Susisiekimo ministras A.Žvaliauskas
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS
PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame mūsų darbą ir pradedam šios dienos vakarinį plenarinį posėdį. Pagal mūsų darbotvarkę Vyriausybės pusvalandyje mes turime garbės pamatyti mūsų gerbiamąjį susisiekimo ministrą poną A.Žvaliauską. Kviečiu jį į tribūną.
A.ŽVALIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jeigu jūs leisit, aš iš pradžių šiek tiek pakalbėsiu apie dabartines mūsų ministerijos problemas, o paskui turbūt bus daug klausimų, aš pasistengsiu į juos atsakyti. Na, žinoma, pirmiausia, kaip ir visose ministerijose, mūsų ministerijoje sparčiu tempu vyksta reorganizacija. Jūs turbūt jau žinot iš spaudos, kad iš tikrųjų ministerijoje buvo gana žymiai sumažintas etatų skaičius. Iš 195 etatų buvo sumažinta 49. Šiuo metu ministerijoje dirba 146 darbuotojai. Na, žinoma, panašiai buvo mažinami etatai ir kai kuriose institucijose, kurios yra pavaldžios mūsų ministerijai, būtent transporto, aviacijos inspekcijose, tiltų inspekcijoje ir kitose, kur dar buvo atitinkamai sumažinti 27 etatai. Manau, kad toks žingsnis yra pamatuotas ir reikalingas, nes iš tikrųjų, kiek aš pastebėjau, dauguma žmonių buvo neapkrauti darbu. Kitas dalykas, mes esam suinteresuoti, kad žmonės dirbtų, kad žmonės gautų kuo didesnius atlyginimus, kad būtų galima iš jų atitinkamai reikalauti.
Norėčiau šiek tiek pakalbėti apie pagrindinius darbus, kurie laukia mūsų šiemet. Kaip jūs žinot, Lietuva yra prisijungusi beveik prie visų Europos transporto programų. Daugiausia mes dalyvaujame transporto koridorių programose. Šiaurė-Pietūs - tai transporto koridorius, kuris eina kaip „Via Baltica” trasa ir eina taip pat geležinkeliu nuo šiaurinės Lietuvos dalies Minsko link ir toliau į pietus. Taip pat vienas pagrindinių transporto koridorių - tai būtent transporto koridorius Vokietija-Maskva, kurio dalis eina kaip keltų linija Mukranas-Kylis-Klaipėda, kita dalis eina geležinkeliu per Minską iki Maskvos. Šiuo metu kaip tik darbai ir investicijos, tenkančios šiam koridoriui, yra pagrindiniai. Žinoma, mes svarstom ir toliau vykdom projektą, kuris susijęs su „Via Baltica” ir su europinio geležinkelio vėžių tiesimu į Lietuvą. Tačiau tiek vienas, tiek kitas iš šitų projektų tik iš dalies priklauso nuo mūsų norų, nuo investicijų, kurias duoda Lietuva. Aš noriu jums pasakyti, kad iš tikrųjų pritraukiant investicijas ir finansuojant, pavyzdžiui, „Via Baltica” projektą, mes susiduriam su tam tikromis problemomis, kurios nesusijusios su mūsų darbu, su mūsų norais. Šiuo metu 1997 metų finansavimas, teikiamas Lietuvos, - 10 mln. Lt, kur numatyta pagal investicijų projektą, jau yra sutvarkytas, visi dokumentai atitinkamai sutvarkyti, skelbiant konkursus ir t.t. Deja, to mes dar negalim pasakyti apie tą dalį, t.y. 30 mln. Lt, kuri turi ateiti per įvairius kreditus. Kitas dalykas, labai jau atsainiai žiūri į šio projekto įgyvendinimą tiek Latvija, tiek Estija. Šiek tiek geresnė padėtis yra Lenkijoje. Jeigu kalbėtume apie europinio geležinkelio vėžių tiesimą, mes šiemet esam numatę investuoti tiesiogiai per Lietuvos geležinkelius 9 mln. Bus tiktai atlikti geležinkelio rekonstrukcijos darbai iki Mockavos, kad šiame ruože būtų padidintas greitis iki 80 km/val. Taip pat tilto per Kirsnos upelį remontas, pastato įrengimas pasienyje, ir, žinoma, sutvarkytos ryšio linijos.
Dabar, be abejo, daugiausia turėčiau kalbėti, matyt, apie Klaipėdos uosto problemas. Iš tikrųjų ir aš, kaip ministras, manau, ir Vyriausybės programoje buvo numatyta, kad pagrindinis ir mūsų ministerijos, ir visos mūsų valstybės uždavinys - pritraukti tranzitą, kad įgyvendintume idėją, jog Lietuva turi būti tranzito šalis. Aš į tai kreipiu labai didelį dėmesį. Manau, kad čia yra mūsų vadinamoji aukso gysla, todėl mes turim aukščiausiu lygiu: tiek Seime, tiek Vyriausybėje atkreipti į tai dėmesį. Aišku, ministerija, kaip jūs turbūt jau supratot iš spaudos, to dėmesio parodė išskirtinai daug. Ir aš galiu konstatuoti, kad iš tikrųjų krovinių srautas padidėjo nepaprastai daug. Mes patys iš tikrųjų nesitikėjom, kad ta tarifų politika, lanksti tarifų politika, kai jų kontrolę perėmė ministerija, o ne paliko geležinkeliams, kaip buvo prieš tai, turės tokį didelį efektą ir kad taip nulems vežėjų norą pervežti savo krovinius per mūsų uostą, per Lietuvą. Žinoma, iš to kilo ir tam tikrų problemų. Bet aš nemanyčiau, kad mes turėtume daryti iš to dideles problemas ir labai jau skaudžiai reaguoti. Paprasčiausiai tai dar sykį įrodė, kad mes nesam pasiruošę, arba, tiksliau, kai kurios mūsų institucijos nėra pasiruošusios tokiam ekonomikos pagyvėjimui. Aš manyčiau, kad mums visiems reikia į tai atkreipti dėmesį. Aš jokiu būdu nenoriu kaltinti muitinės ar ko nors kito. Aš manau, kad tai nėra vien tik muitinės problema ir juo labiau muitinės vadovų problema. Paprasčiausiai mes esam nepasiruošę tokiems dalykams. Reikia iš to padaryti išvadas ir kuo greičiau, žinoma, tą dalyką sutvarkyti. Be abejo, aš manyčiau, kad ne tik muitinė, bet ir geležinkeliai, kurie priklauso jau mūsų ministerijai, taip pat uostas irgi tam tikrą dalį kaltės dėl šių faktų turi prisiimti. Tačiau pats faktas, kad per sausio mėnesį, palyginti su praeitų metų sausio mėnesiu, padidinom puse milijono tonų krovinių srautą per Klaipėdą, jau yra savaime džiuginantis. Mes per sausio mėnesį šiemet perkrovėm per Klaipėdos uostą 1 mln. 800 tūkst. tonų krovinių, o praeitais metais per visus metus perkrauta 14 mln. 800. Aš manau, kad šie skaičiai kažką pasako.
Dabar norėčiau dar šiek tiek pakalbėti apie tai, kaip aš įsivaizduoju visos transporto sistemos modernizavimo perspektyvas. Žinoma, mes, ministerija, orientuojamės į tai, kad visos paslaugos ir didesnė dalis mūsų akcinių bendrovių turėtų būti privatizuotos. Matyt, tokia linkme ir eisim. Žinoma, atsižvelgdami į tai, mes padarėm kai kurių ministerijos struktūrų pakeitimų. Reorganizavus Finansų ir Privatizavimo skyrius, yra įkurtas atskiras departamentas, kuris imsis privatizacijos klausimų. Taip pat yra įkurtas Tranzito, muitų ir saugaus krovinių pervežimo departamentas. Jis įkurtas tam, kad kuo efektyviau būtų sprendžiami klausimai, susiję su muitinėm, su tranzitu. Taigi jūs matot, mes jau padarėm atitinkamas išvadas. Jeigu kalbėtume apie tai, koks būtų valdymo modernizavimas atliekamas pačioje sistemoje, tai aš noriu visų pirma pasakyti, kad iš tikrųjų, kaip jūs jau žinot, mes esame numatę sujungti abi aviakompanijas, esame numatę paspartinti geležinkelių restruktūrizavimą. Nematau aš tame nieko blogo, nes jau ir šiuo metu dauguma riedmenų ir šilumvežių yra privatūs. Jie priklauso vežėjams, priklauso operatoriams, kurie dirba geležinkelyje. Taigi aš nematau jokios tragedijos, jeigu bus privatizuota ta visa judamoji dalis, o valstybei liks tik infrastruktūra. Matyt, perspektyva tokia, kad valstybė turėtų rūpintis tik teisine turto apsauga, turėtų rūpintis infrastruktūra, turėtų rūpintis rinka ir, žinoma, mokesčių surinkimu. Ir mums nereikia, matyt, kištis į tą gamybos ir paslaugų procesą. Aš jau turbūt kalbu pakankamai daug. Jeigu jūs turit klausimų, aš mielai atsakysiu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar pradedam atsakymus į klausimus. Pirmasis klausia iš anksto užsirašęs J.Olekas.
J.OLEKAS. Gerbiamasis ministre, jūs čia labai gražiai nušvietėt makroekonomikos ir pačios ministerijos restruktūrizavimo dalykus, tačiau mudviejų rinkėjai iš Suvalkijos nori pajusti susisiekimo problemų sprendimą ir vietoje. Ir viena iš tų didžiausių problemų, su kuriom tenka susidurti sugrįžus į Marijampolės rajoną, tai niekaip nesuderinami vežėjų ir pedagogų interesai dėl vaikų vežimo į mokyklą, pedagogų vežimo į mokyklą ir atvirkščiai. Taip pat yra daug problemų, sakykim, gyventojams susisiekiant su gydymo įstaigom. Tarp Daukšų ir Igliaukos, kur priklauso ambulatorija, nėra jokios transporto priemonės. Tai, ką jūs teigiate, kad privatizuosite viską, turbūt yra bendra savivaldybių linija su transporto įstaigom ir rodo, kad tam tikruose maršrutuose negaudami pelno vežėjai atsisako tų maršrutų ir gyventojų neveža. Kokia jūsų pozicija, kaip tą dalyką išspręsti ir sutvarkyti, nes tai yra iš tikrųjų skaudus klausimas, jis aktualus ir švietimo darbuotojams, ir medikams, ir patiems rajono gyventojams. Tai yra apmokėjimai, vežimai į mokyklą. Amerikoje privatizuotas transportas, bet kiekviena mokykla turi savo autobusą. Mes atsisakysim savivaldybių transporto, galbūt galėtume atsisakyti ir pavesti viską privačioms įstaigoms, kai kiekviena mokykla turės po savo autobusą. Labai ačiū.
A.ŽVALIAUSKAS. Na, aš norėčiau pradėti galbūt nuo to, kad faktiškai yra taip, kad ministerija vykdo transporto politiką, o autobusų parkai jau yra savivaldybių nuosavybė. Kaip matot, atsiranda du šeimininkai. Kitas dalykas. Jau yra pas mus ir niekas to negali nuneigti, kad privatūs vežėjai atsisako vežti tuos žmones, kurie turi lengvatų - moksleivius, pensininkus ir pan. Aš manau, kad pagrindinė problema yra ta (mes dirbam būtent šia kryptimi), kad neteisingai paskirstomos tos subsidijos. Neteisingai jos yra paskirstomos. Aš jau nekalbu, kad jokios kritikos neatlaiko pats jų paskaičiavimas, nes faktiškai paskaičiavimas eina vienas, o paprastai biudžete pinigų trūksta, tai duodama kažkiek mažiau. Matyt, mums reikėtų prieiti prie tokios tvarkos, kad mes turėtume subsidijuoti tą asmenį, pilietį, kuris važiuoja, o ne subsidijuoti patį vežėją. Aš nežinau, tačiau bet kokiu požiūriu tai yra neteisinga. Ir kitas dalykas. Žinoma, gerbiamieji, viskas gražu, viskas gerai, mes užjaučiam tuos žmones, mes taikom lengvatas, bet jeigu mes eisim tokiu keliu toliau (jau dabar per 60% važiuoja be bilietų), jeigu mes eisim tokiu keliu toliau, aš nežinau, tada mes turim kažkaip galvoti ir išvis dotuoti. Kai kuriose pasaulio valstybėse yra taip, kad iš viso dotuojamas toks keleivinis transportas. Čia ne tik autobusai. Tas pat traukiniai. Pernai milijonu keleivių sumažėjo pervežimas traukiniais. Ačiū Dievui, kad jie dabar dar nėra restruktūrizuoti, tai mes iš krovinių pervežimo dotuojam tą dalį, kuri skirta pervežti keleivius. O kai bus restruktūrizuota, ar bus pajėgi valstybė dotuoti? Esmė ta. Kitas dalykas, kaip jūs minėjot, kad galbūt tam tikri maršrutai liks nepilni ar nevažinės autobusai. Aš noriu pasakyti vieną dalyką. Mes dirbam ir šiuo klausimu. Jūs girdėjot, ponas K.Trapikas labai gerai žino tą problemą. Iš tikrųjų opiausia dabar ta problema yra geležinkeliuose. Mes esam numatę nupirkti šiais metais kelias tas matricas, savaeigius vagonus, ir kur nėra apkrovimo, leisti tais maršrutais būtent tokias matricas, kad jos vežtų po 30-40 žmonių. Autobusų transporte mes neišvengiamai prieinam prie problemos, kad mums reikia ieškoti mažų autobusų. Nereikalingi mums tie, kur po 40 ar 50 keleivių veža. Užtenka mums po 20 vežančių. Mes su ponu K.Vaitukaičiu Trakuose apžiūrėjom lenkiškus autobusus, kur turbūt yra 25 vietos. Iš tikrųjų jie nėra dideli ir mums būtų tinkami, bet vėl viskas atsiremia į kainą. Kitas dalykas, dar viena problema. Jūs žinot, kad mes dabar perkam autobusus. Teisingai, mums duoda pinigų iš biudžeto, mes tuos autobusus perkam. Šiaip jau pagal viską mes esam savininkai, bet mes juos atiduodam savivaldybėms naudotis. Tai išeina taip, kad mes - savininkai, o savivaldybės naudoja. Mes grąžinam kreditus už tuos autobusus, o naudojasi savivaldybės. Nors, kaip žinot, valstybės ir savivaldybių turtas atskirtas. Taigi čia yra daug problemų. Mes, žinoma, dirbam ir nesam palikę nuošalyje šios problemos, bet…
PIRMININKAS. Klausia J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, kaip sprendžiamos, o gal jau išspręstos krovinių per Klaipėdos uostą tranzito paspartinimo problemos? Ačiū.
A.ŽVALIAUSKAS. Aš galiu pasakyti, kad iš tikrųjų šiek tiek perkrovimas paspartėjo. Tačiau krovinių srautas iš Rytų nemažėja. Ir šiandien, kad ir kaip būtų gaila konstatuoti, mes vėl turim 45 sąstatus įvairiose Lietuvos geležinkelio stotyse. Tai daugiausia kroviniai su metalu. Mums pavyko šiek tiek, bent patenkinamai, išspręsti problemą dėl mazuto perkrovimo ir dyzelinio kuro perkrovimo terminale, tačiau kol kas lieka problema dėl metalo perkrovimo. Dar kas baisiausia, kad tai lemia ir oro sąlygos. Žinoma, kai būna didelis vėjas ir negali dirbti kranai, tas krovinių srautas dar labiau užsilaiko. Čia yra tam tikrų tiek objektyvių, tiek subjektyvių priežasčių. Tačiau aš noriu pasakyti, kad mes vakar buvom susitikę su ponu A.Budriu. Aptarėm visas tas problemas, kurios susiję su greitesniu krovinių apiforminimu. Kiek aš žinau, rytoj Klaipėdoje bus surengtas Ekonomikos komiteto išvažiuojamasis posėdis. Ten dalyvaus visų institucijų, tarp jų ir mūsų ministerijos, ir Muitinės departamento atstovai. Aš manau, kad bus padarytas dar vienas žingsnis mažinant tą problemą.
PIRMININKAS. A.Salamakinas. Ruošiasi R.Smetona.
A.SALAMAKINAS. Pone ministre, prieš pusmetį ir anksčiau Seime vyko labai karštos diskusijos dėl kai kurių objektų privatizavimo. Tuometinė opozicija sakydavo, kad vis dėlto negalima kai kurių strateginių objektų privatizuoti. Ačiū kolegai ponui J.Valatkai, kad jis šiandien išplatino atvirą laišką, datuotą 1995 m. sausio 5 d., kurį pasirašo ir Konservatorių partija, ponas G.Vagnorius, kad negali būti privatizuojamos avialinijos, geležinkeliai ir kiti objektai. Šiuo metu lyg ir valdančioji Konservatorių partija yra tokios nuomonės, kad visa tai reikia privatizuoti, ir kuo greičiau. Iš kur tas toks staigus posūkis ir kur čia esmė?
A.ŽVALIAUSKAS. Aš jau jums pasakiau kalbėdamas, kad iš tikrųjų gal mes taip skausmingai nereaguokim. Aš nematau nieko blogo, jeigu bus privatizuojamos, pavyzdžiui, krovos kompanijos. Jūs žinote, kad viena iš tų kompanijų „Dega” yra privati, ji puikiausiai dirba. Visa esmė, kad jos mokėtų mokesčius. Kitas dalykas, jeigu mes kalbame apie Lietuvos avialinijas, kur, kaip žinote, kad būtų nacionalinė aviakompanija, reikia turėti 51% Lietuvai, tai čia be jokių kalbų. Aš manau, kad dėl to niekas negali ir diskutuoti. Kaip minėjau, geležinkelio bus privatizuojami tik vagonai, šilumvežiai, aptarnavimas ir t.t. Jokios kalbos, kad bus privatizuojami bėgiai, stotys ir ryšiai. Niekada to nebuvo ir negali būti. Jūs turbūt turėjote omenyje pirmiausia tas stambesnes Klaipėdos kompanijas. Aš manyčiau, kad Lietuvos jūrų laivininkystė turėtų būti privatizuojama išlaikant kontrolę Lietuvos pusėje vien dėl to, kad, patikėkite, tai yra didesnė dalis judančio turto - laivai. Maždaug tik dešimtadalis turto yra krante. Ir yra tam tikras pavojus, kad tą turtą privatizavus gali būti užkabinama ten imperijos vėliava ir jis gali būti ne Lietuvos. Tačiau yra įvairių būdų, kaip tą kontroliuoti. Tam reikia atskiro sprendimo. O jei „Klasko”ar „Smeltė”, ar kitos kompanijos bus privačios, tikrai nematau tragedijos. Galų gale valstybė gali turėti tą vadinamąją „auksinę” akciją su veto teise, kad neleistų kažin ką daryti. Taigi čia… Mes nedeklaruojame, kad šiandien jas privatizuojame, o kad ruošiamės privatizavimui. Ir noriu pasakyti, kad mūsų visos sistemos akcinės bendrovės bus privatizuojamos tik tada, kai bus parengta bendra koncepcija, nes visos bendrovės - ir Lietuvos jūrų laivininkystė, ir kitos - susijusios su kitom, kurios stato laivus, kurios remontuoja laivus, jos gauna užsakymus iš Lietuvos jūrų laivininkystės. Ir mes būtent poną Anilionį spaudžiame, kad jis duotų užsakymus tik mūsų kompanijoms, kad pinigai liktų Lietuvoje. Kai dabar taikėme tranzito tarifus, irgi žiūrėjome ir darėm tam tikras nuolaidas kompanijoms, kurios registruotos Lietuvoje ir kurios moka mokesčius į mūsų valstybės biudžetą. Taigi čia yra įvairių būdų, ir nebūtinai mes arba privatizuojam, arba neprivatizuojam.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona. Ruošiasi R.Ozolas.
R.SMETONA. Gerbiamasis ministre, šiek tiek užsiminėte, bet vis dėlto noriu dar kartą paklausti. Ką gero turite pasakyti apie mokinių pavežimą į mokyklą ir iš mokyklos tarpmiestiniais autobusais nemokamai? Mano apygardoje į Ukmergę iš priemiestinių gyvenviečių vieni tarpmiestiniai autobusai paveža vaikus nemokamai, kiti neveža. Tėvams susidaro sunki, kartais labai sunki našta -vis dėlto pirmyn ir atgal kiekvieną dieną, kasdien. Ar nemanote, kad vis dėlto tai neturėtų priklausyti nuo geros arba blogos valios - akcinės bendrovės ar savivaldybės, ar panašiai. Visa tai vyksta mūsų valstybėje, ir jūsų, kaip Vyriausybės nario, prašau pasakyti ir pažadėti, kad tas reikalas bus sutvarkytas.
A.ŽVALIAUSKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu visi autobusų parkai priklausytų Susisiekimo ministerijai, aš sakyčiau, jog rytoj viskas bus tvarkoj. Deja, dabar aš to negaliu pasakyti, nes jie priklauso savivaldybėms. Ir man labai keista. Aš dar pats būdamas meru bandžiau tartis su Kaunu, bandžiau tartis su Vilkaviškiu. Ir iš tikrųjų visur tos pačios problemos. Niekaip savivaldybių merai negali susitarti, kad vieną sykį jie duoda nurodymus (nes jie dotuoja tuos autobusų parkus, tai yra jų nuosavybė), kad visi mokiniai būtų vežami. Aš manau, kad tik šitokiu keliu mes galime... Pirmiausia turi susitarti vietinės valdžios ir įsakyti būtent tiems autobusų parkų vadovams, kad, ponai, jūs nuo rytdienos vežate visus moksleivius nemokamai, kaip yra numatyta. Dabar ne. Vieni veža, kiti - ne.
R.SMETONA. Tai ką darom?
A.ŽVALIAUSKAS. Aš nežinau. Čia reikia… Aš neturiu tokios galios juos priversti. Jūs supraskite mane. Aš jiems galiu rekomenduoti, galiu juos agituoti, ką tik norit, bet aš negaliu jų priversti, jie man nepavaldūs.
PIRMININKAS. R.Ozolas.
R.OZOLAS. Gerbiamasis ministre, aš manau, kad mes susitinkame pakankamai ilgam darbui, kad galėtume leisti sau viešai susipažinti. Todėl norėčiau jūsų paklausti, išgirsti jūsų požiūrį į trijų lygmenų projektus -tarprajoninio, tarpregioninio ir tarpkontinentinio. Turiu omenyje Alytaus -Varėnos geležinkelio atkarpą, kuri nenutiesta, bet, kiek žinau, nėra panaikinta jos tiesimo galimybė. Turiu omenyje „Via Hanzatiką”, apie kurią mano bičiuliai Karaliaučiuje nuolat klausia, kaip naujoji Vyriausybė žiūrės į šitą kelio atkarpą. Ir trečias. Mano kolegos Vokietijoje nuolat teiraujasi, kokia naujosios Vyriausybės pažiūra į Lietuvos, kaip tranzito iš pačių tolimiausių rajonų, tarp jų ir Vladivostoko, paskirtį, kiek gali dalyvauti Lietuva garantuodama tokį tarpkontinentinį tranzitą. Jeigu jūs atsakytumėte į tuos klausimus iš principo, man atrodo, kad tai būtų labai vertinga informacija ir ateičiai.
A.ŽVALIAUSKAS. Aš galiu jums tik pasakyti, kad man jau būnant ministru šiuos porą mėnesių mes iš tikrųjų ne sykį kalbėjome šiais klausimais, jau du kartus aš gavau žmonių prašymus dėl to jūsų minimo geležinkelio Alytus-Varėna. Žinoma, būtų nepaprastai gražu ir gerai, kad toks miestas kaip Alytus turėtų atšaką į sostinę. Tai, aš manau, būtų gerai ir ekonominiu požiūriu, ir, manau, keistų šiek tiek mūsų pasienio transporto išsidėstymo struktūrą, galbūt mažesnis būtų apkrovimas Kalvarijoje, o daugiau Lazdijuose, nes dabar, kaip žinote, Lazdijai jau prarado reikšmę, praktiškai viskas persikėlė į Kalvariją. Be abejo, šiuo požiūriu būtų gerai, bet vėl mes susiduriame su finansais. Aš jokiu būdu niekada nepasakiau ir nepasakysiu, kad mes šitą galimybę nubraukiame. Niekaip mes jos nenubraukiame. Dar reikia labai gerai pasvarstyti, ar mums verta plėšytis ir dėti valstybės pinigus į tą mistinį europinio geležinkelio projektą, į Kauną, ar reikia galvoti apie šitą. Aš jums galiu pasakyti, kad pernai Šeštokuose buvo perkraunama 17 vagonų per dieną. 17 vagonų, kai mes, pastatę vieną kraną, dabar galime krauti iki 80 vagonų, esant dabartinei situacijai. Taigi kai mes pasieksime 80 vagonų per dieną, tada mes galėsime fantazuoti, kad gal mums reikia į Kauną ar kur.
Kita vertus, mes čia labai susiję su Lenkija. Jeigu ji nesiims iniciatyvos, jeigu ji nieko nedarys, tai kas iš to, kad mes nutiesime tą geležinkelį, sukišime ten 700 mln. Lt ir vėl krausime 17 vagonų per dieną. Tas projektas reikalauja nepaprastai didelės ir išsamios analizės. Ir tas pasakymas… Aš nežinau, iš kur tie mūsų mokslininkai priskaičiavo, kad čia eis 10 mln. tonų krovinių. Turbūt iš visos Rusijos surinko krovinius ir paskaičiavo, tai kitas dalykas. Galbūt būtų tikslinga (dabar, beje, aš prašiau, kad padarytų paskaičiavimus) padaryti mums terminalą ir nutiesti europinį geležinkelį kažkur prie Kalvarijos, arčiau prie „Via Baltica” trasos, kad perspektyvoje būtų galima nukreipti konteinerius su kroviniais nuo automobilių transporto į geležinkelį. Kur čia yra esmė? Dėl to mus labai spaudžia Europa. Praktiškai mes dėl leidimų automobilių transportui su prancūzais jau nesusitariame, su italais, su visais kitais - sunkiai, ačiū Dievui, dar susitariame su vokiečiais. Matote, kokia čia yra perspektyva.
Dabar dėl „Via Hanzatikos”, kaip jūs sakėte. Taip, šitas kelias, šita trasa yra įtraukta būtent į transporto koridorių planus, kurie yra svarstomi Briuselyje. Aš jums net galėčiau duoti tą žemėlapį, kur yra numatyti visi transporto koridoriai, ji yra įtraukta. Aš noriu pasakyti, kad žiūrint į tą trasos dalį, kokia yra Lietuvoje, tai ji yra pakankamai nebloga. Kitas reikalas - Kaliningradas, Latvija ir t.t. Ir trečias dalykas tas, kad čia ne nuo mūsų norų priklauso. Vėl yra reikalų su Rusija, kuriai bet koks toks projektas kelia tam tikrą nepasitikėjimą, toliau - Latvija. Nes vienas tarpas, jeigu mes jį pastatysime, jokio efekto neduos, bus tik išmesti pinigai.
Dabar, jeigu jūs kalbate apie Lietuvos dalyvavimą tarpkontinentiniame transporto koridoriuje, - taip, yra toks perspektyvus projektas, kad būtent iš Vokietijos per Mukrano perkėlą, per Klaipėdą (dabar pirmas etapas) švytuoklinis traukinys iki Maskvos, o toliau - į Rytus. Ir mes labai aktyviai dalyvaujame. Aš galiu pasakyti, kad prieš tris savaites vyko konferencija, mus labai palaikė Baltarusija, labai palaikė vokiečiai, praktiškai mūsų beveik viskas parengta tam švytuokliniam traukiniui. Tačiau yra tam tikrų niuansų su Rusija, kuri puikiai supranta, kad jeigu mes koridorių atidarome, Kaliningradas dar labiau praranda savo reikšmę.
PIRMININKAS. Paskutinis klaus R.Zuoza.
R.ZUOZA. Gerbiamasis ministre, kaip jūs ir jūsų ministerija žiūri į Lietuvos studentų sąjungos pasiūlymą, kuriam pritarė Seimo Jaunimo reikalų komisija, taikyti 50% nuolaidą dieninio skyriaus studentams važiuojant geležinkeliu? Kitas dalykas, kad daugelyje šalių galioja daugybė jaunimo kortelių, yra skatinamas jaunimo keliavimas, ir tomis kortelėmis, kurios galioja užsienyje, naudojasi visi mūsų Lietuvos piliečiai. Deja, Lietuvoje jos kol kas negalioja, nors tai įpareigoja daryti nemažai tarptautinių dokumentų, kuriuos Lietuva yra pasirašiusi. Aš manyčiau, kad dabar daug traukinių važiuoja pustuščiai. Ar studentai negalėtų padėti mūsų geležinkeliams, kad jie taptų dar pelningesni? Kaip jūs žiūrite į šitą visą reikalą?
A.ŽVALIAUSKAS. Aš visiškai dėl studentų pritariu, bet aš nepritariu dėl tų jaunų 18-20 metų žmonių, kurie dažnai skrenda arba prekių parsivežti, arba mašinų parsivaryti iš Vokietijos. Tokių dalykų nereikėtų sulyginti. Dėl studentų viskas gerai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Baigėsi laikas.
A.ŽVALIAUSKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Kviečiu maloniai visus naudotis Lietuvos transporto paslaugomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turėsime galimybių susitikti su susisiekimo ministru ne tik traukiniuose ar lėktuvuose, aš tikiuosi, pamatysime jį ir čia, Seime, ir dar paklausime tų klausimų, kurių nepaklausėme šiandien.
Gerbiamieji kolegos, dabar mes turime du įstatymų projektus - Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, tai mūsų darbotvarkės klausimas 2-2, ir kitas darbotvarkės klausimas 2-3 - Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kai baigsime aptarti šiuos klausimus, grįšime prie Žemės ūkio bendrovių įstatymo.
(svarstymas)
Gerbiamieji Seimo nariai, taigi 2-2 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P- 211. Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas - Biudžeto ir finansų komitetas pritaria šio įstatymo projektui. Iš anksto dalyvauti diskusijoje niekas neužsirašė. Ar viceministrė ponia V.Latvienė norėtų tarti žodį? Ne, viceministrė nenori tarti mums žodžio. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis. Registracija prasidėjo.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime, ar pritariame po svarstymo Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta, spaudžia mygtuką „už”. Balsavimas pradėtas.
Iš viso balsavo 45 Seimo nariai. Už - 41, prieš - nė vieno, 4 susilaikė. Taigi po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
(svarstymas)
2-3 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pagrindinis komitetas - Biudžeto ir finansų komitetas. Komitetas svarstė ir pritarė su išlyga. Išlyga yra 7 straipsnyje vietoje žodžių „vasario 1 d.” įrašyti „kovo 1 d.”
Gerbiamieji Seimo nariai, vėl niekas iš anksto neužsirašė kalbėti. Ar viceministrė norėtų tarti žodį? Irgi ne. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas buvo svarstytas Biudžeto ir finansų komitete, jam pritarta. Ypatingą dėmesį gal reikėtų atkreipti į 3, 4 ir 5 straipsnius, kur kalbama apie specialių apskaitos dokumentų naudojimą ir jų reikalavimų vykdymą. Tai aktualus klausimas norint sutvarkyti mokesčius ir kitas įmokas valstybei, todėl pritariu šio įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, ar galim pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galim pritarti po svarstymo bendru sutarimu. Taigi ir šį darbotvarkės klausimą mes išsprendėme. Pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
(priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar tęsiame mūsų darbą, kurį pradėjome prieš pietus, ir aš kviečiu poną V.Lapę į tribūną. Toliau tęsiame Žemės ūkio bendro-vių įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimą. Mes baigėme 6 straipsniu. 6 straipsnis yra priimtas.
Prašom, pone pranešėjau, toliau. 7 straipsnis.
V.LAPĖ. Dėl 7 straipsnio jokių pakeitimų, jokių pastabų nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, toliau - 8 straipsnis.
V.LAPĖ. Dėl 8 straipsnio yra pono J.Listavičiaus pataisa.
PIRMININKAS. Taigi, pone Listavičiau, prašom pateikti savo pataisą.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia, kaip matome, vienas gali būti dviejuose asmenyse. Tai yra gali būti ir bendrovės valdybos pirmininkas, ir dar savarankiškas ūkininkas.
Tai aš nežinau, ar galima tuos du darbus atlikti gerai? Todėl aš ir siūlau, kad jeigu jis sutiko, jeigu jis buvo geras valdybos pirmininkas, tegul dirba vieną darbą, nes yra tokia liaudies išmintis, kuri (…) sako apie du darbus. Taigi aš siūlau dirbti vieną darbą, todėl tą pastraipos dalį „negavęs daugiau kaip pusės susirinkime dalyvaujančių bendrovės narių balsų” siūlau išbraukti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ponas J.Listavičius siūlo dar labiau sugriežtinti šią nuostatą. Kaip aš suprantu, valdybos pirmininkas ar administracijos vadovas apskritai neturės teisės turėti įmonę, būti kitos įmonės valdybos narys arba steigti ūkininko ūkį ir jam nebus numatoma galimybė kreiptis į susirinkimą tokio leidimo. Taip? Taigi dabar diskutuojame dėl Seimo nario J.Listavičiaus pataisos. Pirmiausia aš noriu paklausti pranešėjo: kokia jūsų nuomonė?
V.LAPĖ. Man atrodo, kad gerbiamasis J.Listavičius galėtų atsisakyti šito siūlymo. Mes vis dėlto labai suvaržome pačių bendrovės narių, arba pajininkų, teises. Prisiminkime savo prieškario laikus, pažiūrėkime, kas darosi Europoje, - visi pareigūnai yra ūkininkai, turi žemės, turi galimybių ūkininkauti. Ir aš manau, kad jeigu doras žmogus, ūkininkas dar vadovaus ir bendrovei ir juo pasitikės bendrovės nariai, tai nėra labai blogai. Aš prašyčiau poną J.Listavičių atsisakyti šito pasiūlymo.
PIRMININKAS. Taigi dabar kalbame tik dėl J.Listavičiaus pataisos. Seimo narys S.Slavickas dėl šios pataisos? Pone Slavickai, ar jūs dėl pono J.Listavičiaus, ne? Ne. Čia klaida. Tada V.Vilimas. Prašom.
V.VILIMAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto prašyčiau gerbiamąjį J.Listavičių atsisakyti šito, nes tikrai yra iniciatyvių žmonių, kurie sugebėtų vadovauti ir bendrovei ir, jeigu būtų toks bendrovės narių leidimas demokratiškai jiems sutinkant, galėtų turėti ir savo ūkį. Priešingu atveju kai kurios bendrovės tikrai netektų iniciatyvių žmonių. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ponia J.Matekonienė.
J.MATEKONIENĖ. Aš iš viso manau, kad tokie apribojimai nieko neduos, nes gali steigti įmones žmonos arba sūnaus vardu. Taigi toks pasakymas, ar jį mes paliksime, ar pakeisime, jis nieko neduos.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.
V.EINORIS. Aš jokiu būdu negaliu pritarti gerbiamojo J.Listavičiaus pasiūlymui. Kiek man teko bendrauti su Europos valstybių žemės ūkio ministrais, absoliuti jų dauguma turi savo ūkius ir niekas jų nevaržo, jau nekalbant apie bendrovės vadovą. Jokiu būdu negalima pritarti tokiam dalykui.
PIRMININKAS. Ministras ir bendrovės vadovas ne tas pat, aišku. Gerbiamieji Seimo nariai, mes dabar turime apsispręsti dėl pono J.Listavičiaus pataisos. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai. J.Listavičius dar nori tarti žodį. Prašom. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pasakyti, kad ministrai arba tarnautojai tai ne tas pat, bet kadangi čia mes mylim tokius labai daug dirbančius, žinoma, kartais daugiau dėl savęs, tai aš atsiimu tą pataisą. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi J.Listavičius atsiėmė savo pataisą ir 8 straipsniui pataisų daugiau nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu 8 straipsnį? Ar yra norinčių kalbėti dėl viso 8 straipsnio? Prašom. R.Karbauskis. Prašom paspausti.
R.KARBAUSKIS. Aš siūlyčiau nesijuokti iš administracijos vadovų ir tokių punktų šiame įstatyme visai nerašyti. Jeigu žmonės manys, kad žmogus negali sutapatinti buvimo administracijos vadovu ir, sakykime, ūkininkavimo, tokiu atveju jie visai jo nerinks žemės ūkio bendrovės administracijos vadovu. Šitas punktas paprasčiausiai gali bet ką prajuokinti, nes jis jokios loginės prasmės neturi.
PIRMININKAS. Jūs pasisakote prieš 8 straipsnį?
R.KARBAUSKIS. Be abejo.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, tada mes turime apsispręsti balsuodami dėl 8 straipsnio. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 8 straipsnis būtų priimtas, prašom spausti mygtuką „už”. Balsavimas pradėtas.
Už - 32, prieš - 12, susilaikė 3. Taigi straipsnis priimtas. Toliau, gerbiamasis pranešėjau.
V.LAPĖ. 9 straipsnis. Taip pat yra kolegos J.Listavičiaus pasiūlymas. Dėl šito pasiūlymo mes diskutavome. Šis pasiūlymas nekeičia esmės šitos pataisos, yra daugiau redakcinio pobūdžio, todėl, jeigu leistumėte, aš perskaityčiau, kad mums būtų priimtina tokia formuluotė. „Bendrovė turi komercinei paslapčiai priskiriamos informacijos.” Ji pakeis mūsų formuluotės pirmąją dalį: „Bendrovė turi teisę turėti komercinių paslapčių.”
PIRMININKAS. Tai jūs dabar siūlote sakinį: „Bendrovė turi teisę turėti komercinei paslapčiai priskiriamos informacijos.”
V.LAPĖ. Tai būtų gražesnė formuluotė ir teisingesnė.
PIRMININKAS. Ar niekas neprieštarautų, kad tokia formuluotė būtų įrašyta? A.Šimėnas. Prašom.
A.ŠIMĖNAS. Aš dėl tos formuluotės neprieštarauju, bet turiu papildymą. Mūsų, Ekonomikos komiteto, siūlymas buvo papildyti dar vienu sakiniu tai, kas parašyta, būtent: bendrovės narys turi teisę susipažinti su bendrovės komercinėmis paslaptimis. Manome, kad turto savininkas turi teisę susipažinti su jo turto būkle. O esant šiai redakcijai, iškyla tam tikrų dviprasmybių. Bendrovės vadovybė, motyvuodama komercinėmis paslaptimis, sakys: prašom skaityti įstatymą ir gali nerodyti, kokie dalykai darosi jos buhalterijoje. Taigi mūsų siūlomas papildymas suteiktų truputį daugiau tikslumo ir aiškumo, ir daugiau jokių abejonių dėl komercinių paslapčių nebūtų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kol kas niekas neprieštarauja, kad būtų priimta pirmoji pataisa, kurią pateikė J.Listavičius. Dabar mes kalbame jau apie 2 pataisą, kurią pateikė A.Šimėnas. Prašom, pranešėjau, kokia jūsų nuomonė?
V.LAPĖ. Ponas A.Šimėnas siūlo labai gerą formuluotę, bet visa tai yra pasakyta kituose įstatymo straipsniuose ir niekas nedraudžia bendrovės nariui pasitikrinti. Aš nenoriu čia vartyti bazinio įstatymo straipsnių, tai yra leidžiama ir nereikėtų kartotis. Mes šitą įvertinome svarstydami komitete.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Šimėnai, ar jūs neatsisakėte savo pataisos? Prašom dar sykį.
A.ŠIMĖNAS. Turėdamas omenyje situaciją, esančią mūsų bendrovėse, vis dėlto aš manau, jog motyvuojant šituo straipsniu gali atsirasti tokių vadovų, kurie pradės aiškinti, kad, matote, čia yra komercinė paslaptis. O jeigu yra kituose straipsniuose, tada prašyčiau parodyti, kad su komercinėmis paslaptimis nedraudžiama jam susipažinti, kur yra kituose straipsniuose.
V.LAPĖ. Aiškiai pasakyta, kad bendrovės narys turi teisę susipažinti su visa bendrovės apskaita ir su balansu, ir visais kitais dokumentais.
A.ŠIMĖNAS. Kur?
V.LAPĖ. Tas rodo… 19 straipsnis, jeigu turite.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kol kas, kol…
V.LAPĖ. Jeigu galima, aš galėčiau tai perskaityti: „Bendrovės narys turi teisę susipažinti su bendrovės buhalterijos balansu, pajamų ir išlaidų sąmata ir sutikrinti su pirminiais dokumentais.”
A.ŠIMĖNAS. Gerai, tada atsiimu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pasinaudodamas posėdžio pirmininko teise, aš noriu pasakyti, kad, mano manymu, komercinė paslaptis yra daugiau negu buhalteriniai duomenys, tai yra ir komercinės sutartys, ir kiti dalykai. Dar S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš remiu pono A.Šimėno pataisą. Čia yra nuo komiteto, kaip aš supratau, taigi jis jau neatsiima. (Balsai salėje) Nesvarbu, jeigu aš paremiu, jis nebeatsiima, ji pasilieka ir štai dėl kokių priežasčių. Tai, ką minėjo ponas pranešėjas ir ką ponas posėdžio pirmininkas sakė, nėra viena ir tas pat. Valstybės paslaptys, komercinės paslaptys yra aiškiai apibrėžtos: kas tai yra ir kokia yra tvarka su jomis susipažinti, ir kokia yra atsakomybė už tų žinių nešiojimą ir ne vietoje paskelbimą. Aš manau, tai, ką siūlo komitetas, būtų visiškai priimtina, jeigu jūs dar papildytumėte tą tekstą, kokia yra tvarka susipažinti su tomis komercinėmis paslaptimis ir kokia yra atsakomybė, jeigu jis tas komercines paslaptis aptarinės ne su tokiais pat savininkais tos bendrovės, o su kokios nors konkuruojančios bendrovės savininkais. Kitaip tariant, darys žalą savo bendrovei. Štai jeigu šitie dalykai būtų suderinti ir straipsnyje parašyti, tuomet viskas būtų gerai. Dabar, jeigu paliksime tai, ką ponas A.Šimėnas sako, vis tiek problemos neišspręsime, nes atsiras tada… arba nebus atsakomybės už komercinės paslapties paskelbimą kokiems nors konkurentams. Aš dar siūlyčiau šioje neskubėti šito galutinai priimti, o suderinti tas formuluotes su mano siūlomu papildymu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes vis dėlto turime bandyti apsispręsti. Kiek man yra žinoma, komercinės paslaptys yra apibrėžtos įstatymo ir atsakomybė už įstatymo pažeidimą šiuo atveju yra bendra.
S.PEČELIŪNAS. Tai ten valstybinės komercinės, o ne privačios.
PIRMININKAS. Tai, ką sako ponas S.Pečeliūnas, jau nėra skirtumo - ar privačios komercinės paslaptys, ar bendrovės komercinės paslaptys.
S.PEČELIŪNAS. … ar valstybės, yra.
PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų galutinis žodis.
V.LAPĖ. Aš labai dėkoju ponui A.Šimėnui, kad jis jau bandė atsisakyti ir toliau pabandykite, ir nekeiskime. O čia viską išvardyti vargu ar reikia. Aš pritariu pirmininkui, kad yra įstatyme pasakyta, kas yra paslaptys, o kas ne paslaptys. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pranešėjau, mano labai trumpa replika buvo susijusi su tuo, kad to, ką sako S.Pečeliūnas, nebereikia dar papildomai nurodyti, nes įstatymas numato, kokia yra teisė susipažinti, kaip teisė susipažinti su komercine paslaptimi realizuojama, ir kokia yra atsakomybė už to įstatymo pažeidimą. Bet pats sakinys, kurį siūlo A.Šimėnas, aš manau, gali būti.
V.LAPĖ. Jis nekenkia, bet tai pasakyta kitur.
S.PEČELIŪNAS. Nepasakyta.
PIRMININKAS. Mes diskutuojame, kad jis nėra pasakytas kitur, nes komercinė paslaptis yra daugiau negu buhalteriniai duomenys.
V.LAPĖ. Aš manau, tegu apsisprendžia Seimas.
PIRMININKAS. Gerai. Tada gal apsispręskime dėl tos pataisos, kurią teikė Seimo narys A.Šimėnas 9 straipsniui, t.y. kad bendrovės narys turi teisę susipažinti su bendrovės komercinėmis paslaptimis. Dėl šios pataisos jau buvo kalbėta. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl A.Šimėno… Registracija. Prašom. Registruojamės ir balsuosime dėl A.Šimėno pateiktos pataisos.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti, ar priimame A.Šimėno pateiktą pataisą dėl teisės susipažinti su komercinėmis paslaptimis. Balsavimas pradėtas.
Iš viso balsavo 53 Seimo nariai. Už pataisą - 27, daugiau negu pusė, prieš - 19, susilaikė 7. Pataisa yra priimta.
Dabar dėl viso 9 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso 9 straipsnio? Norinčių kalbėti dėl viso 9 straipsnio daugiau nėra, taigi 9 straipsnį priimame bendru sutarimu.
10 straipsnis.
V.LAPĖ. 10 straipsniui pataisų nėra.
PIRMININKAS. Ar galime 10 straipsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū. 11 straipsnis.
V.LAPĖ. Dėl 11 straipsnio pataisų nėra.
PIRMININKAS. Ar galime 11 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galim. Taip. Ponas R.Karbauskis. Prašom. 11 straipsnis.
R.KARBAUSKIS. Kaimo reikalų komitete buvo diskutuota 10% ar 25%, dauguma nusprendė 10%, tačiau nuomonė niekaip negali išnykti. Mano ir kai kurių kitų Seimo narių siūlymas buvo 25%.
PIRMININKAS. Reikalaujant…
R.KARBAUSKIS. Balsuoti. Aš prieš 10%.
PIRMININKAS. Jūs prieš 10%, taip? Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi Seimo narys R.Karbauskis siūlo… Jis pasisakė prieš 11 straipsnį. Mes turime apsispręsti, ar priimame 11 straipsnį. Prašom pasiruošti balsuoti dėl 11 straipsnio priėmimo. Kas už tai, kad 11 straipsnis būtų priimtas, prašom spausti mygtuką „už” . Balsavimas pradėtas.
Iš viso balsavo 51 Seimo narys. Už - 41, prieš - 5, susilaikė 5. 11 straipsnis priimtas. 12 straipsnis dėl skirsnio pavadinimo pakeitimo.
V.LAPĖ. Pataisų nėra.
PIRMININKAS. Pataisų nėra. Ar galime priimti 12 straipsnį bendru sutarimu? 12 straipsnis priimtas. Toliau.
V.LAPĖ. 13 straipsniui pataisų nėra.
PIRMININKAS. Dėl 13 straipsnio A.Šimėnas. Iš ankstesnių pataisų. Prašom.
A.ŠIMĖNAS. Buvo komiteto siūlymas trečiosios dalies 4 punktą papildyti sakiniu: „Tuo atveju, kai bent vienas bendrovės pajininkas prieštarauja dėl pajų neproporcingo paskirstymo po bendrovės reorganizavimo, tai pajininkų pajai kiekviename objekte paskirstomi proporcingai jų pajų vertei buvusios bendrovės kapitale.” O dabar paaiškinsiu šio siūlymo esmę. Priimant sprendimą reorganizuoti bendrovę, gali būti priimtas sprendimas paskirstyti pajus neproporcingai kiekviename objekte, t.y. viena pajininkų grupė viename objekte, kita - kitame, trečia - trečiame. Aišku, jeigu yra bendras sutarimas dėl neproporcingo paskirstymo, tai taip ir balsuotų, ir tas įsigaliotų. Tačiau gali būti, kad didesnė bendrovės narių dalis išsirenka geresnius objektus, o mažumai palieka blogesnius, ir jie balsų dauguma taip ir balsuotų už sau geresnį turtą, kitiems blogesnį. Todėl, mūsų siūlymu, įvedama vadinamoji beveik veto teisė, tada bent vienas pajininkas protestuoja, kad jis nuskriaustas. Tada reorganizuojant visuose objektuose proporcingai, kiek kas pajų turi, ta struktūra ir išlieka. Tada jis turi gynybą - mažuma gauna gynybą, kad nebūtų nuskriausta reorganizuojant bendroves. Tokia buvo mūsų siūlymo esmė, ir dėl šito aš siūlyčiau balsuoti. Tai būtų sprendimas, o ne nesibaigiantys ginčai nesant sutarimo. Nes niekaip jo gali nesurasti tokiu atveju. O siūlomas variantas visada duoda sprendimą, kaip išspręsti pajų paskirstymą reorganizuojant bendrovę.
PIRMININKAS. Pranešėjau, prašom, jūsų nuomonė?
V.LAPĖ. Mes irgi pakankamai diskutavome ir manome, kad čia reikėtų atsisakyti Ekonomikos komiteto siūlymo, nes nėra kito būdo, kaip padaryti. Juk vis tiek, kad ir į kiek dalių mes dalytume bendrovę, tiek mes ieškosime, kad tose dalyse sutilptų tiek žmonių, kiek jai tenka turto.
O jeigu iškyla klausimų, man atrodo, tol bus derinama, kol visa tai atitiks, kaip jūs sakot. Nes kitaip ir negali būti.
PIRMININKAS. A.Šimėnas.
A.ŠIMĖNAS. Aš nesutikčiau su jūsų nuomone, todėl norėčiau trumpai pakomentuoti. Juk aiškiai užrašyta, kad bendrovės sprendimai priimami balsų dauguma. Ir mes puikiai žinom galiojančią praktiką, kai įmonės, stiprios įmonės, norėdamos atsikratyti balasto, reorganizuojamos į keletą įmonių ir tos, kurios turi daugiau galimybių, perima tą kąsnelį, o visa kita išdalijama vadinamiesiems silpnesniems. Tai yra mes siūlome silpnųjų gynimo mechanizmą. Aš manau, kad tikrai jį reikėtų įteisinti, nes skaidant bendroves geresnius objektus, be abejo, norėtų gauti visi, bet taip niekaip neišeis, o bendrovė sprendimą dėl reorganizavimo priims paprasta balsų dauguma. Taip, kaip yra pasakyta, taigi aš siūlyčiau apsispręsti ir balsuoti.
PIRMININKAS. Dar pranešėjas. Prašom.
V.LAPĖ. Aš dar labai prašau. Mielieji, mes šitą faktą turėjome, kai vietoj kolūkių buvo kuriamos bendrovės, kai jos skaidėsi į daugiau bendrovių, juk buvo labai daug tokių atvejų, kaip jūs sakote, kad geras gabaliukas objektų papuolė į kelias rankas ir tų, sakykime, pajų kartais buvo pasirašoma du kartus daugiau negu vertas turtas. Ir šiuo atveju, jeigu bus skaidoma bendrovė, niekas negali užginčyti bet kuriam nariui tapti tos ar kitos dalies nariu. Niekaip mes įstatymu neuždrausim, jis pasirenka pats. Ir gali būti taip, kaip jūs sakot, kad geram gabaliukui priklausantis turtas bus padengtas du tris kartus didesniu pajų skaičiumi.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, ar yra norinčių kalbėti dėl A.Šimėno teiktos pataisos? Norinčių nematyti. J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS. Norėčiau pritarti A.Šimėno pataisai ir siūlyčiau balsuoti už ją.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi yra kas remia poną A.Šimėną ir šiuo atveju mes turime apsispręsti balsuodami dėl šios pateiktos pataisos. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad A.Šimėno pateikta pataisa 13 straipsniui būtų priimta, spaus mygtuką „už”, kas galvoja, kad jos nereikia, spaus mygtuką „prieš”. Balsavimas pradėtas, prašom balsuoti.
Iš viso balsavo 52 Seimo nariai. Už pataisą - 19, prieš - 24, susilaikė 9. Pataisa nepriimta. Dabar prašom dėl viso 13 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti? Norinčių pasisakyti nematau. Pritariam bendru sutarimu 13 straipsniui.
Dėl 14 straipsnio. Numeracijos pakeitimas.
V.LAPĖ. Pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Pasiūlymų šitam straipsniui nėra. Bendru sutarimu pakeičiam straipsnio numeraciją.
Toliau 15 straipsnis.
V.LAPĖ. 15 straipsniui yra kolegės S.Burbienės pasiūlymas. Ji siūlo iš šito straipsnio 4 dalies išbraukti visą paskutinį sakinį. Kai vidutiniškai vienam pajininkui priklausantis pajus per ūkinius metus sumažėja daugiau kaip 20% ir t.t.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia atsiprašau, kad ne visai gražiai surašiau, nes, kaip matot, sekmadienį buvo rašyta. Tačiau norėčiau pasakyti, kodėl aš siūlau tokį pakeitimą. Todėl, kad šitame punkte yra nurodoma, kokiais atvejais išregistruojama bendrovė, ir jeigu ta dalis, kuri buvo jau šiuo metu galiojančiame įstatyme, yra pakankamai apibrėžta kituose įstatymuose, tai tas, kas dabar siūloma, iš esmės netelpa į jokių įstatymų, susijusių su įmonių registravimu, rėmus. Nes visiškai neaišku, kas gi bus tas valdymo organas, kuris galės nuspręsti, kad reikia išregistruoti bendrovę dėl to, jog vidutiniškai vienam pajininkui per ūkinius metus sumažėja pajus. Jeigu tai yra patys pajininkai, tuomet turėtų būti jų sprendimas, ir tada toliau eitų bendrovės likvidavimas, t.y. savininkas priimtų sprendimą. Tačiau čia lyg ir susidaro įspūdis, kad tai turėtų būti kažkokie valstybės valdymo organai. Galbūt čia turėtų būti tos žemės ūkio valdybos, apie kurias čia buvo daug šnekėta? Bet turbūt nevisiškai taip.
Žodžiu, pasidaro visiškai neaišku, kokiais teisiniais pagrindais bus likviduota ta bendrovė. Nes išregistravimas reiškia tik viena - likvidavimą. Juo labiau kad tokiu būdu išregistravus visiškai neaišku, kaip šita išregistruota bendrovė galės atsiskaityti su buvusiais kreditoriais, kaip su ja atsiskaitys. Juk visa jos veikla nutrūksta nuo tos dienos, kai bendrovė išregistruojama, jos nelieka kaip ūkinio subjekto, ir visi sudaryti sandoriai, visos skolos, visi darbai ir sutartys pakimba ore. Buvo labai gerų norų pagąsdinti, kad negalima mažinti pajų, tačiau bijau, kad rezultatas bus priešingas, ir tokiu atveju niekas už nieką neatsakys. Labai norėčiau, kad įsiklausytumėt į šitą mano siūlymą, nes jis tikrai paremtas to įmonių rejestro ir kitų su jais susijusių įstatymų žinojimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip. Taigi kalbam dėl Seimo narės S.Burbienės pateiktos pataisos. Prašom, pone pranešėjau. Jūsų nuomonė?
V.LAPĖ. Mes turime be galo daug faktų ir esame gavę daug prašymų padėti neveikliems arba neaktyviems bendrovės nariams išspręsti tą problemą, kada valdžia savo darbais, arba nekontrole, arba aplaidumu, arba kokiais kitais dalykais priveda prie tokių reiškinių. Aš manau, kad mums būtų labai naudinga, jog ir valstybės valdymo organas… Galbūt ir galima būtų čia pasakyti kuris. Gali apskrities valdytojas arba žemės ūkio valdybos viršininkas, jeigu jis mato, kad bendrovė turi nuostolių, kartu kenkia pajininkams, o pajininkai negali susiorganizuoti arba dėl tam tikrų priežasčių yra neveiklūs, nedrąsūs ir t.t., aš manyčiau, kad būtų labai priimtina tokia nuostata šiame įstatyme.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar svarstome Seimo narės S.Burbienės pataisą. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl pataisos? R.Karbauskis.
R.KARBAUSKIS. Aš palaikyčiau ponios S.Burbienės pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, apsispręsim balsuodami, ar pritariam Seimo narės S.Burbienės pataisai iš 15 straipsnio ketvirtojo punkto išbraukti visą antrąjį sakinį. Kas už tai, kad Seimo narės S.Burbienės pataisa būtų priimta, spaus mygtuką „už”, kas galvoja, kad tos pataisos nereikia priimti, spaus mygtuką „prieš”. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.
Už pataisą - 14, prieš - 28, susilaikė 6. Pataisa nepriimta. Dabar dėl viso 15 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti? Norinčių nėra. Apsvarstėm pataisą, bendru sutarimu priimam. M.Pronckus. Prašom dėl 15 straipsnio.
M.PRONCKUS. Žinoma, negalima pritart tam straipsniui, kadangi gerbiamosios S.Burbienės pataisa nepriimta, ir čia išeina tarsi anekdotas.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra priešingų nuomonių dėl 15 straipsnio, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 15 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Iš viso balsavo 50: už 15 straipsnį - 37, prieš - 10, susilaikė 3. 15 straipsnis priimtas. Ir paskutinis - 16 straipsnis.
V.LAPĖ. Šitame straipsnyje yra siūloma kolegos M.Pronckaus pataisa. Jis siūlo: „Šis organas (tai yra likvidatorius) atsako už likviduojamo bendrovės turto apsaugą, taip pat perima jos socialinius įsipareigojimus toje teritorijoje gyvenantiems žmonėms.”
PIRMININKAS. Aš prašau M.Pronckų pateikti savo pataisą.
M.PRONCKUS. Naujose pataisose įrašoma nemažai likvidavimo taisyklių ir atsiranda toks organas, kuris priima sprendimus dėl likvidavimo įvairiais atvejais. Pirmiausia neaišku, kas tas organas yra. Įstatyme turėtų būti numatyta, kas jis yra. Tačiau jeigu atsiranda organas, kuris sprendžia bendrovės likvidavimo klausimus, tai jis turėtų būti atsakingas už tai, kas po to vyksta. Organai, kurie griovė ūkius, deja, tapo neatsakingi ir didžiausi nuostoliai padaryti. Dabar taip pat, atrodo, bandoma primesti organams kažkokias teises, tačiau jie neturi jokios atsakomybės. Todėl aš ir siūlau, kad jeigu mes suteikiam tam tikram organui teisę, tai jis turi ir atsakyti už tuos sprendimus, kuriuos priima.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dabar dėl M.Pronckaus pataisos A.Šimėnas.
A.ŠIMĖNAS. Aš ne dėl M.Pronckaus pataisos…
PIRMININKAS. Tai gal jūs pasakykit savo pataisą.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, paskutinis sakinys įstatymo projekte, mūsų nuomone, labai dviprasmis ir neaiškus. Pirmiausia sunku suvokti, kodėl likviduojamos bendrovės pastatą ar įrenginį, kuriam pasiūlyta kaina ir yra pirkėjas, reikia griauti ar išmontuoti. Tai sunku suvokti.
Antra. Jeigu skaitytume paraidžiui įstatymo projektą, tai pamatytume, kad likviduojamos bendrovės pastatai ir įrenginiai, kuriems yra pirkėjų, negali būti griaunami ar išmontuojami, tai tarsi architektūros paminklas. Tai kiek laiko jie negriaunami ir neišmontuojami? Kol jie sugrius?
Tačiau, matyt, svarbiausias dalykas, dėl ko sutiktų ir įstatymo rengėjai, yra tas, kad likviduojant bendrovės pastatus ar įrenginius siekiama gauti pačią didžiausią kainą už tuos objektus, tai yra gauti didžiausias pajamas, kurios bus paskirstytos įstatymo nustatyta tvarka. Mūsų komitete buvo siūloma, kad likviduojamos bendrovės pastatai ir įrenginiai būtų parduoda-mi tik viešo konkurso tvarka. Tai atitiktų tuos tikslus. O dabar sunku suvokti, ko įstatymo rengėjai siekia savo pateikta formuluote.
Ir dar viena pastaba - kainą nustato administracija, ir po perkainojimo kaina taip pat gali būti visiškai nedidelė, o jeigu atsiras pirkėjas, kuris siūlo gerą kainą? Aš tiesiog nesuprantu šito sakinio logikos, nors labai atidžiai stengiuosi skaityti. Mes siūlome, kad likviduojamos bendrovės pastatai ir įrenginiai būtų parduodami tik viešo konkurso tvarka, tada viskas aišku.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tada aš prašau, kadangi yra dvi pataisos, pradėti nuo pirmosios pataisos, tos, kurią pateikė Seimo narys M.Pronckus. Pranešėjo nuomonė jau išsakyta dėl M.Pronckaus pataisos? Prašom tada pasakyti savo nuomonę.
V.LAPĖ. Dėl likvidatoriaus teisių yra aiškiai pasakyta: jeigu jis pradeda likviduoti bendrovę, tai nesvarbu, kas jis yra, ar tai bus Vyriausybės institucija pagal mūsų 15 straipsnį, kuri imsis iniciatyvos, vis tiek, aš manau, sprendimą priims visuotinis susirinkimas ir bus išrinkta likvidacinė komisija. Tokiu atveju, kai likviduos, bendrovės kreditoriai, visi, kurie imsis šito darbo, man atrodo, privalės atsakyti ir apsaugoti turtą iki išpardavimo arba jo išdalijimo.
Antra. Likvidatorius turi perimti visus socialinius įsipareigojimus. Tačiau neaišku, kokius ir kokiame dokumente yra tie socialiniai įsipareigojimai užfiksuoti. Man atrodo, jeigu jau visuomenė savo turto neapsaugojo ir priėjome iki tokio momento, kad reikia likviduoti, vadinasi, pati visuomenė ir nukenčia.
PIRMININKAS. Taigi dabar turim apsispręsti dėl M.Pronckaus pataisos. Ar P.Papovas dėl šitos pataisos? Prašom.
P.PAPOVAS. Aš pritariu M.Pronckaus pataisai, juo labiau kad ir pats pranešėjas abejoja, sako, gal nereikėtų pritarti. O gal apsigalvotų pranešėjas ir pritartų?
PIRMININKAS. Gerai. Tai dabar, gerbiamieji Seimo nariai, turėsime apsispręsti dėl M.Pronckaus pataisos. Apsispręsime balsuodami, ar pritariam šiai pataisai. Prašom registruotis. Seniai nesiregistravom. Registracija vyksta.
Užsiregistravo 71 Seimo narys. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dabar balsuosime dėl M.Pronckaus pataisos 16 straipsniui. Kas už tai, kad ši pataisa būtų priimta, spaus mygtuką „už”. Prašom balsuoti.
Iš viso balsavo 55 Seimo nariai. Už pataisą 10, prieš - 41, susilaikė 4. Pataisai nepritarta.
Ir dabar, gerbiamieji Seimo nariai, dėl A.Šimėno pateiktos pataisos, kuri formuluojama taip, kad likviduojamos bendrovės pastatai ir įrenginiai parduodami viešo konkurso keliu. Tik viešo konkurso būdu. Pranešėjas. Prašom.
V.LAPĖ. Gerbiamasis kolega, mes čia tikrai pažeistume pačios bendrovės narių teises, įsileisdami visai svetimus pirkėjus, paskelbdami viešą konkursą. Jeigu jau galvotume, tai galima būtų surengti uždarą aukcioną tarp bendrovės narių. Aš sutinku. Mes diskutavome pakankamai plačiai ir priėjome prie tokios nuomonės, kad reikėtų palikti tokią formuluotę, kokia yra 3 variante.
PIRMININKAS. Aš tuoj įjungsiu poną A.Šimėną dar sykį. Prašom.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl to turto, kurį nori pasidalyti pajininkai, ir kalbos nėra, kad jo nereikia parduoti. Bet kalbama apie tuos objektus, kuriuos nuspręsta parduoti ir pasidalyti pinigus, ir tik tie parduodami konkurso tvarka. O jeigu pajininkai pagal pajus nusprendė viduje pasidalyti pastatus, įrenginius ar ką, tai yra jų teisė, jie šitą ir padarys, apie tai ir nekalbama.
PIRMININKAS. Ir dėl šios pataisos R.Karbauskis.
R.KARBAUSKIS. Aš noriu galbūt prisidėdamas prie pono A.Šimėno pasakyti, kad jeigu būtų teisingai suformuluota pateikėjo dėl pastatų ir įrenginių, tai nekiltų ir klausimas, ar galima, ar ne pirkti, ir kokia tvarka tai būtų daroma. Tačiau pateikiamoje formuluotėje yra išdėstoma taip, kad neaišku, ar pajininkas turi teisę tuos pastatus gauti už savo pajus. Čia ir yra šitos formuluotės bėda, ir jeigu būtų teisingai suformuluota, šito klausimo paprasčiausiai nebūtų kilę.
PIRMININKAS. J.Matekonienė.
J.MATEKONIENĖ. Aš palaikau pono A.Šimėno pataisą, kadangi tai tikrai teisingesnis sprendimas.
PIRMININKAS. Aš prašau paskutinį žodį tada dar sykį tarti pranešėją. Ar jums reikia tuo klausimu pertraukos?
V.LAPĖ. Aš manau, kad gal nereikia. Pastaba labai teisinga, pas mus nėra pasakyta, kas tas pirkėjas gali būti. Šiuo atveju visą laiką turima omenyje, kad tai yra bendrovės narys. Aš manau, kad viskas atsistotų į savo vietas, jeigu mes įrašytume, jog likviduojamos bendrovės pastatai ar įrenginiai, kuriems yra pirkėjų, bendrovės narių... (Balsai salėje) Matote...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau, jeigu galima, tokį sprendimo būdą. Dabar mes turime ministrą poną V.Babilių. Aš siūlyčiau dabar ties šia vieta sustoti priimant šį straipsnį, ir gal, pone Lape, dar keli Kaimo reikalų komiteto nariai galėtų kartu su ponu A.Šimėnu pasitarti. Po to, kai mes baigsime pono V.Babiliaus teikiamus du klausimus, mes galėsime grįžti ir baigti, nes mums liko tikrai nedaug - tiktai šitas straipsnis ir balsavimas dėl viso įstatymo. Tai, pone Lape, ar jūs sutiktumėte su ponu A.Šimėnu…
V.LAPĖ. Taip, taip.
PIRMININKAS. ...pabandyti rasti tą formuluotę, kuri būtų tinkamiausia?
Tada bendru sutarimu mes darome šio įstatymo priėmimo pertrauką.
Dėl vedimo tvarkos P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pirmininke, aš pritariu... Nėra garso. Aš pritariu jūsų pasiūlymui, bet reikėtų pertrauką gal padaryti... Šiandien iš viso nepriiminėti. Ten labai neaiškus liko 5 straipsnis, kai buvo priimta pono A.Šimėno pataisa (išbraukiant išeinančius ūkininkauti), ir po to nebuvo priimtos kitos pataisos. Gal reikėtų ir tą straipsnį pasižiūrėti, jį suredaguoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, visos pataisos, kiek buvo, buvo aptartos, ir visos pataisos, ir visi straipsniai iš esmės yra priimti, išskyrus paskutinį straipsnį. Jeigu priėmus paskutinį straipsnį jūs įtikinsite pranešėją, kad dėl kai kurių priimtų pataisų reikia galutinį balsavimą dėl viso įstatymo sustabdyti, kaip numato Seimo statutas, galima tai daryti, bet jūs įtikinkite pranešėją.
(pateikimas)
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, mes tęsiame darbą. 2-4a ir 2-4b darbotvarkės klausimai - Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-257 ir Lietuvos Respublikos žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-258. Aš kviečiu į tribūną pranešėją - ūkio reikalų ministrą V.Babilių. Kol ministras ateis, aš siūlyčiau Seimo nariams pritarti siūlymui prieš pertrauką dar apsvarstyti ir 2-5 darbotvarkės klausimą, kuris irgi yra ministro pateikiamas, tai yra akcinės bendrovės „Lietuvos energija” šilumos ūkio decentralizavimo projekto pateikimo tęsinys. Prašom, pone ministre.
V.BABILIUS. Gerbiamasis pirmininke! Gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Vyriausybei pavedus Ūkio ministerija parengė Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 12, 17, 19, 20, 33, 44, 45 ir 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šitas pakeitimo procesas buvo svarstomas specialiame susirinkime pas premjerą ir apsvarstytas Vyriausybėje.
Esmė ir tikslas - pirma, suderinti Alkoholio kontrolės įstatymą su Europos tei-se, tai mums nurodė atitinkamos organizacijos.
Antra, ypač sugriežtinti sankcijas už šito įstatymo pažeidimus bei alkoholio produktų kontrabandą.
Trečia, likviduoti korupciją skatinančias sąlygas.
Ketvirta, sudaryti sąlygas alkoholio verslu užsiimantiems sąžiningiems verslininkams.
Kur yra sugriežtinimas? Sugriežtinami organizacijų, firmų, gavusių leidimus importuoti, gaminti, verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholiu, nusižengimai įstatymo punktams 1-12: atimama licencija 5 m., jeigu tai liečia buvusio įstatymo 20 straipsnio pirmosios dalies 1-12 punkto reikalavimus. Licencija atimama 5 m. Jeigu turintis leidimą, t.y. licenciją nusikalto dėl kontrabandos arba prekybos padirbtu alkoholiu, kaip jūs žinote, „kaukoliniu” ir kitu, tai ta licencija atimama visiškai iš to žmogaus, jis neturi teisės net turėdamas kitą firmą pretenduoti į licencijos gavimą.
Licencijos ir leidimai neterminuojami. Jūs žinote, pagal dabartinį įstatymą leidimai išduodami metams. Šiuo metu leidimus paliekame neterminuotus, tiktai kiekvienais metais juos reikės perregistruoti sumokant žyminį mokestį.
Nustatoma kita tvarka Alkoholio kontrolės įstatymą derinant su Europos teise, t.y. neribojamas importuotojų skaičius, nors dabar iš esmės, kai buvo ribotas iki 10, atsirado tik 9. Todėl mes neribojame. Antra, panaikinamas reikalavimas pirkti alkoholinius gėrimus tik iš šimto geriausių firmų. Tai kategoriškas prieštaravimas Europos teisei. Vadinasi, pirkti galima ir importuotojas gali parvežti alkoholinius gėrimus iš bet kokios šalies, bet reikia pateikti tos firmos, iš kurios importuojama, leidimą gaminti alkoholinius gėrimus. Tai yra šito įstatymo esmė. Kadangi reikalaujama perregistruoti ir įvedamas mokestis už perregistravimą, tai Lietuvos žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio papildymas susijęs su šito įstatymo pakeitimu. Taigi mes griežtiname tvarką, žiauriai baudžiame už leidimo pažeidimus, panaikiname tuos licencijavimus ir konkursus, kad nebūtų korupcijos, kai duodamas limitas ir skelbiamas konkursas. Šiandien jau yra tam tikras firmų skaičius. Iš vienos atimsime, kita ateis, bet skaičius maždaug tas pats, ir pritaikome šitą įstatymą Europos Bendrijos reikalavimams.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti dėl 5 straipsnio - žyminio mokesčio. Ar nereikėtų pačiame įstatyme įrašyti ilgalaikius žyminio mokesčio tarifus? Ačiū.
V.BABILIUS. Žyminis mokestis yra tas pats mokestis, kurį dabar mokėjo už kiekvienus metus. Mes tos pačios sumos, kad ji patektų į valstybės biudžetą, reikalaujame kiekvienais metais, tik iš naujo nelicencijuosime, nerengsime naujų konkursų. Tiesiog gavai tą leidimą neribotam laikui, pavyzdžiui, alkoholiui iki 22% gaminti, ir kiekvienais metais mokėk dar žyminį mokestį. Jis pastovus. (Balsas salėje) Galbūt, galbūt. Aš neprieštarauju.
PIRMININKAS. K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis ministre, aš prisimenu, kaip sunkiai mes aname Seime, buvusioje kadencijoje priiminėjome šį Alkoholio kontrolės įstatymą, ir man nesuprantama, kodėl šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija... Mes žinome, kad alkoholis nėra kramtomoji guma, saldainiai. Tai yra narkotikas, kuris plūsta į Lietuvą, ir Lietuvą atvedė prie bedugnės slenksčio. Kodėl jį šiuo metu perėmė Ūkio ministerija vietoje to, kad rūpintųsi tikrai ūkio vystymu? Kodėl jūs perėmėte Alkoholio kontrolės įstatymą ir paleidžiate dar daugiau alkoholio į Lietuvą? Aš to nesuprantu.
V.BABILIUS. Taip. Aš sutinku su jumis. Čia yra trys problemos. Viena - Sveikatos ministerijos. Antra problema yra dėl kontrabandos. Trečia problema yra dėl korupcijos. Kai korupcijos ir kontrabandos problemos pasiekė kritinį lygį, tada Ūkio ministerija ir Vyriausybė, apsvarsčiusios šitą dalyką, nutarė kuo greičiau panaikinti šituos dalykus. Tačiau aš jums galiu duoti ir pavyzdžių. Pavyzdžiui, dėl alkoholio plūdimo į Lietuvą. Aš galiu pasakyti, kad Lietuvoje stipraus alkoholio, kartu ir degtinės, 1996 m. buvo pagaminta 27 mln. litrų. Įvežta, importuota, atkreipkite dėmesį, 1995 m. 1,7 mln. litrų, o 1996 m. - 1 mln. litrų. Tai yra prie 27 mln. pas mus pagaminta, įvežtas tik milijonas. Tai ne alkoholio plūdimas į Lietuvą, bet tai oficialūs duomenys. O kiek praeina kontrabandos, korupcijai paruošta dirva tais konkursais! Aš ne už tai, kad būtų daugiau įvežama, bet už tai, kad būtų įvesta tvarka ir išspręsti šitie du klausimai - kontrabandos ir korupcijos.
PIRMININKAS. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis ministre, aš manau, kad diskutuodami išsakysime įvairias abejones. Manęs niekaip negali įtikinti, kad viešas konkursas yra blogiau negu valdininko sprendimas duoti ar neduoti licenciją be viešo konkurso. Mano klausimas būtų štai toks. Jūs minėjote Europos teisę. Aš žinau Europoje dvylika šalių, kuriose veikia skirtingi alkoholio kontrolės įstatymai: Prancūzijos, Islandijos, Suomijos, Švedijos, Olandijos. Galvodamas dabar apie tai, kai jūs pristatinėjote šį įstatymą, niekaip negaliu suvokti, kokių šalių įstatyminiais aktais arba kokia bendrąja konvencija jūs rėmėtės teikdami šituos pasiūlymus?
Kita vertus, ar jūs nemanote, kad reikėtų pereiti prie alkoholio gamybos ir didmeninės prekybos monopolio sukūrimo, ir tai kur kas palengvintų tolesnę kovą su pačia kontrabanda?
V.BABILIUS. Dėl alkoholio gamybos monopolio... Stipraus, daugiau kaip 22% alkoholio perėjimas į valstybės monopolį vyks nuo 2000 m. To niekas nekeičia. Tas yra įstatyme ir tegu taip būna. Gamyba turi būti monopolinė, ypač daugiau kaip 22 laipsnių stiprumo alkoholio. Ir midus tu-ri tapti valstybės monopoliu, ir žaliava - spiritas, ir t.t. Tačiau didmeninei ir mažmeninei prekybai visiškai nereikia monopolio.
Toliau. Kodėl mes gavome prieštaravimų iš Europos Bendrijos? Pirma, mes pasakėme: importuoti gali tik 10 firmų. Kodėl 10? Antra. Mes pasakėme: pirkti gali tiktai iš 100 firmų. Kodėl? Kodėl iš 100, kodėl ne iš 101? Toks įstatymas, bet jis... (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Prašom nediskutuoti, pone Raškini. Ateis jūsų eilė paklausti. Prašom laikytis drausmės.
V.BABILIUS. Šitais klausimais mes nuolat jaučiame spaudimą, ir tai bus problema derinant mūsų teisinius aktus su Europos Bendrijos reikalavimais. Čia norime ar nenorime. Bet aš galiu pasakyti, kodėl jūs dabar grįžtate prie konkursų, ir kodėl mes sakėme, kad nereikia konkursų. Šiandien jau nusistatė ir niekas šitų di-delių mokesčių… Pavyzdžiui, importuotojų turėjo būti 10. Atsirado tik 9. Ir jų daugiau neatsiras. Kam reikia tų konkursų? Kad ten kažkas kažkam ką nors neštų?
Antra. Šiandien yra tam tikras skaičius importuotojų, tam tikras skaičius gamintojų, kurių skaičiaus neribojame, ir senas įstatymas yra. Tam tikras kiekis didmenos ir mažmenos. Ir jų procentas sustojo. Tai mes ką padarome? Mes leidimus šiandien duodame neribotam laikui, perregistravimo metu bus patikrinti reikalavimai, ar visko laikosi. Sumoka kiekvienais metais mokesčius ir toliau dirba. Iš vienų atimsime, kitiems bus atiduoti tie leidimai. Nereikia čia daryti... Suprantate, iš to dalyko mes darome kažkokį... Manome, kad bus tvarka. Ne, dar didesnė netvarka. Iš viso draudimai - ne pats geriausias metodas.
PIRMININKAS. J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS. Gerbiamasis ministre, negalima nepritarti jūsų projekto tai daliai, kur kalbate apie atsakomybės sugriežtinimą už kontrabandą ir nusižengimus prekyboje. Tačiau, kalbėdamas apie derinimą su Europos Sąjungos reikalavimais, man atrodo, jūs nepakankamai argumentavote. Mes iš dabartinio premjero ne kartą girdėjome, kad bus deramasi su Europos Sąjunga ir saugomi Lietuvos interesai. Iš šitos tribūnos Europos reikalų ministrė sakė, kad visi įstatymai, patekę į Seimą, bus su šios ministerijos vizomis. Deja, mes ant šito įstatymo projekto tų vizų nematome. Aš manau, kad nereikia skubėti derinti su Europos spaudimu, apie kurį jūs kalbate, man atrodo, galima palaukti. Nes, kaip minėjo kolega K.Kuzminskas, iš tikrųjų tai yra nuodas, ir mūsų ankstesniojo įstatymo priėmimas ir stengimasis jį priimti buvo stengimasis sumažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje, jo įvežimą į Lietuvą. Aš manau, kad šiuo metu tokios būtinybės skubėti pirmiausia pataisyti Alkoholio įstatymą, iš tikrųjų nėra.
PIRMININKAS. Klausimas!
J.OLEKAS. Arba jūs turėtumėte pateikti mums tas organizacijas, kurios mūsų nepriims į Europos Sąjungą ar į NATO, jeigu mes nepataisysime Alkoholio kontrolės įstatymo.
PIRMININKAS. Klauskite!
V.BABILIUS. Gerai, aš jums pasakysiu. Dėl ko piktinasi Europos Sąjunga? Pagal mūsų įstatymą yra šimtas firmų. Šitas pats sąrašas leidžiamas nuolat ir į tą sąrašą pakliūva firmos, kurios vertinamos ne pagal kokybę, o pagal gaminamo ir parduoto alkoholio kiekybę. Aš dabar žiūriu - „Kamčiatka”. Kas bandė „Kamčiatką”? Degtinė „Kamčiatka”, žinote, skirta buvusiam tarybiniam gėrovui. Pagal šį sąrašą ją galima atvežti. O daug gerų prancūziškų vynų negalima atvežti. Kodėl Lietuvoje nėra gerų prancūziškų vynų? Jie juk čia nepakliūva. Jie pagal kokybę... (Balsai salėje) Palaukite, palaukite. Įstatymas numato, kad leidžiama įvežti tiktai iš šimto firmų pagal šitą sąrašą, pasaulyje skelbiamą sąrašą. Ne aš jį taisau, ne aš tą sąrašą sudariau. Jis spausdinamas kiekvieną ketvirtį pasauliniuose biuleteniuose. Į jį pakliūva „Kamčiatka” ir ją galima įvežti. Aš nemanyčiau, kad ji gera. Pabandykite!
PIRMININKAS. Ne visi Seime mėgsta prancūzišką vyną. A.Raškinis.
V.BABILIUS. Europa klausia, kodėl jūs ribojate įvežimą, kokiais principais? Ir sunku atsakyti. Bet tikėkite manimi.
A.J.RAŠKINIS. Atsakykite dabar į mano klausimą, pone ministre.
V.BABILIUS. Taip.
A.J.RAŠKINIS. Atsakyti visai nesunku. Aš pirmiausia repliką. Nes yra aiškiai pasakyta, kad kiekviena valstybė turi galimybę savo apribojimus įvesti. Jie reikalauja, jie prašo, bet jeigu mes savo interesus ginsime, tai mes ir apginsime, ir nereikia čia prisidenginėti šitais dalykais. Dabar mano klausimo formuluotė bus maždaug tokia. Iš tikrųjų šitą įstatymą teikė ir rengė labai ilgai prie Sveikatos ministerijos esanti darbo grupė. Jeigu jūs tą įstatymą būtumėte perskaitęs nuo pradžių, tai jūs būtumėt pamatęs, kad įstatymo esmė yra sudaryti tokias lanksčias reguliavimo sąlygas, kad būtų galima po truputį mažinti alkoholio vartojimą valstybėje ir taip užtikrinti Lietuvos žmonių sveikatingumo gerinimą. Štai tokia yra įstatymo esmė. Visą laiką, kai buvo A.Šleževičiaus Vyriausybė, mes be perstojo gaudavome pasiūlymų, kuriuose būdavo siūloma sumažinti, panaikinti visokias reguliavimo galimybes, kad A.Šleževičiaus lobistai gautų galimybę kuo daugiau turėti pelno iš alkoholio. Dabar mano klausimas toks: pone ministre, kokia jūsų pozicija? Ar jūs laikotės tokios pozicijos, kad reikia gerinti žmonių sveikatingumą, ar laikotės tokios pozicijos, kaip A.Šleževičiaus Vyriausybė, kad tie, kurie gauna pinigų iš alkoholio, ir toliau turi jų kuo daugiau gauti? Kokia šiuo atveju yra jūsų politinė pozicija?
V.BABILIUS. Aš dar kartą sakau, aš sutinku su šio įstatymo idėja, kurią jūs paminėjote. Reikia sumažinti žmonių gėrimą iš viso, reikia siekti, kad žmonės kuo mažiau bjaurasties gertų, dėl šito niekas ir nesiginčija. Tačiau taip parengtas įstatymas, beje, labai nekvalifikuotai, gimdo korupciją ir atveria galimybes kontrabandai. Dėl kontrabandos - mes griežtinam atsakomybę už padarytus nusikaltimus, turint leidimą. Turbūt niekas neprieštarauja, kad griežtinam, nes atimam leidimus penkeriems metams arba iki gyvenimo pabaigos. Tai turbūt niekas tam neprieštarauja?
Antra. Mes panaikinam šimtą pavadinimų ir pasakom, kad jeigu importuotojas perka iš tokio, kuris turi savo šalies leidimą gaminti tokį alkoholį, tuomet pirkti leidžiama. Kas čia blogo, ar nuo to padidės kiekis, ar pablogės alkoholis? Aš jums pavyzdį pateikiau. Ir tam šimtuke yra „Kamčiatka”.
Trečia. Mes pasakome, kad nereikia konkursų, nereikia tų pinigų kišimo. Šiandien susiformavo importuotojų, gamintojų ir mažmeninės prekybos, tiek krautuvių, tiek restoranų ir panašiai, tinklas šalyje. Susiformavo. Nereikia tų konkursų, nes nuo to nei sumažės, nei padidės išgerto alkoholio kiekis. Mes, pamatę įstatymo spragas, kurios gimdo korupciją ir kontrabandą, neleidžia kovoti su (…), mes einame įstatymo tobulinimo keliu, o visa kita įstatymo idėjos nesugadina.
PIRMININKAS. A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis ministre, jūs minėjote, kad jūsų Europos valstybės klausia, kodėl jūs ribojate alkoholio įvežimą? Ar jūs nenorėjote jų paklausti, pavyzdžiui, prancūzų, kodėl jie riboja kitų valstybių vyno įvežimą į Prancūziją, ispanų, kodėl taip pat riboja kitų valstybių alkoholinių gėrimų įvežimą? Na, tarkime, dar italų?
V.BABILIUS. Profesoriau, aš nekeliu klausimo dėl šio reikalo, t.y. dėl to, kad būtų ribojamos arba panaikintos įvežimo normos. Apie tai nekalbama. Mes kalbame apie tai, kad panaikintume tą, ką padarėm neteisingai. Šiandien tai nusistovėjo, kam toliau organizuoti tuos konkursus? Kam? Kai šiandien visi yra… Išdavei tą leidimą, pratęsei iki begalybės ir kiekvienais metais imk pinigus. Nuo to nepadidės įvežimas. Šiandien vėl tas sąrašas. Matote, kaip sąrašas gali būti iškreipiamas, jeigu mes aklai į jį žiūrėsime. Panaikinkime tą sąrašą. Ar dėl to padidės kažkas, pablogės situacija? Ne.
PIRMININKAS. J.Razma.
J.RAZMA. Vis dėlto aš turiu viltį, kad kada nors prasidės toks metas, kai Vyriausybės teikiamuose projektuose bus pakankamai detaliai išdėstyti visi klausimai ir nebebus nuorodų, kad kažką dar turi detalizuoti Vyriausybė ar, kaip šiuo atveju, VTAKT,as? Deja, pavyzdžiui, 1 straipsnyje, personalui kvalifikacinius reikalavimus nustato VTAKT,as, leidimams gaminti, išduoti ir t. t. sąlygas bei tvarką nustato Vyriausybė. Vadinasi, žmogus, kuriam rūpi tuos klausimus spręsti, pasiėmęs įstatymą iš tikrųjų negauna visos reikalingos informacijos, o turi ieškoti dar instrukcijų, nutarimų. Ar jūs nemanote, kad galėtumėte iš karto detalizuoti šiuos teikiamus projektus ir po to Vyriausybei nereikės priiminėti atskirų instrukcijų?
V.BABILIUS. Visiškai sutinku. Galiu tik informuoti gerbiamuosius Seimo narius, kad balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje bus iš naujo sutvarkytas visas įstatymas. Mes ir tą uždavinį turime, ir pavedimą iš Vyriausybės turime - patobulinti visą įstatymą taip, kad būtų išlaikyta jo idėja, bet turime padaryti jį dar rimtesnį, negu jis yra. O dabar jūs patys suprantate,kas darosi. Leidimų nieks nebrangina. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš truputėlį kitaip norėčiau paklausti. 5 straipsnyje yra parašyta, kad žyminio mokesčio tarifas yra diferencijuojamas atsižvelgiant į nustatytas alkoholinių gėrimų rūšis, jų grupes, prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir t.t. Tačiau mes puikiai žinome, kiek atliekų lieka nuo šitų labai reklamiškai gražių buteliukų ir t.t. Norėčiau jūsų paklausti, ar jūs nesutiktumėte, jog žyminis mokestis būtų mokamas atsižvelgiant į įpakavimo taros antrinį panaudojimą?
V.BABILIUS. Labai teisingai. Aš noriu paaiškinti, kad dabartinis… Norėdami neįsivelti į naujų tarifų nustatymą, mes tą pačią žyminio mokesčio sumą pateikėme tokią, kokią reikia mokėti per metus už leidimą. Tačiau naujajame įstatyme mes turime omenyje tai, kad reikia sugriežtinti šiukšlių, metalinės ir kitos taros, kuri visai nereikalinga Lietuvai, įvežimą. Tai - šio įstatymo ekologinė dalis. Ją būtinai reikės papildyti. Dėl to jūs labai teisus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ministras atsakė į visus klausimus. Dabar turime apsispręsti, ar pritariame pateikimui ir ar pradedame svarstymo procedūrą. Iš anksto užsirašęs R.Raškinis. Prašom. Dėl balsavimo motyvų kalbame iš vietos. Dvi minutės.
A.J.RAŠKINIS. Kolegos Seimo nariai, iš tikrųjų mūsų nelabai daug likę iš tų, kurie visa tai svarstė aną kadenciją, bet kadangi brolių konservatorių yra daugiau, jie turbūt prisimena, kaip sunkiai mums pavyko atlaikyti spaudimą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo. Alkoholio kontrolės įstatymo esmė buvo sukurti sistemą labai lanksčių priemonių, kurios ir ekonominėmis, ir valstybinio reglamentavimo priemonėmis, po truputį eksperimentuojant, mažintų alkoholio suvartojimą ir gerintų žmonių sveikatą. Jo pagrindu buvo imta 80 metų turinti Švedijos sistema. Būtent šios sistemos priemonių lankstumas yra šio įstatymo esmė. Visą laiką man tekdavo dėl to kovoti, nes buvo bandoma neleisti turėti šio lankstumo. Aš stebiuosi… Ko gero, žmonės neįsigilinę, ir, be abejo, kitaip būti negali, nes ne ta ministerija ir visai kiti žmonės dabar tas pataisas rengia. Iš viso bus siaubinga, jeigu Ūkio ministerija perims sveikatos reikalų tvarkymą. Juk tai yra Sveikatos apsaugos ministerijos klausimas. Aš kategoriškai prieštarauju tam, kad Ūkio ministerijai tie reikalai būtų patikėti. O jeigu jau matome, kad argumentai, sakyčiau, nėra nuoširdūs… Jeigu mes norime kovoti su korupcija, prašom, profesorius V.Landsbergis ką tik padarė pataisas Baudžiamajame kodekse ir prieš korupciją, ir prieš kontrabandą. Jeigu mes norime kovoti prieš kontrabandą, gerai, didinkime, atimkime licencijas, bet kalbama apie tai, kad mes mažinam galimybes reguliuoti ir atveriam visą kelią… Jeigu mums nepatinka šimto pavadinimų sąrašas, tai gerai, padarykime pataisas, papildykime ar susiaurinkime tą šimto pavadinimų sąrašą. Atimkime tą, ko nereikia… Dabar sąrašą visada galima papildyti ir taip leisti, kad bet kas galėtų bet kokį nuodą į Lietuvą įvežti ir pardavinėti. Atsiprašau, ne tai, ką sakote, yra įstatymo esmė. Jeigu mes norime, kad nebūtų korupcijos... Praeitoje kadencijoje mūsų Seimas priėmė rezoliuciją apie tai, kad įstatyme turi būti užfiksuotas absoliutus įvežimo ir gamybos monopolis. Bet čia apie tai nekalbama. Ministro paklausiau, tai ministras pasakė: „o, iki 2000 metų” . Jeigu ministras iš tikrųjų nori nuoširdžiai kovoti prieš korupciją, tai prašau, dabar tegul siūlo įvesti monopolį. Aš manau, kad šis įstatymas yra nenuoširdus. Iš tikrųjų jame siekiama labai aiškių tikslų - tiems, kurie lobsta iš alkoholio žmonių sveikatos sąskaita, suteikti visišką laisvę ir atverti kuo plačiau duris. Aš kategoriškai prieštarauju, kad projektui būtų pritarta. Jeigu mes norime jį tobulinti, o jį tobulinti galima ir reikia, tegul tuo užsiima būtinai Sveikatos apsaugos ministerija, galima tartis ir su ūkininkais, bet šitokiam projektui jokiu būdu pritarti negalima. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, mes, kurie buvome praeitoje kadencijoje Seimo nariai, labai gerai prisimename, kaip buvo priimamas šis įstatymas ir kiek mes sugaišome laiko. Atrodė, kad jau padarėme viską, tačiau aš abejoju, ar alkoholio suvartojimas Respublikoje sumažėjo. Man atrodo, kad galime priimti dar penkis įstatymus ir galime dar labiau reglamentuoti, kad būtų geriama mažiau, tačiau niekas nuo to nepasikeis. Todėl aš pritarčiau ministerijos teikiamoms pataisoms ir manyčiau, kad galbūt ne tik Sveikatos apsaugos ministerija turi spręsti šią problemą. Turi būti daugiau švietėjiškos propagandos, o ne draudimų. Aš nežinau pasaulyje valstybės, kurioje, priėmus labai griežtą įstatymą, baigėsi alkoholio gėrimas. Manau, kad mes - ir buvusios kadencijos nariai, ir šios - pasukome ne tuo keliu. Reikia ieškoti kitų kelių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime apsispręsti. Diskusija tęsis svarstymo metu. V.Andriukaitis gerai žino, kad po pateikimo dėl balsavimo motyvų gali vienas kalbėti už, vienas - prieš. Tai jau įvyko. Jeigu pritarsite pateikimui, Seime vyks išsamios diskusijos.
O dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra priešingų nuomonių, prašom registruotis ir balsuosime kompiuteriu, ar pradedame svarstymo procedūrą. Užsiregistravo 80 Seimo narių. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame, ar Alkoholio kontrolės įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui pritariam po pateikimo ir pradedame svarstymo procedūrą. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pradėta svarstymo procedūra, spaudžia mygtuką „už”.
Iš viso balsavo 70 Seimo narių. Už - 46, prieš - 19, susilaikė 5. Svarstymo procedūra pradedama. Ekonomikos komitetas yra pagrindinis, taip pat ir Sveikatos reikalų komitetas yra pagrindinis.
Gerbiamieji Seimo nariai, tuo 2-4a ir 2-4b klausimų sprendimą baigėme.
Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektą, t.y. mūsų darbotvarkės klausimą 2-4b, taip pat, kaip lydintį dokumentą, mes svarstysime tuose pačiuose komitetuose.
(pateikimo tęsinys)
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu neprieštaraujate, aš siūlyčiau pertraukos šiuo metu nedaryti, o aptarti 2-5 klausimą, kol yra ministras, t.y. Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos energija” šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo projekto pateikimo tęsinys.
Gerbiamieji Seimo nariai, tada ministras atsakė į visus klausimus, dabar turėtume apsispręsti. Juridinio skyriaus išvados jau yra. Tada padarėme pertrauką dėl to, kad nebuvo Juridinio skyriaus išvadų. Juridinis skyrius nurodo keletą pastabų ir dabar mes turime apsispręsti, ar pritariam šio įstatymo projekto pateikimui ir pradedame svarstymo procedūrą. Kalbėti iš anksto dėl balsavimo motyvų užsirašė M.Pronckus ir K.Šavinis. Taigi pirmasis - M.Pronckus. Prašom.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymas yra vienas iš tokių labai svarbių ekonominių, aš manyčiau, įstatymų. Jis gali pakeisti visą energetikos valdymo struktūrą, gali sukelti įvairiausių ekonominių pasekmių. Iš principo neprieštaraudamas tokiam pokyčiui, aš manyčiau, kad mums, Seimo nariams, reikia turėti pateiktus pakankamai argumentuotus ekonominius pagrindimus ir skaičiavimus. Reikia turėti tam tikrą valdymo schemą, reikia matyti, kas iš to gali išeiti, ir kokios yra gerosios, ir kokios yra blogosios įstatymo projekto pusės. Viso šito dar kol kas nėra. Yra tik gerbiamojo ministro tokie gana entuziastingi pamąstymai. Aš sveikinu ministrą, tačiau be šito reikia labai detalios rašytinės medžiagos ir skaičiavimų. Jeigu šito nebus, tai svarstymas gali tapti labai sudėtingas ir po to gali bū-ti priimami įvairūs ir nelabai naudingi sprendimai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. K.Šavinis.
K.ŠAVINIS. Iš esmės pritardamas šilumos ūkio decentralizavimui, vis dėlto dar kartą pabrėžiu jo pražūtingą skubotumą. Pateiksiu pastabas, kurios negali būti nepastebėtos. Pirma. Juridinio skyriaus pastabų gausa rodo įstatymo projekto netobulumą, bet pačios Juridinio skyriaus pastabos tai nėra pats svarbiausias dalykas, nes jomis tik įvertinamas įstatymo atitikimas ar neatitikimas. Juridinis skyrius nieko negali konstatuoti dėl galimų pasekmių.
Antra. Pasiūlymas savivaldybėms perduoti Vilniaus ir Kauno termofikacines elektrines, atskiriant jas iš vieningos Baltijos šalių ir Lietuvos energetinės sistemos, taip pat yra visiškai nepagrįstas ir neaiškios jo pasekmės.
Trečia. Neatlikti minimalūs energijos gamybos ir tiekimo ekonominiai skaičiavimai, kaip buvo numatyta PFARE programoje, dėl akcinės bendrovės „Lietuvos energija” restruktūrizavimo.
Ketvirta. Visiškai neišspręstas klausimas dėl vartotojų įsiskolinimų. Kas jais rūpinsis ir kam atiteks išieškotos lėšos (3 straipsnio 7.3 dalis)?
Penkta. Iš kur savivaldybės gaus lėšų mazuto ir kitų atsargų supirkimui iš akcinės bendrovės „Lietuvos energija”, kai tai biudžete nenumatyta.
Šešta. Keista, kad šilumos tarifus skaičiuos pagal Vyriausybės metodiką savivaldybės, nors vis dėlto tų skaičiavimų pagrindą sudarys energijos savikaina, be to, neaišku, iš kur savivaldybės gaus subsidijas. Jos turės būti subsidijuojamos pagal Vyriausybės metodiką.
Septinta. Savivaldybėse turi būti išnagrinėtas ir naujai išspręstas socialiai remtinų šeimų lengvatų už šildymą klausimas, nes šilumos kainos kai kur padidėja vos ne tris kartus. Todėl šilumos ūkio decentralizacijos klausimas turi būti išsamiau išnagrinėtas pačių energetikų. Juk mes turime akcinės bendrovės „Lietuvos energija” raštus, kuriuose iškyla labai opių energetikos klausimų. Taip pat yra Lietuvos energetikos instituto pastabos, rodančios apie tokių skubotų, nepagrįstų sprendimų pavojų. Reikėtų detaliai išnagrinėti šį projektą kartu su Socialinio aprūpinimo ministerija ir pateikti naujus variantus dėl tų socialiai remtinų žmonių. Aš kviečiu tam pateikimui nepritarti ir grąžinti projektą parengti iš naujo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, vėl mes turime apsispręsti dėl šio įstatymo projekto likimo. Po pateikimo dėl balsavimo motyvų vienas kalbės už, vienas - prieš. Kalbos yra baigtos. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuodami apsispręsime, ar pritariame pateikimui ir ar pradedame svarstymo procedūrą. Prašom registruotis. Užsiregistravo 78 Sei-mo nariai.
Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl to, ar pradedame Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos energija” šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo projekto svarstymo procedūrą.
Kas - už, prašom spausti mygtuką. Iš viso balsavo 61 Seimo narys: 28 - už, 12 - prieš, 21 susilaikė. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, po pateikimo nepritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, turime apsispręsti, ką darome, kai nepritarta po pateikimo. Niekas nesiūlo perbalsuoti arba ką nors kita daryti. Turime … (Triukšmas salėje) Aš tiktai dar sykį kartoju, kokios yra procedūros.
Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Man atrodo, kad ne visi suprato, kas čia darosi. Po pateikimo faktiškai, manau, negalėjome nepritarti, nes yra per daug rimtas klausimas. Jeigu mes atidėsime jo svarstymą iki rudens, tai tada jau rudenį nebecentralizuosime, nes reikia padaryti ir turto dalybas, ir viską. Aš labai prašyčiau perbalsuoti ir pritarti po pateikimo, o svarstant jau galima daryti ir pertraukas, ir pastabas, ir atidėjimus, ir gerai parengti. Jeigu dabar mes atmesime, nieko nelaimėsime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlymas perbalsuoti. Prašome visus registruotis. Registracija pradėta ir vyksta. Prašom registruotis, o visos diskusijos vyks komitetuose ir kitur, kur bus galima… Užsiregistravo 80 Seimo narių. Prašome pasiruošti dar sykį balsuoti, ar pritariame po pateikimo ir ar pradedame svarstymo procedūrą. Balsavimas prasidėjo ir vyksta. Prašome balsuoti.
Iš viso balsavo 70 Seimo narių: už - 43, prieš - 12, 15 susilaikė. Matote, kaip Seimo nariai ateina į protą. Vadinasi, dirbame labai intensyviai ir kai kurių Seimo narių net ir iš tos pusės nuomonės šiek tiek pasikeitė. Gerbiamieji Seimo nariai, po pateikimo pritarta. Aš manau, kad pagrindiniai komitetai, be abejo, yra Ekonomikos komitetas ir Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas. Taigi du pagrindiniai komitetai. Prašome labai nuodugniai svarstyti šį įstatymą ir diskutuoti dėl visų variantų. Be abejo, per šią neeilinę sesiją šio įstatymo mes jau nesvarstysime, bet, aišku, šio įstatymo svarstymo atidėti iki rudens mes negalime. Gerbiamieji Seimo nariai, ir šį darbotvarkės klausimą mes išsprendėme bendromis pastangomis.
(priėmimo tęsinys)
Dabar aš norėčiau paklausti, ar žemės ūkio… Sprendimas yra, taip? Gerbiamieji Seimo nariai, ar dabar galėtume, dar prieš pertrauką, kol visi „neišsibarstėme”, apsispręsti dėl Žemės ūkio bendrovių įstatymo? Formulė yra rasta. Kviečiu poną V.Lapę į tribūną. Jeigu mes taip draugiškai dirbsime kaip iki šiol, tai tuoj pat išspręsime šitą klausimą. Yra Seimo narių, užsirašiusių kalbėti dėl viso įstatymo. Mes laukiame jų žodžio ir galėtume apsispręsti dėl viso įstatymo.
Dėl 16 straipsnio.
V.LAPĖ. Taip, dėl 16 straipsnio antrosios dalies.
PIRMININKAS. Taip.
V.LAPĖ. Pirmąją reikėtų priimti be pasiūlymų, be pakeitimų, nes nebuvo pakeitimų. O dėl antrosios dalies mes priėjome labai išmintingą išvadą - apskritai jos nekeisti, palikti taip, kaip yra įstatyme. Kai pradedame nagrinėti, iškyla labai daug įvairių problemų - ir ekonominių, ir teisinių,- ir niekaip negalime išspręsti. Manome, kad netrukus bus svarstomas Išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymas. Esame įsitikinę, tie, kurie kalbėjome, kad bus tam tikra galimybė savininkui, t.y. žemės savininkui, kurio teritorijoje bus pastatas, bus sudaryta galimybė pirmumo teise nupirkti, todėl šitie visi dalykai praktiškai atkris.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlymas iš šio įstatymo išbraukti antrąją dalį ir nerašyti to papildomo sakinio. Niekas neprieštarauja tokiam siūlymui? Niekas neprieštarauja. Ar galime 16 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū. Dabar yra užsirašę 4 Seimo nariai kalbėti dėl viso įstatymo.
Pradedame viso įstatymo priėmimo procedūrą. Kalbos dėl balsavimo motyvų. 4 - už, 4 - prieš. Seimo nariai užsirašė iš anksto.
J.Valatka - pirmasis. Pone Valatka, galėtumėte paspausti mygtuką? Taip, J.Valatka dėl Žemės ūkio bendrovių viso įstatymo.
J.VALATKA. Aš labai atsiprašau, čia vyko gana karšta diskusija dėl prieš tai buvusio klausimo. Dėl Žemės ūkio bendrovių įstatymo. Jį iš tikrųjų reikėjo priimti ir pataisyti, tačiau anksčiau reikėjo apsispręsti, ar mes vis dėlto einame akcinių bendrovių keliu, ar mes einame kooperatyvų keliu. Bet darbas jau padarytas, nieko nepadarysi, kaip yra, taip yra. Todėl vis dėlto siūlau šioms pataisoms pritarti, nes Ekonomikos komitete buvo gana išsamiai išanalizuoti šitie klausimai, dauguma, aš drįsčiau pasakyti, dauguma mūsų pasiūlymų buvo priimti. Todėl aš esu už.
PIRMININKAS. V.Vilimas. Prašom.
V.VILIMAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimai ir papildymai sugriežtina žemės ūkio bendrovių turto įvertinimo ir jo naudojimo tvarką, sudaro galimybes palankesnėmis sąlygomis atsiskaityti su išeinančiais nariais už jų turėtus pajus, numatytos šių įmonių reorganizavimo galimybės. Pažymėtina, kad bendrovės narys ar narių grupė, einanti savarankiškai ūkininkauti, turi teisę gauti už savo pajus atitinkamai materialinių vertybių.
Įstatymas yra laukiamas. Aš kviečiu balsuoti už šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Seimo narys M.Pronckus. Ruošiasi Seimo narys R.Karbauskis.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, matyt, aš pasakysiu porą dalykų dėl šito įstatymo. Pirma. Į įstatymą yra įtraukta paslėpta viena nuostata, kad grupė narių (arba nariai) gali pasiimti bendrovės turtą be bendrovės narių sutikimo. Kitaip sakant, čia yra „įmontuotas” žemės ūkio bendrovės griovimo mechanizmas. Įvairiose vietose gali visaip būti, tačiau čia vyksta taip, kaip vyko G.Vagnoriaus laikais, kai G.Vagnorius vienašališkai priėmė tam tikrus sprendimus. Nors jis pats ant stogo nelipo, tačiau procesas buvo pajudėjęs. Taigi dabar kai kuriose vietose gali taip vykti. Tai pirmas dalykas, dėl ko aš negaliu pritarti.
Antra. Nepriimtas nė vienas mano pasiūlymas, ir nebūtinai mano, bet mano pasiūlymai išplaukia iš Žemės ūkio bendrovių asociacijos pasiūlymų. Kitaip sakant, iš tų žmonių, kurie konkrečiai užsiima bendrovių reikalais, ten dirba kiekvieną dieną ir išmano bendrovių reikalus. Todėl štai čia kalbos apie kažkokį demokratiškumą yra tuščios kalbos. Čia nebuvo jokio demokratiškumo. Nebuvo atsižvelgta į tų žmonių, kurie geriau išmano tuos reikalus, pastabas, todėl aš negaliu palaikyti to įstatymo. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys R.Karbauskis.
R.KARBAUSKIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Pirmiausia apgailestauju, kad tik įstatymo priėmimo metu kai kurie Seimo nariai pradeda suprasti, kad žemės ūkio bendrovių reformavimas į akcines bendroves ir kooperatyvus yra neišvengiamas. Norėčiau priminti, kad jau įstatymo pateikimo metu aš tai siūliau.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkui ponui V.Lapei ir ponui Konservatorių frakcijos vadovui A.Vidžiūnui šiandien perdaviau 7 Šiaulių rajono žemės ūkio bendrovių 550 pajininkų pasirašytas peticijas, kuriomis prašoma nepriiminėti Žemės ūkio bendrovių įstatymo 20 straipsnio trečiosios dalies pataisų, nes jomis pažeidžiamos jų turtinės teisės. Lietuvoje yra stiprių, vidutinių ir silpnų žemės ūkio bendrovių. Vienos toliau augs, kitos bankrutuos, kas neišvengiamai atsitiks ir kitiems ūkininkams, tai normalu rinkos ekonomikos sąlygomis, tačiau tie, kurie teikia 20 straipsnio pataisas, turi norą bet kokia kaina įrodyti, kad Lietuvos žemės ūkio bendrovės yra svetimos tautos ideologijai. Primenu, kad vien dirbančių žemės ūkio bendrovėse Lietuvoje yra per 100 tūkst., o pajininkų skaičius yra kelis kartus didesnis. Tokią kainą mokėti už kelių asmenų politinių ambicijų tenkinimą negalima, todėl aš balsuosiu prieš visą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys K.Vai-tukaitis.
K.VAITUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimai tikrai yra būtini, tačiau priėmę 19 straipsnio septynioliktosios dalies pakeitimą, pagal kurį bendrovės nariai neteko teisės pasirinkti akcinės bendrovės arba kooperatinės įmonės modelio, palikome tik vieno balso teisę susirinkime. Šis įstatymas dubliuos Kooperatinių įmonių įstatymą. Turėsime du kooperatinių įmonių įstatymus. Turto atidavimas iš žemės ūkio bendrovės, kitaip sakant, iš kooperatyvo, nežinant jos nariams, pažeidžia privačios nuosavybės, esančios bendrovėje, teises. Žmogaus turtu, esančiu bendrovėje, disponuoja jam nežinant. Kadangi tokiems straipsnių pakeitimams yra jau pritarta, Centro frakcija nepritaria viso įstatymo pakeitimui.
PIRMININKAS. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimai buvo reikalingi. Dalis pakeitimų turi gana svarbią reikšmę - ir turto įvertinimas, ir tai, kokia forma toliau vystysis bendrovė - ar kaip kooperatyvas, ar kaip akcinė bendrovė. Tai, žinoma, galima pasirinkti, nebūtina, kad čia mes diktuotume. Vis dėlto šiuo metu, kai sprendžiamas daugiau socialinis klausimas, būtent šitas variantas gal ir dominavo, tačiau neužkirsti keliai ir kitam variantui, taip pat sudarytos sąlygos norintiems ūkininkauti. Padaryta ir kitų teigiamų šio įstatymo projekto pakeitimų. Žinoma, buvo galima kai kuriuos momentus dar šiek tiek ir racionaliau spręsti, tačiau, matyt, tai kito etapo klausimas, o dabar aš pritariu Žemės ūkio bendrovių įstatymo projektui ir balsuosiu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai pritariu kolegos Seimo nario R.Karbauskio motyvams dėl nepritarimo šiam įstatymui. Noriu akcentuoti, kad įstatymo 20 straipsnyje, arba bazinio įstatymo 5 straipsnyje, yra įteisinta nuostata, draudžianti pajininkams savanoriškai disponuoti savo turtu. Tai griežtai reglamentuota įstatymu, kaip privaloma nuostata. Taigi, nepriėmus atitinkamų kolegos M.Pronckaus ir R.Karbauskio siūlymų, aš šiam įstatymui negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys J.Avyžius.
J.AVYŽIUS. Manau, kad vienas balsas ir vienas asmuo yra teisingas sprendimas. Aš jį palaikysiu. Man truputį atrodo keista, kai čia vyksta ištisas procesas. Juk bendrovėms tuo neužkertama… kooperatyvams tapti bendrovėmis. Tai nuspręs patys nariai. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi 4 - už, 4 - prieš kalbėjo. Prašome pasiruošti balsuoti. Dabar registruojamės, ir balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo. Iš viso užsiregistravo 78 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 4, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 29, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas būtų priimtas, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 66.
PIRMININKAS. Už - 67. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 8.
PIRMININKAS. Prieš - 8. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilakė 3.
PIRMININKAS. Susilaikė 3. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, 67 balsavus už, prieš - 8, susilaikius 3, Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes tikrai užsitarnavom pertraukos, kurios jau seniai laukiame. Taigi 15 min. pertrauka - iki 17.35 val.
(pateikimas)
PIRMININKAS. Pradedame darbą. Dabar mums lieka darbotvarkės 2-6 klausimas - tai devyni įstatymų projektai... Vyriausybės įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimai, Krašto apsaugos, Pataisos darbų kodekso ir kiti įstatymai. Aš kviečiu į tribūną Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos sekretorę L.Skeberdienę pateikti šiuos įstatymų projektus. Įstatymų projektų registracijos Nr.244, Nr.245, Nr. 246, Nr. 247, Nr.248, Nr.249, Nr.250, Nr.251, Nr.252. Pateikimo stadija.
Prašom.
L.SKEBERDIENĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritaria šių įstatymų pakeitimui. Esmė yra yra labai paprasta: kadangi pasikeitė ministerijos sekretorių statusas, įsteigtos naujos pareigybės - viceministrai, todėl ir teikiame šių įstatymų pakeitimų projektus. Tikime, kad pritarsite šiems pakeitimams.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys.
J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, įstatymo Nr.P-244 2 straipsnyje yra nurodyta: Lietuvos Respublikos ministerijoje gali būti sudaroma kolegija, kuri yra ministro patariamoji institucija. Aš norėčiau paklausti: ar nereikėtų papildyti institucija, kuri padeda spręsti, numatyti kažkokius pagrindinius klausimus? Juk ne absoliučiai visus. Todėl ar čia būtent nereikėtų nurodyti tos institucijos paskirties? Ačiū.
L.SKEBERDIENĖ. Tai, ką jūs pasiūlėte, klausimo iš esmės ir nekeistų, kadangi yra ministro prerogatyva spręsti, kokius klausimus pateikia kolegijai. Nemanau, kad tai būtų esminė pataisa.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys N.Puteikis.
N.PUTEIKIS. Ar šitų įstatymų projektų tikslas… Atsiprašau, aš tik dabar atėjau. Ar pagrindinis tikslas - pakeisti skyrimo tvarką, t.y. kad skiria ne premjeras, o ministrai. Ar tikslas yra panaikinti dvigubas pareigas?
L.SKEBERDIENĖ. Būtent kalbėjau apie pareigas, kad įvesta nauja pareigybė - viceministras, ir liko viena pareigybė - ministerijos sekretorius. Čia esmė yra tik ta.
N.PUTEIKIS. Bet ne skyrimo tvarka?
L.SKEBERDIENĖ. Ne.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos... Ačiū, gerbiamoji sekretore, jūs atsakėte į visus klausimus. Iš tikrųjų įstatymo projektai yra susiję su tais techniniais pakeitimais. Ministerijos sekretorė atsakė į visus klausimus, ir mes turime apsispręsti, ar pritariame po pateikimo šiems įstatymo projektams. Kaip aš minėjau, yra nemažai įstatymų projektų. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl to, ar pritariame šių įstatymų projektams po pateikimo? Norinčių kalbėti nėra. Taigi pritariame po pateikimo šiems įstatymų projektams. Aš siūlyčiau galbūt nedalyti šių įstatymų atskirai komitetams, o paprašyti Valdymo reformų ir savivaldybių komitetą būti pagrindiniu dėl visų šių įstatymų, peržiūrėti ir pateikti iki svarstymo išvadas. Jeigu niekas neprieštarauja, tokį sprendimą ir darome. Ačiū.
Ir darbotvarkės 2-6 klausimas…
(pateikimas)
Seimo narys S.Stačiokas. Šį darbotvarkės klausimą taip pat esame išsprendę. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, nors ir šiek tiek anksčiau, bet aš siūlau pradėti 2-7a ir 2-7b darbotvarkės klausimą. Lietuvos Respublikos specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-266 ir Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių, kurių iki 2000 m. nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-267. Pranešėjas - akademikas E.Vilkas. Kviečiu į tribūną.
E.VILKAS. Pone pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Man pavesta pateikti jau jums minėtus įstatymų projektus. Aš manau, kad galiu kalbėti labai trumpai, kadangi - viena - labai panašus įstatymo projektas buvo ne tik pateiktas, bet ir svarstomas prieš tai buvusiame Seime (na, dalis iš jūsų žino), o antrasis klausimas iš esmės buvo svarstytas tvirtinant Vyriausybės programą, nes tie klausimai yra numatyti Vyriausybės programoje.
Siekiant iš tikrųjų pagyvinti investicijas ir, be to, gauti lėšų tiems dalykams, kuriuos numatyta vykdyti Vyriausybės programoje, reikia paspartinti privatizavimą. Tai galima padaryti privatizuojant infrastruktūros objektus. Dėl to yra teikiamas Seimui atitinkamų įstatymų, apribojančių tų objektų privatizavimą, pakeitimas. Nors formaliai įstatymas yra gana ilgas, bet iš specialiosios paskirties bendrovių sąrašo išbraukiamos keturios įmonės - Gargždų naftos įmonė, Jūros laivininkystė, Kėdainių chemijos gamykla ir Panevėžio stiklo fabrikas, o iš sąrašo įmonių, kurių nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti, yra siūloma išbraukti daugiau… na, viena, prašoma leisti reorganizuoti vidaus reikalų įmones, iš jų išskiriant kalinimo įstaigas ir ūkine veikla užsiimančias įstaigas, ir, antra, iš to sąrašo taip pat išbraukti svarbias, t.y. Lietuvos radijo ir televizijos centrą, valstybės įmonę „Lietuvos telekomas”, na, ir kita.
Taip pat daug, bet nelabai reikšmingų - tai kelių valdybos, vaistinės, - tiesiog, kad draudžiamųjų sąrašas būtų mažesnis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti… Jūs pateikėte iš karto abu įstatymų projektus, taip?
E.VILKAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, išbraukę iš neprivatizuojamų objektų tokius objektus kaip Lietuvos jūrų laivininkystė, Panevėžio stiklo fabrikas, ar nesudarysime sąlygų monopolinei gamybai ir paslaugoms? Ačiū.
E.VILKAS. Dėl Jūrų laivininkystės. Ji yra ne vienintelė tokios rūšies įmonė, nors užima didelę dalį tų rinkos paslaugų. Dėl stiklo fabriko. Man regis, kadangi Lietuvos rinka yra atvira, tai nė vienas Lietuvos gamintojas nėra monopolistas, jeigu mes neužsidedame kokių nors didelių muitų, o mūsų muitų taip pat nėra. Vadinasi, ta prasme čia pavojaus nėra.
PIRMININKAS. Ir J.Valatka.
J.VALATKA. Gerbiamasis pranešėjau, štai aš matau sąrašą, iš kurio yra išbraukiamos Susisiekimo ministerijos visos kelių valdybos. Nors jūs sakėte, kad tai nereikšmingos įmonės, aš taip nemanyčiau, nes vis dėlto jos naudojo savo veiklai iš esmės biudžeto lėšas. Kas yra numatoma daryti su jomis toliau, gal jūs galėtumėte pasakyti?
E.VILKAS. Na, reikia turėti omeny tai, kad išbraukimas iš sąrašo dar nereiškia jų privatizavimo tuoj pat. Tam bus atitinkamai pasirengta. Bet jūs galite pastebėti, kad tikrai svarbios apskričių lygio kelių įmonės lieka sąrašuose. Išbraukiamos tiktai tos, kurios iš tikrųjų turi būti organizuotos ūkiskaitos pagrindais. Valstybė gali būti užsakovas ir mokėti joms pinigus, bet tai turėtų būti organizuojama komerciniais pagrindais.
PIRMININKAS. R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS. Aš norėjau paklausti pranešėjo, ar, išbraukiant iš atitinkamų sąrašų įmones, buvo turėti galvoje kokie nors motyvai, dėl ko išbraukiama iš sąrašo? Pavyzdžiui, Kauno miesto valdyba. Parašyta - valstybės įmonė „Švara”. Gal jūs galėtumėte pakomentuoti?
E.VILKAS. Tos įmonės, kurios yra savivaldybių žinioj, yra jų prašymas ir jų motyvai. Aš dėl jų, pridėjęs ranką prie širdies, negalėčiau taip tvirtai pasakyti, bet bendra, mano nuomone, yra tai, kad savivaldybės, kaip ir valstybė, neturi užsiimti ūkine veikla. Dėl to anksčiau ar vėliau jos turės viską privatizuoti.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Zabukas.
V.ZABUKAS. Mano klausimas būtų dėl Lietuvos jūrų laivininkystės. Jeigu jau yra numatoma įtraukti į privatizavimo programą, ar neatsitiks taip, kad mūsų laivai, kurie dabar plaukioja su trispalve vėliava, po to, kai taps privatizuoti, savininkai nuspręs, kad geriau plaukioti su Iberijos, Panamos ir kitomis vėliavomis?
E.VILKAS. Čia klausimas gali būti taikomas ne tiktai dėl Jūrų laivininkystės, bet ir dėl visų privatizuojamų objektų, ypač dėl „Lietuvos telekomo”, ir t.t. Pirmasis jų privatizavimo žingsnis bus parengti privatizavimo strategiją - kaip privatizuoti, kokiais etapais. Turės būti parengta, ką reikia padaryti dar iki privatizavimo, kokius galbūt net reikės parengti įstatymus, ir tik tada jau vyks pats privatizavimas. Kai kuriems objektams dar labai toli bus iki privatizavimo po to, kai bus priimta įstatymo pataisa.
PIRMININKAS. Ačiū, akademike. Dar vis po vieną atsiranda. Jūsų kiekvienas atsakymas vis sukelia dar klausimų.
R.Melnikienė.
R.MELNIKIENĖ. Kuo jūs daugiau atsakote, vis daugiau kyla naujų klausimų. Kiek teko susipažinti iš spaudos, dabartinis privatizavimas už pinigus stringa - neįvyko daug aukcionų. Prašau pasakyti, štai čia yra sudarytas tas sąrašas, įtraukta labai daug įmonių, netgi apima ir įmones, kurios iš tikrųjų teikia komunalines paslaugas, pavyzdžiui, valstybės įmonė „Kapinių priežiūra”, aš pasakysiu tik vieną pavyzdį. Ar jūs nemanote, jog šitas sąrašas vis dėlto reikalauja tokios rimtesnės ir ilgesnės diskusijos?
E.VILKAS. Aš manau, kad diskusijų čia iš tikrųjų jau nebereikia, mes ir taip ilgai diskutuojame. Bet dar kartą sakau: komunalinės paslaugos yra savivaldybių žinioje, ir savivaldybės turi rūpintis, ką su jomis ir kaip padaryti. Niekas be jų nei privatizuos, nei kaip nors reguliuos. Tai nėra didelė problema. Čia veikiau yra toks mūsų psichologinis nepasirengimas, kad štai yra tokios šventos pareigos, kaip privatus asmuo galės šitą vykdyti. Aš manau, kad juo pareigos šventesnės, juo geriau privatus galės vykdyti.
PIRMININKAS. Ačiū, akademike, jūs dabar atsakėte tikrai į visus klausimus. Mes nutraukėme galimybę toliau klausinėti. Gerbiamieji Seimo nariai, vienintelis Seimo narys J.Valatka užsirašė iš anksto. Ar galėtumėte dar sykį… Taip.
J.Valatka. Prašom. Dėl balsavimo motyvų.
J.VALATKA. Sąrašai iš tikrųjų ilgi. Kaip ir kolegos sako, dėl jų dar reikėtų iš tikrųjų diskutuoti. Jeigu vienos įmonės gal ir nekelia jokių abejonių - jas reikia privatizuoti, tačiau nenumatyta, kaip tai bus daroma, kas iš to išeis. Aš manyčiau, kad sąrašą dar labai, labai reikėtų tikslinti, todėl aš negalėčiau pasisakyti už šito konkretaus sąrašo teikimą patvirtinti.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš ne.
PIRMININKAS. Ne? Tada Seimo narys R.Smetona.
R.SMETONA. Aš, skaitydamas šį dokumentą, vis ieškojau, kur bus parašyta privatizuoti, sakykim, Žemaitiją arba bent jos dalį. Toks klausimas tiesiog prašosi. Aš manau, kad yra skubotas siūlymas išbraukti iš sąrašo bent jau valstybės įmonę Lietuvos radijo ir televizijos centras arba „Lietuvos telekomas”. Manau, kad apie tai dar reikia ilgai diskutuoti, todėl aš nepritariu.
Bet man labai įdomus yra Vyriausybės vasario 11 dienos nutarimas, kuriame jau nutarta privatizuoti. Tai kam tuomet Seimo sprendimas?
PIRMININKAS. Ir Seimo narys J.Olekas.
J.OLEKAS. Aš norėčiau… Labai gaila, kad neišgirdom mūsų komiteto pirmininko nuomonės. Mes apie tai kalbėjome, šitą sąrašą svarstėme komitete dar prieš jį pateikiant… Aš matau, kad jis dabar atsirado. Aš noriu pasakyti, kad mes svarstėme ir mums sukėlė abejonių tai, kad yra įrašytos visos vaistinės. Aš manau, kad kiekviena savivaldybė turėtų pasilikti (ir tą mes komitete svarstėme) bent po vieną savo savivaldybės vaistinę, kuri gal būtų tam tikras garantas, užtikrinantis socialiai remtinų ir kitų žmonių grupių aprūpinimą medikamentais arba galbūt specialios paskirties labai retais vaistais. Todėl mes manytume, kad šitą sąrašą galima pateikti svarstyti, bet turėtų būti peržiūrėtas jame surašytų institucijų sąrašas.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes turime apsispręsti, ar pradedame šių įstatymų svarstymo procedūrą. Galbūt apsispręsime dėl kiekvieno įstatymo atskirai. Prašome registruotis. Registracija prasidėjo. Aš tikrai noriu dar sykį priminti visiems Seimo nariams, kad yra Sveikatos reikalų komiteto išankstinio svarstymo protokolo išvada. Komitetas prašo svarstant įstatymą „Dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000-ųjų m. nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti” Sveikatos reikalų komitetą skirti papildomu komitetu. Mes tai aptarsime.
Dabar užsiregistravo 68 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti dėl to, ar pritariame Lietuvos Respublikos specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo ir ar pradedame svarstymo procedūrą. Prašom balsuoti.
Iš viso balsavo 60 Seimo narių: už tai, kad svarstymo procedūra būtų pradėta, balsavo 44, prieš - 5, 11 susilaikė. Taigi svarstymo procedūra yra pradedama. Pagrindinis komitetas - Ekonomikos komitetas, taip? Ačiū.
Gerbiamieji Seimo nariai, turime apsispręsti dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių, kurių iki 2000-ųjų metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti, įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, ar pradedame jo svarstymo procedūrą. Kas mano, kad reikia pradėti svarstymo procedūrą, spaus mygtuką „už”, kas mano, kad to nereikia, spaus mygtuką „prieš”. Balsavimas vyksta.
Iš viso balsavo… Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad kai kurie Seimo nariai nebalsavo. Nėra norinčių perbalsuoti? (Balsas salėje) Prašom perbalsuoti. Rezultatas geras, kaip matote, už balsavo 29, bet ana pusė kažką tuo metu kalbėjo labai smarkiai - socialdemokratai su centristais - ir užmiršo balsuoti. (Balsas salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti dar sykį balsuoti. Balsuojame dėl Valstybinių įmonių, kurių iki 2000-ųjų m. nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti, įstatymo, ar pradedame jo svarstymo procedūrą. Balsavimas pradėtas. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų pradėta svarstymo procedūra?
Iš viso balsavo 58 Seimo nariai: už - 44, prieš - 8, susilaikė 6. Taigi svarstymo procedūra pradedama. Pagrindinis komitetas - Ekonomikos komitetas, papildomas - Sveikatos reikalų komitetas, taip? Visi dėl to sutarėme. Ačiū.
1997 m. vasario 20 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės pr.
Gerbiamieji Seimo nariai, mums liko dar vienas nedidelis mūsų darbotvarkės klausimas. Prieš tai aš pateiksiu ketvirtadienio plenarinių posėdžių darbotvarkę. Pirmininkaus A.Vidžiūnas.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, ketvirtadienio darbotvarkė aptarta šios dienos ir vakar dienos Seniūnų sueigoje. Jos esminis bruožas tas, kad ketvirtadienį socialdemokratai pateiks savo sudarytą darbotvarkę, kurioje yra 6 ar 7 klausimai. Aš raginčiau ir 2-7 darbotvarkės klausimo projektą įregistruoti, nes kol kas tokio dar lyg ir nėra. Ir, kaip ir tarėmės Seniūnų sueigoje, iš ryto pradėsime nuo nutarimo „Dėl pono V.Nikitino atleidimo iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigų”. Kaip jūs žinote, yra Prezidento teikimas, ir šį siūlymą pradėsim svarstyti. Taip pat ketvirtadienį iš ryto svarstysime Būtingės naftos įstatinio kapitalo didinimo ir kitų dalykų įstatymą. Tai tiek yra apie ketvirtadienio darbotvarkę.
Taip pat Biudžeto ir finansų komitetas siūlo įrašyti Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų ir organizacijų įsiskolinimo 1997 m. sausio 1 d. pripažinimo valstybės skola ir padengimo įstatymo projektą, registracijos Nr.P-260. Aš tikiuosi, kad rytoj Seimo valdyba formaliai pasiūlys šitą klausimą taip, kaip numato mūsų Statutas, nes patvirtinus neeilinės sesijos darbų programą siūlyti įrašyti į programą gali tiktai Seimo valdyba. Taigi mes tikimės, kad šį svarbų įstatymą Seimo valdyba pasiūlys, o dabar aš siūlau tiesiog turėti omenyje, kad tą klausimą mes siūlom įrašyti į rezervą. Ir dar vienas netikslumas - rezervinio 3b pranešėjas yra ne V.Aleknaitė-Abramikienė, o A.Sakalas, nes tai yra alternatyvus projektas. Tai tiek apie ketvirtadienio darbotvarkę. Ir antradienį baigiam neeilinę sesiją.
PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Dėkui. Trys Seimo nariai norėtų klausti ar teikti savo siūlymus. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes turime neblogą praktiką, kai atleidžiamas pareigūnas iš pareigų, iš karto išsprendžiama problema. Dabar čia yra tik pateikimas, mes turbūt susirinkę tik kovo mėnesį baigsime šią procedūrą dėl pono V.Nikitino. Tai pirma. Ir antra, dėl rezervinių 3a, 3b. 3a skamba: dėl Šeimos, moters ir vaiko reikalų komisijos sudarymo. Ir 3b - dėl Vaiko teisių apsaugos komisijos sudarymo. Kalbant humoristiškai, beliko tik tėvo komisijos sudarymas, ir tada bus visas komplektas. Ar negalima čia tik vieną komisiją svarstyti? Negi čia jų tiek daug reikia?
A.KUBILIUS. Pone Salamakinai, aš prašyčiau jūsų padėti rasti sutarimą tarp socialdemokratams atstovaujančio A.Sakalo ir konservatorių, kuriems atstovauja V.Aleknaitė-Abramikienė. Jeigu pasiūlysit įrašyti dar dėl tėvo reikalų komisijos, gal tai ir bus tas kompromisas, dėl kurio galima būtų susitarti. Dėl prokuroro, kaip aš sakiau, mes baigsim dirbti antradienį, ir ketvirtadienį po pateikimo galbūt kurios nors frakcijos, pavyzdžiui, norėtų dar susitikti su prokuroru ir nutars nepritarti prokuroro norui atsistatydinti. Taigi turim suteikti galimybę surengti tokius svarstymus frakcijose. Bet aš tikiuosi, kad antradienį mums pavyks priimti tokį nutarimą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau paklausti pono A.Štaro. Čia mes svarstėm buvusiame Seime, buvusios kadencijos, Vietinio referendumo įstatymo projektą. Ar čia yra tas pats įstatymo projektas? Ir Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Nematau aš čia numerio, ar jis įregistruotas, ar ne?
A.KUBILIUS. Aš jau kartoju, kad dėl 2-7 darbotvarkės klausimo aš tikiuosi, jog jis bus įregistruotas. Taip jau susiklostė, tokios geros tradicijos dar ir buvusiame Seime, kad opozicinėms frakcijoms sudarant darbotvarkę žiūrima šiek tiek atlaidžiau į įvairius Statuto reikalavimus. Ir aš tikiuosi, kad ir šiuo atveju dėl to nekils didelių problemų. O tai, ko jūs klausėte dėl Vietinio referendumo įstatymo projekto, tai jūs turėsit galimybę paklausti pono A.Štaro, aš nesu įgaliotas atsakyti už jį.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš noriu gerbiamąjį pranešėją paklausti. Jeigu mes į rezervinius klausimus įrašome priėmimą ir negalime nurodyti laiko, tai vis dėlto iškyla kolizija su mūsų Statutu. Tai gal, sakau, geriau būtų buvę fiksuoti laiką, nes čia neilgi klausimai, fiksuoti laiką, pavyzdžiui, kokio nors 1-9 ar 1-8 klausimų. Ar jūs nepritartumėt mano siūlymui, ar 2, ar 3a, 3b perkelti į pagrindinę darbotvarkę, fiksuoti laiką, nes tai yra balsavimo procedūra?
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, paprastai aš visiškai pritarčiau įrašyti ir fiksuotą laiką, ir galbūt įtraukti į pagrindinę darbotvarkę. Čia irgi yra iš tų mūsų tradicijų, kurios ne visada būna pačios geriausios besiklostančios savaime, bet vidiniai Seimo reikalai dažniausiai būna išsprendžiami jau Seniūnų sueigoje ir paprastai nekyla jokių diskusijų. Be abejo, tuo atveju, jeigu kyla diskusija, o diskusija, tiesą sakant, aš manau, ir dėl vieno rezervinio, ir dėl kito rezervinio gali kilti, tai yra dėl bendros Lietuvos Respublikos Seimo ir Amerikos lietuvių bendruomenės komisijos gali kilti, kaip ir dėl Šeimos, moters ir vaiko reikalų komisijos. Taigi iš karto priėmimas gali neįvykti, gali būti taip, kad bus tik svarstymai ketvirtadienį, jeigu nebus pasiekta bendro sutarimo, kaip kad šiandien buvo dėl komiteto sudėties pakeitimo, dėl kitų panašių dalykų. Aš manau, kad rytoj Seniūnų sueigoje mums bus aiškesnė situacija.
PIRMININKAS. Dėkoju supažindinusiam su ketvirtadienio darbotvarke. Ar būtų dar norinčių diskutuoti dėl ketvirtadienio darbotvarkės? Dėkoju. Ar galėtume priimti bendru sutarimu ir dar viską patikslinti rytojaus ir ketvirtadienio Seniūnų sueigoje? Dėkui.
(pateikimas)
Taigi tolesnis mūsų klausimas, jau paskutinis rimtasis klausimas prieš pabaigą ir prieš krepšinį, - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo pakomitečių pirmininkų patvirtinimo” projektas, registracijos Nr.P-229, antrasis variantas. Pateikimas.
Kviečiu į tribūną Seimo kanclerį J.Razmą.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kai kurie komitetai apsisprendė sudaryti pakomitečius ir pateikė Seimui tvirtinti jų pirmininkus, kaip ir reikalauja Seimo statutas. Tai padarė Biudžeto ir finansų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kurių kandidatūrų jūs čia nematot, bet aš jau gavau tokį dar ne iki galo įformintą protokolą. Čia yra siūloma dar du pakomitečius sudaryti, t.y. Socialinės politikos pakomitečio pirmininku tvirtinti R.Kupčinską, Darbo politikos pakomitečio - L.M.Stankevičių.
Gerai yra tai, kad komitetai suprato tą Statuto reikalavimą ir yra išlaikytas daugumos ir mažumos proporcingo atstovavimo principas. Tai yra iš jau mano minėtų trijų komitetų pakomitečių trys atstovai būtų Tėvynės sąjungos, vienas Socialdemokratų, vienas Krikščionių demokratų ir vienas Demokratinės darbo partijos. Jeigu taip atsitiktų, kad dar du komitetai, sakykime, didesnieji - Ekonomikos komitetas ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas - sudarytų po du pakomitečius ir ten pirmininkais būtų pasiūlyti atitinkamai Centro sąjungos atstovas ir mažesnių frakcijų vienas atstovas, jiems tarpusavyje susiderinus, tokiu būdu mes galėtume labai gražiai patvirtinti 10 pakomitečių pirmininkų. Aš turiu tokią viltį, kad iki šio nutarimo priėmimo momento taip ir įvyks.
O dabar pateikiama tvirtinimui tik tiek, kiek yra. Kaip minėjau, čia išlaikytas daugumos ir mažumos atstovavimo principas.
PIRMININKAS. Dėkoju kancleriui. Manau, kad komiteto sprendimą mes ne ką galim pakeisti. Bet jūsų klausti nori 4 Seimo nariai. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal jums aišku, kaip komitetuose išsprendė darbo pasidalijimą tarp pirmininko pavaduotojo ir pakomitečių pirmininkų? Ar darbas bus dubliuojamas kažkuria prasme?
J.RAZMA. Man tokia informacija nepateikta, matyt, kiekvienas komitetas skirtingai spręs tuos klausimus, žiūrint kaip yra pasidaliję sritis komiteto pirmininkas ir pavaduotojas ir kokių sričių sudaryti atitinkami pakomitečiai. Aš manau, taip neatsitiks, kad pavaduotojo bus ta pati sritis kaip ir pakomitečio pirmininko, kai jis nėra tas pats asmuo. Tada, be abejo, būtų gal tam tikrų problemų.
PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš norėjau paklausti kito dalyko. Prisimenu, kad komisijų pirmininkų pavaduotojų nėra nė vieno iš mūsų frakcijos. Štai pagaliau tarp pakomitečių pirmininkų nors vienas yra. Tai aš jūsų norėjau paklausti, ar jūs šiek tiek žiūrit tų proporcijų, ar kaip jau kuri komisija ar kaip kuris komitetas nutaria, taip ir jūs teikiat?
J.RAZMA. Taip sutapo, kad komitetai labai protingai teikia. Kaip matot, sudarydami du pakomitečius siūlo vieną daugumos atstovą, kitą - mažumos. Taigi kol kas nebuvo reikalo įsikišti į šitą procesą, aš tikiuosi, kad jis taip pat tvarkingai bus ir užbaigtas.
Č.JURŠĖNAS. Bet komisijose tai nėra proporcijos.
J.RAZMA. Komisijos neturi nieko bendro su pakomitečių pirmininkų teikimu, nes tie dalykai nėra sumuojami, žiūrimas grynai pakomitečių pirmininkų balansas.
PIRMININKAS. Jeigu reikės, būtinai įsikišim. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis kancleri, aš pažįstu jus kaip žmogų, kuris bando sutaupyti biudžeto lėšas - tai yra ir kavos aparatą pašalinot, ir dar kai ką padarėte, aš sveikinu jus. Tačiau aš niekaip negaliu suprasti, kodėl jūs neprotestuojate dėl šitų pakomitečių, komisijų steigimo Seime. Greitai pamatysime, kad praktiškai visi Seimo nariai bus kažkokios komisijos, pakomitečio pirmininkai, gaus kur kas didesnį atlyginimą ir praktiškai visi būsim viršininkais šiame Seime. Aš nežinau, mes komitete, taip pat Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitete jau kalbėjome, jūs žinote, kad šis komitetas iš tiesų apima didelę sferą - mums reikėtų įsteigti apie 4 pakomitečius. 8 žmonės. Jūs duosite dar mums kokius 5 padėjėjų etatus, ir tokiu būdu eisime pirmyn. Tačiau, rimtai šnekant, kuo daugiau tų pakomitečių, tuo mažiau atsakomybės. Ar vis dėlto jūs neinicijuosite tokio dalyko, kad vieną kartą gal užtenka?
J.RAZMA. Man atrodo, mūsų požiūriai į Seimo demokratiją ir darbo efektyvumą smarkiai skiriasi. Dėl galimybės pas jus sudaryti 4 pakomitečius aš turiu jus nuliūdinti, jūs maksimaliai galit sudaryti vieną pakomitetį, nes esat 7 nariai, ir tik 5 nariai gali sudaryti vieną pakomitetį. Tie priedai, kuriuos jūs vadinat didžiuliais pakomitečių pirmininkams, yra minimalūs, jie, jeigu neklystu, sudaro pusę vidutinio atlyginimo (Balsas salėje) Šiek tiek mažiau, bet iš tikrųjų yra gerai, kai Seimo nariai specializuojasi ir dirba mažesnėms grupėms, gali geriau įsigilinti į atitinkamas problemas. Aš niekada nesiūlau taupyti lėšas mažindamas Seimo darbo efektyvumą. Man atrodo, galima sutaupyti ūkinių padalinių pertvarkymo sąskaita ir kitų sričių sąskaita.
PIRMININKAS. Tai nereiškia, kad ponas A.Salamakinas žada atsisakyti pavaduotojo priedo. A.Sysas.
A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti, ar mes turėtume laikytis Statuto teikiant pakomitečių vadovus. Nes, pavyzdžiui, Socialinių reikalų ir darbo komitete šitas klausimas nebuvo svarstytas. Aš norėčiau žinoti, ar tai yra komiteto nuomonė, ar tai yra tiktai mūsų komiteto pirmininkės nuomonė?
J.RAZMA. Aš minėjau, kad yra preliminarus raštas ir kad jo tame atspausdintame projekte jūs nematot. Aš tik pateikiau kaip preliminarią informaciją, kaip jūsų komiteto tam tikrus ketinimus.
A.SYSAS. O kas jį teikia?
J.RAZMA. Taip man pateikė pirmininkė.
A.SYSAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kancleriui. Visi klausimai rodo, kad… Be to, šiandien yra tik pateikimas, dar vis tiek mums reikės šnekėtis, kol bus galutinis sąrašas. Ar norėtų kas diskutuoti dėl to, kas buvo pateikta ir kas buvo kalbėta? Nematau norinčių kalbėti. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti, kad Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo pakomitečių pirmininkų patvirtinimo” projektas būtų toliau svarstomas? Ačiū. Sutarta. (Triukšmas salėje). Aš girdėjau partijos pirmininko žodį „galim” ir visai neatkreipiau dėmesio į kitas diskusijas, labai atsiprašau. Prašom registruotis, kolegos. Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, visų pirma turim atsižvelgti į kolegos A.Syso pasakymą, kad komitetas nesvarstė. Vis dėlto manyčiau, kad tai turėtų būti komiteto sprendimas, o ne vien komiteto pirmininko. Manyčiau, kad vis dėlto reikia padaryti pertrauką, išsiaiškinti, kas iš viso gali tą teikti, nes jeigu kiekvienas Seimo narys gali teikti, kaip tą komitetą skaldyti į kelias dalis, tai negerai. Siūlau daryti pateikimo pertrauką.
PIRMININKAS. Visas mūsų kanclerio nuoširdumas! Jis sako, kad oficialaus teikimo neturėjo, bet informaciją girdėjo, dabar iš to daromos išvados. Čia buvo kalba prieš. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš noriu kalbėti už. Labai pritariu pakomitečių sudarymui, nes specializacija tokiame komitete kaip mūsų, Biudžeto ir finansų komitete, kur yra bankininkystė ir valstybės iždas, savivaldybių problemos, yra būtina. Jeigu bus du pakomitečiai, dirbti bus galima daug efektyviau, todėl siūlyčiau pateikimui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Prašyčiau registruotis. Registracija pradėta.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Taigi aš teikiu balsuoti jums Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo pakomitečių pirmininkų patvirtinimo” projektą, registracijos Nr.P-229, antroji redakcija. Kas už tai, kad šitam nutarimui būtų pritarta po pateikimo ir pradėta jo svarstymo procedūra? Prašom balsuoti.
Balsavo 59 Seimo nariai. Už - 48, prieš - 3, susilaikė 8. Taigi Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo pakomitečių pirmininkų patvirtinimo” projektas toliau bus svarstomas. Dėkoju.
Ir liko paskutinis mūsų darbotvarkės klausimas 2-9 - Seimo narių pareiškimai. Seimo narių pareiškimų nėra. Bet ponas N.Medvedevas tikriausiai norėtų sakyti ypač svarbią informaciją.
N.MEDVEDEVAS. Jokios svarbios informacijos, tik truputėlį populistinę repliką. Prisipažįstu, kad ji populistinė, bet tikrai norėčiau, kad tiems visiems pakomitečiams jokie priedai nebūtų mokami. Ir tada pasižiūrėtume, kiek jų būtų. Prižadu, kad jeigu aš būsiu išrinktas kokio nors pakomitečio pirmininku, aš atsisakysiu to priedo ir kviesiu kitus padaryti tą patį. Dėkoju. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Aš tegaliu pakartoti pono Č.Juršėno repliką: „Sugadinsite Seimo darbą.” Neturiu daugiau jokių komentarų. Ačiū, kolegos, už šios dienos darbą. Linkiu sėkmės. Posėdis baigtas. (Balsas salėje: „Atsiprašau, o kaip rezerviniai klausimai, įrašyti į darbotvarkę? Jie nebus svarstomi?” (Triukšmas salėje)