiek biudžeto lėšų pareikalaus šio įstatymo įgyvendinimas. Todėl svarstytina, ar nereikėtų prašyti Vyriausybės preliminarios išvados.

Atkreipiame dėmesį, kad Seimas 2001 m. liepos 12 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ patvirtino Vyriausybės 2001–2004 m. programą, kurios IX skyriuje „Žemės ūkis ir kaimo plėtra“, be kita ko, įtvirtinta nuostata „užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą, parengti palankią teisinę bazę žemės rinkai plėtotis“. Atsižvelgiant į tai, reikėtų diskutuoti įstatymo projekto santykį su minėta Vyriausybės programos nuostata.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Seime įregistruotas Seimo nutarimo „Dėl nuosavybės teisių į žemę miestuose atkūrimo problemų“ projektas, kurio preambulėje įtvirtinta nuostata, kad Seimas pabrėžia būtinumą baigti nuosavybės grąžinimą 2004 metais. Todėl manytume, kad priėmus projektą reikėtų tikslinti Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą. Taip pat manytume, kad atskiru projekto straipsniu reikėtų pasiūlyti Vyriausybei priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Taigi komiteto sprendimas yra toks: pritarti pateiktam įstatymo projektui neatsižvelgiant į Teisės departamento išvadas. Dabar kviesčiau diskusijoms poną V.Tomaševskį. Jis yra užsirašęs diskusijoms iš anksto.

Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius.

V.TOMAŠEVSKI. Gerbiamieji kolegos, ši įstatymo pataisa labai aktuali ne tik Peticijų komisijai, bet, aš manau, aktuali visiems mums, Seimo nariams. Priėmimo metu dėl šio klausimo kreipiasi labai daug rinkėjų, kurie pavėlavo vieną kitą pažymą atiduoti žemėtvarkos skyriams, ir dabar dėl to turi problemų. Pono V.Einorio pasiūlyta pataisa būtent ir numato, kad jeigu pilietis pavėlavo pateikti nuosavybės grąžinimo prašymą ar pateikti kitus dokumentus, tai galės tą padaryti per teismą.

Aš užsirašiau kalbėti diskusijoje dėl to, kad turiu dar vieną pasiūlymą, o kalbant dėl balsavimo motyvų man pritrūktų laiko jį argumentuoti. Visų pirma noriu atskirti 10 straipsnio 1 dalį nuo 4 dalies. 1 dalyje kalbama dėl prašymų nuosavybei grąžinti padavimo. Šitas terminas labai seniai baigėsi, gruodžio 31 d. (…) metais. Aš jokio naujo pasiūlymo neturiu, nes čia yra labai sudėtingas klausimas.

4 dalis yra lengvesnė, tai nėra labai sudėtingas klausimas. Čia kalbama apie nuosavybės teises bei giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus. Tai paprastos pažymos, kurių dėl įvairių priežasčių kai kurie piliečiai laiku nepateikė.

Ir dar noriu atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Šie visi terminai, ypač paskutinis, buvo pratęsiamas aš nežinau kiek kartų, nenoriu sakyti netiesos, bet gal apie 10 kartų, ir piliečiai įprato, kad kiekvieną kartą šis terminas būtų pratęsiamas. Ir kai kurie, aišku, neskubėjo. Dabar jau penkis mėnesius žemėtvarkos tarnybos nepriima šių pažymų ir visiems šiems piliečiams buvo atsakyta raštu, kad jie pavėlavo. Tokių, mano duomenimis, yra apie 200 žmonių.

Būtent dėl to ir atsirado mano pataisa. Aš siūlau šį terminą dėl giminystės ryšių… nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pratęsti dar iki gruodžio 31 d. tiems piliečiams, kurie jau turi šiuos dokumentus ir pavėlavo vieną ar kitą savaitę. Priešingu atveju jie turės eiti į teismus. Aišku, kad eiti į teismą ne kiekvienas gali dėl savo gal dažnai ir sveikatos, ir užimtumo, ir ypač iš tolesnių, sakysim, kaimų.

Mes, priimdami mano pataisą, galėtume iškart išspręsti 200 mūsų piliečių problemas. Mes šiandien kalbėjome komitete, ten pritrūko vieno balso. Aš jau sakiau, kad, aišku, čia jau būtų paskutinį kartą, nes dabar jau piliečiai pajuto, kad jeigu pavėluoja, tada jau dokumentai įstaigose nepriimami.

Taigi siūlau pritarti šiam pono V.Einorio projektui ir prašyčiau pritarti mano pataisai. Taip mes palengvintume mūsų piliečiams šį ilgą kelią atkuriant nuosavybės teises. Ačiū.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Dėkoju, kolega. Dabar prieš apsisprendžiant dėl viso įstatymo projekto turime apsvarstyti kolegos V.Tomaševskio pasiūlymą. Tam, kad šis siūlymas galėtų būti svarstomas, reikia 10 Seimo narių pritarimo. Noriu tik pasakyti, kad iš esmės pasiūlymas ir buvo pateiktas diskusijos metu, taigi dabar dėl procedūrinio apsisprendimo, ar palaikome kolegos V.Tomaševskio siūlymą, kad jis galėtų būti svarstomas posėdyje. Balsuojame dėl to, ar pasiūlymas gali būti svarstomas plenariniame posėdyje. Ši pataisa bus svarstoma. 10 balsų yra. Ji jau buvo pateikta. Dabar ar būtų norinčių kalbėti palaikant šią pataisą? Kolega M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu štai ką pasakyti. Kai kurie mūsų aukščiausieji pareigūnai kai ką pažada ir svetimų valstybių piliečiams, kad grąžintų turtą. Tai vienas momentas. Be to, per visą mūsų valstybės egzistavimo laikotarpį valstybė labai vangiai šitą darbą dirbo. Ir iš esmės valstybė yra kalta, kad tie žmonės neatsiėmė. Trečia, jeigu imsime Vilniaus kraštą, tai dalis archyvinių dokumentų buvo ne čia, o Lenkijoje. Juos reikėjo gauti, suieškoti, atsiimti ir visiškai natūralu, kad tie žmonės pavėlavo.

Ir dėl šių, ir dėl daugybės kitų priežasčių aš nemanau, kad mes, taip lengvabūdiškai spręsdami, galime uždrausti jiems atsiimti nuosavybę. Čia yra labai sudėtingas klausimas. Aš pritarčiau gerbiamojo V.Tomaševskio pataisai ir apskritai šiam įstatymui, tik abejoju, ar mes iš viso galime uždrausti žmonėms atsiimti savo nuosavybę, tuo labiau kad valstybė yra įsipareigojusi išpirkti žemę, dar milijardo litų nesumokėjo žmonėms, per milijardą litų. Kitaip tariant, sudėjus viską į krūvą, visus šiuos argumentus, aš pritarčiau šiai pataisai.

PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai prieš – R.Šukys. Prašau.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš negaliu pritarti šiai pataisai dėl labai paprastos priežasties. Iš principo reikėtų diskutuoti dėl to, bet ši pataisa, kur numatoma pratęsti terminą, t.y. nustatyti naują datą, yra visiškai naujas projektas, tai nėra pono V.Einorio projekto pataisa. Pono V.Einorio pataisos esmė yra ta, kad teismas atkuria terminą. O šiuo atveju siūloma visiškai savarankiška, atskira galiojančio įstatymo pataisa, o ne pono V.Einorio projekto pataisa, t.y. kad būtų pratęsiamas terminas iki… ji turėjo būti pateikta nustatyta tvarka ir ji negalėjo būti svarstoma, nors kolegos ir pritarė.

Todėl aš negaliu jai pritarti, nes iš tiesų mes dėl šios pataisos, šio pasiūlymo vėlgi neturime Vyriausybės išvados, kitaip nei dėl pono V.Einorio projekto, ir peršokti tam tikrų stadijų šiuo atveju negalima. Iš principo aš esu prieš, nes iš tiesų tas procesas vieną kartą turi baigtis. Svarstyti apie teismo galimybes šį terminą, būtent šį terminą dėl svarbių priežasčių… jeigu praleido… t.y. dokumentų pateikimo, būtent tik dokumentų pateikimo, būtų galima, bet jau kaip patobulintą, atskirą projektą, bet jokiu būdu ne kaip termino pratęsimą. Todėl pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Dėkui. Po vieną pasisakė dėl V.Tomaševskio pataisos, todėl dabar turime apsispręsti balsavimu. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš arba susilaikymas – nepritarimą. Balsuokime.

Balsavimo rezultatai: 27 užsiregistravus, 13 – už, 8 – prieš… 5 – prieš, pasiūlymui nepritarta. Dėl savęs aš tik tiek galiu pridurti, kad šiuo metu laukiu kortelės. Ne dėl to, kad nenorėčiau nuomonės išsakyti. Nepritarta? Pataisa nesurinko balsų daugumos. Kolega V.Tomaševski, prašom.

V.TOMAŠEVSKI. Aš prašyčiau perbalsuoti, nes lygu.

PIRMININKAS. Perbalsuoti?

V.TOMAŠEVSKI. Taip.

PIRMININKAS. Kolegos, gal dėl aiškumo, kad išvengtume ginčo, vienas užsiregistravo, bet nebalsavo, dar kartą balsavimu išreikškite savo nuomonę, ar pritariame kolegos V.Tomaševskio pasiūlymui. (Balsai salėje)

Balsavimo rezultatai: užsiregistravus 28, 12 – už, 9 – prieš, 6 susilaikė, pasiūlymui nepritarta.

Taigi dabar, apsvarstę visus pasiūlymus, girdėjote, kolegos, komitetų išvadas, balsavimu turime apsispręsti, ar pritariame įstatymo projektui Nr.IXP-3197 po svarstymo. Gerai. Yra norinčių kalbėti dėl motyvų. Kolega V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis V.Tomaševski, matydamas problemą, teikia šią pataisą. Yra problema, bet Peticijų komisijos ir pagrindinio komiteto teikiama jau patobulinta pataisa atveria kelią tam, apie ką ir gerbiamasis V.Tomaševski kalba. Tik žmogui reikės įrodyti teisme, ar buvo svarbių priežasčių, ne dėl jo kaltės, ne dėl aplaidumo. O kad iš tikrųjų yra faktų, tai ir Seimo kontrolierių įstaigoje yra daug faktų, kad žmogus niekuo nekaltas, jam taip išėjo. Pavėluotai gauta iš archyvų, nors laiku buvo ieškota dokumentų ir pagaliau jie yra rasti, yra nesantuokinių vaikų, kurie įrodo per teismus, kad jie yra tų tėvų ir turi teisę į nuosavybę. Todėl aš labai prašau šiai pataisai, pagrindinio komiteto pataisytai įstatymo pataisai, pritarti, nes kai kurie žmonės tikrai niekuo nekalti ir yra nukentėję. O problema yra, ar čia kainuos valstybei, ar nekainuos, jeigu mes tokio rimto klausimo nekėlėme, kai šimtu procentų numatėme viską grąžinti ir kompensuoti, jeigu reikės kompensuoti, galbūt rimtai neskaičiavome, tai dabar galbūt reikės spręsti tiktai dėl likusių po 99,9 ir dar kiek procentų žmonių, kurių iš tikrųjų yra kebli situacija. Jie nekalti ir reikia šią neteisybę jiems leisti ištaisyti.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Šukys. Motyvai prieš.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš savo nuomonę dėl 10 straipsnio 4 dalies išdėsčiau. Aš iš esmės sutikčiau su tuo, kad teismas galėtų grąžinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių, t.y. reikėtų pateikti dokumentus, įrodančius giminystės ryšį ar nuosavybės teisę. Bet sutikti su 10 straipsnio 1 dalimi, kaip yra išdėstyta… Kolegos, aš noriu atkreipti šiuo atveju atsakingos šiandien už valstybės būvį frakcijos dėmesį ir į Vyriausybės išvadą. Prašau tam tikros atsakomybės, nes jeigu mes paliksime galimybę teismui dabar dėl termino atkūrimo pateikti prašymus, kurių laikas baigėsi 2001 m. gruodžio 31 dieną… Juk kai baigėsi laikas, mes pataisėme pilietybės įstatymus taip, kad pilietybę lengvatine tvarka gavo labai daug asmenų. Mes tada diskutavome, aš klausiau, ar nebus grįžtama prie prašymų padavimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pratęsimo. Buvo garantuota – ne, tai yra galutinis naikinamasis terminas, ši klausimas baigtas.

Kolegos, praėjo jau treji metai. Pilietybę gavo asmenys, kurie dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, todėl, kad neturėjo pilietybės, negalėjo pateikti prašymų. Tai buvo logiška. Dabar jie turi pilietybę, vadinasi, jie eis į teismą ir atkurs terminus pateikti prašymus. Vadinasi, kolegos, sunkiai prognozuojama ir žemės reformos, ir nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą procesų baigtis, neaišku, kokios pasekmės bei lėšų poreikis bus ir kokie įsipareigojimai kils valstybei. Tai supainios visą procesą, jį atnaujins ir prasidės nepabaigiami bylinėjimaisi teismuose. Iš pradžių atkurs terminą, po to ginčys sprendimus, po to atsiiminės turtą iš asmenų, kuriems yra atkurta teisė, bus ginčijami sandoriai ir t.t.

Kolegos, suvokite, ką mes čia norime padaryti. Todėl negalima pritarti visam projektui. Jį reikėtų grąžinti tobulinti. Gali būti kalbama tik apie 10 straipsnio 4 dalies atitinkamą keitimą, tai yra dokumentų pateikimo terminų atnaujinimą teisme, bet jokiu būdu ne apie termino pratęsimą. Teismas įvertins, ar buvo priežasčių, ar nebuvo. Ačiū. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Primenu, motyvams išsakyti yra skiriamos dvi minutės pagal Statutą. Taigi balsavimu prašom apsispręsti, ar pritariame įstatymo projektui tokios paskutinės redakcijos, kokios jis dabar yra pateiktas, Nr.IXP-3197, po svarstymo. Gerbiamieji, šiuo metu vyksta balsavimas, o ne agitavimas.

Balsavimo rezultatai: 31 užsiregistravus, 14 – už, 6 – prieš, 7 susilaikė, po svarstymo yra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, dabar norėčiau pasakyti keletą dalykų, susijusių su tolesne procedūra. Trys komitetai prašė Vyriausybės išvadų. Gerbiamieji, palaukite, aš tuoj pat baigsiu formuluoti, juo labiau kad tai nebuvo priėmimas, o svarstymas. Taip pat siūlyčiau protokoliniu Seimo sprendimu kreiptis į Vyriausybę dėl išvados prašymo, manau, komiteto lygiu galima taip pat prašyti ir Aukščiausiojo Teismo pateikti nuomonę, nes trys komitetai formulavo tokį siūlymą. (Balsas salėje) Gerai, kolegos, netrukus grįšime prie to, ar apsisprendžiame.

Dėl vedimo tvarkos – R.Šukys.

R.ŠUKYS. Norėjau pasakyti repliką po balsavimo.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom, replika po balsavimo.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš tik noriu atkreipti valdančiosios frakcijos kolegų dėmesį. Aš suprantu asmenines simpatijas vieni kitiems, bet vieną kartą mąstykime valstybiškai, kolegos. Mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetas aiškiai išdėstė poziciją. Iš tiesų bus labai daug problemų. Labai gerai, kad gerbiamasis A.Macaitis paprašė Vyriausybės išvados. Man keista, kad pagrindinis komitetas, nors mūsų papildomo komiteto buvo prašymas, kad tokia išvada turi būti, nesikreipė, nedrįso, nes, aišku, prognozuoja, kokia ta išvada bus. Jokia Vyriausybė, nesvarbu, kokia bus Vyriausybė, ar vienos valdančiosios daugumos, ar kitos, šio proceso negali prognozuoti ir atsakomybės už pratęsimą neprisiims.

PIRMININKAS. Ar taupydami laiką mes galėtume judėti į priekį, bendru sutarimu nuspręsdami kreiptis į Vyriausybę dėl išvados? Dėl to sutariame? Dėkoju, kolegos. Dabar replika po balsavimo – P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų komitetas labai atidžiai nagrinėjo šį klausimą, kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą. Vyriausiasis administracinis teismas pasakė, kad ta nuostata, kuri dabar patobulinta, išdėstyta, yra visiškai normali. Dėl abejonių, kad nauji piliečiai gali kreiptis, visiškai nereikėtų abejoti, nes terminas buvo, jis ir lieka įstatyme iki 2001 metų nustatytos dienos. Tik tie piliečiai, kurie tuomet turėjo teisę kreiptis iki tos datos, gali pretenduoti dėl termino atnaujinimo. O kiti, kurie iki tos datos nebuvo piliečiai, nieko negali daryti. Todėl čia nereikia per daug nuogąstauti, kad gali atsirasti naujų piliečių. O iš tikrųjų iki priėmimo, žinoma, gali būti ir Vyriausybės išvada, bet dar yra ir Civilinis kodeksas. Civiliniame kodekse atnaujinti terminą galima dėl svarbių priežasčių. Todėl mes tą išbraukėme, kad „visiškai prarado teisę ir teismo būdu negali atnaujinti termino“. Mes tą įstatyme išbraukėme, įstatyme to neliko.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Šukys su P.Papovu polemiką, manau, pratęs vėliau. Ar jau taip labai svarbu? Tęskime. R.Šukys – dėl asmeninių motyvų.

R.ŠUKYS. Aš noriu vis dėlto… Gerbiamasis P.Papovas čia suklaidino. Naikinamojo termino joks teismas atkurti negali, tai yra elementarus dalykas. Nebuvo atkuriami naikinamieji terminai. Šis terminas yra naikinamasis. Dabar taip, kaip pasakė gerbiamasis P.Papovas, kad teismai nekreips dėmesio į tai, ar jis buvo pilietis, ar nebuvo, arba laikys tai aplinkybe, kuri nėra svarbi ar panašiai, tai mes negalime už teismus šiuo atveju spręsti. Kai mes turėsime pirmus teismų sprendimus ir pamatysime, kokia praktika susiklostė, ir pamatysime, kad nebėra ką daryti, tik tada suvoksime, kokią klaidą padarėme. Atsiprašau, bet atsakomybę šiuo atveju teks prisiimti tiems, kurie tą projektą palaikė. Manau, tikrai reikia Vyriausybės nuomonės, o teismų aš kaip tik prašyčiau netrukdyti. Teismai pas mus vykdo teisingumą, o ne teikia mums konsultacijas, ir jie neturi netgi teisės teikti. Man labai keista, kad gerbiamasis P.Papovas konsultuojasi su teismais. Su jais galima konsultuotis tik dėl procesinių įstatymų priėmimo, ir tai, jeigu jie patys yra iniciatoriai ir darbo grupėse dalyvauja atskiri teisėjai, nes tai jau panašu yra, atsiprašau, į tam tikrą išankstinį sprendimą dėl teisingumo.

PIRMININKAS. Dėkui. (Balsai salėje) Primenu, kad po svarstymo įstatymui buvo pritarta. Progų diskutuoti bus gavus Vyriausybės išvadą. Gerbiamasis Einori, ar galime taupyti laiką? (Balsai salėje) Palaukite! Tuoj bus įjungtas mikrofonas. Aš tik noriu pasakyti, kad mes atsiliekame nuo numatyto darbo grafiko.

V.EINORIS. Aš labai trumpai. Gerbiamieji kolegos, nelaužykime iečių ten, kur nereikia. Vyriausybės išvados, aišku, reikia. Su teisininkais, priimant Peticijų komisijoje sprendimą, buvo labai rimtai ir plačiai diskutuota, teisininkai neparodė priešiškumo dėl šio sprendimo. Neparodė. Todėl, kad mes apsidraustume… Iš tikrųjų mane vienas dalykas tiktai gąsdina, tai gerbiamojo R.Šukio kalba apie tuos, kurie atgavo pilietybę, apie tą problemą. Tai čia gal priėmimo metu, kai gausime iš Vyriausybės išvadas, galima bus labai rimtai svarstyti ir studijuoti, ir pagalvoti, bet iš esmės mums neleisti žmonėms, kurie iš tikrųjų… plika akim matyti, kad žmogus nekaltas ir jis privalo būti lygus tarp lygių, kaip kiti atgavo, taip ir jie… Mums niekas neleidžia, mes neturime teisės to nespręsti. Ne jų kaltė, jeigu šiandien didelė dalis žmonių, tarp jų tie, apie kuriuos mes kalbame, jų nedaug yra, bet didelė dalis iš tų, kurie kelia problemas, save laiko nekaltais, ir iš tikrųjų yra faktai, kad jie niekuo dėti.

PIRMININKAS. Dėkui. Nebeapeliuosiu prašydamas dar sakyti replikomis. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.

Vertybinių popierių komisijos pirmininko Virgilijaus Poderio ataskaita ir atsakymai į Seimo narių klausimus

Pereiname prie kito klausimo – vienos iš Seimui atskaitingų institucijų metinės ataskaitos pateikimo. Kviečiu į tribūną Vertybinių popierių komisijos pirmininką Virgilijų Poderį. Galėtume sutarti, kad pusvalandį mes galėtume išskaidyti į dvi dalis: iki 10 minučių – ataskaitos pateikimas, likusi dalis – galimybė Seimo nariams užduoti klausimus. Taigi, gerbiamasis pirmininke, jums žodis. Prašom.

V.PODERYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, esu prašytas užtrukti ne daugiau 10 minučių, orientuosiuosi į 7 minutes. Kaip ir kiekvienais metais, Vertybinių popierių komisija pateikia savo darbo ataskaitą Seimui. Šis kartas yra eilinis.

Taigi Vertybinių popierių komisija yra institucija, atskaitinga Seimui, kurios tikslas yra reguliuoti ir prižiūrėti vertybinių popierių rinką, įskaitant pensijų fondų industriją. Pats personalas, tai 44 asmenys, daugiausia teisininkai ir ekonomistai. Amžiaus vidurkis – 38 metai, ¾ yra moterys. Biudžetas yra 2,8 mln. litų, iš jų darbo užmokesčio fondas yra 1,5 mln. litų.

Ką mes veikiame? Mes ne tik naudojame biudžeto lėšas, bet dirbame ir prižiūrime. Viena iš pagrindinių institucijų vertybinių popierių rinkoje yra Vertybinių popierių birža. Praėjusieji metai biržai buvo sėkmingi – kapitalizacija išaugo apie 40%, apyvartos buvo didelės. Vienas iš pagrindinių rodiklių – indeksas padidėjo 98%. Vadinasi, vidutiniškai tų, kurie investavo metų pradžioje į akcijas, kotiruojamas biržoje, pajamos, grynasis pelnas buvo apie 98% per metus. Birža prekiauja 45 akcinių bendrovių akcijomis. Pagrindinės geros nuotaikos biržoje priežastys buvo tos, kad buvo labai įdomių bendrovių privatizavimo metas, taip pat mažos bankų palūkanos, kas vertė žmones ieškoti kitų alternatyvių investicijų, taip pat, be abejo, sėkmingas referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą.

Biržoje prekiaujama per biržos tarpininkus, per maklerius. Šie metai taip pat buvo šiai industrijai sėkmingi, jie baigti turint bendrą 6 mln. litų pelną. Per juos prekiauja klientai, kurių makleriai turi per 110 tūkst., iš jų 16 tūkst. prekiavo gana aktyviai. Klientų portfelių vertė yra apie 165 mln. litų. Yra ne tik rezidentų valdomos maklerių įmonės, bet ir užsieniečių, tai yra Estijos, Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

Kitas sektorius, kurį prižiūrime, tai yra vadinamieji emitentai, arba akcinės bendrovės, kurių metų gale buvo 77. Kaip matyti, jų skaičius mažėja, nes prieš 10 metų jų buvo apie 1,5 tūkst. Pagrindinė priežastis, dėl ko jų mažėja, tai yra bankrotai, likvidavimasis, taip pat persiregistravimas į uždarąsias akcines bendroves. Pernai šios bendrovės pritraukė išleisdamos akcijas apie 220 mln. litų didindamos įstatinį kapitalą. Kokios tendencijos pastebimos emitentų veikloje? Tai yra tai, kad nuosavybė yra koncentruojama. Vienas iš tokių rodiklių galėtų būti tas, kad vidutiniškai didysis akcininkas turi apie 58% vidutinės akcinės bendrovės balsų, o trys didieji – apie 88%. Kitaip sakant, akcininkų susirinkimai daugeliu atvejų yra nominalūs, viską sprendžia vienas arba du asmenys iš anksto. Aišku, prie koncentracijos prisideda ir tokia procedūra kaip oficialus pasiūlymas. Tai reiškia, kad asmuo, įsigijęs 40%, privalo pateikti mažesniems akcininkams pasiūlymą ir nupirkti iš jų likusias akcijas. Dirbdami ne tik prižiūrime ir reguliuojame, bet taip pat turime parodyti ir dantis, kitaip sakant, užsiimti baudimu suradus tam priežastį. Buvo iškeltos Administracinių teisės pažeidimo kodekse numatytos… pagal šį kodeksą numatytos 44 bylos. 36 atvejais buvo pritaikytos sankcijos, 9 atvejais nutrauktos. Beveik pusė emitentų buvo nubausti už periodinės informacijos nepateikimą, taip pat penktadalis buvo nubausti už audito išvados nepateikimą.

Praėjusieji metai taip pat pasižymėjo tuo, kad teisėkūros baruose turėjome daug darbo. Buvo Vertybinių popierių rinkos įstatymas, derinantis prie Europos Sąjungos direktyvų ir reglamentų, taip pat daug dėmesio buvo skirta pensijų fondų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams. Kaip žinote, pernai buvo pradėta pensijų reforma ir mes vieni iš tų, kurie prižiūri pensijų fondus.

Baigdamas turbūt apie tai, kas praėjusius metus skiria nuo kitų metų ir kuo ši ataskaita skiriasi nuo kitų. Kelias minutes, jeigu leisite, skirsiu pensijų fondų industrijai ir iš dalies pensijų reformai. Kaip žinote, pernai Lietuvos gyventojai turėjo teisę savanoriškai pervesti dalį savo lėšų vietoje „Sodros“ į kaupiamuosius pensijų fondus. Taip nusprendė apie 440 tūkst. žmonių, tai yra apie 36% asmenų, kurie turėjo tokią teisę. Šis rodiklis yra labai didelis, nes net ir Estijoje, kur iš dalies ši procedūra buvo savanoriška, iš dalies prievartinė, tas procentas pirmaisiais metais buvo kur kas mažesnis. Žmonės turėjo priimti ir investicinį sprendimą, pasirinkti konkretų fondą ir investavimo strategiją. Atlikome tyrimą, iš kurio matyti, kad žmonės rinkosi fondus per daug konservatyviai, kitaip sakant, jie rinkosi vadinamuosius obligacinius fondus ir pagal ekspertų sudarytus kriterijus nustatėme, kad apie 2/3 žmonių pasirinko per daug konservatyvius fondus, kitaip tariant, čia gali kilti abejonių, ar jiems iš tikrųjų apsimokėjo eiti į kaupiamąją sistemą, nes kaupiamoji sistema iš tikrųjų gerai veikia tik tada, dauguma atvejų tada, kai yra investuojama į akcijas, o žmonės į akcijas, deja, žiūri per daug atsargiai. Čia turbūt iš dalies yra privatizavimo proceso pasekmė. Kad tai būtų ištaisyta, kad žmonės galėtų pasirinkti tinkamą fondą pagal savo amžių, pagal savo pajamas ir kitą situaciją, turbūt nors vieną kartą reikia atlikti investuotojų arba pensijų fondų dalyvių švietimą. Kaip žinome, privatizacija buvo atlikta neapšvietus žmonių, normaliai nepaaiškinus. Manome, Vertybinių popierių komisijos vardu sakau, tiesiog jaučiame, kad tą reikia vieną kartą išaiškinti. Šiuo atveju Biudžeto ir finansų komitetui pateikiame projektą, kad svarstant biudžeto koregavimą iš tikrųjų nors keliasdešimt tūkstančių litų būtų skiriama paaiškinti žmonėms, kaip reikia rinktis fondą. Dabar žmonėms yra aiškinama pati reforma kaip tokia, socialine prasme, bet ką žmonės iš tikrųjų materialiai daro. Jie priima investicinį sprendimą, kaip bus investuojamos jų lėšos. Šiuo atveju pridursiu, kad Pensijų fondai neturi prievolės garantuoti pajamingumo, kitaip tariant, investicinė rizika priklauso patiems asmenims. Čia švietimas, manau, yra būtinas ir neišvengiamas.

Aš čia labai mažą dalį papasakojau, ką turėčiau papasakoti. Bet esu pasirengęs atsakyti į visus klausimus.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke, ataskaita yra pateikta tikrai gana išsami, vizualiai įtaigiai, taigi Seimo nariai, manau, turės progos detaliau susipažinti, jeigu iki šiol dar to nepadarė. Tuokart jūsų nori paklausti A.Kubilius. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, manau, kad Vertybinių popierių komisijos darbas nekelia kokių nors abejonių. Procesai, susiję su vertybiniais popieriais, ir pensijų fondai bent jau šiuo metu taip pat nedaug kam kelia kokių nors abejonių, bet aš, pasinaudodamas proga, norėčiau jūsų paklausti klausimą, kuris gal nėra tiesiogiai susijęs su jūsų ataskaita, bet susijęs su jūsų darbo sritimi. Čia iš ryto labai aistringai drebinome orą dėl „Mažeikių naftos“ rinkimų išvakarėse. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar jūs galėtumėte, gal iš atminties prisimenate kai kuriuos dalykus, susijusius su „Mažeikių naftos“ akcijų verte. Aš norėčiau jūsų paklausti su tuo susijusį klausimą. Pagal jūsų skelbiamus duomenis, kokius mes turime pasiėmę iš jūsų interneto puslapių, 1997–1998 metais „Mažeikių naftos“ akcijų vertė, pagal Vertybinių popierių komisijos duomenis, siekia iki 12–16 litų už akciją. Prijungus Būtingės terminalą 1998 metų pabaigoje, įtraukus Būtingės terminalą į bendrą balansą, akcijų vertė krito iki 42 centų 1999 metais. Dabar tų akcijų vertės kaina yra maždaug 2,80 Lt, buvo pasiekusi ir 3 litus.

PIRMININKAS. Formuluokit klausimą.

A.KUBILIUS. (Aš tuoj pat baigiu.) Sakykit, ar jūs galėtumėte pakomentuoti šitokį akcijų kainų svyravimą. Ar buvo kokių nors dar priežasčių, be Būtingės terminalo įtraukimo, kai kaina krito, ir dabar be normalios pelningos veiklos, kodėl akcijų kaina padidėjo, ar jūs galite pateikti galbūt raštu kada nors vėliau duomenis? Ir paskutinis dalykas. Seimui pateiktoje komisijos išvadoje yra kalbama apie akcijų vertę, kuri skaičiuojama buhalterinį turtą dalijant iš įmonės buhalterinio turto…

PIRMININKAS. Jūsų klausimas toks ilgas, kad sunkiai…

A.KUBILIUS. (Baigiu tuoj pat, pirmininke, būčiau jau baigęs.) Dalijant buhalterinį įmonės turtą iš akcijų skaičiaus, ar turi kokią nors ekonominę prasmę toks akcijų vertės nustatymas.

V.PODERYS. Jeigu gerai supratau jūsų klausimą, jūsų klausimas nėra priešpriešinimas tam, ką rinka nusprendžia, kiek kainuoja akcija, ir ką nusprendžia buhalteriai, skaičiuodami iš balanso. Kuo tikėti? Iš tikrųjų yra trys keturi labiausiai paplitę vertinimai. Dar vienas iš jų galėtų būti, kaip panaši įmonė, konkuruojanti įmonė galėtų būti vertinama rinkoje. Dar trečias ir ketvirtas turėtų būti metodai. Visi metodai yra taikomi. Jeigu taikomas rinkos metodas, ką jūs pradžioje minėjote, ką rinka nusprendžia, kiek viena akcija turėtų kainuoti, tai bendru atveju čia yra rinkos dalyvių nuomonė, jie spekuliuoja, jie deda savo pinigus ir jie ekonomiškai balsuoja savo pinigais. Ar šios kainos yra patikimos ar nepatikimos, tokia turbūt yra viena iš klausimo dalių. Šiuo atveju reikėtų pažiūrėti, kokia buvo apyvarta. Jeigu iš tikrųjų buvo prekiauta du ar tris kartus per metus Vertybinių popierių biržoje, į tokią rinkos kainą reikėtų žiūrėti skeptiškai ir atsargiai. Jeigu apyvarta yra didelė, aišku, ta kaina yra patikima. Šiuo atveju kainos pokytis buvo ryškus, ir kelis kartus. Jeigu jūs sakote, kad galėtumėte raštu užklausti mūsų nuomonės, kas turėjo lemiamą įtaką ir kaip galėtų būti vertinama ta rinkos vertė biržoje, tai mes galėtume į tai atsakyti. Dabar man labai sunku, nes tiek skaičių pasakėte, labai tiksliai ir atsakyti, bet iš principo reikėtų su savo ekspertais susėsti ir iš tikrųjų atsakytume. Dėl buhalterinės vertės, tai yra vienas iš metodų. Vienas iš metodų. Turėkime galvoje, kad šis metodas turi minusą, nes balanse didelė dalis turto yra atspindima ne rinkos verte, o įsigijimo verte. Čia yra didžiulis minusas, turint omenyje, kad prieš tai turėjome tarybinę buhalteriją, kuri iš esmės skiriasi nuo rinkos buhalterijos.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Buvo tik vienas norintis klausti jūsų. Dėkoju už atsakymą ir pateikimą. Norėčiau iš pradžių gerbiamąjį V.Einorį prašyti nediskutuoti, nes salėje yra pakankamas šurmulys. O, antra vertus, kolegos, išklausius ataskaitą… Dėkoju už jūsų giluminį supratimą, kolega Einori. Siūlyčiau dabar apsispręsti, kad tradiciškai šios institucijos – Vertybinių popierių komisijos veiklos ataskaitą svarstytų kuruojantis Biudžeto ir finansų komitetas. Kai bus apsvarstyta, Seimo plenariniame posėdyje bus pateiktas nutarimo projektas. Ar galima dėl to sutarti? Nėra prieštaravimų, bendru sutarimu apsispręsta.

Taip pat, kolegos, norėčiau stabtelti minutėlę prie praėjusią savaitę svarstytos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo ataskaitos. Ją apsvarstę praeitą savaitę, mes paskyrėme Informacinės visuomenės plėtros komitetą, tačiau tradiciškai kuruojantis yra Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Seniūnų sueigoje šis klausimas buvo iškeltas ir paskirtam komitetui neprieštaraujant, o Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui pageidaujant, yra siūlymas protokoliniu nutarimu pakeisti kuruojantį komitetą svarstyti ataskaitą. Ar galime dėl to apsispręsti? Susitarsite neformaliai. Gerai, dėl kompensacijų. Taigi keičiamas sprendimas. Jeigu pageidautų pažiūrėti, tai papildomas Informacinės visuomenės plėtros komitetas, o pagrindiniu būtų paskirtas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

Seimo nutarimo „Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2003–2004 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.IXP-3560(2*) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, judame į priekį. Svarstome Seimo nutarimą „Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus 2003 metų veiklos ataskaitos“. Kaip tik šįkart kuruojantis buvo Informacinės visuomenės plėtros komitetas ir prašom kolegą A.Kunčiną iš tribūnos pateikti nutarimo projektą.

A.KUNČINAS. Gerbiamieji gausiai dalyvaujantys Seimo nariai, aš noriu priminti, kad mes išklausėme žurnalistų etikos inspektoriaus ataskaitą, papildomi komitetai buvo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Mūsų komitetas, gavęs jų siūlymus, parengė Seimo nutarimo projektą, kuris iš dalies įvertino pateiktus siūlymus, tačiau gal ne visus, nes kai kurie pateikti siūlymai reikalauja papildomų finansinių išteklių, kurie šių metų biudžete nenumatyti. Tačiau pateikti siūlymai yra tikrai tinkami ir, matyt, juos bus galima įgyvendinti kitais metais. Siūlau šį nutarimą šiandien apsvarstyti ir priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi turėjo progos svarstyti ne tik jūsų, gerbiamasis pranešėjau, komitetas, bet ir paskirti papildomi, mes turėtume trumpai išklausyti jų nuomones. Vienas iš papildomų komitetų buvo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jo pirmininką V.Simuliką kviečiu į tribūną.

V.SIMULIK. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo papildomas šiuo klausimu. Nuspręsta: pirma, siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti žurnalistų etikos inspektoriaus Romo Gudaičio veiklos ataskaitai. Antra, siūlyti pagrindiniam komitetui į Seimo nutarimo projektą „Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus R.Gudaičio veiklos ataskaitos“ įrašyti šiuos siūlymus: pirma, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai organizuoti tėvų, mokytojų, visuomenės atstovų sociologines apklausas dėl nepilnamečių apsaugos nuo viešumo, sukeliančio perdėtą visuomenės dėmesį; antra, bendradarbiaujant su Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, kitomis nepilnamečių teises ginančiomis institucijomis apibendrinti socialinių apklausų rezultatus ir siūlyti būdus bei priemones, kaip efektyviai mažinti neigiamą viešosios informacijos poveikį nepilnamečių dvasinei, fizinei ir moralinei brandai. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėčiau paskelbti papildomo svarsčiusio komiteto, Žmogaus teisių komiteto, išvadą. Yra komiteto sprendimas pritarti žurnalistų etikos inspektoriaus Romo Gudaičio praėjusių metų veiklos ataskaitai, taip pat pritarti inspektoriaus siūlymams Visuomenės informavimo įstatymo projektui ir įstatymo koncepcijai; trečias sprendimas – inspektoriaus institucijos sprendimo poveikiui stiprinti siūlyti sprendimus privalomai skelbti visuomenės informavimo priemonių pirmuosiuose puslapiuose. Toks buvo papildomo komiteto sprendimas.

Dabar prašyčiau grįžti į tribūną A.Kunčiną. Kolega Kunčinai, yra dviejų komitetų siūlymai, kuriems jūs nepritariat. Iš pradžių aš klausčiau, ar mes galėtume po pateikimo pritarti nutarimo projektui? Nėra prieštaravimų. Bendru sutarimu po pateikimo apsisprendėm. Dabar svarstymo stadijoje, kolega Kunčinai, prašome pakomentuoti, kaip jūs siūlytumėte elgtis su papildomų komitetų siūlymais?

A.KUNČINAS. Mes nagrinėjom papildomų komitetų siūlymus, iš esmės jiems pritarėme, tačiau ir vieno, ir kito komiteto siūlymui reikia finansinių lėšų, kurios šių metų biudžete nėra numatytos. Tačiau mes manome, kad į tuos siūlymus galima atsižvelgti kitų metų veikloje. Ir mes apie tai su inspektoriumi kalbėjome, kad planuojant kitų metų biudžetą būtų numatytos išlaidos šiems dalykams, nes ir vienas, ir kitas dalykas tikrai yra geri.

PIRMININKAS. Gal dar likite minutėlę tribūnoje, gal dar reikės jūsų komentaro. Papildomo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto dviem siūlymams nebuvo pritarta. Ar jūs, išgirdęs šiuos komentarus, reikalautumėt balsavimo?

A.KUNČINAS. Ne, tvarka, ačiū.

PIRMININKAS. Gerai, komitetas atsiima siūlymus. Negalėčiau taip kategoriškai teigti dėl papildomo Žmogaus teisių komiteto, trečiam siūlymui nebuvo pritarta. Gal vis dėlto mes balsuodami galėtume apsispręsti dėl trečio jų siūlymo, kuriam pagrindinis komitetas nepritaria, turint minty pagrindinį argumentą, kad tam reikia papildomų lėšų, o jos biudžete nenumatytos, todėl įgyvendinimo prasme tai būtų problemiška. Jeigu neturite daugiau, gerbiamasis pranešėjau, ką pridurti, balsuokime. Ar pritariame papildomo Žmogaus teisių komiteto siūlymui atitinkamai papildyti nutarimo projektą? Išsakykime savo nuomonę balsuodami.

21 Seimo nariui užsiregistravus tik 5 pritarė, 4 – prieš, 12 susilaikė. Papildomo Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui nepritarta. Ką gi, gerbiamasis pranešėjau, dėkui už komentarus.

Pereiname prie priėmimo stadijos. Aš gal dar vis dėlto paklausčiau. Dviejuose straipsniuose kalbama apie pavedimus arba įpareigojimus žurnalistų etikos inspektoriui iki šių metų liepos 1 d. atlikti tam tikrus darbus… bent trijuose straipsniuose. Ar jūs manote, kad tai realūs terminai?

A.KUNČINAS. Mes tai derinome su žurnalistų etikos inspektoriumi. Jo nuomone, tai yra realu, kadangi tai ne naujiena ir ruošėsi tam.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Matau, yra ir žurnalistų etikos inspektorius, kuris tiesiog santūriai linksi galva pritardamas, kad tai yra realu. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Pereiname prie nutarimo priėmimo pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio. Ar galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 2 straipsnis taip pat yra priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti 3 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio. Ar galime priimti 4 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Paskutinis 5 straipsnis. Ar galime 5 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Seimo nutarimo priėmimas pastraipsniui yra baigtas.

Dabar dėl viso nutarimo projekto. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Todėl prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo dėl žurnalistų etikos inspektoriaus 2003–2004 m. veiklos ataskaitos (registracijos Nr.IXP-3560) priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 23 užsiregistravus 21 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Seimo nutarimas, kurio registracijos Nr.IXP-3560, priimtas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2968(2*) (svarstymas)

Svarstome kitą darbotvarkės klausimą. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Registracijos Nr.IXP-2968. Pagrindiniu buvo paskirtas Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Jo išvadą pateikti iš tribūnos prašau A.Kunčiną. Ruošiasi Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad dėl šio įstatymo projekto iš pradžių pagrindinis komitetas buvo Biudžeto ir finansų komitetas, kuris nepritarė šiam pasiūlymui. Vėliau Seime buvo nepritarta Biudžeto ir finansų komiteto sprendimui ir pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Taip pat Seimas priėmė nutarimą, kad dar kartą turi svarstyti Biudžeto ir finansų komitetas ir pateiktas projektas turi būti suderintas su Vyriausybės nuomone, kuri jau buvo pareikšta anksčiau.

Jums pateikiamas projektas, kuris atitinka visus šituos reikalavimus. Aš tik noriu priminti, kad mano taip pat buvo anksčiau pateikti kai kurie pasiūlymai dėl tam tikros ribos, kiek žmogus gali uždirbti, kad jam būtų taikoma tokia lengvata. Panašūs apribojimai buvo taip pat ir Biudžeto ir finansų komitete. Svarstydami komitete mes nutarėme, kad toks apribojimas nėra tikslingas, nes ši pataisa ne tiktai teikia mokestines lengvatas įsigyjantiems kompiuterinę įrangą, tačiau kartu yra ir skatinanti mokėti mokesčius. Todėl atrodė, kad nelogiška nustatyti kokią nors aukštutinę ribą, nuo kurios nebūtų taikoma ši lengvata.

Taip pat buvo pateikta kolegos G.Babravičiaus pataisa, kuri leidžia įvertinti tai, kad tokia lengvata būtų taikoma įsigyjant kompiuterinę įrangą išsimokėtinai ar išperkamąja nuoma, ar lizingu. Ir tai išties yra labai reikšminga, ypač todėl, kad tik tokiu būdu gali įsigyti žmonės, turintys mažesnes pajamas. Tai taip pat įrašyta šiame projekte. Na, ir viena didžiausių problemų ir galvos skausmas buvo, kaip apibūdinti, kas tai yra asmeninis kompiuteris. Aiškinomės su muitine, nomenklatūroje nėra tokios prekės, įvežamos atskiros dalys. Komplektuojant taip pat gali būti labai įvairiai. Todėl mes priėjome prie tokio sprendimo, į nutarimo projektą įrašėme, kad asmeninio kompiuterio vienetą sudarančių elementų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šiuo atveju Finansų ministerija patvirtins, kas sudaro asmeninio kompiuterio įrangą. Pirmiausia turi būti operacijų apdorojimo blokas, turi būti monitorius, kad nebūtų perkama kėdės, stalai ir kitkas, kad nebūtų traktuojama, kad tai įeina į asmeninio kompiuterio visumą. Be to, tokį dalyką kartkartėm reikia peržiūrėti, nes vykstant konvergencijos procesui asmeninis kompiuteris gali susilieti ir su televizija, ir su telefonu, su kitais dalykais. Tai Vyriausybė galės operatyviai peržiūrėti.

Taip pat noriu priminti, kad ši pajamų mokestinė lengvata yra kol kas siūloma tiktai trims metams, deklaruojant pajamas už šiuos metus ir dar dvejus metus ateityje. Po to, matyt, Seimas priims sprendimą pratęsti šią mokestinę lengvatą ar jos atsisakyti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Aš tik norėčiau paklausti dėl jūsų pataisų.

A.KUNČINAS. Ankstesnes pataisas aš atsiimu.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Turėsime išklausyti papildomo komiteto išvadas ir, jeigu reikės, vėl kviesim jus į tribūną, nes jūsų komitetas nepritaria. Kviečiu, jeigu būtų pasiruošęs Biudžeto ir finansų komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą pateikti Seimo narys R.Palaitis.

R.PALAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų komitetas svarstė šį projektą ir nutarė, kad iš esmės galima pritarti pateiktam įstatymo projektui, bet siūlome pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo nario A.Kunčino pasiūlymą bei diferencijuojant šeimos ir vieno gyvenančio asmens maksimaliai gaunamų pajamų ribą, nustatant, kad ne visiems lengvata gali būti taikoma, bet tik tiems, kurie turi kur kas mažesnes pajamas už tam tikras vieno gyvenančio asmens (50 tūkst. litų), šeimos (80 tūkst. litų) pajamas. Tada galime daryti lengvatas. Ir dar matome, kad bus problemų administruojant šią lengvatą. Todėl siūlome pagrindiniam komitetui tiksliau detalizuoti, kas tai yra asmeninis kompiuteris, tiksliau apibrėžti sąvoką. Iš esmės pritarti pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Jeigu grąžintumėte mums išvadą, jaustumės užtikrinčiau. Tada kviečiu pagrindinio kuruojančio komiteto pirmininką kolegą A.Kunčiną. Jūsų trumpas komentaras.

A.KUNČINAS. Pirmiausia noriu padėkoti Biudžeto ir finansų komitetui, kad jie, rimtai apsvarstę, pakeitė savo nuomonę. Pateikė du pasiūlymus: dėl tikslesnio asmeninio kompiuterio apibūdinimo, minėjau, įstatyme įrašyta, kad pavedama Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai, ir tuo atveju tas išvardijimas įgyja įstatymo galią. Priešingu atveju, būtų galima išties skirtinga interpretacija. Mes šią formuluotę suderinome su Finansų ministerija.

Dėl pajamų dydžio nustatymo. Pirmiausia tokia lengvata gali būti taikoma tiktai asmeniui, šeimos apskritai reikia atsisakyti, nes tokia pati tvarka yra taikoma taikant mokestines lengvatas už draudimo paslaugas ar už aukštojo mokslo apmokėjimą. Dėl viršutinės ribos, kurią siūlo Biudžeto ir finansų komitetas, jei neklystu, tai 50 tūkst. litų, vadinasi, per mėnesį yra daugiau negu 4 tūkstančiai. Tai yra ta riba, kuri žmogui yra sunkiai pasiekiama, ji neduos tokios apčiuopiamos naudos.

Dėl aiškumo aš galiu pateikti paskaičiavimus. Mes paskaičiavome, jeigu žmogui „ant popieriaus“ (čia mane lituanistai kritikuos) priskaičiuota yra tūkstantis litų, tai per metus gali būti kompensuojama 703 litai, o jeigu perka išsimokėtinai, per dvejus metus jam gali būti kompensuojama visa suma. Mūsų nuomone, tai netikslinga įvesti ir Finansų ministerija taip pat mano, kad būtų papildomos administravimo problemos, įvedus tokią ribą. Kaip minėjau, tai yra lengvata, skatinanti mokėti mokesčius.

PIRMININKAS. Dėkui. Bet kokiu atveju dabar turėtume apsispręsti, ar pritariame papildomo – Biudžeto ir finansų komiteto išvadai balsuodami.

A.KUNČINAS. Kokiai, nes čia?..

PIRMININKAS. Gerai. Kita vertus, turiu sutikti, gerbiamasis pranešėjau, su jūsų pastaba, kad ji nėra aiškiai suformuluota. Kolegos, ar konstatuojant, kad pataisa svarstymo stadijoje nėra aiškiai suformuluota kaip pataisa, nepritariame jai bendru sutarimu? Ten ne pastaba, o kaip siūlymas, bet nebuvo įvilktas į siūlymo rūbą. Gerai. Bendru sutarimu dėl to apsispręsta. Ačiū.

Dabar dėl viso įstatymo projekto. Nėra norinčių…buvo, bet nebeliko norinčių kalbėti. Kolegos, ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Pritarta po svarstymo bendru sutarimu įstatymo projektui Nr.IXP-2968. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3366(3*) (svarstymas)

Darbotvarkės 25 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3366. Svarstymo stadija.

Pagrindiniu buvo paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jo pranešėją kolegą A.Indriūną kviečiu iš tribūnos pastatyti išvadą. Ruošiasi Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėjas.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Nepritarė Teisės departamento išvadai, kad reikia nustatyti įstatymo galiojimo datą, nes turi būti bendrais pagrindais, ir pritarė komiteto pirmininko P.Papovo siūlymui dėl įstatymo pavadinimo pakeitimo 44 straipsnio 1 dalies… pavadinti 5 punkto pakeitimu. Bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Kviečiu papildomo komiteto pranešėją S.Kružinauską pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.

S.KRUŽINAUSKAS. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgiant į tai, kad projektui įgyvendinti reikės papildomų lėšų, kurių valstybės biudžete nėra numatyta, komitetas siūlo pagrindiniam komitetui nepritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje iš anksto yra užsirašęs dalyvauti J.Razma. Kviečiu jus į tribūną.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, mes čia svarstome projektą labai elementariai, elementarų kelių eilučių išbraukimą. Aš norėčiau priminti šiek tiek gilesnį to projekto turinį.

Priminsiu, kad dabar keičiama 44 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcija buvo priimta Seimo 2002 m. gruodžio 10 dieną, tą projektą energingai stumiant komiteto pirmininkui socialdemokratui P.Papovui. Dar tada Seimo Teisės departamento išvadoje projektui Nr.IXP-2089 buvo teigiama, kad „taip nustatoma Vyriausybės atstovo kadencijos pradžia nuo 1999 m. liepos 30 dienos nesiderina su bendruoju teisės principu, kad įstatymas negalioja atgal“, bet įstatymo pataisos, nepaisant teisininkų išvados, valdančiosios socialdemokratų ir socialliberalų balsais buvo priimtos. Tėvynės sąjungos atstovai tada akcentavo antikonstitucinį šių pataisų pobūdį ir tikslinę paskirtį anksčiau laiko atleisti nedabartinės valdančiosios daugumos paskirtus Vyriausybės atstovus.

Priminsiu, kad po įstatymo priėmimo mūsų frakcijos iniciatyva Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Konstitucinio Teismo Pirmininko 2003 m. birželio 2 d. potvarkiu buvo pavesta Teismui ištirti, ar minėto įstatymo 5 punktas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių principams.

Toliau. Jau iš karto Vyriausybė puolė naudotis tuo priimtu įstatymu, ta minėta pataisa. Kaip tik 2003 m. spalio 23 dieną Ministro Pirmininko potvarkiu Nr.242 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ buvo konstatuota, kad paskirtų Vyriausybės atstovų į pareigas skyrimo terminas nustatyta tvarka baigėsi. Vidaus reikalų ministras Virgilijus Bulovas įgaliojamas teisės aktų nustatyta tvarka atrinkti jau naujus pretendentus į Vyriausybės atstovų pareigas ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl jų skyrimo projektą. Vyriausybė 2003 m. gruodžio mėnesio posėdyje, remdamasi Valstybės tarnybos 44 straipsnio mano minėtu 1 dalies 5 punktu, priėmė nutarimus dėl Vyriausybės atstovų apskrityse atleidimo. Šie nutarimai, beje, priimti nesilaikant Vyriausybės darbo reglamento ir su kitais pažeidimais, bet, matyt, labai skubėta vykdyti tą politinį užsakymą.

Be abejo, neteisėtai atleisti Vyriausybės atstovai kreipėsi į teismą, ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. vasario 2 d. nutartimi patenkino dalies atleistų Vyriausybės atstovų skundą tik sustabdydamas bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas priims galutinį sprendimą jau mano anksčiau minėtoje byloje. Žodžiu, yra tokia situacija, kad dėl minėto įstatymo vyksta teisiniai konstituciniai ginčai.

Pažymėsiu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais paskirti nauji Vyriausybės atstovai, apskrityse laimėję konkursus, suprantama, dauguma yra Socialdemokratų partijos nariai, paprastai buvusios LKP nomenklatūros atstovai. Taigi įstatymo pataisa atliko savo darbą – Vyriausybės atstovų kėdėse sėdi „savi“. Matyt, nuogąstaujant dėl neigiamos Konstitucinio Teismo išvados, akivaizdžiai Konstitucijai prieštaraujančią Valstybės tarnybos įstatymo priimtą pataisą siūloma panaikinti, tačiau kaip panaikinti rinkėjų akyse Seimo, Vyriausybės, Ministro Pirmininko diskreditaciją, jei Konstitucinis Teismas pripažins įstatymus, Vyriausybės nutarimus ar Ministro Pirmininko potvarkį prieštaraujančius Konstitucijai? Kokios šių nešvarių partinių žaidimų finansinės pasekmės valstybei, jos žmonėms ir kas už tai atsakys? Kas atlygins dėl to neteisėtai atleistiems Vyriausybės atstovams privalomas išmokas, mokamas iš visų mokesčių mokėtojų kišenės? Gal gerbiamasis P.Papovas sutiks skirti šiam tikslui bent dalį Seimo nario atlyginimo? Kaip ir analogišku atveju, kai neteisėtai buvo atleistas generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia ir tai, kaip žinome, mokesčių mokėtojams kainavo apie 150 tūkst. litų, norinčių kompensuoti šias išlaidas kažkodėl neatsirado.

Taigi aš dabar kviečiu valdančiąją daugumą turėti drąsos, kaip turėjote jos priimdami šią įstatymo pataisą, ir palikti ją galioti iki Konstitucinio Teismo sprendimo tuo įrodant, kad bent elgiatės su vienokiu ar kitokiu įsitikinimu, kad ta pataisa nėra antikonstitucinė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Diskusijoje išklausėme vieną kalbą. Primenu, įstatymo projekto, svarstymo stadija, todėl dėl balsavimo motyvų proga kalbėti vienam už, vienam prieš. P.Papovas – motyvai už. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, kolega J.Razma labai toli nužengė į praeitį, o iš tikrųjų šis pasiūlymas yra teikiamas Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva, nes dabar įstaigų vadovams nėra kadencijos. Anksčiau buvo tokia nuostata, kad jie turi baigti tą kadenciją, kuri buvo anksčiau prieš šio įstatymo įsigaliojimą. Dabar reikėtų labai daug… įstaigų vadovų, jų buvusi kadencija baigtųsi, ir būtų nevienodi įstaigų vadovai, kurie buvo priimti po įstatymo… jiems jau kadencijos nėra. Todėl buvo siūloma išbraukti, kad nereikėtų be reikalo organizuoti žmonėms konkursų ir vėl iš naujo skirti. Tarp jų, žinoma, yra ir Vyriausybės atstovų, bet jie yra įstaigų vadovai, todėl buvo pritaikyta panaši nuostata, nors ji buvo priimta vėliau, kaip ir visiems įstaigų vadovams. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui ir išbraukti tai, kas jau dabar nereikalinga. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Ką gi, kolegos, balsavimu prašom apsispręsti, ar pritariame įstatymo projektui Nr.IXP-3366 po svarstymo.

Užsiregistravo 32.

20 – už, prieš nėra, 10 susilaikė. Pritarta po svarstymo įstatymo projektui.

Konstitucijos 78, 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3483 (pateikimas)

Svarstome pagrindinės darbotvarkės klausimą – Konstitucijos 78 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3483. Vienas iš teikėjų – P.Gražulis. Kviečiu jus į tribūną. Ši pataisa yra teikiama paremiant 49 Seimo narių parašais. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, išties tokia paradoksali situacija. Kad būtų pakeista Konstitucija, reikia, kad už tą pataisą balsuotų bent 94 Seimo nariai, po to dar antrą kartą po pertraukos vyksta balsavimas. Šiuo metu plenarinių posėdžių salėje, manau, kad nėra nė 50 Seimo narių, tačiau aš vis tiek noriu jus supažindinti. Aš manau, klausimas yra rimtas, nes surinkti 49 Seimo narių parašai, todėl aš manau, kad būtina koreguoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 straipsnio 3 dalį. Įstatymo projektas parengtas siekiant patikslinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad „tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės“, formuluotę. Minėta nuostata gali būti suprantama dvejopai: žymėti būvį ar veiksmą.

Pirma. Asmuo, du kartus iš eilės buvęs Lietuvos Respublikos Prezidentu, negali būti renkamas trečiai kadencijai.

Antra. Asmuo, du kartus iš eilės rinktas Respublikos Prezidentu, tačiau neišrinktas, negali dalyvauti Respublikos Prezidento rinkimuose kaip kandidatas trečią kartą.

Konstitucijos 78 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė: „Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip 40 metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu“ nustato, kad gali būti įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus.

Konstitucijos 81 straipsnio 1 dalyje pateikta formuluotė (cituoju): „Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą, kuris, pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų“ nustato kandidato išrinkimo Prezidentu tvarką.

Konstitucijos 82 straipsnio 2 dalies nuostata (cituoju): „Prisiekia ir perrinktas Respublikos Prezidentas“ taikoma antrą kartą išrinktam Prezidentui.

Konstitucijos 83 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė (cituoju): „Asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios“ taikoma asmeniui, išrinktam Prezidentu.

Iš pateikto palyginimo akivaizdu, kad Konstitucijos 78 straipsnio 3 dalies nuostata yra adekvati šio straipsnio 1 dalies nuostatai, todėl galima teigti, jog kalbama ne apie išrinkimą Prezidentu, o apie kandidatūros kėlimą į Respublikos Prezidentus. Taigi minėta nuostata kartais aiškinama susiaurintai, kad Prezidentas gali būti išrinktas tik du kartus iš eilės, tačiau gali balotiruotis kiek tik nori kartų. Tokia nuostata neatitiktų ne tik Konstitucijos raidės, bet ir dvasios bei teisinės valstybės sampratos, nes būtų neatsižvelgiama į nuolat išreiškiamą tautos valią.

Todėl akivaizdu, kad Konstitucijos 78 straipsnio nuostata (cituoju): „Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės“ reiškia ribojimą ne tik išrinktam Prezidentui, bet ir dalyvavusiam rinkimuose kaip kandidatui. Taip pirmalaikiuose Prezidento rinkimuose negalėtų būti įregistruoti asmenys, kurie dalyvavo abiejuose pastaruosiuose Prezidento rinkimuose.

Atsižvelgiant į Konstitucijos 78 straipsnio 3 dalies nuostatos formuluotės patikslinimą būtina keisti 79 straipsnio 1 dalį, kurioje turėtų būti nurodoma, kad kandidatu į Respublikos Prezidentus įregistruojamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis ne tik 78 straipsnio 1 dalies, tačiau ir visas minėto straipsnio dalių sąlygas.

Aš manau, kad tai yra labai logiški pasiūlymai, reikėtų, kad būtų aišku ir kad kandidatas galėtų kandidatuoti kiek nori kartų, tik liktų aiški nuostata, kad tas pats kandidatas negali būti išrinktas daugiau kaip du kartus iš eilės. Šiuo metu, kaip aš suprantu, aš balsavau už Konstituciją, ne taip, kaip Konstitucinis Teismas, bet kaip aš suprantu ir kaip daugelis, aš manau, piliečių, Seimo narių, kurie pasirašė, mano nuomone, šiandien Konstitucija riboja trečią kartą iš eilės tam pačiam kandidatui dalyvauti prezidento rinkimuose. Kad tų dvejonių ateityje nebūtų… Įsivaizduokite, kas atsitiktų. Dabar kažkas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą ir, žinoma, jeigu Konstitucinis Teismas išaiškintų po trejų metų, pasikeistų Konstitucinis Teismas, nebūtų tie Konstitucinio Teismo nariai, kurie dabar faktiškai deleguoti buvusio Prezidento Valdo Adamkaus, manau, priimtų objektyvų sprendimą. Ir gali atsitikti taip, kad vėl reikėtų reikšti apkaltą. Todėl, manau, būtina kuo greičiau koreguoti Konstituciją, ir tada bus tikrai visiškas aiškumas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti kolega V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, kai jūs rinkote parašus kaip iniciatorius, aš irgi pasirašiau. Svarstymams ir pamąstymams iš tikrųjų yra erdvės, tačiau ar nemanote, kad būtų tikslinga, jeigu siūlote keisti, vartoti žodžius „dviem kadencijoms“, nes kituose Konstitucijos straipsniuose, ypač 87, kalbama apie dvi kadencijas. Tai gal, jeigu išrinktas, reikia rašyti tą pačią formuluotę, kad išrinktas dviem kadencijoms iš eilės, tada būtų visiškai aišku. Kokia jūsų nuomonė?

P.GRAŽULIS. Taip, išties, kai rinkau parašus, tą pastabą jūs išreiškėte, kai pasirašėte, ir ne tik jūs. Siūlymas yra labai logiškas, ir jeigu grupei Konstitucijos pataisoms rengti bus pavesta po pateikimo šį įstatymą kuruoti, aš manau, kad ji atsižvelgs. Dar aiškiau galima įrašyti tai, ką jūs minėjote, tą nuostatą, kad dvi kadencijas iš eilės. Aš pritariu jūsų pastabai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pateikėte, atsakėte į klausimą. Per pateikimo stadiją norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Todėl, kolegos, prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame šiam Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektui.

30 užsiregistravus, 18 – už, 3 – prieš, 9 susilaikė. Po pateikimo yra pritarta. Kolegos, Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu, kaip paprastai yra numatyta, skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomais – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą bei nuolatinę Konstitucinių pataisų komisiją. Svarstymo data galbūt rudenį, rugsėjo mėnesį. Naujieji metai dar negreitai, kolegos. Svarstyti rudens sesijoje. Gerai. Ar galime dėl tokios svarstymo eigos apsispręsti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Apsispręsta bendru sutarimu.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-3565 (svarstymas ir priėmimas)

Dabar siūlyčiau eilės tvarka svarstyti keletą rezervinių klausimų. Pradedame nuo pirmo rezervinio – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcinės komisijos sudarymo pakeitimo“ projekto Nr.IXP-3565. Svarstymo ir priėmimo stadija. Kadangi tai yra procedūrinis klausimas, pastabų nebuvo gauta. Primenu, kad buvo siūlymas, atsižvelgiant į proporcijas, išbraukti S.Kružinauską ir vietoj jo įrašyti R.Sinkevičių, kad būtų labiau priartėta prie proporcingo atstovavimo komisijoje. Svarstymo stadijos metu klausčiau, ar kolega S.Kružinauskas?.. Prašom paagituoti. Motyvai už.

S.KRUŽINAUSKAS. Akivaizdu, kad partijos interesai svarbiau, todėl ir keičiamas komisijos narys. Manau, kad R.Sinkevičius galės geriau atstovauti partijos interesams. Apgailestauju tik dėl to, kad Č.Juršėnas, kai pakeičiau partiją ir frakciją, patikino, kad niekas nesikeis. Tačiau matau, kad, kaip kandidatas, jis frakcijai jau turi mažesnę įtaką, todėl gal yra keičiama. Kita vertus, gal artėja kokie nors skandalingi įvykiai, pavyzdžiui, dėl EBSW ar panašiai. Kviečiu pritarti R.Sinkevičiaus kandidatūrai.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, kitaip manančių nėra. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Gerai. Į raginimus atsiliepta. Ar neprieštarautumėte, kad mes šiandien priimtume šį nutarimą? Prieštaravimų nėra. Pereiname prie priėmimo. Du straipsniai. Dėl 1? Ar galime priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Ar galima 2 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Pastraipsniui priėmimas baigtas. Dėl viso Seimo nutarimo nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom balsavimu išsakyti savo nuomonę dėl Seimo nutarimo, projekto Nr.IXP-3565, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 30 užsiregistravus, 26 – už, 1 – prieš, 3 susilaikė. Seimo nutarimas, projekto Nr.IXP-3565, priimtas.

Kolegos, liko keletas rezervinių klausimų. Gal aš formuluočiau taip: ar yra rezervinių klausimų teikėjų, kurie nenorėtų, primygtinai nepageidautų, kad šiandien būtų svarstomi, ar visi nori, kad būtų pateikti? Yra primygtinai pageidaujantys. Mes dar turime laiko pagal numatytą posėdžio laiką, todėl svarstome ir judame į priekį.

Mėgėjiškos žūklės įstatymo projektas Nr.IXP-3158(3) (pateikimas)

Mėgėjiškos žūklės įstatymo projektas Nr.IXP-3158, pateikimo stadija. Teikėjas – A.Macaitis. Kolegos, paprašyčiau lakoniškai pateikti projektus, kad spėtume apsvarstyti visus rezervinius klausimus. Tai būtų teisinga.

A.MACAITIS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums Mėgėjiškos žūklės įstatymo projektą. Šis įstatymas yra parengtas darbo grupės Mėgėjiškos žūklės įstatymo projektui parengti. Ji buvo sudaryta Seimo valdybos sprendimu 2003 m. lapkričio 10 dieną. Kokia gi šio įstatymo esmė ir tikslas?

Šis įstatymas reglamentuoja teisinius santykius, atsirandančius organizuojant bei vykdant mėgėjišką žūklę bei vandens telkinių nuomą šiai žūklei. Norčiau pabrėžti, kad šis įstatymas yra nesusijęs su privačiais telkiniais ir nereguliuoja jų veiklos, jis taip pat nereguliuoja tų veiklos sričių, kurias nustato Žuvininkystės įstatymas, sakykime, labiau reglamentuojantis ūkinę veiklą.

Šis įstatymas buvo inicijuotas visuomeninių organizacijų, kurios norėjo turėti aiškesnę mėgėjiškos žūklės organizavimo situaciją, nes iš esmės nuo 1995 metų nebuvo keičiama ir koreguojama ši sistema. Todėl šiame įstatyme numatyti tik tie dalykai, tos įstatyminės nuostatos, kurios yra būtinos mėgėjiškai žūklei organizuoti.

Buvo tik vienas nepatogumas. Žuvininkystės įstatymas buvo gana sunkiai priimamas, todėl šis variantas, kuris yra pateiktas, be abejo, turėtų būti šiek tiek koreguojamas po to, kai buvo priimtas Žuvininkystės įstatymas. Kai kurios nuostatos vis dėlto yra koreguotinos, tą mums jau pasakė Teisės departamentas. Manau, kad mes galėtume pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui, kad po to pagal mūsų anksčiau priimtą įstatymą pakoreguotume kai kurias nuostatas.

PIRMININKAS. Dėkui. Neišprovokavote jūsų klausti. Kolegos, per pateikimo stadiją nėra norinčių kalbėti. Žvejams mėgėjams, taip pat jiems prijaučiantiems viskas aišku. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.

Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Aplinkos apsaugos, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą bei preliminarią svarstymo datą numatyti dar šių metų birželio 29 dieną. Ar galime tam pritarti? Dėkui. Dėl tokios svarstymo eigos apsispręsta bendru sutarimu.

Archyvų įstatymo pakeitimo įstatymo papildymo 3¹ straipsniu ir 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3564 (pateikimas)

Ketvirtasis rezervinis klausimas – Archyvų įstatymo pakeitimo įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3564. Pateikimo stadija. Teikėją A.Sakalą kviečiu į tribūną.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, sutikime, kad Ypatingasis archyvas turi savo specifiką. Ten yra visi okupaciniai dokumentai, yra dar, sakykim, Vilnijos krašto dokumentai iki 1939 metų. Ir to archyvo dokumentais negali būti taip paprastai disponuojama kaip kitais archyvo dokumentais. Todėl, matyt, dar kurį laiką, nežinau, kiek metų, bet Ypatingojo archyvo dalis, fondo dalis turėtų išlikti kaip atskiras vienetas, kad tie dokumentai nepradingtų arba nebūtų išskirstyti po įvairius kitus dokumentus. Todėl pataisos esmė ir yra ta, kad mes pataisytume esamą Archyvų įstatymą, kuriame būtų pripažinta, kad yra dar ir ypatingoji archyvinių fondų dalis. Šis įstatymas parengtas pačių Archyvų departamento darbuotojų siūlymu, nes aną Archyvų įstatymą priimant buvo, matyt, padaryta klaida. Kviesčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Vienas Seimo narys nori jūsų klausti. J.Jučas. Prašau.

J.JUČAS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamasis teikėjau, norėčiau tokį klausimą išsiaiškinti. Prašom pasakyti, ta ypatingoji archyvų dalis, kiek man žinoma, maždaug po 70 metų turėtų būti laisvai prieinama. Ar aš čia klystu?

A.SAKALAS. Nesupratau klausimo.

J.JUČAS. Praėjus tam tikram metų skaičiui turi būti laisvai prieinama prie tų archyvų, o dabar lyg ir ne visai bus galima prieiti prie tų archyvų. Ar aš čia teisingai supratau, ar ne skaitydamas?

A.SAKALAS. Na, aš negalėčiau atsakyti į šį jūsų klausimą. Negalėčiau šiandien tikrai atsakyti. Bet man atrodo, kad tokia ypatingoji archyvų dalis yra tikrai reikalinga.

PIRMININKAS. Dėkui. Aš tik atkreipčiau dėmesį, kad bus proga galbūt komitetuose pasvarstyti ir pasigilinti. Gerai, kolegos, pateikus ir atsakius į klausimą, balsavimu išsakykim savo nuomonę, ar pritariam įstatymo projektui Nr.IXP-3564 po pateikimo. (Balsai salėje) Nebuvo bendro sutarimo, kolegos, buvo prašymas balsuoti.

24 užsiregistravus, 21 – už, 2 – prieš, 1 susilaikė. Po pateikimo yra pritarta. Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo eigą: pagrindiniu skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, papildomais – Teisės ir teisėtvarkos, Žmogaus teisių, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus bei Nuolatinę pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių reikalų komisiją, preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų birželio 29 dieną. Ar galime pritarti tokiai svarstymo eigai bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Dėl to apsispręsta bendru sutarimu.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“ projektas Nr.IXP-3587 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Judam į priekį ir dabar svarstome penktąjį rezervinį klausimą, beje, ir šeštąjį. Kad jie galėtų būtų svarstomi, reikia papildyti atitinkamai Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programą. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Jučą iš pradžių pateikti darbų programos pakeitimo motyvus, o jeigu taip bus padaryta, atitinkamai mes turėsime progos išklausyti dar dviejų įstatymų projektų pateikimą. Prašau.

J.JUČAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu nutarimą dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo. Siūloma papildyti Seimo nutarimo priedėlio 4 dalį „Seimo narių siūlomi įstatymai ir kitų teisės aktų projektai“ nauju 34 punktu – Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektu.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, šalia to, aš norėčiau paminėti, kad yra taip pat gauti dar du pasiūlymai, jie yra įregistruoti dėl papildymo projektais Nr.IXP-3586 bei Nr.IXP-3588. Iš viso trys įstatymai. Tai, kolegos, dėl visų trijų mes galime pritarti po pateikimo? Nėra prieštaravimų. Pritarta.

Ar galime iškart pereiti prie priėmimo? Priėmimo stadija, 1 straipsnis. Ar galime priimti1 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 2 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Taigi, kolegos, dėl nutarimo projekto Nr.IXP-3587, dėl darbų programos papildymo trimis teisės aktais, teisės aktų projektais, prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame tokio Seimo nutarimo priėmimui.

28 užsiregistravus, 25 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Seimo nutarimas priimtas.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3557 (pateikimas)

Pritarus šiam Seimo nutarimui, kviečiu į tribūną dabar vėlgi J.Jučą pateikti įstatymo projektą Nr.IXP-3557. Pateikimo stadija. Prašome, gerbiamasis kolega.

J.JUČAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiamo teisės akto projekto tikslas – užtikrinti su valstybinės kalbos statusu ir vartojimu susijusių teisės aktų projektų rengimo darną. Šis teisės akto projektas teikiamas dėl to, kad daugelio valstybės valdymo institucijų priimami teisės aktai, kuriais reglamentuojamas valstybinės kalbos vartojimas, nederinami su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Siūloma tiesiog papildyti 3 straipsnį nauju 3 punktu: „Teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatos, susijusios su valstybinės kalbos komisijos… vartojimu…“, o kitus buvusius straipsnius pervardyti kitais numeriais: buvusį trečią – į ketvirtą ir t.t. Yra Teisės departamento pastabos. Manau, kad komitetas, jeigu po pateikimo kolegos pritars, jas apsvarstys, teigiamai įvertins.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū, kolega, už lakonišką pateikimą. Niekas nenori jūsų klausti. Klausčiau, ar mes po pateikimo galime pritarti projektui Nr.IXP-3557? Nėra prieštaravimų. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Manyčiau, nors ir nėra nurodyta, ir Seniūnų sueiga nesiūlo komitetų, kurie svarstytų, pagrindiniu galėtų būti skiriamas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ar dėl papildomų būtų siūlymų? Nėra. Kolegos, dėl svarstymo datos, kadangi tai yra nedidelis pakeitimas, galbūt galėtų būti ta pati birželio 29 diena, dar šiais metais galėtų būti preliminari svarstymo data? Nėra prieštaravimų. Dėl to apsispręsta bendru sutarimu.

Žemės įstatymo 9 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3586 (pateikimas)

Paskutinis rezervinis klausimas – Žemės įstatymo 9 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3586. Kviečiu į tribūną vieną iš teikėjų – J.Raistenskį. Įstatymo pateikimo stadija. Prašome.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi įstatymo dviejų straipsnių pakeitimas susijęs su žeme, tai šiek tiek istorijos. Kovo mėnesį susitikau su verslininkais savo rinkimų apygardoje – Pilaitės, Justiniškių, Pašilaičių, iškilo problema, kad priėmus 2004 metais sausio 27 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo naują redakciją, kuri nesakau, kad buvo nebūtina, iškilo tam tikrų problemų pritraukiant investicijas. Po to man teko kreiptis, nes mane įpareigojo mano apygardoje gyvenantys verslininkai, į apskritį, į savivaldybę, į Vyriausybę. Apskritis ir savivaldybė pasakė, kad mes uoliai vykdome įstatymą, Vyriausybė rengia Vyriausybės nutarimą, kaip mūsų priimtą įstatymą sušvelninti, palengvinti verslininkų situaciją pritraukiant investicijas, bet vis dėlto galioja įstatymo viršenybė. Taigi parengęs pataisą nutariau kreiptis į Subalansuotos plėtros komisiją. Įvyko du tos komisijos posėdžiai. Viename posėdyje dalyvavo vien komisijos nariai, diskutavome ir pataisai pritarėme bendru sutarimu, bet vis dėlto nutarėme padaryti išplėstinį Subalansuotos plėtros komisijos posėdį ir pakviesti Nacionalinės žemės tarnybos viršininką poną Kazį Maskvytį, Kaimo reikalų komiteto pirmininką kolegą G.Kniukštą ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką gerbiamąjį B.Bradauską. Mano džiaugsmui, ir antrą kartą svarstant komisija bendru sutarimu pritarė nuostatoms ir įpareigojo komisijos pirmininkę J.Juozaitienę pasirašyti komisijos vardu, kad minėtas pataisas teiksiu ne tik aš, bet kartu teiks ir Subalansuotos plėtros komisija. Dėl to aš esu labai pamalonintas, nes nesu žemės reikalų specialistas.

Dar keletą minčių dėl 9 straipsnio. 9 straipsnio 4 punkte yra įtvirtinta, kad galiojančio įstatymo redakcija nustato, jog valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama, jeigu keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis. O nėra nustatyta, kaip tai gali būti padaryta, ir koks likimas ištinka žemės sklype esamus žemės nuomininkui nuosavybės teise priklausomus pastatus ar statinius. Tai suteikia galimybę įstatymą vykdantiems pareigūnams piktnaudžiauti, o žemės nuomininkams jausti nuolatinę įtampą. Ši įstatymo norma tarsi turėtų skatinti žemės išsipirkimą po pastatais, bet taip suvaržoma pastatų savininkų galimybė ir teisė rinktis, ar žemę po pastatais nuomotis, ar išsipirkti. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis, senamiesčiuose esanti žemė ne po gyvenamajai paskirčiai skirtais pastatais nėra parduodama. Todėl pastatų savininkai, net ir labai norėdami, negali nusipirkti žemės. O negalėdami nusipirkti žemės, negali rengti detaliųjų planų ir tikėtis, kad bus pakeistas žemės paskirties būdas ar pobūdis. Nes keičiant naudojimo pobūdį, pavyzdžiui, iš komercinės į gyvenamosios statybos, žemės nuomos sutartis pagal galiojantį Žemės įstatymo nuostatas turi būti nutraukiama. Šios nuostatos, numatytos įstatyme, stabdė atskirų žemės sklypų konversiją ir detaliųjų planų rengimą, nes nuomojamos žemės paskirties būdo ir pobūdžio keitimas yra negalimas.

Kitas sunkiai paaiškinamas apsunkinimas yra įtvirtintas 21 straipsnio 7 punkte. Galiojančio įstatymo redakcija nustato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ar kitą veiklą privalo nepažeisti gretimų žemės naudotojų ir gyventojų interesų. Manome, kad turėtų būti ginamos teisės, o ne interesai. Įstatymu nustačius, kad ginami interesai, provokuojami konfliktai tarp kaimyninių sklypų naudotojų, nes interesai dažnai yra subjektyvūs. O turėtų būti ginamos objektyviai suprantamos ir teisės aktais įtvirtintos teisės.

Taigi, kolegos, dabar norėčiau grįžti prie 9 straipsnio 4 dalies ir siūlyti išdėstyti taip: „Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį“. Šioje vietoje išbraukiama „arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis“. Toliau. „Įstatymu nustatyta tvarka keičiant žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti pakeista į žemės nuomos sutartis.“

Antra. 21 straipsnio 7 punkto pakeitimas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs tiesiog skaitote tas pataisas, kurias visi turi. Mes sutaupytume laiko. Tai būtų idealus variantas.

J.RAISTENSKIS. Prašom.

PIRMININKAS. Ačiū už gana išsamų pateikimą. Jūsų nori paklausti kolega E.Karečka.

E.KAREČKA. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti. Ar nusipirkus griūvančią fermą, pavyzdžiui, miesto ribose ir išsinuomojus žemę iš valstybės, bus galima užsiimti kitos paskirties veikla?

J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis kolega, ačiū už klausimą. Jis itin aktualus mano apygardoje, nes miesto ribos išsiplėtė, sakykime, dalis žemės už Pilaitės atsiduria miesto ribose. Iš tiesų yra fermų, griūvančių kolūkių angarų nupirkta privačių asmenų, o šalia išnuomota žemė. Šiandien niekas nenori auginti karvių ar kiaulių, o norėtų, pavyzdžiui, įkurti motelį, įsteigti logistikos įmonę, suprantama, tame pastate, o aplink žemę išnuomoti kitai paskirčiai: automobilių aikštelei, plečiamai logistinei įmonei ir t.t. Pagal šiandien galiojantį įstatymą ir toliau stovi vaiduokliai toje vietoje. Taigi tiek.

PIRMININKAS. Tai dabar būtų galima?

J.RAISTENSKIS. Mano manymu, būtų galima, ir tai natūralu. Norėčiau pridurti, pavyzdžiui, Kinijoje, man atrodo, gerbiamasis vicepirmininkas A.Skardžius buvo delegacijoje, jei apsirinku, atsiprašau, bet, mano duomenimis, interneto duomenimis, ten jie išsinuomoję žemę 60 ar 66 metams, neprisimenu, gali daryti, ką nori. O tas regionas sparčiai auga, nes nestabdoma ir nedaroma dirbtinių kliūčių investicijoms ateiti, kartu ir darbo vietom. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausiančių nebuvo. Dėkoju už pateikimą ir atsakymą į klausimą. Pateikimo stadijoje po vieną dėl balsavimo motyvų už ir prieš. N.Steiblienė – motyvai prieš. Prašom.

N.STEIBLIENĖ. Aš suprantu, kad ponas J.Raistenskis nėra žemės specialistas, ir už tas klaidas, kurias padarė šnekėdamas šioje tribūnoje, aš jam atleidžiu. Esmė yra ta, galima statyti, ką noriu, kur noriu ir kaip noriu, bet ši pataisa buvo padaryta dėl to, kad žmonės, įsigiję tam tikrą pastatą valstybinėje žemėje, pardavinėja pastatą kartu su žeme, t.y. valstybinę žemę parduoda kaip savo. Ir už pastatą, menkavertį pastatą, sakykime, griūvančią gamyklą gauna ne penkis šimtus tūkstančių ar milijoną, bet šešis milijonus litų, o valstybė tą žemę išnuomoja 99 metams. Tai tokia yra teisybė. Aš sutinku su vienu dalyku, kad Žemės įstatymo 9 straipsnis yra taisytinas. Bet jokiu būdu negaliu sutikti, kad jis būtų taisomas taip, kaip siūlo ponas A.Raistenskis su ponia J.Juozaitiene. Norėčiau paprašyti, kad savo nuomonę pasakytų Vyriausybė. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nuomonė man yra pasakyta kitokia, negu buvo pasakyta iš šios tribūnos. Labai norėčiau turėti dėl šios pataisos Vyriausybės išvadą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mes apsispręsime dėl to truputį vėliau, jeigu bus pritarta po pateikimo. Motyvai už – J.Jučas.

J.JUČAS. Labai ačiū. Aš, kaip ir gerbiamasis A.Raistenskis minėjo iš tribūnos, dalyvavau Subalansuotos plėtros komisijos išplėstiniame posėdyje. Galiu patikinti, kad visi argumentai už ir prieš buvo išklausyti. Šioje komisijoje dalyvavo labai įvairių politinių partijų Seimo nariai. Buvo priimtas bendru sutarimu tas sprendimas ir pavesta komisijai teikti įstatymo pataisas. Taigi, manau, jos yra laiku, jos pagyvins mūsų šalies ekonomiką, investicijas. Siūlau šiai pataisai po pateikimo pritarti. Jeigu kas nors mato čia ką nors negero, tai turbūt svarstymo metu bus galima teikti pasiūlymus. Manau, tada tikrai viskas eis geryn.

PIRMININKAS. Dėkui. Išgirdome ir atleidimą, ir leidimą. Kolegos, po pateikimo nesant bendro sutarimo prašom balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame įstatymo projektui Nr.IXP-3586? Užsiregistravo 26. 23 – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Po pateikimo yra pritarta.

Ar repliką, ar dėl vedimo tvarkos? Replika. R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, tie nuogąstavimai, kurie čia buvo pasakyti, jie tam tikro pagrindo turi, tačiau iš tiesų taisyti pačią padėtį, kad sutartis turi būti sudaroma iš naujo, reikia. Yra kalbama apie tai, kad sutarties nereikėtų sudaryti iš naujo, tačiau tai nereiškia, kad negali būti keičiamos tos pačios sutarties sąlygos, konkrečiai nuomos kaina, nes žemės vertė šiuo atveju ir visi kiti dalykai pakeitus paskirtį keičiasi. Šituos dalykus reikia svarstyti bet kokiu atveju komitetuose, atsižvelgti ir į specialistų nuomonę, o ypač atsižvelgti į valstybės interesus, taip pat ir į savivaldybių poziciją.

PIRMININKAS. Dėkui. Aš dabar siūlyčiau apsispręsti dėl svarstymo eigos. Jeigu dar kas norės replikuoti, bus sudaryta proga. Kolegos, klausimas yra susijęs su žemės reikalais, bet iš aiškinamojo rašto matyti, kad tai iš esmės yra ekonominiai dalykai. Ar galime manyti, kad tai yra Ekonomikos komiteto kuravimo sritis? Tai yra ekonomika. Papildomą reikėtų skirti Kaimo reikalų komitetą ir Biudžeto ir finansų komitetą. (Balsai salėje) Gerbiamieji, pasiskaitykime aiškinamąjį raštą. Jame yra visi argumentai. Senamiestis, miestai. Aš atkreipiu dėmesį, kad Kaimo reikalų komitetas tikrai nėra pagrindinis. Ar dėl to galime sutarti? Dėkoju už supratimą.

Dėl pagrindinio komiteto yra du siūlymai. Pats komiteto pirmininkas savisiūlos principu mano galįs imtis. Vienas variantas būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o kitas siūlymas yra Ekonomikos komitetas. Alternatyvus balsavimas. Ar yra dar trečias koks nors siūlymas? R.Šukys.

R.ŠUKYS. Aš tik dėl papildomo prašyčiau, kad būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

PIRMININKAS. Mes tuoj apsispręsime. Likite prie mikrofono. Dabar dėl komiteto. Alternatyvus balsavimas: už reiškia pritarimą Biudžeto ir finansų komitetui, balsavimas prieš – Ekonomikos komitetui. Susilaikę nebus skaičiuojami. Prašom. Balsuojame dėl procedūrinio sprendimo, kurį komitetą skirti pagrindiniu.

16 – už, 11 – prieš. Pagrindiniu komitetu skiriamas Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomas buvo pasiūlytas Kaimo reikalų komitetas. Galime sutarti? Palaukite! Ar galime dėl Kaimo reikalų komiteto sutarti kaip papildomo? Nėra prieštaravimų. Sutarta. (Balsas salėje) Kokių dar yra siūlymų dėl papildomo komiteto? Dėl komiteto? Ne? Prašom.

J.RAISTENSKIS. Norėčiau pasakyti du sakinius. Aš pasiūlyčiau Subalansuotos plėtros komisiją, kad būtų įtraukta kaip papildoma.

Antras dalykas. Kolegos, ačiū už supratimą. Aš tikrai nepretenduoju į absoliučią tiesą. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš iš tiesų noriu pakartoti dėl papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, nes iš esmės šis projektas arba jo esmė ir turinys, ko gero, didžiausias ir pagrindinis darbas yra būtent Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip suformuluoti sutarties tęstinumo klausimą pakeitus paskirtį.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi dėl Kaimo reikalų komiteto, kaip vieno iš papildomų komitetų, apsisprendėme. Dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto kaip papildomo ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl Subalansuotos plėtros komisijos? Gerai, tegul pasižiūri. Dabar Ekonomikos komitetas. Ar turi būti Ekonomikos komitetas? Nebūtina. Gerai. Taigi, kolegos, dėl papildomų komitetų apsispręsta.

Klausčiau, ar yra siūlymų dėl svarstymo preliminarios datos? Minutėlę! Dabar dėl datos mes bandykime apsispręsti. Teko girdėti siūlymų svarstyti skubos tvarka, kiti siūlymai – birželio pabaiga. Galbūt mes galėtume sutarti, kad po savaitės? (Balsai salėje) Kitas antradienis ar tiktų? Preliminariai. Jeigu spėja, tai spėja, jeigu ne, pagal tai bus orientuojamasi. Gerai. Birželio 15 d. būtų preliminari svarstymo data.

N.Steiblienė siūlė, kad būtų Vyriausybės išvada. Ar visi mano, kad reikia išvados? Aš turiu minty, vienas dalykas, kad tai užtrunka vidutiniškai iki mėnesio. Gerai. Balsuodami pasakykime savo nuomonę, ar prašome Vyriausybės išvados priimdami tam tikrą protokolinį sprendimą? Balsuojame, ar kreiptis į Vyriausybę išvados.

Apsispręsta balsų dauguma. 17 nubalsavus už kreipsimės į Vyriausybę išvados. Gerai, kolegos. Šio klausimo svarstymas, įskaitant replikų sakymus, yra baigtas.

Noriu konstatuoti, kad apsvarstėme visus rezervinius. Liko Seimo narių pareiškimai. Pageidaujančių skaityti pareiškimus Seimo narių nebuvo. 15 valandų 58 minutės.

Noriu paskelbti, kad rytoj 8.00 valandą vyks Seniūnų sueiga. Kviečiame Seniūnų sueigos narius dalyvauti. Taip pat primename, kad ketvirtadienį plenariniame posėdyje yra numatytas pagal Statuto numatytą tvarką biudžeto svarstymas.

Dabar skelbiu šios dienos plenarinio posėdžio pabaigą. Ačiū dalyvavusiems!